30.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/1

Peržiūrėtas elgesio kodeksas, skirtas veiksmingai įgyvendinti Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną

2009/C 322/01

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

ATSIŽVELGDAMI į 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (toliau – Arbitražo konvencija),

PRIPAŽINDAMI, kad valstybėms narėms – Arbitražo konvencijos susitariančiosioms šalims, ir mokesčių mokėtojams reikia, kad būtų nustatytos išsamesnės veiksmingo Arbitražo konvencijos įgyvendinimo taisyklės,

ATKREIPDAMI DĖMESĮ į 2009 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą dėl ES jungtinio sandorių kainodaros forumo (JSKF) veiklos 2007 m. kovo mėn.–2009 m. kovo mėn., parengtą remiantis JSKF ataskaitomis dėl sankcijų ir sandorių kainodaros bei dėl kai kurių Arbitražo konvencijos nuostatų aiškinimo,

PABRĖŽDAMI, kad šis Elgesio kodeksas yra politinis aktas ir neturi įtakos valstybių narių teisėms ir pareigoms arba atitinkamoms Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytoms valstybių narių ir Europos Sąjungos kompetencijos sritims,

PRIPAŽINDAMI, kad šio Elgesio kodekso įgyvendinimas neturėtų trukdyti priimti platesnio masto sprendimus,

ATKREIPDAMI DĖMESĮ Į JSKF ataskaitos dėl sankcijų išvadas,

PRIĖMĖ ŠĮ PERŽIŪRĖTĄ ELGESIO KODEKSĄ:

Nepažeidžiant valstybių narių ir Europos Sąjungos atitinkamų kompetencijos sričių, šis peržiūrėtas Elgesio kodeksas yra apie Arbitražo konvencijos įgyvendinimą ir tam tikrus susijusius klausimus dėl tarpusavio susitarimo procedūrų pagal valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

1. Arbitražo konvencijos taikymo sritis

1.1. ES trišalės sandorių kainodaros bylos

Šio Elgesio kodekso tikslais ES trišalė byla – byla, kurioje, įgyvendinant pradinį Arbitražo konvencijos tvarkos etapą, dvi ES kompetentingos institucijos negali visiškai išspręsti dvigubo apmokestinimo klausimų sandorio kainodaros byloje taikydamos „ištiestosios rankos“ principą, nes ES kompetentingų institucijų (remiantis panašumo tyrimo įrodymais, įskaitant funkcinį tyrimą ir kitus susijusius faktinius elementus) nustatyta asocijuota bendrovė, esanti kitoje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se), turėjo reikšmingos įtakos tam, kad sudarius keletą reikiamų sandorių arba dėl komercinių ar finansinių ryšių buvo pažeistas „ištiestosios rankos“ principas, ir mokesčių mokėtojas, kuriam buvo taikomas dvigubas apmokestinimas, tai patvirtino ir kreipėsi dėl Arbitražo konvencijos nuostatų taikymo.

b)	Į Arbitražo konvencijos taikymo sritį patenka visi ES sandoriai, susiję su valstybių narių trišalėmis bylomis.

1.2. Kapitalo nepakankamumas (1)

Arbitražo konvencijoje aiškiai nurodomas iš komercinių ir finansinių ryšių gaunamas pelnas, tačiau ja nesiekiama diferencijuoti šių specifinių pelno rūšių. Todėl turi būti laikomas, kad Arbitražo konvencija apima pelno patikslinimą, kylantį iš finansinių ryšių, įskaitant paskolas ir jų sąlygas, grindžiamą „ištiestosios rankos“ principu.

2. Bylos priimtinumas

Vadovaujantis Arbitražo konvencijos 18 straipsniu valstybėms narėms rekomenduojama pripažinti, kad Arbitražo konvencija taikoma bylai, jei prašymas pateiktas laiku, po valstybių narių prisijungimo prie Arbitražo konvencijos įsigaliojimo datos, – net ir tuo atveju, jei patikslinimas taikomas ankstesniems mokestiniams metams.

3. Griežtos sankcijos

Kadangi 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog galima neleisti remtis Arbitražo konvencija jei taikoma griežta sankcija, ir atsižvelgiant į praktinę patirtį, sukauptą nuo 1995 m., valstybėms narėms rekomenduojama paaiškinti ar patikslinti savo vienašales deklaracijas, pateiktas Arbitražo konvencijos priede, siekiant aiškiau nustatyti, kad griežta sankcija turėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, pvz., sukčiavimo atvejais.

4. Trejų metų laikotarpio pradžia (prašymo pateikimo terminas pagal Arbitražo konvencijos 6 straipsnio 1 punktą)

Trejų metų laikotarpio pradžia laikoma pirmo pranešimo apie mokesčių apskaičiavimą ar apie lygiaverčius veiksmus, dėl kurių atsiranda arba gali atsirasti Arbitražo konvencijos 1 straipsnyje apibrėžtas dvigubas apmokestinimas, pavyzdžiui, dėl patikslinimo išnagrinėjus sandorių kainodarą (2), diena.

Valstybėms narėms rekomenduojama sandorių kainodaros tikslais šią sąvoką taip pat taikyti nustatant trejų metų laikotarpį, kaip nurodyta OECD pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir dėl kapitalo 25 straipsnio 1 dalyje ir kaip įgyvendinta ES valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis.

5. Dvejų metų laikotarpio pradžia (Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 1 dalis)

Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 1 dalies tikslais, byla bus pripažįstama pateikta pagal 6 straipsnio 1 dalį, jei mokesčių mokėtojas pateiks:

i)	informaciją apie prašymą teikiančios Susitariančios Šalies įmonės ir kitų atitinkamų sandorių šalių tapatybę (pavyzdžiui - pavadinimą, adresą, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį);

ii)	išsamią informaciją apie atitinkamus bylos faktus ir aplinkybes (įskaitant išsamią informaciją apie įmonės ir kitų atitinkamų sandorių šalių ryšius);

iii)	informaciją apie atitinkamus mokestinius laikotarpius;

iv)	pranešimų apie mokesčių apskaičiavimą, mokesčių audito ataskaitų ar lygiaverčių dokumentų, parodančių numanomą dvigubą apmokestinimą, kopijas;

v)	išsamią informaciją apie įmonės ar kitų sandorių šalių inicijuotus apeliacinius skundus ar ginčus ir apie visus su byla susijusius teismo sprendimus;

vi)	įmonės paaiškinimą, kodėl, jos nuomone, nebuvo laikomasi Arbitražo konvencijos 4 straipsnyje išdėstytų principų;

vii)	įsipareigojimą, kad įmonė kuo išsamiau ir greičiau atsakys į visus kompetentingos institucijos pagrįstus ir tinkamus prašymus bei leis kompetentingoms institucijoms susipažinti su dokumentais; ir

viii)

visą konkrečią papildomą informaciją, kurios kompetentinga institucija paprašo per du mėnesius nuo mokesčių mokėtojo prašymo gavimo dienos.

Dvejų metų laikotarpis prasideda vėlesnę iš šių dienų:

i)	pranešimo apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. apie galutinį mokesčių administracijos sprendimą dėl papildomų pajamų, ar lygiaverčius veiksmus, dieną;

ii)	dieną, kai kompetentinga institucija gauna prašymą ir 5 punkto i papunktyje nurodytą būtiniausią informaciją.

6. Tarpusavio susitarimo procedūros pagal Arbitražo konvenciją

6.1. Bendrosios nuostatos

a)	EBPO rekomenduojamas „ištiestosios rankos“ principas bus taikomas neatsižvelgiant į tiesiogines mokesčių pasekmes kuriai nors Susitariančiajai Šaliai.

b)	Bylos bus išsprendžiamos kiek įmanoma greičiau, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos klausimų sudėtingumą.

c)	Bus apsvarstytos visos reikiamos priemonės kuo greičiau pasiekti tarpusavio susitarimą, įskaitant šalių tarpusavio susitikimus; tam tikrais atvejais įmonė bus pakviesta supažindinti kompetentingą instituciją su klausimu.

Atsižvelgiant į šio Elgesio kodekso nuostatas, tarpusavio susitarimas turėtų būti pasiektas per dvejus metus nuo tos dienos, kai byla pirmą kartą pateikiama vienai iš kompetentingų institucijų pagal šio Elgesio kodekso 5 punkto b papunktį. Tačiau pripažįstama, kad kai kuriais atvejais (pvz., jei sprendimas byloje bus netrukus priimtas arba esant ypatingai sudėtingiems sandoriams ar trišalėse bylose) gali prireikti taikyti Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 4 dalį (kurioje numatytas terminų pratęsimas), kad būtų susitarta dėl termino pratęsimo trumpam laikotarpiui.

e)	Tarpusavio susitarimo procedūra neturėtų to prašančiam asmeniui ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims užkrauti jokių netinkamų ar per didelių su tos procedūros laikymusi susijusių išlaidų.

6.2. ES trišalės sandorių kainodaros bylos

Po to kai valstybių narių kompetentingos institucijos susitaria, kad nagrinėjama byla turėtų būti laikoma ES trišale byla, jos turėtų nedelsiant pakviesti kitą (-as) ES kompetentingą (-as) instituciją (-as) kaip stebėtoją (-as) arba kaip atliekant tyrimą ir diskutuojant dalyvaujančią (-ias) suinteresuotąją (-ąsias) šalį (-is) kartu nuspręsti kuriam požiūriui jos pritaria. Atitinkamai visa informacija turėtų būti perduodama ir kitai (-oms) ES kompetentingai (-oms) institucijai (-oms), pvz., keičiantis informacija. Kita (-os) kompetentinga (-os) institucija (-os) turėtų būti paraginta (-os) pripažinti faktinį arba galimą „jų“ mokesčių mokėtojo (-ų) įtraukimą.

Spręsdamos dvigubo apmokestinimo ES trišales bylas pagal Arbitražo konvenciją suinteresuotos kompetentingos institucijos gali vadovautis vienu iš šių požiūrių:

i)	kompetentingos institucijos gali nuspręsti vadovautis daugiašaliu požiūriu (nedelsiant ir visiškai įtraukiamos visos suinteresuotos kompetentingos institucijos); arba

ii)

kompetentingos institucijos gali nuspręsti pradėti dvišalę procedūrą, kurią taikant abiem procedūros šalimis tampa kompetentingos institucijos, kurios nurodė (remiantis panašumo tyrimo įrodymais, įskaitant funkcinį tyrimą ir kitus susijusius faktinius elementus) asocijuotą bendrovę, veikiančią kitoje valstybėje narėje, kuri turėjo didelės įtakos tam, kad atlikus keletą susijusių sandorių arba dėl komercinių (finansinių) ryšių buvo pažeistas „ištiestosios rankos“ principas, ir turėtų pakviesti kitą (-as) ES kompetentingą (-as) instituciją (-as) kaip stebėtoją (-as) vykstant diskusijoms pagal tarpusavio susitarimo procedūras; arba

iii)	kompetentingos institucijos gali nuspręsti tuo pačiu metu pradėti daugiau nei vieną dvišalę procedūrą ir turėtų pakviesti kitą (-as) ES kompetentingą (-as) instituciją (-as) kaip stebėtoją (-as) vykstant diskusijoms pagal tarpusavio susitarimo procedūras.

Valstybėms narėms rekomenduojama taikyti daugiašalę procedūrą sprendžiant tokias dvigubo apmokestinimo bylas. Tačiau dėl to visuomet turi susitarti visos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į specifinius faktus ir bylos aplinkybes. Jeigu negalima taikyti daugiašalio požiūrio ir tuo pačiu metu pradėtos dvi (arba daugiau) dvišalės procedūros, visos suinteresuotos kompetentingos institucijos turėtų būti įtrauktos arba į pirmąjį Arbitražo konvencijos tvarkos etapą kaip Susitariančiosios Šalys, arba į pradinį Arbitražo konvencijos taikymą kaip stebėtojos.

Stebėtojo statusas gali būti pakeistas suinteresuotosios šalies statusu atsižvelgiant į vykstančias diskusijas ir pateiktus įrodymus. Jei kita (-os) kompetentinga (-os) institucija (-os) nori dalyvauti antrajame etape (arbitraže), ji (jos) turi tapti suinteresuotąja (-osiomis) šalimi (-is).

Jei kita (-os) ES kompetentinga (-os) institucija (-os) diskusijose išlaiko tik stebėtojos (-jų) statusą, tai neturi įtakos Arbitražo konvencijos nuostatų taikymui (t. y. terminų ir procedūriniams klausimams).

Tai, kad kita (-os) kompetentinga (-os) institucija (-os) dalyvauja kaip stebėtoja (-os), neįpareigoja laikytis Arbitražo konvencijos procedūros galutinio sprendimo.

Taikant procedūrą bet koks keitimasis informacija turi atitikti įprastus teisinius ir administracinius reikalavimus bei procedūras.

Mokesčių mokėtojas (-ai) turėtų kuo skubiau pranešti suinteresuotai (-oms) mokesčių administracijai (-oms), kad į šią bylą reikėtų įtraukti kitoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) veikiančią (-ias) kitą (-as) šalį (-is). Pranešimas turėtų būti pateikiamas laiku, kartu pateikiant visus reikiamus faktus ir pagrindžiančius dokumentus. Laikantis tokio požiūrio bus ne tik greičiau priimtas sprendimas, bet ir išvengta neišspręstų dvigubo apmokestinimo klausimų dėl skirtingų valstybėse narėse taikomų procedūrinių terminų.

6.3. Praktinis taikymas ir skaidrumas

Siekiant sumažinti vertimo raštu išlaidas ir dėl jo kylantį delsimą, tarpusavio susitarimo procedūra, pirmiausia, keitimasis derybinėmis pozicijomis, turėtų būti vykdoma vartojant visiems priimtiną darbo kalbą arba lygiaverčiu būdu, jei kompetentingos institucijos gali dvišaliu (arba daugiašaliu) pagrindu pasiekti tokį susitarimą.

b)	Kompetentinga institucija, kuriai pateiktas prašymas, informuos taikyti tarpusavio susitarimo procedūrą prašančią įmonę apie visus svarbius vykdant procedūrą jai įtakos turinčius įvykius.

c)	Bus užtikrintas informacijos, susijusios su asmenimis, kurie yra saugomi pagal dvišalę mokesčių konvenciją arba pagal Susitariančios valstybės teisę, slaptumas.

d)	Kompetentinga institucija patvirtins mokesčių mokėtojo prašymo pradėti tarpusavio susitarimo procedūrą gavimą per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos ir tuo pačiu metu informuos byloje dalyvaujančias kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, pridėdama mokesčių mokėtojo prašymo kopiją.

e)	Jei, kompetentingos institucijos nuomone, įmonė nepateikė 5 punkto i papunktyje nurodytos būtiniausios informacijos, būtinos tarpusavio susitarimo procedūrai pradėti, ji paprašys įmonės per du mėnesius nuo prašymo gavimo pateikti jai reikiamą konkrečią papildomą informaciją.

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad kompetentinga institucija atsakys prašymą pateikusiai įmonei vienu iš šių būdų:

i)	jei kompetentinga institucija nemano, kad įmonės pelnas yra įskaitytas ar gali būti įskaitytas į kitos valstybės narės įmonės pelną, ji informuos apie kilusias abejones įmonę ir paprašys jos pateikti papildomas pastabas;

ii)	jei kompetentingai institucijai atrodo, kad prašymas yra tinkamai pagrįstas ir ji pati gali priimti tinkamą sprendimą, institucija atitinkamai informuos įmonę ir kuo greičiau atliks pagrįstą patikslinimą arba leis pagrįstai atleisti nuo mokesčių;

iii)	jei kompetentingai institucijai atrodo, kad prašymas yra tinkamai pagrįstas, tačiau ji pati negali priimti tinkamo sprendimo, institucija informuos įmonę, kad stengsis išspręsti bylą tarpusavio susitarimu su bet kurios kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentinga institucija.

Jei kompetentinga institucija mano, kad byla yra tinkamai pagrįsta, ji turėtų pradėti tarpusavio susitarimo procedūrą informuodama kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingą (-as) instituciją (-as) apie savo sprendimą ir pridėti šio Elgesio kodekso 5 punkto i papunktyje nurodytos informacijos kopiją. Tuo pačiu metu ji informuos Arbitražo konvenciją pasitelkiantį asmenį apie tai, kad ji inicijavo tarpusavio susitarimo procedūrą. Tarpusavio susitarimo procedūrą inicijuojanti kompetentinga institucija, remdamasi turima informacija, taip pat informuos kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingą (-as) instituciją (-as) ir prašymą pateikusį asmenį apie tai, ar byla buvo pateikta per Arbitražo konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį ir apie Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje numatytą dvejų metų laikotarpio atskaitos pradžią.

6.4. Pasikeitimas derybinėmis pozicijomis

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad pradėjus tarpusavio susitarimo procedūrą, šalies, kurioje buvo apskaičiuotas mokestis, t. y. buvo priimtas mokesčių administracijos galutinis sprendimas dėl pajamų, ar lygiavertis sprendimas, arba ketinama jį priimti, ir kuriame numatytas patikslinimas, dėl kurio atsiranda arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, kaip apibrėžta Arbitražo konvencijos 1 straipsnyje, kompetentinga institucija siunčia kitų šia byla suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms derybinę poziciją, kurioje išdėstoma:

i)	prašymą teikiančio asmens pateikta byla;

ii)	jos nuomonė apie bylos esmę, t. y. kodėl ji mano, kad atsirado arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas;

iii)	kaip galima būtų bylą išspręsti, siekiant panaikinti dvigubą apmokestinimą ir visą pasiūlymo išaiškinimą.

b)	Derybinėje pozicijoje bus pateiktas visas mokesčio apskaičiavimo ar patikslinimo pagrindimas ir pridedami pagrindiniai dokumentai, kuriais patvirtinama kompetentingos institucijos pozicija, bei visų kitų tikslinant naudotų dokumentų sąrašas.

Derybinė pozicija bus kuo greičiau išsiųsta kitų byloje dalyvaujančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, bet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo vėlesnės iš šių dienų:

i)	pranešimo apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. apie mokesčių administracijos galutinį sprendimą dėl papildomų pajamų, ar apie lygiavertį sprendimą, dienos;

ii)	dieną, kai kompetentinga institucija gauna prašymą ir 5 punkto i papunktyje nurodytą būtiniausią informaciją.

Valstybės narės įsipareigoja, kad kai šalies, kurioje nebuvo atliktas mokesčių apskaičiavimas ar taikyta lygiavertė priemonė, arba neketinama jos taikyti, ir dėl to atsiranda arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, kaip apibrėžta Arbitražo konvencijos 1 straipsnyje, pavyzdžiui, dėl sandorių kainodaros koregavimo, kompetentinga institucija iš kitos kompetentingos institucijos gauna derybinę poziciją, ji atsakys kuo greičiau, atsižvelgdama į konkrečios bylos sudėtingumą, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo derybinės pozicijos gavimo.

Atsakymas turėtų būti pateiktas vienu iš šių dviejų būdų:

i)	jei kompetentinga institucija mano, kad atsirado arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, ir pritaria derybinėje pozicijoje pasiūlytam būdui ištaisyti padėtį, ji kuo greičiau atitinkamai informuos kitą kompetentingą instituciją ir atliks tokį patikslinimą arba leis atleisti nuo mokesčių;

ii)

jei kompetentinga institucija nemano, kad buvo taikytas arba gali būti taikomas dvigubas apmokestinimas, arba nesutinka su derybinėje pozicijoje pasiūlytu padėties ištaisymo būdu, ji nusiųs atsakomąją derybinę poziciją kitai (-oms) kompetentingai (-oms) institucijai (-oms), išdėstydama motyvus ir pasiūlydama preliminarų bylos nagrinėjimo tvarkaraštį, atsižvelgdama į jos sudėtingumą. Prireikus pasiūlyme bus nurodyta šalių tarpusavio susitikimo, kuris turėtų įvykti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo vėlesnės iš šių dienų, data:

aa)	pranešimo apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. apie mokesčių administracijos galutinį sprendimą dėl papildomų pajamų, ar apie lygiavertį sprendimą, dienos;

bb)	dieną, kai kompetentinga institucija gauna prašymą ir 5 punkto i papunktyje nurodytą būtiniausią informaciją.

Valstybės narės, kai tik įmanoma, toliau imsis reikiamų veiksmų, siekdamos paspartinti visas procedūras. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų numatyti, kad reguliariai bent kartą per metus būtų rengiami jų kompetentingų institucijų tarpusavio susitikimai nebaigtoms tarpusavio susitarimo procedūroms aptarti (jei bylų yra tiek, kad toks susitikimų reguliarumas būtų pateisinamas).

6.5. Valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys

Sprendžiant sandorių kainodaros bylas valstybėms narėms rekomenduojama 1–3 punktų nuostatas taikyti ir tarpusavio susitarimo procedūroms, inicijuotoms pagal OECD pavyzdinės konvencijos dėl pajamų ir dėl kapitalo 25 straipsnio 1 dalį, įgyvendinamą valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis.

7. Arbitražo konvencijos antrojo etapo procesas

7.1. Nepriklausomų asmenų sąrašas

Valstybės narės įsipareigoja nedelsdamos Tarybos generaliniam sekretoriui pranešti penkių autoritetingų nepriklausomų asmenų, kompetentingų tapti patariamosios komisijos, nurodytos Arbitražo konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje, nariais, vardus ir pavardes bei informuoti tomis pačiomis sąlygomis apie bet kokį sąrašo pakeitimą.

b)	Perduodamos autoritetingų nepriklausomų asmenų vardus ir pavardes Tarybos generaliniam sekretoriui, valstybės narės pridės šių asmenų gyvenimo aprašymus, kuriuose taip pat turėtų būti aprašyta jų patirtis teisės, mokesčių ir ypač - sandorių kainodaros srityse.

c)	Sąraše valstybės narės taip pat gali nurodyti tuos autoritetingus nepriklausomus asmenis, kurie atitinka reikalavimus, pagal kuriuos jie galėtų būti išrinkti pirmininku.

d)	Tarybos generalinis sekretorius kiekvienais metais valstybėms narėms pateiks prašymą patvirtinti autoritetingų nepriklausomų asmenų vardus ir pavardes bei (arba) pateikti pakaitinių asmenų vardus ir pavardes.

e)	Bendras visų autoritetingų nepriklausomų asmenų sąrašas bus skelbiamas Tarybos interneto svetainėje.

f)	Autoritetingi nepriklausomi asmenys neprivalo būti paskyrimą suteikiančios šalies piliečiai arba rezidentai, bet privalo būti valstybės narės piliečiai ir tos teritorijos, kurioje taikoma Arbitražo konvencija, rezidentai.

g)	Kompetentingoms institucijoms rekomenduojama parengti bendrą priėmimo deklaraciją ir nepriklausomumo pareiškimą, kurį turi pasirašyti tuo konkrečiu atveju atrinkti autoritetingi nepriklausomi asmenys.

7.2. Patariamosios komisijos sudarymas

Jei suinteresuotos valstybės narės kitaip nesusitarė, pirmąjį pranešimą apie mokesčių apskaičiavimą, t. y. mokesčių administracijos galutinį sprendimą dėl papildomų pajamų, ar apie lygiavertę priemonę, dėl kurios kyla ar gali kilti dvigubas apmokestinimas, apibrėžtas Arbitražo konvencijos 1 straipsnyje, paskelbusi valstybė narė, imasi iniciatyvos sudaryti patariamąją komisiją ir, suderinusi su kita valstybė (-ėmis) nare (-ėmis), rengia jos susitikimus.

Kompetentingos institucijos turėtų įsteigti patariamąją komisiją ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Arbitražo konvencijos tvarkos pradinio etapo pabaigos, kaip numatyta Arbitražo konvencijos 7 straipsnyje. Tuo atveju, kai viena iš kompetentingų institucijų to nepadaro, šios iniciatyvos teisė tenka kitai kompetentingai institucijai.

Patariamąją komisiją paprastai sudarys du autoritetingi nepriklausomi asmenys, komisijos pirmininkas ir kompetentingų institucijų atstovai. Kai sprendžiamos trišalės bylos ir taikant daugiašalį požiūrį turėtų būti įsteigiama patariamoji komisija, valstybės narės atsižvelgia į Arbitražo konvencijos 11 straipsnio 2 dalį ir prireikus nustato papildomas procedūrines taisykles, siekdamos užtikrinti, kad patariamoji komisija, įskaitant jos pirmininką, galėtų priimti nuomonę paprastąja balsų dauguma.

Patariamajai komisijai padės sekretoriatas, kuriam darbo sąlygas sudarys valstybė narė, inicijavusi patariamosios komisijos sudarymą, nebent suinteresuotos valstybės narės susitartų kitaip. Siekiant užtikrinti nepriklausomumą šio sekretoriato veiklą prižiūrės patariamosios komisijos pirmininkas. Sekretoriato nariai privalės laikytis konfidencialumo, kaip numatyta Arbitražo konvencijos 9 straipsnio 6 dalyje.

e)	Suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos gali iš anksto nustatyti vietas, kuriose rengiami patariamosios komisijos susitikimai ir jos nuomonės.

f)	Prieš pirmąjį patariamosios komisijos susitikimą valstybės narės pateiks jai visus reikiamus dokumentus ir informaciją, pirmiausia visus, taikant tarpusavio susitarimo procedūrą naudotus, dokumentus, ataskaitas, korespondenciją ir išvadas.

7.3. Patariamosios komisijos veikimas

a)	Byla laikoma perduota patariamajai komisijai tą dieną, kai pirmininkas patvirtina, kad jos nariai gavo visus reikiamus dokumentus ir informaciją, kaip nurodyta 7.2 punkto f papunktyje.

b)	Patariamoji komisija bylą nagrinėja suinteresuotų valstybių narių oficialia kalba ar oficialiomis kalbomis, jei kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į patariamosios komisijos prašymus, abipusiu susitarimu nenuspręs kitaip.

c)	Patariamoji komisija gali paprašyti pareiškimą ar dokumentą pateikusios šalies pateikti vertimą raštu į kalbą ar kalbas, kuriomis vyksta bylos nagrinėjimas.

Atsižvelgdama į Arbitražo konvencijos 10 straipsnio nuostatas, patariamoji komisija gali pareikalauti valstybių narių, visų pirma valstybės narės, kuri išdavė pirmą pranešimą apie mokesčių apskaičiavimą, t.y. mokesčių administracijos galutinį sprendimą dėl papildomų pajamų, ar apie lygiavertį sprendimą, dėl kurio atsiranda arba gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, apibrėžtas 1 straipsnyje, atvykti į patariamąją komisiją.

e)	Patariamosios komisijos veiklos sąnaudas, kurias lygiomis dalimis pasidalins suinteresuotos valstybės narės, sudarys patariamosios komisijos administracinės išlaidos ir autoritetingų nepriklausomų asmenų atlyginimas bei išlaidos.

Jei suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos nesusitaria kitaip:

i)	autoritetingų nepriklausomų asmenų išlaidos bus apmokamos taip, kaip įprastai apmokamos valstybės narės, kuri ėmėsi iniciatyvos sudaryti patariamąją komisiją, aukšto lygio valstybės tarnautojų išlaidos;

ii)	autoritetingiems nepriklausomiems asmenims bus nustatytas 1 000 EUR vienam asmeniui už vieną patariamosios komisijos susitikimo dieną atlyginimas, o pirmininkas gaus 10 % didesnį atlyginimą nei kiti nepriklausomi autoritetingi asmenys.

g)	Patariamosios komisijos veiklos sąnaudas faktiškai apmokės valstybė narė, kuri ėmėsi iniciatyvos sudaryti patariamąją komisiją, jei suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos nenusprendžia kitaip.

7.4. Patariamosios komisijos nuomonė

Valstybių narių pageidavimu nuomonėje turėtų būti nurodyta:

a)	patariamosios komisijos narių vardai ir pavardės;

prašymas; prašyme turėtų būti nurodyta:

i)	suinteresuotų įmonių pavadinimai ir adresai;

ii)	suinteresuotos kompetentingos institucijos;

iii)	ginčo faktų ir aplinkybių aprašymas;

iv)	aiškus pareiškimas, ko reikalaujama;

c)	trumpa proceso santrauka;

d)	argumentai ir metodai, kuriais grindžiamas nuomonėje išdėstytas sprendimas;

nuomonė;

f)	vieta, kur nuomonė yra paskelbiama;

g)	diena, kurią nuomonė yra paskelbiama;

h)	patariamosios komisijos narių parašai.

Kompetentingų institucijų sprendimas ir patariamosios komisijos nuomonė paskelbiami tokiais būdais:

i)	Priėmus sprendimą, kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta byla, nusiųs kiekvienai suinteresuotai įmonei kompetentingų institucijų sprendimo kopiją ir patariamosios komisijos nuomonės kopiją.

ii)

Valstybių narių kompetentingos institucijos gali susitarti, kad būtų paskelbtas visas sprendimo ir nuomonės tekstas; jos taip pat gali susitarti, kad sprendimas ir nuomonė būtų paskelbti nenurodant suinteresuotų įmonių pavadinimų ir pašalinus visus kitus duomenis, iš kurių būtų galima atpažinti suinteresuotas įmones. Abiem atvejais būtinas įmonės sutikimas, o prieš bet kokios informacijos paskelbimą suinteresuotos įmonės turi raštu pranešti kompetentingoms institucijoms, kurioms buvo pateikta byla, kad jos neprieštarauja sprendimo ir nuomonės paskelbimui.

iii)

Patariamosios komisijos nuomonė rengiama trimis originaliais egzemplioriais (ar daugiau egzempliorių, trišalių bylų atveju), po vieną turi būti nusiųsta suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, o likęs – Tarybos generalinio sekretoriato archyvui. Jei susitariama dėl nuomonės paskelbimo, nuomonė gali būti paskelbta viešai originalo kalba (-omis) Komisijos tinklavietėje.

8. Mokesčių rinkimas ir palūkanų priskaičiavimas tarpvalstybinio ginčų sprendimo procedūrų metu

Valstybėms narėms rekomenduojama imtis visų būtinų priemonių, kad, sprendžiant tarpvalstybinius ginčus pagal Arbitražo konvenciją, būtų užtikrinta, jog tokiose bylose dalyvaujančių įmonių prašymu būtų sustabdytas mokesčių rinkimas ir jis būtų sustabdytas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir prašant įmonėms, kurios pateikia vidaus apeliacinius skundus ar dalyvauja vidaus teisminiuose ginčuose, net jeigu šios priemonės reikštų, kad kai kuriose valstybėse reikės keisti teisės aktus. Valstybėms narėms reikėtų išplėsti šių priemonių taikymą ir jas taikyti sprendžiant tarptautinius ginčus pagal valstybių narių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kad vykstant deryboms pagal tarpusavio susitarimo procedūrą mokesčių mokėtojas neturėtų nukentėti dėl skirtingo požiūrio į priskaičiuojamas palūkanas ir grąžinimą tuo metu, kuriuo reikia baigti tarpusavio susitarimo procedūrą, valstybėms narėms rekomenduojama laikytis vieno iš šių požiūrių:

i)	mokesčių surinkimo panaikinimas ir jų grąžinimas, netaikant jokių palūkanų; arba

ii)	mokesčių surinkimo panaikinimas ir jų grąžinimas, įskaitant palūkanas; arba

iii)	atskiras kiekvieno atvejo nagrinėjimas, atsižvelgiant į palūkanų priskaičiavimą arba grąžinimą (jei įmanoma, taikant tarpusavio susitarimo procedūrą).

9. Naujųjų valstybių narių prisijungimas prie Arbitražo konvencijos

Valstybės narės dės visas pastangas, kad kuo greičiau būtų pasirašyta ir ratifikuota konvencija dėl naujųjų valstybių narių prisijungimo prie Arbitražo konvencijos, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų prisijungimo prie ES.

10. Baigiamosios nuostatos

Siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą Elgesio kodekso taikymą, valstybės narės raginamos kas dvejus metus teikti ataskaitas Komisijai apie jo praktinį veikimą. Remdamasi šiomis ataskaitomis Komisija ketina pateikti ataskaitą Tarybai ir gali pasiūlyti peržiūrėti šio Elgesio kodekso nuostatas.

(1) Išlygos: Bulgarija laikosi nuomonės, kad į Arbitražo konvencijos sritį patenka pelno tikslinimas dėl paskolos kainos (t. y. palūkanų normos) koregavimo. Nepaisant to, Bulgarija mano, kad Arbitražo konvencija neapima finansavimo dydžio koregavimu grindžiamo pelno koregavimo atvejų. Iš esmės šio koregavimo pagrindai yra nustatomi pagal valstybių narių vidaus teisės aktus. Įvairių nacionalinių taisyklių taikymas ir tai, kad neturima tarptautiniu mastu pripažintų „ištiestosios rankos“ principo gairių, kurios būtų taikomos verslo kapitalo struktūrai, turi didelės įtakos paskolos dydžio koregavimu grindžiamo pelno koregavimo laikantis „ištiestosios rankos“ principo pobūdžiui.

Čekija netaiko Arbitražo konvencijoje nustatytos abipusio susitarimo procedūros tuo atveju, jei bylai taikomos pagal vidaus teisės nuostatas nustatytos kovos su piktnaudžiavimu taisyklės.

Nyderlandai pritaria požiūriui, kad palūkanų normos (paskolos kainodaros) koregavimas, grindžiamas nacionalinės teisės aktais ir vykdomas laikantis „ištiestosios rankos“ principo, patenka į šios Arbitražo konvencijos taikymo sritį. Laikoma, kad į šios Arbitražo konvencijos taikymo sritį nepatenka paskolos dydžio koregavimas ir išskaičiuojamų palūkanų koregavimas, grindžiamas kapitalo nepakankamumo metodu laikantis „ištiestosios rankos“ principo, ar koregavimas, grindžiamas kovos su piktnaudžiavimu teisės aktais ir vykdomas laikantis „ištiestosios rankos“ principo. Nyderlandai laikysis šios išlygos, kol OECD parengs gaires dėl šio „ištiestosios rankos“ principo taikymo asocijuotų įmonių kapitalo nepakankamumui.

Graikija laikosi nuomonės, kad į Arbitražo konvencijos taikymo sritį patenka paskolos palūkanų normos koregavimas. Paskolos dydžio koregavimui ir su paskola susijusių išskaičiuojamų sukauptų palūkanų koregavimui Arbitražo konvencija neturėtų būti taikoma dėl vidaus teisės aktuose nustatytų galiojančių apribojimų.

Vengrija mano, kad į Arbitražo konvencijos taikymo sritį patenka tik tos bylos, kai dvigubas apmokestinimas kyla dėl paskolos palūkanų normos koregavimo ar „ištiestosios rankos“ principu grindžiamo koregavimo.

Italija mano, kad Arbitražo konvencija gali būti taikoma byloms, kai dvigubas apmokestinimas kyla dėl finansinio sandorio kainos koregavimo nesilaikant „ištiestosios rankos“ principo. Priešingu atveju, ji negali būti taikoma sprendžiant dvigubo apmokestinimo bylas, kylančias dėl paskolų dydžio koregavimo ar dvigubo apmokestinimo bylas, kylančias dėl vidaus taisyklių, kurios reglamentuoja leidžiamą finansavimo dydį ar leidžiamą palūkanų atskaitymo dydį, skirtumų.

Latvija laikosi nuomonės, kad Arbitražo konvencija negali būti taikoma dvigubam apmokestinimui dėl bendrų nacionalinės teisės aktų taikymo paskolos arba išskaičiuojamų palūkanų dydžio koregavimui, kuris nėra grindžiamas Arbitražo konvencijos 4 straipsnyje numatytu „ištiestosios rankos“ principu.

Todėl Latvija mano, kad į Arbitražo konvencijos taikymo sritį patenka tik pagal nacionalinės teisės aktus išskaičiuojamų palūkanų koregavimas laikantis „ištiestosios rankos“ principo.

Lenkija mano, kad Arbitražo konvencijoje numatyta procedūra gali būti taikoma tik palūkanų koregavimui. Paskolos dydžio koregavimui Konvencija neturėtų būti taikoma. Ji laikosi nuomonės, kad beveik neįmanoma apibrėžti, kaip praktikoje turėtų atrodyti kapitalo struktūra, kad ji atitiktų „ištiestosios rankos“ principą.

Portugalija mano, kad Arbitražo konvencija negali būti taikoma sprendžiant dvigubo apmokestinimo dėl pelno, gaunamo tikslinant asocijuotų bendrovių sutartos paskolos dydį, koregavimo ar dėl vidaus kovos su sukčiavimu priemonėmis grindžiamų palūkanų koregavimo, bylas. Tačiau Portugalija sutinka peržiūrėti savo poziciją dėl „ištiestosios rankos“ principo taikymo asocijuotų bendrovių tarpusavio skolų dydžiui (įskaitant kapitalo nepakankamumo atvejus), kai bus pasiektas bendras sutarimas tarptautiniu lygiu, visų pirma parengtos OECD gairės.

Slovakija laikosi nuomonės, kad į Arbitražo konvencijos taikymo sritį turėtų pateikti palūkanų normos koregavimas, grindžiamas nacionalinės teisės aktais ir vykdomas laikantis „ištiestosios rankos“ principo, tačiau į Arbitražo konvencijos taikymo sritį neturėtų patekti pelno, gaunamo taikant kovos su piktnaudžiavimu taisykles pagal vidaus teisės aktus, koregavimas.

(2) Išlyga: Italijos mokesčių institucijos narys laikosi nuomonės, kad „pirmo pranešimo apie mokesčių apskaičiavimą ar lygiavertį sprendimą, atspindintį sandorio kainodaros koregavimą, dėl kurio atsiranda arba galėtų atsirasti 1 straipsnyje apibrėžtas dvigubas apmokestinimas, diena“ yra trejų metų laikotarpio pradžia, nes dabartinė Arbitražo konvencija turėtų būti taikoma tik byloms, susijusioms su sandorio kainodaros „koregavimu“.

30.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/14

Bendrijos ir Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC)

XLII COSAC pranešimas

2009 m. spalio 4–6 d., Stokholmas

2009/C 322/04

1. Instituciniai klausimai ir Lisabonos sutartis

1.1.

COSAC, sulaukusi 20-ies metų sukakties, džiaugiasi, kad jos vaidmuo, kaip parlamentinio bendradarbiavimo forumo ir vietos, kur įgyvendinama sprendžiamoji demokratija Europos Sąjungoje, sustiprėjo, nes nacionaliniams parlamentams suteikta daugiau galimybių vesti dialogą su ES institucijomis bei įnešti savo indėlį į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos darbą.

1.2.	Pažymėdama per pastaruosius penkerius metus pasiektą pažangą nacionaliniams parlamentams bendradarbiaujant su Europos Sąjungos institucijomis, COSAC nori padėkoti Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojai Margot Wallström už pasiaukojamą darbą to siekiant.

1.3.

COSAC mano, kad visiems Europos Sąjungos nacionalinių parlamentų rūmams po svarstymų ir diskusijų pritarus Lisabonos sutarčiai, nors dar laukiama formalaus Airijos parlamento rūmų pritarimo po 2009 m. spalio 2 dieną vykusio referendumo, demokratiniu šio proceso teisėtumu abejoti negalima ir visos šalys turėtų jį pripažinti. Atsižvelgdama į visų valstybių narių konstitucinius reikalavimus, COSAC ragina Lisabonos sutartį įgyvendinti kuo greičiau.

COSAC tikisi bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis, kaip naujai numatyta Sutartyje. COSAC sveikina naujoje Sutartyje numatytą reikšmingesnį nacionalinių parlamentų vaidmenį ir pabrėžia visiško, nedelsiamo ir efektyvaus Sutarties įgyvendinimo svarbą, jai įsigaliojus, laikantis Sutartyse numatyto laiko, per kurį nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas galėtų vykdyti išsamią ir efektyvią parlamentinę kontrolę.

1.4.	COSAC pabrėžia kaip svarbu sukurti gerai veikiančias procedūras, pagal kurias Europos Sąjungos institucijos ir nacionaliniai parlamentai bendrautų dėl subsidiarumo patikros ir dėl parlamentinės Europolo priežiūros bei Eurojusto vertinimo. Todėl COSAC primena Prahoje parengtą XLI COSAC pranešimą.

1.5.	COSAC pabrėžia, jog norint, kad Europos piliečiai jaustųsi dalyvaują, ir toliau svarbiausia yra atvirumas ir prieiga. Didesnis Europos Sąjungos institucijų ir nacionalinių parlamentų skaidrumas yra labai svarbus veiksnys, siekiant gauti pritarimą Europos Sąjungos priemonėms.

2. Ekonomikos ir finansų krizė

2.1.

COSAC pažymi, kad nors yra ekonomikos atsigavimo vilčių, reikia ir toliau kovoti su finansų ir ekonomikos krize ir užtikrinti augimą ir užimtumo galimybes ilgesniam laikui. Būtina sušvelninti dabartinio nuosmukio poveikį ir skatinti priemones, kurios palengvintų ne tik greitą, bet ir tvarų ekonomikos atsigavimą. Toliau būtinos pastangos gerinti paskolų ir kapitalo rinkas. Tolimesnei ateičiai Europai reikalinga atnaujinta subalansuoto augimo ir užimtumo strategija – atnaujinta Lisabonos strategija, padėsianti transformuoti Sąjungą į ūkį, kuriam globalizacija naudinga ir kuris gali susidoroti su jos keliamais socialiniais ir aplinkosaugos iššūkiais. Pastangos užkirsti kelią darbo vietų mažėjimui ir jį apriboti turi pasireikšti ilgalaikį, teigiamą poveikį užimtumui turinčiomis priemonėmis.

2.2.	COSAC pritaria Europos Tarybos atsakui į krizę, pateiktam jos 2009 m. birželio mėn. posėdžio išvadose, ir sveikina išsamų pasirengimą 2009 m. rugsėjo 24 d. vykusiam G-20 susitikimui Pitsburge, įkaitant 2009 m. rugsėjo 17 d. surengtą neformalų papildomą posėdį.

2.3.

COSAC su pasitenkinimu pažymi, kad visapusis pasirengimas padėjo Pitsburgo susitikime Europos Sąjungai atlikti aktyvų vaidmenį. Sąjunga prisidėjo prie rezultato, kuriuo buvo žengtas žingsnis į priekį, apibrėžiant pagrindines bendrosios reglamentavimo sistemos ypatybes ir tvaresnę finansų sistemą, įskaitant kovos su neteisinga premijų skyrimo praktika priemones.

2.4.	COSAC sveikina neseniai pateiktus Komisijos siūlymus dėl naujos Europos finansų priežiūros architektūros ir pabrėžia, kad numatyta greita derybų pabaiga neturėtų sutrukdyti būtinai parlamentinei kontrolei.

2.5.	Atsižvelgdama į 2009 m. spalio 29–30 d. rengiamą Europos Vadovų Tarybos susitikimą, COSAC primena savo perspėjimą dėl įvairiopo ekonominio protekcionizmo. Vienas iš pagrindinių pasaulinės krizės įveikimo veiksnių yra pasaulio rinkų atvirumas ir sėkminga Dohos raundo derybų pabaiga.

3. Klimato iššūkis – kelias į Kopenhagą

3.1.

COSAC primena savo įsitikinimą, kad dėl ekonominės situacijos Europos Sąjunga neturi sumažinti savo tvaraus vystymosi ir klimato strategijos siekių, kuriuos patvirtino Europos Vadovų Taryba. Tai reiškia, kad ES turi būti pasirengusi pakankamai paremti mažiausiai išsivysčiusias šalis, joms stengiantis sumažinti anglies dvideginio išlakas, ir prisidėti prie kovos su klimato kaita. Būtina veiksminga ir tvari kovos su klimato kaita finansavimo sistema.

3.2.

Derybos, susijusios su Kopenhagoje 2009 m. gruodžio mėn. Vyksiančia JT klimato kaitos konferencija (COP15), labai sudėtingos. COSAC apskritai sveikina Europos Sąjungos, kaip pasaulinio veikėjos, svarbesnį vaidmenį ir su pasitenkinimu pažymi, kad Sąjunga Klimato kaitos derybose yra ambicinga, ryžtinga ir įtakinga derybų šalis. Pitsburgo viršūnių susitikime buvo pabrėžta, kad Europos Sąjunga turi išlaikyti lyderės pozicijas rengiantis ir vykstant viršūnių susitikimui dėl Klimato kaitos. COSAC ragina visas Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares prisidėti prie to, kad būtų sukurtas tvirtas vadovaujančio ES vaidmens pagrindas.

4. Stokholmo programa

4.1.

COSAC pažymi, kad pagal Eurobarometro duomenis ir kitas visuomenės nuomonės apklausas piliečiai tikisi Europos iniciatyvų laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Ši sritis apima prieglobsčio ir imigracijos politiką, o taip pat kovą prieš prekybą žmonėmis ir kitokius tarptautinius nusikaltimus. COSAC pabrėžia, kad naujose daugiametėse programose būtina atsižvelgti į piliečius ir kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp įstatymų vykdymo priemonių ir priemonių, kurios garantuoja asmens teises ir teisinę valstybę.

4.2.

COSAC pažymi, kad už šias labai svarbias Europos piliečiams sritis iš esmės atsako parlamentai. COSAC pabrėžia parlamentinės kontrolės ir aktyvaus dalyvavimo derybose dėl Stokholmo programos ir dėl visų jos spręstinų dalių bei aspektų svarbą ir pažymi, kad plačiąją programą numatyta priimti 2009 m. gruodžio 10–11 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

5. Regioninės strategijos ir kaimynystės politika

5.1.

Siekiama, kad siūloma Baltijos jūros regiono strategija ne tik spręstų regiono ekologinius ir kitus specifinius iššūkius, bet kad ši strategija būtų demonstracinis projektas makroregioninėms strategijoms kurti. Ateityje šį modelį galima būtų pritaikyti ir kituose savas regiono problemas turinčiuose regionuose, pavyzdžiui, Dunojaus regione. COSAC tikisi, kad per 2009 m. spalio 29–30 d. vyksiančią Europos Vadovų Tarybą Baltijos jūros strategija bus patvirtinta, kaip numatyta.

5.2.	COSAC primena savo ilgalaikę paramą Europos kaimynystės politikai, įskaitant jos Rytų dimensiją. COSAC pritaria Švedijos Riksdago Užsienio reikalų komiteto planams 2009 m. spalio 21 d. surengti susitikimą dėl Rytų partnerystės parlamentinės dimensijos formavimo.

5.3.	COSAC taip pat primena, kad palaiko Viduržemio jūros šalių sąjungos steigimą, nes tai esminė priemonė taikai, stabilumui ir saugumui Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose užtikrinti, padėsianti spręsti imigracijos ir energetikos problemas.

6. Plėtra

6.1.

COSAC pabrėžia tolesnės Europos Sąjungos plėtros proceso strateginę svarbą ir sveikina Islandijos paraišką dėl narystės ES. Pripažindama, kad aiški narystės perspektyva yra pagrindinė reformų paskata, COSAC pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi laikytis duotų savo įsipareigojimų ir nustatytų principų šioje srityje, ypač reikalavimo patenkinti narystei keliamus Kopenhagos kriterijus. COSAC su pasitenkinimu pažymi teigiamus poslinkius šiuo metu vykstančiose derybose dėl ES plėtros.

30.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/19

2009 m. kvietimas teikti paraiškas – Programa „Europa piliečiams“ (2007–2013 m.)

Šių programos veiksmų įgyvendinimas: Aktyvių piliečių Europa, Aktyvi Europos pilietinė visuomenė ir Gyva Europos atmintis

2009/C 322/07

ĮVADAS

Šis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas remiantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1904/2006/EB, įkuriančiu 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (1). Išsamias šio kvietimo teikti paraiškas sąlygas galima rasti programai „Europa piliečiams“ skirtame programos vadove, paskelbtame Europos interneto svetainėje (žr. VIII punktą). Programos vadovas yra neatskiriama šio kvietimo teikti paraiškas dalis.

I. Tikslai

Specialieji programos „Europa piliečiams“ tikslai yra tokie:

—	suburti vietos bendruomenių narius iš visos Europos, kad jie galėtų dalytis ir keistis patirtimi, nuomonėmis ir vertybėmis, mokytis iš istorijos ir kurti ateitį,

—	skatinti veiksmus, diskusijas ir svarstymus pilietiškumo ir demokratijos Europoje, bendrų vertybių, bendros istorijos ir kultūros klausimais, bendradarbiaujant pilietinės visuomenės organizacijoms Europos mastu,

—	priartinti Europą prie jos piliečių propaguojant Europos vertybes bei pasiekimus ir kartu išsaugant praeities atmintį,

—

skatinti visų dalyvaujančių šalių piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų sąveiką, prisidedant prie kultūrų dialogo ir pabrėžiant Europos įvairovę bei vienovę, ypač daug dėmesio skiriant veiklai, kuria siekiama plėtoti Europos Sąjungos valstybių narių, įstojusių iki 2004 m. balandžio 30 d., ir valstybių narių, įstojusių po šios datos, piliečių glaudesnius ryšius.

II. Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai

Programa atvira visiems propaguotojams, įsisteigusiems vienoje iš programoje dalyvaujančių šalių ir esantiems:

—	viešąja įstaiga, arba

—	ne pelno organizacija, turinčia juridinio asmens statusą (juridinis asmuo).

Tačiau kiekvienas programos veiksmas apima konkretesnes organizacijas. Todėl paraiškas teikiančių organizacijų tinkamumas apibrėžtas konkrečiai kiekvienai priemonei/šalutinei priemonei skirtame programos vadove.

Pagal šią programą reikalavimus atitinkančios šalys:

—	ES valstybės narės (2),

—

Kroatija,

—

Albanija,

—	Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (angl. FYROM).

III. Reikalavimus atitinkanti veikla

Pagal programą „Europa piliečiams“ remiami projektai, kuriais skatinama aktyvus pilietiškumas Europoje.

Šis kvietimas apima tokius programos „Europos piliečiams“ veiksmus:

1 veiksmas – Aktyvūs piliečiai Europai

1 priemonė – Miestų giminiavimasis

Ši priemonė skirta veiklai, kurią vykdant vyksta ar skatinami mainai tarp Europos piliečių jiems dalyvaujant miestų giminiavimosi veikloje.

1.1. priemonė – Susigiminiavusių miestų piliečių susitikimai

Ši priemonė skirta veiklai, kurią vykdant vyksta ar skatinami tiesioginiai mainai tarp Europos piliečių jiems dalyvaujant miestų giminiavimosi veikloje. Projekte turi dalyvauti bent 2 dalyvaujančių šalių, iš kurių bent viena ES valstybė narė, savivaldybės. Projekte turi būti ne mažiau kaip 25 tarptautiniai dalyviai iš pakviestų savivaldybių, ne mažiau kaip po 5 dalyvius iš kiekvienos pakviestos savivaldybės. Susitikimo trukmė ne ilgesnė kaip 21 diena. Didžiausia skiriama dotacija – 22 000 EUR vienam projektui. Paraišką dėl ne daugiau kaip 40 000 EUR projektui galima teikti, jei projekte dalyvauja bent 10 miestų. Mažiausia teikiama dotacija – 2 500 EUR.

Dotacijos susigiminiavusių miestų piliečių susitikimams skirtos bendrai finansuoti priimančiojo miesto organizacines išlaidas ir pakviestų dalyvių kelionės išlaidas. Dotacijos yra fiksuoto dydžio.

1.2. priemonė – Susigiminiavusių miestų tinklai

Šia priemone remiamas tinklų, sukurtų remiantis susigiminiavusių miestų ryšiais, kurie svarbūs užtikrinant struktūrizuotą, intensyvų ir daugiaaspektį savivaldybių bendradarbiavimą ir taip prisideda maksimaliai didinant programos poveikį, plėtojimas. Projekte turi būti numatyti bent 3 renginiai. Projekte turi dalyvauti bent 4 šalių, iš kurių bent viena ES valstybė narė, savivaldybės. Projekte turi būti bent 30 tarptautinių dalyvių iš pakviestų savivaldybių. Ilgiausia projekto trukmė – 24 mėnesiai; ilgiausia kiekvieno renginio trukmė – 21 diena.

Didžiausia reikalavimus atitinkanti suma vienam projektui pagal šią priemonę – 150 000 EUR. Mažiausia reikalavimus atitinkanti suma – 10 000 EUR. Dotacijos yra fiksuoto dydžio.

2 priemonė – Piliečių projektai ir paramos priemonės

2.1. priemonė – Piliečių projektai

Ši priemonė susijusi su didžiausiu šių dienų Europos Sąjungos iššūkiu: kaip sumažinti piliečių ir Europos Sąjungos atotrūkį. Ja siekiama tirti originalias ir pažangias metodikas, galinčias padėti skatinti piliečius dalyvauti Europos piliečių ir Europos Sąjungos institucijų dialoge ir skatinti patį dialogą.

Projekte turi dalyvauti bent 5 dalyvaujančios šalys, iš kurių bent viena ES valstybė narė. Projekte turi būti bent 200 dalyvių. Ilgiausia projekto trukmė – 12 mėnesių.

Dotacijos suma skaičiuojama pagal subalansuotą, išsamų numatomą biudžetą eurais. Skiriama dotacija negali būti didesnė kaip 60 % visos reikalavimus atitinkančių projekto išlaidų sumos. Mažiausia dotacija – 100 000 EUR. Didžiausia reikalavimus atitinkanti dotacija vienam projektui pagal šią priemonę – 250 000 EUR.

2.2. priemonė – Paramos priemonės

Šia priemone siekiama gerinti projektų, teikiamų pagal 1 veiksmą „Aktyvūs piliečiai Europai“, kokybę. Ja remiamas dalijimasis patirtimi, kompetencija ir gerąja patirtimi, taip pat remiama veikla, kurios rezultatas – ilgalaikė partnerystė ir tinklai.

Projekte turi dalyvauti bent 2 šalys, iš kurių bent viena ES valstybė narė. Ilgiausia trukmė – 12 mėnesių. Kiekviename projekte turi būti numatyti bent 2 renginiai.

Dotacijos suma skaičiuojama pagal subalansuotą, išsamų numatomą biudžetą eurais. Dotacija negali būti didesnė kaip 80 % visų šiam veiksmui reikalingų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Mažiausia teikiama dotacija – 30 000 EUR. Didžiausia reikalavimus atitinkanti dotacija vienam projektui pagal šią priemonę – 100 000 EUR.

2 veiksmas – Aktyvi Europos pilietinė visuomenė

3 priemonė – Struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms

Šios priemonės tikslas – remti konkrečius projektus, kuriuos vykdo pilietinės visuomenės organizacijos iš įvairių dalyvaujančių šalių. Šiais projektais turėtų būti ugdomas su Europos interesu susijusių dalykų supratimas, prisidedama prie abipusio skirtingų kultūrų supratimo skatinimo ir bendrų vertybių identifikavimo bendradarbiaujant Europos lygmeniu.

Projekte turi dalyvauti bent 2 šalys, iš kurių bent viena ES valstybė narė. Ilgiausia projektų trukmė – 12 mėnesių.

Dotacija skaičiuojama dviem skirtingais metodais, atitinkančiais skirtingą požiūrį, ir jiems taikomos specialios taisyklės:

a)	biudžetas, pagrįstas fiksuoto dydžio sumomis „projektams renginiams“;

b)	biudžetas, pagrįstas realiomis išlaidomis „gamybos ir realizavimo projektams“. Tokiu atveju prašoma dotacija negali būti didesnė kaip 60 % visų šiam veiksmui reikalingų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Didžiausia dotacija – 55 000 EUR. Mažiausia reikalavimus atitinkanti dotacija – 10 000 EUR.

4 veiksmas – Gyva Europos atmintis

Pagal šį veiksmą remiamų projektų tikslas – nepamiršti nacių ir stalinizmo aukų ir didinti esamų ir būsimų kartų žinojimą bei supratimą apie tai, kas vyko stovyklose ir kitose gyventojų masinio naikinimo vietose ir kodėl tai vyko.

Ilgiausia projekto trukmė – 12 mėnesių.

Dotacija gali būti skaičiuojama dviem skirtingais metodais:

a)	biudžetas, pagrįstas fiksuoto dydžio vienkartinėmis sumomis „projektams renginiams“;

b)	biudžetas, pagrįstas realiomis išlaidomis „gamybos ir realizavimo projektams“. Tokiu atveju prašoma dotacija negali būti didesnė kaip 60 % visų šiam veiksmui reikalingų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Didžiausia dotacija – 55 000 EUR. Mažiausia reikalavimus atitinkanti dotacija – 10 000 EUR.

IV. Paramos skyrimo kriterijai

Kokybiniai kriterijai (80 % galimų balų):

—	projekto svarba siekiant programos tikslų ir prioritetų (25 %),

—	projekto ir siūlomų metodų tinkamumas (25 %),

—	poveikis (15 %),

—	matomumas ir tolesni veiksmai (15 %).

Kiekybiniai kriterijai (20 % galimų balų):

—	geografinis poveikis (10 %),

—	tikslinė grupė (10 %).

V. Biudžetas

Numatomas 2010 m. biudžetas šiems veiksmams

1 veiksmas. 1.1. priemonė	Susigiminiavusių miestų piliečių susitikimai	7 000 000 EUR
1 veiksmas. 1.2. priemonė	Susigiminiavusių miestų teminiai tinklai	5 165 000 EUR
1 veiksmas. 2.1. priemonė	Piliečių projektai	1 500 000 EUR
1 veiksmas. 2.2. priemonė	Paramos priemonės	1 535 000 EUR
2 veiksmas. 3 priemonė	Struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms	3 400 000 EUR
4 veiksmas	Gyva Europos atmintis	1 800 000 EUR

VI. Paraiškų teikimo terminas

Veiksmai		Teikimo terminas
1 veiksmas. 1.1. priemonė	Susigiminiavusių miestų piliečių susitikimai	Vasario 1 d. Birželio 1 d. Rugsėjo 1 d.
1 veiksmas. 1.2. priemonė	Susigiminiavusių miestų teminiai tinklai	Vasario 1 d. Rugsėjo 1 d.
1 veiksmas. 2.1. priemonė	Piliečių projektai	Birželio 1 d.
1 veiksmas. 2.2. priemonė	Paramos priemonės	Birželio 1 d.
2 veiksmas. 3 priemonė	Struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms	Vasario 15 d.
4 veiksmas	Gyva Europos atmintis	Balandžio 30 d.

Jei galutinė paraiškos pateikimo data pareiškėjo šalyje sutampa su savaitgaliu ar valstybine švente, terminas nepratęsiamas, ir pareiškėjai turi į tai atsižvelgti planuodami pateikti savo paraišką.

Paraiškos turi būti siunčiamas tokiu adresu:

EACEA

Unit P7 Citizenship

Applications — ‘Town Twinning Citizens’ Meetings’

Avenue du Bourget 1 (BOUR 01/17)

1140 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Bus svarstomos tik tos paraiškos, kurios užpildytos naudojant oficialią paraiškos formą ir pasirašytos paraiškos teikėjo vardu prisiimti teisinius įsipareigojimus įgalioto asmens.

Faksu ar tiesiogiai elektroniniu paštu pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos.

VII. Kita informacija

Išsamias projektų pasiūlymų teikimo sąlygas ir paraiškos formas galima rasti programai „Europa piliečiams“ skirtame programos vadove šiose interneto svetainėse:

Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas:

http://ec.europa.eu/citizenship/index_en.html

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji agentūra:

http://eacea.ec.europa.eu/citizenship/index_en.htm

(1) OL L 378, 2006 12 27, p. 32.

(2) 27 ES valstybės narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

30.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/23

Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą

2009/C 322/08

Paskelbus pranešimą apie artėjantį Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės volframo karbidui, volframo karbidui, sumaišytam su metalo milteliais, ir lydytajam volframo karbidui taikomų antidempingo priemonių galiojimo terminą (1) Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

1. Prašymas atlikti peržiūrą

2009 m. rugsėjo 30 d. Europos metalų asociacija (toliau - Eurometaux arba pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) volframo karbido, volframo karbido, sumaišyto su metalo milteliais, ir lydytojo volframo karbido Bendrijoje, vardu pateikė prašymą.

2. Produktas

Nagrinėjamasis produktas – tai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidas, volframo karbidas, sumaišytas su metalo milteliais, ir lydytasis volframo karbidas (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurio KN kodai šiuo metu yra 2849 90 30 ir ex 3824 30 00.

3. Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojančios priemonės – tai galutinis antidempingo muitas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2268/2004 (3) su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1275/2005 (4).

4. Peržiūros pagrindas

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai būtų vykdomas toliau arba iš naujo, o Bendrijos pramonei būtų vėl daroma žala.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikai nustatė remdamasis pardavimo 5.1 dalies d punkte nurodytoje atitinkamoje rinkos ekonomikos šalyje kainomis. Įtarimas dėl dempingo tęsimosi grindžiamas normaliosios vertės, nustatytos kaip nurodyta pirmesniame sakinyje, palyginimu su nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją kainomis.

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas dempingo skirtumas yra reikšmingas.

Be to, pareiškėjas teigia, kad yra tikimybė, jog vėl bus vykdomas žalingas dempingas. Dėl to pareiškėjas pateikė įrodymų, kad nustojus galioti priemonėms dabartinė nagrinėjamojo produkto importo apimtis veikiausiai padidėtų, nes nagrinėjamojoje šalyje yra nepanaudotų pajėgumų.

Pareiškėjas tvirtina, kad žala iš esmės nebedaroma dėl to, kad taikomos priemonės, ir kad iš nagrinėjamosios šalies vėl pradėjus importuoti dempingo kainomis didelį produkto kiekį Bendrijos pramonei veikiausiai vėl būtų daroma žala, jei priemonės nebebūtų taikomos.

5. Procedūra

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijuoja peržiūrą.

5.1. Dempingo ir žalos nustatymo procedūra

Atlikus tyrimą bus nustatyta, ar yra tikimybė, kad baigus galioti priemonėms bus toliau arba iš naujo vykdomas dempingas ir daroma žala.

a) Atranka

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį šiame tyrime dalyvaujančių šalių skaičių, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, gali nuspręsti taikyti atranką.

i) Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranka

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuotojų ir (arba) gamintojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma Komisijai pranešti apie save ir per 6 dalies b punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį 7 dalyje nurodyta forma pateikti toliau nurodytą informaciją apie savo bendrovę ar bendroves:

—	pavadinimas, adresas, e. pašto adresas, telefono ir fakso numeriai bei kontaktinis asmuo,

—	apyvarta vietos valiuta ir nagrinėjamojo produkto, parduoto eksportui į Bendriją nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. kiekvienai iš 27 valstybių narių atskirai ir visoms kartu kiekis tonomis,

—	apyvarta vietos valiuta ir nagrinėjamojo produkto, parduoto vidaus rinkoje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kiekis tonomis,

—	apyvarta vietos valiuta ir nagrinėjamojo produkto, parduoto kitoms trečiosioms šalims nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kiekis tonomis,

—	tiksliai apibūdinta bendrovės veikla pasaulio mastu, susijusi su nagrinėjamuoju produktu,

—	visų susijusių bendrovių (5), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant (eksportui ir (arba) vidaus rinkai) nagrinėjamąjį produktą, pavadinimai ir tiksliai apibūdinta veikla,

—	kita svarbi informacija, kuri padėtų Komisijai atrinkti bendroves.

Pateikdama nurodytą informaciją, bendrovė sutinka, kad gali būti atrenkama. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės pateikti klausimyno atsakymus ir leisti atlikti tų atsakymų tyrimą vietoje. Jeigu bendrovė nurodys, kad nesutinka, kad gali būti atrenkama, tai bus aiškinama kaip atsisakymas bendradarbiauti atliekant tyrimą. Atsisakymo bendradarbiauti padariniai nurodyti 8 dalyje.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atrenkant eksportuotojus ir (arba) gamintojus, Komisija taip pat kreipsis į Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas ir visas žinomas eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijas.

ii) Importuotojų atranka

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų importuotojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma Komisijai pranešti apie save ir per 6 dalies b punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį 7 dalyje nurodyta forma pateikti toliau nurodytą informaciją apie savo bendrovę ar bendroves:

—	pavadinimas, adresas, e. pašto adresas, telefono ir fakso numeriai bei kontaktinis asmuo,

—	tiksliai apibūdinta bendrovės veikla, susijusi su nagrinėjamuoju produktu,

—	Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamojo produkto importo į Bendrijos rinką ir perpardavimo joje nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apimtis tonomis ir vertė eurais,

—	visų susijusių bendrovių (6), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant nagrinėjamąjį produktą, pavadinimai ir tiksliai apibūdinta veikla,

—	kita svarbi informacija, kuri padėtų Komisijai atrinkti bendroves.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atliekant importuotojų atranką, Komisija taip pat kreipsis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

iii) Galutinė atranka

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nori pateikti bet kokios atrankai svarbios informacijos, privalo tai padaryti per 6 dalies b punkto ii papunktyje nustatytą laikotarpį.

Galutinę atranką Komisija ketina atlikti pasitarusi su susijusiomis šalimis, kurios pareiškė norą būti atrenkamos.

Atrinktos bendrovės privalo pateikti klausimyno atsakymus per 6 dalies b punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį ir bendradarbiauti vykstant tyrimui.

Jei bus bendradarbiaujama nepakankamai, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsniu, gali padaryti išvadą remdamasi turimais faktais. Kaip paaiškinta 8 dalyje, išvada, padaryta remiantis turimais faktais, susijusiai šaliai gali būti mažiau palanki.

b) Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus Bendrijos pramonės įmonėms ir visoms žinomoms gamintojų asociacijoms, atrinktiems Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams ir žinomai eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijai, atrinktiems importuotojams, visoms žinomoms importuotojų asociacijoms ir nagrinėjamosios eksportuojančios šalies valdžios institucijoms.

c) Informacijos rinkimas ir suinteresuotųjų šalių išklausymas

Visos suinteresuotosios šalys raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti kitą nei klausimyno atsakymai informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus. Šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytą laikotarpį.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti. Tokį prašymą privalu pateikti per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį.

d) Rinkos ekonomikos šalies parinkimas

Pirmesniame tyrime tinkama rinkos ekonomikos šalimi normaliajai vertei Kinijos Liaudies Respublikai nustatyti pasirinktos Jungtinės Amerikos Valstijos. Šiuo tikslu Komisija vėl ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas. Suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl šios šalies tinkamumo per 6 dalies c punkte nurodytą konkretų laikotarpį.

5.2. Bendrijos interesų vertinimo procedūra

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir patvirtinus, kad yra tikimybė, jog toliau arba iš naujo bus vykdomas dempingas ir daroma žala, bus sprendžiama, ar toliau taikant antidempingo priemones nebus prieštaraujama Bendrijos interesams. Dėl šios priežasties Komisija žinomoms Bendrijos pramonės įmonėms, importuotojams, jiems atstovaujančioms organizacijoms, naudotojų atstovams ir vartotojų organizacijų atstovams gali nusiųsti klausimyną. Jei tos šalys, įskaitant Komisijai nežinomas šalis, įrodo, kad yra objektyvus ryšys tarp jų veiklos ir nagrinėjamojo produkto, per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytus bendruosius laikotarpius gali pranešti apie save ir Komisijai pateikti informaciją. Šalys, veikusios pirmiau pateiktame sakinyje nustatyta tvarka, per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį gali prašyti būti išklausytos, bet turi nurodyti konkrečias tokio prašymo priežastis. Reikėtų pažymėti, kad į informaciją, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

6. Terminai

a) Bendrieji terminai

i) Laikotarpis, per kurį šalys turi paprašyti klausimyno

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nebendradarbiavimo tyrime, po kurio buvo nustatytos šioje peržiūroje nagrinėjamos priemonės, turėtų prašyti klausimyno ar kitų prašymo formų kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ii) Laikotarpis, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti klausimyno atsakymus ir kitą informaciją

Norėdamos, kad tyrimo metu būtų atsižvelgta į jų pastabas, visos suinteresuotosios šalys privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti klausimyno atsakymus arba kitą informaciją per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jeigu nenurodyta kitaip. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per minėtą laikotarpį šalis pranešė apie save.

Atrinktos bendrovės privalo pateikti klausimyno atsakymus per 6 dalies b punkto iii papunktyje nurodytą laikotarpį.

iii) Išklausymas

Per tą patį 37 dienų laikotarpį visos suinteresuotosios šalys taip pat gali kreiptis prašydamos, kad Komisija jas išklausytų.

b) Konkretūs terminai, susiję su atranka

5.1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą informaciją Komisija turėtų gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, nes per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija ketina tartis dėl galutinės atrankos su susijusiomis šalimis, kurios pareiškė norą dalyvauti atrankoje.

ii)	Visą kitą svarbią atrankai informaciją, kaip nurodyta 5.1 dalies a punkto iii papunktyje, Komisija turi gauti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

iii)	Atrinktų šalių klausimyno atsakymus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo pranešimo apie jų įtraukimą į atranką dienos.

c) Konkretus terminas rinkos ekonomikos šaliai parinkti

Tyrimo šalys gali pageidauti pateikti pastabų dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, kurias, kaip minėta 5.1 dalies d punkte, ketinama pasirinkti rinkos ekonomikos šalimi normaliajai vertei Kinijos Liaudies Respublikai nustatyti, tinkamumo. Šias pastabas Komisija turi gauti per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

7. Rašytiniai pareiškimai, klausimyno atsakymai ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių informacija ir prašymai privalo būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent nurodyta kitaip), būtinai nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Visa rašytinė informacija, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame pranešime, klausimyno atsakymus ir slaptą suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo (7)“ grifu, ir pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies nuostatas kartu pateikiamas nekonfidencialus variantas, paženklintas „suinteresuotosioms šalims susipažinti“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: N-105 04/92

1049 Bruxelles/Brussels

BELGIQUE/BELGIË

Faksas +32 22956505

8. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl remiamasi turimais faktais, rezultatas gali būti mažiau palankus tai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

9. Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalį tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

10. Galimybė prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį

Kadangi ši priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuojama vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, dėl jos rezultatų nebus pakeistas galiojančių iš dalies keičiamų priemonių dydis, bet bus sudaryta galimybė tas priemones panaikinti arba toliau taikyti pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 6 dalį.

Jei kuri nors tyrimo šalis mano, kad per pradinį tyrimą nustatytų dempingo skirtumų dydžio peržiūra yra pateisinama, kad būtų sudaryta galimybė iš dalies keisti (t. y. padidinti arba sumažinti) priemonių dydį, ji gali prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

Šalys, norinčios prašyti tokios peržiūros, kuri būtų atliekama nepriklausomai nuo šiame pranešime minimos priemonių galiojimo termino peržiūros, gali kreiptis į Komisiją pirmiau nurodytu adresu.

11. Asmens duomenų tvarkymas

Pažymima, kad visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (8).

12. Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Taip pat pažymima, kad suinteresuotosios šalys, manančios, jog patiria sunkumų naudodamosi teise į gynyba, gali reikalauti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų Prekybos generalinio direktorato pareigūnas. Šis pareigūnas yra suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tarnybų tarpininkas, kuris prireikus tarpininkauja sprendžiant procedūrinius klausimus, galinčius turėti įtakos jų interesų apsaugai atliekant šį tyrimą, ypač galimybės susipažinti su byla, konfidencialumo, terminų pratęsimo bei raštu ir (arba) žodžiu pateiktų nuomonių aiškinimo klausimus. Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje (http://ec.europa.eu/trade).

(1) OL C 115, 2009 5 20, p. 18.

(2) OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(3) OL L 395, 2004 12 31, p. 56.

(4) OL L 202, 2005 8 3, p. 1.

(5) Norėdami sužinoti susijusių bendrovių sąvokos apibrėžtį, žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 143 straipsnį (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(6) Žr. 5 išnašą.

(7) Tai reiškia, kad dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį tai yra konfidencialus dokumentas.

(8) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

30.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/28

VALSTYBĖS PAGALBA – ITALIJA

Valstybės pagalba C 35/09 (ex NN 77/B/01) – Žuvininkystės ir akvakultūros sektorių užimtumo skatinimo priemonės

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 322/09

2009 m. lapkričio 19 d. laiške, kuris pateikiamas po šios santraukos originalo kalba, Komisija pranešė Italijai apie sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl minėtos pagalbos suteikimo.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas adresu:

European Commission

Directorate General for Fisheries

DG MARE/F4 ‘Legal Issues’

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faksas +32 22951942

Šios pastabos bus perduotos Italijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKA

2001 m. Italija pranešė Komisijai apie regioninę pagalbos schemą, kuri buvo taikoma Sardinijoje. Regioniniu įstatymu, kuris yra minėtos pagalbos schemos teisinis pagrindas, buvo panaikintas 1984 m. įstatymas, kuriuo buvo nustatyta ankstesnė regioninė pagalbos schema. Kadangi apie šį įstatymą Komisijai nebuvo pranešta, juo remiantis suteikta pagalba turėtų būti laikoma neteisėta, kaip nurodyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB Sutarties 93 straipsnio (dabartinio 88 straipsnio) taikymo taisykles (1).

Žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriams taikomos tokios pagalbos tikrinimo nuostatos skiriasi nuo kitiems sektoriams taikomų nuostatų, todėl reikia atlikti atskirus tyrimus.

Pagal minėtą schemą pagalba galėjo būti teikiama nuo 1984 m. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad pagalbos sugrąžinimui nustatytas 10 metų terminas, Komisija mano, kad skaičiuoti pagalbą, kuri suteikta prieš daugiau kaip 10 metų iki to laiko, kai Komisija ėmėsi veiksmų tos pagalbos atžvilgiu, yra netikslinga. Todėl schema vertinama tik apskaičiuojant pagalbą, kuri suteikta nuo 1991 m. iki schemos taikymo pabaigos 1999 m.

Šios schemos tikslas buvo suteikti pagalbą užimtumui Sardinijoje skatinti. Tačiau iš tiesų pagalba buvo suteikta žvejybos laivams statyti ir akvakultūros įmonėms steigti.

Buvo suteikta toliau nurodyta pagalba:

—	60 % tiesioginė pagalba žvejybos laivų statybai arba 80 % tiesioginė pagalba akvakultūros įmonėms,

—	padengtos išlaidos, patirtos mokant palūkanas už paskolas, gautas likučiui apmokėti,

—	iš dalies padengtos pirmųjų kelerių metų veiklos išlaidos.

Ši pagalba įvertinta remiantis valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo gairėmis, kurios buvo taikomos tuo metu, kai buvo suteikta minėtoji pagalba. Taigi taikomos 1988, 1992, 1994 ir 1997 m. gairės. Remdamasi šiomis gairėmis, kurios nustatytos remiantis tuo metu galiojusiu Tarybos reglamentu dėl Bendrijos žuvininkystės sektoriaus struktūrinių intervencijos priemonių, Komisija abejoja, ar minėtoji pagalba, kai ja padengiama virš 60 % investicijų sumos, ir pagalba veiklos išlaidoms padengti yra suderinamos.

Jei užbaigusi procedūrą Komisija priims neigiamą sprendimą, taikydama Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį, Komisija turėtų priimti sprendimą, kuriuo būtų reikalaujama, kad Italija sugrąžintų suteiktą pagalbą. Tačiau Komisija ragina Italiją ir suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas, kurios, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo praktiką, galėtų būti naudingos vertinant galimą delsimo tirti šį pagalbos schemos atvejį poveikį galimam nesuderinamos pagalbos sugrąžinimui.

RAŠTO TEKSTAS

„La Commissione, dopo aver esaminato le informazioni fornite dalle autorità italiane sulle misure in oggetto, comunica al governo dell'Italia la propria decisione di avviare il procedimento d'indagine formale previsto all'articolo 93 (ora articolo 88), paragrafo 2, del trattato CE e al regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, del 22 marzo 1999, recante modalità di applicazione dell'articolo 93 del trattato CE (2).

1. PROCEDIMENTO

Con lettera del 10 agosto 2001, l'Italia ha notificato alla Commissione un progetto di regime di aiuti a finalità regionale da attuare nella regione Sardegna. Questo regime di aiuti era stato protocollato come nuovo aiuto con il numero N 569/01.

Esaminando il regime di aiuti di cui sopra, la Commissione ha constatato che la legge n. 201/2001 del 7 agosto 2001 della regione Sardegna, che istituiva questo regime di aiuti, ha abrogato la legge regionale n. 28 del 7 giugno 1984; la legge del 1984, tuttavia, non è mai stata notificata alla Commissione. Gli aiuti concessi in applicazione della suddetta legge regionale dovevano quindi essere considerati aiuti illegali ai sensi dell'articolo 1, lettera f), del regolamento (CE) n. 659/1999. La Commissione li ha protocollati come tali il 16 agosto 2001.

La Commissione ha effettuato l'esame di questo regime di aiuti illegale protocollato con il numero NN 77/01. La Commissione, considerate le caratteristiche del regime di aiuti in questione e dato che le disposizioni applicabili all'analisi degli aiuti concessi al settore dell'agricoltura, così come al settore della pesca e dell'acquacoltura, sono diverse da quelle degli aiuti concessi alle imprese degli altri settori di attività economica, ha quindi ritenuto necessario effettuare un esame specifico per questi due settori particolari. Per tale motivo la Commissione ha infine protocollato questo regime di aiuti con tre numeri distinti, in base ai settori di attività economica cui si applica il regime: n. 77/B/01 per il settore della pesca e dell'acquacoltura, n. 77/C/01 per il settore dell'agricoltura e n. 77/A/01 per tutti gli altri settori d'attività.

Con lettera C(2001) 3464 def. del 13 novembre 2001, la Commissione ha informato l'Italia che il regime di aiuti NN 77/A/01 era compatibile con il mercato comune per gli aiuti concessi alle imprese dei settori economici diversi da quello dell'agricoltura o della pesca e dell'acquacoltura (regime di aiuti analizzato infine con il numero NN 77/B/01).

Quanto all'applicazione del suddetto regime di aiuti al settore della pesca e dell'acquacoltura, è stato protocollato con il numero NN 77/B/01: questo regime di aiuti costituisce l'oggetto della presente lettera.

Con lettera del 10 dicembre 2001 la Commissione ha chiesto informazioni supplementari all'Italia, la quale ha trasmesso le sue risposte con lettera del 4 giugno 2003. Successivamente, il 6 novembre 2003, presso gli uffici della Commissione si è tenuta una riunione di lavoro con le autorità regionali della Sardegna, su richiesta di queste ultime, per esaminare le informazioni che le stesse dovevano trasmettere alla Commissione.

Nel mese di maggio 2004 le autorità della Sardegna hanno allora trasmesso direttamente e in modo informale alcune informazioni complementari alla Commissione. Poiché queste informazioni non sono state oggetto di trasmissione formale da parte dell'Italia, la Commissione ha invitato l'Italia a notificare in tempi brevi la sua autorizzazione a inserire tali informazioni nel fascicolo, comunicandole che, in assenza di risposta nei tempi stabiliti, avrebbe provveduto a farlo. Dal momento che l'Italia non ha risposto alla lettera, la Commissione ha inserito queste informazioni nel fascicolo.

Le autorità italiane hanno successivamente trasmesso ulteriori informazioni complementari con lettere del 12 gennaio e del 28 febbraio 2005.

2. DESCRIZIONE

Periodo di esame degli aiuti

Dal momento che la legge regionale che istituisce questi aiuti è del 1984, gli aiuti concessi in applicazione della legge in questione possono risalire fino al 1984. Questo regime di aiuti è stato in vigore fino al 31 dicembre 1999.

Il regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio recante modalità di applicazione dell'articolo 93 del trattato CE (3) non indica un termine per l'esame degli aiuti illegali ai sensi dell'articolo 1, lettera f), ovvero gli aiuti cui è stata data esecuzione senza che la Commissione abbia potuto pronunciarsi sulla compatibilità con il mercato comune. Tuttavia l'articolo 15 del suddetto regolamento stabilisce che i poteri della Commissione per quanto riguarda il recupero degli aiuti sono soggetti ad un periodo limite di dieci anni e che questo periodo limite inizia il giorno in cui l'aiuto illegale viene concesso al beneficiario ed è interrotto da qualsiasi azione intrapresa dalla Commissione. La Commissione non ritiene quindi opportuno esaminare gli aiuti che beneficiano di questa prescrizione, vale a dire concessi oltre dieci anni prima di qualsiasi azione intrapresa al riguardo dalla Commissione.

La Commissione considera che questo periodo sia stato interrotto il 16 agosto 2001, quando la Commissione ha accertato l'esistenza degli aiuti illegali concessi in applicazione della legge del 7 giugno 1984 e li ha protocollati. Di conseguenza, la prescrizione si applica agli aiuti concessi ai beneficiari prima del 16 agosto 1991. Nel suo esame la Commissione prende quindi in considerazione gli aiuti concessi a decorrere da questa data fino al 31 dicembre 1999, termine di attuazione del regime di aiuti.

Oggetto degli aiuti

Questo regime di aiuti aveva per oggetto gli aiuti a favore delle piccole e medie imprese (4) della Sardegna. L'obiettivo dichiarato di questo regime era promuovere la creazione e lo sviluppo dell'occupazione a favore dei giovani tra i 18 e i 35 anni, delle donne e delle categorie sociali svantaggiate attraverso misure di sviluppo regionale. In pratica, per il settore della pesca e dell'acquacoltura, questi aiuti sono stati concessi sotto forma di aiuti agli investimenti, accompagnati da aiuti al funzionamento connessi agli investimenti effettuati.

L'Italia ha fornito informazioni dettagliate sugli aiuti che sono stati concessi in applicazione del suddetto regime nel periodo 1991-1999 a favore della pesca e dell'acquacoltura. In totale sono state adottate 32 decisioni di concessione di aiuti: 13 a favore della pesca e 19 a favore dell'acquacoltura.

Aiuti a favore della pesca

Gli aiuti concessi a favore della pesca sono legati in pratica alla costruzione di pescherecci.

Tali aiuti sono stati concessi nelle seguenti forme:

—	aiuto diretto agli investimenti, compreso lo studio di fattibilità del progetto, corrispondente al 60 % del costo;

—	aiuto corrispondente all'assunzione a carico degli interessi sui prestiti effettuati per il pagamento del saldo; questi interessi sono stati calcolati a partire da un periodo uniforme di preammortamento di 18 mesi, seguito da 18 rate semestrali di ammortamento a un tasso di interesse del 7,5 %;

—	aiuto per l'assunzione parziale dei costi operativi durante i primi anni.

L'importo complessivo di questi aiuti, che ammonta a 11 111 999 035 ITL, pari a circa 5,7 milioni EUR, può essere così ripartito: 9 786 117 284 ITL, pari a circa 5 milioni EUR, per aiuti agli investimenti e l'assunzione a carico degli interessi e 1 325 881 751 ITL, ossia circa 0,7 milioni EUR, per l'assunzione dei costi operativi durante i primi anni.

Aiuti a favore dell'acquacoltura

Gli aiuti concessi a favore dell'acquacoltura sono connessi alla costruzione di impianti di acquacoltura.

Tali aiuti sono stati concessi nelle stesse forme di quelli destinati al settore della pesca, ossia:

—	aiuto diretto agli investimenti, compreso lo studio di fattibilità del progetto, corrispondente all'80 % del costo;

—	aiuto corrispondente all'assunzione a carico degli interessi sui prestiti effettuati per il pagamento del saldo; questi interessi sono stati calcolati a partire da un periodo uniforme di preammortamento di 18 mesi, seguito da 18 rate semestrali di ammortamento;

—	aiuto per l'assunzione parziale dei costi operativi durante i primi anni.

L'importo complessivo di questi aiuti, che ammonta a 30 379 121 874 ITL, pari a circa 15,7 milioni EUR, può essere così ripartito: 28 330 582 621 ITL, pari a circa 14,6 milioni EUR, per aiuti agli investimenti e l'assunzione a carico degli interessi e 2 048 539 253 ITL, ossia circa 1,1 milioni EUR, per l'assunzione dei costi operativi durante i primi anni.

3. VALUTAZIONE

Esistenza di aiuti di Stato

L'articolo 87, paragrafo 1, del trattato CE prevede che “salvo deroghe contemplate dal presente trattato, sono incompatibili con il mercato comune, nella misura in cui incidano sugli scambi tra Stati membri, gli aiuti concessi dagli Stati, ovvero mediante risorse statali, sotto qualsiasi forma che, favorendo talune imprese o talune produzioni, falsino o minaccino di falsare la concorrenza”.

Gli aiuti esaminati nella presente decisione sono stati concessi mediante fondi pubblici messi a disposizione dalla regione Sardegna. Si tratta pertanto di risorse statali.

Questi aiuti hanno conferito un vantaggio finanziario a imprese operanti nel settore della pesca e dell'acquacoltura e hanno rafforzato la loro posizione sul mercato comunitario rispetto alle imprese degli altri Stati membri. Poiché il commercio intracomunitario dei prodotti della pesca e dell'acquacoltura è significativo, questo vantaggio finanziario ha inciso sugli scambi tra gli Stati membri e ha falsato o minacciato di falsare la concorrenza sul mercato interno tra le imprese di pesca e di acquacoltura.

Questi aiuti costituiscono pertanto aiuti di Stato ai sensi dell'articolo 87 del trattato. Dal momento che gli aiuti sono stati concessi senza che la Commissione abbia potuto pronunciarsi sulla loro compatibilità con il mercato comune, si tratta di aiuti illegali ai sensi dell'articolo 1, lettera f), del regolamento (CE) n. 659/1999.

Tale regime di aiuti può essere ritenuto compatibile con il mercato comune solo se beneficia di una delle deroghe previste dal trattato.

Compatibilità con il mercato comune

Poiché questi aiuti favoriscono alcune imprese del settore della pesca e dell'acquacoltura, la loro compatibilità con il mercato comune deve essere valutata alla luce degli orientamenti per l'esame degli aiuti di Stato nel settore della pesca e dell'acquacoltura.

Conformemente al paragrafo 5.3 degli orientamenti adottati nel 2008 e applicabili a decorrere dal 1o aprile 2008 (5), gli aiuti illegali sono valutati alla luce degli orientamenti applicabili al momento dell'entrata in vigore dell'atto amministrativo che istituisce l'aiuto. Poiché gli aiuti esaminati sono stati concessi tra il 1991 e il 1999, è opportuno valutarli alla luce degli orientamenti applicabili al momento della loro concessione. Sono quindi gli orientamenti di seguito indicati ad essere applicabili: orientamenti 1988 (6) applicabili agli aiuti concessi fino al 17 giugno 1992, orientamenti 1992 (7) applicabili agli aiuti concessi fino al 17 settembre 1994, orientamenti 1994 (8) per gli aiuti concessi fino al 27 marzo 1997 e orientamenti 1997 (9) per quelli concessi fino al 1999.

Tutti questi orientamenti contengono disposizioni costanti in merito agli aiuti del presente regime:

—	gli aiuti agli investimenti per la costruzione di pescherecci o per la costruzione di impianti di acquacoltura sono compatibili con il mercato comune solo se viene rispettata la percentuale di aiuto definita dai regolamenti relativi alle azioni strutturali della Comunità nel settore della pesca;

—	gli aiuti al funzionamento sono di norma incompatibili con il mercato comune; possono essere considerati compatibili solo se legati a un piano di ristrutturazione ritenuto compatibile con il mercato comune.

Aiuti agli investimenti per la costruzione di pescherecci

I regolamenti relativi alle azioni strutturali prevedevano una percentuale massima di aiuto del 60 %: regolamento (CEE) n. 4028/86 modificato dal regolamento (CEE) n. 3944/90 del 20 dicembre 1990 (10) nell'allegato II, paragrafo 1; regolamento (CE) n. 3699/93 del 21 dicembre 1993 (11) nell'allegato IV, paragrafo 2.1 e regolamento (CE) n. 2468/98 del 3 novembre 1998 (12) nell'allegato III, paragrafo 2.1. La percentuale di aiuto diretto concessa dall'Italia al settore della pesca per questi investimenti, pari al 60 % del costo, è quindi conforme a quanto era possibile concedere in applicazione dei suddetti regolamenti.

Tuttavia a questo 60 % si aggiunge l'aiuto corrispondente all'assunzione a carico degli interessi sui prestiti effettuati per il pagamento del saldo. L'aiuto concesso per questi investimenti ha quindi superato la percentuale massima del 60 % ed è pertanto incompatibile con il mercato comune.

L'aiuto in questione potrebbe indubbiamente anche essere considerato un aiuto autonomo, ovvero non legato a questo investimento ma in tal caso dovrebbe, per natura, essere esaminato come aiuto al funzionamento. L'aiuto in questione non è però connesso a un piano di ristrutturazione e non può quindi essere giustificato dall'esistenza di un piano del genere. Per questo motivo se fosse valutato come aiuto autonomo, dovrebbe essere considerato incompatibile.

Ne consegue che l'aiuto concesso dalla regione Sardegna per la costruzione di pescherecci sembra non poter essere ritenuto compatibile con il mercato comune per quanto riguarda l'assunzione a carico degli interessi che determinano un'intensità di aiuto superiore al 60 %.

Aiuti agli investimenti per la costruzione di impianti di acquacoltura

I medesimi regolamenti, negli stessi allegati e paragrafi, prevedevano una percentuale massima di aiuto del 60 % anche per gli investimenti nel settore dell'acquacoltura.

Poiché l'aiuto diretto concesso dalla regione Sardegna ha rappresentato l'80 % del costo dell'investimento, sembra che non possa essere ritenuto compatibile con il mercato comune per la parte che supera il 60 %.

D'altra parte, il ragionamento precedentemente espresso in merito alla compatibilità dell'assunzione a carico degli interessi per quanto riguarda l'investimento nei pescherecci può essere applicato in termini identici agli investimenti nel settore dell'acquacoltura.

Ne consegue che l'aiuto concesso dalla regione Sardegna per la costruzione di impianti di acquacoltura sembra non poter essere ritenuto compatibile con il mercato comune per quanto riguarda la parte dell'aiuto diretto superiore al massimale del 60 % e l'assunzione a carico degli interessi.

Aiuti per l'assunzione dei costi operativi

Conformemente a quanto precede, in base al principio definito dagli orientamenti successivi applicabili, secondo cui gli aiuti al funzionamento sono di norma incompatibili e che possono essere considerati compatibili con il mercato comune solo nella misura in cui sono legati a un piano di ristrutturazione anch'esso ritenuto compatibile con il mercato comune, questo aiuto sembra, ad un primo esame, incompatibile con il mercato comune. Non sembra che ci siano state circostanze particolari tali da giustificare la concessione di simili aiuti.

4. CONCLUSIONI

In questa fase della valutazione preliminare prevista all'articolo 6 del regolamento (CE) n. 659/1999, esistono seri dubbi circa la compatibilità di queste misure di aiuto con il mercato comune, sia per quanto riguarda gli aiuti agli investimenti per la parte dell'aiuto superiore al massimale del 60 % del costo dell'investimento, sia per quanto riguarda l'aiuto per l'assunzione dei costi operativi.

Alla luce delle considerazioni che precedono, la Commissione, nell'ambito del procedimento previsto all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE, invita l'Italia a presentarle le sue osservazioni e a fornirle tutte le informazioni utili e necessarie per valutare l'aiuto in questione nel termine di un mese a decorrere dal ricevimento della presente lettera. La Commissione invita le autorità italiane a trasmettere immediatamente una copia della presente lettera ai potenziali beneficiari dell'aiuto. La Commissione chiede inoltre informazioni relative all'importo dell'aiuto concesso ai beneficiari del regime.

La Commissione ha altresì invitato l'Italia e i terzi interessati a presentare osservazioni e a fornire qualsiasi elemento utile per stabilire, alla luce dell'articolo 14, paragrafo 1, del regolamento (CE) n. 659/1999 e della giurisprudenza della Corte di giustizia (13), le potenziali implicazioni del ritardo accumulato nell'esame di questo regime di aiuti in merito all'eventuale recupero degli aiuti incompatibili.

Con la presente la Commissione comunica al governo italiano che informerà gli interessati mediante pubblicazione della presente lettera e di una sintesi della stessa nella Gazzetta ufficiale delle Comunità europee. Informerà inoltre gli interessati nei paesi EFTA firmatari dell'accordo SEE tramite pubblicazione di una comunicazione nel supplemento SEE della Gazzetta ufficiale delle Comunità europee e l'Autorità di vigilanza EFTA mediante invio di una copia della presente. Tutti i summenzionati interessati saranno invitati a trasmettere le loro osservazioni entro il termine di un mese a decorrere dalla data di detta pubblicazione.“

(1) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(2) GU L 83 del 27.3.1999, pag. 1.

(3) GU L 83 del 27.3.1999, pag. 1.

(4) Si tratta di piccole e medie imprese definite secondo i criteri del fatturato e del numero di posti di lavoro. Le autorità italiane hanno dichiarato che questo regime è sempre stato destinato a imprese molto piccole nei confronti delle quali la definizione di cui alla raccomandazione della Commissione del 3 aprile 1996 (GU L 107 del 30.4.1996, pag. 4) è sempre stata rispettata.

(5) GU C 84 del 3.4.2008, pag. 10.

(6) GU C 313 dell'8.12.1988, pag. 21.

(7) GU C 152 del 17.6.1992, pag. 2.

(8) GU C 260 del 17.9.1994, pag. 3.

(9) GU C 100 del 27.3.1997, pag. 12.

(10) GU L 380 del 31.12.1990, pag. 1.

(11) GU L 346 del 31.12.1993, pag. 1.

(12) GU L 312 del 20.11.1998, pag. 19.

(13) In particolare la sentenza della Corte del 24 settembre 2002 pronunciata nelle cause riunite C-74/00P e C-75/00P, Falck e Acciaierie di Bolzano/Commissione, Racc. 2002, pag. I-7869.

30.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/33

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 322/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

Pakeitimų paraiška pagal 9 straipsnį

„PROSCIUTTO TOSCANO“

EB Nr.: IT-PDO-0217-1494-10.06.2005

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamosios specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—		Produkto aprašymas
—		Vietovė
—		Kilmės įrodymas
—		Gamybos būdas
—		Ryšys su vietove
—		Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita (nurodyti)

2. Pakeitimų pobūdis:

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotų SGN arba SKVN, kurių nei bendrojo dokumento, nei santraukos nebuvo skelbta, specifikacijų dalinis pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio bendrojo dokumento keisti nereikia (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikini specifikacijos pakeitimai dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai):

3.1. Produkto aprašymas:

Pakeitimais siekiama tiksliau apibrėžti chemines ir chemines-fizines gaminio savybes, atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 510/2006, bei jo pakavimo taisykles.

Tiksliau aprašomos žaliavos savybės, siekiant išsamiau nurodyti kontrolės institucijos tikrintinus aspektus.

Pakeitimu nustatoma, kad kumpis paženklinamas metaline plomba, prieš jį apdorojant, siekiant užtikrinti gaminio identifikavimą ir atsekamumą.

Pakeitimais siekiama geriau aprašyti išpjaustymą ir tiksliau nurodyti, kiek daugiausiai šlaunikaulis gali būti išsikišęs iš kumpio, kad galutinės kumpių formos būtų taisyklingos, vienodos ir vartotojas jas galėtų lengvai atskirti.

Numatoma, kad ant galutinio gaminio būtų išdegintas skiriamasis ženklas jo kilmei ir atsekamumui užtikrinti.

3.2. Gamybos būdas:

Nuspręsta, kad tikslinga nurodyti, jog pjaustymo ir pakavimo operacijos turi būti atliekamos gamybos zonoje, siekiant išsaugoti saugomos nuorodos reputaciją, susijusią ne tik su gaminio autentiškumu, bet ir su jo savybių ir ypatumų išsaugojimu. Prosciutto Toscano kumpis vertinamas už „gerą subrandinimą“, kompaktiškumą, už tai, kad tarp raumenų sluoksnių nėra tarpelių, už griežtai nustatytą drėgnio kiekį, dėl kurio kumpio griežinėliai ne minkšti, o stangrūs. Galutiniam vartotojui turi būti užtikrinta, kad visų pateiktų prekiauti tipų Prosciutto Toscano kumpių minėtos savybės būtų vienodos, neatsižvelgiant į tai, ar kumpis parduodamas supjaustytas griežinėliais ir supakuotas, ar jis parduodamas atpjaunant nuo viso kumpio. Todėl siekiant užtikrinti tokius pačius reikalavimus Prosciutto Toscano gamybos technologijoje, griežinėliais pjaustyti ir parduoti skirtiems kumpiams nustatytas papildomas dviejų mėnesių brandinimo laikotarpis.

Jei griežinėliais ar gabaliukais pjaustyti skirti kumpiai būtų ilgai laikomi kitokioje nei numatyta aplinkoje, jie įgytų savybių, nederančių su pripažįstamomis Prosciutto Toscano kumpio savybėmis, t. y. galėtų atsirasti neįprasto pelėsio, nenormaliai sumažėti proteinų ir dėl to pasikeistų proteolizės rodiklis, arba jo riebalai apkarstų, ir kumpis įgautų vartotojų tradiciškai vertinamo skonio ir kvapo neatitinkančias savybes. Apkartimą skatina kai kurios aplinkos ir gaminio laikymo sąlygos, kaip laikymas aukštoje temperatūroje, stiprus oro judėjimas saugojimo patalpose, ir dėl jo labai pakinta riebalinė kumpio dalis, ji gali pagelsti, gali pablogėti jos konsistencija, joje gali atsirasti lakios organinės medžiagos, sukeliančios apkartusio maisto kvapą. Dėl tokio kokybės pablogėjimo gali iš esmės pasikeisti Prosciutto Toscano kumpiui būdingos savybės, susijusios su riebalinės dalies spalva, su jo standumu ir sukibimu su raumeniu. Be to, laikant nesupakuotus mėsos gabalus ar pjaustytus griežinėlius, gali stipriai oksiduotis jų valgomasis paviršius be odos, jis gali paruduoti, gali apdžiūti atviros raumeninės dalies paviršius arba, esant labai dideliam drėgniui, mėsa gali suminkštėti.

3.3. Ženklinimas etiketėmis:

Įtraukiama dalis dėl specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančios žaliavos ir gaminio ženklinimo plomba, siekiant užtikrinti atsekamumą ir tikrinimą per visą gamybos procesą.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PROSCIUTTO TOSCANO“

EB Nr. IT-PDO-0217-1494-10.06.2005

SGN ( ) SKVN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos duomenys.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Ministero delle politiche agricole e forestali

Adresas:

Via XX Settembre 20

00187 Roma RM

ITALIA

Tel.

+39 0646655104

Faksas

+39 0646655306

El. paštas:

ssaco7@politicheagricole.gov.it

2. Grupė:

Pavadinimas:

Consorzio del Prosciutto Toscano

Adresas:

Via G. Marignolli 21/23

50127 Firenze FI

ITALIA

Tel.

+39 0553215115

Faksas

+39 0553215115

El. paštas:

—

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.2. klasė

Mėsa ir mėsos produktai

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Prosciutto Toscano“

4.2. Aprašymas:

Prekiauti pateikiamam Prosciutto Toscano kumpiui būdingos tokios fizinės, organoleptinės, cheminės ir cheminės-fizinės savybės: kumpis pusapvalės formos, jo prapjautoje dalyje matoma ne daugiau kaip per 8 cm išsikišusi šlaunikaulio galvutė; jo svoris yra apie 8–9 kg, bet ne mažesnis kaip 7,5 kg; pjūvio vietoje mėsos spalva gali būti nuo ryškiai raudonos iki šviesiai raudonos spalvos, yra šiek tiek tarpraumeninių riebalų; poodiniai riebalai grynos baltos spalvos, su nežymiais rausvais ruoželiais, kompaktiški, tarp sluoksnių nėra tarpelių, stipriai prigludę prie raumens paviršiaus.

Skonis delikatus, tinkamo stiprumo, kvapas ir savybės išgauti naudojant tradicinius gamybos ir brandinimo metodus.

Būdingos tokios cheminės ir cheminės-fizinės savybės:

Druska (išreikšta NaCl)	%	ne daugiau kaip 8,3
Raumens drėgnis	%	ne didesnis kaip 61,0
Proteolizės rodiklis	%	ne didesnis kaip 30,0
Nitratai ir nitratai kartu	ne daugiau kaip 95 p.p.m

4.3. Geografinė vietovė:

Prosciutto Toscano kumpiui gaminti skirtos kiaulės turi būti auginamos Lombardijos, Emilijos-Romanijos, Markės, Umbrijos, Lacio, Toskanos regionuose.

Prosciutto Toscano ruošiamas, gaminamas ir pakuojamas tradicinėje jo gamybos vietovėje, į kurią patenka visa Toskanos regiono teritorija.

4.4. Kilmės įrodymas:

Produkto kokybę ir atsekamumą per visą gamybos procesą užtikrina kontrolės institucija pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006.

4.5. Gamybos būdas:

Gamybos metodikoje, be kita ko, nustatyta, kad 4.3 punkte nurodytoje vietovėje atvestos, išaugintos ir paskerstos kiaulės turi būti ne didesnio kaip 160 kg svorio (paklaida mažesnė nei 10 %) ir būti ne daugiau kaip 9 mėnesių amžiaus. Prosciutto Toscano gaminamas iš šviežių kiaulių šlaunų, tos kiaulės yra tradicinės bazinės grynaveislės Large White ir Landrace kiaulės arba iš jų išvestos kiaulės.

Iš karto po skerdimo, kumpiai atskiriami nuo skerdenos ir ne mažiau kaip parą vėsinami – 2 iki + 2 °C temperatūroje. Po to pradedamas išpjaustymas. Šviežio išpjaustyto kumpio svoris turi būti ne mažesnis kaip 11,8 kg.

Prieš pradėdamas apdoroti kumpį, gamintojas patikrina, ar kumpis atitinka nustatytus reikalavimus, ant kiekvieno kumpio uždeda metalinę plombą iš nerūdijančio metalo apskritos plokštelės, kurioje yra reljefiška santrumpa P.T., kumpio apdorojimo pradžios data, nurodant mėnesį (romėniškais skaitmenimis) ir metus (arabiškais skaitmenimis). Plomba uždedama specialiu įtaisu taip, kad jos nebūtų įmanoma nuimti.

Kumpio apdorojimas prasideda sūdymu, kuris turi būti atliktas ne vėliau kaip 120 valandų po skerdimo. Sūdoma „sausuoju“ metodu, naudojant druską, pipirus ir natūralius augalinės kilmės prieskonius. Po sūdymo kumpiai pakankamai ilgą laiką nejudinami, kad būtų užtikrinta optimali ir tolygi dehidratacija, prieš juos nuplaunant; plaunama drungnu vandeniu, nenaudojant dezinfekuojančių medžiagų. Po to kumpiai nusausinami specialioje patalpoje ir turi būti laikomi kontroliuojamos temperatūros ir drėgnio patalpose. Kumpio paruošimas baigiamas aptepant oda nepadengtą mėsos paviršių riebalų, grūdų ar ryžių miltų ir druskos, pipirų bei natūralių augalinės kilmės prieskonių mišiniu. Kumpiai brandinami specialiose patalpose, kurios gerai vėdinamos ir kuriose palaikoma nuo 12 iki 25 °C temperatūra. Brandinimo laikotarpiu leidžiama ventiliuoti, kumpius laikyti natūralioje šviesoje ir drėgmėje, atsižvelgiant į gamybos vietos klimato veiksnius. Kumpių, kurių svoris nuo 7,5 iki 8,5 kg, brandinimo laikotarpis, t. y. nuo sūdymo iki pateikimo prekiauti, turi būti ne trumpesnis kaip 10 mėnesių, o kumpių sveriančių daugiau kaip 8,5 kg – 12 mėnesių.

Pjaustyti griežinėliais skirtų Prosciutto Toscano kumpių, kurių svoris nuo 7,5 iki 8,5 kg, brandinimo laikotarpis, t. y. nuo sūdymo iki pateikimo prekiauti, turi būti ne trumpesnis kaip 10 mėnesių, o kumpių sveriančių daugiau kaip 8,5 kg – 12 mėnesių.

Baigus kumpių brandinimą gamintojas, dalyvaujant kontrolės institucijos darbuotojui, ant kumpių išdegina užrašą „PROSCIUTTO TOSCANO DOP“. Atskirų gamybos etapų atsekamumo tikslais prie ženklo gali būti papildomai nurodyti du skaitmenys, kuriais nurodomi kiti gamybos proceso veikėjai.

Prosciutto Toscano 4.3 punkte nurodytoje gamybos vietovėje pjaustomas griežinėliais ir pakuojamas turi būti pasibaigus brandinimui, kad būtų laikomasi reikalaujamos skirtingos brandinimo trukmės, kai kumpis skirtas parduoti pjaustytas, ir kad jis išlaikytų su drėgniu ir raumeninės dalies išvaizda susijusias savybes, bei su 4.2 punkte aprašytos riebalinės dalies savybes. Jei griežinėliais ar gabaliukais pjaustyti skirti kumpiai būtų ilgai laikomi kitokioje nei numatyta aplinkoje, jie įgytų savybių, nederančių su pripažįstamomis Prosciutto Toscano kumpio savybėmis, t. y. galėtų atsirasti neįprasto pelėsio, nenormaliai sumažėti proteinų ir dėl to pasikeistų proteolizės rodiklis, arba jo riebalai apkarstų, ir kumpis įgautų vartotojų tradiciškai vertinamo skonio ir kvapo neatitinkančias savybes. Be to, dėl nesupakuotų mėsos gabalų ar pjaustytų griežinėlių laikymo, gali stipriai oksiduotis valgomasis mėsos paviršius, jis gali paruduoti, gali apdžiūti atviros raumeninės dalies paviršius arba mėsa gali suminkštėti, esant labai dideliam drėgniui.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Saugomą kilmės nuorodą turinčio gamino savybės priklauso nuo aplinkos sąlygų, gamtos ir žmogiškųjų veiksnių. Ypač svarbios žaliavos savybės, kurios būdingos apibrėžtai makrozonai. Vietovėje, iš kurios gaunama žaliava, gyvulininkystės vystymąsi skatino platus grūdinių kultūrų auginimas ir daug perdirbimo įmonių, dėl to daugiausia dėmesio skiriama kiaulininkystei.

Tai, kad Prosciutto Toscano kumpio gamyba sutelkta vienoje vietoje, pagrindžiama 4.3 punkte nurodytos mikrozonos sąlygomis. Toskanos regionas savo forma ir geografine padėtimi tinka kokybiško kumpio gamybai. Taip pat klimatas, kuris labai skiriasi nuo kaimyninių regionų klimato, labai tinka gaminiui brandinti. Toks klimatas idealiai tinka geram aplinkos ir tipinių regiono gaminių ryšiui atsirasti, jis sudaro sąlygas lėtai ir tinkamai brandinti tuos produktus (vyną, aliejų, sūrį ir, aišku, kumpį).

Aplinkos veiksniai glaudžiai susiję su gamybos vietos, kurioje daugiausia vėsių slėnių ir gausu vandens, taip pat kalvų apaugusių miškų augalais, savybėmis, tai taip pat lemia klimatą ir gaminio savybes. Žaliava, gaminys ir saugoma nuoroda visi kartu susiję su atitinkamos vietovės socialine ir ekonomine raida.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

INEQ — Istituto Nord Est Qualità

Adresas:

Via Rodeano 71

33038 S. Daniele del Friuli UD

ITALIA

Tel.

+39 0432940349

Faksas

+39 0432943357

El. paštas:

info@ineq.it

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Etiketėje aiškiomis ir nenusitrinančiomis raidėmis turi būti užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas Prosciutto Toscano, užrašas turi aiškiai skirtis nuo kitų užrašų etiketėje, po jo tuoj pat turi būti nuoroda Denominazione di Origine Protetta (saugoma kilmės vietos nuoroda) arba santrumpa D.O.P. Kitokį apibūdinimą, kurio nebuvo aiškiai numatyta, pridėti draudžiama. Tačiau leidžiama naudoti nuorodas į pavadinimus, gamintojo pavadinimus ar privačius prekės ženklus, jei jos nėra giriamojo pobūdžio ir neklaidina pirkėjų. Ant kumpio taip pat gali būti nurodytas ūkio, kuriame užauginta gamybai naudota kiauliena, jei visa žaliava yra iš to paties ūkio. Prosciutto Toscano kumpiu galima pradėti prekiauti ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo šviežio kumpio apdorojimo. Prosciutto Toscano kumpis taip pat gali būti parduodamas be kaulų, supjaustytas įvairaus svorio dalimis arba pjaustytas griežinėliais. Visų nurodytų tipų produkcija turi būti parduodama supakuota į specialias maistui skirtas dėžes ar maišelius, kurie tinkamai užplombuojami. Kai parduodamas kumpis be kaulo, ant jo turi būti matomas išdegintas ženklas. Jei kumpis supjaustomas į gabalus, ant kiekvieno gabalo turi būti išdegintas ženklas. Jei ženklas nebuvo išdegintas pasibaigus brandinimui, gamintojas dalyvaujant kontrolės institucijos darbuotojui tai turi atlikti prieš supjaustydamas kumpį į gabalus.

30.12.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 322/39

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 322/11

Šis paskelbimas suteikia teisę pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo datos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„GENISSE FLEUR D’AUBRAC“

EB Nr.: FR-PGI-005-0257-15.10.2002

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Génisse Fleur d’Aubrac“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto apibūdinimas:

3.1. Produkto rūšis:

1.1. klasė.

Šviežia mėsa ir subproduktai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, apibūdinimas:

„Génisse Fleur d’Aubrac“ – sukryžminus Obrakų (pranc. aubrac) veislės karvę ir šarolė veislės bulių gauta nesiveršiavusi telyčia, skerdžiama 24–42 mėnesių amžiaus.

Pagrindinės skerdenų savybės:

—	ne mažesnis nei 280 kg svoris,

—	raumeningumas – E, U ir R klasės pagal EUROP standartų lentelę,

—	riebalinis sluoksnis – 2 ir 3 klasės pagal EUROP sistemą,

—	24 valandas po paskerdimo longissimus dorsi raumens ties tryliktuoju juosmens slanksteliu pH ≤ 6,

—	brandinama ne trumpiau kaip 7 dienas nuo paskerdimo,

—	be išorinių trūkumų, t. y. paviršiniai riebalai pašalinti tinkamai, be gylio lervų pėdsakų, hematomų.

„Génisse Fleur d’Aubrac“ telyčių mėsa yra ryškiai raudonos spalvos. Ji pakankamai liesa ir su trupučiu tarpląstelinių riebalų.

Mėsa parduodama skerdenomis arba skerdeną dalijant pusiau (šviežia mėsa), supjaustyta nedideliais gabalais (šviežia), raumenimis/pjaustyti paruoštais gabalais (šviežia arba šaldyta), raumenimis/pjaustyta (šaldyta) ir vartoti skirtais vienetais (šviežia arba šaldyta).

3.3. Žaliavos:

Informacijos nėra.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Nuo gimimo iki nujunkymo

Tvarte arba ganykloje veršeliai žinda motinos pieną. Prasidėjus ganiavai jie minta žole. Nujunkoma natūraliu būdu, ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo gimimo. Žindyti pieno pakaitalais draudžiama. Jei tai būtina dėl oro sąlygų, kelis mėnesius iki nujunkymo ūkininkai veršeliams papildomai gali duoti koncentruotų pašarų.

Nuo nujunkymo iki galutinio auginimo etapo

Gyvuliai turi būti daugiausia šeriami ūkyje užaugintais pašarais, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl oro sąlygų (sausros ir kt.). Pašarų sudėtis:

—	laukinių, vienmečių ir (arba) daugiamečių veislių augalai,

—	žolės ir (arba) ankštiniai augalai, augantys laikinose pievose,

—	daugiamečių natūralių pievų augalai.

Gyvulių pašarai gali būti žali (žolė), sausi (šienas) ir (arba) gauti šlapiuoju gamybos būdu (silosas). Racioną galima papildyti pašarų papildais, tačiau jo pagrindą ir toliau turi sudaryti ūkyje užauginti pašarai.

Pašarų gamintojo arba ūkyje pagamintus koncentruotus pašarų papildus sudaro tik grūdai, grūdų produktai arba subproduktai, aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų sėklų produktai ir subproduktai (išspaudos), žolinių augalų produktai ir subproduktai, šakniagumbių, šakniavaisių ar vaisių griežiniai, melasa, džiovinta liucerna, pieno produktai, aliejus ir augaliniai riebalai, mineralai (karbonatai, fosfatai, druska, magnis), mielės ir šalutiniai jų produktai. Naudojami tik teisės aktų reikalavimus atitinkantys priedai.

Nuo 18 mėnesių amžiaus jokio pavidalo kukurūzais šerti nebegalima.

Galutinis auginimo etapas

Paskutiniu auginimo etapu, trunkančiu ne trumpiau kaip 4 mėnesius, gyvuliai laikomi tvarte arba ganykloje. Telyčių racioną, kurio pagrindas lieka ūkyje užauginti pašarai, galima papildyti pašarų papildais. Pašarų gamintojo arba ūkyje pagamintus koncentruotus pašarų papildus sudaro tik iš į nurodytą sąrašą, taikomą nuo nujunkymo iki galutinio auginimo etapu, įtrauktos sudėtinės dalys, tačiau šių papildų vienam galvijui negali būti skiriama daugiau kaip 400 kg. Nuo 18 mėnesių amžiaus jokio pavidalo kukurūzais šerti nebegalima.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

„Génisses Fleur d’Aubrac“ telyčios gimsta, auginamos ir penimos SGN „Génisses Fleur d’Aubrac“ vietovėje. Gyvulininkystės ūkio būstinė, taip pat visi pastatai ir ganyklos, įskaitant ganyklas, esančias teritorijoje, į kurią sezoniškai pervaromi galvijai (jos naudojamos auginant Fleur d’Aubrac telyčias), turi būti SGN vietovėje.

Šios telyčios nuo pat gimimo iki paskerdimo auginamos pas tą patį ūkininką arba gali būti parduotos kitam savininkui, tačiau tik vieną kartą. Pas paskutinį gyvulių augintoją galvijas turi laikomas ne trumpiau kaip 4 mėnesius.

Šios telyčios skerdžiamos SGN vietovėje. Telyčios negali būti transportuojamos ilgiau nei 4 valandas, neįskaitant sustojimų. Toks reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į telyčių gerovę vežimo metu ir tam, kad jos nebūtų vežamos ilgais atstumais, sukeliančiais stresą. Stresas veikia skerdenų išeigą ir mėsos kokybę. Todėl specialistai turi jį kuo labiau sumažinti, kad auginimo etapu ūkininkų įdėtos pastangos nenueitų perniek.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Informacijos nėra.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Kilmę patvirtinančiuose sertifikatuose (pranc. Certificats de Garantie de l’Origine, CGO) ir etiketėse turi būti nurodyta ši informacija:

—	kategorija – telyčia,

—	pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas – „Génisse Fleur d’Aubrac“,

—	kontrolės institucijos kontaktiniai duomenys,

—	SGN logotipas,

—	užrašas „Génisse née de mère de race Aubrac et de père de race Charolaise“ (telyčia, gauta sukryžminus obrakų veislės karvę ir šarolė veislės bulių),

—	užrašas „Elevage alternant pâturage et étable“ (paeiliui auginta ganykloje ir tvarte),

—	užrašas „Génisse née et élevée en Pays de l'Aubrac“ (Obrako krašte gimusi ir užauginta telyčia),

—	nacionalinis galvijo identifikacinis numeris.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

SGN „Génisse Fleur d’Aubrac“ vietovei priklauso 313 savivaldybių, esančių keturiuose, t. y. Averono, Kantalio, Aukštutinės Luaros ir Lozero, departamentuose.

Averono departamentas

Visos Bozouls, Campagnac, Entraygues-sur-Truyère, Espalion, Estaing, Laguiole, Laissac, Mur-de-Barrez, Pont-de-Salars, Rodez-Nord, Saint-Amans-des-Côts, Saint-Chely-d’Aubrac, Saint-Geniez-d’Olt, Sainte-Geneviève-sur-Argence, Salles-Curan, Sévérac-le-Château kantonų savivaldybės.

Conques kantonas: Conques, Saint-Félix-de-Lunel ir Sénergues savivaldybės.

Marcillac-Vallon kantonas: Muret-le-Château ir Salles-la-Source savivaldybės.

Rodez-Est kantonas: Rodez-Est ir Sainte-Radegonde savivaldybės.

Rodez-Ouest kantonas: Rodez-Ouest savivaldybė.

Vézins-de-Lévezou kantonas: Saint-Laurent-de-Lévézou, Ségur ir Vézins-de-Lévézou savivaldybės.

Kantalio departamentas

Chaudes-Aigues, Pierrefort, Ruynes-en-Margeride, Saint-Flour-Nord, Saint-Flour-Sud kantonai: visos komunos.

Massiac kantonas: Bonnac, La Chapelle-Laurent, Ferrières-Saint-Mary, Saint-Mary-le-Plain, Saint-Poncy ir Valjouze savivaldybės.

Murat kantonas: Neussargues-Moissac savivaldybė.

Aukštutinės Luaros departamentas

Pinols kantonas: Auvers, La Besseyre-Saint-Mary, Desges ir Pinols savivaldybės.

Saugues kantonas: Chanaleilles, Croisances, Esplantas, Grèzes, Saint-Christophe-d’Allier, Saint-Vénérand, Saugues, Thoras, Vazeilles-Près-Saugues ir Venteuges savivaldybės.

Lozero departamentas

Aumont-Aubrac, Le Bleymard, Chanac, Châteauneuf-de-Randon, Fournels, Grandrieu, Langogne, Le Malzieu-Ville, Marvejols, Mende-Nord, Mende-Sud, Nasbinals, Saint-Alban-sur-Limagnole, Saint-Amans, Saint-Chély-d’Apcher ir Saint-Germain-du-Teil kantonai: visos komunos.

La Canourgue kantonas: Banassac, Canilhac, La Canourgue, Saint-Saturnin ir La Tieule savivaldybės.

Florac kantonas: Bondons savivaldybė.

Le Massegros kantonas: Le Recoux savivaldybė.

Pont-de-Montvert kantonas: Fraissinet-de-Lozère, Le Pont-de-Montvert ir Saint-Maurice-de-Ventalon savivaldybės.

Villefort kantonas: Altier ir La Bastide-Puylaurent savivaldybės.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Obrako kraštą (pranc. Pays de l’Aubrac) sudaro keli nedideli gamtiniai Centrinio masyvo pietuose esančių kalnų regionai. Tai tipinė fizinė aplinka, kurią daugiausia sudaro pirminiai ir ugnikalnių masyvai. Didžioji šio krašto dalis yra didesniame nei 600 metrų aukštyje; žiemos jame yra ilgos ir šaltos, per metus taip pat iškrenta nemažai kritulių. Jame daug ganymo plotų: natūralių ganyklų, kurios vietos gyventojų vadinamos „devèzes“, viržynų ir ganyti skirtų vietų, po medžiais esančių ganyklų, kalnų ar vasaros kalnų ganyklas, kuriose dominuoja bazaltas, granitas arba skalūnas.

Dėl vietovės aukščio ir reljefo čia gyvenantys žmonės išmoko gyvulius ganyti ekonomiškai, t. y. naudoti kalnų žolę.

5.2. Produkto ypatumai:

Sukryžminus obrakų veislės karvę ir šarolė veislės bulių gauta „Génisse Fleur d’Aubrac“ telyčia yra originalus ir unikalus produktas, kuriame susijungia geriausios atsparios galvijų veislės ir gerai žinomos mėsinių galvijų veislės savybės. Obrako krašto ūkininkai puikiai žino, kaip užauginti šias telyčias ir tai daro nuo senų laikų. Akivaizdu, kad dėl tokio kryžminimo telyčios greitai auga ir penisi, taip pat pasižymi itin geru mėsingumu.

„Génisses Fleur d’Aubrac“ telyčios auginamos paeiliui jas laikant ganykloje arba tvarte; tai susiję su tam tikromis Obrako krašto klimato ypatybėmis, dėl kurių galvijų auginimą sudaro du pagrindiniai etapai:

—	vasara (nuo balandžio–gegužės iki lapkričio–gruodžio), kai galvijai ganomi lauke,

—	žiema (nuo lapkričio–gruodžio iki balandžio–gegužės), kai galvijai laikomi tvarte ir šeriami sukauptomis pašarų atsargomis.

„Génisse Fleur d’Aubrac“ telyčių mėsa ryškiai raudonos spalvos, pakankamai neriebi ir su trupučiu tarpląstelinių riebalų.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar ypatybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, reputacijos ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys:

SGN „Génisse Fleur d’Aubrac“ grindžiamas patirtimi ir geru šio produkto vardu.

„Génisses Fleur d’Aubrac“ telyčių augintojų įgyta patirtis pasireiškia kaip specifinė Obrako krašte taikoma auginimo sistema, kuriai būdinga tai, kad naudojamos natūralios pievos, karvių žindenių bandos auginamos ekstensyviu būdu, sistemos pagrindu pasirinkta atspari obrakų veislė, taip pat pastangos, įdėtos siekiant gauti didelę pridėtinę vertę turinčias „Génisses Fleur d’Aubrac“.

Obrako krašto galvijininkystės sistema paremta tuo, kad naudojama žolė. Priklausomai nuo ūkių geografinės padėties, galvijų auginimas pasižymi tam tikromis ypatybėmis:

—	aukštai (apie 1 000 metrų aukštyje) esantis daugiausia vulkaninio pobūdžio dirvožemis ir gausūs krituliai lemia tai, kad žolė nenustoja augusi viso ganymo sezono metu. Ūkio naudmenos – daugiausia daugiametės pievos, kuriose ganosi galvijai. Tai taip pat didelė vasaros ganyklų zona,

—

vidutiniame aukštyje (800–1 200 metrų) esančios, didžiausią plotą užimančios (apie pusė Obrako krašto), vadinamosios granito zonos dirvožemis susidarė ant granitinio smėlio, jam didelį poveikį turi vasaros sausra. Vis dėlto yra nemažai ganyti skirtų vietų ir vadinamųjų „devèzes“, kuriose galvijai gali vasarą ganytis,

—	nedideliame aukštyje (ne daugiau kaip 800 metrų) granito zonos prieigų dirvožemis yra sausas, todėl vasarą žolės ten nedaug, tad tuo metų laiku galvijų bandas būtina ginti į aukščiau esančias vietoves.

„Génisses Fleur d’Aubrac“ telyčios auginamos privalomai paeiliui jas ganant ganykloje ir laikant tvarte. Daugiausia jos minta ūkyje užaugintais pašarais.

Dėl ekstensyvaus šėrimo būdo, kurių didžiausią dalį sudaro ganymas, galvijų tankis nėra labai didelis, tačiau jame atsispindi natūrali naudojamų augalų įvairovė. Paprastai nenaudojant kitų medžiagų, išskyrus dėl itin rūgštaus dirvožemio, kurio pH nedidelis, naudojamus kalkių priedus, tačiau tiesiog tinkamai naudojant organines trąšas (mėšlą ir trąšas), 1 hektare bazaltinės zonos, kuri pati turtingiausia, dirvožemio galima užauginti 1 gyvulių vienetą, o granito, skalūno, smiltainio zonose, kurių natūralus potencialas mažesnis, tačiau pavasarį ganyklų kiekis toks pats, – nuo 0,6 iki 0,8 galvijų vieneto.

Obrakų veislės karvės itin gerai prisitaikiusios prie aplinkos ir jos trūkumus sugeba paversti privalumais, t. y. sunkiuoju metų laiku (ilgą žiemą) jos naudoja organizme sukauptas atsargas, kurias atsistato palankiuoju metų laiku – per pavasario ir vasaros ganiavą. Jos reguliariai, kartą per metus, nepatirdamos komplikacijų apsiveršiuoja. Jų veršelių, gautų jau apie pusšimtį metų kryžminant su Šarolė veislės buliais, auginimas jautienai Obrako kraštui davė nemažai ekonominės naudos. Vis daugiau galvijų augintojų, siekdami iš geriausių galvijų, dažnai po itin griežtos atrankos, gauti kuo didesnę pridėtinę vertę, imasi auginti „Génisses Fleur d’Aubrac“ telyčias, pasižyminčias itin geru raumeningumu, tačiau kartu jų kaulai yra smulkūs, o mėsos skonis kaip Obrakų veislės galvijų.

Antikos epochą siekiantys liudijimai rodo, kad Obrako krašte gyvulininkystė, kuriuos pagrindas galvijų ganymas vasaros ganyklose, buvo labai svarbi. Nors kalnuose iš pradžių daugiausia būdavo gaminamas sūris, tačiau nuo XX amžiaus veiklos kryptis pakito – imta galvijus ekstensyviai auginti mėsai, o nuo septintojo XX amžiaus dešimtmečio greitai paplito vietos Obrakų veislės kryžminimas su Šarolė veislės galvijais ir palaipsniui atsirado „Génisse Fleur d’Aubrac“.

„Génisse Fleur d’Aubrac“ telyčios spaudoje pirmą kartą paminėtos 1991 m. joms skirtos šventinės dienos proga. Pirmaisiais „Génisse Fleur d’Aubrac“ pavadintais galvijais imta prekiauti 1991 m. spalio mėnesį. Nuo to laiko „Génisse Fleur d’Aubrac“ dažnai minimos specializuotoje ir plačiajai visuomenei skirtoje spaudoje. 1997 m. Le Guide des Produits du Terroir leidinys (leidėjas – Seuil) Obrakų veislės produktų asociacijai (pranc. Association des Produits de l’Aubrac) iš galvijų augintojams už Obrakų telyčias „Génisse Fleur d’Aubrac“ suteikė Label Excellence Terroir ženklą. 2002 m. gegužės 27 d. daugiau nei 200 asmenų, specialistų ir vietos valdžios atstovų susirinko atšvęsti 10 000-osios „Génisse Fleur d’Aubrac“ telyčios pardavimo; šis įvykis aprašytas regioninėje spaudoje. Specialistai dalyvauja įvairiose parodose: 2004 m. dalyvauta tarptautinėje žemės ūkio parodoje (pranc. Salon International de l’Agriculture) Paryžiuje, 2005 m. lapkričio mėnesį vykusioje mėsos gaminių parodoje (pranc. Salon de la boucherie et du goût) Marselyje, 2006 m. balandžio mėnesį vykusioje kokybiškų produktų ir jų sektorių parodoje (pranc. Salon des produits et des filières de qualité) Marvežolyje. Su „Génisse Fleur d’Aubrac“ vartotojai supažindinami taip pat naudojant mėsos parduotuvėse kabinamus plakatus, reklaminę medžiagą ir prekybos vietų sąrašus, kurie dalijami per muges, parodas, specialius renginius ir kt. Keletą metų daug dėmesio „Génisse Fleur d’Aubrac“ taip pat skiriama ir kiekvienais metais vykstančiuose konkursuose ir kituose renginiuose: gyvulių pervarymui skirtoje šventėje, Festival du bœuf gras de Pâques šventėje, vykstančioje Lagjolyje (Averonas).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCAnnexesGenisseFleurdAubrac.doc

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.322.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 322

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. gruodžio 30d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Taryba
2009/C 322/01	Peržiūrėtas elgesio kodeksas, skirtas veiksmingai įgyvendinti Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną	1

	Komisija
2009/C 322/02	Europos Bendrijų kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai	11

2009/C 322/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5421 – Panasonic/Sanyo) ( 1 )	13

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Parlamentas
2009/C 322/04	Bendrijos ir Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC) – XLII COSAC pranešimas – 2009 m. spalio 4–6 d., Stokholmas	14

	Komisija
2009/C 322/05	Euro kursas	17

2009/C 322/06	Komisijos informacija, susijusi su Komisijos direktyvos 96/60/EB 1996 m. rugsėjo 19 d., įgyvendinimu įgyvendinanti Tarybos direktyvą 92/75/EEB, dėl energijos sunaudojimo parodymo ženklinant buitines kombinuotas skalbimo ir džiovimo mašinas(Direktyvą atitinkančių darniųjų standartų antraščių ir nuorodinių žymenų skelbimas) ( 1 )	18

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4433
JPY	Japonijos jena	132,44
DKK	Danijos krona	7,4415
GBP	Svaras sterlingas	0,90270
SEK	Švedijos krona	10,3550
CHF	Šveicarijos frankas	1,4882
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,3285
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,413
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	272,54
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7092
PLN	Lenkijos zlotas	4,1463
RON	Rumunijos lėja	4,2157
TRY	Turkijos lira	2,1758
AUD	Australijos doleris	1,6069
CAD	Kanados doleris	1,4999
HKD	Honkongo doleris	11,1938
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,0057
SGD	Singapūro doleris	2,0245
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 690,93
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,6927
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,8569
HRK	Kroatijos kuna	7,3050
IDR	Indonezijos rupija	13 624,39
MYR	Malaizijos ringitas	4,9541
PHP	Filipinų pesas	66,700
RUB	Rusijos rublis	43,3316
THB	Tailando batas	48,120
BRL	Brazilijos realas	2,5034
MXN	Meksikos pesas	18,8058
INR	Indijos rupija	67,3800

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Komisija
2009/C 322/07	2009 m. kvietimas teikti paraiškas – Programa Europa piliečiams (2007–2013 m.) – Šių programos veiksmų įgyvendinimas: Aktyvių piliečių Europa, Aktyvi Europos pilietinė visuomenė ir Gyva Europos atmintis	19

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 322/08	Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą	23

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 322/09	Valstybės pagalba – Italija – Valstybės pagalba C 35/09 (ex NN 77/B/01) – Žuvininkystės ir akvakultūros sektorių užimtumo skatinimo priemonės – Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	28

	KITI AKTAI
	Komisija
2009/C 322/10	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	33

2009/C 322/11	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	39


	(1) Tekstas svarbus EEE