4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/1

A.

kadangi integruotas pakrančių zonų valdymas (IPZV) nėra tik aplinkos politika, o vykstantis procesas, skirtas pakrančių zonų ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimui ir tvariajai visos veiklos, vykdomos šiuose regionuose, tokios kaip žvejyba ir akvakultūra, plėtrai,

B.

kadangi integruoto pakrančių zonų valdymo vykdymas yra ilgas procesas ir dauguma nacionalinių strategijų, priimtų atsižvelgiant į pirmiau minėtos rekomendacijos pagrindus, buvo pradėtos vykdyti tik 2006 metais,

C.

kadangi pakrančių zonų valdymas iki šiol buvo vykdomas vidutiniu laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kad jos yra sudėtingos gamtinės ekosistemos, kurios, bėgant laikui, keičiasi,

D.

kadangi priimti sprendimai ir priemonės, kurių buvo imtasi, buvo susiję su atskirais veiksmais ir neišsprendė pakrančių zonų degradacijos problemos kaip visumos,

E.

kadangi iki šiol esamas planavimas buvo akcentuojamas į sausumos problemas ir nebuvo atsižvelgiama į kai kurios pakrantėse vykdomos veiklos poveikį kitiems veiksmams, vykdomiems tame pačiame regione,

F.

kadangi tikimasi, jog nacionalinės integruoto pakrančių zonų valdymo strategijos įgyvendinimo išlaidos bus nedidelės, kartu gaunant didelę finansinę naudą,

G.

kadangi visų sektorių atstovai nebuvo pakankamai įtraukti į planavimą ir priemonių vykdymą, siekiant išspręsti pakrančių zonų problemas ir dėl to kai kurių sektorių interesams padaryta žala,

H.

kadangi integruotos valdymo politikos įgyvendinimas apima planavimą su gyventojais, turizmu, ekonomine paskirtimi, kraštovaizdžiu ir aplinkos apsauga susijusiose pakrančių zonose,

I.

kadangi integruoto pakrančių zonų valdymo įstaigų efektyvus koordinavimas dar nėra įmanomas, išskyrus atskirus atvejus,

J.

kadangi integruoto pakrančių zonų valdymo politikos įgyvendinimas kai kuriais atvejais gali pareikalauti didelių išlaidų, kurių vietinės bendruomenės neturi, dėl to jos gali kreiptis į aukštesnio lygio administracines įstaigas ir uždelsti įgyvendinimą,

K.

kadangi dėl tarpvalstybinio daugelio pakrantėse vykstančių procesų aspekto, regioninis koordinavimas ir bendradarbiavimas, netgi su trečiomis šalimis, yra būtini,

L.

kadangi žuvininkystė ir akvakultūra yra dvi geriausios kranto veiklos, kurios priklauso nuo pakrantės vandenų kokybės,

M.

kadangi dar nepasiektas atitinkamas akvakultūros technologinės plėtros lygmuo, kuris suteiktų galimybę tą veiklą, kuri yra intensyvaus pobūdžio, vykdyti toliau nuo pakrančių zonų,

N.

kadangi turi būti atsižvelgiama į svarbų ir iki šiol menkai pripažintą moterų vaidmenį nuo žuvininkystės priklausomose vietovėse,

O.

kadangi pakrantės žvejyba sudaro 80 proc. bendrijos žvejybos laivyno ir prisideda prie pakrančių bendruomenių ekonominės ir socialinės sanglaudos bei jų kultūrinių tradicijų išsaugojimo,

P.

kadangi žvejyba, nors ji ir nėra taršos šaltinis, nukenčia nuo taršos poveikio, kurį sukelia kitos veiklos, vykdomos pakrančių zonoje, o tai kenkia jo tolesniam egzistavimui,

Q.

kadangi žvejyba ir akvakultūra yra labai svarbūs ekonominiu ir socialiu aspektais, nes ši veikla daugiausia vykdoma pakrančių regionuose, kurių ekonominė padėtis prasta ir kuriuose gyventojams nesiūloma alternatyvių darbo pasiūlymų,

R.

kadangi švari ir sveika jūros aplinka prisidės prie žuvininkystės produkcijos didėjimo ateityje ir taip pagerins šio sektoriaus perspektyvas,

S.

kadangi akvakultūros pagrindą sudaro tvariosios plėtros principai ir bet koks poveikis aplinkai yra reguliuojamas Bendrijos taisyklėmis,

T.

kadangi aplinkoje, kurioje žuvų atsargos mažėja, o pasaulinė žuvies ir kitų jūros produktų paklausa didėja, akvakultūros svarba Europoje stabiliai auga,

U.

kadangi dar ne visos valstybės narės yra pabaigusios savo regioninį planavimą pagal IPZV principus dėl subalansuoto veiklos, vykdomos šiose zonose, vystymo,

V.

kadangi vyksta nuožmi konkurencija dėl vietos pakrančių zonose, o akvakultūros srityje dirbantys asmenys ir žvejai turi tas pačias teises ir įsipareigojimus, kaip ir kiti vartotojai,

W.

kadangi atokiausiems regionams, kaip nustatyta EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, gali prireikti sukurti ypatingas nacionalines integruoto pakrančių zonų valdymo strategijas ir integruoto pakrančių zonų valdymą atitinkamai pritaikyti prie ES lygmens,

1.

pabrėžia žvejybos ir akvakultūros ekonominę ir socialinę svarbą pakrančių regionams ir ragina šiuos regionus kreiptis paramos IPZV pagrindu;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai dalyvautų tarptautinių jūros sektorių veikloje ir būtų tinkamai atstovaujami ir ragina Komisiją skatinti šį procesą;

3.

pabrėžia, kad Europos žuvininkystės fondas gali suteikti ilgalaikį finansavimą priemonėms integruoto pakrančių zonų valdymo pagrindu, nes jis remia veiklą, kuri prisideda prie tvariosios žvejybos regionų plėtros;

4.

atkreipia dėmesį į būtinybę paaiškinti suinteresuotų pakrančių zonų administracinių įstaigų kompetenciją ir sukurti koordinuojamas strategijas, kad jos būtų efektyvesnės;

5.

pripažįsta sunkumus, koordinuojant pakrančių zonų valdymo įstaigų veiklą ir prašo Komisijos, stebint IPZV vykdymą, dar kartą išnagrinėti, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, ar turi būti steigiama koordinavimo įstaiga;

6.

pabrėžia būtinybę įtraukti žvejybos ir akvakultūros sektoriaus atstovus į veiklą, susijusią su IPZV planavimu ir vystymu (atsižvelgiant į tai, kad jiems dalyvaujant tvarios plėtros strategijose padidės jų gaminių pridėtinė vertė), ir primena, kad Europos žuvininkystės fondas gali remti tokią kolektyvinę veiklą;

7.

pripažįsta svarbų moterų vaidmenį nuo žuvininkystės priklausomose vietovėse ir todėl ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti skatinant ir įtraukiant lygių galimybių principą į įvairius Europos žuvininkystės fondo veiklos įgyvendinimo etapus, įskaitant rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 11 straipsnyje;

8.

ragina kompetentingas įstaigas artimiau bendradarbiauti regioniniu lygiu, keičiantis informacija, susijusia su pakrančių zonų būkle ir bendrų strategijų priėmimu, siekiant pagerinti vietinių jūros ekosistemų aplinkos situaciją;

9.

ragina atokiausių regionų nacionalines ir regionines vyriausybes parengti integruotas IPZV strategijas tvariai pakrančių regionų plėtrai užtikrinti;

10.

pabrėžia tinkamo erdvės planavimo svarbą pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis;

11.

siekiant užtikrinti išteklių atkūrimą akvakultūra yra viena iš pagrindinių ekologijos išsaugojimo priemonių tam tikrose pakrančių zonose, ir todėl ši veikla turėtų būti skatinama, propaguojama ir remiama finansiškai;

12.

pažymi akvakultūros svarbą maisto pramonei užtikrinant socialinį ir ekonominį vystymąsi kai kuriose ES pakrančių bendruomenėse;

13.

mano, kad žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams turėtų būti taikomas sektorinis požiūris, susijęs su visa pakrančių zonose vykdoma jūrų veikla, siekiant tvariosios plėtros pagal naujausias jūrų politikos gaires;

14.

pabrėžia, kad svarbu vystyti ir įgyvendinti strategijas, skirtas tinkamai reaguoti į pavojus, įskaitant klimato kaitą, su kuriais susiduria pakrančių zonos, atsižvelgiant į poveikį žvejybai ir akvakultūrai;

15.

yra įsitikinęs, kad duomenų rinkimas turi būti tęsiamas, kad būtų prisidedama prie keitimosi informacija ir jos naudojimo, siekiant atlikti lyginamąją analizę, įskaitant duomenis apie biologinės įvairovės ir žuvų atsargų būklę;

16.

mano, kad derėtų labiau tirti akvakultūrą siekiant sukurti uždaros intensyvios gamybos kultivavimo sistemas;

17.

siūlo, kad pagal integruotą pakrančių zonų valdymą pirmenybė būtų teikiama tiems akvakultūros projektams, kuriuose naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir kurie, vadovaujantis ES aplinkos teise, nepažeidžia saugomų vietovių;

18.

ragina Komisiją, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, sudaryti aiškų grafiką dėl integruoto pakrančių zonų valdymo Europos Sąjungoje vykdymo eigos nagrinėjimo;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/4

A.

kadangi kiekvienas prieglobsčio prašytojas turi teisę siekti, kad jo individualus prašymas būtų visapusiškai nagrinėjamas,

B.

kadangi su prieglobsčiu susiję teisės aktai ir praktika įvairiose šalyse labai skiriasi, taigi prieglobsčio prašytojai skirtingose Dublino konvenciją pasirašiusiose šalyse traktuojami nevienodai,

C.

kadangi Dublino sistema grindžiama tokiomis prielaidomis, kaip abipusis pasitikėjimas ir patikimumas, o jeigu šios būtinos sąlygos nevykdomos, pvz., jeigu tam tikrose valstybėse narėse susiduriama su duomenų rinkimo spragomis arba nenuosekliai priimami sprendimai, nukenčia visa sistema,

D.

kadangi esama įrodymų, kad kai kuriose valstybėse narėse neužtikrinama galimybė veiksmingai pasinaudoti pabėgėlio statuso suteikimo procedūra,

E.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse neveiksmingai taikomos Prieglobsčio prašytojų priėmimo direktyvos nuostatos dėl prieglobsčio prašančių asmenų, laukiančių, kol, remiantis Dublino reglamento nuostatomis, jie bus perduoti kitai valstybei narei arba grąžinti į atsakingąją valstybę narę,

F.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse sistemiškai sulaikomi asmenys, kuriems taikomos Dublino sistemos nuostatos,

G.

kadangi, sprendžiant iš didelio kartotinių prašymų ir nedidelio perdavimų skaičiaus, Dublino sistema turi trūkumų, taigi būtina nustatyti bendrą Europos prieglobsčio suteikimo sistemą,

H.

kadangi tinkamai įgyvendinant Dublino reglamentą atsakomybė už prieglobsčio siekiančius asmenis gali būti paskirstyta nevienodai ir kadangi dėl to kiltų sunkumų kai kurioms valstybėms narėms, ypač toms, kurios dėl savo geografinės padėties susiduria su ypač dideliu migracijos srautu,

I.

kadangi, remiantis Komisijos vertinimu, pradėjus taikyti Dublino sistemą 2005 m. trylikai ES pasienio valstybių teko išspręsti gerokai didesnį skaičių problemų,

J.

kadangi pietinės valstybės narės turi priimti prieglobsčio prašymus, kuriuos teikia nuo skurdo ir nelaimių pakeliui į Europą išgelbėjami neteisėti imigrantai,

K.

kadangi pietinės valstybės narės turi priimti neteisėtų imigrantų prieglobsčio prašymus be trečiųjų šalių pagalbos, nors pastarosios privalo teikti tokią pagalbą pagal tarptautinės teisės nuostatas,

L.

kadangi valstybės narės gali būti nesuinteresuotos vykdyti įsipareigojimą registruoti neteisėtai sieną kirtusius užsieniečius duomenų bazėje „Eurodac“, nes dėl to didėtų teikiamų prašymų suteikti prieglobstį, kuriuos jos turi nagrinėti, skaičius,

M.

kadangi pagal Dublino reglamentą sukurta sistema, skirta nustatyti už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingą valstybę, tačiau jau nuo pat pradžių nebuvo numatyta, kad ši sistema veiks kaip naštos pasidalijimo priemonė, taigi ji negali būti šiuo tikslu taikoma,

N.

kadangi labai svarbu, kad kaskart vertinant Dublino sistemą būtų taikoma konkreti, nuolatinė, sąžininga ir praktiška naštos pasidalijimo priemonė,

O.

kadangi dėl pirmosios šalies, į kurią atvykstama, kriterijaus, nustatyto pagal Dublino sistemą, pasienio valstybės narės patiria didžiulį spaudimą,

P.

kadangi į pabėgėlio statusą pretenduojančių konkrečių trečiųjų šalių piliečių pripažinimo rodiklis skirtingose valstybėse narėse skiriasi nuo 0 iki 90 proc.,

Q.

kadangi labai svarbu, kad prašymus teikiantys asmenys būtų jiems suprantama kalba išsamiai informuojami apie Dublino procesą ir galimas jos pasekmes,

R.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad imantis bet kokių veiksmų vaiko atžvilgiu – nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos – svarbiausia paisyti vaiko interesų,

S.

kadangi, nors šeimos vienybė yra svarbiausias iš Dublino reglamente išvardytų kriterijų, į šią nuostatą nedažnai atsižvelgiama,

T.

kadangi akivaizdu, kad statistiniai duomenys apie perdavimą nepakankamai tikslūs, nes jais remiantis neįmanoma sužinoti, pvz., prašymų priglausti, kuriuos pateikia neteisėtai sieną kirtę migrantai, skaičiaus arba prieglobsčio suteikimo ir grąžinimo atvejų santykio,

U.

kadangi 2005 m. devynios naujos valstybės narės nurodė, kad, vadovaudamosi Dublino reglamento nuostatomis, jos užregistravo daugiau įsileidimo atvejų, o valstybės narės, kurių sienos nėra išorinės Sąjungos sienos, daugiau išleidimo atvejų,

V.

kadangi Komisija negalėjo įvertinti Dublino sistemos išlaidų ir kadangi ši informacija svarbi vertinant šios sistemos veiksmingumą,

W.

kadangi 2007 m. birželio 12–13 d. Liuksemburge posėdžiavusi Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl reglamento „Eurodac“ pakeitimo siekiant, kad valstybių narių policijai ir teisėsaugos institucijoms, taip pat Europolui tam tikromis sąlygomis būtų suteikta prieiga prie duomenų bazės „Eurodac“, kuri iš pradžių buvo numatyta kaip priemonė Dublino reglamentui įgyvendinti,

1.

yra tvirtai įsitikinęs, kad, neužtikrinus visoje Europos Sąjungoje pakankamos ir nuoseklios apsaugos, Dublino sistemos rezultatai techniniu ir žmogiškuoju požiūriais bus visuomet nepatenkinami, o prieglobsčio prašytojai, siekdami išgirsti palankiausią nacionaliniu lygmeniu priimamą sprendimą, ir toliau turės svarių priežasčių teikti paraiškas tam tikroje konkrečioje valstybėje narėje;

2.

yra tvirtai įsitikinęs, kad, nepradėjus taikyti tinkamos bendros Europos prieglobsčio suteikimo sistemos ir nenustačius vienodos procedūros, Dublino sistemos nuostatos ir toliau bus neteisingos prieglobsčio prašytojų bei kai kurių valstybių narių atžvilgiu;

3.

dar kartą tvirtina, kad būtina skubiai gerinti sprendimų priėmimo proceso kokybę ir nuoseklumą; yra įsitikinęs, kad čia naudingą vaidmenį atliktų Europos prieglobsčio prašytojų rėmimo centras, pvz., jame galėtų būti organizuojami aukštus bendrus standartus atitinkantys mokymai ir rengiamos ekspertų paramos grupės;

4.

ragina Komisiją svarstyti, kaip būtų galima skirti tiesioginį finansavimą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisarui ir taip papildyti projektų finansavimą siekiant, kad jam būtų sudarytos sąlygos gerinti savo stebėsenos ir konsultacinį darbą ES bei toliau plėtoti nacionalinių valdžios institucijų, kurios stengiasi priimti kokybiškesnius sprendimus, rėmimo metodus;

5.

ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl naštos pasidalijimo priemonių, skirtų neproporcingai dideliam krūviui, su kuriuo tenka susidoroti tam tikroms valstybėms narėms, ypač pasienio valstybėms narėms, tačiau kuris neatitinka Dublino sistemos nuostatų, mažinti;

6.

ragina Komisiją iki įgyvendinant Europos naštos pasidalijimo priemones svarstyti galimybę taikyti Dublino reglamento nuostatas atitinkančias priemones, skirtas neigiamam šio reglamento taikymo poveikiui, kurį patiria mažos prie Europos Sąjungos išorės sienų esančios valstybės narės, šalinti;

7.

kreipiasi į Komisiją su prašymu parengti įpareigojančią priemonę, kurią taikant būtų stabdomas prieglobsčio prašytojų perdavimas į valstybes nares, kuriose neužtikrinamos visapusiško ir sąžiningo jų prašymų nagrinėjimo procedūros, ir ragina ją imtis nuoseklių priemonių prieš šias valstybes nares;

8.

ragina Komisiją megzti prasmingus dvišalius darbo santykius su trečiosiomis šalimis siekiant, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, ir užtikrinta, kad šios trečiosios šalys vykdytų savo tarptautinius teisinius įsipareigojimus, susijusius su 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso ir gelbėjimo darbais jūroje;

9.

ragina Komisiją įtraukti į naująjį reglamentą aiškesnes ir griežtesnes nuostatas dėl prieglobsčio siekiančių asmenų informavimo apie Dublino reglamento aspektus priemonių ir svarstyti galimybę parengti standartinę brošiūrą, kuri būtų verčiama į tam tikras kalbas ir platinama visose valstybėse narėse ir kurioje taip pat būtų atsižvelgta į atitinkamą žmonių raštingumo lygį;

10.

ragina Komisiją iš dalies keisti Dublino reglamento 19 ir 20 straipsnių dėl atsakomybės prisiėmimo ir grąžinimo nuostatas siekiant, kad prieglobsčio prašytojams būtų automatiškai suteikta sprendimą stabdanti teisė teikti apeliaciją, pagal kurią nesutinkama su sprendimu perkelti atsakomybę į kitą valstybę narę, kaip nustatyta Dublino reglamente;

11.

dar kartą pabrėžia, kad pabėgėlių negrąžinimo principas ir toliau turėtų būti kertinis bendros Europos Sąjungos lygmens prieglobsčio suteikimo sistemos akmuo; primygtinai ragina užtikrinti, kad, taikant Dublino reglamento nuostatas, prašymo svarstymo procedūra niekuomet nebūtų nutraukiama dėl procedūrinių priežasčių, ir, siekiant visapusiškai ir sąžiningai svarstyti pradinį prašymą, neatnaujinama po to, kai, vadovaujantis Dublino proceso nuostatomis, prieglobsčio prašytojas jau perkeltas; mano, kad tai turėtų būti aiškiai apibrėžta Reglamente;

12.

mano, kad turėtų būti tobulinama valstybių narių informacijos apie asmenų perkėlimą mainų sistema, ypač kai ji susijusi su perkeliamiems asmenims reikalinga specialia medicinos priežiūra;

13.

ragina Komisiją atsižvelgiant į Dublino sistemos nuostatas įvertinti galimybę perduoti į kitą valstybę narę perkeliamus atitinkamus asmenis jų kilmės šaliai tik tada, kai gautas aiškus šių asmenų prašymas ir visapusiškai laikantis procedūrinių teisių;

14.

rekomenduoja Europos Sąjungos lygmeniu priimti bendrąsias amžiaus vertinimo gaires ir kilus neaiškumų leisti rinktis vaikui;

15.

primena, kad, priimant bet kokius sprendimus dėl vaikų, labiausiai turi būti atsižvelgiama į jų interesus; primygtinai tvirtina, kad suaugusiųjų nelydimi nepilnamečiai jokiu būdu neturėtų būti sulaikomi ar perkeliami į kitą valstybę narę, nebent šeimos susijungimo tikslu arba įrodžius, kad šis perkėlimas būtinas, taigi vaiko interesams turi būti tinkamai atstovaujama ir visos procedūros metu jis turi būti lydimas suaugusiųjų; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau aiškintis, kaip Dublino taisyklės taikomos suaugusiųjų nelydimiems nepilnamečiams;

16.

apgailestauja, kad dabartiniame reglamente numatyta šeimos nario apibrėžtis pernelyg varžanti; ragina Komisiją papildyti šią apibrėžtį ir į ją įtraukti visus artimus giminaičius ir ilgalaikius partnerius, ypač tuos asmenis, kurių negali remti šeimos nariai, ir nepajėgiančius savimi pasirūpinti pilnamečius vaikus;

17.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą papildyti Dublino reglamento taikymo sritį ir įtraukti į ją papildomos apsaugos nuostatą, kadangi į papildomą apsaugą pretenduojantys asmenys galėtų susijungti su šeimos nariais, kuriems suteikta šio pobūdžio apsauga, arba kurie kreipėsi dėl jos kitoje valstybėje narėje;

18.

ragina Komisiją įtraukti nuostatą, pagal kurią asmenų, siekiančių prieglobsčio pagal Dublino sistemos nuostatas, sulaikymas būtų laikomas kraštutine priemone, taip pat apibrėžti sulaikymo pagrindą ir taikytinus procedūros saugiklius;

19.

ragina Komisiją Dublino reglamente aiškiai nurodyti, kad, remiantis Prieglobsčio prašytojų priėmimo direktyva, kurios 3 straipsnio 1 dalyje nustatomos bendrosios taisyklės, susijusios su materialinėmis priėmimo sąlygomis, sveikatos priežiūra, judėjimo laisve ir nepilnamečių lavinimu, asmenys, siekiantys prieglobsčio pagal Dublino sistemos nuostatas, turi teisę į tokias pat priėmimo sąlygas kaip ir kiti prieglobsčio prašytojai;

20.

mano, kad humanitarinės išlygos, įtrauktos į Dublino reglamento 15 straipsnį, dėka Dublino sistema kur kas lankstesnė, tačiau, siekiant apsaugoti išskirtas šeimas nuo didesnių problemų, minėtoji išlyga turėtų būti taikoma plačiau;

21.

mano, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojai ypač pažeidžiami dėl rimtos ligos, sunkios negalios, senyvo amžiaus ar nėštumo ir todėl priklausomi nuo artimųjų, gyvenančių valstybėje narėje, tačiau ne toje, kuri atsakinga už prašymo svarstymą, esant galimybių jiems turėtų būti leidžiama prisijungti prie artimųjų; ragina Komisiją svarstyti galimybę paskelbti 15 straipsnio 2 dalyje išvardytas susijusias humanitarinės išlygos nuostatas privalomomis;

22.

mano, kad tokios organizacijos, kaip Raudonasis Kryžius ir Raudonasis Pusmėnulis, turėtų būti įpareigotos aktyviai ieškoti šeimos narių;

23.

palankiai vertina Komisijos ketinimą aiškiau apibrėžti aplinkybes ir procedūras, į kurias atsižvelgiant būtų galima taikyti suverenumo išlygą, ypač siekiant įtraukti prieglobsčio prašytojo pritarimo sąlygą;

24.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip vertindama Dublino sistemą nustatė Komisija, renkami duomenys prieštaringi ir nepakankamai tikslūs, ypač kai jie susiję su nelegalių imigrantų pirštų atspaudų registravimu Sąjungos pasienyje, dėl kurio verta rimtai abejoti sistemos teisėtumu; tikisi, kad pirmiau minėto Reglamento (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos nuostatos padės suinteresuotosioms šalims susidaryti geresnį įspūdį apie Dublino sistemos ir kitų Bendrijos priemonių, susijusių su tarptautine apsauga, veikimą;

25.

yra susirūpinęs, kad šiuo metu nesama jokio Dublino sistemos išlaidų įvertinimo; ragina Komisiją išspręsti šią problemą, kadangi tai svarbus sistemos vertinimo veiksnys;

26.

atkreipia dėmesį į Komisijos išreikštą susirūpinimą dėl duomenų bazės „Eurodac“ centriniam skyriui perduotų duomenų kokybės, taip pat dėl įsipareigojimo ištrinti tam tikrus duomenis ir dėl taisyklių, susijusių su asmens duomenų apsauga, nesilaikymo; mano, kad šie trūkumai, dėl kurių abejojama duomenų bazės „Eurodac“ patikimumu, turėtų būti tinkamai pašalinti anksčiau negu vėl ketinama naudoti šią duomenų bazę;

27.

siekdamas užkirsti kelią bet kokiam neteisėtam duomenų naudojimui, mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų patikslinti, kurioms iš agentūrų ir institucijų, įtrauktų į galutinį sąrašą, suteikta prieiga prie duomenų bazės „Eurodac“, ir nurodyti, kokiais tikslais šios agentūros ir institucijos naudojasi minėtojoje bazėje saugoma informacija;

28.

pabrėžia, kad, suteikus galimybę naudotis duomenų baze „Eurodac“ policijai ir teisėsaugos institucijoms, taip pat Europolui, kiltų informacijos nutekėjimo į trečiąsias šalis grėsmė ir tai turėtų neigiamo poveikio prieglobsčio prašytojams ir jų šeimoms; yra įsitikinęs, kad dėl to padidėtų neigiamo požiūrio į prieglobsčio prašytojus rizika;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/10

A.

kadangi dėl laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į paskutinius du plėtros etapus ir su tuo susijusią Šengeno šalių grupės plėtrą, sparčiai išaugo per valstybių sienas verslo ir asmeniniais tikslais keliaujančių asmenų bei transporto priemonių skaičius,

B.

kadangi, siekiat įgyvendinti svarbų eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugos uždavinį, būtini aiškūs, tikslūs ir veiksmingi ES teisės aktai dėl transporto priemonių draudimo,

C.

kadangi Ketvirtojoje transporto priemonių draudimo direktyvoje Komisija raginama pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie nacionalinių nuobaudų, taikomų pagal pagrįsto pasiūlymo arba atsakymo pateikimo procedūrą, įgyvendinimą ir veiksmingumą, taip apie jų lygiavertiškumą, ir, jei reikia, pateikti pasiūlymus,

D.

kadangi Komisijos ataskaitoje nagrinėjamos nacionalinės nuobaudas reglamentuojančios nuostatos, atstovo žalos sureguliavimo reikalams mechanizmo veiksmingumas ir esama savanoriško teisinių išlaidų draudimo, kuriuo gali papildomai apsidrausti potencialūs nukentėjusieji kelių eismo įvykiuose, galimybė,

E.

kadangi Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos 4 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama pagrįsto pasiūlymo procedūra, pagal kurią užsienyje automobilio avarijoje nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis dėl kompensacijos į nukentėjusiojo gyvenamojoje šalyje paskirtą atstovą žalos sureguliavimo reikalams,

F.

kadangi draudikas nukentėjusiajam per tris mėnesius privalo pateikti pagrįstą atsakymą arba bus taikomos poveikio priemonės,

G.

kadangi vis dar būtina išaiškinti šios nuostatos veikimą,

H.

kadangi Komisija, įgyvendindama ES politiką, privalo visiškai atsižvelgti į ES plėtrą, ypač į santykinai didelę transporto priemonių draudimo kainą naujosiose valstybėse narėse,

I.

kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos nuostatos dėl nuobaudų, taikomų pagal pagrįsto pasiūlymo arba atsakymo pateikimo procedūrą,

J.

kadangi per konsultacijas su nacionalinėmis valdžios institucijomis, įskaitant naujųjų valstybių narių valdžios institucijas, paaiškėjo, kad esamos nuobaudas reglamentuojančios nuostatos jas nustačiusiose valstybėse narėse yra tinkamos ir kad jos veiksmingai įgyvendinamos visoje ES,

K.

kadangi kai kurios valstybės narės vis dėlto netaiko jokių ypatingų poveikio priemonių ir pasikliauja vien tik draudikų pareiga sumokėti teisės aktuose nustatytas palūkanas nuo išmokos sumos, jei per tris mėnesius nepateikiamas pagrįstas pasiūlymas arba atsakymas dėl išmokos,

L.

kadangi daugelyje valstybių narių atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistema yra gana gerai žinoma,

M.

kadangi siekdama įvertinti piliečių žinias apie atstovo žalos sureguliavimo reikalams mechanizmą Komisija konsultavosi tik su valstybėmis narėmis ir draudimo pramonės atstovais, tačiau į konsultacijas nesugebėjo tinkamai įtraukti piliečių ir vartotojų organizacijų – t. y. subjektų, kurie yra labiausiai suinteresuoti, kad mechanizmas veiktų tinkamai,

N.

kadangi teisinių išlaidų, kurias patiria motorinių transporto priemonių avarijose nukentėję asmenys, draudimas veikia daugelyje valstybių narių; kadangi 90 proc. visų atvejų sprendžiami neteisminio susitarimo būdu, o teisinės išlaidos atlyginamos daugelyje valstybių narių; kadangi dauguma teisinių išlaidų draudikų jau nemažai metų teikia visų rūšių eismo įvykių kitose valstybėse draudimą, taigi yra įsteigę skyrius, kurie sprendžia žalos sureguliavimo klausimus užsienyje ir pagreitina sprendimų priėmimą,

O.

kadangi vis dar atviras klausimas, ar šias pagrįstas teisines išlaidas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas turėtų atlyginti visose valstybėse narėse,

P.

kadangi, vis dėlto, kai pagrįstas teisines išlaidas padengia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, tai iš tikrųjų padeda geriau apsaugoti Europos vartotojus ir padidinti jų pasitikėjimą,

Q.

kadangi draudimo rinkos naujosiose valstybėse narėse nuolat vystosi; kadangi, nepaisant to, kai kuriose iš šių valstybių narių teisinių išlaidų draudimas yra gana naujas produktas, kurį reikia reklamuoti, nes visuomenė iš esmės nedaug žino apie teisinių išlaidų draudimą,

R.

kadangi privalomasis teisinių išlaidų padengimas padidintų vartotojų pasitikėjimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ypač tais atvejais, kai siekiama žalos atlyginimo, kadangi vartotojai naujosiose valstybėse narėse prisibijo didelių teisinių mokesčių, kurie galėtų būti padengiami privalomuoju draudimu,

S.

kadangi privalomasis teisinių išlaidų draudimas teismams būtų papildomas ir sudėtingas darbas, dėl kurio galėtų sulėtėti ginčų sprendimas ir padaugėti nepagrįstų ieškinių,

T.

kadangi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir teisinių išlaidų draudimo tikslai ir funkcijos skirtingi, t. y. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas sudaro galimybę, kad vartotojas galėtų atlyginti bet kurio ieškinio, kuris jam iškeltas po kelių eismo įvykio, išlaidas, o teisinių išlaidų draudimas padengia ieškinio, iškelto trečiajai šaliai po kelių eismo įvyko, išlaidas,

U.

kadangi siekiant tinkamai vystyti nacionalines rinkas svarbu, kad nacionalinės valdžios institucijos, draudimo pramonė ir vartotojų organizacijos vykdytų visuomenės informavimo kampanijas,

1.

džiaugiasi Komisijos ataskaita ir pabrėžia, kad į konsultavimosi dėl ES politikos šioje srityje vystymo procesą svarbu visiškai ir veiksmingai įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, ypač vartotojus;

2.

todėl ragina į atitinkamus procesus, ypač į valstybėse narėse veikiančių sistemų veiksmingumo vertinimo procesą, sistemingai įtraukti nukentėjusiems asmenims atstovaujančias vartotojų organizacijas;

3.

džiaugiasi šiuo teisinių priemonių ex post vertinimu, kuris vykdomas siekiant užtikrinti, kad taisyklės veiktų kaip numatyta, ir atskleisti visus nenumatytus netinkamo taisyklių taikymo atvejus;

4.

pabrėžia, kad svarbu gerinti vartotojų pasitikėjimą transporto priemonių draudimu, taikomu tarpvalstybinėms motorinių transporto priemonių kelionėms ES viduje, ypač kai automobilininkai iš senųjų valstybių narių keliauja į naująsias valstybes nares ir atvirkščiai;

5.

mano, kad esamų teisinių ir rinka pagrįstų sprendimų, kurie gina vartotoją, skatinimas padidintų vartotojų pasitikėjimą transporto priemonių draudimu;

6.

mano, kad valstybės narės yra taip pat atsakingos už savo nacionalinių draudimo sistemų gerą veikimą atsižvelgiant į naujuosius ES teisės aktus dėl pagrįsto pasiūlymo arba atsakymo pateikimo procedūros ir nukentėjusių asmenų patirtų teisinių išlaidų;

7.

ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti, ar veiksmingi rinkos mechanizmai, ir apie tai reguliariai pranešti Europos Parlamentui;

8.

mano, kad reikalavimas, kad vėlavimo atveju draudikas mokėtų teisės aktuose nustatytas palūkanas, nėra baudžiamoji priemonė. Todėl Komisija turi vykdyti didesnę kontrolę ir imtis tinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų nustatytos tikros poveikio priemonės;

9.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti nuolatinį tikslių duomenų perdavimą į vykdymo sistemas, būtina gerinti Komisijos, nacionalinių valdžios institucijų ir vartotojų darbo santykius;

10.

atsižvelgdamas į ES nustatytą poveikio priemonių politiką mano, kad reikia taikyti subsidiarumo principą ir kad nacionalinių nuobaudas reglamentuojančių nuostatų suderinti nebūtina;

11.

mano, kad nacionalinės reguliavimo institucijos gali geriau užtikrinti geriausią galimą vartotojų apsaugą jų nacionalinėse rinkose;

12.

todėl, kalbėdamas apie pagrįsto pasiūlymo arba atsakymo pateikimo procedūrą, pataria leisti valstybėms narėms pačioms taikyti poveikio priemones ir pasirinkti taikymo pobūdį ir lygmenį;

13.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomos nuobaudos, numatytos tais atvejais, kai nesilaikoma trijų mėnesių termino pateikti pagrįstą atsakymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą pasiūlymą;

14.

mano, kad prieš skiriant nuobaudas svarbu atidžiai išnagrinėti draudimo kompanijų įsipareigojimų nevykdymo priežastis, atsižvelgiant į nuo jų nepriklausančius veiksnius; pageidauja, kad Komisija ir toliau prižiūrėtų nacionalines rinkas ir padėtų nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios prašo jos pagalbos;

15.

pakartoja, kad svarbu gerinti piliečių pasitikėjimą atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistemos veikimu reklamuojant ją per visuomenės informavimo kampanijas ir kitomis tinkamomis priemonėmis;

16.

ragina valstybes nares ir Komisiją gerinti vartotojų pasitikėjimą remiant atitinkamas priemones, skirtas vartotojams informuoti apie nacionalinius draudimo informavimo centrus ir skatinti jais naudotis, pvz., reikalauti, kad draudikai į savo sutarties informacinę dalį įtrauktų atitinkamos valstybės narės informavimo centro kontaktinius duomenis;

17.

be to, ragina valstybes nares reikalauti, kad draudikai, vartotojams teikdami informaciją apie sutartį, išsamiai informuotų apie atstovo žalos sureguliavimo reikalams sistemos veikimą, jos pranašumus ir naudingumą apdraustajai šaliai;

18.

ragina Komisiją toliau stebėti šios sistemos veikimą ir, jei reikia ar paprašius nacionalinėms valdžios institucijoms, koordinuoti ir teikti pagalbą;

19.

be to, kalbėdamas apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, mano, kad privalomasis teisinių išlaidų draudimas tikrai neskatins spręsti ginčus neteisminio susitarimo būdu – dėl to gali padidėti teisme nagrinėjamų bylų skaičius ir nepagrįstai padaugėti darbo teismams, taip pat gali būti sutrikdytas esamos ir besivystančios teisinių išlaidų draudimo rinkos veikimas;

20.

dėl to mano, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudime įdiegus privalomojo teisinių išlaidų draudimo sistemą neigiami padariniai būtų didesni nei galima nauda;

21.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau informuoti visuomenę apie teisinės apsaugos draudimą ir kitus draudimo produktus (ypač naujosiose valstybėse narėse), didžiausią dėmesį skiriant vartotojų informavimui apie vienos ar kitos draudiminės apsaugos turėjimo pranašumus;

22.

atsižvelgdamas į tai, mano, kad įgyvendinant gerąją kitų valstybių narių patirtį svarbiausias vaidmuo tenka nacionalinėms reguliavimo institucijoms;

23.

todėl ragina Komisiją stiprinti vartotojų apsaugą – pirmiausia raginant valstybes nares skatinti savo reguliavimo institucijas ir draudimo įmones informuoti visuomenę apie galimybę sudaryti savanoriško teisinių išlaidų draudimo sutartis;

24.

mano, kad į informaciją apie transporto priemonių draudimo sutartis galėtų būti įtraukta informacija apie galimybę apdrausti teisines išlaidas;

25.

ragina valstybes nares skatinti reguliavimo institucijas ir tarpininkus informuoti vartotojus apie galimus pavojus ir papildomą savanorišką vartotojui naudingą draudimą, pvz., teisinių išlaidų draudimą, pagalbos draudimą ir draudimą nuo vagystės;

26.

ragina valstybes nares, kurios nėra sukūrusios ieškiniams spręsti skirtų alternatyvių ginčų sprendimo sistemų, remiantis gerąja kitų valstybių narių patirtimi svarstyti galimybę tokias sistemas sukurti;

27.

prašo Komisijos nedaryti išankstinių išvadų dėl asmeniui padarytos žalos skirtingose jurisdikcijose tyrimų, užsakytų priėmus reglamentą „Roma II“ (2), kadangi šiuose tyrimuose gali būti pasiūlytas draudimu pagrįstas sprendimas, pagal kurį reikėtų iš dalies pakeisti Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/13

A.

kadangi mokestinis sukčiavimas turi rimtas pasekmes valstybių narių biudžetams ir Europos Sąjungos išteklių sistemai, veda prie sąžiningo ir skaidraus apmokestinimo principo sulaužymo ir konkurencijos iškraipymo, taip paveikdamas vidaus rinkos veiklą; kadangi dėl mokestinio sukčiavimo sąžiningos įmonės atsiduria blogesnėje padėtyje konkurenciniu požiūriu, o prarastas pajamas galiausiai padengia Europos mokesčių mokėtojai per kitų formų apmokestinimą,

B.

kadangi mokestinis sukčiavimas kelia pavojų mokesčių teisingumui, nes valstybės pajamų trūkumas dažnai kompensuojamas didinant mokesčius, kurie paliečia neturtingiausius ir sąžiningiausius mokesčių mokėtojus, neturinčius galimybės arba noro vengti savo mokestinių įsipareigojimų arba juos pažeisti,

C.

kadangi sukūrus vidaus rinką padidėjo tarpvalstybinė prekyba, todėl padaugėjo tokių operacijų, kurių apmokestinimo vieta ir asmens, privalančio mokėti PVM, įsikūrimo vieta yra dviejose skirtingose valstybėse narėse,

D.

kadangi asmenys, užsiimantys naujų formų mokestiniu sukčiavimu, susijusiu su tarptautinėmis operacijomis, pvz., vadinamasis karuselinis arba dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas Bendrijoje, pasinaudojo dabartinių mokesčių sistemų fragmentiškumu ir spragomis ir kadangi būtina keisti PVM veikimo mechanizmą,

E.

kadangi PVM slėpimas ir sukčiavimas turi įtakos Europos Sąjungos biudžeto finansavimui, nes tuomet reikia daugiau nuosavų valstybių narių išteklių, priklausančių nuo bendrųjų nacionalinių pajamų,

F.

kadangi, nors kova su sukčiavimu iš esmės ir priklauso valstybių narių kompetencijai, tai nėra problema, kurią galima išspręsti tik nacionaliniu lygmeniu,

G.

kadangi dėl globalizacijos vis sunkiau kovoti su mokestiniu sukčiavimu tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad karuselinio sukčiavimo procese dalyvauja trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės, taip pat į elektroninės prekybos plėtrą ir į paslaugų rinkų globalizaciją; kadangi šie veiksniai rodo, kad būtina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač PVM srityje,

H.

kadangi toks mokestinio sukčiavimo Europos Sąjungoje mastas pasiektas dėl dabartinės pereinamojo laikotarpio PVM sistemos, kuri pernelyg sudėtinga (dėl šios priežasties sunku atsekti operacijas Bendrijos viduje), neaiški ir todėl suteikia galimybių piktnaudžiauti,

I.

kadangi nagrinėdamos kovos su mokestiniu sukčiavimu galimybes Komisija ir valstybės narės, jei tik įmanoma, neturi svarstyti tokių priemonių, kurios užkrautų neproporcingą administracinę naštą įmonėms ir mokesčių administravimo institucijoms arba galėtų lemti prekiautojų diskriminaciją,

J.

kadangi ir Komisija, ir Audito Rūmai nuolat teigia, kad valstybių narių keitimosi informacija apie prekių tiekimą Bendrijos viduje sistema laiku nesuteikia svarbios informacijos, jog būtų galima efektyviai kovoti su sukčiavimu; kadangi dėl šios priežasties reikia valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) taisyklių, kurios būtų aiškesnės ir labiau saistytų,

K.

kadangi siekiant, kad valstybių narių mokesčių sistemos tinkamai veiktų, būtina naudoti visas turimas technologijas, įskaitant elektronines tam tikrų duomenų, susijusių su PVM ir akcizais, laikymo ir perdavimo technologijas; kadangi kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti pagerinta tiesioginė valstybių narių prieiga prie elektroniniu būdu laikomų duomenų ir keitimosi šiais duomenimis sąlygos; kadangi valstybių narių mokesčių administravimo institucijos asmens duomenis turėtų tvarkyti atidžiai, naudoti nurodytiems tikslams ir su atitinkamo asmens sutikimu arba remdamosi kitu įstatymuose nustatytu teisėtu pagrindu,

L.

kadangi prekiautojai dažnai gali gauti tik labai mažą dalį informacijos apie savo klientų, kaip PVM mokėtojų, statusą,

M.

kadangi griežtinant priemones, skirtas mokestiniam sukčiavimui nustatyti, taip pat reikėtų stiprinti dabartinius teisės aktus dėl pagalbos mokesčių išieškojimo, vienodos apmokestinimo tvarkos ir verslo vykdymo srityse,

1.

pažymi, kad ES kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos tikslas turi būti spręsti mokesčių praradimo dėl mokestinio sukčiavimo problemą, nustatant sritis, kuriose galima pagerinti ir ES teisės aktus, ir administracinį valstybių narių bendradarbiavimą, nes tai veiksmingai skatintų mokestinio sukčiavimo mažėjimą, kuo labiau stengiantis neužkrauti nereikalingos naštos mokesčių administravimo institucijoms ir mokesčių mokėtojams;

2.

ragina valstybes nares pagaliau atsakingai žvelgti į kovą su mokestiniu sukčiavimu;

3.

primena, kad kilmės principu (jis reiškia, kad PVM apmokestinamai operacijai tarp valstybių narių taikomas kilmės šalies mokestis, o ne nulinis tarifas) grindžiamos PVM sistemos sukūrimas ir toliau yra ilgalaikis sprendimas, leisiantis veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu; pažymi, kad pagal kilmės principą prekių, kuriomis prekiaujama vidaus rinkoje, nebūtina atleisti nuo PVM ir vėliau jų apmokestinti paskirties šalyje; primena, kad tam, jog kilmės principu grindžiama PVM sistema veiktų, reikia sukurti tarpuskaitos sistemą, kaip Komisija siūlė dar 1987 m.;

4.

apgailestauja, kad tai, jog kurios valstybės narės pastaruosius 10 metų blokavo pastangas, užkirto kelią bet kokiai veiksmingai ES kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijai;

5.

apgailestauja, kad, nepaisant ne kartą atliktos analizės, pateiktų prašymų ir prieštaravimų, Taryboje iki šiol nepriimta veiksminga kovos su mokestiniu sukčiavimu strategija;

6.

ragina Komisiją ryžtingai spręsti problemą nepaisant per pastaruosius dešimtmečius ne kartą patirtų nesėkmių;

7.

pripažįsta, kad apskaičiuota, jog bendras (tiesioginis ir netiesioginis) mokesčių praradimas dėl mokestinio sukčiavimo siekia nuo 200 iki 250 mlrd. EUR, o tai atitinka nuo 2 iki 2,5 Europos Sąjungos BVP, iš tos sumos 40 mlrd. EUR prarandama dėl PVM sukčiavimo, o tai sudaro 10 proc. įplaukų iš PVM, 8 proc. bendrų įplaukų iš akcizo alkoholiniams gėrimams 1998 m. ir 9 proc. bendrų įplaukų iš akcizo tabako gaminiams; tačiau apgailestauja, kad dėl itin skirtingų nacionalinių apskaitos standartų nėra jokių tikslių skaičių;

8.

ragina, kad visose valstybėse narėse būtų sukurta vieninga duomenų rinkimo sistema, kuri užtikrintų skaidrumą ir leistų valstybėms narėms numatyti kovos su mokestiniu sukčiavimu priemones;

9.

apgailestauja, kad dėl duomenų, renkamų nacionaliniu lygmeniu, stokos neįmanoma tinkamai nustatyti realaus problemos masto ir tinkamai stebėti teigiamų ar neigiamų pokyčių;

10.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti vieningą Europos statistikos duomenų apie mokestinį sukčiavimą rinkimo ir pateikimo sistemą, kuri leistų kuo tiksliau įvertinti realų šio reiškinio mastą;

11.

primena, kad šešėlinės ekonomikos negalima panaikinti neįgyvendinus tinkamų skatinamųjų priemonių; be to, siūlo kad valstybės narės, rengdamos Lisabonos strategijos įgyvendinimo vertinimo ataskaitas, informuotų, kaip joms sekasi mažinti šešėlinės ekonomikos apimtį;

12.

pažymi, kad su PVM susijęs mokestinis sukčiavimas yra itin didelė vidaus rinkos veiklos problema, nes turi tiesioginės įtakos tarpvalstybiniu mastu, dėl šio sukčiavimo prarandama daug pajamų ir jis tiesiogiai veikia ES biudžetą;

13.

primena, kad 1993 m. sukurta dabartinė PVM sistema turėjo būti tik pereinamoji, o Parlamentas prašė Komisijos pateikti pasiūlymų, siekiant iki 2010 m. priimti galutinį sprendimą dėl galutinės PVM sistemos;

14.

tvirtina, kad dėl laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo vidaus rinkoje nuo 1993 m. ir dėl pažangos naujų technologijų, susijusių su mažomis vertingomis prekėmis, srityje vis sudėtingiau kovoti su PVM sukčiavimu, o padėtį dar labiau apsunkina dabartinės sistemos sudėtingumas ir fragmentiškas pobūdis, dėl kurių sunku atsekti operacijas, taigi sudaroma galimybių piktnaudžiauti;

15.

pažymi, kad dingusio PVM mokėtojo sukčiavimą vis dažniau vykdo ir PVM sistema sąmoningai piktnaudžiauja nusikaltėlių grupuotės, sukuriančios schemas, skirtas pasinaudoti PVM sistemos trūkumais; atkreipia dėmesį į Eurojusto pradėtą tirti karuselinio PVM sukčiavimo bylą, susijusią su 18 valstybių narių grupuotėmis ir apie 2,1 mlrd. EUR siekiančia mokestinio sukčiavimo apimtimi;

16.

pritaria Komisijos pastangoms pradėti iš esmės keisti dabartinę PVM sistemą; džiaugiasi, kad valstybės narės šį klausimą jau laiko prioritetiniu, ir ragina valstybes nares būti pasirengusias imtis esminių priemonių šioje srityje;

17.

mano, kad dabartinė sistema turi būti atnaujinta ir kad reikia radikalių permainų, neužkraunant per didelės biurokratinės naštos sąžiningiems verslininkams; mano, kad galimybė išlaikyti dabartinę padėtį nesvarstytina;

18.

pažymi, kad pagal atvirkštinio apmokestinimo sistemą PVM apskaičiuoja apmokestinamas klientas, o ne tiekėjas; pripažįsta, kad tokios sistemos pranašumas yra tai, jog panaikinama galimybė vykdyti dingusio PVM mokėtojo sukčiavimą, nustatant, kad PVM turi mokėti apmokestinamas asmuo, kuriam tiekiamos prekės;

19.

pažymi, kad sukūrus dvigubą PVM sistemą būtų trukdoma efektyviai veikti vidaus rinkai, būtų sukurta dar sudėtingesnė aplinka, kai gali būti trukdoma verslo investicijoms, ir problema būtų ilgam išspręsta tik sukūrus bendrą privalomą atvirkštinio apmokestinimo sistemą, kuri pakeistų neprivalomą arba tik tam tikrais atvejais taikomą sistemą;

20.

taip pat pažymi, kad pagal atvirkštinio apmokestinimo sistemą negalima mokėti dalimis ir visas PVM sumokamas tik tiekimo grandinės pabaigoje, taip pašalinant PVM savikontrolės mechanizmą; įspėja, kad gali rastis naujų formų sukčiavimas, įskaitant padidėjusį mokesčių praradimą mažmeniniu lygmeniu ir su PVM mokėtojo kodais susijusį sukčiavimą, o kova su tokiu sukčiavimu įvedant papildomus patikrinimus tik užkrautų papildomą naštą sąžiningiems prekiautojams; dėl šios priežasties ragina rimtai ir nuodugniai apsvarstyti, ar įvesti atvirkštinio apmokestinimo sistemą; vis dėlto pažymi, kad ribos nustatymas siekiant sumažinti neapmokestinamo galutinio vartojimo pavojų padeda kovoti su sukčiavimu, o 5 000 EUR riba, kurią pasiūlė Taryba, yra pagrįsta;

21.

nors ir išlaikydamas atsargumą ir kritišką požiūrį, pažymi, kad bandomasis projektas gali padėti valstybėms narėms geriau suprasti su atvirkštinio apmokestinimo sistema susijusį pavojų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamas garantijas siekiant užtikrinti, jog vykdant bandomąjį projektą nei dalyvaujančioms, nei jokioms kitoms valstybėms narėms nekiltų didelis pavojus;

22.

mano, kad geriausias būdas kovoti su PVM sukčiavimu, susijusiu su tarpvalstybiniu tiekimu, būtų pradėti taikyti sistemą, pagal kurią PVM netaikymo tiekimui Bendrijos viduje nuostata būtų pakeista apmokestinimu 15 proc. tarifu; pažymi, kad tokia sistema veiktų geriau, jei būtų daug mažiau sumažintų tarifų ir jie būtų ne tokie sudėtingi, taip sumažinant administracinę naštą verslininkams ir mokesčių administravimo institucijoms; pažymi, kad pavieniai atvejai, kai iki 1992 m. sumažinti PVM tarifai, turėtų būti nuodugniai išnagrinėti ir turėtų būti įvertinta, ar jie ekonomiškai pagrįsti;

23.

pripažįsta, kad dėl skirtingų PVM tarifų apmokestinant tiekimą Bendrijos viduje reikėtų dar kartą subalansuoti mokėjimus tarp valstybių narių; mano, kad toks naujas subalansavimas turi būti atliekamas per tarpuskaitos namus, kurie palengvintų pajamų perdavimą tarp valstybių narių; pabrėžia, kad techniniu požiūriu tarpuskaitos namai gali veikti;

24.

mano, kad decentralizuota tarpuskaitos namų sistema gali būti tinkamesnė ir ją būtų galima sukurti sparčiau, nes taikant tokią sistemą valstybės narės galėtų dvišaliu pagrindu susitarti svarbiais klausimais, atsižvelgdamos į savo individualų prekybos balansą, PVM sistemų ir jų kontrolės mechanizmų panašumus ir tarpusavio pasitikėjimą;

25.

pabrėžia, kad tiekėjo valstybės narės mokesčių administravimo institucija turėtų būti atsakinga už PVM surinkimą iš tiekėjo ir PVM pervedimą valstybės narės, kurioje įsigyta prekė ar paslauga, mokesčių administravimo institucijai, pasinaudojant tarpuskaitos sistema; pripažįsta, kad būtina didinti mokesčių administravimo institucijų tarpusavio pasitikėjimą;

26.

pabrėžia, kad valstybės narės negali pavieniui kovoti su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu; mano, kad iki šiol valstybės narės nepakankamai išsamiai ir sparčiai keitėsi informacija ir bendradarbiavo tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų veiksmingai kovojama su mokestiniu sukčiavimu; mano, kad nepakankamai išplėtoti ir palaikomi vietinių ar nacionalinių kovos su sukčiavimu institucijų tiesioginiai ryšiai ir dėl to nepakankamai veiksmingai išnaudojami administracinio bendradarbiavimo susitarimai ir randasi bendravimo trukdžių;

27.

primygtinai teigia, kad, norint apsaugoti visų valstybių narių mokestines pajamas vidaus rinkoje, valstybės narės turėtų imtis panašių priemonių prieš sukčiautojus, nepaisydamos to, kur pajamos prarandamos; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kurios galėtų paskatinti tokį valstybių narių bendradarbiavimą;

28.

pritaria Komisijos pasiūlymams iš dalies keisti 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (2) ir 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (3), siekiant, kad nuo 2010 m. būtų sparčiau renkama informacija apie Bendrijos viduje vykstančias operacijas ir tokia informacija būtų sparčiau keičiamasi; pripažįsta, kad siūlomos atsiskaitymo taisyklės užkrautų administracinę naštą įmonėms, teikiančioms tik tokias paslaugas, kurioms šiuo metu ši taisyklė netaikoma, tačiau mano, jog tai būtina turint mintyje, kad kai kurių paslaugų atveju galimas karuselinis sukčiavimas;

29.

ragina Tarybą greitai priimti siūlomas priemones ir kviečia Komisiją pateikti tolesnių pasiūlymų dėl visų kitų valstybių narių galimybės automatiškai naudotis valstybių narių turimais neslaptais duomenimis apie jų apmokestinamus asmenis (pvz., verslo sektorius, tam tikri duomenys apie apyvartą ir pan.) ir dėl PVM mokėtojų registravimo ir išregistravimo tvarkos suvienodinimo, siekiant užtikrinti, kad fiktyvūs mokėtojai būtų greitai nustatyti ir išregistruoti; pabrėžia, kad valstybės narės privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad jų duomenys, visų pirma duomenys apie fiktyvių mokėtojų nustatymą ir išregistravimą, būtų atnaujinami;

30.

primena, kad mokesčių rojumi vadinamos teritorijos galėtų trukdyti įgyvendinti Lisabonos strategiją, jei dėl jų itin mažėtų mokesčių tarifai ir apskritai mokestinės pajamos;

31.

taip pat pabrėžia, kad biudžeto drausmės laikais bet koks mokesčių bazės mažėjimas trukdys valstybėms narėms laikytis pakeisto Stabilumo ir augimo pakto;

32.

pabrėžia, kad, norint panaikinti mokesčių rojumi vadinamas teritorijas, be kitų dalykų, reikia laikytis trijų krypčių strategijos: kovoti su mokesčių vengimu, plėsti 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (4) taikymo sritį ir prašyti, kad EBPO per savo narius taikytų sankcijas mokesčių rojumi vadinamoms teritorijoms;

33.

apgailestauja, kad valstybės narės, reikšdamos vis naujus prieštaravimus ir taikydamos delsimo taktiką, trukdo įgyvendinti Direktyvos 2003/48/EB reformą, ir ragina Komisiją, nepaisant priešinimosi, kuo greičiau pateikti pasiūlymų;

34.

pabrėžia, kad, įgyvendinant Direktyvos 2003/48/EB reformą, turi būti pašalintos įvairios jos spragos ir trūkumai, dėl kurių neįmanoma aptikti mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo;

35.

ragina Komisiją reformuojant Direktyvą 2003/48/EB apsvarstyti reformos galimybes, įskaitant galimybę tirti, ar gali būti išplėsta direktyvos taikymo sritis, atsižvelgiant į skirtingus teisės subjektus ir finansinių pajamų šaltinius;

36.

ragina Europos Sąjungą siekti, kad mokesčių rojumi vadinamų teritorijų panaikinimas ir toliau būtų pasauliniu lygmeniu svarstoma tema, atsižvelgiant į žalingą jų poveikį atskirų valstybių narių mokestinėms pajamoms; ragina Tarybą ir Komisiją naudotis ES prekybos galia sudarant prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus su mokesčių rojumi vadinamų teritorijų vyriausybėmis, siekiant įtikinti jas panaikinti mokesčių nuostatas ir praktiką, kurios sudaro sąlygas mokesčių slėpimui ir sukčiavimui; kaip pirmą žingsnį, teigiamai vertina Tarybos 2008 m. gegužės 14 d. susitikimo išvadose pateiktas rekomendacijas į prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl gero valdymo mokesčių srityje; prašo Komisijos iškart įtraukti tokias nuostatas į būsimas derybas dėl prekybos susitarimų;

37.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/19

A.

kadangi daugiau kaip 100 milijonų bet kokio amžiaus, įvairių tikėjimų ir tautybių europiečių dalyvauja savanoriškoje veikloje,

B.

kadangi 2007 m. vasario mėn. paskelbtas Eurobarometro tyrimas parodė, kad 3 iš 10 europiečių tvirtina aktyviai dalyvaujantys savanoriškoje veikloje ir kad 80 proc. respondentų mano, jog savanoriška veikla yra svarbi demokratinio gyvenimo Europoje dalis (3),

C.

kadangi savanoriškos veiklos sektoriuje sukuriama apytikriai 5 proc. valstybių narių bendrojo vidaus produkto ir jame plėtojama pažangi veikla, kuria siekiama išaiškinti, paviešinti ir patenkinti visuomenėje atsirandančius poreikius,

D.

kadangi Europos savanorių centras, Europos jaunimo forumas, Savanoriškos tarnybos organizacijų asociacija, Pasaulio skautų judėjimo organizacija, Raudonojo Kryžiaus Europos Sąjungos biuras, Europos vyresnių asmenų platforma (AGE), Solidar, Caritas Europa, ENGAGE, Johanniter International, Europos nevyriausybinė sporto organizacija ir kiti subjektai – kartu apimantys tūkstančius organizacijų, kurios vienija milijonus savanorių – paragino Europos institucijas paskelbti 2011 metus Europos savanoriškos veiklos metais,

1.

ragina Komisiją pritariant visoms ES institucijoms paskelbti 2011 metus Europos savanoriškos veiklos metais;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis Komisijai ir Tarybai.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/21

A.

kadangi Komisija į savo Baltąją knygą „Naujas postūmis Europos jaunimui“ (COM(2001)0681), kurią Parlamentas nagrinėjo savo 2002 m. gegužės 14 d. rezoliucijoje (1) įtraukė siekį skirti daugiau dėmesio jaunimo klausimams formuojant įvairių sričių politiką, ypač švietimo ir mokymosi visą gyvenimą, užimtumo, socialinės integracijos, sveikatos, jaunimo savarankiškumo, judumo, pagrindinių teisių ir nediskriminavimo,

B.

kadangi 2005 m. kovo 22–23 d. vykusio susitikimo metu Europos Vadovų Taryba priėmė Europos jaunimo paktą – viena iš priemonių siekiant prisidėti prie Lisabonos strategijoje numatytų tikslų – ir 2008 m. kovo mėn. priminė įsipareigojimą tiek dabar, tiek ir ateityje ypač daug investuoti į jaunimo veiklą,

C.

kadangi Komisijos 2007 m. rugsėjo 5 d. komunikate „Jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimas“ (COM(2007)0498) pabrėžiama būtinybė neatidėliojant spręsti jaunimo klausimus,

D.

kadangi Europos Parlamentas 2007 m. birželio 19 d. priėmė rezoliuciją dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos (2), o 2008 m. vasario 21 d. – rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities (3), kuriose nurodoma, kad būtina skirti daugiau dėmesio jaunimo klausimams,

1.

ragina Komisiją rengiant teisės aktų pasiūlymus, ypač kai jie susiję su A konstatuojamojoje dalyje išvardytomis politikos sritimis, įvertinti poveikį jaunimui ir nuoseklaus dialogo su jaunimo organizacijomis rezultatus bei atsižvelgti į juos rengiant teisės aktus;

2.

ragina valstybes nares įgyvendinant nacionalines Lisabonos reformų programas ypač daug dėmesio skirti jaunimo klausimams ir atsižvelgti į juos vykdant atitinkamos srities politiką;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis Tarybai, Komisijai ir Europos jaunimo forumui.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/23

A.

kadangi vaikų grobimas yra vienas iš nežmoniškiausių nusikaltimų,

B.

kadangi panašaus pobūdžio nusikaltimų skaičius Europoje auga ir aukos gali būti išvežamos į kitas šalis,

C.

kadangi pagrobtų vaikų gyvybės išsaugojimo tikimybė laikui bėgant mažėja,

D.

kadangi didelėje Europos Sąjungos dalyje nėra nei visą Europą apimančios, nei vietinės ar nacionalinės informavimo apie dingusius vaikus sistemos,

1

ragina valstybes nares sukurti dingusių vaikų registravimo sistemą, kurios taikymas užtikrintų, kad atitinkamoms žiniasklaidos priemonėms, pasienio tarnyboms, muitinei ir teisėsaugos institucijoms būtų nedelsiant perduodama:

2.

ragina valstybes nares sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su visomis kaimyninėmis šalimis, užtikrinančius gebėjimą greitai pasiųsti pranešimą apie pavojų visose tiesiogiai susijusiose teritorijose;

3.

ragina kurti bendrą organizaciją, kuri teiktų pagalbą nacionalinėms institucijoms ir organizuotų mokymus jose;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis ir vardais Tarybai ir Komisijai.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/26

A.

kadangi ES ir toliau remia Gruzijos su tarptautiniu mastu pripažintomis jos sienomis nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą,

B.

kadangi faktai, kad Rusijos piliečių pasai buvo išduodami Pietų Osetijos gyventojams, kad buvo remiamas separatistinis judėjimas ir kad separatistai vykdė aktyvią karinę veiklą kaimuose, kuriuose gyveno Gruzijos piliečiai, prisidėjo prie to, kad padidėtų įtampa Pietų Osetijoje, ypač turint mintyje 2008 m. liepos mėnesį prie pat Gruzijos pasienio vykusius didelio masto Rusijos karinių pajėgų manevrus,

C.

kadangi po kelių savaičių padidėjusios įtampos tarp konflikto šalių ir jų ginkluotų susirėmimų bei Pietų Osetijos separatistų pajėgų provokuojamų veiksmų, įskaitant bombų atakas, mirtinus išpuolius, susišaudymus ir apšaudymus artilerijos pabūklais, kurie lėmė daugelio civilių gyventojų žūtį ir dar daugiau jų buvo sužeista, naktį iš 2008 m. rugpjūčio 7 d. į 8 d. Gruzijos kariuomenė pradėjo netikėtą Cchinvalio apšaudymą artilerijos pabūklais, po kurio, pasitelkus tankus ir kariškius, sekė karinė sausumos operacija, kurios tikslas – susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę,

D.

kadangi Rusija nedelsdama atsakė į šiuos veiksmus, t. y. po ilgalaikio karinių pajėgų telkimo pradėjo didžiulį kontrpuolimą, pasiuntė tankus ir sausumos pajėgas, bombardavo kelias Gruzijos vietoves, įskaitant Gorio miestą, ir blokavo Gruzijos uostus prie Juodosios jūros,

E.

kadangi dėl krizės apie 158 000 žmonių buvo priversti išsikelti iš gimtinės ir palikti savo namus ir dabar jiems reikia pagalbos siekiant sugrįžti; kadangi dėl kasetinės ginkluotės, nesprogusių sprogmenų ir priešpėstinių minų bei dėl Rusijos įspėjimų ir bendradarbiavimo stokos, toks sugrįžimas tampa nesaugus,

F.

kadangi Rusijos kariniai veiksmai stipriai pažeidė Gruzijos infrastruktūrą ir kadangi reikalinga humanitarinė pagalba,

G.

kadangi tarptautiniai žmogaus teisių tyrinėtojai ir karo apžvalgininkai užfiksavo, jog Rusijos karinės pajėgos Gruzijoje naudojo kasetinę ginkluotę ir dėl to konflikto zonose liko tūkstančiai nesprogusių sprogmenų; kadangi Gruzija taip pat pripažino, kad Pietų Osetijoje netoli Rokio tunelio buvo naudojamos kasetinės bombos,

H.

kadangi Gruzijos ir Rusijos prezidentai 2008 m. rugpjūčio 12 d. įsipareigojo laikytis susitarimo, pagrįsto ES tarpininkavimo pastangomis, kuriomis pasiekta, kad būtų nedelsiant nutraukta ugnis, išvestos Gruzijos ir Rusijos pajėgos į pozicijas, kuriose jos buvo iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., ir pradėtos tarptautinės derybos dėl skubių tarptautinių priemonių, reikalingų siekiant pasirengti taikiam ir ilgalaikiam konflikto sprendimui,

I.

kadangi NATO 2008 m. rugpjūčio 19 d. laikinai nutraukė santykius su Rusija aukščiausiu lygmeniu, nes Rusijos kariniai veiksmai buvo „neproporcingi“ ir „nesuderinami su taikos palaikymo veiksmais tam tikroje Gruzijos dalyje“ ir negalima tvarkyti „įprastinių reikalų“ tol, kol Gruzijoje tebėra Rusijos pajėgos,

J.

kadangi 2008 m. rugpjūčio 22 d. Rusija išvedė tankus, atitraukė artileriją ir šimtus karių būrių iš Gruzijoje užimamų priešakinių pozicijų, tačiau ir toliau kontroliuoja Pietų Abchazijoje esančio Počio uosto prieigas, ir kadangi Rusijos vyriausybė paskelbė, kad paliks karius saugumo zonoje aplink Pietų Osetiją ir sukurs aštuonis kontrolės punktus, kuriuose dislokuos Rusijos karines pajėgas,

K.

kadangi 2008 m. rugpjūčio 25 d. Rusijos parlamento aukštieji rūmai balsuodami pritarė rezoliucijai, kurioje prezidentas raginamas pripažinti nuo Gruzijos atsiskyrusių Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų nepriklausomybę, ir po to, 2008 m. rugpjūčio 26 d. prezidentas Dmitrijus Medvedevas priėmė sprendimą, kad Rusija formaliai pripažįsta abu regionus kaip nepriklausomas valstybes,

L.

kadangi konflikto sprendimas turi didžiulių pasekmių regiono stabilumui ir saugumui, o šios pasekmės gerokai peržengia tiesioginių konflikto šalių santykių ribas: galimos pasekmės ES ir Rusijos santykiams, EKP ir Juodosios jūros regionui ir už jo ribų,

M.

kadangi ES, reaguodama į Gruzijoje kilusią krizę, turi likti politiniu požiūriu visiškai vieninga ir kalbėti vienu balsu, ypač svarstydama savo santykių su Rusija klausimą; kadangi siekiant ilgalaikio taikaus konfliktų Gruzijoje ir Kaukaze sprendimo būtina iš esmės persvarstyti EKP ir naujų susitarimų su visomis regiono šalimis nuostatas, bendradarbiaujant su visomis Europos ir tarptautinėmis organizacijomis, ypač su ESBO,

N.

kadangi praėjusią savaitę Gruzijos vyriausybė nutraukė diplomatinius santykius su Rusija ir Rusijos Federacija atsakė tuo pačiu,

1.

mano, kad Kaukazo konfliktai negali būti sprendžiami karinėmis priemonėmis, ir griežtai smerkia visus, kurie panaudojo jėgą ir smurtą siekdami pakeisti padėtį nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose;

2.

ragina Rusiją gerbti Gruzijos Respublikos suverenumą, teritorinį vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų neliečiamumą ir dėl šios priežasties, kaip prieštaraujantį tarptautinei teisei, griežtai smerkia Rusijos Federacijos pripažinimą, kad Pietų Osetijos ir Abchazijos regionai, atsiskyrę nuo Gruzijos, yra nepriklausomi;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks sprendimas dėl galutinio Pietų Osetijos ir Abchazijos statuso turi atitikti pagrindinius tarptautinės teisės, įskaitant 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamąjį aktą (Helsinkio baigiamasis aktas), principus, ypač susijusius su pabėgėlių grąžinimu ir pagarba jų turtui bei mažumų teisių užtikrinimu ir pagarba joms;

4.

smerkia nepriimtinus ir neproporcingus Rusijos karinius veiksmus ir jos įsiveržimą gilyn į Gruziją pažeidžiant tarptautinę teisę; pabrėžia, kad nėra jokios teisėtos priežasties, kuria būtų galima pagrįsti Rusijos įsiveržimą į Gruziją, dalies teritorijos okupavimą ir grasinimą panaikinti demokratinės šalies vyriausybę;

5.

apgailestauja, kad žuvo gyventojų ir jie patyrė kančių dėl to, jog visos konflikto šalys naudojo jėgą nesirinkdamos taikinių;

6.

yra labai susirūpinęs pasekmėmis, kurias Rusijos minų sprogdinimas turėjo socialinei ir ekonominei Gruzijos veiklai, ypač geležinkelio tilto netoli Kaspio, jungusio pagrindinę geležinkelio liniją iš Tbilisio į Potį, susprogdinimo 2008 m. rugpjūčio 16 d. ir traukinio, kuriuo iš Kazachstano per Potį buvo gabenama eksportuojama žaliavinė nafta, susprogdinimo 2008 m. rugpjūčio 24 d. pasekmėmis; pabrėžia, kad abiem veiksmais pažeistas paliaubų įsipareigojimas;

7.

primena, jog tvirtai tiki principu, kad jokia trečioji šalis neturi teisės vetuoti suverenaus kitos šalies sprendimo tapti kitos tarptautinės organizacijos arba aljanso nare arba teisės destabilizuoti demokratiškai išrinktą vyriausybę;

8.

pabrėžia, kad ES ir Rusijos santykiai turi būti grindžiami pagarba pagrindiniams Europos bendradarbiavimo reikalavimams ir ją reikia rodyti veiksmais, o ne vien žodžiais;

9.

giria ES pirmininkaujančią valstybę narę už veiksmingumą ir spartą reaguojant į šį konfliktą, taip pat ES valstybių narių vienybę, parodytą tarpininkaujant konflikto šalims ir sudarant joms sąlygas pasirašyti paliaubų planą; taigi palankiai vertina ankščiau minėto Europos Vadovų Tarybos neeilinio susitikimo išvadas;

10.

primygtinai reikalauja, kad Rusija laikytųsi visų savo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė pagal paliaubų susitarimą, sudarytą ir pasirašytą ES įdėjus diplomatinių pastangų, ir nedelsiant išvestų savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos bei sumažintų savo karines pajėgas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje tiek, kad liktų tik Rusijos taikos palaikymo pajėgos, buvusios dviejose provincijose iki konflikto pradžios; smerkia plačiai paplitusį įsiveržusių Rusijos karinių pajėgų ir karo samdinių plėšikavimą;

11.

reikalauja skubiai atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą, siekiant nustatyti faktus ir užtikrinti didesnį aiškumą dėl tam tikrų pareiškimų;

12.

ragina Gruziją, kuri ratifikavo Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Romos statutą, ir Rusijos valdžios institucijas paremti TBT prokuroro biurą ir su juo bendradarbiauti atliekant šių tragiškų įvykių bei išpuolių prieš civilius, kurie įvyko konflikto metu, tyrimą, kad būtų nustatyta atsakomybė ir kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

13.

ragina Rusijos ir Gruzijos valdžios institucijas suteikti visą informaciją apie vietas, kuriose jų ginkluotos pajėgos numetė kasetines bombas, kad būtų galima nedelsiant pradėti išminavimo operacijas ir išvengti nekaltų civilių žūties nuo nelaimingų atsitikimų ir palengvinti perkeltų asmenų saugų grįžimą į jų gyvenamąją vietą;

14.

ragina ES ir NATO bei šios organizacijos nares, remiantis bendra pozicija, naudoti visas galimybes siekiant įtikinti Rusijos vyriausybę laikytis tarptautinės teisės reikalavimų, nes tai būtina sąlyga, jei norima užimti svarbią vietą tarptautinėje bendruomenėje; primena Rusijai, kaip galingai valstybei, turinčiai JT veto teisę, jos atsakomybę už pasaulinę taiką;

15.

ragina Tarybą ir Komisiją peržiūrėti jų politiką Rusijos atžvilgiu, jei Rusija nevykdytų savo įsipareigojimų pagal ugnies nutraukimo susitarimą; atsižvelgdamas į tai, pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimui atidėti derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kol Rusijos pajėgos atsitrauks į pozicijas, kuriose jos buvo iki 2008 m. rugpjūčio 7 d.;

16.

ragina Komisiją parengti supaprastinto vizų režimo ir readmisijos susitarimus su Gruzija, kurie būtų bent jau lygiaverčiai susitarimams su Rusija;

17.

ragina ES valstybes nares peržiūrėti vizų vykdyti ekonominę veiklą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje išdavimo tvarką;

18.

griežtai smerkia priverstinį gruzinų perkėlimą iš Pietų Osetijos bei Abchazijos ir ragina faktines Pietų Osetijos bei Abchazijos valdžios institucijas laikantis tarptautinės humanitarinės teisės užtikrinti, kad perkelti civiliai gyventojai galėtų saugiai grįžti;

19.

pritaria ESBO iniciatyvai padidinti neginkluotų stebėtojų skaičių; ragina toliau stiprinti ESBO misiją Gruzijoje, suteikiant misijos darbuotojams visišką laisvę judėti šalies teritorijoje, ir ragina ES valstybes nares prisidėti prie šių pastangų;

20.

ragina, kad ES aktyviai prisidėtų prie planuojamų tarptautinių priemonių, skirtų konfliktui išspręsti, ir todėl pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimui dislokuoti Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) stebėtojų misiją, kurios veikla papildytų JT ir ESBO misijų veiklą, ir prašyti JT ar ESBO įgaliojimų ESGP taikos palaikymo misijai;

21.

pritaria tam, kad ES aktyviai ir nuolat remtų visas tarptautines pastangas rasti taikų ilgalaikį konflikto sprendimą, visų pirma pritaria Tarybos įsipareigojimui remti visas JT, ESBO ir kitas pastangas spręsti konfliktą; ypač pritaria sprendimui paskirti ES specialųjį įgaliotinį krizės Gruzijoje klausimais;

22.

pritaria 6 mln. EUR dydžio Komisijos sparčios humanitarinėms pagalbos, skirtos civiliams gyventojams, paketui, kurį, remiantis vietoje atliekamu poreikių vertinimu, turi papildyti kitos lėšos; pažymi, kad dėl konflikto skubiai reikia skirti atstatymo pagalbą;

23.

pritaria Tarybos sprendimui surengti tarptautinę donorų konferenciją Gruzijos atstatymo klausimu, ir ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybes įgyvendinti plataus užmojo ES planą siekiant finansiškai paremti nuo karo nukentėjusių Gruzijos sričių atstatymą ir užtikrinti svaresnį ES politinį dalyvavimą šioje šalyje ir apskritai visame regione;

24.

ragina visas konflikto šalis leisti nukentėjusiems asmenims, įskaitant pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus asmenis, visapusiškai ir nevaržomai naudotis humanitarine pagalba;

25.

mano, kad sprendžiant konfliktą Gruzijoje ir kitus Pietų Kaukaze neišspręstus konfliktus, teigiamą poveikį darytų vis dažniau taikomos tarptautinės konfliktų sprendimo priemonės; taigi siūlo, kad ES sukviestų Kaukazo taikos konferenciją, kuri būtų svarbiausia šio proceso dalis; mano, kad šios konferencijos metu turėtų būti aptartos tarptautinės garantijos, susijusios su visapusiška pagarba civilinėms ir politinėms teisėms bei demokratijos skatinimu taikant tarptautinės teisės normas; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė konferencijos metu išklausyti neatstovaujamų ar engiamų Kaukazo regiono grupių atstovus;

26.

ragina Tarybą ir Komisiją toliau plėtoti EKP, geriau ją pritaikant prie Rytų partnerių poreikių, pvz., stiprinti ES įtaką Juodosios jūros regione, priimti Parlamento pasiūlymą sukurti „Europos ekonominę erdvę plius“ arba Švedijos ir Lenkijos pasiūlymą dėl Rytų partnerystės ir paspartinti, ypač Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos Respublikos požiūriu, laisvosios prekybos zonos įsteigimą; pažymi, kad liberalizuojant šioms šalims taikomą ES vizų politiką reikia atsižvelgti į tai, kad Rusijai šioje srityje buvo suteiktos palankesnės sąlygos nei šioms šalims;

27.

pabrėžia, kad įvairios pietų Kaukaze kylančios problemos tarpusavyje susijusios, taigi reikia išsamaus sprendimo patvirtinant stabilumo paktą ir dalyvaujant svarbiausiems išorės veikėjams; pabrėžia, kad reikia plėsti bendradarbiavimą su kaimyninėmis Juodosios jūros regiono šalimis: sukurti specialias institucijas ir daugiašales priemones, pvz., Juodosios jūros sąjungą, ir surengti tarptautinę konferenciją saugumo ir bendradarbiavimo pietų Kaukaze klausimu; taigi prašo Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai konkretų pasiūlymą dėl Juodosios jūros regiono, įskaitant Turkiją ir Ukrainą, daugiašalės sistemos steigimo; mano, kad, siekiant užtikrinti viso regiono stabilumą ir energijos srautą, reikėtų įtraukti kaimynines šalis, pvz., Kazachstaną;

28.

primena, kad 2008 m. balandžio 3 d. Bukarešte vykusiame NATO aukščiausio lygio susitikime buvo sutarta, kad Gruzija taps aljanso nare;

29.

pabrėžia Gruzijos svarbą energetiniam ES saugumui, nes ji gali suteikti energijos perdavimo per Rusiją kelio alternatyvą; mano, jog labai svarbu, kad būtų veiksmingai saugoma esama infrastruktūra, pvz., Baku-Tbilisis-Ceihanas naftotiekis, ir ragina Komisiją šiuo tikslu suteikti Gruzijai visą reikiamą pagalbą; tikisi tvirto ES politinio ir biudžetinio įsipareigojimo siekiant įgyvendinti dujotiekio projektą „Nabucco“, kuris laikomas prioritetiniu ES projektu, pagal kurį numatomas Gruzijos teritoriją kertantis dujotiekis, ir kuris yra geriausia alternatyva projektams, kurių buvo imtasi kartu su Rusija, ir kurie visi potencialiai padidintų valstybių narių politinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos;

30.

ragina Tarybą ir Komisiją toliau dėti pastangas siekiant priimti bendrą ES energetikos politiką, kuri, inter alia, patenkintų poreikį diversifikuoti tiekimo šaltinius;

31.

mano, kad bendradarbiavimas pietų Kaukaze turėtų reikšti ne dvi atskiras ES ir Rusijos įtakos zonas (vadinamosios interesų sritys);

32.

mano, kad ES vaidmuo dabartinėje krizėje atkreipia dėmesį į tai, kad reikia stiprinti Europos užsienio reikalų, gynybos ir saugumo politiką, ir mano, kad Lisabonos sutartyje, kuri apima Vyriausiojo įgaliotinio posto įsteigimą, solidarumo sąlygą ir ES energetinio saugumo politiką, nubrėžtas teisingas kelias tam pasiekti;

33.

pabrėžia, kad reikia išsaugoti stabilumą pietų Kaukazo regione, ir ragina Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybes padėti siekti šio tikslo laikantis visų tarptautinių savo įsipareigojimų;

34.

pakartoja, kad pliuralistinio ir demokratinio valdymo principas, taip pat veikiančios opozicijos partijos ir pagarba žmogaus ir pilietinėms teisėms geriausiai užtikrina stabilumą visame pietų Kaukazo regione;

35.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Gruzijos ir Rusijos Federacijos prezidentams ir parlamentams, NATO, ESBO ir Europos Tarybai.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/31

A.

kadangi 2007 m. pabaigoje Komisijai buvo pristatytas Bendros principų sistemos projektas (8);

B.

kadangi Bendros principų sistemos projektą šiuo metu vertina kelios akademinės grupės, įskaitant Henri Capitant'o prancūzų juridinės kultūros draugiją (pranc. „Association Henri Capitant des Amis de la Culture Juridique Francaise“) ir Lyginamosios teisėkūros draugiją (pranc. „Société de législation comparée“), kurios jau išleido leidinius „Principes contractuels communs“ („Bendrieji sutarčių principai“) ir „Terminologie contractuelle commune“ („Bendroji sutarčių terminologija“) (9),

C.

kadangi Komisija pradėjo vidinį atrankos procesą, siekdama nustatyti, kurios Bendros principų sistemos projekto dalys bus įtrauktos į rengiamą dokumentą, pvz., Komisijos baltąją knygą dėl Bendros principų sistemos,

D.

kadangi Bendros principų sistemos projektas tėra akademinis dokumentas ir jo dalių, kurios bus pasirinktos integruoti į būsimąjį Komisijos dokumentą, atrinkimas yra itin politinis veiksmas,

1.

džiaugiasi, kad buvo pristatytas Bendros principų sistemos projektas ir tikisi, kad galutinis akademinis šio projekto variantas bus pateiktas Komisijai iki 2008 m. gruodžio mėn. pabaigos;

2.

ragina Komisiją pristatyti tikslų ir skaidrų planą, kuriame būtų numatyta, kaip bus organizuojamas ir koordinuojamas atrankos procesas, kurio pabaigoje bus parengtas Komisijos dokumentas, ypač atsižvelgiant į visų generalinių direktoratų (GD) įtraukimą;

3.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Bendros principų sistemos projektas būtų prieinamas, kiek galima daugiau atitinkamų kalbų, siekiant užtikrinti, kad jis būtų prieinamas visiems suinteresuotiesiems asmenims;

4.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę skirti projektą Teisingumo, laisvės ir saugumo GD, sudarant galimybę dalyvauti visiems kitiems suinteresuotiems GD, kadangi Bendra principų sistema apima daugiau nei vartojimo sutarčių teisės sritį, ir užtikrinti materialinius bei žmoniškuosius išteklius;

5.

pabrėžia, kad Komisijos dokumentu bus pagrįstas Europos institucijų ir visų suinteresuotų asmenų sprendimas dėl būsimo Bendros principų sistemos tikslo, jos turinio ir teisinės galios, kuri gali apimti nuo neprivalomos teisinės priemonės iki Europos sutarčių teisės pasirenkamųjų priemonių teisinio pagrindo;

6.

mano, kad neatsižvelgiant į tai, kokia bus Bendra principų sistema, reikia įgyvendinti priemones, siekiant užtikrinti, kad ji būtų nuolat atnaujinama ir, kad būtų atsižvelgiama į nacionalinės sutarčių teisės pokyčius;

7.

pažymi, kad priimdama bet kokį sprendimą dėl Bendros principų sistemos turinio Komisija turėtų atsižvelgti į 2008 m. balandžio 18 d. Tarybos pareiškimą, kad Bendra principų sistema turėtų būti geresnės teisėkūros priemonė, kuri padėtų nustatyti neprivalomas taisykles, naudojamas Bendrijos lygmens teisėkūros institucijų;

8.

siūlo, kad šiuo atveju Bendra principų sistema turėtų būti kuo platesnė ir kad gali nebūti poreikio atmesti kurios nors turinio ar materialinės dalies šiame etape;

9.

dar kartą pabrėžia, kad neseniai vykusių Bendros principų sistemos seminarų rezultatai turėtų atsispindėti visuose atrankos procesuose; taip pat pabrėžia, kad tolesnės konsultacijos turėtų būti visa apimančios ir turėtų būti užtikrintas subalansuotas visų dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių indėlis;

10.

siūlo, kad tuo atveju, jei Bendra principų sistema bus naudojama kaip neprivaloma teisinė priemonė, ji turėtų būti pridedama prie bet kurio būsimo Komisijos teisės akto pasiūlymo ar komunikato, susijusio su sutarčių teise, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos teisės aktų leidėjai į ją atsižvelgtų;

11.

pažymi, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl Bendros principų sistemos turinio, turėtų atsižvelgti į tai, kad ši sistema gali būti išplėsta ir tapti ne tik teisėkūros, bet ir pasirenkamąja priemone;

12.

siūlo, kad jeigu ateityje Bendra principų sistema taptų pasirenkamąja priemone, ji turėtų būti apribota tomis sritimis, kuriose veikia arba artimoje ateityje, tikėtina, veika Bendrijos teisės aktų leidėjai, arba tomis sritimis, kurios artimai susijusios su sutarčių teise; siūlo, kad bet kokia pasirenkamoji priemonė būtų pagrįsta Bendros principų sistemos projektu; mano, kad visais atvejais reikia stengtis užtikrinti, kad atrankos proceso metu nebūtų pakenkta bendrai pasirenkamos priemonės darnai;

13.

primygtinai reikalauja visapusiškai konsultuotis su Parlamentu ir jį į traukti į bet kurį atrankos procesą, kurio pabaigoje bus parengtas dokumentas dėl Bendros principų sistemos;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/33

A.

kadangi pagal EB sutarties 195 straipsnį Europos ombudsmenas įgaliotas priimti visų Sąjungos piliečių skundus dėl netinkamo administravimo Bendrijos institucijose ar organuose atvejų,

B.

kadangi piliečių teikiami skundai yra svarbus informacijos apie galimus Bendrijos teisės pažeidimus šaltinis,

C.

kadangi EB sutarties 211 straipsnyje nustatyta, jog Komisija, vykdydama sutarčių sergėtojos funkcijas, užtikrina, kad būtų vadovaujamasi Sutarties nuostatomis ir kad būtų taikomos pagal šias nuostatas institucijų patvirtintos priemonės,

D.

kadangi EB sutarties 226 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta, kad Komisijai nusprendus, jog valstybė narė nevykdė pagal sutartį nustatyto įsipareigojimo, Komisija pateikia šiuo klausimu pagrįstą nuomonę prieš tai suteikusi atitinkamai valstybei galimybę išdėstyti savo poziciją; kadangi, kaip to paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad susijusiai valstybei per Komisijos nustatytą laikotarpį neatsižvelgus į nuomonėje pateiktus faktus Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą,

E.

kadangi ombudsmenas savo sprendime dėl skundo 995/98/OV sykį jau pabrėžė, kad, net jeigu inicijavus pažeidimo tyrimo procedūrą Komisijai ir suteikti įgaliojimai veikti savo nuožiūra, vis dėlto, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią, pvz., keliami reikalavimai administracinėms institucijoms veikti nuosekliai ir sąžiningai, vengti diskriminacijos, vadovautis proporcingumo, lygybės ir teisėtų lūkesčių principais bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, šie įgaliojimai teisiškai riboti,

F.

kadangi Komisija pabrėžė, kad jos vaidmuo ginant Europos piliečių interesus esminis, ir šiuo požiūriu pripažino teisinės valstybės principo svarbą (3),

G.

kadangi Komisija patvirtina, kad jos pirmiau minėtame 2002 m. kovo 20 d. komunikate numatytos skundėjui palankios administracinės priemonės, kurių Komisija įsipareigoja laikytis svarstydama jo/jos skundą ir vertindama konkretų pažeidimą,

H.

kadangi, ombudsmeno nuomone, Komisijos nesugebėjimas priimti ryžtingos pozicijos nagrinėjant ieškovo skundą dėl pažeidimo yra blogo administravimo pavyzdys,

I.

kadangi ombudsmenas rekomenduoja Komisijai kuo skubiau ir atidžiau išnagrinėti ieškovo skundą,

1.

pritaria Europos ombudsmeno rekomendacijai, kuri skirta Komisijai;

2.

pabrėžia, kad Komisija, nagrinėdama piliečių pateiktus skundus, kuriuose valstybės narės kaltinamos pažeidusios Bendrijos teisę, turi visuomet vadovautis gero administravimo principais;

3.

nurodo, kad parengdama pirmiau minėtą 2002 m. kovo 20 d. komunikatą Komisija prisiėmė tam tikrus skundų dėl pažeidimų tvarkymo įsipareigojimus;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija tame komunikate pažymi, jog sprendimas dėl to, ar pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, ar nutraukti bylą, paprastai priimamas per vienerius metus nuo skundo užregistravimo dienos, o jeigu šis terminas viršijamas, Komisija raštu informuoja skundėją;

5.

pripažįsta, kad Komisijai nagrinėjant painias ir sudėtingas bylas tyrimas gali užtrukti ilgiau negu vienerius metus, tačiau mano, kad vienerių metų termino viršijimas pateisinamas tik tada, kai tyrimas išties tebevyksta;

6.

pažymi, kad šiuo metu svarstydama bylą dėl Vokietijos Vyriausybės nesugebėjimo tinkamai taikyti darbo laiko direktyvą (4) Komisija ketino nagrinėti skundą atsižvelgdama į savo pasiūlymą dėl dalinio direktyvos pakeitimo ir nusprendė palaukti diskusijos dėl šio pasiūlymo su kitomis Bendrijos institucijomis rezultatų;

7.

primena, kad šis pasiūlymas pateiktas 2004 m. rugsėjo mėn. ir kad nesama jokių įrodymų, jog nuo tada Komisija būtų ėmusis kokių tolesnių veiksmų šiam tyrimui tęsti;

8.

pastebi, kad užuot priėmusi vieną iš dviejų galimų sprendimų – inicijuoti oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą arba nutraukti bylą – Komisija nesiėmė jokių tolesnių veiksmų šiam tyrimui tęsti;

9.

laikosi nuomonės, kad Bendrijos teisėje nenumatyta galimybių nepaisyti galiojančių teisės aktų ir nutarimų remiantis tuo, kad tebesvarstomos naujos taisyklės; pažymi, kad Komisija taip pat nesugebėjo išnagrinėti ir tų skunde išdėstytų klausimų, kurie nesusiję su siūlomais taikytinos direktyvos pakeitimais;

10.

pripažįsta, kad Komisija turi tam tikrą teisę savo nuožiūra spręsti dėl skundų nagrinėjimo ir pažeidimų tyrimo procedūrų, ypač kai šiais klausimais ketinama kreiptis į Teisingumo Teismą, tačiau pažymi, kad EB sutarties 226 straipsnyje nustatyta, jog Komisija, įtardama, kad valstybė narė neįvykdė pagal Sutartį nustatytų įsipareigojimų, turi inicijuoti ikiteisminį etapą;

11.

mano, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, įgaliojimai veikti savo nuožiūra teisiškai ribojami atsižvelgiant į bendruosius administracinės teisės principus ir neturėtų viršyti kompetencijos ribų, kurias Komisija pati nusistatė pirmiau minėtame 2002 m. kovo 20 d. komunikate;

12.

pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad laikotarpis, per kurį Komisija pradeda ir baigia tirti pažeidimą, nepagrįstai ilgas ir neretai trunka keletą metų; pakartoja savo nepasitenkinimą dėl to, kad valstybės narės dažnai nevykdo Teisingumo Teismo sprendimų; mano, kad tai kelia grėsmę Bendrijos teisės aktų kūrimo ir nuoseklaus jų taikymo patikimumui, taip pat kad taip diskredituojami ES tikslai;

13.

dar kartą pabrėžia, kad valstybės narės atlieka pagrindinį vaidmenį teisingai įgyvendindamos Bendrijos teisės aktus, ir pažymi, jog praktinis jų taikymas yra lemiamas veiksnys užtikrinant vis didesnę Europos Sąjungos svarbą jos piliečiams;

14.

ragina Komisiją pateikti valstybių narių, kurių teisės aktai atitinka ne visas darbo laiko direktyvos nuostatas, sąrašą ir nurodyti, kokių priemonių ketinama imtis šiuo klausimu; ragina Komisiją, atsižvelgiant į jos išimtines teises, skubiai imtis veiksmų visais atvejais ir visose valstybėse narėse, kuriose Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ar įgyvendinimo principai neatitinka teisės aktų leidėjo ir Teisingumo Teismo patvirtintų nuostatų;

15.

ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti 2004 m. sausio 1 d. Vokietijoje priimtą ir 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą ir nustatyti, ar jis atitinka visas darbo laiko direktyvos nuostatas bei galiojančius Teisingumo teismo nutarimus; pabrėžia, kad Komisija privalo išsamiai išnagrinėti, kaip įgyvendinama minėtoji direktyva;

16.

pažymi, kad Komisija neseniai persvarstė pažeidimų tyrimo procedūrų gaires; remdamasis šiuo dokumentu daro išvadą, kad nuolatiniams valstybių narių atstovams iš anksto bus pateiktas sprendimų sąrašas ir kad spaudos pranešimai apie priimtus sprendimus dėl pažeidimų gali būti skelbiami šių sprendimų oficialaus patvirtinimo dieną; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento arba jo atsakingų komitetų informavimo nuostatos nenumatomos;

17.

pakartoja savo raginimą Komisijai nuolat išsamiai informuoti Parlamentą, ypač jo Peticijų komitetą, apie sprendimus, kurie priimami visais pažeidimų bylų procedūrų etapais;

18.

pabrėžia, kad Parlamentas pagal EB sutarties 230 straipsnį turi teisę kreiptis į Teisingumo Teismą tomis pačiomis sąlygomis, kaip Taryba ir Komisija, ir kad remdamasis Sutarties 201 straipsniu Parlamentas turi teisę kontroliuoti Komisijos veiksmus;

19.

atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą taip pat ragina visas valstybes nares tiksliai taikyti visas darbuotojų sveikatos ir saugos taisykles vadovaujantis principu, kad kilus abejonių taisyklės turėtų būti interpretuojamos darbuotojo, t. y. jo sveikatos ir saugos, naudai (lot. in dubio pro operario);

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenui.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/35

A.

kadangi moterų ir vyrų lygybė yra esminis Europos Sąjungos principas, įtvirtintas Europos bendrijos steigimo sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir kadangi, nepaisant pastebimos pažangos šioje srityje, tebėra daug moterų ir vyrų nelygybės,

B.

kadangi smurtas prieš moteris yra viena iš pagrindinių moterų ir vyrų lygybės kliūčių ir vienas iš dažniausiai pasitaikančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriam nėra geografinių, ekonominių ar socialinių ribų; ir kadangi nuo smurto nukentėjusių moterų skaičius kelia nerimą,

C.

kadangi sąvoka „smurtas prieš moteris“ turėtų būti suprantama kaip bet koks su lytimi susijęs smurtas, sukeliantis ar galintis sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą ar kančių, įskaitant tokio smurto grėsmę, prievartą ir savavališką laisvės suvaržymą viešame ar privačiame gyvenime,

D.

kadangi prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais yra ne tik nepriimtinas žmogaus teisių pažeidimas, bet ir šiuolaikinė vergovės forma, glaudžiai susijusi su kitais nusikaltimais, dėl kurios labai menksta pastangos užtikrinti moterų ir vyrų lygybę,

E.

kadangi remiant įmonės lankstumo darbo rinkoje strategiją pagrindinis dėmesys visų pirma turėtų būti skiriamas ne įmonių ar viešojo valdymo institucijų poreikiams, bet lankstumo strategija pirmiausia turėtų būti grindžiama laiku, kurio moterims ir vyrams reikia, kad galėtų atsakingai prisiimti atitinkamus šeimos įsipareigojimus,

F.

kadangi Europos užimtumo strategijoje nebėra nei konkrečių gairių lyčių klausimu, nei lygių galimybių politikos ramsčių,

G.

kadangi lyčių užimtumo skirtumai rodo nuolatinę kiekybinę ir kokybinę vyrų ir moterų nelygybę,

H.

kadangi darbo užmokesčio skirtumas nuo 2003 m. išlieka toks pat ir yra 15 %, o nuo 2000 m. jis sumažėjo tik vienu procentiniu punktu,

I.

kadangi moterų ir vyrų sektorinė ir profesinė segregacija nemažėja, o tam tikrose šalyse netgi didėja,

J.

kadangi moterų dalyvavimas priimant sprendimus yra lemiamas vyrų ir moterų lygybės rodiklis; kadangi moterų vadovių skaičius įmonėse ir universitetuose išlieka nedidelis, o politikos ar mokslinių tyrimų srityje dirbančių moterų skaičius didėja labai lėtai,

K.

kadangi dėl vis dar gyvuojančių stereotipų, susijusių su moterų išsilavinimo ir profesinėmis galimybėmis, išlieka nelygybė,

L.

kadangi Lisabonos tikslus, susijusius su ekonomikos augimu ir socialinės rinkos ekonomikos kūrimu, bus galima pasiekti tik visapusiškai išnaudojant didelį moterų potencialą darbo rinkoje,

M.

kadangi yra „priverstinio“ darbo ne visą darbo dieną rizika, visų pirma moterų atžvilgiu, nes moterys dažnai priverstos jį rinktis nesant prieinamų vaiko priežiūros paslaugų,

N.

kadangi moterys patiria daugiau išbandymų ir sunkumų nei vyrai, ypač susijusių su užimtumo kokybe, „padedančio“ sutuoktinio padėtimi žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose bei mažose šeimos įmonėse, sveikata ir darbo sauga bei motinystės apsauga, taip pat su didesne skurdo rizika,

O.

kadangi kaimo vietovėse gyvenančių vyrų ir moterų užimtumo lygis žemesnis; kadangi, be to, didelė moterų dalis niekada aktyviai nedalyvavo oficialioje darbo rinkoje, taigi jos nėra nei registruotos kaip ieškančios darbo, nei įtraukos į bedarbių statistiką, todėl šios moterys susiduria su tam tikromis finansinėmis ir teisinėmis problemomis, kurios susijusios su galimybe pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir nedarbingumą dėl ligos, kaupti pensijos įmokas, galimybe pasinaudoti teise į socialinę apsaugą, taip pat susijusios su problemomis, atsiradusiomis nutraukus santuoką; kadangi kaimo vietovėse labai trūksta aukštos kvalifikacijos darbo vietų,

P.

kadangi tam tikros moterų grupės, ypač neįgalios moterys, moterys, turinčios išlaikytinių, pagyvenusios moterys, tautinėms mažumoms priklausančios moterys, imigrantės ir kalinės dažnai susiduria su keliomis problemomis iš karto arba joms kyla keleriopa rizika (taigi, taip pat susiduria su dviguba diskriminacija), ir jų sąlygos toliau blogėja,

Q.

kadangi išlieka skirtumų tarp moterų ir vyrų visuose kituose darbo kokybės aspektuose, pavyzdžiui, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinime, darbo modeliuose, kuriuos taikant ne visai išnaudojami darbo įgūdžiai ir sveikatos bei saugaus darbo sąlygų užtikrinime; kadangi išlaikomų vaikų turinčių moterų užimtumo rodiklis siekia tik 62,4 %, o vyrų – 91,4 %; kadangi darbo rinkoje dalyvaujančių moterų, kurios dirba ne visą darbo dieną, dalis didelė ir ji vis didėja: 27 ES valstybėse narėse 2007 m. ne visą darbo dieną dirbo 31,4 % moterų ir tik 7,8 % vyrų, t. y. 76,5 % visų asmenų, dirbančių ne visą darbo dieną, sudarė moterys; kadangi terminuotos darbo sutartys taip pat dažniau sudaromos su moterimis (su 15,1 % moterų, arba vienu procentiniu punktu daugiau negu su vyrais); kadangi moterys (4,5 %), o ne vyrai (3,5 %) dažniau susiduria su ilgalaikiu nedarbu,

R.

kadangi moterims kyla didesnis skurdo pavojus nei vyrams, ypač vyresnėms nei 65 metų moterims (21 % moterų, 5 procentiniais punktais daugiau nei vyrams),

S.

kadangi profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo derinimas yra neišspręsta tiek moterų, tiek vyrų problema,

T.

kadangi socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį siekiant nustatyti ir veiksmingai imtis veiksmų, skirtų moterų ir vyrų lygybei skatinti Europos, nacionaliniu, regionų, sektorių ir įmonių lygmenimis,

U.

kadangi siekiant skatinti vyrų ir moterų lygybę ir siekiant įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusius tikslus būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeimos ir namų ruošos įsipareigojimus, visų pirma naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; ir kadangi tai, jog motinystės ir vaiko priežiūros atostogos neįskaičiuojamos į bendrą darbo stažą, yra diskriminacinio pobūdžio reiškinys, dėl kurio moterų padėtis darbo rinkoje yra mažiau palanki,

V.

kadangi siekiant, kad moterys ir vyrai lygiomis teisėmis dalyvautų darbo rinkoje, švietime ir mokyme, svarbiausia sudaryti sąlygas naudotis vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugomis,

W.

kadangi struktūrinių fondų taisyklėse teigiama, jog valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad moterų ir vyrų lygybė ir lyčių integracijos aspektai būtų skatinami įvairiais fondų paramos įgyvendinimo etapais,

1.

palankiai vertina pirmiau minėtą Komisijos ataskaitą moterų ir vyrų lygybės klausimais ir dar kartą pabrėžia dvilypį ES lygmeniu vykdomos moterų ir vyrų lygių galimybių politikos pobūdį: viena vertus, ja siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygybę visose politikos srityse (lyčių aspekto integravimas), kita vertus, ja siekiama imtis tikslinių priemonių kovoti su moterų diskriminacija, įskaitant sąmoningumo ugdymo kampanijas, keitimąsi pažangiąja patirtimi, dialogus su visuomene ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės iniciatyvas;

2.

pabrėžia, kad siekiant moterų ir vyrų lygybės svarbu kovoti su prievarta prieš moteris; tad ragina valstybes nares ir Komisiją imtis bendrų veiksmų šiuo klausimu; ragina Komisiją svarstyti galimybę ieškoti naujų kovos su prievarta prieš moteris priemonių;

3.

ragina Komisiją ir valstybes nares derinti savo veiksmus, kuriais siekiama kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir prekybos žmonėmis tinklais, taip pat ragina patvirtinti naujų teisėkūros, administracinių, švietimo, socialinių ir kultūros priemonių prostitucijos paklausai mažinti ir dėti daugiau pastangų jas įgyvendinant;

4.

ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

5.

mano, kad apskritai nepakankamai moterų dalyvauja priimant sprendimus vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis; taigi ragina Komisiją, valstybes nares ir politines partijas svarstyti, kokių veiksmų būtų galima imtis siekiant gerinti esamą padėtį; šiuo požiūriu pabrėžia, kad nustatant vietų, į kurias renkami atstovai, kvotas daromas teigiamas poveikis moterų galimybėms atstovauti;

6.

pabrėžia, kad moterų dalyvavimas politikoje ir sprendimų priėmimo procese bei jų įsitraukimas į nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklą yra susiję; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares remti veiksmus, kuriais moterys skatinamos dalyvauti šioje veikloje;

7.

pabrėžia, kad svarbu, jog moterys aktyviai dalyvautų profesinių sąjungų, kurios siekia ginti moterų interesus darbo vietose ir užtikrinti, jog moterims būtų suteikiamos joms priklausančios teisės, veikloje;

8.

pabrėžia, kad svarbu, jog moterims būtų sudarytos sąlygos pačioms apsispręsti, kaip naudotis joms suteiktomis seksualinėmis ir reprodukcijos teisėmis; taigi pritaria priemonėms ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti moterų galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, ugdyti moterų sąmoningumą jų teisių klausimais ir geriau informuoti moteris apie teikiamas paslaugas;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant aktyviau integruoti lyčių aspektą į visas socialinės, užimtumo ir socialinės apsaugos politikos sritis, ypač į lankstumo ir užimtumo garantijų strategiją, ir kovoti su visų formų diskriminacija;

10.

remia Europos socialinio fondo ir 2007–2013 m. laikotarpio programos PROGRESS priemones, kuriomis siekiama gerinti moterų padėtį darbo rinkoje ir toliau kovoti su diskriminacija;

11.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad per keletą pastarųjų metų nepasiekta pakankamos pažangos mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant pagerinti dabartinę padėtį, įvertinti šios srities strategijas ir veiksmus bei, prireikus, kartu su socialiniais partneriais imtis naujų priemonių arba taikyti naujus metodus įgyvendinant esamas priemones; šiuo požiūriu pritaria Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto pasiūlymui griežtinti šios srities Europos Sąjungos teisės aktus ir įpareigoti darbdavius atlikti darbo užmokesčio auditą bei rengti veiksmų planus, kad mažėtų darbo užmokesčio skirtumai; pabrėžia, kad reikia imtis suderintų veiksmų, ypač atsižvelgiant į naująjį Europos ekonomikos ir darbo vietų kūrimo strategijos ciklą, ir laikytis bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų;

12.

išreiškia susirūpinimą dėl nepalankios moterų padėties darbo rinkoje, nes jos sukaupia mažiau įmokų, pagal kurias skaičiuojamos pensijos ir kitos socialinės išmokos, ypač tais atvejais, kai didžiausia išmokamos pensijos dalis apskaičiuojama pagal asmeninių įmokų sumą arba pagal pajamų dydžiu pagrįstą sistemą; taigi, ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, skirtų pagerinti gerovės ir užimtumo taisykles ir įvairiuose veiklos sektoriuose užtikrinti darbo vietas, kuriose būtų gerbiamos darbuotojų teisės, tuo pat metu užtikrinant, kad darbuotojai (ypač moterys) gautų tinkamą darbo užmokestį bei turėtų teisę į sveikatos apsaugą ir saugą darbe ir laisvę jungtis į profesines sąjungas bei kurios padėtų pašalinti vyrų ir moterų diskriminavimą darbo vietoje;

13.

ragina valstybes nares remti Komisijos vykdomą nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama įvertinti, ar laikomasi lygybės principo, ypač srityse, susijusiose su teise gauti teisės aktuose numatytas išmokas, pensijų ir socialinės apsaugos sistemomis, įgyvendinimo kontrolę;

14.

ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares paskelbti vasario 22 dieną Tarptautine vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą diena;

15.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dar esama moterų ir vyrų išsilavinimo lygio ir jų padėties darbo rinkoje neatitikimų, nes moterys uždirba mažiau už vyrus, dažniau dirba pagal negarantuoto darbo sutartis ir lėčiau kyla karjeros laiptais, nors besimokydamos jos pasiekė geresnių rezultatų nei vyrai; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti šios problemos priežastis ir ieškoti jos sprendimo būdų;

16.

rekomenduoja valstybėms narėms aktyviai skatinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į mokyklinio amžiaus berniukus ir mergaites, ir imtis priemonių siekiant įveikti išlikusią švietimo sektoriaus profesinę segregaciją, nes procentinė ikimokyklinio ir pradinio lavinimo sektoriaus moterų mokytojų dalis daug didesnė nei vidurinio lavinimo sektoriaus, kurio didžiąją dalį didesnio pripažinimo sulaukiančių, geresnį darbo užmokestį gaunančių ir aukštesnį socialinį statusą turinčių mokytojų sudaro vyrai;

17.

siūlo Komisijai svarstyti galimybę imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti moteris ir vyrus studijuoti su tiksliaisiais mokslais ir technologijomis susijusias disciplinas, kad padidėtų šių sektorių specialistų pasiūla ir būtų patenkinta akivaizdi paklausa;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama palengvinti moterų prieigą prie darbo rinkos ir skatinti jas dalyvauti tuose darbo rinkos sektoriuose, pvz., aukštųjų technologijų, mokslinių tyrimų, tiksliųjų mokslų ir inžinerijos, kuriuose dirba nedaug moterų, ir kuriais būtų siekiama gerinti moterų užimtumo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant visų lygių mokymosi visą gyvenimą ir švietimo programoms; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant šio tikslo naudoti Europos struktūrinių fondų lėšas;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į amatų, prekybos, žemės ūkio ir žvejybos sektoriuose padedančių ar mažose šeimos įmonėse dirbančių sutuoktinių padėtį, atsižvelgiant ir į lyčių lygybės principą, ir į tai, kad moterų padėtis yra labiau pažeidžiama nei vyrų; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (12), persvarstymo siekiant panaikinti netiesioginę diskriminaciją, įpareigoti laikytis vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo ir gerinti padedančių sutuoktinių teisinę padėtį;

20.

ragina valstybes nares tobulinti bendros nuosavybės teisinę bazę, kuria remiantis būtų visiškai pripažįstamos moterų teisės žemės ūkio sektoriuje, užtikrinama tinkama socialinė apsauga ir jų darbas sulauktų pripažinimo;

21.

ragina valstybes nares skatinti diegti moterų verslumo pramonėje rėmimo programas, teikti finansinę paramą savo įmones steigiančioms moterims ir kurti šių moterų konsultavimo profesiniais klausimais sistemą, taip pat organizuoti joms skirtus mokymus;

22.

ragina valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į savarankiškai dirbančių moterų galimybes išeiti motinystės atostogų;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į oficialiai savarankiškai dirbančių darbuotojų (bet faktiškai turinčių būti priskirtų „ekonomiškai priklausomų darbuotojų“ kategorijai), kurių vis daugėja, padėtį;

24.

ragina valstybes nares pripažinti įmonių, kurios imasi priemonių moterų ir vyrų lygybei skatinti ir sudaryti sąlygas profesiniam ir privačiam gyvenimui derinti, nuopelnus, kad būtų sudarytos palankios sąlygos pažangiosios patirties šioje srityje sklaidai;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę ir atkreipti ypatingą dėmesį į labiau pažeidžiamų moterų grupių, ypač neįgalių moterų, išlaikytinių turinčių moterų, pagyvenusių moterų, tautinėms mažumoms priklausančių moterų ir imigrančių bei kalinčių moterų, poreikius, ir plėtoti tikslines priemones jų poreikiams patenkinti;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti ir įgyvendinti reikiamas priemones, kuriomis neįgalioms moterims būtų padedama tobulėti socialinio, profesinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse, kuriose jų vis dar dalyvauja nepakankamai;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti imigrančių galimybes mokytis, susirasti darbą ir imtis priemonių, skirtų kovai su dviguba diskriminacija, su kuria šios moterys susiduria darbo rinkoje, sudaryti palankias prieigos prie darbo rinkos sąlygas, derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir užtikrinti tinkamą profesinį mokymą;

28.

palankiai vertina Komisijos ir socialinių partnerių konsultacijas, kuriomis siekiama tobulinti teisės aktus ir įstatymo galios neturinčius teisės aktus, padėsiančius derinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą; tikisi, kad bus atlikta šių konsultacijų analizė ir pateikta šios analizės rezultatais pagrįstų pasiūlymų, ypač pasiūlymų dėl motinystės atostogų ir galimybės įtraukti jas į bendrą darbo stažą, vaiko priežiūros, tėvystės, įvaikinimo atostogų ir atostogų išlaikomiems šeimos nariams prižiūrėti; be to, mano, kad pamatinis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų galėtų būti patobulintas įtraukiant šias nuostatas, pagal kurias nustatomos priemonės, kuriomis siekiama skatinti tėvus išeiti vaiko priežiūros atostogų, ginamos vaiko priežiūros atostogų išeinančių darbuotojų teisės, nustatoma lankstesnė atostogų suteikimo tvarka, numatomos ilgesnės vaiko priežiūros atostogos ir didinama jų metu gaunama išmoka;

29.

primena, kad profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo srities politika turi būti grindžiama asmens pasirinkimo laisvės principu ir pritaikyta įvairiems gyvenimo laikotarpiams;

30.

ragina valstybes nares siūlyti specialias priemones, kuriomis būtų siekiama kovoti su moterų ir vyrų nelygybe, atsirandančia dėl to, kad einant motinystės ar išlaikomų šeimos narių priežiūros atostogų laikinai nutraukiama darbinė veikla, ir sumažinti šių darbinės veiklos pertraukų neigiamą poveikį karjerai, darbo užmokesčiui ir pensijoms;

31.

pabrėžia, kad profesinio, asmeninio ir šeiminio gyvenimo derinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių didėja užimtumas, ir ragina Komisiją kaupti pažangiąją patirtį šioje srityje, ypač susijusią su veiksminga profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir aktyvesniu vyrų dalyvavimu šeimos gyvenime, taip pat remti jos sklaidą;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vyrus dalyvauti įgyvendinant lyčių lygybės politiką, visų pirma tokią, kuria siekiama suderinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą;

33.

ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas atsižvelgti į Barselonos tikslus ir gerinti vaikų ir išlaikomų asmenų priežiūros įstaigų paslaugų prieinamumą, kokybę ir galimybes jomis naudotis, taip pat užtikrinti, kad šių įstaigų darbo laikas būtų suderintas su moterų ir vyrų, kurie dirba visą darbo dieną ir rūpinasi vaikais ar išlaikomais asmenimis, darbo laiku;

34.

ragina atsakingus įmonių atstovus į personalo valdymo planus įtraukti lanksčias šeimos politikos priemones, kuriomis būtų padedama darbuotojams po pertraukos sugrįžti į darbą;

35.

atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į skurdo feminizavimą, būtent tada, kai moterims, ypač pagyvenusioms moterims ir vienišoms mamoms, kyla pavojus patirti socialinę atskirtį ir skurdą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares imtis priemonių šiai tendencijai sustabdyti;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti mokymo ir įgyvendinimo priemones, kuriomis pasinaudojusios visos suinteresuotosios šalys galėtų integruoti moterų ir vyrų lygių galimybių aspektą į atitinkamas savo kompetencijos sritis, įskaitant įvairių politikos sričių specialaus poveikio moterims ir vyrams vertinimą;

37.

ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojamasi turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, Komisijos parengtais moterų ir vyrų lygių galimybių aspekto integravimo į užimtumo politiką vadovais;

38.

ragina valstybes nares rengti tinkamus mokymus lyčių aspekto integravimo klausimais tarnautojams, kurie nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įgyvendina Bendrijos programas;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti kiekybinių ir kokybinių rodiklių, taip pat kaupti su lytimi susijusius patikimus ir palyginamus statistinius duomenis, kurie prireikus būtų lengvai prieinami ir kuriais būtų galima naudotis imantis tolesnių Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos įgyvendinimo veiksmų, siekiant atsižvelgti į lyčių aspektą ir užtikrinti tinkamą politikos įgyvendinimą ir tęstinumą;

40.

palankiai vertina tai, kad įkurtas Europos lyčių lygybės institutas ir paskirti administracinės tarybos nariai, nes dabar šis institutas turi sprendimų priėmimo instituciją; tačiau išreikia susirūpinimą dėl to, kad vilkinamas instituto direktoriaus skyrimas, ir ragina Komisiją keisti susidariusią padėtį;

41.

ragina Komisiją ir Europos lyčių lygybės institutą bendradarbiauti ir įtraukti iš šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių gaunamą informaciją bei statistinius duomenis į būsimas metines ataskaitas vyrų ir moterų lygybės klausimais;

42.

ragina valstybes nares skatinti visus gyventojus sportuoti ir sveikai gyventi, taip pat atsižvelgti į tai, kad moterys sportuoja mažiau;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/42

A.

kadangi pagal Protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad Bendrija ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos žemės ūkio ir mokslinių tyrimų politiką, visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus,

B.

kadangi atliekant klonavimą išgyvena nedaug perkeltų embrionų ir klonuojamų gyvūnų, nes daug klonuotų gyvūnų nugaišta ankstyvuoju gyvenimo etapu dėl širdies ir kraujagyslių ligų, imuninės sistemos sutrikimų, kepenų nepakankamumo, kvėpavimo problemų, inkstų, raumenų ir kaulų ligų,

C.

kadangi 2008 m. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) savo nuomonėje padarė išvadą, jog klonuotų gyvūnų mirštamumas ir sergamumas didesnis negu lytiniu būdu atsiradusių gyvūnų; kadangi dėl vėlyvo persileidimo ir nėštumo sutrikimų gali kilti grėsmė surogatinių motinų gerovei,

D.

kadangi Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupė (EEG), atsižvelgdama į dabartinį problemų, susijusių su surogatinių veislinių patelių ir klonuotų gyvūnų kančiomis ir sveikata, mastą, abejoja, ar gyvūnų klonavimas maistui etiniu požiūriu pateisinamas, ir nemato įtikinamų argumentų, kuriais remiantis būtų pateisinama maisto produktų gamyba iš klonuotų gyvūnų ir jų jauniklių,

E.

kadangi 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvoje 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (1) nurodoma, kad „natūralus ar dirbtinis veisimas arba veisimo tvarka, dėl kurių bet kuris iš atitinkamų gyvūnų yra kankinamas ar sužeidžiamas arba gali būti kankinamas ar sužeidžiamas, neturi būti praktikuojami“ (priedo 20 dalis),

F.

kadangi dėl klonavimo stipriai sumažėtų gyvulių populiacijų genetinė įvairovė ir padidėtų ištisų bandų kritimo dėl ligų, kurioms jos imlios, tikimybė,

G.

kadangi EFSA 2008 m. liepos 24 d. paskelbė mokslinę nuomonę dėl gyvūnų klonavimo poveikio maisto saugai, gyvūnų sveikatai bei gerovei ir aplinkai, kurioje daroma išvada, kad neigiamai, o dažnai sunkiai paveikiama didelės dalies klonuotų gyvūnų sveikata bei gerovė ir net sukeliama jų mirtis,

H.

kadangi pagrindinis klonavimo tikslas yra gauti kuo daugiau greitai augančių arba produktyvių gyvūnų, tradicinis veisimas atrankos būdu jau tapo greitai augančių kiaulių kojų, širdies ir kraujagyslių sutrikimų bei produktyvių galvijų luošumo, mastito ir ankstyvo jų skerdimo priežastimi; kadangi greičiausiai augančių ir produktyviausių gyvūnų klonavimas kels dar didesnio masto sveikatos ir gerovės problemų,

I.

kadangi be to, kad gyvūnų klonavimo maistui padariniai nebuvo tinkamai ištyrinėti, kyla rimtas pavojus Europos žemės ūkio, kuris grindžiamas produktų kokybe, nekenksmingumo aplinkai principais ir griežtais gyvūnų gerovės reikalavimais, įvaizdžiui ir turiniui,

1.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriuose būtų uždrausta maistui: i) klonuoti gyvūnus, ii) auginti klonuotus gyvūnus ar jų jauniklius, iii) pateikti į rinką klonuotų gyvūnų ar jų jauniklių mėsos ar pieno produktų ir iv) importuoti klonuotus gyvūnus, jų jauniklius, klonuotų gyvūnų ar jų jauniklių sėklas bei embrionus ir klonuotų gyvūnų ar jų jauniklių mėsos ar pieno produktus, atsižvelgiant į EFSA ir EEG rekomendacijas;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/43

A.

kadangi socializacija (mokykloje, šeimoje ir socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje) – tai tapatybę, vertybes, įsitikinimus ir požiūrį stiprinantis procesas, kurio metu asmeniui suteikiama vieta ir vaidmuo visuomenėje, kurioje jis/ji užauga; kadangi tapatybės suvokimas yra itin svarbus siekiant suprasti, kaip šis procesas vyksta,

B.

kadangi reikėtų dėti daugiau pastangų, kad tiek mokykloje, tiek namuose vaikai kuo anksčiau būtų raginami saikingai ir atsakingai žiūrėti televizorių bei naudoti naujas technologijas,

C.

kadangi lyčių pagrindu diskriminuojantys ir (arba) žeminantys pranešimai reklamoje ir įvairūs lyčių pagrindu kuriami stereotipai sudaro kliūtis vystytis moderniai ir lygiavertei visuomenei,

D.

kadangi stereotipai gali skatinti elgesį, kuris lemia priskyrimą tam tikrai grupei,

E.

kadangi reklama ir rinkodara atspindi kultūrą, taip pat prisideda ją kuriant,

F.

kadangi reklama yra rinkos ekonomikos sudedamoji dalis ir vienas iš realybės aspektų, su kuriuo kasdien susiduria kiekvienas žmogus,

G.

kadangi reklamoje kartais gali būti pateikiamas karikatūrinis moterų ir vyrų gyvenimo vaizdas,

H.

kadangi lyčių diskriminacija žiniasklaidoje vis dar labai dažna ir kadangi lyčių stereotipų formavimas reklamoje ir žiniasklaidoje gali būti vertinamas kaip šios diskriminacijos dalis,

I.

kadangi kuriant lyčių stereotipus reklamoje vaizduojamas nelygus lyčių jėgos padalijimas,

J.

kadangi visi visuomenės sluoksniai turėtų priešintis lyčių stereotipams, kad būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė ir bendradarbiavimas asmeniniame ir viešajame gyvenime,

K.

kadangi jau nuo pačių pirmųjų vaiko socializacijos metų lyčių stereotipai gali prisidėti prie lyčių diskriminacijos, dėl kurios visam gyvenimui sustiprėja moterų ir vyrų nelygybės suvokimas ir atsiranda lyčių pagrindu sukurtos klišės,

L.

kadangi lyčių stereotipų formavimas nepageidaujamas, dėl jų darbo rinka suskirstoma į profesijas lyčių pagrindu ir moterys paprastai uždirba mažiau nei vyrai,

M.

kadangi visuomenė turi dėti pastangų ir siekti vengti kartoti lyčių stereotipus; kadangi atsakomybę už tai turi prisiimti visos šalys,

N.

kadangi reikia pašalinti kliūtis, trukdančias vyrus ir moteris teigiamai vaizduoti visose socialinėse situacijose,

O.

kadangi vaikai yra ypač pažeidžiama grupė, nes pasitiki ne tik autoritetais, bet ir mitų, televizijos laidų, iliustruotų knygelių (įskaitant ugdomąją medžiagą), televizijos žaidimų, žaislų reklamos ir kitais herojais; kadangi vaikai mokosi imituodami ir mėgdžiodami tai, ką jie ką tik patyrė; kadangi dėl šios priežasties lyčių stereotipai reklamoje turi įtakos asmens vystymuisi ir pabrėžia supratimą, kad pagal asmens lytį nusprendžiama, kas galima, o ko ne,

P.

kadangi įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis pateikiama reklama sudaro mūsų kasdienio gyvenimo dalį; kadangi itin svarbu, kad reklamai žiniasklaidoje būtų taikomos etiškai ir (arba) teisiškai privalomos galiojančios taisyklės ir (arba) elgesio kodeksai, siekiant neleisti reklamos metu propaguoti lyčių stereotipais pagrįstų ir smurtą kurstančių diskriminacinių bei žeminančių pranešimų,

Q.

kadangi atsakingai kuriama reklama gali turėti teigiamos įtakos visuomenės nuomonei tokiais klausimais kaip „kūno įvaizdis“, „lyčių vaidmuo“ ir „būti normaliu“; kadangi reklama gali būti veiksminga stereotipų šalinimo ir nugalėjimo priemonė,

1.

pabrėžia, kad svarbu moterims ir vyrams suteikti tas pačias galimybes nepaisant lyties tobulinti save kaip asmenybę;

2.

pažymi, kad nepaisant įvairių Bendrijos programų, kuriomis siekiama skatinti lyčių lygybę, vyrų ir moterų stereotipai ir toliau visur klesti;

3.

pažymi, kad tolesni tyrimai padėtų išsiaiškinti, kaip lyčių stereotipai reklamoje susiję su lyčių nelygybe;

4.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti šiais tyrimais ir jų rezultatais bei juos išplatinti;

5.

pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė pasirašydamos pirmiau minėtą Europos lyčių lygybės paktą;

6.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares laikytis įvairiose Bendrijos programose, pvz., EQUAL, numatytų gairių bei gairių, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas lyčių lygybei;

7.

ragina Tarybą ir Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamos galiojančios Bendrijos teisės nuostatos lyčių diskriminacijos ir neapykantos dėl lyties kurstymo klausimais;

8.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares rengti sąmoningumo didinimo programas, skirtas kovai su užgauliojimais dėl lyties ir žeminančiu moterų bei vyrų vaizdavimu žiniasklaidoje ir rinkodaroje;

9.

ragina valstybes nares tirti moterų ir vyrų įvaizdį reklamoje ir rinkodaroje bei teikti informaciją apie tai;

10.

pabrėžia, kad stereotipai reklamoje per vaikams skirtas televizijos laidas yra ypatinga problema, nes gali turėti įtakos lyčių socializacijai, taigi ir pačių vaikų požiūriui į save, šeimos narius ir išorinį pasaulį;

11.

pažymi, kad kovojant su lyčių stereotipais žiniasklaidoje ir reklamoje turėtų būti taikomos švietimo strategijos ir priemonės siekiant ugdyti vaikų suvokimą ir paauglių gebėjimą kritiškai vertinti;

12.

pabrėžia, kad mokyklų sistema turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį ugdant vaikų gebėjimą kritiškai vertinti įvaizdžius ir visą žiniasklaidą apskritai, kad būtų išvengta pražūtingų rinkodaroje ir reklamoje nuolat pabrėžiamų lyčių stereotipų padarinių;

13.

pažymi, kad siekiant lyčių lygybės reikia kvestionuoti tradicinius lyčių vaidmenis;

14.

ypač atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pašalinti pranešimus, kurie nesuderinami su žmogaus orumu ir kurie viešina lyčių stereotipus iš vadovėlių, žaislų, vaizdo ir kompiuterinių žaidimų, interneto ir naujų informacijos ir ryšių technologijų (IRT), taip pat iš reklamos įvairioje žiniasklaidoje;

15.

išreiškia didelį susirūpinimą dėl tokiuose leidiniuose kaip vietos laikraščiai, kurie lengvai prienami vaikams ir jų skaitomi, spausdinamų seksualinių paslaugų reklamų, kurios stiprina stereotipą, kad moteris yra daiktas;

16.

pažymi, kad reikia nuolat organizuoti mokymus žiniasklaidos specialistams ir kartu su jais rengti visuomenei skirtas sąmoningumo didinimo priemones neigiamo lyčių stereotipų poveikio klausimu;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai ir paaugliai vis daugiau žiūri televizorių ir naudojasi naujosiomis technologijomis ir kad tai vyksta nuo labai ankstyvo amžiaus ir kad vis auga televizoriaus žiūrėjimas be priežiūros;

18.

pažymi, kad idealaus kūno vaizdavimas rinkodaroje ir reklamoje gali turėti neigiamos įtakos moterų ir vyrų, ypač paauglių bei tų, kurie linkę turėti mitybos sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, savęs vertinimui; ragina reklamuotojus atsargiai rinktis itin plonas moteris gaminių reklamai;

19.

ragina valstybes nares tinkamomis priemonėmis garantuoti, kad rinkodara ir reklama užtikrintų pagarbą žmogaus orumui ir asmens vientisumui ir nebūtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminuojanti, nekurstytų neapykantos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos ir kad joje nebūtų medžiagos, kurioje, sprendžiant pagal šias sąvokas, skatinamas arba giriamas smurtas prieš moteris arba jam pritariama;

20.

pripažįsta kai kurių valstybių narių žiniasklaidos reguliavimo institucijų atliktą darbą – lyčių stereotipų poveikio tyrimą – ir ragina visų valstybių narių reguliavimo institucijas pasidalyti pažangiąja patirtimi šiais klausimais;

21.

primena Komisijai, kad minėtoje Direktyvoje 2004/113/EB, Komisijai ją pirmą kartą pasiūlius, taip pat buvo reglamentuojamas diskriminacijos žiniasklaidoje klausimas; ragina Komisiją sustiprinti kovą su tokio pobūdžio diskriminacija;

22.

pabrėžia, kad reikia pateikti lyčių požiūriu gerų pavyzdžių žiniasklaidoje ir reklamos pasaulyje, rodančių, kad pokyčiai galimi ir pageidautini; mano, kad visos valstybės narės turėtų oficialiai įsteigti apdovanojimą, kurį reklamos pramonė ir visuomenė skirtų už reklamą, geriausiai laužančią lyčių stereotipus ir sustiprinančią teigiamą arba daugiau vertės suteikiantį moterų, vyrų ar jų tarpusavio santykių įvaizdį;

23.

pabrėžia, kad būtina per žiniasklaidą – įvairioms amžiaus grupėms skirtuose leidiniuose ir laidose – skleisti lyčių lygybės principus siekiant populiarinti pažangiąją patirtį ir pagarbą lyčių skirtumams;

24.

pabrėžia, kad reikia diskutuoti apie rinkodarą ir reklamą bei jų vaidmenį kuriant ir įtvirtinant lyčių stereotipus;

25.

ragina valstybes nares parengti ir vykdyti švietimo iniciatyvas, pagrįstas tolerancija ir bet kokių stereotipų vengimu, siekiant atitinkamomis švietimo programomis ugdyti lyčių lygybės kultūrą;

26.

pabrėžia, kad reikia panaikinti lyčių stereotipus;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/47

A.

kadangi per pastaruosius metus Izraelyje įvykdyta daug mirtinų teroristinių išpuolių prieš Izraelio civilius gyventojus ir kadangi Izraelio valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių siekdamos užkirsti, kelią tokiems teroristiniams veiksmams, įskaitant įtariamų palestiniečių kovotojų suėmimą, tačiau kadangi kova su terorizmu negali būti pateisinamas humanitarinės teisės pažeidimas,

B.

kadangi šiuo metu daugiau kaip 11 000 palestiniečių, įskaitant šimtus moterų ir vaikų, laikoma Izraelio kalėjimuose ir sulaikymo centruose ir kadangi dauguma šių sulaikytųjų buvo suimti okupuotose Palestinos teritorijose,

C.

kadangi Konvencijoje dėl vaiko teisių, kurią yra pasirašęs ir Izraelis, vaikais laikomi visi asmenys iki 18 metų amžiaus; kadangi, nepaisant to, pagal Izraelio karinius nuostatus, galiojančius okupuotose Palestinos teritorijose, palestiniečiai vaikai nuo 16 metų laikomi suaugusiais ir dažnai kalinami netinkamomis sąlygomis,

D.

kadangi Izraelio vyriausybės sprendimu, kaip geros valios apraiška ir siekis sukurti abišalio pasitikėjimo aplinką, 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo išlaisvinti 198 palestiniečiai ir tęsiamos dviejų šalių derybos norint pasiekti išsamesnį susitarimą dėl kitų kalinių išlaisvinimo;

E.

kadangi Izraelio ir Libano vyriausybės neseniai ėmėsi teigiamų veiksmų ir mainais už kalinius buvo atiduoti Izraelio karių palaikai,

F.

kadangi Izraelyje maždaug 1 000 kalinių laikomi sulaikyti vadovaujantis administracinio sulaikymo orderiais, kai kaliniai turi teisę pateikti apeliaciją, tačiau jiems nepateikti kaltinimai, jie laikomi be teismo proceso ir neturi teisės į gynybą; kadangi šie administracinio sulaikymo orderiai gali būti, o kartais yra, pratęsiami daug metų,

G.

kadangi žmogaus teisių ataskaitose pabrėžiama, kad su kaliniais palestiniečiais blogai elgiamasi ir jie kankinami,

H.

kadangi daugumai palestiniečių kalinių, laikomų Izraelio teritorijoje esančiuose kalėjimuose, dažnai neįmanoma arba labai sunku pasinaudoti savo teise būti lankomiems šeimos narių, nepaisant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto raginimų Izraeliui,

I.

kadangi politinių kalinių klausimas turi svarbių politinių, socialinių ir humanitarinių pasekmių ir 48 išrinktų Palestinos įstatymų leidybos tarybos narių bei kitų vietos tarybų narių sulaikymas daro didelį poveikį politiniams įvykiams okupuotose Palestinos teritorijoje; kadangi 2006 m. gegužės mėn. įkalintų Palestinos politinių lyderių iš įvairių frakcijų priimtas „Kalinių dokumentas“ tapo nacionalinio susitaikymo pagrindu ir pagal jį sudarytos sąlygos suformuoti nacionalinę vienybės vyriausybę,

J.

kadangi Europos Bendrijų ir Izraelio santykiai pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnį grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kurie sudaro esminę minėtojo susitarimo dalį; kadangi ES ir Izraelio veiksmų plane tarp bendrų šalių vertybių pabrėžiama pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei,

1.

pritaria naujausiam Izraelio vyriausybės sprendimui išlaisvinti tam tikrą skaičių palestiniečių kalinių, kaip geros valios apraiškai siekiant sustiprinti Palestinos savivaldos autoritetą bei sukurti abišalio pasitikėjimo aplinką;

2.

ragina grupuotę „Hamas“ ir Izraelį imtis veiksmų, kad būtų nedelsiant išlaisvintas Izraelio kapralas Gilad Shalit;

3.

pabrėžia, kad palestiniečių kalinių klausimas turi didelį poveikį Palestinos visuomenei ir Izraelio ir palestiniečių konfliktui, ir mano, kad, atsižvelgiant į tai, išlaisvinus daug palestiniečių kalinių ir nedelsiant išlaisvinus įkalintus Palestinos įstatymų leidybos tarybos narius, įskaitant Marwaną Barghoutį, būtų žengtas teigiamas žingsnis siekiant sukurti abišalio pasitikėjimo aplinką ir padaryti didelę pažangą taikos derybose;

4.

pritaria teisėtam Izraelio susirūpinimui dėl saugumo; mano, kad elgiantis su visais kaliniais reikia laikytis teisinės valstybės principo, kadangi tai labai svarbu demokratinei valstybei;

5.

ragina Izraelį užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių sulaikymo standartų, surengti visų sulaikytųjų teismo procesus, liautis naudoti administracinio sulaikymo orderius ir įgyvendinti atitinkamas su nepilnamečiais ir kalinių lankymo teisėmis susijusias priemones visokeriopai laikantis tarptautinių standartų, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ir baudimą;

6.

reiškia nerimą dėl palestiniečių moterų ir pažeidžiamų kalinių, su kuriais, kaip teigiama, netinkamai elgiamasi ir kurie neturi prieigos prie sveikatos apsaugos;

7.

ragina Palestinos savivaldą dėti visas įmanomas pastangas siekiant išvengti bet kokių smurto ar terorizmo aktų, ypač vykdomų buvusių kalinių ir vaikų;

8.

yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir Izraelio santykių pakėlimas į aukštesnį lygmenį turėtų priklausyti nuo to, kaip Izraelis laikosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinės teisės normas, ir turėtų būti su tuo susijęs;

9.

teigiamai vertina 8-ojo ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimo sprendimą įsteigti visateisį Žmogaus teisių pakomitetį, kuris pakeistų dabartinę Žmogaus teisių darbo grupę; ragina išsamiai konsultuotis su Izraelio ir okupuotų Palestinos teritorijų žmogaus teisių organizacijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis ir įtraukti jas į Izraelio pažangos siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę stebėseną;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Izraelio Vyriausybei, Knesetui, Palestinos savivaldos prezidentui, Palestinos įstatymų leidybos tarybai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Europos ir Viduržemio jūros regiono parlamentinės asamblėjos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Raudonojo Kryžiaus tarptautiniam komitetui.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/49

A.

kadangi ES sutarties 11 straipsnio 1 dalyje pagarba žmogaus teisėms pripažįstama vienu iš Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslų, o atsižvelgiant į naująjį ES sutarties 21 straipsnį, įtrauktą į Lisabonos sutarties 1 straipsnio 24 dalį, pripažįstama, kad „Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi“,

B.

kadangi sankcijos taikomos siekiant ES sutarties 11 straipsnyje išvardytų konkrečių BUSP tikslų, kurie be kita ko apima pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijos, teisinės valstybės ir tinkamo valdymo skatinimą,

C.

kadangi pirmiau minėti Pagrindiniai ribojančiųjų priemonių (sankcijų) taikymo principai yra pirmasis pragmatiškas dokumentas, kuriame apibrėžiama ES sankcijų skyrimo sistema, o praktikoje jas ES taiko nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios, ypač nuo tada, kai 1993 m. įsigaliojo ES sutartis; kadangi tame dokumente sankcijos oficialiai nustatomos kaip BUSP priemonė, ir dėl to tai yra ES politikos sankcijų skyrimo srityje pradinis taškas,

D.

kadangi ši sankcijų politika visų pirma grindžiama tokiais penkiais BUSP tikslais: saugoti bendras ES vertybes, pagrindinius interesus, nepriklausomybę ir vientisumą remiantis JT chartijos principais, visais būdais didinti ES saugumą, saugoti taiką ir stiprinti tarptautinį saugumą pagal JT Chartijos principus ir Helsinkio baigiamąjį aktą bei Paryžiaus chartijos tikslus, įskaitant susijusius su išorės sienomis, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms,

E.

kadangi didėja tarptautinis sutarimas, kad bet koks didelis ir sąmoningas kenkimas aplinkai yra žalos darymas taikai ir tarptautiniam saugumui bei žmogaus teisių pažeidimas,

F.

kadangi ES yra įsipareigojusi sistemingai vykdyti sankcijas, kurias nutaria taikyti JT Saugumo Taryba pagal JT Chartijos VII skyrių, ir tuo pačiu metu savarankiškai skiria sankcijas be JT Saugumo Tarybos įgaliojimo, jei JT Saugumo Taryba neturi teisės imtis veiksmų arba ji to daryti negali, nes nėra susitarimų tarp jos narių; ir šiuo atžvilgiu pabrėždamas tiek JT, tiek ES privalomą įsipareigojimą taikyti sankcijas remiantis tarptautine teise,

G.

kadangi ES sankcijų politika apima JT Saugumo Tarybos sankcijas, bet jos taikymo sritis ir tikslai yra platesni nei JT Saugumo Tarybos politikos (tarptautinė taika ir saugumas),

H.

kadangi sankcijos yra viena iš priemonių, kurias ES gali taikyti įgyvendindama savo politiką žmogaus teisių klausimu; primindamas, kad siekiant konkrečių BUSP tikslų sankcijos turi būti paskutinė iš galimų priemonių ir atitikti bendrą ES strategiją atitinkamoje srityje; kadangi sankcijų veiksmingumas priklauso nuo to, ar jas vienu metu taiko visos valstybės narės,

I.

kadangi nei tarptautinėje teisėje, nei ES ir EB teisėje nėra autoritetingos sankcijos apibrėžties; vis dėlto, kadangi pagal BUSP sankcijomis arba ribojančiomis priemonėmis laikomos priemonės, kai nutraukiami arba visiškai ar iš dalies apribojami diplomatiniai ar ekonominiai ryšiai su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, siekiant, kad tose valstybėse pasikeistų kokia nors veikla ar praktika, pvz., būtų nutraukti tarptautinės teisės ar žmogaus teisių pažeidimai, arba nebūtų vykdoma politika, kai trečiųjų šalių vyriausybės, nevalstybinės struktūros ar fiziniai ir juridiniai asmenys negerbia teisinės valstybės arba demokratijos principų,

J.

kadangi ribojančios priemonės yra labai įvairios, kaip antai ginklų embargas, prekybos sankcijos, finansinės ir ekonominės sankcijos, sąskaitų įšaldymas, skrydžių uždraudimas, priėmimo apribojimas, diplomatinės sankcijos, sporto ir kultūros renginių boikotavimas bei bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sustabdymas,

K.

kadangi kaip ir ES, šioje rezoliucijoje nediferencijuojant naudojami terminai „sankcijos“ ir „ribojamosios priemonės“; kadangi šioje rezoliucijoje pritariama „atitinkamų priemonių“ apibrėžčiai, kuri pateikiama Kotonu susitarimo 96 straipsnyje (16),

L.

kadangi ES sankcijos pačios paremtos skirtingu teisiniu pagrindu, atsižvelgiant į ribojančių priemonių pobūdį, teisinį santykių su trečiąja šalimi pobūdį ir į atitinkamus sektorius ir tikslus; kadangi šie veiksniai sąlygoja tiek sankcijų pasirinkimo procedūrą – kuriai dažnai, bet ne visada, reikia bendros BUSP pozicijos ir vieningumo Taryboje – tiek teisėkūros procedūrą, kurios reikia laikytis, norint, kad sankcijos taptų teisiškai įpareigojančios ir taikytinos, o bendra procedūra yra išdėstyta EB sutarties 301 straipsnyje,

M.

kadangi vizų draudimai ir ginklų embargas tapo dažniausiai taikomomis BUSP sankcijomis ir yra pirminės priemonės tarp Europos Sąjungos sankcijų; kadangi ši dviejų tipų priemonės yra vienintelės tiesiogiai įgyvendinamos valstybių narių, nes joms nereikalingi specialieji sankcijas reglamentuojantys teisės aktai pagal EB sutartį; kadangi, kita vertus, finansinėms sankcijoms (lėšų įšaldymui) ir prekybos sankcijoms reikia priimti specialiuosius sankcijas reglamentuojančius teisės aktus,

N.

kadangi pagal minėtuosius Pagrindinius ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo principus bei šios srities gaires tikslinės sankcijos tikrai tinkamesnės nei bendresnės sankcijos, nes, pirma, jas taikant išvengiama galimų nepalankių padarinių didesnei žmonių grupei ir, antra, jos tiesiogiai taikomos atsakingus asmenis, taigi galima tikėtis, kad taikant šias sankcijas atsiras politikos, kurią įgyvendina šie asmenys, pasikeitimų,

O.

pripažindamas, jog yra priemonių, kurios, nors ir patvirtintos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose, nėra įvardijamos kaip „sankcijos“ ir kartu skiriasi nuo kitų ribojančių priemonių, įrašytų į sąrašą kaip BUSP priemonė,

P.

kadangi ekonominiai ryšiai tarp ES ir trečiųjų šalių dažnai reguliuojami pagal sektorinius dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kurių ES privalo laikytis, kai taiko sankcijas; kadangi, jei būtina, ES turėtų sustabdyti ar atšaukti atitinkamą susitarimą prieš taikydama ekonomines sankcijas, kurios nėra suderinamos su teisėmis, suteiktomis trečiajai šaliai pagal atitinkamą susitarimą,

Q.

kadangi ryšiai tarp ES ir trečiųjų šalių dažnai reguliuojami pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus, kurie leidžia vienai iš šalių imtis atitinkamų priemonių tada, kai kita šalis pažeidžia esminę sutarties dalį, susijusią su pagarba žmogaus teisėms, tarptautinės teisės nuostatomis, demokratijos ir teisinės valstybės principais (žmogaus teisių sąlyga), žinomas pavyzdys yra Kotonu susitarimas,

R.

kadangi ribojančių priemonių įvedimas ir taikymas turi atitikti žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant teisę į teisingą procesą ir teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis, taip pat proporcingumas, ir kadangi reikia numatyti tinkamas išimtis, kad būtų atsižvelgiama į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, pagrindinius poreikius, kaip, pvz., pradinį išsilavinimą, geriamąjį vandenį ir elementarią medicininę priežiūrą, įskaitant būtinus vaistus; kadangi sankcijų sistemoje reikėtų atsižvelgti į visas normas, kurios nustatytos Ženevos konvencijoje, Vaikų teisių konvencijoje, Ekonominių, socialinių ir politinių teisių pakte ir JT rezoliucijose dėl civilių ir vaikų apsaugos ginkluotų konfliktų teritorijose,

S.

kadangi ES ir pavienės jos valstybės narės praranda pasitikėjimą, jei, manoma, nesilaikoma ES sankcijų, ir kadangi Robertas Mugabė buvo pakviestas dalyvauti 2007 m. gruodžio 8–9 d. Lisabonoje vykusiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, nors formaliai 2004 m. vasario 19 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2004/161/BUSP, atnaujinančios ribojančias priemones Zimbabvei (17), paskutinį kartą pratęstos 2008 m. vasario 18 d. Tarybos bendrąja pozicija 2008/135/BUSP (18), nuostatomis jam uždrausta atvykti į bet kurią ES valstybių narių teritoriją,

1.

apgailestauja, kad iki šiol ES sankcijų politika nebuvo niekaip įvertinta ir neištirtas jos poveikis, todėl nepaprastai sunku išmatuoti jos padarinius ir veiksmingumą taikant vietoje ir padaryti išvadas; ragina Tarybą ir Komisiją pradėti tokį vertinimą; nepaisant to, mano, kad Pietų Afrikai taikyta sankcijų politika pasirodė esanti veiksminga siekiant užkirsti kelią rasinei segregacijai;

2.

mano, kad ES sankcijų politikos įgyvendinimo teisinių pagrindų skirtingumas, kai sprendimai priimami, įgyvendinami ir kontroliuojami keliais lygmenimis, yra ES sankcijų politikos skaidrumo ir nuoseklumo, taigi ir patikimumo, kliūtis;

3.

mano, kad norint, jog sankcijos būtų veiksmingos, reikia, kad jų įvedimą teisėtu pripažintų Europos, tarptautinė bei šalies, kurioje laukiama pokyčių, viešoji nuomonė; pabrėžia, kad konsultavimasis su Parlamentu priimant sprendimus sustiprina jų teisėtumą;

4.

dar pažymi, kad sankcijos gali turėti simbolinę funkciją, jomis ES gali išreikšti moralinį pasmerkimą, taip prisidėdama prie ES užsienio politikos matomumo ir patikimumo stiprinimo; tačiau įspėja, kad reikėtų vengti pernelyg pabrėžti simbolinę sankcijų reikšmę, nes dėl to jos gali visiškai nuvertėti;

5.

mano, kad sankcijos turėtų būti skiriamos tais atvejais, kai valstybės, nevalstybinės struktūros, fiziniai ar juridiniai asmenys smarkiai pakenkia saugumui ir šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises arba kai patvirtinama, jog dėl trečiosios šalies kaltės išsisėmė ir aklavietėje atsidūrė visi sutartiniai ir (arba) diplomatiniai santykiai;

6.

mano, kad bet koks sąmoningas ir nepataisomas kenkimas aplinkai yra grėsmė saugumui ir sunkus žmogaus teisių pažeidimas; dėl to prašo Tarybos ir Komisijos bet kokį sąmoningą ir nepataisomą kenkimą aplinkai laikyti priežastimi, dėl kurios gali būti nuspręsta taikyti sankcijas;

7.

pripažįsta, kad visos ES sankcijų priemonės apskritai yra lanksčiai taikomos pagal poreikį kiekvienu konkrečiu atveju; tačiau apgailestaujama dėl to, kad ES dažnai nenuosekliai taikydavo savo sankcijų politiką, elgdamasi su trečiosiomis šalimis skirtingai, nors žmogaus teisių ir demokratijos standartų laikymasis jose vertinamas panašiai, šitaip sulaukdama kritikos dėl „dvigubų standartų taikymo“;

8.

šiuo atžvilgiu mano, kad ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų taikymas ir įvertinimas iš principo turi būti aukščiau bet kokios jas taikant kylančios žalos ES ir jų piliečių prekybiniams interesams;

9.

apgailestauja, kad ES vidaus nesutarimai dėl politikos tam tikros valstybės, pvz., Kubos, atžvilgiu ar valstybių narių nenoras prieštarauti tokiems pagrindiniams partneriams kaip Rusija privertė Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadose pritaikyti tik „neoficialias sankcijas“ – tai reiškia nedarnų ar nenuoseklų ES sankcijų taikymą; tačiau pripažįsta, kad Tarybos išvadose nurodytos priemonės, pvz., susitarimų su Serbija ir panašiomis valstybėmis pasirašymo atidėjimas, gali būti naudinga priemonė darant spaudimą trečiosioms šalims, kad jos visiškai bendradarbiautų su tarptautiniais mechanizmais;

10.

primena, kad Kubos atžvilgiu 1996 m. priimta ir periodiškai atnaujinta pirmiau minėta bendra pozicija, kurioje pateiktas taikaus demokratijos įsigalėjimo saloje planas, yra visapusiškai įgyvendinama ir dėl jos Europos institucijose nekilo prieštaravimų; apgailestauja, kad iki šiol neįvyko jokio žymaus pagerėjimo žmogaus teisių srityje; atkreipia dėmesį į 2008 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimą atšaukti neoficialias sankcijas Kubai, reikalaudamas nedelsiant ir besąlygiškai išleisti į laisvę visus politinius kalinius, palengvinti sąlygas aplankyti kalėjimus ir ratifikuoti bei įgyvendinti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; pažymi, kad atsižvelgiant į tai, ar bus žymaus pagerėjimo žmogaus teisių srityje, ar ne, po vienerių metų Taryba nuspręs, ar ji tęs politinį dialogą su Kuba; primena, kad Tarybos pozicija yra taip pat privaloma ES institucijoms dialogui ir su Kubos valdžios institucijomis, ir su pilietinės visuomenės atstovais; dar kartą patvirtina savo poziciją dėl Sacharovo premijos laureatų Oswaldo Payá Sardiñaso ir „Baltai vilkinčių moterų“;

11.

mano, kad sankcijų „neveiksmingumo“ argumentas negali būti naudojamas siekiant jas atšaukti, ir verčiau turėtų būti naudojamas pakeisti pačių sankcijų orientaciją ir iš naujo jas įvertinti; laikosi požiūrio, kad sankcijų taikymas ar atšaukimas turi priklausyti tik nuo to, ar jų tikslai buvo pasiekti, o sankcijų pobūdis gali būti sustiprintas ar pakeistas atsižvelgiant į jų įvertinimą; mano, kad šiuo tikslu sankcijoms visada turi būti taikomi aiškūs vertinimo kriterijai;

12.

mano, kad sankcijų veiksmingumas turi būti vertinamas keliais lygmenimis: priemonių vidinio veiksmingumo požiūriu, t. y. pagal tai, ar jos gali daryti poveikį privačiai ar profesinei asmenų, traktuojamų kaip pirmiau minėtos veiklos atstovai, veiklai, arba šios tvarkos veikimui, ir jų politinio veiksmingumo požiūriu, t. y. pagal tai, kiek jos gali paskatinti nutraukti arba pakeisti veiklą ar politiką, dėl kurios sankcijos buvo nustatytos;

13.

mano, kad sankcijų veiksmingumas priklauso nuo ES gebėjimo jas išlaikyti per visą laikotarpį ir apgailestauja, kad, pvz., taikomos savaiminio sankcijų panaikinimo sąlygos (angl. „sunset clauses“);

14.

nepritaria, kad visais atvejais bet kuriai šaliai būtų taikomos visa apimančios, beatodairiškos sankcijos, nes laikantis tokio požiūrio de facto visiškai izoliuojami gyventojai; mano, kad taikant su kitomis politinėmis priemonėmis nesuderintas ekonomines sankcijas labai sunku padėti įgyvendinti politines reformas sistemose, kurioms šios sankcijos taikomos; todėl pabrėžia, kad imantis bet kokių sankcijų prieš atitinkamos valstybės institucijas, reikia nuolatos teikti pagalbą tos šalies pilietinei visuomenei;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma ES sankcijų yra taikomos dėl susirūpinimo saugumu; tačiau pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimai turi sudaryti pakankamą pagrindą taikyti sankcijas, nes jie taip pat reiškia grėsmę saugumui ir stabilumui;

16.

primena, kad svarbiausias sankcijų tikslas yra pakeisti politiką ar veiksmus, kad jie atitiktų bendrą BUSP poziciją ar Tarybos priimtas išvadas arba tarptautinį sprendimą, kuriuo grindžiamos sankcijos;

17.

pabrėžia tai, kad Taryba, priimdama minėtus Pagrindinius ribojančių priemonių (sankcijų) taikymo principus, įsipareigojo naudoti sankcijas kaip visapusės ir integruotos politikos metodą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad šis metodas turėtų apimti lygiagrečiai vedamą politinį dialogą, skatinimus ir sąlygų iškėlimą ir blogiausiu atveju net galėtų apimti priverstinių priemonių naudojimą, kaip numatyta Pagrindiniuose principuose; mano, kad žmogaus teisės ir demokratijos sąlygos, bendroji lengvatų sistema ir vystomoji pagalba turėtų būti panaudota kaip priemonė taikant tokį visapusį ir integruotą politikos metodą;

18.

pabrėžia, kad žmogaus teisių sąlygos įgyvendinimas negali būti laikomas visiškai savarankiška ar vienašale ES sankcija, nes ji tiesiogiai remiasi dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais, nustatančiais abipusius įsipareigojimus gerbti žmogaus teises; mano, kad tinkamos priemonės, kurių imamasi vadovaujantis šia sąlyga, yra susijusios tik su atitinkamo susitarimo įgyvendinimu, suteikiant kitai šaliai teisėtą pagrindą laikinai nustoti vykdyti arba nutraukti susitarimą; dėl to mano, kad žmogaus teisių sąlygų ir savarankiškų arba vienašalių sankcijų įgyvendinimas papildo vienas kitą;

19.

todėl džiaugiasi, kad žmogaus teisių sąlygos įtraukiamos ir ragina įtraukti konkrečią įgyvendinimo sistemą į visus naujus dvišalius susitarimus, įskaitant specifinius sektorių susitarimus, pasirašytus su trečiosiomis šalimis; dėl šios priežasties primena, kokios svarbios rekomendacijos, kaip veiksmingiau ir sistemingiau įgyvendinti minėtąją sąlygą, t. y. suformuluoti tikslus ir pagrindinius kriterijus, reguliariai atlikti vertinimą; dar kartą primena savo raginimą žmogaus teisių išlygą įgyvendinti skaidriau konsultuojantis su susitariančiomis šalimis, įskaitant Europos Parlamentą ir pilietinę visuomenę, ir per šias konsultacijas nustatyti, kokius politinius ir teisinius mechanizmus taikyti, kai todėl, kad nepaisant tarptautinės teisės nuostatų pakartotinai ir (arba) nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, prašoma nutraukti dvišalį bendradarbiavimą; pritaria pagal Kotonu susitarimą nustatytam veiklos modeliui, taikomam reaguojant į sunkius žmogaus teisių, demokratinių principų ir teisinės valstybės principų pažeidimus; yra įsitikinęs, kad prieš priimant atitinkamas priemones ir jas priėmus intensyvaus politinio dialogo (Kotonu susitarimo 8 straipsnis) ir konsultacijų (Kotonu susitarimo 96 straipsnis) sistema ne vieną kartą sėkmingai padėjo pagerinti vietoje susiklėsčiusią situaciją;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares nesiūlyti laisvosios prekybos susitarimų ir (arba) asociacijos susitarimų, net ir įtraukiant žmogaus teisių sąlygas, šalims, kuriose, remiantis Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitomis, masiškai pažeidžiamos žmogaus teisės, vyriausybėms;

21.

mano, kad jei tinkamomis ar ribojamomis priemonėmis nesugebama užkirsti kelio žmogaus teisių pažeidimams, labai silpnėja ES žmogaus teisių strategija, sankcijų politika ir mažėja pasitikėjimas;

22.

mano, kad sankcijų politika daug veiksmingesnė, jeigu ji atitinka nuoseklią žmogaus teisių strategiją; kartoja prašymą Tarybai ir Komisijai kiekviename šalies strategijos dokumente ir kituose tokio pat pobūdžio dokumentuose pateikti specialią žmogaus teisių ir demokratijos padėties strategiją;

23.

mano, kad sankcijų taikymo atveju į dialogus ir konsultacijas dėl žmogaus teisių būtina nuolat įtraukti diskusijas apie pažangą, pasiektą vykdant tikslus ir laikantis kriterijų, nustatytų priimant ribojančias priemones; taip pat mano, kad tikslai, pasiekti vykstant dialogui ir konsultacijoms dėl žmogaus teisių, jokiu būdu negali pakeisti tikslų, dėl kurių skiriamos sankcijos, įgyvendinimo;

24.

laikosi požiūrio, kad tarptautinės bendruomenės koordinuojami veiksmai turi stipresnį poveikį nei skirtingi ir nenuolatiniai valstybių ar regioninių subjektų veiksmai; todėl pritaria, kad ES sankcijų politika turėtų būti ir toliau grindžiama pirmenybe, teiktina JT sistemai;

25.

ragina Tarybą, kai JT Saugumo Taryba netaiko sankcijų, bendradarbiauti su sankcijas taikančiomis ne ES valstybėmis, dalytis informacija, koordinuoti veiklą tarptautiniu lygmeniu siekiant užkirsti kelią išsisukimui nuo sankcijų ir padidinti ES ir kitų sankcijų taikymą ir veiksmingumą, laikantis tarptautinės teisės;

26.

mano, kad ES turėtų siekti bendradarbiauti su kitomis regionų organizacijomis, pvz., su Afrikos Sąjunga ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), kad galėtų skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti su sankcijomis susijusių priemonių koordinavimą;

27.

ragina ES nuolatos plėtoti dialogą su sankcijų netaikančiomis valstybėmis, siekiant bendros pozicijos dėl ribojančių priemonių, ypač regioniniu lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip rodo Birmos (Mianmaro) atvejis, sankcijos dažnai neatneša reikalingų politikos ar veiksmų pokyčių, kai tarptautinė bendruomenė yra susiskaldžiusi ir pagrindiniai veikėjai nėra įtraukti į sankcijų vykdymą;

28.

prašo Tarybą ir Komisiją į politinių dialogų su sankcijų netaikančiomis valstybėmis darbotvarkę nuolat įtraukti tų valstybių vaidmens ir poveikio valstybei arba tiksliniams nevalstybiniams veikėjams (asmenims, organizacijoms ar įmonėms) klausimą;

29.

mano, kad galimybe pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su tam tikros tikslinės šalies regionu turi būti naudojamasi kaip skatinamąja ir spaudimo priemone ir kad bet kokiu atveju toks susitarimas negali būti sudaromas su šalimi, kuriai taikomos sankcijos;

30.

atkreipia dėmesį, kad prieš taikant sankcijas reikia atlikti nuodugnesnę kiekvienos konkrečios situacijos analizę, siekiant įvertinti galimą įvairių sankcijų poveikį ir nustatyti, kokios sankcijos yra veiksmingiausios, atsižvelgiant į visus kitus svarbius veiksnius ir panašią patirtį; mano, kad tokia išankstinė analizė juo labiau pasiteisintų turint omenyje, kad, kai pradedamos taikyti sankcijos, sudėtinga grįžti atgal neprarandant pasitikėjimo ES ir nesumažinant ES paramos atitinkamos trečiosios šalies gyventojams, atsižvelgiant į šios šalies valdžios institucijų galimybes ES sprendimą įgyvendinti konkrečiomis priemonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu dėl pasiūlytų sankcijų tinkamumo, pobūdžio ir veiksmingumo diskutuojama Taryboje remiantis atitinkamose šalyse vykdytų ES misijų vadovų vertinimais ir ragina į šiuos vertinimus įtraukti nepriklausomą ekspertų ataskaitą;

31.

tačiau pabrėžia, kad tokiomis analizėmis nereikėtų naudotis siekiant atidėti sankcijų priėmimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad vykdant dviejų pakopų BUSP sankcijų taikymo procedūrą galima duoti skubų politinį atsaką, kuris anksčiau buvo galimas priėmus bendrą poziciją, parengtą išsamiai išnagrinėjus Reglamentą, kuriame aprašytas tikslus sankcijų pobūdis ir jų taikymo sritis;

32.

ragina įtraukti į teisines priemones aiškius ir konkrečius kriterijus kaip sąlygas atšaukti sankcijas; primygtinai reikalauja, kad šie kriterijai būtų nustatomi remiantis nepriklausomos ekspertizės išvadomis ir kad laikui bėgant jie nebūtų keičiami atsižvelgiant į Tarybos politinius sprendimus;

33.

ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti pavyzdinį sankcijų vertinimo procesą, ypač nuolat įtraukiant vertinimo sąlygą, kurioje būtų numatyta persvarstyti sankcijų sistemą remiantis nustatytais kriterijais ir įvertinti, ar buvo pasiekti tikslai; pabrėžia, kad ketinimų deklaracijos arba noras įvesti procedūrų, galinčių duoti teigiamų rezultatų yra sveikintini, bet pabrėžia, kad vertinant sankcijas jie jokiu būdu negali pakeisti konkrečios ir tikros pažangos siekiant atitikti pagrindinius kriterijus;

34.

mano, kad Kinijai taikomas ginklų embargas atspindi ES nuoseklumą ir tvirtumą, kadangi pradinis sprendimas dėl šio embargo buvo priimtas po Tiananmenio žudynių 1989 m., o ES iki šiol negavo jokio paaiškinimo dėl žudynių, todėl nėra priežasties panaikinti šį embargą;

35.

ragina sankcijų klausimams spręsti skirtos sudėties Išorės santykių patarėjų darbo grupę (RELEX/Sankcijos) visiškai įvykdyti savo įgaliojimus; ypač pabrėžia, kad būtina atlikti tyrimą prieš įvedant sankcijas, o jas įvedus reguliariai teikti naujausią informaciją apie pasikeitimus ir parengti pažangiąją patirtį, kaip įvesti ir taikyti ribojančias priemones;

36.

pripažįsta, kad valstybės bei tarptautinės ir regioninės organizacijos turėtų būti atsakingos už tarptautiniu požiūriu netinkamus veiksmus ir pabrėžia, kad šiuo požiūriu siekiant užtikrinti tarptautinės ir humanitarinės teisės nuostatas atitinkantį sankcijų taikymą, reikia naudoti teisinį mechanizmą;

37.

prašo įtraukti Parlamentą į visas sankcijų proceso stadijas: sprendimų priėmimo procesą, patvirtinantį sankcijas, tinkamiausių esamai padėčiai sankcijų pasirinkimą, taip pat kriterijų nustatymą ir jų įgyvendinimo vertinimą pagal persvarstymo sistemos struktūrą ir sankcijų panaikinimą;

38.

apgailestauja, kad dėl to, jog nėra įvertinimo, neįmanoma nustatyti tikslinių priemonių veiksmingumo; tačiau pripažįsta didelį ES susirūpinimą humanitarine padėtimi, privertusį atsisakyti bendro ekonominio masto sankcijų, kaip anksčiau teko pasielgti Irako atveju ir įvesti labiau tikslines „protingas“ sankcijas, pritaikytas padaryti didžiausią poveikį tiems, kurių elgesį ES nori pakeisti, kuo labiau išvengiant poveikio humanitarinei padėčiai arba neigiamų pasekmių asmenims, kuriems sankcija neskiriama, ar kaimyninėms šalims;

39.

mano, kad ekonominės sankcijos, naudojamos atskirai nuo kitų politikos priemonių, turi itin mažai galimybių priversti valstybes, kurioms taikomos sankcijos, padaryti esminius politikos pakeitimus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl plataus masto ekonominių apribojimų gali labai padidėti ekonominės ir humanitarinės išlaidos, todėl kartoja savo raginimą turėti rūpestingiau parengtas ir tikslingesnės ekonomines sankcijas, parengti sankcijas taip, kad jos pirmiausia paveiktų pagrindinius režimo, kuriam taikomos sankcijos, vadovus ir žmogaus teisių pažeidėjus;

40.

pabrėžia, kad ekonominės sankcijos visų pirma turėtų būti taikomos sektoriuose, kuriuose nedirba itin daug žmonių ir kurių svarba mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms nėra didelė, nes pastarosios yra svarbios ir ekonominio vystymosi, ir pajamų perskirstymo požiūriu;

41.

remia tikslinių finansinių sankcijų, skiriamų pagrindiniams atitinkamo režimo vadovams ir jų artimiausiems šeimos nariams, taikymą, nes šios sankcijos tiesiogiai veikia sankcijas patiriančių asmenų pajamas; atkreipia dėmesį į tai, kad šias sankcijas reikėtų taikyti kartu su tinkamomis priemonėmis ES ekonomikos veikėjams, kurie veikia išvien su šiais asmenimis; pabrėžia, kad tikslinės prekių sankcijos, taikomos tam tikroms ar daugumai šalies pajamoms, gali turėti sunkesnių padarinių visiems gyventojams ir gali paskatinti šešėlinės ekonomikos vystymąsi;

42.

mano, kad ekonomines ir finansines sankcijas, net jeigu jos yra tikslinės, turėtų taikyti visi komercinę veiklą ES vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, komercinę veiklą už ES ribų vykdantys trečiųjų šalių piliečiai ir ES piliečiai ar juridiniai asmenys, kurie yra registruoti ar įsikūrę taikant kurios nors ES valstybės narės teisės aktus;

43.

ragina nedideliu mastu taikyti lėšų įšaldymo „ypatingąsias išimtis“; ragina sukurti aiškią procedūrą prieštaravimams spręsti, kai valstybė narė nori suteikti lėšų įšaldymo išimtį, kadangi nesant tokios procedūros ribojančiųjų priemonių veiksmingumas mažėja, nes valstybės narės privalo tik iš anksto informuoti Komisiją apie tokią išimtį;

44.

ragina imtis veiksmų gerinti ES tikslinių finansinių sankcijų taikymą, siekiant užtikrinti, kad priemonės iš tikrųjų visapusiškai neleistų nustatytiems asmenims ir organizacijoms naudotis visomis finansinėmis paslaugomis Europos Sąjungos jurisdikcijos ribose, įskaitant operacijas per ES atsiskaitymų rūmų bankus ar kitaip naudojantis finansinėmis paslaugomis ES jurisdikcijos ribose; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų platinti sankcijų sąrašus ES ir valstybėse narėse visiems asmenims, kuriems taikomi Trečiojoje pinigų plovimo direktyvoje (19) nustatyti įsipareigojimai; siūlo kiekvienai valstybei narei paskirti po vieną už šios informacijos skleidimą atsakingą instituciją;

45.

ragina stiprinti Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimą su SWIFT valdyba ir akcininkais Europoje, siekiant geresnių rezultatų įšaldant sąskaitas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, ir neleidžiant pervesti pinigų iš tokių sąskaitų arba į jas;

46.

ragina Tarybą ir Komisiją tirti galimybes ir būdus, kaip konstruktyviai panaudoti institucijų, kurioms taikomos sankcijos, įšaldytas pajamas, pavyzdžiui, skiriant jas žmogaus teisių pažeidimų aukoms ar vystymo tikslams pagal JT Chartijos VII skyrių;

47.

pažymi, kad ginklų embargas yra sankcija, skirta stabdyti ginklų ir karinės įrangos perdavimą į konfliktų sritis arba režimams, kurie gali panaudoti juos vidaus malšinimams ar agresijai prieš užsienio šalį, kaip išdėstyta elgesio kodekse dėl ginklų eksporto;

48.

ragina valstybes nares ir Komisiją koordinuotai bendradarbiauti vykdant ES ginklų embargą, kurio turi laikytis visos valstybės narės;

49.

ragina valstybes nares priimti bendrą poziciją dėl bendro požiūrio į ginklų eksportą, kuri teisiškai įpareigotų laikytis elgesio kodekso dėl ginklų eksporto;

50.

primygtinai siūlo Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms toliau gerinti JT kontrolės ir įgyvendinimo priemones ir mano, kad turi būti įsteigta nuolatinė JT grupė, įvertinsianti prekybą prekėmis, kuriomis finansuojami konfliktai, ir sankcijų už šią prekybą naudą;

51.

primena, kad priėmimo apribojimai (kelionių, vizų draudimai) yra viena pirminių priemonių tarp ES sankcijų, įvedančių draudimą įtrauktiems į juodąjį sąrašą asmenims ar nevalstybinėms organizacijoms dalyvauti ES oficialiuose susitikimuose ir taip pat keliauti į ES privačiais tikslais;

52.

su susirūpinimu pažymi, kad valstybės narės neoptimaliai laikėsi ES vizų draudimų; ragina valstybes nares nustatyti ir laikytis suderinto metodo taikant kelionės apribojimus ir tinkamas išimčių sąlygas;

53.

atsižvelgia į tai, kad savarankiškai ES taikomos antiteroristinės sankcijos, kaip ir JT Saugumo Tarybos antiteroristinės sankcijos, kurias ES taiko, buvo svarstomos bylose Teisingumo teisme ir Pirmosios instancijos teisme;

54.

primena valstybių narių įsipareigojimą taikyti sankcijas pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį, kurioje reikalaujama, kad ES gerbtų pagrindines teises, saugomas Europos žmogaus teisių konvencijos ir grindžiamas valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų; pabrėžia, kad įtraukimo į juodąjį sąrašą procedūros, kurias šiuo metu taiko ES ir JT, turi spragų, susijusių su teisiniu tikrumu ir teisės gynimo būdais; primygtinai siūlo Tarybai padaryti visas būtinas išvadas ir visapusiškai taikyti Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl savarankiškų ES sankcijų;

55.

ragina Tarybą ir Komisiją peržiūrėti dabartinę įtraukimo į juodąjį sąrašą ir išbraukimo iš jo procedūrą, kad būtų gerbiamos įtrauktų į juodąjį sąrašą asmenų ir organizacijų procesinės ir materialinės žmogaus ir teisės, ypač tarptautinės normos dėl naudojimosi veiksmingais teisių gynimo būdais nepriklausomame ir nešališkame teisme ir dėl teisės į tinkamą procesą, įskaitant asmenų ar organizacijų teisę gauti pranešimus ir būti tinkamai informuotiems apie jiems pateiktus kaltinimus bei priimtus sprendimus ir teisę į žalos atlyginimą už bet kokį žmogaus teisių pažeidimą; taip pat ragina Europos Sąjungos valstybes nares skatinti tokią JT sistemų peržiūrą, siekiant užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, kai taikomos tikslinės sankcijos kovojant su terorizmu;

56.

mano, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 75 straipsnis galėtų būti dingstis, kuria Parlamentas turėtų pasinaudoti siekdamas ištaisyti dabartinės įrašymo į juodąjį sąrašą praktikos spragas, ir remia visus Parlamento vykdomus darbus, kuriuos numatoma įtraukti į 2009 m. programos darbotvarkę;

57.

apgailestauja, kad jokia teisminė institucija neturi įgaliojimų įvertinti įtraukimo į juodąjį sąrašą tinkamumo, kadangi įrodymai, kuriais remiantis įtraukiama į juodąjį sąrašą, grindžiami daugiausia slaptųjų tarnybų informacija, kurios ipso facto veikia slaptai; tačiau mano, kad šis diskretiškumas neturėtų tapti nebaudžiamumu, kai pažeidžiamos tarptautinės teisės nuostatos; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą parlamentinę slaptųjų tarnybų darbo kontrolę; šiuo atžvilgiu mano, kad būtina Parlamentą susieti darbu, kurį atlieka jau esama valstybių narių žvalgybos tarnybų priežiūros komitetų konferencija;

58.

tačiau dar kartą pažymi, kad kovos su terorizmu sąrašų sistema, jeigu joje atsižvelgiama į naujausius Teisingumo Teismo sprendimus, yra veiksminga Europos Sąjungos kovos su terorizmu politikos priemonė;

59.

pabrėžia, kad dėl terorizmo kyla pavojus saugumui ir laisvei, todėl ragina Tarybą peržiūrėti ir atnaujinti teroristų organizacijų sąrašus atsižvelgiant į jų veiklą visuose žemynuose;

60.

pažymi, kad ES visada rėmė pozityvų požiūrį į sankcijų taikymą, siekiant skatinti pokyčius; dėl to pabrėžia, kad svarbu per laipsnišką spaudimo ir skatinimo strategiją teikti pirmenybę integruotiems bendriesiems veiksmams;

61.

mano, kad atvirumo strategija ir sankcijų politika viena kitai neprieštarauja; todėl mano, kad ES sankcijų politika gali paskatinti geriau laikytis žmogaus teisių šalyse, kurioms taikomos sankcijos, jei ši politika būtų pertvarkyta siekiant aiškaus tikslo – vykdyti teigiamų priemonių taikymo politiką; šiuo atžvilgiu pažymi sankcijų ciklą, taikytą Uzbekistanui nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn.: metus tęsdama sankcijas, taikytas nepatenkinus pradinių kriterijų, susijusių su Andižano žudynių tyrimu ir žmogaus teisių gerbimu, Taryba nusprendė sustabdyti vizų draudimo vykdymą, suteikdama Uzbekistano vyriausybei šešis mėnesius, per kuriuos ji privalėjo patenkinti kriterijus dėl žmogaus teisių, ir palikdama automatinio vizų draudimo atstatymo grėsmę; pažymi, kad įsipareigojimų ir sankcijų derinys atnešė tam tikrų teigiamų pokyčių, nes buvo panaudotas galimas automatinis sankcijų atstatymas ir buvo tiksliai nustatytos sąlygos; pabrėžia, kad šias sąlygas turi būti galima patenkinti per ribotą laikotarpį ir jos turi atitikti bendrą sankcijų sistemą; tačiau apgailestauja, kad iki šiol neįvyko jokių teigiamų pokyčių ir kad ir toliau nepakankamai bendradarbiaujama su Uzbekistano vyriausybe;

62.

primygtinai prašo, kad įgyvendinant daugiasluoksnę strategiją, sankcijos būtų nuolat papildomos sustiprintomis pozityviomis priemonėmis, kuriomis būtų siekiama remti pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus ir visų tipų projektus, kuriais remiamos žmogaus teisės bei demokratija; prašo, kad programos ir teminės priemonės (Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (20), nevalstybiniai veikėjai, investicijos į žmones) visapusiškai padėtų siekti šio tikslo;

63.

ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti Lisabonos sutarties ratifikavimo ir paskesnio Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įkūrimo suteikta galimybe, siekiant užtikrinti įvairių ES išorės veiksmų priemonių darnos optimizavimą kaip pagrindinį didesnio ES sankcijų politikos veiksmingumo elementą;

64.

ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai ir nuodugniai įvertinti ES sankcijų politiką siekiant išsiaiškinti jos įtaką ir kokių priemonių imtis siekiant ją stiprinti; primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją pateikti šių priemonių programą; ragina Tarybą ir Komisiją įvertinti sankcijų padarinius atitinkamų šalių vystymosi politikai ir ES prekybos politikai;

65.

ragina Komisiją užtikrinti, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonės ir Europos plėtros fondo vystomosios paramos strategijos atitiktų dabartinę sankcijų taikymo tvarką ir dialogus žmogaus teisių klausimais; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendros biudžeto paramos, įskaitant paramą, teikiamą pagal vadinamąsias Tūkstantmečio vystymosi tikslų sutartis, sąlygos būtų aiškiai susietos su žmogaus teisėmis ir demokratijos kriterijais;

66.

ragina Tarybą ir Komisiją pasinaudoti galimybe, kurią suteikė Lisabonos sutarties ratifikavimas ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai paskyrimas – jis kartu bus ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Užsienio reikalų Tarybos pirmininkas – ir paskesnis EIVT įsteigimas, siekiant darnesnių ir nuoseklesnių ES išorės veiksmų, keliant atitinkamų Europos Sąjungos tarnybų, dirbančių sankcijų srityje, kompetenciją ir gerinant įvairių tarnybų bendradarbiavimą;

67.

tuo pat metu ragina stiprinti valstybių narių ir kompetentingų Komisijos institucijų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti nuoseklesnį ir veiksmingesnį ribojančių priemonių taikymą;

68.

taip pat prašo valstybes nares, priklausančias JT Saugumo Tarybai, vadovaujantis ES sutarties 19 straipsniu, nuolat siekti, kad ES sankcijos būtų nustatomos tarptautiniu mastu;

69.

ragina valstybes nares, dirbančias JT Saugumo Taryboje, nepažeisti sutartinių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisių pagarba ir konkrečiai su Europos žmogaus teisių konvencija;

70.

įpareigoja savo parlamentines institucijas, ypač nuolatines ir ad hoc delegacijas, pasinaudoti savo ryšiais su sankcijų netaikančiomis šalimis siekiant stiprinti atitinkamam regionui taikomos ES sankcijų tvarkos supratimą ir ištirti galimybes vykdyti bendrus veiksmus puoselėjant žmogaus teises;

71.

ragina Komisiją sukurti nepriklausomų ekspertų tinklą, kuriam būtų pavesta prireikus siūlyti Tarybai tinkamiausias ribojančias priemones, reguliariai ir remiantis nustatytais kriterijais bei tikslais rengti padėties raidos ataskaitas ir prireikus siūlyti, kaip patobulinti sankcijų taikymą; mano, kad tokio tinklo sukūrimas padidintų skaidrumą ir apskritai pagerintų diskusijas apie sankcijas, taip pat tam tikrais atvejais sustiprintų sankcijų taikymą ir nuolatinę kontrolę; mano, kad Komisijai tuo pačiu metu turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį nustatant aiškią ES sankcijų politiką;

72.

mano, kad ES sankcijų politikos, kuri yra matomiausia ir opiausia BUSP dalis, teisėtumas turi būti stiprinamas Parlamentą įtraukiant į visus procedūrų etapus, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ypač rengiant ir taikant sankcijas, kaip nuolatines konsultacijas su Taryba ir Komisija ir kaip šių dviejų institucijų ataskaitas; mano, kad Parlamentas taip pat turėtų dalyvauti prižiūrint, ar subjektai, kuriems taikomos sankcijos, laikosi pagrindinių kriterijų; paveda Žmogaus teisių pakomitečiui sisteminti ir prižiūrėti šios srities darbus, susijusius su bet kuriomis sankcijomis, kurių tikslai ir pagrindiniai kriterijai susiję su žmogaus teisėmis;

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos Generaliniams Sekretoriams.

1.

Šiame straipsnyje sąvoka „Šalis“ taikoma Bendrijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms bei kiekvienai AKR valstybei.

2.

4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/62

A.

kadangi iš visų TVT gimdyvių sveikatos (5-asis TVT) gerinimo srityje padaryta mažiausia pažanga, tai yra vienas iš šių tikslų, kuriuos įgyvendinti iki 2015 m. mažiausiai tikėtina, ypač į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse,

B.

kadangi kiekvienais metais nėštumo ar gimdymo metu miršta daugiau kaip pusė milijono moterų ir 99 proc. jų miršta besivystančiose šalyse; kadangi į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse mirtingumo rodiklis 20 metų mažėjo vos po 0,1 proc. per metus ir esama tikimybės, kad viena iš šešiolikos moterų gali mirti nėštumo ar gimdymo metu; kadangi gimdyvių mirtingumas – tai ryškiausias su sveikata susijusių skirtumų pasauliniu mastu rodiklis,

C.

kadangi, kaip rodo patirtis ir moksliniai tyrimai gimdyvių mirtingumo srityje, gimdyvių mirtingumo rodikliai skiriasi ne tik geografiniu požiūriu, bet jie priklauso ir nuo gimdyvių gerovės, rasės ir etninės priklausomybės, gyvenamosios vietos (miestas ar kaimas), raštingumo lygio, net kalbinio ar religinio šalies susiskirstymo, taip pat ir pramoninėse šalyse, ir pagal bet kokius visuomenės sveikatos statistinius duomenis šis skirtumas yra didžiausias,

D.

kadangi G8 šalys sutarė dėl sveikatos priemonių paketo, kuriuo remiantis bus galima mokyti ir įdarbinti Afrikoje 1,5 milijono sveikatos priežiūros darbuotojų ir užtikrinti, kad 80 proc. gimdyvių gimdymo metu padėtų mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros darbuotojai, kadangi siekiant šio tikslo 36 Afrikos šalyse, kuriose sveikatos priežiūros darbuotojų ypač trūksta, sveikatos darbuotojų skaičių reikia padidinti iki 2,3 darbuotojų 1 000-iui gyventojų, kadangi nieko neminima apie 10 milijardų JAV dolerių sumą, kurią, pasak pilietinės visuomenės aktyvistų, būtina skirti tam, kad kiekvienais metais būtų galima išgelbėti šešių milijonų moterų ir vaikų gyvybę,

E.

kadangi gimdyvių mirtingumas ir ligos – tai itin didelė pasaulinė sveikatos problema ir nustatyta, kad kasmet miršta maždaug 536 000 gimdyvių, be to, viena iš dvidešimties moterų patiria sunkių komplikacijų: chronines infekcijas, negalią sukeliančius sužalojimus, pvz., kai susidaro pogimdyvinės pratakos (fistulės), ar visą gyvenimą trunkančią negalią,

F.

kadangi žinoma, kodėl moterys miršta nėštumo ir gimdymo metu, nes gimdyvių mirčių priežastys bei priemonės joms išvengti yra aiškios ir gerai žinomos,

G.

kadangi gimdyvių mirtingumo priežasčių būtų galima išvengti, jei būtų sudaryta galimybė naudotis saugiomis gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugomis, veiksmingomis kontracepcijos priemonėmis, o abortai būtų atliekami teisėtai ir saugiai,

H.

kadangi gimdyvių mirčių būtų galima išvengti didinant galimybę naudotis šeimos planavimo metodais, užtikrinant galimybę gauti saugią ir kokybišką moterų sveikatos priežiūrą ir ją teikiant, ypač nėštumo ir gimdymo metu, užtikrinant skubią akušerinę priežiūrą, priežiūrą po gimdymo, taip pat gerinant moterų sveikatos būklę ir mitybą bei jų padėtį visuomenėje,

I.

kadangi šis prevencinis metodas apima moterų ir sveikatos priežiūros darbuotų mokymą, kaip nustatyti komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu ir atitinkamai imtis tinkamos priežiūros, kadangi šiuo tikslu reikalingos atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos, kurias būtų galima įsteigti per tam tikrą laiką, jei būtų infrastruktūra ir transporto priemonės; be to, reikia, kad šiose netoli esančiose įstaigose kvalifikuotas personalas teiktų deramą sveikatos priežiūrą, kad jos būtų veiksmingai valdomos, joms būtų tiekiama elektra ir vanduo bei vaistai, taip pat ir kaimo vietovėse,

J.

kadangi gimdančių moterų mirties, kurios galima išvengti, atvejai – tai remiantis daugeliu tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų, įskaitant Jungtinių Tautų visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, apibrėžtos moterų ir paauglių merginų teisės į gyvenimą pažeidimas, ir kadangi gimdyvių mirčių ir ligų priežastys taip pat gali būti susijusios ir su kitais žmogaus teisių, pvz., teisės į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą ar teisės nediskriminuojant gauti pagrindinę sveikatos priežiūrą, pažeidimais,

K.

kadangi teisė į apsisprendimą seksualiniais ir reprodukciniais klausimais apima teisę ištekėti, sukurti šeimą ir savanoriškai užmegzti seksualinius santykius, taip pat ir teisę nekentėti nuo seksualinio smurto ir prievartos,

L.

kadangi teikti sveikatos priežiūros paslaugas – pačioms arba per kitas įstaigas – būtina vyriausybių pareiga ir kadangi net ir ribotus išteklius turinčios vyriausybės gali imtis skubių priemonių, kurios turėtų įtakos gimdyvių sveikatai,

M.

kadangi galų gale gimdyvių mirties ir su gimdymu susijusių negalavimų priežastys yra mažiau pagrįstos praktiniais ar instituciniais aspektais, o labiau susijusios su žemu moterų vertinimu ir joms tenkančiu žemu statusu, moterys paprastai yra labiausiai skriaudžiama visuomenės grupė, kadangi pastebima, kad vienodai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse moterų mirtingumo rodikliai yra tuo mažesni, kuo aukštesnis moterų statusas,

N.

kadangi moterys ypač pažeidžiamos nėštumo arba gimdymo metu, nes jos susiduria su keleriopa diskriminacija, įskaitant skirtingą vyrų ir moterų padėtį namų ūkyje, tradicines moteris žalojančias apeigas, smurtą prieš moteris, negalėjimą pasinaudoti su reprodukcija susijusiomis savo teisėmis, moteriškosios lyties kūdikių atsisakymą, moters pirmiausiai kaip motinos ir globėjos stereotipą; kadangi CEDAW ratifikavo visos ES valstybės narės,

O.

kadangi JT Generalinė asamblėja tikslą „iki 2015 m. užtikrinti visuotinę prieigą prie reprodukcinės sveikatos paslaugų“ įtraukė kaip vieną iš tarptautinės bendrijos Tūkstantmečio vystymosi tikslų pagal 5-ąjį TVT dėl gimdyvių mirtingumo sumažinimo,

P.

kadangi ICPD metu tarptautinė bendruomenė įsipareigojo skirti naujų išteklių, o reprodukcinę sveikatą, įskaitant šeimos planavimo ir gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugas, paskelbė pagrindine prioritetine sritimi, į kurią sutelkti tarptautiniai veiksmai vystymuisi skatinti,

Q.

kadangi užuot numačius didesnę paramą, dabar šeimos planavimui bendrai skiriama žymiai mažiau donorų lėšų negu 1994 m.: 1995 m. skirta 723 mln. JAV dolerių suma sumažėjo iki 442 mln. JAV dolerių (pagal absoliučią dolerio vertę),

R.

kadangi ES nuolat ir nuosekliai įsipareigodavo siekti 5-ojo TVT – paskutinį kartą 2008 m. birželio mėn., priimdama minėtąjį ES veiksmų planą dėl TVT,

S.

kadangi nepaisant to, kad tai didelė problema ir didelis žmogaus teisių pažeidimas, gimdyvių sveikatos priežiūrai tarptautinės bendruomenės darbotvarkėje skiriama mažai dėmesio, nes didžiausias dėmesys sutelktas į veiksmus, kuriais siekiama spęsti su tam tikromis ligomis susijusias problemas, todėl gimdyvių mirtingumo klausimas nustumiamas į antrą planą, ir kadangi dėl to, jog daug žmonių serga ŽIV, lėtėja arba mažėja pažanga mažinant gimdyvių mirtingumą ir sergamumą,

1.

reiškia didelį susirūpinimą, kad gimdyvių mirtingumo mažinimo tikslas (5-ąjame TVT) – tai vienintelis TVT tikslas, kurio siekiant nepadaryta jokia pažanga nuo 2000 m., ypač į pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos šalyse ir Pietų Azijoje, ir mirtingumo skaičiai prieš dvidešimt metų buvo tokie patys kaip dabar;

2.

nurodo, kad ne tik švietimas, bet ir tai, kad moterims suteikiama daugiau teisių, labai padeda siekti gimdyvių sveikatos gerinimo (5-asis TVT);

3.

ragina Tarybą ir Komisiją prieš JT aukščiausiojo lygio susitikimą TVT klausimu teikti pirmenybę veiksmams, kuriuos taikant siekiama 5-ojo TVT;

4.

ragina Tarybą ir Komisiją mažinti išsivysčiusių ir besivystančių šalių gimdyvių mirtingumo rodiklių skirtumus ir siekiant šio tikslo daugiau investuoti ir imtis veiksmų, kuriais būtų gerinami sveikatos priežiūros srities žmogiškieji ištekliai, skirti daugiau išteklių ir dėti daugiau pastangų gerinant sveikatos priežiūros sistemą ir pagrindinę sveikatos priežiūros infrastruktūrą, įskaitant lėšas skirtas kontrolei, stebėsenai, pagrindinėms sveikatos priežiūros sistemos funkcijoms, bendruomenės veiksmams ir kitoms būtinoms pagalbinėms funkcijoms;

5.

ragina Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti gimdyvių mirtingumą ir sergamumą, kurių galima išvengti, parengiant, vykdant ir nuolat vertinant įgyvendinimo gaires ir veiksmų planus, kuriuose išdėstoma, kaip sumažinti pasaulinę gimdyvių mirtingumo ir sergamumo naštą, taip pat priimti teisingą, sistemingą ir nuosekliai žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, kuriam sąlygas sudarytų ir kurį tinkamai paremtų veiksmingi instituciniai mechanizmai ir finansavimas;

6.

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad, atsižvelgiant į pirminę sveikatos priežiūrą, būtų teikiama daugiau gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtų grindžiamos sąmoningo pasirinkimo principu, saugios motinystės ugdymu, dėmesį sutelkiant į veiksmingą nėščiųjų priežiūrą, gimdyvių mitybos programas, tinkamą pagalbą gimdymo metu siekiant išvengti itin dažnai daromo cezario pjūvio ir suteikti skubią akušerinę pagalbą, siuntimo pas specialistą paslaugas nėštumo, gimdymo ir su nėštumo nutraukimu susijusių komplikacijų atvejais, priežiūrą po gimdymo ir šeimos planavimą;

7.

ragina Tarybą ir Komisiją skatinti, kad visos moterys galėtų naudotis išsamia informacija ir paslaugomis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais;

8.

ragina Tarybą ir Komisiją patvirtinti ir plėtoti pripažintus gimdyvių mirtingumo mažinimo rodiklius ir gaires, įskaitant Oficialiai vystomajai pagalbai (OVP) skiriamas lėšas, ir nustatyti stebėsenos ir atskaitomybės priemones, kurios galėtų padėti nuolat tobulinti taikomą politiką ir programas;

9.

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų pasiekiamos, prieinamos ir kokybiškos, ir skirti visas galimas lėšas su gimdyvių mirtingumu susijusiai politikai ir programoms;

10.

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad būtų renkami patikimi ir naujausi duomenys ir būtų galima parengti priemonių, skirtų su gimdyvių mirtingumu ir ligomis susijusioms problemoms spręsti, įgyvendinimo gaires;

11.

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti tinkamo skaičiaus gimdymo priežiūros darbuotojų mokymą, pajėgumų ugdymą ir infrastruktūrą siekiant visoms nėščioms moterims ir paauglėms merginoms užtikrinti galimybę naudotis tokių darbuotojų paslaugomis, taip pat užtikrinti, kad būtų parengtos gairės ir nacionaliniai veiksmų planai, kuriuose atsispindėtų šis tikslas;

12.

ragina intensyviau vykdyti nacionalines sveikatos programas, susijusias su ŽIV tyrimais iki nėštumo ir nėštumo metu, ŽIV užsikrėtusių nėščių moterų antiretrovirusiniu gydymu ir priemonėmis, kuriomis užkertamas kelias ŽIV, kaip antai informavimo kampanijos ir švietimas;

13.

ragina ES ir toliau imtis vadovaujančio vaidmens ir dėti pastangas bei remti su seksualine ir reprodukcine sveikata susijusias teises, toliau skiriant tokias pačias lėšas ICPD veiksmų programai įgyvendinti, ir apgailestauja, kad nors į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje gimdyvių mirtingumas yra didžiausias, šioje Afrikos dalyje kontraceptinių priemonių naudojimo lygis yra mažiausias pasaulyje (19 proc.), o 30 proc. visų moterų mirties atvejų šiame žemyne priežastis – nesaugūs abortai;

14.

mano, kad tam, kad iki 2015 m. būtų pasiekti su visuotinai prieinama reprodukcine sveikatos priežiūra susiję TVT, ES skiriamas lėšas reikia padidinti, nes kitaip moterys ir toliau mirs dėl nėštumo ir su juo susijusių priežasčių;

15.

ragina Tarybą ir Komisiją rengti programas ir politiką, kuriose būtų nustatyti sveikatą lemiantys veiksniai, itin svarbūs siekiant užkirsti kelią gimdyvių mirtingumui, pvz., dalyvavimas priimant sprendimus su sveikatos priežiūra susijusias klausimais, informacija seksualinės ir reprodukcinės sveikatos tema, raštingumas, mityba, nediskriminavimas ir socialinės normos, pabrėžiančios lyčių lygybę;

16.

atsižvelgdamas į pažangą mažinant gimdyvių mirtingumą, ragina Tarybą ir Komisiją aktyviai dalyvauti pasauliniuose forumuose, pvz., įgyvendinant iniciatyvą „Countdown to 2015“, ir dalytis gerąja patirtimi apie programas ir politiką šioje srityje bei skatinti nuolatinę pažangą;

17.

ragina valstybes nares laikytis finansavimo įsipareigojimų, kad būtų pasiekti TVT, įskaitant 5-ąjį TVT, ir ragina Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę imtis vadovaujamojo vaidmens ir rodyti pavyzdį bei užtikrinti, kad būtų skiriamos tinkamo ir nuspėjamo dydžio lėšos ir dedama daugiau pastangų siekiant išgelbėti gyvybes;

18.

primena valstybių narių įsipareigojimus iki 2015 m. pasiekti 0,7 proc. Bendrojo nacionalinio produkto (BNP) OVP lygį ir ragina valstybes nares, kurioms šiuo metu nepavyksta to padaryti, dėti daugiau pastangų;