3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/1

A.

kadangi Europos Parlamentas neturi juridinio asmens statuso; kadangi to pasėkoje dėl problemų, kurių kyla dėl jo ypatingo pobūdžio, gindamas savo išimtines teises nacionaliniuose teismuose jis dažnai susiduria su kliūtimis,

B.

kadangi Parlamentas gerbia Komisijos iniciatyvos teisę, tačiau saugo savo paties teisę pagal EB sutarties 192 straipsnį prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto,

C.

kadangi šiuo požiūriu Sutartyje numatyta keletas priemonių, kuriomis gali pasinaudoti Europos Parlamentas, siekdamas apginti minėtąsias išimtines teises, jeigu jas pažeidžia kitos Bendrijos institucijos, pvz., gali pateikti ieškinį dėl neveikimo (EB sutarties 232 straipsnis) arba gali būti taikoma Bendrijos aktų anuliavimo procedūra (EB sutarties 230 straipsnis),

D.

kadangi pagal Teisingumo Teismo praktiką numatoma valstybių narių atsakomybė, jei jos nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartis, neatsižvelgiant į valstybės valdžios instituciją, dėl kurios veiksmų ar neveiklumo nebuvo vykdoma šių įsipareigojimų, net jei pagal konstituciją tai nepriklausoma institucija (1);

E.

kadangi vis dėlto Europos Parlamentas neturi tokių pačių tiesioginių išimtinių teisių gynimo priemonių nacionaliniuose teismuose, ypač tais atvejais, kai jie priima sprendimą, prieštaraujantį šioms išimtinėms teisėms, nes Parlamentas negali nei dalyvauti nacionalinių teisminių institucijų vykdomame procese, nei, siekdamas apginti savo išimtines teises, tiesiogiai kreiptis su ieškiniu į Europos Teisingumo Teismą,

F.

kadangi Europos Parlamentas kaip kraštutinės priemonės negali prieš valstybę narę netgi pradėti pažeidimo procedūros (pagal EB sutarties 226 straipsnį), nes tai yra išskirtinė Komisijos teisė,

G.

kadangi dėl tinkamų priemonių, kurios padėtų veiksmingai apginti Europos Parlamento sprendimus, stokos gali būti varžomas Europos Parlamento, kaip politinės ir teisėkūros institucijos, veiksmingumas,

H.

kadangi siekiant užtikrinti Europos Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo ir gero administravimo principų laikymąsi Bendrijos organų veikla turi būti vykdoma vadovaujantis skaidrumo ir suprantamumo normomis taip užtikrinant tam tikrų veiksmų ar jų nebuvimo priežasčių aiškumą,

I.

kadangi siekiant išvengti minėtųjų problemų Parlamento išimtinių teisių gynimo priemones reikėtų stiprinti ne keičiant EB sutartį, o apibendrinant nacionalinių parlamentų patirtį ir atsižvelgiant į Europos Parlamento specifinius poreikius pritaikant tinkamas priemones,

J.

kadangi šiuo tikslu atrinktų valstybių narių grupėje atlikto tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad daugumoje nacionalinių teisės sistemų nacionaliniams parlamentams suteikiamos teisinės priemonės, kuriomis užtikrinama ne tik visos asamblėjos, bet ir atskirų jos narių interesų apsauga,

K.

kadangi valstybės narės turėtų laikytis „nuoširdaus ir lojalaus bendradarbiavimo“ principo, kuris įtvirtintas Europos Bendrijos steigimo sutarties 10 straipsnyje, ir kadangi atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką pačios valstybės narės privalo „numatyti teisinių priemonių ir procedūrų sistemą, kuri užtikrintų teisę į veiksmingą teisinę gynybą“ (2),

L.

kadangi Europos Parlamentui reikėtų suteikti jeigu ne tokias pačias, tai bent jau analogiškas savo išimtinių teisių gynimo teismuose – ar tai būtų Teisingumo Teismas, ar nacionaliniai teismai – priemones, panašiai, kaip nacionalinėse sistemose parlamentams suteikiamos gynimo priemonės,

1.

ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Parlamento prašymus pradėti pažeidimo procedūrą prieš bet kurią valstybę, pažeidusią Parlamento išimtines teises, ir prašo, kad kompetentingas Komisijos narys išsamiai išdėstytų sprendimo priežastis, jeigu Komisijos narių kolegija nuspręs nesiimti veiksmų;

2.

siūlo taip pakeisti Teisingumo Teismo statutą, kad būtų užtikrinama Europos Parlamento teisė pateikti savo pastabas Teismui visais atvejais, kai tiesiogiai ar netiesiogiai kyla klausimas dėl jo išimtinių teisių, siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl Europos Parlamento dalyvavimo, nors jis oficialiai nedalyvauja teismo procese, nebūtų paliktas tik Teisingumo Teismo nuožiūrai, kaip numatoma pagal šiuo metu taikomą statuto 24 straipsnio 2 dalį;

3.

siūlo atlikti išsamų klausimo tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar EB sutarties 300 straipsnio 6 dalyje numatytas teisinis mechanizmas galėtų būti taikomas tais atvejais, kai kyla rimta grėsmė Europos Parlamento išimtinėms teisėms, taip suteikiant galimybę Parlamentui prašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tam tikro nacionalinės teisės akto suderinamumo su pirmine Bendrijos teise, nepažeidžiant išskirtinės Komisijos teisės pradėti arba nepradėti pažeidimo procedūrą prieš valstybę, kuri galimai padarė pažeidimą;

4.

prašo atsakingo komiteto parengti Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio pakeitimą siekiant, kad šis straipsnis apimtų visus visuose teismuose vykdomus procesinius veiksmus ir kad šiame straipsnyje būtų numatyta supaprastinta procedūra, naudotina, kai procesui Teisingumo Teisme taikoma skubos tvarka arba pagreitinta procedūra;

5.

mano, kad reikėtų remti Europos Parlamento ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo politiką, kaip ta, kuri jau davė gerų rezultatų kai kuriose valstybėse narėse, kuriant tokias teismo procedūras, kurios suteiktų galimybę Parlamentui dalyvauti tuose teismo procesuose, kuriems vadovauja nacionalinių teismų teisėjai ir kurie susiję su Parlamento išimtinėmis teisėmis;

6.

ragina Komisiją siūlyti priimti tinkamas teisėkūros priemones siekiant užtikrinti visišką teisminės Parlamento išimtinių teisių gynybos veiksmingumą;

7.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/3

A.

kadangi Baltijos jūros baseiną supa aštuonios Europos Sąjungos valstybės narės ir 80 proc. Baltijos jūros pakrantės priklauso Europos Sąjungos teritorijai; kadangi bendrovė „Gazprom“ yra pagrindinė bendrovės „Nord Stream“ akcininkė,

B.

kadangi Komisijos komunikatuose ir Parlamento rezoliucijose ne kartą pabrėžiama, kad rūpinimasis Baltijos jūros aplinka yra vienas iš svarbiausių ES Šiaurės dimensijos tikslų,

C.

kadangi didžiausią žalą Baltijos jūrai ir jos ekologinei pusiausvyrai daro visų su Baltijos jūra besiribojančių valstybių narių ir Rusijos žemės ūkio bei pramonės sektorių teršalai,

D.

kadangi ES ypač daug dėmesio skiria aplinkosaugai, taip pat jūrų aplinkos apsaugai,

E.

kadangi dalyvaudama Teisingumo Teismo bylų svarstymuose Komisija ne sykį pakartojo, kad aplinkosauga yra vienas iš svarbiausių Bendrijos tikslų, ir kadangi Teismas pripažino, kad Bendrija kompetentinga spręsti jūrų aplinkos išsaugojimo ir apsaugos problemas,

F.

kadangi šiuo metu Baltijos jūroje planuojama daugybė infrastruktūros projektų (dujotiekis „Nord Stream“, vėjo jėgainės, projektas „Scanled Baltic Pipe“, dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos, elektros tiltai tarp Švedijos ir Lietuvos, suskystintų gamtinių dujų terminalai Svinouscyje ir kt.),

G.

kadangi Europai reikia rasti būdų, kaip spręsti gyvybiškai svarbų energijos tiekimo saugumo klausimą,

H.

kadangi gamtinės dujos vis svarbesnės užtikrinant Europos energijos pusiausvyrą; kadangi ypač nuo 1990 m. gamtinių dujų naudojimas buvo pagrindinis ir vienintelis būdas mažinti išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį,

I.

kadangi EB sutarties 174 straipsnio 2 dalyje numatyta vadovautis atsargumo principu; kadangi, remiantis šiuo principu, visos interesų grupės turi siekti įvertinti naujų sprendimų ar planuojamų darbų poveikį aplinkai, ir, jeigu esama svaraus pagrindo įtarti, kad gamtai keliama grėsmė, imtis prevencinių veiksmų,

J.

kadangi turi būti remiamasi principu, pagal kurį aplinkos apsaugos reikalavimai įtraukiami nustatant kiekvieno specifinio sektoriaus politikos gaires, taigi į šiuos reikalavimus turi būti tinkamai atsižvelgiama vykdant bet kokią Bendrijos veiklą ir siekiant bet kokių Bendrijos tikslų,

K.

kadangi būsimosios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, kuri įtraukta į Lisabonos sutartį, 194 straipsnyje aiškiai pažymima, kad ES energetikos politika turi būti vykdoma vadovaujantis valstybių narių solidarumo principu ir atsižvelgiant į būtinybę saugoti ir puoselėti aplinką,

L.

kadangi Tarptautinė jūrų organizacija patvirtino, kad Baltijos jūra ypač jautri aplinkos taršai, ir pripažino ją itin pažeidžiama zona,

M.

kadangi šiandien Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje; kadangi pavojingų medžiagų koncentracija Baltijos jūros vandenyje ir jos gyvuosiuose organizmuose ir toliau nenatūraliai didelė,

N.

kadangi Baltijos jūra yra tipiška vidaus jūra; kadangi ji sekli, jos kaip ir Juodosios jūros vandens masės atsinaujinimo ciklas ilgiausias pasauliniame vandenyne, t. y. trunka apie 30 metų,

O.

kadangi planuojamas dujotiekio eksploatacijos laikas – 50 metų, o jo išardymo darbai ne mažesnio masto negu nutiesimo; kadangi svarstant projekto poveikį aplinkai ir ekonomikai svarbu gilintis į šią problemą atsižvelgiant į laiką, kuris būtinas augalijai ir gyvūnijai visiškai atkurti iki jų pradinės būklės,

P.

kadangi sunkieji metalai, teršalai ir kitos pavojingos medžiagos žalingos sveikatai; kadangi būtina ištirti poveikį maisto grandinei,

Q.

kadangi ypatingą Baltijos jūros aplinkos pažeidžiamumą lėmė daugybė veiksnių, pvz., užsistovėjusi vandens masė, vandens masės stratifikacija, pramoninėse žvejybos zonose vykdoma veikla ir Baltijos jūros zonoje labai suintensyvėjusi ūkinė veikla,

R.

kadangi Baltijos jūroje vykdant darbus ypatingomis sąlygomis gali būti paskatintas staigus dumblių populiacijų dauginimasis ir dėl kurio galėtų kilti ypač didelis pavojus Suomijai, Švedijai, Vokietijai ir Baltijos valstybėms,

S.

kadangi dar vienas didžiulės grėsmės aplinkai veiksnys yra tai, kad po II pasaulinio karo Baltijos jūros dugne palaidota maždaug 80 000 tonų sprogmenų, kurių sudėtyje esama tokių toksiškų medžiagų, keliančių pavojų Baltijos jūros aplinkai ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaip garstyčių dujos, sieros ipritas, azoto ipritas, liuizitas, klarkas I, klarkas II ir adamsitas,

T.

kadangi kai kurios šalys skandino konteinerius su sprogmenimis nuo 1945 m. iki septintojo dešimtmečio pabaigos,

U.

be to, kadangi sprogmenų konteineriai yra kritiškos būklės ir, remiantis skaičiavimais, jų korozija gali siekti 80 proc.; kadangi tikslią jų buvimo vietą ne visada įmanoma nustatyti,

V.

taip pat kadangi pagal 2007 m. lapkričio 15 d. Krokuvoje patvirtintą Baltijos jūros veiksmų planą reikalaujama, kad su Baltijos jūra besiribojančios valstybės užtikrintų saugų senų cheminių medžiagų ir iš pavojingų medžiagų sudarytų prietaisų laikymą,

W.

kadangi dujotiekis gali kelti grėsmę Baltijos jūros aplinkai ir valstybėms, kurios ribojasi su Baltijos jūra,

X.

atsižvelgdamas į tai, kad eismas Baltijos jūroje taptų intensyvesnis, t. y. dirbtų daugiau jūrininkų ir naftos tankerių, ir į tai, kad tiesiamas, įrengiamas ir eksploatuojamas dujotiekis gali gesti, taigi kiltų gaisro pavojus, laivai netektų plūdrumo ir skęstų ir tai neigiamai atsilieptų žmonėms, ekonomikai ir aplinkai,

Y.

kadangi bendrovė „Nord Stream“ planuoja nutiesti 1 200 ilgio ir maždaug 2 km pločio povandeninę juostą, ir tai taps didžiausia povandenine statyba pasaulyje,

Z.

kadangi tiesiant, įrengiant ir eksploatuojant dujotiekį galėtų būti daromas neigiamas poveikis žuvininkystei, turizmui ir laivybai, taigi tikriausiai tai turėtų neigiamos įtakos pakrančių regionų ekonomikai,

AA.

kadangi, vadovaujantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (JTJRK), kuri yra neatskiriama acquis communaitaire dalis, 123 straipsnio nuostatomis, reikalaujama, kad valstybės, kurios ribojasi su pusiau uždaromis jūromis, bendradarbiautų ir derintų savo veiksmus naudodamosi savo teisėmis ir vykdydamos savo pareigas, susijusias su jūros aplinkos apsauga ir išsaugojimu,

AB.

kadangi, remiantis Espo konvencijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šalys turi kartu arba atskirai imtis tinkamų ir veiksmingų priemonių, kad būtų išvengta neigiamo minėtojo projekto poveikio aplinkai tarpvalstybiniu lygmeniu ir kad būtų įmanoma šį poveikį švelninti bei kontroliuoti,

AC.

kadangi, remiantis Espo konvencijos 5 straipsnio a punkto nuostatomis, konsultuojantis su šalimis, kurioms tarptautiniai projektai gali turėti neigiamos įtakos, turėtų būti svarstomos galimos siūlomo projekto alternatyvos, įskaitant galimybę jo atsisakyti,

AD.

kadangi, remiantis Helsinkio konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, šios konvencijos šalys turi imtis visų priemonių, būtinų norint užkirsti kelią Baltijos jūros baseino aplinkos taršai, kurią sukelia dugno tyrimų, eksploatacijos ar kitokia panašaus pobūdžio veikla,

AE.

kadangi siūloma Šiaurės Europos dujotiekį tiesti per teritorijas, kurios saugomos pagal programą „Natura 2000“ ir kurios pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB priskiriamos ypač saugomoms teritorijoms,

AF.

kadangi, remiantis Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, valstybės narės įsipareigojusios imtis būtinų priemonių ir nuo išnykimo apsaugoti natūralias buveines, ypač saugomose teritorijose gyvenančių rūšių buveines,

AG.

kadangi, siekiant apsaugoti pažeidžiamas teritorijas, Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, pagal kurį valstybės narės turi tinkamai įvertinti bet kokio plano ar projekto, kuris nėra tiesiogiai susijęs su saugoma teritorija ar būtinas šiai teritorijai tvarkyti, tačiau kurio poveikis tai teritorijai didelis, padarinius,

AH.

kadangi, kaip nustatyta Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalyje, kompetentingos institucijos gali pritarti planui ar projektui tik gavusios prieš tai minėto vertinimo išvadas ir įsitikinusios, kad tai neturės įtakos konkrečios teritorijos neliečiamumui, ir prireikus atsižvelgusios į visuomenės nuomonę,

AI.

kadangi tai būtų ilgiausias pasaulyje dvigubas povandeninis dujotiekis, nutiestas arčiausiai jūros dugno, ir todėl itin pažeidžiamas avarijos atveju,

AJ.

kadangi Sprendime Nr. 1364/2006/EB Šiaurės Europos dujotiekio projektas vadinamas vienu iš prioritetinių ir teigiama, kad jis labai svarbus Europai,

AK.

kadangi visi jūroje statomi didelio masto inžineriniai objektai susiję su tam tikra rizika ir todėl būtina atlikti itin kruopščią ir išsamią analizę bei poveikio aplinkai vertinimą, kaip nurodyta Espo konvencijoje, Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvencijoje (angl. HELCOM) ir visuose kituose taikytinuose Europos ir valstybių narių teisės aktuose,

AL.

kadangi Espo konvencijoje numatyta rengti kiekvieno panašaus pobūdžio projekto alternatyvaus varianto analizę, į kurią turėtų būti įtraukta informacijos apie vykdymo sąnaudas ir aplinkos apsaugą; kadangi šiuo atveju turėtų būti atlikta alternatyvi sausumos dujotiekio analizė,

AM.

kadangi suplanuoto dujotiekio dalys jau nugabentos į Suomijos miestą Kotką apdorojimui,

AN.

kadangi, remiantis Orhuso konvencijos 1 straipsnio nuostatomis, turi būti užtikrinta visų konvencijos šalių teisė į informaciją, taip pat teisė visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir siekti teisingumo sprendžiant aplinkosaugos klausimus,

AO.

kadangi teisiniuose reikalavimuose, kuriais turi būti vadovaujamasi rengiant tikslų poveikio aplinkai vertinimą, privalu atsižvelgti į visus minėtuosius rizikos veiksnius,

AP.

be to, kadangi būtina ištirti teroristų keliamą grėsmę ir sugebėjimą veiksmingai reaguoti kilus šiai grėsmei,

1.

laikosi nuomonės, kad dujotiekis „Nord Stream“ yra infrastruktūros projektas, kurio politiniai ir strateginiai aspektai aktualūs ir ES, ir Rusijai; supranta, kad ES valstybės narės susirūpinusios dėl dujotiekio tiesimo ir eksploatacijos; pabrėžia, kad klausimas dėl mažų pajūrio valstybių pajėgumo užtikrinti saugumą Baltijos jūros regione neatskiriamas nuo klausimo dėl ES gebėjimo veikti solidariai ir vieningai spręsti su energetika susijusias problemas, taip pat primena savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl Bendros užsienio politikos energetikos srityje kūrimo (8); pažymi, kad Sprendime 1364/2006/EB, kuriame nustatomos transeuropinių energetikos tinklų gairės, pripažįstama, jog projektas „Nord Stream“ svarbus Europai ir jį įgyvendinus ateityje būtų lengviau užtikrinti ES energijos poreikius; pabrėžia, kad šis projektas, kaip ir kitų papildomų dujotiekių, pvz., „Yamal II“ ir „Amber“, projektai, turėtų būti rengiamas vadovaujantis Europos bendros užsienio politikos nuostatomis dėl energetikos ir visapusiškai atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai ir ES valstybių narių saugumui;

2.

pakartoja savo įsitikinimą, kad, atsižvelgiant į didėjančią ES priklausomybę nuo riboto skaičiaus energijos šaltinių, tiekėjų ir transporto maršrutų, itin svarbu remti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama juos įvairinti geografiniu požiūriu ir numatant tvarias alternatyvas; ypač atkreipia dėmesį į būtinybę remti uostų infrastruktūros, naudojamos kurui tvarkyti, vystymą; primena, kad dujotiekis „Nord Stream“ yra tik vienas iš daugybės dujų infrastruktūros projektų, tokių, kaip dujotiekio ir suskystintų gamtinių dujų terminalo; šie projektai labai svarbūs siekiant užtikrinti Bendrijos gamtinių dujų naudojimo reikmes, kurios, kaip nurodoma daugybėje tyrimų, ateinančiais metais ypač didės, tačiau tai būtų galimybė pakeisti ne tokį ekologišką iškastinį kurą; atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti stabilų dujų tiekimą, mano, kad būtina įvertinti ilgalaikį naujos dujų infrastruktūros poveikį aplinkai;

3.

pritaria į minėtąją 2006 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją įtrauktam pasiūlymui nustatyti privalomus viršnacionalinius įsipareigojimus, kurie būtų grindžiami ateities jūrų strategija ir į kuriuos galėtų būti įtraukti bendri su trečiosiomis šalimis įsipareigojimai;

4.

pabrėžia, kad energetinis saugumas itin svarbus visos Europos Sąjungos saugumui, taip pat kad energetinio saugumo sąvoka neturėtų būti ribojama, t. y. ji reiškia ne tik tai, kad nepakankama ES vidaus gamyba, bet ir susijusi su geopolitiniais aspektais, t. y. su priklausomybe nuo importo ir su galimybe nebegauti energijos dėl politinių priežasčių; mano, kad patvirtinus trečiąjį energetikos paketą sumažės visų valstybių narių energetinė priklausomybė, kadangi visiškai liberalizuotos ir integruotos energijos rinkos sąlygomis nė viena valstybė negali būti atjungta nuo trečiojoje šalyje esančio tiekimo šaltinio;

5.

mano, kad, siekiant užtikrinti patikimą energijos tiekimą laikantis įsipareigojimo saugoti aplinką ir skatinti darnų vystymąsi, svarbu vykdyti nuoseklią ir darnią Europos gamtinių dujų tiekimo politiką, t. y. atidžiai vertinti ekologinius alternatyvių sprendimų aspektus Europos lygmeniu ir užtikrinti abipusį valstybių narių solidarumą;

6.

apgailestauja, kad ES, ypač Komisija, šiame projekte atlieka tik antraeilį vaidmenį; pažymi, kad aktyviau dalyvaujant ES sumažėtų neapibrėžtumas dėl projekto „Nord Stream“, dėl kurio varžoma nemažai valstybių narių;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės priešinasi Baltijos jūros teritorijoje planuojamo tiesti dujotiekio projektui, kadangi Baltijos jūra yra bendras su šia ja besiribojančių valstybių turtas, taigi su ja susiję klausimai neturėtų būti sprendžiami sudarant dvišalius susitarimus; todėl mano, kad, vadovaujantis Espo konvencija, Helsinkio konvencija ir kitais taikytinais teisės aktais, šis projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su kiekviena iš Baltijos jūros valstybių; pabrėžia, kad svarbu, jog Rusija baigtų ratifikuoti Espo konvenciją;

8.

taigi prieštarauja, kad būtų tariamasi dėl tokio didelio masto investicijų, pirmiausia negavus teigiamo poveikio aplinkai įvertinimo;

9.

yra įsitikinęs, kad energetikos projektai, kuriuose dalyvauja ES valstybės narės ir trečiosios šalys, turėtų būti aktualūs visai Europai ir svarbūs visai Europos Sąjungai bei jos piliečiams;

10.

pripažįsta, kad šiuo metu bendrovė „Nord Stream“ atlieka poveikio aplinkai vertinimą, kuris bus pateiktas tvirtinti Espo konvencijoje nurodytoms kilmės šalims, t. y. Rusijai, Suomijai, Švedijai, Danijai ir Vokietijai; ragina bendrovę tyrimų rezultatus ir visą mokslinių duomenų apie ekologinę padėtį projekto vykdymo vietoje, sukauptų tiriant aplinką, rinkinį pateikti ne tik minėtosioms valstybėms, bet ir HELCOM bei visoms kitoms pakrantėms valstybėms;

11.

pabrėžia, jog, norint priimti tvarų ilgalaikį sprendimą, svarbu, kad visos suinteresuotosios šalys užtikrintų visišką skaidrumą statybos ir eksploatacijos etapais, ir kad būtų labiau pasitikima šiuo ypatingu projektu, jei su Baltijos jūra besiribojančios valstybės galėtų stebėti darbus;

12.

todėl ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai įsipareigoti išanalizuoti Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo darbų poveikį aplinkai, ypač kai tai susiję su svarstymais, kuriems pagrįsti būtina Komisijos nuomonė, kaip nustatyta Tarybos direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalyje;

13.

pabrėžia, jog, siekiant, kad ES ir Rusijos tarpusavio priklausomybė peraugtų į partnerystę, investuojant turi būti vadovaujamasi abipusiškumo principu; pažymi, kad atvira Europos rinka labai naudinga trečiosioms šalims, nors Europos investuotojams Rusijoje panašūs pranašumai neužtikrinami;

14.

apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į minėtoje Parlamento 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje pateiktą pasiūlymą dėl Komisijos siūlomų projektų objektyvių poveikio aplinkai vertinimų rengimo ir pakartoja savo įsitikinimą, kad šį vertinimą turėtų rengti nepriklausoma organizacija, kuri turėtų būti skiriama atsižvelgiant į visų pajūrio valstybių nuomones;

15.

ragina Tarybą ir Komisiją išsamiai įvertinti klausimą dėl to, ar projektas įgyvendinamas laikantis Bendrijos ir tarptautinės teisės nuostatų;

16.

reiškia susirūpinimą dėl dujotiekio „Nord Stream“ projekto tvarkaraščio, nes, laikydamiesi jame nustatytų terminų, suinteresuotos šalys, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir HELCOM ekspertai nespėtų nuodugniai išnagrinėti poveikio aplinkai įvertinimo rezultatų; pabrėžia, kad norint nuodugniai išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, reikia parengti tinkamą grafiką;

17.

pažymi, kad ne vieną mėnesį dirbant 2 400 km2 ploto Baltijos jūros teritorijoje, naudojant daugybę laivų ir kitos įrangos, galėtų kilti didžiulė grėsmė regiono biologinei įvairovei, daugybei jame esančių buveinių ir saugiai bei sklandžiai laivybai;

18.

tikisi, kad galimas poveikis jūros dugnui tiesiant vamzdyną bus poveikio aplinkai vertinimo dalis;

19.

ragina projektuotoją įtraukti į savo poveikio aplinkai vertinimo projekto ataskaitą išsamią techninę informaciją. t. y. aiškiai aprašyti dabartines ekologines vietos sąlygas bei pateikti duomenų apie vietos geomorfologiją trimačiu formatu;

20.

reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kuriuose teigiama, kad prieš pradėdamas eksploatuoti dujotiekį investuotojas ketina panaudoti itin toksišką glutaro aldehido junginį; ragina investuotoją nenaudoti šios medžiagos;

21.

ragina Komisiją atlikti patikimą nepriklausomą poveikio aplinkai tyrimą ir jo metu ištirti į Baltijos jūrą pilamus žemės ūkio ir pramonės sektorių teršalus ir įvertinti galimą Baltijos jūroje nutiestų ir šiuo metu naudojamų vamzdynų grėsmė aplinkai; be to, ragina Komisiją įvertinti papildomą projekto „Nord Stream“ poveikį Baltijos jūrai;

22.

ragina projekto rengėją užtikrinti, kad tiesiant ir eksploatuojant vamzdyną nebūtų keliama grėsmės unikalioms šio geografinio regiono gyvūnų rūšims, t. y. daugybei žuvų ir paukščių rūšių, taip pat jūrų kiaulių, kurių skaičiuojama vos 600, populiacijai;

23.

mano, kad Baltijos jūros aplinkos apsauga yra vienas iš ES Šiaurės dimensijos veiklos aspektų, ir, kur tinkama, į jį taip pat turėtų būti atsižvelgiama pagal Baltijos jūros strategiją;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuniokotos pakrančių vietovės ir vis labiau teršiama jūrų aplinka daro didžiulę įtaką pakrančių regionų gerovei ir kelia grėsmę jų ekonomikos konkurencingumui; pažymi, kad, atsižvelgiant į didžiulę jūrininkystės ir jūrų politikos svarbą pakrančių regionams, būtina užtikrinti ilgalaikį aplinkos tvarumą ir taip apsaugoti jų ekonomiką ir socialinę bei aplinkos gerovę;

25.

pažymi, kad nesama jokios strategijos, kuria vadovaujantis būtų šalinami struktūriniai gedimai ir sprendžiami išorinės grėsmės dujotiekio saugumu klausimai; pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžti visus saugumo ir skubaus reagavimo avarijos atveju aspektus, įskaitant finansinius išteklius, atsakinguosius asmenis, funkcijas ir procedūras;

26.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjančią dujų paklausą ES, turėtų būti ištirti ir propaguojami alternatyvūs dujotiekio tiesimo maršrutai atsižvelgiant ekologinius ir ekonominius aspektus bei į jų nutiesimo terminus; pažymi, kad iš bendrovės „Nord Stream“ reikalaujama pateikti alternatyvų maršrutui, pasirinktam poveikio aplinkai vertinime;

27.

ragina Komisiją atlikti šią analizę bendradarbiaujant su susijusiomis pajūrio šalimis, investuotoju ir HELCOM bei atsižvelgiant į suinteresuotų NVO nuomones;

28.

pabrėžia, kad klausimas dėl ekonominės kompensacijos už bet kokius gedimus ar žalą turi būti iki galo išspręstas dar prieš leidžiant pradėti darbus; pažymi, kad susidūrus su rimtais dujotiekio gedimais padėtis su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse gali tapti komplikuota ir tai galėtų būti pražūtinga jūros aplinkai; mano, kad bendrovė „Nord Stream“ turėtų prisiimti visą atsakomybę už kompensacijų mokėjimą;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiai įvertinti projekto „Nord Stream“ ir jame dalyvaujančių bendrovių ekonominius, biudžeto ir skaidrumo aspektus;

30.

ragina Komisiją ištirti galimybes Šiaurės dimensijos partnerystės pagrindu pareikalauti iš „Nordstream“„planavimo naudos“ ekvivalento, susijusio su galimais atstatymo projektais Suomijos ir Rusijos sienos regione, kur dujotiekį siūloma pradėti, arba tai padaryti pagal Baltijos jūros strategiją, Šiaurės dimensijos partnerystės pagrindu;

31.

atkreipia dėmesį į šiuos valstybių narių valdžios institucijų priimtus sprendimus:

32.

apgailestauja, kad Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos link: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ nenagrinėjama stambių projektų, pvz., povandeninių dujotiekių, problema; apgailestauja, kad Komisijos inicijuotuose teisės aktuose ir komunikatuose, susijusiuose su jūrų strategija, neskiriama dėmesio povandeninių dujotiekių problemai, nors šis klausimas itin aktualus ir aplinkosaugos, ir saugios ES energetikos požiūriais;

33.

ragina sudaryti galimybę susipažinti su nepriklausomu poveikio aplinkai vertinimu, kad būtų galima surengti išsamias konsultacijas su atitinkamomis institucijomis ir pajūrio valstybių visuomene;

34.

pažymi, kad svarbu vadovautis skaidria informavimo apie poveikio aplinkai vertinimo etapus ir jo rezultatus strategija ir šiuos rezultatus aktyviai skelbti visose ES valstybėse narėse, ypač Baltijos jūros valstybėse;

35.

todėl pakartoja į savo minėtą 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją įtrauktą siūlymą parengti privalomą valstybių narių derybų priemonę ir dar kartą primygtinai ragina Tarybą imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu bei rengti privalomus poveikio aplinkai vertinimus, susijusius su bendrais ES ir trečiųjų šalių projektais;

36.

pažymi, kad nustatant Šiaurės Europos dujotiekio maršrutą ne tik turėtų būti siekiama Sprendime Nr. 1364/2006/EB išdėstytų ekonominių tikslų, bet ir stengiamasi išvengti bet kokios žalos aplinkai;

37.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tiesiant „Nord Stream“ dujotiekį būtų griežtai laikomasi su poveikio aplinkai vertinimu susijusių ES teisės aktų ir visų tarptautinių konvencijų;

38.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi pirmiau minėtų dokumentų, t. y. Jūrų teisės konvencijos, Helsinkio konvencijos, Espo konvencijos, Orhuso konvencijos, direktyvų 85/337/EEB, 97/11/EB, 92/43/EEB ir 79/409/EEB bei EB sutarties 10 straipsnio, nuostatomis, taip pat apsaugos ir tvarios plėtros principais, ir, jeigu nesilaikoma pagal šiuos dokumentus prisiimtų įsipareigojimų, inicijuoti procedūras, kaip nustatyta EB sutarties 226 straipsnyje;

39.

atsižvelgdamas į dabartinę politinę padėtį Rusijoje ir Rusijos geopolitinius siekius, mano, kad labai svarbu, jog Rusija pademonstruotų gerą valią bendradarbiaudama Europos energetikos politikos srityje; pabrėžia, kad svarbu, jog Rusija ratifikuotų Energetikos chartijos sutartį ir jos tranzito protokolą, nes tai sumažintų konfliktų dėl tokių projektų kaip „Nord Stream“ dujotiekis tikimybę;

40.

ragina Komisiją atsižvelgiant į savo kompetenciją įvertinti padėtį, susijusią su konkurencija rinkoje, kuri susidarytų baigus galimus dujotiekio „Nord Stream“ darbus, ir prireikus imtis priemonių, reikalingų norint išvengti bendrovės „Gazprom“ dominavimo ES dujų rinkose, kol ES įmonėms nesuteikiama tokių pat prieigos prie Rusijos energijos rinkos teisių;

41.

siūlo nustatyti bendros vamzdyno priežiūros sistemą ir į ją įtraukti visas Baltijos jūros regiono šalis; be to, mano, kad įsipareigojimą mokėti kompensacijas už žalą aplinkai turėtų prisiimti tik bendrovė „Nord Stream“;

42.

pažymi, kad veikia nepakankamai institucijų, gebančių tinkamai spręsti su šiuo projektu susijusius aplinkosaugos ir geopolitinio saugumo klausimus; todėl siūlo Komisijai įsteigti atitinkamą postą, kurį užimantis asmuo spręstų su šiuo metu vykdomais ir būsimais projektais susijusius klausimus ir būtų pavaldus vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio reikalų ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotojui);

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/11

A.

kadangi teroristinių išpuolių ir smurto bangos augimas, pastebimai blogėjanti saugumo padėtis, didėjanti opiumo gamyba ir stiprėjantis visuotinis nepasitenkinimas korupcija ir vyriausybės nesėkmėmis rodo, kad Afganistanas yra kryžkelėje; kadangi, nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų ir dalinės civilinio atstatymo sėkmės, didelės dalies Afganistano gyventojų gyvenimo sąlygos nepagerėjo; kadangi dabar, kai Afganistanui iškilo grėsmė, reikia skubių veiksmų, tačiau ilgalaikiai sprendimai bus galimi tik visapusiškai pagerinus valdymą ir sustiprėjus valstybei,

B.

kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos, padedamos Jungtinės Karalystės, 2001 m. spalio 7 d. pradėjo Tvirtos taikos operaciją; kadangi kitos keturios ES valstybės narės – Čekija, Prancūzija, Lenkija ir Rumunija – dalyvauja koalicijos pajėgose, vykdančiose operaciją; kadangi visos ES valstybės narės, išskyrus Kiprą ir Maltą, prisideda prie NATO vadovaujamos ISAF misijos pajėgų daugiau nei 21 500 karių; kadangi pirmosios provincijos atstatymo grupės (PRT) buvo įkurtos 2001 m. pabaigoje, o šiuo metu visoje šalyje veikia apytikriai 25 PRT,

C.

kadangi yra didelis neatitikimas tarp tarptautinės bendruomenės pinigų sumų, skiriamų karinėms operacijoms, ir sumų, skiriamų valstybės atstatymui ir humanitarinei pagalbai,

D.

kadangi daugiau kaip pusė visų Afganistano gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o šalies ekonomika yra viena silpniausių pasaulyje, nedarbo lygis siekia 40 proc.,

E.

kadangi Afganistano sveikatos apsaugos sektorius pradėjo duoti pirmus teikiančius vilčių rezultatus, pvz., po Talibano žlugimo 24 proc. sumažėjo kūdikių mirtingumas, daugiau kūdikių išgyvena ir po pirmųjų gyvenimo metų ir didesnei afganų procentinei daliai tiesiogiai prieinama pirminė sveikatos priežiūra,

F.

kadangi Afganistano švietimo sistema rodo pirmuosius teigiamus poslinkius, pvz., didėja vaikų ir ypač mergaičių, studentų ir mokytojų, grįžtančių į mokyklas, skaičius, toliau vyksta pradinių mokyklų atstatymas ir mokytojų rengimas,

G.

kadangi, nors ir nėra oficialių skaičių apie žuvusius civilius Afganistane, 2008 m. kovo 6 d. JT Generalinio Sekretoriaus pateiktoje padėties Afganistane ataskaitoje pažymima, kad „2007 m. sukilėlių ir teroristinė veikla, palyginti su praėjusiais metais, gerokai suaktyvėjo. 2007 m. kas mėnesį vidutiniškai buvo užregistruota po 566 įvykius, praėjusiais metais – 425 įvykiai per mėnesį. Iš daugiau kaip 8 000 žuvusiųjų konfliktuose 2007 m. daugiau kaip 1 500 buvo civiliai“ – tai didžiausias nukentėjusiųjų skaičius po Talibano režimo nuvertimo 2001 m.,

H.

kadangi naujojoje Afganistano Konstitucijoje negarantuojama visiška religijos laisvė, nes už kitokios negu islamas religijos išpažinimą yra baudžiama,

I.

kadangi Jungtiniame koordinavimo ir stebėjimo tarybos posėdyje 2008 m. vasario mėn. 5–6 d. Tokijuje buvo pradėta rengti tarptautinė konferencija, kuri turėtų peržiūrėti pirmiau minėtoje Londono konferencijoje priimto Pakto dėl Afganistano įgyvendinimo pažangą,

J.

kadangi 2008 m. Afganistano opiumo žiemos greito įvertinimo tyrimas (jį atliko Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras) patvirtino per 2007 m. tyrimą nustatytas tendencijas, kad provincijų be opiumo skaičius šalies šiaurėje ir centre gali didėti, tačiau auginimas pietinėje ir vakarinėje dalyse tikriausiai didės; kadangi 2007 m. pranešime pakartojamas neteisingas požiūris, kad provincijos, kuriose aguonų auginama mažai arba visiškai neauginama, laikomos provincijomis be opiumo, tačiau, kita vertus, pabrėžiama sąsaja tarp nesaugumo ir narkotikų gamybos; kadangi pagrindinės kovos su narkotikais politikos priemonės yra pasėlių naikinimas, užtvaros (gerokai sudėtingesnės negu kontrabandininkų sulaikymas) ir vystymasis (alternatyvūs išgyvenimo šaltiniai), vykdomi visi kartu,

K.

kadangi vykdant JAV slapto kalinimo programą šimtai afganų kalinių lieka įkalinti įvairiuose kalėjimuose, pvz., Bagramo karinėje bazėje ir Gvantaname, pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teises; kadangi kaliniai afganų kalėjimuose susiduria su teisėsaugos sistema, kuri neatitinka minimalių teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms standartų,

1.

mano, kad atsižvelgiant į pastarųjų 30 metų Afganistano istoriją, paženklintą sovietinės okupacijos, kovų tarp įvairių modžahedo grupuočių ir Talibano režimo represijų, ši šalis pradėjo svarbų ir sudėtingą visuomenės atkūrimo darbą ir turi toliau stiprinti valdžios įstaigas, siekdama geriau patenkinti savo piliečių pagrindinius poreikius: išsilavinimo, būsto, sveikatos, mitybos ir visuomenės saugumo; teigiamai vertina Afganistano žmonių pastangas ir pažangą, padarytą nuo 2002 m. kuriant teisinę ir demokratinę valstybę bei siekiant stabilumo;

2.

yra įsitikinęs, kad šalis tapo pagalbos tarptautinei plėtrai ir dvišalio bei daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdžiu; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi toliau dirbti su Afganistano vyriausybe ir Afganistano visuomene, kad parodytų, jog sugebės padėti ištrūkti iš užburto prievartos ir skurdo rato bei suteikti šaliai tvarios taikos ir vystymosi galimybę; ragina Tarybą ir Komisiją pateikti iniciatyvą tarptautinei tarybai, susidėsiančiai iš pagrindinių paramos teikėjų ir JT organizacijų, galbūt vadovaujamai Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane ir paremtai JT taikos stiprinimo komisijos principu, siekiant suderinti skirtingas Afganistano atkūrimo pastangas;

3.

atkreipia dėmesį į šalyje vykusių karų poveikį, milijonus aukų, neįgaliuosius, pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis ir materialias išlaidas, kylančias dėl beveik visiškai sunaikintos pagrindinės infrastruktūros;

4.

Griežtai smerkia 2008 m. liepos 7 d. įvykdytą teroristinį išpuolį prieš Indijos ambasadą Kabule, per kurį žuvo daugiau nei 40 žmonių, įskaitant 4 ambasados darbuotojus; išreiškia nuoširdžiausią užuojautą artimiesiems, sužeistiesiems ir Afganistano bei Indijos vyriausybėms;

5.

mano, kad Afganistano ir Pakistano santykiai buvo nestabilumo regione pagrindas todėl mano, kad regiono stabilizavimui reikalinga išsami politika, susijusi su šiais santykiais; tikisi, kad naujoji Pakistano vyriausybė suteiks naują impulsą dvišalių santykių pagerinimui; vis dėlto mano, kad be aktyvaus tarptautinės bendruomenės dalyvavimo ir paramos abi šalys nepajėgs pačios išspręsti sudėtingų dvišalių santykių problemos; pripažįsta, kad saugumas Afganistane labai priklauso nuo Pakistano demokratizacijos; ragina tarptautinę bendruomenę inicijuoti ir palaikyti priemones, kuriomis būtų mažinama Afganistano ir Pakistano santykių įtampa, įskaitant ilgalaikę programą, skirtą tarpvalstybinio regiono stabilizavimui ir vystymui, kurioje dalyvautų abi suinteresuotosios šalys;

6.

palankiai vertina Afganistano gyventojų ir institucijų pastangas ir pažangą, pasiektą nuo 2002 m. vystant teisinę ir demokratinę valstybę ir siekiant stabilumo; mano, kad šie laimėjimai itin svarbūs struktūrinių problemų dėl teisėtumo ir žmogiškojo orumo apsaugos trūkumo, būdingų Afganistanui sovietiniu ir Talibano valdymo laikotarpiu, požiūriu;

7.

mano, kad visų pirma masinis gyventojų dalyvavimas šalies rinkimuose reiškia Afganistano gyventojų – moterų ir vyrų – norą padėti sukurti valstybę, pagrįstą aktyvios ir dalyvaujamosios demokratijos principais; pabrėžia, kad šie rinkimai tapo pavyzdžiu regionui ir besivystančioms šalims, kuriose vyksta rimti ginkluoti konfliktai;

8.

pabrėžia, kad Afganistano valdžios institucijos turi tęsti kovą su bet kokių apraiškų korupcija ir įgyvendinti veiksmingas politikos priemones siekiant pagerinti socialines gyventojų sąlygas;

9.

pažymi, kad Afganistane ES pirmiausia laikoma humanitarine organizacija, tačiau taip pat mano, kad būtina stiprinti ES politinę įtaką, todėl ragina Komisiją siūlyti strategijas, kurios leistų, išlaikant Afganistano liaudies suverenumą, stiprinti ES matomumą civiliniam, politiniam ir valdymo aparatui tol, kol vyriausybės infrastruktūra vis dar nėra stabili ir nuolatinė;

10.

pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė privalo geriau koordinuoti pastangas teikdama veiksmingą ir tvarią pagalbą civiliams gyventojams; todėl ragina priimti suderintą biudžetą, kuriame būtų numatyta pakankamai lėšų civilinių objektų atstatymui ir humanitarinei pagalbai, nes saugumo sukūrimas ir teisinės valstybės principų laikymasis yra pagrindinės svarbos klausimai;

11.

džiaugiasi dėl to, kad 2008 m. birželio 12 d. Tarptautinė Paryžiaus pagalbos teikėjų konferencija ne tik įsipareigojo papildomai skirti 21 mlrd. JAV dolerių, bet ir peržiūrėjo procedūras, kad tarptautinė pagalba būtų efektyviau ir tiksliau orientuojama atsižvelgiant į prioritetus ir į kovą su korupcija;

12.

pabrėžia, kad būtina labai stiprinti politinę valią ir atsidavimą ir kad tai turėtų pasireikšti ne tik noru siųsti papildomas pajėgas į sudėtingiausius regionus, kur vyksta nacionaliniai konfliktai, bet taip pat ten, kur skubiai ir aktyviai atkuriama visuomenė, kad būtų sustiprinti Afganistano gyventojų laimėjimai ir atkurtas ilgalaikis ir tvarus pasitikėjimas; ypač mano, kad operacija „Tvirta taika“ gali duoti priešingų nei tikimasi rezultatų, jei prieš sukilėlius bus naudojamas karinis spaudimas, bet nebus priimta politinių sprendimų, kurie leistų Afganistano vyriausybei susitarti su visomis visuomenės grupėmis, kad jos pripažintų konstituciją ir sudėtų ginklus; šiuo klausimu taip pat pabrėžia, kad humanitarinė bendruomenė – kurią sudaro JT ir nevyriausybinės organizacijos – turi pagerinti koordinavimą, vengti ad hoc iniciatyvų ir vystyti pasirengimo ir nenumatytų atvejų planus;

13.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų panaudoti savo ir valstybių narių, kurių karių arba civilių misijos jau veikia Afganistane, patirtį ir kompetenciją stabilizavimo ir atkūrimo Afganistane procese;

14.

remia NATO pajėgų pastangas didinti šalies saugumą ir kovoti su vietos ir tarptautiniu terorizmu ir mano, kad šių pajėgų dalyvavimas būtų itin svarbus šalies ateičiai;

15.

ragina ES ir jos valstybes nares remti pastangas kovoje su terorizmu, religiniu ekstremizmu, etniniu separatizmu, kuris kenkia šalies teritoriniam vientisumui, vienybei ir nacionaliniam Afganistano suverenitetui;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir jos valstybės narės turėtų remti Afganistaną, siekiant sukurti savo valstybę su stipresnėmis demokratinėmis institucijomis, galinčiomis užtikrinti nacionalinį suverenitetą, šalies vienybę, teritorinį vientisumą, tvarų ekonominį vystymąsi ir Afganistano žmonių gerovę bei laikantis visų etninių ir religinių bendruomenių Afganistano teritorijoje istorinių, dvasinių ir kultūrinių tradicijų;

17.

nurodo, kad atkūrimo poreikiai svarbūs visame Afganistane, tačiau pagalbos paskirstymo sunkumai ir saugumas ypatingai ryškūs puštūnų dominuojamoje teritorijoje ir todėl ragina paspartinti atstatymo veiksmus pietų Afganistane;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES turėtų skatinti ir padėti Europos investuotojams įsitraukti į Afganistano atkūrimo darbą, būti šalies teritorijoje ir kurti ten verslą;

19.

pabrėžia, kad pagrindinės šalies problemos yra saugumo atkūrimas ir veikiančios valstybės sukūrimas; pažymi, kad Afganistano saugumo problemos yra sudėtingesnės ir neapima vien kovos su terorizmu, todėl joms spręsti reikia ne vien karinių priemonių; pažymi, kad saugumas ir teisinė valstybė yra vienas nuo kito priklausomi ir kad jie kuria aplinką, kurioje skatinamas žmogaus vystymasis, taigi teisinės valstybės stiprinimas būtinas šalies piliečių ekonominei ir socialinei laisvei, nes tai padės jiems gyventi prasmingą ir sveiką gyvenimą, jei bus imamasi priemonių, skirtų veikiančios valstybės atkūrimui ir teisinės valstybės apsaugai, jei pagrindinės socialinės paslaugos bus lengvai prieinamos ir užtikrins piliečių lygias galimybes;

20.

džiaugiasi Pakte dėl Afganistano išreikštu įsipareigojimu „kurti stabilų ir klestintį Afganistaną, – valstybę, kuri būtų grindžiama gero valdymo, žmogaus teisių apsaugos ir teisinės valstybės principais“; laikosi nuomonės, kad, kai Pakte nėra aiškių prioritetų ar veiksmų eigos, turėtų būti pateikti nurodymai, kaip pasiekti šių ambicingų tikslų, taip pat pabrėžia, kad paramos teikėjai turi užtikrinti, jog jų programos bus suderintos su šiais prioritetais centriniu ir vietos lygmenimis ir kad bus skiriama pakankamai lėšų, kurios bus išmokamos tinkamai ir veiksmingai;

21.

pabrėžia, kad būtina skubiai parengti darnią ir nuoseklią saugumo sektoriaus reformos, užtikrinančios profesionalios nacionalinės armijos ir policijos pajėgas, koncepciją; pabrėžia, kad, kaip numatyta pagal Afganistano teismų sistemą, reikalingos žūtbūtinės investicijos, todėl būtina skubiai skirti daugiau dėmesio jos pajėgumams ir galimybėms atnaujinti;

22.

atkreipia dėmesį į faktą, kad, nepaisant tam tikros pažangos, bendras siekimo reformuoti policiją rezultatas per pastaruosius penkerius metus nuvylė, tarptautinė bendruomenė, kurdama vietines valdžios institucijas, susidūrė su rimtais sunkumais; ragina tarptautinę bendruomenę, ypač ES policijos misiją, tęsti darbą kuriant Afganistano vietinę policiją, kuri gerbtų žmogaus teises ir teisinę valstybę;

23.

atkreipia dėmesį į faktą, kad EUPOL mandatas suteikia teisę „remti policijos ir teisinės valstybės glaudesnius ryšius“, todėl ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau derinti atitinkamus veiksmus, kad būtų užtikrintas ES politikos nuoseklumas ir efektyvumas; mano, kad taip pat labai svarbu padidinti ES išteklius, numatytus EUPOL programai, tiek personalo, tiek finansavimo aspektu; pažymi faktą, kad būtina visapusė Afganistano vidaus reikalų ministerijos reforma ir kad visų pirma tai yra politinė užduotis, o ne techninė problema, kadangi be jos nepavyks įgyvendinti policijos reformos; todėl EUPOL skiriama dar viena užduotis, būtent „kontroliuoti, auklėti, patarti ir mokyti Afganistano vidaus reikalų ministerijos, regionų ir provincijų lygmenimis“; išreiškia savo paramą 2,5 mln. EUR programai pagal Stabilumo priemonę (6), pagal kurią būtų reformuotas teisėjų ir prokurorų skyrimas, ir tikisi, kad ši bandomoji priemonė padės vykdyti ilgalaikę teisingumo sektorių reformų programą 2009 m.;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad EUPOL misija dar nepasiekė didžiausio pajėgumo, praėjus daugiau nei metams po to, kai ji buvo pradėta 2007 m. birželio 15 d., ir nurodo, kad jai veikiant visu pajėgumu ją sudarys tik 195 darbuotojai, stebintys aukšto lygio sprendimus Kabule ir provincijų centruose; atsižvelgia į naujausią Afganistano užsienio reikalų ministro pranešimą apie tai, kad šaliai skubiai reikia mažiausiai 700 papildomų instruktorių, ir apie tai, kokią įtaką šis stygius turėjo padėčiai, kad mirtingumo rodikliai gerokai aukštesni policijoje negu armijoje; nurodo, kad Vokietijos vyriausybė pasiūlė padidinti savo indėlį nuo 60 iki 120 instruktorių, jei panašius įpareigojimus prisiims kitos ES valstybės narės; ragina geriau koordinuoti ES ir Jungtinių Valstijų pastangas, susijusias su Afganistano civilinės policijos mokymais;

25.

ragina Tarybą ir Komisiją paramos Afganistanui programos sąlygomis įsipareigoti reformuoti teisinę sistemą, siekiant profesionalesnės Afganistano teismų sistemos pagrindinėse jos institucijose, daugiausia dėmesio skiriant Aukščiausiajam Teismui, prokuratūrai ir Teisingumo ministerijai, apsaugant kaltinamojo teises, teikiant būtiną teisinę paramą pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir užtikrinant teisę į gynybą; ragina laikytis 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 62/149 dėl mirties bausmės uždraudimo, kaip vieno iš Europos pastangų reformuoti Afganistano teismų sistemą prioritetų;

26.

įsitikinęs, kad PRT turėtų vykdyti specialias su saugumu, mokymu ir darbu su Afganistano policija bei kariuomene susijusias užduotis ir padėti centrinei vyriausybei pasiekti nesaugias sritis; pabrėžia būtinybę iš naujo apibrėžti PRT vaidmenį, ypač koordinuoti jų tarpusavio veiksmus ir mokytis vieniems iš kitų; yra įsitikinęs, kad nors saugumas ir vystymasis Afganistane vienas su kitu susiję, turi būti aiški riba, kokius veiksmus turi vykdyti karinės ir humanitarinės pajėgos, o saugumo ir vystymosi specialistai turėtų išnaudoti savo stipriąsias vietas ir remtis profesine patirtimi; mano, kad PRT turėtų dirbti daugiau afganistaniečių ir kad reikia kiek įmanoma padidinti vietinių gyventojų nuosavybę;

27.

labai pritaria nuomonei, kad reikia skubiai vystyti ir stiprinti atsirandančią Afganistano pilietinę visuomenę ir kad reikės daug laiko ir pastangų, siekiant, kad palaipsniui atsirastų supratimas apie tai, kokia svarbi žmogaus teisių, demokratijos ir pagrindinių laisvių, ypač lyčių lygybės, švietimo ir tautinių mažumų apsauga; pabrėžia, kad stipri pilietinė visuomenė galima tik tada, kai valstybėje veikia stabilios ir efektyvios valdžios įstaigos ir gerai organizuotos politinės partijos; mano, kad norint pažaboti Afganistano visuomenėje vyraujančią prievartą, tarptautinės paramos organizacijos turėtų teikti finansinę ir techninę paramą susitaikymą remiantiems vietiniams projektams; mano, kad Europos Sąjunga turi aktyviau remti Afganistano pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad būtina, jog Afganistano parlamentas ir pilietinė visuomenė visapusiškai dalyvautų planuojant ES vystomojo bendradarbiavimo programas, ypač rengiant šalies strategijos dokumentus ir metinius veiksmų planus;

28.

mano, kad Afganistano pilietinės visuomenės stiprinimas bus sėkmingas tik tuomet, kai bus atstovaujamos ir išklausomos visos etninės ir religinės grupės, taip pat ir bendradarbiaujant su tradiciniais genčių vadais (kaip tai jau vyksta vadinamosiose „Ryšių su gentimis tarnybose“);

29.

pabrėžia, kad spaudos laisvė yra būtinas demokratinės visuomenės sukūrimo kriterijus; yra labai susirūpinęs dėl didėjančio išpuolių prieš žurnalistus skaičiaus ir ragina Afganistano valdžios įstaigas nuodugniai juos ištirti; džiaugiasi nepriklausomų žiniasklaidos priemonių darbu Afganistane, kurios iš naujo sukūrė informacijos pliuralizmo pagrindą šalyje, kurioje keletą dešimtmečių nebuvo jokios žodžio laisvės; mano, kad spaudos ir žodžio laisvė yra būtina šalies socialinio vystymosi ir ryšių su Europos Sąjunga sąlyga; išreiškia susirūpinimą dėl Prezidento Karzai atsisakymo pasirašyti 2007 m. gruodžio mėn. 15 d. žiniasklaidos įstatymo projektą, kuris buvo patvirtintas dvejuose parlamento rūmuose; ragina Prezidentą paaiškinti dabartinį žiniasklaidos įstatymo projekto statusą ir primena Pakte dėl Afganistano numatytą vyriausybės įsipareigojimą vystyti „nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą“; išreiškia susirūpinimą dėl padėties žodžio laisvės klausimu, kadangi buvo nuteista keletas nepriklausomų žurnalistų ir interneto svetainių komentatorių ir ragina Afganistano vyriausybę imtis priemonių ir garantuoti visų piliečių žodžio laisvę, pradedant interneto laisvės gynyba;

30.

pabrėžia į ateitį orientuoto žiniasklaidos priemonių įstatymo, kuriame būtų atsižvelgiama į visuomenės religines ir kultūrines vertybes, svarbą kuriant didesnės aprėpties, tolerantišką ir demokratinę visuomenę, neribojant žiniasklaidos priemonių veiklos ir nepriklausomumo nacionalinio saugumo arba religijos ir kultūros apsaugos pretekstu;

31.

reiškia susirūpinimą dėl fizinės grėsmės Wolesi Jirga narės Malalai Joya saugumui ir ragina Afganistano valdžios institucijas garantuoti jos apsaugą; ragina Afganistano valdžią išlaisvinti iš namų arešto Latifą Pedramą, Afganistano nacionalinio kongreso partijos įkūrėją, atsiimti kaltinimus ir užtikrinti jo saugumą;

32.

primena raginimą Afganistano valdžios įstaigoms nustatyti mirties bausmės moratoriumą; išreiškia didžiausią susirūpinimą dėl Pervizo Kambakhšo ir dešimčių kitų asmenų, laukiančių mirties bausmės, gyvybės, kadangi šalies teisinė sistema vis dar negali užtikrinti nešališko teismo, ir ragina Prezidentą Karzai pakeisti šiuos nuosprendžius;

33.

džiaugiasi Afganistano pažanga didinti moterų atstovavimą politikoje; išreiškia solidarumą su visomis šalies moterimis, kurios kovoja ir gina savo teises; išlieka susirūpinęs dėl didžiulių vyrų ir moterų atlyginimų skirtumų, labai žemo moterų raštingumo, dėl kultūrinių papročių atsiradusios neteisybės, kurią patiria moterys ir mergaitės tiek šeimoje, tiek visuomenėje, pavyzdžiui, prieigos prie pagrindinių paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga ir švietimas, įsidarbinimo galimybių trūkumo bei plačiai paplitusio smurto ir diskriminacijos šeimoje; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis priemonių, skirtų moterų teisių apsaugai, ir kad šios priemonės turi būti įtrauktos į teisines ir politines reformas; ragina Tarybą ir Komisiją aktyviai remti tokias iniciatyvas ir atskirai skirti lėšų tokioms priemonėms kaip mergaičių užrašymas į mokyklas, mokytojų moterų įdarbinimas, nes tokios iniciatyvos padidins šalies sugebėjimą ginti moterų, mergaičių ir vaikų teises, kadangi pastarieji taip pat dažnai patiria smurtą šeimoje, tradiciškai priimtiną seksualinį išnaudojimą, juos išnaudoja ir jais prekiaujama; dar primygtinai prašo imtis apibrėžtų priemonių, kuriomis būtų siekiama spręsti sveikatos apsaugos ir švietimo sektorių problemas, su kuriomis susiduria Afganistano moterys;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2002 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras padėjo sugrįžti į Afganistaną 3,69 mln. šios šalies pabėgėlių, t. y. įgyvendino didžiausią savo istorijoje pabėgėlių sugrąžinimo operaciją; vis dėlto dar maždaug 3,5 mln. registruotų ir neregistruotų afganų pabėgėlių gyvena Pakistane ir Irane; yra susirūpinęs dėl afganų pabėgėlių finansavimo mažinimo ir pabrėžia, kad sėkminga repatriacijos programa gali pabrangti, kadangi Pakistane ir Irane esantys pabėgėliai turi mažiau išteklių ir silpnesnius ryšius su Afganistanu, palyginti su tais, kurie grįžo anksčiau; pabrėžia, kad saugus savanoriškas afganų pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas ir toliau turėtų būti svarbiausias Afganistano ir tarptautinės bendruomenės prioritetas; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti pabėgėlių reintegracijos finansavimą;

35.

išreiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat didėjančios opijaus gamybos ir prekybos juo, kadangi tai turi didelės reikšmės politiniu ir nacionalinio saugumo požiūriu Afganistane ir kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad opijaus ekonomika ir toliau išlieka korupcijos šaltinis ir griauna valstybės institucijų darbą, ypač saugumo ir teisingumo srityse; kadangi neįmanoma surasti greito sprendimo, o vien represinės derliaus naikinimo priemonės negali duoti laukiamų rezultatų, ragina tarptautinę bendruomenę, vadovaujamą Afganistano vyriausybės, parengti ilgalaikę strategiją, kuri visų pirma skatintų visapusę kaimo plėtrą, įskaitant būtinos infrastruktūros sukūrimą ir veiksmingų administracinių įstaigų įsteigimą; džiaugiasi, kad Afganistanas, Iranas ir tarptautinė bendruomenė kartu sprendžia klausimą, kaip sumažinti opijaus gamybą ir eksportą;

36.

ragina JAV vyriausybę nebevykdyti pasėlių naikinimo politikos, visų pirma nebepurkšti iš lėktuvų „Roundup“, nes tai medžiaga, kuri susijusi su rimtu pavoju aplinkai ir sveikatai, kadangi veikiant prieš aguonas auginančius ūkininkus tik paaštrės nepasitenkinimas tarptautinių pajėgų buvimu;

37.

yra susirūpinęs dėl didelių socialinių ir sveikatos problemų, kurias kelia priklausomybė nuo narkotikų apskritai ir ypač dėl socialinių ir ekonominių padarinių Afganistano moterims; remiasi 2005 m. JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro apklausa, kurioje teigiama, kad Afganistane buvo 920 000 narkotikus vartojančių žmonių, iš kurių 120 000 buvo moterys; atkreipia dėmesį į teiginį, kad užuot traktavus narkotikų vartojimą kaip socialinį reiškinį Afganistano visuomenė jį laiko individualia problema, ir daugelis moterų vartoja narkotikus medicinos tikslais siekdamos palengvinti ir gydyti daugelį fizinių ir psichologinių negalių; nurodo, kad nors už narkotikų auginimą, kontrabandą ir vartojimą numatytos griežtos bausmės, Afganistano vyriausybė šiuo metu negali įgyvendinti įstatymų šiuo požiūriu; ragina Afganistano vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę parengti, finansuoti ir įgyvendinti atitinkamas programas, veiksmus ir informavimo priemones, skirtas narkotikus vartojančioms moterims ir jų šeimoms;

38.

remia Komisijos pastangas padėti Afganistanui ir ragina Komisiją reguliariai vertinti Europos Sąjungos finansinės paramos (ypač Komisijos paramą labdaros fondams) veiksmingumą siekiant didesnio šios veiklos skaidrumo; ragina Komisiją apie šiuos įvertinimo rezultatus tinkamai informuoti Parlamentą;

39.

primena Europos Parlamento iniciatyvą 2008 m. biudžete remti demokratijos stiprinimą trečiosiose šalyse ir numato panaudoti šias lėšas pajėgumų stiprinimui ir techninei paramai, kuria siekiama didinti Afganistano Parlamento įstatymų leidybos ir įstatymų vykdymo stebėsenos gebėjimus, ypač laikantis teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus, ypač moterų, teisėms, principų;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, valstybių narių bei Afganistano Islamo Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/19

A.

kadangi 2008 m. birželio 10 d. vykusio balsavimo metu Vystomojo bendradarbiavimo priemonės valdymo komitetas pritarė 2008 m. metinių veiksmų programų (MVP) Brazilijai ir Argentinai (CMTD-2008-0263 – D000422-01, CMTD-2008-0263 – D000421-01) projektui,

B.

kadangi pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalį ir minėto 2008 m. birželio 3 d. susitarimo 1 straipsnį Europos Parlamentas gavo įgyvendinimo priemonių projektą, kuris buvo pateiktas VBFP valdymo komitetui, ir balsavimo rezultatus,

C.

kadangi reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „pirmasis ir svarbiausias bendradarbiavimo pagal šį reglamentą tikslas – panaikinti skurdą šalyse bei regionuose partneriuose siekiant tvaraus vystymosi“,

D.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad „1 straipsnio 1 dalyje (4) nurodytos priemonės kuriamos taip, kad atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (EBPO/VPK) nustatytus oficialios paramos vystymuisi (OVP) kriterijus“,

E.

kadangi savo ataskaitų teikimo direktyvose dėl kreditorių pranešimų sistemos (DCD/DAC(2002)21) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi paramos komitetas (EBPO/VPK) apibrėžia oficialią paramą vystymuisi (OPV) kaip finansinius srautus, kurie nukreipti į VPK sudarytame paramos gavėjų sąraše esančias šalis ir kuriems, be kita ko, galioja principas, jog „kiekvieno lėšų pervedimo pagrindinis tikslas – skatinti besivystančių šalių ekonominę plėtrą ir gerovę“,

1.

pažymi, kad 2008 m. MVP Brazilijai projektas apima 2008–2010 m. Brazilijai skirtą akademinę judumo programą (ji yra programos „Erasmus Mundus“ vadinamasis išorės bendradarbiavimo langas, skirtas Brazilijai) ir kad tai yra vienintelė veikla, ir kad ji priklauso strategijos dokumento I prioritetų skyriui „Dvišalių santykių stiprinimas, 2-oji priemonė: Brazilijai skirta auštojo mokslo programa“, ir kad ES piliečių studentų ir akademinio personalo judumo finansavimas (iki 30 proc. visų lėšų, skirtų studentų ir personalo judumui) numatytas kaip svarbi 2008 m. MVP Brazilijai dalis;

2.

pažymi, kad 2008 m. MVP Argentinai projektas apima 2008–2010 m. Argentinai skirtą akademinę judumo programą (ji yra programos „Erasmus Mundus“ vadinamasis išorės bendradarbiavimo langas, skirtas Argentinai) ir kad tai yra vienintelė veikla, ir kad ji priklauso strategijos dokumento pagrindiniam skyriui „ES ir Argentinos dvišalių ryšių ir tarpusavio supratimo stiprinimas“, ir kad ES piliečių studentų ir akademinio personalo judumo finansavimas (iki 30 proc. visų lėšų, skirtų studentų ir personalo judumui) numatytas kaip svarbi 2008 m. MVP Argentinai dalis;

3.

mano, kad, turint mintyje 2008 m. MVP Brazilijai ir Argentinai, Europos Komisija viršija savo įgyvendinimo įgaliojimus, apibrėžtus pagrindiniame teisės akte, kadangi minėtosios priemonės neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 2 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų, nes pirminis šiomis priemonėmis siekiamas tikslas nėra panaikinti skurdą, ir, be to, tos priemonės neatitinka EBPO/VPK nustatytų kriterijų, taikomų OVP (5);

4.

ragina Komisiją atsiimti savo sprendimų, kuriais remiantis nustatomos 2008 m. metinių veiksmų programų Brazilijai ir Argentinai, projektus ir pateikti komitetui naujus sprendimų projektus, kuriuose būtų visapusiškai atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 nuostatas;

5.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/20

A.

kadangi ES užsienio politikos pagrindas – stiprus ir nedviprasmiškas veiksmingo daugiašališkumo rėmimas, kaip nustatyta JT chartijoje,

B.

kadangi ES yra svarbiausia politinė ir finansinė JT partnerė kovojant su skurdu ir skatinant ekonominę ir socialinę plėtrą, užtikrinant kolektyvinį saugumą, įskaitant nykstančių gyventojų grupių gyvenimo šaltinių apsaugą, ir skatinant laikytis žmogaus teisių visame pasaulyje,

C.

kadangi itin ambicinga Jungtinių Tautų reformos darbotvarkė, aprėpianti naujų organų steigimą, ryžtingą kitų organų ir pagrindinių JT operacijų valdymo sistemos pertvarką, JT pagalbos teikimo procedūrų reorganizaciją ir nuodugnią JT Sekretoriato reformą, ir kadangi įgyvendinant šią darbotvarkę būtina nuolatinė politinė parama, ypač tuomet, kai, apibrėžus naują politikos programą, prasidės įgyvendinimo etapas,

D.

kadangi ką tik prasidėjo dviem naujiems pagrindiniams organams – Žmogaus teisių tarybai ir Taikos stiprinimo komisijai – itin svarbus etapas, kuriuo šie organai turės įrodyti, kad pajėgia siekti atitinkamų tikslų, kuriuos jiems iškėlė JT valstybės narės,

E.

kadangi, net jei ir labai pavėluotai, vis dėlto būtina reformuoti JT Saugumo Tarybą atsižvelgiant į tam tikrus opius klausimus ir į įtampą, kurią lemia didesnės atskaitomybės reikalavimas ir siekis užtikrinti geopolitinę pusiausvyrą, taip pat atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti veiksmingą ir naudingą šio organo veiklą,

F.

kadangi 2008 m. yra itin svarbūs metai siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ir iki 2015 m. visame pasaulyje įgyvendinti užsibrėžtus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) ir kadangi prieš antrąjį šių metų pusmetį vyksiančius pagrindinius svarbiausius susitikimus ES valstybės narės turėtų užimti pasaulinių lyderių pozicijas,

G.

kadangi ES veikla, susijusi su TVT siekiu, skatina pasitempti kitas šalis donores ir yra joms geras pavyzdys, tačiau, jeigu nebus užkirstas kelias dabartinėms tendencijoms, oficiali ES vystymosi pagalba bus 75 mlrd. EUR mažesnė negu ES įsipareigojusi skirti iki 2010 m.,

H.

kadangi dauguma Afrikos valstybių, esančių į pietus nuo Sacharos, nepasirengusios siekti nė vieno iš TVT, taip pat kadangi daugelyje vidutines pajamas gaunančių šalių esama regionų ir etninių grupių, kuriems priklauso milijonai žmonių ir kurių pažanga, daroma siekiant TVT, nepatenkinama,

I.

kadangi dėl didėjančių maisto kainų ir lėtėjančio pasaulinės ekonomikos augimo kyla grėsmė pažangiam TVT siekiui, taigi, jeigu nebus papildomai investuojama į besivystančių šalių žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produkcijos sektorius, TVT procesas užtruks mažiausiai dar 7 metus,

J.

kadangi JT Generalinė Asamblėja nusprendė 2007 m. spalio 4–5 d. surengti aukščiausiojo lygio dialogą religinio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimu atsižvelgdama į panašias šios srities iniciatyvas ir taip atkreipti dėmesį į toleranciją, supratingumą ir visuotinę pagarbą religijos ir įsitikinimų laisvei bei kultūrų įvairovei,

K.

kadangi 2008 m. yra Europos kultūrų dialogo metai,

L.

kadangi JT Generalinės Asamblėjos darbotvarkė dar nepakankamai konkreti ir kryptinga, nors turėtų tokia būti siekiant, kad šis organas veiktų nuosekliau ir būtų skatinama vykdyti jo priimtas rezoliucijas,

M.

kadangi JT Taikos palaikymo operacijų departamentas šiuo metu vadovauja 20 lauko operacijų, kuriose dalyvauja per 100 000 karių ir pusė iš jų dislokuota Afrikoje,

N.

kadangi ES valstybių narių pozicijos JT skiriasi; kadangi skirtinguose organuose ir sprendžiant skirtingų politikos krypčių klausimus minėtosios pozicijos koordinuojamos nevienodai,

O.

kadangi neturėtų būti siekiama gerinti šį koordinavimą derybų su kitiems geopolitiniams blokams priklausančiomis šalimis sąskaita ir tai ypač svarbu Jungtinėse Tautose sudarant svarbius aljansus,

P.

kadangi siekiant geresnio koordinavimo būtinas glaudesnis susijusių Briuselyje veikiančių Tarybos darbo grupių ir Niujorke bei Ženevoje veikiančių ES biurų ir valstybių narių nuolatinių atstovybių bendradarbiavimas,

Q.

kadangi pagal Lisabonos sutartį ES pripažįstama juridiniu asmeniu ir ši naujovė sukėlė didelį rezonansą svarstant, kaip ES turėtų būti atstovaujama JT,

1.

pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

ES narystė Jungtinėse Tautose ir Lisabonos sutarties ratifikavimas

ES indėlis į JT reformas

ES ir JT Žmogaus teisių taryba

ES ir JT Taikos stiprinimo komisija

ES ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT)

ES ir JT praktinio bendradarbiavimo gerinimas

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijai susipažinti.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/27

A.

kadangi pranešėjos antrojoje 2007 m. pusėje rengiant šią rezoliuciją atliktas tyrimas atskleidė:

B.

kadangi didžiausia atsakomybė už teisininkų mokymą, įskaitant Europos aspektą, tenka valstybėms narėms; kadangi minėtojoje Hagos programoje nurodytas Europos Vadovų Tarybos teiginys, kad „į teisminių institucijų mokymus turėtų būti sistemingai įtraukiamas ES komponentas“ (6), ir kadangi teisininkų mokymas visose valstybėse narėse vis dėlto yra ES institucijų ir visų valstybių narių bendras rūpestis,

C.

kadangi Bendrijos teisė negali būti suvokiama kaip elitinei specialistų grupei skirta sritis ir kadangi mokymo galimybės šioje srityje turi būti sudaromos ne tik aukštesniųjų teismų teisėjams, bet tolygiai paskirstomos visų teismų sistemos lygmenų teisėjams,

D.

kadangi tam tikros Bendrijos finansiškai remiamos įstaigos veikia vis sėkmingiau ir jau rengia daug teisėjų ir prokurorų,

E.

kadangi užsienio kalbų mokėjimas yra labai svarbus užtikrinant tinkamą teisminį bendradarbiavimą, ypač civilinėse ir komercinėse bylose, kur numatyti tiesioginiai ryšiai tarp teisėjų, ir užtikrinant prieigą prie teisėjų mainų programų,

F.

kadangi, nepaisant nuolatinių Teisingumo Teismo pastangų, dabartinė vidutinė prejudicinio sprendimo procedūros trukmė tebėra per ilga ir tai labai sumenkina šios procedūros patrauklumą nacionaliniams teisėjams,

G.

kadangi Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisinių gynimo priemonių ir procedūrų, užtikrinančių veiksmingą teisminę iš Bendrijos teisės kylančių teisių apsaugą, sistemą turi sukurti valstybės narės (7),

H.

kadangi jokių šios rezoliucijos nuostatų nereikėtų laikyti darančiomis poveikį teisėjų nepriklausomumui ir nacionalinėms teisės sistemoms pagal Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R(94)12 ir 1998 m. Europos chartiją dėl teisėjų statuso,

1.

pabrėžia, kad Europos bendrija - tai teisinės valstybės principais grindžiama bendrija (8); pabrėžia, kad Bendrijos teisė liks neįgyvendintų taisyklių rinkiniu, jei jos tinkamai netaikys valstybės narės, įskaitant nacionalinius teisėjus, kurie yra Europos Sąjungos teisinės sistemos kertiniai akmenys, kurie atlieka itin svarbų vaidmenį ir be kurių neįmanoma sukurti bendros Europos teisės sistemos, ypač atsižvelgiant į neseniai Bendrijos teisėkūros institucijų priimtus dokumentus (9), pagal kuriuos numatytas aktyvesnis nacionalinių teisėjų vaidmuo ir jiems suteikiama daugiau atsakomybės taikant Bendrijos teisę;

2.

džiaugiasi dėl to, kad Komisija pripažino, jog nacionaliniai teisėjai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Bendrijos teisės laikymąsi, pvz., laikantis Bendrijos teisės viršenybės, tiesioginio poveikio, vienodo aiškinimo ir valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės nesilaikymą principų; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas dirbant šia kryptimi kartu su jau veikiančiomis sektorinėmis iniciatyvomis; be to, ragina Komisiją nedelsiant paskelbti informacinį pranešimą dėl ieškinių dėl žalos, patirtos nacionalinėms valdžios institucijoms pažeidus Bendrijos teisę;

3.

mano, kad kalba yra pagrindinis praktikuojančių teisininkų įrankis; mano, kad dabartinė nacionalinių teisėjų užsienio kalbos mokymo kokybė ir dabartinis Bendrijos teisės žinių lygis riboja ne tik teisminio bendradarbiavimo dėl specialių priemonių galimybes, bet ir abipusio pasitikėjimo vystymąsi, tinkamą acte clair doktrinos naudojimą bei dalyvavimą mainų programose; ragina visus dalyvaujančius teisininkų mokyme veikėjus skirti pakankamą dėmesį teisėjų užsienio kalbų mokymui;

4.

konstatuoja, jog nacionaliniai teisėjai, taikydami Bendrijos teisę, susiduria su sunkumais, ypač kalbant apie 2004 m. ir vėliau į Europos Sąjungą įstojusias valstybes, taigi minėtosiose valstybėse narėse turi būti sustiprintos priemonės teisėjų mokymui skatinti;

5.

be to, mano, kad patvirtinę nemažą kiekį reglamentų, kuriuose numatomos teisinės kolizijos sprendimo taisyklės, Bendrijos įstatymų leidėjai pasirinko politiką, kuri veikiausiai apima būtinybę nacionaliniams teisėjams taikyti užsienio teisę ir galbūt naudoti lyginamąjį metodą; mano, kad dėl visų šių elementų reikia stiprinti užsienio kalbų mokymą;

6.

mano, kad valstybių narių teisininkų užsienio kalbos įgūdžių stiprinimas yra visuomeninės svarbos klausimas; todėl ragina valstybes nares užtikrinti nemokamą ir lengvai prieinamą kalbų mokymą; taip pat ragina ištirti, ar būtų įmanoma sudaryti teisėjams galimybę kalbų mokytis užsienio valstybėse, kur kalbama atitinkama kalba, šiuos mokymus suderinant su, pvz., dalyvavimu teisėjų mainų programose;

7.

mano, kad norint geriau suprasti Bendrijos teisę, yra labai svarbu, jog akademinė literatūra teisėjui būtų prieinama jo gimtąja kalba, ir pažymi, kad tam tikromis oficialiosiomis ES kalbomis aiškiai trūksta specialiosios literatūros apie Bendrijos teisę, pvz., privačios tarptautinės teisės klausimais, ir dėl to gali kilti didelių sunkumų kuriant bendrą teisinę tvarką, atspindinčią teisinių tradicijų skirtumus; todėl ragina Komisiją remti tokios literatūros rengimą, ypač tomis oficialiosiomis kalbomis, kuriomis kalbama mažiau;

8.

pažymi, kad daugelis nacionalinių teisėjų neturi sistemingos ir tinkamos prieigos prie išsamios ir naujausios informacijos apie Bendrijos teisę ir ji kartais yra prastai pateikiama vietiniuose oficialiuosiuose leidiniuose, kodeksuose, komentaruose, periodiniuose leidiniuose ir vadovėliuose, taip pat atsižvelgiant ir į nevienodą vertimo kokybę; ragina valstybes nares sustiprinti pastangas šioje srityje;

9.

mano, kad siekiant sukurti tikrąją Europos teisinę erdvę, kurioje galėtų būti vykdomas veiksmingas teisminis bendradarbiavimas, būtinos ne tik Europos teisės žinios, bet ir abipusės bendros žinios apie kitų valstybių narių teisines sistemas; pabrėžia, kad Europos Sąjungoje nevienodai traktuojama užsienio teisė, ir mano, kad ateityje reikėtų išspręsti šią svarbią problemą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos planuojamą horizontalųjį tyrimą dėl užsienio teisės traktavimo civilinėse ir komercinėse bylose ir tyrimus, kurie Hagos konferencijos pagrindu atliekami tarptautinės privatinės teisės srityje;

10.

pritaria Komisijos ketinimui remti geresnę prieigą prie nacionalinių duomenų bazių, kuriose skelbiami nacionalinių teismų sprendimai, susiję su Bendrijos teise; mano, kad tokios duomenų bazės turi būti išsamios ir kiek įmanoma patogesnės vartotojui; be to, mano, kad konvencijos ir reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo turėtų būti prieinami Europos duomenų bazėje, nes jais dažnai naudojasi nacionaliniai teisėjai;

11.

mano, kad visi nacionaliniai teisėjai turėtų turėti prieigą prie duomenų bazių, kuriose skelbiami nagrinėjami prašymai dėl prejudicinių sprendimų iš visų valstybių narių; mano, kad būtų tiek pat naudinga skelbti ir nacionalinių teismų, prašančių priimti prejudicinį sprendimą, sprendimus, kaip tai pažymėjo Teisingumo Teismas informaciniame pranešime dėl nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo (10);

12.

atsižvelgdamas į internete esančios informacijos apie Bendrijos teisę gausą, mano, kad teisėjus reikia mokyti ne tik teisės pagrindų, bet ir to, kaip veiksmingai surasti naujausius teisės šaltinius;

13.

pritaria Komisijos įsipareigojimui skelbti piliečiams Bendrijos teisės aktų santraukas ir mano, kad tokios neteisinės apžvalgos taip pat gali padėti praktikuojantiesiems teisę specialistams greičiau gauti reikalingą informaciją;

14.

skatina plėtoti internetinius įrankius ir su e. mokymusi susijusias iniciatyvas, kurios nors ir nėra pakankamas sprendimas mokymo požiūriu, tačiau teikia papildomų tiesioginio teisėjų ir mokytojų ryšio galimybių;

15.

ragina, kad visų teisininkų mokymuose nacionaliniu lygmeniu ES aspektas būtų:

16.

pažymi, kad teisininkų mainų programos veikia vis sėkmingiau; ragina Europos teisminio mokymo tinklą suteikti galimybių dalyvauti šiose programose didesniam teisėjų skaičiui ir užtikrinti pakankamą teisėjų, dirbančių su civilinėmis, komercinėmis ir administracinėmis bylomis, dalyvavimą; džiaugiasi dėl tinklo veiklos kalbų mokymo srityje ir dėl mainų programos išplėtimo ir veikimo Teisingumo Teisme, Eurojuste ir Europos Žmogaus Teisių Teisme;

17.

mano, kad svarbiausias klausimas techninio ir finansinio aprūpinimo aspektais valstybėms narėms yra galimybė nacionaliniams teisėjams dalyvauti pagrindiniuose ir pažengusiųjų mokymuose; mano, kad iš esmės teisėjai neturėtų patirti jokių su Bendrijos teisės mokymu susijusių išlaidų; reikalauja, kad Komisija pateiktų Parlamentui paskaičiuotas orientacines kiekvienos valstybės narės išlaidas, patirtas dėl laikino tos valstybės narės teisėjų, dalyvaujančių mainų programose, pavadavimo;

18.

atsižvelgdamas į tai, kad Komisija pripažįsta, jog Europos teisminio mokymo tinklas turi de facto monopolį valdydamas teisminių institucijų mainų programą, ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant procedūras, pagal kurias Europos teisminio mokymo tinklas prašo lėšų savo mainų programai, būtų atspindima ši išimtinė padėtis; ragina supaprastinti būtent šias procedūras siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos laiku ir Europos teisminio mokymo tinklui būtų sudarytos sąlygos organizuoti ir valdyti veiksmingą programą, kuri pateisintų dalyvaujančių nacionalinių mokyklų, tarptautinių įstaigų, teisėjų ir prokurorų lūkesčius bei vykdytų jiems duotus įsipareigojimus; mano, kad neįvykdžius šių sąlygų, būtų suabejota mainų programos patikimumu ir padaryta žala norintiems dalyvauti programoje nacionaliniams teisėjams ir prokurorams bei stabdoma pažanga siekiant didesnio Europos teismų tarpusavio pasitikėjimo;

19.

pažymi, kad Komisija nustatė, jog tinkamiausias būdas skatinti mokymą Europos teisinėje srityje yra naudoti finansinę paramą įvairioms įstaigoms remiantis 2007–2013 m. pagrindinių teisių ir teisingumo bendrąja programa, o klausimą dėl Europos teisinio mokymo struktūrų kitokių formų vystymo galima vėl iškelti, kai baigsis minėtosios programos įgyvendinimo laikotarpis;

20.

ragina Komisiją atlikti išsamų šios bendrosios programos rezultatų vertinimą atsižvelgiant į šią rezoliuciją ir parengti naujų pasiūlymų dėl priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti teisėjų mokymą, kūrimo ir jų įvairovės didinimo;

21.

tačiau mano, kad pribrendo laikas surasti praktišką institucinį sprendimą dėl teisininkų mokymo ES lygmeniu, visapusiškai išnaudojant jau veikiančias struktūras ir vengiant nereikalingo programų ir struktūrų kartojimosi; todėl ragina sukurti Europos teisininkų akademiją, kuri apimtų Europos teisminio mokymo tinklą ir Europos teisės akademiją; ragina priimant šį institucinį sprendimą atsižvelgti į atitinkamą Europos policijos koledžo patirtį;

22.

mano, kad nacionaliniai teisėjai negali pasyviai žiūrėti į Bendrijos teisę, kaip nurodoma Teisingumo Teismo praktikoje dėl nacionalinių teismų įgaliojimų savo iniciatyva iškelti atitinkamus klausimus (11);

23.

ragina sustiprinti kandidatų į teisėjus mokymus, pradedant nuo kaip įmanoma ankstesnio etapo ir atsižvelgiant į tokius pat aspektus kaip ir anksčiau pateiktieji dėl nacionalinių teisėjų;

24.

mano, kad prejudicinio sprendimo procedūra yra vienas svarbiausių garantų, užtikrinančių nuoseklią Bendrijos teisinę tvarką ir vienodą Bendrijos teisės taikymą;

25.

ragina Teisingumo Teismą ir visas susijusias šalis ir toliau trumpinti vidutinę prejudicinio sprendimo procedūros trukmę ir taip šią svarbią dialogo vystymo galimybę padaryti patrauklesne nacionaliniams teisėjams;

26.

ragina Komisiją ištirti, ar kokios nors nacionalinės procedūrinės taisyklės sudaro ar gali sudaryti kliūtis bet kuriam valstybės narės teismui ar tribunolui pateikti prašymą dėl prejudicinio sprendimo, kaip tai nustatyta EB sutarties 234 straipsnio antroje pastraipoje, ir visapusiškai ištirti visus pažeidimus, kylančius dėl tokių kliūčių;

27.

mano, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijos apribojimai, ypač dėl EB sutarties IV antraštinės dalies, nereikalingai trukdo vienodam Bendrijos teisės taikymui tose srityse ir daro neigiamą poveikį daugumai su tokiomis bylomis susijusių teisėjų, nes teisėjai negali užmegzti tiesioginio ryšio su Teisingumo Teismu ir taip atsiranda nereikalingas vėlavimas;

28.

apgailestauja, kad prie Lisabonos sutarties pridėto protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 10 straipsnyje numatyta, kad kalbant apie teisės aktus policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimtus iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, Teisingumo Teismo įgaliojimai penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu išliks tokie patys, kokie numatyti pagal galiojančią ES sutartį; tačiau pritaria tarpvyriausybinės konferencijos deklaracijai, susijusiai su minėtojo protokolo straipsnio nuostatomis, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją palaikyti Parlamento poziciją ir iš naujo patvirtinti teisės aktus policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, priimtus iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo;

29.

atsižvelgdamas į prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros įvedimą, pritaria Tarybai, jog labai svarbu, kad Teisingumo Teismas teiktų gaires, kuriomis nacionaliniai teisėjai vadovautųsi spręsdami, ar kreiptis dėl skubios procedūros;

30.

ragina Teisingumo Teismą apsvarstyti visus galimus prejudicinio sprendimo procedūros patobulinimus, kurie sudarytų sąlygas besikreipiančiam teisėjui aktyviau dalyvauti Teisingumo Teismo procedūrose, įskaitant didesnes galimybes paaiškinti prašymą ir dalyvauti žodinėje procedūroje;

31.

mano, kad taikant decentralizuotą ir brandžią Bendrijos teisinę tvarką nacionaliniai teisėjai neturtėtų būti atskiriami, o veikiau jiems turėtų būti suteikta didesnė atsakomybė ir jie turėtų būti remiami kaip Bendrijos teisės pirmieji teisėjai; todėl ragina apsvarstyti „žalios šviesos“ sistemą, pagal kurią nacionaliniai teisėjai prie savo Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų galėtų pridėti ir savo siūlomus atsakymus, o Teisingumo Teismas tuomet per nustatytą laiką galėtų nuspręsti, ar priimti siūlomą sprendimą, ar priimti savo sprendimą apeliacinio teismo tvarka;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sukurtas forumas, skirtas ES teisingumo politikai ir praktikai aptarti, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad forume svarstymai vyktų kiek galima skaidriau; pažymi, kad Komisija įsipareigojo šiuo klausimu reguliariai informuoti Parlamentą ir Tarybą;

33.

reikalauja, kad Bendrijos teisės aktų kalba būtų aiškesnė, o teisinės priemonės būtų labiau terminologiškai suderintos; ypač pritaria tam, kad bendros pagrindų sistemos projektas Europos sutarčių teisės srityje būtų naudojamas siekiant tobulinti teisėkūrą;

34.

visapusiškai remia Komisijos reikalavimą, kad valstybės narės sistemingai teiktų koreliacijos lenteles, kuriose būtų nurodyta, kaip nacionalinės teisės aktuose taikomos Bendrijos direktyvos; pritaria, kad tokios lentelės teikia vertingą informaciją mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausia našta; be to, mano, kad koreliacijos lentelės didina skaidrumą įgyvendinant Bendrijos teisę ir sudaro galimybę nacionaliniams teisėjams ir besibylinėjančioms šalims akivaizdžiai pamatyti, ar tam tikras nacionalinės teisės aktas pagrįstas Bendrijos teise, ir patiems patikrinti, ar teisingai buvo atliktas perkėlimas;

35.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamus dokumentus Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui ir Europos ombudsmenui.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/33

A.

kadangi Parlamentas vertina ES ir JAV transatlantinę partnerystę ir iš esmės remia sąžiningą ir darnią prekybos politiką,

B.

kadangi, kalbant apie transatlantinius ekonominius santykius, per pastarąjį dešimtmetį vyko precedento neturintis integracijos procesas, t. y. 2006 m. Europos investicijos JAV sudarė 75 proc. visų JAV investicinių įplaukų, o JAV investicijos Europoje 2006 m. pasiekė rekordinę suma – 128 mlrd. (128 000 000 000) JAV dolerių arba 59 proc. visų JAV tiesioginių užsienio investicijų sumos,

C.

kadangi aviacijos pramonė itin svarbi siekiant užtikrinti užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą, ypač atsižvelgiant į aukštos kvalifikacijos profesijas, taip pat siekiant užtikrinti darbo vietų kūrimą daugelyje kitų pramonės šakų, regionų vystymąsi ir naujausius standartus atitinkantį tarptautinį bendradarbiavimą pramonės sektoriuje,

D.

kadangi civilinės aviacijos pramonės srityje abi kompanijos „Airbus“ ir „Boeing“ turi galimybę kurti ir konstruoti didelius komercinės paskirties orlaivius ir kadangi tiek aviacijos kompanijos, tiek jų klientai suinteresuoti išsaugoti aukštą sąžiningos konkurencijos lygį,

E.

kadangi ES ir JAV 1992 m. pasirašė dvišalį susitarimą dėl prekybos dideliais civiliniais orlaiviais (1992 m. susitarimas), kuriuo remiantis buvo sudarytos proporcingos veiklos sąlygos ir nustatytos valstybės pagalbos teikimo taisyklės,

F.

kadangi ES nuosekliai laikėsi 1992 m. susitarimo nuostatų ir principų ir reguliariai pateikdavo dokumentus, įrodančius, kad laikomasi minėtojo susitarimo,

G.

kadangi JAV iš esmės ignoravo savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal 1992 m. susitarimą, t. y. nepranešė apie kompanijai „Boeing“ skirtas subsidijas ir teikė šiai kompanijai nustatytas ribas viršijančias bei uždraustas subsidijas,

H.

kadangi 1992 m. susitarimas padėjo užtikrinti stabilumą sektoriuje iki 2004 m., kai JAV vienašališkai pareiškė ketinanti pasitraukti iš šio susitarimo ir Pasaulio prekybos organizacijoje pradėjo bylą prieš ES dėl grąžintino Europos finansavimo, kuris visiškai atitinka 1992 m. susitarimo nuostatas ir panašus į kompanijai „Boeing“ teikiamas lengvatas dėl daugelio lėktuvo 787 dalių kūrimo ir gamybos Japonijoje ir kitose šalyse, kurios dalijasi riziką,

I.

kadangi, neatsižvelgiant į gausias ir geranoriškas ES pastangas, iki šiol nebuvo įmanoma susitarti dėl sąžiningo ir proporcingo pagrindo norint derybų metu pasiekti susitarimą,

J.

kadangi dar kartą išreiškia paramą nuosekliai ir atvirai Komisijos pozicijai siekti proporcingo sprendimo, dėl kurio būtų susitarta derybų metu, nekeliant jokių išankstinių sąlygų,

K.

kadangi proporcinga ir sąžininga valstybės parama aviacijos sektoriui abiejose Atlanto pusėse padėjo paskatinti mokslinius tyrimus ir naujoves, padidinti saugumą, pagerinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir oro transporto veiksmingumą,

L.

kadangi valstybių narių finansavimas kompanijai „Airbus“ yra griežtai ribotas ir šios lėšos turi būti grąžintos su palūkanomis, taigi neturi jokio poveikio kompanijos „Boeing“ konkurencinėms galimybėms; kadangi kompanija „Airbus“ grąžino 40 proc. daugiau lėšų negu jai nuo 1992 m. suteikė valstybių narių vyriausybės ir iki šiol yra grąžinusi lėšas su 7 mlrd. eurų perviršiu,

M.

kadangi ES nesutinka su tuo, kad kompanijai „Boeing“ skiriamos įvairios draudžiamos JAV federalinės, valstybės ir vietos subsidijos, kurias galima apskųsti, ir kad bendra šių negrąžintinų subsidijų suma per pastaruosius du dešimtmečius ir iki 2024 m. pasieks 23,7 mlrd. JAV dolerių,

N.

kadangi Parlamentas patvirtina, kad tiki sąžiningos ir atviros konkurencijos rengiant viešųjų pirkimų konkursus svarba, ir palankiai atsiliepė apie tai, kad norint įgyvendinti JAV oro tanklaivių atnaujinimo programą ir remiantis neutraliais kriterijais, skirtais nustatyti, kuri įranga yra geriausia ir tinkamiausia naudoti JAV oro pajėgoms, buvo pasirašyta sutartis su kompanijos „Northrop Grumman“ ir Europos aeronautikos gynybos ir kosmoso kompanijos (EADS) grupe,

O.

kadangi, vis dėlto, Parlamentas su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į priešiškus kompanijos „Boeing“ išpuolius, kuriais siekiama sukompromituoti EADS grupės operacijas ir tam tikras valstybes nares, kaip nepatikimas partneres aviacijos sektoriuje ir kaip grėsmės šaltinį, trukdysiantį užtikrinti JAV karinių pajėgų parengtį – tai nepraėjo n Europoje,

P.

kadangi JAV vyriausybės apskaitos biuro ataskaita, kuria pritariama Boeing skundui dėl konkurso, yra laikoma tik atrankos proceso, o ne lėktuvo savybių įvertinimu; kadangi Parlamentas dar kartą patvirtina savo įsitikinimą JAV Gynybos departamento viešųjų pirkimų procedūros nešališkumu visų dalyvių atžvilgiu;

1.

Komisijai, veikiančiai ES vardu ir atstovaujančiai valstybių narių ir ES didelių civilinių orlaivių pramonės interesams, teikia šias rekomendacijas:

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso pirmininkui.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/35

A.

kadangi Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pranešimuose buvo pabrėžiama, kad Europos energetikos ir klimato politikos tikslai – kovoti su klimato kaita, didinti energetinį saugumą ir Europos ekonomikos konkurencingumą,

B.

kadangi klimato kaitos keliama grėsmė nuolat auga, o COP14 konferencija Poznanėje ir COP15 konferencija Kopenhagoje bus itin svarbios siekiant sudaryti tarptautinio susitarimą dėl klimato kaitos, pakeisiančio Kioto protokole nustatytą tvarką,

C.

kadangi N. Sterno apžvalgoje „Klimato kaitos ekonomika“ pripažįstama, kad neveikimo mažinant klimato kaitą sąnaudos smarkiai viršija veiksmų sąnaudas,

D.

kadangi iki 2030 metų Europos Sąjungos priklausomybė nuo iškastinio kuro importo gali išaugti iki 65 proc.,

E.

kadangi Europos Komisija apskaičiavo, kad Europos Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ir atsinaujinančios energijos išteklių vartojimo tikslų įgyvendinimui iki 2020 m. kasmet reikėtų 70 milijardų EUR,

F.

kadangi energijos vartojimo veiksmingumo didinimas – tai viena iš ekonomiškiausių priemonių siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

G.

kadangi moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra – būtini aspektai norint pasiekti Europos energetikos politikos tikslus,

H.

kadangi užtikrinus geresnę sąveiką ateityje atliekant su Europos energetikos technologijomis susijusius mokslinius tyrimus būtų tik skatinamas tvarus ekonomikos augimas, prisidedama prie lyginamųjų Europos ekonomikos pranašumų vystymo, gerinama su užimtumu susijusi padėtis ir taip padedama siekti Lisabonos strategijoje numatytų tikslų bei kovoti su klimato kaita,

I.

kadangi Septintojoje bendrojoje programoje energetikos moksliniams tyrimams septynerių metų laikotarpiui numatyta tik 2,3 milijardo EUR,

J.

kadangi privataus sektoriaus investicijos į energetikos technologijų mokslinius tyrimus Europos Sąjungoje labai mažos, palyginti su mūsų konkurentų ir netgi su kitų Europos šalių pramonės atstovų dedamomis pastangomis,

K.

kadangi nuo devintojo dešimtmečio privačių ir valstybinių lėšų, Europos Sąjungoje skiriamų moksliniams energetikos tyrimams, nuolatos mažėjo; o tarptautiniu mastu, palyginus išlaidomis technologijų moksliniams tyrimams grindžiamus naujovių rodiklius, Europos Sąjungos rezultatai prasti,

L.

kadangi valstybių įsikišimas remiant naujas, ne tokias taršias energetikos technologijas reikalinga ir pagrįsta, nes jos iš pradžių kainuoja brangiau negu technologijos, kurios jomis pakeičiamos, ir todėl sverbimosi į rinką etapu gali neduoti trumpalaikio prekybos pelno ir neužtikrinti geresnių kainų vartotojams,

1.

pritaria Europos strateginiam energetikos technologijų (angl. SET) planui; mano, kad pakankamai finansiškai remiama Europos energetikos technologijų politika yra itin svarbi siekiant Europos Sąjungos 2020 metų energetikos ir klimato kaitos tikslų;

2.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga privalo iki 2020 m. pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos išteklių vartojimo tikslų išsaugodama konkurencingą ir tvarią ekonomiką; mano, kad nebrangių, naujoviškų ir mažai anglies dioksido išmetančių technologijų kūrimas ir diegimas, energijos naudojimo efektyvumas ir atsinaujinančios energijos ištekliai yra labai svarbūs norint sumažinti išmetamo kiekio mažinimo sąnaudas, sukurti naujas rinkas ES pramonei ir užsitikrinti viso pasaulio įsipareigojimą stabdyti klimato kaitą;

3.

mano, kad siekiant šių tikslų gyvybiškai svarbu sumažinti ekologiškos energijos kainą ir išplėsti energetikos sektoriaus naujoves; šiuo tikslu reikia patobulinti technologijų perdavimo iš mokslinių tyrimų centrų į įmones procesą, sumažinti skverbimosi į rinką laiką, nutraukti dabartinę technologinę ir reglamentavimo inerciją ir padidinti sistemos sąveiką;

4.

mano, kad naujos technologijos, ypač atsinaujinančios energijos ir energijos naudojimo efektyvumo didinimo technologijos, yra reikalingos ir siekiant įvairinti energijos gamybos šaltinius, sumažinti energijos paklausą bei panaudoti mažiau taršius ir saugesnius vietinių išteklių eksploatavimo metodus, užtikrinančius saugų energijos tiekimą; ragina Komisiją įvertinti ES energijos išteklius;

5.

mano, kad pagal SET planą turėtų būti remiama įvairi veikla, kuri skatintų visuomenę diskutuoti apie įvairių naujųjų energetikos technologijų privalumus šviečiant vartotojus ir vykdant vartotojų informavimo kampanijas;

6.

mano, kad pigesnės ir veiksmingesnės mažai anglies dioksido išmetančios technologijos gali padėti pasiekti naują tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, pakeisiančio Kioto protokole nustatytą tvarką,

7.

pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti strategines energetikos technologijas visais lygmenimis ir tarp įvairių partnerių; taip pat pabrėžia, kad būtina vengti pernelyg didelio biurokratizmo, užtikrinti paprastumą bei aiškumą ir platų visų galimų partnerių dalyvavimą gerinant koordinavimą ir pasitelkiant, pavyzdžiui, tokias organizacijas, kaip, pavyzdžiui, siūlomą įsteigti Europos bendrijos strateginių energetikos technologijų iniciatyvinę grupę ir siūlomą įsteigti Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungą, kuri turėtų būti atvira visiems Europos mokslinių tyrimų centrams, nesvarbu, koks jų dydis ar ištekliai;

8.

pritaria tam, kad būtų įkurta aukščiausiojo lygio valdymo grupė ir parengta skaidri bei lengvai prieinama informacijos apie energetikos technologijas sistema, ypač skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie šios grupės įkūrimo eigą ir jos darbą, taip pat apie informavimo strategiją;

9.

pažymi, kad priemonės, sukurtos vykdant bendrąsias programas (ERA-NET, NoE, ETP), galėtų būti naudojamos būsimai Europos energetikos technologijų informacijos sistemai palaikyti;

10.

pabrėžia, kad norint pasiekti nustatytus planinius rodiklius, kuo labiau padidinti naudą ir sumažinti sąnaudas, būtina koordinuotai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; mano, kad valstybių narių lygmeniu veikiančiomis Bendrijos priemonių pagalba, pavyzdžiui, pasitelkiant struktūrinius fondus, galima paremti šių sričių mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir naujovių diegimo pajėgumus;

11.

pabrėžia, jog gyvybiškai svarbu geriau koordinuoti veiksmus su trečiosiomis šalimis ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad nuosekliai būtų diegiamos skirtingos strategijos plėtojant ryšius su išsivysčiusios, besisvystančios ir augančios ekonomikos šalimis;

12.

pabrėžia, kad reikia plėsti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bazę ir kad norint užtikrinti pakankamai kokybiškų žmogiškųjų išteklių, kurie reikalingi siekiant visapusiškai pasinaudoti atsiveriančiomis su naujomis technologijomis susijusiomis galimybėmis, būtinas tolesnis švietimas ir mokymas; mano, kad šioje srityje būtų naudinga taikyti integruotą požiūrį, apimantį specialiąsias FP7 programas;

13.

atkreipia dėmesį į galimą naujų iniciatyvų dubliavimo bei kartojimo riziką; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip naujosios Europos pramonės iniciatyvos (angl. EII) derės su esamomis programomis, įskaitant FP7, o konkrečiau su Europos technologijų platformomis ir Jungtinėmis technologijų iniciatyvomis, sukurtomis vykdant FP7 programą, su Konkurencijos bei naujovių bendrąja programa (angl. CIP) ir ypač su Europos inovacijų bei technologijų instituto ir klimato kaitos bei energetikos srityje veikiančios žinių ir informacijos bendrijų veikla; ragina Komisiją paaiškinti, kaip naujosios Europos pramonės iniciatyvos padės siekti Bendrijos ir valstybių narių lygmens veiksmų sąveikos;

14.

dar kartą teigia, kad įgyvendinant SET planą reikia ES lygmeniu sukurti energijos mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo pajėgumus; pritaria Komisijai, kad viena iš sprendimo dalių yra visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra; todėl prašo Europos strateginį mokslinių tyrimų infrastruktūros forumą (ESFRI) nustatyti, koks Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros poreikis naujoviškų energijos technologijų, pavyzdžiui, atsinaujinančios energijos technologijų, srityje;

15.

mano, kad transeuropinių energetikos tinklai ir supaprastintos šio sektoriaus leidimų suteikimo procedūros yra itin svarbūs aspektai įgyvendinant Europos Sąjungos strateginę energetikos politiką;

16.

pabrėžia, kad reikia koordinuoti įvairias mokslo ir technologijų sritis, kurios dėl savo daugiadiscipliniškumo atlieka tam tikrą vaidmenį energetikos technologijų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų atlikti fundamentaliųjų mokslų, pavyzdžiui, biologijos, informacinių technologijų, medžiagų mokslo ir makrotechnologijų, srityje;

17.

ragina Komisiją atsižvelgti į energetikos technologijų potencialą naujosiose valstybėse narėse ir taikyti ES įvairių sričių politika grindžiamas paramos priemones;

18.

pabrėžia, kad reikia gerinti technologijų perdavimą iš mokslinių tyrimų centrų į įmones; ragina pasiekti, kad šioje srityje tam tikrą vaidmenį atliktų Europos inovacijų bei technologijų institutas;

19.

ragina privatų sektorių daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir prisiimti didesnę riziką, nes tai būtinos sąlygos norint, kad Europos Sąjunga šioje srityje pirmautų;

20.

turi tvirtą nuomonę, kad itin svarbu paremti mažai anglies dioksido išmetančias technologijas parodomaisiais ir pateikimo į rinką etapais, todėl pritaria EII pasiūlymui; tačiau pabrėžia ir būtinybę labiau remti technologijų, kurios bus reikalingos vėliau, mokslinius tyrimus bei plėtrą, ypač daug dėmesio skiriant strategiškai svarbioms technologijoms, pavyzdžiui, saulės energijos technologijoms, per ilgą laiką galinčioms užtikrinti energetinę Europos Sąjungos nepriklausomybę;

21.

mano, kad EII turėtų daugiausia dėmesio skirti toms sritims, kurios turi didžiausią potencialą padėti tvariai įgyvendint Europos Sąjungos klimato kaitos, energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energetikos išteklių vartojimo tikslus ir ilgainiui sumažinti šių tikslų įgyvendinimo sąnaudas bei užtikrinti tęstinumą;

22.

prašo nustatant prioritetus tarp įvairių iniciatyvų kiekvienu gamybos proceso etapu atsižvelgti į kiekvienos technologijos būvio ciklą ir poveikį aplinkai; prašo numatyti galimybę perkelti šias technologijas į besivystančias šalis siekiant sumažinti technologinį atotrūkį;

23.

ragina skatinti technologijų perdavimą besivystančioms šalims ir, siekiant vystyti naujas energetikos technologijas, pradėti su šiomis šalimis bendradarbiauti mokslo srityje;

24.

palaiko siūlymą, kad EII turėtų reaguoti į skirtingus specialiųjų technologijų poreikius; mano, kad toks lankstumas leistų kurtis strateginėms valstybių narių, vietovių ir regionų, mokslinių tyrimų centrų bei privataus sektoriaus sąjungoms, kurios plėtotų konkrečias technologijas; ragina šias institucijas dirbti kartu ir nedelsiant teikti išsamius pasiūlymus dėl EII;

25.

itin remia Komisijos pasiūlytas EII vėjo, saulės, energijos, pagamintos naudojant biomasę, CO2 surinkimo, gabenimo ir saugojimo, elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos bei atomo branduolio dalijimosi EII;

26.

pirmiausia ragina aktyviau imtis biokuro mokslinių tyrimų ir užtikrinti, kad bendras šio kuro gamybos poveikis aplinkai būtų vienareikšmiškai naudingas;

27.

pabrėžia didelio masto biomasės konversijos į dujas plėtotės svarbą siekiant gaminti vandenilį ir skystą sintetinį kurą tvarioms transporto technologijoms;

28.

pabrėžia, kad branduolio skilimo EII turėtų suteikti tęstinumo ir apimti trečiosios ir ketvirtosios kartos technologijų mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą;

29.

apgailestauja, kad SET plane pirmenybė teikiama priemonėms, orientuotoms į pasiūlą, ir nekreipiama dėmesio į priemones, kurios padėtų sumažinti energijos paklausą, pvz., energijos taupymas ir energijos naudojimo efektyvumas;

30.

pabrėžia, kad SET plane turėtų ryškiau atsispindėti energijos naudojimo efektyvumas, nes ši sritis turi daugiausia potencialo veiksmingai sumažinti išmetamą CO2 kiekį nepatiriant didelių sąnaudų vidutiniu laikotarpiu, ypač statybos sektoriuje, kuriame sunaudojama 40 proc. visos ES energijos; todėl ragina Komisiją į EII veiklos sritį įtraukti ir energijos naudojimo efektyvumo technologijas, įskaitant bendrąją ir kombinuotąją gamybą; pritaria, kad energijos naudojimo efektyvumas būtų vienas EII prioritetų;

31.

ragina Komisiją ištirti galimybę plėsti siūlomas Europos pramonės iniciatyvas į kitus sektorius, kuriems būdingas didelis išmetamų teršalų mažinimo potencialas, pvz., į kombinuotos šilumos ir elektros energijos gamybos, vandenilio, statybos ir apsirūpinimo būstu sektorių, į šildymo ir aušinimo sistemų, geresnio energijos saugojimo ir paskirstymo infrastruktūrų bei tinklų sujungimo sektorius;

32.

mano, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologija galėtų atlikti tam tikrą ilgalaikį vaidmenį mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jei bus užtikrintas jos veiksmingumas ir saugumas; ragina Komisiją palengvinti 12 pasiūlytų parodomųjų CCS projektų įgyvendinimą pagal EII; pažymi, kad parėmus ekologiškas anglies technologijas, ypač akmens anglių dujinimo, būtų lengviau ir pigiau įdiegti CCS technologijas ir atsirastų galimybė ateityje jas padaryti privalomomis;

33.

laukia žadėtojo Komisijos komunikato dėl naujų mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ir dėl CCS technologijų finansavimo ir apgailestauja, kad Komisija nepateikė šio komunikato kartu su SET planu;

34.

pabrėžia, kad SET plano nederėtų finansuoti perskirstant energetikos sektoriui numatytas lėšas pagal FP7 ir CIP programas;

35.

mano, kad teikiant prioritetą klimato kaitos ir energetikos problemoms, svarbu nedelsiant suteikti papildomą ES finansavimą energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančios energijos technologijoms, kad jos iki 2020 metų padėtų įgyvendinti ES tikslus;

36.

ragina Komisiją nedelsiant užtikrinti pakankamą naujų mažai anglies dioksido išskiriančių ir jo visai neišskiriančių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros, demonstravimo bei pateikimo į rinką finansavimą ir rėmimą, kad nuo 2009 metų šioms technologijos kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 2 milijardai EUR (neatsižvelgiant į lėšas, gaunamas pagal FP7 ir CIP programas); be to, ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl papildomo šios srities finansavimo persvarstant 2007–2013 m. finansinę programą;

37.

mano, kad svarbu geriau panaudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos iš esmės padidinti siekiant greičiau sukurti ir įdiegti švarias ateities technologijas;

38.

pabrėžia, kad būtina didinti ES mokslinių tyrimų pajėgumus; todėl ragina užtikrinti geresnį žmogiškųjų išteklių ir mokymo finansavimą energetikos technologijų sektoriuje; taip pat ragina gerinti Bendrijos ir nacionalinių finansinių priemonių koordinavimą siekiant, kad būtų remiamas mokymas ir moksliniai tyrimai, ypač FP7;

39.

atsižvelgdamas į tai, kad reikia didesnio ES fondų papildomumo, remia Komisijos komunikate „Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamas Europos regionų konkurencingumas“(COM(2007)0474) išdėstytus pasiūlymus; šiuo klausimu teigiamai vertina Komisijos praktinį vadovą, kaip koordinuoti regioninių, nacionalinių, ES ir Europos investicijų banko (EIB) šaltinių ES lėšas mokslinių tyrimų ir naujovių srityse; sutinka su Komisija, kad suinteresuotuosius subjektus reikia geriau informuoti apie Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (8) 54 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl finansavimo iš dviejų Bendrijos šaltinių naudojimo toms pačioms finansuotinoms išlaidoms;

40.

ragina Komisiją teikiant finansinį planą paaiškinti, kuriais atvejais bendri ES veiksmai teikia papildomą naudą įvairių technologijų srityse, ir išdėstyti duomenis apie įvairių technologijų plėtros krypčių tvarumą;

41.

pabrėžią būtinybę įsisavinant išteklius bendradarbiauti su pramonės įmonėmis, nes taip būtų skatinamos privataus sektoriaus investicijos į mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas; atkreipia dėmesį į poreikį sukurti aiškią ilgalaikę viziją ir finansinę programą, kurią paremtų tokios finansų institucijos kaip EIB, kad privatus sektorius būtų pakankamai užtikrintas dėl investicijų, bei pabrėžia būtinybę į išskaidytos energijos tiekimą įtraukti ir mažąsias bei vidutines įmones;

42.

pastebi, kad, atlikus siūlomą ES išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos peržiūrą, iš aukciono gautos pajamos galėtų sudaryti nemažą dalį lėšų, skirtų Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumui didinti, kartu siekiant su klimatu, energijos naudojimo efektyvumu ir atsinaujinančios energijos šaltiniais susijusių tikslų;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/41

A.

kadangi nepriklausomi turto fondai (NTF) veikia pasaulinėse finansų rinkose daugiau negu 50 metų,

B.

kadangi NTF veikla negalima būti laikoma krizių finansų rinkose priežastimi,

C.

kadangi dėl NTF nuosavybės struktūros šiems fondams negali būti taikomas ES finansų rinkos reglamentas,

D.

kadangi, remiantis NTF investavimo strategija, pirmenybė teikiama ilgalaikėms stabilioms investicijoms,

E.

kadangi kyla susirūpinimas dėl to, kad nepakankamai skaidrūs kai kurių NTF turtas, investavimo strategijos, pelnas ir valdymo struktūra,

F.

atsižvelgdamas į NTF vaidmenį pastarosios finansų krizės metu gelbstint nuo bankroto kai kurias stambias finansų institucijas,

G.

atsižvelgdamas į NTF augimo potencialą,

H.

kadangi Europos Sąjunga ir toliau turėtų būti tvirtai įsipareigojusi vykdyti politiką, kuria remiantis skatinamos investicijos ir užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas,

1.

mano, kad sumaištis kapitalo rinkose kilo ne dėl NTF veiklos, tačiau laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į NTF struktūrą, mastą ir spartų augimą, būtina analizuoti šių fondų vaidmenį ir įtaką; pripažįsta, kad požiūris į NTF skaidrumą ir valdymą nevienodas;

2.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad tam tikrų NTF veikla nepakankamai skaidri, todėl gali būti neįmanoma tinkamai suvokti jų struktūros ir motyvacijos; ragina Komisiją pripažinti, kad skaidrumas ir informacijos atskleidimas yra svarbiausi principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi užtikrinant išties vienodas galimybes ir sklandžią rinkų veiklą apskritai;

3.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl NTF, kuriame dar kartą patvirtinama atvirų rinkų svarba ir Komisijos įsipareigojimas rasti visuotinį sprendimą; atkreipia dėmesį į įvairias skaidrumo skatinimo ir valdymo tobulinimo iniciatyvas, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu arba tarptautiniuose forumuose, ir ragina Komisiją artimai bendradarbiauti su TVF ir EBPO rengiant visuotinį elgsenos kodeksą;

4.

vis dėlto mano, kad parengus minėtąjį Komisijos komunikatą dėl NTF žengtas pirmas žingsnis, ir todėl ragina Komisiją stebėti NTF veiklą ir atlikti koordinuojamąjį vaidmenį užtikrinant, kad nacionalinės iniciatyvos neprieštarautų įsipareigojimui skatinti investicijas ar nekeltų grėsmės Europos Sąjungos pozicijoms pasaulinėse rinkose;

5.

ragina Komisiją parengti Europos Sąjungoje galiojančių priemonių, kurios numatytos pagal ES sutarties nuostatas ir pagal galiojančius teisės aktus, pvz., skaidrumo reikalavimų, balsavimo teisių, akcininkių teisių ir vadinamųjų auksinių akcijų, analizę, kurią atlikus būtų galima imtis veiksmų tais atvejais, kai dėl NTF intervencijos susiduriama su nuosavybės problemomis;

6.

ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti, kokia veiksmų laisvė paliekama ES institucijoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 64 ir 65 straipsnių nuostatas, kad būtų galima įvertinti koordinuotų veiksmų ES lygmeniu galimybes, kurios ypač svarbios užtikrinant ES interesus ir sklandų vidaus rinkos funkcionavimą; ragina Komisiją parengti sektorių, kuriems galėtų būti taikomos 65 straipsnio nuostatos dėl viešosios politikos, sąrašą;

7.

ragina Tarybą ir Komisiją atlikti išsamią pasaulinių finansų rinkų veiklos analizę ir atsižvelgiant į pasaulines iniciatyvas nustatyti tvirtą ES viziją, susijusią su minėtųjų rinkų veiklos principais ir taisyklėmis, bei šią viziją skatinti; mano, kad laikantis šio pobūdžio bendrosios pozicijos būtų stiprinamos ES pozicijas tarptautiniuose forumuose; ragina Komisiją, jei įmanoma, taikyti abipusiškumo principą;

8.

reiškia susirūpinimą dėl naftos kainų ir jų poveikio euro ir dolerio kursui, kadangi iš naftos gaunamas pelnas dažnai per NTF iš naujo investuojamas į turtą eurais ir į euro zonos rinkas apskritai;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/42

A.

kadangi miestų centrai (miestai ir jų apylinkės) įvairiais aspektais yra labai reikšmingi ES piliečių gyvenimui; kadangi miestų centruose, nepaisant jų dydžio ar struktūros skirtumų, sprendžiant dėl mobilumo mieste kylančias išmetamų teršalų, spūsčių, triukšmo ir saugumo keliuose problemas susiduriama su panašiomis problemomis ir reikia spręsti panašius uždavinius,

B.

kadangi iš esmės dėl miesto transporto kyla klimato kaitos, taršos ir kitų aplinkosaugos problemų grėsmė, kuri susijusi su kitokiu neigiamu poveikiu, pvz., gyvenimo kokybei ir miesto gyventojų sveikatai, būtina iš naujo svarstyti ir numatyti naujoviškas mobilumo koncepcijas miestuose; kadangi su šiomis problemomis turi būti kovojama siekiant sėkmingai įgyvendinti bendrą ES strategiją dėl kovos su klimato kaita ir kitomis aplinkos problemomis,

C.

kadangi turi būti tinkamai padalytos užduotys tarp ES ir miestų bei miestelių ir ES turėtų atlikti aiškiai apibrėžtą vaidmenį; kadangi laikantis geresnio reguliavimo principo ir subsidiarumo bei proporcingumo principų Bendrijos veiksmų mobilumo mieste klausimais turėtų būti imamasi tik tuo atveju, kai neabejotinai gaunama papildomai naudos ES lygmeniu,

D.

kadangi į ES vidaus rinkos principus taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir mobilumo miestuose srityje,

E.

kadangi Europos miestai ir miesteliai turėtų turėti galimybę pasirinkti įvairias lanksčias priemones, kad galėtų parengti tikslingą politinių priemonių derinį siekdami pateikti integruotus, tvarius, veiksmingus socialiniu požiūriu ir įvykdomus ekonominiu požiūriu mobilumo problemų sprendimus; kadangi reikėtų siekti geresnių logistikos sprendimų ir perėjimo prie tvaresnių transporto priemonių, atsižvelgiant į visų rūšių transportą ir sritis (pėsčiųjų ir dviračių eismas, viešasis ir privatusis keleivinis transportas, krovininis išvežiojimas ir paslaugos), kad būtų lengva patekti į miestų centrus ir juose būtų užtikrinti sklandūs transporto srautai, – tai itin svarbu gyventojams, svečiams, į darbą važiuojantiems asmenims, prekių ir paslaugų gamintojams ir tiekėjams, ypač MVĮ; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonių, kurios pasirenkamos siekiant įgalinti valdžios institucijas vėlesniu etapu pradėti tarpvalstybiniu lygmeniu bausti už kelių eismo pažeidimus, susijusius su miestais, sąveikai,

F.

kadangi vykdant Europos transporto mieste politiką reikėtų atsižvelgti į ekonominę, socialinę, teritorinę ir aplinkosaugos sanglaudą; kadangi turi būti skiriamas ypatingas dėmesys specialioms naujųjų valstybių narių problemoms ir sąlygoms,

G.

kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į ypatingus darbuotojų (į darbą ir atgal važinėjančių asmenų), riboto judumo asmenų, vaikų (vežimėliuose), socialiai pažeidžiamų bei pagyvenusių asmenų poreikius; kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, jog dėl Europoje didėjančio pagyvenusių gyventojų skaičiaus vyksta demografiniai pokyčiai ir atsiranda naujų visuomeninių mobilumo poreikių,

H.

kadangi siekiant numatyti aplinkosaugos, energetikos ir mobilumo klausimus, kurių iškils per ateinančius kelis dešimtmečius, būtina patvirtinti naują strateginio miesto vietovių planavimo koncepciją,

I.

kadangi išorinių išlaidų įtraukimas į vidines sąnaudas yra svarbus žingsnis siekiant teisingo išlaidų pasidalijimo transporto sektoriuje; kadangi reikia ištirti kryžminio tvarių miesto transporto planų subsidijavimo galimybes siekiant užtikrinti sąžiningas sąlygas krovininiam ir keleiviniam transportui ir skirtingų rūšių transportui; kadangi siekiant tvarių mobilumo mieste sprendimų reikia dėti pastangų ir kurti naujas finansines priemones bei geriau ir dažniau naudotis esamomis finansinėmis priemonėmis, pvz., struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu,

1.

pritaria, kad pirmiau minėta žalioji knyga – tinkamas diskusijų pagrindas; be to, teigiamai vertina visapusišką suinteresuotų šalių įtraukimą į nuomonės formavimo ir būsimos ES miesto transporto politikos formavimo procesą;

2.

mano, kad būtina aiškiai apibrėžti ES atsakomybės sritis laikantis sutartyse numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų; pripažįsta principą, pagal kurį vietos valdžios institucijos savarankiškai nustato savo mobilumo politikos kryptis tuo atveju, jei jos nepažeidžia atitinkamų nacionalinės ir Bendrijos teisės aktų; taip pat tikisi, kad valstybės narės, miestai ir miesteliai, laikydamiesi minėtųjų principų, suvokia savo atsakomybę už geresnį mobilumo mieste organizavimą ir planavimą; tačiau pripažįsta, kad Bendrijos lygmeniu suderinti veiksmai mobilumo mieste klausimu kai kuriose srityse neabejotinai galėtų duoti papildomos naudos;

3.

mano, kad ES turėtų nustatyti bendrą mobilumo mieste strategiją, kuri sudarytų sąlygas saikingesniam privačių automobilių naudojimui ir skatintų pereiti prie tausesnių rūšių transporto, kad būtų vykdomi ES aplinkos apsaugos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekio mažinimo įsipareigojimai;

4.

mano, kad būtina veikti Europos lygmeniu šiose srityse, ir ragina:

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant įveikti nacionalines miestų planų kliūtis, tačiau neteikti ES teisės aktų pasiūlymų, kurie vietos lygmeniu galėtų riboti veiksmų laisvę, reikalingą sprendžiant mobilumo problemas;

6.

mano, kad būtina, jog ES tose politikos srityse, kuriose jai suteikti teisės aktų leidybos įgaliojimai (pvz., biudžeto, aplinkosaugos, socialinė bei darbo rinkos, konkurencijos, pramonės, regioninė bei sanglaudos, transporto bei saugumo keliuose ir energetikos politika), atsižvelgtų į ypatingus su transportu mieste susijusius reikalavimus;

7.

ragina numatyti specialias Europos standartizavimo ir derinimo taisykles ir (arba) gaires šiais klausimais:

8.

ragina numatyti tinkamas priemones, kurias taikant būtų skatinamas keitimasis pažangiąja patirtimi, ypač šiais klausimais:

9.

ragina kuo plačiau skleisti duomenis, pvz., Eurostato ir Bendrijos duomenų bazės apie kelių eismo įvykius Europoje (CARE) statistinius duomenis, susijusius su mobilumu mieste; prašo, kad būtų užtikrinta prieiga prie CARE duomenų bazės – tai būtų itin reikšminga priemonė siekiant, kad transporto srities specialistai keistųsi informacija ir patirtimi;

10.

ragina Komisiją remti vietos valdžios institucijas ir skatinti bandomuosius ir eksperimentinius projektus, ypač jei jų tikslas – mobilumo mieste ir mokslinių tyrimų miesto planavimo srityje rėmimo klausimais taikyti integruotąjį požiūrį;

11.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvaraus transporto plėtojimą ir mokslinius tyrimus šioje srityje, visų pirma siekiant skatinti technologinę pažangą ir kurti ekologiškesnes transporto priemonių technologijas; ragina Komisiją ir Tarybą investuoti į ekologiškas, našesnes, labiau vartotojams pritaikytas ir saugesnes miesto transporto sistemas, taip pat imtis priemonių, kad būtų sukurta šių sistemų rinka;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant pažangiąsias transporto sistemas ir skatinant jomis naudotis bei finansuojant pažangiąsias technologijas, nes jas taikant itin didinamas transporto saugumas ir gerinamas transporto srautas bei logistikos našumas; todėl mano, kad ES ypač turėtų skatinti tolesnį pažangiųjų transporto sistemų vystymą ir, visų pirma, dažnesnį jų naudojimą;

13.

ragina Komisiją parengti visiems prieinamą ir suderintą mokslinių tyrimų ir vystymosi projektų, susijusių su mobilumu mieste ir vykdomų pagal įvairias ES pagrindų programas, sąrašą, taip pat nurodyti pavyzdžių, kaip projektai buvo taikomi praktiškai;

14.

pabrėžia, kad keitimasis pažangiausiąja mobilumo valdymo patirtimi ir geresnis koordinavimas – esminės prielaidos siekiant tobulinti miesto transportą ir mobilumą jame, nes vis dažniau pastebima tokių trūkumų, kaip netinkamas vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios pareigų paskirstymas ir miestų, priemiesčių bei kaimo transporto sistemų planavimo veiklos koordinavimo stoka; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl prasto vietos valdžios institucijų veiklos koordinavimo didėja vežimo sąnaudos, gausėja eismas ir todėl daugiau teršiama aplinka;

15.

ragina nedelsiant imtis priemonių siekiant geriau koordinuoti kaimyninių vietos valdžios institucijų veiklą, kad būtų užtikrintas tam tikras veiklos suderinamumas ir užtikrinta tvari bei darni vietos ir regioninio transporto infrastruktūros plėtra pasienio ir kituose regionuose;

16.

mano, kad miestų plėtra ir planavimas turėtų vykti remiantis integruotu pagrindu, atsižvelgiant į dabartinio ir ateities miesto transporto reikmes; susisiekimas greitaisiais traukiniais tarp miestų centrų ir upių, geležinkelių bei oro uostų stočių, ypač atokiausiuose regionuose, turėtų būti miestų didelio masto plėtros ir modernizavimo prioritetas;

17.

primena, kad atsižvelgiant į vis intensyvesnę miestų plėtrą didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas jų apylinkėms, priemiesčiams ir miestų aglomeracijoms;

18.

pabrėžia piliečių asmeninę atsakomybę ir mano, kad būtina juos skatinti kritiškai vertinti savo kaip transporto dalyvių elgesį ir aktyviai dalyvauti vietos forumuose, skirtuose mobilumo mieste klausimams spręsti; mano, kad kiekvienas pilietis gali keisti savo įpročius, pvz., asmeninio automobilio ir alternatyvių transporto priemonių naudojimo (ėjimo pėsčiomis, važiavimo dviračiu arba viešuoju transportu), ir taip asmeniškai prisidėti gerinant miesto švarą ir gyvenimo kokybę jame; ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas numatyti alternatyvius mobilumo būdus siekiant palengvinti šiuos pasikeitimus; be to, ragina Europos, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas pradėti daugiau švietimo ir informacijos kampanijų, kurių metu piliečiai daugiau sužinotų apie savo, kaip eismo dalyvių, elgesį; pabrėžia ypatingą švietimo kampanijų svarbą jaunajai kartai;

19.

šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Dienos be automobilio, kuri paskelbta ES mobilumo savaitės metu, svarbą ir augančią sėkmę; pažymi, kad 2007 m. šią iniciatyvą vykdė 1909 miestai iš 23 valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti šią iniciatyvą ir siekti, kad ji būtų taikoma kuo plačiau;

20.

mano, kad turėtų būti atliktas tyrimas, kuriame būtų paaiškinta ir pateikta išsami informacija apie visus piliečių mobilumo mieste pasirinkimus ir galimybes (privatus transportas ir viešasis transportas); ragina diegti naujas standartizuotas duomenų rinkimo sistemas, skirtas tokiems mažai tirtiems klausimams, kaip pėsčiųjų ir dviratininkų elgesys bei piliečių motyvacija renkantis tam tikros rūšies transportą;

21.

mano, kad ES gali iš esmės prisidėti finansuojant su keleiviniu ir krovininiu transportu mieste susijusias priemones, pvz., panaudojant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą, ir ragina Komisiją prisiimti atsakomybę šiuo klausimu; primena valstybių narių atsakomybę finansuojant priemones, susijusias su aplinkosauga ir transportu, kurios nuumatytos pagal Bendrijos teisę;

22.

ragina Komisiją parengti konkrečias rinkos ekonomikos priemones, kurias taikant būtų sukurta suderinta ir tinkama tvaraus mobilumo miestų centruose sistema;

23.

ragina, kad, atsižvelgus į būsimą ES biudžeto persvarstymą, projektų finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų ateityje būtų labiau siejamas su sąlygomis ir įpareigojimais, susijusiais su tvariomis transporto priemonėmis ir aplinkosauga, ir mano, kad tai būtų tinkama priemonė siekiant skatinti aplinkos neteršiančių ir visiems prieinamų transporto priemonių naudojimą;

24.

ragina Komisiją veikti atskirai ar kartu su Europos investicijų banku, pavyzdžiui, siekiant ištirti esamas ir būsimas miesto transporto finansavimo galimybes; siūlo parengti išsamų vadovą, kuriame sistemingai būtų nurodomos visos miesto transportui skiriamos lėšos; be to, ragina Komisiją apsvarstyti kryžminio subsidijavimo transporto srityje klausimą norint užtikrinti, kad visų rūšių transportui, taip pat keleiviniam ir krovininiam transportui, būtų sudarytos vienodos sąlygos; taip pat reikia įvertinti visus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės aspektus ir kaip ji galėtų prisidėti įgyvendinant tvaraus mobilumo mieste planus;

25.

ragina Europos Parlamento biurą ir jo tarnybas parodyti gerą pavyzdį įgyvendinant savo paties sprendimus ir skatinant mobilumo valdymo priemones, skirtas EP nariams, personalui ir lankytojams, siekiant, kad tvarus mobilumas būtų įtrauktas Parlamentui taikant direktyvos dėl ekologinės vadybos ir audito sistemos (EMAS) nuostatas;

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/49

A.

kadangi 2007 m. euro zonos BVP išaugo 2,6 % (palyginti su 2,7 % 2006 m.), nepaisant netikrumo dėl finansinės sumaišties antrajame pusmetyje,

B.

kadangi infliacijos lygis buvo 2,1 %, palyginti su 2,2 % 2006 m., nepaisant ekonominės aplinkos, kurią buvo galima charakterizuoti pastebimai kylančių kainų įtaka,

C.

kadangi 2007 m. ECB toliau siekė sureguliuoti palūkanų normas iki 4,0 % 2007 m. birželio mėn. nuo 3,5 % 2006 m. gruodžio mėn. ir palaikė tą lygį antrą pusmetį,

D.

kadangi Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pareiškimuose raginama labai atsargiai vertinti euro zonoje didėjančias palūkanų normas,

E.

kadangi 2007 m. euro nominalusis faktinis keitimo kursas išaugo 6,3 % ir šis padidėjimas buvo ypač ryškus JAV dolerio atžvilgiu (11,8 %),

F.

kadangi finansinė sumaištis ir didelis pasaulinis disbalansas kelia pavojų pasauliniam ekonominiam augimui ir valiutos keitimo kurso raidai,

G.

kadangi laukiama, kad 2008 m. euro zonoje infliacija didės 2,0–3,0 %, didele dalimi atspindėdama dabartinę pagrindinių prekių kainų didėjimo tendenciją, kol sumažės iki 1,2–2,4 % lygio 2009 m.,

H.

kadangi pagrindinis ECB ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždavinys – išlaikyti kainų stabilumą ir kartu remti Bendrijos bendrąją ekonominę politiką, kaip nustatyta EB sutarties 105 straipsnyje; pripažindamas visišką ECB ir ECBS nepriklausomybę šiuo klausimu,

I.

kadangi ECB tenka spręsti dilemą – ar spręsti didėjančios infliacijos uždavinius, ar atremti pirmuosius ekonomikos nuosmukio ženklus, pasirodžiusius dėl neramumų finansų rinkose pastaraisiais mėnesiais,

J.

kadangi Parlamentas nori padėti stiprinti ECB ir euro zonos vaidmenį bei tarptautinį autoritetą tarptautinėje arenoje,

1.

palankiai vertina tai, kad praėjus dešimčiai metų nuo ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (EPS), tiek ECB, tiek ir euras yra gerai vertinami ir visuotinai priimami pasaulio ekonomikos, ir pažymi, kad euras tapo pasaulinio masto valiuta, kuri beveik prilygsta JAV doleriui;

2.

primena, kad EB sutartyje aiškiai išskiriami keli ECB uždaviniai: viena vertus, užtikrinti kainų stabilumą, kita vertus, vykdyti bendrąją ekonominę politiką, todėl šie du uždaviniai negali būti laikomi vienas kitą pakeičiančiais; pabrėžia ECB nepriklausomybės svarbą vykdant šiuos dvejopus įgaliojimus ir palankiai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, jog ECB turėtų būti ES institucija, turinti juridinio asmens teises ir aiškiai nustatytą nepriklausomą politinę ir finansinę padėtį; mano, kad ECB pripažinus viena iš ES institucijų padidėtų Parlamento, ypač jo Ekonominės ir pinigų politikos komiteto, kaip institucijos, kuriai ECB atsiskaito už savo sprendimus pinigų politikos srityje, atsakomybė;

3.

palankiai vertina Kipro ir Maltos priėmimą į EPS ir pažymi jų sėkmingą įstojimą;

4.

pripažįsta puikų ECB darbą valdant finansinę sumaištį, kurią paskatino JAV antrinės hipotekinių paskolų rinkos krizė, ypač 2007 m. rugpjūčio 9 d. pradėtą operaciją, kuri užtikrino 95 mlrd. EUR likvidumą rinkoms, kaip 4,00 % fiksuotos palūkanų normos konkursą, laikantis tų pačių procedūrų, kaip įprastinės ECB operacijos; pažymi, kad ši operacija kartu su koreguojamosiomis operacijomis ir paskesnėmis gausiomis savaitinėmis refinansavimo operacijomis sėkmingai stabilizavo labai trumpo laikotarpio palūkanų normas; dar kartą apsvarsto tai, kad parodytų ECB užtikrinamos bendros pinigų politikos reikšmę stabilizuojant ekonomiką nestabilumo laikotarpiais;

5.

pritaria ECB nuomonei, kad dėl vis sudėtingesnių finansinių priemonių ir finansų institucijų patiriamos rizikos neskaidrumo gali padidėti neaiškumas dėl to, kokio dydžio rizika patiriama, kam ji tenka ir kokie galimi nuostoliai;

6.

pabrėžia, kad reikia sukurti ES finansinės priežiūros sistemą, pabrėžia, kad, nors EB sutartyje ECB tiesiogiai neįpareigotas vykdyti riziką ribojančios kredito institucijų priežiūros ir užtikrinti finansų sistemos stabilumo, jį reikia aktyviai įtraukti į priežiūrą;

7.

mano, kad sėkmingai spręsdamas dabartinės finansinės krizės problemą ECB sustiprėjo; džiaugiasi padidėjusiu pasitikėjimu ECB ir jo pripažinimu tarptautiniu mastu; ragina Euro grupę sekti ECB pavyzdžiu ir patobulinti kompetenciją bei sustiprinti koordinavimą sprendžiant klausimus, susijusius su finansų rinkų reguliavimu ir priežiūra;

8.

pabrėžia didėjantį centrinių bankų ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo poreikį siekiant išlaikyti stabilumą finansinėse rinkose, ypač atsižvelgiant į vis labiau integruojamas finansines sistemas; prašo ECB toliau remti geresnę integraciją ir komunikavimą ES vidaus lygmeniu, taip pat ir savo santykius su kitais centriniais bankais bei atitinkamomis institucijomis, ypač santykius su Anglijos banku, kadangi Londonas yra svarbiausias finansinis centras Europos Sąjungoje; ragina ECB aktyviai dalyvauti įvairiuose forumuose, kuriuose aptariami priežiūros pokyčiai, pvz., tolesniame Lamfalussy tyrime;

9.

pripažįsta, kad pagrindiniai centriniai bankai, pvz., ECB ir JAV federalinis atsargų bankas, įspėjo dėl rizikos ekonomikoje nepakankamo vertinimo prieš sprogstant IT burbului 2000/2001 m. ir antrinės būstų paskolų rinkos krizės 2007 m.; pažymi, kad finansinėms rinkoms nepavyko tinkamai reaguoti į tuos įspėjimus veiksmingu būdu; todėl prašo ECB išanalizuoti šią reakciją ir pasiūlyti, kaip pagerinti tokių toliaregiškų įspėjimų ir rinkos reakcijų sąsają; ragina ECB, atsižvelgiant į pastarąją finansinę sumaištį, išnagrinėti ir įvertinti finansinės krizės padarinius ir ištirti, ar jis turi pakankamai tarptautinės Europos finansinės krizės valdymo priemonių ir kokių įgaliojimų jam reikia, kad būtų galima pagerinti riziką ribojančią priežiūrą makrolygiu euro zonoje;

10.

atkreipia dėmesį į vykstančią diskusiją, kaip apibūdinti kainų stabilumą, dėl kurio kai kurie pasisako už tiesioginį infliacijos planavimą; tačiau mano, kad M3, grindžiama dviejų ramsčių sistema, yra tinkamiausias kainų stabilumo matavimo būdas; ragina ECB imtis priemonių šiai sistemai nuolat tobulinti; pripažįsta papildomos informacijos ir ankstyvo infliacijos rizikos įspėjimo bei veiksmų pasirinkimo galimybių, kuriuos užtikrina ši sistema, pridėtinę vertę;

11.

pabrėžia, kad nedarnios ekonominės plėtros euro zonoje rizika gali padidėti padidėjus narių skaičiui, kadangi didėja narių ekonomikos dydžio ir išsivystymo skirtumai; ragina ECB atkreipti dėmesį į šią padėtį ir kuo anksčiau imtis priemonių siekiant pašalinti šią riziką ir informuoti apie ją valstybes nares;

12.

ragina visas euro zonoje dalyvaujančias valstybes nares, valstybes nares, kurios atsisakė joje dalyvauti, taip pat valstybes nares, kurios išreiškė norą prisijungti prie euro zonos, atkreipti dėmesį į tuos uždavinius ir besąlygiškai gerbti Stabilumo ir augimo pakto kriterijus bei tinkamai įvykdyti Mastrichto kriterijus, kadangi jie kartu su fiskaliniu konsolidavimu, mokesčių ir darbo užmokesčio politika, kurioje atsižvelgiama į augimo ir produktyvumo rodiklius, užtikrina stipriausią apsaugą nuo problemų, kurias sukelia nedarni plėtra;

13.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pastaruoju metu pakoreguotus lūkesčius dėl augimo, dar labiau didinti palūkanų normas reikėtų labai atsargiai, kad tai nesukeltų pavojaus ekonomikos augimui; pažymi, kad norėdamos paskatinti ekonomikos atsigavimą valstybės narės turi įgyvendinti ir būtinas struktūrines reformas, ir investicines priemones;

14.

tikisi, kad Taryba traktuos visas euro zonos valstybes nares kandidates vienodai ir visapusiškai atsižvelgs į ECB vertinimus ir rekomendacijas, susijusius su jų pasirengimu prisijungti prie euro zonos;

15.

atkreipia dėmesį į euro vertės kilimą, ypač JAV dolerio atžvilgiu; pabrėžia tikslą siekti kainų stabilumo, bet pripažįsta, kad dideli ir greiti euro keitimo kurso pokyčiai neturi pabloginti ECB galimybių valdyti savo pinigų politiką susidūrus su infliacijos šaltiniu arba su sudėtingomis nuo eksporto priklausančių šalių augimo perspektyvomis; prašo ECB kontroliuoti šią plėtrą ir imtis veiksmų, jeigu pasirodytų, kad jų reikia, ir kviečia Euro grupę, Komisiją ir ECB griežčiau koordinuoti savo veiksmus valiutos keitimo kurso politikos srityje;

16.

pripažįsta, kad nuolat didėja įtampa, daranti poveikį ir infliacijai, kurią daugiausia lemia maisto ir energijos kainos; ragina ECB stiprinti dialogą su nacionaliniais centriniais bankais, kad būtų galima skirti daugiau dėmesio kainų stabilumui pasaulio mastu;

17.

primena nuolatinį raginimą siekti didesnio ECB skaidrumo, kad padidėtų patikimumas ir prognozuojamumas, ir vertina šioje srityje jau įgyvendintus pokyčius; šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad yra sunkumų skelbiant ECB valdančiosios tarybos posėdžių protokolus, kadangi atskirų pozicijų skirtumai gali būti aiškinami, kaip išreiškiantys nacionalinius interesus, ir dėl to atsirastų valstybių narių vyriausybių spaudimas valdančiosios tarybos nariams; prašo ECB kasmet teikti Parlamentui ir visuomenei priemonių, kurių jis ėmėsi siekdamas pagerinti savo veiklos rodiklius pagal šią rezoliuciją, suvestinę;

18.

mano, kad Parlamento ir ECB dialogas pinigų politikos klausimu buvo sėkmingas ir jį reikėtų tęsti; pabrėžia, kad ECB ex-post atskaitomybė yra pagrindinis finansų rinkų pasitikėjimą, tad ir stabilumą finansų rinkose, lemiantis veiksnys; mano, kad svarbu, jog palaikydama santykius su visuomene vykdomoji valdyba ir valdančioji taryba toliau būtų vieningos; pritaria politikai, kad ECB turėtų teikti tikslinę informaciją Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Euro grupei; nusivylęs dėl ECB pasyvumo, kurį jis parodė vykdydamas 2007 m. liepos 12 d. Parlamento rezoliuciją dėl ECB 2006 m. metinės ataskaitos (3); ypač pabrėžia, kad raginimas gerinti ECB informavimo politiką turėtų būti vykdomas išsaugant ECB ir jo tarnybų nepriklausomybę;

19.

ragina ECB po valdančiosios tarybos sprendimų savo skelbiamuose pranešimuose aiškiai išdėstyti, ar diskusijų eigoje buvo lengvai pasiektas sutarimas arba ar išliko skirtingi požiūriai, kadangi tai pateiktų rinkoms daugiau informacijos nevaržant bendros Europos perspektyvos priimant ECB valdančiosios tarybos sprendimus;

20.

ragina ECB, kurio valdytojų skaičius nuo 2009 m. sausio 1 d. turėtų viršyti 15, pateikti pasiūlymą dėl savo valdančiosios tarybos struktūros reformavimo; pažymi, kad didėjant euro zonos šalių skaičiui reformos bus dar labiau reikalingos; palaiko ankstesnį ECB pasiūlymą, kad dalyvaujančių šalių ekonominė svarba turėtų būti vertinama kaip svarbiausias besikeičiančių balsavimo teisių veiksnys ir kad siekiant užtikrinti veiksmingumą būtų palaikomas mažas sprendimus priimančių subjektų skaičius;

21.

mano, kad ECB nepriklausomybė, įskaitant jo vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūrą, pasiteisino; pabrėžia, kad EB sutarties 112 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog vykdomosios valdybos nariai skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų, ir pabrėžia, kad jų pilietybė turėtų būti nesvarbi ir kad jie turėtų ir toliau būti vertinami pagal griežtus EB sutartyje nustatytus kriterijus, pvz., pagal kvalifikaciją; mano, kad ex-ante demokratinė atskaitomybė ir skaidrumas padidėtų, jei Taryba vertintų kelis galimus kandidatus ir jei Tarybos pasiūlytus kandidatus tvirtintų Parlamentas balsuodamas;

22.

mano, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutartyje numatytą ECB statusą, turėtų būti sustiprintas Parlamento vaidmuo skiriant ECB vykdomosios valdybos narius; pabrėžia, kad yra pasirengęs kartu su kitomis institucijomis apsvarstyti, kaip būtų galima patobulinti skyrimo procedūrą iki naujos vykdomosios valdybos paskyrimo 2010 m.;

23.

pripažįsta didėjantį Euro grupės ir jos pirmininko vaidmenį nustatant pagrindinę ekonominės darbotvarkės Europos Sąjungoje dalį, ypač oficialesnę struktūrą ir svarbiausią vaidmenį koordinuojant ekonominę politiką Euro grupėje, kaip nustatyta EB sutarties 136 straipsnyje su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, taip pat ir valstybėms narėms, nedalyvaujančioms euro zonoje; remia euro zonos vienodos pozicijos laikymosi stiprinimą tarptautiniuose forumuose, kaip numatyta EB sutarties 138 straipsnyje su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, ir Euro grupės pirmininko vaidmenį šiame procese;

24.

palankiai vertina ECB, Komisijos ir finansinių paslaugų sektoriaus bendradarbiavimą sėkmingai pradedant bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) ir trumpalaikių Europos vertybinių popierių (STEP) iniciatyvas; mano, kad pastarosios bus teigiamas finansinių paslaugų pramonės indėlis vykdant Europos Sąjungos finansinę integraciją;

25.

palankiai vertina operacijų Target 2 pradžią ir užbaigtą veiklos perkėlimą į bendrą platformą; mano, kad bendros platformos naudojimas yra svarbus žingsnis finansinės integracijos ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų išlaidų mažinimo kryptimi; mano, kad ECB turėtų skubiai pasiūlyti Target 2 sistemos struktūrą;

26.

pažymi euro, kaip tarptautinės valiutos, padėties stiprėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos atstovavimas, susijęs su ekonominiais ir pinigų reikalais tarptautiniuose forumuose, prastai atspindi tikrąją euro zonos ekonominę svarbą ir kad tai galima vertinti kaip kliūtį didėjančiai įtakai tvarkant tarptautinius finansinius reikalus; todėl ragina imtis konkrečių veiksmų vieningo euro zonos atstovavimo atžvilgiu tarptautinėse finansinėse institucijose, pvz., TVF;

27.

skatina ECB toliau tęsti savo koordinavimo vaidmens stiprinimą tarptautiniu finansiniu lygmeniu; mano, kad stipresnė euro padėtis tarptautiniu mastu atneš naudos euro zonai, tai paskatins šiuo metu nedalyvaujančias joje valstybes nares siekti visateisės narystės;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Euro grupei ir Europos centriniam bankui.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/54

A.

kadangi ES yra vertybes pripažįstanti bendrija, pagrįsta demokratija ir teisinės valstybės principais, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, lygybe ir nediskriminavimu, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų apsaugą, ir kadangi ES įsipareigojusi kovoti su rasizmu ir ksenofobija bei diskriminacija dėl bet kurios iš EB sutarties 12 ir 13 straipsnyje nurodytų priežasčių,

B.

kadangi visoje ES šios vertybės saugomos įgyvendinant kovą su diskriminacija ir judėjimo laisvę užtikrinančias direktyvas bei politiką, kuri yra šių direktyvų pagrindas, o valstybės narės privalo šias direktyvas įgyvendinti ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų jas pažeisti,

C.

kadangi Parlamentas savo 2008 m. sausio 31 d. rezoliucijoje dėl Europos strategijos romų klausimais ragino valstybes nares išspręsti lūšnynų ir neteisėtų stovyklų problemą, nes juose nesilaikoma jokių higienos ir saugumo standartų ir todėl daug romų vaikų žūsta įvykus nelaimingiems atsitikimams buityje, ypač kilus gaisrams, nes nėra pirmiau minėtų saugumo standartų,

D.

kadangi romai yra vieni iš pagrindinių rasizmo ir ksenofobijos taikinių, kaip įrodo neseni įvykiai, per kuriuos buvo atakuojami ir puldinėjami romai Italijoje ir Vengrijoje bei kaip dar labiau parodo neseniai atlikti Eurobarometro tyrimai,

E.

kadangi savo tarnybų darbo dokumente Komisija pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos kovoti su romų diskriminacija ir skatinti jų įtrauktį ir integraciją, jau gali pasinaudoti įvairiomis ES teisėkūros ir finansinėmis priemonėmis bei vykdoma politika, ypač keisdamosi gerąja patirtimi šioje srityje ir ją skatindamos,

F.

kadangi romai yra visos Europos etninė ir kultūrinė bendruomenė, neturinti savo tautinės valstybės, ir todėl ES turi ypatingą atsakomybę kartu su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu ir politikos priemones šioje srityje,

G.

kadangi 2008 m. gegužės 21 d. Italijos vyriausybė išleido dekretą, kuriame skelbiama dėl klajoklių gyvenviečių Kampanijos, Lacijaus ir Lombardijos regionuose susidariusi nepaprastoji padėtis (10), ir kuris grindžiamas 1992 m. vasario 24 d. įstatymu Nr. 225 dėl civilių apsaugos, pagal kurį vyriausybei suteikiama teisė „stichinių nelaimių, katastrofų ir kitų įvykių, kuriems dėl jų masto ir apimties reikia pasipriešinti naudojant nepaprastąsias galias ir priemones“ atveju skelbti nepaprastąją padėtį,

H.

kadangi po dekreto 2008 m. gegužės 30 d. ministras pirmininkas išleido kitus įsakus (11), pagal kuriuos:

I.

kadangi dekrete skelbiama vienerių metų trukmės nepaprastoji padėtis – iki 2009 m. gegužės 31 d.,

J.

kadangi Italijos vidaus reikalų ministras daugybę kartų pakartojo, kad pirštų antspaudai imami siekiant atlikti Italijos romų kilmės gyventojų surašymą ir kad jis, nukrypdamas nuo įprastinių įstatymų, ketina leisti imti stovyklose gyvenančių romų, įskaitant nepilnamečius, pirštų antspaudus, taip patvirtindamas, kad Italija tęs šią tapatybės nustatymo veiklą, kuri Milane, Romoje ir Neapolyje turėtų būti baigta iki 2008 m. spalio 15 d.,

K.

kadangi Italijoje jau vyksta pirštų antspaudų ėmimas, ypač Milane ir Neapolyje, kadangi, pagal NVO pateiktą informaciją, šiuos duomenis prefektai saugo duomenų bazėje,

L.

kadangi Komisijos nariai J. Parrot ir V. Špidla šiuo požiūriu pabrėžė, kad svarbu užtikrinti lygybės ir nediskriminavimo principų laikymąsi ES ir parengė naują horizontaliąją direktyvą dėl kovos su diskriminacija, taip patvirtindami, kad ES teisė draudžia diskriminaciją dėl rasės ir tautybės,

M.

kadangi UNICEF, Europos Tarybos Generalinis Sekretorius ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras išreiškė savo nerimą, o pastarasis Italijos vyriausybei nusiuntė memorandumą dėl, inter alia, rasizmo, ksenofobijos ir romų žmogaus teisių apsaugos,

N.

kadangi Italijos duomenų apsaugos institucija paprašė kompetentingų institucijų, t. y., Romos, Milano ir Neapolio prefektų, suteikti informacijos apie galimybę imti romų, įskaitant nepilnamečius, pirštų antspaudus, nerimaudama, kad tai gali būti diskriminacija, kuri taip pat galėtų paveikti asmenų, ypač nepilnamečių, orumą,

1.

ragina Italijos institucijas neimti romų, įskaitant nepilnamečius, pirštų antspaudų ir nenaudoti jau surinktų pirštų antspaudų tol, kol, kaip paskelbta, Komisija įvertins priemones, kurių ketinama imtis, nes tai galėtų būti laikoma tiesiogine diskriminacija dėl rasės ir etninės kilmės, kuri draudžiama pagal EŽTK 14 straipsnį, ir be to, tai galėtų būti ES romų kilmės ar kitų piliečių, kuriems tokios procedūros neturėtų būti taikomos, diskriminacija;

2.

supranta UNICEF nerimą ir mano, kad nepriimtina pažeidinėti pagrindinių teisių vaikų apsaugos tikslais ir laikyti vaikų nusikaltėliais, taip pat pritaria Europos Tarybos ir daugybės NVO bei religinių bendruomenių nuomonei ir mano, kad geriausias būdas apsaugoti romų vaikų teises – vykdant įtraukties ir integravimo politiką užtikrinti jiems vienodą prieigą prie kokybiško švietimo, būsto ir sveikatos apsaugos bei apsaugoti juos nuo išnaudojimo;

3.

ragina valstybes nares ryžtingai imtis priemonių siekiant apsaugoti išnaudojamus paliktus vaikus, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę ir tautybę ir, kai tokių vaikų tapatybės nustatymas duotų naudos siekiant šio tikslo, į kiekvieną atvejį atsižvelgiant atskirai taikyti įprastines ir nediskriminuojamas tapatybės nustatymo procedūras užtikrinant visapusišką pagarbą visoms teisinės apsaugos ir gynybos priemonėms;

4.

pritaria Komisijos nuomonei, kad tokia veikla būtų pažeidžiamas tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos draudimas, ypač Tarybos direktyvoje 2000/43/EB ir EB sutarties 12, 13 ir 17–22 straipsniuose įtvirtintas draudimas;

5.

dar kartą pabrėžia, kad politika, kuria didinama atskirtis, niekada nebus veiksminga kovojant su nusikalstamumu ir neprisidės prie nusikaltimų prevencijos ar saugumo;

6.

kategoriškai ir be išlygų smerkia visų formų rasizmą ir diskriminaciją, su kuria susiduria romai ir kiti asmenys, laikomi „čigonais“;

7.

ragina valstybes nares peržiūrėti ir anuliuoti įstatymus ir politikos priemones, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami romai dėl jų rasės ir etninės kilmės ir ragina Tarybą ir Komisiją stebėti, kaip valstybės narės taiko ES sutartis ir ES direktyvas dėl kovos su diskriminacija priemonių ir laisvo asmenų judėjimo, siekiant užtikrinti, kad jos būtų nuosekliai ir visiškai įgyvendinamos ir imtis būtinų priemonių, jeigu jos nėra įgyvendinamos;

8.

ragina Komisiją kruopščiai įvertinti teisėkūros ir vykdomąsias priemones, kurias priėmė Italijos vyriausybė, siekiant patikrinti, ar jos atitinka ES sutarties ir ES teisę;

9.

nerimauja dėl teiginio, įtraukto į Italijos vyriausybės administracinius dekretus ir įsakus, kad romų stovyklos prie didelių miestų savaime kelia didelę socialinę grėsmę, turinčią padarinių viešajai tvarkai ir saugumui ir pateisinančią nepaprastosios padėties paskelbimą 12 mėnesių;

10.

nerimauja, kad paskelbus nepaprastąją padėtį prefektai, nukrypdami nuo įstatymų, gali priimti nepaprastąsias priemones ir jiems suteiktos galios įgyvendinti visas priemones, įskaitant pirštų antspaudų ėmimą, remiantis civilinės apsaugos įstatymu, kuris skirtas „stichinėms nelaimėms, katastrofoms ir kitiems įvykiams“, o tai netaikytina ir neproporcinga šiuo konkrečiu atveju;

11.

ragina Tarybą ir Komisiją parengti ES strategiją romų klausimu siekiant paremti valstybių narių ir NVO veiksmus bei projektus integruojant ir įtraukiant romus, ypač romų vaikus, ir taip toliau stiprinti ES politiką romų srityje;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgiant į ES strategiją romų klausimu ir Romų įtraukties dešimtmečio programą priimti teisės aktus ir politikos priemones, kuriais siekiama paremti romų bendruomenes skatinant jų integraciją visose srityse ir ragina pradėti kovos su rasizmu ir diskriminacija programas mokyklose, darbovietėse ir žiniasklaidoje bei skatinti keitimąsi patirtimi ir geriausia praktika;

13.

šiuo atžvilgiu kartoja, kad svarbu ES ir nacionaliniu lygiu, visiškai išnaudojant ES fondų teikiamas galimybes, kurti strategiją, kuria būtų siekiama panaikinti romų segregaciją švietime, užtikrinti vienodas galimybes romų vaikams gauti kokybišką mokslą (užtikrinti dalyvavimą bendroje švietimo sistemoje, steigti specialias stipendijas ir stažuotojų programas), užtikrinti ir pagerinti romų patekimą į darbo rinką, užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos apsaugos ir socialinio saugumo sistemomis, kovoti su diskriminacija teikiant būstą ir suaktyvinti romų dalyvavimą socialiniame, ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime;

14.

teigiamai vertina tai, kad Komisija sukūrė kovos su diskriminacija darbo grupę, į kurią įtraukti visų valstybių narių atstovai ir ragina sudaryti galimybę kompetentingam Europos Parlamento komitetui dirbti kartu ir išsamiai susipažinti su darbo grupės darbu; ragina savo kompetentingą komitetą šiuo klausimu pradėti dialogą su nacionaliniais valstybių narių parlamentais;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui, UNICEF ir Italijos duomenų apsaugos institucijai.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/58

A.

kadangi ES ir Kinija įsipareigojo prisidėti prie taikos, saugumo ir tvaraus vystymosi pasaulyje,

B.

kadangi 2008 m. gegužės mėn. 12 d. Kinijos pietvakariuose įvykęs labai stiprus žemės drebėjimas padarė didelės žalos; kadangi dėl šio žemės drebėjimo žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, ypač Sičuano provincijoje; kadangi pagal paskutinius vertinimus nuo žemės drebėjimo Kinijoje nukentėjo 10 milijonų ir žuvo beveik 70 000 gyventojų, įskaitant tūkstančius moksleivių, kurie žuvo sugriuvus mokyklų klasėms,

C.

kadangi Kinijos vyriausybė panaudojo ypatingas nepaprastosios padėties priemones ir dislokavo darbuotojus, įskaitant dalį kariuomenės, ir gydytojus siekdama padėti gyventojams nukentėjusiame regione,

D.

kadangi visa Kinijos liaudis bei tarptautinė bendruomenė parodė ypatingą susitelkimą ir solidarumą siekdamos padėti nukentėjusiems gyventojams,

E.

kadangi Tibeto atvėrimas turistams ir žiniasklaidai neturėtų būti naudojamas kaip „viešųjų ryšių akcija“, o tai turėtų būti tikras atvėrimas leidžiant žurnalistams, žiniasklaidai ir turistams aplankyti Tibeto regioną,

F.

kadangi Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) išvadose pabrėžiama, kad pasirinkus Kiniją 2008 m. olimpinių žaidynių vieta ši šalis atsivers ir joje pagerės žmogaus teisių padėtis,

1.

teigiamai vertina ES ir Kinijos santykių eigą, sektorių dialogą ir glaudesnį bendradarbiavimą įvairiais pasauliniais klausimais;

2.

ragina Kinijos valdžios institucijas nepamiršti, kad įspėjimai apie žemės drebėjimą yra vienas iš šalies išsivystymo ženklų; taigi pabrėžia, kad itin svarbu aktyviai ir greitai reaguoti į visus mokslo bendruomenės įspėjimus apie neįtikėtiną, bet galimą kitą gamtos katastrofą Kinijoje;

3.

džiaugiasi, kad po kovo mėnesio įvykių Lasoje Dalai Lamos atstovai ir Kinijos vadžia vėl užmezgė kontaktus; ragina abi puses bendrauti aktyviau, kad padėtų pagrindus abipusiam pasitikėjimui, kuris yra vienintelė sąlyga norint pasiekti abipusiškai priimtiną politinį sprendimą;

4.

apgailestauja, kad, nors palaikant santykius su Kinija pasiekta didelės pažangos prekybos ir ekonomikos srityse, nėra jokių esminių pasiekimų žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

5.

apgailestauja, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje dėl plačiai paplitusių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų vis dar kelia nerimą; primena įsipareigojimus, kuriuos Kinija prisiėmė tuo metu, kai jai buvo patikėta rengti olimpines žaidynes;

6.

smerkia tai, kad Kinija dažnai taiko mirties bausmę ir ragina Kinijos valdžios institucijas paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą;

7.

apgailestauja, kad jokie tarptautiniai raginimai nebuvo sėkmingi siekiant sustabdyti Kinijos valdžios institucijas joms vykdant tolesnius su 2008 m. kovo mėn. 14 d. riaušėmis Tibete susijusius veiksmus – Lasoje protestavę asmenys vis dar sekami, sulaikomi ir neteisėtai areštuojami, o jų šeimoms nesuteikiama jokios informacijos apie jų buvimo vietą, nors tai privaloma pagal Kinijos teisę; ragina Kinijos valdžios institucijas per olimpines žaidynes, laikantis seniai įsitvirtinusio olimpinių paliaubų principo, nutraukti „patriotinio perauklėjimo“ kampaniją, kuri buvo suaktyvinta balandžio pradžioje;

8.

su pasitenkinimu pažymi, kad Kinija nedelsdama priėmė tarptautinės bendruomenės pagalbą nukentėjusiesiems Sičuano regione ir palengvino savanoriškų humanitarinės pagalbos ir gelbėjimo organizacijų darbą teikiant pagalbą;

9.

pabrėžia Europos Sąjungos, valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės paramos svarbą nukentėjusio regiono atstatymo laikotarpiu;

10.

ragina Kiniją laikytis jos prisiimtų viešų įsipareigojimų, susijusių su žmogaus ir mažumų teisėmis, demokratija ir teisine valstybe, kuriuos TOK paskelbė priimdamas sprendimą leisti jai organizuoti olimpines žaidynes;

11.

ragina Kinijos valdžios institucijas pasinaudoti šia istorine galimybe ir parodyti pasauliui, kad teisė rengti Pekino olimpines žaidynes suteikė unikalią galimybę pagerinti žmogaus teisių padėtį suteikiant malonę visiems Tibete po 2008 m. kovo mėnesį vykusių neramumų įkalintiems politiniams kaliniams ir žmogaus teisių veikėjams (išskyrus, aišku, žiaurių nusikaltimų vykdytojus); be to, ragina Kinijos valdžios institucijas nutraukti kaimo migrantų ir tautinių mažumų diskriminavimą bei susilaikyti nuo pagrindinių teisių pažeidimus demaskuojančių profesinių sąjungų veikėjų, teisininkų ir žurnalistų persekiojimo; kartoja savo įsitikinimą, kad tokių žmonių kalinimas prieštarauja visuotiniam ir visų pripažintam ius gentium (tautų teisės) principui;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, Tarptautinio olimpinio komiteto vykdomajam komitetui.

3.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 294/60

A.

kadangi ES plėtros strategija turi ir išorės, ir vidaus aspektus,

B.

kadangi šios strategijos išorės aspektas apima Europos standartais pagrįstų reformų, demokratijos, žmogaus teisių laikymosi, taikos, stabilumo ir gerovės skatinimą,

C.

kadangi ES sutartyse numatyta, kad Plėtros strategijos vidaus aspektas tiesiogiai susijęs su Europos Sąjungos galimybėmis siekti savo politikos tikslų ir didesnės sanglaudos ES,

D.

kadangi ES turi būti politiškai integruota, galinti puoselėti didelio užmojo solidarumą ir plėtoti stabilumo politiką,

E.

kadangi remiantis Romos sutartimi „kiekviena Europos valstybė gali pareikšti norą tapti Bendrijos nare“,

F.

kadangi ankstesni plėtros etapai, be abejo, buvo naudingi ir ES, ir prie jos prisijungusioms valstybėms narėms, plėtra padėjo siekti visos Europos stabilumo, vystymosi ir gerovės, yra svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas siekiant užtikrinti, kad būsimi plėtros etapai taip pat būtų sėkmingi,

G.

kadangi Stabilizavimo ir asociacijos susitarimai – svarbus ir sėkmingas, regioninį bendradarbiavimą skatinantis įnašas į ES ir Vakarų Balkanų šalių santykius atsižvelgiant į jų Europos integraciją,

H.

kadangi 2003 m. Salonikų ir 2006 m. Briuselio Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino ketinimą laikytis įsipareigojimų Pietryčių Europos ir Vakarų Balkanų šalims,

I.

kadangi šioje srityje Europos Vadovų Tarybos 2006 m. gruodžio mėn. patvirtintas atnaujintas konsensusas grindžiamas įsipareigojimų įtvirtinimo, sąžiningų ir griežtų sąlygų taikymo ir geresnių ryšių su visuomene principais,

J.

kadangi plėtros strategija – ne vien derybų metodologija, ji atspindi įsitikinimą, kad ES yra bendrų vertybių bendrija, ir yra sudėtingai susijusi su diskusijomis dėl ES tikslų, jos ateities ir jos vaidmens kaimynystėje ir visame pasaulyje,

K.

kadangi reikėtų visapusiškai remti ir griežtai įgyvendinti pirmiau minėtame Komisijos komunikate dėl derybų vykdymo nustatytą metodiką ir kriterijus ir kadangi politiniai sumetimai neturėtų būti viršesni už griežtą šių kriterijų laikymąsi,

L.

kadangi ES plėtros strategija turėtų būti platus politinių priemonių spektras demokratijai įtvirtinti, stabilumui ir socialinei ES kaimynų raidai užtikrinti ir ES vaidmeniui pasaulyje stiprinti,

M.

kadangi ši politika turėtų apimti įvairius klausimus ES kaimynėse šalyse, ypač tose šalyse, kurios turi kandidačių statusą ir pradėjo derybas, šalyse, kurios turi kandidačių statusą, bet kurios derybų dar nepradėjo, šalyse, kurioms numatyta galimybė tapti ES narėmis, tose šalyse, kurios siekia Europos integracijos tikslo, ir tose, kurios norėtų palaikyti tik glaudžius kaimynystės santykius su ES,

N.

kadangi ši politika turėtų būti nepriklausoma ir nedaryti poveikio nuostatoms, pagal kurias, jei atitinkamos šalys įvykdo būtinas vidaus ir išorės sąlygas, joms suteikiama galimybė keisti sutartinių santykių su ES tipą,

O.

kadangi EKP Rytų partnerius galima aiškiai laikyti Europos šalimis ir kai kurios iš jų pareiškė turinčios tikslą siekti narystės Europos Sąjungoje,

P.

kadangi, kaip nustatyta pirmiau minėtoje 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje, šalims, kurioms numatyta galimybė tapti ES narėmis, reikėtų suteikti galimybę palaikyti glaudžius dvišalius ir daugiašalius konkrečius jų poreikius ir interesus atitinkančius santykius su ES; kadangi šie įvairią galimą veiklą apimantys santykiai šalims partnerėms suteiktų galimybę palaikyti stabilius ilgalaikius institucinius santykius su ES ir taip teiktų būtinas paskatas didinti šių šalių stabilumą, taiką, žmogaus teisių laikymąsi bei vykdyti demokratinę ir ekonominę reformą,

Q.

kadangi pagal minėtą rezoliuciją visos šalys, kurioms pripažinta galimybė tapti Europos Sąjungos narėmis, galėtų nuspręsti, ar jos norėtų naudotis panašiais daugiašaliais susitarimais kaip tarpiniu žingsniu visateisės narystės link,

R.

kadangi ES plėtros strategiją reikia veiksmingai išaiškinti ir apie ją reikia pranešti dabartiniams ir būsimiems ES piliečiams siekiant užtikrinti, kad jie būtu nuodugniai susipažinę su atitinkama politika, ir užtikrinti visuomenės paramą ES įsipareigojimų kaimynams atžvilgiu bei pasitikėjimą ES kaip partnerės patikimumą ir solidarumą,

1.

sutinka su Komisijos nuomone, kad praėję plėtros etapai buvo labai sėkmingi ir davė naudos tieks senosioms, tiek naujosioms ES valstybėms narėms, nes skatina ekonomikos augimą, socialinę pažangą, užtikrina taiką, stabilumą, laisvę ir gerovę Europos žemyne; tiki, kad galima pasimokyti iš ankstesnių plėtros etapų ir kad tolesni būdai gerinti plėtros proceso kokybę turi būti grindžiami teigiama iki šiol sukaupta patirtimi;

2.

pabrėžia tvirtą savo įsipareigojimą visoms šalims kandidatėms ir šalims, kurioms suteiktos aiškios galimybės tapti ES narėmis, su sąlyga, kad bus griežtai laikomasi 1993 m. Kopenhagos kriterijų ir kad ES stiprins integracijos gebėjimą, į kurį būtina visapusiškai atsižvelgti;

3.

atsižvelgdamas į tai primena, kad buvusioms Jugoslavijos šalims yra būtinas visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai;

4.

mano, kad ES plėtros strategija turėtų pirmiausia atitikti ES sutarties reikalavimus ir ES jau prisiimtus įsipareigojimus bei nustatyti pusiausvyrą tarp ES geostrateginių interesų, politinių pokyčių už jos sienų poveikio ir dėl to atsirandančių kaimyninių šalių lūkesčių ir ES integracijos gebėjimo, įskaitant jos galimybę spręsti ateities vidaus ir išorės klausimus ir įgyvendinti savo politinės integracijos projektą;

5.

atsižvelgdamas į tai primena, kad būtina vykdyti vidaus reformas, kuriomis siekiama, inter alia, padidinti socialinę sanglaudą ir sustiprinti demokratinę atskaitomybę;

6.

primena, kad integracijos gebėjimas atspindi ES galimybę tam tikru momentu priimti sprendimą, taigi ir siekti savo politinių tikslų, ypač siekti skatinti savo valstybių narių ekonominę ir socialinę pažangą ir aukštą užimtumo lygį, užtikrinti savo identitetą ir galimybę imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu, skatinti ES valstybių narių piliečių teises ir interesus, kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, išlaikyti visą acquis communautaire ir jį toliau plėtoti bei užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių ir laisvių, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

7.

mano, kad integracijos gebėjimo sąvoka apima keturis aspektus:

8.

pabrėžia, kad siekdamos didinti plėtros strategijos patikimumą ir veiksmingumą Kopenhagos kriterijų turi visapusiškai laikytis ir valstybės narės, kad nesusidarytų padėtis, kai iš šalių kandidačių reikalaujama laikytis aukštesnių standartų negu taikomi tam tikrose ES dalyse;

9.

be to, primena, kad kiekvienos naujos narės ekonominė struktūra ir interesai gali turėti įtakos ES politikai ir biudžetui, taigi būtina adaptacija šioje politikos srityje gali padaryti įtaką ir pačios ES pobūdžiui; primena, kad darni tautų ir piliečių Bendrija turėtų būti grindžiama nuoseklia politika ir interesų solidarumu;

10.

mano, kad galimų būsimų plėtros etapų padariniai biudžetui ir platesni ekonominiai ir socialiniai padariniai turi būti deramai įvertinti atliekant 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą ir rengiant tolesnes finansines programas;

11.

taip pat yra įsitikinęs, kad prieš prisijungdama prie ES kiekviena valstybė visų pirma turėtų bandyti išspręsti visas vidaus problemas, ypač susijusias su teritorine ir konstitucine struktūra; mano, kad tiek prieš derybas, tiek jų metu ES turėtų padėti naujoms valstybėms spręsti minėtąsias problemas;

12.

pritaria, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama konsolidacijai, sąlygų laikymuisi ir komunikacijai – pagrindiniams ES plėtros strategijos principams;

13.

todėl mano, kad po kiekvieno plėtros etapo reikia atitinkamos konsolidacijos ir politinio susitelkimo, t. y. būtina iš naujo įvertinti ES politiką ir priemones siekiant patenkinti Europos piliečių lūkesčius ir ES, kaip politinio projekto, gyvybingumą;

14.

todėl mano, kad be tinkamos konsolidacijos vykdoma plėtra gali neigiamai paveikti ES vidaus sanglaudą, ir turėti didelės įtakos ES gebėjimui veikti, kadangi dėl to susilpnėtų jos institucijos, o valstybės narės taptų labiau pažeidžiamos išorinio spaudimo, taip pat gali sumažėti pasitikėjimas ES kaip pasaulinio masto veikėja;

15.

taip pat mano, kad nuolatinę plėtros proceso (taigi ir visos ES politinės integracijos) sėkmę galima užtikrinti tik tuo atveju, jei esama aiškios ir ilgalaikės visuomenės paramos kiekvienos šalies kandidatės narystei ES; taip pat mano, kad tolesniuose plėtros etapuose visos ES institucijos, valstybių narių vyriausybės ir pilietinės visuomenės atstovai turėtų imtis darnios informavimo politikos, skirtos išaiškinti ES piliečiams politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtros politikos naudą; todėl primena valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, kad jie privalo deramai informuoti visuomenę apie ankstesnių plėtros etapų laimėjimus, vykstančių derybų būklę ir klausimus, sprendžiamus rengiantis būsimiems plėtros etapams;

16.

mano, kad šalys, kurioms numatyta galimybė tapti ES narėmis, turėtų kuo labiau stengtis savo visuomenei išaiškinti integracijos į ES klausimus, formuoti visuomenės nuomonę, ją parengti integracijai ir nuo pat pradžių į šį procesą įtraukti pilietinę visuomenę;

17.

taip pat yra įsitikinęs, kad Plėtros strategija turėtų būti paremta įvairesnėmis išorės sutarčių sistemomis ir kad šios sistemos turėtų sudaryti tarpusavyje pralaidžius koncentrinius ratus, o šalys, kurios įvykdo kiekvienos konkrečios sistemos reikalavimus, jei pageidauja, griežtomis, bet aiškiomis vidaus ir išorės sąlygomis galėtų keisti statusą;

18.

patvirtina, kad dalyvavimas EKP nei teoriškai, nei praktiškai nepakeičia narystės ir nebūtinai užtikrina narystę; mano, kad reikėtų panaikinti koncepcinį, teisinį ir politinį ES plėtros strategijos ir jos kaimynystės politikos atotrūkį siekiant atsižvelgti į rytinių kaimynų lūkesčius; yra įsitikinęs, kad šiuo atžvilgiu sustiprintos Komisijos kaimynystės politikos nepakanka, nors ji yra teigiamas žingsnis teisinga kryptimi, ir kad reikėtų didesnio esminio kokybinio pokyčio;

19.

todėl siūlo, kad ES su rytiniais kaimynais, kurių narystės ES negalima numatyti dėl jų politinės, ekonominės ir socialinės padėties ir dabartinio ES integracijos gebėjimo, tačiau kurie tenkina tam tikras demokratines ir ekonomines sąlygas, sukurtų bendrą politiką, kuri visų pirma apimtų teisinės valstybės principo, demokratijos, žmogaus teisių, bendradarbiavimo užsienio ir saugumo politikoje, ekonomikos, finansų, prekybos, energijos, transporto, aplinkos apsaugos, teisingumo, saugumo, migracijos, bevizio režimo ir švietimo aspektais pagrįstą erdvę; mano, kad šia bendra politika turėtų būti siekiama bendro tikslo – padėti rytiniams kaimynams palaipsniui siekti ES standartų ir taip jiems atverti kelią glaudžiau integruotis į ES; taip pat yra įsitikinęs, kad minėtoji bendra politika turėtų būti kuriama kartu su dalyvaujančiomis šalimis taikant konkrečius sprendimų priėmimo mechanizmus ir remiama atitinkamomis finansinėmis priemonėmis; palankiai vertina Lenkijos ir Švedijos pasiūlymą dėl partnerystės su Rytais, pateiktą Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimo, vykusio 2008 m. gegužės 26–27 d., metu, jei pasiūlyme minima iniciatyva bus įgyvendinama remiantis ES teisės aktais;

20.

palankiai vertina ES atnaujintą „Barselonos procesą: Viduržemio jūros regiono šalių sąjungą“ kaip tolesnį teigiamą žingsnį ES santykių su pietiniais kaimynais link; mano, kad šios naujos aplinkybės padės sustiprinti argumentus, kad reikėtų užmegzti konkrečius sutartinius daugiašalius santykius ir su ES rytiniais kaimynais, kurie, palyginti su jų pietiniais kaimynais, turi aiškių su Europa susijusių tikslų ir perspektyvų; primena, kad plėtojant šiuos santykius visų pirma reikėtų sukurti laisvosios prekybos zoną ir vėliau, taikant „Europos ekonominės erdvės plius“ (EEE +), Europos tautų sandraugos ar konkrečias regionų bendradarbiavimo sistemas, reikėtų užmegzti glaudesnius santykius;

21.

atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas konkrečias regionų bendradarbiavimo sistemas primena, kaip svarbu parengti sudėtingesnę ir išsamesnę ES strategiją, skirtą Juodosios jūros regionui, kuri apimtų daugiau negu dabartinė sąveikos iniciatyva ir pagal kurią būtų numatyta parengti Juodosios jūros bendradarbiavimo susitarimą, kuriam kuriai kaip lygiateisės partnerės priklausytų ES, Turkija ir visos Juodosios jūros pakrančių valstybės, taip pat siekiama visapusiškai įtraukti Rusiją, ir pagal kurį vėliau galėtų būti sukurta Juodosios jūros sąjunga; mano, kad ši daugiašalė sistema dalyvaujančioms šalims suteiktų galimybę stiprinti santykius su ES ir turėti naudos iš bendradarbiavimo įvairiose politinėse srityse, o ES galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį ieškant taikių regiono konfliktų sprendimo būdų ir taip aktyviai prisidėti prie regiono saugumo;

22.

taip pat mano, kad šalys, kurioms numatytos aiškios galimybės tapti ES narėmis, bet kurios turi dar daug nuveikti, kad galėtų įvykdyti būtinas politines, ekonomines ir socialines sąlygas ir įgyti kandidačių statusą, galėtų savanorišku pagrindu ir gaudamos naudos, dalyvauti sistemose, panašiose į minėtuosius dvišalius ir daugiašalius susitarimus; primena, kad dėl tokio tarpinio žingsnio būtų lengviau pasinaudoti visomis priemonėmis, kurias turi ES, siekiant padėti šioms šalims tapti visateisėmis narėmis;

23.

šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2008 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanai. Europos perspektyvos artinimas“ (COM(2008)0127), kuriame pateiktos priemonės šio regiono šalims remti siekiant integracijos į ES ir glaudesnių jų ir ES santykių ir prekybos, energijos, švietimo, ir (arba) mokslinių tyrimų srityse; pritaria tam, kad 2007 m. lapkričio 7 d. su Serbijos Respublika ir 2008 m. birželio 16 d. su Bosnija ir Hercegovina buvo pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimai siekiant dar labiau sustiprinti šio regiono ir ES ryšius; atsižvelgdamas į tai ragina paspartinti derybas dėl vizų išdavimo tvarkos Vakarų Balkanų šalims liberalizavimo siekiant palengvinti jų dalyvavimą Bendrijos programose;

24.

taip pat ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus dėl įvairesnės išorės santykių politikos su ES kaimynais laikantis minėtoje rezoliucijoje pateiktų nuostatų ir persvarstyti savo administracinę struktūrą siekiant struktūriškai susieti Plėtros ir Išorinių santykių generalinių direktoratų veiklą;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.