19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/1

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 158 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (1),

—

atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2081/93, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų paskirties ir jų veiksmingumo, jų veiksmų tarpusavio derinimo ir derinimo su Europos investicijų banko veikla bei kitomis taikomomis finansinėmis priemonėmis (2),

—

atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2082/93, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 4253/88, nustatantį nuostatas, pagal kurias įgyvendinamas Reglamentas (EEB) Nr. 2052/88 dėl skirtingų struktūrinių fondų veiksmų tarpusavio derinimo ir jų derinimo su Europos investicijų banko veikla bei kitomis taikomomis finansinėmis priemonėmis (3),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 214/2000 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui (4),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/2002 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2003–2004 m. (5),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1105/2003 iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (6),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 173/2005, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, dėl programos PEACE pratęsimo ir naujų įsipareigotų asignavimų skyrimo (7),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 177/2005 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2005–2006 m. (8),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1968/2006 dėl Bendrijos finansinės paramos Tarptautiniam Airijos fondui 2007–2010 m. (9),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (10),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Specialiosios taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje paramos programos (COM(1994)0607),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Tarptautinio Airijos fondo ataskaitos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 177/2005 5 straipsnį (COM(2006)0563),

—

atsižvelgdamas į Specialiąją Audito Rūmų ataskaitą Nr. 7/2000 dėl Tarptautinio Airijos fondo ir Specialiosios taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje bei Airijos pasienio grafystėse paramos programos 1995–1999 m. kartu su Komisijos atsakymais (58 punktas) (11),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto 2007 m. lapkričio 20 d. surengtą viešą klausymą dėl programos PEACE vertinimo ir ateities strategijos,

—

atsižvelgdamas į tai, kad po Komisijos Pirmininko J. M. Barosso vizito į Belfastą 2007 m. gegužės mėn. buvo sudaryta Šiaurės Airijos reikalų darbo grupė (angl. TFNI),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A6-0133/2008),

A.

kadangi įgyvendinant ES programas PEACE I ir PEACE II, finansuojamas pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1105/2003 ir Nr. 173/2005, buvo siekiama užtikrinti taiką ir kadangi jos apėmė du pagrindinius tikslus: pasinaudoti taikos teikiamomis galimybėmis ir šalinti konflikto pasekmes,

B.

kadangi ES dalyvavimas programose PEACE buvo itin vertingas ir, Europai įsitraukus į taikos stiprinimo projektus, ne tik buvo nustatyta finansinė priemonė, bet ir parodyta jos, kaip neutralios valdžios institucijos, turinčios kompetenciją ir ilgalaikę programos kūrimo viziją, svarba,

C.

kadangi susitaikymo procesas vyksta įvairiais lygmenimis ir turi būti skatinamas, bet negali būti priverstinis (12),

D.

kadangi taikos stiprinimas ir susitaikymas yra daug atsargumo reikalaujanti veikla, tačiau reikalinga siekiant išspręsti politines, ekonomines ir socialine problemas regione, ir kadangi reikia užtikrinti, kad vykdant pasitikėjimo stiprinimo projektus būtų sudaryta galimybė eksperimentuoti ir įgyvendinti naujoves,

E.

kadangi dėl Šiaurės Airijos konflikto sukeltos bendruomenių atskirties tarp jų susidarė gili socialinė, ekonominė ir politinė praraja,

F.

kadangi bendravimo ir pasitikėjimo stiprinimas gali sudaryti sąlygas keisti neigiamą požiūrį ir kadangi jaunų žmonių tarpusavio supratimo skatinimas padeda būsimiems lyderiams geriau suprasti abiejų bendruomenių istoriją ir kultūrą,

G.

kadangi bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis gali užsitęsti, nes reikės daugiau dalyvių ir procedūrų, nors aišku, kad gauta papildoma nauda yra itin svarbi, kadangi kuo žemesniu lygiu vyksta valdymas ir kuo platesnis dalyvavimas, tuo plačiau supažindinama su programa ir pačia ES,

H.

kadangi anksčiau visuomenės nuošalyje buvusioms grupėms ir asmenims, kurie ypač nukentėjo nuo šio konflikto ir smurto, pasitelkus programas PEACE, buvo suteikta galimybė prisidėti prie aktyvaus taikos stiprinimo; kadangi vykdant projektus pagal programas PEACE pirmiausia padedama labiausiai į šalį nustumtoms visuomenės grupėms ir plėtojama tokiems asmenims ir grupėms, kaip konflikto aukos, pagyvenę ir pažeidžiami žmonės, neįgalieji ir smurto šeimoje aukos, buvę kaliniai ir neturintys darbo jauni žmonės, skirta veikla (13),

I.

kadangi daug asmenų, kurie vykdė taikos stiprinimo ir susitaikymo projektus, yra savanoriai,

J.

kadangi gyvybiškai svarbu, kad pasibaigus finansavimui iš programos PEACE toliau būtų finansiškai remiamos taikos stiprinimo programos, visų pirma tos, kuriose dalyvauja bendruomenės ir savanorių grupės,

K.

kadangi savanoriškos veiklos ir bendruomenės sektoriai yra pagarsėję savo laimėjimais kovojant su socialiniu nuosmukiu ir skurdu ir ypač pajėgūs kurti ir teikti būtiniausias paslaugas labiausiai socialiai nuskriaustai visuomenės daliai ir kadangi moterų vaidmuo stiprinant taiką yra ypač teigiamas,

L.

kadangi pagal programas PEACE buvo padedama vystyti ekonominius projektus skurdžiausiose vietovėse ir steigiamos naujos įmonės,

M.

kadangi tebevyksta daugelis PEACE II lėšomis finansuojamų bendruomenių ir savanorių iniciatyvų, kurios skirtos padėti labiausiai į šalį nustumtoms visuomenės grupėms, ir kadangi suinteresuotosios šalys laukia, kol bus skirtas tolesnis finansavimas, kad jos galėtų tęsti savo veiklą,

N.

kadangi ekonomikos plėtra, kuri prasidėjo dėl paramos, teikiamos įgyvendinant programas PEACE, buvo naudinga ir miesto, ir kaimo vietovėms,

O.

kadangi finansavimas iš Tarptautinio Airijos fondo (TAF) dažnai yra papildomas, ir abi programos, TAF ir PEACE, gali būti naudojamos projektams finansuoti tol, kol bus pasiektas toks etapas, kai bus galima gauti finansavimą iš ES, pvz., pagal INTERREG programą,

P.

kadangi daugelis veiksmų pagal PEACE paprogrames, TAF programas ir Bendrijos INTERREG iniciatyvą buvo gana panašūs, o kai kuriais atvejais daugelis veiksmų tiesiog kartojosi,

Q.

kadangi atskaitomybė ir skaidrumas, dalyvavimas, visų žmonių tarpusavio priklausomybės pripažinimas, sėkmingas nelygybės šalinimas, įvairovės skatinimas ir dėmesys pažeidžiamoms visuomenės grupėms, siekiant lygių galimybių visiems, yra svarbūs siekiant taikos ir susitaikymo,

R.

kadangi laikinojo Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams nario pranešime1 pasakyta, kad parama aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims priklauso nuo vienkartinių PEACE fondo išmokų, ir atkreiptas dėmesys į tai, kad visiškai neaišku, kaip bus vykdomi aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims skirti projektai, kai PEACE fondo veikla bus baigta; ir kadangi neseniai Šiaurės Airijos pirmojo ministro ir pirmojo ministro pavaduotojo tarnyba paskyrė keturis naujus Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams narius (14),

S.

kadangi žmogaus teisių apsauga ir jų skatinimas yra taikos stiprinimo ir konfliktus išgyvenusių visuomenių atkūrimo sudėtinė dalis,

1.

pabrėžia, kad įgaliojimų didinimas vietoje yra svarbiausia taikos stiprinimo dalis ir kad pilietinės visuomenės dalyvavimas gerina politikos formavimą ir visuomenės valdymo būdus;

2.

pabrėžia, kad kuriant įvairias įgyvendinimo priemones pasitelkus savanoriškos veiklos sektorių, nevyriausybines organizacijas ir vietos valdžios institucijas buvo įgyta didelės bendradarbiavimo su ES fondais patirties; tikisi, kad žemesniu lygmeniu vykdomos priemonės gali būti taikomos įgyvendinant ir kitas finansavimo programas;

3.

teigiamai vertina pagal finansavimo programas PEACE ir TAF suteiktą pagalbą ekonomikos ir socialinio vystymosi srityje; pažymi, kad, prieš įgyvendinant TAF, skurdžiuose rajonuose buvo įsteigtas vienas verslo centras, o remiant TAF ir vietos rajono tarybai buvo išplėtotas trisdešimt dviejų verslo centrų tinklas, padedantis skatinti jo veikloje dalyvių pasitikėjimą ir viltį;

4.

pabrėžia, kad PEACE ir TAF finansuojamų programų dalyvių bendradarbiavimas neturėtų nutrūkti baigus įgyvendinti programą; ragina vyriausybines žinybas apsvarstyti galimybę tęsti darbus, kurie pasirodė esą veiksmingi, kad būtų užtikrinta, jog šis pagrindinis darbas, baigus jį finansuoti programos PEACE lėšomis, ir toliau bus finansuojamas;

5.

ragina Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybes įgyvendinti laikinojo finansavimo programas, skirtas bendruomenėms ir savanorių grupėms tam, kad būtų užpildyta spraga, kuri atsiras pasibaigus programai PEACE II ir prieš prasidedant finansavimo programai PEACE III;

6.

ragina Komisiją ir Jungtinės Karalystės ir Airijos vyriausybes įpareigoti Komisijos aukų ir išlikusių gyvų asmenų reikalams narį parengti atitinkamą mechanizmą, kuris leistų toliau teikti finansinę paramą aukoms ir išlikusiems gyviems asmenims, kai baigsis visas finansavimas iš programos PEACE;

7.

ragina Komisiją atsižvelgti į TNFI ir formuojant iniciatyvas ateityje taikyti dvigubai stipresnį požiūrį į aktyvų pilietiškumą negu pagal programas PEACE I ir PEACE II; primena, kad suderintas regioninis vystymasis svarbus siekiant taikos proceso stabilumo, įskaitant dėmesio skyrimą intrastruktūrai, kuri yra nepakankamai išvystyta palyginti su kitais ES regionais, ir ragina TNFI labiau pritarti infrastruktūros gerinimui;

8.

ragina toliau plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas buvo svarbiausias miesto ir kaimo bendruomenių atkūrimo šiame regione veiksnys; ragina toliau plėtoti vietos prekybos rūmų ir valstybinio sektoriaus įstaigų, taip pat toliau kurti forumus abiejose sienos pusėse veikiančioms savanoriškoms ir bendruomenių įstaigoms bei jau tarpvalstybiniu lygmeniu dirbančioms savanoriškoms organizacijoms;

9.

ragina Airijos vyriausybę nedelsiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 nuostatas;

10.

ragina įgyvendinant finansavimo programas plačiai naudotis didelėmis ir nedidelėmis konsultacijomis dėmesį sutelkiant į padėtį vietose ir pabrėžia, jog svarbu laikytis planų, kuriuose numatyta nedidelių dotacijų patvirtinimo vystymosi galimybė siekiant finansuoti veiklą, kurią reikia skubiai atlikti, ir veiklą, kurios rezultatus sunku įvertinti, taip pat planus, kuriais užtikrinamas ilgalaikis tvarumas ir kurie gali duoti naudos vietos bendruomenėms;

11.

ragina mažinti biurokratinę naštą, kad ji mažiau slėgtų nedidelius projektus;

12.

pripažįsta, kad taikos stiprinimas – tai ilgalaikis ir nuolat kintantis procesas ir kad išties norint užtikrinti taiką bei siekiant susitaikymo reikia laiko; ragina užtikrinti ilgesnius individualių dotacijų laikotarpius siekiant, kad įgyvendinant projektus būtų galima iš tikrųjų kažką pakeisti; pripažįsta, kad ne tik ekonominės, bet ir kultūros ir sporto iniciatyvos gali tapti svarbia taikos ir sutaikinimo prielaida ir kad jas būtina toliau skatinti;

13.

pažymi, kad socialinės ekonomikos sektorius yra savanoriškos veiklos ir bendruomenių sektorių dalis ir siekiant vystyti vietos strategijas ir sritis svarbu į jį atsižvelgti; mano, kad kitos vietos įmonės taip pat atlieka įtakingą vaidmenį;

14.

pabrėžia, kad kaimo vietovių plėtrai reikia didesnės žemės ūkio, kaimo ir regioninės plėtros ir gamtos apsaugos, ekologinio turizmo ir atsinaujinančios energijos gamybos ir naudojimo priemonių finansavimo sąveikos nei iki šiol;

15.

pabrėžia, kad informacija apie programų PEACE I ir PEACE II, taip pat TAF finansuojamų projektų sėkmę turėtų būti žmonėms lengviau prieinama; mano, kad šių projektų metu įgyta patirtimi turėtų būti pasidalyta su kitais tarptautinio taikos stiprinimo dalyviais; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti duomenų bazę kaip mokymo priemonę darbui siekiant taikos ir susitaikymo šalyje ir užsienyje; be to, ragina kurti regionų ir miestų tinklą ir įtraukti visus dalyvavimo lygmenis;

16.

rekomenduoja numatyti išsamias strategijas siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamasi ne tik pažangiosios patirties pavyzdžiais, bet ir kad jie būtų taikomi kiekviename projekto ciklo etape, t. y. projekto rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo;

17.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/5

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl prekybos ir vystymosi siekiant panaikinti skurdą (1), į 2003 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl bado pasaulyje ir prekybos su vargingiausiomis šalimis kliūčių panaikinimo (2), į 2003 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl krizės tarptautinėje kavos rinkoje (3), į 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl prekybos ir skurdo: prekybos politikos krypčių kūrimas siekiant padidinti prekybos indėlį mažinant skurdą (4), į 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl makroekonominio didėjančių energijos kainų poveikio (5), į 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai (6), į 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES pagalbos prekybai (7) ir į 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl prekybos ir klimato kaitos (8),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje nustatomi Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), t. y. tarptautinės bendrijos kartu nustatyti kriterijai siekiant panaikinti skurdą, ir į šios deklaracijos persvarstytą ir atnaujintą redakciją, parengtą 2005 m. rugsėjo 14–16 d. Jungtinių Tautų pasaulio aukščiausio lygio susitikimo metu,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) trijų darbo grupių pranešimus „Klimato kaita 2007 m.: fizikos mokslo pagrindai“, „Klimato kaita 2007 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ ir „Klimato kaita 2007 m.: klimato kaitos pasekmių mažinimas“, kurie paskelbti 2007 metais,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žemės ūkio prekių grandinės, priklausomybė ir skurdas – pasiūlymas ES veiksmų planui“ (COM(2004)0089),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567) ir į komunikatą „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)0183),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Metalo pramonės konkurencingumas. ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2008)0108),

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, patvirtintas 1995 m. rugsėjo 15 d. vykusioje Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. paskelbtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) pranešimą „Gyvulininkystės sektoriaus metamas didelis šešėlis“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) darbą ir į 2008 m. balandžio 25 d. JT XII prekybos ir plėtros konferencijoje Akroje (Gana) priimtą Akros susitarimą ir deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminė strategija“ (COM(2005)0670),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Heiligendame vykusio didžiojo aštuoneto vadovų susitikimo deklaraciją „Pasaulio ekonomikos augimas ir atsakomybė“, ypač į šios deklaracijos skyrių „Atsakomybė už žaliavas. Skaidrumas ir tvarus augimas“, kuriame teigiama, kad laisvos, skaidrios ir atviros rinkos – pasaulio ekonomikos augimo, stabilumo ir darnaus vystymosi pagrindas,

—

atsižvelgdamas į aukšto lygio Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos apsaugos grupės 2007 m. birželio 11 d. ketvirtąją ataskaitą, kurioje pritariama tam, kad būtų vystoma žaliavų politika, pagrįsta gerai veikiančia laisva ir sąžininga pasauline žaliavų rinka, panaudojant prekybos politiką, ypač tarptautinius daugiašalius ir dvišalius susitarimus siekiant užtikrinti, kad ES ir trečiosios šalys remtų atvirų ir neiškreiptų rinkų veikimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A6-0134/2008),

A.

kadangi žaliavos ir prekės turėtų būti suprantamos kaip žemės ūkio produktai, pirminės žemės ūkio prekės, metalai, naudingosios iškasenos ir energetikos produktai, kurie yra pramonės gaminių sąnaudos, nesvarbu ar jie apdoroti, ar neapdoroti, ar perdirbti gaminiai, pvz., atliekos,

B.

kadangi nuo 2002 m. ne kuro prekių kainų indeksas padidėjo 159 proc., metalo ir mineralų kainos – 285 proc., žemės ūkio žaliavų kainos – 133 proc.,

C.

kadangi ES ekonomika labai priklausoma nuo žaliavų iš trečiųjų šalių importo ir galimybės apsirūpinti žaliavomis daro didelį poveikį užtikrinant ES konkurencingumą,

D.

kadangi pastaruoju metu padidėjusios žaliavų kainos – sulėtėjusio Europos Sąjungos ekonomikos augimo priežastis ir grėsmė ES konkurencingumui,

E.

kadangi tikimasi, kad ateityje ir toliau didės pasaulinė žaliavų paklausa; kadangi šio didėjimo priežastis – sparčiai besivystančios ekonomikos šalių ekonomikos augimas,

F.

kadangi praeityje trumpalaikiai žaliavų ir prekių kainų svyravimai buvo labai dideli ir dar labiau didėjo, kai perteklinės gamybos etapus keitė laikotarpiai, kuomet žaliavų ir prekių nepakako,

G.

kadangi nors šiuo metu tarptautinėse rinkose kainos padidėjo, nereikėtų pamiršti, kad išlieka ilagalaikė žaliavų ir medžiagų kainų, palyginti su pagamintų prekių kainomis, mažėjimo tendencija,

H.

kadangi dėl šių padidėjusių kainų, ypač dėl tų, kurias siekdamos pramoninių tikslų nustatė sparčiai besivystančios ekonomikos šalys, ES apdirbamoji pramonė susidūrė su sunkumais konkurencingumo srityje ir iškilo ilgojo laikotarpio problemų, susijusių su žaliavų tiekimo saugumu,

I.

kadangi 95 iš 141 besivystančių valstybių bent 50 proc. savo eksporto pajamų gauna iš prekių eksporto,

J.

kadangi Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių tarptautinės prekybos žaliavomis ir prekėmis srities konkurenčių, nepamirštant, kad ji – grynoji žaliavų importuotoja,

K.

kadangi Europos Sąjunga dėl savo pramoninės bazės pobūdžio labai priklausoma nuo žaliavų importo, kuris yra svarbus jos konkurencingumui ir ekonomikos vystymuisi,

L.

kadangi esama daug politikos ir priemonių, kurias taiko trečiosios šalys, pavyzdžių ir kadangi sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse pastebima tendencija sudaryti kliūtis, trukdančias laisvai ir sąžiningai apsirūpinti žaliavomis, ir dėl to mažėja ES pramonės šakų galimybės apsirūpinti žaliavomis ir prekėmis,

M.

kadangi mokslinių tyrimų ir naujovių plėtra – svarbi pastangų skatinti tvarų žaliavų tiekimą dalis,

N.

kadangi tai, jog taikomos STABEX, SYSMIN ir FLEX sistemos, rodo ankstesnes ir dabartines Europos Sąjungos pastangas remti besivystančias šalis, kurios patiria neigiamą kainų ir pajamų nestabilumo poveikį,

O.

kadangi dabartinį žaliavų ir prekių kainų padidėjimą tarptautinėse rinkose lemia labai padidėjusi paklausa sparčiai besivystančios ekonomikos šalyse, pvz., Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje, pakitusios oro sąlygos, tam tikrų eksportuojančių šalių taikomi apribojimai, iš žemės ūkio produktų gaminamų degalų rinkos suklestėjimas ir gyvulininkystės produktų gamyba, spekuliacijos vertybinių popierių rinkose,

P.

kadangi moterys sudaro didžiąją pasaulio neturtingųjų dalį, kurių išgyvenimas ir pragyvenimas dažnai priklauso nuo žaliavų ir prekių įsigijimo, gamybos ir perdirbimo,

Q.

kadangi tarptautinė bendruomenė pareiškė, kad siekiant panaikinti skurdą būtina dėti tarptautinių pastangų, įgyvendinant apibrėžtus TVT tikslus, kurie turi būti pasiekti iki 2015 m.; kadangi būtina atkreipti tinkamą dėmesį į besivystančioms šalims gyvybiškai svarbius prekių klausimus,

R.

kadangi tvariai naudojant gamtinius išteklius galėtų būti mažinamas skurdas ir skatinamas ekonomikos augimas, jei būtų skatinamas tinkamas valdymas; kadangi prastas daug gamtinių išteklių turinčių šalių valdymas taip pat gali būti skurdo, korupcijos ir konfliktų priežastis,

S.

kadangi biologinės įvairovės išsaugojimas ir prieiga prie dirbamos žemės – labai svarbios Žemės bet kokios būsimos ekonomikos sudedamosios dalys; kadangi būtina galvoti apie šiuos esminius reikalavimus kad ir kokiu būdu būtų išgaunamos žaliavos,

T.

kadangi vyksta klimato kaita, o viena iš jos priežasčių yra žmonių veikla; kadangi žaliavų ir prekių gavybos, gamybos ir perdirbimo metu į aplinką išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų; kadangi ES pramonė susiduria su vis daugiau apribojimų, atsirandančių dėl to, kad siekiama spręsti šią problemą, ir dėl kurių mažėja jos konkurencingumas,

U.

kadangi Europos Sąjunga šiuo metu neturi nuoseklios strategijos, kuria būtų siekiama spręsti jos ekonomikos konkurencingumo problemas, atsirandančias dėl to, kad vis labiau varžomasi dėl galimybių apsirūpinti žaliavomis,

1.

ragina Komisiją ir ES prekybos partnerius derantis dėl bet kokių prekybos susitarimų rimtai atsižvelgti į esminius reikalavimus, kurie susiję su klimato kaita, t. y. itin sumažinti išgaunamų ir sunaudojamų gamtos išteklių kiekį ir skatinti technologijų, kurias įdiegus taupoma energija, naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių ir tausiai naudojami ištekliai, plėtrą;

2.

pripažįsta, kad galimybės apsirūpinti žaliavomis ir prekėmis gyvybiškai svarbios ES ekonomikai, nes ES nėra tam tikrų žaliavų vidaus pasiūlos;

3.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad numatoma, jog pasaulinėje rinkoje ir toliau didės žaliavų paklausa; susirūpinęs dėl to, kad ribojami artimiausio laikotarpio žvalgymo pajėgumai; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos įmonės riboja žaliavų žvalgymo trečiosiose šalyse darbų apimtį;

4.

susirūpinęs dėl to, kad vyrauja tendencija riboti galimybes laisvai apsirūpinti žaliavomis trečiosiose šalyse panaudojant priemones, kurias taikant iškraipoma prekyba; tačiau pripažįsta šalių teisę, esant būtinybei ir siekiant aplinkos apsaugos tikslų arba siekiant įveikti kritinius tiekimo sutrikimus, riboti galimybes apsirūpinti jų žaliavomis; šia teise turi būti naudojamasi kartu imantis ir kitų vidaus priemonių;

5.

susirūpinęs dėl tos investicinės veiklos, kurią vykdant siekiama sudaryti geresnes sąlygas apsirūpinti žaliavomis, tačiau nesilaikoma nei sąžiningos ir laisvos konkurencijos, nei tinkamo valdymo ir stabilumo principų;

6.

prašo Komisijos skatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą technologijų, susijusių su pakartotiniu žaliavų perdirbimu ir našiu bei ekonomišku žaliavų naudojimu, srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant mokslinių tyrimų veiklą daugiau dėmesio skirti šiam tikslui;

7.

ragina Komisiją derantis su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalimis spręsti problemas, susijusias su laisvu ir sąžiningu apsirūpinimu žaliavomis rinkose; prašo Komisijos aktyviai siekti, kad šalys pagal daugiašalį susitarimą panaikintų priemones, kurias taikant iškraipoma žaliavų sektoriaus prekyba visapusiškai laikantis apribojimų, kurie taikomi siekiant mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymosi tikslų;

8.

prašo Komisijos visų dvišalių derybų dėl laisvos prekybos susitarimų metu derėtis, kad būtų sudaryti susitarimai, kuriuose būtų numatyta, kad mainais už prieigą prie technologijų, kurias įdiegus taupoma energija, naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių ir tausiai naudojami ištekliai, būtų sudaromos lygios sąlygos apsirūpinti žaliavomis rinkose; užsibrėžia tikslą atsisakyti visų priemonių, dėl kurių daugiau naudojama ir sunaudojama žaliavų ir kurias taikant iškraipoma prekyba žaliavomis, nes šis tikslas bus svarbus visų būsimų susitarimų tikslas, visapusiškai siekiant vystymosi tikslų;

9.

prašo Komisijos įtraukti žaliavų problemą į patekimo į rinkas strategiją; palankiai vertina tai, kad vyksta konsultacijos dėl žaliavų tiekimo; ragina Komisiją parengti nuoseklią žaliavų tiekimo strategiją; primena, kad Parlamentas turi dalyvauti visų šių etapų veikloje;

10.

apgailestauja, kad daug besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, priverstos gaminti ir eksportuoti žaliavas ir prekes, kurių kintančios kainos ilguoju laikotarpiu mažėjo, ir dėl to atsiranda rimtų kliūčių mažinti skurdą ir siekti TVT, bet pripažįsta, kad dėl kylančių prekių kainų buvo žymiai papildytos tam tikrų besivystančių šalių, kurios yra priklausomos nuo pagrindinių prekių, užsienio sąskaitos; atkreipia dėmesį į šalių gamintojų galimybes, kurių atsirastų, jei jos pačios žvalgytų ir valdytų žaliavų klodus ir būtų laikomasi pagrindinių skaidrumo nuostatų ir sąžiningos konkurencijos principų;

11.

ragina Komisiją ieškoti veiksmingų būdų šalinti iškraipymų priežastis ir ryžtingai kelti šiuos klausimus dvišalių konsultacijų ir derybų metu bei skatinti rengti daugiašaliu lygmeniu naujas PPO taisykles;

12.

remia dabartines pastangas įvairinti besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, ekonomiką ir plėtoti šių šalių ekonominę veiklą naudojant aukštesnio lygio gamybos procesus, siekiant įtraukti į šią veiklą perdirbimą ir rinkodarą, gerinti kokybę ir produktyvumą bei gaminti didesnę pridėtinę vertę turinčius gaminius; ragina Komisiją remti nacionalines strategijas prekių pasiūlai plėsti ir įvairinti, jei reikia suteikiant paramą iš Europos plėtros fondo;

13.

mano, kad norint užtikrinti darnią besivystančių šalių ekonominę plėtrą ypač svarbu kurti regionines ekonomikos sistemas ir stiprinti regioninį šių šalių bendradarbiavimą; turėdamas tai mintyje, pabrėžia pietų ir pietų prekybos svarbą siekiant ekonominės šių šalių plėtros;

14.

mano, kad ilguoju laikotarpiu turėtų būti skatinamas regionų ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas ir tai galėtų sudaryti sąlygas pasirašyti laisvosios prekybos susitarimus; tuo pat metu pabrėžia, kad esant skirtingoms regioninėms aplinkybėms sudarant laisvosios prekybos susitarimus susiduriama su sunkumais; mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos susitarimui turi būti teikiama pirmenybė, nes šiame regione vyksta labai svarbi prekyba žaliavomis;

15.

ragina besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis, pritraukti būtinas investicijas ir skatinti ekonomikos įvairinimą plėtojant infrastruktūrą, ugdant institucinius gebėjimus, taikant tinkamo valdymo principus ekonomikos plėtros valdymo srityje ir taip pat sudarant sąlygas nedideliems gamintojams tiekti savo gaminius į vietos rinką, nes tai savo ruožtu skatintų regionų integraciją ir masto ekonomiją, ir ragina Komisiją naudoti pagalbos prekybai priemones, kurios labai svarbios vystymuisi skatinti, ir stiprinti esamas technologijų perdavimo sistemas, ypač siekiant kovoti su klimato kaita; prašo Komisijos didinti už žaliavas gaunamų pajamų skaidrumą taikant programas, kaip antai gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (angl. EITI) procesas;

16.

ragina Komisiją ir ES įmones skatinti ir investuoti į ekologiškų technologijų perdavimą;

17.

mano, kad Dohos vystymosi darbotvarkės rezultatai turėtų padėti užtikrinti, jog būtų prisiimti sąžiningi, darnūs, nešališki ir rinkos atvėrimą skatinantys įsipareigojimai, taikomi visoms žaliavų rinkoms;

18.

pripažįsta, kad Doha vystymosi darbotvarkės derybų rezultatu būtų labai apribotas tarifų taikymas; pabrėžia, kad Europos Sąjunga jau panaikino mažiausiai išsivysčiusių šalių (įgyvendindama „Viskas, išskyrus ginklus“ iniciatyvą) ir daugelio AKR valstybių (sudarydama ekonominės partnerystės susitarimus) žemės ūkio produktams taikytus tarifus ir remia besivystančias šalis, kurios, siekdamos savo rinkų ir gamybos tvarumo, rengia ir įgyvendina taisykles, susijusias su tam tikrais produktais ir veiksmingomis apsaugos priemonėmis;

19.

prašo Europos Sąjungos valstybes nares ir jų partneres visame pasaulyje, įskaitant sparčiai besivystančios ekonomikos šalis, ratifikuoti pagrindinius Tarptautinės darbo organizacijos darbo srities standartus ir atitinkamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gaires, ypač tas, kurios susijusios su žaliavų žvalgymu ir perdirbimu; mano, kad siekiant darnios aplinkos, socialinės ir ekonominės plėtros labai svarbus pilietinės visuomenės ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas;

20.

pripažįsta, kad spekuliacija daro didelę įtaką nustatant žaliavų ir prekių kainas ir dėl to jos nuolatos kinta;

21.

ragina Komisiją atsižvelgiant į ES pramonės ir besivystančių šalių interesus įgyvendinti visa apimančią ir darnią apsirūpinimo žaliavomis srities strategiją;

22.

ragina Komisiją persvarstyti savo kompensavimo finansinę sistemą FLEX, siekiant užtikrinti, kad ją taikant būtų veiksmingai remiamos besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys; mano, kad siekiant prisidėti prie Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. UNCTAD) darbo reikia imtis atitinkamų priemonių nacionaliniu lygmeniu;

23.

ragina Komisiją rinkti informaciją ir pateikti statistinius duomenis apie faktinį tarptautinės prekybos žaliavomis ir prekėmis mastą; įsitikinęs, kad reikia turėti daugiau informacijos, kuri nebūtų suklastota, t. y. nebūtų pagrįsta grynai spekuliacinio pobūdžio sandoriais, apie pasaulinės prekybos prekėmis ir žaliavomis srautus, siekiant veiksmingiau taikyti tikslines ekonominės politikos priemones;

24.

pripažįsta, kad prekybos žemės ūkio produktais ir pirminėmis žemės ūkio prekėmis liberalizavimas nedideliems ūkininkams besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, atnešė nemažai naujų iššūkių. Nedideliuose ūkiuose paprastai dirba moterys, todėl liberalizavimas gali turėti neproporcingą neigiamą poveikį moterims, jei jos nesugebės įveikti išorės konkurencijos;

25.

pabrėžia, kad teisė į maistą ir būtinybė pagerinti visų žmonių galimybes bet kuriuo metu gauti pakankamai maisto, reikalingo aktyviam ir sveikam gyvenimui, yra pagrindiniai principai;

26.

taigi primygtinai rekomenduoja imtis visų reikalingų priemonių Europos ir tarptautiniu lygmenimis siekiant užtikrinti prieinamas kainas kaip sparčiausią maisto krizės įveikimo būdą; ilgainiui reikia sukurti tinkamą reguliavimo sistemą siekiant geriau spręsti su spekuliacine veikla susijusius klausimus; be to, rekomenduoja patikrinti nacionalinių ir tarptautinių priežiūros maisto prekių srityje dirbančių organų galias ir kompetenciją siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų užtikrinamos stabilios ir saugios rinkos ir kad dėl spekuliacijos nebūtų pažeista teisė į maistą;

27.

teigiamai vertina tai, kad buvo įsteigta didelius įgaliojimus turinti JT specialios paskirties grupė, kuri sprendžia su dabartine maisto krize ir jos poveikiu skurdui susijusias problemas. Skatina pasaulio vadovus dalyvauti Romoje vyksiančioje (2008 m. birželio 3–5 d.) aukšto lygio konferencijoje pasaulio aprūpinimo maistu užtikrinimo tema;

28.

remia besivystančių valstybių pastangas sudaryti vietos gyventojams sąlygas apsirūpinti maistu; mano, kad ši gyvybiškai svarbi politikos kryptis ir toliau turi būti stiprinama, kad būtų patvirtintos nacionalinės taisyklės ir šio sektoriaus plėtros priemonės ir kad būtų remiamos moterys, kurioms tenka didžiausia atsakomybė už savo šeimų išmaitinimą, bei vietos bendruomenės;

29.

pripažįsta, kad padidėjusios žemės ūkio maisto produktų ir prekių kainos gali turėti neigiamą poveikį apsirūpinimo maistu užtikrinimui ir galimybei apsirūpinti maistu besivystančiose šalyse ir gali kilti bado, prastos mitybos arba skurdžiausių gyventojų riaušių dėl maisto stokos besivystančiose šalyse grėsmė; ragina skubiai padidinti humanitarinę pagalbą siekiant sumažinti maisto krizę, kuri kelia grėsmę 100 mln. žmonių gyvybei;

30.

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungos pasirašomi daugiašaliai, regioniniai ir dvišaliai prekybos susitarimai atitiktų darnaus vystymosi tikslą; ragina Komisiją imtis būtinų teisėkūros priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, jog prekybos poveikio darniam vystymuisi įvertinimai būtų integruoti į ES prekybos politikos plėtrą, ypač atsižvelgiant į klimato, lyčių ir darnaus vystymosi aspektus;

31.

palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji 2008 m. parengs komunikatą, kuriuo bus siekiama gerinti ES ir tarptautiniu lygmenimis tvaraus apsirūpinimo naudingosiomis iškasenomis ir antrinėmis žaliavomis sąlygas;

32.

pažymi, kad padaugėjo kritikos dėl biokuro gamybos, turint mintyje ekonominius ir aplinkos apsaugos aspektus, privalumų; ragina Komisiją plėtoti mokslinius tyrimus ir naujoves tvaraus žaliavų tiekimo, kurio būtų siekiama našiai išgaunant ir naudojant išteklius, našiai naudojant žaliavas ir našiai perdirbant nebetinkamus naudoti gaminius, srityje;

33.

įsitikinęs, kad žaliavos ir prekės turėtų būti išgaunamos, surenkamos ir gaminamos laikantis tvarumo principo, t. y. natūralūs ekosistemos procesai ne keičiami, o yra netrikdomi;

34.

ragina Komisiją dėti pastangas, kad būtų pasiektas tarptautinis susitarimas dėl išteklių, dėl kurių kyla konfliktų, kurio svarbiausias tikslas turėtų būti uždrausti bet kokią prekybą ištekliais, dėl kurių kyla ginkluoti konfliktai arba kurie gaunami dėl tokių konfliktų, primygtinai reikalauja, kad šiuo metu būtų parengtas reglamentas dėl išteklių, dėl kurių kyla konfliktų, prekybos ir rinkodaros uždraudimo Europos Sąjungoje, ir ragina visas su prekyba deimantais susijusias valstybes visapusiškai prisijungti prie Kimberley proceso sertifikavimo schemos tarptautinės prekybos neapdorotais deimantais srityje; ragina didinti skaidrumą įgyvendinant gavybos pramonės skaidrumo bei kitas iniciatyvas;

35.

pakartoja savo raginimą Tarybai ir Komisijai skatinti sąžiningą prekybą ir kitas nepriklausomų stebėtojų stebimas prekybos iniciatyvas, kuriomis siekiama griežtesnių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, remiant mažus ir smulkius gamintojus besivystančiose šalyse, ragina Europos Sąjungos valdžios institucijas įtraukti sąžiningos prekybos ir darnumo kriterijus į savo viešųjų konkursų sąlygas ir pirkimų politiką;

36.

reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad vis didesnė žemės išteklių dalis yra naudojama gyvuliams auginti; primena pirmiau minėtą FAO 2006 m. lapkričio mėn. pranešimą „Gyvulininkystės sektoriaus metamas didelis šešėlis“, kuriame teigiama, kad 18 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama dėl mėsos pramonės ir gyvulininkystės sektoriaus, nes dėl to besivystančiose šalyse sparčiau kertami miškai; ragina Komisiją tarptautinių derybų dėl klimato kaitos metu imtis būtinų šiam sektoriui skirtų veiksmų ir kurti priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti miškų kirtimo;

37.

įsitikinęs, kad gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą, kuria siekiama gerinti valdymą didinant gavybos sektoriaus skaidrumą ir griežtinant jo atskaitomybę, turėtų įgyvendinti visos pasaulio šalys, kad besivystančioms šalims būtų sudarytos geresnės sąlygos parduoti gamtinius išteklius už tiek, kiek jie iš tikrųjų yra verti;

38.

pabrėžia, kad esant aukštoms naftos kainoms darosi vis akivaizdžiau, kad reikia nedelsiant keisti požiūrį į energetikos politiką siekiant didinti energijos našumą ir naudoti daugiau energijos, gaunamos iš kitų šaltinių, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius;

39.

pripažįsta, kad klimato kaita skaudžiausiai palies bendruomenes, kurios jau šiuo metu susiduria su akivaizdžiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis; supranta, kad ypač pažeidžiama yra moterų padėtis; ragina dėti pastangas, kad prie klimato kaitos būtų prisitaikoma vietos lygmeniu teikiant atitinkamą tarptautinę finansinę ir techninę pagalbą;

40.

susirūpinęs, kad Kinija neleidžia užsienio bendrovėms užimti didžiosios sektorių, kaip antai plieno, dalies ir yra nustačiusi įvairių priemonių, kuriomis ribojamas metalų žaliavų eksportas arba teikiama vyriausybės pagalba joms pirkti iš išorės tiekėjų; pripažįsta, kad dėl tokių veiksmų, turint mintyje ES pramonės interesus, susiduriama su dideliais sunkumais siekiant laikytis su klimato kaita susijusių tikslų ir eksportuoti technologijas, kurias įdiegus taupoma energija, naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių ir tausiai naudojami ištekliai, ir kad šie klausimai turi būti sprendžiami imantis visų esamų priemonių, įskaitant politines ir finansines technologijų perdavimo skatinimo priemones;

41.

pabrėžia, kad naujoji prekybos politika, kurią vykdo keletas sparčiai besivystančios ekonomikos šalių, ypač Kinija, kuri visame pasaulyje ieško žaliavų, ypač Afrikoje, daro didelį neigiamą poveikį pasaulinėms prekių tiekimo saugumo garantijoms; pabrėžia, kad reikia atsisakyti požiūrio, kurio laikomasi dabar ir kuris pagrįstas valstybių santykiais pagal principą „vienas su vienu“ ir kurio laikantis neatsižvelgiama į žmogaus teises, bendrą socialinę atsakomybę, aplinkos ir socialinius standartus, ir pradėti laikytis daugiašalio požiūrio, kuriuo vadovaujantis ištekliai naudojami remiantis pakankamumo ir tvarumo kriterijais;

42.

pritaria Komisijos iniciatyvai ir toliau taikyti visas įmanomas priemones, kad būtų išgyvendinta prekybos praktika, kuria pažeidžiami tarptautiniai prekybos susitarimai, kaip paskelbta anksčiau minėtame komunikate dėl metalo pramonės konkurencingumo;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, kaip antai Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijai, PPO, Pasaulio bankui, Bendrajam prekių fondui bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/12

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos“ (COM(2007)0507), 2004 m. gegužės 12 d. ir 2004 m. rugpjūčio 23 d. komunikatus (COM(2004)0343) ir (COM(2004)0543) „Sustiprinta partnerystė atokiausiems regionams“,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 299 straipsnio 2 dalį, kuri po Lisabonos sutarties įsigaliojimo bus pakeista Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsniais, susijusiais su atokiausių regionų ypatumais, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a punktą,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadų 60 punktą,

—

atsižvelgdamas Tryliktosios atokiausių regionų prezidentų konferencijos baigiamąją deklaraciją, pasirašytą 2007 m. spalio 5 d. Madeiroje,

—

atsižvelgdamas į savo 2000 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl priemonių įgyvendinti 299 straipsnio 2 dalį: labiausiai nutolę Europos Sąjungos regionai (1), į savo 2005 m. liepos 7 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, nustatančio specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Europos Sąjungos regionams (2) ir į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl glaudesnės partnerystės su atokiausiais regionais (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto nuomonę (A6-0158/2008),

A.

kadangi Azorai, Kanarai, Gvadelupa, Gviana, Madeira, Martinika ir Reunionas nuolat patiria daug ir didelių sunkumų, nes jie toli nuo Europos žemyno, izoliuoti ir uždari, jų klimato ir reljefo sąlygos nepalankios, o rinkos mažos,

B.

kadangi administravimo ir politikos požiūriu nuo Gvadelupos nepriklausomos Šv. Martyno ir Šv. Baltramiejaus salos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (EB sutartis su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi) 349 ir 355 straipsniuose vadinamos naujaisiais atokiausiais regionais (toliau – AR),

C.

kadangi atokiausių regionų ekonomikos struktūrai būdingas labai tamprus ryšys su žemės ūkiu ir žuvininkyste, kuris kaip ir paslaugų teikimas (ypač turizmo srityje) yra labai svarbi šių regionų užimtumą užtikrinanti ekonominė veikla,

D.

kadangi socialiniu ir ekonominiu požiūriu AR priklauso nuo žuvų išteklių jų išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ) ir kadangi šių regionų žvejybos zonos biologiniu požiūriu yra labai pažeidžiamos,

E.

kadangi dėl tiesioginės geografinės aplinkos įtakos AR rinkų galimybės ribotos, nors šios rinkos labai patrauklios visoms kaimyninėms trečiosioms šalims,

F.

kadangi AR visiškai priklausomi nuo transporto priemonių, o papildomos keleivių ir prekių pervežimo išlaidos, ryšių dažnių ar visuomeninio transporto nepakankamumas, dideli tarifai, sunkumai sukurti ar išlaikyti regiono lygmens transporto struktūrą yra pagrindinės kliūtys kelyje į AR ekonominį vystymąsi ir prieinamumą,

G.

kadangi per pastaruosius trejus metus AR tiesioginės įtakos turėjo svarbios Bendrijos reformos, pavyzdžiui, finansinių perspektyvų, 2007–2013 m. regionų politikos, Europos žuvininkystės fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, valstybės paramos, cukraus ir bananų bendrųjų rinkų organizavimo, tolimiems ir izoliuotiems Bendrijos regionams skirtų galimybių programos (POSEI) taikymo žemės ūkiui ir žuvininkystei srityse reformos, ir kadangi dėl šių pokyčių šie regionai susidūrė su dideliais sunkumais,

H.

kadangi Europos Sąjungos politikos prioritetai, kuriuos reikia derinti su globalizacijos sąlygomis vis griežtesniais tarptautiniais, ypač PPO, įsipareigojimais,

I.

kadangi sąlyginė atokiausių regionų svarba labai sumažėjo Europos Sąjungos narių padaugėjus nuo 12 iki 27,

J.

kadangi AR dažnai lyginami su regionais, kur perskirstomi Bendrijos ar valstybių narių asignavimai, o tokio finansavimo teigiami padariniai akivaizdžiai neparodomi ir tokio įvaizdžio neatsveria reali jų pridėtinė vertė ES aplinkosaugai, kultūrai ar geostrategijai bei su kosmosu susijusiai veiklai – ne iš karto matomi privalumai,

K.

kadangi Europos AR užima labai svarbią ir vertingą geografinę padėtį: jie yra Karibų jūros viduryje, MERCOSUR šalių kaimynystėje, Afrikos pakrantėje Indijos ir Ramiajame vandenynuose, todėl Sąjunga, kuriai priklauso 25 mln. km2 IEZ, kurioje gausu įvairių rūšių išteklių, galėtų tapti pirmąja pasaulio jūrų erdve,

1.

džiaugiasi, kad praėjus trejiems metams po to, kai buvo paskelbti tokie ambicingi politiniai dokumentai, kaip pirmiau minėti komunikatai dėl sustiprintos partnerystės AR, Komisija pateikia naują komunikatą šiuo klausimu;

2.

ragina išlaikyti Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato AR valdymo padalinį ir priimti į jį žymiai daugiau darbuotojų, kad būtų galima užtikrinti būtinas priemones užduotims vykdyti, nes nagrinėjami klausimai labai svarbūs, o atitinkama politika labai sudėtinga;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad komunikate Komisijos veikla įvertinta labai teigiamai, nors taikant daugumą, jos nuomone, tinkamų priemonių galima tik iš dalies atsižvelgti į AR poreikius (ypač transporto ir prieinamumo, tyrimų, žuvininkystės arba regionų bendradarbiavimo srityse), ir visiškai nepaminėta, su kokiais sunkumais susiduria šie regionai ir kokias pastangas jie dėjo atnaujindami valstybės pagalbos schemas;

4.

pripažįsta, kad struktūrinių fondų lėšomis ir toliau labai skatinama AR plėtra; tačiau pageidauja, kad pasiektas sanglaudos lygis šiuose regionuose būtų matuojamas kitais rodikliais (ne tik jų BVP ir Bendrijos vidurkio santykiu) ir kad apimant įvairias sritis sanglaudos politika būtų labiau derinama su kitomis Bendrijos politikos sritimis, kad būtų užtikrinta didesnė sąveika; ragina Komisiją būti lankstesnę ir dabar bei ateityje vykdant politiką labiau atsižvelgti į esamą atokiausių regionų padėtį, remiantis EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi;

5.

konstatuoja, kad taikant priemonę POSEI (žemės ūkio ir žuvininkystės srityse) ir cukranendrių, cukraus, romo ir bananų sektoriuose pasiekta gerų rezultatų; ragina veiksmingiau atsižvelgti į finansines vykstančių tarptautinių derybų ir PPO pradėtų veiksmų pasekmes šiems žemės ūkio sektoriams; tikisi, kad bus atlikta priemonės POSEI taikymo vidurio laikotarpio peržiūra ir įvertintos skirtingos mokesčių schemos;

6.

pritaria minčiai, kad, atsižvelgiant į AR specifiką, būtina parengti strategiją, pagrįstą skirtingiems atskirų regionų poreikiams pritaikyta politika ir priemonėmis, kurioms nebūtų taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos ir jų neveiktų natūrali turtinės padėties raida, ir kuri išspręstų su nuolatinėmis kliūtimis susijusias problemas;

7.

ragina Komisiją, kad ji, atsižvelgdama į AR ypatumus ir skirtumus bei į jų vaidmenį integruotoje Europos jūrų politikoje, į savo planą įtrauktų paramos šių regionų žuvininkystės sektoriui priemones; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti AR žvejybos laivynų teigiamą diskriminaciją suteikiant jiems galimybę naudotis žuvų ištekliais, esančiais prie jų pakrančių, ir ypatingą dėmesį skirti smulkiosios žvejybos tvarumui;

8.

apgailestauja, kad Komisija daugiausia antrojo brandos etapo pasiūlymų pateikia dėl pastaruoju metu taikomų arba jau beveik įgyvendintų priemonių (transeuropiniai transporto tinklai, transeuropiniai energetikos tinklai, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa, naujovių ir konkurencingumo ar regionų politikos pagrindų programos); tikisi, kad bus pranešta, kokių konkrečių veiklos priemonių imtasi AR galimybėms plėtoti;

9.

susirūpinęs, kad Komisija vis daugiau dėmesio skiria Bendrijos politikos AR ir šių regionų kiekybinio sunkumų poveikio vertinimo priemonėms ir ketina parengti dėl atokumo susidarančių papildomų išlaidų kompensavimo metodiką;

10.

tikisi, kad nors priemonėms pateisinti taikomi vis tikslesni aritmetiniai skaičiavimai, nereikėtų siaurinti Europos Sąjungos AR skatinimo politikos srities ar stabdyti šių regionų institucinių ir ekonominių subjektų veiklą, reikalaujant laikytis sunkiai suderinamų sąlygų;

11.

apgailestauja, kad per Prekybos generalinio direktorato derybas dėl ekonominio bendradarbiavimo susitarimų (EBS) nebuvo susidomėta pasiūlytomis priemokomis už atsižvelgimą į AR ypatumus, ir primygtinai ragina Komisiją ir toliau atsižvelgiant į atitinkamų AR poreikius ieškoti kompromisų sudarant galutinius susitarimus su AKR šalimis;

12.

tikisi, kad Komisija įgyvendins savo ketinimą skatinti regioninę AR įtrauktį ir tikrai nuosekliai vykdyti 2004 m. pažadėtą Platesnės kaimynystės veiklos planą;

13.

susirūpinęs dėl kai kurių Komisijos pasiūlytų priemonių transporto srityje, ypač siekiant įvertinti konkrečius poreikius ir atsižvelgti į šalutinį poveikį aplinkai; dar kartą pabrėžia, kad AR šiuo klausimu reikėtų taikyti skirtingą požiūrį, ypač kalbant apie civilinės aviacijos įtraukimą į prekybos išmetalų leidimais sistemą (angl. Emission Trading Scheme, ETS), kad nebūtų trukdoma imtis veiksmų prieinamumo stokai mažinti;

14.

mano, kad Bendrija turi imtis veiksmų iniciatyvumui skatinti, kad atokiausiuose regionuose visų pirma per viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą būtų galima diegti kompetencijos centrus sektoriuose, kuriuose galima įvertinti šių regionų privalumus ir praktinę patirtį, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, atsinaujinančių energijos išteklių, energijos savarankiškumo, biologinės įvairovės, studentų judumo, su klimato klausimais susijusių tyrimų ar krizių valdymo srityse;

15.

primena, kad daug AR skirtų veiksmų ir programų, kurias reikia tęsti ir pradėti, gali įnešti didelį indėlį įgyvendinant nusistatytus Bendrijos ir tarptautinius prioritetus, ypač klimato kaitos, biologinės įvairovės apsaugos, atsinaujinančių energijos šaltinių, sveikatos besivystančiose šalyse, mitybos, ekonominės veiklos rūšių įvairovės didinimo srityse; džiaugiasi, kad įgyvendinama programa NET-BIOME (angl. NETworking tropical and subtropical Biodiversity research in OuterMost regions and territories of Europe in support of sustainable development) – reikšmingas AR potencialo mokslinių tyrimų pavyzdys; vis dėlto kelia klausimą kodėl, nepaisant vykdomų projektų kiekio ir AR potencialo, jie dar silpnai integruoti į Europos mokslinių tyrimų erdvę;

16.

ragina tęsti iki šiol AR skirtas pastangas siekiant paspartinti visas galimybes realizuojančių vietos lygmens mokslinių tyrimų priemonių nustatymą, taip pat skatinti ir remti patrauklių, veiksmingai dirbančių, turinčių realių priemonių universitetų, kurie savo lygiu atitiktų Sąjungos teritorijoje esančių universitetų lygį, kūrimą;

17.

palankiai vertina Komisijos ketinimą rengti viešąsias konsultacijas dėl AR skatinimo strategijos ateities ir, remiantis jų rezultatais, iki 2009 m. parengti naują pasiūlymą;

18.

tačiau primygtinai ragina į diskusijas įtraukti ne tik minėtas temas (klimato kaita, demografinė raida ir migrantų srautų valdymas, žemės ūkis, jūrų politika), nors šiuos klausimus iš tiesų būtina aptarti, ir mano, kad į diskusijas reikia įtraukti Lisabonos strategijos įgyvendinimo AR klausimą;

19.

primygtinai reikalauja EB sutarties 299 straipsnio 2 dalies (vėliau Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 355 straipsnių) esminius aspektus, svarbiausius Europos Sąjungos atokiausių regionų skatinimo politikos klausimus ir Komisijos tarnybų nustatytus ramsčius įtraukti į diskusijų darbotvarkę, kad būtų galima suteikti jiems būtiną teisinę, institucinę ir politinę reikšmę;

20.

pabrėžia viešųjų paslaugų svarbą AR ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ypač oro ir jūrų transporto, pašto, energetikos ir ryšių sektoriams;

21.

prašo skubiai imtis kovos su nuolatiniu nedarbu, skurdu ir pajamų paskirstymo nelygybe priemonių tuose AR, kuriuose atitinkamos problemos pasiekė aukščiausią lygį Sąjungoje;

22.

ragina Komisija remti valstybes nares, ketinančias įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 6 dalyje numatytą nukreipties nuostatą;

23.

mano, kad AR yra proga Sąjungai apsvarstyti klimato pusiausvyros sutrikimus, stebėti nenumatytus įvykius, vykdyti žalos prevenciją, reaguoti į katastrofas ir išsaugoti ekosistemas; todėl prašo Tarybos per kuo trumpesnį laiką priimti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įkuriamas Europos Sąjungos solidarumo fondas, specialiai skirtas AR ypatumams; taip pat pageidauja, kad rengdama pasiūlymus, kaip būtų galima sustiprinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į katastrofas, Komisija pasinaudotų patirtimi, susijusia su šių regionų geografine padėtimi;

24.

pageidauja, kad įgyvendinant būsimą bendrąją imigracijos politiką ypač daug dėmesio būtų skiriama AR padėčiai, kadangi per juos eina Sąjungos išorinės sienos su vargingesnėmis trečiosiomis šalimis, patiriančiomis labai stiprų spaudimą dėl migracijos, kuris drauge su gimstamumo augimu, daugeliu atvejų daug spartesniu už Bendrijos vidurkį, šiuose regionuose sudaro didelę ekonominę ir socialinę įtampą;

25.

ragina, kad numatant iki šiol mažiau nei kitas temas svarstytą Bendrijos paramą AR žemės ūkiui, būtų nuodugniai aptarti galimi tikrieji sunkumai, būtinybė skatinti naudoti vietos išteklius, ūkininkų pajamų dydis, gamintojų organizacijų rėmimas siekiant skatinti jų produktų pardavimą, aplinkos apsaugos klausimų svarba ir laisvos prekybos pasekmės įgyvendinus ekonominio bendradarbiavimo susitarimus ir būsimus laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių dabar vyksta derybos su keletu Lotynų Amerikos regionų;

26.

mano, kad AR turi tapti Sąjungos jūrų politikos šerdimi, ir primygtinai prašo, kad diskusijoje šiuo klausimu labiausiai būtų siekiama nustatyti, kokį vaidmenį AR gali atlikti tausaus jūrų, vandenynų ir pakrantės zonų naudojimo bei tarptautinio jūrų valdymo srityje;

27.

ragina Komisiją, Tarybą ir kitas susijusias ES institucijas veiksmingai ir deramai užtikrinti, kad Bendrija ateityje finansuotų atokiausiems regionams skirtą Europos Sąjungos strategiją ir atlygintų su atokumu susijusius nuostolius;

28.

siūlo svarstant taip pat daug dėmesio skirti priemonėms, kurias taikant būtų galima įveikti su mažomis rinkomis, didėjančia konkurencija, nepalankiomis sąlygomis dalyvauti žemyninės Europos rinkose ar atitinkamose jos geografinėse teritorijose susijusius sunkumus, bei bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis projektų finansavimo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis derinimui su finansavimu Europos vystymosi fondo bei vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės lėšomis ir skatinti atokiausius regionus dalyvauti įgyvendinant Europos naujovių diegimo ir kovos su skaitmenine atskirtimi politiką siekiant užtikrinti šių regionų gyventojams galimybę naudotis visomis žiniasklaidos ir ryšių priemonėmis, sukurtomis pritaikius naująsias technologijas, pvz., plačiajuosčiu internetu;

29.

primygtinai reikalauja, kad partnerystę, kuri būtina norint, kad diskusijos būtų sėkmingos, sudarytų ne vien Europos Sąjungos, nacionalinės ir vietos viešosios institucijos, o kaip ir praeityje į svarstymus būtų galima įtraukti visą AR ekonominį tinklą, kuriam atstovauja tvirtą struktūrą turinčios vietos organizacijos, kasdien patiriančios Bendrijos politikos padarinius; prašo Komisijos po jos rengtos 2008 m. gegužės 14–15 d. Briuselyje vykusios partnerių konferencijos dėl Europos Sąjungos strategijos AR atžvilgiu ateities nedelsiant pateikti naują komunikatą, kuriame būtų atsižvelgta į diskusijose pasiektą pažangą;

30.

mano, kad, įvertinus ypatingus atokiausių regionų privalumus, jų, kaip už žemyninės Sąjungos ribų esančių regionų, reikšmę, būtų galima geriausiai užtikrinti tvarią šių regionų plėtrą, ypač per turizmą atskleidžiant visus jų istorijos ir kultūrinio, meninio bei architektūrinio paveldo turtus, kuriuos Sąjunga privalo išsaugoti;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui, atokiausių regionų nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms bei Atokiausių regionų prezidentų konferencijos pirmininkui.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/17

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2007–2013 m. ES vartotojų politikos strategija. Vartotojų teisių stiprinimas, gerovės didinimas ir veiksminga jų apsauga“ (COM(2007)0099),

—

atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl ES vartotojų politikos strategijos (2007–2013 m.), kuri buvo priimta per 2007 m. gegužės 30–31 d. posėdį,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl acquis communautaire vartotojų teisių apsaugos srityje persvarstymo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos peržiūros: šalinti kliūtis ir neveiksmingumą geriau ją įgyvendinant ir vykdant (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl vartotojų pasitikėjimo skaitmeninėje aplinkoje (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendrosios rinkos XXI a. Europai (COM(2007)0724),

—

atsižvelgdamas į prie Komisijos komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai“ pridedamą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrus interesus tenkinančios paslaugos, įskaitant bendrus interesus tenkinančias socialines paslaugas. Naujas Europos įsipareigojimas“ (COM(2007)0725),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perspektyvos, prieinamumas ir solidarumas. Nauja socialinė vizija XXI amžiaus Europoje“ (COM(2007)0726),

—

atsižvelgdamas į prie Komisijos komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai“ pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Iniciatyvos mažmeninių finansinių paslaugų srityje“ (SEC(2007)1520),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos, Teisės reikalų bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A6-0155/2008),

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos vartotojų politikos strategijos; teigiamai vertina Komisijos pastangas į ją įtraukti aukštesniu vartotojų sąmoningumo lygmeniu besiformuojančią vartotojų kultūrą, būtiną norint geriau perkelti ir įgyvendinti dabartinę teisės aktų sistemą;

2.

mano, kad įgyvendinant vartotojų politiką būtina taikyti horizontalųjį metodą ir mano, kad labai svarbu atsižvelgti į vartotojų interesus vykdant atitinkamų sričių politiką ir taip visiems ES vartotojams užtikrinti aukštą apsaugos lygį; todėl džiaugiasi, kad Komisija atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti su vartotojų lūkesčiais ir rūpesčiais geriau suderintą vidaus rinką; pabrėžia, kad vartotojų apsauga ir vidaus rinkos užbaigimas nėra vienas kitam prieštaraujantys tikslai, priešingai – jais siekiama to paties; turėdamas tai mintyje, primena Komisijai, kad vartotojų politiką reikėtų įtraukti į visas politikos sritis jau poveikio vertinimo etapu;

3.

mano, kad vartotojų apsaugos poreikiai teisės aktais gali būti užtikrinti tik tuo atveju, jei bus priimami geresni ir paprastesni teisės aktai, parengti dalyvaujant visiems kompetentingiems Komisijos generaliniams direktoratams, t. y. Sveikatos ir vartotojų reikalų, Teisingumo, laisvės ir saugumo, Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniams direktoratams; Konkurencijos generaliniam direktoratui;

4.

pabrėžia, kad persvarstant vartotojų teisyną reikėtų siekti darnesnės teisinės vartotojų teisių sistemos; primena, kad pirmenybę teikia mišriajam metodui, t. y. horizontaliajai priemonei, kurią taikant visų pirma būtų galima užtikrinti esamų teisės aktų darną ir nuosekliuose teisės aktuose sugrupuoti visoms direktyvoms bendrus su įvairiais sektoriais susijusius klausimus siekiant užpildyti spragas; mano, kad kai kurie klausimai ir toliau turėtų būti aptariami atskirai sektorių direktyvose; seniai ir plačiai taikomi vartotojų teisių principai turėtų būti taikomi ir skaitmeninių technologijų srityje; ragina persvarstant teisyną labiau stengtis užtikrinti vartotojų apsaugą, įskaitant privatumą ir saugumą skaitmeninių technologijų srityje, tačiau neužkrauti papildomos ir nepagrįstos naštos pramonei;

5.

apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pabrėžiama sutarčių teisės svarba vartotojų apsaugos srityje ir ragina Komisiją remtis darbo, atlikto rengiant sutarčių teisės projektą, rezultatais ir prireikus juos atitinkamai pritaikyti;

6.

kadangi didžiausia mažmeninės prekybos vidaus rinkos kūrimo kliūtis – neapibrėžtumas dėl sutarčių su vartotojais, remia Komisijos pastangas pradėti taikyti standartines sutartis ir internetu sudaromų sutarčių sąlygas, turėsiančias vienodą galią visose valstybėse narėse;

7.

pabrėžia svarbų vartotojų organizacijų vaidmenį gerinant vartotojų kultūrą; mano, kad stiprios ir nepriklausomos vartotojų organizacijos – veiksmingos vartotojų apsaugos politikos pagrindas; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai finansiškai remti šias organizacijas; pataria Komisijai, rengiant teisėkūros pasiūlymus, susijusius su vartotojų apsauga, intensyviau bendrauti su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis, kurios geriausiai išmano tikruosius vartotojų poreikius;

8.

pritaria pasiūlymui paskirti Komisijos tarnautoją ryšiams vartotojų apsaugos klausimais palaikyti; ragina visus su šia sritimi susijusius generalinius direktoratus skelbti metines ataskaitas, kuriose nurodoma, kaip vartotojų politika įtraukiama į jų kompetencijos sritį;

9.

mano, kad stipri vartotojų apsaugos sistema, veiksmingai taikoma visoje Europoje, būtų naudinga vartotojams, konkuruojantiems gamintojams, ir prekybininkams; pažymi, kad tai skatintų įmones gaminti ir parduoti daugiau ilgalaikio naudojimo prekių, o kartu ir tvaresnį ekonominį augimą; pabrėžia, kad veiksmingesnė ir geresnė vartotojų apsauga būtina siekiant geresnio vidaus rinkos veikimo;

10.

ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 27 mažos nacionalinės Europos Sąjungos rinkos iš tiesų taptų didžiausia pasaulio mažmenine rinka; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų, kad piliečiai pirkdami internetu jaustųsi taip pat saugiai, kaip ir įsigydami prekes netoliese esančioje parduotuvėje, ir kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) galėtų laikytis tų pačių paprastų taisyklių visoje vidaus rinkoje; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip gerinti mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, ypač priimant Smulkiojo verslo aktą;

11.

pabrėžia, kad užbaigti kurti vidaus rinką turi būti prioritetas; pripažįsta, kad euras turėjo teigiamą įtaką mažinant operacijų išlaidas, sudarant vartotojams galimybę lengviau palyginti kainas įvairiose valstybėse ir didinant mažmeninės vidaus rinkos galimybes; ragina naujas valstybes nares toliau tęsti reformas, kad būtų sudarytos galimybės nedelsiant, kai tik jos atitiks Mastrichto kriterijus, įsivesti eurą, taigi kad jos galėtų visapusiškai naudotis teigiamu bendros valiutos poveikiu vidaus rinkai; ragina panaikinti visas likusias kliūtis ir trukdžius siekiant užtikrinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais pirkimais ar kitais sandoriais, ypač susijusiais su paslaugomis, bet nepamiršti, kad reikia laikytis apibrėžto požiūrio kalbos, kultūros ir vartotojų teikiamos pirmenybės atžvilgiu;

12.

pabrėžia, kad pagal Europos vartotojų politiką nustatytomis normomis ir savireguliavimo iniciatyvomis reikėtų remtis nustatant pasaulio standartus ir gerąją patirtį, ir džiaugiasi, kad Europa lemia tendencijas ir naudodama švelnias priemones gerina vartotojų teises visame pasaulyje;

13.

ragina Komisiją, siekiant tvirtai remti vartotojų teises produktų saugos atžvilgiu, užtikrinti ženklo „CE“ patikimumą ir toliau gerinti rinkos priežiūrą visais atitinkamais nacionaliniais lygmenimis, naudojantis įspėjimo sistema RAPEX (skubaus pasikeitimo informacija apie nemaistines vartojimo prekes sistema), valstybėms narėms keičiantis gerąja rinkos stebėjimo patirtimi; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekti užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų esamus teisės aktus ir priverstų jų laikytis, taip pat numatyti galimybę persvarstyti 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (5) (Bendra gaminių saugos direktyva); primena, kad ženklas „CE“ galima klaidingai suvokti kaip trečiosios patikrinimo nuorodą arba kilmės nuorodą, tačiau taip pat ir tai, kad Komisijos buvo prašoma (6) pateikti išsamią analizę vartotojų apsaugą užtikrinančių ženklų klausimu ir, jei reikia, pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų;

14.

teigiamai vertina Komisijos pastangas stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą produktų saugos srityje, ypač su Kinijos, JAV ir Japonijos institucijomis; pažymi, kad nuolatinis dialogas ir keitimasis informacija apie produktų saugą naudingas visoms suinteresuotosioms šalims ir būtinas siekiant sukurti vartotojų pasitikėjimą; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

15.

mano, jog negalima laikyti, kad vartotojai visada perka racionaliai ir, kilus problemoms, visada žino savo teises; taigi ragina daugiau dėmesio skirti bendrajai vartotojų elgsenai labiau atsižvelgiant į konkrečius pažeidžiamų visuomenės grupių, pvz., vaikų ir pagyvenusių žmonių bei tam tikrą negalią turinčių žmonių poreikius; primena, kad Parlamento siūlymu neseniai patvirtinta nauja biudžeto eilutė, pagal kurią numatoma lėšų bandomajam projektui finansuoti siekiant, inter alia, sukurti vartotojų duomenų bazę, atlikti stebėseną bei apklausas ir lyginti pažangą valstybėse narėse; palankiai vertina Komisijos pastangas įgyvendinti skaidrią vartotojų politiką, kad būtų galima geriau suprasti, inter alia, kainų struktūrą, vartotojų elgesį ir tai, kas juos tenkina;

16.

pabrėžia, kad bet kokios derinimo priemonės turi būti taikomos itin tikslingai siekiant spręsti realias problemas, su kuriomis vidaus rinkoje susiduria vartotojai; mano, kad tais atvejais, kai tikrai reikia derinti nuostatas, būtų užtikrinamas visiškas jų suderinimas, siekiant Europos Sąjungoje išvengti fragmentiškų vartotojų apsaugos taisyklių, kurių būtų sunku laikytis tarpvalstybinę prekybą vykdančioms įmonėms; atkreipia dėmesį į tai, jog dabartinė padėtis yra tokia, kad MVĮ neskatinamos vykdyti prekybos Europos mastu ir klaidinami vartotojai;

17.

mano, kad reikia labiau stengtis suteikti vartotojams įgūdžių ir priemonių, skirtų didinti jų pasitikėjimą skaitmenine aplinka; pabrėžia, kad asmens duomenys tapo prekybos objektu bei komercinių metodų, pvz., elgesiu pagrįstos komercinės atrankos, sudedamąja dalimi; taigi mano, kad duomenų apsauga ir privatumo nuostatos turėtų būti įtrauktos į visas vartotojų politikos strategijas; pabrėžia tai, kad duomenimis galima pasinaudoti bet kuriuo momentu ir bet kurioje pasaulio dalyje; pabrėžia, kad svarbu, jog įstatymų leidėjai ir pramonė bei vartotojų organizacijos nedelsiant nustatytų visuotinius duomenų apsaugos standartus;

18.

pabrėžia, kad nauji ir vis dažniau naudojami pardavimo kanalai, pvz., e. prekyba, labai svarbūs stiprinant vidaus rinkos konkurencingumą ir kartu didinant vartojimo mastą; mano, kad finansų, bankų ir draudimo paslaugų rinkos ypač atviros e. prekybai ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti palankesnes tarptautinių e. pirkimų plėtros sąlygas; prašo Komisijos atlikti įvairių priemonių, naudojamų valstybėse narėse vartotojų ir įmonių ginčams spręsti, tyrimus siekiant nustatyti pačias veiksmingiausias ir skatinti jas naudoti; ragina kurti tvirtą vartotojų apsaugos pagrindą, kuris labai svarbus, ypač finansinių paslaugų srityje;

19.

džiaugiasi, kad Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa naudojamasi kaip priemone siekiant geresnio analitinio ir empirinio vartotojų elgsenos supratimo;

20.

mano, kad vartotojų apsauga turėtų būti sudedamoji įmonių gaminių ir teikiamų paslaugų planavimo ir projektavimo procesų dalis ir kad labai svarbu nagrinėti rinkos pokyčius;

21.

ragina imtis priemonių siekiant pagerinti vartotojų ir pramonės dialogą ES lygmeniu, įtraukiant visus vertės grandinės veikėjus; mano, kad tinkamas dialogas, įskaitant mainus gerąja patirtimi, galėtų sumažinti vidaus rinkos problemas; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti vartotojų politika suinteresuotas šalis dalyvauti konsultacijose dėl politikos kūrimo; teigiamai vertina pastangas, kuriomis siekiama stiprinti vartotojų apsaugą ir sąmoningumą naujesnėse valstybėse narėse; pabrėžia, kaip svarbu nuolat remti ES vartotojų organizacijas, ypač naujesnėse valstybėse narėse;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad kurti vartotojų kultūrą padeda sistemingas vartotojų informavimas apie jų teises ir šių teisių gynimą; todėl ES ir valstybės narės turėtų daugiau investuoti į vartotojų informacijos ir švietimo kampanijas, per kurias reikiamiems vartotojų segmentams būtų teikiama reikiama informacija; pabrėžia, kad vartotojų švietimas turi būti sudėtinė mokymosi visą gyvenimą dalis, ir rekomenduoja informuoti vartotojus naudojantis naujomis technologijomis (ypač internetu);

23.

mano, kad rengiant vartotojų politiką reikėtų labiau atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamų visuomenės grupių, pvz., vaikų, pagyvenusių žmonių ir tam tikrą negalią turinčių žmonių, poreikius ir kad reikėtų atsižvelgti į demografinę raidą;

24.

pabrėžia, kad rengiant rodiklius ir statistikos duomenis reikia atsižvelgti į lyties, taip pat amžiaus ir tautinius lygmenis, siekiant nustatyti savitas problemas, su kuriomis susiduria skirtingos vartotojų grupės;

25.

primena savo rezoliuciją dėl tarpvalstybinių paslaugų teikėjų įsipareigojimų; tikisi, kad Komisija šiuo klausimu parengs veiklos programą; ragina Komisiją pranešti, jei ji ketintų imtis kitų iniciatyvų šioje srityje;

26.

pabrėžia, kad svarbu skatinti tarptautinius sandorius siekiant suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo laisvės ir pabrėžia konkurencijos politikos bei švietimo atsakingo vartojimo klausimais vaidmenį siekiant užtikrinti vartotojams geriausias galimybes rinktis kainos, kokybės ir įvairovės požiūriu, ypač pagrindines prekes ir paslaugas, pvz., maistą, būstą, švietimo, sveikatos, energijos, transporto ir telekomunikacijų paslaugas; pabrėžia, kad reikia toliau liberalizuoti rinką, ypač paslaugų rinką, siekiant skatinti konkurenciją, taigi pasiūlyti vartotojams mažesnes kainas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujovių diegimą finansinių paslaugų rinkoje siekiant gerinti vartotojų galimybes rinktis;

27.

pabrėžia, kad reikia ne tik taikyti deramas ir veiksmingas vartotojų apsaugos priemones, bet ir užtikrinti gerą keitimąsi informacija šia tema, kad vartotojams taptų aišku, kaip pasinaudoti savo teisėmis pagal vidaus rinkos teisės aktus ir kitus teisės aktus, galinčius būti naudingus vartotojams;

28.

mano, kad reikia ypatingo dėmesio siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką; pabrėžia, kad finansiniai, bankininkystės ir draudimo produktai ypač sudėtingi ir kad norint paskatinti piliečius daugiau naudoti šiuos produktus, ypač sprendžiant savo būsimų pensijų klausimus, reikėtų vykdyti saistančią vartotojų informavimo ir konsultavimo politiką ir užtikrinti, kad vartotojai žinotų pasirinkimo galimybes; vis dėlto pabrėžia, kad vartotojų apsauga negalima pateisinti protekcionizmo; pabrėžia, kad visiškai integruotoje mažmeninėje finansinių paslaugų rinkoje turi veikti rinkos dėsniai;

29.

mano, kad pagrindinė su finansų rinkomis susijusi problema – visų ES teisės aktų perkėlimas ir visiškas jų įgyvendinimas, taip pat geresnis jų suderinimas visose valstybėse narėse; rekomenduoja prieš siūlant papildomas taisykles sugriežtinti vienodą esamų teisės aktų taikymą; turėdamas mintyje naujus teisės aktus ragina Komisiją laikytis geresnio reglamentavimo principų ir siekti, kad vartotojams ir pramonei nekiltų nepagrįstų papildomų sunkumų;

30.

džiaugiasi, kad strategijoje daug dėmesio skiriama teisės aktų vykdymui ir žalos atlyginimo priemonėms, nes tai yra svarbūs veiksniai siekiant vartotojų pasitikėjimo; mano, kad svarbiausias veiksnys siekiant užbaigti kurti plataus vartojimo prekių ir paslaugų vidaus rinką – vartotojų pasitikėjimo vidaus rinka užtikrinimas; siūlo ir toliau nagrinėti šiuos klausimus;

31.

mano, kad vartotojų ir ūkio subjektų ginčus pirmiausia reikėtų spręsti neteisminiu būdu, nes taip žalos atlyginimo klausimus būtų galima spręsti greičiau ir ekonomiškiau; siekiant įgyvendinti šį sumanymą reikėtų stiprinti Europos vartotojų centrus ir problemų sprendimo tinklą SOLVIT; primena, kad valstybės narės turi teisę reikalauti, kad ieškinį pateikti ketinanti suinteresuotoji šalis pirmiausia pasitartų su atsakovu, o atsakovas galėtų nutraukti pažeidimą, dėl kurio reiškiamas ieškinys;

32.

primena, kad alternatyvaus ginčų sprendimo sistema iš esmės yra tradicinių, teisės aktais reglamentuotų priemonių alternatyva; taigi ketinimas taikyti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones priklauso nuo to, ar galimos privalomą galią turinčių teisės aktų alternatyvos, kurios padėtų užtikrinti veiksmingą, lengvai prieinamą ir nediskriminuojančią žalos atlyginimo vartotojams sistemą;

33.

primena, kad atsižvelgiant į elektroninės prekybos augimą, būtina visoje ES taikyti bendrą alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, atitinkančią 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacijos 98/257/EB dėl principų, taikomų įstaigoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą, (7) ir 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacijos 2001/310/EB dėl principų, taikomų neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už šalių susitarimo pagrindu sprendžiamus vartotojų ginčus (8), reikalavimus; būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų parengta ginčų sprendimo internetu procedūra, kaip Parlamentas ne kartą ragino jau nuo 1999 m.;

34.

primena, kad valstybės narės turi užtikrinti veiksmingą teisių, kylančių iš Bendrijos teisės aktų, įgyvendinimą; joms tenka atsakomybė taip pritaikyti savo nacionalinę proceso teisę, kad minėtosios teisės būtų lengvai įgyvendinamos ir kad jomis galėtų naudotis vartotojai bei ekonominės veiklos vykdytojai; visų pirma, Bendrija neturi kompetencijos nustatyti nacionalinės proceso teisės taisyklių, be to, pagal Sutarties 5 straipsnį reikalaujama, kad Bendrija nesiimtų jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties nustatytų tikslų; taigi, remiantis šiuo straipsniu, reikia kuo labiau atsižvelgti į konkrečius valstybių narių teisinių sistemų ypatumus ir palikti valstybėms narėms laisvę pasirinkti įvairias tapatų poveikį turinčias galimybes;

35.

ragina Komisiją išnagrinėti, kodėl būtų naudinga įsteigti specialią Europos vartotojų ombudsmeno tarptautinėms byloms pareigybę; pažymi, kad daugelis valstybių narių keliuose sektoriuose turi vartotojų ombudsmenus, padedančius vartotojams tvarkyti reikalus su ūkio subjektais; mano, kad Komisija turėtų ištirti, kaip kiekvienoje šalyje taikomas šis metodas;

36.

pažymi, kad kai kuriose, nors ir ne visose valstybėse narėse jau taikomi konkrečių žalos atlyginimo sistemų bruožai – bendri ieškiniai, kolektyviniai ieškiniai, atstovaujamieji ieškiniai, bandomosios bylos ir nepagrįstai gautos naudos išieškojimo vartotojų naudai procedūros; pažymi, kad tarptautiniais atvejais vartotojai šiuo klausimu gali susidurti su skirtingomis teisės nuostatomis;

37.

primena, kad jau 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybis direktyvoje 98/27/EB dėl teismo draudimų ginant vartotojų interesus (9) buvo siekiama ginti kolektyvinius vartotojų interesus; pabrėžia, kad šioje direktyvoje, inter alia, vartotojų organizacijoms suteikiama teisė pradėti procedūras teismo draudimui gauti; prašo Komisijos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, kodėl ši direktyva davė arba nedavė geresnių rezultatų kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos srityje;

38.

mano, kad, prieš pradedant svarstyti ES lygmens teisės aktus, reikia išsamiai išnagrinėti esamas problemas, jei jų yra, ir planuojamą naudą vartotojams;

39.

mano, kad reikia atsižvelgti į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse Europos vartotojų teisių gynimo modelio kūrimui kyla konstitucinių kliūčių; be to, mano, kad reikia nuosekliai laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio; ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kaip šiuo klausimu surasti reikiamą vartotojų, vartotojų organizacijų ir ūkio subjektų teisių pusiausvyrą;

40.

ragina Komisiją atidžiai svarstyti žalos atlyginimo vartotojams valstybėse narėse klausimą atsižvelgiant į tai, kad bet kokie nauji jos pasiūlymai tuo klausimu turėtų būti pagrįsti atidžiu esamų problemų ir numatomos naudos vartotojams tyrimu, o kalbant apie tarpvalstybinius procesus ir galimas kolektyvinio žalos atlyginimo sistemas, turėtų būti atlikti išsamūs moksliniai tyrimai ir surinkta informaciją apie patirtį visame pasaulyje, ypatingą dėmesį atkreipiant į abejones, susijusias su JAV modelio kraštutinumais ir trūkumais ir aiškiai sprendžiant tinkamo teisinio pagrindo tokiai priemonei ES lygmeniu klausimą; prašo Komisijos tada atitinkamai pateikti aiškų sprendimą Europos lygiu, suteikiant visiems vartotojams prieigą prie kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų sprendžiant tarptautinius ieškinius;

41.

prašo Komisijos dėl šių tyrimų įvertinimo konsultuotis su Parlamentu ir valstybėmis narėmis;

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/23

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija“ (COM(2005)0224),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 13 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymo (COM(2006)0643),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. liepos mėn. ataskaitą „Nediskriminavimo teisės raida Europoje. 25 ES valstybių narių palyginimas“,

—

atsižvelgdamas į nacionalines nediskriminavimo teisės aktų įgyvendinimo ataskaitas ir į temines ataskaitas, parengtas nediskriminavimo teisės ekspertų tinklo, kurį Komisija įsteigė, siekdama paramos savo veiklai ir norėdama gauti nepriklausomos informacijos ir konsultacijų, susijusių su aktualiais pokyčiais valstybėse narėse,

—

atsižvelgdamas į JT tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolą Nr. 12,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. sausio mėn. Komisijos specialųjį Eurobarometro tyrimą dėl diskriminacijos Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. paskelbti Europos lygių galimybių metais, o 2008 m. – Europos kultūrų dialogo metais,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0159/2008),

A.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie valstybėms narėms yra bendri, ir svarbu, kad būtų ne tik skelbiami politiniai pareiškimai dėl kovos su diskriminacija, bet ir laipsniškai rengiami, taip pat visiškai ir teisingai įgyvendinami teisės aktai ir politikos priemonės, ypač direktyvos, pagal kurias draudžiama diskriminuoti, ir projektai, kuriais skatinama lygybė,

B.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje taip pat numatyta, kad Europos Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o pagal EB sutarties 13 straipsnį lygybės ir nediskriminavimo skatinimui turėtų būti teikiama pirmenybė rengiant Europos Sąjungos teisės aktus ir politikos priemones,

C.

kadangi užimtumas yra viena iš pagrindinių socialinės integracijos sąlygų, tačiau nedarbo lygis, būdingas daugelio grupių asmenims (visų pirma moterims, migrantams, neįgaliesiems, etninėms mažumoms, vyresnio amžiaus asmenims, jaunimui ir pavienių ar nepripažintų įgūdžių turintiems asmenims), vis dar yra nepriimtinai aukštas; kadangi daugialypę diskriminaciją patiriančių asmenų nedarbo lygis dar aukštesnis,

D.

kadangi šiuo metu Bendrijos teisė nereglamentuoja diskriminacijos daugelyje sričių, priskiriamų Bendrijos kompetencijai; kadangi apsaugos lygis, kurį užtikrina Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB, skiriasi ir todėl ne visada apsaugoma nuo diskriminacijos, turinčios įtakos užimtumui,

E.

kadangi išsamioje Komisijos apžvalgoje „Nediskriminavimo teisės raida Europoje“ patvirtinama, kad valstybėse narėse taikomi įvairiausi teisės aktai, pagal kuriuos skirtingais būdais saugoma nuo diskriminacijos ir kuriuos įgyvendinant dažnai trūksta bendros metodikos, todėl trūksta darnos įgyvendinant direktyvas ir susidarė padėtis, kai žmonės nepakankamai žino savo teises,

F.

kadangi nenuosekliai taikant nediskriminavimo politikos priemones valstybėse narėse randasi spragų, susijusių su praktiniu Bendrijos direktyvų, pagal kurias draudžiama diskriminacija, įgyvendinimu, o šias spragas rodo tokios ataskaitos, kaip Europos ekspertų grupės kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos klausimais ataskaita „Kova su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos darbe. Penkiolikos valstybių narių teisės aktai“,

G.

kadangi 2007 m. gruodžio 5 d. savo rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos lygių galimybių visiems metais (2007 m.) (3), Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją pagal atitinkamą savo kompetenciją ir toliau įtraukti neįgalumo aspektus į visas atitinkamas politikos priemones, taip pat daryti tai aktyviau,

H.

kadangi, atsižvelgdama į tai, Komisija teisingai pradėjo procedūras prieš kelias valstybes nares ir prireikus turi ir toliau tai daryti,

1.

ragina valstybes nares rengiant savo teisės aktus tinkamai atsižvelgti į įvairius diskriminacijos pagrindus, nurodytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje;

2.

primena, kad Direktyvose 2000/43/EB ir 2000/78/EB numatyti būtiniausi reikalavimai ir šios direktyvos turėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų rengiama išsamesnė Bendrijos kovos su diskriminacija politika;

3.

reiškia susirūpinimą dėl trūkumų, susijusių su Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu tam tikrose valstybėse narėse, taip pat dėl to, kad ES piliečiams trūksta informacijos apie galimas teisių gynimo priemones diskriminavimo atvejais;

4.

apgailestauja, kad pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB nereglamentuojamas diskriminavimas dėl fizinių savybių (pvz., ūgio ar odos spalvos), visų pirma diskriminavimas, susijęs su įdarbinimo galimybėmis, kai minėtosios fizinės savybės nėra tiesiogiai susijusios su įgūdžiais, būtinais norint atlikti tam tikrą darbą;

5.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB nuostatos būtų visiškai, teisingai ir veiksmingai perkeltos į nacionalinę teisę ir būtų tinkamai įgyvendintos, taip pat užtikrinti, kad laikantis direktyvų nuostatų bet kokios išimtys būtų objektyviai pagrįstos;

6.

ragina kompetentingas ES, valstybių narių ir vietos lygmens institucijas geriau koordinuoti įgyvendinimo veiksmus; ragina kovojant su diskriminacija laikytis vienodo požiūrio, kuris tuo pat metu apimtų visas diskriminavimo priežastis ir pagal kurį į visas jas būtų atsižvelgiama;

7.

pabrėžia, kad valdžios institucijos, vykdydamos politiką, teikdamos paslaugas ir veikdamos užimtumo srityje, turi atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant lygybę ir užkertant kelią diskriminacijai;

8.

ragina Komisiją įsipareigoti išsamiai įvertinti, kaip įgyvendinamos Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB, taip pat paskelbti aiškinamąsias jų įgyvendinimo gaires, siekiant, kad valstybės narės visiškai ir teisingai įgyvendintų direktyvas; ragina Komisiją visų pirma įvertinti, kaip valstybės narės aiškino 6 ir 8 straipsniuose numatytas išimtis, perkeldamos Direktyvą 2000/78/EB į nacionalinę teisę; primena, kad norint įgyvendinti abi direktyvas reikia įvairių priemonių ir strateginių planų, įskaitant priemones ir strateginius planus atitikties, aktyvaus dalyvavimo, vykdymo užtikrinimo ir veiksmingo keitimosi pažangiąja patirtimi srityse;

9.

ragina, kad sankcijos, taikytinos pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB į nacionalinę teisę, būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

10.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip Direktyvos 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkeliamos į nacionalinę teisę ir kaip laikomasi perkeliant direktyvas priimtų teisės aktų; taip pat ragina Komisiją, taikant pažeidimo ir įsipareigojimų nesilaikymo procedūras, ir toliau daryti spaudimą valstybėms narėms, kad jos laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, t. y. kuo greičiau visiškai perkeltų minėtąsias direktyvas į nacionalinę teisę; mano, kad atsakingas Parlamento komitetas turėtų dalyvauti nuolat stebint, kaip valstybės narės laikosi minėtosiose direktyvose numatytų įsipareigojimų;

11.

primena Komisijai, kad pagal Direktyvos 2000/78/EB 4 straipsnį išimtys leidžiamos tik tada, kai objektyviai vertinant tai iš tiesų būtina siekiant tinkamai vykdyti profesinę veiklą; ragina Komisiją siaurai aiškinti to straipsnio nuostatas ir Teisingumo Teismui pateikti ieškinį prieš valstybes nares, jei jos savo nacionalinėje teisėje leistų vartoti pernelyg plačią apibrėžtį;

12.

prašo taikant atvirą koordinavimo metodą kasmet vertinti, kaip teisės aktai įgyvendinami valstybėse narėse, ir šių teisės aktų įgyvendinimą kas penkerius metus išsamiai tikrinti pagal Socialinę darbotvarkę; mano, kad atliekant šį kasmetinį vertinimą turėtų dalyvauti nediskriminavimo klausimus sprendžiančios nepriklausomos organizacijos, įskaitant Komisijos teisės ekspertų tinklą, ir potencialias diskriminavimo aukas atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos (NVO); taip pat mano, kad turėtų būti imamasi konkrečių priemonių siekiant didinti NVO pajėgumą teikti informaciją nukentėjusiems asmenims, juos remti ir dalykiškai prisidėti prie metinio vertinimo;

13.

mano, kad, Direktyvoje 2000/78/EB nenumačius nuostatos, pagal kurią reikėtų nustatyti plačią negalios apibrėžtį, tam tikrų kategorijų neįgaliesiems neužtikrinama toje direktyvoje numatyta teisinė apsauga; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai susitarti dėl šių plačių negalios apibrėžčių, kurios galėtų būti grindžiamos Neįgaliųjų teisių konvencija, siekiant, kad būtų lengviau suderinti nediskriminavimo teisės aktus;

14.

mano, kad, nenustačius ieškinių dėl diskriminavimo pateikimo termino, tam tikrose valstybėse narėse nustatyti labai trumpi terminai, o tai gali būti kliūtis nukentėjusiems asmenims pareikšti ieškinį;

15.

mano, kad, Direktyvoje 2000/78/EB numačius su šeimine padėtimi susijusių išimčių, apribota toje direktyvoje įtvirtinta apsauga nuo diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos;

16.

primygtinai ragina valstybes nares veiksmingiau skatinti taikyti ES piliečių teises pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB; be to, ragina Komisiją, valstybes nares, profesines sąjungas, darbdavius, taip pat vyriausybinius ir nevyriausybinius suinteresuotuosius subjektus dėti visas pastangas siekiant didinti tose direktyvose numatytų teisių supratimą ir užtikrinti, kad diskriminavimo aukos, norėdamos veiksmingai įgyvendinti jose numatytas savo teises, galėtų pasinaudoti įvairia gynėjų parama; pažymi, kad aukoms dažnai tenka našta, susijusi su tariamai atsakingojo už diskriminavimą kaltinimu, be to, jos dažnai negauna jokių valdžios institucijų paramos ir neturi galimybės gauti teisinės pagalbos; ragina valstybes nares suteikti įgaliojimų susijusioms nepriklausomoms įstaigoms, kurios teikia veiksmingą pagalbą diskriminavimo aukoms;

17.

yra susirūpinęs dėl to, kad piliečiai mažai žino apie valstybių narių nediskriminavimo teisės aktus, ir ragina Komisiją, valstybes nares, profesines sąjungas ir darbdavius labiau stengtis šias žinias pagerinti; primena, kad pagal direktyvas valstybės narės įpareigojamos visomis tinkamomis priemonėmis skleisti visuomenei informaciją apie aktualias direktyvų nuostatas;

18.

rekomenduoja valstybėms narėms atlikti nepriklausomus tyrimus, kurių metu būtų įvertintos kovos su diskriminacija priemonės (prevencinės ir žalos atlyginimo priemonės) ir apsaugos nuo persekiojimo veiksmingumas, taip pat užtikrinti, kad būtų tinkamai finansuojamos valstybinės ir nevalstybinės diskriminavimo prevencijoje dalyvaujančios ir paramą diskriminavimo aukoms teikiančios įstaigos; taip pat rekomenduoja, kad Komisija į nuolatinę stebėjimo veiklą įtrauktų tarpusavio vertinimą;

19.

rekomenduoja valstybėms narėms tinkamai finansuoti lygybę skatinančias nepriklausomas įstaigas ir suteikti joms įgaliojimų, kad jos galėtų veiksmingai ir nepriklausomai atlikti savo vaidmenį, įskaitant patikimų žinių apie visų rūšių diskriminaciją teikimą, taip pat tinkamos paramos teikimą diskriminavimo aukoms; ragina valstybes nares užtikrinti, kad minėtųjų įstaigų kompetencijos sritis apimtų visų rūšių diskriminaciją; taip pat ragina Komisiją nustatyti normas, kuriomis vadovaujantis būtų stebimas ir užtikrinamas šių įstaigų veiksmingumas ir nepriklausomumas;

20.

rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai finansuoti NVO, kurios atstovauja diskriminuojamoms grupėms, padeda informuoti piliečius ir teikia teisinę pagalbą diskriminavimo klausimais, taip pat suteikti tokioms organizacijoms įgaliojimų;

21.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su susijusiais socialiniais partneriais stebėti, ar tinkamai įgyvendinami Bendrijos teisės aktai;

22.

pabrėžia, kad bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, jog diskriminavimo aukoms būtų automatiškai teikiama parama teismo proceso metu, jei reikia, skiriant valstybės finansavimą pagal teisinės pagalbos sistemas;

23.

ragina Komisiją praktiškai ir veiksmingai remti valstybių narių priimamas priemones, vykdomas pagal programą „Progress“ programą ir finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, siekiant remti lygių galimybių skatinimo ir diskriminacijos naikinimo programas;

24.

rekomenduoja, kad siekdamos užtikrinti veiksmingesnę apsaugą valstybės narės suteiktų įgaliojimų asociacijoms, organizacijoms ir kitiems teisės subjektams, kurie galėtų dalyvauti teismo procese – nukentėjusių asmenų vardu, juos remiant ar kitaip;

25.

ragina valstybių narių vyriausybes vykdant užimtumo ir socialinės įtraukties politiką užtikrinti vienodą statusą ir galimybes, ypač šalinti dideles kliūtis, kurių dėl diskriminacijos kyla įdarbinant;

26.

rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad asociacijos, organizacijos ir kiti teisės subjektai galėtų dalyvauti teismo procese vieno ar daugiau ieškovų vardu, norint užtikrinti direktyvų vykdymą;

27.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su ES pagrindinių teisių agentūra ir Komisija reguliariai rinkti, kaupti ir skelbti išsamius, tikslius, palyginamus, patikimus ir atskirus statistikos duomenis apie diskriminaciją, taip pat skelbti šiuos duomenis taip, kad juos lengvai suprastų visuomenė ir kad jie leistų veiksmingiau keistis pažangiąja patirtimi; pabrėžia, kad norint atlikti šią užduotį reikės turėti pakankamai lėšų; taip pat pabrėžia, kad svarbu ieškoti būdų, kaip rinkti duomenis apie diskriminaciją laikantis duomenų apsaugos teisės aktų;

28.

ragina parengti integruotus nacionalinius veiksmų planus, skirtus kovai su visų rūšių diskriminacija;

29.

teigiamai vertina Komisijos susidomėjimą duomenų apie lygybę rinkimu ir Europos vadovo, kuriame būtų pateikiami šie duomenys, leidimu; prašo Komisijos atidžiai apsvarstyti įvairius su duomenų rinkimu susijusius teisinius klausimus ir kriterijus, taip pat pateikti pasiūlymų, kurie leistų geriau registruoti diskriminavimo atvejus, ir apsvarstyti galimybę nustatyti bendrus duomenų rinkimo standartus; rekomenduoja Komisijai toliau rengti teisėjų, teisininkų, taip pat profesinių sąjungų ir NVO atstovų teisinį mokymą, siekiant padidinti ilgalaikį direktyvų poveikį; be to, rekomenduoja Komisijai vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir analizuoti teisės aktų, kuriais direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, poveikį;

30.

džiaugiasi Komisijos susidomėjimu daugialype diskriminacija, taip pat tuo, kad Komisija šiuo klausimu pradėjo rengti tyrimą; ragina Komisiją pasirinkti suderintą ir plačią daugialypės diskriminacijos apibrėžtį, taip pat analizuoti ir teikti duomenis apie daugialypę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus; ragina Komisiją į visus būsimus pagal EB sutarties 13 straipsnį priimamus teisės aktus įtraukti nuostatas, kurios būtų konkrečiai skirtos kovoti su daugialype diskriminacija ir kurias būtų galima taikyti diskriminacijai dėl vienos ar daugiau priežasčių;

31.

pabrėžia, kad svarbu, jog su diskriminacija kovojančios grupės palaikytų ryšius Europos, valstybių, regionų ir vietos lygmenimis;

32.

ragina valstybes nares peržiūrėti savo nacionalinės teisės aktus ir apsvarstyti galimybę panaikinti tuos aktus, kurie neatitinka EB sutarties 13 straipsnio nuostatų;

33.

mano, kad Direktyva 2000/43/EB yra pagrindas, kuriuo remiantis turėtų būti kuriama išsami kovos su diskriminacija sistema, numatant priemones, susijusias su diskriminacijos dėl rasės ar etninės priklausomybės draudimu; vis dėlto pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į nustatytus aspektus, dėl kurių kyla problemų, ir į valstybių narių patiriamus sunkumus, susijusius su veiksmingu šios direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimu;

34.

pabrėžia, kad Komisija turi nustatyti visai ES bendrą pozityviosios diskriminacijos apibrėžtį arba bent jau stengtis, jog dėl tokios apibrėžties būtų susitarta, nes tai išsklaidytų tam tikrose valstybėse narėse egzistuojančius mitus apie pozityviosios diskriminacijos reikšmę ir taikymą, ypač žinant, kad taikant pozityviąją diskriminaciją tam tikrose valstybėse narėse labai sėkmingai kovojama su diskriminacija ir užtikrinama lygybė;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija gali dabar ketinti pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriais būtų siekiama drausti diskriminaciją tik dėl kai kurių, o ne dėl visų rūšių priežasčių, susijusią su galimybe gauti prekių ir paslaugų; primena Komisijai jos įsipareigojimą pateikti išsamią direktyvą, kurioje būtų reglamentuojami klausimai, susiję su negalia, amžiumi, religija ar įsitikinimais ir lytine orientacija, kad būtų visiškai baigtas kovos su diskriminacija teisės aktų rinkinys pagal ES sutarties 13 straipsnį, kaip numatyta Komisijos 2008 m. darbo programoje; primena, kad politiniu, socialiniu ir teisiniu požiūriais pageidautina, jog būtų panaikinta hierarchija, susijusi su skirtinga apsauga nuo diskriminacijos dėl skirtingų priežasčių; yra tvirtai įsitikinęs, kad nėra prasmės drausti diskriminuoti vienoje srityje ir tuo pat metu leisti diskriminuoti kitoje;

36.

susidomėjęs laukia, kada bus parengta Bendrijoje taikoma negalios apibrėžtis, pagal kurią visos Europos Sąjungos neįgalieji galėtų naudotis vienodomis teisėmis, būdami bet kurioje Europos Sąjungos vietoje;

37.

mano, kad, nesvarbu, kokia direktyva, skirta kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, bus siūloma, pagal ją turės būti draudžiama visa rūšių diskriminacija, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, visose pagal Direktyvas 2000/43/EB ir 2000/78/EB reglamentuojamose srityse, susijusiąją diskriminaciją, taip pat diskriminaciją, susijusią su tariamu priklausymu saugomai asmenų grupei, ir priekabiavimą; mano, kad nurodymas diskriminuoti tam tikrus asmenis turėtų būti laikomas diskriminacija; taip pat mano, kad tam tikros rūšies diskriminacija turėtų būti laikomas nepagrįstas atsisakymas susitarti protingomis sąlygomis; mano, kad direktyvose turėtų būti aiškiai nurodyta, jog nėra jokios hierarchijos, susijusios su įvairiomis diskriminacijos rūšimis, ir su visų rūšių diskriminacija turi būti taip pat griežtai kovojama; primygtinai ragina visuose naujuose siūlomuose teisės aktuose deramai atsižvelgti į visus įvairių diskriminacijos priežasčių ypatumus;

38.

yra tvirtai įsitikinęs, kad naujojo pasiūlymo dėl direktyvos, skirtos kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, taikymo sritis turi būti plati ir apimti visas Bendrijos kompetencijai priskiriamas sritis, švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, socialinę apsaugą, įskaitant socialinį saugumą, aprūpinimą būstu ir sveikatos apsaugą, diskriminuojamų grupių vaizdavimą žiniasklaidoje ir reklamoje, fizines neįgaliųjų galimybes gauti informaciją, telekomunikacijų ir elektroninių ryšių paslaugas, naudotis įvairių rūšių transportu ir patekti į viešąsias vietas, socialines lengvatas ir galimybę gauti visuomenei prieinamų prekių ir paslaugų, taip pat tiekti tokias prekes ir teikti tokias paslaugas; be to, mano, kad pagal naująją direktyvą taip pat turėtų būti pakoreguota 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (4) taikymo sritis, siekiant jog ji atitiktų apsaugą nuo diskriminacijos, kurią patiria kitos asmenų grupės;

39.

yra tvirtai įsitikinęs, kad kovojant su diskriminacija reikia laikytis visapusiškos supratimo didinimo koncepcijos, kuri būtų pradedama taikyti dar mokyklų programose;

40.

ragina Komisiją ištirti, kaip į 13 straipsniu grindžiamus būsimus teisės aktus įtraukti naujas nuostatas, pagal kurias būtų skatinama įgyvendinti nediskriminavimo ir lygybės principus ir kurios nepriklausytų nuo konkrečių nukentėjusių asmenų skundų; mano, kad atliekant minėtąjį tyrimą turėtų būti apsvarstyta, kaip pagal būsimus teisės aktus nustatyti pareigą taikyti pozityviąją diskriminaciją ir (arba) aktyviai skatinti lygybę, taip pat susieti nediskriminavimo ir lygybės užtikrinimo įpareigojimus su valstybių narių viešųjų pirkimų politika;

41.

mano, kad skirtingų sąlygų taikymas dėl tautybės ar kalbos, jei tai objektyviai ir tinkamai nepagrindžiama teisėtu tikslu ir nepasiekiama tinkamomis ir reikalingomis priemonėmis, gali būti Direktyvos 2000/43/EB neatitinkanti netiesioginė diskriminacija dėl rasės ar etninės priklausomybės;

42.

mano, kad turi būti laikomasi pozicijos, jog diskriminacija taip pat pažeidžia keturias pagrindines laisves, ypač asmenų judėjimo laisvę, ir dėl šios priežasties trukdo veikti vidaus rinkai; ragina Komisiją skatinti valstybes nares peržiūrėti savo pereinamojo laikotarpio nuostatas, reglamentuojančias galimybę patekti į jų darbo rinką, siekiant panaikinti su šiuo aspektu susijusį Europos piliečių skirstymą;

43.

mano, kad mažumų bendruomenėms, visų pirma romų bendruomenei, reikia suteikti specialią socialinę apsaugą, nes po paskutinės Europos Sąjungos plėtros dar labiau padidėjo problemos, susijusios su tokių bendruomenių išnaudojimu, diskriminacija ir atskirtimi švietimo, sveikatos apsaugos, aprūpinimo būstu, užimtumo ir moterų teisių srityse;

44.

rekomenduoja, kalbant apie romų vaikų ir nepalankioje padėtyje esančių vaikų, kurie nepagrįstai laikomi neįgaliais, galimybę gauti kokybiškas švietimo paslaugas, skirti ypatingą dėmesį kovai su visų rūšių diskriminacija, patiriama švietimo srityje;

45.

pabrėžia, kad teisės aktai veiksmingi tik tuomet, kai piliečiai žino savo teises ir gali lengvai kreiptis į teismą; taigi mano, kad pagal naująjį pasiūlymą dėl direktyvos, skirtos kovoti su EB sutarties 13 straipsnyje nurodyta diskriminacija, taip pat turi būti sprendžiami teisių gynimo priemonių ir vykdymo užtikrinimo klausimai; be to, rekomenduoja, kad valstybės narės įsteigtų vieną ar daugiau nepriklausomų ir veiksmingų įstaigų, kurios skatintų taikyti vienodas sąlygas ir kovotų su įvairių rūšių diskriminacija pagal 13 straipsnį, taip pat, kad tokių įstaigų kompetencijai būtų priskirta visų rūšių diskriminacija ir visos sritys, kuriose taikoma Direktyva 76/207/EEB; mano, kad šių įstaigų kompetencija turėtų apimti nepriklausomos pagalbos teikimą nuo diskriminavimo nukentėjusiems asmenims, siekiant sudaryti jiems sąlygas skųstis dėl diskriminavimo, taip pat nepriklausomų tyrimų, kaip taikomi nediskriminavimo teisės aktai, vykdymą ir rekomendacijų visais su diskriminacija susijusiais klausimais teikimą;

46.

ragina visuose būsimuose teisės aktuose, kurie bus grindžiami EB sutarties 13 straipsniu, numatyti įpareigojimą rengiant tokius teisės aktus, juos perkeliant į nacionalinę teisę ir stebint, kaip jie įgyvendinami, konsultuotis su NVO, nepriklausomomis specializuotomis lygybės užtikrinimo įstaigomis ir atstovaujamosiomis nacionalinėmis organizacijomis, taip pat įtraukti šias organizacijas į minėtuosius procesus;

47.

mano, kad pagal naująją direktyvą valstybės narės turėtų būti įpareigotos integruoti lygybės aspektą į visus direktyvoje reglamentuojamų sričių planus, politiką ir programų kūrimą, o paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti lygybę organizuotai ir sistemingai, prisitaikyti ir sudaryti specialias sąlygas, jog nelygybę patiriantys asmenys, priklausantys mažumoms, galėtų gauti teikiamas paslaugas ir jomis naudotis;

48.

susirūpinęs pažymi, kad, nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12 pasirašė devyniolika valstybių narių, tik penkios iš jų šį protokolą ratifikavo;

49.

ragina tęsti Neįgaliųjų teisių konvencijos, įskaitant jos fakultatyvinį protokolą, pasirašymo, sudarymo ir ratifikavimo procesą ir primena, kad Bendrijai ratifikavus šią konvenciją visi siūlomi Bendrijos nediskriminavimo teisės aktai turi visiškai atitikti jos reikalavimus; primena Tarybai apie raginimą Komisijai, paskelbtą per 2007 m. birželio mėn. įvykusią neoficialią ministrų konferenciją negalios klausimais, parengti Europos strategiją, kuri padėtų veiksmingai įgyvendinti minėtąją konvenciją; ragina Komisiją rengiant minėtąją strategiją įvertinti, ar reikia iš dalies pakeisti antrinius Bendrijos teisės aktus arba pakoreguoti susijusias politikos priemones;

50.

pabrėžia, kad, kai įsigalios Lisabonos sutartis, svarbu horizontaliai įgyvendinti ir integruoti joje numatytą nediskriminavimo sąlygą, pagal kurią Europos Sąjunga įpareigojama siekti kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės arba etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti lygių galimybių ir nediskriminavimo aspektus į Lisabonos ekonomikos augimo ir užimtumo strategiją, atviro koordinavimo metodo, taikomo socialinės įtraukties srityje, gaires, taip pat į nacionalines reformų programas ir taisykles, reglamentuojančias struktūrinius fondus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti Integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires, ypač užimtumo gaires, siekiant per kitą Lisabonos strategijos ciklą užtikrinti ir pagerinti socialinio aspekto integravimą ir pastebimumą; pabrėžia, kad siekiant veiksmingos lygybės ir nediskriminavimo politikos ji turi būti tvirtai susieta su socialine politika, o svarbų vaidmenį turi atlikti socialiniai partneriai;

52.

ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti visą darbo sutartimis grindžiamą diskriminaciją, visiems darbuotojams užtikrinant vienodas sąlygas, sveikatos apsaugą ir saugą, taikant nuostatas dėl darbo ir poilsio laiko, užtikrinant asociacijų ir atstovavimo laisvę, apsaugą nuo nesąžiningo atleidimo, taip pat sudarant sąlygas kolektyvinėms deryboms ir kolektyviniams ieškiniams; pabrėžia, kokios svarbios galimybės mokytis, nuolatinė įgytų teisių apsauga, apimanti švietimo ir mokymo laikotarpius, geresnės globos ir (arba) priežiūros galimybės, svarbiausių socialinių teisių, pvz., teisės į pensiją, teisės į mokymą ir teisės gauti nedarbo išmoką, išsaugojimas, keičiantis profesinei padėčiai, nutraukiant vieną darbo sutartį ir sudarant kitą, taip pat nustojus dirbti pagal darbo sutartį ir pradedant dirbti savarankiškai;

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, taip pat valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams ir vyriausybėms.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/30

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575 — SEC(2007)1283),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konsultacijų dėl Europos jūrų politikos išvados“ (COM(2007)0574),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl bendros trišalės deklaracijos, kuria įsteigiama „Europos jūros diena“ (SEC(2007)1631),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos. Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (COM(2006)0275) ir Parlamento 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją (1),

—

atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės pateiktas išvadas dėl Europos Vadovų Tarybos veiksmų plano (2007–2009 m.) dėl Europos energetikos politikos patvirtinimo Europos Vadovų Taryboje, pateiktas po 2007 m. kovo 8–9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“ (COM(2008)0030),

—

atsižvelgdamas į vieno bendro akto, apimančio ir pritaikančio nuo 1919 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtas darbo jūroje konvencijas – 2006 m. vasario 23 d. Tarptautinės darbo organizacijos priimtos 2006 m. Darbo jūroje konvencijos – nuostatas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A6-0163/2008),

A.

kadangi vandenynai ir jūros ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu Europos Sąjungai yra labai svarbūs; kadangi Europos Sąjungos pakrančių regionų ir atokiausių regionų pakrantės, kurioje gyvena trečdalis Europos gyventojų, ilgis yra 320 000 km,

B.

kadangi jūrų pramonės ir paslaugų sektoriaus bei visų pakrančių zonų įnašas į Europos Sąjungos BVP sudaro 40 proc.,

C.

kadangi klimato kaita yra didžiausias XXI a. iššūkis visų sričių politikai; kadangi dėl klimato kaitos vykstantis jūros vandens lygio kilimas kelia pavojų pakrančių regionams, gali būti didelio masto ir sukelti sunkių padarinių gyventojams,

D.

kadangi Europos Sąjungos pajūrio regionai, ypač atokiausi regionai, atlieka svarbų vaidmenį apsisaugant nuo nusikalstamų veiksmų, pvz., nelegalios imigracijos, terorizmo ir kontrabandos, tačiau jiems gresia ypatingos ekologinės katastrofos,

E.

kadangi praėjusiais metais Bendrijai priklausančių žvejybinių, prekybinių ir keleivinių laivų baudžiamieji užpuolimai tarptautiniuose vandenyse prie Afrikos krantų padažnėjo, o tai kelia didelį pavojų įgulos narių gyvybei bei turi stiprų neigiamą poveikį tarptautinei prekybai,

1.

džiaugiasi, kad Komisija patvirtino pirmiau minėtus komunikatus ir veiksmų planą, pateiktą minėtame tarnybų darbo dokumente;

2.

pritaria savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliucijai ir džiaugiasi, kad Komisija bent jau iš dalies atsižvelgė į daugumą Parlamento prašymų;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pakrančių ir atokiausių regionų padėties – juos supa jūra – ES atsiveria unikalių galimybių, susijusių su naujovių diegimu, moksliniais tyrimais, aplinka, biologine įvairove, ir kad vykdant būsimą integruotą jūrų politiką reikia pasinaudoti šiomis galimybėmis; be to, atokiausi regionai yra puiki ES ir pasaulinio lygmens susisiekimo bazė transporto ir saugumo aspektais;

4.

ryžtingai remia Komisijos ketinimą geriau išnaudoti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos tarp ES valstybių narių galimybes ir ją greitai integruoti į vidaus rinką ir teigiamai vertina Komisijos ketinimą greičiau pateikti pasiūlymus dėl bendros jūrų transporto erdvės bei išsamios 2008–2018 m. jūrų transporto strategijos;

5.

ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kaimyninėmis šalimis, kad būtų tinkamai naudojamos TEN-T ir kitos Europos finansavimo priemonės (pvz., Marco Polo) siekiant įgyvendinti jūrų greitkelių ir trumpųjų nuotolių jūrų transporto tinklų projektus;

6.

pritaria Komisijos ketinimui gerinti Europos agentūrų, atsakingų už jūrų priežiūrą, veiklos koordinavimą, ypač pabrėžiant neteisėtos veiklos (prekybos žmonėmis ir narkotikų gabenimo, nelegalios imigracijos ir teroristų keliamos grėsmės) prevenciją ir ypatingą dėmesį skiriant tarptautiniams vandenims;

7.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos jūrų priežiūros tinklą ir skatinti geresnį valstybių narių pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą; ragina Komisiją pateikti galimybių įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą tyrimo rezultatus – šį tyrimą reikėjo paskelbti ir pateikti Parlamentui ir Tarybai dar iki 2006 m. pabaigos;

8.

mano, kad jūrų sektorių grupės – ypač gera priemonė integruotai jūrų politikai įgyvendinti; ragina Komisiją greitai pradėti Europos jūrų sektorių grupių tinklo projektą;

9.

remia pasiūlymą kasmet gegužės 20 d. švęsti „Europos jūros dieną“; mano, kad tokia šventine diena turėtų būti naudojamasi norint pabrėžti jūrų politikos svarbą ne tik susijusiems profesiniams sluoksniams, bet ir įtraukti paprastus piliečius, mokyklas, universitetus ir nevyriausybines organizacijas; primena Komisijai pasiūlymą suteikti premiją pavyzdiniams pajūrio regionams – taip būtų skatinama taikyti pažangiąją patirtį;

10.

vis dėlto mano, kad iš esmės veiksmų plane numatyta per mažai konkrečių priemonių ir skatina Komisiją ateityje ambicingiau taikyti priemones, jai patikėtas pagal Sutartis;

11.

apgailestauja, kad veiksmų plane klimato kaitos keliami iššūkiai nagrinėjami tik neįpareigojant; patvirtina savo požiūrį, kad Europos jūrų politika turėtų spręsti uždavinį, kaip pasiruošti klimato kaitos padariniams ir skubiai patvirtinti reikiamas prisitaikymo, ypač prie kylančio jūros vandens lygio tirpstant ledynams ir padidėjusio potvynių pavojaus uostuose bei pakrančių regionuose, priemones, ir sprendžiant šį klausimą reikalauja didesnio visų susijusių politikos sričių, ypač mokslinių tyrimų politikos, įnašo;

12.

primena, kad tirpstant ledynams ne tik kyla jūros lygis, bet ir daroma neatitaisoma žala žmonėms, gyvūnams ir augalams, todėl teigiamai vertina Komisijos ketinimą pateikti Arkties iniciatyvą ir ragina mokslo bendruomenę ir sprendimus priimančius asmenis toliau tirti galimybes apsaugoti poliarinio ledo dangą;

13.

teigia, kad norint patikimai administruoti jūras reikia patikimai administruoti pakrančių vietoves ir kad rengiant statybos ES pakrantėse projektus kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į klimato kaitos padarinius ir atitinkamą jūros lygio kilimą, smėlio eroziją, dažnesnes ir intensyvesnes audras;

14.

remia 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytus tikslus iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių išlakų kiekį sumažinti per pusę ir patvirtina savo raginimą, kad jūrų politikos įnašas būtų pagrindinis mažinant šių išlakų kiekį, pvz., būtina įdiegti prekybos taršos leidimais sistemą laivuose ir didinti pastangas mokslinių tyrimų srityje siekiant jūras naudoti kaip atsinaujinantį energijos šaltinį ir sukurti naujas, švaresnes laivų variklių technologijas; mano, kad jeigu Europa pirmautų sprendžiant klimato kaitos klausimus, tai galėtų padėti stiprinti ir plėtoti jos vaidmenį aplinkosaugos technologijų ir mokslinių tyrimų srityse;

15.

primygtinai ragina Komisiją ambicingiau kovoti su tarša sieros bei azoto oksidų junginiais ir kietomis medžiagomis iš laivų; šiuo klausimu primena, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su Tarptautine jūrų organizacija (TJO), ir ypač savo raginimą:

16.

džiaugiasi dėl priimtų priemonių dėl kai kurių laivų atliekamo nekontroliuojamo teršalų išliejimo palydovinio stebėjimo; tačiau prašo teisės aktais įvesti privalomą nepažeidžiamų (ir patentuotų) priemonių naudojimą laivuose, kurios, pagal juodųjų dėžių modelį, trumpais intervalais registruotų į talpas ir triumus patenkančių ar iš jų ištekančių skysčių lygius ir pobūdį; mano, kad šių įrašų nagrinėjimas galėtų leisti sužinoti, ar įvyko nekontroliuojamų ir neteisėtų naftos atliekų teršalų išliejimų;

17.

primena raginimą valstybėms narėms ir Komisijai, atsižvelgiant į tai, kad daugelio miestų ir regionų, kuriuose yra uostų, oras labai teršiamas, suteikti kur kas geresnes paskatas tiekti laivams elektros energiją iš antžeminių šaltinių; todėl ragina pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų iš dalies keičiama 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (2); remiantis šiuo pasiūlymu valstybės narės, pagal tos direktyvos 14 straipsnį gavusios mokesčių lengvatą laivų kurui, privalėtų taikyti tokią pat mokesčių lengvatą antžeminei elektros energijai; nurodo, kad vienodas mokestinis elektros energijos ir laivų kuro statusas būtų didelė paskata uostams ir laivų savininkams padėti mažinti oro taršą uostamiesčiuose investuojant į elektros energijos tiekimą laivams uoste;

18.

pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad didelę bendros jūrų taršos dalį sudaro tarša iš sausumos ir kad Komisija iki šiol nieko nesiėmė šiuo klausimu; todėl kartoja savo raginimą Komisijai pateikti veiksmų planą šiai taršai mažinti ir pabrėžia savo raginimą valstybėms narėms nedelsiant imti taikyti visus susijusius teisės aktus, pavyzdžiui, Vandens pagrindų direktyvą (3); pabrėžia, kad Vandens pagrindų direktyvai įgyvendinti taip pat būtinas veiksmų planas, skirtas Šiaurės ir Baltijos jūrų dugne nuo praeityje vykusių karų likusių senų sprogstamųjų medžiagų vietai nustatyti ir joms šalinti;

19.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pradėti įgyvendinti nuskendusių laivų ir povandeninių archeologinių teritorijų stebėjimo ir jų vietų žymėjimo planą (jos yra Bendrijos istorinio ir kultūros paveldo dalis) taip sudarant geresnes galimybes apie šias vietas sužinoti daugiau ir jas tirti, padedant užkirsti kelią šio turto grobstymui ir sudarant galimybes jį deramai išsaugoti;

20.

ragina suinteresuotas valdžios institucijas kuo greičiau priimti jūrų paketą Erika III ir prašo valstybių narių nedelsiant pradėti jį įgyvendinti, siekiant nustatyti teisės priemones, būtinas tam, kad būtų galima išvengti avarijų arba įvykių, kurie turėtų katastrofiškų pasekmių pakrančių regionams (pvz., dvi avarijos – laivų „Erika“ ir „Prestige“), ir šalinti jų pasekmes;

21.

mano, kad Jūrų strategijos pagrindų direktyva (4) turėtų būti ekologinis integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai pagrindas; pažymi, kad direktyvoje teigiama, jog regionai, kuriuose jūros būklė yra kritinė, turėtų parengti ir įgyvendinti spartesnes priemones, kad būtų pasiekta gera ekologinė būklė; pabrėžia, kad ypač svarbu, jog Komisija šiuose regionuose koordinuotų įvairius sektorius, programas, strateginius planus ir teiktų pakankamą finansinę paramą; pažymi, kad siekiant šios integruotos jūrų politikos reikia įtraukti ir antžeminę veiklą, pvz., žemės ūkį, nuotėkų tvarkymą, transportą ir energijos gamybą; mano, kad šie regionai gali būti pavyzdinės tikros, nuodugniai integruotos jūrų politikos vietovės;

22.

pritaria persvarstytai Komisijos pozicijai, kad jūrininkams netaikomi įvairūs Europos socialinės ir darbo teisės aktai, pvz., Direktyva 98/59/EB dėl kolektyvinių atleidimų (5), Direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju (6), Direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo (7), taip pat Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (8); siūlo Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais persvarstyti šias direktyvas;

23.

ragina 2006 m. Darbo jūroje konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tą kuo greičiau padaryti siekiant pagerinti jūrininkų gyvenimo ir darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai laivybos pramonėje atnaujinant ir kodifikuojant visus galiojančius tarptautinius darbo standartus;

24.

ragina Komisiją atnaujinti Direktyvą 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandų (9), taip pat teisės aktus Komisijos kompetencijai priklausančiais, tačiau Bendrijos lygmeniu nereglamentuojamais arba tik iš dalies reglamentuojamais klausimais, pvz., taisykles dėl laikinos samdos agentūrų arba darbuotojų teisės turėti pasirašytą darbo sutartį;

25.

mano, kad regioninių ir vietos partnerių dalyvavimas yra itin svarbus siekiant, kad jūrų politika būtų sėkminga; todėl teigia, kad turėtų būti siekiama glaudesnio Europos pakrančių regionų bendradarbiavimo ir tarpusavio ryšių raginant taikyti koordinuotas strategijos priemones, skirtas vystymuisi ir konkurencingumui skatinti, ir veiksmingiau derinant įvairaus lygio valdymą;

26.

kartoja savo raginimą toliau vadovautis integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai požiūriu ir prašo Komisiją sustiprinti šios politikos pagrindus, teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą susiejant Europos vidaus teritorijas ir jų dalių politiką; skatina kas dveji metai skelbti ataskaitą dėl Europos jūrų politikos, o taip pat reguliariai ir viešai keistis nuomonėmis su kitais suinteresuotais veikėjais; ragina, kad ateityje Tarybai pirmininkausiančios valstybės narės, pristatydamos savo darbo programas, atsižvelgtų į jūrų politikos klausimą; taip pat ragina Komisiją kasmet pateikti aiškią informaciją apie visus ES lėšomis finansuojamus projektus, susijusius su jūromis;

27.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti derybas dėl geresnio bendro su trečiosiomis šalimis jūrų naudojimo valdymo ir tvirtai remia aktyvesnį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis nacionalinėms jurisdikcijoms nepriklausančiais jūrų apsaugos klausimais;

28.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares Jungtinių Tautų bei Tarptautinės jūrų organizacijos veikloje aktyviai remti keleto valstybių narių pasiūlytą iniciatyvą praplėsti persekiojimo jūrose ir oro erdvėje teisę iki teritorinių pakrantės šalių vandenų, su sąlyga jei susijusios šalys su tuo sutinka, taip pat sukurti abipusės pagalbos mechanizmą piratavimo jūrose atvejais;

29.

prašo Komisijos naujos integruotos jūrų politikos apimtyje įkurti Bendrijos masto sistemą, skirtą koordinavimui ir abipusei pagalbai, kas leistų karo laivams, įregistruotiems valstybėje narėje ir dislokuotiems tarptautiniuose vandenyse, kuo anksčiau apsaugoti žvejybos ir prekybinius kitos valstybės narės laivus;

30.

mano, kad išsami Europos strategija jūroms ir jūrininkystės moksliniams tyrimams labai svarbi ir turi būti tinkamai finansuojama – jau pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą ir būsimas programas;

31.

pasisako už tai, kad į jūrų politiką būtų tinkamai atsižvelgta rengiant ES biudžetą ir priemones po 2013 m., ir ragina, kad tai atsispindėtų nuolatinėse Europos jūrų politikos ataskaitose;

32.

taip pat teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos 2007 m. gruodžio 14 d. rekomendaciją vykdant jūrų politiką atsižvelgti į įvairias išskirtines valstybių narių ir jūrų regionų, įskaitant pakrančių regionus, salas ir atokiausius regionus, ypatybes;

33.

pripažįsta valstybių narių kompetenciją šioje srityje, tačiau su susidomėjimu laukia, kad Komisija paskelbtų gaires, padėsiančias valstybėms narėms planuoti jūrų erdvę; nurodo, kad atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, teritorinius ir aplinkos aspektus būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pakrančių regionų, salų ir atokiausių regionų padėties – juos supa jūra – ES atsiveria unikalių galimybių, susijusių su naujovių diegimu, moksliniais tyrimais, aplinka, biologine įvairove, jūrinėmis technologijomis ir kitomis sritimis, ir kad vykdant būsimą integruotą jūrų politiką reikia pasinaudoti šiomis galimybėmis; pripažįsta, kad būtų tikslinga steigti kompetencijos centrus, ir rekomenduoja skatinti ir remti universitetinius mokslinių tyrimų centrus, jau esančius pakrančių regionuose;

35.

nurodo bangų energijos, kaip alternatyvaus švarios energijos šaltinio, svarbą ir ragina Komisiją atsižvelgti į šios rūšies energiją rengiant būsimus veiksmų planus;

36.

mano, kad pagrindinis su žuvininkyste susijęs integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai tikslas turėtų būti skatinti šio sektoriaus modernizavimą ir tvarią, darnią ir teisingą plėtrą visoje Europos Sąjungoje, užtikrinant šio sektoriaus socialinį ir ekonominį gyvybingumą, išteklių tvarumą ir, garantuojant maisto tiekimo nepriklausomumą ir saugumą, gyventojų aprūpinimą žuvimi, stengiantis išlaikyti darbo vietas ir gerinti žvejų gyvenimo sąlygas;

37.

mano, kad iki šiol vykdant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) nebuvo tinkamai prisidėta nei prie ilgalaikio jūros išteklių išlikimo, nei prie ekonominio ES žvejybos laivynų ir pakrančių bendruomenių gyvybingumo užtikrinimo, taigi reiktų tobulinti integruotą jūros politiką Europos Sąjungai, kad būtų išvengta tokių BŽP trūkumų, kaip per didelė centralizacija ir nesugebėjimas atsižvelgti į ES vandenų regioninę įvairovę;

38.

tvirtina, kad sukurti daugiau ir geresnių su jūra susijusių darbo vietų, visų pirma žuvininkystės sektoriuje, galima tik užtikrinus teisingas ir proporcingas pajamas, sudarius tinkamas darbo sąlygas (ypač sveikatos ir saugos požiūriu) ir galimybes mokytis šio sektoriaus darbuotojams;

39.

prašo valstybių narių pripažinti žvejybos laivų vairininkams ir mechanikams kitų valstybių narių viduriniojo profesinio mokymo įstaigų išduotus diplomus;

40.

primena, kad būtina turėti žvejų, socialiai ir ekonomiškai nukentėjusių nuo žuvų išteklių atkūrimo programų ar ekosistemų apsaugos priemonių poveikio, ypač dirbančių regionuose ir bendruomenėse, kuriuose sąlygos nepalankios, bei atokiausiuose regionuose, paramos teikimo ar kompensavimo mechanizmų;

41.

patvirtina būtinybę sustiprinti įvairiose valstybėse narėse atliekamų žuvininkystės sektoriaus mokslinių tyrimų paramą, ypač vykdant Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą;

42.

prašo Bendrijos paramos veiksmingoms priemonėms, reikalingoms užtikrinti tinkamą laivų įgulų evakuaciją, pagalbą joms ir jų gelbėjimą;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/36

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse“ (COM(2007)0394),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rezultatų siekianti Europa – Bendrijos teisės taikymas“ (COM(2007)0502),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mažosios ir vidutinės įmonės – pagrindiniai augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“ (COM(2007)0592),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 23–23 d. 2832-osios Konkurencingumo tarybos išvadas dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse,

—

atsižvelgdamas į savo2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) valdymo (1), kurioje Parlamentas kritikuoja TAST pasiūlymą dėl TFAS MVĮ ir prašo Komisijos sukurti modernų, specialiai Europos Sąjungai pritaikytą MVĮ skirtą apskaitos sistemą, galbūt patobulinant galiojančius apskaitos teisės aktus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonominės ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0101/2008),

1.

džiaugiasi bendra Komisijos nuostata, pateikta minėtame komunikate dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse (toliau – komunikatas), mažinti administracinę Europos įmonių naštą ir sudaryti joms galimybes veiksmingiau konkuruoti ir pasiekti geresnių rezultatų labai konkurencingoje pasaulio aplinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos teikiami pasiūlymai dėl teisės aktų turėtų būti pagrįsti poveikio vertinimais, ypatingą dėmesį kreipiant į poveikį vidutinėms, mažosioms ir mikroįmonėms, siekiant, kad visoje vidaus rinkoje būtų užtikrinamas teisinis tikrumas ir Bendrijos acquis laikymasis bei nuoseklus vadovavimasis šiuo metu vykstančio finansinės atskaitomybės ir audito procedūrų derinimo proceso gairėmis; taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant investuotojus, savininkus, kreditorius ir darbuotojus, interesų bei subsidiarumo ir proporcingumo principų pusiausvyrą;

2.

apskritai atmeta komunikate paminėtą pirmąją galimybę ištirti, ar Bendrijos acquis dėl bendrovių teisės turėtų apsiriboti teisės aktais, kuriuose būtų sprendžiamos sprendžiami būtent tarpvalstybinės problemos tarpvalstybiniai klausimai; tačiau kategoriškai neprieštarauja, kad būtų panaikintos suinteresuotųjų šalių nuomone verslui nebereikalingos arba nenaudingos pavienės normos nuostatos, jeigu šis panaikinimas neprieštarauja visuomenės interesams;

3.

atsižvelgdamas į pirmąją galimybę nurodo, kad su šiuo klausimu susijusiose bendrovių teisės direktyvose, būtent Antrojoje (2), Trečiojoje (3), Šeštojoje (4) ir Dvyliktojoje (5) direktyvose, buvo numatytas tarpvalstybinei investuotojų ir kreditorių veiklai svarbus bendrovių palyginamumas, todėl jos neturėtų būti panaikintos;

4.

atsižvelgdamas į pirmąją galimybę nurodo, kad išsamiame poveikio vertinime tikėtinam lėšų sutaupymui panaikinus direktyvas turėtų būti priešpastatomos vidaus rinkos su 27 įvairiomis bendrovių teisės sistemomis išlaidos;

5.

pažymi, kad pagrindines biurokratines kliūtis, pvz., reikalavimus pateikti įvairius duomenis ar ataskaitas, ypač mokesčių ir socialinėje srityje, sudaro valstybių narių administracinės institucijos, todėl šios kliūtys nepriklauso Bendrijos kompetencijos sričiai;

6.

pažymi, kad valstybės narės dažnai nepasinaudoja galimomis biurokratijos mažinimo priemonėmis ir nesuteikia bendrovėms supaprastinimo galimybių, kurios numatomos pagal Bendrijos teisę, priešingai, valstybės narės ES nuostatas papildo nacionalinėmis, griežtesnėmis taisyklėmis; ragina Komisiją įvertinti, ar įgyvendinant direktyvas (pvz., skaidrumo direktyvą (6)) valstybėse narėse nebuvo paskatintas vadinamasis perteklinis reglamentavimas; pažymi, kad Komisija turėtų skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi, pabrėžiant teigiamą įvairių paprastinimo iniciatyvų poveikį;

7.

siūlo, kad siekdamos paprastinimo valstybių narių mokesčių administravimo institucijos koordinuotų savo veiklą ir tarpusavyje derintų įmonėms keliamus informacijos teikimo reikalavimus;

8.

iš esmės pirmenybę teikia komunikate paminėtai antrajai galimybei, t. y. kad teisės aktų leidėjas dėmesį turėtų sutelkti į atskiras konkrečias paprastinimo priemones; mano, kad, norint taikyti konkrečias paprastinimo priemones, gali reikėti apsvarstyti, ar turėtų būti panaikinti kai kurie atskiri direktyvose nustatyti reikalavimai;

9.

pabrėžia, kad direktyvų dalinių pakeitimų poveikiui įvertinti reikės laiko ir atkreipia dėmesį į tai, kad Trečioji ir Šeštoji bendrovių teisės direktyvos neseniai buvo iš dalies pakeistos Direktyva 2007/63/EB (7) ir kad šios direktyvos įgyvendinimo terminas dar tęsiasi iki 2008 m. gruodžio 31 d.; pažymi, kad dėl tolesnių minėtųjų direktyvų dalinių pakeitimų suderintos perkėlimo taisyklės gali prarasti prasmę; bet mano, kad atnaujinimas reikalingas;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad Antroji bendrovių teisės direktyva neseniai buvo iš dalies pakeista Direktyva 2006/68/EB (8) ir kad šios direktyvos įgyvendinimo terminas baigėsi 2008 m. balandžio 15 d.; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į įmonės KPMG atliktą galimybių tyrimą dėl kapitalo palaikymo režimo alternatyvos;

11.

ragina Komisiją aiškiau išdėstyti, kaip bendrovių teisės direktyvos, ypač Antroji, Trečioji ir Šeštoji, susijusios su TFAS;

12.

pabrėžia, kad, siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo, būtina audituoti viešųjų įmonių ataskaitas ir joms taikyti atskleidimo reikalavimus ir kad dėl tokių naujų elektroninių informacijos sklaidos priemonių ir technologijų, kaip elektroninis ataskaitų teikimo formatas (pvz., XBRL), tampa įmanoma ekonomiškai, veiksmingai ir greitai įvykdyti atskleidimo reikalavimus; atsižvelgdamas į Pirmosios (9) ir Vienuoliktosios (10) bendrovių teisės direktyvų supaprastinimą džiaugiasi, kad siekiama apriboti atskleidimo reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad, kaip ir kitų paprastinimo priemonių atveju, atskleidimo reikalavimai taip pat turėtų būti persvarstomi kiekvienu atskiru atveju taikant išsamiais poveikio vertinimais grindžiamas individualias paprastinimo priemones; siūlo, kad numatant išimtis mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir mikroįmonėms būtų ypač siekiama mažinti administracinę naštą ir išlaidas, tačiau turėtų būti užtikrinti būtini informacijos poreikiai ir prieiga prie finansinių galimybių; ragina dalytis pažangiąja patirtimi Bendrijos teisės paprastinimo ir įgyvendinimo srityse;

13.

sutinka, kad bendrovėms turėtų būti prieinami paprastesni privalomos informacijos registravimo ir rengimo, teikimo ir skelbimo būdai; siūlo privalomą informaciją rengti, teikti ir skelbti naudojantis sąveikiu, visoje ES veikiančiu bendrovių registru; primygtinai ragina naudoti naujas technologijas, pvz., išplėstinę verslo atskaitomybės kalbą XBRL; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti lengvai prieinama investuotojams, kreditoriams, darbuotojams ir valdžios institucijoms visoje Europos Sąjungoje; ragina Komisiją pateikti gaires dėl XBRL naudojimo ES;

14.

pabrėžia, kad pagal 2006 m. pakeistas ES apskaitos taisykles reikalaujama, kad bendrovės, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržose, inter alia, pateiktų bendrovės valdymo ataskaitą ir tobulintų informacijos apie nebalansines procedūras atskleidimo priemones; primena, kad šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2008 m. rugsėjo 5 d.; ragina valstybes nares taikyti šias taisykles anksčiau; ragina Komisiją bendradarbiauti su Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų valdyba (angl. IASB) ir toliau tobulinti finansinėse ataskaitose pateikiamus duomenis apie nebalansines priemones;

15.

mano, kad Europos bendrovės statutą reikia persvarstyti siekiant labiau suderinti jį su visa Bendrijos teise;

16.

primena, kad siekis paprastinti administracinius reikalavimus turi skatinti MVĮ pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis ir veikti tarptautiniu mastu;

17.

džiaugiasi tuo, kad nustatyta nauja mikroįmonių, kurios turi būti atleistos nuo Europos teisėje numatytų reikalavimų dėl apskaitos, metinių ataskaitų rengimo ir atskleidimo, kategorija; ragina daugmaž išlaikyti komunikate mikroįmonėms numatytus maksimalius dydžius, bet yra susirūpinęs, kad gali būti sunku visų jų laikytis, ypač dideles sąnaudas turinčioms įmonėms; siūlo, kad tais atvejais, kai viršijami maksimalūs dydžiai, bendrovių atskaitomybės reikalavimuose būtų numatytas atitinkamai ilgesnis pereinamasis laikotarpis; siūlo apsvarstyti, ar panašūs pereinamieji laikotarpiai turėtų būti nustatomi bendrovėms, kurios keičia teisinį statusą;

18.

primena, kad atsižvelgiant į Ketvirtojoje (11) ir Septintojoje (12) bendrovių teisės direktyvose nustatytus maksimalius dydžius, kurių nesiekiančios MVĮ atleidžiamos nuo tam tikrų apskaitos ir audito reikalavimų, itin svarbu užtikrinti nuolatinį ir prognozuojamą reglamentavimą siekiant teisinio tikrumo ir verslo administravimo sąnaudų mažinimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad pagal Ketvirtąją bendrovių teisės direktyvą numatyti atitinkami maksimalūs dydžiai neseniai buvo iš dalies pakeisti Direktyva 2006/46/EB (13), o valstybės narės turi ją perkelti iki 2008 m. rugsėjo 5 d.; taip pat pabrėžia, kad dėl ES plėtros padidėjo Europos šalių ekonomikos įvairovė ir kad vykdant auditą prisidedama prie veiksmingos, gerai veikiančios ir atsakingos rinkos ekonomikos plėtojimo;

19.

ragina Komisiją imtis veiksmų pagal 2007 m. lapkričio 22–23 d. Konkurencingumo tarybos išvadose išdėstytą raginimą aktyviai skatinti atvirą valstybių narių keitimąsi pažangiąja patirtimi, kuria siekiama racionalizuoti ataskaitų teikimo reikalavimus, ir užtikrinti, kad įmonės, bendraudamos su viešojo administravimo institucijomis ir tarpusavyje, daugiau naudotųsi elektroninėmis priemonėmis;

20.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares suderinti finansinės informacijos atskleidimo reikalavimų klasifikaciją, kaip daroma, inter alia, Nyderlanduose, ir skatinti diegti naujas technologijas, kad sumažėtų reikalavimų teikti informaciją vykdymo sąnaudos, tačiau išliktų šių įpareigojimų teikiama nauda rinkos dalyviams, politikos formuotojams ir viešojo administravimo institucijoms;

21.

ragina, kad be komunikate nurodytų direktyvų dėl biurokratinės naštos turi būti ištirtos ir direktyvos bei taisyklės, kurių sukūrimas susijęs su JAV P. Sarbanes ir M. G. Oxley teisės aktais, pvz., Skaidrumo direktyvos, Bendrijos teisės aktų dėl prospekto (14) arba Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų taisyklės;

22.

pabrėžia, kad supaprastintos bendrovių verslo aplinkos kūrimas reikalauja naujų teisinių nuostatų, susijusių su įmonėmis, sukūrimo; atsižvelgdamas į tai, kaip pavyzdį nurodo Keturioliktąją bendrovių teisės direktyvą dėl bendrovės registruotos būstinės perkėlimo į kitą valstybę, teisę pasirinkti monistinę arba dualistinę verslo formą ir Komisijos teisėkūros pasiūlymą dėl Europos privačių bendrovių, kurio tikimasi 2008 m. viduryje;

23.

yra įsitikinęs, kad tam tikrose srityse būtinos politinės taisyklės siekiant sukurti bendrovių verslui palankią aplinką, pvz., su institucinių investuotojų skaidrumu susijusiose srityse;

24.

mano, kad sukūrus bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę Europos bendrovių statutas būtų naudingesnis ir veiksmingesnis;

25.

mano, kad dėl reikalavimo į balansą įtraukti duomenis apie atidėtus mokesčius MVĮ apkraunamos neproporcingai didele našta, nors metinių ataskaitų tikrintojams minėtoji informacija nėra vertinga; atsižvelgdamas į tai, siūlo išbraukti šią nuostatą;

26.

siūlo vadovautis vadinamuoju vieno karto principu, kad įmonėms nereikėtų teikti tos pačios informacijos daugiau negu vieną kartą ir daugiau negu vienam gavėjui;

27.

siūlo rengti konsultacijas dėl apskaitos ir audito tarnybų reguliavimo institucijos įsteigimo būtinybės ir galimybių;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/40

—

atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl moterų ir mokslo (1),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 26 d. Tarybos rezoliuciją dėl mokslo, visuomenės ir moterų mokslinės veiklos (2),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl lygių galimybių ir moterų ir vyrų dalyvavimo žinių visuomenėje siekiant augimo ir naujovių (3),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 18 d. Tarybos išvadas dėl žmogiškųjų išteklių stiprinimo mokslo ir technologijų srityje Europos mokslinių tyrimų erdvėje,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (4) (BP7),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (5),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą „Mokslo ir visuomenės veiklos planas“ (COM(2001)0714),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Moterys ir mokslas: meistriškumas ir novatoriškumas – lyčių lygybė moksle“(SEC(2005)0370),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ (COM(2007)0161) ir prie jos pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)0412),

—

atsižvelgdamas į savo 2000 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Moterys ir mokslas – moterų mobilizavimas siekiant praturtinti Europos mokslinius tyrimus“ (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo suderinimo (7),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010 m.“ (COM(2006)0092) ir į savo atitinkamą 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.) (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0165/2008),

A.

kadangi moksliniai tyrimai yra Europos Sąjungos ekonominiam vystymuisi svarbus sektorius ir kadangi, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir užimtumui, Europos Sąjunga papildomai turi įdarbinti dar 700 000 mokslininkų,

B.

kadangi moterų mokslininkių Europos Sąjungoje yra mažuma ir jos sudaro apie 35 proc. visų mokslininkų, dirbančių vyriausybiniame ir aukštojo mokslo sektoriuose, ir tik apie 18 proc. visų mokslininkų, dirbančių privačiame sektoriuje,

C.

kadangi bendrai pripažįstama, jog įvairovė didina kūrybiškumą versle ir galima būtų teigti, jog tai galioja ir mokslinių tyrimų srityje,

D.

kadangi aukščiausiuose akademikų sluoksniuose moterų skaičius retai viršija 20 proc. ir tris kartus labiau tikėtina, kad vyrui, o ne moteriai bus suteiktas profesoriaus arba jį atitinkantis vardas,

E.

kadangi net ir valstybėse narėse vis dar nėra pakankamai duomenų apie mokslininkų kvalifikaciją, mokslo sritį ir amžių atsižvelgiant į lytį,

F.

kadangi moterys mokslininkės, palyginti su mokslininkais vyrais, patiria daugiau sunkumų derindamos profesinį ir šeimos gyvenimą,

G.

kadangi vis dar labai trūksta vadovaujamas pozicijas mokslo srityje užimančių moterų,

H.

kadangi moterims universitetų sprendimų priėmimo struktūrose atstovaujama nepakankamai, siekiant įgyvendinti subalansuotą lyčių politiką,

I.

kadangi daugelyje šalių mokslo tarybose nėra lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo,

J.

kadangi vieni prioritetinių minėtose Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006–2010 m. nurodytų ES veiksmų yra lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus skatinimas, įskaitant tikslą pasiekti, kad viešajame mokslinių tyrimų sektoriuje 25 proc. vadovaujamų pozicijų užimtų moterys, turi būti įvykdyta iki 2010 m.,

K.

kadangi Europos mokslinių tyrimų taryboje (EMTT) nepasiekta lyčių pusiausvyra: iš 22 EMTT Mokslo tarybos narių tik 5 yra moterys,

L.

kadangi, nors daugiau nei 50 proc. visų ES studentų ir 43 proc. visų ES turinčių daktaro laipsnį asmenų yra moterys, jos užima tik apie 15 proc. aukštesniųjų akademinių postų, taigi jų įtaka priimant mokslui svarbius sprendimus yra gerokai mažesnė,

M.

kadangi 2008 m. Komisijos pranešime „Orientavimasis labirinte. Kaip pasiekti, kad daugiau moterų užimtų aukštus postus mokslinių tyrimų srityje“ parodoma, kad nors skaidrios ir teisingos vertinimo bei paaukštinimo procedūros yra būtina priemonė, vien jų nepakanka; siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą sprendimų priėmimo procese mokslinių tyrimų srityje reikia kultūros pokyčių,

N.

kadangi pagal BP7 teikiant projektų pasiūlymus lyčių lygybės veiksmų planai yra neprivalomi,

O.

kadangi tyrimai rodo, kad esamos vertinimo ir įdarbinimo sistemos lyčių požiūriu nėra neutralios,

1.

atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos švietimo sistemoje ir toliau gyvuoja lyčių stereotipai, ypač mokslinių tyrimų srityse, pvz., gamtos mokslų;

2.

įsitikinęs, kad labai svarbu kuo anksčiau pradėti propaguoti mokslą kaip abiem lytims įdomią sritį; ragina į tai atsižvelgti kuriant mokomąją medžiagą ir rengiant mokytojus; ragina universitetus ir fakultetus analizuoti savo stojančiųjų atrankos sistemas ir nustatyti galimus netiesioginės lyčių diskriminacijos atvejus bei atitinkamai pakoreguoti atrankos sistemą;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis moterų mokslininkių metams bėgant palieka mokslinę karjerą; mano, kad fenomenas, vadinamas protų nutekėjimu, turi būti išanalizuotas remiantis įvairiais modeliais, pavyzdžiui, „stumk–trauk“ veiksnių (angl. „push and pull factors“) modeliu; ragina atsakingas institucijas, formuluojant galimus sprendimus, atsižvelgti į įvairius veiksnius, pvz., darbo aplinkos, profesinių stereotipų, konkurencijos, judumo reikalavimų ir atsakomybės už šeimą;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinis požiūris vertinti „kompetenciją“ ir „rezultatus“, inter alia, pagal mokslinių publikacijų skaičių negalėtų būti lyčių požiūriu neutralus, be to yra ribotas – neatkreipiamas dėmesys į galimus išteklius, pvz., fondus, erdvę, įrangą, darbuotojus ir kitas visiems mokslininkams būtinas savybes, pvz., gebėjimą sutelkti tyrimo komandą ir ją išlaikyti ar parengti jaunuosius komandos narius;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares, apibrėžiant kompetenciją ir „gerą mokslininką“, tinkamai atsižvelgti į būdingus moterų ir vyrų mokslininkų karjerų skirtumus; pabrėžia, kad moterys mokslininkės, taip pat praturtina mokslo pasaulį kitokiu požiūriu ir tuo, kad pasirenka kitokias mokslinių tyrimų temas;

6.

apgailestauja, kad moterų mokslinės profesinės veiklos pertraukimas dėl šeiminių aplinkybių turi neigiamą poveikį jų karjeros galimybėms, nes dauguma kolegų vyrų tokių pertraukų nedaro, taigi gali pasiekti santykinai aukštesnes pozicijas būdami jaunesnio amžiaus ir įgyti pranašumą toliau darant karjerą; todėl prašo, kad būtų atsižvelgiama į amžių, kaip kriterijų vertinant kompetenciją kartu su šeimine padėtimi, įskaitant mokslininko turimų išlaikytinių skaičių; be to, ragina visas ES mokslinių tyrimų institucijas ir universitetus nustatyti stipendijas daktaro studijoms pagal nacionalinius motinystės atostogų reikalavimus;

7.

pažymi, kad dėl nustatytų dotacijų gavimo amžiaus ribų nukenčia išlaikytinių turintys jauni žmonės – o jie dažniausiai yra moterys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad – kai tik tokia padėtis iš tikrųjų yra – teisės aktuose būtų numatytos priemonės šiai anomalijai ištaisyti, pvz., prie paraiškoms pateikti nustatyto termino pridedant vienerius metus už kiekvienus išlaikytinio globos metus;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad judumas yra labai svarbus siekiant ir užsitikrinant sėkmingą mokslinę karjerą, ir pažymi, kad tai gali būti sunku suderinti su šeimos gyvenimu, ir todėl reikalinga imtis atitinkamų strateginių priemonių norint tai įgyvendinti;

9.

pabrėžia infrastruktūros, prisidedančios prie ilgalaikės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, vaidmenį ir jos svarbą geriau užtikrinant mokslinę karjerą;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti padėtį integruojant šeimos aspektą, t. y. numatant lanksčias darbo valandas, gerinant vaikų priežiūros įstaigų veiklą ir numatant teisę į tarpvalstybinį socialinį draudimą; ragina užtikrinti tokias vaiko priežiūros atostogų sąlygas, kad vyrai ir moterys iš tikrųjų turėtų pasirinkimo laisvę; pabrėžia, kad už šeiminio gyvenimo ir darbo suderinimą atsakingi ir vyrai, ir moterys;

11.

pažymi, kad minėtame 2008 m. Komisijos pranešime daroma išvada, kad norint pasiekti lyčių lygybę mokslinių tyrimų srityje būtinas įsipareigojimas aukščiausiu lygiu ir kad toks įsipareigojimas turi egzistuoti nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis;

12.

ragina valstybes nares analizuoti veiksnius, kurie atbaido moteris užimti vadovaujančius universitetų ir švietimo institucijų postus – tai labai sumažina jų įtaką priimant sprendimus Europos Sąjungos mokslinių tyrimų srityje ir pateikiant atitinkamus siūlymus;

13.

skatina universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir privatųjį verslą savo organizacijose taikyti lygybės taktiką ir jos laikytis, taip pat kontroliuoti lyčių įtakos vertinimą sprendimų priėmimų procesuose;

14.

ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų didinamas mokslo bendruomenės ir politikos krypčių formuotojų informuotumas lygių galimybių mokslo ir mokslinių tyrimų srityse klausimais;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares siekti skaidresnių įdarbinimo procedūrų ir įsipareigoti užtikrinti lyčių pusiausvyrą vertinimo grupėse bei atrankos ir visuose kituose komitetuose, taip pat paskirtose grupėse ir komitetuose, kad jie, vadovaujantis neprivaloma užduotimi, būtų sudaromi iš ne mažiau nei 40 proc. moterų ir ne mažiau nei 40 proc. vyrų;

16.

Kritikuoja neambicingą ir nepakankamą ES siekį dėl 25 proc. moterų viešojo sektoriaus tyrimų vadovaujančiose pozicijose ir primena Komisijai ir valstybėms narėms, jog lyčių pusiausvyra reiškia, kad moterų turi būti ne mažiau nei 40 proc.;

17.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų kreipiamas dėmesys į moterų dalyvavimą mokslinių tyrimų programose rengiant sprendimus priimančių asmenų, konsultacinių valdybų ir vertinimo grupių narių, asmenų, rengiančių kvietimus teikti pasiūlymus ir rengiančių pasiūlymus bei vadovaujančių deryboms dėl sutarčių, mokymus (siekiant, kad jie geriau suprastų lyčių problemą);

18.

ragina Komisiją užtikrinti, jog pateiktuose pasiūlymuose pagal BP7 būtų teigiamai įvertintas proporcingas vyrų ir moterų dalyvavimas; siūlo valstybėms narėms tą patį padaryti savo nacionalinėse ir regioninėse programose;

19.

mano, kad į pasiūlymą įtraukti lyčių veiksmų planai, kurie taip pat nagrinėjami BP7 vertinimo etape, yra esminė Europos Sąjungos lyčių aspekto strategijos ir politikos dėl lyčių lygybės dalis; dėl to mano, kad jie ir toliau turėtų būti neatsiejama ES mokslinių tyrimų finansavimo srities dalis;

20.

tvirtai įsitikinęs, kad turi būti imamasi specialių įdarbinimo, mokymo ir viešųjų ryšių priemonių norint paskatinti didesnį moterų dalyvavimą technologijų, fizikos, inžinerijos, informatikos ir kitose srityse;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konstruktyvios veiklos siekiant skatinti moteris mokslininkes ir toliau plėtoti paramos ir konsultavimo programas bei rengti tikslinio skatinimo politikos kryptis turint aiškius tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad paramos dėl karjeros struktūrų kūrimas konsultuojant ir galimybė teikti patarimus, inter alia, moterims mokslininkėms duotų itin puikių rezultatų;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti veiksmingą politiką vyrų ir moterų atlyginimų skirtumui panaikinti; pažymi, kad mokslo srityje vienodo atlyginimo principas turėtų būti taikomas ir stipendijoms;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares steigti moterims skirtus mokslinių tyrimų fondus, kad būtų išvengta per mažo moterų mokslininkių finansavimo;

24.

pabrėžia, kad svarbu skatinti mergaites tapti mokslininkėmis, ir siūlo Komisijai ir valstybėms narėms propaguoti moterų mokslininkių specialybę ir parengti bei patvirtinti kitas priemones, kurios padėtų įgyvendinti šį uždavinį;

25.

ragina valstybes nares skatinti informuotumą didinančius veiksnius, informuojančius ir padrąsinančius mergaites siekti įgyti mokslinį ir technologinį universitetų išsilavinimą ir laipsnį; ragina valstybes nares tobulinti keitimosi informacija apie žinias būdus, kadangi skirtingos valstybės narės turi labai skirtingus išsilavinimo pasirinkimo modelius;

26.

atkreipia dėmesį į specialiųjų programų poreikį universitetuose, didinant jaunų mergaičių ir moterų susidomėjimą mokslininkės karjera;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti programas rengiant ir remiant jaunas moteris mokslininkes, jų dalyvavimą mokslinių tyrimų programose ir skiriant stipendijas, siekiant padėti joms išlikti akademiniuose sluoksniuose ir mokslinių tyrimų veikloje;

28.

džiaugiasi nevyriausybinių organizacijų ir agentūrų veikla Europos ir nacionaliniu lygmenimis siekiant gerinti moterų dalyvavimą moksle ir didinti moterų mokslininkių, užimančių už sprendimų priėmimą atsakingus postus, skaičių;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti moterų mokslininkių tarpusavio ryšius nacionaliniu, regioniniu ir ES lygmeniu, t. y. įgyvendinti priemonę, laikomą svarbiausia prielaida, padėsiančia įtikinti daugiau moterų tapti mokslininkėmis ir skatinsiančia jau dirbančias mokslininkes dalyvauti politinėse diskusijose ir kelti savo kvalifikaciją;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/44

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. Komisijos priimtą Žaliąją knygą dėl geresnio laivų išmontavimo (COM(2007)0269),

—

atsižvelgdamas į Sutarties 2 ir 6 straipsnius, pagal kuriuos nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo mėn. priimtas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) gaires „Sauga ir sveikata, susijusi su laivų išardymu: gairės Azijos šalims ir Turkijai“,

—

atsižvelgdamas į Sutarties 175 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (1) (Reglamentas dėl atliekų vežimo),

—

atsižvelgdamas į Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (Bazelio konvencija), kurią Jungtinių Tautų Organizacija priėmė 1989 m. kovo 22 d. kaip pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų reglamento pagrindus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A6-0156/2008),

A.

kadangi Pietų Azijos pakrantėse ir kitur didžiulių jūrinių laivų išmontavimo darbai vykdomi kenksmingomis aplinkai ir žmonėms darbo sąlygomis; kadangi dalis šių laivų ten patenka iš Europos Sąjungos,

B.

kadangi Bangladeše, Indijoje, Pakistane ir kitose Pietų Azijos šalyse išmontuojant laivus dėl itin pigios darbo jėgos, saugos standartų stokos ir visiško aplinkos apsaugos įstatymų nebuvimo už laužą gali būti mokama santykinai didelė kaina, todėl šios šalys yra patrauklios daugeliui laivų savininkų,

C.

kadangi Komisija jau 2000 m. studijoje (2) pateikė ekonominę laivų atidavimo į metalo laužą klausimo analizę, bet nesiėmė jokių priemonių, nes analizės išvadose buvo konstatuota, kad laivų perdirbimą nepaprastai sunku padaryti ekonominiu požiūriu perspektyvia veikla ir kartu laikytis aplinkos apsaugos standartų; kadangi netoleruotina, kad dėl trumpalaikio pelno nevertinamos žmonių gyvybės ir teršiama aplinka,

D.

kadangi apmaudu, kad galimi veiksmai aptariami tik po to, kai koks nors svarbus įvykis, pvz., Prancūzijos valdžios mėginimas sunaikinti lėktuvnešį „Clémenceau“ už ES ribų, susilaukia visuomenės dėmesio,

E.

kadangi tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys yra susirūpinusios dėl padidėjusių pavojingų atliekų kiekių, kurie išvežami iš išsivysčiusių šalių į besivystančiąsias ir kurių tolesnis valdymas yra nekontroliuojamas ir rizikingas, o 1995 m. iš dalies keičiant Bazelio konvenciją buvo priimtas draudimas eksportuoti pavojingas atliekas iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių į ne EBPO šalis (Bazelio draudimo pakeitimas); kadangi nors šis pakeitimas visas perkeltas į Reglamentą dėl atliekų vežimo, tarptautiniu lygmeniu jis, deja, dar neįsigaliojęs,

F.

kadangi išmontuojamas laivas gali tapti atliekomis, kaip numatyta Bazelio konvencijos 2 straipsnyje, ir kartu būti apibrėžiamas kaip laivas pagal kitas tarptautines taisykles; kadangi šia spraga nuolat naudojamasi ir todėl daugelis ES laivų kaip metalo laužas nuplukdoma į Aziją apeinant visus Bazelio konvencijos draudimus ir atitinkamas Reglamento dėl atliekų vežimo nuostatas,

G.

kadangi jau 2003 m. Parlamentas reikalavo, kad Komisija, persvarstant Reglamentą dėl atliekų vežimo, panaikintų šią spragą, bet Taryba tam nepritarė, pasiūlydama šį darbą atidėti ir pavesti trims tarptautinėms organizacijoms (Bazelio konvencijai, TDO ir TJO) kartu parengti pasauliniu mastu privalomus reikalavimus,

H.

kadangi laivas, kuriame yra daug pavojingų medžiagų arba iš kurio, vadovaujantis EBPO atliekų apibrėžimu CG 030 ir Bazelio konvencijos sąrašu, pavojingos medžiagos nebuvo tinkamai pašalintos, laikomas pavojingomis atliekomis ir todėl tokio laivo pervežimas iš ES į ne EBPO šalį, kad jis ten būtų išmontuotas, draudžiamas pagal Reglamentą dėl atliekų vežimo, kuriuo į Bendrijos teisę perkelta Bazelio konvencija,

I.

kadangi pavojingomis atliekomis laikomi laivai turi būti išmontuoti EBPO šalyje aplinkos apsaugos požiūriu tinkamomis sąlygomis arba gali būti vežami į ne EBPO šalį tik iš anksto išvalyti nuo visų pavojingų medžiagų (kad daugiau nebūtų laikomi pavojingomis atliekomis); kadangi šio reikalavimo vis dėlto nuolatos nesilaikoma,

J.

kadangi pagal jūrų teisę ir TJO konvencijas yra numatytos pakrantės valstybių teisės ir pareigos vykdyti visas tarptautinės teisės aplinkos apsaugos taisykles, tačiau išmontuojant laivus Bazelio konvencija dažnai pažeidžiama, nes, be kita, trūksta politinės valios panaikinti teisės aktų spragas ir spręsti atsakomybės vengimo laivybos sektoriuje problemą, kurios geriausias pavyzdys – laivo vėliavos valstybių reiškinys,

K.

kadangi ES lygmeniu Reglamentas dėl atliekų vežimo reglamentuoja Bazelio konvencijos įgyvendinimą, įskaitant nuostatas dėl laivų išvežimo, kai jie nebetinkami eksploatuoti, tačiau jį sunku tinkamai taikyti išmontuojant europiečiams priklausančius arba Europos vandenyse plaukiojančius laivus arba laivus su ES vėliava, nes jie plaukia į paskutinę „eilinę“ kelionę ir paskelbiami nebetinkamais eksploatuoti tik jiems jau išplaukus iš Europos vandenų, o šiems tarptautinės ir Bendrijos teisės pažeidimams sustabdyti nėra jokių tolesnės kontrolės mechanizmų ar reikalavimų laikymosi užtikrinimo gairių,

L.

kadangi Reglamento dėl atliekų vežimo preambulėje teigiama, kad „svarbu organizuoti atliekų vežimo priežiūrą ir kontrolę, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo, apsaugojimo bei jos kokybės gerinimo būtinybę“,

M.

kadangi norėdama panaikinti Bazelio konvencijoje nustatytos tvarkos spragas, TJO rengia konvenciją, skirtą šiai problemai išspręsti pasauliniu mastu,

N.

kadangi Septintojoje Bazelio konvencijos šalių konferencijoje Konvencijos šalys, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybes nares, norėdamos griežtinti toksiškų laivų išvežimo prevenciją, paprašė TJO toliau svarstyti galimybę savo taisyklėse nustatyti privalomus reikalavimus, įskaitant pranešimo apie išmontavimui skirtus laivus sistemą, kurie užtikrintų tokią kontrolę, kokia nustatyta Bazelio konvencijoje, ir tęsti pradėtą darbą siekiant nustatyti privalomus reikalavimus aplinkai nekenkiančiam laivų išmontavimui užtikrinti, tarp kurių gali būti reikalavimas prieš tai juos pagal kompetenciją išvalyti nuo kenksmingų medžiagų,

O.

kadangi dabartiniame TJO konvencijos dėl laivų perdirbimo projekte nenustatoma tokio lygio kontrolė, kokia nustatyta Bazelio konvencijoje ir Reglamente dėl atliekų vežimo, taip pat nemėginama užkirsti kelio toksiškų atliekų išvežimui į besivystančias šalis, nenumatomi principu „teršėjas moka“ grindžiami mechanizmai, nėra įtvirtintas ekologiškos konstrukcijos laivams taikytinas pakeitimo principas, nenustatomi audituoti standartai laivų perdirbimo aikštelėms ir yra kitų trūkumų, todėl dabartinės laivus perdirbančios valstybės arba svarbiausios laivų vėliavos valstybės gali nesutikti ratifikuoti šios Konvencijos,

P.

kadangi bet kuriuo atveju manoma, kad praeis ne vieneri metai, kol bus priimta ši TJO konvencija, o po to dėl ilgo ratifikavimo proceso gali prireikti dar ne vienerių metų, kol ji įsigalios,

Q.

kadangi ES šiuo metu neturi pakankamų tinkamo su ES valstybių vėliavomis plaukiojančių arba ES įmonėms priklausančių laivų (ypač prekybinio laivyno laivų) išmontavimo pajėgumų ir kadangi ši problema 2010 m. labai paaštrės, nes numatoma sparčiau likviduoti daug viengubo korpuso tanklaivių,

R.

kadangi dėl šios priežasties svarbu kuo skubiau ES lygmeniu imtis konkrečių reglamentavimo priemonių, jei norima, kad viengubo korpuso tanklaiviai toliau nedarytų žalos Pietų Azijos pajūriui ir upių krantinėms; kadangi neveiklumas nepateisinamas, ypač turint galvoje, kad šiuos viengubo korpuso tanklaivius galima aiškiai nustatyti,

S.

kadangi šiuo metu pirminė laivų išmontavimo rinka daugeliu atvejų veikia prastomis sąlygomis, neatitinkančiomis ES priimtų socialinės, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos politikos principų,

1.

mano, kad būtų neetiška toliau toleruoti laivų išmontavimą žmonėms ir aplinkai kenksmingomis sąlygomis, pripažįstant, kad tūkstančių Tolimuosiuose Rytuose dirbančių žmonių sveikatai gresia pavojus;

2.

pripažįsta, kad ES iš dalies yra atsakinga už esamas socialines ir aplinkos apsaugos problemas laivų išmontavimo srityje; todėl ragina ES bendradarbiaujant su TJO nedelsiant užkirsti kelią dėl ekonominių paskatų atsirandančiam socialiniam ir aplinkos apsaugos dempingui ir rasti pasauliniu mastu tvarų sprendimą;

3.

mano, kad etiškai nepriimtina tai, jog kai kurios išmontavimo darbus vykdančios įmonės šiam sunkiam ir pavojingam darbui samdo vaikus, ir kad tiems vaikams turėtų būti užtikrinamos pakankamos mokymosi ir poilsio galimybės;

4.

palankiai vertina pirmiau minėtoje žaliojoje knygoje pateikiamą išsamią pagrindinių su laivų išmontavimu Pietų Azijoje susijusių svarbios socialinės ir aplinkos apsaugos problemų analizę; tačiau pabrėžia, kad ši iniciatyva pavėlavo mažiausiai dešimt metų,

5.

mano, kad reikia neatidėliojant imtis priemonių Europos ir tarptautiniu lygmeniu, visų pirma žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti, neužkraunant atsakomybės kitoms valstybėms; pabrėžia, kad tuo tarpu išsamiausias būdas šiam tikslui pasiekti būtų priimti ir įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriame būtų nustatytos visų laivų išmontavimo procese dalyvaujančių šalių prievolės, šis būdas yra kupinas kliūčių ir atidėliojimų, todėl juo neturėtų būti pakeičiami skubūs ES veiksmai;

6.

mano, kad laivų išmontavimas turės socialinių ir ekologinių padarinių net ilgesniu laikotarpiu, ypač todėl, kad statomų laivų skaičius pastaraisiais metais vis didėja; todėl pabrėžia, kad tebėra svarbu Europoje kurti naujoves ir vystyti laivų statybos pramonę siekiant, kad laivai taptų geresni ir mažiau terštų aplinką; todėl ragina Komisiją energingai tęsti programos „LeaderSHIP 2015“ įgyvendinimą;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad tokių priemonių turi būti imtasi kuo skubiau, nes 2010 m. reikės likviduoti apytikriai 800 viengubo korpuso tanklaivių (3); pažymi, kad būsimąja TJO konvencija siekiama spręsti šią problemą, tačiau nelabai tikėtina, kad ji įsigalios iki 2012 m.; ragina imtis praktinių priemonių dar iki 2010 m., iki TJO konvencijos priėmimo ir iki prasidedant spartesnio viengubo korpuso tanklaivių likvidavimo darbų pikui;

8.

ragina Komisiją parengti reikiamas gaires ir mechanizmus, kad kiekvienas į metalo laužą atiduodamas laivas, kuris neatitinka visų tarptautinių konvencijų reikalavimų ir todėl neturi ES pripažintų registrų išduoto galiojančio pažymėjimo, būtų laikomas pavojingomis atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. balandžio 5 d. direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų (4) pateikiamą apibrėžimą, kad ateityje nebūtų pažeidžiamos Reglamento dėl atliekų vežimo nuostatos, taip pat išnagrinėti klausimą, kada valstybė narė gali būti laikomos „eksportuojančia valstybe“ pagal Reglamentą dėl atliekų vežimo, įskaitant uosto valstybes, vėliavos valstybes ir valstybes, turinčias jurisdikciją laivų savininkams, ir užtikrinti sklandų ir saugų laivų, kurių eksploatacijos laikas baigiasi, pašalinimą iš rinkos;

9.

ragina valstybes nares ir Komisiją veiksmingiau taikyti Reglamentą dėl atliekų vežimo griežtinant valstybių narių administracijos vykdomą kontrolę ir stebėseną siekiant suteikti uosto valstybėms, vėliavos valstybėms ir valstybėms, turinčioms jurisdikciją laivų savininkams (atliekų gamintojams), teisę paskelbti laivą nebetinkamu eksploatuoti ir todėl laikyti atliekomis nepaisant to, ar tas laivas yra dar veikiantis, ar jau nebe;

10.

pritaria tarptautiniu lygmeniu vykdomoms iniciatyvoms, skirtoms pasiekti privalomus būtiniausių laivų perdirbimo standartus ir skatinti ekologiško perdirbimo aikštelių kūrimą, kur būtų sudaromos tinkamos darbo sąlygos ir atsižvelgiama į su tuo susijusius sveikatos ir saugos klausimus, ypač Pietų Azijos laužynuose, kad darbuotojai ir aplinka būtų apsaugoti nuo pavojingų atliekų ir pavojingų darbo metodų daromos žalos;

11.

ragina Komisiją parengti ir tvarkyti jūrų laivų, kurie turės būti išmontuoti per tam tikrą laiką, sąrašą, ir numatyti mechanizmus, pagal kuriuos tokie laivai būtų laikomi „beveik atliekomis“, dėl kurių, norint juos parduoti kaip metalo laužą, prieš tai reikėtų parengti atliekų tvarkymo planą; ragina valstybes nares ir uostų administracijas, kurioms turi būti įgaliojimai nustatyti, kurių laivų eksploatacijos laikas baigiasi, stiprinti šių laivų, kurie atiduoti į metalo laužą, kontrolę; todėl mano, jog pageidautina kuo greičiau priimti siūlomą Direktyvos dėl uosto valstybės kontrolės (5) pakeitimą;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares derinti TJO konvenciją, kurioje būtų įtraukti esminiai reikalavimai ir nuostatos, kuriais būtų:

ir mano, kad būsimojoje konvencijoje turėtų būti reikalaujama arba pašalinti visas kenksmingas medžiagas iš eksploatuoti netinkamų laivų prieš atiduodant juos į metalo laužą ne EBPO šalyse, arba siųsti juos į specialų leidimą turinčią perdirbimo aikštelę EBPO arba ES šalyje, kuri atitinka specifinius saugos ir aplinkos apsaugos standartus;

13.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti finansinius laivų išmontavimo padarinius nustatant griežtesnius gamybos reikalavimus, pvz., draudimą naudoti tam tikras pavojingas medžiagas;

14.

tvirtai rekomenduoja, kad ES pastangomis būtų siekiama užtikrinti būtiniausius standartus, garantuojančius geriausią aplinkos ir sveikatos apsaugą, taip pat saugą, ir visų pirma taisykles dėl laivų konstrukcijos ir statybos, jų eksploatacijos, laivų parengimo perdirbimui, laivų perdirbimo įrenginių eksploatacijos ir tinkamo laivų perdirbimui keliamų reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmų, pagal kuriuos būtų nustatyti ir sertifikavimo bei informacijos teikimo reikalavimai;

15.

ragina Komisiją kuo skubiau įgyvendinti patikimą patikrinimo, ar į metalo laužą skirtiems atiduoti laivams taikoma Bazelio konvencija, sistemą;

16.

mano, kad būsimosios TJO konvencijos įgyvendinimo priežiūra turi būti tokia pat griežta, kaip ir Bazelio konvencijos, kad joje turi būti reikalaujama laikytis visų svarbių TDO standartų ir įpareigojimų, kad neturi būti daroma jokių išimčių, turi būti pašalinti visi esamos reguliavimo sistemos aiškinimo ir vykdymo trūkumai ir turi būti užkirstas kelias eksploatuoti netinkamų laivų, kuriose esama pavojingų atliekų arba kurie patys laikomi pavojingomis atliekomis, išvežimui į EBPO nepriklausančias šalis, į EBPO šalis, kuriose nėra tinkamų perdirbimo aikštelių, arba į šalis, kurios nėra šios Konvencijos susitariančiosios šalys;

17.

pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis aktyvesnių veiksmų ES ir tarptautiniu lygmeniu siekiant, kad pirmiausia būtų garantuoti minimalūs standartai, kurių laikantis būtų užtikrinamas aukščiausio lygio aplinkos ir sveikatos apsauga bei saugumas, ir būtų griežtai laikomasi Reglamento dėl atliekų vežimo (įdiegiančio Bazelio draudimo pakeitimą) 34 ir 36 straipsniuose numatyto principo, pagal kurį į besivystančias šalis draudžiama eksportuoti pavojingas atliekas; tuo tikslu ragina Komisiją pasiūlyti reglamentą dėl laivų konstrukcijos ir statybos, jų naudojimo eksploatacijos laikotarpiu ir jų paruošimo perdirbti, laivų perdirbimo aikštelių naudojimo ir atitinkamų laivų perdirbimo vykdymo priežiūros priemonių nustatymo, įtraukiant sertifikavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus;

18.

ragina Komisiją atsižvelgti į artėjančios trečiosios jungtinės TDO, TJO ir Bazelio konvencijos darbo grupės dėl laivų atidavimo į metalo laužą sesijos sprendimus dėl bendros techninio bendradarbiavimo veiklos ir suderinto požiūrio į tarpines priemones, kurių reikėtų imtis, kol naujoji TJO konvencija dėl laivų perdirbimo nėra įsigaliojusi;

19.

reikalauja nedelsiant imtis priemonių, kad būtų remiama konkurencingos ES laivų išmontavimo ir sutvarkymo (išvalymo prieš išmontavimą) pramonės plėtra; todėl ragina valstybes nares reikalauti, kad visi laivai, kurie yra valstybės nuosavybė, įskaitant karo laivus, būtų išvalyti prieš išmontavimą ir aplinkos požiūriu tinkamai perdirbti, ir išmontuoti juos saugiu ir aplinkai nekenksmingu būdu ES aikštelėse, o tai gali būti daroma skelbiant viešuosius konkursus taikant griežtas viešųjų pirkimų taisykles ir visiškai laikantis Reglamento dėl atliekų vežimo; mano, kad perdirbimo veiklos plėtra Europos laivų statyklose turėtų būti remiama ES pramonės, struktūrinės ir sanglaudos politikos priemonėmis;

20.

mano, kad visi laivai, plaukiojantys su valstybės narės vėliava, ir visi į Europos Sąjungos uostus įplaukiantys laivai turėtų būti įpareigoti turėti medžiagų ir gaminių, naudotų statant ir įrengiant šiuos laivus, sąrašus;

21.

ragina Komisiją parengti pirmenybinių laivų perdirbimo aikštelių, kurios paiso tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių ir laikosi sveikatos bei saugos standartų, sąrašą; pritaria Komisijos pasiūlymui įtvirtinti saugių ir švarių perdirbimo aikštelių sertifikavimo ir ženklinimo tvarką ir mano, jog siekiantiems gauti bet kokį Bendrijos laivybos pramonės finansavimą turėtų būti keliama sąlyga, kad jie laikytųsi Reglamento dėl atliekų vežimo ir kitų ES reikalavimų, pvz., naudotųsi sertifikuotomis ir reguliariai audituojamomis aikštelėmis; pažymi, kad tuo negali būti siekiama ne sunaikinti Pietų Azijos laivų perdirbimo rinką, o atvirkščiai – reikėtų ją išsaugoti skatinant aplinkai nekenksmingą išmontavimą;

22.

mano, kad ES būtina imtis iniciatyvos ir paskatinti visuotinius veiksmus, turint aiškų tikslą palaipsniui užbaigti dabartinę laivų išmontavimo veiklą Pietų Azijoje ir siekti priimti ir įgyvendinti tarptautinę konvenciją, pagal kurią būtų nustatytos aplinkos apsaugos ir socialinės sąlygos visoms susijusioms šalims;

23.

ragina sukurti visuotinę strategiją, kuri užtikrintų, kad laivų perdirbimo procese dalyvaujančios šalys (įskaitant laivų savininkus, perdirbimo ir metalo laužo įmones, laivo vėliavos valstybes, valstybes, kuriose laivas bus perdirbamas ir kt.) veiktų koordinuotai ir prisiimtų joms priklausančią atsakomybės dalį;

24.

ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių, kaip skatinti žinių ir technologijų perdavimą siekiant padėti išmontavimo aikštelėms Pietų Azijoje atitikti tarptautinius saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus; mano, kad į šį tikslą reikėtų atsižvelgti ir įgyvendinant ES pagalbos plėtrai šiose šalyse politiką; mano, kad, atsižvelgiant į tai, reikėtų pasinaudoti ir galima profesinių sąjungų bei nevyriausybinių organizacijų patirtimi;

25.

teigiamai vertina rezultatus, pasiektus įgyvendinant pagal Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą finansuojamą projektą „SHIPDISMANTL“, pagal kurį kuriamos paramos sistemos, kurios bus nemokamai teikiamos laivų ardymo pramonei visame pasaulyje; įsitikinęs, kad tolesnė pažanga bus galima paskelbus naujus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuose ypatingas dėmesys būtų skiriamas su netinkamais eksploatuoti laivais susijusioms strategijoms;

26.

ragina Komisiją toliau tirti ir nuodugniai įvertinti glaudesnio finansinio bendradarbiavimo su Pietų Azijos išmontavimo aikštelėmis ir tiesioginių investicijų į šias aikšteles naudą ir kartu padėti kurti sertifikuotų, ES patvirtintų išmontavimo aikštelių tinklą, galintį užtikrinti didesnes įplaukas iš investuoto kapitalo ekonominiu, aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu;

27.

mano, kad siekiant sistemingai spręsti šią problemą turėtų būti griežtai laikomasi principo „teršėjas moka“ ir didesnės gamintojo atsakomybės bei gamintojo atsakomybės principų;

28.

mano, kad laivo operatorius ar savininkas visada atsakingas už visus kenksmingus išmontavimo darbų padarinius darbuotojams, visuomenės sveikatai ar aplinkai, nesvarbu, kur tie išmontavimo darbai būtų vykdomi (ar ES, ar už jos ribų);

29.

pritaria pasiūlymui įsteigti laivų išmontavimo fondą ir ragina Komisiją bei valstybes nares ryžtingai siekti, kad toks fondas būtų lygiagrečiai įsteigtas TJO ir ES lygmeniu; be to, ragina Komisiją ištirti pirieinamas finansines priemones, kurios įtrauktų tiek laivų statytojus, tiek laivų savininkus ir apimtų privalomojo draudimo reikalavimą, uosto mokesčių taikymą, mokesčius naujiems laivams bei kasmetinius mokesčius, susietus su TJO registracija, kad taip būtų užtikrintas aplinkos atžvilgiu tvarus perdirbimas nuo pat tos akimirkos, kai laivas pradedamas eksploatuoti, nepamirštant, kad per visą savo tarnavimo laiką laivas gali turėti daugiau nei vieną savininką;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Turkijos, Bangladešo, Kinijos, Pakistano ir Indijos vyriausybėms, taip pat TJO.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/51

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl Laikinojo klimato kaitos komiteto sudarymo ir įgaliojimų, sudėties ir įgaliojimų laiko patvirtinimo (1), kuris priimtas vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnio nuostatomis,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Heiligendame vykusiame didžiojo aštuoneto vadovų susitikime paskelbtą deklaraciją ir ypač jos dalį „Klimato kaita, energijos veiksmingumas ir saugumas. Pasaulio ekonomikos vystymo uždaviniai ir galimybės“,

—

atsižvelgdamas į ketvirtosios įvertinimo ataskaitos, kurią 2007 m. lapkričio 17 d. Valensijoje (Ispanija) paskelbė tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, ir į vėlesnių tyrimų, kuriuos inicijavo nacionalinės vyriausybės ar atliko kiti JT organai, išvadas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kioto protokole nustatytų normų įgyvendinimo pažanga“ (COM(2007)0757),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 1–2 d. vykusį bendrą Europos Parlamento ir nacionalinių valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentų posėdį, kuriame svarstyti klimato kaitos klausimai,

—

atsižvelgdamas į tryliktąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (angl. COP 13) ir į 2007 m. gruodžio 3–15 d. Balyje (Indonezija) vykusią trečiąją šalių konferenciją, kurios metu vyko Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 3),

—

atsižvelgdamas į viešus svarstymus, kuriuose dalyvavo ir keitėsi nuomonėmis aukšto rango asmenys, ir į Parlamento Laikinojo klimato kaitos komiteto delegacijos vizitų išvadas, ypač į ekspertų pranešimuose skelbtą informaciją ir į vėlesnes diskusijas 2007 m. rugsėjo 10 d. vykusios teminės sesijos, kurioje aptartas įvairaus masto atšilimo poveikis klimatui, metu,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Laikinojo klimato kaitos komiteto tarpinį pranešimą (A6-0136/2008),

A.

kadangi Laikinasis klimato kaitos komitetas įgaliotas rengti rekomendacijas, susijusias su būsima integruota ES klimato kaitos politika; kadangi šios rekomendacijos turėtų būti grindžiamos moderniausių mokslinių tyrimų išvadomis, įskaitant naujausius mokslo įrodymus,

B.

kadangi tarpiniame Laikinojo komiteto pranešime išskirtinai analizuojami klimato kaitos padariniai remiantis mokslo įrodymais; kadangi atliekant šią analizę remiamasi mokslo įrodymais; kadangi, remiantis komitetui suteiktais įgaliojimais ir visais komiteto surinktais tyrimų duomenimis, į galutinę ataskaitą bus įtraukti pasiūlymai, susiję su būsima integruota ES klimato kaitos politika; kadangi į galutinę ataskaitą bus įtraukta Parlamento pozicija dėl derybų tarptautinės klimato politikos po 2012 m. klausimais, atsižvelgiant į keturioliktosios JTBKKK šalių konferencijos (angl. COP 14), kuri 2008 m. gruodžio mėn. vyks Poznanėje (Lenkija), rezultatus,

C.

kadangi bendra mokslininkų nuomonė dėl klimato kaitos kilmės ir priežasčių pagrįsta ir pripažinta visame pasaulyje: tiek tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje, tiek už jos ribų; kadangi šiai nuomonei pritaria tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ir kiti organai; kadangi nuo 1990 m., kai buvo paskelbta pirmoji tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, turima kur kas daugiau mokslinės informacijos apie tai, kad dabartines pasaulinio atšilimo tendencijas paskatino žmogaus veikla, ir tai suvokiama kaip mokslinis faktas; kadangi mokslininkai tvirtai laikosi bendros nuomonės dėl antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų poveikio pasaulio klimatui; kadangi, kaip nurodyta rizikos vertinime, kilus neaiškumų svarbu ne delsti, o veikti,

D.

kadangi iki šiol atlikta daugybė tyrimų ir surinkta pakankamai informacijos apie klimato kaitą ir pasaulinio atšilimo priežastis, kad būtų galima imtis politinių veiksmų ir skubiai priimti sprendimus, būtinus dujų išlakų kiekiui iš esmės sumažinti bei pasirengti neišvengiamai klimato kaitai,

E.

kadangi, remiantis ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos duomenimis, 1970–2004 m. išmetamo CO2 kiekis pasaulyje padidėjo maždaug 80 proc., pirmiausia dėl to, kad naudojamas iškastinis kuras,

F.

kadangi stebėjimu ir modeliavimu grindžiamų mokslinių tyrimų išvadose pažymima, kad, jeigu nebus skubiai imamasi priemonių, reikalingų stipriai sumažinti ar netgi sustabdyti CO2 ir kitų į tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos sąrašą įtrauktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, mūsų planetai kils didelė grėsmė,

G.

kadangi nuo tada, kai pasirodė apžvalga ir ketvirtoji tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, atlikta daugybė naujų mokslinių tyrimų, kurių metu išnagrinėti ir paskelbti pasaulinio atšilimo tendenciją patvirtinantys duomenys bei toliau vertinamas klimato kaitos socialinis, ekonominis ir ekologinis poveikis žmonijai, taip pat pabrėžiama būtinybė taikytis prie klimato kaitos ir ją švelninti,

H.

kadangi N. Sterno apžvalgoje prieita prie išvados, kad, jeigu nebus imamasi priemonių, metinės su numatoma klimato kaita susijusios išlaidos 2050 m. sudarys 5–20 proc. BVP; kadangi šioje apžvalgoje pažymima, kad būtų galima spręsti su klimato kaita susijusius uždavinius, jeigu nuo šiol kovos su klimato kaitos priemonėms finansuoti kasmet būtų skiriama 1 proc. BVP,

I.

kadangi nenutrūkstamų mokslinių diskusijų dalyviams nebekyla abejonių dėl svarbiausių pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos priežasčių; kadangi, siekiant išsklaidyti bet kokius neaiškumus ar abejones, visose mokslinėse diskusijose skelbiama iš esmės pati pažangiausia mokslo informacija; kadangi šių diskusijų metu siekiama geriau suvokti istorinį žmogaus poveikį gamtos procesams,

J.

kadangi naujausių mokslinių tyrimų išvadose pateikta dar daugiau įrodymų apie žalą, kurią žemės atmosferai daro žmogaus veikla; kadangi klimato kaitos fizika aprėpia konkrečių dabartinių pasaulinio atšilimo, kurį paskatino ligšiolinė tarša, padarinių vertinimą; kadangi, remiantis šių tyrimų metu surinktais duomenimis, būtina skubiai įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones bei riboti nerimą keliančią grėsmę žmonėms, floros ir faunos biologinei įvairovei, buveinėms ir infrastruktūrai, visų pirma – besivystančiose šalyse, tačiau taip pat Europoje bei turtingesnėse pasaulio šalyse,

K.

kadangi tirdami žemės klimato sistemą mokslininkai nustatė nemažai vadinamųjų galutinių taškų; kadangi šie „galutiniai taškai“ – tai praktiškai negrįžtamos ir žmonių iš esmės nevaldomos klimato kaitos pasekmės; kadangi šie „galutiniai taškai“ ir jų paskatinti nesustabdomi biologiniai ir geofiziniai procesai negali būti visapusiškai įtraukti į jau parengtą ateities klimato scenarijų; kadangi „galutiniai taškai“ – tai amžino įšalo tirpimas, dėl kurio į atmosferą išskiriamas didelis metano kiekis, ledynų tirpimas dėl padidėjusios saulės šviesos absorbcijos ir lėtesnis CO2 skaidymas jūros vandenyje, dėl kurio kyla temperatūra; kadangi kylant temperatūrai dėl šių veiksnių ir dėl palankaus grįžtamojo ryšio pamažu dar labiau skatinamas pasaulinis atšilimas,

L.

kadangi temperatūrai pakilus 1,5–2,5 oC padidėtų 20–30 proc., o 3,5 oC – 40–70 proc. visų gyvūnų rūšių išnykimo grėsmė, taigi siekiant išsaugoti pasaulio biologinių rūšių įvairovę ir palaikyti ekosistemų procesus būtina švelninti klimato kaitos poveikį,

M.

kadangi daugiau kaip 70 proc. pasaulio paviršiaus sudaro vandenynai; juose sukaupta daugiau kaip 97 proc. viso planetos vandens; vandenynai sudaro 99 proc. visos gyvenamosios erdvės planetoje; iš žuvų gaunama didžiausia dalis visame pasaulyje žmonių suvartojamų baltymų ir 3,5 mlrd. žmonių tiesiogiai priklausomi nuo žuvų išteklių kaip pirminio maisto šaltinio; trys ketvirtadaliai didžiausių pasaulio miestų įsikūrę jūrų pakrantėse,

N.

kadangi, remiantis ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikta bendra mokslininkų nuomone, galima daryti išvadą, kad, norint išvengti didelės grėsmės, būtina 50–85 proc. palyginti su 2000 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį pasaulyje; kadangi, jeigu iki 2020 m. ir vėliau pasaulyje daugės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų, šis tikslas bus vis sunkiau pasiekiamas; kadangi beveik visos valstybės narės, įgyvendindamos savo individualius tikslus ir padėdamos ES vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, daro didelę pažangą, taigi didesnė tikimybė, kad iki 2012 m. ES pasieks Kioto protokole numatytą tikslą; kadangi, nežiūrint į tai, valstybės narės, norėdamos kartu su išsivysčiusiomis šalimis pasiekti 2007 m. kovo 8–9 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytą tikslą iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį 60–80 proc., palyginti su 1990 m., po 2012 m. privalės dar labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį,

O.

kadangi ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje nurodoma, kad, jeigu sumažinus anglies dioksido kiekio dirvoje ir vandenyne bus pasiekta teigiamų rezultatų ir pristabdytas atšilimas, gali būti iškeltas reikalavimas dar labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ir stabilizuoti šių dujų koncentraciją,

P.

kadangi ES pasiekė bendrą politinį sutarimą dėl gyvybiškai svarbaus strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio duomenimis, jis neviršytų 2oC; kadangi per paskutinįjį šimtmetį temperatūra pasaulyje kilo 0,74oC ir dėl ankstesnės taršos neišvengiamai kils dar 0,5–0,7oC,

Q.

kadangi, remiantis ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos duomenimis, nuo ikiindustrinių laikų pasaulyje daugėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų ir šiuo metu jų yra daugiau negu bet kada iki šiol, t. y. nuo 1970 m. iki 2004 m. žmogaus veiklos apimtis padidėjo 70 proc., o nuo 1990 m. ši apimtis padidėjo 24 proc.; kadangi daugybė gamtos sistemų visuose žemynuose ir daugumoje vandenynų jau patyrė regioninių klimato pokyčių: pakilo temperatūra, pasikeitė lietaus ir vėjo tipas, vis dažniau susiduriama su vandens trūkumu,

R.

kadangi įtaką klimato sistemai daro bendras į atmosferą patenkantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis, o ne santykinė tarša ar santykinis jos mažinimas, taigi siekiant išvengti klimato kaitos keliamo pavojaus svarbiausias ir lemiamas veiksnys yra bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis per ateinančius metus ir dešimtmečius,

S.

kadangi ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pirmą kartą palyginamas esamas dokumentais pagrįstas įvairus Europoje jaučiamas dabartinio klimato kaitos pokyčių (ledynų tirpsmo, ilgesnių vegetacijos laikotarpių, kintančių gyvūnų rūšių) poveikis, įskaitant poveikį sveikatai dėl precedento neturinčių karščio bangų; kadangi stebimi pokyčiai atitinka klimato kaitos prognozes; kadangi numatoma, kad beveik visuose Europos regionuose bus susidurta su neigiamomis tam tikro masto klimato kaitos pasekmėmis ir dėl to sunkumų patirs dauguma ekonomikos sektorių; kadangi numatoma, kad dėl klimato kaitos Europoje didės regioniniai skirtumai, susiję su prieiga prie gamtos pvz., prie vandens, išteklių,

T.

kadangi manoma, kad klimato kaitos ir gyventojų skaičiaus didėjimo skatinamos urbanizacijos sąlygomis miestuose kils oro temperatūra ir tai turės tiesioginio neigiamo poveikio miestiečių sveikatai ir gerovei,

U.

kadangi siekiant per ateinančius dešimtmečius pasaulyje sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį nepakanka vien vykdyti dabartinę klimato kaitos švelninimo ir tvarios plėtros politiką; kadangi, sprendžiant iš mokslininkų rekomendacijų, iki 2015 m., kai pasaulinės taršos mastas turėtų pasiekti aukščiausią lygį, nepavyks pasaulyje sėkmingai stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją iki 50 proc., kad vidutinė pasaulio temperatūra nekiltų daugiau negu 2oC,

V.

Kadangi, remiantis III darbo grupės išvadomis, įtrauktomis į ketvirtąją tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitą, visos JTBKKK I priede išvardytos šalys, norėdamos pasiekti žemiausią tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytą taršos lygį ir kaip galima labiau riboti galimą žalą, iki 2020 m. turės užtikrinti, kad išlakų bus 25–40 proc. negu 1990 m.,

W.

kadangi kita tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita greičiausiai nebus skelbiama iki 2012 m. ar 2013 m.; kadangi, remiantis informacija, kuri gaunama atlikus vyriausybių arba kitų tarptautinių organizacijų ar JT institucijų, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO), JT aplinkosaugos programos (JTAP), Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ar Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), inicijuotus tyrimus, geriau suvokiamas būsimas klimato kaitos poveikis žmonėms ir aplinkai, padedama geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti,

X.

kadangi daugelio iš šių papildomų mokslinių tyrimų išvadose pabrėžiama būtinybė imtis skubių kovos su pasauliniu atšilimu priemonių; kadangi, remiantis 2007 m. gruodžio mėn. paskelbtais naujausiais PMO duomenimis, 1998–2007 m. dešimtmetis buvo pats šilčiausias, o 2007 m. buvo šilčiausi šio dešimtmečio metai (temperatūra 0,41oC viršijo vidutinę) ir kadangi 2007 m. sausio ir balandžio mėn. kai kuriuose Europos regionuose temperatūra daugiau negu 4oC viršijo vidutinę mėnesio temperatūrą,

Y.

kadangi būtina pasaulinį atšilimą ir klimato kaitą vertinti įvairiais aspektais, t. y. atsižvelgti ir į kitas pasaulines problemas, pvz., į skurdą ar į pasaulines sveikatos problemas, nes dėl kylančios temperatūros, sausrų, potvynių, kylančio jūros lygio ir vis dažnesnių ekstremalių klimato reiškinių padarinių šių problemų daugėja; kadangi dėl klimato kaitos valstybės negali užtikrinti tvarios plėtros ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi klimato kaita gali kelti rimtą grėsmę sėkmingam vystymuisi ir todėl siekis spręsti klimato kaitos problemą turėtų būti visuotinės svarbos tarptautinio bendradarbiavimo klausimas,

1.

džiaugiasi, kad Balyje vykusioje konferencijoje JTBKKK šalys pripažino ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje pateikiamą klimato kaitos vertinimą, kuriame konkretūs klausimai analizuojami moksliniu, techniniu ir socialiniu bei ekonominiu aspektais, išsamiausiu ir kompetentingiausiu iš visų iki šiol atliktų bei paragino remtis pranešime pateikta informacija, susijusia su nacionalinės klimato kaitos politikos rengimu ir įgyvendinimu;

2.

yra įsitikinęs, kad lyginant pripažintus duomenis, hipotezes ir naujas idėjas bei taikant profesionalaus vertinimo procedūras skatinama mokslo pažanga; puikiai vertina tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos atliktą tyrimą ir sugebėjimą į savo darbą įtraukti tūkstančius mokslininkų; mano, kad, siekdama toliau rengti patikimus ir kokybiškus tyrimus, tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija turėtų rimtai atsižvelgti į naujus argumentus;

3.

mano, kad klimato kaitos moksliniai tyrinėjimai turėtų būti laikomi pakankamai pagrįstais ir pakartoja savo įsipareigojimą siekti ES strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio duomenimis, jis neviršytų 2oC; remiantis kai kuriais moksliniais pranešimais, yra 50 proc. galimybė, kad šį tikslą būtų įmanoma pasiekti užtikrinus, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje atitiktų 400–450 ppm CO2, ir, remiantis ketvirtąja tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaita, pramoninėms šalims iki 2020 m. 25–40 proc. sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį palyginti su 1990 m.; vis dėlto mano, kad mažinant taršą ne tik būtina užtikrinti daug mažesnio nei 2oC temperatūros kilimą, bet ir siekti, kad ji būtų dar žemesnė, kadangi pakilus temperatūrai daromas didelis poveikis mūsų visuomenei, individualiam gyvenimo būdui, taip pat kinta ekosistemoms bei vandens ištekliai;

4.

pabrėžia, kad dėl žmonių veiklos didėjant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekiui atsiras labai skaudžių pasekmių ir iškils itin didelis pavojus ekologinėms jūrų sistemoms, ištekliams ir žvejų bendruomenėms ir atkreipia dėmesį į tai, kad didelis vandens temperatūros pokytis gali būti jūros organizmų populiacijų gyvenamųjų vietų keitimosi (migracijos) priežastis, įskaitant svetimų rūšių įsibrovimą ir vietinių rūšių išnykimą;

5.

atsižvelgdamas į 2050 m. prognozes pripažįsta akivaizdų poreikį veikti jau dabar; pabrėžia, kad pasinaudoti galimybe užtikrinti ne didesnį kaip 2oC temperatūros kilimą bus galima tik iki kito dešimtmečio vidurio;

6.

pabrėžia, kad, remiantis mokslo įrodymais apie visus žemynus ir daugumą vandenynų, akivaizdu, jog dėl ilgalaikės anglies dioksido emisijos pramoninėse valstybėse daugelis gamtos sistemų patyrė regioninių klimato pokyčių; pabrėžia, kad moksliškai patvirtinta, jog pagrindinės pasaulinio atšilimo priežastys susijusios su žmogaus veikla, ir kad sukauptos informacijos pakanka norint moksliškai įrodyti, kad Žemės atmosferai padaryta žala yra antropogeninės kilmės;

7.

pabrėžia, kad prognozuojamas vandenynų rūgštėjimas, susijęs su didėjančia CO2 koncentracija, gali labai skaudžiai smogti jūrų ekosistemoms; ragina toliau tyrinėti šią sritį siekiant sukaupti daugiau žinių apie minėtąją problemą ir nustatyti būtinas politikos kryptis;

8.

mano, kad temperatūros, deguonies, druskingumo, pH, chlorofilo ir vėjo svyravimų kitimo tendencijos tampa akivaizdžios tik per daugelį metų; pabrėžia, jog norint paaiškinti vietos pokyčius, darančius įtaką žuvininkystei, būtina rinkti duomenis ir visapusiškai stebėti vandenynų ir jūrų dugną, atsižvelgiant į tai, kad keičiasi mūsų galimybės atskleisti ekosistemos pokyčių priežastis ir pasekmes;

9.

pabrėžia, kad pagal mokslinių tyrimų duomenis aiškiai matyti, kaip artimoje ateityje keisis klimatas pagal įvairius regioninius modelius, be to, pasaulinis atšilimas neabejotinai yra ir vystymosi, ir pasaulinės aplinkosaugos problema, labiausiai paveiksianti skurstančiuosius ir besivystančias valstybes; mano, kad prisitaikyti ir kontroliuoti neišvengiamas ilgalaikės taršos pramoninėse valstybėse sukeltas pasaulinio atšilimo pasekmes ne mažiau svarbu negu dėti visas pastangas siekiant švelninti taršos padarinius ir vengti dar didesnio ir dar labiau nevaldomo pasaulinio atšilimo;

10.

pabrėžia, kad anomaliniai reiškiniai, įskaitant, inter alia, Amazonės atogrąžų miškų nykimą, Grenlandijos ledynų tirpsmą ir Vakarų Antarkties ledo sluoksnio nykimą, staigiai susilpnėjusius musonus Indijoje ir didžiulio metano kiekio išsiskyrimą Sibiro tundroje, sunkiai prognozuojami, tačiau neatmetama galimybė, kad visi šie reiškiniai pasieks kritinę ribą dar šiame amžiuje, t. y. dabartinėmis klimato kaitos sąlygomis; pabrėžia, kad, siekiant išvengti šių itin pavojingų reiškinių pasekmių, būtina taikyti kur kas griežtesnes klimato kaitos švelninimo priemones negu numatyta ketvirtojoje tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitoje;

11.

todėl pritaria COP 13 ir COP/MOP 3 išvadoms, kurios patvirtintos atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas; ypač teigiamai vertina Balyje patvirtintą veiksmų planą, kuris turėtų būti įvertintas 2008 m. vyksiančioje COP 14 ir pagal kurį iki 2009 m. turėtų būti susitarta dėl visapusiškos tvarkos; puikiai vertina tai, kad technologijų perdavimo ekspertų grupei paskirta užduotis įvertinti finansinių išteklių, kurie skiriami besivystančioms šalims mainais už jų įsipareigojimą nacionaliniu mastu imtis racionalių klimato kaitos švelninimo veiksmų, už juos atsiskaityti ir juos tikrinti, naudojimo bei šių šalių prieigos prie minėtųjų išteklių spragas ir kliūtis; teigiama vertina tai, kad įsteigtas Prisitaikymo fondas ir kad į naują klimato apsaugos susitarimą įtrauktas miškų klausimas; remiantis pastaruoju susitarimu siekiama stabdyti tolesnį miškų naikinimą ir miškų bei durpynų gaisrus, kurie daro didžiulę žalą vietos bendruomenėms, įskaitant joms priklausančios žemės nusavinimą taikant neteisėtas ar pusiau teisėtas procedūras, ir kurių metu į atmosferą išskiriamas anglies dioksidas;

12.

nesutinka su moksliškai nepagrįstomis pastangomis vertinti mokslinių klimato kaitos priežasčių ir padarinių tyrimų rezultatus kaip abejotinus, neaiškius ar ginčytinus; tačiau suvokia, kad mokslo pažanga neįsivaizduojama bet tam tikros abejonės, laipsniško šios abejonės paneigimo ir paaiškinimų ar modelių ieškojimo remiantis ne vien populiariomis mokslo teorijomis;

13.

todėl mano, kad siekiant priimti atsakingus sprendimus būtini tolesni moksliniai tyrimai, kuriuos atliekant būtų stengiamasi geriau suprasti pasaulinio atšilimo priežastis ir pasekmes; tačiau neatsižvelgdamas į tai mano, kad šiandien turimų žinių pakanka norint suvokti būtinybę formuoti politiką, kurią vykdant būtų mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekis ir ribojama klimato kaita, t. y. užtikrinama, kad temperatūra nekiltų daugiau negu 2oC, bei rengti prisitaikymo prie dabartinės klimato kaitos priemones;

14.

pabrėžia būtinybę toliau analizuoti ir tirti klimato kaitos pasekmes, pvz., poveikį ekonomikos konkurencingumui, energijos sąnaudoms ir socialinei plėtrai Europoje, taip pat žemėnaudos vaidmeniui, miškams ir jų nykimui, jūrų aplinkos vaidmeniui ir su klimato kaita susijusioms pramonės sektoriaus išlaidoms, be to, transporto sektoriui, įskaitant lėktuvų sukeliamos taršos masto nustatymą; mano, kad būtina atlikti papildomus tyrimus ir priskirti prisitaikymą ir rizikos mažinimą vystymo ir skurdo mažinimo politikos priemonėms;

15.

pritaria papildomų mokslinių tyrimų, susijusių su skatinimo naudoti biokurą politikos poveikiu didesniam miškų naikinimui, dirbamos žemės plotų didinimui ir pasaulinei maisto tiekimo sistemai, rezultatams;

16.

pabrėžia poreikį ištirti jūrų žuvų fiziologiją ir ekologiją, ypač tropikų vandenyse, kuriuose atlikta palyginti mažai tyrimų; atkreipia dėmesį į tai, kad papildžius informacijos bazę, mokslininkai galės daryti tikslesnes prognozes ir siūlyti tinkamesnius sprendimus; mano, kad būtina pargabenti visą priegaudą siekiant atlikti mokslinius tyrimus ir taip gerokai papildyti informacijos bazę; taip pat pripažįsta, kad reikia tęsti tyrimus dėl klimato kaitos poveikio jūros paukščių populiacijoms maisto trūkumo ir sėkmingo veisimosi bei išgyvenimo požiūriais;

17.

yra įsitikinęs, kad, siekiant dar labiau informuoti visuomenę, visų pirma turėtų būti skelbiami mokslo įrodymai apie žmogaus veiklos įtaką pasauliniam atšilimui ir kad vėliau turėtų būti siekiama gauti ir išlaikyti visuomenės paramą politinėms išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonėms, pvz., dalyvaujant įvairiems socialiniams veikėjams, ne tik išsivysčiusiose, bet ir sparčiai besivystančiose ekonomikos šalyse; ragina tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją paskelbti savo įvertinimo ataskaitų santrauką; be to, mano, kad būtina keisti individualų gyvenimo būdą ir kad tai turėtų būti įtraukta į švietimo programas, skirtas informuoti apie pasaulinio atšilimo priežastis ir padarinius;

18.

todėl ragina mokslo bendruomenę ir politikus dalyvauti informavimo kampanijose ir užsiimti mažų, tačiau svarbių dalykų lobizmu, kadangi nuo kraštutinių nenumatytų reiškinių neapsaugotos net ir pakankamai pajėgios prisitaikyti prie klimato kaitos bendruomenės;

19.

pabrėžia, kad šiandien sunku gauti išsamios informacijos apie tai, kaip reikėtų gyventi, kad būtų išskiriama kuo mažiau anglies dioksido, įskaitant, pvz., informaciją apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ant plataus vartojimo prekių ir ženklinimą nurodant šių dujų kiekį, ir pažymi, kad būtina šias priemones skubiai vystyti; pabrėžia, kad geriausiu atveju šios iniciatyvos turėtų būti grindžiamos bendrais standartais ir atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį importuojant prekes;

20.

prašo Laikinąjį klimato kaitos komitetą tęsti darbą, o pasibaigus komiteto įgaliojimams pateikti Parlamentui ataskaitą ir atitinkamas rekomendacijas, susijusias su veiksmais ar iniciatyvomis, įskaitant prisitaikymo ir švelninimo priemones, kurios būtų taikomos vykdant būsimą integruotą ES klimato kaitos politiką ir siekiant ES tikslo riboti pasaulyje vidutinę temperatūrą, kad ji nekiltų daugiau negu 2oC, kaip numatyta ketvirtosios tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos įvertinimo ataskaitos išvadose ir rekomendacijose;

21.

ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą aukščiausio lygio derybų ir dialogų metu skatinti ES priklausančias ir nepriklausančias valstybes rengti itin tikslias mokslinių tyrimų ir atitinkamų veiklos rūšių programas, principus ir standartus, kuriais remiantis būtų sprendžiamos su klimato kaita susijusios problemos ir kurie atitiktų mokslo bendruomenės rekomendacijas; taip pat, kad būtų laikomasi nešališkumo ir lygių galimybių principų, skatina dalyvauti visas tarptautines suinteresuotąsias šalis;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/57

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Turkijos pažangos 2007 m. (SEC(2007)1436),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos rengiantis narystei (1) ir 2007 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. (3) ir į 2007 m. vasario 13 d. (4) rezoliucijas dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (5) („Stojimo partnerystė“), ir taip pat ankstesnius 2001, 2003 ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl Stojimo partnerystės,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0168/2008),

A.

kadangi derybos dėl stojimo su Turkija buvo pradėtos 2005 m. spalio 3 d. Tarybai pritarus derybų programai ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatas dar nežinomas, atskaitos taškas,

B.

kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šias pastangas taip pat reikėtų vertinti kaip galimybę toliau atsinaujinti pačiai Turkijai,

C.

kadangi pagal 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas visiškas visų Kopenhagos kriterijų laikymasis ir ES gebėjimas integruoti naujas nares išlieka narystės ES (kuri turėtų likti bendromis vertybėmis pagrįsta bendrija) pagrindu,

D.

kadangi Komisijos 2007 m. pažangos ataskaitoje daroma išvada, kad Turkijoje 2007 m. politinių reformų srityje pasiekta ribota pažanga,

E.

kadangi 2007 metais demokratija Turkijoje sustiprėjo, buvo išrinktas naujas parlamentas, atstovaujantis įvairioms šalies politinėms jėgoms, ir sudaryta vyriausybė, turinti tvirtus įgaliojimus,

F.

kadangi Turkija dar nevisiškai įgyvendino EB ir Turkijos asociacijos susitarime ir jo papildomame protokole nustatytas sąlygas,

G.

kadangi 2007 m. pradėtas darbas penkiose derybų darbo grupėse,

1.

pritaria ministro pirmininko R. T. Erdogano įsipareigojimui, kad 2008 m. taptų reformų metais; ragina Turkijos vyriausybę įgyvendinti savo pažadus, pasinaudojant aiškia parlamentine dauguma, ryžtingai vykdyti svarbiausias reformas, kad Turkija taptų modernia ir klestinčia demokratine valstybe, pagrįsta pasaulietinės valstybės ir pliuralistinės visuomenės principais;

2.

pažymi, kad pirmiausia pačios Turkijos interesais būtina vykdyti tokią modernizaciją; taip pat pripažįsta, kad ES strategiškai svarbu, jog Turkija būtų stabili, demokratiška ir klestinti valstybė; pakartoja, kad Turkijai ir jos būsimiems santykiams su ES gyvybiškai svarbu įvykdyti įsipareigojimus, išdėstytus Stojimo partnerystėje;

3.

pabrėžia, kad tik visuomenė, kuri vadovaujasi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir kuri remiasi demokratija, teisinės valstybės principais ir socialiai orientuota rinkos ekonomika, gali tapti taikia, stabilia ir klestinčia visuomene;

4.

pabrėžia, jog svarbu, kad Turkija kovotų su visų formų diskriminacija pagal EB sutarties 13 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad lygios galimybės būtų suteikiamos visiems žmonėms, nesvarbu, kokia jų lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija;

5.

pastebi, kad Stojimo partnerystė neseniai buvo persvarstyta; supranta, kad šio, trečiojo nuo 2001 m., persvarstymo metu daugelyje sričių numatyta, kad prioritetai gali būti neįvykdyti ilgesnį laiką; ragina Turkijos vyriausybę jau dabar, kaip tai nurodyta partnerystės programoje, pertvarkyti savo reformų planų prioritetus ir kalendorinį planą, turint omenyje, kad tolesni atidėliojimai gali turėti didelę įtaką derybų tempui;

6.

džiaugiasi, kad 2007 m. demokratija įveikė karinių jėgų siekį kištis į politinį procesą; ragina Turkijos vyriausybę ir toliau nuolatos dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad demokratiškai išrinkta politinė vadovybė prisiimtų visišką atsakomybę dėl vidaus, užsienio bei saugumo politikos, taip pat ir Kipro atžvilgiu, formavimo ir dėl to, kad ginkluotosios pajėgos gerbtų šią atsakomybę – visiškai ir nedviprasmiškai pripažintų civilinę kontrolę; ypač pabrėžia, kad reikia organizuoti veiksmingą parlamentinę karinių bei saugumo ir visų susijusių sričių išlaidų priežiūrą;

7.

yra susirūpinęs dėl AK partijos uždraudimo bylos pasekmių; tikisi, kad Turkijos konstitucinis teismas laikysis teisinės valstybės principų, Europos standartų ir Politinių partijų draudimo ir paleidimo ir analogiškų priemonių gairių, priimtų Europos Tarybos Venecijos komisijos 1999 m. gruodžio 10-11 d.; ragina Turkijos parlamentą suderinti Konstituciją su šiais politinių partijų draudimo standartais;

8.

ragina Turkijos vyriausybę vykdant reformas laikytis pliuralizmo ir įvairovės principų pasaulietinėje ir demokratinėje Turkijoje bei ragina vyriausybę ir visas politines partijas konstruktyviai įsipareigoti ieškoti sutarimo dėl svarbių šalies modernizavimo veiksmų;

9.

mano, kad Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pakeitimai, kuriuos 2008 m. balandžio 30 d. patvirtino Turkijos parlamentas, tėra pirmas žingsnis vykdant esminę šio straipsnio ir kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių reformą, ir laukia tolesnių veiksmų šiuo klausimu; pabrėžia, kad būtina pasiekti teorinę ir praktinę pažangą užtikrinant žodžio laisvę; apgailestauja, kad 2007 m. toliau daugėjo asmenų, persekiojamų baudžiamąja tvarka pagal teisės aktų nuostatas, numatančias nesankcionuotus apribojimus dėl nesmurtinės nuomonės pareiškimo (6); mano, kad geriausia išeitis būtų panaikinti 301 straipsnį ir kitas teisės aktų nuostatas, kuriomis neteisėtai varžoma pagal tarptautinę teisę suteikiama žodžio laisvė, siekiant kad Turkijoje būtų visiškai užkrinta žodžio ir spaudos laisvė, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) puoselėjamus standartus;

10.

džiaugiasi, kad Turkijos parlamentas neseniai priėmė Pagrindų įstatymą; pritaria Komisijos ketinimui išnagrinėti šį teisės aktą ir pabrėžia, kad ji turėtų tirti, ar šiame įstatyme išvardytos visos problemos, su kuriomis susiduria nemusulmoniškos religinės bendruomenės, įsigydamos nuosavybę ir ją valdydamos, įskaitant nusavintą nuosavybę, parduotą trečiosioms šalims; kviečia Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad šis įstatymas būtų įgyvendinamas laikantis Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos žmogaus teisių teismo teismų praktikos;

11.

ragina Turkijos vyriausybę atlikus teigiamą veiksmą – priėmus Pagrindų įstatymą, vykdyti savo įsipareigojimus religijos laisvės klausimu ir laikantis EŽTK ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos sukurti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis visos religinės bendruomenės galėtų veikti be pernelyg didelių apribojimų, ypač klausimais, susijusiais su jų teisiniu statusu, dvasininkų mokymu, bažnytinės valdžios rinkimu, religiniu auklėjimu ir religinių apeigų vietų statymu; ragina saugoti religinį ir kultūrinį paveldą; pakartoja raginimą nedelsiant vėl atidaryti graikų ortodoksų Halki seminariją ir vėl leisti viešai vartoti ekleziastinį ekumeninio patriarcho titulą; pritaria Tarybai, 2007 m. liepos 24 d. išreiškusiai susirūpinimą dėl Turkijos kasacinio teismo sprendimo dėl ekumeninio patriarchato, ir tikisi, kad šis sprendimas nesukliudys patriarchatui ir kitoms ne musulmonų religinėms bendruomenėms naudotis savo teisėmis, užtikrintomis Europos žmogaus teisių konvencijoje;

12.

ragina Turkijos vyriausybę pirmumo tvarka imtis politinės iniciatyvos rasti ilgalaikį kurdų klausimo sprendimą, o tai įmanoma tik akivaizdžiai pagerinus kurdų kilmės piliečių galimybes tenkinti kultūrinius, ekonominius ir socialinius poreikius, įskaitant tikrą pagal viešąją ir privačiąją švietimo sistemas teikiamą galimybę mokytis kurdų kalbos, transliuoti laidas šia kalba ir vartoti ją kasdieniame gyvenime ir teikiant viešąsias paslaugas; mano, kad galimas Demokratinės visuomenės partijos (angl. DTP) draudimas yra žalingas ir nepadės siekti politinio sprendimo;

13.

kviečia DTP, jos narius parlamente ir jos narius miestų merus aiškiai atsiskirti nuo Kurdistano darbininkų partijos (angl. PKK) ir demokratinėje Turkijos valstybėje konstruktyviai ieškoti kurdų klausimo politinio sprendimo; taip pat prašo visų kitų Turkijos partijų siekti to paties tikslo;

14.

apgailestauja, kad būta daug teismo bylų prieš išrinktus merus ir kitus politikus dėl kurdų kalbos vartojimo ar dėl nuomonės kurdų klausimu reiškimo, pvz., teismo procesai, susiję su neseniai nuteista Leyla Zana ir 53 DTP merais;

15.

kartoja ankstesnius raginimus Turkijos vyriausybei parengti visapusę strategiją, kaip skatinti Turkijos pietrytinės dalies socialinį ekonominį ir kultūrinį vystymąsi, kur daugiau nei pusė gyventojų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos; laikosi nuomonės, kad ši strategija taip pat turėtų padėti spręsti socialines, ekologines, kultūrines ir geopolitines problemas, kylančias dėl Pietryčių Anatolijos projekto; prašo Komisijos susieti pasirengimo narystei pagalbos priemonės (angl. IPA) (7) regioninės paramos programą su sparčiu tokios strategijos parengimu;

16.

ragina Turkijos vyriausybę parengti išsamią nacionalinę strategiją, skirtą šalies viduje perkeltų asmenų problemai spręsti, kuri padėtų pašalinti esamus teisinius ir praktinius trūkumus ir teikti finansinę ir kitokią paramą, reikalingą siekiant tinkamai spręsti šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimo ir jiems skiriamų kompensacijų problemas;

17.

atsižvelgia į tai, kad jau rengiama nauja pilietinė konstitucija; laiko tai pagrindine galimybe konstitucijoje įtvirtinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą; primena, kad turėtų būti sukurta kontrolės ir pusiausvyros sistema, kuri užtikrintų demokratiją, teisės normų laikymąsi, socialinę sanglaudą ir religijos atskyrimą nuo valstybės; taip pat pabrėžia, kad naujojoje konstitucijoje turėtų būti užtikrinama lyčių lygybė, vengiama naudoti neskaidrius kriterijus, tokių kaip bendra moralė, moterys neturi būti laikomos visų pirma šeimos ar bendruomenės narėmis ir dar kartą patvirtinamos moterų žmogaus teisės, įskaitant lytines ir reprodukcines teises, kaip jų asmens teisės;

18.

ragina į šį konstitucinį procesą įtraukti visą pilietinę visuomenę siekiant pasiekti sutarimą dėl Turkijos konstitucijos ateities, kuriame dalyvautų politinės partijos, etninės ir religinės mažumos ir socialiniai partneriai; pažymi, kad gyventojai nusivylę ir susirūpinę dėl to, kad draudimo universitetuose ryšėti skraistes panaikinimas nebuvo numatytas platesniame reformų pakete, kuris grindžiamas išsamiu konsultavimusi su pilietine visuomene; primena savo ankstesnes rekomendacijas dėl rinkimų slenksčio, pateiktas anksčiau minėtoje 2006 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje;

19.

pastebi, kad pasiekta pažanga didinant teismų sistemos veiksmingumą; pritaria Turkijos vyriausybės planui įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kuri stiprintų teismų nepriklausomumą ir nešališkumą, didintų visuomenės pasitikėjimą teismų sistema; laikosi nuomonės, kad tokia strategija turėtų visų pirma užtikrinti, jog įstatymų, susijusių su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, aiškinimas atitiktų EŽTK nuostatas; mano, kad ši strategija gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei bus vykdoma griežta teisėjų perkvalifikavimo programa; susirūpinęs dėl neigiamo kai kurių teismų sistemos veikėjų požiūrio į tarptautinius susitarimus dėl pagrindinių teisių ir laisvių bei į Europos žmogaus teisių teismo priimtus sprendimus bylose prieš Turkiją dėl EŽTK pažeidimų;

20.

ragina Turkijos konstitucinį teismą daryti pažangą priimant galutinį sprendimą dėl ombudsmeno teisės, suteikiant vyriausybei galimybę nedelsiant steigti ombudsmeno tarnybą; pataria Turkijai šiuo klausimu bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir ES valstybių narių ombudsmenais;

21.

yra susirūpinęs dėl dalies visuomenės didelio priešiškumo mažumoms ir dėl prievartos, kuri grindžiama politinėmis bei religinėmis priežastimis; ragina Turkijos vyriausybę imtis veiksmų prieš tokį priešiškumą kurstančias organizacijas ir grupes ir apsaugoti visus asmenis, kuriems grasinama bei kurie bijo dėl savo gyvybės, ir dėti ilgalaikes pastangas kuriant sąlygas, palankias siekiant užtikrinti visišką pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms;

22.

griežtai reikalauja, kad Turkijos valdžios institucijos atliktų išsamų tyrimą dėl Hranto Dinko ir trijų krikščionių Malatijoje nužudymo, taip pat dėl visų kitų atvejų, kai prievarta kilo dėl politinių, religinių ar rasinių priežasčių; apgailestauja dėl lėto šių bylų nagrinėjimo teismuose, įtarimų šališkumu ir dėl to atsirandančio nebaudžiamumo jausmo ir ragina valdžios institucijas visiškai išaiškinti įtarimus dėl kompetentingų institucijų aplaidumo, o visus atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

23.

ragina Turkijos valdžios institucijas griežtai laikantis teisinės valstybės principų ryžtingai vykdyti „Ergenekono“ nusikalstamos organizacijos tyrimą, visiškai atskleisti ryšius su valstybės struktūromis ir įsipainiojusius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

24.

atsižvelgia į Komisijos vertinimą, kad pastebima ilgalaikė kankinimo ir blogo elgesio atvejų skaičiaus mažėjimo tendencija bei teigiamas tinkamų teisinių apsaugos priemonių poveikis; tačiau prašo Komisiją išanalizuoti, ar įstatymas prieš terorizmą ir įstatymas dėl policijos pajėgų neturi įtakos šiam teigiamam vertinimui; ragina Turkijos vyriausybę paspartinti kovą su kankinimais, vykdomais už sulaikymo centrų teritorijų ribų ir jose, ir su teisėsaugos pareigūnų nebaudžiamumu, taip pat ratifikuoti ir įgyvendinti Konvencijos prieš kankinimus ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą neprivalomąjį protokolą, taip užkertant kelią nuolatiniams kankinimams ir užtikrinant nepriklausomą stebėseną sulaikymo centruose;

25.

atsižvelgia į ministro pirmininko T. Erdogano vertinimą, išsakytą per neseniai vykusį oficialų vizitą į Vokietiją; todėl laikosi nuomonės, kad Turkijos vyriausybė turėtų imtis priemonių, kad visi piliečiai galėtų puoselėti savo kultūrinę tapatybę demokratinėje Turkijos valstybėje; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į derybų programoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su pagarba mažumoms ir jų apsauga, taip pat realiomis galimybėmis mokytis, transliuoti laidas, teikti ir gauti viešąsias paslaugas ne tik turkų, bet ir kitomis kalbomis;

26.

džiaugiasi, kad pasiekta pažanga ginant moteris nuo prievartos, ir šiuo požiūriu gerai vertina viešųjų įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų atliktą darbą; skatina Turkijos valdžios institucijas toliau šalinti šeiminį smurtą, vadinamuosius „žudymus dėl garbės“ ir priverstines vedybas, ypač priimant ir griežtai laikantis tinkamų įstatymų, tęsiant ilgalaikes viešąsias kampanijas, atidarant daugiau prieglaudų aukoms, spartinant teisėsaugos institucijų pareigūnų apmokymą ir įdėmiai stebint, kaip šios iniciatyvos įgyvendinamos; susirūpinęs pažymi, kad vis dar sunku gauti patikimų duomenų apie prievartos prieš moteris atvejus, ir ragina Turkijos vyriausybę išspręsti šią problemą;

27.

pripažįsta, kad nemažai moterų eina svarbias pareigas Turkijos ekonominėje, politinėje ir akademinėje srityse, ir pakartoja, kad esminė prielaida siekti tolesnio ekonominio Turkijos augimo ir klestėjimo yra vienodas vertinimas, galimybė moterims įgyti išsilavinimą ir galių suteikimas moterims politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse; tačiau susirūpinęs pažymi, kad bendras dirbančių moterų skaičius Turkijoje vis dar tik 23,8 proc. (8) ir kad politikoje dalyvaujančių moterų beveik nepadaugėjo; todėl ragina Turkijos vyriausybę imtis akivaizdžių veiksmų didinant dirbančių ir dalyvaujančių politikoje moterų skaičių, ypač kaimo vietovėse, ir daugiau jų įdarbinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemose bei naudoti būdus ar laikinas priemones siekiant, kad daugiau moterų aktyviai dalyvautų politikoje;

28.

teigiamai vertina Turkijos vyriausybę dėl jos paramos ES ir Turkijos partnerių bendradarbiavimui, pvz., miestų partnerystės projektui, kuriame rengiamasi nepriklausomos lyčių lygybės kontrolės institucijos įkūrimui ir rengiami 750 lyčių aspekto specialistų; tikisi, kad tokia lyčių lygybės kontrolės institucija bus įkurta nedelsiant;

29.

pabrėžia, kad neaišku, kokius įgaliojimus numatyta suteikti siūlomai Turkijos parlamento lygių galimybių komisijai; ragina Turkijos parlamentą sukurti specialiąją komisiją, kuri turėtų visas teisėkūros galias, nes tai būtina siekiant pagerinti moterų teisių ir lyčių aspekto integravimo padėtį Turkijoje;

30.

gerbia ir aktyviai remia moterų organizacijų darbą Turkijoje, kuris padeda stiprinti moterų vaidmenį visuomenėje, padeda apsaugoti jas nuo prievartos ir skatina jų verslumą, nes yra teigiamas moterų ekonominio nepriklausomumo pavyzdys bei prisideda prie moterų ir vyrų lygiateisiškumo;

31.

gerai vertina Turkijos ekonomikos vystymąsi; pakartoja savo nuomonę, kad tik socialiniu požiūriu susieta visuomenė, remiama stiprios viduriniosios klasės, gali suklestėti; tačiau apgailestauja, kad stiprus ekonomikos augimas turi nedidelę įtaką vis dar silpnai darbo rinkai; pabrėžia, kad būtina išspręsti šešėlinės ekonomikos problemą ir padėti tvirtą pagrindą socialinės apsaugos sistemai; mano, kad suteikus didesnį vaidmenį mažoms ir vidutinėms įmonėms ekonomikos augimas būtų greitesnis;

32.

pabrėžia, kad dėl veiksmingo socialinio dialogo gali atsirasti partnerystė, kuri būtina socialiai orientuotos rinkos ekonomikos veikimui; yra nusivylęs, kad stiprinant socialinio dialogo priemones pasiekta ribota pažanga; ragina Turkijos vyriausybę visiškai įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir pabrėžia, kad būtina šalinti esančius susivienijimų laisvės, teisės streikuoti ir kolektyvinės sutarties sudarymo derybų teisės apribojimus;

33.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad 2008 m. Stambule vykusio gegužės 1-osios mitingo metu Turkijos policija panaudojo nepagrįstai didelę jėgą prieš demonstrantus; dar kartą pabrėžia, kad laisvė jungtis į asociacijas ir taiki laisvųjų profesinių sąjungų veikla priskiriama prie pagrindinių teisių, numatytų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją;

34.

pažymi, kad socialiniu požiūriu susietai visuomenei atsirasti labai svarbi galimybė gauti išsilavinimą; gerai vertina Turkijos vyriausybės ir pilietinės visuomenės vaidmenį kampanijoje, kurios tikslas – priimti daugiau mergaičių į mokyklas; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog visi gimę vaikai būtų registruojami ir gerinti stebėseną ir priežiūrą, kad būtų laikomasi įpareigojimo mažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių; labai vertina Turkijos vyriausybės laimėjimus mažinant vaikų darbą ir skatina toliau dėti pastangas šioje srityje;

35.

išreiškia susirūpinimą dėl korupcijos lygio; ragina Turkijos valdžios institucijas kurti bendrą kovos su korupcija strategiją, skirtą veiksmingai kovai su korupcija;

36.

yra susirūpinęs dėl Turkijos regionų, taip pat miesto ir kaimo vietovių didelių išsivystymo skirtumų; ragina Turkijos vyriausybę pasiūlyti visapusę strategiją, kaip išlyginti šiuos skirtumus; prašo Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti Parlamentui informaciją apie ES finansavimą, teikiamą 2007 ir 2008 m. strateginiam planavimui pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA);

37.

ragina Turkijos vyriausybę projektams, kurie turės didelį poveikį aplinkai (pvz., užtvankų Munzuro slėnyje, Allianoi užtvankos, Ilisu užtvankos statybos ir aukso kasyklų Bergamoje ir kituose regionuose projektams) ir gali pakenti istoriniam paveldui bei unikaliems vertingiems kraštovaizdžiams, taikyti Europos standartus; ragina Turkijos vyriausybę planuojant regionų plėtros projektus naudotis ES teise kaip gairėmis;

38.

labai smerkia PKK ir kitų teroristinių grupuočių Turkijoje vykdomus išpuolius; smerkia 2008 m. sausio mėn. Diyarbakire kilusias riaušes, per kurias žuvo šeši ir buvo sužeista daugiau nei 60 žmonių, ir nuoširdžiai užjaučia šio nusikaltimo aukų šeimas; vėl išreiškia solidarumą su Turkija kovojant su terorizmu ir dar kartą ragina PKK nedelsiant paskelbti ugnies nutraukimą ir besąlygiškai jo laikytis;

39.

vėl ragina Turkijos vyriausybę susilaikyti nuo netinkamų karinių operacijų, kurias vykdant būtų pažeidžiama Irako teritorija; reikalauja, kad Turkija gerbtų Irako teritorinį vientisumą, žmogaus teises ir teisinę valstybę bei užtikrintų, kad būtų išvengta civilių aukų; reikalauja iš Irako vyriausybės ir Irako kurdų regioninės vyriausybės, kad Irako teritorija nebūtų naudojama kaip bazė teroristiniams išpuoliams prieš Turkiją; džiaugiasi, kad prasidėjo Turkijos ir Irako vyriausybių bendravimas, taip pat reikalauja imtis priemonių siekiant paspartinti bendradarbiavimą su Irako kurdų regionine vyriausybe, kad būtų veiksmingai sutrukdyta galimiems teroristiniams išpuoliams prisidengus Irako atsakomybe;

40.

primena Turkijos įsipareigojimą palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis ir pabrėžia savo įsitikinimą, kad Turkija atsisakys bet kokių grasinimų kaimyninėms šalims ir visus iškilusius konfliktus išspręs taikiai, laikydamasi JT Chartijos ir kitų atitinkamų tarptautinių konvencijų bei dvišalių susitarimų ir įpareigojimų; ypač skatina Turkijos valdžios institucijas išlaikant gerus kaimyninius santykius stiprinti dialogą su Graikija (pvz., dėl Egėjo kontinentinio šelfo) ir Bulgarija (pvz., dėl Bulgarijos trakų pabėgėlių nuosavybės teisių), siekiant išspręsti visas svarbias dvišales problemas;

41.

pabrėžia, kad būtina rasti visapusį Kipro problemos sprendimą; teigiamai vertina 2008 m. kovo 21 d. dviejų Kipro bendruomenių susitarimą ir kviečia abi šalis pasinaudoti šiuo metu susidariusia galimybe pasiekti visapusį sprendimą JT kontekste, laikantis principų, kuriais remiantis buvo sukurta ES; atsižvelgdamas į tai, primena savo ankstesnes rezoliucijas, teigdamas, kad išvedus Turkijos pajėgas būtų lengviau derėtis dėl šios problemos sprendimo;

42.

pritaria finansinės paramos priemonės, skirtos Kipro turkų bendruomenės ekonominiam vystymuisi skatinti, įdiegimui; dar kartą ragina Komisiją pateikti specialųjį pranešimą apie šios priemonės įgyvendinimą ir veiksmingumą;