17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/1

453-OJI PLENARINĖ SESIJA 2009 M. GEGUŽĖS 13, 14 D.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra konkurencingumui remti“

(Tiriamoji nuomonė)

(2009/C 277/01)

Pranešėja Anna Maria DARMANIN

2008 m. birželio 27 d. Tarybai pirmininkausianti Čekija paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę

„Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra konkurencingumui remti“.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Anna Maria Darmanin.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę vieningai.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. EESRK ragina iš naujo apibrėžti konkurencingumo sąvoką ir mano, kad ilgalaikio konkurencingumo daugiau negalima vertinti vien tik pagal BVP. Veikiau jis turi būti nustatomas remiantis platesnio masto požiūriu, įskaitant socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės plotmės tvarumo veiksnius. EESRK mano, kad dabartinėmis ekonomikos sąlygomis atėjo metas visą dėmesį skirti tvariam ir į ateitį orientuotam konkurencingumui.

1.2. EESRK vertina inovacijas kaip lemiamą tvaraus konkurencingumo aspektą. Tvarumas – tai procesas ir kintantis dydis, todėl inovacijos gali šį procesą ištobulinti. Nederėtų pamiršti, kad moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra taip pat yra labai svarbus inovacijų proceso aspektas.

1.3. Šioje nuomonėje EESRK įvardija keletą kliūčių, trukdančių taikyti į mokslinius tyrimus ir inovacijas orientuotą požiūrį. Tokioms kliūtims pašalinti reikia ilgalaikės vizijos ir ateitį numatančių investicijų. Todėl EESRK rekomenduoja imtis toliau nurodytų iniciatyvų siekiant kiek galima sumažinti minėtų kliūčių poveikį:

—

suderinti inovacijų diegimo galimybes ir programas Europos Sąjungoje. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra daugybė galimybių investicijoms skatinti, tačiau dažnai jų niekas nesieja ir aiškiai nekoordinuoja. Todėl EESRK mano, kad tokias programas administruojančios Komisijos tarnybos ir kitos inovacinių programų struktūros turėtų labiau stengtis inovacijų srityje užtikrinti koordinavimą;

—

mažinti informacijos perteklių ir sudaryti paprastesnes bei nuoseklesnes sąlygas pasinaudoti inovacijų ir mokslinių tyrimų rezultatais ir galimybėmis. EESRK pripažįsta, kad jau buvo imtasi veiksmų siekiant sumažinti nesistemingos informacijos perteklių, tačiau reikia atlikti daugiau. Visų pirma, atsižvelgiant į MVĮ poreikius, informacija turi būti tikslinga, paprasta, veiksminga ir suderinta;

—

daugiau investuoti į švietimo sistemas, aktyviau vykdant atitinkamas programas, pvz., Erasmus ir Comenius, kuriose dalyvaujantiems studentams suteikiama naudinga galimybė mokytis už gimtosios šalies ribų. EESRK mano, kad pradinis ir vidurinis ugdymas yra itin svarbūs etapai, kuriuose galima pasiekti tvariausių pokyčių, todėl tokios galimybės, kurias suteikia pirmiau minėtos programos, yra svarbus moksleivių lavinimo orientyras;

—	į bendrąsias mokymo programas privalomai įtraukti verslumą. Verslumu grindžiama mąstysena yra svarbi ir mokslinių tyrimų srityje, ir pramonėje, todėl šią savybę galima ugdyti užtikrinant, kad švietimo sistema daug dėmesio skirtų verslumo vystymui;

—	gerinti jaunų verslininkų įsteigtų įmonių, užsiimančių aukštųjų technologijų procesais ar produktais, ekonominio išlikimo galimybes;

—

nustatyti tokias jaunųjų mokslininkų įdarbinimo sąlygas, kurios ne tik nežemintų jų orumo, bet ir į šią profesinę sferą pritrauktų geriausius darbuotojus. EESRK pripažįsta, kad valstybėse narėse mokslinių tyrimų specialistų darbo sąlygos skiriasi, tačiau pabrėžia, kad šį klausimą reikėtų spręsti suderintai visos Europos mastu;

—	į inovacijų diegimo procesą įtraukti visas valstybes nares, kadangi jos yra svarbios veikėjos, ir taip išnaudoti ES 27 potencialą, o ne kviesti tik mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) bei inovacijų srityje daugiau patirties sukaupusius dalyvius,

—	stiprinti struktūras, kurios padėtų akademinei bendruomenei ir pramonės atstovams nuolat keistis patirtimi.

1.4. EESRK pripažįsta, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra ne tik universitetams ir specialiems įmonių skyriams, bet visiems svarbus klausimas. Kiekvienoje darbovietėje visi žmonės turi didžiulių asmeninių resursų, todėl darbuotojų inicijuojamas koncepcines inovacijas reikia toliau vystyti. Į jas reikia atsižvelgti sprendžiant bendradarbiavimo darbovietėse, mokymo visą gyvenimą ir darbo tarybų veiklos klausimus.

1.5. EESRK mano, kad naujojoje Lisabonos darbotvarkėje, skirtoje laikotarpiui po 2010 m., valstybių narių tikslas turėtų būti ne tik investavimas į MTTPI, bet ir BVP išlaidos švietimui, nes EESRK mano, kad tai svarbus inovacijų katalizatorius. Todėl EESRK rekomenduoja naujojoje Lisabonos darbotvarkėje, skirtoje laikotarpiui po 2010 m. įrašyti tokius tikslus:

—	7 proc. BVP skirti visų lygių mokymui – nuo pradinio ugdymo iki aukštojo mokslo,

—	1 proc. BVP − viešiesiems MTTP,

—	2 proc. − privačioms investicijoms į MTTP.

1.6. EESRK tai pat laikosi nuomonės, kad šalys ir įmonės, kurioms būdingas aukštas tvarios gamybos, naujųjų technologijų ir ypatingai aplinką tausojančių gaminių lygis, bus konkurencingiausios ateityje. EESRK rekomenduoja, kad ES aplinkos tausojimą vertintų kaip pagrindinį veiksnį švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, pramonės, transporto, energetikos ir klimato kaitos, socialinės ir užimtumo politikos srityse ir kad remtų griežtesnę ir ryžtingesnę bendradarbiavimo įvairiose politinėse srityse politiką.

1.7. Būtent čia Komitetas įžvelgia rimtą pavojų, keliamą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės: daugelis įmonių gali būti priverstos mažinti savo mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo veiklą ir nepriimti naujų darbuotojų, tad universitetų ir aukštųjų technikos mokyklų absolventai bus pasmerkti nedarbui. Todėl Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares būtent šiuo sudėtingu krizės laikotarpiu, pasitelkiant anticiklinę įdarbinimo politiką valstybės paramą gaunančiuose mokslinių tyrimų institutuose, imtis priemonių išvengti gresiančio jaunų mokslininkų ir inžinierių nedarbo bei toliau skatinti jaunimo motyvaciją rinktis gamtos ir technikos mokslų studijas.

2. Konkurencingumas

2.1. EESRK nuomone, ES konkurencingumui būtina suteikti naują impulsą priimant konkrečius sprendimus, labai padidinant išteklius ir visapusiškai į šį procesą įtraukiant visų mokslinių ir techninių sričių ekspertus bei struktūras iš visos Bendrijos. Tik užtikrinusi veiksmingą atnaujintos inovacijų politikos sinergiją su visų kitų sričių Bendrijos politika, Europos Sąjunga galės pasivyti ir padėti pagrindus naujam vystymosi modeliui, grindžiamam ES eksporto apimčių augimu palyginti su besiformuojančios ekonomikos šalimis, kurių pranašumas – pigi darbo jėga.

2.2. EESRK mano, kad reikėtų praplėsti Europos šalių konkurencingumo vertinimo pagrindą, o ne tik apsiriboti valstybių narių BVP. Todėl būtina pereiti prie labiau kompleksinio požiūrio į konkurencingumą, pabrėžiant tvarų konkurencingumą. Tokiam konkurencingumui pasiekti yra įvairių priemonių. Keletas tokių priemonių yra nurodyta projekto PARADISO informaciniame dokumente, kurį parengė Romos klubo nariai. EESRK pabrėžia, kad reikia naujos priemonės, kuri padėtų atsižvelgti į jau praktikuojamus veikimo būdus. Naujoji priemonė būtų skirta apsvarstyti tvarių socialinių taikomųjų programų, tvarių ekonominių scenarijų, tvarumo mūsų planetos labui sąvokas.

2.3. Atsižvelgdamas į ekonomikos nuosmukį išvystytos pramonės šalyse ir liūdnas ES ekonomikos perspektyvas, EESRK nori padėti rasti sprendimus, būtinus krizei įveikti. Todėl EESRK palankiai vertina ES pirmininkaujančios Čekijos pasiūlymą parengti tiriamąją nuomonę „Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra konkurencingumui remti“.

2.4. Komitetas įsitikinęs, kad tokį sunkų laikotarpį, kurį dabar išgyvename, gali ryžtingai įveikti ir greitai atsigauti tik tos įmonės, kurios sugebės konkuruoti aukštos kokybės tradicinių gaminių ir pažangiųjų technologijų rinkose. Vienintelis būdas geresnei ateičiai užtikrinti – pasiryžimas diegti inovacijas ir vykdyti mokslinius tyrimus. Akivaizdu, kad tie, kurie praeityje investavo į mokslinius tyrimus, dabar turi tinkamas struktūras ir žmogiškuosius išteklius, todėl jų galimybės anksčiau ir sėkmingiau įveikti krizę yra geresnės nei tų, kurie šiai sričiai neskyrė tinkamo dėmesio.

3. Moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos

3.1. EESRK pripažįsta, kad moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra yra inovacijų varomoji jėga. Šiuo itin jautriu laikotarpiu, kurį išgyvena Europa, reikia spręsti pramonės inovacijų klausimą. Kad sustabdytume ekonomikos nuosmukį ir vis didėjančią recesiją, EESRK nuomone, būtina ryžtingai pradėti inovacinį procesą, kuriame pažanga būtų orientuota į „tikruosius konkurencijos veiksnius“. Jų pagrindas – keletas esminių ramsčių, kurie Europos pramonės sistemai gali suteikti veiksmingą impulsą, aktyviai išnaudojant išsiplėtusios vidaus rinkos teikiamus privalumus. Šie ramsčiai yra:

—	moksliniai tyrimai, inovacijos ir verslumas,

—	investicijų skatinimas ir

—	atnaujintas ryžtingas įsipareigojimas vykdyti mokymus.

3.2. Dabar atrodo akivaizdu, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Europos Sąjungoje, be abejonės, nuveikta labai daug. Nepaisant to, atsižvelgiant į poreikius, atsiradusius dėl dabartinės krizės sunkumo, reikia investuoti daugiau. EESRK norėtų, kad būtų didinamos pastangos naujovių, sukurtų įgyvendinant mokslinių tyrimų programas, pardavimo srityje. Be to, EESRK ragina užtikrinti didesnį lėšų skyrimo ir įvertinimo procesų skaidrumą.

Europos Komisijos paskelbtame Europos ekonomikos atgaivinimo plane suteikiamas papildomas impulsas inovacijoms diegti. Tai buvo pabrėžta numatant ateityje lėšų skirti „žaliojo automobilio“, „energijos naudojimo efektyvumo“ ir „ateities gamyklų“ iniciatyvoms. Visų jų tikslas – dar labiau skatinti mokslinius tyrimus šiose trijose srityse, kurios nukentėjo nuo dabartinės ekonomikos krizės.

3.3.1. Europa labai daug investavo į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros skatinimo struktūras. Tai akivaizdžiai rodo daugybė jau veikiančių struktūrų ir vykdomų programų, kurios priklauso įvairioms centrinėms, nacionalinėms ir regioninėms sistemoms.

4. Žinių trikampis

4.1. Savaime suprantama, norint pramonėje veiksmingai diegti inovacijas ir vykdyti MTTP, visuose proceso etapuose reikia užtikrinti trijų žinių trikampio elementų efektyvią sąveiką.

4.2. Komiteto nuomone, pagrindinis tikslas bus užtikrinti viešojo ir privataus sektorių mokslinių tyrimų, universitetinių studijų ir pramonės subjektų itin glaudų bendradarbiavimą, kuris ko gero turi lemiamos reikšmės kuriant Europos konkurencingumo skatinimo nenutrūkstamą procesą.

4.3. Neseniai buvo priimta konkrečiai šiems klausimams skirta nuomonė „Mokslinių tyrimų organizacijų, pramonės ir MVĮ bendradarbiavimas ir žinių perdavimas – svarbios išankstinės inovacijų sąlygos“ (INT/448). Jos tikslas – atlikti išsamią dabartinio etapo analizę, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir ateities perspektyvas, ypatingą dėmesį skiriant kliūtims, kurias reikia įveikti greitai ir veiksmingai perduodant žinias iš vienos bendruomenės į kitą, kadangi jos pernelyg ilgai buvo viena nuo kitos nutolusios ir nebendradarbiavo.

4.4. Šiomis mokslo bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimo aplinkybėmis EESRK rėmė ir palankiai vertina mokslinių tyrimų konsorciumo įsteigimą. Konsorciumo veikla bus finansuojama viešojo ir privataus sektorių lėšomis, kaip ir, pavyzdžiui, neseniai pasiūlyta bendrų technologijų iniciatyvų (BTI) schema, kurią Komitetas vertina teigiamai, ragindamas ją greičiau įgyvendinti ir plačiau taikyti (1). Komitetas pasisako už tai, kad šios iniciatyvos būtų plėtojamos ir taikomos kituose sektoriuose, kadangi jos ne tik nuo pat pradžių apibrėžia viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir vienodą išteklių skirstymą, bet ir suteikia universitetinėms struktūroms, viešojo ir privataus sektorių mokslinių tyrimų centrams ir mokslinių tyrimų įstaigoms atstovaujantiems organams galimybę dalyvauti šių įmonių veikloje.

4.5. Todėl EESRK norėtų dar kartą (kaip ir ankstesnėje nuomonėje INT/335) paraginti skubiai imtis aktyvių koordinavimo ir konsolidavimo veiksmų akademinės visuomenės ir verslo atstovų ryšiams stiprinti. To jau pasiekta Europos technologijų institute (ETI). Komiteto nuomone, reikėtų, kad institutas kuo greičiau taptų funkcionalus skiriant būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

4.6. EESRK mano, kad pirmiau minėtas Bendrijai tenkantis koordinatorės vaidmuo technologijų srityje stiprinant įmonių ir universitetų bendradarbiavimą bei sąveiką yra gyvybiškai svarbus. Tai lemiamas veiksnys novatoriškų produktų ir procesų plėtojimui, o jis yra būtinas siekiant didinti ES pramonės sistemos konkurencingumą.

5. Kliūtys veiksmingai mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrai

5.1. Kad būtų galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie dabartinę padėtį Europos inovacijų srityje, turime išanalizuoti inovacijų skatinimui trukdančias kliūtis.

5.2. EESRK nustatė keletą tokių kliūčių. Labiausiai paplitusias kliūtis būtų galima apibūdinti taip:

—	Europos mokymo įstaigos yra mažiau linkusios skatinti jaunimą imtis mokslininkų karjeros,

—	prastos Europos jaunųjų mokslininkų darbo sąlygos palyginti su jų kolegoms sudaromomis sąlygomis kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, ir palyginti su kitomis profesijomis. Tai didelė kliūtis norint pritraukti gerus jaunus mokslininkus į šią profesinę sferą,

—	Europos mokslinių tyrimų institutai mažiau žino apie pramonės ekonominius poreikius,

—	Europos pramonė ne visada imasi inovacijų, kurias pasiūlo mokslinių tyrimų institutai.

5.3. Panagrinėjęs išsamiau, EESRK nustatė keletą papildomų kliūčių:

—	Europos kultūroje verslumas nėra skatinamas ir jo nepakankamai mokoma Europos mokyklose, parama jauniesiems verslininkams yra menka, pradinės ekonominės sąlygos ir galimybės naujoms aukštųjų technologijų įmonėms išgyventi pirmuosius penkerius metus yra prastos, todėl nėra pakankamo stimulo,

—	Europos akademinė kultūra nesudaro palankių sąlygų tokiems moksliniams tyrimams, kurie skatintų konkurencingumą,

—	pramonės kultūra ko gero neskatina imtis pokyčių ir iniciatyvumo,

—	kai kurios ES valstybės narės, visų pirma 12 neseniai į ES įstojusių valstybių, mažai dalyvauja inovacijų programose ir mokslinių tyrimų plėtroje.

6. Pagrindinis inovacijų ir konkurencingumo veiksnys – profesinis mokymas

6.1. Siekiant įgyvendinti Bendrijos lygiu nustatytas programas ir prioritetus, kurių tikslas – aukštas konkurencingumo lygis, būtina turėti aukštos profesinės kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių, kurių profesinio mokymo galimybės bent jau atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus.

6.2. Žmogiškasis kapitalas iš tiesų yra svarbiausiais mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros šaltinis. Nuo pat pradžių Europos Sąjunga pripažino, kad Europos integracijos procesas turėtų apimti švietimą ir kultūrą. Romos sutarties 127 straipsnyje (EB sutarties 150 straipsnis) teigiama, kad „Bendrija įgyvendina profesinio mokymo politiką, kuri remia ir papildo valstybių narių veiksmus, kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą“.

6.3. Iki XX a. devintojo dešimtmečio būta daug kalbų apie reformas profesinio mokymo srityje, bet praktiškai nuveikta nedaug. Tendencija pasikeitė po to, kai buvo įkurtas oficialus Europos informacijos apie švietimo sistemas ir politiką rinkimo, stebėsenos ir skleidimo tinklas Eurydice. 1985 m., plačiai išaiškinus „profesinio mokymo“ koncepciją, įtraukiant visas mokymo formas, padedančias įgyti profesiją, amatą ar užsiėmimą, įskaitant ir aukštąjį išsilavinimą, nustatytas teisinis pagrindas imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu švietimo srityje.

6.4. Būtent tada mokymas tapo Bendrijos politikos prioritetu ir buvo įgyvendintos pirmosios Bendrijos programos (COMETT, ERASMUS, LINGUA aukštojo mokslo sistemoje ir PETRA, EUROTECNET ir FORCE profesinio mokymo srityje).

6.5. Jų poveikį mokymui Bendrijos lygiu atspindi ERASMUS programa, kuri, nors iš pradžių patyrė kliūčių kai kuriose valstybėse narėse, per daugiau nei dvidešimt gyvavimo metų suteikė galimybę 1 500 000 studentų ir 250 000 dėstytojų pasimokyti ar padirbėti kitos šalies universitete. Tai padarė teigiamą poveikį visam Europos integracijos procesui.

6.6. Pasibaigus ilgam pasiūlymų dėl visų lygių mokymo (pradedant pradiniu ugdymu baigiant universitetais) teikimo laikotarpiui pagal Lisabonos strategiją, 2000 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba užsibrėžė tikslą Europai per dešimt metų tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje. 2002 m. Barselonoje įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba iškėlė tikslą, kad iki 2010 m. Europos švietimo ir mokymo sistemos taptų pasauliniu kokybės standartu.

6.7. EESRK pripažįsta, kad mokslininko karjerą gali pradėti tik labai gabus jaunimas. Todėl tokius jaunus žmones reikėtų pritraukti į šią profesinę sritį. Mokslininkai, universitetai ir apskritai visuomenė investuoja į specializuotų mokslinių žinių įgijimą ir plėtojimą. Ypatingai svarbu, kad politika ne tik siektų maksimaliai didelių tokių investicijų, bet ir užtikrintų, kad jos nenueitų niekais. Be to, privaloma planuoti ilgalaikį mokslinių tyrimų institucijų finansavimą. Šios paskatos jau buvo nurodytos kitoje EESRK nuomonėje (2).

7. Žvelgiant iš MVĮ perspektyvos

7.1. MVĮ lygiu yra ir daugiau kliūčių. EESRK mano, kad viena pagrindinių kliūčių yra ta, kad MVĮ neturi pakankamai išteklių investuoti į mokslinius tyrimus ir juose panaudoti novatoriškas idėjas ir galimybes. Galimybių yra daug ir įvairių, todėl jų ir informacijos gausa jau savaime yra kliūtis, kadangi trikdo.

7.2. Vis dėlto EESRK dar kartą pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti palankias sąlygas tiesioginiam MVĮ dalyvavimui ES mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvose, kaip numatyta Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos svarbių veiksmų dalyje „Gebėjimai“, kadangi šios įmonės yra labai plačiai paplitusios ir turi didžiulės reikšmės kuriant naujas darbo vietas.

7.3. MVĮ dalyvauti dažnai būna sunku ir dėl jų apimčiai tinkamų procedūrų stokos. Šis veiksnys, kaip ir pradiniame etape reikalingas rizikos kapitalas, yra pagrindinė priežastis, sudaranti sunkumų dalyvauti MVĮ. Iš tiesų, nors didelės įmonės turi specialiai įsteigtus padalinius ir gauna informaciją, būtiną teikiant prašymus gauti finansavimą pagal programas, mažos įmonės, susidūrusios su pernelyg didelėmis biurokratinėmis kliūtimis teikiant prašymus, rengiant sutartis ir toliau užtikrinant administracinį valdymą, dažnai nusprendžia nedalyvauti.

7.4. Visi šie veiksniai sudaro sunkumų siekiant strateginio tikslo, minimo visose EESRK nuomonėse, būtent skatinti didesnį MVĮ, turinčių didelį inovacijų potencialą, dalyvavimą. EESRK dar karą ragina supaprastinti MVĮ dalyvavimo taisykles. Šios įmonės turi didžiulį kūrybinį potencialą ir yra pagrindinės dalyvės, kadangi žino pilietinės visuomenės lūkesčius ir naujų produktų poreikius.

8. Kitos pastabos

8.1. Visiškai pritardami minčiai, kad turime prisiimti didelių įsipareigojimų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir tai neatsiejama nuo visų modernių ekonomikos valstybių politikos, negalime pamiršti, kad pats procesas turi būti pagrįstas išimtinai aplinką tausojančiais gaminiais, griežta mūsų vertybių sistemos apsauga ir stipria Europos socialinio modelio gynyba.

8.2. Siekdami naują moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą politiką suderinti su realybe ir leisti Europos ekonomikai atgauti konkurencingumą kitų pažengusios ir besiformuojančios ekonomikos šalių atžvilgiu, turime imtis strateginio įsipareigojimo ir iš esmės padidinti žmogiškuosius ir ekonominius išteklius, kad galėtume Europai padėti pasiekti aukšto lygio mokslinę kompetenciją pasaulio mastu.

8.3. EESRK taip pat pabrėžia, kad būtina išankstinė inovacijų ir konkurencingumo sąlyga yra tinkamas švietimas ir profesinis mokymas, teikiamas mokymo įstaigose pradedant pradiniu ugdymu baigiant universitetais, siekiant įtikinti jaunimą rinktis mokslinę karjerą ir žmogiškiesiems ištekliams užtikrinti aukšto lygio profesionalumą ir motyvaciją, sudarant galimybes siekti aukščiausių tarptautinių mokymo standartų.

8.4. Už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos narys Joaquín Almunia 27 valstybėms narėms pateikė duomenis dėl „tarpinių ekonomikos prognozių“, sukėlusių didelį susirūpinimą. Prognozės patvirtina, kad Europa išgyvena didelį ekonomikos nuosmukį, o BVP vidutiniškai sumažėjo 1,8 proc. Euro zonoje prognozės kelia nerimą net tose šalyse, kurios visada buvo Europos ekonomikos varomoji jėga, pavyzdžiui, Vokietijoje (–2,3 proc.). Finansų krizę skaudžiai pajuto Airija (–5 proc.), Ispanija bei Italija (–2 proc.) ir Prancūzija (–1,8 proc.). Vadovaujantis šiomis prognozėmis, Europos BVP kritimas daro katastrofišką poveikį užimtumui, nedarbą padidindamas iki 8,2 proc. arba panaikindamas 3,5 milijonų darbo vietų. Valstybės biudžeto deficitas dvylikoje iš 27 valstybių narių bus didesnis nei Mastrichto sutartyje numatyti 3 proc. Didžiausias biudžeto deficitas numatomas Airijoje (11 proc.), Ispanijoje (6,2 proc.) ir Prancūzijoje (5,4 proc.).

8.5. Šie duomenys rodo padėtį 2009 m. sausio mėn., bet atrodo, kad jie nedaug skiriasi nuo dabartinės padėties. Komisijos narys jau ne kartą kalbėjo apie šias problemas, skambindamas pavojaus varpais dėl pamažu bet nuolat blogėjančios ekonomikos padėties, ir teigė, kad iki 2010 m. gali būti prarasta 6 milijonai darbo vietų. Kalbėdamas EESRK, J. Almunia nurodė, kad sprendžiant pagal naujausius duomenis, sausio mėn. ekonomikos prognozės gali būti dar pesimistiškesnės.

8.6. Kad būtų galima išmatuoti recesijos duobę ir atstumą, mus skiriantį nuo numatyto tikslo atgaivinti Bendrijos ekonomiką, turime palyginti investicijų dydį Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV nuolat investavo 3 proc. savo BVP į mokslinius tyrimus, tuo tarpu Europos Sąjunga investavo iki 2 proc., kadangi kai kurios valstybės narės investavo daug mažiau nei Lisabonos strategijoje numatytus 3 proc. savo BVP. Šiuo metu išgyvenant naują ekonomikos nuosmukio laikotarpį šių skaičių visiškai nepakanka kiekybiniu požiūriu.

8.7. Šis neigiamas scenarijus aiškiai parodo, kaip Europa atsilieka ir kokių pastangų reikia, kad būtų galima vėl pasiekti adekvačiai aukštą konkurencingumo lygį tarptautinėje pramoninėje aplinkoje, kurioje padėtis keičiasi taip greitai, visų pirma dėl besiformuojančios ekonomikos šalių.

8.8. Todėl Europa turėtų žinoti, kaip gauti daugiau naudos mokslui iš investicijų (moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, švietimui, profesiniam mokymui), siekiant didinti konkurencingumą, ir iš išvystytos pramonės šalių ekonomikos augimo, bei ryžtingai žengti ta kryptimi.

8.9. Įvairios ataskaitos rodo, kad įmonės galėtų labiau pasinaudoti savo moksliniais tyrimais, jeigu bendradarbiautų su darbuotojais, plėtotų jų kompetenciją ir organizuotų darbą taip, kad darbuotojų idėjos būtų vystomos ir perkeliamos į realią įmonės veiklą.

8.10. Kai buvo atsižvelgta į darbuotojų inicijuotas inovacijas, pagerėjo įmonių padėtis, jos sutaupė pinigų ir išaugo jų konkurencingumas. Šią koncepciją reikėtų remti ir ji galėtų būti naudinga, kadangi reikėtų dirbti ne daugiau, o sumaniau.

2009 m. gegužės 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) OL C 204/19, 2008 8 9; OL C 44/11, 2008 2 16; OL C 44/15, 2008 2 16; OL C 44/19, 2008 2 16; OL C 44/22, 2008 2 16.

(2) OL C 110/3, 2004 4 30.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/6

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl valstybių narių įstatyminių kliūčių poveikio ES konkurencingumui

(tiriamoji nuomonė ES pirmininkaujančios Čekijos prašymu)

(2009/C 277/02)

Pranešėjas Joost VAN IERSEL

Tarybai pirmininkaujančios Čekijos vardu Čekijos ministro pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos reikalus, Aleksandr Vondra 2008 m. birželio 27 d. raštu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Valstybių narių įstatyminių kliūčių poveikio ES konkurencingumui.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 24 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Joost van Iersel.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (gegužės 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 198 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 10 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. Vidaus rinka, kaip bendras politinis tikslas skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir užtikrinti tvarų vystymąsi, yra esminė Europos integracijos proceso dalis. Vidaus rinka leido sėkmingai pašalinti labai daug įstatyminių kliūčių piliečių ir vartotojų, verslo ir visos visuomenės labui (1). Tokiomis aplinkybėmis teisinė valstybė yra esminis principas.

1.2. Priešingai įprastam teiginiui, kad vidaus rinka yra sukurta, ekonomikos dinamika reikalauja nuolatinių pastangų siekiant sukurti tikrą bendrąją rinką viešiesiems ir privatiems ekonomikos subjektams visoje ES. Be to, ES teisės aktai iki šiol nesukūrė sklandžiai veikiančios vidaus rinkos tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip finansai ir energetika. Atsižvelgiant į šias aplinkybes finansų sektoriui skubiai reikia veiksmingos teisinės sistemos.

1.3. Didžiausio visų laikų nuosmukio ir visos finansų rinkų sistemos krizės metu svarbiausia atstatyti pasitikėjimą ir tikėjimą Europa. Norint šią krizę įveikti, reikėtų persvarstyti dabartinę politiką, ypač finansų sektoriuje. Siekiant išvengti protekcionizmo ir renacionalizavimo pavojaus ir išlaikyti atviras rinkas ES ir už jos ribų, ES skubiai reikia apibrėžti aiškią politinę viziją. EESRK ragina Tarybą ir valstybes nares tvirtai pasisakyti prieš protekcionizmą ir rinkos suskaidymą.

1.4. Priemonės krizės padariniams sušvelninti, pavyzdžiui, tiesioginė valstybės intervencija arba bankų perėmimas valstybės nuosavybėn, taip pat konkrečios mokestinės ir finansinės paskatos, kurios yra būtinos dabartinės krizės metu, neturi trukdyti siekti užsibrėžtų vidutinės trukmės ir ilgalaikių ES tikslų arba kelti pavojų sėkmingai taikomoms pagrindinėms sąlygoms, įskaitant taisykles, taikomas sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbai. Priešingu atveju bus sudarytos sąlygos didelio mąsto konkurencijos iškreipimui. Tuo pačiu reikėtų pasimokyti iš šios krizės, kokio reikia reguliavimo ir kokios finansinės paramos, kad būtų pasiektas ilgalaikis tvarus vystymasis.

1.5. Labai gilus ekonominis nuosmukis reikalauja stabilios, lanksčios ir sąžiningos aplinkos siekiant Europos įmonėms ir darbuotojams skatinti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą, socialinę pažangą ir tvarų vystymąsi. Lisabonos ir Geteborgo darbotvarkė (2) ir toliau išlieka ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo kertinis akmuo skatinant gyvybingumą ir inovacijas ES ir pasaulio mastu.

1.6. Šiuo atžvilgiu geresnė teisėkūra ir visos susijusios iniciatyvos ES lygiu, tinkama ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kokybė ir jų vykdymas valstybėse narėse ir regionų lygiu yra pirmaeilės svarbos dalykai. Pagrindiniai dalyviai, t. y. Komisija, Europos Parlamentas, Taryba ir pačios valstybės narės turėtų ir toliau laikytis savo įsipareigojimų siekiant šių tikslų.

1.7. Siekiant gero valdymo ne tik vyriausybės subjektai, bet ir įmonės bei įmonių organizacijos, socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė turi prisidėti ir prisiimti atsakomybę bei atskaitomybę viso proceso metu.

1.8. Europos integracijai labai pasitarnavo naujieji metodai, pavyzdžiui, „naujasis požiūris“ ir 2008 m. prekių paketas, pernelyg didelės administracinės naštos mažinimas ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas.

1.9. Paskutiniai įvykiai verčia EESRK dar kartą grįžti prie seniai pareikštos nuomonės, kad Komisijai, sutartis sergėjančiai institucijai, užuot jai nuolat trukdžius, turėtų būti suteikta daugiau išteklių veiksmingai užtikrinti, kad nacionaliniai įstatymai atitiktų ES taikomus teisinius reikalavimus.

1.10. Tebevykdomas paslaugų direktyvos įgyvendinimas 2009 m. atvers naujas galimybes, kuriomis galės pasinaudoti piliečiai ir įmonės. Tačiau reikalinga veiksminga stebėsena, kad nesumažėtų socialiniai, kokybės, aplinkosaugos ir saugos standartai.

1.11. Įstatyminių kliūčių panaikinimui ir jų šalinimo būdams ypač šiuo metu reikia geresnės komunikacijos strategijos ES ir valstybių narių lygiu. Tokia komunikacija turi didinti ES patikimumą ir skatinti piliečių bei įmonių pasitikėjimą ir pasipriešinimą euroskepticizmui.

1.12. Įstatyminių kliūčių šalinimas, geresnė teisėkūra ir priimtos pagrindinės sąlygos visoje ES taip pat sustiprins ES poziciją derybose su kitais prekybos blokais PPO ir Dohos derybose.

1.13. Galiausiai ES gali pasimokyti iš savo istorijos, kad sunkūs laikai taip pat gali būti naudingi žengiant į priekį. Praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio ir devintojo dešimtmečio pradžios krizė sutvirtino politinę valią steigti EPS ir 1985 m. buvo parengtas Suvestinis Europos aktas, padėjęs pagrindus „1992 m. Europai“ ir atvėręs galimybę sukurti vidaus rinką.

2. Įžanga

2.1. Šioje tiriamojoje nuomonėje dėl įstatyminių kliūčių konkurencingumui, kurią EESRK rengia ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymu, daugiausia dėmesio skiriama geresniu reguliavimu paremtos ir (nepagrįstų) administracinių kliūčių neturinčios vidaus rinkos sukūrimui. Bendrąja rinka Europos piliečiams ir įmonėms suteikiama aiški ir užtikrinta teisinė aplinka siekiant laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo visoje ES.

2.2. Šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė (Čekija) savo programoje daugiausia dėmesio skiria tinkamam paslaugų direktyvos įgyvendinimui laiku ir tolesniam prekybos kliūčių tarp valstybių narių šalinimui pagal Vidaus rinkos strategijos peržiūrą. Nacionalinėse reformų programose ir Lisabonos strategijoje, jos peržiūroje ir galimame atnaujinime 2010 m. šiems tikslams deramai suteikiama platesnė perspektyva.

2.3. Tas pats pagrindas apima geresnio reguliavimo (3), geresnio poveikio vertinimų taikymo ir vykdomo priemonių, skirtų mažinti įmonių administracinę naštą, įgyvendinimo bei vertinimo, Europos smulkiojo verslo akto rėmimo, tvarios ES pramonės politikos, įskaitant tinkamą inovacijų politiką, sąsają.

2.4. Šie ketinimai ir pasiūlymai turi būti įgyvendinti labai gilaus ekonominio nuosmukio metu (4). Jie rodo, kad pirmininkaujančioji valstybė narė, pritardama Komisijos nuomonei, savo programoje siekia išlaikyti strateginius pagrindus, kurie buvo nustatyti palankesniu laikotarpiu. Todėl Tarybai pirmininkaujanti valstybė siekia suteikti naują postūmį naujosios sudėties Komisijai.

2.5. Čekija nori ir toliau nenukrypti nuo anksčiau parengtos strateginės politikos, kad ir kokių trumpalaikių priemonių reikėtų imtis siekiant neutralizuoti staigius ekonominius sukrėtimus, kurie daro įtaką įvairiems sektoriams, investicijoms ir darbo vietoms.

2.6. Pagrindinė šios nuomonės tema – apribojimų panaikinimas spontaniškam tolesniam verslo vystymui Europoje. Šiuo požiūriu konkurencingumo stiprinimas apibrėžiamas kaip vienodų sąlygų įtvirtinimas ES užtikrinant kuo didesnį bendros teisinės bazės veiksmingumą.

2.7. Šio proceso kertinis akmuo yra Geresnio reguliavimo darbotvarkė, kurioje daugiausia dėmesio skiriama teisėkūros kokybei, poveikio įvertinimams, supaprastinimui, jei reikia, naujų taisyklių nustatymui ir administracinės naštos sumažinimui 25 proc. iki 2012 m (5).

2.8. Nuomonėje nagrinėjami įstatyminių kliūčių panaikinimo ir veiksmingo reguliavimo klausimai, kalbama apie būtinybę susigrąžinti pasitikėjimą rinkomis, atsižvelgiant į vis didėjančios pasaulinės svarbos konkurencingumo aspektus. Kuo geriau veiks vidaus rinkos reguliavimo sistema, tuo tvirtesnę poziciją ES užims pasaulinėje arenoje.

2.9. EESRK jau yra pareiškęs nuomonę dėl daugelio sričių. Kadangi konkurencingumo klausimas yra nepaprastai platus, šioje nuomonėje nagrinėjama keletas temų, kurios yra ypač aktualios dabartinėmis aplinkybėmis.

2.10. Kuriant vidaus rinką pasiekta įspūdingos pažangos. Tačiau tuo pat metu galima teigti, kad tam tikrose srityse, pavyzdžiui, energetikos, finansų, tikriausiai pavyzdiniu laikytino Bendrijos patento (!), teisės aktų suderinimas yra nepakankamas. Reikia imtis veiksmų ir socialinėje srityje. Žiūrint iš Europos perspektyvos, atskirų vyriausybių vykdoma veikla (teisėkūra ir administracinė praktika) reikalauja nuolatinio dėmesio (6).

2.11. Pageidautino suderinimo trūkumas ar vyriausybių veiksmai dažnai sukuria esmines kliūtis didelėms įmonėms ir trukdo mažosioms ir vidutinėms įmonėms investuoti visoje Europoje.

2.12. MVĮ yra gyvybiškai svarbi visos Europos Sąjungos konkurencingumo dalis. Didelės įmonės būtinos siekiant išlaikyti stiprią Europos ekonomiką. Tačiau dėl paslaugų perkėlimo, verslo procesų susiskaldymo, tiekimo ir pridėtinės vertės grandinės būtent MVĮ yra pagrindinės darbo vietų kūrėjos. Jos paprastai būna pakankamai lanksčios ir prisitaiko prie reikalaujamos tvarios gamybos ir dažnai, ypač kaip partnerės pridėtinės vertės ir tiekimo grandinėje, pirmosios įdiegia naujoves ir kuria naujas sistemas, skatinančias tvarią ir ekologišką gamybą.

2.13. Įstatyminės kliūtys daro poveikį ne tik verslui, bet ir tarpvalstybiniam darbuotojų judėjimui (7). Šiuo požiūriu būtina užtikrinti, kad pagrindinės teisės ir darbo rinkos taisyklės galiotų visiems darbuotojams (8).

3. Aplinkybės ir bendrosios pastabos

3.1. Bendroji rinka – kintanti sąvoka. Jos turinys ir vienodų sąlygų visiems ekonomikos subjektams Europoje sudarymas apibrėžiamas atitinkamais ES politikos tikslais ir garantuojamas Europos Sąjungos teisės aktais. Jos tikslai ir taisyklės ilgainiui atnaujinami dėl besikeičiančių sąlygų. Jei būtina ir įmanoma, reikėtų kuo greičiau priimti tinkamas ir konkrečias priemones, skirtas darbuotojų apsaugai, kuriomis būtų aiškiai nurodyta, kad nei ekonominės laisvės, nei konkurencijos taisyklės nėra viršesnės už pagrindines socialines teises.

3.2. Dabartinis ekonomikos nuosmukis mums visiems daro poveikį tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Jis taip pat daro poveikį Europos pozicijai pasaulyje. Neįprasta padėtis reikalauja neįprasto požiūrio ir sprendimų, – pavyzdžiui, leidžiama teikti valstybės pagalbą „siekiant pataisyti rimtus valstybės narės ekonomikos sutrikimus“ (9) pagal Komisijos gaires „nenumatytiems atvejams“ (10), – bet tai neturi kelti pavojaus nustatytoms pagrindinėms sąlygoms ir kiekvienas įsikišimas turi būti tinkamai pagrįstas.

3.3. Nacionalinėmis taisyklėmis dažniausiai siekiama spręsti pačius įvairiausius nacionalinius uždavinius. Taip pat šiomis sąlygomis būtina tęsti ir reikia skatinti programas, kuriomis įvairiose valstybėse narėse siekiama šalinti esamas ir galimas įstatymines kliūtis.

3.4. Trumpalaikiai motyvai, visų pirma dabartinėmis sąlygomis, gali turėti neigiamos įtakos politinei valiai imtis atitinkamų veiksmų. Gali įsigalėti atviras arba paslėptas protekcionizmas. Kaip niekada anksčiau reikalingi aiškūs argumentai tęsti pradėtus veiksmus šalinant įstatymines kliūtis. Kuo geresnes sąlygas sudarysime dabar, tuo atsparesnė bus Europos ekonomika vėliau.

Dabartinė padėtis, be abejonės, reikalauja energingai imtis pastangų apibrėžti skaidrias naujas pamatines sąlygas finansų ir energetikos srityse.

3.5.1. Tebevykstančios finansų krizės sąlygomis nacionalinės valstybės ir vėl tapo svarbios ekonominės sistemos dalyvės teikiant skubią pagalbą susidarius kritinei finansinių institucijų padėčiai. Tai gali ne tik turėti poveikio valstybės biudžetui, bet ir iškreipti konkurenciją, jei nesilaikoma valstybės pagalbos taisyklių (11), ir sudaryti nepalankias sąlygas sąžiningiau dirbantiems bankams.

3.5.2. Nors EESRK nekelia abejonių skubių priemonių poreikis šiomis ypatingomis aplinkybėmis, būtina atidžiai stebėti (12) įvykių eigą tam, kad būtų išsaugotas dabartinis nuoseklumas, teisinės valstybės principai ir Europos rinkos konkurencijos lygis – veiksniai, svarbūs piliečiams ir ekonomikai.

3.5.3. Reikia naujų pamatinių sąlygų ir teisinių nuostatų. Jos turėtų būti skirtos Europos – ar bent jau Europos lygiu glaudžiai koordinuojamai – bankų sektoriaus priežiūrai, privalomam reguliavimui ir šiuo metu skirtingai politikai bankų atžvilgiu (13). EESRK pabrėžia geresnio finansų sektoriaus reguliavimo ir kontrolės būtinybę, kaip Komisijos vardu siūloma de Larosière ataskaitoje, parengtoje pirmininkaujant Čekijai (14). Europos priežiūra turėtų apimti ne tik bankų sektorių, bet ir draudimo sektorių.

3.5.4. Būsima diskusija dėl teisinės finansų struktūros taip pat turi siekiama strateginio tikslo – patikimų pamatinių sąlygų visos Europos ekonomikos atsparumui ateityje. Iki šiol ši platesnė perspektyva buvo nepakankamai nagrinėjama.

3.5.5. Energija kaip visai visuomenei ypač svarbi žaliava daugeliu atžvilgių (kainų, valstybės intervencijos, liberalizavimo laipsnio, konkurencijos ir pan.) gali būti didelis (nepageidautinų) įstatyminių kliūčių, kurios trukdo sukurti vienodas sąlygas ir gali daryti neigiamą poveikį kitiems pramonės sektoriams, šaltinis. Tokių struktūrinių ir įstatyminių kliūčių tarptautinei prekybai ir investicijoms panaikinimas turėtų būti labai svarbus postūmis kurti bendrąją energijos rinką.

3.6. Atvirasis koordinavimo metodas (AKM) (15) sukėlė didelius lūkesčius dėl galimybės koordinuoti nacionalinius veiksmus. Toks negriežtas metodas palieka valstybėms narėms pernelyg didelę veiksmų laisvę, o tai yra papildomas įstatyminių kliūčių šaltinis. Reikėtų labiau struktūruoto metodo.

3.7. Šiuo požiūriu svarbus diskusijos klausimas yra tai, ar tam tikrais atvejais ES direktyvos ir reglamentai turėtų būti pasirenkami kaip geriausias teisinis pagrindas suderinimui. EESRK taip pat pabrėžia, kad tolesnis standartizavimo skatinimas, be kita ko leidžiantis sukurti skaidresnę aplinką ir tobulinti sąveiką, daugeliu atvejų yra pats naudingiausias.

Esama įvairiausių kliūčių Europos konkurencingumui. Jas galima suskirstyti į įvairias kategorijas ir kiekvieną jų reikėtų imtis spręsti vis kitaip.

3.8.1. Pirmoji kategorija paprastai apima kliūtis, su kuriomis susiduria tiek piliečiai, tiek įmonės, norėdami imtis veiklos kitose valstybėse narėse. Šios kliūtys gali kilti dėl nacionalinių teisės aktų, taisyklių arba administracinių procedūrų, kurios nepriklauso nuo ES teisės aktų ir jų perkėlimo per se ir kurias įmonėms, norinčioms plėstis kitose valstybėse narėse, sunku numatyti iš anksto;

3.8.2. Europos integracija nebūtinai reiškia, kad nacionalinių taisyklių sumažės – daugeliu atvejų gali būti kaip tik priešingai. Labai dažnai tokios (papildomos) nacionalinės taisyklės sukelia papildomų kliūčių. Be to, dabartinėje ekonominėje situacijoje ypatingos teisinės nuostatos gali daryti protekcionistinį poveikį.

3.8.3. Kitos grupės kliūtis gali sukelti esamos iniciatyvos, kurios veikia ne taip, kaip buvo tikėtasi, pavyzdžiui, vieno langelio principas įmonėms. Taip gali atsitikti dėl nepakankamo finansavimo arba kitokių priežasčių, pvz., informacija teikiama tik tos valstybės kalba.

3.8.4. Ketvirtą kliūčių grupę sudaro neįgyvendintos arba nevisiškai įgyvendintos iniciatyvos, kuriomis siekiama sukurti vienodas sąlygas verslui. Šios kliūtys kyla dėl to, kad netinkamai laikomasi Europos teisės aktų arba valstybių narių taisyklių (16).

3.8.5. Kitos konkrečios kliūtys, kurias verta paminėti, yra susijusios su pasidalijimu į valstybes nares, kurios priklauso euro zonai ir kurios jai nepriklauso, privalomų darbo kalbų valstybėse narėse naudojimu ir skirtingomis mokesčių sistemomis bei mokesčių bazėmis.

3.9. Daugelis minėtų kliūčių yra nacionalinių administravimo ir teisinių sistemų ypatybių rezultatas. Dėl to nagrinėjant tarpvalstybines problemas turėtų būti skiriama daug dėmesio konvergencijai.

3.10. Tam tikros finansinės paskatos, jei jos nėra tinkamai koordinuojamos ir visų pirma nesilaikoma ES valstybės pagalbos taisyklių, gali sukurti naujas kliūtis. EESRK primygtinai reikalauja, kad visais atvejais būtų paisoma acquis communautaire nuostatų ir laikomasi priemonių reikalavimų.

3.11. Palankiai vertintini tam tikram tikslui skirti ES ir nacionalinių administravimo institucijų tinklai, pvz., Europos įmonių tinklas, SOLVIT, Europos konkurencijos tinklas ir interneto platformos, skirtos keistis gerąja patirtimi šalinant perteklines kliūtis.

3.12. Nacionalinių administracijų bendradarbiavimo ir abipusio informavimo dėl ES teisės aktų įgyvendinimo stoka yra labai rimta problema. Todėl EESRK šiuo metu rengia nuomonę dėl Vidaus rinkos informacijos sistemos (VRIS) iniciatyvos (17).

3.13. Be to, aktyvesnis nacionalinių administracijų bendravimas suteiktų papildomą galimybę atskleisti galimas (paslėptas) kliūtis, kylančias dėl nacionalinių taisyklių ir įsipareigojimų tam tikrose srityse.

3.14. Taip pat svarbus valstybių narių valstybės tarnautojų, dirbančių su ES teisės aktais, rengimas ir mokymas. Reikalingos atitinkamos lėšos norint tobulinti jų įgūdžius. Tai itin svarbu atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau pabrėžiamos ir naudojamos politikos formavimo priemonės, pagrįstos įrodymais, pvz., poveikio įvertinimai ir administracinės naštos vertinimas.

3.15. EESRK kelete nuomonių išreiškė požiūrį, kad būtinas veiksmingas ES taisyklių ir susitarimų taikymo valstybėse narėse stebėjimas, kurį atliktų Komisija.

3.16. Siekiant gero bendrosios rinkos valdymo, be vyriausybės subjektų, įmonės ir įmonių organizacijos, socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė turi prisidėti ir prisiimti atsakomybę bei atskaitomybę skatinant vienodų sąlygų sukūrimą Europoje. Priemonės: praktinė patirtis, keitimąsis gerąja patirtimi, savireguliacija, socialiniai dialogai įvairiais lygmenimis, komunikacija ir informacija ir kt.

4. Konkretūs klausimai

4.1. Geresnė teisėkūra

4.1.1. Geresnė teisėkūra yra pagrindinė strategija siekiant sudaryti stabilias sąlygas verslui. Šios strategijos pagrindas, kaip nurodyta 2.7 punkte, – Geresnės teisėkūros darbotvarkė.

4.1.2. Geresnė teisėkūra yra susijusi su sričių, kurias reikia suderinti ES lygmeniu, ir teisėkūros metodų pasirinkimu, pvz., pasitelkiant reglamentus, išsamias direktyvas arba pagrindų direktyvas. Įstatyminės kliūtys tarp valstybių narių gali išlikti, jei direktyvos yra pernelyg dviprasmiškos arba nustato tik minimalius reikalavimus.

4.1.3. Keletą kartų EESRK palankiai įvertino Komisijos atliekamą tikslingą Bendrijos teisėkūros peržiūrą. Tokia peržiūra galėtų padėti prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir šalinti esamas įstatymines kliūtis.

4.1.4. Būtina pripažinti, kad tam tikros sritys negali būti suderintos dėl to, kad skiriasi valstybių narių teisinės sistemos. Tokiais atvejais reikia konkrečiai išnagrinėti galimas teisines kliūtis.

4.1.5. Šiuo požiūriu verta pastebėti, kad Europos Komisija sėkmingai atlieka poveikio įvertinimus, o valstybių narių lygmeniu šioje srityje esama didelių trūkumų. Tai trukdo sudaryti vienodas verslo sąlygas ir kliudo judumui apskritai.

4.1.6. Poveikio įvertinimas yra labai naudinga priemonė tiek kovojant su pernelyg išsamiu reguliavimu, tiek atsižvelgiant į naujas taisykles. Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba tam skiria vis daugiau dėmesio. EESRK primygtinai reikalauja, kad Taryba ir EP atsižvelgtų į poveikio įvertinimus ir jų atnaujinimus per visą teisėkūros procesą.

4.1.7. Atliekant poveikio įvertinimus reikalingas visaapimantis ir kompleksinis požiūris ne tik į techninius prekių ir paslaugų klausimus, bet ir į tokius šalutinius aspektus, kaip aplinkos klausimai ir vartotojų interesai. Be to, aplinkos ir vartotojų teisės aktuose turėtų būti nuolat atsižvelgiama į konkurencingos pramonės poreikius. Į sėkmingus poveikio įvertinimus įtraukiami visi suinteresuotieji subjektai.

4.2. Įgyvendinimas ir vykdymas (18)

4.2.1. Tinkamai ir laiku atliekamas įgyvendinimas ir vykdymas vietoje yra neatsiejami geresnės teisėkūros aspektai. Praktinė patirtis rodo, kad tiek nepakankamas, tiek pernelyg išsamus įgyvendinimas (papildomų nacionalinių taisyklių įtraukimas (angl. k. goldplating) ir atskirų nuostatų pasirinkimas (angl. k. cherry picking)) yra pagrindinės įstatyminių kliūčių, tarpvalstybinių problemų ir protekcionizmo priežastys. Todėl reikia atidžiai įvertinti išteklius ir priemones, skirtus stebėti, kaip valstybėse narėse vykdomi ES teisės aktai.

4.2.2. Būtina laikytis subsidiarumo reikalavimų. Vis dėlto tai neturėtų būti daroma vienpusiškai. ES neturi kištis į nacionalines procedūras ir administravimo sistemas. Tačiau Sutartyje taip pat reikalaujama, kad ES užtikrintų Sąjungos tikslus ir rinkos veikimą pagal nustatytas taisykles. Tik ši sąlyga leidžia išspręsti problemas, su kuriomis susiduria įmonės, kitos organizacijos ir piliečiai vietoje.

4.2.3. Kitaip tariant, Bendrijos taisyklių ir subsidiarumo santykis yra gana subtilus. EESRK mano, kad gilinant integraciją, reikia rasti tinkamą nacionalinių administravimo tradicijų bei sistemų ir ES stebėsenos pusiausvyrą ir ją įgyvendinti, atsižvelgiant į sutartus tikslus.

4.2.4. Šiuo požiūriu ypatingas vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios daugelyje valstybių narių yra atsakingos už ES teisės aktų įgyvendinimą. Šios institucijos turi tinkamai taikyti ES teisės aktus.

4.2.5. Kita plati ir svarbi sritis yra viešieji pirkimai. Nepaisant 2004 m. direktyvų įgyvendinimo, vis dar galioja tradicinė praktika ir administracinės procedūros, tarp jų ir teisinės kliūtys, kurios trukdo tarpvalstybinei konkurencijai dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Viešieji pirkimai turi būti nuolat stebimi, tačiau nepažeidžiant socialinių partnerių teisės į kolektyvines derybas.

EESRK mano, kad būtina gerokai patobulinti valdymą siekiant šalinti įstatymines kliūtis ES.

4.2.6.1. Grįžtamojo ryšio dėl praktinio teisės aktų taikymo sistema tebėra nepatenkinama (19).

4.2.6.2. Komisijos atliekama stebėsena yra neatsiejama teisėtvarkos dalis ir ji turėtų būti sistemingai išplėsta iki ES teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo. Reikėtų skirti ypatingą dėmesį šiam klausimui ir surengti politinę diskusiją.

4.2.6.3. Be to, pageidautina kurti nacionalinių administravimo institucijų vertinimo tinklus (20) ten, kur jų dar nėra ir skatinti administravimo įgūdžių ugdymą valstybėse narėse.

4.2.6.4. Šiuo požiūriu EESRK remia neseniai Regionų komiteto įkurtą Subsidiarumo priežiūros tinklą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ES ir vietos ir regionų valdžios institucijoms keistis informacija.

4.2.6.5. Komisija turi užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vienodai ir koordinuotai taiko ES taisykles.

4.2.6.6. Pageidautinas valdymas, nurodytas 4.2.6 dalyje, turėtų būti taip pat taikomas ir neįstatyminėms kliūtims, kurios dažnai kyla dėl administravimo praktikos.

4.3. Bendra paslaugų rinka

Kalbant apie paslaugų vidaus rinką šiuo metu Europoje vyksta esminiai pokyčiai. Paslaugų direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas numatytas iki 2009 m. pabaigos, jis turi būti atidžiai stebimas siekiant užtikrinti, kad neatsirastų naujų kliūčių ir neatitikimų nacionaliniu lygmeniu. Tačiau dėl to negalima mažinti socialinių, kokybės, aplinkos ir saugos standartų. Administracijos darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti įgyvendinti paslaugų direktyvą (kalbų mokėjimas, tarpkultūriniai gebėjimai).

4.3.1.1. Atrodo, kad dabartinis požiūris, kurio laikosi Europos Komisija remdama direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, yra veiksmingas ir turėtų būti toliau skatinamas.

Kalbant apie konkrečius paslaugų direktyvos aspektus, įsisteigimo laisvė ir veikla kelete valstybių narių yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys palankias sąlygas Europos verslui (21).

4.3.2.1. Suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai rodo, kad nepaisant ad hoc priemonių, palengvinančių įmonių steigimą kitose valstybėse narėse, dar daug ką galima tobulinti.

Kitas klausimas, kurį būtina spręsti, yra tos sritys, kurių paslaugų direktyva šiuo metu neapima.

4.3.3.1. Kai kurie sektoriai, pvz., finansinių paslaugų, elektroninių ryšių, garso ir vaizdo paslaugų, yra reguliuojami atskirai, o kiti ES lygmeniu iš viso nereguliuojami.

4.3.3.2. Pastaruoju atveju atsiranda labai didelių skirtumų atskirose valstybėse narėse ir dėl to kyla nenumatytų kliūčių konkurencingumui. Todėl reikia labiau koordinuoti nacionalinių vyriausybių veiklą, kad būtų išvengta prieštaringo požiūrio įvairiais klausimais, turinčiais tiesioginę įtaką ES verslo sąlygoms.

Be to, būtina pabrėžti, kad riba tarp prekių ir paslaugų šiandien yra vis mažiau aiški. Todėl tinkamas įsisteigimo laisvės įgyvendinimas ir paslaugų teikimo galimybė kelete valstybių narių būtų labai naudinga gamybos pramonei.

4.3.4.1. Net jei paslaugų direktyva bus visiškai ir tinkamai perkelta į nacionalinę teisę, Europos institucijos ir valstybės narės turėtų atidžiai stebėti šį sektorių siekiant išspręsti dar nenagrinėtus klausimus ir užkirsti kelią naujoms kliūtims. Didžiausios pažangos pasiekta sukūrus vienodas sąlygas prekių rinkoje, šioje srityje sukaupta patirtis galėtų būti vertinga šalinant likusias kliūtis konkurencingumui paslaugų srityje.

4.4. „Naujasis požiūris“, 2008 m. prekių paketas ir standartizacija

4.4.1. Naujasis požiūris į techninį suderinimą ir standartus (22) ir tebevykstantis jo persvarstymas yra vienas didžiausių laimėjimų šalinant kliūtis konkurencingumui vidaus rinkoje.

4.4.2. Dabartinėmis sąlygomis itin svarbu laikytis naujojo požiūrio metodo ir nesunaikinti pasiektų rezultatų protekcionistiniais veiksmais.

4.4.3. Taip pat svarbu įvertinti abipusio pripažinimo principo taikymą ir įgyvendinimą. Labai svarbu užtikrinti tvarų vystymąsi, nepamirštant ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio aspektų. Be to, būtina stebėti realų 2008 m. „Prekių paketo“, kuriuo siekiama užtikrinti abipusio pripažinimo galiojimą, poveikį.

4.4.4. Kita sritis yra standartizavimas, kuris paprastai grindžiamas savanoriškomis priemonėmis, o ne teisės aktais. Standartizavimas, be jokios abejonės, prisideda prie Europos ekonominės integracijos, juo atkreipiamas dėmesys į trūkumus, kurie kliudo pastangoms vidaus rinkoje ir daro neigiamą poveikį ES konkurencinei padėčiai pasaulyje.

4.4.5. Kitais atvejais kaip tik standartų tam tikroje srityje nebuvimas sudaro sąlygas atsirasti (įstatyminėms) kliūtims. Vienas pavyzdžių – viešieji pirkimai, pramonės atstovų bendro sutarimo trūkumas neigiamai veikia konkurenciją ES. Tai aiškiai matoma, kai įmonės pradeda „standartų mūšį“ siekdamos sukurti ar apginti monopolinę poziciją rinkoje konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo galimybių sąskaita. Tokiais atvejais turėtų būti numatyta galimybė įsikišti ES lygiu ir padėti susijusioms šalims susitarti.

4.4.6. Todėl EESRK pabrėžia poreikį didinti standartizavimo pastangas kai kuriose srityse, pvz., viešųjų pirkimų, IT ir ryšių paslaugų. Tačiau siekiant išvengti iškraipymų, būtina įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į standarto priėmimo procesą. Šiuo požiūriu turėtų būti toliau skatinamos tokios esamos iniciatyvos, kaip Europos amatų, profesijų ir MVĮ standartizavimo agentūros (NORMAPME) darbas dėl standartizavimo ir MVĮ.

4.5. Nepagrįstos administracinės naštos mažinimas

Pagrindinė Europos Komisijos politikos priemonė – 2007 m. veiksmų programa dėl administracinė naštos įvertinimo, kuria siekiama supaprastinti verslui skirtą reguliavimo sistemą.

4.5.1.1. Remiantis standartiniu sąnaudų modeliu, pirmiausia taikytu Nyderlanduose, šiuo metu baigiamas naštos, atsirandančios dėl ES teisės aktų, vertinimas (23).

4.5.1.2. E. Stoiberio aukšto lygio grupės, sudarytos iš penkiolikos ekspertų, kurios užduotis – teikti konkrečius naštos mažinimo pasiūlymus, įsteigimas yra papildomas žingsnis konkretizuojant šią iniciatyvą.

Administracinės naštos mažinimo programa įgauna vis didesnę reikšmę nacionaliniu lygmeniu ir daugelis valstybių narių jau įsipareigojo vertinti ir mažinti administracinę naštą savo šalyje.

4.5.2.1. Šiuo metu svarbiausia koordinuoti nacionalines priemones ir naštos mažinimo strategijas Europoje bei tarp ES ir valstybių narių, kad ši iniciatyva būtų sėkminga.

4.6. Profesinių kvalifikacijų pripažinimas

4.6.1. Tam, kad vidaus rinka būtų veiksminga, be laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, būtina skatinti laisvą specialistų judėjimą. Atsižvelgiant į sprendimą dėl tyrėjų mobilumo, kurį priėmė Mokslinių tyrimų taryba, reikalingas platesnis jo taikymas kitiems specialistams.

4.6.2. Profesinių kvalifikacijų pripažinimas ES yra sudėtingas klausimas, apimantis ne tik įstatymines kliūtis; jį būtina spręsti, nes daugeliu požiūrių šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su (paslėptomis) vidaus rinkos kliūtimis.

4.6.3. Pastaruoju metu šioje srityje įvyko persilaužimas įsteigus Europos kvalifikacijų sistemą, kuri vadinama penktąja laisve, užtikrinančia tyrėjų judumą. EESRK palankiai vertina šį reikšmingą žingsnį į priekį.

4.7. Kitos iniciatyvos

Dėl to, kad tradicinės teisinės procedūros ilgai trunka ir yra brangios, kiti ginčų sprendimo mechanizmai yra vertingas indėlis sprendžiant konfliktus, kurie kyla vystant veiklą kelete valstybių narių.

4.7.1.1. Vis dėlto trūksta duomenų apie tai, ar įmonės ir piliečiai žino apie šią galimybę ir kokiu mastu ja naudojasi. Tenka apgailestauti, kad tik kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinamos teisiškai neįpareigojančios Komisijos rekomendacijos šioje srityje.

4.7.1.2. Šį klausimą derėtų išsamiau apsvarstyti ir nuspręsti, kaip jis galėtų būti konkrečiai panaudotas kaip papildoma priemonė šalinant esamas kliūtis ir problemas.

4.7.2. Jei tinkamai veikia, SOLVIT tinklas teisėtai giriamas kaip galintis greitai spręsti klausimus ir padėti išvengti papildomų problemų. Kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad nacionaliniams šio tinklo centrams skiriami finansiniai ir personalo ištekliai atitinka esamus poreikius (24) ir kad suinteresuotosios šalys būtų informuotos apie šio tinklo egzistavimą ir funkcijas.

Taip pat turėtų būti remiamas Europos įmonių tinklas (pakeičiantis ankstesnį Europos informacijos centrų tinklą EIC), kuris yra ypač svarbus remiant MVĮ ir gerinant jų veiklos sąlygas. Iš tikrųjų Europos įmonių tinklą vietos lygmens veikėjai dažnai tapatina su Europa.

4.7.3.1. Ankstesniuose tyrimuose (25) nurodoma, kad nors ankstesnis EIC tinklas apskritai teikė kokybiškas paslaugas, grįžtamojo ryšio tarp centrų ir Europos Komisijos mechanizmai ne visuomet veikė sklandžiai. Šis aspektas turėtų būti dar kartą įvertintas, kad būtų išspręstos išliekančios problemos.

4.7.4. Skundai dėl įstatyminių kliūčių taip pat gali būti pateikiami tiesiogiai Europos Komisijai. Turėtų būti tinkamai informuojama apie šią papildomą komunikacijos galimybę.

4.7.5. Dabartinės savireguliavimo ir bendro reguliavimo iniciatyvos taip pat turi poveikio verslo aplinkai ir gali padėti šalinti esamas kliūtis. Pageidautina gilinti žinias apie savireguliaciją ir bendrąjį reguliavimą skatinant geriausios patirties sklaidą (26).

2009 m. gegužės 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Informacijos apie išliekančias kliūtis bendrajai rinkai galima rasti EESRK BRO tyrime http://www.eesc.europa.eu/smo/news/index_en.asp

(2) 2001 m. birželio mėn. Geteborge įvykusiame Tarybos Vadovų susitikime Lisabonos darbotvarkė buvo papildyta aplinkosaugos aspektu.

(3) OL C 24, 2006 1 31, p. 39

(4) Žr. naujausią OECD ataskaitą, kurioje pasisakoma už tolesnę reguliavimo ir konkurencijos sąlygų reformą dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis („Going for Growth 2009“).

(5) Žr. Trečioji geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė apžvalga, COM(2009) 15 galutinis.

(6) Išsamiau apie tai rasite iliustruotoje Olandijos darbdavių federacijų (VNO – NCW, MKB) brošiūroje „Kada tikrai bus 1992 m.?“ (paskelbta 2008 m. gruodžio mėn.). Tuo metu buvo paskelbta, kad 1992 m. bus sukurta vidaus rinka.

(7) OL C 228, 2009 9 22, p. 14.

(8) Žr. EESRK nuomonės „Vis dar esančių kliūčių judumui vidaus darbo rinkoje nustatymas“ 1.5 punktą OL C 228, 2009 9 22, p. 14

(9) Žr. EB sutarties 87 straipsnio trečios dalies b punktą. Tai sąmoningas paprastai taikomo 87 straipsnio 3 dalies c punkto teisinio pagrindo nepaisymas. Taip atsiranda daugiau galimybių finansiškai remti valstybes nares ir tai gali iškreipti konkurenciją. Tačiau šį sąmoningą ir sankcionuotą konkurencijos iškreipimą Komisija turi nuolat ir atidžiai stebėti ir ištaisyti vos tik ekonominė padėtis normalizuosis. OL C 228, 2009 9 22, p. 47

(10) OL C 16, 2009 1 22, p. 1

(11) OL C 270, 2008 10 25, p. 8, OL C 10, 2009 1 15, p. 2, OL C 72, 2009 3 26, p. 1.

(12) Sąvoka „stebėti“ vartojama šiame ir 4.2.1 bei 4.2.6.2 punktuose, tiksliai neapibrėžiant Komisijos vaidmens ir įgaliojimų. Pastarieji skiriasi atsižvelgiant į teisines priemones, taikomas konkrečiais atvejais.

(13) OL C 224, 2008 8 30, p. 11.

(14) Žr. de Larosière grupės ataskaita dėl finansinės priežiūros ES, 2009 m. vasario 25 d.

(15) Šis metodas sudaro sąlygas bendradarbiauti ES valstybėms narėms tose politikos srityse, kurios priklauso jų kompetencijai, pvz., užimtumo, socialinės apsaugos, socialinės įtraukties, švietimo, jaunimo ir mokymo srityse. Tai yra būdinga tarpvyriausybinio bendradarbiavimo politikos priemonė. Išsamesnės informacijos apie tai rasite http//europa.eu/scadplus/glossarty/open_methodcoordination_en.htm.

(16) OL C 325, 2006 12 30, p. 3.

(17) Žr. COM (2008) 703, taip pat OL C 325, 2006 12 30, p. 3.

(18) OL C 24, 2006 1 31, p. 52.

(19) Europos Komisija nurodo keletą informacijos šaltinių, įskaitant ir galimybes pateikti skundus tokioms įstaigoms kaip Europe direct informacijos telefonu centras, Eurojust, nacionaliniai SOLVIT centrai, Europos vartotojų centrai, Europos įmonių tinklas ir portalas Jūsų Europa.

(20) EESRK atkreipia dėmesį į Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRIS), kurią Komisija sukūrė siekdama palengvinti nacionalinėms administracijoms keistis informacija dėl ES teisės aktų.

(21) OL C 221, 2005 9 8, p. 11.

(22) 1985 m. pradėtas įgyvendinti naujas požiūris į techninį suderinimą ir standartus lėmė esmines permainas priimant ES vidaus rinkos teisės aktus. Jis buvo priimtas reaguojant į sudėtingą teisinę aplinką, kurią lėmė išsamios taisyklės, nustatytos siekiant sukurti prekių vidaus rinką.

(23) Šia – dažnai vadinama kovos su biurokratija – iniciatyva siekiama nustatyti ir įvertinti administracinę naštą įmonėms dėl ES teisės aktų įgyvendinimo siekiant rasti galimybę, kaip sumažinti šią naštą 25 proc.

(24) OL C 77, 2009 3 31, p. 15.

(25) A. Renda., L. Schrefler ir F. Von Dewall (2006). Iniciatyvos dėl DMP 2001–2005 m. ex post vertinimas ir pasiūlymas dėl KIP 2007–2013 m., CEPS tyrimai.

(26) EESRK kartu su Europos Komisijos generaliniu sekretoriatu įsteigė duomenų bazę, skirtą Europos savireguliavimo ir bendrojo reguliavimo iniciatyvoms: http://eesc.europa.eu/self-and-coregulation/index.asp.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus

Nuomonės

priedas

Šie pakeitimai surinko daugiau nei ketvirtadalį balsų, tačiau buvo atmesti diskusijos metu:

3.1 punktas

„Bendroji rinka – kintanti sąvoka. Jos turinys ir vienodų sąlygų visiems ekonomikos subjektams Europoje sudarymas apibrėžiamas atitinkamais ES politikos tikslais ir garantuojamas Europos Sąjungos teisės aktais. Jos tikslai ir taisyklės ilgainiui atnaujinami dėl besikeičiančių sąlygų.“

Paaiškinimas

Teiginys iš EESRK nuomonės SOC/315.

Rezultatai

Pakeitimas priimtas 125 nariams balsavus už, 76 – prieš, 9 susilaikius.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl anglies dioksido neišskiriančią energiją naudojančios visuomenės. Švietimas ir mokymas

(tiriamoji nuomonė)

(2009/C 277/03)

Pranešėjas Edgardo Maria IOZIA

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. spalio 23 d. rašte paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Anglies dioksido neišskiriančią energiją naudojančios visuomenės. Švietimas ir mokymas.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 15 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Edgardo Maria Iozia.

453-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 161 nariui balsavus už, 7 – prieš ir 5 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. EESRK supranta, kad visų amžiaus kategorijų asmenų mokymas ir profesionalų bei diplomuotų specialistų rengimas yra labai svarbūs ugdant anglies dioksido neišskiriančią energiją naudojančią visuomenę. Vyriausybės ir mokslininkai pripažįsta, kad kovą su vis didėjančiu klimato atšilimu būtina laikyti prioritetu. Labiausiai išsivysčiusios šalys, kurios išmeta didžiąją dalį išlakų, turi dėti daugiau pastangų ir padėti besivystančioms šalims įgyvendinti ekologiškai bei socialiai tvarią vystomąją politiką.

1.2. Nepaisant oficialių įsipareigojimų (2003 m. Kijevo deklaracija ir Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi švietimo dešimtmečio programa (2005–2014 m.)) ir išskyrus keletą ryškių pavyzdžių, vis dar labai trūksta vyriausybių ir vietos bendruomenių iniciatyvų švietimo ir mokymo srityje.

1.3. Europos Komisija skatina valstybes nares efektyviai naudoti energiją, mažinti vartojimo ir energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių, sujungti tinklus į vieną tarptautinį tinklą paprastinant sujungimo protokolus ir aktyviai kurti energetikos srityje vieningą Europą. Pastaraisiais metais pasiekta didelės pažangos, tačiau trūko ryžtingų pilietinės visuomenės įsipareigojimų, o švietimo ir mokymo srities pasiekimai labai nedideli. EESRK palankiai vertina Energetikos generalinio direktorato atkūrimą ir tikisi, kad, kompetenciją suteikus vienai institucijai, bus geriau koordinuojami ES kovos su klimato kaitos padariniais veiksmai.

1.4. Kai kuriose šalyse, visų pirma šio konkretaus tikslo siekiančių NVO iniciatyva, padaugėjo iniciatyvų, kurių tikslas – skleisti informaciją ir žinias šiuo klausimu. EESRK surengto klausymo metu, dalyvaujant už energetiką atsakingam Komisijos nariui Andris Piebalgs, pristatyta tam tikra patirtis, kaip antai Terra Mileniul III, Eurec (Europos atsinaujinančiosios energijos centrų agentūra), Collodi fondas (Pinokį, kaip labai gražų alegorinį personažą, būtų galima pasitelkti supažindinant vaikus su aplinkosaugos klausimais), Il de Franso ARENE ir KITH (Kyoto in the home). Profesinės asociacijos, tokios kaip EBC (European Builders Confederation), socialinio būsto asociacijos, pavyzdžiui, CECODHAS (Europos socialinio būsto koordinavimo komitetas), arba kuro elementų gamintojų asociacijos, pavyzdžiui, FuelCellEurope, taip pat labai padeda skleisti informaciją apie rinkos teikiamas galimybes.

1.5. EESRK yra įsitikinęs, kad būtina gerinti ir spartinti darbą bei imtis su daugeliu svarbių visuomenės funkcijų susijusių veiksmų:

—	Mokytojai. Reikia raginti juos skleisti informaciją aplinkosaugos klausimais ir su jais supažindinti jaunąją kartą. Švietimas aplinkosaugos tema turėtų būti įtrauktas ne tik į mokymo programas, bet ir į dalykus, dėstomus pagal mokymosi visą gyvenimą programą.

—

Vietos ir regionų valdžios institucijų vadovai. Jie turi galimybę daryti įtaką urbanistiniams pasirinkimams bei jaunosioms kartoms skirtoms mokymo programoms administravimo programose numatydami priemones, būtinas skatinti visuomenę naudojančią nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančią energiją. Europos iniciatyvai „Merų paktas“, pagal kurią daugiau kaip 300 merų įsipareigojo skatinti taupyti energiją ir efektyvų energijos vartojimą savo šalyse, teikiama reikšmė rodo, kokie svarbūs yra šiuo lygiu vykdomi veiksmai ir jų teikiamos galimybės.

—

Įmonių, ypač MVĮ, asociacijos. Kiekviena regionų lygio asociacija turėtų įmonėse įsteigti skyrių siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti informavimo ir mokymo projektus. Ispanija sėkmingai išbandė „mobiliąsias klases“, t. y. specialiai įrengtus autobusus, kuriuos įmonės užsisako „mobiliesiems“, t. y. įmonės būstinėje vykstantiems, mokymo kursams vesti. Pagal šį projektą, kurį bendrai įgyvendino įmonės dalyvaujant Kastilijos ir Leonas regionui, išmokyta 5 600 atsinaujinančiosios energijos pramonėje dirbančių darbuotojų.

—

Profesinės sąjungos. Pavyzdžiui, TUC (Didžiosios Britanijos profesinių sąjungų konfederacija) pradėjo įgyvendinti apčiuopiamų rezultatų jau davusį bandomąjį projektą „Green Workplaces“ – su kai kuriomis įmonėmis ir institucijomis sudarė susitarimus, kurių tikslas mažinti energijos vartojimą ir išlakas. Į kolektyvines derybas įtraukti energijos vartojimo efektyvumo programas, kuriose numatyti bendrai siektini ir atlygintini, juos įgyvendinus, tikslai, gali būti tinkama priemonė pajamoms ir naudai didinti.

—	NVO. Aplinkosaugos organizacijų kompetencija kartu su mokytojų ir mokslininkų patirtimi mokymo srityje turi neįkainojamos pridėtinės vertės. Priėmus sprendimą kartu su vietos valdžios institucijomis, mokytojams, įmonėms ir valstybės tarnautojams galėtų būti rengiami kursai.

—	Architektai ir statybos inžinieriai, kurie gali labai daug prisidėti projektuojant naujus pastatus ir atnaujinant būstus.

—	Valdžios institucijos, kurios gali daryti teigiamą įtaką rinkos raidai, rengdamos daugiau „ekologiškų“ viešųjų pirkimų, t. y. konkursų, kuriuose numatyti vis griežtesni aplinkosaugos kriterijai.

—	Valstybių narių vyriausybės, galiausiai įgyvendindamos savo oficialius įsipareigojimus imtis konkrečių paramos švietimui aplinkosaugos klausimais veiksmų.

1.6. Visais požiūriais naudinga investuoti į mažai šiltnamio dujų išskiriančias energijos rūšis. Būtina sukurti keletą milijonų naujų geros kokybės darbo vietų, kad būtų galima pasiekti išlakų mažinimo tikslus, sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų, plėtoti pažangias technologijas ir vykdyti mokslinius tyrimus.

1.7. Atsižvelgiant į tai, kad programų turinio neįmanoma apibrėžti Europos lygiu, turės būti atlikta jų kokybės lyginamoji analizė.

1.8. Įgūdžių formavimas ir vaikų skatinimas ne tik mokykloje domėtis su aplinkos apsauga susijusiais klausimais kartu paliekant jiems iniciatyvos laisvę paskatins keisti gyvenimo būdą ir katu padės atrasti naujas socializacijos vertybes. Išjungę televizorių, vaikai kartu su savo draugais vėl galės žaisti savo amžiaus žaidimus.

1.9. Daugelis įgyvendintinų veiksmų susiję su valstybių narių, vietos valdžios institucijų, institucijų, ekonomikos ir socialinių struktūrų ir apskritai piliečių kompetencija. ES galėt atlikti svarbų vaidmenį ragindama ir skatindama įgyvendinti būtinas priemones.

1.10. Vartotojų švietimas. Būtina tobulinti ir išplėsti direktyvą 2006/32, visų pirma konkrečias jos nuostatas raginant geriau informuoti vartotojus apie įvairių prekių ir paslaugų energijos efektyvumą, kad jie galėtų elgtis kaip atsakingi piliečiai. Į modelius, kuriuose būtų pateikiama informacija apie nacionalinius energetikos planus, Komisija turėtų įtraukti švietimo, mokymo ir informavimo iniciatyvas, kurias kiekviena valstybė narė ketina įgyvendinti.

1.11. Statybų sektoriaus svarba. Naująja Komisijos pasiūlyta direktyva bus pagerintas nekilnojamojo sektoriaus energinis efektyvumas. Komisija galėtų pradėti įgyvendinti Europos programą, kuria būtų skatinama ir spartinama pažanga technikos specialistų įgūdžių formavimo srityje.

1.12. Viešieji pirkimai. Viešieji pirkimai gali turėti labai didelės įtakos gerinant energinį efektyvumą. Vykdant visus statybų sektoriaus viešuosius pirkimus reikėtų laikytis aiškių ir griežtų energinio efektyvumo kriterijų, kad taupus energijos naudojimas būtų laikomas svarbiausiu veiksniu vertinant paraiškas dalyvauti konkurse. Reikėtų numatyti specialius mokymus suinteresuotiems valstybės tarnautojams.

1.13. Atsižvelgiant į daugelį sričių apimantį šio klausimo pobūdį būtina numatyti specifinį mokytojams skirtą mokymą. Sukūrus švarios energijos švietimo srityje veikiančių nacionalinių forumų Europos tinklą, remiantis esamomis švarią energiją skatinančiomis iniciatyvomis ir organizacijomis, kurios padeda nacionaliniu lygiu skleisti informaciją pasitelkdamos tinkamas programas ir priemones, būtų galima lengviau įtraukti švarios energijos temą į mokymo programas. EESRK pritaria tokio tinklo sukūrimui.

2. Įvadas

2.1. Aplinkos ministrų konferencijoje (2003 m. Kijeve) priimta oficiali deklaracija: „Mes pripažįstame, kad švietimas yra aplinkosaugos ir tvaraus vystymosi sine qua non sąlyga […]. Visų šalių prašome tvarų vystymąsi įtraukti į visų lygių švietimo sistemą – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo […], siekiant skatinti švietimą kaip pokyčių katalizatorių“ (1).

2.2. 2002 m. gruodžio mėn. vykusioje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 57-ojoje sesijoje 2005–2014 m. laikotarpis paskelbtas Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi švietimo dešimtmečiu bendradarbiaujant su Unesco ir kitomis kompetentingomis organizacijomis.

2.3. Europos Komisijos narys Andris Piebalgs teigė: „Mes turime kurti visuomenę, Žemės išteklius naudojančią taip, kad ilgą laiką galėtų išgyventi būsimosios kartos, ir tai turime daryti suteikdami vis daugiau garantijų dėl sveikatos, taikos ir gerovės. Tai yra didelis iššūkis, kuriam įveikti prireikės radikalių pokyčių visuomenėje, kitaip tariant, trečiosios pramonės revoliucijos“ (1).

2.4. Dabartinė CO2 koncentracija atmosferoje, tūkstančius metų buvusi pastovi – apie 260 ppm, šiuo metu yra artima 390 ppm ir per metus padidėja apie 2 ppm. Jei energijos srityje nebus imtasi ryžtingų priemonių išlakoms riboti, 2050 m. bus pasiektas 550 ppm lygis. Tarptautinių agentūrų ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) nuomone, esant tokiam koncentracijos lygiui vidutinė planetos temperatūra XXI amžiuje galėtų pakilti iki 6 °C.

2.5. Suprasdama savo, kaip didelės „teršėjos“, atsakomybę, Europa atvyks į Kopenhagos konferenciją su pasiūlymais, kad kiti svarbūs tarptautiniai partneriai taip pat prisiimtų plataus užmojo įsipareigojimus. Neseniai sukurtas Energetikos generalinis direktoratas yra labai svarbus, tačiau būtų tikslinga, kad klimato kaitos problemas spręstų vienintelė valdžios institucija.

2.6. Norint pasiekti numatytus tikslus, būtinos visos visuomenės ir ypač kiekvieno piliečio pastangos. Be to, nuo mokyklinio arba, dar geriau, nuo ikimokyklinio amžiaus reikia skatinti sąmoningumą ir dalyvavimą šiame projekte. Klimato atšilimo problema turi būti keliama svarstant bendresnį išteklių ribojimo ir tvaraus vystymosi klausimą.

2.7. Viešojo klausymo metu KITH projekto atstovas, parafrazuodamas J. F. Kenedy, baigė savo kalbą ryškia mintimi: neklausk, ką Žemė gali padaryti tau, bet ką tu gali padaryti Žemei. Toks mąstysenos pasikeitimas lems žmonijos ateitį.

3. Švietimo ir mokymo svarba visuomenėje, naudojančioje mažai CO2 išskiriančią energiją

3.1. Siekiant išugdyti visuomenę, kuri naudotų mažai anglies dioksido išskiriančią energiją, turi būti skubiai sukurtas infrastruktūros objektų tinklas, ypač tų, kuriais siekiama: 1) užtikrinti piliečiams tinkamą informaciją, susijusią su CO2 išlakomis; 2) suburti pakankamai įvairių lygių specialistų, kurie specializuotųsi naujajame technologijų, kurias naudojant neišmetama anglies dioksido, sektoriuje; 3) investuoti šioje srityje į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Dažnai pastebima, kad tradiciniai elgsenos modeliai trukdo prisiimti didesnę atsakomybę siekiant sumažinti CO2 išlakas. Todėl šviesti pirmiausia reikia šiuo klausimu. Būtina vykdyti techninį ir mokslinį piliečių švietimą. Techninio personalo mokymas neabejotinai yra būtina išankstinė sąlyga, kad sektoriaus plėtrai netrukdytų būtiną kvalifikaciją turinčių specialistų trūkumas. Tarp technologijų, kurias naudojant išmetama mažai anglies dioksido ir kuriomis naudotis reikės išmokyti nemažai specialistų bei inžinierių, nereikia pamiršti branduolinės energijos sektoriaus, kuris dar daug metų bus mažai šiltnamio dujų išmetančiu energijos šaltiniu.

3.2. Šiuo požiūriu iniciatyvos, kuriomis vaikai per žaidimus skatinami jautriai reaguoti į aplinkosaugą rengiant nedidelius buitinės veiklos poveikiu aplinkai pagrįstus konkursus, yra ypač naudingos. Mokykloje sužinoję apie kasdienius šeimoje atliekamus veiksmus ir išmokę apskaičiuoti taupomą energiją ar dėl šių veiksmų išmetamų CO2 išlakų kiekį, vaikai, kartu kasdien atlikdami nedidelius darbus ugdo lenktyniavimo dvasią ir įtraukia suaugusiuosius į šiuos veiksmus, juos informuoja ir atkreipia jų dėmesį į girtiną elgesį.

3.3. Mokymas pradinėje mokykloje. Pradinis mokslas neabejotinai padeda supažindinti jaunuolius su aplinkosaugos problemomis ir ugdyti naujus energijos taupymo įgūdžius. Tačiau ilgainiui šis mokymas turėtų būti palaipsniui plečiamas aukščiausią galimą techninį lygį pasiekiant visose aukštojo mokslo įstaigose, ypač techninių ir mokslinių disciplinų srityse, kad būtų įgyvendinti du tikslai – išugdyta šiuos klausimus geriau suprantanti visuomenė ir daugumai jaunuolių suteiktas konkrečių žinių pagrindas, galintis paskatinti juos rinktis su CO2 išlakų kontrole susijusią profesiją.

3.4. Šiuo metu Europa išgyvena pasaulinę ekonominę krizę. Vienas iš galimų būdų jai įveikti – į aplinkosaugą orientuotų aukštųjų technologijų sektorių plėtojimas. Be jokios abejonės, CO2 išlakų mažinimas yra vienas iš galimybių, kadangi išlakos gali būti mažinamos daugelyje pagrindinių išsivysčiusios ekonomikos sektorių, kaip antai automobilių pramonė, viešasis keleivių ir prekių transportas, statyba, net elektros gamyba, dažnai susijusi su galimybe taupyti efektyviau vartojant energiją.

3.5. Europos ekonomikos ateičiai labai svarbu galėtų būti tai, kaip greitai Europos gamybos sistemoje bus galima pereiti prie naujųjų technologijų, palyginti su kitais pagrindiniais pasaulinės ekonomikos dalyviais.

3.6. Kai kurios Europos šalys pasaulyje pirmauja daugelyje technologinių sričių, susijusių su energijos taupymu ir mažu CO2 išlakų kiekiu, tačiau kitose pasaulio dalyse neseniai atlikus investicijas (pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų administracija investavo į automobilių sektorių), Europa greitai galėtų būti nustumta į labai pavojingą antrąjį planą.

3.7. Bet kuriuo atveju turi būti sumažinti dideli skirtumai tarp valstybių narių, susiję tiek su jų pajėgumu gaminti ir diegti naujoves šioje srityje, tiek su šioje srityje vykdomo švietimo ir mokymo kokybės lygiu mokyklose ir universitetuose skatinant valstybių narių mainus aukšto technologinio lygio mokymo sektoriuose.

3.8. Tai, kad Europos lygiu sunku taikyti suvienodintus švietimo srities aplinkosaugos standartus neturi trukdyti skleisti žinias pasinaudojant daugiausia pasiekusių šalių galimybėmis. Siekiant nustatyti vidutinį Europos lygį turėtų būti įdiegta lyginamoji kokybės analizė.

3.9. Europos programos ManagEnergy, Intelligent Energy Europe, COMENIUS ir LEONARDO DA VINCI, įvairiai naudojamos mokymui, patarimams ir švietimui vykdyti, labai padeda kurti savo žmogiškuosius ir aplinkos išteklius kuo geriau naudojančią Europą.

3.10. Sukūrus švarios energijos švietimo srityje veikiančių Europos nacionalinių forumų tinklą, remiantis esamomis švarią energiją skatinančiomis iniciatyvomis ir organizacijomis, kurios padeda nacionaliniu lygiu skleisti informaciją ir supažindinti mokytojus su atitinkamomis programomis ir priemonėmis, būtų galima lengviau įtraukti švarios energijos temą į nacionalines švietimo programas.

3.11. Todėl ES turi nedelsdama nuosekliai ir suderintai įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas – plėtoti mažai CO2 išmetančių technologijų sektorių. Labai svarbu išugdyti ekspertų, galinčių paskatinti šio sektoriaus augimą artimiausiais dešimtmečiais, „kritinę masę“.

3.12. Mokymas aukštojo mokslo įstaigose ir universitetuose gali ir turi būti koordinuojamas Europos lygiu panaikinant kalbines kliūtis. Europoje jau yra šio tarpuniversitetinio koordinavimo pavyzdžių: EUREC agentūra, administruojanti Europos atsinaujinančiosios energijos magistro studijas bendradarbiaujant Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos ir Ispanijos universitetams ir tarptautines šiltnamio dujų mažinimo technologijų magistro studijas bendradarbiaujant Perudžos (Italija), Liežo (Belgija) ir Mälardalen University de Västerås (Švedija) (www.masterghg.unipg.it) universitetams. Tačiau šių iniciatyvų sklaidą ir finansavimą turėtų užtikrinti Bendrija, o jas planuojant dėmesys turėtų būti kreipiamas į konkrečias temas pagal suderintą planą, užtikrinantį aukštos kvalifikacijos specialistų visuose ekonominiu požiūriu svarbiuose sektoriuose rengimą.

3.13. Į universitetines ir neuniversitetines studijas įtraukus konkrečiai tvariam vystymuisi skirtą mokymo kursą ir diplomus (su CO2 susijusios problemos, taip pat energijos taupymas, „švarios“ energijos gamyba ir t. t.), kartu turėtų būti labai padidintas šiose srityse vykdomiems moksliniams tyrimams skirtas finansavimas. Aukšto lygio mokslas neįmanomas, jei mokytojai nedalyvauja jų veiklos srityje vykdomuose tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektuose.

4. Švietimas: sektini pavyzdžiai

4.1. Europoje ir pasaulyje yra puikių švietimo veiklos pavyzdžių, susijusių su aplinkosaugos skatinimu ir kai kuriais atvejais specialiai skirtų CO2 išlakoms mažinti.

4.2. Teksaso universitetas Ostine ir jo padalinys Jackson School of Geosciences prieš keletą metų pradėjo įgyvendinti bendradarbiavimo su Teksaso pradinėmis ir vidurinėmis mokyklomis programą, vadinamą „GK-12 programa“. Mokytojams ir mokiniams skirti kursai finansuojami viešosiomis lėšomis (mokytojams taip pat mokama nedidelė pašalpa – 4 000 JAV dolerių per metus).

4.3. Europoje yra labai daug panašių iniciatyvų, tarp jų – Didžiosios Britanijos vyriausybės iniciatyva, kuria raginama skaičiuoti savo išmetamo anglies dioksido kiekius ir pateikiama patarimų, kaip sumažinti vartojimą (http://actonco2.direct.gov.uk/index.html).

4.4. Il de Franso regioninė taryba neseniai (2007 m.) organizavo ir finansavo integruotą tvaraus vystymosi švietimo aplinkosaugos tema projektą (EEDD), kuriuo skatinamos konkrečios pedagoginės iniciatyvos ir asociacijų susijungimas siekiant derinti iniciatyvas regionų lygiu.

4.5. Pagal ES projektą Young Energy Savers, vadovaujant žymiausiems animatoriams, bus sukurti keli linksmi animaciniai filmai, kuriuose vaikams bus patraukliai ir įdomiai parodyta, kad jie, kaip ir animacinių filmų personažai, atlikdami nedidelius darbus taip pat gali veiksmingai mažinti savo išmetamo anglies dioksido kiekį.

4.6. Mokykla, šeima, darbovietė – tai palankios vietos švietimo priemonėmis skleisti žinias ir supažindinti su šiomis problemomis. Nustatytus plataus užmojo ir būtinus tikslus bus galima pasiekti tik perduodant ir populiarinant bendrus įgūdžius ir pasirenkant kitokį gyvenimo būdą.

4.7. Reikia sukurti mechanizmus ir priemones suteikiant jaunimui galimybę įgyvendinti jų pačių iniciatyvas už mokyklos ribų. Jaunimas yra atviras naujovėms ir pokyčiams, tačiau dažnai nori veikti atskirai. Daugybė jaunų žmonių lieka suaugusių vykdomos veiklos nuošalyje, tačiau pastarieji daugeliu atvejų skatina juos įsitraukti.

5. Specialistų ir techninių darbuotojų profesinis mokymas

5.1. Europoje ir pasaulyje bus sukurta keli milijonai naujų darbo vietų.

5.2. 2008 m. rugsėjį paskelbta Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP), Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), Tarptautinės darbdavių organizacijos (pranc. OIE) ir Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (TPSK) ataskaita Ekologiškos darbo vietos: siekiant tinkamo darbo tvarioje aplinkoje, kurioje išmetama mažai anglies junginių. Šiame labai įdomiame tyrime numatyta iki 2010 m. ES sukurti 950 000–1 700 000 darbo vietų, o iki 2020 m. – 1 400 000–2 500 000 darbo vietų pagal pasirinktą, įprastą ar pažangią strategiją. 60–70 proc. šių darbo vietų turėtų būti sukurta atsinaujinančiosios energijos sektoriuje, o ne mažiau kaip trečdalis jų skirtos aukšto lygio kvalifikacijos darbuotojams.

5.3. Į technologijas ir veiklos rūšis, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu ir energijos taupymu, atliekų tvarkymu ir perdirbimu, vandens tiekimu ir vandentvarkos veiksmingumu, tvariu ir naujovišku transportu, numatoma investuoti šimtus milijardų dolerių – tai labai padės padidinti užimtumą.

5.4. Pateikiant šias pirmines pastabas pabrėžiama, kad mokslinis išsilavinimas ir profesinis mokymas yra svarbiausi veiksniai rengiant darbuotojus būsimam darbui.

5.5. Siekiant greičiau pakeisti šią tendenciją – esant dabartinėmis aplinkybėmis tikrai sunku skirti finansavimą iš valstybės lėšų – turi būti plačiu mastu investuojama į „ekologiškas darbo vietas“. Didelė valstybės pagalba turėtų būti skirta jaunimo mokymo kursams ir darbuotojų profesinei kvalifikacijai kelti.

5.6. Pramonės atstovai, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ir valdžios institucijos, organizuodamos konkrečias nacionalines konferencijas, turėtų dėti bendras pastangas ieškodami geriausiai šalių ypatumus atitinkančių sprendimų, kad būtų remiamas švietimas ir profesinis rengimas, susijęs su novatoriškiausiais sektoriais ir visų pirma anglies dioksido neišskiriančią energiją naudojančia visuomene.

5.7. Viešasis klausymas aiškiai parodė, kokia svarbi, ypač valstybės administracijos srityje, yra informavimo veikla ir techninė parama darbuotojams bei valstybės tarnautojams siekiant sudaryti jiems galimybę veiksmingai organizuoti darbą, gauti informacijos apie produktus bei mažai CO2 išmetančias esamas technologijas ir nustatyti kiekybiškai pagrįstus standartus „ekologiškiems“ viešiesiems pirkimams.

5.8. Statybos sektoriuje galima sutaupyti labai daug energijos atitinkamai sumažinus išlakas. Iš 40 proc. pastatuose sunaudojamos energijos būtų galima sutaupyti 22 proc. 41,7 proc. darbininkų kvalifikacija yra žema (įvairiose šalyse padėtis labai skirtinga), o jų mokymo išlaidos mažoms įmonėms – neprieinamos. Todėl turi būti skatinamos iniciatyvos, tokios kaip Ispanijoje vykdoma iniciatyva, kai darbuotojai ekologiškomis statybos technologijomis naudotis mokomi mobiliosiose mokyklose, ir jiems nereikia ilgam laikui pasitraukti iš darbo vietos. Už socialinį būstą atsakingos struktūros ėmėsi socialinių būstų valdytojų ir juose gyvenančių asmenų informavimo iniciatyvų. Projekto Energy Ambassadors tikslas – kai kuriems vietos valdžios institucijų darbuotojams, pelno nesiekiančių organizacijų ir socialinių įstaigų atstovams užtikrinti mokymą, suteikiantį „energijos ambasadoriaus“ statusą, kad jie taptų kontaktiniais asmenimis energijos klausimais savo institucijose, o vėliau platintų informaciją visuomenėje.

5.9. Tarp išlakoms teigiamos įtakos galinčių daryti profesijų grupių yra architektai. Vis labiau pastebimas pasikeitęs architektų kultūrinis požiūris: užuot kūrę nenatūraliam gyvenimo būdui pritaikytus projektus, kai plačiai naudojama mechaninė įranga ir elektra, nuo šiol jie linkę gyvenimo būdą ir gyvenamosios aplinkos tvarkymą derinti su natūralaus gyvenimo reikalavimais. Taip pat yra svarbu skleisti konkrečias technines žinias apie naujoviškų medžiagų savybes, leidžiančias sutaupyti energijos.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Vertėjo pastaba: laisvas vertimas.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/20

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ekologiškesnio jūrų ir vidaus vandenų transporto

(tiriamoji nuomonė)

(2009/C 277/04)

Pranešėja Anna BREDIMA

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. lapkričio 3 d. raštu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

Ekologiškesnio jūrų ir vidaus vandenų transporto.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 182 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 3 susilaikius.

1. Išvados

1.1. Šioje tiriamojoje nuomonėje nagrinėjamas vandenynų ir upių aplinkos ekologizavimas, kartu pagal Lisabonos strategiją išsaugant transporto pramonės konkurencingumą. Vandenynų ir upių aplinkos ekologizavimas gali būti pasiektas įgyvendinant holistinę politiką, skatinančią „žaliąsias“ investicijas ir kuriančią „žaliąsias“ darbo vietas. EESRK tvirtina, kad „žalioji ekonomika“ nėra prabanga, todėl pritaria šiam požiūriui.

1.2. Jūrų transportas yra pagrindinis globalizacijos ramstis; jūrų transportui tenka 90 proc. pasaulinės prekybos, 90 proc. ES išorės prekybos krovinių ir 45 proc. ES vidaus krovinių vežimo (masto požiūriu). Vidaus laivyba – svarbi Europos vidaus transporto dalis, kadangi upių transportas sudaro 5,3 proc. viso ES vidaus transporto. Abejos vežimo rūšys yra konkurencingos, tvarios ir tausojančios aplinką.

1.3. EESRK ragina Komisiją būsimuose dokumentuose ir rekomendacijose išskirti vidaus laivybą ir laikyti ją vidaus transporto rūšimi.

1.4. EESRK mano, kad jūrų transporto ir vidaus laivybos veiksmingumas aplinkosaugos prasme turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į ES sausumos transporto veiksmingumą ir taršą iš sausumos šaltinių. Jis pakartoja savo nuomonę, kad ES aplinkos taršos mažinimo priemonės turėtų būti taikomos pramoginiams laivams ir, jei įmanoma, kariniams jūrų laivams. Tokios priemonės turėtų būti taikomos visiems laivams (nesvarbu, su kokia vėliava jie plaukioja) ir būti kiek galima praktiškesnės bei ekonomiškesnės. Be to, jos turi būti pagrįstos patikimu aplinkosaugos, techninių, socialinių ir ekonominių padarinių įvertinimu.

1.5. 2009 m., Europos kūrybiškumo ir naujovių metais, EESRK mano, kad ES pramonė turėtų tapti „žaliųjų“ technologijų, skirtų laivų statybos ir uostų plėtros projektams bei eksploatavimui, inovacinių mokslinių tyrimų lydere. Europos Komisija turėtų ištirti Europos „žaliųjų“ technologijų kitose pasaulio dalyse komercializacijos galimybes. Ši iniciatyva duos papildomos naudos, kadangi padės sukurti daugiau darbo vietų (žaliųjų darbo vietų) Europos Sąjungos šalyse. Sumanios investicijos į ekologiškesnes laivų sistemas, energijos efektyvumą ir uostus padės greičiau įveikti pasaulio ekonomikos krizę.

1.6. EESRK manytų, kad užtikrinus teisėkūros ir pramonės iniciatyvų pusiausvyrą galima pasiekti geresnių rezultatų. EESRK primygtinai siūlo Komisijai ištirti, kokiu būdu būtų galima pasinaudoti geriausia praktika ES lygmeniu. EESRK mano, kad ekologizavimas siekiant išsaugoti aplinką yra geras dalykas ir gali padėti sukurti daugiau darbo vietų. Tvarus jūrų ir vidaus vandenų transportas nebūtinai yra nepelningas.

1.7. EESRK galėtų būti oficialiu naujų „žaliųjų“ politikos priemonių skleidėju organizuotai Europos pilietinei visuomenei, siekiančiai sukurti „žaliąją“ kultūrą. Komitetas gali atlikti Europos forumo vaidmenį ugdant pilietinės visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą. Kol sukursime „žaliuosius laivus“, „žaliuosius degalus“ ir „žaliuosius uostus“, turėtume pakeisti savo mąstyseną, elgesį bei ugdyti ekologiškesnį mąstymą.

1.8. Pagal išmetamo CO2 kiekį jūrų ir vidaus laivybos transportas yra pripažintas veiksmingiausia komercinio transporto forma. Skatindami vidaus laivybą galime padėti įgyvendinti pagrindinius ES aplinkosaugos politikos tikslus. Platesnis naudojimasis vidaus laivyba yra labai svarbus siekiant sumažinti transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekį.

1.9. Jūrų transportas artimoje ateityje toliau plėsis, kad galėtų būti vykdoma nuolat auganti pasaulinė prekyba. Todėl jo išmetamas bendras teršalų kiekis didės. Išmetamų teršalų kiekį galima gerokai sumažinti techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis.

1.10. Sprendžiant prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemų (PATLS) taikymo jūrų transportui klausimus, neturėtų nukentėti Europos laivybos pramonės konkurencingumas pasaulinėje rinkoje. Mažinant tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamo CO2 kiekį daug veiksmingesnė būtų pasaulinė, o ne Europos Sąjungos arba kita regioninė sistema.

1.11. PATLS taikymas jūrų transporto sektoriuje ir ypač trampinėje laivyboje, yra daug sudėtingesnis nei aviacijos sektoriuje. Jūrų transporto sektoriuje būtų ne mažiau „veiksminga“ ir daug paprasčiau taikyti anglies (bunkerinio kuro) mokestį arba kokį nors kitą mokestį, jei tai būtų daroma tarptautiniu mastu.

1.12. Bus naudinga suvienodinti vidaus laivybos laivų įgulų mokymo ir rengimo standartus, panašius į jūrų transporto sektoriuje taikomus standartus, ypač pavojingų krovinių pervežimo srityje.

2. Rekomendacijos

2.1. Nors jūrų ir vidaus vandenų transportas yra konkurencingos, tvarios ir ekologiškos transporto rūšys, Komisija turėtų įvertinti galimybes derinti reguliavimo priemonės ir pramonės iniciatyvas ir dar labiau pagerinti situaciją.

2.2. EESRK mano, jog reikia gerinti uostų ir kanalų infrastruktūrą, kad juose galėtų plaukioti didesni laivai, mažinti uostų apkrovą ir maksimaliai padidinti greitą uostų apyvartą.

2.3. Valstybės narės drauge ir atskirai turėtų imtis tinkamų priemonių pasiruošimo, priemonių ir infrastruktūros požiūriu, kad būtų galima reaguoti į ES vandenų taršos padarinius, su jais kovoti ir juos sušvelninti.

2.4. EESRK ragina Komisiją analizuoti pramonės ir kitas aplinkosaugos iniciatyvas ir išsiaiškinti, kaip būtų galima pasinaudoti šia geriausia praktika ES lygmeniu mažinant laivų išlakas.

2.5. Jeigu norime ateityje turėti „žaliuosius laivus“ ir „žaliuosius uostus“, Komisijai reikėtų remti ES pramonę, kad ji taptų lydere inovacinių mokslinių tyrimų laivų ir uostų technologijų srityje.

2.6. EESRK ragina Komisiją pasidomėti Europos „žaliųjų technologijų“ komercializacija kitose pasaulio dalyse. Ši iniciatyva duos papildomos naudos ir dėl to, kad padės sukurti daugiau darbo Europos Sąjungos šalyse („žaliosios darbo vietos“).

2.7. EERSK siūlo gerinti logistiką, pavyzdžiui, trumpinti maršrutus, mažinti kelionių su tuščiais triumais (cisternomis) – balastinių kelionių – skaičių ir keisti atvykimo laiką, jį optimizuojant – visos šios priemonės padės sumažinti laivų išlakas.

2.8. ES privalo remti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) pastangas nustatyti globalias tarptautinės laivininkystės taisykles ir spręsti pajėgumų stiprinimo būtinybės įgyvendinant vėliavos valstybės įsipareigojimus klausimą.

2.9. Daugelis avarijų transporto sektoriuje įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus. Būtina užtikrinti laivuose esančių jūrininkų gerovę (gyvenimo ir darbo sąlygas). Todėl reikia dėti visas pastangas ir diegti saugumo ir įmonių socialinės atsakomybės kultūrą.

2.10. Jūrinių degalų kokybė daro poveikį žmonių sveikatai. EESRK mano, kad susijusios pramonės šakos turėtų prisiimti įmonių socialinę atsakomybę ir savanoriškai imtis papildomų priemonių apsaugoti aplinkai ir pagerinti visos visuomenės gyvenimo kokybę.

2.11. Pasaulinio suskystintų dujų laivyno plėtra kelia rimtų uždavinių, nes šiam laivynui valdyti reikia gerai paruoštų ir sertifikuotų pareigūnų. Kadangi trūksta kvalifikuotų pareigūnų, reikia imtis priemonių padidinti samdą ir mokymą.

2.12. Dėl veiklos ir avarijų atviroje jūroje gali nukentėti ir ES vandenys. EESR siūlo pasinaudoti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) Pasirengimo ir reagavimo į taršą tarnyba, jos Budinčia laivų naftos surinkimo tarnyba ir Palydovine stebėsenos ir sekimo tarnyba. Šios tarnybos turi sustiprintų nustatymo, operatyvios intervencijos ir valymo veiksmų pajėgumų. Skyrus EMSA pakankamai finansavimo, sustiprėtų agentūros koordinavimo pajėgumai.

2.13. Reikėtų parengti samdos, švietimo ir mokymo programas, skirtas vidaus vandenų navigacinėms įguloms, visų pirma, pavojingų prekių gabenimo srityje, tuo siekiant pritraukti į šią sritį jaunimo ir aprūpinti sektorių reikiamos kvalifikacijos darbuotojais.

3. Įžanga

3.1. Ši tiriamoji nuomonė remiasi dviem poliais: kaip ekologizuoti vandenynų ir upių aplinką išsaugant transporto pramonės konkurencingumą? Šis klausimas kyla Komunikato dėl ekologiško transporto (1) ir Komunikato dėl išorės sąnaudų internalizavimo įgyvenimo strategijos (2) kontekste. Į paketą įtraukta strategija, kurios tikslas – užtikrinti, kad transporto kainos geriau atspindėtų realias išlaidas, kurias patiria visuomenė, kad būtų galima palaipsniui sumažinti žalą aplinkai ir eismo apkrovą, kartu skatinant transporto veiksmingumą ir stiprinant ekonomiką apskritai. EESRK palankiai vertina šias iniciatyvas, kurios pagal Lisabonos strategiją (Geteborgo strategiją) prisideda prie ekologiškumo didinimo.

3.2. Vidaus vandenų transportui strategijoje siūlomas išorės sąnaudų internalizavimas. Dėl jūrinio transporto, kurio atveju išorės sąnaudų internalizavimas dar nepradėtas, Komisija savo strategijoje įsipareigoja imtis priemonių 2009 m., jeigu TJO iki to laiko nesusitars dėl konkrečių priemonių, skirtų išmetamam šiltnamio dujų kiekiui mažinti. Jūrų transportui skirta strategija bus parengta pagal naująją integruotą Europos jūrų politiką.

3.3. Europos Parlamentas ir Europos Taryba pabrėžė tvarios transporto politikos svarbą, pirmiausia kovojant su klimato kaita. Jos teigia, kad transportas turės prisidėti prie išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimo.

3.4. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jūrų transportas, įskaitant trumpų atstumų jūrų laivybą, yra transporto rūšis, kuri ekonominiu, socialiniu, techniniu ir laivybos požiūriu turi būti griežtai atskirta nuo vidaus vandenų transporto. Egzistuoja didžiuliai ir svarbūs rinkų, kuriose naudojamos šios transporto rūšys, socialinių taisyklių ir aplinkybių, kuriomis jos taikomos, svorių ir variklių matavimo, krovumo, maršrutų ir vandens kelių struktūros skirtumai. Jūrų ir oro transportas neabejotinai yra visuotinės transporto rūšys, o Europos žemyno vidaus vandens kelių transportas paprastai priskiriamas vadinamojo vidaus transporto, kuriam taip pat priklauso Europos kelių ir geležinkelių transportas, kategorijai (3). Todėl EESRK ragina Komisiją dokumentuose ir rekomendacijose išskirti vidaus laivybą ir laikyti ją vidaus transporto rūšimi.

4. Klimato kaita

4.1. Visuotinis atšilimas, oro taršos poveikis žmonių sveikatai ir riboti pasaulio naftos ištekliai yra pagrindinės paskatos formuoti ES politiką, kuri padėtų padaryti transportą veiksmingesnį ir mažiau priklausomą nuo iškastinio kuro. Naudojant iškastinį kurą išskiriamas anglies dioksidas (CO2) – didžiausia šiltnamio dujų rūšis. Todėl dabartinė aplinkos politika yra beveik išimtinai skirta pastangoms mažinti išmetamo CO2 kiekį. Kitos šiltnamio dujos, kurių po CO2 išmetama daugiausia, yra metano dujos (CH4), kurias išmeta gyvulininkystės sektorius.

4.2. EESRK mano, kad jūrų ir vidaus vandenų transporto ekologinis veiksmingumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į ES sausumos transporto ekologinį veiksmingumą ir taršą iš sausumos šaltinių. Komitetas kartoja (4), kad reikia holistinio požiūrio – atsižvelgti į tai, ar išlakų mažinimo technologijos yra prieinamos, į poreikį skatinti inovacijas, į pasaulinės prekybos šalių interesus ir būtinybę išvengti neigiamų CO2 išlakų kiekio augimo, kai stengiamasi mažinti kitų teršalų kiekį, padarinių, t. y. apskritai kuo labiau sumažinti nenumatytas skirtingų politikos priemonių pasekmes.

4.3. Jūrų ir vidaus vandenų transporto išlakų mažinimo priemonės turėtų būti praktiškos, rentabilios ir taikomos visiems laivams (nepriklausomai nuo jų vėliavos), įskaitant pramoginius laivus ir, jeigu įmanoma, karo laivus (5). Be to, minėtos priemonės turi būti pagrįstos patikimu ekologiškumo, techninių, socialinių ir ekonominių padarinių įvertinimu. Teisės aktai, kuriais siekiama nežymaus išmetamo šiltnamio dujų kiekio sumažinimo nemažomis sąnaudomis, gali paskatinti pereiti prie kitų mažiau aplinką tausojančių transporto rūšių. Tai apskritai turėtų neigiamų pasekmių visuotinio atšilimo reiškiniui.

4.4. Vienas dažnai pamirštamų „žaliųjų“ politikos priemonių aspektų yra jų ekonominė nauda. Iš tiesų „žalioji ekonomika“ yra viena iš išeičių iš pasaulinės krizės. Stiprėjanti žalioji ekonomika kuria naujas užimtumo galimybes (6). Komisijos narys Stavros Dimas pareiškė, kad „žaliosios investicijos“ kitą dešimtmetį ES sukurs 2 milijonus darbo vietų. Vadinasi, „žalioji ekonomika“ nėra prabanga.

4.5. Jūrų ir vidaus vandenų transporto išmetamą CO2 kiekį galima sumažinti dar labiau, tačiau šis mažinimas nebus reikšmingas, nes prekes vis tiek reikės gabenti, nesvarbu, kokie būtų papildomi mokesčiai, kuriuos bet kuriuo atveju turės padengti vartotojas.

5. Ekologiškesnis jūrų transportas

5.1. Spartus ūkio industrializavimas ir liberalizavimas skatino plėstis pasaulinę prekybą ir didino plataus vartojimo prekių paklausą. Europos Sąjungos jūrų politikos veiksmų plane (7) ypač daug dėmesio skiriama jūrų transportui – konkurencingai, tvariai ir ekologiškai transporto rūšiai.

5.2. Daugelį metų laivybos ekologiniai rodikliai nuolat gerėjo. Su laivų veikla susijusi tarša buvo sumažinta iki nereikšmingo kiekio. Iš esmės patobulinus variklių efektyvumą ir korpuso konstrukcijas pavyko dar labiau sumažinti taršą ir padidinti degalų vartojimo efektyvumą. Atsižvelgiant į laivų gabenamų prekių apimtis, jūrų transporto keliama tarša sudaro mažą pasaulinių CO2 išlakų dalį (2,7 proc.) (8).

5.3. Komisija pripažįsta, kad Arkties regione tirpstant jūrų ledui atsiranda vis daugiau galimybių laivybai per Arkties vandenis (9). Trumpesnės kelionės iš Europos į Ramųjį vandenyną padės sutaupyti energijos ir sumažinti taršą. Arkties maršruto svarba buvo pabrėžta EESRK nuomonėje dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (10). Tuo pat metu didėja poreikis apsaugoti Arkties jūros aplinką ir jos populiacijas, taip pat gerinti jos daugiašalį valdymą. Apie naujus jūrų maršrutus šiame regione reikėtų galvoti atsargiai, kol neatliktas Jungtinių Tautų poveikio aplinkai įvertinimas. Artimiausioje ateityje ir vidutinės trukmės laikotarpiu EESRK siūlytų laikyti šį regioną natūralia saugoma teritorija. Todėl patartina ES ir JT lygmeniu rasti keleto šio naujo maršruto parametrų pusiausvyrą. Papildomos naudos tikimasi iš Panamos kanalo išplėtimo, kuris turėtų būti užbaigta iki 2015 m.

5.4. Jūrų transportas yra labai griežtai reguliuojamas. Jam taikomos daugiau kaip 25 pagrindinės tarptautinės konvencijos ir kodeksai. MARPOL73/78 – svarbiausia tarptautinė konvencija, skirta jūrų taršos iš laivų, susijusios su darbu arba avarijomis, prevencijai (11). Jūrų transportui taip pat taikomi išsamūs ES teisės aktai, ypač ERIKA I ir II paketai ir Trečias saugios laivybos paketas. Teisės aktai labai padidino jūrų saugą, taršos kontrolę ir, kai tinkama, sustiprino intervencines priemones, skirtas incidentų prevencijai arba jų padarinių likvidavimui.

5.5. Neseniai pakeistu MARPOL konvencijos VI priedu dėl oro taršos iš laivų prevencijos įvestos griežtesnės ribinės sieros oksido (SOx), kietųjų dalelių (PM) ir azoto oksido (NOx) taršos vertės. Techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis galima gerokai sumažinti laivų CO2 išlakas. Keletą šių priemonių galima taikyti tik savanorišku pagrindu. Greičio sumažinimas (lėta eiga) – veiksmingiausia iškart nemažų rezultatų duodanti priemonė. Vis dėlto, šios priemonės įgyvendinimas priklausys nuo prekybos poreikių.

5.6. EESRK mano, kad geresnių rezultatų galima pasiekti derinant teisės aktus ir pramonės iniciatyvas, pavyzdžiui, novatoriškus Graikijos Respublikos jūrų aplinkos apsaugos asociacijos (HELMEPA) (12) tikslus, Poseidon Challenge Award (13) apdovanojimą, Floating Forest (14) ir Green Award Foundation (15).

5.7. Svarstant galimybę įvesti PATLS jūriniam transportui reikia siekti, kad nebūtų nepalankiai paveiktas Europos laivybos pramonės konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, nes tai prieštarautų Lisabonos darbotvarkei. Prieš priimant sprendimą Komisija turi rasti aiškius atsakymus į kitus klausimus: kokios naudos aplinkai galima būtų tikėtis iš tokios tarptautinei laivybai skirtos sistemos ir kaip ši sistema bus praktiškai taikoma laivyboje, kuri yra tokio tarptautinio pobūdžio pramonės šaka? Šiuo atžvilgiu pasaulinio lygmens TJO programa daug veiksmingiau padėtų sumažinti tarptautinės laivybos CO2 išlakas negu Europos Sąjungos arba kita regioninė programa.

5.8. Labai aiškiai jaučiamas politinis spaudimas įtraukti laivybą į ES PATLS iki 2013 m. PATLS taikyti jūrų transportui yra daug sudėtingiau nei aviacijai, visų pirma trampinėje laivyboje dėl pasaulinės jūrų prekybos ypatumų – dėl jų labai sunku atlikti PATLS skaičiavimus. Tarptautinėje laivyboje dominuoja krovinių gabenimas nuolat keičiant prekybos modelius visame pasaulyje. Daugelis ES jūrų laivų krovinius pakrauna arba iškrauna ne ES uostuose, o ten, kur nustato frachtuotojas. Laivai yra labai skirtingi, todėl sunku nustatyti standartą. Laivyboje veikia daug mažų bendrovių, todėl administracinė PATLS našta būtų didžiulė. Daugelis laivų trampinės laivybos sektoriuje, kuriam tenka didesnė laivybos dalis, į ES uostus užsuka tik retsykiais. Laivai degalų įsipilti kelionės metu gali ir ne ES uostuose, o degalų suvartojimas kelionėje tarp uostų apskaičiuojamas tik apytikriai. Šiomis aplinkybėmis PATLS leidimų skirstyme gali dalyvauti keletas valstybių – laivo savininko, laivo operatoriaus, frachtuotojo, krovinio savininko ir krovinio gavėjo valstybės. Be to ES PATLS jūrų transportui reikėtų taikyti visiems laivams, kurie užsuka į ES uostus, todėl iškiltų reali galimybė, kad ES nepriklausančios valstybės, kurios netaiko PATLS, imsis atsakomųjų priemonių su jų vėliava plaukiojančių laivų naudai.

5.9. Jūrų transporto sektoriuje ne mažiau „veiksminga“ ir daug paprasčiau būtų taikyti anglies (bunkerinio kuro) mokestį arba kokį nors kitą mokestį. Be to, būtų lengviau užtikrinti, kad šiuo būdu surinktos lėšos iš tikrųjų būtų skirtos žaliosioms iniciatyvoms.

5.10. Artimoje ateityje laivo varymo sistemos ir toliau daugiausia naudos anglies pagrindu pagamintus degalus. Dujos, kaip alternatyvūs degalai, bus plačiau naudojamos, kai atsiras skirstymo infrastruktūra. Kuro elementų, varomų gamtinėmis dujomis, ekonominio ir techninio įvertinimo išvados rodo, kad CO2 išlakos jų atvejų yra daug mažesnės. Be to, ateityje TJO darbas bus skirtas laivų keliamo triukšmo mažinimui.

5.11. Mažai tikėtina, kad per ateinančius du dešimtmečius atsirastų pakankama tvarių biodegalų pasiūla laivybai arba kad vandenilis ir anglies surinkimas ir saugojimas padarytų didesnį poveikį laivybai. Laivų nebus galima varyti naudojant vien tik vėjo technologijas, pavyzdžiui, Skysails įrangą, tačiau šios technologijos galėtų būti naudojamos kartu su varikliais. Elektros srovės iš kranto naudojimas (angl. cold ironing) sudarys sąlygas ekologiškesniems darbams uoste. Branduolinės varomosios sistemos, kurioms reikalinga speciali infrastruktūra avarijos atvejams, nėra tinkamos prekybiniams laivams.

6. Ekologiškesnė vidaus laivyba

6.1. Vidaus laivybai tenka nemažas vaidmuo Europos vidaus transporto sistemoje, nes kaip transporto rūšis upių transportas sudaro 5,3 proc. bendro ES vidaus transporto, o kai kuriuose regionuose, kuriuose yra daug vandens kelių, – daugiau kaip 40 proc. Tai patikima, ekonomiška, saugi ir energiją tausojanti transporto rūšis. Vidaus vandenų transporto skatinimas gali būti naudingas siekiant svarbiausių ES aplinkosaugos politikos tikslų. Platesnis naudojimasis vidaus laivyba yra labai svarbus siekiant sumažinti transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekį. Tai atitinka ES politiką, kuria norima spręsti pernelyg apkrautų kelių problemą.

6.2. Vidaus laivybai paprastai taikomos Centrinės Reino laivybos komisijos (CNNR) taisyklės, kurios nustato aukštus techninius ir saugos standartus. Manheimo sutartimi paremti teisės aktai taikomi Reino pakrantės šalyse. Šiuose teisės aktuose yra saugos, atsakomybės ir taršos prevencijos taisyklių. Dėl aukštų standartų vidaus laivybai būdingas labai vienodas laivų įrangos kokybės ir saugos ir jų įgulų parengimo lygis. Remdamasi Manheimo sutarties pagrindu parengtomis taisyklėmis ES neseniai priėmė Direktyvą 2006/87/EB, kurioje nustatė išsamius techninius ir eksploatacinius reikalavimus vidaus laivybos laivams.

6.3. ES teisės aktai (16) nustato išlakų ribas degalų, kuriuos naudoja vidaus laivybos laivai kokybei. Europos Komisijos pasiūlymu (17) dėl sieros kiekio degaluose siekiama įvesti sieros kiekio apribojimus jūrų ir vidaus vandenų laivams. Vidaus laivybos sektorius pageidavo sieros kiekį degaluose sumažinti vienu kartu nuo 1 000 ppm iki 10 ppm. Europos Parlamentas neseniai pritarė šiam vidaus laivybos sektoriaus pasiūlymui ir nusprendė sieros kiekį iš karto sumažinti iki 10 ppm nuo 2010 m. Netolimoje ateityje vidaus laivybai gali duoti naudos nulinės taršos sistemos, pvz., kuro elementai. Galima būtų paminėti naujosios vidaus vandenims skirtos baržos CompoCaNord projektą, neseniai Vokietijoje pastatytą Futura tanklaivį ir Nyderlandų beveik nulinės taršos Hydrogen Hybrid Harbour Tug mišraus kuro uosto vilkiko pavyzdžius. Be to, nauji teisės aktai (18) taikomi pavojingų prekių gabenimui keliais, geležinkeliu ir vidaus vandens keliais valstybėse narėse arba tarp jų.

6.4. Dėl dabartinės ES plėtros smarkiai išsiplėtė vidaus vandenų kelių tinklas, kuris, sujungtas Reino ir Dunojaus upių kanalu, nusidriekė nuo Šiaurės iki Juodosios jūros. Europos vidaus vandenų keliai turi didelį potencialą, susijusį su patikimu krovininių gabenimu, jie palankiau vertinami lyginant su kitomis transporto rūšimis, kurios dažnai susiduria su per didelės apkrovos ir per mažų pajėgumų problemomis.

6.5. Būtų neteisinga laikyti vidaus laivybą valstybių vidaus veikla, kuri galėtų būti reguliuojama vietos arba regionų lygmeniu. Su Kroatijos, Ukrainos, Serbijos ir Moldovos vėliavomis plaukiojantys vidaus laivybos laivai jau naudojasi Europos upėmis ir kanalais, be to, bus neišvengiamai liberalizuota laivyba ir Rusijos upėmis ir ES operatoriai turės galimybę jomis plaukioti (ir atvirkščiai) – dėl to taip pat išaugs ES vidaus laivybos tarptautinis pobūdis.

6.6. Viena iš svarbiausių sąlygų ir iššūkių vidaus laivybos patikimumui – fizinės infrastruktūros gerinimas, kuris padėtų pašalinti tam tikras pralaidumo kliūtis ir užtikrintų reikiamą techninę priežiūrą. EESRK primena savo ankstesnę nuomonę (19) ir tikisi, kad priemonės, susijusios su NAIADES projektu (20), atgaivins vidaus laivybą ir suteiks galimybę finansuoti infrastruktūros vystymo projektus.

6.7. Vidaus laivyba, kuri yra palyginti mažai naudojama transporto rūšis, nėra ta sritis, kurioje išorės sąnaudų internalizavimas turėtų būti atliekamas pirmiausia. Bet kokia politikos priemonė, kurios tikslas įvesti anglies rinkliavą vidaus laivyboje, susidurs su teisinio pobūdžio kliūtimis, kadangi pagal 1968 m. Manheimo konvenciją Reinui netaikomi jokie mokesčiai. Praktiškai 80 proc. dabartinės vidaus laivybos sudaro laivyba Reino baseinu. EESRK pažymi, kad Reino sutarties ir Dunojaus sutarties teisinių sistemų neatitikimas kelia problemų Dunojaus aplinkos apsaugos teisės aktams. Komitetas siūlo Europos Sąjungai imtis priemonių ateityje suvienodinti taisykles (aplinkosaugos, socialines ir technines) ir taip padėti vidaus laivybai.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) COM(2008) 433 galutinis – SEC(2008) 2206.

(2) COM(2008) 435 galutinis.

(3) Terminas „vežamas vandeniu“, kurį galima taikyti abiem rūšims, taikomas tik priemonei, kuria vykdomas gabenimas. Jis nenurodo transporto rūšies ir ryšio su aplinkosaugos politika. Faktas, kad DG TREN į vidaus transportą įtraukė kelių ir geležinkelių transportą, tačiau ne vidaus vandenų transportą, šio fakto nekeičia.

(4) OL C 168, 2007 7 20, p. 50; OL C 211, 2008 8 19, p. 31.

(5) Žr. 4 išnašą.

(6) Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa (UNEP), „Žaliasis darbas“.

(7) SEC (2007) 1278.

(8) TJO: atnaujintas 2000 m. tyrimas dėl laivų šiltnamio dujų išlakų.

(9) COM (2008) 763.

(10) OL C 211, 2008 8 19, p. 31.

(11) Laivų taršos prevencija pagerės ateityje pradėjus įgyvendinti naujausias tarptautines konvencijas: konvenciją dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės, dėl balastinio vandens, dėl laivų nuolaužų pašalinimo, dėl laivų bunkerių ir dėl laivų perdirbimo (bus priimta 2009 m.).

(12) 1981 m. įsteigta HELMEPA tapo pavyzdžiu kuriant CYMEPA, TURMEPA, AUSMEPA, NAMEPA, UKRMEPA, URUMEPA ir INTERMEPA.

(13) 2005 m. įsteigtas Tarptautinės nepriklausomų tanklaivių savininkų asociacijos (Intertanko).

(14) Įsteigtas Jungtinėje Karalystėje, info@flyingforest.org.

(15) Įsteigtas Nyderlanduose, www.greenaward.org.

(16) Direktyva 2004/26/EB, OL L 225, 2004 6 25, p. 3.

(17) COM (2007) 18.

(18) Direktyva 2008/68/EB, OL L 260, 2008 9 30, p. 13.

(19) OL C 318, 2006 12 23, p. 218.

(20) COM (2006) 6.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/25

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl kelių transporto 2020 m.: organizuotos pilietinės visuomenės lūkesčiai

(tiriamoji nuomonė)

(2009/C 277/05)

Pranešėjas Jan SIMONS

2008 m. lapkričio 24 d. raštu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauti besirengianti Čekija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą parengti tiriamąją nuomonę dėl

Kelių transporto 2020 m.: organizuotos pilietinės visuomenės lūkesčiai.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 89 nariams balsavus už, 33 – prieš ir 17 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas apibrėžė šioje nuomonėje nagrinėjamą sritį. Atsižvelgiant į patikslintą pirmininkaujančios Čekijos prašymą, nuomonėje bus aptariamas tik krovininio kelių transporto klausimas. Apie komercinį keleivinį kelių transportą bus parengta atskira nuomonė.

1.2. Visose krovininio kelių transporto prognozėse iki 2020 m. numatomas didelis, kelias dešimtis procentinių punktų siekiantis augimas. Manoma, kad dėl dabartinės ekonomikos krizės artimiausiais metais augimas sustos, bet tai neturės ryškaus poveikio padėčiai 2020 m.

1.3. 2020 m. numatytas augimas visų pirma reiškia, kad bus griežtai laikomasi Komisijos baltojoje knygoje dėl transporto politikos pristatytos strategijos transporto srityje, t. y. „transporto rūšių derinimo“ koncepcijos, kuriai Komitetas pritarė savo 2007 m. kovo 15 d. nuomonėje siekiant kompleksiškos transporto politikos, pagrįstos ekonominiais, socialiniais ir ekologiniais principais.

1.4. Numatytas augimas yra susijęs su keletu problemų, su kuriomis jau susidūrė viršvalstybinės valdžios institucijos, vyriausybės, suinteresuotųjų asmenų grupės ir piliečiai: išmetamas CO2 kiekis, transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinių energijos išteklių, saugios ir išvystytos infrastruktūros trūkumas, palankios vairuotojų darbo aplinkos ir palankių darbo sąlygų užtikrinimas.

1.5. Komitetas mano, kad norint išspręsti minėtas problemas, visiems būtina laikytis požiūrio, kad tai skubu. Tik taip bus užtikrintas būtinas suinteresuotųjų šalių pritarimas.

1.6. Kalbant apie priemones, kurių reikia imtis, pavyzdžiui, dėl išmetamo CO2 kiekio, Komitetas siūlo dėti didesnes pastangas, kad išmetamo CO2 kiekio problema būtų sprendžiama iš esmės, pavyzdžiui, greičiau plėtojant energiją tausojančius naujos kartos variklius.

1.7. Kalbant apie komercinio transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinių energijos išteklių, Komitetas mano, kad būtina vykdyti mokslinių tyrimų ir plėtros programą, kuriai būtų skirti pakankami finansiniai ištekliai ir kurios tikslas – tvarios energijos naudojimas transporto sektoriuje.

1.8. Komitetas mano, kad gaminių ir(arba) priemonių, kurios yra susijusios su alternatyviomis varomosios jėgos technologijomis ir išmetamo CO2 kiekio mažinimu, skatinimas mokestinėmis priemonėmis taip pat yra žingsnis reikiama linkme. Spartesnis seno modelio sunkvežimių naudojimo nutraukimas galėtų tapti viena iš minėtų priemonių.

1.9. Reikia ne tik diegti technikos naujoves ir į jas investuoti, bet ir skubiai imtis atitinkamos infrastruktūros plėtros, kad būtų pasirengta numatytam augimui visų pirma įrengiant pakankamai saugių, saugomų stovėjimo ir poilsio aikštelių. Jos turi būti taip išdėstytos ir sutvarkytos, kad sunkvežimių vairuotojai galėtų laikytis įstatymo numatytų pertraukų bei poilsio laiko ir iš tiesų galėtų pailsėti. Reikia užtikrinti, kad vairuotojai būtų apsaugoti nuo vagysčių, užpuolimų ir kitų nusikalstamų veikų. Būtina skubiai parengti ir įgyvendinti visuotinai privalomus standartus (statybos infrastruktūra, paslaugų pasiūla, informacijos sistema apie artimiausias stovėjimo aikšteles), taikytinus stovėjimo ir poilsio aikštelėse – ir ne tik prie autostradų. Stovėjimo ir poilsio aikštelių tvarkymą būtų galima finansuoti iš kelių mokesčio už sunkiasvores mašinas įplaukų. Šiandieninės krizės sąlygomis papildomas tokių priemonių privalumas – jos skatina ekonominę veiklą.

1.10. Kalbant apie vairuotojus, būtina dėti pastangas, kad vairuotojo profesija išliktų patraukli. Šiuo tikslu reikia užtikrinti palankią vairuotojų darbo aplinką ir palankias darbo sąlygas, kad ne tik teisės aktuose, bet ir praktikoje būtų laikomasi nustatytos darbo dienos trukmės ir derinami vairavimo ir poilsio periodai. Komitetas mano, kad reikia ES aukštu lygiu suderinti socialinių normų kontrolę šiame sektoriuje ir prireikus taikyti sankcijas už jų nesilaikymą. Komitetas laikosi nuomonės, kad sektorius gerai funkcionuoti galės tik tuomet, jei bus užmegztas darbdavių ir darbuotojų socialinis dialogas nacionaliniu ir Bendrijos lygiu.

1.11. Komitetas tvirtai įsitikinęs, kad šioje nuomonėje pateikti pasiūlymai turėtų ne tik atkreipti dėmesį į problemos aktualumą, bet ir visų pirma paskatinti imtis skubių priemonių, skirtų tvariai spręsti numatomo augimo klausimą.

2. Įžanga

2.1. 2008 m. lapkričio 24 d. Čekijos transporto ministras Aleš Rebicek raštu kreipėsi į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generalinį sekretorių Martin Westlake, kadangi Čekija ruošėsi pirmąjį 2009 m. pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.

2.2. Savo rašte Čekijos transporto ministras nurodė, kad glaudus Čekijos transporto ministerijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimas yra ypač svarbus siekiant kuo geriau įgyvendinti pirmininkaujančios Čekijos programą.

2.3. Šiomis aplinkybėmis pirmininkauti besiruošianti Čekija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę „Kelių transportas 2020 m.: organizuotos pilietinės visuomenės lūkesčiai“. Ši tema yra labai svarbi politiniu požiūriu ir glaudžiai susijusi su būsimais darbais eurovinjetės klausimu ir TEN-T programa, kuri bus paskelbta netrukus.

2.4. Komitetas norėjo per trumpą laiką susipažinti su įvairių suinteresuotų socialinių grupių nuomonėmis, todėl suorganizavo klausimą, kad minėtų grupių atstovai galėtų išdėstyti savo požiūrį.

2.5. Prie šios nuomonės pateikiamas priedas, kuriame pristatomas įvairių suinteresuotų socialinių grupių atstovų požiūris (1).

2.6. Atsižvelgiant į patikslintą pirmininkaujančios Čekijos prašymą, šioje tiriamojoje nuomonėje sąvoka „kelių transportas“ bus įvardijamas krovininis kelių transportas. Apie komercinį keleivinį kelių transportą bus parengta atskira nuomonė.

2.7. Atsižvelgiant į šį srities susiaurinimą, padarytas išvadas reikia interpretuoti apdairiai, kadangi jas formuluojant neatsižvelgta į papildomą dimensiją – privatų keleivinį transportą, kuris vis tik daro didžiausią poveikį infrastruktūrai.

2.8. Pirmininkaujančios Čekijos prašymo numatyti kelių transporto rinkos perspektyvas iki 2020 m. svarbą patvirtina faktas, kad Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgoje išreiškiama viltis, kad iki 2020 m. ES 25 krovininio transporto apimtys išaugs 50 proc. (skaičiuojant tonkilometriais), ir konstatuojama, kad 2006 m. 27 ES valstybėse narėse maždaug trys ketvirtadaliai (73 proc.) vidaus transporto tonkilometrių tenka krovininiam kelių transportui.

2.9. Krovininiam geležinkelių transportui tenka 17 proc. tonkilometrių, o vidaus vandenų transportui ir naftotiekiams/dujotiekiams atitinkamai po 5 proc. tonkilometrių. Todėl būtina siekti didinti šių transporto rūšių ir trumpųjų nuotolių jūrų laivybos pajėgumus.

2.10. Jei pasitvirtins transporto augimo iki 2020 m. prognozės, kad padvigubės tarptautinio kelių transporto, kuris yra dukart greitesnis už nacionalinį kelių transportą, apimtys, tai turės didelį poveikį daugeliui sričių. Visų pirma norime atkreipti dėmesį į netinkamą infrastruktūrą, dėl kurios susidaro pralaidumo kliūtys. Jei nebus imtasi radikalių priemonių, dėl minėtos priežasties labai padidės išmetamo CO2 kiekis, triukšmas ir energijos suvartojimas. Jeigu niekas nepasikeis, darbo sąlygos ir darbo aplinka blogės, dėl to mažės ir vairuotojo profesijos patrauklumas.

2.11. Akivaizdu, kad minėtos problemos turi būti laikomos svarbiausiomis ir dėl jų reikia priimti labai svarbius sprendimus, lemsiančius gerą vidaus rinkos veikimą kelių transporto sektoriuje.

2.12. Dar viena problema – susiskaidžiusi kelių transporto rinka. Europoje šiame sektoriuje veikia maždaug 900 000 įmonių, iš kurių daugiau negu pusę galima priskirti mažoms įmonėms. Atrodo, kad įmonių skaičius stabilizavosi, bet jų apimtys didėja. Be to, kelių transporto rinkai būdinga menka sanglauda. Dauguma įmonių yra mažos, veikia pavieniui ir nelinkusios bendradarbiauti. Todėl logistikos procesai vyksta ne optimaliausiu būdu ir yra dar daug galimybių pagerinti kokybę šiame sektoriuje.

3. Bendros pastabos

3.1. Eurostat duomenys rodo, kad 2006 m. 25 iš 27 ES valstybių narių kelių transportui tenkanti dalis (skaičiuojant tonkilometriais) viršijo 50 proc. lyginant su kitomis vidaus transporto rūšimis (geležinkelių transportu, vidaus vandenų transportu ir naftotiekiais/dujotiekiais). Estijoje ir Latvijoje daugiau negu 60 proc. visų krovinių buvo pervežama geležinkeliais. Pagal to paties Eurostat tyrimo duomenis, Šveicarijoje geležinkelio transportu pervežama taip pat daugiau nei 60 proc. visų krovinių.

3.2. Taip pat reikia pabrėžti, kad krovininio kelių transporto atveju 85 proc. pervežamų krovinių vežami trumpesnį negu 150 km atstumą. Taigi, ilgesnį negu 150 km atstumą vežama 15 proc. pervežamų tonų.

3.3. Minėti duomenys taip pat patvirtina krovininio kelių transporto svarbą, ypač šios transporto rūšies lankstumą. Kalbant apie trumpus atstumus, krovininio kelių transportui beveik nėra alternatyvų.

3.4. Kalbant apie vidaus transporto rūšis, geležinkelių transportas ir vidaus vandenų transportas gali būti gera išeitis, ypač kai vežama ilgesniais atstumais ir atsižvelgiant į vežamų krovinių pobūdį, ieškant alternatyvos krovininiam kelių transportui, bet su sąlyga, kad paslaugos kokybė būtų panašaus lygio ir perkrovimo sąnaudos – jų neįmanoma išvengti – būtų priimtino dydžio. Šiomis aplinkybėmis išorės sąnaudų internalizavimas atlieka svarbų vaidmenį.

3.5. Kalbant apie pajūriu einančius transporto maršrutus, trumpų nuotolių jūrų transportas gali tapti alternatyva, jei bus panaikintos administracinės ir muitinės kliūtys, su kuriomis ši transporto rūšis susiduria, ir jei perkrovimo sąnaudos ir šiuo atveju bus ne pernelyg didelės.

3.6. Nagrinėjant galimą raidą iki 2020 m., remiantis Europos Komisijos ir mokslinių tyrimų instituto NEA šioje srityje atliktais tyrimais („Europos energetika ir transportas“) galima teigti, kad bendras nacionalinis produktas, taigi ir transporto apimtys, smarkiai išaugs, jei nebus atsieti šie abu veiksniai, kaip nurodyta Transporto baltosios knygos laikotarpio vidurio peržiūroje.

3.7. Krovinių srautų prognozėse 2020 metams numatoma, kad lyginant su 2005 m. duomenimis:

—	Vakarų Europoje vidaus transporto apimtys išaugs 33 proc.,

—	Rytų Europoje vidaus transporto apimtys išaugs 77 proc.,

—	transporto iš Vakarų Europos į Rytų Europą apimtys išaugs 68 proc.,

—	transporto iš Rytų Europos į Vakarų Europą apimtys išaugs 55 proc.

Kadangi šis sektorius labai priklauso nuo iškastinių energijos išteklių, 2020 m. numatomas kelių transporto apimčių padidėjimas turės didelį poveikį energijos atsargoms.

3.8. Apskritai, tikimasi, kad išaugs krovinių srautai. Dėl kreditų krizės ir jos sukelto ekonomikos nuosmukio, augimas bent jau artimiausiais metais bus mažesnis negu numatyta, bet vis dėlto reikės imtis priemonių padėčiai gerinti. Iki 2020 m. dar daugiau negu dešimtmetis ir tikimybė, kad po tiek metų dar bus juntamos ekonomikos nuosmukio pasekmės, maža.

3.9. Numatytas transporto apimčių augimas yra susijęs su ES ekonomikos augimu ir jam užtikrinti būtina labiau integruota rinka, kurioje būtų taikomos suderintos priemonės, visų pirma nuosekli kontrolės ir sankcijų politika.

3.10. Komitetas, vystydamas alternatyvas ir investicijas, patvirtina, kad būtinas Europos Komisijos planas pereiti nuo agresyvios modalinio perkėlimo politikos prie politikos, kurios dėmesys sutelktas į skirtingas vežimo rūšis (2), t. y. optimalų kiekvienos transporto rūšies naudojimą ir veiksmingiausią galimą visų transporto rūšių sąsają, nustatant ilgalaikį tikslą užtikrinti ne tik aukštą mobilumo, bet ir aplinkos apsaugos lygį.

3.11. 2007 m. kovo 15 d. vykusiame posėdyje (3) Komitetas pritarė persvarstytos baltosios knygos tikslams optimizuoti transporto rūšių naudojimą visų atskirai ir jas derinant bei didinant kiekvienos rūšies potencialą, tačiau pabrėžė, kad būtina didinti geležinkelių, jūrų ir upių transporto konkurencingumą.

3.12. Siekiant valdyti numatomą augimą valdyti būtina suinteresuotųjų šalių parama ir bendradarbiavimas. Todėl buvo naudinga surengti atitinkamų tarptautinių skėtinių pilietinės visuomenės organizacijų klausymą siekiant jų požiūrį išdėstyti tiriamojoje nuomonėje.

3.13. Turint omenyje, koks krovinių srautų augimas numatomas liki 2020 m., galima daryti išvadą, kad teks sustiprinti visų vidaus transporto rūšių fizinę infrastruktūrą. Kalbant apie trumpojo nuotolio jūrų transportą, visų pirma reikia pašalinti administracines ir su muitų kliūtis.

3.14. Taip pat galima daryti išvadą, kad kai bus pasiekta numatyto krovininio transporto augimo, teks ieškoti būdų, kaip mažinti jo padarinius: visų pirma išmetamą CO2 kiekį, kelių eismo nelaimes, energijos suvartojimą ir socialines pasekmes, pavyzdžiui, saugomų ir tinkamai įrengtų stovėjimo ir poilsio aikštelių trūkumą.

3.15. Pažangos reikia siekti ir sprendžiant tokius klausimus kaip kelionės be krovinio, vairavimo trukmės apribojimų suderinimas, kontrolė ir baudos, tikra vidaus rinkos integracija, veiksmingumo gerinimas, visų pirma – kai tai tikslinga – diegiant modulines koncepcijas, greitesnė muitinės kontrolė, pačiam transporto sektoriui skirtos logistikos koncepcijos ir tyrimai siekiant išlaikyti optimalų greitį ir patobulinti padangas.

3.16. Komitetas taip pat pripažįsta, kad laikotarpiui po 2020 m. reiks numatyti konkretesne vizija pagrįstą politiką. Jis ragina Komisiją, Tarybą, Parlamentą ir kelių transporto sektorių skirti deramą dėmesį už transportą atsakingo Komisijos nario Antonio Tajani 2010 m. numatytoms diskusijoms dėl transporto ateities.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Turint omenyje, kokios (menkos) yra galimybės rasti sprendimus, kurių pareikalaus numatytas tarptautinio krovininio kelių transporto apimčių augimas, panaudojant kitas transporto rūšis, Komitetas mano, kad tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu reikia plėtoti politiką, kuri sudarytų minėtam augimui užtikrinti būtinas sąlygas.

4.2. Prireiks fizinės kelių ir transporto infrastruktūros kūrimo arba gerinimo (naikinant pralaidumo kliūtis) veiksmų ir Europos, ir nacionaliniu lygiu. Be to, deramą dėmesį reikės skirti ir saugomų, tinkamai įrengtų ir saugių stovėjimo ir poilsio aikštelių trūkumui, o kartu ir jų skaičiaus didinimui.

4.3. Šiuo požiūriu norime atkreipti dėmesį į Komisijos komunikatą „Išorės sąnaudų internalizavimo įgyvendinimo strategija“ ir nuomonę, kurią Komitetas parengs šia tema (4).

4.4. Reikia dėti pastangas, kad vairuotojo profesija išliktų patraukli. Šiuo tikslu reikia užtikrinti palankią vairuotojų darbo aplinką ir palankias darbo sąlygas, kad ne tik teisės aktuose, bet ir praktikoje būtų laikomasi nustatytos darbo dienos trukmės ir derinami vairavimo ir poilsio periodai. Komitetas mano, kad reikia ES lygiu suderinti socialinių normų šiame sektoriuje kontrolę šiame sektoriuje. Nesilaikant šių nuostatų, reikėtų visų pirma nustatyti ir taikyti ekonomines atgrasančias sankcijas. Jis laikosi nuomonės, kad sektorius gerai funkcionuoti galės tik tuomet, jei bus užmegztas darbdavių ir darbuotojų socialinis dialogas nacionaliniu ir Bendrijos lygiu.

4.5. Pastaraisiais metais Vakarų Europos kelių transporto įmonės įsteigė dukterines įmones tokiose šalyse kaip Lenkija, Čekija ir Vengrija. Šioms – perkeltoms – įmonėms kartu su seniai veikiančiomis nacionalinėmis kelių transporto įmonėmis tenka didžiausia krovinių vežimo keliais iš Vakarų Europos į Rytų Europą operacijų dalis. Ateityje ši tendencija turėtų tik ryškėti.

4.6. Atsižvelgdamas į augimo prognozes Komitetas ragina šalinti administracines ir fizines pralaidumo kliūtis, trukdančias taikyti įvairiarūšio vežimo būdą. Komitetas mano, kad visas transporto rūšis reikia panaudoti kuo veiksmingiau, neužmirštant, kad skirtingoms rūšims būtina sudaryti vienodas sąlygas.

4.7. Komitetas taip pat laikosi nuomonės, kad dedant pastangas prisitaikyti prie numatyto transporto apimčių augimo reikia toliau siekti klimato ir energetikos srityse užsibrėžtų tikslų. Kaip Komitetas nurodė savo nuomonėje dėl baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgos, pirmenybę reikia teikti priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir išmetamo CO2 kiekio mažinimui. Kad būtų pasiekta pastarojo tikslo, visų pirma reikia imtis esminių priemonių, t.y. tobulinti variklius, kad būtų išmetama mažiau CO2 (Euro V, VI ir energiją tausojantys naujos kartos varikliai).

4.8. Atlikus tyrimą nustatyta, kad jei išmetamas CO2 kiekis ir toliau didės, atsižvelgiant į ekonominio augimo prognozes, iki 2020 m. išmetamų teršalų kiekis padidės nuo 17 iki 55 proc. Bendras išmetamas CO2 kiekis turėtų pradėti mažėti nuo 2040 m. Šie duomenys Komitetui kelia susirūpinimą. Reikia panaudoti visas turimas žinias ir dėti visas pastangas, kad būtų surastos priemonės, kurios – net jei ir keltų abejonių – padėtų išmetamą CO2 kiekį sumažinti iki 2020 m. Spartesnis seno modelio sunkvežimių naudojimo nutraukimas ir iš išorės sąnaudų internalizavimo gautų lėšų skyrimas galėtų tapti viena iš minėtų priemonių.

4.9. Komitetas mano, kad krovininio kelių transporto priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių problemos nepavyks išspręsti per trumpą laiką, bet reikia dėti papildomas pastangas siekiant rasti ilgalaikius alternatyvius sprendimus. Pirmiau minėtoje nuomonėje Komitetas pabrėžė, kad būtina parengti mokslinių tyrimų ir plėtros programą, kuri padėtų skatinti naudoti alternatyvius energijos šaltinius, ir jai skirti reikiamus finansinius išteklius.

4.10. Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plane (5) Komisija numato, kad iki 2020 m. yra galimybės transporto sektoriaus suvartojamą energijos kiekį sumažinti 26 proc.

4.11. Kaip sumažinti neigiamus krovininio kelių transporto padarinius? Komitetas laikosi nuomonės, kad ypač svarbu geriau organizuoti logistikos procesus, kad krovininis kelių transportas taptų efektyvesnis.

4.12. Be to, Komitetas mano, kad sėkmės tikėtis galima tik įgijus suinteresuotųjų šalių pritarimą ir supažindinus juos su problemomis. Čia vertėtų taikyti ir atlygiu, ir baudomis grindžiamą politiką. Atlygiu galėtų būti finansinės paskatos arba subsidijos investicijoms į tausius sunkvežimius arba autobusus, galima diferencijuoti kelių mokesčių tarifus ir(arba) kitokio pobūdžio mokesčius arba taikyti panašaus pobūdžio mokestines lengvatas gaminiams, kuriems naudojamos alternatyvios varomosios jėgos technologijos, ekologiškiems sunkvežimiams ir autobusams, taip pat suderintas teisines priemones.

4.13. Baigdamas Komitetas rekomenduoja atlikti lyginamąją kelių transporto sektoriaus analizę ir išnagrinėti technologijų plėtros ir vadybos tobulinimo aspektus siekiant pasinaudoti kituose sektoriuose taikytomis priemonėmis.

4.14. Komitetas pripažįsta, kad negalima delsti. Taigi jis yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia ne tik atkreipti dėmesį į problemos aktualumą, bet ir visų pirma veiksmingai įgyvendinti nuomonėje išdėstytus pasiūlymus ir kitas atitinkamas pastabas. Todėl reikia imtis skubių priemonių, skirtų tvariai spręsti numatomo augimo klausimą.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Nuomonių priedai Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje nespausdinami. Tačiau su jais galima susipažinti EESRK tinklavietėje www.eesc.europa.eu.

(2) 2001 m. Transporto baltosios knygos (COM (2006) 314 galutinis) vidurio laikotarpio apžvalgos 4 puslapyje Komisija apibrėžia įvairiarūšį vežimą kaip veiksmingą skirtingų transporto rūšių naudojimą atskirai ir kartu, kuris gali užtikrinti optimalų ir tvarų išteklių naudojimą.

(3) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl 2001 m. Europos Komisijos paskelbto komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“ (COM(2006) 314 galutinis), OL C 161, 2007 7 13.

(4) COM(2008) 435 galutinis, 2008 7 8 ir TEN/357 Išorės sąnaudų internalizavimas.

(5) Komisijos komunikatas dėl „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano: išnaudoti potencialą“, COM(2006) 545.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/30

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės įtraukimo į Rytų partnerystę

(tiriamoji nuomonė)

(2009/C 277/06)

Pranešėjas Ivan VOLEŠ

Čekijos Respublikos ambasadorė ir nuolatinės atstovybės ES vadovė Milena Vicenová 2009 m. sausio 12 d. laišku paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą parengti tiriamąją nuomonę dėl

Pilietinės visuomenės įtraukimo į Rytų partnerystę.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 16 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Ivan Voleš.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 160 narių balsavus už, 15 – prieš ir 18 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. EESRK džiaugiasi pasiūlymu užmegzti Rytų partnerystę – aukštesnės kokybės bendradarbiavimą su Rytų šalimis, su kuriomis plėtojama Europos kaimynystės politika (EKP), ir jam pritaria. Ši partnerystė turi būti grindžiama bendromis demokratinėmis vertybėmis ir pagarba žmogaus teisėms, o tai apima socialinį ir pilietinį dialogą bei svarbaus pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens demokratinėje visuomenėje pripažinimą.

1.2. Rytų partnerystės bendradarbiavimo programoje daugiausia dėmesio reikia skirti konkrečiai pagalbai šalims partnerėms, ypač šiandien, kai jų ekonomika patiria skaudžius pasaulinės ekonomikos krizės padarinius ir sunkias socialines pasekmes. Rytų partnerystė taip pat turėtų padėti stiprinti institucijas ir taikiai spręsti vykstančius konfliktus.

1.3. Rytų partnerystė nesprendžia stojimo į ES, kurio siekia kai kurios Rytų šalys, perspektyvos klausimo. Šalių partnerių teisės aktus suderinus su Europos teisės normomis konkrečiuose sektoriuose, šioms šalims turėtų būti suteikta galimybė gauti privilegijuotų partnerių statusą, kuris joms, kaip ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms, leistų be balso teisės dalyvauti rengiant Bendrijos teisyną tam tikruose sektoriuose.

1.4. Kuriant Rytų partnerystę reikėtų pasinaudoti patirtimi, sukaupta per penkerius Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo metus:

—	reikia tobulinti ES ir šalių partnerių bendradarbiavimą kuriant veiksmų planų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu priemones,

—	pilietinė visuomenė, įskaitant socialinius partnerius, turėtų dalyvauti rengiant veiksmų planus ir prižiūrint jų įgyvendinimą,

—	kalbant apie bendradarbiavimą sektorių klausimais, remiantis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais, turėtų būti laikomasi bendrų pakomitečių posėdžių datų, o jų išvadų įgyvendinimas turėtų būti prižiūrimas dalyvaujant pilietinei visuomenei,

—	siekiant paskatinti partnerius prisitaikyti prie atitinkamų Bendrijos teisės aktų, turėtų būti aiškiai apibrėžtos dalyvavimo Bendrijos institucijų ir agentūrų programose sąlygos,

—

pilietinė visuomenė turėtų dalyvauti nustatant klausimus, kurie bus nagrinėjami plėtojant teminių platformų veiklą, visų pirma reikėtų nagrinėti tokius klausimus kaip geras valdymas, teisinė valstybė, socialinės rinkos ekonomikos ir jos reguliavimo sistemos principai, socialinis ir pilietinis dialogas, migracija, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, energijos tiekimo saugumas, skurdo naikinimas, kliūtys tarptautinei prekybai, pasienio bendradarbiavimas, aplinkosauga, žmonių ryšiai ir t. t.

1.5. Šalys partnerės, dalyvaujančios Rytų partnerystėje, turi būti pasiryžusios ir pasirengusios su ES puoselėti bendras vertybes, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, plėtoti ir remti socialinį ir pilietinį dialogą. Tai visų pirma pasakytina apie Baltarusiją.

1.6. Rytų partnerystė neturėtų tapti naujų nesutarimų Rytų Europoje priežastimi ir trečiosioms šalims reikia suteikti galimybę dalyvauti sprendžiant klausimus tokiose srityse, kuriose jų interesai sutampa su ES ir Rytų partnerystės interesais. Visų pirma tai būtų energetinis saugumas, migracija, aplinkosauga ir t. t. Daugelis Rytų partnerystės prioritetų yra ES ir Rusijos strateginės partnerystės objektas. EESRK siūlo panaudojant pilietinės visuomenės forumą ir temines platformas į derybas dėl bendro intereso klausimų įtraukti Rusijos, Turkijos, gal net kitų šalių pilietinės visuomenės organizacijas.

1.7. Kad būtų pasiekta Rytų partnerystės tikslų, ypač svarbu skatinti judumą ir žmonių ryšius. EESRK pasisako už lankstesnę vizų tam tikroms šalių partnerių piliečių grupėms išdavimo tvarką numatant galimybę ateityje laipsniškai atsisakyti vizų atsižvelgiant į abiejų šalių interesus saugumo srityje.

1.8. EESRK yra pasirengęs prisidėti prie Rytų partnerystės įgyvendinimo, padedant šalių partnerių pilietinei visuomenei, ir sudaryti galimybę pasinaudoti patirtimi, kurią jis yra sukaupęs kurdamas organizuotos pilietinės visuomenės tinklus daugelyje šalių ir regionų, įskaitant Rytų kaimynus. Komitetas ragina Europos Komisiją ir Tarybą skirti jam pagrindinį vaidmenį steigiant Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumą. Pastarasis taptų lanksčiu, ES ir Rytų partnerystės šalių pilietinei visuomenei atviru tinklu, kuris posėdžiautų kartą per metus ir dirbtų padedamas darbo grupių ir komandų, kurios nagrinėtų konkrečias temas, siekdamos pateikti pasiūlymų dėl Rytų partnerystės tikslų įgyvendinimo programų ir projektų. Atitinkamas finansavimas turėtų paskatinti pilietinę visuomenę aktyviai ir veiksmingai dalyvauti šio forumo veikloje.

1.9. Kalbant apie dvišalį lygmenį, EESRK pritartų struktūrų kūrimui šalyse partnerėse siekiant socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms sudaryti galimybes dalyvauti konsultavimosi procese įgyvendinant dvišales programas, kurias ES plėtoja su šalimis partnerėmis, taip pat ir rengiant nacionalinius jų įgyvendinimo, taikymo ir pasiektų rezultatų stebėsenos planus.

1.10. Kad pilietinė visuomenė galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį, EESRK pasisako už tai, kad Europos Komisija dėtų pastangas pilietinės visuomenės organizacijas įtraukti į bendrą institucijų stiprinimo programą ir į bendradarbiavimo programas, finansuojant jas pagal atitinkamą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) skyrių.

1.11. EESRK yra pasirengęs kartu su šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijomis dalyvauti visose keturiose teminėse platformose. Jose aptariamos problemos, kurias EESRK aktyviai nagrinėja: apie jas Komitetas jau yra parengęs daug nuomonių ir pateikęs nemažai pastabų.

2. Įžanga ir pasiūlymo plėtoti Rytų partnerystę turinys

2.1. Komitetas palankiai atsakė į ES pirmininkaujančios Čekijos prašymą, remiantis pasiūlymu, išdėstytu Europos Komisijos 2008 m. gruodžio 3 d. komunikate, parengti tiriamąją nuomonę, kurioje būtų išnagrinėtos pilietinės visuomenės įsitraukimo į Rytų partnerystę galimybės ir formos (1).

2.2. Europos kaimynystės politika, pradėta įgyvendinti iš karto po 2004 m. ES plėtros etapo, padėjo pagerinti dvišalius ES santykius su kaimyninėmis Rytų šalimis (2) ir buvo naudinga stiprinant abipusius ryšius. Tačiau ji ne visiškai atitiko lūkesčius, ypač tų šalių, kurios iš ES tikisi daugiau.

2.3. 2008 m. gegužės 26 d. vykusiame Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje Lenkijos ir Švedijos iniciatyva buvo pateiktas pasiūlymas vykdyti Rytų partnerystę, kuri būtų kokybiškesnė Europos kaimynystės politikos forma. Pasiūlymas sulaukė Tarybai pirmininkaujančios Čekijos pritarimo ir ši tema tapo vienu iš jos prioritetų.

2.4. 2008 m. gruodžio 3 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Rytų partnerystės. Jį priėmus kovo mėnesį vykusiame Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime (3), apie Rytų partnerystės plėtojimą bus paskelbta 2009 m. gegužės 7 d. Prahos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvaus Rytų partnerystės šalys partnerės.

2.5. Plėtojant Rytų partnerystę aktyviau nei praeityje bus remiamos šalių partnerių pastangos priartėti prie Europos Sąjungos ir joms bus teikiama visokeriopa pagalba, kuri leistų įgyvendinti vystant demokratiją ir rinkos ekonomiką būtinas reformas, įdiegti teisinės valstybės principus, gerą valdymą, pagarbą žmogaus teisėms, pagarbą mažumoms ir jų apsaugą bei pagrindinius rinkos ekonomikos ir darnaus vystymosi principus.

2.6. Rytų partnerystė bus kur kas konkretesnė dvišalėje plotmėje, kadangi bus siekiama sudaryti asociacijos susitarimus (4), jeigu tik partneriai padarys pažangą demokratijos, pagarbos teisinei valstybei ir žmogaus teisėms srityse (5). Kiekviename asociacijos susitarime bus numatyta sukurti išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos zonas.

2.7. Daugiašaliu lygmeniu ketinama sukurti keturias platformas tokiomis temomis: 1) demokratija, geras valdymas ir stabilumas; 2) ekonominė integracija ir konvergencija su ES politika; 3) energetinis saugumas ir 4) žmonių ryšiai. Daugiašalė plotmė sustiprins šalių partnerių ryšius atsižvelgiant į perspektyvą ateityje sukurti Kaimynystės ekonominę bendriją. Konkrečios pažangos daugiašalių santykių srityje būtų galima pasiekti įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas (6). Jas finansuotų tarptautinės finansų institucijos, privatusis sektorius ir įvairūs paramos teikėjai.

2.8. ES ir Rytų partnerystės šalių valstybių ir vyriausybių vadovai į susitikimus rinktųsi kas dvejus metus, užsienio reikalų ministrai – kasmet, kiekvienos platformos atsakingi pareigūnai – kas pusmetį, kaip ir darbo grupių ekspertai.

2.9. Europos Komisija ir Taryba tikisi, kad pilietinė visuomenė dalyvaus įgyvendinant Rytų partnerystės tikslus, ir siūlo sukurti pilietinės visuomenės forumą, kuriam būtų patikėta plėtoti dialogą su valdžios institucijomis. Komisija paragino Regionų komitetą ir EESRK dalyvauti veikloje, susijusioje su teminėmis platformomis, skirtomis demokratijai, geram valdymui ir stabilumui bei žmonių ryšiams.

2.10. Rytų partnerystei bus skiriama daugiau lėšų: nuo 450 mln. eurų 2008 finansiniais metais jos turėtų išaugti iki 600 mln. eurų 2013 m. Tam prireiks papildomų lėšų, kurios turėtų būti skirtos iš Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės biudžeto rezervų.

3. Kaip Rytų partnerystę paversti priemone, kuri padėtų geriau įgyvendinti Europos kaimynystės politiką

3.1. EESRK nuomone, Rytų partnerystė įkūnija naujas strategines EKP rytinės dimensijos gaires ir yra solidarumo su Rytų Europos gyventojais išraiška. Ji turi būti grindžiama bendromis vertybėmis, parama žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, geru valdymu ir demokratinės visuomenės, kurios neatskiriama dalis yra pilietinė visuomenė, kūrimu. Šalių partnerių vyriausybių politinė valia plėtoti dialogą su pilietine visuomene ir remti socialinių partnerių dialogą turėtų tapti vienu pagrindinių kriterijų siekiant pasinaudoti vykdant Rytų partnerystę sukurtomis bendradarbiavimo priemonėmis ir programomis.

3.2. Gilėjanti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė kelia grėsmę ES rytinių kaimynų ekonominiam vystymuisi ir stabilumui. EESRK nuomone, svarbu, kad Rytų partnerystės bendradarbiavimo programa ir pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP) skiriamos lėšos būtų naudojamos ilgalaikėms struktūrinėms reformoms remti kartu siekiant padėti šalių partnerių vyriausybėms stabilizuoti ekonominę ir socialinę padėtį bei pašalinti neigiamą krizės poveikį labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

3.3. Rytų partnerystės tikslas – padėti Rytų Europos šalims modernizuotis pagal ES standartus, tačiau nesuteikiant tiesioginės priėmimo į ES perspektyvos. Tai neturėtų sumenkinti skirtingų šalių ambicijų dėl jų būsimų ryšių su ES. Siekiant didinti šalių partnerių suinteresuotumą aktyviai diegti reformas ir ES siūlomus standartus, EESRK pasisako už tai, kad šioms šalims Bendrijos teisyną parkėlus į konkrečius sutartus sektorius, joms būtų pasiūlyta galimybė įgyti privilegijuotų partnerių statusą. Todėl jos, kaip ir Europos ekonominės erdvės valstybės narės (7), galėtų tapti sudėtine ES vidaus rinkos dalimi, dalyvauti Bendrijos institucijų ir agentūrų programose ir be balso teisės, kaip ekspertai dalyvauti rengiant naujus ES teisės aktus.

3.4. Rytų partnerystė turėtų būti suvokiama kaip priemonė, kurią taikydama ES padės Azerbaidžanui, o ilgainiui ir Baltarusijai, atitikti stojimo į PPO sąlygas. Tai, kad kitos Rytų partnerystės šalys jau yra PPO narės, sudaro palankias sąlygas užmegzti daugiašalį dialogą ne tik dėl dvišalės prekybos tarp ES ir įvairių šalių partnerių liberalizavimo, bet ir dėl regioninio prekybos tarp Rytų partnerystės šalių liberalizavimo. Nuo pat šios partnerystės pradžios ES prioritetas turėtų būti Kaimynystės ekonominės bendrijos įsteigimas pasinaudojant EEE modeliu (8).

EESRK rekomenduoja įgyvendinant Rytų partnerystės politiką pasinaudoti EKP įgyvendinimo 2004–2008 m. patirtimi (9). Šią patirtį galima apibendrinti taip:

3.5.1. Su pilietine visuomene turėtų būti konsultuojamasi per būsimas derybas dėl ES ir šalių partnerių asociacijos susitarimų, visų pirma dėl pilietinės visuomenės vaidmens ir galimybės remiantis šiais susitarimais įsteigti jungtinius konsultacinius komitetus, kuriuos sudarytų šalių partnerių ir ES valstybių narių pilietinės visuomenės atstovai.

3.5.2. Reikia, kad šalių partnerių vyriausybės nacionalinių veiksmų planų prioritetus planuotų ir įgyvendintų bendradarbiaudamos su Europos Komisija ir kitomis suinteresuotomis šalimis (politinėmis jėgomis, socialiniais partneriais, pilietine visuomene, vietos ir regionų valdžios institucijomis), kad tų planų įgyvendinimas sulauktų kuo platesnio pritarimo. Veiksmų planuose turėtų būti numatytos nuostatos, kurios leistų pilietinei visuomenei veiksmingiau dalyvauti konsultacijų procese, visų pirma užtikrinant, kad Europos dokumentai būtų išversti į nacionalines kalbas.

3.5.3. Jungtinių pakomitečių, atsakingų už bendradarbiavimą sektorių klausimais, įsteigtų remiantis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais paskirtis – skleisti informaciją apie EKP ir sudaryti sąlygas teikti atsiliepimus. Jie šią funkciją vykdo tik iš dalies, kadangi posėdžiauja retai ir nereguliariai. Reikia, kad pakomitečių posėdžiai ir jų kontrolė taptų privalomi. Numatytų sukurti Rytų partnerystės institucinių platformų (parlamentinės asamblėjos EuroNest, pilietinės visuomenės forumo, vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos) atstovus reikėtų paraginti stebėti pakomitečių darbą ir nacionalinių organų veiklą įgyvendinant veiksmų planuose numatytus prioritetus. Pasiekta pažanga turėtų būti vertinama remiantis aiškiais, kartu nustatytais, skaidriais ir išmatuojamais kriterijais. Pilietinei visuomenei turi būti sudaryta galimybė dalyvauti nustatant šiuos kriterijus ir vykdant jų taikymo stebėseną.

3.5.4. Rytų partnerystės iniciatyvoje reikia pateikti tikslesnę sektoriuose taikomų priemonių apibrėžtį. Reikėtų aiškiai apibrėžti kriterijus, kurie šalims partnerėms suteikia teisę dalyvauti sektorių programose arba konkrečių agentūrų veikloje, kad kiekviena šalis žinotų, kokias sąlygas turi atitikti, kad būtų įtraukta į Bendrijos programas ir jos agentūrų veiklą.

3.5.5. Teminės platformos turėtų padėti ES, valstybėms narėms ir šalims partnerėms reguliariai keistis gerąja praktika ir atitinkamose srityse nustatyti bendrus daugiašalius projektus. Platformose galėtų vykti derybos šiais klausimais:

—	teisinės valstybės principai,

—	socialinės rinkos ekonomikos ir jos reguliavimo sistemos principai,

—	geras valdymas,

—	kova su korupcija ir šešėline ekonomika,

—	socialinės problemos, įskaitant vyrų ir moterų lygybės klausimą,

—	migracija ir žmonių ryšiai,

—	socialinio ir pilietinio dialogo skatinimas,

—	prekybos kliūčių šalinimas,

—	intelektinės nuosavybės teisių apsauga,

—	skurdo naikinimas,

—	energetinis saugumas ir efektyvus energijos vartojimas,

—	maisto saugos standartų laikymasis,

—	apsauga nuo pavojingų prekių įvežimo iš trečiųjų šalių,

—	aplinkosauga ir visuomenės sveikata,

—	pasienio bendradarbiavimas ir t.t.

Pilietinės visuomenės forume atstovaujamos pilietinės visuomenės organizacijos turėtų dalyvauti pasirenkant minėtas temas ir jas svarstant. Kad pilietinės visuomenės organizacijos galėtų atlikti šį vaidmenį, joms turėtų būti skirtas atitinkamas finansavimas.

3.6. EESRK mano, kad šalims partnerėms galimybė dalyvauti Rytų partnerystės bendradarbiavimo programoje turėtų būti suteikta tik tuo atveju, jei jos pritaria tokioms bendroms vertybėms kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, geras valdymą ir dialogas su nepriklausoma pilietine visuomene bei socialiniais partneriais ir deda visas pastangas, kad jos būtų gerbiamos. EESRK primena, kad tai visų pirma pasakytina apie Baltarusiją ir jos dalyvavimo Rytų partnerystėje galimybes.

3.7. EESRK nuomone, svarbiausia, kad Rytų partnerystė netaptų naujų nesutarimų Rytų Europoje priežastimi ir trečiųjų šalių atstovai galėtų laisvai dalyvauti svarstant temas, susijusias su jų bendrais interesais. Daugelis Rytų partnerystės prioritetų yra ES ir Rusijos strateginės partnerystės objektas. Pavyzdžiu galėtų būti dialogas dėl energetinio saugumo, migracijos problemų, aplinkos arba kitų regioninių ar pasaulinių problemų, kai konkrečių rezultatų galima pasiekti tik dalyvaujant Rusijos, Turkijos ar net Centrinės Azijos šalių atstovams. EESRK siūlo šių trečiųjų šalių pilietinės visuomenės atstovus pakviesti į minėtais klausimais pilietinės visuomenės forume ar kitose platformose vyksiančias derybas.

3.8. Rytų partnerystė turėtų papildyti Juodosios jūros sinergiją. Šiomis dviem iniciatyvomis siekiama skirtingų tikslų ir joms naudojamos skirtingos priemonės, bet kai kurios pagrindinės veiklos sritys yra tos pačios. Todėl būtina geriau koordinuoti pasirenkamus šių dviejų iniciatyvų įgyvendinimo būdus, kad būtų išvengta beprasmio tam tikros veiklos dubliavimosi ar pertekliaus.

3.9. Kad būtų pasiekta Rytų partnerystės tikslų, labai svarbu skatinti judumą ir žmonių ryšius. Judumas yra ypač svarbus veiksnys ir plėtojant dvišalius santykius, ir daugiašaliame kontekste. Kad būtų priartėta prie galutinio tikslo šioms šalims įvesti bevizį režimą, reikia palaipsniui paprastinti vizų išdavimo studentams, verslininkams, asmenims, nuolat besilankantiems ES valstybėse narėse ir jų šeimų nariams tvarką bei sumažinti vizos mokestį. Iš pradžių reikia sudaryti reikiamus susitarimus su šalimis partnerėmis.

3.10. EESRK siūlo plėtoti dialogą su šalimis partnerėmis, valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene ir apsvarstyti darbo rinkos klausimus, įskaitant darbo rinkos plėtrą ir judumą darbo rinkoje, bei drauge spręsti nelegalaus darbo ir svarbių TDO konvencijų pažeidimų problemą.

4. Rytų partnerystės šalių pilietinės visuomenės organizacijų ypatumai

4.1. Nors šešių Rytų partnerystės šalių istorinis, politinis, socialinis ir ekonominis kontekstas skiriasi, pilietinės visuomenės padėtis jose labai panaši dėl šių šalių visuomenės raidos Tarybų Sąjungos laikotarpiu: tuo metu pilietinės visuomenės organizacijos tiesiog atliko valdžiusios komunistų partijos „pavaros diržo“ vaidmenį.

4.2. Tarybų Sąjungos žlugimas leido šioms šalims įgyti nepriklausomybę, bet jų ekonomikos padėtis smarkiai pablogėjo. Ekonomikos reformos siekiant nuo valdomos ekonomikos pereiti prie rinkos ekonomikos buvo įgyvendinamos lėtai ir neturint bendros vizijos. Be to padėtį apsunkino politinis nestabilumas ir kova dėl valdžios. Bent keturiose šalyse (Moldovoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje) padėtis pablogėjo dėl karinių konfliktų su kaimyninėmis šalimis arba atsiskirti siekiančiais regionais.

4.3. Nors dešimto dešimtmečio pabaigoje ir po 2000 metų užfiksuotas ekonomikos augimas, padėtis šiose šalyse vis dar labai nestabili, o tai dar labiau paaštrina dabartinės ekonomikos krizės padarinius. Socialiniai skirtumai dideli: didelė gyventojų dalis gyvena iš nelegalios ekonominės veiklos arba emigruoja, kad susirastų darbą užsienyje. Pagrindinės modernizavimui ir vystymuisi iškylančios kliūtys yra biurokratija, perdėtas reguliavimas ir nuo jų neatsiejama korupcija.

4.4. Visose šalyse partnerėse pilietinės visuomenės veiklos sritis pastaraisiais metais palaipsniui plėtėsi; nedidelis pagerėjimas pastebimas net Baltarusijoje, kuriai spaudimą daro ES ir tarptautinė nuomonė. Europos kaimynystės politika ir jos priemonės bei Tarptautinė darbo organizacija (TDO) prisideda šalyse partnerėse laipsniškai plėtojant socialinį dialogą ir jį institucionalizuojant. Bendrijos nuostatų dar toli gražu nesilaikoma teismų nepriklausomumo, galių ir atsakomybės pasidalijimo tarp centrinės valdžios ir vietos valdžios institucijų srityse, interpretuojant ir užtikrinant pilietines teises ir laisves bei žiniasklaidos nepriklausomumą. Vyriausybėms dar tik iš dalies priimtinas visuomenės pliuralizmas, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų nepriklausomumas ir jų teisės vykdyti socialinį bei pilietinį dialogą, kuris turėtų sustiprinti visą visuomenę.

4.5. Jau penkerius metus EESRK nagrinėja pilietinės visuomenės padėtį visose šalyse partnerėse, didžiausią dėmesį skirdamas teisei laisvai burtis į asociacijas, registracijai, mokesčių taisyklėms ir procedūroms, saviraiškos laisvei ir trišalių konsultacijų eigai; jis parengė nuomonių šiomis temomis ir jose pateikė daug rekomendacijų (10).

4.6. 2009 m. kovo 2–3 d. EESRK ir TDO surengtos konferencijos dėl socialinio ir pilietinio dialogo vystant Juodosios jūros sinergiją ir Rytų partnerystę dalyviai patvirtino, kad trišalis dialogas oficialiai vyksta visose šalyse partnerėse, bet jo turinys tiks, kad misija nėra tinkamai įgyvendinama. Be to, nepavyksta užmegzti socialinio dialogo regionų lygiu arba sektorių dialogo. Visi dalyviai nurodė, kad pilietinę visuomenę būtina iš tiesų įtraukti į šias dvi regionų iniciatyvas.

4.7. Įvairių pilietinės visuomenės grupių padėtis

4.7.1. Darbdavių organizacijos

Visose šalyse partnerėse tradiciškai veikia verslininkams atstovaujantys ir jiems reikalingas paslaugas teikiantys subjektai, pavyzdžiui, prekybos rūmai arba verslininkų asociacijos. Vykdomos reformos ir būtinybė darbdaviams skirti socialiniame dialoge dalyvausiančius partnerius paskatino steigti darbdavių organizacijas, kurioms priklauso didžiosios įmonės ir profesinės asociacijos. Šioms organizacijoms vis dar kyla daug sunkumų, daugelis jų nepakankamai reprezentatyvios, susiskaidžiusios ir konkuruoja tarpusavyje. Kai kuriose šalyse, ypač ten, kur ekonomikoje ir toliau dominuoja valstybinis sektorius, kaip antai Baltarusijoje, Moldovoje ar Azerbaidžane, šios organizacijos glaudžiai susijusios su valdžios institucijomis, todėl turi ribotas galimybes laisvai kritikuoti vyriausybės politiką arba jai pasipriešinti. Todėl jų noras ir ryžtas dalyvauti socialiniame dialoge yra gerokai mažesni.

4.7.2. Profesinių sąjungų organizacijos

4.7.2.1. Daugelyje šalių partnerių tradicinės sovietinio tipo profesinės sąjungos ėmėsi reformų ir daugiau ar mažiau sėkmingai perėmė demokratijos, laisvės ir nepriklausomybės principus, kuriuos gina Europos ir tarptautinės profesinės sąjungos. Naujos profesinės organizacijos susikūrė Baltarusijoje ir Ukrainoje. Tačiau toli gražu ne visur laikomasi darbuotojų organizacijų nepriklausomybės principo, kaip kad rodo faktas, kad kai kuriose šalyse vyriausybės įvairiais būdais kišasi į jų veiklą. Todėl TDO gauna skundų dėl profesinių sąjungų laisvių pažeidimų.

4.7.2.2. Nors visos šalys partnerės ratifikavo pagrindines TDO konvencijas, ypač dažnai pažeidžiama konvencija dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvinės derybas, kadangi kyla sunkumų įregistruoti tokias organizacijas ir ribojama teisė streikuoti. Įmonėse pažeidžiamos pagrindinės teisės, atleidžiami kai kurie profesinių sąjungų vadovai.

4.7.2.3. Vis dėlto iš esmės pasiekta pažangos, ir profesinės sąjungos gali atlikti teigiamą vaidmenį šalyse partnerėse stiprinant demokratijos procesus.

4.7.3. Nevyriausybinės organizacijos (NVO)

4.7.3.1. Pilietinės visuomenės organizacijų skaičius visose šalyse partnerėse labai išaugo. Šių organizacijų veikla visų pirma susijusi su Europos integracija, socialiniais klausimais, kaip antai migracija, švietimas, sveikata, socialinė ekonomika, kova su skurdu, aplinkosauga, žmogaus ir pilietinės teisės, kova su korupcija, vartotojų teisių gynimas ir atstovavimas ūkininkų bei amatininkų interesams. Šios organizacijos priklauso Europos ir tarptautiniams tinklams, jos aktyviai prisidėjo ginant demokratines vertybes Ukrainos ir Gruzijos revoliucijų metu.

4.7.3.2. Visose šalyse partnerėse nevyriausybinės organizacijos susiduria su daugeliu problemų, kylančių dėl vyriausybių nepasitikėjimo pilietine visuomene. Tai ypač dažnai nutinka tais atvejais, kai vyriausybė negali kontroliuoti NVO ir stengiasi teisinėmis priemonėmis riboti jų savarankiškų veiksmų laisvę. Savarankiškos nevyriausybinės organizacijos susiduria su finansavimo sunkumais ir joms tenka pagalbos ieškoti užsienyje. Tada jos susilaukia kritikos, kad pirmenybę teikia užsienio, o ne nacionaliniams interesams. Daugelyje šalių partnerių yra vyriausybėms artimų nevyriausybinių organizacijų, kurios atlieka svarbų vaidmenį įvairiuose pilietinio dialogo forumuose.

4.7.3.3. Padėtis ir suvokimas, kad pilietinis dialogas būtinas, palaipsniui gerėja, visų pirma dėl to, kad keičiamasi informacija ir patirtimi bei kuriami įvairūs pilietinės visuomenės tinklai. Didelė pažanga plėtojant dialogą tarp vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų, kurios aktyviai remia Europos integraciją, padaryta Ukrainoje.

5. EESRK vaidmuo vykdant Rytų partnerystę

5.1. EESRK norėtų toliau atlikti savo vaidmenį siekiant gerinti šalių partnerių nacionalinių ir regioninių organizuotos pilietinės visuomenės tinklų padėtį, gebėjimus ir plėtrą, kad jie galėtų kuo veiksmingiau dalyvauti dvišalėse ir daugiašalėse programose bei priemonėse ir taip prisidėtų prie Rytų partnerystės tikslų įgyvendinimo.

5.2. Pastaraisiais metais EESRK įgijo vertingos patirties kuriant regioninius ir nacionalinius pilietinės visuomenės tinklus, pavyzdžiui, ES ir Viduržemio jūros regiono valstybėse, AKR šalyse, Karibuose, Centrinėje Amerikoje, Mercosur šalyse, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje. Be to, EESRK atlieka Europai atstovaujančio partnerio vaidmenį jungtiniuose konsultaciniuose komitetuose, įsteigtuose remiantis asociacijos susitarimais su Turkija, Kroatija, o ateityje ir su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. EESRK veikla padėjo sustiprinti visų šių regionų ir šalių pilietinę visuomenę.

5.3. Panašaus vaidmens EESRK ėmėsi ir plėtodamas ryšius su Rytų Europos šalimis bei Pietų Kaukazu. 2004 m. jis įsteigė grupę „Rytų kaimynai“, atliko išsamius šalių partnerių organizuotos pilietinės visuomenės organizacijų statuso ir veiklos srities tyrimus bei užmezgė tiesioginius ryšius su jomis. Komitetas surengė keletą renginių, pavyzdžiui, pirmiau minėtą konferenciją dėl socialinio ir pilietinio dialogo vystant Juodosios jūros sinergiją ir Rytų partnerystę.

5.4. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją ir Tarybą jam skirti pagrindinį vaidmenį užtikrinant aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą Rytų partnerystės institucinėje struktūroje. Kuriant šios partnerystės pilietinės visuomenės forumą būtų galima pasitelkti atitinkamą EESRK patirtį ir žinias šioje srityje ir pasinaudoti Komiteto ryšiais su pilietine visuomene, socialiniais partneriais ir nacionaliniais bei regioniniais tinklais tiek šalyse partnerėse, tiek pačioje ES. Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumas turėtų būti įsteigtas iš karto po oficialaus šios iniciatyvos pristatymo, antrą 2009 m. pusmetį.

5.5. Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumas turi būti veiklus ir lankstus. Jis turėtų vienyti ES ir šalių partnerių pilietinės visuomenės atstovaujamąsias, demokratines ir nepriklausomas organizacijas ir jame turi būti atstovaujama darbdaviams, darbuotojams ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios suteiktų konkrečią pridėtinę vertę įgyvendinant šią iniciatyvą. Pilietinės visuomenės forumas galėtų posėdžiauti bent kartą per metus, posėdžiai galėtų paeiliui vykti ES ir vienoje iš šalių partnerių. Būtų galima sukurti darbo grupes ir komandas, kurios ketvirtuoju Rytų partnerystės veiklos lygmeniu suburtų specialias grupes ir nagrinėtų sudėtingus probleminius klausimus (žr. 3.5.5 punktą), ir teiktų pasiūlymus bei rekomendacijas ES ir šalių partnerių vyriausybių atstovams. Už organizacinius ir administracinius reikalus būtų atsakingas EESRK sekretoriatas skyrus finansavimą pagal atitinkamą EKPP skyrių.

5.6. EESRK ir toliau pasisakys už tai, kad būtų kuriamos struktūros, vienijančios šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijas, tarp jų ir socialinius partnerius, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti konsultacijų procese nustatant bendrus veiksmų planų ir EKPP prioritetus, apibrėžiant veiksmus, kurių būtina imtis nacionaliniu lygiu, stebint informacijos sklaidą ir atgarsius bei vėliau vertinant pasiektą pažangą. Pilietinės visuomenės forumas galėtų būti tinkama platforma dalytis geriausia praktika, susijusia su pilietinės visuomenės vaidmeniu nacionaliniuose sprendimų priėmimo procesuose ir socialinio dialogo plėtojimu.

5.7. Šiame procese taip pat galėtų dalyvauti iš ES ir atitinkamų šalių pilietinės visuomenės atstovų sudaryti jungtiniai konsultaciniai komitetai, kai jie bus įsteigti remiantis asociacijos susitarimais.

5.8. Kad pilietinės visuomenės organizacijos galėtų sėkmingai įvykdyti minėtus sudėtingus uždavinius, reikia joms teikti būtiną paramą ir pagalbą. Todėl EESRK ragina Komisiją į bendrą institucijų stiprinimo programą įtraukti ne tik viešojo administravimo institucijas, bet ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurios vykdant partnerystės programas galėtų pasinaudoti atitinkamų ES valstybių narių organizacijų patirtimi.

5.9. Europos Komisija paragino EESRK dalyvauti teminėse platformose „Demokratija, geras valdymas ir stabilumas“ bei „Žmonių ryšiai“. EESRK įsitikinęs, kad turi būtinų gebėjimų ir patirties, kad būtų pakviestas dalyvauti ir kitose dviejose platformose – „Ekonominė integracija“ ir „Energetinis saugumas“. Be to, jis pasisako už tai, kad šalių partnerių pilietinė visuomenė ir pilietinės visuomenės forumo atstovai taip pat dalyvautų šių platformų veikloje.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Komisijos komunikatas Europos Tarybai ir Parlamentui dėl Rytų partnerystės, COM(2008) 823 galutinis, 2008 12 3.

(2) Rytinės partnerės (arba „partnerės“), apie kurias kalbama šioje nuomonėje, yra Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalys, kurių atžvilgiu vykdoma Europos kaimynystės politika: tai Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

(3) Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Briuselis, 2005 m. kovo 19–20 d., 7880/09.

(4) Jau pradėtos derybos dėl asociacijos susitarimo su Ukraina. Jis galėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims partnerėms.

(5) Tai konkrečiai pasakytina apie Baltarusiją, kurioje pažanga šiuo klausimu dar yra nepakankama.

(6) Jos, pavyzdžiui, galėtų būti susijusios su integruota sienų valdymo programa, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta priemone, parama regioninėms elektros rinkoms, efektyviam energijos vartojimui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, Pietų energijos koridoriaus kūrimu ar bendradarbiavimu užkertant kelią stichinėms nelaimėms.

(7) Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija.

(8) COM(2008) 823 galutinis, p. 10.

(9) Žr. projekto, kurį remiamas Friedrich-Ebert-Stiftung fondo įgyvendino Slovakijos užsienio politikos asociacijos mokslinių tyrimų centras, išvadas, paskelbtas leidinyje The reform of the European Neighbourhood Politic Tools, Institutions and a Regional Dimension (Europos kaimynystės politikos priemonių reforma: priemonės, institucijos ir regioninis aspektas). Autoriai: Duleba, Najšlová, Benč ir Bilčík., 2009 m.

(10) EESRK nuomonės: dėl „Platesnės Europos – kaimynystė: nauja santykių su mūsų rytiniais ir pietiniais kaimynais struktūra“, OL C 80, 2004 3 30, p. 148-155; dėl Baltarusijos pilietinės visuomenės, OL C 318, 2006 12 23, p. 123-127; dėl ES ir Moldovos santykių: organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo, OL C 120, 2008 5 16, p. 89-95; dėl ES ir Ukrainos santykių: naujas dinamiškas pilietinės visuomenės vaidmuo, OL C 77, 2009 3 31, p. 157-163; dėl pilietinės visuomenės organizacijų tinklo sukūrimo Juodosios jūros regione, OL C 27, 2009 2 3, p. 144-151; ir REX/241 dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo įgyvendinant Europos kaimynystės politikos veiksmų planus Pietų Kaukazo šalyse, pranešėjas Andrzej Adamczyk, 2009 m. gegužės mėn., nuomonė dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/37

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo įgyvendinant Europos kaimynystės politikos veiksmų planus Pietų Kaukazo šalyse: Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje

(2009/C 277/07)

Pranešėjas Andrzej ADAMCZYK

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 str. 2 dalimi, 2007 m. vasario 15–16 d. plenarinėje sesijoje nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Pilietinės visuomenės dalyvavimo įgyvendinant Europos kaimynystės politikos veiksmų planus Pietų Kaukazo šalyse: Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 16 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Andrzej ADAMCZYK.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 151 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 1 susilaikius.

1. Išvados

1.1. Pietų Kaukazui būdinga nepaprasta etninė, kalbinė, istorinė, religinė ir politinė įvairovė. Šios ypatybės, taip pat neišspręsti teritoriniai konfliktai ir amžius trukęs svetimųjų viešpatavimas lėmė, kad šio regiono šalyse visi, ypač pilietinės visuomenės organizacijos, skiria labai daug energijos nepriklausomos valstybės ir nacionalinės tapatybės kūrimui bei nepriklausomybės gynimui.

1.2. Nuo derybų dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, kurie įsigaliojo 1999 m., ir dėl Europos kaimynystės politikos veiksmų planų 2007–2011 m. pradžios iki šių dienų nei socialiniai partneriai, nei pilietinės visuomenės organizacijos nebuvo pakankamai aktyvios juos rengiant ar įgyvendinant.

1.3. Veiksmų planų įgyvendinimas, numatomos derybos dėl asociacijos susitarimų kaip dvišalių priemonių bei daugiašalės Rytų partnerystės iniciatyva atveria galimybę organizuotai pilietinei visuomenei įsitraukti į šių programų veiklą. Tačiau šiam tikslui pasiekti būtinas tiek Europos institucijų, tiek ir valstybių narių dalyvavimas.

1.4. Europos Komisija turėtų skatinti Pietų Kaukazo valstybių vyriausybes aktyviai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis įgyvendinant veiksmų planus ir partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

1.5. Europos institucijos turėtų taip pat nuolat pabrėžti, kad būtina gerbti žmogaus teises ir laikytis demokratijos, socialinio dialogo ir pilietinio dialogo principų derybose aptariant veiksmų planus. Metinėse ataskaitose apie veiksmų planų įgyvendinimą turėtų būti pateiktas ir šių principų laikymosi įvertinimas. Tai padėtų stiprinti pilietinės visuomenės autoritetą ir jos organizacijų nepriklausomybę, paskatintų gerbti pagrindines darbo teises ir laikytis moterų lygiateisiškumo principo.

1.6. Pilietinės visuomenės forumas, kurį surengti numatyta Rytų partnerystės iniciatyvoje, gali sukurti palankesnes sąlygas partnerystėje dalyvaujančių šalių PVO tarpusavio dialogui ir jų dialogui su valdžios institucijomis. Tačiau reikia užtikrinti, kad šiame forume dalyvautų nepriklausomos ir pilietinei visuomenei tikrai atstovaujančios organizacijos. EESRK gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrindamas, kad būtų laikomasi šių kriterijų ir forumas veiktų.

1.7. Reikia skatinti visokeriopus, ypač dvišalius, šio regiono šalių gyventojų ir organizacijų ryšius su ES valstybių piliečiais ir organizacijomis. Šiuo tikslu būtina supaprastinti vizų išdavimo tvarką Pietų Kaukazo šalių piliečiams.

1.8. ES institucijos, kurios gali atlikti tam tikrą vaidmenį bandydamos spręsti Pietų Kaukazo regiono valstybių tarpusavio konfliktus, turėtų stengtis įtraukti į taikos užtikrinimo procesą pilietinės visuomenės organizacijas, nes jos gali daryti teigiamą poveikį susitaikymo procesui.

2. Įvadas

2.1. Pietų Kaukazo regioną sudaro trys šalys: Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija. Nors regiono teritorija nedidelė, jai būdinga nepaprasta etninė, kalbinė, istorinė, religinė ir politinė įvairovė.

2.2. Padėtį joje dar paaštrina tai, kad dvi šio regiono šalys: Armėnija ir Azerbaidžanas jau 20 metų neišsprendžia ginčo dėl Kalnų Karabacho, o Gruzija jau kurį laiką nebevaldo dviejų savo provincijų: Abchazijos ir Pietų Osetijos, kur neseniai įvykęs karinis konfliktas su Rusija sukėlė dar daugiau sumaišties.

2.3. Nors Pietų Kaukazo šalių tradicijos, istorija ir raidos keliai skirtingi, jas visas vienija bendra praeitis – buvimas Tarybų Sąjungos sudėtyje, palikęs ryškius pėdsakus daugelyje sričių, ypač ekonominiame ir socialiniame gyvenime.

2.4. Pietų Kaukazo etninė įvairovė ir nesibaigiantys ginkluoti konfliktai lemia, kad prioritetiniai klausimai, kuriuos tenka spręsti visoms trims šalims, visų pirma jų pilietinės visuomenės organizacijoms, yra nacionalinės tapatybės stiprinimas, savo valstybės ir jos institucijų kūrimas bei nepriklausomybės gynimas.

2.5. Politiniams procesams šiame regione būdinga tai, kad jie vyksta labai nedemokratiškai. Per pastarąjį neilgą, tik keliolikos metų nepriklausomybės laikotarpį šiose šalyse buvo valstybės perversmų, pilietinių karų ir labiau ar mažiau sėkmingų revoliucijų. Visos valdžioje buvusios vyriausybės bandė riboti politinės opozicijos veiklos galimybes, kontroliuoti žiniasklaidą ir daryti poveikį pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač socialiniams partneriams. Tik įvykus „rožių revoliucijai“, Gruzijoje prasidėjo demokratiniai pokyčiai, tačiau ir ten nepriklausomos organizacijos ir išorės stebėtojai nurodo daugelį demokratijos funkcionavimo trūkumų.

2.6. Sudėtinga ir šalių ekonominė padėtis. Pagrindinės blogos ekonominės padėties priežastys: modernios infrastruktūros stoka, pasenusios technologijos, nacionalinio investicinio kapitalo nebuvimas, ginklavimasis ir lėšų skyrimas karinėms struktūroms bei bendros buvusių tarybinių respublikų rinkos žlugimas. Azerbaidžano, turinčio naftos ir dujų išteklių, padėtis yra kiek kitokia, tačiau dėl šalies ūkio priklausomybės nuo vieno sektoriaus ir Kalnų Karabacho ir aplinkinių Azerbaidžano regionų praradimo ten nuolat kyla rimtų ekonominių problemų.

2.7. Šalių socialinė padėtis taip pat labai sunki. Didelė gyventojų dalis gyvena žemiau skurdo ribos, pavojingai didėja didelių ir mažų pajamų skirtumas, esama labai didelių socialinių problemų, ypač tarp pagyvenusių asmenų ir ligonių. Padėtį blogina aukštas nedarbo lygis ir didelis karo pabėgėlių skaičius, ypač Gruzijoje ir Azerbaidžane. Be to, remiantis tam tikrais vertinimais, 60 proc. pajamų Pietų Kaukaze gaunama šešėlinėje ekonomikoje, tai kelia rimtų socialinių sunkumų. Pasaulį apėmusi ekonominė krizė dar paaštrino šią liūdną padėtį. Be to, problemų kelia ir plačiai išplitusi korupcija.

2.8. Geopolitinė padėtis šiame regione nepaprastai sudėtinga, nes tiek Pietų Kaukazo šalių tarpusavio santykiai, tiek jų santykiai su kaimyninėmis šalimis yra labai įtempti. Aišku, kad įveikti savo geografinę atskirtį nuo viso pasaulio šioms šalims bus sunku be aktyvaus didžiųjų kaimynių – Rusijos ir Turkijos dalyvavimo, todėl Pietų Kaukazo šalims naudinga normalizuoti ir gerinti santykius su šiomis valstybėmis. Tai, kad visos trys Pietų Kaukazo valstybės kartu su Rusija ir Turkija dalyvauja naujoje daugiašalėje regioninio bendradarbiavimo Juodosios jūros sinergijos iniciatyvoje, šiuo požiūriu gali būti labai naudingas.

2.9. Žemės ūkis potencialiai galėtų tapti Pietų Kaukazo šalių turtu, tačiau šiuo metu jis atsilikęs, jį sužlugdė praeityje vykdyta neracionali politika ir nepakankamos dabartinės investicijos. Todėl visų trijų šalių nevaržomi tarpusavio prekybiniai ryšiai ir jų plėtojimas su tradicine Rusijos rinka galėtų tapti veiksniais, skatinančiais žemės ūkio vystymąsi.

3. Europos kaimynystės politika (EKP) Pietų Kaukaze

3.1. Pradėjus įgyvendinti Europos kaimynystės politiką, Pietų Kaukazas dar nebuvo į ją įtrauktas. Regionui parodžius susidomėjimą glaudesniais ryšiais su Europa ir ypač po „rožių revoliucijos“ Gruzijoje atsivėrė naujos bendradarbiavimo perspektyvos.

3.2. Veiksmų planai šioms trims šalims priimti 2006 m. lapkričio mėn. po dvejus metus trukusių derybų, jais bus remiamasi vystant bendradarbiavimą 2007–2011 m. Veiksmų planų prioritetai Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai yra panašūs, juose numatyta:

—	stiprinti teisinę valstybę, pirmiausia vykdant teismų sistemos reformą laikantis Europos Tarybos standartų,

—	stiprinti demokratiją ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms remiant vietos savivaldos institucijas,

—	sudaryti sąlygas nepriklausomai žiniasklaidai,

—	gerinti ekonominę padėtį kuriant palankesnes sąlygas verslui, reformuojant mokesčių sistemą ir kovojant su korupcija,

—	siekti stabilumo skatinant tvarų ekonomikos vystymąsi, socialinę sanglaudą, skurdžių sričių mažėjimą ir aplinkosaugos veiklą,

—	stiprinti regioninį bendradarbiavimą visame Pietų Kaukaze,

—	aktyviai ieškoti taikių būdų spręsti teritorinius konfliktus.

3.3. EKP tikslai nesusiję su galimu Pietų Kaukazo šalių stojimu į Europos Sąjungą, tačiau ji padeda nustatyti glaudesnio bendradarbiavimo sritis, padėsiančias šioms šalims priartėti prie Bendrijos acquis standartų. Tai galėtų sudaryti geresnes sąlygas šioms šalims prisijungti prie Europos ekonominės erdvės, jei šios šalys to pageidautų.

3.4. Nei socialiniai partneriai, nei kitos pilietinės visuomenės organizacijos ligi šiol neatliko reikšmingo vaidmens derantis dėl partnerystės principų ar veiksmų planų, arba juos įgyvendinant, nors jų padėtis ne visur vienoda: šalys skirtingos ir atskirų organizacijų aktyvumas nevienodas. Organizacijos, kurios stengėsi dalyvauti šiuose procesuose, neretai tai darė savo iniciatyva ir veikiau prieš valdžios institucijų valią, o ne jų prašomos.

3.5. Tiek veiksmų planų, kaip pagrindinės dvišalės strategijos priemonės, įgyvendinimas, tiek ir nauja daugiašalės Rytų partnerystės iniciatyva suteikia organizuotos pilietinės visuomenės organizacijoms galimybę aktyviau įsitraukti į šią veiklą ir su ja susijusį veiksmus. Tačiau, kad šioms organizacijoms būtų leista iš tikrųjų bendradarbiauti, būtina tam tikra Europos institucijų iniciatyva ir priežiūra, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių organizacijų – partnerių pagalba.

4. Darbdaviai

4.1. Visų trijų Pietų Kaukazo šalių darbdavių organizacijos vis dar labai priklausomos nuo valdžios institucijų, nes didelė ūkinės veiklos dalis sutelkta valstybiniame sektoriuje, tačiau šios priklausomybės mechanizmai ir priežastys minėtose šalyse skiriasi.

4.2. Visų verslo organizacijų bendras bruožas – jos teikia daug reikšmės pramonės ir prekybos rūmų veiklai. Nors pastarieji nėra darbdavių organizacijos tikrąja šio žodžio prasme, o jų užduotys ir veiklos sritis neapsiriboja atstovavimu verslui kaip socialiniam partneriui, jų glaudūs ryšiai su vyriausybėmis ir dažnai vos ne valstybinis statusas lemia, kad jos yra plačius įgaliojimus turinčios, bet ne visai nepriklausomos, organizacijos.

Silpnos, ne itin reprezentatyvios ir su valdžios institucijomis susijusios – dažniausiai joms pavaldžios – darbdavių organizacijos negali atlikti visaverčio socialinio partnerio vaidmens vykstant deryboms su profesinėmis sąjungomis, todėl profesinės organizacijos, nori jos to ar ne, yra priverstos dėl daugelio klausimų derėtis tiesiogiai su vyriausybe. Vis dėlto darbdavių organizacijų ypatumai kiekvienoje šalyje kitokie.

4.3.1. Nors rinkos ekonomiką propaguojanti Gruzijos vyriausybė labai skatina privatizaciją, didelę šalies pramonės dalį kontroliuoja valstybė, o dauguma privatizuotų įmonių priklauso investuotojams iš Rusijos arba Kazachstano. Tokia padėtis dar labiau stiprina vyriausybės norą ir galimybes kištis į darbdavių reikalus.

4.3.2. Pagrindiniai Armėnijos ūkinės veiklos sektoriai yra valdomi karo dėl Kalnų Karabacho veteranų, sudarančių privilegijuotų verslininkų grupę. Vis dar gaji verslininkų, parlamento narių ir vyriausybės politikų finansinė, verslo ir politinė tarpusavio priklausomybė. Galima tikėtis, kad kovotojų už Kalnų Karabachą kartai palaipsniui pasitraukiant ir plėtojant bendradarbiavimą su Europos šalių darbdavių organizacijomis, Armėnijos verslo organizacijos taps pajėgios atlikti tikrąjį socialinio partnerio vaidmenį.

4.3.3. 90 proc. Azerbaidžano ekonomikos tenka energetikos sektoriui, kurį kontroliuoja pats prezidentas. Ši subordinacija, taip pat tai, kad ir kituose ekonomikos sektoriuose verslo elitą dažniausiai sudaro valstybės institucijoms ištikimi jauni vadovai, paprastai įgiję gerą išsilavinimą ir parengimą Vakarų Europoje ir JAV, lemia, kad darbdavių organizacijos tik dabar pradeda atlikti tikrąjį socialinio partnerio vaidmenį, bet tai daro vis dažniau.

5. Profesinės sąjungos

5.1. Visų trijų Pietų Kaukazo šalių profesinės sąjungos labai skirtingos, kadangi skiriasi ekonominės, socialinės ir politinės jų veiklos sąlygos. Joms bendra tai, kad pastaraisiais metais nuolat ir sparčiai mažėjo jų narių skaičius ir jos mėgino daugiau ar mažiau sėkmingai reformuoti pasenusias organizacijų struktūras ir jų valdymo metodus. Nors ir buvo keletas bandymų, nepavyko įsitvirtinti nė vienai iš alternatyvių profesinių sąjungų, todėl darbuotojams nuo pat nepriklausomybės atkūrimo atstovauja vis tos pačios organizacijos.

Vis dėlto šios organizacijos skiriasi tarpusavyje pagal priklausomybės nuo valdžios institucijų ir santykių su darbdavių organizacijomis partnerėmis artimumo lygį.

5.2.1. Gruzijos profesinės sąjungos yra palyginti nepriklausomos nuo vyriausybės ir prezidento administracijos, su kuria nuolat konfliktuoja. Jų padėtis ne tik sunki – jos kaltinamos patriotizmo stoka, netgi šalies, kurioje karo padėtis, sabotažu –, bet ir neišvengiama, turint omenyje arogantišką valdžios elgesį ir jos nesiskaitymą su socialinių partnerių nuomone. Profesinių sąjungų ir darbuotojų teisės neretai pažeidžiamos, o naujas darbo kodeksas buvo priimtas nesikonsultavus su jais.

5.2.2. Armėnijos profesinės sąjungos, kurios pradėtos reformuoti vėliausiai iš visų trijų Pietų Kaukazo šalių, labai retai laikėsi kritiškos ar bent nepriklausomos pozicijos valdžios institucijų atžvilgiu. Atsiskyrusios nuo bendros visos Tarybų Sąjungos sistemos, jos dar ilgai nevykdė jokių didesnių reformų. Tai lėmė šalyje esanti karo padėtis ir savotiška politinio korektiškumo taisyklė, pagal kurią remti valstybės valdžią – kiekvieno šalies patrioto pareiga. 2007 m. įvykę profesinių sąjungų konfederacijos vadovybės pokyčiai sudaro šiai organizacijai sąlygas įgyti daugiau nepriklausomybės ir vystyti aktyvesnę veiklą.

5.2.3. Azerbaidžano valstybinės institucijos nuo dabartinės sudėties vyriausybės darbo pradžios skiria daug dėmesio socialiniam dialogui ir socialinės harmonijos palaikymui, o profesinės sąjungos, pritardamos šiai politikai, stengiasi darbuotojams iškovoti kuo daugiau privalumų vengdamos aštrių konfliktų su valstybinėmis institucijomis ir nekeldamos grėsmės nacionalinei vienybei. Tokia nuostata suformavo specifinį korporacinio pobūdžio profesinių sąjungų tipą, ypač ryškų turtingiausiame pramonės sektoriuje, t.y. energetikos, ir viešųjų paslaugų sektoriuje. Palyginti didelę nepriklausomybę turinčios profesinės sąjungos aktyviai reikalauja socialinių teisių ir savo narių gerovės užtikrinimo, tačiau vengia tiesioginių konfliktų su valdžia, ir tai – atrodo – yra vienintelė šiuo metu galima strategija.

6. Nevyriausybinės kitiems interesams atstovaujančios organizacijos

6.1. Nevyriausybines Pietų Kaukazo organizacijas pagal jų veiklos finansavimo būdus galima suskirstyti į tris grupes:

—	nepriklausomos, savo veiklą finansuojančios iš narių įnašų, iš paslaugų, teikiamų už organizacijos ribų, arba iš sukaupto ar paveldėto kapitalo,

—	vyriausybės sukurtos, jos finansuojamos ir kontroliuojamos,

—	pavaldžios išorės rėmėjams, dažniausiai iš užsienio šalių.

6.2. Pietų Kaukazo regiono nevyriausybinėms organizacijoms būdinga tai, kad jos siekia labai įvairių tikslų ir jų misija labai skiriasi, o jos pačios dažnai yra efemeriškos. Neretai, atlikusios konkrečią užduotį arba netekusios finansavimo, jos nutraukia veiklą.

6.3. Pilietinės visuomenės organizacijų veiklos tradicijų stoka, kariniai konfliktai ir veiklos finansavimo sunkumai yra kliūtys, su kuriomis susiduriama kuriant iš tikrųjų nepriklausomas organizacijas.

Pirmaisiais metais po Tarybų Sąjungos subyrėjimo, kai žlugo ekonomika ir ištiko socialinis nuosmukis, pilietinės visuomenės organizacijos visų pirma stengėsi kovoti su skurdu ir gerinti gyvenimo lygį.

6.4.1. Atrodytų, kad aktyviausiai pilietinė visuomenė vystosi Gruzijoje. Maždaug šimtas nevyriausybinių organizacijų pelnė nepriklausomų stebėtojų pasitikėjimą ir plėtoja veiklą kovos su korupcija, teisinės valstybės vystymo, žmogaus ir mažumų teisių, žiniasklaidos laisvės, aplinkosaugos ir energetinio saugumo srityse.

6.4.2. Armėnijoje pagrindines nevyriausybinių organizacijų grupes galima suskirstyti į vykdančias veiklą politinės analizės ir strateginių dokumentų rengimo srityse pagal tiesioginius vyriausybės ar tarptautinių organizacijų nurodymus ir į įgyvendinančias projektus švietimo, sveikatos apsaugos ar socialinės apsaugos srityse. Įdomus reiškinys – pasibaigus projektui, nevyriausybinės organizacijos pertvarkomos į nedideles komercines paslaugų bendroves.

6.4.3. Remiant JT vystymo programai 1999 m. Azerbaidžane įkurtas nacionalinis šalies nevyriausybinių organizacijų forumas – nevienalytė daugiau nei 400 NVO grupė. Daugelis šių organizacijų yra priklausomos nuo vyriausybės, užsienio rėmėjų arba opozicinių partijų. Keletas jų išsilaiko teikdamos mokamas paslaugas. Vis dėlto yra kelios organizacijos, kurios politiškai neutralios ir ateityje galėtų atlikti svarbų vaidmenį formuojant viešąją nuomonę.

7. Perspektyvos ir rekomendacijos

Europos kaimynystės politikos veiksmų planų įgyvendinimas – tai iki šiol neišnaudota galimybė sustiprinti socialinį ir pilietinį dialogą Pietų Kaukazo šalyse plėtojant Europos Sąjungos bendradarbiavimą.

7.1.1. Europos Komisija turėtų Pietų Kaukazo valstybių vyriausybes skatinti konsultuotis su socialiniais partneriais ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis dėl veiksmų planų ir bendradarbiauti su jais įgyvendinant šiuos veiksmus, vykdant jų stebėseną ir juos vertinant. Ši taktika geresnė už visus geriausios ES atstovybių tiesioginio bendravimo su atrinktomis organizacijomis praktikos pavyzdžius, kadangi yra ypač reikšminga ir įgyvendinant veiksmų planus, ir stiprinant pilietinės visuomenės svarbą ir vaidmenį.

7.1.2. Vykstant deryboms dėl veiksmų planų ir partnerystės bei bendradarbiavimo susitarimų EK turėtų labiau pabrėžti būtinybę gerbti žmogaus teises, demokratijos normas, socialinio dialogo ir pilietinio dialogo principus, ypač teisę jungtis į asociacijas ir teisę vesti kolektyvines derybas. Pageidautina, kad metinėse veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitose būtų pateikti išsamūs šių aspektų vertinimai.

7.1.3. Skirtingų šalių vyriausybės, sąveikaudamos su Europos institucijomis ir glaudžiai bendradarbiaudamos su pilietinės visuomenės organizacijomis, turėtų vykdyti plataus masto informacinę kampaniją apie Europos Sąjungą, jos institucijas, jos acquis, taip pat apie kaimynystės politiką ir veiksmų planų įgyvendinimą. Tuo tikslu reikėtų sukurti atitinkamas finansavimo priemones ir būdus. Viena tokių priemonių galėtų būti galimybė gauti specialiai šiam tikslui numatytas nedideles Europos dotacijas, skiriamas pilietinės visuomenės organizacijoms.

7.2. Nauja Rytų partnerystės iniciatyva taps nauja galimybe sustiprinti Pietų Kaukazo ir Europos Sąjungos pilietinės visuomenės organizacijų ryšius ir ypač – skatinti piliečių dialogą vietos lygmeniu.

Rytų partnerystės iniciatyvoje pateiktas pasiūlymas įkurti pilietinės visuomenės forumą, kurio tikslas būtų plėtoti organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą ir skatinti jų dialogą su valdžios institucijomis, yra pagirtina iniciatyva, tačiau, kad šis dialogas vyktų tikrai veiksmingai, Europos institucijos privalo vykdyti stebėseną.

7.3.1. Būtina užtikrinti, kad atstovai į forumą būtų skiriami demokratiškai ir kad jame dalyvautų labiausiai nepriklausomos, demokratiškiausios ir reprezentatyviausios organizacijos. EESRK šiame procese galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį užtikrindamas, kad būtų laikomasi minėtų kriterijų, taip pat ir veiksmingą forumo darbą.

7.3.2. Forumas kaip organizacija, kuriai priklausytų ir kitos Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys, Pietų Kaukazo pilietinei visuomenei suteiktų galimybę išplėsti daugiašalio bendradarbiavimo modelį, į jį įtraukiant kitas, už regiono ribų esančias šalis.

7.4. Rytų partnerystė turėtų paskatinti veiksmingus asmenų ir organizacijų ryšius švietimo, mokslo, kultūros, kovos su diskriminavimu ir netolerancija bei abipusio pažinimo srityse. Šiuo tikslu būtina supaprastinti vizų išdavimo Pietų Kaukazo šalių piliečiams tvarką.

7.5. Tiek Europos kaimynystės politika, tiek ir Rytų partnerystė Pietų Kaukazo valstybių pilietinei visuomenei suteikia galimybę ne tik užmegzti ryšius su ES institucijomis, bet ir vystyti dvišalį bendradarbiavimą su organizacijomis, kurios yra jos partneriai. Taip pat būtų labai naudinga sukurti struktūrą, padedančią užmegzti bendradarbiavimą su atitinkamomis ES šalių organizacijomis.

7.6. Viena didžiausių Pietų Kaukazo negandų yra nesibaigiantys kariniai konfliktai. Akivaizdu, kad ES institucijoms tenka reikšmingas vaidmuo bandant juos išspręsti, tačiau manome, kad ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų svariai prisidėti prie taikos įgyvendinimo proceso, ypač skatindamos savo šalių piliečių siekį gyventi taikiai. Tokiomis aplinkybėmis ypač reikšmingos gali būti bendros regioninio lygio iniciatyvos, kurios padėtų plėtoti nelengvą susitaikymo procesą pasinaudojant konflikte dalyvaujančių šalių organizacijų partnerių užmegztais ryšiais.

2009 m. gegužės 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/42

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltijos jūros regiono: organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo gerinant regioninį bendradarbiavimą ir kuriant regiono strategiją

(2009/C 277/08)

Pranešėja Marja-Liisa PELTOLA

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. liepos 10 d. vykusioje plenarinėje sesijoje nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Baltijos jūros regiono: organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo gerinant regioninį bendradarbiavimą ir kuriant regiono strategiją.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 16 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Marja-Liisa Peltola.

453-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 171 nariui balsavus už, 6 – prieš ir 7 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. EESRK mano, kad keturi Baltijos jūros strategijos tikslai padaryti Baltijos jūros regioną 1) ekologiškai tvariu, 2) klestinčiu, 3) patraukliu ir lengvai pasiekiamu ir 4) saugiu yra svarbūs, gerai pagrįsti ir vienas kitą papildo.

1.2. EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant Baltijos jūros strategiją organizuotai pilietinei visuomenei tenka nepaprastai svarbus vaidmuo. EESRK rekomenduoja Komisijai įsteigti konsultacinį Baltijos jūros regiono pilietinės visuomenės forumą, kad būtų užtikrintas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas Baltijos jūros strategijoje.

1.3. Išorės santykiams skirta Baltijos jūros strategijos dalis turi būti susieta su bendradarbiavimu pagal Šiaurės dimensiją, atveriant galimybes lygiavertei ES ir trečiųjų šalių partnerystei.

1.4. EESRK mano, kad norint įgyvendinti Baltijos jūros strategiją reikės numatyti jai atskirą biudžetą, nes priešingu atveju strategija gali likti politine deklaracija ir nepasiekti savo tikslų.

1.5. Ekonomikos augimą ir gerovę ES turi skatinti institucinėmis priemonėmis, visų pirma, reikia sustiprinti tarptautinių sutarčių pagrindą. Tai padėtų įvairiems subjektams, tiek bendrovėms, tiek privatiems asmenims, sėkmingiau nei iki šiol siekti regiono ekonominės integracijos ir augimo. EESRK mano, kad sustiprinus Baltijos jūros regiono ekonomiką padidės šio regiono patrauklumas, bus skatinama kurti „Baltijos jūros regiono ženklą“. Baltijos jūros regiono ekonomikos augimas būtų naudingas ir platesniu požiūriu – visai ES teritorijai, nes pagerėtų vidaus rinkų veikimas ir didėtų ekonominė integracija.

1.6. EESRK laikosi nuomonės, kad Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) parengto Baltijos jūros veiksmų plano, kuriam pritarė ES ir Baltijos jūros pakrantės valstybės, įgyvendinimas yra geriausias būdas apsaugoti Baltijos jūros aplinką.

1.7. EESRK mano, kad aktyvaus piliečių dalyvavimo svarba ateityje didės net ir tuose sektoriuose ir srityse, kurie iki šiol tradiciškai priklausė viešojo sektoriaus kompetencijai. Geras šio dalyvavimo pavyzdys yra aplinkos apsauga Baltijos jūros regione.

2. Įžanga

2.1. Europos Sąjunga šiuo metu rengia Baltijos jūros strategiją. 2006 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES Baltijos jūros regiono strategijos rengimo. 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos iki 2009 m. birželio mėn. parengti strategiją. Šioje strategijoje bus pasiūlyti svarbiausi būsimo regioninio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione gerinimo metmenys. Komisija rengia strategiją kaip regioninės politikos iniciatyvą. Parengiamajame darbe iš viso dalyvauja 19 Komisijos generalinių direktoratų.

2.2. Strategijoje siekiama apibrėžti keturis tikslus: padaryti Baltijos jūros regioną (1) 1) ekologiškai tvariu, 2) klestinčiu, 3) patraukliu ir lengvai pasiekiamu ir 4) saugiu. EESRK mano, kad tokie Baltijos jūros regiono tikslai yra svarbūs, gerai pagrįsti ir vienas kitą papildo. Aiškios Baltijos jūros regiono tapatybės idėja taip pat turi tvirtą pagrindą. Baltijos jūros strategijoje pateikiant rekomendacijas dėl geresnio valdymo taip pat bus siekiama supaprastinti procedūras ir mažinti biurokratiją.

2.3. Komisijos Baltijos jūros strategijos turinys ir bendras Komisijos požiūris formavosi per atvirą viešą dialogą ir plačias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. Be šių apskritojo stalo renginių Komisija idėjų ir nuomonių ieškojo pasitelkdama viešas konsultacijas internetu (2). EESRK pritaria Europos Komisijos pasirinktam metodui.

2.4. Baltijos jūros strategija Europos Vadovų Tarybai bus pateikta 2009 m. birželio 19 d. Strategijos įgyvendinimo planas turėtų būti labai praktiškas dokumentas, kuriame bus nustatyti atsakingieji subjektai ir įgyvendinimo terminai, ir kurį, prireikus, bus galima papildyti papildomomis priemonėmis. Strategijos įgyvendinimas bus pradėtas Švedijos pirmininkavimo ES laikotarpiu ir darbas bus tęsiamas ES pirmininkaujant kitoms Baltijos šalims, pirmiausia Lenkijai 2011 m., Danijai ir Lietuvai 2012 m. ir 2013 m.

2.5. Išorės santykiams skirta ES Baltijos jūros strategijos dalis yra susijusi su bendradarbiavimu pagal Šiaurės dimensiją (3). Šiaurės dimensija yra priemonė, kuri leidžia ES ir Rusijai, kartu su Norvegija ir Islandija, Šiaurės Europoje įgyvendinti politikos priemones tose srityse, kuriose susitarta bendradarbiauti. Bendradarbiavimas pagal Šiaurės dimensiją ES ir trečiosioms šalims padės sukurti lygiavertę partnerystę. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad į bendrus Baltijos jūros regione įgyvendinamus projektus reikia įtraukti visas Baltijos jūros valstybes. Todėl itin svarbu, kad nuo pat pradžių Baltijos jūros bendradarbiavime dalyvautų ir jį remtų Rusija. Be to, EESRK ragina Baltijos jūros regiono valstybes, Norvegiją ir Islandiją tęsti tarpusavio bendradarbiavimą, kuris turi gilias istorines, ekonomines ir kultūrines šaknis.

2.6. Baltijos jūros strategijai įgyvendinti nenumatyta naujų finansavimo priemonių. Iš turimų finansavimo šaltinių reikėtų paminėti ES struktūrinius fondus (2007–2013 m. laikotarpiu Baltijos jūros regionui skirti 55 milijardai eurų), kiekvienos Baltijos jūros valstybės skiriamas lėšas ir tarptautinių finansinių institucijų (Europos investicijų banko, Šiaurės Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko) finansinę paramą. EESRK mano, kad Baltijos jūros strategijoje nustatytiems tikslams reikėtų veiksmingiau naudoti įvairius ES finansavimo šaltinius.

2.7. EESRK laikosi nuomonės, kad norint įgyvendinti Baltijos jūros strategiją reikės numatyti jai atskirą biudžetą, nes priešingu atveju strategija gali likti politine deklaracija ir nepasiekti savo tikslų. Ateityje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonėse išsamiau nagrinės finansavimo klausimą.

3. Organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant Baltijos jūros strategiją

3.1. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pasirūpino, kad rengiant Baltijos jūros strategiją aktyviai dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos. Įgyvendinant strategijos veiksmų planą taip pat reikės aktyvaus šių organizacijų dalyvavimo. EESRK pabrėžia, kad be tikro organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo Baltijos jūros strategijoje, bus neįmanoma įgyvendinti strategijos priemonių ir pasiekti jos tikslų.

3.2. Šiuo metu daugelio įvairių organizacijų, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų, vartotojų, verslo arba aplinkosaugos grupių, atliekamas labai svarbus darbas dažnai taip ir lieka tik rekomendacijomis. Žinios apie šių organizacijų veiklą yra paviršutiniškos, gali atsitikti taip, kad praktinės priemonės taip ir liks nerealizuotos.

3.3. Regionai, miestai ir organizuotos pilietinės visuomenės organizacijos, kaip ir nacionalinės institucijos, yra svarbūs Baltijos jūros regiono subjektai. EESRK mano, kad reikia išaiškinti įvairias šių subjektų funkcijas, skatinti organizacijas dirbti drauge ir sukurti parengti bendradarbiavimo susitarimus. Taip pat reikia aiškumo didžiulėje iniciatyvų ir projektų, įgyvendinamų pagal įvairias finansavimo programas, painiavoje, veiksmingiau programas koordinuojant ir sistemingai atsižvelgiant į Baltijos jūros strategijos prioritetus.

3.4. EESRK susirūpinimą kelia praktinis Baltijos jūros strategijos veiksmų plano įgyvendinimas ir jo stebėsena; todėl Komitetas siūlo Komisijai įsteigti konsultacinį Baltijos jūros regiono pilietinės visuomenės forumą, jam pavedant:

—	užtikrinti, kad organizuota pilietinė visuomenė prisidėtų prie Baltijos jūros strategijos,

—	perduoti už Baltijos jūros strategiją atsakingoms institucijoms organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę ir rekomendacijas aktualiais klausimais,

—	siekti, kad Baltijos jūros strategijos valstybėse būtų aktyviai bendraujama su organizuota pilietine visuomene,

—	skatinti organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant Baltijos jūros strategiją nacionaliniu, regionų ir ES lygmeniu,

—	skatinti viešas diskusijas apie Baltijos jūros strategijos priemones, pažangą ir užsibrėžtus tikslus ir didinti visuomenės informuotumą šiais klausimais tiek ES valstybėse narėse, tiek kitose valstybėse, kurioms skirta ši strategija,

—	naudoti įvairias priemones, pavyzdžiui, vizitus, seminarus ir geriausios praktikos pavyzdžių sklaidą, skatinant regionų pilietinės visuomenės grupių (ES viduje ir už jos ribų) tinklaveiką.

3.5. EESRK yra pasiruošęs pradėti Baltijos jūros regiono pilietinės visuomenės forumo organizavimo parengiamąjį darbą, susijusį su forumo įgaliojimais, sudėtimi ir veikla. EESRK turimi kontaktai su regionų pilietinės visuomenės organizacijomis ir Komiteto patirtis panašiose srityse padės Komitetui organizuoti forumo veiklą. EESRK yra sukaupęs konstruktyvios patirties ir turi naudingų modelių, kurie atsirado organizuotai pilietinei visuomenei aktyviai dalyvaujant įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros bendradarbiavimo (4) ir tinklų bendradarbiavimo Juodosios jūros regione (5) iniciatyvose.

4. Baltijos jūros regionas – klestinčios ekonomikos regionas

4.1. Veiksmingas ES vidaus rinkos įgyvendinimas Baltijos jūros regione duoda jam labai apčiuopiamos naudos ekonomikos augimo požiūriu. ES, pačios valstybės ir tarptautinės organizacijos kuria institucines struktūras, kurios sutvirtina ekonominius santykius Baltijos jūros regione ir padeda regionui augti. Vis dėlto aišku, kad už ekonominę integraciją pirmiausia atsakingi patys ekonomikos subjektai, įmonės ir pavieniai asmenys. Todėl tai taps lemiamu sėkmingos Baltijos jūros regiono ekonomikos integracijos ir spartaus jos augimo veiksniu. EESRK mano, kad sustiprinus Baltijos jūros regiono ekonomiką padidės šio regiono patrauklumas ir bus skatinama kurti „Baltijos jūros regiono ženklą“. Baltijos jūros regiono ekonomikos stiprinimas būtų naudingas ir platesniu požiūriu – visai ES teritorijai.

Toliau pateikiami svarbiausi rinkos integravimo prioritetai ir ekonomikos augimą skatinančios priemonės Baltijos jūros ekonominiame regione.

Tarptautinių sutarčių pagrindo stiprinimas

4.2.1.1. Jeigu norime pasinaudoti Baltijos jūros regiono teikiamomis ekonomikos galimybėmis, pirmiausia turime gerokai išplėsti tarptautinių sutarčių pagrindą bei gilinti Europos integraciją. Nors Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir naujieji jos bendradarbiavimo susitarimai su ES (naujasis ES ir Rusijos susitarimas) yra aktualūs ne tik Baltijos jūros regionui, galima jų nauda būtent šiam regionui turėtų lemiamos reikšmės, nes skatintų jo ekonomikos augimą ir vystymąsi. Baltijos jūra yra svarbiausias natūralus Rusijos ir Azijos produktų eksporto į Europą kelias.

4.2.1.2. EESRK susirūpinimą kelia tai, kad Rusija nėra pasirašiusi Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono programos (INTERREG IVB 2007–2013 m.), kurios tikslas – padaryti regioną patrauklia vieta investuoti, gyventi ir dirbti.

4.2.1.3. ES ir jos valstybių narių sprendimų priėmimo kompetencijai priklauso keletas susitarimų, kurie galėtų padaryti nepaprastai teigiamą įtaką Baltijos jūros regionui. Pavyzdžiui, šiuo metu bendrovei, kuri veikia kiekvienoje iš devynių Baltijos jūros regiono valstybių tenka naudoti iki aštuonių skirtingų valiutų. Euro zonai priklauso tik Suomija ir Vokietija. Labai svarbu išplėsti Ekonominės ir pinigų sąjungos ribas, kad ji apimtų Daniją, Švediją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Visų pirma, jeigu Danija ir Švedija imtųsi iniciatyvos tapti Ekonominės ir pinigų sąjungos narėmis, pastangos išnaudoti visą Baltijos jūros ekonominio regiono potencialą taptų veiksmingesnės ir svaresnės.

Vidaus rinkos veikimo skatinimas

4.2.2.1. Reikia daugiau pastangų, kad tinkamai veiktų Baltijos jūros regiono vidaus rinka. Kadangi įmonės vis labiau specializuojasi, vis daugiau jų įsijungia į įvairius pagal veiklos sritį susiformavusius tarptautinius tinklus. Per savo klientus, subrangovus ir verslo partnerius įmonės užmezga ryšius su rinkomis ir gamintojais visame Baltijos jūros regione. Augant tarp įvairių valstybių sudaromų komercinių sandorių skaičiui gyvybiškai svarbu, kad Baltijos jūros regione būtų sukurta kiek įmanoma vientisesnė rinka, kad niekas nekliudytų prekybai prekėmis, paslaugomis, viešiesiems pirkimams ir investicijų srautams, o kapitalo ir darbo rinkos veiktų sklandžiai.

4.2.2.2. Naujosios Lisabonos sutarties įsigaliojimas 2010 m. būtų labai svarbus ES valstybėms narėms Baltijos jūros regione. Sutartis plečia ES kompetencijos ribas pramonei svarbiose srityse, pavyzdžiui, muitų sąjungos, konkurencijos taisyklių ir prekybos politikos srityse.

4.2.2.3. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų taikomi kiek įmanoma darniau. Pavyzdžiui, svarbus atnaujintos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos elementas yra paslaugų direktyva, kurią valstybės narės privalo įgyvendinti iki 2009 m. gruodžio 28 d. 2009 m. vasario mėn. Eurochambres (6) ataskaitoje (7) be kita ko pabrėžiama, kad ši direktyva ES Baltijos jūros regiono valstybėse narėse įgyvendinama labai skirtingai tiek laiko terminų, tiek turinio požiūriu. Dabartinė situacija suteikia ES Baltijos jūros regiono valstybėms narėms puikią progą drauge kurti standartizuotą ir centralizuotą verslo sistemą paslaugų teikėjams. Šioje centralizuotoje verslo sistemoje turi būti nustatyta aiški leidimų teikti paslaugas suteikimo tvarka, sudarytos sąlygos lengviau gauti informaciją apie administracinius formalumus ir vartotojų apsaugą, o paslaugų teikėjams numatyti paprastesni būdai perkelti veiklą iš vienos valstybės narės į kitą.

4.2.2.4. Paslaugų direktyvos taikymo sritis neapima keleto svarbių sektorių Baltijos jūros regione. Iš jų paminėtinos kai kurios transporto paslaugos, laikinojo darbo agentūrų veikla, finansinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugos. Šioms paslaugoms taip pat reikia sklandžiai veikiančios vidaus rinkos, ypač, jeigu norima, kad bendrovės aktyviai teiktų paslaugas.

4.2.2.5. Įvairios prekybos kliūtys vis dar trukdo įmonėms veiksmingai dirbti Baltijos jūros regione. Europos Sąjungos ir kitų subjektų Baltijos jūros regione dar laukia daug darbų – reikia stiprinti pagrindinius teisinės valstybės principus ir, pirmiausia, išgyvendinti korupciją.

4.2.2.6. EESRK norėtų atkreipti dėmesį į puikų pavyzdį, kaip buvo palengvintos ES ir Rusijos tarpusavio prekybos sąlygos. 2009 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti muitinės formalumų duomenų elektroninio siuntimo bandomasis projektas. Šiame pradiniame projekto etape dalyvauja Rusija ir aštuonios ES valstybės, trys iš jų – iš Baltijos jūros regiono (Latvija, Švedija ir Suomija). Dar trys Baltijos valstybės (Lietuva, Estija ir Lenkija) prie projekto prisidės kiek vėliau 2009 m. Šis projektas – svarbus žingsnis modernizuojant muitinės procedūras tarp Rusijos ir ES. Reikia ir kitų derinimo priemonių, kurios padėtų supaprastinti muitinės formalumus, kad šioje srityje būtų visiškai užkirstas kelias nusikalstamai veiklai. Suderinimas pagerintų logistiką ir sumažintų bendrovių išlaidas.

Infrastruktūra

4.2.3.1. Infrastruktūrai svarbu, kad vyktų susisiekimas jūra, upėmis, sausuma ir oru per valstybių sienas. Todėl reikalinga konkurencija ir bendras planavimas, kad būtų galima kelius sujungti į vieną visumą. Be to, daugiau dėmesio reikia skirti kelių kokybei. Vienas didesnių ES valstybių narių ir Rusijos bendradarbiavimo tikslų turėtų būti pigių ir veiksmingų transporto tinklų kūrimas ir pralaidumo kliūčių šalinimas. Tai pasiektume visapusiškai išnaudodami Baltijos jūros greitkelio koncepciją, transeuropinio transporto tinklo TEN-T (8) politiką ir būsimą Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystę. Jeigu šioje srityje būtų atliekama analizė, reikėtų atsižvelgti ir į kaimynines ES valstybes nares ir transeuropinius transporto maršrutus. Tai svarbi sąlyga gerinant prekių, paslaugų ir darbo jėgos judumą.

Ekonomikos augimo stiprinimas

4.2.4.1. Keletas tyrimų parodė, kad ekonomikos augimas ir teisinės sistemos veiksmingumas neabejotinai susiję tarpusavyje (9). Nepakankamai apsaugota nuosavybė, korupcija, nežinia, susijusi su sutarčių laikymusi, teismų savarankiškumas bei nenuoseklus įstatymų taikymas ir aiškinimas – visa tai stabdo ekonomikos augimą. Todėl investuoti yra rizikingiau ir investicijų srautai išsenka. Baltijos jūros regiono valstybės galėtų susitarti dėl bendrų priemonių šiems trūkumams ištaisyti. Baltijos jūros strategija galėtų tapti puikiu tokių veiksmų pagrindu.

4.2.4.2. Devynios Baltijos jūros regiono valstybės turi didelių tarpusavio skirtumų daugelyje sričių. Per pastaruosius 20 metų Baltijos jūros regiono šalys ir jų ekonominiai ryšiai gerokai pasikeitė. Jų ekonomika išsivysčiusi nevienodai, skiriasi jų pramonės struktūra, reikėtų veiksmingiau nei iki šiol pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis, kurios atsiranda dėl pasiūlos ir paklausos skirtumų ir įvairovės. Didžiosiomis tendencijomis regione, pavyzdžiui, Europos integracija, besikeičiančiu Rusijos tarptautiniu statusu ir pasauliniais pokyčiais energijos, prekių ir paslaugų rinkose, reikėtų tvariai pasinaudoti prekybos ir ekonomikos srityse. Tai reiškia, kad pilietinės visuomenės subjektų veiklai būtina numatyti palankias pagrindines sąlygas ir paskatas.

4.2.4.3. EESRK norėtų pabrėžti, kad ekonomikos augimas ir veiksminga gamyba nebūtinai turi prieštarauti aplinkosaugos interesams. Priešingai, reikėtų pabrėžti pozityvias galimybes, kurias siūlo augančios ir įvairėjančios ekonomikos sąveika su švaresne aplinka.

Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje

4.2.5.1. Šiuo metu Baltijos jūros regione branduolių principu įgyvendinami įdomūs tarptautiniai bendri inovacijų projektai. Pavyzdžiui, Nordisk Innovations Centre (NICE) inicijavo daugiau kaip 100 įvairių projektų ir tarpvalstybinių tinklų, kurie buvo suskirstyti į skirtingas temines grupes: kūrybiniai sektoriai, aplinkos technologijos, mikrotechnologijos ir nanotechnologijos, novatoriška statyba, funkcinio maisto produktai ir maisto sauga.

4.2.5.2. EESRK mano, kad itin vertinga yra vadinamoji „penktoji laisvė“ ir mokslininkų, studentų, pedagogų bendradarbiavimas bei viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas. Reikėtų imtis priemonių ir skatinti mokslinių tyrimų darbuotojų mainus tarp mokslinių tyrimų institutų ir universitetų. Pavyzdžiui, norint sudaryti sąlygas branduolių veiklai reikėtų pašalinti nacionalines kliūtis mokslinių tyrimų finansavimui sukuriant bendrą Baltijos jūros regiono valstybių sistemą, kuri sutelktų moksliniams tyrimams nacionalinių šaltinių skiriamas lėšas. Pagal atnaujintą Lisabonos strategiją kiekviena ES Baltijos jūros regiono valstybė narė turėtų stengtis padidinti savo išlaidas moksliniams tyrimams ir technologijų vystymui iki trijų procentų bendrojo nacionalinio produkto.

4.2.5.3. Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių, kurios yra ES valstybės narės, mokslo ir mokslinių tyrimų bendruomenės aktyviai dalyvavo Baltijos organizacijų mokslo finansavimo tinklo (BONUS) mokslinių tyrimų erdvės tinklo ERA-NET projektuose (ERA-NET). 2008 m. pagal ES mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą Komisija patvirtino bendrą Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą BONUS+, kurią kartu finansuoja ES ir Baltijos jūros pakrantės valstybių mokslinių tyrimų finansavimo institucijos. EESKR teigiamai vertina šios naujos nuolatinės Baltijos jūros mokslinių tyrimų programos BONUS+ sukūrimą ir ypač tikisi, kad programos rezultatai turės didesnį nei iki šiol poveikį Baltijos jūros apsaugai ir tvariam regiono vystymuisi.

Darbo jėgos judumas

4.2.6.1. Po ES plėtros regione praėjo penkeri metai, tačiau laisvas darbo jėgos judėjimas ES teritorijoje dar nepasiektas. Vis dėlto reikia paminėti, kad 2008 m. kovo 30 d. visos ES Baltijos jūros regiono valstybės narės prisijungė prie Šengeno zonos, kuri užtikrina lengvesnį asmenų judėjimą. EESRK mano, kad reikėtų atsisakyti pereinamųjų laikotarpių, nustatytų laisvam darbo jėgos judėjimui. Visiems naudinga vadinamoji „protų apykaita“ – darbo jėgos ir žinių judėjimas iš vienos šalies į kitą. Kad netrūktų kvalifikuotos darbo jėgos, visas Baltijos jūros regionas privalo skubiai pasirinkti užimtumu pagrįstą imigracijos politiką. Tai būtina, nors ekonomikos nuosmukio laikotarpiu darbo jėgos pasiūla šiame regione kurį laiką turėtų didėti. Taip pat reikėtų priemonių, kurios labiau skatintų laisvų darbo vietų užpildymą. Norint išvengti iškreiptos konkurencijos ir užtikrinti pagrindines darbuotojų teises reikia suderinti darbo kultūrą ir būtiniausias darbo sąlygas. Darbuotojų rengimo darbo rinkai srityje reikėtų pasirūpinti bendra profesinio mokymo struktūra ir sudaryti profesinių kvalifikacijų sąrašą. Nemažai reikėtų nuveikti visame Baltijos jūros regione remiant darbo paskatas ir sudarant geresnes sąlygas persikelti iš vienos vietos arba šalies į kitą.

4.2.6.2. Baltijos jūros regiono darbo tinklas (BSLN) ką tik pradėjo trejų metų bendrą projektą, kuriame dalyvaus dešimtys partnerių iš įvairių regiono valstybių. Projekto tikslas – pasiekti, kad Baltijos jūros regionas taptų Europos tarpvalstybinės darbo rinkos politikos modeliu, taip pat patrauklia dirbti, gyventi ir investuoti vieta. Profesinių sąjungų tinklas (BASTUN) yra vienas svarbiausių BSLN projekto (10) partnerių.

5. Baltijos jūros regionas – ekologiškai tvarus regionas

5.1. Užsibrėžtas tikslas, kad Baltijos jūros regionas taptų ekologiškai tvaria teritorija. Baltijos jūra yra palyginti nedidelis seklus sūroko vandens telkinys, todėl ekologiniu požiūriu jūra yra ypatingai pažeidžiama.

5.2. Per pastaruosius dvidešimt metų Baltijos jūros būklė pablogėjo tiek, kad pradėjo kelti nerimą. Į jos vandenis patenkančių atliekų kiekis kol kas neatitinka tvarumo reikalavimų. Dėl Baltijos jūros eutrofikacijos ir aukšto aplinkos toksinų lygio jūroje didėja maistmedžiagių kiekis, vis dažnesnis dumblių žydėjimas, daugėja ir kitos floros. Dumblių žydėjimo padidėjimą tiesiogiai lemia didelė dumblių pagrindinių maistmedžiagių – azoto ir fosforo – koncentracija.

5.3. Baltijos jūros baseine gyvena daugiau kaip 85 milijonai žmonių, kuriems vis didesnį susirūpinimą kelia jūros būklė. Vis dėlto Baltijos jūrai apsaugoti reikalingų priemonių imtis sunku, nes Baltijos pakrantėje yra devynios skirtingo išsivystymo lygio valstybės, o baseinui priklauso daugiau kaip dešimt šalių, įskaitant Baltarusiją ir Ukrainą. Todėl sudėtinga koordinuoti įvairių suinteresuotųjų subjektų darbą. EESRK mano, kad dėl nerimą keliančios Baltijos jūros būklės reikia imtis operatyvių ir veiksmingų tarpvalstybinių priemonių (11).

5.4. EESRK mano, kad sparčiausias ir ekonomiškiausias būdas pagerinti visą Baltijos jūros būklę yra spręsti didžiausių taršos šaltinių problemą vietos lygiu. Pavyzdžiui, Suomijos įlankoje didžiausias teršėjas yra Sankt Peterburgo miestas, kuris dar nesiėmė pakankamų priemonių iš savo nuotekų pašalinti maistmedžiages. Vis dėlto pastaruoju metu padaryta nemaža pažanga. Didžiausioje nuotekų valymo įmonėje, kuri buvo atidaryta 2007 m., cheminis nuotekose esančio fosforo nusodinimas prisidėjo prie to, kad Suomijos įlankoje pastebimai sumažėjo fosforo lygis ir dumblių žydėjimas. Baltijos jūros pakrantės valstybėse pirmiausia reikėtų veiksmingiau spręsti neorganizuotai išmetamų žemės ūkio teršalų klausimą. Šių išmetalų sumažinimas pastebimai pagerintų pakrantės vandenų būklę.

5.5. EESRK mano, kad Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų planas (12) yra svarbiausia priemonė stabdyti Baltijos jūros eutrofikaciją. Visos Baltijos jūros pakrantės valstybės ir Komisija šį susitarimą pasirašė 2007 m.

6. Energija ir jūrų sauga

6.1. EESRK parengė atskirą nuomonę, skirtą ES energetikos politikos išorės dimensijai (13), kurioje teigiama, kad ES ypatingą svarbą teikia Baltijos jūros strategijos energetikos klausimams. Bendradarbiavimas energetikos srityje šiame regione daugiausia vyksta tarp energiją vartojančių ir energijos tranzito šalių. Svarbiausias ypatumas yra ryšys su Rusija. Baltijos jūros regionui ypač svarbus būtų naujo ES ir Rusijos susitarimo, kuris remtųsi abipusiškumo ir savitarpio supratimo principais ir kuriame būtų aptariami energijos klausimai, sudarymas. Rusija turėtų leisti dujų tranzitą savo vamzdynais ir leisti Europos įmonėms investuoti į jos energijos tinklų ir energijos šaltinių vystymą.

Trapi Baltijos jūros ekosistema jau dabar smarkiai užteršta, todėl planuojamas Baltijos jūros dujotiekio „Nord Stream“ projektas turi atitikti griežtus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo, šaudmenys, amunicija ir cheminiai ginklai buvo paskandinti Baltijos jūroje ir nėra jokios informacijos apie jų tikslią vietą ir būklę. EESRK pritaria Europos Parlamento (14)2008 m. liepos 8 d. priimtai rezoliucijai ir primygtinai rekomenduoja Nord stresam dujotiekio suinteresuotiesiems subjektams atidžiai išnagrinėti alternatyvius maršrutus, pirmiausia einančius sausuma. Nepaisant to, kokia būtų įvykių, susijusių su „Nord Stream“ dujotiekiu, raida, Rusija taip pat turi besąlygiškai laikytis ES dujų rinką reguliuojančių teisės aktų, įskaitant prieigos suteikimą trečiosioms šalims.

6.2.1. Ypatingą susirūpinimą Baltijos jūros pakrantės valstybėms kelia jūrų sauga. Didelė ekologinė problema yra Baltijos jūra gabenamos naftos kiekis, per pastaruosius penkiolika metų išaugęs septynis kartus. 2007 m. per Baltijos jūrą transportuojamos naftos kiekis sudarė 145 milijonus tonų ir prognozuojama, kad iki 2015 m. šis kiekis pasieks 240 milijonų tonų. Šis bendradarbiavimas tarp Baltijos jūros pakrantės valstybių paskatino Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO) paskelbti Baltijos jūrą ypatingai jautria jūrų zona (PSSA). Nuo 2010 m. Baltijos jūroje bus galima plaukioti tik dvigubo dugno ir dvigubo korpuso laivais ir tai turėtų sumažinti galimų naftos išsiliejimų tikimybę. Vis dėlto EESRK ragina Baltijos jūros regiono valstybes didinti jūrų saugą parengiant bendrą stebėsenos ir keitimosi informacija sistemą.

6.2.2. Maistmedžiagių išleidimą iš laivų galima sumažinti MARPOL konvencijos IV priede pakeitus nuotekų reikalavimus. Direktyvos 2000/59/EB tikslas – vystyti uosto priėmimo įrenginius, skirtus laivuose susidarantiems krovinių likučiams ir nuotekoms. Reikėtų toliau skatinti imtis savanoriškų veiksmų mažinti nuotekas, pavyzdžiui, didinant uostų priėmimo įrenginių skaičių ir apimtį. Baltijos jūros uostai taip pat privalo užtikrinti, kad jų veiklos sąlygos būtų pakankamai lanksčios ir operatyviai pritaikomos, kad juose būtų galima priimti didelius kruizinius laivus (15).

6.3. Nors Baltijos jūros eutrofikacijai didelės įtakos nedaro laivų išleidžiami teršalai, jų kiekį lengviau sumažinti, negu neorganizuotai išmetamų teršalų kiekį, todėl tiems teršalams reikėtų skirti pakankamai dėmesio.

7. Žemės ūkio išmetalų mažinimas

7.1. HELCOM Baltijos jūros regiono veiksmų plane kiekvienai Baltijos jūros regiono valstybei nustatomi aiškūs būtiniausi maistmedžiagių taršos mažinimo tikslai. Norint tuos tikslus įgyvendinti reikia, kad ES parengtų tam tikras bendros žemės ūkio politikos dalis, kuriomis reikėtų atsižvelgti į Baltijos jūros regiono žemės ūkio gamybos ir aplinkos ypatumus (16). Šiuo atveju ypatingai svarbus įvairių subjektų ir organizacijų, pavyzdžiui, žemės ūkio gamintojų, aplinkosaugos organizacijų ir vartotojų, bendradarbiavimas. Šiai teritorijai nepaprastai svarbu, kad būtų susitarta dėl geriausios praktikos, kurią būtų galima taikyti ir skleisti įvairiose šalyse. Naujuoju programavimo laikotarpiu pagal žemės ūkio vystomąsias programas reikėtų numatyti praktiką, kurią galėtų sistemingai taikyti įvairūs subjektai. Taip pat reikėtų parengti trąšų ir energijos vartojimą pagerinančius metodus (17).

Šiuo požiūriu konstruktyvu, kad Komisija veiksmų plano projekte plačiai atsižvelgė į Baltijos jūros regiono žemės ūkio organizacijų pasiūlymus dėl tvarumo, aplinkos ir žemės ūkio. Be kitų priemonių reikėtų paminėti tikslingesnius veiksmus aplinkos technologijų, konsultacijų, trąšų naudojimo bei ES nuostatų dėl pesticidų, pašarų ir maisto produktų įgyvendinimo ir administravimo srityse.

Šiuo atveju ypatingai svarbus įvairių subjektų ir organizacijų, pavyzdžiui, žemės ūkio gamintojų, aplinkosaugos organizacijų ir vartotojų, bendradarbiavimas pavienėse valstybėse narėse. Šiai teritorijai nepaprastai svarbu, kad būtų susitarta dėl geriausios praktikos, kurią būtų galima taikyti ir skleisti įvairiose šalyse. Naujuoju programavimo laikotarpiu pagal žemės ūkio vystomąsias programas reikėtų numatyti praktiką, kurią galėtų sistemingai taikyti įvairūs subjektai. Taip pat reikėtų parengti trąšų ir energijos vartojimą pagerinančius metodus.

8. Fosforo ir azoto išmetalų mažinimas veiksmingiau valant nuotekas

8.1. EESRK mano, kad visiškas ES miesto nuotekų valymo direktyvos (18) įgyvendinimas būtų svarbiausias žingsnis mažinant azoto ir fosforo išmetalus. Kita svarbi veiksmingesnio fosforo šalinimo priemonė yra HELCOM rekomendacijos Nr. 28E/5 taikymas. Atsižvelgiant į neraminančią Baltijos jūros būklę dabartiniai ES rekomendacijos įgyvendinimo terminai yra pernelyg tolimi. Reikia drąsesnių tikslų. EESRK mano, kad labai svarbu gerinti šių techninių ir cheminių valymo procesų efektyvumą, nes jie yra pakankamai rentabilūs ir greitai duoda rezultatų.

8.2. John Nurminen fondas yra geras pavyzdys, kaip organizuota pilietinė visuomenė gali imtis veiksmų Baltijos jūros aplinkai apsaugoti. Pagrindinis John Nurminen fondo projekto, skirto švariai Baltijos jūrai, tikslas yra stabdyti jos eutrofikaciją ir didinti informuotumą apie Baltijos jūros būklę (19). Pagrindinis dėmesys tenka priemonėms, kurios gali duoti greičiausių ir ekonomiškiausių rezultatų Baltijos jūros gamtinei aplinkai ir naudingumo rodikliams. Fondo lėšomis finansuojamos įvairios priemonės, pavyzdžiui, cheminio fosforo nusodinimo komunalinėse nuotekose, patenkančiose į Baltijos jūrą, proceso gerinimo priemonės. Fondo pranašumas aktyviai didinant aplinkos apsaugą taip pat susijęs su faktu, kad tai – nepelno organizacija, kuri gali dirbti lanksčiai ir be biurokratinių suvaržymų.

8.3. EESRK mano, kad aktyvios pilietiškumo iniciatyvos gali atlikti svarbų vaidmenį net ir tose srityse, už kurias tradiciškai atsakingas viešasis sektorius. Akivaizdu, kad privačiojo ir trečiojo sektorių patirtis, žinios ir požiūris gali papildyti viešojo sektoriaus įgyvendinamas priemones.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Šioje nuomonėje Baltijos jūros regionui priskiriamos valstybės, kurių krantus skalauja Baltijos jūra. Tai – Suomija, Švedija, Danija, Vokietija, Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva ir Rusija. Visos valstybės, išskyrus Rusiją, yra Europos Sąjungos narės.

(2) Pirmasis apskritasis stalas buvo surengtas 2008 m. rugsėjo 30 d. Stokholme, antrasis turėjo įvykti 2009 m. vasario 5–6 d. Rostoke. Be to, apskritojo stalo renginiai vyko 2008 m. rugsėjo 18–19 d. Kaune, 2008 m. lapkričio 13 d. Gdanske, 2008 m. gruodžio 1–2 d. Kopenhagoje ir 2008 m. gruodžio 9 d. Helsinkyje. Konsultacijos internetu vyko 2008 m. nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d.

(3) OL C 309, 2006 12 16, p. 91.

(4) 1995 m. EESRK, remdamasis Barselonos deklaracija jam suteiktais įgaliojimais, įkūrė Viduržemio jūros regiono valstybių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų tinklą.

(5) OL C 27, 2009 02 03, p. 144

(6) Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacija

(7) Paslaugų direktyvos įgyvendinimo apžvalgos ketvirtasis leidimas, www.eurochambres.eu.

(8) http://ec.europa.eu/transport/infrastructure/consultations/2009_04_30_ten_t_green_paper_en.htm

(9) Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Transition report 2005: Business in transition and World Bank (2008), Macroeconomics and Growth Research Program/Investment climate and the Microeconomics of Growth/Institutions and Governance. Apie verslo sąlygas įvairiose šalyse taip pat galite paskaityti: http://www.enterprisesurveys.org/.

(10) Projekto partneriai yra centrinės darbuotojų organizacijos, tarptautinės darbuotojų federacijos, Baltijos jūros valstybių taryba, centrinės darbdavių organizacijos ir Vokietijos socialinės ir mokymo politikos institutas.

(11) http://www.wwf.fi/wwf/www/uploads/pdf/balticseascorecard2008.pdf

(12) www.helcom.fi

(13) OJ C 182, 2009 08 04, p. 8.

(14) 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai (Prašymai 0614/2007 ir 0952/2006) (2007/2118(INI)).

(15) Taip pat reikėtų įgyvendinti HELCOM rekomendaciją Nr. 28E10 (Bendro mokesčio sistemos taikymas laivų atliekoms ir jūrą teršiančioms šiukšlėms, kurios patenka į žvejybos tinklus Baltijos jūros teritorijoje).

(16) Reikėtų užtikrinti veiksmingą ES vandens politikos pagrindų direktyvoje numatytų kompleksinių upių baseinų valdymo planų įgyvendinimą. Vandens apsauga žemės ūkyje turėtų būti stiprinama teikiant prioritetą ekologiškai jautrioms zonoms.

(17) Norint sumažinti žemės ūkio išmetalus Baltijos jūroje, reikia žemės ūkio politikos planavimo ir priemonių įgyvendinimo naujovių. Vienas galimas naujos praktikos pavyzdys būtų savanoriškų pasiūlymų konkursai pagal žemės ūkio programą. Bendroji informacija: konkursas yra savanoriška priemonė, kuri leistų sutelkti pastangas tose srityse, kuriose yra didžiausia maistmedžiagių išleidimo rizika ir apsaugos priemonių rentabilumo rodiklis yra didžiausias. Remdamosi konkurso dalyvių pasiūlymais valdžios institucijos mokėtų ūkininkui pagal priemonių naudą aplinkai kiekvienoje iš programai pasiūlytų sričių, užuot kaip dabar taikius vienodo dydžio subsidijas.

(18) Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo.

(19) http://www.johnnurmisensaatio.fi/? lang = en

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/51

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos

COM (2008) 543 galutinis – 2008/0211 COD

(2009/C 277/10)

Pranešėjas Richard ADAMS

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2009 m. sausio 12 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos

COM (2008) 543 galutinis – 2008/0211 COD.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Richard Adams.

453-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 173 nariams balsavus už, 14 – prieš ir 5 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina šią gerokai pavėluotą direktyvą, kuria bus nustatyti mokslo tikslais naudojamų gyvūnų atrankos, naudojimo ir elgesio su gyvūnais standartai ir taisyklės, bet abejoja, ar priėmus direktyvą iš tikrųjų pavyks pakeisti mokslo tikslais naudojamus gyvūnus kuo nors kitu, sumažinti naudojamų gyvūnų skaičių arba pagerinti jų naudojimo sąlygas. Todėl Komitetas be visų kitų nuomonės tekste pateikiamų rekomendacijų norėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbiausiųjų.

1.2. Komisija turėtų atidžiau kontroliuoti, kiek gyvūnų naudojama mokslo tikslais. Tam gali prireikti naujų, atskiriems sektoriui pritaikytų duomenų rinkimo ir kontrolės metodų, ir kai kurie iš jų nepateks į šios direktyvos taikymo sritį.

1.3. Direktyvoje turėtų būti reikalaujama visose valstybėse narėse suderinti mokslinių tyrimų peržiūras, taip pat reikėtų nustatyti, kad visų valstybių narių kompetentingose institucijose būtų sukurtos ir tvirtinant projektus bei išduodant leidimus procedūroms realiai naudojamos duomenų bazės, kuriose būtų kaupiama informacija apie bandymus, atliekamus su gyvūnais.

1.4. Europos alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centro vaidmuo turėtų būti išplėstas: jis turėtų ne tik padėti atlikti mokslinius tyrimus, bet ir būti vienu svarbiausių koordinatorių. Reikėtų įsteigti Europos Sąjungos kompetencijos centrą, kuris visose gyvūnų naudojimo srityse (taip pat fundamentiniams tyrimams medicinoje) propaguotų ir teiktų pirmenybę „trijų R“ principui. Šis visuotinis principas – gyvūnų naudojimo pakeitimas, mažinimas ir jo sąlygų gerinimas (angl. Replacement, Reduction and Refinement) – pirmą kartą įvestas 1958 m.

1.5. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į „sunkius“ bandymus ir stengtis ieškoti humaniškų alternatyvų. Procedūros galinčios sukelti intensyvų skausmą, kančią ar baimę turėtų būti atliekamos tik tuo atveju, jei nėra kitų veiksmingų alternatyvių tyrimų, kuriuos naudojant būtų galima ištirti kai kurias žmogaus sveikatą labai žalojančias ligas. „Intensyvi“ kančia ar baimė yra stipresnė už tą, kuri direktyvos klasifikacijoje yra įtraukta į „sunkios“ procedūros kategoriją.

1.6. Direktyvoje turėtų būti numatytas reikalavimas, kad nežmoginiai primatai, vos tik atsiras tokia galimybė, gyvūnų bandymams galės būti naudojami tik tokiu atveju, jei jie yra nelaisvėje užaugintų nežmoginių primatų palikuonys.

1.7. Direktyvoje turi būti aiškiai nurodyta, kad ji neapriboja valstybių narių teisės taikyti ar patvirtinti griežtesnius laboratorinių gyvūnų priežiūros ir laikymo reikalavimus.

1.8. EESRK ragina mokslo bendruomenę pripažinti, kad jos mokslinių tyrimų programos tiek teoriniu, tiek ir praktiniu požiūriu gali būti sudaromos taip, kad visiškai atitiktų „trijų R“ tikslus, ir kviečia laikytis šio pažangaus principo.

2. Įžanga

2.1. Gyvūnų (naminių ar ūkiuose auginamų) gerovę ir apsaugą reglamentuoja daugybė Europos Sąjungos (ES) direktyvų, sprendimų ir reglamentų. 1997 m. Amsterdamo sutarties Protokolu Nr. 33 dėl gyvūnų gerovės (1) norėta „užtikrinti geresnę gyvūnų, kaip juslių gyvių, apsaugą ir pagarbą jiems“. Prigimtinis gyvūnų statusas yra aukštesnis už nuosavybės ar daiktų, todėl mūsų elgesį su jais turėtų reguliuoti ir etinės normos, ir taisyklės. Taigi ES pripažino, kad gyvūnai yra jaučiantys sutvėrimai, nes, kaip ir mes, jaučia skausmą ir malonumą, jie suvokia savo egzistenciją ir nori maloniai ir ilgai gyventi. Kai kurių šių gyvūnų rūšių nervų sistema yra panaši į žmogaus, todėl jie yra plačiai naudojami atliekant įvairios paskirties laboratorinius bandymus. Tokių bandymų rezultatai gali teikti tam tikrą naudą žmogui, patiems gyvūnams ir aplinkai, bet kartais jie gali sukelti gyvūnams baimę, kančią ir tapti jų mirties priežastimi.

2.2. Iš šios direktyvos, kuria iš dalies keičiami nuo 1986 m. priimti teisės aktai (2), matyti, kaip keičiasi požiūris į gyvūnų naudojimą. Neseniai pakoreguotos gyvūnų skerdimo ir vežimo direktyvos, pasiūlytas Bendrijos gyvūnų apsaugos ir gerovės veiksmų planas. Apie tai Komitetas neseniai jau yra pareiškęs savo nuomonę (3). Šiais metais Europos Sąjungoje įsigaliojo beveik visiškas draudimas prekiauti kosmetikos gaminiais, kurie buvo išbandyti su gyvūnais, ir draudimas daryti bet kokius su kosmetikos gaminiais susijusius bandymus su gyvūnais (4).

2.3. Siūloma direktyva dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos papildys šiuos teisės aktus. Joje visiškai pripažįstamas visuotinis tikslas (dėl kurio iš esmės yra sutarusi platesnė mokslininkų bendruomenė) laikytis gyvūnų naudojimo moksliniams tyrimams pakeitimo, mažinimo ir to naudojimo sąlygų gerinimo principo (vadinamojo „trijų R“ principo – angl. Replacement, Reduction and Refinement). Todėl Komiteto nuomonėje nagrinėjama, ar siūloma direktyva bus prisidėta prie šio tikslo ir kaip bus suderinti gyvūnų gerovės, žmogaus interesų ir mokslo pažangos aspektai.

3. Siūlomos direktyvos santrauka

3.1. Taikymo sritis ir leidžiama paskirtis

3.1.1. Ši direktyva bus taikoma mokslo tikslais auginamiems arba naudojamiems gyvūnams (daugiausia stuburiniams). Ji netaikoma žemės ūkio, būtinosios gyvūnų priežiūros ir veterinarijos veiklai. Gyvūnus leidžiama naudoti šiais tikslais: fundamentiniams tyrimams, kuriais siekiama tobulinti biologijos arba elgsenos mokslų žinias; tyrimams, kuriais siekiama išvengti ligos, taip pat ligos profilaktikos, diagnozavimo ar gydymo tikslais arba norint įvertinti, nustatyti, kontroliuoti ar pakeisti fiziologinę būklę; vaistų, maisto produktų ar kitų produktų kūrimui, gamybai ar tikrinimui siekiant pirmiau minėtų tikslų; dėl aplinkos apsaugos siekiant užtikrinti žmonių gerovę; moksliniams tyrimams, kurių tikslas – išsaugoti rūšis; mokymosi aukštojo mokslo įstaigose arba tolesnio mokymosi ir teismo ekspertizės tikslais.

3.2. Gyvūnų rūšys

3.2.1. Primatai mokslo tikslais auginami ir gali būti naudojami tik tokioms procedūroms, kurios atliekamos „siekiant išvengti pavojų žmonių gyvybei keliančių ar sekinančių būklių, užkirsti joms kelią, jas diagnozuoti ar gydyti“. Draudžiama naudoti žmogbeždžiones, tačiau pasiūlyme yra „apsaugos sąlyga“, numatanti, kad valstybės narės, Europos Komisijai pritarus, gali leisti jas naudoti mokslo tikslais, jeigu būtina imtis veiksmų rūšiai išsaugoti arba veiksmų, susijusių su netikėtu ligos, keliančios pavojų žmonių gyvybei, protrūkiu. Nykstančios rūšys gali būti naudojamos tik perkėlimo ar taikomiesiems moksliniams tyrimams ir bandymams, tačiau ne fundamentiniams tyrimams. Negalima naudoti benamių ir sulaukėjusių gyvūnų, negalima gyvūnų gaudyti laisvėje, išskyrus atvejus, kai tokius veiksmus pateisina turimi moksliniai įrodymai. Be to, paprastai laboratorijose naudojamos rūšys (pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės, žiurkėnai, smiltelės, triušiai, varlės, šunys, katės) turi būti specialiai užaugintos naudoti procedūroms.

3.3. Procedūrų sunkumas

3.3.1. Visos procedūros pagal sunkumą yra suskirstytos į keturias kategorijas: „lengva“, „vidutinio sunkumo“, „sunki“ ir „be galimybės atgaivinti“ (gyvūnas nugaišinamas dar neatsigavęs po bendrosios anestezijos). Komisija nustatys procedūrų klasifikavimo kriterijus, kuriuos patvirtins reguliavimo komitetas. Šie kriterijai yra susiję su atitinkamomis priežiūros ir gerovės priemonėmis ir su „pakartotiniu gyvūnų naudojimu“ atliekant bandymą. Beje, taikomi tam tikri apribojimai.

3.4. Leidimas

3.4.1. Asmenys turi gauti leidimą procedūroms kontroliuoti ar atlikti, gyvūnams nugaišinti humanišku būdu ir gyvūnus prižiūrintiems darbuotojams kontroliuoti. Įstaigos turi gauti leidimus gyvūnams veisti, tiekti ir naudoti procedūroms. Už projektus ir reikalavimų nesilaikymą atsako konkretūs žmonės. Kiekviena įstaiga privalo turėti nuolatinį etinio vertinimo organą. Valstybės narės paskirta kompetentinga institucija leidimą įgyvendinti projektą gali išduoti ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui atsižvelgdama į skaidriai atliktą, moksliniais arba teisiniais argumentais pagrįstą etinį vertinimą; ir į tai, ar rengiant projektą taikytas „trijų R“ principas; kartu ir į atitinkamų procedūrų sunkumą bei žalos ir naudos analizę (ar gyvūnas naudojamas ir kenčia dėl tikėtinos mokslo pažangos, kuri galiausiai atneš naudos žmonėms, gyvūnams arba aplinkai).

3.4.2. Paraiškoje projekto leidimui gauti būtina pateikti netechninio pobūdžio projekto santrauką. Valstybės narės gali nuspręsti, kad su primatais nesusijusiems projektams, jei pagal projektą bus atliekamos tik „lengvos“ procedūros, gali būti teikiama supaprastinta projekto paraiškos teikimo tvarka (į kurią tokia santrauka yra įtraukta).

3.5. Priežiūra ir patikra

3.5.1. Pataisius Europos Tarybos konvencijos dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (Europos Taryba, Europos sutartys, ETS Nr. 123), laboratorinių gyvūnų laikymo ir priežiūros gaires, daugelis šių gairių taps privalomais reikalavimais. Visos valstybės narės turės užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ir pakankamą kvalifikuotų inspektorių skaičių. Nacionalinė valdžios institucija kiekvienos įstaigos patikrą turės atlikti bent du kartus per metus. Bent viena iš jų atliekama iš anksto nepranešus. Didesnės įstaigos tikrinamos dažniau. Pasiūlyme yra nuostata, numatanti, kad Komisija gali vykdyti infrastruktūros ir nacionalinių patikrų atlikimo kontrolę. Direktyvoje reikalaujama kruopščiai registruoti informaciją apie gyvūnų kilmę, naudojimą, atidavimą privačiam laikytojui ar sunaikinimą, o šunims, katėms ir nežmoginiams primatams numatytos papildomos nuostatos.

3.6. Alternatyvūs gyvūnų naudojimo būdai

3.6.1. Valstybė narė pripažįsta kitoje valstybėje narėje teisėtais būdais atliktų bandymų duomenis – taip norima išvengti procedūrų kartojimo. Visos valstybės narės turi prisidėti prie alternatyvių metodų, kuriems nenaudojami gyvūnai, kūrimo ir paskirti nacionalinę etaloninę laboratoriją, kuri tvirtins alternatyvius metodus. Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, nustatys nacionalinių etaloninių laboratorijų prioritetus ir koordinuos jų veiklą. Jeigu egzistuoja bandymo metodas, kuriam nereikia naudoti gyvūnų, ir jeigu juo galima pakeisti tam tikrą procedūrą, valstybės narės turi pasirūpinti, kad būtų taikomas alternatyvusis metodas. Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad projekte būtų naudojama kuo mažiau gyvūnų, tačiau šis reikalavimas neturi pakenkti projekto tikslams.

4. Bendrosios pastabos

4.1. Informacijos apie eksperimentus su gyvūnais vis daugėja, tačiau laboratoriniams bandymams naudojamų gyvūnų skaičius pastaruoju metu ėmė augti ir, dabartiniais duomenimis, jų skaičius Europoje sudaro mažiausiai 12 milijonų. Į šį skaičių nepatenka „atliekami“ gyvūnai, t. y. tie, kurie auginami, bet nenaudojami, ir vėliau sunaikinami, taip pat specialiai auginami gyvūnai, kurie vėliau nugaišinami, o jų audiniai naudojami bandymams. Tikslesnius naudojamų gyvūnų skaičius (apie kuriuos pranešama savanoriškai) Komisija yra paskelbusi Bandymams ir kitiems mokslo tikslams naudojamų gyvūnų statistikos penktojoje ataskaitoje (2007 m. lapkričio 5 d.). Joje minimi tokie pavyzdžiai: graužikai ir triušiai sudaro 77,5 proc., paukščiai 5,4 proc., o nežmoginiai piratai 0,1 proc. visų bandymams naudojamų gyvūnų. Šį reiškinį iš dalies galima paaiškinti tuo, kad mokslininkai linkę naudoti genetiškai modifikuotus gyvūnus. Kita priežastis – teisėtiems bandymams keliami nauji reikalavimai, pavyzdžiui, REACH teisės aktas (5). Susirūpinimą dėl reglamento REACH įtakos bandymams su gyvūnais išsako gyvūnų gerovės organizacijos. Jų nuomone, bandymų su gyvūnais padaugės. Kiti – pavyzdžiui, Pasaulio gamtos fondas http://www.wwf.org.uk/filelibrary/pdf/aniamltesting03.pdf (tik anglų kalba) nurodo, kad aplinkos tausojimas ilgainiui gali duoti gyvūnams labai gerų rezultatų.

4.2. Biomedicininius mokslinius tyrimus atliekančios įstaigos yra paprašiusios išaiškinti ne vieną su siūloma direktyva susijusį klausimą. Galima sakyti, kad didžiausią susirūpinimą kelia padidėsiantis administracinis krūvis ir biurokratija, ir tai, kad gali susilpnėti teisė saugoti konfidencialius mokslinius tyrimus, tačiau tuo pat metu informacija ir procedūros taps prieinamesnės įvairiems judėjimams. Asmenys, naudojantys gyvūnus bandymams, neretai piktinasi, kad visuomenė ir tam tikri judėjimai atsisako pripažinti, jog bandymai su gyvūnais dažniausiai atliekami kraštutiniu atveju, nes yra brangūs ir nevienareikšmiškai vertinami etiniu požiūriu. Komitetas mano, kad mokslo pasaulis gali iš dalies argumentuoti pirmiau aprašytą praktiką, bet į visus šiuos klausimus jau buvo visapusiškai atsižvelgta rengiant direktyvą.

4.3. Reikėtų pažymėti, kad bandymams naudojamus gyvūnus pakeitus kitais metodais įmonės galiausiai turėtų komercinės naudos. Bandymai su gyvūnais yra brangūs ir atima daug laiko, todėl alternatyvūs metodai atvertų naujų komercinių galimybių.

4.4. EESRK mano, kad direktyvos pasiūlyme ne iki galo pasinaudota galimybe apžvelgti pažangą, padarytą atliekant bandymus be gyvūnų. Komisija neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad būtų suderintos valstybių narių mokslinių tyrimų peržiūros procedūros, todėl EESRK abejoja, ar kiekvienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos sugebės tvarkyti ir tinkamai pasinaudoti duomenų bazėmis, kuriose sukaupti duomenys apie bandymus su gyvūnais, prieš duodamos leidimą vykdyti projektą ir atlikti procedūrą. Komisija turėtų imtis visų galimų priemonių, kad nacionalinės institucijos, atsakingos už leidimų išdavimą, ir, atitinkamai, nacionaliniai alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centrai būtų gerai informuoti apie kitų šalių analogiškų institucijų veiklą ir galėtų rengti bendrus modelius, kad būtų išvengta vidaus rinkos iškraipymo.

4.5. Kai kuriose valstybės narėse bandymų su gyvūnais klausimas yra itin opus ir visuomenė jam skiria daug dėmesio. EESRK mano, kad savo nuomonėje atspindi labiausiai paplitusius požiūrius: Komitetas nori, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų, tačiau tuo pat metu pripažįsta, jog bandymai kartais yra reikalingi vardan aukštesnių tikslų.

5. Konkrečios pastabos

5.1. Komitetas sutinka, kad siūloma direktyva gali sumažinti bandymams naudojamų gyvūnų, skaičių ir padidinti bandymams naudojamų gyvūnų gerovę. Ilgalaikis direktyvos tikslas būtų gerokai sumažinti bandymams naudojamų gyvūnų skaičių, bet tikslūs uždaviniai gali duoti priešingą rezultatą – paskatinti atlikti leidžiamus bandymus užsienyje. Vis dėlto Komisija turėtų ieškoti būdų bandymams naudojamų gyvūnų skaičiui kontroliuoti ir, prireikus, keisti savo poziciją. Tam gali reikėti naujų ir kiekvienam sektoriui vis kitokių duomenų rinkimo ir kontrolės metodų. Kai kurie iš jų nepateks į šios direktyvos taikymo sritį.

5.2. Šiuo metu Europos Sąjungoje kuriami alternatyvūs metodai daugiausia yra sutelkti į reguliuojamąja toksikologiją, kuri sudaro mažiau nei 10 proc. gyvūnų bandymų. Būtų nepaprastai gerai turėti bendrą Europos Sąjungos poziciją alternatyvių metodų visuose mokslinių tyrimų sektoriuose, kuriuose naudojami gyvūnai, kūrimo klausimu (44–47 straipsniai), turint omenyje tai, kad labai svarbu bus prižiūrėti, kaip vykdomas koordinavimas. Kadangi alternatyvūs metodai bus taikomi vis dažniau, daugiau darbo turės daugiadalykinės mokslininkų grupės ir teisės aktų leidėjai, reikės ir didesnės Europos alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centro, kurį ES įsteigė 1991 m., ir kitų Europos bei nacionalinių centrų paramos. Europos alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centro vaidmuo turėtų būti išplėstas: jis turėtų ne tik remti mokslinius tyrimus, bet ir būti vienu svarbiausių koordinatorių, besirūpinančiu, kad alternatyvūs metodai prigytų. Be to, Komitetas rekomenduotų Europos Sąjungos kompetencijos centrą, kuris visose gyvūnų naudojimo srityse (taip pat fundamentinių tyrimų medicinoje) propaguotų ir teiktų pirmenybę „trijų R“ principui. Šio centro kompetencijos sritis būtų kur kas platesnė už Europos alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centro.

5.3. REACH reglamentą gali būti gana sunku įgyvendinti tiek mokslinių tyrimų sektoriui, tiek reguliavimo institucijoms, ypač jei bus stengiamasi laikytis tvarkaraščio. Tačiau reglamentas suteikia galimybę rengti laipsniškas bandymų strategijas, kurios ne tik leis kurti alternatyvius metodus ir palengvinti gyvūnų kančias, bet ir pagerins informacijos kokybę, o atsiradus naujiems, efektyvesniems metodams, sumažins šio sektoriaus sąnaudas. Apie bandymus, suskirstytus į pakopas ir paremtus Europos alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centro darbo rezultatais, yra rašęs ne vienas autorius, todėl į šį klausimą vertėtų atsižvelgti. Šiais principais jau vadovaujamasi, ypač Šiaurės Amerikoje.

5.4. Komitetas sutinka su daugumos mokslininkų nuomone, kad bandymai su gyvūnais buvo ir bus vertingi atliekant mokslinius tyrimus. Vis dėlto bandymų su gyvūnais klausimą turėtų svarstyti kuo platesnis mokslo bendruomenės ratas, kad būtų įsisąmoninti šiuo metu taikomų principų trūkumai. Be to, norint išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atliekami tam tikri eksperimentai, reikėtų išanalizuoti visus bandymų metodus. Jei manoma, kad tam tikra mokslinių tyrimų programa, pagal kurią bandymams naudojami gyvūnai, yra abejotinos vertės, jai pirmumo tvarka turėtų būti kuriami alternatyvūs bandymų metodai. Komitetas palankiai vertina numatomą gyvūnų naudojimo procedūrų naudos vertinimą atgaline data ir mano, kad jis bus naudingas, jei bus vertinamos visos procedūros (kad būtų išvengta nereikalingo gyvūnų naudojimo), ir nuramins kai kuriuos suinteresuotuosius subjektus, kuriems kelia susirūpinimą kai kurių gyvūnų naudojimo procedūrų prasmė.

5.5. Komitetas pritaria numatomam procedūrų sunkumo klasifikavimui atsižvelgiant į kančios stiprumą bandymo metu. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į „sunkius“ bandymus ir stengtis ieškoti humaniškų alternatyvų. Intensyvų skausmą, kančią ar baimę galinti sukelti procedūra turėtų būti atliekama tik tokiu atveju, jei nėra kitų veiksmingų alternatyvių tyrimų, kuriuos naudojant būtų galima ištirti kai kurias žmogaus sveikatą labai žalojančias ligas.

5.6. Direktyvoje reikalaujama, kad visos valstybės narės prisidėtų prie „trijų R“ principus propaguojančių metodų ir procedūrų kūrimo ir naudojimo, kad bandymams būtų naudojama mažiau gyvūnų ir jie mažiau kentėtų. To iš dalies būtų galima pasiekti, jei eksperimentai būtų geriau planuojami, bandymai nebūtų kartojami ir nebūtų atliekami bereikalingai platūs bandomieji tyrimai. Būtina remti metodus, kuriuos taikant sumažėtų bandymams naudojamų gyvūnų skaičius, pagerėtų jų naudojimo sąlygos arba gyvūnai iš viso nebebūtų naudojami bandymams pagal kompleksines bandymų strategijas (pavyzdžiui, atliekant in vitro bandymus), kiekybinį struktūros ir savybių ryšį (QSAR), ekspertines sistemas, kompiuterinį modeliavimą ir statistikos metodus. Valstybės narės taip pat turėtų paskirti įstaigą, atsakingą už ataskaitų apie tokias iniciatyvas teikimą, ir tokiu būdu užtikrinti alternatyvių bandymų būdų kūrimą ir taikymą.

5.7. Komitetas palankiai vertina tai, kad direktyvoje beveik visiškai uždrausta naudoti žmogbeždžiones.

5.8. Komitetas supranta, kad nežmoginiai primatai ir toliau bus naudojami konkretiems moksliniams tikslams, tačiau mano, kad sukūrus pakankamai daug alternatyvių metodų reikėtų užsibrėžti ilgalaikį tikslą visiškai nebenaudoti jokių primatų. Tačiau kol kas direktyvoje turėtų būti numatytas reikalavimas, kad nežmoginiai primatai, vos tik atsiras tokia galimybė, gyvūnų bandymams galės būti naudojami tik tokiu atveju, jei jie yra nelaisvėje užaugintų nežmoginių primatų palikuonys. Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nesilaikyti šio reikalavimo, jeigu pateikiama mokslinių įrodymų (10 straipsnis). Kadangi padėtis nėra visiškai aiški, EESRK siūlytų Komisijai praėjus penkeriems metams nuo direktyvos įsigaliojimo atlikti gyvūnų gerovės vertinimą ir direktyvos reikalavimų pagrįstumo vertinimą.

5.9. Šiuo metu direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės taikytų būtiniausius IV priede nustatytus priežiūros ir laikymo standartus. Komisija, atsižvelgdama į technikos ir mokslo pažangą, šiuos standartus gali koreguoti pagal siūlomą komiteto procedūrą ir paskelbti juos privalomais (32 straipsnis). Sutarties 95 straipsnis (teisinis šio direktyvos pasiūlymo pagrindas) valstybėms narėms numato tik labai tikslias griežtesnių standartų taikymo procedūras. EESRK norėtų, kad neliktų neaiškumų, ir prašytų, kad į 32 straipsnį būtų įrašytas aiškus teiginys, kad direktyva neapriboja valstybių narių teisės taikyti ar priimti griežtesnes laboratorinių gyvūnų priežiūros ir laikymo priemones.

5.10. Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad sprendimas išduoti leidimą būtų priimtas ir naudojimo įstaigai apie tai būtų pranešta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos pateikimo. Jeigu valstybė narė per šį laikotarpį sprendimo nepriima, laikoma, kad leidimas išduotas, jeigu pagal atitinkamą projektą atliekamos tik kategorijai „lengva“ priskiriamos procedūros ir jose nenaudojami nežmoginiai primatai (43 straipsnis). EESRK šią nuostatą laiko nepagrįsta ir mano, kad ji neturėtų būti taikoma tuo atveju, kai etinis vertinimas yra neatsiejamas nuo leidimo vykdyti projektą suteikimo procedūros.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) OL C 340, 1997 11 10.

(2) OL L 358, 1986 12 18.

(3) OL C 28, 2006 2 3, p. 25. OL C 151, 2008 6 17, p. 13. OL C 161, 2007 7 13, p. 54. OL C 324, 2006 12 30, p. 18, 2009 m. gegužės 13 d. priimta EESRK papildoma nuomonė.

(4) OL L 262, 1976 9 27, OL L 66, 2003 3 11.

(5) OL L 396, 2006 12 30.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/56

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

COM(2008) 721 galutinis – 2008/0216(CNS)

(2009/C 277/11)

Pranešėjas Richard ADAMS

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 37 straipsniu, 2008 m. gruodžio 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

COM(2008) 721 galutinis - 2008/0216 (CNS).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas José María Espuny Moyano.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atmetė skyriaus nuomonę ir priėmė kontranuomonę, kurią paruošė Richard Adams, 98 nariams balsavus už, 75 – prieš ir 11 susilaikius.

1.1. EESRK remia esminę Komisijos pasiūlytą žuvininkystės kontrolės sistemos pertvarką ir pripažįsta, kad tai yra ir svarbiausias bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) klausimas, ir itin aktuali bei neatidėliotina pertvarka, leisianti padidinti BŽP veiksmingumą dar gerokai prieš įgyvendinant pasiūlytą svarbią reformą.

1.2. EESRK mano, kad dabartinė ES žuvininkystės kontrolės sistema turi esminių trūkumų. Ji neveiksminga, jai tenka skirti daug lėšų, ji sudėtinga ir neleidžia pasiekti rezultatų. Ši nesėkmė turėjo rimtų pasekmių žuvų ištekliams, žuvininkystės pramonei, nuo žuvininkystės priklausantiems regionams ir aplinkai. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija šiai nuostatai pritaria.

1.3. Pirmiausia atrodo, kad tam tikri suinteresuotieji subjektai vilkina BŽP įgyvendinimą, išsisukinėja, ją įgyvendina nenoriai arba nesilaiko nustatytų reikalavimų. Kontrolės sistemos pertvarka skirta pakeisti šį priešišką nusistatymą ir reikalavimų nesilaikymo kultūrą. Ji atspindi naują metodą, kuris apibūdintas 2009 m. balandžio mėn. Žaliojoje knygoje dėl bendrosios žuvininkystės politikos ateities ir todėl leis patikrinti suinteresuotųjų subjektų ryžtą įgyvendinti permainas.

1.4. Daugiau kaip 75 proc. žuvų išteklių yra visiškai išnaudoti arba pereikvoti. 88 proc. ES išteklių gaudomi viršijus didžiausią tausojamąją žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį.

1.5. ES dabartinė kontrolės sistema yra netinkama ir menkina pagrindinių duomenų, pagal kuriuos rengiamos mokslinės rekomendacijos, patikimumą. Dėl nepatikimų duomenų priegaudos lygis neužtikrina tausios žvejybos. Sukčiavimo atvejus sunku atskleisti, o nustatomų baudų dydis dažnai būna per mažas palyginti su galimu pelnu, gaunamu iš pergaudymo. Komisijai taip pat trūksta teisinių priemonių; todėl jai sunku, aptikus nacionalinių kontrolės sistemų darbo spragą, greitai ir veiksmingai veikti. Be to, naujos technologijos teikia daug galimybių, kurios neišnaudojamos iki galo.

1.6. EESRK mano, kad naujoji sistema sukurtų visuotinį kompleksinį kontrolės metodą, skirtą visiems Bendrosios žuvininkystės politikos aspektams ir apimantį visą grandinę – gaudymą, iškrovimą, vežimą, perdirbimą ir pardavimą – nuo žuvų sugavimo iki vartotojo.

1.7. EESRK mano, kad Komisija atliko savo konsultacijų su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais pareigą, parengė išsamiai moksliniais tyrimais pagrįstą poveikio įvertinimą ir turi pagrindo raginti imtis neatidėliotinos pertvarkos ir nedelsti, kol bus parengta Bendroji žuvininkystės politika po 2012 m.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

PRIEDAS

Ši skyriaus nuomonės teksto dalis buvo atmesta dėl asamblėjos priimtos kontranuomonės, tačiau už ją buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų.

1. Išvados

1.1. EESRK pripažįsta būtinybę supaprastinti bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių laikymosi kontrolės sistemą ir pritaria pasiūlytos reformos principams.

1.2. Tačiau Komitetas mano, kad dabar nėra pats tinkamiausias laikas reformai vykdyti, nes tik neseniai prasidėjo diskusijos dėl BŽP ateities po 2012 m. ir tikėtina, kad BŽP bus pakeista ir šie pokyčiai turės tiesioginės įtakos kontrolės sistemai. Todėl EESRK rekomenduoja pirmiausia atlikti išsamią pagrindinių BŽP aspektų peržiūrą kartu peržiūrint ir atitinkamus valdymo modelius, kad vėliau jais būtų galima grįsti naujus kontrolės sistemos metodus.

1.3. Komitetas apgailestauja, kad skubėdama pradėti reformą Komisija tinkamai nevykdė būtinų išankstinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais. EESRK mano, kad reformos sėkmei būtinas aktyvesnis ekonominių ir socialinių subjektų dalyvavimas.

1.4. Komitetas taip pat mano, kad pasiūlyme išdėstyti kontrolės sistemos pokyčiai vietoj kontrolės sistemos supaprastinimo iš esmės labai padidina žvejybos laivų ir žuvininkystės administracijų įsipareigojimus. Todėl Komitetas rekomenduoja nustatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį.

1.5. EESRK mano, kad socialinės ir ekonominės šių priemonių pasekmės nebuvo tinkamai įvertintos.

1.6. Siekiant užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi, EESRK siūlo Komisijai paskelbti priedą, kuriame būtų nurodyti skirtingi terminai ir įsipareigojimai kiekvienam žvejybos laivų tipui.

1.7. Kalbant apie konkrečius techninius klausimus, EESRK prašo Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atsižvelgti į šios nuomonės konkrečių pastabų skyriuje išdėstytus dalykus.

2. Įžanga

2.1. 2008 m. lapkričio 14 d. Europos Komisija paskelbė tris dokumentus dėl BŽP reformos kontrolės sistemos: Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, skirta atitikčiai bendrosios žuvininkystės politikos taisyklėms užtikrinti, pasiūlymo (1), pasiūlymą priimti reglamentą (2) ir poveikio įvertinimą (3).

2.2. Komisijos nuomone, 2002 m. sukurta kontrolės sistema turi didelių trūkumų, kurie kelia grėsmę bendram jos veiksmingumui. Ši kontrolės sistema neveiksminga, brangi, sudėtinga ir neleidžia pasiekti pageidaujamų rezultatų. Todėl Komisija siūlo atlikti esminę BŽP kontrolės sistemos reformą.

Komisija teigia, kad pagrindinis reformos tikslas yra sukurti Bendrijos sistemą, skirtą tikrinti, stebėti, kontroliuoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, sukuriančių būtinas sąlygas veiksmingam BŽP įgyvendinimui.

2.3.1. Konkrečiau, Komisija teigia, kad jos pasiūlymu vykdyti reformą siekiama teigiamų pokyčių:

—	supaprastinant teisinę sistemą. Pasiūlyme nustatomi bendri kontrolės standartai, susiję su visomis BŽP taisyklėmis. Jame nustatomi principai, o išsamesnė informacija bus pateikta bendrame įgyvendinimo reglamente,

—	išplečiant taikymo sritį. Pasiūlyme nagrinėjamos sritys, į kurias prieš tai nebuvo atsižvelgta (transportas, rinkos, atsekamumas), ir tos, kurias reikia vis labiau kontroliuoti (žuvų išmetimas atgal į jūrą, pramoginė žvejyba, saugomi jūrų rajonai),

—	nustatant vienodas kontrolės sąlygas. Suderintų tikrinimo procedūrų ir suderintų baudų, kaip atgrasymo priemonės, nustatymas užtikrins, kad žvejams būtų taikomos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, kur jie žvejoja, ir padidins pasitikėjimą visa sistema,

—	racionalizuojant kontrolės ir tikrinimo tvarką. Sisteminis rizikos valdymo procedūrų naudojimas suteiks galimybę valstybėms narėms ir Komisijai užtikrinti, kad jų kontrolės priemonės būtų telkiamos tose srityse, kur didesnė pažeidimų rizika,

—	mažinant administracinę naštą,

—	veiksmingiau taikant BŽP taisykles. Komisija taikys strateginiais valdymo sprendimais paremtą metodą dėmesį sutelkdama į stebėseną ir tikrinimą, ar valstybės narės laikosi taisyklių.

2.4. Šis pasiūlymas priimti reglamentą papildo Neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reglamentą (4) ir Reglamentą dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (5). Šie reglamentai sudaro naują kontrolės sistemą.

2.5. Komisijos tikslas – kad naujasis reglamentas įsigaliotų 2010 m. sausio 1 d.

3. Bendros pastabos

3.1. EESRK pripažįsta, kad BŽP sėkmė priklausys nuo veiksmingos, visuotinės, kompleksiškos ir nediskriminacinės kontrolės sistemos taikymo visais etapais. Ši sistema užtikrins, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami tausiai.

3.2. Komitetas taip pat mano, kad reforma yra reikalinga ir kad ji patobulintų esamą Bendrijos kontrolės sistemą, ir pritaria bendriems pasiūlymo principams.

3.3. Tačiau EESRK mano, kad Komisija turėtų gerai pagalvoti, ar dabar yra tinkamiausias laikas šią reformą įgyvendinti. 2 008 m. Komisija pradėjo diskusiją dėl būsimos BŽP po 2012 m., o pagrindiniai politikos aspektai bus persvarstyti per kitus keletą metų. EESRK mano, kad tai, kaip reikėtų reformuoti kontrolės sistemą, reikėtų spręsti atsižvelgiant į naująją BŽP.

3.4. Pagrindinė dabartinės BŽP valdymo priemonė yra BLSK (6) ir kvotų sistema, tačiau įvairiuose forumuose ja buvo suabejota (7). Kadangi vienas pagrindinių reglamento tikslų yra užtikrinti, kad būtų laikomasi BLSK ir valstybėms narėms skirtų kvotų reikalavimų, ir kadangi institucijos pripažino, jog šią sistemą reikia akivaizdžiai tobulinti, prieš pertvarkant kontrolės sistemą vertėtų persvarstyti valdymo sistemas. Galiausiai EESRK rekomenduoja išsamiai persvarstyti pagrindinius BŽP aspektus, peržiūrėti skirtingus valdymo modelius ir naujus kontrolės metodus pritaikyti prie gautų rezultatų.

3.5. Komitetas apgailestauja, kad Komisija visą teisės aktų paketą (komunikatą, pasiūlymą priimti reglamentą ir poveikio įvertinimą) pateikė vienu metu. Paprastai Komisija iš pradžių pateikia komunikatą, kuriuo galima remtis diskusijose dėl pasiūlymo. EESRK mano, kad atitinkami ekonominiai subjektai turėtų dalyvauti šiame procese ir su jais turėtų būti išsamiai diskutuojama, kad reforma būtų sėkminga. Savaime suprantama, kad pasiūlyme nurodyto masto reformos negalima vykdyti atmestinai.

3.6. Pasiūlyme priimti reglamentą gerokai padidinami žvejybos laivų ir žuvininkystės administracijų įsipareigojimai. EESRK mano, kad dėl šios padėties galėtų atsirasti rimtų praktinių problemų, nes nei valstybės narės, nei Komisija neturi tinkamų struktūrų ir pakankamai darbuotojų visai pasiūlyme nurodytai informacijai rinkti ir apdoroti. Pasiūlymas taip pat padidina ekonominių subjektų įsipareigojimus. Komitetas mano, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, netikslinga didinti valstybių narių ir ekonominių subjektų administracinę naštą. Tai darytų neigiamą poveikį verslui ir darbo vietoms, o ypač neigiamai paveiktų 10–15 m. ilgio laivyną.

3.7. EESRK mano, kad supaprastinimo procesą reikėtų vykdyti palaipsniui, nes peržiūrėti teisinę sistemą ir vėliau taikyti pokyčius nėra taip paprasta. Naujų sistemų diegimas brangiai kainuos ir iš pradžių žmonės neišmanys šių naujų sistemų. Kadangi siūlomų pokyčių mastas yra toks didelis, Komitetas mano, kad reikalingos išsamesnės ir ilgiau truksiančios diskusijos. Todėl Komiteto nuomone, 16 straipsniu reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris užtikrintų, kad būtų skirta pakankamai laiko prisitaikyti prie kontrolės teisės aktų pokyčių.

3.8. EESRK mano, kad skatinti laikytis taisyklių reikėtų ne didinant kontrolės ir sankcijų taikymo procedūrų skaičių, o verčiau bendradarbiaujant ir tariantis su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis. Paprastesnės taisyklės, kurias suinteresuotieji subjektai galėtų nesunkiai suprasti, paskatintų jų laikytis.

3.9. Komisija ketina prisiimti daugiau įgaliojimų kontrolės srityje. EESRK mano, kad reikėtų atsižvelgti į Tarybos ir Komisijos pusiausvyrą siekiant ateityje išvengti galimų konfliktų dėl kompetencijos sričių.

3.10. EESRK mano, kad reglamente reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti perteklines kvotas, kurios galėtų būti suteiktos kitoms valstybėms narėms siekiant padėti padidinti jų žuvininkystės sektoriaus pelningumą.

4. Konkrečios pastabos

4.1. EESRK nuomone, Bendrijos žvejybos laivams išduotas žvejybos leidimas neturėtų galioti tik Bendrijos vandenyse, todėl Komitetas mano, kad 4 straipsnio 8 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „Bendrijos vandenyse apskritai“.

4.2. Komitetas mano, kad 4 straipsnio 10 dalies saugomų jūrų rajonų, kurie yra Bendrijos vandenyse ir daro poveikį žvejybos veiklai, apibrėžtyje taip pat reikėtų nustatyti Bendrijos saugomų jūrų rajonų kūrimo, naudojimo, kontrolės ir stebėsenos tvarką.

4.3. 4 straipsnio 17 dalyje nustatoma perdirbimo, kuris apima valymą, išskrodimą, žuvų apdėjimą ledu ir užšaldymą, apibrėžtis. EESRK mano, kad perdirbimo apibrėžtis turėtų būti susijusi tik su jūrų išteklių organoleptinių savybių pasikeitimu, o ne su produktui išsaugoti reikalingais procesais, kurie skirti užtikrinti, kad žuvų produktai būtų saugūs vartoti. Todėl Komitetas siūlo šią veiklą išbraukti iš perdirbimo apibrėžties.

4.4. EESRK mano, kad 7 straipsnio f punkte reikėtų paminėti atviros jūros rajonus, kurių nereguliuoja Regioninės žuvininkystės valdymo organizacija.

4.5. Komitetas mano, kad nereikėtų reikalauti 10–15 m bendro ilgio laivuose įmontuoti 9 straipsnyje nurodytą ir reguliariai laivo buvimo padėties duomenis perduodantį įtaisą, kuris leidžia užtikrinti, kad laivo stebėjimo sistema būtų įmanoma automatiškai nustatyti laivo buvimo padėtį ir jį atpažinti. Šios laivyno dalies veikla yra ribota. Dėl savo ypatumų šie laivai turi žvejoti netoli nuo kranto esančiuose rajonuose, kuriuos nesudėtinga kontroliuoti. Šios sistemos įdiegimo sąnaudos būtų labai didelės ir neproporcingos šiai laivyno daliai, kurią sudaro daug mažųjų ir vidutinių įmonių, kuriose dirba daug žmonių.

EESRK mano, kad 14 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl Bendrijos laivų žurnalų yra perteklinės, nes jų tikrinimas užkraus labai didelę biurokratinę naštą. Todėl šį reikalavimą žvejybos rajonams reikėtų taikyti tik esant tinkamoms pagrįstoms aplinkybėms.

4.6.1. 14 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad į laivo žurnalą taip pat įrašomi į jūrą išmesti kiekvienos žuvų rūšies kiekiai. Komitetas mano, kad laivo žurnale reikėtų įrašyti tik ne mažesnės nei nustatyto dydžio masės, pavyzdžiui 50 kg, sugautą žuvų kiekį.

4.6.2. 14 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad laivo žurnale kilogramais nurodant laive laikomų žuvų kiekius, leidžiama nukrypti 5 proc. EESRK mano, kad ir taip sudėtinga neperžengti dabartinės 8 proc. ribos, kuri labai griežtai nustatyta išteklių atkūrimo planuose. Kadangi naujoji leidžianti nukrypti riba yra pernelyg žema, tai paskatins atsirasti didelę biurokratiją ir sukels sunkumų žvejams, kurie negalės laikytis šio reikalavimo, ir galiausiai bus pradėta daug administracinių nuobaudų procedūrų. Tai neatitinka stebėsenos sistemų supaprastinimo tikslo, todėl Komitetas rekomenduoja netaikyti naujosios leidžiančios nukrypti ribos.

4.6.3. EESRK mano, kad perskaičiavimo koeficientas, skirtas saugomų žuvų svoriui paversti gyvuoju žuvų svoriu (kuris įvairiose valstybėse narėse yra skirtingas ir daro poveikį kiekvienos šalies sugaunamų žuvų kiekio skaičiavimams), neturėtų būti pagrįstas valstybėse narėse taikomų verčių vidurkiu, o turėtų atspindėti atskiras kiekvieno žvejybos rajono aplinkybes. Perskaičiavimo koeficientas taip pat turėtų atspindėti poveikį, kurį santykinio stabilumo kriterijui darys nacionalinių perskaičiavimo koeficientų vertimas Bendrijos koeficientu.

4.7. Reglamente dėl elektroninio registravimo (8) nenurodoma, kad šį metodą reikėtų taikyti mažesniems nei 15 m ilgio laivams. EESRK mano, kad šio reikalavimo nereikėtų taikyti 10–15 m ilgio laivams, kol valstybių narių valdžios institucijos įvertins, kaip ši taisyklė turėtų būti praktiškai taikoma didesniems nei 15 m ilgio laivams, įvertins bendrą poveikį ir sukaups praktinės patirties. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad didesniems nei 24 m ilgio laivams elektroninis registravimas nebus privalomas iki 2010 m. sausio 1 d., o didesniems nei 15 m laivams – iki 2011 m. liepos 1 d. Be to, pasiūlymo 15 straipsnyje nenurodomos galiojančios leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su elektroninio registravimo tvarka didesniems nei 15 m ilgio laivams. Todėl Komitetas prašo šias dvi nuostatas suderinti.

4.8. EESRK mano, kad 17 straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo reikalavimas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai tai pateisinama. Šiuo metu išankstinio pranešimo reikalaujama tik tuo atveju, kai laivuose yra į išteklių atkūrimo planus įtrauktų žuvų rūšių. Taip išvengiama papildomo darbo, kuris nesuteiktų jokios naudingos informacijos (pavyzdžiui, kai nesugaunama jokių žuvų). Komitetas mano, kad reikalavimas pranešti apie sugautą žuvų kiekį turėtų būti pagrįstas minimaliu reprezentatyviuoju kiekiu.

4.9. Komitetas mano, kad laivo kapitonas arba jo atstovai išankstinį pranešimą turėtų visada pateikti valstybei narei, su kurios vėliava laivas plaukioja, o ne pakrantės valstybei narei ar valstybei narei, kur žuvys iškraunamos. Šiuo metu laivai informaciją visada perduoda valstybės narės, su kurios vėliava jie plaukioja, ryšių centrui, o jis duomenis perduoda kitoms valstybėms narėms (9).

4.10. EESRK mano, kad draudimas perkrovimą atlikti jūroje, kaip nustatyta 18 straipsnyje, galėtų sukelti rimtų sunkumų kai kurioms žvejybos rūšims, nes dėl to sumažėtų atitinkamų laivyno dalių ekonominis gyvybingumas. Be to, draudimas jūroje arba netoli žvejybos plotų perkrauti žuvis, kurias reikia perdirbti ir užšaldyti, gali pakenkti vartotojams pateikiamų žuvų kokybei.

4.11. EESRK mano, kad 21 straipsnio reikalavimas iškrovimo deklaraciją perduoti elektroninio ryšio priemonėmis per dvi valandas nuo iškrovimo pabaigos nesuteikia pakankamai laiko ir dėl to galėtų būti sudėtinga laikytis šio reikalavimo. Todėl Komitetas siūlo šį terminą pratęsti iki 24 val. atsižvelgiant į tai, kad dabartinis terminas yra 48 val.

4.12. Komitetas mano, kad 28 straipsnyje reikėtų nustatyti tvarką, užtikrinančią, kad valstybėms narėms priklausančias perteklines neišnaudotas kvotas tam tikromis sąlygomis galėtų naudoti kitos valstybės narės, ir procedūras, suteikiančias valstybei narei galimybę perteklines kvotas perkelti į kitus metus. Taisomųjų priemonių atveju, kompensacija už draudimą žvejoti žvejybos rajone valstybei narei turėtų būti teikiama pasitelkiant greitas ir lengvai taikomas priemones.

4.13. EESRK mano, kad 33 straipsnis galėtų sukelti sunkumų tiems laivams, kurie gaudo smulkias pelagines žuvis ir kurių laimikis perkraunamas į laivus-šaldiklius perdirbimo uoste. 33 straipsnis taip pat galėtų turėti poveikį laivyno dalims, kurių sugautos žuvys iškraunamos ne savo valstybėje narėje ir sunkvežimiais vežamos į kitos valstybės narės uostus, kur jos pateikiamos į rinką.

4.14. Kaip nustatyta 35 straipsnyje, EESRK sutinka, kad žuvų rūšys, kurioms taikomas išteklių atkūrimo planas, turėtų būti laikomos atskirose, atitinkamai paženklintose dėžėse. Tačiau Komitetas mano, kad dėžių laikymas atskirai nesuteiktų galimybės veiksmingiau kontroliuoti sugautų žuvų kiekį, nes dėžės su žuvų rūšimis, kurioms taikomas išteklių atkūrimo planas, bet kuriuo atveju turi žymeną, kurioje nurodomas rūšies Maisto ir žemės ūkio organizacijos kodas.

4.15. EESRK mano, kad į jūrą išmetamų žuvų kiekio registravimas (41 straipsnis) yra būtinas ištekliams išsaugoti ir mokslinių tyrimų kokybei gerinti, ypač mišrios žvejybos rajonuose. Tvarumui užtikrinti Komitetas ragina sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Tačiau jis mano, kad į jūrą išmetamų žuvų kiekio registravimo reikalavimai yra neproporcingi ir nesuderinami su žvejybos veikla. Šie reikalavimai sukurtų pernelyg didelį darbo krūvį, kuris galėtų pakenkti saugai laive, žvejų gerovei arba sveikatos normoms. Žodis „nedelsdamas“ yra pernelyg miglotas ir gali paskatinti teisinį neaiškumą.

4.16. Komitetas mano, kad žvejybos nutraukimas tam tikrame rajone realiuoju laiku (43 ir 46 straipsniai) yra subtilus klausimas ir prieš jį įgyvendinant reikėtų atlikti išsamų priemonės įvertinimą. Kadangi pasiūlymas priimti Reglamentą dėl techninių priemonių (10) sudarys konkretų teisinį pagrindą, EESRK mano, kad vertėtų palaukti, kol bus baigta jo analizė. Bet kuriuo atveju draudimo žvejoti žvejybos rajone ir jo panaikinimo tvarka turėtų būti paprasta ir lanksti. Tačiau Komitetas mano, kad draudimo žvejoti žvejybos rajone laikino panaikinimo tvarka, pagal kurią laive turi būti mokslinis stebėtojas, nėra tobula, ypač jei norima nustatyti greitą procedūrą, dėl kurios žvejai be reikalo neatsidurtų nepalankesnėje padėtyje.

4.17. Komitetas mano, kad neprotinga 47 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad pramogine žvejyba užsiimančių žvejų sugautų žuvų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, kiekiai būtų išskaitomi iš atitinkamų tos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kvotų, nes dėl šios taisyklės profesionalūs žvejai, kuriems žvejyba yra pragyvenimo šaltinis, atsidurtų nepalankesnėje padėtyje. Komitetas taip pat mano, kad siekiant apsaugoti žuvininkystės išteklius pramoginę žvejybą reikėtų tinkamai reguliuoti ir stebėti visose valstybėse narėse.

4.18. 84 straipsniu nustatoma baudos taškų sistema žvejams, kurie pažeidžia BŽP taisykles. Komiteto nuomone, ši sistema yra netinkama. Visų pirma ji yra diskriminacinio pobūdžio – trečiųjų šalių laivynai neturėtų laikytis šios sistemos reikalavimų, tačiau jie tiekia daugiau nei 60 proc. visų ES suvartojamų žuvų. Antra, menkai atsižvelgiama į proporcingumo principą arba jis apkritai pamirštamas – žvejybos leidimo panaikinimas iš esmės reikš atitinkamos žvejyba užsiimančios įmonės uždarymą ir bus prarandamos darbo vietos.

4.19. Komitetas mano, kad 95 straipsniu nustatomos finansinės priemonės yra perdėtos. Bendrijos finansinės paramos valstybei narei sustabdymas arba panaikinimas, jei ji nesugeba laikytis savo įsipareigojimų, kaip nurodyta reglamente, rimtai pakenktų žuvininkystės sektoriaus subjektams.

4.20. 96 straipsnyje nustatomas žvejybos draudimas žvejybos rajone, jei valstybės narės nesilaiko BŽP tikslų. Komitetas mano, kad labai neaiškių terminų vartojimas šiame straipsnyje gali klaidinti. EESRK mano, kad drausti žvejoti žvejybos rajone reikėtų tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir tik dėl pagrįstų priežasčių, kai faktai patvirtinami. Reikia aiškiai nustatyti tikslias sąlygas, kuriomis ši priemonė būtų įgyvendinama.

4.21. Komitetui kelia susirūpinimą konfidencialumo, profesinių ir komercinių paslapčių užtikrinimo sunkumai dėl reikiamo el. komunikacijos lygio, informacija besikeičiančių žmonių skaičiaus ir didelio būtinų komunikacijos, padėties nustatymo ir atpažinimo prietaisų skaičiaus.

Balsavimo rezultatai

Už 75

Prieš 98

Susilaikė 11

(1) COM(2008) 718 galutinis.

(2) COM(2008) 721 galutinis.

(3) SEC(2008) 2760.

(4) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL L 286, 2008 10 29).

(5) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29).

(6) Bendras leidžiamas sugauti kiekis.

(7) ES Audito Rūmų speciali ataskaita Nr. 7/2007.

(8) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių, OL L 409, 2006 12 30.

(9) Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1077/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2008 įgyvendinimo taisyklės, OL L 295, 2008 11 4.

(10) Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą dėl žuvininkystės išteklių apsaugos taikant technines priemones COM(2008) 324 galutinis.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/62

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“

COM(2008) 645 galutinis

(2009/C 277/12)

Pranešėjas Lutz RIBBE

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. spalio 17 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“

COM(2008) 645 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lutz Ribbe.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 153 nariams balsavus už, 5 - prieš ir 6 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. EESRK palankiai vertina Komisijos paskelbtą komunikatą ir pritaria jame nurodytiems tikslams: iki 2020 m. bent perpus sumažinti atogrąžų miškų naikinimo ir alinimo mastą, o iki 2030 m. – naikinimą sustabdyti. Komitetas tikisi, kad ES imsis veiksmų daug energingiau nei iki šiol.

1.2. Nors dokumente aprašyta padėtis kai kuriais atvejais sietina su vietos gyventojais, pavyzdžiui, kai jie užsiima natūriniu ūkininkavimu, esmines priežastis lemia kiti aspektai. Dažniausiai tai labai nedidelis asmenų arba iš dalies pasaulio mastu veikiančių koncernų skaičius, kurie tam tikrais atvejais gauna milžinišką pelną aplinkos, klimato, biologinės įvairovės ir vietos gyventojų sąskaita ir tikrąja žodžio prasme po savęs palieka išdegintą žemę.

1.3. Tokią padėtį lėmė ne tik Komisijos teisingai apibūdintos tiesioginės ekonominės priežastys ir neaiški žemės valdymo tvarka bei korumpuotos arba neveiksmingos valdymo sistemos. Dėl to kaltos ir šalys, į kurias produktai eksportuojami, įskaitant ir ES. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija nori išanalizuoti atitinkamą ES tiesioginį ir netiesioginį poveikį susidariusiai padėčiai ir iš to padaryti išvadas.

1.4. Sveikintina, kad ES imsis vadovaujamo vaidmens sprendžiant miškų naikinimo problemas. Akivaizdu, kad visa tarptautinė bendruomenė prie to turi finansiškai prisidėti. Vis dėlto EESRK ragina visus politikus laikytis tam tikrų principų. Iš esmės visada reikėtų taikyti principą „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad kiekvienas subjektas, kuris teisėtai vykdoma veikla daro žalą aplinkai, turi atlyginti su tuo susijusias išlaidas. Todėl pagaliau reikia pasaulio mastu spartinti „išorės sąnaudų internalizavimą“, kurį EESRK ne kartą ragino atlikti, ir suderinti jį su PPO principais. Principo „teršėjas moka“ negali susilpninti principas „visuomenė moka“, pagal kurį mokesčių mokėtojai ir (arba) viešasis sektorius sumoka, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

1.5. Šalys, kurios nori pasinaudoti finansavimo priemonėmis, skirtomis mažinti miškų naikinimą ir alinimą, turėtų privaloma tvarka aiškiai parodyti, kad jos suinteresuotos ne „nuodėmių išpirkimu“, o tvariu vystymusi. Pirmasis vertinimo kriterijus turi būti kova su neteisėtu miško kirtimu ir prekyba mediena. Nėra prasmės skirti pinigų šalims, kurios nepasirengusios, gavusios ES paramą ar jos negavusios, kovoti su neteisėtu miškų kirtimu.

1.6. Nors atskiros priemonės, kurias ES ketina naudoti šiai pasaulinei problemai spręsti, dar nėra visiškai parengtos, jau dabar aišku, kad visų pirma norima naudoti savanoriškas priemones (1). Vis dėlto atrodo, kad tarptautinė bendruomenė, sutelkusi dėmesį į liberalizavimą ir globalizaciją, greitai pasiekia savo galimybių ribas, kai reikia pasaulio mastu spręsti aplinkos eksploatavimo ir socialinio išnaudojimo problemas. Šioje srityje trūksta priemonių, kurios būtų veiksmingos visame pasaulyje, todėl ES raginama pasirūpinti bent jau tuo, kad PPO veikloje atitinkamos iniciatyvos nebebūtų laikomos „prekybos kliūtimis“.

1.7. EESRK supranta, kad pradžioje norima remtis „savanoriškumu“, tačiau tikisi, kad ES vėliausiai po trejų metų atliks tarpinį vertinimą ir nustatys, ar priemonės iš tikrųjų yra veiksmingos ir ar tikslai bus pasiekti. Jei bus aiškiai nustatyta, kad miškai ir toliau naikinami ir alinami, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti griežtesnes priemones.

1.8. Vienas pirmųjų žingsnių pažangai pasiekti – sertifikavimo sistemos. Sertifikuojami turėtų būti ne tik mediena ir medienos produktai, bet ir kiti atitinkamų regionų gaminiai (pavyzdžiui, pašarai arba biomasė energijos gamybai).

1.9. EESRK nuomone, miškų naikinimas ir alinimas, deja, taip pat rodo, kad bent jau tuose regionuose, apie kuriuos kalbama, vystymosi politika buvo dideliu mastu nesėkminga. Nebuvo sukurti pažangūs, perspektyvūs ir prie regioninių sąlygų pritaikyti modeliai, kurie būtų lėmę kitokią vystymosi kryptį, užtikrinusią, kad nebūtų tokio gamtinių išteklių grobstymo, kaip yra dabar. Tačiau dar ne vėlu kartu su vietos gyventojais ir jų labui skatinti tinkamus metodus. ES turėtų apsvarstyti atitinkamas demokratinių struktūrų kūrimo ir pilietinės visuomenės rėmimo iniciatyvas. EESRK dar kartą siūlo savo pagalbą imantis šio darbo.

2. Europos Komisijos komunikatas

2.1. Komisijos komunikate nenagrinėjami klausimai, susiję su Europos Sąjungoje esančiais miškais. Vietoje to, svarstoma, kaip būtų galima ateityje geriau apsaugoti miškų plotus, kuriems iki šiol netaikomi jokie tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, Susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo.

2.2. Remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) skaičiavimais, kasmet netenkama apytikriai 13 mln. hektarų miškų – tai maždaug Graikijos dydžio teritorija. 96 proc. sunaikintų miškų yra atogrąžų regionuose, o didžiausias bendras miškų ploto sumažėjimas 2000–2005 m. užfiksuotas dešimtyje šalių (2).

2.3. Nuolatinio miškų naikinimo priežastys iš vienos pusės sudėtingos ir įvairios, iš kitos pusės – palyginti paprastos. Komisijos komunikate nurodytos priežastys, būtent „miškai naikinami dėl to, kad naudingiau per trumpą laikotarpį siekiant tam tikrų tikslų pasinaudoti žeme nei palikti miškus augti“ arba „alternatyvūs didelę rinkos vertę turinčios žemės naudojimo būdai, pavyzdžiui, medienos produktų gamyba, neša pelną, tačiau skatina miškų naikinimą“, aiškiai parodo, kad tikrai ne tvarus naudojimas įmonėms gali atnešti didžiausią pelną. Toliau komunikate teigiama: „…turi būti aiškiai pripažinta, kad vienas iš pagrindinių miškų naikinimo veiksnių – ekonominis“.

2.4. Kitas iki šiol tebevykstančio miškų nykimo veiksnys – infrastruktūros kūrimas. Be to, Komisijos teigimu, „svarbiausia to priežastis – neveiksmingas valdymas, susijęs su prastai vykdoma žemės naudojimo politika ir neaiškia žemės valdymo tvarka“.

2.5. Tokios padėties pasekmės yra įvairios:

—

Dėl minėto miškų naikinimo į atmosferą patenka apie 20 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio ir iki šiol nėra jokių mechanizmų, galinčių apriboti šį nepaprastai didelį poveikį klimatui. Kaip tik tai ir siekiama išnagrinėti Komisijos dokumente, taip pat ir numatant šių metų pabaigoje Kopenhagoje vyksiančią konferenciją klimato apsaugos klausimais.

—

Kartu Komisija nori parodyti, kad svarbi yra ne tik pasaulinė klimato apsauga. Apie pusė pasaulio augalų ir gyvūnų rūšių aptinkama atogrąžų miškuose. Sustabdžius miškų naikinimą, būtų priartėta prie kito tikslo, kurio siekti įsipareigojo tarptautinė bendruomenė – sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą.

—	Taip pat nurodoma, kad miškų naikinimas ir alinimas gali turėti įvairių neigiamų socialinių padarinių, pavyzdžiui, neturtingiems visuomenės sluoksniams, ir kad vietinės tautos gali prarasti pragyvenimo šaltinį.

2.6. Komisija komunikate pateikia atogrąžų miškų ekonominės vertės apskaičiavimą. Ji taip pat daro nuorodą į prognozes, kad dėl nuolatinio miškų naikinimo iki 2050 m. bendras BVP sumažės 5 proc (3)., be to, atkreipia dėmesį į svarbias šiltnamio dujų mažinimo galimybes, kurias palyginti nedidelėmis sąnaudomis už toną sumažinto CO2 kiekio būtų galima panaudoti.

2.7. ES Komisija aiškiai nurodo: „Laikas imtis ryžtingų veiksmų“. Komisijos nustatytas tikslas – „vėliausiai iki 2030 m. užkirsti kelią visuotiniam miškų ploto mažinimui ir iki 2020 m. bent 50 % pristabdyti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su esama padėtimi“. Ji nori šį tikslą įtraukti į derybas dėl susitarimo, kuris įsigalios pasibaigus Kioto susitarimui.

2.8. Trumpai tariant, Komisija mano, kad pasaulio miškų apsauga yra būtina, todėl Europa turėtų „imtis pagrindinio vaidmens formuojant visuotinį politinį atsaką į miškų naikinimą“.

2.9. Kalbant apie galimą ES indėlį, Komisijos komunikate nurodoma keletas veiksmų sričių įgyvendinant esamą politiką:

—

nurodomos galimos priemonės, kurios gali paskatinti tausiai paruoštos medienos bei medienos produktų naudojimą. Tai yra labai svarbu, nes ES yra viena didžiausių medienos ir medienos produktų vartotojų. Vien tik 2005 m. į ES buvo įvežta 83 mln. m3 medienos ir medienos produktų, neįskaitant celiuliozės ir popieriaus. Komisijos vertinimu, daugiau nei 19 proc. importo sudaro neteisėtai įgyta mediena.

—

raginama išsamiau patikrinti, ar ES politika srityse, nesusijusiose su medienos gaminiais, nedaroma „žala miškams“. Be to, nurodoma, kad „žemės ūkio produktų paklausa ir intensyvus žemės naudojimas yra susiję“. Todėl planuojama „išnagrinėti įvežtų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos, sojos pupelių, palmių aliejaus, metalų rūdų), kurie gali turėti įtakos miškų naikinimui, naudojimo ES poveikį“. Tokie tyrimai galėtų paskatinti apsvarstyti politines šio poveikio sumažinimo galimybes.

2.10. Neapsiribodama esama politika, Komisija savo komunikate atkreipia dėmesį į finansavimo mastą bei šaltinius ir mechanizmus miškų naikinimo problemoms spręsti.

—	Komisijos atliktame poveikio įvertinime nurodoma, kad siekiant iki 2020 m. perpus sumažinti miškų naikinimo mastą apytikriai reikės nuo 15 iki 25 mlrd. eurų per metus. ES mano, kad šiai problemai spręsti „išsivysčiusios šalys privalo skirti pakankamai išteklių“.

—

Vyksta įvairūs svarstymai, kokius būtų galima sukurti finansavimo mechanizmus. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad miškų ūkio kreditų naudojimas ES šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ŠD ATLPS) nebūtų įmanomas, nes išmetamųjų teršalų, kuriuos sukelia miškų naikinimas, kiekis apytikriai tris kartus viršija kiekį, kuriam taikoma ES ŠD ATLPS. Kai pasaulyje greta ES ŠD ATLPS bus sukurtos ir tarpusavyje susietos kitos išmetamųjų teršalų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, miškų ūkio kreditų naudojimas miškų apsaugai finansuoti gali tapti įmanomas.

—	Vis dėlto didelę ES finansavimo dalį būtų galima gauti ES apyvartinius taršos leidimus parduodant aukcionuose. Jei 5 proc. laukiamų įplaukų (iš apytikriai 30–50 mlrd. eurų) būtų skirta šiam tikslui, iki 2020 m. būtų galima surinkti apie 1,5–2,5 mlrd. eurų.

2.11. Atsižvelgdama į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), ES siekia 2013–2020 m. laikotarpiui parengti tarptautinės bendruomenės remiamą skatinimo sistemą, skirtą miškų naikinimo ir alinimo mastui besivystančiose šalyse sumažinti.

—

Tai galėtų būti pasaulinio miškų anglies mechanizmo sukūrimas, kuris sudarytų sąlygas besivystančioms šalims imtis veiksmų mažinti dėl miškų naikinimo ir alinimo susidarančius išmetalus ir taip prisidėti prie bendro siekio sumažinti išmetalų kiekį. Šio mechanizmo institucinius ir veiklos aspektus „dar reikės numatyti“.

—	Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama miškų naikinimo aspektą įtraukti į anglies dioksido rinką.

3. Bendrosios pastabos

3.1. EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir tai, kad ES jaučia pareigą imtis vadovaujamo vaidmens sprendžiant jau keletą dešimtmečių žinomą problemą, apie kurią buvo labai daug diskutuota. Būsimos derybos dėl klimato kaitos mažinimo susitarimo sudaro tam tinkamas sąlygas.

3.2. EESRK visų pirma norėtų pareikšti kritiką ir apgailestavimą, kad tarptautinė bendruomenė iki šiol beveik visiškai nekreipė dėmesio į miškų naikinimą. Tikrai buvo pakankamai priežasčių jau daug anksčiau imtis veiksmų. Dėl miškų naikinimo ir alinimo mažėjanti biologinė įvairovė, tiesioginio vietos gyventojų pragyvenimo šaltinio praradimas, darbuotojų išnaudojimas arba smulkių ūkininkų iškeldinimas iš jų protėviams priklausiusios dirbamosios žemės jokiu būdu nėra nauji reiškiniai. Taigi, klimato apsauga yra tik nauja papildoma proga spręsti seną problemą, reikia tikėtis, su nauju užsidegimu.

3.3. EESRK iš dalies supranta Komisijos paaiškinimą, kad „komunikatu nesiekiama pateikti konkrečių atsakymų į visus su miškų naikinimu susijusius klausimus“. Tačiau iš Komisijos jis tikisi, kad šis klausimas vėl nebus atidėtas. Reikia pagaliau imtis veiksmų.

3.4. Komitetas teigiamai vertina Komisijos aiškią nuomonę dėl miškų naikinimo priežasčių. Komisija nedviprasmiškai nurodo, kad tokį visiškai netausų žemės naudojimą lemia trumpalaikiai ekonominiai interesai. Miškų naikinimas susijęs su kai kuriais atvejais visiškai neaiškia žemės valdymo tvarka, valdymo sistemų nebuvimu arba jų neveiksmingumu, kartais akivaizdžia korupcija. Tai ne tik kelia didelių problemų pasaulio mastu, bet ir dažnai visiškai pamirštami vietos gyventojų poreikiai.

3.5. EESRK, žinoma, pripažįsta, kad visų mūsų planetos regionų žmonėms turi būti suteiktos ekonominio vystymosi perspektyvos. Komitetas jau ne vienerius metus ieško atitinkamų sprendimų glaudžiai bendradarbiaudamas su Vidurio ir Lotynų Amerikos šalių, Indijos, Kinijos ir kitų valstybių pilietinės visuomenės grupėmis. Pasaulyje vykstantis miškų naikinimas ir alinimas ir tai, kas svarstoma Komisijos komunikate, neturi nieko bendro su suderintu regioniniu vystymu. Tai yra nepriimtinas žmonių išnaudojimas ir aplinkos eksploatavimas, o tvaraus vystymosi principų nėra nė pėdsakų.

3.6. Dažnai pasitaiko, kad šalyse, kuriose masiškai naikinami miškai, didelis skaičius ūkininkų kerta ir degina miškus tam, kad galėtų žemę naudoti ūkininkavimui ar gyvulininkystei. Neteisingas žemės paskirstymas ir žemės ūkio politikos nevykdymas šiose teritorijose skatina netvarų miško išteklių eikvojimą.

3.7. Dažniausiai sprendimus dėl žemės naudojimo gali priimti tik labai nedaug asmenų (arba tam tikrais atvejais pasaulio mastu veikiančių koncernų), kurie gauna milžinišką pelną aplinkos, klimato, biologinės įvairovės ir vietos gyventojų sąskaita ir tikrąja žodžio prasme po savęa palieka išdegintą žemę. Tačiau, kaip rodo daug geros praktikos, kurią reikėtų remti, pavyzdžių (4), galimas ir kitas kelias: galima tausiai naudoti esamus vietos išteklius ir taip vietiniams gyventojams suteikti naujas galimybes gauti pajamų ir regiono vystymosi perspektyvų.

3.8. Nors šio beatodairiško išteklių eikvojimo padariniai visų pirma (ir skaudžiausiai) jaučiami vietos lygiu, tačiau jie yra ir pasaulinio masto – turint galvoje klimato kaitą ir biologinės įvairovės mažėjimą. Tai reiškia, kad mes visi patiriame miškų naikinimo poveikį. Todėl visi turime padėti spręsti šias problemas.

3.9. Nėra jokios prasmės išsivysčiusioms šalims piktai grūmoti dėl besivystančiose šalyse susidariusios dramatiškos padėties, nes mes patys esame problemos dalis. Didelis produktų kiekis – dažniausiai neapdorotos žaliavos arba mažai apdoroti gaminiai – parduodami ne vietoje, o daugiausia labai tolimose šalyse, dažnai išsivysčiusiose šalyse. Taigi, šie „pigūs“ produktai – ir Europoje – paklausūs.

3.10. Todėl visiškai teisinga, kad Komisija svarsto tris klausimus:

1.	Kokiu mastu ES prisideda prie žalos darymo (ir kaip būtų galima jį sumažinti)?

2.	Kaip ES (ir jai priklausančios valstybės) galėtų padėti sustabdyti neteisėtus veiksmus, t. y. naikinimą, kuris, kaip spėjama, yra nenaudingas atitinkamai valstybei? Kaip sukurti žemės naudojimo būdus, kuriuos taikant būtų laikomasi tvarumo principų ir atsižvelgiama į vietos gyventojų poreikius?

3.	Kokius reikia parengti finansavimo mechanizmus, kad būtų sumažintas spaudimas naikinti miškus?

3.11. EESRK palankiai vertina tai, jog Komisija kartu su kitomis institucijomis aktyviai siekia, kad diskusijos dėl klimato ir biologinės įvairovės apsaugos būtų pagrįstos ekonominiais faktais. Kaip pavyzdžius būtų galima paminėti Stern ataskaitą, kurioje aiškiai nurodyta, kad nemažinama klimato kaita mums brangiau kainuos nei plataus užmojo persiorientavimas, bei Komisijos komunikate cituojamą Sukhdev ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie nepažeistos biologinės įvairovės ekonominę vertę.

3.12. Deja, minėti tyrimai ir skaičiavimai taip pat puikiai iliustruoja, kad juose aprašytos ekonominės vertės šiuo metu tėra tik žodžiai popieriuje. Jos nepadidina BVP, neatsispindi įmonių ekonominiame balanse ir jomis negalima prekiauti biržoje. Tačiau, visiškai priešingai, miškų naikinimo pavyzdys labai aiškiai parodo, kad esama didelių prieštaravimų tarp trumpalaikio pelno siekio (miškų naikinimo priežastis) ir ilgalaikių bendrų ekonominių interesų (miškų išsaugojimas siekiant klimato ir biologinės įvairovės apsaugos).

3.13. Mūsų ištekliai beatodairiškai eksploatuojami visuomenės sąskaita. Todėl pirmiausiai mums tenka didelis iššūkis pagaliau faktiškai įgyvendinti „išorės sąnaudų internalizavimą“ ir taip prisidėti, kad nuolat propaguojamas principas „teršėjas moka“ iš tikrųjų būtų sėkmingai taikomas. Minėti tyrimai ir kiti Komisijos nurodyti skaičiai yra gera nuoroda į tai, apie kokio dydžio sumas kalbama.

3.14. EESRK supranta, kad, kaip nurodyta Komisijos dokumente, reikia apsvarstyti paskatas sustabdyti miškų naikinimą. Komitetui labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kartu reikia išsaugoti svarbų principą: viešosios lėšos, t. y. „paskata“ įmonėms ar privatiems asmenims suteikiama ne tam, kad nebūtų vykdoma visuomenei žalą daranti veikla. Visada reikia siekti, kad bendrosios sąlygos visame pasaulyje būtų nustatytos taip, kad nebūtų galima vykdyti atitinkamų žalingų veiksmų arba būtų galima jų išvengti. Šiuo svarbiu principu turi vadovautis ir Europos Sąjunga Kopenhagoje vyksiančiose derybose. Esant nusižengimams turime nuosekliai taikyti principą „teršėjas moka“, o ne principą „visuomenė moka“, pagal kurį visuomenė sumoka, kad nebūtų daroma žala.

3.15. Todėl valstybės, norinčios ateityje pasinaudoti atitinkamomis finansavimo priemonėmis, turėtų aiškiai parodyti, kad jos suinteresuotos ne „nuodėmių išpirkimu“, o ilgalaikiu tvariu vystymusi. Šioje srityje pirmasis vertinimo kriterijus galėtų būti veiksmai, skirti neteisėto miškų naikinimo ir alinimo problemoms spręsti. Atitinkamos šalys turėtų aiškiai parodyti, kad jos, padedant tarptautinei bendruomenei ar be jos pagalbos, iš tikrųjų siekia sustabdyti šią neteisėtą veiklą. EESRK svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad siekiama ne įteisinti neteisėtus veiksmus, o juos sustabdyti. Jau vien tai gali iš esmės pagerinti padėtį.

3.16. Be to, atitinkamos valstybės turėtų parodyti, kad jos pasirengusios vykdyti novatoriškus, tvarius ir prie regioninių sąlygų pritaikytus metodus miškų naikinimo ir alinimo problemoms spręsti.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Komisijos komunikatas daugeliu atvejų dar yra ganėtinai nekonkretus, tai galima iš dalies paaiškinti žinių ir duomenų bazės stoka bei tuo, kad idėjos dar ne visiškai išsamiai apsvarstytos.

4.2. Jeigu ES nesiims daug aktyviau rengti koncepcijų miškų naikinimui sustabdyti, ji gali būti vis dažniau kaltinama susidomėjimo stoka.

4.3. Pernelyg ilgai atsakingi valdymo lygmenys ir politikai toleravo miškų naikinimą ir tai, kad produktai iš neteisėtai įgytos medienos patenka į Europos uostus. Nors dėl, pavyzdžiui, perdirbimo į kitus produktus arba pakeisto kodavimo dažnai gali būti sunku atsekti atgabenamų gaminių kilmę, tačiau ko gero labiausiai trūksta tvirtos valios ypatingai padėčiai taisyti. EESRK tikisi, kad ES daug aktyviau prisidės sprendžiant šį visame pasaulyje svarbų klausimą. Visiškai neseniai EESRK palankiai įvertino ES norą visiškai atsisakyti produktų iš ruonių, nors Kanados vyriausybė yra įteisinusi ruonių medžioklę. Atsižvelgdama į tai, pilietinė visuomenė tikisi, kad taip pat bus imtasi ryžtingų veiksmų miškams išsaugoti.

4.4. Komunikate trūksta konkretumo, pavyzdžiui, klausimu, kokiu mastu su miškų naikinimu tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijęs didelės apimties pašarų importas į ES (5). Jau ne kartą vyko kontraversiškos diskusijos šiuo klausimu, apie tai kalbama ir nagrinėjamame komunikate (2.9 punktas). Siekdamas aiškumo EESRK ragina Komisiją kuo skubiau „išnagrinėti įvežtų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos, sojos pupelių, palmių aliejaus, metalų rūdų), kurie gali turėti įtakos miškų naikinimui, naudojimo ES poveikį“.

4.5. Komitetas mano, kad panašiai kaip ES nustatė tvarumo kriterijus pagrindinių agrokuro medžiagų gamybai, kuo skubiau turėtų būti parengti tvarumo kriterijai pašarams, medienai arba medienos produktams ir kt. Nors, atsižvelgiant į neaiškią žemės valdymo tvarką ir blogą administravimą, dar neaišku kaip galima užtikrinti nuolatinę tokių kriterijų laikymosi kontrolę, vis dėlto tai būtų svarbus ir teisingas žingsnis. Kad atitinkami tvarumo kriterijai būtų veiksmingi ilgą laiką, reikės juos įtraukti į pasaulinės prekybos „žaidimo taisykles“.

4.6. Miškų naikinimas yra puikus įrodymas, kad tarptautinė bendruomenė, sutelkusi dėmesį į liberalizavimą ir globalizaciją, greitai pasiekia savo galimybių ribas, kai reikia pasaulio mastu spręsti aplinkos eksploatavimo ir socialinio išnaudojimo problemas. Šioje srityje trūksta priemonių, kurios būtų veiksmingos visame pasaulyje, todėl ES raginama pasirūpinti bent jau tuo, kad PPO veikloje atitinkamos iniciatyvos nebebūtų laikomos „prekybos kliūtimis“.

4.7. EESRK supranta, kad dar nėra parengta aiški koncepcija dėl šios srities priemonių finansavimo. Svarbu, kad šiuo tikslu būtų panaudotos derybos klimato apsaugos klausimais.

4.8. Ateityje bus svarbu ne tik tai, kaip pagal tam tikrus kriterijus (žr. į pirmiau pateiktus teiginius) galėtų būti skirti pinigai. Kad atitinkamos derybos būtų sėkmingai užbaigtos, pirmiausiai reikės susijusiose šalyse sudaryti problemoms spręsti reikalingas svarbias išankstines sąlygas. Jei praktikoje nebus užtikrinta demokratinė vietos gyventojų balso teisė sprendžiant jų regiono vystymosi klausimus, jei nebus pripažintos vietos gyventojų (kurių skaičius visgi siekia apie 60 mln.) arba smulkių ūkininkų teisės ir neveiks (bus korumpuotos) valdymo institucijos, nebus galima nei sustabdyti dažnai neteisėto beatodairiško išteklių eksploatavimo, nei parengti suderintų vystymosi strategijų. Komisija šiuo klausimu beveik nepateikia jokių pastabų, o tai turi būti vertinama kaip didelis komunikato trūkumas.

4.9. EESRK nuomone, miškų naikinimas ir alinimas, deja, taip pat rodo, kad bent jau tuose regionuose, apie kuriuos kalbama, vystymosi politika buvo dideliu mastu nesėkminga. Nebuvo sukurti pažangūs, perspektyvūs ir prie regioninių sąlygų pritaikyti modeliai, kurie būtų lėmę kitokią vystymosi kryptį, užtikrinusią, kad nebūtų tokio gamtinių išteklių grobstymo, kaip yra dabar. Tačiau dar ne vėlu kartu su vietos gyventojais ir jų labui skatinti tinkamus metodus. ES turėtų apsvarstyti atitinkamas demokratinių struktūrų kūrimo ir pilietinės visuomenės rėmimo iniciatyvas. EESRK dar kartą norėtų pasiūlyti savo pagalbą imantis šio darbo.

2009 m. gegužės 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomi medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai, NAT/420, APA R/CESE 543/2009.

(2) Brazilijoje, Indonezijoje, Sudane, Birmoje, Zambijoje, Tanzanijoje, Nigerijoje, Konge, Zimbabvėje ir Venesueloje.

(3) Tarpinė ataskaita „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ (angl. The Economics of Ecosystems and Biodiversity), Pavan Sukhdev.

(4) Pavyzdžiui, Hohenheimo universiteto (Vokietija) ir Leyte valstybinio universiteto (Filipinai) bendradarbiavimo projektas Rainforestation farming, Žr. http://troz.uni-hohenheim.de/innovations/InnovXtr/RFFS/

(5) Tai pasakytina, žinoma, ir apie agrokurą ir kt.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/67

COM(2008) 767 galutinis

(2009/C 277/13)

Pranešėja Dr. Anna BREDIMA

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. lapkričio 19 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl „ES geresnio laivų išmontavimo strategijos“

COM(2008) 767 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Dr. Anna Bredima.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 187 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 3 susilaikius.

1. Išvados

1.1. EESRK palankiai vertina šį komunikatą ir pritaria įvairioms galimoms priemonėms, kurias taikydama ES galėtų padėti visame pasaulyje saugiau ir mažiau kenkiant aplinkai tvarkytis su eksploatuoti netinkamais laivais.

1.2. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad perdirbant lavus galima prisidėti prie pasaulio energijos ir išteklių išsaugojimo, ir pripažįsta, kad, jei tai daroma tinkamai, laivų perdirbimas gali tapti ekologine ir tvaria pramonės šaka.

1.3. EESRK pritaria skubiam Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Laivų perdirbimo konvencijos (2009 m.) ratifikavimui ir įgyvendinimui. ES valstybės narės ir valstybės, kuriose perdirbami laivai, turėtų būti paragintos imtis visų priemonių, kad ši konvencija kuo greičiau įsigaliotų.

1.4. EESRK tvirtai remia nuostatą įtraukti ekologiško karo laivų ir kitų valstybinių laivų išmontavimo taisykles į laivų išmontavimo priemones.

1.5. EESRK mano, kad svarbu imtis veiksmų pagerinti labai blogas aplinkosaugos ir socialines sąlygas daugelyje Pietų Azijos perdirbimo įmonių kartu užtikrinant, kad vietos bendruomenės ir toliau gautų pajamas iš darbo vietų ir paslaugų.

1.6. Reikia didinti išmontavimo pajėgumus, kad būtų galima patenkinti didėjančią paklausą. Taip pat būtina užtikrinti, kad tai būtų daroma saugiai ir tvariai. Būdų padengti daug didesnes darbo jėgos sąnaudas, kurių prireikia išmontuojant laivus Europos aikštelėse, galima rasti derinant reguliavimo priemones ir pramonės iniciatyvas.

1.7. EESRK supranta, kad artimiausioje ateityje laivų ištraukimo į krantą ir sudaužymo metodas ir toliau bus taikomas dažniausiai. Todėl būtina pagerinti esamas sąlygas, kad aikštelės būtų eksploatuojamos saugiai ir mažiau kenkiant aplinkai. Tačiau pernelyg didelis spaudimas pagerinti Pietų Azijos šalyse esamas sąlygas neturėtų daryti neigiamo poveikio ir perkelti laivų ištraukimo į krantą problemą į kitas besivystančias šalis, dėl kurios galėtų vykti nekontroliuojama nustatytus standartus neatitinkančių aikštelių plėtra Azijoje ir Afrikoje.

1.8. EESRK siūlo išmontavimo ir perdirbimo sąlygoms suteikti svarbią vietą dvišaliuose ES laivininkystės ar prekybos susitarimuose su minėtomis Azijos šalimis, pavyzdžiui, į dabar svarstomą ES ir Indijos laivininkystės susitarimą turėtų būti įrašytos laivų perdirbimo nuostatos. Jis ragina Komisiją šį klausimą svarstyti politiniu lygiu.

1.9. EESRK mano, kad išmontavimo ir perdirbimo klausimas priklauso įmonių socialinės atsakomybės sričiai. Jis ragina Komisiją laivų statyklas, įtraukti į atsakomybės už laivų likvidavimą grandinę. Laivų operatoriai, kartu su laivų statyklomis, turėtų padėti užtikrinti, kad perdirbimo aikštelės gautų informaciją apie galimas pavojingas medžiagas ar sąlygas laivuose.

1.10. EESRK pritaria, kad reikia sukurti integruotos valdymo sistemos (IVS) modelį, pagal kurį būtų galima tarptautiniu mastu nepriklausomai sertifikuoti laivų perdirbimo įmones ir būtų galima parodyti ekologišką perdirbimą, atitinkantį būsimą TJO konvenciją.

1.11. EESRK rekomenduoja, kad Komisijos tyrime dėl perdirbimo fondo būtų atsižvelgta į „teršėjas moka“ ir „gamintojo atsakomybės“ Europos teisės principus bei suderinamumą su valstybės pagalbą reguliuojančiais teisės aktais. Reikėtų išsamiau išanalizuoti, kaip toks fondas galėtų padėti siekti konvencijos tikslų.

1.12. EESRK pripažįsta, kad laivų perdirbimo aikštelių steigimui Europos Sąjungoje aplinkosaugos sumetimais gali pasipriešinti vietos bendruomenės. Tačiau, jeigu esamos aikštelės bus naudojamos pagal paskirtį ir atitiks, kaip ir turėtų būti, ES ir nacionalinius standartus, jų veikla gali būti priimtina, nes bus sukurta daug darbo vietų. Šiuos kriterijus būtina nuodugniai apsvarstyti.

1.13. EESRK ragina Komisiją parengti paskatas ir apdovanojimus, pavyzdžiui, „Clean Marine Awards“, skiriamus laivų savininkams ir aikštelėms už pavyzdinį laivų perdirbimą.

2. Įžanga

2.1. Laivų išmontavimo aplinkosauginis ir socialinis aspektai Pietų Azijos pakrantėse ir toliau kelia nerimą visame pasaulyje, ypač Europoje. Neseniai už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Stavros Dimas ragino gerinti su į Pietų Azijos laivų išmontavimo aikšteles siunčiamais laivais susijusias procedūras ir patikrą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą jų išmontavimą. Remiantis naujausiais duomenimis, 2009 m. į metalo laužą bus atiduota tūkstantis laivų, o tai yra tris kartus daugiau nei 2008 m.; dėl to perdirbimo aikštelės turės didinti pajėgumus. Reikia didinti išmontavimo pajėgumus, kad būtų galima patenkinti didėjančią paklausą. Taip pat būtina užtikrinti, kad tai būtų daroma saugiai ir tvariai.

2.2. Komisijos komunikatas „ES geresnio laivų išmontavimo strategija“ (1) pagrįstas viešųjų konsultacijų dėl Žaliosios knygos dėl geresnio laivų išmontavimo (2007 m.) rezultatais (2). EESRK (3) šią žaliąją knyga įvertino kaip ilgai lauktą iniciatyvą. Be to, Europos Parlamentas neseniai paragino Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis skubių veiksmų dėl laivų išmontavimo (4).

2.3. Kartu šiam klausimui spręsti imtasi konkrečių tarptautinių veiksmų. TJO parengė naują tarptautinę konvenciją dėl saugaus ir aplinkai nekenksmingo laivų perdirbimo (toliau – konvencija), kurią planuojama priimti 2009 m. gegužės mėn. Konvencija siekiama inicijuoti laivų priežiūros „nuo gimimo iki mirties“ sistemą. Ja siekiama užtikrinti, kad laivų perdirbimo įmonės taikytų saugius ir aplinkai nekenksmingus būdus, nemažindamos laivų veikimo saugos ir veiksmingumo. Užtikrinant tinkamą kontrolės ir įgyvendinimo mechanizmą, konvencija siekiama nustatyti tokį kontrolės lygį, koks numatytas Bazelio konvencijoje (5).

2.4. Jungtinė TDO, TJO ir Bazelio konvencijos darbo grupė dėl išmontavimui atiduodamų laivų yra įrodymas, kad bendradarbiaujama tarptautiniu mastu. Trys organizacijos kartu parengė Pasaulinę tvaraus laivų išmontavimo programą, siekiant užtikrinti Pietų Azijos regiono pramonės tvarumą ateityje, gerinti darbuotojų sveikatą bei saugą ir aplinkos apsaugą.

3. Komunikatas dėl ES geresnio laivų išmontavimo strategijos

3.1. Komunikate dėl ES geresnio laivų išmontavimo strategijos nepateikta konkrečių teisės aktų pasiūlymų. Jame siūloma keletas priemonių, skirtų kuo sparčiau pagerinti laivų išmontavimo sąlygas, taip pat ir pereinamuoju laikotarpiu, kol įsigalios konvencija.

3.2. Strategijoje siūloma Komisijai išanalizuoti, ar pagrįstos keletas galimybių įgyvendinti konvencijos tikslus.

3.3. Prie komunikato pridėtame poveikio vertinime (6) padaryta išvada, kad pageidautina taikyti integruotą politikos metodą, kuriuo būtų derinamos pasirinktos teisėkūros ir ne teisėkūros priemonės, nes tai vienintelė galimybė pasiekti teigiamą poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį per trumpą, vidutinės trukmės ir ilgą laikotarpį.

4. Bendrosios pastabos

4.1. EESRK teigiamai vertina šį komunikatą ir pritaria įvairioms galimoms priemonėms, kurias taikydama ES galėtų padėti visame pasaulyje saugiau ir mažiau kenkiant aplinkai tvarkytis su eksploatuoti netinkamais laivais. Komunikatas parengtas laiku ir tinkamai, nes 19 proc. pasaulio laivyno plaukioja su kurios nors EEE (Europos ekonominės erdvės) valstybės narės vėliava.

4.2. Plieno gamybai iš perdirbto plieno reikia tik trečdalio energijos, kuri sunaudojama gaminant plieną iš žaliavų. Todėl perdirbant galima prisidėti prie pasaulio energijos ir išteklių išsaugojimo, o jei tai daroma tinkamai, laivų perdirbimas gali tapti ekologine ir tvaria pramonės šaka.

4.3. Dėl laipsniško viengubo korpuso tanklaivių atsisakymo iki 2010 (ir 2015 m.) kasmet į laužą ir toliau bus atiduodama šimtai laivų. Be to, dėl dabartinės finansų ir laivybos krizės sausakrūvių laivų atsisakoma gana sparčiai. Šiuo metu iš naujo vyksta vertinimas, ar išardyti 157 laivus, kurių talpa –5,5 mln. tonų. Todėl vyraujantis socialinis poveikis ir poveikis aplinkai išliks, ir gali dar blogėti.

4.4. Daugiau kaip 80 proc. laivų išmontuojama Indijos, Bangladešo, Pakistano ir Turkijos aikštelėse. Šiuo metu daugiausia laivų išardoma Bangladeše. Dauguma šiose šalyse esančių aikštelių taiko mažiausiai kainuojantį, tačiau ir kenksmingiausią aplinkai išardyti skirtų laivų ištraukimo į krantą metodą. Dėl šio metodo žūsta daug žmonių, jis sukelia daug ligų dėl sąlyčio su toksinėmis medžiagomis. EESRK supranta, kad artimiausioje ateityje laivų ištraukimo į krantą ir sudaužymo metodas ir toliau bus taikomas dažniausiai. Todėl būtina pagerinti esamas sąlygas, kad aikštelės būtų eksploatuojamos saugiai ir mažiau kenkiant aplinkai.

4.5. Blogos aplinkosaugos ir socialinės sąlygos Pietų Azijos aikštelėse suteikia joms nesąžiningą pranašumą prieš konkurentus Europoje. Be to, didelė perdirbto plieno paklausa vietoje sudaro papildomą problemą Europos konkurencingumui.

4.6. Laivų išmontavimas – sudėtingas procesas, apimantis įvairius veiksmus nuo visos įrangos pašalinimo iki susmulkinimo ir sudėtinių dalių perdirbimo. Laivų išmontavimas pramoninių šalių sausuosiuose dokuose reglamentuojamas, o Azijos pakrantėse ši veikla kontroliuojama ir tikrinama mažiau. Neseniai atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 20 proc. Bangladešo pakrantėse laivų išmontavimo srities darbuotojų – vaikai iki 15 metų. Vargu, ar įmanoma šiose šalyse taikyti keletą TDO konvencijų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Nesant galimybės patikimai valdyti atliekų šalinimą ir jas šalinti aplinkai nekenkiančiu būdu problema tik gilėja.

4.7. EESRK pakartoja, kad struktūrinis skurdas ir kitos socialinės bei teisinės problemos yra glaudžiai susijusios su būtiniausių darbo saugos ir aplinkos apsaugos standartų nebuvimu ar jų neįgyvendinimu. Be to, šios šalys nelinkusios griežtinti standartų ir keisti perdirbimo kainas, nes bijo netekti pagrindinio pajamų šaltinio. Ir visgi jos turėtų reikalauti aikštelių operatorių investuoti į įrenginių patobulinimą ir suteikti darbuotojams tokį apsaugos lygį ir sudaryti tokias darbo sąlygas, kurių jie nusipelno. Ateityje Europos Sąjunga, derėdamasi su minėtomis šalimis, turėtų skatinti taikyti ir veiksmingai įgyvendinti šiuos tarptautinius standartus ir kartu stiprinti jų pajėgumus.

4.8. EESRK nuomonėje (7) dėl Komunikato „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ dar kartą priminė, kad pasaulyje labai trūksta aplinkos tausojimo ir socialinio tvarumo principus atitinkančių laivų išmontavimo įmonių. Todėl ES ir tarptautinės pastangos turėtų būti sutelktos į laivų perdirbimu užsiimančių Pietų Azijos valstybių veiksmus ir siekti, kad jų įmonės atitiktų pripažintus tarptautinius standartus.

4.9. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad konvencija ir jos įgyvendinimo gairėmis, siekiama užtikrinti tokį pat kontrolės lygį ir įgyvendinimą kaip numato Bazelio konvencija ir turėtų būti tvirtai remiama.

4.10. Turėdamas omenyje „nuo gimimo iki mirties“ laivų išmontavimo metodą, EESRK ragina Komisiją laivų statyklas įtraukti į atsakomybės už laivų, kuriuos jos pastatė, išmontavimą grandinę. Didžiausia pasaulio prekybos laivyno dalis statoma Japonijos, Korėjos ir Kinijos laivų statyklose. Pagal kokybiškos laivybos atsakomybės grandinę kiekvienas veikėjas prisiima jam tenkančią atsakomybės dalį. Pagal tokią mąstyseną didžiausia atsakomybė tenka laivų statykloms, kurios už savo produktus turi prisiimti panašią atsakomybę kaip automobilių ir orlaivių gamintojai.

4.11. Sprendžiant šį klausimą, EESRK turi rasti dviejų tarpusavyje prieštaraujančių parametrų pusiausvyrą. Viena vertus, daugumoje Azijos perdirbimo rinkų vis dar vyrauja labai blogos aplinkos apsaugos ir socialinės sąlygos. Kita vertus, Pietų Azijos šalių vietos bendruomenės, kurios gyvena iš perdirbimo aikštelėse uždirbtų pajamų, gali susidurti su dideliu nedarbo lygiu. Todėl sąlygų gerinimas neturėtų daryti neigiamo poveikio, t. y. perkelti problemą į kitų besivystančių šalių pakrantes.

4.12. Tarptautinė standartizacijos organizacija (TSO) taip pat siekia gerinti laivų išmontavimo procesą. Būsimais savanoriškais tarptautiniais standartais (ISO 30000 ir ISO 30003), kuriais nustatoma laivų perdirbimo įmonių sertifikavimo ir audito sistema, siekiama remti ir papildyti TJO bei TDO veiklą ir Bazelio konvenciją išvengiant dvigubo darbo.

5. Konkrečios pastabos

5.1. Greitas TJO Laivų perdirbimo konvencijos įgyvendinimas

5.1.1. Europos Komisija prognozuoja, kad konvencija neįsigalios anksčiau nei 2015 m. EESRK pritaria skubiam konvencijos ratifikavimui ir įgyvendinimui. ES valstybės narės ir valstybės, kuriose perdirbami laivai, turėtų būti skatinamos imtis priemonių, kad ši konvencija įsigaliotų kuo greičiau. EESRK sutinka, kad vyriausybės turėtų būti raginamos pereinamuoju laikotarpiu, kai tik bus įmanoma, savanoriškai taikyti techninius konvencijos standartus.

5.1.2. EESRK pritaria konvencijos perkėlimui į ES teisę priimant reglamentą, kuriame būtų išdėstytos jos pagrindinės nuostatos, kaip buvo perkelta TJO Apsaugos nuo užsiteršimo sistemų (angl. AFS) konvencija (8). Kartu Komisija turėtų išnagrinėti, kaip ir kokiomis priemonėmis skatinti laivus perdirbančias valstybes imtis panašių veiksmų, būtent ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją kuo skubiau.

5.2. Ekologiškas karo laivų ir kitų (valstybinių) laivų išmontavimas

5.2.1. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad konvencija nebus taikoma visiems laivams, konkrečiai – karo laivams ir valstybei priklausantiems laivams. Tačiau turėtų būti reikalaujama, kad šie laivai būtų eksploatuojami laikantis konvencijos. Todėl Komitetas siūlo įtraukti minėtus laivus į būsimas ES priemones perdirbimo srityje. Tokia strategija leistų sukurti daug darbo vietų ES aikštelėse ir pašalinti keletą didelių teršėjų iš jūrų. EESRK mano, kad taip pat reikia spręsti karo laivų aplinkos taršos duomenų klausimą. Be to, jo nuomone, nedideli laivai, sveriantys mažiau nei 500 gt, turėtų būti išmontuojami ES aikštelėse.

5.2.2. Šiuo metu ES ir kitų OECD priklausančių šalių laivų išmontavimo įmonės nėra pakankamai pajėgios išmontuoti karo laivus ir kitus valstybei priklausančius laivus, kurie bus baigti eksploatuoti per artimiausius 10 metų. EESRK mano, kad įmonės „Harland and Wolff Heavy Industries“ (9) veikla laivų išmontavimo srityje yra įkvepiantis pavyzdys, kaip nebeveikiančios laivų statyklos ir remonto aikštelės gali būti paverstos į išmontavimo objektus. EESRK pripažįsta, kad, nepaisant pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir dabartinio nedarbo lygio, laivų perdirbimo aikštelių steigimui Europos Sąjungoje aplinkos apsaugos sumetimais gali pasipriešinti vietos bendruomenės. Tačiau, jeigu esamos aikštelės bus naudojamos pagal konvencijoje nurodytą paskirtį, jų veikla gali būti priimtina, nes bus sukurtos naujos darbo vietos.

5.2.3. Artimiausiu metu Pietų Azijos laivų ardytojų konkurencinis pranašumas nemažės, o Europoje išliks aktuali karo ir valstybei priklausančių laivų išmontavimo problema. ES turėtų nustatyti šių laivų išmontavimo sąlygas OECD šalių įmonėse arba įtraukti naudoti netinkamų laivų likvidavimo išlygą į bet kokį susitarimą dėl karo laivų pardavimo ne ES šalims.

5.3. Veiksmai, kurių šio sektoriaus įmonės gali imtis pereinamuoju laikotarpiu

5.3.1. Kaip ir Komisija, EESRK yra susirūpinęs dėl perspektyvų pereinamuoju laikotarpiu, kol įsigalios ir bus visiškai įgyvendinta TJO konvencija. Jis pritaria, kad paprasčiausiai ir greičiausiai pakeisti taikomą tvarką būtų galima savanorišku atitinkamų suinteresuotųjų šalių įsipareigojimu.

5.3.2. EESRK mano, kad laivų perdirbimo klausimas priklauso įmonių socialinės atsakomybės sričiai. Jis ragina Komisiją parengti skatinamąsias priemones, pavyzdžiui, prizą „Clean Marine Awards“, kuriuo būtų apdovanojami laivų savininkai ir aikštelės už pavyzdinį laivų perdirbimą. Skatinamosios priemonės turėtų būti vertingos, kad apsimokėtų jų siekti.

5.3.3. EESRK vertina pozityvų pramonės organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą ir jų paramą rengiant konvenciją. Jis taip pat palankiai vertina pramonės organizacijų nustatytą priemonių rinkinį (10), kurias laivų savininkai turėtų taikyti siekdami užtikrinti saugų ir aplinkai nekenksmingą laivų išmontavimą. Tikimasi, kad daugiau laivybos įmonių pasirinks arba bus paskatintos įsipareigoti išmontuoti savo laivus ekologiškai. Tačiau laivo perdirbimo procese dalyvauja daug kitų subjektų ir jie savo ruožtu taip pat turi imtis papildomų veiksmų, ypač laivų statyklos turi prisiimti sutartinius įsipareigojimus statyti ekologiškus laivus. Didelis žingsnis į priekį būtų standartinių „laivų perdirbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių“ (kaip, pvz., BIMCO (11) parengta DEMOLISHCON sutartis) pasirašymas ir laivų statyklų sutartiniai įsipareigojimai pereinamuoju laikotarpiu taikyti konvencijos reikalavimus.

5.4. Geresnis atliekų gabenimo taisyklių taikymas

5.4.1. EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti gaires, siekiant pagerinti galiojančių atliekų vežimo taisyklių taikymą eksploatuoti netinkamiems laivams, skatinti daugiašalį bendradarbiavimą ir, įvertinus galimybę, parengti taisykles, susijusias su laivų, kuriuos rengiamasi atiduoti į laužą, sąrašu.

5.4.2. Tarptautinėje atliekų vežimo teisėje yra pripažįstama, kad laivas gali tapti atliekomis, kaip numatyta Bazelio konvencijos 2 straipsnyje, ir tuo pačiu metu vis dar būti laikomas laivu pagal kitas tarptautines taisykles. Todėl neaišku, kada laivas tampa „atlieka“ ir ar prieš prasidedant išmontavimo procesui laivą galima laikyti „taršos šaltiniu“, o laivo savininką – „teršėju“. Laivybos įmonės laivus parduoda grynaisiais pinigais atsiskaitantiems pirkėjams, kurie dažnai pakeičia jų vėliavą ir išsiunčia į perdirbimo aikšteles, kur perdirbto plieno kainos už vieną vandentalpos be krovinio toną svyruoja nuo 150–700 JAV dolerių. Dauguma laivų savininkų su išmontavimo įmonėmis bendrauja (tiesiogiai ar netiesiogiai) retai. Tačiau jie, kartu su laivų statyklomis, turėtų užtikrinti, kad būtų pateikta informacija apie visas jų laivuose esančias pavojingas medžiagas ar sąlygas ir perduodami laivą turėtų apibūdinti bendrą jų būklę.

5.4.3. Paprastai laivai siunčiami išmontuoti, kai nebetinka naudoti komercinėms reikmėms. Vien laivo amžius neatspindi nei jo techninės būklės, nei komercinio naudingumo, kuris priklauso nuo kainų svyravimo krovinių rinkoje. Nors senesnių nei nustatyto amžiaus laivų sąrašą sudaryti nebūtų sudėtinga, kol neįsigalios TJO konvencija, bus nelengva nustatyti, kada laivus reikėtų išmontuoti ir imtis kontrolės priemonių. Bet kokiu atveju, senus ir labai pavojingus laivus reikėtų atidžiai tikrinti, kad iki išmontavimo būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis.

5.5. Laivų išmontavimo įmonių auditas ir sertifikavimas

5.5.1. Konvencijoje bus nustatytos vėliavos, uosto ir perdirbančios valstybių atsakomybės sritys. Joje nebus specialių nuostatų, taikomų objektų auditui ir sertifikavimui. Tačiau tokia sistema bus nustatyta papildomose gairėse ir ją kontroliuos laivus perdirbančiosios valstybės. TJO gairių tikslas gali būti praplėstas taip pat ir atitinkamais ISO standartais, kurie šiuo metu rengiami.

5.5.2. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos jūrų saugumo agentūra (EJSA) užsakė tyrimą (12) dėl integruotos valdymo sistemos (toliau – IVS) sertifikavimo modelio, pagal kurį būtų galima sertifikuoti laivų perdirbimo įmones nustatant, ar jos vykdo saugaus ir ekologiško perdirbimo veiklą. Europos IVS būtų galima naudoti kaip priemonę siekiant veiksmingiau įgyvendinti TJO konvenciją. Komitetas pažymi, kad tokia sertifikavimo procedūra turi būti pripažįstama tarptautiniu mastu, o tai užtikrinti galima tik taikant nepriklausomą patikrinimų mechanizmą.

5.6. Tvaraus finansavimo užtikrinimas

5.6.1. 2007 m. Komisija siūlė (13) ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikėtų skirti finansinę paramą ekologiško ES laivų išmontavimo objektams arba laivų savininkams, kurie siunčia savo laivus į ekologiškas aikšteles visiškai išmontuoti ar pašalinti iš jų kenksmingas medžiagas.

5.6.2. EESRK pažymi, kad remdamasi tyrimo rezultatais Komisija ketina įvertinti privalomos tarptautinės ekologiško laivų išmontavimo finansavimo sistemos („laivų išmontavimo fondo“) galimybę. Komitetas tikisi, kad tyrime bus atsižvelgta į principą „teršėjas moka“ ir Europos teisės aktų „gamintojo atsakomybės“ principą ir mano, kad saugaus ir tvaraus laivų išmontavimo finansavimo problemą išspręsime tik tada, kai bus priimtos atitinkamos nuostatos, kurios deramai atspindės visų susijusių šalių atsakomybę visą laivo eksploatavimo laikotarpį apimančioje atsakomybės grandinėje.

5.6.3. TJO jau įsteigė savanorišką Tarptautinį laivų perdirbimo fondą, kad įgyvendinant TJO techninio bendradarbiavimo veiklą būtų galima skatinti saugų ir ekologišką laivų perdirbimo valdymą. Laivų savininkus reikėtų raginti mokėti įmokas į šį fondą. Reikėtų toliau išanalizuoti, kaip toks fondas galėtų padėti siekti konvencijos tikslų. Tiems patiems tikslams skirtas ES fondas susidurtų su lėšų gavimo problema, nes subsidijos ekologiškai laivų išmontavimui nebūtų leidžiamos pagal ES teisę.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) COM(2008) 767 galutinis.

(2) COM(2007) 269 galutinis.

(3) OL C 120, 2008 5 16.

(4) P6_TA(2008)0222.

(5) Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų gabenimo per sienas kontrolės ir jų nukenksminimo.

(6) SEC(2008) 2847 – Komisijos tarnybų darbo dokumentas.

(7) OL C 211, 2008 8 19.

(8) Tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės (Reglamentas Nr. 782(2003) dėl draudimo naudoti laivuose organoalavo junginius).

(9) Belfaste įmonei „Harland and Wolff“ neseniai buvo suteikta atliekų tvarkymo licencija jūrų transporto priemonių ir jūrų uostų įrenginių išmontavimo srityje. Ji šiuo metu baigia išmontuoti ir perdirbti laivą „MSC Napoli“.

(10) Pereinamojo laikotarpio priemonės laivų savininkams, ketinantiems parduoti laivus perdirbti (BIMCO, IACS, ICS, INTERCARGO, INTERTANKO, IPTA, OCIMF).

(11) Baltijos ir tarptautinė jūrų taryba (angl. The Baltic and International Maritime Council – BIMCO).

(12) Tyrimas dėl laivų perdirbimo įmonių sertifikavimo, galutinė ataskaita, 2008 m. rugsėjo mėn.

(13) COM(2007) 269 galutinis.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/72

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse keleivinių automobilių bakus pildant degalų

COM(2008) 812 galutinis – 2008/0229 COD

(2009/C 277/14)

Pranešėjas Francis DAVOUST

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsniu, 2009 m. sausio 20 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse keleivinių automobilių bakus pildant degalų

COM(2008) 812 galutinis – 2008/0229 COD.

Žemės ūkio, kaimo plėtros, aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Francis Davoust.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 194 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. EESRK džiaugiasi, kad parengtas direktyvos pasiūlymas, kuriame tęsiami įsipareigojimai numatyti:

—	Teminėje oro taršos strategijoje;

—

Komisijos pasiūlyme, iš dalies keičiančiame Direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, kuriuo siekiama palengvinti sąlygas naudoti daugiau biodegalų ir visų pirma bioetanolio sušvelninant benzino garų slėgio reikalavimus. Komisija pripažino, kad dėl to galėtų padidėti išmetamas lakiųjų organinių junginių kiekis, ir nurodė, kad bus pateiktas pasiūlymas dėl II pakopos benzino garų grąžinimo (BGG) siekiant kompensuoti išmetalų kiekio padidėjimą;

—	pareiškimą, pridėtą prie naujos direktyvos dėl aplinkos oro kokybės, kuriame Komisija pripažino, kad norint pasiekti oro kokybės tikslus svarbu mažinti oro taršą šalinant pačią priežastį, ir kuriame ji pasiūlė keletą naujų taršos šaltinių mažinimo Bendrijos priemonių, tarp jų ir II pakopos BGG.

1.2. EESRK primena, kad Direktyva 94/63/EB siekiama, kad būtų grąžinami benzino garai, kurie priešingu atveju būtų išmesti į atmosferą saugant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines (vadinamasis I pakopos benzino garų grąžinimas). Degalinei priimant naują benzino kiekį išsiskiriantys benzino garai grąžinami į automobilinę cisterną arba mobiliąją talpyklą, o iš ten – į terminalą, kur jie gali būti perskirstomi.

1.3. EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą įmontuoti II pakopos BGG įrangą:

a.	visose naujose ir iš esmės modernizuotose degalinėse, kurių metinė apyvarta – didesnė negu 500 m3 benzino;

b.	visose naujose ir iš esmės modernizuotose degalinėse, kurių metinė apyvarta – didesnė negu 500 m3 benzino, ir esamose didelėse degalinėse (t. y. kurių metinė apyvarta viršija 3 000 m3);

c.	b variantas ir degalinėse, esančiose gyvenamuosiuose pastatuose arba po gyvenamosiomis patalpomis;

d.	c variantas ir taikyti visos II pakopos įrangos automatinę stebėseną – jei įranga veiktų netinkamai, benzino pardavimas būtų ribojamas.

1.4. Išsamus šių variantų vertinimas pateikiamas prie šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime. Jis bus pateiktas interneto svetainėje (1).

1.5. Taigi, iš dalies pakeitus 3, 4 ir 5 straipsnius, EESRK rekomenduoja priimti šią direktyvą.

2. Bendrosios pastabos

2.1. Šis teisės akto pasiūlymas susijęs su benzino garų, į atmosferą išmetamų degalinėse papildant keleivinius automobilius degalais, grąžinimu (vadinamuoju II pakopos benzino garų grąžinimu, BGG).

2.2. EESRK gerai suvokia, kad benzine esančių lakiųjų organinių junginių išmetimas prisideda prie vietos ir regionų oro kokybės problemų (susijusių su benzenu ir ozonu), kurioms spręsti Bendrijos lygiu nustatyti oro kokybės standartai ir tikslai. Troposferos ozonas – visose valstybėse pasitaikantis teršalas ir trečios pagal svarbą šiltnamio dujos. O benzenas yra kancerogeniškas žmonėms. Angliavandeniliai skirstomi į daugelį grupių, kurios tarpusavyje skiriasi molekuline struktūra: linijinė, ciklinė ir t. t. Aromatiniai angliavandeniliai yra nesotieji ciklinės struktūros angliavandeniliai, kurių pagrindą sudaro šeši anglies atomai. Svarbiausias iš jų – benzenas C6H6. Siekdami apsaugoti žmonių sveikatą Europos Parlamentas ir Komisija nustatė Europos ribinę vertę. Vidutinė metinė vertė 2006 m. siekė 9 µg/m3, o 2010 m. užsibrėžtas tikslas – 5 µg/m3. Taigi EESRK ypatingai rūpi ne tik reguliariai degalinėse besipilančių degalus vartotojų, bet ir tokiose vietose nuolat dirbančių darbuotojų apsauga.

2.3. Benzino garų išlakos iš transporto priemonių bakų arba degalų pildymo metu išsiskiriančios išlakos yra pagrindiniai šių išmetalų šaltiniai. Neseniai atlikti direktyvos dėl degalų kokybės daliniai pakeitimai, kuriais remiantis į benziną galima įmaišyti didesnį etanolio kiekį, pabrėžia šių išmetalų problemą, kadangi dėl jų didėja garų slėgis stacionariosiose talpyklose. Todėl laikas ieškoti naujų būdų šiems išmetalams mažinti.

2.4. EESRK primygtinai rekomenduoja Komisijai nedelsiant išnagrinėti galimybę pakeisti transporto priemones taip, kad būtų galima sulaikyti ir grąžinti benzino garus netgi į transporto priemonių talpyklas – tokie reikalavimai jau taikomi JAV, ir šiuo klausimu pateikti pasiūlymų.

2.5. Be to, EESRK pritaria dabartiniams Komisijos pasiūlymams, kuriais siekiama mažinti pildant automobilių bakus degalais išmetamų benzino garų kiekį.

2.6. EESRK pabrėžia, kad dabartinė benzino garų grąžinimo praktika pildant automobilių bakus degalais valstybėse narėse skiriasi. Todėl, Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą taikyti Sutarties 175 straipsnį siekiant Europos lygiu užtikrinti benzino garų grąžinimo pildant automobilių bakus degalais būtiniausių standartų laikymąsi kartu paliekant valstybėms narėms galimybę nustatyti griežtesnius standartus, jei jos to pageidauja.

2.7. Benzino garų grąžinimas laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines (vadinamasis I pakopos benzino garų grąžinimas) jau yra vykdomas remiantis Direktyva 94/63/EB.

2.8. EESRK mano, kad II pakopos benzino garų grąžinimas aplinkos oro kokybės požiūriu yra akivaizdžiai nuoseklus siekis.

2.9. Be to, EESRK pastebi, kad šis pasiūlymas atitinka šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą ir dera su trimis Lisabonos strategijos ramsčiais. Šis pasiūlymas skatina technologijų, kurios būtinos siekiant užtikrinti II pakopos benzino garų grąžinimą, poreikį ir plėtojimą.

3. Konkrečios pastabos

3 straipsnis

Degalinės

3.1. 1 punktas

3.1.1. Pirmajame sakinyje paaiškinti žodį „planuojama“. Iš tiesų, EESRK mano, kad labai sunku būti įsitikinus, kad degalinės atidarymo metu apyvarta bus tokia, kokia planuojama projekte.

3.1.2. EESRK norėtų po žodžių „500 m3 per metus“ tekstą papildyti tokiu sakiniu: „Degalinė privalo deklaruoti savo apyvartą per tris mėnesius nuo jos atidarymo“.

3.1.3. EESRK manymu, bet kuri nauja degalinė, kurios apyvarta mažesnė nei 500 m3, turi pranešti apie apyvartos padidėjimą, jei degalinės metinė apyvarta viršija 500 m3 ribą. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo metų, einančių po tų, per kuriuos užfiksuotas realus šios ribos viršijimas, pradžios. Tokiu atveju įranga turi būti įdiegta per šešis tų pačių metų mėnesius.

3.1.4. Antrąjį sakinį papildyti tekstu „įmonei nepriklausančiomis patalpomis“. Iš tiesų, kartais gali būti įrengti biurai, kuriuose dirbama, kad būtų užtikrinamas geras degalinės veikimas.

3.1.5. Taigi, pirmojo punkto redakcija būtų tokia:

„Valstybės narės užtikrina, kad visos naujos degalinės įdiegtų II pakopos benzino garų grąžinimo sistemą, jei faktinė arba planuojama jų apyvarta didesnė negu 500 m3 per metus. Degalinė privalo deklaruoti savo apyvartą per tris mėnesius nuo jos atidarymo. Bet kuri nauja degalinė, kurios apyvarta mažesnė nei 500 m3, turi pranešti apie apyvartos padidėjimą, jei jos metinė apyvarta viršija 500 m3 ribą. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo metų, einančių po tų, per kuriuos užfiksuotas realus šios ribos viršijimas, pradžios. Tokiu atveju įranga turi būti įdiegta per šešis tų pačių metų mėnesius. Tačiau, nepaisant faktinės arba planuojamos apyvartos, II pakopos benzino garų grąžinimo sistemą įdiegia visos naujos degalinės, esančios po įmonei nepriklausančiomis patalpomis, kuriose nuolat gyvenama arba dirbam.“

3.2. 2 punktas

3.2.1. EESRK mano, kad reikėtų aiškiau apibrėžti sąvoką „iš esmės modernizuojamos“. Komitetas mano, kad esminiu pokyčiu turėtų būti laikomas, pavyzdžiui, tiekimo ir pildymo įrangos našumo padidėjimas 20 proc. lyginant su ankstesniu našumu arba perėjimas nuo prižiūrimos savitarnos degalinės prie savitarnos degalinės be priežiūros.

3.2.2. EESRK prašo nevertinti kaip esminio modernizavimo, t. y. esminio pokyčio, savitarnos degalinės iškabos pakeitimo, tradicinės degalinės pakeitimo prižiūrima savitarnos degaline, įrangos pritaikymo prie galiojančių teisės aktų reikalavimų.

3.2.3. Taigi, antrojo punkto redakcija būtų tokia:

„Valstybės narės užtikrina, kad visos esamos degalinės, kurių apyvarta didesnė negu 500 m3per metus ir kurios iš esmės modernizuojamos, modernizavimo metu įdiegtų II pakopos benzino garų grąžinimo sistemą. Esminiu pokyčiu turėtų būti laikomas, pavyzdžiui, paskirstymo ir pildymo įrangos našumo padidėjimas 20 proc. lyginant su ankstesniu našumu arba perėjimas nuo prižiūrimos savitarnos degalinės prie savitarnos degalinės be priežiūros. EESRK prašo esminiu modernizavimu, t. y. esminiu pokyčiu, nelaikyti savitarnos degalinės iškabos pakeitimo, tradicinės degalinės pakeitimo prižiūrima savitarnos degaline, įrangos pritaikymo prie galiojančių teisės aktų reikalavimų. “

3.3. 3 punktas

3.3.1. EESRK rekomenduoja įterpti tokį tekstą: „Visos degalinės, kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 3 000 m3, turi pranešti apie apyvartos padidėjimą, jei per kalendorinius metus ji viršija 3 000 m3.“ Tokiu atveju įranga turi būti įdiegta per šešis tų pačių metų mėnesius.

3.3.2. Taigi, trečiojo punkto redakcija būtų tokia:

„Valstybės narės užtikrina, kad esamos degalinės, kurių apyvarta didesnė negu 3 000 m3 per metus, įdiegtų II pakopos benzino garų grąžinimo sistemą ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Visos degalinės, kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 3 000 m3, turi pranešti apie apyvartos padidėjimą, jei per kalendorinius metus ji viršija 3 000 m3. Tokiu atveju įranga turi būti įdiegta per šešis tų pačių metų mėnesius. “

4 straipsnis

Mažiausias leistinas benzino garų grąžinimo lygis

3.4. 1 punktas

3.4.1. EESRK siūlo vietoje 85 proc. nustatyti 90 proc. Kaip kuriose valstybėse toks procentas jau nustatytas.

3.4.2. Taigi, pirmojo punkto redakcija būtų tokia:

„Valstybės narės užtikrina, kad II pakopos benzino garų grąžinimo sistemų angliavandenilių sugaudymo veiksmingumas būtų 85 90 proc. arba didesnis.“

3.5. Naujas punktas

3.5.1. EESRK rekomenduoja aiškiau apibrėžti II pakopos benzino garų grąžinimo įrangą.

5 straipsnis

Periodinis tikrinimas ir atitiktis reikalavimams

3.6. 1 punktas

3.6.1. EESRK mano, kad degalinių, kuriose įrengtos automatinės stebėsenos sistemos, metinė kontrolė yra būtina dar ir todėl, kad nukrypimai atsiranda nesant operatoriaus.

3.6.2. Taigi, pirmojo punkto redakcija būtų tokia:

„Valstybės narės užtikrina, kad angliavandenilių sugaudymo veiksmingumas būtų tikrinamas bent kartą per metus, jei degalinėje įrengta automatinės stebėsenos sistema. “

3.7. 2 punktas

3.7.1. EESRK siūlo išbraukti pirmąjį sakinį.

3.7.2. Jis rekomenduoja antrojo sakinio tekstą „ir automatiškai sustabdomas benzino tiekimas iš netinkamai veikiančio benzino išdavimo įtaiso, jei defektas nepašalinamas per 7 dienas“ pakeisti taip: „gavus signalą apie blogą II pakopos benzino garų grąžinimo sistemos veikimą degalų tiekimas sustabdomas, jei sistema nepataisoma per 72 val.“

3.7.3. 7 dienų laikotarpis yra pernelyg ilgas. Šią nuostatą taip pat reikėtų taikyti ir prižiūrimų degalinių atveju.

3.7.4. Taigi, antrojo punkto redakcija būtų tokia:

„Įdiegus automatinės stebėsenos sistemą, valstybės narės užtikrina, kad angliavandenilių sugaudymo veiksmingumas būtų tikrinamas bent kartą per trejus metus. Automatinės stebėsenos sistema automatiškai nustatomi nukrypimai nuo teisingo II pakopos benzino garų grąžinimo sistemos ir pačios automatinės stebėsenos sistemos veikimo ir, apie nukrypimus pranešama degalinės eksploatuotojui ir automatiškai sustabdomas benzino tiekimas iš netinkamai veikiančio benzino išdavimo įtaiso, jei defektas nepašalinamas per 7 dienas. Gavus signalą apie blogą II pakopos benzino garų grąžinimo sistemos veikimą degalų tiekimas sustabdomas, jei sistema nepataisoma per 72 val.“

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) http://ec.europa.eu/environment/air/transport/petrol.htm

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/75

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

COM(2008) 780 galutinis/2 (1) – 2008/0223 (COD)

(2009/C 277/15)

Pranešėjas Algirdas ŠIUPŠINSKAS

2009 m. sausio 27 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

COM(2008) 780 galutinis/2 - 2008/0223 (COD).

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 147 nariams balsavus už, 1 - prieš ir 2 susilaikius.

1. Rekomendacijos

1.1. EESRK pritaria EK parengtam direktyvos (EPBD – Energy performance of buildings) tobulinimo projektui, tačiau su tam tikromis išlygomis: direktyvoje turi būti keliamos tokios atnaujinimo sąlygos, kad pastatas taptų naudingesnis ne tik dėl mažesnio energijos suvartojimo, bet ir dėl to kad sumažėtų sąskaitos už energiją.

1.2. Valstybės narės turi stebėti, kad, atnaujinant pastatus, padidinus jų energinį naudingumą, mažėtų ne tik energijos suvartojimas, bet ir su energija siejamos sąnaudos, kaip numatyta ES politiniuose tiksluose.

1.3. Remiantis šia direktyva priimtose nacionalinėse nuostatose, turi būti atsižvelgiama į šalies architektūros ir pastatų konstrukcijos ypatumus – šildymo, vėsinimo, ventiliacijos, apšvietimo, mechaninių sistemų (liftai ir pan.) energijos sąnaudas, taip pat sąnaudas karštam vandeniui ruošti, šaltam vandeniui bei kanalizacijai.

1.4. EESRK pritaria rekomendacijai prieš pradedant statybą atlikti techninių galimybių tyrimą dėl:

—	atsinaujinančių energijos šaltinių šilumos ir elektros gamybai,

—	bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) ir galbūt trigeneracijos,

—	centralizuoto šildymo ir vėsinimo,

—	šilumos siurblių,

—	geoterminės energijos (horizontalios ir vertikalios sistemos).

1.5. EESRK pabrėžia, kad svarbu, kad valstybės narės dėtų daugiau pastangų ir aktyviau organizuotų darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą tvarios statybos srityje, o pastatų sektoriaus atstovai – atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo srityje.

1.6. EESRK ypač vertina tai, kad pasiūlyme priimti direktyvą atkreiptas dėmesys į viešąjį sektorių kaip pažangos visame statybų sektoriuje varomąją jėgą.

1.7. Valstybės narės ir vietos institucijos raginamos aktyviau ir racionaliau panaudoti Europos investicijų banko lėšas, skirtas skatinti „trečiosios šalies finansavimą“ (2), už kurį atsakingos energetinių paslaugų bendrovės (EPB).

1.8. Šildymo, ventiliacijos bei oro kondicionavimo sistemų pakartotinis tikrinimas turėtų vykti reguliariai, valstybių narių sprendimu ir atsižvelgiant į šio tikrinimo sąnaudas. Inspekcijos rekomendacijose turėtų būti įrašomi ne tik galimi patobulinimai, bet ir saugaus sistemų darbo reikalavimai.

1.9. Naujos redakcijos direktyvos projekte numatyta, kad valstybės narės privalės taikyti sankcijas ir baudas. EESRK mano, kad jos turėtų būti skirtingos viešojo ir privataus sektorių vartotojams, o jų dydis nustatomas taikant subsidiarumo principą. Be to, jei Bendrijos reikalavimų nepaisymas yra pažeidimas, jis turėtų būti laikomas pažeidimu visos Bendrijos lygmeniu ir jo apibrėžtis turėtų būti pateikta direktyvoje.

1.10. EESRK mano, kad valstybės narės turėtų teikti gyventojams su būsto atnaujinimu susijusią techninę paramą.

1.11. Visoms ES naujosioms valstybėms būdinguose tipinių namų rajonuose esančių pavienių daugiabučių namų bendrijoms būtų sunku parengti visų tipinių namų sertifikatus. Šie sertifikatai, grindžiami kito tipinio daugiabučio pastato įvertinimu (3), leistų sutaupyti atnaujinimui skirtų lėšų ir sumažinti administracinių procedūrų skaičių.

1.12. Be to, pavienių tipinių daugiabučių namų gyventojai miesto savivaldybėje galėtų rasti su atnaujinimo kreditavimu, statybos ranga, technine priežiūra, pastatų sertifikavimu ir kitais klausimais susijusius sprendimus taikant vieno langelio principą.

1.13. EESRK mano, kad naujoji direktyva per palyginti trumpą laiką ne tik padės sumažinti išmetamą CO2 kiekį, bet ir turės teigiamo socialinio poveikio, pavyzdžiui:

—	sumažės energijos poreikis,

—	pagerės nepalankioje padėtyje esančių šeimų gyvenimo lygis,

—	naudinga ilgalaikiams bedarbiams.

1.14. EESRK siūlo visiškai suderinti naujas nuostatas dėl langų rėmų ir statybinių medžiagų ženklinimo ir direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo nuostatas.

1.15. EESRK mano, kad jei gyvenamasis daugiabutis pastatas griaunamas dėl to, kad jo energinis atnaujinimas neįmanomas, valdžios institucijos privalo konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, o gyventojams turi būti suteikti pakaitiniai būstai. Kiekvienos direktyvoje numatytos priemonės įgyvendinimo atveju į techninius reikalavimus turi būti įtrauktas punktas dėl konsultavimosi su pilietinei visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis, o valstybėse narėse, kuriose jos įsteigtos, turėtų vykti reguliarios konsultacijos su nacionalinėmis ESRT (4).

2. Įžanga

2.1. EESRK jau yra parengęs tam tikrą skaičių svarbių nuomonių apie išmetamo CO2 kiekio mažinimą, energijos taupymą, siejamą su bendrąja ES politika bei pastatų ir jų įrangos energine kokybe. Naujai statomuose pastatuose pagal ES norminių dokumentų reikalavimus pasiekiama apčiuopiamų rezultatų, kuriuos pirmiausia pajunta vartotojas, o tuo pačiu laimi visa valstybė. Tarp kitų pažymėtinos TEN/227, 263, 283, 274, 286, 309, 269, 299, 311, 332, 341 (5) ir kitos nuomonės.

2.2. Tačiau dvylikoje naujų valstybių narių, joms įstojus į ES, teisės aktai praktikoje pradėti taikyti gerokai vėliau, taigi, pastatų energinio naudingumo požiūriu šios valstybės atsilieka palyginti su senosiomis valstybėmis narėmis, o turimas gyvenamųjų ir administracinių pastatų fondas toli gražu neatitinka direktyvos būtiniausių reikalavimų.

2.3. EESRK nuomonė dėl pačios direktyvos jau buvo pareikšta 2001 m. spalio 17d (6). Taigi šioje nuomonėje yra nagrinėjama COM(2008)780 galutinis pasiūlyta Direktyvos 2002/91/CE nauja redakcija ir siekiama pabrėžti su direktyvos nagrinėjama sritimi susijusius naujųjų ES valstybių ypatumus.

2.4. Galima tik pasidžiaugti, kad tarp ES politikos tikslų yra paminėta tikimybė padidinti komfortą piliečiams ir sumažinti jiems sąskaitas už energiją.

2.5. Galiojančia direktyva jau yra apibrėžta:

—	naujų ir atnaujinamų pastatų naudingumo skaičiavimo metodika,

—	energinio naudingumo reikalavimų nustatymas,

—	energinio naudingumo sertifikavimas,

—	šildymo katilų ir šildymo sistemų tikrinimas,

—	oro kondicionavimo sistemų tikrinimas.

2.6. Tačiau direktyvos naujos redakcijos rengėjai, pasitelkę autoritetingų institucijų argumentus, randa būdų, kaip ir ką galima pagerinti kryptingai dirbant.

3. Bendrosios pastabos

3.1. Gyvenamųjų ir komercinės paskirties ES pastatų sektoriuje sunaudojama apie 40 % viso energijos kiekio ir tiek pat išmetama CO2. Atitinkamai jame sukuriama apie 9 % BVP (apie 1 300 milijardų eurų), apie 7–8 % (EC summary) ES darbo vietų (apie 15–18 milijonų; iš viso dirbančiųjų 225,3 milijonai pagal Eurostatą). 40 % pastatų priklauso viešajam sektoriui, o 74 % pastatų yra mažesnio nei 1 000 m2 ploto.

3.2. Šiuo metu visuomenė vis didesnį dėmesį skiria:

—	aplinkos apsaugos problemoms,

—	vartotojų sveikatai (pavyzdžiui, patalpų oro kokybė, prieinamumas senyvo amžiaus žmonėms ir pan.),

—	būsto patogumui,

—	elektros įrangos sistemų ir šildymo sistemų veiksmingumui. Sektorių reglamentuoja daug dažnai viena kitai prieštaraujančių taisyklių (7).

3.3. Pilietinė visuomenė turėtų įvertinti, ekonominį direktyvos poveikį, siūlymų tinkamumą ir būsimą jų poveikį iš įvairių konkretaus regiono suinteresuotų subjektų ir visuomenės ilgalaikio požiūrio pozicijų.

3.4. Pastatų energinis sertifikavimas yra ne tik priemonė, padedanti priskirti pastatą energinio naudingumo klasei, bet ir akstinas ieškoti naujų projektavimo sprendimo būdų.

Statybų sektoriuje pradėjus veiksmus klimato kaitos problemoms spręsti, jis tapo svarbiu naujų darbo vietų kūrimo ir užimtumo šaltiniu.

3.5.1. Direktyva 2002/91/EB ir siūloma nauja jos redakcija gali sudaryti galimybę per metus sukurti per 60 000 naujų darbo vietų 15 senųjų valstybių narių ir apie 90 000 12 naujų ES valstybių narių.

3.5.2. Įgyvendinant priemones, skirtas aukštai energinei kokybei pasiekti (pastatų, kurių energijos suvartojimas siekia 50 kWh/m2 per metus), būtų galima per metus ES sukurti per 1 000 000 naujų darbo vietų (8) (tai sudaro 10 proc. užimtumo šiame sektoriuje).

3.5.3. Šiuo metu pastatų sektoriuje dirba nepakankamai darbuotojų, kurie turėtų kvalifikaciją diegti reikiamas technologijas, kad būtų galima pasiekti aukštą energinio naudingumo lygį. Direktyvoje siūloma užtikrinti darbuotojų mokymą ir parengti darbuotojus, gebančius dirbti „tvarių pastatų“ sektoriuje.

3.6. Būtent žvilgsnis į ateitį mūsų atveju yra svarbus, nes INT/ 415 (9) nuomonės 3.4 punkte EESRK pateikė idėją, taikytiną bet kuriam teisiniam dokumentui. Tai reiškia, kad teisinis aktas turi būti: suprantamas, prieinamas, priimtinas, vykdytinas. Turint omeny techninius direktyvos aspektus, prie to galima pridurti – pateiktas laiku, įvykdomas, realus.

3.7. TEN/299 (10) nuomonės 2.1.3 punkte pateikiami skaičiai, kad prastai įrengtuose gyvenamuosiuose būstuose vien šildymo sąnaudos per metus siekia 180 kWh/m2. Pranešėjo ir eksperto turimais duomenimis tipiniuose Baltijos šalių ir panašiu laikmečiu statytuose kaimyninių šalių būstuose vidutinės energijos sąnaudos šildymui yra apie 150 kWh/m2 per metus. Patirtis parodo, kad, atnaujinus ir apšiltinus pastatus, sąnaudos, esant vienodoms klimato sąlygoms, gali būti sumažintos dvigubai. Be to, vien vilkėdami megztinį kambario temperatūrą galėtume sumažinti 1–2 laipsniais.

3.8. Esamą ES situaciją apibūdinantys norminiai Europos Bendrijos dokumentai yra išvardinti TEN/299 (10) nuomonės 3.1 punkte.

3.9. Aplinkos GD ir INT skyrius šiuo metu rengia svarbius teisės aktus, susijusius su tam tikrų sudedamųjų būsto dalių, kurios pačios energijos negamina, tačiau padeda mažinti jos suvartojimą (langai, sienos, integruota buitinė technika), ženklinimu.

3.10. Naujos nuostatos arba esamų nauja redakcija galėtų padėti gerokai sumažinti pastatuose sunaudojamą energiją.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Naujoje direktyvos redakcijoje numatyti šie svarbiausi pakeitimai:

—	išplėsta direktyvos taikymo sritis. Sertifikavimas bus taikomas visiems pastatams. Reikėtų priminti, kad mažesni negu 1 000 m2 pastatai sudaro 74 proc. visų ES esančių pastatų.

—	plačiau taikyti ir skatinti sertifikavimą viešajame sektoriuje,

—	stiprinti pastatų energinio naudingumo sertifikatus išduodančių specialistų vaidmenį, kaip numatyta direktyvoje,

—	valstybės narės turi nustatyti naujas konkrečias priemones, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos finansuoti su energinio naudingumo didinimu susijusias investicijas,

—	skirti daugiau dėmesio su oro kondicionavimu susijusioms problemoms,

—	nuolat atnaujinti CEN energinio naudingumo standartus.

4.2. Direktyvos konstatuojamosios dalies 6 punkte pateikti pastatų energinių sąnaudų procentiniai skaičiai yra akivaizdžiai didesni šalto klimato šalyse, todėl atnaujintos direktyvos 8 punkte pagrįstai siūloma atsižvelgti į klimato ir vietos sąlygas, ypač skirstant investicijas.

4.3. EESRK pritaria 10 straipsnio nuostatoms, kad išduodant sertifikatą būtų remiamasi bendru viso daugiabučio pastato su bendra šildymo sistema sertifikavimu arba kito tipinio to paties daugiabučio pastato buto įvertinimu, tačiau ES šalys galėtų taikyti ir daugiau tipinių daugiabučių pastatų sertifikavimo procesą lengvinančių taisyklių.

4.4. Būsto energinio naudingumo sertifikatai pagal 10 straipsnį privalomi ar savanoriški, jeigu jais galima pasikliauti, daro būstą patrauklesnį būsimam savininkui ar nuomininkui. Kad sertifikatų patikimumas būtų užtikrintas, B1 siūlymas rengti atsitiktinius sertifikatų patikrinimus, EESRK manymu, yra priimtinas bei rekomenduotinas taikyti, tačiau tai neturėtų tapti sankcijų procedūra pagal 22 straipsnį. Pageidautina, kad naujai pastatyto būsto sertifikatas taptų jo ilgalaikės energinės kokybės garantiniu dokumentu. Naujai sumontuotos šildymo sistemos sertifikatą nepriklausomas ekspertas (16 straipsnis) turėtų išduoti kartu su šildymo sistemas instaliavusiu rangovu.

4.5. EESRK pritaria direktyvos nuostatoms dėl sertifikuojamų 20 kW (13 straipsnis) galios šildymo sistemų bei 12 kW (14 straipsnis) galios vėdinimo sistemų slenksčio. ES valstybės narės savo regionuose galėtų nustatyti šildymo sistemoms skirtingo lygio slenksčius ir tikrinimų periodiškumą atsižvelgiant į tai, koks kuras naudojamas –iškastinis ar atsinaujinantis. Tuo tarpu atsitiktinė inspektorių aktų kokybės patikra turėtų būti atliekama pagal 17 straipsnį, tačiau lieka neaišku, ar eksperto rekomendacijos patobulinti sistemą bus privalomos ar liks tik kaip šauksmas dykumoje, ar „finansinės pasekmės“ pagal 19 straipsnį taps sankcijomis. Valstybių narių įstatymai turėtų leisti tikrintojams lankytis privačiose valdose šildymo sistemų tikrinimo reikalais.

4.6. Gamintojo prekybai pateikiamo šildymo katilo energinis naudingumas yra sertifikuojamas specializuotoje laboratorijoje pagal standarto reikalavimus, efektyvumas įrašomas į katilo etiketę. Taip išvengiama klaidinančios reklamos, garantuojama kokybė. Konkrečiomis sąlygomis dirbančio katilo vėlesnės reguliariosios arba savanoriškos patikros rekomendacijos skatintų savininką siekti katilo naudingumo, orientuojančio į techninių katilo galimybių maksimumą.

4.7. Palyginus visas atnaujintoje direktyvoje pateiktas nuostatas galima teigti, kad jos yra vertos dėmesio, prasmingos, o dokumento rengėjų siūlomi pastatų energinio naudingumo didinimo būdai neprieštarauja vienas kitam ir gali būti įgyvendinami lygiagrečiai.

4.8. Energijos sąnaudų orientyrai bei metodika pagal direktyvos 5 straipsnį ir D1 variantą (summary of Commission working document) ES mastu yra reikalingi, nes šiuo metu tos pačios įvairiose šalyse išmatuotos sąnaudos kWh/m2 per metus yra sunkiai palyginamos dėl klimato ypatumų. Nustačius regionines orientacines vertes, turėtume jose atskirai atskleisti energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui. Orientacines rodiklių vertes būtų tikslinga nustatyti ne pagal lauko oro temperatūrą, o pagal būdingą valstybėms narėms šildymo ir vėsinimo dienolaipsnių (angl. heating degree-days, cooling degree-days) skaičių, kuris geriau atspindi klimato įtaką energijos suvartojimui negu lauko oro vidutinė temperatūra.

4.9. Be abejo, pagrindiniai energinio naudingumo skaičiuotės parametrai, turi būti vienodi (ne jų skaitmeninės vertės) visose ES valstybėse, taip pat turi būti vienoda skaičiuotės metodika. Tačiau tokie skaičiavimai vargu ar parodys valstybės lygį: optimalus tas lygis ar žemesnis už optimalų, nes lygį lemia daug kitų (ne klimatinių) ekonominių laisvos rinkos parametrų.

4.10. Pasenusių, laikinų ar prasčiausių energinių rodiklių pastatų pagal 4 straipsnį (ir D3variantą) atnaujinimo rezultatai yra geriausiai matomi ir labiausiai apčiuopiami. Tačiau kita vertus, prasčiausios kokybės pastatai dažniausiai yra seni ir fiziškai nusidėvėję. Neverta skatinti tokius pastatus atnaujinti pasitelkus valstybės paramą, jei sunaudotų lėšų atsipirkimo trukmė akivaizdžiai didesnė už numatomą pastato naudojimo trukmę. Toks atnaujinimo planavimas turėtų neigiamų pasekmių. Blogiausių pastatų atrankai atnaujinimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

4.11. Kadangi namų su nuliniu išmetimo rodikliu apskritai nebūna (9 straipsnis), neturėtume perlenkti lazdos, todėl, EESRK manymu, labiau taikytinas yra švelnusis variantas, leidžiantis valstybėms narėms improvizuoti renkantis optimalius sprendimus, o nulinio išmetimo rodiklio siekti tik kaip ateities idealo.

4.12. Vertėtų priminti dabartinius, taip vadinamus „pasyvius“ namus, kurių energijos poreikis siekia mažiau nei 15 kWh/m2 per metus, ir A kategorijos namus, kurių energijos poreikis – 30 kWh2/m per metus.

5. Išvados

5.1. EESRK mato gerą energijos taupymo perspektyvą direktyvos pataisų autorių išvadose, kad direktyvos išplėtimas būsiąs naudingas realizuojant pastatų energijos taupymo potencialą.

5.2. EESRK mano, kad su 8 milijardais eurų metinių investicijų pasiekti direktyvos pataisomis nustatytą tikslą ir pinigais išreikštą efektą vargu ar pavyks, nes vien iš naujųjų ES valstybių pavyzdžio galima spręsti, kad atnaujinimo darbų apimtys yra gerokai didesnės. Atnaujinimo kainas ir apimtis lemia tam tikri nuo direktyvos nuostatų nepriklausantys faktoriai.

5.3. Apimtis ir poreikį Lietuvoje iliustruoja skaičiai: senų, neekonomiškai naudojančių energiją gyvenamųjų pastatų yra apie 40 tūkstančių, o įvairūs energijos sąnaudas mažinantys patobulinimai atlikti apie 600 esamų namų (dažniausiai keičiami langai), kompleksiškai atnaujintų yra apie 60. Įvairių šaltinių duomenys skiriasi, bet visi rodo, kad atsilikimas nuo planų yra didžiulis. Taigi, darbuojantis tokiais tempais, atnaujinimo darbai užsitęstų 100 metų. Net pagal esamą direktyvą atnaujinimas nėra įsibėgėjęs.

5.4. Finansinės priežastys. Būdingas pavyzdys: Lietuvos sostinei Vilniui tiekiančios šilumą kompanijos „Vilniaus energija“ duomenimis 60 m2 buto namo šildymui ir karšto vandens ruošimui sunaudojama apie 200 kWh/m2 per metus, iš jų šildymui apie140 (11) kWh/m2 per metus. Apšiltinus namą ir sutaupius 50 procentų šilumos šildymui, kai kaina 0,072 €/kWh, gyventojai per metus sutaupytų 5,07 €/m2 arba 304,2 €. Vilniaus savivaldybės duomenis daugiabučio namo kompleksinis atnaujinimas atsieina vidutiniškai 165 (12) €/m2. Jei atnaujinimui skolintos lėšos grąžinamos per 20 metų, tada tokio buto gyventojai kiekvieną mėnesį turėtų mokėti ne mažiau kaip po 41,3 €/mėn. Apklausa rodo, kad tik 5 % gyventojų linkę tiek skirti per mėnesį.

Valstybės biudžetas nėra pajėgus bendrai finansuoti šiluminį pastatų atnaujinimą: iki 2008 m lapkričio šiam tikslui nuo 2004 metų, kai buvo patvirtinta daugiabučių namų modernizavimo programa, tam skirta 37,3 mln. EUR, tai yra 1/200 metinio biudžeto (13). Todėl atnaujinta direktyva, kurią priims EP, palankus stuktūrinių fondų perpaskirstymas pagal Parlamentui pateiktus pasiūlymus (EP narė Silvia-Adriana Ticau, RO) sukeltų pagyvėjimą atnaujinimo procese.

5.5. Psichologinės ir teisinės priežastys. Energijos sąnaudas iš esmės sumažina tik pastato apšiltinimas, tačiau jo atsipirkimo trukmė yra kelios dešimtys metų. Tai žmogaus gyvenimo trukmės požiūriu yra neprognozuojamai ilgas laiko tarpas. Jauni nežino, kur gyvens po 20 metų, artėjantys prie 60 metų abejoja, ar dar gyvens po 20 metų, abi šios gyventojų grupės nesuinteresuotos atnaujinimu (iš viso apie 20 procentų gyventojų (14)). Prie jų dar pridėkime nepasiturinčius gyventojus, kuriems šildymo išlaidos iš dalies kompensuojamos. Argumentas, kad atnaujinimas padidina būsto vertę, silpnėja. Pastatui pasenus ir jį nugriovus, būsto savininkas lieka be pastogės ir dažnai be nuosavybės teisės į po pastatu esančią žemę, jeigu jos anksčiau neišpirko. Situaciją pagerins atnaujintos direktyvos 19 straipsnis, kuriame yra įrašytos priemonės dėl informacijos teikimo savininkams ir nuomininkams net per Bendrijos programas.

5.6. Tarp vartotojų yra paplitusi pastatų šiluminiam atnaujinimui nepalanki nuomonė, kad atliekant atnaujinimą, būsto savininkai užsikrauna ilgalaikę skolą, kurios, pablogėjus ekonominei situacijai, gali neįstengti grąžinti; energijos tiekėjų pajamos iš atnaujinto namo nekinta arba net išauga pareguliavus tarifus, kuriems įtaką daro nelegalus lobizmas ir korupcija. Tam tikras pagrindas tokiai nuomonei susidaryti yra tai, kad centralizuoto šilumos tiekimo, kuris vyrauja naujose ES šalyse įmonės, siekdamos viršpelnių mažėjant šilumos suvartojimui, didina šilumos kainą visiems, tarp jų ir atnaujintiems pastatams; šios problemos sprendimas nebuvo aiškus. Įdiegus atnaujintos direktyvos išplėstines nuostatas dėl privalomojo energiją naudojančių įrenginių sertifikavimo, gerinant apskaitą, taikant sankcijas pagal 22 straipsnį už pažeidimus, bus įmanoma techninėmis ir administracinėmis priemonėmis pašalinti vartotojų nuogąstavimus.

5.7. Dėl plataus masto atnaujinimo bus sutaupoma pastatų šiluminė energija, bet laukiamo CO2 išmetimo sumažėjimo gali nebūti. Tiekiant šiluminę energiją iš kogeneracinių jėgainių šiluma tiekiama utilizavus elektros gamybos atliekas. Sumažinus šilumos suvartojimą, dalis nesunaudotos šilumos gali būti panaudojama naujai statomų namų apšildymui, todėl anglies dioksido išmetimas pristabdomas.

5.8. Neturėdami valstybės garantijų, paramos ir perspektyvų, vartotojai yra nusiteikę pesimistiškai. Be to, nei dabartinė, nei patobulinta direktyva neužtikrina vieno langelio principo atnaujinimo procese, kurio tikisi visi suinteresuoti asmenys ir vartotojai. Abejonių vartotojams kelia reikalavimas (11.3 ir 11.4) pateikti sertifikatą parduodant ar išnuomojant butą daugiabučiame name, kai energijos sąnaudos matosi iš apmokėtų sąskaitų, ir abi sutarties šalys su tuo sutinka. Tai papildomos išlaidos.

5.9. Yra daugybe žmogaus sukurtų statybai skirtų medžiagų (15) (16), leidžiančių pasirinkti tinkamiausias. Tačiau staiga metus į rinką milžiniškus atnaujinimui skirtus investicijų srautus statybų sektoriui atgaivinti, skubant tas lėšas įsisavinti, gali silpnėti patikimų medžiagų atranka. Tačiau direktyvos nuostatos dėl nepriklausomų ekspertų ir nepriklausomos kontrolės sistemos (16 ir 17 straipsniai), kiek išplėtus jų kompetenciją, neleistų patekti nekokybiškiems produktams.

2009 m. gegužės 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Taikoma tik angliškajai versijai.

(2) Žr. Direktyvą 93/76/EEB, OL L 237, 1993 9 22, p. 28–30.

(3) Išplečiant 10 (naujojo) straipsnio 5 dalies b punkto nuostatas.

(4) Tai atitiktų Pagrindinių žmogaus teisių chartijos 1 straipsnio ir 34 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl orumo ir pagalbos būstui įsigyti.

(5) TEN brochure. What energy policy for Europe? Key points of recent EESC opinions (and other EESC sources).

(6) Energy performance of buildings. OL C 36, 2002 2 8, p. 20

(7) Europos pirmaujančios rinkos iniciatyva, COM (2007) 860.

(8) Aplinkos GD tyrimas (Scialinio vystymosi agentūra).

(9) Iniciatyvioji teisė, OL C 175, 2009 7 28, p. 26.

(10) TEN/299 Energy efficiency of buildings – the contribution of end users. OL C 162, 2008 6 25, p. 62

(11) K. Nėnius, Vilnius municipality Programme „Let‘s renovate habitation-renovate town“ (in Lith.), http://www.krea.lt/uploads/Busto_progr_bendrijos_EAIP.ppt#22

(12) E. Levandraitytė, Hard fiest politics imminent, Statyba ir architektūra (Journal „Construction and architecture“, in Lith.), 2008/12, pp. 26-29.

(13) V. Martinaitis, Energy state of Lithuanian multiflat buildings and challenges for Lithuanian economy, 22.10.2008 (in Lith.), Materials of a workshop „The most expensive heating season“.

(14) Statistics Department, Vilnius municipality residents and habitation (in Lith.),http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Vilniaus_saviv.pdf

(15) Laying down harmonised conditions for the variety of the construction products, OL C 218, 2009 9 11, p. 15.

(16) Tai atitiktų Pagrindinių žmogaus teisių chartijos 1 straipsnio ir 34 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl orumo ir pagalbos būstui įsigyti.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/81

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas

COM(2008) 775 galutinis – 2008/0220 (CNS)

(2009/C 277/16)

Pranešėjas Carmelo CEDRONE

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 100 ir 262 straipsniais, 2008 m. gruodžio 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas

COM(2008) 775 galutinis – 2008/0220 (CNS).

1. Išvados

1.1. EESRK mano, kad pati svarbiausia nagrinėjamo pasiūlymo teigiama savybė – šioje srityje galiojančių teisės aktų supaprastinimas, nes trys taikomos priemonės pakeičiamos viena. Be to, pasiūlymu racionalizuojamos valstybių narių administracinės procedūros, nes atsargų saugojimo reikalavimai suderinami su Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) reikalavimais (nors pats suderinimas nėra ypatingai didelis).

1.2. Pasiūlyme atsižvelgiama į subsidiarumo principą ir šis principas teisingai pritaikomas viešėjai gėrybei. Vidaus rinka privalo užtikrinti, kad kilus pasaulinei krizei bet kokias į apyvartą išleistas atsargas galėtų laisvai įsigyti bet kuri perkančioji šalis, nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso TEA.

1.3. Dabartinėmis aplinkybėmis bent jau koordinavimas būtų geriausias būdas užtikrinti labai patikimą Europos Sąjungos aprūpinimą nafta ir pasiekti, kad būtų priimti bendri reikalavimai.

1.4. Pasiūlymu sudaromos sąlygos krizės atveju imtis veiksmingesnių, operatyvesnių priemonių, taip pat ir iki šiol tarp ES ir TEA sistemų buvusio santykio atžvilgiu, įvertinant realius poreikius, kurie gali iškilti staiga sutrikus tiekimui.

1.5. EESRK mano, jog reikia globalios strategijos, jeigu norime, kad energetikos srityje ES taptų kiek įmanoma savarankiškesnė.

1.6. Pasiūlymas yra žingsnis šia kryptimi, tačiau jo nepakanka pageidaujamam tikslui pasiekti.

1.7. EESRK mano, kad pagrindinė problema yra ne atsargų nuosavybė, kuri gali turėti labai sunkių finansinių pasekmių bent jau kai kurioms ES valstybėms narėms, o kontrolė, kuri privalo būti nepaprastai griežta, vieša ir, pageidautina, vykdoma Europos lygmeniu.

1.8. Todėl specialiąsias ir privalomąsias atsargas gali laikyti ir įmonės, jeigu tik kontrolė liks valstybių narių arba, dar geriau, Europos rankose. Pasiūlyme teigiama, kad tik tuo atveju, kai ši kontrolė yra neveiksminga, galima įvesti valstybinę specialiųjų atsargų nuosavybę.

1.9. EESRK mano, kad reikalavimas laikyti tiek atsargų, kad jos atitiktų 70 dienų suvartojimo kiekį, būtų tikslingesnis nei reikalavimas laikyti atsargas, kurių kiekis prilygtų 90 dienų grynojo importo kiekiui.

1.10. Taip pat būtų galima siekti komerciniais tikslais laikomų naftos atsargų priskyrimo privalomosioms atsargoms. Norint pasiekti tikrą solidarumą Europos viduje, būtų galima įvesti operatyvaus atsargų sutelkimo krizės atveju principą. Pavyzdžiui, būtų galima išnagrinėti ir pritaikyti šiuo metu Europos energijos rinkoje jau taikomą taisyklę „naudok arba prarask“.

1.11. EESRK ragina Komisiją įvertinti galimybę suvienodinti mokesčius (akcizus), taikomus naftos atsargoms skirtingose šalyse.

2. Pasiūlymai

2.1. EESRK ragina Komisiją imtis konkretesnių priemonių dėl naftos atsargų, pirmiausia koordinavimo ir kontrolės srityje. Panašių priemonių reikia ir gamtinių dujų atsargoms.

2.2. Todėl atsižvelgiant į tai, kad siekiama sukurti bendrą energijos rinką, ES privalo imtis didesnio vaidmens.

2.3. Kiekviena valstybė narė turėtų reikalauti iš savo įmonių turėti pakankamai atsargų, kad būtų galima įveikti bet kokią krizę.

2.4. Be to, Komisija privalo stebėti padėtį Bendrijos lygmeniu. Tuo atveju, kai valstybė narė nesilaiko reikalavimų, ją nubaudžiant reikėtų reikalauti, kad ji sudarytų specialiąsias valstybės atsargas. Visais atvejais tokių atsargų finansavimas turėtų būti kiek galima skaidresnis.

2.5. Pageidautina, kad atsargos būtų tvarkomos daugiausia privačiai, galbūt nacionaliniu lygiu naudojant ir atnaujinamąjį fondą (iš kurio valstybės sertifikuotoms įmonėms būtų lengviau išleisti atsargas į apyvartą ir nepatirti pernelyg daug nuostolių), tačiau atsargų tvarkymo veiklą turi griežtai kontroliuoti valstybinė institucija.

2.6. Tačiau EESRK mano, kad ES dalyvavimas yra būtinas norint garantuoti valstybėms narėms vienodas sąlygas ir atitinkamai užtikrinant, kad iš tiesų būtų įvykdytas įpareigojimas sudaryti ir išlaikyti atsargas ir sudaryti galimybę jomis pasinaudoti, jeigu to prireiktų vienai arba keletui valstybių narių.

2.7. Reikia įsteigti koordinavimo komitetą arba agentūrą, suteikiant tokiai tarnybai plataus masto įgaliojimus veikti, arba, o tai būtų dar geriau, naudotis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros paslaugomis.

2.8. EESRK ragina Komisiją kasmet teikti Europos Parlamentui ataskaitą apie atsargų būklę.

3. Įžanga

3.1. Pastaraisiais metais, ypač paskutiniu metu, padidėjo pavojus, kad gali sutrikti energijos tiekimas. Reaguojant į šią situaciją buvo pateiktos naudoti naftos atsargos. Per pastaruosius keturiasdešimt metų naftos tiekimas pasaulyje ne kartą sutriko, o įvairiose šalyse turimų atsargų naudojimas padėjo sklandžiai spręsti iškilusias problemas. Kadangi Europa turi bendrą suvienytą naftos produktų rinką, bet koks tiekimo sutrikimas gali panašiai paveikti kiekvieną valstybę, taigi Europai tikslinga ir naudinga sukurti koordinuojamą naftos atsargų saugojimo ir jų panaudojimo tiekimo sutrikimų atvejais tvarką.

3.2. Europos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse reikia didinti aprūpinimo patikimumą ieškant geresnių ir veiksmingesnių sistemų tiekimo sutrikimų atvejams.

3.3. Keletą metų Europoje galiojo teisės aktai, reikalaujantys, kad valstybės narės tam tikrą metų skaičių išlaikytų būtiniausias naftos atsargas. Įstatymai rėmėsi TEA bendrosiomis rekomendacijomis visą laiką turėti naftos atsargų, atitinkančių 90 dienų poreikius. Tačiau 2007 m. kovo mėn. Taryba, svarstydama energijos tiekimo patikimumo klausimus, paprašė peržiūrėti ES naftos atsargų mechanizmus, ypatingai domėdamasi naftos prieinamumu krizės atveju ir pabrėždama, kad ES mechanizmas gali papildyti TEA krizės mechanizmą.

3.4. Ši peržiūra dar labiau reikalinga atsižvelgiant į dabartinės sistemos trūkumus, kurie, susidarius aplinkybėms, gali sutrukdyti užtikrinti pakankamą pasiūlą, o tai turėtų rimtų pasekmių ekonomikai.

3.5. Kadangi nafta tebėra pagrindinis ES energijos šaltinis, reikia patikimesnės atsargų sistemos, atsižvelgiant į tai, kad energijos sektoriui vis dar netaikomi bendrosios rinkos principai. Be to, nėra suderintų intervencijos procedūrų ir ryšio tarp ES ir TEA sistemų.

3.6. Praktiškai Europos Sąjungoje visi elgiasi, kaip kam patinka. Yra daug įvairių sistemų ir įvairiausios praktikos, o tai, be kita ko, gali iškreipti konkurenciją tarp ūkio subjektų.

4. Svarbiausios pasiūlymo nuostatos

4.1. Prieš parengdama šį pasiūlymą Komisija nemažai konsultavosi ir pasitelkusi ekspertus atliko poveikio vertinimą.

4.2. Poveikio vertinime apsvarstyti keturi variantai:

—	0 variantas: dabartinė situacija nekeičiama, o tai – visiškai nepriimtina;

—	1 variantas: numatoma stiprinti dabartinės kontrolės ir koordinavimo sistemos mechanizmus ir nekeisti galiojančių teisės aktų. Taigi neatlikus jokių esminių pakeitimų išliktų tie patys trūkumai;

—	2 variantas: numatomas centralizuotos ES sistemos sukūrimas ir reikalavimas, kad privalomosios 90 dienų naftos atsargos būtų valstybės nuosavybė, o komercinės atsargos būtų atskirtos. Taip būtų daugiau galimybių spręsti tiekimo sutrikimų problemas, tačiau šis variantas kainuotų daugiau;

—	3 variantas: numatomas specialiųjų ES privalomųjų naftos atsargų sutelkimas, pasinaudojant dabartine sistema, ją pertvarkius. Šis variantas užtikrintų, kad prireikus būtų galima pasinaudoti papildomu naftos kiekiu, todėl atrodytų, kad tai tinkamiausias sprendimas.

4.3. Komisijos pasiūlymas remiasi trečiuoju variantu. Tačiau valstybių narių tėra reikalaujama sudaryti privalomąsias atsargas, kurių kiekis atitiktų 70 dienų suvartojimo arba 90 dienų importo kiekį, priklausomai nuo to, kuris kiekis didesnis. Valstybėms narėms nekeliamas reikalavimas sudaryti specialiąsias atsargas, nebent jos nuspręstų tai padaryti savo noru. Nustatomos kontrolę sugriežtinančios taisyklės, taip pat reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė kasmet rengtų ataskaitą, kurioje būtų nurodyta privalomųjų atsargų laikymo vieta ir nuosavybė.

4.4. Planuojama labiau suderinti bendruosius atsargų laikymo reikalavimus su TEA reikalavimais.

4.5. Valstybės narės galės lanksčiau pasirinkti privalomųjų atsargų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, be to, jos galės viena kitą įgalioti įgyvendinti atsargų valdymo užduotis.

4.6. Pasiūlyme nustatomos taisyklės ir procedūros, kurių reikėtų laikytis TEA veiksmų atveju (kai tarptautiniu mastu priimamas sprendimas dėl atsargų pateikimo naudoti). ES koordinuos TEA nepriklausančių valstybių narių dalyvavimą.

4.7. Praėjus trejiems metams Komisija gali pasiūlyti, kad dalis visų valstybių narių privalomųjų atsargų privaloma tvarka priklausytų vyriausybei arba agentūrai.

5. Bendrosios pastabos

EESRK, kaip ir Komisija, priimtinausiu laiko poveikio vertinimo 3 variantą, nes jam reikia mažiau investicijų nei 2 variantui. Šiuo metu atrodo, kad pastarasis variantas yra perdėtas, pirmiausia sąnaudų požiūriu. Atsižvelgdamas į apklausą, apie kurią kalbama prie pasiūlymo pridedamuose dokumentuose, Komitetas mano, kad specialiųjų atsargų – valstybėms narėms nuosavybės teise priklausančio naftos produktų kiekio – sudarymas gali prieštarauti būtinybei vienu metu ir galbūt tuose pačiuose rezervuaruose laikyti privalomąsias atsargas ir komercines atsargas.

5.1.1. Techniniu požiūriu šis variantas geriausias, nepaisant to, be abejo, jog tikrai būtina garantuoti, kad privalomosios atsargos, kurios laikomos kartu su komercinėmis atsargomis, būtų nuolat prieinamos. Bet kuriuo atveju reikėtų apsvarstyti kiekvienos iš išvardytų priemonių socialines ir ekologines pasekmes.

5.2. EESRK pritaria pasiūlymo tikslui, būtent spręsti naftos ir (arba) naftos produktų tiekimo sutrikimo problemas.

5.3. Komisija teisingai nurodo, kad prieinamos atsargos yra geriausia galima priemonė įveikti sunkiausius tiekimo sutrikimo padarinius naftos produktų rinkai (nors nereikėtų pamiršti, kad šiuo metu svarbesnis vaidmuo tenka dujų rinkai, apie kurią pasiūlyme nekalbama).

5.4. EESRK nepritaria pasiūlymui fiziškai atskirti privalomąsias ir komercines atsargas. Šias atsargas galima laikyti tose pačiose saugyklose arba rezervuaruose.

EESRK mano, kad reikėtų tęsti trijų kitų Komisijos paminėtų strategijų, kurias nuo 1974 m. vykdo TEA, įgyvendinimą ir jas stiprinti.

5.5.1. Reikėtų didinti vidaus gamybą. (Kai kurios valstybės narės to nedaro, o stengiasi išsaugoti strateginius rezervus žemėje arba palaikyti aukštesnes žalios naftos kainas).

5.5.2. Energetikoje reikėtų plačiau naudoti alternatyvias technologijas, pirmiausia stengiantis naudoti daugiau pirminiam kurui alternatyvių šaltinių gaminant elektros energiją. Tai pasiekti galima pakeičiant mazutą, kai techniniu, aplinkos apsaugos ir finansiniu požiūriu įmanoma, ypač gamtinėmis dujomis, taip pat akmens anglimi (šiuo atveju yra gerų švaraus anglies naudojimo perspektyvų) arba branduoliniu kuru (taip pat naudojant naujausios kartos technologijas).

Reikėtų mažinti vartojimą, ne tiek namų šildymo ar chemijos pramonės sektoriuose, kiek individualiojo transporto sektoriuje – to reikėtų siekti įgyvendinant globalią viešojo transporto propagavimo strategiją.

5.5.3.1. Strategija reikalinga, kadangi Europoje netrukus gali pritrūkti energijos atsargų, nors tokia rizika, kuri praėjusių metų vasarą atrodė neišvengiama, dabar yra mažiau aktuali. Ši strategija reikalinga ir dėl to, kad daugeliu požiūrių (ypač aplinkos apsaugos) individualusis transportas pasiekė tokį mastą, kad reikia gerai apgalvoti galimus būdus atkurti prarastą pusiausvyrą.

6. Konkrečios pastabos

6.1. Pasiūlyme reikėtų aiškiau apibrėžti, kuo skiriasi specialiosios atsargos (9 straipsnis) nuo privalomųjų atsargų (3 straipsnis), nurodant, ar šios dvi atsargų kategorijos labiausiai skiriasi tik tuo, kad valstybės narės privalo jas sudaryti, arba paaiškinant, ar skirtingos apibrėžtys reiškia, kad kalbama apie tam tikrų naftos produktų atsargas, leidžiant kiekvienai valstybei narei savo nuožiūra spręsti, ar prisiimti įsipareigojimą kaupti kitų naftos produktų atsargas, kurios šiuo atveju nebūtų privalomosios atsargos. Neaišku, kodėl į atsargų sąrašą įrašyti tam tikri naftos produktai arba savybės, o kiti į šį sąrašą nepatenka.

6.2. Netinkamai apibrėžta vieta, kurioje būtina laikyti privalomąsias atsargas (3 straipsnis), pirmiausia dėl frazės „visoje Bendrijos teritorijoje“ vartojimo. Be to, galbūt būtų tikslinga nurodyti ir laikymo vietai aktualias klimato bei geografines sąlygas, taip pat jungtis su transeuropiniu energetikos (TEN-E) tinklu, jeigu ateityje tokios jungtys būtų naudojamos ir naftai, tuo užtikrinant, kad prireikus visos valstybės narės galėtų tinkamai pasinaudoti atsargomis. Būtų tikslinga atsargų laikymo prievolę nustatyti keletui skirtingų valstybių narių, galbūt netgi rotacijos principu.

6.3. 5 straipsnio tekstas turėtų būti aiškesnis, nes šiuo metu jis yra dviprasmiškas. Ypač viena kitai prieštarauja 1 ir 2 dalis. 5 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų nuolatinę fizinę prieigą prie jų teritorijose esančių naftos produktų privalomųjų ir specialiųjų atsargų, tačiau pagal 2 dalies nuostatas panašu, kad nesant vienodos sistemos, šios valstybės narės gali pačios priimti sprendimus dėl atsargų paskyrimo ir panaudojimo.

6.4. Būtų prasminga suformuluoti vienodus reikalavimus, kurių privalėtų laikytis kiekviena centrinė saugykla nustatydama atsargų pateikimo sąlygas (7 straipsnio 4 dalis).

6.5. Koordinavimo grupei (18 straipsnis) nustatyti palyginti kuklūs uždaviniai, nes jie apsiriboja pagalba atliekant su patikimu aprūpinimu nafta ir naftos produktais susijusios padėties Bendrijoje (kur už kontrolę vis dėlto atsakinga Komisija) tyrimus bei šios srities priemonių koordinavimo ir taikymo palengvinimu. Grupei reikėtų pavesti daugiau funkcijų, pavyzdžiui, tikrinti ir kontroliuoti atsargas ir procedūras (gal net suteikti jai tikros agentūros statusą).

6.6. Neaiškiai apibrėžtos „reikiamos“ priemonės, kurių valstybės narės turi imtis rimto tiekimo sutrikimo atveju (21 straipsnis). Reikėtų iš anksto patikslinti, kokią procentinę dalį žalios naftos ir naftos produktų turi pateikti naudoti kiekviena valstybė narė arba kiek reikėtų sumažinti vartojimą kiekvienoje valstybėje narėje. Tai turėtų būti tolygu arba bent jau proporcinga turimų atsargų arba suvartojamų atsargų kiekiui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsargos reikalingos norint užtikrinti savitarpio pagalbą Europos Sąjungoje, reikėtų geriau apibrėžti savitarpio pagalbos ir valstybių narių atsiskaitymo būdus sutrikimo atveju formas, pirmiausia ES šalių gamintojų įsipareigojimus. Be to, kad Europa priartėtų prie piliečių, Europos visuomenę reikėtų informuoti apie tokius svarbius klausimus.

6.7. EESRK mano, kad sutrikus tiekimui atsargos neturėtų būti skirtos tik viešajam keleiviniam transportui arba prekių vežimui – reikėtų užtikrinti atsargas visuomeninių pastatų šildymui, pirmiausia viešųjų paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, mokyklose ir ligoninėse. Taip pat reikėtų užtikrinti naftos chemijos pramonės aprūpinimą.

6.8. Norint suderinti TEA susitarime nustatytas procedūras (21 straipsnio 3 dalis), šalys, kurios priklauso ir Europos bendrijai, ir TEA, gali panaudoti savo specialiąsias atsargas (kai jos sudaromos) ir atitinkamas privalomąsias atsargas tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kad veiksmų imsis tik tos šalys, kurios priklauso ir Europos bendrijai, ir TEA. Kad to išvengtumėme, galbūt būtų geriau nustatyti privalomą reikalavimą visoms ES valstybėms narėms sudaryti specialiąsias atsargas arba naudoti jau sudarytas atsargas ir, laikantis subsidiarumo principo, tas atsargas perduoti vien Komisijos žinion, kad jas tvarkytų koordinavimo grupė.

6.9. Neaišku, kam bus taikomos 22 straipsnyje numatytos nuobaudos: jeigu jos bus skiriamos tik įmonėms, reikėtų, kad valstybės narės nustatytų nuobaudų dydį ir būtų atsakingos už baudų surinkimą. Jeigu baudos bus skiriamos pačioms valstybėms narėms, jų dydį reikėtų patikslinti ir reglamentuoti Bendrijos lygmeniu.

6.10. Netikslinga kurti specialaus Komisijai padėsiančio komiteto (24 straipsnis), nebent tai būtų jau numatytas komitetas arba koordinavimo grupė. Be to, 24 straipsnyje nėra nurodytos komiteto pareigos, taip pat nenustatyta jo narių atrankos tvarka, taip pat neaišku, koks turėtų būti narių skaičius. Straipsnyje taip pat nekalbama apie komiteto finansavimo tvarką. Pasiūlyme tiksliai ir aiškiai nenurodyti skirtumai tarp kontrolę vykdančių Komisijos darbuotojų (19 straipsnis), koordinavimo grupės (18 straipsnis) ir komiteto (24 straipsnis). EESRK reiškia nepasitenkinimą šiuo trūkumu, nes tai visiškai neprisideda prie skaidrumo ar demokratijos stiprinimo.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/85

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai

COM(2008) 887 galutinis – 2008/0263 (COD)

(2009/C 277/17)

Pranešėjas Josef ZBOŘIL

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 295 straipsniu, 2009 m. sausio 29 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai

COM(2008) 887 galutinis – 2008/0163(COD).

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 183 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 6 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą ir mano, kad kelių eismo sektoriuje (įskaitant šioje srityje teikiamas paslaugas) būtina užtikrinti patikimą, gerai veikiančią, veiksmingą ir saugią transporto sistemą.

1.2. Komitetas pritaria siūlomos direktyvos priėmimui, kad būtų galima įgyvendinti kelių transportui skirtų pažangiųjų transporto sistemų (PTS) veiksmų planą, nes šioje direktyvoje nustatomas teisinis pagrindas, reikalingas pažangiosios transporto sistemos koordinavimui. Šis teisinis pagrindas yra pakankamai lankstus, kad būtų galima laikytis proporcingumo ir subsidiarumo principų.

1.3. Siekiant užtikrinti kelių infrastruktūros tinklo funkcionalumą ir sklandų eismą jame, itin svarbu nuolat be trikdžių disponuoti naujausia informacija ir duomenimis apie padėtį keliuose, nurodant įvykius ar reiškinius, kurie konkrečioje vietoje ar kelio ruože visiškai ar iš dalies apriboja eismą infrastruktūros tinkle. Pažangiosios transporto sistemos privalo teikti tikslią, patikimą ir vienodą tikralaikę informaciją, o jų naudotojams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė.

1.4. EESRK mano, kad būtų tikslinga įdiegti bendrą standartinę struktūrą, kurioje būtų nurodomi reiškiniai ir įvykiai, darantys poveikį eismui kelių infrastruktūros tinkle, pastarojo funkcionalumui ar net eismo saugumui bei laisvam transporto judėjimui (pvz., sistemą Alert-C ar pan.). Be to, keitimuisi duomenimis ir informacija apie padėtį keliuose bei eismo sąlygas reikia nustatyti bendrą formatą XML. Taip pat reikia apibrėžti dviejų rūšių taisykles: pagal vienas taisykles bus kuriamas bendras geoinformacinis kelių infrastruktūros tinklas, padėsiantis standartiniu skaitmeniniu būdu nustatyti reiškinių ir įvykių geografinę padėtį, o kitos taisyklės reguliuos su kelių tinklu, jo ruožais ir jam priklausančia infrastruktūra susijusią informaciją.

1.5. Reikalingi duomenys, jų analizė ir sklaida galutiniams vartotojams sistemoje turi cirkuliuoti taip, kad pernelyg neapsunkintų vairuotojų darbo, o atvirkščiai, sudarytų jiems patogesnes sąlygas ir kartu padidintų saugumą keliuose.

1.6. EESRK rekomenduoja skubiai įdiegti pažangiąsias transporto sistemas nacionaliniu lygiu ir nustatyti joms konkrečiai apibrėžtas funkcijas. Be to, jis siūlo sukurti būtiniausius standartus transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) priklausančiose magistralėse įrengiamoms telematikos sistemoms, kurios privalo atlikti konkrečias būtinas funkcijas.

1.7. Komitetas pabrėžia, kad tokios infrastruktūros kūrimui Bendrija, valstybės narės ir privatus sektorius turėtų suteikti atitinkamą finansavimą. Eksploatacines sąnaudas turėtų padengti iš mokesčių arba kelio rinkliavų gaunamos pajamos. Be to, reikėtų tiksliau apibrėžti reikalavimus, keliamus nacionalinėms centrinėms tarnyboms, kurioms pavesti rinkti, apdoroti, pateikti, skelbti ir skleisti su eismu susijusius duomenis ir informaciją bei jais keistis tarpvalstybiniu lygiu.

1.8. PTS apdoros dideles duomenų apimtis, kurios nuolat augs. Todėl įgyvendinimo etape reikės išvystyti ilgalaikį požiūrį atsižvelgiant ne tik į dabartines prietaikas, bet taip pat ir į galimą sistemų raidą ateityje, taip pat įvairių veikėjų vaidmenį ir atsakomybės sritis. Diegiant PTS būtina griežtai laikytis duomenų apsaugos reikalavimų. Direktyvoje ir veiksmų plane būtina užtikrinti reikiamą apsaugą nuo netinkamo duomenų naudojimo techninėmis, technologinėmis, organizacinėmis ir teisinėmis priemonėmis, vadovaujantis ES ir valstybių narių teisinėmis nuostatomis (1).

1.9. EESRK rekomenduoja į veiksmų planą įtraukti tinkamas priemones šiuolaikinėms IT transporto technologijoms propaguoti, pvz., organizuoti konkursą ir skirti prizą už pažangiuosius automobilius Europoje.

2. Įžanga. Komisijos dokumentai

2.1. Europos Komisijos baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgoje teigiama, kad inovacijos bus esminis tvaresnio (t. y. saugesnio, ekonomiškai veiksmingesnio, švaresnio ir darnesnio) kelių transporto užtikrinimo veiksnys, pirmiausia dėl informacinių ir ryšių technologijų, būtent pažangiųjų transporto sistemų (PTS), taikymo.

2.2. Atsižvelgiant į didėjančią mūsų transporto sistemos apkrovą (numatoma, kad iki 2020 m. krovininio kelių transporto srautas padidės 55 proc., o keleivinio kelių transporto – 36 proc.) ir atitinkamą energijos suvartojimą bei neigiamą poveikį aplinkai (iki 2020 m. transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis padidės dar 15 proc.), būtina naujoviškai tenkinti didėjančius vežimo ir judumo poreikius ir reikalavimus. Tradicinėmis priemonėmis, pvz., plečiant esamus transporto tinklus, šios problemos nebus įmanoma išspręsti, todėl reikia rasti naujų sprendimų.

2.3. Tačiau pažangiosios transporto sistemos pritaikomos lėčiau nei tikėtasi ir dažniausiai diegiamos padrikai. Rezultatas – nenuoseklių nacionalinių, regioninių ir vietos sprendimų rinkinys, neturintis aiškios bendros tvarkos. Todėl PTS negali veiksmingai padėti siekti užsibrėžtų (transporto politikos) tikslų ir spręsti didėjančių kelių transporto problemų.

2.4. Specialieji tikslai – didinti sistemų sąveikos galimybes, garantuoti sklandžią prieigą, užtikrinti paslaugų tęstinumą ir sukurti visų PTS suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo mechanizmą. Vadovaujantis subsidiarumo principu, manoma, kad tinkamiausias būdas užsibrėžtam tikslui pasiekti yra (pagrindų) direktyva.

2.5. Tačiau techninius įgyvendinimo aspektus, t. y. procedūras ir specifikacijas, patvirtins Komisija, padedama komiteto, sudaryto iš valstybių narių atstovų. Nemenkindama šio komiteto vaidmens, Komisija įsteigs Europos PTS patariamąją grupę, į kurią bus pakviesti šios srities suinteresuotųjų subjektų atstovai (PTS paslaugų teikėjai, naudotojų asociacijos, transporto ir įrenginių operatoriai, gamybos pramonės atstovai, socialiniai partneriai ir profesinės asociacijos). Ši grupė konsultuos Komisiją su PTS diegimu ir naudojimu Europos Sąjungoje susijusiais verslo ir techniniais klausimais. PTS patariamoji grupė rinks ir kaups duomenis iš dabartinių forumų, pvz., e. saugumo forumo, ERTRAC ir t. t.

2.6. Šiame pasiūlyme nagrinėjamos PTS prietaikos ir paslaugos, susijusios su kelių transportu, būtent jo sąsajomis su kitų rūšių transportu. Kelių transporto srityje taikomos įvairios nuostatos, pvz., Direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių rinkliavų, Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir Direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus. Bus užtikrintas aiškus ryšys su atitinkamų komitetų veikla.

2.7. Pasiūlymas padės siekti kelių (mikroekonominių) Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui tikslų. Pirmiausia jis prisidės prie siekio palengvinti PTS sklaidą ir veiksmingą jų naudojimą. Be to, jis padės siekti šių tikslų:

—	remti visų rūšių inovacijas: tarp valstybių keistis žiniomis apie PTS diegimą,

—	plėsti, tobulinti ir jungti Europos infrastruktūrą, baigti prioritetinius tarpvalstybinius projektus: svarstyti tinkamų infrastruktūros naudojimo kainodaros sistemų galimybes,

—	skatinti tausiai naudoti išteklius ir didinti aplinkosaugos ir ekonomikos augimo sinergiją, pirmiausia skatinant ieškoti išorės sąnaudų internalizavimo būdų,

—	didinti ir gerinti investicijas į MTP, ypač privataus verslo investicijas: gerinti bendrąsias sąlygas ieškant inovacinių PTS sprendimų.

2.8. 2008 m. liepos mėn. Komisijos priimto komunikato „Ekologiškas transportas“ (COM (2008) 433) 4 dalyje pateiktas kelių transportui skirtų PTS veiksmų planas ir su juo susijusi teisėkūros iniciatyva parengti bendrą esamų technologijų pateikimo rinkai ir jų taikymo skatinimo strategija. Be to, tinkamiau išnaudojant esamą infrastruktūrą, reikės mažiau kurti naujos, todėl bus išvengta buveinių fragmentacijos ir dirvožemio sandarinimo.

2.9. Be to, šis pasiūlymas atitinka ES tvaraus vystymosi strategiją, nes jame nagrinėjama keletas 2005 m. peržiūros metu įvardytų svarbiausių klausimų, kuriuos reikėtų spręsti skubiau. Pagrindinis šiuos klausimus siejantis aspektas – siekis didinti transporto tvarumą, pvz., gerinant paklausos valdymą ir stengiantis iki 2010 m. perpus sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių (palyginti su 2000 m.). Kiti klausimai bus sprendžiami netiesiogiai, pvz., energijos vartojimo mažinimas ES, taigi ir klimato kaitos poveikio ribojimas. Be to, pasiūlymu remiamas Reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas (navigacijos sistemos) įgyvendinimas.

2.10. Siūloma direktyva nustatomas šio pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano įgyvendinimo pagrindas. Direktyva nustatytas valstybių narių pareigas Komisija padės vykdyti pagal komitologijos procedūrą nustatydama bendras specifikacijas, kuriomis bus siekiama užtikrinti darnų sąveikių PTS diegimą visoje ES. Šį darbą Komisija atliks padedama Europos PTS komiteto. Kartu bus nustatytas keitimosi informacija su valstybėmis narėmis pagrindas. Siūlomame PTS veiksmų plane aprašomos prioritetinės sritys, kuriose būtų galima paspartinti darnų PTS prietaikų diegimą ir susijusių paslaugų teikimą visoje Europos Sąjungoje.

2.11. Veiksmų plano pagrindą sudaro keletas Europos Komisijos vykdomų iniciatyvų, būtent Krovinio transporto logistikos veiksmų planas (2), Judumo mieste veiksmų planas (3), GALILEO programos parengimas veikti (4), „Ekologiško transporto“ teisės aktų paketas (5), i2010 pažangiojo automobilio iniciatyva (6), e. saugumo iniciatyva (7), Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (8), e. signalo (eCall) iniciatyva (9), Europos technologijų platformos (10) bei jų strateginės mokslinių tyrimų programos ir iniciatyva CARS 21 (11).

3. Bendrosios pastabos

3.1. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą ir mano, kad kelių eismo sektoriuje būtina užtikrinti patikimą, gerai veikiančią, veiksmingą ir saugią transporto sistemą (tai taikoma ir šioje srityje teikiamoms paslaugoms). Darnus pažangiųjų transporto sistemų įdiegimas leis greičiau ir platesniu mastu užtikrinti optimalias eismo sąlygas kelių infrastruktūros tinkle ir jo funkcionalumą skirtingose valstybėse narėse ir visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

3.2. Komitetas pritaria siūlomos direktyvos priėmimui, kad būtų galima įgyvendinti kelių transportui skirtų pažangiųjų transporto sistemų veiksmų planą, nes šioje direktyvoje nustatomas teisinis pagrindas, reikalingas pažangiosios transporto sistemos koordinavimui. Šis teisinis pagrindas yra pakankamai lankstus, kad būtų galima laikytis proporcingumo ir subsidiarumo principų.

3.3. Siūlomos direktyvos tikslus pasiekti itin svarbu, ypač didesnio kelių transporto funkcionalumo, patikimumo, veiksmingumo ir saugumo užtikrinimo srityje, siekiant sukurti pastovesnes ekonomines ir socialines sąlygas ne tik kiekvienoje valstybėje narėje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. PTS įdiegimas darys poveikį regionų vystymuisi, ypač ten, kur pervežamų krovinių kiekis viršija dabartinius kelių transporto tinklo pajėgumus. Įgyvendinant direktyvą ir veiksmų planą regionai turės atlikti svarbų vaidmenį keisdamiesi patirtimi ir viešai skelbdami pasiektus rezultatus.

3.4. Direktyvoje nėra išsamių nuostatų, kurios, taikant konkrečias kontrolės priemones, užtikrintų veiksmingą PTS įdiegimą skirtingų valstybių narių kelių tinkle, net ir tais atvejais, kai finansavimą teikia Komisija ar įgyvendinami pirmiau minėti projektai (EasyWay ir pan.).

3.5. Siekiant užtikrinti kelių infrastruktūros tinklo funkcionalumą ir sklandų eismą jame, itin svarbu nuolat be trikdžių disponuoti naujausia informacija ir duomenimis apie padėtį keliuose, nurodant įvykius ar reiškinius, kurie konkrečioje vietoje ar kelio ruože visiškai ar iš dalies apriboja eismą infrastruktūros tinkle.

3.6. Pažangiosios transporto sistemos privalo teikti patikimą, vienodos formos ir pakankamai tikslią tikralaikę informaciją. Jos turi pateikti įvairiarūšiam transportui aktualią informaciją, o sistemų naudotojams turi būti suteikta laisvė pasirinkti skirtingas transporto rūšis.

3.7. PTS apdoros dideles duomenų apimtis, kurios nuolat augs. Todėl įgyvendinimo etape reikės išvystyti ilgalaikį požiūrį, atsižvelgiant ne tik į dabartines prietaikas, bet taip pat ir į galimą sistemų raidą ateityje, taip pat įvairių veikėjų vaidmenį ir atsakomybės sritis. Kad būtų užtikrinta privatumo apsauga, asmeniniai duomenys, pagal kuriuos gali būti nustatyta privačių asmenų tapatybė, turi būti tvarkomi laikantis teisinių ir techninių nuostatų, leidžiančių asmeninius duomenis perduoti tik griežtai teisiškai apibrėžtais tikslais, vadovaujantis Bendrijos teisės aktais ir skirtingų valstybių narių įstatymais.

3.8. Pagrindinis keliamas reikalavimas – užtikrinti pradinio duomenų teikėjo duomenų anonimiškumą. Patariamoji grupė privalo bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir konsultuotis su juo šiais klausimais. Rekomenduojame, kad minėtas pareigūnas tiesiogiai dalyvautų patariamosios grupės veikloje.

3.9. Palydovinės navigacijos sistema GALILEO neturėtų būti naudojama išskirtinai, atvirkščiai reikėtų atverti kelią bendradarbiavimui su visomis veikiančiomis palydovinės navigacijos sistemomis.

3.10. Kad būtų galima disponuoti ir keistis informacija bei duomenimis apie visiškai arba iš dalies apribotą eismą kelių tinkle ir pastarojo funkcionalumą, būtų tikslinga Europos lygiu įdiegti bendrą standartinę struktūrą ir vienodą formatą XML, kurie būtų skirti keistis duomenimis apie reiškinius ir įvykius, sumažinančius judėjimo galimybes, tinklo funkcionalumą, jo saugumą ir net eismo srautą.

3.11. Kita svarbi sąlyga – suvienodinti parametrus, reikalingus sukurti bendrą geoinformacinį kelių infrastruktūros tinklą, pagal kurį būtų galima standartiniu skaitmeniniu būdu nustatyti reiškinių ir įvykių geografinę padėtį bei juos užregistruoti, įskaitant ir kitą su kelių tinklu, jo ruožais ir jam priklausančia infrastruktūra susijusią informaciją. Reikėtų pasinaudoti valstybių narių patirtimi ir geriausia praktika. Kelio dangos valdymo sistemos taip pat yra svarbios šioje srityje, nes būtina nuolat užtikrinti gerą kelių tinklo techninę būklę.

3.12. Reikalingi duomenys, jų analizė ir sklaida galutiniams vartotojams sistemoje turi cirkuliuoti taip, kad pernelyg neapsunkintų vairuotojų darbo, o atvirkščiai, sudarytų jiems patogesnes sąlygas ir kartu padidintų saugumą keliuose, ypač atsižvelgiant į tai, kad visuomenė senėja. Todėl direktyvoje taip pat reikėtų numatyti teikti PTS naudotojams informacinę pagalbą, kad būtų optimaliai išnaudojamas transporto sistemos funkcionalumas, veiksmingumas ir saugumas ir kiek įmanoma sumažinamas nelaimingų įvykių dažnumas.

3.13. PTS taip pat apima informacines sistemas, kuriomis naudojasi policija, priešgaisrinės pajėgos, pirmosios pagalbos tarnybos, kelių tinklo operatoriai, meteorologijos tarnybos ir patys vairuotojai. Šių sistemų perduodama informacija ir duomenys turi būti neatsiejami nuo informacijos apie transporto tinklą.

3.14. Be procesų, kurie leidžia gerinti kelių tinklo funkcionalumą ir eismą jame, labai svarbu toliau vystyti susisiekimo kanalus tiesiant naujus kelius (ypač tose vietose, kur kelių tinklo dar nėra) ir remontuojant bei atnaujinant jau pastatytus kelius. Tai leis užtikrinti pakankamą tinklo pajėgumą atsižvelgiant į skirtingas teritorijų savybes, aplinkos sąlygas ir pan. PTS reikėtų diegti ne tik naujuose, bet ir jau nutiestuose TEN-T susisiekimo tinkluose.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Direktyvoje ir veiksmų plane turėtų būti nustatyti konkretūs tikslai, kuriuos visos valstybės narės būtų pajėgios įgyvendinti pradiniame etape:

—	užtikrinti su eismo sąlygomis valstybės narės teritorijoje susijusių duomenų ir informacijos rinkimą ir apdorojimą,

—	tarpvalstybiniu lygiu keistis tikralaikiais duomenimis ir informacija apie eismo sąlygas TEN-T tinkle,

—	sudaryti vairuotojams galimybę nemokamai gauti esminę informaciją, kuri būtų teikiama kaip viešoji paslauga.

4.2. Šiuose procesuose informacija ir duomenys apie kelių tinklo vietas ar ruožus, kuriuose eismas yra iš dalies ar visiškai apribotas (netgi neįmanomas), yra naudojami šiais tikslais:

—	patikrinti ir kontroliuoti mechanizmus, kurie leidžia galutinai pašalinti ar išspręsti pradines problemas, dėl kurių susidarė eismo grūstis arba keliai tapo nefunkcionalūs,

—	informuoti visus kelių tinklo naudotojus (įprastų transporto priemonių, gelbėjimo tarnybų automobilių ir pan. vairuotojus) apie tai, kur susidarė eismo grūstys ar keliai nepravažiuojami, apie tokių problemų trukmę, mastą ir priežastis,

—	valdyti eismą kelių tinkle, kad būtų galima užtikrinti jo funkcionalumą ir judėjimo galimybes naudojantis turimais duomenimis apie eismo sutrikimus (eismo valdymas konkrečioje tinklo vietoje, alternatyvių maršrutų keliuose ir pan.),

—	analizuoti priežastis, dėl kurių kartojasi tam tikri reiškiniai, ribojantys kelių tinklo funkcionalumą ir eismą tam tikruose ruožuose ar vietose, ir siūlyti bei įgyvendinti priemones, kurios tokius reiškinius sumažintų arba visiškai neleistų jiems įvykti.

4.3. Be to, minėtuose pasiūlymuose nenustatytos funkcijos, kurias turėtų atlinkti PTS, nei data, iki kurios ekspertai turėtų pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Svarstomi dokumentai yra bendro pobūdžio ir pernelyg abstraktūs, todėl gali būti plėtojami nevienodi metodai, susiję su kompetencijos ar atsakomybės sritimis.

Todėl Komitetas siūlo apibrėžti tam tikras pažangiųjų transporto sistemų funkcijas, kaip išdėstyta toliau.

4.4.1. Operatyviojo valdymo sistemos. Jos leidžia rinkti informaciją ir ją analizuoti konkrečioms įgaliotoms tarnyboms, organizacijoms ir institucijoms (policijai, priešgaisrinėms pajėgoms, pirmosios pagalbos tarnyboms ir pan.). Tam tikri šios pirminės informacijos duomenys gali būti naudojami siekiant geriau įvertinti susidariusią tikralaikę eismo padėtį.

4.4.2. Duomenų ir informacijos rinkimas telematikos prietaikomis. Jis leistų stebėti tam tikras konkrečias skirtingų PTS elementų savybes atitinkamuose kelių tinklo ruožuose.

4.4.3. Eismo valdymas ir orientavimas. Remiantis konkrečių duomenų ir informacijos, surinktų automatiškai ar operatoriaus pagalba, įvertinimu, PTS valdo eismą konkrečiame kelių tinklo ruože pritaikytomis priemonėmis (švieslentėse nurodant skirtingus eismo ženklus ar draudimus, rodykles ir pan.).

4.4.4. Priežiūra. Naudodamosi bendromis vaizdo kamerų sistemomis, įgaliotos tarnybos, organizacijos ir institucijos gali vizualiai stebėti kelių eismą.

4.4.5. Informacijos sklaida. Informacija ir duomenys apie visiškai arba iš dalies apribotą eismą kelių tinkle ir pastarojo funkcionalumą skelbiami ir viešinami taip, kad jais galėtų pasinaudoti visi kelių tinklo klientai ir naudotojai. Informacija skelbiama pagrindinėmis prieinamomis žiniasklaidos priemonėmis ir informacinėmis technologijomis. Ją skelbia viešosios ir privačios bendrovės, o vairuotojams sudaromos galimybės informaciją gauti ir prieš pradedant kelionę, ir jos metu.

4.4.6. Kontrolė ir baudos. Telematikos sistemos leidžia patikrinti, ar vairuotojai laikosi tam tikrų reikalavimų (moka kelių rinkliavas ir pan.) ir nepažeidžia kelių eismo taisyklių. Už pačius sunkiausius pažeidimus (pvz., didžiausio leistino greičio viršijimą, šviesoforo signalų pažeidimus, didžiausios pakrautos transporto priemonės svorio viršijimą, automobilių vagystes ir pan.) gali būti skiriamos baudos vadovaujantis valstybių narių kelių eismo taisyklėmis ir ES lygiu (12), jeigu minėtos taisyklės suderintos.

4.4.7. Techninės būklės kontrolė. Telematikos sistemos taip pat garantuoja skirtingų sistemos elementų techninę kontrolę ir patikimumą. Kontrolė konkrečiai leidžia automatiškai nustatyti problemas ir pradėti duomenų progresyvinio apdorojimo arba išsaugojimo procedūras.

4.5. Be to, EESRK rekomenduoja apibrėžti būtiniausius europinius standartus (arba parengti pavyzdžių sąrašą) siekiant Transeuropiniams transporto tinklams (TEN-T) priklausančiuose susisiekimo kanaluose įrengti bazines telematikos sistemas, skirtas kelionės informacijai rinkti, eismui stebėti ir valdyti, pvz.:

—	stebėjimo kamerų sistemą,

—	eismo srauto stebėjimo metodus, grūsčių nustatymo ir transporto priemonių skaičiavimo priemones,

—	skirtingus ženklus rodančių švieslenčių sistemas ir kelių informacijos perdavimo priemones,

—	meteorologinės informacijos skelbimo keliuose sistemą,

—	dinamišką pagrindinių magistralių eismo valdymą,

—	pirmosios pagalbos sistemą.

4.6. Naudojantis šiomis sistemomis ir iš kitų konkrečių sistemų gaunamais duomenis, galima įvertinti tikralaikes eismo sąlygas kelių tinkle, jo funkcionalumą, taip pat kelionės laiką, per kurį bus galima pasiekti pagrindinius paskirties taškus.

4.7. EESRK perspėja apie sunkumus, kurie gali kilti nenaujose transporto priemonėse įdiegiant su PTS susijusią įrangą. Reikia užtikrinti būtiną sistemų atitiktį. Transporto priemonių sistemos ir infrastruktūra turi būti sukurtos taip, kad galėtų veikti kaip atviros platformos. Tai taikoma ne tik sistemoms ir technologijoms, bet ir paslaugoms, kurias sistemos ir technologijos leidžia teikti.

4.8. Nekyla abejonių, kad taikant pažangiąsias transporto sistemas bus naudojamasi daugeliu kitų jau sukurtų technologijų (informacinių ir pan.). Šioms sistemoms Europos Sąjungoje taikant suderintą požiūrį taip pat reikėtų įvardyti tikslinius sektorius, kuriuos reikės parengti praktiškam sistemų taikymui. Taip pat svarbu užtikrinti, kad Bendrija, valstybės narės ir privatus sektorius suteiktų atitinkamą finansavimą. Eksploatacines ir investicines sąnaudas turėtų padengti iš mokesčių ir kelio rinkliavų gautos pajamos.

4.9. Komisijos pasiūlymuose taip pat nurodoma keletas praktinių priemonių, susijusių su PTS įdiegimu įvairiose pagrindinėse veiksmų plano srityse. Nurodytais laikotarpiais, be abejonės, reikės skirti pakankamai laiko galutinių naudotojų, t. y. vairuotojų, mokymui ir jų supažindinimui su skirtingais sistemos elementais. Tai gali būti reklaminės kampanijos ir mokymai apie tokias modernias technologijas, taip pat novatoriška veikla (pvz., pažangiųjų transporto priemonių kūrimo skatinimas ir konkurso organizavimas skiriant prizą už geriausią pažangųjį automobilį Europoje).

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Asmenų apsaugos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, darbo grupės pareiškimo 29 straipsnis, WP 101, priimtas 2004 m. lapkričio 25 d.http://ec.europa.eu/justice_home/fsj/privacy/workinggroup/wpdocs/2004_en.htm

(2) COM(2007) 607.

(3) Europos Komisija šį dokumentą turi paskelbti 2009 m.

(4) http://ec.europa.eu/dgs/energy_transport/galileo/index_fr.htm.

(5) COM(2008) 433.

(6) COM(2007) 541.

(7) http://www.esafetysupport.org.

(8) http://cordis.europa.eu/fp7/home_fr.html.

(9) http://www.esafetysupport.org/en/ecall_toolbox.

(10) http://cordis.europa.eu/technology-platforms.

(11) COM(2007) 22.

(12) EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl sklandesnio tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimo, pranešėjas Jan Simons, 2008 9 17 (TEN/348), OL C 77, 2009 3 31, p. 70–72.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/92

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“

COM(2008) 699 galutinis

(2009/C 277/19)

Pranešėjas Dumitru FORNEA

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. lapkričio 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“

COM(2008) 699 galutinis.

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 23 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Dumitru Fornea.

1. Išvados ir rekomendacijos (1)

EESRK pateikia šias rekomendacijas:

1.1. ES turėtų parengti nacionalinių strateginių ir kritiškai svarbių žaliavų tyrimų apžvalgą ir apibūdinti bendrą padėtį ES panašiai, kaip Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba apibendrino padėtį JAV ar Japonijoje. Konkrečiai, valstybės narės turėtų peržiūrėti savo žaliavų tiekimo politiką, kad išsiaiškintų, kas yra kritiškai svarbu kiekvienai ES valstybei narei ir visai ES apskritai. Atskirų žaliavų kritinę svarbą reikia reguliariai persvarstyti, galbūt kas dvejus–trejus metus, kad būtų stebimi pokyčiai.

1.2. OECD BIAC (OECD Verslo ir pramonės patariamasis komitetas (angl. Business and Industry Advisory Committee – BIAC) surengtas seminaras dėl žaliavų prieinamumo galbūt būtų geras atspirties taškas, tačiau jis nuo pat pradžių apribotų ES sferą. Nustačius keletą kritinės svarbos žaliavų, reikėtų įvertinti naudingo bendradarbiavimo potencialą su šalimis, kurios jau dabar tiekia arba ateityje galėtų tiekti tokias žaliavas. Tada reikėtų imtis diplomatinių veiksmų.

1.3. EESRK labai pritaria Čekijos, Švedijos ir Ispanijos savo pirmininkavimo ES laikotarpiu 2009–2010 m. organizuojamoms konferencijoms dėl mineralinių išteklių pasiūlos ir paklausos, žemės klodų prieinamumo, pažangiausių technologijų naudojimo ir gebėjimų ugdymo. EESRK pageidauja šiose konferencijose dalyvauti.

1.4. Komisija turėtų vykdyti aktyvesnę veiklą veiksmingoms tarptautinio lygio deryboms užtikrinti, kad būtų ne tik pašalintos nesąžiningos kliūtys prekybai ir jos sąlygų iškraipymai, bet ir padedama rengti dvišalius ir daugiašalius investicinius susitarimus.

1.5. Komisija turėtų pradėti būtinas procedūras, pagal kurias imamasi veiksmų, tais atvejais, kai ES nepriklausanti valstybė pažeidžia PPO taisykles (pvz., apmokestina eksportą ar tam tikroms medžiagoms taiko apribojimus).

1.6. Siekiant užtikrinti, kad tvariais kasybos metodais išgautos žaliavos nebūtų išstumtos iš ES rinkos, reikėtų nustatyti ES išorės tarifus. Reikia peržiūrėti dabartinius tarifus ir nustatyti tarifų eilutes, kurios turėtų būti keičiamos.

1.7. Siekdama užtikrinti žaliavų tiekimo patikimumą, ES turėtų imtis aktyvios diplomatijos žaliavų klausimu ir tokia veikla padėti kurti fondus ir programas, kurių pagrindinė paskirtis – ugdyti gebėjimus, reikalingus tvariai žaliavų gavybai ir ekonominei bei socialinei pažangai besivystančiose šalyse.

1.8. Komisija turėtų aktyviai dalyvauti kasmetiniuose Pasaulio kalnakasybos ministrų forumo ir Tarpvyriausybinio naudingųjų iškasenų ir metalų kasybos forumo susitikimuose ir užmegzti glaudesnius santykius su autoritetingais šios srities pasaulio veikėjais, kad būtų nustatytos ir plečiamos investavimo galimybės Europos Sąjungoje.

1.9. Reikėtų parengti sąrašą, kuriame būtų nurodyta geriausia reglamentavimo praktika ES suteikiant žaliavų pramonei prieigą prie žemės klodų, siekiant supaprastinti procedūras ir sumažinti mineralinių išteklių išsekimo atvejus, kurių priežastis – netinkama žemėtvarkos praktika.

1.10. Komisija turėtų ir toliau remti Europos tausių naudingųjų iškasenų išteklių technologijų platformą ir jos nagrinėjamus klausimus įtraukti į kvietimus pareikšti suinteresuotumą, kurie netrukus bus skelbiami 2009–2013 m. laikotarpiui. Be to, svarbu propaguoti su žaliavomis susijusias temas svarstant sritis, kurios bus pripažintos prioritetinės veiklos sritimis pagal Aštuntąją bendrąją MTTPD programą, pvz., skatinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą.

1.11. Efektyvaus išteklių naudojimo priemonių pagrįstumui ir bet kokiai „medžiagų pakaitalų politikai“ įvertinti Komisija turėtų plėtoti objektyvią metodiką, kurios pagrindas – viso gyvavimo ciklo analizė.

1.12. Komisijos tarnybos turėtų stiprinti perdirbimo veiklą ir skatinti antrinių žaliavų naudojimą Europos Sąjungoje, taip pat siūlyti tinkamas perdirbimo, atkūrimo ir pakartotinio naudojimo strategijas ES nepriklausančiose valstybėse skelbiant geriausios praktikos pavyzdžius tarptautiniu lygiu.

1.13. Reikia daugiau konsultacijų ir mokslinių tyrimų, kad būtų galima geriau suprasti, kokiu mastu neenergetinėms mineralinėms žaliavoms taikoma metodika yra tinkama konkretiems atsinaujinančių neenergetinių žaliavų atvejams, pvz., medienai, kailiui ir odai.(Komisijos komunikate daugiausiai dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su neenergetinių mineralinių žaliavų tiekimo saugumu. Lieka atviras klausimas, ar tos pačios procedūros taikymas kitoms žaliavoms yra geriausias metodas. Tačiau, be abejonės, glaudžiai bendradarbiaujant Komisijos specializuotoms tarnybos, bus galima sukurti kompleksinę priemonę, skirta visų strateginių ir ES pramonei bei gynybai kritiškai svarbių žaliavų įvertinimui.)

2. Bendrosios aplinkybės

2.1. Nuolat augančių žaliavų kainų tendencija šiuo metu bent jau laikinai sustojo. Komisijos komunikate tvirtinama, kad minėta tendencija atsigaus ir kad „atsižvelgiant į augančios ekonomikos šalių augimo lygį ateityje, manoma, kad žaliavų paklausa išliks didelė“. Kritiniai veiksniai yra šie: pirma, ar sparčiai augančios ekonomikos šalys, ypač Kinija, sugebės sklandžiai pereiti nuo augimo etapo, kurio pagrindą visų pirma sudarė verslo plėtros galimybių paskatintos pagrindinio kapitalo investicijos į eksportą orientuotuose gamybos sektoriuose, prie labiau vidaus vartojimu pagrįsto etapo, ir, antra, ar pastaruoju vystymosi etapu žaliavų paklausa kils tokiu pačiu mastu.

2.2. Kaip nurodyta komunikate, ES turi pakankamai savų statyboms naudojamų naudingųjų iškasenų (šioje srityje užsienio tiekėjams kliudo santykinai aukštos transportavimo sąnaudos palyginti su medžiagų verte), tačiau ji yra priklausoma nuo tam tikrų strateginės ekonominės svarbos medžiagų importo. Tokios medžiagos yra strategiškai svarbios todėl, kad jos pramoninei gamybai yra kritiškai būtinos tokiu mastu, kurio neatspindi jų ekonominė vertė, ir kad jas tiekia labai nedaug komercinių tiekėjų ir šalių, įskaitant ir didelės politinės rizikos šalis.

2.3. Komunikate išreiškiamas susirūpinimas dėl keleto žaliavų tiekimo aspektų. Susirūpinimą kelia keturi rizikos faktoriai, kurie priklauso nuo žaliavų tiekimo suvaržymų perspektyvos ir kilmės:

—	aršesnė perdirbėjų konkurencija žaliavoms gauti, kuri pasireiškia aukštesnėmis kainomis ir medžiagų nukreipimu į kitus paskirties taškus pirminių bei antrinių išteklių atveju,

—	žaliavų „sutelkimas“ įvedant eksporto kliūtis, pvz., eksporto mokesčius ir dvigubas kainų sistemas (komunikate pateikiama keletas pavyzdžių),

—	konkurencija dėl žaliavų kasybos objektų trečiosiose šalyse (pvz., konkurencija dėl investavimo galimybių ir prieigos prie naudingųjų iškasenų klodų Afrikoje),

—

Strateginės ekonominės svarbos žaliavų fizinio tiekimo nutraukimų rizika (pvz., retųjų Žemės elementų (RŽE) (Visos žaliosios ir tausiai energiją naudojančios technologijos remiasi vis didesniu retųjų Žemės elementų naudojimu. (Pvz., hibridiniame automobilyje sumontuojama apie 20 kg RŽE). Kinija yra ne tik didžiausia pasaulio RŽE tiekėja, bet ir didžiausia pasaulio RŽE vartotoja. Iki šiol yra labai nedaug ekonomiškai naudingų alternatyvų RŽE tiekimui iš Kinijos), kurių klodai labai susitelkę konkrečiose vietose ir kurie yra svarbūs keletui tikslinių paskirčių, galimas tiekimo nutraukimas). Kritinės svarbos naudingosios iškasenos gali būti galingas derybinis įrankis ar net ginklas ekonominiame kare.

2.4. Pirmieji du rizikos faktoriai turi tiesioginio poveikio Europos žaliavų perdirbimo pramonės konkurencingumui ir tais atvejais, kai jie kyla dėl antikonkurencinės praktikos arba prekybos politikos priemonių, jų pasekmes reikia nagrinėti vadovaujantis prekybos ir konkurencijos politika.

2.5. Trečiasis rizikos faktorius gali būti mažiau aktualus žaliavas naudojančiai pramonei, nes nėra jokios objektyvios priežasties, dėl kurios galima tikėtis, kad gamtinių išteklių savininkai bus suinteresuoti diskriminuoti savo klientus ES pramonės nenaudai. Vis dėlto, yra priežasčių nerimauti tiek dėl poveikio ES teritorijoje veikiančių kalnakasybos įmonių ilgalaikei konkurencinei pozicijai, tiek ir dėl pasekmių Europos, kaip šios srities finansavimo, technologijų vystymo ir įmonių tinklaveikos centro, padėčiai. Pastarojo meto įvykių raida šioje srityje taip pat kelia susirūpinimą dėl darnaus vystymosi perspektyvų besivystančiose šalyse, kurios yra priklausomos nuo gamtinių išteklių eksporto.

2.6. Galiausiai, ketvirtasis rizikos faktorius gali rimtai pažeisti Europos Sąjungos ekonomikos struktūrą ir sukelti darbo vietų praradimą, nes negavus reikalingų medžiagų gali sustoti gamyba. Tokią riziką reikia nagrinėti tiesiogiai, įskaitant, kai įmanoma, ir priemones, kurios anksčiau nebuvo svarstytos. Verta pažymėti, kad naujoms politikos iniciatyvoms pagrįsti šią riziką pakankamai rimtai įvertino ir JAV (Žr. „Naudingosios iškasenos, kritiškai svarbios mineralinės medžiagos ir JAV ekonomika“ (Minerals, Critical Minerals and the US Economy), Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos ataskaita, www.nap.edu/catalog.php? record_id = 12034) ir Japonija (Žr. Nacionalinių išteklių užtikrinimo gaires, www.meti.go.jp/english/press/data/nBackIssue200803.html.). Be to, spaudos pranešimuose buvo teigiama, kad Kinija pradėjo kaupti žaliavų rezervus siekdama sušvelninti nutrūkstančio tiekimo pasekmes.

3. Bendrosios pastabos

3.1. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina Komisijos komunikatą (COM(2008) 699, Komisijos žaliavų iniciatyva.) kaip labai svarbų veiksnį ES nenutrūkstamam neenergetinių žaliavų, ypač mineralinių išteklių (žr. COM(2008) 699 3 punktą.) tiekimui užtikrinti siekiant patenkinti mūsų būtiniausius vystymosi ir darbo vietų kūrimo poreikius. EESRK nekantriai laukia, kada bus įdiegta reikalinga struktūra ir skirti ištekliai, kuriais naudojantis bus galima įgyvendinti nurodytas priemones.

3.2. Pilietinės visuomenės atstovai jau seniai prašo šį klausimą spręsti kompleksiškai, sujungiant keletą ES politikos sričių ir programų. Komisija atliko naudingą darbą parengusi šią iniciatyvą, kurioje nurodomi opių klausimų, kylančių dėl būtinybės užtikrinti nenutrūkstamą neenergetinių žaliavų tiekimą ES pramonei, sprendimai, įtraukiant į politikos sritis, kuriomis siekiama gerinti apsirūpinimą žaliavomis iš išorinių ir ES vidaus šaltinių, priemones, sukurtas išteklių naudojimo efektyvumui ir perdirbimo veiklai gerinti.

3.3. Konkrečiai, tarptautinių įvykių raida aiškiai parodė, kad ES lygiu reikia imtis suderinto požiūrio, tačiau nepažeisti Europos Sąjungose taikomo subsidiarumo principo vertinant išteklių ir žemėtvarkos politiką.

3.4. EESRK teigiamai vertina tai, kad komunikate Komisija laikosi panašaus požiūrio ir nurodo beveik tuos pačius opius kausimus ir jų sprendimus, kokie buvo išdėstyti naujausioje EESRK nuomonėje savo iniciatyva, susijusioje su šia sritimi (2). Šis dokumentas buvo skirtas padėti Komisijai iš anksto susipažinti su pilietinės visuomenės pozicija. Jis parengtas po plataus masto konsultacijų, kurias suorganizavo EESRK pramonės permainų konsultacinė komisija atsakant į Komisijos informacinį dokumentą „Patikimo žaliavų tiekimo ES pramonei užtikrinimas“ (IP/07/767, 2007 m. birželio 5 d.), kuriame numatoma svarstoma žaliavų iniciatyva.

3.5. Atsižvelgdamas į ES pasiryžimą globaliai spręsti klimato kaitos pasekmių klausimą tobulinant energijos efektyvumo technologijas, propaguojant atsakingą gamtinių išteklių naudojimą ir užtikrinant ekologiškesnę pramonę, EESRK dar kartą pabrėžia neenergetinių mineralinių medžiagų teikimo saugumo ir Europos energetikos politikos įgyvendinimo strateginę svarbą, nes šie du sektoriai yra tarpusavyje priklausomi remiantis technologiniu faktoriumi.

3.6. ES yra labai priklausoma nuo aukštosiomis technologijomis naudojamų metalų importo ir negalės pereiti prie tvarios gamybos ir žaliųjų technologijų, jeigu jai nebus sudarytos saugios galimybės apsirūpinti tokiais aukštosiomis technologijomis naudojamais metalais ir retosiomis žaliavomis (konkurencijos, rizikos, geografinės išteklių sutelkties ir kasybos objektų požiūriu) (3).

3.7. Svarstomas komunikatas prilygsta ES dabartinių žaliavų tiekimo klausimų SWOT (silpnųjų, stipriųjų pusių, galimybių ir grėsmių) analizei ir todėl dabar reikia darnios ES valstybių narių paramos ir koordinuotų įvairių Komisijos tarnybų (DEV, ENTR, ENV, EUROSTAT, REGIO, RELEX, RTD) veiksmų siekiant įgyvendinti daugybę priemonių, prie kurių prisidės ne tik Komisija, bet ir suinteresuotieji subjektai (sektoriai, priklausomi nuo kalnakasybos pramonės (Reikėtų įtraukti Tarptautinę naudingųjų išteklių ir metalų kasybos tarybą (ICMM), kad ji, kaip pasaulinio naudingųjų iškasenų sektoriaus atstovė, suteiktų konsultacijas ir padėtų kurti tokią vystymosi viziją, kuri papildytų asociacijos EUROMINES labiau į ES orientuotą viziją), verslo įmonės, geologinių tyrimų centrai ir organizuota pilietinė visuomenė). Šių veiksmų tikslas – didinti ES apsirūpinimo žaliavomis saugumą vadovaujantis darnaus vystymosi tikslais.

3.8. Šiuo metu veikiančios ES struktūros, atsakingos už minėtus klausimus, yra pernelyg silpnos. Jas reikia stiprinti aukštesnio lygio sprendimų priėmimo organais. Taip pat reikia atlikti išsamesnes būsimų žaliavų poreikių technines bei ekonomines analizes ir imtis aktyvesnių veiksmų, kad tiek, kiek techniškai ir ekonomiškai įmanoma, žaliavos būtų tiekiamos iš Europos šaltinių ir kad būtų užtikrintas saugesnis tiekimas iš Europai nepriklausančių šaltinių. Reikės ilgesnio laikotarpio strategijos ir nuolatinių peržiūrų tvarkos, nes investicijos į žaliavų kasybos sektorių labai dažnai atsiperka tik per ilgesnius laikotarpius.

3.9. Pateiktus pasiūlymus pagrindžiantys principai

3.9.1. Garantuojant žaliavų tiekimo į ES saugumą visų pirma reikia užtikrinti, kad Sąjungos ekonomika nenukentėtų nuo žaliavų tiekimo krizių, taip pat apsaugoti vartotojų, nuo žaliavų importo priklausančių ES įmonių ir žaliavų gavybos sektoriuje veikiančių ES bendrovių interesus bei užtikrinti joms vienodas sąlygas. Į visus šiuos interesus reikia atsižvelgti ir juos užtikrinti remiantis ES įsipareigojimais ir politikos sritimis, susijusiomis su tarptautiniu vystymusi ir aplinkos apsaugos bei socialiniu tvarumu. Žaliavas reikėtų naudoti optimaliai, atsižvelgiant į jų sąveiką su aplinka, bendruomenių poreikiais ir tausiu energijos naudojimu.

3.9.2. ES žaliavų tiekimo politikai reikia suteikti tvirtą analitinį pagrindą. Todėl svarbu kaupti atitinkamus mokslinius duomenis ir juos tirti pagal pažangiausius metodus.

3.10. Žaliavų srities reglamentavimas Europos Sąjungoje labai skiriasi. Atskirose šalyse jį galima žymiai pagerinti skleidžiant informaciją apie geriausią praktiką.

4. Pastabos apie siūlomas politikos priemones (4)

4.1. Pirmasis ramstis – galimybė gauti žaliavų pasaulinėje rinkoje neiškreiptomis sąlygomis

4.1.1. Komunikate siūloma Europos Sąjungai, pirma, būti aktyviai su žaliavomis susijusioje diplomatijos srityje, kad užsitikrintų galimybę gauti žaliavų, antra, skatinti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir, trečia, galimybę gauti žaliavų nustatyti kaip ES prekybos ir reguliavimo politikos prioritetą.

4.1.2. Nustačius labiausiai ištekliais turtingas šalis, su jų atstovais reikėtų apsvarstyti klausimus, susijusius su galimybe gauti žaliavų iš šių šalių. Įgyvendinant ES vystymosi politiką reikėtų kurti fondus ir programas, kuriais minėtose šalyse būtų remiama tvari žaliavų gavyba ir vystymasis.

4.1.3. ES turėtų peržiūrėti savo finansavimo tvarką, taikomą toms šalis, kurios jau tapo ES valstybėmis narėmis, arba kaimyninėms valstybėms, nes išteklių transportavimas iš tokių šalių būtų tvaresnio pobūdžio. Konkrečiai, paramą reikėtų teikti per paskutinįjį plėtros etapą į ES įstojusioms šalims, Balkanų regiono valstybėms, Šiaurės Afrikos šalims ir Turkijai. ICMM išteklių atsargų kaupimo iniciatyva (Iniciatyvą pradėjo 2004 m. Tarptautinė naudingųjų išteklių ir metalų kasybos taryba (ICMM). Ja siekiama išsiaiškinti, kokia geroji praktika yra sukaupta investicijų į naudingųjų išteklių ir metalų kasybos sektorių politikos srityje besivystančiose šalyse nacionaliniu (regioniniu) ir įmonių lygmeniu) galėtų būti naudingas modelis su ištekliais ir vystymusi susijusioms strategijoms kurti.

4.1.4. Keletas konkrečių rekomendacijų priklauso didesnės atitikties tarp ES vystymosi politikos ir ES nenutrūkstančio žaliavų tiekimo būtinybės užtikrinimo kategorijai. Visi pasiūlymai dėl valstybių stiprinimo, geros investicinės aplinkos propagavimo ir tvaraus žaliavų valdymo yra aktualūs ir konstruktyvūs.

4.1.5. Siekiant užtikrinti, kad tvariais kasybos metodais išgautos žaliavos nebūtų išstumtos iš ES rinkos, reikėtų nustatyti ES išorės tarifus. Reikėtų peržiūrėti dabartinius tarifus ir nustatyti tarifų eilutes, kurios turėtų būti keičiamos.

4.1.6. Teikiant pagalbą žaliavų srityje besivystančioms šalims, didžiausią dėmesį reikėtų skirti gebėjimų ugdymui ir siekti skatinti kurti ir įgyvendinti tokią politiką, pagal kurią žaliavų gavyba ir eksportas būtų kuo naudingesnis šalies vystymuisi. Tokiomis aplinkybėmis itin svarbu remti įtraukią ir dalyvaujamąją politiką bei veiklos metodus, pagal kuriuos pirmenybė būtų skiriama vietinių gyventojų poreikiams ir interesams.

4.1.7. Parama vystymuisi žaliavų srityje taip pat turi būti plėtojama visų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimus užtikrinančių plataus masto koalicijų ir partnerysčių pagrindu, įskaitant žaliavų pramonę, pilietinės visuomenės organizacijas ir visų lygmenų valdžios institucijas.

Vienas pagrindinių pagalbos besivystančioms šalims teikimo aspektų turėtų būti tvirta parama kurti infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis teik žaliavų kasybos bendrovės, tiek ir mažesnės įmonės, ūkininkai ir kitos kaimo ekonominės veiklos vykdytojai. Nors šis konkretus bendradarbiavimo metodas buvo kritikuojamas kaip atnešantis vystymuisi mažiau naudos nei būtų galima, svarbu pripažinti, kad jis tenkina didelį besivystančių šalių poreikį skatinti vystymąsi infrastruktūros gerinimu ir kad kitos priemonės tokioms investicijoms finansuoti pasirodė nepakankamos.

4.1.8. Komunikate aiškiai pabrėžiama sunkumai, susiję su prekybos naudingosiomis iškasenomis statistika. Ji remiasi muitinių ataskaitomis, rengiamomis pagal Tarptautinės prekybos standartų klasifikaciją (SITC), Suderintą sistemą (HS) arba Makroekonomikos kategorijų klasifikatorius (BEC), o kai kuriose šalyse tokios ataskaitos rengiamos nepakankamai gerai. Be to, prekybos statistika negali pateikti tinkamos, labai reikalingos informacijos apie tikrą pasaulio ekonomikos naudingųjų iškasenų suvartojimą, kadangi neregistruojami duomenys apie mineralinių medžiagų ar metalų kiekį parduodamuose koncentratuose, pusgaminiuose ir galutiniuose produktuose. Reikėtų atlikti tyrimą ir tarptautiniu lygiu susitarti apie tai, kaip tobulinti dabartinę statistikos sistemą, kad būtų geriau apskaičiuojamas mineralinių medžiagų ir metalų suvartojimas, galbūt jų kiekį vertinant „indeksais“, pvz., „standartinis automobilis“, „standartinė popieriaus tona“ ir pan.

4.1.9. Komunikate gana detaliai aptariama prekybos ir reglamentavimo politika. Pasiūlymuose, kuriuos atrodo tikslinga įgyvendinti, nurodomos Europos Sąjungai itin svarbios sritis. Reikia itin pabrėžti vieną teiginį, būtent, kad „ES taip pat turėtų persvarstyti ES tarifų režimą, kad užtikrintų darnią ES žaliavų paklausos raidą, ir įvertintų apribojimų, taikomų importuojamoms žaliavoms (…) mažinimo būdus“.

4.1.10. Darnaus vystymosi tikslus reikia įgyvendinti atsižvelgiant į jų pasekmes už Europos Sąjungos ribų. Jais negalima pateisinti ar slėpti praktikos, kuri apribojant prekybą prieštarautų vartotojų interesams arba aplinkos apsaugai. Svarbu, kad žaliavų tiekimo patikimumas ir nesąžiningos konkurencijos, kurios pagrindas – privilegijuota galimybė gauti žaliavų, šalinimo tikslas nebūtų naudojami protekcionizmui skatinti, prekybai varžyti arba besivystančių šalių žaliavų kasėjų galimybei patekti į ES rinką riboti.

4.2. Antrasis ramstis – skatinti nenutrūkstamą žaliavų tiekimą iš Europos šaltinių

4.2.1. Darniam ES vietovių ir regionų vystymuisi tiesioginio poveikio turi būsima ekonomikos sektorių raida, galinti pelningai išnaudoti kiekvieno teritorinio vieneto potencialą. EESRK nuomone, atsižvelgiant į kiekviename naudingųjų išteklių telkinyje esančių atsargų apskaičiavimus, kalnakasybos ūkinė veikla gali prisidėti prie vietos bendruomenių ir taip pat ES valstybių narių vystymosi ir aprūpinti jas ištekliais. Ši veikla gali būti naudinga:

—	didinant pramoninę gamybą ir tiekiant žaliavas, reikalingas pramonės veiklai,

—	mažinant priklausomumą nuo importo ir užtikrinant geresnį išteklių panaudojimą,

—	išsaugant pagrįstą kvalifikuotų darbuotojų skaičių šiame sektoriuje, kad būtų galima Europos Sąjungoje tęsti išteklių žvalgymo ir kalnakasybos veiklą,

—	kuriant daugiau ir pastovesnių darbo vietų,

—	siekiant socialinės sanglaudos ir regioninio vystymosi,

—	užtikrinant geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas.

4.2.2. Įvertinant ilgą Europos naudingųjų iškasenų kasybos istoriją, jai reikia imtis vadovaujamojo vaidmens, susijusio su gamybine, prekybine, moksline („know-how“) ir praktine patirtimi, sprendžiant įvairius klausimus, pvz., kaip vykdyti žaliavų kasybos darbus, kaip optimaliai išnaudoti žaliavų gavybos naudą ekonomikos vystymuisi, kaip jas tausiai naudoti ir kaip visuomenei naudingu būdu rekultivuoti nebeeksploatuojamus karjerus.

4.2.3. Valstybės narės turėtų iš naujo įvertinti, kokiu mastu jų žemės naudojimo tikslinės paskirties planavimo procesuose atsižvelgiama į žaliavų potencialą, taip pat ar prioritetai, pasirinkti svarstant alternatyvias žemės naudojimo tikslines paskirtis, vis dar yra tinkami, jeigu įvertinsime būtinybę užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą, t. y. taikyti artumo principą, kai įmanoma ir ekonomiškai naudinga.

4.2.4. Geologinės žinios nuolat keičiasi, todėl procedūros turi būti pakankamai lanksčios, kad ateityje būtų galima naudotis ir tais naudingųjų išteklių klodais, kurie šiuo metu dar neatrasti.

4.2.5. Reikėtų parengti sąrašą, kuriame būtų nurodyta geriausia reglamentavimo praktika ES suteikiant žaliavų pramonei prieigą prie žemės klodų, siekiant:

—	supaprastinti procedūras ir jas Europos Sąjungoje labiau suvienodinti, tuo pat metu užtikrinti, kad būtų tinkamai apsvarstytos alternatyvios žemės naudojimo tikslinės paskirtys, įskaitant išsaugojimą,

—	sumažinti mineralinių išteklių išsekimo atvejus, kurių priežastis – netinkama žemėtvarkos praktika. Labai svarbu teisinėmis nuostatomis užtikrinti, kad leidimai naudoti žemės plotą būtų numatyti ne tik jau atrastiems mineralinių medžiagų klodams.

4.2.6. Pasikeitus gairėms dėl tinklo „Natura 2000“ teritorijų tinkamumo žaliavų kasybai, valstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalines gaires ir užtikrinti, kad kompetentingos institucijos žinotų, kad „Natura 2000“ nedraudžia žaliavų kasybos (Buveinių direktyvos 6 straipsnyje pateikiama puiki priemonė, kuria užtikrinama, kad kalnakasybos pramonė laikytųsi darnaus vystymosi principų).

4.2.7. Kad turėtume daugiau duomenų apie ekonomiškai strateginių medžiagų tiekimą ir žaliavų naudojimą Europos Sąjungoje, jai reikėtų parengti tyrimą, panašų į Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos atliktą tyrimą JAV. Šiame tyrime turėtų būti siekiama nustatyti ir įvertinti tiek potencialią riziką, kylančią ES pramonei skirtų medžiagų tiekimui, tiek ir skirtingų medžiagų kritinę būtinybę įvairioms tikslinėms paskirtims (Reikėtų išnagrinėti šiuos aspektus: tam tikrų mineralinių medžiagų, kurios gali būti kasamos ES šalyse, fizinis prieinamumas, pakaitalų naudojimo lygis, geopolitinė rizika, kylanti strateginių ir kritinės svarbos žaliavų tarptautinei prekybai, ES gynybos poreikiai).

Komunikate pateikiama keletas rekomendacijų su žaliavomis susijusių mokslinių žinių bazei gerinti. Tačiau nėra pasiūlymų, kaip gauti daugiau duomenų apie žaliavų panaudojimą Europos Sąjungoje. Atrodytų, kad tai yra vienas svarbiausių prioritetų, atspindinčių būtinybę kurti nuoseklią politiką ir optimizuoti priemonių efektyvumą. JAV kritinės svarbos medžiagų ataskaitoje pateikiama metodika, kurią būtų galima pritaikyti Europos padėčiai.

4.2.8. Labai vertėtų atlikti išsamų geologinių išteklių potencialo įvertinimą naudojant šiuolaikines technologijas, taip pat įvertinti nacionalinių geologinių tyrimų tarnybų gebėjimus pateikti aukščiausio lygio duomenis, informaciją ir specializuotas žinias apie naudingąsias iškasenas. Reikėtų nustatyti ir įgyvendinti konkrečius geologinių (Šiame kontekste terminas apima visus geologinio pobūdžio teminius duomenis, pvz., geocheminius ir geofizinius duomenis) duomenų rinkimui skirtus paramos veiksmus, ateityje išplečiant Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) žemės duomenų paslaugas ir (arba) panaudojant ES regioninės plėtros fondą. Komisija turėtų atlikti oficialią padėties valstybėse narėse apžvalgą.

4.2.9. ES institucijos turėtų paremti Čekiją, Švediją ir Ispaniją, kurios savo pirmininkavimo ES laikotarpiu organizuoja su šia tema susijusius renginius, būtent:

—	Švedijos pirmininkavimo ES laikotarpiu planuojama surengti konferenciją, kurioje bus įvardyti geriausios praktikos pavyzdžiai teritorijų planavimo ir tvarios žemėtvarkos srityse baigus eksploatuoti karjerus.

—	2009 m. gruodžio mėn. Rovaniemi mieste (Suomija) bus surengta Žvalgymo ir kalnakasybos konferencija, kurioje planuojama paskelbti Europos išteklių žvalgymo veiklos skatinimo geriausios praktikos pavyzdžius.

—	Naudojantis ES TEIEX priemone, ketinama parengti Išteklių žvalgymo konferenciją Pietryčių Europoje ir Balkanų regione.

4.2.10. Pirmenybę reikėtų suteikti žaliavų srities moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, itin didelį dėmesį skiriant su stipria išteklių išsaugojimo politika derančioms technologijoms. Reikėtų viešinti geriausios praktikos pavyzdžius žvalgymo, švaresnės gamybos ir perdirbimo srityse, konkrečiai siekiant vykdyti tokią veiklą, kuri remiasi rinkos dėsniais pagrįstomis ir ekonomiškai naudingomis paskatomis. Šiuo tikslu galima būtų remtis Strateginių mokslinių tyrimų darbotvarke ir įgyvendinimo planu, kuriuos parengė Europos tausių naudingųjų iškasenų išteklių technologijų platforma.

4.3. Trečiasis ramstis – optimizuoti ES sunaudojamą pirminių žaliavų kiekį

4.3.1. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad už aplinkos sąlygas didžiausia atsakomybė tenka juridiniams asmenims, būtent, kalnakasybos įmonėms ir prekybos bendrovėms, tačiau faktiškai visa visuomenė atsako už prekių, pagamintų iš naudingųjų išteklių, vartojimą.

Europos piliečiai turi suvokti, kad mūsų gyvenimo sąlygos priklauso nuo naudingųjų iškasenų naudojimo, tačiau tuo pat metu ir tai, kad ypatingai svarbu saugoti aplinką ir propaguoti atsakingą žaliavų vartojimą.

4.3.2. Negalima kurti politikos ir praktinių priemonių, skirtų žaliavų naudojimui optimizuoti, neatsižvelgiant į teisėtus ES nepriklausančių šalių interesus. Būtina įvertinti realias besivystančių šalių galimybes tiek reglamentavimo, tiek ir technologijų naudojimo srityse. Keletas Afrikos šalių aršiai kritikavo REACH teisės aktus, nes jos nerimauja, kad jų naudingųjų iškasenų eksportas gali būti nepagrįstai diskriminuojamas. Panašiai, kai kuriose Azijos šalyse Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų sukėlė nelauktas pasekmes, pvz., metalų perdirbimo sektoriuje paplito nelegalios įmonės, užsiimančios kenksmingais veiklos metodais, kadangi joms buvo užkirstas kelias naudotis teisėtais žaliavų šaltiniais.

4.3.3. Europos mokslininkus ir pramonę reikėtų skatinti kurti kritinės svarbos medžiagų pakaitalus. Šiuo tikslu pagal Septintąją bendrąją programą Europos Komisija turėtų inicijuoti parengto svarbiausių metalų (žaliavų) sąrašo išsamų tyrimą, kad būtų pasirengta naujų žaliųjų technologijų ir aplinkai nekenksmingų produktų kūrimui.

4.3.4. Perdirbimo procesas turėtų būti vertinamas ne kaip grynai administracinė užduotis, bet kaip teisinė sistema, kurią įgyvendinti padeda įmonės komerciniu pagrindu. Šiam principui įgyvendinti reikia:

—	teisinio pagrindo pramoninių ir buitinių atliekų surinkimui, rūšiavimui, tvarkymui ir perdirbimui,

—	vartotojams skirtų paskatų dalyvauti perdirbimo veikloje,

—	tinkamų specializuotų nacionalinių ir tarptautinių tinklų, veikiančių surinkimo, išsaugojimo ir pramoninio perdirbimo srityse,

—	tinkamai komerciniu pagrindu vykdomo atliekų tvarkymo, organizuojamo vietos lygio administracijų (regionų valdžios institucijų).

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Daugiau išsamių EESRK rekomendacijų pateikiama Nuomonėje dėl neenergetinių medžiagų kasybos pramonės Europoje, kuri buvo priimta 2008 m. liepos 9 d. ir paskelbta ES oficialiajame leidinyje 2009/C27/19. Šiame dokumente išdėstytos rekomendacijos papildo pirmiau nurodytoje EESRK nuomonėje pateiktas rekomendacijas.

(2) Nuomonė „Neenergetinių medžiagų kasybos pramonė Europoje“, OL C 27, 2009 2 3.

(3) Žr. EESRK nuomonę „Neenergetinių medžiagų kasybos pramonė Europoje“, OL C 27, 2009 2 3, 2.5 punktas.

(4) Žr. EESRK nuomonę, OL C 27, 2009 2 3, p. 82.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/98

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato „Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmai“

COM(2009) 104 galutinis

(2009/C 277/20)

Pagrindinis pranešėjas Gustav ZÖHRER

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. vasario 25 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmų

COM(2009) 104 galutinis.

2009 m. kovo 23 d. Komiteto biuras pavedė Pramonės permainų konsultacinei komisijai parengti nuomonę šiuo klausimu. Pranešėjas Gustav Zöhrer, bendrapranešėjis Manfred Glahe.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Gustav Zöhrer ir priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

1. Pagrindimas ir svarbiausios Komisijos dokumento nuostatos

Automobilių pramonę krizė apėmė greičiau ir labiau nei daugelį kitų pramonės šakų. Dėl šios priežasties Komisija ir valstybės narės pastaraisiais mėnesiais ėmėsi keleto iniciatyvų, norėdamos suteikti paramą sunkioje padėtyje atsidūrusiai pramonės šakai. 2009 m. vasario 25 d. priimtame komunikate Komisija atkreipė dėmesį į dinamiško ir konkurencingo automobilių sektoriaus svarbą. Šalia sumažėjusios lengvųjų automobilių ir komercinių transporto priemonių paklausos ir ribotų galimybių gauti finansinių lėšų Komisija aptaria ir ilgalaikes struktūrines problemas, kurios kilo dar iki prasidedant krizei.

1.1.1. Komisija jau kuris laikas sprendžia automobilių sektoriaus problemas kartu su CARS 21 aukšto lygio grupe, 2007 m. spalio mėn. surengtame forume restruktūrizavimo klausimais ir su daugeliu nedidelių darbo grupių. Komitetas svariai prisidėjo prie šių diskusijų 2007 m. gruodžio mėn. pateikdamas informacinį pranešimą „Europos automobilių pramonė: dabartinė padėtis ir perspektyvos“ (CCMI/046 nuomonė „Europos automobilių pramonė: dabartinė padėtis ir perspektyvos“(CESE 1065/2007 fin rev.)) ir šiuo metu dar rengia nuomonę dėl automobilių pramonės sektoriaus sudedamųjų dalių ir vartotojų rinkų (CCMI/059 nuomonė „Automobilių pramonės sektoriaus sudedamųjų dalių ir vartotojų rinkos“.

1.2. Antrojoje komunikato dalyje Komisija aprašo, kokių konkrečių priemonių, visų pirma automobilių sektoriuje, buvo imtasi ir kokios dar numatytos ateityje Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse įgyvendinant Europos ekonomikos atkūrimo planą.

2. Pastabos ir išvados

2.1. Komitetas pritaria Komisijos komunikatui. Komunikate teigiama, kad Komisija ir valstybės narės yra pasirengusios teikti paramą automobilių pramonei šioje dramatiškoje padėtyje. Jis pabrėžia būtinybę, viena vertus, taikyti nuoseklias ir suderintas sąlygas, siekiant užkirsti kelią protekcionizmo tendencijoms, kita vertus, suformuluoti bendrus veiksmus.

Dabartinės krizės metu būtina nedelsiant imtis veiksmų. Keletas priemonių turi būti įgyvendintos greičiau nei buvo numatyta, siekiant išgelbėti visų pirma tiekimo pramonės srityje veikiančias MVĮ nuo žlugimo ir daryti neatidėliotinas investicijas.

2.2.1. Visų pirma reikia užsitikrinti galimybę gauti greitai, pakankamai ir tikslinių finansinių išteklių iš bankų, Europos investicijų banko arba pasinaudojus valstybių narių pagalba ir garantijomis.

2.2.2. Vis dėlto išvengti nemokumo tikriausiai nepavyks. Todėl Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti bankroto teisės aktus ir nustatyti, kokiu mastu galima remti tolesnę įmonių veiklą.

Tačiau didžiausias krizės iššūkis – išsaugoti darbo vietas. Svarbu išvengti nedarbo ir pramonėje išlaikyti praktinę patirtį. Valstybėse narėse yra įvairių priemonių, padedančių įveikti laikiną užsakymų sumažėjimą (pvz., trumpalaikis darbas). Tačiau kelete valstybių narių nėra tokių galimybių, padedančių išvengti masinio darbuotojų atleidimo iš darbo. Tad Komitetas ragina keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikti tikslingą paramą siekiant išlaikyti darbuotojus. Nedidelio užimtumo laikotarpį būtina dabar išnaudoti darbuotojų kvalifikacijai kelti.

2.3.1. Komitetas pritaria pastangoms, kad ESF lėšomis būtų galima finansuoti darbo vietas užtikrinančias priemones. Jis pritaria pasiūlymui Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą priderinti krizės sąlygoms. Kadangi tam numatytų lėšų, siekiančių 500 mln. eurų, gali neužtekti, Komitetas siūlo jas padidinti iki 1 milijardo eurų (žr. CCMI/063 nuomonę).

2.3.2. Krizė labiausiai smogė darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis ir agentūrų darbuotojams, dėl to šioje grupėje darbo vietų sumažėjo daugiausia. Komitetas ragina imtis ypatingų priemonių šių grupių darbuotojų atžvilgiu ir skubos tvarka pritaikyti teisės sistemą visų pirma agentūrų darbuotojams.

2.4. Būtina taikyti paklausą didinančias paskatas. Šiuo požiūriu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visos finansinės ir mokestinės iniciatyvos (pvz., priemokos už seną, į metalo laužą atiduodamą automobilį perkant naują) paremtų ir pagreitintų šio sektoriaus technologinį perginklavimą (mašinų energinis efektyvumas, išmetalų mažinimas). Be to, Komitetas ragina valstybes nares, Komisiją, ECB ir socialinius partnerius sukurti bendrąsias makroekonomines sąlygas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti pajamas ir tuo didinti vidaus paklausą.

Kalbant apie ilgalaikes struktūrines problemas, Komitetas atkreipia dėmesį į Pramonės permainų konsultacinė komisijos (CCMI) 2007 m. gruodžio mėn. informacinį pranešimą Europos automobilių pramonė: dabartinė padėtis ir perspektyvos. Jame aiškiai aprašyta, su kokiais iššūkiais susiduria pramonė, ir kad galima numatyti didžiules šio sektoriaus permainas, kurias paspartins dabartinė krizė.

2.5.1. Visų pirma dėl krizės ir valstybės paramos priemonių auga rinkos dalis, tenkanti mažesniems, ekologiškesniems ir pigesniems modeliams. Tai turės didelę įtaką gamintojų ir tiekėjų sukuriamai pridėtinei vertei ir darys ilgalaikį poveikį sektoriui.

2.5.2. Jei norima, kad sektorius po krizės sustiprėtų, reikia jau dabar dėti daugiau pastangų mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo, inovacijų ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityse. Tai ne tik įmonių, bet ir valstybių narių ir Bendrijos atsakomybė. Todėl Komitetas remia Komisijos nurodytas iniciatyvas.

2.5.3. Reikia elgtis apdairiai struktūrines problemas apribojant vien gamybinių pajėgumų pertekliaus klausimu. Pastaraisiais metais Europoje vyko didelis pajėgumų mažinimas (visų pirma Ispanijoje, Portugalijoje ir JK). Šiuo klausimu įvairūs gamintojai laikosi labai skirtingų nuomonių ir esama labai įvairių teorijų. Iš dalies pernelyg dideli pajėgumai slypi pačioje sistemoje (pvz., modelių keitimas, vidaus konkurencija). Tačiau būtent dabar iškyla pavojus, kad dėl krizės bus visiškai sustabdyta gamyba, kuri vėliau, padidėjus paklausai, nepasieks reikiamo pajėgumo ir dėl to išaugs importas. Todėl Komitetas siūlo šį klausimą aptarti CARS 21 aukšto lygio darbo grupėje.

2.5.4. Visų pirma JAV automobilių gamintojai apimti gilios struktūrinės krizės. Komitetas pritaria Komisijos pastangoms dėl veiksmingo politinio atsako į su tuo susijusius General Motors Europos padalinio ir jo tiekėjų sunkumus, kai ji imasi koordinuoti su šia problema susidūrusių valstybių narių veiksmus. ES turi primygtinai reikalauti, kad JAV ir General Motors suteiktų savo įmonės padaliniui Europoje (OPEL, Vauxhall ir Saab) galimybę išlikti.

2.5.5. Komiteto nuomone, siekiant įveikti būsimus sunkumus bus reikalingos tolesnės ne tik įmonių, bet ir valstybių narių bei visos Europos Sąjungos pastangos. Todėl Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymams įgyvendinti CARS 21 aukšto lygio darbo grupės konsultacijų rezultatus ir imtis tolesnių veiksmų. Jis pasisako už tolesnį proceso, kuris remia ilgalaikę Europos pramonės politiką laikantis Lisabonos strategijos, įgyvendinimą.

2.5.6. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į aptarnavimo antrinių rinkų svarbą (šiuo klausimu rengiama nuomonė, netrukus ji turėtų būti priimta). Jis siūlo remiantis CARS 21 patirtimi sudaryti aukšto lygio grupę, kuri nagrinėtų konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria šio sektoriaus aptarnavimo antrinių rinkų sektoriaus dalyviai.

2.5.7. Komisijos pasiūlyta partnerystė, kaip pasirengti būsimoms automobilių sektoriaus permainoms, yra svarbus žingsnis, atkreipiantis dėmesį ir į socialinius restruktūrizacijos padarinius. Komitetas, atsižvelgdamas į dramatišką raidą, ragina susijusius socialinius partnerius ir Komisiją pradėti tikrą, veiksmingą socialinį dialogą.

2.6. Tolesnės Europos automobilių pramonės sėkmės pagrindas yra galimybės laisvai patekti į pasaulines rinkas ir sąžininga konkurencija. Todėl Komitetas pritaria Komisijos ketinimui gilinti dialogą su prekybos partneriais. Visų pirma reikia stebėti tendencijas JAV ir Azijoje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir atsisakyti protekcionistinių ir diskriminuojančių priemonių, taip pat užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugą. Šiuo metu Komitetas pabrėžia, kad atsižvelgiant į laisvosios prekybos sutarties su Pietų Korėja pasirašymą reikia siekti sukurti deramos pusiausvyros sąlygas Europos automobilių pramonei. Dabartinė derybų padėtis neatspindi tikslo mažinti netarifines prekybos kliūtis Europos gamintojams.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/100

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

COM(2008) 869 galutinis - 2008/0252 (CNS)

(2009/C 277/21)

Vienintelis pranešėjas Thomas JANSON

2009 m. vasario 3 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

COM(2008) 869 galutinis – 2008/0252 (CNS)

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Thomas Janson.

453-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 193 nariams balsavus už, 7 - prieš ir 9 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. Remiantis 128 straipsnio 2 dalimi, užimtumo politikos gairių galiojimas 2009 m. turi būti patvirtintas Tarybos sprendimu pasikonsultavus su Europos Parlamentu, Regionų komitetu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

1.2. EESRK pritaria pasiūlymui patvirtinti 2008–2010 m. užimtumo politikos gairių galiojimą 2009 m. atsižvelgiant į išvardytas pastabas.

1.3. Nacionalinės reformų programos turi siekti aukštesnių tikslų užimtumo politikos ir darbuotojų teisių bei įsipareigojimų srityse.

1.4. Didesnį dėmesį reikėtų skirti jaunimo integravimui į darbo rinką, taip pat kovai su diskriminacija.

1.5. Pereinant prie žiniomis paremtos ekonomikos reikia daug ryžtingiau įgyvendinti profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas. Labai svarbu nuosekliau investuoti į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas.

1.6. Komiteto nuomone, užimtumo gairėse nepakankamai dėmesio buvo skirta lyčių lygybei ir būtinybei derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą.

1.7. Ekonomikos krizė lems didėjantį nedarbą ir mažėjantį užimtumo lygį, tai netiesiogiai kliudys ES įgyvendinti užimtumo tikslus.

1.8. Svarbu, kad valstybės narės daugiausia dėmesio skirtų toms gairėms, kurios yra reikšmingos užimtumui ir augimui: (1) Įgyvendinti užimtumo politiką visiškam užimtumui pasiekti, darbo vietų kokybei ir darbo saugai pagerinti bei socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti; (2) Užtikrinti įtraukias darbo rinkas, didinti darbo patrauklumą ir užtikrinti, kad ieškantiems darbo, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius ir nedirbančius asmenis, dirbti apsimokėtų ir (3) išplėsti ir padidinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą (1).

1.9. EESRK pabrėžia, jog socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų būti įtraukti į visus gairių rengimo ir įgyvendinimo etapus.

2. Svarbiausios Komisijos dokumento nuostatos

2.1. Gairės yra nacionaliniai įsipareigojimai ES lygiu ir nustato bendrus valstybių narių tikslus, įgyvendinamus pasitelkiant nacionalines reformų programas (NRP). Integruotosios gairės galios iki pirmojo trejų metų etapo pabaigos, o kitam etapui jas reikės atnaujinti.

2.2. Komisijos teigimu, per pirmąjį trejų metų ciklą (2005–2008 m.) valstybės narės sparčiau įgyvendino struktūrines reformas. Lisabonos strategijoje numatytos reformos padėjo sustiprinti Europos ekonomikos augimo potencialą. Jos taip pat padėjo Europos ekonomiką padaryti atsparesnę išoriniams sukrėtimams, pavyzdžiui, didesnėms energijos ir pagrindinių produktų kainoms ir valiutų kursų svyravimams.

2.3. Komisijos teigimu, naujas Lisabonos strategijos valdymas, kai akcentuojama Europos ir valstybių narių lygio partnerystė, pasiteisino. Komisijos nuomone, integruotosios gairės atlieka savo užduotį, todėl šiuo metu jų peržiūrėti nereikia.

3. Ankstesnės EESRK pastabos

3.1. Praėjusiais metais EESRK vienoje iš savo nuomonių analizavo gaires ir jų trūkumus (2). Šio tyrimo išvados tebegalioja.

3.2. Komitetas laikėsi nuomonės, kad nacionalinės reformų programos užimtumo politikos, darbuotojų teisių ir įsipareigojimų srityse kelia nepakankamai aukštus tikslus. Šis faktas susijęs su tuo, kad galiojančiose gairėse valstybės narės gali numatyti savus tikslus, tad nerimaujama dėl to, jog užimtumo politikos priemonių nebegalima vertinti remiantis aiškiais ir apskaičiuojamais kriterijais.

3.3. Didesnį dėmesį reikėtų skirti jaunimo integravimui į darbo rinką, be to, nuolatinį dėmesį reikia skirti kovai su diskriminacija dėl amžiaus, negalios arba etninės kilmės.

3.4. Norint, kad ES taptų žiniomis paremta ekonomine erdve, pereinant prie žiniomis paremtos ekonomikos reikia daug ryžtingiau įgyvendinti profesinio mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programas, siekiant prisitaikyti prie naujų technologijų, pertvarkant pramoninę bazę ir suteikiant žmonėms galimybę įgyti kitur pritaikomas žinias. Šiuo tikslu reikia nuosekliau investuoti į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir naujoves, kad būtų paspartintas ekonomikos vystymasis ir būtų sukurta naujų darbo vietų (3).

3.5. Užimtumo gairėse lyčių lygybei ir būtinybei derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą buvo skirta nepakankamai dėmesio. Tai yra svarbu, sprendžiant su demografiniais pokyčiais ir darbingų gyventojų senėjimu susijusias problemas.

3.6. Be to, Komitetas pabrėžė, kad užimtumo politikos priemonėms sėkmingai įgyvendinti nacionaliniu ir Europos lygiu svarbu gauti tinkamą finansavimą.

4. Bendrosios pastabos

4.1. Artimiausioje ir tolesnėje ateityje ekonomikos krizė lems didėjantį nedarbą ir mažėjantį užimtumo lygį ir tai netiesiogiai kliudys ES įgyvendinti Lisabonos procese numatytus tikslus.

4.2. Net jei prieš krizę buvo pasiekta tam tikra pažanga, skirtumai tarp valstybių narių ir kiekvienos iš jų viduje siekiant tikslų ir įgyvendinant įvairias priemones vis dar yra nemaža problema, kuri dėl ekonomikos krizės dar padidės.

4.3. Komiteto nuomone, norėdamos išvengti gilaus 4-jo dešimtmečio ekonomikos nuosmukio pasikartojimo, valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti toms gairėms, kurios yra svarbios užimtumui ir augimui. Skaudžiausiai krizę pajus tos šalys, kurių vyriausybės nesiims priemonių skatinti užimtumui, o vykdys tokią pačią politiką, kaip ir esant gerai ekonomikos būklei.

4.4. Esant tokiai situacijai, būtina atkreipti dėmesį į šias gaires: (1) įgyvendinti užimtumo politiką visiškam užimtumui pasiekti, darbo vietų kokybei ir darbo saugai gerinti bei socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti; (2) užtikrinti įtraukias darbo rinkas, didinti darbo patrauklumą ir užtikrinti, kad ieškantiems darbo, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius ir nedirbančius asmenis, dirbti apsimokėtų ir (3) plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą (4).

4.5. Todėl labai svarbu, kad Komisija ir kiti subjektai skubiai supaprastintų nuostatas, reglamentuojančias užimtumo gairių įgyvendinimo iš struktūrinių fondų, Socialinio ir Globalizacijos padarinių įveikimo fondų finansavimą. EESRK dar kartą pabrėžia, kad nacionaliniu ir Europos lygiu svarbu gauti tinkamą finansavimą, norint suteikti prioritetą užimtumo politikos priemonių įgyvendinimui.

4.6. EESRK norėtų, kad Komisija atliktų didesnį vaidmenį rengiant nacionalinius ir visos Europos tikslus ir stebint bei vertinant pažangą. Dėl to metines nacionalinių reformų programų ataskaitos kiekvienoje valstybėje narėje įgautų didesnę svarbą.

4.7. EESRK pabrėžia, kad socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų būti įtraukti į visus gairių rengimo ir įgyvendinimo etapus.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) 17, 19 ir 23 integruotosios gairės (COM(2007) 803 galutinis./3, V dalis).

(2) 2008 m. vasario 13 d. EESRK Nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (pagal Bendrijos steigimo sutarties 128 straipsnį) (OL C 162, 2008 6 25). Pranešėjas Wolfgang Greif.

(3) Anksčiau EESRK nagrinėjo šį klausimą. Žr., pvz., EESRK nuomones:

—	2007 m. liepos 12 d. nuomonė dėl „Investicijų į žinias ir inovacijas (Lisabonos strategija)“, pranešėjas Gerd Wolf (OL C 256, 2007 10 27);

—	2009 m. vasario 26 d. EESRK nuomonė dėl „Mokslinių tyrimų organizacijų, pramonės ir MVĮ bendradarbiavimo ir žinių perdavimo – svarbios išankstinės inovacijų sąlygos“, pranešėjas Gerd Wolf (OL C 218, 2009 9 11, p. 8).

(4) Žr. 1 išnašą.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/102

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo

COM(2008) 637 galutinis – 2008/0193 (COD)

(2009/C 277/22)

Pranešėja Mária HERCZOG

2008 m. lapkričio 7 d. Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo

COM(2008) 637 galutinis – 2008/0193 (COD).

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, … m. … d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Mária HERCZOG.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 82 nariams balsavus už, 37 – prieš ir 2 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui dėl naujos direktyvos, kurios tikslas – didinti nėščių, neseniai pagimdžiusių ir (arba) maitinančių krūtimi darbuotojų apsaugą.

1.2. Komitetas mano, kad ši iniciatyva suteikia progą patobulinti teisės aktus, kad jie suteiktų moterims ne tik galimybę pakankamai atsigauti po gimdymo, bet ir skatintų maitinti krūtimi ir padėtų užmegzti glaudų ryšį su naujagimiu.

1.3. Komiteto nuomone, kenksmingos darbo sąlygos nėštumo ir maitinimo krūtimi metu yra netoleruotinos. Šiuo požiūriu, moterys turi būti skatinamos pranešti apie nėštumą, kai tik jos pačios apie jį sužino, kad būtų galima įvertinti ir pašalinti bet kokį pavojų sveikatai ar saugai. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į pavojus vyrų ir moterų vaisingumui ir embrionui.

1.4. Komitetas taip pat prašo suteikti papildomą paramą tėvams ir kūdikiams, turintiems specialių poreikių, arba esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, neišnešiotų, neįgalių ar sergančių naujagimių, daugiau nei vieno vaiko gimimo arba hospitalizavimo bei įvaikinimo, globos ir kitais atvejais.

1.5. Komitetas pritaria Komisijai, kad visoms nėščioms darbuotojoms turėtų būti užtikrintos ne trumpesnės nei 18 savaičių apmokamos motinystės atostogos. Tačiau Komitetas prašo Komisijos atsižvelgti į Socialinės platformos (1) pateiktas rekomendacijas, įskaitant Europos moterų lobistinės organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) (2) ir UNICEF (3) rekomendacijas, kad vaikai savo pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais turi būti maitinami tik motinos pienu, kadangi tai svarbi motinos ir vaiko sveikatos profilaktikos priemonė. Todėl Komitetas rekomenduoja ieškoti papildomų teisinių ir praktinių priemonių, kurios padėtų išspręsti su patalpomis ir laiku susijusius klausimus ir skatintų maitinimą krūtimi.

1.6. Kita vertus, Komitetas mano, kad nedarbingumo atostogos nėštumo metu neturėtų daryti jokio poveikio bendrai motinystės atostogų trukmei, tačiau ragina Komisiją patikslinti, koks tikslus laikotarpis prieš gimdymą yra turimas omenyje.

1.7. Komitetas pritaria pasiūlymui, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių apsaugoti pirminės direktyvos 2 straipsnyje (4) išvardytas nėščias arba krūtimi maitinančias darbuotojas nuo neteisėto atleidimo iš darbo padarinių.

1.8. Komitetas pritaria, kad moterys turi teisę grįžti į darbą, į tas pačias arba lygiavertes pareigas tokiomis pačiomis sąlygomis, ir pasinaudoti visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias jos būtų turėjusios teisę, kol nedirbo.

1.9. Komitetas yra įsitikinęs, kad motinystės pašalpos dydis turi atitikti ankstesnį atlyginimą. Ši nuostata yra ne tik būtinybė, bet ir būdas pripažinti motinystės reikšmę.

1.10. Komiteto nuomone, laikantis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros bendrųjų principų ir mokymosi visą gyvenimą principo, pasiūlymą reikėtų svarstyti plačiau turint omenyje sunkumus, susijusius su vaikų iki dviejų metų priežiūra (5). Šiomis aplinkybėmis pasiteisino lankstus darbo laikas, dėl kurio susitaria visi partneriai.

1.11. Motinystės atostogos, kaip nėštumo ir motinystės apsaugos priemonė, turi būti aiškiai atskirtos nuo vaiko priežiūros atostogų. Pasiūlymu dėl 18 savaičių trukmės motinystės atostogų pirmiausia siekiama suteikti moterims galimybę atsigauti po gimdymo ir užtikrinti minimalų maitinimo krūtimi ir glaudžių ryšių tarp motinos ir naujagimio užmezgimo laikotarpį. Komitetas pabrėžia vaiko priežiūros atostogų svarbą, kaip galimybę abiems tėvams praleisti pakankamai laiko su savo vaiku, tačiau yra įsitikinęs, kad vaiko priežiūros atostogos turi pratęsti motinystės atostogas sudarant sąlygas šia galimybe pasinaudoti ir tėvams.

1.12. Šia proga Komitetas siūlo numatyti iniciatyvas, suteikiančias galimybę seneliams ir kitiems artimiems šeimos nariams rūpintis vaiku tuo atveju, jei tam pritaria dirbantys tėvai ir tai atitinka vaiko interesus. Tokia priemonė būtų naudinga tenkinant darbo rinkos poreikius ir sprendžiant profesinio ir asmeninio (šeiminio) gyvenimo derinimo problemas. Ši šeimos narių teikiama laikina papildoma pagalba neatstoja valstybės atsakomybės užtikrinti pakankamas kokybiškas dienos priežiūros paslaugas.

1.13. Komitetas mano, kad šiuos klausimus reikia spręsti holistiškai ir visapusiškai, nes tai leis susidaryti bendrą padėties vaizdą ir pasiekti ekonominę ir socialinę pažangą. Todėl politikai turėtų atsižvelgti į skirtingus poreikius, konkuruojančias vertybes ir interesų konfliktus šiose srityse:

—	demografiniai klausimai (įskaitant mažą gimstamumą ir greitai didėjantį pensininkų skaičių),

—	darbo rinkos poreikiai,

—	švietimas ir mokymasis visą gyvenimą,

—	vyrų ir moterų lygios galimybės,

—	profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo derinimas,

—	prieinama, įperkama ir aukštos kokybės vaikų priežiūra,

—	aktyvus pilietiškumas,

—	kartų solidarumas,

—	kova su skurdu ir socialine atskirtimi,

—	ir vaiko interesai (6).

Todėl Komitetas ragina Europos institucijas ir valstybes nares apsvarstyti būtinybę į šį siūlomą teisės aktą pažvelgti kompleksiškai ir stengtis išvengti jo taikymo srities ir poveikio susiaurinimo.

1.14. Komitetas mano, kad norint pasiūlymu padėti derinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą motinystės atostogos negali būti vertinamos atskirai nuo visų kitų esamų priemonių pirmiau minėtose srityse.

1.15. Todėl socialiniai partneriai, pagrindiniai darbo rinkos subjektai, atlieka lemiamą vaidmenį. Komiteto nuomone, pilietinė visuomenė taip pat turi aktyviai dalyvauti šiame procese, užtikrindama, kad valstybės narės įgyvendintų Direktyvą, ir visomis priemonėmis remdama pirmiau minėtą visapusišką požiūrį.

2. Bendroji informacija

2.1. Pasiūlymo dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 92/85/EEB, tikslas – didinti nėščių, neseniai pagimdžiusių ir (arba) maitinančių krūtimi darbuotojų apsaugą. Apsauga yra reikalinga dėl keleto priežasčių. Motinystės atostogų trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta jas reglamentuojant. Ankstesne direktyva nustatytos nepertraukiamos ne trumpesnės nei 14 savaičių motinystės atostogos; joje taip pat išdėstyti darbuotojų sveikatos ir saugos darbo vietoje reikalavimai, kuriuos taikant siekiama apsaugoti nėščias ir neseniai pagimdžiusias ir (arba) maitinančias krūtimi darbuotojas. Per motinystės atostogas moters negalima atleisti iš darbo. Pagal ankstesnio teisės akto, Direktyvos 76/207/EEB, 2 straipsnio 7 dalį, moteris, pasibaigus motinystės atostogoms, turi teisę grįžti į tokias pačias arba lygiavertes pareigas. Mažiau palankių sąlygų, susijusių su nėštumu arba motinyste, taikymas yra diskriminacija.

Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006–2010 m (7). buvo įsipareigota persvarstyti galiojančius ES teisės aktus. Direktyva 92/85/EEB nebuvo įtraukta į naujos redakcijos dokumentų sąrašą, todėl ji persvarstoma dabar.

2.2. 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą siekiant ekonomikos augimo, gerovės ir konkurencingumo bei patvirtino Europos lyčių lygybės paktą (8). Europos Parlamentas keletą kartų ragino tobulinti galiojančius teisės aktus, susijusius su nėščių darbuotojų apsauga ir vaiko priežiūros atostogų suteikimu, ir nustatyti priemones, skirtas geriau suderinti profesinį, asmeninį ir šeiminį gyvenimą. 2008 m. vasario 21 d. rezoliucijoje dėl Europos demografinės ateities (9) Parlamentas ragino valstybes nares remtis geriausia patirtimi, susijusia su motinystės atostogų trukme, kuri įgyvendinant koordinuotą viešąją politiką ir kuriant šeimai bei vaikams palankią materialinę ir emocinę aplinką galėtų padėti pasiekti geresnių gimstamumo rodiklių. Savo ankstesnėje 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje (10) Parlamentas taip pat ragino valstybes nares suderinti motinystės ir vaiko priežiūros sąnaudas ir palankiai įvertino konsultacijas su socialiniais partneriais. Jis ragino valstybes nares kovoti su nėščių moterų diskriminacija darbo rinkoje ir užtikrinti aukštą motinų apsaugos lygį. 2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą pabrėžė, kad reikia dėti tolesnes pastangas siekiant suderinti tiek moterų, tiek vyrų darbą ir asmeninį bei šeiminį gyvenimą (11).

Ši direktyva yra dešimtoji atskira direktyva, numatyta pagrindų direktyvos 89/391/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos 16 straipsnio 1 dalyje. Dabar siūlomame persvarstyme išplečiamas direktyvos teisinis pagrindas, papildant jį Europos bendrijos steigimo sutarties 141 straipsniu dėl vienodo požiūrio.

2.3. Piliečių ir pilietinės visuomenės atstovai, su kuriais konsultavosi Komisija, išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad vaikų turėjimas daro gerokai didesnį neigiamą poveikį moterų darbo perspektyvoms, nei vyrų. Vaikų turinčių moterų užimtumas siekia tik 65 proc., o vyrų –91,7 proc. Moterys susiduria su stereotipinio požiūrio į jų pareigas namuose ir jų tinkamumą darbui pasekmėmis (12). Tai gali lemti, jog vis mažiau vaikų susilaukusių moterų sugrįš į darbo rinką.

3. Bendros pastabos

3.1. Komisija savo 2006 m. paskelbtame komunikate (13) išreiškė nuomonę, kad vaikų teisės yra ES prioritetas ir kad valstybės narės yra įsipareigojusios laikytis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir jos neprivalomų protokolų, taip pat Tūkstantmečio plėtros tikslų. 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių „imtis būtinų priemonių greitai ir pastebimai sumažinti vaikų skurdą, suteikiant lygias galimybes visiems vaikams neatsižvelgiant į jų socialinę kilmę“ (14). Kalbant apie svarstomą temą, tai reiškia, kad visiems vaikams turi būti užtikrinta jų maitinimo krūtimi bei tinkamos pagrindinio globėjo priežiūros, atsižvelgiant į vaikų vystymosi poreikius, galimybė, ir, esant reikalui, galimybė naudotis prieinama, lanksčia, aukštos kokybės ir įperkama dienos priežiūra.

3.2. ES užimtumo politikoje remiamas darbingo gyvenimo ciklo požiūris, pripažįstant, kad darbuotojų poreikiai ir prioritetai įvairiais jų gyvenimo etapais yra skirtingi. Šis gyvenimo ciklo požiūris turi atsispindėti direktyvoje dėl apsaugos nėštumo, motinystės atostogų ir maitinimo krūtimi metu.

3.3. Europos moterų lobistinė organizacija yra pasakiusi, kad „motinystės apsaugos nuostatos yra specialiai pritaikytos moterims. Politikai, darbdaviai ir visuomenė gimdymo, pogimdyvinio laikotarpio ir maitinimo krūtimi fizines pastangas turi pripažinti ir vertinti kaip visumą“ (15). Kaip nurodyta pirmiau, Europos teisinėje sistemoje su lyčių diskriminacija iš tiesų kovojama įvairiomis teisinėmis priemonėmis. Tačiau dėl vaikų priežiūros moterys dažnai mažina savo darbo laiką arba ima ilgesnes atostogas, o tai lemia mažesnius atlyginimus ir mažesnes pensijas. Todėl su lygybe susijusiose srityse būtinas geresnis galiojančių teisės aktų vykdymas.

3.4. Moterims reikia sudaryti galimybę lanksčiai pasirinkti, kada išeiti motinystės atostogų. Kita vertus, kad galėtų kompensuoti moterų nebuvimą, darbdaviai turi turėti galimybę planuoti savo žmogiškųjų išteklių poreikius. Planuodami darbdaviai turėtų užtikrinti minimalią motinystės atostogų trukmę (ne mažiau kaip šešias savaites po gimdymo) (16).

3.5. Šiuo pasiūlymu po motinystės atostogų į darbą grįžtančioms moterims būtų suteikiama teisė prašyti lankstaus darbo laiko plano, įpareigojant darbdavį apsvarstyti šį prašymą, atsižvelgiant į darbdavio ir darbuotojos poreikius. Komitetas pritaria šiai nuostatai.

3.6. Siekiant įgyvendinti įvairius Lisabonos strategijos įgyvendinimo, Barselonos tikslų ES strategijų tikslus, taip pat demografinės padėties, kartų solidarumo, vyrų ir moterų lygių galimybių bei geresnės profesinio ir šeiminio gyvenimo pusiausvyros strategijų tikslus, jie turi būti patikslinti ir suderinti.

3.7. Didindama dirbančių moterų skaičių (17), ES turėtų skatinti galimybes taip suderinti darbo, šeiminį ir asmeninį gyvenimą, kad skirtingi poreikiai, skirtingos vertybės bei interesų konfliktai būtų sprendžiami ir kontroliuojami skaidriai.

3.8. Daugelis valstybių narių parengė priemones, skirtas padėti derinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą. Tos priemonės atspindi skirtingus darbo rinkos poreikius valstybėse narėse ir Europos tradicijų bei kultūrų įvairovę. Jeigu pasiūlymu norima padėti suderinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą, motinystės atostogos negali būti vertinamos atskirai nuo visų kitų esamų priemonių šioje srityje. Tai – darbas ne visą darbo laiką, vaikų priežiūra, lankstus darbo grafikas, vaiko priežiūros atostogos ir kitokios atostogos, kurios daugeliu atveju yra svarbesnės geresniam profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimui.

4. Specialios pastabos

4.1. Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra nėščių ir krūtimi maitinančių moterų sveikata ir sauga. Tačiau tarp sveikatos bei saugos klausimų ir i) vaiko teisės į tinkamą priežiūrą, ii) šeiminio ir profesinio gyvenimo suderinimo ir iii) darbo ir karjeros galimybių yra loginis ryšys. Be to, Europos demografinė padėtis reikalauja politikos, kuri skatintų ir palaikytų aukštesnius gimstamumo rodiklius. Šiame pasiūlyme priimti direktyvą nagrinėjami klausimai yra susiję. Juos, kaip siūloma rekomendacijose, reikia vertinti kaip kompleksinę visumą.

4.2. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti rizikos veiksniams, darantiems poveikį moterų ir vyrų vaisingumui. Ir vyrai, ir moterys turėtų būti apsaugoti nuo veiksnių, galinčių sukelti genetines mutacijas ir atitinkamai nevaisingumą arba, dar blogiau – embriono vystymosi sutrikimus.

4.3. Motinystės atostogos, kaip nėštumo ir motinystės apsaugos priemonė, turi būti aiškiai atskirtos nuo vaiko priežiūros atostogų. Siūloma 18 savaičių motinystės atostogų trukmė pirmiausia suteikia moterims galimybę atsigauti po gimdymo ir užtikrina minimalų maitinimo krūtimi laikotarpį. Komitetas pritaria šiam požiūriui, tačiau rekomenduoja ieškoti papildomų teisinių ir praktinių sprendimų palengvinti maitinimą krūtimi arba pieno nutraukimą darbo vietoje, kad motinoms būtų suteikta pakankamai laiko maitinti krūtimi, atsižvelgiant į PSO ir UNICEF rekomendacijas (18) (pavyzdžiui, teisę į pertrauką maitinimui krūtimi, kurio trukmė būtų įskaitoma į darbo laiką).

4.4. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, neišnešiotų, neįgalių, sergančių naujagimių ir daugiau nei vieno vaikų gimimo, hospitalizavimo, Komisija valstybėms narėms rekomenduoja suteikti ilgesnes apmokamas atostogas atsižvelgiant į specialios priežiūros poreikį. Komitetas mano, kad šis ypatingų atvejų sąrašas neturėtų būti baigtinis, sudarant galimybę atskiroms valstybėms narėms atsižvelgti ir į kitus atvejus, pavyzdžiui, cezario pjūvį ar pogimdyvines komplikacijas. Motinystės (tėvystės) atostogos taip pat turėtų būti garantuotos naujagimių įvaikinimo ir globos atvejais.

4.5. Kaip nurodoma Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijoje Nr. 183 (19), Komitetas pritaria pasiūlymui, kad minimali atostogų po gimdymo trukmė būtų šešios savaitės, tačiau pabrėžia, kad tai turėtų būti minimalus laikotarpis. Šis minimalus laikotarpis yra labai svarbus, kad moteris pakankamai atsigautų po gimdymo, skatina maitinti krūtimi ir padeda užmegzti glaudų ryšį tarp motinos ir vaiko.

4.6. Atsižvelgdama į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (20) Komisija turėtų atlikti paralelinį tyrimą ir išnagrinėti pasiūlytų priemonių poveikį vaikams. Vaikas turi būti tinkamai maitinamas ir turi būti deramai atsižvelgiama į jo gerovę. Vaikų gerovė ir vaikystės vertė šiame labai reikšmingame gyvenimo etape patys savaime yra nepaprastai svarbūs, bet kartu vaikai yra ateities darbo jėga ir dėl nepakankamos priežiūros ir rūpinimosi jie gali patirti nesėkmių mokykloje ir vėliau integruodamiesi į visuomenę.

4.7. Komitetas pritaria naujai nuostatai, pagal kurią nedarbingumo atostogos nėštumo metu dėl ligos arba su nėštumu susijusių komplikacijų neturėtų turėti įtakos motinystės atostogų trukmei, tačiau ragina Komisiją patikslinti, koks tikslus laikotarpis prieš gimdymą yra turimas omenyje. Šiam klausimui skirta direktyvos nuostata turi būti tiksli (21).

4.8. Komitetas sutinka, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių apsaugoti pasiūlymo 2 straipsnyje (22) išvardytas nėščias arba krūtimi maitinančias darbuotojas nuo neteisėto atleidimo iš darbo padarinių.

4.9. Žinodamas, jog kai kuriose šalyse maksimali motinystės atostogų metu mokama pašalpa atitinka laikino nedarbingumo pašalpą, Komitetas pabrėžia, kad neteisinga motinystės atostogų metu mokėti mažesnę už ankstesnį darbo užmokestį pašalpą, taip moterys nukenčia dėl savo biologinio motinos vaidmens ir neatsižvelgiama į motinystės reikšmę. Mažesnė pašalpa taip pat daro neigiamą poveikį ilgalaikiu laikotarpiu, ypač moterų teisėms į pensiją.

4.10. Darbo vietos apsauga yra galimybė užtikrinti didesnį gimstamumą, tinkamos trukmės atostogas, taip pat padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Šiuo atžvilgiu reikėtų nuostatų dėl lankstaus darbo laiko ir programų. Direktyvos aiškinamajame memorandume sakoma, kad „(…) įgyvendinant koordinuotą viešąją politiką ir kuriant šeimai bei vaikams palankią materialinę ir emocinę aplinką įmanoma pasiekti geresnių gimstamumo rodiklių (23)“.

4.11. Reikėtų daugiau pagalvoti apie senelių ir platesnio šeimos rato vaidmenį padedant dirbantiems tėvams prižiūrėti ir auklėti vaikus. Kitų šeimos narių dalyvavimas galėtų padėti išlaikyti šeimos struktūrą, įtraukiant pagyvenusius šeimos narius ir mažinant įtampą, slegiančią dirbančius tėvus, bei pasitarnautų tenkinant darbo rinkos poreikius ir padėtų sprendžiant šeiminio ir profesinio gyvenimo derinimo klausimus. Šiame kontekste taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę imtis teigiamų tėvystės iniciatyvų ir programų, kurias remtų visos ES valstybės narės, pasinaudojant jau vykdomų nacionalinių programų pavyzdžiu (24). Ši šeimos narių teikiama laikina papildoma pagalba neatstoja valstybės atsakomybės užtikrinti pakankamas kokybiškas dienos priežiūros paslaugas.

4.12. Vaikų priežiūra – moterų užimtumo būdas, tačiau turi būti užtikrinta šių paslaugų kokybė ir paisoma standartų. Barselonos tiksluose numatoma pasiekti, kad iki 2010 m. vaikų dienos priežiūros įstaigose bent jau 33 proc. vietų tektų mažesniems nei 3 metų vaikams ir 90 proc. – priklausantiems grupei nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus vaikams. Vis dėlto šie tikslai nenustato jokių ypatingų sąlygų, susijusių su skirtingomis vaikų priežiūros formomis. Be to, net jei 33 proc. vaikų ir galėtų lankyti vaikų dienos priežiūros įstaigas, kaip būtų su likusiais dviem trečdaliais?

4.13. Kalbant apie vaikų priežiūros kokybę nepakanka informacijos apie neoficialias vaikų priežiūros paslaugas, kurias namuose teikia auklės, ateinančios auklės ir „au-pair“ programoje dalyvaujantys asmenys; dauguma jų yra nekvalifikuoti, neužregistruoti, nekontroliuojami ir neįtraukti į pripažintas kontrolės programas. Šie darbuotojai nepriklauso oficialioms užimtumo struktūroms, todėl nėra apsaugoti darbo vietoje. Valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta visų priežiūros formų kokybė. Socialiniai partneriai, remdami profesinį mokymą ir kontrolę bei reikalaudami juos vykdyti, turi siekti, kad ne tik profesionalios vaikų priežiūros atveju, bet ir visų formų priežiūros namų sąlygomis ir neoficialios priežiūros atvejais būtų laikomasi nustatytų taisyklių ir skaidrumo principo. Mokestinės paskatos galėtų padėti sukurti daugiau aukštos kokybės vaikų priežiūros įstaigų. Atsižvelgiant į tai, kad aktyvios globos sektoriuje dirba daugiausia moterys, geresnės darbo sąlygos ir kvalifikacija šiame sektoriuje prisidėtų prie bendros ES strategijos šioje srityje.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Socialinės platformos iniciatyvinės grupės parengta bendra pozicija dėl pakeitimų, susijusių su Direktyva, iš dalies keičiančia Direktyvą 92/85/EEB dėl motinystės atostogų, 2009 m. vasario 19 d.

(2) Pagal pasaulio sveikatos rekomendaciją kūdikius pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius reikėtų maitinti tik krūtimi, siekiant optimalaus augimo, vystymosi ir sveikatos (Globali kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategija A55/15,10 dalis), žr. http://www.who.int/nutrition/topics/infantfeeding_recommendation/en/index.html. Taip pat žr. Michael S. Kramer, Ritsuko Kakuma: The optimal duration of exclusive breastfeeding - A systematic review, World Health Organisation, 2002 m. http://www.who.int/nutrition/topics/optimal_duration_of_exc_bfeeding_review_eng.pdf.

(3) Žr. http://www.unicef.org.

(4) Žr. 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB 2 straipsnį „Sąvokos“: Šioje direktyvoje:

(a)	„nėščia darbuotoja“ – tai nėščia darbuotoja, kuri praneša apie savo padėtį savo darbdaviui pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką;

(b)	„neseniai pagimdžiusi darbuotoja“ – tai neseniai pagimdžiusi darbuotoja, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika, kuri praneša apie savo padėtį savo darbdaviui pagal šiuos teisės aktus ir (arba) praktiką;

(c)	„maitinanti krūtimi darbuotoja“ – tai krūtimi maitinanti darbuotoja, kaip apibrėžta nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika, kuri praneša apie savo padėtį savo darbdaviui pagal šiuos teisės aktus ir (arba) praktiką.

(5) Žr. Lamb, M.E. Ahnert, L (2006 m.): Nonparental child care: Context, concepts, correlates and consequences, in: W. Damon, R.M. lerner, K.A. Renninger, T.E. Sigel (red.): Handbook of Child Psychology (Vol.4) Child Psychology in Practice, p. 950-1016, Hoboken, N.J. and Chichester, Willey.

(6) Atsižvelgiant į Komisijos strategiją Dėl ES vaikų teisių strategijos kūrimo, paskelbtą 2006 m. liepos 4 d. (žr. http://europa.eu/scadplus/leg/en/lvb/r12555.htm).

(7) Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010 m. (COM(2006) 92 galutinis).

(8) Žr. Briuselio Europos Vadovų Tarybos 2006 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadų II priedą: http://ue.eu.int/ueDocs/cms_Data/docs/pressdata/en/ec/89013.pdf.

(9) 2008 vasario 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos demografijos ateities (2007/2156 (INI) (A6-0024/2008), žr. http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do? type = TA&reference = P6-TA-2008-0066 & language = EN.

(10) 2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.) (2007/2065(INI) (P6_TA(2007)0423), Žr.

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do? pubRef =-//EP//TEXT+TA+P6-TA-2007-0423+0+DOC+XML+V0//LT

(11) Žr. Briuselio Europos Vadovų Tarybos 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas: http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/99410.pdf.

(12) Komisijos komunikatas „Piliečių ataskaita – geresnės motinystės atostogų sąlygos, skatinančios tinkamiau suderinti šeimos gyvenimą ir darbą“ (ec.europa.eu/social/BlobServlet? docId = 611 & langId = en); 2009 m. sausį Socialinės platformos parengta Bendra pozicija dėl 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų pakartotinio svarstymo.

(13) Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo (COM(2006) 367 galutinis).

(14) Žr. Europos Vadovų Tarybai (2006 m. kovo 23–24 d.) pirmininkavusios valstybės narės išvadų 72 straipsnį (nuoroda pateikta 8 išnašoje).

(15) Europos moterų lobistinės organizacijos pasiūlymai dėl Komisijos pasiūlymo priimti direktyvą iš dalies keičiančią Direktyvą 92/85/EEB, 2009 m. sausis, p. 2.

(16) Žr. Specialių pastabų 4.5 punktą.

(17) Pasitelkdama pirmiau minėtą Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

(18) Žr. 2 ir 3 išnašas.

(19) Žr.: http://www.ilo.org/ilolex/cgi-lex/convde.pl? C183.

(20) 1989 m. lapkričio 20 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 44/25 ir 1990 m. rugsėjo 2 d. pagal 49 straipsnį įsigaliojusi Vaiko teisių konvencija. Žr.: http://www2.ohchr.org/english/law/crc.htm.

(21) Naujame 8 straipsnio 5 punkte kalbama apie „keturias savaites arba daugiau“ (COM(2008)637 galutinis, p. 15.

(22) Žr. 4 išnašą.

(23) COM(2008) 637 galutinis, p. 1.

(24) Žr. http://www.coe.int/t/dg3/youthfamily/enfance/parenting_en.asp.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

Nuomonės

I PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, kuriems pritarė daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų (DDT 54 straipsnio 3 dalis)

1.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„Komitetas pritaria Komisijai, kad visoms nėščioms darbuotojoms turėtų būti užtikrintos ne trumpesnės nei 18 savaičių apmokamos motinystės atostogos. Tačiau Komitetas prašo Komisijos atsižvelgti į Socialinės platformos pateiktas rekomendacijas, įskaitant Europos moterų lobistinės organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir UNICEF rekomendacijas, kad vaikai savo pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais turi būti maitinami tik motinos pienu, kadangi tai svarbi motinos ir vaiko sveikatos profilaktikos priemonė. Todėl Komitetas rekomenduoja ieškoti papildomų teisinių ir praktinių priemonių, kurios padėtų išspręsti su patalpomis ir laiku susijusius klausimus ir skatintų maitinimą krūtimi. Kalbant apie minimalios trukmės apmokamas motinystės atostogas, Komitetas rekomenduoja Europos Komisijai savo pasiūlymą dėl ilgesnio nei 14 savaičių laikotarpio pagrįsti konkrečiais statistikos duomenimis. Nėra jokių konkrečių įrodymų sveikatos ir saugos požiūriu, kad dabartinės 14 savaičių motinystės atostogos būtų nepakankamos trukmės.“

Balsavimo rezultatai

Už 40

Prieš 83

Susilaikė 5

1.9 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„Komitetas yra įsitikinęs, kad motinystės pašalpos dydis turi atitikti ankstesnį atlyginimą. Ši nuostata yra ne tik būtinybė, bet ir būdas pripažinti motinystės reikšmę. Komitetas pabrėžia, kad motinystės pašalpos dydis turi atitikti ankstesnį atlyginimą, tačiau ragina Europos Komisiją atsižvelgti ir į dideles papildomas išlaidas, tenkančias ne tik valstybėms narėms, bet ir įmonėms, ypač MVĮ, kurių išlikimas dabartinėje ekonominėje situacijoje yra nepaprastai svarbus.“

Balsavimo rezultatai

Už 39

Prieš 79

Susilaikė 3

1.11 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„Motinystės atostogos, kaip nėštumo ir motinystės apsaugos priemonė, turi būti aiškiai atskirtos nuo vaiko priežiūros atostogų. Pasiūlymu dėl 18 savaičių trukmės m Motinystės atostogomis ų pirmiausia siekiama suteikti moterims galimybę atsigauti po gimdymo ir užtikrinti minimalų maitinimo krūtimi ir glaudžių ryšių tarp motinos ir naujagimio užmezgimo laikotarpį. Komitetas pabrėžia vaiko priežiūros atostogų svarbą, kaip galimybę abiems tėvams praleisti pakankamai laiko su savo vaiku, tačiau yra įsitikinęs, kad vaiko priežiūros atostogos turi pratęsti motinystės atostogas sudarant sąlygas šia galimybe pasinaudoti ir tėvams.“

Balsavimo rezultatai

Už 41

Prieš 79

Susilaikė 3

4.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„Motinystės atostogos, kaip nėštumo ir motinystės apsaugos priemonė, turi būti aiškiai atskirtos nuo vaiko priežiūros atostogų. Siūloma 18 savaičių m Motinystės atostogų trukmė pirmiausia suteikia moterims galimybę atsigauti po gimdymo ir užtikrina minimalų maitinimo krūtimi laikotarpį. Komitetas pritaria šiam požiūriui, tačiau rekomenduoja ieškoti papildomų teisinių ir praktinių sprendimų palengvinti maitinimą krūtimi arba pieno nutraukimą darbo vietoje, kad motinoms būtų suteikta pakankamai laiko maitinti krūtimi, atsižvelgiant į PSO ir UNICEF rekomendacijas (pavyzdžiui, teisę į pertrauką maitinimui krūtimi, kurio trukmė būtų įskaitoma į darbo laiką).“

Balsavimo rezultatai

Už 41

Prieš 79

Susilaikė 3

4.9 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

„Žinodamas, jog kai kuriose šalyse maksimali motinystės atostogų metu mokama pašalpa atitinka laikino nedarbingumo pašalpą, Komitetas pabrėžia, kad neteisinga motinystės atostogų metu mokėti mažesnę už ankstesnį darbo užmokestį pašalpą, taip moterys nukenčia dėl savo biologinio motinos vaidmens ir neatsižvelgiama į motinystės reikšmę. Mažesnė pašalpa taip pat daro neigiamą poveikį ilgalaikiu laikotarpiu, ypač moterų teisėms į pensiją. Kita vertus, Europos Komisija turėtų atsižvelgti ir į dideles papildomas išlaidas, tenkančias ne tik valstybėms narėms, bet ir įmonėms, ypač MVĮ, kurių išlikimas dabartinėje ekonominėje situacijoje yra nepaprastai svarbus.“

Balsavimo rezultatai

Už 39

Prieš 79

Susilaikė 3

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/109

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo

COM(2008) 727 galutinis – 2008/0215 (CNS)

(2009/C 277/23)

Pranešėjas Umberto BURANI

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 94 straipsniu, 2008 m. gruodžio 2 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo

COM(2008) 727 galutinis - 2008/0215 (CNS).

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 1 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Umberto Burani.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 193 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 8 susilaikius.

1. Santrauka ir išvados

1.1. Komisijos pasiūlymo priimti direktyvą tikslas – išplėsti Direktyvos 2003/48/EB taikymo sritį. Šiuo metu direktyva taikoma tik taupymo palūkanoms, o įvairioms finansinėms priemonėms, kurios duoda pelną, šiuo metu galiojančios nuostatos netaikomos.

1.2. EESRK visiškai pritaria šiai iniciatyvai, tačiau mano, kad taikant naujas nuostatas gali kilti tam tikrų administracinių ir teisnių problemų. Komisija pripažino, kad yra tokia tikimybė ir kaip galėdama siekė sumažinti susijusius administracinius formalumus. Tai pagirtinos pastangos, tačiau dėl numatytų naujų sudėtingų reikalavimų ir nelengvo šių nuostatų taikymo vis dėlto iškilo sunkumų.

1.3. Opus yra sąnaudų klausimas, kadangi pastarosios tektų ne tik operatoriams, taigi, ir rinkai apskritai, bet ir mokesčių administracijoms, kadangi kiltų valdymo problemų ir prireiktų vykdyti griežtesnę ir plataus masto kontrolę. Vykdyti supaprastinamą ne visada lengva, tačiau būtina. Be to, EESRK primena, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ne sąnaudoms, o informacijos kokybei: dėl neaiškių ir sudėtingų nuostatų dažnai blogai suprantama informacija.

1.4. EESRK taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog ne tik ES vienašališkai taikytų naująsias nuostatas. Nesant sutarčių su trečiosiomis šalimis ir sutarties šalimis, operacijos iš Europos gali būti plačiu mastu perkeliamos į kitus regionus. Dėl tos pačios priežasties konkurencijos požiūriu Europa gali atsidurti labai nepalankioje padėtyje lyginant su likusia pasaulio dalimi. Taigi, ES turėtų pradėti derybas, kad tuo pačiu metu būtų priimtos panašios priemonės dėl svarbiausių pasaulio finansų rinkų.

2. Įvadas

2.1. Direktyva 2003/48/EB nustatyta tvarka, kaip apmokestinti vienoje valstybėje narėje gaunamų taupymo palūkanų, kai jų savininkas gyvena kitoje valstybėje narėje. 2008 m. rugsėjo mėn., praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos taikymo pradžios, Komisija pristatė Tarybai direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą valstybių narių mokesčių administracijų pateiktais duomenimis.

2.2. Šioje ataskaitoje pateiktos palankios išvados paskatino Komisiją tęsti laipsnišką ankstesnės direktyvos tobulinimą išplečiant jos taikymo sritį. Komisija pateikė naujas sąvokų „faktiškasis savininkas“ ir „mokėjimų tarpininkas“ apibrėžtis, išplėtė direktyvos taikymo sritį įtraukdama didesnio skaičiaus finansinių priemonių duodamas pajamas ir peržiūrėjo arba iš dalies pakeitė daugelį procedūrinių aspektų.

3. Bendrosios pastabos

3.1. EESRK susipažino su rengiant šį pasiūlymą Komisijos atliktu reikšmingu darbu ir gali tik visiškai pritarti šio pasiūlymo pagrindinėms gairėms. Konsultacijos su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais leido pateikti nuostatas, kuriomis siekiama patobulinti šiuo metu galiojančias taisykles, nacionalinių mokesčių administracijų labui užtikrinant veiksmingą taupymo pajamų apmokestinimą ir netiesiogiai sumažinant kapitalo judėjimo iškreipimą, tačiau dėl kitų direktyvos aspektų kyla tam tikrų abejonių.

3.2. Apskritai, galima teigti, kad Komisijos pasiūlymas grindžiamas siekiu mokesčių sritį reglamentuojančius teisės aktus laipsniškai priderinti prie padėties finansų rinkoje, į kurią, dar prieš prasidedant dabartinei krizei, buvo pateikta sunkiai suklasifikuojamų novatoriškų produktų, kurie nenumatyti 2003 m. Direktyvoje. Todėl kai kurių iš šių produktų atveju gali pavykti išvengti mokesčių teisės aktų nepažeidžiant. Taigi logiška, kad naująja direktyva siekiama užpildyti šią teisinę spragą ir išplėsti taupymo pajamų (gautų iš palūkanų) sąvoką įtraukiant iš tam tikrų naujų finansinių produktų arba tam tikrų gyvybės draudimo produktų, kuriuos reikėtų aiškiau apibrėžti, gautas pajamas. EESRK pritaria tokiam požiūriui, tačiau pabrėžia, kad į minėtą sąvokos išplėtimą nesiekiama įtraukti bendrojo gyvybės draudimo, pensijų ir anuitetų, nes jų paskirtis – padengti ilgalaikę, aiškią riziką. Be to, atsižvelgiant į naujų finansinių produktų įvairovę ir sudėtingumą kartais sunku apskaičiuoti deklaruotiną realizuotų pajamų sumą arba nustatyti jų apmokestinimo bazę.

Įvade Komisija patikina, kad direktyvos pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į administracinę naštą, kuri teks operatoriams iš dalies pakeitus ankstesnį dokumentą, todėl Komisija, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje numatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų, konsultavosi su valstybių narių mokesčių administracijomis bei tuo metu sukurtomis ekspertų grupėmis.

3.3.1. Vis dėlto Komitetas mano, kad nepaisant dokumente pateiktų vertingų pasiūlymų, jis turi ir trūkumų: jį taikant labai padidės operatorių administracinė našta, todėl prašo iš dalies pakeisti dabartines arba numatyti naujas elektronines procedūras. Be to, tam tikrais atvejais naujų nuostatų taikymas atrodo neaiškus arba sudėtingas. Nagrinėjant dokumentą susidaro bendras įspūdis, kad nacionalinių mokesčių administracijų (kurios veikiausiai palankiai vertina minėtas nuostatas, kadangi jos yra joms skirtos) interesai buvo svarbiau už tai, kad bet koks operatorių naštos padidėjimas galiausiai neišvengiamai atsilieps vartotojams, o plačiąją prasme ir rinkai. Taip pat reikėtų turėti omenyje tai, kad nuostatų, kurias sudėtinga įgyvendinti rezultatas – bloga informacijos kokybė.

3.3.2. Neabejodamas esminiais pasiūlymo teiginiais, EESRK mano, kad reikia apsiriboti pakeitimais, kurie nepakeisdami nuostatų esmės, padėtų supaprastinti ir užtikrinti mažiau kainuojančias administracines procedūras ir, kai tai yra būtina, pateikti paaiškinimus. Tai ypač pasakytina apie investuotojų tapatybės ir jų gyvenamosios vietos nustatymo procedūras: atlikus Komisijos siūlomus pakeitimus reikėtų taikyti pernelyg griežtas ir sudėtingas procedūras. EESRK mano, kad rengiant pakeitimus reikėtų remtis neseniai paskelbtomis Mokestinio suderinamumo (FISCO) ekspertų grupės rekomendacijomis. Tai pačios Komisijos įsteigta konsultacinė struktūra, kuri dėl prašymų taikyti išimtį pasiūlė, kad išskaičiuojamojo mokesčio atveju pakaktų, kad pats investuotojas deklaruotų savo gyvenamąją vietą.

3.3.3. Bet kuriuo atveju direktyvoje turėtų būti nustatytas labai svarbus principas: visos naujos procedūros, nuostatos ir reikalavimai turėtų būti taikomi įsigaliojus naujajai direktyvai ir neturėti grįžtamosios galios. Elektroninės procedūros iš esmės buvo numatytos remiantis šiuo metu galiojančia direktyva, todėl įvedus naujus grįžtamąją galią turinčius reikalavimus tektų atlikti ilgai trunkančius ir sudėtingus pakeitimus.

3.4. Komisija, žinoma, supranta, kad rinkoje veikiantiems operatoriams nustatyti reikalavimai yra sudėtingi. Direktyva turėtų įsigalioti praėjus trims metams nuo jos paskelbimo ir atrodytų, kad šis laikotarpis nustatytas teisingai ir yra tinkamas. Vis dėlto, patirtis, sukaupta taikant ankstesnę direktyvą, rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo labai vėluojama priimti reikiamus teisės aktus, kadangi operatoriams iškilo administracinio pobūdžio problemų. Nagrinėjamame pasiūlyme reikėtų numatyti reikalavimą valstybėms narėms ne vėliau kaip prieš du metus iki direktyvos įsigaliojimo paskelbti įgyvendinimo nuostatas.

3.5. 2003 m. direktyvos 24-oje konstatuojamojoje dalyje minimos sutarties šalių vienodos konkurencijos sąlygos užtikrinamos tik iš dalies ir šis reikalavimas netaikomas sutarties nepasirašiusioms šalims. Nagrinėjamame pasiūlyme nenumatyta galimybė išplėsti naująją direktyvą ją taikant ir trečiosioms šalims. Nors ir negalima atmesti galimybės pradėti derybas, kurioms pasibaigus būtų pasirašyta nauja sutartis, šiuo metu rinkas apėmusi krizė verčia abejoti teigiama šios iniciatyvos baigtimi trumpuoju laikotarpiu. Tokia padėtis turės neigiamos įtakos ne tik užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas: kapitalo nutekėjimas – dėl šios galimybės reiškiamas susirūpinimas minėtoje konstatuojamojoje dalyje, tačiau ji neminima naujajame pasiūlyme – gali turėti kur kas rimtesnių pasekmių. EESRK mano, kad nereikėtų dar labiau didinti skirtumų tarp valstybių narių ir kitų valstybių mokėjimų tarpininkams keliamų reikalavimų ar tai būtų sutarties šalys, trečiosios šalys arba priklausomos bei asocijuotos teritorijos. Tokio pat požiūrio turėtų būti laikomasi ir dėl numatyto direktyvos taikymo srities išplėtimo įtraukiant kitas pajamas.

4. Konkrečios pastabos

Pasiūlyme numatyti nauji reikalavimai dėl dokumentų, leidžiančių nustatyti faktiškųjų savininkų tapatybę ir jų gyvenamąją vietą mokesčių tikslais, pateikimo. 3 straipsnio 2 dalyje reikalaujama nurodyti ne tik gimimo datą ir vietą, bet ir mokesčių mokėtojo asmens atpažinties numerį (1), kurio struktūra įvairiose šalyse skiriasi. Šiuo metu galiojančioje direktyvoje reikalaujama nurodyti arba vieną, arba kitą. Kai įmanoma, reikėtų supaprastinti procedūras vietoje mokesčių mokėtojo asmens atpažinties numerio nurodant gimimo datą ir vietą, kadangi visose valstybėse narėse šių duomenų pakanka šalyje gyvenančio asmens tapatybei nustatyti.

4.1.1. Reikalavimas nuolat atnaujinti pateiktų dokumentų informaciją yra dar vienas daug kainuojantis formalumas. EESRK mano, kad toks atnaujinimas yra praktiškai neįmanomas ir daug kainuoja, todėl siūlo tokius dokumentus laikyti nuolat galiojančiais vadovaujantis geriausios turimos informacijos principu.

4.1.2. Remiantis kitais paaiškinimais atrodytų, kad mokesčių mokėtojo atpažinties numerio pateikimas ir informacijos atnaujinimas yra neprivalomi, kadangi apie juos turi būti pranešta tik tada, kai juos turi tarpininkas. Tokiu atveju svarbiausias pateiktų teiginių argumentas, t. y. daug kainuojančios procedūros, netektų pagrindo.

Naujojo 4 straipsnio 1 dalyje išplečiama „faktiškojo savininko“ sąvoka ją suderinant su Direktyvoje 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui numatytomis apibrėžtimis ir numatoma privaloma tyrimo procedūra (skaidrumo metodas), taikoma trečiųjų šalių juridiniams asmenims ir struktūroms, laikantis pasiūlymo priimti direktyvą I priede nurodytos tvarkos. Todėl mokėjimas, atliktas juridiniams asmenims arba struktūroms, laikomas atliktu faktiškojo savininko naudai, kaip apibrėžta direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu nuostatomis.

4.2.1. EESRK atkreipia dėmesį į direktyvos dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo ir pirmiau minėtos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui tikslų skirtumus. Pirmoje direktyvoje mokėjimų tarpininkų prašoma nustatyti mokesčių mokėtojus, kurie valstybei narei, kurioje jie gyvena privalo deklaruoti iš palūkanų gautas pajamas. Tuo tarpu remiantis antrąja, mokėjimų tarpininkai privalo nustatyti ne tik sąskaitą turintį juridinį asmenį ar struktūrą, bet ir asmenį, kuris yra šios bendrovės ar juridinės struktūros savininkas, ją kontroliuoja arba iš jos turi realios naudos. Be to, direktyva dėl kovos su pinigų plovimui griežtai taikoma tik įtarimą keliančiais atvejais, o nagrinėjama direktyva turėtų būti taikoma visiems savininkams. Skirtumas dar yra toks, kad pinigų plovimo atvejais būtina ne tik deramai taikyti mokesčių teisė aktus, bet ir atlikti išsamų tyrimą. Taigi, siūlomas nuostatas ne tik bus sunku taikyti, bet jų taikymas brangiai kainuos ir nebus užtikrintas.

4 straipsnio 2 dalyje aiškiau apibrėžiama „mokėjimų tarpininko mokėjimo arba garantijos atžvilgiu“ sąvoka: t. y. subjektas, kurio pajamos arba dalis pajamų, skirtų jų dalyviams ne rezidentams, yra neapmokestinamos pagal nacionalinius teisės aktus, taikomus „valstybėje narėje, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras“ (struktūrų, kurios įvairiose šalyse yra skirtingos, sąrašas pateikiamas direktyvos pasiūlymo III priede). „Pagrindiniu administracijos centru“ laikoma šalis, kurioje yra asmens – pagrindinio teisėto savininko arba turto ir pajamų valdytojo, nuolatinė gyvenamoji vieta. Mokėjimų tarpininko mokėjimo arba garantijos atžvilgiu gautas arba garantuotas mokėjimas laikomas tiesiogiai sumokėtu faktiškąjam savininkui, kuris yra apmokestinamų pajamų teisėtas savininkas.

4.3.1. Remiantis dabartinės direktyvos nuostatomis išplečiant praktikoje sunkiai apibrėžiamą „mokėjimų tarpininko mokėjimo arba garantijos atžvilgiu“ sąvoką, proceso pradžioje veikiantiems operatoriams gali kilti didelių administracinių ir sisteminių problemų nepaisant pastangų sudaryti III priede pateikiamą įvairių kategorijų sąrašą. Be to, proceso pradžioje veikiantiems operatoriams gali būti sunku nustatyti veiksmingos kontrolės vykdymo vietą. Taigi, šios naujovės veiklos ir valdymo požiūriu kelia rimtų abejonių. Ne tik mokėjimų tarpininkui mokėjimo arba garantijos atžvilgiu bus pavestos naujos ir sudėtingos užduotys ir visa su tuo susijusi atsakomybė, bet ir mokesčių administracijos savo ruožtu privalės vykdyti daugybę sudėtingų ir bangiai kainuojančių procedūrų. Suinteresuotieji subjektai jau atkreipė dėmesį į problemas, kurios gali kilti priėmus siūlomas priemones, ir pateikė techninius argumentus, kurie pernelyg sudėtingi su jais nesusipažinusiems. EESRK nemano, kad turėtų pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu, tačiau ragina Komisiją ir teisės aktų leidėjus tinkamai atsižvelgti į operatorių iškeltas problemas, kadangi labai dažnai nustatyti tikslai lieka nepasiekti todėl, kad teisės aktuose nepakankamai atsižvelgiama į praktinis sunkumus.

6 straipsnyje pastebimos Komisijos pastangos į „palūkanų“ sąvoką įtraukti visas su investicijomis susijusias pajamas. Pateikiant ilgą ir išsamų susijusių produktų sąrašą siekiama apmokestinti ir pajamas iš naujų finansinių produktų, kurie netipiški arba neįtraukti į šiuo metu galiojančias nuostatas. EESRK mano kad Komisijos pastangos įgyvendinti principą, užtikrinantį vienodą mokesčių naštą visiems mokėtojams neatsižvelgiant į investicijų formą, apibrėžtį ar sudėtingumą, yra pagirtinos. Tačiau taip pat mano, kad reikia išsaugoti ES finansų ir draudimo rinkų, konkurencingumą. Naujojoje direktyvoje numatytų nuostatų taikymas ir sutarties šalyse, ir trečiosiose šalyse turėtų būti esmine sąlyga, dėl kurios reikia susitarti prieš įsigaliojant naujosioms taisyklėms. Europai nepalankus pusiausvyros pažeidimas iš tiesų nebūtų geriausias sprendimas.

4.4.1. Įvairiose šio straipsnio dalyse apibrėžiamos nuostatos, kurių turi laikytis mokėjimų tarpininkas, kuris dažnai yra ne tas pats juridinis asmuo kaip finansinių priemonių emitentas ar duomenų teikėjas. Dauguma šių nuostatų susijusios su analize, tyrimu arba vertinimu, kurių tam tikrais atvejais mokėjimų tarpininkas negali atlikti. Reikėtų įtvirtinti esminį sąžiningumo principą, kurio laikantis būtų aišku, kad tuo atveju, jei mokėjimų tarpininkas įrodė deramai ir sąžiningai atlikęs savo pareigą, jis neatsako prieš mokesčių institucijas, kurioms pateikti duomenys grindžiami trečiųjų šalių pateikta informacija, kurios negalima patikrinti taikant įprastus tyrimo būdus. Be to, reikėtų tiksliai nurodyti, kad atsakomybę turi prisiimti tarpininkai arba tiesiogiai suinteresuoti asmenys, kurie pateikė klaidingą, neišsamią arba neteisingą informaciją.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Angl. TIN (Tax Idenfication Number).

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/112

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais

COM(2008) 805 galutinis – 2008/0228 (CNS)

(2009/C 277/24)

Pranešėjas Umberto BURANI

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 93 straipsniu, 2009 m. sausio 28 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais

COM(2008) 805 galutinis – 2008/0228 (CNS).

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 192 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1. Santrauka ir išvados

1.1. Komisijos komunikate (1), kuris buvo paskelbtas kartu su šioje nuomonėje svarstomu direktyvos pasiūlymu, siūlomas trumpalaikis veiksmų planas, kuris turbūt geriau atspindi tikrovę ir yra lengviau įgyvendinamas nei kiti ankstesni kovos su mokestiniu sukčiavimu planai. Pastarieji būdavo pagrįsti platesnio masto ilgalaikėmis strategijomis, tačiau jie nesulaukė visiškos kai kurių valstybių narių paramos. Trumpalaikiame veiksmų plane numatyti bendri standartai duomenims PVM informacijos mainų sistemoje (VIES) (2) registruoti ir išregistruoti, geresnės kontrolės priemonės užtikrinti platesnio masto valstybių narių komunikaciją bei bendradarbiavimą ir ilgainiui perspektyvinis sandorių vertinimo ir operatyvinės veiklos tinklo „Eurofisc“ sukūrimas. Galiausiai, tuo pačiu metu kaip ir komunikatas paskelbtas direktyvos pasiūlymas dėl PVM nuostolių išieškojimo yra pirmas konkretus veiksmų plano įgyvendinimo pasiūlymas.

1.2. EESRK palankiai vertina svarstomą komunikatą, kuriame parodoma, kad PVM sistemos taikymas nėra visiškai nepatenkinamas. Ši sistema tebevadinama „laikinąja“, nors ji veikia jau keletą dešimtmečių. Vis dėlto, ji vis dar yra pernelyg sudėtinga ir brangiai kainuoja, bet – visų svarbiausia – joje daug galimybių išvengti mokesčių. Kovojant su tyčiniu mokesčių vengimu itin svarbios yra elektroninės priemonės, tačiau jos veiksmingos tik tada, kai valstybės narės jas vienodai taiko. Kol kas šis tikslas dar toli gražu nepasiektas. Kyla pavojus, kad valstybės narės pasirinks skirtingus tarpusavyje nesuderinamus sprendimus.

1.3. Reikėtų pateikti keletą pasiūlymų dėl tam tikrų aspektų, kuriuos būtų galima įtraukti į veiksmų planą: Administracinio bendradarbiavimo nuolatinio komiteto (angl. Standing Committee for the Administrative Cooperation) modelio persvarstymas, prieinamesnės ir paprasčiau naudojamos duomenų bazės, teisės aktai, užtikrinantys tinkamą duomenų apsaugos ir administracinio bendradarbiavimo pusiausvyrą, profesionalių informacijos tarnybų, užtikrinančių skirtingų mokesčių administracijų sąsają, įsteigimas, ūkio subjektų patikimumo sertifikavimas.

1.4. Visų pirma direktyvos pasiūlyme paaiškinamos kai kurios dabartinės direktyvos nuostatos dėl neapmokestinimo PVM, kurias aiškinant galimi piktnaudžiavimo atvejai: konstatuota, kad taisyklės, pagal kurią importuojamos prekės neapmokestinamos PVM, kai jos parduodamos Bendrijos viduje, taikymą labai sunku kontroliuoti praktiškai. Naujosiose taisyklėse pateikta keletas atsargumo priemonių, įskaitant importuotojui keliamą reikalavimą importavimo metu pateikti galutinio gavėjo tapatybę patvirtinančius duomenis.

1.5. EESRK visiškai pritaria šioms taisyklėms, pavyzdžiui., dėl skirtingose šalyse įsisteigusių pardavėjo ir pirkėjo solidariosios atsakomybės tais atvejais, kai vienas iš jų nevykdo savo PVM mokėjimo įsipareigojimų. Tai nėra nauja ar novatoriška taisyklė: ji jau įteisinta ir griežtai taikoma valstybėse narėse, tačiau jos praktiškai niekada nepaisoma, kai reikia bendradarbiauti skirtingų valstybių narių mokesčių administracijoms.

1.6. Svarstant atsakomybės klausimą, EESRK atkreipia dėmesį į nuolat pamirštamą aspektą: mokesčių administracijų atsakomybę mokesčių mokėtojams ir kitoms administracijoms tais atvejais, kai klaidos ir vėlavimas padaro turtinės arba teisinės žalos. Šiuos dalykus reikėtų reguliuoti siekiant užtikrinti esminius teisingumo ir skaidrumo principus.

2. Įžanga

2.1. Direktyvos pasiūlymas ir Komisijos komunikatas parengti remiantis dviem kitais komunikatais, būtent 2006 m. komunikatu, kuriuo pirmą kartą buvo siekta pradėti diskusijas dėl būtinybės taikyti suderintas kovos su bet kokiu mokestiniu sukčiavimu priemones, ir 2007 m. komunikatu, kuriame pirmenybė buvo skiriama PVM sukčiavimui ir detaliai išdėstyti strategijos pagrindiniai aspektai. 2008 m. vasario mėn. Taryba patvirtino dar vieną komunikatą dėl dviejų plataus masto PVM sistemos keitimo priemonių siekiant kovoti su sukčiavimu, būtent sandorių Bendrijos viduje apmokestinimo sistemos ir bendrosios atvirkštinio apmokestinimo sistemos. Antrosios priemonės klausimu Komisija išreiškė norą parengti bandomąjį projektą, tačiau Ekonomikos ir finansų tarybai (Ecofin) nepavyko pasiekti sutarimo.

2.2. Susidūrusi su akivaizdžia politinės valios stoka patvirtinti bendrą, ryžtingą politiką, Komisija pateikė pasiūlymą dėl trumpojo laikotarpio veiksmų plano ir jo įgyvendinimo tvarkaraščio, kitaip tariant, pasirinko įprastinį sprendimą, kuris turi daugiau galimybių būti patvirtintas.

2.3. Būtina veikti Bendrijos lygiu tiek rengiant teisės aktus, tiek ir nustatant sistemos valdymo aspektus, kurie iki šiol buvo išimtinė valstybių narių kompetencija. Būtent mokesčių administracijų naudojami skirtingi metodai skatina sukčiautojus savo veiklą perkelti į valstybes nares, kuriose tokios priemonės netaikomos. Be to, labai padidėja įmonių reikalavimų atitikties sąnaudos, nes jos turi laikytis skirtingų procedūrų, atsižvelgdamos į tai, kokioje šalyje vykdo veiklą.

2.4. Direktyvos pasiūlymas, paskelbtas tuo pat metu kaip ir komunikatas, yra pirmoji įprastinių priemonių įgyvendinimo iniciatyva. Konkretus importuojamų prekių neapmokestinimas jau reglamentuojamas dabartinėje PVM direktyvoje (2006/112/EB), tačiau šio teisės akto pradinės redakcijos aiškinimas sudarydavo sąlygas sukčiavimui. Pasiūlyme paaiškinamos neapmokestinimo sąlygos ir apribojimai, taip pat valstybėms narėms užtikrinama priemonė susigrąžinti PVM, kurį sumokėti buvo išvengta.

3. Svarbiausios komunikato nuostatos

3.1. Anksčiau priimtų priemonių tyrimas, kurį atliko Komisijos kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos (ATFS) ekspertų grupė, atskleidė tris pagrindines sritis, į kurias reikia sutelkti dėmesį įgyvendinant kovos su sukčiavimu trumpojo laikotarpio veiksmų planą: „sandaresnė“ PVM sistema, griežtesnės kontrolės ir tyrimo priemonės, geresnės galimybės išieškoti nesurinktus mokesčius.

3.2. Sistemos „sandarumui“ užtikrinti reikia aiškių bendrų standartų, kaip registruoti ir išregistruoti duomenis, pateikiamus PVM informacijos mainų sistemoje (VIES). Kai kuriose valstybėse narėse PVM mokėtojo kodai laikomi galiojančiais, net kai apmokestinamasis asmuo buvo apkaltintas PVM sukčiavimu. Taigi pastarasis gali tęsti savo veiklą. Artimiausiu metu Komisija paskelbs teisės akto pasiūlymą dėl duomenų registravimo ir išregistravimo PVM informacijos mainų sistemoje bendrų standartų. Pasiūlyme taip pat bus nuostatos dėl ūkinės veiklos vykdytojų teisės elektroniniu būdu gauti verslo partnerio duomenis: pavardę, adresą ir PVM mokėtojo kodą. Kai kuriose šalyse ši teisė dabar nesuteikiama arba ribojama. Kitos taisyklės yra susijusios su supaprastinta ir modernizuota bendra sąskaitų faktūrų teikimo sistema. Galiausiai, bus išdėstytos keitimosi informacija nuostatos siekiant panaikinti valstybių narių prievolės apmokestinti PVM aiškinimo skirtumus ir užtikrinti, kad informacija valstybių narių atitinkamoms administracijoms būtų pateikiama tuo pat metu.

3.3. Kontrolės priemonės yra pati opiausia, o galbūt ir netobuliausia sistemos dalis. Dėmesys sutelkiamas į seniai pastebėtas silpnąsias vietas: informacijos perdavimą, bendradarbiavimą ir prieigą prie duomenų. Rengiamasi priimti keletą teisės aktų pasiūlymų rinkinių. Perspektyvi operatyvinė priemonė galėtų būti Europos išankstinio įspėjimo tinklo „Eurofisc“, įkūrimas pagal tinklo „Eurocanet“ modelį, kurį sukūrė Belgijos mokesčių administracija remiama Europos Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF).

3.4. Trečiajame veiksmų plano skyriuje, kuriame aptariamos galimybės išieškoti mokesčius, numatoma keletas priemonių. Visų pirma valstybės narės raginamos imtis teisinių priemonių prieš jų teritorijoje įsisteigusius sukčiautojus, dėl kurių veiksmų PVM pajamų neteko kita valstybė narė. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas skirtingose valstybėse narėse įsisteigusių prekiautojų solidariosios atsakomybės principui, kurio teisinis pagrindas jau buvo nustatytas anksčiau, tačiau iki šiol valstybės narės jį taikė tik savo teritorijoje ir tik tiems ūkinės veiklos vykdytojams, kurie priklauso jų jurisdikcijai. Todėl bus pateiktas pasiūlymas dėl vienodų reikalavimų vykdymo užtikrinimo arba atsargumo priemonių sistemų siekiant pagerinti tarpvalstybinio mokesčių surinkimo perspektyvas. Galiausiai, bus pateiktas galutinis sprendimas dėl visų valstybių narių PVM pajamų apsaugos neatsižvelgiant į valstybę narę, kuriai šios pajamos turi būti mokamos. Šią problema kol kas nagrinėja tik nedaugelis šalių.

4. Bendrosios pastabos

4.1. Komisija tebederina PVM apmokestinimo, valdymo ir išieškojimo taisykles, kurios vis dar laikomos „laikinąja sistema“, nors ji buvo sukurta prieš keturiasdešimt metų. Kad ši sistema taptų nuolatinė, reikia suderinti mokesčio tarifus ir suteikti apmokestinamiesiems asmenims galimybę mokestį sumokėti tiesiogiai savo šalyje išduodamose sąskaitose faktūrose nurodant PVM, kaip šiuo metu daroma vykdant sandorius šalies viduje – tikslas, kuris dar toli gražu nepasiektas. To priežastys nėra nei techninės, nei teisinės: jos yra politinio pobūdžio ir todėl kyla problemų, kurių praktiškai neįmanoma išspręsti. Todėl nagrinėjamuose dokumentuose siūlomos įprastinės priemonės, kurios užtikrina, kad veiksmingai veiktų sistema, kuri tik pagal pavadinimą yra „laikinoji“.

4.2. Nepaisant ankstesnių pastabų, reikia paminėti, kad PVM sistemos taikymas nėra visiškai nepatenkinamas, nors daugelį jos aspektų reikia tobulinti. Vis dėlto, sistema yra pernelyg sudėtinga ir brangiai kainuojanti, bet – visų svarbiausia – joje daug galimybių išvengti mokesčių tarptautiniu lygmeniu. Problemų kelia pačios laikinosios sistemos koncepcija, kurią tik politinė valia, kurios šiandien trūksta, galėtų pakeisti į paprastesnę ir veiksmingesnę nuolatinę sistemą.

4.3. Komisija deda visas įmanomas pastangas šalinti didžiausius ir akivaizdžiausius trūkumus, nors yra nepalankioje padėtyje tarp vieningai sprendimų nepriimančios Tarybos ir valstybių narių, kurių kiekviena imasi veiksmų savo pačios vidinėms problemoms spręsti jai tinkamais sprendimais. Pirmas pavyzdys, kurį pateikia Komisija, – elektroninės priemonės, naudojamos ryšiams tarp mokesčių mokėtojų ir administracijų palaikyti. Kai kurios valstybės narės, kaip ir kai kurios ES nepriklausančios šalys, žengia koja kojon su technikos pažanga, kitos nuo jų atsilieka. Komisija padėtį įvertino taip: „Galima teigti, kad apskritai PVM sistema ES buvo valdoma neatsižvelgiant į informacinių technologijų raidą“ (3). EESRK telieka tik pritarti tokiam teiginiui.

4.4. Taigi, nenuostabu, kad atskiros valstybės narės (ir ne tik pačios pažangiausios), su savo ūkinės veiklos vykdytojais bando rasti geresnius valdymo sprendimus. Tai Komisijai kelia nerimą, nes ji įžvelgia pavojų, kad bus pasirinkti skirtingi tarpusavyje nesuderinami nacionaliniai sprendimai, ir ji rekomenduoja valstybėms narėms „koordinuoti savo veiklą“. Šiuo klausimu EESRK norėtų paraginti padėtį vertinti realiai: Komisija yra įgaliota reguliuoti Bendrijos lygmeniu atliekamų veiksmų koordinavimą ir šiuos įgaliojimus ji visada vykdė ir vykdo pavyzdingai. Tačiau sprendžiant vidines konkrečios valstybės narės problemas, kurios nepriklauso Komisijos kompetencijai, minėtų rekomendacijų poveikis yra silpnas: kiekviena šalis turi pagrįstų motyvų veikti savarankiškai. Koordinuotus sprendimus galima rasti tik tais atvejais, kai dvi ar daugiau valstybių turi bendrų interesų.

4.5. Atsižvelgdamas į tai, EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą, kuri atsargiai vadinama „siūlymu“, būtent sukurti ad hoc grupę, kurią sudarytų mokesčių institucijų ir įmonių atstovai (nors nėra paminėti patvirtinti ūkio subjektai) ir kuriai būtų pavesta bendrai spręsti problemas, kylančias plėtojant pastarųjų santykius. Suinteresuotiesiems subjektams rekomenduojama prisidėti sukauptomis žiniomis ir būtinais ištekliais, kad šis sumanymas pavyktų. EESRK tikisi, kad jį lydės sėkmė.

5. Pastabos dėl neišspręstų klausimų

5.1. Naudodamasis šia galimybe EESRK siūlo į veiksmų planą įtraukti svarbius aspektus, kurie nėra tiesiogiai susiję su kova su sukčiavimu: efektyvios struktūros ir veiksmingos taisyklės pačios savaime padeda kurti sistemą, kuria neįmanoma piktnaudžiauti arba kuri užkerta kelią nesąžiningumui ir blogiausiu atveju už jį baudžia.

5.2. Elektroninių priemonių atžvilgiu Komisija jau padarė viską, kas buvo įmanoma, 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 218/92. Praktiškai reikėtų persvarstyti Administracinio bendradarbiavimo nuolatinio komiteto (angl. Standing Committee for the Administrative Cooperation) modelį, taikomą keitimuisi informacija ir prašymų imtis veiksmų pateikimui, siekiant užtikrinti, kad priemonės geriau atitiktų skubių ir tikslingų veiksmų poreikį.

5.3. Duomenų bazės yra opesnis klausimas. Jos susijusios ne tik su duomenų bazių naudingumu, bet ir duomenų prieinamumu ir išsamumu. Konkrečiai kalbant apie PVM, dar reikia rasti tam tikrą duomenų apsaugos ir mokesčių administracijų bendradarbiavimo pusiausvyrą, kurią bus galima užtikrinti tik teisės aktais, kuriuose būtų nurodytos atitinkamų reikalavimų ribos, t. y., kokie duomenys turi būti saugomi ir kokių apsauga nebūtina, kokiomis aplinkybėmis ir pagal kokias taisykles leidžiama duomenis gauti. Rekomendacijų ar susitarimų neužtenka: šiai sričiai turi būti suteiktas tvirtas teisinis pagrindas, pagal kurį, nepažeidžiant pagrindinių teisių, pirmenybė būtų teikiama visuomenės interesams.

5.4. Dar viena praktinė problema, kurią reikia spręsti, – duomenų rinkimas vietos lygiu: valstybės narės turėtų įsteigti profesionalias informacijos tarnybas, kurios rinktų prašančiajai valstybei narei reikalingus duomenis ir būtų įgaliotos keistis tokia informacija su lygiavertėmis tarnybomis kitose valstybėse narėse. Veiksmai Bendrijos lygiu padėtų sukurti tikrą greito reagavimo„tinklą“, kurio nariai galėtų tiesiogiai sąveikauti naudodamiesi tiksliniais kanalais, bendradarbiaudami su kitomis tyrimus atliekančiomis žinybomis.

5.5. EESRK pabrėžia, kad priimant bet kokį bendrą sprendimą būtina užtikrinti PVM informacijos mainų sistemos (VIES) nepriekaištingą veikimą, kad mokesčių administracijos galėtų gauti informacijos apie kiekvieną sandorį realiu laiku. Visų pirma būtina užtikrinti, kad subjektai, kuriems suteikiamas PVM mokėtojo kodas, būtų patikimi: toks patikimumas nustatomas atliekant atitikties patikrinimą, per kurį įvertinama, ar ūkinės veiklos vykdytojas atitinka nustatytus kriterijus. Jeigu bus ir kai bus įvykdytos dvi minėtos sąlygos, būtent veikiama realiu laiku ir atliekamas išankstinis patikrinimas, „karuselinio sukčiavimo“ atvejų ir „dingusių prekiautojų“ schemų turėtų labai smarkiai sumažėti.

5.6. Kol nepriimti kompleksiniai sprendimai, kurie artimiausiu metu nenumatomi, reikėtų visų pirma apsvarstyti galimybę „tvirtinti“ūkinės veiklos vykdytojų patikimumą sektoriuje, kuriame visoms ES valstybėms taikomos vienodos taisyklės. Jeigu atitinkama mokesčių administracija išduotų tokį patvirtinimą kiekvienam PVM mokėtojo kodą gaunančiam subjektui, būtų pasiekta dvigubos naudos: apsaugoti tiek valstybių narių nacionaliniai, tiek ir Bendrijos ūkinės veiklos vykdytojų komerciniai interesai. Jeigu duomenys būtų skelbiami tinkle, jo nariai galėtų nedelsiant sužinoti apie bet kokį atšaukimą arba suspendavimą.

6. Direktyvos pasiūlymas. Patikslinimai ir naujos taisyklės

6.1. Nagrinėjamo dokumento įžanginėje dalyje skelbiama: „Šis pasiūlymas yra vienas iš pirmųjų šiame komunikate paskelbtų pasiūlymų“. Siūlomi du dabartinės direktyvos 2006/112/EB pakeitimai: pirmuoju patikslinamos nuostatos dėl importuojamų prekių neapmokestinimo PVM, kurių aiškinimas sudarydavo sąlygas sukčiavimui, kai išvengiama mokėti PVM, o antruoju nustatoma, kad solidariosios atsakomybės taikymo taisyklė tam tikrais atvejais, kai tiekiamos prekės Bendrijos viduje neapmokestintos PVM, yra privaloma, o ne savanoriška.

Importuojamas prekes neapmokestinti PVM (143 straipsnio d dalis) leidžiama, kai importuotos prekės tiekiamos arba perduodamos Bendrijos viduje apmokestinamajam asmeniui kitoje valstybėje narėje. Paprasčiau sakant, neapmokestinti leidžiama, kai importuotojas parduoda importuotas prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ES viduje. Sukčiavimo tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad labai daug neapmokestinimo atvejų įvykdoma pasinaudojant „netinkamu“ Bendrijos teisinių nuostatų taikymu nacionalinėje teisėje. Pasak Komisijos, galiausiai „muitinės ir mokesčių administracijos Bendrijoje neužtikrina tolesnio fizinio importuojamų prekių judėjimo“. Kalbant mokesčių rinkėjų žargonų, tai yra „Bendrijos viduje vykdomas karuselinis sukčiavimas“ („dingusio prekiautojo“ Bendrijos viduje sukčiavimo schemos).

6.2.1. Pasiūlyme numatoma, kad būtina pateikti dokumentus, įrodančius, jog asmuo, prašantis neapmokestinti PVM, tikrai atitinka dabartinėje direktyvoje nurodytus reikalavimus: turi PVM mokėtojo kodą arba paskirtą mokesčių atstovą importo valstybėje narėje, vykdo įsipareigojimą nurodyti, kad importuotos prekės bus vežamos arba siunčiamos į kitą valstybę narę, įgyvendina reikalavimą importavimo metu pateikti kitoje valstybėje narėje esančio prekių gavėjo tapatybę patvirtinančius duomenis.

6.2.2. EESRK šiuo požiūriu neturi jokių specialių pastabų, kadangi tai sritis, kurioje taikomų priemonių tikslas – tobulinti administracines sistemas siekiant užkirsti kelią galimam sukčiavimui. Tam tikrų abejonių lieka tik dėl vadinamųjų„trečiųjų teritorijų“. PVM teisės aktuose vartojama „valstybės narės“ sąvoka yra apibrėžta dabartinės direktyvos 5 straipsnio 2 punkte. 6 straipsnyje nustatoma, kad direktyva netaikoma„trečiosiose teritorijose“ (4), nes jos yra atleistos nuo prievolės sumokėti PVM už importą vadovaujantis 143 straipsnio c ir d punktais. Ši teisinė nuostata nėra dviprasmiška, tačiau būtina įvertinti, kokiu mastu ir ar gali šis neapmokestinimas apsaugoti nuo sukčiavimo renkant PVM.

Direktyvos pasiūlymo naujomis teisinėmis nuostatomis (1 straipsnio 2 punktas) pakeičiamas dabartinės direktyvos 205 straipsnis ir nustatoma, kad kitas asmuo nei tas, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, turi būti laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė solidariai su eksportuotoju sumokėti PVM. Praktiškai, labai apibendrinant, teisės akte numatyta, kad pardavėjas turi deklaruoti savo sandorius Bendrijos viduje, kad pirkėjo valstybė narė galėtų žinoti, kokie apmokestinami sandoriai vykdomi jos teritorijoje.

6.3.1. Solidariosios atsakomybės principu siekiama užtikrinti, kad pardavėjas ne tik laikytųsi reikalavimo deklaruoti, bet kartu atsargiai rinktųsi klientą, gerai jį pažinotų ir žinotų jo mokumo galimybes. Jeigu pastarasis nevykdo savo įsipareigojimų, jo valstybė narė yra įgaliota išieškoti iš pardavėjo nesumokėtą PVM už importuotas prekes ir taikyti nuobaudas. Šią taisyklę valstybės narės stropiai taiko, tačiau tik nacionaliniams sandoriams. Galima teigti, kad netaikydamos šio principo tarpvalstybiniams sandoriams, jos užmiršo savo pareigą bendradarbiauti su gavėjo valstybių narių mokesčių administracijomis ir apsaugoti taip pat ir jų interesus.

6.3.2. Naujuoju pasiūlymu stengiamasi pašalinti šią spragą aiškiai nurodant, kad solidariosios atsakomybės principas taikomas ir tarpvalstybiniams sandoriams. Reikėtų paminėti, kad, anot Komisijos (5), solidariosios atsakomybės nuostata jau buvo numatyta 205 straipsnyje, „tačiau kol kas valstybės narės ją taikė tik šalies viduje“.

6.3.3. EESRK visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui, tačiau atkreipia dėmesį, kad reikia reglamentuoti ir praktiškai užtikrinti valstybės narės mokesčių administracijos galimybes išieškoti įsiskolinimus iš kitoje valstybėje narėje įsisteigusio subjekto. Išieškojimui teismine tvarka vykdyti taikomos teisinės pagalbos taisyklės. Skolai išieškoti administracine tvarka, įtraukiant eksportuotojo valstybės narės mokesčių administraciją, reikia aiškių susitarimų ir išspręsti neišspręstas teisines problemas.

6.3.4. Reikėtų pateikti dar vieną bendro pobūdžio pastabą, kuri vis tik yra svarbi pasiūlyme nagrinėjamam klausimui ir kurios pagrindinis tikslas – apsaugoti mokesčių administracijų interesus. Dokumente nėra paminėta nei turtinė ar teisinė mokesčių administracijų atsakomybė mokesčių mokėtojams, kuri gali kilti dėl neteisingo ar pavėluoto klientų PVM mokėtojų kodų pateikimo, nei vienos šalies mokesčių administracijos atsakomybė kitų šalių administracijoms. Teisingumu ir skaidrumu grindžiamuose teisės aktuose visada reikėtų atsižvelgti į mokesčių mokėtojų teises, apsaugančias jų interesus nuo daugiau galių turinčios valstybės.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) COM(2008) 807 galutinis, Komisijos komunikatas dėl suderintos Europos Sąjungos strategijos, kuria siekiama geriau kovoti su sukčiavimu PVM.

(2) VAT Information Exchange System.

(3) Komisijos komunikatas COM(2008) 807 galutinis, 4 punktas, 1 pastraipa.

(4) Teritorijos, priklausančios Bendrijos muitų teritorijai: Atos kalnas, Kanarų salos, Prancūzijos užjūrio departamentai, Alandų salos, Normandijos salos. Teritorijos, nepriklausančios Bendrijos muitų teritorijai: Heligolando sala, Biusingeno teritorija, Seuta, Melila, Livignas, Campione d'Italia, Lugano ežero Italijos vandenys.

(5) Komisijos komunikatas COM(2008) 807 galutinis, 3.3.1 punktas, 2 pastraipa.

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/117

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Kredito reitingų agentūrų

COM(2008) 704 galutinis – 2008/0217 (COD)

(2009/C 277/25)

Pranešėjas Peter MORGAN

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsniu, 2008 m. gruodžio 1 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kredito reitingų agentūrų

COM(2008) 704 galutinis – 2008/0217 (COD).

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 157 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 5 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1. Ši nuomonė parengta kilus didžiausiai taikos meto ekonomikos krizei per pastaruosius aštuoniasdešimt metų. Krizė daro didelę žalą darbdavių, darbuotojų ir visų kitų EESRK atstovaujamų grupių, taip pat pilietinės visuomenės apskritai, interesams. Žlunga verslas, didėja nedarbas, paskolų grąžinti nebegalintys gyventojai netenka būsto, iškilo grėsmė pensijoms, visuomenėje kyla neramumai, valstybių vyriausybės priverstos atsistatydinti. Šios krizės šaknys – nereguliuojama kredito reitingų agentūrų veikla. Kredito reitingų agentūroms finansų sistemoje tenka svarbus vaidmuo, todėl jų negalima palikti be priežiūros. Savireguliacija visai nepasiteisino, o šio kredito reitingų sektoriaus veiklos rezultatai – tiesiog gėdingi. EESRK visiškai pritaria ketinimui reguliuoti ir registruoti kredito reitingų agentūras.

1.2. Dėl istorinių priežasčių kredito reitingų veikla tapo pasauline oligopolija, kurią sudaro trys didžiausios kredito reitingų agentūros: Fitch, Moody’s ir S&P. Nors šių agentūrų buveinė yra JAV, jos yra ir didžiausios kredito reitingų paslaugų teikėjos Europos Sąjungoje. 2007 m. JAV vertybinių popierių ir biržos komisija pradėjo registruoti kredito reitingų agentūras. Tačiau ES kol kas nėra registracijos reikalavimo. Akivaizdu, kad kitas žingsnis po registracijos – reguliavimas.

1.3. Pradedant 2007 m. JAV didelės rizikos hipotekinių kreditų rinkoje smarkiai padaugėjo atvejų, kai kreditus paėmę skolininkai laiku jų negrąžindavo ir kai iš įkeisto turto savininkų buvo atimamos nuosavybės teisės, todėl kilo sumaištis būsto hipotekiniais kreditais užtikrintų vertybinių popierių (angl. residential mortgage-backed securities (RMBS)) ir su jais susietų skoliniais įsipareigojimais užtikrintų vertybinių popierių (angl. collateralised debt obligations (CDO)) rinkose. Kadangi šių vertybinių popierių pelningumas nuolat mažėjo, trys aktyviausiai šias finansines priemones vertinusios kredito reitingų agentūros sumažino nemažai tiems produktams nustatytų reitingų. Kredito reitingų agentūrų veikla, nustatant šių struktūrizuotų finansinių produktų reitingus, kelia abejonių dėl jų nustatytų reitingų tikslumo apskritai ir viso reitingų nustatymo proceso principingumo.

1.4. 2006 m. Europos Komisija išdėstė savo požiūrį į kredito reitingų agentūrų reguliavimą ir pareiškė labai įdėmiai stebėsianti tai, kas vyksta šioje srityje. 2007 m. spalio mėn. ES finansų ministrai priėmė išvadas dėl krizės, į kurias buvo įtrauktas pasiūlymas įvertinti kredito reitingų agentūrų vaidmenį ir šalinti visus su šių agentūrų veikla susijusius trūkumus. Surengusi plačias konsultacijas ir atsižvelgusi į veiklą kitose valstybėse Komisija pasiūlė šį reglamento projektą.

1.5. Pasiūlyme keliami keturi bendri tikslai:

—	pirma, užtikrinti, kad vertinimo proceso metu kredito reitingų agentūros išvengtų interesų konfliktų arba bent jau tinkamai juos valdytų,

—	antra, pagerinti kredito reitingų agentūrų taikomos metodikos ir jų reitingų kokybę,

—	trečia, padidinti skaidrumą, įpareigojant kredito reitingų agentūras atskleisti informaciją,

—	ketvirta, užtikrinti veiksmingą registracijos ir priežiūros tinklą išvengiant ES jurisdikcijų reguliuojamojo arbitražo.

1.6. Po to, kai Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl kredito reitingų agentūrų veiklos reguliavimo, savo ataskaitą pateikė ir Larosiere grupė. Savo ataskaitoje kredito reitingo agentūroms grupė skyrė šią rekomendaciją:

—	Europos Sąjungoje kredito reitingų agentūras registruoti ir jų veiklą prižiūrėti turėtų sustiprintas Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR),

—	reikėtų iš esmės keisti kredito reitingų agentūrų veiklos modelį ir jo finansavimą, taip pat reikėtų įvertinti galimybes atskirti reitingų nustatymo ir konsultacinę veiklą,

—	reikėtų laipsniškai ir iš esmės sumažinti reitingų naudojimą finansinio reguliavimo tikslais,

—	reikėtų iš esmės keisti struktūrizuotų produktų reitingų nustatymą pradedant taikyti šiems produktams kitokius kodus.

Šios rekomendacijos aptariamos atitinkamose šios nuomonės dalyse.

Be to, Larosiere grupė pastebėjo, jog labai svarbu, kad šiuos reguliavimo pokyčius papildytų geriau investuotojų atliekamas išsamus patikrinimas ir geresni jų sprendimai, taip pat geresnė priežiūra. EESRK labai pritaria šiai pastabai.

1.7. COREPER taip pat svarstė Komisijos pasiūlymus dėl reguliavimo. EESRK sutinka su pasiūlymu patvirtinti trečiosiose šalyse nustatytus reitingus.

1.8. Apskritai EESRK pritaria Komisijos pasiūlymams. Kredito reitingų agentūros suvaidino lemiamą vaidmenį struktūrizuotų produktų kūrimo ir jų patikimumo garantavimo procese. Deja vėliau paaiškėjo, kad šie produktai „toksiški“, dėl jų „ištirpo“ šimtų milijardų JAV dolerių vertės turtas. Siūlomo reglamento nuostatos yra mažiausia, ką mums reikėjo padaryti dabartinėmis aplinkybėmis. Be to, EESRK nuomone, taisyklės netaps pernelyg didele našta gerai dirbančioms kredito reitingų agentūroms.

1.9. Kredito reitingų agentūros užima privilegijuotą padėtį finansinių paslaugų sektoriuje, nes reguliuojami sektoriaus subjektai privalo turėti investicinio reitingo vertybinių popierių. Valdžios institucijos abejose Atlanto pusėse reguliavimo sumetimais nusprendė pripažinti labai mažai reitingų agentūrų. EESRK ragina Komisiją pasinaudoti naujuoju registravimo procesu ir į reitingų nustatymo veiklą priimti naujas kredito reitingų agentūras, ypač skatinti sukurti nepriklausomą Europos agentūrą bei pakeisti finansinio reguliavimo taisykles, kad reguliavimo tikslais būtų pripažįstami bet kurios ES registruotos kredito reitingų agentūros nustatyti reitingai. Naujoms kredito reitingų agentūroms bus nelengva įsitvirtinti ir pelnyti pasitikėjimą. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį iškilusios Fitch agentūros, kurią finansuoją Prancūzijos kontroliuojančioji bendrovė, pavyzdys rodo, kad tai įmanoma.

1.10. Kredito reitingų agentūrų oligopolija susiformavo pirmiausia dėl finansinių paslaugų reguliavimo, nes reguliavimo srityje kapitalo rezervų atžvilgiu buvo vadovaujamasi reitingais. EESRK ragina ES reguliavimo institucijas be pagrindo nepasikliauti reitingais, visų pirma prisimenant neseną patirtį, kai paaiškėjo kai kurių reitingų bevertiškumas. Ši pozicija sutampa ir su Larosiere grupės rekomendacija, kad reikėtų laipsniškai ir iš esmės sumažinti reitingų naudojimą finansinio reguliavimo tikslais.

1.11. Šiomis aplinkybėmis EESRK taip pat prašo Komisijos spręsti kredito reitingų agentūrų naudojamo atsakomybės apribojimo problemą. Dėl apribotos atsakomybės reitingai paprastai tampa beverčiai, todėl jie patys tikrai nėra pakankamas pagrindas nustatyti reguliuojamąjį kapitalą. Reikia imtis priemonių, kad kredito reitingų agentūros būtų atsakingos už savo nustatomus reitingus. Galima toleruoti tikras klaidas, bet ne tuos atvejus, kai neatliekamas išsamus patikrinimas.

1.12. EESRK pritaria pasiūlymui, kad kredito reitingų agentūra turi būti Bendrijoje įsisteigęs juridinis asmuo, kurio veiklą reguliuotų buveinės valstybė narė. Komisija pateikė savo argumentus, kodėl nereikia reguliavimo ir priežiūros perduoti centralizuotai institucijai. Nors tai prieštarauja Larosiere grupės pasiūlymui. EESRK a priori neatmeta pasiūlymo ES lygmeniu steigti naują priežiūros instituciją, jeigu nuostatos dėl valstybių narių bendradarbiavimo pasirodytų nepakankamos.

1.13. EESRK reiškia pasitenkinimą, kad siūlomame reglamente numatytos realios jo įgyvendinimo priemonės. Tarp kompetentingoms institucijoms numatytų priežiūros priemonių yra registracijos atšaukimas ir galimybė kreiptis į teismą dėl baudžiamosios atsakomybės. Nuobaudos turi būti taikomos didelio profesinio aplaidumo atvejais ir tinkamai neatlikus išsamaus patikrinimo. Šios nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Nuobaudos turi būti vienodai taikomos visose valstybėse narėse. EESRK mano, kad šį procesą turėtų koordinuoti CESR.

1.14. Organizaciniu požiūriu reglamente nemažas vaidmuo numatytas nepriklausomiems direktoriams konsultantams. EESRK mano, kad visi nepriklausomi nariai turėtų būti skiriami tik gavus privalomą išankstinį kompetentingos institucijos patvirtinimą. Siūlomoje organizacinėje sistemoje šis patvirtinimas yra tiesiog būtinas.

1.15. EESRK prašo valstybių narių kompetentingų institucijų vykdant organizacinę priežiūrą atidžiai stebėti ryšį tarp reitingų nustatymo veiklos ir akcininkų lūkesčių. Ne taip paprasta kredito reitingų agentūrų veiklos modelį pritaikyti akcinės bendrovės veiklos principams. Reikėtų ypatingą dėmesį atkreipti į vadovybei už darbo rezultatus skiriamas premijas. Larosiere grupė išreiškė susirūpinimą dėl to paties klausimo ir paprašė plačiau išnagrinėti kredito reitingų agentūrų veiklos modelį. EESRK pritaria šiam pasiūlymui.

1.16. EESRK teigiamai vertina 7 straipsnio nuostatas. Paskelbus reitingų nustatymo metodiką taps aišku, ar nustatant reitingus nebuvo nuspręsta eiti trumpesniu ar aplinkiniu keliu. Be to, pagal reglamentą kredito reitingų agentūros privalo tikrinti savo informacijos šaltinius ir įsitikinti, ar jie yra pakankamai patikimi, kad jais remiantis būtų nustatomas reitingas. Ne mažiau svarbu pažymėti, kad RMBS vertybinių popierių reitingų nustatymo klaidos būtų išaiškėjusios gerokai anksčiau nei 2007 m., jeigu tik būtume turėję su metodikos ir prielaidų pakeitimu susijusias taisykles.

1.17. Dėl informacijos atskleidimo – EESRK ypač teigiamai vertina tai, kad struktūrizuotų produktų atžvilgiu ES ketina elgtis griežčiau už JAV, nes ES bus reikalaujama vienaip ar kitaip atkreipti potencialių investuotojų dėmesį į galimus „toksiškus“ tų produktų ypatumus. Larosiere grupė siūlė šiems produktams naudoti atskirą ženklų sistemą. Šis pasiūlymas EESRK taip pat atrodo priimtiniausias.

1.18. Atskirų reitingo simbolių naudojimui struktūrizuotiems produktams nepritariama daugiausia todėl, kad po pastarojo masinio reitingų smukimo kitaip pažymėtos obligacijos gali būti priskiriamos žemesnio lygmens investicijoms. EESRK nuomone, toks žymėjimas būtų visai neblogas sprendimas, kol nebus atstatyta šių obligacijų reputacija reitingų srityje.

1.19. Nieko blogo, jeigu reguliavimo tikslais arba dėl rinkos atskleidžiama informacija, tačiau norėtume perspėti dėl dviejų dalykų. EESRK mano, kad ES reglamento nuostata dėl informacijos apie įsipareigojimų nevykdymo rodiklius atskleidimo kas pusmetį yra pernelyg konkreti. Komitetas taip pat norėtų, kad CESR peržiūrėtų taisyklę dėl informacijos apie 5 proc. atskleidimo.

1.20. Abejose Atlanto pusėse buvo išreikštas susirūpinimas dėl galimybės, kad JAV ir ES reguliavimo režimai gali remtis tarpusavyje prieštaraujančiomis taisyklėmis. Buvo netgi siūloma pereiti prie bendro pasaulinio režimo. EESRK mano, kad siūlomas ES režimas neturėtų prieštarauti JAV režimui. Tais atvejais, kai bendrovėms tenka taikyti skirtingus standartus, kuriuos nustato skirtingi režimai, įprasta pasirinkti politiką, pagrįstą „didžiausio bendro daliklio“ principu. Todėl nėra priežasties netaikyti šio principo ir šiuo atveju.

2. Įžanga

2.1. Būsto hipotekiniais kreditais užtikrintus vertybinius popierius (RMBS) sukuria vadinamasis iniciatorius (paprastai tai – investicinis bankas), kuris iš hipotekinių kreditų portfelio (paprastai – tūkstančių atskirų hipotekinių kreditų) suformuoja fondą. Fondas išleidžia vertybinius popierius, kurie užtikrinami minėtu hipotekinių kreditų portfeliu. Fondas kreditų portfeliui įsigyti naudoja įplaukas, gautas už vertybinius popierius. Bendros mėnesio palūkanos ir pagrindinė mokėjimo dalis, kurios suplaukia į hipotekinių kreditų portfelį iš atskirų hipotekinių kreditų, panaudojamos sumokėti mėnesio palūkanas ir pagrindinius mokėjimus investavusiems į RMBS vertybinius popierius. Keičiant šiuos abejotinų didelės rizikos hipotekinių kreditų paketus AAA reitingo finansiniais produktais naudojamos trys pagrindinės priemonės: i) RMBS vertybiniai popieriai išskaidomi į skirtingo garantijos ir pelningumo lygio segmentus, ii) vertybiniai popieriai įkaitu užtikrinami taip, kad hipotekinių kreditų portfelio vertė viršytų RMBS vertybinių popierių vertę, iii) kainų skirtumo perviršis, kad hipotekinės palūkanos, kurios gaunamos iš hipotekinių kreditų portfelio, viršytų mokėtiną RMBS vertybinių popierių palūkanų sumą. Be to, visą laiką buvo vadovaujamasi prielaida, kad būsto kainos tik kils.

2.2. CDO vertybiniai popieriai yra panaši finansinė priemonė, tačiau nuo pirmiau aprašytosios skiriasi tuo, kad ji užtikrinama skolos vertybiniais popieriais, o ne hipotekiniais kreditais. 2003 m. RMBS vertybinių popierių naudojimas įkeičiant CDO vertybinius popierius sudarė 43,3 proc., tuo tarpu 2006 m. siekė jau 71,3 proc. Iš esmės taip ant vieno kortų namelio buvo statomas kitas. JAV vertybinių popierių ir biržų komisija aptiko vienos kredito reitingų agentūros vidaus elektroninio pašto žinutę, kurioje CDO vertybinių popierių rinka buvo pavadinta „monstru“. „Tikėkimės, kad šiam kortų nameliui pradėjus byrėti jau būsime turtingi pensininkai“, – buvo sakoma žinutėje.

2.3. Svarbus žingsnis kuriant ir galiausiai parduodant didelės rizikos RMBS arba CDO vertybinius popierius yra kredito reitingo nustatymas kiekvienam fondo išleidžiamam šių vertybinių popierių segmentui. 2007 m. rugpjūčio mėn. JAV vertybinių popierių ir biržų komisija pradėjo aiškintis, kokį vaidmenį kredito reitingų agentūros suvaidino kilusioje sumaištyje. Šio tyrimo metu buvo mėginama nustatyti, kaip kredito reitingų agentūros reitingavo RMBS ir CDO vertybinius popierius. Komisija domėjosi šiais dalykais:

a)	reitingų nustatymo politika, tvarka ir praktika, įskaitant modelius, metodiką, prielaidas, kriterijus ir protokolus,

b)	informavimo apie pirmiau išdėstytus dalykus tinkamumu,

c)	tuo, ar kredito reitingų agentūros tikrai laikėsi savo pačių procedūrų,

d)	interesų konfliktų procedūrų veiksmingumu,

e)	ar interesų konfliktai neturėjo nederamos įtakos reitingams.

2.4. Komisija apibendrino savo darbą ir paskelbė šias išvadas:

a)	nuo 2002 m. pastebimai augo RMBS ir CDO vertybinių popierių sandorių kiekis ir sudėtingumas. Kai kurioms kredito reitingų agentūroms sunkiai sekėsi tvarkytis su šiuo augimu, pirmiausia CDO vertybinių popierių, todėl tai turėjo įtakos reitingų nustatymo proceso išsamumui;

b)	ne visada buvo atskleidžiama informacija apie svarbius reitingų nustatymo proceso aspektus, pavyzdžiui, reitingų nustatymo kriterijus. Nesilaikant nustatytų modelių buvo daromos korekcijos, kurios nebuvo oficialiai pagrindžiamos dokumentais;

c)	nė viena iš agentūrų neturėjo oficialios dokumentais pagrįstos RMBS ir CDO vertybinių popierių reitingų nustatymo tvarkos, taip pat neturėjo konkrečios politikos ir procedūrų, kuriomis remiantis būtų nustatytos ir šalinamos reitingų modelių ar metodikos klaidos;

kredito reitingų agentūros pradėjo įgyvendinti naują praktiką ir analizuoti emitentų joms pateiktą reitingavimui skirtą informaciją, tačiau anksčiau nebuvo reikalaujama, kad kredito reitingų agentūros patikrintų RMBS vertybinių popierių portfelio informaciją, pačios agentūros nereikalavo, kad emitentai atliktų išsamų tų portfelių patikrinimą;

kredito reitingų agentūros ne visada dokumentais pagrįsdavo svarbius reitingų nustatymo proceso etapus, įskaitant argumentus, paaiškinančius, kodėl buvo nukrypta nuo agentūros naudojamų modelių ir kodėl reitingų komitetas ėmėsi tam tikrų veiksmų ar priėmė tam tikrus sprendimus. Agentūros ne visada dokumentuose užfiksuodavo, kad reitingų komitetų darbe dalyvavo svarbūs asmenys;

panašu, kad kredito reitingų agentūros jau nustatytiems reitingams naudojo mažiau griežtą priežiūros procesą nei pirminių reitingų nustatymo proceso atveju. Lėšų trūkumas turėjo įtakos priežiūros veiklos savalaikiškumui, atliekama priežiūra buvo nepakankamai pagrindžiama dokumentais, trūko raštiškų procedūrų;

g)	buvo nustatyta interesų konfliktų valdymo problemų ir tų konfliktų įtaka reitingų nustatymo procesui. Svarbiems reitingų nustatymo proceso dalyviams buvo leidžiama dalyvauti derybose dėl užmokesčio;

h)	vidaus audito procedūros buvo labai skirtingos. Buvo nustatyta, kad tik viena iš trijų agentūrų taikė adekvačią taisyklių įgyvendinimo kontrolę.

2.5. Akivaizdu, kad šio sektoriaus veiklos modelyje yra įsišaknijęs interesų konfliktas, nes skolos vertybinio popieriaus emitentas moka už reitingą, tačiau šis konfliktas dar labiau paaštrėja struktūrizuotų produktų atveju, nes i) sandorį organizuoja iniciatorius, todėl sandorį galima struktūruoti lanksčiai siekiant geresnių reitingų; be to, iniciatorius gali pasirinkti tą kredito reitingų agentūrą, kuri suteiks palankų reitingą jo išleistiems vertybiniams popieriams, ir ii) iniciatorių rinkoje yra labai daug.

2.6. Pavyzdžiui, 642 RMBS vertybinių popierių sandorių imtyje 80 proc. sandorių organizavo 12 iniciatorių. 368 CDO vertybinių popierių sandorių imtyje, 80 proc. tų sandorių organizavo 11 iniciatorių. Be to, 12 iš 13 didžiausių būsto hipotekiniais kreditais užtikrintų vertybinių popierių tarpininkų buvo ir 12 didžiausių CDO vertybinių popierių tarpininkų. Kadangi iniciatoriai turi daug įtakos pasirenkant kredito reitingų agentūrą ir tokią įtaką turinčių iniciatorių yra labai daug, padaugėjo interesų konfliktų, susijusių su „moka emitentas“ atsiskaitymo modeliu.

2.7. JAV vertybinių popierių ir biržų komisija savo išvadas paskelbė 2008 m. liepos mėn., jau pateikusi aptarimui savo pasiūlymus dėl reguliavimo. Naujos taisyklės JAV buvo paskelbtos 2008 m. gruodžio 3 d. Europos Komisija savo reglamento projektą ((COM 2008) 704 galutinis) paskelbė 2008 m. lapkričio 12 d. Apie jį ir kalbama šioje nuomonėje.

2.8. Tyrimas neapsiribojo reguliavimo institucijomis. 2008 m. spalio 18 d.Financial Times dienraštis paskelbė straipsnį apie Moody’s vaidmenį didelės rizikos hipotekinių kreditų krizėje. Moody’s dienraščio pateiktų faktų nepaneigė. Kai kurie minėto straipsnio aspektai apžvelgti 2.9–2.12 nuomonės dalyse.

2.9. 2000 m. Moody’s pradėjo viešai platinti savo akcijas. Šios bendrovės akcijoms patekus į biržos sąrašą prasidėjo didžiulės permainos. Staiga imta koncentruotis į pelną. Agentūros vadovybei buvo atlyginama akcijų pasirinkimo sandoriais. Visiškai pasikeitė svorio centras. Moody’s paskelbė gaunanti didžiausią pelno maržą už bet kurią bendrovę, esančią S&P 500 indekse. Šią poziciją Moody’s išsaugojo penkerius metus iš eilės. Agentūros akcijų vertė per pirmuosius ketverius prekybos biržoje metus išaugo 500 proc. ir tai vyko tuo metu, kai rinką buvo apėmęs nuosmukis. Per dešimtmetį Moody’s pajamos išaugo 900 proc.

2.10. Naujojo tūkstantmečio pradžioje CDO vertybiniams popieriams gauti trijų A reitingą iš Moody’s buvo beveik neįmanoma, jeigu šios priemonės buvo užtikrintos vien hipotekiniais kreditais. Agentūra ilgą laiką taikė įvairovės reikalavimą, todėl vertybiniai popieriai, užtikrinti vienos rūšies įkaitu, negaudavo aukščiausių reitingų. Taigi Moody’s prarado dalį rinkos, nes du jo konkurentai tokios riziką ribojančios taisyklės netaikė. Šios taisyklės Moody’s atsisakė 2004 m. ir agentūros rinkos dalis ėmė augti tiesiog žaibiškai.

2.11. 2006 m. Moody’s pradėjo reitinguoti su kreditų rizikos indeksais susietas struktūrizuotas finansines priemones (angl. constant proportion debt obligations (CPDO)). Joms buvo skirtas AAA reitingas. Fitch agentūra, į kurią nebuvo kreiptasi dėl CPDO finansinių priemonių reitingų nustatymo, pareiškė, kad pagal savo modelius šioms obligacijoms ji galėtų suteikti vos aukštesnį įvertinimą už didelės rizikos (angl. junk) reitingą. Teigiama, kad CPDO tapo pelningiausia kada nors Moody’s vertinta finansine priemone. 2007 m. pradžioje buvo nustatyta klaida kompiuterio kode, kuris buvo naudojamas modeliuojant CPDO finansinių priemonių pelningumą. Paaiškėjo, kad produktas pervertintas net keturiais reitingų lygiais. Apie klaidą nebuvo informuoti nei investuotojai, nei klientai. Kodas buvo pakeistas taip, kad jį naudojant vėl gautas AAA reitingas. Todėl Financial Times paskelbus apie klaidą, pradėta vidaus drausminė procedūra.

2.12. 2007 m. viduryje jau įsisiūbavo krizė JAV būsto rinkoje. Tada Moody’s suvokė, kad jos modeliai buvo netinkami. 2007 m. rugpjūčio mėn. agentūra pradėjo mažinti hipotekiniais kreditais užtikrintų obligacijų reitingus, kilo sąmyšis. Paskutiniaisiais tų metų mėnesiais Moody’s sumažino reitingus didesniam obligacijų skaičiui nei per 19 ankstesnių metų kartu sudėjus. Moody’s tvirtina neturėjusi galimybių numatyti kreditų krizės protrūkio, tačiau agentūra savo bazinių statistinių prielaidų, susijusių su JAV hipotekinių kreditų rinka, nebuvo atnaujinusi nuo pat 2002 m. Bendrovės darbuotojai šį klausimą kėlė 2006 m., tačiau būtinai peržiūrai ir įvertinimui nebuvo skirta reikalingų lėšų.

2.13. JAV vertybinių popierių ir biržų komisijos tyrimo faktai ir neįtikėtina Financial Times informacija rodo, kad reikia daug reformų, kad kredito reitingų agentūros pradėtų vykdyti savo funkcijas ir atitiktų standartus, kurių iš jų tikimasi.

3. Siūlomo reglamento santrauka

Registracijos ir priežiūros sistema

3.1. 2 straipsnyje teigiama, kad reglamentas taikomas kredito reitingams, kurie naudojami reguliavimo tikslais, o 4 straipsnyje pasakyta, kad finansų institucijos reguliavimo tikslais gali naudoti tik tuos kredito reitingus, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, įsikūrusios Bendrijoje ir registruotos laikantis šio reglamento.

3.2. 12 straipsnyje teigiama, kad kredito reitingų agentūra gali kreiptis dėl registracijos norėdama užtikrinti, kad jos kredito reitingus būtų galima naudoti reguliavimo tikslais, jeigu tai yra Bendrijoje įsteigtas juridinis asmuo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija registruoja kredito reitingų agentūrą, jeigu ji atitinka šiame reglamente išdėstytas sąlygas. Registracija galioja visoje Bendrijos teritorijoje.

3.3. Iš pradžių registracijos paraiška turi būti pateikta CESR, kuris perduoda ją buveinės valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai (13 straipsnis), kuri paraišką patikrina (14 straipsnis). Tuomet buveinės valstybės narės institucija, konsultuodamasi su CESR, agentūrą registruoja arba atsisako suteikti registraciją (15 straipsnis). Yra nuostatų dėl registracijos atšaukimo tuo atveju, kai kredito reitingų agentūra nebeatitinka reikalavimų (17 straipsnis). Kredito reitingų agentūros privalo registracijos paraišką pateikti per šešis mėnesius nuo reglamento įsigaliojimo datos (35 straipsnis).

3.4. 20 straipsniu nustatomi kompetentingų institucijų įgaliojimai. Joms neleidžiama kištis į kredito reitingų turinį. Tačiau kompetentingos institucijos gali:

—	susipažinti su bet kuriuo dokumentu bet kokia forma ir pasidaryti jo kopiją,

—	reikalauti iš bet kurio asmens suteikti informaciją ir prireikus pakviesti ir apklausti asmenį siekiant gauti informacijos,

—	perspėjus arba be perspėjimo atlikti patikrinimus vietoje,

—	reikalauti telefono ir duomenų srauto duomenų.

3.5. 21 straipsnyje apibrėžiamos priežiūros priemonės, kurių gali imtis kompetentingos institucijos. Tai – registracijos atšaukimas, laikinas draudimas suteikti kredito reitingus, sustabdyti kredito reitingų agentūros suteiktų kredito reitingų naudojimą, skelbti viešus pranešimus, kai pažeidžiamas šis reglamentas ir kreiptis į teismą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

3.6. 22–28 straipsniuose išsamiai aptariamas kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, kad registracija ir priežiūra būtų veiksmingos visoje vidaus rinkoje. 29–30 straipsniuose kalbama apie bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

3.7. 31 straipsnyje kalbama apie nuobaudas, kurias skiria kompetentingos institucijos. Straipsnyje nustatyta, kad nuobaudos turi būti taikomos, mažų mažiausiai, didelio profesinio aplaidumo atvejais ir tinkamai neatlikus išsamaus patikrinimo. Nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Nepriklausomumas ir interesų konfliktų vengimas

3.8. 5.1 straipsnyje teigiama, jog kredito reitingų agentūra turi užtikrinti, kad kredito reitingo suteikimui įtakos neturėtų joks esamas ar galimas interesų konfliktas. Reglamento 1 priedo A skirsnyje (organizaciniai reikalavimai) ir B skirsnyje (veiklai taikomi reikalavimai) numatyta nemažai tai užtikrinti padėsiančių įgaliojimų pasidalijimo ir atsvaros mechanizmų.

3.9. Organizaciniu požiūriu, atsakomybė tenka administraciniam organui arba stebėtojų tarybai. Vyresnioji vadovybė turi turėti gerą reputaciją. Turi būti mažiausiai trys nepriklausomi direktoriai konsultantai, kurių darbo atlyginimas nepriklauso nuo agentūros veiklos rezultatų. Jų kadencija turi būti iš anksto nustatyta fiksuotam ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Jų paskyrimas negali būti atnaujinimas, taip pat numatyti jų atleidimo nepasibaigus kadencijai apribojimai. Visi tarybos nariai privalo turėti reikiamos patirties ir mažiausiai vienas nepriklausomas direktorius konsultantas privalo gerai išmanyti struktūrizuotų vertybinių popierių rinkas.

3.10. Nepriklausomi direktoriai konsultantai konkrečiai privalo stebėti kredito reitingų politiką ir reitingų suteikimo procesą ir užtikrinti, kad nebūtų interesų konfliktų. Politika ir procedūros privalo atitikti reglamentą. Paprašius, nepriklausomi direktoriai konsultantai privalo reguliariai pateikti nuomonę šiais klausimais stebėtojų tarybai ir kompetentingai institucijai. Kad nepriklausomi direktoriai konsultantai galėtų veiksmingai dirbti, reitingų sistemos turi būti tinkamai sukurtos, joms turi būti taikomos vidaus kontrolės priemonės ir nepriklausoma peržiūra.

3.11. Veiklos požiūriu kredito reitingų agentūros nustato ir šalina arba, kai reikia, valdo ir atskleidžia esamus arba galimus interesų konfliktus. Išaiškinami ir asmenų, ir įmonės interesų konfliktai. Pavyzdžiui, kredito reitingų agentūra neteikia reitinguojamam subjektui arba susijusiai trečiajai šaliai konsultacinių ar patarėjų paslaugų, susijusių su reitinguojamo subjekto arba susijusios trečiosios šalies įmonės arba teisine struktūra, turtu ar įsipareigojimais. Kredito reitingų agentūra taip pat užtikrina, kad analitikai neteiktų oficialių ar neoficialių pasiūlymų ir rekomendacijų, susijusių su struktūrizuotų finansinių priemonių, kurioms kredito reitingų agentūra turi suteikti reitingą, kūrimu.

3.12. Kredito reitingų agentūra veda visos savo veiklos apskaitą ir audito seką, įskaitant savo verslo ar techninius santykius su reitinguojamais subjektais. Tokia informacija turėtų būti saugoma ir pateikiama kompetentingoms institucijoms, jei jos pateikia prašymą.

Darbuotojai

3.13. 6 straipsnyje reikalaujama, kad darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys suteikiant reitingus, turėtų atitinkamų žinių ir patirties, jiems neturi būti leidžiama dalyvauti komercinėse derybose su reitinguojamais subjektais, jie su bet kuriuo reitinguojamu subjektu neturėtų dirbti trumpiau kaip dvejus metus arba ilgiau kaip ketverius metus. Be to, jų atlyginimas neturėtų būti susietas su pajamomis, kurios gaunamos iš tų reitinguojamų subjektų, už kuriuos tie darbuotojai yra atsakingi.

3.14. 1 priedo C skirsnyje pateikiama daugiau darbuotojams skirtų taisyklių. Šios taisyklės draudžia analitikams arba kitiems darbuotojams turėti bet kokio subjekto, už kurį jie yra atsakingi, finansinių priemonių arba jomis prekiauti arba prašyti dovanų arba paslaugų iš to subjekto. Kitos nuostatos skirtos konfidencialumui ir informacijos apsaugai.

3.15. Dvi nuostatos yra skirtos paskesniam analitiko įsidarbinimui subjekte, prie kurio reitingavimo minėtas analitikas prisidėjo. Taisyklėse taip pat yra nuostata, pagal kurią analitikui perėjus dirbti į reitinguojamą subjektą, peržiūrimas atitinkamas šio analitiko darbas, atliktas per paskutinius dvejus metus iki išėjimo.

Reitingų nustatymo metodika

3.16. 7 straipsnis reikalauja, kad kredito reitingų agentūra viešai skelbtų metodiką, modelius ir esmines reitingo prielaidas, kurias ji naudoja. Agentūra taiko visas būtinas priemones, kad kredito reitingų nustatymui naudojama informacija būtų pakankamos kokybės ir gauta iš patikimų šaltinių.

3.17. Kredito reitingų agentūra stebi kredito reitingus ir, kai reikia, peržiūri savo suteiktus kredito reitingus. Pasikeitus reitingų metodikai, modeliams ar esminėms vertinimo prielaidoms, kredito reitingų agentūra nedelsdama imasi priemonių informuoti apie galimą šių pasikeitimų poveikį reitingams, peržiūri kredito reitingus, kuriems pasikeitimas turėjo įtakos, ir iš naujo suteikia kredito reitingus.

Kredito reitingų atskleidimas ir pateikimas

3.18. 8 straipsnis nustato, kad kredito reitingų agentūra be atrankos ir laiku atskleidžia visus kredito reitingus, taip pat ir visus sprendimus nebevykdyti kredito reitingo priežiūros.

3.19. 1 priedo D skirsnyje nustatoma, kad kredito reitingų agentūra privalo atskleisti:

—	ar reitinguojamas subjektas buvo informuotas apie reitingą prieš paskelbiant šią informaciją viešai, o jeigu taip, ar reitingas nebuvo pakeistas po to, kai subjektas buvo apie jį informuotas,

—	svarbiausią metodiką, kuria remiantis buvo nustatytas reitingas,

—	kiekvienos reitingo kategorijos reikšmę,

—	datą, kai reitingas buvo pirmą kartą paskelbtas, ir datą, kada reitingas buvo paskutinį kartą atnaujintas.

Kredito reitingų agentūra taip pat turėtų aiškiai paskelbti visus kredito reitingo požymius ir trūkumus, pirmiausia turimos informacijos kokybės ir jos patikrinimo požiūriu.

3.20. Tuo atveju, kai patikimų duomenų stoka arba naujos priemonės struktūros sudėtingumas ar nepatenkinama turimos informacijos kokybė kelia rimtų klausimų dėl to, ar kredito reitingų agentūra gali suteikti patikimą kredito reitingą, kredito reitingų agentūra turėtų susilaikyti nuo kredito reitingo suteikimo arba atšaukti jau suteiktą reitingą.

3.21. Skelbdama kredito reitingą kredito reitingų agentūra turėtų paaiškinti esminius kredito reitingo elementus. Tuo atveju, kai nustatomas struktūrizuotos finansinės priemonės reitingas, kredito reitingų agentūra pateikia informaciją apie savo atliktą nuostolių ir pinigų srautų analizę.

3.22. Be to, struktūrizuotų finansinių priemonių atveju kredito reitingų agentūra privalo paaiškinti, kokį vertinimą ji atliko pagrindinio turto (pavyzdžiui, didesnės rizikos hipotekinių kreditų portfelio) lygiu atliktų išsamių patikrinimų atžvilgiu. Jeigu kredito reitingų agentūra pasikliovė trečiosios šalies vertinimu, ji turėtų nurodyti, kokį poveikį to vertinimo rezultatai turėjo reitingui.

3.23. 8 straipsniu taip pat sprendžiama problema, kad struktūrizuotos finansinės priemonės reitingai nėra palyginami su įprastų skolos finansinių priemonių reitingais. Todėl kredito reitingų agentūros privalo naudoti skirtingus simbolius atsisakydamos įprastos abėcėlės arba, kitu atveju, su atitinkamomis priemonėmis pateikti išsamų joms naudotos kitokios reitingavimo metodikos paaiškinimą ir paaiškinti, kodėl tų priemonių rizikos mastas skiriasi nuo įprastų finansinių priemonių.

Bendras ir periodiškas informacijos atskleidimas

3.24. 9 ir 10 straipsniuose numatomas informacijos pateikimas išsamiai aptariamas 1 priedo E skirsnyje. Bendro pobūdžio skelbtina informacija turi būti visada viešai prieinama ir nuolat atnaujinama. Konkrečiai, ši informacija susijusi su svarbiausiais reguliavimo elementais, pavyzdžiui, interesų konfliktu, atskleidimo politika, atlyginimų politika, reitingų nustatymo metodika, modeliais ir esminėmis vertinimo prielaidomis, politikos ir procedūrų pakeitimais ir kt.

3.25. Periodiškai kas šešis mėnesius atskleidžiami duomenys apie reitingų kategorijų ankstesnius įsipareigojimų nevykdymo rodiklius, kasmet – duomenys apie klientus.

3.26. Be to, reikalaujama, kad kredito reitingų agentūros kasmet pateiktų veiklos skaidrumo ataskaitą. Joje pateikiama informacija apie kredito reitingų agentūros teisinę struktūrą ir nuosavybę, vidaus kokybės kontrolės sistemos aprašymas, darbuotojų paskirstymo statistika, informacija apie kredito reitingų duomenų saugojimo politiką, metinės nepriklausomumo atitikties vidaus peržiūros rezultatai, darbuotojų rotacijos tarp klientų politikos aprašymas, informacija apie pajamų šaltinius ir valdymo ataskaita.

4. EESRK požiūris

4.1. Kredito reitingų agentūros užima privilegijuotą padėtį finansinių paslaugų sektoriuje, nes reguliuojami sektoriaus subjektai privalo turėti investicinio reitingo vertybinių popierių. Valdžios institucijos abejose Atlanto pusėse reguliavimo sumetimais nusprendė pripažinti labai mažai kredito reitingų agentūrų. EESRK ragina Komisiją pasinaudoti naujuoju registravimo procesu ir į reitingų nustatymo veiklą priimti naujas kredito reitingų agentūras, ypač skatinti iniciatyvas sukurti nepriklausomą Europos agentūrą bei pakeisti finansinio reguliavimo taisykles, kad reguliavimo tikslais būtų pripažįstami bet kurios ES registruotos kredito reitingų agentūros nustatyti reitingai.

4.2. Kredito reitingų agentūrų oligopolija susiformavo pirmiausia dėl finansinių paslaugų reguliavimo, nes reguliavimo srityje kapitalo rezervų atžvilgiu buvo vadovaujamasi reitingais. EESRK ragina ES reguliavimo institucijas be pagrindo nepasikliauti reitingais, visų pirma prisimenant neseną patirtį, kai paaiškėjo kai kurių reitingų bevertiškumas.

4.3. Be to, EESRK prašo Komisijos spręsti kredito reitingų agentūrų naudojamo atsakomybės apribojimo problemą. Apribojant atsakomybę paprastai nurodoma, kad „bet koks čia pateiktos informacijos vartotojas, priimdamas sprendimą dėl investicijų, neturėtų pasikliauti jokiu kredito reitingu arba kita čia pateikta nuomone“. Tvirtinimas, kad reitingai tėra tik nuomonė ir jais nereikėtų pasikliauti, yra pasityčiojimas iš reguliuojamojo kapitalo sąvokos – tai patvirtino pastaroji krizė. Į naująjį reglamentą taip pat reikėtų įtraukti reikalavimą, kad kredito reitingų agentūros būtų pasiruošusios pagrįsti savo nustatytą reitingą.

4.4. EESRK taip pat pritaria pasiūlymui, kad kredito reitingų agentūra turi būti Bendrijoje įsisteigęs juridinis asmuo, kurio veiklą reguliuotų buveinės valstybė narė. Tačiau EESRK a priori neatmeta pasiūlymo ES lygmeniu steigti naują priežiūros instituciją, jeigu nuostatos dėl valstybių narių bendradarbiavimo pasirodytų nepakankamos.

4.5. EESRK reiškia pasitenkinimą, kad siūlomame reglamente numatytos realios jo įgyvendinimo priemonės – apie jas kalbama 21 ir 31 straipsniuose (žr. 3.5 ir 3.7 punktus pirmiau). Panašūs JAV teisės aktai daugiausiai kritikos sulaukė būtent už tokių nuobaudų trūkumą. Svarbu, kad nuobaudos būtų vienodai griežtai taikomos visose valstybėse narėse. EESRK mano, kad šį procesą turėtų koordinuoti CESR.

4.6. Siūlomos organizacinės ir veiklos taisyklės suformuluotos tinkamai. Reikalavimas, kad būtų skiriami trys nepriklausomi direktoriai konsultantai, atitinka Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse priimtus įmonių valdymo kodeksus. Nepriklausomiems direktoriams konsultantams numatytas nemažas vaidmuo. Nuo jų elgesio ir veiklos rezultatų priklausys sėkmingas organizacinių taisyklių įgyvendinimas. EESRK mano, kad visi nepriklausomi nariai turėtų būti skiriami tik gavus privalomą išankstinį kompetentingos institucijos patvirtinimą. Siūlomoje organizacinėje sistemoje šis patvirtinimas yra tiesiog būtinas.

4.7. 80 proc. Fitch agentūros priklauso Fimalac SA, kurios 73 proc. priklauso Marc de Lacharriere. S&P priklauso McGraw Hill įmonių grupei. Iki 2000 m. Moody’s priklausė Dun and Bradstreet grupei. Financial Times tyrimas rodo, kad nuo 2000 m. įprastam Moody’s profesionalumui įtakos galėjo turėti tai, kad agentūra pradėjo viešai platinti savo akcijas. EESRK prašo valstybių narių kompetentingų institucijų, kad vykdydamos organizacinę priežiūrą atidžiai stebėtų ryšį tarp reitingų nustatymo veiklos ir akcininkų lūkesčių. Reikėtų ypatingą dėmesį atkreipti į vadovybės darbo užmokesčio paketo struktūrą.

4.8. Veiklos požiūriu daug 3.11 punkte paminėtų draudimų yra būtini norint kontroliuoti nustatytus interesų konfliktus ir išvengti svarbiausio juos sukeliančio veiksnio. Kredito reitingų agentūra nebegalės nustatyti reitingo sandoriui, dėl kurio ji suteikė konsultaciją.

4.9. Darbuotojų taisyklės taip pat parengtos norint pašalinti interesų konfliktus. Kaip ir išorės auditoriams yra nustatyti laikotarpio, kurį analitikas gali dirbti su bet kuriuo vienu klientu, apribojimai, nors ketverių metų ribą būtų galima padidinti iki penkerių metų. Taip pat kaip audito ir visų finansinių paslaugų sektoriaus šakų atveju, analitikai negali turėti savo kliento akcijų. EESKR palankiai vertina tai, kad kredito reitingų agentūros nuo šiol turės laikytis šių riziką ribojančių taisyklių.

4.10. EESRK labai pritaria 7 straipsnio nuostatoms. Jos skirtos spręsti JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos tyrimo metu nustatyto akivaizdaus piktnaudžiavimo problemą. Paskelbus reitingų nustatymo metodiką bus aišku, ar nustatant reitingus nebuvo nuspręsta eiti trumpesniu ar aplinkiniu keliu. Be to, pagal reglamentą kredito reitingų agentūros privalo tikrinti savo informacijos šaltinius ir įsitikinti, ar jie yra pakankamai patikimi, kad jais remiantis būtų nustatomas reitingas. Ne mažiau svarbu pažymėti, kad reitingų nustatymo klaidos būtų išaiškėjusios gerokai anksčiau nei 2007 m., jeigu tik būtume turėję su metodikos ir prielaidų pakeitimu susijusias taisykles. EESRK siūlo, kad reikėtų atidžiai stebėti, kaip laikomasi 7 straipsnio, ir prireikus jo nuostatas sugriežtinti.

4.11. 8 straipsnis panaikina teisinę spragą, nes reikalauja atskleisti informaciją apie tai, kaip kredito reitingų agentūra kiekvienam sandoriui pritaikė 7 straipsnyje pateiktas taisykles. EESRK ypač teigiamai vertina tai, kad struktūrizuotų produktų atžvilgiu ES ketina elgtis griežčiau už JAV, nes ES bus reikalaujama vienaip ar kitaip atkreipti dėmesį į galimus „toksiškus“ tų produktų ypatumus.

4.12. Atskirų reitingo simbolių naudojimui struktūrizuotiems produktams nepritariama dažniausiai todėl, kad po pastarojo masinio reitingų smukimo kitaip pažymėtos obligacijos gali būti priskiriamos žemesnio lygmens investicijoms. EESRK nuomone, toks žymėjimas būtų visai neblogas sprendimas, kol nebus iš naujo nustatytas šių obligacijų reitingas.

4.13. COREPER atkreipė dėmesį į tai, kad siūlomame reglamente konkrečiai nėra sprendžiamas trečiosiose šalyse nustatytų reitingų klausimas. EESRK pritaria COREPER pasiūlymui naudoti tokius reitingus reguliavimo tikslais ES, kai juos patvirtina ES jau registruota kredito reitingų agentūra, jeigu:

—	dvi dalyvaujančios agentūros priklauso tai pačiai grupei,

—	ES nepriklausanti agentūra laikosi įsipareigojimų, kurie panašūs į ES reglamentais nustatytus įsipareigojimus,

—	yra objektyvi priežastis, kodėl trečioji šalis nustatė reitingą,

—	atitinkamos kompetentingos institucijos tarpusavyje oficialiai bendradarbiauja.

4.14. Nieko blogo, jeigu reguliavimo tikslais arba norint informuoti rinką atskleidžiama informacija, tačiau norėtume perspėti dėl dviejų dalykų:

—

svarbūs yra įsipareigojimų nevykdymo rodikliai, nes jais remiantis galima įvertinti kiekvienos kredito reitingų agentūros reitingų nustatymo veiklos kokybę arba jos trūkumą. JAV reikalavimai yra labai tikslūs: kredito reitingų agentūros turi skelbti kiekvienos reitingo kategorijos vienerių, trejų arba dešimties metų statistinius duomenis, todėl yra aišku, ar savo reitingais agentūros teisingai numato įsipareigojimų nevykdymą. EESRK norėtų, kad šiuo klausimu ES reglamentas taip pat būtų pakankamai tikslus,

—	taip pat yra reikalavimas paskelbti klientus, kurie sudaro daugiau kaip 5 proc. agentūros apyvartos. Ši riba gali būti pernelyg žema. EESRK prašo, kad CESR plačiau išnagrinėtų šią nuostatą.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

17.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/125

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas“

(COM(2008) 545 galutinis)

(papildomoji nuomonė)

(2009/C 277/26)

Pranešėjas Leif E. NIELSEN

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo nuostatų 29 straipsnio A dalimi, 2009 m. vasario 24 d. nusprendė parengti papildomąją nuomonę dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas“

COM(2008) 545 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Leif E. Nielsen.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 189 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 11 susilaikius.

1. Išvados

1.1. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo ir pripažįsta, kad Komisija visapusiškai atsižvelgė į EESRK pastabas, kurias jis pateikė dėl pasiūlymo nustatyti naują strategiją. EESRK pakartoja savo raginimą stiprinti ES pastangas ūkinių gyvūnų sunkių užkrečiamų ligų prevencijos, stebėsenos ir kovos su jomis srityse. Daugelis šių ligų vis dar kelia pavojų pasaulio mastu. Todėl EESRK ir toliau tikisi, kad būsimos ES taisyklės kuo platesniu mastu bus pavyzdys kitiems prekybos partneriams, ir mano, kad Komisija turi prisidėti prie naujų ES teisės aktų aiškinimo susijusiose trečiosiose šalyse ir valstybėse narėse sukauptas žinias ir išteklius panaudoti krizei įveikti. Reikia dėti daugiau pastangų besivystančių šalių atžvilgiu ir parengti rodiklius, kurie dėl jų ypatingos svarbos turi būti laikomi vienu iš aukščiausių prioritetų. Be to, svarbu, kad būtų išsaugotas veterinarijos fondas ir suderintas valstybių narių bendras finansavimas siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo.

2. Bendroji informacija

2.1. EESRK pritarė 2007 m. Komisijos pasiūlymui dėl naujosios gyvūnų sveikatos strategijos 2007–2013 m (1).. Šiame veiksmų plane strategiją sudaro 31 iniciatyva (2) ir pateikiamas jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Iniciatyvas keturiose veiksmų srityse (prioritetinių veiksmų nustatymas, teisinė sistema, prevencija, moksliniai tyrimai ir kt.) numatyta įgyvendinti iki 2013 m. Svarbiausios sudedamosios dalys – nauja ES gyvūnų sveikatos teisė ir dalijimosi sąnaudomis ir atsakomybės sritimis persvarstymas. Kitos iniciatyvos – Bendrijos ketinimas ateityje įstoti į Pasaulinę gyvūnų sveikatos organizaciją (OIE), priemonės su higiena susijusioms eksporto kliūtims pašalinti, gyvūnų ligų rizikos ir cheminių veiksnių rizikos prioritetų ir kategorijų nustatymas, ūkyje esančių ir per sieną vežamų gyvūnų biologinio saugumo gairės, elektroninių informacinių sistemų kūrimas, ES antigenų ir vakcinų bankų veiklos stiprinimas, naujų vaistų ir vakcinų kūrimas bei zoonozių sukėlėjų atsparumo antibiotikams stebėjimas. Bendras tikslas – supaprastinti ir tobulinti esančius ir naujus teisės aktus ir užtikrinti veiksmingesnes taisykles. Todėl Komisija, siekdama, kad teisės aktai būtų geresni ir paprastesni, sistemingai įvertins kiekvieną pasiūlymą ir apsvarstys galimas alternatyvas.

3. Bendrosios pastabos

3.1. Veiksmų planas yra svarbus ir gerai apsvarstytas. EESRK vertina didelį atvirumą ir norą bendradarbiauti, kuris iki šiol buvo juntamas proceso metu, taip pat ir tai, kad Komisija atsižvelgė į EESRK pastabas. Turi būti sparčiau nustatomos sritys, kurioms bus taikomas veiksmų planas, ir jų prioritetai. Prioritetus reikėtų nustatyti pagal tai, kokį pavojų šios ligos kelia žmonėms, kokias gyvūnai patiria kančias ir kokie galimi ekonominiai padariniai gamintojams ir įmonėms.

3.2. EESRK jau anksčiau yra nurodęs, kad tam, kad ES veiksmai būtų įtikinami, labai svarbu ES institucijoms ir valstybėms narėms laikytis savo nustatytų konkrečių nuostatų pateikimo, priėmimo ir įgyvendinimo terminų, deja, dažnai tai yra išimtis, o ne taisyklė. Todėl svarbu, kad Komisija bent jau nustatytų realius pasiūlymų ir ataskaitų, kurias ji pati turi teikti, terminus ir jų laikytųsi praktikoje.

3.3. Todėl kalbant apie atskirų priemonių įgyvendinimo terminus turi būti paaiškinta, kad nustatytas „orientacinis“ teisės aktų iniciatyvų „priėmimo tvarkaraštis/orientacinė pabaigos data“ taikoma pasiūlymo pateikimui, o ne galutiniam sprendimui, kuris bus vėlesnio daug laiko reikalaujančio sprendimų priėmimo proceso rezultatas. Ypač neaiškus teiginys, kad konkretūs gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, kurie apibūdinti 2006 m. Bendrijos veiksmų plane dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės (3), dabar įtraukiami į gyvūnų sveikatos strategiją, nes veiksmų įgyvendinimo terminai didele dalimi jau buvo praleisti, kai buvo pateiktas veiksmų planas.

3.4. Labai svarbu, kad apsaugos lygis būtų didinamas taikant atskiras priemones ir kad šios priemonės būtų veiksmingesnės. Turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą ir pastangas gerinti ir supaprastinti teisinę sistemą. Todėl svarbu, kad su gyvūnų sveikatos strategija susijusi tolesnė veikla būtų vykdoma atvirai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis organizacijomis, be kitų dalykų pasitelkus komunikacijos planą ir Gyvūnų sveikatos patariamąjį komitetą.

4. Konkrečios pastabos

4.1. EESRK pritaria bendram tikslui sukurti vieną teisinę sistemą, kurioje būtų apibrėžti bendri principai ir reikalavimai gyvūnų sveikatos srityje ir nurodytos sąsajos su esamais teisės aktais tokiose srityse kaip gyvūnų gerovė, maisto sauga, visuomenės sveikata, žemės ūkio politika ir pan. Numatytas teisės aktų supaprastinimas ir veiksmingumo didinimas kartu padės sukurti aiškesnę ir atviresnę politinę aplinką, tačiau būtina taikyti keletą sričių apimantį požiūrį ir atsižvelgti į maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir užkrečiamųjų ligų prevencijos aspektus. Būtina panaudoti sinergijas šiose srityse, be to, gyvūnų gerovė turėtų dažniau nei iki šiol, kai tai yra svarbu, tapti neatskiriama ūkinių gyvūnų sveikatos politikos dalimi.

4.2. Gyvūnų ligų skirstymas kategorijomis ir apibrėžtis „priimtinas rizikos lygis“ yra didelis iššūkis partnerių bendradarbiavimui. Šį darbą pirmiausiai reikia atlikti moksliniu pagrindu, kad ligos būtų skirstomos kategorijomis atsižvelgiant į epidemiologinius aspektus ir kontrolės galimybes. Kartu būtina įvertinti su ligų poveikiu susijusius ekonominius ir prekybinius padarinius.

4.3. Kaip numatyta veiksmų plane, „veiksmais ir ištekliais bus daugiausia siekiama kovoti su visuomenei labai pavojingomis ligomis“. Be abejo, tai ligos, kurios kelia grėsmę žmonių sveikatai, tačiau kategorija „visuomenei pavojingos“ turi apimti ir ligas su joms numatytu finansavimu, galinčias turėti sunkių ekonominių padarinių sektoriui, taigi ir valstybių narių ekonomikai.

4.4. Be to, svarbu, kad supaprastinant ir persvarstant esamus šios srities teisės aktus, būtų stengiamasi suderinti ES taisykles su OIE rekomendacijomis. Taip pat svarbu išvengti neadekvačių konkurencijos apribojimų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atžvilgiu. Todėl būtina, kad ES, rengdama naujus veterinarijos ir gyvūnų gerovės teisės aktus, siektų, kad taisyklės būtų geriau suprantamos trečiosiose šalyse, ir stengtųsi jas kiek įmanoma labiau suderinti.

4.5. Numatytas „veiksmingo ir atsakingo sąnaudų pasidalijimo modelis“ ir toliau turi būti paremtas bendru ES ir valstybių narių finansavimu, taip pat sektoriaus atsakomybe ir dabartinėmis ligų prevencijos ir kovos su jomis sąnaudomis. Taigi turi būti išsaugotas ES finansavimas veterinarijos fondo lėšomis, tačiau kartu reikia suderinti valstybių narių bendrą finansavimą siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo dėl nevienodo viešojo ir privačiojo finansavimo paskirstymo. Turi būti numatyta galimybė kompensuoti tiek tiesiogines, tiek ir netiesiogines sąnaudas, kad būsimoje ūkinių gyvūnų sveikatos strategijoje būtinai išliktų paskata pranešti apie pavojingos užkrečiamosios ligos proveržį. Kaip nurodo Komisija, pirma reikės išsamiai apsvarstyti esamas galimybes, o tik po to parengti pasiūlymą dėl suderinto sąnaudų pasidalijimo modelio.

4.6. Pašarų sektorius turi didelės reikšmės gyvūnų sveikatai, todėl siekiant užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui svarbu, kad pašarai būtų tinkamai naudojami. EESRK pasigenda išsamesnio paaiškinimo, kodėl siūloma pašarų sektoriuje taikyti finansines garantijas – matyt nebuvo atsižvelgta į išvadas, kurios pateiktos ataskaitoje dėl finansinių garantijų pašarų sektoriuje (4).

4.7. Kaip EESRK yra anksčiau nurodęs, vakcinos, atsižvelgus į visuomenės pritarimą, turėtų būti naudojamos kovoti su ligos proveržiu, jei tai padės išvengti sveikų gyvūnų naikinimo ar bent jį sumažinti. Komisija taip pat yra nurodžiusi, kad vakcinos gali būti naudojamos atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir remiantis pripažintais principais ir veiksniais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į galimybes gauti vakciną ir jos veiksmingumą, patvirtintus bandymus, tarptautines gaires ir galimas prekybos kliūtis, ekonominį naudingumą ir su vakcinos naudojimu susijusį galimą pavojų.

4.8. Šioje srityje reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai ir technologijų vystymas, be to, labai svarbu, kad Komisija stengtųsi plačiau informuoti apie ES vakcinacijos politiką ir už ES ribų, kad sumažėtų eksporto srityje pasitaikančių abejotinų atvejų.

4.9. Iki šiol staiga kilusias krizes tekdavo spręsti atskiroms valstybėms narėms ir atitinkamoms trečiosioms šalims, todėl šiuo požiūriu labai svarbu, kad ir ateityje susijusios šalys problemas spręstų drauge. Esamas darbo pasidalijimas turi pranašumų, todėl ir ateityje turi išlikti galimybė individualiai vesti derybas, tačiau su sąlyga, kad Komisija nuolat bus apie tai informuojama.

4.10. Šiuo metu daugelis žemės ūkio įmonių imasi įvairių priemonių derindamos konkrečius veiksmus su įprasta praktika ir vadovaudamosi sveiku protu. Jei šios savanoriškos užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonės, kurių dažnai imasi gamintojas savo iniciatyva arba gyvūnų augintojų asociacijoms patarus, turės būti taikomos rengiant sąnaudų pasidalijimo modelį, tai gali sukelti didelį teisinį netikrumą.

4.11. Nors ir atrodo akivaizdu, kad reikia įvertinti, ar ūkinių gyvūnų augintojas padarė viską, kad nebūtų įvežtos ir neplistų užkrečiamosios ūkinių gyvūnų ligos, tačiau remiantis tokiu vertinimu sunku nuspręsti, kokia turi būti finansinė kompensacija. Kadangi nepakankamai žinoma apie prevencinių priemonių poveikį įvairioms gyvūnų rūšims, šiuo metu labai sunku tokias taisykles taikyti praktikoje. Todėl būtini moksliniai tyrimai ir technologijų vystymas, kad būtų rastos tinkamos galimybės ir jas būtų galima pritaikyti praktikoje.

4.12. Pagrindinės taisyklės biologiniam saugumui užtikrinti turi būti nustatytos teisės aktais, vėliau jas galėtų papildyti gairių forma pateikiamos specialios taisyklės, skirtos įvairioms gyvūnų rūšims arba gamybos būdams (pvz., ūkininkai mėgėjai). Be to, reikia nuolat skleisti informaciją bendradarbiaujant su valdžios institucijomis ir gyvūnų augintojų asociacijomis.

4.13. Siekiant strategijos tikslo svarbus vaidmuo tenka moksliniams tyrimams, technologijų vystymui ir konsultacijoms. Dauguma mokslinių tyrimų rezultatų tampa naudingi tik tada, kai yra taikomi gamyboje, teikiant rekomendacijas ar atliekant kontrolę. Todėl žinių perdavimas yra svarbi sritis, kurioje reikia imtis veiksmų. Strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkėje nepakankamai dėmesio skiriama prevenciniams veiksmams, kurie nesusiję su veterinarija. Todėl ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos turėtų dažniau dalyvauti ieškant sprendimų nei Komisija yra numačiusi.

4.14. Kyla nuogąstavimų, kad daugelyje valstybių narių standartai bus nustatyti pagal žemiausią bendrą vardiklį. Turi būti numatyta galimybė pavienėms valstybėms narėms taikyti aukštesnius standartus, jei tai nepakenks Bendrijos interesams. Taip būtų sudarytos sąlygos sukaupti patirtį, kuria vėliau galėtų pasinaudoti likusios valstybės narės. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti tai, kad Komisija pirmiausiai planuoja 2011 m. pateikti pasiūlymą dėl elektroninio galvijų tapatybės nustatymo, kuris pakeis įsagus, po to bus pradėtas daug laiko reikalaujantis sprendimų priėmimo procesas. Atsižvelgiant į akivaizdžią naudą įmonėms, kurioms sumažės darbo, patobulintą gydomų gyvūnų registraciją, taigi, tikslesnius tyrimus ir didesnę gaminių saugą, turėtų būti numatyta galimybė anksčiau pradėti taikyti šią sistemą.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) 2007 m. Komisijos komunikatas dėl naujosios ES gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.), pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“ COM(2007) 539 galutinis ir 2008 m. sausio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė, OL C 151, 2008 6 17.

(2) Komisijos komunikate (2008) 545 nurodoma 21 iniciatyva, tačiau vidaus planavimo dokumentuose kalbama apie 31 iniciatyvą, žr. http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/strategy/pillars/action_en.htm

(3) Komisijos komunikatas dėl Bendrijos veiksmų plano dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. COM(2006) 13 ir 2006 m. spalio 26 d. EESRK nuomonė, OL C 324, 2006 12 30.

(4) Priedas prie Komunikato dėl finansinių garantijų pašarų sektoriuje COM(2007) 469 ir esamų taisyklių apibūdinimas.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.277.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 277

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. lapkričio 17d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	453-oji plenarinė sesija 2009 m. gegužės 13, 14 d.
2009/C 277/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra konkurencingumui remti	1

2009/C 277/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl valstybių narių įstatyminių kliūčių poveikio ES konkurencingumui (tiriamoji nuomonė ES pirmininkaujančios Čekijos prašymu)	6

2009/C 277/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl anglies dioksido neišskiriančią energiją naudojančios visuomenės. Švietimas ir mokymas (tiriamoji nuomonė)	15

2009/C 277/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ekologiškesnio jūrų ir vidaus vandenų transporto (tiriamoji nuomonė)	20

2009/C 277/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl kelių transporto 2020 m.: organizuotos pilietinės visuomenės lūkesčiai (tiriamoji nuomonė)	25

2009/C 277/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės įtraukimo į Rytų partnerystę (tiriamoji nuomonė)	30

2009/C 277/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo įgyvendinant Europos kaimynystės politikos veiksmų planus Pietų Kaukazo šalyse: Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje	37

2009/C 277/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltijos jūros regiono: organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo gerinant regioninį bendradarbiavimą ir kuriant regiono strategiją	42

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	453-oji plenarinė sesija 2009 m. gegužės 13, 14 d.
2009/C 277/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria panaikinamos direktyvos 71/317/EEB, 71/347/EEB, 71/349/EEB, 74/148/EEB, 75/33/EEB, 76/765/EEB, 76/766/EEB ir 86/217/EEB dėl metrologijos COM(2008) 801 galutinis – 2008/0227 (COD)	49

2009/C 277/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos COM (2008) 543 galutinis – 2008/0211 COD	51

2009/C 277/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių COM(2008) 721 galutinis – 2008/0216(CNS)	56

2009/C 277/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą COM(2008) 645 galutinis	62

2009/C 277/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES geresnio laivų išmontavimo strategija COM(2008) 767 galutinis	67

2009/C 277/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl II pakopos benzino garų grąžinimo degalinėse keleivinių automobilių bakus pildant degalų COM(2008) 812 galutinis – 2008/0229 COD	72

2009/C 277/15	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) COM(2008) 780 galutinis/2 – 2008/0223 (COD)	75

2009/C 277/16	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas COM(2008) 775 galutinis – 2008/0220 (CNS)	81

2009/C 277/17	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomi kelių transportui ir jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų pažangiųjų transporto sistemų diegimo pagrindai COM(2008) 887 galutinis – 2008/0263 (COD)	85

2009/C 277/18	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo COM(2009) 35 galutinis – 2009/0010 (COD)	90

2009/C 277/19	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje COM(2008) 699 galutinis	92

2009/C 277/20	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmai COM(2009) 104 galutinis	98

2009/C 277/21	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių COM(2008) 869 galutinis - 2008/0252 (CNS)	100

2009/C 277/22	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo COM(2008) 637 galutinis – 2008/0193 (COD)	102

2009/C 277/23	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo COM(2008) 727 galutinis – 2008/0215 (CNS)	109

2009/C 277/24	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais COM(2008) 805 galutinis – 2008/0228 (CNS)	112

2009/C 277/25	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Kredito reitingų agentūrų COM(2008) 704 galutinis – 2008/0217 (COD)	117

2009/C 277/26	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas (COM(2008) 545 galutinis)	125