I.

II.

III.

IV.

V.

VI.

VII.

VIII.

IX.

X.

XI.

XII.

XIII.

Europos Audito Rūmai

12, rue Alcide De Gasperi, L-1615 Luxembourg

1.1.

Pagal EB sutarties 248 straipsnį Audito Rūmai Europos Parlamentui ir Tarybai teikia finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (DAS). Be to, Sutartis leidžia Audito Rūmams šį pareiškimą papildyti specialiaisiais kiekvienos didelės ES veiklos srities įvertinimais.

1.2.

Darbo, tikrinant Europos Bendrijų finansinių ataskaitų patikimumą, tikslas – surinkti pakankamai tinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kiek tinkamai buvo užregistruoti pajamos, išlaidos, turtas ir įsipareigojimai ir ar metinės finansinės ataskaitos teisingai atspindi finansinę būklę 2008 m. gruodžio 31 d. bei tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų rezultatus ir pinigų srautus (žr. 1.4–1.18 dalis).

1.3.

Audito Rūmų audito darbo tikslas tikrinant 2008 metų finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumą (7)– sukaupti pakankamai tinkamų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, skirtų pateikti nuomonę, ar operacijos neprieštarauja taikomiems teisės aktams ar sutarčių nuostatoms ir ar jos buvo teisingai apskaičiuotos (dėl bendrų klausimų žr. šio skyriaus 1.20–1.49 dalis, o dėl išsamesnės informacijos – 2 ir 4–11 skyrius).

1.4.

Audito Rūmų pastabos yra skirtos 2008 finansinių metų metinėms finansinėms ataskaitoms, kurias pagal 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento (8)129 straipsnio nuostatas parengė Komisijos apskaitos pareigūnas ir patvirtino Komisija, ir kurias Audito Rūmai gavo 2009 m. liepos 29 d. Finansines ataskaitas sudaro „konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys“, kuris visų pirma apima balansą, kuriame pateikiamas turtas ir įsipareigojimai finansinių metų pabaigoje, bei ekonominių rezultatų ataskaitą, taip pat „konsoliduotos biudžeto vykdymo ataskaitos“, apimančios finansinių metų pajamas ir išlaidas.

1.5.

Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams pateikė vadovybės pareiškimą, kuriame patvirtinama, kad konsoliduotos finansinės ataskaitos yra išsamios ir patikimos (tačiau žr. 1.9 dalį), ir kad dauguma Komisijos vietinių sistemų buvo patvirtintos (tačiau žr. 1.10 dalį).

1.6.

Audituodami 2008 m. finansines ataskaitas Audito Rūmai visų pirma siekė:

1.7.

2007 m. Komisijos apskaitos pareigūno įvestos priemonės (12), skirtos pagerinti apskaitos kontrolės aplinką atskirų generalinių direktoratų lygmeniu, turėjo poveikį ir 2008 metais bei prisidėjo stiprinant finansinės atskaitomybės sistemą ir apskaitos sistemas. Tačiau išlieka kai kurie trūkumai, kuriuos būtina pašalinti siekiant užtikrinti apskaitos duomenų kokybę (žr. 1.10 ir 1.11 dalis).

1.7.

1.8.

1.1 lentelėje apibendrintai pateikiami ir komentuojami Komisijos atsakymai į Audito Rūmų pastabas dėl 2007 m. finansinių ataskaitų patikimumo bei dėl kitų Audito Rūmų keliamų klausimų.

1.9.

Komisijos apskaitos pareigūnas savo vadovybės pareiškimo rašte pažymėjo, kad tik mažiau kaip pusė institucijų ir agentūrų savo vadovybės pareiškimuose pateikė informaciją apie savo apskaitos sistemų patvirtinimą.

1.10.

Daugelis generalinių direktoratų finansų valdymui ir operacijų, kurios per vartotojo sąsają siunčiamos į centrinę apskaitos sistemą (ABAC), įrašymui naudoja savo vietines IT sistemas. Daugumą šių sistemų Komisijos apskaitos pareigūnas patvirtino (13), tačiau savo rekomendacijose jis nurodė kai kuriuos neišspręstus horizontalius klausimus (14), kurie dėl savo pobūdžio ir svarbos vis dar gali kelti riziką finansinių ataskaitų patikimumui (15).

1.10.

1.11.

Terminas „atskyrimas“ reiškia procedūras, kuriomis nustatoma, kokiems finansiniams metams operacija yra priskirtina. Komisijos tarnybos tokias procedūras privalo taikyti visoms sukauptoms sąnaudoms (daugiau nei 100 milijardų eurų). Dešimtyje jos patikrintų generalinių direktoratų (16), kuriems tenka 90 % sukauptų sąnaudų Audito Rūmai nustatė per pastaruosius trejus metus nuolat gerėjančią padėtį. Tačiau būtina pažymėti, kad kai kurios tarnybos uždarymo procedūros metu naudoja atskyrimą, siekdamos pataisyti finansinių ataskaitų klaidas užuot taisiusios konkrečius apskaitos įrašus (pvz., neteisingas registruotas sumas, dukart įvestus ar praleistus įrašus). Dėl to per metus gali atsirasti apskaitos duomenų netikslumų (žr. 1.13–1.15 dalis).

1.11.

1.12.

Audituodami konsoliduotą finansinę atskaitomybę Audito Rūmai reikšmingų neatitikimų nerado. Tačiau buvo nustatytos kelios su konkrečiais elementais susijusios problemos, kurios pateikiamos toliau ir kurias būtina atidžiau panagrinėti.

1.13.

Audito Rūmams atlikus apskaitos sistemoje įrašytų 80 išankstinio finansavimo operacijų reprezentatyvios statistinės imties auditą, buvo nustatytas žemas su šiuo balanso straipsniu susijusių finansinio poveikio klaidų lygis. Tačiau šių klaidų dažnis rodo, kad būtina toliau gerinti pagrindinių apskaitos duomenų tikslumą vykdomuosiuose generaliniuose direktoratuose. Dažniausi klaidų tipai yra:

1.13.

1.14.

Be to, atlikus papildomą išankstinio finansavimo nustatymo ir tvirtinimo audito darbą, rasta balanso išsamumo/tikslumo trūkumų:

1.15.

Audituojant apskaitos sistemoje įrašytas, iš mokėtinų sumų populiacijos atrinktas 80 sąskaitų faktūrų/išlaidų ataskaitų reprezentatyvią statistinę imtį, buvo nustatytas žemas su šiuo balanso straipsniu susijusių finansinio poveikio klaidų lygis. Tačiau apskaitos klaidų dažnis rodo, kad būtina toliau gerinti pagrindinių apskaitos duomenų patikimumą vykdomuosiuose generaliniuose direktoratuose. Dauguma klaidų yra susijusios su neteisingų sumų įrašymu registruojant gautas sąskaitas faktūras (prieš atliekant tinkamumo finansuoti patikras) ir su klaidingų įrašų pataisymais atliekant atskyrimą.

1.15.

1.16.

Rekomendavus Audito Rūmams, prie finansinės atskaitomybės dokumentų pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose buvo pateikta daugiau informacijos apie neteisėtų išmokų susigrąžinimą. Audito Rūmų auditas rodo, kad Komisija teikia patikimus finansinių pataisymų skaičius, kai tie skaičiai gaunami vykdant jos pačios audito veiklą. Tačiau valstybės narės dažnai nepateikia Komisijai išsamios ir patikimos informacijos apie savo pačių atliekamus finansinius pataisymus (žr. 6.30 dalį). Dėl didelės netinkamų finansuoti išlaidų dalies, kurią Audito Rūmai nuolatos nurodo savo metinėse ataskaitose, Audito Rūmai mano, kad struktūrinių veiksmų srityje valstybių narių lygmeniu prie konsoliduotų finansinių ataskaitų pridedamuose raštuose turėtų būti teikiami išsamūs ir patikimi apskaitos duomenys apie šiuos finansinių pataisymų mechanizmus.

1.16.

1.17.

Remdamiesi sertifikavimo įstaigų darbo patikrinimu ir Komisijos atlikta šio darbo analize, Audito Rūmai pakartotinai išreiškia savo abejones dėl sumų, gautinų iš valstybių narių žemės ūkio srityje (EŽŪGF skolininkų sąskaitų) (18), patikimumo Komisija pabrėžė, kad ketvirtyje mokėjimo agentūrų skolininkų sąskaitose yra trūkumų (19)ir pasiūlė atlikti finansinių pataisymų (20), kurie sudarytų apie 25,3 milijono eurų. Šie pataisymai sudaro apie 1,95 % nuo 1 295 milijonų eurų, kurie turi būti susigrąžinti iki 2008 finansinių metų pabaigos. Nors pataisymai sudaro tik vos mažiau nei 2 % reikšmingumo riba, jie rodo, kad bendru EŽŪGF skolininkų sąskaitų lygmeniu egzistuoja reikšmingos klaidos rizika (žr. 5.56 dalį).

1.17.

Komisija pasiūlė 25,3 mln. EUR vertės finansinių pataisymų, remdamasi sertifikuojančių įstaigų ataskaitose pateiktos informacijos vertinimu ir su skolomis kai kuriose mokėjimo agentūrose susijusio labiausiai tikėtino klaidų lygio (ir sumos) apskaičiavimu. Skolų vertinimas pagrįstas ta pačia logika, kaip ir klaidų, aptiktų atliekant išsamų fondų išlaidų tikrinimą, vertinimas (ir galimas taisymas).

Nustatytos finansinės klaidos taisomos taikant įprastą sąskaitų patvirtinimo procedūrą.

1.18.

Makroekonominės finansinės pagalbos, mokėjimų balanso ir Euratomo paskolų reikmėms Komisija skolinasi lėšas kapitalo rinkose ir pagal kompensacijos principą teikia jas numatomiems naudos gavėjams. Pagal Tarptautinius apskaitos standartus ir EB 11 apskaitos taisyklę reikalaujama, kad finansinėse ataskaitose atsispindėtų skirtumas tarp siūlomų ir rinkos palūkanų normų. Tačiau tai nebuvo parodyta. Aiškinamuosiuose raštuose prie Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinio šios neatitikties standartams priežastys ir padariniai nėra pakankamai atskleisti.

1.18.

Audito Rūmams pasiūlius, Komisija EB metinių finansinių ataskaitų pastabose pateiks išsamesnės informacijos ir apsvarstys 11 apskaitos taisyklės patikslinimą, kad ji geriau atitiktų šių operacijų specifiką.

1.19.

Audito Rūmai daro išvadą, kad pateiktos pastabos neturi reikšmingo poveikio finansinių ataskaitų patikimumui.

1.20.

5–11 skyriuose Audito Rūmai pateikia specialiuosius įvertinimus, susijusius su biudžeto sudarymo pagal veiklos sritis (BSVS) politikos sričių grupėmis (žr. 1.2 lentelę 4 skyrius apima pajamas. Kiekviename specialiajame įvertinime pateikiamas įvadas apie politikos grupę, nustatytus faktus ir išvadas dėl operacijų tvarkingumo, sistemų veiksmingumo bei atsižvelgimo į ankstesnes pastabas.

1.21.

Audito Rūmų pasirinktą finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų tvarkingumo audito metodą sudaro du pagrindiniai ramsčiai: tiesioginis operacijų testavimas siekiant įsitikinti, kiek jos buvo tvarkingos, ir priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumo vertinimas tvarkingumo užtikrinimo požiūriu. Be to, yra naudojami iš kitų auditorių atitinkamų darbų gauti (jei yra) įrodymai ir vadovybės pareiškimų (21)analizė.

1.22.

Operacijų testavimas yra pagrįstas įplaukų ar mokėjimų, paimtų iš visos – dažniausiai politikos sričių grupės – populiacijos, reprezentatyvia statistine imtimi. Šis testavimas leidžia gauti atitinkamos populiacijos operacijų tvarkingumo statistinį įvertį.

1.23.

Imties dydį Audito Rūmai nustato remdamiesi audito patikinimo modeliu. Jį taikant yra įvertinama būdinga klaidų atsiradimo operacijose rizika ir rizika, kad priežiūros ir kontrolės sistemos neužkirs kelio klaidoms atsirasti ar jų neaptiks ir neištaisys (kontrolės rizika). Dauguma atvejų Audito Rūmai pirmiausia turi remtis savo atliktu tiesioginiu testavimu, kadangi sistemos neteikia tinkamo patikinimo dėl operacijų tvarkingumo.

1.24.

Testavimo metu atrinktos operacijos nuodugniai nagrinėjamos, siekiant patikrinti, ar prašymas ar mokėjimas buvo teisingai buvo apskaičiuotas ir ar jis atitinka šioms išlaidoms taikomas taisykles ir kitus reglamentuojančius aktus. Kai operacija yra apskaičiuota neteisingai arba neatitinka teisės aktų ar sutarties nuostatų, yra laikoma, kad joje yra klaida. Remdamiesi savo į biudžetines sąskaitas įrašytų apskaitos operacijų imtimi, Audito Rūmai atseka mokėjimą iki pat galutinio lėšų gavėjo lygmens (pvz., ūkininko, mokymo kursų organizatoriaus, vystymo pagalbos projekto teikėjo) ir kiekviename lygmenyje, jei reikia, testuoja atitiktį taikomiems reikalavimams.

1.25.

Klaidos operacijose atsiranda dėl įvairių priežasčių ir įgyja įvairius pavidalus, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir nuo to, kokios konkrečios taisyklės ar sutartinio įsipareigojimo nebuvo laikytasi. Jos gali būti susijusios su mokėjimo sąlyga arba kitu atitikties kriterijumi.

1.26.

Audito Rūmai klasifikuoja klaidas šiais dviem būdais:

1.27.

Klaidų atsiradimo dažnį Audito Rūmai išreiškia pateikdami klaidų (tiek kiekybiškai įvertinamų, tiek neįvertinamų) paveiktą imties dalį. Ši dalis parodo tikėtiną klaidų paplitimą visoje politikos grupėje (žr. skirtingų skyrių 1 priedų 1 dalių 1.3 pastraipas).

1.28.

Finansinį klaidų poveikį Audito Rūmai vertina remdamiesi klaidų lygiu. Jis nustatomas tik pagal kiekybiškai įvertinamas klaidas. Audito Rūmai, lygindami nustatytąjį klaidų lygį su 2 % dydžio reikšmingumo riba, siekia – naudodami ir kitus įrodymus – nustatyti, ar tos išlaidų srities mokėjimuose nėra reikšmingų klaidų („besąlyginė“ nuomonė), ar juos yra paveikęs reikšmingas klaidų lygis („neigiama“ nuomonė (22)). Pristatymo tikslais klaidų lygis skirstomas pagal šiuos tris intervalus:

Ši informacija pateikta 4–11 skyrių 1 priedų 1 dalyse ir yra apibendrinta 1.3 lentelėje .

1.29.

Komisija (o pasidalijamojo ar decentralizuoto valdymo atveju – taip pat valstybės narės ir šalys naudos gavėjos) įdiegia priežiūros ir kontrolės sistemas, kad galėtų valdyti riziką biudžetui, taip pat operacijų tvarkingumui. Todėl sistemų veiksmingumo užtikrinant operacijų tvarkingumą įvertinimas yra pagrindinė audito procedūra, kuri ypač naudinga formuluojant rekomendacijas dėl patobulinimų.

1.30.

Kiekvienai politikos grupei valdyti naudojama daugybė atskirų sistemų, kurių kiekvienai testuoti ir įvertinti prireikia labai daug laiko. Todėl paprastai Audito Rūmai kiekvienais metais atrenka tikrintinų sistemų imtį. Sistemų vertinimo rezultatai yra pateikti 4–11 skyrių 1 priedų 2 dalies lentelėse, pavadintose „atrinktų priežiūros ir kontrolės sistemų įvertinimas“. Sistemos klasifikuojamos kaip „veiksmingos“ mažinant klaidų operacijose riziką, „iš dalies veiksmingos“ (kai yra sistemos veiksmingumą mažinančių trūkumų) ar „neveiksmingos“ (kai trūkumų tiek daug, kad jie visiškai sutrikdo sistemos veikimą).

1.31.

Be to, Audito Rūmai teikia priežiūros ir kontrolės sistemų bendrą įvertinimą (kuris taip pat pristatytas 4–11 skyrių 1 priedų antroje dalyje), kuriame atsižvelgiama tiek į atrinktų sistemų įvertinimą, tiek į operacijų testavimo rezultatus.

1.32.

Pajamų bei administracinių ir kitų išlaidų politikos grupės srityse priežiūros ir kontrolės sistemos iš esmės yra veiksmingos (žr. 4.29, 4.30, 11.20 ir 11.21 dalis) ir Audito Rūmai vertina, kad klaidų finansinis poveikis sudaro mažiau nei 2 % bendrų sumų (žr. 1.3 lentelę ). Be to, Audito Rūmams atlikus generalinių direktorių ir įgaliotų leidimus duodančių pareigūnų deklaracijų įvertinimą, pasitvirtino, kad nereikėjo pateikti jokių išlygų (žr. 2.3, 2.4 ir 2.9 dalis bei 2.1 lentelę

1.33.

Audito Rūmai mano, kad politikos grupės Žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai ir politikos grupės Švietimas ir pilietybė srityse bendras klaidų finansinis poveikis buvo mažesnis nei 2 % visų kiekvienos šių atitinkamų politikos grupių išlaidų. Tačiau Audito Rūmai atskleidė, kad kaimo plėtros išlaidos politikos grupės Žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai srityje buvo paveiktos didesnio nei 2 % klaidų lygio (žr. 5.62 dalį), o Audito Rūmų testavimas leidžia manyti, kad audituotose politikos grupės Švietimas ir pilietybė tarpiniai ir galutiniai mokėjimai buvo paveikti reikšmingo klaidų lygio (žr. 9.31 dalį). Audito Rūmai mano, kad politikos grupėje Ekonomikos ir finansų reikalai klaidų lygis buvo šiek tiek didesnis nei 2 % visų šios politikos grupės išlaidų. Tačiau Audito Rūmai nustatė, kad neproporcingai didelę šio bendro klaidų lygio dalį nulėmė mokėjimai, vykdyti pagal šeštosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrąją programą (žr. 10.12–10.13 dalis).

1.33.

Komisija atkreipia dėmesį, kad Švietimo ir pilietybės politikos grupės atveju Audito Rūmai iš 21 tikrinto tarpinio ir galutinio mokėjimo 4 nustatė kiekybiškai įvertinamų. Taip pat žr. atsakymą į 9.31 dalies pastabas.

Ekonomikos ir finansinių reikalų politikos grupės atveju 6BP sudaro tik 8 % mokėjimų, todėl Komisija mano, kad atsižvelgiant į bendrą operacijų klaidų skaičių šioje politikos srityje iš esmės reikšmingų klaidų nėra. Dėl 6BP mokėjimų Audito Rūmų audito metu nustatyti ir šiame skyriuje pateikti faktai ir išvados yra panašūs į pateiktus 7 skyriuje. Taip pat žr. atsakymus į 10.12 ir 10.13 dalių pastabas.

1.34.

Audito Rūmai daro išvadą, kad užtikrinant mokėjimų tvarkingumą politikos grupės Žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos (žr. 5.63 dalį). Atsižvelgdami į tai, Audito Rūmai pakartoja savo teiginį, kad IAKS iš esmės yra veiksminga kontrolės sistema mažinant klaidų ar neteisėtų išlaidų riziką (žr. 5.64 dalį), jie taip pat nustatė, kokias problemas būtina spręsti BIS ir BIPS srityje (žr. 5.65 dalį) ir kaimo plėtros srityje (žr. 5.66 dalį). Audito Rūmai daro išvadą, kad politikos grupės Švietimas ir pilietybė priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos (žr. 9.32 dalį) (23). Politikos grupėje Ekonomikos ir finansų reikalai Audito Rūmai patikrino tris priežiūros ir kontrolės sistemas. Dvi iš jų buvo įvertintos tik kaip iš dalies veiksmingos (24)užtikrinant mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą (žr. 10.28 dalį).

1.34.

2007–2013 m. laikotarpiui įdiegtoje priežiūros ir kontrolės sistemoje 2008 m. Švietimo ir kultūros generaliniam direktoratui įdiegta patikima sistema. Ją įgyvendinant padaryta žymios pažangos: analizuojami per ex post patikinimo pareiškimai, numatyti suaktyvinti stebėsenos vizitai ir auditai.

Ekonomikos ir finansų reikalų politikos grupės atveju Audito Rūmų pateikti faktai ir išvados dėl 6BP mokėjimų yra panašūs į pateiktus 7 skyriuje, o likusių išlaidų atveju reikšmingų klaidų nėra. Komisija įsitikinusi, kad įdiegtos kontrolės sistemos bendrai yra ekonomiškos, proporcingos ir tinkamos (žr. Komisijos atsakymus į 10.19 ir 10.28 dalių pastabas).

1.35.

Audito Rūmai daro išvadą, kad Sanglaudos (25), Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, Išorės pagalbos, vystymo ir plėtros ir Ekonomikos ir finansų reikalų politikos grupėse priežiūros ir kontrolės sistemos yra iš dalies veiksmingos. (žr. 6.21, 6.23, 6.36, 7.41, 8.34 ir 10.28 dalis ir 1.3 lentelę Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, Išorės pagalbos, vystymo ir plėtros bei Ekonomikos ir finansų reikalų politikos grupėse Audito Rūmų įvertintas klaidų lygis yra 2–5 % visų išlaidų, tuo tarpu Sanglaudos politikos grupėje įvertintas klaidų lygis yra didesnis nei 5 % (žr. 6.17, 6.35, 7.40 ir 8.33 dalis ir 1.3 lentelę Dėl Sanglaudos bei Išorės pagalbos, vystymo ir plėtros politikos grupių Audito Rūmai mano, kad generalinių direktorių ir įgaliotųjų leidimus duodančių pareigūnų deklaracijose turėjo būti išreikšta daugiau išlygų tam, kad būtų atspindėti reikšmingi šiose išlaidų srityse vis dar išliekantys trūkumai, kaip tai matyti iš Audito Rūmų nustatytų faktų (žr. 2.6–2.7 ir 2.10–2.11 dalis ir 2.1 lentelę Sanglauda išlieka pati problemiškiausia sritis: joje įvertintas klaidų lygis yra žymiai didesnis nei kitose politikos srityse.

1.35.

Daug padaryta siekiant pagerinti mokslinių tyrimų politikos valdymą pagal galiojančią teisinę ir finansinę sistemą. Komisija ir toliau vykdys griežtą kontrolę. Komisija ir toliau sieks sumažinti likutinių klaidų lygį šioje politikos grupėje.

Atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrįsto patikinimo pareiškimas pateikiamas generalinių direktorių metinėse veiklos ataskaitose. Kai generalinis direktorius, teikdamas pagrįstą patikinimą, gali remtis numatomu klaidų lygiu, neviršijančiu reikšmingumo lygio, kaip, pavyzdžiui, Plėtros generalinio direktorato atveju, kurio veiklą Audito Rūmai nagrinėjo Išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros politikos grupėje, nereikia daryti jokių išlygų.

Išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros srityje Komisija šiai politikos grupei įdiegė visą jos daugiamečių projektų įgyvendinimo ciklą apimančią kontrolės sistemą, kad vykdydama įprastą kontrolę galėtų išvengti arba aptikti ir ištaisyti daugumą finansinių klaidų. Komisijos kontrolės sistemoje numatyti privalomi finansiniai auditai turėtų leisti Komisijai aptikti ir ištaisyti šias išankstinio finansavimo klaidas vėlesniais ataskaitiniais metais prieš atliekant galutinius mokėjimus. Komisijos ex post patikromis patvirtinama, kad likutinių klaidų lygis yra labai nedidelis.

Taip pat žr. atsakymą į 8.34 dalies pastabas.

1.36.

Lyginant su ankstesniais metais buvo pastebėti šie pokyčiai: sumažėjo įvertintas klaidų lygis Žemės ūkio ir gamtinių išteklių (26)bei Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto (27)politikos grupėse. Audito Rūmai vertina, kad politikos grupėje Žemės ūkis ir gamtiniai ištekliai bendras klaidų lygis yra šiek tiek mažesnis nei 2 % (žr. 5.13 dalį), o Politikos grupėje Moksliniai tyrimai, energetika ir transportas jis vis dar didesnis nei 2 % (žr. 7.40 dalį). Audito Rūmai vertina, kad Švietimo ir pilietybės politikos grupėje klaidų finansinis poveikis yra šiek tiek mažesnis nei 2 %. Audito Rūmų nuomone, iš esmės tą nulemia nemaža avansų dalis, kurie yra santykinai mažiau veikiami klaidų, nei tarpiniai ir galutiniai mokėjimai (žr. 9.6–9.7 ir 9.31 dalis). Ekonomikos ir finansinių reikalų politikos grupėje įvertintas bendras klaidų lygis 2008 finansiniais metais yra šiek tiek didesnis nei 2 % (2007 m. šiek tiek mažesnis nei 2 %) dėl klaidų, aptiktų 6BP išlaidose, kurios, beje, tesudaro 8 % visų politikos grupės išlaidų (žr. 10.27 dalį).

1.36.

1.37.

Audito Rūmai pabrėžia, kad jų atlikti auditai rodo, jog sudėtingi arba neaiškūs tinkamumo finansuoti kriterijai arba kiti sudėtingi teisiniai reikalavimai, ypač Žemės ūkio ir gamtinių išteklių, Sanglaudos, Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, taip pat Ekonomikos ir finansų reikalų politikos grupėse, didele dalimi prisideda prie klaidų rizikos (žr. 5.17–5.26, 5.34–5.52, 6.18–6.20, 7.12–7.15 ir 10.11–10.14 dalis).

1.37.

Vis dėlto Komisija įsipareigojo teisės aktų leidėjui pateikti tolesnio jų supaprastinimo pasiūlymus. 2010 m. kas trejus metus pateikiamame finansinio reglamento patikslinimo pasiūlyme ji svarstys galimybę dar supaprastinti tinkamumo taisykles. Komisija taip pat išnagrinės, kokių sektoriams taikomų teisės aktų tolesnio supaprastinamo principų bus laikomasi per ateinantį pagrindinių teisės aktų, kurie turėtų įsigalioti 2014 m., etapą.

Žemės ūkio ir gamtinių išteklių srityse rezultatai pagerėjo dėl nuolatinių pastangų supaprastinti teisinius reikalavimus ir (arba) tinkamumo kriterijus, taikomus abiem BŽŪP ramsčiams. Taip pat žr. konkrečius atsakymus į 5.17–5.26 ir 5.34–5.52 dalių pastabas.

Sanglaudos srityje buvo atlikti 2007–2013 m. reglamentų pakeitimai, įskaitant supaprastinimus, kuriuos pasiūlė jungtinė Komisijos ir valstybių narių ekspertų grupė. 2009 m. pradžioje Komisija taip pat paskelbė tinkamumo taisyklių santrauką. Taip pat žr. Komisijos atsakymus į 1.41–1.42 dalių ir 6.37 dalies a punkto pastabas.

7-oji bendroji programa buvo žingsnis į priekį supaprastinimo srityje. Remdamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant programą, ir kai tinkama, Komisija gali pasiūlyti keisti jos teisinį pagrindą.

1.38.

Išorės pagalbos, vystymo ir plėtros bei Ekonomikos ir finansų reikalų politikos grupėse Komisija ES išlaidas valdo bendrai su tarptautinėmis organizacijomis (28)pagal susitarimus, kurie taip pat užtikrina Audito Rūmų audito teises. Tačiau Audito Rūmams buvo dalinai arba visiškai neleista susipažinti su JT parengtų ataskaitų ir patvirtinamųjų dokumentų prie dokumentų ar atlikti tikrinimo vizitų, susijusių su 2008 m. DAS (žr. 8.13 ir 10.10 dalis).

1.38.

Taip pat žr. atsakymą į 8.13 dalies pastabas.

1.39.

Praėjusiais metais Audito Rūmai pažymėjo, kad nepaisant teigiamų poslinkių Komisijos vidaus kontrolės sistemoje, didelę ES finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų dalį vis dar veikia reikšmingas klaidų lygis (2007 finansinių metų metinės ataskaitos 1.42 dalis). Be to, Audito Rūmų DAS auditas parodė, kad skirtingose politikos grupėse bei jų viduje pažeidimų tipai, jų paplitimas ir lygis yra skirtingi, atskirais atvejais labai skirtingi. Tolesnėse dalyse pateikiama daugiau vertinimų, kokių galima būtų imtis papildomų priemonių, kad Bendrijos vidaus kontrolės sistema taptų dar veiksmingesnė (29).

1.40.

Nors Europos Sąjunga teturi vieną bendrąjį biudžetą, išlaidų vykdymo būdų įvairovė yra didelė. Ši įvairovė yra susijusi su valdymo būdais, naudos gavėjų tipais, pagalbos periodiškumu, deklaravimo formomis, įvairiomis kontrolės priemonėmis ir lėšų susigrąžinimo sistemomis. Skirtumai leidžia prisitaikyti prie kiekvienos biudžeto srities ypatumų ir konkrečių pagalbos tikslų, jie taip pat parodo, kaip atsižvelgta į schemų valdymo ir kontrolės sąnaudas ir sudėtingumą.

1.41.

Lėšų panaudojimo taisyklės sugalvotos taip, kad pinigai būtų leidžiami „tinkamai ir laiku“, kitaip sakant, kad būtų pasiekti iškelti politiniai tikslai. Kai kurios taisyklės yra bendros visiems mokėjimų tipams, o kitos priklauso nuo išlaidų tipo. Taigi taisyklių tipas ir sudėtingumas kartais taip pat priklauso nuo politinių tikslų sudėtingumo.

1.42.

Kuo taisyklės yra painesnės ir sudėtingesnės, tuo didesnė rizika, kad jų nebus laikomasi, ir tuo didesnė bus klaidų atsiradimo operacijose rizika bei rizika, kad politiniai tikslai nebus pasiekti. Be to, pernelyg smulkmeniškai nustatyti, labai konkretūs programos tikslai neišvengiamai padidina jų pasiekimo kontrolės sąnaudas. Kitaip sakant, gerai parengtos taisyklės ir teisės aktai, kuriuos lengva interpretuoti ir paprasta taikyti, mažina klaidų riziką (žr. 2007 finansinių metų metinės ataskaitos 1.45 dalį).

1.41-1.42.

Komisija įsipareigojo kartu su visais atitinkamais būsimais teisės aktų pasiūlymais teikti susijusių kontrolės priemonių aprašymą.

Supaprastinimas – tai pagrindinė Komisijos geresnio reglamentavimo programos dalis. Reikalaujama, kad valstybės narės savo nacionalinėse programose taip pat supaprastintų tinkamumo kriterijus. Tačiau tam tikro lygio sudėtingumas neišvengiamas, todėl reikėtų atsižvelgti į būsimas diskusijas dėl toleruotino rizikos lygio.

Taip pat žr. atsakymą į 23.5 dalies b punkto pastabą.

Sanglaudos srityje 2007–2013 m. Europos socialinio fondo (ESF) reglamentu jau numatyta galimybė deklaruoti netiesiogines išlaidas pagal vienodo dydžio normą. Galimybė naudoti vienodo dydžio normą, vienkartines išmokas, taikant nustatytas vieneto sąnaudų skales 2007–2013 m. programoms Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir Europos socialiniam fondui (ESF) buvo bendrai suteikta 2009 m. gegužės mėn., iš dalies keičiant tų fondų reglamentus. Kiti supaprastinimai buvo priimti 2008 m. gruodžio ir 2009 m. gegužės mėnesį. 2009 m. liepos mėnesį Komisija taip pat pateikė pasiūlymus dar labiau supaprastinti įgyvendinimo Reglamentą Nr. 1828/2006 ir bendrąjį Reglamentą Nr. 1083/2006.

Komisija, remdamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant programą, prireikus, gali pasiūlyti pakeisti jų teisinį pagrindą.

1.43.

Derėtų elgtis apdairiai. Paprastinimas vien tam, kad sumažėtų pažeidimų rizika, gali turėti neigiamų pasekmių, jei priėmus bendro pobūdžio taisykles išlaidų tikslas taptų mažiau apibrėžtas. Kita vertus, tam tikrose srityse (pvz., žr. 9.6–9.7 dalis) „paprastinimas“ gali pasitarnauti pretekstu švelninti avansų gavimo sąlygas ir didinti avansų sumas. Kad ir kaip būtų, toks paprastinimas turėtų būti paremtas veiksmingomis sistemomis, kadangi priešingu atveju netvarkingos išlaidos taps matomos tik žymiai vėliau, kai programos bus iš dalies arba visiškai užbaigtos. Nepaisant šių išlygų, paprastinimą ir toliau reikėtų laikyti esminiu tikslu.

1.43.

Kuriant naujas švietimo ir kultūros politikos sričių 2007–2013 m. programas buvo supaprastintos taisyklės ir plačiai naudojamas finansavimas vienkartinėmis išmokomis. Tai, drauge su griežta nacionalinių valdymo bei kontrolės sistemų patvirtinimo tvarka, turėtų sumažinti riziką, susijusią su galutiniais mokėjimais.

Taip pat žr. atsakymą į 9.7 dalies pastabas.

1.44.

Reikia pripažinti, kad ilgainiui ES biudžeto valdymas protrūkiais kito, reaguojant į vėliau įvedamų išlaidų programų tipą. Rengiant lėšų panaudojimo taisykles ir jų valdymo metodus, būtina atsižvelgti į įvairių biudžeto išlaidų tikslų specifiką. Tačiau šie tikslai neturėtų tapti itin detalūs, nes tai neleistinai padidintų administravimo naštą ir padarytų pernelyg sudėtingas taisykles. Todėl Komisija turėtų protingai peržiūrėti konkrečių išlaidų programų norminę bazę ir konkrečių išlaidų programų valdymo struktūrą.

1.44.

Šiuo požiūriu reikia atsižvelgti į Komisijos veiklą toleruotinos klaidų rizikos srityje, nes ji skatina aiškų požiūrį į riziką, kurią galima kontroliuoti atsižvelgiant į tinkamumo sąlygas ir kontrolės aplinką, taigi ir riziką, kurią kontroliuoti nėra brangu. 2010 m. Komisija biudžeto valdymo institucijai pateiks konkrečius pasiūlymus dėl toleruotinos klaidos rizikos mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, kaimo plėtros, išorės pagalbos ir administravimo išlaidose.

Taip pat žr. atsakymą į 1.41–1.42. dalių pastabas.

1.45.

Šiomis aplinkybėmis pirmasis ir svarbiausias uždavinys yra pasirūpinti, kad būtų surinkta patikima ir išsami informacija, kuri leistų įtikimai įvertinti šiuo metu naudojamų kontrolės priemonių sąnaudas (30).

1.45.

1.46.

Kitas ne mažiau svarbus uždavinys – kruopščiai įvertinti, ar šiuo metu kontrolei skiriamų išlaidų lygis duoda maksimalią naudą. Jei būtų nustatyta, kad taip nėra, betarpiškas tikslas būtų gauti maksimalią naudą iš kontrolei šiuo metu leidžiamų pinigų ir šiam tikslui jau paruoštų išteklių (31).

1.46.

Laikydamasi veiksmų plano gerinti struktūrinių fondų priežiūrą Komisija jau ėmėsi ex ante veiksmų kontrolės sistemoms tobulinti. Ji taip pat nurodo, kad 2–3 % klaidų sumažėjimas, pritaikius efektyvesnę ex ante kontrolę (minimą ERPF pateiktoje aiškinamojoje atvejo analizėje, pateiktoje „toleruotinos rizikos“ komunikate (COM(2008) 866), atsiranda įvertinus klaidas, Audito Rūmų nustatytas 2005 m. DAS, ir veikiau matuoja „kontrolės riziką“ (riziką, kad kai kurios kontrolės formos tam tikrais atvejais yra neefektyvios).

1.47.

Įgyvendinant sistemų veiksmingumui užtikrinti būtinus veiksmus, reikėtų nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp kontrolės sąnaudų ir jos duodamos naudos (žr. Audito Rūmų 2007 finansinių metų metinės ataskaitos 1.52 dalies rekomendaciją).

1.47.

Atsižvelgdama į Audito Rūmų nuomonę, 2010 m. Komisija, rengdama pasiūlymus dėl toleruotinos klaidos rizikos, pradedant mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, kaimo plėtros, išorės pagalbos ir administravimo išlaidų sritimis, toliau nagrinės kontrolės išlaidų ir jos naudos pusiausvyrą.

1.48.

Pageidautina, kad nagrinėjant išlaidų programas prieš jų patvirtinimą, būtų nustatyta su programomis susijusi rizika bei administravimo ir kontrolės sąnaudos, būtinos šiai rizikai sumažinti iki ekonomiškumą užtikrinančio lygio. Tokiu būdu Taryba ir Parlamentas svarbius sprendimus priimtų remdamiesi išsamesniais duomenimis, konkrečiai atsižvelgdami į susijusią riziką ir sąnaudas.

1.48.

1.49.

Audito Rūmai pabrėžia, kad būtina rimčiau nagrinėti paprastinimo bei kontrolės ekonomiškumo klausimus. Tai daryti reikėtų tinkamu laiku, t. y. kol dar nėra parengti su naująja daugiamete finansine programa susiję pasiūlymai (32).

1.49.

Taip pat žr. atsakymą į 1.37 dalies pastabas.

2.1.

Šiame skyriuje nagrinėjama Komisijos pažanga 2008 metais šalinant priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumus, siekiant užtikrinti iš ES biudžeto finansuojamų operacijų tvarkingumą. Konkrečiai jame nagrinėjama:

2.1.

Komisija imasi veiksmų tam, kad dar labiau pagerintų savo vidaus kontrolės sistemą atsižvelgdama į savo patirtį ir spręsdama auditorių iškeltus klausimus. 2008 m. imtasi tokių veiksmų: nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo peržiūrėti vidaus kontrolės standartai, taikomi siekiant veiksmingo valdymo, baigtas veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimas ir padidintas metinių veiklos ataskaitų aiškumas ir darnumas.

2.2.

Audito Rūmai taip pat nagrinėjo struktūrinių veiksmų, Europos žuvininkystės fondo bei žemės ūkio sričių metinius apibendrinimus (1), siekdami įvertinti, kokią jie sukuria pridėtinę vertę ir kaip juos panaudojo Komisijos tarnybos (žr. 2.18–2.22 dalis).

2.3.

Visi generaliniai direktoriai pareiškė gavę pakankamą patikinimą, kad jiems paskirti ištekliai buvo panaudoti numatytiems tikslams ir kad jų įdiegtos vidaus kontrolės priemonės leido užtikrinti susijusių operacijų tvarkingumą, nors 12 atvejų buvo pareikštos išlygos.

2.4.

Iš 41-o pagrindinio generalinio direktorato ir tarnybos 2008 m. pateiktų deklaracijų dvylikoje yra viena arba daugiau išlygų, kurių daugumoje nurodomi su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susiję trūkumai. Bendras jų skaičius sumažėjo nuo 17 išlygų 2007 metais iki 15 išlygų 2008 metais. Svarbiausios išlygos operacijų tvarkingumo kontekste pateiktos 2.1 lentelės kairėje pusėje.

2.4.

Be to, 2008 m. buvo panaikintos 3 ilgą laiką taikytos išlygos (Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išlyga dėl IAKS įgyvendinimo Graikijoje, Komunikacijos generalinio direktorato išlyga dėl ex post kontrolės sistemos nebuvimo, Įmonių ir pramonės generalinio direktorato išlyga dėl Europos standartizacijos įstaigų finansavimo).

Atsižvelgiant į valstybių narių jau įgyvendintas taisomąsias priemones, kitose politikos srityse, pavyzdžiui, sanglaudos politikos srityje, buvo sumažinta išlygų apimtis.

2.5.

Žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos grupėje Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius panaikino savo ilgą laiką (šešerius metus) taikytą išlygą, susijusią su nepatenkinamu IAKS įgyvendinimu Graikijoje, kadangi atsakingos valdžios institucijos įdiegė naują sklypų identifikavimo sistemą, bei valstybių narių sertifikuojančioms įstaigoms patikrinus ir patvirtinus patikrų statistiką buvo išsamiau suformuluota išlyga dėl kaimo plėtros. Tačiau generalinis direktorius nesuteikia patikinimo, kad su 2007 m. paraiškų procedūra susijęs veiksmų planas, kurį parengė ir įgyvendino Graikija, buvo veiksmingas. Be to, Audito Rūmų nuomone, remiantis su patikrų statistikos patvirtinimu susijusiu Komisijos ir sertifikuojančių įstaigų toje valstybėje narėje atliktu darbu, negalima gauti būtino aukšto patikinimo lygio.

2.5.

2.6.

Sanglaudos politikos grupėje Regioninės politikos bei Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generaliniai direktoriai toliau taikė išlygas, susijusias su valdymo ir kontrolės sistemų trūkumais 2000–2006 m. laikotarpiu, nors bendras susijusių valstybių narių ir veiklos programų skaičius bei finansinė kiekybinė išraiška žymiai sumažėjo. Lyginant su 2007 m., kai buvo paveiktos 185 programos, 2008 m. buvo paveiktos 99 veiklos programos. Generaliniai direktoratai įvertino, kad šių išlygų poveikis sudarė 201 milijoną eurų (2007 m. 726 milijonus eurų) (2).

2.6.

Išlygų finansinio poveikio mažinimas yra paaiškintas atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose ir patvirtina, kad Komisija ėmėsi atsakomybės vadovaudamasi įsipareigojimu stiprinti savo priežiūros vaidmenį. Kiekybinis poveikis atsirado Komisijai įdėjus daug pastangų įgyvendinant visas 2008 m. programas, įskaitant tolesnius veiksmus, kurių imtasi dėl visų 2007 m. metinėse veiklos ataskaitose nurodytų išlygų, įgyvendinus 14 nacionalinių taisomųjų veiksmų planų ir atlikus daugiau kaip 1,5 milijardo EUR vertės pataisymų, dėl kurių išlygos daugeliu atveju buvo panaikintos.

Taip pat žr. atsakymą į 2.17 dalies pastabas.

2.7.

Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto bei Ekonomikos ir finansų reikalų politikos grupių generalinių direktoratų išlygos atitinka Audito Rūmų nustatytus faktus, rodančius, kad likutinis klaidų lygis (po išskaitymo ir pataisymų) išlaidų ataskaitose, susijusiose su šeštąja bendrąja programa (6BP), vis dar viršija reikšmingumo ribą.

2.7.

Taip pat žr. atsakymą į 7.17 dalies pastabas.

2.8.

Švietimo ir pilietybės politikos grupėje Komunikacijos GD generalinis direktorius informavo apie pasiekimus stiprinant kontrolės sistemas, tačiau pabrėžia, kad 9,4 % tikrintų operacijų buvo paveiktos klaidų, tiesa, jos turėjo nedidelį poveikį.

2.8.

2.9.

2.1 lentelės dešinėje pusėje pateikta Audito Rūmų analizė rodo, kad metinės veiklos ataskaitos Audito Rūmų DAS išvadas atitinka tik administracinių išlaidų bei ekonomikos ir finansų reikalų srityse. Kitaip tariant, šiose politikos srityse Audito Rūmų arba Komisijos auditai neatskleidė reikšmingų trūkumų, kurie nebuvo įtraukti į generalinių direktorių deklaracijas. Žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos srityje Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktoriaus metinė veiklos ataskaita labiau nei ankstesniais metais atitinka susijusio DAS specialiojo vertinimo išvadas.

2.9.

2.10.

Sanglaudos politikos grupės atveju Audito Rūmai pažymi, kad 2007 m. išlygų apimtis ir mastas nepakankamai atskleidžia šioje biudžeto srityje esančių tvarkingumo problemų opumą (žr. 6.35 dalį).

2.10.

Kaip ir praėjusiais metais, Komisija užtikrins, kad būtų imtasi atitinkamų tolesnių taisomųjų veiksmų visais Audito Rūmų nustatytais atvejais.

2.11.

Išorės pagalbos, vystymo ir plėtros politikos grupėje Audito Rūmai nustatė reikšmingą klaidų lygį (žr. 8.39 dalį) ir tai, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos užtikrinant mokėjimų tvarkingumą (žr. 8.44 dalį). Savo deklaracijose generaliniai direktoriai šių nustatytų faktų tinkamai neatskleidžia. Šią konkrečią pastabą (3)Audito Rūmai pateikia jau ketvirtus metus iš eilės.

2.11.

Toliau dėdamas nuolatines pastangas tobulinti visą vidaus kontrolės sistemą bei veikdamas išvien su Komisija dėl toleruotinos klaidų rizikos, 2010 m. bendradarbiavimo biuras „EuropeAid“ pradės kontrolės strategijos peržiūrą.

2.12.

Patvirtindama suvestinę ataskaitą Komisija prisiima politinę atsakomybę už savo generalinių direktorių praktinį ES biudžeto vykdymą (4). Ataskaitoje pateikiamas retrospektyvus finansinio valdymo įvertinimas per visą darbą baigiančios Komisijos kadencijos laikotarpį.

2.13.

Komisija mano, kad 2008 m. „esamos kontrolės procedūros leidžia suteikti būtiną patikinimą dėl operacijų, už kurias Komisija yra atsakinga pagal EB sutarties 274 straipsnį, teisėtumo ir tvarkingumo“.

2.14.

Komisija remiasi 2009 m. atliktos metinės tarpusavio peržiūros rezultatais, kurie rodo, kad metinių veiklos ataskaitų – vienos iš esminių valdymo priemonių – kokybę dar galima gerinti. Komisija prognozuoja, kad šie patobulinimai metinėse veiklos ataskaitose atsispindės nuo 2009 m.

2.14.

2.15.

Suvestinėje ataskaitoje pateikiama keletas paaiškinimų apie Komisijos požiūrį į išlygas. Komisija konstatuoja, kad išlygos sistemingai taikomos reikšmingų trūkumų atveju, nebent yra patikimų audito įrodymų, kad yra patvirtintas veiksmų planas ir jis yra vykdomas. Tačiau Audito Rūmai mano, kad Komisija turėtų didesnį dėmesį atkreipti į tai, kad būtina gauti patikimesnių įrodymų, kad veiksmų planuose numatytos taisomosios priemonės buvo arba, tikėtina, bus veiksmingos, ir kad keliais atvejais išlygų apimtis turėtų būti didesnė (žr. 2.5, 2.10 ir 2.11 dalyse bei 2.1 lentelėje aptartus pavyzdžius).

2.15.

Kai generaliniai direktoriai pareiškia išlygą, jų paprašoma išdėstyti veiksmų planą nustatytiems trūkumams pašalinti. Vėliau pranešama, kokių veiksmų buvo imtasi, ir jie įvertinami vėlesnėje metinėje veiklos ataskaitoje. Jei yra pakankamai įrodymų, kad veiksmai turi akivaizdų poveikį trūkumams, išlyga gali būti panaikinta. Nors galutinį sprendimą priima įgaliotasis leidimus duodantis pareigūnas, sprendimai dėl išlygų pateikimo arba panaikinimo yra vienas iš svarbiausių kolegialiose peržiūrose aptariamų klausimų.

Dėl IAKS Graikijoje žr. atsakymą į 2.5 dalies pastabas.

Dėl sanglaudos politikos žr. atsakymą į 2.6 dalies pastabas.

Komisija taip pat nurodo savo atsakymus į 2.10 ir 2.11 dalies pastabas.

2.16.

Audito Rūmai pažymi, kad Komisija pripažįsta poreikį toliau vykdyti veiksmus siekiant išspręsti kitose srityse nustatytas problemas. Šiais veiksmais be kita ko turėtų būti atsakyta į tokius rūpimus klausimus kaip:

a)

vidaus kontrolės veiksmingumo vertinimas;

b)

išteklių sutelkimas, siekiant gerinti 2007–2013 m. finansinės programos išlaidų valdymo kontrolės struktūrą ir šalinant ankstesniosios finansinės programos trūkumus;

b)

c)

išsamių ir patikimų ataskaitų apie klaidų ištaisymą valstybių narių lygmeniu, teikimas.

c)

2.17.

Komisija skelbia, kad sanglaudos politikos srityje ji priėmė daugiau oficialių sprendimų atšaukti tarpinius mokėjimus (dešimt 2008 m., palyginti su vienu 2007 m.), ir taikė gerokai didesnius finansinius pataisymus (1 587 milijonus 2008 m., palyginti su 396 milijonais 2007 m.). Tačiau dėl savo veiksmų plano, skirto priežiūros vaidmens sustiprinimui vykdant pasidalijamąjį valdymą sanglaudos srityje, Komisija pripažįsta, kad „reikia daugiau laiko, kad šie veiksmai turėtų įtaką klaidų lygio sumažėjimui“.

2.17.

Apskritai Komisija įdiegė daugiametę kontrolės sistemą, grindžiamą klaidų prevencija arba jų nustatymu ir ištaisymu. 2008 m. tiksliausias Komisijos finansinių pataisymų ir susigrąžintų sumų įvertis iš viso siekė 2,967 milijardo EUR visose srityse – tai rodo, jog dedamos ypatingos pastangos tobulinant kontrolės sistemos klaidų nustatymo ir ištaisymo aspektus (žr. 2008 m. metinių ataskaitų pastabų 6 skirsnį „Nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas“).

2.18.

Savo 2007 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai konstatavo, kad metiniuose apibendrinimuose pirmaisiais jų taikymo metais nebuvo teikiamas patikimas priežiūros ir kontrolės sistemų veikimo ir veiksmingumo įvertinimas ir rekomendavo, kad Komisija imtųsi veiksmų pagerinti teikiamą informaciją (5).

2.18.

Kalbant apie žemės ūkį, visos valstybės narės, kuriose veikia tik viena mokėjimo agentūra, privalo pateikti mokėjimo agentūros direktoriaus patikinimo pareiškimą bei sertifikuojančios įstaigos sertifikatą, kuris iš esmės yra Finansiniame reglamente ir tarpinstituciniame susitarime nurodytas metinis apibendrinimas. Be to, metinius apibendrinimus, dar vadinamus suvestinėmis ataskaitomis, rengia ir tos valstybės narės, kuriose veikia daugiau kaip viena mokėjimo agentūra.

2.19.

Audito Rūmai analizavo 2008 m. metinius apibendrinimus siekdami nustatyti, ar buvo laikomasi Finansinio reglamento reikalavimų ir ar valstybės narės pateikė papildomą informaciją.

2.20.

Ne visos valstybės narės laikėsi Finansiniame reglamente nustatytų reikalavimų, taip pat ne visos laikėsi Komisijos gairių (6). Tačiau, lyginant su praėjusiais metais, pagerėjo visuose metiniuose apibendrinimuose pateiktos analizės kokybė.

2.20.

Savo 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas pažymėjo, kad valstybės narės įvykdė savo teisinius įsipareigojimus ir iš esmės vadovavosi Komisijos tarnybų nustatytomis gairėmis. Palyginti su praėjusiais metais, pagerėjo visuose metiniuose apibendrinimuose pateiktos analizės kokybė, tačiau kai kuriais atvejais kai kurių pagrindinių elementų vertinimas dar turėtų būti tobulinamas. Todėl Komisija iškėlė šį klausimą valstybėms narėms ir peržiūrėjo vieną iš gairių.

2.21.

Metiniai apibendrinimai yra vidaus kontrolės elementas ir Audito Rūmai paragino Komisiją padidinti šios procedūros teikiamą pridėtinę vertę atrandant bendras problemas, galimus sprendimus arba geriausias praktikas bei panaudoti šią informaciją savo priežiūrai vykdyti (7). Komisija panašių veiksmų ragino imtis ir valstybes nares.

2.21.

Komisija taip pat nurodo savo atsakymą į 2.18 dalies pastabas.

2.22.

Audito Rūmų analizė parodė, kad 2008 m. kelios valstybės narės (8)pateikė atskirų elementų arba analizių, leidusių padidinti metinių apibendrinimų pridėtinę vertę: bandant išsiaiškinti sisteminius trūkumus arba horizontalius klausimus ir juos komentuoti. Sanglaudos srities generaliniai direktoriai metiniuose apibendrinimuose pateiktus duomenis naudojo atlikdami nacionalinių sistemų vertinimą.

2.22.

Kalbant apie sanglaudos sritį, septynios valstybės narės į savo metinius apibendrinimus įtraukė Komisijos gairėse pasiūlytą patikinimo pareiškimą. Komisija išanalizuos iki šiol pateiktas deklaracijas ir pareiškimus, kad nustatytų pagrindinius elementus, kurie gali padidinti metinių apibendrinimų pridėtinę vertę. Į šios analizės rezultatus bus atsižvelgta atnaujinant gaires.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje sąskaitų ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimas suteikiamas mokėjimo agentūros direktoriaus patikinimo pareiškimu. Atliekamas šio pareiškimo auditas, o sertifikuojanti įstaiga pateikia savo nuomonę, taip padidindama patikinimą. Suvestinė ataskaita, kurioje patikinimas apibendrinamas nacionaliniu lygiu ir kurią rengia valstybės narės, kuriose veikia daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, užtikrina didesnę pridėtinę vertę.

2.23.

2007 m. spalio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl vidaus kontrolės standartų (VKS) ir jų pamatinės sistemos peržiūros (9). Jame buvo nustatyta 16 peržiūrėtų veiksmingo valdymo vidaus kontrolės standartų, kurie 2008 m. sausio 1 d. pakeis pirmiau galiojusius 24 standartus.

2.24.

Audito Rūmai nagrinėjo 16 generalinių direktoratų vidaus kontrolės standartus, susijusius su operacijų tvarkingumo užtikrinimu, ir nustatė aukštą įgyvendinimo lygį, kaip ir praėjusiais metais (10).

2.24.

2.25.

Atliekant VKS peržiūrą taip pat buvo reikalaujama, kad generaliniai direktoriai įrodytų, kad tam tikri prioritetiniai standartai yra įgyvendinti veiksmingai (11). 2008 m. dauguma generalinių direktorių nusprendė pateikti įrodymus dėl 7–11 VKS, kurie daugiausiai susiję su „operatyvinės ir kontrolės veiklos“ sritimi (12). Kita vertus, su „planavimo ir rizikos valdymo procesų“ sritimis susijusius standartus (5 ir 6 VKS) nepaisant jų svarbos pasirinko tik nedaugelis generalinių direktoratų (13). Tačiau Komisija negalėjo įrodyti, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra pakankamai veiksmingos mažinant klaidų riziką šiose politikos srityse/grupėse: Žemės ūkio ir gamtinių išteklių kaimo plėtros (5.63 dalis), Sanglaudos (6.36 dalis), Mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto (7.41 dalis) ir Išorės pagalbos, vystymo ir plėtros (8.34 dalis).

2.25.

Trylika generalinių direktoratų (trečdalis), įskaitant keletą generalinių direktoratų, kurių išlaidos didžiausios, nusprendė teikti pirmenybę vienam arba abiem planavimo ir rizikos valdymo sričių standartams. Komisija mano, kad tai tinkamai atspindi šių standartų svarbą atitinkamiems generaliniams direktoratams.

Bendrai kalbant apie žemės ūkį ir gamtinius išteklius, nustatyta bendra klaidų lygio vertė yra šiek tiek žemesnė už 2 % reikšmingumo lygį. Tendencija rodo, kad metams bėgant priežiūros ir kontrolės sistemos šios politikos srityje patobulėjo ir šiuo metu yra veiksmingos, tačiau patobulinimų vis dar būtina atlikti kaimo plėtros srityje.

Įgyvendindama Komisijos struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planą, Komisija padarė didelę pažangą tobulindama priežiūros sistemas ir mažindama klaidų rizikos lygį. Be to, Komisija ėmėsi papildomų veiksmų, pavyzdžiui, supaprastino sanglaudos politikos srities išlaidų deklaravimo taisykles įvesdama nustatytus dydžius, vienkartines išmokas, normines vienetų sąnaudų skales, taip pat stiprindama 2007–2013 metų laikotarpio kontrolės sistemą. Komisija mano, kad tokių veiksmų poveikis klaidų lygiui gali būti įvertintas tik per ilgesnį laiką ir 2010 m. pradžioje pateiks ataskaitą apie pirmąjį poveikį 2007–2013 m. mokėjimams.

Komisija taip pat nurodo savo atsakymą į 2.17 dalies pastabas.

Siekiant pagerinti mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto politikos valdymą nepažeidžiant taikytinos teisinės ir finansinės sistemos jau įdėta daug pastangų. Komisija ir toliau griežtai taikys kontrolės priemones (taip pat žr. atsakymą į 7.42 dalies pastabas).

Kalbant apie išorės pagalbos, vystymo ir plėtros politikos sritį, Komisija parengė kontrolės priemones, kurios apima visą šios politikos srities daugiamečių projektų gyvavimo ciklą, kad įprastai taikydama savo kontroles priemones Komisija galėtų užkirsti kelią daugumai finansinių klaidų arba jas nustatyti ir ištaisyti. Atlikdama pagal Komisijos kontrolės sistemą numatytus privalomus finansinius auditus prieš galutinius mokėjimus, Komisija galėtų nustatyti ir ištaisyti tokias išankstinio finansavimo klaidas (padarytas pastaraisiais apskaitos metais) dar prieš galutinius mokėjimus. Komisijos ex post kontrolės rezultatai patvirtina žemą likutinį klaidų lygį.

2.26.

2006 m. veiksmų plane buvo numatyta šalinti konkrečias Komisijos vidaus kontrolės sistemos spragas (14). 2009 m. vasario mėn. Komisijos komunikate (15)pateikiamas rodikliais pagrįstas atnaujintas veiksmų plano rezultatų vertinimas.

2.27.

Audito Rūmų atlikta šio komunikato analizė (žr. 2.2 lentelę ) rodo, kad Komisija įgyvendino visus 14 poveiksmių, kurie paskutinėje Audito Rūmų metinėje ataskaitoje buvo priskirti vykdomiems (16), ir todėl baigė vykdyti veiksmų planą.

2.28.

Komisija pateikia keletą rodiklių ir deskriptorių, skirtų veiksmų plano poveikiui išmatuoti ir įvertinti (17). Audito Rūmų analizė (žr. 2.2 lentelę ) rodo, kad dauguma jų matuojami tik rezultatai ir Komisijos veikla pagal veiksmus (poveiksmius), o ne veiksmingumas. Nors iš tikrųjų jie yra tikslūs, jais remiantis negalima nustatyti, ar veiksmų planas turėjo išmatuojamą poveikį priežiūros ir kontrolės sistemoms ir galiausiai operacijų tvarkingumui.

2.28.

Be to, Komisija mano, kad pastarųjų kelerių metų veiksmų planas padėjo valstybių narių valdžios institucijoms ar išorės įstaigoms įgyti bendrą supratimą apie priemones, kurių būtina imtis norint išvengti klaidų ES programose. Šis poveikis labai svarbus ir yra būsimų veiksmų ir bendradarbiavimo pagrindas.

2.29.

2008 m. Audito Rūmai pažymi tolesnę Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemų pažangą, visų pirma atitinkamų išlygų poveikį generalinių direktorių deklaracijose teikiamam patikinimui (žr. 2.5–2.8 dalis).

2.29.

2.30.

Tačiau Audito Rūmų auditų metu nustatyta, kad kai kurių metinių veiklos ataskaitų ir deklaracijų atveju išlieka išlygų apimties ir masto bei priežiūros ir kontrolės sistemų vertinimo ir jų veikimo trūkumų (žr. 2.9–2.11 dalis).

2.30.

Komisija džiaugiasi 2.1 lentelėje nurodytais patobulinimais ir dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą toliau siekti pažangos šioje srityje. Komisija šiuo metu vertina metinių veiklos ataskaitų kokybei įtakos turinčius veiksnius ir skatins imtis priemonių ataskaitų kokybei toliau gerinti.

Žr. atsakymus į 2.9, 2.10 ir 2.11 dalių pastabas.

2.31.

Komisija padarė pažangą taip valdydama metinius apibendrinimus, kad jais remiantis galima būtų gauti papildomą patikinimą ir jie sukurtų pridėtinę vertę generalinių direktorių teikiamoms deklaracijoms. Tačiau ne visos valstybės narės nuosekliai laikėsi Finansinio reglamento (žr. 2.20 ir 2.22 dalis).

2.31.

Komisija ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl visų norminių reikalavimų nesilaikymo atvejų ir pasiekė, kad, palyginti su praėjusiais metais, valstybės narės parengtų vertingesnius metinius apibendrinimus.

2.32.

Komisija gali įrodyti, kad buvo įgyvendinti beveik visi peržiūrėti vidaus kontrolės standartai (žr. 2.24 dalį), ir įgyvendino savo veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveiksmius (žr. 2.27 dalį).

2.33.

Tačiau Audito Rūmai pažymi, kad Komisija negali įrodyti, kad jos priežiūros ir kontrolės sistemų gerinimo veikla buvo veiksminga mažinant klaidų riziką kai kuriose biudžeto srityse (žr. 1.33 dalį).

2.33.

Komisija taip pat nurodo savo atsakymus į 2.17 ir 2.25 dalių pastabas.

2.34.

Į priežiūros ir kontrolės sistemų gerinimą būtina žiūrėti kaip į nuolatinį procesą, kuris pasižymi tuo, kad prieš atitinkamas priemones pripažįstant veiksmingomis turi praeiti laiko. Todėl ankstesnės Audito Rūmų rekomendacijos lieka galioti (18).

2.34.

2.35.

Ypatingą ir didesnį dėmesį būtina skirti visų pirma toms išlaidų sritims, kuriose Audito Rūmai toliau konstatuoja esant didelį klaidų lygį. Dėl to yra būtina:

a)

atlikti su politikos sričių kontrolės priemonėmis susijusių sąnaudų ir naudos įvertinimą;

a)

b)

skatinti paprastinimą rengiant būsimus pasiūlymus dėl politikos;

b)

Komisija nurodo pačių Audito Rūmų išvadą, pateiktą 1.39 dalyje, kad gali atsirasti sankirta tarp supaprastinimo ir užtikrinimo, kad pagalba būtų pasiekta politikos tikslų. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad norint užtikrinti kryptingų politikos tikslų įgyvendinimą, kartais būtinos sudėtingos taisyklės.

Kalbant apie sanglaudos politiką, 2009 m. gegužės mėn. buvo pakeisti reglamentai dėl fondų, kad nustatytus dydžius, vienkartines išmokas, normines vienetų sąnaudų skales būtų galima naudoti jau 2007–2013 metų programoms. Komisija aktyviai ragino valstybes nares taikyti šias supaprastintas sąnaudų galimybes. 2009 m. liepos mėn. Komisija pateikė papildomus pasiūlymus dėl 2007–2013 m. reguliavimo sistemos.

c)

toliau tobulinti finansinių pataisymų, išėmimų arba susigrąžinimų mechanizmą, leidžiantį ištaisyti padarytas klaidas, ir vykdyti būtinus veiksmus, skirtus tam, kad šis poveikis galėtų būti įrodytas praktikoje.

c)

Tikimasi, jog 2009 m. mokslinių tyrimų srityje pasikartojančios klaidos bus taisomos greičiau.

2.36.

Politikos srityse, kuriose valstybėms narėms nustatyti teisiniai reikalavimai kasmet teikti informaciją, Komisija turėtų užtikrinti, kad ja remiantis būtų gaunama kuo didesnė nauda. Pavyzdžiui, metinių apibendrinimų ir ex ante deklaracijų atveju. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas savanoriškoms valstybių narių arba aukščiausiųjų audito institucijų iniciatyvoms (teikiant nacionalines deklaracijas), leidžiančioms gauti papildomų įžvalgų visais klausimais, kurie galėtų būti svarbūs užtikrinant ES biudžeto išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą.

2.36.

3.1.

Šiame skyriuje nagrinėjami klausimai, susiję su ES bendrojo biudžeto vykdymu 2008 metais. Skyrius visų pirma skiriamas biudžeto įvykdymo lygiui, ES programų įgyvendinimui, visų pirma ES sanglaudos politikos išlaidoms, taisomiesiems biudžetams ir neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų lygiui aptarti.

3.2.

Patvirtinti 2008 m. biudžetiniai asignavimai (patvirtintas biudžetas ir taisomieji biudžetai) kartu su 2007 m. perkėlimais iš viso sudarė 132,3 milijardo eurų įsipareigojimų ir 117 milijardų eurų mokėjimų, t. y. atitinkamai buvo 4,7 % ir 1,7 % didesni nei 2007 m. galutiniame biudžete (1). Bendri metiniai biudžetiniai įsipareigojimų asignavimai buvo 2,2 milijardo eurų mažesni nei finansinės programos riba, o mokėjimų asignavimai – ir toliau 14,0 milijardo eurų mažesni nei ši riba (žr. I priedo III ir IV diagramas ).

3.3

Dėl patvirtintų 10 taisomųjų biudžetų finansiniais metais asignavimai įsipareigojimams iš viso padidėjo 1,4 milijardo eurų, o asignavimai mokėjimams sumažėjo 4,6 milijardo eurų. Sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnės, nei tikėtasi išlaidos sanglaudos politikos (4,5 milijardo eurų) bei išorės santykių (0,3 milijardo eurų) srityse. Toks asignavimų mokėjimams sumažėjimas pasitelkus taisomuosius biudžetus atspindi gerą biudžeto valdymą, nes taip tinkamiau atsižvelgiama į pokyčius bei sumažėja biudžeto perteklius (2)(visų pirma sudarant sąlygas valstybėms narėms anksčiau sugrąžinti nuosavus išteklius).

3.4.

Komisija rengia dokumentus, kuriuose, be kita ko, nurodoma ši informacija apie Europos Bendrijų biudžeto vykdymą (3):

3.5.

2000–2006 m. struktūrinių fondų programų atveju 2008 m. mokėjimų asignavimų įvykdymas buvo žymiai didesnis nei buvo numatyta. Vietoj numatytų 16,3 milijardo eurų, mokėjimai sudarė 24,0 milijardo eurų. Numatytoji suma buvo pagrįsta prielaida, kad 2008 m. mokėjimų prašymų skaičius sumažės, kadangi pagal „n+2“ taisyklę (6)nustatytas terminas nebuvo taikomas ir nuo 2006 m. nebuvo pasirašyta jokia įsipareigojimų sutartis. Tačiau numatytojo sumažėjimo nebuvo.

3.6.

Valstybės narės neskubėjo Komisijos patvirtinimui teikti atitikties įvertinimus, kurie yra būtina išmokų pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas sąlyga (žr. 6.26 dalį). Todėl mokėjimų asignavimų įvykdymas buvo žymiai mažesnis nei numatyta (12,6 milijardo eurų). Beveik visus 2008 m. mokėjimus nauju programavimo laikotarpiu sudarė pradiniai avansai.

3.6.

Kai kuriais atvejais valstybės narės nepateikė tarpinių mokėjimų prašymų, net kai atitikties įvertinimo dokumentai jau buvo patvirtinti. Iš to matyti, kad daugelis programų įgyvendinamos lėtai.

3.7.

2008 m. lapkričio 26 d. Komisija nustatė Europos ekonomikos atkūrimo plano, kuriuo Europa siekia bendrai reaguoti į esamą finansinę ir ekonominę krizę, struktūrą (7).

3.8.

Siekiant, kad ES prisidėtų prie šios paskatos, plane pasiūlyta paspartinti struktūrinių fondų mokėjimus. Buvo siūloma supaprastinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo paramos skyrimo kriterijus, nuo 2009 m. pradžios perprogramuoti išlaidas ir paspartinti avansų mokėjimą. Tokiu būdu valstybės narės galėjo greičiau iš Europos socalinio fondo gauti iki 1,8 milijardo eurų siekiančią avansų sumą, skirtą patobulinti aktyvią darbo rinkos politiką, perorientuoti paramą labiausiai pažeidžiamiems gyventojams ir sustiprintų priemones, kuriomis siekiama pagerinti įgūdžius. Taip pat buvo numatyta greičiau panaudoti papildomą 4,5 milijardo eurų ERPF sanglaudai skirtų avansų sumą. Siekiant patobulinti energetikos tinklų sujungimą ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, Komisija 2009 ir 2010 m. ketina skirti papildomą 5,00 milijardų eurų sumą. Šį paketą sudaro 3,98 milijardo eurų investicijoms į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą, jūrų vėjo jėgainių projektus ir energetikos tinklų sujungimą, 1,02 millijardo eurų didelės spartos interneto plėtrai ir modernizavimui kaimo bendruomenėse bei atsakui į naujus iššūkius agrarinės aplinkosaugos srityje. Europos ekonomikos atkūrimo plano poveikis biudžetui bus juntamas tik nuo 2009 m.

3.9.

Neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai (t. y. nepanaudoti įsipareigojimai, perkelti būsimų išlaidų finansavimui), kurie yra daugiausiai susiję su daugiametėmis programomis, išaugo 16,4 milijardo eurų (11,8 %) ir pasiekė 155,0 milijardo eurų. Vien tik diferencijuotais asignavimais (8)finansuojamose politikos srityse neįvykdytų įsipareigojimų suma sudarė 153,8 milijardo eurų, kas prilygsta 1,8 metų įsipareigojimams arba 2,3 metų mokėjimams pagal 2008 m. biudžeto įvykdymo lygį atitinkamose politikos srityse. Tačiau beveik 80 % neįvykdytų įsipareigojimų yra iš 2007 ir 2008 m. ir jie susiję su 2007–2013 m. finansine programa. Susikaupusių neįvykdytų įsipareigojimų struktūra atspindi pastangų atlikti mokėjimus iki šie įsipareigojimai bus panaikinti pagal struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo srityje taikomą automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklę („n+2“ taisyklė/„n+3“ taisyklė), poveikį.

3.9.

3.10.

Neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai yra tiesioginė diferencijuotų išlaidų pasekmė, kai išlaidų programos vykdomos kelerius metus iš eilės, o įsipareigojimai prisiimami kelerius metus anksčiau, nei atliekami atitinkami mokėjimai. Kadangi įsipareigojimai įvykdomi atliekant mokėjimus, įsipareigojimams žymiai viršijant mokėjimus neįvykdytų įsipareigojimų suma nuolat kaupiasi ir tokia situacija kartojasi kiekvienais metais.

3.11.

Didžioji neįvykdytų įsipareigojimų dalis yra susijusi su sanglaudos sritimi (žr. 3.1 diagramą ). Šioje srityje neįvykdytų įsipareigojimų suma siekė 103 milijardus eurų (9)(apie 66 % visos sumos), kuri yra lygi 2,2 metų įsipareigojimams arba 2,9 metų mokėjimams pagal 2008 m. biudžeto įvykdymo lygį. Didžioji neįvykdytų įsipareigojimų dalis šioje srityje (73,8 milijardo eurų) yra susijusi su dabartiniu 2007–2013 m. laikotarpiu. Neįvykdyti 2000–2006 m. finansinės programos įsipareigojimai sudaro 29,3 milijardo eurų.

3.11.

3.12.

Apie 13,4 % visų neįvykdytų įsipareigojimų (20,9 milijardo eurų) yra su Sanglaudos fondu susiję įsipareigojimai, nepriklausomai nuo to, kad jie sudaro tik apie 6,2 % visų patvirtintų įsipareigojimų asignavimų 2008 m. Lyginant su 2007 m. jie padidėjo 2,8 milijardo eurų arba maždaug 15,5 %. Aukštas neįvykdytų biudžetinių Sanglaudos fondo įsipareigojimų lygis prilygsta 1,4 metų įsipareigojimams arba 4,9 metų mokėjimams pagal 2008 m. biudžeto įvykdymo lygį.

3.12.

Be to, priešingai nei kitų struktūrinių fondų atveju, 2000–2006 m. laikotarpiu Sanglaudos fondo projektams netaikomas automatinis įsipareigojimų panaikinimas.

2007–2013 m. laikotarpiu Sanglaudos fondas programuojamas kartu su ERPF ir abiems fondams taikomos automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės. Dėl to ateityje sumažės Sanglaudos fondo neįvykdytų įsipareigojimų.

3.13.

Biudžeto įvykdymo lygis 2008 m. išliko aukštas. Sanglaudos politikos srityje pradiniai mokėjimų asignavimai taisomaisiais biudžetais sumažėjo 4,5 milijardo eurų dėl vėlavimų įgyvendinant naujas 2007–2013 m. programas.

3.13.

3.14.

Valstybės narės pagerino savo išlaidų prognozes struktūrinių fondų srityje, sumažindamos pervertinimo lygį.

3.14.

3.15.

Diferencijuotų išlaidų neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai išlieka labai aukšto lygio, kuris viršija visus 2008 m. biudžetinių įsipareigojimų asignavimus. Vis dėlto didžiąją neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų dalį šiuo metu sudaro 2007 ir 2008 m. įsipareigojimai. Taigi jie yra susiję su dabartine finansine programa. Audito Rūmai rekomenduoja, kad Komisija ragintų valstybes nares kiek įmanoma greičiau pateikti likusius valdymo kontrolės sistemų atitikties įvertinimų dokumentus, kad jie būtų pakankamos kokybės ir kad būtų galima išvengti kitų su tarpiniais mokėjimais susijusių vėlavimų ir naujo neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų padidėjimo.

3.15.

2008 ir 2009 m. Komisija ėmėsi veiksmų atitikties įvertinimo procedūrai pagerinti – siuntė priminimo raštus, palaikė ryšius ir rengė susitikimus su valstybėmis narėmis. Taikant reguliavimo nuostatas, susijusias su išankstinio finansavimo kompensavimu, jei per 24 mėnesius nebus pateikta mokėjimo paraiška, ir taikant automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklę, valstybėms narėms taip pat bus daromas spaudimas. Taip pat žr. atsakymą į 3.6 dalies pastabas.

2009 m. birželio 30 d. bendras gautų ir patvirtintų ataskaitų skaičius atitinkamai sudaro 93 % ir 58 % 2007–2013 m. asignavimų.

4.1.

Šiame skyriuje pateikiamas Audito Rūmų specialusis pajamų vertinimas. Europos Sąjungos biudžeto pajamas sudaro nuosavi ištekliai ir kitos pajamos. Kaip parodyta 4.1 lentelėje , nuosavi ištekliai yra pagrindinis biudžeto išlaidų finansavimo šaltinis (89,4 %).

4.2.

2009 m. sausio 26 d. Taryba patvirtino iš dalies pakeistas taisykles (1), įgyvendinančias naująjį sprendimą dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (2007/436/EB, Euratomas) (2), kuris 2009 m. kovo 1 d. atgaline data įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d. Kadangi 2008 m. pabaigoje ratifikavimo procedūra dar nebuvo baigta, būtini 2007 m. ir 2008 m. valstybių narių PVM ir BNPj pagrįstų įnašų perskaičiavimai buvo atlikti 2009 metais.

4.3.

Audito Rūmai sudarė 60 susigrąžinimo pavedimų, paimtų iš Komisijos visų pajamų gavimo įrašų, reprezentatyvią statistinę imtį ir išnagrinėjo operacijų tvarkingumą Komisijos lygmeniu (žr. 4.1 priedą ). Auditas apėmė tolesnius veiksmus dėl tam tikrų anksčiau nustatytų faktų (žr. 4.2 priedą ). Papildomas Audito Rūmų atliktas audito darbas apibūdintas 4.4–4.8 dalyse.

4.4.

Audito Rūmų atliekamas finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų auditas negali apimti importo, kuris nebuvo deklaruotas ar kuriam nebuvo taikyta muitinės priežiūra.

4.5.

Audito Rūmai atliko priežiūros ir kontrolės sistemų trijose valstybėse narėse (3)įvertinimą ir patikrino jų tradicinių nuosavų išteklių apskaitos sistemas. Kiekvienoje iš šių trijų valstybių narių auditoriai tikrino atsitiktinę 30 importo deklaracijų imtį.

4.6.

Audito Rūmai įvertino Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemas, įskaitant pastarosios valstybėse narėse atliktus patikrinimus. Jie išnagrinėjo tradicinių nuosavų išteklių sąskaitas ir išanalizavo mokesčių srautą, siekdami gauti pagrįstą patikinimą, kad sumos buvo registruojamos išsamiai ir teisingai. Taip pat buvo vertinamas ACOR (4)priežiūros vaidmuo.

4.7.

PVM ir BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai – tai lėšos, gaunamos taikant vienodus tarifus valstybių narių abstrakčiai suderintoms PVM apskaičiavimo bazėms arba valstybių narių BNPj, apskaičiuotoms pagal Bendrijos nustatytas taisykles. Šios dvi nuosavų išteklių rūšys yra pagrįstos makroekonomine statistika, kurios atspindimi duomenys negali būti audituojami tiesiogiai. Dėl šios priežasties audito išeities taškas pasirinktas tada, kai Komisija gauna valstybių narių parengtus visuminius makroekonominius duomenis. Tuomet buvo įvertintos Komisijos sistemos, skirtos apdoroti duomenis prieš juos įtraukiant į galutines finansines ataskaitas. Taigi audito metu buvo nagrinėjamas metinio biudžeto sudarymas bei valstybių narių įnašų teisingumas.

4.8.

Audito metu taip pat buvo vertinamos Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemos, skirtos suteikti patikinimą, kad šie ištekliai yra teisingai apskaičiuoti ir surinkti, bei ACOR ir BNP (5)komitetų vaidmenys. Be to, Audito Rūmai išnagrinėjo keturių valstybių narių nacionalinių statistikos institutų (NSI) su nacionalinių sąskaitų rengimu susijusias priežiūros ir kontrolės sistemas (6).

4.9.

BNPj pagrįsti ištekliai naudojami biudžetui subalansuoti. Bet koks konkrečios valstybės narės tikrųjų BNPj sumažinimas – nors jis ir nepaveikia visos BNPj pagrįstos nuosavų išteklių sumos – reiškia, kad iki tol, kol problema yra nustatoma ir klaida ištaisoma, padidėja kitų valstybių narių įmokos.

4.10.

Tradicinius nuosavus išteklius nustato ir surenka valstybės narės. Trys ketvirtadaliai šių sumų sumokami Bendrijai, o likęs ketvirtadalis paliekamas surinkimo išlaidoms padengti. Kiekviena valstybė narė siunčia Komisijai nustatytų mokesčių mėnesio išrašą (su „A“ sąskaita susijusį išrašą) ir tų nustatytų mokesčių, kurie nėra į jį įtraukti, ketvirčio išrašą („B“ sąskaita) (7).

4.11.

Audito Rūmai nustatė, kad apskritai valstybių narių Komisijai siunčiamuose išrašuose reikšmingų klaidų nebuvo.

4.12.

Audito Rūmai audito metu nustatė, kad valstybių narių įnašų apskaičiavimuose ir jų mokėjimuose nebuvo reikšmingų klaidų.

4.13.

Audito Rūmų atlikti auditai vietose patvirtino, kad apskritai audituotos muitinių ir tradicinių nuosavų išteklių apskaitos priežiūros ir kontrolės sistemos veikė gerai.

4.14.

Tačiau kaip ir ankstesniais metais, Audito Rūmų auditas išryškino į B sąskaitas įtrauktoms sumoms įtakos turinčias problemas, kurios nors ir nebuvo tiek reikšmingos, kad paveiktų bendrą išvadą, turėtų būti ištaisytos:

4.14.

—

mokesčių nustatymo ir susigrąžinimo vėlavimo atvejai, nors muitinės pareigūnams (8)jau buvo žinomos mokėtinos sumos ir skolininkų tapatybė;

—

—

nacionalinių instrukcijų (9), skirtų apskaičiuoti skolų, kurių nesitikima išieškoti, sumoms, trūkumas.

—

4.15.

Be to, ankstesnėje metinėje ataskaitoje (10)Audito Rūmai pažymėjo, kad importo fizinių patikrų dažnis buvo labai mažas. Atsakydama Komisija teigė, kad šį trūkumą kompensuoja vėlesnės „auditais pagrįstos patikros“. Tačiau Audito Rūmai kritikavo tokių auditų, pagrįstų po muitinio įforminimo atliekamomis patikromis, dažnį keliose valstybėse narėse (11).

4.15.

2009 m. Komisija bendru patikrinimų objektu pasirinko valstybių narių tradicinių nuosavųjų išteklių kontrolės strategijas. Atlikdama šiuos patikrinimus, Komisija nagrinėja nustatytą kontrolės strategiją, rizikos analizės naudojimą rengiant kontrolės programas, kontrolės programų įgyvendinimą ir po muitinio įforminimo atliekamų patikrų kokybę.

4.16.

2008 m. vienos šių valstybių narių Aukščiausioji audito institucija (AAI) paskelbė ataskaitą (12), kurioje buvo pateikti faktai, panašūs į Audito Rūmų nustatytus faktus ir kurioje buvo kritikuojama tos valstybės narės apmuitinamo importo kontrolės sistema. Konkrečiai joje buvo pabrėžta, kad:

4.16.

Komisija palankiai vertina nacionalinių audito tarnybų veiksmus, visų pirma tradicinių nuosavųjų išteklių srityje. Atlikdama patikrinimus Komisija, kai tai įmanoma, susipažįsta su nacionalinio audito ataskaitomis siekdama užbaigti savo vertinimą.

—

nors muitinė tinkamai dirbo sudarydama prekybai palankias sąlygas, ji turi plėtoti reikiamą su jos vykdomomis dokumentų patikromis susijusią patirtį ir išteklius;

—

mažėja auditų, pagrįstų po muitinio įforminimo atliekamomis patikromis, skaičius, o jų kokybė nepaisant didėjančio jų metu aptinkamų klaidų skaičiaus yra nevienoda;

—

nustatytas poreikis apibrėžti šių auditų dažnio ir kokybės tikslus bei standartus siekiant užtikrinti fiskalinės kontrolės ir režimo vientisumą.

4.17

Išlygomis Komisija naudojasi kaip priemone, leidžiančia ištaisyti abejones keliančius duomenis valstybių narių teikiamose PVM apyskaitose pasibaigus Bendrijos teisės aktais nustatytam ketverių metų terminui. 2008 m. buvo suformuluota 41 išlyga, o 15 išlygų panaikinta, tokiu būdu metų pabaigoje esamų išlygų skaičius padidėjo iki 163 (žr. 4.2 lentelę ). Iš jų 34 išlygos buvo suformuluotos iki 2000 m. Nė viena iš 15 išlygų, panaikintų 2008 m., nebuvo susijusi su 1989, 1993 ir 1995 metais, t. y. seniausiais metais, kada išlygos buvo suformuluotos. Komisija vis dar neturi veiksmingų priemonių, užtikrinančių, kad valstybės narės teiktų tinkamą savalaikę informaciją, leidžiančią jai panaikinti galiojančias PVM pagrįstų nuosavų išteklių išlygas.

4.17.

4.18.

DG TAXUD yra atsakingas už PVM direktyvų teisingo taikymo užtikrinimą ir turėtų prižiūrėti, kaip jos perkeliamos į nacionalinę teisę, bei tikrinti valstybių narių įdiegtų nacionalinių įgyvendinimo priemonių atitiktį. 2008 m. įsigaliojo dvi PVM direktyvos (13), tačiau DG TAXUD neprižiūrėjo visų su šiomis dvejomis direktyvomis susijusių nacionalinių perkėlimo priemonių. Neteisingas arba neišsamus perkėlimas gali turėti įtakos surinktai PVM sumai bei sumokėtai nuosavų išteklių sumai. Tai taip pat gali iškreipti bendrosios rinkos veikimą.

4.18.

Atsižvelgiant į dvi PVM direktyvas, kurios įsigaliojo 2008 m., pirmoje (14)valstybėms narėms suteikiama galimybė, o ne nustatoma pareiga, priimti nacionalines nuostatas nukrypstant nuo įprastų taisyklių, nustatytų VAT direktyvoje, siekiant spręsti mokestinio sukčiavimo ar mokesčių vengimo klausimus. Apie šias priemones turi būti pranešta PVM komitetui ir, jei jos bus priimtos, darys teigiamą įtaką PVM nuosaviesiems ištekliams. Antrojoje direktyvoje (15)nenustatyta reikšmingų galiojančių teisės aktų pakeitimų, jos pagrindiniai pakeitimai išsamiai išdėstyti 412 straipsnyje, o suinteresuotosios valstybės narės jų atitinkamai laikėsi.

4.19.

Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė nevykdo savo pareigų pagal PVM direktyvą, ji gali perduoti šį reikalą svarstyti Teisingumo Teismui (16). 2008 m. buvo trys tokios bylos (17); vienos iš jų atveju bylą išnagrinėjus galėjo būti sumažinta PVM pagrįstų nuosavų išteklių suma. Šiuo atveju nuo bylos įregistravimo bendrame galimų pažeidimų registre iki tol, kol Komisija 2008 m. išsiuntė raštą, kad byla perduota Teisingumo Teismui, praėjo daugiau kaip ketveri metai, o nuo šio skundo įregistravimo iki oficialaus įspėjimo rašto išsiuntimo praėjo daugiau kaip 20 mėnesių (18).

4.19.

Valstybių narių teisinės aplinkybės dažnai detalios ir sudėtingos, jas reikia išsamiai išanalizuoti. Komisija skiria ypatingą dėmesį bylų dėl netiesioginio apmokestinimo teisės aktų aiškinimo rengimui.

Be to, pernai Komisija pakeitė procedūras, kad padažnintų sprendimų priėmimą, siekdama sumažinti vėlavimą, kai valstybės narės pranešimai būdavo gaunami jau rengiantis atlikti kitą procedūrinį veiksmą, suteikiant galimybę tęsti bylą iš karto, kai tik išanalizuojama nauja informacija. Kai nustatomas galimas poveikis nuosaviesiems ištekliams, Komisija imasi atitinkamų priemonių taikydama išlygas.

4.20.

Savo šeštąją ataskaitą pagal minėtą 12 straipsnį (19)Komisija pateikė 2008 m. lapkričio mėn. nepaisant to, kad ji turėjo būti pateikta 2007 m. pabaigoje. Pagrindinis šios ataskaitos tikslas – sudaryti sąlygas Komisijai, kartu su suinteresuotąja valstybe nare, aptarti galimybę atlikti patobulinimus siekiant pagerinti apmokestinamų asmenų registravimo, PVM nustatymo ir surinkimo procedūrų bei PVM kontrolės sistemų efektyvumą.

4.20.

4.21.

Šeštojoje ataskaitoje kritiškai vertinamos ankstesnės ataskaitos. Joje buvo padaryta išvada, kad biudžeto valdymo institucija neatsakė į ankstesnėse ataskaitose iškeltus klausimus ir jų nesvarstė. Komisija rado mažai įrodymų, kad pagal rekomendacijas valstybėse narėse buvo padaryti kokie nors tiesioginiai pakeitimai, ar išvis jų neaptiko. Surinktas PVM yra vertinimo nustatant, kokią PVM pagrįstų nuosavų išteklių sumą turi mokėti valstybės narės, atskaitos taškas.

4.22.

2008 m. valstybėms narėms pateikus BNPj duomenis Komisijai, BNPj komitetas konstatavo, kad tinkamai atsižvelgiant į esamas išlygas (20), ES-15 valstybių narių duomenys buvo tinkami naudoti apskaičiuojant nuosavus išteklius. Kadangi vis dar yra atliekama BNPj inventorių (21)analizė, BNPj komitetas negalėjo suformuluoti nuomonės apie ES-12 valstybių narių duomenis, kurie yra taisytini arba kuriems taikomos išlygos (žr. 4.25 ir 4.26 dalis).

4.23.

Audito Rūmai išnagrinėjo keturių valstybių narių pagrindines su BNPj duomenų, apie kuriuos buvo pranešta 2008 m., rinkimo procesu susijusių priežiūros ir kontrolės sistemų sudėtines dalis ir nustatė procedūrų, naudojamų šiems duomenims rengti, dokumentavimo trūkumų: statistinių duomenų kokybės patikros nebuvo sistemingai dokumentuojamos ir (arba) ne visuomet buvo atliekamas statistinių duomenų rengimo sistemų įvertinimas.

4.23.

4.24.

Audito Rūmai ir toliau laikosi nuomonės (22), kad NSI priežiūros ir kontrolės sistemų skirtumai gali sumažinti nacionalinių sąskaitų palyginamumą, patikimumą ir išsamumą.

4.24.

Komisija atsižvelgė į Audito Rūmų pastabas dėl priežiūros ir kontrolės sistemų. Visų pirma BNPj komitetas aptarė nuo 2006 m. veikusias priežiūros ir kontrolės sistemas. Į atnaujintą Komisijos BNPj inventoriaus vertinimo klausimyną (2007 m. balandžio mėn. GIAQ dokumentas GNIC/081) įtraukti konkretūs 3 ir 4 klausimai dėl priežiūros ir kontrolės sistemų apibūdinimo bei vertinimo. Peržiūrėtose BNPj inventoriaus gairėse (GNIC/053 2 peržiūra) reikia išsamiau aprašyti valstybių narių naudojamas procedūras. Komisija ir toliau skatins šalis dalytis šios srities gerąja patirtimi, visų pirma 2009 m. gruodžio mėn. organizuos seminarą.

4.25.

Kol nėra atlikta atnaujintų BNPj inventorių analizė, 2008 m. pabaigoje galiojo 2002–2004 m. laikotarpiui taikomos bendrosios išlygos (23)dėl ES-15 valstybių narių BNPj duomenų. 2008 m. birželio mėn. buvo nustatytos 2004–2006 m. laikotarpį apimančios bendrosios išlygos dėl ES-10 valstybių narių BNPj duomenų.

4.26.

2008 m. pradžioje buvo 25 galiojančios specialiosios (24)BNPj išlygos, susijusios su 1995–2001 m. laikotarpiu. 2008 m. Komisija panaikino 15 išlygų, metų gale palikdama galioti 10 (25)išlygų.

4.26.

4.27.

NSI pateiktų dokumentų patikrinimo vietoje metu Audito Rūmai nustatė, kad dviejų išlygų, kurias Komisija panaikino 2008 m., atveju nebuvo galima pasinaudoti visa BNPj pagrįstų nuosavų išteklių skaičiavimo pakeitimus patvirtinančia informacija. Vienu atveju eksperto įvertinimas, kuriuo buvo naudotasi nustatant nacionalinių sąskaitų sudėtinę dalį, nebuvo dokumentuotas, o kitu atveju Komisijai pateikti duomenys nebuvo visapusiškai pagrįsti pagrindiniais statistiniais duomenimis, tokiu būdu nebuvo galima laikytis nuoseklios audito sekos. Kaip ir 2007 m. (26), Audito Rūmai nustatė, kad Komisijai atliekant darbą, leidžiantį panaikinti išlygas, nebuvo atliktos dokumentų patikros, kuriomis būtų galima patvirtinti valstybių narių pateiktos informacijos tikslumą ją palyginant su kitais šaltiniais, bei nebuvo atliktos patikros vietoje, siekiant patvirtinti pataisytus nacionalinių sąskaitų visuminius dydžius.

4.27.

4.28.

Iki 2008 m. pabaigos Komisija buvo gavusi atnaujintus arba naujus BNPj inventorius (27)ir buvo atlikusi 16 kontrolės vizitų valstybėse narėse. Šešiais atvejais buvo atliktas tiesioginis BNPj visuminių dydžių patikrinimas. Tačiau dėl to, kad nėra patvirtintų šio kontrolės metodo įgyvendinimo vidaus gairių, pavyzdžiui, kriterijų, kuriais remiantis turi būti atrinktos ir tokiu būdu tikrinamos BNPj sudėtinės dalys, iškyla rizika, kad šiose valstybėse narėse tiesioginis tikrinimas nebuvo nuosekliai taikomas. Be to, Komisija dar nebuvo įvertinusi nacionalinių sąskaitų rengimui skirtų NSI priežiūros ir kontrolės sistemų.

4.28.

4.29.

Remdamiesi savo audito darbu, Audito Rūmai daro išvadą, kad:

2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais reikšmingų klaidų nebuvo.

4.30.

Remdamiesi savo audito darbu, Audito Rūmai daro išvadą, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra veiksmingos užtikrinant pajamų tvarkingumą (žr. 4.1 priedą ). Tačiau Audito Rūmai atkreipia dėmesį į trūkumus: nors jie ir nėra tiek reikšmingi, kad paveiktų bendrą sistemų veiksmingumą, jų atžvilgiu būtina imtis veiksmų, kaip nurodyta toliau.

4.31.

Audito Rūmų auditų metu vis dar aptinkamos su B sąskaitų naudojimu susijusios problemos, todėl jie rekomenduoja Komisijai ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti teisingą jų naudojimą ir jos vykdomą mokesčių nustatymo ir susigrąžinimo priežiūrą (4.14 dalis).

4.31.

4.32.

Atsižvelgdami į ankstesnėse metinėse ataskaitose pastebėtus kontrolės strategijos trūkumus, Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į šiuos nustatytus faktus atliekant patikrinimus valstybėse narėse. Visų pirma ji turėtų skatinti sudaryti tinkamą importo metu atliekamų fizinių patikrų ir po muitinio įforminimo atliekamų ūkinės veiklos vykdytojų auditų pusiausvyrą. Jų dažnis ir kokybė turėtų būti pakankami, kad būtų apsaugoti Bendrijos finansiniai interesai (4.15 ir 4.16 dalys).

4.32.

4.33.

Komisija vis dar neturi veiksmingų priemonių, užtikrinančių, kad valstybės narės teiktų tinkamą savalaikę informaciją, kuri jai leistų panaikinti galiojančias PVM pagrįstų nuosavų išteklių išlygas. Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai ir toliau dėti pastangas (28)siekiant kartu su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis surasti problemos sprendimo būdą, kad šios išlygos būtų kaip galima greičiau panaikintos ir būtų atlikti būtini valstybių narių PVM bazių pataisymai (4.17 dalis).

4.33.

4.34.

Dėl ataskaitos, teikiamos pagal 12 straipsnį, Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai į savo kontrolės vizitus įtraukti valstybių narių teikiamoje informacijoje esančių tvirtinimų patikimumo tikrinimą. Tokiu būdu ši ataskaita padėtų užtikrinti faktinį visos mokėtinos PVM sumos surinkimą. Surinktas PVM yra vertinimo nustatant, kokią PVM pagrįstų nuosavų išteklių sumą turi mokėti valstybės narės, atskaitos taškas (4.21 dalis). Tai tampa ypač aktualu atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudenciją byloje Nr. C-132/06 (29).

4.34.

4.35.

2008 m. Komisija panaikino 15 specialiųjų išlygų neatlikusi dokumentų patikrų, kuriomis būtų galima patvirtinti valstybių narių pateiktos informacijos tikslumą, ar kontrolės vizitų vietoje siekiant atlikti tiesioginį patikrinimą (4.27 dalis). Audito Rūmų nuomone, to ne visuomet pakanka siekiant suteikti pagrįstą patikinimą dėl pataisytų duomenų tikslumo.

4.35.

4.36.

Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai parengti ir taikyti konkrečias BNPj inventoriams tikrinti skirtas taisykles (4.28 dalis), įskaitant tiesioginio patikrinimo naudojimą ir atsižvelgiant į riziką, susijusią su nacionalinių sąskaitų rengimu, NSI priežiūros ir kontrolės sistemų įvertinimą bei ekonomiškumo principą.

4.36.

5.1.

Šiame skyriuje pristatomas Audito Rūmų specialusis įvertinimas, susijęs su žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos grupe, apimančia šias politikos sritis: 05–Žemės ūkis ir kaimo plėtra; 07–Aplinka; 11–Žuvininkystė ir jūrų reikalai; 17–Sveikata ir vartotojų apsauga. Išsami informacija apie nagrinėtas sritis, metų išlaidas ir valdymo tipą pateikta šios ataskaitos 5.1 lentelėje.

5.2.

Pagal Sutartį visa atsakomybė už ES biudžeto įgyvendinimą tenka Komisijai. Beveik visos žemės ūkio ir kaimo plėtros išlaidų operacijos yra atliekamos taikant pasidalijamąjį valdymą, kai įgyvendinimo užduotys pavedamos valstybėms narėms. Biudžeto asignavimus panaudojant kitose srityse – išskyrus Europos žuvininkystės fondą, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas pagal daugiametes programas, – taikomas tiesioginis Komisijos valdymas.

5.3.

Didžioji dalis bendrosios žemės ūkio politikos išlaidų yra finansuojamos iš Bendrijos biudžeto per du fondus (1): iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) finansuojamos rinkos priemonės ir tiesioginė pagalba, o iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) – kaimo plėtros programos.

5.4.

Pagrindinės iš EŽŪGF finansuojamos priemonės yra šios:

5.5.

ES tiesioginę pagalbą gali gauti tik ūkininkai. Ūkininkas yra apibrėžiamas kaip žemės ūkio veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo. Žemės ūkio veikla yra apibrėžiama kaip žemės ūkio produktų gamyba, auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą ir ūkinių gyvūnų laikymą arba geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės (GAAB) palaikymą.

5.6.

ES teisės aktuose numatyta, kad valstybės narės apsibrėžia minimalius GAAB reikalavimus, remdamosi ES teisės aktuose nustatytu teisiniu pagrindu. ES teisės aktuose nustatytuose pievų standartuose reikalaujama laikytis minimalus gyvulių tankumo ir (arba) atitinkamų režimų, kad būtų užtikrintas minimalus priežiūros lygis ir būtų išvengta buveinių būklės blogėjimo.

5.6.

5.7.

Reikalavimas užtikrinti gerą agrarinę ir aplinkosauginę žemės būklę yra nustatytas atsižvelgiant į kompleksinį paramos susiejimą, kuris taikomas tiek BIS, tiek BIPS atveju. Jei GAAB reikalavimų nesilaikoma, tiesioginė pagalba yra sumažinama arba panaikinama pagal kompleksinį paramos susiejimą (7).

5.8.

Europos žemės ūkio plėtros fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuoja kaimo plėtros išlaidas, kurios apima daugelį priemonių, tokių kaip agrarinės aplinkosaugos schemos, kompensacijos už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, investicijos į ūkius ir į kaimo vietovių infrastruktūrą (10 527 milijonai eurų).

5.9.

Aplinkos, žuvininkystės ir jūrų reikalų, taip pat sveikatos ir vartotojų apsaugos sritis Komisija valdo naudodama specialias kontrolės sistemas. Jos yra susijusios su visuomenės sveikatos, aplinkos, gyvūnų gerovės, vartotojų apsaugos priemonėmis, taip pat su tarptautiniais žuvininkystės susitarimais ir Europos žuvininkystės fondu (1 658 milijonai eurų).

5.10.

Siekdami gauti pagrįstą patikinimą, kad Europos Sąjungos finansinėse ataskaitose atspindėtos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos, Audito Rūmai testavo iš 204 atsitiktinai atrinktų operacijų sudarytą vieną reprezentatyvią statistinę imtį, apimančią visas šiame skyriuje aptariamas išlaidas (žr. 5.1 dalį) ir įvertino priežiūros ir kontrolės sistemas. Audito Rūmų DAS audito apimtis ir metodika apibūdinta 1 skyriuje.

5.11.

Audito Rūmai ištyrė EŽŪGF paraiškoms taikomų priežiūros ir kontrolės sistemų patikimumą atrinktose mokėjimo agentūrose keturiose valstybėse narėse, taikančiose Bendros išmokos už plotą schemą (BIPS): Bulgarijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, ir keturiose valstybėse narėse, taikančiose Bendros išmokos schemą (BIS): Belgijoje (Valonijos regione), Ispanijoje (Katalonijoje), Slovėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje). Reikia pažymėti, kad Bulgarijai ir Rumunijai 2008 m. buvo pirmieji pilni žemės ūkio srities paraiškų teikimo metai. Kaimo plėtros išlaidų priežiūros ir kontrolės sistemas Audito Rūmai testavo Čekijos Respublikoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje. Audito Rūmai taip pat auditavo Europos žuvininkystės fondo priežiūros ir kontrolės sistemas.

5.12.

Be to, Audito Rūmai išnagrinėjo 62 sertifikuojančių įstaigų parengtus sertifikatus ir ataskaitas, susijusius su 57 mokėjimo agentūromis (8). Dar aštuonių kvalifikuotus sertifikatus turinčių mokėjimo agentūrų atveju buvo patikrintas kvalifikacijos pagrindimas.

5.13.

[Remdamiesi savo audito rezultatais, Audito Rūmai daro išvadą, kad per 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visoje šioje politikos grupėje įvykdytuose mokėjimuose įvertintas bendras klaidų lygis buvo šiek tiek mažesnis nei 2 % reikšmingumo lygis. Kaimo plėtros išlaidas vis dar veikia didesnis klaidų lygis nei EŽŪGF, nors įvertintas jų klaidų lygis yra mažesnis nei ankstesniais metais.]

5.13.

5.14.

Iš 204 patikrintų operacijų 66 (32 %) buvo paveiktos klaidų, iš kurių 45 (48 %) buvo kiekybiškai įvertinamos ir susijusios su tinkamumu finansuoti ir tikslumu. Imtimi grįsto operacijų testavimo rezultatai pateikti 5.1 priede . Audito Rūmų taikoma klaidų klasifikacija paaiškinta 1 skyriuje. Toliau pateikti įvairių aptiktų klaidų tipų pavyzdžiai.

5.15.

Žemės ūkio generalinio direktoriaus metinėje veiklos ataskaitoje pateiktos išlygos dėl išlaidų pagal SAPARD programą Bulgarijoje ir Rumunijoje ir dėl kaimo plėtros priemonių pagal 2 kryptį (aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas) (9). Jūrų reikalų ir žuvininkystės ir generalinio direktoriaus (DG MARE) metinėje veiklos ataskaitoje taip pat pateikiama išlyga dėl bendrosios žuvininkystės politikos išlaidų (10).

5.16.

Iš 151 patikrintų EŽŪGF operacijų 42 (28 %) buvo paveiktos klaidų, iš kurių 30 (54 %) buvo kiekybiškai įvertinamos. Iš 42 patikrintų EŽŪFKP operacijų 17 (40 %) buvo paveiktos klaidų, iš kurių 11 (55 %] buvo kiekybiškai įvertinamos. Tačiau finansiniu požiūriu šios klaidos yra santykinai mažos.

5.17.

Audituodami EŽŪGF Audito Rūmai aptiko tinkamumo finansuoti  (11)klaidų: BIPS išmokas ūkininko apibrėžties neatitinkantys naudos gavėjai, nevykdę jokios žemės ūkio veiklos ir neužtikrinę savo žemės GAAB (žr. 5.46 dalį).

5.17.

5.18.

Audituodami EŽŪFKP išlaidų tinkamumą finansuoti, Audito Rūmai atskleidė atvejus, kai nebuvo laikytasi agrarinės aplinkosaugos ir miškininkystės priemonėms taikomų specialių sąlygų, ir kai pagal agrarinės aplinkosaugos priemones buvo deklaruoti reikalavimų neatitinkantys plotai.

5.18.

5.19.

Didžioji dalis EŽŪGF srityje Audito Rūmų aptiktų tikslumo klaidų  (12)yra susijusios su remtinų plotų perdeklaravimais ir atitinkamais permokėjimais.

5.20.

Audituodami EŽŪFKP išlaidų tikslumą, Audito Rūmai aptiko klaidų apskaičiuojant finansuoti tinkamas išlaidas ir mokėtinas sumas; remtino ploto perdeklaravimų ir Bendrijos taisyklėse numatytos minimalios sumos už hektarą nesilaikymo atvejų.

5.20.