7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/2

Paskirti teisėjai į kolegijas

2009/C 267/06

Per 2009 m. spalio 8 ir 9 d. susirinkimus Teisingumo Teismas nusprendė teisėjus paskirti į kolegijas taip:

Pirmoji kolegija

pirmininkas A. Tizzano,

teisėjai A. E. Borg Barthet, M. Ilešič, E. Levits, J.-J. Kasel, M. Safjan ir M. Berger;

Antroji kolegija

pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues,

teisėjai A. Rosas, U. Lõhmus, A. Ó Caoimh, P. Lindh ir A. Arabadjiev;

Trečioji kolegija

pirmininkas K. Lenaerts,

teisėjai R. Silva de Lapuerta, E. Juhász, G. Arestis, J. Malenovský , T. von Danwitz ir D. Švaby;

Ketvirtoji kolegija

pirmininkas J. C. Bonichot,

teisėjai C. W. A. Timmermans, K. Schiemann, P. Kūris, L. Bay Larsen ir C. Toader;

Penktoji kolegija

pirmininkas E. Levits,

teisėjai A. E. Borg Barthet, M. Ilešič, J.-J. Kasel, M. Safjan ir M. Berger;

Šeštoji kolegija

pirmininkė P. Lindh,

teisėjai A. Rosas, U. Lõhmus, A. Ó Caoimh ir A. Arabadjiev;

Septintoji kolegija

pirmininkė R. Silva de Lapuerta,

teisėjai E. Juhász, G. Arestis, J. Malenovský, T. von Danwitz ir D. Šváby;

Aštuntoji kolegija

pirmininkė C. Toader,

teisėjai C. W. A. Timmermans, K. Schiemann, P. Kūris ir L. Bay Larsen.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/3

Bylą sprendžiančio teismo sudėtims sudaryti skirti sąrašai

2009/C 267/07

Per 2009 m. spalio 8 d. susirinkimą Teisingumo Teismas sudarė tokį Procedūros reglamento 11b straipsnio 2 dalyje nurodytą teisėjų sąrašą didžiosios kolegijos sudėčiai sudaryti:

—	C. W. A. Timmermans,

—	M. Berger,

—

A. Rosas,

—

D. Šváby,

—	R. Silva de Lapuerta,

—	M. Safjan,

—	K. Schiemann,

—	J.-J. Kasel,

—

P. Kūris,

—	C. Toader,

—	E. Juhász,

—	A. Arabadjiev,

—	G. Krestis,

—	T. von Danwitz,

—	A. E. Borg Barthet,

—

P. Lindh,

—	M. Ilešič,

—	L. Bay Larsen,

—	J. Malenovský,

—	A. Ó Caoimh,

—	U. Lõhmus,

—	E. Levits.

Per 2009 m. spalio 8 d. susirinkimą Teisingumo Teismas sudarė tokį Procedūros reglamento 11c straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą teisėjų sąrašą penkių teisėjų sudėtimi posėdžiaujančioms kolegijoms sudaryti:

I–oji kolegija

A. E. Borg Barthet,

M. Berger,

M. Ilešič,

M. Safjan,

E. Levits,

J.-J. Kasel;

II–oji kolegija

A. Rosas,

A. Arabadjiev,

U. Lõhmus,

P. Lindh,

A. Ó Caoimh;

III–ioji kolegija

R. Silva de Lapuerta,

D. Šváby,

E. Juhász,

T. von Danwitz,

G. Krestis,

J. Malenovský;

IV–oji kolegija

C. W. A. Timmermans,

C. Toader,

K. Schiemann,

L. Bay Larsen,

P. Kūris.

Per 2009 m. spalio 9 d. susirinkimą Teisingumo Teismas sudarė tokį Procedūros reglamento 11c straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nurodytą teisėjų sąrašą trijų teisėjų sudėtimi posėdžiaujančioms kolegijoms sudaryti:

V–oji kolegija

A. E. Borg Barthet,

M. Ilešič,

J.-J. Kasel,

M. Safjan,

M. Berger;

VI–oji kolegija

A. Rosas,

U. Lõhmus,

A. Ó Caoimh,

A. Arabadjiev;

VII–oji kolegija

E. Juhász,

G. Arestis,

J. Malenovský,

T. von Danwitz,

D. Šváby;

VIII–oji kolegija

C. W. A. Timmermans,

K. Schiemann,

P. Kūris,

L. Bay Larsen.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/6

Teisėjų paskyrimas į kolegijas

2009/C 267/12

H. Kanninen ir J. Schwarcz pradėjus eiti teisėjų pareigas ir išrinkus I. Wiszniewska-Białecka pirmosios kolegijos pirmininke, 2009 m. spalio 7 d. Pirmosios instancijos teismo plenariniame susirinkime buvo nuspręsta pakeisti 2007 m. rugsėjo 25 d., 2008 m. liepos 8 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. Plenarinio susirinkimo sprendimus dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas.

Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. teisėjai į kolegijas paskirti taip:

pirmoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė I. Wiszniewska-Białecka, teisėjai F. Dehousse, K. Jürimäe, S. Soldevila Fragoso ir H. Kanninen;

pirmoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė I. Wiszniewska-Białecka,

teisėjas F. Dehousse,

teisėjas H. Kanninen;

antroji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai F. Dehousse, K. Jürimäe, S. Soldevila Fragoso ir H. Kanninen;

antroji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė I. Pelikánová,

teisėja K. Jürimäe,

teisėjas S. Soldevila Fragoso;

trečioji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas J. Azizi, teisėjai E. Cremona, I. Labucka, S. Frimodt Nielsen ir K. O’Higgins;

trečioji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas J. Azizi,

teisėja E. Cremona,

teisėjas S. Frimodt Nielsen;

ketvirtoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas O. Czúcz, teisėjai E. Cremona, I. Labucka, S. Frimodt Nielsen ir K. O’Higgins;

ketvirtoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas O. Czúcz,

teisėja I. Labucka,

teisėjas K. O’Higgins;

penktoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai E. Moavero Milanesi, M. Prek, V. M. Ciucă ir J. Schwarcz;

penktoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas M. Vilaras,

teisėjas M. Prek,

teisėjas V. M. Ciucă;

šeštoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas A. W. H. Meij, teisėjai V. Vadapalas, T. Tchipev, A. Dittrich ir L. Truchot;

šeštoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas A. W. H. Meij,

a)	teisėjai V. Vadapalas ir T. Tchipev,

b)	teisėjai V. Vadapalas ir L. Truchot,

c)	teisėjai T. Tchipev ir L. Truchot;

septintoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai E. Moavero Milanesi, M. Prek, V. M. Ciucă ir J. Schwarcz;

septintoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkas N. J. Forwood,

teisėjas E. Moavero Milanesi,

teisėjas J. Schwarcz;

aštuntoji išplėstinė kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, teisėjai S. Papasavvas, N. Wahl, T. Tchipev ir A. Dietrich;

aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti trijų teisėjų sudėtimi:

kolegijos pirmininkė M. E. Martins Ribeiro,

a)	teisėjai S. Papasavvas ir N. Wahl,

b)	teisėjai S. Papasavvas ir A. Dittrich,

c)	teisėjai N. Wahl ir A. Dittrich.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/8

2009 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Minister voor Vreemdelingenzaken en Integratie prieš T. Sahin

(Byla C-242/06) (1)

(EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas - Laisvas darbuotojų judėjimas - Rinkliavos už leidimo gyventi priimančiojoje valstybėje narėje išdavimą įvedimas - Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje numatytos „standstill“ sąlygos pažeidimas)

2009/C 267/13

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Minister voor Vreemdelingenzaken en Integratie

Atsakovas: T. Sahin

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Nederlandse Raad van State — 1980 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos raidos, priimto Asociacijos tarybos, įsteigtos Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimu, 13 straipsnio kartu su papildomo protokolo, Bendrijos vardu aprobuoto, sudaryto ir patvirtinto 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72 (OL L 293, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t., p. 41), 59 straipsniu, 13 straipsnio išaiškinimas — Pareiga mokėti rinkliavą už prašymo pratęsti leidimą gyventi nagrinėjimą — Laiku nepateiktas prašymas pratęsti leidimą

Rezoliucinė dalis

1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos, įsteigtos susitarimu, įsteigiančiu Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, Sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros 13 straipsnis aiškintinas kaip draudžiantis įsigaliojus šiam sprendimui atitinkamoje valstybėje narėje priimti tokį vidaus teisės aktą, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį leidimo gyventi išdavimas arba jo galiojimo pratęsimas priklausytų nuo rinkliavų sumokėjimo, jei Turkijos piliečiams nustatytas atitinkamos rinkliavos dydis yra neproporcingas, palyginti su nustatytuoju Bendrijos piliečiams.

(1) OL C 212, 2006 9 2.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/8

2009 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Parlamentą, Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-411/06) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 - Atliekų vežimas - Teisinio pagrindo pasirinkimas - EB 133 straipsnis ir EB 175 straipsnio 1 dalis)

2009/C 267/14

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Valero Jordana, M. Huttunen ir M. Konstantinidis

Atsakovai: Europos Parlamentas, atstovaujamas I. Anagnostopoulou ir U. Rösslein, Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Moore ir K. Michoel

Atsakovų pusėje įstojusios į bylą šalys: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, A. Adam ir G. Le Bras, Austrijos Respublika, atstovaujama E. Riedl, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama E. Jenkinson, E. O’Neil ir S. Behzadi-Spencer, baristerio A. Dashwood

Dalykas

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, p. 1) panaikinimas — Teisinio pagrindo pasirinkimas — Teisės aktas, kuriuo siekiama dviejų tikslų arba kurį sudaro du komponentai ir kuriam būtinas teisinių pagrindų derinys (EB 175 straipsnio 1 dalis ir EB 133 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Prancūzijos Respublika, Austrijos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 294, 2006 12 2.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/9

2009 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal de Pequena Instância Criminal do Porto (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Liga Portuguesa de Futebol Profissional (CA/LPFP), Bwin International Ltd, buvusi Baw International Ltd prieš Departamento de Jogos da Santa Casa da Misericórdia de Lisboa

(Byla C-42/07) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - EB 49 straipsnis - Laisvo paslaugų judėjimo apribojimai - Azartinių lošimų internetu organizavimas)

2009/C 267/15

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de Pequena Instância Criminal do Porto

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Liga Portuguesa de Futebol Profissional (CA/LPFP), Bwin International Ltd, buvusi Baw International Ltd

Atsakovas: Departamento de Jogos da Santa Casa da Misericórdia de Lisboa

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal de Pequena Instância Criminal do Porto — EB 43, 49 ir 56 straipsnių išaiškinimas — Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias išimtinė teisė vykdyti loterijas ir lažybas suteikta tam tikram subjektui, o kitų subjektų vykdomas (taip pat ir internetu) lažybų dėl sporto įvykių organizavimas, reklama ir lėšų rinkimas yra pažeidimas — Draudimas kitoje valstybėje narėje įsteigtai loterijas ir lažybas internetu vykdančiai įmonei reklamuoti, organizuoti ar vykdyti šias loterijas ir lažybas internetu ir išmokėti laimėtojams laimėjimus.

Rezoliucinė dalis

Valstybės narės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriuo tokiems ūkio subjektams, koks yra Bwin, įsteigtiems kitose valstybėse narėse, kur jie teisėtai teikia analogiškas paslaugas, draudžiama minėtos valstybės narės teritorijoje internetu siūlyti azartinius lošimus, neprieštarauja EB 49 straipsniui.

(1) OL C 69, 2007 3 24.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/9

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-269/07) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Laisvas darbuotojų judėjimas - Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 - Kaupiamosios pensijos priemokos - Neribotas apmokestinimas)

2009/C 267/16

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir W. Mölls

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama C. Blaschke, M. Lumma ir advokato W. Wellisch

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 12, 18 ir 39 straipsnių bei 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, p. 2; 2004 m specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15) 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas — Nacionalinės teisės nuostatos dėl skatinamųjų kaupiamosios pensijos priemokų, kuriomis numatyta, kad priemoka skiriama, tik jei suinteresuotasis asmuo yra neribotai apmokestinamas valstybėje narėje, kad nustojus būti neribotai apmokestinamam priemoką reikia grąžinti ir kad pagal šią sistemą sukauptą kapitalą galima panaudoti savininko gyvenamam būstui įsigyti, tik jei šis būstas yra nacionalinėje teritorijoje

Rezoliucinė dalis

Nustačiusi ir palikusi galioti Pajamų mokesčio įstatymo (Einkommensteuergesetz) 79–99 straipsnių nuostatas dėl papildomos senatvės pensijos, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 39 straipsnį, 1968 m. spalio 15 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje 7 straipsnio 2 dalį ir pagal EB 18 straipsnį, nes šios nuostatos:

—	nesuteikia teisės į kaupiamosios pensijos priemoką pasienio darbuotojams ir jų sutuoktiniams, jeigu jie nėra neribotai apmokestinami šioje valstybėje narėje,

—	draudžia pasienio darbuotojams naudoti remiamą kapitalą savo gyvenamosioms reikmėms skirtam būstui įsigyti arba pasistatyti, jeigu šis būstas yra ne Vokietijoje, ir

—	numato, kad šią priemoką reikia grąžinti, kai gavėjas nustoja būti neribotai apmokestinamas šioje valstybėje narėje.

2.	Vokietijos Federacinė Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 199, 2007 8 25.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/10

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-416/07) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyvos 91/628/EEB ir 93/119/EB - Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 - Gyvūnų apsauga juos vežant ir skerdžiant arba užmušant - Struktūrinis ir bendras Bendrijos normų pažeidimas)

2009/C 267/17

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. Tserepa-Lacombe ir F. Erlbacher

Atsakovė: Graikijos Respublika, atstovaujama S. Charitaki, S. Papaïoannou ir E.-M. Mamouna

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvos 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies keičiančios Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB (OL L 340, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 12 t., p. 133) 5, 8 ir 9 straipsnių, 18 straipsnio 2 dalies pažeidimas — 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiančio Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005, p. 1) 5 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 25 ir 26 straipsnių bei 27 straipsnio 1 dalies pažeidimas — 1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant (OL L 340, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 15 t., p. 421) 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio pažeidimas

Rezoliucinė dalis

Nesiėmusi būtinų priemonių tam, kad:

—	kompetentingos institucijos galėtų atlikti privalomą maršruto planų kontrolę,

—	keltų uostuose ar prie jų būtų gyvūnų poilsio po jų iškėlimo iš laivų įrenginiai,

—	transporto priemonės ir gyvūnai būtų iš tikrųjų tikrinami,

—	būtų užtikrintas normų dėl gyvūnų apsvaiginimo juos skerdžiant laikymasis ir

—	būtų užtikrintas tinkamas skerdyklų tikrinimas ir kontrolė,

Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvos 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies keičiančios Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB, iš dalies pakeistos 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, 5 straipsnio A skirsnio 2 dalies d punkto i papunkčio pirmą įtrauką ir 8 straipsnį bei pagal šios direktyvos priedo VII skyriaus 48 skirsnio 7 punkto b papunktį ir 1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies d punktą, 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Graikijos Respublika padengia du trečdalius bylinėjimosi išlaidų. Europos Bendrijų Komisija padengia trečdalį bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 283, 2007 11 24.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/11

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ente per le Ville Vesuviane (C-445/07 P), Ente per le Ville Vesuviane prieš Europos Bendrijų Komisiją (C-455/07 P)

(Sujungtos bylos C-445/07 P ir C-455/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) - Kampanijos regiono (Italija) infrastruktūros atnaujinimas turizmo plėtros tikslais - Bendrijos finansinės paramos nutraukimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Regioninis arba vietos vienetas - Su šiuo vienetu tiesiogiai ir konkrečiai susiję aktai)

2009/C 267/18

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Flynn ir advokato A. Dal Ferro (C-445/07 P), Ente per le Ville Vesuviane, atstovaujama advokato E. Soprano (C-455/07 P)

Kitos proceso šalys: Ente per le Ville Vesuviane, atstovaujama advokato E. Soprano (C-455/07 P), Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Flynn ir advokato A. Dal Ferro (C-445/07 P)

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo Ente per le Ville vesuviane prieš Komisiją (T-189/02), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl 2002 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimo D(2002) 810111 dėl Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinės pagalbos investicijoms į Kampanijos (Italija) infrastruktūrą, susijusioms su integruota trijų Vezuvijaus papėdės vilų atnaujinimo turistiniais tikslais sistema, teikimo nutraukimo (ERPF Nr. 86/05/04/054), panaikinimo

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2007 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Ente per le Ville Vesuviane prieš Komisiją (T-189/02) tiek, kiek juo Ente per le Ville Vesuviane pareikštas ieškinys, kuriuo jis prašė panaikinti 2002 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimą D (2002) 810111 dėl Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansinės paramos investicijoms į Kampanijos (Italija) infrastruktūrą, susijusioms su integruota trijų Vezuvijaus papėdės vilų atnaujinimo turistiniais tikslais sistema, nutraukimo, buvo pripažintas priimtinu.

2.	Atmesti Ente per le Ville Vesuviane ieškinį dėl šio Komisijos sprendimo panaikinimo kaip nepriimtiną.

3.	Nereikia priimti sprendimo dėl Ente per le Ville Vesuviane pateikto apeliacinio skundo.

4.	Priteisti iš Ente per le Ville Vesuviane šioje instancijoje bei pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 297, 2007 12 8.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/11

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale civile di Modena (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Alberto Severi, veikiantis savo vardu ir kaip Cavazzuti e figli SpA, tapusios Grandi Salumifici Italiani SpA, atstovas prieš Regione Emilia-Romagna

(Byla C-446/07) (1)

(Direktyva 2000/13/EB - Galutiniam vartotojui pateiktinų maisto produktų ženklinimas - Ženklinimas, kuris gali pirkėją klaidinti dėl tikrosios maisto produkto kilmės - Bendriniai pavadinimai Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 3 straipsnio prasme - Poveikis)

2009/C 267/19

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale civile di Modena

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Alberto Severi, veikiantis savo vardu ir kaip Cavazzuti e figli SpA, tapusios Grandi Salumifici Italiani SpA

Atsakovė: Regione Emilia-Romagna

Dalyvaujant: Associazione fra Produttori per la Tutela del „Salame Felino“

Dalykas

1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 208, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 4) 3 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies, šiuo metu — Reglamento (EB) Nr. 510/06 3 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies, aiškinimas — Maisto produkto pavadinimas, primenantis vietovę, kuri nėra įregistruota kaip SKVN ar SGN — Galimybė gamintojams, kurie iki įsigaliojant reglamentui ilgus metus sąžiningai naudojosi šiuo pavadinimu, naudoti jį bendrojoje rinkoje — „Salame Felino“

Rezoliucinė dalis

1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos, iš dalies pakeisto 2000 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2796/2000, 3 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinamos taip, kad geografinių nuorodų turintis maisto produkto pavadinimas, dėl kurio pateikta paraiška įregistruoti jį kaip saugomą kilmės vietos nuorodą arba saugomą geografinę nuorodą Reglamento Nr. 2081/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2796/2000, prasme, negali būti laikomas bendriniu tuo laikotarpiu, kol nacionalinės valdžios institucijos paraišką įregistruoti galbūt perduos Europos Bendrijų Komisijai. Pavadinimas negali būti laikomas bendrinio pobūdžio Reglamento Nr. 2081/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2796/2000, prasme, kol Komisija nepriėmė sprendimo dėl paraiškos įregistruoti, ją atmesdama dėl konkrečios priežasties, kad minėtas pavadinimas yra tapęs bendriniu.

Reglamento Nr. 2081/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2796/2000, 3 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis, skaitomos kartu su 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo 2 straipsniu, turi būti aiškinamos taip, kad maisto produkto pavadinimas, kuriame yra geografinių nuorodų ir kuris neįregistruotas kaip saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, teisėtai gali būti naudojamas, jei taip pavadinto produkto ženklinimas neklaidina paprasto pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo. Norėdami išsiaiškinti, ar taip yra nagrinėjamu atveju, nacionaliniai teismai gali atsižvelgti į pavadinimo naudojimo trukmę. O gamintojo ar platintojo galimas sąžiningumas šiuo atveju nėra svarbus.

(1) OL C 51, 2008 2 23.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/12

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-457/07) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - EB 28 ir 30 straipsniai - Statybos produktai - Nacionalinė patvirtinimo procedūra - Neatsižvelgimas į kitose valstybėse narėse išduotus atitikties sertifikatus - Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Neįvykdymas - EB 228 straipsnis - Ginčo dalykas - Nustatymas per ikiteisminę procedūrą - Vėlesnis išplėtimas - Nepriimtinumas)

2009/C 267/20

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán ir P. Andrade

Atsakovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes ir advogados N. Ruiz ir C. Farinhas,

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 228 straipsnis — 2005 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-432/03 neįvykdymas — Prašymas paskirti baudą

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Europos Bendrijų Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 297, 2007 12 8.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/12

2009 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Handelsgericht Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą (Austrija)) Budejovicky Budvar National Corporation prieš Rudolf Ammersin GmbH

(Byla C-478/07) (1)

(Dvišalės valstybių narių sutartys - Valstybėje narėje suteikiama kitos valstybės narės geografinės kilmės nuorodos apsauga - Pavadinimas „Bud“ - Prekių ženklo „American Bud“ naudojimas - EB 28 ir 30 straipsniai - Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 - Bendrijos geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos sistema - Čekijos Respublikos įstojimas - Pereinamojo laikotarpio priemonės - Reglamentas (EB) Nr. 918/2004 - Bendrijos sistemos taikymo sritis - Išsamus pobūdis)

2009/C 267/21

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Handelsgericht Wien

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Budejovicky Budvar National Corporation

Atsakovė: Rudolf Ammersin GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Handelsgericht Wien — EB 28 ir 30 straipsnių bei 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 918/2004, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones, skirtas žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugai ir susijusias su Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimu, (OL L 163, p. 88; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 46 t., p. 255) ir 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, p. 12) išaiškinimas — Pavadinimas, nenurodantis nei kilmės valstybės regiono, nei vietovės, kuris šioje valstybėje narėje saugomas kaip kvalifikuota geografinė nuoroda ir kuriam taip pat taikoma prekių ženklo apsauga — 2003 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Teismo sprendime Budějovický Budvar (C-216/01) nustatytos sąlygos, kuriomis absoliuti tokio pavadinimo apsauga kaip geografinės nuorodos gali būti laikoma suderinama su EB 28 straipsniu — Tokio pavadinimo neįregistravimo Bendrijos lygmeniu poveikis iki šiol egzistuojančiai nacionalinei jo apsaugai ir dvišale sutartimi jam suteikiamai apsaugai kitoje valstybėje narėje

Rezoliucinė dalis

Iš 2003 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Budějovický Budvar (C-216/01) 101 punkto išplaukia, jog:

—

siekdamas nustatyti, ar toks pavadinimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, gali būti laikomas paprasta ir netiesiogine geografinės kilmės nuoroda, kurios apsauga pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas dvišales sutartis gali būti pateisinama pagal EB 30 straipsnio kriterijus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar remiantis Čekijos Respublikoje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vyraujančia samprata šis pavadinimas, nors savaime nėra geografinis pavadinimas, bent jau gali vartotojui suteikti informacijos, jog juo žymimas produktas kilęs iš tam tikro šios valstybės narės regiono ar vietovės,

—

be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vėl remdamasis Čekijos Respublikoje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vyraujančia samprata, turi patikrinti ar, kaip nurodyta minėto sprendimo 99 punkte, pagrindinėje byloje aptariamas pavadinimas šioje byloje nagrinėjamų dvišalių sutarčių įsigaliojimo dieną arba vėliau šioje valstybėje narėje nėra tapęs bendriniu, atsižvelgiant į tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas to paties sprendimo 99 ir 100 punktuose jau buvo nusprendęs, jog šiomis sutartimis nustatytos apsaugos sistemos tikslas yra EB 30 straipsnyje numatytos pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga,

—

nesant jokių Bendrijos teisės nuostatų šioje srityje, nuspręsti, ar reikia užsakyti nuomonės apklausą, skirtą išsiaiškinti Čekijos Respublikoje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir vyraujančią sampratą, siekiant patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas pavadinimas „Bud“ gali būti laikomas paprasta ir netiesiogine geografinės kilmės nuoroda ir ar šioje valstybėje narėje jis nėra tapęs bendriniu, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis savo nacionaline teise. Manydamas, jog nuomonės apklausą užsakyti būtina, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikdamas tokius patikrinimus, turi nustatyti, koks procentas vartotojų laikytinas pakankamu, ir šiuo atveju remdamasis savo nacionaline teise, ir

—

EB 30 straipsniu nenumatytas konkretus reikalavimas dėl kokybės ir pavadinimo naudojimo trukmės kilmės valstybėje narėje tam, kad pavadinimo apsauga būtų pateisinama pagal šį straipsnį. Klausimą, ar toks reikalavimas taikomas pagrindinėje byloje, turi išspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į taikytiną nacionalinę teisę, visų pirma į pagrindinėje byloje nagrinėjamų dvišalių sutarčių numatytą apsaugos sistemą.

2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos numatyta Bendrijos apsaugos sistema yra išsami ir todėl šis reglamentas draudžia taikyti dvi valstybes nares saistančiomis sutartimis, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamos dvišalės sutartys, numatytą apsaugos sistemą, pagal kurią pavadinimui, pripažįstamam vienos valstybės narės teisėje kaip sudarančiam kilmės vietos nuorodą, suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, kurioje šią apsaugą reikalaujama faktiškai taikyti, jei šios kilmės vietos nuorodos nebuvo prašyta įregistruoti pagal minėtą reglamentą.

(1) OL C 22, 2008 1 26.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/13

2009 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Koninklijke FrieslandCampina NV, anksčiau Koninklijke Friesland Foods NV, anksčiau Friesland Coberco Dairy Foods Holding NV

(Byla C-519/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Nyderlandų įgyvendinta fiskalinė pagalbos schema tarptautinei finansavimo veiklai - Sprendimas Nr. 2003/515/EB - Nesuderinamumas su bendrąja rinka - Pereinamojo laikotarpio nuostata - Priimtinumas - Teisė pareikšti ieškinį - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Teisėtų lūkesčių apsaugos principas - Vienodo požiūrio principas)

2009/C 267/22

Proceso kalba: olandų

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. van Vliet ir S. Noë

Kita proceso šalis: Koninklijke FrieslandCampina NV, anksčiau Koninklijke Friesland Foods NV, anksčiau Friesland Coberco Dairy Foods Holding NV, atstovaujama advocaten E. Pijnacker Hordijk ir W. Geursen

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo Koninklijke Friesland Foods NV (anksčiau — Friesland Coberco Dairy Foods Holding NV) prieš Europos Bendrijų Komisiją (T-348/03), kuriuo Pirmosios instancijos teismas panaikino 2003 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimo 2003/515/EB dėl Nyderlandų įgyvendintos pagalbos schemos tarptautinei finansavimo veiklai (OL L 180, p. 52) 2 straipsnį, kiek juo buvo nustatyta, kad pereinamojo laikotarpio schema netaikoma ūko subjektams, kurie 2001 m. liepos 11 d. jau buvo pateikę Nyderlandų mokesčių administratoriui prašymus taikyti nagrinėjamą pagalbos schemą, dėl kurių jis tai dienai dar nebuvo priėmęs sprendimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2007 m. rugsėjo 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Koninklijke Friesland Foods prieš Komisiją (T-348/03).

2.	Grąžinti bylą Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismui.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

(1) OL C 37, 2008 2 9.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/14

2009 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš MTU Friedrichshafen GmbH

(Byla C-520/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Restruktūrizavimo pagalba - Sprendimas, kuriuo nurodoma išieškoti su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą - Reglamento (EB) Nr. 659/1999 13 straipsnio 1 dalis - Solidari atsakomybė)

2009/C 267/23

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Gross ir B. Martenczuk

Kita proceso šalis: MTU Friedrichshafen GmbH, atstovaujama advokatų Th. Lübbig ir M. le Bell

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-196/02 MTU Friedrichshafen GmbH prieš Komisiją, kuriuo Pirmosios instancijos teismas panaikino 2002 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimo 2002/898/EB dėl Vokietijos SKL Motoren- und Systembautechnik GmbH suteiktos valstybės pagalbos 3 straipsnio 2 dalį tiek, kiek ji MTU Friedrichshafen GmbH nurodo solidariai grąžinti 2,71 milijono eurų, panaikinimo — 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 13 straipsnio 1 dalies, leidžiančios Komisijai priimti pagalbos nesuderinamumą konstatuojantį galutinį sprendimą remiantis turima informacija, kai atitinkama valstybė narė nevykdo nurodymo pateikti informaciją, taikymo ribos ir sąlygos.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 22, 2008 1 26.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/14

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale Amministrativo Regionale per la Lombardia (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sea s.r.l. prieš Comune di Ponte Nossa

(Byla C-573/07) (1)

(Viešojo pirkimo sutartys - Sutarčių sudarymo procedūros - Sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo, transportavimo ir šalinimo - Sutarties sudarymas neskelbiant konkurso - Sutarties sudarymas su akcine bendrove, kurios visas kapitalas priklauso viešosioms institucijoms, tačiau kurios įstatuose numatyta privataus kapitalo dalyvavimo galimybė)

2009/C 267/24

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per la Lombardia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Sea s.r.l.

Atsakovė: Comune di Ponte Nossa

Dalyvaujant: Servizi Tecnologici Comuni — Se.T.Co. SpA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale per la Lombardia (Italija) — EB 12, 43, 49 ir 86 straipsnių aiškinimas — Viešųjų pirkimų procedūros — Viešosios reikšmės komunalinių atliekų surinkimo, transportavimo ir šalinimo paslaugos — Tiesioginis sutarties sudarymas su akcine bendrove, kurios visas kapitalas priklauso viešosios valdžios institucijoms, tačiau jos įstatai numato privačių asmenų galimybę įsigyti bendrovės kapitalą

Rezoliucinė dalis

EB 43 ir 49 straipsniai bei iš jų išplaukiantys vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principai bei skaidrumo pareiga nedraudžia su akcine bendrove, kurios visas kapitalas priklauso viešosios valdžios subjektams, tiesiogiai sudaryti viešojo paslaugų pirkimo sutartį, jei viešosios valdžios subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, kontroliuoja šią bendrovę analogiškai, kaip ir savo tarnybas, ir jei ši bendrovė pagrindinę savo veiklą vykdo su subjektu ar subjektais, kurie ją valdo.

Su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins nagrinėjamos bendrovės įstatų nuostatų veiksmingumą, darytina išvada, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, viešosios valdžios subjektų akcininkų vykdomą bendrovės kontrolę galima pripažinti analogiška kontrolei, kurią jie vykdo savo tarnyboms, kai:

—	minėtos bendrovės veikla vykdoma tik minėtų subjektų teritorijoje ir iš esmės vykdoma tik jų naudai, ir

—	per įstatuose numatytus organus, kuriuos sudaro minėtų subjektų atstovai, jie daro lemiamą įtaką ir šios bendrovės strateginiams tikslams, ir pagrindiniams sprendimams.

(1) OL C 64, 2008 3 8.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/15

2009 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (VAT and Duties Tribunal, London (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) RCI Europe prieš Her Majesty's Commissioners of Revenue and Customs

(Byla C-37/08) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - Mokestinis priklausomumas - Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimas - Paslaugos, skirtos teisių naudotis atostogų paskirties nekilnojamuoju turtu turėtojų mainams palengvinti)

2009/C 267/25

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

VAT and Duties Tribunal, London

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: RCI Europe

Atsakovė: Her Majesty's Commissioners of Revenue and Customs

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — VAT and Duties Tribunal, London — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 9 straipsnio 2 dalies a punkto ir 26 straipsnio išaiškinimas — Mokestinio priklausomumo vietos nustatymas — Paslaugų teikimas, skirtas sudaryti sąlygas teisių naudotis atostogų paskirties nekilnojamuoju turtu turėtojams, mokesčio mokėtojo tuo tikslu įsteigtos organizacijos nariams, išmainyti savo teises į kitų teisių turėtojų teises.

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 9 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, jog paslaugų teikimo vieta, kai šias paslaugas teikia asociacija, kuri organizuoja savo narių mainus pakaitinio naudojimosi atostogų būstu teisėmis, o nariai už tai jai moka stojamąjį mokestį, metines nario įmokas bei mainų mokestį, yra ten, kur yra nekilnojamasis turtas, į kurį atitinkamas narys turi pakaitinio naudojimosi teisę.

(1) OL C 92, 2008 4 12.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/15

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Akavan Erityisalojen Keskusliitto AEK ry ir kt. prieš Fujitsu Siemens Computers Oy

(Byla C-44/08) (1)

(Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra - Direktyva 98/59/EB - Valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimas - 2 straipsnis - Darbuotojų apsauga - Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais - Įmonių grupė - Patronuojanti bendrovė - Dukterinė bendrovė)

2009/C 267/26

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Akavan Erityisalojen Keskusliitto AEK ry ir kt.

Atsakovė: Fujitsu Siemens Computers Oy

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Korkein oikeus — 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 327) 2, 3 ir 4 straipsnių išaiškinimas — Dukterinės bendrovės pareigos pradėti konsultacijas su savo darbuotojų atstovais atsiradimo momento nustatymas — Bendrovių grupės numatomi ar priimti sprendimai dėl vienos iš šios grupės dukterinių bendrovių veiklos pakeitimo

Rezoliucinė dalis

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 2 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad priėmus strateginius sprendimus ar padarius veiklos pakeitimų įmonių grupėje, dėl kurių darbdavys turi numatyti ar planuoti kolektyvinį atleidimą, atsiranda darbdavio pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais.

2.	Darbdavio pareigos konsultuotis dėl numatyto kolektyvinio atleidimo atsiradimas nepriklauso nuo to, ar darbdavys jau gali pateikti darbuotojų atstovams visą Direktyvos 98/59 2 straipsnio 3 dalies pirmosios pastraipos b punkte reikalaujamą informaciją.

Direktyvos 98/59 2 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su tos pačios direktyvos 2 straipsnio 4 dalies pirmąja pastraipa, turi būti aiškinama taip, kad įmonių grupės, kurią sudaro patronuojanti bendrovė ir viena ar kelios dukterinės bendrovės, atveju pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais kyla dukterinei bendrovei, kaip darbdaviui, jei ši bendrovė, kurioje gali būti vykdomas kolektyvinis atleidimas iš darbo, yra identifikuojama.

Direktyvos 98/59 2 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su tos pačios direktyvos 2 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad įmonių grupės atveju dukterinė bendrovė, kurioje numatyta taikyti kolektyvinį atleidimą, turi užbaigti konsultavimosi procedūrą prieš nutraukdama, prireikus gavusi tiesioginius patronuojančios bendrovės nurodymus, darbuotojų, kuriuos numatyta atleisti, darbo sutartis.

(1) OL C 107, 2008 4 26.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/16

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Maltos Respubliką

(Byla C-76/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Priimtinumas - Laukinių paukščių apsauga - Direktyva 79/409/EEB - Pavasarinė medžioklė - Draudimas - Nuo apsaugos režimo leidžianti nukrypti nuostata - Sąlyga dėl „jokio kito priimtino sprendimo“ nebuvimo - Teisėti lūkesčiai)

2009/C 267/27

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Recchia, D. Lawunmi ir P. Oliver

Atsakovė: Maltos Respublika, atstovaujama S. Camilleri, D. Mangion ir advocaat J. Bouckaert

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk, 1 t., p. 98) 9 straipsnio pažeidimas — Direktyvos nustatytų kriterijų siekiant gauti leidimą nukrypti, leidžiantį pavasarį medžioti putpeles ir purplelius, nesilaikymas

Rezoliucinė dalis

Leidusi putpelių (Coturnix coturnix) ir paprastųjų purplelių (Streptopelia turtur) medžioklę per pavasario migraciją 2004–2007 m. nesilaikant 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos 9 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, 2004-2006 m. atžvilgiu — su šios direktyvos pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 807/200, o 2007 m. atžvilgiu — su pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB, Maltos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Maltos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 92, 2008 4 12.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/17

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Akzo Nobel NV, Akzo Nobel Nederland BV, Akzo Nobel Chemicals International BV, Akzo Nobel Chemicals BV, Akzo Nobel Functional Chemicals BV prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-97/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Konkurencija - Karteliai - EB 81 straipsnio 1 dalis - EEE 53 straipsnio 1 dalis - Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis - Įmonių grupė - Neteisėtų veiksmų inkriminavimas - Patronuojančios bendrovės atsakomybė už jos dukterinių bendrovių kartelinius pažeidimus - Lemiama patronuojančios bendrovės įtaka - Nuginčijama prezumpcija esant 100 % kapitalo daliai)

2009/C 267/28

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Akzo Nobel NV, Akzo Nobel Nederland BV, Akzo Nobel Chemicals International BV, Akzo Nobel Chemicals BV, Akzo Nobel Functional Chemicals BV, atstovaujamos advokatų C. Swaak, M. van der Woude ir M. Mollica

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama X. Lewis ir F. Castillo de la Torre

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo byloje T-112/05, Azo Novel NV ir kiti prieš Europos Bendrijų Komisiją, atmetančio prašymą panaikinti 2004 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimą 2005/566/EB, susijusį su EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (Byla Nr. COMP/E-2/37.533 — Cholino chloridas) (OL L 190, p. 22), kiek jis susijęs su susitarimais ir suderintais veiksmais dėl kainų nustatymo, rinkų pasidalijimo bei bendrais veiksmais prieš konkurentus Europos cholino chlorido rinkoje — Sąvoka „įmonė“ EB 81 straipsnio ir Reglamento Nr. 2003/1 23 straipsnio 2 dalies prasme

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Akzo Nobel NV, Akzo Nobel Nederland BV, Akzo Nobel Chemicals International BV, Akzo Nobel Chemicals BV ir Akzo Nobel Functional Chemicals BV bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 128, 2008 5 24.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/17

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-100/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - EB 28 ir 30 straipsniai - Laukinės faunos ir floros rūšių apsauga - Teisės aktai, susiję su kitose valstybėse narėse teisėtai į rinką išleistų nelaisvėje gimusių ir užaugusių paukščių laikymu ir pardavimu)

2009/C 267/29

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán ir R. Troosters

Atsakovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama T. Matesne ir advokato G. Van Calster

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 28 straipsnio pažeidimas — Laukinės faunos ir floros rūšių apsauga — Draudimas laikyti tam tikrus, kitose valstybėse narėse teisėtai į rinką išleistus paukščius

Rezoliucinė dalis

Belgijos Karalystė,

—

į kitų valstybių narių rinką teisėtai išleistų nelaisvėje gimusių ir užaugusių paukščių importui, laikymui ir pardavimui taikydama ribojančias sąlygas, pagal kurias atitinkami rinkos operatoriai privalo pakeisti rūšių žymėjimą, kad jis atitiktų specifinius reikalavimus pagal Belgijos teisės aktus, ir nepripažindama kitose valstybėse narėse patvirtinto žymėjimo bei sertifikatų, išduotų pagal 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą, ir

—	atimdama iš prekiautojų galimybę gauti leidimą taikyti išimtis draudimui laikyti vietinius Europos paukščius, kurie buvo teisėtai išleisti į rinką kitose valstybėse narėse,

neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28 straipsnį.

2.	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 128, 2008 5 24.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/18

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal de première instance de Liège (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jacques Damseaux prieš Belgijos valstybę

(Byla C-128/08) (1)

(Laisvas kapitalo judėjimas - Pajamų iš akcijų ir paskolintų lėšų apmokestinimas - Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis - Valstybių narių įsipareigojimai pagal EB 293 straipsnį)

2009/C 267/30

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Liège

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Jacques Damseaux

Atsakovė: Belgijos valstybė

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal de première instance de Liège — EB 56, 58 ir 293 straipsnių aiškinimas — Didesnis užsienyje gautų pajamų iš investicijų nei pajamų iš investicijų, kurias išmokėjo rezidavimo valstybėje narėje įsteigta bendrovė, apmokestinimas — Valstybių narių pareiga pagal EB 293 straipsnį

Rezoliucinė dalis

Kadangi dabartinė Bendrijos teisė esant tokiai situacijai, kokia susiklostė pagrindinėje byloje, nenustato bendrų kompetencijos, susijusios su dvigubo apmokestinimo Europos bendrijos viduje panaikinimu, pasidalijimo tarp valstybių narių kriterijų, EB 56 straipsnis nedraudžia tokios dvišalės sutarties mokesčių srityje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią vienoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės išmokėti dividendai kitoje valstybėje narėje reziduojančiam akcininkui gali būti apmokestinami abiejose valstybėse narėse ir kuri nenumato, kad akcininko rezidavimo valstybė narė besąlygiškai privalo užkirsti kelią iš to kylančiam dvigubam apmokestinimui.

(1) OL C 142, 2008 6 7.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/18

2009 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Glaxo Wellcome GmbH & Co. prieš Finanzamt München II

(Byla C-182/08) (1)

(Įsisteigimo laisvė ir laisvas kapitalo judėjimas - Pelno mokestis - Kapitalo bendrovės dalių įgijimas - Sąlygos, kuriomis nustatant įgijėjo mokesčio apskaičiavimo pagrindą atsižvelgiama į dalių vertės sumažėjimą dėl dividendų išmokėjimo)

2009/C 267/31

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Glaxo Wellcome GmbH & Co.

Atsakovė: Finanzamt München II

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — EB 43 ir 56 straipsnių išaiškinimas — Pelno mokesčio užskaitos teisę turinčio mokesčių mokėtojo atliekamas neribotai apmokestinamos kapitalo bendrovės dalių įgijimas — Nacionalinės teisės norma, pagal kurią, nustatant įgijėjo mokesčio apskaičiavimo pagrindą, atsižvelgiama į dalių vertės sumažėjimą dėl dividendų išmokėjimo tuo atveju, jei įsigyta iš pelno mokesčio užskaitos teisę turinčio dalininko, tačiau toks mokesčio apskaičiavimo pagrindo sumažinimas nenumatomas tuo atveju, jei įsigyta iš tokios užskaitos teisės neturinčio dalininko

Rezoliucinė dalis

EB sutarties 73b straipsnis (dabar — EB 56 straipsnis) turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis valstybės narės teisės aktų nuostatų, pagal kurias kapitalo dalių vertės sumažėjimas dėl dividendų išmokėjimo neturi įtakos mokesčio apskaičiavimo pagrindui, jei mokesčių mokėtojas rezidentas įgijo kapitalo bendrovės rezidentės dalių iš dalininko ne rezidento, o įgijimo iš dalininko rezidento atveju dėl tokio vertės sumažėjimo sumažėja įgijėjo mokesčio apskaičiavimo pagrindas.

Šis teiginys taikomas tuomet, kai tokios nuostatos neviršija to, kas būtina išsaugoti apmokestinimo galios pusiausvyrą tarp valstybių narių ir užkirsti kelią visiškai dirbtiniams, ekonominio pagrindo neturintiems dariniams, sukurtiems siekiant vienintelio tikslo — nepagrįstai pasinaudoti mokesčių lengvata. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi ištirti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

(1) OL C 197, 2008 8 2.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/19

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Dr. Erhard Eschig prieš UNIQA Sachversicherung AG

(Byla C-199/08) (1)

(Teisinių išlaidų draudimas - Direktyva 87/344/EEB - 4 straipsnio 1 dalis - Apdraustojo laisvė pasirinkti advokatą - Sutartinis apribojimas - Keliems apdraustiesiems tuo pačiu įvykiu padaryta žala - Draudiko pasirinktas teisinis atstovas)

2009/C 267/32

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Dr. Erhard Eschig

Atsakovė: UNIQA Sachversicherung AG

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberster Gerichtshof (Austrija) — 1987 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvos 87/344/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su teisinių išlaidų draudimu, derinimo (OL L 185, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 187) 4 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Teisinių išlaidų draudimo bendrovės bendrųjų draudimo taisyklių sąlyga, suteikianti draudikui teisę įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio žalą patyrė didelis apdraustųjų skaičius, pasirinkti teisinį atstovą, apribojant atskirų apdraustųjų teisę laisvai rinktis advokatą (vadinamoji „masinės žalos išlyga“)

Rezoliucinė dalis

1987 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvos 87/344/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su teisinių išlaidų draudimu, derinimo 4 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad teisinių išlaidų draudikas negali pasilikti teisės pasirinkti visų suinteresuotųjų apdraustųjų teisinį atstovą tuo atveju, kai tuo pačiu įvykiu žala padaroma dideliam apdraustųjų skaičiui.

(1) OL C 197, 2008 8 2.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/19

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hessisches Finanzgericht, Kaselis (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Plantonol GmbH & Co.KG prieš Hauptzollamt Darmstadt

(Byla C-201/08) (1)

(Direktyva 2003/30/EB - Biodegalų ir kitų atsinaujinančių degalų naudojimo transporte skatinimas - Direktyva 2003/96/EB - Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra - Augalinio aliejaus, priedų ir degalų mišinys - Biodegalai - Nacionalinės teisės aktai - Atleidimas nuo mokesčio - Atleidimo nuo mokesčio pakeitimas pareiga užtikrinti minimalią biodegalų dalį degaluose - Suderinamumas su Direktyvomis 2003/30/EB ir 2003/96/EB - Bendrieji teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai)

2009/C 267/33

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hessisches Finanzgericht, Kaselis

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Plantonol GmbH & Co.KG

Atsakovė: Hauptzollamt Darmstadt

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hessisches Finanzgericht (Vokietija) — 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (Biokuro direktyva) (OL L 123, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 31 t., p. 188) 3 straipsnio ir teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principų išaiškinimas — Nacionaliniai teisės aktai, pakeičiantys, anksčiau nei tai numatė ankstesni teisės aktai, tvarką, pagal kurią mokestinė lengvata suteikiama biokuro daliai kuro mišinyje, pareiga maišyti biokurą su įprastais degalais, dėl ko gamintojai, kurie naudojosi šia lengvata, atsidūrė ekonomiškai nepalankesnėje padėtyje.

Rezoliucinė dalis

2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte 3 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis nacionalinės teisės aktų, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, pagal kuriuos juose numatytas atleidimas nuo mokesčio biodegalams panaikintas tokiam produktui, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagamintam iš augalinio aliejaus, iškastinio dyzelino ir specialių priedų mišinio.

Bendrieji teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai iš esmės nedraudžia, kad valstybė narė panaikintų tokiam produktui, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, taikytą atleidimą nuo mokesčio nesulaukusi jo galiojimo termino. Bet kuriuo atveju toks atleidimas nereikalauja, kad būtų išimtinių aplinkybių. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į pagrindinei bylai svarbių aplinkybių visumą, turi išsamiai ir in concreto vertindamas išnagrinėti, ar šioje byloje laikytasi minėtų principų.

(1) OL C 183, 2008 7 19.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/20

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Thüringer Oberlandesgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Wasser- und Abwasserzweckverband Gotha und Landkreisgemeinden (WAZV Gotha) prieš Eurawasser Aufbereitungs- und Entsorgungsgesellschaft mbH

(Byla C-206/08) (1)

(Vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose vykdomų pirkimų tvarka - Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo viešoji paslauga - Paslaugų koncesija - Sąvoka - Su nagrinėjamos paslaugos teikimu susijusios rizikos perkėlimas kontrahentui)

2009/C 267/34

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Thüringer Oberlandesgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Wasser- und Abwasserzweckverband Gotha und Landkreisgemeinden (WAZV Gotha)

Atsakovė: Eurawasser Aufbereitungs- und Entsorgungsgesellschaft mbH

Dalyvaujant: Stadtwirtschaft Gotha GmbH, Wasserverband Lausitz Betriebsführungs GmbH (WAL)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Thüringer Oberlandesgericht — 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19) 1 straipsnio 2 dalies a ir d punktų bei 3 dalies b punkto aiškinimas — Kvietimas teikti pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo geriamojo vandens gamybos, transportavimo ir tiekimo bei nuotekų šalinimo ir tvarkymo srityje viešųjų paslaugų koncesijos forma — Viešojo paslaugų pirkimo ir viešųjų paslaugų koncesijos atribojimo kriterijai

Rezoliucinė dalis

Aplinkybės, jog pagal paslaugų sutartį kontrahentas negauna atlygio tiesiogiai iš perkančiosios institucijos, tačiau turi teisę jį rinkti iš trečiųjų asmenų, pakanka pripažinti šią sutartį paslaugų koncesija 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo 1 straipsnio 3 dalies b punkto prasme, jei kontrahentas prisiima visą ar bent jau reikšmingą dalį perkančiajai institucijai tenkančios eksploatavimo rizikos, net jei dėl paslaugų reglamentavimo pagal viešąją teisę ši rizika iš prigimties yra labai ribota.

(1) OL C 247, 2008 9 27.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/20

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Juzgado de lo Social de Madrid (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) — Francisco Vicente Pereda prieš Madrid Movilidad SA

(Byla C-277/08) (1)

(Direktyva 2003/88/EB - Darbo laiko organizavimas - Teisė į mokamas kasmetines atostogas - Laikinojo nedarbingumo atostogos - Kasmetinės atostogos, sutampančios su laikinojo nedarbingumo atostogomis - Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis kitu laikotarpiu)

2009/C 267/35

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Francisco Vicente Pereda

Atsakovė: Madrid Movilidad SA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Juzgado de lo Social de Madrid — 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 229, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 7 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Įmonės nustatytų kasmetinių atostogų laikotarpiu atostogose dėl ligos esantis darbuotojas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio prieš kasmetines atostogas — Darbuotojo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis kitu laikotarpiu

Rezoliucinė dalis

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatas arba kolektyvines sutartis, kuriose numatyta, kad darbuotojas, esantis laikinojo nedarbingumo atostogose per įmonės, kurioje dirba, atostogų kalendoriuje nustatytą kasmetinių atostogų laiką, pasveikęs neturi teisės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis kitu laiku, nei buvo iš pradžių nustatyta, jei reikia, kitu nei referencinis laikotarpis.

(1) OL C 223, 2008 8 30.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/21

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-286/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Aplinka - Direktyvos 2006/12/EB ir 91/689/EEB - Pavojingos atliekos - Pareiga parengti ir patvirtinti pavojingų atliekų valdymo planą - Pareiga sudaryti integruotą ir tolygų pavojingų atliekų šalinimo tinklą - Direktyva 1999/31/EB - Atliekų sąvartynai - Pavojingų atliekų šalinimas)

2009/C 267/36

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Graikijos Respublika, atstovaujama E. Skandalou

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (OL L 377, 1991, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 78) 1 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio bei 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (OL L 114, 2006, p. 9), pakeitusios 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 75/442/EEB, iš dalies pakeistą 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/156/EEB) 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 4 ir 8 straipsnių pažeidimas — 1999 m balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228) 3 straipsnio 1 dalies, 6–9, 13 ir 14 straipsnių pažeidimas — Pavojingų atliekų valdymo plano, atitinkančio Bendrijos teisės aktus, neparengimas bei integruoto ir tolygaus pavojingų atliekų šalinimo tinklo nesudarymas — Su atliekų tvarkymu ir išvertimu susijusių įsipareigojimų neįvykdymas

Rezoliucinė dalis

Per protingą laikotarpį

—

neparengusi ir nepatvirtinusi pavojingų atliekų valdymo plano, atitinkančio taikomus Bendrijos teisės aktus, ir nesudariusi integruoto ir tolygaus pavojingų atliekų šalinimo tinklo, kuris suteiktų galimybę šalinti šias atliekas taikant būdus, tinkamiausius užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą,

—

nesiimdama visų priemonių, būtinų užtikrinti, kiek tai susiję su pavojingų atliekų tvarkymu, 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 4 ir 8 straipsnių bei 1999 m balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 3 straipsnio 1 dalies, 6-9, 13 ir 14 straipsnių laikymąsi,

Graikijos Respublika neįvykdė, pirma, įsipareigojimų pagal kartu taikomus 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 2 dalį bei Direktyvos 2006/12 5 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 7 straipsnio 1 dalį, antra, pagal kartu taikomus Direktyvos 91/689 1 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2006/12 4 ir 8 straipsnius, ir trečia, Direktyvos 1999/31 3 straipsnio 1 dalį, 6–9, 13 ir 14 straipsnius.

2.	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2008 8 30.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/22

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) German Graphics Graphische Maschinen GmbH prieš Alice van der Schee, Holland Binding BV bankroto administratorę

(Byla C-292/08) (1)

(Bankrotas - Valstybės, kurioje iškelta byla, teisės taikymas - Nuosavybės teisės išlaikymas - Turto padėtis)

2009/C 267/37

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: German Graphics Graphische Maschinen GmbH

Atsakovė: Alice van der Schee, Holland Binding BV bankroto administratorė

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191) 4 straipsnio 2 dalies b punkto, 7 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio bei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 1 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimas — Materialinė reglamentų taikymo sritis — „Valstybės, kurioje iškelta“ byla, teisės — Nuosavybės išlaikymo išlyga — Turto padėtis — Briuselio I reglamento netaikymas

Rezoliucinė dalis

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 25 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad formuluotė „konvencija, jei ji taikytina“ reiškia, jog prieš priimant sprendimą dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo numatytų pripažinimo ir vykdymo taisyklių taikymo kitiems negu Reglamento Nr. 1346/2000 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems sprendimams, reikia patikrinti, ar šie sprendimai patenka į Reglamento Nr. 44/2001 materialinę taikymo sritį.

Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies b punkte, skaitomame su Reglamento Nr. 1346/2000 7 straipsnio 1 dalimi, numatytą išimtį, atsižvelgiant į šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, reikia aiškinti taip, kad ji netaikoma pardavėjo ieškiniui, pareikštam bankrutuojančiam pirkėjui remiantis nuosavybės teisės išlaikymo išlyga, jeigu turtas, kuriam taikoma ši išlyga, bankroto bylos iškėlimo pirkėjui momentu yra valstybėje narėje, kurioje iškelta ši byla.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/22

2009 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Landesgericht Feldkirch (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Vorarlberger Gebietskrankenkasse prieš WGV-Schwäbische Allgemeine Versicherungs AG

(Byla C-347/08) (1)

(Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - 9 straipsnio 1 dalies b punktas ir 11 straipsnio 2 dalis - Jurisdikcija draudimo srityje - Autoavarija - Nukentėjusiosios šalies teisių perleidimas socialinio draudimo įstaigai - Atgręžtinių reikalavimų pateikimas tariamai autoavariją sukėlusio asmens draudikui - Silpnesnės šalies apsaugos tikslas)

2009/C 267/38

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesgericht Feldkirch

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Vorarlberger Gebietskrankenkasse

Atsakovė: WGV-Schwäbische Allgemeine Versicherungs AG

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Landesgericht Feldkirch — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 9 straipsnio 1 dalies b punkto ir 11 straipsnio 2 dalies išaiškinimas — Įgaliojimai draudimo srityje — Ieškinys, kurį socialinio draudimo įstaiga, kuriai perleidžiami tiesiogiai nukentėjusiosios šalies reikalavimai, valstybės narės, kurioje yra jos įsteigimo vieta, teisme ketina pareikšti kitos valstybės narės teritorijoje įsteigtam draudikui

Rezoliucinė dalis

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 11 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda į šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktą turi būti aiškinama taip, kad socialinio draudimo įstaiga, kuriai perleidžiamos tiesiogiai autoavarijoje nukentėjusiosios šalies teisės, valstybės narės, kurioje yra jos įsteigimo vieta, teismuose negali pareikšti tiesioginio ieškinio tariamai sukėlusio minėtą avariją asmens draudikui, kurio įsisteigimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/23

2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht München (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV prieš Adolf Darbo AG

(Byla C-366/08) (1)

(Teisės aktų suderinimas - Direktyva 95/2/EB - III priedo A dalis - Direktyva 2001/113/EB - I priedo II dalies antroji pastraipa - Aukščiausios rūšies džemai, kuriuose tirpi sausoji masė sudaro 58 % ir kuriuose yra konservanto kalio sorbato (E 202) - Sąvoka „mažai cukraus turintis džemas“)

2009/C 267/39

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht München

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV

Atsakovė: Adolf Darbo AG

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht München — 1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (OL L 61, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 50), III priedo A dalies ir 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 2001/113/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių džemų, želė, marmeladų ir saldintos kaštonų tyrės (OL L 10, 2002, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 190) I priedo II dalies antrojo sakinio aiškinimas — Galimybė tiekti į rinką džemą, kuriame tirpi sausoji masė sudaro 58 % ir į kurį dedama konservanto kalio sorbato (E 202), pavadinimu „aukščiausios rūšies džemas“ — Sąvoka „mažai cukraus turintis džemas“

Rezoliucinė dalis

1995 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, atsižvelgiant į 1998 m. spalio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/72/EB padarytus pakeitimus, III priedo A dalyje esanti sąvoka „mažai cukraus turintys džemai“ apima džemus pavadinimu „džemai“ ir „aukščiausios rūšies džemai“, kuriuose cukraus kiekis yra itin sumažintas, palyginti su 60 % referencine verte. „Aukščiausios rūšies džemais“ vadinami produktai, kuriuose cukraus kiekis sudaro 58 %, negali būti laikomi turinčiais mažai cukraus šios nuostatos prasme.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/23

2009 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Fornaci Laterizi Danesi SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-498/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Apeliacinis skundas - Ieškinio pareiškimo terminas - Pradžios momentas - Nepriimtinumas dėl pavėlavimo - Akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas)

2009/C 267/40

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Fornaci Laterizi Danesi SpA, atstovaujama avvocato M. Salvi,

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Zadra ir D. Recchia

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) nutarties Fornaci Laterizi Danesi prieš Komisiją (T-224/08), kuria Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepriimtiną prašymą panaikinti 2007 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimą 2008/25/EB pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB patvirtinantį pirmąjį atnaujintą žemyninio biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (OL L 12, p. 383) tiek, kiek į minėtą sąrašą su nuoroda IT20A0018 yra įtraukta apeliantei priklausanti žemė

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Fornaci Laterizi Danesi SpA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/25

2009 m. liepos 13 d.Finanzgerichts Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Wienand Meilicke, Heidi Christa Weyde ir Marina Stöffler prieš Finanzamt Bonn-Innenstadt

(Byla C-262/09)

2009/C 267/46

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Wienand Meilicke, Heidi Christa Weyde ir Marina Stöffler

Atsakovė: Finanzamt Bonn-Innenstadt

Prejudiciniai klausimai

Ar laisvas kapitalo judėjimas pagal EB 56 straipsnio 1 dalį ir 58 straipsnio 1 dalies a punktą bei 3 dalį, veiksmingumo principas ir effet utile principas draudžia nuostatas, kaip antai Einkommensteuergesetz (Pajamų mokesčio įstatymas, toliau — EStG) (ginčijamais metais galiojusi redakcija) 36 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio 2 punktas, pagal kurias pelno mokestis, kuris sudaro 3/7 bruto dividendų, atskaitomas iš pajamų mokesčio, kai šie dividendai nėra iš išmokėjimų, kuriems buvo naudojamas nuosavas kapitalas ir KStG (ginčijamais metais galiojusi redakcija) 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, nors beveik neįmanoma nustatyti pelno mokesčio nuo iš kitoje EB valstybėje narėje reziduojančio bendrovės išmokėtų dividendų, kuris iš tiesų buvo sumokėtas, ir gali būti didesnis?

Ar laisvas kapitalo judėjimas pagal EB 56 straipsnio 1 dalį ir 58 straipsnio 1 dalies a punktą bei 3 dalį, veiksmingumo principas ir effet utile principas draudžia nuostatas, kaip antai EStG (ginčijamais metais galiojusi redakcija) 36 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio 3 punkto ketvirtojo sakinio b punktas, pagal kurias norint atskaityti pelno mokestį reikalaujama pateikti pelno mokesčio pažymėjimą KStG (ginčijamais metais galiojusi redakcija) 44 ir paskesnių straipsnių prasme, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta atskaitytino pelno mokesčio suma ir išmokėjimo pagal įvairias turimo išmokėtino nuosavo kapitalo dalis KStG (ginčijamais metais galiojusi redakcija) 30 straipsnio prasme, nors beveik neįmanoma nustatyti iš tiesų sumokėtą užsienio pelno mokestį, kuris turi būti atskaitytas ir beveik neįmanoma pateikti pažymėjimą, susijusį su užsienio dividendais?

Ar laisvas kapitalo judėjimas pagal EB 56 straipsnio 1 dalį ir 58 straipsnio 1 dalies a punktą ir 3 dalį reikalauja, kad jei iš tiesų neįmanoma pateikti pelno mokesčio pažymėjimo KStG (ginčijamais metais galiojusi redakcija) 44 straipsnio prasme, ir jei neįmanoma nustatyti iš tiesų sumokėto pelno mokesčio nuo užsienio dividendų dydžio, turi būti nustatyta pelno mokesčio našta ir, jei įmanoma, reikia atsižvelgti į netiesiogiai anksčiau sumokėtą pelno mokestį?

Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra neigiamas ir reikia pelno mokesčio pažymėjimo:

ar veiksmingumo principą ir effet utile principą reikia suprasti taip, kad jie draudžia nuostatas, kaip antai AO 175 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį kartu su EGAO 97 straipsnio 9 dalies 3 punktu, pagal kurias nuo 2004 m. spalio 29 d., nenumatant pereinamojo laikotarpio prašyti atskaityti užsienio pelno mokestį, be kita ko, pelno mokesčio pažymėjimo pateikimas jau nėra laikomas atgalinio poveikio įvykiu, todėl profesiškai neįmanoma atskaityti užsienio pelno mokestį, jei pajamų mokestis buvo galutinai nustatytas?

Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas ir nereikia pelno mokesčio pažymėjimo:

ar laisvas kapitalo judėjimas pagal EB 56 straipsnio 1 dalį ir 58 straipsnio 1 dalies a punktą bei 3 dalį, veiksmingumo principas ir effet utile principas draudžia nuostatas, kaip antai AO 175 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio 2 punktas, pagal kurias pranešimas apie mokesčio dydį turi būti pakeistas įvykus atgalinio poveikio įvykiui, pavyzdžiui, pateikus pelno mokesčio pažymėjimą, todėl nacionalinių dividendų atžvilgiu galima taikyti pelno mokesčio atskaitymą, net jei įsigaliojo pajamų mokesčio apskaičiavimas, tačiau tai neįmanoma užsienio dividendų atžvilgiu nesant pelno mokesčio pažymėjimo?

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/26

2009 m. birželio 10 d.College van beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Stichting Natuur en Milieu, Vereniging Mileudefensie ir Vereniging Goede Waar & Co prieš College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden, dalyvaujant Bayer CropScience BV ir Nederlandse Stichting voor Fytopharmacie

(Byla C-266/09)

2009/C 267/47

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

College van beroep voor het bedrijfsleven

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės

Stichting Natuur en Milieu

Vereniging Mileudefensie

Vereniging Goede Waar & Co

Atsakovė

College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden

Dalyvaujant

Bayer CropScience BV

Nederlandse Stichting voor Fytopharmacie

Prejudiciniai klausimai

Ar „informacijos apie aplinką“ sąvoka Direktyvos 2003/4/EB (1) 2 straipsnyje turi būti aiškinama taip, kad į ją patenka ir informacija, kuri pateikiama nacionalinėje augalų apsaugos produkto licencijavimo (licencijos išplėtimo) procedūroje, siekiant nustatyti didžiausią leistiną dezinsekcijos priemonės, jos sudėtinės dalies arba jos irimo medžiagos kiekį maisto produktuose ir gėrimuose?

Jeigu tokia informacija laikytina „informacija apie aplinką“ Direktyvos 2003/4 2 straipsnio prasme: koks yra Direktyvos 91/414/EEB (2) 14 straipsnio ir Direktyvos 2003/4 santykis informacijos pirmojo klausimo prasme požiūriu, visų pirma — ar Direktyvos 91/414 14 straipsnis turi būti taikomas tik tuomet, jeigu tai nedaro neigiamos įtakos įpareigojimams pagal Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalį?

Jeigu iš atsakymo į pirmąjį ir antrąjį klausimus paaiškėtų, kad šiuo atveju atsakovė privalo taikyti Direktyvos 2003/4 4 straipsnį, ar tuomet 4 straipsnis reiškia, kad šioje nuostatoje reikalaujamas visuomenės intereso informacijos atskleidimo palyginimas su atsisakymo ją pateikti interesu turi būti atliktas teisės taikymo lygmenyje, ar vis dėlto tai gali būti padaryta ir nacionalinės įstatymų leidybos lygmenyje?

(1) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375).

(2) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/26

2009 m. liepos 14 d.Court of Session (Scotland), Edinburgh (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Macdonald Resorts Limited prieš The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

(Byla C-270/09)

2009/C 267/48

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Session (Scotland), Edinburgh

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Macdonald Resorts Limited

Atsakovė: The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

Prejudiciniai klausimai

Kai MRL, vadovaudamasi Klubo įstatų ir su jais susijusių sutarčių nuostatomis, suteikia sutartines teises („Points Rights“), pagal kurias pirkėjas gauna taškų, kuriais kasmet galima atsiskaityti už gyvenimą MRL poilsiavietėse esančiame pakaitinio naudojimosi gyvenamajame būste ir naudojimąsi juo, ar toks teikimas turi būti kvalifikuojamas:

a)	kaip nekilnojamojo turto lizingas ar nuoma pagal Šeštosios PVM direktyvos 13 straipsnio B skirsnio b punktą (dabar Direktyvos 2006/112 (1) 135 straipsnio 1 dalies l punktas) ar

b)	kaip narystė klube ar

kitaip?

Ar atsakymui į 1 klausimą turi įtakos tai, kad:

a)	kai kuriais atvejais sutartinės teisės įgyjamos už tai, kad klientas perduoda MRL savo turimas pirmesnes teises naudotis pakaitinio naudojimosi gyvenamuoju būstu konkrečioje vietoje vieną ar daugiau konkrečių savaičių?

klientas bet kuriais metais gali nuspręsti neiškeisti tais metais jam suteikiamų visų ar dalies taškų į bet kokias apsigyvenimo teises ir vietoj to pasirinkti padidinti ateinančiais metais jam suteikiamų taškų skaičių arba, laikydamasis sistemos sutartinių sąlygų atitinkamais metais, gali padidinti tais metais jam suteikiamų taškų skaičių, „pasiskolindamas“ jų iš ateinančiais metais jam suteikiamų taškų skaičiaus;

c)	nekilnojamojo turto grupę sudarantis turtas gali keistis nuo to laiko, kai įgyjamosPoints Rights, iki to laiko, kai taškai iškeičiami į teisę naudotis nekilnojamuoju turtu;

d)	kiekvienais metais klientui suteikiamą taškų skaičių teikėjas gali keisti, remdamasis sistemos sutartinėmis sąlygomis;

e)	apeliantė kartais gali sudaryti sąlygasPoints Rights turėtojams naudotis išorine pakaitinio naudojimosi programa;

f)	apeliantė kartais gali sudaryti sąlygasPoints Rights turėtojams atsiskaityti savo taškais už gyvenamąjį būstą apeliantės valdomuose viešbučiuose arba gauti už šiuos taškus kitų apeliantės siūlomų paslaugų?

Kai apmokestinamasis asmuo teikia 1 ir 2 klausimuose aprašytas paslaugas,

a)	ar šios paslaugos yra susijusios su nekilnojamuoju turtu, kaip numatyta Šeštosios PVM direktyvos 9 straipsnio 2 dalies a punkte (dabar Direktyvos 2006/112 45 punktas);

jeigu atsakymas į 3 klausimo a dalį yra „taip“: tokiomis aplinkybėmis, kai sutartines teises Klubo nariai gali įgyvendinti naudodamiesi pakaitinio naudojimosi gyvenamuoju būstu daugiau nei vienoje valstybėje narėje ir paslaugų teikimo momentu nėra žinoma, kuriuo gyvenamuoju būstu bus taip naudojamasi, kaip reikia nustatyti paslaugų teikimo vietą?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos

OL L 347, p. 1

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/27

2009 m. liepos 16 d.Rechtbank Haarlem (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Premis Medical BV prieš Inspecteur van de Belastingdienst/Douane Rotterdam, biuras Roterdame Laan op Zuid

(Byla C-273/09)

2009/C 267/49

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Haarlem

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Premis Medical BV

Atsakovas: Inspecteur van de Belastingdienst/Douane Rotterdam, biuras Roterdame Laan op Zuid

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 2004 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 729/2004 (1), pataisytas 2004 m. gegužės 7 d. OL L 173, p. 9, yra galiojantis ta prasme, kad priedas, pridėtas prie klaidų ištaisymo, yra galiojantis priedas? Jei atsakymas yra teigiamas:

2.	Ar 2004 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 729/2004, pataisytas 2004 m. gegužės 7 d. OL L 173, p. 9, yra negaliojantis dėl to, kad šiame reglamente Komisija apribojo 9021 pozicijos taikymo sritį? Jei atsakymas yra teigiamas:

3.	Ar 2004 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 729/2004, pataisytas 2004 m. gegužės 7 d. OL L 173, p. 9, yra negaliojantis dėl to, kad Komisija neteisingai KN klasifikavimo riedančią vaikštynę?

(1) 2004 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 729/2004 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje (OL L 113, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 16 t., p. 90).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/28

2009 m. liepos 20 d.Oberlandesgericht München (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Privater Rettungsdienst und Krankentransport Stadler prieš Zweckverband für Rettungsdienst und Feuerwehralarmierung Passau — Tretieji asmenys: Malteser Hilfsdienst e.V. und Bayerisches Rotes Kreuz

(Byla C-274/09)

2009/C 267/50

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht München

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Privater Rettungsdienst und Krankentransport Stadler

Atsakovas: Zweckverband für Rettungsdienst und Feuerwehralarmierung Passau

Tretieji asmenys: Malteser Hilfsdienst e.V. ir Bayerisches Rotes Kreuz

Prejudiciniai klausimai

Remiantis EB 234 straipsnio pirmąja pastraipa Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateikti šie prejudiciniai klausimai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) (toliau — direktyva) išaiškinimo:

Ar paslaugų (šioje byloje — gelbėjimo paslaugų) teikimo sutartis, pagal kurią perkančioji organizacija paslaugų teikėjui tiesiogiai nemoka piniginio atlygio, o:

a)	derėdamasi su paslaugų teikėju ir trečiuoju asmeniu, kurie savo ruožtu yra perkančiosios organizacijos (šioje byloje — socialinio draudimo įstaigos), nustato atlygį už naudojimąsi teikiamomis paslaugomis,

b)	jei nesusitariama, sprendimą priima šiuo tikslu numatyta arbitražo institucija, kurį gali peržiūrėti valstybiniai teismai, ir

c)	atlygį moka ne tiesiogiai naudotojai, o Centrinė atsiskaitymų institucija, kurios paslaugomis paslaugų teikėjas turi naudotis pagal įstatymą, atlikdama reguliarius dalinius mokėjimus paslaugų teikėjui,

vien dėl šios priežasties laikytina paslaugų koncesija direktyvos 1 straipsnio 4 dalies prasme, atskiriant ją nuo paslaugų pirkimo sutarties direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a ir d punktų prasme?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar paslaugų koncesija yra tuomet, kai apribojama su viešąją paslauga susijusi verslo rizika, nes:

a)	remiantis įstatymu, atlygis už naudojimąsi paslaugomis grindžiamas pagal verslo principus apskaičiuojamomis išlaidomis, suderinamomis su tinkamu paslaugų teikimu, pelninga ir ekonomiška veikla bei veiksminga organizacija, ir

b)	atlygį už naudojimąsi paslaugomis turi sumokėti mokios socialinio draudimo įstaigos,

c)	aiškiai užtikrinama išimtinė naudojimosi teisė sutartyje nustatytoje srityje,

bet šią visą apribotą riziką perima paslaugų teikėjas?

(1) OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/28

2009 m. liepos 21 d.Raad van State (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt. prieš Vlaamse Gewest. Į bylą įstojusi šalis: Brussels International Airport Company NV, dabar — The Brussels Airport Company NV

(Byla C-275/09)

2009/C 267/51

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Brussels Hoofdstedelijk Gewest ir kt.

Atsakovas: Vlaamse Gewest

Į bylą įstojusi šalis: Brussels International Airport Company NV, dabar — The Brussels Airport Company NV

Prejudiciniai klausimai

Jei, pirma, oro uosto, turinčio 2 100 metrų ir ilgesnį pagrindinį pakilimo taką, infrastruktūros darbams, ir, antra, šio oro uosto eksploatavimui būtina gauti skirtingus leidimus ir pastarasis leidimas — aplinkosaugos leidimas — išduodamas tik tam tikram laikotarpiui, ar 1985 m. birželio 27 d. Tarybos Direktyvos 85/337/EEB (1) dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Direktyva 97/11/EB, priedo 7 punkto a punkte nustatytą sąvoką „statyba“ reikia aiškinti taip, kad poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas net tik infrastruktūros darbams, bet ir oro uosto eksploatavimui?

2.	Ar ši pareiga atlikti poveikio aplinkai vertinimą taip pat taikoma oro uosto aplinkosaugos leidimo termino pratęsimo atveju, t. y. tuo atveju, jei pratęsimas nesusijęs su veiklos pakeitimu ar išplėtimu, o taip pat tuo atveju, jei planuojama atlikti tokį pakeitimą ar išplėtimą?

Ar pareiga atlikti poveikio aplinkai vertinimą oro uosto aplinkosaugos leidimo termino pratęsimo atveju turi būti vertinama kitaip, jei toks poveikio aplinkai vertinimas jau buvo atliktas anksčiau, pavyzdžiui, išduodant eksploatavimo leidimą, arba jei oro uostas jau buvo eksploatuojamas tuo momentu, kai Bendrijos ar nacionalinis teisės aktų leidėjas įtvirtino pareigą atlikti poveikio aplinkai vertinimą?

(1) OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/29

2009 m. liepos 20 d.High Court of Justice (Chancery Division) (England and Wales) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje T-Mobile (UK) Ltd prieš The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

(Byla C-276/09)

2009/C 267/52

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (Chancery Division) (England and Wales)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: T-Mobile (UK) Ltd

Atsakovė: The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

Prejudiciniai klausimai

Kokios yra neapmokestinamos paslaugos, kuria yra „pervestos lėšos ir pakeista teisinė bei finansinė padėtis“, charakteristikos?

Būtent:

a.	Ar paslaugos, kurias nebūtinai turi atlikti finansų įstaiga, kuri a) debetuoja vieną sąskaitą, b) atitinkamai kredituoja kitą sąskaitą arba c) atlieka bet kokius veiksmus tarp a ir b punktuose numatytų veiksmų, yra atleidžiamos nuo PVM?

b.	Ar paslaugos, kurių teikimas neapima vienos sąskaitos debetavimo ir atitinkamo kitos sąskaitos kreditavimo, tačiau kai įvykdomas lėšų pervedimas jos retrospektyviai gali būti laikomos šio pervedimo priežastimi, yra atleidžiamos nuo PVM?

Ar Šeštosios direktyvos (1) 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunktyje numatytas „sandorių dėl mokėjimų [ar] pervedimų“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tokioms mokėjimų kredito ir debeto kortelėmis gavimo ir apdorojimo paslaugoms, kokias atlieka mokesčio mokėtojas šioje byloje? Konkrečiau kalbant, jeigu mokesčio mokėtojo kiekvienos dienos pabaigoje atliekamas atsiskaitymų rinkmenų persiuntimas automatiškai sukelia kliento sąskaitos debetavimą ir mokesčio mokėtojo sąskaitos kreditavimą, ar šios paslaugos patenka į 13 straipsnio B skirsnio d punkto 3 papunkčio taikymo sritį?

3.	Ar atsakymui į 2 klausimą turi įtakos tai, ar mokesčio mokėtojas toliau persiunčiamus patvirtinimo kodus gauna pats ar per jį aptarnaujančio banko atstovybę?

Ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio d punkto 1 papunktyje numatytas „derybų dėl paskolos“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tokioms su mokėjimais kredito kortelėmis susijusioms paslaugoms, kokias teikia mokesčio mokėtojas šioje byloje, kai suteikus šias paslaugas kliento kredito kortelės sąskaita yra debetuojama tiek, kiek vėliau yra kredituojama kita sąskaita?

5.	Ar „sandorių dėl mokėjimų [ar] pervedimų“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tokioms per trečiąsias šalis — agentus teikiamoms mokėjimų priėmimo ir apdorojimo paslaugoms, kokias mokesčių mokėtojas per pašto įstaigą ir PayPoint teikia šioje byloje?

6.	Ar „sandorių dėl mokėjimų [ar] pervedimų“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas mokesčio mokėtojui ar jo agentui siunčiamų mokėjimų čekiu gavimo ir apdorojimo paslaugoms, kai tokius mokėjimus turi apdoroti mokesčio mokėtojas ir jo bankas?

7.	Ar „sandorių dėl mokėjimų [ar] pervedimų“ atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tokioms banko skyriuje atliktų mokėjimų, pagal kuriuos per bankininkystės sistemą yra kredituojama mokesčio mokėtojo banko sąskaita, gavimo ir apdorojimo paslaugoms, kokias mokesčio mokėtojas teikia šioje byloje?

Į kokias konkrečias aplinkybes reikia atsižvelgti sprendžiant, ar užmokestis (toks, kaip mokėjimo tvarkymo užmokestis šioje byloje), kurį mokesčio mokėtojas taiko savo klientui dėl to, kad klientas pasirenka atlikti mokėjimą mokesčio mokėtojui tam tikru mokėjimo būdu, ir kuris yra atskirai nurodomas sutartiniame dokumente bei klientams išrašomose sąskaitose faktūrose, yra atskiros paslaugos teikimas PVM tikslais?

(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/30

2009 m. liepos 21 d.Court of Session (Scotland), Edinburgh (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs prieš RBS Deutschland Holdings GmbH

(Byla C-277/09)

2009/C 267/53

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Session (Scotland), Edinburgh

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs

Atsakovė: RBS Deutschland Holdings GmbH

Prejudiciniai klausimai

Tokiomis aplinkybėmis, kaip šioje byloje, kai:

a)	Jungtinės Karalystės banko dukterinė bendrovė Vokietijoje įsigijo Jungtinėje Karalystėje automobilius, ketindama perduoti juos nesusijusiai Jungtinės Karalystės bendrovei pagal lizingo sutartį, ir sumokėjo už šį įsigijimą pridėtinės vertės mokestį;

pagal susijusius Jungtinės Karalystės teisės aktus automobilių nuoma buvo laikoma Vokietijoje atliekamu paslaugų teikimu ir todėl nebuvo apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu Jungtinėje Karalystėje. Pagal Vokietijos teisę tokia nuoma buvo laikoma Jungtinėje Karalystėje atliekamu prekių tiekimu ir todėl nebuvo apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu Vokietijoje. Taigi už šią nuomą pardavimo mokestis nebuvo apskaičiuotas nei vienoje valstybėje narėje;

c)	Jungtinės Karalystės bankas pasirinko savo dukterinę bendrovę Vokietijoje lizingo davėja ir nustatė lizingo sutarčių galiojimo trukmę, siekdamas įgyti mokestinį pranašumą dėl už nuompinigius neapskaičiuotino PVM:

Ar Šeštosios direktyvos (1) 17 straipsnio 3 dalies a punktą (dabar — Pagrindinės PVM direktyvos 169 straipsnio a punktas) reikia aiškinti taip, kad pagal jį Jungtinės Karalystės mokesčių institucijos turi teisę neleisti Vokietijos dukterinei bendrovei atskaityti PVM, kurį ji sumokėjo Jungtinėje Karalystėje už automobilių įsigijimą?

2.	Ar siekiant atsakyti į pirmąjį klausimą nacionaliniam teismui būtina išplėsti atliekamą analizę tiek, būtų apsvarstytas piktnaudžiavimo draudimo principo galimas taikymas?

Jeigu atsakymas į 2 klausimą yra teigiamas, ar pirkimo mokesčio už automobilių įsigijimą atskaita prieštarauja susijusių Šeštosios direktyvos nuostatų tikslui ir todėl atitinka pirmąją sąlygą piktnaudžiavimui nustatyti, aprašytą Teisingumo Teismo sprendimo Halifax plc ir kiti prieš Customs & Excise Commissioners (byla C-255/02), kuriame, be kitų principų, remiamasi apmokestinimo neutralumo principu, 74 punkte?

Be to, jeigu atsakymas į 2 klausimą yra teigiamas, ar teismas turėtų nuspręsti, kad pagrindinis sandorių tikslas yra įgyti mokestinį pranašumą ir todėl yra tenkinama antroji sąlyga piktnaudžiavimui nustatyti, kaip aprašyta minėto Teisingumo Teismo sprendimo 75 punkte, jeigu pagal ištiestos rankos principą veikiančioms šalims sudarant komercinį sandorį Vokietijos dukterinė bendrovė, kuri turi perduoti automobilius pagal lizingo sutartį Jungtinės Karalystės klientui, ir lizingo sutarčių sąlygos yra parenkamos taip, kad būtų įgytas mokestinis pranašumas neapskaičiuojant pardavimo mokesčio už nuompinigius?

(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/31

2009 m. liepos 24 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš R

(Byla C-285/09)

2009/C 267/55

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Prejudicinis klausimas

Ar Šeštosios direktyvos 77/388/EEB (1) 28c straipsnio A dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad turi būti netaikomas atleidimas nuo PVM už prekių tiekimą šios nuostatos prasme, kuris realiai buvo įvykdytas, tačiau dėl kurio, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, buvo nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo, pardavėjas:

a)	žinojo, kad tiekdamas prekes jis dalyvavo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje arba

b)	ėmėsi priemonių nuslėpti tikrąjį įgijėją tam, kad pastarasis ar tretieji asmenys galėtų įvykdyti sukčiavimą PVM srityje?

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/31

2009 m. liepos 29 d.Hof van Cassatie van België (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vlaamse Gemeenschap prieš M. Baesen

(Byla C-296/09)

2009/C 267/57

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie van België

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Vlaamse Gemeenschap

Kita kasacinio proceso šalis: M. Baesen

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar, taikant Reglamento Nr. 1408/71 (1) 13 straipsnio 2 dalies d punktą, sąvoka „valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys“ turi būti aiškinama remiantis nacionaline socialinės apsaugos sistema, kuriai priklauso atitinkamas asmuo?

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar atitinkamas asmuo, dirbantis pas darbdavį valstybės tarnyboje pagal darbo sutartį ir kuriam pagal nacionalinę socialinės apsaugos sistemą, kalbant apie kai kurias reglamento 4 straipsnio 1 dalyje išvardytas socialinės apsaugos sritis, taikomi darbuotojams skirti socialinės apsaugos teisės aktai, kai jam, kalbant apie reglamento 4 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytas socialinės apsaugos sritis, taikomi specialieji valstybės tarnautojams skirti teisės aktai, laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies d punkto prasme?

(1) 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/32

2009 m. liepos 29 d. Fővárosi Bíróság Gazdasági Kollégiuma (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje RANI Slovakia s.r.o. prieš Hankook Tire Magyarország Kft.

(Byla C-298/08)

2009/C 267/58

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Bíróság Gazdasági Kollégiuma

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: RANI Slovakia s.r.o.

Atsakovė: Hankook Tire Magyarország Kft.

Prejudiciniai klausimai

Atsižvelgiant į Romos sutarties 3 straipsnio c punktą ir 59 straipsnį, ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB (1) dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 19 konstatuojamoji dalis gali būti aiškinama taip, kad, kalbant apie laikinojo įdarbinimo įmonės veiklą, valstybė narė savo nuožiūra gali savo nacionalinėje teisėje nustatyti sąlygas darbdaviui (įmonei) tam, kad šis galėtų verstis tokia veikla aptariamos valstybės narės teritorijoje ir, ar tokiomis aplinkybėmis nacionalinė teisė gali numatyti, kad laikinojo įdarbinimo įmonės veikla gali užsiimti tik minėtoje teritorijoje įsteigtos įmonės?

2)	Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 4 dalis gali būti aiškinama taip, kad aptariamoje valstybėje narėje įsteigtos įmonės, kalbant apie leidimą veiklai, gali būti vertinamos palankiau nei kitoje valstybėje narėje įsteigta įmonė?

Ar kartu skaitomos Romos sutarties 59, 62 ir 63 straipsnių nuostatos gali būti aiškinamos taip, kad įstojimo į Europos Sąjungą metu egzistavę apribojimai gali būti palikti galioti ir neturi būti laikomi prieštaraujančiais Bendrijos teisei tol, kol Taryba nepriėmė programos, nustatančios šios rūšies paslaugų liberalizavimo sąlygas ir direktyvų, reikalingų įgyvendinti šią programą?

Į pirmiau pateiktus klausimus atsakius neigiamai, ar egzistuoja koks nors bendrasis interesas, pateisinantis apribojimą, pagal kurį laikinojo įdarbinimo įmonės veikla gali verstis tik aptariamos valstybės narės teritorijoje įsteigta įmonė ir, ar galima laikyti, kad šis apribojimas atitinka Romos sutarties 59 ir 65 straipsnius?

(1) OL L 18, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/32

2009 m. liepos 30 d.Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą — DAR Duale Abfallwirtschaft und Verwertung Ruhrgebiet GmbH prieš Ministerstvo životního prostředí

(Byla C-299/09)

2009/C 267/59

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika)

Pagrindinės bylos šalys

Ieškovė: DAR Duale Abfallwirtschaft und Verwertung Ruhrgebiet GmbH

Atsakovė: Ministerstvo životního prostředí

Prejudiciniai klausimai

Ar 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (1) 2 straipsnio i ir k punktus kartu su 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (2) 1 straipsnio e ir f punktais bei šios direktyvos IIA priedo D10 punktu ir IIB priedo R1 punktu reikia aiškinti taip, kad 2003 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo Sprendime Komisija prieš Liuksemburgą (C-458/00, Rink. p. I-1553) aprašytas pirmasis kriterijus, taikomas pripažįstant atliekų deginimą atliekų panaudojimu energijai gauti, kaip numatyta šios direktyvos IIB priedo R1 punkte (tai yra, kad pagrindinis tokios veiklos tikslas turi būti panaudoti atliekas naudingai funkcijai atlikti, būtent energijai gauti), gali būti tenkinamas taip pat ir tuomet, kai nėra nei vienos iš aplinkybių, kurias Teisingumo Teismas paminėjo šiame sprendime, kaip rodančias, jog atliekos panaudojamos, būtent, kai įrenginių, kuriuose atliekos turi būti deginamos, operatorius nemoka atliekų tiekėjui už veiklą, o įrenginys nėra techniškai pritaikytas pritrūkus atliekų veikti naudojant pirminius energijos šaltinius?

Jeigu atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, kokiomis sąlygomis šią veiklą tuomet galima laikyti atliekų panaudojimu?

Ar galima visiškai nepaisyti užmokesčio už veiklą, susijusią su atliekomis, aspekto ar tam, kad veiklą būtų galima laikyti atliekų panaudojimu, bent jau reikia, kad įrenginių operatoriaus pajamos iš šilumos ir elektros energijos, gautos sudeginus tam tikrą atliekų kiekį, pardavimo viršytų įrenginių operatoriaus pajamas iš užmokesčio už atliekų priėmimą?

Kalbant apie atliekų gavėjo įrenginių pobūdį, ar tai, kad sprendime išduoti leidimą eksploatuoti įrenginius jie yra formaliai klasifikuoti kaip įrenginiai, skirti panaudoti atliekas energijos tikslais, bei tai, kad įrenginių operatorius sutartimi yra įsipareigojęs tiekti tam tikrą šilumos energijos kiekį į tinklą ir, jeigu neįvykdytų šios pareigos, gautų sutartyje numatytą baudą, gali būti laikoma pakankama aplinkybe, rodančia, jog tai yra atliekų panaudojimo veikla, ar tai, kad įrenginių operatorius teisiniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu turi turėti realią galimybę eksploatuoti įrenginius, bent jau laikinai, naudodamas kitokį kurą nei atliekos, yra minimali sąlyga, norint pripažinti veiklą atliekų panaudojimu?

(1) OL L 30, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 176.

(2) OL L 194, p. 39; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 23.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/34

2009 m. rugpjūčio 3 d.Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vicoplus SC PUH, kita apeliacinio proceso šalis: Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

(Byla C-307/09)

2009/C 267/62

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Vicoplus SC PUH

Kita apeliacinio proceso šalis: Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos bendrijos steigimo sutarties 49 ir 50 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jie draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą kaip Wet arbeid vreemdelingen 2 straipsnis, skaitomas su Nutarimo dėl Wet arbeid vreemdelingen įgyvendinimo 1e straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį komandiruojant darbuotojus Direktyvos 96/71/EB (1) 1 straipsnio 3 dalies c punkto prasme reikalaujama darbo leidimo?

2.	Kokiais kriterijais remiantis turi būti nustatoma, ar darbuotojai komandiruoti pagal Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalies c punktą?

(1) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/34

2009 m. rugpjūčio 3 d.Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje B.A.M. Vermeer Contracting Sp. z.o.o., kita apeliacinio proceso šalis: Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

(Byla C-308/09)

2009/C 267/63

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: B.A.M. Vermeer Contracting Sp. z.o.o.

Kita apeliacinio proceso šalis: Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

Prejudiciniai klausimai

2.	Kokiais kriterijais remiantis turi būti nustatoma, ar darbuotojai komandiruoti pagal Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalies c punktą?

(1) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir tarybos Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/34

2009 m. rugpjūčio 3 d.Raad van State (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Olbek Industrial Services Sp. z.o.o. prieš Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

(Byla C-309/09)

2009/C 267/64

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Olbek Industrial Services Sp. z.o.o.

Atsakovas: Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

Prejudiciniai klausimai

2.	Kokiais kriterijais remiantis turi būti nustatoma, ar darbuotojai komandiruoti pagal Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalies c punktą?

(1) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/35

2009 m. rugpjūčio 7 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Stadt Graz prieš Strabag AG, Teerag-Asdag AG, Bauunternehmung Granit GesmbH

(Byla C-314/09)

2009/C 267/65

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Stadt Graz

Atsakovės: Strabag AG, Teerag-Asdag AG, Bauunternehmung Granit GesmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią reikalavimui dėl žalos atlyginimo, perkančiajai organizacijai pažeidus Bendrijos viešųjų pirkimų teisę, yra taikoma kaltės sąlyga, prieštarauja 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis (1), derinimo 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies c punktui ar kitoms šios direktyvos nuostatoms ir tada, kai ši nuostata yra taikoma taip, kad iš principo yra preziumuojama perkančiosios organizacijos organų kaltė ir ji negali remtis asmeninių sugebėjimų neturėjimu ir atitinkamai subjektyvios kaltės nebuvimu?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:

ar 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 2 straipsnio 7 dalį reikia aiškinti taip, kad atsižvelgiant į joje nustatytą reikalavimą užtikrinti per viešųjų pirkimų peržiūros procedūrą priimtų sprendimų veiksmingą įgyvendinimą, viešųjų pirkimų priežiūros institucijos sprendimas yra privalomas visiems procedūros dalyviams, įskaitant ir perkančiąją organizaciją?

Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų neigiamas:

ar pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 2 straipsnio 7 dalį perkančioji organizacija gali ar net privalo nepaisyti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos įsiteisėjusio sprendimo; jei taip, kokiomis sąlygomis?

(1) OL L 395, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/35

2009 m. rugpjūčio 10 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje MSD Sharp & Dohme GmbH prieš Merckle GmbH

(Byla C-316/09)

2009/C 267/66

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: MSD Sharp & Dohme GmbH

Atsakovė: Merckle GmbH

Prejudicinis klausimas

Pateikti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (1), paskutinį kartą iš dalies pakeistos 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/29/EB (2), išaiškinimo:

Ar Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 88 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas taip pat vaistų, kuriuos galima įsigyti tik su receptu, reklamai visuomenei, jeigu tokioje reklamoje pateikiama tik informacija, kuri buvo pateikta leidimus išduodančiai institucijai leidimo prekiauti išdavimo procedūroje ir kuri yra prieinama kiekvienam preparatą įsigyjančiam asmeniui, ir jeigu ji neteikiama suinteresuotiesiems asmenims be jų prašymo, o prieinama internetu tik tiems, kurie siekia ją gauti?

(1) OL L 311, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69.

(2) OL L 81, p. 51

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/36

2009 m. rugpjūčio 10 d.ArchiMEDES pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-396/05 ir T-397/05, ArchiMEDES prieš Komisiją

(Byla C-317/09 P)

2009/C 267/67

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Architecture, Microclimat, Énergies Douces Europe et Sud, sarl (ArchiMEDES), atstovaujama advokato P.-P. Van Gehuchten

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

ArchiMEDES prašo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo panaikinti 2009 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą sujungtose bylose T-396/05 ir T-397/05 ir patenkinti jos ieškinius, kuriais ji reikalavo:

—	panaikinti 2005 m. spalio 5 d. laiške esantį Komisijos sprendimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, apie kurį apeliantei buvo pranešta 2005 m. spalio 10 dieną, bei

—	panaikinti 2005 m. rugpjūčio 30 d. laiške esantį Komisijos sprendimą ir 2005 m. rugpjūčio 23 d. debeto avizą Nr. 3240705638, apie kuriuos apeliantei buvo pranešta 2005 m. rugsėjo 2 dieną,

—	panaikinti Komisijos sprendimą nutraukti sutartį nuo 2005 m. rugpjūčio 30 dienos,

—	priteisti iš Komisijos sumokėti 125 906 EUR sumą ir pagal teisės aktus apskaičiuotus delspinigius nuo 2002 m. vasario 12 dienos;

—	papildomai, priteisti iš Komisijos sumokėti 103 551,9 EUR sumą ir pagal teisės aktus apskaičiuotus delspinigius nuo 2002 m. vasario 12 dienos bei

priteisti iš Komisijos sumokėti abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliacinį skundą ArchiMEDES grindžia keturiais pagrindais.

Pirmajame savo apeliacinio skundo pagrinde, susijusiame su 2005 m. spalio 5 d. laiške esančiu Komisijos sprendimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, apeliantė teigia, jog Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 230 straipsnį, Prancūzijos civilinio kodekso 1291 straipsnį bei padarė klaidą skundžiamame sprendime arba jo nemotyvavo. Jos teigimu, iš tiesų sprendimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį EB 230 straipsnio prasme, ir šiuo atveju Komisijos sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į Prancūzijos civilinio kodekso 1291 straipsnyje numatytas sąlygas, reglamentuojančias tarp ArchiMEDES ir Komisijos sudarytą sutartį, pagal kurias ginčijant reikalavimą šis tampa tikru tik nuo momento, kai priimamas sprendimas, kuriuo skolininkui nurodoma įvykdyti prievolę kreditoriaus atžvilgiu. Todėl nusprendęs, jog apeliantė nebeturi suinteresuotumo prašyti, kad būtų panaikintas 2005 m. spalio 5 d. Sprendimas, nes jis yra neteisėtas vienašalis aktas, Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas nuostatas.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo, kad buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 64 straipsnis ir bendrasis litis denuntiatio principas, taip pat teisė į gynybą ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes Pirmosios instancijos teismas, nepateikęs motyvų, atsisakė patenkinti jos prašymą iškviesti kitas sutarties šalis ir priimti visoms sutarties šalims bendrą sprendimą. Dėl šio atsisakymo de facto visos sutarties su Komisija šalys prarado teisę į vienodas priemones, nes Komisija prireikus galėjo savo ieškinį pareikšti visiems kontrahentams, bet tokia galimybė neegzistavo tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų pareikštų ieškinį.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso 1134 ir 1165 straipsnius, principą, pagal kurį aktai turi būti aiškinami atsižvelgiant į juose nustatytas sąlygas, Sutarties BU/209/95 1.1 ir 10 straipsnius, tos pačios sutarties priedo 2.1, 2.2, 21.1 ir 21.4 straipsnius bei padarė klaidą skundžiamame sprendime arba jo nemotyvavo. Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas nuostatas, nes, pirma, atskyrė skirtingų kontrahentų teises ir pareigas, nors jie yra bendrai ir solidariai įsipareigoję vykdyti Sutartį BU/209/95, ir, antra, pripažino apeliantę trečiąją šalimi dėl jos subrangovės statuto, nors ji iš tiesų yra kontrahentė.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo, jog Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso 1134 ir 1184 straipsnius, principą, pagal kurį aktai turi būti aiškinami atsižvelgiant į juose nustatytas sąlygas, Sutarties BU/209/95 II priedo 5 straipsnį, nemotyvavo skundžiamo sprendimo ir kad šiame sprendime yra prieštaravimų, nes šis teismas pripažino Komisijos teisę 2005 m. rugpjūčio 30 d. vienašališkai nutraukti minėtą sutartį, nors ji nurodė, jog galutinė ataskaita Komisijos numanomai buvo patvirtinta prieš trejus metus.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/37

2009 m. rugpjūčio 11 d.A2A SpA, buvusios ASM Brescia SpA, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-189/03 ASM Brescia SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-318/09 P)

2009/C 267/68

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: A2A SpA, buvusi ASM Brescia SpA, atstovaujama advokatų A. Santa Maria, A. Giardina, C. Croff, G. Pizzonia

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti teismo sprendimą byloje T-189/03 dėl to, kad juo pažeista Bendrijos teisė, būtent EB sutarties 87 straipsnis, ir jame nepateikta deramų motyvų, pripažįstant, jog atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio yra valstybės pagalba.

—	Panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad jį priimant klaidingai ir prieštaringai taikyta Bendrijos teisė tiek, kiek nepripažinta, jog atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio yra esama pagalba.

—	Panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad pažeista Bendrijos teisė tiek, kiek patvirtinta, jog Komisijos sprendime įtvirtintas reikalavimas išieškoti pagalbą yra teisėtas.

—

Todėl paskelbti niekiniu Komisijos sprendimą (1) tiek, kiek juo pripažinta, kad pereinamasis režimas, viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys, užtikrinantis mokestinį tęstinumą, yra su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba, (Komisijos sprendimo 2 straipsnis) ir (arba) tiek, kiek juo reikalaujama, kad Italija išieškotų šią pagalbą iš gavėjų (Komisijos sprendimo 3 straipsnis).

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmu apeliacinio skundo pagrindu A2A S.p.A. tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį ir nepateikė deramų motyvų, nusprendęs pripažinti, jog atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio yra valstybės pagalba. Konkrečiai kalbant, anot ieškovės, Komisijos sprendime neįrodyta, kad bylos aplinkybėmis buvo patenkintos dvi EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, būtent kad iškraipyta konkurencija ir daryta įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Be to, Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino prielaidų, kuriomis remdamasi Komisija nagrinėjamą priemonę pripažino „pagalba“, nors iš tiesų turėjo tai padaryti, vykdydamas Bendrijos teismo praktikoje įtvirtintą pareigą „išsamiai“ išnagrinėti aplinkybes.

Papildomai, antru apeliacinio skundo pagrindu, ieškovė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 88 straipsnį ir neįvykdė pareigos pateikti sprendimo motyvus, ir dėl to reikalauja panaikinti šio teismo sprendimą tiek, kiek juo pripažinta, jog atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio yra „nauja valstybės pagalba“. Būtent Pirmosios instancijos teismas, aklai pakartojęs Komisijos argumentus, nusprendė, kad atleidimo trejus metus nuo mokesčio priemonės, taikomos savivaldybių įmonėms, pertvarkomoms į akcines bendroves, negalima laikyti „esama valstybės pagalba“. Tačiau jis priėjo priešingą išvadą, nusprendęs, kad nagrinėjama atleidimo nuo mokesčio sistema, numatyta anksčiau nei įsigaliojo EB sutartis, taikyta ir savivaldybių įmonėms, kurios, kaip ir pati Komisija pripažino, buvo tie patys ekonominiai subjektai kaip ir bendrovės pagal įstatymą Nr. 142/90.

Galiausia, atmetus ir antrąjį pagrindą, trečiu apeliacinio skundo pagrindu A2A reikalauja panaikinti teismo sprendimą dėl to, kad juo pažeidžiama Bendrijos teisė ir Bendrijos teisės principai tiek, kiek patvirtinta, kad Komisijos sprendimu teisėtai reikalaujama išieškoti suteiktą pagalbą. Ieškovės nuomone, teismo sprendimą reikia panaikinti, nes jis prieštarauja ankstesniems Bendrijos teismų sprendimams, patvirtina Komisijos sprendime pateikto bendro reikalavimo teisėtumą ir iš esmės patvirtina, kad nacionalinės valdžios institucijos visiškai neturi diskrecijos šioje srityje.

(1) 2002 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimo 2003/193/EB dėl Italijos valstybės pagalbos atleidžiant nuo mokesčių ir teikiant paskolas palankiomis sąlygomis viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys (OL L 77, 2003, p. 21).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/38

2009 m. rugpjūčio 11 d.ACEA SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-297/02 ACEA S.p.A. prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-319/09 P)

2009/C 267/69

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: ACEA SpA, atstovaujama advokatų L. Radicati di Brozolo, A. Giardina ir T. Ubaldi

Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, ACSM Como SpA, AEM — Azienda Energetica Metropolitana Torino — SPA

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti sprendimą byloje T-297/02 tiek, kiek juo nekritikuojamas įvairių atleidimo nuo pelno mokesčio trejus metus taikymo atvejų diferencijuoto patikrinimo nebuvimas ir patvirtinama, kad atleidimas nuo pelno mokesčio trejus metus bendrai ir abstrakčiai yra valstybės pagalba.

—	Panaikinti sprendimą tiek, kiek juo atleidimas nuo pelno mokesčio trejus metus nepripažįstamas esama pagalba Reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1) 1 straipsnio b punkto v papunkčio prasme.

—	Panaikinti sprendimą tiek, kiek juo patvirtinamas sprendimo (2) 3 straipsnyje įtvirtinto nurodymo susigrąžinti pagalbą teisėtumas.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo reikalavimus, apeliantė nurodo keturis apeliacinio skundo pagrindus.

Pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida taikant EB 88 straipsnį ir Reglamentą (EB) Nr. 659/1999 bei su skundžiamo sprendimo nemotyvavimu, kiek tai susiję su įvairių atleidimo nuo pelno mokesčio trejus metus taikymo, numatyto Įstatymo Nr. 549/1995 3 straipsnio 70 punkte ir Įstatymo-dekreto Nr. 331/1993 66 straipsnio 14 punkte, atvejų diferencijuoto patikrinimo nebuvimu. Pirmosios instancijos teismas išties padarė teisės klaidą ir nemotyvavo savo sprendimo, nes jis, atsižvelgiant į specifines bylos aplinkybes ir Komisijos turimą informaciją, nekritikavo tyrimo ir išvadų, kurias padarė Komisija ginčijamame sprendime, abstraktumo ir neišsamumo, kiek tai susiję su įvairiomis situacijomis, kuriose buvo taikoma atleidimas nuo mokesčio.

Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė EB 87 straipsnio 1 dalį, ir su motyvavimo nebuvimu, nes jis patvirtino, jog atleidimas nuo mokesčio trejus metus bendrai ir abstrakčiai turi būti laikomas valstybės pagalba. Visų pirma Pirmosios instancijos teismas teisingai nepatikrino bylos aplinkybių ir prielaidų, kuriomis remdamasi Komisija nagrinėjamą priemonę pripažino pagalba, o tai jis iš tiesų turėjo padaryti naudodamasis turimais visiškos kontrolės įgaliojimais. Taigi Pirmosios instancijos teismas patvirtino Komisijos sprendimą, nors EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų sąlygų buvimas, bent jau kiek tai susiję su kai kuriais sektoriais, kuriuose taikomas šis atleidimas nuo mokesčio, nebuvo įrodytas: tai, kad pagalba gali iškraipyti konkurenciją ir kad ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

Trečiasis pagrindas susijęs su motyvavimo nebuvimu ir jo prieštaringumu, taip pat teisės klaida aiškinant ir taikant EB 88 straipsnio 1 dalį bei Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto v papunktį, nes atleidimas nuo pelno mokesčio trejus metus buvo vertinamas kaip nauja pagalba. Iš tiesų Pirmosios instancijos teismas nekritikavo to, kad nagrinėjamu atveju atleidimas nuo mokesčio nebuvo vertinamas kaip esama pagalba Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto v papunkčio prasme, nors iš nagrinėjamos bylos konteksto ir aplinkybių matyti, kad kvalifikavimas kaip naujos pagalbos, bent jau kiek tai susiję su kai kuriais sektoriais, kuriuose taikomas šis trejus metus trunkantis atleidimas nuo mokesčio, nebuvo pateisinamas.

Ketvirtasis pagrindas susijęs su teisės klaida ir motyvavimo trūkumu ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje įtvirtinto nurodymo susigrąžinti pagalbą teisėtumo atžvilgiu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Pirmosios instancijos teismas iš tiesų suklydo manydamas, kad Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje esantis nurodymas susigrąžinti pagalbą yra maksimalios apimties ir visiškai besąlyginis, nors tame sprendime pateikiamas tik abstraktus, bendras ir nepilnas atleidimo nuo mokesčio vertinimas.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).

(2) 2002 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas 2003/193/EB Italijos valstybės pagalbos atleidžiant nuo mokesčių ir teikiant paskolas palankiomis sąlygomis viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji akcinio kapitalo dalis priklauso viešiesiems asmenims (OL L 77, 2003, p. 21).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/39

2009 m. rugpjūčio 11 d.A2A SpA (anksčiau — ASM Brescia SpA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-301/02 AEM prieš Komisiją

(Byla C-320/09 P)

2009/C 267/70

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: A2A SpA (anksčiau — ASM Brescia SpA), atstovaujama advokatų A. Giardina, A. Santa Maria, C. Croff ir G. Pizzonia

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti sprendimą byloje T-301/02 dėl Bendrijos teisės ir visų pirma EB sutarties 87 straipsnio pažeidimo, taip pat dėl motyvavimo trūkumo tiek, kiek atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio jame kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba.

—	Panaikinti sprendimą dėl klaidingo ir prieštaringo Bendrijos teisės taikymo tiek, kiek atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio jame nekvalifikuojamas kaip esama pagalba.

—	Panaikinti sprendimą dėl Bendrijos teisės pažeidimo tiek, kiek jame patvirtinama, kad sprendime (1) nurodytas įsakymas susigrąžinti pagalbą yra teisėtas.

—

Pripažinti negaliojančiu sprendimą tiek, kiek jame tvirtinama, jog fiskalinį tvarumą užtikrinanti pereinamojo laikotarpio tvarka, taikoma viešąsias paslaugas teikiančiomis vietos įmonėmis, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys (sprendimo 2 straipsnis), yra neteisėta su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba ir (arba) tiek, kiek jame nurodoma Italijai susigrąžinti iš pagalbos gavėjų nurodytą pagalbą (sprendimo 3 straipsnis).

—	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Kaip pirmąjį savo apeliacinio skundo pagrindą A2A S.p.A. nurodo tai, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį ir nepakankamai motyvavo sprendimą tiek, kiek sprendime atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba. Visų pirma, kaip teigia apeliantė, Komisija sprendime neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistavo dvi iš EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino prielaidų, kuriomis remdamasi Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjama priemonė turi būti kvalifikuojama kaip „pagalba“, ką jis iš tiesų privalėjo padaryti laikydamasis pareigos atlikti „išsamią“ peržiūrą, kaip reikalaujama Bendrijos teismų praktikoje.

Kaip antrąjį savo apeliacinio skundo pagrindą apeliantė subsidiariai nurodo tai, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 88 straipsnį ir pareigą motyvuoti ir tuo pačiu metu prašo panaikinti sprendimą tiek, kiek atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio kvalifikuojamas kaip „nauja pagalba“. Visų pirma Pirmosios instancijos teismas, pažodžiui pakartodamas Komisijos teiginius, nesutiko su tuo, kad municipalinėms įmonėms, reorganizuotoms į akcines bendroves, taikomos priemonės dėl atleidimo nuo mokesčio trejus metus gali būti laikomos „esama pagalba“. Vietoj to jis padarė priešingą išvadą, kad nagrinėjama atleidimo nuo mokesčių tvarka, nustatyta iki EB sutarties įsigaliojimo, buvo taikoma ir municipalinėms įmonėms, kurios, kaip pripažįsta pati Komisija, yra toks pat ūkio subjektas kaip ir pagal Įstatymą Nr. 142/90 įsteigtos bendrovės.

Galiausiai trečiuoju savo apeliacinio skundo pagrindu ir nepatenkinus ir pastarojo reikalavimo, A2A prašo panaikinti sprendimą dėl Bendrijos teisės ir jos įtvirtintų principų pažeidimo tiek, kiek jame patvirtinama, kad sprendime nurodytas įsakymas susigrąžinti pagalbą yra teisėtas. Apeliantės teigimu, sprendimas turi būti panaikintas, nes, priešingai nei nustatyta Bendrijos teismų praktikoje, jame patvirtinama, jog bendras sprendime nurodytas įsakymas susigrąžinti pagalbą yra teisėtas ir iš esmės padaroma išvada, kad nacionalinės valdžios institucijos šiuo atžvilgiu neturi jokios veiksmų laisvės.

(1) 2002 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas 2003/193/EB dėl Italijos valstybės pagalbos atleidžiant nuo mokesčių ir teikiant paskolas palankiomis sąlygomis viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys (OL 2003, L 77, p. 21).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/40

2009 m. rugpjūčio 12 d.High Court of Justice (England and Wales), Chancery Division pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje L'Oréal SA, Lancôme parfums et beauté & Cie SNC, Laboratoire Garnier & Cie, L'Oréal (UK) Limited prieš eBay International AG, eBay Europe SARL, eBay (UK) Limited, Stephan Potts, Tracy Ratchford, Marie Ormsby, James Clarke, Joanna Clarke, Glen Fox, Rukhsana Bi

(Byla C-324/09)

2009/C 267/71

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (England and Wales), Chancery Division

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: L'Oréal SA, Lancôme parfums et beauté & Cie SNC, Laboratoire Garnier & Cie, L'Oréal (UK) Limited

Atsakovai: eBay International AG, eBay Europe SARL, eBay (UK) Limited, Stephan Potts, Tracy Ratchford, Marie Ormsby, James Clarke, Joanna Clarke, Glen Fox, Rukhsana Bi

Prejudiciniai klausimai

Ar kvepalų ir kosmetikos gaminių mėginiai (t. y. gaminių pavyzdžiai, skirti pristatyti gaminius vartotojams mažmeninės prekybos vietose) ir kvepalų flakonai (t. y. pirminė pakuotė, iš kurios galima vartotojams perpilti nedidelį kiekį kvepalų kaip nemokamą mėginį), kurie nėra skirti parduoti vartotojams (ir dažnai žymimi „not for sale“ (neparduodama) ar „not for individual sale“ (atskirai neparduodama)), nemokamai tiekiami prekių ženklo savininko patvirtintiems platintojams, laikomi į rinką išleistomis prekėmis 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB (Prekių ženklų direktyva) (1) 7 straipsnio 1 dalies prasme ir 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (Prekių ženklo reglamentas) (2) 13 straipsnio 1 dalies prasme?

Ar kvepalų ir kosmetikos prekių išėmimas iš dėžių (ar kitos išorinės pakuotės) be prekių ženklo savininko leidimo yra „teisėta priežastis“, dėl kurios prekių ženklo savininkas gali uždrausti toliau prekiauti išpakuotais gaminiais Prekių ženklų direktyvos 7 straipsnio 2 dalies ir Prekių ženklo reglamento 13 straipsnio 2 dalies prasme?

Ar atsakymas į antrąjį klausimą būtų kitoks dėl to, kad:

išėmus iš dėžių (ar kitos išorinės pakuotės) ant išpakuotų gaminių nebėra informacijos, kaip reikalaujama 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvos 76/768/EEB (dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo, toliau — Kosmetikos gaminių direktyva) (3) 6 straipsnio 1 dalyje, o visų pirma — nepateikiamas ingredientų sąrašas ar nenurodyta galiojimo data?

b)	teikimas parduoti išpakuotus gaminius ar jų pardavimas, nesant tokios informacijos, yra baudžiamasis nusižengimas pagal Bendrijos valstybių narių, kuriose trečiosios šalys teikė juos parduoti ar pardavė, įstatymus?

4.	Ar atsakymas į antrąjį klausimą būtų kitoks dėl to, kad tolesnė prekyba daro ar gali daryti žalą prekių įvaizdžiui ir menkina prekių ženklo reputaciją? Jeigu taip, ar tokia žala yra preziumuojama, ar vis dėlto prekių ženklo savininkas turi ją įrodyti?

Ar žymens pateikimas rėmėjų nuorodose yra žymens „naudojimas“ pagal Prekių ženklų direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir Prekių ženklo reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punktą, kai ūkio subjektas, valdantis elektroninės prekybos svetainę, iš paieškos sistemos operatoriaus įsigyja teises kaip raktinį žodį naudoti registruotam prekių ženklui identišką žymenį ir todėl šį žymenį paieškos sistema vartotojui pateikia rėmėjų nuorodoje į elektroninės prekybos svetainės operatoriaus tinklalapį?

Kai spragtelėjus 5 klausime nurodytą rėmėjų nuorodą vartotojas nukreipiamas tiesiai į prekių, identiškų toms, kurioms registruotas prekių ženklas, ir žymimų tam tikru žymeniu, kurį svetainėje naudoja trečiosios šalys, reklamą ar pardavimą, kurių dalis pažeidžia prekių ženklą, o dalis — ne, nelygu atitinkamų prekių statusas, ar tai reiškia, kad elektroninės prekybos svetainės operatorius naudoja žymenį pažeidžiančioms prekėms žymėti Prekių ženklų direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir Prekių ženklo reglamento 9 straipsnio 1 dalies a prasme žymėti?

Ar tam, kad toks naudojimas, kai tarp prekių, reklamuojamų ir teikiamų parduoti tokioje kaip 6 klausime nurodytoje svetainėje, yra ir tos, kurias į EEE rinką pateikė ne prekių ženklo savininkas ar tai padaryta be jo leidimo, patektų į Prekių ženklų direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir Prekių ženklo reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir nepatektų į Prekių ženklų direktyvos 7 straipsnio 1 dalį ir Prekių ženklo reglamento 13 straipsnio 1 dalį, užtenka, kad reklama ar teikimas parduoti būtų skirti vartotojams toje teritorijoje, kurioje prekių ženklas registruotas, ar vis dėlto prekių ženklo savininkas turi įrodyti, kad reklama ar teikimas parduoti neišvengiamai reiškia, kad nagrinėjamos prekės bus pateiktos į tos teritorijos, kurioje prekių ženklas registruotas, rinką?

8.	Ar atsakymai į 5–7 klausimus būtų kitokie, jei žymens naudojimas, kurį ginčija prekių ženklo savininkas, būtų žymens pateikimas elektroninės prekybos svetainės operatoriaus interneto svetainėje, o ne rėmėjų nuorodoje?

Jeigu tam, kad žymens naudojimas patektų į Prekių ženklų direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir Prekių ženklo reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, bet nepatektų į Prekių ženklų direktyvos 7 straipsnio 1 dalies ir Prekių ženklo reglamento 13 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, pakanka, kad reklama ar teikimas parduoti būtų skirti vartotojams toje teritorijoje, kurioje prekių ženklas registruotas:

ar toks naudojimas yra „paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšio tinklu“ ar apima tokį perdavimą 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) 14 straipsnio 1 dalies prasme?

jeigu naudojimas nėra vien tik veikla, patenkanti į Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, bet apima tokią veiklą, ar elektroninės prekybos svetainės operatorius atleidžiamas nuo atsakomybės tiek, kiek žymens naudojimas yra minėta veikla, o jeigu taip — ar galima nurodyti atlyginti nuostolius ar priteisti kitas finansines priemones dėl tokio naudojimo, už kurį operatorius nėra atleistas nuo atsakomybės?

kai elektroninės prekybos svetainės operatorius žino, kad prekės buvo reklamuojamos, teikiamos parduoti arba parduotos jo svetainėje pažeidžiant registruotus prekių ženklus, ir panašu, kad šie registruoti prekių ženklai ir toliau pažeidžiami reklamuojant, tam pačiam svetainės vartotojui teikiant parduoti ar parduodant tokias ar panašias prekes, ar tai yra „faktinės žinios“ arba „sužinojimas“ Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnio 1 dalies prasme?

10.

Kai tokio tarpininko kaip svetainės operatorius paslaugomis trečioji šalis pasinaudojo registruotam prekių ženklui pažeisti, ar 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyva) (4) 11 straipsniu reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog prekių ženklo savininkas galėtų prašyti tarpininkui taikyti draudimą tęsti pažeidimą, siekiant užkirsti kelią kitiems minėto prekių ženklo pažeidimams, o ne tik tęsti šį konkretų pažeidimą, ir jeigu taip — kokia yra nustatytino draudimo apimtis?

(1) 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92).

(2) OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk.,1 t., p. 146.

(3) 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (OL L 262, p. 169; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 3 t., p. 285).

(4) OL L 157, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/41

2009 m. rugpjūčio 17 d.Iride SpA (anksčiau — AMGA SpA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-300/02 AMGA prieš Komisiją

(Byla C-329/09 P)

2009/C 267/72

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Iride Spa (anksčiau — AMGA Spa), atstovaujama advokatų L. Radicati di Brozolo ir T. Ubaldi

Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, A2A SpA (anksčiau — ASM Brescia SpA)

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti sprendimą byloje T-300/02 dėl bylos medžiagos iškraipymo ir klaidingų teisinių išvadų, kurias remdamasis bylos medžiaga padarė Pirmosios instancijos teismas tiek, kiek jis teigia, kad ginčijamas sprendimas (1) nėra tiesiogiai susijęs su Azienda Mediterranea Gas e Acqua S.p.A. (AMGA) ir kad jos pateiktas ieškinys byloje T-300/02 yra nepriimtinas.

—	Pripažinti byloje T-300/02 pareikštą ieškinį priimtinu ir grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui siekiant ją išnagrinėti iš esmės Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio prasme.

—	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo prašymui pagrįsti apeliantė nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su bylos medžiagos iškraipymu ir klaidingomis teisinėmis išvadomis, kurias remdamasis netiksliais sprendime pateiktais konstatavimais padarė Pirmosios instancijos teismas EB 230 straipsnio 4 dalies ir susijusios Bendrijos teismų praktikos prasme. Iride visų pirma mano, kad Pirmosios instancijos teismas visiškai iškraipė Pirmosios instancijos teismo vertinimui šios įmonės pateiktą medžiagą siekiant patvirtinti AMGA kvalifikavimą kaip pagal ginčijamą schemą suteiktos individualios pagalbos, kurią Komisija nurodė susigrąžinti, tikrąją gavėją. Todėl dėl tokio bylos medžiagos iškraipymo Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą teisinę išvadą, kad ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su šia įmone ir todėl, kad jos ieškinys yra nepriimtinas.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/42

2009 m. rugpjūčio 24 d.Verwaltungsgericht Meiningen (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Frank Scheffler prieš Landkreis Wartburgkreis

(Byla C-334/09)

2009/C 267/73

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Meiningen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Frank Scheffler

Atsakovas: Landkreis Wartburgkreis

Prejudiciniai klausimai

Remiantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnio antrąja pastraipa, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateikiamas toks prejudicinis klausimas prejudiciniam sprendimui priimti:

Ar gali valstybė narė, remdamasi Direktyvos 91/439/EEB (1) 1 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalimis, savo teise pagal Direktyvos 91/439/EEB 8 straipsnio 2 dalį — taikyti nacionalines teisės vairuoti apribojimo, sustabdymo, atėmimo ar panaikinimo nuostatas kitos valstybės narės išduoto vairuotojo pažymėjimo savininkui — pasinaudoti išvados apie tinkamumą vairuoti, kurią savininkas pateikė siekdamas įgyti teisę vairuoti kitoje valstybėje narėje, atžvilgiu, jeigu išvada nors ir išduota po vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir, be to, pagrįsta po vairuotojo pažymėjimo išdavimo atliktu atitinkamo asmens patikrinimu, tačiau susijusi su aplinkybėmis, laiko atžvilgiu buvusiomis prieš vairuotojo pažymėjimo išdavimą?

(1) 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 237, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 317).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/42

2009 m. rugpjūčio 21 d.Acegas-APS SpA, buvusios Acqua, Elettricità, Gas e servizi SpA (Acegas) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-309/02 Acegas prieš Komisiją

(Byla C-341/09)

2009/C 267/74

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Acegas-APS SpA, buvusi Acqua, Elettricità, Gas e servizi SpA (Acegas), atstovaujama advokatų F. Ferletic ir F. Spitaleri, professore L. Daniele)

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-309/02 ACEGAS-APS prieš Komisiją ir grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad šis išnagrinėtų ieškinį iš esmės.

—	Priteisti iš Kmisijos bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu skundu, ir atidėti sprendimą dėl bylinėjimosi Pirmosios instancijos teisme išlaidų. Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes jis gali priimti galutinį sprendimą:

—	Panaikinti visą 2002 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimą 2003/193/EB dėl Italijos valstybės pagalbos atleidžiant nuo mokesčių ir teikiant paskolas palankiomis sąlygomis viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys (1).

—	Nepatenkinus pirmesniojo reikalavimo, panaikinti ginčijamo Komisijos sprendimo 3 straipsnį tiek, kiek juo reikalaujama, kad Italijos valstybė išieškotų iš gavėjų jiems suteiktą pagalbą.

—	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmas apeliacinio skundo pagrindas: pažeista EB 230 straipsnio ketvirtos pastraipa — nuspręsta, kad Komisijos sprendimas nėra konkrečiai susijęs su ACEGAS-APS, remiantis klaidingomis ir nereikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

ACEGAS-APS pabrėžia, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką teisė pareikšti ieškinį dėl Komisijos sprendimų valstybės pagalbos srityje susieta su dviem sąlygomis: ieškovas turi būti realus pagalbos, suteiktos pagal pagalbos schemą, dėl kurios priimtas sprendimas, gavėjas; sprendimu turi būti reikalaujama išieškoti suteiktą pagalbą. ACEGAS-APS tvirtina, kad šiuo atveju abi nurodytos sąlygos buvo patenkintos. Todėl Pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino ieškinį nepriimtiną, remdamasis papildomomis klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nereikšmingos ir nepatenka į Pirmosios instancijos teismo kompetenciją.

Antras apeliacinio skundo pagrindas: pažeista EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa — klaidingai remtasi po sprendimo priėmimo atsiradusiais įrodymais ir aplinkybėmis, nustatant ar ieškovė yra konkrečiai suinteresuota.

ACEGAS-APS tvirtina, kad teisės pareikšti ieškinį sąlygos turi egzistuoti ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Todėl Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad ACEGAS-APS nėra konkrečiai suinteresuota pareikšti ieškinį, remdamasi vėliau atsiradusiomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su kompetentingų Italijos valdžios institucijų pradėta tariamai suteiktos pagalbos išieškojimo procedūra.

Trečias apeliacinio skundo pagrindas: ieškovės gynybos teisių pažeidimas — procedūros Pirmosios instancijos teisme trūkumai, dėl kurių pažeisti ieškovės interesai — įrodymų iškraipymas — prieštaringas ir nepakankamas motyvavimas.

Per pirmosios instancijos procedūrą teismas pateikė du klausimus raštu atitinkamai ACEGAS-APS ir Italijos Respublikai, prašydamas pranešti ieškovės gautos pagalbos sumą. Pateikdamas šiuos klausimus Pirmosios instancijos teismas pažeidė ACEGAS-APS gynybos teises. Be to, Pirmosios instancijos teismas iškreipė pateiktų atsakymų turinį, nes jie patvirtino, kad ieškovė buvo „reali gavėja“ pagal Komisijos ginčytą atleidimo nuo pelno mokesčio schemą.

(1) OL L 77, 2003, p. 21.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/43

2009 m. rugpjūčio 26 d.Victor Guedes — Indústria e Comércio, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-151/08 Guedes — Indústria e Comércio prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Consorci de l'Espai Rural de Gallecs

(Byla C-342/09 P)

2009/C 267/75

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Victor Guedes — Indústria e Comércio, SA, atstovaujama advokato B. Braga da Cruz

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Consorci de l'Espai Rural de Gallecs

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-151/08 (susiję sprendimai: 2008 m. sausio 16 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos antros apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 986/2007-2; 2007 m. balandžio 27 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos prekių ženklų departamento sprendimas, susijęs su protesto procedūra Nr. B 828634) taip pat pagal taikytinas Bendrijos teisės nuostatas;

—	Atsisakyti užregistruoti Bendrijos prekių ženklą Nr. 3 710 597 29 ir 31 klasės prekėms;

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

VRDR prekių ženklų departamento sprendime buvo pripažinta, kad kai kurios nagrinėjamos prekės yra identiškos arba aiškiai giminingos tarpusavyje, tačiau buvo laikoma, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra skirtingi, neįvertinant ankstesnio prekių ženklo „GALLO“ gero vardo.

Antra apeliacinė taryba palaikė šią išvadą nurodydama, kad nors ankstesnio prekių ženklo „GALLO“ geras vardas buvo tinkamai įrodytas, nagrinėjami prekių ženklai yra skirtingi.

Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas sutiko su apeliacinės tarybos išvada, kad nagrinėjami prekių ženklai skiriasi fonetiniu, grafiniu ir konceptualiu požiūriu.

Apeliantė nesutinka su šia išvada, nes mano, kad prekių ženklai „GALLO“ ir „GALLECS“ žymi prekes, kurios yra identiškos arba aiškiai giminingos ir panašios.

Iš tiesų keliuose Bendrijos teismų sprendimuose pripažįstama, kad prekių ženklai, kurie turi tokius pat pirminius elementus, yra klaidinančiai panašūs ir todėl rinkoje negali kartu egzistuoti.

Be to, buvo manoma ir pripažinta, kad prekių ženklas „GALLO“ turi gerą vardą, o tai ankstesniam prekių ženklui suteikia didelį skiriamąjį pobūdį Portugalijoje.

Taigi egzistuoja reali galimybė, kad atsakovė nesąžiningai pasinaudos ankstesnio apeliantei priklausančio Portugalijos prekių ženklo „GALLO“ geru vardu.

Todėl apeliantė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (RBPŽ) 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir 5 dalį.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/44

2009 m. rugpjūčio 26 d.High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Afton Chemical Limited prieš Secretary of State for Transport

(Byla C-343/09)

2009/C 267/76

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Afton Chemical Limited

Atsakovė: Secretary of State for Transport

Prejudiciniai klausimai

Atsižvelgiant į nuostatas dėl metalų priedų, įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/30/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinančią Direktyvą 93/12/EEB (toliau — Direktyva):

Ar, remiantis ta 1 straipsnio 8 dalies dalimi, kuria į Direktyvą 98/70 įterpiama naujo 8a straipsnio 2 dalis, numatanti, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. metilciklopentadienilmangano trikarbonilo kiekis degaluose negali viršyti 6 mg Mn/l, o nuo 2014 m. sausio 1 d. — 2 mg Mn/l, tokių ribų nustatymas yra:

1.	neteisėtas dėl to, kad jis grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida?

2.	neteisėtas dėl to, kad juo pažeidžiami atsargumo principo reikalavimai?

3.	neteisėtas dėl neproporcingumo?

4.	neteisėtas dėl to, kad prieštarauja vienodo požiūrio principui?

5.	neteisėtas dėl to, kad prieštarauja teisinio saugumo principui?

Ar, remiantis ta 1 straipsnio 8 dalies dalimi, kuria į Direktyvą 98/70 įterpiamos naujo 8a straipsnio 4, 5 ir 6 dalys, reikalaujančios ženklu „turi metalų priedų“ žymėti visus degaluose, kuriuose yra metalų priedų, tokio žymėjimo reikalavimo įtvirtinimas yra:

1.	neteisėtas dėl to, kad jis grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida?

2.	neteisėtas dėl neproporcingumo?

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/45

2009 m. rugpjūčio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Maltos Respubliką

(Byla C-351/09)

2009/C 267/77

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán, K. Xuereb

Atsakovė: Maltos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Paskelbti, kad Maltos Respublika:

a)	nesudariusi vidaus paviršinių vandenų monitoringo programų ir neužtikrinusi jų veikimo pagal Direktyvos 2000/60/EB (1) 8 straipsnio pirmas dvi dalis,

b)	taip pat neįvykdžiusi įsipareigojimo pateikti apibendrintas vidaus paviršinių vandenų monitoringo programų ataskaitas pagal minėtos direktyvos 15 straipsnio antrą dalį,

pažeidė minėtos direktyvos 8 ir 15 straipsnius.

—	Priteisti iš Maltos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal direktyvos 15 straipsnio 2 dalį apibendrintas monitoringo programų ataskaitas buvo galima pateikti vėliausiai 2007 m. kovo 22 dieną. Be to, įpareigojimas pateikti apibendrintas vidaus paviršinių vandenų monitoringo programų ataskaitas nesusijęs su įpareigojimu pateikti 1-ąjį vandens baseino valdymo planą. Apibendrinta vidaus paviršinių vandenų monitoringo programų ataskaita iki šiol nepateikta. Todėl Komisija mano, kad Maltos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 15 straipsnio antrą dalį.

Be to, atsižvelgdama į minėtą Maltos Respublikos pateiktą informaciją ir neturėdama informacijos apie Maltos Respublikos pateiktiną apibendrintą vidaus paviršinių vandenų monitoringo programų ataskaitą, Komisija mano, kad Maltos Respublika iki šiol nesudarė vidaus paviršinių vandenų monitoringo programų ir neužtikrino jų veikimo pagal direktyvos 8 straipsnio pirmas dvi dalis. Šios programos būtinos, kad kiekviename upės baseino rajone vandens būklė būtų nuosekliai ir išsamiai prižiūrima (2).

(1) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275).

(2) Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 1 dalis.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/45

2009 m. rugsėjo 2 d.Perfetti Van Melle SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-16/08, Perfetti Van Melle SpA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Cloetta Fazer AB

(Byla C-353/09 P)

2009/C 267/78

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Perfetti Van Melle SpA, atstovaujama advokatų P. Perani ir P. Pozzi

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Cloetta Fazer AB

Apeliantės reikalavimai

—	Patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti visą Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-16/08, remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu ir Procedūros reglamento 113 straipsniu;

—

jei toje bylos stadijoje tai bus įmanoma, priimti galutinį sprendimą panaikinant 2005 m. lapkričio 24 d. VRDT Anuliavimo skyriaus sprendimą, byloje Nr. 941 C 973065 ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme bei VRDT panaikinimo procedūroje patirtas išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1. Teisiniai motyvai

Šiuo apeliaciniu skundu Perfetti Van Melle SpA ginčija 2009 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-16/08, apie kurį buvo pranešta 2009 m. liepos 2 dieną.

Grįsdama savo skundą apeliantė teigia, kad skundžiamu Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo neteisingai išaiškintas ir pritaikytas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas.

1.1 Pirmas priekaištas: apeliantė skundžia tai, kad Pirmosios instancijos teismas neįvertino nagrinėjamų prekių ženklų pagal „visapusiško vertinimo“ ar „bendrojo įspūdžio“ kriterijų.

Nusistovėjo principas, kad visapusiškas supainiojimo galimybės vertinimas, kiek tai susiję su prekių ženklų vizualiu, skambėjimo ir koncepciniu panašumu, turi būti pagrįstas prekių ženklų sukuriamu bendru įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į jų išskirtinius ir dominuojančius elementus. Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas nepritaikė šio principo ir, kalbant konkrečiai, pripažino galimybę supainioti prekių ženklus, remdamasis tik jų bendru elementu „CENTER“.

Skundžiamame sprendime prekių ženklai nebuvo išnagrinėti „visapusiškai“ ir nebuvo įvertintas jų sukurtas „bendras įspūdis“. Skundžiamame sprendime buvo panaudotas analitinis metodas ir prekių ženklas „CENTER“ palygintas su ginčijamo prekių ženklo pirmuoju žodiniu elementu „CENTER“, visiškai atmetant bet kokią antrojo žodinio elemento „SHOCK“ svarbą. Tiesa, skundžiamame sprendime buvo paminėtas visapusiško vertinimo ir bendrojo įspūdžio kriterijus, tačiau neužtenka tik paminėti ir pakartoti teismų praktikoje nusistovėjusį kriterijų. Siekiant veikti teisingai, svarbu juo vadovautis ir tinkamai taikyti jį byloje. To nebuvo padaryta skundžiamame sprendime. Jame tik buvo pripažinta, kad du lyginami prekių ženklai yra panašūs dėl jiems bendro žodinio elemento „CENTER“, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl žodinio elemento „SHOCK“ nepakanka pašalinti supainiojimo galimybę.

Dėl šių priežasčių apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime buvo iškreipti faktai ir pažeista motyvavimo pareiga.

1.2 Antras priekaištas: apeliantė skundžia tai, kad savo sprendime Pirmosios instancijos teismas neįvertino kai kurių labai svarbių ir reikšmingų veiksnių.

Skundžiamu sprendimu taip pat buvo pažeistas 8 straipsnio 1 dalies b punktas, nes jame neįvertinti veiksniai, ypač reikšmingi nustatant galimybę supainioti prekių ženklus. Konkrečiai kalbant, Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ilgą lyginamų prekių ženklų koegzistenciją ir faktinio jų painiojimo nebuvimą, kaip buvo išsamiai paaiškinta Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime.

Be to, Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kitą svarbų veiksnį, o būtent atitinkamos visuomenės pastabumo laipsnį. Iš tikrųjų Pirmosios instancijos teismas padarė nelogišką išvadą, kad pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas nepastebės žodžio „SHOCK“ ir nepripažins, kad nagrinėjami prekių ženklai ne tik skiriasi vizualiai ir fonetiškai, bet turi skirtingą reikšmę, o būtent prekių ženklas „CENTER“ reiškia kažko vidurio tašką, o prekių ženklas „CENTER SHOCK“ dėl papildomo žodžio „SHOCK“ buvimo perteikia mintį, kad vartotojas patirs stiprų pojūtį (šoką), kramtydamas kramtomos gumos vidurį.

2. Apeliantės reikalavimai

—	Patenkinti apeliacinį skundą ir visiškai panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu ir Procedūros reglamento 113 straipsniu;

—

—	jei toje bylos stadijoje nebus įmanoma priimti galutinio sprendimo, perduoti bylą Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti taikant Teisingumo Teismo nustatytus privalomus kriterijus.

(1) OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk.,1 t., p. 146.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/46

2009 m. rugsėjo 7 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Said Shamilovich Kadzoev prieš Ministerstvo na vatreshnite raboti

(Byla C-357/09)

2009/C 267/79

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Said Shamilovich Kadzoev

Kita šalis: Ministerstvo na vatreshnite raboti

Prejudiciniai klausimai

Ar 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (1) 15 straipsnio 5 ir 6 dalis reikia aiškinti taip, kad:

jeigu iki direktyvos reikalavimų perkėlimo valstybės narės vidaus teisėje nebuvo numatytas nei maksimalus sulaikymo terminas, nei jo pratęsimo pagrindai, o perkėlus direktyva nebuvo numatytas naujų nuostatų atgalinis galiojimas, ar šie reikalavimai taikomi ir šis terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo jų perkėlimo į valstybės narės vidaus teisę?

direktyvoje numatytas laikymo specialiajame centre išsiuntimo tikslais terminas neapima termino, per kurį remiantis aiškia teisės norma egzistavo kliūtis įvykdyti sprendimą išsiųsti iš valstybės narės, nes pagal trečiosios valstybės piliečio prašymą vyko prieglobsčio suteikimo procedūra, nors vykstant šiai procedūrai jis ir toliau buvo laikomas šiame specialiajame centre, jei tai buvo leidžiama pagal valstybės narės vidaus teisę?

Ar <…> direktyvos 2008/115/EB <…> 15 straipsnio 5 ir 6 dalis reikia aiškinti taip, kad direktyvoje numatytas laikymo specialiajame centre išsiuntimo tikslais terminas neapima termino, per kurį remiantis aiškia teisės norma egzistavo kliūtis įvykdyti sprendimą išsiųsti iš valstybės narės, nes vyko teismo procesas pagal skundą dėl šio sprendimo, nors vykstant šiam procesui asmuo ir toliau buvo laikomas šiame specialiajame centre, nes jis neturėjo galiojančių asmens tapatybės dokumentų, todėl buvo abejonių dėl jo tapatybės, neturėjo pragyvenimo lėšų ir elgėsi agresyviai?

Ar <…> direktyvos 2008/115/EB <…> 15 straipsnio 4 dalį reikia aiškinti taip, kad nebėra pagrįstos tikimybės išsiųsti, kai:

a)	iki teisminės sulaikymo kontrolės suinteresuotojo asmens pilietybės valstybė atsisakė išduoti jam kelionės dokumentą grįžimui ir nebuvo pasiektas susitarimas su trečiąja valstybe dėl jo priėmimo, nors valstybės narės administracinės institucijos dėjo atitinkamas pastangas?

b)	atliekant teisminę sulaikymo kontrolę egzistavo Europos bendrijos ir suinteresuotojo asmens pilietybės valstybės susitarimas dėl readmisijos, tačiau dėl naujų įrodymų, o būtent to asmens gimimo liudijimo, valstybė narė nesirėmė šio susitarimo nuostatomis, o asmuo nepageidauja grįžti?

c)	yra išnaudotos direktyvos 15 straipsnio 6 dalyje numatytos galimybės pratęsti sulaikymo terminą, o iki teisminės sulaikymo kontrolės pagal direktyvos 15 straipsnio 6 dalies b punktą nebuvo pasiektas susitarimas su trečiąja valstybe dėl asmens priėmimo?

Ar <…> direktyvos 2008/115/EB <…> 15 straipsnio 4 ir 6 dalis reikia aiškinti taip, kad jeigu atliekant teisminę trečiosios šalies piliečio sulaikymo išsiuntimo tikslu kontrolę nustatoma, kad nėra pagrįstos tikimybės jį išsiųsti ir išnaudotos sulaikymo termino pratęsimo galimybės:

vis dėlto nereikia nuspręsti nedelsiant jį paleisti, jei yra visos šios sąlygos: asmuo neturi galiojančių tapatybės dokumentų, kad ir koks būtų jų galiojimo terminas, todėl abejojama jo tapatybe, jis elgiasi agresyviai, neturi jokių pragyvenimo lėšų ir joks trečiasis asmuo nėra įsipareigojęs užtikrinti jo išlaikymą?

b)	priimant sprendimą dėl paleidimo į laisvę reikia įvertinti, ar pagal valstybės narės vidaus teisės reikalavimus trečiosios šalies pilietis turi gyvenimui jos teritorijoje būtinas lėšas ir adresą, kuriuo galėtų apsistoti?

(1) OL L 348, p. 98.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/48

2009 m. rugsėjo 11 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-363/09)

2009/C 267/80

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Parpala ir F. Jimeno Fernández

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad palikdama galioti 2002 m. lapkričio 20 d. Įstatymo Nr. 43/2002 dėl augalų sveikatos 38 straipsnį, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/414/EEB (1) 13 straipsnį.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyva 91/414/EEB atsiliepiama į būtinybę suderinti nacionalines nuostatas dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką. Šiuo tikslu joje nustatytos vienodos taisyklės dėl šių produktų registravimo sąlygų ir procedūrų.

Direktyvos 13 straipsnyje nustatytos taisyklės, susijusios, pirma, su informacija, kurią turi pateikti pareiškėjai, kurie kreipiasi dėl atitinkamo augalų apsaugos produkto įregistravimo, ir, antra, su minėtų duomenų naudojimu ir apsauga, užtikrinant jų konfidencialumą, išskyrus tam tikras išimtis.

Direktyva įtvirtintas visiškas suderinimas, todėl nacionaliniu mastu valstybė narė negali priimti teisės aktų, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad ūkio subjektai dalintųsi pareiškėjo, kuris kreipiasi dėl įregistravimo, pateiktais duomenimis, išskyrus 13 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

Nepaisant to, pagal Įstatymo Nr. 43/2002 38 straipsnį leidžiama prieiti prie duomenų, gautų atlikus tyrimus ir eksperimentus, ir tais atvejais, kurie nėra aiškiai numatyti direktyvoje.

Komisija mano, kad atsižvelgiant į tai, jog perkeldama į nacionalinę teisę Direktyvos 91/414/EEB 13 straipsnį Ispanija negalėjo naudotis diskrecija, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji nepradėjo procedūros dėl šios nuostatos panaikinimo, nustatydama prieigos prie duomenų, pateiktų medžiagoje, susijusioje su medicinos prekių įregistravimu, sistemos išimtį, kai tokia išimtis nenumatyta minėtoje direktyvoje, Ispanija pažeidė Bendrijos teisę.

(1) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/48

2009 m. liepos 8 d.Mineralbrunnen Rhön-Sprudel Egon Schindel GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 14 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntosios kolegijos) priimto sprendimo Mineralbrunnen Rhön-Sprudel Egon Schindel GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) byloje T-226/08; kita proceso šalis: Schwarzbräu GmbH

(Byla C-364/09)

2009/C 267/81

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Mineralbrunnen Rhön-Sprudel Egon Schindel GmbH, atstovaujama advokato P. Wadenbach

Kitos proceso šalys:

Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) Schwarzbräu GmbH

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. liepos 8 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą (byla T-226/08).

—	Panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R1124/2004-4).

—	Panaikinti Bendrijos prekių ženklo Nr. 505503 „ALASKA“ registraciją dėl to, kad yra absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—	Nepatenkinus trečioje dalyje nurodyto reikalavimo, panaikinti Bendrijos prekių ženklo Nr. 505503 registraciją bent jau šioms prekėms: „32 klasės mineraliniam ir gazuotam vandeniui, kitiems gaiviesiems gėrimams“.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas apeliantės ieškinys dėl 2008 m. balandžio 8 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo. Šiuo sprendimu Apeliacinė taryba atmetė apeliantės pateiktą prašymą pripažinti Bendrijos žodinio prekių ženklo „ALASKA“ registraciją negaliojančia visų prekių, kurioms įregistruotas Bendrijos prekių ženklas (mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai), atžvilgiu.

Iš esmės šalys ginčijasi dėl to, ar yra absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas dėl būtinybės palikti geografinę kilmės nuorodą prieinamą visiems.

Apeliaciniu skundu apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Reglamento Nr. 40/94 (toliau — Bendrijos prekių ženklo reglamentas) 7 straipsnio 1 dalies c punktą; visų pirma atsižvelgiant į teismų praktikoje nustatytus principus.

Pagal pirmiau minėtos Bendrijos prekių ženklo reglamento nuostatos formuluotę tam, kad Bendrijos prekių ženklas būtų neregistruojamas, pakanka, jeigu jis susideda tik iš ženklų ir nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami geografinei paraiškoje nurodytų prekių kilmei nurodyti. Tai rodo, kad geografiniai pavadinimai, kuriuos gali naudoti įmonės, turėtų būti pastarosioms prieinami kaip atitinkamų prekių kategorijų geografinės kilmės nuorodos. Nurodytos Bendrijos prekių ženklo reglamento nuostatos taikymas nepriklauso nuo konkretaus, realaus ir svarbaus reikalavimo neapriboti panaudojimo galimybių egzistavimo.

Jei Pirmosios instancijos teismas nepadarė jokios teisės klaidos, taikydamas šioje byloje Bendrijos prekių ženklo reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir teismų praktikoje nustatytus principus, tai reikėtų nustatyti, kad Aliaska yra didžiausias geriamojo vandens rezervuaras Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad atitinkamai visuomenės daliai Aliaska asocijuojasi su natūralia gryno vandens gausa įvairiomis formomis, kad Aliaskoje mineralinis vanduo gaminamas ekonomiškai dideliais mąstais, kad jau prekiaujama šiuo vandeniu Bendrijoje ir kad svarbu atsižvelgti į būsimą prekybą. Remiantis tuo, akivaizdu, kad ateityje konkurentai gali naudoti pavadinimą „ALASKA“ kaip kilmės nuorodą.

Užuot tai daręs, Pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės klaidos, taikydamas Bendrijos prekių ženklo reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir teismų praktikos principus, kai jis, atlikęs galimybių tyrimą, t. y. išnagrinėjęs, ar mineralinio vandens iš Aliaskos prekyba į Bendriją ekonominiu požiūriu (konkurencinė situacija, transportavimo kaštai) yra naudinga, nustatė įtvirtintus principus viršijančius reikalavimus. Šiuos išplėstus reikalavimus reikia kvalifikuoti kaip per griežtus 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos, jos formuluotės ir ypač teismų praktikoje nustatytų principų prasme; šie reikalavimai lemia pernelyg platų aiškinimą, nesuderinamą su Bendrijos teisės akto tikslu.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/49

2009 m. rugsėjo 14 d.Mineralbrunnen Rhön-Sprudel Egon Schindel GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-225/08 Mineralbrunnen Rhön-Sprudel Egon Schindel GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-365/09)

2009/C 267/82

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Mineralbrunnen Rhön-Sprudel Egon Schindel GmbH, atstovaujama advokato P. Wadenbach

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir Schwarzbräu GmbH

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė reikalauja

1.	Panaikinti 2009 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-225/08.

2.	Panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 877/2004-4.

3.	Panaikinti Bendrijos prekių ženklo Nr. 505503 „ALASKA“ registraciją dėl to, kad yra absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas.

4.	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Iš esmės šalys ginčijasi dėl to, ar yra absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas dėl būtinybės palikti geografinę kilmės nuorodą prieinamą visiems.

Jei Pirmosios instancijos teismas nepadarė jokios teisės klaidos, taikydamas šioje byloje Bendrijos prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir teismų praktikoje nustatytus principus, tai reikėtų nustatyti, kad Aliaska yra didžiausias geriamojo vandens rezervuaras Jungtinėse Amerikos Valstijose, plačiai išvystyta transporto infrastruktūra susieja Aliaską su natūralia gryno vandens gausa įvairiomis formomis, Aliaskoje mineralinis vanduo gaminamas ekonomiškai dideliais mąstais, jau prekiaujama šiuo vandeniu Bendrijoje, ir kad svarbu atsižvelgti į būsimą prekybą. Remiantis tuo, akivaizdu, kad ateityje konkurentai gali naudoti pavadinimą „ALASKA“ kaip kilmės nuorodą.

Užuot tai daręs, Pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės klaidos, taikydamas Bendrijos prekių ženklo reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą ir teismų praktikos principus, kai jis, atlikęs galimybių tyrimą, t. y. išnagrinėjęs, ar mineralinio vandens iš Aliaskos prekyba į Bendriją ekonominiu požiūriu (konkurencinė situacija, transportavimo kaštai) yra naudinga, nustatė įtvirtintus principus viršijančius reikalavimus. Šiuos išplėstus reikalavimus reikia kvalifikuoti kaip per griežtus 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos, jos formuluotės ir ypač teismų praktikoje nustatytų principų prasme; šie reikalavimai lemia pernelyg platų Bendrijos teisės akto aiškinimą, prieštaraujantį šio akto tikslui.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/50

2009 m. rugsėjo 14 d.High Court of Justice (England and Wales), Chancery Division pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš Isaac International Limited

(Byla C-371/09)

2009/C 267/84

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (England and Wales), Chancery Division

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Atsakovė: Isaac International Limited

Prejudiciniai klausimai

Tokiomis kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai dviejose valstybėse narėse įsteigtas ir veiklą vykdantis importuotojas importuoja prekes į vieną valstybę narę ir nedelsiant išgabena jas į kitą valstybę narę, ar atleidimui nuo antidempingo muito pagal Komisijos reglamento 88/97 (1) 14 straipsnio c punktą reikalaujamas galutinio vartojimo leidimas susijęs su daugiau nei viena muitinės administracija Komisijos reglamento 2454/93 (2) 292 straipsnio 3 dalies prasme?

Tokiomis kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai importuotojas negavo Komisijos reglamento 88/97 14 straipsnio c punkte numatyto būtinojo leidimo taikyti galutinio vartojimo procedūrą, ar atleidimas nuo antidempingo muito vis dėlto gali būti taikomas remiantis Tarybos reglamento 2913/92 (3) 212a straipsniu?

Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, vertinant, ar tokioje kaip Isaac situacijoje atsidūręs prekybininkas buvo akivaizdžiai aplaidus,

iš Komisijos reglamento 88/97 14 straipsnio c punkto ir Komisijos reglamento 2454/93 292 straipsnio 3 dalies nuostatų pakankamai aiškiai matyti, jog prekybininkas, susipažinęs su Oficialiajame leidinyje paskelbta informacija ir nenustatęs, kad supaprastintas leidimas jam negali būti išduotas dėl to, kad jo situacija susijusi su daugiau nei viena muitinės administracija, turi būti laikomas akivaizdžiai aplaidžiu?

alternatyviai, atitinkamas nuostatas pripažinus sudėtingomis, ar prieš pradėdamas tvarkyti importo formalumus prekybininkas turi pareigą prašyti mokesčių institucijų pateikti paaiškinimus? Ar atsakant į šį klausimą svarbu tai, kad klaidingą išvadą apie aiškų atitinkamų nuostatų taikymo būdą prekybininkas padarė subjektyviai?

c)	kaip reikėtų vertinti tokio kaip Isaac prekybininko, kurio pagrindinė veikla yra dviračių dalių importas iš Kinijos, penki darbuotojai dirba su importu ir kuris per 16 mėnesių laikotarpį importavo 33 panašias siuntas, patirtį? Ar tokį prekybininką reikia vertinti kaip patyrusį?

valstybės narės mokesčių institucijos turi teisę remtis paskelbtais teisės aktais, kaip antai Jungtinės Karalystės muitų tarifas, su kuriais nors ir galima susipažinti nemokamai kai kuriose mokesčių institucijų kontorose ir viešosiose bibliotekose, per internetą prieinama tik sumokėjus metinį abonentinį mokestį?

(1) 1997 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 88/97 dėl leidimo atleisti Kinijos kilmės tam tikrų dviračių dalių importą nuo antidempingo muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 ir praplėsto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97 (OL L 17, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 25 t., p. 158).

(2) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3).

(3) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/51

2009 m. rugsėjo 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Maltos Respubliką

(Byla C-376/09)

2009/C 267/85

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro, E. Depasquale

Atsakovė: Maltos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nenutraukdama nebūtino halonų naudojimo laivų priešgaisrinėse sistemose ir gesintuvuose bei neutilizuodama šių halonų Maltos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 (1) dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų 4 straipsnio 4 dalies v punktą;

—	Priteisti iš Maltos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Iš reglamento 4 straipsnio 4 dalies v punkto ir 16 straipsnio, skaitomų kartu su Stojimo akto 2 straipsnio nuostatomis, matyti, kad Maltos Respublika turėjo nutraukti priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų, kuriuose yra halonų, eksploatavimą iki 2004 m. gegužės 1 d., išskyrus reglamento VII priede išvardytus būtiniausius naudojimo atvejus ir atitinkamomis technologijomis utilizuoti šiuos halonus.

Nesant jokios informacijos apie tai, kad Maltos Respublika nutraukė nebūtiną halonų naudojimą laivų, išvardytų prie atsakymo į oficialų pranešimą pridėtame dokumente, priešgaisrinėse sistemose ir gesintuvuose ir utilizavo šiuos halonus, Komisija daro išvadą, kad Maltos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal reglamento 4 straipsnio 4 dalies v punktą ir 16 straipsnį.

(1) OL L 244, p. 1.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/53

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-341/05) (1)

(Žemės ūkis - Bendras bendro pieno ir pieno produktų rinkų organizavimas - Eksporto gražinamųjų išmokų už visus pieno produktus, kurių paskirties vieta yra Seuta ir Melilija, panaikinimas - Sąlygos - Nediskriminavimo principas - Proporcingumas)

2009/C 267/89

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanija, atstovaujama abogados del Estado J. Cárcamo ir M. Muñoz Pérez

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Cattabriga ir F. Jimeno Fernández

Dalykas

Prašymas panaikinti 2005 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 909/2005 nustatantį eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 154, p. 10) tiek, kiek jo priedo kodas L01, nustatantis paskirties vietas, taikomas Seutai ir Melilijai.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2005 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 909/2005 nustatančio eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje priedą tiek, kiek jo kodas L01, nustatantis paskirties vietas, taikomas Seutai ir Melilijai.

2.	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 271, 2005 10 29.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/53

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Transnáutica prieš Komisiją

(Byla T-385/08) (1)

(Muitų sąjunga - Išorinio Bendrijos tranzito operacijos - Trečiosioms šalims skirti tabako ir etilo alkoholio kroviniai - Sukčiavimas - Prašymas atsisakyti išieškoti importo muitus - Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 239 straipsnis - Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 905 straipsnis - Teisingumo išlyga - Ypatingos padėties buvimas - Visuotinė garantija)

2009/C 267/90

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Transnáutica — Transportes e Navegação, SA (Matozinjosas, Portugalija), atstovaujama advokatų C. Fernández Vicién, I. Moreno-Tapia Rivas, D. Ortigão Ramos ir B. Aniceto Silva

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama X. Lewis ir J. Hottiaux

Dalykas

Prašymas panaikinti 2005 m. liepos 6 d. Komisijos sprendimą REM 05/2004, kuriuo atsisakyta grąžinti arba atsisakyti išieškoti tam tikrus muitus.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2005 m. liepos 6 d. Komisijos sprendimą REM 05/2004.

2.	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 330, 2005 12 24.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/54

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Phildar prieš VRDT — Comercial Jacinto Parera (FILDOR)

(Byla T-99/06) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Prašymas įregistruoti žodinį Bendrijos prekių ženklą FILDOR - Ankstesnis nacionalinis pusiau vaizdinis prekių ženklas PHILDAR - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas FILDOR - Ankstesni tarptautiniai žodiniai ir pusiau vaizdiniai prekių ženklai PHILDAR - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 62 ir 73 straipsniai (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 64 ir 75 straipsniai))

2009/C 267/91

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Phildar SA (Rubė, Prancūzija), atstovaujama advokato E. Baud

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Comercial Jacinto Parera SA (Barselona, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2006 m. sausio 16 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 245/2004-2), susijusio su protesto procedūra tarp Phildar SA ir Comercial Jacinto Parera, SA

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2006 m. sausio 16 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 245/2004-2.

2.	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 121, 2006 5 20.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/54

2009 m. rugsėjo 16 d. pareikštas ieškinys — Hipp & Co/VRDT — Laboratorios Ordesa (BEBIMIL)

(Byla T-221/06) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Bebimil“ paraiška - Ankstesnis Bendrijos žodinis prekių ženklas ir ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas BLEMIL - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas BLEMIL 1 - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Galimybė supainioti)

2009/C 267/92

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Hipp & Co (Sachseln, Šveicarija), atstovaujama advokato M. Kinkeldey

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Laboratorios Ordesa S.L. (Sant Boi de Llobregat, Ispanija), atstovaujama advokatų R. Thierie ir E. Sugranes Coca

Dalykas

Ieškinys dėl 2006 m. birželio 2 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 571/2005-1, susijęs su protesto procedūra tarp Laboratorios Ordesa, SL ir Hipp & Co. KG

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Hipp & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 237, 2006 9 30

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/55

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Dongguan Nanzha Leco Stationery prieš Tarybą

(Byla T-296/06) (1)

(Dempingas - Kinijos kilmės segtuvų arba bylų aptaisų mechanizmų importui - Dempingo skirtumo nustatymas - Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas - Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas - Kitokio nei per pirminį tyrimą taikyto metodo taikymas - Reglamento (EB) Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalies a punktas ir 10 dalis)

2009/C 267/93

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Dongguan Nanzha Leco Stationery Mfg. Co., Ltd (Dongguan, Kinija), atstovaujama QC A. Bentley

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix, padedamo advokato G. Gerrisch

Atsakovės reikalavimus palaikyti į bylą įstojusios šalys: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. van Vliet ir T. Scharf; IML Industria Meccanica Lombarda Srl (Ofanengas, Italija); Interkov spol. s r.o. (Bráník, Čekijos Respublika); MI.ME.CA. Srl (Ricengo, Italija) ir NIKO — kovinarsko podjetje, d.d., Železniki (Železniki, Slovėnija), atstovaujamos advokato R. Bierwagen

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1136/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės segtuvų arba bylų aptaisų mechanizmų importui, galutinį surinkimą (OL L 205, p. 1) tiek, kiek jis taikomas ieškovei.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Dongguan Nanzha Leco Stationery Mfg. Co., Ltd padengia savo bylinėjimosi išlaidas bei Europos Sąjungos Tarybos, IML Industria Meccanica Lombarda Srl, Interkov spol. s r.o., MI.ME.CA. Srl ir NIKO — kovinarsko podjetje, d.d., Železniki patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Bendrijų Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 310, 2006 12 16.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/55

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Arcandor prieš VRDT — dm drogerie markt (S-HE)

(Byla T-391/06) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo S-HE paraiška - Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas SHE, ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „She“ ir ankstesnis vaizdinis tarptautinis prekių ženklas „She“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Žymenų panašumo nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2009/C 267/94

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Arcandor AG, buvusi Karstadt Quelle AG (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokatų V. von Bomhard, W. Renck ir T. Dolde

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama R. Pethke

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: dm drogerie markt GmbH (Wals, Austrija), atstovaujama advokatų N. Dick ir M. Dyck

Dalykas

Ieškinys dėl 2006 m. rugsėjo 26 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 301/2006-1), susijusio su protesto procedūra tarp Karstadt Quelle AG ir dm drogerie markt GmbH

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Arcandor AG, buvusios Karstadt Quelle AG, bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 42, 2007 2 24.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/56

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Zero Industry prieš VRDT — zero Germany (zerorh+)

(Byla T-400/06) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „zerorh+“ paraiška - Ankstesni nacionaliniai vaizdiniai ir žodiniai prekių ženklai „zero“ - Galimybė supainioti - Žymenų panašumas - Prekių panašumas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2009/C 267/95

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Zero Industry Srl (Mariano Komense, Italija), atstovaujama advokatų M. Rapisardi ir N. Colombo

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: zero Germany GmbH & Co. KG, buvusi zero International Holding GmbH & Co. KG (Brėmenas, Vokietija), atstovaujama advokato W.-D. Kuntze

Dalykas

Ieškinys dėl 2006 m. spalio 5 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 958/2005-1), susijusio su protesto procedūra tarp zero Germany GmbH & Co. KG ir Zero Industry Srl

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Zero Industry Srl bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 56, 2007 3 10.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/56

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje JanSport Apparel Corp. prieš VRDT

(Byla T-80/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo BUILT TO RESIST paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

2009/C 267/96

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: JanSport Apparel Corp. (Vilmingtonas, Delaveras, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų C. Bercial Arias, C. Casalonga ir K. Dimidjian-Lecompte

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama iš pradžių S. Laitinen, vėliau O. Mondéjar Ortuño

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2007 m. sausio 12 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1090/2006-2), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį prekių ženklą BUILT TO RESIST kaip Bendrijos prekių ženklą

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš JanSport Apparel Corp. bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 95, 2007 4 28.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/56

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Fratex Indústria e Comércio prieš VRDT — USA Track & Field (TRACK & FIELD USA)

(Byla T-103/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo TRACK & FIELD USA paraiška - Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas TRACK & FIELD - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Žymenų panašumo nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2009/C 267/97

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Fratex Indústria e Comércio, Ltda (San Paulas, Brazilija), atstovaujama advokato B. Braga da Cruz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama O. Mondéjar Ortuño

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: USA Track & Field, Inc. (Indiana, Jungtinės Valstijos)

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. sausio 18 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1061/2005-4), susijusio su protesto procedūra tarp Fratex Indústria e Comércio, Ltda ir USA Track & Field, Inc.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Fratex Indústria e Comércio, Ltda bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 140, 2007 6 23.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/57

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Pigasos Alieftiki Naftiki Etaireia prieš Tarybą ir Komisiją

(Byla T-162/07) (1)

(Deliktinė atsakomybė - Muitų sąjunga - Bendrijos įrodymas dėl jūros žūklės produktų - Galimybės pateikti tam tikrus dokumentus kaip įrodymą nebuvimas - Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas - Bendrijos atsakomybė nesant neteisėtų jos institucijų veiksmų)

2009/C 267/98

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Pigasos Alieftiki Naftiki Etaireia (Moschatas, Graikija), atstovaujama advokatų N. Skandamis ir E. Perakis

Atsakovės: Europos Sąjungos Taryba, iš pradžių atstovaujama F. Florindo Gijón ir M.-M. Joséphidès, po to — F. Florido Gijón ir M. Balta, Europos Bendrijų Komisija, iš pradžių atstovaujama E. Cujo, S. Schønberg ir M. Konstantinidis, po to — S. Schønberg ir M. Patakia

Dalykas

Ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama gauti žalos, kurią tariamai patyrė ieškovė dėl to, kad Taryba ir Komisija nepriėmė nuostatų, leidžiančių vienos valstybės narės muitinei kaip Bendrijos įrodymą dėl jūros žūklės produktų priimti kitus dokumentus, nei blankas T2M, kurį numato 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), atlyginimą

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Pigasos Alieftiki Naftiki Etaireia padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 155, 2007 7 7.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/57

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Promomadrid prieš VRDT (MADRIDEXPORTA)

(Byla T-180/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo MADRIDEXPORTA paraiška - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Apibūdinamasis požymis - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

2009/C 267/99

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Promomadrid Desarrollo Internacional de Madrid, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato M. Aznar Alonso

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama S. Palmero Cabezas

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. kovo 7 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1130/2006-1) dėl paraiškos įregistruoti vaizdinį prekių ženklą MADRIDEXPORTA kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2007 m. kovo 7 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1130/2006-1).

2.	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 155, 2007 7 7.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/58

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Lenkija prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-183/07) (1)

(Aplinka - Direktyva 2003/87/EB - Prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistema - Lenkijos nacionalinis emisijos leidimų paskirstymo planas 2008–2012 m. laikotarpiui - Trijų mėnesių terminas - Atitinkama valstybių narių ir Komisijos kompetencija - Vienodas požiūris - Pareiga motyvuoti - Direktyvos 2003/87 9 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 11 straipsnio 2 dalis)

2009/C 267/100

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, iš pradžių atstovaujama E. Ośniecka-Tamecka, tada T. Nowakowski, vėliau T. Kozek, dar vėliau M. Dowgielewicz ir galiausiai M. Dowgielewicz, M. Jarosz ir M. Nowacki

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama U. Wölker ir K. Herrmann

Ieškovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Vengrijos Respublika, atstovaujama J. Fazekas, R. Somssich ir M. Fehér; Lietuvos Respublika, atstovaujama D. Kriaučiūno; Slovakijos Respublika, iš pradžių atstovaujama J. Čorba, vėliau B. Ricziová

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, iš pradžių atstovaujama Z. Bryanston-Cross ir C. Gibbs, padedamų baristerio H. Mercer, vėliau I. Rao ir S. Ossowski, padedamų baristerio J. Maurici

Dalykas

Prašymas visiškai arba iš dalies panaikinti 2007 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimą C (2007) 1295 galutinis dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo plano, kurį 2008–2012 metų laikotarpiui Lenkijos Respublika pateikė pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, p. 32).

Sprendimo rezoliucinė dalis

2007 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimas C (2007) 1295 galutinis dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo plano, kurį 2008–2012 metų laikotarpiui Lenkijos Respublika pateikė pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB, yra panaikinamas.

2.	Komisija padengia savo ir Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vengrijos Respublika, Lietuvos Respublika, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 155, 2007 7 7.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/58

2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Thomson Sales Europe prieš Komisiją

(Sujungtos bylos T-225/07 ir T-364/07) (1)

(Muitų sąjunga - Tailande pagamintų spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų importas - Importo muitų grąžinimas - Akivaizdus nerūpestingumas - Neišieškojimas importo muitų a posteriori - Ieškinys dėl panaikinimo - Asmens nenaudai priimtas aktas - Nepriimtinumas)

2009/C 267/101

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Thomson Sales Europe (Bulonė-Bijankūras, Prancūzija), atstovaujama advokatų F. Goguel ir F. Foucault

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama byloje T-225/07 X. Levis, H. Van Vliet ir S. Schønberg ir byloje T-364/07 X. Levis ir M. Patakia

Dalykas

Byloje T-225/07 prašymas panaikinti 2007 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimą Nr. REM 03/05, nurodantį Prancūzijos valdžios institucijoms, kad nėra pagrindo grąžinti Tailande pagamintų spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvų importo muito (byla REM 03/05), kaip numatyta jų 2005 m. rugsėjo 14 d. prašyme, taip pat byloje T-364/07 prašymas panaikinti 2007 m. liepos 20 d. Komisijos laišką, kuriuo nepatvirtinamas importo muito neišieškojimo a posteriori netaikymas šiems aparatams.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinius.

2.	Thomson Sales Europe padengia savo ir Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 211, 2007 9 8.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/59

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Estija prieš Komisiją

(Byla T-263/07) (1)

(Aplinka - Direktyva 2003/87/EB - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistema - Estijos nacionalinis emisijos leidimų paskirstymo planas 2008–2012 m. laikotarpiui - Atitinkami valstybių narių ir Komisijos įgaliojimai - Vienodas požiūris - Direktyvos 2003/87 9 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 11 straipsnio 2 dalis)

2009/C 267/102

Proceso kalba: estų

Šalys

Ieškovė: Estijos Respublika, atstovaujama L. Uibo

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama advokatų U. Wölker ir T. Tamme

Ieškovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Lietuvos Respublika, arstovaujama D. Kriaučiūno, ir Slovakijos Respublika, atstovaujama ir pradžių J. Čorba, vėliau B. Ricziová

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama iš pradžių Z. Bryanston-Cross, vėliau L. Seeboruth ir galiausiai S. Ossowski, padedamų baristerio J. Maurici

Dalykas

2007 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimo dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo plano, kurį 2008–2012 m. laikotarpiui pateikė Estijos Respublika pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631), panaikinimas.

Sprendimo rezoliucinė dalis

Panaikinti 2007 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimą dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo plano, kurį 2008–2012 m. laikotarpiui pateikė Estijos Respublika pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB.

2.	Komisija padengia savo ir Estijos Respublikos patirtas išlaidas.

3.	Lietuvos Respublika, Slovakijos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2007 9 22 (Klaidų ištaisymas OL C 247, 2007 10 20).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/59

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Viñedos y Bodegas Príncipe Alfonso de Hohenlohe prieš VRDT — Byass (ALFONSO)

(Byla T-291/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo ALFONSO paraiška - Ankstesni žodiniai Bendrijos ir nacionaliniai prekių ženklai PRINCIPE ALFONSO - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Apeliacinės tarybos turimo atlikti nagrinėjimo apimtis - Pareiga priimti sprendimą dėl visos apeliacijos - Reglamento (EB) Nr. 40/94 62 straipsnio 1 dalis (dabar Reglamento (EB) Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalis)

2009/C 267/103

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Viñedos y Bodegas Príncipe Alfonso de Hohenlohe, SA (Seniseras, Ispanija), atstovaujama advokatų M. Lobato García-Miján ir B. Díaz de Escauriaza

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama S. Palmero Cabezas ir J. Laporta Insa

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: González Byass, SA (Kadisas, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. gegužės 29 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1110/2006-2), susijusio su protesto procedūra tarp Viñedos y Bodegas Príncipe Alfonso de Hohenlohe, SA ir González Byass, SA.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2007 m. gegužės 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1110/2006-2).

2.	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 235, 2007 10 6.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/60

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Offshore Legends prieš VRDT — Acteon (OFFSHORE LEGENDS juodai baltas ir OFFSHORE LEGENDS mėlynas, juodas ir žalias)

(Byla T-305/07 ir T-306/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Dviejų vaizdinių Bendrijos prekių ženklų OFFSHORE LEGENDS (vieno - juodai balto, kito - mėlyno, juodo ir žalio) paraiška - Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas OFFSHORE 1 - Santykiniai atmetimo pagrindai - Galimybė supainioti - Prekių ir žymenų panašumas - Reikalavimo įrodyti faktinį ankstesnio prekių ženklo naudojimą nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Reglamento (EB) Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys, skaitomos kartu su Reglamento (EB) Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punktu (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys bei Reglamento (EB) Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punktas))

2009/C 267/104

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Offshore Legends (Nevelė, Belgija), atstovaujama advokatų P. Maeyaert ir N. Clarembeaux

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Aceton (Sen Tropezas, Prancūzija), atstovaujama advokato M. Milon

Dalykas

Du ieškiniai dėl 2007 m. gegužės 29 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimų (bylos R 1031/2006-2 ir R 1038/2006-2), susijusių su protesto procedūromis tarp Acteon ir Offshore Legends.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinius.

2.	Priteisti iš Offshore Legends bylinėjimosi išlaidas

(1) OL C 269, 2007 11 10.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/60

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Alber prieš VRDT (Rankena)

(Byla T-391/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Erdvinio prekių ženklo paraiška - Rankena - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas) - Pareiga motyvuoti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 73 straipsnis (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 75 straipsnis) - Faktų tyrimo ex officio principas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalis (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis)

2009/C 267/105

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Alfons Alber (Verano, Italija), atstovaujamas advokato S. Schneller

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. rugpjūčio 16 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 361/2007-4) ir dėl 2007 m. sausio 16 d. VRDT eksperto sprendimo toje pačioje byloje tiek, kiek juo atmetama erdvinio Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 4396727 tam tikroms joje nurodytoms prekėms.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Alfons Alber padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 315, 2007 12 22.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/61

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Cohausz prieš VRDT — Izquierdo Faces (acopat)

(Byla T-409/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Ankstesni nacionaliniai žodiniai prekių ženklai COPAT - Santykinis atmetimo pagrindas - Naudojimo iš tikrųjų nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 56 straipsnio 2 ir 3 dalys (dabar - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2009/C 267/107

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Helge B. Cohausz (Diuseldorfas, Vokietija), atstovaujama iš pradžių I. Friedhoff, vėliau — advokatų S. von Petersdorff-Campen ir H. Timmann

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: José Izquierdo Faces (Bilbao, Ispanija), atstovaujamas advokato H. Bock

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. rugsėjo 6 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 289/2006-1, susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Helge B. Cohausz ir José Izquierdo Faces

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Helge B. Cohausz bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 8, 2008 1 12.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/61

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Dominio de la Vega prieš VRDT — Ambrosio Velasco (DOMINIO DE LA VEGA)

(Byla T-458/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Bendrijos vaizdinio prekių ženklo DOMINIO DE LA VEGA paraiška - Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas PALACIO DE LA VEGA - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2009/C 267/108

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Dominio de la Vega, SL (Rekena, Ispanija), atstovaujama advokatų E. Caballero Oliver ir A. Sanz-Bermell y Martínez

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Laporta Insa

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Ambrosio Velasco, SA (Dicastillo, Ispanija), atstovaujama advokatų E. Armijo Chávarri ir A. Castán Pérez-Gómez

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. spalio 3 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1431/2006-2), susijusio su protesto procedūra tarp Ambrosio Velasco, SA ir Dominio de la Vega, SL.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Dominio de la Vega, SL padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 51, 2008 2 23.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/62

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje GlaxoSmithkline SpA prieš VRDT

(Bylos T-493/07, T-26/08 ir T-27/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Bendrijos prekių ženklas FAMOXIN - Ankstesni žodiniai nacionaliniai prekių ženklai LANOXIN - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas) - Naudojimo įrodymas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 56 straipsnio 2 ir 3 dalys (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 ir 3 dalys)

2009/C 267/109

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: GlaxoSmithkline SpA (Verona, Italija), Laboratórios Wellcome de Portugal, Lda (Algés, Portugalija) ir The Wellcome Foundation Ltd (Greenford, Middlesex, Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokato R. Gilbey

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral ir D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Serono Genetics Institute SA (Evri, Prancūzija)

Dalykas

Trys ieškiniai, pareikšti dėl 2007 m. rugsėjo 14 d. (byla R 8/2007-1), 2007 m. lapkričio 20 d. (byla R 10/2007-1) ir 2007 m. lapkričio 19 d. (byla R 9/2007-1) VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimų, susijusių su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp GlaxoSmithkline SpA, Laboratórios Wellcome de Portugal, Lda ir The Wellcome Foundation Ltd iš vienos pusės ir Serono Genetics Institute SA iš kitos pusės.

Rezoliucinė dalis

1.	Sujungti bylas T-493/07, T-26/08 ir T-27/08, kad būtų bendrai priimtas sprendimas.

2.	Atmesti ieškinius.

3.	Priteisti iš GlaxoSmithkline SpA, Laboratórios Wellcome de Portugal, Lda ir The Wellcome Foundation Ltd bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 51, 2008 2 23.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/62

2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Evets prieš VRDT (DANELECTRO ir QWIK TUNE)

(Sujungtos bylos T-20/08 ir T-21/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Bendrijos žodinis prekių ženklas DANELECTRO ir vaizdinis prekių ženklas QWIK TUNE - Termino pateikti prašymą dėl prekių ženklų registracijos atnaujinimo nesilaikymas - Restitutio in integrum prašymas - Reformatio in pejus - Teisė į gynybą - Teisė būti išklausytam - Reglamento (EB) Nr. 40/94 61 straipsnio 2 dalis, 73 straipsnio antras sakinys ir 78 straipsnis (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 63 straipsnio 2 dalis, 75 straipsnio antras sakinys ir 81 straipsnis)

2009/C 267/110

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evets Corp. (Irvinas, Kalifornija, Jungtinės Valstijos), atstovaujama solisitoriaus S. Ryan

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2007 m. lapkričio 5 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos dviejų sprendimų (bylos R 603/2007-4 ir R 604/2007-4), susijusių su ieškovės restitutio in integrum prašymu.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinius.

2.	Priteisti iš Evets Corp. bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 64, 2008 3 8.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/62

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Gres La Sagra prieš VRDT — Ceramicalcora (VENATTO MARBLE STONE)

(Byla T-130/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Bendrijos vaizdinio prekių ženklo VENATTO MARBLE STONE paraiška - Ankstesni nacionaliniai vaizdiniai prekių ženklai VENETO CERÁMICAS - Absoliutus atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2009/C 267/111

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Gres La Sagra, SL (Alameda de la Sagra, Ispanija), atstovaujama advokatų T. Villate Consonni ir J. Calderón Chavero

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Ceramicalcora, SA (Alcora, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. sausio 30 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1609/2006-4), susijusio su protesto procedūra tarp Ceramicalcora, SA ir Gres La Sagra, SL.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Gres La Sagra, SL padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 116, 2008 5 9.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/63

2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje The Smiley Company prieš VRDT (Pusės „smiley“ šypsenėlės atvaizdas)

(Byla T-139/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Tarptautinė registracija nurodant Europos bendrijos teritoriją - Vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis pusę „smiley“ šypsenėlės - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamųjų požymių nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 146 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 151 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalies b punktas))

2009/C 267/112

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: The Smiley Company SPRL (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato A. Deutsch

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2008 m. vasario 7 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 958/2007-4), susijusio su vaizdinio prekių ženklo, vaizduojančio pusę „smiley“ šypsenėlės, tarptautine registracija nurodant Europos bendrijos teritoriją

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš The Smiley Company SPRL bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su Franklin Loufrani pakeitimu.

(1) OL C 142, 2008 6 7.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/63

2009 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Boudova ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-271/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Buvę pagalbiniai tarnautojai - Paskyrimas - Priskyrimas lygiui - Iki naujų nuostatų įsigaliojimo paskelbtas konkursas - Kitos institucijos atliktas jos pareigūnų priskyrimas kitam lygiui - Vienodo požiūrio principas - Ieškinys dėl panaikinimo - Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio - Patvirtinamasis aktas - Naujų ir esminių faktinių aplinkybių nebuvimas - Pateisinamos klaidos nebuvimas - Nepriimtinumas)

2009/C 267/113

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantai: Stanislava Boudova (Howald, Liuksemburgas), Iveta Adovica (Liuksemburgas, Liuksemburgas), Juraj Kuba (Koncas, Vokietija), Heinrihs Puciriuss (Liuksemburgas), Agnieszka Strzelecka (Arlonas, Belgija), Izabela Szyprowska (Berbourg, Liuksemburgas), Timea Tibai (Liuksemburgas) ir Birute Vaituleviciene (Liuksemburgas), atstovaujami advokato M.-A. Lucas

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir G. Berscheid

Dalykas

Apeliacinis skundas, pareikštas dėl 2008 m. balandžio 21 d. Tarnautojų teismo (antrosios kolegijos) nutarties byloje Boudova ir kt. prieš Komisiją (F-78/07, dar nepaskelbta Rinkinyje), kuriuo siekiama šios nutarties panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Stanislava Boudova, Iveta Adovica, Juraj Kuba, Heinrihs Puciriuss, Agnieszka Strzelecka, Izabela Szyprowska, Timea Tibai ir Birute Vaituleviciene padengia kiekvienas savo bylinėjimosi išlaidas bei Komisijos šioje instancijoje patirtas išlaidas.

(1) OL C 260, 2008 10 11.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/64

2009 m. rugsėjo 2 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje E.ON Ruhrgas ir E.ON Földgáz Trade prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-57/07) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Konkurencija - Koncentracija - Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su bendrąja rinka - Įsipareigojimai - Komisijos laiškai, susiję su įpareigojimais - Aktai, dėl kurių negali būti paduotas ieškinys - Nepriimtinumas)

2009/C 267/114

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: E.ON Ruhrgas International AG (Esenas, Vokietija) ir E.ON Földgáz Trade Zrt (Budapeštas, Vengrija), atstovaujamos advokatų G. Wiedemann ir T. Lübbig

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Bouquet ir V. Di Bucci

Dalykas

Komisijos sprendimų, išdėstytų 2006 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. sausio 16 d. raštuose dėl E.ON prisiimtų įsipareigojimų, kurie buvo patvirtinti 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimu, skelbiančiu koncentraciją, kuria E.ON Ruhrgas įgyja išimtinę MOL Földgázellátó Rt. ir MOL Földgáztároló Rt. kontrolę (Byla COMP/M.3696 — E.ON/MOL), suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu, su sąlyga, kad bus laikomasi minėtų įsipareigojimų, įgyvendinimo, panaikinimas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	E.ON Ruhrgas International AG ir E.ON Földgáz Trade Zrt padengia savo pačios ir Europos Bendrijų Komisijos patirtas išlaidas.

(1) OL C 95, 2007 4 28.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/64

2009 m. rugsėjo 4 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Pioneer Hi-Bred International prieš Komisiją

(Byla T-139/07) (1)

(Teisės aktų derinimas - Apgalvotas genetiškai modifikuotų organizmų išleidimas į aplinką - Leidimų pateikti į rinką išdavimo procedūra - Komisijos priemonių projekto nepateikimas reglamentavimo komitetui - Ieškinys dėl neveikimo - Ginčo objekto išnykimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2009/C 267/115

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Pioneer Hi-Bred International, Inc. (Ajova, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama solisitoriaus J. Temple Lang

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, iš pradžių atstovaujama D. Lawunmi ir C. Zadra, vėliau — P. Oliver ir C. Zadra

Dalykas

Pagal EB 232 straipsnį pateiktas prašymas konstatuoti, kad pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124), 5 straipsnio 2 dalį nepateikdama reglamentavimo komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi atsižvelgiant į ieškovės pranešimą apie genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 pateikimą į rinką, projekto Komisija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 77) 18 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebėra reikalo priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Europos Bendrijų Komisija padengia savo ir Pioneer Hi-Bred International, Inc. išlaidas.

(1) OL C 155, 2007 7 7.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/64

2009 m. rugsėjo 7 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje LPN prieš Komisiją

(Byla T-186/08) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo - Aplinka - Direktyva 92/43/EEB - Skundo nagrinėjimo nutraukimas - Procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo nepradėjimas - Galimybė susipažinti su dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Akivaizdus nepriimtinumas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2009/C 267/116

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Liga para Protecção da Natureza (LPN) (Lisabona, Portugalija), atstovaujama advokato P. Vinagre e Silva

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama P. Costa de Oliveira ir D. Recchia

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, T. Moreira ir A. de Oliveira Mendonça, padedamų advokatų D. Abecasis ir A. Marques

Dalykas

Prašymas panaikinti, pirma, 2008 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimą, kuris nurodytas 2008 m. balandžio 3 d. Komisijos ieškovei skirtame laiške ENV.A.2/MAS/mm/D (2008) 5542 ir kuriuo ji pranešė apie savo ketinimą nutraukti ieškovės skundo dėl Sabor upės užtvankos (Portugalija) statybos projekto tariamo nesuderinamumo su 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 2006, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) (skundas Nr. 2003/4523 — Baixo Sabor užtvankos projektas) nagrinėjimą ir, antra, tariamą implicitinį Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma ieškovei leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, bei prašymas atlyginti žalą.

Rezoliucinė dalis

Nebėra reikalo priimti sprendimą dėl ieškinio tiek, kiek juo prašoma panaikinti tariamą implicitinį sprendimą atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 8 straipsnio 3 dalį.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

3.	Liga para Protecção da Natureza (LPN) padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	Portugalijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas

(1) OL C 183, 2008 7 19.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/65

2009 m. rugpjūčio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Sanyō Denki prieš VRDT — Telefónica O2 Germany (eneloop)

(Byla T-309/09)

2009/C 267/118

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Sanyō Denki Kabushiki Kaisha (Osaka, Japonija), atstovaujama advokatų M. De Zorti, M. Koch ir T. Grimm

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Telefónica O2 Germany GmbH & Co. OHG (Miunchenas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gegužės 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos (byla R 794/2008-2) sprendimą.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

—	Priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas apeliacinėje procedūroje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „eneloop“ 9 klasės prekėms — paraiška Nr. 4 620 225

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkė: Telefónica O2 Germany GmbH & Co. OHG

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: be kita ko, Vokietijos žodinis prekių ženklas „LOOP“ 9, 38 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms (prekių ženklo Nr. 30 416 654,5)

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra rizikos supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/66

2009 m. rugpjūčio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Hoelzer prieš VRDT (SAFELOAD)

(Byla T-315/09)

2009/C 267/119

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Oliver Hoelzer (Remšeidas, Vokietija), atstovaujamas advokatų G. Rother ir J. Vogtmeier

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 3 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1157/2008-4.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas SAFELOAD 6 ir 12 klasių prekėms — paraiškos Nr. 6 330 831.

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, nes prekių ženklo, kurį prašoma įregistruoti, žodinis elementas neaprašo paraiškoje nurodytų prekių charakteristikų.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/66

2009 m. rugpjūčio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Concord Power Nordal prieš Komisiją

(Byla T-317/09)

2009/C 267/120

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Concord Power Nordal GmbH (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokatų C. von Hammerstein, S.-S. Schweer ir C. Wünschmann

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti atsakovės 2009 m. birželio 12 d. Sprendimą CAB D(2009), tiek, kiek jis susijęs su dujotiekio Ostseepipeline-Anbindungsleitung (toliau — „OPAL“) projektu,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė, atsakinga už dujotiekio projektą NORDAL, ginčija 2009 m. birželio 12 d. Komisijos laišką Vokietijos energetikos reguliavimo institucijai (Bundesnetzagentur), kuriuo ji šios paprašė tam tikrais klausimais pakeisti pagal Direktyvos 2003/55/EB (1) 22 straipsnį OPAL suteiktą išimtį. Ieškovė ginčija tai, kad Komisija iš esmės neprieštaravo reguliavimo išimčiai, kuri taikoma tam tikrų OPAL vamzdžių, kuriais dujos perduodamos į Čekijos Respubliką, atžvilgiu.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

Pirma, ieškovė teigia, jog OPAL neatitinka Direktyvos 2003/55 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, nes jis nėra jungiamasis vamzdynas, neskatina konkurencijos bei negerina tiekimo saugumo, be to, investicijos rizikos laipsnis nėra neįprastas ir pažeidžiamas veiklos atskyrimo principas. Šiuo atžvilgiu ji taip pat tvirtina, kad suteikus išimtį iškraipoma konkurencija, geras vidaus rinkos veikimas ir reglamentuojamo perdavimo veiksmingumas.

Antra, ieškovė tvirtina, kad išimties suteikimo sąlygos negali sudaryti kliūčių konkurencijos iškraipymui ir nėra įgyvendinamos.

Be to, ieškovė remiasi EB 82 straipsnio, jos pagrindinių teisių (t. y. laisvė užsiimti verslu ir teisė laisvai disponuoti savo nuosavybe) bei lojalumo Bendrijai principo pažeidimu.

(1) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB (OL L 176, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/67

2009 m. rugpjūčio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Audi ir Volkswagen prieš VRDT (TDI)

(Byla T-318/09)

2009/C 267/121

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Audi AG (Ingolštatas, Vokietija), Volkswagen AG (Volfsburgas, Vokietija), atstovaujamos advokato P. Kather

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovių reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gegužės 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 226/2007-1.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas TDI 12 klasės prekėms (paraiška Nr. 3 179 058).

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai:

—	Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas dėl jo naudojimo yra tapęs atskiriamu tiek, kiek to yra reikalaujama.

—	Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas, nes prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas turi pakankamai reikalaujamų skiriamųjų požymių.

—	Reglamento (EB) Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio pažeidimas, nes atsakovė nenagrinėjo ieškovių pateiktų įrodymų.

—	Reglamento (EB) Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimas.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/67

2009 m. rugpjūčio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Planet prieš Komisiją

(Byla T-320/09)

2009/C 267/122

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Planet AE Anonymi Etairia Parochis Symvouleftikon Ypiresion, atstovaujama advokato V. Christianos

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti du Komisijos (OLAF) sprendimus, kuriais pagal išankstinio perspėjimo sistemą prašoma priskirti ieškovę pirmiausia W1a kategorijai, vėliau — W1b;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškiniu siekiama panaikinti, pirma, Komisijos sprendimą, kuriuo pagal išankstinio perspėjimo sistemą (toliau — IPS) prašoma priskirti ieškovę W1a kategorijai, ir antra, Komisijos sprendimą, kuriuo prašoma pakeisti pirmiau minėtą sprendimą, ir nuo 2009 m. gegužės 25 d. priskirti ieškovę nepalankiausiai W1b kategorijai pagal IPS.

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose buvo pažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai, nes juose nesilaikoma Sprendime 2008/969/EB (1) nustatytų sąlygų dėl formos, kurių turi būti laikomasi, kad įrašymas į IPS atitiktų Bendrijos teisę. Ieškovė iš esmės pabrėžia, kad pagal minėto sprendimo 8 straipsnio 1 dalį Komisijos kompetentinga įstaiga, atsakinga už viešųjų pirkimų sutarčių pasirašymą, fizinį ar juridinį asmenį, apie kurį prašoma perspėti pagal IPS, turi iš anksto informuoti apie su šiuo asmeniu susijusių duomenų galimą įtraukimą į IPS. Be to, pagal šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalies c punktą, šis įtraukimas turi būti motyvuotas.

Be to, ieškovė tvirtina, kad Sprendimo 2008/969/EB 8 straipsnyje nustatytų sąlygų nesilaikymu taip pat pažeidžiami Bendrijos teisės pripažinti pagrindiniai principai ir teisės. Ji mano, kad Komisijos elgesys neatitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje numatyto gero administravimo principo, nes Komisija jos iš anksto ir reguliariai neinformavo pagal Sprendimo 2008/969/EB 8 straipsnio 1 dalį, taip atimdama iš jos galimybę pateikti savo nuomonę. Komisija, ieškovės nuomone, taip pat nesilaikė savo rūpestingumo pareigos. Komisijos elgesys taip pat nesuderinamas su Europos Komisijos darbuotojų gero administracinio elgesio bendraujant su visuomene kodekso 1 straipsniu.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė jos teisę būti iš anksto išklausytai, teisę į gynybą, nekaltumo prezumpciją, nes ieškovė neturėjo galimybės pateikti savo nuomonę ir savo prieštaravimus dėl sprendimų, susijusių su jos įtraukimu į IPS, kuriuos priėmė Komisijos kompetentinga įstaiga.

(1) 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimas 2008/969/EB,Euratomas dėl išankstinio perspėjimo sistemos, skirtos Komisijos leidimus duodantiems pareigūnams ir vykdomosioms įstaigoms (OL L 344, p. 125)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/68

2009 m. rugpjūčio 14 d. pareikštas ieškinys byloje skytron energy prieš VRDT (arraybox)

(Byla T-321/09)

2009/C 267/123

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: skytron energy GmbH & Co. KG (Berlynas, Vokietija), atstovaujama Rechtsanwalt H.-J. Omsels

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1680/2008-1.

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, gražinti bylą iš naujo nagrinėti Vidaus rinkos derinimo tarnybai.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „arraybox“ 9, 37, 38 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 6 710 479

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra apibūdinamojo pobūdžio ir turi reikiamą skiriamąjį požymį.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/68

2009 m. rugpjūčio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Connoefroy ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-327/09)

2009/C 267/124

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Philippe Connoefroy (Le Rozel, Prancūzija), Jean-Guy Gueguen (Carantec, Prancūzija) ir EARL de Cavagnan (Bouglon, Prancūzija), atstovaujami advokato C. Galvez

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą remiantis EB sutarties 230 straipsnio ketvirtąja pastraipa.

—	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą C(2009) 203 galutinis (1), kuriuo Komisija paskelbė nesuderinama su bendrąja rinka valstybės pagalbą, suteiktą Prancūzijos Respublikos vaisių ir daržovių augintojams pagal „specialiuosius planus“, kuria buvo siekiama sudaryti palankias sąlygas Prancūzijoje užaugintų žemės ūkio produktų prekybai ir nurodė Prancūzijos Respublikai susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą.

Ieškovių nurodyti ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai identiški ar panašūs į tuos, kuriais remtasi byloje T-243/09, Fedecom prieš Komisiją (2).

(1) OL L 127, p.11 — paskelbtas Nr. 2009/402/EB.

(2) OL C 205, 2009, p. 43

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/69

2009 m. rugpjūčio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Producteurs de Légumes de France prieš Komisiją

(Byla T-328/09)

2009/C 267/125

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Les Producteurs de Légumes de France (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato O. Fachin

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą remiantis EB sutarties 230 straipsnio ketvirtąja pastraipa;

—	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą C (2009) 203 galutinis (1), kuriuo Komisija pripažino, kad Prancūzijos Respublikos suteikta pagalba pagal „kaimo planą“ vaisių ir daržovių augintojams Prancūzijoje išaugintiems žemės ūkio produktams lengviau parduoti yra nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodė Prancūzijos Respublikai susigrąžinti minėtą pagalbą.

Grįsdama ieškinį ieškovė pateikia du pagrindus susijusius su:

—	teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, nes tai, jog Komisija 1992–2002 m. laikotarpiu galėjo žinoti, kad egzistuoja kaimo planai, tačiau nepradėjo procedūros, galėjo paskatinti gamintojų lūkesčius, kad tie planai yra teisėti;

—	klaidinga reikalaujama susigrąžinti suma už 2001 m., kuri daro įtakos bendrai grąžintinai sumai ir reikalaujamoms palūkanoms.

(1) OL L 127, p. 11 — pranešta dokumentu Nr. 2009/402/EB.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/69

2009 m. rugpjūčio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Fédération Internationale des Logis prieš VRDT (Išgaubtas kaštoninės spalvos kvadratas)

(Byla T-329/09)

2009/C 267/126

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Fédération Internationale des Logis (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato C. Champagner Katz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 0202/2009-1 ir leisti įregistruoti prašomą prekių ženklą.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: prekių ženklas, kurį sudaro išgaubtas kaštoninės spalvos kvadratas 3, 18, 24, 43 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 6468722

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes ypatingas ir specifinis kaštoninės spalvos kvadrato išgaubtais kraštais pavaizdavimas yra skiriamasis prekių ir paslaugų atžvilgiu, kurioms buvo prašyta jį įregistruoti, kadangi šie elementai suteikia ypatingą aspektą prekių ženklui, skirtam šioms prekėms ir paslaugoms.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/69

2009 m. rugpjūčio 19 d. pareikštas ieškinys byloje RapidEye AG prieš Komisiją

(Byla T-330/09)

2009/C 267/127

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: RapidEye AG (Brandenburgas, Vokietija), atstovaujama advokato T. Jestaedt

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. birželio 9 d. laiške išdėstytą Komisijos sprendimą dėl bylos „Valstybės pagalba CP 183/2009 — Vokietija, RapidEye AG (Patikrinimas a posteriori MSR 1998 — N 416/2002)“ tiek, kiek Komisija mano, kad toje byloje pagalba, kuri yra 35 % intensyvumo, nustatyto bendruoju subsidijos ekvivalentu, ir kurios suma yra 44 199 321,36 EUR, yra neleistina ir kad pagalbai, kuri viršija 30,22 % pagalbos intensyvumą arba maksimalią 37 316 000 EUR pagalbos sumą, reikia pateikti naują pranešimą.

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2002 m. spalio 2 d. Sprendimu K(2002) 3570, galutis Komisija patvirtino valstybės pagalbos suteikimą RapidEye AG (Valstybės pagalba Nr. N 416/2002 — Vokietija (Brandenburgas), pagalba RapidEye AG) pagal regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams daugiasektorinę programą (1), nustatydama didžiausią pagalbos intensyvumą ir didžiausią pagalbos sumą (toliau — 2002 m. spalio 2 d. Komisijos sprendimas).

Šioje byloje ieškovė skundžia 2009 m. birželio 9 d. Komisijos laišką D(2009) 569, susijusį su valstybės pagalba CP 183/2009 — Vokietija, RapidEye AG (Patikrinimas a posteriori MSR 1998 — N 416/2002). Šiame laiške Vokietijos valdžios institucijų buvo pirmiausia paprašyta laikytis 2002 m. spalio 2 d. Komisijos sprendimu patvirtinto pagalbos intensyvumo ir dydžio bei patvirtinti, jog jos pareikalavo grąžinti visas pagalbos gavėjams sumokėtas sumas, viršijančias šias didžiausias vertes.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo penkis ieškinio pagrindus.

Visų pirma ieškovė teigia, kad buvo pažeisti EB 87 ir 88 straipsniai bei Reglamento (EB) Nr. 659/1999EG (2) 2 straipsnio 1 dalis, nes, jos nuomone, 35 % intensyvumo pagalba buvo nustatyta 2002 m. spalio 2 d. Komisijos sprendime.

Be to, ieškovė tvirtina, kad atsakovė piktnaudžiavo savo diskrecija, teigdama, jog, atvirkščiai nei nustatyta 2002 m. spalio 2 d. Sprendime, be naujo pranešimo draudžiama suteikti pagalbą, kurios intensyvumas yra 35 %.

Trečia, ieškovė nurodo, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes ieškovė atliko pagalba skatinamas investicijas pasitikėdama, kad jai bus užtikrinta 35 %. intensyvumo pagalba.

Be to, subsidiariai ieškovė tvirtina, kad buvo pažeista EB 88 straipsnio 3 dalis. Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad, net jei 2002 m. spalio 2 d. Komisijos sprendimas turėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiamas tik 30,22 % pagalbos intensyvumas, intensyvumo padidinimas iki 35 % reikštų tik neesminį pagalbos pakeitimą, dėl kurio nereikia pateikti naujo pranešimo.

Galiausia subsidiariai ieškovė teigia, kad buvo pažeistas Reglamento (EB) Nr. 800/2008 (3) 3 straipsnis. Šiuo klausimu ji kaltina Komisiją, kad padidinus pagalbą iki 35 % didžiausio pagalbos intensyvumo ji reikalauja pateikti naują pranešimą, neišnagrinėjusi, ar pagal Reglamento Nr. 800/2008 3 straipsnį pagalbai netaikomas reikalavimas pranešti.

(1) OL C 107, 1998, p. 7.

(2) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias (EB 88) straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 8 sk., 1 t. p. 339).

(3) 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008 skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, p. 3).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/70

2009 m. rugpjūčio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Novartis prieš VRDT — Sanochemia Pharmazeutika (TOLPOSAN)

(Byla T-331/09)

2009/C 267/128

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Novartis AG (Bazelis, Šveicarija), atstovaujama advokato N. Hebeis

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Sanochemia Pharmazeutika AG

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą(byla R 1601/2007-1).

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Sanochemia Pharmazeutika AG

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „TOLPOSAN“ 5 klasės prekėms — Paraiška Nr. 4 134 383

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis prekių ženklas „TONOPAN“ 5 klasės prekėms — Paraiška Nr. 227 508

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, supainioti negalima.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/71

2009 m. rugpjūčio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Electrabel prieš Komisiją

(Byla T-332/09)

2009/C 267/129

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Electrabel, atstovaujama advokatų M. Pittie ir P. Honoré

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu.

—	Visų pirma, panaikinti visą ginčijamą sprendimą.

—	Papildomai, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsnius arba bent jau sumažinti ieškovei skirtą baudą pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnį.

—	Bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos visas ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo ieškiniu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo, visų pirma, panaikinti 2009 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimą C (2009) 4416 galutinis, kuriuo Komisija pripažino, kad ieškovė, vykdydama koncentraciją Bendrijos mastu apie ją nepranešusi ir prieš tai jos nepaskelbus suderinama su bendrąja rinka, pažeidė Reglamento Nr. 4064/89 (1) 7 straipsnio 1 dalį. Papildomai ieškovė prašo panaikinti ar bent jau sumažinti jai skirtą baudą pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnį.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus, susijusius su:

—	neteisingu pažeidimo kvalifikavimu visų pirma dėl to, kad supainiotos nepranešimo ir išankstinio koncentracijos vykdymo sąvokos ir todėl iš esmės prieštarauja pažeidimo kvalifikavimo ir jo trukmės vertinimo motyvai;

—

Reglamento Nr. 4064/89 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies bei Komisijos gairių dėl koncentracijos sąvokos pažeidimu, nes remtasi tuo, kad Electrabel įgijo Compagnie Nationale du Rhône vienvaldę kontrolę de facto2003 m. gruodžio 23 dieną. Ieškovė tvirtina, jog Komisija: i) neatsižvelgė į šiuo atveju svarbias aplinkybes, būtent tai, kad Compagnie Nationale du Rhône yra viešo pobūdžio, ii) neišsamiai ir klaidingai taikė vienvaldės kontrolės de facto apibrėžimą, kurį ji pateikė gairėse dėl koncentracijos sąvokos ir iii) padarė keletą akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių būtent su Compagnie Nationale du Rhône valdymo organais;

—	Komisijos teisės skirti baudą šioje byloje senatimi ir

—	proporcingumo, gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimu ieškovei skiriant tokią didelę baudą už pažeidimą, kuris neturėjo jokio poveikio konkurencijai.

(1) 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 395, p. 1; visas pataisytas tekstas iš naujo paskelbtas OL L 257,1990, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t. p. 31).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/71

2009 m. rugpjūčio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkija prieš Komisiją

(Byla T-333/09)

2009/C 267/130

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama M. Dowgielewicz

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti negaliojančiu 2009 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos valstybėms narėms 2009–2012 m. skiriamos sumos, susidariusios pritaikius Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 (1) (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 4375) 7 ir 10 straipsniuose nustatytą moduliavimą I priedą, kuriame nustatomos valstybėms narėms 2009–2012 m. skiriamos sumos, susidariusios pritaikius Reglamento (EB) Nr. 73/2009 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą moduliavimą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo iš dalies panaikinti Komisijos sprendimą 2009/444/EB ir savo ieškinį grindžia toliau nurodomais ieškinio pagrindais.

Pirma, ieškovė nurodo ieškinio pagrindą, susijusį su teisės normų hierarchijos principo pažeidimu, nes priimtos priemonės prieštarauja Reglamento Nr. 73/2009 (2) 9 straipsnio 2 daliai. Šiuo atžvilgiu ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime paskirstomos sumos už visą 2009-2012 m. laikotarpį tik penkiolikai Bendrijos narių, nors Reglamento Nr. 73/2009 9 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad nuo 2012 m. šios valstybės nebus vienintelės, kurioms bus taikomas moduliavimas. Todėl, ieškovės nuomone, šis mechanizmas 2012 m. turi būti taikomas ir naujoms valstybėms narėms.

Antra, ieškovė nurodo ieškinio pagrindą, susijusį su iš Reglamento Nr. 73/2009 14 konstatuojamosios dalies ir 9 straipsnio 2 dalies kylančio principo, pagal kurį taikant moduliavimą gautos lėšos turi būti dalijamos remiantis objektyviais kriterijais, bei solidarumo principo pažeidimu.

Trečia, ieškovė nurodo ieškinio pagrindą, susijusį su nediskriminavimo principo pažeidimu, nes, ieškovės nuomone, Komisijos taikyti moduliavimo būdu gautų lėšų paskirstymo 2012 m. kriterijai (pavyzdžiui, valstybės narės įstojimo į Europos Sąjungą data ir jos prisidėjimo prie taikant moduliavimą gautų lėšų gavimo laipsnis), lėmę tai, kad Lenkijos Respublikos ir kitos naujos valstybės narės negali pasinaudoti tomis lėšomis, nėra objektyvūs ir neužtikrina proporcingo moduliavimo mechanizmo sąlygotų teisių ir pareigų padalijimo.

Ketvirta, ieškovės nuomone, ginčijamas sprendimas pažeidžia EB 253 straipsnį, nes Komisija nei ginčijamame sprendime, pavyzdžiui, jo preambulėje, nei vykstant jo priėmimo procedūrai nepaaiškino priežasčių, dėl kurių naujos valstybės narės negali 2012 m. pasinaudoti dalimi moduliavimo būdu gautų lėšų, kuri turi būti padalinta remiantis objektyviais kriterijais visoms moduliavimo mechanizmą taikančioms valstybėms narėms.

Penkta, ieškovė nurodo, kad priimdama ginčijamą sprendimą, prieštaraujantį Tiesioginių išmokų vadybos komiteto procedūrinėms nuostatoms bei Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (3), 3 straipsniui atsakovė pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus. Ieškovė teigia, kad Komisija Lenkijos Respublikos atstovui nepateikė ginčijamo sprendimo projekto lenkų kalba, nors to buvo prašyta, ir dėl to ieškovei buvo sunku įvertinti šį projektą ir atlikti būtinas konsultacijas.

(1) OL L 148, 2009 6 11, p. 29.

(2) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

(3) OL L 17, 1958 10 6, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/72

2009 m. rugpjūčio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Groupement Adriano, Jaime Ribeiro, Conduril — Construção prieš Komisiją

(Byla T-335/09)

2009/C 267/131

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Groupement Adriano, Jaime Ribeiro, Conduril — Construção, ACE (Povua de Varzinas, Portugalija), atstovaujama advokatų A. Pinto Cardoso ir L. Fuzeta da Ponte

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti Komisijos sprendimą, esantį 2009 m. birželio 12 d. Debeto avizoje Nr. 3230905272, ir sprendimą, esantį 2009 m. rugpjūčio 3 d. pranešime, kuriame ieškovei nurodoma per 15 dienų sumokėti minėtoje debeto avizoje nurodytą sumą ir palūkanas dėl vėlavimo pagal kelio ruožui tarp Tanger ir Saïda statyti sudarytą Sutartį AH 04/2004 („Projet de la Rocade Méditerranéenne“), finansuojamą Bendrijos pagal programą MEDA I;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šie aktai gali būti skundžiami, nes yra sprendžiamojo pobūdžio, galutiniai ir teisiškai privalomi, o šalys turi teisę pareikšti šį ieškinį.

Abiems aktams būdingi šie trūkumai:

Absoliutus kompetencijos trūkumas: atsakovė nėra „perkančioji organizacija (užsakovas)“, nes atsakovės veiksmai nėra pagrįsti jokia sutarties sąlyga. Vadinasi, atsakovė neturi šiam procesui būtinų kompetencijos ir įgaliojimų.

Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, visų pirma pareigos motyvuoti neįvykdymas. Pagal Sutarties 253 straipsnį Bendrijos aktuose turi būti nurodomi jų priėmimo motyvai. Pagal teismų praktiką šie motyvai turi būti aiškiai pateikti, nedviprasmiški, nuoseklūs ir reikšmingi. Akto motyvai negali būti pateikti netiesiogiai arba numanomai ir suformuluoti dviprasmiškai. Jie negali prieštarauti vienas kitam ir akto rezoliucinei daliai. Skundžiamuose sprendimuose nenurodyti jokie motyvai. Juose nenurodyti ir galimi apskundimo būdai, o tai yra dar vienas esminis procedūrinių reikalavimų pažeidimas.

Sutarties nuostatų, konkrečiai EB 211–219 straipsnių, ir atsakovės vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimas bei „pacta sunt servanda“ principo nesilaikymas.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/73

2009 m. rugpjūčio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Müller-Boré & Partner prieš VRDT — Popp ir kt. (MBP)

(Byla T-338/09)

2009/C 267/132

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Müller-Boré & Partner (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama Rechtsanwälte C. Osterrieth ir T. Schmitz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalys: E. Popp (Miunchenas, Vokietija), W. E. Sajda (Miunchenas), J. Bohnenberger (Miunchenas), V. Kruspig (Miunchenas)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 23 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą R 1176/2007-4 ir jį pakeisti taip, kad būtų atmesta apeliacija ir protestas.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „MBP“ 35 ir 42 klasių paslaugoms — paraiška Nr. 1 407 857

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkai: E. Popp, W. E. Sajda, J. Bohnenberger, V. Kruspig

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis prekių ženklas „ip_law@mbp.“ 42 klasės paslaugoms (Bendrijos prekių ženklas Nr.667 105) bei specialus komercinis pavadinimas „mbp.de“ Vokietijos prekių ženklų įstatymo prasme

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies tenkinti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes negalima supainioti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/73

2009 m. rugpjūčio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Evropaïki Dynamiki prieš Europos Sąjungos leidinių biurą

(Byla T-340/09)

2009/C 267/133

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokatų N. Korogiannakis ir M. Dermitzakis

Atsakovė: Europos Sąjungos leidinių biuras

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti OPOCE sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus, pateiktus paskelbus atvirą konkursą Nr. 10017 „CORDIS“ Dalis B „Leidybos ir publikavimo paslaugos“ ir Dalis C „Naujų skaitmenines informacijos paslaugų teikimas“ ir pasirinkti ieškovės pasiūlymą, pateiktą paskelbus atvirą konkursą Nr. 10017 „CORDIS“ Dalis E „Esminių paslaugų plėtra ir palaikymas“, sudarant su ja sutartį ir paskiriant ją trečiuoju rangovu pakopinėje sistemoje (OJ 2008/S 242-321376, iš dalies pakeistas OJ 2009/S 40-057377), kuris ieškovei buvo perduotas 2009 m. birželio 9 d. laišku, ir visus vėlesnius susijusius OPOCE sprendimus, įskaitant sprendimą sudaryti atitinkamas sutartis su konkursą laimėjusiais rangovais.

—	Priteisti iš OPOCE 7 215 405 eurų (5 291 935 eurų dėl Dalies B, 975 eurų dėl Dalies C ir 948,47 eurų dėl Dalies E) nuostolių, kurios ieškovė patyrė dėl nagrinėjamos viešųjų pirkimų procedūros;

—	Priteisti iš OPOCE su šiuo ieškiniu susijusias ieškovės bylinėjimosi išlaidas, net ir tuo atveju, jei šis ieškinys bus atmestas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti OPOCE sprendimą a) atmesti ieškovės pasiūlymus, pateiktus paskelbus atvirą konkursą Nr. 10017 „CORDIS“ Dalis B „Leidybos ir publikavimo paslaugos“ ir Dalis C „Naujų skaitmenines informacijos paslaugų teikimas“ ir b) pasirinkti ieškovės pasiūlymą, pateiktą paskelbus atvirą konkursą Nr. 10017 „CORDIS“ Dalis E „Esminių paslaugų plėtra ir palaikymas“, sudarant su ja sutartį ir paskiriant ją trečiuoju rangovu pakopinėje sistemoje (OJ 2008/S 242-321376, iš dalies pakeistas OJ 2009/S 40-057377).

Kalbėdama apie Dalį B ieškovė teigia, pirma, kad pasiūlymus pateikę asmenys buvo diskriminuojami, nes vienas konkursą laimėjusio konsorciumo narys atitiko pašalinimo kriterijus, ir todėl reikėjo pripažinti, kad jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus Komisijai. Be to, ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija pažeidė Finansinio reglamento (1) 93 straipsnio 1 dalies f punktą bei 94 straipsnį ir gero administravimo principą ir kad Komisija turėjo taikyti Finansinio reglamento 96 straipsnyje ir jo Įgyvendinimo taisyklių (2) 133a ir 134b straipsniuose numatytas sankcijas.

Antra, ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija neinformavo apie atitinkamus konkurso laimėtojo privalumus.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad vertindama jos pasiūlymą Komisija padarė keletą akivaizdžių vertinimo klaidų ir kad nustatydama naujus sutarčių sudarymo kriterijus, apie kuriuos nebuvo užsiminta Konkurso specifikacijose, ji pažeidė vienodo požiūrio principą. Be to, ieškovė nurodo, kad perkančioji organizacija pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 148 straipsnio 1 ir 3 dalis bei gero administravimo principą.

Kalbėdama apie Dalį C ieškovė tvirtina, kad pasiūlymus pateikę asmenys buvo diskriminuojami, nes vienas trečiąją vietą pakopinėje sistemoje užėmusio konsorciumo narys atitiko pašalinimo kriterijus ir reikėjo pripažinti, kad jis pažeidė ankstesnes sutartis. Antra, ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija neinformavo apie atitinkamus konkurso laimėtojo privalumus ir pažeidė gero administravimo principą.

Kalbėdama apie Dalį E ieškovė tvirtina, kad vienas konkursą laimėjusio konsorciumo narys atitiko pašalinimo kriterijus, nes reikėjo jį pripažinti pažeidusiu ankstesnę sutartį ir kad kitam to paties konsorciumo nariui dvejus metus reikėjo neleisti dalyvauti visuose konkursuose, nes jis buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtos veiklos. Be to, ieškovė teigia, kad vienas konkursą laimėjusio konsorciumo narys naudojosi ne PPO ar susitarimo dėl viešųjų pirkimų (3) rangovų paslaugomis, pažeidžiant konkurso specifikacijas, skaidrumo ir nediskriminavimo principus bei Finansinio reglamento 106 ir 107 straipsnius. Ieškovė teigia, kad bendrovėms, kurios nėra PPO ar susitarimo dėl viešųjų pirkimų narės, neturėjo būti leista tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti Europos institucijų konkursuose ar kaip subrangovėms imtis darbo, kuris patenka į Finansinio reglamento ar Direktyvos 2004/18/EB (4) taikymo sritį.

Galiausiai, ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija nenurodė motyvų, padarė keletą akivaizdžių vertinimo klaidų, nustatė naujus sutarčių sudarymo kriterijus, kurie nebuvo nurodyti konkurso specifikacijose, ir vertindama jos ir kito konkurso dalyvio pasiūlymus pažeidė vienodo požiūrio principą.

(1) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietvių k., 1 sk., 4 t., p. 74).

(2) 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, iš dalies pakeistas 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 2007, 111, p. 13).

(3) Pasaulio prekybos organizacijoje sudarytas daugiašalis susitarimas dėl viešųjų pirkimų.

(4) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 2004, 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/75

2009 m. rugsėjo 1 d. pareikštas ieškinys byloje Amecke Fruchtsaft prieš VRDT — Beate Uhse (69 Sex up)

(Byla T-343/09)

2009/C 267/134

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Amecke Fruchtsaft GmbH & Co. KG (Mendenas, Vokietija), atstovaujama advokatų R. Kaase ir J.-C. Plate

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Beate Uhse Einzelhandels GmbH

Ieškovės reikalavimai

—	Patenkinti ieškinį dėl 2009 m. birželio 11 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 1728/2008-1 panaikinimo.

—	Panaikinti skundžiamą sprendimą dėl Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas, susijusias su protesto ir apeliacijos nagrinėjimo procedūra.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Beate Uhse Einzelhandels GmbH

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „69 Sex up“ 32 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 5 274 303

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis prekių ženklas „sex:h:up“ 5, 29, 30 ir 32 klasės prekėms — Nr. 30 531 669

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti protestą

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes yra galimybė supainioti du panašius prekių ženklus.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/75

2009 m. rugpjūčio 31 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-347/09)

2009/C 267/135

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir B. Klein

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimą SG-Greffe (2009) D/3985 procedūroje dėl valstybės pagalbos Nr. NN 8/2009, tiek kiek priemonė ar priemonės, apie kurias pranešta, kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme.

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prieštarauja 2009 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimui C (2009) 5080 galutinis, susijusiam su nuostatomis valstybės pagalbos srityje, dėl, pirma, neatlygintino Nationales Naturerbe (nacionalinis gamtos paveldas) teritorijos, priklausančios federacijai, perdavimo ir, antra, dėl didelių gamtosauginių projektų rėmimo (valstybės pagalba NN 8/2009 — Vokietija — Saugotinos teritorijos). Šiame sprendime Komisija tvirtina, kad valstybės pagalba, apie kurią pranešta, yra suderinama su bendrąja rinka pagal EB 86 straipsnio 2 dalį. Ieškovė prieštarauja skundžiamam sprendimui tiek, kiek priemonės, apie kurias pranešta, kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme.

Motyvuodama savo ieškinį ieškovė teigia, kad atsakovė daugeliu atžvilgių neteisingai taikė EB 87 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu be kita ko ji teigia, kad atsakovė neteisingai kvalifikavo gamtos apsaugos organizacijas kaip įmones ir neteisingai netaikė reikalaujamos priemonių, apie kurias pranešta, bendro tyrimo procedūros. Be to ieškovė teigia, kad dėl priemonių, apie kurias pranešta, gamtos apsaugos organizacijos negauna jokios naudos atsižvelgiant į valstybės pagalbą. Be to, ieškovė skundžia klaidingą ketvirtojo kriterijaus, numatyto 2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendime Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C-280/00, Rink. p. I-7747) taikymą.

Papildomai ieškovė teigia, kad buvo pažeista pareiga motyvuoti pagal EB 253 straipsnį.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/76

2009 m. rugsėjo 3 d. pareikštas ieškinys byloje PAGO International GmbH prieš VRDT — Tirol Milch (Pago)

(Byla T-349/09)

2009/C 267/136

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: PAGO International GmbH (Klagenfurtas, Austrija), atstovaujama advokatų C. Hauer ir C. Schumacher

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Tirol Milch reg.Gen.mbH (Insbrukas, Austrija)

Ieškovės reikalavimai

—

Pakeisti 2009 m. liepos 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą, susijusį su panaikinimo procedūra Nr. 2025 (Bendrijos prekių ženklas Nr. 915 488), taip, kad būtų atmesta Tirol Milch registrierte Genossenschaft mit beschränkter Haftung apeliacija dėl 2008 m. rugpjūčio 4 d. Anuliavimo skyriaus sprendimo, ir priteisti iš Tirol Milch registrierte Genossenschaft mit beschränkter Haftung apeliacinės procedūros išlaidas;

—	Jei pirmasis reikalavimas nebūtų patenkintas, panaikinti VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą ir grąžinti bylą VRDT, kad ši priimtų naują sprendimą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: spalvotas vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „Pago“ 32 klasės prekėms (Registracijos Nr. 915 488)

Bendrijos prekių ženklo savininkas: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: Tirol Milch registrierte Genossenschaft mit beschränkter Haftung

Anuliavimo skyriaus sprendimas: iš dalies pripažinti Bendrijos prekių ženklo savininko teises panaikintomis

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies panaikinti Anuliavimo skyriaus sprendimą bei pripažinti Bendrijos prekių ženklo savininko teises panaikintomis

Ieškinio pagrindai:

—	Reglamento (EB) Nr. 207/2009 51 straipsnio, skaitomo kartu su 15 straipsnio 1 dalies a punktu, pažeidimas, nes prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, naudojimas, kad būtų išlaikytos savininko teisės, neteisingai pripažintas neįrodytu.

—	Reglamento (EB) Nr. 207/2009 75 straipsnio ir Bendrijos teisės principų, ypač teisės į teisingą teismą, pažeidimas.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/76

2009 m. rugsėjo 4 d. pareikštas ieškinys byloje ICO Satellite prieš Komisiją

(Byla T-350/09)

2009/C 267/137

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: ICO Satellite Ltd (Slau, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus S. Tupper

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Nuspręsti, kad 2009 m. gegužės 13 d. Sprendimas Nr. 2009/449/EB dėl judriojo palydovinio ryšio paslaugų (MSS) teikimo europinių sistemų operatorių atrankos negalioja pagal EB 230 ir 231 straipsnių nuostatas;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas šiame procese ir pritaikyti bet kurias kitas sankcijas, kurios teismo nuomone yra tinkamos.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė siekia panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. Sprendimą Nr. 2009/449/EB dėl judriojo palydovinio ryšio paslaugų (MSS) teikimo europinių sistemų operatorių atrankos (1).

Ji teigia, kad dėl skundžiamo sprendimo ieškovė netenka teisių į nuosavybę, kurias teisėtai įgijo pagal tarptautinę teisę. Be to, ieškovė teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes Komisija:

a)	diskriminavo ieškovę įtraukdama buvusįInmarsat Ventures Limited Council (toliau — Inmarsat) vadovą į sprendimo priėmimo procesą, tuo pažeisdama esminius procedūros reikalavimus ir vienodo požiūrio principą ir

b)	veikė nepagrįstai pasirinkdamaInmarsat ir Solaris Mobile Limite, o ne ieškovė, kuri yra objektyviai geresnėje padėtyje teikti MSS.

Ieškovės teigimu, atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, veikė neproporcingai ir tokiu būdu, kuris diskriminavo ieškovę bei prieštaravo jos teisėtiems lūkesčiams. Toliau ieškovė teigia, kad skundžiamu sprendimu taip pat pažeidžiama jos teisė netrukdomam naudotis savo nuosavybe, kuri saugoma pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 1 protokolo 1 straipsnį, taip pat „ECHR“), taip pat civilinės teisės, įskaitant nuosavybės teisę ir teisę būti nešališkai ir viešai išklausytam, numatytos, EŽTK 6 straipsnyje.

(1) 2009 m. gegužės 13 d. Sprendimas Nr. 2009/449/EB dėl judriojo palydovinio ryšio paslaugų (MSS) teikimo europinių sistemų operatorių atrankos (pranešta dokumentu Nr. C(2009) 3746) (OL L 149, p. 65)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/77

2009 m. rugsėjo 14 d. pareikštas ieškinys byloje Novácke chemické závody prieš Komisiją

(Byla T-352/09)

2009/C 267/138

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Novácke chemické závody, a.s (Novakai, Slovakijos Respublika), atstovaujama advokatės A. Černejova

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą ieškovės atžvilgiu ir dėl šios priežasties panaikinti ieškovei paskirtą baudą.

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti sprendimo 2 straipsnyje ieškovei paskirtą baudą ar bent jau gerokai ją sumažinti.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė siekia, kad būtų panaikintas 2009 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas (Byla Nr. COMP/F/39.396 — Kalcio ir magnio reagentai plieno ir stiklo pramonėms), kuriame Komisija pripažino ieškovę kartu su kitomis įmonės atsakinga už EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą, padarytą pasidalijus rinką, kvotas ir klientus, nustačius kainas ir keitusis slapta komercine informacija tarp kalcio karbido ir magnio granulių tiekėjų. Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovė siekia, kad būtų panaikinta ar sumažinta jai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 31 straipsnį paskirta bauda.

Ieškinys grindžiamas šiais pagrindais:

Pirma, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Bendrijos teisės bendruosius proporcingumo ir vienodo požiūrio principus, nes jai paskyrė per didelę ir neproporcingą baudą.

Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija neišnagrinėjo ieškovės galimybių sumokėti baudą ir rizikos, kad dėl baudos ji gali bankrutuoti. Ieškovė, be kita ko, teigia, kad Komisija nesilaikė pagrindinių procedūros reikalavimų, tinkamai neišnagrinėjo ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių neišvengiamą bankroto procedūros riziką, jei Komisija paskirtų jai baudą. Taigi tvirtinama, kad Komisija, nenustačiusi šios rizikos ir netaikiusi Gairių 35 punkto ieškovės atžvilgiu, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

Trečia, ieškovė nurodo, kad baudos paskyrimas ieškovei tiesiogiai lems jos bankrotą ir jos kaip konkurentės pašalinimą iš nagrinėjamos rinkos. Taigi, ieškovės nuomone, Komisija, iškraipydama ar panaikindama konkurenciją nagrinėjamoje rinkoje, pažeidė EB 3 straipsnio 1 dalies g punktą

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/78

2009 m. rugsėjo 16 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Association Fédération Club B2A

(Byla T-356/09)

2009/C 267/139

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A.-M. Rouchaud-Joët ir N. Bambara, padedamų advokato E. Bouttier

Atsakovė: Association Fédération Club B2A (Etiupas, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—	Priteisti iš Association Fédération Club B2A, atstovaujamai jos prezidento, ieškovės naudai […] EUR, kurią sudaro 62 500 EUR pagrindinis reikalavimas ir […] EUR palūkanų;

—	Priteisti iš Association Fédération Club B2A7 000 EUR, kuriuos Europos Bendrijų Komisija patyrė vykdydama skolos išieškojimą;

—	Priteisti iš Association Fédération Club B2A bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos bendrija, atstovaujama Komisijos, sudarė su atsakove sutartį dėl dotacijos, skirtos projektui „Business Angels regioninių tinklų federacijos sukūrimas ir veikimas Prancūzijos rytinėje dalyje“ (Création et animation d’une fédération Grand Est de réseaux régionaux de Business Angels). Šis projektas, kurį įgyvendinant Komisija avansu atsakovei pervedė 62 500 EUR, pasibaigė 2002 m. rugsėjo 30 dieną.

Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo, be kita ko, pateikti galutinę ataskaitą. Kadangi atsakovės pateikta ataskaita nebuvo išsami, Komisija pateikė atsakovei oficialų pranešimą pareikalaudama pateikti reikalavimus atitinkančią ataskaitą. Kadangi į šį oficialų pranešimą ir daug kitų laiškų atsakovė neatsakė, Komisija išsiuntė jai debeto avizą, o vėliau ir vykdomąjį raštą 62 500 EUR sumai.

Kadangi ši skola nesumokėta, Komisija prašo priteisti ją iš atsakovės ir atlyginti nuostolius, patirtus vykdant skolos išieškojimą, nes i) atsakovė neįvykdė sutartyje numatytų įpareigojimų nepateikusi išsamios galutinės ataskaitos, o ii) 62 500 EUR sumą Komisija pervedė tik kaip avansą, iki bus pateikta galutinė ataskaita.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/78

2009 m. rugsėjo 15 d. pareikštas ieškinys byloje Pucci International prieš VRDT — El Corte Inglés (Emidio Tucci)

(Byla T-357/09)

2009/C 267/140

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Emilio Pucci International BV (Barnas, Nyderlandai), atstovaujama advokatų M. Boletto, E. Gavuzzi, G. Lazzeretti ir P. Roncaglia

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: El Corte Inglés, SA (Madridas, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. birželio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (sujungtos bylos R 770/2008-2 ir R 826/2008-2) tiek, kiek jame patenkinama Bendrijos prekių ženklo „Emidio Tucci“ 1, 2, 4–17, 19, 20, 21, 22, 23, 26–45 klasių prekėms ir paslaugoms registracijos paraiška Nr. 3 679 594.

—	Priteisti iš atsakovės ieškovės šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

—	Priteisti iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies ieškovės vykstant protesto procedūrai ir procedūrai Apeliacinėje taryboje patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „Emidio Tucci“ 1–45 klasių prekėms ir paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „Emilio Pucci“, įregistruotas 18 ir 24 klasių prekėms; Italijoje įregistruotas žodinis prekių ženklas EMILIO PUCCI 3, 14, 18, 21, 24, 25 ir 33 klasių prekėms; Italijoje įregistruotas žodinis prekių ženklas EMILIO PUCCI 9, 12, 18, 20, 26, 27 ir 34 klasių prekėms; Italijoje įregistruotas vaizdinis prekių ženklas „Emilio Pucci“ 14, 18, 24 ir 25 klasių prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies patenkinti apeliaciją bylose R 826/2008-2 ir R 770/2008-2; atmesti apeliaciją dėl likusių klausimų.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba suklydo padarydama išvadą, kad šios teisės nuostatos negalėjo būti taikomos prekėms ir paslaugoms, žymimoms aptariamu prekių ženklu ir priklausančioms 1, 2, 4-17, 19, 20, 21 (iš dalies), 22,23 ir 26-45 klasėms.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/79

2009 m. rugsėjo 16 d. pareikštas ieškinys byloje Sociedad Agricola Requingua prieš VRDT — Consejo Regulador de la Denominación de Origen Toro (TORO DE PIEDRA)

(Byla T-358/09)

2009/C 267/141

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Sociedad Agricola Requingua Ltda (Santjagas, Čilė), atstovaujama advokato E. Vorbuchner

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Consejo Regulador de la Denominación de Origen Toro (Toras, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos (byla R 1117/2008-2) sprendimą.

—	Įpareigoti atsakovę padengti visas bylinėjimosi išlaidas: išlaidas, susijusias su protesto procedūra, procedūra Apeliacinėje taryboje ir su šiuo procesu.

—	Įpareigoti kitą procedūros Apeliacinėje taryboje šalį padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „TORO DE PIEDRA“ 33 klasės prekėms

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „D. ORIGEN TORO“ 33 klasės prekėms; Ispanijos vaizdinis prekių ženklas „Denominación de Origen TORO“ 33 klasės prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad buvo galimybė supainioti nagrinėjamus prekių ženklus; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio 2 dalies ir teisės būti išklausytam pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neatsižvelgė į paskutinius ieškovės argumentus; pareigos motyvuoti vadovaujantis Tarybos reglamento Nr. 2007/2009 75 straipsnio 1 dalimi pažeidimas, nes Apeliacinė taryba nenurodė argumentų, kodėl ji neatsižvelgė į paskutinius ieškovės pateiktus argumentus.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/80

2009 m. rugsėjo 14 d. pareikštas ieškinys byloje Jurašinović prieš Tarybą

(Byla T-359/09)

2009/C 267/142

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Ivan Jurašinović (Anžė, Prancūzija), atstovaujamas advokato A. Beguin

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 17 d. sprendimą ir vėlesnį implicitinis sprendimą, kuriais ieškovui neleista susipažinti su šiais dokumentais:

—	Europos Sąjungos stebėtojų, esančių Kroatijoje, 1995 m. rugpjūčio 31 d. parengta ataskaita apie Knino zoną;

—	dokumentais, įvardytais „ECMM RC Knin Log Reports“;

—	Nurodyti ES Tarybai leisti susipažinti su prašomais dokumentais elektronine forma;

—	Priteisti iš atsakovės sumokėti ieškovei 2 000 EUR neįskaitant mokesčių, t. y. 2 392 EUR įskaitant mokesčius, kompensaciją ir ieškinio pateikimo dieną ECB nustatyto dydžio palūkanas nuo šios sumos.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovas prašo panaikinti 2009 m. birželio 17 d. Tarybos sprendimą ir vėlesnį jos priimtą implicitinį sprendimą, kuriais jam neleidžiama susipažinti su Europos Sąjungos stebėtojų Kroatijoje 1995 m. rugpjūčio 31 d. pastabomis apie Knino zoną ir dokumentais, įvardytais „ECMM RC Knin Log Reports“.

Pagrįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo du pagrindus:

—

pavojaus su tarptautiniais santykiais susijusiam visuomenės interesui Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 1 dalies a punkto prasme nebuvimą, nes:

—	prašomiems dokumentams negali būti taikoma jokia speciali apsauga; ir

—	net darant prielaidą, kad jiems gali būti taikoma speciali apsauga, praėjo pusė pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalimi galimo maksimalaus laikotarpio, todėl leistina susipažinti su prašomais dokumentais;

—	kadangi atitinkami dokumentai nepriskirti slaptiems, jie nepatenka į slaptų dokumentų Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnio prasme kategoriją;

—

nėra pavojaus teismo proceso ir teisinės pagalbos apsaugai Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies prasme, nes:

—	ši išimtis apima Europos Sąjungos ir valstybių narių teismo proceso apsaugą, o nagrinėjamu atveju Taryba grindžia savo atsisakymą leisti susipažinti Tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai vykstančio teismo proceso apsauga;

—	prašomi dokumentai jau buvo pateikti A. Gotovina bylos, nagrinėjamos Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai, šalims, o tai pateisina šių dokumentų atskleidimą ir ieškovui;

—	Tarybai nėra pavesta užtikrinti tinkamą proceso Tarptautinio baudžiamojo tribunole buvusiai Jugoslavijai eigą; ir

—	Prašomų dokumentų atskleidimą pateisina aukštesnis visuomenės interesas.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/80

2009 m. rugsėjo 17 d. pareikštas ieškinys byloje Longevity Health Products prieš VRDT — Gruppo Lepetit (RESVEROL)

(Byla T-363/09)

2009/C 267/143

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Longevity Health Products, Inc. (Nasau, Bahamos), atstovaujama advokato J. Korab

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Gruppo Lepetit SpA (Lainatė, Italija)

Ieškovės reikalavimai

—	Patenkinti ieškinį.

—

Panaikinti 2009 m. liepos 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1204/2008-2) ir atmesti kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies pateiktą prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo Nr. 5 244 512 registraciją negaliojančia.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas RESVEROL 3, 5 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: nacionaliniai įregistruoti prekių ženklai LESTEROL 5 klasės prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad yra galimybė supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/81

2009 m. rugsėjo 17 d. pareikštas ieškinys byloje Michalakopoulou Ktimatiki Touristiki prieš VRDT — Free (FREE)

(Byla T-365/09)

2009/C 267/144

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Michalakopoulou Ktimatiki Touristiki AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama lawyers A. Koliothomas ir K. Papadiamantis,

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Free SAS (Paryžius, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. birželio 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos (byla R 1346/2008-1) sprendimą.

—	Atmesti protestą.

—	Įpareigoti atsakovę padengti bylinėjimosi išlaidas Pirmosios instancijos teisme; ir

—	įpareigoti kitą procedūros Apeliacinėje taryboje šalį padengti bylinėjimosi išlaidas šiame procese.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „FREE“ 16 klasės prekėms

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Prancūzijos žodinis prekių ženklas „FREE“ 38 klasės paslaugoms; Prancūzijos vaizdinis prekių ženklas „FREE — LA LIBERTÉ N'A PAS DE PRIX“ 35 ir 38 klasių paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Protestų skyriaus sprendimą ir atmesti visą Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad buvo galimybė supainioti nagrinėjamus prekių ženklus; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimas, nes Apeliacinė taryba nenurodė motyvų, kodėl ji nusprendė, jog buvo panašumas tarp 16 klasės prekių, kurias apėmė nagrinėjamas Bendrijos prekių ženklas, ir 38 klasės prekių, kurias apėmė ankstesnis prekių ženklas

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/82

2009 m. rugsėjo 18 d. pareikštas ieškinys byloje Tecnoprocess prieš Komisiją ir Europos Komisijos delegaciją Nigerijos Respublikoje

(Byla T-367/09)

2009/C 267/145

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Tecnoprocess Srl (Roma, Italija), atstovaujama advokato A. Majoli

Atsakovės: Europos Bendrijų Komisija, Europos Komisijos delegacija Nigerijos Respublikoje

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad ES delegacija Abudžoje ir Europos Komisija nesiėmė atitinkamų veiksmų EB 232 straipsnio prasme.

—	Pripažinti, remiantis Sutarties 288 straipsniu, delegacijos ir Komisijos deliktinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu ir nurodyti joms solidariai atlyginti ieškovės patirtą 600 000,00 (šešių šimtų tūkstančių) eurų žalą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškove esanti bendrovė yra ta pati kaip ir byloje Tecnoprocess prieš Komisiją ir Europos Komisijos delegaciją Maroko Karalystėje (1) (T-234/09).

Ginčo dalykas yra sąlygos, kuriomis buvo įgyvendinta sutartis „EuropeAid 123511/D/SUP/NG — Supply, Installation, delivery, Commissioning and After-Sale Service of 114 27 Kva Generators to the EC Assisted Prime Project in Nigeria“, kuria turėjo būti užtikrintas vieno šimto keturiolikos 27 kVA generatorių tiekimas „National Authorising Officer, National Planning Commission“, būtent minėtos institucijos padaliniams, esantiems šešiuose pagrindiniuose geografiniuose Nigerijos regionuose, jų instaliavimas bei aptarnavimas po pardavimo.

Ieškovė teigia, kad atsakovės nebuvo rūpestingos kontroliuodamos sąlygas, kuriomis buvo vykdoma minėta sutartis, ir nerado jos interesus tenkinančio sprendimo, atsižvelgiant į didelius trikdžius vykdant sutartį.

Grįsdama savo reikalavimus, ieškovė nurodo ieškinio pagrindus ir pateikia pagrindinius argumentus, panašius į esančius minėtoje byloje T-234/09.

(1) OL C 220, 2009 09 12, p. 16.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/83

2009 m. rugsėjo 10 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Rosenbaum prieš Komisiją

(Byla F-9/08) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Paskyrimas - Priskyrimas lygiui - Prašymas paskirti į kitą lygį - Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 13 straipsnio taikymo sritis - Atsižvelgimas į profesinę patirtį - Įdarbinimas konkurso skelbime nurodytame lygyje - Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnis - Nediskriminavimo principas - Laisvas darbuotojų judėjimas)

2009/C 267/150

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Eckehard Rosenbaum (Bona, Vokietija), atstovaujamas advokato H.-J. Rüber

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir B. Eggers

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Simm ir M. Bauer

Dalykas

Viešoji tarnyba — Sprendimo dėl ieškovo, kuris yra konkurso dėl A7/A6 lygio administratorių rezervo sąrašo sudarymo laimėtojas, paskyrimo panaikinimas tiek, kiek šiuo sprendimu ieškovas paskiriamas į AD 6/2 lygį, ir prašymas paskirti į kitą lygį

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	E. Rosenbaum apmoka savo ir Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Sąjungos Taryba, į bylą įstojusi šalis, apmoka savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 64, 2008 3 8, p. 70.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/84

2009 m. rugsėjo 15 d. Tarnautojų teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartis byloje Hartwig prieš Komisiją

(Byla F-141/06 R) (1)

(Paskyrimas - Laikinieji tarnautojai, paskirti pareigūnais - Kandidatai, kurie buvo įtraukti į rezervo sąrašą pagal konkursą, paskelbtą prieš įsigaliojant naujiems Pareigūnų nuostatams - Klasifikavimas pagal laipsnius vadovaujantis naujomis, mažiau palankiomis, taisyklėmis - Pareigūnų nuostatų XIII priedo pereinamosios priemonės)

2009/C 267/152

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Marc Hartwig (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato T. Bontinck

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir H. Krämer

Dalykas

Komisijos ir Parlamento sprendimų, įsigaliojusių 2006 m. balandžio 16 d., kuriais ieškovas, B*7 klasei priskirtas laikinasis tarnautojas ir atrinktas pagal išorinį konkursą PE/34/B, buvo paskirtas pareigūnu į B*3 klasės 2 pakopą pagal Pareigūnų nuostatų XIII priedo nuostatas, panaikinimas

Rezoliucinė dalis

1.	Nagrinėti ieškinį dėl sprendimo Hartwig prieš Komisiją byloje F-141/06 pagrindo nėra.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 20, 2007 01 27, p. 40.

7.11.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/85

2009 m. rugsėjo 11 d. pareikštas ieškinys byloje Wenig prieš Komisiją

(Byla F-75/09)

2009/C 267/155

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Fritz Harald Wenig (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokatų Georges-Albert Dal ir Dominique Voillemot

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Pirma, prašymas panaikinti implicitinį sprendimą atmesti 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisijai pateiktą ieškovo prašymą suteikti pagalbą ir, antra, prašymas panaikinti 2008 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos sprendimą atmesti prašymą.

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti implicitinį sprendimą atmesti 2008 m. rugsėjo 23 d. ieškovo prašymą, kad Europos Komisija suteiktų pagalbą, nes 2008 m. rugsėjo 7 d. Didžiosios Britanijos dienraščio Sunday Times internetiniame puslapyje paskelbus įžeidžiantį ir šmeižiantį straipsnį ir jo autoriams vykdant neteisėtus veiksmus buvo pažeistos jo teisės;

—

Jei 2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimas būtų laikomas eksplicitiniu sprendimu atmesti ieškovo prašymą suteikti pagalbą, panaikinti šį sprendimą, nes juo atmetamas ieškovo prašymas suteikti pagalbą organizacijos „Worst Conflicts of Interest Award“ kontekste apkaltinant jį ir pažeidžiant jo orumą bei nekaltumo prezumpciją;

—	Priteisti iš atsakovės jo patirtą neturtinę ir finansinę žalą su palūkanomis;

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.267.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 267

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. lapkričio 7d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2009/C 267/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 256, 2009 10 24	1

2009/C 267/02	Prisiekė naujieji Teisingumo Teismo nariai	1

2009/C 267/03	Išrinktas Teisingumo Teismo pirmininkas	2

2009/C 267/04	Išrinkti kolegijų pirmininkai	2

2009/C 267/05	Paskirtas pirmasis generalinis advokatas	2

2009/C 267/06	Paskirti teisėjai į kolegijas	2

2009/C 267/07	Bylą sprendžiančio teismo sudėtims sudaryti skirti sąrašai	3

2009/C 267/08	Paskirta kolegija, kuriai pavesta nagrinėti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104b straipsnyje nurodytas bylas	5

2009/C 267/09	Prisiekė naujieji Pirmosios instancijos teismo nariai	5

2009/C 267/10	Prisiekė naujasis Tarnautojų teismo narys	5

	Pirmosios instancijos teismas
2009/C 267/11	Išrinkta kolegijos pirmininkė	6

2009/C 267/12	Teisėjų paskyrimas į kolegijas	6