15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/1

A.

kadangi savo žaliojoje knygoje dėl bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformos Komisija išreiškė nuomonę, kad alternatyvios valdymo priemonės – svarbios papildomos Bendrijos žvejybos valdymo priemonės,

B.

kadangi Komisija pradėjo diskusijas dėl teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo (TPŽV),

C.

kadangi daugelis suinteresuotų veikėjų jau įnešė savo indėlį į šias diskusijas,

D.

kadangi anksčiau jau buvo atlikta nemažai teisėmis pagrįsto žvejybos valdymo tyrimų, tačiau nė vienas iš jų neapėmė visų jūrinių ES valstybių narių,

E.

kadangi daugelio tyrimų metu vis dėlto tirta, kaip veikia sistemos, pagal kurias žvejybos teisės perleidžiamos už ekonominį atlygį, ir koks jų poveikis ir ES, ir už jos ribų;

F.

kadangi Komisija dabar paskelbė konkursą tyrimui atlikti,

G.

kadangi Komisija paskelbė, kad ji šiuo metu neplanuoja keisti esamų valdymo sistemų, bet ji taip pat paskelbė, kad ketina keisti tai, kaip įgyvendinama BŽP, ir todėl ieško įgyvendinamų alternatyvų,

H.

kadangi dabartinės Europos Sąjungos žvejybos valdymo sistemos, ypač bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir kvotų sistema, nėra veiksmingos ieškant sektoriaus problemų sprendimo ir kadangi būtina ir labai svarbu rengti išsamias diskusijas šiuo klausimu, kurių metu būtų nagrinėjami teigiami ir neigiami galimo naujų valdymo sistemų sukūrimo aspektai,

I.

kadangi dėl to svarbu svarstyti būdus, kaip būtų galima pagerinti BŽP įgyvendinimą, ypač tobulinant žvejybos valdymo politiką, kurios dabartiniai trūkumai yra akivaizdūs,

J.

kadangi jokie pakeitimai nepagerins padėties, jei nebus užtikrinama, kad ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų sudarytos tvarios ekonominės, aplinkosaugos ir socialinės sąlygos,

1.

palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo diskusijas dėl TPŽV ir numato, kad reikės keisti dabartinę valdymo politiką;

2.

laikosi nuomonės, kad jūriniai biologiniai ištekliai yra bendros viešosios gėrybės;

3.

mano, kad minėtosios teisės turėtų būti laikomos ne nuosavybės teisėmis, o savotišku uzufruktu arba teise naudotis daikto teikiama nauda laikantis atitinkamų apribojimų;

4.

vis dėlto pripažįsta, kad egzistuoja atskiros TPŽV sistemos, remiantis skirtingu tam tikrų aspektų suvokimu, t. y.:

5.

palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė konkursą visa apimančiam įvairių valdymo sistemų tyrimui atlikti;

6.

mano, kad diskusijoms skirtas laikotarpis yra per trumpas ir ragina pratęsti šį laikotarpį siekiant užtikrinti, kad įvairios esamos galimybės bei jų padariniai būtų tinkamai ištirti ir išnagrinėti;

7.

vis dėlto pripažįsta, jog net ir neatlikus minėtojo tyrimo akivaizdu, kad taikomos labai įvairios sistemos ir kad žiūrint plačiąja prasme daugelyje šių sistemų, jei ne visose, naudojamas tam tikros formos TPŽV; taip pat pripažįsta, kad valstybių narių, kurios taikė tokias sistemas, vykdyti valdymo, pagrįsto žvejybos teisių principais, eksperimentai davė daugeliu aspektų labai teigiamų, rezultatų, pvz., buvo sumažinti pajėgumai;

8.

mano, kad taip pat akivaizdu yra tai, kad Bendrijos lygmeniu ir bent jau kai kuriose valstybėse narėse taikomos mišrios TPŽV formos, atsižvelgiant tiek į teisių paskirstymą ir galimybę jas perduoti ir (arba) parduoti, tiek į šių teisių apimties apibrėžimą;

9.

atkreipia dėmesį į šio klausimo sudėtingumą ir dėl to atsirandančias kliūtis siekiant pereiti prie bendros sistemos, neatsižvelgiant į tai, ar šio tikslo būtų siekiama derinant valstybių narių praktiką, ar organizuojant valdymą Bendrijos lygmeniu;

10.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad, kaip rodo duomenys, TPŽV forma taikoma daugelyje šalių ir regionų, kurie turi daugiausia žuvininkystės interesų pasaulyje, šie sunkumai nėra neįveikiami ir kad mažų mažiausiai reikėtų apsvarstyti galimybes įtraukti šią sistemą į BŽP, atsižvelgiant į tai, kad ją taikant būtų galima pasiekti labai teigiamų rezultatų tam tikrų Bendrijos laivynų valdymo srityje;

11.

mano, kad būtina, nustatyti pakeitimų, visų pirma visos Bendrijos mastu nustatytos individualios perleidžiamos kvotos ir kitų teisėmis pagrįstų leidimų, poveikį, ypač kalbant apie šiuos aspektus:

12.

mano, kad prieš pradedant taikyti bendrą sistemą reikia spręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, pvz., svarstyti galimybę, vadovaujantis esamais precedentais, nustatyti leidžiamų sukaupti žvejybos teisių ribą;

13.

mano, kad reikėtų pabrėžti teigiamus TPŽV, kuris sulaukė pakankamai didelio pritarimo, aspektus:

14.

kelia klausimą, ar bendra TPŽV sistema visais atvejais būtų tinkama įvairiems žvejybos būdams;

15.

turėdamas mintyje šias aplinkybes atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi vienos rūšies ir daugelio rūšių žuvis žvejojančių žvejybos įmonių poreikiai; ir taip pat atkreipia dėmesį į ypatingą priekrantės žvejybą vykdančių laivų padėtį;

16.

turėdamas mintyje priekrantės žvejybą vykdančius laivus, laikosi nuomonės, kad jiems turėtų būti taikomos atskiros nuostatos arba naudojant geografiniu atstumu iki kranto pagrįstus kriterijus, arba dalį kvotos skiriant tik šiems laivams;

17.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina faktą, kad Komisija šiuo metu neketina kištis į dabartines valdymo sistemas;

18.

vis dėlto mano, kad reikėtų atidžiau apsvarstyti įvairių TPŽV sistemų privalumus ir trūkumus;

19.

mano, kad būtina užkirsti kelią ekonominiams iškraipymams žvejybos pramonėje, kurie daro žalą nedidelių laivų savininkams, ypač tiems, kurie verčiasi priekrantės žvejyba;

20.

pripažįsta, kad tinkamai sukurtos minėtosios sistemos gali skatinti ekonominį našumą; pabrėžia, kad toks našumas yra vienas iš ekonomikos politikos tikslų, o vienas iš BŽP tikslų – užtikrinti, kad žvejybos pramonė būtų pelninga ir kuo mažiau priklausoma nuo viešojo finansavimo;

21.

mano, kad, atsižvelgiant į tai, kad žvejyba – bendros politikos sritis, žvejybos teisių valdymo priemonės turėtų būti tvirtinamos Bendrijos lygmeniu, nes tai sudarytų sąlygas gerinti žuvininkystės išteklių valdymą;

22.

įsitikinęs, kad ekonominis našumas naudingas tiek, kiek jis padeda siekti BŽP tikslų;

23.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant bet kokius jos inicijuojamus tyrimus TPŽV klausimu turėtų būti siekiama šių tikslų:

24.

ragina Komisiją nustatyti ilgesnį diskusijoms šiuo klausimu skirtą laikotarpį;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, regioninėms patariamosioms taryboms ir Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/5

a)

dėl Kinijos vyriausybės ir Dalai Lamos pasiuntinių dialogo (2007 m. vasario 15 d.) (1),

b)

dėl ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimo – ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių (2007 m. gruodžio 13 d.) (2),

c)

dėl ES ir Kinijos santykių (2006 m. rugsėjo 7 d.) (3),

d)

dėl dialogų ir konsultacijų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais eigos (2007 m. rugsėjo 6 d.) (4);

A.

kadangi Tibeto tautinio sukilimo prieš Kinijos valdžią 49-ųjų metinių proga Tibeto vienuoliai, vienuolės ir eiliniai Tibeto piliečiai surengė demonstracijas prieš Kinijos represijas;

B.

kadangi, anot Kinijos valdžios atstovų, per protesto akcijas žuvo 20 žmonių; kadangi, remiantis kitais šaltiniais, susirėmimuose žuvo daugiau nei 140 tibetiečių, o daugybė žmonių buvo suimta;

C.

kadangi Kinijos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį ir Lasoje bei kituose miestuose buvo uždarytos parduotuvės ir šventyklos, o iš visos Kinijos į Tibetą perkelta šimtai sukarintos policijos pajėgų ir karinių pajėgų karių;

D.

kadangi Jo Šventenybė Dalai Lama perdėtą Kinijos reakciją pavadino „kultūriniu genocidu“ ir tuo pat metu paragino tibetiečius „nesiimti smurto ir nenukrypti nuo šio kelio, kad ir kokia rimta būtų padėtis“ (5); kadangi Jo Šventenybė Dalai Lama reikalavo ne Tibeto nepriklausomybės, o tarpinio kelio – kultūrinės ir politinės autonomijos bei religinės laisvės, ir šiam požiūriui pritaria Europos Parlamentas;

E.

kadangi ilgalaikio sprendimo galima pasiekti tik taikiomis priemonėmis ir nuoširdžiu dialogu;

F.

kadangi, išskyrus Kinijos vyriausybės surengtą oficialią tarptautinės spaudos atstovų kelionę, tarptautinei spaudai neleista patekti į Tibeto regioną ir pranešti apie įvykius, o visi žurnalistai buvo išsiųsti; kadangi minėtoji tarptautinės spaudos atstovų kelionė buvo griežtai kontroliuojama, o dalyvaujantiems žurnalistams nebuvo leista be apribojimų bendrauti su Tibeto žmonėmis;

G.

kadangi panašu, jog Kinijos valdžia blokuoja užsienio tinklavietes Kinijoje ir cenzūruoja užsienio televizijų transliacijas apie padėtį Tibete;

H.

įsitikinęs, kad Pekino olimpinės žaidynės – tai ypatinga Kinijos galimybė atsiverti pasauliui, o pasaulio – atsiverti Kinijai, bei ypatinga Kinijos galimybė parodyti, kad ji gali laikytis savo įsipareigojimų skatinti visų Kinijos žmonių, neišskiriant nei vieno asmens, pagrindines teises;

I.

kadangi 2000 m. ES ir Kinijos pradėtas dialogas žmogaus teisių klausimais nedavė rezultatų, kurių buvo tikimasi;

1.

griežtai smerkia žiaurias Kinijos saugumo pajėgų vykdomas Tibeto demonstrantų represijas ir visus Lasos gatvėse bei kitur Tibete įvykusius smurto veiksmus, nepriklausomai nuo jų atsiradimo šaltinio, bei reiškia nuoširdžią užuojautą visų aukų šeimoms;

2.

ragina Kinijos vyriausybę užtikrinti tinkamą sužeistų tibetiečių medicininę priežiūrą ir teisinę pagalbą suimtiems tibetiečiams; ragina valdžios institucijas pateikti suimtųjų sąrašą, elgtis su jais pagal tarptautines žmogaus teisių normas ir bet kokiomis aplinkybėmis susilaikyti nuo kankinimo; ragina nedelsiant išlaisvinti visus asmenis, kurie protestavo taikiai, naudodamiesi savo teisėta žodžio laisvės teise;

3.

kritikuoja tai, kad dažnai diskriminuojamos chanių grupei nepriklausančios Kinijos etninės mažumos; ragina Kiniją laikytis savo įsipareigojimų žmogaus ir mažumų teisių srityje ir teisinės valstybės principo; ragina Kiniją nepiktnaudžiauti 2008 m. olimpinėmis žaidynėmis ir nesuimti disidentų, žurnalistų bei žmogaus teisių gynėjų siekiant išvengti demonstracijų ir pranešimų, kuriuos valdžios institucijos vertina kaip keliančius keblumų; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant paleisti Hu Jią, garsų žmogaus teisių gynėją, kuris nuteistas kalėti trejus su puse metų už kaltinimus perversmo rengimu;

4.

ragina atlikti viešą ir nepriklausomą naujausių riaušių ir represijų Tibete tyrimą, kurį prižiūrėtų Jungtinės Tautos; ragina Kinijos valdžios institucijas JT Aukštajam žmogaus teisių komisarui ir kitiems JT organams išduoti nuolatinį kvietimą lankytis Tibete;

5.

džiaugiasi, kad Jo Šventenybė Dalai Lama paragino Tibeto žmones protestuoti taikiai ir atsisakė Tibeto nepriklausomybės reikalavimo bei vietoje to pasiūlė tarpinį kelią – kultūrinę ir politinę autonomiją bei religinę laisvę; dar kartą patvirtina remiąs Kinijos teritorinį vientisumą;

6.

prašo Kinijos valdžios institucijų atverti Tibetą žiniasklaidai ir diplomatams, ypač ES atstovams; ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti žinių bei užsienyje įsisteigusių informacinių tinklaviečių cenzūrą ir blokavimą; ragina išlaisvinti visus žurnalistus, interneto vartotojus ir vadinamuosius kibernetinės erdvės disidentus, kurie sulaikyti Kinijoje už tai, kad naudojosi savo teise į informaciją;

7.

nerimauja dėl didėjančios Tibeto žmonių ekonominės atskirties Tibete, nes jie susiduria su didėjančiu Kinijos darbuotojų migrantų, kurie atvyksta į Tibetą ir užima Tibeto gyventojų darbo vietas bei žemes, skaičiumi; pabrėžia didelį diskriminavimą švietimo sistemoje, kurioje Tibeto vaikai mokosi savo gimtosios kalbos kaip antrosios kalbos;

8.

ragina Kiniją laikytis Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK, angl. IOC) sprendime leisti Kinijai rengti olimpines žaidynes paskelbtų viešų savo pačios įsipareigojimų gerbti žmogaus ir mažumų teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus;

9.

ragina Kiniją nedelsiant ir bet kuriuo atveju prieš prasidedant olimpinėms žaidynėms ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (JT, 1966 m.); ragina Pekiną paskelbti mirties bausmės moratoriumą, kaip raginama 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės asamblėjos rezoliucijoje 62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo;

10.

apgailestauja, kad šeši Kinijos valdžios institucijų ir Jo Šventenybės Dalai Lamos derybų etapai nebuvo sėkmingi, ir prašo be išankstinių sąlygų pradėti konstruktyvų dialogą siekiant rasti bendrą politinį susitarimą, įskaitant ilgalaikį sprendimą dėl kultūrinės ir politinės Tibeto autonomijos, religinės laisvės ir tikrų mažumos teisių suteikimo tibetiečiams kitose Kinijos provincijose;

11.

ragina Tarybą, ypač pirmininkaujančią šalį, atidžiai stebėti įvykius ir užtikrinti, kad būtų pasiekta vieninga bendra ES pozicija ir kad jos pagrindu priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami, bei mano, kad ES diplomatiniai atstovai Pekine turėtų imtis iniciatyvos aplankyti regioną, kad galėtų pranešti Tarybai apie dabartinę padėtį;

12.

atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą Tarybai skirti specialųjį pasiuntinį Tibeto reikalams, taip siekiant palengvinti šalių dialogą ir atidžiai stebėti derybas, kai jos bus atnaujintos;

13.

pritaria Jo Šventenybės Dalai Lamos pareiškimui, kad olimpinės žaidynės yra puiki laisvės galimybė Kinijos žmonėms;

14.

ragina ES pirmininkaujančią valstybę stengtis rasti bendrą ES poziciją dėl vyriausybių vadovų, valstybių vadovų ir ES vyriausiojo įgaliotinio dalyvavimo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje ir dėl galimybės nedalyvauti šiame renginyje, jei nebus atnaujintas Kinijos valdžios institucijų ir Jo Šventenybės Dalai Lamos dialogas;

15.

ragina Kinijos Liaudies Respubliką nustoti tikrinti ir vertinti olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių sportininkų politines pažiūras ir grasinti, kad jiems bus uždrausta dalyvauti žaidynėse, jei jie nesilaikys oficialios Kinijos valdžios pozicijos;

16.

laukia Jo Šventenybės Dalai Lamos vizito į Europos Parlamentą 2008 m. pabaigoje, kurio metu jis sakys kalbą plenariniame posėdyje, ir ragina savo pirmininkų sueigą ištirti galimybę šį vizitą surengti anksčiau;

17.

paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, narystės siekiančių šalių vyriausybėms ir parlamentams, Kinijos Liaudies Respublikos prezidentui ir ministrui pirmininkui, Kinijos liaudies nacionalinio kongreso pirmininkui, Tarptautiniam olimpiniam komitetui ir Jo Šventenybei Dalai Lamai.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/7

A.

kadangi pilnateisės narystės Europos Sąjungoje siekianti Kroatija yra toli pažengusi ir toliau tenkina Kopenhagos kriterijus bei sėkmingai įgyvendina Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą;

B.

kadangi Kroatija – demokratinė Europos valstybė, kuri remia Europos integracijos procesą ir yra įsipareigojusi įveikti dabartinį susiskaldymą ir siekti tautų susitaikymo, o visa tai reiškia, kad reikės savanoriškai perduoti įgaliojimus tam tikrose svarbiausiose politikos srityse, ir kadangi Kroatija sėkmingai įdėjo didelių pastangų ir šių pastangų rezultatai yra pastebimi,

C.

kadangi Kroatijos stojimo į ES procesas yra reikšmingas platesniu, regiono požiūriu ir šį procesą reikėtų laikyti patikrinimu, kaip ES vykdo savo įsipareigojimus Vakarų Balkanams, galinčiu tapti svarbia paskata kitoms suinteresuotoms šalims,

D.

kadangi Kroatija ir toliau tenkina Kopenhagos politinius kriterijus, pripažinta, jog joje veikia rinkos ekonomika, ir ji padarė žymią pažangą be didelių sunkumų įgyvendindama Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą,

E.

kadangi tvirtas Kroatijos įsipareigojimas derėtis dėl narystės jau davė rezultatų ir sudaro geras sąlygas Kroatijai ir kitoms regiono šalims siekti integracijos į ES,

F.

kadangi per pastaruosius dvejus derybų metus Kroatija padarė didelę ir pagirtiną pažangą daugelyje sričių, kurias reglamentuoja Bendrijos teisė,

G.

kadangi sprendžiant aktualiausias problemas tam tikruose sektoriuose, kuriuos reikia visapusiškai reformuoti, kad Kroatija galėtų įstoti į ES, turi būti dedama daugiau pastangų ir turi būti vėl atnaujinti prisiimti politiniai įsipareigojimai,

H.

kadangi pagal 2003 m. Salonikuose vykusio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas, kurias patvirtina Parlamento rezoliucijos, visų Vakarų Balkanų šalių ateitis susijusi su Europos Sąjunga,

I.

kadangi bendrame ES ir Vakarų Balkanų šalių pareiškime, kurį 2006 m. kovo 11 d. Zalcburge vienbalsiai priėmė Europos Sąjungos valstybių narių ir Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrai, pabrėžiama gerų kaimyniškų santykių svarba ir būtinybė rasti visas puses tenkinančius sprendimus sprendžiant svarbiausias šalių kaimynių problemas,

1.

sveikina Kroatijos valdžios institucijas, pasiekusias teigiamų rezultatų, ypač turint omenyje skyrių, dėl kurių vyksta derybos, skaičių;

2.

mano, kad narystės derybų tikslas – susitarti dėl priemonių, kurios būtinos siekiant skatinti integraciją, o šalis kandidatė turi aiškiai įsipareigoti priimti bei įgyvendinti acquis ir laikytis sutartyse nustatytų politinių tikslų, o narystės derybos negali tapti dvišalių politinių nesutarimų, kurie nepatenka į acquis ir proceso tikslų taikymo sritį, sprendimo priemonė;

3.

džiaugiasi tuo, kad Kroatija padarė didelę pažangą įgyvendindama derybų dėl naujų skyrių pradžios gaires, ir palaiko Kroatijos vyriausybės bei parlamento dedamas pastangas siekiant laikytis likusiems skyriams nustatytų gairių;

4.

džiaugiasi galėdamas pažymėti, kad daugelis Kroatijos teisės aktų buvo suderinti su ES standartais, bet primena Kroatijos valdžios institucijoms, kad dabar labai svarbu sparčiau ugdyti administracinius gebėjimus, kurie būtini siekiant įgyvendinti naujus teisės aktus; atsižvelgdamas į tai, ragina Kroatijos valdžios institucijas pradėti šį procesą ir įtraukti pilietinę visuomenę į įgyvendinimo stebėsenos procesą;

5.

ragina Kroatiją spartinti viešųjų paslaugų sektoriaus reformą vietinės ir regionų savivaldos lygmeniu ir skirti reikiamų išteklių bei vykdyti mokymus, būtinus šioms reformoms įgyvendinti;

6.

palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi vykdant labai svarbią teismų reformą, bet pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia toliau siekti pažangos, ir ypač svarbu stengtis, kad:

7.

sveikina Kroatijos valdžios institucijas, toliau dedančias pastangas, kad karo nusikaltimai šalyje būtų nagrinėjami nešališkai, ir ragina jas toliau budriai stebėti, kad žmonių etninės kilmės požiūriu būtų priimami nešališki teismo sprendimai, ir užtikrinti, kad būtų imamasi visų reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti teisminio proceso vientisumą; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant imtis papildomų priemonių siekiant apsaugoti liudytojus, įskaitant griežtesnių teisinių nuostatų priėmimą;

8.

džiaugiasi tuo, kad Kroatija ir toliau visapusiškai bendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBBJT); vis dėlto susirūpinęs dėl to, kad TBBJT priimti sprendimai Vukovaro karo nusikaltimų bylose turėjo neigiamos įtakos Kroatijos visuomenės nuomonei;

9.

turėdamas tai mintyje, ragina Kroatiją užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi kaltinamųjų, kuriems TBBJT pareiškė kaltinimus, laikino paleidimo sąlygų;

10.

džiaugiasi, kad Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biurui (USKOK) suteikta daugiau įgaliojimų ir kad vis dažniau baudžiamojon atsakomybėn patraukiama už korupciją, ir tikisi, kad bus sėkmingai nagrinėjamos aukšto rango korupcija kaltinamų tarnautojų bylos; ragina ir toliau dėti pastangas siekiant kovoti su korupcija, kartais su labai įsišaknijusia korupcija, nes dėl jos mąžta šalies ekonominio vystymosi galimybės;

11.

sveikina Kroatiją, priėmusią puikų Konstitucinį tautinių mažumų įstatymą, ir giria Kroatiją už tai, kad ji ėmėsi priemonių skatinti mažumų integraciją ir įtraukti jas į socialinį ir politinį gyvenimą;

12.

džiaugiasi, kad buvo priimtas svarbus sprendimas skirti serbų mažumos atstovą ministro pirmininko pavaduotoju, atsakingu už regioninį vystymąsi, atkūrimo darbus ir pabėgėlių sugrįžimą;

13.

ragina vyriausybę ir parlamentą ir toliau dėti pastangas siekiant šalinti visas diskriminacijos formas ir naikinti išankstinį nusistatymą, ypač romų bendruomenės atžvilgiu; turėdamas tai mintyje, ragina vyriausybę priimti visaapimančią prieš diskriminaciją nukreiptą strategiją ir ją veiksmingai įgyvendinti valstybiniu ir vietos lygmenimis;

14.

be to, primena, kad reikia veiksmingai įgyvendinti Konstitucinį nacionalinių mažumų įstatymą, ypač jo nuostatas, susijusias su dvikalbiu mokymu mokyklose, dvikalbyste viešojo administravimo srityje ir numatytomis užimtumo garantijomis, atsižvelgiant į tinkamą mažumų atstovavimą teismų ir viešojo administravimo sistemose; ragina Komisiją užtikrinti, kad remiantis Pasirengimo narystei pagalbos priemone (IPA) būtų skiriama pakankamai dėmesio Konstituciniam tautinių mažumų įstatymui įgyvendinti;

15.

mano, kad tarptautinės pasitikėjimą skatinančios priemonės yra pagrindinė stabilumo šioje šalyje ir aplinkiniame Balkanų regione užtikrinimo sąlyga;

16.

mano, kad Kroatijos švietimo sistema turėtų ne tik išlaikyti ir skatinti kultūrines ir socialines kiekvienos tautinės bendrijos tradicijas, bet ir ypač skatinti didesnę Kroatijos visuomenės integraciją ir sanglaudą;

17.

ragina vėl ir nuolat integruoti karo pabėgėlius į visuomenę ir, atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia plėtoti ir laiku įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama aprūpinti pabėgėlius būstu, padėti jiems įsidarbinti ir teikti kitokią socialinę pagalbą ir kurios atitiktų šiuos uždavinius;

18.

džiaugdamasis pažymi, kad Kroatijos ekonomika nuolat auga; tikisi, kad augant ekonomikai gerės galimybės gauti darbą; palankiai vertina HitroRez atliekamą darbą, pagal kurį siekiama mažinti verslo įmonių administracinę naštą, ir tikisi, kad panašių rezultatų bus pasiekta kituose sektoriuose;

19.

palankiai vertina vykdomas aplinkos apsaugos sektoriaus reformas; ragina vyriausybę svarstyti priemones ir politikos programas, kuriomis būtų siekiama spręsti kenksmingo klimato kaitos poveikio problemas atsižvelgiant į ES tikslus; ragina pradėti išsamesnį sektorių dialogą siekiant užtikrinti ekologišką ir tvarią plėtrą;

20.

ragina Kroatijos valdžios institucijas persvarstyti dabartinę aplinkos apsaugos priemonių sistemą, įskaitant pakrantės vandens valymo įrenginių statymą, rūšiuotų atliekų surinkimą ir šilumos atgavimo įrenginių statymą bei nelegalių sąvartynų šalinimą, ir labiau derinti visų atsakingų institucijų veiksmus; taip pat, turėdamas tai mintyje, ragina rengti kampanijas, kuriomis būtų siekiama didinti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti jos dėmesį į aplinkos apsaugos problemas;

21.

pritaria Kroatijos pasirengimo stojimui ekonominės programos nuostatoms ir pabrėžia, kad ji numatė 2008 m. kovo mėn., nors ir labai pavėluotai, patvirtinti nacionalinę laivų statybos pramonės restruktūrizavimo programą; primena Kroatijos valdžios institucijoms, kad siekti pažangos šioje srityje – tai ne tik Stabilizavimo ir asociacijos susitarime numatyta sąlyga, bet taip pat nepaprastai svarbu ir derybų dėl narystės procesui; ragina Komisiją, pasitelkus IPA, prisidėti prie restruktūrizavimo programos įgyvendinimo;

22.

primygtinai reikalauja, kad nauji teisės aktai būtų įgyvendinami greitai, nes tai – patikimas šalies pasirengimo narystei vertinimo kriterijus, kadangi šis pasirengimas būtų grindžiamas faktais, o ne tiktai priimtais teisės aktais, ypač atsižvelgiant į tokias sritis, kaip teismų reforma, kova su korupcija ir ekonominės reformos;

23.

ragina Kroatijos vyriausybę užtikrinti, kad viešieji konkursai būtų rengiami laikantis Bendrijos teisės aktų nuostatų;

24.

nerimauja dėl to, kad pastaruoju metu Komisija pateikė kritinių pastabų, susijusių su tuo, kaip Kroatijos valdžios institucijos valdo ES lėšas, ir ragina šias institucijas naudotis Komisijos teikiama pagalba ir nedelsiant šalinti nustatytus administracinius trūkumus – kad būtų galima atnaujinti laikinai nutrauktą sutarčių sudarymą pagal programą PHARE 2006 (kuriai skiriama iš viso 68,5 mln. EUR) ir skirti pradžioje numatytas lėšas 2008 finansiniams metams pagal IPA 1 komponentą, kurios buvo sumažintos 5 mln. EUR;

25.

atsižvelgdamas į dvišalių santykių problemas primena, kad visos susijusios šalys turi laikytis principo pacta sunt servanda;

26.

džiaugiasi kad 2008 m. kovo 13 d. Kroatijos parlamentas nutarė ES valstybėms narėms netaikyti ekologinės ir žvejybos apsaugos zonos, kol nebus pasiektas bendras susitarimas ES dvasia; įsitikinęs, kad pagaliau išsprendus šį klausimą bus galima greitai priimti sprendimus dėl naujų skyrių atidarymo;

27.

džiaugiasi, kad Kroatija parodė, jog ji pasirengusi spręsti visas neišspręstas problemas su Juodkalnija sienos klausimu, kaip matyti iš 2008 m. kovo 12 d. pasiekto šių šalių ministrų pirmininkų susitarimo; taip pat, pritaria Kroatijos ir Slovėnijos ministrų pirmininkų iš principo pasiektam neformaliam susitarimui arbitražo klausimais ir ragina abi šalis įgyvendinti šį susitarimą bei pritarti arbitražo sprendimams, kuriuos visapusiškai patvirtintų abiejų šalių parlamentai;

28.

primena, kad Kroatijos stojimo partnerystės susitarime su siena susijusių problemų sprendimas yra išskirtas kaip ypač svarbus klausimas; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad 2007 m. spalio mėn., nepaisant Bosnijos ir Hercegovinos prieštaravimų dėl neaiškios jūros sienos, buvo pradėta Pelješaco tilto statyba; pažymi, kad šiuo metu ši statyba sustabdyta ir ragina abi šalis derėtis ir šį klausimą išspręsti;

29.

palankiai vertina nuolatinę Kroatijos regioninio bendradarbiavimo pažangą ir ragina Kroatiją toliau vykdyti dabartinę gerų kaimyninių santykių politiką, nes abi šios sritys yra ypač svarbios Europos integracijai;

30.

ragina Kroatiją išlaikyti savo konstruktyvų požiūrį ir toliau vaidinti teigiamą vaidmenį regione siekiant remti ir stiprinti Bosnijos ir Hercegovinos suvienijimą;

31.

pritaria Komisijai, kad Kroatijai dedant vis daugiau pastangų, o ES; institucijoms teikiant nuolatinę paramą, derybas dėl stojimo bet kokiu atveju reikėtų baigti 2009 m.;

32.

šiuo požiūriu ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų derybų medžiagai rengti, svarstyti ir galutinei redakcijai parengti, kad ES galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į Kroatijos pažangą įgyvendinant atitinkamas derybų pradžios ir pabaigos gaires;

33.

ragina Kroatijos valdžios institucijas į stojimo į ES procesą įtraukti pilietinės visuomenės grupes (NVO, akademinę bendruomenę, profesines sąjungas);

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kroatijos vyriausybėms ir parlamentams.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/11

A.

kadangi, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (TVTA) duomenimis, vienam iš trijų europiečių per gyvenimą diagnozuojamas vėžys, o vienas iš keturių europiečių miršta nuo šios ligos,

B.

kadangi 2006 m. Europos Sąjungoje vėžiu susirgo beveik 2,3 mln. žmonių ir nuo šios ligos mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių; kadangi dauguma žmonių mirė nuo plaučių, kolorektalinio (storosios žarnos) ir krūties vėžio,

C.

kadangi vėžį sukelia daug veiksnių įvairiais veikimo etapais ir todėl reikia naujos vėžio prevencijos paradigmos, pagal kurią vienoda reikšmė būtų teikiama profesinėms, ekologinėms ir su gyvenimo būdu susijusioms priežastims ir būtų nagrinėjamos ne paskiros priežastys, o bendras tikrasis įvairių priežasčių poveikis,

D.

kadangi, remiantis naujausiu profesinių sąjungų tyrimu, mažiausiai 8 proc. kasmetinių mirties nuo vėžio atvejų tiesioginė priežastis buvo kancerogeninių medžiagų poveikis darbo vietoje; kadangi pakeitus kancerogenines medžiagas ne tokiomis žalingomis medžiagomis galima užkirsti kelią šiam poveikiui; kadangi, be to, darbdaviai teisiniu požiūriu privalo pakeisti kancerogenines medžiagas visada, kai tai įmanoma, tačiau, deja, šios nuostatos prastai įgyvendinamos, prastai kontroliuojamas jų vykdymas, o tai nepriimtina,

E.

kadangi endokrinus ardančios cheminės medžiagos gali labai paskatinti vėžio, pavyzdžiui, krūties arba sėklidžių, vystymąsi, ir todėl reikia imtis specialių veiksmų,

F.

kadangi viena iš priežasčių, kodėl daugėja vėžio atvejų Europoje, yra senėjanti Sąjungos visuomenė,

G.

kadangi naujosiose valstybėse narėse nuo vėžio miršta daugiau žmonių negu 15-oje senųjų valstybių narių,

H.

kadangi stulbinantys ir nepriimtini vėžio gydymo sąlygų kokybės, tyrimų programų, įrodymais pagrįstų pažangiosios patirties gairių, radioterapijos įrangos ir galimybių gauti naujus vaistus nuo vėžio skirtumai yra viena iš priežasčių, kodėl Europoje tokie skirtingi išgijimo nuo įvairių formų vėžio per penkerius metus rodikliai,

I.

kadangi pirmiau minėtame Parlamento pareiškime dėl poreikio sukurti išsamią vėžio kontrolės strategiją Taryba ir Komisija raginamos parengti tokią išsamią vėžio kontrolės strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į keturis pagrindinius vėžio kontrolės veiksnius: a) profilaktiką, b) ankstyvą ligos nustatymą, c) diagnostiką, gydymą ir paskesnę kontrolę bei d) palaikomąją slaugą,

J.

kadangi Komisijos kovos su vėžiu veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpiu („Europa prieš vėžį“, paskutinis įgyvendinimo laikotarpis: 1996–2002 m.), įvertinus daugelio šalių mirtingumo nuo keleto formų vėžio rodiklius, buvo pastebėta teigiamų tendencijų;

K.

kadangi, PSO duomenimis, mažiausiai trečdalio susirgimų vėžiu atvejų galima išvengti, o prevencija – tai rentabiliausia ilgalaikė vėžio kontrolės strategija; ir kadangi kitą trečdalį susirgimų vėžiu galima išgydyti, jei liga nustatoma anksti ir atitinkamai gydoma,

L.

kadangi kristalinį silicio dioksidą PPO pripažino pirmos klasės kancerogenu, o ši medžiaga daro poveikį 3,2 mln. darbuotojų ES ir šis poveikis trunka mažiausiai 75 proc. jų darbo laiko; kadangi 2,7 proc. mirties nuo plaučių arba bronchų vėžio atvejų sukėlė būtent kristalinio silicio dioksido poveikis darbe,

M.

kadangi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) duomenimis, šiuo metu tik 3 proc. viso EBPO šalių sveikatai skirto biudžeto išleidžiama prevencijai, lyginant su 97 proc. lėšų, išleidžiamų sveikatos priežiūrai ir gydymui; kadangi šį akivaizdų disbalansą reikia skubiai taisyti, tuo labiau, kad mažiausiai trečdalio visų vėžio atvejų galima išvengti,

N.

kadangi manoma, kad 25 proc. visų mirčių nuo vėžio priežasčių Europos Sąjungoje galima priskirti rūkymui; kadangi rūkymas visame pasaulyje yra 80–90 proc. mirties nuo plaučių vėžio atvejų priežastis,

O.

kadangi gerai parengtomis ir tinkamai valdomomis valstybių narių vėžio kontrolės programomis galima sumažinti vėžio ir mirties nuo vėžio atvejų skaičių, kai kuriais atvejais daugiau kaip 70 proc., bei pagerinti vėžiu sergančiųjų gyvenimą, nepaisant to, kokių išteklių trūksta atitinkamai šaliai,

P.

kadangi visoje šalyje įgyvendinant veiksmingas profilaktinio visų gyventojų tikrinimo dėl vėžio programas, vykdomas vadovaujantis Europos gairėmis, jeigu tokios yra, labai pagerėja gyventojų tikrinimo dėl vėžio, diagnostikos ir terapijos paslaugų kokybė ir prieinamumas, taigi ir kontrolė,

Q.

kadangi siekiant duomenų apie vėžį palyginamumo visose valstybėse narėse būtini nacionaliniai vėžio registrai,

R.

kadangi šiuo metu ES esama didelių ir nepriimtinų kokybinių skirtumų atliekant profilaktinius vėžio tyrimus, nustatant ankstyvą ligos diagnozę ir atliekant paskesnę kontrolę (tai ypač pasakytina apie diagnostikos procedūras ir tų procedūrų integravimą į valstybių narių sveikatos politiką), ir kadangi profilaktinio tikrinimo dėl vėžio programos padeda anksti nustatyti diagnozę, o tai labai palengvina su šia liga susijusią naštą, taip pat ir finansinę,

S.

kadangi onkologija ne visose valstybėse narėse pripažįstama kaip medicinos specialybė ir kadangi reikalingas tęstinis medicinos darbuotojų švietimas,

T.

kadangi EudraCT, Europos medicininių preparatų agentūros klinikinių tyrimų duomenų bazė, nėra atvira plačiajai visuomenei, ir pacientams sunku sužinoti apie tyrimus, susijusius su konkrečia jų būkle,

U.

kadangi vėžys yra sudėtinga liga, todėl reikalingas efektyvesnis sveikatos priežiūros specialistų, gydančių vėžiu sergančius asmenis, bendradarbiavimas; kadangi taikant psichologinę ir socialinę sergančiųjų vėžiu priežiūrą gali pagerėti jų gyvenimo kokybė,

V.

kadangi šiuo metu sergantieji vėžiu turi nevienodas galimybes gauti informacijos apie gydymą ir kiekvienoje ligos stadijoje jiems skubiai reikia naujos informacijos,

1.

ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares imtis tinkamų veiksmų prevencijos, ankstyvo ligos nustatymo, diagnozės ir gydymo, įskaitant palaikomąją slaugą, srityse siekiant mažinti per ateinančius dešimtmečius dėl demografinių pokyčių didėsiančio vėžio atvejų skaičiaus naštą, įskaitant tinkamos finansinės pagalbos skyrimą koordinuotiems veiksmams remti ir pajėgumams didinti;

2.

ragina Komisiją įsteigti tarpinstitucinę ES kovos prieš vėžį grupę, kurią sudarytų Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atstovai ir kuri reguliariai rengtų susitikimus, rinktų informaciją ir keistųsi pažangiąja patirtimi prevencijos (įskaitant profesinio ir ekologinio kancerogeninių bei kitų vėžio vystymąsi skatinančių medžiagų poveikio mažinimą), tyrimų ir gydymo klausimais bei vadovautų griežtinant vėžio kontrolę Europoje; ypač pabrėžia, kad ES ekspertų grupė pirmiausia turėtų skatinti naujas priemones ir dabartinius tyrimų projektus, galinčius ankstyvojo vėžio diagnozavimo priemonėse dalyvaujančių gyventojų dalį iki 2018 m. padidinti bent 50 proc.;

3.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą vėliau šiais metais priimti komunikatą dėl vėžio ir komunikatą dėl retų ligų;

4.

prašo Komisiją reguliariai peržiūrėti Europos kodeksą prieš vėžį ir šį kodeksą propaguoti sąmoningumo didinimo, informavimo ir švietimo kampanijomis, orientuotomis į konkrečias gyventojų grupes;

5.

ragina valstybes nares nustatyti įstatyminę prievolę registruoti vėžio susirgimus vartojant standartizuotą Europos terminiją, kad būtų sudarytos galimybės visų gyventojų atžvilgiu įvertinti prevencijos, tikrinimo dėl vėžio, gydymo ir išgyvenimo programas bei palyginti valstybių narių duomenis;

6.

ragina Komisiją persvarstyti esamą Rekomendaciją dėl vėžio tyrimų, kad būtų galima atsižvelgti į sparčią naujų technologijų raidą, ir įtraukti:

7.

ragina Komisiją sukurti dinamišką, lanksčią ir nuolatinę mokslo pažanga grindžiamą kovos su vėžiu metodiką ir šiuo tikslu įkurti:

8.

ragina Komisiją, remiantis antrąja visuomenės sveikatos veiksmų programa, remti nacionalinių vėžio registrų tinklus, kad ES mastu būtų galima atlikti vėžio susirgimų atvejų ir išgyvenimo skirtumų tyrimus;

9.

ragina Čekijos Respublikos ir Italijos, kurios dar neratifikavo 2005 m. vasario mėn. įsigaliojusios PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, vyriausybes ją ratifikuoti;

10.

ragina Komisiją ir visas valstybes nares, įgyvendinant PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, sukurti ir remti griežtus protokolus bei gaires ir užtikrinti, kad būtų skiriama lėšų padėti mažas pajamas gaunančioms šalims įvykdyti pagal šią konvenciją joms privalomas pareigas;

11.

ragina Komisiją atlikti savo, kaip Sutarties sergėtojos, pareigą ir greitai imtis teisinių veiksmų prieš visas valstybes nares, nenuodugniai įgyvendinančias Direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, susijusių su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe;

12.

ragina Komisiją priimti reikiamus teisės aktus, taip pat skatinti ir remti iniciatyvas, kurios apimtų įvairias suinteresuotąsias šalis ir kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią vėžiui mažinant profesinį ir ekologinį kancerogeninių bei kitų vėžio vystymąsi skatinančių medžiagų poveikį ir skatinant sveiką gyvenimo būdą, ypač atsižvelgiant į pagrindinius rizikos veiksnius – tabaką, alkoholį, nesveiką mitybą ir fizinės veiklos trūkumą, bei didelį dėmesį skiriant vaikams ir paaugliams;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir įgyvendinti išsamią tabako kontrolės politiką, apimant aplinką, kurioje draudžiama rūkyti, ir priemones, kuriomis siekiama mesti rūkyti, t. y. veiksmingus būdus sumažinti rūkančiųjų skaičių ir užkirsti kelią daugeliui mirčių nuo vėžio, kaip nurodyta 2007 m. spalio 24 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Žaliosios knygos „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos ES mastu“ (13), kurioje minimos rekomendacijos privalo būti iki galo įgyvendintos;

14.

ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos cheminių medžiagų agentūrą 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą (14) pagrindu patvirtinti labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą, kuris apimtų kancerogenines medžiagas, kaip svarbiausią iki 2008 m. birželio 1 d. vykdytiną prioritetą, ir būtų galima taikyti REACH reglamento 33 straipsnio 2 dalį, kurioje vartotojams leidžiama prašyti informacijos apie vartotojams skirtuose gaminiuose esančias kancerogenines medžiagas, kad jie galėtų vengti šių gaminių, jeigu yra nusprendę jų vengti;

15.

ragina Komisiją skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis užkertamas kelias importuoti kancerogeninių cheminių medžiagų turinčius gaminius; be to, ragina kurti ES priemones, kuriomis būtų sugriežtinta cheminių medžiagų, taip pat ir pesticidų, naudojimo maisto produktuose kontrolė;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visoje ES vykdant žmogaus biologinės stebėsenos tyrimus užtektinai išteklių būtų skirta kancerogeninių ir kitų vėžio vystymąsi skatinančių medžiagų stebėsenai ir būtų galima patikrinti priemonių efektyvumą;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti informacijos apie vėžio tyrimus kampanijas, skirtas visai visuomenei ir visiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, bei keistis pažangiąja patirtimi, kaip naudotis prevencinėmis ir ankstyvojo diagnozavimo priemonėmis, pvz., vakcina nuo žmogaus papilomos viruso, kuri apsaugo jaunas moteris nuo gimdos kaklelio vėžio, ir prostatos specifinio antigeno tyrimais, skirtais ankstyvajam 50 metų ir vyresnio amžiaus vyrų prostatos vėžio diagnozavimui;

18.

ragina Komisiją inicijuoti diskusiją su Taryba, kad Rekomendacija dėl vėžio tyrimų būtų veiksmingai propaguojama ir įgyvendinama; šiuo tikslu ragina valstybes nares, kurios dar neįgyvendino Tarybos rekomendacijos dėl vėžio tyrimų ir pagal Europos kokybės užtikrinimo gaires neparengė visiems gyventojams skirtų tyrimų programų, tai padaryti ir sukurti būsimo rekomendacijos keitimo tvarką;

19.

ragina Komisiją užtikrinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikę mokslinę ir profesinę paramą, kad valstybėms narėms pagal Tarybos rekomendaciją dėl vėžio tyrimų būtų teikiama pakankama ir tinkama pagalba, taip pat paramą bandomosios veiklos stebėjimui, vertinimui, koordinavimui ir nuolatiniam kokybės gerinimui;

20.

ragina Europos Komisiją vadovaujantis Europos kokybės užtikrinimo gairėmis remti vėžio tyrimų, diagnozavimo ir gydymo Europos akreditacijos ir (arba) sertifikavimo programų, galinčių būti pavyzdžiu ir kitoms sveikatos apsaugos sritims, kūrimą;

21.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad šalies mastu būtų sudarytos įvairias sritis apimančios onkologijos grupės, kurios visiems pacientams suteiktų galimybę gauti geriausią individualų gydymą ir pagerintų onkologų bei sveikatos priežiūros specialistų švietimą, taip pat pripažintų psichologinius ir socialinius ligonių poreikius siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti sergančiųjų vėžiu nerimą ir depresiją;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti mediko onkologo specialybę ir užtikrinti šių specialistų visą gyvenimą trunkantį mokymąsi remiantis suderintomis gairėmis;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti palaikomąją slaugą bei parengti jos vykdymo gaires;

24.

ragina Komisiją užtikrinti, kad į Bendrijos teisės aktus būtų įtrauktos iniciatyvos, skirtos pramonei ir mokslininkams, kad būtų užtikrinti moksliniai tyrimai ir įrodymais pagrįsti naujos kartos vaistai bei gydymas siekiant kovoti su vėžiu ir jį kontroliuoti;

25.

ragina Komisiją, pasitelkus į pagalbą sveikatos specialistus, užtikrinti pažangiosios patirties gydymo ir slaugos srityse skleidimą, kad būtų užtikrinta, kad piliečiai galėtų gauti geriausią gydymą;

26.

ragina Komisiją panaudoti iš struktūrinių fondų ir pagal Mokslinių tyrimų septintąją programą skiriamas lėšas bei sukurti ir finansuoti orientacinius tinklus, skirtus retų formų vėžiui ir vėžio formoms, kurias sunku išgydyti, gydyti, kad būtų sutelkti ištekliai ir žinios bei pagerinta diagnostika bei gydymas;

27.

ragina Komisiją paskirstyti Septintosios bendrosios programos lėšas taip, kad būtų skatinami vėžio tyrimų ir ankstyvojo diagnozavimo, naujų vaistų nuo vėžio, jo gydymo būdų ir pirminės prevencijos galimybių moksliniai tyrimai ir naujovės;

28.

ragina Tarybą ir Komisiją sukurti ES naujų ir naujoviškų diagnozavimo ir terapijos metodų ir pažangiausios klinikinės ir gydytojų patirties nustatymo standartus;

29.

ragina Komisiją skirti Septintosios bendrosios programos lėšų vaikų vėžio moksliniams tyrimams skatinti;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vaistai nuo vėžio visose valstybėse narėse būtų vienodai prieinami visiems pacientams, kuriems jų reikia;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares Aukšto lygio farmaciniame forume ištirti, kaip pacientams greičiau pateikti gyvybę gelbstinčius naujoviškus vaistus nuo vėžio paspartinant skubiąją pateikimo į rinką patvirtinimo procedūrą – taikant centralizuotą ES tvarką ir apsvarstant sąlygines kainas bei kompensavimo procesą, o vaisto vertę nustatyti padedančius duomenis apie pacientus renkant tikromis gyvenimo aplinkybėmis;

32.

ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio mėn. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymą, kaip užtikrinti geros kokybės, objektyvią, patikimą ir nereklaminę daugelio šaltinių informaciją apie vaistus;

33.

ragina Komisiją persvarstyti 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (15) (Klinikinių tyrimų direktyva) ir taip skatinti, kad būtų atliekama daugiau akademinių vėžio tyrimų, ypač susijusių su profilaktiniu tikrinimu dėl vėžio ir ankstyvu ligos nustatymu, kartu pripažįstant su tuo susijusių išlaidų poveikį nekomercinių mokslinių tyrimų sektoriui, ir suteikti daugiau galimybių pacientams ir plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie atliekamus ir atliktus klinikinius tyrimus;

34.

ragina valstybes nares ir Komisiją kartu dirbant parengti bendros neįgalumo apibrėžties, kuri galėtų apimti tiek lėtinėmis ligomis, pvz., tiek ir vėžiu sergančius žmones, nustatymo gaires, o tuo tarpu ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, imtis skubių veiksmų galimai įtraukiant lėtinėmis ligomis sergančius žmones į nacionalines neįgalumo apibrėžtis;

35.

ragina Komisiją parengti sergančiųjų vėžiu ir chroniškomis ligomis apsaugos darbo vietoje chartiją ir reikalauti, kad kompanijos suteiktų galimybes sergantiesiems gydymo metu išsaugoti savo darbo vietas ir grįžti į aktyvią veiklą;

36.

ragina valstybes nares pagal Europos gaires patvirtinti nacionalines pacientų teisių chartijas ir įtraukti pacientų dalyvavimą ir žinias į sveikatos politikos kūrimą;

37.

ragina valstybes nares ir Komisiją imtis išgijimo nuo vėžio iniciatyvų – visoje Sąjungoje išplėtoti ir įtvirtinti iniciatyvas, pagal kurias būtų teikiama parama tiesiogiai ir netiesiogiai nuo vėžio kenčiantiems žmonėms, ypač inicijuoti ir plėtoti psichologinę išgijusiųjų nuo vėžio priežiūrą ir paramą;

38.

ragina Komisiją sergantiesiems vėžiu teikti daugiau informacijos – skatinti iniciatyvas, kuriomis pacientai būtų informuojami apie jų gydymo galimybes ir apie galimybes tą gydymą gauti;

39.

ragina naująsias valstybes nares geriau pasinaudoti struktūriniais fondais siekiant gerinti sveikatos priežiūros infrastruktūrą, pvz., remti Tarybos rekomendacijos dėl vėžio tyrimų įgyvendinimą;

40.

pritaria ES Tarybai pirmininkaujančiajai Slovėnijai, kuriai 2008 m. vėžio klausimas yra vienas iš prioritetų, ir ragina visas ateityje pirmininkausiančias šalis šį klausimą laikyti prioritetu;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/18

A.

kadangi Europa kol kas dar nepasuko tikrai darnaus vystymosi keliu,

B.

kadangi Komisija pripažįsta, kad pažanga, padaryta sprendžiant svarbiausius klausimus – integruoti aplinkos apsaugos klausimus į kitas politikos sritis ir patobulinti Bendrijos teisės aktų vykdymą – labai nedidelė,

C.

kadangi Komisija pažymi, kad daugelis aplinkos apsaugos problemų šiuo metu darosi vis sunkesnės: pasaulyje didėja šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, sparčiau nyksta biologinė įvairovė, tarša vis dar daro didelę įtaką visuomenės sveikatai, didėja ES šalyse susidarančių atliekų kiekis, o mūsų „ekologinis pėdsakas“ nuolatos auga; kadangi kyla didelis klausimas, ar kitos pagrindinės ES politikos priemonės neduoda aplinkai kenksmingų rezultatų,

D.

kadangi netikėtina, kad tvarus vystymasis kada nors bus pasiektas, kol aplinkos apsaugos klausimai nebus išsamiai integruoti į visas pagrindines politikos sritis,

E.

kadangi švari ir sveika aplinka yra būtina sąlyga žmogaus gerovei ir geroms socialinėms sąlygoms užtikrinti,

F.

kadangi tinkamai parengta aplinkos apsaugos politika gali padėti įgyvendinti ir kitus tikslus: didinti konkurencingumą, skatinti ekonomikos augimą, kurti daugiau darbo vietų ir diegti naujoves ir, kuriant naujas, saugias technologijas, skatinti mokslo pažangą,

1.

apgailestauja dėl to, kad Tarpinę šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos (6-oji AVP) peržiūrą vėluojama atlikti beveik metais ir dėl to, kad, priešingai nei savo tarpinėje peržiūroje teigia Komisija, Europos Sąjunga apskritai atsilieka įgyvendindama veiksmų programoje numatytas priemones; primena, kad, kitaip nei ankstesnioji – 6-oji AVP buvo priimta pagal EB sutarties 251 straipsnyje numatytą bendro sprendimo priėmimo procedūrą; ragina ES daryti viską, ką gali, kad pasiektų 6-ojoje AVP susitartų tikslų, nes jų nepasiekus būtų pakenkta ES patikimumui, inter alia, dėl aplinkos būklės susirūpinusių piliečių akyse;

2.

pažymi, kad kaip naują procedūros priemonę pasitelkus temines strategijas, padidėjo parengiamojo teisėkūros etapo proceso svarba, atsirado papildomų galimybių įtraukti suinteresuotus subjektus ir įtvirtinti strategiškesnę ES teisėkūros politikos koncepciją; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl teminių strategijų pailgėjo aplinkos apsaugos politikos kūrimo trukmė, nes konkretūs politikos pasiūlymai rengiami ir su jais susijusios priemonės priimamos vėliau;

3.

atsižvelgdamas į aplinkosaugos politikos svarbą pramonei ir į tai, kad ją įgyvendina vietos institucijos, mano, kad rengiant teisės aktus reikėtų į tai atsižvelgti ir kad patariamuose organuose turėtų būti atstovaujama pramonės, smulkaus verslo ir vietos institucijų požiūriams ir šie požiūriai būtų išklausomi;

4.

mano, kad itin svarbu sustiprinti 6-osios AVP, kaip ES darniojo vystymosi strategijos aplinkos apsaugos aspekto, vaidmenį;

5.

įsitikinęs, kad ES turi būti aiškiai paskirtos ir nustatytos kompetencijos sritys, ir pabrėžia, kad Komisijos tarpinė peržiūra rodo Komisijos ir valstybių narių kompetencijos sričių painiavą ir vidinį neaiškumą; pažymi, kad atitinkamų kompetencijos sričių ir konkrečių pareigų ribos turi būti aiškiai nustatytos ir išdėstytos, siekiant užtikrinti, kad šios pareigos yra toliau vykdomos;

6.

pažymi, kad teminės strategijos nenaudingos, jeigu jos pagal laiką sutampa su didžiaisiais teisiniais dokumentais; jos naudingos arba prieš atsirandant šiems atitinkamiems teisiniams dokumentams, arba tada, kai jos taikomos vienos;

7.

pabrėžia, kad žmonių aplinka ir sveikata tiesiogiai susijusios; ragina Komisiją, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungoje paskelbtą koncepciją „Sveikata visose politikos srityse“, parengti tyrimus, iš kurių būtų matyti priežastinis žmonių sveikatos būklės pokyčių ir aplinkos kokybės pokyčių ryšys;

8.

mano, kad ES veikė nuosekliai siekdama 6-ojoje AVP nustatytų su klimatu susijusių diplomatinių tikslų; tačiau primena, ES nepavyko įvykdyti visų įsipareigojimų, susijusių su tikslais ir prioritetiniais veiksmais klimato kaitos sustabdymo srityje; yra labai susirūpinęs dėl transporto išmetamų teršalų kiekio padidėjimo ir dėl to, kad priemonės, kuriomis siekiama padidinti energijos naudojimo efektyvumą, įgyvendinamos lėtai; primena Komisijai paskelbti komunikatą dėl tvariai transporto sistemai nustatytų kiekybiškai išreikštų tikslų aplinkos apsaugos srityje; tikisi, kad valstybės narės pasieks Kioto protokole atskiroms šalims nustatytus šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų sumažinimo tikslus iki 2012 m.;

9.

apgailestauja dėl to, kad tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą tikriausiai bus nepasiektas ir kad siūlytos jūrų aplinkos ir dirvožemio apsaugos strategijos iki 2012 m. neduos konkrečių su aplinkos apsauga susijusių rezultatų; pažymi, kad reikia sustiprinti pastangas įtraukti biologinės įvairovės politiką į kitas politikos sritis; atkreipia dėmesį į tai, kad „NATURA 2000“ tinklui ir kitiems artimai su juo susijusiems prioritetiniams tikslams reikia skirti tinkamą finansavimą;

10.

pažymi, kad cheminių medžiagų klausimo požiūriu 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (15), yra žingsnis pirmyn siekiant sumažinti cheminių medžiagų žmonėms ir aplinkai keliamą pavojų, nors šis reglamentas ne visais atžvilgiais atitinka 6-osios AVP tikslus; apgailestauja dėl to, kad labai vėluojama parengti tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją, ir kad priemonės, kurių imtasi siekiant pagerinti oro kokybę ir miesto aplinką ir sumažinti triukšmą, toli gražu neatitinka aplinkosaugos veiksmų programos tikslų; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl persvarstytos direktyvos dėl išmetamų teršalų kiekio (16) apribojimo nacionaliniu mastu; yra įsitikinęs, kad reikia užtikrinti visapusišką Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimą (17);

11.

atsižvelgdamas į patalpų oro kokybės poveikį sveikatai, ragina Komisiją ir valstybes nares remti Pasaulio sveikatos organizacijos darbą patalpų oro kokybės klausimais ir prašo Komisiją kuo greičiau pasiūlyti konkrečias teisines priemones dėl patalpų oro kokybės;

12.

pažymi, kad 6-ojoje AVP nustatyti konkretūs vandens apsaugos tikslai neturi didesnių trūkumų; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti visapusišką Vandens pagrindų direktyvos (18) įgyvendinimą ir iš naujo įvertinti ES vandens apsaugos tikslų integravimą į kitas politikos sritis; be to, ragina Komisiją kuo greičiau parengti pasiūlymą dėl direktyvos dėl fosforo teršalų žemės ūkyje ir, remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (19) 16 straipsniu, plovikliuose sumažinimo;

13.

mano, kad būtina parengti naują vandens politiką, pagal kurią būtų siekiama taupyti ir tvariai valdyti vandens išteklius;

14.

apgailestauja dėl to, kad gamtos išteklių ir atliekų teminės strategijos susilpnino 6-ojoje AVP nustatytus tikslus; apgailestauja dėl to, kad ES mastu nenustatyta jokių konkrečių tikslų siekiant atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo pereinant prie tvaraus gamybos ir vartojimo modelio; pritaria, kad reikia imti tolesnių su biologinėmis atliekomis susijusių veiksmų, kuriais būtų skatinama ir toliau siekti mažinti sąvartynų naudojimą, ir užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos geriausiais, pvz., klimato kaitos sušvelninimu grindžiamais, būdais; be to, ragina remti ekologiškas atliekų tvarkymo formas ir priemones, kuriomis būtų griežtinamos aplinką teršiančio sąvartynų naudojimo pasekmės;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti visas priemones, kurios sudarytų sąlygas gamtinius išteklius naudoti tikslingai, veiksmingai ir nekeliant pavojaus biologinei įvairovei;

16.

primena, kad pagrindinis prioritetas yra visapusiškai ir teisingai įgyvendinti esamus teisės aktus, ir mano, kad norint išspręsti su aplinkos apsauga susijusias problemas labai svarbu laikytis privalomų teisės aktų; ragina Komisiją stiprinti savo, kaip Sutarties sergėtojos, veiklą; todėl prašo ES biudžeto valdymo institucijų suteikti Komisijai visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad ji galėtų užtikrinti, jog visose valstybėse narėse būtų vykdoma kuo veiksmingesnė esamų teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo stebėsena;

17.

pabrėžia, kad reikia veiksmingai ir tiksliai įgyvendinti Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus, ir rekomenduoja patvirtinti specialias paramos priemones regionams, kuriems sunku įgyvendinti šį Bendrijos acquis aspektą; ragina valstybių narių institucijas parengti perkėlimo strategijas ir jose aiškiai apibrėžti nacionalinio, regiono ir vietos lygmens institucijų pareigas ir atsakomybę tinkamai perkeliant ir įgyvendinant Bendrijos aplinkosaugos teisės aktus;

18.

vis dėlto yra susirūpinęs dėl įvairių subjektų siūlymų sumažinti bendrų teisės aktų skaičių ir sumažinti jų svarbą, arba netgi pakeisti juos savanoriškais susitarimais arba kitomis neprivalomojo pobūdžio priemonėmis; todėl dar kartą pabrėžia, kad siekiant užtikrinti geresnį reguliavimą reikia susitelkti į nedviprasmiškas ir skaidrias taisykles ir standartus, grindžiamus teisės aktais, kuriais siekiama susitartų tikslų, ir geresniu jų vykdymu;

19.

teigiamai vertina Komisijos siūlymus stiprinti aplinkos srities teisės aktų vykdymą nacionaliniu mastu, užtikrinant teisę į teisingumą ir suderintą baudžiamosios teisės taikymą; pažymi, kad prevenciniai baudžiamosios teisės aspektai padeda užtikrinti geresnį teisės aktų vykdymą ir aplinkos apsaugą;

20.

ragina toliau rengti ir iš naujo svarstyti ES aplinkos politiką didesnį dėmesį skiriant tikslų nustatymui, o ne priemonių apibrėžimui, ir taip sudaryti galimybes valstybėms narėms ir ūkininkams rasti efektyviausias ir veiksmingas priemones, kurios padėtų siekti reikalaujamų tikslų;

21.

mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintos Paukščių ir Buveinių direktyvos; deramai atsižvelgdamas į subsidiarumo principą rekomenduoja mokestinėmis priemonėmis skatinti gerąją patirtį ir atgrasyti žmones nuo taršios veiklos;

22.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad pasekmių pagal baudžiamąją teisę perspektyvos ne kiekvienu atveju pakanka, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai ir kartu aplinką teršiančiai elgsenai; todėl pabrėžia, kad svarbu ir toliau taikyti nuobaudas, nustačius faktą pagal baudžiamąją teisę, ypač už neteisėtą pavojingų atliekų išmetimą kitų šalių teritorijoje;

23.

teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl rinkos priemonių, taikomų aplinkosaugos ir susijusiais politikos tikslais; mano, kad reikia plačiau naudoti rinkos priemones, atsižvelgiant į visų gamybos bei platinimo procesų ir vartojimo modelių poveikį aplinkai;

24.

mano, kad ES prekybos išlakų leidimais sistema (PILS) iki šiol nesumažino išmetamo CO2 kiekio, nes per dosniai skirstomas leidžiamas išmesti kiekis; pažymi, kad ES įsipareigojo iki 2020 m., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį mažiausiai 20 proc.; primygtinai reikalauja, kad po 2012 m. į ES prekybos išlakų leidimais sistemą būtų įtraukta gana griežta viršutinė riba, numatytas leidimų pardavimas aukcione ir patvirtintų išlakų mažinimo (angl. CER) bei išlakų mažinimo vienetų (angl. ERU) naudojimo kiekybinė ir kokybinė riba;

25.

vis dėlto pažymi, kad ekologinio apmokestinimo vaidmuo tebėra nežymus ir nėra ženklų, rodančių, kad jis įgytų daugiau svarbos; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų įgyvendinant ekologijos mokesčių reformą, kuria, be kita ko, mokesčių našta būtų perkelta nuo gerovę mažinančių mokesčių (pvz., darbo mokesčių) prie gerovę didinančių mokesčių (pvz., aplinkai kenksmingos veiklos, tokios kaip išteklių naudojimas ar tarša, apmokestinimo); pažymi, jog nepaisant to, kad mokesčių srityje reikalaujama vienbalsiškumo, sutartyse numatyta glaudesnio bendradarbiavimo galimybė, ir atkreipia dėmesį į galimybę taikyti atviro koordinavimo metodą;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo suteiktas akstinas panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas; tačiau laiko nepriimtina, kad artimoje ateityje nenumatyta imtis jokių konkrečių priemonių, kuriomis būtų siekiama reformuoti aplinkai kenksmingų subsidijų sistemą, todėl ragina Komisiją iki 2008 m. pabaigos pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais per ateinančius penkerius metus būtų laipsniškai panaikintos visos aplinkai kenksmingos subsidijos;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti aktyviau ir nuosekliau integruoti aplinkos politiką į visas ES politikos sritis; siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungoje paskelbtą koncepciją „Sveikata visose politikos srityse“, ragina įtraukti aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos aspektus į visas politikos sritis ir į tai įtraukti regionus bei miestus; apgailestauja dėl to, kad šie aspektai nepakankamai integruoti į įvairias aplinkos srities teisės sistemas ir į rengiamus naujus teisės aktus, ir dėl to, kad aplinkos politikos aspektai nepakankamai įtraukiama į teisės aktus, kurių pirminis tikslas yra kitas nei aplinkos apsauga;

28.

mano, kad norint pasiekti konkrečių rezultatų, susijusių su aplinkos apsaugos aspektų įtraukimu į kitus ekonomikos sektorius, reikia nubrėžti išsamius privalomus sektorių tikslus ir nustatyti tvarkaraščius; kartu pabrėžia konkrečių pramonės sektorių ekonominių subjektų atsakomybę už ilgalaikius klimato ir energetikos politikos rezultatus;

29.

pabrėžia, kad veiksminga aplinkosaugos politika neatskiriamai susijusi su geresne gyvenimo kokybe, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, koks svarbus regioninis aspektas įgyvendinant 6-aja AVP, ypač vykdant klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones; pabrėžia, kad svarbu rengti kampanijas, kuriomis visuomenė būtų informuojama apie 6-osios AVP tikslus ir jos įgyvendinimo procesą;

30.

pabrėžia, kad įgyvendinant regionines plėtros programas būtina atsižvelgti į programą „NATURA 2000“ siekiant sudaryti galimybes suderinti Europos biologinės įvairovės apsaugos principą ir plėtrą ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę; mano, kad atsižvelgiant į tai reikia pradėti plačią informavimo ir pažangiosios patirties skatinimo kampaniją siekiant rekomenduoti, kaip suderinti šiuos du iš pažiūros skirtingus požiūrius;

31.

pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti regionų ir vietos veikėjų tinklų veiklą siekiant skleisti ir naudoti pažangiąją patirtį mažiau išsivysčiusiuose regionuose; pritaria, kad reikia skatinti aplinkosaugos srityje tarpvalstybiniu lygmeniu bendradarbiauti tarp valstybių narių bei su kaimyninėmis ES šalimis ir regionais, pvz., Juodosios jūros, Baltijos jūros ir Viduržemio jūros regionais, ypač norint užkirsti kelią tarptautinei taršai;

32.

yra susirūpinęs dėl įvairių nepriklausomų tyrimų (20)  (21)  (22)  (23) duomenų, rodančių, kad Komisijos generaliniai direktoratai nenuodugniai laikosi Komisijos poveikio vertinimo gairių, kad ekonominio poveikio vertinimas ir kiekybinė išraiška pabrėžiama socialinio, tarptautinio poveikio ir poveikio aplinkai sąskaita, kad teisės aktų sąnaudos laikomos didesnėmis nei nauda ir kad trumpalaikiai sumetimai nustelbia ilgalaikius; mano, kad šie nedarnūs poveikio vertinimai kenkia pačiai aplinkos politikai ir jos integravimui į kitas ES politikos sritis; ragina Komisiją imtis veiksmų ir ištaisyti šiuos nuolatinius trūkumus;

33.

teigiamai vertina tvirtą Komisijos įsipareigojimą stiprinti tarptautinį aplinkos politikos aspektą; mano, kad reikia užtikrinti, jog aplinkos politika būtų įtraukta į visą ES išorės veiklą, ir gerinti aplinkosaugos valdymą tarptautiniu mastu; ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau plėtoti plataus užmojo aplinkos politiką ir reikalavimus, pavyzdžiui, skatinant technologijų perdavimą ir keitimąsi pažangiąja patirtimi su besivystančiomis šalimis;

34.

pabrėžia, kad reikėtų vadinamajai klimato kaitos diplomatijai skirti svarbesnę vietą ir nuosekliau ją įgyvendinti ES prekybos santykiuose su valstybėmis, kurios nėra įsipareigojusios daugiašaliais aplinkos apsaugos susitarimais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Indija, kurios dėl įvairių priežasčių neįgyvendina Kioto protokolo; be to, ragina Komisiją padėti besivystančioms šalims taikyti tvarias ir veiksmingas technologijas naudojantis visomis turimomis priemonėmis;

35.

rekomenduoja į PPO įtraukti tvarumo sąlygą, kurioje būtų nustatyti aplinkos apsaugos politikos principai, pavyzdžiui, prevencijos ir vadinamasis teršėjas moka principai, kuriais reikėtų vadovautis svarstant prekybos priemones siekiant, kad prekybos taisyklės nekeltų grėsmės aplinkos apsaugai, o aplinkos apsaugos reglamentavimas nebūtų naudojamas protekcionizmo tikslais;

36.

ragina Tarybą ir Komisiją rengti dvišales ir regionines prekybos derybas, siekiant aptarti tokius prekybos įsipareigojimus, kurie būtų tiesiogiai naudingi aplinkos apsaugai; mano, kad ES, kartu su valstybėmis narėmis, turi sustiprinti dialogą su sparčiai besivystančiomis šalimis, atkreipiant dėmesį į tas sritis, kurios aktualios abiems šalims, pavyzdžiui, klimato kaitą, atliekų tvarkymą ir nelegalią miško ruošą ir įgyvendinti bendras programas; remia Komisijos pasiūlymą įsteigti Tvaraus vystymo forumą, kuriame galėtų dalyvauti pilietinė visuomenė, kurio kiekviename prekybos susitarime būtų kreipiama daug dėmesio į klimato klausimus ir ragina tai įgyvendinti šių derybų metu;

37.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įgyvendinant visas ES politikos kryptis pragmatiškiau ir horizontaliau naudotis naujovėmis ir naujosiomis technologijomis, kad šie aspektai turėtų lemiamos reikšmės stiprinant ir saugant aplinką; pabrėžia, kad norint užtikrinti, kad ateityje visis ES rinkos produktai būtų kuriami, gaminami ir vartojami laikantis tvarumo kriterijų, reikia nedelsiant pradėti diegti ES pirmaujančiojo (angl. Top Runner) koncepciją, t. y. platesnio užmojo nuolatinio gamybos ir vartojimo modelių tobulinimo priemonę;

38.

primena, kad investicijos į naujoviškas, aplinkai palankias technologijas ir į ekologinį projektavimą, energijos galutinio vartojimo efektyvumas ir į pastatų energinis efektyvumas, nepaisant galimų didelių trumpalaikių išlaidų, ilgainiui bus labai naudingos, ir pabrėžia, kad regionai turi skatinti įmones išnaudoti visas tokio investavimo galimybes;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant skatinti naujoves ir tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, nustatyti tikrai ekologiškas viešųjų pirkimų taisykles;

40.

ragina Komisiją padėti nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms vykdyti bendrus tvarius pirkimus numatant aiškią sistemą, pagal kurią būtų lengviau nustatyti apskaičiuojamus tikslus ir kokybės kriterijus;

41.

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant planinių tikslų, t. y. 20 proc. energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių ir padidinti biokuro naudojimą iki 10 proc., nepamirštant, kad energetinių augalų auginimas neturi kelti pavojaus maisto produktų tiekimui Europoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad pagal tvarumo priemonę, kuri šiuo metu rengiama, biokurui turėtų būti taikomi griežčiausi tvarumo kriterijai;

42.

pabrėžia, kad siekiant saugoti Sąjungos piliečių sveikatą ES žemės ūkyje numatoma gaminti vis saugesnius ir vis kokybiškesnius maisto produktus;

43.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas tinkamai pasinaudoti naujomis struktūrinių fondų ir naujų kaimynystės programų teikiamomis investavimo galimybėmis, panaikinti aplinkai žalingas subsidijas ir užtikrinti, kad vykdant jų veiklos programas bei struktūrinių fondų remiamus projektus ir derinant su kitais teminiais prioritetais būtų geriau įgyvendinami Bendrijos aplinkosaugos teisės aktai ir siekiama ilgalaikio tikslo – visos ES tvaraus vystymosi;

44.

mano, kad būtina tobulinti pakeitimo principo taikymą, kurį rengiant būtų atsižvelgiama į produktų pakaitalų buvimą, prieinamumą, naudą ir kainą; pažymi, kad taip pat reikia atsižvelgti į dizainą, gamybos ir naudojimo procesus, leidžiančius naudoti produktus, nekeliančius pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai arba mažiau pavojingus;

45.

pažymi, kad siekiant tikrai geresnio reglamentavimo reikėtų pakeisti besidubliuojančius teisės aktus, didinančius biurokratiją ir kenkiančius konkurencingumui;

46.

mano, kad filosofinis požiūris į persvarstymo procesą neapima kritinės argumentacijos ir jo laikantis nenagrinėjamos vėlavimo priežastys; mano, kad tik nagrinėjant ir pateikiant šio vėlavimo priežastis galima priimti teisingus sprendimus ateičiai;

47.

pažymi, kad norint tikrai gerinti teisės aktų priėmimo metodiką ir rengti praktikoje įgyvendinamas taisykles, kurias kompetentingoms institucijoms, įmonėms ir piliečiams būtų lengva taikyti, būtina plėsti sąveiką su Bendrijos institucijomis ir įstaigomis bei pilietine visuomene siekiant patenkinti jų poreikius ir atsižvelgti į regionų, miestų auditorijų, atitinkamų pramonės šakų ir asociacijų sprendimus ir nuomones; pabrėžia, kad reikia įvertinti ne tik trumpalaikes sąnaudas ir esamų išteklių keitimo poreikį;

48.

pabrėžia, kad reikalingi nauji gerovės įvertinimo būdai, kurie būtų grindžiami tikrąja ekologinių paslaugų verte; mano, kad, kadangi vien BVP negali atkleisti visų modernios visuomenės aspektų ir poreikių, BVP jau nėra tinkama priemonė gerovei ir vystymuisi įvertinti; ragina ES ir toliau plėtoti ir politiškai panaudoti naująjį rodiklį, kuriuo apimamas neigiamas ekonomikos pažangos poveikis aplinkai bei sveikatai ir kuriuo prisidedama prie pastangų atsieti ekonomikos augimą nuo grėsmės aplinkai; mano, kad šis naujasis rodiklis turėtų paskatinti integruotos visuomenės formavimąsi ir duoti akstiną geresniam aplinkosaugos aspektų integravimui į kitas politikos sritis;

49.

ragina Komisiją žmonių sveikatos apsaugą laikyti svarbiausiu iš aplinkos apsaugos prioritetų;

50.

mano, kad Europos Sąjunga turėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį kuriant politikos alternatyvas, kurios sudarytų sąlygas kardinaliems su vartojimo ir gamybos modeliais susijusio elgesio pokyčiams;

51.

pabrėžia, kad svarbu padėti vartotojams suprasti savo elgseną, kadangi tai, kaip ir nacionaliniai teisės aktai, galėtų teigiamai paveikti rinkos dalyvius taip, kad jie labiau ir dažniau paisytų aplinkos apsaugos reikalavimų;

52.

mano, kad nuostata dėl tinkamo piliečių informavimo turėtų būti laikomas prioritetinės svarbos tikslu; tvirtai pritaria ženklinimo aiškią ir išsamią informaciją pateikiančiomis etiketėmis sistemos kūrimui, nes ji labai padėtų vartotojams tinkamai pasirinkti;

53.

reikalauja, kad bendras 6-osios AVP rezultatų įvertinimas būtų atliktas prieš baigiant parengti pasiūlymą dėl 7-osios AVP;

54.

mano, kad galutinę 6-osios AVP peržiūrą turėtų atlikti nuo Komisijos nepriklausoma išorės įstaiga;

55.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/25

A.

kadangi kultūra yra viešoji prekė ir veikia kaip individo ir visuomenės vystymosi pagrindas, bei tuo pačiu skatina ekonomikos augimą, užimtumą, socialinę sanglaudą bei vietos ir regioninį vystymąsi, kaip tai rodo neseniai atlikti moksliniai tyrimai, o tarp jų pabrėžiama Europos Komisijos užsakymu organizacijos „KEA European Affairs“ atliktame tyrime dėl kultūros ekonomikos Europoje,

B.

B kadangi nebūtų įmanoma kurti kultūros pramonės ir ji negalėtų teikti pridėtinės vertės Europos kultūrai ir ekonomikai, jei klestinti visų meno sričių kūrėjų bendruomenė, pavyzdžiui, kino filmų kūrėjai, kompozitoriai, rašytojai, vaizduojamojo meno kūrėjai ir dizaineriai, nuolat neteiktų naujų darbų,

C.

kadangi kultūros pramonė yra ta pramonė, kuri dvasiniams darbams sukuria ekonominio pobūdžio pridėtinę vertę, kuri tuo pat metu kuria naujas vertybes individams ir visuomenei; kadangi ši kultūros pramonė apima tokią tradicinę pramonę, pažyzdžiui, kiną, muziką ir leidybą, taip pat žiniasklaidą ir kūrybos sektoriaus pramonę (pvz., madą, dizainą), turizmą ir informaciją,

D.

kadangi, remiantis UNESCO konvencijoje dėl kultūrų įvairovės pateiktu apibrėžimu, į kultūros pramonę įeina visi sektoriai, kuriuose kuriamos, gaminamos ir parduodamos prekės ir paslaugos, kurioms būdingas autorių teisėmis apsaugoto kultūrinio turinio neliečiamumas, kadangi, kultūros pramonės produktus bendrai saugo intelektinės nuosavybės teisė,

E.

kadangi, norint padėti kultūros ir kūrybos sektoriams visiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo, būtinas didesnis visos šių sektorių pramonės, įskaitant mažą verslą ir MVĮ, ir pavienių menininkų pripažinimas ir palaikymas,

F.

kadangi kultūros pramonė sukuria ir išplatina labai įvairią produkciją, kuri informuoja, moko ir linksmina piliečius, joje vis dažniau naudojamos naujos technologijos ir nauji skaitmeniniai bei garso ir vaizdo formatai, ir jos atžvilgiu Europos Sąjunga turi atlikti reguliuotojo vaidmenį ir užtikrinti tinkamą ir veiksmingą autorių ir gretutinių teisių apsaugą, kad originalių produktų kūrėjai gautų tik teisėtą ir tinkamą ekonominį atlygį ir kartu būtų galima užtikrinti Europos kultūros pramonės tvarumą,

G.

kadangi šiuolaikinėje informacinėje ir skaitmeninės technologijos visuomenėje atsiranda naujos gamybos, sklaidos ir vartojimo formos, skatinančios kurti naujus kultūrinius produktus ir paslaugas, kurias būtina ginti nuo piratavimo, ir apskritai reikia ieškoti veiksmingų ir ekonomiškų modelių siekiant užtikrinti, kad kultūros produktai netaptų paprastomis prekėmis, nes taip jie prarastų viešųjų gėrybių vertę,

H.

kadangi kultūros produktams ir paslaugoms būdingi bruožai, kuriais jie skiriasi nuo kitų produktų ir paslaugų, ir į šiuos bruožus reikėtų atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką,

I.

kadangi tinkama ir veiksminga autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga yra svarbiausia kūrėjų priemonė, kurią taikant būtų galima jiems teisingai atlyginti už kūrybines pastangas ir atsižvelgti į jų darbų naudojimą komerciniais tikslais, ir kadangi todėl tokia apsauga būtina kultūrinės pramonės gyvavimui,

J.

kadangi kultūros pramonė ir kūrybinė visuomenė daug prisideda prie kultūros įvairovės skatinimo, vartotojų pasirinkimo užtikrinimo, partnerysčių įvairovės didinimo, kultūros prieinamumo demokratizacijos, Europos tapatybės ir integracijos bei kultūrų dialogo skatinimo,

K.

kadangi kultūros pramonė labai prisideda prie vietos ir regionų vystymosi ir sanglaudos, nes ji skatina investuoti į turizmą, kuria naujas vietovėms būdingas prekių ir paslaugų kategorijas ir, kurdama naujas darbo vietas ir galimybes ekonomikai vystytis, padeda išvengti nuošalesnių ar nepalankių sąlygų regionų socialinės atskirties,

L.

kadangi kultūros pramonė taip pat pagrįsta kūrėjų veikla ir todėl reikėtų sukurti tinkamą ekonominę, teisinę ir socialinę aplinką siekiant užtikrinti jų kūrybinio potencialo vystymąsi,

M.

kadangi būtina tampriai susieti kultūrą ir švietimą, siekiant padidinti kultūros paslaugų gamybos ir kūrybos pajėgumus,

N.

kadangi „Europos kultūros sostinių“ pavyzdys konkrečiai parodo, kokį indėlį į ekonominį ir socialinį miesto gyvenimą bei gyventojų švietimą įneša kultūros sektorius,

O.

kadangi valstybės pagalba ir kitos subsidijos skatinant kūrybinį sektorių turėtų būti laikomos investicija, o ne prabanga ir turėtų būti vienodai įvertintos ir taikant Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, prie Amsterdamo sutarties pridėtą protokolą dėl viešojo transliavimo sistemos valstybėse narėse, EB sutarties 151 straipsnį, ir UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės apsaugos nuostatas,

P.

kadangi reikėtų skatinti privačias ir viešąsias investicijas į kultūros sektorių ir materialinę paramą jam,

Q.

kadangi dėl koncentracijos kultūros pramonės sektoriuje gali sumažėti kultūros prekių pasiūlos vartotojams įvairovė,

R.

kadangi kūrybingumas yra naujovių vystymo Europoje sąlyga ir technologijomis besiverčiančioms Europos įmonėms būtų naudinga bendradarbiauti su kūrėjais, kuriant partnerių grupes,

S.

kadangi būtina labiau palaikyti mažas ir labai mažas įmones, skatinti tų tinklus bei remti savarankiškai dirbančius asmenis, kurie labai prisideda kaupiant ekonomikos turtą, ir kadangi kūrėjams reikėtų padėti ugdyti kūrybinio verslo įgūdžius ir skatinti juos gyventi iš savo kūrybingumo,

T.

kadangi Europos kūrybinis sektorius nėra vientisas ir dėl kalbinių ar nacionalinės tapatybės priežasčių gali būti plėtojamas tik iš dalies, ir kadangi jis nėra tikrai europietiškas, Europai gali būti sunku atlikti savo kultūrinį vaidmenį pasaulyje,

U.

kadangi kultūros įvairovę ir laisvą idėjų judėjimą įkūnija tapatumo savitumas ir įvairovė bei vyrų ir moterų lygybė,

V.

kadangi vyrų ir moterų lygybė yra viena iš esminių Europos Sąjungos vertybių, perduodama per kultūrą, ir kadangi šis vertybių perdavimas skatina Europos integraciją,

W.

kadangi kultūros pramonės sektoriuje iš tikrųjų dar nėra vyrų ir moterų pusiausvyros,

X.

kadangi aukštas pareigas kultūros pramonėje moterys dažniausiai eina tik MVĮ arba tik tuo atveju, jei jos pačios įkuria savo įmonę,

Y.

kadangi moterų dalyvavimas telekomunikacijų, interneto, žiniasklaidos, elektroninio verslo ir programinės įrangos sektoriuje (TIŽEP, angl. TIMES) (o tai pagrindinis kultūros pramonės ypatumas) ypač prastas, siekia 30 proc.) ir kadangi tik 20 proc. naujų verslo įmonių šiame sektoriuje įsteigia moterys,

1.

yra patenkintas tuo, kad Taryba ir Komisija pripažįsta pagrindinį kultūros ir kūrybingumo vaidmenį skatinant Europos pilietybę, suartinant meną ir Europos piliečius ir siekiant Lisabonos strategijos tikslų, ir pabrėžia jų svarbą vystant Europos projektą;

2.

pabrėžia, kad pastaruoju metu įgyvendinant poindustrinę ekonomiką, Europos Sąjungos konkurencingumas turės būti grindžiamas kultūrine ir kūrybine veikla; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę politinėms priemonėms skatinti naujoves ne tik prekybos, bet ir kultūrinės veiklos bei kūrybinės ekonomikos srityse;

3.

pažymi, kad kultūros pramonė yra pagrindinė pridėtinės vertės paslaugų, kurios yra dinamiškos žiniomis paremtos ekonomikos pagrindas, teikėja, todėl turi būti pripažinta, kad svarbus jos indėlis į konkurencingumą Europos Sąjungoje;

4.

mano, kad kultūros pramonėje, kuri yra svarbus naujų darbo vietų Europos Sąjungoje šaltinis, ypač turi būti panaudojami kūrybiniai gabumai; ragina valstybes nares skatinti naujus, novatoriškus mokymosi visą gyvenimą modelius, padedančius ugdyti kūrybinius gabumus;

5.

ragina Tarybą ir Komisiją aiškiau nustatyti Europos kultūros, kūrybingumo ir naujovių viziją bei parengti konkrečias struktūrines politines priemones, skirtas Europos kūrybos pramonei vystyti bei įtraukti ją į visavertę Europos kultūros strategiją, mano, kad siekiant šio tikslo labai svarbu pateikti kultūros pramonės ir įmonių apibrėžimą;

6.

todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų surinkti sisteminiai statistikos duomenys šioje srityje, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės galėtų naudotis susisteminta palyginama statistine informacija, reikalinga kuriant tikslinę politiką, skirtą kultūros ir kūrybinio sektoriaus skatinimui;

7.

ragina valstybes nares į nacionalines švietimo programas vidurinio ir aukštojo mokslo lygmenimis, ypač į humanitarinių, meno ir kultūros mokslų programas, įtraukti verslumo dalyką;

8.

ragina Komisiją ir vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai geriau ir labiau atsižvelgti į kultūros vaidmenį Europoje, ypač į kultūros pramonę ir kūrėjus, Europos Sąjungos užsienio ryšių srityje ir vykdant Europos kaimynystės politiką bei svarbius dialogus su kitais pasaulio regionais;

9.

mano, kad greitas kultūros pramonės augimas labai priklauso nuo nekliudomo tarpvalstybinio judumo galimybių ir kad todėl reikėtų nagrinėti Europos arešto orderio problemas ir parengti konkrečias šios srities nuostatas, todėl dar kartą primena savo prašymus, suformuluotus pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl menininkų socialinio statuso;

10.

palankiai vertina idėją skatinti kūrybinio sektoriaus asmenų, produktų ir paslaugų judumą laikantis UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės taisyklių ir principų bei ragina Komisiją pateikti Parlamentui šios srities žaliąją knygą, kurioje būtų atsižvelgta į šio sektoriaus, kaip kultūros ir ekonomikos vertybės, išskirtinumą;

11.

pabrėžia, kad svarbu parengti socialinį ir ekonominį modelį, kurį taikant būtų galima tinkamai apsaugoti kūrybingus verslininkus, ypač tuos, kurie verčiasi savarankiška veikla, kultūros ir kūrybinės ekonomikos srityse, kuriose iki šiol daugiausia dirbama ne visą darbo dieną ir nestabiliomis darbo sąlygomis;

12.

mano, kad siekiant kuo geriau naudoti kūrybinį potencialą ir užtikrinti teisingą atlygį visų tipų teisių turėtojams labai svarbu kartu tarpvalstybiniu lygmeniu ir labai organizuotai valdyti autorių teises bei gretutines teises ir taikyti tuos verslo modelius, kuriuose gerbiamos šių teisių turėtojų teisės;

13.

primena Komisijai, kad 2007 m. kovo 13 d. ji priėmė minėtą rezoliuciją, ir ragina laikantis vienodo požiūrio principo taikyti ją Bendrijos lygmeniu, atsižvelgiant į skaitmeninio amžiaus ypatumus, Europos kultūros įvairovės apsaugos svarbą, suinteresuotąsias šalis, kurioms tenka nedidelis vaidmuo, vadovaujantis vienodų sąlygų principu;

14.

ragina Komisiją skubiai pradėti besąlygiškai sistemingai taikyti EB sutarties 151 straipsnio 4 dalį tam, kad kultūra ir kultūros sektorius būtų įtrauktas į visas kitas politikos sritis, ypač į tas, kurios susijusios su vidaus rinka, konkurencija, prekyba, įmonėmis bei moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, labiau atsižvelgti į kultūros sektoriaus ypatumus įgyvendinant šią politiką ir išorės politiką bei sudarant tarptautines sutartis pagal UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės nuostatas, ir imtis iniciatyvos bei gerinti tarptautinį bendradarbiavimą;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti UNESCO konvenciją dėl kultūrų įvairovės ir skatinimo bei vykdant vidaus ir išorės politiką atsižvelgti į visus principus, kuriais pagrįsta ši konvencija;

16.

ragina Komisiją įdiegti struktūrą, kurią taikant būtų galima geriau valdyti kultūros ir kūrybingumo sektoriui įtakos turinčią veiklą ir politiką bei sukurti darbo grupes kultūros ir kūrybinės ekonomikos klausimams spręsti, siekiant nuodugniau ištirti ryšį tarp kultūros, kūrybingumo ir naujovių, ir pasiūlyti konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis Bendrijos politikoje; pasiūlyti konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis Bendrijos politikoje;

17.

kadangi technologijos ir rinka vystosi labai greitai ir reikėtų užtikrinti, kad tobulinant skaitmenines platformas būtų teikiama nauda kultūros pramonei ir kūrėjams, ragina Komisiją persvarstyti kritinį intelektinės nuosavybės klausimą iš kultūros ir ekonomikos požiūrio taško ir paraginti visus sektoriaus veikėjus, ypač telekomunikacijų operatorius ir interneto paslaugų teikėjus, kartu rasti mažąsias ir didžiąsias suinteresuotas šalis tenkinančius sprendimus, leisiančius nustatyti pusiausvyrą tarp galimybės turėti prieigą prie kultūros renginių bei kultūros turinio ir intelektinės nuosavybės teisių, užtikrinančių veiksmingą atlyginimą teisių turėtojams ir laisvą vartotojų pasirinkimą; atkreipia dėmesį į tai, kad pelno nesiekiančių vartotojų baudimas kovoje su skaitmeniniu piratavimu nėra geriausias sprendimas;

18.

ragina Komisiją imtis prevencijos, švietimo ir vartotojų, ypač jaunų žmonių mokyklose, sąmoningumo ugdymo priemonių intelektinės nuosavybės ir apskritai kūrybingumo klausimais ir skatinti vartotojus gerbti intelektinę nuosavybę;

19.

ragina, kad būtent Komisija skatintų pastangas pradedant įgyvendinti naujus skaitmeninio amžiaus įmonių modelius, kuriuos taikant vartotojai galėtų teisėtomis sąlygomis kuo geriau naudotis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis ir būtų galima atlyginti už meninę ir kultūrinę kūrybą;

20.

ragina Komisiją pripažinti, kad pradėjus naudoti internetą labai pasikeitė tradiciniai kultūros produktų ir paslaugų naudojimo būdai ir kad labai svarbu užtikrinti netrukdomą prieigą prie kultūrinio turinio internete ir kultūrinės išraiškos įvairovę ne tik vadovaujantis ekonomine ir prekybos logika, bei užtikrinti deramą atlyginimą, kuris būtų vienodai paskirstytas visų kategorijų atstovams, kuriems priklauso autorių teisės;

21.

mano, kad intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reforma būtina, siekiant skatinti kūrybiškumą ir kultūrinio turinio plėtrą; siūlo laikytis Paryžiaus susitarimo siekiant išlaikyti sąžiningą kūrėjų ir vartotojų interesų pusiausvyrą;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti pagarbą intelektinei nuosavybei ir jos apsaugą;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad internetas yra didžiulė platforma kultūrinei raiškai, prieigai prie žinių ir demokratiniam dalyvavimui europinėje kūrybinėje veikloje, žinių visuomenės pagalba suartinanti kartas; dėl tos priežasties ragina Komisiją ir valstybes nares vengti priemonių, kurios prieštarautų piliečių teisėms ir žmogaus laisvėms bei proporcionalumo, efektyvumo ir atgrasymo principams, pavyzdžiui, tokių kaip interneto ryšio nutraukimas;

24.

primygtinai ragina Komisiją įpareigoti visas dalyvaujančias šalis, įskaitant vartotojus, imtis atsakomybės kovoje su piratavimu bei rengti sąmoningumo ugdymo ir švietimo kampanijas;

25.

mano, jog yra būtinas tinkamas kultūros ir kūrybinės pramonės finansavimas, bei ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, skatinant įvairias viešojo ir viešojo–privataus sektoriaus finansavimo formas bei kultūros pramonei palankią teisinę bei mokestinę bazę, ypač taikant mokesčių subsidijas ir mažesnius PVM tarifus visiems kultūros produktams, įskaitant kūrinius internete;

26.

pabrėžia tokių laisvų informacijos infrastruktūrų, kurios būtų pagrįstos atviro dalyvavimo modeliais ir atvirais standartais, pavyzdžiui, pasaulinis žiniatinklis, reikšmę Europos kūrybiniam sektoriui ir ragina Komisiją pasiūlyti strategiją dėl atviresnių ir stipresne tarpusavio sąveika pagrįstų infrastruktūrų;

27.

mano, jog struktūriniuose fonduose, MVĮ skirtose programose ir Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programoje (2007–2013 m.) turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir pakankamas finansavimas kultūros ir kūrybinės pramonės, įskaitant MVĮ ir individualią meninę veiklą, vystymuisi, bei dar kartą primena savo prašymą Komisijai pateikti tyrimą dėl struktūrinių fondų ir Septintosios bendrosios programos finansavimo poveikio kultūros ir švietimo sektoriui;

28.

28 dar kartą pakartoja, kad Europos investicijų banko iniciatyvos „Inovacijos 2010“ (i2i) tikslai labai svarbūs, ir ragina kiek galima geriau jais pasinaudoti; ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti naujų būdų, skirtų teikti finansinei pagalbai steigiant ir plėtojant MVĮ kultūros ir kūrybos sektoriuose (pvz., pagal Septintąją bendrąją programą); skatina remiant tradicinių menų ir kultūros paveldo sektorius bei kultūros ir inovacijų pramonę naudotis struktūriniais fondais; ragina Komisiją stebėti šią veiklą ir padėti skleisti pažangiąją patirtį;

29.

ragina Komisiją skatinti dalyvauti kultūros pramonėje rengiant techninės pagalbos programas su trečiosiomis šalimis, ypač su Kinija, Indija ir Lotynų Amerikos šalimis;

30.

ragina Komisiją skatinti ir remti kultūros sektoriaus ir informacinių technologijų bei ryšių sektorių partnerystes siekiant didesnės kūrybingumo ir naujovių sąveikos įgyvendinant Lisabonos strategiją;

31.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įgyvendinti programą, panašią į muzikos ir leidybos sektoriui skirtą programą MEDIA, įvykdyti procedūras įgyvendinat Europos skaitmeninės bibliotekos iniciatyvą, kad būtų galima lengviau platinti kūrinius tarpvalstybiniu lygmeniu, ir visų pirma įgyvendinant programą „Kultūra“ sukurti mechanizmą, kurį taikant būtų galima ne garso ir vaizdo kultūros pramonei skirti Bendrijos lėšų knygų prekybai (pvz., bendras stendas knygų mugėje) ir muzikai bei profesiniam lavinimui skatinti;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti paramą vertimams, kadangi Europos kultūros programoms skirtų asignavimų nepakanka jose numatytų ambicingų tikslų įgyvendinimui;

33.

mano, jog būtina skatinti kultūros ir kūrybos pramonės sektorių, gerinant kvalifikacijų suteikimo, švietimo ir mokymo sistemas, ypač stengtis suteikti kultūros ir meno dalykų studentams išsilavinimą ir parengti juos profesiniam gyvenimui, taip pat skatinti stipresnę sektoriaus įmonių ir mokyklų sąveiką ir suartinti šią veiklą jau plėtojančias valstybių narių mokyklas ir institucijas; mano, jog taip pat būtina siekti geresnio abipusio visuomeninio meno studijų diplomų pripažinimo;

34.

pabrėžia kai kurioms profesijoms ir kultūros, kūrybos bei meno sektoriui būdingus bruožus, kurių ilgalaikiškumą reikėtų užtikrinti taikant tinkamus žinių perdavimo mechanizmus;

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių tradicinei patirčiai įvertinti, kad būtų galima skatinti judumą ir kad profesionalūs atitinkamų sektorių darbuotojai galėtų lengviau rasti darbo Europos Sąjungoje;

36.

ragina valstybes nares ypatingą dėmesį atkreipti į moterų atlyginimų dydį kultūros pramonėje ir užtikrinti, kad taikant užmokesčių sistemas moterys nebūtų diskriminuojamos dėl lyties mokant joms mažesnius atlyginimus;

37.

pabrėžia, koks svarbus kultūros pramonės šakų vaidmuo kovojant su moterų ir vyrų stereotipais, skatinant lyčių lygybę ir keičiant mąstyseną; ragina valstybes nares skatinti kultūros pramonės įmones, įgyvendinant savo iniciatyvas, skleisti šias idėjas;

38.

ragina valstybes nares ir jų vietos valdžios institucijas užtikrinti geresnius kūrybos pramonės atstovų ir finansuotojų ryšius ir plėtoti konsultavimo paslaugas įmonės valdymo, finansų, informacijos ir mokymo klausimais, skirtas kultūros ir kūrybos sektoriaus mažoms įmonėms, verslininkams ir šiame sektoriuje dirbantiems subjektams;

39.

mano, kad Direktyvos 2007/65/EB nuostatos labai svarbios ir ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą šios direktyvos perkėlimą reikiamu laiku į nacionalinius teisė aktus, o Komisiją pateikti Europos Parlamentui informaciją apie jos įgyvendinimą;

40.

pabrėžia, kad plataus masto, didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir naujos bevielio ryšio technologijos suteikia galimybių plėtoti ir skleisti naujas novatoriškas kultūros paslaugas ir turinį visų 27 valstybių narių kaimo ir miesto regionuose; be to, ragina valstybes nares teikti pirmenybę plačiajuosčio ryšio plėtrai kaimo ir atokiausiuose regionuose siekiant įveikti skaitmeninį atotrūkį; pažymi, kad technologijos laimėjimai sudaro vartotojams galimybes greičiau pasiekti kultūrinį turinį;

41.

primena Komisijos ir valstybių narių poziciją garso ir vaizdo paslaugų teikimo klausimu, kurios jos iki šiol laikėsi per tarptautinės prekybos derybas, bei ragina ir ateityje Pasaulio prekybos organizacijos derybose Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugų klausimu nesiūlyti ir nereikalauti liberalizuoti garso ir vaizdo paslaugų ir netaikyti joms didžiausio palankumo statuso sąlygų;

42.

džiaugiasi, kad Europos Parlamentas neseniai 2007 m. įsteigė metinę kinematografijos premiją („Prix Lux“), kuria siekiama remti kultūros politiką, skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, išsaugoti tradicijas ir remti kultūrinius mainus; ragina teikiant šią premiją ypač atsižvelgti į moterų dalyvavimą ir kūrybingumą ir pripažinti jų įnašą į Europos kinematografijos plėtrą ir pažangą;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat UNESCO bei Europos Tarybai.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/32

A.

kadangi, be didžiausio ir pageidautino atvirumo kitoms kultūroms, Europos Sąjunga turi pareigą saugoti Europos kultūros vertybes, išsaugoti, puoselėti Europos kultūros paveldą ir juo dalytis tiek Europos Sąjungos viduje, tiek ir išorėje visais aspektais ir visomis priemonėmis,

B.

kadangi menas ir kultūra yra priemonės geriau save išreikšti ir suvokti savo asmeninę ir socialinę raidą taip asmenys ir bendruomenės gali tvarkyti savo paveldą ir išsaugoti atminimą, apibrėžti individualius ir kolektyvinius bruožus,

C.

kadangi menas ir kultūra atveria naujų formų dialogą, didina kultūrinį supratingumą ir sudaro asmenims ir grupėms galimybę pažvelgti ne vien iš savo pozicijų,

D.

kadangi menas ir kultūra yra mainų, diskusijų ir kūrybingumo ir idėjų generavimo sritys, jos skatina piliečius įsitraukti ir dalyvauti,

E.

kadangi Europos kultūros paveldas ir visa jo pagrindinių sudedamųjų dalių, pvz., graikų ir romėnų antika bei judėjų ir krikščionių kultūra, įvairovė ir tarpusavio ryšiai istoriškai vedė Europą visų kitų žemynų priešakyje, buvo neabejotinas vystymosi ir pažangos variklis, kuris plėtojosi visomis kryptimis, ir šiandien jis išlieka pagrindinis humanizmo, dvasinio tobulėjimo ir gyvybingumo, tolerancijos ir pilietiškumo pagrindas,

F.

kadangi vis labiau globalizacijos veikiamame pasaulyje Europos kultūrinė įvairovė tampa struktūra, kurios specifiniai ir ryškūs bruožai yra tikra Europos pridėtinė vertė ir kurios tapatybės vaidmuo yra svarbiausias Europai ir Europos Sąjungai, siekiant suprasti pasaulį, užtikrinti jos sanglaudą, pabrėžti jos išskirtinumą bei įsitvirtinti tarp kitų tautų,

G.

mano, kad lankstumas ir judumas – neatskiriami menininkų profesijų elementai,

H.

kadangi meno kūriniai suartina Europos ir kitų regionų menininkus ir kadangi menininkų judumui kenkia valstybių narių vidaus politika pagal kurią reikalaujama, kad ES viduje judantys asmenys turėtų vizas;

I.

kadangi specifinė Europos kultūros paveldo istorinio poveikio išraiška kituose žemynuose turi duoti naudos, pabrėždama žmonėms civilizacijos kūrimosi, tarpusavio supratimo ir konstruktyvaus požiūrio elementus,

J.

kadangi vietos ir regioninės institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį vystant ir įtvirtinant kultūrą, ypač savo teritorijose saugant kultūros paveldą ir skatinant menines naujoves – į šį veiksnį reikėtų tinkamai atsižvelgti pagal globalizacijos reikmes pertvarkant Europos kultūros darbotvarkę,

K.

kadangi imigrantai iš Europai nepriklausančių šalių, turistai ir kiti lankytojai turi gerbti Europos kultūros paveldą, valstybėse narėse turintį ypatingą statusą,

L.

kadangi Europos kūrėjai, menininkai ir kultūros pramonė atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant Europos kultūros tapatybę, dalijantis vertybėmis ir nuolat vystant Europos pilietybę, taip peržengiamos vienos tautos valstybės ribos ir pripažįstama Europos kultūrinė įvairovė nacionaliniu, regioniniu ir kalbiniu požiūriu,

M.

kadangi Europos kūrėjai, menininkai ir kultūros pramonė taip pat tiesiogiai veikia ekonomines pajamas, pajamų šaltinius ir darbo vietų ES kūrimą,

N.

kadangi technologijų pažanga reiškia, kad vis daugiau kultūros produktų gaminama, platinama ir naudojama skaitmenine forma, būtina į tai atsižvelgti rengiant politiką,

O.

kadangi Europos kultūros pramonė veikia saugioje aplinkoje turint mintyje prekybos taisykles ir tai atitinkamai atspindinti Europos suvokimą, kad kultūros produktai ir paslaugos skiriasi nuo kitų prekių ir paslaugų ir jiems reikia specialių taisyklių,

P.

kadangi ES lygmeniu didžiausi muziejai ir kultūros institucijos atlieka vis daugiau ekonomiškai svarbių mainų su panašiomis institucijomis kitose pasaulio šalyse, iš kurių gaunama nemažai pajamų, kurių sumos viršija gautąsias iš turizmo,

Q.

kadangi istorinis, kultūrinis ir archeologinis ES valstybių narių paveldas yra apskritai vertas didžiausios apsaugos nuo nelegalaus išvežimo ir neteisėtos prekybos, kaip nurodyta 1970 m. lapkričio 14 d. Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje ir kaip nustatyta pagal kitas taikomas tarptautines priemones,

R.

kadangi ES turi parodyti solidarumą saugant trečiųjų šalių, ypač tų, kurių kultūros sektoriai silpniausi, kultūros paveldą ir aktyviai dalyvauti užkertant kelią tų kultūros vertybių, kurios yra saugomos jų kilmės šalyje, nelegaliam įvežimui,

S.

kadangi ES prekybos kultūros produktais ir paslaugomis balansas neigiamas,

T.

kadangi ekonominė globalizacija ir globalinės kultūros pramonės kūrimas sudaro sunkumų lingvistinei ir kultūrinei įvairovei, kuri yra vertybė savaime, būtina ieškoti bendro Europos požiūrio, sprendžiant šiuos uždavinius,

U.

kadangi turizmo pramonė ir su ja susijusios paslaugos yra viena iš sričių, kuriose tarptautinė prekyba susilieja su kultūra ir kuri plėtojant ES bei trečiųjų šalių santykius galėtų sudaryti puikias galimybes atkreipti daugiau dėmesio į Europos kultūros vietoves ir duoti naudos prekybai, taigi užtikrinti socialinį, kultūrinį ir aplinkos tvarumą,

V.

kadangi beveik nėra patikimos ir reikšmingos tarptautinės prekybos kultūros prekėmis ir paslaugomis statistikos,

W.

kadangi skaitmenines technologijas reikėtų suprasti kaip naują galimybę skleisti pasaulyje kultūros produktus ir paslaugas, o tai padėtų siekti skirtingų kultūrų tarpusavio supratimo, jei esama laisvų ir sąžiningų galimybių jais naudotis ir gerbiami kultūros bei kalbos skirtumai,

X.

kadangi siekiant būti konkurencingiems reikia, kad kuriant ir plėtojant žiniasklaidos technologijų naujoves, įskaitant atviro kodo interneto portalus ir paslaugas, būtų numatyta apimti platesnio turinio informaciją,

Y.

kadangi šie pokyčiai kelia netikėtus sunkumus, kurie reikalauja naujai pažvelgti į galimybes svarstyti ir spręsti klausimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių apsauga, piratavimu ir neteisėtu skaitmeninimu, atsižvelgiant į tinkamos pusiausvyros poreikį, kai užtikrinama sąžininga prieiga prie kultūros produktų ir paslaugų bei naujų formų meninė ir intelektinė kūryba,

Z.

kadangi kultūros produktų klastojimas ir piratavimas lemia darbo vietų skaičiaus ES mažėjimą ir kenkia kultūros pramonės konkurencingumui ir produktų kokybei, tai ypač veikia tas valstybes nares, kurios pagrindines pajamas gauna iš kultūros prekių gamybos ir jų naudojimo ekonominiams tikslams,

AA.

kadangi Komisijai buvo suteikta daugiausia galių ginti Europos pramonės intelektinės nuosavybės teises visuose tarptautiniuose forumuose ir kovoti su tais prekybos partneriais, kurie minėtose srityje neturi tinkamų teisės aktų,

AB.

kadangi kultūra yra išskirtinai įtraukta į ES laisvosios prekybos susitarimus ir kitas prekybos priemones,

AC.

kadangi kultūra ir kalba – tai varomosios regioninės plėtros ir investicijų pritraukimo jėgos, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kuriuose nėra natūralių išteklių ar turistų lankomų vietų, ir kadangi menininkai ir kultūros institucijos atlieka svarbų vaidmenį formuojant regionų identitetą ir didinant jų patrauklumą, taip pat ir Europos integracijos procese,

AD.

kadangi kultūra, kaip sektorius, kuriame kuriama naujų darbo vietų ir skatinamas ekonomikos augimas, itin svarbi siekiant vystyti miestus (ypač mažus ir vidutinio dydžio) bei kaimo vietoves ir kadangi kultūrinė tapatybė svarbi socialinėje srityje, nes skatina regionų ir vietinių bendruomenių integraciją ir didesnę socialinę sanglaudą,

AE.

kadangi pagal sanglaudos ir kaimo plėtros politiką galima teikti paramą kultūriniam paveldui atkurti ir skatinti su menu susijusias profesijas siekiant padidinti regionų patrauklumą,

AF.

kadangi MVĮ ir privatus kapitalas turėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį kultūros sektoriuje ir kadangi juos reikėtų įtraukti įgyvendinant šios srities projektus ir priemones, ypač naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partneryste,

1.

pritaria Komisijos komunikatui dėl Europos kultūros darbotvarkės ir sutinka su jame skelbiamais tikslais; primena, kad Parlamentas daugelį kartų pabrėžė pagrindinį ir struktūrinį kultūros vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategiją bei kuriant naują bendro valdymo ir tvariosios plėtros ramstį;

2.

teigiamai vertina ir tai, kad pirmiau minėtą Komisijos komunikatą gerai įvertino Taryba, kaip matyti iš 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliucijos;

3.

pabrėžia, kad vietos, regioninės ir nacionalinės institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant ir skatinant kultūrą, ypač saugant kultūros paveldą, skatinant menines naujoves ir kūrybingas pramonės šakas;

4.

teigiamai vertina tai, kad Komisija sprendžia menininkų ir kultūros sektoriaus darbuotojų judumo klausimus;

5.

pabrėžia, kad reikia skatinti jaunų Europos menininkų judumą ir stengtis, kad jie būtų pastebėti;

6.

apgailestauja, kad kuriant Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę nepaminėtas daugelio miestų, vietos institucijų ir regionų partnerysčių vaidmuo;

7.

pabrėžia, kad kultūros sektorius atlieka svarbų vaidmenį siekiant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų, ir atkreipia dėmesį į kultūros svarbą kuriant gerą ir dinamišką gyvenamąją aplinką, ypač pasinaudojant didžiulėmis kultūrinio turizmo galimybėmis daugelio regionų ekonomikai vystyti;

8.

pabrėžia, kad taikant Sutarties 151 straipsnį, gerbiant kultūrų įvairovę bei nacionalinę tapatybę, kultūros sektoriuje tarp valstybių narių turi būti įgyvendinta bendradarbiavimo politika bei partnerystės susitarimai; taip pat pažymi Europos Sąjungos regionų, kaip svarbaus kultūrinio bendradarbiavimo forumo, vaidmenį;

9.

yra susirūpinęs, kad bendravimas nepadeda išspręsti nuolatinių nesusipratimų dėl kultūros kalbant apie šiuolaikinį ir tradicinį meną, Europos paveldą ir pelno siekiančias, pelningas „kūrybines pramonės šakas“. Be to, darbotvarkėje išdėstytuose tiksluose kultūra atsispindi kaip svarbi socialinė, ekonominė, politinė ir kitokia priemonė, bet nekalbama apie tai, kad kultūra pati savaime yra vertybė (culture qua culture);

10.

yra susirūpinęs, kad diskusijose dėl tarpkultūrinio ir kultūrinio dialogo ir kalbant apie kultūros sąvoką dažnai teigiama, kad kultūra ne švelnina skirtumus, o jungia žmones. Šiame kontekste galima pacituoti Jeaną Monnet: tie jauni žmonės, „susipažinę su visomis įvairių kultūrų gėrybėmis, nuolat žvelgdami į savo gimtąsias šalis su meile ir pasididžiavimu, taps europiečiais“;

11.

mano, kad norint visiškai ir nenukrypstamai laikytis Sutarties 151 straipsnio 4 dalies, būtina atsižvelgti į sektoriaus ypatybes, ypač į jo gebėjimus kūrybos ir naujovių srityse ir socialinę jo reikšmę, siekiant, kad kultūra rastų savo vietą, kuri jai priklauso įgyvendinant Lisabonos strategiją;

12.

mano, kad Komisijos tikslas toliau plėtoti dialogą su pilietine kultūros sektoriaus visuomene yra itin svarbus kuriant nuoseklią Europos kultūros darbotvarkę ir kad tik vykdant tokį struktūrizuotą dialogą Europos politika gali tikrai atspindėti Europos menininkų ir kultūrinės veiklos vykdytojų tikrovę ir poreikius;

13.

ragina Komisiją pateikti rekomendacijų dėl skaitmeninio teisių valdymo sistemų apsaugos, kuriose būtų taip pat atsižvelgiama į ES vidaus rinkos ir UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės apsaugos reikalavimus;

14.

pabrėžia, kad reikia tvariai užtikrinti kultūrinį produktyvumą ir menininkų kūrybingumą, bet tam reikia, kad menininkų socialinė padėtis būtų saugi – turi būti sukurta tinkama teisinė mokesčių, darbo teisės, socialinės apsaugos ir autorių teisių sistema;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti įgyvendinti UNESCO konvenciją dėl kultūrų įvairovės apsaugos ir nuodugniai atsižvelgti į pagrindinius konvencijos principus formuojant jų vidaus ir išorės politiką;

16.

primena Komisijai, kad Bendrija, vykdydama savo kompetenciją UNESCO konvencijos dėl kultūrų įvairovės apsaugos reglamentuojamose srityse (bendra prekybos politika, vystomojo bendradarbiavimo politika, ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, konkurencija ir vidaus rinka, įskaitant intelektinę nuosavybę) (7), privalo įgyvendinti šią konvenciją;

17.

mano, kad šiuo metu kultūros sektoriuje veikiančios Bendrijos programos nevisiškai atitinka bendro Europos kultūros paveldo padėtį, todėl ragina Komisiją pasiūlyti sukurti specialias programas, kurios leistų skatinti meninį kūrybingumą ir išlaikyti platesnį ir artimesnį ryšį su materialiniu ir nematerialiniu turtu bei vertybėmis, sudarančiomis Europos kultūros paveldą, palengvintų žmogiškojo supratimo apie tapatybę ir skirtumus bei dabartinės kultūros produkcijos tarpusavio sąveiką ir kurios leistų jomis naudotis ir dalytis;

18.

pabrėžia, kad visos kultūros sektoriaus programos turės labai teigiamą reikšmę sanglaudai, tikrajam suartėjimui, ekonominiam augimui, tvariajai plėtrai, naujovėms, užimtumui ir konkurencingumui;

19.

pažymi, kad ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį imantis praktinių priemonių, tikrai didinančių Europos ir kitų regionų menininkų judumą;

20.

ragina menininkams taikyti specialias vizas, kad jie, gavę labai trumpalaikį profesinį pasiūlymą, galėtų jį nedelsdami priimti;

21.

primena strateginę patrauklaus ES kultūros projekto – Europos kultūros sostinės – svarbą, nes jis pagreitina socialinę ir ekonominę miestų ir regionų raidą suteikdamas jai papildomos europinės vertės;

22.

prašo Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į tvirtą ir veiksmingą 2007–2011 m. Europos kultūros sostinių ir Kultūros miestų tinklo 2010 bendradarbiavimą, bendram darbui sutelkiantį daugiau nei 20 Vengrijos, Vokietijos ir Turkijos miestų ir miestelių, siekiančių kurti savus Europos kultūros tikslus, prisijungti prie kultūros sostinių joms rengiantis 2010 metams ir vienu metu pateikti savo projektus skirtingose vietovėse;

23.

teigia, kad judumas ir lankstumas – vieninteliai būdai konkrečiose valstybėse narėse užtikrinti artistinę veiklą ir skatinti Europos kultūrinę tapatybę;

24.

rekomenduoja Tarybai ir Komisijai greta pamatinės programos „Kultūra“ (2007–2013 m.), numatant būsimus kultūros sektoriaus poreikius, sukurti ją papildančią programą, kurios tikslas būtų puoselėti klasikinį Europos paveldą bei istorinį nacionalinių kultūrų indėlį visose srityse amžiams bėgant;

25.

ragina Komisiją vykdyti aktyvesnę paramos literatūros vertimams politiką, numatytą programoje „Kultūra“ (2007–2013 m.);

26.

ragina Komisiją sukurti programą, kurios tikslas būtų puoselėti Europos kalbas pasaulyje ir jų vaidmenį kitų žemynų kūrybinėje veikloje, taip siekiant palengvinti abipusį pažinimą ir supratimą bei šiomis kalbomis vykstantį kultūrinį tarpusavio bendravimą už Europos ribų;

27.

ragina Komisiją stiprinti ir skatinti tarptautinius kultūrinius mainus, taip pat skatinti Europos piliečius įgyti įvairių kultūrinių įgūdžių ir mokytis kalbų;

28.

pabrėžia, kad 2008 m. paskelbusi Europos kultūrų dialogo metais, Europos Sąjunga turėtų įgyvendinti kultūrų dialogo vertybes ir pati atsiverti kitoms kultūroms, skatinti ir plėtoti bendradarbiavimo galimybes siūlydama įdomią kultūros programų paletę trečiosioms Europai priklausančioms, ypač Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančioms, šalims, kurias dalyvavimas bendrose kultūros programose labai sutelktų;

29.

siūlo, kad Parlamentas, Taryba, Komisija ir valstybės narės įsipareigotų sukurti iš tiesų palankias sąlygas kultūrai ir kūrybinei veiklai visose Europos Sąjungos gyvenimo srityse, ypač šeimos, mokyklos, mokymosi visą gyvenimą, visuomeninės komunikacijos bei skaitmeninių technologijų srityse;

30.

teigia, kad Europos lygmeniu reikia ir toliau skatinti konkrečius kultūros projektus, pvz., Europos skaitmeninę biblioteką; ragina greičiau sukurti šią biblioteką;

31.

remia daugelį miestų, bendruomenių ir regionų sudarytų bendrų kultūros partnerystės programų, kurios labai svarbios socialinei regionų raidai ir kultūrinių naujovių skatinimui; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti visą galimą paramą vietos ir regioninėms kultūros iniciatyvoms, nes jos – būtinas regioninės ir Europos integracijos proceso veiksnys pasitinkant pasaulinius iššūkius;

32.

pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį jauno žmogaus asmenybės ugdymui, jo pašaukimo atskleidimui ir vystymui bei visaverčiam kultūros vertybių pažinimui turi menų ir literatūros mokymas;

33.

pabrėžia, kad visose valstybėse narėse į mokyklų programas reikia įtraukti bendrą Europos Sąjungos istorijos mokymą, kad globalizuotame pasaulyje būtų skatinama Europos tapatybė ir kultūra;

34.

pabrėžia, kaip svarbu mokykloje ir visuomenėje įdiegti naują požiūrį į kultūros, mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų ryšį, taip pat šiuos aspektus apimančių programų poreikį;

35.

ragina Komisiją parengti reikiamą priemonę, kuria būtų nustatyti Europos kultūros pramonės sektoriai, išgyvenantys krizę, skirti ypatingą dėmesį leidybos rinkai, kurios vystymasis bestselerių linkme sukėlė pavojų kokybiškos literatūros kūrimui, taip pat muzikos kūrybai, kurios kokybei ir įvairovei taip pat kelia pavojų piratavimas, pasaulinė skaitmeninių technologijų plėtra ir kolektyvinio teisių administravimo koncentracija;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti reikiamas priemones literatūros ir meno nuosavybės teisėms įgyvendinti ir apginti, ypač skaitmeninėje aplinkoje;

37.

mano, kad turi būti pradėta tikra Europos kultūros diplomatija ir ragina valstybes nares ir Bendrijos institucijas sustiprinti diplomatinių santykių kultūrinį aspektą ir kad nuolatos imtųsi struktūrinių iniciatyvų, skirtų Europos kultūrai;

38.

ragina valstybes nares ir Bendrijos institucijas pirmenybę teikti iniciatyvoms, kuriomis siekiama vystyti kultūrinį turizmą;

39.

rekomenduoja Tarybai ir Komisijai sudaryti visų valstybių narių saugotinų kultūrinių vietovių sąrašą bei taip skatinti iniciatyvas ir specialius renginius, kurie vyktų šiuose kultūrą spinduliuojančiuose židiniuose;

40.

mano, kad siekiant pabrėžti Europos istoriją ir paveldą liudijančių kultūros vertybių, paminklų, paminklinių vietų ir atminimo vietų europinę svarbą turėtų būti sukurtas Europos paveldo ženklas;

41.

rekomenduoja Tarybai ir Komisijai remti ir skatinti 1987 m. pradėtą Europos Tarybos Europos kultūrinių maršrutų programą, nes atitinkami maršrutai yra pavyzdiniai tinklai, apimantys regionus, vietos bendruomenes ir liudijantys Europos paveldą ir bendrą istoriją;

42.

siūlo Tarybai ir Komisijai įsteigti Europos kultūros mecenato pareigybę, siekiant užmegzti veiksmingą viešojo ir privataus sektorių partnerystę įgyvendinant Komisijos numatytus veiklos tikslus;

43.

be to, siūlo įsteigti nuolat ir visose kūrybinės veiklos srityse skiriamą Europos prestižo premiją;

44.

siūlo labiau reklamuoti esamas premijas ir vertinti jų poveikį;

45.

siūlo atsižvelgiant į 200-ąsias Frederiko Šopeno, talentingo kompozitoriaus, neabejotinai prisidėjusio prie pasaulio kultūros, gimimo metines – 2010 m. paskelbti „Europos Frederiko Šopeno metais“;

46.

siūlo 2011 m. paskelbti Europos graikų ir lotynų klasikos metais, siekiant atkreipti Europos Sąjungos žmonių dėmesį į esminį, šiandien primirštą kultūros paveldo aspektą;

47.

rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir siekiant skatinti Europos kultūros vertybes ir parodyti jos įsipareigojimą kultūrai, pradėti nuolat rengti ir remti Europos metus, skirtus žymiai Europos asmenybei, meninei veiklai arba kultūros renginiui atminti;

48.

siūlo tobulinti šių veiksmų skatinimą, padaryti juos prieinamesnius ir geriau apie juos informuoti;

49.

atkreipia Tarybos dėmesį į būtinybę persvarstyti biudžeto asignavimus, skirtus Komisijos komunikate numatomiems ir šiuo metu vykdomiems veiksmams finansuoti, taip pat į tai, kad persvarstymas turi įvykti kaip įmanoma greičiau;

50.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad dvišalių ir daugiašalių prekybos santykių taisyklės būtų skaidrios, teisingos, atviros ir orientuotos į prieigą prie rinkos; toliau primygtinai reikalauja, kad šios taisyklės sudarytų galimybę Europos kultūros pramonei plėtoti visas savo galimybes, ypač garso ir vaizdo, muzikos ir leidybos srityse;

51.

ragina Komisiją peržiūrėti muitų kontrolės ir keitimosi informacija tarp valstybių narių mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų kuo veiksmingesni kovojant su nelegaliu meno kūrinių ir kitų saugomų kultūros vertybių išvežimu ir įvežimu;

52.

ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių siekiant nuodugniai peržiūrėti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kad Bendrijos teisyne, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėse ir ES dvišaliuose susitarimuose būtų išlaikoma geresnė pusiausvyra tarp vienas kitam prieštaraujančių teisių turėtojo apsaugos bei laisvos ir teisingos prieigos prie kultūrinių produktų bei paslaugų tikslų, taip siekiant išnaikinti pagrindines klastojimo ir piratavimo priežastis;

53.

ragina Komisiją naudotis savo įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad visi prekybos partneriai įgyvendintų susitarimų įsipareigojimus pagal PPO ir tarptautinės prekybos teisės aktus, įskaitant naudojimąsi kraštutinėmis ginčų sprendimo priemonėmis, numatytomis tarptautiniuose susitarimuose;

54.

ragina Komisiją parengti patikimą ir nuoseklų rodiklių ir priemonių rinkinį, skirtą nustatyti ir vertinti tarptautinę prekybą kultūros produktais;

55.

atsižvelgiant į tai, kad kultūrinis turizmas yra nuolat auganti pasaulio kultūros pramonės dalis, ragina Komisiją į ES prekybos politikos susitarimus įtraukti nuostatas, susijusias su kultūrinę ir istorinę vertę turinčių produktų platinimu ir prekyba;

56.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant prekybos susitarimus vis daugiau atsižvelgti į Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų ir kitų prekybos priemonių sąlygas, susijusias su kultūros produktais;

57.

pabrėžia, kad svarbu remti valstybių keitimąsi kultūros produktais, skatinant menininkų ir kultūros sektoriaus darbuotojų judumą; mano, kad Europos menų ir kultūros judumas tarp valstybių, atlieka svarbų vaidmenį skleidžiant Europos vertybes ir išlaikant bei plėtojant kultūrinę įvairovę ir kultūrų dialogą;

58.

ragina Komisiją nustatyti galimas netarifines kliūtis, kurias trečiosios šalys sudarė prekybai tam tikromis Europos kultūros prekėmis ir paslaugomis ir, prireikus, imtis veiksmų, joms pašalinti;

59.

atžvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ES turėtų remti ir gerinti prieigos prie savo kultūros produktų ir paslaugų rinkos galimybes besivystančiose šalyse, ypač kreipdama dėmesį į teigiamą poveikį, kuris turėtų įtakos darbo vietų kūrimui ir jų kultūros pramonės technologijų raidai;

60.

ragina Komisiją pasiūlyti specialių veiksmų ir renginių, kuriais būtų propaguojama Europos kultūra besivystančiose šalyse, ir vykdant vystymosi politiką pirmiausia sudaryti galimybę naudotis kultūra;

61.

remia sistemingą kultūrinio aspekto ir įvairių kultūros aspektų integravimą į išorės ir vystymosi politiką, projektus ir programas, nes tai – Komisijos diplomatinių pastangų kokybės gerinimo ir ES bendradarbiavimo veiklos gyvybingumo ir tvarumo didinimo priemonė ir priemonė, padedanti atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros aspekto svarbą vykdant vystomąją veiklą;

62.

džiaugiasi, kad parengtos tarpusavyje susijusios specialios kultūrinio bendradarbiavimo su kai kuriomis Europos kaimynystės politikos regiono, Azijos ir kitomis šalimis programos, pvz., Kultūros fondas Indijai;

63.

džiaugiasi Komisijos pasiūlymu įsteigti Europos Sąjungos ir AKR šalių kultūros fondą, ir tai būtų bendras ES įnašas į paramą AKR šalių kultūros produktų platinimui ir gaminimui, atkreipia dėmesį į tai, kad 10-asis Europos plėtros fondas suteiks minėtajam fondui pradinių lėšų, kurias papildys valstybių narių įnašai;

64.

ragina Komisiją pritarti tarptautinių susitarimų ir kitų teisinių priemonių, turinčių įtakos kultūrinėms teisėms, apsaugai, siekiant užtikrinti kultūros laisvę ir apsaugoti jos įvairovę bei raiškos formas turint mintyje rinkos liberalizavimo projektus, kurie kelia grėsmę minėtajai besivystančių šalių kultūros laisvei;

65.

ragina Komisiją skatinti ES ir trečiųjų šalių bei regionų kultūrinius mainus;

66.

ragina Komisiją skatinti įtraukti kultūros politiką į vystymosi ir vystomojo bendradarbiavimo politiką, ypač su socialine ir ekonomine politika susijusiose srityse;

67.

ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant visas bendradarbiavimo programas ir projektus būtų atsižvelgiama į vietos kultūrą ir šios programos ir projektai prisidėtų prie žmonių galimybės naudotis kultūra didinimo bei kultūrinės raiškos priemonių, taip pat prie kovos su skurdu ir socialinės atskirties mažinimo; pabrėžia švietimo svarbą, įskaitant kultūros integravimo į visų lygmenų švietimo programas propagavimą besivystančiose šalyse;

68.

primena Komisijai, kad kultūros paveldo vertinimas neatskiriamai susijęs su tuo, ar visuomenė naudojasi paveldu ir jo teikiamas privalumais, ir kad kultūros paveldą reikia valdyti tvariai, nes jis labai trapus; taip pat mano, kad visiškai aišku, jog kultūros paveldo valdymas turėtų būti ekonomiškai rentabilus, taigi prisidėti prie gyventojų socialinių ir ekonominių sąlygų gerinimo;

69.

remia aktyvų ES dalyvavimą tarptautinių organizacijų, susijusių su kultūra, darbe ir Jungtinių Tautų Civilizacijų aljanso procese;

70.

pripažįsta Europos kultūros darbotvarkės planų svarbą, tačiau pažymi, kad Komisijos komunikate dėl šios darbotvarkės nepateikiama jokių jos finansavimo detalių ir konkretaus atvirojo koordinavimo metodo taikymo plano, ragina Komisiją kuo greičiau pateikti šias detales;

71.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą skatinant ir puoselėjant kultūrą savo teritorijoje, visų pirma kultūros paveldo srityje, ir jų, kaip meninių naujovių rėmėjų, kaip institucijų, atsakingų už kultūros infrastruktūros ir iniciatyvų, švietimo mokyklose ir profesinio mokymo užtikrinimą ir finansavimą, ir kaip festivalių ir kultūrinių susitikimų organizatorių, svarbą;

72.

rekomenduoja valstybėms narėms įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ne tik į veiklą, susijusią su rezultatų stebėsena, bet ir į veiklą, susijusią su ES naujos kultūros darbotvarkės įgyvendinimu siekiant, kad šiuo metu vykdoma kultūros politika atitiktų konkrečius regionų lūkesčius ir reikmes;

73.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skatinti kultūrinę įvairovę ir numatyti kultūrai svarbų vaidmenį ne tik pasaulio šalių, bet ir regionų dialoge, skatinant kultūrinių vertybių mainus ir įtraukiant kultūrą į vystymosi programas; pritaria idėjai, kad kuriant kultūros strategijas reikia laikytis integruoto požiūrio, pagal kurį būtų apimami visi sektoriai ir veiksniai, tiesiogiai ar netiesiogiai darantys įtaką kultūros raidai;

74.

pabrėžia, kad kultūrinis turizmas labai svarbus veiksnys, skatinantis regionų ekonomikos augimą bei vertybių kūrimą ir didinantis Europos kultūrinio paveldo vertę, ir kad į šį procesą turi būti įtraukti kultūros asociacijos ir kultūros politikoje aktyvūs veikėjai;

75.

apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol per mažai dėmesio skiria miestų, savivaldybių ir regionų ryšiams pagal dvynių (angl. twinning) programą, kuri daugelį metų buvo puikus kultūrinio bendradarbiavimo ir informacijos mainų forumas;

76.

ragina Komisiją skatinti dalytis pažangiausia kultūrinės veiklos Europos lygmeniu patirtimi ir atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia šios srities pažangiosios patirties sukaupta regionų lygmeniu, siūlo rengti temines konferencijas ir sukurti viešai visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis prieinamas pažangiosios patirties duomenų bazes;

77.

turėdamas mintyje, kad šie metai paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, pabrėžia regionų, kaip kultūrų sąlyčio taškų, svarbą; ragina Komisiją pateikti tinkamų pasiūlymų dėl atitinkamos veiklos 2008 metais ir aktyviai įtraukti regionus į šios veiklos planavimą ir įgyvendinimą;

78.

pritaria Komisijai, kad ES kultūrų ir kalbų įvairovė yra labai svarbus jos konkurencingumo pranašumas; primena valstybėms narėms, kad būtina nuolat remti kalbų mokymo ir švietimo bei kultūrinių mainų programas Europos Sąjungoje ir už jos ribų; primena televizijos transliacijų vaidmenį tarptautinių kultūrinių mainų srityje;

79.

ragina Komisiją remti regionų, taip pat ir miestų, ypač mažų ir vidutinio dydžio miestų, bendradarbiavimo projektus, be kita ko vykdomus pagal programą Interreg IV C, ir įtraukti kultūros aspektą į iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“;

80.

ragina valstybes nares regionuose skatinti kultūrą investuojant į kultūros infrastruktūrą, panaudojant struktūrinių fondų finansavimą, taip pat ragina konsultuojantis su kultūros ir švietimo sektoriais bei pilietine visuomene parengti regionų kultūros vystymo programas;

81.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti paprastas, skaidrias ir tikslias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įgyvendinimo taisykles, kad jų laikantis regionuose būtų galima veiksmingai finansuoti su kultūra susijusius sumanymus ir sudaryti palankesnes sąlygas aktyviau įtraukti būtent MVĮ;

82.

džiaugiasi Komisijos pasiūlymu įsteigti ES ir AKR kultūros fondą, kuris būtų ES indėlis prisidedant prie AKR ir užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) kultūros vertybių sklaidos; mano, kad ypač kaimynystės politikoje dalyvaujančioms šalims reikėtų numatyti panašių priemonių;

83.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat UNESCO bei Europos Tarybai.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/41

A.

kadangi pagal antrosios darbo grupės parengtą informaciją IPCC AR4 numatoma, kad beveik visiems Europos regionams klimato kaita ateityje turės neigiamų pasekmių; kadangi dėl šių pasekmių daugelis ekonominių sektorių patirs sunkumų, taip pat kils tolesnė grėsmė Europos biologinei įvairovei ir atsiras socialinės plėtros kliūčių,

B.

kadangi visų kontinentų ir daugelio vandenynų regioninio mokslinio stebėjimo duomenimis klimato kaita, visų pirma dėl temperatūros kilimo, bet ir dėl kitų klimato kaitos padarinių, daro poveikį gamtai; kadangi šį stebimą temperatūros kilimą sukėlė žmogaus veikla ir jis daro poveikį fizinėms ir biologinėms sistemoms,

C.

kadangi ES turėtų apsvarstyti, kaip prisitaikymas prie klimato kaitos gali padėti sukurti naują ekonomikos augimo ir plėtros modelį, kuris padėtų saugoti aplinką, didinti užimtumą, o socialinei politikai būtų suteiktas naujas aspektas,

D.

kadangi klimato kaita kelia nerimą visai šiuolaikinei visuomenei ir visi valdymo lygmenys – nuo ES ir valstybinių institucijų iki atskirų piliečių – gali ir todėl turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant prisitaikymo priemones,

E.

kadangi prisitaikymo priemonių siekiant išvengti žalos reikia ne tik tam, kad Europoje ir už jos ribų būtų surastas sprendimas dėl būsimo klimato kaitos poveikio, bet jos taip pat turi būti kuriamos ir taikomos dabar norint sumažinti regioniniu ir vietos lygmeniu esamo visuotinio atšilimo, kurį sukelia metų metais į aplinką išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pasekmes; kadangi minėtos prisitaikymo priemonės turi būti taikomos visapusiškai ir plačiąja prasme apimti socialius, ekonominius ir aplinkosaugos aspektus,

F.

kadangi regioniniu ir vietos lygmeniu atlikta daug tyrimų ir sukurta daug modelių apie tikėtiną klimato kaitos poveikį, kadangi daugelyje šių tyrimų trūksta lygiavertės socialinės ir ekonominės srities bei numatomų pasekmių atitinkamoms gyventojų grupėms analizės,

G.

kadangi ES lygmeniu klimato kaitos stebėjimas ir kovos su ja priemonių koordinavimas turėtų būti prioritetas, kad būtų lengviau sudaryti bendrą šios problemos sprendimo strategiją,

H.

kadangi valstybės ir privačios investicijos į tyrimų ir plėtros veiklą, susijusią su klimato kaita, bus ypač svarbios siekiant užtikrinti, kad prisitaikymo ir klimato kaitos poveikio mažinimo pastangos būtų kuo veiksmingesnės,

I.

kadangi valstybių narių atliekamus klimato kaitos mokslinius tyrimus ir mokslinius tyrimus, atliekamus pagal Septintąją bendrąją programą, reikia derinti,

J.

kadangi apie prisitaikymą prie klimato kaitos buvo kalbama mažiau, nes ypač didelis dėmesys buvo skiriamas būtinoms visuotinio atšilimo mažinimo priemonėms,

K.

kadangi netgi įvykdžius ES tikslą neleisti, kad visuotinis atšilimas viršytų 2 °C, atšilimas Europoje vis tiek sukeltų didelius regionų klimato pakitimus, pasekmių atitinkamoms gyventojų grupėms, vietos ir regionų ekonomikai bei aplinkai, o tai reikštų, kad toliau didės nelygybė ir regionų skirtumai, susiję su Europos ištekliais ir turtu,

L.

kadangi reikėtų stiprinti ekstremalių oro sąlygų susidarymo ir supratimo apie jas tyrimus, nes tai būtina būsimų prevencinių priemonių, įskaitant ankstyvo įspėjimo sistemų diegimą, ir veiksmų sąlyga siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir žalos žmonėms, turtui, biologinei įvairovei, aplinkai, ir kadangi reikia numatyti metodus, kurie padėtų vertinti minėtų priemonių veiksmingumą,

M.

kadangi požiūris į prisitaikymo priemones, grindžiamas tik išlaidų ir gautos naudos analize, nebūtų tinkamas, nes galima numatyti, kad ir Europoje neturtingiausi patirs daugiausia žalos, kadangi paprastai jie stokoja tinkamo draudimo, informacijos ir mobilumo, kurių reikia prisitaikyti prie kintančios aplinkos,

N.

kadangi požiūris „iš apačios į viršų“, pagal kurį bendruomenės, patiriančios neigiamas klimato kaitos pasekmes, pateikia informacijos apie tai, kokie metodai joms atrodo veiksmingi kovojant su minėtomis pasekmėmis, galėtų būti naudingas ES rodiklis ir pagrindas siekiant skatinti strategijas, kurti atitinkamas paramos programas ir vadovauti politikos koordinavimui naudojantis moksliniais, regionų ir vietos tinklais ir partnerystėmis,

O.

kadangi reaguojant į klimato kaitos poveikį svarbiausia plėsti ir tobulinti profesinį ir visuomeninį švietimą prisitaikymo veiksmų srityje,

P.

kadangi akivaizdu, kad klimato kaita turi neigiamos įtakos plėtrai ir gali stabdyti sėkmingą plėtrą Europoje, tačiau klimato kaitos poveikis yra dar didesnis besivystančioms šalims; kadangi prisitaikymo priemonių finansavimo klausimas turi būti toliau vertinamas atsižvelgiant į padėtį ES ir į teiktiną paramą besivystančioms šalims,

Q.

kadangi, laikantis integravimo koncepcijos, prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas turi būti įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą ir turi būti iškelti klausimai, kaip ir kur turi būti investuojama; kadangi šio sprendimų priėmimo metu vykstančiose diskusijose turi dalyvauti vietos ir regionų suinteresuotosios šalys bei sprendimų priėmėjai,

R.

kadangi Žaliojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos atskirai nepripažįstamos ES atokiausių regionų išskirtinės geografinės, klimatinės ir plėtros sąlygos, dėl kurių jų pažeidžiamumas skiriasi nuo tikėtino žemyninės Europos regionų pažeidžiamumo, taip pat atskirai neanalizuojamos Europos miestų arba tankiai apgyvendintų vietovių klimatinės sąlygos,

S.

kadangi tikėtina, kad klimato kaita paveiks tuos regionus, kurie dėl savo topografinių savybių ypač priklauso nuo gamtos dinamikos (inter alia, ledynų zonos, kalnuoti regionai), ir todėl vietos ekonomika, kultūra ir gyventojai, kaip visuma, patirs didelių sunkumų ir prisitaikymo išlaidų, o regionų skirtumai gali ir toliau didėti,

T.

kadangi Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas yra du pažeidžiamiausi Europos regionai, kuriuose jau dabar trūksta vandens, siaučia sausros ir miškų gaisrai,

U.

kadangi siekiant sėkmingai taikyti prisitaikymo strategijas, skirtas su neišvengiama klimato kaita susijusiems klausimams spręsti, reikės užtikrinti švietimo ir ryšių sektorių paramą ir žiniasklaidos bei visuomenės dalyvavimą aplinkos apsaugos klausimų sprendimo procese,

V.

kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, jau dabar dėl su klimatu susijusių stichinių nelaimių nustatoma 60 000 mirties atvejų per metus; kadangi IPCC AR4 pabrėžiamas klimato kaitos poveikis visuomenės sveikatai; kadangi didelį susirūpinimą kelia tai, kad tropinės ligos ir jų nešiotojai plinta į vidutinio klimato regionus; kadangi, ypač atsižvelgiant į šią pasekmę, sveikatos apsaugos įstaigos, skirtos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, turės būti labiausiai pritaikytos prie klimato kaitos,

W.

kadangi dėl klimato kaitos bus padaryta daugiau didelės žalos jau dabar pažeidžiamoms ir pavojuje esančioms ekosistemoms ir tai turės įtakos Europos biologinei įvairovei; kadangi ši žala bus labiausiai juntama netiesiogiai – prastės žmogaus gerovei užtikrinti būtinų ekosistemų būklė; kadangi dėl to ekosistemų apsauga turi būti ES prisitaikymo strategijos pagrindas; kadangi dirvožemyje slypi didžiausi sausumos organinės anglies klodai ir dėl netinkamos dirvožemio tvarkymo veiklos šie klodai mažėja; kadangi būtina keisti šią tendenciją ir užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų priemonių siekiant išsaugoti ir, jei galima, didinti organinės anglies kiekį dirvožemyje ir kad šios priemonės būtų sudėtinė ES prisitaikymo strategijos dalis;

1.

pritaria Žaliajai knygai dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir suinteresuotų šalių konsultacijų procesui;

2.

pabrėžia prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos poveikio mažinimo priemonių stipraus tarpusavio ryšio svarbą siekiant naudoti jų sinergiją klimato kaitos padariniams riboti; ragina Komisiją ištirti, kaip išlaikyti šių priemonių pusiausvyrą ir pagerinti jų abipusį veiksmingumą siekiant sukurti aiškią visapusišką strategiją;

3.

pripažįsta, kad nors Žaliojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos problemos pristatytos sektoriniu pagrindu, daugelis joje nurodytų sektorių glaudžiai tarpusavyje susiję; mano, kad poveikis vienam sektoriui ir priimti prisitaikymo sprendimai, susiję su šiuo sektoriumi, dažnai turės padarinių kitiems sektoriams, ir taigi prašo Komisiją atsižvelgti į šią sąveiką įgyvendinant prisitaikymo priemones;

4.

pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti mokslinio modeliavimo sritį ir tyrimus, susijusius su rizika grindžiamu požiūriu, siekiant geriau tirti, suprasti ir numatyti klimato kaitos poveikį žmogui ir visuomenei, atsižvelgiant į ES klimato kaitos mažinimo iki 2 °C tikslą ir į tai, kad būtina prisitaikyti vietos ir regioniniu lygmeniu;

5.

prašo Komisiją atlikti tyrimą prisitaikymo ekonomikos klausimu ir numatyti scenarijus bei sudaryti prisitaikymo sąnaudų ir naudos balansą ir skatinti bei numatyti ekonominius veiksmus; pabrėžia, kad svarbu vadovautis sektoriniu „iš apačios į viršų“ požiūriu ir atsižvelgti į Europos natūralių buveinių skirtumus, kaip antai kalnuotų vietovių ar salų regionų; ragina Komisiją sudaryti užimtumo pokyčių augančiuose ir mažėjančiuose sektoriuose grafikus;

6.

ragina Komisiją koordinuoti ir remti mokslinį Europos bendros duomenų bazės apie pažeidžiamumą parengimą siekiant suprasti, koks bus klimato kaitos poveikis visuomenės grupėms ir Europos kultūriniam bei nacionaliniam paveldui ir kaip visuomenė ateityje galėtų reaguoti į klimato kaitos padarinius; įsitikinęs, kad turi būti sudaromos duomenų bazės, kuriose būtų saugomi kiti svarbūs duomenys apie prisitaikymo veiklą ir politikos kryptis, kaip antai, rodikliai, politikos kryptys ir priemonės;

7.

ragina Komisiją koordinuoti esamas aplinkosaugos duomenų stebėjimo sistemas ir reikiamais atvejais jas derinti su naujomis struktūromis siekiant parengti vienodu pagrindu sudarytas duomenų bazes, kad remiantis šiais duomenimis būtų galima kurti modelius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti neatidėliotinus veiksmus, kurių reikia imtis žemyno, regioniniu ir vietos lygmeniu;

8.

ragina Komisiją ištirti, kaip toliau plėtoti ir remti visos Europos tinklą, kuris apimtų universitetus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, tarnybas, ypač daug išsamių duomenų turinčias nacionalines orų prognozės organizacijas, bei vietos ir regionų sprendimų priėmėjus siekiant skatinti sektorių partnerystę prisitaikymo tema keičiantis žiniomis ir politikos klausimais, taip pat plėtojant mechanizmus, kuriais vertinamos taikomos priemonės ir ryšiai arba mokslinių duomenų ir būtino prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijų sklaida visuomenei;

9.

mano, kad siekiant klimato kaitos poveikio mokslinių tyrimų veiksmingumo pagal Septintąją bendrąją programą atliekamus mokslinius tyrimus ir valstybių narių lygmeniu atliekamus mokslinius tyrimus (ypač Žemės stebėjimo iš kosmoso programomis) reikėtų derinti;

10.

mano, kad ES, siekdama aktyviau plėtoti prisitaikymo technologijas, skirtas savo ekonomikai remti, turi daug labiau stengtis ir perduoti šias technologijas besivystančiam pasauliui; įsitikinęs, kad veiksmingų, saugių ir pigių technologijų plėtra – vienas svarbiausių būdų prisitaikyti prie klimato kaitos ir kad Poznanėje vyksiančioje kitoje JTBKKK šalių konferencijoje ir susitikime (COP 14) šiam klausimui turėtų būti skiriama daug dėmesio;

11.

prašo Komisiją įtraukti prisitaikymo priemones sudarant ir keičiant taikomus ir visus būsimus teisės aktus, strategijas ir finansuojamus projektus, kurie turės teritorinį poveikį, siekiant apriboti klimato kaitos padarinius; ragina Komisiją atlikti išsamų tyrimą apie esamas Europos finansines priemones ir kaip šias priemones būtų galima naudoti įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones jų pirminio taikymo srityse bei nurodyti, kam reikėtų skirti papildomų lėšų;

12.

primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (ESSF), nepamirštant, kad Parlamentas savo poziciją išreiškė jau 2006 m. gegužės 18 d. (6); mano, kad remiantis pasiūlytu reglamentu, kuriuo kartu su kitomis priemonėmis sumažinamos ribos, susijusios su leidimu naudoti ESSF lėšas, taps įmanoma stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių padarytą žalą šalinti veiksmingiau, lanksčiau ir laiku; primygtinai teigia, kad ši finansinė priemonė labai svarbi, ypač todėl, kad tikimasi, jog dėl klimato kaitos ir kitų priežasčių stichinių nelaimių ateityje daugės;

13.

ragina Komisiją kitoje ilgalaikėje finansinėje programoje regioninės politikos ir struktūrinių fondų klausimais numatyti įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos finansines priemones, taip pat siūlyti, kad būtų skiriama papildomų lėšų siekiant rasti naujoviškų su klimato kaita susijusių problemų sprendimų;

14.

primena, kad strateginėse ES sanglaudos politikos gairėse aiškiai išdėstyta būtinybė stiprinti aplinkos ir ekonomikos augimo sinergiją; teigia, kad pagal regioninės politikos programas investuojama į šių sričių infrastruktūrą: vandens, atliekų ir oro, biologinės įvairovės, žemės naudojimo planavimo ir viešojo transporto; pabrėžia, kad šiomis programomis padedama vykdyti įsipareigojimus klimato srityje ir plėtoti rizikos prevencijos priemones taikant naujoviškas viešojo valdymo politikos priemones, pvz., prevencinį stebėjimą; taip pat pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi labiau koordinuoti civilinės saugos organizavimą ir nenumatytais atvejais taikomų priemonių planavimą; šiuo atžvilgiu pažymi Jungtinių Tautų nelaimių mažinimo programos tarptautinės strategijos vaidmenį;

15.

pabrėžia, kad valstybės narės turi naudotis kaimo plėtros fondais siekdamos geriau prisitaikyti prie klimato kaitos žemės ūkyje ir miškininkystėje; primena dirvožemio organinių medžiagų svarbią reikšmę, turint mintyje dirvožemio derlingumą, vandens sulaikymą ir sugeriamą anglies dvideginio kiekį, ir ragina Bendriją pradėti naudoti ir remti tinkamus dirvožemio tvarkymo būdus siekiant išsaugoti Europos dirvožemio organines medžiagas, nes tai būtų veiksmingas būdas prisitaikyti prie kylančios temperatūros ir besikeičiančio kritulių pobūdžio; pabrėžia, kad Bendrijos, taip pat nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, būtina imtis atitinkamų krizių prevencijos ir rizikos valdymo priemonių, nes krizių skaičius ateityje neabejotinai didės ir ypač daug dėmesio reikia skirti sistemingiems žemėtvarkos veiksmams, kuriais būtų užtikrinama, kad vanduo būtų išsaugomas ilgiau, o miškų gaisrų būtų mažiau; mano, kad rizikos valdymas turėtų tapti apibrėžta sudedamąja ES sanglaudos politikos dalimi;

16.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visą ES apimančios sistemos, pagal kurią būtų planuojamas prisitaikymas ir jam rengiamasi; pabrėžia, kad kovojant su klimato kaitos pasekmėmis ir taikant apibrėžtas prisitaikymo priemones, reikia atsižvelgti į subsidiarumo principą, nes regionų ir vietos valdžios institucijos Europoje geriau sugebės rasti politinius atsakymus į joms kylančias problemas, vis dėlto pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia užtikrinti, jog prisitaikymo planai būtų darnūs ir derėtų;

17.

pabrėžia, kad kovojant su klimato kaita vietos bendruomenės atlieka pagrindinį vaidmenį; todėl ragina įgyvendinti integruotas tvarios miestų, regionų ir kaimo plėtros strategijas, kuriose visiškai atsižvelgiama į priemones, skirtas žalos mažinimui ir prisitaikymui, ir ragina atlikti mokslinius tyrimus siekiant išanalizuoti, kokios infrastruktūros kūrimas padėtų geriausiai spręsti klimato kaitos problemą;

18.

ragina Europos institucijas ir regionų ir vietos valdžios institucijas (o šioms taip pat ir tarpusavyje) glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausia praktika, ir šio bendradarbiavimo ir patirties pagrindu statyti statinius, steigti komunalines įmones ir teikti paslaugas, kaip antai centrinio šildymo sistemos, tobulesnės perdirbimo sistemos, integruotas viešasis transportas, pastatai, kuriuose tausiai naudojama energija ir vanduo, gaminti ir naudoti daugiau alternatyvios energijos ir teikti daugiau viešos informacijos apie energijos sunaudojimą, siekiant, kad atitinkamose jų teritorijose nebūtų išmetama anglies junginių;

19.

pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius klimato kaitos atžvilgiu yra vienas pažeidžiamiausių, bet kartu šis sektorius kaltinamas tuo, kad daro žalą aplinkai; įsitikinęs, kad šiame sektoriuje naudojamomis prisitaikymo priemonėmis turi būti mažinamas pažeidžiamumas ir didinamas ekologinis ir ekonominis tvarumas;

20.

pabrėžia, kad laipsniškas žemės ūkio sektoriaus pritaikymas prie naujų poreikių, atsiradusių dėl klimato kaitos, turėtų būti ištirtas panaudojant būklės tikrinimo sistemą;

21.

pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius gali būti pritaikytas prie klimato kaitos ir gali būti sušvelninti klimato kaitos padariniai šiam sektoriui, jei būtų taikomi teisės aktai, kuriais stiprinamas tvarumas ir kuriami nauji būdai, kaip naudoti ir valdyti vandens ir kitus gamtos išteklius;

22.

pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės ir Komisija nustatytų, tą transporto infrastruktūrą, kurioje galėtų būti labiausiai juntamas kintančių klimato sąlygų poveikis, ir kurioje reikalingos papildomos pastangos bei investicijos siekiant užtikrinti tolesnį saugų jos veikimą;

23.

džiaugiasi dėl svarių Balyje įvykusios trečiosios konvencijos šalių konferencijos, kurios metu susitinka Kioto protokolo šalys (angl. MOP 3), išvadų, pagal kurias kuriamas prisitaikymo fondas siekiant apibrėžtiems prisitaikymo projektams skirti lėšų, gautų renkant pagal švarios plėtros mechanizmą (ŠPM) parengtiems projektams nustatytus mokesčius, kurie vykdomi besivystančiose valstybėse, kurios yra Kioto protokolo šalys; pabrėžia, kad šis proveržis – priimtas sprendimas finansuoti besivystančiųjų šalių prisitaikymą nepriklausomai nuo pagalbos teikėjų – įvyko prieš patvirtinant Balio veiksmų planą;

24.

pabrėžia, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtina užtikrinti, kad visuose statybos leidimuose ir miestų planuose būtų atsižvelgiama į skirtingus prisitaikymo scenarijus ir užkertamas kelias investuoti į prisitaikymo tikslų neatitinkančią infrastruktūrą; pažymi, kad daugeliu atvejų būtų tikslingiau ne statyti apsaugas siekiant pasirengti neigiamiems klimato padariniams, o nevystyti pažeidžiamų vietovių arba jau išvystytas grąžinti į ankstesnę būklę;

25.

mano, kad būtina bendradarbiauti siekiant remti skurdesnes Europos teritorijas ir besivystančias šalis, nes šioms sritims klimato kaita padarys daugiausia žalos, bet jos turės mažiausiai galimybių pašalinti jos padarinius; apgailestauja, kad Žaliojoje knygoje dėl prisitaikymo prie klimato kaitos nepakankamai atsižvelgiama į tai, kad ES ir besivystančios šalys turi bendradarbiauti prisitaikymo klausimais; ypač pabrėžia, kad reikia būtinai perduoti technologijas ir ugdyti pajėgumus; turėdamas tai mintyje, teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pasitelkti Pasaulinį klimato kaitos aljansą, bet pabrėžia, kad šiuo metu jam skiriama per mažai lėšų;

26.

pripažįsta, kad egzistuoja priežastinė vystymosi tikslų ir žalos mažinimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos sąsaja; pabrėžia, kad klimato kaita turi būti integruota į visą ES vystomąjį bendradarbiavimą, įskaitant esamas Europos partnerystės programas, pvz., ES ir Viduržemio jūros regiono šalių dialogą arba ES ir Afrikos energetikos partnerystę; pabrėžia, kaip labai svarbu stiprinti partnerystę su besivystančiomis šalimis siekiant aktyviau kovoti su miškų kirtimu, nes tai padėtų mažinti klimato kaitos poveikį ir būtų lengviau prie jos prisitaikyti;

27.

ragina ES politikos sričių pagrindu sukurti didelės apimties ir aiškaus panaudojimo finansines priemones, kaip antai Prekybos taršos leidimais sistema (PTLS), siekiant besivystančioms šalims padėti prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir skirti lėšų valstybių narių taikomoms prisitaikymo politikos priemonėms;

28.

pabrėžia, kad dėl klimato kaitos galėtų sparčiau mažėti galimybių apsirūpinti gamtiniais ištekliais; ragina Komisiją apsvarstyti papildomas priemones siekiant prisitaikyti prie naujų sunkumų užtikrinant maisto ir energijos tiekimo patikimumą;

29.

ragina Komisiją europiniu lygmeniu ir tarptautiniu požiūriu ištirti, kaip būtų galima būtino prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą įtraukti į vystymosi planus ir derybas dėl biudžeto; ragina Komisiją ištirti, kaip šias priemones būtų galima taikyti sektorių politikos kryptims siekiant valdyti viešąjį ir privatų finansavimą ir investicijas; pabrėžia, kad šios pastangos, kuriomis siekiama įtraukti šį klausimą, turi apimti mokslo, integravimo, sąmoningumo didinimo, informacijos, bendradarbiavimo ir stebėjimo sritis ir turi būti aiškiai laikomasi kriterijų bei nuolatos tikrinama kaip jų laikomasi siekiant pagrįsti tolesnės paramos skyrimą, ir apie šio tikrinimo rezultatus pranešama Parlamentui ir Tarybai;

30.

pabrėžia, kad labai stiprėja poreikis racionaliau naudoti vandens išteklius ir diegti vandens paklausos valdymą, nes vandens išteklių vis mažėja; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti integruotas priemones siekiant užtikrinti aprūpinimą vandeniu, jo prieinamumą, naudojimą ir saugojimą ir skatinti naujoviškas technologijas bei praktiką, įskaitant bandomuosius projektus, skirtus dėl sausros kilusiai žalai ir potvynių rizikai mažinti; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad svarbu laikytis ekosistemos požiūrio siekiant užkirsti kelią dirvožemio erozijos, potvynių, dykumėjimo, kylančio jūros lygio ir buveinei nebūdingų rūšių plitimo padariniams atsirasti ir juos švelninti, taip pat siekiant didinti atsparumą miškų gaisrams;

31.

pripažįsta, kad dėl klimato kaitos visame pasaulyje didėja sergamumas ir daugėja ankstyvos mirties atvejų, ypač pažeidžiamiausių gyventojų grupių; ragina valstybes nares apsvarstyti priemones, kuriomis būtų galima stiprinti sveikatos apsaugos sistemų prisitaikymo prie neigiamų klimato kaitos padarinių pajėgumus; ragina Komisiją numatyti visą ES apimančią sistemą, skirtą stebėti ir prižiūrėti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant ES prisitaikymo ir klimato kaitos poveikio mažinimo politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama pavojui žmogaus sveikatai, kuris kilo dėl klimato kaitos;

32.

pabrėžia, kad reikia laikytis diferencijuoto požiūrio klimato ir plėtros klausimais atsižvelgiant į tas sritis ir regionus, kurios yra itin pažeidžiamos klimato kaitos požiūriu, t. y. kalnuotas vietoves arba pakrančių sritis, salas arba, pvz., septynis atokiausius ES regionus, kurie dėl jų topografinių savybių ir struktūrinių kliūčių, yra ypač priklausomi nuo gamtinių reiškinių dinamikos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išplėsti pažeidžiamiausių vietovių sąrašą ir bendradarbiauti su tokių esamų regioninių iniciatyvų, kaip Alpių konvencijos ir Karpatų konvencijos, vykdytojais siekiant kuo geriau panaudoti žinias, įgytas įgyvendinant šias iniciatyvas;

33.

ragina Komisiją apsvarstyti, kokį svarbų vaidmenį gyvybingos ekosistemos galėtų atlikti vykdant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką; pabrėžia tai, kad taikant esamus ES teisės aktus (t. y. Paukščių direktyvą (7) ir Buveinių direktyvą (8), „Natura 2000“, Vandens pagrindų direktyvą (9)), būtų galima padėti spręsti šį klausimą Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę šios politikos krypties įgyvendinimui ir užtikrinti greitą ir veiksmingą prisitaikymą prie klimato kaitos;

34.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos patariamąją grupę ir pabrėžia, kad ši ekspertų grupė turi nurodyti, kaip ES lygmeniu įgyvendinti nuoseklius jungtinius sektorinius strateginius planus ir išplėsti politinius pagrindus, kuriais vadovaujantis būtų galima skatinti investuoti į prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimo veiklą;

35.

paveda Pirmininkui perduoti Komisijai šią rezoliuciją kaip Parlamento įnašą į suinteresuotų šalių konsultacijų dėl Žaliosios knygos, kurią savo iniciatyva parengė Komisija, procesą.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/48

A.

kadangi Europos Sąjunga visiems piliečiams turėtų užtikrinti lygias prieigos prie informacijos, švietimo ir kultūros galimybes,

B.

kadangi Europoje yra daugiau kaip 83 mln. iš dalies arba visiškai praradusių klausą žmonių; kadangi, turint omenyje Europos gyventojų senėjimą, ši problema vis aštrės,

C.

kadangi televizija Europoje prieinama visiems; kadangi visuomeninės televizijos užduotis – teikti paslaugą visuomenei siekiant, be kita ko, informuoti ir šviesti žiūrovus,

D.

kadangi naudojantis naujausiomis technologijomis galima subtitruoti transliuojamas televizijos programas (įskaitant tiesiogines laidas), kaip vieną iš pavyzdžių pateikiant programas, transliuojamas BBC kanalo, kuris įsipareigojo nuo 2008 m. balandžio mėn. subtitruoti visas savo programas,

1.

mano, jog būtina subtitruoti visas Europos Sąjungos visuomenines televizijos programas siekiant užtikrinti, kad jos būtų visiškai prieinamos visiems žiūrovams, įskaitant kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius; mano, kad subtitravimas taip pat padėtų mokytis užsienio kalbų;

2.

ragina Komisiją parengti teisėkūros pasiūlymą, kuriame būtų reikalaujama, kad Europos Sąjungos visuomeninės televizijos transliuotojai subtitruotų visas savo programas;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis Tarybai, Komisijai ir visų valstybių narių vyriausybėms.

Gabriele Albertini, Jan Andersson, Alfonso Andria, Emmanouil Angelakas, Roberta Angelilli, Kader Arif, Stavros Arnaoutakis, Robert Atkins, John Attard-Montalto, Elspeth Attwooll, Inés Ayala Sender, Liam Aylward, Peter Baco, Maria Badia i Cutchet, Mariela Velichkova Baeva, Enrique Barón Crespo, Katerina Batzeli, Edit Bauer, Jean Marie Beaupuy, Christopher Beazley, Zsolt László Becsey, Irena Belohorská, Monika Beňová, Rolf Berend, Sergio Berlato, Giovanni Berlinguer, Thijs Berman, Adam Bielan, Slavi Binev, Šarūnas Birutis, Sebastian Valentin Bodu, Herbert Bösch, Jens-Peter Bonde, Vito Bonsignore, Josep Borrell Fontelles, Victor Boștinaru, Costas Botopoulos, Bernadette Bourzai, Sharon Bowles, Iles Braghetto, Mihael Brejc, Frieda Brepoels, Jan Březina, Elmar Brok, Danutė Budreikaitė, Wolfgang Bulfon, Nicodim Bulzesc, Ieke van den Burg, Niels Busk, Philippe Busquin, Jerzy Buzek, Joan Calabuig Rull, Luis Manuel Capoulas Santos, Marco Cappato, Carlos Carnero González, Paulo Casaca, Michael Cashman, Carlo Casini, Françoise Castex, Alejandro Cercas, Giles Chichester, Giulietto Chiesa, Zdzisław Kazimierz Chmielewski, Ole Christensen, Sylwester Chruszcz, Luigi Cocilovo, Carlos Coelho, Richard Corbett, Giovanna Corda, Titus Corlățean, Paolo Costa, Jean Louis Cottigny, Michael Cramer, Corina Crețu, Gabriela Crețu, Brian Crowley, Magor Imre Csibi, Marek Aleksander Czarnecki, Ryszard Czarnecki, Daniel Dăianu, Dragoș Florin David, Chris Davies, Antonio De Blasio, Véronique De Keyser, Panayiotis Demetriou, Gérard Deprez, Proinsias De Rossa, Marie-Hélène Descamps, Harlem Désir, Nirj Deva, Mia De Vits, Jolanta Dičkutė, Alexandra Dobolyi, Valdis Dombrovskis, Beniamino Donnici, Bert Doorn, Brigitte Douay, Avril Doyle, Mojca Drčar Murko, Petr Duchoň, Bárbara Dührkop Dührkop, Cristian Dumitrescu, Saïd El Khadraoui, Edite Estrela, Harald Ettl, Jonathan Evans, Robert Evans, Göran Färm, Richard Falbr, Claudio Fava, Szabolcs Fazakas, Emanuel Jardim Fernandes, Anne Ferreira, Elisa Ferreira, Ilda Figueiredo, Petru Filip, Věra Flasarová, Alessandro Foglietta, Hanna Foltyn-Kubicka, Nicole Fontaine, Glyn Ford, Brigitte Fouré, Armando França, Monica Frassoni, Urszula Gacek, Milan Gaľa, Gerardo Galeote, Vicente Miguel Garcés Ramón, Iratxe García Pérez, Giuseppe Gargani, Jean-Paul Gauzès, Jas Gawronski, Evelyne Gebhardt, Eugenijus Gentvilas, Bronisław Geremek, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Claire Gibault, Adam Gierek, Maciej Marian Giertych, Neena Gill, Norbert Glante, Robert Goebbels, Bogdan Golik, Ana Maria Gomes, Donata Gottardi, Hélène Goudin, Genowefa Grabowska, Dariusz Maciej Grabowski, Vasco Graça Moura, Ingeborg Gräßle, Louis Grech, Lilli Gruber, Ignasi Guardans Cambó, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Umberto Guidoni, Zita Gurmai, Catherine Guy-Quint, Klaus Hänsch, Benoît Hamon, Małgorzata Handzlik, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Rebecca Harms, Joel Hasse Ferreira, Satu Hassi, Jutta Haug, Anna Hedh, Gyula Hegyi, Edit Herczog, Jim Higgins, Krzysztof Hołowczyc, Mary Honeyball, Milan Horáček, Richard Howitt, Ján Hudacký, Alain Hutchinson, Iliana Malinova Iotova, Mikel Irujo Amezaga, Marie Anne Isler Béguin, Lily Jacobs, Anneli Jäätteenmäki, Stanisław Jałowiecki, Mieczysław Edmund Janowski, Lívia Járóka, Anne E. Jensen, Karin Jöns, Dan Jørgensen, Madeleine Jouye de Grandmaison, Jelko Kacin, Filip Kaczmarek, Gisela Kallenbach, Othmar Karas, Sajjad Karim, Ioannis Kasoulides, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Piia-Noora Kauppi, Tunne Kelam, Glenys Kinnock, Evgeni Kirilov, Dieter-Lebrecht Koch, Jaromír Kohlíček, Eija-Riitta Korhola, Magda Kósáné Kovács, Miloš Koterec, Sergej Kozlík, Guntars Krasts, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Constanze Angela Krehl, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Ģirts Valdis Kristovskis, Wiesław Stefan Kuc, Helmut Kuhne, Jan Jerzy Kułakowski, Aldis Kušķis, Sepp Kusstatscher, Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, Alain Lamassoure, Stavros Lambrinidis, Vytautas Landsbergis, Henrik Lax, Roselyne Lefrançois, Klaus-Heiner Lehne, Lasse Lehtinen, Jörg Leichtfried, Jo Leinen, Katalin Lévai, Janusz Lewandowski, Bogusław Liberadzki, Marcin Libicki, Marie-Noëlle Lienemann, Andrea Losco, Caroline Lucas, Astrid Lulling, Elizabeth Lynne, Marusya Ivanova Lyubcheva, Linda McAvan, Mary Lou McDonald, Mairead McGuinness, Edward McMillan-Scott, Jamila Madeira, Eugenijus Maldeikis, Ramona Nicole Mănescu, Vladimír Maňka, Erika Mann, Mario Mantovani, Marian-Jean Marinescu, Helmuth Markov, Sérgio Marques, David Martin, Miguel Angel Martínez Martínez, Jan Tadeusz Masiel, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Maria Matsouka, Mario Mauro, Manolis Mavrommatis, Manuel Medina Ortega, Erik Meijer, Íñigo Méndez de Vigo, Emilio Menéndez del Valle, Willy Meyer Pleite, Rosa Miguélez Ramos, Marianne Mikko, Miroslav Mikolášik, Viktória Mohácsi, Javier Moreno Sánchez, Luisa Morgantini, Jan Mulder, Roberto Musacchio, Cristiana Muscardini, Joseph Muscat, Riitta Myller, Pasqualina Napoletano, Hartmut Nassauer, Robert Navarro, Cătălin-Ioan Nechifor, Catherine Neris, James Nicholson, null Nicholson of Winterbourne, Lambert van Nistelrooij, Ljudmila Novak, Raimon Obiols i Germà, Vural Öger, Cem Özdemir, Jan Olbrycht, Seán Ó Neachtain, Gérard Onesta, Janusz Onyszkiewicz, Josu Ortuondo Larrea, Reino Paasilinna, Borut Pahor, Justas Vincas Paleckis, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Dimitrios Papadimoulis, Atanas Paparizov, Georgios Papastamkos, Ioan Mircea Pașcu, Vincent Peillon, Maria Petre, Rihards Pīks, Józef Pinior, Mirosław Mariusz Piotrowski, Paweł Bartłomiej Piskorski, Gianni Pittella, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Zita Pleštinská, Rovana Plumb, Guido Podestà, Anni Podimata, Zdzisław Zbigniew Podkański, Samuli Pohjamo, Bernard Poignant, Lydie Polfer, Bernd Posselt, Christa Prets, Pierre Pribetich, Jacek Protasiewicz, Bilyana Ilieva Raeva, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Karin Resetarits, Teresa Riera Madurell, Frédérique Ries, Karin Riis-Jørgensen, Giovanni Rivera, Bogusław Rogalski, Zuzana Roithová, Luca Romagnoli, Raül Romeva i Rueda, Dariusz Rosati, Wojciech Roszkowski, Dagmar Roth-Behrendt, Mechtild Rothe, Libor Rouček, Martine Roure, Leopold Józef Rutowicz, Eoin Ryan, Guido Sacconi, Aloyzas Sakalas, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, María Isabel Salinas García, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Daciana Octavia Sârbu, Jacek Saryusz-Wolski, Christel Schaldemose, Karin Scheele, Olle Schmidt, György Schöpflin, Jürgen Schröder, Inger Segelström, Esko Seppänen, Adrian Severin, Czesław Adam Siekierski, Kathy Sinnott, Marek Siwiec, Csaba Sógor, Søren Bo Søndergaard, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Francesco Enrico Speroni, Bart Staes, Grażyna Staniszewska, Dirk Sterckx, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Theodor Dumitru Stolojan, Margie Sudre, László Surján, Eva-Britt Svensson, Hannes Swoboda, József Szájer, Andrzej Jan Szejna, Konrad Szymański, Csaba Sándor Tabajdi, Antonio Tajani, Hannu Takkula, Charles Tannock, Andres Tarand, Britta Thomsen, Marianne Thyssen, Silvia-Adriana Țicău, Gary Titley, Patrizia Toia, László Tőkés, Ewa Tomaszewska, Witold Tomczak, Jacques Toubon, Catherine Trautmann, Kyriacos Triantaphyllides, Claude Turmes, Evangelia Tzampazi, Vladimir Urutchev, Inese Vaidere, Nikolaos Vakalis, Adina-Ioana Vălean, Elena Valenciano Martínez-Orozco, Frank Vanhecke, Anne Van Lancker, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Yannick Vaugrenard, Armando Veneto, Riccardo Ventre, Donato Tommaso Veraldi, Bernadette Vergnaud, Alejo Vidal-Quadras, Kristian Vigenin, Oldřich Vlasák, Johannes Voggenhuber, Diana Wallis, Graham Watson, Renate Weber, Jan Marinus Wiersma, Glenis Willmott, Janusz Wojciechowski, Francis Wurtz, Luis Yañez-Barnuevo García, Anna Záborská, Zbigniew Zaleski, Andrzej Tomasz Zapałowski, Stefano Zappalà, Tomáš Zatloukal, Tatjana Ždanoka, Roberts Zīle, Jaroslav Zvěřina, Tadeusz Zwiefka.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/50

1.

tvirtina Androulos Vassiliou skyrimą Europos Komisijos nare likusiam Komisijos kadencijos laikotarpiui iki 2009 m. spalio 31 d.;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/51

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/52

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

15.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/60

1.

pritaria Komisijos reglamento projektui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo reglamento projektą;

3.

reikalauja, kad su juo būtų dar kartą konsultuojamasi, jei Komisija ketintų nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.