Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5613 – Piraeus Bank/BNP Paribas/Greek JV/Swiss JV)

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 236/01

2009 m. rugsėjo 24 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Euro kursas (1)

2009 m. rugsėjo 30 d.

2009/C 236/02

1 euro =

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 27 valstybėms narėms

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

2009/C 236/03

Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2009 m. spalio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 27 valstybėms narėms

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

2009/C 236/04

Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.

Leidimas teikti valstybės pagalbą pagal EEE susitarimo 61 straipsnį ir Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 dalies 1 straipsnio 3 dalį

2009/C 236/05

ELPA priežiūros institucija neprieštarauja šiai pagalbos priemonei:

Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje

http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/stateaidregistry/

Kvietimas pateikti pastabas pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį dėl valstybės pagalbos, susijusios su investicinių bendrovių apmokestinimu pagal Lichtenšteino mokesčių įstatymą

2009/C 236/06

2009 m. kovo 18 d. Sprendimu Nr. 149/09/COL, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, ELPA priežiūros institucija pradėjo procedūrą pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį. Lichtenšteino valdžios institucijos buvo apie tai informuotos, joms nusiuntus sprendimo kopiją.

ELPA priežiūros institucija kviečia ELPA valstybes, ES valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo teikti pastabas dėl šios priemonės šiuo adresu:

Šios pastabos bus perduotos Lichtenšteino valdžios institucijoms. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKA

2007 m. kovo 14 d. institucija pradėjo bylą, nusiųsdama Lichtenšteino valdžios institucijoms prašymą suteikti informacijos.

Pagal 1996 m. gegužės 3 d. įstatymo dėl investicinių bendrovių (Gesetz über Investmentunternehmen, toliau – IUG) 2 straipsnį investicinė bendrovė yra:

Pagal IUG investicinė bendrovė – tai fondo kapitalas, kurį investuoja įvairūs investuotojai. Norėdama verstis komercine veikla rinkoje, investicinė bendrovė turi atitikti tris IUG reikalavimus:

Nepaisant organizacinės formos, investuotojų perduotas turtas (valdomas turtas) turi būti skiriamas nuo nuosavo valdymo įmonės turto.

Siekiant apmokestinti, investicinės bendrovės neatskyrė valdymo įmonės nuosavo turto nuo valdomo turto, nes abiem galiojo taisyklės, taikomos vietinėms bendrovėms pagal Lichtenšteino mokesčių įstatymo 85 straipsnio 2 dalį. Tai reiškia, kad valdymo veikla arba valdomas turtas nebuvo apmokestinami pajamų mokesčiu. Kapitalo mokestis buvo 1 ‰ vietoj 2 ‰ ir toliau mažintas, jei kapitalas viršijo 2 mln. Lichtenšteino frankų (CHF). Mokestis už kuponus nebuvo renkamas.

2006 m. įsigaliojo į įstatymą dėl investicinių bendrovių įtraukta 35 straipsnio 3 dalis. Pagal šią nuostatą investicinės bendrovės taip pat turi registruoti ir tvarkyti nuosavą ir valdomą turtą atskirai. Vėliau mokesčių įstatymas buvo persvarstytas 2005 m. Buvo panaikinta mokesčių įstatymo 85 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas į vietinėms bendrovėms taikomą panašus apmokestinimas ir sumažintas kapitalo mokestis, kai suma viršija 2 mln. CHF. Vietoj to 73 straipsnis buvo papildytas nauju f punktu, kuriuo reikalaujama, kad investicijų fondo vadovybė ir investicinės bendrovės mokėtų pajamų ir kapitalo mokesčius pagal savo nuosavą turtą. Be to, laikantis šios reformos, investicinės bendrovės taip pat buvo apmokestinamos mokesčiu už kuponus.

Valstybės pagalbos buvimas

Institucija įvertino, ar 1996–2006 m. investicinėms bendrovėms taikytos mokesčių lengvatos yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

Bendrovė

Remiantis Europos Teisingumo Teismu, sąvoka „bendrovė“, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnyje, kuris atitinka EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, apima „bet kokį subjektą, vykdantį ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso ar finansavimo būdo“ (1).

Investicinės bendrovės, kurioms galioja Lichtenšteino teisė, yra bendrovės formos, kadangi jos yra bendrovės, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, arba Societas Europea. Jos surenka ir valdo įvairių investuotojų turtą, siekdamos pasipelnyti iš įvairių mokesčių, susijusių su investicijomis. Todėl institucija mano, kad investicinės bendrovės, jų veikla, susijusi su turto valdymu, atitinka „bendrovės“ sąvoką pagal EEE susitarimo (2) 61 straipsnio 1 dalį.

Pranašumas

Kadangi neprivalėjo mokėti jokių pajamų mokesčių ar mokesčių už kuponus ir tik sumažintą kapitalo mokestį už savo nuosavą turtą, investicinės bendrovės turėjo pranašumą, palyginti su kitomis bendrovėmis, ypatingai su investicijų fondų vadovybe, kurių pajamos, gautos iš komercinės veiklos, buvo apmokestintos įprasta tvarka.

Pranašumas yra atrankinis, nes jis buvo suteiktas tik investiciniams subjektams, kurie yra investicinės bendrovės. Institucijos pradine nuomone, mokesčių lengvatos, suteikiamos už bendrovės nuosavo turto valdymą, negali būti pateisinamos Lichtenšteino mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra.

Valstybės išteklių buvimas

Pranašumą turi teikti valstybė, arba jis turi būti teikiamas iš valstybės išteklių. Mokesčių pajamų praradimas prilygsta valstybės išteklių sunaudojimui fiskalinių išlaidų (3) pavidalu. Lichtenšteino valstybė atsisako pajamų mokesčių pajamų pavidalu iš investicinių bendrovių.

Konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Jei valstybės suteikta paramos priemonė sustiprina bendrovės poziciją kitų bendrovių, konkuruojančių EEE prekybos sektoriuje, atžvilgiu, turi būti laikoma, kad ta pagalba padarė prekybai poveikį. Todėl institucijos pradine nuomone, mokesčių nuolaidos, suteiktos 1996–2005 m. investicinėms bendrovėms už nuosavą turtą, sustiprino investicinių bendrovių konkurencinę padėtį EEE, kadangi šios mokesčių nuolaidos sumažino šitų bendrovių įprastas veiklos išlaidas, palyginus su kitomis EEE bendrovėmis, kurios gali vykdyti veiklą tarptautinėse rinkose (4).

Dėl išvardytų priežasčių, Institucijos pradine nuomone, mokesčių lengvata už nuosavo bendrovės turto valdymą yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

Pagalbos suderinamumas

Institucija abejoja, ar vertinamos mokesčių lengvatos yra suderinamos su EEE susitarimu, atsižvelgiant į išimtis, nurodytas EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Išvada

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EEE susitarimo 1 straipsnio 2 dalį. Suinteresuotosios šalys raginamos pateikti savo pastabas per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1)  2000 m. kovo 23 d. išvada byloje Pavlov, bendrosios bylos nuo C–180/98 iki C–184/98, Rink. I-6451, 75 punktas.

(2)  Byla T–445/05 Associazione Italiana del risparmio gestito, e.a. v Commission, dar nepaskelbta, 127 ff. punktas.

(3)  Žr. Institucijos gairių dėl priemonių, susijusių su tiesioginiu įmonių apmokestinimu, 3 punkto 3 papunktį.

(4)  Žr. bylą T–424/05, 156 punktą.

(5)  Hereinafter referred to as the Authority.

(6)  Hereinafter referred to as ‘the EEA Agreement’.

(7)  Hereinafter referred to as ‘the Surveillance and Court Agreement’.

(8)  Hereinafter referred to as ‘Protocol 3’.

(9)  Guidelines on the application and interpretation of Articles 61 and 62 of the EEA Agreement and Article 1 of Protocol 3 to the Surveillance and Court Agreement, adopted and issued by the EFTA Surveillance Authority on 19 January 1994, published in the Official Journal of the European Union (hereinafter referred to as OJ) L 231, 3.9.1994, p. 1 and the EEA Supplement No 32, 3.9.1994, p. 1. Hereinafter referred to as the State Aid Guidelines, which can be found on http://www.eftasurv.int/fieldsofwork/fieldstateaid/state_aid_guidelines/

(10)  Decision No 195/04/COL of 14 July 2004 (published in OJ L 139, 25.5.2006, p. 37 and the EEA Supplement No 26, 25.5.2006, p. 1), as amended. A consolidated version of the decision can be found on www.eftasurv.int

(11)  The Liechtenstein authorities clarified that the expert opinion constitutes part of the submission of the Liechtenstein government and is part of their reasoning in this case.

(12)  Liechtensteinisches Landesgesetzblatt 1961, Nr. 7, with subsequent amendments.

(13)  Cf. Section 2(1)(a) IUG.

(14)  See section 4(1) lit a IUG.

(15)  See section 64 IUG. The fund direction has the legal form of either a company limited by shares, a private establishment or a Societas Europea, see section 65 IUG.

(16)  Section 31 IUG.

(17)  The Liechtenstein authorities have stated that it is impossible to list these fees exhaustively as a fund direction (or the management side of the investment company) is free to levy fees as its own discretion.

(18)  Cf. section 31 IUG.

(19)  Section 24 in conjunction with section 41 of the Liechtenstein Bankruptcy Act.

(20)  Section 35(3) IUG.

(21)  Section 37 IUG.

(22)  Private persons are subject to income tax (Erwerbssteuer) and property tax (Vermögenssteuer), which are not relevant for this investigation.

(23)  The net profit is set in relation to the taxable capital. The tax rate is then set at half the percentage which the net profit constitutes of the taxable capital. However, there is a minimum level of 7,5 % and a maximum ceiling of 15 %, see section 79(2) of the Tax Act.

(24)  Section 88(d) of the Tax Act.

(25)  Section 88(i) of the Tax Act reads: ‘(s)teuerpflichtig ist der Schuldner des Coupons oder der steuerbaren Leistung’.

(26)  LGBL 1996, Nr. 88.

(27)  Cf. the former section 84(5) of the Tax Act. Domiciliary companies are still tax regulated in section 84 of the Tax Act. They are legal entities registered in the public register, which only have their seat or an office in Liechtenstein, but do not exercise any commercial or business activity in Liechtenstein.

(28)  The tax derogation in favour of domiciliary companies pre-dates the entry of Liechtenstein to the EEA Agreement and is therefore not part of this decision, which only deals with tax derogations introduced after 1 May 1995, the date of Liechtenstein’s entry to the EEA.

(29)  Cf. section 85(2) of the Tax Act in the form of the 1996 amendment, LGBL 1996 Nr. 88.

(30)  Sections 88(f), 88(g), 88(h)(3), 88(i)(2) of the 1961 Tax Act which dealt with the coupon taxation of investment funds were repealed, see Government Bill No 69/1995, p. 10, in which it was stated that the repeal of the coupon tax on ‘their’ distributions was a pre-condition for the foundation of investment undertakings. Regarding the entry into force, see Gesetz vom 3. Mai 1996 über die Abänderung des Steuergesetzes, LGBl. Nr. 88 of 10 July 1996.

(31)  See information submitted by the Liechtenstein authorities by letter dated 1 February 2008, paragraphs 48-52.

(32)  Expert opinion DII,b.ii.3. The word profit tax used by the expert refers to what is described in this decision as the income tax.

(33)  The Liechtenstein authorities explained that the investor would be tax liable for the investment in Liechtenstein or in other countries.

(34)  The Liechtenstein authorities explained the 2005/2006 tax reform in their letter of 3 December 2007.

(35)  Joined Cases C-180/98 to C-184/98 Pavlov [2000] ECR I-6451, paragraph 75.

(36)  Case C-8/03, Banque Bruxelles Lambert SA (BBL) v Belgian State [2004] ECR. I-10157, paragraphs 42 and 43. The judgment was given in the area of taxation, however the Authority considers that the problem in question is the same under the State aid rules. See also Commission Decision of 6 September 2005 on the Italian scheme for collective investments in transferable securities, OJ L 268, 27.9.2006, p. 1 (hereafter Italian collective investment scheme).

(37)  See Italian collective investment scheme, paragraph 38.

(38)  Case T-445/05 Associazione Italiana del risparmio gestito, e.a. v Commission, not yet published, paragraph 127 ff.

(39)  The Court of First Instance has e.g. recognised that a fiscal measure does not loose its character as a being selective just because it is based on objective criteria, see judgment of the CFI of 6 March 2002, T-127/99, T-129/99 and T-148/99, Diputación Foral de Álava e.a. v Commission, [2002] ECR II-1275.

(40)  Joined Cases E-5/04 — E-7/04 Fesil and other v the Authority, cited above, paragraphs 82 et seq.

(41)  According to section 73 a, companies limited by shares are obliged to pay capital and income tax.

(42)  See Section 4.1.2 above in this decision.

(43)  Expert opinion DII, b.ii.3.

(44)  See point 3(3) of the Authority’s Guidelines on measures relating to direct business taxation.

(45)  Case T-214/95 Vlaamse Gewest v Commission, ECR [1998] II-717, paragraph 46. Case T-424/05, Italy v Commission, judgement of 4 March 2009, not yet published, paragraph 154 ff.

(46)  See Italian collective investment scheme, paragraph 45. Recently upheld by the Court of First Instance in Case T-445/05 Associazione italiana del risparmio gestito v Commission cited above, and T-424/05 Italy v Commission not yet published.

(47)  See footnote 4.

(48)  See Case T-424/05, cited above, paragraph 160.

Pasiūlymas nutraukti skundo 2009/4209 nagrinėjimą

2009/C 236/07

Komisijos tarnybos baigė tirti skundą 2009/4209 dėl gydytojų, kurie 1982–1991 m. Italijoje buvo specializuotųjų studijų studentai, atlyginimų.

Komisijos tarnybos, kurios remdamosi šioje srityje taikoma Bendrijos teise išnagrinėjo skundą ir skundo teikėjų pateiktus dokumentus, priėjo prie išvados, kad šiame etape negalima nustatyti jokių su šiuo klausimu susijusių Direktyvos 93/16/EEB (1) pažeidimų.

Direktyvoje 93/16/EEB, kuria reglamentuojamas gydytojų diplomų abipusis pripažinimas ir jų studijų koordinavimas, numatyta, kad gydytojams, kurie yra specializuotųjų studijų studentai, studijų laikotarpiu mokamas atlyginimas. Šis įsipareigojimas nustatytas Direktyvoje 82/76/EEB (2), iš dalies pakeitusioje Direktyvą 75/363/EEB; šios direktyvos buvo kodifikuotos Direktyva 93/16/EEB, kuri panaikinta Direktyva 2005/36/EB (3).

Galutinė direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data buvo 1983 m. sausio 1 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 1987 m. liepos 7 d. sprendime pripažino, kad Italija neįvykdė savo įsipareigojimų, nes per nustatytą terminą neperkėlė Direktyvos 82/76/EEB į savo nacionalinę teisę. 1991 m. priimtu įstatyminiu potvarkiu Nr. 257/1991 (įsigaliojusiu 1991 m. rugsėjo 1 d.) Italija perkėlė direktyvą į savo nacionalinę teisę, tačiau ji apribojo teisę į atlyginimą, nes sudarė sąlygas ja naudotis tik nuo 1991–1992 akademinių metų ir vėlesniais akademiniais metais. Prejudiciniuose sprendimuose Carbonari, C-131/97, ir Gozza, C-371/97, priimtais sprendimais Teisingumo Teismas nusprendė, kad gydytojams specialistams (kurie buvo užregistruoti laikotarpiu nuo 1983–1984 iki 1990–1991 akademinių metų) padaryta žala gali būti atlyginta atgaline data taikant atlyginimus reglamentuojančias nacionalines taisykles ir nacionaliniams teismams netaikant direktyvai prieštaraujančių nacionalinių nuostatų (nuostatų, kuriomis ribojama teisė į atlyginimą, sudarant sąlygas ja naudotis tik nuo 1991–1992 akademinių metų ir vėlesniais akademiniais metais).

Keletas gydytojų specialistų, kurie buvo užregistruoti iki 1991–1992 akademinių metų, pateikė ieškinius Italijos civiliniams ir administraciniams teismams, prašydami atlyginti žalą. 1994 m. vasario 25 d. Lacijaus regiono teismo sprendimų 1a skirsnyje teismas sutiko nagrinėti apeliacinį skundą: „nacionaliniai teismai neturi taikyti rugpjūčio 8 d. įstatyminio potvarkio Nr. 257, nes pagal jį Bendrijos teisė taikoma tik tiems gydytojams, kurie į specializuotąsias medicinos studijas priimti 1991–1992 akademiniais metais, nors ir toliau buvo tęsiama ankstesnė specializuotųjų medicinos studijų programa.“

Neatsižvelgdama į šį sprendimą Italija atsisakė mokėti atitinkamas išmokas gydytojams, kurie specializuotųjų medicinos studijų studentai buvo iki 1990–1991 akademinių metų ir vietoj to 1999 m. spalio 19 d. priėmė įstatymą Nr. 370, kurio 11 straipsniu nustatyta, kad kiekvienam gydytojui, kuris 1983–1991 m. laikotarpiu buvo specializuotųjų medicinos studijų studentas, turi būti išmokėta 13 000 000 ITL išmoka, jeigu jis yra asmeniškai nurodytas teismo sprendime. Ministro potvarkiu buvo nustatyta prašymų dėl tokių išmokų teikimo tvarka. Kai kurie gydytojai šį ministro potvarkį apskundė; dėl šio skundo buvo priimta nutartis, kuria pripažinta, kad gydytojai, kurie buvo specializuotųjų medicinos studijų studentai ir kurie užsiregistravo studijų programoje iki 1991–1992 m. akademinių metų, turi teisę į žalos atlyginimą.

Skundo teikėjai teigia, kad šiuo metu gydytojai, kurie buvo specializuotųjų medicinos studijų studentai nuo minėtos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino (1982 m. gruodžio 31 d.) ir kurie užsiregistravo studijų programoje iki 1991–1992 akademinių metų, negali pasinaudoti savo teise į žalos atlyginimą, nes Italija per vėlai ir nevisiškai perkėlė direktyvą į savo nacionalinę teisę. Komisijos tarnybos supranta, kad dabartiniai skundų teikėjai priekaištauja Italijai dėl to, jog ji atitinkamai nepakeitė susijusių Italijos teisės aktų.

Kadangi Komisijos tarnybos iš Italijos gydytojų yra gavusios kitų panašių skundų šiuo klausimu, jos, remdamosi nacionaline teismų praktika, nustatė, kad nacionaliniai teismai visapusiškai laikėsi EB Teisingumo Teismo sprendimuose Carbonari, C-131/97, ir Gozza, C-371/97, nustatytų principų. Nacionalinis teismas sutiko su principu, kad teisė į žalos atlyginimą būtų taikoma atgaline data, netaikant Direktyvai 82/76/EEB prieštaraujančių nacionalinių taisyklių (įstatyminio potvarkio Nr. 257/1991 8 straipsnio, kuriuo ribojama teisė į atlyginimą, sudarant sąlygas ja naudotis tik nuo 1991–1992 akademinių metų ir vėlesniais akademiniais metais), ir pripažino teisę gauti atlyginimą, taigi – teisę į patirtos žalos atlyginimą. Vis dėlto, kai kuriose bylose nacionalinis teismas atsisakė suteikti teisę į patirtos žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į taikytinos nacionalinės teisės aktais nustatytą senaties terminą. Todėl nemanoma, kad tokiu sprendimu pažeidžiama Bendrijos teisė, kaip tai išaiškino EB Teisingumo Teismas, visų pirma 1996 m. kovo 5 d. sprendime Brasserie du pêcheur, C-46/93, ir Factortame, C-48/93, kuriame teigiama, kad nesant patirtos žalos atlyginimą reglamentuojančių Bendrijos nuostatų, žalos atlyginimui taikytini kriterijai nustatomi pagal kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės sistemą, tačiau jie negali būti mažiau palankūs, nei kriterijai, kurie panašiems reikalavimams taikomi pagal nacionalinę teisę (minėto 1996 m. kovo 5 d. sprendimo 83 punktas). Šiuo atveju taikant nacionalinę teisę šis principas nepažeidžiamas.

Todėl Komisijos tarnybos siūlys Komisijai užregistruoto skundo bylą nutraukti.

Tai netrukdo atnaujinti bylą ir ją tirti iš naujo, jei Komisija net ir nutraukus bylą gautų naujų duomenų, kuriais remiantis dėl to paties klausimo būtų galima padėti naują procedūrą.

(1)  OL L 165, 1993 7 7, p. 1.

(2)  OL L 43, 1982 2 15, p. 21.

(3)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5632 – Pepsico/Pepsi Americas)

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 236/08

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5633 – Pepsico/The Pepsico Bottling Group)

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 236/09

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5565 – BAE Systems/BVT)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 236/10

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 236/11

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

Pakeitimo paraiška pagal 9 straipsnį

„MONTES DE TOLEDO“

EB Nr.: ES-PDO-0105-0083-19.09.2007

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamosios specifikacijos dalys:

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis:

3.   Pakeitimas (-ai):

3.1.   Apibūdinimas:

Pakeisti peroksido rodiklį, kad jis būtų 12–15 mekv. deguonies aliejaus kilograme.

Pakeisti peroksidų rodiklį reikia todėl, kad į klimato sąlygų daromą įtaką šiam rodikliui nebuvo atsižvelgiama kol rodiklis neviršijo ribos. Nors Cornicabra veislės alyvuogėse paprastai peroksidų skaičius neviršija 12 mekv deguonies 1 kilograme, šis rodiklis natūraliai padidėja, jei dar nenuskintą alyvuogę paveikia žema temperatūra.

Pakeisti įrašą „žemiausias organoleptinis rodiklis 6,5“, nes nuoroda „organoleptinis įvertinimas: aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus“ tekste jau yra.

Dėl mažiausio organoleptinio įvertinimo reikia tiesiog pritaikyti 2002 m. gegužės 6 d. Reglamento (EB) Nr. 796/2002 nuostatas (II priedas).

3.2.   Vietovė:

Prie geografinės vietovės aprašymo prijungti 25 pasienio komunas.

To reikia, nes pasienio komunos augina tas pačias veisles, naudoja tokią pat techniką, gamina tokį pat aliejų, be to šiose komunose vyrauja panašios klimato, geologinės, pedologinės sąlygos. Šiose vietovėse gaminamas aliejus pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir Montes de Toledo aliejus.

Prijungiamos šios 25 Toledo provincijos komunos: Alameda de la Sagra, Añover de Tajo, Borox, Cabañas de la Sagra, Carmena, Carranque, Cedillo del Condado, Cobeja, Esquivias, Illescas, Lominchar, Magán, Numancia de la Sagra, Palomeque, Pantoja, Rekašas, Seseña, Ugena, Villaluenga de la Sagra, Villaseca de la Sagra, El Viso de San Juan, Yeles, Yuncler, Yunclillos ir Kuncos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MONTES DE TOLEDO“

EB Nr.: ES-PDO-0105-0083-19.09.2007

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Montes de Toledo“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis (žr. II priedą):

3.2.   Pirmame punkte nurodyto produkto apibūdinimas:

Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, gaunamas iš Cornicabra veislės alyvmedžio (Olea Europea L.), dėl mechaninių procesų ar fizinių metodų nepakinta ir išsaugo šių vaisių skonį, aromatą ir savybes.

Fizinės ir organoleptinės savybės:

3.3.   Žaliava (tik perdirbtiems produktams):

—

3.4.   Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5.   Specialūs gamybos etapai, kurie turi vykti nustatytoje vietovėje:

—

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

3.7.   Ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Ant kiekvienos etiketės turi būti pavaizduotas nuorodos logotipas ir užrašas: Denominación de Origen Montes de Toledo.

Ant taros, kurioje saugomos kilmės vietos nuorodos aliejus pardavinėjamas, kad jų nebūtų galima panaudoti dar kartą, dedama kontrolės institucijos suteikiama ir patikrinta garantinė plomba, etiketė arba numeriu pažymėta nugarinė etiketė.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinė vietovė yra išsidėsčiosi autonominėje Kastilijos-la-Mančos bendruomenėje. Teritoriją sudaro Toledo provincijos pietvakarių regionai ir Siudad Realio provincijos šiaurės vakarų regionai. Centrinė sritis susidarė susiformavus Toledo kalnų regionui.

Geografinę gamybos vietovę sudaro 128 komunos, iš kurių 106 komunos priklauso Toledo provincijai, 22 – Siudad Realio.

Toledo provincijos komunos:

Ajofrín, Alameda de la Sagra, Albarreal de Tajo, Alcaudete de la Jara, Aldeanueva de Barbarroya, Aldeanueva de San Bartolome, Almonacid de Toledo, Añover de Tajo, Arges, Bargas, Belvis de la Jara, Borox, Burguillos de Toledo, Burujón, Cabañas de la Sagra, Calera y Chozas, Campillo de la Jara, Cañumas, Carmena, Carpio de Tajo (El), Carranque, Casasbuenas, Cebolla, Cedillo del Condado, Cobeja, Chueca, Cobisa, Consuegra, Cuerva, Dosbarrios, Espinoso del Rey, Esquivias, Estrella (La), Gálvez, Guadamur, Guardia (La), Herencias (Las), Hontanar, Huerta de Valdecarábanos, Illescas, Layos, Lominchar, Madridejos, Magán, Malpica de Tajo, Manzaneque, Marjaliza, Mascaraque, Mata (La), Mazarambroz, Menasalbas, Mesegar, Mocejón, Mohedas de la Jara, Montearagón, Mora, Nambroca, Nava de Ricomalillo (La), Navahermosa, Navalmorales (Los), Navalucillos (Los), Noez, Numancia de la Sagra, Olías del Rey, Orgaz, Palomeque, Pantoja, Polán, Puebla de Montalban (La), Pueblanueva (La), Pulgar, Recas, Retamoso, Robledo de Mazo, Romeral (El), San Bartolome de las Abiertas, San Martín de Montalbán, San Martín de Pusa, San Pablo de los Montes, Santa Ana de Pusa, Seseña, Sevilleja de la Jara, Sonseca, Talavera de la Reina, Tembleque, Toledo, Torrecilla de la Jara, Totanes, Turleque, Ugena, Urda, Ventas con Peña Aguilera (Las), Villaluenga de la Sagra, Villaminaya, Villamuelas, Villanueva de Bogas, Villarejo de Montalbán, Villaseca de la Sagra, Villasequilla de Yepes, El Viso de San Juan, Yébenes (Los), Yeles, Yepes, Yuncler, Yunclillos and Yuncos.

Siudad Realio provincijos komunos:

Alcoba, Anchuras, Arroba de los Montes, Cortijos (Los), El Robledas, Fernankabaljeras, Fontanarejo, Fuente el Fresnas, Herencia, Horkacho de los Montesas, Labores (Las), Luciana, Malagón, Navalpino, Navas de Estena, Picón, Pjedrabuena, Porsūna, Puebla de Don Rodrigas, Puerto Lapisė, Retuerta de Buljakė ir Viljarubja de los Ochosas.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Vietovės ypatumai:

Gamybos vietovė, kurioje auginamos alyvuogės, skirtos gaminti saugomos kilmės vietos nuorodos aliejui, yra ypatinga dėl padėties Toledo kalnų grandinėje.

Neaukštų Toledo kalnų grandinėje susiformavę plačios vidinės lygumos.

Vyrauja tokios temperatūros, kaip būdinga vidutiniam žemyniniam klimatui.

Vidutinė metinė kritulių norma yra 400–600 mm, daugiausiai žiemą.

5.2.   Produkto ypatumai:

Cornicabra veislės gryno saugomos kilmės vietos nuorodos Montes de Toledo alyvuogių aliejaus savybės:

5.3.   Priežastinis vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN produktams) arba produkto specialios kokybės, reputacijos ar kitų savybių (SGN produktams) ryšys:

Specifinės šios vietovės dirvožemio ir oro savybės bei daugelio metų alyvuogių augintojų darbas turėjo daug reikšmės Cornicabra veislės natūraliai atrankai; ši veislė geriausiai prisitaikė prie šios teritorijos savybių ir ją vienintelę naudoja Montes de Toledo aliejaus gamybai.

Dėl geologinių sąlygų ir dirvožemio savybių sąsajos derėtų pažymėti, kad ne itin derlinga žemė taip pat turėjo įtakos augalams. Augalai auga sudėtingomis sąlygomis. Šie aspektai savo ruožtu veikė kaip natūralios atrankos veiksniai, lėmę produktų diferenciaciją.

Cornicabra veislė, regiono specifinis dirvožemis ir oro sąlygos suteikia aliejui ypatingas 4.2 punkte nurodytas fizines, chemines bei juslines savybes.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą:

Žemės ūkio departamento 2007 m. birželio 15 d. nutarimas, kuriuo sutinkama priimti saugomos kilmės vietos nuorodos Montes de Toledo specifikacijos pakeitimus.

D.O.C.M. Nr. 142, 2007 m. liepos 6 d.

Specifikacija pridedama prie minėto sprendimo kaip priedas.

Specifikaciją galima rasti šiuo adresu:

http://docm.jccm.es/portaldocm/verDiarioAntiguo.do?ruta=2007/07/06

Resolucíon de 15 de junio de 2007, Consejería de Agricultura por la que se adopta decisión favorable sobre solicitud de modificacion del pliego de condiciones de la Denominación de Origen Protegida Montes de Toledo. d.o.c.m. no 142 du 6 de julio de 2007.pág. 18173.

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 236/12

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„AGLIO DI VOGHIERA“

EB Nr.: IT-PDO-0005-0638-30.07.2007

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Aglio di Voghiera“

2.   Valstybė narė arba trečioji valstybė:

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis (žr. II priedą):

3.2.   Pirmame punkte nurodyto produkto apibūdinimas:

Saugoma kilmės vietos nuoroda Aglio di Voghiera yra kilusi iš Aglio di Voghiera ekotipo. Tai yra augalas, vedantis baltus, tarpusavyje vienodus, blizgančius svogūnėlius, kartais su rausvais dryžiais. Skiltelių apvalkas baltas, kartais būna su rausvokais dryžiais. Galvutė apvali, taisyklingos ir kompaktiškos formos, ties šaknimis šiek tiek praplatėjusi. Galvutė sudaryta iš įvairaus skaičiaus tarpusavy kompaktiškai sujungtų skiltelių, išorėje sudarančių kreivę. Skiltelės tarpusavyje turi būti visiškai sujungtos. Reikalavimai, kurių reikia laikytis pardavinėjant Aglio di Voghiera: sveikos galvutės, neturinčios jokių pelėsio ir kenkėjų pėdsakų, švarios, kompaktiškos, nepažeistos šalčio ar saulės, be išorėje matomų daigų, be perteklinės drėgmės, pašalinio kvapo ir (arba) skonio. Saugoma kilmės vietos nuoroda Aglio di Voghiera taikoma tik Extra kategorijos česnakams, kurių mažiausias dydis yra 45 mm, ir Prima kategorijos česnakai, kurių mažiausias dydis – 40 mm. Aglio di Voghiera parduodama: ŽALI ČESNAKAI – paviršius žalias, česnakų galai kieti, išorinis apvalkalas šviežias, galvutė baltos ar balkšvos spalvos, kartais būna rausvų dryžių, šaknys balsvos; PUSIAU SAUSI ČESNAKAI – paviršius nevisiškai sausas, spalva žalia, pereinanti į baltą, galuose šiek tiek mažiau konsistencijos, išorinė odelė nevisiškai sausa, galvutė baltos ir balkšvos spalvos, kartais būna rausvų dryžių, šaknys balsvos; SAUSI ČESNAKAI – paviršius sausas, balkšvas, trapios konsistencijos, išorinis apvalkalas ir kiekvieną skiltelę gaubiantis apvalkalas baltas, skiltelės aiškiai matomos, šaknys balkšvos.

3.3.   Žaliava (tik perdirbtiems produktams):

—

3.4.   Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5.   Specialūs gamybos etapai, kurie turi vykti nustatytoje vietovėje:

Visas gamybos procesas turi vykti nustatytoje vietovėje, nes Aglio di Voghiera išskirtinumą lemia gamintojų profesionalumas, regiono klimato ypatybės ir žemės, kurioje česnakai auginami, tipas.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Žaliais česnakais turi būti prekiaujama, kol jie šviežias, per penkias dienas nuo derliaus nuėmimo, pusiau sausi česnakai pardavinėjami 6–10 dieną nuo derliaus nuėmimo, o sausi – nuo 11 dienos. Česnakai parduodami PINTOSE JUOSTOSE (sudarytose iš 5–18 galvučių, bendras svoris 400–900 g), DIDELĖSE PINTOSE JUOSTOSE (sudarytose iš 8–80 galvučių, bendras svoris 1–5 kg), TINKLELIUOSE (gali būti įvairus galvučių skaičius, svoris 100–500 g), MAIŠELIUOSE (gali būti įvairus galvučių skaičius, bendras maišelio svoris 1–5 kg), MAŽOSE PINTOSE JUOSTOSE (3–5 galvutės, svoris 150–500 g), ir ATSKIROMIS GALVUTĖMIS (50–100 g), supakuotomis į tinkliuką, medinėse, plastikinėse, kartoninėse, popierinėse pakuotėse arba natūraliame augaliniame pluošte. Konteineriai su produktais turi būti sandariai uždaryti, kad nebūtų galima jų atidaryti nepažeidus pakuotės. Jei česnakai parduodami po vieną atskirai, jų šaknys ir viršutinė dalis turi būti visiškai nupjauti. Turi būti sandariai supakuota, kad vežant galvutės nebūtų pažeistos, o ypač kad nebūtų pažeistas apvalkalas, nes tokiu būdu gali atsirasti pelėsio, kuris pažeistų česnaką.

3.7.   Ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Ant kiekvienos pakuotės toje pačioje pusėje įskaitomais ir nenutrinamais ženklais nurodoma informacija, pagal kurią galima nustatyti pakuotoją arba siuntėją. Ant pakuotės taip pat turi būti nurodytas pavadinimas Aglio di Voghiera, taip pat užrašas denominazione di origine protetta (saugoma kilmės vietos nuoroda) arba santrauka DOP ir Bendrijos identifikavimo ženklas. Kiekvienas atskiras česnakas turi būti su etikete, nurodančia pavadinimą Aglio di Voghiera, sutrumpinimas DOP, Bendrijos identifikavimo ženklas ir gamintojo pavadinimas. Ant apskrito melsvo logotipo yra piešinys, vaizduojantis pusę česnako skiltelės, perpjautos per pusę ir suformuojančios V raidę. Skiltelės pagrindas yra geltonas, su keliais ryškesniais dryžiais. Pačiame viduryje juodu pasviruoju šriftu yra užrašas Aglio di Voghiera. Apskritimo viršuje yra juodai užrašyta DOP. Reklaminiams įpakavimams gali būti naudojama nespalvota versija, tuomet ant logotipo yra juodas apvadas. Ant etiketės spausdinamas logotipas turi užimti trečdalį etiketės ploto.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Aglio de Voghiera gamybos vietovės yra šiose Ferrare provincijos komunose: Vogjera, Masi Torello, Portomadžorė, Ardženta ir Ferrare.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Vietovės ypatumai:

Aglio di Voghiera augimo zonos yra lygumose, išsidėsčiusiose deltos ir upių baseino teritorijoje, kurioje klimato sąlygos yra itin palankios šiam produktui. Dirvožemis labai molingas, dumblingo priemolio suspaustas, arba natūralus dumblas. Dėl upių smėlio gausos regione vyksta podirvinis drenažas. Dėl to česnakai yra apsaugoti nuo pelėsių, gerai auga ir vystosi. Lyja rečiau negu kituose regionuose, lietūs dažnesni pavasarį, nei vasarą. Šiltos ir saulėtos vasaros dienos suteikia geresnių galimybių derliui nuimti, o kitos klimato sąlygos ir Ferrare regionui būdinga drėgmė leidžia Aglio di Voghiera česnakams džiūti lėtai ir palaipsniui.

5.2.   Produkto ypatumai:

Aglio di Voghiera česnako galvutė yra baltos blizgios spalvos, apvali, taisyklinga, skiltelės tarpusavyje vienodai sujungtos, ilgai negendančios. Produkto sudėtyje yra sieros eterinio aliejaus, fermentų, vitamino B, mineralinių druskų ir flavonoidų. Kita svarbi šios rūšies česnakų savybė yra specifinė genetinė tapatybė, atskleista pasitelkus DNR analizę. Ši savybė susidarė natūraliosios atrankos metu, taikant iš kartos į kartą perduodamus atrankos metodus.

5.3.   Priežastinis vietovės ir produkto kokybės, reputacijos ar kitų savybių ryšys:

Aglio di Voghiera savybės susiformavo dėl glaudžios produkto sąveikos su aplinka ir žmogaus veikla. 5.2 punkte aprašytos savybes lemia dirvožemis, kuriame česnakai auginami. Molingas dirvožemis, dumblingo priemolio suspausta ir natūralus dumblas, kuriame yra upių smėlio – dėl šių dirvožemio savybių vyksta podirvinis drenažas, galvutės ilgai negenda, greitai auga, įgauna baltą blizgančią spalvą, taisyklingą ir kompaktišką formą – visos šios savybės produktui suteikia išskirtinumo. Subalansuota fermentų, vitaminų ir mineralinių druskų, suteikiančių česnakui specifinę genetinę tapatybę, pusiausvyra susiformavo dėl skiltelių panaudojimo sėklai, vegetatyviniu būdu, naudojant tik pačias geriausias galvutės skilteles. Aglio di Voghiera išskirtinumo suteikia ir žmogaus veikla. Būtent žmogus visada rūpinosi drėkinimo sistema augalų sėjos ir derliaus nuėmimo metu. Dėl ypatingų iš kartos į kartą perduodamų gebėjimų auginti šiuos česnakus, geriausios galvutės yra atrenkamos rankomis, sėklai atrenkamos tik didelės ir sveikos galvutės. Ūkininkas atidžiai paruošia ir rankomis supakuoja česnakus į pakuotes, pintas juosteles arba atskiromis galvutėmis. Dėl šių darbo metodų receptai taip pat perduodamos iš kartos į kartą. Archeologiniai Voghenza tyrimai rodo, kad iki VII a. ši vietovė buvo svarbus Po deltos centras. Viduramžių pabaigoje Este, Ferrare valdytojai vėl pradėjo auginti Volgeroje daugelį kultūrų. Jie veisė įmanomas kultūras, daugiausiai dėmesio skirdami daržovėms (pvz. salotoms) ir žolelėms bei kvapniesiems augalams, t.y. česnakui. Po Este pasitraukimo 1598 m. jų palikta patirtis niekur nedingo, nes kiti žemių savininkai suprato šių derlingų Po žemių svarbą, kuriose dar ir šiandien galima auginti specializuotus augalus, pvz. česnaką.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą:

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą ir paraišką Aglio di Voghiera pripažinti saugoma kilmės vietos nuoroda paskelbė 2007 m. gegužės 30 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 124.

Konsoliduotas specifikacijos tekstas pateikiamas šiuo interneto adresu