22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/1

1.1

EESRK mano, kad miškai ir atsinaujinančiai energijai gaminti skirta mediena vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant klimato kaitą, nes:

1.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad mediena Europoje dažniausiai naudojama statyboms, kaip energijos šaltinis, baldų gamybai ir popieriaus gamybai. Dėl medienos apdirbimo grandinės „grandininės reakcijos“ poveikio medienos gaminiai gali duoti didelę pridėtinę vertę užimtumo, miškų savininkų pajamų ir ekonominės veiklos, pirmiausia kaimo vietovėse, požiūriu.

1.3

EESRK pabrėžia, kad jau keletą dešimtmečių Europos miškai buvo anglies saugyklos, nes jų metinis prieaugis viršijo kirtimą ir tai padėjo sumažinti anglies dioksido kaupimąsi atmosferoje. Turi būti užtikrintas natūralių miškų kaip anglies saugyklų vaidmuo, nes taip išsaugoma bioįvairovė. Tvari miškotvarka Europos valstybėse yra stebima taikant MCPFE (1) kriterijus ir rodiklius, kurie yra nuolat kuriami.

1.4

EESRK siūlo ES imtis šių priemonių:

1.5

EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į galimą neigiamą klimato kaitos poveikį, ES valstybės narės turėtų rengti nenumatytų atvejų miškotvarkos planus, skirtus užkirsti kelią miškų žalai dėl ekstremalių gamtos reiškinių (audros, sausros, miškų gaisrai, vabzdžių daroma žala), ir ištaisyti tokių reiškinių padarytą žalą, be to, išsamiau informuoti apie miškotvarkos svarbą;

1.6

EESRK rekomenduoja ES valstybėms narėms taip pat vystyti išskaidytos bioenergijos gamybą remiantis energijos supirkimo tarifais.

1.7

EESRK pabrėžia, kad, be to, kad miškai svarbūs klimato kaitos požiūriu, jie atlieka ir daug kitų svarbių ekologinių, socialinių ir ekonominių funkcijų, į kurias irgi reikia atsižvelgti. Be medienos gamybos, miškininkystės tikslai apima miškų bioįvairovės išsaugojimą, požeminio vandens išteklių tvarkymą, kraštovaizdžio tvarkymą, miškų naudojimą rekreaciniams tikslams ir turizmui, eismo triukšmo užtvaro funkciją, apsaugą nuo lavinų ir korozijos; be to, miškininkystė yra ne tik medienos, bet ir kitų gėrybių, pvz., uogų, grybų ir medžiojamųjų paukščių ir žvėrių, šaltinis. Šios įvairiapusės papildomos gerovę kuriančios miško funkcijos neatsispindi jokiame pelningumo skaičiavime ar medienos kainose.

2.1

2008 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas patvirtino ES klimato ir energetikos paketą. Miškams ir miškininkystei įtaką daro šie teisėkūros sprendimai:

2.2

Miškai užima 31 proc. Europos žemės ploto ir apskaičiuota, kad miškai absorbuoja apie 10 proc. viso Europoje per metus išmetamo anglies dioksido kiekio (3). Tvariai tvarkomuose miškuose į atmosferą išmetama mažiau (anglies sankaupų) arba tiek pat anglies (išsaugoma anglies dioksido pusiausvyra), kiek miškai jos sugeria iš atmosferos.

3.1

27 ES valstybėse narėse yra 156 mln. hektarų miškų. Tačiau dėl gamtinių sąlygų ne visas šis miškų plotas gali būti skirtas medienos ruošimui ir naudojamas komercinei paskirčiai. Apskaičiuota, kad vidutiniškai prieinama apie 80–90 proc. šio ploto, nors Rytų Europoje prieinamas miškų plotas dažnai siekia tik 40–50 proc. Per pastaruosius penkiolika metų 27 ES valstybėse narėse miškų plotas išaugo maždaug 10 mln. hektarų dėl žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku ir atsodinimo bei savaiminio miškų atžėlimo. Miškų ploto padidėjimas yra lygus sausumos plotui, kurį užima Vengrija.

3.2

Apie 60 proc. 27 ES valstybių narių miškų yra privati – dažniausiai šeimų – nuosavybė, o likusieji 40 proc. yra visuomeninė nuosavybė, t. y. juos valdo valstybė, savivaldybės, religinės bendruomenės ir kiti subjektai. Yra daugiau nei 15 mln. privačių miško savininkų ir dėl miškų nuosavybės teisių atkūrimo Rytų Europos valstybėse bei dėl įvairių susitarimų, susijusių su palikimo padalijimu, šis skaičius auga.

3.3

Žmonės ištisus šimtmečius pačiais įvairiausiais būdais naudojo Europos miškus, keitė jų struktūrą. Iš tikrųjų žmogaus veikla pakeitė Europos miškus, turėjo įtakos jų rūšių sudėčiai, todėl jie apibūdinami kaip „pusiau natūralūs“ miškai. 85 proc. miškų yra „pusiau natūralūs“. Be šių miškų grupės, miškininkystės veikla taip pat yra miškų sodinimas. Sodinti miškai, kurių didžioji dalis yra pietvakarių Europoje, sudaro apie 8 proc. visos Europos miškų žemės. Natūralūs miškai (5) (miškai ir kita miškinga žemė, kur neužsiimama miškininkystės veikla), kurių didžioji dalis yra Rytų Europoje, Baltijos valstybėse ir šiaurinėse valstybėse, sudaro apie 5 proc. miškų ploto.

3.4

Natūralūs miškai ir saugomi miškų plotai yra svarbiausia miškų grupė bioįvairovei užtikrinti. Be to, natūralūs miškai yra stabilios ekologinės sistemos, padedančios kovoti su klimato kaitos poveikiu. Apie 8 proc. Europos miškų yra saugomi dėl bioįvairovės ir apie 10 proc. - kraštovaizdžio išsaugojimo tikslais; iš viso saugoma 18 proc. (arba 34 mln. hektarų) miškų. Per pastaruosius metus padaugėjo įstatymais ar kitokiu būdu reguliuojamų saugomų miškų plotų. Rečiausi ir vertingiausi miškai, kuriuos galima apsaugoti, Europoje dažniausiai jau yra saugomi. Saugomi miškai dažnai būna kalnuotose vietovėse arba toli nuo gyvenamų vietų ir tokie nepaliesti žmogaus miškai kartais būna itin vertingi dėl juose randamų rūšių įvairovės. Be to, apie 10 proc. miškų yra saugomi, kad būtų apsaugotos vandens sistemos, požeminio vandens ištekliai ir dirvožemis bei užkirstas kelias sniego lavinoms ar erozijai. Tvarkant komercinius miškus, biologinė įvairovė taip pat skatinama paliekant irstančius medžius miške ir mikroorganizmų arealuose, siekiant apsaugoti retas rūšis.

3.5

Europoje komercinių miškų prieaugis gerokai didesnis už miškų kirtimus. 2005 m. 27 ES valstybėse narėse bendras stačio miško padidėjimas siekė 687 mln. m3 grynąja išraiška (miškuose, kuriuose gamtinės sąlygos yra tinkamos medienos ruošai). Atitinkamai paruoštos medienos tūris siekė 442 mln. m3. Tai reiškia, kad miškų panaudojimo santykis arba kirtimo ir prieaugio santykis vidutiniškai siekė apie 60 proc. (svyruoja nuo 30 iki 80 proc.). Miškų panaudojimo santykis viršijo 50 proc. šiaurinėse valstybėse narėse ir Vidurio Europoje, bet buvo mažesnis nei 50 proc. pietų ir pietryčių Europoje. Miškų panaudojimo santykis per pastaruosius dešimt metų padidėjo, tačiau dar nepasiekė 1990 m. lygio. Kirtimų naujojo tūkstantmečio pirmąjį dešimtmetį šiek tiek padidėjo dėl smarkių audrų ir tai reiškia, kad kai kuriuose vietose mediena buvo paruošta per labai trumpą laiką, t. y. per metus buvo iškirsta tiek medienos, kiek paprastai iškertama per kelerius metus. 2006 m. apvalios medienos, skiedrų ir medžio atliekų įvežtas į Europą (27 valstybes nares) tūris siekė 83 mln. kubinių metrų (be popieriaus ir celiuliozės), o išvežtas į šalis už Europos ribų - sudarė 54 mln. kubinių metrų (6).

3.6

Beveik 40 proc. (arba apie 250 mln. m3) miško prieaugio dabartiniuose komerciniuose miškuose nepanaudojama, nes kirtimas yra mažesnis nei prieaugis. 27 ES valstybių narių miškų atsargos pastaruosius penkiasdešimt metų irgi nuolat augo. Šiuo metu viso stačio miško tūris sudaro apie 30 mlrd. m3, t. y. prilygsta 9,8 mlrd. tonų anglies. Dalis medžių sugeriamo anglies dioksido yra kaupiamas dirvožemyje; kadangi moksliniai tyrimai neatlikti, šiuo metu neįmanoma pateikti Europos lygio skaičiavimų dėl dirvožemio sugeriamos anglies dalies. Svarbus komercinių ir natūralių miškų skirtumas: anglies sekvestracija. Klimato apsaugos požiūriu, brandos amžių pasiekę natūralūs miškai yra tikriausios anglies saugyklos: anglies sekvestracija (ataugant biomasei) ir išskyrimas (yrant biomasei) išlaiko pusiausvyrą. O komerciniuose miškuos, juos kertant, nuolat sudaromos naujos ir papildomos galimybės vykti anglies sekvestracijai. EESRK labai svarbu pabrėžti, kad šiuo teiginiu jis visiškai nenori sudaryti įspūdžio, jog komercinius miškus laiko vertingesniais už natūralius.

3.7

Norint suprasti ir įvertinti su klimato kaita susijusią anglies sekvestraciją, miško bioenergijos gamybą ir su medienos produktais susijusį anglies ciklą, labai svarbu ištirti Europos miškų kirtimo ir kitokios paskirties galimybes. Šiuo metu nėra nuoseklios informacijos apie 27 ES valstybių narių miškų kirtimo galimybes. Keletas valstybių turi nacionalines miškininkystės programas, kuriose nustatytos įvairios miško kirtimo galimybės, atsižvelgiant į miškų apsaugos poreikius, bioįvairovę ir kitus daugiafunkcinius poreikius.

4.1

Miškai iš atmosferos absorbuoja anglies dioksidą (CO2) ir jį paverčia biomase, pirmiausia medienos forma, taip pat išskiria deguonį, kuris yra gyvybiškai būtinas gyvūnams ir žmonėms. Klimato kaita, pirmiausia šiltnamio dujų padidėjimas atmosferoje, didėjanti temperatūra ir ozono kiekis žemės paviršiuje, azoto nuosėdos ir dirvožemio rūgštėjimas, iškart arba po tam tikro laiko, kelia pavojų miškų sveikatingumui, augimui ir struktūrai.

4.2

Klimato kaita miškus veikia dviem būdais. Jei, pavyzdžiui, klimatas palaipsniui taps šiltesnis ir sausesnis, medžiai turės prisitaikyti prie tokio pokyčio. Toks prisitaikymas vyks palaipsniui, todėl bus galima stebėti ir planuoti patį prisitaikymą ir jam įtaką darančias priemones. Didžiausią tiesioginį pavojų miškų plėtrai kelia ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Nuo 1850 m. rengiamos laiko eilutės rodo, kad per pastaruosius 20 metų Europoje akivaizdžiai padidėjo audrų padaryta žala. Be to, pastarąjį dešimtmetį gerokai išaugo miškų gaisrų skaičius Viduržemio jūros regiono valstybėse. Neįmanoma tiksliai nuspėti, kada įvyks vienas ar kitas ekstremalus meteorologinis reiškinys, tačiau įmanoma jiems pasirengti taikant išankstinį planavimą.

4.3

Jei esantys komerciniai miškai nepakankamai prisitaikys prie laipsniškos klimato kaitos, be kita ko, sumažės medžių gyvybingumas, kris našumas, kai kurie medžiai neišgyvens, sumažės medžių galimybės konkuruoti, dėl to padaugės ligų ir kenkėjų, pasikeis medžių rūšių pasiskirstymas miškuose. Taip pat yra pavojus, kad medžiai neprisitaikys šiaurės regionuose, nes dėl ilgėjančio augimui tinkančio metų laiko ir dėl to, kad medžiai nepakankamai prisitaiko prie ramybės būsenos arba žiemos sezono, keičiasi augimo tempas. Dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų, pvz., sausros, miškų gaisrų, audrų ar sniego, medžiai gali nudžiūti dideliuose plotuose, gali būti užkirstas kelias miškų atsodinimui ir dėl sausuolių miškų kenkėjai gali išplisti ir į aplinkinius sveikus miškus.

4.4

Klimato kaita įvairias vegetacijos zonas veikia skirtingai. Įvairiose vegetacijos zonose ir valstybėse (šiaurės vietovėse, vidutinio klimato zonose, Viduržemio jūros regiono vegetacijos zonoje ir Alpių bei poliarinėje zonoje) laukiama tokio pagrindinio poveikio:

5.1

Tinkama miškotvarka yra pagrindinis būdas pagerinti miškų galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos. Prevencinės priemonės, pvz., laiku atliekamas džiūstančių medžių žymėjimas ir šalinimas, miškų zonas nuo gaisrų galinčių apsaugoti medžiagų laikymas, yra miškotvarkos dalis. Būtina geriau informuoti visuomenę, miškų savininkus ir už miškotvarką atsakingus asmenis apie miškotvarkos svarbą prisitaikant prie klimato kaitos. Dauguma ES miškų yra nuolat tvarkomi, todėl jų produktyvumas ir gyvybingumas paprastai būna didelis. Jau dabar reikia imtis galimų prisitaikymo priemonių ir jas toliau įgyvendinti, nes, atsižvelgiant į tai, kad gyvavimo ciklas paprastai siekia 15–150 metų, miškininkystėje reikalinga laikytis ilgalaikio mąstymo strategijos.

5.2

Kalbant apie miškų atsodinimą, turi būti sodinamos tos medžių rūšys, kurios labiausiai tinka konkrečiai vietovei. Pirmenybė turėtų būti teikiama vietinėms rūšims (kurios auga konkrečioje vietovėje), nes dėl savo genetinės sandaros geriau prisitaikys prie vietos klimato kaitos. Pirmenybė turėtų būti taip pat teikiama mišriems miškams, nes miške augant įvairių rūšių, skirtingų savybių turintiems medžiams, rizika miškams sumažėja.

5.3

Reikėtų stengtis sodintus vienos rūšies spygliuočių miškus, kurie nėra natūralaus spygliuočių miškų augimo zonose, keisti, kad miškų sudėtis atitiktų pradinį medžių rūšių pasiskirstymą. Tokie sodinti vienos rūšies miškai dažnai būna mažiau atsparūs audroms nei mišrūs miškai ir su jomis susijusių vabzdžių daromai žalai.

5.4

Turi būti parengti nenumatytų atvejų miškotvarkos planai, finansavimo galimybės visai žalai padengti ir veiklos modeliai, kad pramonė būtų pasirengusi dėl klimato kaitos atsiradusių staigių ir ekstremalių meteorologinių sąlygų žalingam poveikiui ir miškams padarytai žalai. Reikia nustatyti zonas, kurioms kyla itin didelis pavojus dėl tokių ekstremalių meteorologinių sąlygų. Taip pat reikia parengti veiklos modelius, kaip išspręsti klausimus dėl staigaus iškirstos medienos kiekio padidėjimo ir užtikrinti sklandų medienos rinkų veikimą.

5.5

Klimato kaita ir tarptautinė prekyba augalinėmis medžiagomis didina nebūdingų rūšių ir kenkėjų plitimą. ES augalų apsaugos direktyvoje yra nuostatos dėl kovos su augalų kenkėjais, taip pat dėl parazitų plitimo prevencijos ir reikalavimų dėl tarptautinės prekybos mediena ir sodinukais. Norint užkirsti kelią kenksmingiausių medieną graužiančių vabzdžių (pvz., pušų nematodų) plitimui ir išsaugoti miškų sveikatingumą, ES teritorijai būtinas pakankamai griežtas augalų apsaugos reglamentavimas ir veiksminga stebėsena. Reikia nacionalinių programų ir strategijų, skirtų kovai su invazinėmis svetimomis kenkėjų rūšimis.

5.6

Miškų tvarkymas neturėtų būti vertinamas kaip priešingybė bioįvairovės tikslams. Tvarkant pusiau natūralius komercinius miško plotus turėtų būti atsižvelgiama į bioįvairovę paliekant juose irstančią medieną ir nepaliestus biotopus, siekiant išsaugoti gyvus organizmus. Keletas ES valstybių narių privačių miškų savininkams, kurie įsipareigoja savarankiškai saugoti miškus, teikia finansinę paramą ir taip skatina bioįvairovės apsaugą. Pagal miškų sertifikavimo schemas reikia, kad tvarkant miškus būtų atsižvelgiama ir į miškų bioįvairovę.

5.7

Šiuo metu Europos komerciniuose miškuose yra daug stačios arba nukirstos irstančios medienos, kuri yra anglies saugykla ir užtikrina būtiną gyvenamąją aplinką gyviems organizmams. Vidutinis irstančios medienos kiekis yra 10 m3/ha. Dideli irstančios medienos kiekiai gali paskatinti masinį medieną graužiančių vabzdžių plitimą arba didelius miškų gaisrus. Nepaisant to, bioįvairovės pranašumai yra dideli ir todėl svarbu, kad irstanti mediena nebūtų išvežama iš savo augimvietės miške, pavyzdžiui, kurui.

5.8

Natūralus miškas ir saugomi plotai yra būtini bioįvairovei išsaugoti. Kalbant apie anglies sekvestraciją, natūralus miškas per savo gyvavimo ciklą keičia funkcijas - nuo anglies sankaupos tampa anglies saugykla. Todėl, kai pereinama nuo aktyvios miškotvarkos prie visapusiškai saugomų miškų, sumažėja paviršiaus plotas, tinkamas augantiems medžiams, kurie galėtų prisidėti prie miškuose saugomo anglies kiekio didinimo ir tapti medienos gaminių, kurie kompensuotų kitas energijos formas ir medžiagas, šaltiniu.

5.9

Kompleksinė apsauga (irstanti mediena ir maži biotopai) komercinės miškotvarkos sąlygomis yra veiksmingesnė nei visa apimanti miškų apsauga kovojant su klimato kaita.

6.1

Miškai augdami ir apdirbimo grandinėje įtaką klimato kaitai daro keturiais būdais:

6.2

Jau keletą dešimtmečių Europos miškai atlieka anglies sankaupų vaidmenį ir dėl mažesnio miškų kirtimo, palyginti su jų metiniu prieaugiu, sulėtėjo anglies dioksido kaupimasis atmosferoje. Komerciniai miškai negali būti taip tvarkomi neribotą laiką, nes augimo tempui peržengus aukščiausią tašką miškai nustoja saugoti anglį. Todėl komerciniai miškai turi būti tvarkomi nuolat.

6.3

Naudojamų iškirstos medienos produktų (7) kompensavimo poveikis yra svarbus švelninant klimato kaitą. Anglis iš atmosferos „užrakinama“ miško medienoje ir vėliau perduodama bei sekvestruojama tokiuose medienos gaminiuose kaip popierius, plokštės ir mediniai pastatai bei pašalinama iš atmosferos, pavyzdžiui, medinio namo pavidalu keletui šimtmečių. Gyvavimo ciklui pasibaigus, medienos gaminiai gali būti perdirbami ir sudeginami energijai gauti. Ataskaitos dėl anglies medienos gaminiuose rengiamos savanoriškai Kioto sutarties šiltnamio dujų skaičiavimuose ir iki šiol ataskaitų rengimo sistema nėra išsami iš dalies dėl to, kad atsižvelgiama į tarptautinę prekybą.

6.4

Remiantis dabartinėmis nacionalinėmis ir tarptautinėmis duomenų bazėmis galima apskaičiuoti medienos gaminių anglies sekvestracijos pajėgumą. Skaičiavimo taisyklės rengiamos siekiant panaudoti jas miškų anglies pusiausvyrai apskaičiuoti. Europos Sąjunga 2009 m. Kopenhagos klimato konferencijai turėtų pasiūlyti, kad ataskaitos dėl medienos gaminiuose saugomo anglies kiekio būtinai būtų įtrauktos į anglies pusiausvyros skaičiavimus pasibaigus Kioto protokolo galiojimui nuo 2012 m.

6.5

Medienos gaminių anglies sekvestracijos pajėgumo įtraukimas į anglies pusiausvyros skaičiavimus galėtų papildomai paskatinti miškininkystės pramonę miškus tvarkyti aplinkai palankiu ir veiksmingu būdu. Nuolatinis miškų tvarkymas yra labai svarbus miškų gyvybingumui išsaugoti atsižvelgiant į klimato kaitos žalingą poveikį.

7.1

Statybų sektorius yra labai svarbus kovojant su klimato kaita, nes 40–50 proc. pasaulio pirminės energijos sunaudojama pastatams šildyti ir vėsinti (8). Apskaičiuota, kad beveik 40 proc. viso CO2 išmetamo kiekio atsiranda gaminant statybines medžiagas, dėl statybų veiklos ir pastatų eksploatavimo.

2005 m. 27 valstybes nares turinčioje ES iš viso buvo sunaudota 1 170,2 Mtoe pirminės energijos. 28 proc. sunaudojo pramonė, 30,9 proc. teko transportui, 41,1 proc. – namų ūkiams. Pastatų šildymui ir vėdinimui tenka apie 8 proc. viso CO2 išmetamo kiekio. Didelės šio išmetamo CO2 kiekio dalies būtų galima išvengti taikant specialius naujus statybos metodus ir padidinus statybose naudojamos medienos dalį.

7.2

Mediena visą savo gyvavimo ciklą yra mažai energijai imli, atsinaujinanti ir neutrali anglies požiūriu statybinė medžiaga. Jokiai kitai įprastai statybinei medžiagai pagaminti nereikia tiek mažai energijos kiek medienai. Panaudojus vieną kubinį metrą medienos kaip kitų statybinių medžiagų pakaitalą, CO2 išlakos į atmosferą vidutiniškai sumažėja 1,1 tonos.

7.3

Kad mediniai pastatai pasaulyje populiarėtų ir mediena būtų plačiau naudojama statyboms, trukdo vienodų standartų, taisyklių ir sertifikavimo kriterijų trūkumas. Statybų sektorius turėtų turėti galimybę naudotis moksliniais skaičiavimais pagrįstomis analizėmis apie gaminių gyvavimo ciklą ir jų šiltnamio dujų išlakas, kad galėtų nešališkai palyginti įvairias medžiagas. Valstybių narių vyriausybės į apsirūpinimo mediena politiką turėtų įtraukti ekologišką statybą naudojant medienos medžiagas ir taikyti tokius miškų sertifikavimo reikalavimus, kurie atitinka platesnę tarptautinę tvarumo sampratą.

8.1

Miškų biomasė yra svarbiausias tiesiogiai prieinamas atsinaujinančios bioenergijos šaltinis Europoje ir naudojama kaip energija trimis būdais:

Pastaraisiais metais Europoje sparčiai padidėjo šilumos ir elektros gamyba ir kombinuota šilumos ir elektros energijos gamyba iš miškų biomasės. Šiluma ir elektros energija gaminama individualiems namams ir įvairaus dydžio šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose mokykloms, viešiems subjektams, ligoninėms, kaimo bendruomenėms ir miestams. Biokuro gamybos iš miškų biomasės ir medienos žaliavos technologijos vis dar bandomos ir yra vystymo etape; šioje srityje reikia papildomų investicijų. Biomasės pirolizė taikoma medžio angliai gaminti, kuri gali būti skirta dirvožemiui tręšti, yra dar viena nauja galimybė padidinti medienos energijos vertę ir dirvožemio kaip anglies sankaupos veiksmingumą.

8.2

2006 m. 25 ES valstybių narių iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta energija sudarė 110 Mtoe, t. y. apie 14 proc. visos sunaudotos energijos (Eurostat, 2008 m.). Didžioji atsinaujinančios energijos dalis (65 proc.) buvo pagaminta iš biomasės, daugiausia (60 proc.) miškų energijos. Miškų energijos dalis, palyginti su visa sunaudota energija, gerokai skiriasi visose 27 ES valstybėse.

8.3

Medienos pagrindu iš miškų gaunamas biokuras apima įvairių rūšių skiedras, malkas, granules, briketus, kelmus, šaknis, medžio anglį, medienos dujas ir greitai augančias energetines medžių rūšis, pvz., gluosnius. Šalutiniai miško pramonės produktai (pramoninis atliekų šarmas ir medienos atliekos, pvz., juodosios nuoviros, žievė, pjuvenos, apdirbimo atliekos ir perdirbta mediena) turi dideles energetines galimybes ir yra naudojamos šilumai ir energijai gaminti, pirmiausia kompleksinėje miškų pramonėje. Šalutinių produktų ir regeneruotos medienos naudojimas energijai gaminti gali sudaryti iki 30–50 proc. apvalios medienos sunaudojimo.

8.4

Europoje dar yra galimybių gerokai išplėsti miškų bioenergijos naudojimą, palyginti su dabartiniu lygiu. Preliminariais skaičiavimais Europos miškų biomasės ruošos potencialas siekia 100–200 mln. kubinių metrų per metus, su sąlyga, kad tokia medienos ruoša nekels grėsmės aplinkai, miškų bioįvairovei ir saugomoms teritorijoms. Šiuo metu atskirai paruoštos miškų biomasės ir kartu su paruošta kamieno mediena kiekis siekia maždaug 10–15 proc. viso galimo paruošti kiekio.

8.5

Didesnis miškų biomasės panaudojimas sudaro naujas galimybes ne tik miškų savininkams atveriant platesnę medienos rinką ir suteikiant geresnę kainų konkurenciją, bet ir lentpjūvių pramonei, kuriai atsiveria didesnė šalutinių produktų rinka. Esant tinkamai miškų biomasės paklausai, apvalios medienos rinkoje galėtų vykti pokyčiai, dėl to tarp bioenergetikos sektoriaus ir kamienų medieną naudojančios pramonės didėtų konkurencija medienos žaliavų srityje. Parama galutiniam vartotojui, t. y. supirkimo tarifai gaminamai ekologiškai energijai, yra svarbi priemonė rengti įvairias vietos ir regionų lygio bioenergetikos strategijas. Parama ES regioninei plėtrai turėtų ir toliau būti pagrindinis aspektas didinant bioenergijos naudojimą.

8.6

Medienos kuro ir pirmiausia malkų rinka, iš esmės, yra vietinė, tačiau didesnis medienos naudojimas energijai gaminti ES gerokai pakeltų verslo lygį ir sukurtų daugiau darbo vietų mašinų ir įrangos rinkoje. Specialios mašinos ir įranga yra reikalinga granulių, briketų ir kitokio perdirbtos medienos kuro gamybai. Energijos gamybai reikia daug katilų ir kitos brangios įrangos, kurių gamyba turi didelį augimo potencialą. Pradėjus naudoti daugiau medienos energijos, padaugės galimybių eksportuoti technologijas į ne ES valstybių rinkas.

8.7

Šiuo metu kartu su ES pagrindų direktyva dėl atsinaujinančios energijos rengiami standartai, skirti tvariai biomasės gamybai. Standartai yra svarbūs siekiant užtikrinti tvarų apsirūpinimą miškų bioenergija ir jos gamybą bei bendras procedūras. Labai svarbu, kad tausiai pagamintos miškų biomasės standartai būtų susiję su Europos lygmens Ministrų konferencijos dėl miškų Europoje apsaugos (MKMEA) kriterijais, kad būtų išvengta bereikalingo darbo ir dubliavimo.

9.1

Naujų miškų sodinimas yra vienas veiksmingiausių būdų pašalinti anglį iš atmosferos. ES turėtų remti miškų sodinimo projektus besivystančiose valstybėse ir tai turėtų būti jos vystymo politikos dalis, nes dėl klimato kaitos tikriausiai didės ekonominiai skirtumai tarp pramoninių valstybių ir besivystančio pasaulio. Kartu su sodinimo projektais turėtų būti rengiama prisitaikymo strategija, kuri remtų gebėjimų ugdymą, miškų panaudojimo galimybes ir gerą valdymą besivystančiose valstybėse. ES turėtų dėti pastangas užkirsti kelią neteisėtai medienos ruošai besivystančiose šalyse, skatinti tvarią miškininkystę ir padėti besivystančioms šalims rengti savo nacionalines miškininkystės programas kartu su kitais sektoriais.

9.2

Kioto protokolo anglies pusiausvyros skaičiavimuose, rodančiuose žemėnaudos pokyčius, nėra nuostatų dėl besivystančių šalių, kurios leistų sumažinti anglies dioksido išlakas užkirtus kelią miškų mažėjimui. Kadangi prarandant miškus smarkiai didėja anglies dioksido išlakos, ES turėtų remti vadinamosios dėl miškų naikinimo atsirandančių išmetamųjų teršalų mažinimo (angl. REDD) priemonės vystymą ir priėmimą, kad ji būtų naudojama apskaičiuojant žemėnaudos šiltnamio dujas pasibaigus Kioto protokolo galiojimui laikotarpiu nuo 2012 m. Tam reikia nustatyti kainą, kuri atspindėtų sukauptos anglies vertę, kad prekyba apyvartiniais taršos leidimais leistų valstybėms narėms daryti įtaką užkertant kelią atogrąžų miškų mažėjimui.

9.3

ES sukūrė vadinamą su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) procedūrą (9), kuria siekiama užkirsti kelią ES rinkose prekiauti neteisėtai iškirsta mediena ir jos gaminiais. Taikant šaliai būdingą partnerystės sistemą, FLEGT leidimų suteikimo sistema skatina ir remia tvarią miškotvarką besivystančiose valstybėse ir skatina valstybes nares ir besivystančias valstybes glaudžiau bendradarbiauti. ES turėtų remti tolesnį FLEGT sistemos vystymą ir jos plėtojimą pasaulyje. Užkirtus kelią neteisėtai medienos ruošai, sulėtėtų atogrąžų miškų mažėjimas ir dėl šio reiškinio vykstantis anglies dioksido išlakų didėjimas. Miškų sertifikavimo sistemos, kurios veikia savanorišku pagrindu kaip PEFC (10) ir FSC (11), taip pat siekia sumažinti neteisėtai ruošiamos medienos kiekį.

9.4

Tarptautinių susitarimų ir organizacijų, pvz., UNECE medienos komitetas, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Europos miškininkystės komisija, EUROSTAT ir MCPFE, pagalba jau yra renkami duomenys apie Europos miškų išteklius, jų sugeriamą anglį, anglies ciklą, miškų įvairovę, jų produktus ir apsauginį poveikį. Tačiau skubiai reikia daugiau žinių ir mokslinių tyrimų. Kuriant Bendrijos stebėsenos sistemas, pvz., naujajame projekte FutMon, turi būti panaudotos esamos ir kuriamos nacionalinės, visos Europos ir pasaulio lygmens stebėsenos sistemos ir turi būti užtikrinta visapusiška žemės savininkų duomenų apsauga, kai duomenys yra tvarkomi ir skelbiami. ES turi panaudoti savo mokslinių tyrimų pagrindų programas ir remti tolesnius mokslinius tyrimus šiose srityse bei palengvinti duomenų perdavimą naudojant fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologijų plėtros projektus.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/9

1.1

Atsakant į Čekijos, rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungai, EESRK pateiktą prašymą, šioje tiriamojoje nuomonėje, kurioje daugiausia dėmesio skirta darbdavių ir mokymo įstaigų ryšiams, pateikiamos rekomendacijos įmonėms, įmonių asociacijoms, pačioms įvairiausioms mokymo įstaigoms, taip pat ir pačiai ES, aptariamos socialinio dialogo ir pilietinio dialogo su visomis suinteresuotomis institucijomis ir struktūromis plėtojimo gairės.

1.2

Rengiant nuomonę atsižvelgta į šiuos aspektus:

1.3

Nuomonėje pabrėžiama keletas prioritetų:

Bendras požiūris siekiant sukurti visų susijusių partnerių bendradarbiavimo modelį konkurencijos kontekste

1.4

EESRK siūlo Europos mastu sukurti naują įmonių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimo sistemą siekiant ne tik atskleisti Europos dimensijos naudą, bet ir siekiant visuomenės pažangos. EESRK rekomenduoja pradėti Europos masto procesą, kurį būtų galima pavadinti Prahos procesu, susiejant su 2009 m. balandžio 6 – 7 d. pirmininkaujančios Čekijos iniciatyva Prahoje vyksiančia konferencija „Mokymo įstaigų ir darbdavių partnerystė“. Šiam procesui galėtų būti suteikta plati Europos orientacinių metmenų forma; tai padėtų vietos veiklos vykdytojams imtis novatoriškų veiksmų vietos ir nacionaliniu lygmenimis:

1.5

EESRK siūlo, kad iki 2013 m. šis procesas būtų finansuojamas iš Europos struktūrinių fondų ir esamų programų (Leonardo, Grundtvig, Erasmus studentams, Erasmus mokiniams, Erasmus įmonių steigėjams ir pan.) prireikus jas priderinant. ESF turėtų visų pirma finansuoti pradinį profesinį mokymą. Po 2013 m. būtų galima pasiūlyti konkrečią papildomą programą.

2.1

Visoje ES teritorijoje vystymąsi ir gyvenimo kokybę didele dalimi lemia kultūros ir mokslo lygis, priklausantis nuo mokymo sistemų kokybės. Reikia pabrėžti, kad Europoje įmonių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimui kyla didelių kliūčių:

Partnerystė taip pat turi apimti:

2.2

Tradiciškai Europa siekė numatyti ilgalaikius gebėjimų poreikius. Tačiau greitai besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje reikalingas glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, kad būtų galima tenkinti dabartinius ir artimiausioje ateityje atsirasiančius pramonės, visų pirma MVĮ, poreikius.

2.3

Įgyvendinant partnerystes techninio, vidurinio ir aukštojo mokslo srityse jau ilgą laiką kaupiama labai teigiama patirtis, užtikrinanti simbiozę su ekonomine aplinka remiantis įvairiais oficialiais ir neoficialiais susitarimais, siejančiais mokymo įstaigas ir įmones bei atvirkščiai. Tačiau ypatingai siekiama ne tik geros praktikos, kurios pavyzdžių randame visur, bet ir, laikantis kiekvieno įsipareigojimų (visų pirma mokymo įstaigų įsipareigojimų ir autonomijos teikti kvalifikaciją), kurti ilgalaikes partnerystes siekiant sinergijos, sutelkti pajėgas, talentus, kad būtų galima drauge parengti ekonominių ir socialinių problemų sprendimo būdus.

Įmonės ir mokymo įstaigos, žinoma, siekia skirtingų galutinių tikslų, tačiau keisdamosi informacija, partnerystėmis ir bendrais projektais jos gali geriau užtikrinti sėkmingą savo užduočių įgyvendinimą. Per daugelį metų, net šimtmečius kai kuriose valstybėse narėse susiformavo alternatyvaus mokymosi ir darbo sistemos, kai mokymas vyksta mokykloje ir įmonėje (dualinio mokymo sistema Vokietijoje, apprentissage Prancūzijoje, apprenticeships Jungtinėje Karalystėje ir t.t.). Toks mokymas įrodė didelę nuolatinių, struktūruotų ir integruotų partnerysčių papildomą naudą.

2.4

Idealiu atveju įmonės suteikia žinių apie rinkų poreikius tiek artimiausiu metu, tiek prognozuojamus ateičiai, taip sudarydamos galimybę geriau orientuoti švietimo ir profesinio mokymo pasiūlą. Jos yra žinių, profesinės kompetencijos ir techninių išteklių rezervuarai.

2.5

Mokymo įstaigose taip pat kaupiamos techninės ir mokslinės žinios, kurias galima deramai panaudoti praktikoje: besimokantieji rengiami darbo aplinkai, vystoma nauja mokymo pasiūla ir keliama kvalifikacija.

3.1

Nors sukaupta daug teigiamos patirties, partnerysčių iniciatyvos tarp mokymo įstaigų ir darbdavių toliau išlieka ribotos, dažnai apsiribojant techniniu ir profesiniu mokymu. Susidarius ekonomikos krizei, tiesiog būtina atgaivinti šių partnerysčių potencialą, kadangi siekiant sėkmingo ekonomikos atgaivinimo reikia mokyti labiau atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius ir geriau išnaudoti žmogiškuosius išteklius bei gebėjimus įmonėse.

3.2

Šių naujų Europos partnerysčių sistema, žinoma, turėtų būti daugialypė. Jos veikloje skirtingais būdais turėtų dalyvauti įvairūs suinteresuoti subjektai:

3.3

Mokymo ir verslo įstaigos joms atstovaujančių organizacijų lygmeniu prisiima bendrą atsakomybę už profesinio mokymosi galimybes ir pasiūlą.

3.4

Verslas susiduria su būtinybe apsirūpinti labai įvairios kompetencijos darbuotojais įvairiose plotmėse, lemiančiose ar paveikiančiose jo organizavimą, funkcionavimą ir ekonominę veiklą technologijų raidos, internacionalizavimo, naujųjų technologijų srityse. Verslui kyla uždavinys, viena vertus, rasti atitinkamos kompetencijos darbuotojų darbo rinkoje, o kita vertus – suteikti profesinius reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją savo samdomiems darbuotojams, esamiems ir būsimiems vadovams. Darbuotojai savo ruožtu susiduria su būtinybe didinti savo įsidarbinimo pagal turimą profesiją galimybes, įgytas kvalifikacijas pagrįsti diplomais, kurių vertė būtų pripažinta tiek įmonės viduje, tiek išorinėje darbo rinkoje.

3.5

Europos mokymo raidos dinamikoje dominuoja du reiškiniai – mokslo siekiančių skaičiaus ir jų įvairovės didėjimas. Spartus mokinių ir studentų skaičiaus augimas pastaraisiais dešimtmečiais lėmė didelę jų įvairovę (amžiaus, ankstesnio mokymosi, socialinės kilmės ir pan. požiūriu), todėl reikalingi tinkami darbo metodai ir ypatingas dėmesys.

3.6

Šiuo požiūriu, siekiant įveikti šio laikotarpio sunkumus, bendradarbiavimo potencialas yra maksimalus, o svarstant problematiką verta daugiau dėmesio skirti trims toliau aptariamiems aspektams.

Viena iš galimybių būtų labiau įtraukti darbdavius rengiant pedagogus, atsakingus už profesinių gebėjimų vystymą. Be to, reikėtų rengti tarpininkus, kurie stimuliuotų partnerystes ir užtikrintų sklandžią jų veiklą.

4.2.1

1999 m. sukurtos Europos aukštojo mokslo erdvės, kurią pristatė 29 šalių švietimo ministrai ir universitetų vadovai ir kuri pavadinta „Bolonijos procesu“, rezultatas – didelė reforma, kurioje oficialiai dalyvavo 46 Europos Tarybai priklausančios šalys.

4.2.2

Bolonijos procesu siekiama sukurti Europos profesinio mokymo erdvę suderinant universitetinių studijų ciklus Europoje: bakalauro, magistrantūros, doktorantūros. Toks suderinimas ypač padeda lyginti studijas ir palengvina studentų mainus bei asmenų judumą. Šios priemonės gali padidinti aiškumą, padėti naikinti kliūtis ir pagerinti universitetų bendradarbiavimą su verslu.

4.2.3

Tačiau tenka konstatuoti, kad:

4.3.1

Šio 2002 m. pradėto Europos Sąjungos proceso tikslas – pasiekti, kad profesinio švietimo ir mokymo (PŠM) sistemos taptų kokybės rodikliu ir labai skatinti tokio pobūdžio veiksmus, kaip Bolonijos procesas, tik pritaikytus profesinio švietimo ir mokymo sritims.

4.3.2

Programos Leonardo ir Grundtvig (pirmoji skatina asmenų, norinčių įgyti profesinės patirties Europoje, judumą ir sudaro sąlygas mokymo specialistams keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, o antroji skirta gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę ir stiprinti Europos aspektą bei Europos piliečiams suteikti daugiau galimybių siekti geresnio mokymosi visą gyvenimą) buvo žinomos pernelyg siauram ratui ir nepasiekė kritinio masto, kuris būtų padėjęs įgyvendinti tikslus. Nekvestionuojant programų sąlygų, ateityje reikėtų stiprinti veiklos priemones.

4.3.3

Už profesinį švietimą ir mokymą atsakingų ministrų susitikime Bordo mieste (2008 m. lapkričio 26 d.) priimta deklaracija tęsia Kopenhagos procesą dėl sustiprinto Europos bendradarbiavimo švietimo ir profesinio mokymo srityje. Joje taip pat patvirtinama būtinybė sutelkti tinkamą privatų ir viešąjį finansavimą. Tai būtų galima padaryti naudojantis ESF, ERPF ir EIB paskolas.

Bordo komunikate konstatuojama, kad labai skiriasi kompetencija ir būtina vystyti veiklą siekiant numatyti poreikius bei rekomenduojama kiek galima daugiau plėtoti profesinį mokymą ir įtraukti valstybes nares, Komisiją ir socialinius partnerius.

5.1

Pagal naujausią ataskaitą dėl programos „Švietimas ir mokymas 2010“ (3) pažangos, Europos Sąjunga negali ignoruoti savo atsilikimo švietimo srityje nei sunkumų, iškylančių prireikus įmonėms pasiūlyti asmenų, turinčių bazinį išsilavinimą ir pakankamą specializaciją, kad būtų galima įveikti technologijų iššūkius ir šiandieninę globalizaciją. Siekiant šio tikslo, būtinas judumas Europos viduje ir užsienio kalbų mokymasis, vadovaujantis Europos daugiakalbystės strategija. Todėl bendras požiūris į įmonių ir mokymo įstaigų santykių klausimą turi būti suvokiamas kaip būtinybė siekiant spręsti problemas, bet visų pirma – kaip nacionalinės švietimo politikos suvaržymų pašalinimo ir galiausiai kaip žmogiškojo Europos integracijos potencialo išlaisvinimo galimybė.

5.2

Mokyklos ir universitetai, ketinantys savo pasiūlos neapriboti pradiniu profesiniu mokymu, bet tapti tęstinio profesinio mokymo teikėjais, turi gauti didesnę pagalbą. Pavyzdžiui, švietimo įstaigos negali gauti pagal struktūrines programas skiriamos finansinės paramos žmogiškųjų išteklių vystymui (išskyrus kelete valstybių narių). Tačiau šalių, kur toks finansavimas galimas, patirtis rodo, kad ši iniciatyva gali reikšmingai prisidėti prie stipresnių ryšių su įmonėmis plėtojimo ir pagerinti bendrą švietimo ir profesinio mokymo pasiūlos kokybę.

5.3

Pagrindinis pripažintas Europos programų trūkumas – ambicingumo stoka dėl riboto biudžeto. Tad ar nederėtų, užuot rekomendavus „kažkelintąją“ Europos programą, kuri liktų žinoma nedideliam žmonių ratui ir kuria pasinaudotų labai negausus elitas, verčiau taikyti sisteminį požiūrį, grindžiamą paprastesnėmis (ne biurokratinėmis, kokios pernelyg dažnai yra Europos programos), bet ambicingesnėmis priemonėmis. Jos turėtų:

5.4

Europos integracija yra didelis privalumas siekiant sutelkti patirtį ir didinti potencialumą, padedantis mūsų mokymo įstaigoms suteikti platesnes ir gausesnes galimybes įmonėms turėti vidaus rinką, išlaisvinančią vystymosi potencialą. Prahos procesas, siejamas su konferencija „Mokymo įstaigų ir darbdavių partnerystė“, kuris įvyks balandžio 6–7 d. Prahoje ES pirmininkaujančios Čekijos iniciatyva, suteiks politinio dinamiškumo ir nubrėš tolesnės veiklos gaires.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/14

1.1

Judumas Europoje turi likti ES politiniu prioritetu, ypač dabar, kai žemynui tenka įveikti globalizacijos ir technologijų pažangos keliamus iššūkius kartu patiriant neigiamas demografinės padėties tendencijas bei ekonomikos ir finansų krizės pasekmes. Nustatant požiūrį, kurio reikėtų laikytis siekiant skatinti judumą, reikėtų atsižvelgti į įvairioms valstybėms narėms būdingas sąlygas, tačiau būtinas ir veiksmingas koordinavimas Europos lygiu, valstybių narių parama ir skaidrumas. Numatytos nuostatos turėtų padėti sukurti naują sąžiningo ir subalansuoto judumo sampratą bei skatinti plėtoti naujas judumo formas.

1.2

EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos parengtam 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planui ir mano, kad ši priemonė padės panaikinti vis dar esamas kliūtis ir pasiekti Europos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytus tikslus.

1.3

Be to, Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą 2009 m. paskelbti Žaliąją knygą dėl jaunimo tarpvalstybinio judumo ir labai susidomėjęs laukia visuomenės diskusijų rezultatų ir išvadų.

1.4

EESRK pasisako už tai, kad būtų visiškai pasinaudota Europos profesinio judumo sistemos EURES teikiamomis galimybės ir priimtos priemonės, kurios padėtų gerinti teikiamų paslaugų ir informacijos kokybę, plėsti jų apimtį ir užtikrinti geresnį prieinamumą bei plačiau informuoti piliečius ir visų pirma Europos įmones. Be to, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai išsiaiškinti, kodėl EURES interneto portalu mažai naudojasi tam tikrų kategorijų visų pirma žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuoti darbuotojai.

1.5

EESRK ragina valstybes nares atsižvelgti į judumo aspektą priimant visus susijusius politinius sprendimus ir, kaip nurodoma integruotosiose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse (1)., įtraukti nustatytus tikslus į nacionalines strategijas ir nacionalines reformų programas. Valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų parengtos judumą skatinančios aktyvios darbo rinkos politikos programos.

1.6

Apskritai EESRK palankiai vertina pastangas kuo veiksmingiau koordinuoti socialinę apsaugą ir sveikina ES Tarybai pirmininkavusią Prancūziją pasiekus gerų rezultatų derantis dėl Reglamento 883/2004 (2) pakeitimų remiantis diskusijos dėl įgyvendinimo reglamento išvadomis. EESRK dar kartą ragina kuo skubiau pradėti taikyti šį įgyvendinimo reglamentą, kad, kai tik bus galima, kuo aktyviau būtų vykdomas su juo susijęs judumo ES tobulinimas ir paprastinimas.

1.7

Komitetas rekomenduoja vieną iš jo ateityje numatytų nuomonių skirti Reglamento 883/2004 teksto suderinamumui su Reglamentu 1612/68/EEB (3), Direktyva 2004/38/EB ir atitinkamais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais siekiant didesnio skaidrumo ir teisinio tikrumo bei atsižvelgiant į valstybių narių lygybės principą.

1.8

Nors EESRK palankiai įvertino pasiūlymą priimti direktyvą dėl teisių į papildomą pensiją perkėlimo gerinimo (4), kuri yra naujas Europos Komisijos indėlis ES didinant tarpvalstybinį judumą, EESRK turi rimtų pastabų dėl jo turinio. Komitetas mano, kad iš tiesų direktyvos turinys nepadės pašalinti pagrindinių tarpvalstybinio judumo kliūčių, kylančių dėl teisių į pensiją perkėlimo ir jų dvigubo apmokestinimo. Be to, pasiūlyme yra kitų nuostatų, dėl kurių padidės pensijų sistemų valdymo sąnaudos ir kils problemų jų tolesniam plėtojimui.

1.9

Remdamasis 2008 m. liepos mėn. paskelbta Europass veiklos įvertinimo ataskaita, Komitetas rekomenduoja Europos Komisijai išsiaiškinti, kodėl žemos kvalifikacijos asmenys sudaro nedidelę šios sistemos naudotojų dalį. Komitetas taip pat ragina išnaudoti visų Europaso priemonių ir visų pirma Mobilumo Europaso potencialą vykdant aktyvesnį koordinavimą Europos lygiu, teikiant paramą nacionaliniu lygiu, įtraukiant visus suinteresuotus dalyvius ir užtikrinant didesnį skaidrumą. Dėl Europos kvalifikacijų sąrangos (EKS) Komitetas mano, kad aukštojo ir profesinio mokymo bei profesinio rengimo srityje svarbu sukurti sąsajų su Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (angl. ECTS). Kad EKS galėtų užtikrinti pridėtinę vertę, ji turi likti paprasta, patikima ir veiksmingai padėti įmonėms rasti joms reikalingos darbo jėgos užsienyje.

1.10

EESRK išsamiai susipažino su 2008 m. lapkričio 18 d. Europos Komisijos antrąją ataskaitą dėl naujosioms valstybėms narėms taikomų pereinamųjų laikotarpių ir ragina šalis, laisvam asmenų judėjimui vis dar taikančias pereinamojo laikotarpio tvarką, laikytis šioje ataskaitoje išdėstytų išvadų bei ES sutartyse numatytų procedūrų. Tai išankstinė sąlyga siekiant, kad būtų galima įtvirtinti „sąžiningo judumo“ (angl. „fair mobility“) principą, užkirsti kelią socialiniam dempingui ir nelegaliam darbui.

1.11

EESRK vertina Europos Komisijos požiūrį į prieštaringas diskusijas, kilusias dėl Europos Teisingumo Teismo sprendimo, susijusio su Darbuotojų komandiravimo direktyva. Komitetas pritaria Komisijos sprendimui, pirma, įsteigti darbuotojų komandiravimo ekspertų komitetą, kuris spręs su direktyvos įgyvendinimu susijusius techninius klausimus, ir, antra, Europos socialiniams partneriams adresuotam raginimui parengti bendrą analizę dėl Europos Teisingumo Teismo sprendimų poveikio.

1.12

Komitetas atkreipia dėmesį, kad valstybėse narėse vėluojama taikyti Direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (įsigaliojimo terminas – 2007 m. spalio 27 d.).

1.13

EESRK mano, kad šiuo metu Europos Komisijos pateiktas teisėkūros pasiūlymas, kuriuo siekiama palengvinti trečiųjų šalių piliečių ekonominę migraciją, yra papildoma Komisijos priemonė judumui ir ekonominei migracijai Europoje skatinti. Šiame pasiūlyme priimti direktyvą nurodytos trečiųjų šalių piliečių teisės ir pareigos vienodo požiūrio aspektu yra geras atspirties taškas priimti teisės aktus imigracijos srityje, ir turėtų būti taikomos visoms darbuotojų migrantų kategorijoms. EESRK mano, kad pereinamojo laikotarpio priemonės, laikinai apribojančios laisvą darbuotojų judėjimą iš naujų valstybių narių, yra nukrypimas, kurį, atsižvelgiant į aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimą, reikėtų skubiai atšaukti, taip pat reikėtų užtikrinti ES piliečių pirmumo principo taikymą (5).

1.14

EESRK labai vertina Europos socialinių partnerių savarankiškumą ir numato, kad jie aktyviai prisidės prie judumo didinimo siekiant pagerinti padėtį darbo rinkose ir sustiprinti ES konkurencingumą.

1.15

EESRK ragina valstybes nares ir Komisiją dėti bendras pastangas ir parengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti nediskriminuojančias integravimo programas, skirtas piliečiams (ir jų šeimoms), kurie pradirbę tam tikrą laiką kitoje valstybėje narėje grįžta į šalį, kurioje nuolat arba laikinai gyveno.

2.1

2006 metus Europos Komisija buvo paskelbusi Europos darbuotojų judumo metais. Šia iniciatyva buvo siekiama išsamiau supažindinti Europos piliečius su darbo galimybėmis Europos Sąjungoje ir su jų teisėmis bei prerogatyvomis.

2.2

Piliečių judumas laisvo asmenų judėjimo forma yra įtvirtintas pirminėje Europos Bendrijos teisėje, be to, tai vienas pagrindinių Lisabonos strategijos tikslų ir viena Integruotųjų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių  (6) rekomendacijų.

2.3

Ši iniciatyva, papildanti ankstesnę ES veiklą, visų pirma 2002 m. Komisijos priimtą Įgūdžių ir judumo veiksmų planą  (7), sudarė sąlygas parengti naują 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planą  (8), atspindintį naują realybę ir iššūkius, kuriuos šiuo metu turi įveikti Europa.

2.4

Čekijos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai 2009 m. pirmąjį pusmetį pagrindinis šūkis – „Europa be kliūčių“. Todėl pirmininkaujanti Čekija pakvietė EESRK parengti keturias tiriamąsias nuomones ir nustatyti įvairiose ES vidaus rinkos srityse dar esamas kliūtis. Viena iš nagrinėjamų sričių – darbo jėgos judumas Europoje.

2.5

Pirmininkaujanti Čekija toliau sieks didinti darbuotojų judumą Europoje. Įgyvendindama savo prioritetus, ji visų pirma stengsis kuo veiksmingiau įgyvendinti laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje principą, skatinti profesinį bei geografinį darbo jėgos judumą bendrojoje rinkoje ir toliau tobulinti teisės aktus darbuotojams migrantams taikomų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje.

2.6

Pirmininkaujanti Čekija pabrėžia, kad šiuo metu galiojanti pereinamojo laikotarpio tvarka dėl laisvo darbuotojų judėjimo duoda neigiamų rezultatų. Jos nuomone, visiškai realizuoti darbo jėgos potencialą ir suteikti lankstumo Europos darbo rinkai yra pagrindiniai Lisabonos strategijos siekiai.

3.1

Iš Komisijos ataskaitos „Užimtumas Europoje 2008 m.“ aiškėja, kad ekonomikos augimas, Europos Sąjungoje prasidėjęs 2006 m., 2007 m. davė daug žadančių rezultatų: 3,1 proc. išaugo BVP, sukurta 3,5 milijonai naujų darbo vietų. Visose ES valstybėse narėse, išskyrus Vengriją, išaugo užimtumas, o vidutinis užimtumo lygis ES 2007 m. siekė 65,4 proc. Visur, išskyrus Slovakiją, nusistovėjo mažesnis nei 10 proc. nedarbo lygis. 2004 m. ir 2007 m. ES plėtros bangos turėjo teigiamo poveikio Europos ekonomikai ir nesutrikdė 15 ES valstybių narių darbo rinkų. Statistiniai duomenys taip pat rodo, kad esama sinergijos tarp darbo rinkos veiksmingumo, produktyvumo ir darbo vietų kokybės.

3.2

2008 m. ES palietė sunki pasaulinė finansų krizė. Namų ūkiai ir įmonės patiria stiprų spaudimą. Panaši ir darbo rinkų padėtis. 2009 m. ekonominės prognozės rodo nulinį augimą ir ES ekonomikos nuosmukio riziką. Euro zona ir kai kurios valstybės narės jau išgyvena recesiją. Gruodžio mėnesį ES Taryba priėmė Europos ekonomikos atkūrimo planą  (9), kuriame nurodyta dešimt priemonių, taikomų keturiose prioritetinėse srityse, įskaitant Europos plataus masto iniciatyvą užimtumui remti.

3.3

Nuolatinis iššūkis, su kuriuo susiduria Europa ir ES, yra dabartinė neigiama demografinė ir darbo jėgos senėjimo tendencija. Tai ateityje turės didelio poveikio Europos konkurencingumui. Siekiant ištaisyti padėtį, reikia imtis sudėtingų, ir dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis nepaprastai skausmingų veiksmų. Kiekviena valstybė narė nustato jai tinkamas politikos priemones, galinčias pagerinti įtraukių darbo rinkų veikimą. Ypač daug dėmesio reikia skirti pažeidžiamoms darbo rinkos dalyvių kategorijoms, t. y. pagyvenusiems darbuotojams, jaunimui, imigrantams ir neįgaliesiems. Šiuo požiūriu Europos Komisijos komunikatai rodo, kad ES turi ir toliau siekti pažangos įgyvendinant esamus tesės aktus dėl nediskriminavimo principo įgyvendinimo (10).

3.4

Žvelgiant į ateitį, Europos darbo rinkų atgaivinimą ir darbo jėgos judumo skatinimą Europoje reikia laikyti vienu pagrindinių europinės užimtumo strategijos veiksnių. Nepaisant visų Europos Komisijos ir valstybių narių iniciatyvų ir veiksmų, ES vėluojama įgyvendinti Lisabonoje (2000 m.) iškeltus ES judumo tikslus – paversti Europą konkurencingiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje.

3.5

Naujojo Europos Komisijos parengto 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų plano tikslas – išanalizuoti padėtį atsižvelgiant į su globalizacija, demografiniais pokyčiais ir naujųjų technologijų pažanga susijusius iššūkius, naikinti judumo kliūtis Europoje, išryškinti naujas judumo būdų tendencijas ir nustatyti reikalingus veiksmus.

3.6

Savo plane Europos Komisija daugiausia dėmesio skiria:

3.7

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas Eurofound, viena iš trišaliu pagrindu veikiančių Europos Komisijos agentūrų, tapo unikalia paramos judumui Europoje analizės ir mokslinių tyrimų platforma, padedančia atskleisti darbo rinkose esančias kliūtis bei naujus iššūkius, kuriuos lėmė pokyčiai darbo rinkose.

3.8

Iki šiol Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas neparengė išsamios nuomonės dėl judumo ir Europoje jam kylančių kliūčių. Tačiau, kaip Europos Komisijos patariamoji institucija, EESRK išsakė tvirtą savo nuomonę dėl visų Komisijos pranešimų ir iniciatyvų, susijusių su darbuotojų judėjimu Europoje, ir parengė kelias labai reikšmingas nuomones (13).

3.9

Socialiniai partneriai taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Jų nuomone, judumas Europoje ir kliūčių judumui panaikinimas yra ypač svarbūs ir šias temas jie įtraukė į savo 2003–2005 m. bendrą darbo programą. Kitos jų su šia sritimi susijusios iniciatyvos ir jų bendrai parengti dokumentai taip pat padėjo nustatyti kai kurias judumo ES kliūtis.

—

ES piliečiai (53 proc. apklaustųjų) vis dar mano, kad jų „laisvė judėti ir dirbti ES“ yra pagrindinis Europos integracijos privalumas ir Europos projekto acquis,

—

nepaisant to, kad judumo Europoje idėją palaiko ES institucijos ir piliečiai, valstybėse narėse vis dar nerimaujama dėl galimų ekonominės migracijos iš naujųjų valstybių narių pasekmių,

—

tik apie 2 proc. Europos (ES-25) darbuotojų yra gimę kitoje valstybėje narėje negu šiuo metu dirba,

—

apie 4 proc. ES gyventojų jau yra gyvenę kitoje valstybėje narėje, o 3 proc. tam tikru metu gyveno ES nepriklausančioje valstybėje.

—

ribotą kalbų mokėjimą,

—

mažai ar nepakankamai išvystytus įgūdžius ir žinias,

—

nepakankamą profesinio mokymo ir kvalifikacijų pripažinimą kitose valstybėse narėse,

—

teisines ir administracines kliūtis,

—

sudėtingumą abiems sutuoktiniams rasti nuolatines darbo vietas,

—

informacijos apie darbo pasiūlymus pasklidimą arba skaidrumo trūkumą profesinio mokymosi ir užimtumo galimybių srityje,

—

prastą transporto infrastruktūrą,

—

pasiūlos trūkumą būsto rinkoje ir šioje rinkoje vyraujančias kainas,

—

neseniai pasireiškęs pasitikėjimo praradimas ir ksenofobija.

5.4.1

Visų pirma reikia geriau informuoti apie kliūtis geografiniam ir profesiniam judumui ir apie paramos priemones joms pašalinti. Pastaraisiais metais Europoje buvo dedamos pastangos nustatyti darbuotojų judumo kliūtis ir pagerinti padėtį, tačiau reikėtų, kad Europos ir valstybių narių lygiu parengti tyrimai padėtų geriau suvokti ekonominiam judumui kliudančių veiksnių mastą, ypatumus arba lemiamus elementus bei įvertinti jų ekonominį poveikį.

5.4.2

Antra, būtina Europos darbo rinkose taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principą. Patirtis rodo, kad šį principą veiksmingai taikančios šalys sugeba geriau prisitaikyti prie pasaulinio masto pokyčių. Remiantis šiuo teiginiu, judumą reikėtų vertinti kaip vieną iš veiksnių, padedančių didinti užimtumą, darbuotojų gebėjimą prisitaikyti ir konkurencingumą globalizacijos sąlygomis. Darbo organizavimas turi labiau atitikti įmonių ir darbuotojų poreikius, tai taip pat gali paskatinti kurti naujas judumo formas.

5.4.3

Trečia, būtina pritaikyti profesinio mokymo sistemas darbo rinkos poreikiams. Turi būti įtvirtintas požiūris į veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą. Mūsų dienomis darbo rinkos vis labiau prisitaiko prie greitų pokyčių ir naujų kvalifikacijų paklausos. Vis daugiau žmonių turės prisitaikyti prie savo darbo ir karjeros raidos įgydami naujų įvairesnių kvalifikacijų. Dėl to žmonėms turi būti sudarytos galimybės ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, kad jie ir toliau būtų paklausūs darbo rinkoje ir prisitaikytų prie jos pokyčių. Šioje srityje pirmenybę reikėtų teikti tam tikroms iniciatyvoms, o konkrečiai:

5.4.4

Ketvirta, reikia plėtoti socialinės apsaugos sistemas, kad darbuotojams būtų naudingiau ir lengviau pereiti prie įvairaus pobūdžio ES darbo rinkų, kad žmonėms nebūtų kliudoma vykti į kitas valstybes nares ieškoti geresnio darbo. EESRK nori atkreipti dėmesį į savo nuomonę dėl lankstumo ir saugumo garantijų pusiausvyros principo taikymo, ypač į galimybių rasti darbą gerinimą siekiant padėti žmonėms geriau prisitaikyti prie darbo rinkos raidos ir pasinaudoti kokybiškesniais darbo pasiūlymais. Apskritai, reikia teikti pirmenybę darbo vietų kūrimui, padėti darbą keičiantiems darbuotojams ir užtikrinti didesnes jų galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Patirtis rodo, kad šiuo metu, užuot pasyviai mokėjus daugiau išmokų, kelti kitą tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti naikinant administracines kliūtis ir investuojant tiek į darbuotojų įgūdžių formavimą, tiek į aktyvią užimtumo politiką.

5.4.5

Penkta, reikia šalinti geografinį ir profesinį judumą ribojančias teisines, administracines ir mokestines kliūtis:

5.4.6

Šešta, užtikrinti galimybę ES piliečiams lengvai gauti išsamią informaciją apie įsidarbinimo ir mokymosi galimybes. Nors duomenų apie gyvenimo ir darbo sąlygas yra daug, visiškai neteikiama pirmenybė informacijai, susijusiai su mokymu ir užimtumu; dažnai jos nėra arba ji sunkiai prieinama. Europos informacinė sistema, kurioje supažindinama su įsidarbinimo ir profesijos mokymosi galimybėmis, yra svarbiausias dalykas siekiant padėti piliečiams ir įmonėms priimti geriausią sprendimą dėl įgūdžių plėtojimo, pasinaudojimo galimybėmis ir taip padidinti profesinį judumą. Šioje srityje interneto tinklalapis EURES gali atlikti reikšmingą teigiamą vaidmenį. Tačiau šiuo metu apie tinklalapį nėra pakankamai informacijos, apie jį menkai informuoti ne tik piliečiai, bet visų pirma įmonės. Todėl visų pirma reikia gerinti informacijos sklaidą specifiniais klausimais, pavyzdžiui, apie socialinių paslaugų pakeitimus ar pritaikymą (atsižvelgiant į tai, ar jos privalomos, ar papildomos) profesinio ir geografinio judumo atvejais. Pavyzdžiui, kalbant apie profesinių pensijų sistemą būtų naudinga gauti informaciją apie tam tikras įgyjamas teises, taikomą mokesčių tvarką, pensijos perkėlimo galimybes, taip pat apie sąnaudas ir kiekvienos alternatyvos privalumus ir pan. (18)

5.4.7

Galiausiai siekiant skatinti judumą, reikėtų išplėtoti iniciatyvas, kurios pagerintų būsto įsigyjimo sąlygas bei transporto infrastruktūrą. Svarbiausia, kad žmonės galėtų rasti prieinamą ir tinkamą būstą tose vietovėse, kur randa galimybių įsidarbinti. Be to, siekiant didesnio darbuotojų judumo labai svarbu įgyvendinti priemones, skatinančias kurti veiksmingą ir lanksčią transporto infrastruktūrą. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su įmonėmis, turėtų atkreipti dėmesį į su imigracija susijusias išlaidas, kurti ir plėtoti skatinimo sistemas, skirtas persikeliantiems darbo ieškotojams (angl. mobile job seekers).

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/24

—

paramos aktyviam senėjimui sistema,

—

finansinių paskatų vyresnio amžiaus darbuotojams ir juos įdarbinančioms įmonėms įtraukimas į valstybių narių vyriausybių politiką, kuri skatintų išsaugoti vyresnio amžiaus darbuotojus darbo rinkoje,

—

gyvenimo ir darbo (ypač fizinio) sąlygų gerinimas,

—

institucinių sprendimų taikymas darbo rinkai, kad ji taptų lankstesnė įdarbinant vyresnio amžiaus darbuotojus.

—

valstybių narių atlyginimų ir pensijų mokėjimo tvarka,

—

vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo sąlygos darbuotojo ir darbdavio atžvilgiu,

—

vyresniems nei 50 m. ir net 45 metų ribą peržengusiems darbuotojams skirta visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistema, į kurią būtų įtrauktas nuolatinis profesinis tobulinimas.

—

senėjančių darbuotojų motyvacijos ir kūrybingumo išsaugojimas,

—

darbo ritmo pritaikymas siekiant išvengti profesinio išsekimo laikui bėgant,

—

įvairių amžiaus grupių darbuotojų ryšių užmezgimas.

—

ES uždaviniai atsižvelgiant į statistinius duomenis apie vyresnio amžiaus darbuotojus,

—

palankių jų atžvilgiu priemonių būtinybė ir jas pateisinantys veiksniai,

—

šiuo metu jiems taikomų paankstinto išėjimo į pensiją sistemų poveikis jų užimtumo lygiui,

—

priežastys, dėl kurių iki 2000 m. jų aktyvumo lygis nuolat smuko,

—

numatomos ir jau įgyvendintos priemonės, kuriomis pratęsiamas jų aktyvaus darbo laikotarpis ir atitolinamas jų išėjimo iš darbo rinkos terminas (ypač įtraukiant juos į lankstumo ir užimtumo garantijų sistemą),

—

vyresnio amžiaus darbuotojų vaidmuo perduodant patirtį ir padedant kelti kvalifikaciją,

—

jų profesinės veiklos derinimas su šeimos ir asmeniniu gyvenimu bei kartų solidarumo skatinimas,

—

jų profesinio gyvenimo kokybė, našumo užtikrinimas ir darbo vietos išsaugojimas globalizacijos ir nuolatinių demografinių pokyčių kontekste.

—

I sistema – parama aktyviai senatvei;

—

II sistema – finansinės priemonės vyresnio amžiaus darbuotojams, pasitraukiantiems iš darbo rinkos;

—

III sistema – bendrieji darbo rinkos mechanizmai, padedantys jai prisitaikyti prie poreikio įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotojus.

—

jų darbdavys pertvarko savo įmonę, praranda konkurencingumą arba nepalanki konjunktūra pasaulinėje darbo ir paslaugų rinkoje,

—

pablogėjo jų sveikata arba jie privalo globoti trečiuosius asmenis,

—

jiems trūksta kvalifikacijos ir gebėjimo dirbti su pažangių technologijų įrenginiais, ypač informacijos ir ryšių srityje,

—

nes jiems trukdo vidinis įsitikinimas, kad jie neturi prisitaikymo savybių, kurių svarbiausios yra motyvacija ir gebėjimas mokytis.

—

dalyvavimo ir įtraukimo taktika, kai vyresnio amžiaus darbuotojai dalyvauja visose įmonės organizuojamose mokymo programose arba darbovietėje organizuojamuose kursuose. Be to, ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojams gali būti sudaryta galimybė likti darbovietėje ir sulaukus pensinio amžiaus.

—

Žinių atnaujinimo kursai, susiję su darbo vietose naudojamomis technologijomis, skirti vyresnio amžiaus darbuotojams, kurie neturėjo galimybės tinkamu laiku susipažinti su gamybos procesu ir dėl to jaučiasi nuo jo atskirti. Šiuo požiūriu naujų galimybių suteikia bendra socialinių partnerių veiksmų sistema įgūdžiams ir kvalifikacijai įvertinti, tęstinis mokymasis ir suaugusiųjų mokymas (7).

—

Specialios informatikos ir naudojimosi internetu pamokos, skirtos vyresniems kaip 50 m. asmenims, kurių metu vyresnio amžiaus darbuotojai, pensininkai ir jų organizacijos mokosi naudotis informacijos ir ryšių technologijomis. Šį mokymo procesą būtina pritaikyti senėjančių asmenų galimybėms naudojant, pavyzdžiui, didesnius rašmenis arba tinklavietę „Senior WEB“.

—

informaciniai seminarai klausimais, susijusiais su vyresnio amžiaus grupės asmenų problemomis,

—

šiai amžiaus grupei skirtos darbo ir profesinės karjeros biržos, pavyzdžiui, diskusijų grupės „tiems, kam virš 50“ arba „darbo centrai“,

—

reklama vyresnio amžiaus asmenų lankomose vietose ir jų mėgstamose žiniasklaidos priemonėse. Redaguojant jos tekstus reikia stengtis nevartoti juos galinčių įžeisti terminų, pavyzdžiui, „senyvo“ ar „pensinio amžiaus“, vietoje jų vartoti žodžius „brandaus amžiaus“, „patyrę“ ar „patikimi asmenys“,

—

įmonėse įsteigti vyresnio amžiaus darbuotojų darbo grupes, kuriose būtų svarstomos strategijos ir priemonės, kaip pritraukti daug patirties turinčių vyresnio amžiaus specialistų. Įmonės taip pat galėtų savo patalpose organizuoti renginius, į kuriuos kviestų į pensiją išėjusius buvusius savo darbuotojus arba ragintų juos asmeniniais laiškais ar telefoniniais pokalbiais grįžti į darbą, ir pan.

—

kyla bendras personalo kvalifikacijos lygis ir jo pajėgumas diegti naujoves,

—

vyresnio amžiaus darbuotojų, gaunančių gerus atlyginimus, buvimas įmonėje rodo jauniems darbuotojams potencialias jų profesinės veiklos galimybes,

—

gerėja produktų gamybos ir paslaugų teikimo kokybė ir organizavimas,

—

įmonės išsaugoja tinkamą kvalifikacijos lygį, profesinio lavinimo potencialą ir galimybę išlaikyti suformuotas darbuotojų grupes.

—

dėmesys su amžiumi susijusioms problemoms,

—

bendra nacionalinė paramos šio tipo valdymui politika,

—

atsargumas jos kūrimo ir įgyvendinimo etapais,

—

visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas atsižvelgiant į šį aspektą,

—

sąnaudų ir naudos įvertinimas ir apskaičiavimas.

—

socialinių partnerių įtraukimas į derybas dėl kolektyvinių darbo sutarčių, sudaromų tam tikroje įmonėje, sektoriuje ar net tarp sektorių, į kurias bus įtrauktos senėjančių darbuotojų padėtį reglamentuojančios nuostatos. Tai gali būti ir socialiniai paktai, į kuriuos būtų įtraukiamos atitinkamos darbo reglamentų ar dvišalių bei daugiašalių sutarčių nuostatos,

—

visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas rengiant nacionalinio (ir Europos) lygmens teisės aktus, skirtus vyresniems kaip 50 m. darbuotojams ir jų darbdaviams, numatančius, kad darbo rinkoje turi būti išsaugotos šių potencialios darbuotojų įsidarbinimo galimybės,

—

sistemų, tinklo struktūrų ir iniciatyvų, skirtų vyresnio amžiaus pramonės darbuotojų padėčiai ir bendriems rodikliams nustatyti, rengimas ir diegimas,

—

bendrovių (ar įmonių grupių) valdymas atsižvelgiant į konkrečias amžiaus grupes ir skirstant vyresnio amžiaus darbuotojus į grupes, kaip tai daroma valdymo, orientuoto į įvairaus amžiaus ir įvairių kvalifikacijų darbuotojus, atveju,

—

vyresniems kaip 50 m. darbuotojams skirtų konsultavimo struktūrų, kurios rengia programas tam tikros kvalifikacijos darbuotojų poreikiui konkrečiose įmonėse, sektoriuose, regionuose ar net šalyse nustatyti, kūrimas;

—

darbuotojų konsultavimo įstaigų, kurios kartu rengia mokymo kursus ar kitas mokymo ir profesinio tobulinimo formas, skirtas specialiai vyresnio amžiaus asmenims, sistemos naudojimas;

—

paramos įmonių vadovams ir vadybininkams sistemos, informuojančios juos apie priemones, kuriomis galima pagerinti įmonių gebėjimą prisitaikyti, konkurencingumą ir našumą per valdymą, orientuotą į įvairaus amžiaus darbuotojus arba į žmogiškųjų išteklių administravimą naudojantis informacinėmis technologijomis, vystymas;

—

struktūrų ir tinklo sistemų (sektorių, teritorinių ir mišrių, vienijančių visų suinteresuotųjų šalių atstovus, t.t.), taip pat kvalifikacijos lygio ir darbo vietų observatorijų kūrimas ir naudojimas. Jos stebėtų vyresnio amžiaus darbuotojus darbo rinkoje ir jų galimybes įsidarbinti atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir restruktūrizavimo proceso raidą. Šios observatorijos galėtų apimti sektorius, teritorinius vienetus ir regionus (prireikus ir tarpvalstybinius regionus).

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/32

1.1

Šiuo metu ES ir JAV santykiai vystosi naujoje aplinkoje ir susiduria su vis didesniais iššūkiais ir lūkesčiais. Visame pasaulyje daug vilčių siejama su Barack Obama išrinkimu JAV prezidentu, imta vėl optimistiškai vertinti transatlantinių santykių potencialą. Nuoširdžiai tikimasi, kad ES ir JAV bendradarbiaus ir rodys pavyzdį daugelyje sričių: pradedant bendru atsaku į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, baigiant klimato kaitos problema arba žmogaus teisių propagavimu, taip pat dvišaliais ekonominiais santykiais.

1.2

Europos pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai savo atstovavimu arba praktine patirtimi konkrečiose srityse gali nemažai prisidėti prie šio atnaujinto bendradarbiavimo.

1.3

EESRK ragina už politinius sprendimus atsakingus ES pareigūnus pasinaudoti galimybe, susitarus ir bendradarbiaujant su JAV, siekti būtinų Jungtinių Tautų (JT) sistemos, PINO (1) Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, Didžiojo aštuoneto (G8), Didžiojo dvidešimtuko (G20), Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reformų ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) stiprinimo, kad šios institucijos veiksmingiau spręstų ilgalaikes problemas, kurias kelia pasaulio globalizacija ir dabartinė pasaulinė finansų krizė.

1.4

Atsižvelgiant į finansų ir ekonomikos krizės mastą būtina stiprinti transatlantinį ekonominį bendradarbiavimą. ES ir JAV pirmiausia turi užtikrinti geresnį savo piniginių ir fiskalinių priemonių, kuriomis norima stimuliuoti pasaulio ekonomiką, koordinavimą G20 grupėje. Be to, ES ir JAV reikėtų drauge surasti bendrą naują požiūrį į efektyvų ir veiksmingą pasaulinės finansų sistemos reguliavimą, kad ekonomikai niekada nebeiškiltų pavojus dėl nežaboto rizikavimo. Vykdant radikalią tarptautinių ūkio subjektų reformą, būtina nustatyti aiškias ir griežtas tarptautines finansinę veiklą reguliuojančias taisykles siekiant duoti aiškų ženklą piliečiams ir įmonėms.

1.5

Transatlantinio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo programos tikslas – glaudesnė transatlantinė ekonominė integracija ir augimas, kuris būtų naudingas mūsų piliečiams ir mūsų ekonomikos konkurencingumui. Šio tikslo reikėtų siekti prižiūrint Transatlantinei ekonominei tarybai (TET).

1.6

Programos pagrindas – bendradarbiavimas reguliavimo srityje. ES ir JAV vertybės, kuriomis remdamiesi mes reguliuojame savo ekonomiką, turi daug panašumų, nors kai kuriais klausimais ir nesutariama. Bendradarbiavimas reguliavimo srityje reiškia, kad reikės iš pradžių bendradarbiauti siekiant drauge nustatyti socialines, ekologines ir ekonomines problemas ir rasti jų sprendimus. ES, palaikydama transatlantinius santykius, toliau gins savo socialinį modelį, grindžiamą socialinės apsaugos sistemomis ir pilietiniu dialogu bei socialiniais pasiekimais.

1.7

Artimiausioje ateityje TET teks imtis didelių darbų:

1.8

Nepaprastai svarbu, kad siekdamos šių ir kitų tikslų naujoji JAV administracija ir naujoji ES Komisija ir Parlamentas toliau tęstų TET procesą. EESRK ragina prezidentą B. OBAMA skubiai paskirti naują TET bendrapirmininkį, atstovaujantį JAV, kad TET galėtų tęsti savo svarbų darbą.

1.9

Jeigu būtų grįžta prie protekcionizmo, dabartinės pasaulio ekonomikos problemos dar labiau paaštrėtų, kaip atsitiko per dvidešimto amžiaus ketvirtojo dešimtmečio ekonominę depresiją. EESRK ragina ES ir JAV dirbti drauge, kad būtų įvykdyti 2008 m. lapkričio 15 d. G20 grupės aukščiausio lygio susitikimo šiuo tikslu duoti pažadai ir daryti viską, kas įmanoma mėginant sparčiai ir sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą bei užkirsti kelią naujoms kliūtims prekybai ir investicijoms.

1.10

EESRK taip pat ragina ES ir JAV drauge stengtis įtikinti kitas šalis nesiimti politikos, kuri galėtų sumažinti galimybes patekti į investicijų arba pirkimų rinkas – toks deja buvo pastarųjų diskusijų Kongrese rezultatas. Mes taip pat tikimės, kad ES ir JAV imsis spręsti pasaulio prekybos pagyvinimo klausimą, kad būtų pagerinta pasaulinių prekybos derybų kokybė įtraukiant į jas tvaraus vystymosi ir socialinių standartų klausimus. EESRK pritaria prezidento B. OBAMA norui sušvelninti neigiamą prekybos pokyčių poveikį konkretiems darbuotojams arba piliečiams.

1.11

EESRK rekomenduoja sukurti transatlantinių dialogų (TABD (2), TACD (3), TALD (4) ir TAED (5) finansavimo mechanizmus ir įtraukti TALD ir TAED į TET patarėjų grupę.

1.12

EESRK ragina ES ir JAV didinti transatlantinio dialogo proceso prieinamumą ir atvirumą ir plėsti pilietinės visuomenės dalyvavimą įtraukiant į procesą ir tuos suinteresuotuosius subjektus, kurie šiuose keturiuose dialoguose nedalyvauja.

1.13

EESRK kreipiasi į Europos Komisiją, prašydamas artimiausiu metu surengti transatlantinį suinteresuotųjų subjektų susitikimą, kuriame būtų įvertinta naujoji padėtis ir pasikeista nuomonėmis bei koordinuojami su naujosiomis iniciatyvomis susiję veiksmai. EESRK primena Komisijai 2005 m. komunikate jos pačios pateiktą pasiūlymą organizuoti trišalę konferenciją darbo santykių klausimais.

1.14

EESRK savo ruožtu gali pasiūlyti užmegzti ryšius su JAV ekonominiais ir socialiniais partneriais. Komitetas atidžiai stebės, kaip steigiamos patariamosios grupės JAV administracijoje, kad galėtų nustatyti galimus partnerius įvairiose srityse. EESRK taip pat ieškos būdų gerinti keitimąsi žiniomis ir patirtimi su JAV pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais. Šioms užduotims vykdyti EESRK turėtų įsteigti neoficialią ryšių grupę, kuri stebėtų veiklą transatlantinių santykių srityje.

1.15

EESRK nuomone, dabar būtų labai naudinga sustiprinti ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslinį ir kultūrinį bendradarbiavimą (kultūrinį dialogą) ir juo remiantis pagerinti abipusį supratimą ir glaudesnį politinį bendradarbiavimą. ES ir JAV turi bendromis jėgomis remti ir skatinti kūrybiškumą ne vien mokslo, technikos ir inovacijų srityse, bet ypač meninėje kūryboje, nes ji padeda atsiskleisti naujas vertybes, praturtinančias ir tobulinančias visą žmoniją.

2.1

ES ir JAV santykiai šiuo metu vystosi naujoje aplinkoje ir susiduria su vis didesniais iššūkiais ir lūkesčiais. Visame pasaulyje daug vilčių siejama su Barack OBAMA išrinkimu JAV prezidentu, imta vėl optimistiškai vertinti transatlantinių santykių potencialą. Nuoširdžiai tikimasi, kad ES ir JAV bendradarbiaus ir rodys pavyzdį daugelyje sričių: pradedant bendru atsaku į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, baigiant klimato kaitos problema arba žmogaus teisių propagavimu, taip pat dvišaliais ekonominiais santykiais. Savo 2004 m. priimtoje nuomonėje (6) EESRK išvardijo įvairias problemas, kurias reikėtų įtraukti į transatlantinę darbotvarkę, įskaitant būtinybę gerinti pasaulinį valdymą. Pastarojo meto įvykiai parodė, kaip svarbu bendradarbiauti šioje srityje.

2.2

Dabartinės ES, JAV ir viso pasaulio problemos yra didžiulės, taigi reikia naujo bendro požiūrio, kad pasaulio ekonomika niekada nebebūtų palikta nereguliuojamo finansinio kapitalizmo valiai. Transatlantinė ir pasaulio ekonomika šiuo metu išgyvena didžiausią per pastaruosius dešimtmečius krizę, be to, jeigu norime sėkmingai spręsti klimato kaitos problemą, reikia visų subjektų veiksmų, o siekiant taikos, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo pasaulyje reikia imtis daugelio užsienio politikos klausimų. Be glaudesnio ES ir JAV bendradarbiavimo mūsų pastangų šiems sunkumams įveikti nepakaks.

2.3

Europos pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai savo atstovavimu arba praktine patirtimi konkrečiose srityse gali nemažai prisidėti prie šio atnaujinto bendradarbiavimo. Tam gyvybiškai svarbu, kad politinės institucijos, kurios veda ES ir JAV vyriausybių dialogą, į dialogo procesą stengtųsi labiau įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus. Piliečių judėjimo laisvė yra kitas svarbus ES ir JAV santykių gerinimo žingsnis, nes ji skatina verslo, kultūrinius ir socialinius mainus. Platesnį bevizio režimo taikymą tarp ES valstybių narių ir JAV reikėtų toliau vystyti kaip vieną iš politinių prioritetų.

2.4

Iki šiol dvišaliai ES ir JAV santykiai buvo vystomi 1990 m. lapkričio mėn. pasirašytos Transatlantinės deklaracijos (7), kuri 1995 m. buvo papildyta Naująją transatlantine darbotvarke (NTD), (8) ir 1998 m. gegužės mėn. Transatlantinės ekonominės partnerystės (TEP) (9) pagrindu. Tolesnis žingsnis institucijų bendradarbiavime buvo Transatlantinio ekonominės integracijos stiprinimo programos (10) pasirašymas 2007 m. balandžio mėn. Pagal šią programą buvo sukurta Transatlantinė ekonominė taryba (TET) (11).

2.5

Iki šiol visi politiniai kontaktai daugiausiai buvo skirti užsienio politikai, ekonominėms ir prekybos problemoms, o ne socialiniams ir tvarumo klausimams. Be to, išskyrus keletą atvejų, suinteresuotieji subjektai, kurių vaidmuo daugelyje Europos šalių ir ES lygmeniu yra tradiciškai reikšmingas, nebuvo aktyvūs plėtojant ES ir JAV santykius. EESRK ragina ES ir JAV šiame naujame transatlantinio bendradarbiavimo etape ne tik stiprinti ir gerinti gerai veikiančias sritis, bet ir imtis tų sričių, kuriose padėtis nėra tokia gera.

2.6

Nuomonė neaprėps visų transatlantinių santykių aspektų. Nebus kalbama apie Kanadą, o daugiausia dėmesio bus skiriama daugiašališkumo, prekybos, transatlantinio ekonominio bendradarbiavimo, pasaulinės klimato kaitos ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo klausimams. ES santykius su Kanada reikėtų nagrinėti atskiroje nuomonėje.

3.1

Skirtingas požiūris į daugiašales institucijas yra būdingas pastarųjų metų ES ir JAV santykių bruožas. Esama pakankamai priežasčių, leidžiančių tikėtis, kad naujoji JAV administracija vykdys aktyvesnio bendravimo su sąjungininkais ir tarptautinėmis organizacijomis politiką. EESRK ragina už politinius sprendimus atsakingus ES pareigūnus pasinaudoti galimybe, susitarus ir bendradarbiaujant su JAV, siekti būtino JT sistemos stiprinimo, taip pat ir TDO, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, PINO, G8, G20, PPO, Pasaulio banko ir TVF reformų, kad šios institucijos veiksmingiau spręstų ilgalaikes problemas, kurias kelia pasaulio globalizacija ir dabartinė pasaulinė finansų krizė. EESRK pritaria naujausiam sausio mėn. Vokietijos kanclerės Angela Merkel Paryžiuje pateiktam pasiūlymui, kad JT sistemoje būtų sukurta Ekonomikos ir socialinės apsaugos taryba. Ši taryba turėtų veikti viename lygmenyje su Saugumo Taryba.

3.2

Pastarųjų metų ES ir JAV santykiai buvo akivaizdus įrodymas, kad ES ir JAV nepajėgiant susitarti, didelių pasaulinių problemų išspręsti nepavyksta. Kad padėtis pagerėtų pradėjus dirbti naujajai administracijai, ES ir JAV turėtų glaudžiai bendradarbiauti nustatydamos bendrą strategiją daugeliu pasaulio saugumo ir žmogaus teisių klausimu.

3.3

Transatlantinis valdymas nėra ES ir JAV daugiašalių santykių alternatyva, o tik papildo tuos santykius. ES ir JAV ir toliau lieka dvi svarbiausios pasaulio politikos jėgos, todėl jos turėtų bendradarbiauti, nes tik taip pavyks išspręsti bet kurį tarptautinį klausimą, kad ir koks jis būtų – prekybos liberalizavimas ar geresnis tam tikrų darbo ir aplinkos apsaugos politikos priemonių įgyvendinimas.

3.4

Jeigu ES ir JAV nori rodyti pavyzdį pasauliniu lygmeniu, būtina visiškai laikytis daugiašalių susitarimų ir juos įgyvendinti. Pirmiausia ES, jos valstybės narės ir JAV galėtų ratifikuoti visas TDO konvencijas (12) ir PPO sprendimus.

4.1.1

Pasauliui atsidūrus giliausioje per daugelį dešimtmečių finansų krizėje ir sudėtingiausioje ekonominėje situacijoje būtina stiprinti transatlantinį ekonominį bendradarbiavimą. Pirmiausia abi šalys privalo koordinuoti pinigines ir fiskalines priemones, kad jos iš tiesų paveiktų susijusią mūsų ekonomiką. EESRK nerimauja, kad iki šiol šios pastangos buvo nepakankamos. ES ir JAV privalo aktyviau dalyvauti sprendžiant šias problemas, pirmiausia G20 grupėje, – taip, bendradarbiaujant su kitomis ekonomiškai stipriomis valstybėmis, mūsų ekonomika galėtų žengti į priekį. JAV Ekonomikos gaivinimo ir investicijų planas, dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2009 m. vasario mėn., ir Europos ekonomikos atkūrimo planas, kurį 2008 m. gruodį patvirtino Europos Taryba, turi daug panašumų, tačiau europietiškajam planui trūksta tikslų vientisumo. Šiuos du planus reikėtų įgyvendinti stengiantis, kad jie vienas kitą papildytų ir būtų vengiama protekcionistinių priemonių.

4.1.2

Kitas žingsnis ekonomikos atkūrimo link būtų ieškoti naujo bendro požiūrio, kuris padėtų užtikrinti efektyvų ir veiksmingą pasaulinės finansų sistemos reguliavimą, kad ekonomikai niekada nebeiškiltų pavojus dėl nežaboto rizikavimo. ES ir JAV nustato reguliavimo priemones, todėl siekiant išvengti nereikalingų skirtumų būtinas glaudus koordinavimas. Dėl šios priežasties kaip niekada svarbi yra TET ir jos įgyvendinama 2007 m. priimta programa.

4.2.1

Transatlantinio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimo programa siekiama užtikrinti glaudesnę transatlantinę ekonominę integraciją ir augimą, kuris būtų naudingas mūsų piliečiams ir mūsų ekonomikos konkurencingumui. To bus siekiama prižiūrint TET, kuri susitinka mažiausiai kartą per metus ir, siekiant didesnės pažangos, yra įgaliota stebėti šioje programoje numatytų priemonių įgyvendinimą, nustatyti tarpinius tikslus bei sudaryti geresnes sąlygas veikti drauge. Šis įgaliojimas suteikia TET nemažai galios vykdyti transatlantinę ekonominę integraciją, ypač krizės sąlygomis.

4.2.2

Programos pagrindas – bendradarbiavimas reguliavimo srityje. ES ir JAV turi daug bendrų vertybių, kuriomis pagrįstas mūsų požiūris į ekonomikos reguliavimą. ES ir JAV laikosi nuomonės, kad reguliavimo tikslas – užtikrinti aukštus standartus ir rūpintis aplinka, žmonių ir gyvūnų sveikata ir sauga, taip pat kaip ir ekonominiu bei teisiniu saugumu. Mes taip pat manome, kad reguliavimas turėtų būti toks, kad šių rezultatų pasiektume kuo mažiau trukdydami ūkinei veiklai. Reguliavimas taip pat turėtų remtis didžiausia kompetencija. Reikia pripažinti, kad yra ir skirtumų – tai patvirtina PPO nagrinėti ginčai. Kai kuriuos šių skirtumų lemia skirtingas piliečių požiūris. Tačiau daugeliu atveju ES ir JAV laikosi skirtingų nuomonių paprasčiausiai todėl, kad reguliuotojai ir pilietinė visuomenė nepakankamai tariasi tarpusavyje. Bendradarbiavimas reguliavimo srityje reiškia, jog reikia dirbti drauge, taigi bendrauti ir su pilietine visuomene siekiant drauge nustatyti socialines, ekologines ir ekonomines problemas ir rasti jų sprendimus.

4.2.3

Sritis, kuriai tikrai būtų naudingi dažnesni kontaktai su pilietine visuomene, yra maisto sauga. ES ir JAV santykius jau seniai temdo nesutarimai šioje srityje, įskaitant ir taisykles dėl hormonų jautienoje ir antimikrobinio vištienos apdorojimo. Šiais atvejais ES nėra linkusi taikyti JAV standartų. Būta ir didesnių nesutarimų dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo maiste.

4.2.4

Iki šiol įvyko trys TET posėdžiai, paskutinis iš jų – 2008 m. gruodžio 12 d. Vašingtone. Nepaisant to, kad TET veikia dar neseniai, ji nemažai pasiekė ekonominei bendruomenei svarbiose srityse:

4.2.5

Ateityje TET laukia daug darbo ir galimybė gerinti savo veiklą:

4.2.6

Nepaprastai svarbu, kad siekdamos šių ir kitų tikslų naujoji JAV administracija ir naujoji ES Komisija ir Parlamentas toliau tęstų ir plėstų TET procesą. EESRK tikisi, kad JAV administracija imsis žingsnių ir paskirs naują TET bendrapirmininkį, atstovaujantį JAV, kad TET galėtų tęsti savo svarbų darbą.

4.3.1

Jeigu būtų grįžta prie protekcionizmo, dabartinės pasaulio ekonomikos problemos dar labiau paaštrėtų, kaip atsitiko per dvidešimto amžiaus ketvirtojo dešimtmečio ekonominę depresiją. EESRK ragina ES ir JAV dirbti drauge, kad būtų įvykdyti 2008 m. lapkričio 15 d. G20 grupės aukščiausio lygio susitikimo šiuo tikslu duoti pažadai ir daryti viską, kas įmanoma, mėginant sparčiai ir sėkmingai užbaigti Dohos derybų raundą bei užkirsti kelią naujoms kliūtims prekybai ir investicijoms. Kylant pagundai apsaugoti savo bendroves, ES ir JAV reikės drauge stengtis įgyvendinti turimus prekybos įsipareigojimus pagrindiniams partneriams. Pirmiausia reikės rodyti pavyzdį kitoms šalims, kad jos nepradėtų vykdyti politikos, kuri galėtų sumažinti galimybes patekti į investicijų arba pirkimų rinkas – elgtis kitaip, nei siūlyta po pastarųjų diskusijų Kongrese. Mes taip pat tikimės, kad ES ir JAV imsis spręsti pasaulio prekybos pagyvinimo klausimą, kad būtų galima pagerinti pasaulinių prekybos derybų kokybę įtraukiant į jas tvaraus vystymosi ir socialinių standartų klausimus.

4.3.2

JAV būtų naudinga, jeigu naujoji administracija JAV prekybos partneriams geriau išaiškintų savo poziciją šioje srityje. Vis dėlto šiuo metu dar atrodo, kad didesnis dėmesys skiriamas su prekyba susijusioms ekologinėms ir socialinėms problemoms, tuo pat metu laikomasi požiūrio, kad prekyba turi būti atvira.

4.3.3

EESRK labai teigiamai vertina tokį požiūrį į tarptautinę prekybą ir rekomenduoja ES remti bet kokį bandymą siekti prekybos susitarimų, kurie pagerintų pasiūlą ir paklausą gero valdymo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu srityje ir spręstų darbo teisių ir aplinkos apsaugos klausimus.

5.1

Europos valstybės jau kurį laiką yra klimato politikos lyderės. Iki šiol jos laukė, kol JAV prisidės prie jų siūlydamos drąsias iniciatyvas. Naujoji JAV administracija pažadėjo dėti didžiules pastangas klimato kaitos klausimus spręsti. Europa turėtų sulaukti naujų drąsių politinių priemonių, skirtų sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį. B. OBAMA administracija ne tik ketina įgyvendinti ribojimo ir prekybos sistemą (angl. cap-and-trade), kuri apribotų didžiųjų pramonės šakų išmetamą anglies dvideginio (CO2) kiekį, bet ir, tikėtina, daugiau investuos į atsinaujinančius energijos šaltinius. Augimui skatinti skirtais veiksmais pasaulio mastu turėtų būti pasinaudota kaip galimybe kurti ekologiškas darbo vietas, o investicijas ir inovacijas nukreipti šia linkme.

5.2

EESRK pritaria JAV planams investuoti į veiksmingas ir švarias technologijas savo šalyje, tuo pat metu JAV pagalbos politika ir eksporto skatinimo priemonėmis padedant besivystančioms šalims savo ekonominėje raidoje išvengti daug anglies išskiriančio vystymosi etapo. EESRK taip pat pritaria reikalavimams nustatyti privalomus ir įgyvendinamus įsipareigojimus mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį.

5.3

EESRK kviečia JAV dalyvauti 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje įvyksiančioje JT konferencijoje ir priimti aiškią derybinę poziciją, kuri suartintų JAV ir ES nuomones rengiantis naujai tarptautinei sistemai, kuri įsigalios po Kioto protokolo. ES tikisi tvirto įsipareigojimo dalyvauti ir remti derybas dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK).

5.4

ES taip pat reikia siekti nuoseklesnio požiūrio į ES klimato kaitos tikslų įgyvendinimą, todėl EESRK ragina valstybes nares pasaulinės ekonomikos krizės sąlygomis ieškoti būdų sumažinti prieštaravimą tarp ekonominio konkurencingumo ir didesnių ekologinių nuolaidų, nemažinti investicijų į naujas naujoms ekologiškesnėms technologijoms skirtas mokslinių tyrimų iniciatyvas.

5.5

EESRK ragina ES Komisiją ir naująją JAV administraciją aktyviai įtraukti aplinkos apsaugos nevyriausybines organizacijas ir tinklus bei suinteresuotus verslo ir profesinių sąjungų atstovus į pasiruošimą 2009 m. gruodžio mėn. įvyksiančiai JT konferencijai Kopenhagoje ir atnaujinti Transatlantinį aplinkosaugos dialogą (TAED), kuris galėtų tapti aplinkosaugos suinteresuotųjų subjektų koordinatoriumi ir partneriu rengiantis šiai konferencijai.

6.1

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procese ES ir JAV tradicijos yra skirtingos. Naujojoje transatlantinėje darbotvarkėje ES ir JAV įsipareigojo sistemingai bendradarbiauti įvairiose srityse, taip pat tiesti per Atlantą tiltus tarp žmonių. Tuo tikslu buvo pradėta keletas pilietinės visuomenės dialogų, skirtų darbo, vartotojų ir aplinkosaugos grupėms.

Transatlantinių dialogų, kurie buvo pradėti antrojoje praėjusio dešimtmečio pusėje, aktyvumas yra nevienodas, nevienodas ir jų vaidmuo ES ir JAV bendradarbiavimo struktūrose, ypač ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimuose, kur iš esmės daugiausia dėmesio skiriama Transatlantiniam verslo dialogui (TABD). Be to, TET patarėjų grupei priklauso tik TABD, Transatlantinis vartotojų dialogas (TACD) ir Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas (TLD). Kiti du dialogai – Transatlantinis darbo dialogas (TALD) ir Transatlantinis aplinkosaugos dialogas (TAED) – nepasitarus su dalyvaujančiais suinteresuotaisiais subjektais į šią grupę nepatenka.

6.2

Šiomis aplinkybėmis 2008 m. gegužės 8 d. rezoliucijoje dėl Transatlantinės ekonominės tarybos Europos Parlamentas paragino įtraukti į patarėjų grupę TALD ir TAED pirmininkus. EESRK labai pritaria šiam Europos Parlamento raginimui ir prašo TET keisti savo darbo organizavimą, kurio principus TET pirmininkai patvirtino 2007 m. birželio 28 d. Berlyne.

6.3

Naujuosiuose darbo organizavimo principuose taip pat būtina numatyti geresnes skaidrumo ir darbo koordinavimo su patarėjais priemones, įskaitant galimybę susipažinti su dokumentais ir kad laiku būtu pranešama apie posėdžius.

6.4

EESRK pritaria naujam Europos Parlamento raginimui labiau įsiklausyti į ES ir JAV pilietinės visuomenės balsą, išsakytam Pranešimo projekte dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose (13). Svarbus vaidmuo šiame procese turi tekti EESRK.

6.5

Dialoguose dalyvaujančios įvairių interesų grupės turi ankstesnės tarpvalstybinių tinklų kūrimo patirties. Iniciatyvos, kurių naujomis Europos integracijos sąlygomis praėjusį dešimtmetį ėmėsi JAV ir ES, transatlantinėms pilietinės visuomenės organizacijoms taip pat suteikė naujų galimybių (14).

6.6

Ne visiems pirmiau minėtiems keturiems dialogams pavyko sėkmingai pradėti savo veiklą, juos skirtingai rėmė politiniai vadovai abejose Atlanto pusėse. Gerai veikia TACD, kuris yra labai aktyvus rengiant ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimus ir TET darbe.

6.7

Deja, sėkmingai pradėjęs darbą, TAED po dvejų metų sustabdė savo veiklą. Atsirado svarių argumentų šį dialogą atnaujinti, kad jis galėtų prisidėti prie TET veiklos ir ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimų. EESRK primygtinai rekomenduoja sukurti dialogų finansavimo mechanizmus ir įtraukti TALD ir TAED (pastarąjį atkūrus) į TET patarėjų grupę.

6.8

EESRK supranta, kad dvišaliai transatlantiniai santykiai kai kurioms pilietinės visuomenės organizacijoms nebūtinai yra natūralus tarpvalstybinio bendradarbiavimo būdas. Profesinėms sąjungoms ir aplinkosaugos grupėms reikėtų, kad transatlantinis forumas spręstų ne tik vidaus problemas, bet ir imtųsi pasaulinių iššūkių, pavyzdžiui, klimato kaitos arba teisės burtis į organizacijas besivystančiose šalyse. Vis dėlto į dvišalius ES ir JAV santykius įtraukus didesnį suinteresuotųjų subjektų būrį visam procesui būtų užtikrinta visuomenės parama ir demokratinis pagrindas. EESRK ragina ES ir JAV didinti transatlantinio dialogo proceso prieinamumą ir atvirumą bei pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą.

6.9

EESRK ragina Europos Komisiją artimiausioje ateityje surengti susitikimą su visais suinteresuotaisiais transatlantinių santykių subjektais siekiant pasinaudoti nauja padėtimi, keistis nuomonėmis ir koordinuoti numatomų naujų iniciatyvų įgyvendinimo veiksmus. EESRK teigia, jog pilietinės visuomenės dalyvavimo aspektu Komitetas galėtų aktyviai įsitraukti į šią iniciatyvą.

6.10

2005 m. birželio 18 d. komunikate (COM(2005) 196) Komisija pateikė įdomių pasiūlymų, vienas iš kurių buvo ES ir JAV socialinių partnerių atstovų dialogo skatinimas, įskaitant trišalę konferenciją darbo santykių klausimais. Reikėtų prisiminti šiuos pasiūlymus, kurie niekada nebuvo įgyvendinti, – ES ir JAV socialinių partnerių keitimasis patirtimi būtų ypač naudingi atsižvelgiant į JAV teikiamus pasiūlymus priimti Darbuotojų laisvo pasirinkimo aktą.

6.11

EESRK inicijuos ryšius su JAV ekonominiais ir socialiniais partneriais (verslo, profsąjungų, ūkininkų, vartotojų ir kt. atstovais) ir išsiaiškinti, ar juos domintų galimybė organizuoti dialogą vienu ar dviem abejose Atlanto pusėse aktualiais konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos arba prekybos ir tvaraus vystymosi. Tokio dialogo tikslas būtų vienu metu suburti visus skirtingus suinteresuotuosius subjektus – kitaip, nei dabartiniuose dialoguose, kurie turi savo kompetencijos sritis ir organizacijas nares. EESRK užmegs ryšius su Europos Komisija ir JAV administracija ir įgyti jų paramą bei nustatyti jų suinteresuotumą.

6.12

EESRK atidžiai stebės, kaip steigiamos patariamosios grupės JAV administracijoje, kad galėtų nustatyti galimus partnerius įvairiose srityse. EESRK taip pat ieškos būdų gerinti keitimąsi žiniomis ir patirtimi su JAV pilietinės visuomenės subjektais abiem pusėms aktualiais klausimais. Todėl siūloma, kad Išorės santykių skyrius laikinai įsteigtų neoficialią ryšių grupę, kuri būtų atsakinga už EESRK veiklą transatlantinių santykių srityje. Jei šis projektas būtų sėkmingas, ryšių grupė galėtų veikti toliau tapdama nuolatine ir oficialia grupe.

6.13

Europos Parlamentas savo pranešimo projekte primygtinai reikalauja pakeisti šiuo metu galiojančią 1995 m. NTD nauju transatlantinės partnerystės susitarimu, nustatančiu stabilesnį ir aktualesnį santykių pagrindą (15). EESRK tvirtai remia šį raginimą ir tikisi, kad tariantis dėl šios naujos priemonės suinteresuotos Amerikos ir Europos pilietinės visuomenės bendruomenės dalyvaus procese nuo pat pradžių. Pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimas tik sustiprins ir pagerins institucines struktūras.

6.14

Geresnis dialogas užtikrintų aktyvesnį pilietinės visuomenės grupių abejose Atlanto pusėse dalyvavimą, taigi būtų kuriami veiksmingi tinklai ir skatinamas keitimasis nuomonėmis, taip pat dialogai transatlantiniuose pilietinės visuomenės tinkluose ir tarp jų. Toks dialogas suteiktų galimybę pasiekti vyriausybę aukščiausiu lygiu ir stiprintų šių tinklų, dialogų ir vyriausybės (administracijos) santykius.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/40

1.1

Teisė į veiksmingas gynimo priemones teisme yra viena iš Europos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių. Todėl EESRK pabrėžia, kad būdina sudaryti sąlygas, kurios piliečiams leistų pasinaudoti minėta teise, visų pirma tais atvejais, kai reikia atlyginti antimonopolinių taisyklių pažeidimų žalą, kurią patiria ne tik sąžiningai dirbantys konkurentai, bet ir vartotojai, MVĮ ir atitinkamų įmonių darbuotojai, kadangi kyla pavojus jų darbo vietoms bei perkamajai galiai. EESRK palankiai vertina šiuo požiūriu Komisijos baltąją knygą ir jai pritaria. Komitetas pabrėžia, kad būtina numatyti veiksmingesnes priemones, kurios dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusioms šalims leistų gauti visišką žalos atlyginimą, vadovaujantis ETT praktika. Subalansuota sistema, kurioje atsižvelgiama į visų interesus, yra būtina visai visuomenei.

1.2

Pagrindiniu konkurencijos politikos principu turėtų likti Komisijos ir valstybių narių kompetentingų konkurencijos institucijų siekis užtikrinti griežtą viešąjį EB sutarties 81 ir 82 straipsnių vykdymą. Komitetas žino, kad yra įvairių kliūčių ir sunkumų privačiajam individualių ir kolektyvinių nukentėjusiųjų šalių, siekiančių visiško žalos atlyginimo, teisių vykdymo užtikrinimui ir labai palankiai vertina Komisijos pastangas spręsti šias problemas. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo yra būtina veiksmingo EB sutarties 81 ir 82 straipsnių vykdymo užtikrinimo dalis, kurie turėtų papildyti, bet negali nei pakeisti viešojo teisės aktų vykdymo, nei kelti tokiam vykdymui pavojaus. Be to, ateityje tobulesnės taikymo privatiems asmenims taisyklės turės teigiamą poveikį, kadangi atgrasys nuo naujų pažeidimų.

1.3

EESRK mano, kad būtina teisinė bazė, kuri nukentėjusioms šalims sudarytų geresnes sąlygas pasinaudoti Sutartyje numatyta teise gauti atlyginimą už visą žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo. Tuo tikslu Bendrijos ir valstybių narių lygiu reikia nustatyti reikiamas – privalomas ir neprivalomas – priemones, kurios leistų pagerinti Europos Sąjungos teismines procedūras, ir užtikrinti veiksmingą būtiniausią nukentėjusių šalių teisių apsaugą. Neteisminio ginčų sprendimo sistema gal tik papildyti teisminius procesus. Tokia sistema gali būti įdomi alternatyva, leidžianti taikyti ne tokią oficialią ir pigesnę procedūrą, jei abi suinteresuotos šalys iš tiesų nori bendradarbiauti ir jeigu iš tiesų galima pasinaudoti teismine teisių gynimo tvarka.

1.4

Kolektyvinių ieškinių klausimu EESRK laikosi nuomonės, kad reikia sukurti tinkamus mechanizmus, kad tokie ieškiniai būtų veiksmingai nagrinėjami, patvirtinant europinį metodą, pagrįstą taisyklėmis, atitinkančiomis Europos teisinę kultūrą ir tradicijas, ir padedantį reikalavimus atitinkantiems subjektams ir nukentėjusių šalių grupėms įgyvendinti teisingumą. Tolesnės priemonės suteiktų tinkamą apsaugą ir neleistų įsitvirtinti tokiai praktikai, kuria kitose jurisdikcijose dažniau piktnaudžiaujama. EESRK ragina Komisiją suderinti su kitomis iniciatyvomis, kad būtų lengviau taikyti teisių gynimo mechanizmą, visų pirma su dabartine Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato iniciatyva.

1.5

Baltojoje knygoje pateikti pasiūlymai apima sudėtingą teisinį pagrindą, kuris daro įtaką nacionalinėms procesų sistemoms ir, be kita ko, taisyklėms dėl locus standi (teisės kreiptis į teismą), informacijos atskleidimo, kaltės ir sąnaudų paskirstymo.

1.6

Įrodymų gavimas ir duomenų atskleidimas tarp šalių (inter partes) turėtų būti grindžiami faktų išdėstymu ir griežta reikalavimo patikimumo ir prašomos atskleisti informacijos proporcingumo teismine kontrole.

1.7

Komitetas ragina Komisiją tęsti su baltąja knyga susijusį darbą ir pasiūlyti atitinkamų priemonių baltosios knygos tikslams pasiekti nepažeidžiant subsidiarumo principo, bet tuo pačiu užtikrinant, kad šio principo laikymasis netrukdytų šalinti kliūčių, su kuriomis susiduria dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusios šalys, kai jos bando pasinaudoti veiksmingais teisės gynimo mechanizmais.

—

asmenys, turintys locus standi: netiesioginiai pirkėjai ir kolektyvinis teisės gynimas;

—

įrodymų gavimas: duomenų atskleidimas tarp šalių (inter partes);

—

saistantis nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimų poveikis;

—

kaltės reikalavimas;

—

žalos atlyginimas;

—

antkainio perkėlimas;

—

senaties terminas;

—

ieškinių atlyginti žalą išlaidos;

—

atleidimo nuo baudų programų ir ieškinių atlyginti žalą sąveika.

—

pirma, ji turėtų kodifikuoti Bendrijos teisinį instrumentą acquis communautaire dėl žalos už kurią dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusiosios šalys gali gauti atlyginimą,

—

antra, ji turėtų parengti teisiškai neprivalomas gaires žalos dydžio apskaičiavimui, kurios galėtų apimti apytikslio žalos apskaičiavimo metodus arba supaprastintas žalos įvertinimo taisykles.

—

tęstinio ar kartotinio pažeidimo atveju senaties terminas neturėtų prasidėti anksčiau nei pažeidimas nutraukiamas arba kol nukentėjusioji šalis pagrįstai nežino apie pažeidimą ir jo padarytą žalą,

—

bet kuriuo atveju, naujas ne trumpesnis kaip dvejų metų senaties terminas turėtų prasidėti kai paskelbiamas galutinis sprendimas dėl pažeidimo, kuriuo remiasi paskesnis ieškovas.

3.6.1

Pagrindinė atsakomybė už rinkų reguliavimą ir konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą ES, kaip visuotinės svarbos klausimas, turi ir toliau priklausyti valdžios institucijų kompetencijai. Todėl EESRK mano, kad visais tolesniais veiksmais turi būti remiamas veiksmingas viešasis vykdymo užtikrinimas, kad dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo nukentėję asmenys lengviau gautų atlyginimą už patirtą žalą. Viešasis vykdymo užtikrinimas vaidina labai svarbų vaidmenį kovojant su antikonkurenciniu elgesiu, tuo labiau, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos (NKI) turi išskirtines tyrimo ir sprendimo galias.

3.6.2

Viešojo vykdymo užtikrinimu didžiausias dėmesys skiriamas taisyklių laikymuisi ir atgrasymui, o ieškinių atlyginti žalą tikslas – gauti visą atlyginimą už patirtą žalą. Visas atlyginimas turėtų apimti tikrąją žalą, negautą pelną ir negautas palūkanas.

3.6.3

Vertindamas su tikrosios žalos ir visu atlyginimu susijusias priemones, EESRK tikisi, kad numatytas pagrindas dėl žalos apskaičiavimo gairių nustatys praktiškus standartus, kuriuos taikys valstybių narių teismai, kaip nurodyta Baltojoje knygoje.

3.7.1

Kadangi būtina veiksmingesnė dėl konkurencijos teisės pažeidimo nukentėjusių šalių teisės gynimo teismine tvarka sistema, EESRK pritaria Komisijos raginimui, kad valstybės narės parengtų procedūrines taisykles, skatinančias ginčų sprendimo būdus. Neteisminis ginčų sprendimas kaip žalos išieškojimo teismine tvarka alternatyva gali vaidinti svarbų papildomąjį vaidmenį atlyginant žalą nukentėjusiems asmenims, tačiau jokiu būdu nesumažinant galimybės prireikus kreiptis į teismą. Jie galėtų sudaryti sąlygas pasiekti teisingą sprendimą greičiau, reikalauja mažesnių sąnaudų ir padeda išsaugoti šalims mažiau priešiškus tarpusavio santykius bei kartu mažina bylų naštą teismams. Todėl EESRK ragina Komisiją skatinti ES taikyti neteisminio ginčų sprendimo sistemas ir pagerinti jų kokybę. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai gali būti patikima alternatyva suteikti nukentėjusiems asmenims apsaugą, jeigu yra sukurti teisminiai mechanizmai veiksmingai ginti teises teisme (taip pat ir kolektyviniai mechanizmai). Kol nebus veiksmingų teisminės teisių gynimo priemonių, nepakaks paskatų nešališkai ir greitai išspręsti ginčus.

—

atstovaujamuosius ieškinius, kuriuos pateikia kompetentingos institucijos (pavyzdžiui, vartotojų, aplinkos, darbdavių ar nukentėjusiųjų šalių asociacijos). EESRK jau pateikė savo nuomonę dėl daugumos šių atstovaujamųjų ieškinių teisėtumo (7),

—

kolektyvinius ieškinius, kai nukentėjusiosios šalys aiškiai nusprendžia sujungti atskirus ieškinius dėl patirtos žalos į vieną ieškinį.

4.2.1

Svarbiausias EESRK rūpestis yra, kad būtų visiškai atlyginta žala dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusioms šalims – sąžiningai dirbantiems konkurentams, vartotojams, MVĮ ir atitinkamų įmonių darbuotojams, kurie tampa netiesioginėmis aukomis veiklos, keliančios pavojų jų darbo vietoms ir perkamajai galiai. Komitetas savo nuomonę dėl Grupinių ieškinių vaidmens ir teikimo tvarkos apibrėžties Bendrijos vartotojų apsaugos teisės srityje išdėstė nuomonėje savo iniciatyva. Pritardamas ankstesnėms nuomonėms (8) Komitetas teigia, kad pripažįstant teisių gynimo būtinybę reikia ir tinkamų procedūrų šioms teisėms pripažinti ir paremti. Europos kolektyvinio teisių gynimo mechanizmo sukūrimas yra viena iš diskutuojamų galimybių, kaip pasiekti, kad toks teisių gynimas taptų veiksmingas. EESRK mano, kad tolesnės priemonės turėtų būti subalansuotos ir užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo piktnaudžiavimo. Jos turėtų derėti su kitais pasiūlymais dėl kolektyvinio teisių gynimo, visų pirma su dabartine Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato iniciatyva, ir juos būtina nagrinėti koordinuotai ir nuosekliai, kad būtų išvengta bereikalingo teisminių priemonių dubliavimo, dėl kurio valstybėms narėms labai sunku ES teisės nuostatas perkelti į nacionalinę teisę ir jas taikyti.

4.2.2

EESRK remia platų Europos politikų ir suinteresuotų subjektų sutarimą, kad ES turi vengti JAV būdingo piktnaudžiavimo rizikos. Tolesnės priemonės turėtų atspindėti Europos kultūrines ir teisines tradicijas, turėtų būti siekiama vienintelio tikslo – žalos atlyginimo – ir įgyvendinta teisinga pusiausvyra tarp šalių, kad būtų galima sukurti visos visuomenės interesus saugančią sistemą. Komitetas ragina vengti atsilyginti advokatams laimėjus bylą ir tvarkos, kuri skatina trečiųjų šalių ekonominius interesus ES.

4.3.1

Norint užtikrinti galimybę pasinaudoti įrodymais, kurie reikalingi veiksmingai teisminei apsaugai, EESRK pritaria, kad visoje ES reikėtų užtikrinti minimalų informacijos atskleidimo lygį inter partes žalos atlyginimo dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo atvejais. Nacionalinių teismų įgaliojimų padidinimas, kad jie galėtų prašyti tikslių atitinkamų įrodymų kategorijų informacijos atskleidimo galėtų padėti pasiekti šį tikslą, nepažeidžiant Europos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų ribų, o ypač aktualumo bylai, būtinumo ir proporcingumo kriterijų.

4.3.2

EESRK pripažįsta, kad nukentėjusios šalys patiria kliūčių bandydamos įrodyti savo interesus, ir palankiai vertina Komisijos pastangas sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti įrodymais. Komitetas pabrėžia, kad negalima nepaisyti valstybių narių procesinių sistemų skirtumų. Informacijos atskleidimo įsipareigojimams turėtų būti taikomos tikslios apsaugos priemonės ir tokie įsipareigojimai turi būti proporcingi bylai.

4.3.3

EESRK reikalauja, kad Komisija informacijos atskleidimo įsipareigojimams taikytų tikslias apsaugos priemones, kadangi nėra lengva išlaikyti sistemos pusiausvyrą tarp veiksmingos galimybės pasinaudoti įrodymais ir gynybos teisių. Komitetas pažymi, kad šiuo požiūriu gali padėti griežta teisėjo vykdoma priežiūra.

4.3.4

Kai Bendrijos lygiu nustatomas Sutarties 81 arba 82 straipsnio pažeidimas, pagal Reglamento 1/2003 16 straipsnio 1 dalį nukentėjusiosios šalys gali remtis šiuo sprendimu kaip teisinę galią turinčiu įrodymu civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo. EESRK mano, kad atsižvelgiant į procedūrinių taisyklių lygiavertiškumą, reikalingos atitinkamos taisyklės visiems Nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) priimamiems sprendimams dėl 81 arba 82 straipsnio pažeidimo.

4.4.1

Dėl kolektyvinių ieškinių pasirinkimo galimybių, susijusių su teisine tvarka (dalyvavimo („opt-in“) ir atsisakymo („opt-out“), EESRK pateikia nuorodą į šių priemonių pranašumus ir trūkumus, kaip apibūdinta Komiteto 2008 m. vasario 14 d. nuomonėje (9). Šioje nuomonėje EESRK pirmiausia nurodė, kad nors dalyvavimo galimybė („opt-in“) turi tam tikrų pranašumų, ją sunku administruoti, yra brangi, dėl jos teisminis ieškinių nagrinėjimas vėluoja ir dažnai ši galimybė netinka didelei vartotojų daliai, nes jie neturi pakankamai informacijos apie minėtas procedūras. EESRK pastebi, kad kai kurios valstybės narės įgyvendino skirtingus teisminio teisių gynimo modelius, kurie apima ir dalyvavimo, ir atsisakymo sistemą.

4.4.2

Šios pastabos taikytinos ir „atstovaujamiesiems ieškiniams“. Kadangi Baltojoje knygoje nuoroda daroma ne tik į nustatytas, bet ir į nustatytinas nukentėjusias šalis, atrodo, kad tai apima ir nenustatytų asmenų grupės vardu pateiktus ieškinius. Nors atskirų nukentėjusiųjų nustatymas gali padėti nustatyti ieškinius, gali būti tokių aplinkybių, pvz., kai nukenčia labai didelis vartotojų skaičius, kai derėtų bylą taikyti visiems galimiems nukentėjusiesiems. EESRK siūlo Komisijai paaiškinti šį pasiūlymą.

4.4.3

EESRK primena savo ankstesnėse nuomonėse pateiktas rekomendacijas dėl svarbaus teisėjo vaidmens. Teisėjams galima padėti surengus specialius mokymus, kad jie galėtų geriau patikrinti priimtinumo kriterijus, įvertinti įrodymus bei galimybę jais pasinaudoti, nes kolektyviniai ieškiniai iš esmės turėtų būti priimami tik tuomet, kai galima tikėtis, kad jie nebus pateikti individualiai. Todėl teisėjui tenka svarbus ir aktyvus vaidmuo nustatant ir priimant teisėtus ieškinius ankstyvuoju etapu.

4.4.4

Kompetentingos vartotojų ir prekybos asociacijos yra tinkamiausios kandidatės atstovauti nukentėjusioms šalims atstovaujamuosiuose ieškiniuose. Komisijos Baltojoje knygoje aiškiai leidžiama įgaliotoms prekybos asociacijoms taip pat pareikšti atstovaujamuosius ieškinius savo narių vardu. Kadangi kitos pripažintos organizacijos, atitinkančios tam tikrus standartus, taip pat turėtų teisę pareikšti kolektyvinį ieškinį, reikia kruopščiai įvertinti, ar nesusiklostys tokia situacija, kai dėl to paties pažeidimo sukeltos žalos pareiškiama keletas konkuruojančių ieškinių. Nukentėjusiesiems turėtų būti rekomenduojama paskirti vieną jiems visiems atstovaujantį subjektą, kad ieškinys būtų veiksmingesnis.

4.5.1

Iš esmės EESRK pritaria Komisijai, kad galutiniai sprendimai paskesnėse žalos atlyginimo bylose turėtų būti laikomi nenuginčijama pažeidimo prielaida. Tačiau Komitetas mano, kad nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir ieškinyje nurodytos žalos, todėl būtent jiems ir turėtų būti suteikta išimtinė teisė tai daryti.

4.5.2

EESRK taip pat pažymi, kad NKI galutinių sprendimų svarba rodo, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kontrolės ir pusiausvyros mechanizmų ir procedūrinių garantijų suderinimo lygiui visose valstybėse narėse.

4.6.1

Tam tikrose valstybėse narėse kaltės ir žalos priežastinis ryšys yra sudėtinis atsakomybės už civilinės teisės pažeidimą elementas ir ieškovas turi įrodyti savo teisę į žalos atlyginimą ir atsakovo kaltę. EESRK rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į šiuos skirtumus, nes jie susiklostė dėl istorinės nacionalinių teisės sistemų raidos. Jis ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokia būsima sistema garantuotų sąžiningą procesą siekiant sklandaus ir veiksmingo žalos, paremtos tinkamais įrodymais, atlyginimo.

4.7.1

Atleidimo nuo baudų programos daro didelį poveikį atskleistų kartelių skaičiui ir turi esminį atgrasantį poveikį. Todėl nukentėjusiems asmenims visų pirma svarbu, kad jos gerai veiktų. Konfidencialios informacijos paviešinimo rizika turėtų neigiamos įtakos kartelių atskleidimui ir dėl to taip pat nukentėjusiųjų galimybei gauti atlyginimą už žalą. Todėl EESRK palankiai vertina pasiūlymus išsaugoti atleidimo nuo baudų programų veiksmingumą. Tačiau atleidimo nuo baudų taikymas neturėtų apsaugoti kartelių dalyvių, nuo jų neteisėto elgesio nukentėjusių asmenų sąskaita civilinės teisės pasekmių išskyrus atvejus, kai tai būtina.

4.8.1

Baltojoje knygoje išdėstyti skirtingi metodai, kaip sumažinti ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškusių asmenų bylinėjimosi finansinę riziką. EESRK pritaria požiūriui, kad nepagrįstai didelės teisminių ginčų sąnaudos neturėtų trukdyti pasinaudoti teise gauti kompensaciją. Komitetas poziciją šiuo klausimu pateikė nuomonėje dėl žaliosios knygos (10).

4.8.2

Baltojoje knygoje valstybės narės raginamos peržiūrėti nacionalines sąnaudų paskirstymo taisykles ir sudaryti galimybes nacionaliniams teismams ypatingais atvejais nukrypti nuo šiuo metu daugumoje nacionalinių teisinių sistemų taikomo principo, pagal kurį sąnaudas padengia pralaimėjusioji šalis. EESRK ragina Komisiją skirti deramą dėmesį būdams, kaip užtikrinti ir vienodas galimybes kreiptis į teismą, ir ieškinių pagrįstumą.

4.8.3

EESRK mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti savo teismo mokesčių taisykles, o Komisija turėtų išnagrinėti visas Europos Sąjungoje galiojančias taisykles. Turėtų būti sudaryta galimybė ieškovams iškelti pagrįstus ieškinius tais atvejais, kai kitaip su ieškinio iškėlimu susijusios išlaidos sutrukdytų ieškinio iškėlimą, nepažeidžiant šalių susitarimo skatinančių procesinių taisyklių, kaip priemonės išlaidoms mažinti, rengimo principo.

4.8.4

EESRK primena, kad nepageidautina įvesti mokesčių, mokamų advokatui laimėjus bylą, sistemą, kuri prieštarautų Europos teisinei tradicijai. EESRK ankstesnėje nuomonėje (11) nurodė, kad tokia sistema uždrausta daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių teise arba teisininkų elgesio kodeksu.

4.8.5

Galiausiai EESRK mano, kad veiksmingai ir prieinama kaina registruoti bei suburti potencialius ieškinių pareiškėjus padėtų viešas Europos elektroninis ieškinių registras, kuriuo galėtų naudotis nukentėję asmenys visoje Europos Sąjungoje.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/47

2.1

Dėl konkurencijos politikos priemonių – kaip ir kiekvienais metais ataskaitoje Komisija, kalbėdama apie kiekvieną priemonę, paaiškina, kokia vizija ji vadovavosi dirbdama nagrinėjamais metais.

2.2

Sektorių lygmenyje 2007 m. ataskaitoje nagrinėjamos svarbiausios priemonės, vykdomos pagrindinėse ekonomikos srityse.

2.3

Tam tikrose veiklos srityse trūksta nuoseklumo ir aiškumo, pavyzdžiui, elektroninių ryšių atveju sunku suprasti, kodėl reikia 48 punkte nurodyto naujo teisės aktų paketo (dėl elektroninių ryšių) ir kokie jo tikslai, nes tai prieštarauja 44 punktui, kuriame kalbama apie dabartinio paketo indėlį į konkurencijos didinimą.

2.4

Kalbėdama apie informacines technologijas Komisija taip pat nieko nepasakė apie tikslus ar priemones, kurias reikėtų patvirtinti. Užsiminta tik apie anksčiau pradėtas procedūras, bet nieko nekalbama apie taisyklių ar politikos nustatymą arba priemones, kurių Komisija ketina imtis.

2.5

Vėlgi reikėtų paminėti naujas aplinkybes, kurias lemia internetas. Internete vyksta intensyvi komercinė veikla, tačiau jam taikomų taisyklių matyti tik užuomazgos, taigi atsiranda neribojamos antikonkurencinės praktikos galimybės, kurioms sustabdyti nenumatyta reali vartotojų apsauga. Todėl būtina skubiai imtis interneto verslo reguliavimo.

2.6

Reikėtų pabrėžti ir pasidžiaugti, kad Komisija išsamiai aprašė priemones, kurios buvo taikytos skirtinguose transporto sektoriuose – kelių, geležinkelių (prekių ir keleivių vežimas) ir jūrų transporto sektoriuose bei aviacijos sektoriuje.

2.7

Pašto paslaugų atveju derybų dėl Komisijos pasiūlymo visiškai atverti ES pašto rinkas konkurencijai procesas nėra visiškai aiškus.

2.8

Ataskaitoje pateikta informacija apie Europos konkurencijos tinklo (EKT) ir valstybių narių konkurencijos institucijų veiklą yra aiški ir išsami. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagerėjo EKT narių bendradarbiavimas. Taip pat teigiamai vertintinos Komisijos pastangos aptariamais metais įsitraukti į tarptautinę veiklą ir institucijų bendradarbiavimą.

2.9

Vykstant plėtros procesui buvo toliau siekiama skatinti konkurencijos taisyklių vykdymą šalyse kandidatėse; pradėta reikalauti, kad šios šalys pateiktų patikimus įrodymus, kad šios taisyklės priimtos.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/52

1.1

Šios žaliosios knygos (ŽK) tikslas – apsvarstyti, kaip skaitmeninėje erdvėje geriausia skleisti su moksliniais tyrimais, mokslu ir švietimu susijusias žinias ir bandyti pateikti atsakymus į tam tikrus su autorių teisių reikšme žinių ekonomikoje susijusius klausimus.

1.2

„Autorių teisėmis“ laikomos autorių teisės ir gretutinės teisės. Šią sąvoką imta naudoti vietoje klasikinės „literatūrinė ir meninė nuosavybė“ (1). Joms taikoma apsauga, kurią užtikrina įvairios konvencijos ir tarptautinės organizacijos, pvz., Berno konvencija, kurią administruoja PINO (2), ir PPO nustatyti susitarimai dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS).

1.3

ŽK sudaro dvi dalys: pirmojoje aptariami bendrieji klausimai, susiję su išimtimis, taikomomis išskirtinių autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams; antroji dalis skirta problemoms, kurias sukelia išimtys ir apribojimai, darantys didžiausią įtaką žinių sklaidai, ir svarstymams, ar reikia pritaikyti šias išimtis skaitmeninės eros sąlygoms.

1.4

TRIPS susitarime numatytų autorių teisių išimčių ir apribojimų privaloma griežtai laikytis.

1.5

Bendrosios rinkos apžvalgoje (3) Komisija pabrėžė, kad būtina skatinti nevaržomą žinių ir naujovių judėjimą. Komitetas pritaria šiai nuostatai, kuri būtina tolesniam Lisabonos strategijos vystymui.

1.6

Autorių teisėms ir gretutinėms teisėms skirtos devynios direktyvos (4). Kompiuterių programų autoriai sulyginti su literatūros ir meno kūrinių autoriais, bet tiek pagal galiojančią teisę, tiek praktikoje šios teisės yra siauresnės nei klasikinės autorių teisės.

2.1

Direktyvos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo nuostatomis buvo siekiama užtikrinti galimai didžiausią autorių apsaugą. Komisija mano, kad ją be apribojimų galima taikyti ir skaitmeninėje eroje, kai dauguma literatūros ir meno kūrinių, techninių ir mokslinių publikacijų bei kompiuterinėmis programomis sukurtų objektų gali būti nematerialiu pavidalu akimirksniu persiunčiami vartotojui, tačiau teisių turėtojai laikosi nuomonės, kad jų kūrinių sklaida internete jiems duoda tik nedideles pajamas.

2.2

Šiuo metu Bendrijos išimčių sąrašą sudaro viena privalomoji ir dvidešimt neprivalomųjų išimčių. Todėl valstybės narės pačios sprendžia, ar taikyti neprivalomąsias išimtis, o tai, Komiteto nuomone, labai trukdo realiai suderinti išimčių taikymą žinių ekonomikoje, kuri naudoja nuolat tobulėjančias skaitmeninės eros technologines priemones. Tačiau, kadangi sąrašas yra ribotas, jis užkerta kelią tam tikrų valstybių narių ketinimams įvesti naujų išimčių. Be to, taikant PPO ir PINO parengtą „trijų pakopų testą“, išimčių mastą lemia trys sąlygos: jos taikomos tik tam tikrais ypatingais atvejais (pvz., vartotojams neregiams), jos negali trukdyti naudotis kūriniu įprastinėmis sąlygomis ir negali nepagrįstai pažeisti teisėtų teisių turėtojo interesų.

2.3

Komitetas mano, kad šios nuostatos veiksmingai padeda įgyvendinti tam tikrą derinimo variantą, tačiau riboto pasirinkimo sąrašo sistema, suteikianti dar ir galimybę prireikus apriboti pasirinktų išimčių poveikį, kelia dar rimtesnių įgyvendinimo ir kontrolės problemų kai kūriniai platinami ypatingai palydoviniu ryšiu.

2.4

Atsižvelgiant į žinių visuomenės ir kovos su bet kokia diskriminacijos forma tikslus, sąrašas turėtų būti traktuojamas griežčiau, kadangi suderinimo tikslas nebuvo pasiektas ir vis dar galioja per daug išimčių.

2.5

Ekonominiai interesai labiausiai susiję su pramogomis, tam tikromis kultūros formomis ar žaidimais, o ne su tikromis žiniomis; vis dėlto nederėtų pernelyg aiškiai atskirti įvairių turinio kategorijų, išskyrus, aišku, pornografinį ar žalingą jaunimui turinį.

2.6

Šios išimtys turėtų būti taikomos visiems neįgaliesiems, kuriems kyla didelių sunkumų naudotis daugialype žiniasklaida internete, visų lygių mokymo procesams, įskaitant nuolatinį tobulinimąsi ir trečiojo amžiaus universitetus, viešosiose ir universitetų bibliotekose-skaityklose bei mediatekose, asmenims, ilgą laiką praleidžiantiems ligoninėse ar einantiems funkcinės reabilitacijos kursą, įkalintiems asmenims, valstybinio ir privataus sektoriaus mokslininkams, veikiantiems pagal specialius susitarimus su specializuotomis bibliotekomis ir dokumentacijos centrais. Asmenims, kuriems taikomos išimtys, reikėtų suteikti galimybių ginti savo teises, jei būtų neįmanoma ar labai sunku spręsti prieigos problemas; vis dėlto, išplėtus išimčių taikymo sritį, reikėtų nustatyti naujus kompensavimo pagrindiniams teisių turėtojams (5) būdus, kaip tai daroma atlyginant už kopijas asmeniniam naudojimui.

2.7

Tokias kompensacijas turėtų rinkti įgaliotos kolektyviai valdomos bendrovės, kurioms būtų pavesta surinkti kompensacijas ir išdalinti pagal keičiamus, atsižvelgus į atitinkamas privalomųjų išimčių kategorijas, paskirstymo kriterijus.

2.8

Reiktų pradėti visiems interesams – nuo kūrinių gamybos iki vartojimo – atstovaujančių subjektų konsultacijas ir derybas. Tačiau Komitetas mano, kad pirmame veiklos etape Komisija galėtų nustatyti gaires, o vėliau būtų naudinga sukurti pagrindinius reikalavimus nustatančias Bendrijos „tipines licencijas“, kurias suinteresuotosios šalys galėtų prisitaikyti nacionaliniu mastu.

2.9

Komiteto nuomone, valstybinių ir universitetų bibliotekų, dokumentacijos ir tyrimų centrų tarpininkavimas bei kolektyviai valdomų bendrovių atliekama kontrolė gana gerai atitinka galbūt pernelyg ribojančius ar per griežtai interpretuojamus TRIPS nustatytus kriterijus, kuriuose neatsižvelgiama nei į žinių visuomenės poreikius, nei į staigų interneto paplitimą, ypač tokiose srityse kaip švietimas, profesinis mokymas bei mokslininkų ir tyrėjų keitimasis duomenimis.

2.10

Daugelis šviečiamojo, mokslinio ar techninio pobūdžio kūrinių jau prieinami internete pagal supaprastintas licencijas, kaip antai GPL (6) arba organizacijos Creative common licencijas naudotis literatūros ir meno kūriniais. Šių licencijų išdavimą ir žinių visuomenei naudingų kūrinių sklaidą (7) derėtų skatinti skelbiant viešuosius konkursus ir remiant institucijas, vystančias mokslinio ar techninio turinio temas bei šioms licencijoms pritaikytas kompiuterines programas (8).

3.1

ŽK ypač daug dėmesio skiriama išimtims, galinčioms geriausiai paskatinti žinių sklaidą. Tai išimtys, taikomos bibliotekoms ir archyvams, leidimai kūrinius platinti mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais, išimtys neįgaliems asmenims ir prieigai prie turinio, kurio autorius yra pats vartotojas.

3.2

Kaip rodo ES skaitmeninės bibliotekos Europeana iniciatyvos patirtis, bibliotekose ir archyvuose šiuo metu, siekiant išsaugoti originalius, o kai kuriais atvejais – ir unikalius dokumentus, aktyviai plėtojamas saugomų kūrinių perkėlimas į skaitmeninį formatą ir sklaida internetu.

3.3

Perkėlimo į skaitmeninį formatą ir sklaidos mastas ir sąlygos nacionaliniu lygmeniu labai skiriasi; Komiteto nuomone, kai kuriais atvejais apribojimų yra per daug. Iš tikrųjų direktyvoje numatyta tik viena išimtis, susijusi su kopijavimo teise – ji numato galimybę neatlygintinai daryti kopiją konkrečiam tyrimui, ribojant jos turėjimo laiką ir draudžiant ją naudoti komerciniais tikslais. Trijų pakopų testas turi būti griežtai taikomas, bet jį būtų galima sušvelninti, ypač jeigu autoriams būtų numatyta kompensacija, kad ir vienetinė.

3.4

Apribojimai visų pirma turėtų būti taikomi saugotiniems trapiausiems ir rečiausiems kūriniams, moksleiviams ir studentams rekomenduojamiems literatūros sąrašams, pradiniam ir nuolatiniam švietimui, kuris gali būti paskelbtas visuotinės svarbos priemone; Reikėtų apriboti kompiuterinių rinkmenų atrankos galimybes, paliekant prieigą tik prie formatų, atitinkančių tarptautinį ISO standartą ir sąveikaujančių su dauguma atvirųjų formatų arba konkrečiais teisių savininkais (9).

3.5

Kopijų skaičius turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į teisėtų naudotojų skaičių ir į leistinus naudojimo terminus (10).

3.6

Pateikimo internetu atveju kyla specifinių problemų, reikalaujančių papildomų neplatinimo garantijų, kurias turi pateikti vartotojai. Kai kurie jų galėtų apmokėti licencijos ir paslaugos išlaidas (11).

3.7

Derėtų apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti šią direktyvą siekiant sudaryti aiškiai teisiškai ir techniškai apibrėžtas sąlygas skolinti kūrinius internetu mokslinių tyrimų ir švietimo tikslais. Nustatyta procedūra ir įpareigojimas gerai suvokti specialiosios licencijos sąvokas ir specifines skolinimosi internetu sąlygas turėtų, ypač jaunimui, įteigti pagarbą autoriaus teisėms. Komitetas visuomet ragino mokymo procese pabrėžti pagarbą intelektinei kūrybai, nes tai pamatinė etinė žinių ekonomikos sudedamoji dalis.

4.1

Nežinomų autorių kūriniai sudaro labai reikšmingą kūrybos fondą.

4.2

Komitetas mano, kad ŽK kelia tinkamus klausimus ir siūlo konkrečius, labai gerus sprendimo būdus. Atitinkami išsamūs tyrimai sudarytų galimybę reguliariai skelbti nežinomų autorių kūrinių sąrašus. Jei per nustatytą laikotarpį apie save nepraneštų joks teisių turėtojas, kūrinys patektų ne į viešėją erdvę, bet į apsaugos sistemą, užtikrinančią autorių teisių išsaugojimą atvejui, jei teisių turėtojas galų gale atsirastų. Licencijavimo sistema galėtų būti pasirenkama atsižvelgiant į Danijos ir Vengrijos patirtį, tačiau būtų visiškai įmanoma ir, Komiteto nuomone, pageidautina sukurti tipinę Europos licenciją.

4.3

Komitetas mano, kad nėra reikalo kurti specialią direktyvą kūriniams, kurių autoriai nežinomi. Juk šiems kūriniams valdyti nereikalingos papildomos išimtys autorių teisėms, pakanka tik specialių taisyklių licencijoms gauti, papildančių autorių teisių apsaugos teisės aktų sistemą. Komiteto nuomone, tinkama priemonė būtų naujas skyrius, papildantis šiuo metu galiojančią direktyvą.

4.4

Komisija galėtų skelbti periodiškai atnaujinamą institucijų, kurioms pavesta valdyti nežinomų autorių kūrinius, sąrašą; kiekvienas atnaujinimas būtų atliekamas po bandomojo nuo penkerių iki dešimties metų laikotarpio, per kurį būtų skelbiamos ataskaitos ir statistiniai duomenys.

5.1

Komitetas pageidautų, kad, sprendžiant neįgaliųjų ir prieigos ribojimo klausimus, būtų laikomasi ne tokios griežtos, kaip šiuo metu daugelyje Europoje šalių taikomos taktikos. Juk įvairaus pobūdžio negalią turintys asmenys, be sunkumų perprasti kūrinius, turi ir ekonominių kliūčių gauti informaciją, naudotis švietimo galimybėmis bei kultūra, nes paprastai jų pajamos yra gana mažos.

5.2

Performuluoti įvairiais negalios atvejais taikomų išimčių taisykles turėtų padėti aktyvesnis neįgaliųjų asmenų asociacijų vaidmuo. Jas būtų galima įtraukti į specialių prieigos terminalų valdymą, o sudėtingesniais negalios atvejais jos galėtų skirti specialiai apmokytus darbuotojus, kurie suteiktų neįgaliesiems reikiamą pagalbą. Tokios paslaugos būtų finansuojamos privačiomis dotacijomis ir valstybinėmis subsidijomis. Asociacijos, kaip ir akredituotos bibliotekos ar muziejai (arba su jais bendradarbiaudamos), galėtų derėtis su autorių atstovais dėl kūrinių naudojimo sąlygų, numatančių ir neklastojimo garantijas. Komiteto nuomone, turėtų būti numatytas išimties išplėtimas aprėpiant duomenų bazes, kitaip kils keblumų norint naudotis tokiais informaciniuos šaltiniais kaip enciklopedijos ir žodynai. Švietimo ir neįgaliųjų prieigos prie pirmiau minėtų informacijos šaltinių užtikrinimo tikslais reikėtų atitinkamai persvarstyti „Duomenų bazių direktyvą“.

5.3

Asociacijos taip pat galėtų mokyti laikytis naudotojo licencijos sąlygų. Naudotojai privalo įsisąmoninti, kad pagarba autorių teisėms yra pagrindinė kūrybos tęstinumą užtikrinanti sąlyga. Vis dėlto būtų neteisinga licencijavimo ir terminalų kūrimo išlaidų naštą perkelti neįgaliesiems. Išimtis taikyti būtina visiems negalios atvejams, keliantiems prieigos prie kūrinio problemų. Visas išlaidas turėtų dengti viešosios įstaigos, įpareigotos suteikti galimybę neįgaliesiems naudotis visais kūriniais, tai pat duomenų bazėmis ir kompiuterių programomis. Duomenų bazes reglamentuojantys teisės aktai turi būti atitinkamai pakeisti (12).

5.4

Iš tiesų pagrindinėms viešosioms bibliotekoms bei pagrindiniams muziejams gali būti uždėta prievolė kūrinius pateikti ypatinga, negalios tipui pritaikyta forma, o su ja susijusios išlaidos bus dengiamos iš regionų ar šalies lygmeniu už kultūrą atsakingų administracijos organų biudžeto. Tokia politika leistų vykdyti įpareigojimus kovoti su bet kokios formos diskriminacija ir užtikrinti vienodas visų piliečių galimybes.

5.5

Šioje direktyvoje nustatyta išimtis švietimo ir mokslinių tyrimų tikslais yra taikoma pernelyg siaurai. Reikėtų išplėsti jos taikymo sritį, nepažeidžiant PPO testo kriterijų dokumente nurodant kūrinio šaltinį, autorių, naudojimosi juo apribojimus bei draudimą neteisėtai kopijuoti.

5.6

Privalomojo licencijavimo sistema turėtų būti taikoma kūrinių skolinimui internetu mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais, remiantis skolinančios įstaigos ir įgaliotos įmokų rinkimo organizacijos sudaryta tipine sutartimi.

5.7

Išimtis turėtų būti taikoma tiek atsakingų kompetentingų pedagogų pasirinkto kūrinio dalims, tiek, jei reikia, visam kūriniui – pasirinkimo kriterijus būtų nustatomas pagal mokymo poreikius. Tai padidintų teisinį saugumą nesiaurinant kopijavimo teisės taikymo srities. Geresnis suderinimas padėtų visos Europos švietimo sistemos mastu užtikrinti, kad veiksmas, vienoje šalyje laikomas teisėtu, kitoje nebūtų vertinamas kaip klastojimas.

5.8

Nuotolinio mokymosi atvejais studentams, moksleiviams, tai pat trečiosiose šalyse gyvenantiems Europos Sąjungos piliečiams reikėtų užtikrinti galimybę namuose naudotis kopijuota mokymo medžiaga.

6.1

Šis klausimas tampa vis aktualesnis Web 2.0 (13) terpės naudojimo sąlygomis. Atsiranda galimybė keisti ar pertvarkyti autoriaus teisės ar alternatyvaus tipo licencijos nuostatas, neprilyginant šios veiklos klastojimui.

6.2

Paprasčiausias sprendimas būtų tokioms iniciatyvoms kaip dalyvaujamosios enciklopedijos nustatyti specialų licencijos tipą, panašų į Creative commons ar Wikipedia licencijas, pagal kurios sąlygas pagrindinis autorius stebėtų, kad papildymai ar pakeitimai būtų daromi saikingai, kartu užtikrindamas idėjų pliuralizmą.

6.3

Šis konkretus pavyzdys dar kartą parodo, kad Internetą nelengva suderinti su autoriaus teisių nuostatomis.

6.4

Internetu platinamų kūrinių autoriams mokamą atlyginimą dažniau sudaro ne su tiesioginėmis licencijomis susijusios pajamos, o netiesioginės pajamos, gaunamos, pvz., iš reklamos, bet ne iš abonentinio mokesčio. Nors abonentinis ryšys aktyviai plinta, interneto verslo modelis renkasi netradicinius sprendimus, taikydamas kūrinių perkėlimą į nematerialų formatą ir jų skaitmeninę sklaidą. Šiuo požiūriu mes vis dar gyvename pereinamajame naujų atlyginimo būdų paieškos (14) laikotarpyje, nes sąnaudos skaitmeninių kūrinių gamybai ir perdavimui nepalyginamai žemesnės nei materialių laikmenų pardavimo kainos.

6.5

Lieka rasti pusiausvyrą tarp naujų platinimo formų, kopijavimo technologijų, žinių visuomenės poreikių ir autorių teisių. Šios pusiausvyros nepasieksime vien plačiai taikydami represines priemones, nukreiptas prieš tam tikrą nusikalsti linkusią amžiaus grupę, bet neturėdami tinkamų teisės aktų ir naujų atlyginimo autoriams formų. Atsižvelgiant į technologinės pažangos mastus ir tempą, būtina keisti šiuo metu galiojančius apribojimus.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/56

1.1

EESRK palankiai vertina šį komunikatą ir atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyta koncepcija dėl strateginio tarpvalstybinio mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos valdymo yra itin svarbi ir skubi, ypač norint sudaryti sąlygas sparčiau siekti pažangos svarbiausiose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse. Europos strateginiame plane rengiama gerąja patirtimi pagrįsta funkcinė sistema.

1.2

Tam reikia, kad valstybės narės dar aktyviau bendradarbiautų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje. Aktyvesnis bendradarbiavimas padės spręsti Europos ar pasaulinio masto visuomenines problemas tose srityse, kuriose viešieji moksliniai tyrimai yra itin reikšmingi. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina ir remia Konkurencingumo tarybos 2008 m. gruodžio 2 d. išvadas (1) šiuo klausimu ir pritaria šių išvadų teiginiams.

1.3

EESRK įsitikinęs, kad būtina nustatyti pagrindinius strateginius metmenis, atitinkančius politinius ES prioritetus. Norint įgyvendinti pasiūlytą požiūrį, pirmiausia reikės tvirtos politinės valios.

1.4

EESRK nurodo, kad nereikėtų pernelyg sureikšminti požiūrio „iš viršaus į apačią“. Jis mano, kad pirmiausia būtina laikytis principo „iš apačios į viršų“, kad būtų galima atsižvelgti į strateginius atitinkamų dalyvių interesus ir į geriausių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros gebėjimų dalijimosi galimybes.

1.5

Komitetas atkreipia dėmesį ir į tai, kad koordinuoti šią veiklą bus nelengva, ypač dėl konkrečių tam tikrų šalių interesų ir politinės valios stokos dalijantis ne tik žiniomis, bet ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros gebėjimais.

1.6

EESRK visiškai pritaria, kad esamomis konkurencijos su pagrindiniais ekonominiais varžovais sąlygomis būtina kuo skubiau didinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Tačiau jokiu būdu negalima trukdyti moksliniam bendradarbiavimui, į kurį įtrauktos kaip tik šios šalys ir jų mokslinių tyrimų institucijos (2).

1.7

Komitetas taip pat konstatuoja, kad įgyvendinti bendrą tarpvalstybinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programavimą bus itin sunku, nes reikės naujo atviresnio ir bendradarbiavimui palankesnio požiūrio (3), ir kad taip pakeisti suvokimą yra nelengva.

1.8

Komitetas pripažįsta ir vertina didžiulę jau vykstančio bendradarbiavimo per sieną ir bendrų projektų įvairovę ir puikius tokio bendradarbiavimo bei projektų rezultatus ir rekomenduoja semtis patirties iš tokių programų ir ją panaudoti naujojoje strateginio programavimo koncepcijoje. Derėtų taip pat pasimokyti iš bendro mokslinių tyrimų programavimo procese patirtų nesėkmių.

1.9

Siekiant veiksmingiau ir sparčiau taikyti įgytas mokslines žinias, reikės, kad visame procese pakankamai aktyviai dalyvautų privačiojo sektoriaus atstovai. Komitetas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl privačiojo sektoriaus dalyvavimo atsiranda sunkumų, ypač susijusių su rezultatų taikymu, intelektine nuosavybe ir pan. (4).

1.10

EESRK mano, kad šiai esminei Bendrijos veiklai būtina sukurti kokybiškas struktūras, skatinančias įvairių valstybių narių dalyvavimą, o svarbiausia – sutelkiančias jų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pajėgumus, kad būtų galima remti ir skatinti reikiamą požiūrį „iš apačios į viršų“, visų pirma sutelkti reikiamus finansavimo šaltinius. Būtina numatyti pakankamą lėšų mobilumą ir paramos sistemą, kad būtų galima pašalinti galimas kliūtis.

1.11

Kuriant šias struktūras reikėtų ne tik atsižvelgti į sinerginį poveikį galinčius turėti veiksnius, bet ir išsamiai išnagrinėti Europos bendro programavimo koncepcijai gresiančius pavojus.

1.12

Kaip yra teigęs anksčiau, Komitetas dar kartą pabrėžia, kad skubiai reikia diegti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą (5), kuri įtvirtintų pagrindinius bendro programavimo tikslus ir padėtų didinti Europos papildomą naudą. Todėl EESRK ragina valstybes nares kuo greičiau novatoriškai pratęsti šią Komisijos iniciatyvą.

1.13

Komitetas palankiai vertina Bendro programavimo aukšto lygio grupės įkūrimą, kad būtų galima nustatyti bendro programavimo temas, kurios bus pasirinktos surengus plačias viešąsias konsultacijas su įvairiomis regionų, nacionalinėmis ir Europos mokslo bendruomenėmis bei tam tikrais atvejais su privačiuoju sektoriumi. Tada Taryba, vadovaudamasi Komisijos pateiktu pasiūlymu, parengtu remiantis šios veiklos rezultatais, galėtų patvirtinti bendro programavimo iniciatyvas ne vėliau kaip 2010 m.

2.1

Europa turėtų daugiau ir veiksmingiau investuoti į mokslinius tyrimus, kad galėtų įgyvendinti savo skelbiamą projektą – siekti subalansuotos ir tvarios plėtros. Lisabonos strategijoje nurodoma, kad skubiausias tikslas – perėjimas prie mokslu, technologijomis ir inovacijomis pagrįstos žinių visuomenės, raginant daugiau ir geriau investuoti į mokslinius tyrimus.

2.2

Bendras programavimas – nauja iniciatyva, žyminti Europos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje permainą. Bendras programavimas suteikia galimybę savanoriškai pagyvinti valstybių narių partnerystę, paremtą aiškiais principais ir skaidriu aukščiausio lygio valdymu. Siekiama padidinti nacionalinio viešojo mokslinių tyrimų finansavimo veiksmingumą ir įtaką strateginėse srityse. Bendras programavimas visų pirma nukreiptas į viešąsias mokslinių tyrimų programas, kitaip tariant, tai reiškia viešųjų institucijų bendradarbiavimą. Todėl pramonė ir kitos suinteresuotosios šalys turėtų dalyvauti konsultacijų procese ir įgyvendinant tam tikras bendro programavimo iniciatyvas.

2.3

Šis komunikatas atitinka suinteresuotųjų šalių reikalavimus laikytis savanoriško požiūrio „iš apačios į viršų“, suderinto su strateginiu gairių nustatymu Europos lygiu, ir atsisakyti taikyti pagal vieną modelį parengtą metodą.

2.4

Šis komunikatas yra viena iš penkių politinių iniciatyvų, Komisijos parengtų pagal 2008 m. žaliąją knygą „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ (6). Jis ypač susijęs su „mokslinių tyrimų programų ir prioritetų optimizavimo“ dimensija ir yra žingsnis pirmyn kuriant „penktąją laisvę“, nes šalinamos kliūtys laisvam žinių judėjimui.

2.5

Palyginti su pagrindiniais partneriais, Europa vis dar nepakankamai investuoja į mokslinius tyrimus, o moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriamos viešojo ir privačiojo sektorių lėšos iš esmės nesikeitė visą pastarąjį dešimtmetį. Europa turėtų ne tik sparčiai ir smarkiai didinti šias lėšas, bet ir rasti naujų ir novatoriškų būdų veiksmingiau naudoti nepakankamai gausius išteklius, skiriamus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai. Europa taip pat turėtų stiprinti savo gebėjimą taikyti mokslinių tyrimų rezultatus visuomenės ir ekonomikos labui.

2.6

Pastaraisiais metais valstybės narės ir Bendrija ėmėsi daug iniciatyvų, kad padidintų viešųjų mokslinių tyrimų veiksmingumą. Suinteresuotosios šalys nustatė, kad ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros silpnoji pusė – nereikšmingas bendradarbiavimas ir nacionalinių viešųjų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programų koordinavimas. Tačiau nors pastaraisiais metais stengiamasi spręsti šią problemą, Europos moksliniai tyrimai išlieka nekoordinuoti.

2.7

Šiandien 85 proc. viešųjų mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmų yra programuojama, finansuojama, stebima ir vertinama nacionaliniu lygmeniu nesiekiant glaudaus šalių bendradarbiavimo ar veiklos koordinavimo. Mažiau negu 6 proc. visų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir tik 15 proc. iš viešųjų Europos fondų finansuojamų civilinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiksmų (iš kurių 10 proc. įgyvendinama tarpvyriausybinių organizacijų ir pagal tarpvyriausybines programas, o 5 proc. – pagal bendrąją programą) finansuojama valstybėms bendradarbiaujant tarpusavyje.

2.8

Tai nereiškia, kad visas mokslinių tyrimų programas reikėtų įgyvendinti bendradarbiaujant ir reikėtų nutraukti vien nacionalines programas. Problema greičiau yra ta, kad iki šiol srityse, kurios yra strategiškai svarbios visai Europai arba didelei jos daliai, dėl viešųjų mokslinių tyrimų programų fragmentiškumo rezultatai nėra pakankamai optimalūs, brangiai kainuoja Europai ir trukdo realizuoti visuomeninius tikslus.

2.9

Kai kurie didžiausi Europos mokslo laimėjimai buvo pasiekti sutelkus valstybių lėšas, skirtas moksliniams tyrimams ir plėtrai, ir didžiąja dalimi todėl, kad buvo įsteigtos bendros mokslinių tyrimų struktūros (7). Tačiau šių bendrų iniciatyvų poveikis galėjo būti didesnis, jei šiai problematikai skirtas dėmesys būtų buvęs tikslingesnis strateginiu požiūriu ir papildytas pakankamais politiniais įsipareigojimais, skaidrumu ir lankstumu. Nėra prasmės plėtoti šias iniciatyvas ir didinti Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos apimtį, jei nebus bendro veiksmingo valstybių narių strateginio programavimo.

2.10

Bendras programavimas susijęs su Europos mokslinių tyrimų erdvės struktūros keitimu. Tai išsamus, ilgas strateginis procesas, kuriuo siekiama didinti Europos gebėjimą spręsti svarbiausius ekonominius ir visuomeninius uždavinius, pavyzdžiui, tarpusavyje susijusias klimato ir energijos problemas. Bendru programavimu siekiama palankaus poveikio struktūroms kurti, kad būtų padidintas viešojo mokslinių tyrimų finansavimo veiksmingumas ir poveikis. Bendram programavimui reikia, kad valstybės narės būtų pasirengusios kurti ir įgyvendinti bendras mokslinių tyrimų darbotvarkes, kuriose būtų numatyta daugiametė bendrai pasirinkta veikla ir finansavimo mechanizmai.

2.11

Bendram programavimui reikalinga nauja valstybių narių mąstysena. Svarbiausia, reikalingi konkretūs valstybių narių įsipareigojimai ir veiksmai. Taip pat būtina permąstyti ir reorganizuoti nacionalinių mokslinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo būdus, iš naujo nukreipiant programas į bendrus tikslus. Todėl bendras programavimas turi būti savanoriškas procesas, pagrįstas kintama geografija ir atvira prieiga.

2.12

Bendram programavimui Bendrijos finansavimas nenumatytas a priori, nors, žinoma, būtų galima pasitelkti 7-ąją bendrąją programą. Pirmiausia reikėtų skatinti valstybes nares rengti bendras strategijas ir sujungti nacionalinius išteklius. Kartu neatmetama papildomo Bendrijos finansavimo galimybė, priklausanti nuo pridėtinės vertės, Europos aspekto ir galimo susijusių iniciatyvų struktūruojamojo poveikio.

2.13

Komisija siūlo praktišką bendro programavimo metodologiją tam tikrose sutartose srityse. Bendro strateginio programavimo metodologija paremta Europos technologijų platformų patirtimi, pritaikant ją viešųjų mokslinių tyrimų programoms. Ją sudaro vienas po kito einantys etapai, atitinkantys mokslinių tyrimų programų gyvavimo ciklą, pradedant programos parengimu ir jos įgyvendinimu, baigiant jos stebėjimu ir įvertinimu.

2.14

Bendrą programavimą galėtų palengvinti kelios pagrindinės sąlygos:

3.1

EESRK palankiai vertina šį komunikatą ir atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyta koncepcija dėl strateginio tarpvalstybinio mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos valdymo yra itin svarbi ir skubi, ypač norint sudaryti sąlygas sparčiau siekti pažangos svarbiausiose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina ir remia Konkurencingumo tarybos 2008 m. gruodžio 2 d. išvadas šiuo klausimu ir pritaria jų teiginiams.

3.2

Ši koncepcija vertintina teigiamai, nes joje raginama kiek galima veiksmingiau naudoti viešąsias lėšas, strategiškai koordinuojant pagrindines mokslinių tyrimų kryptis, ir gerinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros vidaus gebėjimus, plačiau bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu vykdant mokslinių tyrimų projektus pagal bendrą programavimą ir sprendimus.

3.3

Komitetas džiaugiasi, kad atlikta poveikio analizė ir pagal ją pasirinktas vienas iš keturių galimų Europos strateginio plano variantų: atsižvelgiant į iki šiol sukauptą gerąją patirtį, rengiama funkcinė sistema, pagal kurią valstybės narės bus įpareigotos nustatyti bendro programavimo temas.

3.4

Komitetas taip pat džiaugiasi, kad bandomajam projektui pasirinktas energetikos technologijų srities koordinavimas. Jis visiškai pritarė šiam nauju požiūriu pagrįstam projektui savo nuomonėje dėl SET plano (8).

3.5

EESRK įsitikinęs, kad būtina nustatyti pagrindinius strateginius metmenis, atitinkančius politinius ES prioritetus.

3.6

EESRK nurodo, kad nereikėtų pernelyg sureikšminti požiūrio „iš viršaus į apačią“. Priešingai, jis mano, kad atsižvelgiant į dabartines esamų tarptautinių mokslinių tinklų, jungiančių daugybę mokslinių tyrimų grupių, ir kuriuos iš dalies remia tarptautinės tarnybos (pvz., Tarptautinė energetikos agentūra), ypatybes kaip tik pirmiausia būtina laikytis principo „iš apačios į viršų“, kad į atitinkamus projektus būtų galima įtraukti įvairius dalyvius ir taip atsižvelgti į strateginius jų interesus ir į geriausių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros gebėjimų dalijimosi galimybes. Tarptautinės mokslinės konferencijos galėtų būti tinkami forumai, kuriems būtų pavesta parengti deramus pasiūlymus.

3.7

Komitetas pabrėžia, kad koordinuoti šią veiklą bus nelengva, ypač dėl konkrečių tam tikrų šalių interesų ir politinės valios stokos dalijantis ne tik žiniomis, bet ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros gebėjimais. Būtinai reikės atvirumo ir skaidrumo, kad šią koncepciją būtų galima sėkmingai įgyvendinti praktiškai.

3.8

Komitetas pripažįsta ir vertina didžiulę jau vykstančio bendradarbiavimo per sieną ir bendrų projektų įvairovę ir puikius tokio bendradarbiavimo bei projektų rezultatus ir rekomenduoja semtis patirties iš tokių programų ir ją panaudoti naujojoje strateginio programavimo koncepcijoje. Derėtų taip pat pasimokyti iš bendro mokslinių tyrimų programavimo procese patirtų nesėkmių.

3.9

EESRK visiškai pritaria minčiai kuo skubiau įgyvendinti koncepciją stiprinant finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad Bendrija galėtų gerinti savo padėtį, o kartu ir ekonominį konkurencingumą pagrindinių savo varžovų – JAV ir Azijos šalių – atžvilgiu. Tačiau jokiu būdu negalima trukdyti moksliniam bendradarbiavimui, į kurį įtrauktos kaip tik šios šalys ir jų mokslinių tyrimų institucijos (9).

3.10

Komitetas taip pat konstatuoja, kad įgyvendinti bendrą tarpvalstybinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programavimą bus itin sunku, nes reikės naujo atviresnio ir bendradarbiavimui palankesnio požiūrio (10), ir kad taip pakeisti suvokimą yra nelengva.

3.11

Norint sudaryti sąlygas veiksmingiau ir sparčiau taikyti įgytas mokslines žinias, t. y. pasiekti galutinį bendro strateginio programavimo ir savo mokslinių tyrimų pastangų tikslą, būtinai reikės, kad visame procese pakankamai aktyviai dalyvautų privačiojo sektoriaus atstovai. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad bendro programavimo koncepcija sudaro sąlygas tokiam dalyvavimui. Komitetas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl privačiojo sektoriaus dalyvavimo atsiranda sunkumų, ypač susijusių su rezultatų taikymu, intelektine nuosavybe ir pan. (11).

3.12

Naujovių diegimo procesas, t. y. konkretus įgytų mokslinių žinių taikymas, priklausys nuo labai įvairių vietos veiksnių, pvz., esamos infrastruktūros, prieigos prie kapitalo, mokesčių naštos ir mokesčių lengvatų, susijusių su tam tikrų rūšių investicijomis ar pramonės atstovų patirties panašių investicijų rūšių klausimu. Taip pat būtų galima tiesiogiai skatinti investuoti, pvz., atleidžiant nuo mokesčių. Dėl šių veiksnių projektuose gali atsirasti prieštaravimų.

—

2008 m. balandžio 10 d. rekomendaciją dėl intelektinės nuosavybės valdymo žinių perdavimo veikloje ir universitetams bei kitoms viešosioms mokslinių tyrimų įstaigoms skirtą gerosios praktikos vadovą (COM(2008) 1329) ir

—

2008 m. gegužės 23 d. komunikatą „Geresnės karjeros ir judumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė“, COM(2008) 317.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/62

1.1

Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvai, kuria rodomas noras nuolat atnaujinti priemones, kuriomis siekiama pagerinti ir atnaujinti Bazelio susitarimu nustatytą teisinę sistemą. Komitetas apskritai pritaria siūlomoms įgyvendinimo nuostatoms, tačiau norėtų pateikti tam tikras pastabas dėl atskirų aspektų, nekeičiančių bendros sistemos.

1.2

Mišrioms kapitalo priemonėms, turinčioms ir nuosavybės, ir skolos požymių, šiuo metu taikomos nacionalinės taisyklės, kurias būtina suderinti, kad būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos tarptautiniu lygmeniu. Komisija nepateikia tikslaus šių priemonių apibrėžimo, kadangi jos yra įvairių formų ir gali kisti, tačiau nustato pagrindinius šių priemonių tinkamumo kriterijus. Pradinis šių priemonių terminas turi būti ilgesnis negu trisdešimt metų, jos turi būti visiškai apmokėtos ir turėtų padengti visus nuostolius. Be to, jos negali pernelyg išaugti nuosavų lėšų atžvilgiu. Nacionalinėms institucijoms suteikti įgaliojimai įsikišti ir sustabdyti nenormalų augimą.

1.3

Pasiūlyme susijusių klientų klausimu pažymima rizika, atsirandanti dėl įmonės, nuo kurios finansiškai priklauso kita įmonė, sunkumų, taip pat buvo supaprastinti, suderinti ir pertvarkyti informacijos teikimo reikalavimai. Didžiausia naujovė didelių pozicijų srityje – vienintelės 25 proc. ribos, įskaitant ir tarpbankinius indėlius, įvedimas. EESRK mano, kad šią taisyklę (kuri, be abejonės, buvo nustatyta atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio sudėtingus įvykius) reikėtų persvarstyti, kadangi šie indėliai atlieka svarbią likvidumo reguliavimo funkciją, o jų rizikos lygis įprastomis aplinkybėmis, palyginti su kitais pozicijų tipais, yra žemas.

1.4

Pasiūlyme pateikiama taisyklė, kad emitentai, tarpininkai ir valdytojai, tiesiogiai derėjęsi dėl originalaus susitarimo, dėl kurio susidaro prievolės, jį sudarę ir įforminę, išlaikytų reikšmingą grynąją dalį, ne mažiau kaip 5 procentus pozicijų. Galima teigti, kad šią taisyklę nustatyti paskatino skaudi JAV patirtis, susijusi su turtu padengtais vertybiniais popieriais (angl. Collateralized Debt Obligations – CDO), kurių pobūdis ir kilmė labai skiriasi nuo įprastų vertybinių popierių. EESRK kyla abejonių dėl šios naujos taisyklės poveikio rinkų likvidumui.

1.5

Valstybėms narėms leidžiama neįtraukti grupės vidaus pozicijų į pozicijų vertės apskaičiavimą, kai sandorio šalių buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje. Komitetas gerai žino teisines priežastis, trukdančias taikyti šią taisyklę kitose valstybėse buveines turinčioms sandorio šalims, tačiau teigia, kad įprastomis sąlygomis dėl nesugebėjimo įtraukti užsienio sandorio šalių gali pakenti bendram tam tikros įmonės rizikos įvertinimui. Galimas protingas sprendimas – taikyti išimtį visai grupei, įvertinant kiekvieną atvejį atskirai, ir sustabdyti šios taisyklės taikymą tuomet, kai tik išryškėja kritinės padėties požymiai.

1.6

Pasisakydamas dėl ankstesniame punkte nagrinėtos taisyklės ir kalbėdamas bendriau, Komitetas dar kartą pažymi savo nepritarimą principui, pagal kurį valstybėms narėms suteikiama galimybė pasirinkti įgyvendinti ar ne tam tikras nuostatas, kadangi tai prieštarauja derinimo principui ir vienodų konkurencijos sąlygų sudarymui.

1.7

EESRK mano, kad specialus dėmesys turėtų būti skirtas rizikai, kurią kelia galima pozicija, susijusi su nepanaudotų kredito linijų kreditinėse kortelėse naudojimu. Ši pozicija gali greitai tapti svarbi, kai ribojami vartojimo ir hipotekiniai kreditai.

1.8

Pasiūlyme priimti direktyvą siūloma naujų taisyklių dėl priežiūros priemonių, skirtų kontrolės veiksmingumui didinti. Pirmiausia kalbama apie „sistemai svarbius filialus“, kuriuos prižiūrės priimančios šalies įstaigos, kai bus pripažinta, kad padėtis yra kritiška ir sutarus su susijusios valstybės valdžios institucijomis. EESRK tam pritaria, tačiau pabrėžia, kad reikia priemonių, kurios būtų taikomos skubiais ir nenumatytais atvejais.

1.9

Galiausiai, EESRK džiaugiasi priežiūros institucijų kolegijų įsteigimu, kurias steigia konsoliduotos priežiūros institucija ir kurioms priklauso valstybių narių, kuriose yra įsikūrusios tam tikros grupės bendrovės, institucijos. Ši iniciatyva pagerins grupių priežiūros veiksmingumą ir paskatins greičiau priimti tinkamas priemones, kai jų prireiks.

2.1

Finansų rinkų krizė paskatino Komisiją paspartinti jau pradėtą darbą siekiant sugriežtinti ir, prireikus, pakeisti šiuo metu galiojančias taisykles dėl finansų įstaigų kapitalo reikalavimų sistemos, kurios buvo priimtos pagal susitarimą Bazelis II ir įteisintos direktyvomis 2006/48/EB ir 2006/49/EB. Pažymėtina, kad naujos taisyklės jau buvo pradėtos svarstyti, kai prasidėjo krizė. Struktūrinė rinkų reforma turėtų būti pradėta įgyvendinti paskelbus baltąją knygą, kurią ketinama priimti 2009 m. birželio mėn. Pasiūlyme pateikiamos taisyklės, kuriomis siekiama:

2.2

Prieš pateikiant pasiūlymą, buvo surengta vieša suinteresuotų šalių internetinė konsultacija. Rengiant tekstą buvo atsižvelgta į pateiktas pastabas, tačiau buvo laikomasi pagrindinių konsultacijos pagrindą sudariusių principų:

2.3

EESRK džiaugiasi dėl bendros Komisijos pasiūlymų krypties ir iš principo jai pritaria. Pastarojo meto įvykiai ir ypač įvairūs incidentai ir nusikalstami veiksmai neigiamai paveikė visuomenės pasitikėjimą visa finansų sistema, todėl būtina imtis tinkamų priemonių. Tačiau reikėtų vengti, kad dėl griežtų rizikos ribojimo taisyklių pernelyg nenukentėtų operatoriai ir jų klientai. Krizės metu paaiškėjo, kad rizikos ribojimo taisyklės užtikrina rinkų stabilumą ir patikimumą ir atlieka labai svarbų socialinį vaidmenį.

4.1

Didelėms pozicijoms taikomos nuostatos patvirtintos 1992 m., ir nuo to laiko nebuvo padaryta jokių pakeitimų. Dabartiniai įvykiai parodė, kad būtinos naujos taisyklės. Komisijos pasiūlyme daugiau dėmesio skiriama rizikai, neatsiejamai nuo tam tikrų pozicijų, ir siekiama sumažinti duomenų rinkimo išlaidas, padidinti skaidrumą ir sudaryti vienodesnes konkurencijos sąlygas.

4.2

Pakeista susijusių klientų apibrėžtis. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas rizikai, kai subjektas gali patirti sunkumų dėl kito subjekto finansinių problemų. Pastarojo meto pokyčiai parodė, kad dvi ar daugiau įmonių gali susidurti su didelė rizika dėl subjekto, nuo kurio jos priklauso finansiškai, problemų.

4.3

Be to, supaprastinti ir suderinti daug kainuojantys ir sudėtingi informacijos teikimo reikalavimai, kurie reikalavo daug išlaidų ir kėlė sektoriui problemų. Akivaizdžiausias pokytis – reikalavimas pranešti apie dvidešimt didžiausių konsoliduotų pozicijų, kai naudojamas vidaus reitingais pagrįstas (IRB) metodas. Taikytos įvairios ribos pakeistos vienintele 25 proc. riba.

4.4

Atsisakyta didžiosios dalies įvairių išimčių, kurias dažnai buvo sunku suprasti. Paliktos tik tos, kurių tolesnis taikymas, manytina, nekels didelės rizikos. Nors išimčių sąrašas ir toliau lieka pakankamai ilgas, tačiau apskritai šis sąrašas atitinka kruopščiai nustatytus atsargumo kriterijus.

4.5

EESRK iš esmės pritaria siūlomoms naujoms taisyklėms, tačiau pateikia keletą pastabų dėl kai kurių svarbių aspektų:

4.6

Nuostata dėl „pozicijų, atsirandančių dėl nepanaudotų kredito galimybių, kurios priskiriamos mažos rizikos nebalansiniams straipsniams,“ (113 straipsnis) reikalauja specialaus dėmesio. Bendras kredito kortelės sąskaitai suteikiamas kredito limitas yra didelis, ypač kai kalbama apie tam tikrus įstaigų tipus. Kredito suvaržymo laikotarpiu, nepanaudoto kredito riba gali labai sparčiai sumažėti. EESRK mano, kad būtina atidžiai ir apdairiai įvertinti galimas pozicijas, susijusias su nepanaudotu kortelės sąskaitai suteikiamu kreditu.

6.1

Pasaulio finansų rinkas sukrėtusi krizė parodė, kad būtina persvarstyti priežiūros metodus ir struktūras siekiant išvengti sisteminių krizių ir reaguoti į nepaprastąsias padėtis.

6.2

Persvarstytos taisyklės dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo. 42a straipsnyje nustatoma „sistemai svarbių filialų“ sąvoka ir pripažįstama, kad tam tikrais atvejais priimančios šalies interesai turi viršenybę prieš buveinės valstybės narės principą. EESRK visiškai pritaria šiam lemiamą vaidmenį atliekančiam požiūriui.

6.3

Iš esmės pagal naujas taisykles priimančios šalies kompetentingos institucijos gali paprašyti, buveinės valstybės narės priežiūros institucijos arba, prireikus, konsoliduotos priežiūros institucijos laikyti „svarbiu“ sistemai jų šalyje veikiantį filialą, kurio rinkos dalis viršija 2 proc. arba tuo atveju, jei to filialo veikla labai svarbi nacionalinei rinkai. Prašyme turi būti pateiktas tam tikras „poveikio vertinimas“ (tikintis galimo mokėjimų, kliringo ir atsiskaitymo operacijų sistemų sustabdymo ar nutraukimo) ir tokių priemonių poveikis šalies rinkai.

6.4

Sudaromas tvarkaraštis, pagal kurį vyksta filialo paskelbimo „svarbiu“ procedūra. Be to, būtų naudinga nustatyti taisykles, kurios būtų taikomos kritinėse situacijose (130 straipsnis) ir leistų priimti skubias priemones. Naujai kuriamos priežiūros institucijų kolegijos (131 bis straipsnis, žr. 6.5 punktą) ir jau veikiantis Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas turėtų užtikrinti supaprastintas procedūras ir reikalingas garantijas.

6.5

Priežiūros institucijų kolegijos (131 bis straipsnis), kurias įsteigia konsoliduotos priežiūros institucijos ir kuriose dalyvauja susijusios valstybės narės institucijos, ypač naudingos. Pagrindinis priežiūros institucijų kolegijų uždavinys – vykdyti nuolatinę ir veiksmingą tarpvalstybinių grupių kontrolę (ir, tikėkimės, priimti skubias priemones kritinių situacijų atvejais) keičiantis informacija ir bendrai kuriant tinkamus priežiūros metodus. EESRK palankiai vertina šį sprendimą ir visas siūlomas kontrolės taisykles, kurios atitinka pirmiau tekste skelbtas veiksmingesnes programas ir Finansinių paslaugų forumo (angl. Financial Services Forum) pageidavimus.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/66

1.1

Komitetas pritaria svarbiausiems Komisijos pasiūlymo, kuriuo visų pirma siekiama išplėsti reglamente dėl tarptautinių mokėjimų sistemų numatytas operacijas apimant tiesioginio debeto operacijas, teiginiams. Ši iniciatyva iš esmės atitinka Komisijos poziciją, pagal kurią siekiama euro zonoje atliekamus tarptautinius mokėjimus prilyginti nacionaliniams mokėjimams.

1.2

Tai, kad komisiniai mokesčiai už tarptautines tiesioginio debeto operacijas yra didesni nei už analogiškas nacionalinio pobūdžio operacijas verčia susimąstyti. Todėl EESRK ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą ir pateikti tyrimų – kuriais remiantis ji daro įvairias išvadas – duomenis, metodiką ir šaltinius. Norint rasti tinkamą sprendimą, būtina turėti informacijos.

1.3

Bet kuriuo atveju reikėtų priminti, kad, jei kaip siūloma dokumente reglamentas įsigalios 2009 m. lapkričio 1 d., veikiausiai nepakaks laiko parengti ekonominius planus, kadangi nesant teisinio tikrumo dėl daugiašalio tarpbankinio mokesčio (angl. MIF) to neįmanoma padaryti.

1.4

Pasiūlyme taip pat pateikiamos dvi rekomendacijos valstybėms narėms: pirmoji – įkurti už mokėjimo sistemas atsakingą instituciją, jei tokios institucijos valstybėje narėje dar nėra, antroji – įkurti institucijas skundams nagrinėti. EESRK mano, kad daugumoje šalių tokio pobūdžio struktūros jau seniai sukurtos. Tačiau jei kurioje nors valstybėje jų dar nėra, nori įspėti, kad nebūtų kuriamos institucijos, kurios vykdytų analogišką veiklą arba kurių veikla visiškai arba iš dalies dubliuotųsi su jau esamų struktūrų veikla.

1.5

Valstybės narės taip pat raginamos taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas tiems, kurie nesilaiko reglamento nuostatų arba jas pažeidžia. EESRK pritaria šiai iniciatyvai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau informacijos apie įvairiose šalyse įgyvendintų priemonių lyginamąjį tyrimą leistų įvertinti reglamentui skiriamą atskirų valstybių narių dėmesį.

1.6

Reglamentas taikomas tik pinigų sąjungai priklausančioms šalims. Euro zonai nepriklausančios valstybės narės turi teisę taikyti šį reglamentą savo valiutai. Tai, kad nei viena valstybė tokia galimybe nepasinaudojo, turėtų paskatinti susimąstyti apie tam tikroms iniciatyvoms skiriamą valstybių dėmesį.

2.1

Reglamentas (EB) 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje įsigaliojo 2001 m. gruodžio 31 d. Jame numatyta visose valstybėse narėse suvienodinti komisinius mokesčius už tarptautinius mokėjimus ir analogiškus valstybėje narėje atliekamus nacionalinius mokėjimus. Šis reglamentas taikomas pervedimams, elektroniniams mokėjimams, mokėjimams bet kokio tipo mokėjimo kortelėmis ir grynųjų pinigų išėmimui iš bankomatų. Nuo 2009 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančiu Komisijos pasiūlymu išplečiama reglamento taikymo sritis tiesioginio debeto operacijoms, pagerinama pateiktų skundų nagrinėjimo sistema ir supaprastinama statistinių duomenų pateikimo tvarka.

2.2

Komisijos tikslas – užtikrinti geresnį mokėjimų eurais sistemų vidaus rinkos veikimą nacionalinėms ir tarptautinėms operacijoms taikant vienodas taisykles. Tai leistų sutaupyti, būtų naudinga vartotojams ir ekonomikai apskritai. Siekiant atsižvelgti į vartotojų asociacijų išsakytas pastabas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ginčų nagrinėjimui, nors statistinių duomenų teikimas susijęs su didele administracine našta ir kredito įstaigoms brangiai kainuoja.

2.3

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, pritaria svarbiausiems jos pasiūlymams ir pateikia keletą pastabų bei pasiūlymų norėdamas naudingai prisidėti prie vykstančių diskusijų.

3.1

Po keletą metų trukusio Komisijos spaudimo banko sektorius Europoje įvedė mokėjimo sistemą (SEPA – bendra mokėjimų eurais erdvė), kuri šiuo metu veikia neblogai tiek techniniu ir organizaciniu, tiek komisinių mokesčių už tarptautinius mokėjimus mažinimo iki nacionalinio komisinių dydžio požiūriu. Anot Komisijos, „šis reglamentas gali būti laikomas SEPA pradžia“.

3.2

Galima tik pasidžiaugti pasiektais rezultatais. Vis dėlto kyla abejonių, ar šios nuostatos atitinka bendruosius vidaus rinkos principus. Visų pirma, SEPA tikslas – išspręsti mokėjimų eurais klausimus. Euro zonai nepriklausančioms valstybėms tai naudinga tik tais atvejais, kai mokėjimai atliekami bendra valiuta. Įvykus plėtrai, galima teigti, kad šiuo metu SEPA apima didžiąją dalį Bendrijos vidaus operacijų, ir kad tai yra „skirtingų greičių“ vidaus rinka.

3.3

Antra, vienodos sąlygos nacionaliniams ir tarptautiniams mokėjimams taikomos tik tos pačios valstybės viduje. Skirtumai tarp šalių vis dar išlieka, kartais netgi dideli, nors ir ne tokie dideli kaip tarp euro zonos ir jai nepriklausančių šalių. Šiuo metu galiojančiame reglamente numatyta galimybė euro zonai nepriklausančioms šalims jį taikyti savanoriškai, tačiau iki šiol šia išlyga nedaugelis pasinaudojo. Apskritai aišku viena, kad ES dar toli gražu nepasiekta priimtina kainų konvergencija.

3.4

Svarstant kainų konvergencijos klausimą, negalima teigti, kad įmanoma kainas visiškai suvienodinti. Vis dėlto siekti skaidrumo ir geriau patenkinti vartotojų lūkesčius būtų įmanoma, jei visos šalys imtųsi kruopščios sąnaudų palyginimo analizės: yra didelių skirtumų infrastruktūros sąnaudų, mokesčių ir socialinės naštos poveikio, organizacinių sąnaudų, nacionalinių bei tarptautinių sandorių apimties požiūriu. Tokia analizė taip pat suteiktų naudingos informacijos apie sprendimo į reglamento taikymo sritį įtraukti visas elektronines tarptautinio mokėjimo priemones tikslingumą.

22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/69

1.1

Komitetas mano, kad svarstomo pasiūlymo tikslai yra labai svarbūs, ir ragina Komisiją siekti sukurti bendrą metrologijos sistemą, kuri būtų platesnio masto nei nacionaliniai moksliniai tyrimai bei pasiekimai ir naudinga visai Europai.

1.2

EESRK nuomone, pagrindinis tikslas – ES suvienyta tarptautinė pozicija, kuri nebūtų laikoma antraeile, bet propaguotų Europos pramonės ir prekybos interesus atitinkančius medžiagų, produktų ir plėtojamų procesų europinius standartus.

1.3

Atsižvelgiant į globalizuotas ekonomines ir socialines aplinkybes, aukšto lygio Europos metrologijos struktūra, Komiteto nuomone, gali turėti tik teigiamą poveikį ES ekonomikai.

1.4

EESRK mano, kad Europos mokslininkų bendruomenė turėtų būti vis aktyviau įtraukiama rengiant šiuolaikiškas sistemas, kurios sudarytų galimybes pažangius metrologijos metodus naudoti fizikos, chemijos, biologijos, aplinkos apsaugos, ekologinio pėdsako, nanotechnologijų, maisto pramonės, sveikatos apsaugos ir darbo vietų saugos srityse.

1.5

Komiteto nuomone, siekiant norimų ir galimų rezultatų, būtina ryžtingai ieškoti galimybių kuo labiau įtraukti pramonės, prekybos ir viešąjį sektorius į Europos metrologijos mokslinių tyrimų plėtrą, nes jie siūlo naujus standartus tarptautiniuose forumuose.

1.6

EESRK pabrėžia, kad ypatingai svarbu užtikrinti, kad metrologijos moksliniai tyrimai nebūtų vertinami kaip uždaro ir savitikslio pobūdžio tyrimai.

1.7

Reguliavimas ir standartizacija pasiekiami matavimo sistemomis, kurios pagrįstos tarptautiniu lygiu pripažintais ir taikomais metrologijos principais. Todėl EESRK siūlo plėtojant naujas sistemas nuo pat pradžių bendradarbiauti su Europos standartizacijos institucijomis (CEN – Europos standartizacijos komitetu, CENELEC – Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetu, ETSI – Europos telekomunikacijų standartizacijos komitetu) ir kitomis nacionalinėmis institucijomis, taip pat su akreditacijos įstaigomis.

1.8

EESRK mano, kad reikia dėti visas pastangas siekiant metrologijos tyrimų srityje glaudžiai susieti:

kadangi, jo nuomone, tik tokiu būdu, neleisdama susiformuoti jokiai uždarai erdvei, Europa galės pasiekti tarptautiniu mastu pripažįstamų rezultatų.

1.9

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama paremti iniciatyvą Europos metrologijos mokslinių tyrimų programa (EMMTP) (1), kad ji taptų aukšto lygio bendra Europos programa pagal šiuos aspektus:

1.10

Komitetas mano, kad valdymo sistema turėtų būti tiksliau apibrėžta. Akivaizdu, kad neaiški valdymo sistema gali trukdyti plėtoti mokslinius tyrimus ir siekti norimų rezultatų.

1.11

Todėl EESRK primena, kad būtina siekti didesnio subjektų, kurie tiesiogiai suinteresuoti metrologijos mokslinių tyrimų rezultatais, dalyvavimo nustatant prioritetus ir rengiant kvietimus teikti iniciatyvų pasiūlymus (kurie turi būti skelbiami CORDIS ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje) bei vertinant paraiškas dėl iniciatyvų, kuriomis numatoma įtraukti įmones, universitetus ir mokslinių tyrimų ir mokymo centrus, taip pat minėtus subjektus įtraukti į EMMTP finansuojamų programų ir projektų stebėseną ir kontrolę.

1.12

Komitetas mano, kad EMMTP mokslinių tyrimų tarybai reikėtų sudaryti galimybę, pateikiant privalomas nuomones EMMTP komitetui, kontroliuoti finansuojamo mokslinio tyrimo pobūdį, metinę darbo programą ir nepriklausomų paraiškų vertintojų atranką, o Komisijos paskirtam stebėtojui – kontroliuoti vertintojų grupę, kaip tai daroma įgyvendinant Septintąją bendrąją programą.

1.13

EESRK nuomone, rengiant 2014–2020 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrąją programą būtina numatyti tikrą nuolatinę Bendrijos programą, kurią koordinuotų ir valdytų Komisija, kuri būtų pagrįsta nuolatinėmis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais ir kurią rengiant būtų atsižvelgta, visų pirma, į pramonės, mokslinių tyrimų, standartizacijos sektorių poreikius, taip pat į tarptautinius metrologijos mokslinių tyrimų aspektus, siejamus su tarptautinėmis institucijomis ISO, ESBO (OSCE) ir kitomis organizacijomis, pavyzdžiui, Tarptautine grynosios ir taikomosios fizikos sąjunga (IUPAP) (2).

—

sauga,

—

maisto produktų ženklinimas,

—

sveikatos apsaugos sistemos,

—

aplinkos apsauga,

—

biotechnologija,

—

nanotechnologijos ir pažangiosios medžiagos,

—

energetika,

—

transportas, telekomunikacijos ir apsaugos sistemos,

3.1

169 straipsniu grindžiamo pasiūlymo tikslas – nustatyti Europos metrologijos mokslinių tyrimų programą (EMMTP), kurioje sujungiamos ir susiejamos 22 nacionalinės programos siekiant, kad būtų didinamas viešųjų metrologijos mokslinių tyrimų efektyvumas bei veiksmingumas.

3.2

Ja, be kita ko, siekiama geriau suderinant nacionalines programas formuoti Europos mokslinių tyrimų erdvę, taip spręsti bendras Europos problemas ir šalinti tarp nacionalinių programų esančias kliūtis.

3.3

Pasak Komisijos, EMMTP tikslas – dvidešimt dviejų valstybių nacionalines programas sujungti į bendrą jungtinę programą siekiant:

3.4

Siūlomas valdymo modelis paremtas patirtimi, įgyta pagal Šeštąją bendrąją programą įgyvendinant pirmąją 169 straipsnio iniciatyvą, t. y. EBŠPKT iniciatyvą (9).

3.5

EMMTP iniciatyvai numatytas 400 milijonų EUR biudžetas, į kurį 2009–2016 m. laikotarpiu 200 milijonų EUR įneša valstybės dalyvės, o likusią 200 milijonų EUR sumą skiria Bendrija.

3.6

Už iniciatyvos koordinavimą bus atsakinga Europos nacionalinių metrologijos institutų asociacija (EURAMET), kuri 2007 m. buvo įsteigta pagal Vokietijos teisę kaip ne pelno asociacija. Ši Europos regioninės metrologijos organizacija, kurios sekretoriatas veikia Braunšveigo mieste, Žemutinėje Saksonijoje, bus EMMTP vykdomoji agentūra.

—

tobulą metrologinę struktūrą,

—

bendrus, konkurencingus ir atvirus mokslinių tyrimų projektus,

—

aktyvesnį mokslo bendruomenės dalyvavimą užtikrinant kvalifikacijos tobulinimą,

—

tikrą Europos sistemai naudingą tarptautinį bendradarbiavimą,

—

bendrą poziciją tarptautiniu lygiu,

—

ir, visų svarbiausia, plataus masto pramonės (darbdavių ir darbuotojų asociacijų), prekybos ir viešojo sektorių dalyvavimą Europos metrologijos mokslinių tyrimų plėtroje.

—

pasiūlymas turi papildomos europinės naudos,

—

bendros veiklos jungtinė programa yra aiškiai ir išsamiai apibrėžta,

—

sukurta valdymo struktūra.

5.1

EESRK laiko vertingu Komisijos pasiūlymą, kuriame remiama EMMTP iniciatyva (12) ir numatyta, kad daug mokslinių tyrimų taps „Bendrijos moksliniais tyrimais“ įgyvendinant bendrą programavimą, numatant lėšų skyrimą, vadovaujantis „abipusio mokymosi“ principais ir nustatant dalyvavimo taisykles, taikomas įmonėms, universitetams ir mokslinių tyrimų įstaigoms, taip pat į pasiūlymų įvertinimo procesą įtraukiant Komisijos stebėtoją, kaip įgyvendinant Septintąją bendrąją programą.

5.2

Be to, siūlomo EMMTP valdymo klausimu EESRK nurodo, kad: