16.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/3

Komisijos komunikatas dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų

2009/C 223/02

1. ĮVADAS

1.1. Bendrosios regioninės pagalbos priemonėms taikomos taisyklės

2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse (1) (toliau – RPG) išdėstyta bendra Komisijos nuostata dėl regioninės valstybės pagalbos. Laikantis RPG nustatytų sąlygų ir nepaisant neigiamo poveikio, kurį regioninė valstybės pagalba gali turėti prekybai ir konkurencijai, Komisija gali laikyti, kad valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji suteikta tam tikrų palankių sąlygų neturinčių Europos Sąjungos regionų ekonominei plėtrai skatinti.

Apskritai RPG atsižvelgiama į atitinkamą sunkumų, paveikiančių susijusių regionų plėtrą, mastą, nustatant specialias regioninės pagalbos aukščiausias ribas. Didžiausias pagalbos intensyvumas sudaro 10–50 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų, visų pirma remiantis atitinkamų regionų BVP vienam gyventojui dydžiu, tačiau valstybėms narėms paliekama tam tikra galimybė atsižvelgti į vietos sąlygas. Kiekvienos valstybės narės regioninės pagalbos žemėlapiai skelbiami svetainėje Europa (2). Ši pagalbos intensyvumo gradacija iš esmės parodo, kad Komisija privalo įvertinti teigiamo poveikio, kurį gali turėti regioninė investicinė pagalba, visų pirma skatinant sanglaudą ir pritraukiant investicijas į palankių sąlygų neturinčias vietoves, ir pastangų apriboti galimą neigiamą poveikį, kurį gali turėti tokia pagalba, kai ji teikiama atskiroms įmonėms, pavyzdžiui, neigiamą poveikį kitiems ūkinės veiklos vykdytojams, ir regionams, kurių santykinis konkurencinis pranašumas atitinkamai sumažėja, pusiausvyrą.

Didelis investicijų projektas yra pradinės investicijos, kurių reikalavimus atitinkančių išlaidų vertė viršija 50 mln. EUR (3). Problemos, kurios būdingos palankių sąlygų neturintiems regionams, mažiau paveikia didelių investicijų projektus nei mažesnės apimties investicijų projektus. Esama didesnės rizikos, kad didelių investicijų projektai paveiks prekybą ir dėl to konkurencija su kituose regionuose esančiomis bendrovėmis bus labiau iškreipta. Be to, su didelių investicijų projektais susijusi rizika, kad pagalbos dydis viršys būtiną minimumą, kad būtų atsverti regionų trūkumai, ir rizika, kad valstybės pagalba tokiems projektams turės ydingą poveikį, kaip antai netinkamas vietos pasirinkimas, nulems didesnį konkurencijos iškraipymą ir kadangi pagalbos pervedimas iš mokesčių mokėtojų jos gavėjams daug kainuoja, bendrą gerovės sumažėjimą, t. y. pagalbos sąnaudos viršys naudą vartotojams ir gamintojams.

RPG nustatytos specialios regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams taisyklės (4). RPG numatyta automatiškai palaipsniui mažinti regioninės pagalbos, skiriamos tokiems dideliems investicijų projektams, aukščiausias ribas, siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymą iki tokio lygio, kad iš esmės būtų galima laikyti, kad projektų teikiama nauda atitinkamų regionų plėtrai šį iškraipymą kompensuoja (5).

Be to, valstybės narės atskirai turi pranešti apie bet kokią pagalbą investicijų projektams, jeigu siūloma pagalba viršija didžiausią leistiną pagalbos sumą, kurią pagal taikomas taisykles galima suteikti investicijai, kurios reikalavimus atitinkančios išlaidos yra 100 mln. EUR (ribinė suma pranešimui) (6). Nagrinėdama atvejus, apie kuriuos pranešta, Komisija visų pirma tikrina pagalbos intensyvumą ir suderinamumą su bendraisiais RPG kriterijais, taip pat tikrina, ar dėl investicijos, apie kurią pranešta, labai padidėja gamybos pajėgumas, o kartu sumažėja rinkos nepakankamumas arba net nuosmukis, ar ji yra naudinga didelę rinkos dalį užimančioms bendrovėms.

1.2. Regioninės pagalbos priemonės, kurios turi būti nuodugniai vertinamos

Nors tam tikros didelės regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams sumos automatiškai mažinamos, jos vis tiek galėtų turėti didelį poveikį prekybai ir galėtų smarkiai iškraipyti konkurenciją. Todėl anksčiau Komisija laikėsi nuostatos neleisti teikti pagalbos dideliems investicijų projektams, kai viršijamos šios ribos (7):

—	pagalbos gavėjo pardavimas sudaro daugiau kaip 25 % atitinkamo (-ų) produkto (-ų) atitinkamoje (-ose) rinkoje (-ose), arba

—	projekto sukurti gamybos pajėgumai sudaro daugiau kaip 5 % rinkos dydžio, kai atitinkamos rinkos prieaugis yra mažesnis nei Europos ekonominės erdvės BVP prieaugis.

Vis dėlto pagal dabartines RPG Komisija nusprendė laikytis požiūrio, kuriuo labiau atsižvelgiama į konkrečius projektus ir kuris leidžia kuo konkrečiau įvertinti sanglaudą ir kitą naudą, kurią gali suteikti tokie projektai. Tačiau vertinant bet kokią naudą reikia atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį prekybai ir konkurencijai, kurį taip pat reikėtų nustatyti kuo konkrečiau. Todėl RPG 68 punkte numatyta, kad Komisija atliks oficialią tyrimo procedūrą pagal Europos bendrijos sutarties 88 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai viršijama ribinė suma pranešimui ir kai laikomasi vienos arba abiejų RPG 68 punkto a ir b papunkčių sąlygų (nuodugnaus vertinimo ribos, kurios atitinka šio komunikato 6 punkte apibūdintas ribas). Šiais atvejais oficialaus tyrimo tikslas – atlikti išsamų patikrinimą, „ar pagalba yra reikalinga investicijų skatinimui ir ar pagalbos nauda yra didesnė nei konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai“ (8).

RPG 63 išnašoje Komisija paskelbė, kad ji „nustatys ir kitų kriterijų, į kuriuos ji atsižvelgs atlikdama vertinimą“. Toliau Komisija pateikia rekomendacijas dėl informacijos, kurios jai gali prireikti, pobūdžio ir metodikos, pagal kurią ji atliks išsamų priemonių vertinimą. Pagal Valstybės pagalbos veiksmų planą (9) Komisija atliks bendrą pagalbos įvertinimą, remdamasi teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyra, kad nustatytų, ar visa pagalbos priemonė gali būti patvirtinta.

Išsamus vertinimas turėtų būti proporcingas galimiems iškraipymams, kuriuos galėtų sukelti pagalba. Vadinasi, vertinimo apimtis priklausys nuo atvejo pobūdžio. Todėl reikalingų įrodymų pobūdis ir lygis taip pat priklausys nuo kiekvieno konkretaus atvejo ypatybių. Be to, atsižvelgdama į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (10), 6 ir 7 straipsniuose išdėstytas oficialaus tyrimo nuostatas, Komisija valstybės narės, inter alia, gali prašyti atlikti nepriklausomą tyrimą, kad būtų patvirtinta pranešime pateikta informacija, arba mėginti gauti informacijos iš kitų atitinkamose rinkose ūkinę veiklą vykdančių subjektų ar regioninės plėtros ekspertų. Taip pat pageidautina, kad vykstant oficialiam tyrimui suinteresuotosios šalys pateiktų savo pastabas. Pradėdama procedūrą, Komisija nustatys pagrindinius klausimus, kuriais ji pageidaus gauti informacijos.

10.	Šiuo komunikatu siekiama užtikrinti Komisijos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei nuspėjamumą ir valstybėms narėms taikyti vienodas sąlygas. Atsižvelgdama į nagrinėjant bylas įgytą patirtį, Komisija turi teisę keisti ir peržiūrėti šias gaires.

2. TEIGIAMAS PAGALBOS POVEIKIS

2.1. Pagalbos tikslas

11.

Regionine pagalba siekiama bendros svarbos tikslo, kuris atspindi rūpinimąsi teisingumu, būtent: skatinti ekonominę sanglaudą ir padėti mažinti atotrūkį tarp skirtingo įvairių Bendrijos regionų išsivystymo lygio. RPG 2 punkte nurodyta: „Nacionalinė regioninė pagalba yra skirta spręsti mažiau išsivysčiusių regionų problemoms, tačiau kartu ji skatina valstybių narių ir visos Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą“. RPG 3 punkte teigiama: „Nacionalinės regioninės investicinės pagalbos tikslas yra, remiant investicijas ir darbo vietų kūrimą, padėti mažiausiai išsivysčiusių regionų plėtrai. Ja remiama įmonių, įsisteigusių mažiau palankiuose regionuose, ekonominės veiklos plėtra ir diversifikacija, ypač skatinant įmones steigti naujus padalinius tuose regionuose.“

12.	Nuodugnaus vertinimo ribas atitinkančių didelių investicijų projektų atveju valstybės narės bus prašoma įrodyti, kad pagalba bus naudojama siekiant minėtojo teisingumo tikslo. Vadinasi, valstybė narė turės įrodyti, kad investicijų projektu bus prisidėta prie atitinkamo regiono plėtros.

13.

Nors pirmasis regioninės pagalbos tikslas – skatinti spręsti teisingumo problemas, kaip antai ekonominės sanglaudos klausimus, regionine pagalba taip pat gali būti sprendžiamos rinkos nepakankamumo problemos. Regioninės problemos gali būti susijusios su rinkos nepakankamumu, kaip antai nepakankama informacija, koordinavimo sunkumais, sunkumais pagalbos gavėjui, kylančiais skiriant lėšas investicijoms į viešąsias prekes, arba išoriniu investicijų poveikiu. Jeigu, be teisingumo tikslų, regionine pagalba sprendžiamos ir efektyvumo problemos, laikoma, kad bendras teigiamas pagalbos poveikis yra didesnis.

14.

Toliau pateikiamą neišsamų orientacinių kriterijų sąrašą galima naudoti, kai reikia įrodyti, kad pagalba prisidedama prie regiono plėtros, nes pritraukiamos papildomos investicijos ir padidinamas regiono aktyvumas. Šis teigiamas pagalbos poveikis gali būti ir tiesioginis (pvz., sukuriama tiesioginių darbo vietų), ir netiesioginis (pvz., skatinamos vietos naujovės).

—	Investicijomis sukurtų tiesioginių darbo vietų skaičius yra svarbus indėlio į regiono plėtrą rodiklis. Taip pat turėtų būti vertinama sukurtų darbo vietų kokybė ir reikalingų profesinių įgūdžių lygis.

—	Dar daugiau naujų darbo vietų gali būti sukurta vietiniame (žemesnio lygio) tiekėjų tinkle, taip investicija būtų geriau panaudota atitinkamo regiono reikmėms bei būtų užtikrinta, kad labiau išplis šalutinis poveikis. Todėl bus atsižvelgta ir į sukurtas netiesiogines darbo vietas.

—

Pagalbos gavėjo įsipareigojimas organizuoti plataus masto mokymo veiklą, siekiant pagerinti jo darbuotojų įgūdžius (bendrojo pobūdžio ir specialiuosius), bus laikomas regioninę plėtrą skatinančiu veiksniu. Taip pat bus pabrėžiama mokymo, kurį teikiant gilinamos darbuotojų žinios ir jiems suteikiama daugiau galimybių įsidarbinti kitoje įmonėje, reikšmė. Nebus laikoma, kad bendrojo pobūdžio arba specialusis mokymas, kuriam buvo patvirtinta pagalba, yra teigiamas regioninės pagalbos poveikis, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo.

—

Išorės masto ekonomiją arba kitus regioninės plėtros pranašumus gali nulemti artumas (koncentracijos poveikis). Didėjant tos pačios pramonės šakos bendrovių koncentracijai, konkrečios gamyklos turi daugiau galimybių specializuotis, todėl didėja jų efektyvumas. Dėl fizinio artumo bendrovėms lengviau keistis informacija, idėjomis ir žiniomis. Ekonominės veiklos koncentracija pritraukia daug darbo ieškančių asmenų, todėl bendrovės gali rinktis iš daugelio skirtingų įgūdžių turinčių darbuotojų. Užtikrinama galimybė naudotis teisinėmis ir komercinėmis paslaugomis ir taip padidinamas našumas. Apskritai ekonominės veiklos koncentracija gali pritraukti kitų investicijų, kurios savo ruožtu padidina teigiamą šalutinį poveikį (teigiamų pokyčių ratas).

—

Investicijos yra susijusios su techninėmis žiniomis, todėl jos gali būti svarbus technologijų perdavimo (žinių sklaidos) šaltinis. Investuojant į tas pramonės šakas, kuriose naudojama daug technologijų, didesnė tikimybė, kad technologija bus perduota regionui, kuriame investuojama. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbus žinių skleidimo lygis ir tikslumas.

—	Be to, galima apsvarstyti projekto indėlį didinant regiono gebėjimą kurti naujas technologijas diegiant naujoves vietoje. Šiuo atžvilgiu naujos gamybos įmonės bendradarbiavimas su vietos aukštojo mokslo institucijomis gali būti vertinamas teigiamai.

—	Investicijų trukmė ir galimos būsimos tolesnės investicijos – ilgalaikio bendrovės įsitraukimo į regiono plėtrą rodiklis.

15.

Valstybės narės visų pirma skatinamos pasikliauti ankstesnių valstybės pagalbos schemų ar priemonių vertinimais, poveikio vertinimais, kuriuos atliko pagalbą skiriančios institucijos, ekspertų nuomonėmis ir kitais su vertinamu investicijų projektu susijusiais tyrimais. Pagalbos gavėjo verslo plane galėtų būti pateikiama informacija apie sukurtų darbo vietų skaičių, išmokėtus atlyginimus (namų ūkio pajamų padidėjimas, kaip šalutinis poveikis), vietinių gamintojų pardavimo apimtį, investicijų sukurtą apyvartą ir susijusią galimą naudą regionui iš papildomų mokestinių pajamų.

16.

Prireikus taip pat turi būti atsižvelgta į planuojamo investicijų projekto ir nacionalinių strateginių orientacinių pagrindų bei projekto ir veiklos programų, kurios bendrai finansuojamos iš struktūrinių fondų, ryšį. Šiuo atžvilgiu Komisija gali konkrečiai atsižvelgti į bet kurį Komisijos sprendimą, susijusį su priemone, vertindama didelius projektus, kurie įgyvendinami iš struktūrinių fondų ar Sanglaudos fondo (11). Toks sprendimas, be kitų dalykų, grindžiamas „ekonominės naudos analize, įskaitant rizikos vertinimą ir numatomą poveikį atitinkamam sektoriui bei valstybės narės ir (arba) regiono bei, kai įmanoma ir tinkama, kitų Bendrijos regionų socialinei ir ekonominei padėčiai“.

2.2. Pagalbos priemonės tinkamumas

17.

Valstybės pagalba investicijų subsidijomis – tai ne vienintelė politikos priemonė, kurią valstybės narės gali naudoti siekdamos paremti investicijas ir darbo vietų kūrimą palankių sąlygų neturinčiuose regionuose. Valstybės narės gali taikyti bendrąsias priemones, pvz., infrastruktūros plėtros, švietimo ir mokymo kokybės gerinimo priemones, arba gerinti bendrąją verslo aplinką.

18.

Tinkamomis laikomos priemonės, kurioms valstybė narė apsvarstė kitas politikos galimybes ir kurioms ji nustatė atrankinės priemonės, kaip antai valstybės pagalbos konkrečiai bendrovei, naudojimo pranašumus. Komisija ypač atsižvelgs į visus pasiūlytos priemonės poveikio vertinimus, kuriuos yra atlikusi valstybė narė.

2.3. Skatinamasis poveikis

19.

Analizuoti pagalbos priemonės skatinamąjį poveikį – viena iš pagrindinių užduočių atliekant nuodugnų regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams vertinimą. Komisija įvertins, ar siūloma pagalba būtina tam, jog būtų užtikrinta, „kad regioninė pagalba skatintų investicijas, kurių kitu atveju remiamose teritorijose nebūtų“ (12). Šis vertinimas bus atliekamas dviem lygmenimis: pirma, bendruoju procedūrų lygmeniu, ir, antra, išsamesniu ekonominiu lygmeniu.

20.	RPG 38 punkte nurodyti bendrieji kriterijai, pagal kuriuos atliekamas skatinamojo regioninės pagalbos poveikio vertinimas. Šie kriterijai taikomi visai regioninei pagalbai, ne tik regioninei pagalbai dideliems investicijų projektams.

21.

Jeigu regioninei pagalbai, kuri teikiama dideliems investicijų projektams, taikomas šis komunikatas, Komisija nuodugniai tikrins, „ar pagalba yra reikalinga investicijų skatinimui“ (13). Šio išsamaus vertinimo tikslas – nustatyti, ar iš tiesų pagalba padeda keisti pagalbos gavėjo elgesį, tai yra ar jis skiria (papildomų) investicijų atitinkamam remiamam regionui. Galima nustatyti daug pagrįstų priežasčių, dėl kurių bendrovė nusprendžia įsikurti tam tikrame regione net tuo atveju, jei pagalba neteikiama.

22.

Atsižvelgiant į teisingumo tikslą, kuris susijęs su sanglaudos politika, ir į tai, ar pagalba padeda siekti šio tikslo, skatinamojo poveikio pagrįstumą galima įrodyti pasitelkiant du galimus scenarijus:

1.	Pagalba paskatina priimti teigiamą sprendimą dėl investicijų, nes investiciją, kuri bendrovei kitu atveju jokioje vietoje nebūtų pelninga, galima padaryti remiamam regione (14).

2.	Pagalba paskatina priimti sprendimą numatytą investiciją daryti atitinkamame regione, o ne kitur, nes pagalba atsveriami bendrieji trūkumai ir kompensuojamos išlaidos, susijusios su vieta remiamame regione.

23.

Valstybė narė Komisijai turėtų įrodyti pagalbos skatinamojo poveikio buvimą. Ji turės pateikti aiškių įrodymų, kad pagalbos reikia, nes ji iš tikrųjų turi poveikį renkantis investiciją arba vietą. Reikės aiškiai nurodyti, kuris scenarijus taikomas. Kad būtų galima atlikti nuodugnų vertinimą, valstybė narė turės ne tik pateikti informaciją apie projektą, kuriam skiriama pagalba, bet ir išsamų priešingos padėties aprašymą, t. y. įvykių scenarijų, jeigu valstybė narė pagalbos gavėjui pagalbos neskirtų.

24.	Aprašydama 1 scenarijų, valstybė narė pagalbos skatinamojo poveikio įrodymų galėtų pateikti pristatydama bendrovės dokumentus, įrodančius, kad investicijos be pagalbos nebūtų pelningos ir kad jokios kitos vietos neįmanoma numatyti, išskyrus atitinkamą remiamą regioną.

25.

Aprašydama 2 scenarijų, valstybė narė pagalbos skatinamojo poveikio įrodymų galėtų pateikti pristatydama bendrovės dokumentus, kuriais palyginamos sąnaudos bei nauda įsikuriant atitinkamame remiamame regione ir sąnaudos bei nauda vietą pasirinkus kitame regione. Šiuos lyginamuosius scenarijus Komisija laikys realiais.

26.

Valstybės narės visų pirma raginamos pasikliauti rizikos vertinimais (įskaitant su vietos pasirinkimu susijusios rizikos vertinimą), finansinėmis ataskaitomis, vidiniais verslo planais, ekspertų nuomonėmis ir kitais su vertinamu investicijų projektu susijusiais tyrimais. Skatinamąjį poveikį patikrinti padėtų dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie paklausos prognozes, sąnaudų prognozes, finansines prognozes, investicijų komitetui pateikti dokumentai, kuriuose išsamiai nagrinėjami skirtingi investavimo scenarijai, arba finansinėms rinkoms pateikti dokumentai.

27.

Atsižvelgiant į minėtus dalykus, ypač į 1 scenarijų, pelningumo lygį galima įvertinti taikant metodus, kurie paprastai naudojami konkrečioje pramonės šakoje ir kurie gali apimti: projekto grynosios dabartinės vertės (toliau – GDV), vidinės grąžos normos (toliau – VGN) arba panaudoto kapitalo grąžos (toliau – PKG) vertinimo metodus.

28.

Jeigu pagalba gavėjo nepaskatina (papildomai) investuoti į atitinkamą remiamą regioną, vadinasi, trūksta skatinamojo poveikio, kad būtų pasiektas regioninis tikslas. Jeigu pagalba neturi skatinamojo poveikio, kad būtų pasiektas regioninis tikslas, galima laikyti, kad tokia pagalba bendrovei suteikiama likvidžių lėšų. Todėl nuodugniai vertinant regioninę pagalbą dideliems investicijų projektams, ji nebus tvirtinama, jeigu paaiškės, kad ta pati investicija regione būtų padaryta ir be pagalbos.

2.4. Pagalbos proporcingumas

29.	Kad regioninė pagalba būtų proporcinga, jos suma ir intensyvumas turi būti apribotas iki minimumo, kurio reikia, kad investuojama būtų remiamame regione.

30.	RPG iš esmės užtikrinama, kad regioninė pagalba būtų proporcinga problemų remiamuose regionuose mastui, nustatant bendras regioninės pagalbos aukščiausias ribas ir automatiškai palaipsniui mažinant šias regioninės pagalbos ribas dideliems investicijų projektams (žr. 1 ir 3 punktus).

31.	Regioninės pagalbos, kurią reikia nuodugniai įvertinti, atvejais būtina išsamiau patikrinti šį RPG nustatyto bendro proporcingumo principo taikymą.

32.

1 scenarijaus atveju, pagalba, kaip investicijų paskata, paprastai bus laikoma proporcinga, jeigu, suteikus pagalbą, investicijų grąža atitiks įprastą grąžos normą, kurią bendrovė taiko kitiems investicijų projektams, taip pat atitiks bendrovės kapitalo sąnaudas apskritai arba atitiks grąžą, kuri paprastai gaunama atitinkamoje pramonės šakoje.

33.

2 scenarijaus atveju, pagalba, kaip su vieta susijusi paskata, paprastai laikoma proporcinga, jeigu ji yra lygi pagalbą gaunančios bendrovės investavimo remiamame regione grynųjų išlaidų ir investavimo kitame (-uose) regione (-uose) grynųjų išlaidų skirtumui. Būtina atsižvelgti į visas šias išlaidas ir naudą, įskaitant, pvz., administravimo išlaidas, transporto išlaidas, mokymo išlaidas, kurioms neskiriama mokymo pagalba, bei darbo užmokesčio skirtumus.

34.	Galiausiai dėl šių grynųjų išlaidų, kurios laikomos susijusiomis su regioninėmis problemomis, mažėja investicijų pelningumas. Taigi skaičiavimus, kurie naudojami skatinamajam poveikiui nustatyti, taip pat galima taikyti siekiant įvertinti pagalbos proporcingumą.

35.	Valstybė narė turi įrodyti pagalbos proporcingumą remdamasi tokiais atitinkamais dokumentais, kurie nurodyti 26 punkte.

36.	Pagalbos intensyvumas jokiu būdu negali viršyti regioninės pagalbos ribų, kurios buvo patikslintos taikant mažinimo metodą, kaip nurodyta RPG.

3. NEIGIAMAS PAGALBOS POVEIKIS

37.

Siekdama įvertinti rinkos dalis ir galimą per didelį pajėgumą tose rinkose, kurios dėl struktūrinių priežasčių yra apimtos nuosmukio, Komisija turi apibrėžti atitinkamo produkto rinką ir geografinę rinką. Vadinasi, atitinkamos rinkos paprastai (15) jau bus apibrėžtos regioninės pagalbos priemonių atvejais, kai reikia atlikti nuodugnų įvertinimą.

38.

Du pagrindiniai galimo neigiamo pagalbos poveikio rodikliai, jau nurodyti RPG 68 punkte, yra didelės užimamos rinkos dalys ir galimas per didelis pajėgumas toje rinkoje, kuri dėl struktūrinių priežasčių yra apimta nuosmukio. Jie siejami su dviem žalos konkurencijai teorijomis – įtakos rinkoje įgijimu ir neveiksmingų rinkos struktūrų sukūrimu arba išlaikymu. Šie du rodikliai jau bus prima facie įvertinti prieš pradedant tyrimo procedūrą. Kad būtų galima pateikti visus galutiniam pusiausvyros nustatymui reikalingus elementus, šie du rodikliai bus įvertinti detaliau atliekant nuodugnų įvertinimą. Trečias galimo neigiamo pagalbos poveikio rodiklis – pagalbos įtaka prekybai – bus nuodugniai įvertintas. Nors šie trys rodikliai laikomi pagrindiniais neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti suteikus regioninę pagalbą dideliam investicijų projektui, elementais, Komisija neatmeta galimybės, kad tam tikrais atvejais gali būti svarbūs ir kiti rodikliai.

39.	Komisija ypatingą dėmesį skirs neigiamam poveikiui, susijusiam su įtaka rinkoje ir per dideliu pajėgumu tais atvejais, jeigu pagalba suteikia paskatą keisti investavimo sprendimą taip, kad be pagalbos investuojama nebūtų (skatinamojo poveikio 1 scenarijus).

40.

Tačiau tuo atveju, jei atlikus priešingos padėties analizę, paaiškėja, kad net nesuteikus pagalbos, investuojama vis tiek būtų, nors ir kitoje vietoje (2 scenarijus), ir jeigu pagalba yra proporcinga, galimi iškraipymo rodikliai, tokie kaip didelė užimama rinkos dalis ir pajėgumo augimas nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, iš esmės išliktų nepakitę nepriklausomai nuo to, ar pagalba buvo suteikta, ar ne.

3.1. Privačių investicijų išstūmimas

3.1.1. Įtaka rinkoje

41.

Nustatydama optimalų investicijų lygį rinkose, kur rinkos dalyvių nedaug (įprasta situacija didelių investicijų projektų atveju), kiekviena bendrovė atsižvelgia į savo konkurentų padarytas investicijas. Jeigu pagalba konkrečią bendrovę paskatina investuoti daugiau, konkurentai į tai gali reaguoti sumažindami savo išlaidas toje srityje. Šiuo atveju pagalba skatinama išstumti privačias investicijas. Jeigu dėl to tokie konkurentai susilpnėja arba net turi pasitraukti iš rinkos, vadinasi, pagalba iškraipo konkurenciją. Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta 38 punkte, RPG išskiriami atvejai, kai pagalbos gavėjas turi įtaką rinkoje, ir atvejai, kai suteikus pagalbą nuosmukio apimtoje rinkoje gerokai išplečiamas pajėgumas.

42.

Apskritai tikėtina, kad koncentruotoje rinkoje bet kokia pagalba vienam gavėjui greičiausiai iškraipys konkurenciją, nes kiekvienos bendrovės sprendimas jos konkurentams veikiausiai turės daugiau tiesioginės įtakos. Tokia padėtis visų pirma susiklosto tuo atveju, jeigu subsidijos skiriamos pagrindiniam rinkos dalyviui. Todėl, jeigu gaudamas pagalbą gavėjas gali išlaikyti ar padidinti savo įtaką rinkoje (16), regioninė pagalba dideliems investicijų projektams gali turėti neigiamą poveikį konkurentų investicijų sprendimams ir taip paskatinti konkurencijos iškraipymą. Tokia padėtis būtų žalinga vartotojams. Todėl Komisija siekia apriboti valstybės pagalbą įtakos rinkoje turinčioms bendrovėms.

43.

Visais regioninės pagalbos atvejais, kai taikomas reikalavimas dėl ribinių sumų, nuo kurių reikia pranešti apie pagalbą (RPG 64 punktas), Komisijai reikia įvertinti (RPG 68 punkto a papunktis) pagalbos gavėjo (ar grupės, kuriai jis priklauso) atitinkamo produkto ar produktų pardavimo dalį tam tikroje produkto rinkoje (-ose) ir geografinėje rinkoje (-ose). Tačiau vertinant rinkos dalis, gaunama preliminari informacija apie galimus sunkumus. Todėl atlikdama nuodugnų vertinimą, Komisija prireikus taip pat atsižvelgs į kitus veiksnius, įskaitant rinkos struktūrą, kuri vertinama pagal rinkos koncentraciją (17), galimas patekimo į rinką kliūtis (18), pirkėjų galią (19) ir pasitraukimo iš rinkos kliūtis.

44.

Komisija į rinkos dalis ir kitus susijusius veiksnius atsižvelgs prieš investavimą ir po jo (paprastai iki investavimo pradžios likus vieneriems metams ir praėjus metams, kai pasiekiamas visas gamybos pajėgumas). Nuodugniai vertindama neigiamą poveikį, Komisija kreips dėmesį į tai, kad nors tam tikri investicijų projektai įgyvendinami per palyginti trumpą vienerių ar dvejų metų laikotarpį, didesnė dalis didelių investicijų projektų vykdomi kur kas ilgiau. Todėl daugumoje atvejų būtina atlikti ilgo laikotarpio rinkų vystymosi analizę. Tačiau Komisija pripažįsta, kad tokios ilgo laikotarpio analizės yra daugiau teorinės, ypač nepastoviose rinkose ar rinkose, kuriose sparčiai vyksta technologiniai pokyčiai. Todėl kuo ilgesnis laikotarpis analizuojamas ir kuo labiau analizė yra teorinė, tuo mažiau reikšmės bus teikiama galimam neigiamam poveikiui, kurį sukelia įtakos rinkoje turėjimas, arba išskirtinio elgesio galimybei.

3.1.2. Neveiksmingų rinkos struktūrų sukūrimas arba išlaikymas

45.

Konkurencija laikoma veiksminga tuo atveju, kai neveiksmingos bendrovės priverčiamos pasitraukti iš rinkos. Ilgainiui šis procesas ima skatinti technologijų pažangą ir veiksmingą negausių išteklių naudojimą ekonomikoje. Tačiau žymus pajėgumo išplėtimas, kurį valstybės pagalba užtikrina nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, gali smarkiai iškraipyti konkurenciją, nes dėl pernelyg didelio pajėgumo gali sumažėti pelno maržos ir konkurentų pajėgumas arba konkurentai gali būti priversti trauktis iš rinkos. Todėl gali susiklostyti tokia padėtis, kad konkurentai, kurie įprastomis sąlygomis sugebėtų išsilaikyti rinkoje, būtų priversti pasitraukti iš jos dėl to, kad buvo suteikta valstybės pagalba. Be to, mažų sąnaudų bendrovėms pagalba taip pat gali užkirsti kelią į rinką ir gali mažinti paskatas konkurentams diegti naujoves. Todėl atsiranda neveiksmingų rinkos struktūrų, kurios ilgainiui pasidaro žalingos ir vartotojams.

46.

Norėdama įvertinti, ar pagalba gali prisidėti kuriant arba išlaikant neveiksmingas rinkos struktūras, kaip nurodyta pirmiau, Komisija atsižvelgs į papildomą gamybos pajėgumą, kuris buvo sukurtas įgyvendinant projektą, ir į tai, kad rinka veikia nepakankamai gerai (20). Pagal RPG laikoma, kad papildomas pajėgumas kelia sunkumų tik tada, jeigu jis buvo sukurtas nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje ir jeigu papildomas pajėgumas viršija daugiau kaip 5 % atitinkamos rinkos.

47.

Kadangi visiško nuosmukio apimtoje rinkoje sukurto pajėgumo iškraipomasis poveikis paprastai yra didesnis nei santykinio nuosmukio apimtoje rinkoje, Komisija atskirai vertins atvejus, kai rinka ilgo laikotarpio perspektyvoje struktūriniu atžvilgiu yra apimta nuosmukio (t. y. jos augimo norma neigiama), ir atvejus, kai atitinkamos rinkos nuosmukis yra santykinis (t. y. rinkai būdinga teigiama augimo norma, tačiau ji neviršija lyginamosios standartinės augimo normos (žr. 48 punktą). Jeigu įgyvendinant projektą pajėgumas sukuriamas rinkoje, kuri struktūriniu atžvilgiu yra apimta visiško nuosmukio, atlikdama pusiausvyros tyrimą, Komisija jį laikys neigiamu veiksniu, kurio poveikio neatsvers jokie teigiami elementai. Šiuo atveju ilgalaikė nauda, kurios gautų atitinkamas regionas, taip pat labiau abejotina.

48.

Nepakankamas rinkos veikimas paprastai vertinamas lyginant su praėjusių penkerių metų Europos ekonominės erdvės BVP prieš pradedant įgyvendinti projektą (lyginamasis standartas). Praėjusio laikotarpio rezultatai lengviau prieinami ir jais, palyginti su būsimomis prognozėmis, galima pasikliauti. Tačiau, atlikdama nuodugnų vertinimą, Komisija taip pat gali atsižvelgti į tikėtinas būsimas tendencijas, nes pajėgumo padidėjimas turės įtakos ir kelerius metus po investavimo. Rodikliai galėtų būti: numatomas būsimas atitinkamos rinkos augimas ir su juo susijusios tikėtinos pajėgumo panaudojimo normos bei tikėtinas pajėgumo padidėjimo poveikis konkurentams, nes šis padidėjimas iš dalies lems kainas ir pelno maržos dydį.

49.

Remiantis patirtimi taip pat galima tvirtinti, kad atitinkamo produkto augimas Europos ekonominėje erdvėje tam tikrais atvejais gali būti netinkamas lyginamasis standartas pagalbos poveikiui įvertinti, ypač tuo atveju, jeigu atitinkama rinka yra pasaulinė rinka ir jeigu Europos ekonominėje erdvėje tam tikrų produktų gaminama ar vartojama palyginti nedaug. Tokiais atvejais, vertindama pagalbos poveikį rinkos struktūroms, Komisija laikysis platesnio požiūrio ir pirmiausia atsižvelgs į Europos ekonominės erdvės gamintojų išstūmimo tikimybę.

3.2. Neigiamas poveikis prekybai

50.

Kaip paaiškinta RPG 2 punkte, dėl geografinio išskirtinumo regioninė pagalba skiriasi nuo kitų formų horizontaliosios pagalbos. Regioninei pagalbai ypač būdinga tai, kad ja siekiama daryti įtakos investuotojų sprendimams, kai jie renkasi investicijų projektų įgyvendinimo vietą. Kai regionine pagalba kompensuojamos papildomos išlaidos, kurių patiriama dėl regioninių problemų, ir skatinamos papildomos investicijos remiamose vietovėse, ja prisidedama ne tik prie regiono plėtros, bet ir prie sanglaudos didinimo, todėl ji galiausiai naudinga visai Bendrijai (21). Galimas neigiamas su vieta susijęs regioninės pagalbos poveikis jau nustatytas ir iki tam tikro lygio apribotas RPG ir regioninės pagalbos žemėlapiuose, kuriuose išsamiai apibrėžtos vietovės, kurioms gali būti skirta regioninė pagalba, atsižvelgiant į teisingumo principą ir sanglaudos politikos tikslus, taip pat reikalavimus atitinkančios pagalbos intensyvumą. Pagalbos negalima skirti, jeigu siekiama pritraukti investicijų už šių vietovių ribų. Vertindama didelius investicijų projektus, kuriems turi būti taikomos šios gairės, Komisija turėtų turėti visą būtiną informaciją, kad galėtų nuspręsti, ar dėl valstybės pagalbos smarkiai sumažėtų darbo vietų kitose Bendrijos vietose.

51.

Konkrečiau, kai investiciją, dėl kurios padidėja gamybos pajėgumas rinkoje, galima padaryti suteikus valstybės pagalbą, atsiranda pavojus, kad dėl to gali būti neigiamai paveiktos investicijos ir gamyba kituose Bendrijos regionuose. Tai itin tikėtina, jeigu pajėgumai didėja sparčiau nei auga rinka, o taip būtent ir yra didelių investicijų projektų, atitinkančių antrąjį RPG 68 punkto kriterijų, atveju. Neigiamas poveikis prekybai, atitinkantis nebevykdomą ekonominę veiklą regionuose, kuriems daro poveikį pagalba, gali reikšti subrangovų prarastas darbo vietas (22) susijusioje rinkoje ir prarastą teigiamą šalutinį poveikį (pavyzdžiui, koncentracijos poveikį, žinių sklaidą, švietimą ir mokymus ir t. t.).

4. PAGALBOS POVEIKIO PUSIAUSVYROS NUSTATYMAS

52.

Nustačiusi, kad pagalba reikalinga kaip paskata investuoti atitinkamame regione, Komisija teigiamą regioninės investicinės pagalbos dideliam investicijų projektui poveikį palygins su neigiamu jos poveikiu. Bus atidžiai nagrinėjamas bendrasis pagalbos poveikis sanglaudos procesui visoje Bendrijoje. Komisija šiame komunikate nustatytus kriterijus taikys ne savaime – ji atliks bendrą jų santykinės reikšmės vertinimą. Nustatant pusiausvyrą, nė vienas elementas nėra lemiamas ir jokia jų grupė pati savaime negali būti laikoma pakankama priemonės atitikčiai užtikrinti.

53.

Visų pirma, Komisijos nuomone, pritraukiant investicijas į skurdesnį regioną (kuriam nustatyta aukštesnė regioninės pagalbos riba), padaroma daugiau naudos sanglaudai visoje Bendrijoje, nei tuo atveju, jeigu tos pačios investicijos būtų skirtos labiau išsivysčiusiam regionui. Vadinasi, pagal 2 scenarijų, kai turi būti pateikta įrodymų dėl alternatyvios vietos, vertinimas, kad be pagalbos būtų buvę investuojama skurdesniame regione (daugiau regioninių problemų – didesnis leistinas regioninės pagalbos intensyvumas) arba tokiame regione, kuriame, esą, tokios pačios regioninės problemos kaip ir tiksliniame regione (toks pat didžiausias leistinas regioninės pagalbos intensyvumas), bus laikomas neigiamu veiksniu atliekant bendrąjį pusiausvyros tyrimą ir nepanašu, kad šį veiksnį kompensuotų kokie nors kiti teigiami veiksniai, nes jis neatitinka regioninės pagalbos esmės. Vis dėlto atliekant pusiausvyros tyrimą paprastai bus apsvarstytas ir teigiamas regioninės pagalbos, kuria tik kompensuojamas grynųjų išlaidų, susijusių su alternatyvia labiau išsivysčiusia investicijų vieta, skirtumas (tai atitinka pirmiau aprašyto proporcingumo tyrimo sąlygas, kaip ir „teigiamo poveikio“ reikalavimus, nustatytus tikslui, tinkamumui ir skatinamajam poveikiui), siekiant atsverti bet kokį neigiamą poveikį naujai investicijai toje alternatyvioje vietoje.

54.	Vis dėlto, kai esama patikimų įrodymų, kad dėl valstybės pagalbos kitose Europos Sąjungos vietose smarkiai sumažėtų darbo vietų, kurios antraip greičiausiai būtų išsaugotos vidutinės trukmės laikotarpiu, nustatant pusiausvyrą, būtina atsižvelgti į socialinį ir ekonominį poveikį tai vietai.

55.	Po Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnyje nustatytos oficialios tyrimo procedūros Komisija gali nutraukti procedūrą, priėmusi sprendimą pagal to Reglamento 7 straipsnį.

56.

Komisija gali nuspręsti patvirtinti pagalbą, nustatyti tam tikras su ja susijusias sąlygas ar ją uždrausti (23). Jeigu pagal to Reglamento 7 straipsnio 4 dalį Komisija priima sąlyginį sprendimą, ji gali nustatyti sąlygas, kuriomis apribojamas galimas konkurencijos iškraipymas ir užtikrinamas proporcingumas. Visų pirma Komisija gali sumažinti pagalbos sumą, apie kurią buvo pranešta, ar pagalbos intensyvumą tiek, kiek to reikia, kad pagalba būtų laikoma proporcinga ir todėl suderinama su bendrąja rinka.

(1) OL C 54, 2006 3 4, p. 13.

(2) http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/regional_aid/regional_aid.html

(3) Kaip apibrėžta RPG 60 punkte ir 54 bei 55 išnašose.

(4) Plg. RPG 4.3 skirsnį.

(5) Plg. RPG 67 punktą.

(6) Plg. RPG 64 punktą.

(7) Plg. 2002 m. Regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams daugiasektorės programos 24 dalį (OL C 70, 2002 3 19, p. 8, su pakeitimais, nurodytais OL C 263, 2003 11 1, p. 3).

(8) Plg. RPG 68 punktą.

(9) Plg. Valstybės pagalbos veiksmų plano SAAP (COM(2005) 107 galutinis) 11 ir 20 punktus.

(10) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(11) Plg., 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25), 2 skirsnį.

(12) Plg. RPG 38 punktą.

(13) Plg. RPG 68 punktą.

(14) Tokios investicijos gali sudaryti sąlygas tolesnėms investicijoms, kurios gali būti įgyvendinamos ir be papildomos pagalbos.

(15) Jeigu vis dar abejojama dėl atitinkamos rinkos apibrėžties tinkamumo, Komisija jas nustatys sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį.

(16) Įtaka rinkoje – tai galimybė ilgą laikotarpį daryti įtaką rinkos kainoms, gamybos apimčiai, prekių ir paslaugų įvairovei bei kokybei ar kitiems konkurencijos parametrams rinkoje.

(17) Šiuo tikslu Komisija gali svarstyti Herfindalio-Hiršmano indeksą. Šis indeksas naudojamas atliekant pagrindinę rinkos struktūros analizę. Nedaug rinkos dalyvių turinčioje rinkoje, kai keli iš jų užima palyginti didelę rinkos dalį, gavėjo užimama didelė rinkos dalis gali turėti mažesnį poveikį konkurencijai.

(18) Šioms patekimo į rinką kliūtims priskiriamos teisinės kliūtys (visų pirma intelektinės nuosavybės teisių apsauga), masto ir apimties ekonomijos, prieigos prie tinklų ir infrastruktūros kliūtys. Jeigu pagalba susijusi su rinka, kurioje pagalbos gavėjas yra rinkos senbuvis, galimos patekimo į rinką kliūtys gali dar labiau padidinti potencialią pagalbos gavėjo įtaką rinkoje ir tikėtinus neigiamus tos įtakos rinkoje padarinius.

(19) Jeigu rinkoje veikia stiprūs pirkėjai, tada mažiau tikėtina, kad pagalbos gavėjas galėtų didinti kainas šiems stipriems pirkėjams.

(20) Rinka laikoma „nepakankamai gerai veikiančia“, jeigu vidutinis metinis prieaugis ataskaitiniu laikotarpiu neviršija Europos ekonominės erdvės BVP prieaugio.

(21) Visų pirma dėl didesnio aktyvumo arba pakilusio pragyvenimo lygio remiamose vietovėse gali padidėti iš kitų Bendrijos dalių tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų paklausa.

(22) Ypač, jeigu jie veiklą vykdo regiono vietos rinkose.

(23) Jeigu pagalba teikiama pagal esamą regioninės pagalbos schemą, reikia pastebėti, kad valstybė narė išlaiko galimybę skirti tokią pagalbą, kurios lygis turi būti toks, kad atitiktų didžiausią leidžiamą sumą, kurią pagal galiojančias taisykles galima skirti investicijai, kurios tinkamos finansuoti išlaidos yra 100 mln. EUR.

16.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/15

VALSTYBĖS PAGALBA – PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA

Valstybės pagalba C 4/09 (ex N 679/97) – Pagalbos radijui schemos keitimas

Kvietimas teikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 223/09

2009 m. vasario 11 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Prancūzijos Respublikai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

State Aid Registry

SPA 3 6/5

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faks +32 22961242

El. paštas: stateaidgreffe@ec.europa.eu

Šios pastabos bus perduotos Prancūzijos Respublikai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

1. PROCEDŪRA

1997 m. spalio 2 d. Prancūzijos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje raštu, užregistruotu kitą dieną, Prancūzijos vyriausybė pagal EB sutarties 93 straipsnio 3 dalį (dabar – EB sutarties 88 straipsnio 3 dalis) pranešė apie dekreto dėl pagalbos radijui schemos, sukurtos 1992 m. rugsėjo 30 d. dekretu 92-1053, keitimo projektą.

1997 m. lapkričio 10 d. raštu (SG(97) D/9265) Komisija informavo Prancūzijos Respubliką apie savo sprendimą neprieštarauti dėl praneštų schemos keitimų. Šis sprendimas galiojo iki 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimo dėl pagalbos priemonės Nr. NN 42/03 (ex N 752/02), kuriuo įstatymo dėl pagalbos radijui schemos keitimo projektas, patvirtintas 1997 m. lapkričio 10 d. sprendimu, buvo pripažintas neprieštaraujančiu bendrajai rinkai pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu (Sprendimas Régie Networks, C-333/07, dar nepaskelbtas rinkinyje) Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 1997 m. lapkričio 10 d. Komisijos sprendimą pripažino negaliojančiu. Suinteresuotų trečiųjų šalių dėmesys atkreipiamas į šio sprendimo motyvus.

2. DETALUS PAGALBOS APRAŠYMAS

2.1. Pagalbos pagal šią schemą gavėjai

Prancūzijos valdžios institucijų praneštu projektu įgyvendinama pagalbos schema, numatyta 1986 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. 86-1067 dėl komunikacijos laisvės 80 straipsnyje, iš dalies pakeistame 1989 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. 89-25 25 straipsniu ir 1990 m. gruodžio 29 d. įstatymo Nr. 90-1170 27 straipsniu:

„Radijo transliacijos perduodant garsą elektromagnetinėmis bangomis paslaugoms, kurių komerciniai ištekliai, gaunami iš stotyse transliuojamos prekybos ženklų reklamos arba finansinės paramos skelbimų, sudaro mažiau nei 20 % visos apyvartos, taikoma pagalba Valstybės tarybos dekretu nustatyta tvarka.“

2.2. Pagalbos schemos finansavimo būdas

Prancūzijos valdžios institucijų pranešto projekto, 1997 m. gruodžio 29 d. tapusio dekretu Nr. 97-2363 (Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys, 1997 12 30, p. 19194), 1 straipsniu buvo įvestas parafiskalinis mokestis, kurio lėšos pervedamos radijo paramos fondui.

Dekreto projekto 2 straipsnyje nustatyta, kad šiuo mokesčiu apmokestinamos iš reklamos pardavėjų renkamos sumos, kurias reklamos užsakovai moka už skelbimų transliaciją Prancūzijos teritorijoje. Taigi apmokestinamos iš kitų nei Prancūzija valstybių narių transliuojančioms stotims mokamos sumos.

3. PRELIMINARUS PRANEŠTŲ PRIEMONIŲ VERTINIMAS

3.1. Pagalbos buvimas pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį

Pagalbos schema finansuojama iš išteklių, gaunamų iš teisės aktų ir įstatymų nuostatose numatyto parafiskalinio mokesčio, kurį renka mokesčių administracija – taigi iš viešųjų Prancūzijos valstybės išteklių.

Pagalbos schema skatinamas tik radijo transliacijos perduodant garsą elektromagnetinėmis bangomis paslaugų teikimas. Pagalbos pagal šią schemą gavėjai yra paslaugų teikėjai, kurių ištekliai iš reklamos sudaro mažiau nei 20 % visos apyvartos. Klausytojų pritraukimo ir pajamų iš reklamos srityse šios paslaugos konkuruoja su kitomis radijo transliacijos Prancūzijos teritorijoje paslaugomis. Pranešta pagalbos schema gali turėti įtakos valstybių narių prekybiniams santykiams.

Kadangi Prancūzijos valdžios institucijų pranešta pagalbos radijui schema patenka į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatų sritį, Komisija privalo ištirti, ar ji neprieštarauja bendrajai rinkai.

3.2. Pagalbos neprieštaravimas bendrajai rinkai atsižvelgiant į EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalis

Pagalbos schema siekiama skatinti radijo transliacijos paslaugas teikiančių stočių įvairovę ir kartu užtikrinti Prancūzijos žiniasklaidos priemonių įvairovę – tai teisėtas bendras ekonominis uždavinys. Tad pagalbos teikimas jos gavėjams galėtų būti tiriamas atsižvelgiant į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte išvardytas sąlygas.

Tačiau, kaip Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime Régie Networks (99–112 punktai), pagalbos schemos finansavimo iš parafiskalinio mokesčio būdas yra sudėtinė priemonės dalis. Todėl vertindama, ar pagalbos schema neprieštarauja bendrajai rinkai, Komisija privalo atsižvelgti į minėtą mokestį.

Šiuo atžvilgiu mokesčio rinkimas iš reklamos pardavėjų prieštarauja Komisijos nuolat patvirtinamam ir Teisingumo Teismo 1970 m. birželio 25 d. Sprendimu Prancūzija prieš Komisiją (47/69, Rink. p. 487) įtvirtintam bendrajam principui, pagal kurį importuojamiems produktams arba paslaugoms neturi būti taikomas parafiskalinis mokestis, skirtas finansuoti pagalbos schemai, kuria naudojasi tik nacionalinės įmonės, kaip Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime Régie Networks (115 punktas).

Todėl kol kas, atsižvelgdama visų pirma į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte išvardytus kriterijus, Komisija abejoja dėl praneštos pagalbos schemos neprieštaravimo bendrajai rinkai. Komisija pažymi, kad dėl finansavimo būdo neteisėtumo pagalbos schema taptų neteisėta ab initio ir in toto.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1) 14 straipsnį bet kokia neteisėta pagalba gali būti išieškota iš gavėjo.

RAŠTO TEKSTAS

„Par la présente, la Commission européenne a l’honneur d’informer la République française qu’après avoir examiné les informations fournies par vos autorités, elle a décidé d’ouvrir la procédure prévue à l’article 88, paragraphe 2, du traité CE.

1. PROCÉDURE

Par lettre du 2 octobre 1997 de la Représentation Permanente de la France auprès de l'Union européenne, enregistrée le lendemain, le gouvernement français a notifié au titre de l'article 93, paragraphe 3 du Traité CE — devenu depuis l'article 88, paragraphe 3 du Traité CE — un projet de décret visant à modifier le régime d'aide à l'expression radiophonique qui avait été mis en place par le décret 92-1053 du 30 septembre 1992.

Par lettre du 10 novembre 1997 [SG(97) D/9265], la Commission a informé la République française de sa décision de ne pas soulever d'objection aux modifications du régime, telles que notifiées. Cette décision a produit ses effets jusqu'à la décision de la Commission en date du 28 juillet 2003, relative à la mesure d'aide NN 42/03 (ex N 752/02) qui a déclaré compatible avec le marché commun au titre de l'article 87, paragraphe 3 alinéa c) CE, le projet de loi visant à modifier le régime d'aides à l'expression radiophonique ayant été approuvé par la décision du 10 novembre 1997.

Par son arrêt du 22 décembre 2008 (affaire C-333/07 Régie Networks, non encore publié au recueil), la Cour de Justice des Communautés européennes a déclaré invalide la décision de la Commission du 10 novembre 1997.

La déclaration d'invalidité de la Cour amène la Commission à prendre toutes les mesures nécessaires pour remédier à l'illégalité constatée et donc à réexaminer les informations ci-dessus fournies par les autorités françaises.

2. DESCRIPTION DÉTAILLÉE DE L’AIDE

2.1. Bénéficiaires du régime d'aides

Le projet notifié par les autorités françaises met en application le régime d'aides prévu à l’article 80 de la loi no 86-1067, du 30 septembre 1986, relative à la liberté de communication, tel que modifié par les articles 25 de la loi no 89-25, du 17 janvier 1989, et 27 de la loi no 90-1170, du 29 décembre 1990, qui dispose:

«Les services de radiodiffusion sonore par voie hertzienne dont les ressources commerciales provenant de messages diffusés à l’antenne et présentant le caractère de publicité de marque ou de parrainage sont inférieures à 20 % de leur chiffre d’affaires total bénéficient d’une aide selon les modalités fixées par décret en Conseil d’État.

Le financement de cette aide est assuré par un prélèvement sur les ressources provenant de la publicité diffusée par voie de radiodiffusion sonore et de télévision.

La rémunération perçue par les services de radiodiffusion sonore par voie hertzienne lors de la diffusion de messages destinés à soutenir des actions collectives ou d’intérêt général n’est pas prise en compte pour la détermination du seuil visé à l’alinéa 1er du présent article».

2.2. Mode de financement du régime d'aides

Pour ce qui est du volet financement du régime d'aides, l'article 1 du projet notifié par les autorités françaises le 2 Octobre 1997, qui est devenu le décret no 97-1263, du 29 décembre 1997, portant création d’une taxe parafiscale au profit d’un fonds de soutien à l’expression radiophonique (JORF du 30 décembre 1997, p. 19194), dispose:

«Il est institué, à compter du 1er janvier 1998 et pour une durée de cinq ans, une taxe parafiscale sur la publicité diffusée par voie de radiodiffusion sonore et de télévision [(ci-après la “taxe sur les régies publicitaires”)] destinée à financer un fonds d’aide aux titulaires d’une autorisation de service de radiodiffusion sonore par voie hertzienne dont les ressources commerciales provenant de messages diffusés à l’antenne et présentant le caractère de publicité de marque ou de parrainage sont inférieures à 20 % de leur chiffre d’affaires total. Cette taxe a pour objet de favoriser l’expression radiophonique.»

L’article 2 de du projet de décret dispose:

«La taxe est assise sur les sommes, hors commission d’agence et hors taxe sur la valeur ajoutée, payées par les annonceurs pour la diffusion de leurs messages publicitaires à destination du territoire français.

Elle est due par les personnes qui assurent la régie de ces messages publicitaires.

Un arrêté conjoint des ministres chargés du budget et de la communication fixe le tarif d’imposition par paliers de recettes trimestrielles perçues par les régies assujetties dans les limites suivantes:

[…]»

L’article 4 de ce même projet de décret prévoit que cette taxe est assise, liquidée et recouvrée par la direction générale des impôts pour le compte du Fonds de soutien à l’expression radiophonique selon les mêmes règles, garanties et sanctions que celles qui sont prévues pour la taxe sur la valeur ajoutée.

3. EVALUATION DES MESURES NOTIFIEES

3.1. Présence d’aide au sens de l’article 87, paragraphe 1, du traité CE

L’article 87, paragraphe 1 du traité CE dispose que:

«Sauf dérogations prévues par le présent traité, sont incompatibles avec le marché commun, dans la mesure où elles affectent les échanges entre États membres, les aides accordées par les États ou au moyen de ressources d'État sous quelque forme que ce soit qui faussent ou qui menacent de fausser la concurrence en favorisant certaines entreprises ou certaines productions».

Ces conditions d'application sont examinées ci-après.

Aide accordée par l'État au moyen de ressources d'État

Le régime d'aides est financé au moyen de ressources provenant d'une taxe parafiscale prévue par des dispositions législatives et règlementaires et perçue par l'administration fiscale, qui grève la publicité diffusée par voie de radiodiffusion sonore et de télévision.

Les aides sont donc accordées au moyen de ressources publiques de l'État français.

L’effet de fausser ou menacer de fausser la concurrence en favorisant certaines entreprises ou productions

Le régime d'aides favorise uniquement la prestation de services de radiodiffusion sonore par voie hertzienne. Les bénéficiaires du régime d'aides sont des prestataires de tels services dont les ressources publicitaires sont inférieures à 20 % de leur chiffre d’affaires total. Ces services sont en situation de concurrence quant à la captation d'audience et de recettes publicitaires, notamment avec d'autres services de radiodiffusion sonore sur le territoire français dont les ressources commerciales dépassent ce seuil et qui, eux, ne bénéficient pas du soutient publique au titre du régime d'aides.

Les aides en question faussent donc ou, à tout le moins, menacent de fausser la concurrence entre ces deux catégories de prestataires de services.

Affectation des échanges entre États membres

Les services de radiodiffusion sonore par voie hertzienne émis à partir du territoire français, notamment par les bénéficiaires du régime d'aides, peuvent être captés dans d'autres États membres, fût-ce seulement dans des zones transfrontalières. De même, il apparaît que la taxe parafiscale prévue par les dispositions législatives et règlementaires notifiées grève aussi les ressources publicitaires de services prestés à partir d'autres États membres vers le territoire français.

Il en résulte que les échanges entre États membres sont ou risquent d'être affectés par le régime d'aides notifié.

Conclusion sur la présence d'aide d'État

Dans ces conditions, à ce stade et sous réserve des observations de la France et des tiers intéressés, la Commission estime que le régime d'aide à l'expression radiophonique objet de la notification des autorités françaises tombe sous le coup des dispositions prévues par l'article 87, paragraphe 1 du traité CE. Pour autant que cette mesure constitue une aide d'État, la Commission se doit d'analyser sa compatibilité avec le marché commun.

3.2. Compatibilité de l’aide à la lumière de l’article 87, paragraphes 2 et 3 du traité CE

De par son objet et son champ d'application, la mesure d'aide notifiée ne satisfait manifestement pas aux dérogations prévues dans le paragraphe 2 de l'article 87 du traité CE ni dans les alinéas a) et b) du paragraphe 3 dudit article.

De par son but de favoriser la pluralité des stations prestant des services de radiodiffusion sonore par voie hertzienne sur le territoire français, notamment en soutenant celles dont les ressources publicitaires sont les plus faibles, le régime d'aide vise à garantir la pluralité des médias sur le territoire français, qui est un objectif économique général légitime. Ainsi, l'examen du volet d'aide aux bénéficiaires pourrait être fait au regard des conditions énoncées dans l'alinéa c) du paragraphe 3 de l'article 87 du traité CE. Celui-ci dispose que: «Peuvent être considérées comme compatibles avec le marché commun: (…) les aides destinées à faciliter le développement de certaines activités ou de certaines régions économiques, quand elles n'altèrent pas les conditions des échanges dans une mesure contraire à l'intérêt commun (…)».

Toutefois, il ressort de l'examen de l'information fournie par les autorités françaises que le mode de financement du régime d'aides au moyen de la taxe parafiscale en question fait partie intégrante de la mesure, comme l'a constaté par ailleurs la Cour dans son arrêt Régie Networks (points 99 à 112).

En effet, ainsi qu'elle a pu le rappeler dans son arrêt Régie Networks (point 89): «la Cour a jugé que le mode de financement d’une aide peut rendre l’ensemble du régime d’aides qu’il sert à financer incompatible avec le marché commun. Dès lors, l’examen d’une aide ne saurait être séparé des effets de son mode de financement. Tout au contraire, l’examen d’une mesure d’aide par la Commission doit nécessairement aussi prendre en considération le mode de financement de l’aide dans le cas où ce dernier fait partie intégrante de la mesure (voir en ce sens, notamment, arrêts van Calster e.a., précité, point 49, ainsi que du 15 juillet 2004, Pearle e.a., C-345/02, Rec. p. I7139, point 29)».

Il en résulte que la Commission se doit de prendre en considération ladite taxe lors de son examen de la compatibilité du régime d'aides avec le marché commun. A cet égard, la taxe sur les régies publicitaires en cause apparaît contraire au principe général, régulièrement réaffirmé par la Commission et confirmé par la Cour dans son arrêt du 25 juin 1970, France/Commission (47/69, Rec. p. 487), selon lequel les produits ou services importés doivent être exonérés de toute taxe parafiscale destinée à financer un régime d’aides dont seules bénéficient des entreprises nationales, comme l'a constaté la Cour dans son arrêt Régie Networks (point 115).

La Commission considère à ce stade que la non exonération des services de radiodiffusion sonore par voie hertzienne prestés en France à partir de stations sises dans d'autres États membres et qui ne peuvent en aucun cas prétendre bénéficier des aides octroyées au titre du régime notifié altère les conditions des échanges dans une mesure contraire à l'intérêt commun. Quand bien même le but général du volet d'aide aux bénéficiaires visé par le régime notifié est légitime et pourrait être déclaré compatible avec le marché commun, il en est tout autrement du mode de financement du régime, qui n'est pas dissociable de celui-là dans l'examen de la compatibilité.

Conclusion sur la compatibilité de l'aide d'État avec le marché commun

Dans ces conditions, à ce stade, la Commission a des doutes quant à la compatibilité avec le marché commun du régime d'aides notifié, notamment à l'aune des critères énoncés dans l'article 87, paragraphe 3, alinéa c) CE. La Commission note qu'une illégalité du mode de financement entacherait d'illégalité ab initio le régime d'aides.

4. CONCLUSION

Compte tenu des considérations qui précèdent, la Commission a des doutes sérieux que la mesure en cause soit compatible avec le marché commun. Par conséquent, la Commission invite la France, dans le cadre de la procédure prévue à l’article 88, paragraphe 2, du traité CE, à présenter ses observations et à fournir toute information utile pour l’évaluation des mesures dans un délai d’un mois à compter de la date de réception de la présente.

La Commission rappelle à la France que toute aide incompatible pourra faire l’objet d’une récupération auprès de son bénéficiaire.

La Commission invite la République française à lui transmettre ses observations, notamment sur les aspects suivants:

—	Le rendement annuel de la taxe parafiscale finançant le régime et, dans la mesure où celui-ci différerait, le montant total des aides versées par an entre 1998 et 2002.

—	Une description des bénéficiaires du régime d'aides suivant une typologie par catégories et selon des critères objectifs quant au chiffre d'affaires, domaine d'activité (émissions culturelles, musicales, associatives etc.) et l'estimation de leur nombre par catégorie entre 1998 et 2002.

—

Le nombre des contributeurs à la taxe parafiscale finançant le régime assorti de fourchettes de contribution moyenne annuelle entre 1998 et 2002 en identifiant, parmi ceux-ci, ceux prestant en France des services de radiodiffusion sonore par voie hertzienne à partir de stations sises dans d'autres États membres.

—

Les mesures qu'envisagerait éventuellement de prendre la République française pour ce qui est du remboursement de la taxe parafiscale payée entre 1998 et 2002 par les opérateurs prestant en France des services de radiodiffusion à partir de stations ou régies sises dans d'autres États membres, notamment au regard des modifications concernant la taxe parafiscale finançant le régime d'aides, qui ont fait l'objet de la décision de la Commission du 28 juillet 2003, (Aide d'État NN 42/03 (ex N 752/02) déclarant compatible avec le marché commun ledit régime tel que modifié au titre de l'article 87, paragraphe 3 alinéa c) CE.

—

Toute argumentation concernant les circonstances exceptionnelles ou les considérations de sécurité juridique intervenant dans l'espèce qui pourraient être invoquées par rapport au recouvrement des aides versées pendant la période couverte par l'invalidité de la décision du 10 novembre 1997 de la Commission.

Par la présente, la Commission avise la France qu’elle informera les intéressés par la publication de la présente lettre et d'un résumé de celle-ci au Journal officiel de l’Union européenne. Elle informera également les intéressés dans les pays de l’AELE signataires de l’accord EEE par la publication d’une communication dans le supplément EEE du Journal officiel, ainsi que l’autorité de surveillance de l’AELE en leur envoyant une copie de la présente. Tous les intéressés susmentionnés seront invités à présenter leurs observations dans un délai d’un mois à compter de la date de cette publication.“

(1) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

16.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/20

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 223/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„HOPFEN AUS DER HALLERTAU“

(EB) Nr.: DE-005-0529-14.03.2006

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Bundesministerium der Justiz

Adresas:

Mohrenstraße 37

10117 Berlin

DEUTSCHLAND

Tel.

+49 3020259333

Faks.

+49 3020258251

E. paštas:

—

2. Grupė:

Pavadinimas:

Hopfenpflanzerverband Hallertau e.V.

Adresas:

Kellerstraße 1

85283 Wolnzach

DEUTSCHLAND

Tel.

+49 8442957200

Faks.

+49 8442957270

E. paštas:

info@deutscher-hopfen.de

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.8 klasė. Apyniai.

Kiti Sutarties I priede nurodyti produktai.

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Hopfen aus der Hallertau“

4.2. Apibūdinimas:

Botanika:

Apyniai priklauso kanapinių (Cannabinaceae) šeimai ir dilgėlinių (Urticaceae) būriui. Tai skirtalytis augalas, t. y. kiekvienas augalas yra tik moteriškas arba vyriškas. Apynių spurgus (lupuli strobulus) turi tik moteriški augalai.

Produktai:

Reglamente (EB) Nr. 510/2006 numatyta kilmės vietos nuorodos apsauga, kurios šia paraiška prašoma „Hopfen aus der Hallertau“ produktui, teikiama tik džiovintų apynių spurgams (lupuli strobulus) ir produktams, kurie gaunami juos perdirbant (apynių granulėms ir apynių ekstraktams). Tradiciniai apynių produktai yra 90-tipo granulės, lupulinu praturtintos 45-tipo granulės, CO2 apynių ekstraktas ir etanolinis apynių ekstraktas. Granuliavimo metu apyniai yra malami ir taikant spaudimą formuojamos granulės. Ekstrahavimas vyksta naudojant CO2 ir etanolį kaip tirpiklius, kurie ekstrahuoja medžiagas iš apynių.

Naudojimas:

Daugiau nei 99 % „Hopfen aus der Hallertau“ apynių ir produktų, gautų juos perdirbant, naudojami alaus gamybos pramonėje. Hallertau regione auginamos apynių rūšys pasižymi karčiosiomis medžiagomis ir eteriniais aliejais, o tai yra pagrindinės savybės, nulemiančios alaus darymo kokybę.

Hallertau yra didžiausias pasaulyje vientisas apynių auginimo regionas, kuriame užauginama maždaug trečdalis viso pasaulio apynių. Tiek karčiųjų, tiek aromatinių apynių rūšių įvairovė yra tokia pat gausi.

Hallertau regione auginamų karčiųjų apynių rūšių pavyzdžiai:

—	„Hallertauer Magnum“

—	„Hallertauer Taurus“

—	„Herkules“

—	„Northern Brewer“

Hallertau regione auginamų aromatinių apynių rūšių pavyzdžiai:

—	„Hallertauer Tradition“

—

„Perle“

—	„Spalter Select“

—

„Saphir“

—	„Hallertauer Mittelfrüh“

—	„Hersbrucker Spät“

4.3. Geografinė vietovė:

Geografinė apynių auginimo vietovė yra Hallertau regionas. Šis regionas apima šias administracines kaimo vietoves: Eichštetas, Freizingas, Kėlheimas, Landshutas, Niurnbergo žemė ir Pfafenhofenas.

4.4. Kilmės įrodymas:

Kiekvienos rūšies, derliaus metų ir auginimo regionų sertifikavimo procedūra užtikrina savaiminę, oficialiai prižiūrimą visų apynių gamybos etapų (nuo apynių augintojų ir perdirbėjų iki alaus daryklų) priežiūros sistemą. Kiekvienam perdirbimo ir rinkodaros etapui yra taikoma sertifikavimo tvarka, kuri yra registruojama ir prižiūrinčios įstaigos. Nuėmus derlių, visos apynių partijos yra tiriamos laboratorijoje ir tik pasibaigus oficialiai sertifikavimo procedūrai, jos siunčiamos perdirbimo ir prekybos įmonėms.

4.5. Gamybos būdas:

Auginimas:

„Hallertauer“ apyniai auginami naudojant vielines atramas. Darbai pradedami kovo mėnesį – pjaustomos ir tiesiamos atramos, vėliau atliekami profesinio rengimo, genėjimo, augalų apsaugos darbai ir mechaninis arimas. Priklausomai nuo rūšies, derlius nuimamas rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo viduryje.

Tolimesnis apdirbimas:

Siekiant užtikrinti „Hopfen aus der Hallertau“ kokybę, nuėmus jų derlių ir supakavus pirmajame rinkodaros etape, jie turi būti laikomi vėsioje patalpoje. Tarptautinės apynių prekybos atstovai Hallertau regione turi tinkamas saugojimo patalpas. Šaltai laikomos apynių žaliavos yra vėliau perdirbamos į apynių produktus – apynių granules ir apynių ekstraktus. Granuliavimo metu sausi apynių spurgai yra malami ir po to, taikant spaudimą, formuojami į granules. Dalis šių granulių, ekstrahuojant tam tikras medžiagas, yra toliau perdirbamos į ekstraktus.

4.6. Ryšys su vietove:

Apynių auginimo tradicija Hallertau regione prasidėjo prieš 1 100 m.; pirmasis oficialus paminėjimas siekia 860 m. Hallertau regiono dirvožemio ir klimatinės sąlygos yra palankios apyniams auginti. Ypač svarbūs veiksniai yra regiono geografinė padėtis – terciaro kalvos, lengvas ir gilus dirvožemis; nuo balandžio pabaigos nebūna šalnų, vidutinė temperatūra 7,7 °; vidutinis saulėtų valandų skaičius – 1 673; gausus metinis kritulių kiekis – 816 mm. Dėl specifinių klimatinių ir dirvožemio sąlygų Hallertau regionas yra alaus gamintojų itin vertinamas visame pasaulyje. Per daugelį kartų sukaupta apynių auginimo Hallertau regione patirtis ir teikiamos nuolatinės konsultacijos yra labai svarbi „Hopfen aus der Hallertau“ apynių auginimo dalis – apie 70 % jų eksportuojama į 100 pasaulio šalių. „Hopfen aus der Hallertau“ apyniai turi puikią reputaciją savo šalyje ir užsienyje – dauguma alaus gamintojų juos vertina kaip aukštos kokybės produktą. Didelis dėmesys ir priežiūra perdirbant apynius yra dar vienas veiksnys, lemiantis „Hallertauer“ apynių gerą reputaciją tarptautinėje alaus gamybos pramonėje. Daugelis pirkėjų visiškai pasitiki šio produkto, kuris yra pagrindinė jų produkcijos sudedamoji dalis, aukšta kokybe. Tradiciniai apynių festivaliai ir mugės, pvz., Wolnzacher Volksfest rugpjūčio mėnesį arba Mainburger Gallimarkt ankstyvą spalį, taip pat kasmetiniai apynių karalienės rinkimai suteikia šiai auginimo vietovei ypatingo žavesio.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Bayerische Landesanstalt für Landwirtschaft, Institut für Ernährungswirtschaft und Markt

Adresas:

Menzinger Strasse 54

80638 München

DEUTSCHLAND

Tel.

+49 8917800333

Faks.

+49 8917800332

E. paštas:

—

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

—

16.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/23

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 223/11

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„TARTA DE SANTIAGO“

EB Nr.: ES-PGI-0005-0616-03.07.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Tarta de Santjago“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis (žr. II priedą):

Kategorija 2.4.

Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai.

3.2. Pirmame punkte nurodyto produkto apibūdinimas:

Tai yra tradiciniai Galisijos pyragaičiai iš migdolų, cukraus, kiaušinių, kurių porcijos ir gaminimo būdas aprašyti 3.3 pastraipoje.

Organoleptinės savybės:

—	Forma: apvali, padengta glazūra, ant kurios pavaizduotas Saint-Jacques ordino ženkliukas, pažymintis tapatybę.

—	Aromatas: kiaušinių trynio ir migdolų.

—	Spalva: paviršiuje balta, nes padengtas cukraus glazūra, o viduje aukso spalvos.

—	Skonis: migdolų.

—	Tekstūra: akyta ir granuliuota.

Vartojimas: galima patiekti su pyrago pagrindu arba be jo. Kiekvienam iš būdų naudojama skirtinga pyrago forma, pagal kepamo pyrago dydį.

3.3. Žaliava (tik perdirbtiems produktams):

Tarta de Santjago pyrago (su ar be pyrago pagrindo) ingredientai:

—	aukščiausios kokybės migdolai; jie turi sudaryti 33 % viso tešlos svorio. Migdoluose riebalų kiekis sudaro ne mažiau kaip 50 % (nenuvalytų riešutų). Dažniausiai naudojamos Viduržemio jūros regionuose augančios migdolų rūšys (pvz., Komuna, Marcona, Mollar, Largueta ir Planeta),

—	aukščiausios rūšies cukrus (sacharozė) lygiomis porcijomis sudaro mažiausiai 33 % viso tešlos svorio,

—	kiaušiniai sudaro mažiausiai 25 % viso tešlos svorio,

—	citrinų žievelė ir miltelinis cukrus, saldusis vynas, pagal receptą naudojamų vaisių išspaudų spiritas.

Jei pyragas tiekiamas su pyrago pagrindu, pagrindas negali sudaryti daugiau nei 25 % viso pyrago svorio. Jis gali būti pagamintas iš:

—	sluoksniuotos tešlos, pagamintos iš kvietinių miltų, sviesto, vandens ir druskos,

—	kapotos tešlos, pagamintos iš kvietinių miltų, sviesto, aukščiausios rūšies cukraus (sacharozės), abiejų kiaušinio dalių, pieno ir druskos.

3.4. Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos etapai, kurie turi vykti nustatytoje vietovėje:

Tarta de Santjago pyrago gaminimas ir puošimas.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Turi būti pakuojama gamybinėse patalpose, įtrauktose į Reguliavimo tarybos tvarkomą registrą. Pakuojama turi būti gamybos patalpose todėl, kad produktas yra labai trapus ir birus, apvilktas cukraus glazūra, todėl yra sudėtinga jį gabenti be įpakavimo suteikiamos apsaugos. Antra, pakuoti reikia gamybos vietovėje dėl higienos reikalavimų ir siekiant išvengti užkratų. Taigi pakavimas gali būti laikomas vienu iš gamybos etapų.

Naudojamos pakuotės turi būti naujos, švarios, atskirtos viena nuo kitos ir pagamintos iš laikymui bei vežimui tinkamų medžiagų.

3.7. Ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Pyragai, parduodami su saugoma geografine nuoroda Tarta de Santiago, kai jie sertifikuojami kaip atitinkantys specifikaciją ir atitinkamas taisykles, turi būti paženklinti numeruotu antspaudu, etikete ar nugarine etikete, kurią patvirtina ir išduoda kontrolės institucija ir kurioje turi būti nurodytas nuoseklus raidinis-skaitmeninis kodas ir oficialus kilmės vietos nuorodos logotipas.

Ant etikečių ir nugarinių etikečių turi būti nuoroda „Indicación Geográfica Protegida Tarta de Santjago“. Nuoroda „Indicación Geográfica Protegida Tarta de Santjago“ turi būti nurodyta ant etiketės ir įpakavimo šalia kitų bendrą informaciją teikiančių užrašų.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Saugomos kilmės vietos nuorodos Tarta de Santiago geografinė vietovė apima visą autonominę Galisijos bendruomenę.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Vietovės ypatumai:

Nors Galisijoje yra labai mažai migdolo medžių, iš migdolų gaminami produktai šiame regione vartojami nuo Antikos laikų, iš to susiformavo tradicinė konditerija, kuri yra ir moderniosios Galisijos virtuvės dalis.

Šiuos gaminius iš migdolų anksčiau vartodavo tik pasiturinčiųjų socialinis sluoksnis, tačiau netrukus jų vartojimas pasklido ir į kitus sluoksnius, kol tapo tipiškas Galisijos desertų ingredientas, o Tarta de Santiago yra vienas iš seniausių Galisijos konditerijos tradicinių patiekalų

5.2. Produkto ypatumai:

Tarta de Santjago desertas yra specifinis tiek išore, tiek organoleptinėmis savybėmis, t. y. skoniu, spalva, akyta bei granuliuota tekstūra. Dėl pyrago formos ir ant jo viršutinės dalies pavaizduoto Saint-Jacques ženkliuko pyragą lengva atpažinti.

5.3. Priežastinis vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN produktams) arba produkto specialios kokybės, reputacijos ar kitų savybių (SGN produktams) ryšys:

Tarta de Santiago migdolinis pyragas minimas jau 1577 m., kai Don Pedro de Portocarrero atvyko į Saint-Jacques de Compostelle universitetą, kur profesoriams diplomų teikimo proga buvo patiekta užkandžių ir pietūs.

Pirmieji dėmesio verti receptai randami 1838 m. suredaguotame Luis Bartolomé de Leybar kūrinyje Cuaderno de confiteria (konditerijos parduotuvės sąsiuvinis) ir Eduardo Merín kūrinyje El confitero y el pastelero (konditeris ir cukrainininkas) – kūrinys labai naudingas virėjams, smuklininkams ir konditeriams. Šių kūrinių leidimo metai ir kilmė įrodo, kaip seniai kalbama apie šį gamybos būdą ir koks jo ryšys su vietinės kulinarijos tradicijomis. Faktas, kad šių receptų iki XX a. nerandama jokiose kitose Ispanijos kulinarijos knygose rodo, kad šie receptai buvo ilgai laikomi tipišku regioniniu patiekalu ir nebuvo įtraukiami į nacionalines konditerijos tradicijas. Šie faktai patvirtina, kad receptai tikrai kilę iš Galisijos, yra glaudžiai susiję su šio regiono tradicijomis, kulinarija ir skoniu.

Be to, tradicinėje Galisijos konditerijoje Tarta de Santjago ir toliau gaminamas pagal XIX a. receptus. Tradicinės Saint-Jacques de Compostelle konditerijos parduotuvės Casa Mora įkūrėjas 1924 m. pirmasis migdolų pyragą papuošė Saint-Jacques ženkliuko kontūrais. Ši idėja buvo teigiamai įvertinta ir greitai pasklido po visą Galisiją.

Ir galiausiai, 1996 m. Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos išleistame Tradicinių Ispanijos produktų apraše Tarta de Santjago aprašytas konditerijos skiltyje – o tai yra dar vienas įrodymas, kuris rodo, kad šį produktą ir autonominę Galisijos bendruomenę sieja stiprus ryšys.

Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka:

2006 m. gruodžio 29 d. nutarimas, patvirtinantis Tarta de Santiago saugomos kilmės vietos nuorodos registraciją.

Galisijos oficialusis leidinys Nr. 5, 2007 m. sausio 8 d.

http://www.xunta.es/doc/Dog2007.nsf/a6d9af76b0474e95c1257251004554c3/9eff9ab5be0f8a9ec125725a004cf842/$FILE/00500D006P012.PDF

16.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/26

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 223/12

Šis paskelbimas suteikia teisę prieštarauti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Pranešimai apie prieštaravimus turi būti perduoti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PEMENTO DE OÍMBRA“

EB Nr.: ES-PGI-0005-0486-20.07.2005

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos duomenys.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Subdirección General de Calidad y Agricultura ecológica — Dirección General de Industrias y Mercados Agroalimentarios — Secretaría General de Medio Rural del Ministerio de Medio Ambiente, y Medio Rural y Marino de España

Adresas:

Paseo Infanta Isabel, 1

28071 Madrid

ESPAÑA

Tel.

+34 913475394

Faks.

+34 913475410

El. paštas:

sgcaae@mapya.es

2. Grupė:

Pavadinimas:

Hortoflor 2 SCG

Adresas:

Barbantes-estación

32454 Cenlle (Ourense)

ESPAÑA

Tel.

+34 988280402

Faks.

+34 988280399

El. paštas:

hortoflor@hortoflor.com

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Pemento de Oímbra“

4.2. Apibūdinimas:

Saugoma geografine nuoroda „Pemento de Oímbra“ ženklinamos paprikos yra vienmetės paprikos (Capsicum annuum L) veislės ekotipo vaisiai, auginami tradicinėje auginimo vietovėje, skirti žmonėms valgyti ir parduoti švieži, kai jie dar nėra subrendę.

Pagrindinės produkto savybės:

Fizinės ir organoleptinės savybės:

—	Forma. 1 tolygus ir pailgas apyvaisis su 3 arba 4 pertvaromis ir be ryškių gyslų.

—	Vieneto svoris 100–200 g.

—	Vaisiaus ilgis – 10–20 cm.

—	Vaisiaus plotis prie pagrindo – 6–8 cm.

—	Skerspjūvis su 3 arba 4 lizdais.

—	Viršūnėlės forma – smaili arba apvalaina.

—	Odelė lygi ir blizgi, šviesiai žalia su gelsvais atspalviais.

—	Sienelės arba minkštimo storis 6–8 cm.

—	Degustacijos testas. Skonis švelnus, neaštrus, kadangi neturi kapsicino; kvapas vidutinio intensyvumo.

Cheminės savybės (vidutinės vertės):

—	Cheminė sudėtis: drėgnis (93 %), baltymų (1,3 g/100 g šviežio vaisiaus svorio).

4.3. Vietovė:

Auginimo vietovė – visa Verín apylinkė Ourensėje, kuriai priklauso šios savivaldybės: Oímbra, Verín, Castrelo do Val, Monterrei, Cualedro, Laza, Riós ir Vilardevós.

Šioje apylinkėje esančiame Tamegos slėnyje susidarė šiai kultūrai itin tinkamos klimato ir dirvos sąlygos.

4.4. Kilmės įrodymas:

Produkto atsekamumas užtikrinamas produktą identifikuojant visais jo gamybos ir prekybos etapais.

Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi specifikacijos, kontrolės institucija nuolat tvarko ir atnaujina augintojų ir auginimo sklypų registrą.

SGN „Pemento de Oímbra“ suteikiama registrą įtrauktuose sklypuose ir į jį įtrauktų augintojų laikantis specifikacijos ir kitų papildomų taisyklių išaugintoms paprikoms.

Į registrą įtraukti augintojai, be kitų reikalavimų, dar privalo specialiems registrams teikti duomenis apie faktiškai išaugintą ir parduotą paprikų, kurioms suteikta SGN, kiekį. Kontrolės įstaiga patikrina fasuotojų parduoto kiekio ir jiems produkciją teikiančių augintojų išauginto kiekio atitikimą bei augintojų išauginto kiekio atitikimą registruotų sklypų agronominiam derlingumui.

Visus į registrą įtrauktus fizinius ir juridinius asmenis bei auginimo sklypus, sandėlius, gamybos įmones ir produktus kontroliuoja ir tikrina kontrolės institucija, įgaliota užtikrinti, kad produktai, kuriems suteikta nuoroda, atitiktų specifikacijos reikalavimus ir papildomas taisykles. Atliekami auginimo sklypų, sandėlių ir gamybos įmonių patikrinimai, dokumentų kontrolė, tikrinama, ar produktai atitinka šio dokumento 4.2 punkte nurodytus fizinių savybių reikalavimus, ar nuraškytos paprikos nepažeistos, sveikos, švarios, neturi trūkumų ir dėmių. Be to, gali būti tikrinami įvairių rūšių likučiai, siekiant nustatyti, ar neviršijamos atitinkamų produktų auginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta pesticidų didžiausio likučių kiekio normos.

4.5. Gamybos būdas:

Patys ūkininkai tradiciniu būdu atrenka augalus ir vaisius, iš kurių gaunamos sėklos dauginimui. Remdamiesi patirtimi, jie atrenka tuos, kurie pasižymi geriausiomis savybėmis (dydis, forma, išvaizda), kad paskui išaugintų geriausios kokybės paprikas.

Daržovės auginimo procesas aprašomas toliau:

—

Dauginimas ir persodinimas:

Sunokę vaisiai (raudoni) sudžiovinami ir iš jų išimamos sėklos. Daigai ruošiami kovo pradžioje. Nuo gegužės vidurio jie persodinami į auginimo sklypus. Auginimo plotelio vidutinis dydis 50 × 40 cm. Sodinukus tiekia tik patvirtinti ir į atitinkamą registrą įtraukti augintojai.

—	Gamybos apribojimai: SGN „Pemento de Oímbra“ suteikiama laukuose ir šiltnamiuose auginamoms paprikoms. Didžiausias paprastai leidžiamas derlingumas – 4,5 kg/m2.

—

Lauko darbai:

Laistymas itin svarbus, kad šis augalas tinkamai vystytųsi. Turi būti laistoma prie šaknų, nes kitoks drėkinimas galėtų pažeisti žiedus ar net vaisius.

Tręšiama tik organinėmis trąšomis, t. y. galvijų arba vištų mėšlu.

Su galimais parazitais arba ligomis iš esmės kovojama taikant tokius metodus kaip sėklų dezinfekavimas, daigų apdorojimas ir negausus laistymas. Jei reikia apdoroti augalų apsaugos medžiagomis, naudojamos mažiausiai neigiamo poveikio aplinkai darančios, veiksmingiausios ir mažai toksinės, nesukeliančios daug su likučiais susijusių problemų, aktyviosios medžiagos, kurios kuo mažiau veikia aplinkinę gyvūniją ir sukelia kuo mažiau atsparumo problemų.

—

Derlius:

Derlius nuimamas rankomis, paprikoms dar iki galo neprinokus, kai pagal augintojų patirtį jos įgyja idealiai pardavimui tinkamas savybes, nurodytas 4.2 punkte. Derlius nuimamas per tiek kartų, kiek reikia, naudojant priemones (įrankius, dėžutes arba konteinerius ir pan.) bei žmonių darbo jėgą, kad paprikos nebūtų pažeistos.

—	Vežimas ir sandėliavimas: Paprikos vežamos tvirtoje taroje, kad nesusitraiškytų. Produkcija iškraunama taip, kad būtų išvengta nukritimų. Sandėliavimo patalpos tinkamai vėdinamos.

—

Prekyba:

Paprikos parduodamos supakuotos į tinklelius po 1–5 kg, arba kartonines dėžes po 5–10 kg. Jie pagaminti iš galiojančiais teisės aktais leidžiamų naudoti maisto produktams medžiagų. Kiekvienoje pakuotėje esančios produkcijos kokybė, sunokimo lygis ir spalva turi būti vienodi. Gali būti pakuojama ir į kitokią tarą, jei tai nekenkia produkcijos kokybei. Prekybos laikotarpis prasideda birželio 15 d., o baigiasi – spalio 15 d., tačiau jis gali būti pakoreguotas, jei dėl susidariusių klimato sąlygų tai būtina dėl produkcijos savybių.

4.6. Ryšys:

Šios paprikos priklauso ūkininkų nuo senų laikų nurodytoje vietovėje auginamam ekotipui. Kadangi ilgą laiką šių paprikų auginta ir jomis prekiauta nedaug, jų kitose vietovėse beveik nebuvo auginama, tai išlieka vienintelė tokios rūšies paprikų auginimo vieta.

Šių paprikų populiarumą rodo 1998 m. pradėta švęsti šventė Feira do Pemento, vykstanti kasmet rugpjūčio pradžioje. Per šią gastronominę „Pemento de Oímbra“ garbei skirtą šventę ne tik ragaujamos ir populiarinamos paprikos, tačiau ir vyksta gastronomijos konkursai ir augintojams skirtos konferencijos techniniais klausimais. Tai, kad šios paprikos gerai žinomos, parodo ir tai, kad daug Verino apylinkės restoranų klientams siūlo „Pemento de Oímbra“, kurios dėl kulinarinių savybių ir įvairių paruošimo būdų laikomos puikia reklamos priemone.

Produktas tapo žinomas dėl daugelio priežasčių, tarp kurių yra sodmenys, slėnių, kuriuose auginamos šios paprikos, žemė ir mikroklimatas.

Sodmenys

Naudojant tradicinius vietos augintojų metodus, pagal kuriuos atrenkami ir išlaikomi geriausi augalai, kartu prie vietos sąlygų pritaikant auginimo metodus, pavyko išvesti daržovę, kuri dėl specifinių savybių ir kokybės įgijo itin gerą vardą.

Dirvožemio savybės

Dėl dirvožemio savybių ši vietovė itin tinka paprikoms auginti, nes yra daug priesmėlio–molio ir smėlio–molio tekstūros dirvožemių, turinčių daug organinių medžiagų. Jų pralaidumas skatina vandens infiltraciją ir taip sudaromos sąlygos augalus dažnai laistyti, nes jie nepakelia sausros, todėl turi būti palaikoma nuolatinė dirvos drėgmė. Vis dėlto reikia vengti perlaistyti, nes dėl to augalas gali užtrokšti arba pradėti pūti vaisių viršūnės.

Klimato ypatybės

Auginimo vietovės klimato ypatybės itin tinka Oímbra ekotipui auginti, dėl jų susiformavo ilgalaikės šio produkto auginimo tradicijos ir paties produkto ypatybės.

Kaip ir dauguma saldžiųjų paprikų „Pemento de Oímbra“ yra saulės šviesai (auginimo vietovė pietryčių pusėje) ir temperatūrai labai reiklus augalas. Pastarojo aplinkos veiksnio vertės šioje vietovėje yra idealiai tinkamos auginti bet kuriuo etapu.

Sėklos pradeda dygti ne mažesnėje kaip 13 °C temperatūroje, kuri šioje vietovėje būna nuo balandžio mėnesio. Augimui tinkama temperatūra dieną 20–25 °C, o naktį 16–18 °C, tokia temperatūra būdinga šiam regionui liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kadangi daugelį metų rugsėjo mėnesį nakties temperatūra (vidutiniškai 14,4 °C) buvo per žema kokybiškoms saldžiosioms paprikoms auginti lauke, šiame sektoriuje paplito tunelio pavidalo šiltnamiai.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Instituto Galego da Calidade Alimentaria (INGACAL)

Adresas:

Rúa Fonte dos Concheiros, 11 bajo

15703 Santiago de Compostela

ESPAÑA

Tel.

+34 881997276

Faks.

+34 981546676

El. paštas:

ingacal@xunta.es

INGACAL yra viešoji įstaiga, pavaldi Consellería del Medio Rural de la Xunta de Galicia institucijai.

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Saugoma geografine nuoroda „Pemento do Oímbra“ ženklinamos paprikos turi būti parduodamos su gamintojo (arba) fasuotojo prekės ženklo etikete, kontrolės institucijos patvirtintu raidžių ir skaitmenų kodu paženklinta nugarine etikete ir saugomos geografinės nuorodos ženklu. Etiketėse ir nugarinėse etiketėse privaloma nurodyti užrašą Saugoma geografinė nuoroda „Pemento de Oímbra“.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.223.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 223

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. rugsėjo 16d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2009/C 223/01	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	1

2009/C 223/02	Komisijos komunikatas dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų	3

2009/C 223/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5582 – Gonvarri/Severstal/JV) ( 1 )	11

2009/C 223/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5518 – Fiat/Chrysler) ( 1 )	11

2009/C 223/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5585 – Centrica/Venture Production) ( 1 )	12

2009/C 223/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5609 – ISP/RDM/Manucor) ( 1 )	12

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 223/07	Euro kursas	13

Sprendimo priėmimo data	2009 5 12
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 241/09
Valstybė narė	Airija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Allied Irish Bank
Teisinis pagrindas	The Credit Institutions (Financial Support) Act 2008
Pagalbos priemonės rūšis	Individuali pagalba
Tikslas	Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų
Pagalbos forma	Kita su nuosavu kapitalu susijusi pagalba
Biudžetas	Planuojamos metinės išlaidos 3 500 mln. EUR
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	2009 5 12–2009 11 12
Ekonomikos sektorius	Finansinis tarpininkavimas
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	The Minister, acting on behalf of the Government, in accordance with the Act. Department of Finance, Government Building, Upper Merrion Street, Dublin 2, IRELAND
Kita informacija	—

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4611
JPY	Japonijos jena	133,26
DKK	Danijos krona	7,4430
GBP	Svaras sterlingas	0,88690
SEK	Švedijos krona	10,2438
CHF	Šveicarijos frankas	1,5162
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,6390
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,351
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	272,02
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7023
PLN	Lenkijos zlotas	4,1635
RON	Rumunijos lėja	4,2678
TRY	Turkijos lira	2,1781
AUD	Australijos doleris	1,7014
CAD	Kanados doleris	1,5869
HKD	Honkongo doleris	11,3235
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,0883
SGD	Singapūro doleris	2,0796
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 780,25
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,8246
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,9777
HRK	Kroatijos kuna	7,3252
IDR	Indonezijos rupija	14 502,11
MYR	Malaizijos ringitas	5,1175
PHP	Filipinų pesas	70,622
RUB	Rusijos rublis	45,0950
THB	Tailando batas	49,524
BRL	Brazilijos realas	2,6464
MXN	Meksikos pesas	19,4908
INR	Indijos rupija	71,0680

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Komisija
2009/C 223/08	Nacionalinių teisėjų mokymas taikyti EB konkurencijos teisės aktus ir bendradarbiauti teisminiais klausimais	14

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 223/09	Valstybės pagalba – Prancūzijos Respublika – Valstybės pagalba C 4/09 (ex N 679/97) – Pagalbos radijui schemos keitimas – Kvietimas teikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	15

	KITI AKTAI
	Komisija
2009/C 223/10	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	20

2009/C 223/11	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	23

2009/C 223/12	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	26