12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/2

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Bayerisches Landessozialgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Petra von Chamier-Glisczinski prieš Deutsche Angestellten-Krankenkasse

(Byla C-208/07) (1)

(Socialinė apsauga - Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 - III dalies I skyrius - EB 18, 39 ir 49 straipsniai - Išmokos natūra slaugos rizikai padengti - Gyvenamoji vieta kitoje nei kompetentingoji valstybėje narėje - Gyvenamosios vietos valstybės narės socialinės apsaugos sistema, kurioje nenumatytos išmokos natūra slaugos rizikai padengti)

2009/C 220/02

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bayerisches Landessozialgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Petra von Chamier-Glisczinski

Atsakovė: Deutsche Angestellten-Krankenkasse

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bayerisches Landessozialgericht — 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35) 19 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies išaiškinimas atsižvelgiant į EB 18, 39 ir 49 straipsnius kartu su 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15) 10 straipsniu — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos pagal darbo sutartį dirbančio asmens šeimos narys, gyvenantis kitoje nei kompetentingoji valstybėje narėje ir gaunantis šioje valstybėje narėje kombinuotąsias išmokas (išmokos pinigais ir natūra), turi teisę gauti tik pagal kompetentingosios valstybės narės teisę apskaičiuotą slaugos pašalpą (Pflegegeld), jeigu buvimo valstybės narės teisės aktai slaugos paslaugoms, kurias jis gauna šioje valstybėje narėje, nenumato išmokų natūra — Išmokų natūra eksportas į kitą valstybę narę, kurios socialinės apsaugos sistema numato tik išmokas pinigais

Rezoliucinė dalis

Jeigu, skirtingai nei kompetentingosios valstybės socialinės apsaugos sistema, valstybės narės, kurioje gyvena slaugos reikalingas asmuo, apdraustas kaip pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbančio asmens šeimos narys pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeistą ir atnaujintą 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97, iš dalies pakeistu 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2001, socialinės apsaugos sistema nenumato išmokų natūra teikimo tokiose slaugos poreikio situacijose, kaip antai šio asmens padėtis, šio reglamento 19 straipsnis arba 22 straipsnio 1 dalies b punktas savaime nereikalauja, kad tokios išmokos kompetentingos įstaigos arba jos sąskaita būtų teikiamos už kompetentingos valstybės narės ribų.

Jeigu, skirtingai nei kompetentingosios valstybės socialinės apsaugos sistema, valstybės narės, kurioje gyvena slaugos reikalingas asmuo, apdraustas kaip pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbančio asmens šeimos narys pagal Reglamentą Nr. 1408/71, iš dalies pakeistą ir atnaujintą Reglamentu Nr. 118/97, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 1386/2001, socialinės apsaugos sistema nenumato išmokų natūra tam tikrose slaugos poreikio situacijose, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, EB 18 straipsnis nedraudžia tokio reglamentavimo, koks įtvirtintas Socialinio kodekso (Sozialgesetzbuch) XI knygos 34 straipsnyje, kuriuo remdamasi kompetentinga įstaiga, neatsižvelgdama į šio reglamento 19 straipsniu arba prireikus 22 straipsnio 1 dalies b punktu sukurtus mechanizmus ir neribotam laikui, tokiomis aplinkybėmis atsisako apmokėti su buvimu gyvenamosios vietos valstybėje narėje esančiuose slaugos namuose susijusias išlaidas iki sumos, lygios išmokoms, kurias šis asmuo būtų turėjęs teisę gauti, jeigu tokia pati slauga jam būtų suteikta kompetentingoje valstybėje esančiuose licencijuotuose slaugos namuose.

(1) OL C 155, 2007 7 7.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/3

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Der Grüne Punkt — Duales System Deutschland GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją, Interseroh Dienstleistungs GmbH, Vfw GmbH, Landbell AG für Rückhol-Systeme, BellandVision GmbH

(Byla C-385/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Konkurencija - EB 82 straipsnis - Vokietijos pakuočių atliekų surinkimo ir utilizavimo sistema - „Der Grüne Punkt“ logotipas - Pagal logotipo naudojimo sutartį privalomas mokėti mokestis - Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi - Išimtinė prekės ženklo savininko teisė - Pernelyg ilga proceso Pirmosios instancijos teisme trukmė - Protingas terminas - Veiksmingos teisminės apsaugos principas - Teisingumo Teismo statuto 58 ir 61 straipsniai)

2009/C 220/03

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Der Grüne Punkt — Duales System Deutschland GmbH, atstovaujama advokatų W. Deselaers, E. Wagner ir B. Meyring

Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama W. Mölls ir R. Sauer, Vfw GmbH, atstovaujama advokato H. Wissel, Landbell AG für Rückhol-Systeme, atstovaujama advokatų A. Rinne ir M. Westrup, BellandVision GmbH, atstovaujama advokatų A. Rinne ir M. Westrup

Kita Komisijos pusėje įstojusi į bylą šalis: Interseroh Dienstleistungs GmbH, atstovaujama advokatų M. W. Pauly, A. Oexle ir J. Kempkes

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. gegužės 24 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) sprendimo byloje T-151/01, Duales System Deutschland GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją, kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl 2001 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo 2001/463/EB, susijusio su EB 82 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP D3/34493 — DSD) (OL L 166, p. 1), panaikinimo — Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi — Vokietijoje parduodamų pakuočių, pažymėtų Der Grüne Punkt logotipu, surinkimo ir utilizavimo sistema.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	DGP — Duales System Deutschland GmbH padengia savo pačios bei Europos Bendrijų Komisijos, Interseroh Dienstleistungs GmbH, Vfw GmbH, Landbell AG für Rückhol-Systeme ir BellandVision GmbH šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 269, 2009 11 10.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/3

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją

(Byla C-427/07) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Projektų poveikio aplinkai vertinimas - Direktyva 85/337/EEB - Teisė kreiptis į teismus - Direktyva 2003/35/EB)

2009/C 220/04

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Recchia, P. Oliver ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Airija, atstovaujama D. O'Hagan, SC M. Collins, BL D. McGrath

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40) 2 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 2, 3, ir 4 dalių pažeidimas — 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB, nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (OL L 156, p. 17), 3 ir 4 straipsnių įgyvendinimui reikalingų nuostatų nepriėmimas

Rezoliucinė dalis

Airija,

—

nepriėmusi visų nuostatų, skirtų užtikrinti, kaip numatyta 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB, 2 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 2–4 dalyse, kad prieš duodant leidimą Direktyvos 85/337, iš dalies pakeistos Direktyva 97/11, II priedo 10 punkto e papunktyje nurodytos kategorijos kelių tiesimo projektams, galintiems daryti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų taikomas reikalavimas pagal šios direktyvos 5–10 straipsnius gauti leidimą dėl planuojamos veiklos ir atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą, ir

—

nepriėmusi 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB, nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus, 3 straipsnio 1, 3–7 dalis bei 4 straipsnio 1–6 dalis įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal atitinkamai Direktyvą 85/337, iš dalies pakeistą Direktyva 97/11, ir Direktyvos 2003/35 6 straipsnį.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Bendrijų Komisija ir Airija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 269, 2007 11 10.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/4

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mark Horvath prieš Secretary of State for Environment, Food and Rural Affairs

(Byla C-428/07) (1)

(Bendroji žemės ūkio politika - Tiesioginės paramos schemos - Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 - 5 straipsnis ir IV priedas - Minimalūs geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimai - Kelių, kuriems nustatytas servitutas, priežiūra - Valstybės narės atliekamas įgyvendinimas - Kompetencijos perdavimas valstybės narės regionų valdžios institucijoms - Bendrijos teisei prieštaraujanti diskriminacija)

2009/C 220/05

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Mark Horvath

Atsakovė: Secretary of State for Environment, Food and Rural Affairs

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) — 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269), 5 straipsnio ir IV priedo išaiškinimas — Reglamento 5 straipsnyje ir IV priede apibrėžti reikalavimai gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei — Galimybė įtraukti reikalavimus dėl matomų viešųjų kelių priežiūros — Valstybės narės vidaus sistema, suteikianti regionų administracijai įgaliojimus leisti teisės aktus įvairioms šios valstybės narės sudedamosioms dalims, dėl ko šiose sudedamosiose dalyse taikomi skirtingi reikalavimai gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei

Rezoliucinė dalis

Valstybė narė gali į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 5 straipsnyje ir IV priede numatytus geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartus įtraukti reikalavimus dėl matomų kelių, kuriems nustatyti viešojo naudojimosi servitutai, priežiūros, jei šie reikalavimai padeda išsaugoti šiuos kelius kaip kraštovaizdžio požymius ar prireikus išvengti buveinių savybių pablogėjimo.

Tuo atveju, kai valstybės narės konstitucinėje santvarkoje regionų valdžios institucijoms yra numatyti įgaliojimai leisti teisės aktus, vien tai, kad šios institucijos įtvirtina skirtingus geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartus pagal Reglamento Nr. 1782/2003 5 straipsnį ir IV priedą, nėra Bendrijos teisei prieštaraujanti diskriminacija.

(1) OL C 297, 2007 12 8.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/4

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, Schneider Electric SA ir Prancūzijos Respubliką

(Byla C-440/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Įmonių koncentracija - Reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 - Komisijos sprendimas, kuriuo koncentracija pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka - Panaikinimas - Bendrijos deliktinė atsakomybė dėl konstatuoto neteisėtumo - Sąlygos)

2009/C 220/06

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Petite, F. Arbault, T. Christoforou, R. Lyal ir C.-F. Durand

Kitos proceso šalys: Schneider Electric SA, atstovaujama advokatų M. Pittie ir A. Winckler, Vokietijos Federacinė Respublika ir Prancūzijos Respublika

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimo byloje T-351/03 Schneider Electric SA prieš Komisiją, kuriuo Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Europos Bendriją atlyginti Schneider Electric SA žalą, kurią ji patyrė atnaujinus koncentracijos kontrolės procedūrą po 2002 m. spalio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schneider Electric SA prieš Komisiją (T-310/01 ir T-77/02), ir du trečdalius Schneider Electric SA žalos, patirtos sumažinus Legrand SA perleidimo kainą, dėl kurios Schneider Electric SA turėjo sutikti atidėjus Legrand perleidimo datą iki 2002 m. gruodžio 10 dienos — Bendrijos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos — Pažeidimo, žalos ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos sąvokos — „Pakankamai rimtas Bendrijos teisės pažeidimas“, susijęs su koncentracijos suderinamumo su bendrąja rinka kontrolės procedūra.

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2007 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Schneider Electric prieš Komisiją (T-351/03) tiek, kiek juo:

—	iš Europos Bendrijos priteisiama atlyginti dvi trečiąsias žalos, kurią Schneider Electric SA nurodo patyrusi dėl Legrand perleidimo kainos nuolaidos, suteiktos pirkėjui mainais į pardavimo realaus įvykdymo atidėjimą iki 2002 m. gruodžio 10 dienos,

—	nurodoma atlikti ekspertizę siekiant įvertinti šią žalą,

—	nuo šios žalos sumos priteisiamos palūkanos.

2.	Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.

Nurodyti bylos šalims per tris mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo pateikti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui jų bendru sutarimu parengtą šios žalos, kurią sudaro Schneider Electronics SA dalyvavimo po 2002 m. spalio 22 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimų Schneider Electric prieš Komisiją (T-310/01 ir T-77/02) paskelbimo atnaujintoje koncentracijos patikrinimo procedūroje išlaidos, įvertinimą vadovaujantis šio sprendimo 216 punkte nurodytomis gairėmis.

4.	Nesudarius tokio susitarimo, nurodyti bylos šalims per tą patį terminą pateikti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui jų siūlomas sumas.

5.	Atmesti likusią Schneider Electric SA ieškinio dalį.

6.	Priteisti iš Schneider Electric SA atlyginti ne tik jos pačios patirtas bylinėjimosi pirmojoje instancijoje ir šioje instancijoje išlaidas, bet ir dvi trečiąsias Komisijos šiose instancijose patirtų išlaidų.

(1) OL C 22, 2008 1 26.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/5

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje SELEX Sistemi Integrati SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-481/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos deliktinė atsakomybė - Komisijos sprendimas atmesti skundą, nukreiptą prieš Eurocontrol - Reali ir tikra žala)

2009/C 220/07

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: SELEX Sistemi Integrati SpA, atstovaujama avvocati F. Sciaudone, R. Sciandone ir A. Neri

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Di Bucci ir F. Amato

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) nutarties SELEX Sistemi Integrati SpA prieš Komisiją (T-186/05), kuria Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies visiškai teisiškai nepagrįstą prašymą atlyginti žalą, kurią ieškovė tariamai patyrė dėl 2004 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimo atmesti ieškovės skundą dėl tariamo Eurocontrol įvykdyto EB sutarties nuostatų konkurencijos srityje pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš SELEX Sistemi Integrati SpA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 37, 2008 2 9.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/6

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de lo Social de Madrid (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Evangelina Gómez-Limón Sánchez-Camacho prieš Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS), Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS), Alcampo SA

(Byla C-537/07) (1)

(Direktyva 96/34/EB - Bendrasis susitarimas dėl tėvystės atostogų - Darbuotojo įgytos ir įgyjamos teisės prasidėjus atostogoms - Socialinės apsaugos išmokų tęstinumas atostogų laikotarpiu - Direktyva 79/7/EEB - Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas socialinės apsaugos srityje - Teisių į nuolatinio invalidumo pensiją įgyjimas tėvystės atostogų laikotarpiu)

2009/C 220/08

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Evangelina Gómez-Limón Sánchez-Camacho

Atsakovai: Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS), Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS), Alcampo SA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Juzgado de lo Social de Madrid (Ispanija) — Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, pridėto prie 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB (OL L 145, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 285), 2 straipsnio 6 dalies ir 8 straipsnio bei 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, p. 24, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215) aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos invalidumo pensijos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į darbo užmokestį, gautą tam tikru laikotarpiu prieš įvykstant įvykiui, suteikiančiam teisę į pensiją — Tėvystės atostogos tuo laikotarpiu dirbant ne visą darbo dieną — Padariniai.

Rezoliucinė dalis

Privatūs asmenys nacionaliniuose teismuose gali remtis 1995 m. gruodžio 14 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, išdėstyto 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, priede, 2 straipsnio 6 punktu.

Pagal Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų 2 straipsnio 6 ir 8 punktus apskaičiuojant darbuotojo nuolatinio invalidumo pensiją nedraudžiama atsižvelgti į faktą, kad jis buvo išėjęs tėvystės atostogų ir dirbo ne visą darbo laiką, per kurias mokėjo įmokas ir įgijo teises į pensiją proporcingai gautam atlyginimui.

Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų 2 straipsnio 8 punkte nenustatyti įpareigojimai valstybėms narėms, išskyrus reikalavimą visus su šiuo Bendruoju susitarimu susijusius socialinės apsaugos reguliuojamus klausimus aptarti ir apibrėžti laikantis nacionalinės teisės aktų. Visų pirma joms nenustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad tėvystės atostogų laikotarpiu darbuotojai ir toliau gauna socialinės apsaugos išmokas. Minėtu 2 straipsnio 8 punktu privatūs asmenys negali remtis nacionaliniuose teismuose prieš viešosios valdžios institucijas.

Vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, visų pirma vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas socialinės apsaugos srityje, kaip apibrėžta 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje, nedraudžia, kad tėvystės atostogų dirbant ne visą darbo laiką laikotarpiu darbuotojas įgytų teises į nuolatinio invalidumo pensiją, atsižvelgiant į atlikto darbo laiką ir gautą atlyginimą, o ne į tai, lyg jis būtų dirbęs visą darbo laiką.

(1) OL C 64, 2008 3 8.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/6

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją

(Byla C-554/07) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 2006/112/EB - 2, 9 ir 13 straipsniai - Valstybės, vietos valdžios institucijų ir kitų viešosios teisės subjektų vykdoma ekonominė veikla - Neapmokestinimas)

2009/C 220/09

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir M. Afonso

Atsakovė: Airija, atstovaujama D. O'Hagan, E. Fitzsimons ir N. Travers

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Neteisingas 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 13 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę — Bet kokios ekonominės veiklos, kurią vykdo valstybė, vietos valdžios institucijos ir kiti viešosios teisės subjektai, neapmokestinimas

Rezoliucinė dalis

Nacionalinėje teisėje nenumačiusi bendros nuostatos, jog pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama viešosios teisės subjektų ekonominė veikla, kurią jie vykdo ne kaip valdžios institucijos,

nacionalinėje teisėje nenumačiusi nei bendros nuostatos, jog pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinami viešosios teisės subjektai, veikiantys kaip valdžios institucijos, jei laikant juos neapmokestinamaisiais asmenimis būtų labai iškraipoma konkurencija, nei jokio kriterijaus, leidžiančio riboti Finansų ministro diskreciją šioje srityje, ir

nacionalinėje teisėje nenumačiusi bendros nuostatos, jog pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinami viešosios teisės subjektai, vykdantys 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos I priede išvardytą veiklą, jeigu ji nėra mažareikšmė,

Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 2, 9 ir 13 straipsnius.

2.	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 51, 2008 2 23.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/7

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Højesteret (Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Infopaq International A/S prieš Danske Dagblades Forening

(Byla C-5/08) (1)

(Autorių teisės - Informacinė visuomenė - Direktyva 2001/29/EB - 2 ir 5 straipsniai - Literatūros ir meno kūriniai - „Atgaminimo“ sąvoka - Atgaminimas „iš dalies“ - Trumpų literatūros kūrinių ištraukų atgaminimas - Spaudos straipsniai - Laikinas ir trumpalaikis atgaminimas - Technologinis procesas, kurį sudaro straipsnių nuskaitymas paverčiant tekstinėmis rinkmenomis, elektroninis atgaminto kūrinio apdorojimas, dalies šio atgaminto kūrinio išsaugojimas ir atspausdinimas)

2009/C 220/10

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Højesteret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Infopaq International A/S

Atsakovė: Danske Dagblades Forening

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Højesteret — 2001 m. gegužės 22 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 2 straipsnio ir 5 straipsnio 1 ir 5 dalių aiškinimas — Bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra žurnalų straipsnių santraukų sudarymas skanavimo būdu — Straipsnio ištraukos, kurią sudaro raktinis žodis ir penki prieš jį bei penki po jo einantys žodžiai, išsaugojimas — Laikinojo atgaminimo veiksmai

Rezoliucinė dalis

Informacijos perkėlimo procese atliktas veiksmas, išsaugant atmintyje saugomo kūrinio ištrauką, kurią sudaro vienuolika žodžių, ir vėliau ją atspausdinant, gali būti traktuojamas kaip atgaminimas iš dalies 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio prasme, jei taip atgamintos dalys yra paties autoriaus intelektinės kūrybos išraiška, o tai privalo nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.	Ištraukos, kurią sudaro vienuolika žodžių, atspausdinimas pagrindinėje byloje nagrinėjamame informacijos perkėlimo procese neatitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinumo sąlygos ir todėl šis procesas negali būti atliktas be suinteresuotų autorių sutikimo.

(1) OL C 64, 2008 3 8.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/7

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Cour du travail de Liège (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Mono Car Styling SA, likviduojama įmonė, prieš Dervis Odemis ir kt.

(Byla C-12/08) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyvos 98/59/EB 2 ir 6 straipsniai - Darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarka kolektyvinio atleidimo iš darbo atveju - Darbdavio įsipareigojimai - Darbuotojų teisė pareikšti ieškinį - Bendrijos teisę atitinkantis aiškinimas)

2009/C 220/11

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour du travail de Liège

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Mono Car Styling SA, likviduojama įmonė

Atsakovė: Dervis Odemis ir kt.

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour du travail de Liège (Belgija) — 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, p. 16) — Informavimo ir konsultavimosi tvarkos teisėtumas atleidimo atveju — Rašytinės informacijos, susijusios su planuojamo atleidimo motyvais, atleidžiamų darbuotojų skaičiumi ir kategorija bei su numatytais šių darbuotojų atrankos kriterijais, nebuvimas — Darbuotojų atstovų skundų dėl darbuotojų teisės individualiai pareikšti ieškinį ginčijant atleidimo procedūros teisėtumą nebuvimo pasekmės — Reikalavimo vienodai aiškinti apimtis

Rezoliucinė dalis

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 6 straipsnis kartu su 2 straipsnio 1–3 dalimis turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia nacionalinės teisės normų, kuriomis įtvirtinamos procedūros, leidžiančios ir darbuotojų atstovams, ir patiems darbuotojams individualiai kontroliuoti šioje direktyvoje numatytų įsipareigojimų laikymąsi, tačiau kurios riboja darbuotojų teisę individualiai pareikšti ieškinį, nes galima pateikti tik tam tikrus skundus, ir jai taikomas reikalavimas, kad darbuotojų atstovai prieš tai pateiktų darbdaviui skundus, o atleidžiamas darbuotojas — informuotų jį apie tai, kad ginčija informavimo ir konsultavimosi tvarką.

Aplinkybė, kad nacionalinės teisės aktai numato procedūrą, kurioje darbuotojų atstovai gali kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi Direktyvoje 98/59 numatytų informavimo ir konsultavimosi įsipareigojimų, ir pripažįsta su kolektyvinio atleidimo faktu susijusių darbuotojų teisę individualiai pareikšti ieškinį, bet su tam tikrais apribojimais ir taikant specifines sąlygas, nepažeidžia veiksmingos teisminės gynybos principo.

Direktyvos 98/59 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia tokią nuostatą, kokia yra 1998 m. Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa, kur nustatomi mažesni darbdavio, ketinančio vykdyti kolektyvinį atleidimą, įsipareigojimai nei numatyta šios direktyvos 2 straipsnyje. Taikydamas vidaus teisę, nacionalinis teismas pagal Bendrijos teisę atitinkančio aiškinimo principą turi atsižvelgti į visas nacionalinės teisės normas ir kiek įmanoma jas aiškinti pagal šios direktyvos formuluotes ir tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas. Todėl jis privalo neperžengdamas savo jurisdikcijos ribų užtikrinti, kad nebūtų numatyti mažesni darbdavio, ketinančio vykdyti kolektyvinį atleidimą, įsipareigojimai nei numatyti šios direktyvos 2 straipsnyje.

(1) OL C 79, 2008 3 29.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/8

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Tallinna Halduskohus (Estijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pärlitigu OÜ prieš Maksu- ja Tolliameti Pohja maksu- ja tollikeskus

(Byla C-56/08) (1)

(Bendrasis muitų tarifas - Kombinuotoji nomenklatūra - Tarifinė klasifikacija - KN 05119110 subpozicija - KN 03032200 subpozicija - Sušaldyti išaugintų Atlanto lašišų nugarkauliai - Reglamentas (EB) Nr. 85/2006 - Antidempingo muitai)

2009/C 220/12

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tallinna Halduskohus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pärlitigu OÜ

Atsakovė: Maksu- ja Tolliameti Pohja maksu- ja tollikeskus

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tallinna Halduskohus — Pagrindinei bylai taikomos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1) I priedo redakcijos aiškinimas — 2006 m. sausio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 85/2006, nustatančio galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkančio laikinąjį muitą, nustatytą Norvegijos kilmės išaugintos lašišos importui (OL L 15, p. 1), 1 straipsnio 5 dalies galiojimas — Klasifikavimas 0303220015 pozicijoje (sušaldyta išauginta lašiša, kitos) arba 0511911000 pozicijoje (žuvų atliekos), renkant antidempingo muitą — Sušaldyti išaugintos Atlanto lašišos nugarkauliai, kurie lieka iškaulijus žuvis

Rezoliucinė dalis

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2005 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1719/2005 (OL L 286, p. 1), I priede išdėstytą Kombinuotąją nomenklatūrą reikia aiškinti taip, kad sušaldyti išaugintų Atlanto lašišų (Salmo salar) nugarkauliai, kurie lieka išėmus kaulus iš žuvų, turi būti klasifikuojami KN kodu 0303 22 00, su sąlyga, kad muito mokėjimo momentu prekės yra tinkamos vartoti žmonių maistui, ir tai turi patikrinti nacionalinis teismas

(1) OL C 92, 2008 4 12.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/9

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale di Napoli — Sezione Lavoro (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) r prieš ins

(Byla C-69/08) (1)

(Socialinė politika - Darbuotojų apsauga - Darbdavio nemokumas - Direktyva 80/987/EEB - Pareiga apmokėti visus nepatenkintus reikalavimus, neviršijant iš anksto nustatytos aukščiausios ribos - Darbuotojo reikalavimų garantijų institucijai pobūdis - Senaties terminas)

2009/C 220/13

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Napoli — Sezione Lavoro

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Raffaello Visciano

Atsakovė: Istituto nazionale della previdenza sociale (INPS)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale di Napoli Sezione Lavoro — 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvos 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo(OL L 283, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 217) 3 ir 4 straipsnių išaiškinimas — Išeitinė išmoka, atitinkanti trijų paskutinių iki darbo sutarties nutraukimo mėnesių darbo užmokesčius, neviršijant iš anksto nustatytos ribos — Darbdavio išmokėtų avansų atėmimas iš išmokos — Nacionalinės teisės aktai, leidžiantys tą pačią išmoką kvalifikuoti skirtingai, atsižvelgiant į jų turinį ir leidžiantys pakeisti kreipimosi į teismą senaties terminą

Rezoliucinė dalis

1980 m. spalio 20 d. Tarybos Direktyvos 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo 3 ir 4 straipsniai nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kurie neapmokėtus darbuotojų reikalavimus, išmokamus garantijų institucijos, leidžia kvalifikuoti kaip „socialinio draudimo išmokas“.

2.	Direktyva 80/987 nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kuriuose pirminis, su darbo užmokesčiu susijęs darbuotojo reikalavimas naudojamas tik kaip palyginimo priemonė nustatant per garantijų fondą užtikrintinos išmokos dydį.

Direktyva 80/987 nedraudžia taikyti vienų metų senaties termino darbuotojo prašymui, kad garantijų fondas patenkintų neapmokėtus su darbo užmokesčiu susijusius reikalavimus (lygiavertiškumo principas). Vis dėlto nacionalinis teismas turi patikrinti, ar jo taikymas nėra toks, kad naudojimasis Bendrijos teisėje nustatytomis teisėmis yra praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).

(1) OL C 107, 2008 4 26.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/9

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Cassatie van België (Belgija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Gilbert Snauwaert, Algemeen Expeditiebedrijf Zeebrugge BVBA, Coldstar NV, Dirk Vlaeminck, Jeroen den Haerynck, Ann de Wintere (C-124/08), Géry Deschaumes (C-125/08) prieš Belgische Staat

(Sujungtos bylos C-124/08 ir C-125/08) (1)

(Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 - Bendrijos muitinės kodeksas - Skola muitinei - Muito suma - Pranešimas skolininkui - Veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla)

2009/C 220/14

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie van België

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Gilbert Snauwaert, Algemeen Expeditiebedrijf Zeebrugge BVBA, Coldstar NV, Dirk Vlaeminck, Jeroen den Haerynck, Ann de Wintere (C-124/08), Géry Deschaumes (C-125/08)

Atsakovė: Belgische Staat

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van Cassatie van België — 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (1992 m. galiojusios redakcijos) (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 221 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimas — Vėlesnis importo ar eksporto muitų išieškojimas — Reikalavimo įtraukti muito sumą į apskaitą prieš pateikiant pranešimą skolininkui klausimas — Senaties terminas — Pažeidimas muitinės srityje — Bausmės skyrimas bendraskoliams

Rezoliucinė dalis

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 221 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad muitinės tarnybų pranešimas skolininkui apie mokėtiną importo arba eksporto muitų sumą pagal nustatytas procedūras teisėtai gali būti pateikiamas tik po to, kai minėtos tarnybos šių muitų sumą įtraukė į apskaitą.

Reglamento Nr. 2913/92 221 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad, pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, muitinės tarnybos gali teisėtai pateikti skolininkui pranešimą apie teisiškai privalomą sumokėti muitų sumą, jeigu jos dėl veikos, dėl kurios galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, negalėjo apskaičiuoti tikslios šių muitų sumos, įskaitant ir tuos atvejus, kai skolininkas nėra asmuo, kuris padarė šią veiką.

(1) OL C 142, 2008 6 7.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/10

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Cassatie van België (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Distillerie Smeets Hasselt NV prieš Belgische Staat, Louis De Vos, Bollen, Mathay & Co BVBA, Transterminal Logistics NV likvidatorę, Daniel Van den Langenbergh, Firma De Vos NV ir Belgische Staat prieš Bollen, Mathay & Co BVBA, Transterminal Logistics NV likvidatorę ir Louis De Vos prieš Belgische Staat

(Byla C-126/08) (1)

(Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 - Bendrijos muitinės kodeksas - Vėlesnis importo arba eksporto muitų išieškojimas - Muito sumos įtraukimas į apskaitą - Įregistravimas apskaitos registruose arba bet kuriose kitose jiems lygiavertėse duomenų laikmenose - Įtraukimas į protokolą, prilygstantis įtraukimui į apskaitą - Protokolo kopijos įteikimas, prilygstantis pranešimui apie teisiškai privalomą sumokėti muito sumą)

2009/C 220/15

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie van België

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Distillerie Smeets Hasselt NV, Belgische Staat, Louis De Vos

Atsakovai: Belgische Staat, Louis De Vos, Bollen, Mathay & Co BVBA, Transterminal Logistics NV likvidatorė, Daniel Van den Langenbergh, Firma De Vos NV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van Cassatie van België — 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (1992 m. galiojusios redakcijos) (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 217 straipsnio 1 dalies ir 221 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Vėlesnis importo arba eksporto muitų išieškojimas — Reikalavimo įtraukti muito sumą į apskaitą prieš pateikiant pranešimą skolininkui klausimas — „Įregistravimo apskaitos registruose arba bet kuriose kitose jiems lygiavertėse duomenų laikmenose“ sąvoka

Rezoliucinė dalis

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 217 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės gali numatyti, jog skolą muitinei sudaranti muito suma įtraukiama į apskaitą tada, kai ji įrašoma į protokolą, kurį surašo kompetentingos muitinės institucijos ir kuriuo konstatuojamas taikytinų muitinės srities teisės aktų pažeidimas.

(1) OL C 142, 2008 6 7.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/10

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Lenkijos Respubliką

(Byla C-165/08) (1)

(Genetiškai modifikuoti organizmai - Sėklos - Draudimas tiekti rinkai - Draudimas įtraukti į nacionalinį veislių katalogą - Direktyvos 2001/18/EB ir 2002/53/EB - Etinių ir religinių argumentų pateikimas - Įrodinėjimo pareiga)

2009/C 220/16

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Doherty ir A. Szmytkowska

Atsakovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama M. Dowgielewicz

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 77) 22 ir 23 straipsnių bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL L 193, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 36 t., p. 281) 4 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio pažeidimas — Nacionalinės teisės nuostatos, draudžiančios tiekti rinkai genetiškai modifikuotų veislių sėklas ir įtraukti šias veisles į nacionalinį veislių katalogą

Rezoliucinė dalis

Nustačiusi genetiškai modifikuotų veislių sėklų laisvos apyvartos draudimą ir drausdama įtraukti genetiškai modifikuotas veisles į nacionalinį veislių katalogą, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB 22 ir 23 straipsnius ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo 4 straipsnio 4 dalį bei 16 straipsnį.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Lenkijos Respublika padengia savo ir du trečdalius Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4.	Komisija padengia vieną trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 183, 2008 7 19.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/11

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Iaszlo Hadadi (Hadady) prieš Csilla Marta Mesko, santuokoje — Hadadi (Hadady)

(Byla C-168/08) (1)

(Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 - Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas - 64 straipsnis - Pereinamojo laikotarpio nuostatos - Taikymas 2004 m. į Europos Sąjungą įstojusioje valstybėje narėje priimtam sprendimui - 3 straipsnio 1 dalis - Jurisdikcija santuokos nutraukimo bylose - Reikšmingos sąsajos - Nuolatinė gyvenamoji vieta - Pilietybė - Prancūzijoje gyvenantys sutuoktiniai, abu turintys Prancūzijos ir Vengrijos pilietybes)

2009/C 220/17

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Laszlo Hadadi (Hadady)

Atsakovė: Csilla Marta Mesko, santuokoje — Hadadi (Hadady)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de Cassation (Prancūzija) — 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo (OL L 160, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 209) 2 straipsnio bei 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243), 3 ir 64 straipsnių aiškinimas — Sprendimo dėl santuokos nutraukimo pripažinimo sąlygos — Reikšmingi sąsajos elementai — Šalių gyvenamoji vieta ar pilietybė

Rezoliucinė dalis

Tuo atveju, kai valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 64 straipsnio 4 dalį turi patikrinti, ar kilmės valstybės narės teismas, kuris priėmė sprendimą, turi jurisdikciją pagal to paties reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą, ši nuostata neleidžia valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismui abiejų sutuoktinių, turinčių tiek šios valstybės, tiek kilmės valstybės narės pilietybes, laikyti tik valstybės narės, į kurią kreipiamasi, piliečiais. Atvirkščiai, šis teismas turi atsižvelgti į tai, kad sutuoktiniai turi ir kilmės valstybės narės pilietybę ir todėl šios valstybės teismai galėjo turėti jurisdikciją nagrinėti bylą.

Tuo atveju, kai abu sutuoktiniai turi dviejų tų pačių valstybių narių pilietybę, pagal Reglamento Nr. 2201/2003 3 straipsnio 1 dalies b punktą neleidžiama atmesti vienos iš šių valstybių narių teismų jurisdikcijos remiantis tuo, kad ieškovas neturi kitų sąsajų su šia valstybe. Atvirkščiai, valstybių narių, kurių pilietybę turi sutuoktiniai, teismai turi jurisdikciją pagal šią nuostatą, ir sutuoktiniai gali pasirinkti, kurios valstybės narės teisme iškelti bylą.

(1) OL C 158, 2008 6 21.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/11

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Zuid-Chemie BV prieš Philippo's Mineralenfabriek NV/SA

(Byla C-189/08) (1)

(Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose - Jurisdikcija ir teismo sprendimų vykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - „Vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ sąvoka)

2009/C 220/18

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Zuid-Chemie BV

Atsakovė: Philippo's Mineralenfabriek NV/SA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo („Briuselis I“) (OL L 12, 2001, p. 1) 5 straipsnio 3 punkto išaiškinimas — Sąvokos „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“ išaiškinimas — Vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis — Vieta, kurioje įvyko įvykis, dėl kurio atsirado žala („Handlungsort“) ir vieta, kurioje atsirado žala („Erfolgsort“) — Siejantys kriterijai

Rezoliucinė dalis

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokio ginčo, kaip antai pagrindinėje byloje, atveju sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia vietą, kur atsirado pradinė žala dėl įprasto produkto naudojimo tiems tikslams, kuriems jis skirtas

(1) OL C 183, 2008 7 19.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/12

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje American Clothing Associates SA ir Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-202/08 P ir C-208/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Intelektinė nuosavybė - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - Bendrijos prekių ženklas - Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo - Absoliutūs atsisakymo įregistruoti pagrindai - Valstybės emblemai tapatūs ar su ja panašūs prekių ženklai - Klevo lapo pavaizdavimas - Taikymas paslaugų ženklams)

2009/C 220/19

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: American Clothing Associates SA, atstovaujama advocaat P. Maeyaert bei advokatų N. Clarembeaux ir C. De Keersmaeker, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. Folliard-Monguiral (C-208/08)

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. Folliard-Monguiral, American Clothing Associates NV, atstovaujama advocaat P. Maeyaert bei advokatų N. Clarembeaux, ir C. De Keersmaeker (C-208/08 P)

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo American Clothing Associates SA prieš VRDT (T-215/06), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės pareikštą ieškinį dėl 2006 m. gegužės 4 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo atsisakyti kaip Bendrijos prekių ženklą įregistruoti žymenį, vaizduojantį klevo lapą, Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 18 ir 25 klasėms priklausančioms prekėms — 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies h punkto ir peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6ter straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas — Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai –Valstybės emblemai tapatūs ar į ją panašūs prekių ženklai — Klevo lapo pavaizdavimas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti American Clothing Associates NV apeliacinį skundą, pateiktą byloje C-202/08 P.

Panaikinti 2008 m. vasario 28 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą American Clothing Associates prieš VRDT (T-215/06), kiek juo panaikintas 2006 m. gegužės 4 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas (byla R 1463/2005-1), kuriuo atmestas prašymas kaip Bendrijos prekių ženklą įregistruoti žymenį, vaizduojantį klevo lapą.

3.	Atmesti American Clothing Associates NV ieškinį, pareikštą byloje T-215/06.

4.	Priteisti iš American Clothing Associates NV bylinėjimosi išlaidas bylose C-202/08 P ir C-208/08 P.

(1) OL C 209, 2008 8 15.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/12

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-244/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Šeštoji PVM direktyva - 17 straipsnis - Aštuntoji direktyva 79/1072/EEB - 1 straipsnis - Tryliktoji direktyva 86/560/EEB - 1 straipsnis - PMV grąžinimas ar atskaita - Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas apmokestinamasis asmuo, turintis fiksuotą veiklos vietą susijusioje valstybėje narėje)

2009/C 220/20

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Aresu ir M. Afonso

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama I. Bruni, G. De Bellis ir G. Palmieri

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntosios Tarybos direktyvos 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo — Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka (OL L 331, p. 11) 1 straipsnio ir 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo — pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos (OL L 326, p. 40) 1 straipsnio pažeidimas — Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka — PVM grąžinimas apmokestinamajam asmeniui, kuris įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, bet turi fiksuotą veiklos vietą Italijoje

Rezoliucinė dalis

Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamajam asmeniui, įsisteigusiam kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, bet turinčiam fiksuotą veiklos vietą susijusioje valstybėje narėje, srityje Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntosios Tarybos direktyvos 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo — Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka 1 straipsnį ir 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo — pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos 1 straipsnį reikalavusi, kad apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, bet kuris turi fiksuotą veiklos vietą Italijoje ir kuris atitinkamu laikotarpiu tiekė prekes ar teikė paslaugas Italijoje, susigrąžintų pirkimo pridėtinės vertėms mokestį pagal minėtose direktyvose numatytą tvarką, o ne pasinaudojant mokesčio atskaita, kai prekės ir paslaugos įsigyjamos ne per fiksuotą veiklos centrą Italijoje, o tiesiogiai iš pagrindinės šio mokesčio mokėtojo buveinės.

2.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 209, 2008 8 15.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/13

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (dėl Tribunale Amministrativo Regionale della Campania (Italija) prašymo priimti prejudicinį sprendimą) byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton, Business srl prieš Comune di Casoria

(Byla C-254/08) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2006/12/EB - 15 straipsnio a punktas - Atliekų šalinimo išlaidų nepaskirstymas pagal faktinį jų susidarymą - Suderinamumas su principu „teršėjas moka“)

2009/C 220/21

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale della Campania

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton, Business srl

Atsakovė: Comune di Casoria

Tretysis asmuo: Azienda Speciale Igiene Ambientale (ASIA) SpA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale della Campania — 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 114, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 23) 15 straipsnio išaiškinimas — Nacionalinė sistema, pagal kurią atliekų šalinimo išlaidos nėra paskirstomos atsižvelgiant į atliekų susidarymą ir turėjimą siekiant jas perduoti surinkėjui arba už jų šalinimą atsakingai įmonei — Suderinamumas su principu „teršėjas moka“

Rezoliucinė dalis

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kurios atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugos išlaidoms padengti numato mokestį, apskaičiuojamą pagal dėl šios paslaugos vartotojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekį, o ne pagal faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekį.

Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, remdamasis jam nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas mokestis už vidaus kietųjų komunalinių atliekų šalinimą nelems to, kad tam tikri „turėtojai“, šiuo atveju viešbučiai, turės padengti išlaidas, akivaizdžiai neproporcingas dėl jų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiui arba rūšiai.

(1) OL C 209, 2008 8 15.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/14

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (Sąd Rejonowy w Kościanie (Lenkijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Tomasz Rubach

(Byla C-344/08) (1)

(Laukinės faunos ir floros rūšių apsauga - Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priede išvardytos rūšys - Įrodymas, kad šių rūšių egzemplioriai įgyti teisėtai - Įrodinėjimo pareiga - Nekaltumo prezumpcija - Teisė į gynybą)

2009/C 220/22

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Rejonowy w Kościanie

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Tomasz Rubach

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Sąd Rejonowy w Kościanie — 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 skyrius, 3 t., p. 136) 8 straipsnio 5 dalies išaiškinimas — Teisėto B priede išvardytų rūšių egzempliorių įgijimo „įrodymo“ sąvoka.

Rezoliucinė dalis

1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą 8 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama taip, kad baudžiamajame procese, pradėtame prieš asmenį, kaltinamą šios nuostatos pažeidimu, iš esmės visi panašiuose procesuose pagal atitinkamos valstybės narės proceso teisę leistini įrodymai yra priimtini, kai norima nustatyti, ar šio reglamento B priede išvardyti egzemplioriai įgyti teisėtai. Be to, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principą, toks asmuo gali pateikti bet kokį iš šių įrodymų norėdamas patvirtinti, kad minėtus egzempliorius jis įsigijo teisėtai, pagal minėtoje nuostatoje numatytas sąlygas.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/14

2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-574/08) (1)

(Vidaus rinka - Laisvas kapitalo judėjimas - Kova su sukčiavimus ir pinigų plovimu)

2009/C 220/23

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Peere ir P. Dejmek

Atsakovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama D. Haven

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Priemonių, įgyvendinančių Komisijos direktyvą 2006/70/EB, nustatančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL L 214, p. 29), nepriėmimas per nustatytą terminą arba nepranešimas apie jas

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nepriėmusi visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti Komisijos direktyvą 2006/70/EB, nustatančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Belgijos Karalystės.

(1) OL C 44, 2009 2 21.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/15

2009 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Galileo Lebensmittel GmbH & Co. KG prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-483/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Ieškinys dėl panaikinimo - Komisijos atliktas domeno „galileo.eu“ įregistravimas - EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa - Su fiziniu ar juridiniu asmeniu konkrečiai susijęs sprendimas - Akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys)

2009/C 220/25

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Galileo Lebensmittel GmbH & Co. KG, atstovaujama advokato K. Bott

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Braun ir E. Montaguti

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugpjūčio 28 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) nutarties byloje T-46/06 Galileo Lebensmittel prieš Komisiją, kuria Pirmosios instancijos teismas kaip nepriimtiną atmetė ieškinį dėl Komisijos sprendimo, taikant 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio.eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (OL L 162, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 825), 9 straipsnį, rezervuoti domeno vardą „galileo.eu“ kaip Bendrijos institucijoms ir įstaigoms naudoti skirtą domeno vardą, panaikinimo — Reikalavimas būti konkrečiai susijusiu su ginčijamu sprendimu — EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Galileo Lebensmittel GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 8, 2008 1 12.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/15

2009 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje AMS Advanced Medical Services GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), American Medical Systems, Inc.

(Byla C-565/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinis prekių ženklas „AMS Advanced Medical Servines“ - Dalinis atsisakymas registruoti - Protesto procedūra - Netekęs dalyko apeliacinis skundas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2009/C 220/26

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: AMS Advanced Medical Services GmbH, atstovaujama advokatės S. Schäffler

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider, American Medical Systems, Inc., atstovaujama advokatų H. Kunz-Hallstein ir R. Kunz-Hallstein

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. spalio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo byloje T-425/03, AMS prieš VRDT — American Medical Systems, kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė Bendrijos vaizdinio prekių ženklo „AMS Advanced Medical Services“ 5, 10 ir 42 klasių prekėms paraišką pateikusio asmens ieškinį dėl 2003 m. rugsėjo 12 d. VRDT Apeliacinės tarybos sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Protestų skyriaus sprendimas ir iš dalies patenkintas nacionalinio žodinio prekių ženklo „AMS“ savininko protestas — Protesto procedūra — Reikalavimo įrodyti faktinį ankstesnio prekių ženklo naudojimą, kurį paraišką pateikęs asmuo pirmą kartą pateikė Apeliacinėje taryboje, priimtinumas.

Rezoliucinė dalis

1.	Dėl AMS Advanced Medical Services GmbH pateikto apeliacinio skundo sprendimo priimti nereikia.

2.	Priteisti iš AMS Advanced Medical Services GmbH bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

(1) OL C 64, 2008 3 8.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/16

2009 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Japan Tobacco, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Torrefacção Camelo Lda

(Byla C-136/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 8 straipsnio 5 dalis - Ankstesnio prekių ženklo skiriamajam požymiui daroma žala - Nesąžiningas pasinaudojimas ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu - Rizika - Prašymas įregistruoti vaizdinį žymenį „CAMELO“ kaip Bendrijos prekių ženklą - Nacionalinių žodinių ir vaizdinių prekių ženklų CAMEL savininko protestas)

2009/C 220/27

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Japan Tobacco, Inc., atstovaujama advokatų A. Ortiz López, S. Ferrandis González ir E. Ochoa Santamaría

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral, ir Torrefacção Camelo Lda

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo Japan Tobacco prieš VRDT ir Torrefacçao Camelo (byla T-128/06), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį, kuriuo buvo siekiama panaikinti 2006 m. vasario 22 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą, susijusį su protesto procedūra tarp Japan Tobacco ir Torrefacçao Camelo — 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas — Santykiniai atsisakymo įregistruoti prekių ženklą pagrindai — Nesąžiningas pasinaudojimas prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba žalos jam padarymas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Torrefacção Camelo Lda bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 209, 2008 8 15.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/16

2009 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Leche Celta, SL prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir Celia SA

(Byla C-300/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Mišrus, žodinis ir vaizdinis prekių ženklas „Celia“ - Santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai - Prašomo įregistruoti prekių ženklo panašumas su ankstesniu prekių ženklu - Prekių ženklas tapačioms prekėms - Galimybė supainioti - Akivaizdžiai nepriimtinas apeliacinis skundas)

2009/C 220/28

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Leche Celta, SL, atstovaujama advokato J. Calderón Chavero

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral, ir Celia SA, atstovaujama advokatų D. Masson ir F. de Castelnau

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimo Leche Celta prieš VRDT (T-35/07), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį dėl 2006 m. gruodžio 5 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo, susijusio su protesto procedūra tarp Leche Celta SL ir Celia SA — 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas — Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai — Galimybė supainioti, susijusi su paraiška įregistruoti į ankstesnįjį prekių ženklą panašų prekių ženklą tapačioms prekėms — Žymenų palyginimas vizualiu, fonetiniu ir konceptualiu požiūriais

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Leche Celta SL bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2008 8 30.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/17

2009 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) nutartis byloje Zipcar, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C–394/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamento Nr. 40/94 (EB) 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Žodinis prekių ženklas ZIPCAR - Nacionalinio žodinio prekių ženklo CICAR savininko protestas)

2009/C 220/29

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Zipcar, Inc., atstovaujama solisitoriaus M. Elmslie

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2008 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo byloje T-36/07 Zipcar, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), kuriuo atmestas paraišką įregistruoti žodinį ženklą „ZIPCAR“ 9, 39 ir 42 klasių prekėms pateikusio asmens ieškinys, pareikštas dėl 2006 m. lapkričio 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos antrosios apeliacinės tarybos sprendimo R 122/2006-2 atmesti apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo iš dalies atsisakyti registruoti šį ženklą remiantis nacionalinio žodinio ženklo „CICAR“ 39 klasės paslaugoms savininko protestu, panaikinimo

Nutarties rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Zipcar Inc. bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 285, 2008 11 8.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/17

2009 m. gegužės 15 d. Hof van beroep te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje I. SGS Belgium NV prieš Belgisch Interventie- en Restitutiebureau, Firme Derwa NV ir Centraal Beheer Achmea NV ir II. Firme Derwa NV ir Centraal Beheer Achema NV prieš SGS Belgiuk NV ir Belgisch Interventie- en Restitutiebureau

(Byla C-218/09)

2009/C 220/31

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

I.	Ieškovė: SGS Belgium NV Atsakovai: Belgisch Interventieen Restitutiebureau, Firme Derwa NV ir Centraal Beheer Achmea NV

II.	Ieškovės: Firme Derwa NV ir Centraal Beheer Achmea NV Atsakovai: SGS Belgium NV ir Belgisch Interventieen Restitutiebureau

Prejudicinis klausimas

Ar 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio bendras išsamias grąžinamųjų eksporto išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles, 5 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „nenugalimos jėgos aplinkybės“ aiškintina taip, kad jautienos sugedimas, ją gabenant tinkamai supakuotą ir patalpintą konteineryje–šaldiklyje, kuriame nuolat buvo palaikoma reikalaujama temperatūra, iš esmės yra nenugalimos jėgos aplinkybė?

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/18

2009 m. birželio 18 d. Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kronospan Mielec sp. z o.o. prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Rzeszowie

(Byla C-222/09)

2009/C 220/32

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Naczelny Sąd Administracyjny

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Kronospan Mielec sp. z o.o.

Atsakovas: Dyrektor Izby Skarbowej w Rzeszowie

Prejudicinis klausimas

ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas — 77/388/EEB (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 9 straipsnio 2 dalies e punkto trečios įtraukos bei atitinkamai dabar galiojančios 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 56 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas reikia aiškinti taip, jog jose išvardytos inžinierių paslaugos, teikiamos PVM apmokestinamam asmeniui, vykdančiam užsakymą, apimantį šių paslaugų teikimą paslaugų gavėjui, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje, yra apmokestinamos toje vietoje, kur yra paslaugų gavėjo (užsakovo) ūkinės veiklos buveinė arba nuolatinė įmonė, ar vis dėlto šios paslaugos, kaip su moksline veikla susijusios paslaugos, pagal Šeštosios direktyvos 9 straipsnio 2 dalies c punkto pirmą įtrauką (dabar atitinkamai Direktyvos 2006/112 52 straipsnio a punktas) apmokestinamos toje vietoje, kur jos yra fiziškai teikiamos, — darant prielaidą, kad šios paslaugos — tai darbai, apimantys emisijos tyrimus ir matavimus, minimus nuostatose dėl aplinkos apsaugos, įskaitant tyrimus, susijusius su anglies dvideginio (CO2) emisija ir prekyba CO2 emisijų leidimais, šių darbų dokumentacijos sudarymą ir jos kontrolę bei potencialių taršos šaltinių analizę, kurie atliekami siekiant gauti naujų technologinių žinių, skirtų naujų medžiagų, produktų ir įrenginių gamybai bei naujų technologinių procesų taikymui gamyboje.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/18

2009 m. birželio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją

(Byla C-226/09)

2009/C 220/33

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Konstantinidis, A.-A. Gilly

Atsakovė: Airija

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad priskirdama sutarties laimėtojo išrinkimo kriterijams santykinius lyginamuosius svorius praėjus paraiškų pateikimo datai ir juos pakeisdama po pirminės pateiktų paraiškų peržiūros, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal vienodo požiūrio ir skaidrumo principus, kaip tai išaiškinta Europos Teisingumo Teismo.

—	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal konkurso procedūrą perkančioji organizacija paskelbė skelbimą apie pirkimą, pagal kurį buvo pagrįstai tikima, kad bus taikomi sutarties laimėtojo skyrimo kriterijai mažėjančia svarbos tvarka. Praėjus paraiškų pateikimo datai ji nusprendė priskirti sutarties laimėtojo išrinkimo kriterijams santykinius lyginamuosius svorius. Po pateiktų paraiškų pirminės peržiūros perkančiosios organizacijos vertinimo komisija aptarė galimybę pakeisti šiuos svorius ir galiausiai juos pakeitė.

Po paraiškų pateikimo ir jų pirminės peržiūros sutarties laimėtojo išrinkimo kriterijams sutarties laimėtojo išrinkimo kriterijų santykiniai lyginamieji svoriai buvo iš esmės pakeisti, palyginti su tais, kurie aiškiai (konkurso) dalyviui turėjo būti priskirti pagal sutartinius dokumentus.

Kadangi nagrinėjama konkurso procedūra buvo organizuojama paslaugoms, kurios nebuvo išvardytos Direktyvos 2004/18/EB (1) II A priede, detalios šios direktyvos procedūrinės taisyklės nebuvo taikytinos. Direktyvos 40 straipsnis, pagal kurį perkančiosios organizacijos bent jau kvietime pateikti pasiūlymą privalo nurodyti apie kriterijų santykinius lyginamuosius svorius arba šių kriterijų reikšmingumą mažėjančia tvarka, taip pat nebuvo taikytinas. Tačiau, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, perkančioji organizacija privalo laikytis pagrindinių ES principų, įskaitant vienodo požiūrio ir skaidrumo principų.

Komisija teigia, kad pakeisdama sutarties laimėtojo išrinkimo kriterijus įgyvendinant sutarties laimėtojo išrinkimo tvarką, perkančioji organizacija, kuri privalėjo laikytis pagrindinių ES taisyklių ir principų, pažeidė neįvykdė įsipareigojimų pagal vienodo požiūrio ir skaidrumo principus, kaip jie buvo išaiškinti Europos Teisingumo Teismo.

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/19

2009 m. birželio 25 d. Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hauptzollamt Oldenburg prieš 1. Theodor Aissen, 2. Hermann Rohaan; į bylą įstojusi šalis Bundesministerium der Finanzen

(Byla C-231/09)

2009/C 220/36

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Pagrindinės bylos šalys

Ieškovė: Hauptzollamt Oldenburg

Atsakovai: 1. Theodor Aissen, 2. Hermann Rohaan

Į bylą įstojusi šalis: Bundesministerium der Finanzen

Prejudiciniai klausimai

Ar Bendrijos teisę, ypač 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, 5 straipsnio k punktą, reikia aiškinti taip, kad gamintojo, kuris per einamąjį dvylikos mėnesių laikotarpį perėmė ūkį iš kito gamintojo, referencinis kiekis neapima kiekio, pagal kurį tas kitas gamintojas pristatė pieną per atitinkamą dvylikos mėnesių laikotarpį prieš perleisdamas ūkį?

Ar nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą nepanaudotos nacionalinio referencinio kiekio dalies subalansavimą su pristatytu perviršiu, pirmame klausime nurodytu atveju gamintojas, kuris perėmė ūkį per dvylikos mėnesių laikotarpį, gali dalyvauti paskirstant tokią nepanaudotą dalį, įskaitant kito gamintojo pristatytą referencinio kiekio dalį, neprieštarauja Bendrijos teisės nuostatoms arba bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo bendriems principams?

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/20

2009 m. birželio 25 d. Augstākās tiesas Senāts (Latvijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dita Danosa prieš SIA LKB Līzings

(Byla C-232/09)

2009/C 220/37

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākās tiesas Senāts

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Dita Danosa

Atsakovė: SIA LKB Līzings

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar ribotos atsakomybės bendrovės valdymo organo narys laikytinas darbuotoju Bendrijos teisės prasme?

2.	Ar tai, kadKomerclikums 224 straipsnio 47 dalimi leidžiama atleisti ribotos atsakomybės bendrovės valdymo organo narius be jokių apribojimų ir ypač neatsižvelgiant į moters nėštumą, suderinama su Direktyvos 92/85/EEB (1) 10 straipsniu ir Teisingumo Teismo praktika?

(1) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 110.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/21

2009 m. liepos 3 d. Gerechtshof te Amsterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Albron Catering BV prieš FNV Bondgenoten, John Roest

(Byla C-242/09)

2009/C 220/41

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gerechtshof te Amsterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Albron Catering BV

Kitos šalys apeliaciniame procese: FNV Bondgenoten, John Roest

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyva 2001/23/EB (1) turi būti aiškinama taip, kad, remiantis 3 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, teisės ir pareigos perėmėjui perduodamos tik tada, jeigu perduotos įmonės perdavėjas yra ir formalus susijusių darbuotojų darbdavys, arba ar Direktyvoje numatyta darbuotojų apsauga lemia tai, kad, perduodant įmonę įmonių grupei priklausančiai vykdančiajai bendrovei, teisės ir pareigos šioje įmonėje dirbančių darbuotojų atžvilgiu pereina perėmėjui, jeigu visus įmonių grupėje dirbančius darbuotojus įdarbina (taip pat įmonių grupei priklausanti) už personalo valdymą atsakinga įmonė, veikianti kaip pagrindinis darbdavys?

2.	Kaip būtų atsakyta į pirmojo klausimo antrą dalį, jeigu joje nurodyti darbuotojai, dirbantys įmonių grupei priklausančioje įmonėje, būtų įdarbinti kitoje, taip pat šiai įmonei grupei priklausančioje įmonėje, kuri nėra pirmajame klausime apibūdinta už personalo valdymą atsakinga įmonė?

(1) 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 98)

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/21

2009 m. liepos 6 d. Arbeidshof te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Omalet NV prieš Rijksdienst voor Sociale Zekerheid

(Byla C-245/09)

2009/C 220/42

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbeidshof te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Omalet NV

Atsakovė: Rijksdienst voor Sociale Zekerheid

Prejudiciniai klausimai

Ar nacionalinis teismas turi taikyti EB 49 straipsnį ginče tarp Rijksdienst voor Sociale Zekerheid ir rangovo, įsteigto Belgijoje, jei šiam rangovui yra pareikštas ieškinys teisme pagal 1969 m. birželio 27 d. Įstatymo, iš dalies keičiančio 1944 m. gruodžio 28 d. Įstatyminį dekretą (Besluitwet) dėl darbuotojų socialinės apsaugos, 30 straipsnio 3 dalį (redakcija prieš šio straipsnio pakeitimą, padarytą 2007 m. balandžio 27 d. Programinio įstatymo 55 straipsniu), kaip solidariai atsakingam už dalį neregistruoto ir įsteigto Belgijoje subrangovo skolas, arba jei rangovui pareikštas ieškinys teisme, nes jis nesilaikė pareigos išskaityti mokestį pagal šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalį?

Subsidiariai, ar EB 49 straipsnis draudžia tokią galiojančios redakcijos teisės normą, kokia nustatyta 1969 m. birželio 27 d. Belgijos įstatymo, iš dalies keičiančio 1944 m. gruodžio 28 d. Įstatyminį dekretą (Besluitwet) dėl darbuotojų socialinės apsaugos (redakcija prieš šio straipsnio pakeitimą, padarytą 2007 m. balandžio 27 d. Programinio įstatymo 55 straipsniu), 30 a straipsnio 3 ir 4 dalyse?

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/22

2009 m. liepos 7 d. Augstākās tiesas Senāts (Latvijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SIA Pakora Pluss prieš Valsts ieņēmumu dienests

(Byla C-248/09)

2009/C 220/43

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākās tiesas Senāts

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: SIA Pakora Pluss

Atsakovė: Valsts ieņēmumu dienests

Prejudiciniai klausimai

Ar galima laikyti, kad buvo atlikti eksporto formalumai Stojimo akto (IV priedo 5 skyriaus) 1 punkto prasme tuo atveju, kai yra parengtas krovinio manifestas, bet nebuvo atlikti Reglamento Nr. 2454/93 (1) 448 straipsnyje nustatyti veiksmai (Vokietijos muitinė tinkamai nepranešė Latvijos muitinei apie laivybos įmonės prašymą)?

2.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, galima laikyti, kad muitinės procedūrą reglamentuojančios taisyklės (reglamentai Nr. 2913/92 (2) ir Nr. 2454/93) yra visiškai netaikytinos?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Stojimo į Europos Sąjungą akto IV priedo 5 skyriaus 1 punktą reikia aiškinti taip, kad, kai prekė, kuri gabenama išsiplėtusioje Bendrijoje atlikus eksporto muitinės formalumus, nėra išleista į laisvą apyvartą, jos negalima neapmokestinti muitais ir jai netaikyti kitų muitinės priežiūros priemonių, nors nekyla abejonių, kad ši prekė turi Bendrijos prekės statusą?

Kitaip tariant, ar šioje byloje klausimas, ar buvo įvykdyta išleidimo į laisvą apyvartą procedūra, yra lemiantis?

4.	Ar pridėtinės vertės mokestis patenka į Reglamento Nr. 2913/92 4 straipsnio 10 punkto importo muitų sąvoką?

5.	Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pareiga mokėti pridėtinės vertės mokestį, kuris taikomas kaip muitas už importuojamas prekes, tenka vykdytojui ar galutiniam prekių vartotojui? Ar yra aplinkybių, dėl kurių ši pareiga gali būti paskirstyta?

(1) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr.o2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3).

(2) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/22

2009 m. liepos 7 d. Tartu Ringkonnakohus (Estijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Novo Nordisk AS prieš Ravimiamet

(Byla C-249/09)

2009/C 220/44

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tartu Ringkonnakohus

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Novo Nordisk AS

Atsakovė: Ravimiamet

Prejudiciniai klausimai

Ar 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB (1) dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, su pakeitimais ir papildymais, 87 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad ji taikoma citatoms iš medicinos žurnalų ar kitų mokslo darbų, kurios pateikiamos vaisto reklamoje, skirtoje asmenims, turintiems teisę paskirti vaistus?

Ar 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, su pakeitimais ir papildymais, 87 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad ji draudžia vaistų reklamoje vartoti teiginius, prieštaraujančius vaistų savybių santraukai, tačiau nereikalauja, kad visi vaistų reklamoje vartojami teiginiai būtų nurodyti vaistų savybių santraukoje arba galėtų būti išvesti iš vaistų savybių santraukoje pateiktų teiginių?

(1) OL L 311, p. 67.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/23

2009 m. liepos 6 d. Rayonen sad Plovdiv (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vasil Ivanov Georgiev prieš Technicheski universitet — Sofia, Filial Plovdiv

(Byla C-250/09)

2009/C 220/45

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rayonen sad Plovdiv

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Vasil Ivanov Georgiev

Atsakovas: Technicheski universitet — Sofia, Filial Plovdiv

Prejudiciniai klausimai

Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nuostatos draudžia taikyti nacionalinį įstatymą, kuris draudžia sudaryti neterminuotą darbo sutartį su 65 metų sulaukusiu profesoriumi? Šiuo klausimu, konkrečiau kalbant, ar atsižvelgiant į direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas nuo diskriminacijos saugančias priemones, numatančias amžiaus ribas įdarbinant konkrečioje darbo vietoje, objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, atsižvelgiant į tai, kad direktyva visa apimtimi perkelta į Bulgarijos teisę?

Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nuostatos (1) draudžia taikyti nacionalinį įstatymą, pagal kurį 68 metų sulaukęs profesorius turi priverstinai išeiti į pensiją? Ar atsižvelgiant į pateiktus atitinkamos bylos faktus ir aplinkybes ir nustačius prieštaravimą tarp minėtos direktyvos ir susijusių nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis perkelta ši direktyva, gali būti, kad išaiškinus Bendrijos teisės nuostatas nacionalinė teisė negali būti taikoma?

(1) OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/23

2009 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-258/09)

2009/C 220/47

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro ir A. Marghelis

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad, nepaisydama 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (1) 5 straipsnio pirmosios pastraipos ir pasibaigus 2007 m. spalio 30 d. Valonijos regione išdavusi leidimą veikti esamiems įrenginiams, neatitinkantiems šios direktyvos 3, 7, 9, 10 ir 13 straipsnių, 14 straipsnio a ir b punktų bei 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 2008/1/EB 5 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas užtikrinti, kad esami įrenginiai, kurių eksploatacija gali sukelti teršalų išmetimą į orą, vandenį ir žemę bei taršą, atitiktų reikalavimus, baigėsi 2007 m. spalio 30 dieną. Tačiau šio ieškinio pareiškimo dieną atsakovė dar nebuvo ėmusis visų priemonių, būtinų įvykdyti šį reikalavimą Valonijos regione arba, bet kuriuo atveju, apie jas nepranešė Komisijai.

(1) OL L 24, p. 8.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/24

2009 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

(Byla C-259/09)

2009/C 220/48

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Marghelis, P. Van den Wyngaert

Atsakovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai:

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB (1) dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2004/35/EB įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepateikusi jų Komisijai, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą baigėsi 2008 m. gegužės 1 dieną.

(1) OL L 102, p. 15.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/24

2009 m. liepos 13 d. Activision Blizzard Germany GmbH (anksčiau CD-Contact Data GmbH) pareikštas apeliacinis skundas dėl 2009 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo byloje T-18/03 CD-Contact Data GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-260/09 P)

2009/C 220/49

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Activision Blizzard Germany GmbH (anksčiau CD-Contact Data GmbH), atstovaujama advokatų J. K. de Pree ir E.N.M. Raedts

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek Pirmosios instancijos teismas atmetė Contact Data ieškinį dėl Sprendimo panaikinimo.

—	Panaikinti Sprendimą bent jau tiek, kiek jis susijęs su CD Contact.

—	Arba panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo atmetamas Contact Data ieškinys dėl Sprendimo panaikinimo, ir grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui.

—	Priteisti iš Komisijos abiejuose procesuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai teisiškai įvertino faktines aplinkybes, nusprendęs, kad Nintendo of Europe GmbH (toliau — Nintendo) ir Contact Data buvo sudarę neteisėtą susitarimą EB 81 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau prieš tai neišnagrinėjęs, ar tokio susitarimo tikslas buvo riboti aktyviąją lygiagrečią prekybą ar pasyviąją lygiagrečią prekybą.

Platinimo sutartimi, kuri buvo visiškai teisėta, buvo draudžiama aktyvioji lygiagreti prekyba, bet leidžiama pasyvioji lygiagreti prekyba. Nepaisant to, Pirmosios instancijos teismas, remdamasis keliomis Contact Data išsiųstomis faksogramomis, nusprendė, kad ji dalyvavo Nintendo keitimosi informacija sistemoje, ir todėl pripažino, kad vykdant lygiagretų importą buvo pažeista EB 81 straipsnio 1 dalis. Tokia išvada laikytina neteisingu faktinių aplinkybių įvertinimu ar bent jau pareigos motyvuoti pažeidimu, nes Pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar veikla buvo susijusi su pasyviu ar su aktyviu lygiagrečiu importu.

Pirmosios instancijos teismas iškraipė įrodymus, nusprendęs, kad skundžiamo sprendimo 56-68 punktuose aptariamais dokumentais buvo siekiama neteisėto tikslo. Šiuose dokumentuose Contact Data skundėsi dėl eksporto į Belgiją pažeidžiant jos išskirtines teises, ji rėmėsi informacija apie importo kainas kaip derybiniu instrumentu, kad iš Nintendo gautų geresnę kainą, ir minėjo apie lygiagretų importą. Išvada, kad jie buvo susiję su kuo nors kitu, nei aktyvaus pardavimo išskirtinai Contact Data teritorijoje draudimu, ar būdu, kaip Contact Data daro spaudimą savo tiekėjui, kad sumažintų jai pačiai taikomą pirkimo kainą, prieštarautų šių dokumentų turiniui.

Pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nusprendęs, kad aptariami dokumentai buvo pakankamas EB 81 straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo egzistavimo įrodymas. Nesant tiesioginių dokumentinių susitarimo įrodymų, Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad egzistuoja bendras siekis riboti lygiagrečią prekybą, dėl kurio reikėjo, kad Nintendo vienašališkai nustatytų politiką antikonkurenciniam tikslui pasiekti, ir kuris buvo išreikštas numanomu arba akivaizdžiu Contact Data skirtu pasiūlymu šio tikslo siekti kartu ir bent jau numanomu Contact Data pritarimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neparodė, kad šie kriterijai buvo tenkinami.

Be to, Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė, kad Contact Data pritarė Nintendo vienašališkai nustatytai politikai. Konkrečiau kalbant, Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti faktinio Contact Data prekių eksporto svarbą, remdamasis teismo praktika dėl horizontalių susitarimų, nors toks faktinis eksportas pagal nusistovėjusią teismo praktiką vertikalių susitarimų atveju gali kelti abejonių dėl platintojo pritarimo neteisėtai politikai, kuria siekiama sudaryti kliūtis lygiagrečiai prekybai.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/25

2009 m. liepos 14 d. Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą Gaetano Mantello ekstradicijos byloje

(Byla C-261/09)

2009/C 220/50

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Stuttgart

Šalys pagrindinėje byloje

Gaetano Mantello

Prejudiciniai klausimai

Ar klausimas dėl to, ar konstatuotina „ta pati veika“2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (1) 3 straipsnio 2 punkto prasme, vertintinas

a)	remiantis išduodančiosios valstybės narės teise,

b)	remiantis vykdančiosios valstybės narės teise, ar

c)	remiantis autonominiu sąvokos „ta pati veika“ išaiškinimu pagal Europos Sąjungos teisę?

Ar pagal Pagrindų sprendimo 3 straipsnio 2 punktą neteisėtas narkotinių medžiagų įvežimas yra „ta pati veika“ kaip ir narystė nusikalstamame susivienijime turint tikslą neteistai prekiauti narkotinėmis medžiagomis, jeigu bausmės už įvežimą skyrimo momentu tyrimo institucijos turėjo narystės įtarimus patvirtinančios informacijos ir įrodymų, tačiau dėl taktinių tyrimo priežasčių nepateikė atitinkamos informacijos bei įrodymų teismui ir nepareiškė dėl to kaltinimų?

(1) OL L 190, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 t., 6 sk., p. 34.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/25

2009 m. liepos 14 d. Edwin Co. Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. gegužės 14 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-165/06 Elio Fiorucci prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-263/09)

2009/C 220/51

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Edwin Co. Ltd, atstovaujama advokatų D. Rigatti, M. Bertani, S. Verea, K. P. Muraro ir M. Balestriero

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti iš E. Fiorucci išlaidas, skirtas padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliaciniame procesuose, arba, esant ginčytinai prielaidai, kad ieškinys nepatenkinamas, nurodyti, jog bylinėjimosi išlaidos būtų padalytos.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu visų pirma pažeidžiamas arba neteisingai taikomas BPŽR (Bendrijos prekių ženklo reglamento) (1) 52 straipsnio 2 dalies a punktas. Santykinį atmetimo pagrindą, kas remiantis šia nuostata reiškia, kad prekių ženklo, kurį sudaro kito asmens nei registratorius, asmenvardis, registracija negalioja, rodo faktas, kad šaliai, prašančiai pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, priklauso išimtinė teisė į tą vardą pagal nacionalinę teisę. Pagal CPI (2) 8 straipsnio 3 dalį, kuria remiasi kita proceso šalis, E. Fiorucci tokia teisė nepriklauso. CPI 8 straipsnio 3 dalis jam tik suteikia teisę užregistruoti ženklą „Elio Fiorucci“, kuria jis bet kuriuo atveju niekada negalėtų pasinaudoti, nes taip užregistruotas ženklas pažeistų Edwin teises į žodį „Fiorucci“. Būtent tokiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas paskelbė Edwin ženklą „Elio Fiorucci“ negaliojančiu, remdamasis atmetimo pagrindu, kuris negalioja ir niekada negalėtų galioti. Dėl to pažeidžiamas arba neteisingai taikomas BPŽR 52 straipsnio 2 dalies a punktas, kuris, jei teisingai aiškinamas, gali būti taikomas tik tuomet, kai šaliai, prašančiai pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, jau priklauso išimtinė teisė (arba jis bent jau turi galimybę ją įgyti) naudoti savo vardą kaip prekės ženklą.

Ginčijamu sprendimu taip pat pažeidžiama arba neteisingai taikoma CPI 8 straipsnio 3 dalis. Priešingai, nei teigia Pirmosios instancijos teismas, ši nuostata iš tiesų taikytina tik asmenų, kurie tapo žinomi ne prekybos srityje, vardams: todėl jos negalima taikyti patronimui „Elio Fiorucci“, kuris, remiantis neginčytinu faktų vertinimu, iš pradžių tapo žinomas prekybos srityje.

Tokį CPI 8 straipsnio 3 dalies aiškinimą visų pirma lemia minėtos nuostatos, kurioje aiškiai nurodyta, kad joje numatytą apsaugą ketinama suteikti tik asmenų, kurie tapo žinomi „meno, literatūros, politikos arba sporto srityse“, vardams, pažodinė formuluotė. Tokią išvadą taip pat patvirtina Italijos prekių ženklų teisės sisteminė analizė, kuri rodo, kad prekybos srityje žinomais tapusių asmenų vardai saugomi pagal CPI 12 straipsnio 1 dalies b ir f punktus, o CPI 8 straipsnio 3 dalis susijusi tik su vardais, kurie pirmiausiai tapo žinomi ne prekybos srityje. Abiejų šių nuostatų taip pat negalima kartu taikyti tam pačiam ženklui, nes dėl to atsirastų dvi tarpusavyje nesuderinamos išimtinės teisės į prekių ženklą. Savo pavardę užregistravęs kaip prekių ženklą (vėliau priskirtą Edwin), E. Fiorucci tokiu būdu atsisakė bet kokių reikalavimų su savo vardu susijusį žinomumą naudoti komerciniais tikslais. Todėl jis negali remtis CPI 8 straipsnio 3 dalimi teiginiui, kad Edwin prekių ženklas „Elio Fiorucci“ negalioja, pagrįsti.

Kita vertus, Edwin siūlomas CPI 8 straipsnio 3 dalies aiškinimas, dėl kurio šioje byloje ji netaikoma, atitinka šios nuostatos, kuria siekiama užkirsti kelią asmeniui užregistruoti ir savanaudiškai naudotis prekių ženklu, kuris tapo žinomas kito asmens dėka, tikslą. Edwin negalima apkaltinti savanaudišku naudojimusi, nes įsigydama „Fiorucci“ prekių ženklus už didelę sumą, ieškovė brangiai sumokėjo už teisę naudotis žinomumu, susijusiu su garsaus Milano stilisto vardu.

Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, pagal kurį CPI 8 straipsnio 3 dalyje numatyta apsauga yra platesnė ir nedubliuoja apsaugos, numatytos prekybos srityje žinomais tapusiems skiriamiesiems ženklams, neįtikina. Remiantis geriausia Italijos doktrina, neapibrėžta teisė registruoti ženklus, kurie žinomi ne prekybos srityje, pagal CPI 8 straipsnio 3 dalį nėra absoliuti. Tačiau visų pirma ji nėra platesnė už numatytą CPI 12 straipsnio 1 dalies b ir f punktuose ženklų, kurie žinomi arba tapo žinomi prekybos srityje, atžvilgiu. Faktas, kad sritys, kuriose taikomos šios nuostatos, sutampa, dar kartą patvirtina, kad jų taikyti kartu negalima.

Priešingai, nei paviršutiniškai teigia Pirmosios instancijos teismas, kruopšti ir išsami Italijos doktrinos, kurioje teikiamos pastabos dėl CPI 8 straipsnio 3 dalies (buvęs 21.3 l.m. straipsnis), analizė akivaizdžiai rodo, kad vyrauja nuomonė, jog ši nuostata taikoma tik ženklams, kurie tapo žinomi ne prekybos srityje. Tai patvirtinta iki šiol nedaugelyje Italijos teismų dėl CPI 8 straipsnio 3 dalies priimtų sprendimų.

Taip pat neįtikina Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tapęs žinomu ir ne prekybos srityje (tiksliau meno, kultūros, ekologijos ir vaikų apsaugos srityse) E. Fiorucci galėtų bet kuriuo atveju naudotis ir CPI 8 straipsnio 3 dalyje numatyta apsauga. Remiantis geriausia Italijos doktrina, kai patronimas, kuris jau užregistruotas kito asmens ir tapo plačiai žinomas, tampa garsus ne prekybos srityje, jo savininkas (šiuo atveju Elio Fiorucci) negali remtis CPI 8 straipsnio 3 dalimi, nes pirmenybė teikiama poreikiui apsaugoti plačiai žinomo jau anksčiau užregistruoto prekių ženklo (šiuo atveju ženklas „Fiorucci“) savininką (šiuo atveju Edwin).

Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes nepakankamai motyvuotas, kadangi Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių Edwin teiginį, jog jis gavo Elio Fiorucci leidimą užregistruoti jo patronimą kaip prekių ženklą. Edwin papildomai teigia, kad jei Teisingumo Teismas nusprendžia, jog nei jis, nei Pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos nagrinėti atitinkamo argumento, jis privalo klausimą tiesiogiai perduoti (ko Pirmosios instancijos teismas nepadarė) VRDT Apeliacinei tarybai (arba kitam biurui ar skyriui), remiantis RMC 63 straipsnio 6 dalimi ir Reglamento Nr. 216/96 (3) 1 straipsnio 4 dalimi.

Ginčijamas sprendimas taip pat neteisėtas, nes juo pažeidžiamas arba neteisingai taikomas BPŽR 63 straipsnis ir atsisakyta vykdyti teisingumą, kadangi Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą atsisakydamas nagrinėti Edwin argumentus, pagrįstus faktu, jog ieškovė įsigijo iš bendrovėsFiorucci s.p.a. su patronimu „Elio Fiorucci“ susijusį de facto prekės ženklą (arba bet kuriuo atveju bet kokią kitą teisę naudotis su juo susijusiu žinomumu). Edwin papildomai teigia, kad jei Teisingumo Teismas nusprendžia, jog nei jis, nei Pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos nagrinėti atitinkamo argumento, jis privalo klausimą tiesiogiai perduoti (ko Pirmosios instancijos teismas nepadarė) VRDT Apeliacinei tarybai (arba kitam biurui ar skyriui), remiantis BPŽR 63 straipsnio 6 dalimi ir Reglamento Nr. 216/96 1 straipsnio 4 dalimi.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

(2) Italijos pramoninės nuosavybės kodeksas (Codice della Proprietà industriale italiano, CPI).

(3) 1996 m. vasario 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 216/96 nustatantis Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) Apeliacinių tarybų darbo tvarką (OL L 28, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 221).

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/27

2009 m. liepos 15 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-267/09)

2009/C 220/52

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir G. Braga da Cruz

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad patvirtindama ir palikdama galioti Portugalijos fizinių asmenų pajamų mokesčio kodekso (Código do Imposto sobre o Rendimento das Pessoas Singulares) 130 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, pagal kurias Portugalijos teritorijoje nereziduojantiems mokesčių mokėtojams numatyta pareiga paskirti atstovą mokesčių klausimais, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 18 bei 56 straipsnius ir atitinkamus Europos ekonominės erdvės susitarimo straipsnius.

—	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija nurodo, kad Portugalijos fizinių asmenų pajamų mokesčio kodekso 130 straipsnyje nustatyta bendra Portugalijoje nereziduojantiems asmenims tenkanti pareiga paskirti Portugalijoje reziduojantį atstovą mokesčių klausimais, kuri yra nesuderinama su EB 18 bei 56 straipsniais ir atitinkamais Europos ekonominės erdvės susitarimo straipsniais, nes:

a)	viena vertus, pareiga paskirti Portugalijoje reziduojantį atstovą mokesčių klausimais taikoma Portugalijoje nereziduojantiems asmenims, kurie gauna tik pajamas, apmokestinamas prie šaltinio,

kita vertus, pareiga paskirti Portugalijoje reziduojantį atstovą mokesčių klausimais taikoma Portugalijoje nereziduojantiems asmenims, kurie gauna pajamas, dėl kurių būtina pateikti pajamų deklaraciją.

Komisijos teigimu, Portugalijos fizinių asmenų pajamų mokesčio kodekso 130 straipsnyje numatyta bendra pareiga pažeidžia laisvą asmenų ir kapitalo judėjimą, numatytą EB 18 bei 56 straipsniuose ir atitinkamuose Europos ekonominės erdvės susitarimo straipsniuose, nes ji yra diskriminuojančio pobūdžio (Portugalijoje nereziduojančių asmenų atžvilgiu) ir neproporcinga siekiamam tikslui.

Ji yra diskriminuojančio pobūdžio, nes praktiškai ši pareiga sukuria ne rezidentams tenkančią finansinę naštą — daugeliu atvejų minėti atstovai teikia mokamas paslaugas. Tačiau net jeigu atstovai mokesčių klausimais savo paslaugas teiktų nemokamai, vien aplinkybė, kad tokį atstovą būtina paskirti, savaime sukuria kliūtį laisvam asmenų ir kapitalo judėjimui; ši kliūtis būtų panaikinta tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas galėtų pats nuspręsti, ar jis pageidauja paskirti atstovą mokesčių klausimais, ar ne.

Be to, net jeigu atstovas mokesčių klausimais neturėtų jokios su mokesčio sumokėjimu susijusios pareigos ar atsakomybės, ir privalėtų tik vykdyti formalaus pobūdžio pareigas, vien tai, kad numatyta, jog paskirti atstovą būtina, savaime sukuria kliūtį laisvam asmenų ir kapitalo judėjimui; ši kliūtis būtų panaikinta tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas galėtų pats nuspręsti, ar jis pageidauja paskirti atstovą mokesčių klausimais, ar ne.

Pridurtina, kad tokia pareiga neproporcinga siekiamam tikslui užtikrinti veiksmingą mokesčių kontrolę ir kovoti su mokesčių vengimu. Šis tikslas yra teisėtas, bet galėtų būti pasiektas taikant mažiau ribojančias priemones.

Viena vertus, 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvoje dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (1), kuria kodifikuota 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 76/308/EEB, numatyta tarpusavio pagalba išieškant mokesčius, tarp kurių — pajamų mokestis (žr. 2 straipsnio g punktą), įskaitant fizinių asmenų pajamų mokestį. Kita vertus, kaip numatyta 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (2), vienos valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienu atveju gali prašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija pateiktų informaciją, būtiną kovojant su mokesčių vengimu.

(1) OL L 150, p. 28.

(2) OL L 336, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 63.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/28

2009 m. liepos 10 d.Rayonen sad Plovdiv (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vasil Ivanov Georgiev prieš Technicheski universitet – Sofia, Filial Plovdiv

(Byla C-268/09)

2009/C 220/53

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rayonen sad Plovdiv

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Vasil Ivanov Georgiev

Atsakovas: Technicheski universitet — Sofia, Filial Plovdiv

Prejudiciniai klausimai

Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nuostatos (1) draudžia taikyti nacionalinį įstatymą, kuris draudžia sudaryti neterminuotą darbo sutartį su 65 metų sulaukusiu profesoriumi? Šiuo klausimu konkrečiau kalbant, ar atsižvelgiant į Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas nuo diskriminacijos saugančias priemones, numatančias amžiaus ribas įdarbinant konkrečioje darbo vietoje, objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, atsižvelgiant į tai, kad Direktyva visa apimtimi perkelta į Bulgarijos teisę?

Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus nuostatos draudžia taikyti nacionalinį įstatymą, pagal kurį 68 metų sulaukęs profesorius turi priverstinai išeiti į pensiją? Ar atsižvelgiant į pateiktus atitinkamos bylos faktus ir aplinkybes ir nustačius prieštaravimą tarp minėtos direktyvos ir susijusių nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis perkelta ši direktyva, gali būti, kad išaiškinus Bendrijos teisės nuostatas nacionalinė teisė negali būti taikoma?

Ar nacionalinėje teisėje nustatytas amžius yra vienintelė sąlyga nutraukti neterminuotus darbo santykius ir juos pratęsti kaip terminuotus darbo santykius tarp to paties darbuotojo ir to paties darbdavio dėl tos pačios darbo vietos? Ar nacionalinėje teisėje nustatyta maksimali trukmė ir maksimalus terminuotų darbo santykių pratęsimų skaičius su tuo pačiu darbdaviu pakeitus neterminuotas sutartis, kuriems pasibaigus negalima pratęsti darbo santykių tarp šalių?

(1) OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/28

2009 m. liepos 15 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-269/09)

2009/C 220/54

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir F. Jimeno Fernández

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad priimdama ir palikdama galioti 2006 m. lapkričio 28 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymo, Nenuolatinių gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Turto mokesčio įstatymo pakeitimo Įstatymo Nr. 35/2006 14 straipsnį, pagal kurį mokesčio mokėtojai, perkėlę savo gyvenamąją vietą į užsienį, privalo įtraukti bet kokias pajamas, kurios nebuvo įtrauktos į paskutinio mokestinio laikotarpio, kai jie buvo laikomi nuolatiniais gyventojais mokesčių tikslais, apmokestinamąsias pajamas, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 18, 39 ir 43 straipsnius ir EEE susitarimo 28 ir 31 straipsnius.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymo, Nenuolatinių gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Turto mokesčio įstatymo pakeitimo Įstatymo Nr. 35/2006 14 straipsnį pajamos apmokestinamos tais kalendoriniais metais, kuriais gautos. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos specialios nuostatos, pagal kurias galima apmokestinti tam tikro tipo pajamas įvairiais mokestiniais laikotarpiais. Vis dėlto tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas perkelia savo gyvenamąją vietą į užsienį, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visos dar neapmokestintos pajamos yra įtraukiamos į paskutinio mokestinio laikotarpio, kai jie buvo laikomi nuolatiniais gyventojais, apmokestinamąsias pajamas.

Komisija mano, kad Ispanijos teisės aktuose leidžiamas diskriminacinis vertinimas tais atvejais, kai fizinis asmuo perkelia savo gyvenamąją vietą už Ispanijos teritorijos ribų, tačiau jie turėtų būti taikomi vienodai, nesvarbu, ar asmuo išlaiko savo nuolatinę gyvenamąją vietą Ispanijos teritorijoje, ar ne.

3.	Šios nuostatos pažeidžia asmenų judėjimo laisvės principą, įtvirtintą EB 18, 39 ir 43 straipsniuose bei EEE susitarimo 28 ir 31 straipsniuose.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/29

2009 m. liepos 16 d. KME Germany AG, buvusios KM Europa Metal AG, KME France SAS, buvusios Tréfimétaux SA, KME Italy SpA, buvusios Europa Metalli SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. gegužės 6 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-127/04 KME Germany AG, buvusi KM Europa Metal AG, KME France SAS, buvusi Tréfimétaux SA, KME Italy SpA, buvusi Europa Metalli SpA prieš Europos Bendrijų Komisija

(Byla C-272/09)

2009/C 220/55

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: KME Germany AG, buvusi KM Europa Metal AG, KME France SAS, buvusi Tréfimétaux SA, KME Italy SpA, buvusi Europa Metalli SpA, atstovaujamos advokatų M. Siragusa, G. Rizza, M. Piergiovanni, advokato A. Winckler, advokato T. Graf)

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti sprendimą,

—	kiek įmanom atsižvelgiant į Teisingumo teismui pateiktas faktines aplinkybes iš dalies panaikinti sprendimą ir sumažinti KME skirtą baudą, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį procesą ir per procesą Pirmosios instancijos teisme.

arba, nepatenkinus šių prašymų, jei to padaryti negalima šiame procedūros etape,

—	panaikinti sprendimą (įskaitant ir dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš KME bylinėjimosi išlaidas) ir grąžinti bylą nagrinėti Pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmuoju pagrindu apeliantė ginčija Pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes jis nusprendė, kad Komisija pakankamai įrodė, kad Level Wound Coils susitarimai turėjo įtakos atitinkamai rinkai ir kad dėl to reikia į tai atsižvelgti nustatant pradinę KME skirtos baudos sumą. Remdamasis tokiu požiūriu ir nuspręsdamas atmesti KME ieškinio pirmąjį pagrindą, Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę ir nelogiškai bei neadekvačiai motyvavo savo sprendimą. Be to, Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes ir įrodymus, kurie jam buvo pateikti patvirtinant Komisijos išvadą, kad KME pateikti su ekonomika susiję įrodymai neįrodo, kad visas pažeidimas neturėjo jokio poveikio rinkai.

Antruoju pagrindu ieškovės ginčija Pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek juo patvirtinama Komisijos nuoroda, pateikta siekiant įvertinti su pažeidimu susijusią rinkos dalį, kad būtų galima nustatyti KME skirtos baudos dalį, susijusią su pažeidimo sunkumu, daroma rinkos vertę, kurią klaidingai sudaro pajamos iš pardavimo žemutinėje rinkoje, kuri skiriasi nuo „kartelio“ rinkos nepaisant to, kad kartelio nariai žemutinėje rinkoje nėra vertikaliai susiję. Taip argumentuodamas ir nuspręsdamas atmesti antrąjį KME ieškinio pagrindą Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę ir neadekvačiai motyvavo savo sprendimą.

Trečiuoju pagrindu apeliantės ginčija Pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad jis atmetė trečiąjį ieškinio pagrindą, kad Komisija klaidingai pritaikė 1998 m. gaires dėl baudų ir pažeidė proporcingumo bei vienodo požiūrio principus pritaikydama didžiausią pradinės baudos sumos padidinimo koeficientą dėl trukmės. Apeliantės mano, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę ir neaiškiai, nelogiškai ir neadekvačiai motyvavo sprendimą patvirtindamas tą Komisijos sprendimo dalį.

Ketvirtajame pagrinde apeliantės teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę atmesdamas ieškinio ketvirtojo pagrindo ketvirtą dalį ir patvirtindamas tą Komisijos sprendimo dalį, kurioje ji atsisakė KME taikyti baudos sumažinimą už bendradarbiavimą ne pagal 1996 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo ir pažeidė 1998 m. gaires dėl baudų bei teisingumo ir vienodo požiūrio principus.

Penktajame ir paskutiniajame pagrinde apeliantės teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę ir pagrindines apeliančių teises į veiksmingą ieškinio nagrinėjimą, nes KME argumentus jis išnagrinėjo neatidžiai ir nekruopščiai bei pasitikėdamas tendencinga Komisijos diskrecija.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/29

2009 m. liepos 16 d. Tribunal de grande instance de Paris (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Olivier Martinez, Robert Martinez prieš Société MGN Limited

(Byla C-278/09)

2009/C 220/56

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de grande instance de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Olivier Martinez, Robert Martinez

Atsakovė: Société MGN Limited

Prejudicinis klausimas

Ar 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1) 2 straipsnį ir 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti kaip suteikiančius valstybės narės teismui kompetenciją nagrinėti ieškinį dėl asmeninių teisių pažeidimo, tikėtina padaryto patalpinus informaciją ir (ar) nuotraukas kitoje valstybėje narėje interneto svetainėje, sukurtoje įmonės, kuri turi buveinę pastarojoje valstybėje arba tai padarius bet kurioje kitoje valstybėje narėje, bet kuriuo atveju, kitoje nei pirmoji valstybė narė:

—	tik su sąlyga, kad ši interneto svetainė prieinama šioje pirmojoje valstybėje,

—

tik tokiu atveju, kai tarp žalą sukėlusio įvykio ir šios pirmosios valstybės teritorijos egzistuoja pakankamas, esminis ar reikšmingas ryšys ir šiuo antruoju atveju, jei šis ryšys gali atsirasti dėl:

—	prisijungimų prie ginčijamo puslapio šioje pirmojoje valstybėje narėje skaičiaus absoliučiais dydžiais ar kaip santykio, palyginti su visais prisijungimais prie minėto puslapio,

—	asmens, kuris skundžiasi dėl savo asmeninių teisių pažeidimo, ar apskritai suinteresuotųjų asmenų gyvenamosios vietos ar pilietybės,

—	kalbos, kuria skelbiama ginčijama informacija, ar bet kurio kito dalyko, kuris galėtų įrodyti svetainės redaktoriaus norą kreiptis būtent į pirmosios valstybės visuomenę,

—	vietos, kur įvyko nurodyti faktai ir (ar) kur padarytos nuotraukos, kurios vėliau buvo patalpinti interneto svetainėje,

—	kitų kriterijų?

(1) OL L 12, 2001, p. 1.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/32

2009 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje CPEM prieš Komisiją

(Byla T-106/08) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Debeto aviza - Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio - Patvirtinamasis aktas - Nepriimtinumas - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Akivaizdžiai jokio teisinio pagrindo neturintis ieškinys)

2009/C 220/66

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Centre de promotion de l’emploi par la micro-entreprise (CPEM) (Marselis, Prancūzija), atstovaujamas advokato C. Bonnefoi

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Flynn ir A. Steiblytės

Dalykas

Prašymas panaikinti 2007 m. gruodžio 17 d. debeto avizą Nr. 3 240 912 189, susijusią su 2007 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimu C (2007) 4645, panaikinančiu 1999 m. rugpjūčio 17 d. Sprendimu C (1999) 2645 suteiktą Europos socialinio fondo finansinę paramą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą panaikinti debeto avizą kaip nepriimtiną.

2.	Atmesti prašymą atlyginti žalą kaip akivaizdžiai neturintį jokio teisinio pagrindo.

3.	Centre de promotion de l’emploi par la micro-entreprise (CPEM) padengia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros išlaidas.

(1) OL C 107, 2008 4 26.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/32

2009 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Thoss prieš Audito Rūmus

(Byla T-545/08) (1)

(„Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinio pareiškimo terminas - Vėlavimas - Atleistinos klaidos nebuvimas - Akivaizdus nepriimtinumas“)

2009/C 220/68

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Thérèse Nicole Thoss (Dommeldange, Liuksemburgas), atstovaujama advokato P. Goergen

Atsakovas: Europos Bendrijų Audito Rūmai, atstovaujami T. Kennedy ir J.-M. Stenier

Dalykas

Prašymas panaikinti 2006 m. kovo 20 d. Audito Rūmų sprendimą, kuriuo ieškovei, buvusio Audito Rūmų nario našlei, atsisakyta skirti maitintojo netekimo pensiją dėl to, kad sąlyga, susijusi su penkerių metų santuokos trukme mirties momentu, neįvykdyta (byla įregistruota Nr. F-46/08 ir perduota Tarnautojų teismo).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2.	Thérèse Nicole Thoss padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 171, 2008 7 5 (anksčiau byla F-46/08).

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/33

2009 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje Sniace prieš Komisiją

(Byla T-238/09 R)

(Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių - Valstybės pagalba - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją išieškoti - Prašymas sustabdyti taikymą - Formos reikalavimų nesilaikymas - Nepriimtinumas)

2009/C 220/69

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Sniace, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato F. J. Moncholí Fernández

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Urraca Caviedes

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2009 m. kovo 10 d. Komisijos sprendimo C(2009) 1479 galutinis dėl priemonės C 5/2000 (ex NN 118/1997), kurią Ispanija įgyvendino įmonės Sniace SA, Torrelavega, Cantabria naudai, ir pakeičiančio 1998 m. spalio 28 d. Sprendimą 1999/395/EB, taikymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/33

2009 m. birželio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Edificios Inteco

(Byla T-235/09)

2009/C 220/70

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Valero Jordana

Atsakovė: Edificios Inteco, SL (Valjadolidas, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Nurodyti atsakovei grąžinti ieškovei 157 238,07 EUR sumą su 81 686,22 EUR sumą sudarančiomis palūkanomis, apskaičiuotomis iki 2009 m. birželio 1 d., pridedant 21,73796 EUR už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2009 m. birželio 2 d. iki kol bus grąžinta visa skola.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija reikalauja grąžinti dalį sumos, kuri Edificios Inteco, SL bendrovei buvo sumokėta vykdant su projektu „Energy — Comfort 2000 Phase I“ susijusią sutartį, pagal kurią Valjadolide (Ispanija) turėjo būti pastatytas verslo ir komercinių patalpų pastatas, ir kurią Komisija nutraukė.

Grįsdama savo reikalavimus ieškovė nurodo, kad atsakovė neįvykdė sutartyje numatytų pareigų.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/33

2009 m. liepos 2 d. pareikštas ieškinys byloje AECOPS prieš Komisiją

(Byla T-256/09)

2009/C 220/71

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Associação de Empresas de Construção, Obras Públicas e Serviços (AECOPS) (Lisabona), atstovaujama advokatų J. L. da Cruz Vilaça ir L. Pinto Monteiro

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2005 m. birželio 21 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą dėl bylos 89 0771 P1, kuriame 1989 m. kovo 22 d. Sprendimu C(89) 0570 suteikta pagalba sumažinta iki 48 504 201 eskudų ir reikalaujama grąžinti 53 310 198 eskudų sumą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Teisės būti išklausytai iš anksto pažeidimas: ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti savo pastabas prieš priimant galutinį sprendimą sumažinti finansinę pagalbą — tai esminio procedūros reikalavimo, kurio nesilaikius sprendimas turi būti panaikintas, pažeidimas.

Teisinio saugumo principo pažeidimas dėl senaties ir pernelyg ilgai delsus priimti sprendimą.

Pareigos motyvuoti pažeidimas: ginčijamame sprendime net trumpai nenurodomos pagalbos sumažinimo priežastys.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/34

2009 m. liepos 2 d. pareikštas ieškinys byloje AECOPS prieš Komisiją

(Byla T-257/09)

2009/C 220/72

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Associação de Empresas de Construção, Obras Públicas e Serviços (AECOPS) (Lisabona), atstovaujama advokatų J. L. da Cruz Vilaça ir L. Pinto Monteiro

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2005 m. birželio 22 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą dėl bylos 890 979 P3, kuriame 1989 m. kovo 22 d. sprendimu C(89) 0570 suteikta pagalba sumažinta iki 426 070 eskudų ir reikalaujama grąžinti 1 591 128 eskudų sumą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Teisinio saugumo principo pažeidimas dėl senaties ir pernelyg ilgai delsus priimti sprendimą.

Pareigos motyvuoti pažeidimas: ginčijamame sprendime net trumpai nenurodomos pagalbos sumažinimo priežastys.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/34

2009 m. liepos 7 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Arci Nuova Associazione Comitato di Cagliari ir Gessa

(Byla T-259/09)

2009/C 220/73

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. M. Rouchaud-Joët, N. Bambara

Atsakovai: Arci Nuova Associazione Comitato di Cagliari (Kaljaris, Italija) ir Alberto Gessa (Kaljaris, Italija)

Ieškovės reikalavimai

—	Priteisti iš Arci Nuova Associazione Comitato di Cagliari bei Alberto Gessa asmeniškai ir solidariai grąžinti pagrindinę 15 675,00 euro sumą kartu su 7,32 % delspinigiais, skaičiuojamais nuo 2007 m. gegužės 20 d. iki visos mokėtinos sumos sumokėjimo.

—	Priteisti iš Arci Nuova Associazione Comitato di Cagliari ir Alberto Gessa asmeniškai ir solidariai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu siekiama priteisti iš minėtos asociacijos ir solidariai iš jos pirmininko sumą, atitinkančią sumokėtąją ieškovės veiksmams „ONG-2003-204-Cagliari-ARCI-l’Europa dei Migranti“ vykdyti. Šie veiksmai apima informacinio pobūdžio ir su dokumentų rengimu susijusią veiklą įvairiomis kilmės šalių kalbomis apie Bendrijos institucijas, sprendimų priėmimo procedūras, Europos Sąjungos kūrimosi etapus ir plėtrą, siekiant palengvinti migrantų integraciją.

Konvencijoje numatyta pareiga per tam tikrą terminą pateikti galutinę veiksmų įgyvendinimo ataskaitą, galutinę finansinę tinkamų finansuoti ir realiai patirtų išlaidų ataskaitą bei visą pajamų ir išlaidų susijusių su veiksmais sąmatą.

Neįgyvendinus šios pareigos, Komisija nusprendė pateikti šį ieškinį.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/35

2009 m. liepos 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. gegužės 5 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-27/08 Simões Dos Santos prieš VRDT

(Byla T-260/09 P)

2009/C 220/74

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama I. De Medrano Caballero, padedamo advokato D. Waelbroeck

Kita proceso šalis: Manuel Simões Dos Santos (Madridas, Ispanija),

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-27/08 atmetant reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

—	Patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktą apeliantės reikalavimą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

—	Priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi šioje instancijoje ir bylinėjantis Tarnautojų teisme patirtas išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) prašo panaikinti 2009 m. gegužės 5 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje Simões Dos Santos prieš VRDT, F-27/08, kuriuo šis teismas panaikino VRDT sprendimą Nr. PERS-01-07 ir 2007 m. birželio 15 d. laišką tiek, kiek juose S. Dos Santos perkėlus į aukštesnes pareigas buvo panaikintas nuopelnų balų likutis.

Grįsdama apeliacinį skundą VRDT remiasi trimis teisiniais pagrindais:

—	teisės klaida, nes būtent pažeisdamas teismo praktiką dėl teisės akto galiojimo atgal sąlygų ir teisėtų lūkesčių principą Tarnautojų teismas konstatavo, kad VRDT pažeidė teisinio saugumo ir negaliojimo atgal principus;

—

teisės klaida, nes Tarnautojų teismas nusprendė, kad VRDT pažeidė EB 233 straipsnį ir galutinio (teismo) sprendimo galios principą, kylantį iš 2007 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Simões Dos Santos prieš VRDT, T-435/04, nors VRDT priemonės, kurių ji ėmėsi norėdama įvykdyti minėtą sprendimą, buvo vienintelės galimos priemonės, jeigu jomis nepažeidžiamas nediskriminavimo principas;

—	Tarnautojų teismas neteisėtai priteisė atlyginti tariamą moralinę žalą, nes VRDT nepadarė jokios klaidos, o Tarnautojų teismas priėmė sprendimą ultra petita.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/35

2009 m. liepos 6 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. balandžio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo sujungtose bylose F-5/05 Violetti ir kt. prieš Komisiją ir F-7/05 Schmit prieš Komisiją

(Byla T-261/09 P)

2009/C 220/75

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir J.-P. Keppenne

Kitos proceso šalys: Antonello Violetti (Čitiljas, Italija), Nadine Schmit (Ispra, Italija), Europos Sąjungos Taryba, Anna Bassi Perucchini (Reno di Leggiuno, Italija), Marco Basso (Varano Borghi, Italija), Ernesto Brognieri (Barasso, Italija), Sergio Brusorio (Sesto Calende, Italija), Natale Cao (Ispra), Renato Cazzaniga (Ispra), Elvidio Flammini (Varezė, Italija), Luigi Magistri (Ispra), Reginella Molinari Canale (Ispra), Giuseppe Morelli (Bezocas, Italija), Nadia Valentini (Varezė) ir Giuseppe Zara (Ispra)

Apeliantės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo sprendimą sujungtose bylose F-5/05 ir F-7/05 Violetti ir kt. prieš Komisiją, nes šiame sprendime nuspręsta, kad ieškinys dėl OLAF sprendimo dėl informacijos perdavimo Italijos valdžios institucijoms panaikinimo priimtinas;

—	priimti sprendimą šiose bylose, ieškovų ieškinius dėl panaikinimo pripažinti nepriimtinais;

—	priteisti iš ieškovų Pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, patirtas abiejų instancijų teismuose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu Komisija prašo panaikinti 2009 m. balandžio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimą sujungtose bylose F-5/05 ir F-7/05 Violetti ir kt. prieš Komisiją, kuriuo Tarnautojų teismas panaikino Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sprendimą perduoti informaciją, susijusią su ieškovais Pirmosios instancijos teisme, Italijos teisminėms institucijoms ir nurodė priteisti iš Komisijos po 3 000 EUR žalos atlyginimą kiekvienam ieškovui.

Grįsdama savo ieškinį Komisija nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 90a straipsnio pažeidimu, nes Tarnautojų teismas pažeidė Bendrijos teisę ir padarė motyvavimo klaidų nesilaikydamas nusistovėjusios teismų praktikos, pagal kurią tokie parengiamieji dokumentai kaip OLAF nutarimas pradėti tyrimą, OLAF galutinė ataskaita ar nutarimas pradėti drausminę procedūrą nelaikomi kaltinimų pateikimu. Komisija tvirtina, kad ši teismų praktika taikytina ir Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 90a straipsniui, susijusiam su galimybe pateikti skundą dėl OLAF nutarimų.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/36

2009 m. liepos 2 d. pareikštas ieškinys byloje Tecnoprocess Srl prieš Komisiją ir Europos Komisijos delegaciją Maroke

(Byla T-264/09)

2009/C 220/76

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Tecnoprocess Srl (Roma, Italija), atstovaujama advokato A. Majoli

Atsakovės: Europos Bendrijų Komisija ir Europos Komisijos delegacija Maroke

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad ES Delegacija Rabate ir Europos Komisija nesiėmė atitinkamų veiksmų EB 232 straipsnio prasme.

—	Konstatuoti, remiantis Sutarties 288 straipsniu, Delegacijos ir Komisijos deliktinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu ir priteisti iš jų solidariai atlyginti ieškovės patirtą 1 000 000,00 (vieno milijono) eurų žalą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė veikia įvairiuose pramonės rinkos sektoriuose. Nuo 2002 m. Tecnoprocess veikia viešojo pirkimo sutarčių, kurias administruoja EuropeAid direktoratas, ir projektų, pagal kuriuos Komisija besivystančioms šalims teikia išorės pagalbą, finansuojamą iš ES arba Europos plėtros fondo biudžeto, rinkoje. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia apskųsti Pirmosios instancijos teismui atsakovių veiksmus įgyvendinant šias sutartis:

—	Sutartis EuropeAid 1144205/D/S/MA (marché 14/2003/meda/b7 — 4100/ib/96/0587) — VIEŠASIS MAITINIMAS;

—	Sutartis EuropeAid 114194/D/S/MA (marché 15/2003/meda/b7 — 4100/ib/96/0587) — ŠALDYMO ĮRENGINIAI;

—	Sutartis EuropeAid 114194/D/S/MA (marché 16/2003/meda/b7 — 4100/ib/96/0587) — ŠALDYMO ĮRENGINIAI; ir

—	Sutartis EuropeAid/12088/D/S/MA — Centre Assistance Technique des Industriels des Equipements pour véhicules (Cetiev) 3 ir 6 dalys.

Pirmose trijose sutartyse, sudarytose pagal MEDA 1 programą, numatyta tiekti įrangą bei priedus Office de la Formation professionnelle et de la Promotion du Travail (OFPPT) restoranui ir valgyklai Rabate.

Įgyvendindamas šias sutartis, OFPPT atsisakydavo pasirašyti prekių gavimo dokumentus, nors naudojo nagrinėjamus produktus, kuriuos regurialiai pristatydavo ieškovė.

Su panašiais sunkumais susidurta ir įgyvendinant ketvirtą sutartį, sudarytą pagal MEDA 2 programą, kurioje buvo numatyta tiekti ypač specializuotą įrangą, kuri turėjo būti naudojama variklinių transporto priemonių filtrams tikrinti.

Ieškovės teigimu, dėl atsakovių neveikimo — tinkamo sprendimo, kuriuo būtų buvę patenkinti ieškovės interesai, atsižvelgiant į rimtus nagrinėjamų sutarčių įgyvendinimo trūkumus, nepriėmimo — kyla nesutartinė Bendrijos atsakomybė.

Šiuo klausimu ieškovė taip pat teigia, kad pažeistas Finansinio reglamento 56 straipsnis, teisėtų lūkesčių apsaugos bei proporcingumo principai, taip pat teisė į konfidencialumą.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/36

2009 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje PVS prieš VRDT — MeDiTA Medizinischer Kurierdienst (medidata)

(Byla T-270/09)

2009/C 220/77

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: PVS — Privatärztliche Verrechnungsstelle Rhein-Ruhr GmbH (Mülheim an der Ruhr, Vokietija), atstovaujama advokato F. Lindenberg

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: MeDiTA Medizinische Kurierdienst- u. Handelsg. mbH (Diuseldorfas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gegužės 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos (byla R 1724/2007-4) sprendimą;

—	priteisti iš atsakovės ieškinio pareiškimo ir bylinėjimosi apeliacinėje procedūroje išlaidas;

—	pripažinti atsakovę kalta už akių be žodinės proceso dalies, jei atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas nustatyta forma ir per nustatytą terminą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: mėlynos, pilkos ir baltos spalvų vaizdinis prekių ženklas „medidata“ 35, 36, 41, 42 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 4 495 842

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: MeDiTA Medizinische Kurierdienst- u. Handelsg. mbH

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vokietijos žodinis prekių ženklas 35 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms, kuriuo grindžiamas protestas dėl 35 klasės prekėms įregistravimo

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar — Reglamento Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktas) pažeidimas, nes nėra rizikos supainioti nagrinėjamus prekių ženklus

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/37

2009 m. liepos 14 d. pareikštas ieškinys byloje Sobieski zu Schwarzenberg prieš HABM — British-American Tobacco Polska (Romuald Prinz Sobieski zu Schwarzenberg)

(Byla T-271/09)

2009/C 220/78

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Romuald Prinz Sobieski zu Schwarzenberg (Dortmundas, Vokietija), atstovaujamas advokatų U. Fitzner ir U. Fitzner)

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: British-American Tobacco Polska S.A. (Augustów, Lenkija)

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui — VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą apeliacinėje byloje R 771/2008-4.

—	Panaikinti 2008 m. kovo 14 d. protestų skyriaus sprendimą.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovas

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „Romuald Prinz Sobieski zu Schwarzenberg“ 33 ir 34 klasių prekėms (paraiška Nr. 3 296 449)

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: British-American Tobacco Polska S.A.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Lenkijos žodinis prekių ženklas JAN III SOBIESKI 34 klasės prekėms (Nr. 989 863) ir Lenkijos žodinis ir vaizdinis prekių ženklas JAN III SOBIESKI 3, 30, 32 ir 33 klasių prekėms (Nr. 160 417); protestas pateiktas dėl registracijos 33 ir 34 klasių prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 60 straipsnio, skaitomo kartu su Reglamento (EB) Nr. 2869/95 (2) 8 straipsniu, pažeidimas ir Reglamento Nr. 207/2009 60 straipsnio, skaitomo kartu su 81 straipsniu, pažeidimas

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

(2) 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (OL L 303, p. 33, 2004 m. specialusis leidimas liet. k., 9 sk., 1 tomas, p. 291).

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/37

2009 m. liepos 10 d. pareikštas ieškinys byloje Pineapple Trademarks prieš VRDT — Dalmau Salmons (KUSTOM)

(Byla T-272/09)

2009/C 220/79

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Pineapple Trademarks Pty Ltd (Burleigh Heads, Australija), atstovaujama baristerio N. Saunders

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Angel Custodio Dalmau Salmons (Barselona, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. kovo 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos (byla R 383/2008-1) sprendimą ir iš naujo pateikti VRDT Bendrijos prekių ženklo paraišką, kad ji būtų išnagrinėta;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „KUSTOM“18, 25 ir 28 klasės prekėms

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis prekių ženklas „CUSTO“ 18 ir 25 klasės prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: patvirtinti protestą dėl visų nagrinėjamų prekių

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba suklydo padarydama išvadą, kad buvo pavojus supainioti abu nagrinėjamus prekių ženklus; ieškovės gynybos teisių pažeidimas, nes Apeliacinė taryba padarė išvadas dėl nagrinėjamų prekių ženklų auralinio ir konceptualinio panašumo, tačiau neleido ieškovei pateikti savo pastabų, ir nepagrindė jų atitinkamais įrodymais

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/38

2009 m. liepos 14 d. pareikštas ieškinys byloje Deutsche Bahn prieš VRDT — DSB (IC4)

(Byla T-274/09)

2009/C 220/80

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche Bahn AG (Berlynas, Vokietija), atstovaujama advokato E. Haag)

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: DSB (Kopenhaga, Danija)

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą 2009 m. balandžio 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą ir 2007 m. liepos 14 d. protestų skyriaus sprendimą.

—	Priteisti iš derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant apeliacinės ir protesto procedūrų išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: DSB

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas IC4 39 klasės prekėms (paraiška Nr. 42 554 113)

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis prekių ženklas ICE 6, 7, 9, 11, 12, 19, 37, 38, 39, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms (Bendrijos prekių ženklas Nr. 989 863) ir Vokietijos vaizdinis prekių ženklas IC 39 ir 42 klasių paslaugoms (Nr. 1 009 258)

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio pažeidimas tiek, kiek buvo galimybė supainioti prekių ženklus.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/38

2009 m. liepos 16 d. pareikštas ieškinys byloje Sepracor Pharmaceuticals (Ireland) prieš Komisiją

(Byla T-275/09)

2009/C 220/81

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Sepracor Pharmaceuticals (Ireland) Ltd (Dublinas, Airija), atstovaujama solisitoriaus I. Dodds-Smith, QC D. Anderson ir baristerio J. Stratford

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė, remdamasi EB 230 straipsniu, prašo panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo ji, patvirtindama Europos vaistų agentūros (EMEA) žmonėms vartoti skirtų vaistų komiteto nuomonę, suteikė leidimą į rinką išleisti ieškovės gaminį „Lunivia“, tačiau nusprendė, kad jame esantis „eszopiklonas“ nėra nauja veiklioji medžiaga pagal Reglamento Nr. 726/2004 (1) 3 straipsnio 2 dalies a punktą.

Ieškovė pateikia du pagrindus reikalavimams pagrįsti.

Pirma, ieškovė teigia, kad atsakovė nepritaikė tinkamų teisinių kriterijų naujai veikliajai medžiagai nustatyti pažeisdama teisės aktus, konkrečiai, Direktyvos 2001/83 (2) 10 straipsnio 2 dalies b punktą ir tos direktyvos I priedo, antros dalies trečią skirsnį bei neatsižvelgdama į taikytinas gaires, kaip antai Pranešimas pareiškėjams (visų pirma jo 2A ir 3 dalis). Ieškovė taip pat teigia, kad ginčijamame sprendime atsakovės taikytame metode dėl sąlygos, kurią veiklioji medžiaga turi atitikti kad ją būtų galima laikyti nauja, neatsižvelgiama į teisės aktų dalyką ir tikslą, kurie grindžiame ne sąvokomis „pridėtinė vertė“ arba lyginamasis veiksmingumas, o absoliučiomis kokybės, saugumo ir veiksmingumo normomis.

Antra, ieškovė mano, kad atsakovė pažeidė jos pagrindines procesines teises, nes EMEA priėmė ir atsižvelgė į trečiųjų asmenų pateiktas deklaracijas neinformavusi ieškovės apie jų egzistavimą ir nesuteikusi progos jų komentuoti.

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 311, p. 67; Specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 229).

(2) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, p. 67; Specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69).

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/39

2009 m. liepos 17 d. pareikštas ieškinys byloje Verband Deutscher Prädikats- und Qualitätsweingüter prieš VRDT (GG)

(Byla T-278/09)

2009/C 220/82

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Verband Deutscher Prädikats- und Qualitätsweingüter eV (Gau-Algesheim, Vokietija), atstovaujama advokato N. Schindler

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. balandžio 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1568/2008-1;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „GG“ 33 klasės prekėms — paraiška Nr. 6 388 284

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 75 straipsnio pažeidimas, nes nebuvo nurodyti sprendimo motyvai ir 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas, nes prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas turi minimalų reikalaujamą skiriamąjį požymį ir nėra jokios būtinybės palikti laisvu.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/39

2009 m. liepos 9 d. pareikštas ieškinys byloje Antonino Aiello prieš VRDT — Cantoni ITC (100 % Capri)

(Byla T-279/09)

2009/C 220/83

Kalba, kuria surašytas ieškinys: italų

Šalys

Ieškovas: Antonino Aiello (Viko Ekvensė, Italija), atstovaujamas advokatų M. Coccia ir L. Pardo

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Cantoni ITC S.p.A. (Milanas, Italija)

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. balandžio 2 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos (byla R 1148/2008-1, Antonino Aiello Cantoni prieš ITC S.p.A.) sprendimą, apie kurį 2009 m. gegužės 14 d. buvo pranešta faksu, ir atmesti protestą B 856 163 dėl prekių ženklo įregistravimo „100 % CAPRI“ 3, 18 ir 25 klasių prekėms (paraiška Nr. 003563848).

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovas

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, turintis žodinį-skaitmeninį elementą „100 % Capri“ 3, 18 ir 25 klasių prekėms — paraiška Nr. 3 563 848

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: CANTONI I.T.C. S.p.A.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Bendrijos (paraiška Nr. 2 689 891) ir nacionalinis vaizdinis prekių ženklas, turintis žodinį elementą „CAPRI“, 3, 18 ir 25 klasių prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą ir atmesti prekių ženklo paraišką visų prekių atžvilgiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (pakeistas Reglamentu Nr. 207/2009), 50 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies pažeidimas

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/40

2009 m. liepos 17 d. pareikštas ieškinys byloje Fédération Internationale des Logis prieš VRDT (Žalios spalvos kvadrato pavaizdavimas)

(Byla T-282/09)

2009/C 220/84

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Fédération Internationale des Logis (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato B. Brisset

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. balandžio 22 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1511/2008-1 ir leisti įregistruoti prašomą prekių ženklą.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, vaizduojantis žalios spalvos kvadratą, 3, 18, 24, 43 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiškos Nr. 6 468 789.

Eksperto sprendimas: atmesti registracijos paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes žalios spalvos kvadrato išgaubtomis kraštinėmis ypatingas ir specialus pavaizdavimas išskiria prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma registracijos, tiek, kiek šie elementai prekių ženklui šioms prekėms ir paslaugoms suteikia ypatingą požymį.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/40

2009 m. liepos 17 d. pareikštas ieškinys byloje CEVA prieš Komisiją

(Byla T-285/09)

2009/C 220/85

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Centre d'Étude et de Valorisation des Algues SA (CEVA) (Pleubian, Prancūzija), atstovaujamas advokato J.-M. Peyrical

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti, kad 2009 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos vykdomieji raštai dėl keturių debeto avizų Nr. 3230901933, Nr. 3230901935, Nr. 323090136 ir Nr. 3230901937 nemotyvuoti.

—	Pripažinti, kad gali kilti nepagrįsto Komisijos praturtėjimo rizika, jei CEVA grąžintų 173 435 eurų sumą su palūkanomis.

—	Todėl panaikinti 2009 m. gegužės 11 d. vykdomuosius raštus dėl keturių debeto avizų Nr. 3230901933, Nr. 3230901935, Nr. 323090136 ir Nr. 3230901937.

—	Galiausiai pripažinti, kad Komisija nesilaikė SEAPURA sutarties, t. y. Sutarties Nr. Q5RS-2000-31334, sąlygų.

—	Pripažinti, kad Komisija visų pirma nesilaikė Sutarties Nr. Q5RS-2000-31334 II priedo 22 straipsnio 5 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 5 dalies nuostatų.

—	Todėl panaikinti 2009 m. gegužės 11 d. vykdomuosius raštus dėl keturių debeto avizų Nr. 3230901933, Nr. 3230901935, Nr. 323090136 ir Nr. 3230901937.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovas prašo panaikinti vykdomuosius raštus, kuriais Komisija pareikalavo grąžinti visą ieškovui pervestą sumą pagal Sutartį SEAPURA Nr. Q5RS-2000-31334, susijusią su mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros projektu.

Savo ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodo tris pagrindus:

—	nepakankamas motyvavimas, nes Komisija remiasi tariamu ieškovo sutarties nuostatų pažeidimu, tačiau nenurodo teisinių bei faktinių aplinkybių šiam teiginiui pagrįsti,

—	pažeistas nepagrįsto praturtėjimo draudimo principas, nes jei būtų grąžinta visa Komisijos reikalaujama suma, ji nepagrįstai praturtėtų, kadangi galėtų nemokamai naudotis ieškovo atliktų darbų rezultatais bei tyrimais,

—	Komisija nesilaikė savo kontrolės įgaliojimų įgyvendinant sutartį.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/41

2009 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje Intel prieš Komisiją

(Byla T-286/09)

2009/C 220/86

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Intel Corp. (Vilmingtonas, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama QC N. Green, I. Forrester, baristerių M. Hoskins, K. Bacon, S. Singla ir solisitorių A. Parr, R. MacKenzie

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimą C(2009) 3726 galutinis, byloje COMP/C-3/37.990 — Intel visą arba iš dalies.

—	Arba panaikinti ar iš esmės sumažinti paskirtos baudos dydį.

—	Priteisti iš Komisijos Intel bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai reikalavimai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo pagal EB 230 straipsnį panaikinti 2009 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimą C(2009) 3726, galutinis, byloje COMP/C-3/37.990 — Intel, kuriuo pripažinta, kad nuo 2002 m. spalio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio ji padarė vieną tęstinį EB 82 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą, įgyvendindama strategiją, kuria buvo siekiama atskirti konkurentus nuo x86 pagrindinių procesorių (central processing units, toliau — CPU) rinkos. Be to, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti jai paskirtą baudą.

Grįsdama savo reikalavimus, ieškovė nurodo šiuos ieškinio pagrindus.

Pirma, ji tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą:

a)	nusprendusi, kad Intel, teikdama savo klientams sąlygines nuolaidas, piktnaudžiavo vien todėl, kad šios nuolaidos buvo sąlyginės, tačiau nenustačiusi, kad jomis iš tikrųjų galėjo būti ribojama konkurencija;

b)	remdamasi piktnaudžiavimo siekiant pašalinti konkurentus (exclusionary abuse) forma, apibūdinama „akivaizdžiais ribojimais“, ir jos atžvilgiu neatlikusi atskyrimo (ar tik atskyrimo galimybės arba tikimybės) analizės;

c)	neištyrusi, ar Intel su klientais sudaryti susitarimai dėl nuolaidų buvo įgyvendinti Europos Bendrijos teritorijoje ir (arba) turėjo betarpišką, esminį, tiesioginį ir numatomą poveikį Europos Bendrijoje.

Antra, ieškovė teigia, kad tirdama įrodymus Komisija neatsižvelgė į įrodymams keliamus reikalavimus. Taigi Komisija neįrodė, kad Intel susitarimai dėl nuolaidų buvo taikomi visus ar beveik visus x86 CPU reikmenis iš Intel perkantiems klientams. Be to, tam, kad nustatytų, ar Intel nuolaidos galėjo riboti konkurenciją, Komisija naudoja „tiek pat našaus konkurento“ („as an efficient competitor“, toliau — AEC) kriterijų, tačiau tirdama ir vertindama su šio kriterijaus taikymu susijusius įrodymus ji padarė daug klaidų. Komisija taip pat neatsižvelgė į kitų rūšių įrodymus, susijusius su Intel nuolaidų poveikiu. Konkrečiai kalbant, Komisija:

neatsižvelgė į įrodymus, kurie rodo, kad per tariamo pažeidimo laikotarpį vienas iš Intel konkurentų iš esmės padidino savo rinkos dalį ir pelningumą, o jo nesėkmes kai kuriuose rinkos segmentuose ir (arba) su kai kuriais originalios įrangos gamintojais („original equipment manufacturers“, toliau — OEM) lėmė jo paties veiklos trūkumai;

b)	nenustatė priežastinio ryšio tarp to, ką ji laiko sąlyginėmis nuolaidomis, ir Intel klientų sprendimų nepirkti iš minėto konkurento;

c)	neištyrė Intel nuolaidų poveikio vartotojams.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad Komisija neįrodė, jog Intel vykdė ilgalaikę konkurentų atskyrimo strategiją. Tokios išvados nepatvirtina įrodymai ir negalima toleruoti nenuoseklių Komisijos teiginių (dėl susijusių produktų ir laikotarpio) kiekvieno Intel kliento atžvilgiu.

Ieškovė taip pat teigia, kad visas sprendimas arba jo dalis turėtų būti panaikinta remiantis tuo, jog administracinės procedūros metu Komisija pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus ir todėl buvo iš esmės pažeista Intel teisė į gynybą. Komisija būtent:

a)	netenkino Intel prašymo žodine tvarka išnagrinėti papildomo prieštaravimų pareiškimo ir įrodymų pranešimo, nors juose buvo išdėstyti visiškai nauji teiginiai ir nurodyti nauji įrodymai, kuriais pastebimai remiamasi ginčijamame sprendime;

neišreikalavo į bylą kai kurių konkurento vidinių dokumentų, kai ieškovė prašė tai padaryti, nepaisant to, jog, ieškovės nuomone, dokumentai:

i)	buvo tiesiogiai susiję su Komisijos teiginiais dėl Intel,

ii)	galėjo išteisinti Intel ir

iii)	Intel buvo tiksliai juos įvardinusi.

tinkamai nepranešė apie savo susitikimą su pagrindiniu liudytoju — vienu iš Intel klientų, kuris, labai tikėtina, galėjo pateikti išteisinančius įrodymus.

Remdamasi EB 229 straipsniu, ieškovė taip pat ginčija jai paskirtos baudos dydį dėl trijų pagrindinių priežasčių.

Pirma, ji teigia, kad 1 060 000 000 EUR bauda (didžiausia bauda, kurią Komisija kada nors yra skyrusi vienai įmonei) yra akivaizdžiai neproporcinga, atsižvelgiant į tai, jog Komisija nenustatė jokios žalos vartotojams ar konkurentų atskyrimo.

Antra, ieškovė teigia, kad ji nepažeidė EB 82 straipsnio tyčia ar neatsargiai: Komisijos AEC analizė yra pagrįsta informacija, kurios ji negalėjo žinoti tuo metu, kai teikė nuolaidas klientams.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad nustatydama baudą Komisija tinkamai netaikė savo 2006 m. baudų gairių ir atsižvelgė į nereikšmingas bei netinkamas aplinkybes.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/42

2009 m. liepos 27 d. pareikštas ieškinys byloje Carrols prieš VRDT — Gambettola (Pollo Tropical CHICKEN ON THE GRILL)

(Byla T-291/09)

2009/C 220/87

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Carrols Corp. (Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato I. Temiño Ceniceros

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Giulio Gambettola (Los Realejos, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti priimtinais šį ieškinį ir jo priedus.

—	Panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą remiantis visais panaikinimo pagrindais, nurodytais 2009 m. vasario 26 d. Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio b punkte.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: Vaizdinis prekių ženklas su žodiniu elementu „Pollo Tropical CHICKEN ON THE GRILL“ 25, 41 ir 43 klasių prekėms ir paslaugoms (paraiškos Nr. 002938801).

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Giulio Gambettola.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovė.

Prekių ženklas, kuriuo remiasi šalis, prašanti pripažinti registraciją negaliojančia: Vaizdinis nacionalinis prekių ženklas (Nr. 2 201 552) su žodiniu elementu „Pollo Tropical CHICKEN ON THE GRILL“ ir žodinis nacionalinis prekių ženklas POLLO TROPICAL (Nr. 2 201 543) 41 klasės paslaugoms (restoranų paslaugos).

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: netinkamas Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 52 straipsnio 1 dalies b punkto ir 53 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimas.

12.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 220/43

2009 m. liepos 2 d. pareikštas ieškinys byloje Marcuccio prieš Komisiją

(Byla F-65/09)

2009/C 220/89

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas advokato G. Cipressa

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo prašymas 100 % atlyginti tam tikras medicinines išlaidas, panaikinimas

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2002 m. lapkričio 25 d. prašymas, kiek tai būtina ir remiantis EB 241 straipsniu, netaikant šioje byloje Statuto 72 straipsnio, atitinkamų taisyklių ir galiausiai tariamos gydytojų tarybos nuomonės.

—	Panaikinti 2008 m. rugpjūčio 5 d. pranešimą.

—	Kiek tai būtina, panaikinti 2008 m. lapkričio l d. sprendimą atmesti skundą.

—	Kiek tai būtina, panaikinti 2009 m. kovo 4 d. pranešimą.

—	Priteisti iš Europos Komisijos ieškovo naudai 25 000 eurų sumą arba bet kokią kitą sumą, kurią Teismas pripažintų adekvačia ir teisinga, siekiant atlyginti žalą, patirtą dėl aktų, kuriuos šiuo ieškiniu prašoma panaikinti.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.220.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 220

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. rugsėjo 12d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2009/C 220/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 205, 2009 8 29	1