11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/1

1.1

EESRK nuoširdžiai džiaugiasi pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyva. Kartu norėtų padaryti nuorodą į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo ES (1). Tačiau atsižvelgiant į jaunuolių aktyvaus dalyvavimo visuomenėje sistemų įvairovę, geriausia sprendžiant šį klausimą Europos iniciatyvą grįsti:

1.2

Aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime, įskaitant tarptautinį keitimąsi savanoriais, yra labai naudingas asmeniniam tobulėjimui, ypač jaunuolių, taip pat ir organizuotos pilietinės visuomenės vystymui Europoje. Savanoriams tai yra neprilygstama formalaus mokymosi ir savišvietos galimybė bei galimybė įgyti socialinių ir kalbos įgūdžių. Tai gali ugdyti Europos pilietiškumą ir sustiprinti ketinimą tęsti savo įsipareigojimus ateityje. Taip vyresni asmenys galėtų ir toliau dalyvauti visuomenės gyvenime, pasinaudoti savo gyvenimo patirtimi ir jaustis naudingi. Tai taip pat turėtų teigiamą poveikį jų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei savanoriškoje veikloje kartu dirbtų jauni ir seni, tai galėtų skatinti kartų tarpusavio supratimą, jie galėtų keistis patirtimi ir vieni kitus remti.

1.3

EESRK nuomone Sąjunga turėtų siekti ambicingų tikslų įtraukti vis daugiau žmonių į pilietinę visuomenę. Pradžioje reikėtų atsižvelgti į EESRK rekomendacijas, pateiktas ankstesnės nuomonės (2).

1.4

Taigi, EESRK pritartų, jei valstybės narės imtųsi iniciatyvos pradėti savanoriškos veiklos organizatorių bendradarbiavimą, padėsiantį esamoms savanoriškos tarnybos formoms įgauti tarptautinį pobūdį.

1.5

ES galėtų skatinti Europos pilietiškumo iniciatyvą (3), apjungiančią mainų programų politiką ir veiklą, skirtą ne tik į jaunimui. Vienas tikslų galėtų būti indėlis į Europos integraciją. EESRK atrodo suprantama, jog Europos Sąjunga šioms programoms turėtų skirti daugiau finansinių lėšų. Tai sudarytų galimybę iš pradžių du kartus padidinti dalyvavimą jaunimo mainų programose ir užtikrintų ženklų kitų amžiaus grupių dalyvavimo rodiklių augimą.

1.6

EESRK mano, kad yra būtina orientuotis į labiau nuskriaustus jaunuolius, ypač į jaunuolius, turinčius mažiau galimybių.

1.7

Būtina užtikrinti geresnį esamų nacionalinių ir Europos programų bendradarbiavimą, siekiant sumažinti technines kliūtis, taip pat spręsti su nelaimingų atsitikimų draudimu susijusius klausimus. Šiuo tikslu Europos Sąjunga galėtų pagalvoti apie mainų programų, atitinkančių Sąjungos kokybės standartus, prekės ženklo sukūrimą. Savanoriškos veiklos kokybė, kokios ji bebūtų formos, yra svarbi ir turi būti užtikrinta atitinkamomis priemonėmis.

1.8

EESRK mano, kad yra svarbu skatinti trečiųjų šalių aspektą, kad savanoriai prisidėtų prie ES darbo įgyvendinant Tūkstantmečio tikslus, Europos vystomąją ir humanitarinės pagalbos politiką.

1.9

ES turi vertinti šią veiklą inicijuodama ir remdama tyrimus bei sukurti statistinius komponentus.

1.10

Taip pat turi būti išspręsti ir draudimo, sveikatos bei saugos klausimai. Savanoriams reikėtų užtikrinti deramą socialinę apsaugą jų tarnybos metu, tačiau tai sunku padaryti, kai savanoriai yra iš kitų šalių, nes įvairių valstybių socialinio draudimo nuostatos skiriasi. Todėl EESRK norėtų paraginti Komisiją propaguoti bendrą šių klausimų suvokimą ir ragina valstybes nares bei atitinkamas institucijas išspręsti šiuos svarbius klausimus.

1.11

EESRK supranta, kad šiam klausimui reikia nuolat skirti dėmesio, pavyzdžiui, būtų galima rengti konferencijas. Jose turėtų dalyvauti visų nacionalinių tarnybų organai, Europos Komisija ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios jaunimo arba savanoriškos tarnybos srityse, siekiant skatinti Europos pilietiškumo iniciatyvos sistemos vystymą.

2.1

EESRK nuoširdžiai džiaugiasi Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyva paprašyti parengti tiriamosios nuomonės projektą dėl Europos pilietinės tarnybos.

2.2

Tačiau turint omenyje jaunuolių aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime sistemų įvairovę, ar tai būtų pilietinė tarnyba, savanorių tarnyba ar kita kuri dalyvavimo forma, Europos iniciatyva privalo turėti aiškią sistemą ir apibrėžtį. EESRK mano, jog sprendžiant šį klausimą Europos lygmeniu geriausia neapsiriboti tradicine pilietine tarnyba ir Europos iniciatyvą grįsti:

2.3

Tai galėtų būti vadinama Europos pilietybės iniciatyva ir apimti didelę savanoriškos veiklos tradicijų ir praktikos įvairovę, įskaitant pilietinę tarnybą skirtingose valstybėse narėse.

2.4

Jau ir Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartyje buvo numatytos sąlygos jaunų darbuotojų mainams, siekiant skatinti ir plėtoti europiečių solidarumą.

2.5

Anksčiau parengtoje EESRK nuomonėje dėl savanoriškos veiklos (4) buvo pateikta daug rekomendacijų, įskaitant šias:

2.6

EESRK mano, kad, nors padaryta didelė pažanga, daugelis jo rekomendacijų ir pasiūlymų dar neįgyvendinti. Šia nuomone Komisija dar kartą pabrėžia, jog reikia įgyvendinti ankstesnės nuomonės rekomendacijas ir dar ambicingiau siekti savanorių veiklos, o konkrečiau, savanorių tarnybos, užtikrinimo.

2.7

EESRK mano, kad pilietinė visuomenė turi aktyviau dalyvauti Europos integracijos procese. Toli siekianti Europos pilietybės iniciatyva, prieinama visų amžių žmonių grupėms gali padėti užpildyti eilinio piliečio pasitikėjimo Europos Sąjunga trūkumą. Aktyvaus pilietiškumo skatinimas prisideda prie Europos Sąjungos laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principų.

2.8

EESRK pabrėžia, kad visi žmonės turi kuo aktyviau įsitraukti į pilietinę tarnybą, o ypač jaunimas ir (arba) socialiai nuskriausti asmenys tam, kad sustiprėtų jų pilietiškumo ir solidarumo jausmas. Valstybės narės, Europos Komisija ir EESRK turi dar glaudžiau bendradarbiauti pilietinės tarnybos srityje.

2.9

Dabartinės Sutarties 149 ir 151 straipsniai yra jaunimo politikos ir pilietiškumą skatinančios veiklos teisinis pagrindas, kuriuo nesiekiama suderinti teisės aktų, bet Europos Sąjungai suteikiama galimybė skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jaunimo mainus. Lisabonos sutartis iš dalies praplečia jaunimo politiką, į ją įtraukdama jaunuolių dalyvavimą demokratiniame Europos gyvenime.

2.10

Lisabonos sutartis (kai ji įsigalios) sukurs struktūrą – Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą, kuri leis jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos operacijų.

2.11

Šiuo metu savanorių veikla yra vykdoma iš esmės taikant atvirą koordinavimo metodą, vadovaujantis Europos Sąjungos Jaunimo politika trimis pagrindinėmis kryptimis:

2.12

Yra keletas priežasčių, dėl kurių reikėtų pagalvoti apie aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime Europoje. Europos Sąjunga prisiima didesnę nei bet kuris žemynas atsakomybę, siekdama įgyvendinti Tūkstantmečio tikslus. Ji – viena didžiausių pasaulyje pagalbos teikėjų. Europos piliečių įtraukimas, priimant didžiausius pasaulio iššūkius, padėtų ne tik vystytis asmeniškai, bet ir skatintų supratimą bei sukurtų reikiamus globalizuoto pasaulio tinklus.

2.13

Nacionalinė civilinė tarnyba kartais taikoma kaip alternatyva karinei tarnybai. Valstybėms narėms palaipsniui naikinant privalomąją karinę tarnybą ir didinant armijos profesionalizaciją, mažėja ir civilinės tarnybos atvejų. Kita vertus, jaunimo savanorių tarnybos vystymas galėtų būti patraukli alternatyva jaunimui įtraukti į visuomenės gyvenimą net kai karinė/visuomeninė tarnyba tampa vis retesnė.

2.14

Savanoriška veikla ir kitos pilietinės visuomenės iniciatyvos susilaukia vis daugiau dėmesio. 2004 m. pirmininkaujančiajai Italijai pakvietus, Europos Sąjungos valstybių narių, šalių kandidačių ir Europos Komisijos atstovai susitiko Romoje pirmojoje konferencijoje „Pilietinės tarnyba ir jaunimas“. Konferencijai pirmininkaujanti Italija, be kitų pastebėjimų, konferencijos išvadose patarė:

3.1.1

Viena iš programos Veiklus jaunimas dalių yra Europos savanorių tarnyba (EST). 18–30 metų savanoriai nuo dviejų iki 12 mėnesių praleidžia užsienyje. Jie gali naudotis specialaus mokymo privalumais ir jų mokymasis oficialiai pripažįstamas išduodant Youthpass. 1996–2006 m. Europos savanorių tarnybos veikloje dalyvavo 30 000 savanorių.

3.1.2

Nuo 2009 m. vyresnio amžiaus žmonės bus priimami į institucionalizuotą Europos savanorių tarnybą, tai bus daroma vykdant Grundtvig programą. Nors šie mainai iš pradžių bus nedidelės apimties, verta atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad Europos Komisija ieško būdų, kaip tinkamai paremti savanorišką veiklą, kurią vykdo įvairių amžiaus grupių asmenys. Be to, realias galimybes vykdyti įvairių šalių ir įvairaus amžiaus savanorių mainus sukuria ir priemonės, kurios numatytos EK programoje „Europa – piliečiams“.

3.1.3

Jau daugelį metų tūkstančiai organizacijų valstybėse narėse vykdo dvišalį bendradarbiavimą; svarbi jo dalis yra savanorių mainai. Šie mainai yra decentralizuoti, todėl nėra jokių duomenų apie jų apimtis. Tačiau atsižvelgiant vien tik į pasaulinių struktūrų vykdomus mainus, akivaizdu, kad jose dalyvauja daug europiečių, ypač jaunimo.

3.1.4

Pagrindinės EST vertybės ir kokybės standartai nustatyti EST chartijoje. Tam, kad organizacijos, pageidaujančios siųsti arba priimti EST savanorius ar koordinuoti EST projektą, apsaugotų ir laikytųsi šių standartų, jos pirmiausiai turi būti akredituotos.

3.1.5

Europos Erasmus programa labai sėkmingai padidino universiteto studentų mobilumą ir padėjo aukštojo mokslo institucijoms bendradarbiauti. Apie 90 proc. Europos universitetų dalyvauja Erasmus programoje, o nuo jos sukūrimo 1987 m. joje dalyvavo 1,9 mln. studentų. Šia programa ateityje siekiama dar labiau padidinti mobilumą, o iki 2012 m. joje dalyvaujančių Erasmus studentų skaičių padidinti iki 3 mln.

3.1.6

Leonardo da Vinci programa apima keletą mobilumą skatinančių iniciatyvų, skirtų pirminio profesinio lavinimo ir mokymo studentams, darbuotojams ar savarankiškai dirbantiems asmenims, bei profesinio lavinimo ir mokymo specialistams.

3.2.1

EESRK pripažįsta įvairias valstybių narių pilietinės tarnybos formas ir tradicijas, siekiančias aktyvaus pilietiškumo, solidarumo ir socialinio plėtojimo. Jis pabrėžia jaunimo darbo arba savanoriškos tarnybos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų svarbą ir jų indėlį. Taip pat žino, jog yra mažai informacijos apie valstybių narių pilietinės tarnybos ar savanoriškos veiklos programas.

3.2.2

Tokiose valstybėse narėse kaip Vokietija, Italija ir Prancūzija jau yra įgyvendinta jaunimui skirta pilietinė tarnyba (privaloma ar savanoriška). Kai kurios kitos šalys tokią tarnybą įgyvendina šiuo metu arba planuoja įgyvendinti.

4.1.1

Taigi, EESRK pritartų, jei valstybės narės, kuriose stiprios šios srities tradicijos ir interesai, imtųsi iniciatyvos pradėti bendradarbiavimą, kuriame esamos pilietinės ir (arba) civilinės tarnybos formos galėtų įgyti tarptautinį pobūdį.

4.1.2

EESRK sutinka, kad koordinuotų veiksmų tarp skirtingų šalių sistemų ir informacijos stoka riboja EST galimybes ir verčia susirūpinti. Komitetas taip pat pritaria pastangoms pasiekti platesnį EST pavadinimo pripažinimą, panašiai kaip yra pripažįstamas ERASMUS programos pavadinimas.

4.2.1

EESRK nuomone Sąjunga turėtų siekti ambicingų tikslų įtraukti vis daugiau žmonių į pilietinę visuomenę. Pradžioje reikėtų atsižvelgti į EESRK rekomendacijas, pateiktas ankstesnės nuomonės (žr. 2.5 punktą).

4.2.2

ES turėtų viešinti Europos pilietybės iniciatyvą, apimančią mainų politiką ir programas, kuriose ne tik pagrindinis dėmesys skiriamas jaunimui, bet kurios taip pat užtikrina stipresnį europinį aspektą. Idealiu atveju visa tarnyba turėtų būti atlikta kitoje nei dalyvio šalyje. EESRK mano, jog Europos Sąjunga šioms programoms turėtų skirti daugiau finansinių lėšų.

4.2.3

Tai sudarytų galimybę apskritai du kartus padidinti jaunų savanorių dalyvavimą mainų programose. Tai būtų įmanoma, turint omenyje, kad dabartiniu metu Erasmus programoje dalyvauja daugiau kaip 100 000 studentų, kai tuo tarpu kitose jaunimo mainų programose Europoje dalyvauja labai nedaug Europos jaunimo. Ilgalaikėje perspektyvoje šios programos galėtų siekti, jog jose dalyvautų panašus skaičius dalyvių kaip ir Erasmus programoje.

4.2.4

EESRK mano, jog būtina šias programas labiau orientuoti į nepalankioje padėtyje esančius jaunuolius. Ši grupė turėtų daugiausia naudos iš dalyvavimo pilietinės visuomenės gyvenime, tačiau dažnai tam neturi finansinių galimybių ir (arba) tinkamo išsilavinimo.

4.2.5

Ši iniciatyva turėtų įtraukti ne tik jaunus žmones. Europa sensta, bet vyresni asmenys yra aktyvesni nei anksčiau ir nori aktyvesnio vaidmens visuomenėje. EESRK nuomone kitų žmonių grupių, tokių kaip pensininkai, įtraukimas į veiklą galėtų prisidėti prie „aktyvaus senėjimo“ idėjos ir suartinti skirtingų šalių naujas žmonių grupes. Taip vyresni asmenys galėtų ir toliau dalyvauti visuomenės gyvenime, pasinaudoti savo gyvenimo patirtimi ir jaustis naudingais. Tai taip pat turėtų teigiamą poveikį jų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei savanoriškoje veikloje kartu dirbtų jauni ir seni, tai galėtų skatinti kartų tarpusavio supratimą, jie galėtų keistis patirtimi ir vieni kitus remti.

4.2.6

Svarbu užtikrinti geresnį esamų nacionalinių ir Europos programų bendradarbiavimą. Tai sumažintų technines kliūtis, tokias kaip abipusio pilietinės tarnybos patirties ir jaunimo kvalifikacijos pripažinimo, bei kliūtis, susijusias su sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimu. Šiuo tikslu Europos Sąjunga turėtų pagalvoti apie mainų programų, atitinkančių Sąjungos kokybės standartus, prekių ženklo (ang. brand) sukūrimą.

4.2.7

Šiais laikais valstybė savo parama daug prisideda prie programų vystymo ir kokybės standartų užtikrinimo. Tačiau nė viena šalis nepadengia visų savanorių veiklos projektų sąnaudų. Ypač tarptautiniams projektams finansuoti dažnai ieškoma privačių finansavimo šaltinių. Taigi Europos Sąjunga, siekdama skatinti mainus ir plėtoti EPI, turi gerokai padidinti savanoriškai veiklai (įskaitant mainus) skirtą biudžetą tam, kad, pvz., padengtų koordinavimo išlaidas, taikytų paskatas ir kryžmines valstybių subsidijas. EESRK taip pat skatina valstybes nares padidinti šiai veiklai skirtą finansavimą.

4.2.8

Komitetas mano, kad yra svarbu skatinti trečiųjų šalių aspektą tam, kad savanoriai galėtų atlikti tarnybą užsienyje ir taip prisidėtų prie Tūkstantmečio tikslų, Europos vystymo ir humanitarinės pagalbos politikos įgyvendinimo. Lisabonos sutartyje numatyto Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso struktūroje taip pat turėtų būti koordinuojama iniciatyva, skatinanti platesnę struktūrą ir didesnį mainų skaičių. Ilgainiui korpuso veikloje taip pat turėtų dalyvauti ne tik jaunimas, bet ir kitos žmonių grupės. Šiame kontekste svarbu užtikrinti, kad ES vizų politika nedarytų kliūčių tokiems mainams.

4.2.9

Galiausiai ES turi vertinti šią veiklą, inicijuodama ir remdama tyrimus bei sukurti statistinius komponentus. Apie esamų pilietinių tarnybų bendradarbiavimą reikia toliau diskutuoti bei vykdyti jo stebėseną atitinkamoje institucinėje struktūroje.

4.3.1

Be pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės, EPI taip pat padėtų remti visuotines ir Europos laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos vertybes. Be to, ji taip pat turėtų siekti ugdyti socialinius, kalbų ir tinklaveikos įgūdžius, prisidėti prie ES kūrimo ir veikimo, padėti įgyti patirties ir ja dalintis. Noras įgyti žinių arba geresnė saviprata ir savo gebėjimų pažinimas vis dažniau tampa motyvais dalyvauti savanoriškoje veikloje, taip pat padeda tenkinti žinių visuomenės keliamus reikalavimus.

4.3.2

EESRK mano, kad yra daug tarptautinio bendradarbiavimo ir savanorių mainų taikymo sričių (pvz., socialinė integracija, žmonių poreikiai, vaikai ir jaunuoliai, sportas, informacija, paveldo apsauga, kultūra ir menas, aplinka, civilinė sauga ir kt.), galinčių sustiprinti Europos pilietiškumą.

4.3.3

EESRK mano, kad Europos pilietybės iniciatyva galėtų taip pat sustiprinti valstybių narių, į ES stojančių šalių ir Europos kaimynystės politikos instrumento šalių bendradarbiavimą, skatindama jų aktyvų pilietiškumą ir solidarumą.

4.3.4

Savanoriai gali kryptingai kaupti svarbią darbo rinkoje reikalingą patirtį ir žinias bei kurti kontaktų tinklą. Savanoriai taip pat gali įgyti tokių sričių, kaip reklama, komunikacija, saviraiška, gebėjimas bendrauti, vadovavimo ir profesinio mokymo įgūdžių ir žinių. Taigi savanoriška veikla gali tapti svarbia šių žmonių biografijos ir profesinės karjeros dalimi. Tačiau turi būti garantuotas jaunimo savanoriškos veiklos ir jų neformalaus mokymosi poreikių pripažinimas.

4.3.5

Vis dėlto, yra ir iššūkių. Vienas iš jų – teisinio savanorių statuso nebuvimas. Nacionalinė sistema apibrėžia savanorių ir organizacijų statusą šalyje ir, kiek mažiau, užsienyje. Bet nėra nacionalinių teisės aktų, kurie suteiktų tokį patį teisinį statusą, pvz., EST savanoriams.

4.3.6

Taip pat turi būti išspręsti ir draudimo, sveikatos bei saugos klausimai. Savanoriams reikėtų užtikrinti deramą socialinę apsaugą jų tarnybos metu, tačiau tai sunku padaryti, kai savanoriai yra iš kitų šalių, nes įvairių šalių socialinio draudimo nuostatos skiriasi. Todėl EESRK norėtų paraginti Komisiją propaguoti bendrą šių klausimų suvokimą ir ragina valstybes nares bei atitinkamas institucijas išspręsti šiuos svarbius klausimus.

4.3.7

Reikia dėti visas pastangas, kad būtų išvengti bet kokie galimi prieštaravimai tarp to, kas laikoma apmokamu darbu, o kas savanoriška tarnyba. Todėl prireikus turi būti aiškiai apibrėžti skirtumai tarp apmokamų darbuotojų ir savanorių. Savanoriška veikla nebandoma pakeisti apmokamo darbo. Dėl to svarbu bendradarbiauti su socialiniais partneriais.

5.1

Organizuota pilietinė visuomenė yra esminis savanoriškos veiklos sektorius. Daugelis pilietinės visuomenės organizacijų jau dalyvauja EST ir kitose Europos programose. Savanorių organizacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį taip pat ir platesnėje mainų programoje.

5.2

Iš tikrųjų, Europoje įvairių socialinių paslaugų teikėjai dažnai yra nepelno ir savanoriškos organizacijos. Tuo pačiu dalyvavimas visuomeniniuose judėjimuose daugeliu atvejų mažėja. Šiomis aplinkybėmis Europos pilietybės iniciatyva galėtų ne tik padidinti žmonių dalyvavimą organizuotos pilietinės visuomenės gyvenime, bet ir šių organizacijų vystymosi galimybes. Nepelno organizacijų vaidmens ir padėties visuomenėje apžvalga ir aptarimas gali pakeisti šių organizacijų indėlį ir suteikti daugiau informacijos apie jų teikiamą pridėtinę vertę visuomenei.

5.3

EPI taip pat gali sustiprinti ir padaryti pilietinę visuomenę energingesnę. Tai taip pat atneštų ir socialinio kapitalo, tokio kaip pasitikėjimas, mažesnė korupcija ir dalyvavimas savanoriškose asociacijose.

5.4

Organizacijų akreditacija ir mainų kokybės klausimas dažnai atsiliepdavo pilietinės visuomenės organizacijai. EESRK ragina valstybių narių organizuotą pilietinę visuomenę bendradarbiauti Europos lygiu tam, kad būtų nustatyti bendri akreditacijos principai ir kokybės reikalavimai. Tai, kai galima, galėtų būti atlikta kartu su atsakingomis viešojo valdymo institucijomis.

5.5

EESRK supranta, kad šiam klausimui reikia nuolat skirti dėmesio, pavyzdžiui, būtų galima rengti konferencijas. Jose turėtų dalyvauti visų nacionalinių tarnybų organai, Europos Komisija ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios jaunimo arba savanoriškos tarnybos srityse, siekiant skatinti Europos pilietiškumo iniciatyvos sistemos vystymą.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/8

1.1

Šioje nuomonėje aptariamas mokslinių tyrimų organizacijų (angl. research performing organisations), pramonės ir MVĮ bendradarbiavimas ir žinių perdavimas, nes toks bendradarbiavimas labai svarbus, kad mokslinių tyrimų rezultatai taptų naujoviškais produktais ir procesais.

1.2

Komitetas rekomenduoja pramonės ir MVĮ darbuotojus sistemingai informuoti apie ES universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų sukauptas žinias ir technologijas ir apie tai, kaip užmegzti atitinkamus ryšius. Be to, Komitetas rekomenduoja Komisijai pasirūpinti visos Europos (internetine) paieškos sistema, kurioje būtų sujungtos ir papildomos esamos informacijos sistemos, kad geriau nei iki šiol būtų patenkintas tam tikros informacijos poreikis.

1.3

Komitetas remia pastangas užtikrinti atvirą internetinę prieigą prie mokslinių publikacijų. Tačiau dėl to kaip paprastai išaugs viešosios išlaidos. Todėl reikėtų siekti abipusių susitarimų tarp ES valstybių narių ir su ne Europos valstybėmis. Neturėtų būti ribojama mokslinių tyrimų organizacijų ir jų mokslininkų laisvė savo rezultatams skelbti pasirinkti tą leidinį ar forumą, kuris geriausiai tinka, kad rezultatai būtų platinami ir pripažįstami visame pasaulyje.

1.4

Komitetas rekomenduoja išsamiau apsvarstyti atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų, tačiau kartu reikėtų nustatyti šios iniciatyvos ribas. Tai neturėtų tapti skubotu visų duomenų, kurie gaunami atliekant mokslinius tyrimus, įskaitant neapdorotus duomenis, atskleidimu. Komitetas rekomenduoja, kad Komisija šį procesą vykdytų apdairiai ir palaipsniui bei įtrauktų su tuo susijusius tyrėjus.

1.5

Komitetas rekomenduoja užtikrinti deramą interesų pusiausvyrą, turint omenyje skirtingą mokslinių tyrimų organizacijų ir pramonės darbo kultūrą. Kalbama apie per greito rezultatų paskelbimo ir būtino konfidencialumo sankirtą ir apie intelektinės nuosavybės teises, įskaitant ir patentus.

1.6

Todėl Komitetas džiaugiasi, kad Komisija, pateikdama rekomendaciją dėl intelektinės nuosavybės valdymo, paaiškino, jog ji jokiu būdu nenori trukdyti laisvam bendradarbiaujančių partnerių apsisprendimui sudaryti sutartis, net jei kalbama apie mokslinius tyrimus pagal sutartį. Komisijos rekomendacijos turi padėti, o ne varžyti.

1.7

Komitetas pakartoja savo rekomendaciją įdiegti Europos bendrijos patentą ir nustatyti tinkamą laikotarpį, per kurį išankstinis paskelbimas nepakenktų naujovės statusui (angl. grace period).

1.8

Kuriant mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pavyzdžiui, greitintuvus, spinduliuotės šaltinius, palydovus ir antžeminę astronominę įrangą arba branduolių sintezės įrenginius, mokslinių tyrimų organizacijos pirmiausia yra ne naujų žinių teikėjai, o užsakovai ir pirkėjai. Komitetas rekomenduoja atidžiai išnagrinėti iki šiol sukauptą esamų ES ir valstybių narių taisyklių dėl valstybės pagalbos, biudžeto, viešojo pirkimo ir konkurencijos taikymo patirtį ir išsiaiškinti, ar jos padeda siekti tikslo – kuo geriau išsaugoti ir panaudoti įgūdžius ir specialiąsias žinias, įgytas pramonės vykdant tokius užsakymus, Europos konkurencingumo labui, taip pat vykdant vėlesnius užsakymus, ir ar reikalingos naujos atitinkamos pramonės politikos priemonės.

2.1

Komitetas yra paskelbęs daug nuomonių mokslinių tyrimų politikos klausimais (1) ir jose ypatingą dėmesį atkreipęs į tai, kad siekiant Lisabonos ir Barselonos tikslų labai svarbu, kad būtų vykdoma pakankamai mokslinių tyrimų ir vystomos technologijos.

2.2

Ypač svarbus šių rekomendacijų aspektas susijęs su mokslinių tyrimų organizacijų, įskaitant universitetus (angl. public research organisations (PRO) arba research performing organisations), pramonės ir MVĮ bendradarbiavimu ir tam reikalingu žinių perdavimu siekiant kurti naujoviškus procesus ir rinkai tinkamus produktus. Į šį aspektą nuomonėje žvelgiama giliau ir daugiausia dėmesio skiriama 3–5 skyriuose išdėstytoms šioms temoms: a) publikacijos ir informavimas, b) bendradarbiavimas kuriant rinkai tinkamus produktus ir procesus ir c) bendradarbiavimas plėtojant mokslinių tyrimų infrastruktūrą (2).

2.3

Šios temos susijusios su pusiausvyra ir priešprieša tarp bendradarbiavimo ir konkurencijos. Viena vertus, bendradarbiavimas būtinas norint išlaikyti ir sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą ne ES valstybių atžvilgiu. Kita vertus, neturi būti iškreipiama konkurencija tarp Europos bendrovių; tai reguliuoja taisyklės dėl valstybės pagalbos (Europos teisės aktai dėl valstybės pagalbos), užtikrinančios vienodas veiklos sąlygas bendrojoje rinkoje.

2.4

Taigi, dėl susidarančios priešpriešos toliau nuomonėje svarstomi klausimai ir teikiamos rekomendacijos, visų pirma dėl intelektinės nuosavybės teisių ir su tuo susijusių problemų dėl nevaržomo informacijos perdavimo.

2.5

Komisija ir Taryba taip pat nagrinėjo bendradarbiavimo klausimą. Be kitų rezultatų, Komisijos rekomendacija dėl intelektinės nuosavybės valdymo žinių perdavimo veikloje ir universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso (3). Rekomendacija siekiama paskatinti valstybes nares ir mokslinių tyrimų organizacijas imtis labiau suderintų veiksmų. Tačiau nepaisant iš esmės gerai apsvarstytų tikslų ir pasiūlymų, pateiktų rekomendacijose, jos iškėlė naujų klausimų, ir atitinkamoms organizacijoms kilo rimtų abejonių dėl intelektinės nuosavybės teisių vykdant bendrus mokslinius tyrimus ir mokslinius tyrimus pagal sutartį. Nuomonėje nagrinėjami šie klausimai ir Komisijos pateiktas jų paaiškinimas.

—

Mokslinių tyrimų rezultatus būtina skelbti anksti, kad kiti mokslininkai ir tyrėjų grupės galėtų juos patikrinti. Be to, tai padeda kurti sinergijas vykstant tiesioginei komunikacijai tarp mokslinės bendruomenės atstovų, ypač tais atvejais, kai keletas laboratorijų bendradarbiauja vykdydamos bendrą mokslinių tyrimų ir vystymo programą.

—

Viešasis sektorius paprastai turėtų reikalauti, kad būtų anksti skelbiami jo finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatai siekiant paramos ir konkurencijos požiūriu užtikrinti vienodas sąlygas.

—

Vis dėlto šiuo metu netgi viešosiomis lėšomis finansuojamos mokslinių tyrimų organizacijos, prieš skelbdamos rezultatus – kai remiantis tyrimų rezultatais gali būti padarytas išradimas – privalo visų pirma pateikti paraišką patentui, nes kitu atveju būtų pakenkta naujovės statusui ir nebūtų galima išradimo patvirtinti patentu. Ši būtinybė, kuri susijusi ir su atvira prieiga, taip pat pabrėžiama Komisijos rekomendacijoje dėl intelektinės nuosavybės valdymo (15).

—

Siekdamas sumažinti dėl to atsirandantį prieštaravimą tarp tikslų, Komitetas pakartotinai rekomendavo valstybių narių patentų teisės aktuose ir būsimuose Bendrijos patentų teisės aktuose nustatyti tinkamą laikotarpį, per kurį išankstinis paskelbimas nepakenktų naujovės statusui (16) (angl. grace period).

—

Tačiau bendrovė, atsižvelgdama į savo konkurencinę padėtį, paprastai turi būti suinteresuota, kad jos produktų kūrimo rezultatai išliktų konfidencialūs bent iki tol, kol naujas produktas bus paruoštas pateikti rinkai arba bus patvirtinti reikiami patentai.

5.1

Visiškai naujos technikos sritys. Vienetiniai produktai. Be minėtos mokslinių tyrimų vykdytojų ir pramonės atstovų bendradarbiavimo rūšies, yra kita, taip pat labai svarbi bendradarbiavimo rūšis, kai mokslinių tyrimų įstaigos yra pirmiausia ne naujų žinių, skirtų kurti naujus serijinius produktus (arba procesus), tiekėjai, bet veikiau užsakovai ir pirkėjai. Visų pirma kalbama apie naujoviškos mokslinių tyrimų infrastruktūros, pavyzdžiui, greitintuvų, spinduliuotės šaltinių, palydovų, antžeminės astronominės įrangos arba branduolių sintezės įrenginių, kūrimą. Šiais atvejais pramonė – dažnai remdamasi prieš tai sudarytomis sutartimis dėl vystymo – kuria ir gamina svarbias naujoviškas sudėtines dalis.

5.2

Specializacija ir rizika. Šioje inovacijų turtingoje srityje bendrovėms reikalingi gabiausi tam tikros srities specialistai ir – dėl galimos nesėkmės – pasirengimas rizikuoti imantis veiklos. Gaunama tiesioginė ekonominė nauda dažniausiai yra nedidelė, nes beveik visuomet būna pagaminamas vienetinis produktas ir bendrovės dažnai nepakankamai įvertina su tuo susijusias išlaidas: paprastai daugelyje sričių reikia peržengti turimos praktinės patirties ribas.

5.3

Varomoji techninės pažangos jėga. Be abejonės, tokie užsakymai atitinkamoms įmonėms sudaro sąlygas gerokai sustiprinti gebėjimus aukštųjų technologijų srityje, kurie ilgalaikėje perspektyvoje padidina jų konkurencingumą artimose srityse ir apskritai prisideda prie techninės pažangos. Tačiau labai dažnai bendrovėms sunku, jei papildomi užsakymai gaunami ne iš karto, išsaugoti savo potencialą, įskaitant atitinkamos specializacijos darbuotojus ir inžinierius, ypač kai labiau apsimoka, kad jie dirbtų ekonominiu požiūriu daug naudingesniuose serijinių produktų kūrimo ir gamybos procesuose.

5.4

Konkurencijos ir viešojo pirkimo taisyklių taikymas. Galiojančios konkurencijos ir viešojo pirkimo taisyklės gali dar labiau pabloginti padėtį, pavyzdžiui, ir dėl tokios priežasties: paprastai neleidžiama, kad bendrovė, kurioje buvo užsakyta sukurti produktą, taip pat gautų užsakymą šio produkto gamybai. Tai reiškia, kad gamybos užsakymas gali atitekti mažesnę patirtį turinčiai įmonei, kuri būtent dėl savo nepatyrimo neįvertina visų sunkumų ir todėl pasiūlo mažesnę kainą. Dėl šios problemos kai kurios bendrovės netgi neteikia pasiūlymų tokiems užsakymams gauti arba nepriima tokių užsakymų. „Ikiprekybiniai viešieji pirkimai“ (23) taip pat negali išspręsti aprašytos problematikos, kadangi vėliau nebus gaminami serijiniai produktai.

5.5

Problemos ir sprendimų paieška. Komitetas taip pat negali pasiūlyti idealaus sprendimo. Tačiau jis nori atkreipti dėmesį į rimtą problemą, dėl kurios ne tik padidėja šių didelių projektų išlaidos ir pailgėja jų įgyvendinimas, bet ir optimaliai nepanaudojami sukaupti įgūdžiai ir patirtis, nes labai dažnai vertingi įgūdžiai yra prarandami. Todėl Komitetas rekomenduoja Komisijai suburti aukšto lygio ekspertų grupę (24), kuri išnagrinėtų iki šiol įgytą patirtį. Iš to paaiškėtų, ar esamos taisyklės dėl valstybės pagalbos, biudžeto, konkurencijos ir viešojo pirkimo ir jų taikymas atitinka dabartinę padėtį ir ar nereikia naujoviškų atitinkamos pramonės politikos priemonių.

5.6

ITER. Komitetui susidaro įspūdis, kad Komisijai labai gerai žinoma, pavyzdžiui, su tarptautiniu ITER projektu susijusi problema, ir kad dabar imamasi atitinkamų priemonių pramonei įtraukti į šį projektą. Jei įmanoma, šis metodas taip pat turėtų būti taikomas kuriamos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ESFRI sąrašas) reikalavimams

—

7-oji MTTP pagrindų programa (INT/269, CESE 1484/2005 – OL C 65/9, 2006 3 17)

—

Nanomokslai ir nanotechnologijos (INT/277, CESE 582/2006 – OL C 185/1, 2006 8 8)

—

Bendrijos mokslinių tyrimų penkerių metų (1999–2003) įvertinimas (INT/286, CESE 729/2006 – OL C 195/1, 2006 8 18)

—

MTTP: specialiosios programos (INT/292, CESE 583/2006 – OL C 185/10, 2006 8 8)

—

Moksliniai tyrimai ir inovacijos (INT/294, CESE 950/2006 – OL C 309/10, 2006 12 16)

—

Įmonių dalyvavimas Septintosios pagrindų programos veiksmuose (2007–2013 m.) (INT/309, CESE 956/2006 – OL C 309/35, 2006 12 16)

—

Įmonių dalyvavimas – 7-oji pagrindų programa 2007–2011 m. (Euratomas) (INT/314, CESE 957/2006 – OL C 309/41, 2006 12 16)

—

Investicijos į žinias ir inovacijas (Lisabonos strategija) (INT/325, CESE 983/2007 – OL C 256/17, 2007 10 27)

—

Europos potencialo išlaisvinimas ir stiprinimas mokslinių tyrimų, vystymo ir naujovių diegimo srityje (INT/326, CESE 1566/2006 – OL C 325/16, 2006 12 30)

—

Europos technologijos institutas (INT/335, CESE 410/2007 – OL C 161/28, 2007 7 13)

—

Žalioji knyga – Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos (INT/358, CESE 1440/2007 – OL C 44/1, 2008 2 16)

—

Naujoviškų vaistų iniciatyva. Bendrosios įmonės įsteigimas (INT/363, CESE 1441/2007 – OL C 44/11, 2008 2 16)

—

Įterptųjų kompiuterinių sistemų bendra technologijų sistema – bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimas (INT/364, CESE 1442/2007 – OL C 44/15, 2008 2 16)

—

„Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės įsteigimas (INT/369, CESE 1443/2007 – OL C 44/19, 2008 2 16)

—

Bendrosios įmonės ENIAC įsteigimas (INT/370, CESE 1444/2007 – OL C 44/22, 2008 2 16)

—

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa, skirta MVĮ (INT/379, CESE 977/2008 – OL C 224/18, 2008 8 30)

—

Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamas Europos regionų konkurencingumas (INT/383, CESE 751/2008 – OL C 211/1, 2008 8 19)

—

Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (INT/386, CESE 484/2008 – OL C 204/19, 2008 8 9)

—

Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė (INT/435, CESE 1908/2008 – dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)

—

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (ERI) (INT/450, CESE …/2009 – dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/15

1.1

EESRK yra įsitikinęs, jog svarbu užtikrinti, kad būtų nevaržomai taikomas Sutartyje įtvirtintas ir 2008 m. liepos mėn. įsigaliojusioje teisinėje sistemoje bei vėlesniuose sektoriaus teisės aktuose išplėtotas laisvo prekių judėjimo principas siekiant, kad vienoje valstybėje narėje teisėtai parduodami gaminiai be kliūčių galėtų būti parduodami visoje ES teritorijoje ir atitiktų saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos garantijas per visą gaminio gyvavimo ciklą, nuo jo sukūrimo iki galutinio sunaikinimo etapo.

1.2

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai persvarstyti Europos taisykles, išdėstytas Statybos produktų direktyvoje 89/106/EEB (toliau – SPD), siekiant priderinti jas prie dabartinių reikalavimų, atnaujinti jų nuostatas ir nustatyti patikimą bei aiškiai apibrėžtą Europos teisinę sistemą.

1.3

EESRK yra įsitikinęs, kad būtina dar projektavimo etape susieti gyvenamųjų pastatų ir (arba) statinių ekosistemos kokybę su visomis tipologinėmis ir morfologinėmis sąlygomis: taupiai naudoti gamtos išteklius, gerinti žmonių būsto sąlygas, atsakingiau taikyti procedūras, veiklos metodus ir praktiką tenkinant darbuotojų ir galutinių vartotojų saugos ir kokybės reikalavimus.

1.4

EESRK nuomone, reikia stiprinti Europos statybos produktų standartizacijos sistemą remiant standartizavimo institucijas, į standartus įtraukiant darbo saugos, gaminio naudojimo ir sunaikinimo aspektus.

1.5

EESRK mano, kad statybos darbuotojai, statybos įmonės ir vartotojai privalo tinkamai atsižvelgti į didžiulį novatoriškų statybos produktų potencialą mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir gerinti gyvenamąsias sąlygas, kad būtų galima konkrečiai ir veiksmingai prisidėti prie aplinkos apsaugos ir energijos taupymo.

1.6

EESRK pakartoja, kad laisvas prekių judėjimas turi būti pagrindinė konkurencingumo ir Europos bendrosios rinkos ekonominio ir socialinio vystymosi varomoji jėga ir kad sveikatai nekenkiančių ir saugių produktų pardavimo reikalavimų sugriežtinimas ir atnaujinimas yra kokybės garantas Europos piliečiams ir šio sektoriaus veikėjams.

1.7

EESRK mano, kad svarbu užtikrinti suderintą Europos reguliavimo sistemą, taikomą statybos produktų pardavimui ir gamybai Europos bendrojoje rinkoje (EEE).

1.8

EESRK itin svarbia laiko būtinybę atkurti CE ženklo patikimumą ir notifikuotųjų institucijų akreditavimo sistemos kokybę. Reikia plėtoti tokį teisinį pagrindą, kuris užtikrintų decentralizuotos sistemos nuoseklumą, palyginamumą ir suderinimą, rinkos priežiūros veiksmingumą ir efektyvumą, aiškių ir supaprastintų procedūrų nustatymą.

1.9

EESRK rekomenduoja skirti pakankamai finansinių išteklių remti Bendrijos mokymo ir informavimo programoms, skirtoms visiems suinteresuotiems visuomeniniams ir privatiems subjektams – ypač vykdant instruktorių mokymo kampanijas – ir lydinčiajai įgyvendinimo stebėsenos programai.

1.10

EESRK iš esmės svarbiomis laiko teisines nuostatas, kuriomis konkrečiai siekiama supaprastinti procedūras, ypač MVĮ ir mikroįmonėms, sudarant paprastesnes sąlygas naudotis CE ženklo sistema ir nacionaliniuose produktų kontaktiniuose centruose (PKC) įdiegiant SOLVIT tinklą (1), padedantį spręsti problemas.

1.11

Komitetas mano, kad būtų tikslinga naująsias taisykles ir techninius priedus papildyti techninėmis gairėmis, kaip vystomi pagrindiniai reikalavimai, taikomi veiklai, susijusiai su aplinkai nežalingų pirminių ir antrinių medžiagų bei novatoriškų produktų naudojimu.

1.12

EESRK pritaria, kad reikia konkrečiai statybos produktų sektoriui pritaikyti Bendrijos skubaus pasikeitimo informacija sistemą (RAPEX), ir mano, jog svarbu apie nustatytus pažeidimus ir sukčiavimo atvejus skelbti ES oficialiajame leidinyje ir statybos produktams skirtame Europos interneto portale.

1.13

Komitetas mano, kad reglamento įgyvendinimo terminai yra pernelyg trumpi, kad galima jį visiškai ir veiksmingai įgyvendinti, ir kad šiuos terminus reikia atidžiai įvertinti, be kita ko, atsižvelgiant į mokymo ir informavimo reikalavimus, susijusius su prisiderinimu prie privalomai įvestų pokyčių.

1.14

Galiausiai EESRK prašo Komisijos kas dveji metai pateikti Parlamentui, Tarybai ir EESRK reglamento įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų skyrius, skirtas statybos produktams keliamiems sveikatos ir saugos reikalavimams ir su jais susijusiais pažeidimais bei sukčiavimo atvejais.

3.1

Siūlomo reglamento tikslas – užtikrinti patikimą ir aiškią informaciją apie statybos produktų eksploatacines savybes visoje EEE vidaus rinkoje:

4.1

EESRK pritaria iniciatyvai, kurios tikslas – suderinti Bendrijos teisės aktus svarstomoje srityje, atnaujinti juos ir nustatyti tam patikimą, aiškiai apibrėžtą, lengvai taikomą, skaidrią, subalansuotą Europos teisinę sistemą visiems viešiesiems ir privatiems subjektams, veikiantiems Europos vidaus rinkoje, ir naudoti bendrąją (techninę) kalbą, darniąsias technines specifikacijas (darniuosius Europos standartus (DES) ir Europos vertinimo dokumentus (EVD)) ir esminius statinių reikalavimus (ESR), visiškai integruoti reikalavimus, keliamus darnaus vystymosi, visuomenės sveikatos bei tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse ir supaprastinti MVĮ taikomas procedūras.

4.2

Komisija vertina statybos sektorių kaip pažangiąją Europos rinką, kuri vis dėlto pasižymi nepakankamai koordinuojamu reglamentavimu, ne tik ES lygmeniu. Šio veiksnio ir „dominuojančios vietos verslo sistemos pasekmė – sunki administracinė našta ir didelis tausių statybų rinkos susiskaldymas“ (8).

4.3

EESRK nuomone, persvarstant SPD ir išdėstant ją kaip SPR reikėtų ypač atsižvelgti į šiuos esminius kriterijus:

4.4

EESRK sutinka, kad būtina tobulinti notifikuotųjų institucijų akreditavimo sistemą ir nustatyti griežtesnius tokių institucijų skyrimo, valdymo ir priežiūros kriterijus vadovaujantis šią sritį reguliuojančiais teisės aktais, kaip nustatyta Sprendimu Nr. 768/2008/EB ir 2008 m. liepos 9 d. reglamentu (EB) Nr. 765/2008.

4.5

Didėjančios globalizacijos sąlygomis rinkos priežiūros sistema turi užtikrinti bendrą reglamentavimo pagrindą, leidžiantį veiksmingai ir nuosekliai taikyti teisės aktus visoje Bendrijos teritorijoje: šiai užduočiai įgyvendinti valstybės narės privalo skirti pakankamai išteklių. Bet kuriuo atveju iš valstybių narių turi būti aiškiai reikalaujama nurodyti įstaigą, kuriai būtų galima teikti skundus, ir užtikrinti visuomenei prieigą prie šios įstaigos.

4.6

EESRK mano, kad reikėtų aiškiai nustatyti įvairių veikėjų atsakomybės ribas ir užtikrinti visišką produktų atsekamumą, ypač medžiagų eksploatacinių savybių per visą produkto gyvavimo ciklą, saugumo ir nekenksmingumo sveikatai – visų pirma darbuotojų ir galutinių vartotojų – ir apskritai integruotos gyvenamosios ir supančios aplinkos apsaugos srityse.

4.7

Būtina atkurti pasitikėjimą atitikties ženklais. Turi būti atstatyta CE ženklo tikroji vertė ir išplėsta galimybė patraukti atsakomybėn už pažeidimus bei garantuoti teisinę priežiūrą. EESRK pažymi, kad perėjimas prie naujos CE ženklo sistemos padidins naštą įmonėms, o iš valdžios institucijų pareikalaus didelių pradinių investicijų į standartizavimo ir priežiūros infrastruktūrą, ypač užtikrinant aukštą notifikuotųjų institucijų kompetencijos lygį.

4.8

EESRK nuomone, kartu su Europos statybos produktų standartizavimo sistemos sustiprinimu turi būti labiau skatinama rengti ir taikyti tarptautinius standartus, taip sudarant geresnes sąlygas patekti į tarptautines rinkas ir užtikrinant prekybos ir statybos produktų rinkoms pasaulinę dimensiją.

4.9

EESRK rekomenduoja nustatyti tinkamesnius nei šiuo metu siūloma įgyvendinimo terminus, kadangi reikia vykdyti didelio masto piliečių informavimo kampanijas ir suteikti reikiamą metodikos, procedūrų ir elgsenos pritaikymo prie pokyčių laikotarpį pereinant nuo SPD prie SPR.

4.10

EESRK mano, kad labai svarbu skirti pakankamai finansinių išteklių remti Bendrijos mokymo, informavimo, paramos ir įgyvendinimo stebėsenos programoms, skirtoms visiems suinteresuotiems visuomeniniams ir privatiems subjektams.

4.11

EESRK rekomenduoja naująsias taisykles ir techninius priedus papildyti techninėmis gairėmis, kaip vystomi esminiai statinių reikalavimai (angl. – basic works requirements), kad būtų galima:

—

pirmasis turi būti skirtas komunikacijai, informavimui ir mokymams kuriant plataus masto tvarių statybų kultūrą,

—

antrajame turi būti nagrinėjamas energijos taupymas, tvarus gamtos išteklių naudojimas ir sveikatos, higienos ir saugos aspektai per visą produkto gyvavimo ciklą – nuo jo sukūrimo iki jo sunaikinimo. Pagrindiniai šios srities reikalavimai išdėstyti 1 priede, tačiau EESRK nuomone, jie turi būti aiškiai nurodyti ir paties reglamento tekste.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/21

1.1

EESRK mano, kad Europa pirmauja atsakingo nanomokslo ir nanomedžiagų (NN) vystymo srityje ir tuo prisideda prie pasaulio ekonominės ir socialinės pažangos.

1.2

EESRK pabrėžia, jog būtina sparčiai ieškoti nanotechnologijų pritaikymo pramonėje ir įvairiuose sektoriuose būdų, gerai apgalvojant:

1.3

EESRK pritaria nanotechnologijų kodekse pateiktiems principams ir mano, kad jie taikytini ir persvarstant Europos NN teisinę ir reglamentavimo sistemą.

1.4

EESRK susirūpinimą kelia nanotechnologijų pritaikymo rinkai ir nanomedžiagų poveikio aplinkai, sveikatai ir šių medžiagų toksiškumo tyrimų tempas – šis procesas vis dar vyksta pernelyg lėtai.

1.5

EESRK yra įsitikinęs, kad dėl nanotechnologijų sudėtingumo ir spartaus vystymosi, taip pat jų ryšio su įvairiausiomis mokslo šakomis veikti reikia daugeliu lygmenų (reglamentavimo, etikos ir socialinėje srityse), ypač tų technologijų keliamos rizikos klausimu. Tai svarbu, jeigu norime rasti visiems priimtinų rizikos valdymo sprendimų, kurie turėtų patikimą, visapusišką ir atsakingą pagrindą.

1.6

Geriausia valdymo sistema privalo išlaikyti įvairių atsakingo nanomedžiagų vystymo aspektų pusiausvyrą. EESRK rekomenduoja, kad Europos nanotechnologijų observatorija taptų nuolatiniu organu ir, bendradarbiaudama su kitomis Europos tarnybomis, teiktų tvirtą mokslinį ir ekonominį pagrindą turinčią analizę ir aiškintųsi, kokį poveikį nanotechnologijos daro visuomenei ir kokį pavojų jos gali kelti aplinkai, sveikatai ir saugai.

1.7

EESRK mano, jog reikalinga kompleksinė atskaitai skirta reglamentavimo sistema ir valdymo sistema, kad atsiradus naujiems poreikiams gautume aiškius ir patikimus atsakymus, pirmiausia, dėl bendrų klasifikavimo metodų, metrologijos ir bandymų, galiojančių protokolų tinkamumo patvirtinimo, naujų protokolų, ikinormatyvinių ir norminamųjų tyrimų.

1.8

EESRK mano, kad tarpdalykinio švietimo ir mokymo srityje reikia ryžtingų priemonių, be kita ko, rizikos vertinimo ir prevencijos srityje, ir tas priemones sustiprinti kompetencijos infrastruktūra.

1.9

EESRK mano, kad svarbu sukurti Europos lyginamosios analizės sistemą, skirtą rizikos vertinimo ir prevencijos srityje rengiamoms iniciatyvoms Europoje, JAV, Japonijoje ir besiformuojančios ekonomikos šalyse.

1.10

EESRK mano, kad reikėtų remti, taip pat ir Komisijos suteikiamais aiškiais ir skaidriais įgaliojimais, Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) atliekamą techninės ir reglamentavimo standartizacijos darbą, siekiant šio darbo rezultatus panaudoti tarptautiniu lygmeniu (prisidėti prie ISO techninio komiteto ISO/TC 229 veiklos), ir tuo skatinti saugią pasaulinę prekybą nanotechnologijomis, nanomedžiagomis ir dar sudėtingesnėmis NN sistemomis.

1.11

EESRK rekomenduoja sustiprinti struktūruotą dialogą su pilietine visuomene numatant tvirtą ir skaidrų dialogo pagrindą, kad šioje srityje Europa galėtų kalbėti vienu balsu, nes tai gyvybiškai svarbu mūsų ateičiai pasaulyje.

1.12

EESRK siūlo Veiksmų plano 2009 m. ataskaitos atskirame skyriuje aptarti:

2.1

Pastaraisiais metais Komisija tapo didžiausia NN finansuojančia viešąja institucija: pagal mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos šeštąją bendrąją programą šioje srityje buvo išleista 1,4 milijardo EUR, o pirmaisiais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) metais NN gavo beveik 600 milijonų EUR finansavimą. Iš minėtų 600 milijonų EUR 28 milijonai EUR buvo skirti moksliniams tyrimams NN saugos srityje, taigi NN išleista suma pasiekė apie 80 milijonų EUR (1).

2.2

Šiuo metu sukurta įvairių Europos technologijų platformų, kurios skirtos nanotechnologijų pritaikymui, pavyzdžiui, nanoelektronikos (ENIAC), nanomedicinos ir tvarios chemijos technologijų platformos.

2.3

2004–2006 m. laikotarpiu visame pasaulyje viešasis ir privatus NN finansavimas pasiekė 24 milijardus EUR. Daugiau kaip ketvirtadalį šių lėšų skyrė Europa, o iš to ketvirtadalio 5–6 proc. (2) finansavo Komisija.

2.4

NN taikomos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) nuostatos reikalauja, kad būtų laikomasi svarbiausių etikos principų, išdėstytų Pagrindinių teisių chartijoje.

2.5

Ataskaitoje, skirtoje Trečiajam tarptautiniam dialogui dėl atsakingų nanotechnologijų tyrimų ir vystymo, buvo apžvelgta, kas nuveikta šiose srityse:

2.6

Įvairios tarptautinės organizacijos taip pat domisi šia tema. Paminėtinos šios iniciatyvos:

2.7

Didžiosios Britanijos Karališkosios bendrijos pranešime „Nanomokslas ir nanotechnologijos: galimybės ir abejonės“ (4) rekomenduojama kiek tik įmanoma vengti pagamintų nanodalelių ir nanovamzdelių išleidimo į aplinką, kol nebus geriau žinomas nanodalelių ir nanovamzdelių poveikis aplinkai.

2.8

Nanomedžiagų jau galima rasti mūsų kasdienės aplinkos objektuose (5), savaime išsivalančiose dangose, kurios mažina ploviklių naudojimą, valymo medžiagose, kurios iš oro pašalina azoto oksidą, naujos kartos fotovoltiniuose elementuose, šiluminės izoliacijos medžiagose, CO2 surinkimo sistemose, oro ir vandens nanofiltruose, daug nanomedžiagų naudojama medicinos diagnostikoje ir taikant kai kuriuos neinvazinius gydymo būdus.

2.9

Problema kyla ir todėl, kad nanomedžiagoms ir jų kaupimosi ir jungimosi su kitomis medžiagomis ekosistemose, organiniuose audiniuose ir žmonių organizmuose reiškiniams reikia pritaikyti trumpalaikio ir ilgalaikio toksiškumo rizikos vertinimo protokolus.

2.10

Kompleksinėje aplinkoje rizikos vertinimo standartai ir vertinimo kontrolė gali varijuoti atliekant in vitro ir in situ įvertinimus: tyrimai šioje srityje (6) neturėtų apsiriboti įprastais apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, filtrais, respiratoriais, apsaugine apranga ir pirštinėmis (šie daiktai buvo išbandyti su 10–50 nanometrų ilgio grafito nanodalelėmis).

2.11

Kaip teigia Komisija ir kaip ne kartą pabrėžė EESRK, „integruotas saugus ir atsakingas požiūris“ tapo ES nanotechnologijų politikos pagrindu. Šių technologijų taikymo sritis yra labai plati ir išsišakojusi, todėl reikia plačios šio dalyko (kuris gali apimti įvairias sritis: branduolių fiziką ir plazmines technologijas, nanomechaniką ir tekstilę) analizės, kuri leistų nustatyti bendrus taškus ir tarpusavio priklausomybę ir tuo pasinaudoti.

2.12

Atsižvelgiant į tai, kad nanoprocesų matmenys yra nanoskopiniai (10-9) ir juos nespecialistams sunku įsivaizduoti, nanomedžiagų srityje nuo pat pradžių reikia konstruktyvaus dialogo su vartotojais, kad būtų galima nustatyti pavojus ir jų išvengti, taip pat išsklaidyti visas galimas nepagrįstas baimes.

2.13

EESRK jau pabrėžė, jog reikia ne tik sparčiau pritaikyti nanotechnologijas pramonėje ir įvairiuose sektoriuose ir sukurti ekonomines, socialines, teisines, reguliavimo, fiskalines ir finansines sąlygas, kurios tiktų novatoriškoms naujoms įmonėms ir profesijoms, bet ir ginti etinius, ekologinius, sveikatos ir saugos interesus per visą mokslo pritaikymo laikotarpį (7).

2.14

Kiek naujesnėje nuomonėje (8) EESRK pakartojo, jog reikia „aiškaus ir skaidraus dialogo su pilietine visuomene, kuris užtikrintų jos pritarimą, paremtą objektyviu nanomokslų ir nanotechnologijų rizikos ir galimybių įvertinimu“ ir „nuolatinio dėmesio klausimams, susijusiems su etikos principų ir aplinkos apsauga, taip pat su darbuotojų ir vartotojų sveikata ir sauga“.

2.15

2008 m. Komisija priėmė rekomendaciją (9), kuri buvo skirta atsakingiems NN tyrimams. Rekomendacijoje siūlomas septynių principų kodeksas:

—   prasmė: NN mokslinė tiriamoji veikla turėtų būti suprantama visuomenei. Ji turėtų būti vykdoma gerbiant pagrindines teises bei paisant asmenų ir visuomenės gerovės interesų kuriant, įgyvendinant, platinant ir naudojant NN,

—   tvarumas: NN mokslinė tiriamoji veikla turėtų būti saugi, etiška ir prisidėti prie tvarios plėtros, padedančios siekti Bendrijos tvarumo tikslų, ir neturėtų kenkti žmonėms, gyvūnams, augalams ar aplinkai,

—   atsargumas: veikla turėtų būti vykdoma laikantis atsargumo principo (10), numatant galimą NN rezultatų poveikį aplinkai, sveikatai bei saugai,

—   įtrauktis: NN mokslinė tiriamoji veikla turėtų remtis atvirumo visiems suinteresuotiems subjektams, skaidrumo ir pagarbos pagrįstai teisei susipažinti su informacija principais,

—   tobulumas: NN mokslinė tiriamoji veikla turėtų atitikti geriausius mokslinius standartus, įskaitant mokslinių tyrimų sąžiningumo standartus bei standartus, susijusius su gera laboratorine praktika (11),

—   inovacijos: NN mokslinės tiriamosios veiklos valdymas turėtų skatinti kuo didesnį kūrybingumą, lankstumą ir planavimo įgūdžius siekiant inovacijų bei augimo,

—   atskaitomybė: mokslininkai ir mokslinių tyrimų organizacijos turėtų išlikti atsakingos už jų atliekamų NN mokslinių tyrimų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, kurį gali patirti dabartinė ir ateities kartos.

Rekomendacijoje numatyta, kad valstybės narės kasmet turėtų teikti kodekso taikymo rezultatų ataskaitą ir pranešti apie bet kokią tiems rezultatams pasiekti pasirinktą gerąją praktiką.

2.16

EESRK pritaria šio kodekso principams ir mano, kad juos reikėtų taikyti persvarstant Europos NN teisinę ir reglamentavimo sistemą.

2.17

EESRK susirūpinimą kelia tai, kad nepaprastai lėtai vyksta nanotechnologijų pritaikymas rinkai ir nanomedžiagų poveikio aplinkai, sveikatai, taip pat šių medžiagų toksiškumo tyrimai.

2.18

Esant dabartinėms aplinkybėms poveikio darbuotojams ir visuomenei rizika tarsi yra nedidelė, tačiau EESRK mano, jog būtina ieškoti patikimesnių kanalų dialogui su mokslinių tyrimų ir pramonės sektoriais, ir siekti, kad į minėtus poveikio aspektus būtų atsižvelgiama (numatant reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius) atliekant bet kokius nanomedžiagų tyrimus ir jas pritaikant – dar pačioje kūrimo etapo pradžioje ir visais vėlesniais etapais.

2.19

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ši sritis apima daug dalykų ir sektorių, taigi yra ir nemažai susijusių Bendrijos teisės ir reglamentavimo priemonių (daugiau kaip 90). Bendrijos teisės aktai yra tokie sudėtingi, kad visuomenei jie gali atrodyti neskaidrūs ir nesuprantami.

2.20

Pasistengus teisės aktus išdėstyti paprastesne kalba, sukūrus specialią interaktyvią tinklavietę, užtikrinus dalyvaujamąją demokratiją – pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą ir skleidžiant geriausios praktikos gaires, reglamentavimo sistema galėtų tapti suprantamesnė, pirmiausia, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vartotojams ir visuomenei.

2.21

Geriausia valdymo sistema bus ta, kuri galės užtikrinti įvairių atsakingo nanomedžiagų kūrimo aspektų pusiausvyrą. EESRK rekomenduoja (galbūt remiantis 2008 m. ES finansuojamu projektu sukurtos Nanotechnologijų observatorijos veiklos rezultatais (12) sukurti nuolatinę atskaitos struktūrą. Tikslas – užtikrinti patikimą analizę, atliekamą remiantis patikimu moksliniu ir ekonominiu pagrindu, vertinti etines problemas, numatyti galimus pavojus aplinkai, sveikatai ir saugai ir parengti naujus standartus.

2.22

EESRK yra įsitikinęs, kad dėl nanotechnologijų sudėtingumo ir spartaus vystymosi, taip pat jų ryšio su įvairiausiomis mokslo šakomis, reikia veikti daugeliu lygmenų (reglamentavimo, etikos ir socialiniu). Tai būtina, jeigu norime rasti patikimų rizikos valdymo sprendimų, pagrįstų patikima, visapusiška ir atsakinga analize, kurią atliekant tiksliai lyginama, fiksuojama ir skelbiama išsami informacija apie sukurtas nanomedžiagas.

3.1

Komisija siūlo:

4.1

Europa pirmauja atsakingo NN ir nanomedžiagų vystymo srityje ir tuo prisideda prie ekonominės ir socialinės pažangos sudėtingoje ir konkurencinėje aplinkoje, kuri šiuo metu yra susiklosčiusi pasaulyje. Jeigu Europa nori išlaikyti šias pozicijas, EESRK nuomone, pačioje šio proceso užuomazgoje reikia veikti daugeliu lygmenų, palaikant nuolatinį dialogą su pilietine visuomene. Šis dialogas – būtina proceso pripažinimo visuomenėje sąlyga.

4.2

Nors EESRK ir vertina Komisijos pastangas išanalizuoti didžiulį galiojančių Bendrijos priemonių kiekį, Komitetas vis dėlto mano, kad šią analizę reikia orientuoti link nuoseklios sistemos, kuri taptų skaidriu ir nesudėtingu struktūruotam dialogui su pilietine visuomene reikalingu pagrindu. EESRK ne kartą ragino pradėti tokį dialogą (13).

4.3

EESRK mano, kad nanotechhnologijų rizikos vertinimui reikalingas įžvalgumas, atskaitai skirta kompleksinė reglamentavimo sistema, tarptautiniu lygiu suvienyta valdymo sistema – taip galėsime gauti aiškius, patikimus ir išsamius atsakymus ir išnagrinėti etines problemas, galimą pavojų aplinkai, visuomenės sveikatai ir saugai, taip pat galimą tolesnę raidą šiose srityse.

4.4

Todėl EESRK ragina toliau plėtoti Bendrijos iniciatyvą, siekiant:

4.5

EESRK prašo, kad 2005–2009 m. veiksmų plane numatytoje 2009 m. ataskaitoje vienas skyrius būtų skirtas rizikos vertinimo ir prevencijos reglamentavimo aspektams, bandymų protokolų efektyvumui ir poslinkiams šioje srityje, taip pat naujiems veiklos prioritetams.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/27

1.1

EESRK jau keletą kartų prašė supaprastinti Bendrijos teisyną. Įvairių teisės aktų pakeitimų gausa sukuria jų taikymo sunkumų ir pernelyg didelę biurokratinę naštą. Tai trukdo sklandžiai veikti reguliuojamoms institucijoms.

1.2

Tačiau Komitetas visada pasisakė už tai, kad dėl šio supaprastinimo proceso nebūtų panaikintas reguliavimas ir nesumažėtų teisinis apibrėžtumas, kuris turi būti užtikrintas visose Europos Sąjungos srityse.

1.3

Vidaus rinkos teisinis reguliavimas ir Europos ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas padėjo suderinti skirtingus teisės aktus ir įgyvendinti laisvą asmenų ir kapitalo judėjimą nesumažinus tiesiogiai susijusių šalių teisių ir pareigų.

1.4

Todėl, ir atsižvelgdamas į reguliavimo ir skaidrumo kai kuriose pagrindinėse vidaus rinkos institucijose trūkumo pasekmes, Komitetas mano, kad Komisija turėtų įvertinti, ar supaprastinimo tikslais siūlomi pakeitimai turės tik teigiamą poveikį ir padės sumažinti ekonomines sąnaudas, ar gali daryti poveikį ir koncentracijos jungiant ir skaidant bendroves teisiniam apibrėžtumui.

1.5

Šiuo požiūriu EESRK mano, kad MVĮ – kurios sudaro pagrindinę Europos vidaus rinkos įmonių dalį – reguliuojančios nuostatos turėtų būti aiškiai atskirtos nuo didelėms įmonėms (visų pirma įmonėms, kurios savo veiklą finansuoja per vertybinių popierių rinką) taikomų nuostatų. Todėl daugeliui siūlomų nuostatų priimti reikalinga vieningo balsavimo taisyklė gali būti vertinama kaip mažoms ir vidutinėms akcinėms bendrovėms skirta taisyklė, kadangi priešingu atveju ji neveiktų.

1.6

Kol šis atskyrimas nebus padarytas, turi būti išsaugotos teisinės garantijos akcininkams, kreditoriams ir darbuotojams. Beje, turėtų būti rasti paramos MVĮ būdai, kad būtų sumažinta jų ekonominė našta, susidarantį dėl galiojančių teisės aktų laikymosi.

2.1

Vienas iš Komisijos prioritetų vidaus rinkos klausimais – procedūros Bendrijos nuostatoms supaprastinti nustatymas, visų pirma dėl administracinės naštos, slegiančios Europos įmones, kurių didelė dalis yra MVĮ. Tuo tarpu daugelis bendrovių direktyvose numatytų reikalavimų yra skirti didžiosioms akcinėms bendrovėms, lėšų gaunančioms vertybinių popierių rinkoje.

2.2

2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryba (1) patvirtino veiksmų programą administracinei naštai sumažinti ir palengvinti, kadangi ji be reikalo varžo bendrovių ūkinę veiklą. Buvo užsibrėžtas tikslas iki 2012 m. šią naštą sumažinti 25 proc.

2.3

Bendrovių teisės klausimu jau įgyvendinti supaprastinimo pasiūlymai dviejose srityse: materialinės teisės srityje priėmus Pirmąją direktyvą dėl ribotos atsakomybės akcinių bendrovių formavimo (2) ir Antrąją direktyvą dėl ribotos atsakomybės akcinių bendrovių formavimo ir jų kapitalo palaikymo bei keitimo (3) bei procesinės teisės srityje, visų pirma dėl apskaitos standartų ir informavimo reikalavimų bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus (4).

2.4

Dviejų dabar siūlomų keisti direktyvų supaprastinimo pasiūlymai jau buvo pateikti: Trečiosios susijungimų direktyvos ir Šeštosios direktyvos, reguliuojančios bendrovių skaidymą (5), dėl esminio klausimo – nepriklausomų ekspertų dalyvavimo jungiant ir skaidant ribotos atsakomybės akcines bendroves. EESRK kritiškai įvertino šį klausimą (6), kadangi mano, kad objektyvaus ir nuo įmonės nepriklausomo vertinimo nebuvimas gali pakenkti trečiųjų asmenų, kreditorių ir darbuotojų interesams.

3.1

Svarstomas pasiūlymas priimti direktyvą yra tiesiogiai susijęs su trimis direktyvomis: Trečiąja susijungimų direktyva, Šeštąją direktyva dėl skaidymo ir neseniai priimta Tarpvalstybinių susijungimų direktyva (7). Be to, ji netiesiogiai iš dalies keičia Antrąją direktyvą (8), kadangi į nuostatas dėl jungimo ir skaidymo įtraukus išimtį dėl reikalavimo, kad nepriklausomas ekspertas parengtų ataskaitą dėl įnašų natūra, ji daro poveikį minėtos direktyvos nuostatoms dėl kapitalo keitimo.

3.2

Visos trijose direktyvose siūlomos supaprastinimo priemonės yra susijusios su:

3.3

Ir Trečiojoje, ir Šeštojoje direktyvose šiuo metu reikalaujama pateikti tris ataskaitas: vadovybės ataskaitą apie jungimo (skaidymo) teisines ir ekonomines prielaidas, nepriklausomų ekspertų ataskaitą ir finansinę ataskaitą, kai pateikiamos metinės ataskaitos yra daugiau nei šešių mėnesių senumo. Visas šias ataskaitas turi patvirtinti kiekvienos jungiamos ar skaidomos įmonės visuotinis susirinkimas.

3.4

Pasiūlyme paprastinami reikalavimai dėl rašytinės vadovybės ataskaitos tuo atveju, jeigu jos vieningai atsisako visi akcininkai; finansinei ataskaitai Skaidrumo direktyvos (9) nuostatos taikomos tik tuomet, kai bendrovių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus.

3.5

Kalbant apie Antrąją direktyvą dėl kapitalo keitimo, svarstomoje direktyvoje siūloma bendrovėms netaikyti reikalavimo pateikti eksperto ataskaitą dėl įnašų natūra.

3.6

Svarbus su informacijos apie jungimą arba skaidymą skelbimu susijęs pasiūlymas – naujų technologijų, pradedant internetu, naudojimas minėtai informacijai paskelbti.

3.7

Kreditorių apsaugos klausimu svarstoma direktyva iš dalies keičia kreditorių teisė prieštarauti jungimo ir skaidymo procedūroms, kol nebus užtikrintas skolinių įsipareigojimų vykdymas. Kad tarpvalstybinio susijungimo atveju būtų apsaugoti kreditoriai, turi būti teikiama eksperto ataskaita apie įnašus natūra siekiant skirtingose valstybėse narėse, kuriose yra įsisteigusios bendrovės, užtikrinti tokią vertę, dėl kurios galima kreiptis į teismą.

4.1

EESRK apskritai palankiai vertina Bendrijos teisėkūros supaprastinimą, visų pirma nuostatas dėl bendrovių, ypač atsižvelgiant į administracinę naštą, tenkančią Europos įmonėms, visų pirma MVĮ, kurių ES ekonomikos struktūroje yra daugiausia. Vis dėlto, kaip EESRK jau minėjo, šis supaprastinimo procesas jokiu būdu neturėtų tapti teisinio neapibrėžtumo priežastimi visiems vidaus rinkos dalyviams.

4.2

EESRK supranta Komisijos rūpestį apsaugoti akcininkus, kurie yra įmonių savininkai, tačiau nereikėtų pamiršti kitų su teisiniais sandoriais susijusių šalių, kurių teisės gali būti pažeistos. Todėl jis pritaria Europos Parlamentui (10), kuris priminė, kad būtina atsižvelgti į visų suinteresuotų šalių (investuotojų, savininkų, kreditorių ir darbuotojų) interesus, ir remia jo poziciją. EESRK anksčiau jau palaikė šią poziciją (11) ir dar kartą tai patvirtina siekdamas užtikrinti skaidrumą ir pasitikėjimą Europos vidaus rinkos ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojais.

4.3

Siūlomas supaprastinimas yra susijęs ir su reikalavimu teikti ataskaitas dėl jungimo ir skaidymo: dokumentų, kuriuos reikia pateikti akcininkams ir kreditoriams, skelbimą registre leidžiama pakeisti paskelbimu internete (įskaitant ir tarpvalstybinio susijungimo atvejus). Tai nusipelno tam tikros kritikos. Visų pirma, šis pakeitimas negali būti laikomas akcininkų ir kreditorių teisių garantija, kadangi panaikinamas registro viešas pobūdis. Antra, netenkama galimybės naudotis juo kaip patikimu įrodymu ginčo atveju. Dėl šios priežasties EESRK laikosi nuomonės, kad vykdant tokio pobūdžio susitarimą skaidrumas turi būti svarbiau už sąnaudų taupymą ir todėl šio principo turi būti laikomasi veiksmingiau.

4.4

Tačiau EESRK pritaria pasiūlymui nedubliuoti finansinių ataskaitų tų bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus (12), kadangi jos rengiamos pagal priimtas nuostatas ir jas rengiant taip pat dalyvauja biržas valdančios institucijos. Vis dėlto atrodo, kad šios priemonės taikymas bendrovėms, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į biržos sąrašus, kai visi visų susijusių bendrovių akcininkai vieningai sutinka, prieštarauja teisės aktui: jeigu finansinė informacija apie įmonės sąskaitas jau pateikta ir atitinka įstatymus, nebūtina ją dubliuoti. Tačiau to negalima pasakyti apie Trečiosios direktyvos 9 straipsnio ii) b) punktą, kuriame numatyta, kad ataskaita nerengiama, jeigu akcininkai tai nusprendžia vieningai.

4.5

EESRK nuomone, nerimą kelią pasiūlymas keisti Antrąją direktyvą 77/91/EEB, papildantis anksčiau atliktus pakeitimus. Siūloma taikyti ne 10 straipsnį dėl įnašų natūra ir nepriklausomo eksperto atliekamo jų vertinimo jungiant ir skaidant bendroves, o specifines nuostatas dėl ekspertų ataskaitų. EESRK mano, kad ataskaitoje nustatoma, kokia kapitalo dalis priklauso kiekvienam akcininkui, ir šis kapitalas nurodo kiekvienos įmonės atsakomybę trečiųjų šalių atžvilgiu. Komitetas laikosi savo pozicijos dėl skaidrumo ir ypač garantijų, kurias privalo turėti visi su jungimo ir skaidymo procedūromis susiję asmenys, svarbos. Be to jis mano, kad numatymas nerengti netgi „objektyvios“ ataskaitos apie įmonės turtą, kurį įkūnija nominali akcijų vertė, yra bloga pradžia.

4.6

Galiausiai kreditorių galimybė prieštarauti bendrovių jungimui ar skaidymui, kol nebus suteiktos mokėjimo garantijos (jeigu jie turėjo įrodymų apie tokio pobūdžio procedūrose dalyvaujančių bendrovių nesumokėtas skolas) buvo viena iš priemonių, padėjusių užtikrinti pasitikėjimą rinkos sandoriais ir sklandžią jų eigą. Dabar kreditorių apsauga sumažinta, kadangi svarstomoje direktyvoje numatoma, kad jie turės kreiptis į „atitinkamą administracinę arba teisminę instituciją“ dėl atitinkamų garantijų ir „įrodyti, kad dėl siūlomo skaidymo kyla grėsmė jų reikalavimų įvykdymui ir kad iš bendrovės nebuvo gauta deramų apsaugos priemonių“ (Direktyvos 82/891/EEB 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas). Šis prievolės įrodyti perkėlimas turi mus paskatinti pamąstyti, ar toks pakeitimas yra savalaikis, kadangi jis apsunkins rinkos sandorius, kurie iki šiol buvo paprasti, ir gali padidinti sandorių, susietų su teisiškai privalomomis garantijomis, skaičių.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/30

1.1

Teikiant finansines paslaugas duomenys vis dažniau apdorojami elektroniniu būdu, todėl gali pasirodyti, kad jau naudojame elektroninius pinigus. Elektroniniu būdu nuskaitomi ir rūšiuojami čekiai. Debeto ir kredito kortelės elektroniniu būdu nuskaitomos bankomatuose, mokėjimo terminaluose ir kitokiuose mokėjimo aparatuose. Visais minėtais būdais galima atsiskaityti, jei banko sąskaitoje yra pinigų, kurių suma gali priklausyti nuo indėlio dydžio arba nuo banko nustatytos sumos (pavyzdžiui, kredito kortelių atveju). Bankas čekių knygelę ir debeto bei kredito korteles išduoda tik surinkęs informaciją apie kliento kreditingumą ir sąžiningumą. Galimybė naudotis šia elektronine kredito sistema suteikiama atsižvelgiant į kreditingumą. Daug visuomenės grupių negali šia galimybe pasinaudoti – jos neturi prieigos prie bankinių paslaugų arba ta prieiga yra ribota.

1.2

Elektroniniai pinigai – visai kas kita. Jie nepriklauso nuo kredito. Norint jų turėti, reikia išankstinės įmokos. Išankstinė įmoka paverčiama elektroniniu grynųjų pinigų pakaitalu ir saugoma elektroninėse laikmenose, kurias tvarko elektroninių pinigų emitentas. Išankstinių įmokų elektroninės laikmenos gali būti nešiojamos, dažniausiai tai – iš anksto apmokėtos kortelės, tačiau tai gali būti ir internetiniai duomenys, prieinami internetu. Elektroniniai pinigai suteikia galimybę nedidelius mokėjimus (paprastai tai būna nedidelės sumos) atlikti be grynųjų pinigų. Tokie atsiskaitymai vykdomi įvairiais būdais: pavyzdžiui, naudojantis kortelių nuskaitymo aparatais arba internetu per mobiliojo ar internetinio ryšio priemones. Elektroninių pinigų turėjimas nėra tiesiogiai susijęs su kreditingumu. Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama, yra atlikti išankstinę įmoką.

1.3

Vargu ar elektroniniai pinigai kada nors galės patenkinti visus tuos poreikius, kuriuos patenkina pinigai. Kojinę su 500 eurų banknotais tikriausiai ir toliau laikysime namuose, tačiau elektroniniai pinigai gali praversti atliekant smulkias operacijas, dėl kurių piniginėje nešiojamės monetas ir banknotus. Vis dėlto kol kas elektroniniai pinigai labai lėtai skinasi kelią. Pasitaiko sėkmingų iniciatyvų, kurios sietinos su informacinės visuomenės raida. Elektroninių pinigų paplitimo procesas turėtų būti lygiagretus informacinės visuomenės raidai. Tai – informacinės visuomenės pinigai. Šių pinigų paplitimas ateityje priklausys nuo verslo iniciatyvų ir techninių inovacijų informacinėje visuomenėje. Direktyvos tikslas – pašalinti išradimų ir inovacijų kliūtis. EESRK pritaria šiam tikslui.

1.4

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje Europos Komisija nustatė, kad elektroninių pinigų emitentais yra tik kredito įstaigos, ir nusprendė išplėsti šias paslaugas teikiančių įmonių spektrą. Norėdama išvystyti šią rinką Komisija priėmė Elektroninių pinigų direktyvą (2000/46/EB), kuria buvo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nekredito įstaigoms (elektroninių pinigų įstaigoms) patekti į elektroninių pinigų rinką.

1.5

Elektroninių pinigų direktyva norėta sukurti norminę bazę, kuri atitiktų naujųjų elektroninių pinigų įstaigų rizikos mastą ir kurios laikantis technologijos ir inovacijos suklestėtų. Rezultatas nėra labai džiuginantis. Elektroniniai pinigai toli gražu dar neatnešė visų lauktų rezultatų ir iki šiol nėra laikomi patikima grynųjų pinigų alternatyva.

1.6

Todėl Komisija nusprendė peržiūrėti elektroninių pinigų raidą daugelyje sričių. Komisija padarė išvadą, kad kai kurios Elektroninių pinigų direktyvos nuostatos neleidžia vystytis elektroninių pinigų rinkai ir trukdo diegti technologines naujoves.Po konsultacijų ir vertinimo išryškėjo dvi didžiausios problemos. Pirmoji – neaiški elektroninių pinigų apibrėžtis ir Elektroninių paslaugų direktyvos taikymo sritis. Antroji – teisinė bazė, nustatanti rizikos ribojimo sistemą ir elektroninių pinigų paslaugoms taikomas pinigų plovimo prevencijos taisykles. Prieita prie išvados, kad daugumą Elektroninių pinigų direktyvos nuostatų reikia koreguoti. Taigi nuspręsta dabartinę direktyvą pakeisti nauja direktyva, kurios projektas (COM(2008) 627 galutinis) ir nagrinėjamas šioje nuomonėje.

1.7

Direktyva siekiama sudaryti sąlygas atsirasti naujoms, novatoriškoms ir saugioms elektroninių pinigų paslaugoms, suteikti galimybę patekti į rinką naujiems dalyviams ir skatinti tikrą ir veiksmingą visų rinkos dalyvių konkurenciją. EESRK nuomone, ši iniciatyva yra savalaikė, nes vartotojų dalyvavimas informacinėje visuomenėje lyginant su praėjusio dešimtmečio pabaiga sparčiai išaugo, taigi dabar jaučiama didžiulė ir nepatenkinta vartotojui patogios elektroninių pinigų infrastruktūros paklausa. Direktyva norima pašalinti kliūtis, kurios trukdo imtis verslo iniciatyvų, galinčių patenkinti šią paklausą.

1.8

Kilus dabartinei bankų krizei ir visuotiniam nepasitenkinimui neefektyviu bankų reguliavimu, naujos reguliavimo tvarkos įvedimas finansų sektoriuje gali būti problematiškas. Nepaisant šių nuogąstavimų, EESRK palankiai vertina siūlomą tvarką ir mano, kad ji yra tinkama ir proporcinga. Naujosios taisyklės nebus taikomos bankams – institucijoms, atsakingoms už kreditų krizę; privalomas pradinis kapitalas mažinamas tik siekiant sumažinti kliūtis, trukdančias patekti į rinką; elektroninių pinigų įstaigų kapitalo rezervai bus proporcingi bankų rezervams; vartotojų reikalavimams numatytos lėšos bus specialiai apsaugotos leidžiant tik tam tikras investicijas; sumos, apie kurias kalbama, yra labai mažos. Jei elektroninių pinigų įstaigos tikrai įsigalėtų mokėjimų rinkose, direktyvoje yra numatytos nuostatos, leidžiančios prireikus direktyvą koreguoti.

1.9

EESRK nuogąstauja dėl tam tikrų vartotojų apsaugos aspektų ir ragina Komisiją pakeisti direktyvos nuostatas, susijusias su apribojimais nuosavų lėšų (angl. float) investicijoms, neatidėliotinu gautų sumų konvertavimu į elektroninius pinigus, hibridinių įstaigų apyvartinių lėšų apsauga ir mokesčiu už ankstesnį nei numatyta pinigų atgavimą pagal elektroninių pinigų sutartis.

1.10

Grynieji pinigai – anonimiški. Paprastos grynųjų pinigų operacijos neatskleidžia mokėjimą atliekančio asmens tapatybės. Elektroninių pinigų sistemos gali būti anoniminės arba vardinės. Jei laikmenoje saugoma suma būtų padidinta iki 500 EUR, tikriausiai atsirastų daugiau asmenų, norinčių naudotis elektroniniais pinigais, ypač neturinčių prieigos arba turinčių nepakankamą prieigą prie bankinių paslaugų. Nors, logiškai mąstant, ši riba neturėtų sudaryti galimybių neproporcingai dideliam pinigų plovimui, koks galimas disponuojant didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kyla tam tikrų abejonių dėl siūlomos sumos.

1.11

Monetų ir banknotų gamyba kainuoja, o bankai ir prekybininkai patiria su monetų ir banknotų tvarkymu susijusias išlaidas. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos visuomenė yra prisirišusi prie grynųjų pinigų ir juos laiko mokėjimo priemone ir vertingu daiktu. Šiuo netikrumo laikotarpiu į apyvartą išleista labai daug papildomų banknotų.

1.12

Vien tik direktyva šio antplūdžio nesuvaldysi. Direktyva naudinga tuo, kad pašalins verslui ir technologinėms inovacijoms trukdančias kliūtis. Jokia institucija negali priversti plačiosios visuomenės naudoti elektroninius pinigus. Bankai turi galimybių imtis iniciatyvos, bet išskyrus Belgiją, kur naudojama kortelė „Proton“, jie nepasiekė didelės pažangos. Iš to, kaip naudojamasi transporto kortelėmis, telefono kortelėmis ir internetinės prekybos paslaugomis, aiškiai matyti, kad informacinės visuomenės technologijų taikymas paprastai skatina plačiau naudoti elektroninius pinigus. Be to, elektroniniai pinigai dažnai yra kito verslo produktas, todėl neretai emitentas gali būti hibridinė įmonė, užsiimanti ne vien elektroniniais pinigais. Elektroninių pinigų ryšys su kitokio pobūdžio verslo modeliais laikomas labai reikšmingu elektroninių pinigų atsiradimo veiksniu. Direktyvos projektas skatina tokius poslinkius, todėl EESRK jam pritaria.

1.13

Didelį susirūpinimą keliantis klausimas – kovos su pinigų plovimu taisyklių raida. EESRK nuomone, nepriimtina, kad dviejose direktyvose nustatytos viena kitai prieštaraujančios ribos. Tai sukelia nepageidaujamą teisinę painiavą. Jeigu pirmenybė bus teikiama svarstomoje direktyvoje nurodytoms riboms, būtina pakeisti Pinigų plovimo prevencijos direktyvą.

1.14

EESRK ragina visas valstybes nares įgyvendinant naująją direktyvą laikytis konstruktyvios politikos. Labai svarbu, kad taisyklės būtų rengiamos konsultuojantis su šio sektoriaus atstovais ir kad jos būtų suformuluotos taip, kad nesudarytų didelės naštos nei elektroninių pinigų emitentams, nei jų klientams, kadangi pinigų sumos yra labai mažos. Pagal direktyvos nuostatas nacionalinės valdžios institucijos turi visus reikiamus įgaliojimus paremti šį jauną sektorių arba slopinti jo veiklą. EESRK mano, kad šį sektorių reikėtų remti visose valstybėse narėse.

1.15

Direktyva yra reikšminga. Ji gali turėti įtakos ateičiai. EESRK ragina dabartinius ir potencialius elektroninių pinigų sferos subjektus atsižvelgus į šią direktyvą dar kartą įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir riziką. Rinkai suteikiama dar viena galimybė.

2.1

Nuomonės 2.2, 2.3 ir 2.4 dalyse aiškinamos pagrindinės elektroninių pinigų savybės ir jų ryšys su informacine visuomene. Galima pateikti ne vieną pavyzdį, kaip vartotojų dalyvavimas informacinėje visuomenėje veda link elektroninių pinigų įsitvirtinimo.

2.2

Radijo dažninio atpažinimo (RDA (1) kortelė yra vienas iš tokių atvejų. Radijo dažninio atpažinimo luste galima registruoti pinigines vertes. Viena iš labiausiai paplitusių jo paskirčių – mokėjimas už naudojimąsi transporto sistema. 1997 m. Honkonge įvesta kortelė „Octopus“. Tai nekontaktinė išmanioji papildymo kortelė, kurioje saugoma tam tikra suma. Ja atsiskaitoma ne tik beveik visose Honkongo viešojo transporto priemonėse, bet ir maisto parduotuvėlėse, prekybos centruose, greitojo maisto restoranuose, automobilių stovėjimo aikštelių mokėjimo automatuose, pardavimo automatuose ir pan. Šiomis kortelėmis naudojasi 95 proc. 16–65 metų amžiaus Honkongo gyventojų. Iš šio pavyzdžio matyti, kad vartotojų gebėjimas naudotis informacinės visuomenės technologijomis skatina platesnį elektroninių pinigų naudojimą. Londone įvesta nekontaktinė radijo dažnio atpažinimo kortelė „Oyster“, kuria visi gali susimokėti už viešojo transporto paslaugas. Vartotojai laukia, kada šia kortele bus galima atsiskaityti prie transporto mazgų ir stočių esančiuose laikraščių kioskuose, maisto parduotuvėlėse ir greitojo maisto įstaigose. Neabejotinai tokių galimybių atsiras ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose valstybėse narėse, kadangi radijo dažninio atpažinimo kortelės naudojamos vis plačiau.

2.3

Dar vienas kiek plačiau paplitęs pavyzdys – iš anksto apmokėta telefono sąskaita, kuria jau šiandien galima pasinaudoti mokant už įvairiausias paslaugas: kreipiantis į pagalbos linijas susidūrus su kompiuterinėmis problemomis, registruojantis į konkursą, skiriant pinigus labdarai, žaidžiant interaktyvius žaidimus, mokant už suaugusiems skirtas pramogas ir gaunant naujienas bei informacines paslaugas. Kaip ir iš anksto apmokėtas transporto korteles, iš anksto apmokėtas telefono sąskaitas galima laikyti elektroniniais pinigais tada, kai jose saugoma verte galima atsiskaityti ne tik su transporto ar telefoninio ryšio operatoriais, bet ir su kitais verslo subjektais.

2.4

Elektroninių pinigų naudojimą skatina ir internetas, nes elektroniniai pinigai gali patenkinti du svarbius poreikius. Daugeliu internetinės prekybos „verslas vartotojui“ (angl. Business to Consumer) atvejų reikalingos kreditinės operacijos. Sąskaitos banke neturintys asmenys automatiškai eliminuojami, nes jie neturi kredito ir debeto kortelių. Interneto teikiamais privalumais jie gali pasinaudoti turėdami elektroninių pinigų kortelę. Be to, labai išaugo internetinių operacijų „vartotojas vartotojui“ (angl. Consumer to Consumer) skaičius. Šį procesą paskatino internetiniai aukcionai, pavyzdžiui, E-Bay. Vartotojas negali su kitu vartotoju atsiskaityti kredito ar debeto kortelėmis. Mokėjimas turi būti atliekamas saugiais elektroniniais pinigais. Tai paaiškina kai kurių sistemų, pavyzdžiui, PayPal (2), simbioziniais ryšiais susijusių su E-Bay, atsiradimą.

2.5

Iš to, kaip naudojamasi transporto kortelėmis, telefono kortelėmis ir internetinės prekybos paslaugomis, matyti, kad informacinės visuomenės technologijos skatina platesnį elektroninių pinigų naudojimą. Tai taip pat rodo, kad elektroniniai pinigai gali būti šalutinis kito verslo produktas, todėl neretai emitentas gali būti hibridinė įmonė. Elektroninių pinigų ryšys su kitokio pobūdžio verslu neabejotinai laikomas labai reikšmingu elektroninių pinigų atsiradimo veiksniu. Rengiant direktyvą į tai buvo atsižvelgta.

2.6

Kredito įstaigos, pavyzdžiui bankai, turi visas elektroninių pinigų emitentui reikalingas savybes ir veikia vadovaudamiesi atitinkama reguliavimo sistema. Tam tikra prasme iniciatyvos ėmėsi kredito įstaigos. Belgijoje naudojama kortelė „Proton“ yra bankų konsorciumo produktas. Tai debeto kortelė su grynųjų pinigų kortelės funkcija, kuria naudojasi labai daug Belgijos bankų klientų. Yra perspektyvų, kad apyvartoje pasirodys daugiau tokių kombinuotų kortelių, turinčių nekontaktinę elektroninių pinigų funkciją, naudojančią RDA technologiją. Nepaisant to, tarp elektroninių pinigų ir kitų kredito įstaigų produktų linijų, pavyzdžiui, kredito ir debeto kortelių, esama akivaizdaus interesų konflikto.

2.7

Daugumoje valstybių narių elektroniniai pinigai dar neįsigalėjo: visapusiškai licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų yra dar nedaug (20 elektroninių pinigų įstaigų ir 127 įmonės, veikiančios pagal netaikymo sąlygą) arba išleistas nedidelis elektroninių pinigų kiekis (šiuo metu Europos Sąjungoje elektroniniai pinigai iš viso sudarė 1 milijardą EUR – šią sumą galima palyginti su daugiau kaip 600 milijardų grynųjų pinigų). Be to, nuo tada, kai 2002 m. buvo įvestas euras, grynųjų pinigų apyvartoje nuolat daugėja.

2.8

Todėl Komisija nusprendė peržiūrėti elektroninių pinigų raidą daugelyje sričių. Po konsultacijų ir vertinimo išryškėjo dvi didžiausios dabartinės Elektroninių pinigų direktyvos problemos. Pirmoji – neaiški elektroninių pinigų apibrėžtis ir direktyvos taikymo sritis. Antroji – teisinė bazė, nustatanti rizikos ribojimo sistemą ir elektroninių pinigų paslaugoms taikomas pinigų plovimo prevencijos taisykles.

2.9

Be to, iki 2009 m. lapkričio mėn. įsigalios Mokėjimo paslaugų direktyva 2007/64/EB. Ji aktuali tuo, kad mokėjimo įstaigoms nustato specialią tvarką, panašią į tą, kuri yra numatyta elektroninių pinigų įstaigoms. Mokėjimo paslaugų direktyvos nuostatos skiriasi nuo Elektroninių pinigų direktyvos nuostatų, todėl, jei dabartinė Elektroninių pinigų direktyvoje nustatyta tvarka nebus peržiūrėta, laikui bėgant atsiras pagrindas teisiniam netikrumui.

2.10

Dėl visų šių priežasčių daugelį Elektroninių pinigų direktyvos nuostatų reikia koreguoti, todėl dabartinę direktyvą nuspręsta pakeisti nauja direktyva, kurios projektas ir nagrinėjamas šioje nuomonėje.

3.6.1

Elektroninių pinigų direktyvoje buvo numatyta, kad elektroninių paslaugų įstaiga privalo turėti 1 milijono EUR pradinį kapitalą. Dabar ši nuostata vertinama kaip perdėta, nes rizika nėra tokia didelė, o tokio dydžio pradinis kapitalas trukdo elektroninių pinigų erdvėje steigtis novatoriškoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Naujosios direktyvos projekte privalomo pradinio kapitalo suma sumažinta iki 125 000 EUR.

3.6.2

Be pradinio kapitalo elektroninių pinigų įstaigos turi turėti nuosavų lėšų (angl. float), proporcingų jų neįvykdytiems įsipareigojimams. Elektroninių pinigų direktyvoje ši suma sudarė 2 proc. Naujasis reikalavimas – 5 proc. (šis dydis mažėja didėjant apimčiai) nuo didžiausios sumos iš neapmokėtos vertės arba mėnesinių mokėjimų apimties.

3.6.3

Nuosavų lėšų (angl. float), kurias sudaro neapmokėti elektroninės vertės įsipareigojimai, investicijoms taikomi apribojimai, tačiau tik tokiu atveju, kai emitentas užsiima kita nei mokėjimų veikla (9 straipsnis).

3.6.4

Siūlomi trečiąja pinigų plovimo prevencijos direktyva nustatytos tvarkos pakeitimai, susiję su pinigų plovimo prevencija, yra tikrai reikalingi verslui ir sektoriaus veiklai. Nuo šiol vienu kartu už grynuosius pinigus elektroninių pinigų galima įsigyti daugiau – maksimali suma nuo 150 EUR padidinta iki 500 EUR (16 straipsnis).

3.6.5

Elektroninių pinigų direktyva suteikė valstybėms narėms galimybę netaikyti daugelio privalomų reikalavimų, todėl nauji subjektai galės lengviau patekti į rinką ir diegti naujoves. Šias išimtis valstybės narės taikė nenuosekliai, sudarydamos rinkos dalyviams nevienodas konkurencines sąlygas. Pagal naująją tvarką išimtys leidžiamos ir toliau (10 straipsnis), tačiau, atsižvelgiant į atitinkamus Mokėjimo paslaugų direktyvos straipsnius, elektroninių pinigų įstaigos, kurioms taikomos išimtys, negali veikti kitoje valstybėje narėje. Kitaip tariant, ten, kur taikoma išimtis, pasas nenaudojamas.

—

taisyklės skirtos novatoriškoms mokėjimų bendruomenės mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Dabartinė bankų krizė kilo dėl bakų prisiimtos kredito rizikos. Kad nekiltų rizika, elektroninių pinigų įstaigoms nebus leidžiama teikti paskolas atsižvelgiant į paslaugų naudotojo lėšas.

—

Įvedus nuosavų lėšų reikalavimą (šios nuomonės 3.6.1 ir 3.6.2 punktai), 125 000 EUR pradinis kapitalas proporcingai padidėja pakilus nuosavų lėšų (angl. float) dydžiui. Sumažinta privalomo pradinio kapitalo suma tik sumažina kliūtis, kurios trukdo patekti į rinką. Didesniam nuosavų lėšų kiekiui (angl. float) direktyvoje numatyti dideli kapitalo reikalavimai.

—

Elektroninių pinigų įstaigos kapitalo rezervai bus proporcingi bankų rezervams, o vartotojų reikalavimams numatytos lėšos bus specialiai apsaugotos leidžiant tik tam tikras investicijas.

—

Sumos, apie kurias kalbama, yra labai mažos. Jei elektroninių pinigų įstaigos tikrai įsigalėtų mokėjimų rinkose, direktyvoje yra numatytos nuostatos, leidžiančios prireikus direktyvą koreguoti.

4.3.1

Šiuo metu apribojimai investuoti nuosavas lėšas (angl. float) taikomi tik hibridinėms elektroninių pinigų įstaigoms. Klientai būtų saugesni, jei šios nuostatos būtų taikomos visoms elektroninių pinigų įstaigoms.

4.3.1

Elektroninių pinigų įstaigos negali kliento pinigų laikyti indėlio pavidalu. Gautos pinigų sumos turėtų būti iš karto konvertuojamos į elektroninius pinigus. Šios apsaugos priemonės direktyvoje nėra.

4.3.3

Reikėtų iš dalies pakeisti 9 straipsnį ir jame aiškiai išdėstyti reikalavimą, kad visų pirma hibridinės įstaigos turėtų apsaugoti elektroninių pinigų įsipareigojimams skirtas nuosavas lėšas (angl. float).

4.3.4

5 straipsnio 4 punkte numatyta, kad pasibaigus sutarčiai vartotojas turi teisę nemokamai susigrąžinti savo lėšas, tačiau 5 straipsnio 5 punkte numatytas mokestis už susigrąžinimą nepasibaigus sutarties galiojimui. Pastarąją nuostatą reikėtų išbraukti, kadangi nėra skirtumo tarp susigrąžinimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir sutarčiai pasibaigus – taip gali susiklostyti sutarčių nutraukimo modelis, kuris prieštarautų riziką ribojančiam reikalavimui pažinti savo klientą.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/36

1.1

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai pradėti įgyvendinti ISA programą, ir yra įsitikinęs, kad ji toliau užtikrins ir pagerins naudingą ir veiksmingą Europos bendrojoje rinkoje veikiančių sudėtingų naujų sistemų sąveiką.

1.2

EESRK mano, kad, siekiant praktiškai įgyvendinti Sutartyje numatytas laisves, būtina visiškai įgyvendinti sąveikos mechanizmus, kurie būtų naudingi ne tik administravimo įstaigoms ir institucijoms, bet ir visuomenei bei verslo subjektams, kalbant apskritai – organizuotai pilietinei visuomenei.

1.3

Akivaizdu, kad būtina įgyvendinti konkrečią strategiją, skirtą asmens ir ekonominių duomenų apsaugai. EESRK ne kartą nuomonėse teigė, kad „informacijos saugumas negali būti atsiejamas nuo asmens duomenų apsaugos stiprinimo ir pagrindinių laisvių, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių konvencija“ (1).

1.4

Komitetas pabrėžia, kad vartotojams būtinos suderintos sistemos, kurios gali būti parduodamos tik užtikrinus asmens, ekonominių ir administracinių duomenų apsaugą. Europoje reikėtų sukurti teisinę patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir sankcijų sistemą, taikomą neteisėtai naudojantiems tinklus ir duomenis asmenims, taip pat siekti teisinių procedūrų suderinimo ES.

1.5

EESRK mano, kad iki šiol vykdytų priemonių nepakanka siekiant išvengti rinkos susiskaidymo ir suteikti tarpusavyje susijusioms, sąveikaujančioms ir prieinamoms viešojo administravimo institucijoms galimybę veiksmingai veikti Europos mastu.

1.6

Komitetas ragina kartu su ISA programa vykdyti svarbią Bendrijos iniciatyvą, kuria valstybės narės ir Komisija įpareigojamos taikyti priemones, kurios įtvirtintų atnaujintą Europos sąveikos sistemą ir jai suteiktų aiškumo.

1.7

EESRK mano, kad labai svarbu, kad naujojoje Europos sąveikos strategijoje kartu su bendrąja sistema būtų nustatyti Bendrijos politiniai prioritetai, kuriais būtų reikalaujama imtis veiksmų sistemos priemonių ir bendrųjų paslaugų srityje, ir aiškios biudžeto prognozės.

1.8

EESRK mano, kad reikia pasiekti skaitmeninį suartėjimą, kuris užtikrintų:

1.9

Komitetas mano, kad reikia geresnio koordinavimo ir bendradarbiavimo su kitomis Bendrijos programomis, kuriomis skatinamos naujos idėjos ir sprendimai paneuropinės sąveikos srityje.

1.10

EESRK pabrėžia, kad svarbu (ypač e. valdžios sektoriuje) užtikrinti programinės įrangos saugumą ir patvarumą, informacijos ar mokėjimų konfidencialumą, priėjimą prie šaltinio kodo, taip pat mano, kad turi būti skatinama naudoti atviro šaltinio programas, nes jos sudaro sąlygas analizuoti, keisti, perskirstyti ir pakartotinai naudoti programinę įrangą, kuri viešojo administravimo institucijoms labai naudinga.

1.11

EESRK mano, kad būtina stiprinti Europos sąveikos orientacinę sistemą laikantis požiūrio, apimančio įvairius aspektus: politinius (viena bendrųjų prioritetų vizija), teisinius (teisėkūros sinchronizavimas) ir techninius, lingvistinius bei organizacinius.

1.12

Komiteto nuomone, reikėtų parengti suderintų paneuropinių e. valdžios paslaugų (angl. PEGS), kurias diegia viešojo administravimo institucijos, europinį sąnaudų ir naudos skaičiavimo metodą.

1.13

EESRK mano, kad šios iniciatyvos sėkmė labai priklauso nuo informavimo ir mokymo kampanijų. Be to, ypač svarbu organizuoti socialinį ir pilietinį dialogą Europos lygiu ir europinės interneto paslaugų konferencijas siekiant skleisti informaciją apie įvairių šalių administravimo institucijų darbą, jį remti ir suteikti kryptį atsižvelgiant į bendrą plėtros programą.

—

Europos iniciatyvų stiprinimo svarbą – siekiant naudos ne tik administravimo įstaigoms ir institucijoms, bet ir visuomenei ir verslo subjektams, kalbant bendrai – organizuotai pilietinei visuomenei;

—

būtinybę įkurti veiksmingą ES sertifikavimo instituciją, kuri užtikrintų tinkamą prieigos prie informacijos ir keitimosi ja saugumo lygį;

—

būtinybę kuo geriau informuoti galutinius tinklų vartotojus, suteikti jiems kuo geresnę prieigą ir užtikrinti kuo geresnę sąveiką su jais;

—

būtinybę įvairiais lygmenimis skatinti iniciatyvas nuolatiniam vartotojų mokymui užtikrinti ir pirmiau minėtai nuolatiniam mokymuisi skirtai tinklų infrastruktūrai sukurti;

—

būtinybę užtikrinti tinklo saugumą (atsižvelgiant į naudojamos informacijos svarbą) centro ir išoriniu lygmeniu naudojant tinkamas apsaugos priemones ir, kur reikia, saugius perdavimo protokolus.

3.1

Komisijos pasiūlymu, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų (ISA) programa, siekiama skatinti Europos viešojo administravimo institucijų veiksmingą ir naudingą tarpvalstybinį ir tarpsektorinį elektroninį bendravimą, kuris leistų teikti elektronines viešąsias paslaugas, padedančias įgyvendinti Bendrijos politiką ir vykdyti jos veiklą (ypatingą dėmesį skiriant bendrajai rinkai) ir užkirsti kelią įvairioms elektroninėms kliūtims valstybėse narėse.

3.2

ISA programa siekiama skatinti ir padėti:

3.3

2010–2015 m. ISA programai įgyvendinti skirtas biudžetas yra 164,1 mln. eurų, iš jų 103,5 mln. eurų skirta laikotarpiui iki 2013 m. gruodžio 31 d., kaip numatyta 2007–2013 m. finansinio programavimo plane; 2014–2015 m. skirta 60,6 mln. eurų.

4.1

EESRK reiškia tvirtą paramą iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti visavertį ir veiksmingą išsiplėtusios Europos bendrosios rinkos veikimą, ir mano, kad, siekiant praktiškai įgyvendinti Sutartyje numatytas laisves, būtina visiškai įgyvendinti sąveikos mechanizmus, kurie būtų naudingi ne tik administravimo įstaigoms ir institucijoms, bet ir visuomenei ir verslo subjektams, kalbant bendrai – organizuotai pilietinei visuomenei.

4.2

EESRK mano, kad, nepaisant trijų iš eilės įgyvendintų daugiamečių programų IDA I, IDA II ir IDABC, iki šiol taikytų priemonių nepakanka siekiant išvengti rinkos susiskaidymo ir siekiant suteikti tarpusavyje susijusioms viešojo administravimo institucijoms galimybę veikti Europos mastu, kad jos galėtų nekliudomos ir nediskriminuojamos teikti paslaugas, taip išlaikant rinkos vienovę ir visoje ES visiškai įgyvendinant visuomenės ir Bendrijos verslo subjektų teises.

4.3

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai pradėti vykdyti ISA programą, jei joje nebus apsiribota tik nuo 1993 m. iki dabar viena po kitos vykdytų programų finansavimo išplėtimu ir atnaujinimu, bet bus užtikrintas naudingas ir veiksmingas Europos sąveikos strategijos ir Europos sąveikos sistemos įgyvendinimas (10), kuris būtinas kuriant sujungtą bendrąją rinką ir konkurencingą tvarią Europos ekonomiką, kaip numatyta atnaujintoje Lisabonos strategijoje.

4.4

EESRK ragina kartu su ISA programa vykdyti svarbią Bendrijos iniciatyvą, kuria valstybės narės ir Komisija įpareigojamos vykdyti priemones, kurios Europos sąveikos strategijai ir Europos sąveikos sistemai suteiktų aiškumo ir galios; tai viešiesiems ir privatiesiems operatoriams ir šalies bei kitų valstybių vartotojams užtikrintų galimybę naudotis aiškiomis ir skaidriomis bendromis procedūromis.

4.5

EESRK mano, kad labai svarbu, kad naujojoje Europos sąveikos strategijoje kartu su bendrąja sistema būtų nustatyti Bendrijos politiniai prioritetai – siekiant užtikrinti, kad siūlomos direktyvos ir rengiamas reglamentas būtų iš tikrųjų taikomi.

4.6

EESRK mano, kad vis dar nepakankamas koordinavimas ir bendradarbiavimas su kitomis Bendrijos programomis, skirtomis kurti naujas idėjas ir sprendimus, susijusius su Europos lygmens sąveika, ypač su Konkurencingumo ir inovacijų bendrąja programa (strateginė rėmimo programa IRT srityje) ir Europos bendrijos septintąja bendrąja mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa, ir pataria įsteigti programų sąveikos komitetą, kuriame visų atitinkamų programų vadybininkai koordinuotų konkursų rengimą.

4.7

EESRK mano, kad viešojo administravimo institucijos tik pradėjusios kurti naujų veiklos sistemų koncepcijas turėtų tikrinti jų suderinamumą su Europos sąveikos principais; galėtų būti naudojami išankstinio pranešimo mechanizmai – pavyzdžiui, tokie, kokie naudojami rengiant naujus techninius standartus (11). Didžiausia kliūtis vis dar yra kultūrinio pobūdžio – kai kurios administravimo institucijos dar nepasirengusios ir jas dar reikia įtikinti, kad jos privalo priimti atvirus technologinius ir naujoviškus Europos sąveikos sistemos sprendimus.

4.8

Komitetas mano, kad šios iniciatyvos sėkmė priklauso nuo informavimo ir mokymo kampanijų ir Europos interneto paslaugų konferencijų, kurios, be kita ko, nustatydamos gaires įvairaus lygmens administravimo įstaigoms, užtikrintų nuolatinę darbo programos stebėseną ir perskirstymą.

4.9

Skaitmeniniam suartėjimui būtini: sąveikai skirta įranga, platformos ir paslaugos, saugumo ir patikimumo reikalavimai, tapatybės ir teisių valdymas (12), prieiga ir lengvas naudojimasis, taip pat kalbos požiūriu neutralios techninės struktūros ir IT sistemos bei didesnės pastangos teikiant pagalbą ir būtinybė užtikrinti vartotojų, visų pirma pačių silpniausių, tęstinį mokymąsi siekiant išvengti skaitmeninės atskirties.

4.10

EESRK primena, kad svarbu (ypač e. valdžios sektoriuje) laisvai prieinama programinė įranga programų saugumui ir patvarumui, informacijos ar mokėjimų konfidencialumui, priėjimui prie šaltinio kodo bei jo priežiūrai, stabilumui ir saugumui užtikrinti net, kai jį paskelbęs subjektas daugiau atitinkama veikla neužsiima (13).

4.11

Komitetas laikosi nuomonės, kad reikėtų parengti suderintų paneuropinių e. valdžios paslaugų (angl. PEGS) (14), kurias diegia viešojo administravimo institucijos, europinį sąnaudų ir naudos skaičiavimo metodą. Kuriant šį metodą turėtų būti atsižvelgta ne tik į investicijų grąžą, pelną iš nekilnojamojo turto, lankstumą ir biurokratinės naštos mažinimą, tačiau ir į bendrąją vertę, kuri gaunama visuomenei ir verslo subjektams kuriant laisvą ir patikimą bendrąją rinką.

4.12

EESRK mano, kad Europos sąveikos sistemos koncepciją sudaro įvairūs aspektai: politiniai (viena bendrų prioritetų vizija), teisiniai (teisėkūros sinchronizavimas) ir techniniai, kalbos bei organizaciniai.

4.13

Komitetas mano, kad socialiniu požiūriu būtų labai pagirtina, jei nacionalinės administravimo institucijos pradėtų dialogą Europos lygiu (tai būtų EUPAN ir TUNED (15) rengiamo neformalaus dialogo dalis) su suinteresuotų administravimo institucijų darbuotojų atstovais siekiant suteikti piliečiams informaciją, būtiną jų dalyvavimui užtikrinti.

4.14

Kalbant apie naujas ir esamas bendrąsias priemones, susijusias su visuotiniu koncepciniu viešųjų paslaugų modeliu (angl. GPSCM (16), kurį kartu su valstybėmis narėmis nustatė Komisija, pažymėtina, kad:

4.15

EESRK nuomone, turi būti sukurta bendra šios srities atvirų techninių standartų CEN, CENELEC ir ETSI sistema, kuri sudarytų sąlygas visiems norintiems juos taikyti.

4.16

Komitetas mano, kad turi būti skatinama naudoti atviro šaltinio programas, kadangi jos sudaro sąlygas analizuoti, keisti, perskirstyti ir pakartotinai naudoti programinę įrangą, kuri viešojo administravimo institucijoms labai naudinga įvairiais požiūriais: sąnaudų efektyvumo, standartų taikymo tikrinimo, veiklos, kurios nereglamentuoja licencijos ir autorių teisės, tikrinimo, ilgalaikio priimtų sprendimo tvarumo ir prisitaikymo prie vietos poreikių.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/41

1.1

EESRK dar kartą išreiškia savo pritarimą ir paramą Komisijos pasiūlymui ir mano, kad, norint nustatyti laisvesnes 900 MHz dažnių juostos naudojimo sąlygas, reikalingas Bendrijos lygmens teisės aktas.

2.1

2007 m. liepos 25 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvą 87/372/EEB (1), kuriuo siekta ES valstybėse narėse panaikinti 900 MHz juostos skyrimą GSM ryšiui, įvestą 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/372/EEB dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje.

2.2

Gerų sklidimo charakteristikų 900 MHz juosta aprėpia didesnius atstumus nei aukštesnio dažnio juostos, todėl ja šiuolaikines balso, duomenų ir įvairialypės informacijos paslaugas galima platinti mažiau gyvenamose ir kaimo vietovėse.

2.3

Pasiūlyme keliamas tikslas turėtų prisidėti prie iniciatyvos „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (2) tikslų ir užtikrinti didesnę konkurenciją naudojant 900 MHz juostą ir kitoms technologijoms – visa tai vartotojams turėtų suteikti didesnę pasiūlyti didesnę paslaugų ir technologijų pasirinkimo laisvę.

2.4

Remdamasi Sprendimu Nr. 676/2002/EB, Komisija pavedė Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) nustatyti ne tokias griežtas technines sąlygas. Atsižvelgiant į šį įgaliojimą, nustatytos sąlygos, grindžiamos principu, kad UMTS ir GSM technologijos gali kartu funkcionuoti 900 MHz juostoje, visiškai derančioje su jomis.

2.5

EESRK yra pateikęs palankią nuomonę (3) dėl šio pasiūlymo, manydamas, kad jo pritarimas paskatins diegti naujoves ir konkurencingumą, padės didinti konkurenciją telekomunikacijų rinkoje ir užtikrinti didesnes vartotojų pasirinkimo galimybes.

2.6

Po diskusijų dėl teisėkūros proceso 2008 m. lapkričio 19 d. Komisija pateikė naują pasiūlymą priimti direktyvą (4) dėl Direktyvos 87/372/EEB pakeitimo.

3.1

Dabartinėje direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės visas 890–915 MHz ir 935–960 MHz dažnių juostas paliktų GSM ryšiui. Dėl šio apribojimo minėtų dažnių juostų negalima naudoti kitoms nei GSM europinėms sistemoms, kuriomis galima teikti pažangias sąveikias balso, duomenų ir įvairialypės informacijos paslaugas naudojant didelės spartos plačiajuostį ryšį. Šios naujos paneuropinės sistemos, pavyzdžiui, UMTS sistema, suteikia didesnes galimybes nei GSM sistema ir per dvidešimt metų nuo GSM direktyvos priėmimo dėl technologijų pažangos tapo perspektyvios.

3.2

Nustačius laisvesnes 900 MHz spektro juostos naudojimo sąlygas, gali būti iškreipta konkurencija, ypač tais atvejais, kai 900 MHz juostoje spektras neskirtas tam tikriems judriojo ryšio operatoriams, todėl išlaidų ir efektyvumo požiūriu tie operatoriai galėtų atsidurti nepalankioje padėtyje, palyginti su operatoriais, galėsiančiais ta juosta teikti 3G paslaugas.

3.3

Pasiūlyme „GSM sistema“ apibrėžiama kaip „elektroninių ryšių tinklas, kuris atitinka ETSI paskelbtus GSM standartus, ypač EN 301 502 ir EN 301 511“, o „UMTS sistema“ – kaip „elektroninių ryšių tinklas, kuris atitinka ETSI paskelbtus UMTS standartus, ypač EN 301 908-1, EN 301 908-2, EN 301 908-3 ir EN 301 908-11“.

3.4

Laikydamosi elektroninių ryšių teisinio reguliavimo pagrindų ir visų pirma 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/20/EB (5), valstybės narės gali iš dalies pakeisti ir (arba) persvarstyti spektro naudojimo teises ir turi reikiamų priemonių prireikus kreiptis dėl galimo konkurencijos iškreipimo. Jos taip pat turi taikyti tinkamas priemones ir visų pirma nustatyti, ar įgyvendinant siūlomą direktyvą nebūtų iškreipiama konkurencija atitinkamose judriųjų telekomunikacijų rinkose.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/43

1.1

Komitetas mano, kad svarstomame pasiūlyme priimti reglamentą numatytas supaprastinimas yra būtinas. Tačiau jis pažymi, kad kalbama ne tik apie supaprastinamą ir kad Komisija, siekdama suderinimo, įtraukė ir pakeitimus dėl taikomų techninių priemonių.

1.2

EESRK mano, kad numatomas suderinimas neišvengiamai lems kai kurių techninių priemonių pakeitimus, todėl prieš tai turi būti atlikti moksliniai (tiek biologiniai, tiek socialiniai ir ekonominiai) tyrimai.

1.3

Atsižvelgdamas į labai techninį pasiūlyme priimti reglamentą numatomų priemonių pobūdį, EESRK mano, kad jis neturėtų reikšti savo pozicijos dėl siūlomų pakeitimų, kol nebus atlikti minėti tyrimai. Jis taip pat mano, kad naujųjų techninių priemonių veiksmingumą iš pradžių turėtų išbandyti žvejybos specialistai laive ir žvejybos plotuose.

1.4

EESRK nuomone, visos techninės priemonės turi būti įtrauktos į svarstomą Tarybos reglamentą, kad dalis jų nebūtų palikta būsimiems Komisijos reglamentams.

1.5

EESRK visiškai pritaria pasiūlymui periodiškai atlikti Komisijos siūlomų techninių priemonių veiksmingumo įvertinimus.

2.3.1

2004 m. birželio mėn. Tarybos Komisijai pateikto prašymo persvarstyti technines priemones, taikomas saugant žuvininkystės išteklius Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje, siekiant jas supaprastinti ir atsižvelgti į kai kuriuos regioninius ypatumus ir

2.3.2

Komisijos veiksmų plano, Tarybos patvirtinto 2006 m. balandžio mėn., kuriuo siekiama supaprastinti Bendrijos teisės aktus, į vieną reglamentą sudedant visas įvairiuose reglamentuose numatytas technines priemones, įskaitant ir metinį reglamentą dėl tam tikrų išteklių žvejybos galimybių ir atkūrimo planų.

3.1

EESRK mano, kad šis pasiūlymas priimti reglamentą yra išskirtinai techninio pobūdžio. Remiantis Komiteto patvirtintomis priemonėmis dėl Bendrijos teisės aktų supaprastinimo veiksmų plano, supaprastinimas yra būtinas. Tačiau kalbama ne vien tik apie supaprastinimą, nes, siekdama suderinimo, Komisija taip pat įtraukė ir galiojančių teisės aktų pakeitimus ir ketina atsižvelgti į regioninius ypatumus, kiekvienam regioninės patariamosios tarybos (RPT) rajonui numatydama specialias nuostatas. Šis regionavimas taip pat pareikalaus galiojančių teisės aktų pakeitimų.

3.2

Svarstomame pasiūlyme priimti reglamentą Komisija numato nustatyti bendrąsias gaires visoms žvejybos zonoms, o būsimuose Komisijos reglamentuose, taikant komitologijos procedūrą, apibrėžti išskirtinai techninius regionams būdingus aspektus.

3.3

Komitetas mano, kad, nors ir būtina nustatyti technines priemones atsižvelgiant į įvairių ES regionų ypatumus, pasirinktas būdas nėra pats geriausias, todėl, Komiteto nuomone, visos priemonės turi būti nurodytos svarstomame pasiūlyme priimti Tarybos reglamentą, o ne nustatytos būsimuose Komisijos reglamentuose.

3.4

EESRK mano, kad tokiu būdu techninės priemonės bus labiau pritaikytos tiek prie naujos 2002 metais priimtos bendrosios žuvininkystės politikos, ypač atsižvelgiant į regioninių patariamųjų tarybų (RPT) įsteigimą 2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimu, tiek ir prie aplinkos apsaugos reikalavimų, pavyzdžiui, jūrų buveinių apsaugos ir į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimo, kadangi visos šios priemonės taikomos konkretiems regionams, priklausantiems atitinkamoms regioninėms patariamosioms taryboms (RPT).

3.5

Komitetas mano, kad siekiant išvengti praeities klaidų pasikartojimo, prieš priimant siūlomas technines priemones jų veiksmingumą turėtų išbandyti žvejybos specialistai laive ir žvejybos plotuose.

3.6

Atsižvelgdamas į teksto ir siūlomų techninių priemonių sudėtingumą, EESRK mano, kad pasiūlymą priimti reglamentą būtų lengviau suprasti, jei prie jo būtų pridėtas priedas su aiškinamosiomis diagramomis.

4.1

Dabartinėje pasiūlymo priimti reglamentą redakcijoje yra numatytos techninės priemonės, apimančios platų spektrą tikslų, tarp jų – jūrų gyvūnų jauniklių apsauga, užtikrinama daugiausia ribojant jų sugavimą taikant žvejybos įrankių selektyvumo gerinimo priemones arba nustatant tam tikrus žvejybos draudimo rajonus (laikotarpius). Kitos priemonės yra skirtos tam tikrų ekosistemų ar rūšių apsaugai ribojant žvejybos pastangas, pavyzdžiui, uždarant žvejybos rajonus. Dar viena didelė priemonių grupė skirta į jūrą išmetamų žuvų kiekiui mažinti.

4.2

Be taikymo srities, pasiūlyme priimti reglamentą perimamos visos nuostatos, susijusios su mažiausiu iškraunamų gyvųjų vandens išteklių dydžiu. Kalbant apie pasiūlymo taikymo sritį ir importo įtraukimą, EESRK mano, kad reikalingas paaiškinimas, kas atsitiks tokiu atveju, kai importuojamų produktų teisėtas mažiausias dydis bus mažesnis nei ES nustatytas mažiausias dydis. Komiteto nuomone, būtų protinga užtikrinti, kad trečiųjų šalių žuvininkystės produktai, kurie yra mažesni nei reglamente numatyto Bendrijoje nustatyto dydžio, negali būti pateikti į ES rinką.

4.3

Pasiūlyme pateikiamas išsamus žvejybos įrankių sąrašas. Kiekvienam iš įrankių yra nustatyti minimalūs tinklo bei tralo maišo matmenys, maksimalus gylis, kuriame jie gali būti naudojami, taip pat draudimas naudoti tralo maišus, kurie neatitinka nustatytų matmenų ir formos, t. y., kai jų tinklinio audeklo vienodo dydžio akių skaičius bet kurioje tralo maišo apskritimo ilgio vietoje didėja nuo priekinio iki galinio krašto arba kai jie yra pagaminti ne iš leidžiamos storio medžiagos.

4.4

Komitetas Europos Komisijos siūlomą supaprastinimą vertina kaip adekvatų ir būtiną. Vis dėlto EESRK mano, kad mėginimas suderinti lems kai kurių techninių priemonių pakeitimus, todėl prieš tai turi būti atlikti moksliniai (tiek biologiniai, tiek socialiniai ir ekonominiai) tyrimai.

4.5

Todėl, atsižvelgdamas į labai techninį pasiūlyme priimti reglamentą numatomų priemonių pobūdį, EESRK mano, kad jis neturėtų reikšti savo pozicijos dėl siūlomų pakeitimų, kol nebus atlikti minėti tyrimai.

4.6

Sugauti gyvieji vandens ištekliai, kurie yra mažesni nei nustatyto dydžio, neturi būti nei laikomi laivuose, nei perkraunami, iškraunami, transportuojami, sandėliuojami, parduodami, demonstruojami ar siūlomi parduoti, o nedelsiant paleidžiami į jūrą. EESRK norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į galimą šios priemonės poveikį į jūrą išmetamų žuvų kiekiui. Atrodo prieštaringa, kad siekiama uždrausti į jūrą išmesti sugautas žuvis, tačiau tuo pat metu draudžiama laive laikyti tam tikras sugautas žuvų rūšis.

4.7

EESRK susirūpinimą kelia galimas vieno tinklo taisyklės poveikis. Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad vykdant keleto žuvų rūšių žvejybą, kai reikia daugiau nei vieno tinklo, žvejai turėtų dažniau nei dabar grįžti į uostą pasikeisti žvejybos įrankių ir jie patirtų papildomų išlaidų, kurios turėtų poveikio jau ir taip sumažėjusiam laivyno pelningumui.

4.8

Pasiūlyme priimti Tarybos reglamentą numatoma, kad jei sugautos žuvys, neatitinkančios nustatyto dydžio, sudaro daugiau kaip 10 procentų viso per bet kurią vieną žvejybos operaciją sugauto kiekio, laivas žvejybą tęsia tik nuo pradinės žvejybos operacijos vietos nuplaukęs mažiausiai 5 arba 10 jūrmylių, atsižvelgiant į leistiną tinklo akies dydį kiekvienai rūšiai, o per kitą žvejybos operaciją laivas turi būti nutolęs ne mažiau kaip 5 arba 10 jūrmylių nuo bet kurios ankstesnės žvejybos operacijos vietos.

4.9

Komitetas reiškia susirūpinimą dėl šios priemonės, kadangi Komisija ją apibendrindama neatsižvelgia į skirtingų zonų ir žvejybos ypatybes, o tai gali būti teisinio neužtikrintumo atvejų atsiradimo priežastis a fortiori, jei nėra tiksliai nurodyta, ar kalbama apie rūšinę žvejybą, ar apie priegaudą. EESRK mano, kad kitokių priemonių įgyvendinimas (pavyzdžiui tam tikrų žvejybos draudimo laikotarpių ir (arba) rajonų nustatymas) galėtų daryti didesnį teigiamą poveikį nei šis pasiūlymas.

4.10

Siekiant apsaugoti aplinką, o tai yra svarbiausias tikslas, draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, sandėliuoti, iškrauti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti jūrų gyvūnus, sugautus tokiais būdais, kai naudojami sprogmenys, nuodingosios arba svaiginamosios medžiagos, elektros srovė ar bet kokios rūšies sviedžiamosios ar iššaunamosios priemonės. Žvejybos laive draudžiama fiziškai arba cheminiu būdu apdoroti žuvis siekiant gaminti žuvų miltus ar žuvų taukus arba šiuo tikslu perkrauti sužvejotas žuvis iš vieno į kitą laivą.

4.11

EESRK palankiai vertina tai, kad šios aplinkos apsaugos priemonės, naudojamos taikant 2002 m. priimtą naują bendrąją žuvininkystės politiką, yra privalomos, ir ragina Komisiją stebėti, kad jų būtų griežtai laikomasi visame Bendrijos žvejybos laivyne.

4.12

Komitetas pritaria Komisijos siūlomoms nuostatoms, įtvirtinančioms valstybių narių priimtas neatidėliotinas apsaugos priemones, kurios taikomos visiems Bendrijos žvejybos laivams, arba priemones, taikomas tik žvejybos laivams su valstybių narių vėliavomis. Todėl siekiant išvengti galimo tam tikrų valstybių narių piktnaudžiavimo, suinteresuotiems subjektams arba nepriklausomoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė patikrinti, ar šios priemonės yra tinkamos ir reikalingos.

4.13

EESRK taip pat mano, jog būtų naudinga, kad valstybės narės ir (arba) regioninės patariamosios tarybos galėtų teikti Komisijai pasiūlymų dėl klausimų, susijusių su į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimu arba žuvų išmetimo į jūrą sustabdymu ir žvejybos įrankių selektyvumo gerinimo planų parengimu.

4.14

Komitetas taip pat pritaria tam, kad iš pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą taikymo srities būtų pašalintos žvejybos operacijos, vykdomos vien mokslinių tyrimų tikslais, su sąlyga, kad jos vykdomos atitinkamai vėliavos valstybei narei leidus. Tačiau Komitetas nemano, kad mokslinių tyrimų tikslais vykdomos žvejybos operacijos metu žvejybos laive būtinai turi būti pakrantės valstybės narės stebėtojas.

4.15

Galiausiai nuo šiol yra numatytas techninių priemonių veiksmingumo vertinimas, kuriam EESRK be išlygų pritaria. Šis vertinimas bus atliekamas kas penkerius metus ir, atsižvelgdama į šiame dokumente pateiktus duomenis, Komisija Tarybai siūlys visus reikiamus pakeitimus.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/46

1.1

EESRK džiaugiasi dėl Komisijos pateikto „Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano“, kuriame numatyta parengti tam tikras naujas priemones ir iš dalies pakeisti įvairias teisės aktų nuostatas. EESRK jau ne kartą ragino, kad tvaraus vystymosi kelias būtų pasirinktas Europos Sąjungos aplinkos, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi plėtoti.

1.2

Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, pažeidžiamumą ištikus ekonomikos ir finansų krizei bei į poreikį užtikrinti, kad veiksmų planas būtų įgyvendinamas taip, kad skatintų didesnį veiksmingumą ir konkurencingumą. Šis veiksmų planas taip pat turėtų padėti atgaivinti ekonomiką ir tuo pat metu skatinti tvarią gamybą bei vartojimą.

1.3

Komisijos pasiūlyto veiksmų plano trūkumas – jo turinys ir tikslai nėra pakankamai aiškūs. Minėti aspektai turėtų būti patikslinti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos jį įgyvendinti ir kad suinteresuoti ekonominiai sektoriai galėtų atlikti jo vertinimą. Todėl EESRK prašo Komisijos, kad planas būtų įgyvendinamas bendradarbiaujant su suinteresuotais sektoriais nuolat laikantis tvirtų, aiškių ir praktiškai įgyvendinamų mokslinių ir techninių kriterijų.

1.4

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina taikyti paramos priemones, ypač mokslinių tyrimų, vystymo ir naujovių diegimo srityse, kurios papildytų pastangas, kurias privalės dėti ekonominiai sektoriai, ir primena, kad krizės laikotarpiu tokio pobūdžio veiklą reikėtų vykdyti aktyviau.

1.5

Ypač svarbu, kad Komisija sutiktų, jog sudarant veiksmų planą dalyvautų visi suinteresuoti sektoriai. Todėl EESRK reiškia susirūpinimą dėl mažmeninių rinkų forumo, kurį jis laiko šališka iniciatyva, kurios trūkumus lengva įrodyti, kadangi tiekėjams, net jei jie su tuo ir nesutiktų, tektų laikytis tam tikrų sąlygų vien dėl stiprios padėties rinkoje. Priimtina ir veiksminga išeitis būtų kurti ne mažmeninių rinkų forumą, o visus suinteresuotus subjektus kaip lygiateisius partnerius vienijantį forumą.

1.6

Vertindamas pasiūlymą dėl ekologinio projektavimo, EESRK nori atkreipti dėmesį, kad nustatant aplinkosaugos reikalavimus visų pirma turi būti paisoma užsibrėžtų tikslų, o ne techninių sprendimų, kuriuos reikia rasti. Produktų aplinkosauginės savybės turėtų būti nuolat gerinamos atliekant jų gyvavimo ciklo analizę, kurios metu būtų atsižvelgta į tokius kriterijus kaip šiltnamio dujų išmetimas, sunaudojamas vanduo, neatsinaujinančios energijos naudojimas, biologinės įvairovės mažinimas, oro ir dirvožemio tarša ir kt. Priimtinas sprendimas bus rastas tik tuomet, jei pasitelkus atitinkamą metodologiją ir mokslinę paramą visiems šiems veiksniams bus skirta pakankamai dėmesio.

1.7

Kalbant apie ženklinimą, EESRK nori priminti, kad tai yra svarbi, tačiau ne vienintelė priemonė vartotojams informuoti, kad reikėtų suderinti nuostatas šioje srityje tam, kad būtų lengviau siekti tikslų, ir kad tam tikri sektoriai, pavyzdžiui, maisto sektorius, šioje srityje jau laikosi griežtų taisyklių. EESRK nuomone, vartotojų švietimas yra tinkamiausia priemonė vartotojų sąmoningumui didinti ir jų supratimui skatinti bei vartojimo įpročiams pakeisti.

1.8

Galiausiai, EESRK nori priminti, kad visų tų veiksmų, kurių privalo imtis Europos ekonominiai subjektai siekdami įgyvendinti Komisijos veiksmų planą, turi būti imamasi ir dėl importuotų produktų, kad nebūtų sukurta Europos gamintojus jų pačių vidaus rinkoje diskriminuojanti ir jiems brangiai kainuojanti sistema.

2.1

Europos Sąjunga ėmėsi reikšmingų žingsnių, kad įgyvendintų Lisabonos strategijos tikslus siekti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Šiuo metu pagrindinis uždavinys – ekonominę pažangą susieti su tvaria plėtra. Komisijos nuomone, šį klausimą būtina spręsti neatidėliojant.

2.2

Taigi, Komisija savo strategiją pristato Komunikate COM(2008) 397 galutinis, kuriame ji pasisako už integruotą Bendrijos lygmens metodą, kuris leistų skatinti tvarų vartojimą bei gamybą ir tvarią pramonės politiką. Ši strategija papildo jau nustatytą energijos vartojimo strategiją, visų pirmą energijos ir klimato paketą, kurį Komisija priėmė 2008 metais.

2.3

Komisijos dokumente pristatytas veiksmų planas, kurio tikslas – gerinti produktų energines ir ekologines charakteristikas ir skatinti vartotojus naudoti tokius produktus. Pagrindinis tikslas – pagerinti produktų ekologiškumą viso jų gyvavimo ciklo metu daugiausia dėmesio skiriant produktams, kurie leistų gerokai sumažinti aplinkai daromą poveikį. Taigi, tikrasis iššūkis – sukurti veiksmingą procesą: gerinti produktų ekologiškumą viso jų gyvavimo ciklo metu, remti ir skatinti geresnių produktų paklausą ir geresnių gamybos technologijų poreikį bei, supaprastinus ženklinimą ir padarius jį nuoseklesnį, padėti vartotojams teisingiau pasirinkti. Visa tai būtina siekiant, didesnio Europos ekonomikos konkurencingumo.

2.4

Veiksmų plane numatyti toliau aptariami aštuoni veiksmai.

2.5

Šiuos veiksmų plane išdėstytus tikslus papildo trys teisės aktų pasiūlymai:

ir komunikatas dėl ekologinių viešųjų pirkimų.

—

Dvimetėje ES tvaraus vystymosi strategijos pažangos ataskaitoje (1)

—

Nuomonėje dėl Europos Sąjungos aplinkos apsaugos taisyklių poveikio pramonės permainoms (2)

—

Nuomonėje dėl ekologiškos gamybos (3).

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/50

1.1

ES ekologinio ženklo sistema turėtų išlikti savanoriška. Toks sistemos pobūdis leidžia nustatyti aukštus ir griežtus standartus, kurie skatina tik didelio aplinkosauginio veiksmingumo produktus ir paslaugas.

1.2

Komitetas primygtinai reikalauja pagerinti sistemos valdymą, kad ji būtų administruojama dalykiškiau.

1.3

Komitetas pritaria Komisijai, kad turėtų būti gerokai padidintas produktų grupių ir licencijų turėtojų skaičius.

1.4

Komiteto nuomone, visų – šviežių ir perdirbtų – maisto produktų ekologinis ženklinimas taptų pirmuoju žingsniu realaus tiekimo grandinės ekologiškumo didinimo link. Vis dėlto Komitetas mano, kad ekologinis ženklas maisto produktams turėtų būti suteikiamas tik įvertinus visą tų produktų būvio ciklą. Pasiūlyme nepaaiškinama, kokioms maisto produktų grupėms, Komisijos nuomone, turėtų būti taikomas reglamentas.

1.5

Komitetas mano, kad pakuotė gali būti įtraukta į ekologinio ženklo kriterijus tik tada, kai ji yra tiesiogiai susijusi su atskira produktų grupe.

2.1

2008 m. liepos mėn. Komisija paskelbė Pasiūlymą priimti reglamentą dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos. Pasiūlymo tikslas – pakeisti 2000 m. liepos 17 d. Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos.

2.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui (EESRK) ekologinio ženklo sistema nėra naujas klausimas. Komitetas yra pareiškęs savo nuomonę dėl pradinio pasiūlymo (1) ir pateikęs nemažai pasiūlymų dėl sistemos plėtojimo ateityje kitose neseniai priimtose nuomonėse (2).

2.3

Rengiant šią nuomonę buvo naudingas su ekologinio ženklo sistema susijusių kompetentingų institucijų, Europos interesų grupių ir bendrovių indėlis. EESRK ypač padėjo įvairių verslo atstovų, nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų ir vartotojų organizacijų, dalyvavusių Komiteto patalpose vykusiame klausyme, pranešimai.

3.1

Aplinkos būklė kelia vis didesnį susirūpinimą.

Dėl šiuolaikinių gamybos ir vartojimo modelių reikia vis daugiau energijos ir išteklių (jie naudojami netausiai), todėl sunkiau siekti tikslo mažinti neigiamą žmonių veiklos poveikį aplinkai, sveikatai ir gamtos ištekliams.

3.2

Ekonomikai šiandien iškilęs didelis uždavinys: norint ištaisyti praeities klaidas reikia suderinti ekologinį tvarumą su ekonomikos augimu bei gerove.

3.3

Viso pasaulio ekonomiką krečiant finansų krizei turime ne mažiau nei iki šiol stengtis sušvelninti klimato kaitos poveikį ir saugoti aplinką. Dar daugiau, tiekimo grandinės ekologiškumo didinimas turėtų tapti atskaitos tašku, kurį pamažu turėtų perimti visi pramonės sektoriai.

3.4

Šiomis aplinkybėmis tausus vartojimas ir gamyba maksimaliai sustiprina įmonių gebėjimą aplinkosaugos iššūkius paversti ekonomine nauda ir užtikrina geresnį rezultatą vartotojams.

3.5

Reikia siekti didesnio bendro produktų aplinkosauginio veiksmingumo per visą jų būvio ciklą, didesnės geresnių produktų bei gamybos technologijų paklausos ir užtikrinti, kad vartotojai produktus rinktųsi turėdami pakankamai informacijos.

3.6

Todėl Komitetas remia daugelį kriterijų apimančio, trečiosios šalies akredituojamo ir „būvio ciklo“ koncepcija (3) grindžiamo ekologinio ženklo sistemą, kuri gali būti viena šios politikos priemonių sudedamųjų dalių (4).

3.7

Komitetas tvirtai remia iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti tausios gamybos ir vartojimo Bendrijos politiką, visiškai integruotą į kitose srityse vykdomą Bendrijos politiką. Šios politikos tikslas – sukurti ekologišką rinką, užtikrinant, kad šios paslaugos ir produktai atitiktų tikslias bendras apibrėžtis ir jų būtų galima iš tiesų įsigyti visose valstybėse narėse.

3.8

Ekologinio ženklo sistemos taikymo laikotarpiu įgyta patirtis rodo, kad galiojantį reglamentą reikia keisti.

Šiuo metu įgyvendinamos sistemos trūkumai gali būti apibendrinti taip:

Komitetas savo nuomonę dėl šių sistemos trūkumų pateiks skyriuje „Konkrečios pastabos“, kuriame bus aptartos Komisijos pasiūlytos sistemos gerinimo priemonės.

3.9

Baigiant reikėtų paminėti, jog labai svarbu, kad ES ekologinio ženklo sistema būtų įgyvendinta sėkmingai, nes tai – vienintelė savanoriško pobūdžio su produktais susijusi ir nuo paklausos priklausoma politikos priemonė, skirta tausumui skatinti.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/55

1.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą suderintai reguliuoti prekybą produktais iš ruonių. Šioje srityje susidariusi padėtis nėra tvari, todėl tarptautiniu lygiu reikėtų skatinti esminius pokyčius.

1.2

Kadangi Sutartyje nenumatytas konkretus teisinis pagrindas gyvūnų gerovės klausimams spręsti, Komitetas mano, kad pasirinktas EB sutarties 95 straipsnis „vidaus rinkos susiskaldymas“ yra tinkamas siekiant šioje srityje imtis teisinių veiksmų. Bendrijos teismų praktika patvirtina šio sprendimo teisėtumą.

1.3

Komitetas siūlo pavėlinti nukrypti leidžiančių nuostatų sistemos įsigaliojimą ir siūlo Komisijai 2012 m. parengti išsamią pažangos ataskaitą dėl teisės aktų, reglamentuojančių ruonių medžioklę, kuri taptų galimo nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimo po 2012 m. pagrindu.

1.4

Per pirmuosius trejus naujosios tvarkos taikymo metus turėtų galioti visiškas draudimas, taikant vienintelę išimtį Inuitų bendruomenei, kuriai medžioklė yra pragyvenimo šaltinis.

1.5

Siekiant užtikrinti, kad pasiūlyme dėl teisės akto nustatytos priemonės būtų efektyvios, būtina, kad Komisija galėtų taikyti veiksmingas kontrolės sistemas. Kontrolės negali vykdyti vien tik nukrypti leidžiančią nuostatą prašanti suteikti valstybė narė. Komisija turi užtikrinti, kad šioje srityje būtų tinkamai taikomos atitinkamų teisės aktų nuostatos.

1.6

Komitetas ragina Komisiją atlikti tinkamą galimo klimato kaitos poveikio šių gyvūnų išsaugojimui tyrimą.

2.1

Gyvūnų, vadinamų irklakojais, būrys iš viso apima 33 ruonių, jūrų liūtų, kotikų, jūrų lokių, jūrų dramblių ir jūrų vėplių rūšis. Tai skirtingo dydžio žinduoliai, kurie ant žemės arba ledo susiburia į dideles bandas reprodukcijos tikslais.

2.2

Nors aplinkos apsaugos organizacijos (1) įspėja apie sparčiai mažėjančią ruonių populiaciją dėl, be kitų veiksnių, klimato kaitos, šalių, kuriose ruoniai veisiasi, medžiotojų organizacijos ir vyriausybės neigia grėsmę šių gyvūnų išnykimui. Jos tiesiog nurodo, kad galima sumedžioti apytiksliai 15 milijonų ruonių. Pastaraisiais metais diskutuojant apie ruonių medžioklę daugiausiai dėmesio buvo skiriama gyvūnų gerovei, o su šių gyvūnų išsaugojimu susiję dalykai likdavo antroje vietoje. ES yra parengusi konkrečių teisės aktų dėl ruonių išsaugojimo (2).

2.3

Komercinė ruonių medžioklė vykdoma Kanadoje, Grenlandijoje, Namibijoje, Norvegijoje ir Rusijoje. Visų šių šalių teisės aktai, reglamentuojantys ruonių medžioklę, yra skirtingi. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pripažino, kad trūksta patikimų duomenų apie ruonių populiaciją ir kasmet nužudomų gyvūnų skaičių. Remiantis kiekvienos šalies nacionalinių valdžios institucijų pateiktais duomenimis, daugiausiai ruonių sumedžiojama Kanadoje – apytiksliai 300 000 gyvūnų per metus. Remiantis Kanados vyriausybės duomenimis (3) 2008 m. sumedžiota 275 000 ruonių iš viso suteikus 17 000 licencijų. Nuo Kanados toli atsilieka Grenlandija (4) ir Namibija (5), kur per metus atitinkamai sumedžiojama 160 000 ir 80 000 gyvūnų.

2.4

Europos Sąjungoje ruoniai žudomi ir lupamas jų kailis dviejose valstybėse: Suomijoje ir Švedijoje. Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) gaminami produktai iš ruonių. Bendrijos teritorijoje ši veikla nėra komercinio pobūdžio, kaip Norvegijoje arba Kanadoje, o jos tikslas yra dvejopas – rekreacija ir žuvimi mintančių gyvūnų populiacijų kontrolė.

2.5

Ruoniai žudomi, nes jų oda naudojama apsiaustams siūti, taukai – aliejui gaminti, mėsa – gyvūnų pašarams, o jų genitalijos – vis labiau vertinamos Azijoje – afrodiziakų gamybai.

2.6

Yra keletas ruonių žudymo būdų. Dažniausiai naudojami ginklai ir kirtikliai (lazda su kabliu ir plaktuko galvute). Toks kirtiklis atrodo gana primityviai ir grubiai, tačiau mokslininkai jį laiko veiksmingiausiu ruonių greito apsvaiginimo ir nužudymo įrankiu.

2.7

2007 m. paskelbtoje mokslinėje nuomonėje (6) EFSA nurodė, kad „ruonius įmanoma žudyti greitai ir veiksmingai be reikalo nesukeliant jiems skausmo ir kančių“. Tačiau pripažįsta, kad ne visada praktiškai pavyksta žudyti humaniškai ir veiksmingai. Įvairiuose nacionaliniuose teisės aktuose nustatomas kirtiklio dydis ir jo naudojimo būdai bei ginklų kalibras ir šaudmenų greitis.

3.1

2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamentas priėmė deklaraciją (7), kurioje ragino Europos Komisiją parengti pasiūlymų dėl teisės aktų siekiant sureguliuoti produktų iš dviejų ruonių rūšių (grenlandinių ir pūsliasnukių) importą, eksportą ir pardavimą. Deklaracijoje taip pat buvo raginama taikyti specialias sąlygas tradicinei Inuitų bendruomenės vykdomai medžioklei.

3.2

Europos Tarybos parlamentinė asamblėja priėmė rekomendaciją dėl ruonių medžioklės, raginančią jos nares uždrausti žiaurius žudymo būdus, kurie negarantuoja staigios gyvūnų mirties.

3.3

Pastaraisiais metais Belgija, Nyderlandai ir Slovėnija parengė nacionalines taisykles siekdamos uždrausti gaminti produktus iš ruonių ir jais prekiauti. Kitos ES valstybės taip pat nusprendė reglamentuoti šią sritį. Jų nacionaliniai teisės aktai šiuo metu yra rengiami.

3.4

2007 m. pradžioje Europos Komisija pradėjo konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, kurios baigėsi Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) parengus mokslinę nuomonę (8). 2008 m. balandžio mėn. Europos Komisijos aplinkos generalinis direktoratas paskelbė tyrimo dėl galimo produktų iš ruonių draudimo poveikio duomenis.

3.5

2008 m. liepos 23 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą priimti Reglamentą dėl prekybos produktais iš ruonių (9). Pasirinktas teisinis pagrindas – Europos bendrijos steigimo sutarties 95 ir 133 straipsniai. 95 straipsnis yra susijęs su vidaus rinkos susiskaldymu, o 133 straipsnyje nagrinėjama bendra prekybos politika. Teisinio pagrindo t. y. 95 straipsnio pasirinkimo kriterijus nustatė Teisingumo Teismo praktika.

3.6

Komisijos pasiūlyme priimti reglamentą draudžiama Bendrijoje pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti ir vežti tranzitu produktus iš ruonių. Tačiau sukuriama nukrypti leidžiančių nuostatų sistema, kuri suteiks galimybę taikyti išimtis iš bendros taisyklės, jei laikomasi keleto reglamente nurodytų (10) gyvūnų gerovės sąlygų. Šiomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad ruoniai būtų žudomi ir jų kailis būtų lupamas išvengiant nereikalingo skausmo, kančių ir kitų kentėjimo formų.

3.7

Europos Komisija suteikia automatinę išimtį tradicinei Inuitų bendruomenei, kuriai medžioklė yra pragyvenimo šaltinis. Įgyvendinančiuose teisės aktuose bus nustatomos tinkamos priemonės produktų iš ruonių kilmei užtikrinti.

3.8

Valstybės narės kas penkerius metus Komisijai pateiks ataskaitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiam reglamentui įgyvendinti.

4.1

EESRK labai palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą suderintai reglamentuoti priimtinus ruonių medžioklės būdus ir atitinkamų produktų pateikimą į rinką.

4.2

Pasiūlyme priimti reglamentą daug dėmesio skiriama gyvūnų gerovei ir nesprendžiamas šių gyvūnų išsaugojimo klausimas. Europos aplinkos apsaugos organizacijos pabrėžė būtinybę į teisės akto tekstą įtraukti gyvūnų išsaugojimo aspektus. Tačiau ES turi solidžią teisės aktų bazę išsaugojimo srityje ir konkrečių ruonių išsaugojimo priemonių, kurios papildo pasiūlyme nustatytas priemones.

4.3

Akivaizdu, kad klimato kaita (ypač ledynų tirpimas) darys tiesioginį poveikį ruonių gyvenimo ir reprodukcijos sąlygoms. Todėl Europos Komisija raginama atilikti atitinkamus vertinimus ir mokslinius tyrimus siekiant gauti realių duomenų apie galimą neigiamą klimato kaitos poveikį ruonių populiacijai ir, jei reikia, peržiūrėti Bendrijos lygio priemones išsaugojimo srityje ir jas priimti.

4.4

Europos bendrijos steigimo sutartyje ES nenumatomas konkretus teisinis pagrindas su gyvūnų gerove susijusiems aspektams reglamentuoti. Aiškaus teisinio pagrindo nebuvimas šiam klausimui spręsti paskatino ES užpildyti spragą naudojantis kitu, bet ne mažiau teisėtu, teisiniu pagrindu. Šiuo atveju prieštaringas 95 straipsnis „vidaus rinkos suskaldymas“ ES suteikia galimybę suderinti su gyvūnų gerove susijusius teisės aktus. Bendrijos teismų praktika šią koncepciją apibūdino kaip „visuomenės intereso“ klausimą. EESRK savo nuomonėje dėl kačių ir šunų kailių (11) nurodė, kad tai tinkamas teisinis pagrindas su gyvūnų gerove susijusiems teisės aktams, ir pabrėžė, kad jis atitinka Pasaulio prekybos organizacijos parengtas prekybos taisykles.

4.5

Bendrijos kontrolės nebuvimas šioje srityje, duomenų trūkumas (kurį oficialiai pripažino EFSA) ir susiję ekonominiai interesai trukdo susidaryti aiškų ir neiškreiptą ruonių medžioklės už ES ribų vaizdą. Galimi teisės aktų pakeitimai šalyse, kur žudomi ruoniai, siekiant prisitaikyti prie naujų Bendrijos kriterijų nebūtinai praktiškai iš esmės pagerins ruonių žudymo sąlygas.

4.6

Visiškas draudimas ir nukrypti leidžiančių nuostatų sistema a posteriori yra novatoriška priemonė, kuri gali tapti vertingu precedentu ateityje rengiant Bendrijos teisės aktus. Todėl EESRK visiškai neatmeta Bendrijos nukrypti leidžiančių nuostatų sistemos, tačiau ragina pradėti jos įgyvendinimą vėliau, kad pirmuosius trejus reglamento taikymo metus galiotų visiškas draudimas, išskyrus vienintelę Inuitų bendruomenei, kuriai ruonių medžioklė yra pragyvenimo šaltinis, taikomą išimtį. Toks atidėjimas suteiks ES galimybę imtis techninių priemonių konkretesnei ir griežtesnei nukrypti leidžiančių nuostatų sistemai, nei numatoma pradiniame pasiūlyme, sukurti. Tai taip pat supaprastintų kontrolę ir suteiktų naujų duomenų galimam nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimui įvertinti.

4.7

2012 m. Bendrijos ataskaitos dėl nacionalinių teisės aktų dėl ruonių medžioklės pakeitimų, praktinio įgyvendinimo ir kontrolės priemonių pateikimas galėtų labai padėti Bendrijos valdžios institucijoms vėliau įvertinant padarytą pažangą ir sprendžiant, ar suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą. Dėl duomenų trūkumo Bendrija turėtų dėti daugiau pastangų visiems tinkamiems ir reikalingiems duomenims surinkti.

4.8

EESRK tikisi, kad Bendrijos pasiūlymas dėl teisės akto taps realia paskata toms šalims, kuriose vykdoma ruonių medžioklė, nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti ir praktiškai taikyti humaniškesnius ruonių žudymo būdus. Dabartinė padėtis, susijusi su ruonių žudymu, nėra tvari ir reikia skatinti būtinus pokyčius nepamirštant ES kompetencijos ribų šioje srityje.

4.9

EESRK pabrėžia būtinybę, kad valstybės narės įdiegtų veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų sistemą siekiant užtikrinti naujų teisės aktų dėl ruonių medžioklės prieinamumą ir veiksmingumą. Efektyvi sankcijų sistema padėtų sustiprinti vidaus rinką ir vartotojų apsaugą.

5.1

Nors pasiūlyme priimti reglamentą nenagrinėjama ruonių medžioklės pateisinamumo problema, EESRK turėtų pateikti pastabų dėl keleto diskusijose apie ruonių medžioklę dažnai pasitaikančių klausimų. Pirmiausia reikėtų nurodyti, kad be abejonės ruonių medžioklę reikėtų apibūdinti ne kaip žvejybą, o kaip žinduolių medžioklę. Antra, abejotina, ar ruonius galima kaltinti dėl jūrų išteklių mažėjimo, konkrečiai dėl menkės išteklių. Nėra jokio mokslinio tyrimo, kuris galėtų paremti šį teiginį, kuriuo kai kurios valstybės pateisina ruonių žudymą. Jūrų ekosistema yra tokia sudėtinga, kad negalima reikšti tokių kategoriškų argumentų.

5.2

Savo pasiūlyme Komisija neišskiria smulkios ir didelio masto ruonių medžioklės. Toks Komisijos požiūris yra gana teisingas, nes šio pasiūlymo galutinis tikslas yra pagrįstas gyvūnų gerovės principais. Ypatingų išimčių taikymo Europos valstybėms, kuriose vykdoma smulki ruonių medžioklė, negalima pateisinti gyvūnų gerovės požiūriu. Tai gali priversti suabejoti tarptautiniu viso pasiūlymo teisėtumu.

5.3

Šioje srityje vykdyti kontrolę yra ypač sunku, sudėtinga, be to, ją reikia vykdyti labai nepalankiomis oro sąlygomis. Vykdant kontrolę reikia nustatyti realų nužudytų gyvūnų skaičių ir atitinkamų šios srities teisinių nuostatų laikymosi lygį. Vien tik valstybės, prašančios suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą, vykdoma kontrolė a priori nėra tinkamiausia priemonė proceso nepriklausomumui užtikrinti. ES turėtų sudaryti ekspertų grupę, kurie vykdytų kontrolę in situ tose šalyse, kurios prašo suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą. Šią europinę ekspertų grupę turėtų finansuoti ta šalis, kuri norėtų vykdyti eksportą į Bendrijos rinką. Tokiu būdu ES gautų daugiau informacijos, kad galėtų įvertinti sertifikavimo ir ženklinimo sistemos veiksmingumą.

5.4

Sertifikavimo ir neprivalomo ženklinimo sistemos įdiegimas šalyse, kurios prašo suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą, būtų atsakas į Europos piliečių susirūpinimą, kuris buvo pakartotinai išreikštas ir atsispindėjo per viešas Europos Komisijos surengtas konsultacijas. Su sertifikavimu ir ženklinimu susijusios iniciatyvos visada turi būti paremtos bendromis draudimo priemonėmis į rinką pateikti produktus iš ruonių. Priešingu atveju mažai tikėtina, kad Komisijos pasiūlyme nustatyti gyvūnų gerovės tikslai bus pasiekti.

5.5

Sertifikavimo reikalavimai turi būti nustatyti reglamentą įgyvendinančiuose teisės aktuose siekiant tiksliai apibrėžti sertifikavimo ir ženklinimo sąlygas. Anksčiau tikslumo trūkumas šioje srityje paskatino netikslų ženklinimą, kuris kėlė sąmyšį ir klaidino vartotojus. Rinkoje dažnai galima rasti produktų, kurių sudėtyje yra produktų iš ruonių ir kurie ženklinami kaip „jūrų žinduolių taukai“ arba „žuvų taukai“. Todėl būtina ant produkto etiketės nurodyti ne tik ruonių, iš kurių jie pagaminti, rūšį, bet ir gyvūno kilmę.

5.6

Komitetas, kuris padės taikyti Europos Komisijai nukrypti leidžiančių nuostatų suteikimo procedūrą, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas visų šia procedūra suinteresuotų organizacijų ir subjektų dalyvavimui.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/59

—

energijos efektyvumu ir taupymu,

—

žemės naudojimu ir dirvožemio apsauga,

—

vandeniu ir oru,

—

tarša,

—

atliekų tvarkymu,

—

biologinės įvairovės išsaugojimu.

—

didinti darbuotojų, darbdavių ir visuomenės informuotumą aplinkosaugos klausimais,

—

didinti tvarią gamybą,

—

skatinti tvarią prekybą,

—

skatinti tvarų vartojimą.

2.1

Savanoriškų priemonių plėtojimas turėtų būti laikomas viena svarbiausių Bendrijos aplinkos politikos dalių. Pati Komisija pripažįsta, kad „šių priemonių taikymo galimybės yra didelės, tačiau jos išplėtotos ne iki galo“ (3).

2.2

Savanoriškos priemonės aplinkos srityje gali teikti didelę naudą, jeigu jos:

2.3

Be AVAS, dėmesio vertos ir kitos savanoriškos priemonės, taikomos ir išplėtotos ES: Europos ekologinis ženklas (4), Ekologinio gaminio deklaracija (angl. EPD – Environmental Product Declaration) ir Būvio ciklo vertinimas (angl. LCA – Life Cycle Assessment), Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) (5), ženklas „Energy Star“ (6) ir savanoriški susitarimai (7), Darbotvarkė 21 bei EN ISO 14001 standartas.

2.4

Vis veiksmingesnė sinergija su kitomis aplinkos politikos priemonėmis. Pavyzdžiui, sinergija su Aplinkos vadybos sistema (AVS), apibrėžta ISO 14001 (8) – su 35 000 sertifikatų – pagrįsta aukščiausios įmonių vadovybės įsipareigojimu laikytis teisės aktų reikalavimų, užtikrinti nuolatinius patobulinimus ir mažinti taršą.

2.5

Be to, tvaraus vartojimo ir gamybos bei tvarios pramonės politikos veiksmų plano (9) – dėl kurio EESRK rengia nuomonę – sąlygomis AVAS pristatoma kaip priemonė, kurios veikla yra pagrįsta sinergija su:

2.6

Nuo pat 1992 m. EESRK laikosi nuomonės, kad Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemai (AVAS) tenka svarbus aplinkosaugos skatinimo ir stiprinimo vaidmuo, ir pritaria „siūlomai sistemai tobulinti aplinkos apsaugą, ypač kai aplinkosaugos tikslų siekiama įmonės lėšomis, taikant lengvatas, skatinančias rūpestingą tvarkymą“, ir geresnei informacijos sklaidai (11), taip pat tam, kad būtų įtraukti visi darbuotojai.

2.7

2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 pakeitė 1993 m. reglamentą, išplečiantį sertifikavimo galimybę visoms „laikymo ir naudojimo vietoms“ po persvarstymo „remiantis (…) Bendrijos aplinkosaugos politikos tendencija pabrėžti savanoriškas priemones ir visų suinteresuotų dalyvių atsakomybę skatinant tvarų augimą“ (12). Dėl šio dokumento EESRK pateikė palankią nuomonę (13).

2.8

Konkrečiai EESRK pakartojo, kad pagrindiniai AVAS aspektai turėtų būti:

2.9

Kiti tikslai, kurių leistų pasiekti AVAS:

2.10

Todėl EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai pradėti galiojančių teisės aktų, reguliuojančių savanorišką dalyvavimą AVAS, persvarstymą tam, kad būtų iki galo išnaudotas AVAS potencialas.

3.1

Siūlomu Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) persvarstymu siekiama naujuoju reglamentu, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001, Sprendimą 2001/681/EB ir Sprendimą 2006/193/EB:

—

kompetentingos registravimo įstaigos,

—

akreditavimo įstaigos,

—

institucijos, atsakingos už reguliavimo kontrolę,

—

aplinkos vertintojai.

—

tvarią gamybą,

—

tvarią prekybą,

—

tvarų vartojimą.

11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/65

1.1

EESRK teigiamai vertina šį Komisijos pasiūlymą. Tai svarbus žingsnis teisinga kryptimi, galintis padidinti gyvulių gerovę skerdimo metu.

1.2

Komitetas pritaria pasiūlymui, kad skerdyklas eksploatuojantiems subjektams būtų suteikta visa atsakomybė už gyvūnų gerovę skerdimo metu, nustatant reikalavimą įgyvendinti įprastines veiklos procedūras, įvesti kompetencijos sertifikatus ir numatyti reikalavimą paskirti gyvūnų gerovės specialistą.

1.3

Komitetas pabrėžia, kad oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turi būti atsakingas už priežiūrą, kad užtikrintų visapusišką teisingų gyvūnų gerovės procedūrų įgyvendinimą skerdimo metu. Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turėtų būti nedelsiant informuotas apie visus įprastinių veiklos procedūrų pasikeitimus.

1.4

Pirmiausia oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas turėtų atsakyti už reguliarius patikrinimus siekiant užtikrinti tinkamą stebėsenos skerdimo metu įgyvendinimą.

1.5

Pasiūlymas leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas gyvūnų ritualinio skerdimo atvejais visiškai neatitinka skerdžiamų gyvūnų gerovės tikslų, nurodytų šiame siūlomame reglamente.

1.6

Komitetas itin pritaria naujajai naikinimo ir priverstinio žudymo tvarkai. Pirmiausia labai svarbus reikalavimas prieš pradedant šią veiklą parengti veiksmų planą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių. Labai geras pasiūlymas paskelbti vertinimo ataskaitą per vienerius metus nuo naikinimo pabaigos.

2.1

Svarstymai dėl gyvūnų gerovės tampa vis svarbesni ES ir tai yra itin reikšminga visuomenėje, kuri teigia esanti pažangi ir civilizuota.

2.2

2004 m. ir 2006 m. dviejose mokslinėse Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateiktose nuomonėse siūloma persvarstyti esamą Direktyvą 93/119/EB.

2.3

Nustatyti konkretūs sunkumai, susiję su ES teisės aktais, pvz., trūksta nuoseklių naujų apsvaiginimo metodų, taip pat aiškumo dėl skerdyklas eksploatuojančių ūkio subjektų ir vadovų atsakomybės. Būtina tinkamai parengti darbuotojus, dalyvaujančius skerdžiant gyvulius.

2.4

Reikalingas didesnis aiškumas dėl gerovės sąlygų gyvūnams, skerdžiamiems ligų kontrolės tikslais. Gerovės taisyklės turėtų būti taikomos kuo geriau tais atvejais, kai gyvūnai turi būti skubiai paskersti, kad būtų išvengta delsimo ir gyvūnų bereikalingų kančių.

2.5

Reikia siekti, kad gyvūnų gerovės klausimai taptų suprantamesni ir būtų įtraukti į gyvūnų paruošimą ir priežiūrą prieš juos skerdžiant.

2.6

Direktyva 93/119/EB bus panaikinta ir pakeista siūlomu reglamentu, tačiau teisės akto taikymo sritis liks nepakitusi.

2.7

Direktyvą keičiant reglamentu, pasiūlyme numatyta, kad nuostatos visoje ES bus taikomos vienodai ir vienu metu pagal bendrosios rinkos principus.

3.1

Šiame reglamente nustatomos gyvūnų, laikomų maisto, vilnos, odos, kailio ar kitiems produktams gaminti, žudymo ir susijusių veiksmų taisyklės.

3.2

Bus leista taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą vykdant priverstinį žudimą siekiant išvengti gyvūnų bereikalingo skausmo ir kančių, arba tada, kai dėl visapusiško šių nuostatų taikymo kiltų tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ir saugai.

3.3

Šis reglamentas netaikomas, kai gyvūnai žudomi:

3.4

Skerdžiant gyvūnus ir atliekant su tuo susijusius veiksmus siekiama jiems nesukelti išvengiamo skausmo, nerimo ar kančių. Ūkio subjektai privalo imtis visų priemonių, būtinų tinkamai pasirūpinti gyvūnais ir paruošti juos, kad prieš skerdimą patirtų kuo mažiau įtampos.

3.5

Pagal 4 straipsnio 1 dalį gyvūnai žudomi tik staigią mirtį užtikrinančiais metodais arba po apsvaiginimo.

3.6

Leidžianti nukrypti nuostata gali būti taikoma, kai gyvūnai žudomi neapsvaiginti tais atvejais, kai tokie metodai būtini pagal religines apeigas, jeigu gyvūnai yra žudomi skerdykloje. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios leidžiančios nukrypti nuostatos.

3.7

I priede pateiktas apsvaiginimo metodų sąrašas ir išsamus techninių specifikacijų sąrašas; apsvaiginimas turi būti atliekamas remiantis šiais metodais. Tikrinant apsvaiginimo veiksmingumą, pasirenkama pakankamai reprezentatyvi gyvūnų grupė, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nuoseklus procesas.

3.8

Bendrijos geros praktikos kodeksai dėl I priede nurodytų apsvaiginimo metodų gali būti priimti laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros. Ši procedūra buvo nustatyta 1999 m. Tarybos sprendime, kuriame nustatyta Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais įgyvendinti teisės aktus pasitelkus reguliavimo komitetą tvarka. Kiekviena valstybė narė komitete turės po narį ir komitetui pirmininkaus Komisijos atstovas.

3.9

Ūkio subjektai parengia ir įgyvendina įprastinės veiklos procedūras, siekdami užtikrinti, kad žudymas ir susiję veiksmai vykdomi laikantis 3 straipsnio 1 dalies nuostatų. Su įprastinės veiklos procedūromis susipažįsta kompetentinga institucija, jei ji to paprašo. Įprastinės veiklos procedūrose dėl apsvaiginimo atsižvelgiama į gamintojo rekomendacijas ir įrangos naudojimo nurodymus. Be to, būtina tinkama atsarginė įranga, jei sugestų apsvaiginimo įranga.

3.10

Žudyme ir susijusiuose veiksmuose skerdyklose dalyvaujantys asmenys privalo turėti kompetencijos sertifikatą, leidžiantį:

3.11

Produktai, kuriais prekiaujama kaip suvaržymo ar apsvaiginimo įranga, pateikiami rinkai su jų naudojimo ir priežiūros instrukcijomis, kad būtų užtikrinti aukščiausi gyvūnų gerovės standartai, konkrečiai nurodant gyvūnų kategorijas arba svorį ir tinkamą metodą įrangos veiksmingumui stebėti.