19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/1

1.

2009 m. liepos 7 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Slovėnijos stabilumo programą, kuri apima 2008–2011 m. laikotarpį.

2.

Slovėnijos ekonomika pastaraisiais metais sparčiai augo – vidutiniškai 5 % 2004–2008 m.; jai buvo būdingas didelis eksportas ir investicijos. Ekonomikai dėl labai didelio jos atvirumo stiprų neigiamą poveikį turėjo pasaulinė krizė. 2008 m. gerokai sulėtėjo ekonominė veikla, o paskutiniame ketvirtyje užfiksuotas staigus nuosmukis. Taip pat ekonomikos duomenys rodo, kad padidėjo vieneto darbo sąnaudos. Be to, dėl didelės infliacijos ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo sulėtėjo privatus vartojimas nežiūrint į tai, kad jį palaikė sparčiai augantis užimtumas ir atlyginimai. Kadangi prasidėjus krizei deficito ir skolos lygis buvo nedidelis, galėdamos imtis fiskalinių veiksmų valdžios institucijos patvirtino ekonomikos rėmimo priemones, skirtas finansų sistemai stabilizuoti, darbo vietoms išsaugoti ir ekonomikos augimo potencialui didinti, o įmonės naudojasi mokesčių lengvata, dėl kurios nuspręsta prieš prasidedant krizei. Be to, kadangi būtina geriau užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, imtasi konsolidavimo priemonių ir pateikus programą buvo patvirtintos kitos taupymo priemonės (papildomame biudžete, kurį vyriausybė patvirtino birželio 17 d.) siekiant sustabdyti spartų valdžios sektoriaus deficito augimą – 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis negu 1 % BVP, o 2009 m. daugiau negu 5 % BVP (maždaug pusę šio pablogėjimo lėmė automatinių stabilizatorių veikimas). Ateityje pagrindinis uždavinys – atsisakyti fiskalinių skatinamųjų priemonių ir pereiti prie biudžeto konsolidavimo; kartu reikia gerinti ilgalaikį tvarumą įgyvendinant pensijų sistemos reformą. Atsižvelgiant į naujausius darbo užmokesčio ir darbo našumo pokyčius, kitas uždavinys – didinti konkurencingumą pasitelkus tinkamą darbo užmokesčio politiką ir dedant reikalingas pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje – tai turėtų padėti didinti technologinį gamybos intensyvumą.

3.

Pagal makroekonominį scenarijų, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad 2008 m. 3,5 % padidėjęs realusis BVP 2009 m. sumažės 4 %, o po to vėl stabilizuosis ir augs per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija, t. y. 2009 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP duomenimis (2), paskelbtais pateikus programą, šis scenarijus pagrįstas palankiomis augimo prielaidomis. 2009 m. ekonomikos augimas gali būti mažesnis negu numatyta programoje, o 2010 m. atsigavimas taip pat gali būti ne toks ryškus. Atsižvelgiant į tai nedarbas taip pat gali didėti kiek greičiau nei numatyta atnaujintoje programoje. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos (prognozuota, kad pasiekusi 2008 m. aukščiausią tašką infliacija gerokai sumažės) atrodo realios. Atnaujintoje programoje numatoma, kad išorės deficitas sumažės labiau nei numatyta Komisijos tarnybų 2009 m. prognozėse (nuo 5,6 % BVP 2008 m.), nes gerokai sumažės privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio augimas.

4.

Pagal 2009 m. pavasarį pateiktą fiskalinį pranešimą apskaičiuota, kad galutinis 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,9 % BVP ir atitiko ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytą siektiną rodiklį, tačiau BVP augo mažiau nei planuota (augo 3,5 %, palyginti su planuotu 4,6 % BVP augimu). Biudžeto vykdymas pasižymėjo išlaidų perviršiais. Dėl to nebuvo galima viršyti 2008 m. tikslo – tai būtų buvę įmanoma atsižvelgiant į tai, kad i) 2007 m. rezultatas buvo 1 procentiniu punktu BVP geresnis nei planuota ankstesnėje programoje ir ii) 2008 m. pajamų gauta daugiau nei numatyta biudžete. Pajamos vietoj planuoto 6,4 % augimo padidėjo 7,1 %, nes įvyko teigiamų pokyčių gyventojų pajamų mokesčio, socialinių įmokų ir nemokestinių pajamų srityse. Išlaidos vietoj 7,4 % padidėjo 10,7 % dėl valstybės investicijų, socialinių pervedimų ir kompensacijos dirbantiesiems perviršio.

5.

Remiantis atnaujinta programa, valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. turėtų gerokai padidėti – iki 5,1 % BVP, o tai reiškia automatinį stabilizatorių ir įvairių diskrecinių priemonių veikimą, taip pat didelę socialinių pervedimų (ypač dėl indeksavimo taisyklių) ir kompensacijos dirbantiesiems (dėl susitarimo spręsti darbo užmokesčio skirtumus) dinamiką. Programoje numatyta, kad ekonomikos rėmimo priemonės, numatytos vyriausybės skatinamųjų priemonių paketuose, taip pat ekspansinės priemonės, kurių imtasi prieš krizę (daugiausia mokesčių lengvata įmonėms), sudaro beveik 2 % BVP. Taip pat patvirtintos konsolidavimo priemonės – didesni akcizai ir mažesnės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, tarpinio vartojimo ir investicijų išlaidos. Pastarosios priemonės paskelbtos stabilumo programoje ir vėliau tik iš dalies patvirtintos papildomame biudžete. Programoje numatomas struktūrinio deficito, t. y. pagal ciklą pakoreguoto deficito, atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, padidėjimas 1¼ procentinio punkto BVP (apskaičiuota pagal bendrai sutartą metodiką), o tai rodo ekspansinę fiskalinę politiką.

6.

Programos vidutinės trukmės strategija yra tokia: atlikus koregavimą laikotarpio pradžioje užtikrinti, kad programos laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas nuo 5 % BVP 2009 m. sumažėtų iki 3,4 % 2011 m. Atsižvelgiant į numatomą didesnę palūkanų naštą, pirminis deficitas turėtų sumažėti šiek tiek greičiau. Programoje patvirtintas Slovėnijos biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas – 1 % BVP struktūrinis deficitas; tačiau nors nuo 2010 m. ir numatyta su vidutinės trukmės tikslo įgyvendinimu susijusi pažanga, nėra numatyta vidutinės trukmės tikslą pasiekti programos laikotarpiu. Laikantis tikslo iki 2011 m. atsisakyti fiskalinių skatinamųjų priemonių atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimą 2011 m., numatomas konsolidavimas daugiausia sietinas su išlaidomis – konsolidavimą turėtų paskatinti nuo 2009 m. iki 2011 m. 1 procentiniu punktu BVP sumažėjusios subsidijos. Darbo užmokesčio subsidijų schemos turėtų būti laipsniškai atsisakyta 2010 m., o likusių skatinamųjų su išlaidomis sietinų priemonių – 2011 m. Numatomą ¼ procentinio punkto BVP didesnę palūkanų naštą programos laikotarpiu iš esmės atsveria mažesnė kompensacija dirbantiesiems, išreikšta BVP dalimi. Socialiniams pervedimams skirtą paketą planuojama įšaldyti iki 2010 m. pabaigos (2009 m. pirmojo pusmečio lygiu).

Planuojama, kad 2010 m. pajamos išaugs ½ procentinio punkto BVP. Numatoma, kad bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis (apskaičiuota, kad 2008 m. šis santykis buvo 22,8 % BVP) per programos laikotarpį išaugs maždaug 13,5 procentinių punktų. Nemenką pirminio deficito padidėjimą lėmė daugiau negu per pusę išaugęs skolos santykis, prie to taip pat prisideda sniego gniūžtės efektas ir reikšmingas atsargų ir srautų koregavimas 2009 m., reiškiantis vykdomus kapitalo atkūrimo veiksmus ir likvidumo operacijas finansų sektoriui remti.

7.

Yra rizikos, kad per visą programos laikotarpį programoje numatyti biudžeto rezultatai gali būti prastesni. Pirma, ekonomikos augimas gali būti mažesnis nei numatyta programoje. Antra, sprendžiant iš papildomo biudžeto, patvirtinto jau pateikus programą, gali nepavykti sumažinti visų tarpinio vartojimo ir investicijų išlaidų, nurodytų 2009 m. stabilumo programoje. Taip pat yra rizikos, kad bus viršytos išlaidos: pavyzdžiui, dėl numatyto tolesnio darbo užmokesčio išlaidų ribojimo dar reikia susitarti su socialiniais partneriais. Taip pat gali būti sunku užtikrinti, kad nebebūtų taikomos su išlaidomis sietinos skatinamosios priemonės – daugiausia subsidijos. Trečia, be to, kad bus jaučiamas galimai mažesnio ekonomikos augimo poveikis, nuo 2010 m. gali sumažėti pajamų, visų pirma netiesioginių mokesčių srityje. Galiausiai didelės vyriausybės garantijos, suteiktos kaip finansų sektoriaus rėmimo priemonių dalis, kelia papildomą riziką, kad nebus pasiekti biudžeto tikslai (išlaidos padidės, jeigu ir kai bus pasinaudota garantijomis). Rizika, kad nepavyks įgyvendinti biudžeto tikslų, kartu netikrumas dėl atsargų ir srautų koregavimo reiškia, kad skolos santykis gali didėti greičiau negu numatyta programoje.

8.

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Slovėnijoje yra gerokai didesnis už ES vidurkį pirmiausia dėl palyginti smarkaus prognozuojamo pensijų išlaidų, kaip BVP dalies, padidėjimo per ateinančius dešimtmečius. Programoje įvertinta 2008 m. biudžeto būklė yra prastesnė už ankstesnėje programoje pateiktą pradinę padėtį, dėl to visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinus pirminį deficitą, kaip numatyta programoje, ir toliau vykdant pensijų reformą, kuria siekiama riboti didelį su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimą visų pirma skatinant ilgesnį aktyvų gyvenimą, būtų galima sumažinti didelę riziką ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui.

9.

Slovėnijos biudžeto sistemą galima gerinti, ypač išlaidų kontrolės srityje, atsižvelgiant į tai, kad konsolidavimo strategija yra grindžiama išlaidų ribojimu. Kartu būtų galima gerinti viešųjų išlaidų naudojimo veiksmingumą ir rezultatyvumą, taip pat sveikatos priežiūros srityje, siekiant padėti užtikrinti, kad dėl išlaidų ribojimo nesuprastėtų teikiamų paslaugų lygis. Kad pasiektų šį tikslą, vyriausybė ketina nuo kito biudžeto ciklo (2010–2011 m.) biudžetą sudaryti atsižvelgiant į rezultatus, tačiau programoje nepateikta išsamios informacijos, kaip tai bus daroma praktiškai.

10.

Slovėnija priėmė keletą priemonių finansų sektoriaus stabilumui užtikrinti. 2008 m. rudenį pradėta taikyti neribota vyriausybės garantija gyventojų indėliams. Be to, vyriausybė turi teisę naudoti toliau išvardytas priemones: i) paskolos kredito įstaigoms, draudimo (perdraudimo) įmonėms ir pensijų kaupimo bendrovėms ir kapitalo investavimas į jas; ii) vyriausybės garantijos kredito įstaigų refinansavimo operacijoms; ir iii) reikalavimų pirkimas iš kredito įstaigų. Šių priemonių planuojama laipsniškai atsisakyti iki 2010 m. pabaigos. Buvo nustatyta bendra vyriausybės garantijų aukščiausia riba – 12 mlrd. EUR (33 % BVP). Antrąjį priemonių paketą, patvirtintą 2009 m. pradžioje, sudaro bankų paskolų įmonėms ir Slovėnijos eksporto ir plėtros banko ir Verslumo fondo kapitalo restruktūrizavimo vyriausybės garantijų schema (bendra schemos suma sudaro 0,6 % BVP). Galiausiai vyriausybė laikinai padėjo į bankus pajamas, gautas už kai kurias neseniai išplatintas obligacijų emisijas.

11.

Laikydamasi Europos ekonomikos atgaivinimo plano, kuriam 2008 m. gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba, Slovėnija priėmė du skatinamųjų priemonių paketus. Kartu su įmonėms teikiama mokesčių lengvata, dėl kurios sprendimas priimtas prieš prasidedant krizei, skatinamosios priemonės turėtų sudaryti beveik 2 % BVP ir turėtų būti iš dalies finansuojamos jau patvirtintų ir paskelbtų konsolidavimo priemonių sąskaita. Remiantis papildomu biudžetu grynasis poveikis siekia maždaug ¾ % BVP. Šios priemonės yra tinkamas atsakas į ekonomikos nuosmukį atsižvelgiant į tai, kad krizės pradžioje nedidelis deficitas suteikia fiskalinių priemonių taikymo galimybes, bet jos mažėja dėl ilgalaikio tvarumo problemų.

Galima laikyti, kad skatinamųjų priemonių imtasi laiku ir kad jos yra tikslingos, nes jomis siekiama sušvelninti padėtį darbo rinkoje, taip pat didinamas ekonomikos augimo potencialas ir konkurencingumas skatinant investuoti į naujas technologijas ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą. Trečiąjį priemonių paketą – perskirstant ankstesnių dviejų priemonių paketų lėšų dalį atsižvelgiant į nedidelį darbo užmokesčio subsidijų schemos lėšų panaudojimą – vyriausybė patvirtinto jau pateikus programą. Jame numatytas tolesnis darbo rinkos rėmimas ir vienkartinės išmokos pervedimas nepalankioje padėtyje atsidūrusiems asmenims. Su išlaidomis susijusios skatinamosios priemonės (daugiausia subsidijos) turėtų būti laikinos – taikomos vienerius ar dvejus metus, tačiau likusios priemonės, įskaitant mokesčių lengvatą, dėl kurios buvo nuspręsta anksčiau, yra nuolatinės. Dabartinės investicijos į infrastruktūrą taip pat turėtų prisidėti prie ekonomikos atkūrimo. Šios valdžios institucijų patvirtintos priemonės yra susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija, remdamasi Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, pasiūlė 2009 m. sausio 28 d. ir kurias pavasario Europos Vadovų Taryba patvirtino kovo 19 d.

12.

Numatoma, kad deficitas gerokai išaugs 2009 m. ir po to laipsniškai mažės – ypač 2010 m. Atsižvelgiant į biudžeto tikslams kylančią riziką, iki programos laikotarpio pabaigos (2011 m.) deficitas nesumažės iki mažesnės už 3 % BVP pamatinę vertę ribos. 2009 m. deficitas greičiausiai gerokai padidės – galbūt viršys programoje nurodytą rodiklį. Jei nebus įgyvendinama pensijų reforma ir nebus imtasi veiksmų dėl pirmiau nurodytos rizikos biudžeto tikslams (visų pirma prasidėjus ekonomikos atsigavimui atsisakant skatinamųjų priemonių, toliau įgyvendinant konsolidavimo priemones ir užtikrinant griežtą išlaidų kontrolę), programoje nurodyta 2010 ir 2011 m. biudžeto politika neužtikrins tinkamo struktūrinio pagerėjimo turint omenyje ilgalaikio tvarumo problemas. Be to, 2011 m. numatomą koregavimą reikėtų paspartinti atsižvelgiant į numatomą didesnį ekonomikos augimą.

13.

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (3).

i)

2009 m. įgyvendinti skatinamąsias priemones laikantis EEAP bei Stabilumo ir augimo pakto;

ii)

kaip numatyta programoje, 2010 m. pradėti atsisakyti fiskalinių skatinamųjų priemonių ir po to konkrečiomis priemonėmis įgyvendinti žymią konsolidaciją; tai darant griežtai kontroliuoti valdžios sektoriaus išlaidas, be kita ko, įgyvendinant numatytus biudžeto sistemos patobulinimus;

iii)

atsižvelgiant į prognozuojamą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, gerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą toliau reformuojant pensijų sistemą, visų pirma siekiant skatinti ilgesnį aktyvų gyvenimą.

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/6

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/8

Food Safety and Inspection Service (FSIS) of the United States Department of Agriculture (USDA)

Washington D.C., 20250

UNITED STATES OF AMERICA

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/9

1)

2009 m. kovo 20 d. ir 2009 m. birželio 18–19 d. susitikimuose Europos Vadovų Taryba patvirtino įsipareigojimą atkurti pasitikėjimą ir tinkamą finansų rinkos veikimą – tai būtina sąlyga dabartinei finansų ir ekonomikos krizei įveikti. Atsižvelgiant į sisteminį šios krizės pobūdį ir finansų sektoriaus ryšį su kitais ekonomikos sektoriais, Bendrijos lygmeniu imtasi įvairių veiksmų pasitikėjimui finansų sistema atkurti, vidaus rinkai išsaugoti ir ekonomikos kreditavimui užtikrinti (1).

2)

Šias iniciatyvas turi papildyti veiksmai atskirų finansų įstaigų lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pajėgios atlaikyti dabartinę krizę ir atkurti ilgalaikį gyvybingumą be priklausomybės nuo valstybės pagalbos, siekiant sudaryti tvirtesnį pagrindą šių įstaigų skolinimo funkcijai vykdyti. Komisija jau nagrinėja keletą valstybės pagalbos bylų, susijusių su valstybių narių įsikišimu siekiant išvengti likvidumo, mokumo arba skolinimo problemų. Komisija trimis vienas po kito priimtais komunikatais pateikė gaires dėl bankams skirtos valstybės pagalbos struktūros ir įgyvendinimo (2). Šiuose komunikatuose pripažįstama, kad krizės rimtumu pateisinamas pagalbos, kuri laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą, teikimas ir jais nustatytas darnaus valstybių narių valstybės garantijų, kapitalo atkūrimo priemonių ir paramos sumažėjusios vertės turtui priemonių teikimo pagrindas. Pagrindinė šių taisyklių paskirtis – užtikrinti, kad sanavimo priemonėmis būtų visiškai pasiekti finansinio stabilumo ir kredito srautų išlaikymo tikslai, kartu užtikrinant, kad tiek skirtingose valstybėse narėse įsikūrusiems bankams, tiek valstybės paramą gaunantiems bankams ir tokios paramos negaunantiems bankams būtų sudarytos vienodos sąlygos (3), būtų išvengta žalingo varžymosi dėl subsidijų, apribota moralinė žala ir užtikrintas Europos bankų konkurencingumas ir veiksmingumas Bendrijos ir tarptautinėse rinkose.

3)

Valstybės pagalbos taisyklės suteikia galimybę užtikrinti priemonių, kurių ėmėsi veikti nusprendusios valstybės narės, darną. Vis dėlto sprendimas, ar naudoti viešąsias lėšas, pvz., bankams nuo sumažėjusios vertės turto apsaugoti, paliktas valstybėms narėms. Kai kuriais atvejais finansų įstaigos sugebės įveikti dabartinę krizę neatliekant didelio koregavimo ir neteikiant papildomos pagalbos. Kitais atvejais valstybės pagalba garantijų, kapitalo atkūrimo ar paramos sumažėjusios vertės turtui pavidalu gali būti reikalinga.

4)

Jeigu finansų įstaiga gavo valstybės pagalbą, valstybė narė turėtų pateikti gyvybingumo planą arba didesnės apimties restruktūrizavimo planą, kad patvirtintų arba atkurtų atskirų bankų ilgalaikį gyvybingumą be priklausomybės nuo valstybės paramos. Nustatyti kriterijai, kokiomis aplinkybėmis bankui gali reikėti didesnės apimties restruktūrizavimo, ir kada reikalingos priemonės pagalbos sukeltiems konkurencijos iškraipymams pašalinti (4). Šie kriterijai šiuo komunikatu nekeičiami. Komunikatas juos papildo, kad būtų padidintas nuspėjamumas ir užtikrintas darnus požiūris, išaiškinant, kaip Komisija pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą vertins valstybių narių suteiktos restruktūrizavimo pagalbos (5) finansų institucijoms atitikimą dabartinės sisteminės krizės aplinkybėmis.

5)

Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate ir Sumažėjusios vertės turto komunikate primenami pagrindiniai principai, išdėstyti Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (6). Remiantis šiais principais visų pirma reikalaujama, kad restruktūrizavimo pagalba būtų atkurtas ilgalaikis įmonės gyvybingumas be valstybės pagalbos. Pagal juos taip pat reikalaujama, kad kartu su restruktūrizavimo pagalba, kiek įmanoma, būtų numatyta tinkamai pasidalyti našta ir numatytos priemonės sumažinti konkurencijos iškraipymus, kurie per ilgesnį laiką iš esmės pablogintų atitinkamos rinkos struktūrą ir veikimą.

6)

Pagrindiniai šių principų taikymo sumetimai – vidaus rinkos vientisumo išsaugojimas ir Bendrijos bankų vystymosi užtikrinimas, vengiant fragmentacijos ir rinkos padalijimo. Kai dabartinė krizė bus įveikta, dėl bendrosios Europos finansų rinkos Europos bankų padėtis pasaulyje turėtų būti tvirta. Komisija taip pat dar kartą patvirtina būtinybę numatyti ir valdyti pokyčius socialiniu požiūriu atsakingu būdu ir pabrėžia būtinybę laikytis šiomis aplinkybėmis taikomų nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinamos Bendrijos direktyvos dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimo (7).

7)

Šiame komunikate paaiškinama, kaip Komisija nagrinės pagalbą bankams restruktūrizuoti esant dabartinei krizei, pritaikydama buvusią praktiką atsižvelgiant į krizės pobūdį ir pasaulinį mastą, į bankų sektoriaus sisteminę svarbą visai ekonomikai ir sisteminį poveikį, kuris gali atsirasti dėl būtinybės vienu metu restruktūrizuoti daug bankų.

8)

2 skirsnis taikomas tais atvejais, kai valstybei narei taikomas reikalavimas pateikti restruktūrizavimo planą (9). 2 skirsnyje nustatyti principai analogiškai taikomi tais atvejais, kai valstybei narei formalus reikalavimas pateikti restruktūrizavimo planą nėra taikomas, tačiau ji vis tiek turi įrodyti pagalbą gaunančio banko gyvybingumą (10). Pastaruoju atveju Komisija paprastai prašo pateikti ne tokią išsamią informaciją, išskyrus kai kyla abejonių (11). Kilus abejonių, Komisija visų pirma kliausis atitinkamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (kaip nurodyta 13 punkte) rezultatais, prašydama kompetentingos nacionalinės įstaigos patvirtinti rezultatus. 3, 4 ir 5 skirsniai taikomi tik tais atvejais, kai valstybėms narėms taikomas įpareigojimas pateikti restruktūrizavimo planą. 6 skirsnyje numatyta, kad šio komunikato galiojimas yra laikinas, ir jis taikomas valstybėms narėms, kurios turi pateikti pagalbos gavėjo restruktūrizavimo planą, ir valstybėms narėms, kurios turi tik įrodyti pagalbos gavėjų gyvybingumą.

9)

Jei, remiantis ankstesnėmis Komisijos gairėmis ar sprendimais, valstybė narė yra įpareigota pateikti restruktūrizavimo planą (12), tas planas turi būti visapusiškas, išsamus ir pagrįstas darnia koncepcija. Jame turi būti nurodyta, kaip bankas kuo greičiau atkurs ilgalaikį gyvybingumą be valstybės pagalbos (13). Pranešime apie bet kokį restruktūrizavimo planą turėtų būti pateikta palyginimų su alternatyviomis galimybėmis, įskaitant, pavyzdžiui, galimybę banką suskaidyti arba galimybę jį perimti kitam bankui, kad Komisija galėtų įvertinti (14), ar nėra labiau į rinką orientuotų pigesnių arba mažiau konkurenciją iškraipančių ir finansinį stabilumą užtikrinančių sprendimų. Jei banko gyvybingumas negali būti atkurtas, restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodyta, kaip jis gali būti tinkamai likviduotas.

10)

Restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodytos banko patiriamų sunkumų priežastys, paties banko trūkumai ir išdėstyta, kaip siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis bus pašalintos pagrindinės banko problemos.

11)

Restruktūrizavimo plane turėtų būti pateikta informacija apie pagalbos gavėjo verslo modelį, įskaitant visų pirma jo organizacinę struktūrą, finansavimą (įrodant trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo struktūros gyvybingumą (15), įmonių valdymą (įrodant, kad vengiama interesų konfliktų ir atlikti reikiami valdymo pakeitimai (16), rizikos valdymą (pateikiant informaciją apie sumažėjusios vertės turtą ir vadovaujantis atsargumo principu sudarytus atidėjimus numatomam neveiksniam turtui), turto ir įsipareigojimų valdymą, pinigų srautų generavimą (kurie turi pasiekti pakankamą lygį be valstybės paramos), nebalansinius įsipareigojimus (įrodant jų tvarumą ir konsolidaciją, kai bankas yra prisiėmęs didelę riziką (17), sverto poveikį, esamą ir numatomą kapitalo pakankamumą (paremtą atsargiu vertinimu ir tinkamu atidėjimų sudarymu) ir skatinamojo pobūdžio atlyginimų struktūrą (18) (rodančią, kaip tai skatina pagalbos gavėjo ilgalaikį pelningumą).

12)

Turi būti išanalizuotas kiekvienos verslo veiklos ir pelno centro gyvybingumas, pateikiant reikiamą išskaidymą pagal verslo veiklas ir pelno centrus. Banko gyvybingumas turi būti atkurtas visų pirma vidinėmis priemonėmis. Jis gali būti paremtas išoriniais veiksniais, pvz., kainų ir paklausos svyravimais, kuriems įmonė neturi didelės įtakos, bet tik tada, jei visuotinai pritariama apie rinką daromoms prielaidoms. Restruktūrizuojant reikia atsisakyti tokių veiklos rūšių, kurios būtų struktūriškai nuostolingos vidutiniu laikotarpiu.

13)

Ilgalaikis gyvybingumas pasiekiamas, kai bankas sugeba padengti visas savo išlaidas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansines sąnaudas, ir teikti tinkamą nuosavo kapitalo grąžą, atsižvelgiant į banko rizikos profilį. Restruktūrizuotas bankas turėtų gebėti konkuruoti rinkoje dėl kapitalo remdamasis savo paties pranašumais ir laikydamasis atitinkamų reguliavimo reikalavimų. Numatomi planuojamo restruktūrizavimo rezultatai turi būti pateikti vadovaujantis baziniu scenarijumi ir nepalankiausių sąlygų scenarijumi. Tam restruktūrizavimo planuose inter alia turi būti atsižvelgiama į dabartinę finansų rinkų būklę ir būsimas perspektyvas pagal bazinio scenarijaus ir blogiausio atvejo scenarijaus prielaidas. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti grindžiamas įvairiais scenarijais, įskaitant nepalankiausių sąlygų įvykių ir užsitęsusio pasaulinio nuosmukio derinį. Prielaidos turi būti palygintos su tinkamais sektoriui taikomais kriterijais, deramai pritaikytais siekiant atsižvelgti į naujus dabartinės finansų rinkų krizės elementus. Į planą turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama spręsti galimas testavimu nepalankiausiomis sąlygomis nustatytas problemas. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis kiek įmanoma turėtų būti grindžiamas bendrais parametrais, dėl kurių sutarta Bendrijos lygmeniu (tokiais kaip Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto sukurta metodika), kai tinkama pritaikytais konkrečių šalių ir bankų aplinkybėms.

14)

Dabartinės krizės sąlygomis vyriausybės bankų kapitalą atkūrė sąlygomis, pasirinktomis visų pirma dėl finansinio stabilumo sumetimų, o ne dėl grąžos, kuri būtų priimtina privačiam investuotojui. Siekiant ilgalaikio gyvybingumo, bet kokia gauta valstybės pagalba su laiku turi būti arba grąžinta, kaip numatyta pagalbos suteikimo metu, arba atlyginta pagal įprastas rinkos sąlygas, taip užtikrinant, kad bet kokia papildoma valstybės pagalba būtų nutraukta. Kadangi Sutartyje turto nuosavybė nereglamentuojama, valstybės pagalbos taisyklės taikomos nepriklausomai nuo to, ar bankas yra privatus, ar priklauso valstybės nuosavybei.

15)

Nors, siekiant greitai atkurti gyvybingumą, restruktūrizavimo laikotarpis turėtų būti kuo trumpesnis, Komisija atsižvelgs į dabartinės krizės sąlygas ir todėl gali leisti kai kurias struktūrines priemones užbaigti per ilgesnį laikotarpį nei paprastai, ypač siekiant vengti spaudimo rinkoms dėl skubaus turto pardavimo (19). Vis dėlto, kad būtų veiksmingas ir leistų atkurti restruktūrizuoto banko gyvybingumą, restruktūrizavimas turėtų būti įgyvendintas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju neturėtų trukti ilgiau nei penkerius metus (20).

16)

Jei restruktūrizavimo laikotarpiu būtų reikalinga tolesnė iš pradžių restruktūrizavimo plane, apie kurį pranešama, nenumatyta pagalba gyvybingumui atkurti, tokiai pagalbai taikomas individualus ex ante pranešimo reikalavimas ir į tokią papildomą pagalbą bus atsižvelgta galutiniame Komisijos sprendime.

17)

Sunkumų patiriančio banko pardavimas kitai finansų įstaigai gali padėti atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir pasitikėjimą rinka, jei perkantysis subjektas yra gyvybingas ir geba perimti sunkumų patiriantį banką. Tai taip pat gali prisidėti prie finansų sektoriaus konsolidavimo. Šiuo tikslu pirkėjas turi įrodyti, kad bendras subjektas bus gyvybingas. Pardavimo atveju taip pat turi būti laikomasi reikalavimų, susijusių su gyvybingumu, paties pagalbos gavėjo įnašu ir konkurencijos iškraipymo ribojimu.

18)

Apskritai, siekiant sudaryti vienodas galimybes visiems galimiems pasiūlymų teikėjams turi būti užtikrintas skaidrus, objektyvus, besąlygiškas ir nediskriminuojantis konkurencinis pardavimo procesas (21).

19)

Be to, nedarant poveikio susijungimų kontrolės sistemai, kuri gali būti taikoma, ir pripažįstant, kad nors sunkumų patiriančio banko, kuriam suteikta pagalba, pardavimas konkurentui gali padėti atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir prisidėti prie didesnio konsolidavimo finansų sektoriuje, kai dėl tokio pardavimo prima facie būtų gerokai pakenkta veiksmingai konkurencijai, pardavimas neturėtų būti leidžiamas, jei tinkamomis su pagalba susijusiomis priemonėmis neišsprendžiama konkurencijos iškraipymo problema.

20)

Banko pardavimas taip pat gali būti susijęs su valstybės pagalba pirkėjui ir (arba) parduodamai ūkinei veiklai (22). Jei pardavimas organizuojamas atviro ir besąlygiško konkurencinio konkurso būdu ir turtas perduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, pardavimo kaina laikoma rinkos kaina ir įtarimas dėl pagalbos pirkėjui gali būti atmestas (23). Neigiama pardavimo kaina (arba finansinė parama, skirta kompensuoti tokią neigiamą kainą) išskirtiniais atvejais gali būti priimta kaip nesusijusi su valstybės pagalba, jei likvidavimo atveju pardavėjo išlaidos būtų didesnės (24). Apskaičiuodama likvidavimo išlaidas tokiomis aplinkybėmis Komisija atsižvelgs tik į tuos įsipareigojimus, kuriuos prisiimtų rinkos ekonomikos investuotojas (25). Tai neapima įsipareigojimų, susijusių su valstybės pagalba (26).

21)

Jei bankas negali patikimai atkurti ilgalaikio gyvybingumo, visada turi būti siekiama tinkamai likviduoti žlugusį banką arba jį parduoti aukcione. Vyriausybės turėtų skatinti negyvybingų rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos ir sudaryti sąlygas pasitraukimo procesui įvykti per tinkamą laiką, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Bankų komunikate numatyta procedūra, pagal kurią toks tinkamas likvidavimas turėtų būti įvykdytas (27). Patikimas bankas taip pat galėtų įsigyti sunkumų patiriančio banko gerą turtą ir įsipareigojimus – tai galėtų būti ekonomiškai efektyvus būdas indėlių bazei išplėsti ir ryšiams su patikimais paskolų gavėjais sukurti. Be to, nepriklausomo gero banko sukūrimas iš esamo banko gero turto ir įsipareigojimų taip pat gali būti priimtinas kelias gyvybingumui atkurti, jei šis naujas subjektas negalėtų nederamai iškreipti konkurencijos.

22)

Siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymus bei išspręsti moralinės žalos problemą, pagalba turi būti ribojama iki būtino minimumo, o pagalbos gavėjas turėtų savo paties įnašu prisidėti prie restruktūrizavimo išlaidų. Įmonė ir jos kapitalo savininkai turėtų kiek galėdami savo lėšomis prisidėti prie jos restruktūrizavimo. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad sanuoti bankai prisiimtų reikiamą atsakomybę už savo elgesio praeityje pasekmes ir sukurti tinkamas paskatas jų elgsenai ateityje.

23)

Restruktūrizavimo pagalba turėtų būti ribojama išlaidų, reikalingų gyvybingumui atkurti, padengimu. Tai reiškia, kad įmonei neturėtų būti suteiktos viešosios lėšos, kurios galėtų būti panaudotos su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai rinką iškreipiančiai veiklai finansuoti. Pavyzdžiui, valstybės pagalba negali būti finansuojamas akcijų kitose įmonėse įsigijimas arba naujos investicijos, išskyrus atvejus, kai tai būtina įmonės gyvybingumui atkurti (28).

24)

Siekiant apriboti pagalbos sumą minimaliai būtina, restruktūrizavimui finansuoti bankai visų pirma turėtų panaudoti savo išteklius. Tam gali būti būtina, pavyzdžiui, parduoti turtą. Valstybės parama turėtų būti teikiama laikantis sąlygų, kuriomis numatomas tinkamas išlaidų pasidalijimas (29). Tai reiškia, kad restruktūrizavimo išlaidas turi prisiimti ne tik valstybė, bet ir visi, kas investavo į banką, padengdami nuostolius turimu kapitalu ir mokėdami reikiamą atlygį už valstybės intervenciją (30). Vis dėlto Komisija mano, kad nustatyti ex ante dalijimosi našta ribas nėra tinkama dabartinės sisteminės krizės sąlygomis, atsižvelgiant į tikslą sudaryti galimybes pasinaudoti privačiu kapitalu ir grįžti prie įprastų rinkos sąlygų.

25)

Bet koks nukrypimas nuo tinkamo pasidalijimo našta ex ante, kuris išskirtinai galėjo būti leistas sanavimo etape finansinio stabilumo sumetimais, turi būti kompensuotas papildomu įnašu vėlesniame restruktūrizavimo etape, pavyzdžiui, lėšų susigrąžinimo išlygų pavidalu ir (arba) didesnės apimties restruktūrizavimu, įskaitant papildomas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones (31).

26)

Bankai turėtų gebėti atlyginti kapitalą, įskaitant dividendų ir atkarpų už mokėtiną subordinuotąją skolą pavidalu, iš savo veiklos gaunamo pelno. Vis dėlto bankai neturėtų naudoti valstybės pagalbos nuosavoms lėšoms (nuosavam kapitalui ir subordinuotajai skolai) atlyginti, kai ši veikla neduoda pakankamo pelno. Todėl vykdant restruktūrizavimą pagalbą gaunančio banko savo nuožiūra atliekamas nuostolių padengimas (pavyzdžiui, išlaisvinant rezervus arba sumažinant nuosavą kapitalą), siekiant užtikrinti dividendų ir atkarpų už mokėtiną subordinuotąją skolą mokėjimą, iš principo yra nesuderinamas su pasidalijimo našta tikslu (32). Pusiausvyrai išlaikyti gali būti būtina užtikrinti banko refinansavimo gebėjimą ir pasitraukimo paskatas (33). Siekdama skatinti pagalbą gaunančio banko refinansavimą Komisija gali teigiamai vertinti atkarpų už naujai išleistas mišrias kapitalo priemones, kurių pirmumas didesnis nei esamos subordinuotosios skolos, mokėjimą. Bet kuriuo atveju restruktūrizavimo laikotarpiu bankams paprastai neturėtų būti leidžiama išpirkti savo pačių akcijų.

27)

Papildomos pagalbos restruktūrizavimo laikotarpiu teikimas turėtų būti galimas, jei tai pateisinama finansinio stabilumo sumetimais. Bet kokia papildoma pagalba turėtų būti ribota minimaliai būtina pagalba gyvybingumui atkurti.

28)

Valstybės pagalba gali padėti išlaikyti finansinį stabilumą sisteminės krizės metu ir daryti teigiamą šalutinį poveikį, tačiau ji taip pat gali įvairiopai iškreipti konkurenciją. Kai bankai konkuruoja remdamiesi savo produktų ir paslaugų pranašumais, bankai, kurie sukaupia pernelyg didelę riziką ir (arba) kliaujasi netvariais verslo modeliais, galiausiai praras rinkos dalį ir galbūt paliks rinką, o efektyviau veikiantys konkurentai plėsis arba pradės veiklą atitinkamose rinkose. Valstybės pagalba dirbtinai remiama pagalbos gavėjų įtaka rinkoje ir prailginami praeityje buvę konkurencijos iškraipymai, kuriuos sukėlė prisiimta pernelyg didelė rizika ir netvarūs verslo modeliai. Taip gali būti padaryta moralinė žala pagalbos gavėjams, sumažinant pagalbos negaunančių subjektų paskatas konkuruoti, investuoti ir kurti naujoves. Galiausiai valstybės pagalba gali būti pakenkta bendrajai rinkai, nes ja gali būti perkeliama neteisinga struktūrinio pertvarkymo naštos dalis ir susijusios socialinės bei ekonominės problemos į kitas valstybes nares, kartu sukuriant patekimo į rinką kliūtis ir kenkiant paskatoms vykdyti tarpvalstybinę veiklą.

29)

Finansinis stabilumas ir toliau lieka pagrindinis pagalbos finansų sektoriui sisteminės krizės metu tikslas, tačiau sistemos stabilumo trumpuoju laikotarpiu išsaugojimas neturėtų daryti ilgalaikės žalos vienodoms veiklos sąlygoms ir konkurencingoms rinkoms. Dėl to valstybės pagalbos keliamus konkurencijos iškraipymus ribojančios priemonės yra svarbios inter alia dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, krizė paveikė Bendrijos bankus labai nevienodai ir valstybės pagalba sunkumus patiriantiems bankams sanuoti ir restruktūrizuoti gali pakenkti iš esmės patikimumą išlaikiusių bankų padėčiai, taip pat turėti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui. Finansų, ekonomikos ir biudžeto krizės sąlygomis valstybių narių skirtumai, susiję su valstybės intervencijai turimų lėšų dydžiu, tampa dar ryškesni ir daro žalą vienodoms veiklos sąlygoms bendrojoje rinkoje. Antra, dėl paties nacionalinių valstybės intervencijos priemonių, taikomų dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis, pobūdžio skatinamas dėmesio sutelkimas į nacionalines rinkas, todėl kyla rimtas pavojus, kad bus priimta nacionalinę rinką saugančių priemonių ir bus sukelta bendrosios rinkos fragmentacija. Būtina įvertinti pagalbą gaunančių bankų užimamą rinkos dalį, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir užkirsti kelią Europos įmonių ir vartotojų interesams kenkiančiam įtakos rinkoje didėjimui, patekimo į rinką kliūtims ir nuo tarpvalstybinės veiklos atgrasančioms sąlygoms. Trečia, dėl dabartinių valstybės intervencijos priemonių, reikalingų finansiniam stabilumui išlaikyti, apimties ir galimų įprasto dalijimosi našta ribojimų bus sudarytos sąlygos atsirasti dar didesnei moralinei žalai, kurią būtina tinkamai ištaisyti siekiant, kad ateityje būtų išvengta iškreiptų paskatų ir pernelyg rizikingos elgsenos, taip pat padėtas pagrindas greitam įprastų verslo sąlygų be valstybės pagalbos atkūrimui.

30)

Konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės turėtų būti specialiai pritaikytos nustatytiems konkurencijos iškraipymams rinkose, kuriose veikia po restruktūrizavimo gyvybingumą atkūręs bankas, spręsti, drauge laikantis bendros politikos ir principų. Komisija, vertindama tokių priemonių poreikį, atskaitos tašku laiko banko veiklos, kurią atitinkamas bankas vykdys užbaigus patikimą restruktūrizavimo planą, kaip numatyta 2 skirsnyje, dydį, mastą ir apimtį. Priklausomai nuo konkurencijos iškraipymo pobūdžio, ši problema gali būti sprendžiama su įsipareigojimais ir (arba) su turtu susijusiomis priemonėmis (34). Tokių priemonių pobūdis ir pavidalas priklausys nuo dviejų kriterijų: pirma, nuo pagalbos sumos, sąlygų ir aplinkybių, kuriomis suteikta pagalba, ir antra, nuo rinkos ar rinkų, kurioje (-se) pagalbą gaunantis bankas veiks, ypatybių.

31)

Kalbant apie pirmąjį kriterijų – iškraipymus ribojančios priemonės gerokai įvairuos priklausomai nuo pagalbos sumos ir naštos pasidalijimo lygio bei kainų nustatymo lygio. Valstybės pagalbos suma bus vertinama tiek absoliučiais dydžiais (gauto kapitalo suma, pagalbos elementas garantijose ir paramos turtui priemonėse), tiek lyginant su pagal riziką įvertintu banko turtu. Komisija atsižvelgs į bendrą pagalbos gavėjui suteiktos pagalbos sumą, įskaitant bet kokią sanavimo pagalbą. Komisija taip pat atsižvelgs į paties pagalbos gavėjo įnašą ir dalijimąsi našta restruktūrizavimo laikotarpiu. Apskritai, kai dalijimosi našta apimtis ir paties pagalbos gavėjo įnašas yra didesni, neigiamų moralinės žalos pasekmių yra mažiau. Todėl sumažėja tolesnių priemonių poreikis (35).

32)

Taikydama antrąjį kriterijų Komisija išanalizuos galimą pagalbos poveikį rinkai, kurioje pagalbą gaunantis bankas veikia po restruktūrizavimo. Visų pirma bus ištirtas gyvybingu tapusio banko dydis ir santykinė jo svarba rinkoje arba rinkose. Jei restruktūrizuoto banko likusi įtaka rinkai nedidelė, sumažėja papildomų ribojančių priemonių pardavimo ar elgesio įpareigojimo pavidalu poreikis. Planuojamos priemonės bus pritaikytos rinkos ypatybėms (36), siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugota veiksminga konkurencija. Kai kuriose srityse pardavimu gali būti sukelta žalingų pasekmių ir jis gali būti nereikalingas norimiems rezultatams pasiekti – šiuo atveju pirmenybė gali būti teikiama natūralaus augimo ribojimui, o ne pardavimui. Kitose srityse, ypač susijusiose su nacionalinėmis rinkomis, kuriose yra didelių kliūčių patekti į rinką, pardavimas gali būti reikalingas siekiant sudaryti galimybes konkurentams patekti į rinką ar plėstis. Konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės neturėtų kelti pavojaus galimybei bankui atkurti gyvybingumą.

33)

Galiausiai Komisija kreips dėmesį į riziką, kad restruktūrizavimo priemonės gali pakenkti vidaus rinkai, ir teigiamai vertins priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nacionalinės rinkos išliktų atviros ir palankios konkurencijai. Nors pagalba teikiama finansiniam stabilumui išlaikyti ir realiosios ekonomikos kreditavimui užtikrinti ją teikiančioje valstybėje narėje, kai tokia pagalba teikiama su sąlyga, kad pagalbą gaunantis bankas laikysis tam tikrų skolinimo tikslų kitose valstybėse narėse, nei pagalbą teikianti valstybė narė, tai gali būti laikoma svarbiu papildomu teigiamu pagalbos poveikiu. Taip visų pirma bus tuo atveju, jei nustatyti dideli skolinimo tikslai, palyginti su patikima priešinga padėtimi, kai šių tikslų siekiama vykdant tinkamą stebėseną (pavyzdžiui, bendradarbiaujant banko buveinės valstybės ir banko veiklos valstybės priežiūros institucijoms), kai banko veiklos valstybės bankų sektoriuje dominuoja bankai, kurių buveinės yra kitoje valstybėje, ir kai tokie skolinimo įsipareigojimai koordinuojami Bendrijos lygmeniu (pavyzdžiui, derybomis dėl pagalbos likvidumo palaikymui).

34)

Tinkamas atlygis už bet kokią valstybės intervenciją paprastai yra viena iš tinkamiausių konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių, nes ja ribojama pagalbos suma. Kai dėl finansinio stabilumo priežasčių patekimo į rinką kaina nustatyta gerokai mažesnė už rinkos kainą, turėtų būti užtikrinta, kad finansinės paramos sąlygos restruktūrizavimo plane būtų peržiūrėtos (37) siekiant sumažinti subsidijos iškreipiantį poveikį.

35)

Remiantis šiame skirsnyje pateiktais įvertinimo kriterijais, valstybės pagalbą gaunantys bankai gali būti įpareigoti parduoti pavaldžiąsias įmones ar filialus, klientų ar verslo padalinių portfelius arba imtis kitų atitinkamų priemonių (38), be kita ko, pagalbos gavėjo nacionalinėje mažmeninėje rinkoje. Kad tokios priemonės didintų konkurenciją ir gerintų vidaus rinkos veikimą, jomis turi būti skatinamas konkurentų patekimas į rinką ir tarpvalstybinė veikla (39). Laikydamasi gyvybingumo atkūrimo reikalavimo Komisija teigiamai vertins tokias struktūrines priemones, jei jos vykdomos vienodai traktuojant skirtingų valstybių narių įmones, taip prisidedant prie finansinių paslaugų vidaus rinkos išsaugojimo.

36)

Taip pat gali reikėti apriboti banko plėtrą kai kuriose verslo ar geografinėse srityse, pavyzdžiui, į rinką orientuotomis priemonėmis, kaip antai specialiais kapitalo reikalavimais, kai tiesiogiai ribojant plėtrą būtų susilpninta konkurencija rinkoje, arba siekiant sumažinti moralinę žalą. Kartu Komisija ypatingą dėmesį kreips į būtinybę vengti nacionalinės rinkos gynimo priemonių ir bendrosios rinkos fragmentacijos.

37)

Kai pavaldžiųjų įmonių ar kitų veiklos sričių ar turto pirkėją dėl objektyvių priežasčių rasti sunku, Komisija pratęs šių priemonių įgyvendinimo laikotarpį, jei numatytas privalomas verslo laipsniško nutraukimo (įskaitant verslo krypčių atskyrimą) grafikas. Tačiau šių priemonių įgyvendinimo laikotarpis neturėtų trukti ilgiau nei penkerius metus.

38)

Konkrečiu atveju vertindama reikiamą struktūrinių priemonių konkurencijos iškraipymui ištaisyti apimtį ir laikydamasi vienodo traktavimo principo Komisija atsižvelgs į priemones, tuo pačiu metu numatytas bylose, susijusiose su tomis pačiomis rinkomis arba rinkos segmentais.

39)

Valstybės pagalba neturi būti naudojama pakenkti tokios valstybės paramos negaunantiems konkurentams (40).

40)

Atsižvelgiant į 41 punktą bankai neturėtų naudoti valstybės pagalbos konkuruojančioms įmonėms įsigyti (41). Ši sąlyga turėtų būti taikoma ne trumpiau kaip trejus metus ir gali būti taikoma iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, priklausomai nuo pagalbos apimties, dydžio ir trukmės.

41)

Išskirtinėmis aplinkybėmis ir pranešus Komisija gali leisti įsigijimus, kai tai yra konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti arba veiksmingai konkurencijai užtikrinti, dalis. Įsigijimo procesas turėtų būti vykdomas laikantis vienodų galimybių visiems galimiems įgijėjams principo ir turėtų užtikrinti veiksmingos konkurencijos atitinkamose rinkose sąlygas.

42)

Kai nurodymas parduoti ir (arba) draudimas įsigyti nėra tinkamos priemonės, Komisija gali sutikti, kad valstybė narė nustatytų lėšų susigrąžinimo mechanizmą, pavyzdžiui, mokesčio pagalbos gavėjams pavidalu. Tai leistų, atkūrus banko gyvybingumą, iš jo atgauti dalį pagalbos.

43)

Kai valstybės paramą gaunantiems bankams nustatomi tam tikri reikalavimai, susiję su realiosios ekonomikos kreditavimu, bankas kreditus turi teikti komercinėmis sąlygomis (42).

44)

Valstybės pagalba negali būti naudojama sąlygoms (susijusioms, pavyzdžiui, su normomis ar užstatu), kurių negali pasiūlyti valstybės pagalbos negaunantys konkurentai, siūlyti. Tačiau tais atvejais, kai pagalbos gavėjo kainodaros ribojimas nėra tinkama priemonė, pavyzdžiui, dėl to, kad sumažėtų veiksminga konkurencija, valstybės narės gali pasiūlyti kitas, tinkamesnes priemones veiksmingai konkurencijai užtikrinti, kaip antai patekimą į rinką skatinančias priemones. Vykdydami savo finansinių pasiūlymų rinkodarą bankai taip pat negali pasitelkti valstybės paramos kaip konkurencinio pranašumo (43). Šie apribojimai, priklausomai nuo pagalbos apimties, dydžio ir trukmės, turėtų būti taikomi laikotarpiu, svyruojančiu nuo trejų metų iki viso restruktūrizavimo pabaigos. Jie tada taip pat būtų aiški paskata pagalbą kuo greičiau grąžinti valstybei.

45)

Komisija taip pat tirs rinkos atvėrimo laipsnį ir sektoriaus gebėjimą susidoroti su bankų žlugimu. Savo bendrajame vertinime Komisija gali atsižvelgti į galimus pagalbos gavėjo įsipareigojimus ar valstybės narės įsipareigojimus dėl priemonių (44), skatinančių patikimesnes ir konkurencingesnes rinkas, pavyzdžiui, skatinančių patekimą į rinką ir pasitraukimą iš jos, priėmimo. Atitinkamomis aplinkybėmis tokios iniciatyvos galėtų būti taikomos su kitomis struktūrinėmis ar elgsenos kontrolės priemonėmis, kurias paprastai turėtų taikyti atitinkamas pagalbos gavėjas. Valstybės narės įsipareigojimą įdiegti mechanizmus banko problemoms spręsti ankstyvuoju etapu Komisija gali vertinti teigiamai – kaip patikimas ir konkurencingas rinkas skatinantį elementą.

46)

Kad galėtų tikrinti, ar restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai, Komisija prašys pateikti reguliarias ir išsamias ataskaitas. Pirmoji ataskaita paprastai turi būti pateikta Komisijai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

47)

Gavusi pranešimą apie restruktūrizavimo planą Komisija turi įvertinti, ar tikėtina, kad pagal planą bus atkurtas ilgalaikis gyvybingumas ir tinkamai apriboti konkurencijos iškraipymai. Jei Komisijai kyla rimtų abejonių dėl restruktūrizavimo plano atitikimo nustatytiems reikalavimams, ji turi pradėti oficialią tyrimo procedūrą, suteikdama trečiosioms šalims galimybę pateikti pastabas dėl priemonės ir taip užtikrinti skaidrų ir darnų požiūrį, kartu laikydamasi valstybės pagalbos byloms taikomų konfidencialumo taisyklių (45).

48)

Tačiau jei restruktūrizavimo planas yra išsamus, o pasiūlytos priemonės yra tokios, kad Komisijai daugiau nekyla abejonių dėl jų suderinamumo pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (46), 4 straipsnio 4 dalį, Komisija oficialios procedūros pradėti neprivalo. Taip visų pirma gali būti tuo atveju, kai valstybė narė pranešė Komisijai apie kartu su vykdomu restruktūrizavimo planu teikiamą pagalbą, atitinkančią visas šiame komunikate išdėstytas sąlygas, siekdama teisinio tikrumo dėl reikiamų tolesnių priemonių. Tokiais atvejais Komisija gali priimti galutinį sprendimą, kad sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba yra suderinama pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą.

49)

Šis komunikatas parengtas atsižvelgiant į dabartinę išskirtinę finansų sektoriaus krizę ir todėl bus taikomas tik ribotą laikotarpį. Komisija taikys šias gaires vertindama restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešta Komisijai 2010 m. gruodžio 31 d. arba iki šios datos. Pagalbos, apie kurią nepranešta, atveju bus taikomas Komisijos pranešimas dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (47). Taigi Komisija taikys šį komunikatą vertindama 2010 m. gruodžio 31 d. arba iki šios datos suteiktos pagalbos, apie kurią nepranešta, suderinamumą.

50)

Atsižvelgdama į tai, kad šis komunikatas paremtas Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktu, Komisija gali peržiūrėti jo turinį ir trukmę atsižvelgdama į rinkos sąlygų pokyčius, nagrinėjant bylas įgytą patirtį ir į pagrindinį tikslą išlaikyti finansinį stabilumą.

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/21

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/22

1.

2009 m. rugpjūčio 12 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Dong Naturgas A/S“, kontroliuojama įmonės „Dong Energy A/S“ (toliau – „Dong“, Danija), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Kom–Strom AG“ (toliau – „Kom–Strom“, Vokietija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301 arba 22967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.5604 – Dong/Kom-Strom adresu:

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/23

1.

2009 m. rugpjūčio 11 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Panasonic Corporation“ (toliau – „Panasonic“, Japonija) viešojo konkurso būdu įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 1 straipsnio 3 dalies b punkte, visos įmonės „Sanyo Electric Co., Ltd.“ (toliau – „Sanyo“, Japonija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301 arba 22967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.5421 – Panasonic/Sanyo adresu: