8.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/2

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 186/02

Sprendimo priėmimo data

2009 3 19

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 522/08

Valstybė narė

Lenkija

Regionas

Wielkopolskie

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Regionalna pomoc ad hoc dla spółki Franklin Templeton Investments Poland Sp z o.o.

Teisinis pagrindas

Uchwała Rady Ministrów nr 154/2008 z dnia 5 sierpnia 2008 r. w sprawie ustanowienia programu wieloletniego pod nazwą: „Wsparcie finansowe inwestycji realizowanej przez Franklin Templeton Investments Poland Sp z o.o. pod nazwą: Centrum Usług Wspólnych – Transfer Agency w Poznaniu, w latach 2008–2011”, projekt umowy ramowej o udzielenie dotacji celowej pomiędzy Ministrem Gospodarki a Franklin Templeton Investments Poland Sp z o.o.; art. 117 ustawy z dnia 30 czerwca 2005 r. o finansach publicznych (Dz.U. z 2005 r., nr 249 poz. 2104 ze zm.)

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Regioninė plėtra, Užimtumas

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Bendra suteiktos pagalbos suma PLN 4 962 500

Pagalbos intensyvumas

6,26 %

Trukmė

iki 2011 m.

Ekonomikos sektorius

Kt. paslaugos

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Minister Gospodarki

Plac Trzech Krzyży 3/5

00-507 Warszawa

POLSKA/POLAND

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data

2009 6 17

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 582/08

Valstybė narė

Airija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Health Insurance Integenerational Solidarity Relief

Teisinis pagrindas

Health Insurance (Miscellaneous Provisions) Bill 2008

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Bendro ekonominio intereso paslaugos

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija, Parafiskalinis mokestis

Biudžetas

Planuojamos metinės išlaidos 300 mln. EUR; bendra suteiktos pagalbos suma 1 200 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2009 1 1–2012 12 31

Ekonomikos sektorius

Finansinis tarpininkavimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Department of Finance

Government Buildings

Upper Merrion Street

Dublin 2

IRELAND

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data

2009 6 30

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 36/09

Valstybė narė

Prancūzija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Régime cadre temporaire d’interventions publiques en capital investissement dans les PME

Teisinis pagrindas

Article 20 de la Constitution du 4 octobre 1958, articles L. 2251-1, L. 2253-1, L. 3231-1, L. 3231-6 et L. 4211-1 du CGCT,

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Rizikos kapitalas

Pagalbos forma

Rizikos kapitalo finansavimas

Biudžetas

Planuojamos metinės išlaidos 25 mln. EUR; bendra suteiktos pagalbos suma 50 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2009–2010 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

DIACT

8 rue de Penthièvre

75008 Paris

FRANCE

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data

2009 5 8

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 249/09

Valstybė narė

Prancūzija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Renforcement des fonds propres de l'entité qui sera issue du rapprochement des organes centraux des groupes Caisse d'Épargne et Banque Populaire

Teisinis pagrindas

article 6,III de la loi 2008-1061 du 16.10.2008 de finances rectificative

Pagalbos priemonės rūšis

Individuali pagalba

Tikslas

Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų

Pagalbos forma

Kita su nuosavu kapitalu susijusi pagalba

Biudžetas

Planuojamos metinės išlaidos —; bendra suteiktos pagalbos suma 2 450 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

—

Ekonomikos sektorius

Finansinis tarpininkavimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministère de l'économie, de l'industrie et de l'emploi

139 rue de Bercy

75012 Paris

FRANCE

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data

2009 7 7

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 379/09

Valstybė narė

Nyderlandai

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Prolongation and amendments of the Dutch credit guarantee scheme

Teisinis pagrindas

Rules of the 2008 Credit Guarantee Scheme of the State of the Netherlands

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų

Pagalbos forma

Garantija

Biudžetas

Planuojamos metinės išlaidos —; bendra suteiktos pagalbos suma 200 000 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2009 6 30–2009 12 31

Ekonomikos sektorius

Finansinis tarpininkavimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministerie van Financiën

Korte Voorhout 7

2511 CW Den Haag

NEDERLAND

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

8.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/7

Euro kursas (1)

2009 m. rugpjūčio 7 d.

2009/C 186/04

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4357
JPY	Japonijos jena	136,89
DKK	Danijos krona	7,4448
GBP	Svaras sterlingas	0,85670
SEK	Švedijos krona	10,3008
CHF	Šveicarijos frankas	1,5288
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,7515
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,910
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	272,80
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7023
PLN	Lenkijos zlotas	4,1670
RON	Rumunijos lėja	4,2168
TRY	Turkijos lira	2,1300
AUD	Australijos doleris	1,7161
CAD	Kanados doleris	1,5540
HKD	Honkongo doleris	11,1272
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,1315
SGD	Singapūro doleris	2,0628
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 761,67
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,6875
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,8084
HRK	Kroatijos kuna	7,3350
IDR	Indonezijos rupija	14 308,44
MYR	Malaizijos ringitas	5,0257
PHP	Filipinų pesas	68,557
RUB	Rusijos rublis	45,4450
THB	Tailando batas	48,778
BRL	Brazilijos realas	2,6336
MXN	Meksikos pesas	18,7072
INR	Indijos rupija	68,5760

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

8.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/8

EUROPOS BENDRIJŲ MIGRUOJANČIŲJŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖ KOMISIJA

Valiutų keitimo kursai, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72

2009/C 186/05

Reglamento (EEB) Nr. 574/72 107 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys

Referencinis laikotarpis: 2009 m. liepa

Taikymo laikotarpis: 2009 m. spalis, 2009 m. lapkritis, 2009 m. gruodis

7-2009	EUR	BGN	CZK	DKK	EEK	LVL	LTL	HUF	PLN
1 EUR =	1	1,95580	25,7932	7,44576	15,6466	0,700596	3,45280	272,060	4,29649
1 BGN =	0,511300	1	13,1881	3,80702	8,00010	0,358214	1,76542	139,104	2,19679
1 CZK =	0,0387699	0,0758261	1	0,288671	0,606617	0,027162	0,133865	10,5477	0,166574
1 DKK =	0,134305	0,262673	3,46415	1	2,10141	0,0940932	0,463727	36,5389	0,577038
1 EEK =	0,0639116	0,124998	1,64849	0,475871	1	0,0447762	0,220674	17,3878	0,274596
1 LVL =	1,42736	2,79162	36,8161	10,6278	22,3333	1	4,92838	388,326	6,13262
1 LTL =	0,289620	0,566439	7,47023	2,15644	4,53157	0,202907	1	78,7939	1,24435
1 HUF =	0,00367567	0,00718887	0,0948072	0,0273681	0,0575117	0,00257516	0,0126913	1	0,0157924
1 PLN =	0,232748	0,455209	6,00333	1,73299	3,64172	0,163062	0,803633	63,3214	1
1 RON =	0,237054	0,463630	6,11439	1,76505	3,70909	0,166079	0,818500	64,4928	1,01850
1 SEK =	0,0923688	0,180655	2,38249	0,687756	1,44526	0,0647132	0,318931	25,1298	0,396862
1 GBP =	1,16155	2,27176	29,9601	8,64861	18,1743	0,813776	4,01060	316,010	4,99058
1 NOK =	0,111739	0,218540	2,88212	0,831985	1,74834	0,0782842	0,385814	30,3998	0,480087
1 ISK =	0,00557373	0,0109011	0,143764	0,0415007	0,0872099	0,00390493	0,019245	1,51639	0,0239475
1 CHF =	0,657801	1,28653	16,9668	4,89783	10,2923	0,460852	2,27125	178,961	2,82623

7-2009	RON	SEK	GBP	NOK	ISK	CHF
1 EUR =	4,21845	10,8262	0,860920	8,94939	179,413	1,52022
1 BGN =	2,15689	5,53541	0,440188	4,57582	91,7338	0,777287
1 CZK =	0,163549	0,419729	0,0333778	0,346967	6,95582	0,0589386
1 DKK =	0,566557	1,45400	0,115625	1,20194	24,0960	0,204172
1 EEK =	0,269608	0,691918	0,0550228	0,57197	11,4666	0,0971596
1 LVL =	6,02123	15,4528	1,22884	12,7740	256,086	2,16989
1 LTL =	1,22175	3,13547	0,249340	2,59192	51,9616	0,440285
1 HUF =	0,0155056	0,039793	0,00316445	0,0328950	0,659462	0,00558781
1 PLN =	0,981837	2,51977	0,200378	2,08296	41,7581	0,353828
1 RON =	1	2,56638	0,204084	2,12149	42,5306	0,360374
1 SEK =	0,389653	1	0,0795221	0,826645	16,5722	0,140421
1 GBP =	4,89993	12,5751	1	10,3952	208,397	1,76581
1 NOK =	0,471367	1,20971	0,0961987	1	20,0475	0,169868
1 ISK =	0,0235125	0,0603421	0,00479853	0,0498815	1	0,00847328
1 CHF =	2,77490	7,12146	0,566313	5,88692	118,018	1

1.	Reglamente (EEB) Nr. 574/72 nustatyta, kad kita valiuta išreikštų sumų valiutos keitimo kursą apskaičiuoja Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodyto referencinio laikotarpio mėnesiniu valiutų referencinių keitimo kursų, kuriuos skelbia Europos Centrinis Bankas, vidurkiu.

Referencinis laikotarpis yra:

—	sausio mėnuo keitimo kursams, taikytiniems nuo ateinančio balandžio 1 d.,

—	balandžio mėnuo keitimo kursams, taikytiniems nuo ateinančio liepos 1 d.,

—	liepos mėnuo keitimo kursams, taikytiniems nuo ateinančio spalio 1 d.,

—	spalio mėnuo keitimo kursams, taikytiniems nuo ateinančio sausio 1 d.

Valiutų keitimo kursai skelbiami antruose vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėnesių Europos Sąjungos oficialiojo leidinio (C serija) numeriuose.

8.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/14

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 186/09

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„CHORIZO RIOJANO“

EB Nr.: ES-PGI-0005-0654-16.10.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Chorizo Riojano“

2. Valstybė narė ar trečioji valstybė:

Ispanija

3. Žemės ūkio ar maisto produkto apibūdinimas:

3.1. Produkto rūšis (žr. II priedą):

1.2. klasė.

Mėsa ir mėsos produktai.

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, apibūdinimas:

„Chorizo Riojano“ – aukščiausios rūšies dešrų be priedų virtinė, pagaminta La Riochos autonomiją turinčio regiono teritorijoje, pasižyminti tokiomis savybėmis:

Morfologinės savybės

Šia saugoma geografine nuoroda žymima dešra yra jai būdingos virtinės iš dešrelių arba arklio pasagos, daugmaž cilindro, formos. Dešrelės 30–40 mm skersmens, sveria ne mažiau kaip 200 gramų, standžios ir tvirtos konsistencijos, paprastai nelygiu paviršiumi, trumpos ir lygios, tvirtai laikosi viena su kita, nepasižymi neįprastais atspalviais ir galima aiškiai matyti mėsą bei riebalus.

Fizinės ir cheminės savybės

Drėgnis: ne daugiau kaip 45 %.

Kolageno ir baltymų santykis: ne didesnis kaip 14 %.

Riebalų sausojoje medžiagoje: ne daugiau kaip 57,0 %.

Nitratų, išreikštų NaNO3: ne daugiau kaip 100 ppm.

Nitratų, išreikštų NaNO2: ne daugiau kaip 20 ppm.

Iš viso fosfatų, išreikštų P2O5: ne daugiau kaip 7 500 ppm

(tai atitinka natūraliai mėsoje esantį kiekį, be papildomai pridėtų fosfatų).

Organoleptinės savybės

Kvapas tolygus ir stiprus, ilgai išliekantis, stipriai jaučiamos aitriosios paprikos, česnako pokvapis, tačiau karčių ir aitrių kvapų nejaučiama. Skonis stiprus, ilgai išliekantis, mėsa ir riebalai dera tarpusavyje; truputį rūgštokas, jei naudojamos aitriosios paprikos – aštrokas, nekartus, neturi nemalonaus skonio. Produktas lygios tekstūros, netrupantis, lengvai kramtomas ir nelabai tąsus.

3.3. Pirminė žaliava (tik perdirbtiems produktams):

Mėsa ir lašiniai, kurie itin gerai tinka dešroms, su liesa kastruotų kiaulių patinų arba patelių mėsa, be nervų, ir krūtininė mėsa arba liesi lašiniai be odos, pagardinti smulkia sausa druska, 100 % aukščiausios rūšies aitrioji paprika ir natūralus šviežias nuluptas česnakas – visa tai sukemšama į natūralias kiaulės žarnas.

Pridedami lašiniai turi būti standūs, netinka minkšti ir sviestingi papilvės riebalų gabalai, nes malant jie tampa lipnūs, o dešras brandinant ir vytinant išsiskiria riebalai. Vis dėlto jų negalima pridėti per daug – lašinių kiekis negali sudaryti daugiau kaip 57 % sausųjų medžiagų kiekio. Būtent tai yra vienas didžiausių „Chorizo Riojano“ skirtumų nuo kitų dešrų, kurių pH pakinta labai staiga, o dėl to jas sudėtingiau tinkamai subrandinti ir vėliau laikyti.

3.4. Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos etapai, kurie turi vykti nustatytoje vietovėje:

Žaliavos paruošimas

„Chorizo Riojano“ gaminančios mėsos perdirbimo įmonės privalo sugebėti tinkamai priimti skerdenas ir (arba) mėsos gabalus ir juos laikyti tinkamomis sąlygomis, kad mėsos pH nesumažėtų arba kad jos spalva ir (arba) tekstūra nepakistų, taip pat atliekant atitinkamus tyrimus ir testus tikrinti, ar ji atitinka grynumo reikalavimus.

Skerdena pjaustoma, išpjaunami kaulai, mėsa pjaustoma kuo greičiau, ji neturėtų būti sandėliuojama patalpose, kuriose atliekami minėtos operacijos.

Patalpos, kurioje tvarkoma mėsa, temperatūra neturi viršyti 12 °C.

Mėsos ir riebalų atvėsinimas prieš sumalant

Atvėsintoms skerdenoms saugoti naudojami šaldymo sandėliai turi turėti pakabinimo sistemą, kurios kabliai būtų išdėstyti taip, kad skerdenos tarpusavyje nesiliestų.

Mėsos ir riebalų malimas pagal atitinkamam produktui tinkamą dydį

„Chorizo Riojano“ gaminamos atskirai nuo kitų produktų, įskaitant ir kitų rūšių dešrą.

Perdirbti paruošta mėsa yra brandi ir parūgštinta, nesušaldyta, o jos pH mažesnis kaip 6,3, kad būtų paprasta ją vytinti ir kad įdaras dešros viduryje išdžiūtų.

Taip pat svarbu, kad mėsa nebūtų drėgna. Prireikus, nuo mėsos gabalų nuvarvinamos mėsos sultys.

Paruošta mėsa ir lašiniai supjaustomi gabalėliais ir pakankamai smulkiai sumalami. Pjaustoma turi būti lygiai, kad būtų išvengta baltymų, sudarančių riebalinį audinį ir riebalų ląsteles, grandinių pažeidimo ir tam, kad skaidulos tarpusavyje tinkamai jungtųsi, produktas gerai džiūtų ir pjūvio vietoje įgautų būdingą spalvą.

Oras gamybos patalpose turi būti kondicionuojamas ir vidutinės drėgmės. Oro cirkuliacija ir atnaujinimas turi atitikti technologines, higienos ir sanitarijos normas.

Druskos, pagardų ir prieskonių pridėjimas

Į sumaltą mėsą ir lašinius įdedama sausos smulkios druskos, natūralių, luptų česnakų, 100 % aukščiausios rūšies aitriosios paprikos ir vienmečių paprikų, jei gaminama aštri dešra.

Sudedamųjų dalių sumaišymas ir suminkymas

Į sumaltą žaliavą sudėjus likusias sudedamąsias dalis visa tai sumaišoma taip, kad iš mišinio būtų pašalintas visas į jį patekęs oras, o visos sudedamosios dalys tarpusavyje gerai susijungtų ir vėliau pjaustoma dešra netrupėtų.

Paskui viskas maišoma vakuuminiame maišytuve – tai itin svarbu norint, kad maltos sudedamosios dalys tinkamai susimaišytų.

Mišinio laikymas ir atvėsinimas

Sumaltą, sumaišytą ir suminkytą mišinį, prieš sukišant į žarnas, privaloma palikti pastovėti 12–24 valandas.

Tam naudojamos šaldymo patalpos yra atskirtos nuo kitų ir jose palaikoma 0–6 °C temperatūra.

Natūralių kiaulės žarnų kimšimas

Paruoštas mišinys sukemšamas į natūralias kiaulės žarnas. Kimšimo antgalis turi būti lygus ne per ilgas, kad žarna neperkaistų. Dėl tos pačios priežasties, mišinys į žarnas turi būti sukišamas naudojant pakankamai didelį slėgį, kad dešrose nesusidarytų ertmių, o dėl to nepasikeistų įdaro spalva arba jis nepradėtų pelyti.

Natūralios žarnos turi būti visiškai švarios ir be trūkumų, pažeidimų ar ligos požymių, dėl kurių jos nebetiktų žmonėms vartoti.

Prieš tai žarnos išplaunamos, kad taptų elastingos ir kuo geriau suliptų su įdaru, neatkibtų nuo jo ir nesusidarytų raukšlės.

Užrišimas

Mišinį sukimšus į žarną, žarnos galas užrišamas baltu arba raudonu, jei tai aštri dešra, medvilniniu siūlu.

Pakankamai ilgai trunkantis brandinimas

Dešra brandinti patalpinama į vėdinamą patalpą, kurioje palaikoma ne aukštesnė kaip 16 °C temperatūra, santykinis drėgnis ir vėdinimas tinka produktui vytinti, kad jis įgautų būdingą konsistenciją, kvapą, spalvą ir skonį, nebent vytinama natūraliose džiovyklose, kuriose temperatūra gali siekti 20 °C.

Norint stebėti brandinimo sąlygas (temperatūrą, santykinį drėgnį ir vėdinimą) ir jas išlaikyti vienodas, galima naudoti specialias kameras, kuriose šias sąlygas galima kontroliuoti automatiniu arba rankiniu būdu.

Vykstant fermentacijai ar brandinimui tose patalpose turi būti gerai matoma ir prieinama vieta bei įranga, skirta bet kuriuo metu nustatyti temperatūrą, drėgnį ir stebėti produkte vykstančius pokyčius.

Vytinimas kameroje, kurioje oras kondicionuojamas, arba kambario temperatūroje

Kai brandinimas baigiamas, dešra toliau laikyti arba vytinti patalpinama į „kabėjimo“ arba džiovinimo patalpas, kuriose ji lieka iki proceso pabaigos. Šiuo paskutiniu etapu toliau vyksta mikrobiologiniai ir fermentavimo brandinimo procesai, kurių metu stabilizuojasi produkto spalva ir kvapas. „Chorizo Riojano“ vytinimo trukmė priklauso nuo produkto ilgio ir (arba) skersmens. Dešros, ant kurių susidaro raukšlės, kurių viduje susiformuoja ertmės arba kurios turi kitų trūkumų, pašalinamos.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir t. t. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Produktas ženklinamas kontrolės institucijos išduotomis sunumeruotomis užpakalinės dalies etiketėmis, kuriose nurodytas užrašas „Indicación geográfica protegida Chorizo Riojano“ ir produkto logotipas. Tokios užpakalinės dalies etiketės, siekiant išvengti pakartotinio jų panaudojimo, klijuojamos registruotoje produktą gaminančioje įmonėje.

SGN „Chorizo Riojano“ gaminančios perdirbimo įmonės turi būti įtrauktos į atirinkamus registrus, nes galiausiai būtent jos atsako už tai, kad būtų laikomasi šios nuorodos specifikacijos reikalavimų.

Kontrolės institucija įgaliota užtikrinti, kad šis registras būtų nuolat atnaujinamas.

4. Vietovės ribų nustatymas:

Vietovė, kurioje šis produktas gaminamas, brandinamas, vytinamas ir ženklinamas etiketėmis, yra La Riochos autonominis regionas.

5. Ryšys su vietove:

5.1. Vietovės ypatumai:

Gamtos veiksniai. Vietovę veikia trejopos oro sąlygos. Dėl tokio oro sąlygų junginio La Riochos vietovė puikiai tinka šiam produktui brandinti ir natūraliai vytinti, nes čia susidaro sąlygos dešroje vykstantiems fiziniams ir cheminiams pokyčiams vykti lėtai ir tinkamai, susidaryti pjaunant produktą būdingai išvaizdai, jo skoniui ir kvapui.

Šiandien oro sąlygos nebėra tokios svarbios, nes paskutiniai produkto gamybos etapai vyksta patalpose su kontroliuojama aplinka, kuriose galima reguliuoti vėdinimą, drėgnį ir temperatūrą, tačiau visada atsižvelgiama į tuo metu esančias regiono oro sąlygas, tad pastarosios vis dar labai svarbios.

Žmogiškieji veiksniai. „Chorizo Riojano“ nuo kitų dešrų itin skiriasi tradiciniu nuo seniausių laikų naudotu gamybos būdu, kurį sėkmingai parėmė „Chorizo Riojano“ gaminančios įmonės.

5.2. Produkto ypatumai:

Saugoma geografine nuoroda „Chorizo Riojano“ gali būti ženklinamos tik „ekstra“ kategorijos dešros, laikantis tradicijų pagamintos įmonėse, veiksmingai kontroliuojančiose visus gamybos, brandinimo, vytinimo ir ženklinimo etiketėmis etapus, taip pat žaliavų kokybę ir jų tvarkymą. Tik proceso metu vykdytos kokybės kontrolės reikalavimus atitinkančios „Chorizo Riojano“ dešros parduodamos su kilmės garantija, apie kurią liudija saugoma geografinė nuoroda.

5.3. Priežastinis vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN produktams) arba produkto specialios kokybės, reputacijos ar kitų savybių (SGN produktams) ryšys:

Istorinė tradicija – produkto žinomumas. Tradiciškai La Riochoje užėjus pirmiems šalčiams, būdavo skerdžiamos kiaulės (isp. moraga) ir iš jų mėsos gaminamos dešros. Dešros būdavo gaminamos visiems metams ir jos turėdavo išsilaikyti iki derliaus nuėmimo rudenį, todėl regiono gyventojų įgyti šio sudėtingo pagaminti ir tinkamai išlaikyti produkto gamybos ir vytinimo įgūdžiai buvo itin svarbūs. Šie būdai įvairiose La Riochos vietovėse, ypač kalnuose, naudojami dar ir mūsų laikais.

Šios dešros pramoniniu būdu La Riochoje imtos gaminti XIX amžiuje, kai susikūrė pirmosios šeimyninės įmonės, produkciją pardavinėjusios savo miestelyje ir apylinkėse. Pasak „Archivo Histórico Municipal“, pirmoji nuoroda apie „Logroño susikūrusį dešrų fabriką“ siekia 1890 metus. Kitame 1890 metų dokumente gamintojas ir advokatas Julijas Farias aprašo, kaip jis dešras siunčia iš La Riochos į Kubą, kad į vietą jos būtų pristatytos geriausios kokybės: „dešros supakuotos konservų dėžutėse, dengtos lydytais kiaulių taukais ir patalpintos į vandens vonelę, kad dešros nesugedusios galėtų atlaikyti tokią temperatūrą“. Jau tada šis gamintojas rengdavo reklaminę medžiagą: „brošiūras, skrajutes ir kitus reklaminius leidinius“, kuriuose jis rodė esąs tikras dėl savo produkcijos kokybės: „[…] nors JAV labai stengiasi konkuruoti produkcijos kaina, tačiau mūsų žemėje pagamintų produktų kokybė daug geresnė, ką liudija ir tai, kad jas perka net ir labiausiai nepasiturintys žmonės, nors jų kaina ir didesnė“.

Be to, Javiero Herce Galarretos knygos, kurioje cituojami įvairūs 1979 m. La Gaceta del Norte išspausdinti straipsniai, VII skyriuje, skirtame kiaulienai, rašoma: „Kiauliena La Riochoje ypač svarbi, ir ji vartojama ne tik šviežia. Kumpis, dešros ir kraujiniai vėdarai yra pagrindiniai tipiniai La Riochos gaminiai, forma panašūs į kitų regionų gaminius, tačiau jų skonis ir vartojimas skiriasi. Labiausiai žinomas gaminys vadinamas „Chorizo Riojano“, kuris skiriasi nuo kitų regionų dešrų – jis švelnus, kvapnus, truputį aštrokas ir ryškios spalvos. Kiaulienos ir jos gaminių svarba šiame regione yra akivaizdi: La Riochos regione steigiasi vis daugiau dešrų gamybos įmonių, susikūrė tikri prekybiniai mazgai, tokie kaip Baños de Río Tobía ar Laguna de Cameros ir naujausias Albelda de Iregua, kurios maždaug tiek pat svarbios kaip ir vynininkystės arba konservų sektorių įmonės. Vienokia maisto pramonė yra Sierra vietovėje, kitokia – La Rioja Alta, trečiokia – La Rioja Baja; dešros, vynas ir konservai – trys skirtingi pramonės ir gastronomijos sektoriai viename regione – La Riochoje“.

Dėl dvidešimto amžiaus ketvirtojo dešimtmečio depresijos ir nuolatinių klientų atsiskaitymo problemų daug įmonių užsidarė. Šiandien apie jas liudija tik įrašai kiekvienos savivaldybės pramonės įmonių mokamų mokesčių registre. Tokia ekonominė padėtis lėmė, kad Baños de Río Tobía tapo pagrindiniu dešrų gamybos centru. Viena iš kelių galimų to priežasčių galėjo būti tai, kad pirmųjų pramonininkų palikuonys, pasinaudodami palankiu vietovės klimatu, nusprendė steigti savo gamyklas. Miguelis Ángel Villoslada tai paaiškino taip: „Iš pradžių gamyklos buvo steigiamos ten, kur buvo tam palankus klimatas, t. y. sausas ir šaltas su nedideliais temperatūros svyravimais. Būtent dėl to Baños, vietovėje, esančioje 500 metrų aukštyje, visai greta Demandos kalnų ir visos Urbión zonos, yra tiek daug įmonių. Ši vieta apsaugota nuo itin šaltų Sierra de Herrera vėjų ir didelių temperatūros bei drėgmės svyravimų.“

Dar ir dabar kiaulių skerdimo tradicijos išlikusios ir naminės dešros toliau gaminamos bei laikomos, tačiau nedideliu mastu, o dešros ir kitų mėsos produktų gamyba palikta vietoms įmonėms, kurios, nepamiršdamos senojo gamybos būdo, sugeba įveikti dešroms brandinti nepalankias sąlygas, naudodamos tam tinkamas patalpas.

Dėl senųjų dešros gamybos tradicijų Baños de Río Tobía vietovėje mėsos perdirbimo įmonių išliko daugiausia, nes šiandien klimato veiksniai turi vis mažesnę įtaką: „čia beveik visi, dirbantys mėsos pramonėje, susiję giminystės ryšiais, nes jie kilę iš ten pat“. Nepaisant to, didžiausią apyvartą šiame autonominiame regione turinti mėsos įmonė yra Albelda de Iregua vietovėje. Veiklą ji pradėjo 1960 m. kaip vietos mėsos krautuvėlė, o 1983 m. atidaryta pirmoji gamykla, kurioje prekiauta tik dešrų virtinėmis; greitai ši įmonė tapo nacionaline lydere.

Didelės kitų autonominių regionų mėsos perdirbimo įmonės mėgina pasinaudoti šio produkto geru vardu ir vadina savo dešras „Chorizo Riojano“, nors jos neturi nieko bendro su produktu, kurį siekiama apsaugoti šia geografine nuoroda.

Be to, „Chorizo Riojano“ tradicijos ir geras vardas lėmė ir kai kurių vietos patiekalų gerą vardą: bulvės su dešra (isp. calderete), choricillo asado al sarmiento, dešra įdarytos bandelės (isp. preñaditos) ir kt. Daržovių troškinys taip pat visada gaminamas su dešra.

Galiausiai, tikslinga paminėti leidinį „Inventario Español de Productos Tradicionales“, kurio 110 ir 111 puslapiuose taip pat minimos „Chorizo Riojano“.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą:

SGN „Chorizo Riojano“ specifikacija, paskelbta 2008 m. rugpjūčio 8 d. La Riochos oficialiajame leidinyje („Boletín Oficial de La Rioja“), pateikiama šiuo interneto adresu: http://www2.larioja.org/pls/dad_user/G04.texto_integro?p_cdi_accn=115214530&p_texto=&anterior=R

8.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/20

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 186/10

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti pakeitimo paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Pranešimai apie prieštaravimus turi būti perduoti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„RICCIARELLI DI SIENA“

EB Nr.: IT-PGI-0005-0666-18.12.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Ricciarelli di Siena“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Italija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis (II priedas):

2.4 klasė.

Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, pavadinto 1 punkte nurodytu pavadinimu, aprašymas:

Ricciarelli di Siena pavadinimu vadinami iš migdolų, cukraus bei kiaušinių baltymų paruošti ir krosnyje iškepti sausainiai. Parduodamo gaminio savybės yra tokios: forma – apvalaino rombo; svoris – nuo 10 iki 30 g (vienetas); dydžiai – ilgiausia įstrižainė – nuo 50 iki 105 mm, trumpiausia įstrižainė – nuo 30 iki 65 mm, storis – nuo 13 iki 20 mm, išorės išvaizda – tešlos paviršius padengtas miltelinio cukraus sluoksniu, jam suteikiančiu baltą spalvą, vietomis gali būti sutrūkinėjęs, krašteliai gelsvos spalvos; vidaus išvaizda – tešla smėlio spalvos, truputį gelsva; konsistencija – minkšta, nebiri; sąlyginis drėgnis – ne mažesnis nei 8 % ir ne didesnis nei 11,5 %.

3.3. Žaliava (tik perdirbtiems produktams):

Privalomieji ingredientai: Ricciarelli di Siena sausainiams gaminti reikia tokių ingredientų (1 kg tešlos): saldžiųjų migdolų – nuo 35 iki 50 %; smulkaus cukraus – nuo 35 iki 47 %; vištų kiaušinių baltymų – nuo 6 iki 12 %; miltelinio cukraus – nuo 5 iki 8 %; kepimo miltelių (amonio ir (arba) natrio druskų) – pakankamo kiekio. Kiaušinių baltymus leidžiama naudoti miltelių pavidalu arba pasterizuotus. Neprivalomieji ingredientai: kartieji migdolai – ne daugiau kaip 6 % viso tešlos svorio, iš dalies pakeičiant saldžiuosius migdolus; gliukozės sirupas arba invertuotasis cukrus – ne daugiau kaip 10 % viso tešlos svorio, iš dalies pakeičiant smulkųjį cukrų, gliukozės sirupas; pievų medus – kaip kitų saldiklių papildas, neviršijant 7 % viso tešlos svorio; kvapai (vartojami kartu arba atskirai)– vanilės ankštis arba vanilinas, eteriniai citrusinių vaisių aliejai, migdolų kvapai – pakankamas kiekis; konservuotų apelsinų žievelės – ne daugiau kaip 5 % viso tešlos svorio; krakmolo tabletės – naudojamos kaip gaminio pagrindas; sorbo rūgštis – laikantis galiojančių teisės aktų. Kitų ingredientų, priedų, dažiklių ar konservantų naudoti neleidžiama.

3.4. Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos etapai, kurie turi vykti nustatytoje vietovėje:

Kadangi gamybos procesas turi būti nenutrūkstamas, jis privalo vykti 4 punkte nurodytoje vietovėje, tai vienintelis būdas užtikrinti gaminio kvapą. 3.2 nurodytas santykinis drėgnis išlaikomas, nes sausainiai supakuojami iš karto, kai tik atvėsta, taip išvengiant dviejų priešingų reiškinių, kurie neigiamai paveiktų gaminio išvaizdą (būtų pažeistas paviršius) ir jo minkštumą bei kvapą – jei iš aplinkos patektų sauso oro – tešla išdžiūtų, o jei patektų per drėgno oro – ji taptų per daug trapi.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Ricciarelli di Siena parduodami individualiose pakuotėse arba supakuoti po kelis. Gaminio šviežumas, minkštumas, kvapas ir vientisumas užtikrinami pakuojant vietoje ir išsaugomi dėl pakuotės tipo. Individualiai supakuoti Ricciarelli supakuojami į specialias sandariai uždaromas pakuotes. Kai sausainiai pakuojami ne po vieną, jie dedami į dėžutes arba į skaidrius padėklus, kurie sandariai užsidaro, arba į padėklus su duobutėmis, proporcingai atitinkančiomis sausainių formą ir dydį, kurie uždengiami karščiu užlydoma skaidria plėvele ir sudedami į kartono arba metalo dėžutes.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Etiketėje turi būti nesutrumpinti užrašai Ricciarelli di Siena ir Indicazione Geografica Protetta arba santrumpa IGP, tai pat turi būti nurodyta papildoma informacija: gamintojo ir pakuotojo pavardė ar pavadinimas, adresas, saugomos geografinės nuorodos logotipas.

Pavadinimas Ricciarelli di Siena neverčiamas. Logotipo dydis gali būti pritaikytas, atsižvelgiant į naudojimo paskirtį.

4. Vietovės ribų nustatymas:

Į Ricciarelli di Siena gamybos ir pakavimo vietovę patenka visa administracinė Sienos provincijos teritorija.

5. Ryšys su vietove:

5.1. Vietovės ypatybės:

Vietovė pasižymi tuo, kad joje gausu saldumynų gamintojų, tai rodo, kad Viduramžiais atsiradusios vietinės konditerijos parduotuvės nuo seno užėmė svarbią vietą, nes jose būdavo prekiaujama tipiniais vietos gaminiais. Didelis šiuo verslu užsiimančių įmonių ir asmenų skaičius bei didelė šio sektoriaus eksporto apimtis rodo, kokią svarbią vietą saldumynų gamyba užima vietos ekonomikoje. Didele dalimi sausainiai populiarūs dėl tradicinės gamybos, apie kurią liudija tai, kad įmonėse dirba labai siauros specializacijos darbuotojai.

5.2. Produkto ypatybės:

Būdingiausia gaminio savybė – minkšta vienalytė konsistencija, nebiri baltos ir truputį gelsvos spalvos tešla. Ricciarelli di Siena būdingas savybes įgyja dėl tradicinių tik tam produktui būdingų gamybos metodų:

—	kildinimas ir kepimas krosnyje,

—	tešlos dalelių dydis,

—	ypatinga minkšta konsistencija, pasiekiama apdorojant tešlą ir naudojant kiaušinio baltymą.

Ricciarelli di Siena iš panašių gaminių išsiskiria tuo, kad juose nėra miltų arba bulvių krakmolo, dėl kurių jie netektų būdingų ypatybių. Balta tešlos spalva atsiranda tik dėl naudojamo cukraus.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto savybės, reputacijos ar kito požymio ryšys:

Neabejotiną Ricciarelli di Siena populiarumą galima paaiškinti tuo, kad jie yra tapę tipiniu ir nepakeičiamu Kalėdų saldumynu. Reikšminguose gastronomijos ir mitybos tradicijų veikaluose nurodoma, kad Sienos gyventojams Kalėdos be Ricciarelli di Siena neįsivaizduojamos. Su laiku smarkiai padidėjus turistų ir lankytojų iš viso pasaulio srautui, dėl kurio labai padidėjo eksportas ir susilpnėjo gaminio ir religinių švenčių bei kitų svarbių gyvenimo įvykių sąsaja, sausainius pradėta vartoti ir kitais mėnesiais. Ricciarelli di Siena kepdavo vienuolynuose ir prieskonių parduotuvėse, vienintelėse vietose, kur būdavo galima rasti maisto produktams gaminti ir konservuoti būtinus prieskonius ir kvapus. Istoriniame Sienos centre ir šiandien dar galima aptikti tos tradicijos atspindžių, kelių prieskonių parduotuvių freskomis puoštose lubos aukso raidėmis užrašytais žodžiais giriamos Ricciarelli, Panforti ir kitų tipinių vietos saldumynai, kurie būdavo gaminami tose parduotuvėse. Vienoje iš savo novelių Sienos rašytojas ir dramaturgas Parige kalba apie Sienos personažą Ricciardetto della Gherardesca (iš jo kilo Ricciarello pavadinimas), kuris grįžęs iš kryžiaus žygių išpopuliarino keletą arabiškų saldumynų, kurių forma primena riestas sultonų apavo „nosis“. Ricciarello kaip konkretus terminas vieną iš pirmųjų kartų pavartotas ilgame saldumynų sąraše, paskelbtame 1814 metais Livorne išleistame Ditirambo di S.B. in onore del Caffè e dello Zucchero. Ten nurodyta della lupa i Ricciarelli (Ricciarelli vilkė), t. y. miesto simbolis, nes vilkė yra Sienos miesto ženklas.

1891 m. išleistas pirmasis Pellegrino Artusi fondamentaliojo kūrinio La scienza in cucina e l’arte di mangiar bene (Maisto ruošimo mokslas ir geros mitybos menas) leidimas, tai pirmoji nacionalinių tradicinių receptų knyga. Receptas Nr. 629 skirtas būtent gaminiui, vadinamam Ricciarelli di Siena, ruošti. Šiame recepte nurodyti ingredientai – smulkus baltas cukrus, saldieji ir kartieji migdolai, kiaušino baltymas, apelsinų žievelės kvapai – naudojami iki šiol.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą:

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą ir SGN Ricciarelli di Siena pasiūlymą paskelbė 2005 m. birželio 29 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 149.

Konsoliduotą produkto specifikaciją galima rasti

—	svetainėje: http://www.politicheagricole.it/DocumentiPubblicazioni/Search_Documenti_Elenco.htm?txtTipoDocumento=Disciplinare%20in%20esame%20UE&txtDocArgomento=Prodotti%20di%20Qualit%E0>Prodotti%20Dop,%20Igp%20e%20Stg arba

—	tiesiogiai per pagrindinį ministerijos svetainės puslapį (www.politicheagricole.it), paspaudus Prodotti di Qualità (kairėje puslapio pusėje), paskui – Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE [regolamento (CE) n. 510/2006].

8.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/23

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 186/11

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PATATA DI BOLOGNA“

EB Nr.: IT-PDO-0005-0349-15.06.2004

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos duomenys.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas

Ministero delle Politiche Agricole e Forestali

Adresas

Via XX Settembre 20

00187 Roma RM

ITALIA

Telefonas

+39 0646655106

Faksas

+39 0646655306

E. paštas

saco7@politicheagricole.it

2. Grupė:

Pavadinimas

Consorzio Patata di Bologna D.O.P.

Adresas

Via Bassa dei Sassi 1/2

40138 Bologna

ITALIA

Telefonas

+39 051532320

Faksas

+39 051532320

E. paštas

cptb@libero.it

Sudėtis

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.6 klasė.

II priede nurodyti švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai. Bulvės

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Patata di Bologna“

4.2. Aprašas:

Produktas turi būti Primura veislės ir turi būti atpažįstamas pagal fizines, chemines savybes ir skonį, kaip antai:

gumbo forma: dažniausiai ovali, pailga, taisyklinga, akutės seklios ir neryškios;

odelė: lygi, ištisa, be išorės defektų, dėl kurių galėtų pakisti savybės;

gumbo dydis: vienodas (40–75 mm);

minkštimas: tvirtas, spalva – nuo baltos iki gelsvos spalvos šiaudų;

ilgai išsilaiko.

Vidutinė 100 g valgomosios dalies sudėtis:

vandens: 70,0–85,0 %;

baltymų: 1,8–2,2 %;

riebalų: 0,09–1,12 %;

angliavandenių: 13,5–17,0 %;

skaidulų: 2,2–2,7 %;

mineralų (natrio, kalio, magnio, kalcio, mangano, geležies, kobalto, vario, cinko, nikelio, chromo, chloro, fosforo, fluoro, jodo, boro, seleno): 1,0–1,2 %;

vitaminų: 0,05–0,1 %.

Primura veislės bulvės yra „Patata di Bologna“ simbolis, nes gražiai atrodo lėkštėje, jų sausųjų medžiagų kiekis yra vidutinis (19–20 %), minkštimas tvirtas, skonis savitas, tačiau ne per daug, jos ilgai išsilaiko. Šias savybes lemia tai, kad bulvės nuo seno auginamos specialiuose laukuose. Šios bulvės atitinka rinkos reikalavimus.

4.3. Geografinė vietovė:

Bolonijos provincija

4.4. Kilmės įrodymas:

SKVN gaminių kilmė kontroliuojama, ir tai, kad „Patata di Bologna“ bulvės tikrai užaugintos nustatytoje vietovėje, remdamasi gausiais visais gamybos etapais gamintojų atliekamais privalomais formalumais patvirtina kontrolės institucija. Pagrindiniai formalumai, kuriais užtikrinamas produkto atsekamumas viso gamybos proceso metu, yra ūkininkų bei tvarkytojų įrašymas į specialius kontrolės institucijos registrus ir kiekvienų metų produkcijos kiekio deklaravimas kontrolės institucijoje.

4.5. Gamybos būdas:

Specifikacijoje nustatyta, kad pirmasis gamybos etapas – dirvos paruošimas ją suariant rudenį; tokiu būdu žiemos meteorologiniai veiksniai – lietus ir šalnos – gali suardyti didžiausius grumstus ir padėti susidaryti augalams palankiai dirvos struktūrai.

Sėklai privaloma naudoti sertifikuotas pjaustytas ar nepjaustytas bulves. Prieš sodinant bulvės paruošiamos – sudaiginamos, todėl augalai anksčiau vystosi ir yra tvirtesni pasodinus. Daiginami gumbai laikomi nuo šalnų apsaugotose šviesiose patalpose, kad galėtų užaugti kelių milimetrų ilgio stori ir stiprūs daigai.

Privaloma sėjomaina; bulvės tame pačiame lauke gali būti sodinamos po dvejų kitų kultūrų auginimo metų.

Tręšiama atsižvelgiant į kultūros poreikius; siekiant optimalaus produkcijos kiekybės ir kokybės santykio, trąšomis turi būti papildomas svarbiausių maisto medžiagų, kaip antai azoto, fosforo ir kalio, kiekis. Didžiausias derlingumas – 60 t/ha.

Auginimo technika papildoma tręšimu ir apsauga pagal Emilijos-Romanijos regiono techninės specifikacijos nuostatas.

Derlius nuimamas, kai bulvės visiškai subręsta, t. y. kai odelė trinant pirštais neatsiskiria, nes tai leidžia kasti bulves kasamosiomis mašinomis, kuriomis gumbai talpinami į gabenti į sandėliavimo vietas pritaikytus konteinerius.

Bulvės laikomos konteineriuose šaltose tamsiose patalpose; kontroliuojama, kad temperatūra jose būtų 4–7 °C.

Nukastos bulvės gali būti apdorojamos laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų.

„Patata di Bologna“ gali būti auginamos tik Bolonijos ūkiuose, tvarkomos ir pakuojamos tik Bolonijos įmonėse, nes aukšta saugomos kilmės vietos produktų kokybė (tiek skonio, tiek prekinės savybės) gali būti užtikrinama tik tinkamu tvarkymu. Vietos įmonės įgijo daug šio produkto apdorojimo, gabenimo ir tvarkymo vos nuėmus derlių patirties, kaip antai, bulvės laikomos šaldomose patalpose, todėl produktai praranda mažiau drėgmės. Šios žinios ir įvairi kitokia vietoje įgyta patirtis suteikia galimybę išsaugoti „Patata di Bologna“ kokybę, atsižvelgiant ir į natūralius fizinius procesus.

4.6. Ryšys su vietove:

SKVN „Patata di Bologna“ savybes – kvapą, skonį, minkštimo ir odelės spalvos intensyvumą – lemia ne tik genetika, bet ir aplinka (dirva, klimatas, auginimo technika, laikymo būdas), taigi „Patata di Bologna“ ir Bolonijos ryšys yra akivaizdus.

Dirvos, kuri iš esmės yra sąnašinė, sluoksniuota, todėl turtinga deguonies, morfologinės savybės sudaro labai palankias sąlygas produktui vystytis.

Dėl tokios ypatingos aplinkos, susidariusios tiek dėl dirvos savybių (pedologijos ir hidrografijos), tiek dėl klimato (ruduo ir žiema lietingi, nuo vasario pabaigos temperatūra pavasariška, švelni, gumbų formavimosi metu optimali (apie 25 °C)), šiame regione auginamų bulvių kokybė dėl jų fizinių savybių (minkštimo struktūros ir rupumo) ir skonio (ypatingo skonio ir kvapo) yra išskirtinė.

Contri 1817 m. rašė, kad Bolonijos provincijos dirva pritaikyta bulvėms auginti, nes bulvės mėgsta „žemumas, kuriose jau nėra vandens ir kurios iškilo dėl upių sąnašų“ – tai ir būdinga derlingiems Bolonijos regiono laukams.

Dėl per ilgą laiką vykusių dirvos pokyčių susidarė lygumos, kurias suformavo upių ir nuo Apeninų nutekėjusių srovių, kurių būna ir dabar, perneštos sąnašos; šiai dirvai būdinga smulki ar vidutinio stambumo struktūra, tinkamas gylis, geras nusausinimas, šarminis pH, joje yra organinių medžiagų ir pagrindinių bulvių maisto medžiagų – labai daug kalio, nemažai fosforo ir azoto.

Šios sąlygos labai palankios auginti bulvėms, kurios, turėdamos kuokštines (ne liemenines) šaknis su tankiu šaknų kapiliarų tinklu, gali tomis sąlygomis ypatingai gerai pasinaudoti.

Kalbant apie hidrologines teritorijos savybes reikia paminėti, kad čia yra srovių, natūralių upių – Idičė, Renas, Gaiana, Fossatone, Quaderna, Rido, Silaras, Samoggia ir Savena, specialiai kultūroms drėkinti pavasarį ir vasarą, kai labiausiai to reikia, iškastų dirbtinių kanalų, kaip antai Emilijos-Romanijos kanalas.

Bolonijos lygumai nuo vasario pabaigos–kovo pradžios būdingas pavasariškas šiltas oras, ir tai puikiai tinka šiuo metu pasodintų bulvių pumpuravimuisi. Aktyviausiu vegetacinio vystymosi laikotarpiu – balandžio–birželio mėn. – temperatūra siekia 25–28 °C, ir tai yra labai palanku gumbams formuotis, augti ir vienodai bręsti. Tolygūs per visus metus krituliai sudaro palankias sąlygas augti nuo pat vegetacijos pradžios ir formuotis gumbams; krituliai, be kita ko, užtikrina gruntinio vandens atsikūrimą ir sudaro galimybę paruošti dirvą bulvėms sodinti.

„Patata di Bologna“ auginimas jau seniai susijęs su Bolonijos regionu dėl ypač tinkamų dirvos savybių, kai kurių veislių kokybės bei skonio savybių ir ūkininkų auginimo technikos tradicijų.

Ryšys su teritorija atsirado dėl poreikio žmonėms prasimaitinti, ypač tais metais, kai būdavo blogas kviečių, kurie visada buvo žmonių mitybos pagrindas, derlius, ir dėl įsitikinimo, kad tokios kultūros auginimas suteiktų provincijai privalumą, nes ji nebūtų priversta kreiptis dėl maisto produktų į kitas valstybes. Šis ryšys pamažu tvirtėjo ne tik dėl uolaus beveik iki tobulumo auginimo techniką išvysčiusių ūkininkų, kuriančių vis tobulesnius ir bulves vis labiau tausojančius įrankius, jas saugančių pažangiais metodais jų prekinėms ir kokybės savybėms palankiose patalpose, darbo, bet ir dėl bendros regiono palankios aplinkos.

XIX a. pradžioje Bolonijos regione paplito bulvių auginimas, kurį labai rėmė agronomas Pietro Maria Bignami, supažindinęs su šia kultūra valstiečius. Bulvės buvo naudojamos gyvuliams šerti, tačiau vėliau atsirado ir ant žmonių stalo.

XVIII a. pab.–XIX a. keletas šviesuolių aprašė bulvių privalumus ir trūkumus, tačiau tik paskelbus Contri veikalą, Šventojo sosto pasiuntinio kardinolo Opizzoni raštą (1817 m.) ir Benni parengtą praktinio auginimo aprašą žymiai išaugo investicijos į bulvių auginimą.

Dar reikėtų paminėti XIX a. antroje pusėje išleistus Berti-Pichat ir Bignardi veikalus apie Bolonijos regiono bulves. 1900 m. šios kultūros plėtra pasiekė aukščiausią tašką ir tapo svarbiu vietos kaimų – tiek lygumų, tiek kalvų ir kalnų – pajamų šaltiniu. Vystėsi ir su bulvių auginimu susijusi gamyba, šiuolaikinė veiksmingam produktų tvarkymui pritaikyta sandėliavimo ir prekybos infrastruktūra.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas

Check Fruit s.r.l.

Adresas

Via Cesare Boldrini 24

40121 Bologna

ITALIA

Telefonas

—

Faksas

—

E. paštas

—

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Vartoti skirtos „Patata di Bologna“ bulvės turi būti parduodamos tokiomis pakuotėmis:

—	4 kg, 5 kg, 10 kg ir 25 kg maišais su ne siauresne kaip 10 cm juosta viduryje ar atspausta juosta,

—	0,5 kg, 1 kg, 1,5 kg, 2 kg ir 2,5 kg tinkleliais,

—	vertbags, quickbags, girsacs pakuotėmis ir krepšeliais po 0,5, 1, 1,5, 2, 2,5 ir 5 kg,

—	0,75 kg ir 1 kg dėžutėmis ir pintinėlėmis,

—	10 kg, 12,5 kg, 15 kg, 20 kg ir 25 kg dėžėmis ir pintinėmis.

Ant pakuotės turi būti nurodyta „Patata di Bologna“, įrašyta „DOP“ ir toks logotipas: stilizuotas bulvės paveikslėlis, įstrižai perbrauktas dviem raudonos ir mėlynos spalvos juostelėmis, tai yra:

—	stilizuotos bulvės geltona spalva yra Pantone Yellow 116 C, keturspalviu būdu 0/20/100/0,

—	pirmos įstrižos raudonos juostelės spalva yra Pantone Warm Red C, keturspalviu būdu 0/100/100/0,

—	antros įstrižos mėlynos juostelės spalva yra Pantone 286 C, keturspalviu būdu 100/70/0/0.

Tekstui naudojamas paprastas ir pusjuodis Avenir šriftas.

Ženklas ant pakuotės turi būti ne mažesnis kaip 20 mm, o DOP „Patata di Bologna“ turi bet kokiu atveju būti užrašyta didesniu nei bet koks kitas įrašas šriftu.

8.8.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 186/28

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 186/12

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai turi būti pateikti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio skelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ALUBIA DE LA BAÑEZA-LEÓN“

EB Nr.: ES-PGI-0005-0492-06.09.2005

SKVN ( ) SGN (X)

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Subdirecc. general de calidad diferenciada y agric. ecológica, dirección general de industria y mercados alimentarios, secretaría general de medio rural, ministerio de medio ambiente y medio rural y marino

Adresas:

Paseo Infanta Isabel, 1

28071 Madrid

ESPAÑA

Telefonas

+34 913475394

Faksas

+34 913475410

El. paštas:

sgcaproagro@mapya.es

2. Grupė:

Pavadinimas:

Promotora Pro-IGP Alubia de León

Adresas:

Plaza San Marcos, 6

1o (Cámara Agraria)

24002 León

ESPAÑA

Telefonas

+34 987226140

Faksas

+34 987272840

El. paštas:

agraria@camaraleon.e.telefonica.net

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.6 klasė:

Daržovės

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų santrauka)

4.1. Produkto pavadinimas:

„Alubia de La Bañeza-León“

4.2. Apibūdinimas:

Saugomas produktas – sausos ir nuo ankšties atskirtos vietos veislių Canela, Plancheta, Riñón menudo ir Pinta pupelių sėklos (Phaseolus vulgaris L., Papilionaceae porūšis, ankštiniai augalai, kurių sėklos tinkamos žmonėms vartoti).

Šių veislių, kurios vienos nuo kitų labai skiriasi, sėklų savybės yra:

Morfologinės sauso produkto savybės:

—	Canela veislė. Sėkla pailga, inksto formos, tolygios cinamono spalvos. 100 sėklų sveria 50–62 gramus.

—	Plancheta veislė. Sėkla ovalo formos, baltos spalvos. 100 sėklų sveria 44–52 gramus.

—	Pinta veislė. Apvalainos formos, cinamono spalvos su granato spalvos taškeliais. 100 sėklų sveria 51–67 gramus.

—	Riñon menudo veislė. Sėklos ovalios, inksto formos, baltos spalvos, išvagotos gyslelėmis. 100 sėklų sveria 41–57 gramus.

Fizinės ir cheminės sauso produkto savybės:

Per 10 valandų distiliuotą 10–15 °C temperatūros vandenį sugeria daugiau kaip 100 %.

Organoleptinės savybės:

—	Canela. Išvirtos sėklos beveik netyžta, odelė lygi ir nekieta, endospermas labai minkštas, šiek tiek sviestingas, truputį grūdėtas ir vidutinio miltingumo.

—	Plancheta. Išvirtos sėklos beveik netyžta, odelė lygi ir labai minkšta, endospermas labai minkštas, labai sviestingas, truputį grūdėtas ir šiek tiek miltingas.

—	Pinta. Išvirtos sėklos vidutinio tižumo, odelė lygi ir minkšta, endospermas minkštas ir sviestingas, vos granulėtas ir vidutinio miltingumo.

—	Riñon menudo. Išvirtos sėklos vidutinio tižumo, odelė labai lygi ir vidutinio kietumo, endospermas minkštas, vidutinio sviestingumo, vos grūdėtas ir vidutinio miltingumo.

Pagal džiovintiems ankštiniams augalams taikomus kokybės standartus, patvirtintus 1983 m. lapkričio 16 d. Nutarimu (BOE Nr. 275, 1983 m. lapkričio 17 d.), arba pagal jį pakeičiančiame teisės akte aprašytai prekinei kategorijai „Extra“ priskiriamos pupelės pakuojamos į polietileną, audinį arba popierių ir laikomos įprastinėmis aplinkos sąlygomis.

4.3. Vietovė:

Auginimo vietovei, užimančiai 5 456 km2, priklauso 98 Leono provincijos komunų, esančių Astorga, El Páramo, Esla-Campos, La Bañeza, La Cabrera ir Tierras de León žemės ūkio regionuose, bei prie minėtos provincijos prisišliejusios Samoros provincijai priklausančiame Benavente y Los Valles regione esančios 20 komunų.

Pagal provincijas ir žemės ūkio regionus suskirstytos auginimo vietovei priskiriamos komunos:

Leono provincija:

Astorga regionas: Astorga, Benavides, Brazuelo, Carrizo, Hospital de Órbigo, Las Omañas, Llamas de la Ribera, Magaz de Cepeda, Mancomunidad de Quintana del Castillo y Villagatón, Quintana del Castillo, San Justo de la Vega, Santa Colomba de Somoza, Santiago Millas, Turcia, Val de San Lorenzo, Valderrey, Villagatón, Villamejil, Villaobispo, Villarejo de Órbigo ir Villares de Órbigo.

El Páramo regionas: Ardón, Bercianos del Páramo, Bustillo del Páramo, Chozas de Abajo, La Antigua, Laguna Dalga, Laguna de Negrillos, Pobladura de Pelayo García, Pozuelo del Páramo, Roperuelos del Páramo, San Adrián del Valle, San Pedro Bercianos, Santa María del Páramo, Santa Marina del Rey, Urdiales del Páramo, Valdefuentes del Páramo, Valdevimbre, Villadangos del Páramo, Villazala ir Zotes del Páramo.

Esla-Campos regionas: Algadefe, Cabreros del Río, Campo de Villavidel, Cimanes de la Vega, Corbillos de los Oteros, Cubillas de los Oteros, Fresno de la Vega, Mansilla de las Mulas, Mansilla Mayor, Onzonilla, San Millán de los Caballeros, Santas Martas, Toral de los Guzmanes, Valencia de Don Juan, Vega de Infanzones, Villademor de la Vega, Villamañán, Villamandos, Villanueva de las Manzanas, Villaornate y Castro, Villaquejida, Villasabariego ir Villaturiel.

La Bañeza regionas: Alija del Infantado, Castrillo de la Valduerna, Castrocalbón, Cebrones del Río, Comunidad de Riego de la Vega y Villamontán de la Valduerna, Comunidad de Soto de la Vega y Villazala, Destriana, La Bañeza, Palacios de la Valduerna, Quintana del Marco, Quintana y Congosto, Regueras de Arriba, Riego de la Vega, San Cristobal de la Polantera, San Esteban de Nogales, Santa Elena de Jamuz, Santa María de la Isla, Soto de la Vega ir Villamontán de la Valduerna.

La Cabrera regionas: Castrocontrigo ir Luyego.

Tierras de León regionas: Cimanes del Tejar, Gradefes, León, San Andrés del Rabanedo, Santa Colomba de Curueño, Santa María de Ordás, Santovenia de la Valdoncina, Sariegos, Valdefresno, Valdepolo, Valverde de la Virgen, Vegas del Condado ir Villaquilambre.

Zamora provincija:

Benavente y Los Valles regionas: Alcubilla de Nogales, Arcos de la Polvorosa, Arrabalde, Benavente, Castrogonzalo (sólo al Oeste del río Esla), Coomonte, Fresno de la Polvorosa, La Torre del Valle, Maire de Castroponce, Manganeses de la Polvorosa, Matilla de Arzón, Morales de Rey, Pobladura del Valle, San Cristóbal de Entreviñas, Santa Colomba de las Monjas, Santa Cristina de la Polvorosa, Santa María de la Vega, Villabrázaro, Villaferrueña ir Villanueva de Azoague (tik vakarinis Esla upės krantas)

4.4. Kilmės įrodymas:

Consejo Regulador atlieka priežiūros ir kontrolės funkcijas ir tikrina, ar pupelių kokybė, jų auginimas, laikymas, pakavimas atlikti laikantis specifikacijos reikalavimų. Pupelės auginamos auginimo vietovėje esančiuose sklypuose, įtrauktuose į Consejo Regulador sklypų registrą. Pupelės tvarkomos tik iš anksto į atitinkamus Consejo Regulador registrus įtrauktuose sandėliuose ir fasavimo įmonėse. Prieš sklypus, sandėlius ir perdirbimo bei fasavimo įmones įtraukiant į registrus atliekamas jų įvertinimas bei periodiniai įvertinimai, kad jos toliau liktų Consejo Regulador registre. Prie iš ūkių į sandėlius ir įmonės vežamos produkcijos privalo būti pridėti iš anksto Consejo Regulador išduoti judėjimo dokumentai. Tik sėkmingai visus patikrinimus praėjusios pupelės pateikiamos rinkai, paženklintos kilmę liudijančia Consejo Regulador etikete. Consejo Regulador fasavimo ir perdirbimo įmonėms išduodamų nugarinių etikečių skaičius priklauso nuo gautų pupelių kiekio ir nuo pakuočių talpos.

4.5. Gamybos būdas:

Sklypai: jų dirvožemis drėkinamas arba natūraliai pakankamai drėgnas. Pupelėms taikoma daugiausia kas dvejus metus atliekamos sėjomainos sistema. Sėkla gaunama iš pupelių riebaline dėmėtlige neužkrėstų kultūrų, pupelės apdorojamos nuo straubliukų, tai atliekama prižiūrint Consejo Regulador. Pupelės sėjamos pavasarį ne tankiau kaip 190 000 augalų viename hektare. Jų derlius nuimamas rugpjūtį, rugsėjį arba spalį, kai sėkla fiziologiškai subręsta.

Sandėliai: produkciją sandėliuoti gali ūkininkai arba kiti ūkio subjektai, pupelių iš skirtingų partijų, kurios turi būti fiziškai atskiriamos, nemaišydami.

Sandėliai turi atitikti galiojančias technines ir sanitarines taisykles.

Pakavimo įmonės:

Jose įvairiai tikrinama pupelių žaliavos kokybė. Pupelės padalijamos į vienodo dydžio partijas, atliekamas pirminis valymas, paskui apdorojama nuo straubliukų, jos išrūšiuojamos ir paskirstomos pagal kategorijas. Atrinkus pažeistas sėklas pupelės pakuojamos naudojant dozavimo prietaisus. Produkcijos kokybė galiausiai dar kartą patikrinama, ženklinama etiketėmis ir Consejo Regulador išduotomis identifikacinėmis nugarinėmis etiketėmis.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Produkto vardas

La Bañeza pupelėmis imta prekiauti 1570 m. įžymiosiose Medina del Campo mugėse, jas tiekė tik to regiono ūkininkai.

1752 m. Catastro de Ensenada (žemės registre) nurodoma, kad mugės La Bañeza miestelyje vykdavo kiekvieną šeštadienį, jose būdavo prekiaujama ir pupelėmis.

Pascualio Madozo Diccionario geográfico, estadístico e histórico de España y sus posesiones de ultramar (1846–1850 m.) („Ispanijos bei jos užjūrio valdų geografijos, statistikos ir istorijos žodynas“) remiantis 1799 m. surašymu pateikiama duomenų apie pupelių auginimą Leono provincijoje: „Provincijoje užauginama 2 102 fanegų (126 120 kg) pupelių, kurių vertė 63 060 realų“. Jame taip pat pateikiami duomenys apie vartojimą Leono mieste 1835–1839 m. Daugiausia suvartojama pupelių (0,21 fanegų, t. y. 12,6 kg gyventojui per metus) ir kiek mažiau sėjamųjų avinžirnių (0,09 fanegų, t. y. 5,4 kg) ir pelėžirnių (0,03 fanegų, t. y. 1,8 kg).

1912 m. Bailly-Baillièro Anuario General de España („Bendrasis Ispanijos metraštis“) nurodoma, kad keliose La Bañeza apygardos komunose pupelės buvo viena labiausiai auginamų kultūrų, leidinyje taip pat yra tokia reklama: „Ceferino Martín – La Bañeza – Grūdinės kultūros, daržovės, vilna, pakulos, bulvės ir aukso medaliu apdovanotos rūšiuotos pupelės“.

1928 m. José Mourille Lópezo Provincia de León (Guía general) („Leono provincijos bendrasis vadovas“) La Bañeza vietovės aprašyme teigiama, kad „regioną garsina pupelės, kurios eksportuojamos dideliais kiekiais“.

Šiuo metu produkto gerą vardą patvirtina tai, kad jis įtrauktas į įvairius oficialius maisto produktų katalogus, pavyzdžiui, 1996 m. Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų ministerijos išleistą ir Europos Komisijos finansuotą leidinį Inventario Español de Productos Tradicionales („Tradicinių Ispanijos produktų sąvadas“).

Be to, 2001 m. Kastilijos ir Leono tarybos išleistame leidinyje Inventario de Productos Agroalimentarios de Calidad („Kokybiškų maisto produktų sąvadas“) šiam produktui skirti du puslapiai.

Neseniai išleistame ir EŽŪOGT orientavimo skyriaus finansuotame Leono provincijos kokybiškų maisto produktų vadove, pavadintame „León al gusto“, šioms pupelėms skirti keturi puslapiai.

Siekiant didinti šio produkto populiarumą užsienyje, Žemės ūkio ministerijos išleistame leidinyje Guide of the Best Fruits and Vegetables („Geriausių vaisių ir daržovių vadovas“) šiam produktui taip pat skiriami du puslapiai.

Naudojant Google paiešką internete gaunama 300 nuorodų, daugiausia susijusių su gastronomija, turizmu, nuorodų į Vikipediją ir t. t. Socialinę šio produkto svarbą taip pat rodo la Bañeza Pupelių muziejus ir La Bañeza-León pupelių gastronominė draugija, kuriai pirmininkauja dabartinis Audito rūmų pirmininkas.

Tai, kad šios pupelės turi gerą vardą, rodo gerokai didesnė nei kitų pupelių, kurios nėra ženklinamos saugoma geografine nuoroda, kaina.

Gamtos veiksniai

La Bañeza-Léon pupelių savybės susijusios su vietovės klimatu, dirvožemiu ir prie vietovės prisitaikiusiais augalais.

Klimatas. Temperatūra ir drėgnis labai skiriasi nuo gretimų į rytus esančių vietovių ir drėgnis nuo gretimų į šiaurę ir vakarus esančių vietovių. Per vidutinį pupelių auginimo laikotarpį iškrentančio kritulių kiekio pakanka augalams, auginamiems drėkinamoje arba nedrėkinamoje, tačiau natūraliai labai drėgnoje dirvoje, tinkamai išsivystyti. Nedidelis drėgnis paprastai neleidžia atsirasti grybelinėms ligoms, su sąlyga, kad augalai prižiūrimi ir drėkinami tinkamai.

Dirvožemis. Šios vietovės dirvožemis yra daugiausia purus arba purus ir smėlingas, nelabai molingas, pH neutralus arba rūgštus, turintis daug organinių medžiagų ir nedaug karbonatų. Iš esmės dėl dirvožemio pupelės gerai absorbuoja vandenį, pasižymi nedideliu pelenų kiekiu ir geresnėmis organoleptinėmis savybėmis jas išvirus: lygesne odele ir miltingesniu bei nelabai grūdėtu endospermu.

Sodmenys. Tradicinis ir nuolatinis šių pupelių veislių auginimas sudarė sąlygas agroklimatinių sąlygų veikiamai ir ūkininkų atliekamai atrankai vykti. Ūkininkai iš geriausių sklypų geriausios kokybės ir vienodžiausias pupeles visada atrinkdavo būsimai sėjai skirtai sėklai.

Žmogiškieji veiksniai

Pasinaudodami kartų sukaupta patirtimi, ūkininkai gali nustatyti pupelių auginimui labiausiai tinkamus sklypus ir auginimo būdus sugeba pritaikyti tam, kad užaugintų aukščiausios kokybės pupeles.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Consejo Regulador de la Indicación Geográfica Protegida „Alubia de La Bañeza-León“

Adresas:

Avenida Portugal s/n

24750 La Bañeza (León)

ESPAÑA

Telefonas

+34 987641686

Faksas

+34 987641686

El. paštas:

alubiadelabanezaleon@telefonica.net

Consejo Regulador de la Indicación Geográfica Protegida Alubia de La Bañeza-León atitinka standarto EN-45011 1998 m. versiją.

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Kiekvienos fasavimo arba perdirbimo įmonės produkto etiketes privalo patvirtinti Consejo Regulador. Jose būtinas užrašas „Indicación Geográfica Protegida Alubia de La Bañeza-León“ kartu su Consejo Regulador logotipu. Consejo Regulador išduoda raidžių ir skaičių kodu paženklintas nugarines etiketes.

Consejo Regulador logotipas:

Produktai, kurių gamyboje Alubia de La Bañeza-León pupelės naudojamos kaip pirminė žaliava, įskaitant paruošimą ir perdirbimą, gali būti pateikiami rinkai pakuotėse su SGN Elaborado con Indicación Geográfica Protegida Alubia de La Bañeza-León be Bendrijos logotipo, jei:

a)	SGN Alubia de La Bañeza-León žymimos pupelės yra vienintelė šiai maisto produktų kategorijai priskiriama sudedamoji dalis;

atitinkami gamintojai arba perdirbėjai turi Consejo Regulador, kuri prižiūri saugomos kilmės vietos nuorodos naudojimą, leidimą. Tam Consejo Regulador nustato paraiškos formą, kurioje patikslinamos leidimo suteikimo sąlygos. Sąlyga leidimui gauti – pareiškėjas privalo sutikti su tuo, kad Consejo Regulador atlieka patikrinimus Alubia de La Bañeza-León atsekamumui nustatyti.

Kai gaminys sudarytas ne tik iš Alubia de La Bañeza-León pupelių, saugomą geografinę nuorodą galima tik paminėti tokio produkto sudedamųjų dalių sąraše.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.186.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 186

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. rugpjūčio 8d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2009/C 186/01	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo ( 1 )	1

2009/C 186/02	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	2

2009/C 186/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5500 – General Motors/Delphi Steering Business) ( 1 )	6

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 186/04	Euro kursas	7

2009/C 186/05	Europos Bendrijų migruojančiųjų darbuotojų socialinės apsaugos administracinė komisija – Valiutų keitimo kursai, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72	8

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 186/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5606 – Uniqa/Veneto Banca/JV) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	10

2009/C 186/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5582 – Gonvarri/Severstal/JV) – Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	12

2009/C 186/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5540 – Lion Capital/CEDC/Russian Alcohol Group) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	13

	KITI AKTAI
	Komisija
2009/C 186/09	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	14

2009/C 186/10	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	20

2009/C 186/11	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	23

2009/C 186/12	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	28


	(1) Tekstas svarbus EEE