6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/1

A.

kadangi dėl skaidrumo piliečiai gali artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir kadangi skaidrumu užtikrinama, kad ES institucijų veikla būtų labiau teisėta ir veiksmingesnė bei šios institucijos demokratinėje sistemoje būtų labiau atskaitingos savo piliečiams,

B.

kadangi skaidrumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

C.

kadangi dėl didesnio skaidrumo ES institucijose didėtų visuomenės supratimas apie tai, kaip iš naudojami ES fondai, taip pat gerėtų galimybės įvertinti ES išlaidų efektyvumą,

1.

primena, kad 2006 m. gruodžio 13 d. iš dalies pakeisto Finansinio reglamento (1) 30 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje skaidrumo principo išlaidų kategorijoje numatoma, kad:

„Komisija tinkamu būdu pateikia informaciją apie lėšų iš jos valdomo biudžeto gavėjus, kai biudžetas vykdomas centralizuotu būdu ir tiesiogiai jos departamentų, bei informaciją apie lėšų, kurias suteikia subjektai, kuriems biudžeto vykdymo užduotys pavestos taikant kitus valdymo būdus, gavėjus;“

2.

mano, kad skaidrumas labai priklauso nuo to, ar apie gavėjus pateikiama informacija lengvai prieinama, patikima ir tinkama siekiant atlikti tolesnį tyrimą, lyginimą ir vertinimą, dėl to taip pat mano, kad vykdant Finansiniame reglamente minimą sąlygą „tinkamu būdu“, reikėtų tinkamai atsižvelgti į šiuos poreikius;

3.

primena, kad informaciją apie 20 proc. ES lėšų, kurias tiesiogiai ir centralizuotu būdu valdo Komisija, įskaitant informaciją apie gavėjus (dotacijos ir viešieji pirkimai), galima patikrinti dviejuose tinklalapiuose:

Dotacijų gavėjai: http://ec.europa.eu/commission_barroso/frattini/index_en.htm

Viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai: http://ec.europa.eu/commission_barroso/frattini/index_en.htm

4.

prašo Komisijos visuose su ES biudžetu susijusiuose dokumentuose ir (arba) projektuose ir programose, už kurias atsakinga Komisija, aiškiai nurodyti dviejų tinklaviečių, kuriose pateikiama informacija apie tiesiogiai ir centralizuotu būdu Komisijos valdomų ES fondų lėšų gavėjus, adresus;

5.

pažymi, kad pagal Finansinio reglamento 53 straipsnio b dalį, pagal kurią Komisija bendrai įgyvendina biudžetą, valstybės narės pagal to paties 2 straipsnio d dalį:

„taikydamos atitinkamas konkretiems sektoriams taikomas taisykles ir laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies, užtikrina tinkamą metinį informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą;“

6.

atitinkamai nurodo, kad pagal 53 straipsnio c ir d dalis trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos, kurioms suteikiamos vykdymo užduotys, „laikydamosi 30 straipsnio 3 dalies užtikrina tinkamą informacijos apie lėšų iš biudžeto gavėjus ex post paskelbimą“;

7.

primena, kad Komisijos deklaracijos dėl skaidrumo projekte, kuris pridėtas prie taikinimo procedūros, susijusios su iš naujo apsvarstytu Finansiniu reglamentu, rezultatų:

„Komisija įsipareigoja atskiriems sektoriams skirtais įgyvendinančiais reglamentais užtikrinti, kad informacijos apie lėšų iš žemės ūkio fondų (angl. FEADER (2) ir FEAGA (3)) gavėjus atskleidimas būtų panašus į atskiriems sektoriams skirtuose struktūrinių fondų įgyvendinančiuose reglamentuose numatytą informacijos atskleidimą. Ypač užtikrinamas tinkamas ex post iš šių fondų kiekvieno gavėjo gautų sumų skelbimas, sumas suskirstant į pagrindines išlaidų kategorijas.“

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos tinklavietėje http://ec.europa.eu/agriculture/funding/index_en.htm šiuo metu yra nuorodos į 14 valstybių narių duomenų bazes, kuriose pateikiama informacija apie BŽŪP išmokų pagal bendrą valdymo būdą gavėjus; tačiau apgailestauja, kad informacija yra tokia įvairi, padrika ir nevienodos kokybės, jog ją vargu ar galima rasti; ragina Komisiją pasimokyti, apsilankius labai lengvai prieinamoje tinklavietėje http://www.farmsubsidy.org/, kuri veikia labai gerai ir yra sukurta be viešojo finansavimo;

9.

pažymi Komisijos išlygą, kad, kadangi šio tinklalapio nuorodos pagrįstos valstybių narių suteikta informacija, kuri gali būti labai įvairi (tai priklauso nuo apimties ir detalių), Komisija negali užtikrinti duomenų ar informacijos tikslumo ar išbaigtumo ir taip pat neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šių duomenų ar informacijos naudojimo;

10.

primygtinai reikalauja, kad Komisija prisiimtų atsakomybę dėl išsamių ir patikimų duomenų užtikrinimo ir imtųsi būtinų veiksmų valstybių narių valdžios institucijų atžvilgiu, kad užtikrintų, jog tokie duomenys būtų pateikti;

11.

mano, kad pagal bendrą principą Komisijos interneto puslapiai, kuriuose atskleidžiama bet kokios rūšies informacija (sutartis, dotacijas, žemės ūkio ar struktūrinių fondų išlaidos) apie ES finansavimo gavėjus, turėtų būti suskirstyta taip, kad būtų įmanoma ne tik gauti informacijos apie atskirus gavėjus, bet ir atlikti paiešką pagal tam tikrus kriterijus, kad būtų galima susidaryti bendrą nuomonę apie įvairias biudžeto eilutes ir kad šiuos duomenis būtų galima vėliau sutikrinti su Komisijos pateikiamais duomenimis apie įgyvendinimą;

12.

ragina Komisiją prisiimti politinę atsakomybę už informacijos apie ES lėšų, skiriamų pagal visus valdymo būdus, gavėjus skelbimą;

13.

pabrėžia, kad nepakanka tiesiog paskelbti neapdorotą informaciją, o šią informaciją reikėtų racionaliai sisteminti, klasifikuoti ir pateikti siekiant, kad ji turėtų praktinės vertės;

14.

pažymi, kad atskiri gavėjai gali gauti lėšų iš ES fondų pagal kelias ES veiklos programas arba sektorius; todėl mano, kad būtų naudinga galėti išsiaiškinti visas visuose sektoriuose atskiriems gavėjams išmokėtas lėšas; prašo Komisijos ištirti, ar būtų įmanoma sukurti bendrą paieškos sistemą, kurią naudojant būtų galima gauti duomenų apie atskirus gavėjus visose ES veiklos srityse, įskaitant sutartis, dotacijas, subsidijas, mokslinių tyrimų programas, žemės ūkio arba struktūrinius fondus, centralizuotą ir decentralizuotą valdymą ir t. t.;

15.

ragina Komisiją atsižvelgti į šioje rezoliucijoje pateiktas pastabas ir iki kitų Europos rinkimų 2009 m. platesnei visuomenei pristatyti visu pajėgumu veikiančią informacijos apie visus ES subsidijų gavėjus ir neapmokėtus grąžinimus sistemą;

16.

pažymi, kad šiuo metu ES institucijos skirtingai vertina savo narių finansinių interesų deklaravimą: kai kurios turi viešąjį registrą (Europos Parlamentas), o kai kurios nereikalauja deklaracijų;

17.

mano, kad visos institucijos turėtų įvertinti, ar dabartiniai principai ir taisyklės yra pakankami, ir pažymi, kad gali prireikti persvarstyti Europos Parlamento taisykles, siekiant finansinių interesų viešą atskleidimą internete padaryti privalomą;

18.

pažymi, kad Komisija pavedė atlikti su Europos skaidrumo iniciatyva susijusį 27 ES valstybių narių, Kanados, Jungtinių Amerikos valstijų ES institucijose, nacionaliniuose parlamentuose, nacionalinėse vyriausybėse, konstituciniuose teismuose (aukščiausiuose teismuose), Audito Rūmuose, centriniuose ir nacionaliniuose bankuose dirbančių politinius įgaliojimus turinčių asmenų profesinės etikos taisyklių ir standartų tyrimą; šio tyrimo metu turėtų būti išnagrinėtos ir palygintos ES institucijų profesinės etikos taisyklės ir standartai Europos Komisijoje, Europos Parlamente, Europos Audito Rūmuose, Europos Bendrijų Teisingumo Teisme, Europos centriniame banke ir Europos investicijų banke;

19.

žino Komisijos norą sukurti visų ES institucijų „bendrą etikos erdvę“;

20.

primena, kad, remdamasi nepriklausomų ekspertų komiteto 1999 m. rugsėjo 10 d. antrajame pranešime pateiktomis rekomendacijomis ir Komisijos baltąja knyga dėl administravimo 2000 m. kovo 1 d. reformos, Komisija pateikė pasiūlymą sudaryti visuomeninio gyvenimo standartų klausimų patariamąją grupę (4), kurios viena iš užduočių būtų iš anksto politinius įgaliojimus turintiems asmenims pateikti gaires, kad būtų padėta išvengti interesų konfliktų;

21.

mano, kad atsižvelgiant į ypatingą Europos Parlamento narių, kuriuos tiesiogiai renka, ES piliečiai, padėtį, būtų netikslinga kurti vieną patariamąjį organą visiems pareigas ES institucijose užimanties asmenims;

22.

tačiau tiki, kad kiekviena institucija turėtų patvirtinti narių profesinės etikos taisykles, atitinkančias institucijos ypatybes ir pagrįstas nusistovėjusia šios institucijos praktika, susijusia su visais svarbiais finansiniais interesais;

23.

rekomenduoja, kad kiekvienos institucijos profesinės etikos taisyklėse taip pat būtų paminėta narių bendra politinė, finansinė ir teisinė atsakomybė;

24.

primena, kad, reaguodamas į ankstesnes rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Teisingumo Teismas neseniai patvirtino savo Teisėjų elgesio kodeksą (5); pažymi, kad Europos Audito Rūmai, atsižvelgdami į palyginamąjį vertinimą dėl vaidmens ateityje, taip pat nagrinėja panašius klausimus;

25.

sutinka su Europos ombudsmenu (skundas 3269/2005/TN), kad būtina atskleisti atskirų lobistų, rengiančių posėdžius su Komisijos nariais, pavardes;

26.

pažymi, kad sąvoka „grąžinimai“ apima keturias skirtingas procedūras:

27.

pakartoja, kad apgailestauja, kaip pažymima 2006 m. spalio 24 d. rezoliucijos dėl Bendrijos lėšų susigrąžinimo 36 dalyje (6), kad Europos skaidrumo iniciatyva neapima informacijos apie Bendrijos lėšų susigrąžinimą; ragina Komisiją suteikti biudžeto valdymo institucijai, taip pat ir visuomenei, galimybę sužinoti susigrąžintinų ar susigrąžintų į ES biudžetą lėšų sumas ir pavadinimus subjektų, kurie jas turi sugrąžinti ar sugrąžino, taip pat galutinį šių lėšų panaudojimą;

28.

pažymi, kad, pagal Europos Audito Rūmų 2006 m. metinę ataskaitą dėl 2006 finansinių metų biudžeto įvykdymo (7) (2.24 dalis), [Komisijos] […] 2006 m. metinėse veiklos ataskaitose pateikta informacija apie išieškojimus ir finansinių klaidų taisymą nėra pakankamai paaiškinta; todėl prašo Komisijos pateikti patikimos ir išsamios informacijos apie klaidų taisymą ir įrodymų, ką ji taisė;

29.

pažymi, kad Komisija turi reguliariai teikti Europos Parlamentui ir pagal galimybes skelbti savo tinklalapyje dar nesusigrąžintų sumų suvestinę, kuri būtų suskirstyta pagal kiekvieną generalinį direktoratą ir pagal tai, nuo kada šios sumos negrąžinamos;

30.

palankiai vertina tai, kad 2006 m. turimų nesusigrąžintų sumų, kurias susigrąžinti buvo atsisakyta, suvestinė buvo paskelbta kaip Komisijos komunikato „Komisijos 2006 m. pasiekimų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2007)0274) priedas; pažymi, kad bendra atsisakymų sugrąžinti lėšas suma (didesnė kaip 100 000 eurų) buvo 23 038 784 eurai iš EB biudžeto ir 6 549 996 eurai iš Europos plėtros fondo biudžeto;

31.

pažymi, kad Komisijos tarnybos per metus parengia 10 000 prašymų grąžinti lėšas ir kad Biudžeto generalinis direktoratas kas ketvirtį apskaičiuoja neišmokėtų sumų likučius, kurie išsiunčiami atitinkamiems generaliniams direktoratams, kad būtų galima susigrąžinti skolą;

32.

vertina tai, kad 2006 m. preliminarios finansinės ataskaitos (1 tomas, 67–71 psl.) ekonominių rezultatų ataskaitos pastabose buvo paskelbtas lėšų susigrąžinimo skyrius; pažymi, kad 2006 m. bendra susigrąžinimo lėšų suma buvo 634 000 000 eurų; tikisi, kad ateityje Komisija toliau sieks padidinti skaidrumą;

33.

pažymi, kad Komisija parengė ekspertų grupių (http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/), kurios apibrėžiamos kaip oficialūs ir neoficialūs patariamieji organai, registrą; šios grupės sudarytos arba Komisijos sprendimu, arba neoficialiai Komisijos tarnybų, kad padėtų Komisijai ir jos tarnyboms rengti teisėkūros pasiūlymus ir politikos iniciatyvas;

34.

palankiai vertina įsipareigojimus, kuriuos Komisijos pirmininko pavaduotojas S. Kallas davė Biudžeto kontrolės komiteto prašymu ir kuriais remiantis nuo 2008 m.:

35.

pažymi, kad ekspertų grupės registras neapima:

36.

nepritaria tam, kad šios grupės apskritai neįtraukiamos į registrą, ir tikisi, kad Komisija imsis veiksmų siekdama užtikrinti, jog į registrą būtų įtraukta informacija apie visas ekspertų grupes, įskaitant komitologijos komitetų narius, atskirus ekspertus, bendrus organus ir socialinio dialogo komitetus, taip užtikrinant, kad narystei šiose ekspertų grupėse būtų taikomas tas pats skaidrumo kriterijus, išskyrus jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenurodoma teisėtų įtikinamų priežasčių informacijos neatskleisti;

37.

ragina Komisiją kruopščiai persvarstyti savo ekspertų grupių sudėtį iki 2008 m. pabaigos ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ekspertų grupės būtų sudarytos proporcingai iš suinteresuotųjų grupių atstovų;

38.

primygtinai reikalauja, kad Komisija iki 2008 m. pabaigos parengtų atvirą, visa apimantį naujų ekspertų grupių rinkimo būdą ir informuotų Parlamentą apie naujuosius atrankos kriterijus ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario mėn.;

39.

pripažįsta, kad svarbus gero įmonių ar ES institucijų valdymo elementas yra tai, jog suinteresuotieji subjektai ir visuomenė gali gauti informacijos apie finansinį valdymą tokia forma, kad vidutinis skaitytojas galėtų ją lengvai suprasti;

40.

pripažįsta, kad po to, kai 2003 m. įsigaliojo iš naujo apsvarstytas finansinis reglamentas, padėtis pasikeitė, nes atsirado pareiga rengti metines veiklos ataskaitas, iš kurių daugiau sužinoma apie institucijų vidaus darbą;

41.

džiaugiasi, kad Komisija savo tinklavietėje http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/index_en.htm paskelbė generalinių direktorių ir kitų tarnybų 2004, 2005 ir 2006 m. veiklos ataskaitas bei Komisijos suvestinę ataskaitą „Politikos pasiekimai 2006 m.“ (COM(2007)0067);

42.

pažymi, kad, anot Komisijos, suvestinė ataskaita ir metinės veiklos ataskaitos yra Komisijos atskaitomybės struktūros viršūnė ir ramsčiai (COM(2006)0277), ir, kadangi generaliniai direktoriai bei Komisija kaip kolegiali institucija šiose ataskaitose prisiima politinę atsakomybę už valdymą, primygtinai ragina Komisiją imtis rimtų priemonių, siekiant pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip panaudojama 80 proc. ES lėšų (bendras valdymas), nes priešingu atveju jos pačios atskaitomybė bus laikoma nepakankama;

43.

todėl ragina Komisiją pritarti, jog valstybės narės teiktų nacionalinius patikinimo pareiškimus, nes tai leistų Komisijai prisiimti visišką politinę atsakomybę už visą ES finansų valdymą; taip pat ragina Komisiją daugiau remtis nacionalinių audito biurų darbu ir išorės auditais;

44.

palankiai vertina tai, kad visos institucijos – Europos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir Europos ombudsmenas – teikia metines veiklos ataskaitas biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai;

45.

mano, kad kitų institucijų, įskaitant Tarybą ir Europos Parlamentą, siekiant didesnio skaidrumo turėtų skelbti metines veiklos ataskaitas viešose interneto svetainėse;

46.

primena, kad vienas iš klausimų, kurį Komisija ištyrinėjo rengdama su skaidrumu susijusį dokumentą (SEC(2005)1300 galutinis), buvo tai, ar įmanoma užkirsti kelią sukčiavimui skaidriau pateikiant tyrimų rezultatus ir ar Komisija turėtų parengti ir paskelbti patvirtintų sukčiavimo atvejų juodąjį sąrašą siekiant atskleisti nusikaltusiųjų pavardes ir juos sugėdinti;

47.

pažymi, kad, nors klastotojų įtraukimas į juoduosius sąrašus plačiai nagrinėjamas Komisijos tarnybų darbo dokumente (SEC(2005)1300 galutinis), apie tai nebuvo kalbama nei Žaliojoje knygoje dėl Europos skaidrumo iniciatyvos, nei vėlesniuose komunikatuose;

48.

prašo Komisijos pasvarstyti, kaip būtų galima parengti viešą patvirtintų sukčiavimo atvejų ir sukčiavusių subjektų juodąjį sąrašą, siekiant šiuos subjektus įvardyti ir sugėdinti, taip pat informuoti visuomenę apie Bendrijos pastangų kovojant su sukčiavimu rezultatus;

49.

pažymi, kad 1997 m. siekdama apginti ES finansinius interesus Komisija Europos Parlamento prašymu pradėjo taikyti penkių pakopų išankstinio perspėjimo sistemą, kad būtų galima pagelbėti Komisijos tarnyboms atpažinti subjektus, dėl kurių kyla finansinė ar kitokia grėsmė; pažymi, kad ši sistema apima centralizuotą valdymą (sutartis ir dotacijas, kurias tiesiogiai valdo Komisijos tarnybos) ir decentralizuotą valdymą (už jį atsakingos trečiosios šalys); tačiau išankstinio perspėjimo sistemos neapima ES fondų, valdomų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis (vadinamojo bendro valdymo, kuriam dažniausiai priskiriama bendra žemės ūkio politika ir struktūriniai fondai), ir tarptautinėms organizacijoms pavestų fondų (jungtinio valdymo);

50.

pažymi, kad pagal Europos Audito Rūmų 2006 m. metinės ataskaitos pagrindines išvadas svarbiausia priežastis, lėmusi pažeidimus struktūrinės politikos srityje, buvo reikalavimų laikymosi klaidos (pvz., nebuvo konkurso procedūros arba ji buvo nepriimtina), ir, kadangi ES finansinių interesų apsauga yra svarbiausias tikslas, prašo Komisijos ir Europos Audito Rūmų biudžeto įvykdymą patvirtinančiai institucijai teikti ataskaitas, kuriose būtų nurodytos dažniausiai konkursų metu pasitaikančių pažeidimų ar sukčiavimo rūšys ir jų priežastys;

51.

pažymi, kad siekiant apsaugoti duomenis ir apginti atitinkamų subjektų teisėtus interesus ir dėl to, kad Finansiniame reglamente nėra nuostatų dėl paskelbimo, išankstinio perspėjimo sistemos įrašai yra griežtai konfidencialūs;

52.

primena, kad pagal Finansinio reglamento 95 straipsnį turėtų būti sukurta centrinė duomenų bazė, kurioje būtų skelbiama informacija apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kuriems, atsižvelgiant į Bendrijos taisykles, susijusias su asmens duomenų apsauga, neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje; ši duomenų bazė būtų bendrai valdoma visų institucijų ir agentūrų ir turėtų pradėti veikti nuo 2009 m. sausio 1 d.;

53.

dar kartą primena, kad skubiai reikalingas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) etikos kodeksas, siekiant garantuoti nekaltumo prezumpciją tuo atveju, jeigu gavėjams buvo taikoma ilga ir žalinga tyrimo procedūra ir jie buvo teismų pripažinti nekaltais, bet negavo kompensacijų už žalą jų reputacijai ar patirtus nuostolius;

54.

pažymi, kad valstybių narių prašoma kompetentingam leidimus duodančiam pareigūnui perduoti informaciją apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kuriems neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje; taip pat pažymi, kad prie duomenų bazės nebus galima prieiti viešai, teisę turės tik ES institucijos, vykdomosios agentūros ir reguliavimo agentūros (Finansinio reglamento 95 straipsnio 1 dalis);

55.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir kitoms institucijoms.

6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/8

A.

atsižvelgdamas į EB sutarties 280 straipsnio 1 ir 2 dalių esmę,

B.

kadangi 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) (Finansinio reglamento) 53b straipsnio 2 dalyje teigiama:

‘2.   Nepažeisdamos papildomų nuostatų, numatytų atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse, ir siekdamos užtikrinti, kad pasidalijamojo valdymo atveju lėšos būtų naudojamos pagal taikomas taisykles ir principus, valstybės narės imasi visų teisinių, reguliavimo ir administracinių ar kitų Bendrijų finansinių interesų apsaugai būtinų priemonių. Šiuo tikslu valstybės narės visų pirma:

Šiuo tikslu valstybės narės atlieka patikrinimus ir įdiegia veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą, […]’

1.

džiaugiasi, kad metinės ataskaitos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos, ypač 2006 m. finansinių metų ataskaita, tapo labiau analitinės; vis dėlto pastebi, kad statistika yra pagrįsta labai nevienodomis nacionalinėmis struktūromis, kurioms būdingos skirtingos administracinės, teisminės, priežiūros ir tikrinimo sistemos;

2.

reikalauja, kad metinės ataskaitos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos, taip pat šių ataskaitų pagrindu Europos Parlamento parengti pranešimai būtų įtraukiami į Tarybos darbotvarkę ir kad po to Taryba pateiktų savo pastabas Parlamentui ir Komisijai;

3.

konstatuoja, kad valstybių narių nuosavų išteklių, išlaidų žemės ūkiui ir struktūrinės veiklos srityje praneštų pažeidimų 2006 m. bendra suma pasiekė apie 1 milijardą 143 milijonus EUR (2005 finansiniais metais – 1 milijardas 24 milijonai EUR; 2004 finansiniai metais – 982,3 milijono EUR; 2003 finansiniais metais – 922 milijonai EUR; 2002 finansiniais metais – 1 milijardas 150 milijonų EUR); Komisijai 2006 m. valstybių narių pateiktos sumos gali būti išskaidytos šitaip:

taip pat konstatuoja, kad pasirengimo narystei fondų srities 2006 m. nustatytų pažeidimų bendra suma pasiekė 12,32 milijono EUR (2005 finansiniais metais – 17,6 milijono EUR);

4.

pabrėžia, kad kasmetinius pažeidimų finansinio poveikio skirtumus gali lemti daugelis veiksnių;

5.

pabrėžia, kad didžiulis Komisijai praneštų pažeidimų skaičius nebūtinai reiškia aukštą sukčiavimo lygį; tai taip pat gali rodyti veiksmingą kontrolės institucijų darbą bei glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą; džiaugiasi, kad Komisija savo 2006 m. metinėje ataskaitoje pabrėžė tokio bendradarbiavimo svarbą;

6.

konstatuoja, kad nuosavų išteklių srityje pažeidimų suma padidėjo (+7 proc.): nuo 328 milijonų EUR (2005 m.) iki 353 milijonų EUR (2006 m.); labiausiai su pažeidimais susiję sektoriai buvo televizorių (2005 m. – 69 milijonai EUR, 2006 m. – 62,3 milijono EUR) ir cigarečių (2005 m. – 30,9 milijono EUR, 2006 m. – 27,6 milijono EUR); tokių pažeidimų atvejų gerokai padaugėjo Italijoje (+ 122 proc.) ir Olandijoje (+ 81 proc.); 113,4 milijono EUR (32 proc.) 2006 m. buvo grąžinta;

7.

pastebi, kad išlaidų žemės ūkiui srityje pažeidimų suma sumažėjo nuo 105 milijonų EUR 2005 m. iki 87 milijonų EUR 2006 m.; Ispanija, Prancūzija ir Italija atsakingos už 57,2 proc. pažeidimų, sudarančių 64,9 milijono EUR, o labiausiai paliesti sektoriai yra kaimo plėtros, jautienos ir veršienos, taip pat vaisių ir daržovių sektoriai;

8.

pritaria 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo (9), kuriuo siekiama sukurti paprastesnę ir veiksmingesnę neteisėtų išmokų grąžinimo valstybėms narėms teisinę sistemą, įgyvendinimui; ragina Komisiją įvertinti to teisės akto taikymą ir šiuo klausimu pateikti Parlamentui ataskaitą;

9.

džiaugiasi, kad gerai veikia integruota administravimo ir kontrolės sistema, kuri leido nustatyti didelę dalį konstatuotų pažeidimų ir kurios pagalba vykdoma 68 proc. operacijų;

10.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar mažai ir nevienodai skirtingose valstybėse narėse išieškoma neteisėtai išmokėtų lėšų, ir ragina Komisiją labiau stengtis didinti neteisėtų išmokų išieškojimo lygį, kadangi išieškojimo tikimybė ilgainiui mažėja;

11.

mano, kad tais atvejais, kai tam tikra valstybė narė nuolat išieško mažai lėšų, Komisija turėtų taikyti korekcines priemones;

12.

užtikrina Komisijai visapusišką paramą dėl griežto teisės aktų dėl išmokų nutraukimo taikymo ir ragina, kad BŽŪP lėšoms būtų taikoma tokia pati procedūra, kaip ir jau priimtoms priemonėms (10), kad lėšos nebūtų pervedamos tuo atveju, kai Komisija nėra visiškai užtikrinta dėl valstybės narės, kuri turėtų gauti šias lėšas, valdymo ir kontrolės sistemų patikimumo;

13.

ragina Komisiją įvertinti su išmokomis ūkininkams susijusios kontrolės ir priežiūros sistemos veiksmingumą ir skaidrumą, atsižvelgiant į Komisijos teikiamą metinę Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitą;

14.

džiaugiasi Lėšų išieškojimo darbo grupės (angl. Task Force Recovery)  (11) darbu, leidusiu panaikinti nemaža ankstesnių metų pažeidimų (1971–2006 m. – 3 milijardai 61 milijonas EUR); dėl to valstybės narės grąžino 898 milijonus EUR, o 1 milijardas 200 milijonų EUR galėjo būti sumokėti, pasinaudojant sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo procedūra; vis dėlto pabrėžia, kad valstybės narės turėtų būti atidesnės, kad išvengtų pažeidimų ir lėšų grąžinimo atvejų;

15.

atkreipia dėmesį į Komisijos priimtą antrąją juodojo sąrašo sistemos įgyvendinimo trūkumų ataskaitą (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1469/95 (12)) ir ragina išplėsti ES institucijose vykstančias diskusijas dėl tolesnių veiksmų, iš kurių akivaizdžiausias – reikšmingai sugriežtinti sankcijas prieš valstybes nares, kurios neįvykdo savo įsipareigojimų išieškoti neteisėtai išmokėtas lėšas;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad struktūrinių veiksmų srityje pažeidimų suma padidėjo 17 proc.: nuo 601 milijono EUR 2005 m. iki 703 milijonų EUR 2006 m. (struktūriniai fondai – 517 milijonų EUR, Sanglaudos fondas – 186 milijonai EUR); pažeidimų daugiausia (75 proc.) užfiksuota Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) srityje; Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo nustatyta apie 85 proc. visų pažeidimų (438,1 milijono EUR), konstatuotų struktūrinių fondų srityje 2006 m.; dažnai paramos gavėjai apmokėdavo išlaidas, kurių negalima apmokėti iš paramos lėšų; šie veiksmai buvo atskleisti tikrinant dokumentus;

17.

apgailestauja, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu iš 95 projektų, kurie finansuojami struktūrinių fondų lėšomis ir kurių auditas buvo atliktas, 60 projektų išlaidų deklaracijose buvo nustatyta esminių klaidų, o tai rodo, jog, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo pažeidimų skaičius; mano, kad būtina atlikti daugelio projektų auditą ir pagal gautus rezultatus parengti aiškias rekomendacijas, kaip pagerinti finansų valdymą;

18.

konstatuoja, kad už 2006 m. 266,5 milijono iš 703 milijonų EUR dar negrąžinta, o už ankstesnius metus dar reikia susigrąžinti 762 milijonus EUR; ragina Komisiją du kartus per metus pranešti kompetentingiems Parlamento komitetams apie padarytą pažangą ir specialias priemones, kurių buvo imtasi siekiant greičiau grąžinti dar negrąžintas sumas;

19.

pastebi, kad pasirengimo narystei fondų srityje finansinis poveikis sumažėjo: nuo 26,5 milijono EUR 2005 m. iki 12,3 milijono EUR 2006 m.; dažniausiai pasitaikančios klaidos buvo sąskaitų, kurių negalima apmokėti iš paramos lėšų, apmokėjimas bei sutarties sąlygų arba taisyklių nesilaikymas; nuo fondų veiklos pradžios buvo sugrąžinta 11 milijonų EUR; tačiau dar lieka nesusigrąžinta 14 milijonų EUR;

20.

ir toliau mano, kad valstybės narės ir ES institucijos, įskaitant Audito Rūmus (EAR), turėtų pasiekti politinio supratimo „toleruotinos paklaidos normos“ klausimu, jei turėtų būti pasiekta teigiamo patikinimo pareiškimo;

21.

ragina Komisiją į 2008 m. metinę Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitą įtraukti valstybių narių institucijų, įgaliotų kovoti su pažeidimais, analizę; tam, kad Parlamentas galėtų susidaryti aiškesnį kovos su sukčiavimu tinklo teisėkūros struktūros vaizdą, toje analizėje, be kitų klausimų, turėtų būti atsakyta ir į šiuos:

22.

ragina Komisiją nuosavų išteklių atžvilgiu nurodyti, kokių tolesnių veiksmų ji imsis siekdama kovoti su neteisėtu televizorių, cigarečių importu ir apskritai kontrabanda; šiuo požiūriu su pasitenkinimu pastebi, kad OLAF pavyko įsteigti savo padalinį Kinijoje; ragina Komisiją stiprinti kovą su kontrabanda; ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2007 m. Bendrijų finansinių interesų apsaugos ataskaitą, kuri bus paskelbta 2008 m. liepos mėn., pranešti kompetentingiems Parlamento komitetams apie iniciatyvas ir veiksmus, kurių buvo imtasi pagal 2007 m. spalio 11 d. Parlamento rezoliuciją dėl Bendrijos, valstybių narių ir koncerno „Philip Morris“ susitarimo dėl kovos su cigarečių kontrabanda poveikio ir tolesnio tyrimo komiteto rekomendacijų dėl Bendrijos tranzito sistemos svarstymo (13);

23.

mano, kad visiškai nepriimtina tai, jog Vokietija ir Ispanija daugelį metų nepateikia Komisijai informacijos apie pažeidimus, susijusius su išlaidomis žemės ūkiui, elektronine forma; pastebi, kad šios dvi šalys yra atsakingos už 38 proc. (33,2 milijono EUR) pažeidimų, o Vokietija, nepaisant įpareigojimo tai daryti, taip pat nepateikia duomenų apie su pažeidimais susijusius asmenis ir įmones; todėl ragina Komisiją pradėti pažeidimų procedūras prieš šias dvi šalis ir iki procedūrų užbaigimo sustabdyti 10 proc. žemės ūkio išmokų mokėjimą; ragina Biudžeto kontrolės komiteto pirmininką nusiųsti laišką atitinkamoms nuolatinėms atstovybėms, kuriuo būtų reikalaujama paaiškinimo;

24.

laikosi nuomonės, kad 39 mėnesių terminas, trunkantis nuo pažeidimo padarymo momento iki pranešimo apie jį Komisijai, yra netoleruotinas, kadangi toks delsimas apsunkina lėšų susigrąžinimą; klausia Komisijos, kokių priemonių ji ėmėsi, kad priverstų valstybes nares laikytis tvarkos; konstatuoja, kad valstybių narių veiksmai rodo atidumo stoką;

25.

klausia, kokių priemonių ėmėsi Komisija, kad sumažintų pažeidimų skaičių kaimo plėtros, jautienos ir veršienos, taip pat vaisių ir daržovių sektoriuose;

26.

reikalauja, kad Komisija elgtųsi principingai, jei Graikija nesilaikys IAKS įvedimo veiksmų plano (14); norėtų, kad jam būtų pranešta bendra išmokų ir (arba) pagalbos suma, sumokėta Graikijai iš Bendrijos biudžeto, taip pat kad būtų pranešta apie iki šiol sukurtas IAKS ir apie tai, ar šią sumą galima susigrąžinti, jei sistema visapusiškai neveiks iki 2008 m. rugsėjo mėn.;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad struktūrinių veiksmų srityje Italijoje (2006 m. – 228,2 milijono EUR), Ispanijoje (2006 m. – 85,7 milijono EUR), Jungtinėje Karalystėje (2006 m. – 59,8 milijono EUR), Portugalijoje (2006 m. – 37,2 milijono EUR) ir Vokietijoje (2006 m. – 27,2 milijono EUR) užregistruota 84 proc. visų pažeidimų; be to, konstatuoja, kad nei Vokietija, nei Ispanija nesinaudoja kovos su sukčiavimu informacinės sistemos elektroniniu moduliu, o Vokietija neatsiunčia duomenų apie su pažeidimais susijusius asmenis ir įmones; ragina Biudžeto kontrolės komiteto pirmininką nusiųsti laišką atitinkamoms nuolatinėms atstovybėms, kuriuo būtų reikalaujama paaiškinimo;

28.

mano, kad 2000–2006 m. programavimo laikotarpis parodė, jog pernelyg sudėtingos taisyklės ir neveiksmingos kontrolės ir stebėjimo sistemos prisideda prie pažeidimų atsiradimo; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad gavėjai paramą dažnai gauna pavėluotai; todėl pritaria 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (15) patobulinimams; pageidauja, kad apskritai regioninės ir vietos valdžios institucijos būtų labiau įtrauktos į fondų programavimą ir jų veiklos vykdymą;

29.

primena, kad Parlamentas savo 2006 m. birželio 15 d. rezoliucijos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu – 2005 m. metinės ataskaitos (16) 11 punkte pasisakė, kad: „[ …] 2005 m. ataskaitiniu laikotarpiu ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidimams struktūrinių veiksmų srityje“; tačiau turi konstatuoti, kad padėtis, atrodo, tik pablogėjo;

30.

mano, kad Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį nusikaltėlių tinklams, užsiimantiems Europos fondų grobstymu;

31.

ragina Komisiją pateikti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui išsamią sistemos ar sistemų, kuriomis naudojasi organizuoti nusikaltėliai (tiek veikiantys kaip mafija, tiek ir ne) siekdami pakenkti Bendrijos finansiniams interesams, analizę;

32.

reiškia ypatingą susirūpinimą dėl EAR pirmininko išsakytų žodžių, kad „valstybių narių kontrolės ir stebėjimo sistemos apskritai buvo neveiksmingos arba vidutiniškai veiksmingos, o Komisijos atliekama jų veikimo stebėsena buvo tik vidutiniškai veiksminga.“ (17);

33.

todėl reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų savo kontrolės ir stebėsenos sistemų kokybę, reikiamu politiniu lygmeniu priimdamos nacionalinę valdymo deklaraciją dėl visų bendrai valdomų Bendrijos asignavimų; ragina Komisiją aktyviai ginti šį sumanymą bei pranešti apie padarytą pažangą metinėje ataskaitoje dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos;

34.

ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, gal net įskaitant pažeidimų procedūras, prieš valstybes nares, kurios nepadeda Komisijos tarnyboms atlikti patikrinimų vietose, kaip numatyta pagal Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) 2185/96;

35.

šiame kontekste taip pat ragina Komisiją įvertinti galimybę į būsimus EB teisės aktus dėl bendro valdymo įtraukti privalomas ir sustabdymo nuostatas bendro valdymo srityje, siekiant, kad netinkami mokėjimai galėtų būti atgauti grąžinimo procedūra, pavyzdžiui, valstybė narė įsipareigotų Bendrijoms, kad Europos fondus gavėjai naudos tinkamai;

36.

primena, kad struktūrinių veiksmų srityje dar nesugrąžinta 1 milijardas EUR už 2006 ir ankstesnius metus;

37.

pabrėžia tiesioginę valstybių narių atsakomybę atgauti lėšas už mokėjimus, kuriuos vykdant buvo padaryta pažeidimų; dar kartą ragina Komisiją sustabdyti tarpinius mokėjimus valstybėms narėms, jei yra nustatyta rimtų pažeidimų; pripažįsta būtinybę tinkamai reaguoti, jei yra nepakankamos valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos, bei primena, kad sukčiavimas ir pažeidimai kenkia Europos Sąjungos darbui ir ypač struktūrinės veiklos projektams;

38.

džiaugiasi, kad, įgyvendinant Europos skaidrumo iniciatyvą, informacija apie struktūrinių fondų lėšų gavėjus turės būti paskelbta viešai, ir primygtinai ragina reikalauti, kad valstybės narės skelbtų informaciją apie projektus ir lėšas, gautas iš Bendrijos fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas;

39.

ragina valstybes nares kasmet pateikti Komisijai informaciją apie patirtus nebeatlyginamus finansinius nuostolius, kuri įtrauks šias sumas į metinę ataskaitą;

40.

taip pat ragina valstybių narių atsakingąsias institucijas vieną kartą per metus informuoti Komisiją, įskaitant OLAF, apie teismų priimtus sprendimus dėl neteisėto struktūrinių fondų lėšų panaudojimo;

41.

ragina Komisiją pateikti savo poziciją dėl neigiamo jos darbo įvertinimo, kurį pateikė EAR, ir taip pat paaiškinti, kokių priemonių ji ėmėsi siekdama valstybėse narėse pagerinti padėtį, keliančią grėsmę Bendrijų finansinių interesų apsaugai;

42.

tuo pat metu ragina Komisiją dažniau pranešti valstybėms narėms, kaip buvo panaudota pateikta informacija, taip pat kokių tolesnių veiksmų imtasi sužinojus apie pažeidimus;

43.

konstatuoja, kad pasirengimo narystei fondų panaudojimo srityje Bulgarija (2006 m. – 1,7 milijono EUR), Lenkija (2006 m. – 2,4 milijono EUR), Rumunija (2006 m. – 5,5 milijono EUR) ir Slovakija (2006 m. – 1,9 milijono EUR) atsakingos už 94 proc. visų pažeidimų; pastebi, kad Komisija šiuo klausimu pabrėžė būtinybę pasiekti, kad gairės ir darbo dokumentai būtų aiškinami ir naudojami vienodai; taigi ragina Komisiją nurodyti Parlamentui, kokių priemonių ji ėmėsi šioje srityje;

44.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares dar aiškiau ir nuo pat pradžių nustatyti įtariamus pažeidimų atvejus, kurie gali reikšti neteisėtą lėšų pasisavinimą, kadangi valstybės narės vis dar turi sunkumų tiksliai nustatant, kas sudaro pažeidimą ar sukčiavimo atvejį ir apie ką reikia pranešti Komisijai (OLAF), nors jos ir laikosi reikalavimų rengti ketvirtinius pranešimus;

45.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms naudotis OLAF Kovos su sukčiavimu informacine sistema / CIGinfo (informacijos, susijusios su cigarečių konfiskavimu, perdavimo priemonė); mano, kad sukūrus bendrą pradinį administracinį tinklalapį, pagerėtų keitimasis duomenimis (ypač apie pažeidimus) tarp OLAF ir valstybių narių, iš karto po to, kai nacionalinės ir Europos sistemos bus suderinamos;

46.

džiaugiasi, kad Biudžeto kontrolės komitetas jau du kartus susitiko su savo kolegomis iš nacionalinių parlamentų; mano, kad nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetų susitikimai galėtų labai padėti tobulinti valstybių narių kontrolės ir stebėsenos sistemas bei padėti gauti nacionalinius duomenis apie valdymą;

47.

tikisi kuo glaudesnio EAR ir nacionalinių bei regioninių audito įstaigų bendradarbiavimo siekiant dažniau naudoti pastarųjų pranešimus ir stebėti ES lėšų panaudojimą valstybėse narėse;

48.

konstatuoja, kad 2006 m. OLAF buvo restruktūrizuota, atsižvelgiant į EAR specialiąją ataskaitą Nr. 1/2005; mano, kad Parlamentas turėtų įvertinti OLAF veiklą persvarstant OLAF reglamentą;

49.

ragina Komisiją užtikrinti, kad duomenų bazė, nurodyta Finansinio reglamento 95 straipsnyje, visiškai veiktų nuo 2009 m. sausio 1 d.;

50.

konstatuoja, kad OLAF 2005 m. gavo 802, o 2006 m. – 826 naujus pranešimus; džiaugiasi tuo, kad įvertinimo sistema leido sumažinti nebaigtų tyrimų skaičių iki 254; be to, daugeliu atvejų baigtų tyrimų statistika rodo esant administracinę, drausminę, finansinę, teisminę ir įstatyminę stebėseną; pabrėžia, kad tebevykdomų ir baigtų projektų suma 2005 m. pabaigoje siekė 6 milijardus 600 milijonų EUR, o 2006 m. pabaigoje – 7 milijardus 400 milijonų EUR ir kad labiausiai paliesti sektoriai buvo struktūrinių fondų (2006 m. – 1 milijardas 606,7 milijono EUR), cigarečių (2006 m. – 1 milijardas 320,1 milijonų EUR), muitinės (2006 m. – 989,8 milijono EUR) ir PVM (2006 m. – 727,8 milijono EUR);

51.

ragina Komisiją parengti tinkamą teisinį pagrindą skelbti Bendriją apgaudinėjusių bendrovių pavadinimus ir asmenų pavardes;

52.

džiaugiasi tuo, kaip OLAF informavo Parlamentą apie užbaigtų tyrimų stebėseną; vis dėlto pastebi, kad tam tikros prokuratūros atsisakė kelti bylas 20 atvejų (iš 134 atvejų, kur buvo reikalaujama iškelti baudžiamąją bylą) dėl suėjusio senaties termino arba dėl įrodymų nepakankamumo;

53.

vis dėlto apgailestauja, kad OLAF neatnaujino dialogo dėl rašytinės informacijos, kurią kompetentingas Parlamento komitetas nuolat gauna, kaip to buvo reikalaujama pirmiau minėtoje 2006 m. birželio 15 d. Parlamento rezoliucijoje;

54.

konstatuoja, kad kaip ir ankstesniais metais, daugiausia atvejų buvo užfiksuota Belgijoje, Vokietijoje ir Italijoje;

55.

atkreipia dėmesį į pirmiau minėtą 2007 m. spalio 11 d. Parlamento rezoliuciją;

56.

konstatuoja, kad atlikus OLAF tyrimą 2006 m. daugiau kaip 450 milijonų EUR suma buvo užfiksuota kaip grąžintina suma; ši suma susidaro iš 2006 m. baigtų atvejų (apie 114 milijonų EUR) ir dar tebevykdomų stebėsenos priemonių (apie 336 milijonai EUR, daugiausia žemės ūkio sektoriaus – 134,6 milijono EUR ir struktūrinių fondų – 146,3 milijono EUR);

57.

sveikina OLAF, Europolo, Eurojusto ir tam tikrų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą, nes vienas iš šio bendradarbiavimo tikslų yra kova su organizuotu nusikalstamumu; taip pat pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti skaidrus ir nepažeisti OLAF nepriklausomumo;

58.

supranta, kad Komisija nori sumažinti savo ataskaitų kalbų skaičių taupymo sumetimais; vis dėlto reikalauja, kad Bendrijų finansinių interesų apsaugos metinių ataskaitų 2 priedas bei veiklos ataskaitos būtų išverstos bent jau į anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas;

59.

primena Komisijai, kad Parlamentas savo pirmiau minėtos 2006 m. birželio 15 d. rezoliucijos 30 punkte nurodė, jog „[ …] visi OLAF tyrimų įgaliojimai būtų numatyti viename reglamente“; tuo pat metu pabrėžia, kad Tarybos darbo grupė kovos su sukčiavimu klausimais, atrodo, taip pat, pritaria esamo teisinio pagrindo supaprastinimui (18); taigi ragina OLAF nedelsiant pateikti skirtingų teisinių pagrindų, pagal kuriuos OLAF suteikiami tyrimo įgaliojimai, sąveikumo analizę, atsižvelgiant į OLAF 2007 m. metinę veiklos ataskaitą ir siekiant, jei bus galima, įtraukti šios analizės išvadas į būsimą OLAF reglamento persvarstymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Lisabonos sutartimi (19) taip pat iš dalies pakeičiamas ES sutarties 280 straipsnis, susijęs su kova su sukčiavimu;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. lapkričio 27 d. peticijos Nr. 20477/05 Tillack prieš Belgiją klausimu nusprendė, kad Belgijos valstybė pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį (žodžio laisvė) atlikdama kratą žurnalisto patalpose; tačiau pabrėžia, kad minėtasis sprendimas neapėmė nei OLAF, nei Komisijos ankstesnių administracinių tyrimų; atsižvelgdamas į tai, mano, kad apskritai reikėtų imtis visų tinkamų priemonių siekiant apsaugoti asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas tyrimas, teises;

61.

yra labai susirūpinęs finansiniais nuostoliais, kuriuos sukelia „karuselės“ tipo sandoriai; konstatuoja, kad, pavyzdžiui, Vokietijos ekonominių tyrimų instituto vertinimu, 2003–2005 metais šalis prarado 17–18 milijardų EUR pajamų iš PVM kasmet; kad paprastai valstybės narės vertina, jog jos praranda maždaug 10 proc. pajamų iš PVM kasmet; kad vieną trečdalį šių nuostolių lemia tarpvalstybiniai „karuselės“ tipo sandoriai;

62.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Lordų Rūmų vertinimu, 2005–2006 m. Jungtinė Karalystė prarado tarp 3 milijardų 500 milijonų ir 4 milijardų 750 milijonų svarų sterlingų pajamų iš PVM, arba ne mažiau kaip 9,6 milijono svarų sterlingų per dieną; cituoja ataskaitą, kurioje teigiama: „šiuo metu taikomas PVM susigrąžinimo Bendrijos viduje mechanizmas yra netinkamas“ (20);

63.

primena, kad tik realioms pajamoms gali būti taikomas PVM susigrąžinimas;

64.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugelis valstybių narių ir toliau laikosi neryžtingos pozicijos kompetentingų nacionalinių tarnybų bei Komisijos, įskaitant OLAF, ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimo klausimu;

65.

džiaugiasi, kad Komisija priėmė komunikatą Tarybai (COM(2007)0758) dėl kai kurių pagrindinių aspektų nustatant ES kovos su sukčiavimu PVM srityje strategiją; atitinkamai ragina savo kompetentingą komitetą imtis veiksmingų priemonių, kad būtų stebimas šio komunikato nuostatų įgyvendinimas;

66.

apgailestauja, kad Taryba iki šiol nepateikė savo pozicijos dėl Europos Parlamento per pirmąjį svarstymą 2005 m. birželio 23 d. (21) svarstyto pasiūlymo dėl reglamento dėl tarpusavio administracinės pagalbos siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitokios neteisėtos veiklos (22); ragina Parlamento Pirmininką susisiekti su Tarybai pirmininkaujančia šalimi ir paspartinti klausimo sprendimą;

67.

mano, kad geresnei kovai su tarpvalstybiniu „karuselės“ tipo sukčiavimu būtinas geresnis atsakingų tarnybų bendradarbiavimas ir jų bendradarbiavimas su Komisija (OLAF); mano, kad šiame kontekste keitimosi informacija apie PVM sistema ir bendradarbiavimas duomenų analizės srityje, padedant Komisijai (OLAF), turėtų būti sustiprinta;

68.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.

6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/16

A.

kadangi Europos Sąjunga yra viena iš pagrindinių veikėjų tarptautinėje prekyboje, ir ji turėtų toliau pirmauti pasaulinėje ekonomikos sistemoje, kad galėtų padaryti ją sąžiningesnę ir kad šioje sistemoje būtų labiau atsižvelgiama į su ekologija susijusias ir socialines teises,

B.

kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulio eksportuotoja ir didžiausia paslaugų teikėja, todėl yra labai suinteresuota užtikrinti, kad būtų atvertos naujos prekių, paslaugų ir investicijų rinkos,

C.

kadangi Europos Sąjunga turi įgyvendinti ambicingesnes ir labiau į ateitį orientuotas strategijas, kad galėtų išspręsti globalizacijos problemas ir sugebėtų įveikti didesnę pagrindinių kylančios ekonomikos šalių konkurenciją, kartu išsaugant Europos ekonominį, regioninį ir socialinį modelį bei gerbiant žmogaus teises ir socialinius bei aplinkosaugos standartus,

D.

kadangi ekonominis atvirumas šalies viduje ir užsienyje gyvybiškai svarbus darbo vietoms kurti, ekonomikos augimui užtikrinti ir tarptautiniam konkurencingumui išsaugoti; kadangi dėl to Europos Sąjunga, remdamasi patekimo į rinkas strategija, turėtų toliau stengtis atverti ES rinkas ir skatinti savo prekybos partnerius šalinti kliūtis ir labiau atverti savo rinkas,

E.

kadangi tinkama prieiga prie trečiųjų šalių rinkų leis ES vidaus gamintojams pirmauti didelės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų srityje ir savo produktus padaryti naujoviškesnius, skatinti kūrybingumą, saugoti intelektinės nuosavybės teises ir pasiekti didelio masto ekonomijos,

F.

kadangi dėl tarptautinės prekybos plėtros prieiga prie trečiųjų šalių rinkų tampa tokia pat svarbi kaip ir ES rinkų apsauga nuo nesąžiningos prekybos,

G.

kadangi prekybos liberalizavimas ir vis didėjantis jos mastas skatina tarptautinę konkurenciją, tačiau ir didina riziką, kad eksportui bus taikomos prekybos kliūtys, kurios turės žalingą poveikį tarptautiniam ES įmonių konkurencingumui,

H.

kadangi negalima leisti, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis nepagrįstas protekcionizmas darytų poveikį ES konkurencingumui Bendrijos viduje arba už jos ribų,

I.

kadangi prekybos kliūčių panaikinimas, be jokios abejonės, padidins Europos prekių ir paslaugų eksportą ir užtikrins nuolatinį ES ekonomikos augimą,

J.

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje Europos Sąjungos prekybos partneriai neveiksmingai saugo intelektinę ir pramoninę nuosavybę, įskaitant geografines ir kilmės vietos nuorodas,

K.

kadangi ypač svarbu atskirti a priori nepagrįstas prekybos kliūtis, atsirandančias dėl to, kad nenuosekliai įgyvendinamos nustatytos dvišalės ir daugiašalės prekybos taisyklės, ir prekybos kliūtis, atsirandančias dėl teisėtos teisinės ir administracinės valstybės institucijų veiklos, pradedamos ne prekybos srityje, tačiau turinčios neplanuotų padarinių prekybai,

L.

kadangi pagal esamas PPO taisykles nepateisinamos ir veiklą apsunkinančios muitinės procedūros, taikomos importui, eksportui ir tranzitui, sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, nesąžiningas prekybos apsaugos priemonių naudojimas, prasta intelektinės nuosavybės teisių apsauga akivaizdžiai yra a priori nepateisinamos prekybos kliūtys, kurias reikia šalinti norint ES įmonėms pagerinti patekimo į rinką sąlygas,

M.

kadangi, nors ir labai sudėtinga tiksliai įvertinti ES prekybai užsienio rinkose trukdančių apribojimų mastą, visiškai aišku, kad prekybos kliūtys daro didžiulę įtaką bendram ES eksportui,

N.

kadangi ES įmonės apskritai labiau įsitvirtinusios išsivysčiusiose pramonės šalyse, kuriose paklausa vienoda, ir daug mažiau – greitai augančiuose regionuose ir augančiose rinkose, pvz., Kinijoje ir Indijoje,

O.

kadangi Europos Sąjunga apskritai laikoma labai atvira ir skaidria rinka, rimtai kovojančia su konkurenciją slopinančiais veiksmais ir užtikrinančia sąžiningas sąlygas visiems importuojamiems produktams, nepaisant jų kilmės,

P.

kadangi dideli tarifai vis dar yra rimta prekybos kliūtis, ypač pagrindinių kylančios ekonomikos šalių atžvilgiu,

Q.

kadangi PPO yra vienintelė veiksminga patekimo į rinkas ir sąžiningos ir teisingos pasaulinės prekybos užtikrinimo priemonė; kadangi Europos valdymo modelio įdiegimas turėtų prisidėti prie tolimesnio tinkamų ir teisingų taisyklių kūrimo ir užtikrinti stabilesnę ir visapusiškesnę pasaulio prekybos reguliavimo sistemą,

R.

kadangi Komisija apskritai suinteresuota užtikrinti, kad jos partnerių priimami prekybos teisės aktai ir vykdoma politika kuo labiau atitiktų PPO ir kitas tarptautines taisykles,

S.

kadangi prekybos kliūtys ir kitoje sienos pusėje atsiradusios kliūtys ne tik kenkia prekybai prekėmis, bet ir daro didelį poveikį prekybai paslaugomis ir viešiesiems pirkimams,

T.

kadangi spręsdama problemas ir veiksmingiau gindama teisėtus pramonės sektoriaus interesus ir lūkesčius ES taptų pastebimesnė ir patikimesnė,

U.

kadangi norint įgyvendinti persvarstytos Lisabonos darbotvarkės tikslus reikia, kad Europos Sąjungos pramonės sektorius plėstų ir išlaikytų turimas stabilias konkurencingas pozicijas pasaulio rinkose,

V.

kadangi šis konkurencingumas, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumas, vis daugiau priklauso nuo mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, naujovių ir intelektinės nuosavybės,

W.

kadangi, norint užtikrinti šį konkurencingumą, reikia, kad būtų įvykdytos tokios dvi sąlygos: užtikrintas patikimas ir saugus energijos tiekimas ir nevaržomos ES įmonių galimybės naudotis pažangiausiomis informacijos ir ryšių technologijomis,

1.

pabrėžia, kad sėkmingai įgyvendinus persvarstytą ir ambicingesnę patekimo į rinkas strategiją, kuri sukurta siekiant atverti naujas pasaulines rinkas ES produktams ir paslaugoms, bus ne tik išplėstas ES vaidmuo visame pasaulyje, bet ir išsaugotos esamos Europos darbo vietos ir sukurtos naujos, padidintas Europos Sąjungos konkurencingumas ir taip svariai prisidėta prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo;

2.

primena, kad remiantis Europos Sąjungos strategija, parengta siekiant užtikrinti patekimą į rinkas, visų pirma siekiama spręsti su išsivysčiusiomis ir kylančios ekonomikos šalimis susijusius klausimus;

3.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos eksportui į besivystančios ir kylančios ekonomikos šalis dažnai trukdo tai, kad yra nepakankama tarpusavio sąveika patekimo į rinkas sąlygų srityje, nepakankamai laikomasi tarptautinių prekybos taisyklių ir daugėja nesąžiningos prekybos atvejų;

4.

ragina Komisiją užtikrinti, kad teisėti Europos Sąjungos prekybos interesai būtų apsaugoti nuo piktnaudžiavimu pagrįstos ar nesąžiningos trečiųjų šalių prekybos; mano, kad trečiosioms šalims nepagrįstai apribojus ES įmonių patekimą į savo rinkas Europos Sąjunga turėtų imtis skubių ir ryžtingų veiksmų;

5.

pažymi, kad tarptautinės prekybos reguliavimo problemos tampa vis svarbesnėmis; ragina siekti didesnio Europos Sąjungos ir jos pagrindinių prekybos partnerių taisyklių ir veiklos nuoseklumo; pabrėžia, kad taisyklių ir nuostatų derinimas turėtų ne silpninti Europos sveikatos, saugos, aplinkosaugos ir socialinės srities teisės aktus, o paskatinti pagrindinius Europos Sąjungos prekybos partnerius perimti geresnes taisykles;

6.

ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti ilgalaikius metodus, kurie padėtų šalinti struktūrinius iškraipymus, nes jie, atsižvelgiant į pobūdį, ir toliau liks arba jų atsiras net ir po to, kai Komisija imsis veiksmų; ragina Komisiją neignoruoti atvejų, kai manoma, kad kliūtys nebus panaikintos greitai, nes jas panaikinti bet kokiu atveju būtina siekiant atkurti vienodas veiklos sąlygas pagrindinėse užsienio rinkose;

7.

ragina Komisiją apsvarstyti rimtus ir nuolatinius PPO susitarimų ir taisyklių bei kitų tarptautinės prekybos teisės aktų pažeidimus, nes siekiant juos pašalinti reikia skubiai imtis priemonių, ir užtikrinti, kad tokių taisyklių laikymuisi neturėtų įtakos jokie kiti politiniai ar ekonominiai aspektai, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai susiję su tam tikru atveju;

8.

ragina trečiąsias šalis panaikinti užsienio subjektų nuosavybės teisių apribojimus Europos įmonėms ir diskriminuojančias taisykles;

9.

pritaria Komisijos siūlomam patekimo į rinką prioritetų nustatymo metodui, tačiau ragina apsvarstyti ir kitus kriterijus, kuriais remiantis bus užtikrinama, kad ši nauja iniciatyva padės kuo didesniam skaičiui Europos Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurių išlikimas neišvengiamai priklauso nuo to, ar bus aiškiai apibrėžtos ir veiksmingai įgyvendinamos nuosavybės teisės ir konkrečiai apribotos monopolinių subjektų pajamos;

10.

pabrėžia, kad sėkmingai kovojant su prekybos kliūtimis Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje bus skatinamos investicijos, gamyba ir prekyba, o patekimo į rinką sąlygos taps, inter alia, skaidresnės, lengviau prognozuojamos ir konkurencingesnės, taip pat bus kuriami arba stiprinami Europos Sąjungos ir tarptautinių rinkų ryšiai;

11.

mano, kad laisvosios prekybos susitarimai su Europos Sąjungos tikslinėmis šalimis neturės prasmės, jeigu jais remiantis nebus užtikrinama pakankamų teisių patekti į rinką ir tikros pažangos mažinant ir galiausiai panaikinant netarifines kliūtis, kurios, dera priminti, dažnai dar labiau iškreipia prekybą nei tarifinės kliūtys;

12.

pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti glaudesnę partnerystę, siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas, ypač siekiant konkrečių rezultatų Europos įmonėms – gerinant patekimą į kylančios ekonomikos šalių rinkas, kuriose Europos įmonės susiduria su naujomis sudėtingomis prekybos ir investicijų kliūtimis; pritaria Komisijos iniciatyvai koordinuoti ES prekybos politikos ir patekimo į rinkas strategijos tikslus ir priemones taip, kad būtų veiksmingai naudojamasi ES galimybėmis, susijusiomis su tarptautine prekyba ir konkurencingumu pasaulyje;

13.

ypač džiaugiasi, kad Komisija siūlo sukurti glaudesnę Komisijos, valstybių narių ir ES verslo partnerystę, siekiant tiesiogiai ir verslo tikrovę atitinkančiu būdu bei per verslo tikrovę atitinkantį laiko tarpą paremti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie turi konkrečių sunkumų patenkant į trečiųjų šalių rinkas;

14.

mano, kad įgyvendinant naują patekimo į rinką strategiją Komisija gali imtis svaraus vaidmens užtikrindama tinkamą nacionalinių ir Bendrijos veiksmų suderinimo lygį, panaudodama išteklius, kurie kitu atveju liktų išsklaidyti, ir užtikrindama veiksmingesnę Europos eksportuotojų teisių ir interesų apsaugą;

15.

mano, kad Europos Sąjunga, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atsižvelgdama į subsidiarumo principą ir esamų kompetencijos sričių pusiausvyrą, turi atlikti nepakeičiamą vaidmenį užtikrinant vienodas tarptautinės prekybos konkurencijos sąlygas;

16.

pabrėžia, kad svarbu kokybiniu ir kiekybiniu požiūriais reguliariai įvertinti patekimo į rinkas strategijos rezultatus ir jos veiksmingumą; ragina Europos Komisiją parengti deramą patekimo į rinkas veiksmų planą ir pateikti Europos Parlamentui metinę patekimo į rinkas ataskaitą panašiu būdu, kaip tai jau padaryta prekybos apsaugos priemonių srityje;

17.

ragina Europos įmones, teisėtai konkuruojančias tarpusavyje Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų, į naująją patekimo į rinkas strategiją žvelgti bendradarbiaujančiu žvilgsniu, nepamirštant, kad užsienio rinkų atvėrimas ir laisvos bei sąžiningos prekybos užtikrinimas yra jų bendras interesas, todėl reikia imtis bendrų koordinuotų veiksmų;

18.

apgailestauja, kad minėtame komunikate „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ neatsižvelgta į keletą pagrįstų ir patirtimi grindžiamų verslo bendruomenės, profesinių sąjungų, vartotojų organizacijų ir pilietinės visuomenės rekomendacijų; ragina Komisiją įgyvendinant tą komunikatą į tas rekomendacijas atsižvelgti;

19.

pabrėžia tolesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo dalijantis informacija ir pažangiosios patirties pavyzdžiais poreikį; ragina valstybes nares kurti nacionalinių ir, jei reikia, regioninių pagalbos tarnybų, kurios centralizuotai tvarkytų informaciją ir skundus, tinklus, ypač atsižvelgiant į MVĮ interesus ir poreikius;

20.

mano, kad tokie tinklai būtų daug veiksmingesni, jei prie jų kūrimo proceso prisidėtų nacionalinės ir vietinės pramonės asociacijos, prekybos rūmai, MVĮ asociacijos ir prekybos skatinimo organizacijos;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti Patekimo į rinkas patariamojo komiteto vaidmenį ir užtikrinti nuolatinį ryšį su 133 straipsnio komitetu (pavadinimas pagal atitinkamą EB sutarties straipsnį), pagal Prekybos kliūčių reglamentą įkurtu komitetu ir kitais svarbiais komitetais;

22.

ragina Komisiją sukurti nuolatinio dialogo sistemą, kuri leistų valstybėms narėms ir, jei reikia, regionams ir kitoms Europos lygmens suinteresuotoms šalims keistis informacija ir nustatyti strategijas ir prioritetus;

23.

ragina Komisiją įgyvendinant savo patekimo į rinkas strategiją apsvarstyti šiuos aspektus:

24.

ragina labiau struktūrizuoti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą trečiosiose šalyse, nes tai leistų veiksmingiau panaudoti diplomatinius ir vyriausybinius išteklius sprendžiant patekimo į rinkas klausimus;

25.

pabrėžia, kad būtina trečiosiose šalyse esančioms Komisijos delegacijoms ir sukurtoms naujoms patekimo į rinkas grupėms suteikti aiškius ir plataus masto įgaliojimus; primena, kad patekimo į rinkas strategija bus sėkminga tik tuomet, jeigu valstybės narės pagal savo galimybes, interesus ir tikslus bus pasirengusios skirti nuosavų žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą su Europoje esančiais prekybos rūmais, prekybos asociacijomis ir valstybių narių prekybą skatinančiomis agentūromis, kurios įsteigtos trečiosiose šalyse, ir užtikrinti tinkamus delegacijų, valstybių narių ambasadų, kitų vyriausybinių užsienio prekybos įstaigų ir suinteresuotųjų Europos įmonių asociacijų informacijos mainus;

27.

ragina Komisiją naujai įvertinti žmogiškųjų išteklių panaudojimo Komisijos delegacijose prioritetus ir, jei reikia, padidinti esamus išteklius siekiant, kad būtų priimta daugiau darbuotojų, kurie galėtų sėkmingai pradėti patekimo į rinkas grupių veiklą ir užtikrinti jos tęstinumą, ypač svarbiausiose delegacijose, pvz., inter alia, Pekine, Naujajame Delyje, Maskvoje ir Brazilijoje;

28.

remia patekimo į rinkas strategijoje numatytų iniciatyvų kūrimą, visų pirma skirtą padėti panaikinti kliūtis paslaugų, viešųjų pirkimų, investavimo, intelektinės nuosavybės teisių, muitinės procedūrų, valstybės pagalbos ir kitų subsidijų srityse ir nustatyti konkurencijos taisykles bei deramą jų įgyvendinimą trečiosiose šalyse;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad patekimo į naujas rinkas iniciatyvos nuolat teiktų naudos MVĮ; ragina Komisiją apibrėžti ad hoc veiksmus, kuriais padėtų MVĮ produktams įsitvirtinti trečiųjų šalių rinkose ir apginti teisėtus MVĮ interesus šališkų trečiųjų šalių veiksmų atveju;

30.

ragina Komisiją savo užsienio prekybos politikoje ypatingą dėmesį skirti visų Interneto ir informacinės visuomenės paslaugų, kurias teikia Europos įmonės trečiosiose šalyse, teikimo apribojimo atvejų nagrinėjimui ir visus nereikalingus tokių paslaugų teikimo apribojimus laikyti prekybos kliūtimis;

31.

pabrėžia, kad būtina stiprinti sąveiką su pagrindiniais Europos Sąjungos prekybos partneriais (pvz., Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir Japonija), siekiant apibrėžti bendrą patekimo į rinkas strategiją ir pasiruošti ypač reikalingam daugiašaliam patekimo į rinkas susitarimui;

32.

primena, kad reikia toliau skatinti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir derinimą teisės aktų srityje, siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, ir sumažinti vartotojų, pramonės sektoriaus ir vyriausybių išlaidas; ragina Komisiją skatinti pažangų Europos Sąjungos ir jos prekybos partnerių standartų ir taisyklių derinimą daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis;

33.

ragina Komisiją skatinti taikyti numatytas PPO priemones, kurios padėtų greičiau apsvarstyti ir išspręsti naujų ir atsirandančių netarifinių kliūčių klausimus; šiuo aspektu Komisija turėtų skatinti kitus prekybos partnerius daugiau taikyti susitarimuose dėl techninių prekybos kliūčių numatytas pranešimo procedūras;

34.

primygtinai prašo ir toliau daug dėmesio skirti teisės aktų įgyvendinimui ir stengtis užtikrinti, kad trečiosios šalys laikytųsi PPO pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, o šią nuostatą įgyvendinti naudojantis PPO ginčų sprendimo sistema;

35.

mano, kad Europos Sąjunga turėtų dėti kuo daugiau pastangų, siekdama iš savo prekybos partnerių gauti jų išsivystymo lygį atitinkančių lengvatų, išskyrus atvejus, kai tai nepagrįsta dėl su vystymusi susijusių aspektų;

36.

ragina Komisiją į naujuosius laisvosios prekybos susitarimus ir kitus įtakos prekybai turinčius susitarimus įtraukti aiškias su vykdymu ir ginčų sprendimu susijusias nuostatas, kurios visų pirma būtų skirtos spręsti klausimus dėl kitoje sienos pusėje iškilusių kliūčių;

37.

ragina Europos Sąjungos prekybos partnerius palaipsniui sumažinti ar panaikinti kliūtis, ribojančias patekimą į prekių ir paslaugų rinką, ir, užuot jas kūrus, kuo geriau pasinaudoti abipusėmis prekybos galimybėmis, įskaitant pakankamą rinkos atvėrimo priemonių, nustatytų vykdant dvišales, regionines ir daugiašales derybas, įgyvendinimą;

38.

ragina Komisiją kasmet pranešti Parlamentui apie patekimo į rinkas strategijos įgyvendinimo pažangą ir jos rezultatus, ypatingą dėmesį skiriant nustatytiems prioritetams;

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/23

A.

kadangi visoje ES mažmeninės prekybos srityje vis labiau dominuoja nedidelis skaičius prekybos centrų tinklų,

B.

kadangi šie mažmeninės prekybos tinklai tampa „durininkais“, kontroliuojančiais vienintelę realią ūkininkų ir kitų tiekėjų galimybę pateikti savo prekes vartotojams Europos Sąjungoje,

C.

kadangi remiantis visos ES mastu gautais duomenimis daroma išvada, kad dideli prekybos centrai piktnaudžiauja savo perkamosiomis galiomis priverstinai sumažindami tiekėjams (tiek esantiems ES tiek ir už jos ribų) mokamas sumas iki nepakeliamo dydžio bei taiko jiems nesąžiningas sąlygas,

D.

kadangi toks tiekėjams taikomas spaudimas turi neigiamo poveikio užimtumo kokybei ir aplinkos apsaugai,

E.

kadangi vartotojai nukenčia nuo produktų įvairovės, kultūrinio paveldo ir mažmeninės prekybos realizavimo rinkų netekties,

F.

kadangi kai kurios valstybės narės pradėjo taikyti teisės aktus, kuriais bandoma riboti tokį piktnaudžiavimą, stambūs prekybos centrai vis aktyviau veikia peržengiant vienos valstybės ribas ir dėl to vis labiau būtinu tampa ES teisės aktų suderinimas,

1.

ragina Konkurencijos generalinį direktoratą ištirti poveikį, kurį ES prekybos centrų sektoriaus koncentracija turi smulkiam verslui, tiekėjams, darbuotojams ir vartotojams, o ypač įvertinti bet kokį piktnaudžiavimą perkamąją galia, kuris gali kilti dėl tokios koncentracijos;

2.

prašo Komisijos pasiūlyti atitinkamas priemones, įskaitant reglamentavimą, kuriomis vartotojai darbuotojai ir gamintojai būtų apsaugomi nuo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi arba kito vykdant šį tyrimą nustatyto neigiamo poveikio;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardžių sąrašu Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.

Pasirašiusieji asmenys

Adamos Adamou, Vittorio Agnoletto, Vincenzo Aita, Gabriele Albertini, Jim Allister, Roberta Alma Anastase, Georgs Andrejevs, Alfonso Andria, Laima Liucija Andrikienė, Emmanouil Angelakas, Roberta Angelilli, Alfredo Antoniozzi, Kader Arif, Stavros Arnaoutakis, Richard James Ashworth, Francisco Assis, John Attard-Montalto, Elspeth Attwooll, Marie-Hélène Aubert, Jean-Pierre Audy, Margrete Auken, Inés Ayala Sender, Liam Aylward, Pilar Ayuso, Peter Baco, Mariela Velichkova Baeva, Enrique Barón Crespo, Etelka Barsi-Pataky, Alessandro Battilocchio, Katerina Batzeli, Edit Bauer, Jean Marie Beaupuy, Zsolt László Becsey, Angelika Beer, Ivo Belet, Irena Belohorská, Jean-Luc Bennahmias, Monika Beňová, Pervenche Berès, Sergio Berlato, Giovanni Berlinguer, Thijs Berman, Šarūnas Birutis, Jana Bobošíková, Sebastian Valentin Bodu, Jens-Peter Bonde, Guy Bono, Mario Borghezio, Josep Borrell Fontelles, Umberto Bossi, Costas Botopoulos, Bernadette Bourzai, Sharon Bowles, Iles Braghetto, Frieda Brepoels, Hiltrud Breyer, André Brie, Danutė Budreikaitė, Paul van Buitenen, Kathalijne Maria Buitenweg, Ieke van den Burg, Colm Burke, Niels Busk, Cristian Silviu Bușoi, Philippe Busquin, Joan Calabuig Rull, Mogens Camre, Luis Manuel Capoulas Santos, Marco Cappato, Marie-Arlette Carlotti, Carlos Carnero González, Giorgio Carollo, Paulo Casaca, Françoise Castex, Giuseppe Castiglione, Giusto Catania, Alejandro Cercas, Giulietto Chiesa, Sylwester Chruszcz, Luigi Cocilovo, Carlos Coelho, Richard Corbett, Dorette Corbey, Giovanna Corda, Titus Corlățean, Jean Louis Cottigny, Michael Cramer, Corina Crețu, Gabriela Crețu, Brian Crowley, Magor Imre Csibi, Marek Aleksander Czarnecki, Ryszard Czarnecki, Daniel Dăianu, Joseph Daul, Dragoș Florin David, Chris Davies, Antonio De Blasio, Bairbre de Brún, Arūnas Degutis, Véronique De Keyser, Gérard Deprez, Proinsias De Rossa, Harlem Désir, Nirj Deva, Mia De Vits, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Jolanta Dičkutė, Gintaras Didžiokas, Alexandra Dobolyi, Brigitte Douay, Mojca Drčar Murko, Bárbara Dührkop Dührkop, Árpád Duka-Zólyomi, Constantin Dumitriu, Michl Ebner, Saïd El Khadraoui, Maria da Assunção Esteves, Edite Estrela, Harald Ettl, Jill Evans, Robert Evans, Richard Falbr, Claudio Fava, Szabolcs Fazakas, Emanuel Jardim Fernandes, Francesco Ferrari, Anne Ferreira, Elisa Ferreira, Ilda Figueiredo, Petru Filip, Věra Flasarová, Hélène Flautre, Alessandro Foglietta, Hanna Foltyn-Kubicka, Nicole Fontaine, Glyn Ford, Armando França, Monica Frassoni, Duarte Freitas, Sorin Frunzăverde, Kinga Gál, Vicente Miguel Garcés Ramón, José Manuel García-Margallo y Marfil, Iratxe García Pérez, Giuseppe Gargani, Jas Gawronski, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Claire Gibault, Adam Gierek, Maciej Marian Giertych, Neena Gill, Ioannis Gklavakis, Béla Glattfelder, Gian Paolo Gobbo, Bogdan Golik, Bruno Gollnisch, Ana Maria Gomes, Donata Gottardi, Genowefa Grabowska, Dariusz Maciej Grabowski, Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Luis de Grandes Pascual, Louis Grech, Elly de Groen-Kouwenhoven, Lilli Gruber, Ambroise Guellec, Pedro Guerreiro, Umberto Guidoni, Zita Gurmai, Catherine Guy-Quint, András Gyürk, Fiona Hall, David Hammerstein, Benoît Hamon, Małgorzata Handzlik, Gábor Harangozó, Marian Harkin, Rebecca Harms, Satu Hassi, Adeline Hazan, Anna Hedh, Gyula Hegyi, Erna Hennicot-Schoepges, Edit Herczog, Esther Herranz García, Jim Higgins, Mary Honeyball, Milan Horáček, Richard Howitt, Ján Hudacký, Ian Hudghton, Stephen Hughes, Alain Hutchinson, Jana Hybášková, Filiz Hakaeva Hyusmenova, Monica Maria Iacob-Ridzi, Mikel Irujo Amezaga, Marie Anne Isler Béguin, Carlos José Iturgaiz Angulo, Lily Jacobs, Mieczysław Edmund Janowski, Lívia Járóka, Elisabeth Jeggle, Pierre Jonckheer, Ona Juknevičienė, Jelko Kacin, Gisela Kallenbach, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Metin Kazak, Tunne Kelam, Wolf Klinz, Jaromír Kohlíček, Maria Eleni Koppa, Magda Kósáné Kovács, Miloš Koterec, Sergej Kozlík, Wolfgang Kreissl-Dörfler, Ģirts Valdis Kristovskis, Urszula Krupa, Wiesław Stefan Kuc, Sepp Kusstatscher, Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, Joost Lagendijk, André Laignel, Jean Lambert, Stavros Lambrinidis, Romano Maria La Russa, Vincenzo Lavarra, Johannes Lebech, Stéphane Le Foll, Roselyne Lefrançois, Bernard Lehideux, Lasse Lehtinen, Jörg Leichtfried, Jo Leinen, Katalin Lévai, Bogusław Liberadzki, Marcin Libicki, Eva Lichtenberger, Kartika Tamara Liotard, Alain Lipietz, Pia Elda Locatelli, Andrea Losco, Caroline Lucas, Elizabeth Lynne, Linda McAvan, Arlene McCarthy, Mary Lou McDonald, Mairead McGuinness, Edward McMillan-Scott, Jamila Madeira, Ramona Nicole Mănescu, Mario Mantovani, Marian-Jean Marinescu, Helmuth Markov, David Martin, Hans-Peter Martin, Jean-Claude Martinez, Miguel Ángel Martínez Martínez, Jan Tadeusz Masiel, Antonio Masip Hidalgo, Jiří Maštálka, Ana Mato Adrover, Mario Mauro, Erik Meijer, Íñigo Méndez de Vigo, Emilio Menéndez del Valle, Willy Meyer Pleite, Rosa Miguélez Ramos, Marianne Mikko, Miroslav Mikolášik, Francisco José Millán Mon, Claude Moraes, Eluned Morgan, Luisa Morgantini, Philippe Morillon, Jan Mulder, Roberto Musacchio, Cristiana Muscardini, Joseph Muscat, Francesco Musotto, Sebastiano (Nello) Musumeci, Riitta Myller, Pasqualina Napoletano, Robert Navarro, Cătălin-Ioan Nechifor, Catherine Neris, Rareș-Lucian Niculescu, Ljudmila Novak, Vural Öger, Cem Özdemir, Péter Olajos, Jan Olbrycht, Seán Ó Neachtain, Gérard Onesta, Dumitru Oprea, Josu Ortuondo Larrea, Csaba Őry, Siiri Oviir, Reino Paasilinna, Justas Vincas Paleckis, Marie Panayotopoulos-Cassiotou, Vladko Todorov Panayotov, Marco Pannella, Pier Antonio Panzeri, Dimitrios Papadimoulis, Atanas Paparizov, Neil Parish, Ioan Mircea Pașcu, Bogdan Pęk, Maria Petre, Tobias Pflüger, Rihards Pīks, João de Deus Pinheiro, Józef Pinior, Mirosław Mariusz Piotrowski, Francisca Pleguezuelos Aguilar, Zita Pleštinská, Rovana Plumb, Anni Podimata, Zdzisław Zbigniew Podkański, Bernard Poignant, Adriana Poli Bortone, José Javier Pomés Ruiz, Mihaela Popa, Nicolae Vlad Popa, Christa Prets, Pierre Pribetich, Vittorio Prodi, Miloslav Ransdorf, Karin Resetarits, José Ribeiro e Castro, Teresa Riera Madurell, Giovanni Rivera, Marco Rizzo, Michel Rocard, Bogusław Rogalski, Zuzana Roithová, Luca Romagnoli, Raül Romeva i Rueda, Wojciech Roszkowski, Mechtild Rothe, Libor Rouček, Martine Roure, Christian Rovsing, Luisa Fernanda Rudi Ubeda, Heide Rühle, Eoin Ryan, Guido Sacconi, Aloyzas Sakalas, Katrin Saks, María Isabel Salinas García, Antolín Sánchez Presedo, Manuel António dos Santos, Daciana Octavia Sârbu, Amalia Sartori, Gilles Savary, Luciana Sbarbati, Pierre Schapira, Karin Scheele, Carl Schlyter, Frithjof Schmidt, Pál Schmitt, György Schöpflin, Adrian Severin, Czesław Adam Siekierski, Brian Simpson, Kathy Sinnott, Marek Siwiec, Alyn Smith, Csaba Sógor, Bogusław Sonik, María Sornosa Martínez, Bart Staes, Grażyna Staniszewska, Petya Stavreva, Struan Stevenson, Catherine Stihler, Theodor Dumitru Stolojan, Dimitar Stoyanov, Daniel Strož, Robert Sturdy, Margie Sudre, László Surján, Gianluca Susta, József Szájer, Konrad Szymański, Csaba Sándor Tabajdi, Antonio Tajani, Andres Tarand, Salvatore Tatarella, Marianne Thyssen, Silvia-Adriana Țicău, Gary Titley, Patrizia Toia, László Tőkés, Ewa Tomaszewska, Witold Tomczak, Antonios Trakatellis, Catherine Trautmann, Kyriacos Triantaphyllides, Helga Trüpel, Claude Turmes, Feleknas Uca, Inese Vaidere, Johan Van Hecke, Anne Van Lancker, Geoffrey Van Orden, Daniel Varela Suanzes-Carpegna, Yannick Vaugrenard, Armando Veneto, Riccardo Ventre, Donato Tommaso Veraldi, Bernadette Vergnaud, Marcello Vernola, Oldřich Vlasák, Johannes Voggenhuber, Sahra Wagenknecht, Diana Wallis, Henri Weber, Renate Weber, Anders Wijkman, Glenis Willmott, Janusz Wojciechowski, Francis Wurtz, Luis Yáñez-Barnuevo García, Zbigniew Zaleski, Mauro Zani, Andrzej Tomasz Zapałowski, Stefano Zappalà, Tomáš Zatloukal, Tatjana Ždanoka, Dushana Zdravkova, Vladimír Železný, Roberts Zīle, Gabriele Zimmer, Marian Zlotea, Tadeusz Zwiefka.

6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/25

A.

per pastaruosius 50 metų Europos Sąjungos vystymasis turėjo didžiulę reikšmę: anksčiau karų niokotame žemyne sukurta taikos ir stabilumo erdvė, įtvirtinta demokratija, laisvė ir piliečių teisės, padidėjo klestėjimas, solidarumas ir gerovė – sukurta didžiausia pasaulyje bendroji rinka, kuriai būdingos bendros socialinių normų, aplinkos ir vartotojų apsaugos ir sąžiningos konkurencijos taisyklės, ekonominė ir pinigų sąjunga, be to, valstybės narės turi galimybes bendradarbiauti sprendžiant daugiau nei vienai valstybei įtakos turinčius klausimus, o Europos balsas sprendžiant pasaulinės reikšmės klausimus tapo tvirtesnis,

B.

pripažįstama, jog norint įtvirtinti šiuos pasiektus rezultatus ir pagerinti dvidešimt septynias, o ateityje galbūt ir daugiau valstybių narių turinčios Sąjungos veiksmingą funkcionavimą, kad ji galėtų spręsti naujas bendras problemas ir vadovautis didesnės demokratinės atskaitomybės principais, reikia pertvarkyti ir stiprinti Sąjungos struktūras,

C.

dėl šio poreikio buvo pradėtos reformos, kuriomis nuo naują Europos integracijos etapą – ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą ir perėjimą nuo iš esmės ekonominės bendrijos prie politinės sąjungos – reiškusios Mastrichto sutarties pasirašymo buvo bandoma sutvarkyti institucinę Sąjungos struktūrą ir kurių metu pasirašyta Lakeno deklaracija, kuria buvo sudarytos galimybės vykdyti kitokį reformų procesą – grindžiamą ne vien tarpvyriausybinėmis konferencijomis, bet Konvento metodu,

D.

Sutartį dėl Konstitucijos Europai parengė Konventas, kurio veikloje dalyvavo po du atstovus iš kiekvieno nacionalinio parlamento, šešiolika EP narių, du Europos Komisijos atstovai bei po vieną kiekvienos nacionalinės vyriausybės atstovą, ir jis parengė projektą vykstant viešoms diskusijoms ir pasiekus bendrą sutarimą, nuo kurio iš esmės nenukrypo 2004 m. tarpvyriausybinė konferencija, o vėlesnė Lisabonos sutartis, iš kurios pašalinti kai kurie Konstitucijos elementai, buvo parengta naudojant tradiciškesnius tarpvyriausybinius darbo metodus, nors ir visapusiškai dalyvaujat trims Europos Parlamento atstovams,

E.

ankstesnis mėginimas reformuoti Sąjungą Sutartis pakeičiant Konstitucija Europos Parlamente buvo patvirtintas didžiąja Europos piliečių išrinktų atstovų balsų dauguma (4), juos ratifikavo du trečdaliai valstybių narių, o atmetė dvi (Prancūzija ir Nyderlandai), ir po apmąstymų laikotarpio, kai tapo aišku, jog negalima pasiekti, kad Konstituciją patvirtintų visos valstybės narės, šios strategijos buvo atsisakyta ir užuot ją taikius buvo iš dalies pakeistos esamos Sutartys,

F.

pasikeitus metodui ir procesui, nors nauja forma ir buvo išsaugota daug numatytų praktinių Sąjungos institucinės struktūros pataisymų, sumažintas užmojis ir buvo atsisakyta keleto Konstitucijos bruožų, atidėtas kai kurių naujų sistemų įsigaliojimas, o į Sutartį buvo įtrauktos įvairioms valstybėms narėms išimtinai taikomos priemonės,

G.

vis dėlto tai, kad Sutarčiai pritarė visų Sąjungos valstybių narių vyriausybės, rodo, jog visos išrinktos valstybių narių vyriausybės mano, kad šis kompromisas yra pagrindas, kuriuo remdamosi jos nori bendradarbiauti ateityje, ir kad kiekviena jų turės dėti kuo didesnes politines pastangas siekdama užtikrinti, kad Sutartis būtų ratifikuota iki 2009 m. sausio 1 d.,

H.

būtina, kad visos valstybės narės ratifikuotų Lisabonos sutartį iki 2008 m. pabaigos, siekiant, kad piliečiai 2009 m. rinkimų metu galėtų balsuoti aiškiai suvokdami naująją Sąjungos institucinę struktūrą,

1.

daro išvadą, kad apskritai Lisabonos sutartis gerokai tobulesnė už galiojančias Sutartis ir ją ratifikavus padidės demokratinė atskaitomybė Sąjungoje, taip pat pagerės ES sprendimų priėmimo procesas (sustiprinus Europos Palamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenis), sustiprės Europos piliečių teisės Sąjungos atžvilgiu bei padidės Sąjungos institucijų veiklos efektyvumas;

2.

palankiai vertina tai, kad bus stiprinama demokratinė atskaitomybė ir sprendimų priėmimo galios, sudarant piliečiams galimybę geriau kontroliuoti Sąjungos veiksmus, ypač dėl šių patobulinimų:

3.

palankiai vertina tai, kad bus sustiprintos piliečių teisės – tai bus atlikta nustačius šiuos patobulinimus:

4.

palankiai vertina tai, kad Sutartimi aiškiau ir akivaizdžiau nustatomos visoms valstybėms narėms bendros vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga, taip pat Sąjungos tikslai, jos veiksmams ir santykiams su valstybėmis narėmis taikomi principai:

5.

palankiai vertina tai, kad naujojoje Sutartyje bus padidintos Sąjungos institucijų galimybės veiksmingiau vykdyti savo užduotis, ypač dėl to, kad:

6.

žino, jog daug kas apgailestauja dėl to, kad po referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose naujam 27 valstybių narių susitarimui pasiekti reikėjo:

7.

remia Sutartį ir pabrėžia būtinybę, kad visos Sąjungos valstybės narės sugebėtų ją ratifikuoti laiku, iki jos įsigaliojimo 2009 m. sausio 1 d.;

8.

mano, kad Lisabonos sutartimi bus sukurtas pastovus būsimos Sąjungos raidos pagrindas;

9.

žino, kad iš dalies keičianti sutartis neišvengiamai ne tokia aiški ir sklandžiai skaitoma kaip kodifikuota sutartis; taigi ragina nedelsiant paskelbti Lisabonos sutartimi iš dalies pakeistas konsoliduotas Sutartis, piliečiams pateikiant aiškesnį pagrindinį Sąjungos dokumentą;

10.

primena savo prašymą, kad ES ir valstybių narių institucijos, remdamosis sąžiningo bendradarbiavimo principu, dėtų visas pastangas, kad Europos piliečiai būtų aiškiai ir objektyviai informuojami apie Sutarties turinį;

11.

paveda atsakingam komitetui parengti reikiamus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus ir įvertinti, ar reikia papildomų įgyvendinimo priemonių;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą valstybių narių nacionaliniams parlamentams, Tarybai, Komisijai bei buvusiems Konvento dėl Europos ateities nariams ir užtikrinti, kad Parlamento tarnybos, įskaitant informacijos biurus, suteiktų pakankamai informacijos apie Parlamento poziciją dėl šios Sutarties.

6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/30

A.

kadangi Komisija pažadėjo visapusiškai atsižvelgti į Parlamento nuomones, kurias jis išreiškė savo rezoliucijose dėl Lisabonos strategijos, ir ypač atkreipdamas dėmesį į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl globalizacijos,

B.

kadangi savo ankstesnėse rezoliucijose Parlamentas ryžtingai rėmė Lisabonos strategiją ir ypač džiaugėsi, kad dėmesys vėl buvo sutelktas į ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją,

C.

kadangi ekonominis augimas, užimtumas, kova su skurdu ir socialinė įtrauktis yra labai susiję,

D.

kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės bendrai atsako už tai, kad būtų sprendžiamos problemos ir būtų reaguojama į galimybes bei piliečių nepasitikėjimą globalizacija; kadangi Europos Sąjunga, kaip pasaulinė veikėja, turi imtis politinės atsakomybės ir globalizacijos amžiuje padėti siekti tvaraus vystymosi pasaulyje ir jį skatinti, kad viso pasaulio žmonės galėtų pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis,

E.

kadangi siekiant pagerinti piliečių gyvenimo kokybę vidaus rinka yra svarbi ir veiksminga priemonė, skirta dinamiškai bei konkurencingai žiniomis pagrįstai ekonomikai kurti ir konkurencingai Europos padėčiai pasaulio rinkoje stiprinti,

F.

kadangi, atsižvelgiant į Parlamento Lisabonos strategijos koordinavimo grupės ir kitų Parlamento komitetų įgaliojimus, šioje rezoliucijoje išsamiai neaptariami vykstantys teisėkūros ir konsultavimosi procesai,

1.

dar kartą pabrėžia aktyvaus Lisabonos strategijos įgyvendinimo svarbą, akcentuodamas, kad kuriant dinamišką ir naujovėmis pagrįstą tvarią ekonomiką ekonominė, socialinė ir aplinkos apsaugos pažanga labai priklauso viena nuo kitos;

2.

tiki, kad ekonominė plėtra ir būsimas Europos klestėjimas priklauso nuo to, kaip pavyks sukurti geresnes tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygas ir kaip bus reaguojama į galimybes ir sunkumus, atsiradusius dėl globalizacijos problemų, demografinių pokyčių ir pasaulinės grėsmės aplinkai; tiki, kad bendra Europos Sąjungos priemonė yra atnaujinta Lisabonos strategija ir integruotosios gairės;

3.

tiki, kad norint užtikrinti atnaujintos Lisabonos strategijos darbotvarkės sėkmę taip pat reikia sustiprinti Europos ekonomikos augimą ir imtis priemonių nepakankamai nacionalinei paklausai skatinti; tai turi būti pasiekta atitinkamai didinant pajamas, o tai susiję su produktyvumo ir užimtumo didinimu;

4.

pripažįsta, kad ateityje Europos Sąjunga susidurs su daugeliu problemų: apie 2020 m. pradėsiąs mažėti gyventojų skaičius, padidėjęs ekonominis pasaulinių konkurentų spaudimas, išaugusios energijos kainos, klimato kaita ir socialinė nelygybė; mano, kad Europa turi reaguoti į šias problemas vykdydama tinkamą įvairių politikos krypčių derinį;

5.

pažymi, kad Lisabonos strategijos darbotvarkė vystoma teigiamai; tačiau pabrėžia, kad ji vis dar nepakankamai gerai įgyvendinama ir tinkamai nesuvokiama, kad Europos vystymosi procesas siekiant spartesnio ekonomikos augimo, didesnio darbo vietų skaičiaus, tinkamos socialinės ir aplinkos apsaugos vis dar nėra atsparus krizėms;

6.

pažymi, kad Europos Sąjunga, būdama didžiausia pasaulyje prekių eksportuotoja ir importuotoja, didžiausia paslaugų eksportuotoja ir antroji pagal dydį tiesioginių užsienio investicijų paskirties ir kilmės vieta, yra viena iš tų, kurie gauna didžiausios naudos iš atviros pasaulio ekonomikos; mano, kad Europos Sąjunga, užimdama tokią padėtį, ypač atsakinga už tai, kad būtų sprendžiami pasauliniai klausimai;

7.

džiaugiasi Lisabonos proceso pasauliniu aspektu ir pažymi, kad Lisabonos strategija – tai Europos atsakas į globalizacijos suteikiamas galimybes ir riziką; atsižvelgdamas į tai, ypač pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti transatlantiniu lygmeniu ir gerinti bendradarbiavimą su kitais svarbiais veikėjais, pvz., Kinija, Indija, Brazilija ir kitais ekonominiais pasaulio regionais;

8.

ragina susitarti dėl pasaulio prekybos taisyklių ir veiklos, kurios atitiktų Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir kovos su klimato kaita bei sveikatos apsaugos skatinimo įsipareigojimus; iš esmės ragina imtis kovos su protekcionizmu Europos Sąjungoje ir už jos ribų priemonių; ragina bendradarbiauti ir būti sąžiningiems vedant Dohos raundo derybas;

9.

pabrėžia neabejotiną nuoseklios stabilumo ir augimo politikos vertę bei makroekonominio stabilumo svarbą, nes tai – šaltinis pasitikėjimo, kuris yra esminis siekiant Lisabonos strategijos tikslų; pabrėžia, kad siekiant makroekonominio stabilumo produktyvumas turi didėti, kartu užtikrinant teisingesnį paskirstymą ir stiprinant socialinę sanglaudą; todėl atkreipia dėmesį į raginimą padidinti pajamas siekiant neatsilikti nuo vidutinės trukmės produktyvumo augimo srityje;

10.

kaip ir Komisija pabrėžia, kad valstybių narių ekonomika tarpusavyje labai susijusi ir kad argumentas, jog reikia bendros reformų strategijos, yra svariausias euro zonoje;

11.

pažymi, kad ypač svaru išsaugoti finansinių rinkų stabilumą ir kad neseniai įvykusi paskolų rinkų krizė parodė, jog Europos Sąjungai reikia sukurti priežiūros priemones, kurias taikant padidėtų finansinių rinkų skaidrumas bei stabilumas ir būtų geriau apsaugomi vartotojai; prašo įvertinti esamas tinkamos kontrolės Europoje sistemas bei priemones ir primygtinai prašo aktyviai konsultuotis su Parlamentu siekiant parengti aiškias rekomendacijas, kaip padidinti finansinės sistemos stabilumą ir sustiprinti jos gebėjimą užtikrinti saugų ilgalaikį Europos verslo finansavimą;

12.

pažymi subsidiarumo svarbą, siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę suderinti bendrai sutartą saugumo ir lankstumo politiką su ypatinga jų nacionalinių darbo rinkų praktika ir tradicijomis;

13.

primena, kad sanglaudos politika yra vienas iš pagrindinių Sutarčių principų ir priemonė, skirta Lisabonos strategijos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslams pasiekti, nes beveik 75 % sanglaudos politikos lėšų skiriama naujovėms diegti ir Lisabonos strategijos tikslams pasiekti; mano, kad apskritai turi būti naudojamasi sanglaudos politika, visų pirma struktūriniais ir sanglaudos fondais, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos darbotvarkę regioniniu lygmeniu ir kad reikia atidžiai stebėti, kokių rezultatų davė šis procesas regioniniu ir vietos lygmenimis; mano, kad vykstantis teigiamas ekonominis augimas turėtų paspartinti tolesnes reformas; pabrėžia, kad būtina patikrinti, kokį poveikį padarė Lisabonos strategijos įgyvendinimas regioniniu lygmeniu, ir 2008 m. turėtų būti pirmieji metai, kuriais gali būti įvertinti preliminarūs sanglaudos politikos susiejimo su tikslais veiksmų rezultatai;

14.

mano, kad moksliniai ir technologijų tyrimai yra viena iš pagrindinių Lisabonos strategijos darbotvarkės dalių; sutinka, kad itin svarbu skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (toliau – MTTP), ir kad valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, kad pasiektų savo 2010 m. investicijų į MTTP tikslus, nurodydamos, kaip bus siekiama nacionalinių 2010 m. investicijų į MTTP tikslų ir kaip jų MTTP strategijos padės kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad veiksmais, kurių būtina imtis vystant ir įgyvendinant naujas technologijas, kad būtų sukurta tokia ekonomika, kai taupiai vartojama energija, išskiriama mažai anglies dioksido ir naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, Europos Sąjungai bus sukurta skirtingų galimybių; pažymi, kad vystant ir plėtojant naujas technologijas bei paslaugas, kurios vėliau padės sumažinti vystant pasaulio ekonomiką išskiriamo anglies dioksido kiekį, Europos ekonomikai suteikia didžiulių galimybių; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti vadinamąją penktąją laisvę – žinių judėjimo laisvę, kuri papildytų keturias prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo laisves bei padėtų sukaupti ES ir valstybių narių MTTP išteklius siekiant veiksmingiau juos išnaudoti;

15.

džiaugiasi naujomis iniciatyvomis ir investicijomis į pramonės ir mokslinių tyrimų politiką; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad buvo sukurtas Europos inovacijos ir technologijos institutas bei neseniai investuota į GALILEO programa, nes tai veiksmingos priemonės derinant technologinių naujovių poreikį su pramonės moksliniais tyrimais; remia Europos pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos (GNSS) programomis (GALILEO ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS)), kurios yra pagrindiniai ES projektai; pabrėžia, kad šios programos suteikia didelės naudos ekonominiam bei viešajam sektoriams ir su šiomis programomis susijusioms naujoms paslaugoms bei rinkoms;

16.

mano, kad kompetencijos centrų tinklas būtinas norint užtikrinti pirmaujančią Europos poziciją ekonomikos ir technologijų srityse; mano, kad valstybės narės ir regionai turėtų remti kompetencijos centrų plėtrą ir priemones, skirtas jų konkurencijai ir bendradarbiavimui skatinti, siekiant toliau vystyti naujovių kultūrą; mano, kad Komisija, valstybės narės, regionų bei vietos valdžios institucijos turėtų imtis tolesnių veiksmų siekdamos aktyviai remti glaudesnį valstybės institucijų, mokslinių tyrimų įstaigų, universitetų ir pramonės bendradarbiavimą;

17.

pabrėžia, kad svarbu, jog Europos įmonės, piliečiai ir valdžios institucijos sėkmingai užbaigtų perėjimo prie skaitmeninio amžiaus laikotarpį ir iš tiesų būtų sukurta žiniomis pagrįsta visuomenė bei ekonomika, kurių raginama siekti Lisabonos strategijos darbotvarkėje; ragina toliau plėtoti mokslą ir technologijas kasdieniame piliečių gyvenime bei skatinti visus integruojančią žinių visuomenę;

18.

primygtinai ragina valstybių narių vyriausybes ir jų regionų savivaldybes, kurios vidaus rinkoje yra didžiausi darbdaviai, pirkėjai ir paslaugų teikėjai, skatinti naujovių diegimą sukuriant bandomąsias naujoviškų produktų ir paslaugų rinkas;

19.

pažymi, kad mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant naujas darbo vietas ir išnaudojant naujus mokslinius pasiekimus; ryžtingai pritaria Komisijos siūlomam Smulkiojo verslo aktui, nes jis padės sukurti daugiau galimybių MVĮ, plačiau taikyti „pradėk nuo mažo“ principą ir nustatyti integruotos politikos strategiją siekiant atverti ekonomikos augimo galimybes kiekvienu MVĮ veiklos etapu;

20.

pabrėžia, kad įmanoma padėti MVĮ, jei bus mažinama norminė našta, gerinamos jų galimybės pasirašyti viešąsias sutartis ir nustatoma palankesnė finansavimo bei naudojimosi naujovėmis tvarka;

21.

pripažįsta, kad Europos Sąjungoje turėtų būti greičiau kuriami naujoviškomis technologijomis pagrįsti produktai ir paslaugos; taigi pritaria Komisijos reikalavimui sukurti vadinamąjį žinių trikampį, kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir naujovių diegimas; tikisi veiksmingesnių investicijų į naujų įgūdžių ugdymą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir šiuolaikiškas švietimo bei mokymo sistemas;

22.

džiaugiasi, kad Komisija įsipareigojo sumažinti norminę naštą ir siekia geresnio reglamentavimo bei ragina valstybes nares priimti panašias priemones, nekeliant grėsmės piliečių dalyvavimo teisėms ir vartotojų apsaugai; tikisi, kad Taryba ir Komisija laikysis savo įsipareigojimų, nustatytų tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (2); susirūpinęs pabrėžia, kad kelis svarbius teisėkūros pasiūlymus Komisija neseniai pateikė neatlikusi poveikio vertinimo arba tinkamai neįvertinusi ankstesnių šioje srityje priimtų teisės aktų taikymo poveikio;

23.

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina taikyti naują, nuoseklią išorės ir prekybos politikos strategiją, pagal kurią ypač daug dėmesio būtų skiriama visame pasaulyje vienodinant taisykles, standartus ir bendradarbiavimo reguliavimo srityje principus; pabrėžia, kad Europa turi padidinti savo galimybes skatinti įmones žengti į pasaulio rinkas ir tapti patrauklia vieta investuotojams; be to, prašo, kad į visus ES dvišalius arba regioninius prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi, būtų įtrauktos vykdytinos nuostatos dėl pagrindinių darbo standartų bei kitų padoraus darbo aspektų, taip pat daugiašalių aplinkos standartų aspektų įgyvendinimo;

24.

dar karta pakartoja savo nuomonę, kad siekiant sukurti visuomenę, kuri reaguotų į pokyčius, lemiamą reikšmę turės tai, ar ekonominių sprendimų priėmimo būdas bus labiau integruojantis; primena apie 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas ir pabrėžia, kad aukštas socialinės apsaugos lygis yra vienas iš pagrindinių Lisabonos strategijos aspektų; dar kartą patvirtina, kad negalima leisti, jog žmonės gyventų žemiau skurdo ribos ir kentėtų nuo socialinės atskirties; dar kartą patvirtina, kad visi Europos gyventojai turėtų turėti galimybę dirbti už padorų atlyginimą ir padoriai gyventi; remia tolesnius kovos su skurdu ir socialine atskirtimi strategijos stiprinimo veiksmus siekiant taikyti nuoseklų požiūrį, kad vėl būtų duotas lemiamas postūmis iki 2010 m. panaikinti skurdą ir suteikti visiems Europos gyventojams galimybę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad į Lisabonos reformų sutartį įtraukta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija teisiškai yra privaloma; prašo, kad 2008 m. pavasarį susitiksianti Europos Vadovų Taryba įsipareigotų taikyti ambicingą socialinę darbotvarkę, kuri darytų konkretų poveikį Lisabonos strategijos rezultatams;

25.

atsižvelgdamas į tai, kad socialinė ir teritorinė sanglauda yra viena iš esminių vidaus rinkos dalių, dar kartą pakartoja, kad svarbu didinti piliečių pasitikėjimą skatinant bendrus valstybių narių socialinius ir aplinkos tikslus, pvz., kurti kokybiškas darbo vietas, užtikrinti lygias galimybes ir sveikatos bei aplinkos apsaugą, atsižvelgiant į Europos kultūrinę įvairovę; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES vykdo savo apsaugos įsipareigojimus šiose srityse ir kad išvengiama valstybių narių konkurencijos reguliavimo srityje;

26.

mano, kad būtina toliau integruoti transporto sektorių į Lisabonos strategiją; primygtinai tvirtina, kad taikant naująsias integruotąsias politikos gaires pirmenybė turi būti teikiama tvariam transportui, logistikai ir transeuropinių tinklų plėtrai, taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniuose planuose, kurie bus pateikti 2008 m. pavasarį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, būtų atsižvelgta į šiuos prioritetus;

27.

pabrėžia, kad gerai veikianti vidaus rinka, aukštos kvalifikacijos darbo jėga, darni socialinės rinkos ekonomika ir demokratinis stabilumas, yra didžiausi konkurenciniai Europos privalumai; pažymi, kad trečiųjų šalių investuotojams vidaus rinka teikia daug privalumų, pvz., užtikrinamos lygios galimybes ir laisvas judėjimas, tačiau trečiosios išsivysčiusios ir besivystančios ekonomikos šalys, atsižvelgdamos į joms suteiktą prieigą prie vidaus rinkos, taip pat turėtų atverti savo rinkas ES investuotojams; be to, pažymi, kad reikia sukurti geriausias pagrindų sąlygas Europos įmonėms, taip pat gerinti teisės aktus, valdymą, užtikrinti teisingą ir sąžiningą konkurenciją, veiksmingą rizikos kapitalo rinką ir ieškoti, kaip gauti pelno iš mokslinių tyrimų naujovių diegimo rezultatų;

28.

primygtinai ragina valstybes nares, formuojant savo politiką, pagrindinį dėmesį skirti Europos Sąjungos konkurencingumui ir pirmenybę teikti vidaus rinkos sukūrimui, ypač laiku ir tinkamai įgyvendinant vidaus rinkos direktyvas ir panaikinant nepagrįstas nacionalinių rinkų kliūtis; tačiau primena, kad vidaus rinka kuriama remiantis konkurencija, bendradarbiavimu ir solidarumu, kurie yra pagrindinės sąlygos norint toliau tobulinti vidaus rinką dvidešimt pirmame amžiuje; pabrėžia, kad vidaus rinka turi būti plėtojama laikantis sąžiningos konkurencijos taisyklių, esant veiksmingoms fiskalinėms bei socialinės apsaugos sistemoms ir aukštam vartotojų apsaugos lygiui;

29.

pabrėžia, kad būtina baigti kurti vidaus rinką ir atlikti reikiamas reformas; ragina valstybes nares remti likusias priemones, kurios būtinos norint sukurti paslaugų, įskaitant finansines paslaugas, vidaus rinką, ir užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos skatintų naujus paslaugų teikėjus ir gamintojus, užtikrindamos vienodas individualių investuotojų galimybes, tinkamą skaidrumą bei teisinį tikrumą; mano, kad naujosios politikos iniciatyvos, skirtos baigti kurti vidaus rinką, turėtų būti labiau paremtos jų poveikio rinkoms, ekonomikos sektoriams, aplinkai ir socialinei sričiai analize;

30.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį, ir pritaria iniciatyvai kurti prieinamą, saugią ir veiksmingą patentų sistemą, kuri teiktų paskatas investuoti bei vykdyti mokslinius tyrimus ir didinti, ypač MVĮ, gebėjimą diegti naujoves; ragina tris institucijas dirbti išvien siekiant politinio susitarimo dėl tinkamo patentų sistemos gerinimo, dėl kurio piliečiai gali turėti naudos iš naujų prekių ir paslaugų už prieinamą kainą;

31.

pažymi, kad rinkos priemonės apima nemažai politikos priemonių, kurios vis dažniau taikomos siekiant aplinkos apsaugos tikslų; mano, kad rinkos priemonės, pvz., mokesčiai, rinkliavos, prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistema, gali paskatinti veiksmingai skirstyti gamtinius išteklius ir šiuo atžvilgiu padėti siekti Lisabonos strategijos darbotvarkės tikslų;

32.

dar kartą pabrėžia savo nuomonę dėl privalumų, kurių turi darbo jėgai taikomos mokesčių naštos sumažinimas ir už aplinkos taršą taikomų mokesčių didinimas, nes tai veiksminga priemonė aplinkos apsaugos ir užimtumo problemoms spręsti, ir mano, kad darbo jėgai taikoma našta turi būti sumažinta siekiant sukurti daugiau darbo vietų ir kovoti su šešėline ekonomika;

33.

pažymi, kad energijos tiekimo saugumo tikslų, taip pat tikslo, kad Europos gyventojams būtų teikiama energija už priimtiną kainą, kad būtų užtikrintas tvarus energijos judumas ir būtų išlaikytos tinkamos kainos, galima pasiekti taikant tokią pačią strategiją, kaip ir siekiant ambicingų aplinkos apsaugos tikslų;

34.

taigi ragina Komisiją nuosekliai ir greitai įgyvendinti 2007 m. pavasarį įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo sprendimus ir iš tiesų nustatyti, kad bendros energetikos politikos prioritetas būtų iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija ir energijos taupymas;

35.

pažymi, kad vienas iš didžiausių Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių uždavinių – pereiti prie ekonomikos, kai naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius sunaudojama mažai energijos, ir kad veiksmingas būdas siekti šių uždavinių – taikyti esamas technologijas, tačiau norint tai įgyvendinti reikia imtis drąsių politinių veiksmų, įskaitant paskatų kūrimą ir daugiašaliu lygmeniu nustatytų sankcijų toms šalims, kurios nėra pasirengusios prisiimti savo dalies naštos, taikymą; pabrėžia, kad veiksmais, kurių būtina imtis vystant ir įgyvendinant naujas technologijas, siekiant sukurti tvarią ekonomiką, kai sunaudojama mažai energijos ir išskiriama mažai anglies dioksido, bus sukurta įvairių galimybių Europos Sąjungai;

36.

pabrėžia transporto politikos svarbą kovojant su klimato kaita ir sprendžiant vis daugiau aplinkos apsaugos problemų, pritaria politikai, kai nebūtino transporto srautas sumažinamas taikant įvairias priemones, ir ragina, kad būtų atliktas išsamus strateginis transeuropinio transporto tinklo poveikio aplinkai vertinimas;

37.

ragina valstybes nares kuo greičiau išplėsti tarpusavio ryšiais ir sąveika pasižymintį transeuropinį transporto tinklą, ypatingą dėmesį atkreipiant į naujųjų valstybių narių poreikius, ir taikyti veiksmingą, tvarią ir ekologiško transporto politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti tinkamą įvairių rūšių politikos derinį siekiant visiškai išnaudoti ekologiškų ir pažangių transporto sistemų bei technologinių naujovių galimybes;

38.

pažymi, kad todėl itin svarbu užtikrinti, kad būsima logistinių paslaugų paklausa būtų suderinta su poveikio gamtai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu; mano, kad tvarusis transportas priklauso nuo subjektų, kurie priima politinius sprendimus, gebėjimo Europos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis suteikti veiksmingas paskatas transporto priemonių pirkėjams, vežėjams ir transporto priemonių gamintojams, kad jie toliau dėtų pastangų ir kurtų ekologiškesnę logistikos rinką;

39.

pripažįsta, kad ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija jau duoda naudos, tačiau kartu pabrėžia, kad ne visi ES piliečiai gavo naudos iš šių rezultatų; pabrėžia, kad norint kovoti su globalizacijos ir dėl demografinių pokyčių atsiradusiomis problemomis itin svarbu suteikti žmonėms reikiamų žinių ir galimybių, kad dar daugiau žmonių patektų į darbo rinką ir kad galimybė gauti darbą taptų apčiuopiama visiems, visų pirma taikyti priemones, skirtas tiems žmonėms, kurie turi labai mažai galimybių pateikti į darbo rinką;

40.

pabrėžia, kad, siekdama užtikrinti laisvą judėjimą ir judumą darbo rinkoje, Taryba turi priimti direktyvas dėl darbo laiko organizavimo, dėl laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų ir dėl teisės į pensiją perkėlimo bei turėtų nedelsiant peržiūrėti 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo (3); pabrėžia, kad panaikinus judumo kliūtis Europos darbo rinkoje bus užtikrinta didesnė Europos darbo jėgos apsauga; pažymi, kad Europos Sąjunga turi stengtis paaiškinti piliečiams, kokių privalumų turi strategija, veiksmingai suderinanti plėtrą, integraciją, solidarumą ir darbo jėgos judumą;

41.

dar kartą patvirtina, kad Europa negali sau leisti turėti daug bedarbių; pažymi, kad Europos socialinis modelis negalės išlikti nepakitęs dėl pasaulyje vykstančių neramumų; mano, kad siekdama spręsti demografines problemas ir užtikrinti viešųjų lėšų tvarumą, Europa turi vykdyti darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų reformas, kad būtų sustiprintos paskatos dirbti, kad žmonės turėtų daugiau galimybių ir žinių, kad galėtų prisitaikyti prie pokyčių ir lengviau grįžti į darbo rinką; pažymi, kad siekdama išsaugoti savo konkurencingumą pasaulio mastu, Europos Sąjunga turi imtis daugelio reformų; mano, kad šioms reformoms būtinas įmonių ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimo lygis išaugs, kai socialinis dialogas taps intensyvesnis; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai ir darniai taikyti sutartus bendrus lankstumo ir užimtumo garantijų principus darbdavių ir darbuotojų atžvilgiu;

42.

pabrėžia, kad darbdaviai ir darbuotojai vis dažniau reikalauja lankstaus darbo, ir pritaria tam, kad būtų patvirtinti suderinti bendrieji su lankstumo ir užimtumo garantijomis susiję principai; primena, kad švietimas, kvalifikacijos kėlimas ir mokymas yra geriausios užimtumo politikos dalys ir kad vaikų priežiūros infrastruktūra turi būti laikoma viena iš pagrindinių sąlygų, kad į darbo rinką būtų įtraukta daugiau dalyvių, ypač moterų; skatina valstybes nares vadovautis šiais bendraisiais principais konsultuojantis su socialiniais partneriais dėl savo nacionalinių reformų programų ir pabrėžia, kad itin svarbu nustatyti darbą ir asmeninį gyvenimą padedančias suderinti priemones, skatinti lygias galimybes, užtikrinti mokymą ir perkvalifikavimą, vykdyti veiksmingą darbo rinkos politiką, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir panaikinti darbo rinkos susiskaidymą visiems darbuotojams užtikrinant teisę į darbą;

43.

pripažįsta, kad lanksti, judri, saugi ir veiksminga darbo rinka prisideda prie socialinės integracijos, nes visoms visuomenės grupėms sukuriamos užimtumo galimybės; taigi ragina valstybes nares įvertinti ir tobulinti su užimtumu susijusius teisės aktus ir investuoti į švietimą, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir aktyvią darbo rinkos politiką bei sukurti kuo geriausias didelio užimtumo ir darbo jėgos judumo sąlygas; pabrėžia būtinybę lavinti pagrindinius jaunų žmonių įgūdžius, mažinti anksti mokyklą paliekančių jaunuolių skaičių, užkirsti kelią nesaugiam darbui ir skatinti socialinę bei darbo integraciją apskritai; pažymi, kad 21-ojo amžiaus informacinei visuomenei ir žinių ekonomikai labai svarbi skaitmeninė įtrauktis, ypač atsižvelgiant į neturtingųjų, vyresnio amžiaus ir atokiose kaimo vietovėse gyvenančių asmenų poreikius;

44.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tendenciją, kai valstybėse narėse didėja pajamų skirtumai ir socialinė nelygybė; mano, kad ši tendencija turėtų būti sustabdyta taikant tinkamas nacionalines ir europines priemones siekiant darnesnės visuomenės ir siekiant užtikrinti, kad piliečiai suvoktų, jog jie gauna naudos iš ekonomikos augimo;

45.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės nustatė minimalų darbo užmokestį; siūlo, kad ir kitos valstybės ištirtų ir pasinaudotų jų patirtimi; ragina valstybes nares visiems sudaryti sąlygas dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime, ypač kai tai susiję su teisės aktais, kuriuose nustatomas minimalus atlyginimas, arba bet kokiais kitais teisiškai įpareigojančiais ir bendrai privalomais susitarimais, arba kolektyviniais susitarimais, priimtais vadovaujantis nacionalinėmis tradicijomis, kuriuos taikant būtų užtikrinama, kad visą dieną dirbantys asmenys galėtų pragyventi iš gaunamų pajamų;

46.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl pasiūlymą dėl Bendrijos Lisabonos programos 2008–2010 m., kuriame ji siūlo daugiau prioritetų 10 pagrindinių tikslų turinčią programą, kuri gali būti įgyvendinta 2008–2010 m.; tačiau pabrėžia, kad viena iš didžiausių Lisabonos strategijos galimybių yra galimybė susieti įvairius reformų poreikius su ekonominėmis, aplinkos apsaugos ir užimtumo priemonėmis ir įtraukti juos į vieną reformų darbotvarkę; taigi ragina Komisiją laikyti šios nuoseklios ir integruojančios įvairių rūšių politikos derinio strategijos ir negriauti jos taikant atskiras politikos priemones;

47.

džiaugiasi Komisijos pastangomis mažinti biurokratiją, ypač siekiant padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir gerinti teisės aktų poveikio vertinimą; kartu apgailestauja, kad Parlamentas ir Komisija vis dar nesusitarė dėl reikiamo poveikio vertinimo metodo; taigi pakartoja raginimą atlikti nepriklausomą poveikio vertinimo patikrinimą;

48.

džiaugiasi Komisijos nustatytu tikslu sumažinti įmonių administracinę naštą; laukia konkrečių nuorodų, kaip siekiama šio tikslo užtikrinant gero valdymo sąlygas; pabrėžia, kad visais valdžios lygmenimis galima padėti siekti šio tikslo, taigi visų valdžios lygmenų atstovai turėtų dalyvauti priimant susijusios politikos sprendimus; atsižvelgdamas į siekį mažinti biurokratiją ir supaprastinti Europos teisės aktus, ragina skaidriai vykdyti stebėseną siekiant nustatyti, kiek valstybės narės naudojasi Europos teisės aktuose numatytomis išimtimis, kad būtų atsižvelgta į nacionalinius ypatumus ir trūkumus diegiant naujoves;

49.

mano, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis yra pagrindiniai veikėjai, siekiantys Lisabonos strategijos tikslų; pabrėžia, kad tų šalių, kurios atviros konkurencijai iš išorės, įgyvendina reformas bei išlaiko biudžeto pusiausvyrą ir kurios atviros kokybiškoms viešoms bei privačiosioms investicijoms, ekonomika išaugo labiausiai ir tos šalys sukūrė daugiausia darbo vietų; apgailestauja dėl vis dar mažo Lisabonos strategijos regimumo daugelio valstybių narių nacionalinėje politikoje; mano, kad visų ekonominių partnerių dalyvavimas būtinas norint užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą; ypač mano, kad didesnis socialinių partnerių, nacionalinių parlamentų, regionų bei vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas pagerintų Lisabonos strategijos rezultatus ir paspartintų viešąsias diskusijas dėl tam tikrų reformų; pritaria Komisijos pasiūlymui, kad valstybės narės glaudžiau bendradarbiautų su nacionaliniais ir regionų parlamentais, rengdamos kasmetes diskusijas dėl savo nacionalinių reformų programų įgyvendinimo;

50.

pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų bei suinteresuotųjų šalių įsipareigojimų svarbą pasiekimų mastui ir naujoviškumui; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi dideliu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto susidomėjimu stebėti Lisabonos strategijos įgyvendinimą;

51.

primena, kad integruotosios gairės yra svarbi bendradarbiavimo priemonė ir sudaro bendrą pagrindą įvairioms valstybėms narėms įgyvendinti savo nacionalines reformų programas; mano, kad valstybių narių atlikta analizė ir pateikta nuomonė rodo, kad gairės yra veiksmingos, tačiau jas reikia gerinti tais atvejais, kai reikia prisitaikyti prie naujų ekonominių ir užimtumo sąlygų, taip pat valstybių narių pasiektų rezultatų; ragina visapusiškiau naudotis rodikliais ir įgyvendinti tikslus;

52.

džiaugiasi Komisijos parengta ataskaita apie šalis; tačiau ragina taikyti sistemingesnį požiūrį, kuris išskirtų pasiekimus ir trūkumus; pritaria Komisijos pasiūlymui įtraukti klausimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, į daugiašalę stebėseną ir suteikti galimybę pagerinti nacionalinės politikos atsakomuosius veiksmus;

53.

mano, kad tai, jog nėra tinkamos stebėsenos, labai trukdo priimti gerai apsvarstytus politinius sprendimus; pabrėžia, kad būtų galima geriau naudotis Europos decentralizuotų agentūrų patirtimi ir žiniomis jų kompetencijai priklausančiose srityse;

54.

taigi džiaugiasi 2006 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos sprendimu ištaisyti stebėsenos duomenų trūkumą ir pavesti Regionų komitetui parengti tyrimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos stebėsenos įgyvendinimo sistemos, kuri apimtų 104 ES regionus ir miestus, besikeičiančius nuomonėmis apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą, ir šis tyrimas turi būti pateiktas 2008 m. pavasarį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime; pabrėžia, kad šis tyrimas rodo, ar struktūrinių fondų susiejimo su tikslais nuostata padės skirti didesnę struktūrinių fondų lėšų dalį naujovių diegimo ir aplinkos apsaugos tikslams siekti; laukia šiame tyrime pateiktino Lisabonos strategijos regionalizavimo papildomos naudos įvertinimo;

55.

mano, kad nėra savaime aišku, kokiu būdu reikėtų vertinti Lisabonos strategijos pažangą, arba, kalbant apskritai, kokie rodikliai būtų tinkamiausi pažangai matuoti; vis dėlto laikosi aiškios nuomonės, kad vertinant proceso įgyvendinimo pažangą ir trūkumus negalima apsiriboti vien ekonominiais rodikliais, pvz., tik BVP ir (arba) bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, nes, geriausiu atveju, jie yra rodiklis, parodantis socialinės gerovės kūrimą tam tikru laikotarpiu, tačiau net nepateikiantis patikimos informacijos apie visuomenės gerovės lygį ir iš viso neparodantis socialinės bei aplinkosaugos srities sąnaudų šiai gerovei sukurti dydžio;

56.

mano, kad reikia parengti ir taikyti daugiamatį žmogaus gerovės, susijusios ne vien su BVP ir (arba) bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, įvertinimo metodą; taigi džiaugiasi EBPO svarstymais 2007 m. birželio mėn. surengtame 2-ajame pasaulio forume „Statistika, žinios ir politika“ tema „Visuomenių pažangos vertinimas ir skatinimas“ ir diskusijomis, vykusiomis Komisijos konferencijoje „Toliau nei BVP“, surengtoje Parlamente 2007 m. lapkričio mėn., nes patikimi duomenys – svarbiausia žiniomis pagrįstų politinių sprendimų priėmimo prielaida;

57.

taigi džiaugiasi įvairių Komisijos generalinių direktoratų atliktu darbu kuriant naujus kokybiškus rodiklius; ragina, kad šie rodikliai, jei jie bus susieti su socialiniu aspektu, pvz., skurdo rodikliu, arba aplinkos apsaugos aspektu, pvz., biologinės įvairovės rodikliu, būtų naudojami būsimam nacionalinių Lisabonos reformos programų vertinimui ir būtų integruoti į Komisijos stebėsenos sistemą, taigi tokiu būdu būtų sukurtas išsamesnis Lisabonos strategijos įgyvendinimo proceso sėkmės matavimo rodiklių rinkinys;

58.

primygtinai ragina užtikrinti, kad trys ES institucijos visapusiškai dalyvautų ir tinkamai bendradarbiautų siekdamos Lisabonos strategijoje numatytų tikslų; ragina Tarybą ir Komisiją pripažinti Europos Parlamento, kuris atidžiai stebi Lisabonos strategiją ir nacionalines reformų programas, užtikrina biudžeto išteklius, kurie svarbūs siekiant Lisabonos strategijoje numatytų tikslų, ir artimai bendradarbiauja su nacionaliniais parlamentais, kai sprendžiami su svarbiomis teisės nuostatomis susiję klausimai, vaidmenį;

59.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams.

6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/38

A.

kadangi makroekonominį stabilumą užtikrina tinkamas kelių ekonominės politikos krypčių derinys; kadangi stabilumo problemas reikėtų spręsti ne tik makroekonominėmis priemonėmis, bet ir įgyvendinant struktūrines prekių, darbo ir kapitalo rinkų reformas,

B.

kadangi vis dar nemaža reikia padaryti siekiant parengti Europos Sąjungą ir valstybes nares globalizacijai bei siekiant tvirtesnio užtikrinsiančio ekonomikos sėkmę ir didesnę socialinę sanglaudą vidutinės trukmės bei ilgu laikotarpiu pagrindo,

C.

kadangi yra galimybė visiems pasinaudoti unikaliu konkurencinio pranašumo pagreičiu, atsiradusiu dėl Europos Sąjungos plėtros ir jos tolesnės integracijos,

D.

kadangi dėl to, jog naudojamasi bendra valiuta ir įgyvendinama bendra pinigų politika, atsiranda papildomas ekonomikos integravimo ir politinių strategijų koordinavimo aspektas, kuris galėtų sustiprinti euro zonos vaidmenį užtikrinant visos Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą,

E.

kadangi integruotosios gairės yra pagrindinė ES makroekonominės politikos krypčių, susijusių su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, priemonė, numatyta vidutinės trukmės, t. y. trejų metų, laikotarpiu,

F.

kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos padaryti Europą patrauklesne investicijoms bei darbui vieta ir skatinti žinias bei naujoves siekiant ekonomikos augimo, privalo įgyvendinti makroekonominę ir mikroekonominę politiką,

G.

kadangi 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir padidinti iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį,

H.

kadangi finansinės paslaugos yra ypač svarbios, nes šis sektorius atlieka svarbiausią vaidmenį sudarant plėtros sąlygas daugeliui ekonominės veiklos sričių,

I.

kadangi politikos kryptys, pagal kurias siekiama didinti investicijas į žinias ir žmogiškuosius išteklius, taip pat stiprinti ES ekonomikos pajėgumą diegti naujoves, sudaro Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos pagrindą,

J.

kadangi ekonominės sąlygos žmonių kūrybinei energijai panaudoti siekiant novatoriškų ekonominių rezultatų, pvz., naujų idėjų, sudėtingas technologijas taikančių įmonių ir regioninės plėtros, yra nepakankamai sudarytos arba fragmentinės,

K.

kadangi, turint mintyje spartėjančią globalizaciją, ypatinga reikšmė teikiama geresnei tarptautinei teisinių nuostatų, įskaitant įsipareigojimą laikytis aukštų aplinkos apsaugos ir socialinių standartų, darnai,

L.

kadangi Europos Sąjungos stabilumą ir pasitikėjimą ja galima užtikrinti tik vienodai suprantant teisės aktus bei taisykles, parengtus tinkamai atsižvelgiant į tikrovę,

M.

kadangi negalima pasiekti esminės pažangos kuriant žiniomis pagrįstą visuomenę, jei šioje veikloje aktyviai nedalyvauja visi ES piliečiai,

1.

teigiamai vertina strateginę Komisijos ataskaitą, kurioje vertinamas atnaujintos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, įskaitant atnaujintas integruotąsias gaires, įgyvendinimas; pritaria Tarybos požiūriui, kad įgyvendinant atnaujintą strategiją turi padidėti pridėtinė vertė Bendrijos lygmeniu siekiant labiau suderinti reformas, gauti kuo didesnį teigiamą jų taikymo poveikį ir užtikrinti, kad veiksmingo Lisabonos reformos darbotvarkių įgyvendinimo rezultatas būtų daugiau ir geresnių darbo vietų visoje Europos Sąjungoje;

2.

dar kartą pabrėžia energingo Lisabonos strategijos ir integruotųjų gairių įgyvendinimo svarbą, kartu atkreipia dėmesį į ekonomikos, socialinės bei aplinkos apsaugos pažangos tarpusavio priklausomybę kuriant dinamišką ir naujovišką tvarią ekonomiką;

3.

mano, kad didėjantis pusiausvyros sutrikimas, visuminė paklausa ir pasaulinis infliacijos keliamas spaudimas gali sukelti didelių pinigų politikos problemų, jei finansų rinkų neapibrėžtumas bus ilgalaikis; pabrėžia, kad siekiant sukurti teigiamą ir stabilią makroekonominę aplinką būtina aukšta viešųjų finansų kokybė ir reikia toliau konsoliduoti biudžetus, taip pat būtina sumani privačių ir viešųjų investicijų politika, padėsianti sukurti perspektyvią infrastruktūrą ir jau dabar patekti į ateities rinkas; ragina imtis koordinuotų veiksmų siekiant padidinti ES ekonomikos atsparumą;

4.

mano, kad patikimos ekonominės politikos kryptys padėtų sustiprinti pasitikėjimą ir sumažinti netikrumą, atsiradusį dėl sumaišties finansų rinkose; mano, kad 2008 m. Europos Sąjungai būtina stiprinti savo ekonomikos augimo potencialą, jei ji nori būti pajėgi skatinti užimtumą, ypač atsižvelgiant į tai, jog po plėtros Europos Sąjungos narių skaičius padidėjo iki 27;

5.

primena, kad siekiant makroekonominio stabilumo, produktyvumo augimas turi būti derinamas su teisingesniu ekonomikos augimo rezultatų paskirstymu ir socialinės sanglaudos stiprinimu; atsižvelgdamas į tai, primena, kad raginimas didinti pajamas turėtų būti derinamas su vidutinės trukmės produktyvumo augimu;

6.

pažymi, kad didėjantis finansinės pusiausvyros sutrikimas, pernelyg didelis valiutos keitimo kurso nepastovumas, kreditų varžymas ir ilgalaikis finansų rinkų neapibrėžtumas kelia didelių problemų makroekonominės politikos, ypač pinigų politikos, sprendimus priimančioms institucijoms;

7.

pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti geresnei biudžeto politikos, darbo užmokesčio ir produktyvumo augimo sąveikai, taip pat atsižvelgti į biudžeto politikos įtaką makroekonominiams pokyčiams;

8.

yra susirūpinęs dėl aukšto euro keitimo kurso, kuris kenkia Europos ekonomikos konkurencingumui, ir dėl to, kad esant tokiam kursui mažėja su pinigų politika susijusios galimybės; remia Europos Centrinio Banko nepriklausomumą nustatant pinigų politiką ir pabrėžia, kad euro keitimo kurso kilimas yra didėjančio pusiausvyros sutrikimo trečiosiose šalyse ir nepakankamos vidaus paklausos euro zonoje rezultatas;

9.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atitinkamas Sutarties nuostatas, kurios yra bendras Europos Sąjungos atsakomybės objektas, būtina patikima fiskalinė politika, kaip tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo kiekvienoje valstybėje narėje prielaida; pabrėžia didelę viešųjų finansų veiksmingumo svarbą ir mano, kad daugelyje šalių viešųjų finansų konsolidacija galėtų padėti išlaikyti ilgalaikį fiskalinį tvarumą; pabrėžia viešojo administravimo modernizavimo svarbą, nes tai – viešųjų finansų veiksmingumo gerinimo priemonė;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad gerai integruota finansų sistema galėtų padėti padidinti pinigų politikos veiksmingumą, ypač euro zonoje; mano, kad finansų rinkos gali labai prisidėti prie makroekonominio ir fiskalinio tvarumo; siūlo įvertinti konkrečias finansų rinkos gaires, padedančias geriau suvokti galimas kitas finansų krizes, be to, investuotojų, rinkų ir reguliuotojų atžvilgiu didinti skaidrumą, atsakomybę ir priežiūrą;

11.

pabrėžia, kad rizika pagrįstas požiūris į kapitalo reikalavimus sudaro geresnes sąlygas tarpvalstybiniams kapitalo srautams, kuriuos lemia konkrečios kolektyvinės didelių finansinių grupių strategijos, ir sudaro makroekonominių sunkumų mažesnėms valstybėms narėms; tvirtai įsitikinęs, kad veiksminga finansų priežiūra ir skaidrumas būtini siekiant riboti makroekonominės pusiausvyros sutrikimą;

12.

pabrėžia, kad kiekvienos valstybės narės ekonomika priklauso viena nuo kitos, ypač euro zonoje; mano, kad pagal integruotąsias gaires turėtų būti nustatyta plati glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo sistema, siekiant suderinti nacionalines reformų programas; mano, kad jas derinant ir siekiant didinti visuotinę paramą bendram ES projektui, reikia laikytis atsargesnio požiūrio į konvergenciją, kurį taikant būtų atsižvelgiama į ekonominę įvairovę ir skirtingas tradicijas;

13.

mano, kad, atsižvelgiant į finansų konsolidaciją, privačių investicijų bei bendrų iniciatyvų privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo srityje skatinimas gali lemti tvirtą sąveiką, didinti Europos gebėjimus spręsti esamas mokslo ir mokslinių tyrimų, transporto ir ryšių, energetikos bei aplinkos apsaugos tvarumo problemas ir paskatins veiksmingą žaliavų paskirstymą Europoje;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad nereguliuojamai pasaulio finansų sistemai įgyvendinamos ES politikos kryptys nedaro tiesioginės įtakos, taigi ši sistema gali perduoti finansinio nestabilumo riziką; pabrėžia, kad vienodas ir nuoseklus reguliavimo ir įstatymų leidimo institucijų požiūris – tai būtina sąlyga siekiant kompensuoti rizikos paskirstymą tarpvalstybiniu mastu; mano, kad būtina dar kartą įvertinti verslo modelio poveikį pasaulio finansų rinkoms ir tarptautinių finansinių grupių vaidmenį šiose rinkose;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės dalijasi atsakomybe spręsdamos su globalizacija susijusius uždavinius, svarstydamos jos teikiamas galimybes ir įveikdamos piliečių abejones dėl jos; yra įsitikinęs, kad siekiant skatinti Europos konkurencingumą globalizuotame pasaulyje būtina plėtoti vidaus rinkos išorinį aspektą; primena, kad Europos Sąjunga ketina ne tik pasyviai taikytis prie globalizacijos, bet, priešingai, darys poveikį globalizacijai; pabrėžia, kad svarbu stiprinti strateginį bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu, ypač palaikant transatlantinius santykius, ir dirbti drauge įtakingesnėse daugiašalėse organizacijose skatinant pagrindinius ES principus – solidarumo, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms;

16.

ragina imti kovoti su protekcionizmu Europos Sąjungoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad protekcionizmas pažeidžia, o ne padeda apsaugoti vartotojų ir piliečių teises;

17.

mano, kad Europos Sąjunga, dalyvaudama įvairiose daugiašalėse derybose, pvz., PPO rengiamose derybose, turėtų pateikti bendrą poziciją, tikrai atitinkančią kiekvienos valstybės narės interesus;

18.

ragina Komisiją parengti nuoseklią bendrą tvarios plėtros politiką; mano, kad tausaus išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos bei ekonomikos augimo sąveikos sustiprėjimo, taip pat novatoriškos veiklos pagerinimo galima pasiekti skatinant kurti ir naudoti ekologiškas technologijas, taip pat numatant daugiau ekologiškumo kriterijų vykdant viešuosius pirkimus, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ);

19.

pabrėžia rinkos priemonių vaidmenį siekiant 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos numatytų tikslų, kad Europa taptų taupiu energijos naudojimu ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais grindžiama ekonomika; mano, kad nuolat kylant energijos kainoms ir didėjant grėsmei klimatui svarbu skatinti taupiau naudoti energiją ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo bei tvarios plėtros; pabrėžia, kad ES bendrovės yra tarp pasaulio lyderių atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų vystymo srityje;

20.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl penktosios laisvės, būtent mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje, t. y. žinių judėjimo laisvės, kuri papildytų keturias laisves – prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo;

21.

mano, kad atsižvelgiant į nuolatinį, o ne, kaip manyta, ciklinį maisto produktų kainų kilimą, reikėtų persvarstyti Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemones, ribojančias maisto produktų pasiūlą; mano, kad BŽŪP gali vaidinti labai svarbų vaidmenį stabilizuojant maisto produktų kainas;

22.

pakartoja savo nuomonę, kad būtų naudinga mokesčių naštą iš darbo srities perkelti į aplinkos būklės blogėjimo sritį, nes tai – veiksmingas būdas spręsti aplinkos apsaugos ir užimtumo problemas; taip pat mano, kad našta darbo srityje turi būti sumažinta siekiant sukurti daugiau darbo vietų ir kovoti su šešėline ekonomika;

23.

pabrėžia, kad dėl to, jog nepavyko iki galo sukurti vidaus rinkos, ES produktyvumas mažesnis, nei leidžia potencialas, ir tai trukdo visapusiškai pasinaudoti pasaulio rinkos galimybėmis; mano, kad prekių vidaus rinka yra palyginti gerai integruota, tačiau paslaugų rinka, įskaitant finansines paslaugas, išlieka gana suskaidyta; ragina greičiau integruoti paslaugų rinką, nuosekliai ir susietai taikant sutartas taisykles bei užtikrinant, kad jų būtų laikomasi, taip pat panaikinant konkurencijos ir patekimo į rinką kliūtis; atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencingoje ir dinamiškoje ekonomikoje svarbu teikti veiksmingas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas priimtinomis kainomis;

24.

pabrėžia, kad nuostatos dėl keturių laisvių turėtų būti taikomos vienodai visoje Europos Sąjungoje ir turėtų būti atliekama nuolatinė jų laikymosi stebėsena;

25.

pabrėžia, kad, užtikrinant vienodas veiklos sąlygas ir veiksmingą konkurenciją visos Europos integruotose rinkose, būtina atverti konkurencijai tinklų pramonės šakas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad viešoji nuosavybė, susijusi su elektros ir dujų rinkomis, yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių šių rinkų iškraipymus Europos lygmeniu, ir kad toliau turėtų būti didinamos paskatos konkuruoti šiose rinkose; yra įsitikinęs, kad Europos infrastruktūros plėtra, tobulinimas ir susiejimas, ypač daug dėmesio skiriant tarpvalstybiniams projektams ir vadinamosios senosios bei naujosios Europos tinklų sujungimui, turėtų padėti kuriant tinkamas sąlygas, padėsiančias iš esmės padidinti transporto, energetikos ir informacijos bei ryšių technologijų sektorių produktyvumą;

26.

pažymi, jog reikia koordinuotos fiskalinės programos, kuri turėtų būti palanki bendrovėms, ypač MVĮ, ir pritaikyta ekonomikos augimo atkūrimui bei užimtumo didinimui;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės finansavimo srityje Europos Sąjunga turi skatinti mokesčių sistemas, siekiant sudaryti sąlygas naujoms įmonėms kurti ir technologinėms naujovėms diegti; pažymi, kad šiuo tikslu, inter alia, gali prireikti sumažinti mokesčius, kurie riboja efektyvumą ir darbo vietų, visų pirma skirtų tam tikroms socialinėms grupėms, pvz., moterims, ilgalaikiams bedarbiams ir senyvo amžiaus žmonėms, kūrimą;

28.

yra įsitikinęs, kad siekiant skatinti verslumo kultūrą ir kurti MVĮ veiklai palankią aplinką, būtina racionalizuoti institucinę novatoriškumo valdymo programą ir ją paremti veiksminga finansavimo sistema, pagal kurią būtų teikiamas finansavimas visais naujovių diegimo etapais – nuo idėjos sukūrimo iki jos įgyvendinimo įmonės lygmeniu; pabrėžia, jog struktūrinė politika turi būti rengiama lanksčiai siekiant užtikrinti kūrybinę saviraišką ir palengvinti pelningą kūrybinių idėjų panaudojimą;

29.

tvirtai įsitikinęs, kad geresnis reglamentavimas ir ambicingų siekių sumažinti naštą, atsirandančią dėl naujų ES teisės aktų, įgyvendinimas prisideda prie konkurencingesnės verslo aplinkos kūrimo ir skatina privačią iniciatyvą; ragina valstybes nares užsibrėžti tokius pat ambicingus siekius atsižvelgiant į visų lygmenų nacionalinės teisės aktus; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas valstybių narių institucinių ir administracinių pajėgumų veiksmingumui stiprinti;

30.

mano, kad aktyvi darbo politika turėtų apimti darbo rinkos lankstumui ir užimtumo saugumui skirtos politikos derinimą su naujomis saugumo formomis, įskaitant motyvavimą aktyviai ieškoti darbo, taip pat geresnį pokyčių prognozavimą ir teigiamą pokyčių, įskaitant ekonominį restruktūrizavimą, valdymą, siekiant sumažinti socialinę atskirtį ir palengvinti prisitaikomumą; yra įsitikinęs, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kaip veiksmingiau užmegzti ryšį su piliečiais ir patenkinti jų lūkesčius bei poreikius;

31.

mano, kad reikėtų vystyti darbo visą gyvenimą aspektą, siekiant aktyviai spręsti demografines problemas, įskaitant pensijų sistemų modernizavimą, ir siekiant užtikrinti finansinį, ekonominį ir socialinį tvarumą;

32.

mano, kad švietimas yra pagrindinė ilgalaikio ekonomikos augimo prielaida ir veiksminga priemonė kovojant su skurdu bei socialine atskirtimi ir pagerina žmonių gyvenimo lygį; rekomenduoja, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės įdiegtų veiksmingesnes priemones ir daugiau investuotų į švietimą, kad būtų sudarytos didesnės galimybės visiems gauti išsilavinimą ir mokytis;

33.

mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog siekiama, kad kuo daugiau darbuotojų, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus, dalyvautų tęstiniame mokyme ir mokyme darbo vietoje visą gyvenimą, veiksmingos mokymosi visą gyvenimą strategijos gali atsverti neigiamą ES darbo jėgos senėjimo poveikį; tačiau mano, jog būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant padidinti pagrindinius jaunimo įgūdžius, smarkiai sumažinti mokyklos nebaigusių mokinių ir apskritai per mažai įgūdžių turinčių asmenų skaičių, taip pat siekiant padidinti socialinę migrantų ir neįgaliųjų integraciją bei jų užimtumo lygį (visų pirma skatinant juos kaupti įgūdžius);

34.

yra tvirtai įsitikinęs, kad reikėtų apsvarstyti veiksmingą imigracijos politiką atsižvelgiant į įgūdžių stoką ir darbo rinkos reikalavimus; mano, kad tolesnis visapusės Europos migracijos politikos, papildančios valstybių narių politikos kryptis, vystymas lieka svarbiausiu prioritetu siekiant išspręsti problemas ir pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia migracija naujojoje globalizacijos epochoje;

35.

mano, kad ekonomikos augimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, taip pat didesnio Europos Sąjungos ekonominio atvirumo skatinimas ir toliau labai svarbūs siekiant tinkamai valdyti migracijos srautus bei kovoti su nelegalios imigracijos priežastimis ir ją skatinančiais veiksniais; pripažįsta, kad Europos Sąjungai nedelsiant reikalinga nuosekli legalios (pvz., ekonominės) migracijos politika;

36.

pritaria Komisijos rengiamoms atskirų šalių ataskaitoms; vis dėlto ragina dirbti sistemingiau dėmesį kreipiant ne tik į pasiekimus, bet ir į trūkumus; remia Komisijos pasiūlymą nustatyti stebėtinas ypatybes, nes tai – sudėtinė daugiašalio stebėjimo proceso dalis ir galimybė pagerinti nacionalinės politikos atsaką; pripažįsta, kad reikia didinti regioninio lygmens vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kaip numatyta 2007–2013 m. sanglaudos politikos naujosios kartos programose;

37.

apgailestauja, kad Lisabonos strategija nepakankamai atsispindi daugelio ES valstybių nacionalinėse politikos kryptyse; mano, kad siekiant užtikrinti veiksmingą Lisabonos strategijos įgyvendinimą svarbu mobilizuoti visus suinteresuotuosius ūkio subjektus; visų pirma mano, kad platesnis socialinių partnerių, nacionalinių parlamentų, regioninės ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės dalyvavimas padės pagerinti Lisabonos strategijos rezultatus ir viešųjų diskusijų dėl atitinkamų reformų kokybę; pritaria Komisijos pasiūlymui raginti valstybes nares labiau bendradarbiauti su nacionaliniais ir regioniniais parlamentais, rengiant metinius debatus dėl atitinkamų nacionalinių reformų programų įgyvendinimo;

38.

ragina Tarybą atsižvelgti į toliau nurodytus pakeitimus:

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai bei Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/49

A.

kadangi penkios šalys, kartu vadinamos Centrine Azija (Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas) yra tarp Europos ir Azijos ir kadangi istoriškai ir tradiciškai jos yra svarbi šių žemynų sandūros ir tranzito tarp jų vieta,

B.

kadangi ES pabrėžia būtinybę ir yra aiškiai suinteresuota, kad visoje Centrinėje Azijoje būtų daroma pažanga stabilumo, ekonominio, demokratinio bei visuomenės vystymosi ir saugumo požiūriu ir kadangi ES privalo visada laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teises į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis ir skatinti demokratiją suderintos politikos ir kitomis šių tikslų siekimui labiausiai tinkamomis priemonėmis; kadangi taip ji išsaugos savo patikimumą ir tai galų gale padės jai tapti vis veiksmingesne veikėja regione ir už jo ribų,

C.

kadangi yra visuotinis suinteresuotumas stabilumu Centrinėje Azijoje, nes didelis ir užsitęsęs nestabilumas vienoje iš penkių šalių galėtų turėti pražūtingų pasekmių visam regionui ir taip pat turėti įvairiausios įtakos ES ir jos valstybėms narėms,

D.

atsižvelgdamas į riziką, kylančią dėl priklausomybės nuo importo iš nestabilių regionų ir tiekėjų, bei į būtinybę sukurti patikimus, prieinamus ir gyvybingus energijos kanalus,

E.

kadangi ES yra suinteresuota Centrinės Azijos valstybių saugumu ir stabilumu, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir teisės viršenybės principui, nes strateginiai, politiniai ir ekonominiai įvykiai ir daugėjantys tarpregioniniai sunkumai Centrinėje Azijoje taip pat turi tiesioginį arba netiesioginį poveikį Europos Sąjungos interesams; kadangi Centrinės Azijos valstybės savo svarbiais energijos ištekliais ir pastangomis įvairinti prekybos partnerius ir tiekimo maršrutus gali padėti patenkinti Europos Sąjungos energijos saugumo ir energijos tiekimo poreikį,

F.

kadangi yra rimtas pagrindas šio regiono šalių bendradarbiavimui, tačiau tokioms idėjoms ir pastangoms labai priešinamasi, ypač Centrinės Azijos centre esančio ir daugiausia gyventojų turinčio Uzbekistano valstybės vyriausybė,

G.

kadangi izoliacionizmo priežastis dažnai yra siekis išlaikyti vidaus kontrolę (kraštutiniai to pavyzdžiai – Turkmėnistanas ir Uzbekistanas) ir kadangi toks siekis yra užprogramuotas režimuose, kurie savo valdymui nesiekia visuotinio pritarimo,

H.

kadangi penkios Centrinės Azijos respublikos yra oficialios vystymosi pagalbos gavėjos, o tai reiškia, kad ES pagalba šioms šalims laikoma pagalba vystymuisi,

I.

kadangi dėl ES saugumo ir kitų interesų, taip pat dėl jos vertybių ir paramos TVT didžiausias dėmesys ES požiūryje į Centrinę Aziją turi būti skiriamas sunkumams ir galimybių trūkumui, kuriuos patiria daugelis žmonių šiame regione, kurio kai kuriose dalyse vyrauja skurdas, taip pat grėsmėms visuomenės saugumui, kuris iš dalies susijęs su kaimyninių šalių, pvz., Afganistano, saugumo problemomis, ir nestabilumo bei konfliktų pavojams,

J.

kadangi pirminis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas – skurdo šalinimas tvaraus vystymosi kontekste, įskaitant TVT siekimą,

K.

kadangi ES pagalba regionui dažnai buvo teikiama kaip techninė pagalba pasitelkiant TACIS programą ir kadangi TACIS veiksmingumo vertinimai buvo įvairūs,

L.

kadangi pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnį teisė į sveikatą yra žmogaus teisė ir kadangi norint pasiekti TVT būtinas visuotinis sveikatos priežiūros prieinamumas; kadangi žlugus Sovietų Sąjungai sveikatos sąlygos suprastėjo visose Centrinės Azijos respublikose, o sveikatos sistemos yra kritinėje padėtyje; kadangi dėl galimo epidemijų (pvz., ŽIV (AIDS) ir vaistams atsparios tuberkuliozės) poveikio ES gali kilti ilgalaikė grėsmė; kadangi paukščių gripo krizė parodė, kad užkrečiamos ligos gali greitai išplisti visoje Europoje; kadangi dėl sveikatos apsaugos krizės socialinių pasekmių įvairiose šalyse gali kilti grėsmė jų bendram stabilumui ir plėtros perspektyvoms, ir kadangi jos daro įtaką Europos saugumui,

M.

kadangi energija ir vanduo yra labai svarbūs visuomenės saugumui ir regiono valstybių tarpusavio santykiams, ypač tarp Kirgizstano, Tadžikistano ir Uzbekistano, ir kadangi siekiant sumažinti socialinį nestabilumą ypač svarbu mažinti skurdą,

N.

kadangi ES yra suinteresuota iš Centrinės Azijos importuoti daugiau naftos ir dujų, teikiant pirmenybę naujiems transportavimo maršrutams, ir sukurti aiškią ir skaidrią energijos gamybos ir transportavimo sistemą ir kadangi su tuo susijusios šalys yra Kazachstanas ir Turkmėnistanas,

O.

kadangi Centrinės Azijos šalyse (skirtingose šalyse nevienodais kiekiais) yra naftos, dujų, mineralinių ir hidroenergijos išteklių; kadangi naudojant šiuos išteklius turėtų labai palengvėti ekonominė ir socialinė plėtra; kadangi esant netinkamoms sąlygoms gali atsirasti nepageidaujamas pašalinis poveikis, pvz., aplinkos būklės pablogėjimas, sumažėjęs kitų ekonomikos sektorių konkurencingumas, didelė turtinė nelygybė ir padidėjusi politinė bei socialinė įtampa, ir šis poveikis net gali atsverti teigiamą poveikį (vadinamasis gamtos išteklių gausybės paradoksas),

P.

kadangi 2007 m. spalio 10 d. Ukrainos, Lenkijos, Azerbaidžano ir Gruzijos atstovai susitiko Lietuvoje siekdami aptarti naują naftos tiekimo tinklą, skirtą naftos žaliavai tiekti iš Kaspijos jūros į Lenkijos uostą Gdanską per Baku ir Odesą,

Q.

kadangi Rusija ir Kinija mėgino padidinti savo įtakos sferą Centrinėje Azijoje, 1996 m. įsteigdamos Šanchajaus penketą, kuris sutelkė Kiniją, Rusiją, Kirgiziją, Kazachstaną ir Tadžikistaną spręsti tarpvalstybinius klausimus forume ir kuris 2001 m. tapo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kuri šiuo metu yra didžiausia Centrinės Azijos regioninė organizacija ir kurioje visateisiu nariu dalyvauja Uzbekistanas, o Pakistanas, Indija, Iranas ir Mongolija dalyvauja stebėtojų teisėmis,

R.

kadangi skirtingos šalys anksčiau ir dabartiniais laikais turėjo savų interesų regione; kadangi ne visos valstybės narės regione turi ambasadas ir kadangi dažnai trūksta suderinto valstybių narių požiūrio į regioną,

S.

kadangi po 2005 m. lapkričio 21 d. Jungtinių Valstijų personalo išvykimo ir įrangos išgabenimo iš Karši Chanabado (K2) oro bazės Uzbekistane Jungtinių Valstijų karinės pajėgos turi tik vieną būstinę Centrinėje Azijoje, t. y. Manase, netoli Kirgizstano sostinės Biškeko,

T.

kadangi Centrinės Azijos valstybių politinės, ekonominės, socialinės ir kitos sąlygos labai skiriasi (kartais skiriasi ir valstybių viduje) ir kadangi dėl to neabejotinai būtina, kad ES atitinkamai pritaikytų savo politiką,

U.

kadangi Centrinės Azijos šalys yra naujos valstybės ir kadangi jų valstybės kūrimo, taip pat pereinamųjų politinių ir ekonomikos procesų metu jos pasuko skirtingais keliais ir nevienodai nutolo nuo ankstesnės sovietinės sistemos; kadangi kai kurių valstybių stabilumo ir saugumo požiūriu ir visų valstybių politinio, socialinio ir ekonominio vystymosi požiūriu ypač svarbu spręsti valdymo problemas,

V.

kadangi, be kita ko, ES siekia sustabdyti narkotikų gabenimą iš Centrinės Azijos ar per ją, kovoti su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis, ir užkirsti kelią terorizmo plitimui; kadangi kai kuriais atvejais „kova su terorizmu“ yra naudojamasi kaip priedanga vykdant represijas prieš valdžios kritikus, žmogaus teisių gynėjus, religinius judėjimus ir eilinius verslininkus; kadangi yra priežasčių manyti, kad šie asmenys buvo persekiojami Uzbekistano saugumo struktūroms bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis; kadangi pripažinta, kad esant vaikų darbo migracijai reikia naujų tarptautinės ir socialinės partnerystės, kurioje dalyvautų visos šalys, suinteresuotos išsamiu problemos sprendimu, formų,

W.

kadangi žmogaus teisių padėtis įvairiose Centrinėse Azijos respublikose yra skirtinga ir apskritai neatitinka Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nustatytų standartų ir kadangi, ypač Uzbekistane ir Turkmėnistane, nuolat pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir trūksta demokratinės bei pliuralistinės pažangos,

X.

kadangi Centrinės Azijos respublikose dar nebuvo rinkimų (prezidento ar parlamento), kuriuos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras būtų paskelbęs visiškai laisvais ir sąžiningais,

Y.

kadangi visos penkios Centrinės Azijos valstybės yra ESBO valstybės narės ir pagal šios organizacijos nuostatas prisiėmė išplėstinius įsipareigojimus dėl pagrindinių laisvių, demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi; kadangi valstybės skirtingai vykdo šiuos įsipareigojimus,

Z.

kadangi Kazachstane, palyginus su dauguma kitų regiono valstybių, vyksta daugiau teigiamų procesų; kadangi 2007 m. rugpjūčio 18 d. įvykę parlamento rinkimai parodė, kad, nepaisant tam tikro pagerėjimo, Kazachstanas vis dar visiškai nesilaiko savo įsipareigojimų ar ESBO ir kitų tarptautinių demokratinių rinkimų standartų,

Aa.

kadangi pilietinė visuomenė daugelyje Centrinės Azijos šalių veikia visų pirma pasitelkusi vietos nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų, kurios turi būti ginamos ir vertinamos kaip piliečių noro dalyvauti savo šalių demokratizacijos ir socialiniame procese išraiška, tinklą,

Ab.

kadangi politinis, ekonominis ir socialinis pagerėjimas gali būti veiksmingai pasiektas regione įsteigiant tikrai nepriklausomą teismų sistemą ir iš tiesų kovojant su plačiai paplitusia korupcija,

Ac.

kadangi principai, kurie yra ES pagrindas, apima pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant nuomonės laisvę ir žmogaus teisių aktyvistų apsaugą, gynimą,

Ad.

kadangi dėl masinių represijų, korupcijos ir išnaudojimo, pagrindinių žmogaus teisių ir galimybių pagerinti savo gyvenimus neigimo, taip pat priimtinų būdų reikšti nepasitenkinimą ir dalyvauti politiniame procese nebuvimo didėja ekstremizmo ir terorizmo pavojus,

Ae.

kadangi daugelyje Centrinės Azijos šalių pažeidžiamos žmogaus teisės, nėra tinkamos teismų sistemos, opozicijos partijoms ir nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms taikomi apribojimai, o taip pat nėra žiniasklaidos laisvės,

Af.

kadangi po Andižano žudynių 2005 m. gegužės mėn. ES skyrė Uzbekistanui sankcijas, bet Uzbekistano vyriausybė toliau blokuoja nepriklausomą tarptautinį įvykių tyrimą ir toliau vykdo savo represinę politiką, įskaitant žmogaus teisių gynėjų persekiojimą; kadangi 2007 m. spalio mėn. Taryba vis tiek nusprendė šešiems mėnesiams sustabdyti draudimą išduoti vizas aštuoniems žmonėms, kurie tiesiogiai atsakingi už beatodairišką jėgos panaudojimą Andižane; kadangi Taryba šiuo sustabdymu siekia paskatinti Uzbekistano valdžios institucijas pakeisti savo politiką ir kadangi draudimas bus savaime vėl taikomas 2008 m. balandžio / gegužės mėn., nebent bus įvykdyti Tarybos sprendime nustatyti kriterijai,

Ag.

kadangi regione labai domimasi bendradarbiavimu su ES mokslo, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse ir kadangi toks bendradarbiavimas gali padėti stiprinti pilietinės visuomenės ryšius ir skleisti Europos demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes,

Ah.

kadangi tiek Mongolija, tiek Afganistanas turi tam tikrų panašumų su penkiomis pagrindinėmis Centrinės Azijos valstybėmis, bet jos nėra įtrauktos į Tarybos strategijos dokumentą, tačiau įtrauktos į įvairius ES dokumentus,

Ai.

kadangi regionas yra netoli Afganistano, todėl tam tikros šalys tapo vertingomis partnerėmis kovojant su terorizmu; kadangi ES valstybės narės taip pat naudojosi regiono oro uostais ar oro erdve; kadangi ES veiksmai, skirti žmogaus teisėms Centrinėje Azijoje apskritai ir tam tikrose šalyse konkrečiai skatinti, nuvylė, nes buvo pernelyg silpni,

Aj.

kadangi per Centrinę Aziją tranzitu gabenama 30 proc. Afganistano heroino, daugiausiai tiekiamo Rusijos rinkai, ir dėl to atsiranda su narkotikų prekyba susijęs organizuotas nusikalstamumas ir korupcija, taip pat narkomanija ir susijusios sveikatos bei socialinės problemos, kurios daro labai didelę įtaką regiono stabilumui,

Ak.

kadangi Mongolijos padėtis panaši į Centrinės Azijos respublikų padėtį, ir ES strategijoje Centrinės Azijos atžvilgiu turi būti nuosekliai atsižvelgiama į istorinius, kultūrinius ir ekonominius aspektus bei aplinkos ir energetikos politiką,

1.

džiaugiasi, kad ES skiria daugiau dėmesio Centrinei Azijai – tą aiškiai parodo priimta strategija, skirta Centrinei Azijai; vis dėlto pažymi, kad penkiose regiono šalyse projektai įgyvendinami lėtai;

2.

yra įsitikinęs, kad, nors ES propaguojamos vertybės visada yra tos pačios, ES interesai ir sąlygos bei galimybės penkiose regiono šalyse yra labai skirtingos;

3.

ragina nustatyti tikslius ES santykių su kiekviena iš šių penkių šalių tikslus ir prioritetus, parengiant bendrąją regiono analizę ir bendrąjį ES politikos tikslų, nustatytų priimtoje ES strategijoje, rinkinį;

4.

pabrėžia, jog svarbu, kad ES skatintų sąžiningą ir tvarią ekonomikos plėtrą regione ir remtų vietos ekonomikos vystymo iniciatyvas bei verslo reguliavimo sistemos reformas ir padėtų šalinti skurdą siekiant tvaraus vystymosi; pabrėžia, kad sprendžiant terorizmo problemą svarbu stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, taigi bet koks požiūris, kai kovojant su radikalizmu ir ekstremizmu neišlaikoma saugumo poreikių ir žmogaus teisių bei tinkamo valdymo pusiausvyra, yra pasmerktas žlugti; teigiamai vertina politinio dialogo su Centrinės Azijos šalimis stiprinimą; ragina Tarybą ir Komisiją toliau skatinti tinkamą valdymą, žmogaus teises, demokratiją ir švietimą, įskaitant susitarimo su visomis religinėmis bendruomenėmis apsvarstymą; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad ES požiūris į žmogaus teises nebūtų kitoks nei jos tvirtas požiūris į energetiką, saugumą ir prekybą;

5.

yra įsitikinęs, kad kai kuriuos klausimus galima veiksmingai spręsti regioniniu lygmeniu ir siekti regioninio lygmens sprendimų (pvz., kovos su terorizmu, kovos su prekyba žmonėmis ir narkotikais, vandens valdymo klausimus), o tam reikalingas sustiprintas regioninis bendradarbiavimas; taigi ragina ES institucijas prireikus teikti techninę pagalbą, ypač dalytis praktine patirtimi ir tarpininkauti skatinant dialogą tarp Centrinės Azijos šalių; vis dėlto pabrėžia, kad Centrinės Azijos šalių išsivystymo lygis skirtingas, ir atkreipia dėmesį į jų kultūrinius, politinius ir ekonominius skirtumus; todėl džiaugiasi, kad Komisija ir Taryba, planuodamos būsimą partnerystę ir bendradarbiavimą siekia taikyti tiek su atskiromis šalimis susijusį požiūrį, tiek regioninį požiūrį;

6.

ragina regiono šalių atžvilgiu vykdomą politiką diferencijuoti ir grįsti žmogaus teisių padėtimi kiekvienoje šalyje, tuo, kaip šių šalių vyriausybės laikosi įsipareigojimų ESBO, šių šalių vystymosi poreikiais ir jų vyriausybių pasiryžimu siekti piliečių gerovės, esama ir galima jų kaip prekybos partnerių svarba ES, bendradarbiavimu energetikos ir kitose srityse, dialogu tarptautiniais klausimais ir ES veiksmų, įskaitant įvairias pagalbos formas, sėkmės perspektyvomis;

7.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, ypač suprantant, kad dėl to bendros pastangos kovojant su prekyba žmonėmis ir narkotikais bus veiksmingesnės; taigi ragina ES institucijas prireikus teikti techninę pagalbą, ypač dalytis praktine patirtimi ir tarpininkauti skatinant dialogą tarp Centrinės Azijos šalių;

8.

pabrėžia, kad Centrinėje Azijoje ES vykdoma politika turi būti nuosekli, todėl primena, kad ES strategija, skirta Centrinei Azijai, turi būti suderinta su Europos konsensusu dėl vystymosi; taip pat pabrėžia tai, kad visa pagalba, skiriama pagal VBP, turi atitikti pagrindinius tikslus, t. y. kovos su skurdu ir TVT įgyvendinimo;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad strategijos priede nurodoma, jog teikiant Europos Bendrijos dvišalę pagalbą 2007–2013 m. laikotarpiu svarbiausiu prioritetu laikoma kova su skurdu; ragina Komisiją nuolat išsamiai informuoti Parlamentą apie tai, kaip dvišalė ir regioninė pagalba bus siejama su atskirais TVT ir kokį poveikį ji turės planuojamam sveikatos ir pagrindinio švietimo sektorių biudžetui;

10.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį Centrinės Azijos šalių stabilumą, saugumą ir klestėjimą labai svarbu vykdyti socialinių sektorių reformas, užtikrinti sveikatos apsaugą, maisto saugą, kovoti su korupcija ir daug dėmesio skirti tvariai ir sąžiningai ekonomikos plėtrai; taigi mano, kad vertinant poreikius nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis atsiranda akivaizdi proga atkreipti dėmesį į ES ir įgyti pasitikėjimo atviru dialogu su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę, parlamentus ir vietos valdžios institucijas;

11.

mano, kad narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) yra svarbus laimėjimas siekiant ekonominio stabilumo regione, bet šį tikslą galima pasiekti tik laikantis tarptautinių užsienio investavimo standartų ir sukuriant nepriklausomą teismų sistemą;

12.

ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų reikalingų priemonių, siekiant paskatinti Centrinę Aziją dar labiau integruotis į pasaulinę prekybos ir ekonomikos sistemą, visų pirma raginant keturias į PPO dar neįstojusias regiono šalis tapti šios organizacijos narėmis;

13.

yra tvirtai įsitikinęs, kad be esminės bankų ir draudimo sistemų reformos neįmanomas ekonominis regiono šalių vystymasis, kad būtina sukurti veiksmingą mikrokreditų sistemą, geriau reglamentuoti ir prižiūrėti bankų veiklą, privatizuoti valstybinius bankus, taip pat sukurti nacionalines tikrai konkurencingas ir užsienio bankams atviras finansų rinkas;

14.

ragina Tarybą suteikti Europos investicijų bankui (EIB) įgaliojimus, bendradarbiaujant su regione jau veikiančiu Europos plėtros ir rekonstrukcijos banku (EPRB), teikti Centrinės Azijos šalims lengvatinius kreditus;

15.

ragina Komisiją nuosekliai telkti visas turimas priemones, pradedant politiniais dialogais ir įvairių sričių, visų pirma prekybos, vystymosi, konkurencijos, mokslinių tyrimų ir aplinkos, Bendrijos politika ir baigiant subsidijomis bei paskolomis, įskaitant Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kitų tarptautinių finansinių institucijų suteiktas paskolas, siekiant greičiau baigti šiuos projektus;

16.

ragina regiono valstybes suteikti geresnę apsaugą tiesioginėms užsienio investicijoms;

17.

prašo Komisiją ir Tarybą imtis visų įmanomų veiksmų, kurie paskatintų Centrinės Azijos šalis geriau naudotis ES Bendrųjų tarifų lengvatų sistema (BLS), taip pat prisidėtų skatinant regionų prekybos plėtrą;

18.

prašo Komisiją ir Tarybą suteikti regiono valstybėms kvalifikuotą techninę pagalbą ekonomikos ir administracijos srityse siekiant sustiprinti vietos valstybines institucijas, sukurti veiksmingesnį ir įvairesnį ekonominių ryšių tinklą, taip pat sudaryti didesnes galimybes vietos produktams patekti į užsienio rinkas ir į ES rinką;

19.

mano, kad strategija yra nepakankama dvišalio bendradarbiavimo žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratizavimo srityse požiūriu;

20.

mano, kad vertindama žmogaus teisių padėtį ES turėtų skirti ypatingą dėmesį tam, ar atitinkamos vyriausybės yra patikimai įsipareigojusios šią padėtį gerinti ir daugiausiai dėmesio skirti įrodomai pažangai, žmogaus teisių gynėjų padėčiai, bendradarbiavimo su JT specialiaisiais pranešėjais ir kitais svarbiais tarptautiniais veikėjais lygmeniui ir mechanizmams;

21.

šiuo požiūriu ragina Tarybą ir Komisiją išlaikyti nuoseklią ir vieningą nuomonę žmogaus teisių klausimais ir siekiant į strategiją, skirtą Centrinei Azijai, įtraukti demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimus, tariantis su Centrinės Azijos šalimis partnerėmis šiose srityse nustatyti aiškius palyginamus vertinimo kriterijus, rodiklius ir tikslus, kaip buvo padaryta kitose bendradarbiavimo srityse; ragina Tarybą ir Komisiją ypač didelį dėmesį skirti politinių kalinių išlaisvinimui ir nepriklausomai žiniasklaidai;

22.

smerkia žmogaus teisių gynėjų persekiojimą Uzbekistane ir Turkmėnistane; ragina Tarybą ir Komisiją kuo labiau stengtis apsaugoti jų veiklą ir sveikatą bei gyvybę ir ragina atitinkamas vyriausybes nedelsiant išlaisvinti visus kalinamus ar priverstinai laikomus psichiatrinėse ligoninėse žmogaus teisių gynėjus ir (arba) dėl politinių priežasčių persekiojamus asmenis;

23.

pabrėžia, kad ES kontaktai su saugumo struktūromis ar ES parama bendradarbiavimui saugumo srityje, kuriame dalyvauja represinės valstybės, turėtų būti sumažinti iki minimumo ir kad bet kokie tokie kontaktai turėtų būti skaidrūs;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares teikti specialią pagalbą, skirtą regiono teisminei sistemai pertvarkyti ir pagerinti, kad teismai įgytų daugiau nepriklausomumo ir taptų veiksmingesni, taip pat teikti pagalbą, skirtą kovai su korupcija;

25.

ragina Tarybą ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Centrinės Azijos šalimis įgyvendinant švietimo reformas ir padedant pertvarkyti registracijos sistemą (dedant gyvenamosios vietos registravimo spaudą piliečio pase) atskirti pilietines ir socialines teises nuo nuosavybės teisių;

26.

mano, kad tikros pilietinės visuomenės vystymas ir pagalba jai yra būtina bet kokios pažangos sąlyga; apgailestauja dėl sunkios NVO padėties kai kuriose Centrinės Azijos valstybėse – jų veiklą vyriausybės nuolat varžo; pabrėžia, kad ES privalo toliau remti pilietinę visuomenę teikiant finansinę paramą ir užtikrinant matomumą (rengiant forumus ir konsultacijas), o tai padėtų kurti dalyvaujamąją demokratiją; mano, kad ES pilietinę visuomenę turėtų laikyti partnere, kuri prisidėtų prie darnios visuomenės, socialinio stabilumo ir ES vertybių bei standartų skatinimo;

27.

pažymi, kad ES Centrinės Azijos politika turėtų būti paremta nuodugniomis diskusijomis ir keitimusi nuomonėmis su visomis suinteresuotomis šalimis; taigi ragina ES įsitraukti į visapusį politinį dialogą, kuris į strategijos ir programų įgyvendinimą ir stebėseną įtrauktų parlamentus, pilietinę visuomenę ir vietos valdžios atstovus;

28.

atkreipia dėmesį į daugelyje Centrinės Azijos regionų plačiai paplitusį moterų išnaudojimą (pvz., priverstinės vedybos, nelegali prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais, išprievartavimai) ir ragina Centrinės Azijos šalių vyriausybes įgyvendinti esamus įstatymus, kad būtų apsaugotos moterų teisės, taip pat ragina Komisiją į pagalbos programas įtraukti atitinkamus veiksmus;

29.

ragina Centrinės Azijos vyriausybes sugriežtinti dabartinius įstatymus dėl moterų teisių ir geriau įgyvendinti šiuos įstatymus; ragina Komisiją ir toliau remti žmogaus teisių ir demokratijos projektus, susijusius su specifiniu moterų vaidmeniu; ragina ES remti visišką Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo įgyvendinimą ir vadovautis ja siekiant glaudžiau bendradarbiauti; pabrėžia, kad moterų ir moterų teisių padėtis daugelyje Centrinės Azijos dalių prastėja dėl nevienodų galimybių gauti išsilavinimą, sveikatos paslaugas ir darbą ir kad trečiasis TVT skatinti lyčių lygybę ir suteikti daugiau galių moterims turėtų tapti ES veiklos prioritetu ir orientyru;

30.

palankiai vertina tai, kad remiamas Tarptautinės darbo organizacijos normų ir konvencijų, susijusių su tinkamomis darbo sąlygomis, įgyvendinimas, ir pabrėžia, kad šie standartai yra sudedamoji ekonominio bendradarbiavimo, investicijų ir prekybos santykių vystymo dalis; pažymi, kad vaikų darbas vis dar kelia rimtą susirūpinimą, ypač Tadžikistane ir Uzbekistane, ir pabrėžia, kad reikia remti JT vaiko teisių apsaugos konvencijos įgyvendinimą;

31.

atkreipia dėmesį į paplitusį vaikų darbą kai kuriose Centrinės Azijos valstybėse, ypač medvilnės rinkimo, tabako auginimo, angliakasybos ir amatų srityse ir ragina atitinkamas vyriausybes veiksmingiau įgyvendinti esamas kovos su vaikų darbu priemones, parengti nuoseklią nacionalinę vaikų darbo politiką ir visapusiškai remti tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų rengiamus vaikų darbo panaikinimo projektus bei juose dalyvauti; ragina Komisiją parengti specialią programą pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę šiuo klausimu;

32.

ragina Komisiją sukurti aktyvų bendradarbiavimą migracijos tema, kuriuo būtų skatinamas tikras ir aktyvus dialogas, kurio metu būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, pvz., ekonominių perspektyvų trūkumas kaimo vietovėse, skurdo miestuose padidėjimo pasekmės, įgyvendinant specialias vietos ekonominės plėtros programas;

33.

ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai panaudoti savo patirtį ir pažangiąją praktiką skatinant migrantų, ypač prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, žmogaus teisių apsaugą; smerkia Centrinės Azijos šalių vyriausybių vykdomą prievartinį prieglobsčio prašytojų, ypač Uzbekijos pabėgėlių, išdavimą ir ragina Tarybą bei Komisiją bendradarbiauti su Jungtinių Tautų žmogaus teisių vyriausiojo komisaro (JTPVK) biuru ginant ir remiant politinius pabėgėlius;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad daug uigurų pabėgėlių Kinijos prašymu iš Centrinės Azijos buvo perduoti Kinijai (tai atspindi didėjantį Kinijos spaudimą šio regiono vyriausybėms), ir pažymi, kad kyla pavojus, jog pabėgėlių žmogaus teisės gali būti rimtai pažeistos;

35.

mano, kad itin padaugėjus užkrečiamųjų ligų, pvz., ŽIV, regione, sveikatos ir visuomenės sveikatos sektoriaus reforma turėtų būti visos donorų bendrijos, įskaitant Komisiją, prioritetas;

36.

itin skatina ES remti švietimą ir mokymus bei suteikti daugiau galimybių Centrinės Azijos studentams studijuoti ES, taip pat remti keitimąsi studentais iš ES universitetų;

37.

pabrėžia Centrinės Azijos geopolitinės padėties svarbą, taip pat kitų ekonominių ir politinių jėgų, pavyzdžiui, Rusijos, Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Turkijos didėjantį susidomėjimą šiuo regionu; taigi mano, kad labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su šiomis šalimis sprendžiant su Centrine Azija susijusius klausimus tose srityse, kuriose interesai sutampa nekonfliktuodami su žmogaus teisių problemomis; ragina Tarybą ir Komisiją rasti būdų pagerinti ES valstybių narių individualių veiksmų ir politikos regione koordinavimą, taip pat ES ir kitų suinteresuotų valstybių veiksmų ir politikos regione koordinavimą; šiuo požiūriu pabrėžia Turkijos, kaip šalies kandidatės į ES nares, vaidmenį Centrinėje Azijoje ir ragina Tarybą ir Komisiją kuo geriau pasinaudoti istoriniais, ekonominiais ir kultūriniais Turkijos ryšiais su kai kuriomis šio regiono šalimis, šią šalį kandidatę į ES visiškai įtraukiant į strategijos rengimą ir įgyvendinimą;

38.

pabrėžia, kad taip pat svarbu toliau plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą, ypač su Juodosios jūros regiono šalimis;

39.

apgailestauja, kad Tarybos strategijoje, skirtoje Centrinei Azijai, Mongolija nėra minima tarp šalių, kurios bendrai vadinamos Centrine Azija (Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas), ypač atsižvelgiant į tai, kad Mongolija padarė didelę pažangą kurdama valstybę, kurioje laikomasi demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų; ragina Tarybą ir Komisiją siekti priimti sprendimą ES lygmeniu ir parengti pareiškimą apie Mongolijos vystymąsi;

40.

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad į politinį dialogą ir partnerystę su ES būtų įtrauktos visos kiekvienos šalies visuomenės grupės ir kad jos politikoje dalyvautų daugiau veikėjų, ypač parlamentai ir pilietinė visuomenė;

41.

džiaugiasi, kad paskirtas ES specialusis įgaliotinis Centrinei Azijai Pierre Morel, ir ragina Tarybą suteikti jam daugiau įgaliojimų bei geriau juos apibrėžti, labiau derinant valstybių narių politiką regione;

42.

ragina Komisiją, kai tai įmanoma, Centrinės Azijos šalyse toliau steigti visos sudėties delegacijas, nes buvimas vietoje yra būtina ES veiksmų sėkmės sąlyga; atkreipia dėmesį į planus 2008 m. Biškeke ir Dušanbėje įsteigti visos sudėties delegaciją, kuri Kirgizstane ir Tadžikistane atkreiptų dėmesį į ES ir paskatintų bendradarbiavimą;

43.

džiaugiasi Tarybos sprendimu 2008 m. birželio mėn. ir rečiausiai kas dvejus metus po to įvertinti įgyvendinant šią strategiją pasiektą pažangą; mano, kad šis įvertinimas bus gera proga Centrinei Azijai skirtą strategiją glaudžiau susieti su Europos kaimynystės politika;

44.

pažymi, kad Kazachstanas yra pagrindinis sąjungininkas ir strateginis partneris kovojant su tarptautiniu terorizmu, prekyba narkotikais ir religiniu ekstremizmu; pripažįsta Kazachstano tradiciją puoselėti rasinę ir religinę darną šalyje, kurioje gyvena daugiau kaip 100 skirtingų etninių grupių ir praktikuojamos 45 skirtingos religijos; ragina Tarybą ir Komisiją teikti pirmenybę paramai Kazachstano vyriausybei ir pilietinei visuomenei siekiant įtvirtinti teisinę valstybę ir skatinti ateityje rengti demokratinius rinkimus;

45.

pabrėžia Kazachstano kaip pagrindinio prekybos partnerio Centrinėje Azijoje svarbą ES prekybai energetikos srityje; primena, kad pasirašytas susitarimo memorandumas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimo su ES skatinimui siekiant vystyti bendradarbiavimą saugios energijos ir pramonės srityse; primindamas, kad Kazachstanas yra trečioji šalis pasaulyje pagal urano išteklius, pažymi, kad šį memorandumą papildė susitarimas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje ir Euratomo ir Kazachstano Respublikos vyriausybės deklaracija dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo;

46.

džiaugiasi Kazachstano susidomėjimu stiprinti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga ir pripažįsta abipusę glaudesnių ES ir Kazachstano politinių bei ekonominių santykių svarbą; mano, kad ES turėtų ir toliau vykdyti palankią politiką Kazachstano atžvilgiu, bet pabrėžia, kad ES ir Kazachstano ryšiai turi būti kuriami atsižvelgiant į Kazachstano pastangas laikytis tarptautinių ir ESBO įsipareigojimų žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratijos srityje;

47.

pabrėžia, kad 2007 m. rugpjūčio 18 d. vykę paskutiniai parlamento rinkimai, nepaisant nedidelės pažangos, neatitiko ESBO ir kitų tarptautinių standartų; reiškia savo susirūpinimą, kad visas parlamento vietas užėmė valdančioji, prezidentą palaikanti partija, ir dėl to valdžią gali monopolizuoti Prezidentas Nursultan Nazarbajev ir jo rėmėjai; ragina Kazachstano vyriausybę panaikinti neproporcingus naujų politinių partijų registravimo apribojimus, pvz., reikalavimą turėti nerealų narių skaičių (50 000) norint įsteigti partiją;

48.

pritaria sprendimui leisti Kazachstanui 2010 m. pirmininkauti ESBO, nes Kazachstanas įsipareigojo remti dabartinius ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro įgaliojimus bei demokratizuoti ir liberalizuoti savo politinę sistemą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį, kad Kazachstanas įsipareigojo supaprastinti politinių partijų bei žiniasklaidos priemonių registracijos reikalavimus ir iš dalies pakeisti Rinkimų įstatymą – visa tai turi būti įgyvendinta 2008 m. – bei, atsižvelgiant į ESBO rekomendacijas, iš dalies pakeisti Žiniasklaidos įstatymą ir sumažinti baudžiamąją atsakomybę už garbės ir orumo įžeidimą; teigiamai vertina tai, kad pats Kazachstanas glaudžiai sieja šiuos klausimus su savo būsimu pirmininkavimu ESBO, ir laukia, kad būtų laiku imtasi konkrečių ir įtikinamų priemonių reformoms įgyvendinti; stipriai ragina Kazachstaną pasinaudoti šia proga ir žengti lemiamą žingsnį visapusiškai demokratiškos sistemos link, taip pasirengiant tikrai sėkmingam pirmininkavimui ESBO;

49.

ragina vyriausybę ryžtingiau kurti demokratinę institucijų sistemą ir primena pažangą, kuri buvo padaryta nuo 1991 m., kai Kazachstanas paskelbė savo nepriklausomybę;

50.

pabrėžia, kad nėra tikros spaudos laisvės, ir išreiškia susirūpinimą dėl prezidentinės svarbiausių žiniasklaidos priemonių kontrolės bei opozicijos žurnalistų persekiojimo; taip pat reiškia susirūpinimą dėl naujo įstatymo dėl žiniasklaidos projekto, kuriame numatoma didesnė žurnalistų atsakomybė už neigiamos informacijos skleidimą, kuriuo padidinamas baudžiamumas už šmeižtą ir orumo įžeidimą ir pagal kurį galima kelti bylą dėl to, kad žurnalistas paskelbė informaciją apie privatų valstybės ir visuomenės veikėjo gyvenimą; pažymi, kad dabartiniuose įstatymuose numatyta pakankama apsauga nuo neetiškų žurnalistų veiksmų;

51.

džiaugiasi, kad Kazachstanas pasirašė JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (JT konvencija prieš kankinimą) fakultatyvų protokolą ir ragina skubiai jį ratifikuoti ir įgyvendinti;

52.

mano, kad turi būti dedamos visos pastangos siekiant sustiprinti ir remti trapias demokratijos institucijas Kirgizstane; mano, kad ši šalis turi galimybę tapti pavyzdžiu visoms kitoms Centrinės Azijos valstybėms demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse; ragina Tarybą ir Komisiją padidinti paramą šiai šaliai, siekiant užtikrinti, kad ji imsis ir sėkmingai įgyvendins žadėtas reformas;

53.

labai remia Kirgizstano pažangą siekiant spaudos ir žiniasklaidos laisvės, taip pat politikų ir visuomenės pastangas vykdyti konstitucinę reformą; ragina Kirgizstano vyriausybę užtikrinti šalies žurnalistų saugumą, baigti žadėtąsias žiniasklaidos ir kovos su korupcija reformas bei padaryti didesnę pažangą politinio ir biudžeto decentralizavimo srityje;

54.

išreiškia savo susirūpinimą, kad priėmus naująjį Konstitucijos projektą, dėl kurio buvo balsuota 2007 m. spalio 21 d., gali labai pakisti valdžios pusiausvyra; išreiškia susirūpinimą, kad Kirgizstano valdžios institucijos nesurengė plačių viešų diskusijų šiuo jautriu klausimu įtraukiant visas Kirgizstano visuomenės grupes; ragina Kirgizstano valdžios institucijas išsaugoti tinkamą valdžios padalijimą;

55.

apgailestauja dėl to, kad 2007 m. gruodžio 16 d. vykusiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose nebuvo laikomasi daugelio ESBO nustatytų įsipareigojimų; pabrėžia, kad, pasak ESBO, apskritai šie rinkimai, lyginant su 2005 m. rinkimais, rodo neišnaudotą galimybę bei žingsnį atgal, ir nepateisino visuomenės lūkesčių dėl tolesnio rinkimų proceso konsolidavimo; yra ypač susirūpinęs dėl „dvigubo slenksčio“ sistemos, dėl kurios į naująjį parlamentą negalėjo patekti stipriausia opozicijos partija, o Prezidento Bakijevo partija surinko didžiąją daugumą balsų; ragina Kirgizstano valdžios institucijas imtis reikiamų priemonių šiuo klausimu, kad būtų grąžintas visapusiškas politinis pliuralizmas; apgailestauja dėl to, kad policija ėmėsi griežtų priemonių ir suėmė taikiai prieš rinkimų proceso trūkumus protestavusius NVO ir žmogaus teisių aktyvistus;

56.

džiaugdamasis teigiamais pokyčiais vystant daugpartinę sistemą ir siekiant valdžių atskyrimo 1997 m., pasibaigus pilietiniam karui, pažymi, kad nuo tada Tadžikistane stabilumas nėra užtikrintas, kadangi prezidentas, nors ir akivaizdžiai remiamas gyventojų, sistemingai persekiojo visą opoziciją ir nustatė griežtą spausdintos ir transliuojamos žiniasklaidos kontrolę; apgailestauja dėl to, kad šioje šalyje nėra tikros pilietinės visuomenės, nes tai kliudo tolesniam demokratijos vystymuisi, ir pabrėžia tolesnių didelių reformų ir pagarbos žmogaus teisėms poreikį; šioje srityje ragina priimti visas reikalingas priemones, kuriomis būtų siekiama laikytis JT konvencijos prieš kankinimą, visų pirma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūnus, kurie atsakingi už pažeminimą ar blogą elgesį, ir taip pat ragina panaikinti mirties bausmę;

57.

išreiškia susirūpinimą dėl naujo įstatymo dėl religijos projekto, kuriuo remiantis (jei jis bus priimtas) būtų apribotas teisinis religinių bendruomenių statusas, ypač apribotos ne musulmonų bendruomenių galimybės įgyti teisinį statusą; pažymi, kad kelios šio įstatymo nuostatos pažeidžia Tadžikistano Konstituciją ir Tadžikistano pasirašytas tarptautines normas; taip pat išreiškia susirūpinimą, kad bus tikrinami Tadžikistano mečetės vadovų religiniai įsitikinimai, ir ragina Tadžikistano vyriausybę gerbti religinių mažumų įsitikinimus ir buvimą;

58.

pabrėžia, kad Tadžikistanas, kuriame yra mažai gamtinių išteklių, pvz., naftos ir dujų, yra viena iš 20 neturtingiausių valstybių pasaulyje ir kad yra rimtų problemų dėl moterų ir vaikų išnaudojimo, kaip ir Uzbekistane, susijusiame su medvilnės monokultūra;

59.

ragina tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo su Tadžikistanu sudaromų PBS, kuo greičiau tai padaryti, kadangi nereikalingas vėlavimas Tadžikistane gali būti palaikytas paramos nebuvimu ir nepadėti bendradarbiavimui; Europos Parlamentas pats planuoja artimiausiu metu patvirtinti PBS;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad Tadžikistane yra nesprogusių kasetinių bombų, ragina labiau finansuoti jų nukenksminimą ir pabrėžia, kad būtina kasetines bombas draudžianti tarptautinė sutartis; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pasienyje su Afganistanu ir Uzbekistanu yra minų laukų; ragina Uzbekistano valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti nustatant šiuos minų laukus, o Komisiją – remti reikiamas išminavimo programas;

61.

kadangi per Tadžikistaną iš kaimyninio Afganistano pervežami narkotikai, ragina ES toliau stiprinti su tuo susijusią paramą Tadžikistanui, nepakenkiant tarpvalstybinei prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi pasienio regionų ekonominiam vystymuisi;

62.

pažymi, kad Turkmėnistane yra teigiamų, nors labai ribotų pokyčių – naujasis prezidentas Gurbanguly Berdymukhammedov pasiryžęs vykdyti esminę švietimo sistemos reformą; mano, kad ES elgiasi teisingai, reaguodama į Turkmėnistano norą šioje srityje bendradarbiauti;

63.

teigiamai vertina Prezidento Gurbanguly Berdymukhammedovo sprendimą suteikti amnestiją vienuolikai politinių kalinių, kurie buvo nuteisti ilgalaikiam kalinimui dėl to, kad prieštaravo buvusio Prezidento Saparmurato Niyazovo politikai; skatina imtis tolesnių priemonių siekiant išlaisvinti visus politinius kalinius šalyje;

64.

pabrėžia, kad Turkmėnistanas turi padaryti pažangą pagrindinėse srityse, kad ES galėtų pasistūmėti į priekį sudarant laikinąjį susitarimą, inter alia, Turkmėnistanas turėtų leisti Tarptautiniam Raudonojo kryžiaus komitetui laisvai ir nevaržomai vykdyti savo veiklą šalyje, besąlygiškai išlaisvinti visus politinius kalinius ir sąžinės kalinius, panaikinti kliūtis keliauti ir leisti visoms nevyriausybinėms organizacijoms ir žmogaus teisių įstaigoms laisvai veikti šalyje;

65.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nedelsiant pagerinti labai blogą padėtį žmogaus teisių srityje, ypač turint mintyje itin blogą mažų, neregistruotų religinių bendruomenių bei jų lyderių ir kitų mažumų padėtį, ir ragina, kad bet koks ES ir Turkmėnistano santykių vystymasis, įskaitant galimą laikinojo susitarimo dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų sudarymą, taip pat galimai vėliau įvyksiantį visaverčio PBS sudarymą, turi būti glaudžiai susietas su aiškiais įrodymais, kad šioje srityje vyksta dideli teigiami pokyčiai, taip pat patikimais ženklais, kad jie vyks toliau;

66.

reiškia savo didelį susirūpinimą dėl pastarojo į gripą panašios ligos, kuri, labai tikėtina, gali būti susijusi su medvilnės auginimu ir rinkimu, protrūkio Turkmėnistane; ragina Komisiją pasitelkus vystomojo bendradarbiavimo priemonę suteikti pagalbą Turkmėnistano sveikatos ministerijai, kad būtų ištirtas ligos pobūdis ir jos priežastys bei rastos veiksmingiausios žalos atitaisymo priemonės; ragina Komisiją padėti Centrinės Azijos šalims sumažinti pesticidų naudojimą auginant medvilnę ir sukurti aplinkai nekenksmingus metodus;

67.

patvirtina savo paramą Uzbekistanui taikomoms sankcijoms, kurias ES nustatė po žudynių Andižane; apgailestauja, kad nustatytų padėties žmogaus teisių srityje vertinimo kriterijų požiūriu padaryta labai mažai pažangos; pažymi 2007 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimą pratęsti ginklų embargą dar 12 mėnesių ir sąlyginai panaikinti vizos išdavimo apribojimus pradiniam 6 mėnesių laikotarpiui (Bendroji pozicija 2007/734/BUSP); skubiai ragina Uzbekistano valdžios institucijas pasinaudoti šia proga ir imtis konkrečių priemonių siekiant pagerinti žmogaus teisių situaciją, gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje ir įgyvendinti ES nustatytas sąlygas;

68.

remia ES ir Uzbekistano dialogo žmogaus teisių srityje užmezgimą; atkreipia dėmesį į su juo susijusius didelius sunkumus ir pabrėžia, kad viltys turi būti realios; atmeta bet kokį ketinimą pasinaudoti vien šio dialogo buvimo faktu, kaip priemone atšaukti sankcijas ir bandyti pavaizduoti, kad žmogaus teisių klausimai šiuo metu sprendžiami tinkamai; dar kartą patvirtina, kad galima atsižvelgti tik į rezultatus ir pabrėžia, kad Uzbekistano įsipareigojimas užtikrinti teisingumą ir atsakomybę už žudynes Andižane yra svarbi tolesnio bendradarbiavimo su ES dalis;

69.

ragina Komisiją kartu su nuostata dėl žmogaus teisių ir ES sankcijomis numatyti aiškius įsipareigojimus ir sukurti veiksmingesnes stebėsenos priemones, kad Uzbekistane būtų iš tikrųjų pagerinta žmogaus teisių padėtis;

70.

džiaugiasi, kad Uzbekistano parlamentas, patvirtindamas įstatymus dėl mirties bausmės panaikinimo ir teismų leidimų išduodant suėmimo orderius, padarė teigiamą žingsnį reformuojant Uzbekistano baudžiamosios teisenos sistemą; ragina išsamiai sutvarkyti baudžiamosios teisenos sistemą veiksmingai paskatinant įgyvendinti šias reformas;

71.

apgailestauja dėl to, kad 2007 m. gruodžio 23 d. vykusiuose prezidento rinkimuose nebuvo laikomasi daugelio demokratiniams rinkimams ESBO nustatytų įsipareigojimų ir kad, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro duomenimis, balsavimas vyko griežtai kontroliuojamoje politinėje aplinkoje, kurioje tikra opozicija buvo neįmanoma; pažymi, kad 2008 m. sausio 2 d. prezidentas paskelbė amnestiją, pagal kurią daugiau nei 500 nuteistųjų buvo atleisti nuo bausmės, o dar 900 kalinių bausmė buvo sumažinta, ir apgailestauja dėl to, kad amnestija buvo pritaikyta tik labai nedaugeliui politinių kalinių;

72.

ragina ES laikytis savo įsipareigojimo geriau spręsti sudėtingos partnerystės ir silpnų valstybių problemas bei remti valstybių silpnumo prevenciją įgyvendinant valdymo reformas, teisinės valstybės principus, kovos su korupcija priemones ir kuriant patikimas valstybės institucijas, kad padėtų šioms valstybėms vykdyti įvairias pagrindines funkcijas ir tenkinti savo piliečių poreikius, t. y. teikti švietimo, sveikatos apsaugos ir visas kitas pagrindines paslaugas;

73.

pažymi, kad ES įsipareigojo remti nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms šalyse, kurios lengvai pažeidžiamos gamtos nelaimių, klimato pokyčių, gamtos nuniokojimo ir išorės ekonomikos sukrėtimų; taigi, atsižvelgdamas į dabartinę Centrinės Azijos šalių padėtį, pabrėžia, kad į šiuos įsipareigojimus reikia visapusiškai atsižvelgti rengiant ES strategiją;

74.

pažymi, kad didelėje dalyje šio regiono teritorijų yra daug gamtinių išteklių, kuriuos pramonė dešimtmečius eksploatavo, dėl to labai užteršta aplinka, pablogėjo žemės kokybė ir ypač nuseko upės ir ežerai, pvz., Aralo jūra; džiaugiasi tuo, kad Kazachstanas 1990 m., paskelbęs nepriklausomybę, uždraudė savo teritorijoje vykdyti branduolinius bandymus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad būtini bendri veiksmai sprendžiant šiame regione esančių blogai prižiūrimų radioaktyvių atliekų saugyklų problemą;

75.

pažymi, kad didelė regiono dalis, taikydama nesudėtingus metodus, daugelį vandens šaltinių naudoja drėkinimui žemės ūkyje; dėl to kyla didžiulės problemos upėms, ežerams (pvz., Aralo jūrai), nevyksta tolesnė plėtra (ne tik žemės ūkio sektoriuje); taigi pataria įgyvendinti naujus būdus ir metodus, kad būtų pagerintas vandens valdymas žemės ūkio sektoriuje, pvz., geresnis drėkinimo kanalų užtvenkimas;

76.

džiaugiasi įspūdingomis Kirgizstano pastangomis aplinkos apsaugos srityje, ypač daugeliu dvišalio bendradarbiavimo projektų, kuriuose ji dalyvauja ir kurie Kirgizstanui pastebimai naudingi;

77.

pritaria pasiūlymui Biškeke įsteigti vadinamąją Vandens ir energijos akademiją, skirtą visoms Centrinės Azijos šalims, siekiant tinkamai ir tvariai naudoti vandenį bei gaminti hidroenergiją, pagerinti perdavimo technologijas, apsaugoti biologinę įvairovę ir pagerinti žemės ūkio ir drėkinimo metodus;

78.

pažymi, kad vienintelė žaliava, kurios Tadžikistane yra daug, yra vanduo ir, kadangi ekologiškų hidroelektrinių projektams reikalingos didelės kapitalo investicijos, didesnės užsienio investicijos padėtų Tadžikistanui įvairinti ekonomiką, sumažinti priklausomybę nuo medvilnės monokultūros ir su ja susijusių aplinkos, sveikatos ir vaikų darbo sąnaudų bei pasiekti didesnės naudos ekonomikos, gerovės ir aplinkos apsaugos požiūriu; ragina Tadžikistano vyriausybę siekti stiprinti savo teisinę ir fiskalinę sistemą bei viešąjį administravimą, spręsti pagrindinės infrastruktūros trūkumo problemą, taip pat mažinti paplitusią korupciją, kad būtų paskatintos investicijos šalyje;

79.

skatina atvirą ir veiksmingą dialogą su Centrinės Azijos šalimis aplinkos apsaugos ir veiksmingo išteklių naudojimo srityse ir ragina praktiškai tai įgyventi;

80.

mano, kad ES privalo laikytis bendros pozicijos dėl energetikos politikos, atsižvelgiant į tai, kad regione įgyvendinami projektai, kurie labai svarbūs Europai energijos tiekimo požiūriu;

81.

mano, kad, atsižvelgiant į ES strategiją, skirtą Centrinei Azijai, labai svarbu bendradarbiauti ES išorės energetikos politikos srityje; todėl remia Europos Sąjungos pastangas didinti dujų ir naftos importą iš Kazachstano ir Turkmėnistano ir įvairinti tranzito maršrutus; ragina ES aktyviai bendradarbiauti energetikos srityje su regionu, ypač su Kirgizstano, Tadžikistanu ir, jei įmanoma, Uzbekistanu siekiant spręsti energetikos problemas, kurios labai svarbios tenkinant didelius visuomenės ir ekonomikos vystymosi poreikius ir sprendžiant sudėtingus tarpvalstybinių santykių ir rizikingus tiekimo saugumo klausimus;

82.

mano, kad siekiant minėtų ES tikslų svarbu toliau stiprinti Centrinės Azijos ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityse; mano, kad šis bendradarbiavimas turėtų apimti investicijas į alternatyvių energijos šaltinių vystymą, energijos tiekimo veiksmingumą ir energijos taupymą bei naują infrastruktūrą energetikos sektoriuje ir esamos infrastruktūros modernizavimą; pripažįsta svarbų Kazachstano, kaip stipraus ekonomikos veikėjo Centrinėje Azijoje, kurios svarbiausia prekybos partnerė yra ES, vaidmenį, Kazachstanui vykdant pažangaus socialinio, ekonominio ir politinio modernizavimo strategiją;

83.

mano, kad ES turėtų skatinti atsakingai ir tvariai naudoti regiono gamtinius išteklius, taip pat skatinti pajamų skaidrumą, prireikus remti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą įgyvendinant gavybos pramonės įmonių skaidrumo iniciatyvą (angl. EITI);

84.

prašo ypatingą dėmesį skirti projektams, kuriais siekiama sujungti Centrinės Azijos naftos ir dujų telkinius ir paskirstymo sistemą su vamzdynais, kurie sujungtų su Europos Sąjunga, įskaitant būsimus projektus, pvz., projektą „Nabucco“;

85.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui Centrinei Azijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ESBO ir Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano, Turkmėnistano bei Uzbekistano prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.

6.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/63

A.

kadangi ES politikos veiksmingumas itin priklauso nuo jos įgyvendinimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; kadangi, norint užtikrinti teigiamą Bendrijos teisės aktų poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, būtina griežtai kontroliuoti ir stebėti, kaip jų laikosi valstybės narės,

B.

kadangi, sprendžiant iš skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų skaičiaus, svarbų vaidmenį taikant Bendrijos teisės aktus atlieka Sąjungos piliečiai ir kadangi ES institucijų sugebėjimas tinkamai spręsti piliečių susirūpinimą keliančius klausimas svarbus skatinant pasitikėjimą Europos Sąjunga,

C.

kadangi Komisija, siekdama veiksmingai atlikti savo užduotis, gali keisti savo naudojamas priemones ir kurti naujoves, kurias naudojant būtų gerinamas Bendrijos teisės taikymas,