8.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/1

(1)

Pereinant prie žiniomis grįstos ekonomikos (Lisabonos Europos Vadovų Taryba, 2000 m.) būtina modernizuoti ir nuolat tobulinti profesinio mokymo sistemas, kad jos padėtų didinti užimtumą, stiprinti socialinę įtrauktį, teikti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą visiems, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius asmenis, ir taip prisitaikyti prie sparčių ekonomikos ir visuomenės pokyčių.

(2)

Europos Vadovų Taryba 2002 m. Barselonoje iškėlė tikslą – Europos švietimo ir mokymo sistemos iki 2010 m. turėtų tapti pasauliniais kokybės orientyrais.

(3)

Lisabonos integruotose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse (2005–2008 m.) valstybės narės paragintos plėtoti prieinamas ir pasiekiamas mokymosi visą gyvenimą sistemas, atsižvelgiant į kintančius žiniomis grįstos ekonomikos ir visuomenės poreikius. Kad švietimo ir mokymo sistemos geriau atitiktų darbo rinkos poreikius, būtina jas pritaikyti ir stiprinti gebėjimus šioje srityje. Siekiant suderinti socialinę sanglaudą ir konkurencingumą, reikėtų geriau derinti švietimo ir mokymo politikos tikslus su ekonomikos ir darbo rinkos politikos siekiais.

(4)

Priėmus 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliuciją dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje (4) (Kopenhagos procesas), įvertinus Komisijos, valstybių narių, socialinių partnerių, EEE ir ELPA šalių bei šalių kandidačių bendradarbiavimo kokybės užtikrinimo srityje rezultatus ir atsižvelgus į sukauptą patirtį ir teigiamus pavyzdžius įvairiose dalyvaujančiose šalyse, buvo parengta Bendroji kokybės užtikrinimo sistema (BKUS).

(5)

Tarybos ir Komisijos 2004 m. bendrojoje tarpinėje ataskaitoje Europos Vadovų Tarybai dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo (5) numatyta, kad bendroji profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema (kuri yra dalis Kopenhagos deklaracijos įgyvendinimo tąsos) ir kokybės užtikrinimo bendrų standartų, procedūrų ir gairių rinkinio sudarymas (6) (įgyvendinant Bolonijos procesą ir darbo programą, susijusią su švietimo ir mokymo sistemų tikslais) turėtų būti svarbiausi Europos prioritetai.

(6)

Švietimo taryba 2004 m. gegužės mėn. (7) pritarė BKUS ir paragino valstybes nares ir Komisiją tiek, kiek leidžia jų kompetencija, drauge su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis remti savanorišką šios sistemos taikymą.

(7)

Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo tinklas (8) sudarė Europos masto platformą, kuri leido tinkamai įvertinti, kaip laikomasi 2004 m. Tarybos išvadų ir Helsinkio komunikato, bei sudarė geresnes sąlygas tvariam šalių bendradarbiavimui.

(8)

2006 m. Helsinkio komunikate buvo pabrėžtas poreikis toliau plėtoti ir įgyvendinti bendras Europos priemones profesinio mokymo srityje, remiantis principais, kuriais grindžiama BKUS, kaip nurodyta 2004 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl profesinio mokymo kokybės užtikrinimo, kad būtų formuojama kokybės gerinimo kultūra ir skatinamas aktyvesnis dalyvavimas Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo tinkle.

(9)

Šioje rekomendacijoje nustatoma Europos kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (Sistema), kuri yra orientacinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms remti ir stebėti savo profesinio mokymo sistemų nuolatinį tobulinimą remiantis bendrais Europos standartais, ir kuri yra grindžiama BKUS ir ją išplečia. Sistema turėtų padėti gerinti profesinio mokymo kokybę, didinti profesinio mokymo politikos raidos skaidrumą ir nuoseklumą valstybėse narėse ir taip skatinti abipusį pasitikėjimą, darbuotojų ir besimokančių asmenų mobilumą bei mokymąsi visą gyvenimą.

(10)

Kokybės užtikrinimo ir gerinimo ciklas, kurį sudaro profesinio mokymo planavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir peržiūra ir (arba) persvarstymas, remiantis bendrais kokybės kriterijais, orientaciniais aprašais ir rodikliais, turėtų būti Sistemos dalis. Stebėjimo, kuriam naudojami vidaus ir išorės vertinimo mechanizmai, procesus nustato valstybės narės, kad įvertintų sistemų, procesų ir procedūrų stipriąsias puses bei tobulėjimo sritis. Sistemai turėtų priklausyti ir veiksmingumo vertinimo priemonės naudojimas. Sistema turėtų apimti vertinimo priemones, skirtas pateikti veiksmingumo įrodymų.

(11)

Sistema turėtų būti taikoma profesinio mokymo sistemos, profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir kvalifikacijos suteikimo lygmenimis. Ji suteikia sistemingą požiūrį į kokybę, atsižvelgiant į skirtingus lygmenis ir dalyvius bei jų tarpusavio ryšius. Pagal Sistemą daug dėmesio turėtų būti skiriama stebėjimui ir kokybės gerinimui, pasitelkiant vidaus ir išorės vertinimą, peržiūrą ir tobulinimo procesus, pagrįstus faktais bei kokybine analize. Sistema turėtų būti tolesnės raidos pagrindas remiantis bendradarbiavimu Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

(12)

Šia rekomendacija, kuria nustatomos konkrečios priemonės vertinimo ir kokybės gerinimo kultūrai visuose lygmenyse remti, skatinama įrodymais pagrįsta politika ir praktika; ji yra veiksmingesnės ir teisingesnės politikos, kaip numatyta 2006 m. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo (9), pagrindas.

(13)

Šia rekomendacija nustatoma sistema, skirta pažangios patirties nustatymui, paramai ir keitimuisi ja ne tik nacionaliniu, bet ir vietos bei regionų lygmenimis visuose svarbiuose tinkluose, įskaitant Europos kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos tinklą.

(14)

Šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo principus, įtrauktus į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų mokymosi visą gyvenimą sąrangos kūrimo (10) (EKS) III priedą. Todėl Sistema turėtų padėti įgyvendinti EKS, visų pirma užtikrinti mokymosi rezultatų sertifikavimo kokybę. Ji taip pat turėtų remti kitų Europos priemonių, pavyzdžiui, Europos profesinio mokymo kreditų sistemos ir bendrųjų Europos principų nustatant ir patvirtinant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, įgyvendinimą.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kad ši rekomendacija nėra privaloma, ji atitinka Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą, kadangi ja siekiama remti ir papildyti valstybių narių veiklą lengvinant tolesnį jų bendradarbiavimą, siekiant padidinti profesinio mokymo skaidrumą ir skatinti mobilumą bei mokymąsi visą gyvenimą. Ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika. Ši rekomendacija atitinka tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, kadangi ja nėra pakeičiamos arba apibrėžiamos nacionalinės kokybės užtikrinimo sistemos. Pagal šią Sistemą nereikalaujama taikyti konkrečią kokybės užtikrinimo priemonę ar metodą, ja nustatomi bendrieji principai, kokybės kriterijai, orientaciniai aprašai ir rodikliai, kurie gali padėti vertinti ir tobulinti dabartines sistemas ir profesinio mokymo paslaugų teikimą.

(16)

II priede pateikiamais siūlomais orientaciniais rodikliais siekiama padėti vertinti profesinio mokymo sistemas ir (arba) paslaugų teikėjus, taip pat gerinti tokių sistemų ir paslaugų kokybę vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika; šie rodikliai turėtų būti laikomi priemonių rinkiniu, iš kurio įvairūs naudotojai galėtų pasirinkti rodiklius, jų nuomone, labiausiai atitinkančius jų taikomos konkrečios kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimus. Dėl savo pobūdžio ir tikslo šie rodikliai turėtų būti skiriami nuo rodiklių ir gairių, nurodytų 2007 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadose dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse, stebėsenos rodiklių ir gairių darnios sistemos (11).

(17)

Jei valstybės narės taikytų ir toliau plėtotų Sistemą, pastaroji galėtų padėti valstybėms narėms toliau tobulinti ir plėtoti savo profesinio mokymo sistemas, remti mokymosi visą gyvenimą strategijas, skatinti Europos darbo rinkos integraciją bei EKS įgyvendinimą ir visais lygmenimis plėtoti kokybės gerinimo kultūrą, gerbiant didelę nacionalinių švietimo sistemų įvairovę.

(18)

Ši rekomendacija turėtų padėti atnaujinti švietimo ir mokymo sistemas, didinti mokymo veiksmingumą stengiantis užtikrinti, kad asmenys nebaigtų mokslų neįgiję kvalifikacijos, gerinti ryšius tarp švietimo, mokymo ir užimtumo, susieti formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi ir dažniau suteikti kvalifikaciją remiantis įgyta patirtimi,

1.

taikyti ir toliau plėtoti Europos kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (Sistema), kokybės kriterijus, orientacinius aprašus ir rodiklius, nustatytus ir išsamiau aprašytus I ir II prieduose, toliau tobulinti ir plėtoti savo profesinio mokymo sistemas, remti mokymosi visą gyvenimą strategijas ir EKS bei Europos mobilumo kokybės chartijos įgyvendinimą, visais lygmenimis plėtoti kokybės gerinimo kultūrą ir naujoves. Papildomas dėmesys turėtų būti teikiamas perėjimui nuo profesinio mokymo prie aukštojo mokslo;

2.

kad kiekviena jų ne vėliau kaip 2011 m. birželio 18 d. nustatytų, kaip prireikus tobulinti kokybės užtikrinimo sistemas nacionaliniu lygmeniu ir kuo geriau pasinaudoti Sistema, į šį procesą įtraukiant socialinius partnerius, regionų bei vietos valdžios institucijas ir visas kitas svarbias suinteresuotąsias šalis, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika;

3.

aktyviai dalyvauti Europos kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos tinkle (Sistemos tinklas) ir toliau atitinkamai nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis plėtoti bendruosius principus, orientacinius kriterijus ir rodiklius, profesinio mokymo kokybės gerinimo gaires ir priemones;

4.

įsteigti profesinio mokymo klausimams skirtą Nacionalinį kokybės užtikrinimo orientacinį punktą (jeigu jis dar nėra įsteigtas), kuris būtų susietas su kiekvienos valstybės narės konkrečiomis struktūromis bei reikalavimais ir pagal nacionalinę praktiką suburtų esamas atitinkamas įstaigas, įtrauktų socialinius partnerius ir visas nacionalinio ir regionų lygmenų suinteresuotąsias šalis, siekiant užtikrinti tolesnę su iniciatyvomis susijusią veiklą. Šie orientaciniai punktai turėtų:

5.

remiantis orientaciniais kriterijais, kurie nustatomi Sistemos tinkle bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis, kas ketverius metus peržiūrėti, kaip vyksta įgyvendinimo procesas; ši peržiūra įtraukiama į kas antrą nacionalinę pažangos ataskaitą, parengtą pagal būsimą strateginę Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje sistemą.

1.

Padėti valstybėms narėms vykdyti pirmiau nurodytus uždavinius, visų pirma lengvinant bendradarbiavimą ir abipusį mokymąsi, testavimą ir orientacinės medžiagos rengimą bei suteikiant informaciją apie profesinio mokymo kokybės raidą valstybėse narėse;

2.

Propaguoti Sistemos tinklą ir kartu su valstybėmis narėmis dalyvauti jo veikloje, atitinkamai konkrečiais pasiūlymais ir iniciatyvomis padedant plėtoti šios srities politiką;

3.

Užtikrinti tolesnę veiklą, susijusią su šios rekomendacijos įgyvendinimu, kas ketverius metus pateikiant Europos Parlamentui ir Tarybai įgytos patirties ir išvadų, į kurias reikėtų atsižvelgti ateityje, ataskaitą, įskaitant prireikus šios rekomendacijos peržiūrą, atliekamą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir įtraukiant įvairias suinteresuotąsias šalis;

4.

Remiantis ta ataskaita ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis įsipareigoti įvertinti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, ir prireikus ją persvarstyti.

8.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/11

(1)

Gerinti ir pripažinti piliečių žinias, įgūdžius ir kompetenciją itin svarbu siekiant jų asmeninio ir profesinio tobulėjimo bei skatinant Bendrijoje konkurencingumą, užimtumą ir socialinę sanglaudą. Todėl reikėtų sudaryti geresnes sąlygas tarptautiniam darbuotojų ir besimokančių asmenų judumui ir prisidėti tenkinant Europos darbo rinkos pasiūlos ir paklausos reikalavimus. Todėl Bendrijos lygmeniu reikėtų remti ir plėtoti mokymąsi visą gyvenimą, kurio galimybe galėtų pasinaudoti visi žmonės ir kuriam sienos nebūtų kliūtis, bei asmens formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų perkėlimą, pripažinimą ir kaupimą.

(2)

2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad didesnis kvalifikacijų skaidrumas turėtų būti vienas iš svarbiausių dalykų, kurie būtini siekiant pritaikyti Bendrijos švietimo ir mokymo sistemas prie žinių visuomenės poreikių. Be to, 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad labai svarbu pagerinti profesinio mokymo skaidrumą ir patobulinti jo pripažinimo metodus.

(3)

Profesinio mokymo programos – viena iš pagrindinių mokymosi visą gyvenimą sričių – tiesiogiai susijusios su bendruoju ugdymu ir aukštuoju mokslu, taip pat su kiekvienos valstybės narės užimtumo ir socialine politika. Vykdant šias programas, daromas poveikis daugeliui sektorių, skatinami ne tik Europos ekonomikos konkurencingumas ir darbo rinkos poreikių patenkinimas, bet ir socialinė sanglauda, lygybė ir piliečių dalyvavimas bei įtraukimas.

(4)

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucijoje dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje (4) (Kopenhagos procesas) ir 2004 m. priimtoje bendroje tarpinėje Tarybos ir Komisijos ataskaitoje dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010 m.“ įgyvendinimo (5) pabrėžiama profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemos reikšmė, be to, 2008 m. bendroje Tarybos ir Komisijos pažangos ataskaitoje (6) pabrėžiama būtinybė stengtis gerinti profesinio mokymo kokybę bei siekti, kad jis būtų patrauklesnis.

(5)

Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų 2004 m. lapkričio 15 d. Taryboje padarytose išvadose dėl būsimųjų prioritetų glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje nustatytas prioritetas – rengti ir įgyvendinti Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemą, kuri leistų besimokantiems asmenims perkelti įvairius mokymosi pasiekimus iš vienos profesinio mokymo sistemos į kitą.

(6)

Šios rekomendacijos tikslas – parengti Europos profesinio mokymo kreditų perkėlimo sistemą (ECVET), kuri palengvintų kvalifikacijos siekiančių asmenų įvertintų mokymosi rezultatų perkėlimą, pripažinimą ir kaupimą. Tai pagerins bendrą supratimą apie piliečių mokymosi rezultatus ir jų skaidrumą, tarptautinį judumą ir perkeliamumą visose valstybėse narėse ir, jei tinkama, jų viduje, kaip mokymosi visą gyvenimą erdvėje be sienų, taip pat pagerins kvalifikacijų judumą ir perkeliamumą nacionaliniu lygmeniu įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir darbo rinkoje; be to, tai prisidės plėtojant ir skatinant Europos bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityse.

(7)

ECVET turėtų būti grindžiama II priede nustatytais principais ir techniniais reikalavimais. Be to, ji turėtų remtis bendraisiais kokybės užtikrinimo principais, nustatytais 2004 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadose dėl profesinio mokymo kokybės užtikrinimo ir 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (7).

(8)

ECVET taikoma visiems mokymosi rezultatams, kurie iš esmės galėtų būti pasiekiami mokantis įvairiais būdais ir visais Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą (EKS) lygmenimis, o vėliau perkeliami ir pripažįstami. Todėl šia rekomendacija prisidedama prie platesnių mokymosi visą gyvenimą skatinimo tikslų, didinamos darbuotojų ir besimokančių asmenų galimybės įsidarbinti, jie skatinami būti atviresniais galimybei judėti ir pagerinama jų socialinė įtrauktis. Visų pirma ja skatinama lanksčių ir individualizuotų metodų plėtotė ir taip pat pripažįstami tie mokymosi rezultatai, kurie įgyti neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu.

(9)

Aiškūs kokybės užtikrinimo principai, kvalifikacijos nustatymo institucijų, profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir kitų svarbių suinteresuotųjų subjektų informacijos mainai ir partnerysčių plėtotė turėtų padėti sustiprinti abipusį pasitikėjimą ir palengvinti šios rekomendacijos įgyvendinimą.

(10)

Ši rekomendacija turėtų padėti derinti, lyginti ir papildyti profesinio mokymo kreditų sistemas ir aukštajam mokslui taikomą Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) ir tokiu būdu turėtų padėti gerinti galimybes judėti iš vieno švietimo ir mokymo lygmens į kitą vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika.

(11)

Įvertintų neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimą reikėtų remti vadovaujantis 2004 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadomis dėl bendrųjų Europos principų nustatant ir patvirtinant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi.

(12)

Ši rekomendacija papildo 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (8), kurioje valstybėms narėms rekomenduojama glaudžiai susieti EKS ir dabartines ar būsimas Europos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemas. Kadangi svarbiausias EKS tikslas – didinti įgytų kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą, ECVET skirtas palengvinti asmenų, siekiančių įgyti kvalifikaciją, mokymosi rezultatų perkėlimą, pripažinimą ir kaupimą.

(13)

Šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (9) ir į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija (10).

(14)

Remiantis šia rekomendacija, turėtų būti palengvintas kompetentingų vietos ir regionų institucijų įtraukimas siejant nacionalines ar kitas kvalifikacijų sąrangas ir sistemas su, jei būtina, ECVET.

(15)

Ši rekomendacija neturėtų pažeisti 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (11), kuria nustatomos atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų ir migrantų teisės ir pareigos. Naudojant ECVET neturėtų sumažėti galimybių patekti į darbo rinką, kurioje profesinės kvalifikacijos pripažintos vadovaujantis Direktyva 2005/36/EB. Be to, ECVET piliečiams nesuteikia jokios naujos teisės į automatišką jų mokymosi rezultatų ar taškų pripažinimą.

(16)

Atsižvelgiant į Sutarties 149 ir 150 straipsnius, ECVET pradedama taikyti ir įgyvendinama savanoriškai, o tai gali būti atliekama tik vadovaujantis galiojančiais nacionalinės teisės aktais ir taisyklėmis.

(17)

Kadangi šios rekomendacijos tikslų, t. y. remti ir papildyti valstybių narių veiklą, palengvinti jų bendradarbiavimą, didinti skaidrumą ir skatinti judumą bei mokymąsi visą gyvenimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų masto ar poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia rekomendacija neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, kadangi pagal ją nekeičiamos ar nenustatomos nacionalinės kvalifikacijų sistemos, kvalifikacijos arba nacionalinės kreditų sistemos, nenumatomi jokie konkretūs mokymosi rezultatai ar asmens kompetencija, nesiekiama ar nereikalaujama skaidyti ar derinti kvalifikacijų sistemas,

1.

remti Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET), kaip nustatyta I ir II prieduose, taikymą profesinio mokymo kvalifikacijoms visuose EKS lygmenyse, kad būtų palengvintas tarptautinis judumas ir pripažįstami mokymosi rezultatai profesinio mokymo srityje bei sudarytos geresnės sąlygos mokytis visą gyvenimą, o sienos nebūtų kliūtis;

2.

atitinkamai sukurti būtinas sąlygas ir patvirtinti priemones, kad nuo 2012 m., vadovaujantis nacionalinės teisės aktais bei praktika ir remiantis eksperimentais ir bandymais, ECVET būtų galima laipsniškai pritaikyti profesinio mokymo kvalifikacijoms visuose EKS lygmenyse ir galima būtų ją naudoti siekiant perkelti, pripažinti ir kaupti asmenų mokymosi rezultatus, pasiektus mokantis formaliojo ir, jei tinkama, neformaliojo bei savaiminio mokymosi aplinkose;

3.

remti ECVET eksperimentų atlikimui, įgyvendinimui ir skatinimui skirtų nacionalinių ir Europos partnerysčių ir tinklų, kuriuose dalyvautų už kvalifikacijas ir diplomus atsakingos institucijos, profesinio mokymo paslaugų teikėjai, socialiniai partneriai ir kiti svarbūs suinteresuotieji subjektai, plėtotę;

4.

užtikrinti profesinio mokymo srityje veikiantiems suinteresuotiesiems subjektams ir pavieniams asmenims galimybę gauti su ECVET naudojimu susijusią informaciją ir pagalbą, tuo pat metu palengvinant informacijos mainus tarp valstybių narių. Be to, užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tinkamai viešintų ECVET taikymą kvalifikacijoms ir kad susijusiuose kompetentingų institucijų išduotuose Europaso dokumentuose būtų pateikiama aiški aktuali informacija;

5.

naudojant ECVET taikyti bendrus, 2004 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadose dėl profesinio mokymo kokybės užtikrinimo nustatytus, kokybės užtikrinimo principus profesinio mokymo srityje, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika, visų pirma vertinant, patvirtinant ir pripažįstant mokymosi rezultatus;

6.

vadovaujantis kiekvienos valstybės narės teisės aktais, struktūromis ir reikalavimais, užtikrinti tinkamo lygio koordinavimo ir stebėsenos mechanizmų veikimą, kad ECVET įgyvendinimo iniciatyvos būtų kokybiškos, skaidrios ir suderintos tarpusavyje.

1.

remti valstybes nares, vykdančias 1–6 punktuose nurodytus uždavinius ir taikančias II priede nustatytus ECVET principus ir techninius reikalavimus, visų pirma palengvinant bandymų atlikimą, bendradarbiavimą, abipusį mokymąsi, skatinamąją veiklą, informacinės ir konsultacinės veiklos pradėjimą, tuo pat metu užtikrinant visiems besidomintiems piliečiams prieigą prie profesinio orientavimo medžiagos;

2.

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, nacionaliniais ir Europos ekspertais bei vartotojais parengti vartotojo vadovus ir priemones bei pritaikyti atitinkamus Europaso dokumentus; plėtoti patirtį siekiant skatinti ECVET ir aukštojo mokslo sektoriuje taikomos ECTS suderinamumą ir papildomumą, Europos ir nacionaliniu lygmenimis bendradarbiaujant su profesinio mokymo bei aukštojo mokslo ekspertais ir vartotojais; reguliariai teikti informaciją apie ECVET plėtotę;

3.

propaguoti Europos ECVET tinklą, kuriame dalyvautų svarbūs profesinio mokymo srityje veikiantys suinteresuotieji subjektai ir nacionalinės kompetentingos institucijos, bei kartu su valstybėmis narėmis dalyvauti jo veikloje siekiant platinti informaciją apie ECVET bei ją remti valstybėse narėse ir sukurti tvarų valstybių narių keitimosi informacija ir patirtimi pagrindą; iš šio tinklo dalyvių sukurti ECVET vartotojų grupę siekiant prisidėti prie vartotojo vadovo atnaujinimo ir bendradarbiavimo ECVET įgyvendinimo srityje proceso kokybės gerinimo bei bendro jo nuoseklumo didinimo;

4.

stebėti ir kontroliuoti vykdomą veiklą, įskaitant eksperimentų ir bandymų rezultatus, ir, įvertinus šią bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis vykdytą veiklą, ne vėliau kaip 2014 m. birželio 18 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą apie įgytą patirtį ir reikšmę ateičiai, įskaitant, jei būtina, šios rekomendacijos peržiūrą ir pritaikymą, numatančius priedų ir profesinio orientavimo medžiagos atnaujinimą, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

8.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/19

8.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/20

8.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/21

—

EIBURS (angl. EIB Universities Research Sponsorship) – Universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa,

—

STAREBEI (pranc. STAges de REcherche BEI ) – jaunųjų mokslininkų, dirbančių pagal bendrus EIB ir universitetų projektus, finansavimo programa ir

—

EIB universitetų tinklai (angl. EIB Universities Networks) – universitetų tinklų, kurie ypač svarbūs remiant EIB grupės tikslus, bendradarbiavimo mechanizmas.

—

Ekologinių sistemų apsaugos sąnaudos ir nauda klimato kaitos sąlygomis, pripažįstant poreikį imtis priemonių dėl kylančių grėsmių ir siekiant didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, ir sveikų ekologinių sistemų vaidmuo (bei vertė) švelninant klimato kaitos poveikį ir prisitaikant prie jo;

—

Rinkos priemonių naudojimas ekologinių sistemų funkcijoms apsaugoti ir sustiprinti, atsižvelgiant į patirtį anglies dvideginio rinkoje.

EIB-Universities Research Action

100, boulevard Konrad Adenauer

2950 Luxembourg

LUXEMBOURG

8.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/23

—

EPSO/AST/100/09 – Bulgarijos pilietybės (BG) asistentai

—

EPSO/AST/101/09 – Rumunijos pilietybės (RO) asistentai

8.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/24

1.

2009 m. birželio 30 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Platinum Equity LLC“ (toliau – „Platinum“, JAV) pirkdama akcijas ir turtą įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, dalies įmonės „Delphi Corporation“ (toliau – „Delphi“, JAV) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 2 2964301 arba 2967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.5570 – Platinum/Delphi adresu: