3.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/1

TARYBOS REKOMENDACIJA

2009 m. birželio 9 d.

dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės

2009/C 151/01

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę (3),

kadangi:

(1)	Sutarties 152 straipsnyje numatyta, kad Bendrija, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus žmonių sveikatai šaltinius.

(2)	Apskaičiuota, kad valstybėse narėse 8–12 % hospitalizuotų pacientų nukenčia nuo sveikatai kenksmingų įvykių, įvykstančių jiems naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis (4).

(3)	Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) apskaičiavo, kad nuo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ES vidutiniškai nukenčia vienas iš dvidešimties hospitalizuotų pacientų, t. y. 4,1 mln. pacientų per metus, o dėl tokių infekcijų kiekvienais metais miršta 37 000 žmonių.

(4)

Nepakankama pacientų sauga yra labai rimta visuomenės sveikatos problema ir didelė ekonominė našta atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros ištekliai yra riboti. Daugelio sveikatai kenksmingų įvykių ligoninėse ir pirminės sveikatos priežiūros srityje galima išvengti, nes dauguma jų kyla dėl sisteminių veiksnių.

(5)	Ši rekomendacija grindžiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei jos Pasaulio pacientų saugos aljanso, Europos Tarybos ir Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) atliktu darbu pacientų saugos srityje ir jį papildo.

(6)

Bendrija, vykdydama Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (5), remia mokslinius tyrimus sveikatos sistemų, ypač sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybės, srityje pagal „Sveikatos“ temą, įskaitant pacientų saugą. Pacientų saugai ypač daug dėmesio skiriama ir pagal temą „Informacinės ir ryšių technologijos“.

(7)	Komisija savo 2007 m. spalio 23 d. Baltojoje knygoje „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ pacientų saugą nurodo kaip sritį, kurioje reikia imtis veiksmų.

(8)

Iš turimų duomenų matyti, kad veiksmingas ir visapusiškas pacientų saugos strategijas valstybės narės rengia ir įgyvendina nevienodu spartumu (6). Todėl šia rekomendacija siekiama sukurti pagrindą, kuriuo remiantis būtų skatinamas politikos formavimas ir raginama imtis tolesnių veiksmų valstybėse narėse bei tarpvalstybiniu lygiu, siekiant spręsti svarbiausias pacientų saugos problemas ES.

(9)

Pacientus reikėtų informuoti ir suteikti daugiau teisių įtraukiant juos į pacientų saugos procesą; juos reikėtų informuoti apie pacientų saugos standartus, egzistuojančią geriausią praktiką ir (arba) saugos priemones bei apie tai, kaip jie gali gauti prieinamos visapusiškos informacijos apie skundų teikimo ir žalos atlyginimo sistemas.

(10)

Valstybės narės turėtų sukurti, prižiūrėti arba tobulinti kompleksines pranešimų teikimo ir mokymosi sistemas, kad būtų galima nustatyti sveikatai kenksmingų įvykių mastą bei priežastis siekiant parengti veiksmingus sprendimus bei priemones. Pacientų sauga turėtų būti sveikatos priežiūros darbuotojų – sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų – rengimo ir mokymo tema.

(11)

Siekiant sukurti veiksmingas ir skaidrias pacientų saugos programas, struktūras bei politiką, reikėtų Bendrijos lygiu rinkti palyginamus ir agreguotus duomenis, o geriausios praktikos pavyzdžius platinti tarp valstybių narių. Siekiant sudaryti palankesnes tarpusavio mokymosi galimybes, bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Europos Komisijai reikia sukurti bendrą pacientų saugos srities terminiją ir bendrus rodiklius, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių organizacijų atliktą darbą.

(12)

Informacinių ir ryšių technologijų priemonės, pavyzdžiui, elektroniniai ligos istorijos dokumentai ar e. receptai, gali padėti gerinti pacientų saugą, pavyzdžiui, sistemingai tikrinant galimas vaistų sąveikas ar alergijos atvejus. Informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama didinti vaistų vartotojų informuotumą.

(13)

Reikėtų parengti nacionalinę strategiją, papildančią tikslines racionalaus antimikrobinių medžiagų vartojimo strategijas (7), įtraukiant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę į nacionalinius visuomenės sveikatos politikos tikslus ir siekiant mažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų riziką sveikatos priežiūros įstaigose. Svarbu, kad nacionalinės strategijos priemonėms įgyvendinti būtini ištekliai būtų skiriami kaip dalis pagrindinių finansinių išteklių, skiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

(14)

Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencija ir kontrolė turėtų būti ilgalaikis sveikatos priežiūros įstaigų prioritetas. Siekiant į rezultatus orientuotos elgsenos ir organizacinių permainų turėtų būti bendradarbiaujama visais pavaldumo bei funkciniais lygiais, nustatoma visų lygių atsakomybė, įdiegiamos paramos priemonės ir skiriama techninių išteklių vietos lygiu bei parengiamos vertinimo procedūros.

(15)

Ne visuomet turima pakankamai duomenų apie su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas, kad būtų galima prasmingai palyginti įstaigų naudojamus priežiūros tinklus, stebėti pokyčius su sveikatos priežiūra susijusių patogenų epidemiologijos srityje ir vertinti bei formuoti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės politiką. Todėl reikėtų sukurti arba sustiprinti priežiūros sistemas sveikatos priežiūros įstaigų ir regionų bei nacionaliniu lygiais.

(16)

Valstybės narės turėtų siekti, kad kuo mažiau žmonių nukentėtų nuo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų. Siekiant, kad būtų kuo mažiau su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų, reikėtų skatinti infekcijų kontrolės specialistų samdymą. Be to, valstybės narės ir jų sveikatos priežiūros institucijos turėtų apsvarstyti galimybę, kad klinikose infekcijų kontrolės specialistams padėtų už ryšių palaikymą atsakingi darbuotojai.

(17)	Valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su sveikatos priežiūros technologijų pramonės subjektais, kad būtų skatinama pacientų sauga, siekiant, kad sveikatai kenksmingų įvykių būtų kuo mažiau.

(18)

Siekdamos įgyvendinti pirmiau minėtus pacientų saugos tikslus, įskaitant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę, valstybės narės turėtų vadovautis visapusišku požiūriu, tuo pačiu įvertindamos, kurios priemonės būtų tinkamiausios ir turėtų realų poveikį mažinant sveikatai kenksmingų įvykių skaičių ir dėl jų patiriamą naštą.

(19)	Bendrija, vykdydama veiklą visuomenės sveikatos srityje, turėtų visiškai pripažinti valstybių narių atsakomybę už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą bei teikimą,

REKOMENDUOJA

taikant šią rekomendaciją vartojamos šios apibrėžtys:

„sveikatai kenksmingas įvykis“ – incidentas, dėl kurio pacientas patiria žalą;

„žala“ – organizmo sandaros pažeidimas arba funkcijos sutrikdymas ir (arba) bet koks tokio pažeidimo ar sutrikdymo žalingas padarinys;

„su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos“ – ligos arba patologijos, atsiradusios dėl infekcijos sukėlėjo ar jo produktų patekimo būnant sveikatos priežiūros įstaigose ar naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis;

„pacientų sauga“ – sąlygos, kuriomis pacientas nepatiria nereikalingos ar potencialios žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis;

„procesų rodiklis“ – rodiklis, rodantis, kaip laikomasi tam tikrų sutartų veiklos normų, pavyzdžiui, rankų higienos, priežiūros, standartinių operavimo procedūrų;

„struktūros rodiklis“ – rodiklis, rodantis bet kokius išteklius, pavyzdžiui, darbuotojus, infrastruktūrą ar komitetą;

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

I. REKOMENDACIJOS BENDRAISIAIS PACIENTŲ SAUGOS KLAUSIMAIS

Parama nacionalinės politikos ir programų dėl pacientų saugos kūrimui ir plėtojimui:

a)	Paskiriant už pacientų saugą jų teritorijoje atsakingą (-as) kompetentingą (-as) valdžios instituciją (-as) ar kitą (-us) kompetentingą (-us) organą (-us);

b)	Pacientų saugą įtraukiant kaip vieną iš sveikatos apsaugos politikos ir programų nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu prioritetą;

c)	Remiant saugesnių ir patogių naudoti sistemų, procesų ir priemonių kūrimą, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų naudojimą;

d)	Reguliariai peržiūrint ir atnaujinant saugos standartus ir (arba) geriausią praktiką, taikomus jų teritorijoje teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms;

e)	Skatinant aktyvų sveikatos priežiūros specialistų organizacijų vaidmenį sprendžiant pacientų saugos klausimus;

Įskaitant specialų požiūrį į saugios praktikos propagavimą siekiant užkirsti kelią dažniausiai pasitaikantiems sveikatai kenksmingiems įvykiams, pavyzdžiui, su gydymu vaistais susijusiems įvykiams, su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusioms infekcijoms ir komplikacijoms chirurginių operacijų metu ar po šių operacijų.

Suteikti daugiau teisių piliečiams ir pacientams bei juos informuoti:

a)	Į pacientų saugos politikos ir programų rengimą visais atitinkamais lygiais įtraukiant pacientų organizacijas ir atstovus;

Platinant pacientams informaciją apie:

i)	nustatytus pacientų saugos standartus;

ii)	riziką, saugos priemones, kurios taikomos siekiant sumažinti klaidų skaičių ir žalą ar to išvengti, įskaitant geriausią praktiką, ir teisę duoti sutikimą būti gydomu gavus pakankamai informacijos, siekiant suteikti daugiau galimybių pacientams pasirinkti ir priimti sprendimus;

iii)	skundų nagrinėjimo procedūras ir turimas teisės gynimo bei žalos atlyginimo priemones laikantis taikytinų sąlygų;

c)	Apsvarstant galimybes plėtoti pacientų pagrindines kompetencijas pacientų saugos srityje, būtent pagrindines žinias, nuostatas ir gebėjimus, reikalingus saugesnei sveikatos priežiūrai užtikrinti.

Prisidėti prie kaltinimų nemetančių pranešimų apie sveikatai kenksmingus reiškinius teikimo ir mokymosi sistemų kūrimo ar stiprinimo, siekiant:

a)	Teikti informaciją apie klaidų, sveikatai kenksmingų įvykių ir įvykių, kurių vos pavyko išvengti, mastą, rūšis ir priežastis;

Skatinti sveikatos priežiūros darbuotojus aktyviau teikti informaciją formuojant skaidrią, sąžiningą ir baudų nenumatančią pranešimų teikimo sistemą. Ši pranešimų teikimo sistema turėtų būti atskirta nuo valstybių narių sveikatos priežiūros darbuotojų drausminės atsakomybės sistemų ir procedūrų, o prireikus turėtų būti patikslinti sveikatos priežiūros darbuotojų atsakomybės teisiniai aspektai;

c)	Atitinkamai sudaryti galimybes pacientams, jų artimiesiems ir kitiems neformaliąsias slaugos paslaugas teikiantiems asmenims pranešti apie savo patirtį;

d)	Papildyti kitas saugos pranešimų teikimo sistemas, pavyzdžiui, farmakologinio budrumo ir medicinos prietaisų sistemas, jei įmanoma, vengiant pranešimų dubliavimo.

Atitinkamu lygiu skatinti sveikatos priežiūros darbuotojų švietimą ir mokymą pacientų saugos klausimais:

a)	Skatinant visų sveikatos priežiūros specialistų, kitų sveikatos priežiūros darbuotojų, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei administracijos darbuotojų švietimą įvairių disciplinų srityje ir mokymą pacientų saugos klausimais;

b)	Pacientų saugos temas įtraukiant į sveikatos priežiūros specialistų bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų, mokymo darbo vietoje ir nuolatinio profesinio tobulinimo programas;

c)	Svarstant galimybes plėtoti sveikatos priežiūros darbuotojų, atitinkamų vadovų bei administracijos darbuotojų pagrindines kompetencijas pacientų saugos srityje, būtent pagrindines žinias, nuostatas ir gebėjimus, reikalingus saugesnei sveikatos priežiūrai užtikrinti;

d)	Teikiant ir platinant visiems sveikatos priežiūros darbuotojams informaciją apie pacientų saugos standartus, riziką ir saugos priemones, taikomas siekiant sumažinti klaidų skaičių ar žalą bei jų išvengti, įskaitant geriausią praktiką, ir skatinant jų dalyvavimą šioje veikloje;

Bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistų profesinio rengimo organizacijomis siekiant užtikrinti, kad pacientų saugai būtų skirtas reikiamas dėmesys sveikatos priežiūros specialistus rengiančių aukštųjų mokyklų studijų programose ir jų tobulinimo bei mokymų programose, įskaitant jų gebėjimų, reikalingų elgesio pokyčiams, būtiniems pacientų saugai gerinti, pasinaudojant sistemos pokyčiais, plėtojimą ir įtvirtinimą.

Bendrijoje nustatyti ir suklasifikuoti pacientų saugos lygius bendradarbiaujant tarpusavyje ir su Komisija:

a)	Parengti bendras sąvokų apibrėžtis ir terminiją atsižvelgiant į tarptautinę standartizacijos veiklą, pavyzdžiui, PSO parengtą tarptautinę pacientų saugos klasifikaciją ir Europos Tarybos darbą šioje srityje;

Parengti patikimus ir palyginamus rodiklius, kuriais remiantis būtų galima nustatyti saugos problemas, įvertinti saugos gerinimo priemonių veiksmingumą ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių tarpusavio mokymuisi. Reikėtų atsižvelgti į nacionaliniu lygiu atliktą darbą ir į tarptautinę veiklą, pavyzdžiui, OECD sveikatos priežiūros kokybės rodiklių projektą ir Bendrijos sveikatos rodiklių projektą;

Rinkti palyginamus duomenis ir informaciją apie pacientų saugos priemonių taikymo rezultatus pagal jų rūšį ir skaičių, bei dalytis šia informacija, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpusavio mokymuisi ir prioritetų nustatymui siekiant padėti valstybėms narėms ateityje informuoti visuomenę apie atitinkamus rodiklius.

Dalytis žiniomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais bendradarbiaujant tarpusavyje, su Komisija ir atitinkamais Europos bei tarptautiniais organais siekiant:

a)	Sukurti veiksmingas ir skaidrias pacientų saugos programas, struktūras bei politiką, įskaitant pranešimų teikimo ir mokymosi sistemas, kad būtų sprendžiami su sveikatai kenksmingais įvykiais sveikatos priežiūros srityje susiję klausimai;

b)	Užtikrinti pacientų saugos priemonių ir problemų sprendimo sveikatos priežiūros įstaigose veiksmingumą ir įvertinti galimybes šią patirtį panaudoti kitose srityse;

c)	Laiku perduoti svarbius perspėjimus dėl pacientų saugos.

7.	Plėtoti ir skatinti mokslinius tyrimus pacientų saugos srityje.

II. PAPILDOMOS REKOMENDACIJOS SU SVEIKATOS PRIEŽIŪRA SUSIJUSIOMIS INFEKCIJŲ PREVENCIJA IR KONTROLE

Atitinkamu lygiu priimti ir įgyvendinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės strategiją, kuria būtų siekiama šių tikslų:

Įgyvendinti prevencijos ir kontrolės priemones nacionaliniu ar regionų lygiu siekiant riboti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų plitimą, visų pirma:

i)	įgyvendinant standartines įrodymais pagrįstas prevencijos ir kontrolės priemones atitinkamai visose sveikatos priežiūros įstaigose;

ii)	skatinant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, teikdami gydymo ar priežiūros paslaugas konkrečiam pacientui, nuosekliai taikytų infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones ir apie jas informuotų;

iii)	nacionaliniu lygiu nustatant gaires ir rekomendacijas;

iv)	skatinant taikyti prevencijos ir kontrolės priemones naudojant struktūros ir procesų rodiklius bei remiantis vykdomos akreditacijos ar sertifikavimo rezultatais;

Stiprinti infekcijų prevenciją ir kontrolę sveikatos priežiūros įstaigose, visų pirma skatinant sveikatos priežiūros įstaigas nustatyti:

i)	infekcijų prevencijos ir kontrolės programą, kurioje būtų numatytos organizacinės ir struktūrinės priemonės, diagnostinės ir terapinės procedūros (pavyzdžiui, antimikrobinio gydymo priežiūra), išteklių poreikiai, priežiūros tikslai, mokymas ir informacija pacientams;

ii)	reikiamas organizacines valdymo priemones, kurios padėtų parengti infekcijų prevencijos ir kontrolės programą bei vykdyti jos įgyvendinimo stebėseną;

iii)	reikiamas organizacines priemones ir paskirti kompetentingą personalą, kuriam būtų pavesta įgyvendinti infekcijų prevencijos ir kontrolės programą;

Kurti ar stiprinti aktyvios priežiūros sistemas:

nacionaliniu ar regionų lygiu:

—	atitinkamai organizuojant reguliarius infekcijų paplitimo tyrimus;

—	atsižvelgiant į tai, kad svarbu stebėti tam tikrų rūšių infekcijas, kaupti nacionalinius duomenis ir procesų bei struktūros rodiklius strategijai įvertinti;

—	pasirūpinant, kad būtų laiku nustatyti su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas sukeliantys pavojingi organizmai ar židiniai ir apie juos būtų pranešta atitinkamiems organams atsižvelgiant į valstybių narių lygiu nustatytus reikalavimus;

—	pranešant apie Bendrijos ar tarptautiniu lygiu svarbius infekcijų židinius ir rūšis pagal Bendrijos galiojančius įstatymus (8) ar tarptautines taisykles;

ii)

sveikatos priežiūros įstaigų lygiu:

—	skatinti, kad būtų užtikrinta mikrobiologinių tyrimų dokumentų ir pacientų medicinos dokumentų įrašų kokybė;

—	vykdant tam tikrų rūšių infekcijų naujų atvejų atsiradimo stebėseną, naudojant procesų ir struktūros rodiklius infekcijų kontrolės priemonėms įvertinti ir įgyvendinti;

—	apsvarstant galimybę vykdyti konkrečių infekcijų rūšų ir (arba) konkrečių su sveikatos priežiūra susijusių patogenų atmainų stebėseną siekiant laiku nustatyti su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas sukeliančius pavojingus organizmus ar židinius;

iii)	atitinkamais atvejais taikant ECDC rekomenduojamus stebėsenos metodus ir rodiklius ir Bendrijos lygiu pagal Sprendimą Nr. 2119/98/EB nustatytas atvejų apibrėžtis;

Plėtoti sveikatos priežiūros darbuotojų švietimą ir mokymą:

nacionaliniu ar regionų lygiu, parengiant ir vykdant specializuotas su infekcijų kontrole susijusio personalo infekcijų kontrolės mokymo ir (arba) švietimo programas ir stiprinant kitų sveikatos priežiūros darbuotojų švietimo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės temomis programas;

ii)

sveikatos priežiūros įstaigų lygiu:

—	organizuojant reguliarų visų sveikatos priežiūros darbuotojų, įskaitant vadovus, mokymą pagrindinių higienos bei infekcijų prevencijos ir kontrolės principų klausimais;

—	organizuojant reguliarų sustiprintą darbuotojų, vykdančių ypatingas su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės užduotis, mokymą;

Gerinti pacientams sveikatos priežiūros įstaigų teikiamą informaciją:

i)	teikiant objektyvią ir suprantamą informaciją apie su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų riziką, sveikatos priežiūros įstaigos įgyvendinamas prevencijos priemones ir apie tai, kaip patys pacientai gali prisidėti prie tų infekcijų prevencijos;

ii)	teikiant konkrečią informaciją, pavyzdžiui, dėl prevencijos ir kontrolės priemonių, pacientams, kurie turi su sveikatos priežiūra susijusių patogenų ar yra jais užsikrėtę;

f)	Remti mokslinius tyrimus epidemiologijos, nanotechnologijų taikymo ir nanomedžiagų naudojimo, naujų prevencijos ir gydymo metodų bei priemonių ir infekcijų prevencijos bei kontrolės ekonominio efektyvumo srityse.

Siekiant suderintai įgyvendinti strategiją, nurodytą 8 punkte, keistis informacija su Komisija, ECDC, Europos vaistų agentūra ir kitomis valstybėmis narėmis bei tarpusavyje derinti veiklą, apsvarstyti galimybę, jei įmanoma iki 2011 m. birželio 9 d., sukurti tarpsektorinį mechanizmą arba lygiavertes sistemas, kurios atitiktų kiekvienos valstybės narės infrastruktūrą ir būtų susietos su pagal 2001 m. lapkričio 15 d. Tarybos rekomendaciją Nr. 2002/77/EB dėl apdairaus antimikrobinių preparatų vartojimo žmonių medicinoje (9) sukurtu veikiančiu tarpsektoriniu mechanizmu arba į jį integruotos.

III. BAIGIAMOSIOS REKOMENDACIJOS

10.	Skleisti šios rekomendacijos turinį sveikatos priežiūros įstaigoms, profesinėms organizacijoms ir švietimo įstaigoms bei skatinti jas vadovautis rekomenduojamu požiūriu, kad rekomendacijos pagrindinius elementus būtų galima taikyti kasdienėje praktikoje.

11.	Iki 2011 m. birželio 9 d., o vėliau – Komisijos prašymu, Komisijai teikti pažangos, padarytos įgyvendinant šią rekomendaciją, ataskaitą siekiant prisidėti prie tolesnio šios rekomendacijos įgyvendinimo Bendrijos lygiu.

TODĖL PRAŠO KOMISIJOS:

Iki 2012 m. birželio 9 d. parengti Tarybai skirtą įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų įvertintas rekomendacijos poveikis remiantis valstybių narių pateikta informacija, siekiant išnagrinėti, kokiu mastu pasiūlytos priemonės yra veiksmingos, ir apsvarstyti poreikį imtis tolesnių veiksmų.

Priimta Liuksemburge, 2009 m. birželio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Petr ŠIMERKA

(1) 2009 m. balandžio 23 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2009 m. kovo 25 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2009 m. balandžio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) Techninė ataskaita „Pacientų saugos gerinimas ES“, kurią parengė RAND Cooperation Europos Komisijai, paskelbta 2008 m.

(5) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

(6) Pacientų saugos gerinimas Europoje (SIMPATIE), pagal Bendrijos 2003–2008 m. visuomenės sveikatos programą finansuotas projektas (http://www.simpatie.org).

(7) Pvz., 2008 m. birželio 10 d. Tarybos išvados dėl antimikrobinio atsparumo.

(8) Pavyzdžiui, 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo (OL L 268, 1998 10 3, p. 1) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1).

(9) OL L 34, 2002 2 5, p. 13.

3.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/7

TARYBOS REKOMENDACIJA

2009 m. birželio 8 d.

dėl retųjų ligų srities veiksmų

2009/C 151/02

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)	Retosios ligos kelia grėsmę ES piliečių sveikatai, nes jos kelia pavojų gyvybei arba lėtai sekina, yra mažai paplitusios ir labai sudėtingos. Retųjų ligų, nepaisant to, kad jomis sergama retai, yra tiek daug įvairių rūšių, jog jomis serga milijonai žmonių.

(2)	Universalumo, galimybės naudotis geros kokybės priežiūra, teisingumo ir solidarumo principai ir svarbiausios vertybės, kaip patvirtinta 2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose dėl ES sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų, yra itin svarbūs retosiomis ligomis sergantiems ligoniams.

(3)

Retųjų ligų, įskaitant genetines ligas, srities Bendrijos veiksmų programa buvo priimta 1999 m. sausio 1 d.–2003 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui (3). Šioje programoje apibrėžta, kad retųjų ligų paplitimas yra padėtis, kai jomis serga ne daugiau kaip penki iš 10 000 asmenų ES. Tikslesnė sąvokos apibrėžtis, grindžiama atnaujinta moksline apžvalga, kurioje atsižvelgiama ir į paplitimą, ir į sergamumą, bus parengta pasitelkus Bendrijos antrąją sveikatos programos (4) išteklius.

(4)

1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (5) nurodyta, kad vaistas turėtų būti priskiriamas retųjų vaistų kategorijai, kai jis yra skirtas gyvybei pavojų keliančios arba chroniškai sekinančios ligos, kuria paraiškos padavimo metu Bendrijoje serga ne daugiau kaip penki iš 10 tūkstančių asmenų, diagnozei, profilaktikai arba gydymui.

(5)

Paskaičiuota, kad šiuo metu yra 5 000–8 000 įvairių retųjų ligų, kuriomis per gyvenimą suserga 6–8 % gyventojų. Kitaip tariant, nors retosioms ligoms būdingas mažas paplitimas, iš viso ES retosiomis ligomis serga 27–36 mln. asmenų. Dauguma jų serga rečiau pasitaikančiomis ligomis, kuriomis suserga vienas iš 100 000 asmenų ar rečiau. Tokie ligoniai yra ypač izoliuoti ir pažeidžiami.

(6)

Kadangi retosios ligos yra mažai paplitusios ir specifiškos, o jomis serga iš viso didelis žmonių skaičius, būtinas visuotinis požiūris, pagrįstas atskiromis ir bendromis pastangomis, kuriomis siekiama išvengti didelio sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo bei pagerinti sergančių asmenų gyvenimo kokybę ir jų socialines bei ekonomines galimybes.

(7)

Retosios ligos buvo vienas iš Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros šeštosios bendrosios programos (6) prioritetų ir tebėra Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros septintosios bendrosios programos (7) veiklos prioritetas, nes kuriant naujus retų susirgimų diagnostikos ir gydymo būdus bei atliekant epidemiologinius šių susirgimų mokslinius tyrimus būtina, kad bendradarbiautų kuo daugiau šalių ir taip padidėtų į kiekvieną tyrimą įtraukiamų ligonių skaičius.

(8)	Rengdama ES sveikatos strategiją, 2007 m. spalio 23 d. Baltojoje knygoje „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ Komisija nurodė, kad retosios ligos yra prioritetinė veiklos sritis.

(9)	Siekiant pagerinti retųjų ligų klausimams skirtų nacionalinių, regioninių ir vietos iniciatyvų koordinavimą ir nuoseklumą bei mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimą, atitinkami nacionaliniai veiksmai retųjų ligų srityje galėtų būti įtraukti į retųjų ligų srityje rengiamus planus ar strategijas.

(10)

Remiantis Orphanet duomenų baze, iš tūkstančių žinomų ir kliniškai nustatomų retųjų ligų tik 250 yra suteiktas kodas dabartinėje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (ICD) (10-oji versija). Siekiant, kad apie visas retąsias ligas nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose būtų tinkamai informuojama ir jos būtų pripažįstamos, būtinas tinkamas jų kodavimas ir klasifikavimas.

(11)

2007 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo Tarptautinės ligų klasifikacijos 10-osios versijos peržiūros procesą siekdama 2014 m. Pasaulinėje sveikatos asamblėjoje priimti naują 11-ąją šios klasifikacijos versiją. PSO paskyrė ES retųjų ligų darbo grupės pirmininką Patariamosios retųjų ligų grupės pirmininku, kad ši grupė prisidėtų prie šios peržiūros proceso, teikdama pasiūlymus, kaip koduoti ir klasifikuoti retąsias ligas.

(12)	Jei visos valstybės narės taikytų bendrą retųjų ligų nustatymo būdą, ES daug labiau prisidėtų prie Patariamosios retųjų ligų grupės veiklos ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos bendradarbiavimui Bendrijos lygiu retųjų ligų srityje.

(13)

Siekiant suburti visų valstybių narių ekspertus spręsti praktinius bendradarbiavimo tarp nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų ES klausimus, 2004 m. liepos mėn. buvo sukurta Sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros aukšto lygio darbo grupė. Vienos iš šios aukšto lygio grupės darbo grupių veikloje daugiausia dėmesio skiriama retųjų ligų Europos informacijos tinklams (toliau – EIT). Parengti tam tikri EIT kriterijai ir principai, įskaitant jų vaidmens sprendžiant retųjų ligų klausimus apibrėžimą. Be to, EIT galėtų būti ir mokslinių tyrimų bei žinių centrais, kuriuose būtų gydomi ligoniai iš kitų valstybių narių, o prireikus būtų užtikrinamas tolesnis gydymo paslaugų teikimas.

(14)

EIT teikiama Bendrijos pridėtinė vertė yra ypač svarbi retųjų ligų srityje dėl to, kad šie susirgimai pasitaiko retai, o tai reiškia, kad ligonių skaičius yra ribotas ir atskirose šalyse trūksta praktinės patirties. Todėl, siekiant retosiomis ligomis sergantiems ligoniams užtikrinti lygias galimybes gauti tikslią informaciją, tinkamai ir laiku nustatyti diagnozę ir naudotis kokybiška priežiūra, itin svarbu praktinę patirtį kaupti Europos lygiu.

(15)

2006 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos retųjų ligų darbo grupės ekspertų grupė Sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros aukšto lygio grupei pateikė ataskaitą „Prisidėti prie politikos formavimo siekiant Europos bendradarbiavimo su retosiomis ligomis susijusių sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros srityje“. Ekspertų grupės ataskaitoje, inter alia, teigiama, kad svarbu nurodyti kompetencijos centrus ir nustatyti, kokį vaidmenį jie turi atlikti. Taip pat susitarta, kad iš esmės ir, kai įmanoma, ne ligoniai turėtų keliauti ieškodami praktinės patirties, o pati praktinė patirtis turėtų pasiekti ligonius. Į šią rekomendaciją įtrauktos tam tikros ataskaitoje nurodytos priemonės.

(16)	Pasirodė, kad kompetencijos centrų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra labai veiksmingas būdas spręsti retųjų ligų klausimus Europoje.

(17)	Siekdami spręsti retųjų ligų klausimus, susijusius su sudėtingomis ir skirtingomis sąlygomis, kompetencijos centrai galėtų laikytis tarpdalykinio požiūrio į priežiūrą.

(18)

Dėl savo specifikos (ribotas ligonių skaičius ir reikalingų žinių bei praktinės patirties trūkumas) retosios ligos yra išskirtinė sritis, kurioje veiksmai Bendrijos lygiu turi labai didelę pridėtinę vertę. Šią pridėtinę vertę galima ypač užtikrinti kaupiant įvairiose valstybėse narėse turimą nacionalinę praktinę patirtį retųjų ligų srityje.

(19)

Ypač svarbu užtikrinti, kad valstybės narės aktyviai padėtų rengti 2008 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikate „Retosios ligos – Europos problema“ numatytas bendras priemones, ypač diagnostikos ir medicininės priežiūros klausimais, bei Europos gyventojų atrankinės patikros gaires. Tai galėtų būti ir terapinės retųjų vaistų pridėtinės vertės vertinimo ataskaitos, kurios galėtų padėti paspartinti derybas dėl kainų nacionaliniu lygiu ir taip sumažinti atvejus, kai retosiomis ligomis sergantiems ligoniams vėluojama suteikti galimybių gauti retųjų vaistų.

(20)

PSO didesnių galių suteikimą ligoniams nurodė kaip „būtiną sveikatos sąlygą“ ir paskatino „veiksmingos partnerystės ir savarankiškos ligonių savigydos strategiją, kuria siekiama gerinti lėtinėmis ligomis sergančių asmenų sveikatos priežiūros rezultatus ir gyvenimo kokybę“ (8). Šia prasme atskirų ligonių grupių vaidmuo yra ypač svarbus ir teikiant tiesioginę paramą ilgai sergantiems asmenims, ir dėl jų nuveikto bendro darbo, skirto retosiomis ligomis sergančių ligonių bendruomenių veiklos sąlygoms, taip pat sąlygoms ateities kartoms pagerinti.

(21)	Valstybės narės turėtų siekti įtraukti ligonius ir ligonių atstovus į politinį procesą ir skatinti ligonių grupių veiklą.

(22)

Siekiant, kad vyktų retųjų ligų srities mokslinių tyrimų ir sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtra, reikalingi ilgalaikiai projektai bei atitinkama ilgalaikį šių projektų tvarumą užtikrinanti finansinė parama. Ši parama žymiai padidintų pagal Bendrijos antrąją sveikatos programą, Mokslinių tyrimų ir plėtros septintąją bendrąją programą ir tolesnes jas pakeisiančias programas plėtojamų projektų sąveiką,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

I. RETŲJŲ LIGŲ SRITIES PLANAI IR STRATEGIJOS

Tinkamu lygiu parengti ir įgyvendinti retųjų ligų planus ar strategijas arba išnagrinėti galimybę tinkamas retųjų ligų srities priemones įtraukti į kitas visuomenės sveikatos strategijas, siekiant užtikrinti, kad retosiomis ligomis sergantys ligoniai turėtų galimybę naudotis kokybiškos priežiūros paslaugomis, įskaitant diagnostiką, gydymo būdus, ilgai sergančių asmenų reabilitaciją ir, jei įmanoma, gauti veiksmingų retųjų vaistų, visų pirma:

a)	kuo greičiau, pageidautina, ne vėliau kaip iki 2013 m. pabaigos, parengti ir priimti planą ar strategiją, kuriuo būtų siekiama nurodyti ir struktūrizuoti atitinkamus retųjų ligų srities veiksmus, atsižvelgiant į jų sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemas;

b)	imtis veiksmų, kad dabartinės ir būsimos vietos, regioninės ir nacionalinės iniciatyvos būtų integruotos į jų planus ar strategijas siekiant laikytis visa apimančio požiūrio;

c)	planuose ar strategijose nustatyti ribotą prioritetinių veiksmų skaičių, nurodant tikslus ir tolesnės veiklos mechanizmus;

atsižvelgti į tai, ar atitinkamos valdžios institucijos nacionaliniu lygiu rengia gaires ir rekomendacijas dėl retųjų ligų srities nacionalinių veiksmų pagal vykdomą europinį retosioms ligoms skirtų nacionalinių planų rengimo projektą (EUROPLAN), kuriam 2008–2011 m. laikotarpiu buvo skirtas finansavimas pagal pirmąją Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (9).

II. TIKSLI RETŲJŲ LIGŲ SĄVOKOS APIBRĖŽTIS, KODAVIMAS IR APRAŠYMAS

2.	Bendrijos lygio politikos tikslais vartoti bendrą retosios ligos sąvokos apibrėžtį: tai liga, kuria serga ne daugiau kaip penki iš 10 000 asmenų.

3.	Siekti užtikrinti tinkamą retųjų ligų kodavimą ir atsekamumą visose sveikatos priežiūros informacinėse sistemose, skatinant, kad liga būtų tinkamai nustatoma nacionalinėse sveikatos priežiūros ir kompensavimo sistemose, remiantis Tarptautine ligų klasifikacija ir laikantis nacionalinių procedūrų.

4.	Aktyviai prisidėti prie ES lengvai prieinamo ir kintamo retųjų ligų sąrašo, grindžiamo Orphanet tinklu ir kitais veikiančiais tinklais, kūrimo, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl retųjų ligų.

5.	Apsvarstyti galimybę visais atitinkamais lygiais, taip pat Bendrijos lygiu, remti konkrečių ligų informacinius tinklus ir, siekiant epidemiologinių tikslų, registrus bei duomenų bazes, kartu laikantis nepriklausomo valdymo principo.

III. RETŲJŲ LIGŲ MOKSLINIAI TYRIMAI

6.	Nustatyti vykdomus mokslinius tyrimus ir mokslinių tyrimų išteklius nacionaliniu ir Bendrijos lygiais, kad būtų įvertinta padėtis bei mokslinių tyrimų visuma retųjų ligų srityje ir pagerintas Bendrijos, nacionalinių ir regioninių retųjų ligų mokslinių tyrimų programų koordinavimas.

7.	Nustatyti retųjų ligų srities bazinių, klinikinių, taikomųjų ir socialinių mokslinių tyrimų poreikius ir prioritetus bei jų skatinimo būdus ir propaguoti tarpdalykinio bendradarbiavimo požiūrius, į kuriuos reikia papildomai atsižvelgti vykdant nacionalines ir Bendrijos programas.

8.	Skatinti nacionalinius tyrėjus dalyvauti visais atitinkamais lygiais, įskaitant Bendrijos lygį, finansuojamuose retųjų ligų mokslinių tyrimų projektuose.

9.	Į planus ar strategijas įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama propaguoti retųjų ligų srities mokslinius tyrimus.

10.	Sudaryti palankesnes sąlygas, bendradarbiaujant su Komisija, plėtoti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje su trečiosiomis šalimis, kurios aktyviai vykdo retųjų ligų mokslinius tyrimus, ir apskritai bendradarbiauti keičiantis informacija ir praktine patirtimi.

IV. KOMPETENCIJOS CENTRAI IR EUROPOS RETŲJŲ LIGŲ INFORMACIJOS TINKLAI

11.	Iki 2013 m. pabaigos nacionalinėje teritorijoje nurodyti atitinkamus kompetencijos centrus ir apsvarstyti galimybę remti jų kūrimą.

12.	Skatinti kompetencijos centrus dalyvauti Europos informacijos tinklų veikloje, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir taisykles dėl jų įgaliojimų ar pripažinimo.

13.	Organizuoti retosiomis ligomis sergančių ligonių sveikatos priežiūrą bendradarbiaujant su atitinkamais ekspertais, vykdant specialistų mainus ir keičiantis praktine patirtimi šalies viduje ar prireikus su kitomis valstybėmis.

14.	Remti naudojimąsi informacinėmis ir ryšių technologijomis, pavyzdžiui, nuotoline medicina, tais atvejais, kai būtina užtikrinti galimybes gauti nuotolines konkrečias sveikatos priežiūros paslaugas.

15.	Į planus ar strategijas įtraukti būtinas praktinės patirties ir žinių sklaidos bei platinimo sąlygas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos netoli gyvenančių ligonių gydymui.

16.	Skatinti, kad kompetencijos centrai, spręsdami retųjų ligų klausimus, savo veiklą grįstų tarpdalykiniu požiūriu į priežiūrą.

V. RETŲJŲ LIGŲ SRITIES PRAKTINĖS PATIRTIES KAUPIMAS EUROPOS LYGIU

17.

Kaupti retųjų ligų srities nacionalinę praktinę patirtį ir ją susieti su Europos partnerių turima patirtimi, siekiant remti:

a)	keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais apie diagnostikos priemones ir medicininę priežiūrą, taip pat švietimą ir socialinę rūpybą retųjų ligų srityje;

b)	tinkamą visų sveikatos priežiūros specialistų švietimą, kad jie žinotų apie šias ligas ir priežiūrai turimus išteklius;

c)	medicinos mokymo plėtojimą retųjų ligų diagnostikai ir valdymui svarbiose srityse tokiose kaip, genetikos, imunologijos, neurologijos, onkologijos ar pediatrijos srityse;

d)	Europos gairių dėl diagnostikos bandymų ar gyventojų atrankinės patikros plėtojimą, atsižvelgiant į nacionalinius sprendimus ir kompetenciją;

informavimą apie valstybių narių rengiamas terapinės ar klinikinės retųjų vaistų pridėtinės vertės vertinimo ataskaitas Bendrijos lygiu, kuriuo ir kaupiamos atitinkamos žinios ir praktinė patirtis, siekiant kuo labiau sumažinti atvejus, kai retosiomis ligomis sergantiems ligoniams vėluojama suteikti galimybių gauti retųjų vaistų.

VI. DIDESNIŲ GALIŲ SUTEIKIMAS LIGONIŲ ORGANIZACIJOMS

18.	Konsultuoti ligonius ir ligonių atstovus retųjų ligų srities politikos klausimais ir sudaryti palankesnes sąlygas ligoniams gauti naujausią informaciją apie retąsias ligas.

19.	Skatinti ligonių organizacijų veiklą, tokią kaip informuotumo didinimą, gebėjimų stiprinimą ir mokymą, keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, tinklų kūrimą ir pagalbą labai izoliuotiems ligoniams.

VII. TVARUMAS

20.	Kartu su Komisija siekti, pasitelkus atitinkamus finansavimo ir bendradarbiavimo mechanizmus, užtikrinti retųjų ligų srities informacijos, mokslinių tyrimų ir sveikatos priežiūros infrastruktūros ilgalaikį tvarumą.

PRAŠO KOMISIJĄ:

Iki 2013 m. pabaigos, siekiant sudaryti sąlygas teikti pasiūlymus pagal bet kurią būsimą Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje, parengti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui skirtą šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą informacija, kurią pateikia valstybės narės, kurios turėtų įvertinti siūlomų priemonių veiksmingumą ir poreikį imtis tolesnių veiksmų, kad būtų gerinama retosiomis ligomis sergančių ligonių ir jų šeimų gyvenimo kokybė.

2.	Reguliariai informuoti Tarybą apie tolesnę veiklą, susijusią su Komisijos komunikatu dėl retųjų ligų.

Priimta Liuksemburge, 2009 m. birželio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Petr ŠIMERKA

(1) 2009 m. balandžio 23 d. priimta teisėkūros rezoliucija (dar nepaskalbta OL).

(2) 2009 m. vasario 25 d. priimta nuomonė (dar nepaskalbta OL).

(3) 1999 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1295/1999/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų retų ligų srityje programą pagal veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (1999–2003 m.) (OL L 155, 1999 6 22, p. 1). Sprendimas, panaikintas Sprendimu Nr. 1786/2002/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 1).

(4) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (OL L 301, 2007 11 20, p. 3).

(5) OL L 18, 2000 1 22, p. 1.

(6) 2002 birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1513/2002/EB dėl Europos bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.) (OL L 232, 2002 8 29, p. 1).

(7) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

(8) http://www.euro.who.int/Document/E88086.pdf

(9) 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL L 271, 2002 10 9, p. 1).

3.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/11

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

2009/C 151/03

EUROPOS DUOMENŲ APSAUGOS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 286 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 8 straipsnį,

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo,

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, ypač į jo 41 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 14 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) gautą prašymą pateikti nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

I. ĮVADINĖS PASTABOS

2008 m. lapkričio 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių (toliau – pasiūlymas). Pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį (1) Komisija, norėdama pasikonsultuoti, nusiuntė pasiūlymą EDAPP.

Tą pačią dieną Komisija priėmė du kitus dokumentus, sudarančius žuvininkystės teisės aktų paketą. Pirmiausia Komisija priėmė Komunikatą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Antra, ji taip pat priėmė Komisijos tarnybų darbo dokumentą (poveikio vertinimą), pridedamą prie pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Tie du dokumentai ir pasiūlymas sudaro EDAPP konsultavimosi tikslu pateiktą dokumentų paketą.

Bendrosios žuvininkystės politikos tikslas, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2), – užtikrinti tokį gyvųjų vandens išteklių naudojimą, kad būtų užtikrintos tausojančios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos.

4.	Pasiūlymu nustatoma bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrolės, stebėsenos, priežiūros, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo Bendrijos sistema.

5.	EDAPP palankiai vertina tai, kad su juo konsultuojamasi šiuo klausimu ir kad pasiūlymo preambulėje pateikta nuoroda į šią konsultaciją, panašiai, kaip yra padaryta nemažai kitų teisės aktų, dėl kurių buvo konsultuojamasi su EDAPP, laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

6.	EDAPP primena, kad 2008 m. spalio 3 d. jis pateikė neoficialias pastabas dėl pasiūlymo projekto. Tose pastabose jis pabrėžė, kad į duomenų apsaugos teisės aktus reikia atsižvelgti ne tik perduodant ir keičiantis asmens duomenimis, bet ir renkant šiuos duomenis.

7.	Galiausiai EDAPP pabrėžia, kad šioje nuomonėje nagrinėjamos tik kelios pasiūlymo nuostatos, būtent 36–38 konstatuojamosios dalys ir 102–108 straipsniai.

II. BENDRA INFORMACIJA IR KONTEKSTAS

Duomenų apsaugos nuostatos šiame pasiūlyme yra reikalingos dėl keturių skirtingų priežasčių. Pirma, pasiūlyme numatomas įvairių duomenų, kuriuos kai kuriais atvejais galima laikyti asmens duomenimis, tvarkymas. Pavyzdžiui, kai reikalaujama pateikti laivo atpažinimo duomenis, paprastai juose būna nurodomas laivo kapitonas arba jo atstovas. Kai kuriose pasiūlymo nuostatose taip pat aiškiai pabrėžta, kad reikia pranešti laivo savininko arba kapitono pavardę. Tokiais atvejais duomenys yra susiję ne tik su laivu, bet ir su asmenimis, kurių tapatybė gali būti nustatyta ir nuo kurių priklauso, kaip tas laivas yra naudojamas ir ar užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Be to, pasiūlyme taip pat numatomas šių duomenų perdavimas ir keitimasis informacija tiek tarp valstybių narių viena su kita, tiek tarp valstybių narių ir Komisijos arba Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros. EDAPP taip pat pažymi, kad pasiūlyme numatoma, jog tam tikromis aplinkybėmis bus naudojami suvestiniai duomenys. Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus, būtina, jog būtų laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų.

EDAPP džiaugiasi matydamas, kad pasiūlyme aiškiai nurodoma, jog taikant reglamentą valstybėms narėms ar Komisijai tvarkant asmens duomenis taikomi Europos teisės aktai, susiję su asmens duomenų apsauga (Direktyva 95/46/EB (3) ir Reglamentas (EB) Nr. 45/2001). Šie principai nustatyti tiek 36–38 konstatuojamosiose dalyse, tiek 104–105 straipsniuose.

10.	Neabejotina (ir tai nurodoma konstatuojamose dalyse), kad siekiant teisinio tikrumo bei skaidrumo ir užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, visų pirma teisę į asmeninio gyvenimo apsaugą bei asmens duomenų apsaugą, reikalingos aiškios asmens duomenų tvarkymo taisyklės.

III. ASMENS DUOMENŲ APSAUGA IR DUOMENŲ SLAPTUMAS

11.

Pasiūlymo 104 straipsnyje konkrečiai išdėstytos asmens duomenų apsaugos nuostatos, o 105 straipsnyje – slaptumo, profesinės ir komercinės paslapties nuostatos. 104 straipsnyje pateikti bendrieji principai, nustatyti Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001, o 105 straipsnyje išsamiau plėtojami konkretūs su tvarkomų duomenų slaptumu susiję aspektai.

12.	EDAPP palankiai vertina abiejuose straipsniuose nustatytus fizinių asmenų duomenų naudojimo ir perdavimo apribojimus bei pateiktas nuorodas, atsižvelgiant į Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

13.

EDAPP norėtų pateikti kelias pastabas dėl 104 straipsnio 2 dalies, kurioje teigiama, kad „fizinių asmenų pavardės Komisijai arba kitai valstybei narei nepranešamos, nebent šis pranešimas aiškiai numatytas šiame reglamente arba jeigu jas pranešti privaloma, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, kad už juos būtų persekiojama arba kad būtų patikrinami akivaizdūs pažeidimai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys neperduodami, jeigu su kitais duomenimis jie nėra sujungti taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų įmanoma atpažinti fizinių asmenų.“ Pirmiausia EDAPP mano, kad dabartiniame 104 straipsnio 2 dalies projekte nederamai apribojama apsaugos taikymo sritis. Iš teksto turėtų būti aišku, kad apsauga netaikoma ne tik pranešant fizinių asmenų pavardes, bet ir kitus asmens duomenis (4). Todėl EDAPP prašo patikslinti formuluotę taip, kad atsispindėtų šis aspektas. Be to, EDAPP taip pat siūlytų iš dalies taip pakeisti šios dalies antrą sakinį: „Šiame straipsnyje nurodyti duomenys...“, kad būtų nuoseklesnis dėstymas, nes beveik visa 1 dalis skirta nuorodai į Bendrijos teisės aktus, susijusius su asmens duomenų apsauga.

14.

105 straipsnyje reglamentuojami slaptumo ir profesinės bei komercinės paslapties klausimai. Ši nuostata taikoma nepaisant to, ar duomenys laikomi asmens duomenimis, ar kitais duomenimis. 1–3 dalyse, ko gero, siekiama nustatyti bendruosius slaptumo principus, o 4 dalis skirta suteikti papildomą apsaugą tam tikrais atvejais, nors šios dalies tikslas nėra visiškai aiškus. EDAPP atrodo, kad pasiūlymo 105 straipsnio 4 dalies a punktas labai panašus į Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 1 dalies b punktą, kurį EDAPP nuodugniai išanalizavo (5). Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktas buvo plačiai kritikuojamas dėl dviprasmiškumo, susijusio su aiškiu galimybės susipažinti su dokumentais ir teisių į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugos ryšiu. Šis straipsnis taip pat buvo užginčytas Pirmosios instancijos teisme (6). Apeliacinis skundas teisiniais motyvais šiuo metu yra pateiktas Teisingumo Teismui (7). EDAPP ragina Bendrijos teisės aktų leidėją patikslinti pasiūlymo 105 straipsnio 4 dalį, kur kalbama apie galimą žalą, dėl kurios būtų pažeista asmens duomenų apsauga bendrosios žuvininkystės politikos srityje, ir atitinkamus padarinius visuomenės teisei susipažinti su dokumentais arba panašiais atvejais, kuriais taikoma ši nuostata.

15.

EDAPP siūlo Bendrijos teisės aktų leidėjui taip pat patikslinti 105 straipsnio 4 dalies ir 105 straipsnio 6 dalies ryšius. Nors atrodo, kad viena dalis susijusi su visuomenės teise susipažinti su dokumentais ir galimais tos teisės apribojimais, o kita dalis – su paskesniais teisiniais veiksmais bei teismo procesais, iš vartojamų formuluočių nelengva tai suprasti. Todėl reikalingas patikslinimas.

16.

Nedarydamas poveikio Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymui, EDAPP pripažįsta, kad asmens duomenų apsauga gali būti netaikoma ir ribojamas jos taikymas vadovaujantis Direktyvos 95/46/EB (8) 13 straipsniu. Tačiau EDAPP norėtų, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas paminėtų konkrečius atvejus, kuriais asmens duomenų apsauga gali būti netaikoma, ir patikslinti atvejus, kuriais duomenys gali būti taip naudojami, jei tai tinkama esamomis aplinkybėmis.

IV. NACIONALINĖ ELEKTRONINĖ DUOMENŲ BAZĖ

17.

Pasiūlymo 102 straipsnio 3 dalyje teigiama: „Atsižvelgdamos į kompiuterinių duomenų bazėms taikomą duomenų kokybės principą, valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytai tvirtinimo sistemai sukuria kompiuterines duomenų bazes“ (9). EDAPP džiugu matyti, kad pasiūlymo 102 straipsniu įgyvendinamas duomenų kokybės principas (10), kai valstybės narės sukuria kompiuterinę duomenų bazę, kuri sudaro sąlygas nustatyti žvejybos laivus arba operatorius, kurių duomenų neatitikimas nustatytas kelis kartus, ir kad būtų galima ištaisyti klaidingas duomenų įvestis.

18.

Pirmas duomenų kokybės principo įgyvendinimo pavyzdys yra būtinos kompiuterinės sistemos funkcijos. Pagal 102 straipsnio 1 dalį kompiuterinę sistemą sudaro: visų pagal šį reglamentą užregistruotų duomenų kokybės tikrinimo procedūros; visų pagal šį reglamentą užregistruotų duomenų kryžminė patikra, analizė ir patikrinimas; procedūros, pagal kurias tikrinama, ar laikomasi visų pagal šį reglamentą užregistruotų duomenų pateikimo terminų. Kitas duomenų kokybės principo įgyvendinimo pavyzdys yra pateiktas 102 straipsnio 2 dalyje, kur nurodoma, kad naudojant tvirtinimo sistemą įmanoma nedelsiant nustatyti susijusių duomenų neatitikimus ir kokių reikia imtis veiksmų. EDAPP nuomone, atitinkami paskesni veiksmai būtų neatitinkančių ir pasenusių duomenų ištrynimas. Todėl reikėtų įdiegti automatinį duomenų saugojimo laikotarpio patikrinimą siekiant užtikrinti, kad sistemoje neliktų neatitikimų.

19.

Kita priežastį reikalauti laikytis duomenų kokybės principo galima rasti 103 straipsnyje, kuris skirtas duomenų perdavimui iš kompiuterinių duomenų bazės. Šiame straipsnyje numatoma, kad Komisija bet kuriuo metu nepranešusi turėtų tiesioginę prieigą realiuoju laiku prie visų valstybių narių kompiuterinių duomenų bazių. Komisijai suteikiama prieiga būtent tuo tikslu, kad ji galėtų kontroliuoti duomenų kokybę.

20.

Tačiau 103 straipsnyje taip pat teigiama, kad Komisijai suteikiama galimybė atsisiųsti bet kokio laikotarpio ar bet kokio laivų skaičiaus duomenis. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP prašo Bendrijos teisės aktų leidėjo apsvarstyti galimybę nustatyti papildomas taisykles dėl Komisijos pareigūnų atsisiųstos informacijos kontrolės, kurios atitiktų nurodytą reglamento tikslą. Suteikiant tokią galimybę susipažinti su informacija reikėtų atsižvelgti į paties reglamento ribas.

21.

Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į dar vieną aspektą: šiuo metu neminimas konkretus kompiuterinių duomenų bazėje esančių duomenų laikymo laikotarpis. Tačiau pasiūlymo 108 straipsnyje numatyta, kad kompiuterinių duomenų bazė yra duomenų bazių, kurios prieinamos saugiojoje nacionalinių svetainių dalyje, dalis. Šios saugiosios dalies atveju yra numatytas saugojimo laikotarpis (mažiausiai 3 metai). Atsižvelgdamas į toliau pateiktas pastabas dėl saugiojoje nacionalinių svetainių dalyje esančių duomenų saugojimo laikotarpio (V skyrius), Bendrijos teisės aktų leidėjas taip pat turėtų numatyti taisykles dėl duomenų laikymo nacionaliniu lygiu laikotarpio; jie turėtų būti laikomi tik tiek, kiek reikalinga taikant šį reglamentą, o tada turėtų būti ištrinti. Ši nuostata turėtų atitikti Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio e punktą ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnio e punktą.

22.

Be to, tokiais atvejais kaip šis Komisija tvarkytų duomenis (o kartais – asmens duomenis); tai reiškia, kad tokiems tvarkymo veiksmams reikėtų taikyti Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Kadangi Komisija kontroliuos, kaip jos tarnybos naudoja šiuos duomenis, gali prireikti, kad remiantis Reglamento 45/2001 (11) 27 straipsniu EDAPP iš anksto patikrintų tvarkymo veiksmus. EDAPP prašo Komisijos apsvarstyti, ar nereikia numatyti, kad sistemai būtų pateikiamas pranešimas išankstinės patikros tikslu.

V. NACIONALINĖS SVETAINĖS

23.

106 straipsnyje numatoma, kad kiekviena valstybė narė sukuria prieinamą oficialią interneto svetainę, kurią sudaro viešai prieinama ir saugioji dalis. Pasiūlymo 108 straipsnyje dėl saugiosios svetainės dalies nustatomi principai, susiję su: joje pateikiamais sąrašais ir duomenų bazėmis (1 dalis); tiesioginiu keitimusi informacija su kitomis valstybėmis narėmis, Komisija ar jos paskirta institucija (2 dalis); Komisijai ar jos paskirtai institucijai užtikrinama nuotoline prieiga (3 dalis); gavėjais valstybėse narėse arba Komisijoje, arba jos paskirtoje institucijoje, kuriems suteikiama prieiga prie duomenų (4 dalis), ir duomenų laikymo laikotarpiu (mažiausiai treji metai) (5 dalis).

24.

EDAPP norėtų atkreipti Bendrijos teisės aktų leidėjo dėmesį į Direktyvos 95/46/EB 25 ir 26 straipsnius, susijusius su asmens duomenų perdavimu trečiųjų šalių institucijoms. Pasiūlymo 108 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad saugiojoje svetainės dalyje kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinei žuvininkystei skirtą informacijos sistemą, pritaikytą elektroninio ryšio priemonėmis tiesiogiai keistis informacija su kitomis valstybėmis narėmis, Komisija ar jos paskirta institucija, kaip nurodyta 109 straipsnyje. Tačiau 109 straipsnyje nenurodytas paskirtų gavėjų sąrašas; jame pabrėžiama, kad už šio reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse atsakingos valdžios institucijos bendradarbiauja vienos su kitomis, su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, su Komisija ir jos paskirta institucija, kad būtų užtikrinta, jog būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų.

25.

EDAPP nuomone, 108 straipsnio 2 dalies turinys ne visiškai atitinka 109 straipsnio turinį trečiųjų šalių institucijų atžvilgiu. Pirma, teigiama, kad trečiųjų šalių valdžios institucijos bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, tačiau 108 straipsnyje jos neminimos. Antra, EDAPP norėtų pabrėžti, kad jeigu bus numatyta, jog vykdant tokį bendradarbiavimą bus perduodama informacija trečiosioms šalims, bus būtina laikytis Direktyvos 95/46/EB 25 ir 26 straipsnių, ypač reikalavimo, kad trečioji šalis turi užtikrinti tinkamą apsaugos lygį.

26.	EDAPP palankiai vertina tai, kad nuotolinė prieiga, kurią valstybė narė užtikrina Komisijos pareigūnams (3 dalis), suteikiama naudojant elektroninius pažymėjimus, kuriuos sukuria Komisija ar jos paskirta institucija.

27.

EDAPP teigiamai vertina tai, kad 4 dalyje nurodyta, jog duomenų gavėjas privalo laikytis tikslo ribojimo principo ir slaptumo taisyklių. Tai užtikrinama suteikiant prieigą tik tam tikriems naudotojams, kurie yra įgalioti tokiai prieigai, ir suteikiant prieigą tik prie tokių duomenų, kurie jiems reikalingi jų užduotims atlikti ir veiklai vykdyti, kad būtų užtikrintas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis.

28.

EDAPP mano, kad turėtų būti tiksliau nustatytas laikymo laikotarpis (5 dalis), nustatant maksimalų (o ne tik minimalų) saugojimo laikotarpį. Be to, Bendrijos teisės aktų leidėjas galėtų taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti būtiniausias taisykles, kad būtų užtikrinta sąveika ir kiti sistemos saugumo aspektai, galbūt naudojantis pasiūlyme numatytais mechanizmais (111 straipsnis). Ši pastaba taip pat susijusi su šios nuomonės 21 punktu dėl duomenų laikymo kompiuterinių duomenų bazėje (žr. pirmiau).

VI. KOMITETO PROCEDŪRA

29.

Keliuose pasiūlymo straipsniuose nurodomas jo 111 straipsnis, kuriuo įgyvendinama komiteto procedūra (pasitelkiant Žuvininkystės ir akvakultūros komitetą). Daugelis pasiūlyme padarytų nuorodų į 111 straipsnį yra susijusios su techniniais aspektais, tačiau kai kurios yra susijusios su duomenų apsaugos aspektais. Pavyzdžiui:

—

103 straipsnyje dėl duomenų perdavimo numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad Komisija bet kuriuo metu nepranešusi turėtų tiesioginę prieigą realiuoju laiku prie 102 straipsnyje nurodytos kompiuterinių duomenų bazės. Komisijai suteikiama galimybė atsisiųsti bet kokio laikotarpio ar bet kokio laivų skaičiaus duomenis. Išsamios šių straipsnių taikymo taisyklės, visų pirma 102 straipsnyje nurodytų duomenų atsisiuntimo standartizuotam formatui nustatyti, priimamos pagal komiteto procedūrą.

—	109 straipsnyje numatyta, kad administracinio valstybių narių bendradarbiavimo (tarpusavyje ir su Komisija) taisyklės priimamos pagal komiteto procedūrą.

—	Dar viena nuoroda į komiteto procedūrą pateikiama 70 straipsnyje, kuriame aptariamas Bendrijos inspektorių sąrašas, sudaromas Komisijos.

30.

EDAPP supranta, kad šių straipsnių įgyvendinimas priklausys nuo to, ar pagal pasiūlymo 111 straipsnyje numatytą procedūrą bus priimtos konkrečios taisyklės. Atsižvelgiant į poveikį, kurį tokios išsamios taisyklės gali padaryti duomenų apsaugos srityje, EDAPP tikisi, kad prieš priimant šias išsamias taisykles su juo bus konsultuojamasi.

VII. IŠVADOS

31.	EDAPP atkreipė dėmesį į iniciatyvą nustatyti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių kontrolės, stebėsenos, priežiūros, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo Bendrijos sistemą.

32.

EDAPP palankiai vertina tai, kad šiame pasiūlyme pateikiama nuoroda į privatumą ir duomenų apsaugą. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, reikia padaryti keletą pakeitimų, kad būtų nustatyti aiškūs reikalavimai, jog valstybės narės ir Komisija turi atsižvelgti į sistemos aspektus, susijusius su duomenų apsauga.

33.

Šioje nuomonėje pateikiamos pastabos, į kurias reikėtų atsižvelgti:

—	peržiūrėti 104 straipsnio 2 dalį, kad būtų įtraukti vis asmens duomenys, o ne tik fizinių asmenų pavardės;

—	peržiūrėti 105 straipsnio 4 ir 6 dalis (dėl slaptumo ir profesinės bei komercinės paslapties), kad būtų aiškiau išdėstyti konkretūs atvejai, kuriais taikomos šios dalys;

—	103 straipsnyje numatyti papildomas taisykles dėl Komisijos pareigūnų atsisiųstos informacijos kontrolės;

—	nustatyti konkretų nacionalinėse elektroninėse duomenų bazėse ir nacionalinėse svetainėse esančių duomenų laikymo laikotarpį;

—	laikytis asmens duomenų perdavimų trečiosioms šalims procedūrų;

—	konsultuotis su EDAPP, kai taikoma 111 straipsnyje numatyta procedūra.

Priimta Briuselyje 2009 m. kovo 4 d.

Peter HUSTINX

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

(1) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(2) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(3) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4) Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte kiti duomenys apibrėžti kaip „bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“. Tai taip pat apima, pvz., informaciją apie asmens elgesį ir priemones, kurių buvo imtasi dėl to asmens.

(5) Pavyzdžiui, žr. 2008 m. birželio 30 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, kuri pateikta EDAPP tinklalapyje.

(6) 2007 m. lapkričio 8 d. Teismo sprendimas Byloje T-194/04, Bavarian Lager prieš Komisiją. Kitos dvi šiuo metu dar nagrinėjamos bylos taip pat susijusios su tuo pačiu klausimu.

(7) Nagrinėjama Byla C-28/08 P, Komisija prieš Bavarian Lager, OL C 79, 2008 3 29, p. 21.

(8) Taip pat žr. Reglamento (EB) Nr. 45/2001 20 straipsnį.

(9) Pataisyta akivaizdi klaida tekste anglų k. („... is applicable“).

(10) Daugiau tuo klausimu žr. Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnį.

(11) Reglamento (EB) Nr. 45/2001 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „tvarkymo veiksmus, galinčius kelti konkrečią riziką duomenų subjektų teisėms ir laisvėms dėl jų pobūdžio, jų apimties ar tikslų“, iš anksto patikrina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. 27 straipsnio 2 dalyje nurodomi keli atvejai, įskaitant a) asmens duomenų apie įtariamus nusikaltimus tvarkymą ir b) tvarkymo veiksmus, kuriais siekiama įvertinti atitinkamo asmens elgesį.

3.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/16

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 151/04

Sprendimo priėmimo data	2009 4 1
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 356/08
Valstybė narė	Danija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Forhøjelse af støtte til elektricitet fremstillet ved biogas
Teisinis pagrindas	Lov om elforsyning, jf. lovbekendtgørelse nr. 1115 af 8. november 2006. Ændringerne, som anmeldes, fremgår af lov nr. 505 af 17. juni 2008.
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Aplinkos apsauga, Energijos taupymas
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija
Biudžetas	Planuojamos metinės išlaidos 150 mln. DKK; Bendra suteiktos pagalbos suma 3 000 mln. DKK
Pagalbos intensyvumas	53 %
Trukmė	2008–2028
Ekonomikos sektorius	Energetika
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Energinet.dk (statsejet transmissionoperatør)
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data

2009 5 20

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

NN 23/09

Valstybė narė

Danija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Redningsstøtte til Fionia Bank

Teisinis pagrindas

Lov nr. 1003 af 10/10/2008

Rammeaftale mellem afviklingsselskabet og Fionia Bank af 22/2/2009

Pagalbos priemonės rūšis

Individuali pagalba

Tikslas

Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų

Pagalbos forma

Lengvatinė paskola, kita su nuosavu kapitalu susijusi pagalba

Biudžetas

Bendra suteiktos pagalbos suma 6 100 mln. DKK

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2009 4 15–2009 10 14

Ekonomikos sektorius

Finansinis tarpininkavimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Afviklingsselskabet til sikring af finansiel stabilitet A/S Dronningens Tværgade 4,1

1302 Copenhagen

DANMARK

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data	2009 5 25
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 185/09
Valstybė narė	Italija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Regime per il salvataggio e la ristrutturazione delle medie imprese in difficoltà
Teisinis pagrindas	Delibera del Comitato Interministeriale per la Programmazione Economica n. 296 del 18/12/2008, Criteri e modalità di funzionamento del Fondo per il finanziamento degli interventi consentiti dagli Orientamenti U.E. sugli aiuti di Stato per il salvataggio e la ristrutturazione delle imprese in difficoltà.
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Ekonominių sunkumų turinčių įmonių restruktūrizavimas
Pagalbos forma	Garantija
Biudžetas	Planuojamos metinės išlaidos 35 mln. EUR; Bendra suteiktos pagalbos suma 500 mln. EUR
Pagalbos intensyvumas	100 %
Trukmė	iki 2013 12 31
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Ministero dello Sviluppo Economico
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data	2009 5 25
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 187/09
Valstybė narė	Italija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Regime per il salvataggio e la ristrutturazione delle medie imprese in difficoltà
Teisinis pagrindas	Delibera del Comitato Interministeriale per la Programmazione Economica n. 296 del 18/12/2008, Criteri e modalità di funzionamento del Fondo per il finanziamento degli interventi consentiti dagli Orientamenti U.E. sugli aiuti di Stato per il salvataggio e la ristrutturazione delle imprese in difficoltà.
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Ekonominių sunkumų turinčių įmonių sanavimas
Pagalbos forma	Garantija
Biudžetas	Planuojamos metinės išlaidos 35 mln. EUR; Bendra suteiktos pagalbos suma 500 mln. EUR
Pagalbos intensyvumas	100 %
Trukmė	iki 2013 12 31
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Ministero dello Sviluppo Economico
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

3.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/19

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 151/05

Sprendimo priėmimo data	2009.5.28
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 248/09
Valstybė narė	Italija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Limited amounts of compatible aid under the Temporary Framework
Teisinis pagrindas	Modalità di applicazione della comunicazione della Commissione europea – Quadro di riferimento temporaneo comunitario per le misure di aiuto di Stato a sostegno dell’accesso al finanziamento nell’attuale situazione di crisi finanziaria ed economica (Articoli da 1 a 3 e da 8 a 10)
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų
Pagalbos forma	Tiesioginė dotacija, Garantija, Skolos nurašymas
Biudžetas	—
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	iki 2010.12.31
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	All competent granting authorities in Italy
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data	2009.5.28
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 266/09
Valstybė narė	Italija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Temporary aid scheme for granting aid in the form of guarantees
Teisinis pagrindas	Modalità di applicazione della comunicazione della Commissione europea – Quadro di riferimento temporaneo comunitario per le misure di aiuto di Stato a sostegno dell’accesso al finanziamento nell’attuale situazione di crisi finanziaria ed economica (Articoli da 1,2,4,8,9,10)
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų
Pagalbos forma	Garantija
Biudžetas	—
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	iki 2010.12.31
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	All competent granting authorities in Italy
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data	2009.5.29
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 268/09
Valstybė narė	Italija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Temporary aid scheme for granting aid in the form of loans with subsidised interest rate
Teisinis pagrindas	Modalità di applicazione della comunicazione della Commissione europea – Quadro di riferimento temporaneo comunitario per le misure di aiuto di Stato a sostegno dell’accesso al finanziamento nell’attuale situazione di crisi finanziaria ed economica (Articoli da 1,2,5,8,9,10)
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų
Pagalbos forma	Palūkanų subsidija
Biudžetas	—
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	iki 2010.12.31
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	All competent granting authorities in Italy
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data	2009.6.3
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 308/09
Valstybė narė	Graikija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Greek temporary Scheme for loan guarantees
Teisinis pagrindas	The legal basis for the scheme are the following legal acts: Draft Ministerial Decision — TEMPORARY FRAMEWORK to support access to finance during the current financial and economic crisis in accordance with the Commission Communication of 22.1.2009, in order to release bank lending in Greece and facilitate access of companies to finance in response to the financial and economic crisis that led to insufficient provision of funding by the financial institutions and resulted in a serious disturbance of the entire economy in Greece. The legal basis for the Minister to adopt such Ministerial Decisions is Greek Law 2322/1995.
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų
Pagalbos forma	Garantija
Biudžetas	Bendra suteiktos pagalbos suma: 2 000 (in combination with N 309/09) mln. EUR
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	iki 2010.12.31
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Ministry of Economy and Finance
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

Sprendimo priėmimo data	2009.6.3
Valstybės pagalbos nuorodos numeris	N 309/09
Valstybė narė	Graikija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	„Greek temporary scheme for subsidised interest rate“
Teisinis pagrindas	Draft Ministerial Decision — TEMPORARY FRAMEWORK to support access to finance during the current financial and economic crisis in accordance with the Commission Communication of 22.1.2009, in order to release bank lending in Greece and facilitate access of companies to finance in response to the financial and economic crisis that led to insufficient provision of funding by the financial institutions and resulted in a serious disturbance of the entire economy in Greece. The legal basis for the Minister to adopt such Ministerial Decisions is Greek Law 2322/1995.
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų
Pagalbos forma	Palūkanų subsidija
Biudžetas	Bendra suteiktos pagalbos suma 2 000 (in combination with N 308/09) mln. EUR
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	iki 2010.12.31
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Ministry of Economy and Finance
Kita informacija	—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/index.htm

3.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/23

Euro kursas (1)

2009 m. liepos 2 d.

2009/C 151/06

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4049
JPY	Japonijos jena	135,95
DKK	Danijos krona	7,4460
GBP	Svaras sterlingas	0,85730
SEK	Švedijos krona	10,8400
CHF	Šveicarijos frankas	1,5235
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,9375
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,755
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	268,45
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7005
PLN	Lenkijos zlotas	4,3543
RON	Rumunijos lėja	4,2062
TRY	Turkijos lira	2,1489
AUD	Australijos doleris	1,7525
CAD	Kanados doleris	1,6201
HKD	Honkongo doleris	10,8879
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,2168
SGD	Singapūro doleris	2,0377
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 783,80
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,9708
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,5974
HRK	Kroatijos kuna	7,2992
IDR	Indonezijos rupija	14 374,42
MYR	Malaizijos ringitas	4,9452
PHP	Filipinų pesas	67,569
RUB	Rusijos rublis	43,8009
THB	Tailando batas	47,900
BRL	Brazilijos realas	2,7222
MXN	Meksikos pesas	18,4393
INR	Indijos rupija	67,3580

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

3.7.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/25

Kvietimas teikti paraiškas – Programa „Kultūra“ (2007–2013 m.)

Veiksmų programos įgyvendinimas: daugiamečiai bendradarbiavimo projektai; bendradarbiavimo priemonės; specialieji veiksmai (trečiosios šalys) ir parama organizacijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje

2009/C 151/08

ĮŽANGA

Šis kvietimas teikti paraiškas yra skelbiamas remiantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1855/2006/EB (1), nustatančiu programą „Kultūra“ (2007–2013 m.) (toliau – programa „Kultūra“). Išsamias šio kvietimo teikti paraiškas sąlygas galima rasti programai „Kultūra“ (2007–2013 m.) skirtame programos vadove, paskelbtame Europos tinklapyje (žr. VIII punktą). Programos vadovas yra neatskiriama šio kvietimo teikti paraiškas dalis.

I. Tikslai

Programos „Kultūra“ tikslas – plėsti europiečiams bendrą ir bendru kultūros paveldu grindžiamą kultūros erdvę, plėtojant bendradarbiavimą kultūros srityje tarp programoje dalyvaujančių šalių (2) kultūrinės veiklos dalyvių, siekiant skatinti Europos pilietybės susiformavimą.

Programa siekiama trijų konkrečių tikslų:

—	skatinti tarpvalstybinį kultūros sektoriuje dirbančių asmenų mobilumą,

—	remti tarpvalstybinę kūrinių ir meno bei kultūros dirbinių sklaidą,

—	skatinti kultūrų dialogą.

Programa parengta vadovaujantis lanksčiu, tarpdisciplininiu metodu; joje dėmesys telkiamas kultūrinės veiklos dalyvių poreikiams, išreikštiems per viešas konsultacijas, kuriomis remiantis jie buvo nustatyti.

II. Dalys

Šis kvietimas apima tokias programos „Kultūra“ dalis:

1. Parama kultūriniams projektams (1 dalis)

Parama kultūrinėms organizacijoms suteikiama projektams tarptautiniu lygmeniu vykdyti ir parengti bei įgyvendinti kultūrinę ir meninę veiklą.

Pagal šią dalį remiamas tokių organizacijų kaip teatrai, muziejai, profesinės asociacijos, tyrimų centrai, universitetai, kultūros institucijos ir valdžios institucijos iš įvairių programoje „Kultūra“ dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas, siekiant, kad įvairių sektorių atstovai dirbtų kartu ir savo kultūrinę bei meninę veiklą vykdytų tarptautiniu mastu.

Ši dalis yra padalyta į keturias kategorijas, kurios išsamiai apibūdintos toliau.

1.1 dalis. Daugiamečiai bendradarbiavimo projektai (trunkantys nuo trejų iki penkerių metų)

Pirmajai kategorijai priskiriama veikla, kuria skatinami daugiamečiai tarptautiniai kultūriniai ryšiai, ir remiamas ne mažiau kaip šešių kultūros subjektų iš ne mažiau kaip šešių reikalavimus atitinkančių šalių bendradarbiavimas bei darbas viename ir keliuose sektoriuose, siekiant bendrą kultūrinę veiklą plėtoti trejus–penkerius metus. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 200 000 EUR ir ne daugiau kaip 500 000 EUR per metus, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Lėšų paskirtis – padėti nustatyti ar išplėsti geografinę projekto veiklos sritį ir užtikrinti projekto ilgaamžiškumą pasibaigus finansavimo laikotarpiui.

1.2.1 dalis. Bendradarbiavimo projektai (trunkantys iki 24 mėnesių)

Antrajai kategorijai priskiriama veikla, kurią per ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį kartu vykdo ne mažiau kaip trys kultūrinės veiklos dalyviai, dirbantys viename ar keliuose sektoriuose, iš ne mažiau kaip trijų reikalavimus atitinkančių šalių. Ypatingas dėmesys skiriamas veiklai, kuria ieškoma ilgalaikio bendradarbiavimo būdų. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 50 000 EUR ir ne daugiau kaip 200 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

1.2.2 dalis. Literatūros vertimo projektai (trunkantys iki 24 mėnesių)

Trečiajai kategorijai priskiriama parama vertimo projektams. ES paramos literatūros vertimui tikslas – pagerinti žinias apie europiečių literatūrą ir literatūros paveldą, skatinant literatūros kūrinių sklaidą tarp šalių. Leidykloms gali būti skiriamos subsidijos grožinės literatūros kūriniams versti iš vienos Europos kalbos į kitą ir jiems leisti. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 2 000 EUR ir ne daugiau kaip 60 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

1.3 dalis. Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis projektai (trunkantys iki 24 mėnesių)

Ketvirtajai kategorijai priskiriama parama kultūrinio bendradarbiavimo projektams, kurių tikslas – programoje dalyvaujančių šalių ir trečiųjų šalių, sudariusių asociacijos ar bendradarbiavimo susitarimus su ES, jei šiuose susitarimuose yra numatytos sąlygos dėl kultūrinės veiklos, kultūriniai mainai. Kasmet konkretiems metams yra pasirenkama (-os) viena ar daugiau trečiųjų šalių. Ji (jos) kasmet atitinkamai nurodoma (-os) iki galutinės paraiškos pateikimo datos Vykdomosios įstaigos tinklapyje.

Vykdant veiklą turi būti realiai bendradarbiaujama tarptautiniu mastu. Bendradarbiavimo projektuose turi dalyvauti ne mažiau kaip trys kultūros veikėjai iš ne mažiau kaip trijų reikalavimus atitinkančių šalių; kultūrinis bendradarbiavimas vykdomas su ne mažiau kaip viena organizacija iš pasirinktos trečiosios šalies ir (arba) yra numatyta kultūrinė veikla pasirinktoje trečiojoje šalyje. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 50 000 EUR ir ne daugiau kaip 200 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

2. Parama institucijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje (2 dalis)

Kultūrinės organizacijos, dirbančios ar norinčios dirbti Europos lygmeniu kultūros srityje, gali gauti paramą savo veiklos išlaidoms padengti. Pagal šią dalį gali būti remiamos organizacijos, ugdančios bendrą realaus Europos masto kultūrinę patirtį.

Pagal šią dalį skiriama subsidija – tai parama nuolatinės paramą gaunančių organizacijų veiklos išlaidoms kompensuoti. Ji visiškai skiriasi nuo bet kokių kitų subsidijų, kurios gali būti skiriamos pagal kitas programos dalis.

Pagal šią dalį reikalavimus atitinka keturios organizacijų kategorijos:

a)	ambasadoriai;

b)	atstovavimo tinklai;

c)	festivaliai;

kultūros darbotvarkei skirtos struktūros politikai remti, toliau padalytos į dvi pakategorijas:

i)	struktūrinio dialogo platformos;

ii)	politikos analizės grupės.

Didžiausios sumos, kurią galima skirti, dydis priklauso nuo kategorijos, bet ES padengia ne daugiau kaip 80 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

III. Reikalavimus atitinkanti veikla ir pareiškėjai

Programa „Kultūra“ yra remiami projektai, organizacijos, reklaminė veikla ir tyrimai visose kultūros srityse, išskyrus garso ir vaizdo sritį, kuriai yra skirta atskira programa, pavadinta MEDIA (3). Kultūrinės veiklos dalyviai, įskaitant kultūros įmones, gali dalyvauti programoje „Kultūra“, jei vykdo pelno nesiekiančią kultūrinę veiklą.

Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai privalo:

—	būti viešąja (4) arba privačia juridinio asmens statusą turinčia organizacija, kurios pagrindinė veikla yra susijusi su kultūros sritimi (kultūros ir kūrybiniai sektoriai), ir

—	būti įregistruoti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių.

Fiziniai asmenys negali teikti paraiškų subsidijai gauti pagal šią programą.

IV. Reikalavimus atitinkančios šalys

Pagal šią programą reikalavimus atitinkančios šalys yra:

—	ES valstybės narės (5),

—	EEE (6) šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija),

—	kandidatės į ES nares (Kroatija, Turkija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) bei Serbija.

Vakarų Balkanų šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija) galėtų atitikti reikalavimus ateityje, jei bus sudarytas Susitarimo memorandumas dėl kiekvienos iš šių šalių dalyvavimo programoje (7).

V. Paramos skyrimo kriterijai

1)	Vertinama, kiek projektas gali sukurti realios Europos lygmens pridėtinės vertės

2)	Veiklos atitiktis konkretiems programos tikslams

3)	Siūlomos veiklos parengimas ir sėkmingas vykdymas užtikrinant aukštą meistriškumo lygį

4)	Partnerystės kokybė (tik 1.1, 1.2.1 ir 1.3 dalims)

5)	Vertinama, kiek veiklos rezultatai atitinka programos tikslus

6)	Vertinama, kaip gerai bus informuojama ir skelbiama apie siūlomos veiklos rezultatus

7)	Ilgalaikis poveikis – ilgaamžiškumas (netaikoma 1.2.2 daliai)

8)	Tarptautinis bendradarbiavimo mastas (tik 1.3 krypčiai „Kultūrinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis“)

VI. Biudžetas

2007–2013 m. bendras programos biudžetas yra 400 mln. EUR (8).

Bendra metinių asignavimų suma, įskaitant veiksmus, kurie nėra įtraukti į programos vadovą, priklausomai nuo metų gali būti apytiksliai nuo 43 mln. EUR iki 58 mln. EUR.

Komisijos siūlymu pagal dalis suskirstytą metinį biudžetą (laikantis toliau nurodytų apytikslių sumų) patvirtino Programos komitetas.

Toliau nurodytoms dalims numatytas 2010 m. biudžetas:

1.1 dalis	Daugiamečiai bendradarbiavimo projektai	18 140 264 EUR
1.2.1 dalis	Bendradarbiavimo projektai	17 900 000 EUR
1.2.2 dalis	Literatūros vertimo projektai	2 700 000 EUR
1.3 dalis	Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis projektai	2 650 000 EUR
2 dalis	Parama institucijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje	7 700 000 EUR

VII. Galutinė paraiškų pateikimo data

Dalis		Galutinė paraiškų pateikimo data
1 dalis	Parama kultūros projektams
1.1 dalis	Daugiamečiai bendradarbiavimo projektai	2009 m. spalio 1 d.
1.2.1 dalis	Bendradarbiavimo projektai	2009 m. spalio 1 d.
1.2.2 dalis	Literatūros vertimo projektai	2010 m. vasario 1 d.
1.3 dalis	Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis projektai	2010 m. gegužės 1 d.
2 dalis	Parama institucijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje	2009 m. lapkričio 1 d.

Jei galutinė paraiškos pateikimo data pareiškėjo šalyje sutampa su savaitgaliu ar valstybine švente, terminas nepratęsiamas, ir pareiškėjai turi į tai atsižvelgti planuodami pateikti savo paraišką.

Galutinės paraiškos pateikimo datos kitiems metams pagal programą „Kultūra“ yra tos pačios kalendorinės dienos, kurios nurodytos programos vadove.

VIII. Kita informacija

Išsamias paraiškos pateikimo sąlygas galima rasti programos „Kultūra“ vadove šiuose tinklapiuose:

Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas

http://ec.europa.eu/culture/index_en.htm

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

http://eacea.ec.europa.eu/culture/index_en.htm

(1) OL L 372, 2006 12 27, p. 1.

(2) Žr. IV punktą.

(3) http://eacea.eu.europa.eu/media/index_en.htm

(4) Viešąja organizacija laikoma bet kokia organizacija, kurios išlaidos arba dalis išlaidų, kaip teisėtai pridera, finansuojamos iš centrinės, regioninės ar vietos valdžios biudžeto. Kitaip sakant, šios išlaidos finansuojamos iš viešojo sektoriaus įstatymais nustatytų mokesčių, piniginių baudų ar rinkliavų lėšų, ir organizacijoms nereikia teikti paraiškų, kurias atmetus jos negautų finansavimo. Organizacijos, kurių veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir kurios kiekvienais metais gauna subsidijas, bet teoriškai bent vienerius metus gali finansavimo negauti, laikomos privačiomis organizacijomis.

(5) 27 ES valstybės narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(6) Europos ekonominė erdvė.

(7) Papildoma informacija apie raidą, susijusią su šiomis trečiosiomis šalimis, bus paskelbta Vykdomosios įstaigos tinklapyje http://eacea.ec.europa.eu

(8) Reikalavimus atitinkančios valstybės, kurios nepriklauso ES, taip pat prisideda prie programos biudžeto.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.151.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 151

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. liepos 3d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2009/C 151/01	2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės	1

2009/C 151/02	2009 m. birželio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl retųjų ligų srities veiksmų	7

	NUOMONĖS
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2009/C 151/03	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių	11

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2009/C 151/04	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	16

2009/C 151/05	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	19

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 151/06	Euro kursas	23

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2009/C 151/07	Pagal Sprendimo 2008/294/EB 4 straipsnį Austrijos praneštas minimalus aukštis, kuriame galima naudotis judriojo ryšio paslaugomis (JRO paslaugos) virš jos teritorijos skrendančiuose orlaiviuose	24

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Komisija
2009/C 151/08	Kvietimas teikti paraiškas – Programa Kultūra (2007–2013 m.) – Veiksmų programos įgyvendinimas: daugiamečiai bendradarbiavimo projektai; bendradarbiavimo priemonės; specialieji veiksmai (trečiosios šalys) ir parama organizacijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje	25