20.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/1

Euro kursas (1)

2009 m. birželio 19 d.

2009/C 140/01

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3932
JPY	Japonijos jena	134,84
DKK	Danijos krona	7,4434
GBP	Svaras sterlingas	0,84715
SEK	Švedijos krona	10,9725
CHF	Šveicarijos frankas	1,5102
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,8995
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,357
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	279,50
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6975
PLN	Lenkijos zlotas	4,5138
RON	Rumunijos lėja	4,2143
TRY	Turkijos lira	2,1642
AUD	Australijos doleris	1,7283
CAD	Kanados doleris	1,5708
HKD	Honkongo doleris	10,7976
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,1685
SGD	Singapūro doleris	2,0274
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 761,36
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,2910
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,5242
HRK	Kroatijos kuna	7,2780
IDR	Indonezijos rupija	14 491,00
MYR	Malaizijos ringitas	4,9264
PHP	Filipinų pesas	67,360
RUB	Rusijos rublis	43,4098
THB	Tailando batas	47,585
BRL	Brazilijos realas	2,7325
MXN	Meksikos pesas	18,5714
INR	Indijos rupija	66,8880

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

20.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/4

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 140/04

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimas Komisijai turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PROVOLONE DEL MONACO“

EB Nr.: IT-PDO-0005-0466-20.05.2005

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Ministero delle Politiche Agricole e Forestali

Adresas:

Via XX Settembre n. 20

00187 Roma

ITALIA

Tel.

+39 0646655104

Faks.

+39 0646655306

E. paštas:

saco7@politicheagricole.gov.it

2. Grupė:

Pavadinimas:

Comitato per la registrazione della denominazione d’origine del provolone del Monaco

Adresas:

Via D. Caccioppoli, 25

80069 Vico Equense (NA)

ITALIA

Tel.

+39 0818799290

Faks.

+39 0818015557

E. paštas:

vincenzo.peretti@unina.it

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai (X) Kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.3 klasė –

II priede nurodyti sūriai – Provolone.

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Provolone del Monaco“

4.2. Apibūdinimas:

Provolone del Monaco – sūris, kuriam būdingos šios savybės: pusiau kietas, brandintas minkytos varškės sūris, pagamintas tik iš 4.3 punkte nurodytoje vietovėje auginamų karvių žalio pieno. Parduodamas produktas turėtų būti: a) brandintas ne mažiau kaip 180 dienų (šešis mėnesius), didžiausia išeiga – 9 kg iš vieno hektolitro perdirbto pieno; b) šiek tiek pailginto meliono ar kriaušės be viršutinės dalies formos, sveriantis 2,5–8 kg, su plona, gelsva plutele, turinčia pustamsių atspalvių, beveik glotnia, tik su nedideliais įdubimais, einančiais išilgai nuo rafijos pluošto virvelių, kurios naudojamos sūriams sutvirtinti po du, ir dalijančiais provolonės sūrį į ne mažiau kaip šešias dalis; c) kreminės spalvos su gelsvais atspalviais, tamprus, ištisinės konsistencijos, tolygus (nesusisluoksniavęs), minkštas, su jam būdingomis įvairaus dydžio, bet ne didesnėmis kaip 5 mm skersmens skylutėmis (vadinamomis kurapkos akutėmis), nors kartais arčiau centro gali pasitaikyti ir didesnių, iki 12 mm, skylučių; d) riebumas – ne mažesnis kaip 40,5 proc. sausosios medžiagos; e) saldus, sviesto kvapo ir švelnaus, malonaus bei pikantiško skonio.

Be to, dėl brandinimo aplinkos ir ilgo brandinimo laiko šis sūris įgauna stiprų skonį. Po 7–8 mėnesių provolonės sūris paprastai dar labiau pageltonuoja, jo plutelė tampa storesnė, o skonis pikantiškesnis. Jis tampa dar kietesnis, bet vis tiek yra sąlyginai minkštas ir nebirus.

4.3. Geografinė vietovė:

Galvijai, iš kurių pieno gaminamas SKVN turintis sūris Provolone del Monaco, auginami ir šis sūris gaminamas bei brandinamas šiose Neapolio provincijos komunose: Adžerola (Agerola), Kazola di Napolis (Casola di Napoli), Kastelamara di Stabija (Castellammare di Stabia), Granjanas (Gragnano), Leterė (Lettere), Masa Lubrenzė (Massa Lubrense), Meta (Meta), Piano di Sorentas (Piano di Sorrento), Pimontė (Pimonte), Sant Anjelas (Sant′Agnello), Sorentas (Sorrento), Santa Marija La Karita (Santa Maria La Carità) ir Viko Ekvensė (Vico Equense).

4.4. Kilmės įrodymas:

Turi būti stebimas kiekvienas gamybos proceso etapas ir registruojami duomenys apie naudojamas medžiagas (žaliavą) bei gautus (pagamintus) produktus. Tai, taip pat ir gyvulių augintojų įtraukimas į specialius kontrolės institucijos tvarkomus registrus ir laiku vykdomas kontrolės institucijos informavimas apie pagamintų produktų savybes užtikrina produkto atsekamumą. Visus minėtuose sąrašuose nurodytus asmenis, ir fizinius, ir juridinius, patikrina kontrolės institucija, kaip nurodyta susijusio tikrinimo plano 4.7 punkte.

4.5. Gamybos būdas:

Sūriui gaminti turėtų būti naudojamas tik tų karvių pienas, kurių žindymo laikotarpis truko ne ilgiau kaip 230 dienų. Ne mažiau kaip 40 proc. karvių pašaro sausosios medžiagos svorio turėtų sudaryti džiovinti ir (arba) žalieji pašarai. Siekiant išvengti nenormalios fermentacijos, dėl kurios kiltų pavojus sūrio organoleptinėms savybėms, žaliųjų pašarų paros norma neturėtų viršyti 15 kg. Žalieji pašarai yra auginamų medžių (citrusinių vaismedžių, alyvmedžių ir kt.) ir lapuočių giraičių (kaštainių ir kt.) genėjimo bei 4.3 punkte nurodytoje gamybos vietovėje esančių terasų valymo atliekos. Taip pat pridedama grūdinių javų (avižų, miežių ir kviečių) pašarų ir (arba) natūralių pievų šieno, žolės ir ankštinių augalų. Pašarai tik papildo maistą iš 4.3 punkte nurodytų vietovių, kuris suteikia pienui ypatingų savybių. Sūris turėtų būti gaminamas iš pieno, išskirto pieno liaukų ir apdoroto ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Koaguliacija turėtų būti atliekama maždaug 40–60 min., naudojant šliužo fermentą; pridedama kieto ožkiukų šliužo fermento arba natūralaus skysto veršelių šliužo fermento (kartu arba atskirai); ožkiukų fermento dedama ne mažiau kaip 50 proc. ir pakaitinama iki 34–42 °C. Kai susidaro reikiamos konsistencijos varškė, ji sutrupinama į labai mažus, kukurūzų grūdo dydžio, gabalėlius ir paliekama 20 min. Paskui varškė kaitinama iki 48–52 °C ir paliekama ne ilgiau kaip 30 min. Ji išimama iš išrūgų ir dedama ant sūriui skirto audeklo arba perforuoto plieno sietelio, pro kurį nuvarva išrūgos, brandinti. Jei, atliekant formavimosi bandymą, gauti teigiami produkto tamprumo ir atsparumo rezultatai, varškė supjaustoma įvairaus dydžio juostelėmis. Tada, naudojant iki 85–95 °C pakaitintą vandenį, ši masė minkoma ir formuojamos produkto specifikacijoje nustatytos porcijos. Vėliau produktas kietinamas panardinant jį į šaltą vandenį ir sūdomas panardinant į sūrymą; 1 kg produkto sūryme laikomas 8–12 valandų. Išmirkyti sūriai surišami po du ir pakabinami ant specialių kabyklų, kur brandinami: pirmiausia 10–20 dienų paliekami džiūti kambario temperatūroje, o paskui ne mažiau kaip šešis mėnesius laikomi 8–15 °C temperatūroje. Baigiantis brandinimo procesui sūriai turėtų sverti ne mažiau kaip po 2,5 kg ir ne daugiau kaip po 8 kg. Sūris Provolone del Monaco gali būti gaminamas ištisus metus, naudojant tik po kiekvieno melžimo surinktą pieną, nešaldytą priėmimo patalpoje, arba kasdien surenkamą ir priėmimo patalpoje šaldomą pieną. Baigiantis brandinimo laikui 4.7 punkte nurodyta kontrolės institucija patikrina, ar produktas turi būtinas savybes. Tik tada sūris pažymimas iš visų pusių ir paženklinamas etikete.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Sūriui Provolone del Monaco būdingas savybes lemia keli veiksniai, būdingi tik Sorento pusiasalio Latarių kalnų (Monti Lattari) vietovei: ypač toje vietovėje auginamų karvių pieno organoleptinės savybės, gamybos technologijos, kurios netgi šiandien atspindi iš kartos į kartą perduodamas amatininkų tradicijas, ir ypatingas, perdirbimui bei brandinimui palankus mikroklimatas. Sūrio Provolone del Monaco kilmės vietoje gaunamo pieno riebalų ir baltymų kiekis viršija nacionalinį vidurkį; toliau pateiktose lentelėse nurodyti šie ir kalcio bei neriebalinių sausųjų medžiagų (iš sausosios medžiagos pašalinus riebalus) kiekiai patvirtina šio produkto maistinę vertę ir galimą didelę išeigą gaminant sūrius.

Sorento pusiasalio Latarių kalnų karvių pieno vidutinės organoleptinės savybės

Riebalai (%)	Baltymai (%)	Ca	Pelenai	NSM (1)	Specifinis svoris
3,3	3,1	157	0,730	8,72	1,0308

Adžerolos veislės karvių vidutinės organoleptinės savybės

Riebalai (%)	Baltymai (%)	Ca	Pelenai	NSM (2)	Specifinis svoris
3,9	3,5	159,7	0,752	8,87	1,0314

Dėl visų šių ypatingų, unikalių parametrų šis pienas ypač tinkamas koaguliuoti ir vėliau formuoti, o pagamintas sūris įgauna labai vertingas savybes, susijusias su konsistencija, ypač tamprumą ir tvirtumą.

Visi šie faktai besąlygiškai patvirtina unikalią šio pieno sudėtį, kuri turi teigiamą poveikį sūrio Provolone del Monaco kvapui ir skoniui.

Nuo neatmenamų laikų unikalios SKVN turinčio produkto savybės yra susijusios su vietinių Adžerolos veislės galvijų, kurių pienas naudojamas sūriui Provolone del Monaco gaminti, auginimu. Šios veislės galvijai daugelį metų buvo auginami nepalankioje aplinkoje, kurioje būdavo įrengiamos tik laikinos pašiūrės, bet nebuvo ganyklų, todėl šios veislės galvijai tapo ištvermingi ir, nepaisant prastų ganyklų, įstengė duoti pakankamai puikias organoleptines savybes turinčio pieno, kurio didžioji dalis naudojama sūriui Provolone del Monaco gaminti.

Žinios apie Sorento pusiasalio Latarių kalnuose auginamas karves siekia 264 m. pr. Kr., kai pikentiečiai, pirmieji šių kalnų gyventojai, miškingą vietovę pavertė ariama žeme ir pradėjo auginti naminius gyvūnus, ypač pieninius galvijus. Bėgant amžiams šie galvijai buvo kryžminami su kitomis veislėmis, ir 1952 m. buvo sukurta Adžerolos galvijų veislė. Šių galvijų kailis, liemuo, galūnės ir griaučiai turi ypatingų morfogenetinių bei somatinių savybes, jų piene daug riebalų. XX a. pradžioje veterinaras Enrico Mollo konkrečioje vietovėje auginamas karves apibūdino taip: „pieninė karvė … 1,35–1,40 m ūgio, kai kurios dar aukštesnės, 350–400 kg gyvojo svorio; jos kailis tamsus, ant nugaros yra šviesesnis dryžis … Pieninga karvė duoda 17–18 litrų pieno … geru sezonu, kai gausu šviežio pašaro, o oras ima švelnėti, pienas darosi kvapnesnis … įdomiausias sūrio gamybos būdas yra provolonės sūrių gamyba“. Kad SKVN turintis sūris Provolone del Monaco įgautų unikalų skonį, pakanka dvidešimties procentų Adžerolos karvių pieno. Taip yra dėl to, kad Adžerolos karvių pienas turi daugiau riebalų ir baltymų nei kitų veislių karvių pienas. Šie kiekiai ir kalcio bei neriebalinės sausosios medžiagos kiekiai patvirtina produkto maistinę vertę, didelę išeigą gaminant sūrius ir suteikia produktui tik jam būdingą kvapą bei skonį.

Toliau pateikiamos cheminės sūrio savybės.

Cheminė natūralios medžiagos sudėtis

		Dalis natūralioje medžiagoje
Sūris Provolone del Monaco	Kokybė	Vanduo (%)	Riebalai (%)	Baltymai (%)	Bendras druskos kiekis (%)	Na Cl (%)
		40,20	28,50	27,20	4,10	2,20

Cheminė sūrio sausosios medžiagos sudėtis

		100 % sausosios medžiagos
Sūris Provolone del Monaco	Kokybė	Riebalai (%)	Baltymai (%)	Bendras druskos kiekis (%)	Na Cl (%)
	nenugriebtas pienas:	47,65	45,48	6,85	3,67

Geografinei vietovei būdinga į pakrantę įsirėžusių ir daugybę kilometrų į teritorijos gilumą nusidriekusių slėnių gausa. Slėnių reljefas labai įvairaus aukščio, jų augmenija ryškiai besikeičianti, juose daugybė olų. Ypač didelė teritorijos orografinės ir hidrografinės sistemos įvairovė ir įvairių vietovių morfologiniai skirtumai lemia įvairų mikroklimatą. Dėl dažniausiai atšiaurios vietovės gamtos net ir gretimose vietovėse saulės šviesos kiekis nevienodas. Dėl to ir dėl aukščio skirtumų net ir augalų rūšys šioje vietovėje pastebimai skiriasi, nepaisant švelninamo jūros poveikio. Vidutinė metinė temperatūra – 16–20 °C pakrantėje ir 12–16 °C šiaurinėje kalnų pusėje, o aukščiausiose vietovėse mažiausia užregistruota temperatūra yra 8–12 °C. Dėl tokios padėties izotermos pasiskirsčiusios pagal teritorijos altimetriją. Vietos kritulių tendencijas nemažai lemia klinčių reljefas; kritulių iškrinta vidutiniškai 100 dienų, smarkiau lyja aukščiausiose vietovėse. Vyrauja pietvakarių vėjai, nors dažnai nevėjuota.

Tradicinis pavadinimas Provolone del Monaco atsirado jau senais laikais ir yra glaudžiai susijęs su tuo, kaip sūris buvo vežamas į Neapolio turgų parduoti, tiksliau, kai apibrėžtos vietovės sūrio gamintojai nusprendė gaminti daugiausia brandintus produktus, nes reikėjo perkelti prekybą į gretimą Neapolio miestą. Dėl neprieinamų sausumos kelių lengviausia pasiekti Neapolį buvo jūros keliu; tai būdavo ilga ir sunki kelionė, prasidėdavusi gūdžią naktį. Provolonės sūriai būdavo pakraunami į irklines valtis, kuriose sėdėdavo prekiautojais tapę valstiečiai, apsivilkę į vienuolių abitus panašius paltus, kad apsisaugotų nuo nakties drėgmės ir jūros vandens. Jiems atvykus į Neapolį, uosto turguje dirbantys žmonės jų laivą pavadino „Il Monaco“ (vienuolis), o juo atvežtą sūrį – „Il Provolone del Monaco“ (vienuolių provolonės sūris). Nuo tada šis sūris vadinamas „Provolone del Monaco“, taigi jis turi tradicines savybes ir ryšius su vietove, ir tai suteikė jam teisę būti pripažintam pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 2 straipsnio 2 dalį.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

ISMECERT

Adresas:

Centro Direzionale Isola G1

80143 Napoli

ITALIA

Tel.

+39 0817879789

Faks.

+39 0816040176

E. paštas:

info@ismecert.it

Kontrolės institucija laikosi EN 45011 standarte nustatytų sąlygų.

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Ant visų kiekvieno rinkai tiekiamo sūrio Provolone del Monaco pusių turi būti juoda spalva karštu antspaudu įspaustas ženklas su žodžiais „Provolone del Monaco“ ir gamintojo atpažinties numeris, kiekvienam gamintojui išduotas pagal tikrinimo sistemą. Etiketėje, kuri turi būti tvirtinama prie SKVN turinčių nepadalytų sūrių Provolone del Monaco, turėtų būti aiškiai neištrinamomis spausdintomis raidėmis, išsiskiriančiomis iš kitų etiketėje pateiktų formuluočių, nurodyta: a) toliau pateiktas grafinis ženklas – meninis specialaus ir unikalaus logotipo vaizdas, visada naudotinas su SKVN; b) Bendrijos ženklas; c) pakavimo ir (arba) gamybos įmonės pavadinimas, verslo pavadinimas ir adresas; d) atpažinties numeris, kiekvienam gamintojui suteikiamas pagal tikrinimo sistemą; e) produkto svoris, kaip reikalaujama galiojančiais teisės aktais; f) mažiausia vietinės Adžerolos veislės karvių pieno dalis procentais; g) naudoto šliužo fermento rūšis; h) brandinimo trukmė, jei brandinta ilgiau kaip šešis mėnesius. Ši išsami informacija turėtų būti parašyta mažesnėmis raidėmis nei informacija apie SKVN Provolone del Monaco. SKVN Provolone del Monaco logotipą sudaro stilizuotas sūrio Provolone del Monaco atvaizdas ir rafijos pluošto virvelė, būdingi Sorento pusiasalio Latarių kalnų vietovei.

(1) Neriebalinė sausoji medžiaga.

(2) Neriebalinė sausoji medžiaga.

20.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/9

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 140/05

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai turi būti pateikti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PEMENTO DO COUTO“

Nr. EB: ES-PDO-0005-0464-03.05.2005

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos duomenys.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Subdirección General de Calidad Agroalimentaria y Agricultura ecológica — Dirección General de Industrias y Mercados Agroalimentarios — Secretaría General de Medio Rural del Ministerio de Medio Ambiente, y Medio Rural y Marino de España

Adresas

Paseo Infanta Isabel 1

28071 Madrid

ESPAÑA

Telefonas

+34 913475394

Faksas

+34 913475410

El. paštas

sgcaae@mapa.es

2. Grupė:

Pavadinimas:	COOPERATIVA DO CAMPO O VAL
Adresas	Vilacornelle, s/n. O Val-Narón (A Coruña)
Telefonas	+34 981453901
Faksas	+34 981453901
El. paštas	horta@cooperativaoval.com
Sudėtis:	gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.6	klasė. Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros.

4. Specifikacija: (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Pemento do Couto“

4.2. Apibūdinimas:

Paprikos, kurioms suteikta saugoma geografinė nuoroda (SGN) Pemento do Couto, yra Capsicum annuum veislės vietos ekotipo daržovės. Daržovės raškomos beveik neprinokusios (prekybai tinkamo dydžio), jos skirtos parduoti šviežios. Pagrindinės ypatybės:

— Forma: išilginis pjūvis – kūginės trapecijos formos, skerspjūvis – apvalainas. Kartais skerspjūvis šiek tiek dryžuotas, o viršūnėlė užsibaigia trimis arba keturiomis briaunomis.

— Svoris: nuo 4 iki 6 g (vienetas).

— Daržovės ilgis: nuo 4 iki 8 cm.

— Vidutinis plotis: 2 cm.

— Vaiskotis: nuo 2 iki 3 cm, visada trumpesnis už vaisių. Kietas, paprastai tiesus arba truputį išlinkęs.

— Odelė: tamsiai žalia, beveik neblizgi.

— Vaisiaus sienelės arba minkštimas: ploni, nuo 1 iki 1,5 mm.

— Degustacijos testas: subtili ir sultinga tekstūra, švelnus skonis, neryškus žolių prieskonis, neaštrus, kadangi neturi kapsicino, aromatas vidutiniško intensyvumo, mažai sėklų.

4.3. Vietovė:

Auginimo vietovė yra šiose Ferrol regiono komunose: Ferrol, Narón, Valdoviño, Cedeira, Moeche, As Somozas, San Sadurniño, Neda, Fene, Mugardos ir Ares. Tai nepramoninis regionas, dėl kurio nedidelio aukščio virš jūros lygio, kalnų sistemos, apsupančios auginimo vietovę, apsaugos ir nedidelio atstumo iki jūros susidaro ypatingas mikroklimatas, kuriam būdingas švelnumas ir nedideli temperatūrų svyravimai. Dar viena šiai daržovei auginti palankių sąlygų – tinkamas dirvožemis.

Nuorodos pavadinimas O Couto yra vietovės, kurioje yra to paties vardo vienuolynas, kuriame buvo pradėta šios paprikos selekcija ir auginimas, pavadinimas.

4.4. Kilmės įrodymas:

Produkto atsekamumas užtikrinamas produktą identifikuojant visais jo gamybos ir prekybos etapais.

Siekiant užtikrinti specifikacijos laikymąsi, kontrolės institucija nuolat tvarko augintojų ir auginimo sklypų registrą. SGN Pemento do Couto suteikiama tik į registrą įtrauktuose sklypuose ir į jį įtrauktų augintojų išaugintoms paprikoms, laikantis specifikacijos ir kitų papildomų taisyklių.

Visi į registrą įtraukti augintojai be kitų reikalavimų dar privalo specialiems registrams teikti faktiškai išauginto ir parduoto paprikų, kurioms suteikta SGN, kiekio deklaracijas. Kontrolės įstaiga patikrina fasuotojų parduoto kiekio ir jiems produkciją teikiančių augintojų išauginto kiekio atitikimą bei augintojų išauginto kiekio atitikimą registruotų sklypų agronominiam derlingumui.

Visus į registrą įtrauktus fizinius ir juridinius asmenis bei auginimo sklypus, sandėlius, gamybos įmones ir produktus kontroliuoja ir tikrina kontrolės institucija, kad produktai, kuriems suteikta nuoroda, atitiktų specifikacijos reikalavimus ir papildomas taisykles. Atliekami auginimo sklypų, sandėlių ir gamybos įmonių patikrinimai, dokumentų kontrolė, tikrinama, ar produktai atitinka privalomus fizinių savybių reikalavimus, ar nuraškytos paprikos nepažeistos, sveikos, švarios, neturi trūkumų ir dėmių. Be to, gali būti tikrinami įvairių rūšių likučiai, siekiant nustatyti, ar neviršijamos atitinkamų produktų auginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta pesticidų norma.

4.5. Gamybos būdas:

Sodinukus gali tiekti tik patvirtinti ir į atitinkamą registrą įtraukti augintojai.

Daržovės auginimo procesas aprašomas toliau:

Dauginimas ir persodinimas:

Subrendusios paprikos nuraškomos, išdžiovinamos, iš jų išimamos sėklos, kurias galima naudoti sėjai, prieš tai jas dezinfekavus. Pasiruošimas sėjai ir sėja pradedami spalio mėnesį ir tęsiami lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Daigai auginami po plėvele durpių ir smėlio substrate. Sėkloms sudygus ir daigams išaugus iki vidutiniškai 5 cm, jie pikuojami, daigai perkeliami į dėklus.

Gamybos apribojimai:

SGN Pemento do Couto suteikiama laukuose ir šiltnamiuose auginamoms paprikoms. Didžiausias leidžiamas derlingumas atitinkamai – 4 kg/m2 ir 6 kg/m2.

Paprikų daigams uždengti naudojamos paprastos plastikinės plėvelės dangos, šildymas ir dirbtinis apšvietimas nenaudojami, vienintelis tikslas – dangomis apsaugoti augalus (pasodintus tiesiai į dirvą) nuo šalnų ir ypač pagreitinti augimą bei pailginti augimo laiką rudenį. Dangos vis daugiau naudojamos ir todėl, kad būtų išvengta nepageidaujamos šio atrinktojo ekotipo paprikų hibridizacijos.

Sodinimas:

Jei paprikos auginamos atvirame lauke, jos sodinamos balandžio ir gegužės mėnesiais 3–4 daigų/m2 tankiu, o jų derlių pradedama nuimti birželio–liepos mėnesiais. Jei norima sėklas naudoti daigams auginti, auginimo sklypai turi būti nuošalyje nuo kitų atvirame lauke auginamų kultūrų, priklausančių tam pačiam ekotipui, siekiant apsaugoti atrinktąsias rūšis.

Po dangomis auginamos paprikos sodinamos vasario ir kovo mėnesiais, o derlių pradedama nuimti balandžio viduryje. Sodinama 2–4 daigų/m2 tankiu. Dirvą rekomenduojama uždengti polietileno plėvele, siekiant apsaugoti nuo piktžolių. Atramų nereikia, nes taip susodinti augalai patys vienas kitą palaiko.

Lauko darbai:

Tręšiama taip, kad dirvožemyje ir augaluose būtų išlaikyta maistinių medžiagų pusiausvyra ir lygis, atsižvelgiant į paimtus augalo mėginius, augalo mitybos būklės, dirvožemio derlingumo lygio ir kitas naudotas poveikio priemones (vandenį, organines medžiagas ir pan.).

Su galimais parazitais ir (arba) ligomis kovojama taikant tokius metodus kaip sėklų dezinfekavimas, daigų apdorojimas ir negausus laistymas, kad vanduo neužsistovėtų ir kad nesusidarytų grumstų.

Jei reikia apdoroti cheminėmis medžiagomis, naudojamos mažiausiai neigiamo poveikio aplinkai darančios, veiksmingiausios ir mažai toksinės, nesukeliančios daug su likučiais susijusių problemų, aktyviosios medžiagos, kurios kuo mažiau veikia aplinkinę fauną ir sukelia kuo mažiau atsparumo problemų.

Derlius:

Derlius nuimamas rankomis, paprikoms dar iki galo neprinokus, kai pagal augintojų patirtį joms būdingos pardavimui idealios savybės, nurodytos 4.2 punkte. Derlius nuimamas per tiek kartų, kiek reikia, naudojant (priemones, dėžutes arba konteinerius ir pan.) bei reikiamą žmonių darbo jėgą, kad paprikos nebūtų pažeistos.

Vežimas ir sandėliavimas:

Paprikos vežamos kietoje taroje, kad nesusitraiškytų. Produkcija iškraunama taip, kad būtų išvengta nukritimų. Sandėliavimo patalpos tinkamai vėdinamos.

Prekyba:

Paprikos supakuojamos vienodomis partijomis pagal kilmę ir paprikų ilgį, į 200 g arba 400 g tūrio maišus, pagamintus iš galiojančiais teisės aktais leidžiamų maisto produktams skirtų medžiagų. Gali būti pakuojama ir į kitokią tarą, jei tai nekenkia produkcijos kokybei. Prekybos laikotarpis prasideda balandžio 15 d., o baigiasi – spalio 31 d., kontrolės institucija šį laikotarpį gali pailginti arba sutrumpinti, jei dėl susidariusių klimato sąlygų tai būtina dėl produkcijos savybių.

4.6. Ryšys su vietove:

Pemento do Couto priklauso tradiciškai Ferrol regione auginamam ekotipui. Kadangi šių paprikų auginta ir jomis prekiauta nedaug, jų kitose vietovėse auginama beveik nebuvo, tai išlieka vienintelė tokios rūšies paprikų auginimo vieta.

Šių paprikų populiarinimo šventę Festa do Pemento do Couto pradėta švęsti 1999 m. Tai gastronominė Pemento do Couto garbei skirta šventė, organizuojama kiekvienų metų liepos mėnesio pabaigoje paprikų auginimo vietovėje netoli Sta. María do Couto vienuolyno. Verta pažymėti, kad Pemento do Couto įtrauktos į daugelio Ferrol regiono maitinimo įstaigų meniu, tai įrodo jų reputaciją.

Dėl keleto veiksnių, kaip augalinės medžiagos, auginimo metodika ir auginimo vietovės slėnių mikroklimatas, derinio pavyko išvesti daržovę, kuri tapo žinoma dėl jos ypatingų savybių ir kokybės.

Augalinės medžiagos:

Naudojant tradicinius vietos augintojų metodus, pagal kuriuos atrenkami ir išlaikomi geriausi daigai, kartu prie vietos sąlygų pritaikant auginimo metodus, buvo sudaryta galimybė išvesti populiariomis savybėmis pasižyminčią daržovę. Naudota selekcija ir taikyta priežiūra, siekiant išvengti nepageidautinos hibridizacijos, buvo esminiai veiksniai, dėl kurių pavyko išvesti aštrumo neturinčias paprikas (bent jau regiono aplinkos sąlygomis), tokia ypatybė panašias savybes turinčioms paprikoms gana reta.

Gamybos metodai:

Augintojų aptariamoje vietovėje keletą dešimtmečių naudojamos apsauginės dangos, kurios yra auginimo metodų priderinimo pavyzdys, nesumažino augalų sąlyčio su aplinka ir nepablogino specifinių jų ypatybių. Naudojami plastikiniai tuneliai, kuriuose agrarinės ir klimato augalų sąlygos realiai nekontroliuojamos ir augalus daugiausia veikia natūralūs aplinkos veiksniai.

Klimato ypatybės:

Visa auginimo vietovė yra slėniuose, esančiuose nedideliame aukštyje virš jūros lygio, apsaugotuose kalnų ir esančiuose netoliese jūros; dėl šių veiksnių susidaro mikroklimatas, pasižymintis gausiais lietumis, įskaitant ir vasarą, švelniomis mažai kintančiomis temperatūromis, gana dideliu drėgniu ir gana nedideliu, palyginti su kitų paprikų auginimo vietovėmis, saulėtumu, dėl to daržovių odelė plona, o minkštimo tekstūra subtili, švelni ir sultinga.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Instituto Galego da Calidade Alimentaria (INGACAL)

Adresas

Rúa Fonte dos Concheiros, no 11, bajo

15703 Santiago de Compostela

ESPAÑA

Telefonas

+34 881997276

Faksas

+34 981546676

El. paštas

ingacal@xunta.es

L’INGACAL yra viešojo sektoriaus įstaiga, pavaldi la Consellería del Medio Rural de la Xunta de Galicia institucijai.

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Saugomą geografinę nuorodą turinčios Pemento do Couto paprikos turi būti parduodamos su gamintojo (arba) fasuotojo prekės ženklo etikete, etikete su kontrolės įstaigos autorizuotu kodifikuotu abėcėliniu skaitmeniniu numeriu saugomos geografinės nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos ženklu. Prekės etiketėje ir nuorodos etiketėje privalo būti įrašas Indicación Geográfica Protegida „Pemento do Couto“.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.140.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 140

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. birželio 20d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 140/01	Euro kursas	1

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 140/02	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją – (Byla COMP/M.5513 – KMG/CNPC/MMG) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	2

2009/C 140/03	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją – (Byla COMP/M.5547 – Koninklijke Philips Electronics/Saeco International Group) ( 1 )	3

	KITI AKTAI
	Komisija
2009/C 140/04	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	4

2009/C 140/05	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	9


	(1) Tekstas svarbus EEE