11.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/5

Euro kursas (1)

2009 m. birželio 10 d.

2009/C 132/05

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4102
JPY	Japonijos jena	138,03
DKK	Danijos krona	7,4462
GBP	Svaras sterlingas	0,85830
SEK	Švedijos krona	10,7296
CHF	Šveicarijos frankas	1,5158
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,8430
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,748
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	278,17
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6995
PLN	Lenkijos zlotas	4,4645
RON	Rumunijos lėja	4,1970
TRY	Turkijos lira	2,1698
AUD	Australijos doleris	1,7387
CAD	Kanados doleris	1,5500
HKD	Honkongo doleris	10,9307
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,2257
SGD	Singapūro doleris	2,0431
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 771,60
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,3326
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,6365
HRK	Kroatijos kuna	7,2639
IDR	Indonezijos rupija	14 109,80
MYR	Malaizijos ringitas	4,9294
PHP	Filipinų pesas	66,846
RUB	Rusijos rublis	43,6320
THB	Tailando batas	48,010
BRL	Brazilijos realas	2,7136
MXN	Meksikos pesas	19,1153
INR	Indijos rupija	66,7450

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

11.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/6

Komisijos komunikatas, kuriame išdėstomos valstybės pagalbos teikimo laivų valdymo įmonėms gairės

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 132/06

1. TAIKYMO SRITIS

Šiame komunikate nagrinėjama, ar laivų įgulos valdymo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės turi teisę mokėti mažesnį įmonių pelno mokestį arba ar šioms įmonėms gali būti taikomas Komisijos komunikato C(2004) 43 „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui“ (1) („Gairės“) 3.1 skirsnyje nurodytas tonažo mokestis. Jame neaptariama valstybės pagalba komercinio laivų valdymo paslaugas teikiančioms įmonėms. Šis komunikatas taikomas laivų įgulos valdymo ir techninės priežiūros paslaugas teikiančioms įmonėms nepriklausomai nuo to, ar įmonės šias paslaugas tam pačiam laivui teikia atskirai ar kartu.

2. ĮVADAS

2.1. Bendrosios aplinkybės

Gairėse numatoma galimybė laivų valdymo įmonėms taikyti tonažo mokestį arba kitas laivų įmonėms taikomas mokesčių lengvatas (3.1 skirsnis). Tačiau teisę į šias lengvatas turi tik tos įmonės, kurios tam pačiam laivui teikia tiek įgulos valdymo, tiek techninės priežiūros paslaugas („visas valdymo paslaugas“), o teisė mokėti tonažo mokestį arba pasinaudoti kitomis mokesčių lengvatomis netaikoma, kai šios paslaugos teikiamos atskirai.

Gairėse nustatyta, kad praėjus trejiems metams nuo jų priėmimo Komisija ištirs gairių poveikį laivų valdymui (2). Šiame komunikate išdėstomi paskutinio vertinimo rezultatai ir pateikiamos išvados dėl laivų valdymo įmonių teisės į valstybės pagalbą.

2.2. Laivų valdymas

Laivų valdymo įmonės yra subjektai, laivų savininkams teikiantys įvairias paslaugas, tokias kaip techninis laivų tikrinimas, įgulų samdymas ir mokymas, įgulų valdymas ir laivų eksploatavimas. Laivų valdymo paslaugos skirstomos į tris pagrindines kategorijas: įgulų valdymą, techninę priežiūrą ir komercinį valdymą.

Įgulos valdymo paslaugos – tai sprendimas visų su įgula susijusių klausimų, tokių kaip atrinkti ir pasamdyti tinkamai kvalifikuotus jūrininkus, išduoti algalapius, užtikrinti tinkamą laivų įgulos sudėtį, tikrinti jūrininkų pažymėjimus, apdrausti jūrininkus nuo nelaimingų atsitikimų ir invalidumo, rūpintis kelionių organizavimo ir vizų klausimais, nagrinėti paraiškas dėl medicininių išlaidų kompensavimo, vertinti jūrininkų gebėjimus ir kai kuriais atvejais juos mokyti. Laivų įgulos valdymo veikla sudaro svarbiausią laivų valdymo sektoriaus dalį pasaulyje.

Teikiant techninės priežiūros paslaugas užtikrinama, kad laivas būtų tinkamas plaukioti ir kad visiškai atitiktų techninius, saugos ir saugumo reikalavimus. Už laivo techninę priežiūrą atsakinga įmonė visų pirma priima sprendimus dėl laivo remonto ir priežiūros. Nors techninės priežiūros paslaugos sudaro svarbią laivų valdymo sektoriaus dalį, jų dalis yra daug mažesnė, palyginti su įgulos valdymo veiklai tenkančia dalimi.

Vykdyti komercinio valdymo veiklą – tai skatinti ir parduoti gabenimo laivu paslaugas: frachtuoti laivus, priimti užsakymus kroviniams ir keleiviams gabenti, užtikrinti prekybą ir skirti atstovus. Komercinio valdymo paslaugos sudaro labai mažą laivų valdymo sektoriaus dalį. Komisija kol kas neturi išsamios informacijos apie komercinio valdymo veiklą. Todėl minėtas sektorius šiame komunikate nėra nagrinėjamas.

Pagal savo pobūdį laivų valdymas, kaip bet kuri kita jūrininkystės veikla, yra pasaulinis verslas. Kadangi trečiųjų šalių laivų valdymo veikla nėra reglamentuojama jokiais tarptautiniais teisės aktais, šioje srityje galioja susitarimuose, sudarytuose taikant privatinę teisę, nustatytos normos (3).

Didžioji dalis Bendrijos laivų valdymo veiklos vykdoma Kipre. Tačiau laivų valdymo įmonių taip pat yra Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje ir Olandijoje. Už Bendrijos ribų daugiausia laivų valdymo įmonių yra Honkonge, Singapūre, Indijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir JAV.

2.3. Laivų valdymo įmonėms keliamų tinkamumo sąlygų peržiūra

Nuo 2004 m. sausio mėn., kai buvo paskelbtos gairės, į Bendriją įstojo kelios jūrų valstybės, tarp jų Kipras, kuriame įsikūrę daugiausia laivų valdymo įmonių pasaulyje.

Kipro įstojimas į Europos Sąjungą ir parengiamasis darbas, kurį jis atliko siekdamas užtikrinti atitiktį gairėms, taip pat šios valstybės narės administracijos užsakymu vieno konsorciumo atliktas tyrimas (4) padėjo geriau suprasti šią veiklą ir jos raidą. Visų pirma pavyko geriau išsiaiškinti, koks ryšys sieja techninės priežiūros ir įgulos valdymo veiklą, iš vienos pusės, ir laivybą, iš kitos pusės, taip pat nustatyta, kad laivų įgulos ir (arba) laivų techninės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės gali padėti siekti gairėse nustatytų tikslų.

3. LAIVŲ VALDYMO ĮMONIŲ ATITIKIMO REIKALAVIMAMS VERTINIMAS

Laivų valdymo veikla, skirtingai nei kitos su jūrininkyste susijusios paslaugos, yra pagrindinė jūrų vežėjų veikla, kuri paprastai vykdoma įmonės viduje. Laivų valdymas – viena iš dažniausiai laivo operatorių vykdomų veiklų. Tačiau dabar kai kuriais atvejais ši veikla perduodama vykdyti trečiųjų šalių laivų valdymo įmonėms. Būtent šis ryšys tarp laivų valdymo ir laivybos lemia, kad trečiųjų šalių laivų valdymo įmonėse dirba tą pačią profesinę patirtį kaip ir laivų savininkai turintys darbuotojai ir, nors pasidaliję pagal specializacijas, jie dirba toje pačioje verslo aplinkoje. Vieninteliai laivų valdymo įmonių klientai yra laivų savininkai.

Todėl Komisija mano, užsakomosios laivų valdymo paslaugos mokestis neturėtų būti didesnis už įmonėje teikiamos laivų valdymo paslaugos mokestį, jei laivų valdymo įmonės atitinka tuos pačius reikalavimus, kokie yra keliami laivų savininkams, ir jei pagalba laivų valdymo įmonėms padeda siekti gairėse nustatytų tikslų taip pat kaip ir laivų savininkams teikiama pagalba.

Komisija visų pirma mano, kad būtent dėl laivų valdymo įmonių specializacijos ir pagrindinės veiklos pobūdžio jos gali iš esmės padėti siekti gairėse nustatytų tikslų, visų pirma turėti „veiksmingą, saugų ir aplinkai nežalingą jūrų transportą“ ir „sustiprinti valstybių narių jūrų sektorių“ (5).

4. TEISĖS GAUTI VALSTYBĖS PAGALBĄ TAIKYMO SRITIES IŠPLĖTIMAS APIMANT LAIVŲ VALDYMO ĮMONES

Remdamasi tuo, kas išdėstyta 3 skirsnyje, Komisija pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą suteiks gairių 3.1 skirsnyje numatytą mokesčių lengvatą laivų valdymo įmonėms, kartu arba atskirai teikiančioms laivų įgulos valdymo ir laivų techninės priežiūros paslaugas, jei bus tenkinamos šio komunikato 5 ir 6 skirsniuose išdėstytos sąlygos.

5. ATITIKIMO REIKALAVIMAMS SĄLYGOS, TAIKOMOS TIEK LAIVŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS, TIEK ĮGULOS VALDYMO PASLAUGAS TEIKIANČIOMS ĮMONĖMS

Kad laivų valdymo įmonėms būtų suteikta teisė gauti pagalbą, įmonės turėtų nurodyti jų aiškų ryšį su Bendrija ir jos ekonomika, kaip numatyta gairių 3.1 skirsnyje. Be to, jos turėtų padėti siekti gairėse nustatytų tikslų, tokių kaip gairių 2.2 skirsnyje išdėstyti tikslai. Laivų techninės priežiūros ir įgulos valdymo paslaugas teikiančios įmonės turi teisę į valstybės pagalbą, jei jų aptarnaujami laivai atitinka visus šio komunikato 5.1–5.4 skirsniuose išdėstytus reikalavimus. Reikalavimus atitinkanti veikla turi būti vykdoma tik iš Bendrijos teritorijos.

5.1. Įnašas į Bendrijos ekonomiką ir užimtumą

Ekonominį ryšį su Bendrija įrodo tai, kad laivų valdymo veikla vykdoma vienos arba kelių valstybių narių teritorijoje ir kad veiklą sausumoje ir laivuose daugiausia vykdo Bendrijos piliečiai.

5.2. Aptarnaujamų laivų ir Bendrijos ekonominis ryšys

Valstybės pagalba gali būti skirta laivų valdymo įmonėms, kurios aptarnauja laivus išimtinai iš Bendrijos teritorijos nepriklausomai nuo to, ar valdymo veikla yra vykdoma įmonės viduje, ar ji iš dalies arba visiškai perduota vykdyti vienai arba kelioms laivų valdymo įmonėms.

Tačiau kadangi laivų valdymo įmonės nevisiškai kontroliuoja savo klientus, laikoma, kad minėtasis reikalavimas yra įvykdytas, jei bent du trečdaliai šių įmonių aptarnaujamų laivų talpos yra valdomi iš Bendrijos teritorijos. Tą procentinę dalį viršijanti talpa, kuri nėra valdoma išimtinai iš Bendrijos teritorijos, neatitinka pagalbos suteikimo reikalavimų (6).

5.3. Atitikimas tarptautiniams ir Bendrijos standartams

Laivų valdymo įmonės atitinka reikalavimus, jei visi jų aptarnaujami laivai ir įgulos atitinka tarptautinius standartus ir vykdo Bendrijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, visų pirma susijusius su jūrininkų saugumu, sauga, mokymu ir atestavimu, aplinkosauginiu veiksmingumu ir darbo sąlygomis laivuose.

5.4. Su Bendrijos vėliava plaukiojančių laivų talpos dalies reikalavimas (ryšys su vėliava)

Gairių 3.1 skirsnio aštuntoje dalyje nustatytas su Bendrijos vėliava plaukiojančių laivų talpos dalies reikalavimas taikomas laivų valdymo įmonėms. Etalonine talpa turi būti laikoma laivų, plaukiojančių su Bendrijos vėliava, talpos dalis šio komunikato paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Naujoms įmonėms etaloninė talpa apskaičiuojama praėjus vieneriems metams nuo jų veiklos pradžios.

6. PAPILDOMI REIKALAVIMAI ĮGULOS VALDYMO PASLAUGAS TEIKIANČIOMS ĮMONĖMS

6.1. Jūrininkų mokymas

Įgulos valdymo paslaugas teikiančios įmonės turi teisę į valstybės pagalbą, jeigu visi jų aptarnaujamuose laivuose dirbantys jūrininkai yra lavinami, mokomi ir turi jų kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą pagal Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (1978 m.) su pakeitimais (JRAB konvencija), ir yra sėkmingai baigę asmens saugumo laive mokymą. Be to, įgulos valdymo paslaugas teikiančios įmonės atitinka reikalavimus, jei jos tenkina JRAB ir Bendrijos teisės aktuose nustatytus su įmonių pareigomis susijusius reikalavimus.

6.2. Socialinės sąlygos

Norėdamos įgyti teisę į valstybės pagalbą, įgulos valdymo paslaugas teikiančios įmonės privalo užtikrinti, kad visuose jų aptarnaujamuose laivuose jūrininko darbdavys (laivo savininkas ar laivo valdymo įmonės) taiko visas Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. Darbo jūroje konvencijos (DJK) (7) nuostatas. Laivų valdymo įmonės visų pirma turi užtikrinti tinkamą DJK nuostatų dėl jūrininko darbo sutarties (8), laivo praradimo ar nuskendimo (9), sveikatos priežiūros (10), laivo savininko atsakomybės, įskaitant atlyginimų mokėjimą nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju (11), ir repatriacijos (12) taikymą.

Įgulos valdymo paslaugas teikiančios įmonės taip pat turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų DJK nustatytų su darbo ir poilsio valandomis susijusių tarptautinių standartų.

Pagaliau, norėdamos gauti pagalbą, įgulos valdymo paslaugas teikiančios įmonės turi suteikti finansinę garantiją, kuria užtikrintų kompensaciją jūrininkui mirus arba jam ilgam tapus neįgaliu dėl profesinės traumos, ligos ar stichinės nelaimės.

7. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS

Laivų valdymo įmonėms Komisija taip pat taikys gairėse numatytą principą, kuriuo vadovaudamasi ir siekdama išvengti iškraipymų, ji leis naudoti tik tas schemas, pagal kurias visose valstybėse narėse už tą pačią veiklą arba tą pačią talpą būtų renkami vienodi mokesčiai. Tai reiškia, kad nebus taikomos schemos, pagal kurias būtų visiškai atleidžiama nuo mokesčių, arba lygiavertės schemos (13).

Akivaizdu, kad laivų valdymo įmonių mokesčiai negali būti apskaičiuojami remiantis ta pačia baze, kokia yra naudojama apskaičiuojant laivų savininkų mokesčius, kadangi tam tikrą laivą aptarnaujančių laivų valdymo įmonių apyvarta yra daug mažesnė už laivo savininko įmonės apyvartą. Remiantis 2.3 skirsnyje minėtu tyrimu ir anksčiau gautais pranešimais, laivų valdymo įmonėms už tą patį laivą arba talpą taikoma mokesčių bazė turėtų sudaryti apie 25 % (pagal talpą arba sąlyginį pelną) laivų savininkams taikomos mokesčių bazės. Todėl Komisija reikalauja, kad pagal laivų valdymo įmonėms taikomas tonažo mokesčio apskaičiavimo sistemas šioms įmonėms taikoma mokesčio bazė būtų ne mažiau kaip 25 % (14).

Jeigu laivų valdymo įmonės vykdo veiklą, už kurią pagal šį komunikatą negali būti skiriama valstybės pagalba, jos turi tvarkyti atskirą šios veiklos apskaitą.

Jei laivų valdymo įmonės dalį savo veiklos paveda vykdyti trečiosioms šalims pagal subrangos sutartį, pastarosios neturi teisės į valstybės pagalbą.

8. TAIKYMAS IR PERŽIŪRA

Šiame komunikate nustatytas gaires Komisija pradės taikyti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Valstybės pagalbos laivų valdymo įmonėms klausimas bus nagrinėjamas atliekant bendrąją gairių peržiūrą, kuri numatyta šių gairių 13 skirsnyje.

(1) OL C 13, 2004 1 17, p. 3.

(2) Žr. OL C 13, 2004 1 17, 7 puslapyje pateiktą 3 išnašą.

(3) Pavyzdžiu galėtų būti „BIMCO standartinis laivų valdymo susitarimas SHIPMAN 98“ (angl. BIMCO's Standard Ship Management Agreement SHIPMAN 98), kuriuo dažnai grindžiami santykiai tarp laivų valdymo įmonių ir laivų savininkų.

(4) 2008 m. gegužės 31 d.„Kipro ir Europos Sąjungos laivų valdymo tyrimas“ (angl. Study on Ship Management in Cyprus and in the European Union), kurį Kipro vyriausybės užsakymu atliko Vienos ekonomikos ir verslo administravimo universiteto vadovaujamas konsorciumas.

(5) Gairių 2.2 skirsnis.

(6) Tačiau, jei laivų valdymo įmonė nesilaiko 2/3 taisyklės, ji nepraranda teisės į valstybės pagalbą.

(7) Reikėtų prisiminti, kad Europos socialiniai partneriai priėmė susitarimą, į kurį perkėlė svarbias nuostatas, paimtas iš 2006 m. Darbo jūroje konvencijos, integruotos į Bendrijos teisę 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimas dėl 2006 m. Darbo jūroje konvencijos ir iš dalies keičiama Direktyva 1999/63/EB (OL L 124, 2009 5 20, p. 30).

(8) DJK 2 antraštinės dalies 2.1 taisyklė ir A2.1 standartas (Jūrininkų darbo sutartis).

(9) Ibid. 2 antraštinės dalies 2.6 taisyklė ir A2.6 standartas (Kompensacija jūrininkams, kai laivas prarandamas ar nuskęsta).

(10) Ibid. 4 antraštinės dalies 4.1 taisyklė ir A4.1 standartas (Sveikatos priežiūra laive ir krante), 4.3 taisyklė ir A4.3 standartas (Sveikatos apsauga ir saugumas, nelaimingų atsitikimų prevencija), 4.4 taisyklė (Galimybė naudotis krante esančiomis gerovės priemonėmis).

(11) Ibid. 4 antraštinės dalies 4.2 taisyklė ir A4.2 standartas (Laivų savininkų atsakomybė).

(12) Ibid. 2 antraštinės dalies 2.5 taisyklė ir A2.5 standartas (Repatriacija).

(13) Pasinaudodama proga, šiame komunikate Komisija pabrėžia, kad pats mokesčiui, kurį turi mokėti tiek laivų valdymo įmonės, tiek laivų savininkai, apskaičiuoti naudojamas mechanizmas nėra svarbus. Visų pirma, nesvarbu, ar taikoma sąlyginiu pelnu grindžiama sistema.

(14) Reikalavimus valstybės pagalbai gauti atitinkantis laivo savininkas toliau privalo mokėti visą tonažo mokestį.

11.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/10

Kvietimas teikti paraiškas imtis netiesioginių priemonių pagal daugiametę internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programą (Saugesnis internetas)

(Tekstas svarbus EEE)

2009/C 132/07

Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1351, nustatantį daugiametę internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programą (1) (Saugesnis internetas), Europos Komisija kviečia teikti paraiškas imtis pagal šią programą finansuotinų priemonių.

„Saugesnis internetas“ grindžiamas keturiomis veiklos kryptimis:

a)	visuomenės informuotumo užtikrinimas;

b)	kova su neteisėtu turiniu ir žalingu elgesiu internete;

c)	skatinimas kurti saugesnę interneto aplinką;

d)	žinių bazės kūrimas.

Ši programa pakeitė programą „Saugesnis internetas plius“ (2005–2008 m.).

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 3 straipsnį Europos Komisija parengė darbo programą (2), kuria remiantis programa bus įgyvendinama 2009 m. Darbo programoje pateikta daugiau informacijos apie šiame kvietime paminėtų priemonių tikslus, prioritetus, numatomą biudžetą bei tų priemonių rūšis ir tinkamumo dalyvauti taisykles.

Informacija apie paraiškų rengimą, teikimą ir vertinimą pateikiama paraiškų teikėjų vadove (3).

Šiuos dokumentus, taip pat darbo programą ir bet kurią kitą su šiuo kvietimu susijusią informaciją galima gauti iš Europos Komisijos šiuo adresu:

European Commission

Directorate General Information Society and Media

Safer Internet

EUFO 1195

Rue Alcide de Gasperi

2920 Luxembourg

LUXEMBOURG

E. paštas saferinternet@ec.europa.eu

Faksas +352 4301-34079

Svetainė http://ec.europa.eu/saferinternet

4.	Paraiškos gali būti teikiamos pagal toliau nurodytas kvietimo teikti paraiškas dalis. Jei paraiškos teikėjas nori pateikti paraišką pagal kelias kvietimo teikti paraiškas dalis, jis turėtų teikti atskiras kiekvienos dalies paraiškas.

2009 m. biudžete pagal šį kvietimą numatyta skirti 9,333 mln. EUR Bendrijos lėšų. Kad būtų užtikrinta visa Saugesnio interneto centrų integruotojo Europos tinklo aprėptis, Biudžeto valdymo institucijai patvirtinus 2010 m. biudžetą ir jeigu būtų galimybių skirti asignavimų, pagal 2009 m. kvietimą teikti paraiškas skirtas biudžetas gali būti papildytas asignavimais iš 2010 m. biudžeto. Jeigu būtų nuspręsta biudžetą papildyti, tai būtų padaryta iki šio kvietimo teikti paraiškas termino.

Dotacijos paraiškų, pateiktų pagal šį kvietimą, teikėjams bus skiriamos pagal dotacijos susitarimus.

Įvertinus paraiškas, bus sudarytas finansuotinų paraiškų sąrašas. Šis sąrašas gali būti papildytas tinkamos kokybės paraiškų, finansuotinų, jeigu būtų biudžeto lėšų, rezervo sąrašu.

Kvietimas teikti paraiškas pagal šią darbo programą skirtas visiems valstybėse narėse įsisteigusiems juridiniams asmenims. Kvietimas galioja ir EEE susitarimą pasirašiusiose ELPA valstybėse (Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas) įsisteigusiems juridiniams asmenims.

Sprendimo dėl programos (4) 2 straipsnyje nustatytomis sąlygomis kvietimas galioja ir kitose valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, jeigu pasirašytas dvišalis susitarimas. Jeigu finansuoti atrenkamos šių valstybių juridinių asmenų pateiktos paraiškos, dotacijos susitarimas pasirašomas tik jeigu imtasi reikiamų priemonių, kad atitinkama valstybė, pasirašydama dvišalį susitarimą, galėtų dalyvauti programoje. Naujausia informacija apie tai, kurios valstybės yra programos dalyvės, skelbiama programos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/saferinternet

Pirmiau nenurodytose ES nepriklausančiose valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys ir tarptautinės organizacijos visuose projektuose gali dalyvauti savo lėšomis.

Rusijoje įsisteigę juridiniai asmenys darbo programoje nurodytomis sąlygomis gali dalyvauti veikloje, vykdomoje pagal šiame kvietime teikti paraiškas nurodytą 1.1 priemonę (Saugesnio interneto centrai).

1 dalis: Kvietimo teikti paraiškas dalys

1 ir 2 priemonės. VISUOMENĖS INFORMUOTUMO UŽTIKRINIMAS IR KOVA SU NETEISĖTU TURINIU IR ŽALINGU ELGESIU INTERNETE

Kodas. 1.1 INTEGRUOTASIS TINKLAS. SAUGESNIO INTERNETO CENTRAI

Siekiant koordinuoti veiksmus ir suburti įvairias suinteresuotąsias šalis ir taip užtikrinti veiklą ir palengvinti žinių perdavimą, pagal programą skatinama visoje Europoje steigti Saugesnio interneto centrus.

Glaudžiai bendradarbiaudami su visais susijusiais Europos, regiono ir vietos subjektais, visi Saugesnio interneto centrai teiks informaciją tėvams, globėjams, mokytojams bei vaikams ir spręs su turiniu, kuris vertinamas kaip netinkamas vaikams, susijusius klausimus. Tai, pavyzdžiui, rasizmas ir ksenofobija, bauginimas ir priekabiavimas, naudojimasis tiesioginių mainų paslaugomis, plačiajuosčiu ryšiu transliuojami vaizdai, tiesioginiai pranešimai, pokalbių svetainės, socialinių tinklų svetainės ir prieiga prie turinio ir sąveikiosios informacijos bei ryšių, kurie tapo aktualūs, nes vaikai sparčiai išnaudoja interneto, judriojo ryšio telefonų ir žaidimų pultų galimybes. Priemonėmis atsižvelgiama į susijusius vartotojų apsaugos, duomenų apsaugos, informacijos, tinklo saugumo klausimus (virusai ir (arba) elektroninio pašto šiukšlės).

Be to, Saugesnio interneto centruose taip pat turėtų veikti a) karštosios linijos, kuriomis galima pranešti apie neteisėtą turinį, ir b) pagalbos linijos, kuriomis tėvai ir vaikai galėtų gauti patarimų, kaip spręsti žalingų ryšių (viliojimo), žalingo elgesio (priekabiavimo skaitmeninėje erdvėje), žalingo turinio ir su tinklo technologijų naudojimu susijusios nemalonios ar baugios patirties problemas.

Saugesnio interneto centrų uždaviniai išsamiau išdėstyti darbo programoje.

Finansuojama 50 % tinkamų finansuoti išlaidų (viešosioms įstaigoms, MVĮ ir pelno nesiekiančioms organizacijoms gali būti skiriama iki 75 % lėšų).

Kodas. 1.2 INTEGRUOTASIS TINKLAS. EUROPOS SAUGESNIO INTERNETO CENTRŲ VEIKLOS KOORDINAVIMAS

Siekiant Europoje užtikrinti kuo glaudesnį bendradarbiavimą ir informavimo, karštųjų bei pagalbos linijų priemonių veiksmingumą, 2009 m. kvietimas teikti paraiškas skiriamas ir tinklo koordinatoriui, kuris Saugesnio interneto centrams teiktų logistinę ir infrastruktūros pagalbą, užtikrintų, kad šie centrai Europos lygmeniu būtų pastebimi, palaikytų tvirtus ryšius ir keistųsi patirtimi, kad įgyta patirtis galėtų būti nedelsiant pritaikyta.

Tinklo koordinatoriaus uždaviniai išsamiau išdėstyti darbo programoje. Kadangi informavimo, karštųjų ir pagalbos linijų uždavinių pobūdis skiriasi, darbo programoje numatyti konkretūs kiekvienos iš šių priemonių uždaviniai.

Be konkrečių kiekvienos priemonės koordinavimo uždavinių, tinklo koordinatorius turės:

—	sukurti bendrą išsamų interneto portalą siekiant užtikrinti, kad informavimo veikla, pagalbos ir karštosios linijos būtų pastebimos, ir kaupti susijusią informaciją bei turinio išteklius, tokius kaip naujienų paslaugos, straipsniai, naujienų grupės laiškai;

—	Europoje skleisti statistinius duomenis ir informaciją apie informavimo, pagalbos bei karštųjų linijų veiklą ir tinklo veiklos rezultatus;

—	sukurti tinklo valdymo struktūrą;

—	Europoje koordinuoti Saugesnio interneto centrų jaunimo grupių veiklą ir surengti Europos Saugesnio interneto centrų grupių narių susitikimą;

—	koordinuoti Saugesnio interneto centrų regioninių susitikimų organizavimą.

Bendrasis koordinavimas ir konkretūs koordinavimo uždaviniai bus įtraukti į bendrą dotacijos susitarimą.

Bendrą paraišką gali teikti ne daugiau kaip trys atskiros organizacijos.

Finansuojama 100 % tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų (kaip apibrėžta pavyzdiniame dotacijos susitarime); netiesioginės (pridėtinės) išlaidos nefinansuojamos.

3 priemonė. SKATINIMAS KURTI SAUGESNĘ INTERNETO APLINKĄ

Kodas. 3.1 TEMINIS TINKLAS. VAIKŲ APSAUGOS INTERNETE NVO TINKLAS

Pagal programą kviečiama teikti paraiškas kurti vaikų teisėmis ir gerove besirūpinančių Europos nevyriausybinių organizacijų teminį tinklą, kad būtų keičiamasi patyrimu bei gerąja patirtimi ir rengiamos bendros strategijos ir taip suformuotas darnus požiūris ir užtikrinta, kad svarstant interneto ir naujosios žiniasklaidos klausimus Europoje ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose būtų atsižvelgiama į vaikų poreikius.

Finansuojama 100 % tam tikrų finansuoti tinkamų teminių tinklų išlaidų (tiesioginių tinklo koordinavimo ir diegimo išlaidų).

4 priemonė. ŽINIŲ BAZĖS KŪRIMAS

10.

Kodas. 4.1 ŽINIŲ GAUSINIMO PROJEKTAS. VAIKŲ IŠNAUDOJIMAS INTERNETE

Kviečiama teikti paraiškas vykdyti žinių gausinimo projektą, kuriuo siekiama suteikti daugiau žinių apie seksualinį vaikų išnaudojimą, susijusį su internetu, ypač viliojimą internetu (kai su vaiku susidraugaujama ketinant jį seksualiai išnaudoti). Šio projekto tikslas – apie šį procesą suteikti daugiau žinių, kuriomis remiantis būtų kuriama politika, rūpintis vaikų gerove, didinti informuotumą ir suteikti temų būsimoms priemonėms ir tyrimams. Taip būtų stiprinama vaikų apsauga ir rengiamos veiksmingesnės prevencijos strategijos.

Projektu būtų galima spręsti vaikų išnaudojimo interneto aplinkoje problemą: nustatyti pažeidžiamiausias vaikų, kuriuos siekiama išnaudoti internetu, grupes ir tai, kokį psichologinį ir socialinį poveikį vaikams turi išnaudojimas internete – nuo prieigos prie galbūt žalingos medžiagos (pvz., seksualinio ir (arba) smurtinio pobūdžio) iki tvirkinimo.

Šiuo projektu turėtų būti nustatyti skirtingų amžiaus grupių ir lyčių vaikų naudojimosi internetu ypatumai; jaunimo seksualumo ir viliojimo internetu ryšys; skirtingų vaikų grupių rizikingo elgesio internete apibūdinimas.

Į projekto metodiką turėtų būti įtrauktas kokybinis metodas, pagal kurį įtraukiami duomenys, susiję ir su prievartą internete patyrusiais vaikais.

Pagal žinių gausinimo projektus finansuojama 100 % tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų (kaip apibrėžta pavyzdiniame dotacijos susitarime); netiesioginės (pridėtinės) išlaidos nefinansuojamos.

2 dalis. Vertinimo kriterijai

Paraiškų vertinimas bus grindžiamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principais. Jį atliks Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų. Kiekviena paraiška bus vertinama remiantis į tris kategorijas suskirstytais vertinimo kriterijais: tinkamumo, dotacijos skyrimo ir atrankos kriterijais. Toliau bus vertinamos tik tos paraiškos, kurios atitinka tinkamumo kriterijus. Šie kriterijai aprašomi toliau.

11.

Tinkamumo kriterijai

Siekiant užtikrinti, kad paraiškos atitiktų kvietimo teikti paraiškas reikalavimus ir paraiškų teikimo tvarką, bus vertinamas visų gautų paraiškų tinkamumas.

Bus patikrinta:

—	ar Komisija paraišką gavo kvietime teikti paraiškas nustatytą dieną ir laiku arba iki tos dienos ir laiko;

—	paraiškos išsamumas. Paraiškos, kuriose yra esminių trūkumų (formose įrašyta nepakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti partnerius, jų teisinį statusą ir įvertinti siūlomo projekto mastą), atmetamos.

Be to, paraiškų teikėjai privalo patvirtinti, kad jiems netaikomos jokios darbo programoje išvardytos sąlygos, dėl kurių jie dalyvauti negalėtų.

12.

Dotacijos skyrimo kriterijai

Kad būtų įvertinti santykiniai gautų paraiškų privalumai, kiekvienai programos įgyvendinimo priemonei (integruotiesiems tinklams, tiksliniams projektams ir teminiams tinklams) bus taikomas atskiras dotacijos skyrimo kriterijų rinkinys ir specialūs koeficientai. Šie dotacijos skyrimo kriterijai aprašyti Saugesnio interneto 2009 m. darbo programoje.

13.

Atrankos kriterijai

Atrankos kriterijais bus užtikrinama, kad paraiškų teikėjai turėtų pakankamai išteklių projektui bendrai finansuoti ir kad jiems pakaktų profesinių žinių bei kvalifikacijos darbui sėkmingai atlikti.

Atrankos kriterijai taikomi remiantis paraiškoje pateikta informacija. Jeigu taip nustatoma, kad paraiškos teikėjo finansinės galimybės arba profesinė kompetencija nepakankamos, gali būti pareikalauta imtis kompensuojamųjų priemonių, pvz., pateikti finansines garantijas ar pan. Prieš sudarant dotacijos susitarimą bus atliktas oficialus teisinis ir finansinis į derybų etapą atrinktų tinkamų paraiškų patikrinimas.

Atrankos kriterijai aprašyti Saugesnio interneto 2009 m. darbo programoje.

3 dalis. Administracinė informacija ir terminas

14.

Paraiškos turi būti parengtos naudojantis paraiškų teikėjų vadove pateiktomis formomis; vienas (1) spausdintinis paraiškos originalas, penkios (5) jo kopijos ir pastoviosios atminties kompaktiniame diske įrašyta elektroninė kopija turi būti išsiųsti Komisijai šiuo adresu:

European Commission

Directorate General Information Society & Media

Safer Internet

Office EUFO 1194

Rue Alcide de Gasperi

2920 Luxembourg

LUXEMBOURG

15.	Visų paraiškų pateikimo terminas – 2009 m. lapkričio 19 d. 17:00 (Liuksemburgo vietos laiku). Terminui pasibaigus atsiųstos arba faksu ar elektroniniu paštu pateiktos paraiškos bus atmestos.

16.

Preliminarus vertinimo ir atrankos tvarkaraštis: paraiškos bus įvertintos per du mėnesius nuo šio kvietimo teikti paraiškas galiojimo pabaigos dienos. Įvertinus paraiškas, paraiškų teikėjams bus pranešta apie jų paraiškos vertinimo rezultatus. Siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų panaudojamos kuo efektyviau, kai kurių naujų projektų tvarkaraštis bus nustatomas atsižvelgiant į kai kurių Saugesnio interneto centrų sutartis, kurių galiojimas baigiasi 2010 m. pabaigoje.

17.

Visuose su šiuo kvietimu susijusiuose raštuose (pvz., prašant informacijos arba teikiant paraišką) būtina nurodyti tinkamą kvietimo teikti paraiškas dalies kodą.

Paraiškos teikėjai sutinka su šiame kvietime ir jame nurodytuose dokumentuose aprašyta tvarka ir sąlygomis.

Visos Europos Komisijos gautos paraiškos bus nagrinėjamos konfidencialiai.

Europos bendrija laikosi lygių galimybių politikos, todėl moterys ypač raginamos teikti paraiškas arba dalyvauti jas teikiant.

(1) OL L 348, 2008 12 24, p. 118.

(2) 2009 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimas C(2009) 4023, http://ec.europa.eu/saferinternet

(3) http://ec.europa.eu/saferinternet

(4) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1351/2008/EB, paskelbtas OL L 348, 2008 12 24, p. 118.

11.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/19

Pranešimas įmonėms, ketinančioms 2010 m. į Europos Sąjungą importuoti arba iš jos eksportuoti ozono sluoksnį ardančias kontroliuojamas medžiagas, ir įmonėms, ketinančioms prašyti tokių medžiagų, skirtų laboratorijų ir analizės reikmėms, 2010 m. kvotų

2009/C 132/12

Komisija iš anksto praneša, kad reglamentas šiuo metu persvarstomas ir kad naujasis reglamentas, kaip tikimasi, bus pradėtas taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Todėl šis pranešimas pagrįstas naujojo reglamento nuostatomis. Daugiau informacijos apie ozoną ardančioms medžiagoms taikomos licencijavimo tvarkos pakeitimus bus paskelbta http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods.htm.

Šis pranešimas skirtas įmonėms, kurioms bus taikomas Reglamentas, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1) (toliau – Reglamentas) išdėstomas nauja redakcija, ir kurios ketina į Europos bendriją importuoti arba iš jos eksportuoti bet kurias iš toliau išvardytų medžiagų, kurioms nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. taikomas Reglamentas.

I grupė	:	chlorfluorangliavandeniliai (CFC) 11, 12, 113, 114 arba 115;
II grupė	:	kiti visiškai halogeninti CFC;
III grupė	:	halonai 1211, 1301 arba 2402;
IV grupė	:	anglies tetrachloridas;
V grupė	:	1,1,1 trichloretanas;
VI grupė	:	metilbromidas;
VII grupė	:	hidrobromfluorangliavandeniliai;
VIII grupė	:	hidrochlorfluorangliavandeniliai;
IX grupė	:	bromchlormetanas;

Dibromdifluormetanas (halonas–1202).

II.	I punkte išvardytas medžiagas importuoti ir eksportuoti paprastai draudžiama, išskyrus specialius Reglamente numatytus atvejus.

III.

Norint importuoti arba eksportuoti medžiagas, kurioms netaikomas bendrasis importo arba eksporto draudimas, reikia Komisijos suteikiamos licencijos, išskyrus tranzito, laikinojo saugojimo atvejus, ne ilgesnę kaip 45 dienų muitinio sandėliavimo arba laisvosios zonos procedūrą, nurodytą Reglamente (EB) Nr. 450/2008. Licencijavimo reikalavimas netaikomas ir dibromdifluormetano importui arba eksportui.

IV.

Visos 2010 m. kontroliuojamas medžiagas importuoti arba eksportuoti pageidaujančios įmonės, kurios ankstesniais metais importo licencijų arba eksporto leidimų neprašė, ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 1 d. turi Komisijai pateikti registracijos formą, paskelbtą internete http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods.htm. Užsiregistravusios įmonės turi laikytis V pastraipoje aprašytos procedūros.

Ankstesniais metais importo licencijos arba eksporto leidimo prašiusios įmonės turėtų užpildyti ir pateikti atitinkamą deklaracijos formą, esančią Ozono sluoksnį ardančių medžiagų duomenų bazėje internete (http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods.htm).

Jei teikiamos importo deklaracijos, baigus deklaravimą internetu, tinkamai pasirašyta galutinės deklaracijos kopija turi būti nusiųsta Komisijai.

European Commission

Directorate-General Environment

Unit ENV.C.4 – Industrial emissions and protection of the ozone layer

BU-1 2/147

B-1049 Brussels

Faksas: +32 2 2920692

E. paštas: env-ods@ec.europa.eu

Tinkamai pasirašytas kopijas Komisija ragina pateikti e. paštu. Deklaracijos kopija taip pat turėtų būti nusiųsta valstybės narės kompetentingai institucijai (asmenų ryšiams valstybėse narėse sąrašas paskelbtas internete http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods_export.htm).

VI.	Ozono sluoksnį ardančių medžiagų duomenų bazėje deklaracijos formas bus galima rasti nuo 2009 m. birželio 1 d.

VII.

Komisija galiojančiomis laikys tik tinkamai ir be klaidų užpildytas deklaracijos formas (jei teikiamos importo deklaracijos – pasirašytas kopijas), gautas iki 2009 m. liepos 31 d.

Įmonės raginamos deklaracijas pateikti kuo skubiau ir pakankamai anksti prieš terminą, kad deklaravimo laikotarpiu liktų laiko jas pataisyti.

VIII.

Pateikus deklaraciją savaime nesuteikiama teisė vykdyti importą arba eksportą.

IX.

Prieš 2010 m. vykdydamos importą arba eksportą, kuriam vykdyti reikia licencijos (žr. III punktą), įmonės privalo būti pateikusios atitinkamą deklaraciją ir, naudodamosi prašymo forma Ozono sluoksnį ardančių medžiagų duomenų bazėje internete, turi pateikti prašymą suteikti Komisijos išduodamą licenciją.

X.	Siekdama patikrinti medžiagos savybes ir importo arba eksporto, kuriuos įmonė aprašė prašyme išduoti licenciją, tikslus, Komisija gali kreiptis į prašymo teikėją, kad šis pateiktų papildomos informacijos.

XI.

Licencija bus išduota, jei Komisija įsitikins, kad prašymas pateiktas pagal deklaraciją ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Apie prašymo išduoti licenciją priėmimą jo teikėjui bus pranešta e. paštu. Komisija pasilieka teisę neišduoti eksporto licencijos, jei planuojama eksportuoti medžiaga yra kitokia, nei aprašyta, arba negali būti panaudota prašomais tikslais, arba jei jos negalima eksportuoti pagal Reglamento reikalavimus.

Komisija gali atmesti prašymą išduoti eksporto licenciją, jei importuojančios valstybės kompetentingos institucijos bus informavusios Komisiją, kad kontroliuojamos medžiagos importas trukdytų įgyvendinti kontrolės priemones, kurias importuojanti valstybė nustatė siekdama laikytis savo įsipareigojimų pagal protokolą, arba kad dėl tokio importo būtų viršytos protokole valstybei nustatytos kiekio ribos.

XII.

Laisvos apyvartos Bendrijoje medžiagų importui taikomos kiekio ribos, kurias Komisija nustatė, remdamasi toliau išvardytais tikslais naudojamų kontroliuojamų medžiagų importo deklaracijomis:

a)	laboratorijų ir analizės reikmėms (laikantis gamybos arba importo kvotos ir kiekio ribų, žr. XV punktą toliau),

b)	būtiniausioms reikmėms (halonai),

c)	naudoti kaip žaliavą,

d)	naudoti kaip technologines medžiagas.

XIII.

Eksporto reikalavimai, įskaitant toliau išvardytų sričių eksporto reikalavimus, bus pakeisti nuo 2010 m. sausio 1 d.

a)	Bus draudžiamas medžiagų, skirtų pagrindinėms vidaus reikmėms, eksportas, nes pagal Monrealio protokolą ši tvarka baigia galioti.

Į valstybes, kuriose taikomas Monrealio protokolo 5 straipsnis, vykdomam laboratorijų reikmėms skirtų kontroliuojamų medžiagų (išskyrus VIII grupės medžiagas) eksportui taikoma Monrealio protokole nustatyta vidaus reikmių tvarka baigia galioti 2009 m. gruodžio 31 d. Kol šalys būsimuose susitikimuose priims sprendimą, tokios eksportuojamos medžiagos šiuo metu turėtų būti deklaruojamos kaip skirtos laboratorijų ir analizės reikmėms. Dėl to, kad licencijavimo sistemą gali tekti pritaikyti, 2010 m. pradžioje gali būti vėluojama išduoti tokias eksporto licencijas.

c)	Visos eksporto licencijos bus išduodamos kiekvienam atskiram kroviniui.

XIV.

Prašymai suteikti I punkte nurodytų medžiagų, skirtų laboratorijų ir analizės reikmėms, 2010 m. kvotas.

Naujuoju reglamentu bus pakeistos ozono sluoksnį ardančių medžiagų, skirtų laboratorijų ir analizės reikmėms, gamybos, importo ir pateikimo rinkai sąlygos – nuo šiol jos bus taikomos ir toms reikmėms skirtiems hidrochlorfluorangliavandeniliams. Šių medžiagų gamintojams ir importuotojams arba tiekėjams, jas perkantiems iš gamintojų ir importuotojų, suteiktoms kvotoms bus taikomos kiekio ribos.

Tikimasi, kad deklaravimo procedūra nebus gerokai pakeista, palyginti su ankstesniais metais.

Tačiau šiuo metu nustatoma galutinė deklaravimo ir kvotų suteikimo procedūra. Todėl įmonių prašoma nuolat ieškoti atnaujintos informacijos, pateikiamos http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods.htm

(1) Oficialiai priimti numatyta iki 2009 m. vidurio.

11.6.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/22

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijos dėl energetikos ir plačiajuosčio interneto srities projektų bei BŽŪP padėties patikrinimo finansavimo įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 108, 2009 m. gegužės 12 d., p. 1 )

2009/C 132/13

„2006 M. GEGUŽĖS 17 D. EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS DĖL BIUDŽETINĖS DRAUSMĖS IR PATIKIMO FINANSŲ VALDYMO

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija dėl energetikos ir plačiajuosčio interneto srities projektų bei BŽŪP padėties patikrinimo finansavimo įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl energetikos ir plačiajuosčio interneto srities projektų bei BŽŪP padėties patikrinimo finansavimo įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą, skirtą modernizuoti infrastruktūrą ir užtikrinti solidarumą energetikos srityje. Projektai, kurie atitinka Bendrijos paramos teikimo kriterijus, yra nurodyti atitinkamuose teisės aktuose.

Paketo, kuriuo siekiama suteikti papildomą stimulą ekonomikai ir pagerinti energetinį saugumą, bendra suma yra 5 000 mln. EUR dabartinėmis kainomis:

—	3 980 mln. EUR bus skirta finansinės programos 1a išlaidų kategorijos energetikos projektų finansavimui: 2 000 mln. EUR 2009 m. ir 1 980 mln. EUR 2010 m.

—	Be to, 1 020 mln. EUR bus skirta 2 išlaidų kategorijoje plačiajuosčio interneto plėtojimui kaimo vietovėse ir operacijų, susijusių su „naujomis užduotimis“, nurodytomis vykdant BŽŪP padėties patikrinimą, stiprinimui.

Bendra 5 000 mln. EUR finansavimo suma bus garantuota kuo greičiau:

—

2009 m. numatyta 1a išlaidų kategorijos viršutinė riba bus padidinta 2 000 mln. EUR, kurią kompensuos 2009 m. numatytos 2 išlaidų kategorijos viršutinės ribos sumažinimas ta pačia suma, laikantis 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo 21–23 punktų. Be to, 2009 m. biudžete 600 mln. EUR bus pridėta kaimo plėtrai siekiant finansuoti plačiajuosčio interneto plėtojimą ir stiprinti operacijas, susijusias su „naujomis užduotimis“. Daugiametė finansinė programa bus patikslinta ir tuo pačiu bus atitinkamai iš dalies pakeistas 2009 m. biudžetas, remiantis iš dalies pakeistu Komisijos pasiūlymu ir preliminariu 2009 m. biudžeto taisomojo biudžeto projektu Nr. 4.

—

Likusi finansavimo suma (2 400 mln. EUR) bus garantuota pasitelkiant kompensavimo mechanizmą, taikant su 2010 m. biudžeto sudarymo procedūra susijusią taikinimo procedūrą ir pasinaudojus visomis jos teisinėje struktūroje susijusiomis biudžetinėmis priemonėmis, kuri prireikus turi būti užbaigta ne vėliau kaip su 2011 m. biudžeto sudarymo procedūra susijusios taikinimo procedūros metu:

—	Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija išnagrinės visus turimus šaltinius, iš kurių galėtų būti kompensuojamos lėšos.

—	Prieš svarstant 2 išlaidų kategorijoje skiriamos sumos panaudojimą 420 mln. EUR bus skirta plačiajuosčio interneto plėtojimo finansavimui ir operacijų, susijusių su „naujomis užduotimis“, nurodytomis vykdant BŽŪP padėties patikrinimą 2010 m., stiprinimui.

—

Siekiant kompensuoti 1 980 mln. EUR sumą, bus pasinaudota likusiomis maržomis pagal 2009 m. viršutines ribas ir turimomis 2010 m. maržomis (tinkamai laikantis Tarpinstitucinio susitarimo 13 punkto) bei prireikus visais kitais finansiniais ištekliais, įskaitant 2011 m. turimas maržas. Kompensavimo mechanizmas neturės įtakos pagal bendro sprendimo procedūrą priimtų programų finansiniams paketams ir metinei biudžeto sudarymo procedūrai.

2007–2013 m. finansinės programos bendra viršutinė riba nebus viršyta.“

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.132.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 132

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. birželio 11d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Europos centrinis bankas
2009/C 132/01	2009 m. birželio 5 d. Europos centrinio banko rekomendacija, skirta Europos Sąjungos Tarybai dėl Banka Slovenije išorės auditoriaus (ECB/2009/12)	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2009/C 132/02	2009 m. birželio 4 d. Tarybos sprendimas dėl Regionų komiteto Nyderlandams atstovaujančio nario skyrimo	2

2009/C 132/03	2009 m. birželio 4 d. Tarybos sprendimas dėl Regionų komiteto Jungtinei Karalystei atstovaujančio pakaitinio nario skyrimo	3

2009/C 132/04	2009 m. birželio 4 d. Tarybos sprendimas dėl Regionų komiteto Jungtinei Karalystei atstovaujančio nario skyrimo	4

	Komisija
2009/C 132/05	Euro kursas	5

2009/C 132/06	Komisijos komunikatas, kuriame išdėstomos valstybės pagalbos teikimo laivų valdymo įmonėms gairės ( 1 )	6

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Komisija
2009/C 132/07	Kvietimas teikti paraiškas imtis netiesioginių priemonių pagal daugiametę internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programą (Saugesnis internetas) ( 1 )	10

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 132/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją – (Byla COMP/M.5476 – PFIZER/WYETH) ( 1 )	15

2009/C 132/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją – (Byla COMP/M.5553 – Perdigão/Sadia) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	16

2009/C 132/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją – (Byla COMP/M.5548 – Barclays/RBS/Hillary) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	17

2009/C 132/11	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją – (Byla COMP/M.5505 – Celesio/pharmexx) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	18

	KITI AKTAI
	Komisija
2009/C 132/12	Pranešimas įmonėms, ketinančioms 2010 m. į Europos Sąjungą importuoti arba iš jos eksportuoti ozono sluoksnį ardančias kontroliuojamas medžiagas, ir įmonėms, ketinančioms prašyti tokių medžiagų, skirtų laboratorijų ir analizės reikmėms, 2010 m. kvotų	19

	Klaidų ištaisymas
2009/C 132/13	Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijos dėl energetikos ir plačiajuosčio interneto srities projektų bei BŽŪP padėties patikrinimo finansavimo įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą, klaidų ištaisymas (OL C 108, 2009 5 12, p. 1)	22