20.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/1

1.

2008 m. gruodžio 17 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas) (2).

2.

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 4 dalimi. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

3.

ECB pritaria pasiūlyto reglamento (3) tikslams ir remia 2009 m. kovo 14 d. G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime pasiektą susitarimą (4) kaip tarptautiniu mastu suderintas iniciatyvas stiprinti kredito reitingų agentūrų reguliavimo sistemą. ECB laikosi nuomonės, kad kredito reitingų agentūrų reguliavimo iniciatyvomis turėtų būti siekiama šių uždavinių (5). Pirma, siekiant geresnio kredito reitingų agentūrų reitingų vertinimų palyginamumo ir didesnės konkurencijos kredito reitingų veikloje, reitingų teikimas ir nuolatinis jų stebėjimas turėtų būti skaidresnis. Antra, reitingavimo procesas turėtų atitikti pakankamus kokybės ir vientisumo standartus. Konkrečiai, žvelgiant iš finansinio stabilumo perspektyvos, ypatingai svarbu, kad reitingavimo procesas nelemtų pernelyg didelio reitingų kintamumo, dėl kurio smarkiai pasikeistų turto įkainojimas ir būtų pažeistas pasitikėjimas rinka. Trečia, turėtų būti apsaugotas kredito reitingų agentūrų vientisumas ir nepriklausomumas, užtikrinant, kad interesų konfliktų bus išvengta arba kad jie bus tinkamai išspręsti skaidrioje reguliavimo sistemoje.

4.

Numatoma, kad pasiūlytas reglamentas bus taikomas „kredito reitingams, skirtiems naudoti reguliavimo ar kitais tikslais“ reguliuojamoms finansinio sektoriaus institucijoms (kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms; ne gyvybės draudimo, gyvybės draudimo ir perdraudimo įmonėms; kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (KIPVPS) ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą), ir viešai skelbiamiems arba platinamiems abonentams (6). Be to, šios reguliuojamos institucijos reguliavimo tikslais galės naudoti tik kredito reitingus, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, įsikūrusios ES ir registruotos laikantis pasiūlyto reglamento (7).

Nors ir pritardamas pasiūlyto reglamento plačiai taikymo sričiai, ECB turi tokių pastabų.

Pirma, fraze „skirtiems naudoti reguliavimo ar kitais tikslais“ pirmenybė teikiama plačiai taikymo sričiai, tačiau prie pasiūlyto reglamento pridėtame aiškinamajame memorandume ir Komisijos poveikio vertinime palaikomas siauresnis požiūris, pagal kurį pasiūlytas reglamentas būtų taikomas tik kredito reitingams, naudojamiems reguliavimo tikslais (8). Komisijos nuomone, pasiūlytas požiūris būtų „proporcingas“, kadangi jis „skirtas ne visoms kredito reitingų agentūroms, o tik toms, kurių reitingus reguliavimo tikslais naudoja finansų įstaigos, t. y. toms, kurios gali turėti didelį poveikį finansų sistemai“ (9). Tačiau pasiūlytame reglamente svyruojama tarp, viena vertus, tikslo nustatyti „bendrą požiūrį į Bendrijoje naudoti skirtų kredito reitingų aukštos kokybės užtikrinimą“ (10) ir kad „visi reitingai, kuriais naudojasi Bendrijos teisės aktais besivadovaujančios finansų įstaigos, būtų aukštos kokybės ir suteikti kredito reitingų agentūrų, kurioms taikomi griežti reikalavimai“ (11) ir, antra vertus, siauresnio tikslo – reikalaujant registruoti tik kredito reitingų agentūras, įsikūrusias Bendrijoje, siekiančias užtikrinti, kad ES finansų įstaigos reguliavimo tikslais naudotų jų kredito reitingus (12). Be to, pasiūlytas reglamentas nepaaiškina, kokios taisyklės taikytinos vertybiniams popieriams, kuriems buvo paskelbtas prospektas pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 2001/34/EB (13), ir kurie yra reitinguojami pagal pasiūlytą reglamentą.

Antra, formuluojant pasiūlyto reglamento taikymo sritį, „reguliavimo tikslai“ iš esmės apibrėžiami paminint žymiausią nuorodos į kredito reitingus pavyzdį finansų reguliavime, t. y. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (naują redakciją) (14), pagal kurią kredito įstaigos gali remtis reitingais skaičiuodamos kapitalo reikalavimus mokumo tikslais (15). ECB supranta, kad toks požiūris apimtų kredito reitingus, kurie gali turėti „didelį poveikį finansų sistemai“ (16). Šiame kontekste 2009 m. kovo 14 d. G20 finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai susitarė dėl reguliavimo priežiūros, įskaitant visų kredito reitingų agentūrų, kurių reitingai naudojami reguliavimo tikslais, registravimą (17). Tačiau kadangi „reguliavimo tikslai“ nėra konkrečiai apibrėžti ir nėra nurodyta, ar jie apima Bendrijos teisės aktuose (įgyvendintuose nacionaliniuose teisės aktuose) ir nacionaliniuose įstatymuose esančias nuorodas į reitingų naudojimą, ECB mano, kad reikalingas papildomas paaiškinimas. Galiausiai, kai kurios pasiūlyto reglamento nuostatos, pavyzdžiui, bendra kredito reitingų agentūrų pareiga atskleisti „visus kredito reitingus“ (18), galėtų būti nesuderinamos su pasiūlyto reglamento taikymo sritimi, jei jis būtų taikomas tik kredito reitingams, naudojamiems reguliavimo tikslais.

Trečia, pasiūlytas reglamentas taikomas tik kredito reitingams, kurie platinami abonentams arba skelbiami viešai. Atsižvelgiant į Direktyvoje 2006/48/EB (19) įtvirtintas taisykles, taikytinas išorinėms kredito rizikos vertinimo institucijoms (ECAI), siūloma paaiškinti, kad kredito reitingai laikomi viešai paskelbtais, jeigu jie yra vienodomis sąlygomis prieinami galimiems vartotojams ir jeigu visuomenė gali juos tinkamai įvertinti.

Ketvirta, kredito reitingai turėtų būti grindžiami metodika, derinančia kokybinius ir kiekybinius metodus (20). Šiame kontekste pažymėtina, kad reitingavimo priemonės, kurias naudoja trečiųjų šalių teikėjai (21), dažniausiai remiasi vien tik kiekybiniais metodais ir neatsižvelgia į kokybinę informaciją, pavyzdžiui, informaciją, gautą palaikant ryšius su vertinamų subjektų aukščiausio lygio vadovais ir darbuotojais. Eurosistemos (kurią sudaro ECB ir eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai (NCB)) pinigų politikos operacijų politikos struktūros kontekste ši kredito rizikos vertinimo sistema traktuojama atskirai nuo kitų kredito rizikos vertinimo šaltinių, pavyzdžiui, ECAI. Todėl reikėtų apsvarstyti, ar pasiūlytame reglamente turėtų būti nurodyta, kad jis netaikomas reitingams, gautiems naudojant trečiųjų šalių teikėjų reitingavimo priemones.

5.

ECB yra tiesiogiai suinteresuotas dėl paslaugų, kurias kredito reitingų agentūros teikia Eurosistemos uždavinių ir įsipareigojimų kontekste vykdant pinigų politikos operacijas ir kitas centrinio banko operacijas, pavyzdžiui, užsienio atsargų valdymo ir nuosavų lėšų valdymo operacijas (22). Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (toliau – ECBS statutas) 18 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje numatyta, kad ECB ir NCB gali atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkeitimu. Pinigų politikos operacijose svarbus tinkamumo kriterijus yra tai, kad turtas privalo atitikti griežtus kredito standartus, ir šiuo tikslu Eurosistemos kredito rizikos vertinimo sistema (ECAF) apibrėžia procedūras, taisykles ir būdus, užtikrinančius atitiktį griežtiems Eurosistemos kredito standartams. Vertindama tinkamo turto kredito standartą, Eurosistema atsižvelgia į kredito rizikos vertinimo informaciją, gautą iš kredito rizikos vertinimo sistemų, priklausančių vienam iš keturių šaltinių: ECAI, NCB vidaus kredito rizikos vertinimo sistemų (ICAS) (23), kitos sandorio šalies vidaus reitingais pagrįstų sistemų arba trečiųjų šalių teikėjų reitingavimo priemonių (24). Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar emisija, emitentas, skolininkas ar garantas atitinka jos griežtus kredito standartų reikalavimus, remdamasi bet kokia informacija, kurią ji mano esant tinkama, ir gali atmesti turtą šiais pagrindais. Siekdama užtikrinti ECAF naudojamų keturių kredito rizikos vertinimo šaltinių darną, tikslumą ir palyginamumą, kiekvienam naudojamam šaltiniui Eurosistema nustatė pripažinimo kriterijus ir reguliariai stebi, ar jų kredito rizikos vertinimo veikla atitinka Eurosistemos griežtus kredito standartus (25).

Šiame kontekste ECB rekomenduoja konstatuojamojoje dalyje paaiškinti, kad kredito reitingų agentūroms taikytinos pasiūlyto reglamento nuostatos nepažeidžia Eurosistemos teisės arba euro neįsivedusių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų teisių nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžti tvarką, taisykles ir kriterijus, užtikrinančius atitiktį griežtiems kredito standartams, taikomiems pinigų politikos operacijoms tinkamam turtui, ir nustatyti, kai tinkama, kredito reitingų naudojimo centrinio banko operacijose sąlygas.

6.

Pasiūlytas reglamentas netaikomas kredito reitingams, suteiktiems valstybinių įstaigų, kurių kredito reitingai nėra viešai skelbiami ir už kuriuos reitinguojamas subjektas nemoka (26). Kaip minėta (27), vertindama tinkamo turto kredito standartus, Eurosistema atsižvelgia į kredito rizikos vertinimus, gautus iš skirtingų šaltinių, įskaitant ICAS, kurias naudoja kai kurie NCB. Šios ICAS yra svarbios Eurosistemos pinigų politikai įgyvendinti. Pavyzdžiui, kredito reikalavimai yra pagrindinis Eurosistemos įkaitu priimtino turto šaltinis, o skolininkai pagal šias skolines prievoles dažnai yra vidutinės bendrovės, kurias reitinguoja tik šios ICAS (28). ECB mano, kad būtų neproporcinga šioms ICAS taikyti pasiūlytame reglamente numatytą registravimo tvarką. Be to, nebūtų aktualu ar tinkama taikyti kai kurias pasiūlyto reglamento nuostatas kredito reitingams, kuriuos suteikia NCB. ICAS kredito reitingai i) nėra viešai skelbiami ir ii) už juos reitinguojamas subjektas nemoka. Dėl to ECB mano, kad minėtą išimtį iš pasiūlyto reglamento vertėtų išplėsti kredito reitingams, kuriuos suteikia nacionaliniai centriniai bankai, ir siūlo atitinkamai pakeisti pasiūlytą reglamentą.

7.

ECB pritaria, kad išimtis iš pasiūlyto reglamento šioms sistemoms turėtų būti taikoma, jeigu jos veikia laikydamosi sąlygų, kurios yra lygiavertės pasiūlyto reglamento reikalavimams ir kurios užtikrina pakankamą kredito reitingų veiklos vientisumą ir nepriklausomumą. Eurosistemos pinigų politikos sistemos rinkos operacijų kontekste, Eurosistema jau atlieka išsamų šių sistemų patvirtinimą ir visapusišką veiklos stebėjimą ir gali sustabdyti arba pašalinti jas savo nustatytomis sąlygomis (29). Dėl to ECB laikosi nuomonės, kad minėta sąlyga turėtų būti laikoma savaime įvykdyta, jeigu ECB yra patvirtinęs ICAS Eurosistemos pinigų politikos operacijų vykdymo tikslu. Dėl kredito reitingų, kuriuos suteikia nacionaliniai centriniai bankai ir kurie atitinka abu minėtus kriterijus, tačiau konkreti ICAS nebuvo įvertinta ECB, turėtų būti nustatyta tvarka, kurios laikantis būtų patikrintas ICAS atitikimas „lygiavertiškumo“ kriterijui. ECB siūlo, kad tokiais atvejais nacionaliniai centriniai bankai galėtų prašyti Komisijos suteikti išimtį ir, siekiant užtikrinti vieningą minėtų kriterijų taikymą, Komisija, prieš nuspręsdama dėl išimties, turėtų konsultuotis su ECB, remdamasi ECB kompetencija šioje srityje. ECB siūlo iš dalies pakeisti pasiūlytą reglamentą ir įtraukti atitinkamą konstatuojamąją dalį, kurioje būtų atspindėta ši tvarka.

8.

Direktyva 2006/48/EB leidžia kredito įstaigoms naudoti išorinius kredito rizikos vertinimus, kuriuos atlieka ECAI, nustatant rizikos koeficientus taikant standartizuotą metodą (30) ir taikant reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais metodą (31). Gali kilti klausimas dėl pasiūlytame reglamente nustatyto kredito reitingų agentūrų režimo ir Direktyvoje 2006/48/EB nustatyto ECAI pripažinimo proceso tarpusavio sąveikos ir šis klausimas turėtų būti tinkamai išspręstas. Konkrečiai turėtų būti paaiškinta, kad kredito reitingų agentūrų registravimas pagal pasiūlytą reglamentą yra sąlyga pripažįstant, kad ECAI atitinka reikalavimus pagal Direktyvą 2006/48/EB. Be to, Direktyva 2006/48/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, kaip siūloma Eurosistemos įnaše (32), siekiant išvengti „procedūrų dubliavimosi ir brangiai kainuojančių sutampančių reikalavimų“ ir užtikrinant teisinį nuoseklumą. Pavyzdžiui, turėtų būti laikoma, kad objektyvumo, nepriklausomumo, nuolatinės peržiūros, skaidrumo ir atskleidimo reikalavimai, susiję su kredito rizikos vertinimų priskyrimo metodika (33), yra įvykdyti, jeigu kredito reitingų agentūros yra įregistruotos pagal pasiūlytą reglamentą.

9.

Pasiūlytame reglamente numatyta, kad kiekviena valstybė narė šiam reglamentui įgyvendinti privalo paskirti kompetentingą instituciją (34). Pagal Direktyvą 2006/48/EB nacionalinės bankų priežiūros įstaigos pasilieka teisę laikantis Direktyvoje nustatytų reikalavimų pripažinti kredito reitingų agentūras ECAI (35). Jeigu, kaip siūloma de Larosière grupės ataskaitoje (36), Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) arba institucijos, kurios paskiriamos pagal pasiūlytą reglamentą, prisiima atsakomybę už kredito reitingų agentūrų registravimą ir priežiūrą, jos turėtų konsultuotis su atitinkamomis bankų priežiūros institucijomis dėl registravimo ir priežiūros, taip pat dėl galimo sankcijų taikymo. Peržiūrėdamas Direktyvą 2006/48/EB, Bendrijos įstatymų leidėjas galėtų įvertinti, ar, remiantis ECAI taikomo režimo patirtimi (37), šių įstaigų pripažinimo mechanizmas turėtų būti dar labiau supaprastintas, atsižvelgiant į galimas sąveikas su kredito reitingų agentūrų registracijos ir priežiūros sistema pagal pasiūlytą reglamentą.

10.

Pasiūlytame reglamente įtvirtinta kredito reitingų agentūrų registracijos ir priežiūros sistema, grindžiama glaudžiu nacionalinių institucijų bendradarbiavimu. ECB pastebi, kad CESR gali teikti tik konsultacijas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai i) dėl sprendimo dėl registracijos projektų arba atsisakymo suteikti registraciją projektų (38) ir ii) pasiūlytame reglamente nurodytais atvejais (39) arba jeigu institucijos ketina imtis priežiūros priemonių (40). Šiuo požiūriu ECB atkreipia dėmesį į de Larosière grupės ataskaitoje išreikštą susirūpinimą, kad „šiame pasiūlyme numatyta licencijavimo ir priežiūros sistema yra pernelyg varžanti“ ir „ypač darbo paskirstymas tarp buveinės ir priimančiosios institucijų gali būti neveiksmingas ir neefektyvus“ (41). Be to, de Larosière grupės ataskaitoje siūloma ES įsikūrusių institucijų, tokių kaip kredito reitingų agentūros, licencijavimo ir tiesioginės priežiūros funkcijas suteikti ES įstaigai, pakeisiančiai CESR. Kadangi Eurosistema jau išreiškė savo pritarimą, kad CESR atliktų koordinuojantį vaidmenį (42), CESR vaidmuo kredito reitingų agentūrų atžvilgiu turėtų būti toliau peržiūrėtas atsižvelgiant į numatomą de Larosière grupės rekomendacijų (43) įgyvendinimą.

11.

ECB pabrėžia, kad bet koks susitarimas dėl bendradarbiavimo kredito reitingų agentūrų reguliavimo ir priežiūros tikslu turėtų sudaryti pakankamas sąlygas dalyvauti Eurosistemai, atsižvelgiant į didelį dėmesį, kurį ji skiria centrinių bankų operacijų įgyvendinimui, ir žvelgiant iš finansinio stabilumo perspektyvos. Šiuo požiūriu siūloma pasiūlytame reglamente įtvirtinti vartus, panašius į tuos, kurie numatyti Bendrijos sistemoje dėl kompetentingų institucijų ir ECBS centrinių bankų keitimosi informacija (44). Dėl šios priežasties ECB siūlo dalinį pakeitimą, atsižvelgdamas į savo rekomendaciją, išdėstytą Nuomonėje CON/2009/17 (45). Be to, ECB pritartų, kad, prieš paskelbiant gaires nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, būtų numatytas privalomas konsultavimasis su CEBS, o taip pat su Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu (46).

12.

Eurosistemos įnaše buvo pažymėta, kad vietinių kredito reitingų agentūrų, kurios dažniausiai susiduria su įmonių emisijomis, atžvilgiu pasiūlytame reglamente reikėtų numatyti alternatyvią ir ne tokią griežtą tvarką ir kad tam tikrų reikalavimų atsisakymas vietinių agentūrų atžvilgiu suteiktų daugiau lankstumo ir padėtų palaikyti kredito reitingų agentūrų įvairovę, užtikrinant nuomonių įvairovę (47). Jeigu bendro sprendimo procedūros tvarka būtų svarstoma tokia išimtis mažesnėms kredito reitingų agentūroms, reikėtų užtikrinti, kad tokia išimtimi negalėtų pasinaudoti didesnės kredito reitingų agentūros, padalinę savo veiklą. ECB taip pat pritartų, kad būtų įvertinta, kokį poveikį pasiūlyto reglamento taikymas turės kredito reitingų rinkos koncentracijos lygiui (48).

13.

Pasiūlytame reglamente numatyta, kad kredito reitingų agentūros privalo pateikti CESR įsteigtai centrinei duomenų saugyklai informaciją „apie ankstesnius savo veiklos rezultatus ir informaciją apie ankstesnę kredito reitingų teikimo veiklą“ (49). ECB pasirengęs padėti Komisijai ir CESR kuriant šią duomenų saugyklą, kuri bus reikšminga vykdant ECBS veiklą. Reikėtų rasti pusiausvyrą tarp reikalaujamos informacijos kiekio, kuris atitiktų naudotojų poreikius, ir kredito reitingų agentūrų sąnaudų, reikalingų laikantis reikalavimų.

ECB taip pat pateikia šias rekomendacijas. Pirma, siekiant aiškumo, būtų tinkama dviejuose atskiruose pasiūlyto reglamento straipsniuose įtvirtinti: i) nuostatas dėl atskleidimo reikalavimų, taikytinų kredito reitingų agentūroms, ir ii) nuostatas, susijusias su CESR įkuriama centrine duomenų saugykla ir šioje saugykloje saugomų duomenų ir informacijos prigimtimi. Antra, pageidautina patikslinti, kokių rūšių duomenys ir informacija bus pateikiama duomenų saugykloje. ECB supranta, kad ši informacija apims „duomenis apie ankstesnius įsipareigojimų nevykdymo rodiklius pagal reitingų kategorijas“ (50). Trečia, reikėtų papildomai išanalizuoti CESR atliekamą šios informacijos rinkimą, jos saugojimo sąlygas, duomenų saugyklos valdymo ir prieigos prie jos sąlygas ir bet kokius galimus reikalavimų, taikytinų šiai duomenų saugyklai ir kredito reitingų agentūroms, pokyčius ateityje. Dėl to pasiūlytame reglamente gali prireikti nustatyti detalesnes nuostatas arba išplėsti naudojimąsi komitologija, priimant technines priemones, numatančias duomenų saugyklos organizavimui ir veiklai taikytinus principus. CESR taip pat turėtų apsvarstyti galimas sąveikas su kitomis iniciatyvomis. Ketvirta, duomenų saugykla turėtų užtikrinti, kad būtų skelbiami „svarbūs standartizuoti duomenys apie kredito reitingų agentūrų veiklą, kad rinkos dalyviai galėtų jas palyginti“ (51). ECB siūlo suteikti CESR įgaliojimus rengti statistinius duomenis, stebint ankstesnę kredito reitingų veiklą, ir periodiškai skelbti gautus rezultatus. ECB taip pat siūlo struktūrizuoti ir saugoti minėtus duomenis priemonės ir emitento lygmeniu panašiu formatu, naudojamu vertybiniams popieriams ir jų reitingams, naudojant Tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį emisijoms ir standartinį identifikavimo kodą emitentams. Be to, būtina užtikrinti, kad investuotojai galėtų geriau įvertinti savo portfelių kredito riziką, t. y. investitoriai turėtų turėti galimybę patys daryti išvadas dėl statistinės tarpusavio priklausomybės, pavyzdžiui, koreliacijos, tarp įvairių reitinguojamų subjektų ar priemonių kredito reitingų kategorijų.

14.

Pasiūlytame reglamente „reitingo kategorija“ apibrėžiama kaip „reitingo simbolis, naudojamas skirtingiems kiekvienos kredito reitingų klasės kredito reitingams žymėti, kad būtų galima atskirti skirtingas įvairių tipų reitinguojamų subjektų, emitentų ir finansinių priemonių rizikos charakteristikas“ (52). Be to, pasiūlytame reglamente numatyta, kad kredito reitingų agentūra privalo nurodyti „kredito reitingų klasę, dėl kurios kredito reitingų agentūra teikia registracijos paraišką“ (53). Šios nuostatos galėtų būti dar labiau supaprastintos, kaip siūloma šios nuomonės priede.

15.

Pasiūlytame reglamente numatyta, kad kredito reitingų agentūra privalo stebėti kredito reitingus ir „kai reikia“ juos peržiūrėti (54). Nustačius, kaip dažnai kredito reitingai turi būti peržiūrėti, būtų sustiprintas kredito reitingų agentūrų įsipareigojimas ir prievolė reguliariai ir aktyviai stebėti jų suteiktus kredito reitingus. Dėl to ECB siūlo, kad tokia peržiūra būtų atliekama bent kartą per metus. Pasiūlytame reglamente taip pat numatyta, kad, pasikeitus reitingavimo metodikai, kredito reitingų agentūros privalo „iš naujo suteikti visus kredito reitingus, kurie buvo pagrįsti ta metodika, modeliais ar prielaidomis“ (55). ECB siūlo paaiškinti, kad šis reikalavimas taikomas tik naudojamiems kredito reitingams.

16.

Nepriklausomi vykdomųjų galių neturintys administracinio organo arba stebėtojų tarybos nariai vaidina labai svarbų vaidmenį kredito reitingų nepriklausomumo ir kokybės požiūriu. Pasiūlytame reglamente numatyta, kad šiems vykdomųjų galių neturintiems nariams tenka konkrečios užduotys siekiant užtikrinti, kad nebūtų interesų konfliktų, ir siekiant užtikrinti atitikties bei valdymo procesus, įskaitant peržiūros funkciją (56). Peržiūros funkcija skirta periodiškai peržiūrėti kredito reitingų agentūrų naudojamą metodiką ir modelius, ir reikšmingus metodikos pasikeitimus, taip pat jų tinkamumą naujų finansinių priemonių vertinimui (57). Atsižvelgiant į šių užduočių svarbą, ECB siūlo, kad registracijos paraiškose taip pat būtų nurodoma informacija apie nepriklausomus vykdomųjų galių neturinčius administracinio organo arba stebėtojų tarybos narius (58).

17.

Pasiūlytame reglamente reikalaujama, kad dokumentus, kuriuose išdėstomos atitinkamos kredito reitingų agentūros ir reitinguojamo subjekto teisės ir pareigos, kredito reitingų agentūros laikytų „bent jau tol, kol trunka bendradarbiavimas su šiuo reitinguojamu subjektu“ (59). ECB siūlo toliau laikytis šios pareigos ne mažiau kaip dvejus metus pasibaigus bendradarbiavimui, kad kompetentingos institucijos, esant būtinybei, galėtų atlikti ex post patikrinimą (60).

18.

Turėtų būti papildomai įvertinta, ar pasiūlyto reglamento taisyklės, draudžiančios darbuotojams, tiesiogiai dalyvaujantiems kredito reitingų suteikimo procese, pereiti dirbti į reitinguojamus subjektus, yra pakankamai griežtos, kad užkirstų kelią tokiai praktikai ar ją apribotų. Dėl to siūloma, kad darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys kredito reitingų suteikimo procese, negalėtų užimti vadovaujamų pareigų reitinguojamame subjekte, kol nepraėjo 18 (vietoj 6) mėnesių nuo kredito reitingo suteikimo (61).

19.

Nuoroda į „skolos priemones“ turėtų būti pakeista į „finansines priemones“ (62).

20.

Veiklos skaidrumo ataskaitoje kredito reitingų agentūra privalo kasmet atskleisti finansinę informaciją apie savo pajamas, suskirstytas į mokesčius už kredito reitingus ir už ne kredito reitingų paslaugas, išsamiai aprašant kiekvieną iš jų (63). Jeigu ne kredito reitingų paslaugos reiškia „papildomas paslaugas“, tai turėtų atsispindėti pasiūlytame reglamente (64).

20.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/15

Pagal valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo gairių 5.2 punktą 2008 m. balandžio 15 d. raštu valstybių narių buvo paprašyta ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 1 d. raštu patvirtinti, kad jos pritaria atitinkamų priemonių pasiūlymams. Tuo raštu valstybėms narėms priminta, kad, vadovaujantis pirmiau minėtomis gairėmis, jei valstybė narė neatsiunčia raštiško patvirtinimo, Komisija tai vertina kaip pritarimą pasiūlymams, išskyrus jei ta valstybė narė raštu aiškiai pranešė Komisijai, kad pasiūlymams nepritaria.

2008 m. gegužės 30 d. raštu Suomijos institucijos nurodė, kad jos pasirengusios iš dalies pakeisti galiojančią su žuvininkystės draudimu susijusią pagalbos schemą, bet ne tiek, kiek reikalaujama pagal atitinkamas priemones. Apie tą schemą Komisijai pranešta 1995 m. balandžio 27 d. raštu, remiantis Suomijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties 144 straipsnio a dalimi, ir vėliau ta schema buvo pripažinta esama pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 93 straipsnio 1 dalyje.

Kitos valstybės narės apie savo pritarimą atitinkamoms priemonėms pranešė raštu arba nepranešė, ir tai, vadovaujantis 2008 m. balandžio 15 d. rašto sąlygomis, laikoma pritarimu.

Todėl Komisija mano, kad visos valstybės narės, išskyrus Suomiją, pritaria su pirmiau minėta pagalbos schema susijusiems pasiūlymams ir kad iki 2008 m. rugsėjo 1 d. jų esamos pagalbos schemos buvo suderintos su gairių reikalavimais.

20.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/16

20.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/17

20.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/18

20.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/19

20.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/20

1.

2009 m. gegužės 11 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „AREVA SA“ (Prancūzija) po „Siemens AG“ (Vokietija) sprendimo visiškai pasitraukti iš „AREVA NP“ (Prancūzija) įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę visos įmonės „AREVA NP“, kurią anksčiau bendrai kontroliavo „AREVA SA“ ir „Siemens AG“, kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 2 2964301 arba 2967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.5481 – AREVA SA/AREVA NP adresu:

20.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 115/21

1.

2009 m. balandžio 30 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: „Caisse des Dépôts et Consignations“ (toliau – CDC, Prancūzija), priklausanti Prancūzijos valstybei, įmonė „Météo-France“ (Prancūzija), priklausanti Prancūzijos valstybei, ir įmonė NYSE Euronext (JAV) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „MetNext“ (Prancūzija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 2 2964301 arba 2967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.5524 – Météo-France/CDC/NYSE Euronext/MetNext adresu: