ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.104.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104 |
|
![]() |
||
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
52 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Komisija |
|
2009/C 104/01 |
||
2009/C 104/02 |
||
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
2009/C 104/03 |
||
|
V Skelbimai |
|
|
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS |
|
|
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) |
|
2009/C 104/04 |
||
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Komisija |
|
2009/C 104/05 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją – (Byla COMP/M.5507 – Q-Cells/Good Energies/Norsun/Sunfilm) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
2009/C 104/06 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją – (Byla COMP/M.5496 – Vattenfall/Nuon) ( 1 ) |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Komisija |
|
2009/C 104/07 |
||
2009/C 104/08 |
||
2009/C 104/09 |
||
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Komisija
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/1 |
Euro kursas (1)
2009 m. gegužės 5 d.
2009/C 104/01
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3403 |
JPY |
Japonijos jena |
132,59 |
DKK |
Danijos krona |
7,4482 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,88590 |
SEK |
Švedijos krona |
10,5865 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,5113 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,6870 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
26,478 |
EEK |
Estijos kronos |
15,6466 |
HUF |
Vengrijos forintas |
283,26 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,7094 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,3483 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,1632 |
TRY |
Turkijos lira |
2,0918 |
AUD |
Australijos doleris |
1,7998 |
CAD |
Kanados doleris |
1,5669 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,3873 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
2,2994 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,9713 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 700,30 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
11,1356 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
9,1407 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,3979 |
IDR |
Indonezijos rupija |
14 106,66 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,7045 |
PHP |
Filipinų pesas |
64,051 |
RUB |
Rusijos rublis |
43,9435 |
THB |
Tailando batas |
47,058 |
BRL |
Brazilijos realas |
2,8339 |
MXN |
Meksikos pesas |
17,7590 |
INR |
Indijos rupija |
66,0770 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/2 |
EUROPOS BENDRIJŲ MIGRUOJANČIŲJŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖ KOMISIJA
Valiutų keitimo kursai, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72
2009/C 104/02
Reglamento (EEB) Nr. 574/72 107 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys
Referencinis laikotarpis: m. balandis 2009
Taikymo laikotarpis: m. liepa, m. rugpjūtis, m. rugsėjis 2009
04-2009 |
EUR |
BGN |
CZK |
DKK |
EEK |
LVL |
LTL |
HUF |
PLN |
1 EUR = |
1 |
1,95580 |
26,7738 |
7,44913 |
15,6466 |
0,709290 |
3,45280 |
295,260 |
4,43256 |
1 BGN = |
0,511300 |
1 |
13,6894 |
3,80874 |
8,00010 |
0,362660 |
1,76542 |
150,966 |
2,26637 |
1 CZK = |
0,0373499 |
0,073049 |
1 |
0,278225 |
0,584400 |
0,0264919 |
0,128962 |
11,0279 |
0,165556 |
1 DKK = |
0,134244 |
0,262554 |
3,59422 |
1 |
2,10046 |
0,0952178 |
0,463517 |
39,6368 |
0,595044 |
1 EEK = |
0,0639116 |
0,124998 |
1,71116 |
0,476086 |
1 |
0,0453319 |
0,220674 |
18,8706 |
0,283292 |
1 LVL = |
1,40986 |
2,75741 |
37,7473 |
10,5022 |
22,0595 |
1 |
4,86797 |
416,275 |
6,24929 |
1 LTL = |
0,289620 |
0,566439 |
7,75423 |
2,15742 |
4,53157 |
0,205425 |
1 |
85,5132 |
1,28376 |
1 HUF = |
0,00338685 |
0,00662399 |
0,0906787 |
0,0252291 |
0,0529926 |
0,00240226 |
0,0116941 |
1 |
0,0150124 |
1 PLN = |
0,225603 |
0,441235 |
6,04026 |
1,68055 |
3,52992 |
0,160018 |
0,778963 |
66,6116 |
1 |
1 RON = |
0,237863 |
0,465213 |
6,36850 |
1,77187 |
3,72175 |
0,168714 |
0,821293 |
70,2314 |
1,05434 |
1 SEK = |
0,0919155 |
0,179768 |
2,46093 |
0,684690 |
1,43816 |
0,0651947 |
0,317366 |
27,1390 |
0,407421 |
1 GBP = |
1,11413 |
2,17902 |
29,8295 |
8,29931 |
17,4324 |
0,790242 |
3,84687 |
328,959 |
4,93846 |
1 NOK = |
0,113809 |
0,222588 |
3,04710 |
0,847778 |
1,78072 |
0,0807236 |
0,392960 |
33,6033 |
0,504465 |
1 ISK = |
0,00598237 |
0,0117003 |
0,160171 |
0,0445635 |
0,0936038 |
0,00424324 |
0,0206559 |
1,76636 |
0,0265172 |
1 CHF = |
0,660216 |
1,29125 |
17,6765 |
4,91804 |
10,3301 |
0,468285 |
2,27960 |
194,935 |
2,92645 |
04-2009 |
RON |
SEK |
GBP |
NOK |
ISK |
CHF |
1 EUR = |
4,20410 |
10,8796 |
0,897560 |
8,78665 |
167,158 |
1,51466 |
1 BGN = |
2,14956 |
5,56272 |
0,458922 |
4,49261 |
85,4677 |
0,774443 |
1 CZK = |
0,157023 |
0,406351 |
0,0335238 |
0,328181 |
6,24333 |
0,0565723 |
1 DKK = |
0,564375 |
1,46051 |
0,120492 |
1,17955 |
22,4399 |
0,203333 |
1 EEK = |
0,268691 |
0,695331 |
0,0573645 |
0,561569 |
10,6833 |
0,0968041 |
1 LVL = |
5,92719 |
15,3387 |
1,26543 |
12,3880 |
235,669 |
2,13545 |
1 LTL = |
1,21759 |
3,15094 |
0,259951 |
2,54479 |
48,4122 |
0,438674 |
1 HUF = |
0,0142386 |
0,036847 |
0,00303990 |
0,0297590 |
0,566138 |
0,00512990 |
1 PLN = |
0,948459 |
2,45446 |
0,202492 |
1,98230 |
37,7113 |
0,341711 |
1 RON = |
1 |
2,58785 |
0,213496 |
2,09002 |
39,7607 |
0,360280 |
1 SEK = |
0,386422 |
1 |
0,0824997 |
0,807629 |
15,3644 |
0,139220 |
1 GBP = |
4,68392 |
12,1213 |
1 |
9,78948 |
186,236 |
1,68753 |
1 NOK = |
0,478464 |
1,23819 |
0,102150 |
1 |
19,0241 |
0,172381 |
1 ISK = |
0,0251505 |
0,0650856 |
0,00536954 |
0,0525650 |
1 |
0,00906123 |
1 CHF = |
2,77562 |
7,18286 |
0,592584 |
5,80109 |
110,360 |
1 |
1. |
Reglamente (EEB) Nr. 574/72 nustatyta, kad kita valiuta išreikštų sumų valiutos keitimo kursą apskaičiuoja Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodyto referencinio laikotarpio mėnesiniu valiutų referencinių keitimo kursų, kuriuos skelbia Europos Centrinis Bankas, vidurkiu. |
2. |
Referencinis laikotarpis yra:
Valiutų keitimo kursai skelbiami antruose vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėnesių Europos Sąjungos oficialiojo leidinio (C serija) numeriuose. |
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/4 |
Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001
2009/C 104/03
Pagalbos Nr.: XA 378/08
Valstybė narė: Ispanija
Regionas: Comunitat Valenciana
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Entidad interprofesional citrícola Intercitrus
Teisinis pagrindas: Ayuda individual nominativa: Presupuestos de la Generalitat 2008, programa 714.60, Línea T2679000-„Promoción agroalimentaria de cítricos“.
Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 1 502 000,00 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %
Įgyvendinimo data: Nuo prašymo taikyti išimtį registracijos numerio paskelbimo Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje.
Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: Iki 2008 m. lapkričio mėn.
Pagalbos tikslas: Rengti informavimo kampanijas siekiant paskatinti vartoti apelsinus ir klementinus, atskleidžiant jų maistines savybes ir naudą sveikatai, bet nedarant jokių nuorodų į įmones, prekių ženklus ar kilmės vietą. Rengti mokiniams skirtas reklamines kampanijas mokyklose. Dalyvauti Euroagro parodoje, papildyti nuotraukų duomenų bazę ir spausdinti receptų rinkinius, plakatus bei lankstinukus. Peržiūrėti ir analizuoti mokslinę informaciją, kad būtų galima pateikti pasiūlymus įtraukti apelsinus ir klementinus į sąrašus, sudarytus pagal Bendrijos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Gilinti žinias apie šių produktų rinkos plėtrą.
Veiklos rūšys nustatytos 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnyje.
Ekonomikos sektorius (-iai): Tarpšakinė organizacija Intercitrus yra techinės pagalbos teikėjas, galutiniai pagalbos gavėjai – ūkininkai.
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Conselleria de Agricultura, Pesca y Alimentación |
C/Amadeo de Saboya, 2 |
46010 Valencia |
ESPAÑA |
Interneto svetainė: http://www.agricultura.gva.es/especiales/ayudas_agrarias/pdf/INTERCITRUS.pdf
Kita informacija: —
Už rinkodarą atsakinga generalinė direktorė
Marta VALSANGIACOMO GIL
Pagalbos Nr.: XA 400/08
Valstybė narė: Prancūzija
Regionas: Bourgogne
Pagalbos schemos pavadinimas: Accompagnement au développement des produits relevant du régime de qualité „Agriculture biologique”.
Teisinis pagrindas: Code Général des collectivités territoriales, notamment son article L 1511-2
Délibération du Conseil régional de Bourgogne
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą: 500 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 80 % reikalavimus atitinkančių išlaidų (inžinerinės, dokumentų rengimo, ryšių išlaidos), šiai veiklai:
Ekologiškų produktų rinkos tyrimams
Ūkininkų konsultavimas ekologinės žemdirbystės klausimais
Ekologiškų žemės ūkio produktų skatinimas (leidiniai, remiantis žemės ūkio išimties reglamento 15 straipsnio f punktu)
Įgyvendinimo data: 2009 m.
Pagalbos schemos trukmė: iki 2013 m.
Pagalbos tikslas: Pagalbos schema atitinka 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 ir 15 straipsnių nuostatas. Jos tikslas – Burgundijoje skatinti ekologiškos produkcijos auginimą: didinti gamybą, plotą ir ūkininkų skaičių.
Ši pagalbos schema skirta specifinių žemės ūkio kolektyvinių struktūrų vykdomų priemonių išlaidoms finansuoti. Remiantis žemės ūkio išimties reglamento 15 straipsnio 3 ir 4 dalimis, pagalbos lėšos ūkininkams išmokamos nebus, tačiau kiekvienas reikalavimus atitinkantis asmuo galės pasinaudoti šių kolektyvinių struktūrų vykdomomis priemonėmis net ir nebūdamas jų nariu.
Ekonomikos sektorius (-iai): „ekologinės žemdirbystės“ sektorius
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Conseil régional de Bourgogne |
Direction de l’agriculture et du développement rural |
17, boulevard de la Trémouille |
BP 1602 |
21035 Dijon cedex |
FRANCE |
Tinklalapis: http://www.cr-bourgogne.fr/documents/gda/2008-12/etude_marche_produit_AB.doc
http://www.cr-bourgogne.fr/documents/gda/2008-12/conseils_agri_pratiques_prod_AB.doc
http://www.cr-bourgogne.fr/documents/gda/2008-12/promotion_produits.doc
Pagalbos Nr.: XA 402/08
Valstybė narė: Prancūzija
Regionas: Bourgogne
Pagalbos schemos pavadinimas: Aide à l'organisation de manifestations agricoles
Teisinis pagrindas: Code Général des collectivités territoriales, notamment son article L 1511-2
Délibération du Conseil régional de Bourgogne
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą: 400 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų (tarptautinių renginių atveju atlyginimų išlaidos, kitos tiesioginės su priemone susijusios išlaidos), išorinės paslaugos (neįskaitant svečių priėmimo ir kelionės išlaidų).
Įgyvendinimo data: 2009 m.
Pagalbos schemos trukmė: Iki 2013 m.
Pagalbos tikslas: Ši schema, kurios tikslas – remti su žemės ūkiu ar žemės ūkio maisto produktais susijusių renginių organizavimą, siekiant sudaryti palankias sąlygas gaminti kokybišką vietinę produkciją ir ją skatinti, atitinka 2006 m. gruodžio 15 d. Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio nuostatas.
Į pagalbos taikymo sritį neįtrauktos išlaidos, susijusios su degustavimu ir nemokamų mėginių dalijimu, taip pat su operacijomis, kurios bus atliekamos pardavimo vietose arba kurios iš esmės bus priskiriamos su reklama susijusioms operacijoms, kaip apibrėžta Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui gairių 152 punkte.
Ši pagalbos schema skirta žemės ūkio kolektyvinių struktūrų vykdomų šių įvairių priemonių specifinėms išlaidoms finansuoti. Remiantis žemės ūkio išimties reglamento 15 straipsnio 3 ir 4 dalimis, pagalbos lėšos ūkininkams išmokamos nebus, tačiau kiekvienas reikalavimus atitinkantis asmuo galės pasinaudoti šių kolektyvinių struktūrų vykdomomis priemonėmis net ir nebūdamas jų nariu.
Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkio
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Conseil régional de Bourgogne |
Direction de l’agriculture et du développement rural |
17, boulevard de la Trémouille |
BP 1602 |
21035 Dijon cedex |
FRANCE |
Tinklalapis: http://www.cr-bourgogne.fr/documents/gda/2008-12/manif_agri.doc
Pagalbos Nr.: XA 403/08
Valstybė narė: Prancūzija
Regionas: Bourgogne
Pagalbos schemos pavadinimas: Aide au remplacement des agriculteurs
Teisinis pagrindas: Code Général des collectivités territoriales, notamment son article L 1511-2
Délibération du Conseil régional de Bourgogne
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą: 250 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 80 % su pavadavimo paslaugų teikimu susijusių išlaidų ir standartinė 6 EUR suma už faktiško pavadavimo dieną.
Įgyvendinimo data: 2009 m.
Pagalbos schemos trukmė: iki 2013 m.
Pagalbos tikslas: Pagalbos schema atitinka 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio nuostatas.
Pagalbos tikslas – pagerinti darbo sąlygas, padengiant dalį pakeitimo paslaugų, kuriomis naudojamasi dėl įvairių priežasčių, išskyrus motinystės, tėvystės atostogas, naudojimąsi profesinės sąjungos įgaliojimų vykdymą ir atostogas, kurioms taikoma mokesčių lengvata, išlaidų. Specialių priemonių vykdymo išlaidos, nesusijusios su veiklos išlaidomis: kvalifikacijos kėlimas, kokybės priežiūros įdiegimas, komunikacinė veikla.
Ši pagalbos schema skirta žemės ūkio kolektyvinių struktūrų vykdomų įvairių specialių priemonių išlaidoms finansuoti. Remiantis žemės ūkio išimties reglamento 15 straipsnio 3 ir 4 dalimis, pagalbos lėšos ūkininkams išmokamos nebus, tačiau kiekvienas reikalavimus atitinkantis asmuo galės pasinaudoti šių kolektyvinių struktūrų vykdomomis priemonėmis net ir nebūdamas jų nariu.
Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Conseil régional de Bourgogne |
Direction de l’agriculture et du développement rural |
17, boulevard de la Trémouille |
BP 1602 |
21035 Dijon cedex |
FRANCE |
Tinklalapis: http://www.cr-bourgogne.fr/documents/gda/2008-12/services_remplacement.doc
Pagalbos Nr.: XA 404/08
Valstybė narė: Prancūzija
Regionas: Bourgogne
Pagalbos schemos pavadinimas: Aide au remplacement des agriculteurs
Teisinis pagrindas: Code Général des collectivités territoriales, notamment son article L 1511-2
Délibération du Conseil régional de Bourgogne
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą: 250 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 30 % investicijų sumos (be mokesčių), neviršijant nustatytos ribos, priklausomai nuo investicijų pobūdžio: vienam projektui ne daugiau kaip 20 000 EUR.
Įgyvendinimo data: 2009 m.
Pagalbos schemos trukmė: iki 2013 m.
Pagalbos tikslas: Pagalbos schema atitinka 2006 m. gruodžio 15 d. Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 4 straipsnio nuostatas.
Pagalbos tikslas – sumažinti gamybos sąnaudas, modernizuoti technikos parką ir taip skatinti diegti labiau aplinką tausojančius auginimo metodus (vandens kokybė, giraičių išsaugojimas, aplinkos priežiūra, naudojimasis atsinaujinančiais energijos ištekliais ir bendromis priemonėmis).
Pagalbos schema skirta bendrai žemės ūkio įrangą naudojantiems kooperatyvams (pranc. CUMA – Coopératives d’Utilisation du Matériel Agricole). Remiantis žemės ūkio išimties reglamento 4 straipsnio 5 punktu ši pagalbos schema netaikoma sunkumus patiriantiems bendrai žemės ūkio įrangą naudojantiems kooperatyvams.
Ekonomikos sektorius (-iai): žemės ūkis
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Conseil régional de Bourgogne |
Direction de l’agriculture et du développement rural |
17, boulevard de la Trémouille |
BP 1602 |
21035 Dijon cedex |
FRANCE |
Tinklalapis: http://www.cr-bourgogne.fr/documents/gda/2008-12/CUMA.doc
V Skelbimai
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/8 |
PRANEŠIMAS APIE VIEŠUS KONKURSUS
2009/C 104/04
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) rengia viešus konkursus:
— |
EPSO/AD/168/09 – Europos viešasis administravimas |
— |
EPSO/AD/169/09 – Teisė |
— |
EPSO/AD/170/09 – Ekonomika |
— |
EPSO/AD/171/09 – Mikroekonomika ir verslo administravimas |
— |
EPSO/AD/172/09 – Auditas |
Čekijos (CZ) ir Lenkijos (PL) pilietybės AD5 kategorijos administratorių pareigoms.
Pranešimas apie konkursus skelbiamas tik čekų ir lenkų kalbomis 2009 m. gegužės 6 d. Oficialiajame leidinyje C 104 A.
Išsami informacija skelbiama EPSO interneto svetainėje http://eu-careers.eu
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Komisija
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/9 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.5507 – Q-Cells/Good Energies/Norsun/Sunfilm)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
2009/C 104/05
1. |
2009 m. balandžio 27 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Q-Cells SE“ (toliau – „Q-Cells“, Vokietija), įmonė „Good Energies Investments 2 B.V.“ (toliau – „Good Energies“, Nyderlandai), kontroliuojama įmonės „COFRA Holding AG“ (toliau – COFRA, Šveicarija), ir įmonė „NorSun AS“ (toliau – „NorSun“, Norvegija) pirkdamos akcijas ir turtą įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Sunfilm AG“ (toliau – „Sunfilm“, Vokietija) kontrolę. |
2. |
monių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 2 2964301 arba 2967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.5507 – Q-Cells/Good Energies/Norsun/Sunfilm adresu:
|
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/10 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.5496 – Vattenfall/Nuon)
(Tekstas svarbus EEE)
2009/C 104/06
1. |
2009 m. balandžio 28 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Vattenfall AB“ (toliau-„Vattenfall“, Švedija), visiškai priklausanti Švedijos valstybei, pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės „N.V. Nuon Energy“ (buvusi „n.v. Nuon PBL Holding“, toliau-„Nuon Energy“, Nyderlandai), šiuo metu kontroliuojamos Nyderlandų regioninių ir vietinių valdžios institucijų, kontrolę. |
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 2 2964301 arba 2967244) arba paštu su nuoroda COMP/M.5496 – Vattenfall/Nuon adresu:
|
KITI AKTAI
Komisija
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/11 |
Įregistravimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių 8 straipsnio 2 dalį
2009/C 104/07
Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 9 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.
PARAIŠKA ĮREGISTRUOTI GTG
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 509/2006
„IDRIJSKI ŽLIKROFI“
EB Nr. SI-TSG-007-0026–29.10.2004
1. Pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas
Pavadinimas |
: |
Društvo za promocijo in zaščito idrijskih jedi |
|||
Adresas |
: |
|
|||
Telefonas |
: |
+386 53720180 |
|||
Faksas |
: |
— |
|||
El. paštas |
: |
info@icra.si |
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Slovėnijos Respublika
3. Produkto specifikacija
3.1. Įregistruojamas pavadinimas
„Idrijski žlikrofi“
Į užsienio kalbas turi būti verčiama frazė „pagaminta pagal slovėnų tradicijas“.
3.2. Nurodykite, ar pavadinimas:
|
pats yra specifinis |
|
perteikia specifines žemės ūkio produkto ar maisto produkto savybes |
Pavadinimas „Idrijski žlikrofi“ neperteikia specifinių produkto savybių, bet yra tradiciškai vartojamas kalbant apie šį produktą, kaip galima spręsti iš įvairių 3.8 punkte minimų žodinių ir rašytinių šaltinių.
3.3. Ar pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį siekiama pasinaudoti išimtine pavadinimo naudojimo teise?
|
Registracija siekiant pasinaudoti išimtine pavadinimo naudojimo teise |
|
Registracija nesiekiant pasinaudoti išimtine pavadinimo naudojimo teise |
3.4. Produkto tipas
2.4. |
Tešlos gaminiai, virti arba įdaryti |
3.5. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kuriam skiriamas 3.1 punkte nurodomas pavadinimas, apibūdinimas
Virtiniai „Idrijski žlikrofi“ – tradicinis iš tešlos pagamintas ir bulvėmis įdarytas patiekalas. Virtinio forma paprastai primena skrybėlaitę. Tešlai paruošti reikalingos šios sudedamosios dalys: miltai, kiaušiniai, aliejus ir vanduo arba pienas pasirinktinai. Įdaras gali būti gaminamas tik iš bulvių, o pagardinamas svogūnais, riebia mėsa (smulkintais lašiniais arba smulkintu rūkytu kumpiu), mairūnu, laiškiniu česnaku, juodaisiais pipirais ir druska.
Paruošti virtiniai „Idrijski žlikrofi“ turi būti jiems būdingos formos, turėti įprastą aromatą, tekstūrą ir kvapą.
Įprasta virtinio forma: tešla suspaudžiama iš abiejų pusių, viršuje padaroma duobutė. Visi virtiniai daromi vienodo dydžio ir formos, be nelygumų. Tešla yra pakankamai tvirtos tekstūros, neperverdama, ne per minkšta. Visų virtinių paviršius yra gelsvas, krakmolo nematyti.
Kvapas intensyvus ir tipinis. Nėra itin stipraus ar aitraus įdaro, žolelių ar priedų kvapo.
Aromatas. Įprastas ir intensyvus virtinių (tešlos ir įdaro) aromatas puikiai dera su jį papildančiu bulvių, riebios mėsos (riebi mėsa nėra svarbiausias skonį lemiantis veiksnys), priedų ir prieskonių skoniu.
Tekstūra suteikia malonų pojūtį burnoje. Panaši tekstūra būdinga keletui tvirto pavidalo krakmolingų patiekalų. Tešla ir įdaras lengvi ir švelnūs, nelipnūs. Žolelės smulkiai sukapojamos, spirgučiai ir kepinti lašiniai susmulkinami labai mažais gabalėliais.
Bendras įspūdis. Įspūdį, kurį daro virtiniai „Idrijski žlikrofi“, lemia jų pavidalas, kvapas, aromatas ir tekstūra.
3.6. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kuriam skiriamas 3.1 punkte nurodomas pavadinimas, gaminimo būdo apibūdinimas
Virtinių „Idrijski žlikrofi“ gaminimo etapai yra šie:
Tradicinės sudedamosios dalys apytikriai 150 virtinių „Idrijski žlikrofi“ pagaminti:
Tešlai: iki 300 g baltųjų miltų, 1–2 kiaušiniai, aliejus ir vanduo arba pienas (tiek, kiek reikia, kad tešla būtų minkštesnė).
Įdarui: 500 g bulvių, iki 50 g smulkintų lašinių arba smulkinto rūkyto kumpio, iki 50 g svogūnų, žolelių ir prieskonių (druskos, juodųjų pipirų, mairūno ir laiškinio česnako).
Riebi mėsa, naudojama virtiniams gaminti, – smulkinti lašiniai arba smulkintas rūkytas kumpis. Lašiniai ir kumpis turi būti labai kokybiški ir švieži. Jokiu būdu negalima naudoti apkartusių lašinių ar kumpio.
Šaldytais virtiniais „Idrijski žlikrofi“ prekiaujantys gamintojai į virtinius turi dėti mažiau prieskonių, o tešlą ruošti tvirtesnę – taip išsaugomos virtinių organoleptinės savybės visu jų galiojimo laikotarpiu; taigi tam pačiam įdaro kiekiui tešla turi būti ruošiama iš šių sudedamųjų dalių: 400–500 g baltųjų miltų, iki keturių kiaušinių, aliejaus ir vandens arba pieno pasirinktinai.
Miltai, kiaušiniai ir vanduo arba pienas maišomi, kol gaunama tešla. Ji turi būti minkštesnė už makaronų tešlą. Tešla minkoma, kol tampa vientisa, elastinga ir nebelimpa prie rankų ir paviršiaus, ant kurio minkoma. Perpjauta tešla turėtų būti tanki ir neakyta. Iš paruoštos tešlos suformuojama nedidelė banda, kuri ištepama aliejumi ir uždengiama, kad nedžiūtų. Taip pagaminta tešla paliekama mažiausiai pusvalandžiui.
Virtinių „Idrijski žlikrofi“ įdaras gaminamas iš virtų bulvių, kurios sutrinamos, kol šiltos. Į šiltas bulves dedamas kartu su riebia mėsa (smulkintais lašiniais arba smulkintu rūkytu kumpiu) pakepintas svogūnas, įmaišomi prieskoniai (druska ir pipirai) ir žolelės (mairūnas ir laiškiniai česnakai). Visos sudedamosios dalys kruopščiai maišomos, kol gaunama vienalytė masė. Įdaras negali būti nei birus, nei per minkštas, taigi jei reikia, galima pridėti daugiau riebios mėsos. Iš įdaro masės rankomis formuojami vienodo dydžio (apytikriai 1–1,5 cm skersmens) rutulėliai. Virtinių ruošimo etapai gaminant specialiu aparatu ir rankomis gali skirtis (pvz., gaminant specialiu aparatu įdaras yra įšvirkščiamas, o ne formuojamas rutulėliais), bet galutinis produktas – „Idrijski žlikrofi“ – privalo turėti visas jam būdingas savybes.
Tešla – paruošta anksčiau ir kuriam laikui palikta – iškočiojama iki 2 mm storio. Įdaro rutulėliai deramu (vieno piršto) atstumu išdėliojami ant iškočiotos tešlos. Tešla užlenkiama, kad užklotų įdaro rutulėlius, ir tarp jų prispaudžiama taip, kad suliptų. Taip suformuojamos „auselės“. Kiekvieno virtinio viršuje padaroma duobutė. Virtiniai formuojami kruopščiai, kad tešla neįplyštų. Taip virtiniai „Idrijski žlikrofi“ įgyja jiems būdingą pavidalą. Didžiausias virtinis, kol nevirtas, paprastai yra apytikriai 3 cm ilgio ir 2 cm aukščio (aukštis matuojamas ties virtinio centru – virtinio šonai yra kiek aukštesni už centrą).
Jei virtinius „Idrijski žlikrofi“ ketinama laikyti ilgiau, jie šaldomi ir pakuojami pagal sanitarinius ir techninius reikalavimus, laikantis reglamentų dėl fasuotų maisto produktų bendrojo ženklinimo nuostatų.
Virtiniai sudedami į pasūdytą verdantį vandenį, pamaišoma, indas uždengiamas. Virtiniai verdami, kol iškyla ir vėl panyra. Virtiniai patiekiami nedelsiant.
3.7. Specifinės žemės ūkio produkto ar maisto produkto savybės
Virtiniai „Idrijski žlikrofi“ nuo kitų rūšių įdarytų tešlos gaminių skiriasi forma, specifiniu įdaru, tradiciniu receptu ir gaminimo būdu. Jų įprasta forma primena senovinę prancūzišką skrybėlaitę (Napoleono kepurę).
Virtinių „Idrijski žlikrofi“ receptas beveik nepakito nuo tada, kai jie pradėti minėti (panašiu santykiu naudojamos tos pačios sudedamosios dalys). Virtinių įdaras ypatingas – jis daromas iš bulvių, pagardintų smulkintais lašiniais arba smulkintu rūkytu kumpiu, svogūnais, žolelėmis ir prieskoniais. Šie virtiniai ir gaminami ypatingai – tešla suspaudžiama iš abiejų pusių, o viduryje padaroma duobutė.
3.8. Tradicinės žemės ūkio produkto ar maisto produkto savybės
Idrija nuo seno garsėja virtiniais „Idrijski žlikrofi“, jie minimi keliuose rašytiniuose šaltiniuose, be to, apie juos daug kalbama. Virtiniai „Idrijski žlikrofi“ gaminami iš tradicinių sudedamųjų dalių senu tradiciniu būdu.
Seniausias rašytinis šaltinis (Božič Lado Naš idrijski kot) išleistas 1936 m. Jame rašoma, kad šie virtiniai buvo patiekiami tik ypatingomis progomis ir kad esama įvairių virtinių rūšių: su bulvių, mėsos, raugintų ropių įdarais, su avienos (slov. bakalca) ar spirgučių padažu arba ypatingu sviestiniu užpilu (slov. masovnik). Skyriuje Rudarjeva družina (kalnakasio šeima) rašoma, kad „<…> tik ypač svarbiomis dienomis patiekiami virtiniai: su bulvių, mėsos, raugintų ropių įdarais, su avienos ar spirgučių padažu arba ypatingu sviestiniu užpilu, kuris vadinamas masovnik“.
Antrasis šaltinis (Karl Bezek Fond Doprinos k zgodovini Idrije) išleistas 1956 m. Autorius Karlas Bezekas rašo apie tradicinius patiekalus ir gėrimus. Jis teigia, kad virtiniai „Idrijski žlikrofi“ – populiariausias patiekalas, o garsas apie jį sklinda toli. Jis rašo: „<...> populiariausias plačiai žinomas patiekalas, niekur kitur taip negaminamas, yra garsieji virtiniai. Jie primena Vienos „Schlickkrapferl“ – mažus įdarytus tešlos ryšulėlius, tačiau pastarieji įdaryti kitaip.“ Toliau kalbėdamas apie virtinius „Idrijski žlikrofi“ autorius teigia, kad šie virtiniai daug kartų paminėti įvairiuose straipsniuose ir kad buvo išspausdintas net jų receptas. Tačiau autorius pastebi, kad niekas netyrinėjo šių virtinių kilmės. Kalbėdamas apie virtinių „Idrijski žlikrofi“ praeitį autorius remiasi 1840–1850 m. žmonių pasakojimais – tais laikais šie virtiniai buvo viešai pardavinėjami nevirti. Užeigos namų šeimininkė ponia Harmel autoriui sakė girdėjusi, kad virtiniai „Idrijski žlikrofi“ į Idriją atkeliavo iš Transilvanijos. Vienas Idrijos senbuvis tvirtino, kad į Idriją patiekalą maždaug 1814 m. atvežusi Wernbergerių šeima. Tą patį tvirtina vienas šios šeimos palikuonių. Štai kita tos pačios knygos citata: „Kadangi šeimos tradicija ir žmonių pasakojimai sutampa, nėra abejonės, kad pirmieji virtiniai „idrijski žlikrofi“ pradėti gaminti Idrijoje Ivanui ir jo šeimai grįžus į Idriją. Veikiausiai praėjo keletas metų, kol Idrijoje šis patiekalas tapo gerai žinomas. Teigiama, kad pagal panašius čekų ir Vienos receptus buvo išbandyta ir kitų panašių patiekalų. Štai kaip po 1814 m. atsirado mūsų virtiniai „idrijski žlikrofi“, kurie bėgant laikui kiek keitėsi, o praeito amžiaus viduryje įgijo tik jiems būdingą skonį ir formą, kuriuos išlaikė iki šiol.“
Trečiasis šaltinis, Mohorjev koledar (1989 m.), virtiniams „Idrijski žlikrofi“ skiria aukščiausiąją vietą tradicinių Idrijos patiekalų ir gėrimų sąraše. Šioje knygoje pateikiamas tradicinis iki šiol naudojamas virtinių „Idrijski žlikrofi“ receptas.
3.9. Būtinieji reikalavimai ir specifinių savybių tikrinimo procedūros
— |
Virtiniai „Idrijski žlikrofi“ privalo turėti visas specifikacijose nustatytas specifines savybes (turi būti naudojamos nurodytos sudedamosios dalys, virtiniai turi būti gaminami nurodytu būdu, o galutinis produktas turi būti nustatytos formos, pavidalo, kvapo, aromato ir tekstūros). |
— |
Virtinių „Idrijski žlikrofi“ gamintojai turi registruoti ir saugoti duomenis apie įsigytas ir panaudotas sudedamąsias dalis bei pagamintų ir parduotų virtinių „Idrijski žlikrofi“ kiekį. |
— |
Atitikties specifikacijoms patikras, susijusias su nurodytų sudedamųjų dalių naudojimu, gamybos procesu, galutinio produkto pavidalu ir organoleptinėmis savybėmis, turi atlikti gamintojai ir (arba) gamintojų asociacijos, o bent kartą per metus – sertifikavimo įstaiga, kuri tikrintų atitiktį Europos standartui EN 45011. |
4. Institucijos arba įstaigos, tikrinančios atitiktį produkto specifikacijoms
4.1. Pavadinimas ir adresas
Pavadinimas |
: |
Bureau Veritas d.o.o. |
|||
Adresas |
: |
|
|||
Telefonas |
: |
+386 14757600 |
|||
Faksas |
: |
— |
|||
El. paštas |
: |
info@bureauveritas.com |
Valstybinė Privati
4.2. Konkrečios institucijai ar įstaigai pavedamos užduotys
„Bureau Veritas“ atsakingas už virtinių „Idrijski žlikrofi“ specifikacijose numatytų visų etapų tikrinimą.
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/16 |
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
2009/C 104/08
Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„AGLIO BIANCO POLESANO“
EB Nr.: IT-PDO-0005-0566-08.11.2006
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Pavadinimas:
„Aglio Bianco Polesano“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis:
Italija
3. |
Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas: |
3.1. Produkto rūšis (II priedas):
1.6 klasė. |
Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti |
3.2. Produkto, pavadinto 1 punkte nurodytu pavadinimu, aprašymas:
Aglio Bianco Polesano česnakai parduodami sausi. Jie auginami iš vietos ekotipų, taip pat iš šių ekotipų išvestos veislės Avorio.
Šių česnakų galvutė baltos blizgios spalvos, taisyklinga, apvali, pagrindas truputį plokštesnis. Galvutes sudaro nevienodas skiltelių skaičius. Skiltelių išorei būdinga apvalaina forma. Skiltelės labai prigludusios viena prie kitos. Jų luobelė rausva, įdubusioje dalyje spalva įvairaus intensyvumo, ir išgaubtoje pusėje luobelė balta.
Išdžiovintus laikyti skirtus Aglio Bianco Polesano česnakus sudaro ne mažiau kaip 35 % sausųjų medžiagų ir ne mažiau kaip 20 % angliavandenių. Be to, šviežiose galvutėse yra sieros eterinių aliejų ir sieros lakiųjų junginių, kurie suteikia šiai česnakų rūšiai būdingą kvapą.
3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):
–
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):
–
3.5. Specialūs gamybos etapai, kurie turi būti vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje:
Specialūs gamybos etapai, kurie turi būti vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje, yra šie: sėklų gavyba, česnakų auginimas, džiovinimas, tradicinis apdorojimas.
Kadangi dauginimasis vyksta vegetatyviniu būdu, sėklai naudojamos skiltelės. Gamintojai rankomis atrenka sėklai būtiną produkto kiekį.
Auginimo ciklas trunka metus, česnakai sodinami rudenį arba žiemą, nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Natūralus džiovinimas gryname ore ir (arba) ūkio patalpose yra labai svarbu, kad produktas išlaikytų savo savybes ir juos būtų galima perdirbti.
Itin svarbu tiksliai nustatyti tinkamą drėgmę, kad česnakus būtų galima rankomis supinti į pynes (ital. treccia arba resta), kasas (ital. treccione), kekes (ital. grappolo) arba ryšulius (ital. grappolone), tam reikalingi iš kartos į kartą perduodami įgūdžiai.
Aglio Bianco Polesano česnakai parduodami nuo liepos 30 d. iki kitų metų gegužės 31 d.
3.6. Specialios pjaustymo, tarkavimo, pakavimo ir kt. taisyklės:
Aglio Bianco Polesano česnakai gali būti parduodami tokiose pakuotėse:
TRECCE (pynės) |
: |
8–22 galvutės, svoris 0,5–1,2 kg; |
TRECCIONI (kasos) |
: |
30–40 galvučių, svoris 2–4 kg; |
GRAPPOLI (kekės) |
: |
20–40 galvučių, svoris 1–4 kg; |
GRAPPOLONI (ryšulys) |
: |
70–120 galvučių, svoris 5–10 kg; |
PAKETAI |
: |
galvučių skaičius įvairus, svoris 50 g–1 000 g; |
MAIŠELIAI |
: |
galvučių skaičius įvairus, svoris 1 kg–20 kg. |
Ryšuliai, kekės, kasos ir pynės sudedami į baltą tinklelį ir užsandarinami pridedant juostą su SKVN logotipu. Jie gali būti dedami į medinę, plastikinę, kartono arba kitokios tinkamos medžiagos pakuotę.
Paketai ir maišeliai pagaminti iš užplombuoto balto tinklelio, ant kurio uždedamas SKVN logotipas. Paketus ir maišelius taip pat galima talpinti į medinę, plastikinę, kartono ar kitos tinkamos medžiagos pakuotę.
Produkcija į paketus arba maišelius gali būti pakuojama už gamybos zonos ribų su sąlyga, kad dėl vežimo ir dėl daug tvarkymo operacijų galvutės neišsiskaidys, o svarbiausia, kad žievelė nesuskilinės (dėl to gali atsirasti pelėsių arba produktas gali sugesti).
3.7. Specialios ženklinimo taisyklės:
Bet kokia česnakų pakuotė turi būti ženklinama etikete su produkto pavadinimu, gamintojo pavadinimu ir SKVN logotipu.
Ant kiekvienos pakuotės toje pačioje pusėje įskaitomais ir nenutrinamais ženklais nurodoma informacija, pagal kurią galima nustatyti pakuotoją arba siuntėją, produkto pobūdį ir kilmę, prekybines savybes ir kitą naudingą informaciją. Ant pakuotės taip pat turi būti nurodytas SKVN pavadinimas „Aglio Bianco Polesano“, taip pat užrašas „denominazione di origine protetta“ (saugoma kilmės nuoroda) arba santrauka „DOP“ didesnėmis nei kitos nuorodos raidėmis.
Skiriamasis logotipas sudarytas iš ovalo, kurio mėlyname fone pavaizduotas žalias stilizuotas Polezinės geografinės vietovės žemėlapis. Šiame žemėlapyje mėlynai vaizduojamos dvi gamtinės Polezinės sienos: Adidžės ir Po upės. Virš šio stilizuoto žemėlapio yra užrašas „DOP“, primenantis Italijos vėliavą (raidė D žalia, P – raudona, O – balta, išdėstytos česnako galvutės forma). Aplink ovalą yra mėlynas užrašas Trebuchet MS Bold Italic ir Italic raidėmis „Aglio Bianco Polesano – Denominazione d’Origine Protetta“ (saugoma kilmės nuoroda). Kiti leistini variantai: nespalvoti arba pilkų atspalvių. Logotipo dydis gali skirtis, priklausomai nuo pakuotės tipo.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:
Aglio Bianco Polesano česnakų gamybos vietovė yra šiose Polezinės komunose, esančiose Rovigo provincijoje: Adria, Arquà Polesine, Bosaro, Canaro, Canda, Castelguglielmo, Ceregnano, Costa di Rovigo, Crespino, Fiesso Umbertiano, Frassinelle Polesine, Fratta Polesine, Gavello, Guarda Veneta, Lendinara, Lusia, Occhiobello, Papozze, Pettorazza Grimani, Pincara, Polesella, Pontecchio Polesine, Rovigo, San Bellino, San Martino di Venezze, Villadose, Villamarzana, Villanova del Ghebbo, Villanova Marchesana.
5. Ryšys su geografine vietove:
5.1. Geografinės vietovės ypatybės:
Dirvožemio savybės ir nuosaikus klimatas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką Aglio Bianco Polesano auginimui šioje teritorijoje. Polezinė teritoriją kerta dvi Italijos upės – Po ir Adidžė. Dar neseniai, kol jų krantinės nebuvo sutvirtintos ir kiek pakoreguota tėkmė, šios upės dažnai užtvindydavo lygumą. Ypatingos šios vietovės dirvožemio savybės nulemtos būtent tokių šimtmečiais vykusių šių dviejų upių, Po ir Adidžės, kurios yra pietinė ir šiaurinė gamybos vietovės riba, potvynių. Būtent Po upė sunešė dumblo, turinčio daug molio, o Adidžė – smėlio, turinčio silicio.
Todėl dėl šių upių susidarė pusiau lengvi, priemolio/molio, gerai nusausinti, purūs ir derlingi dirvožemiai, kurie lemia ypatingas Aglio Bianco Polesano savybes. Be to, tipinėje šių dirvožemių sudėtyje yra nemažai išplaunamojo fosforo, išplaunamojo kalio, kalcio ir magnio.
Nuosaikus ir sausas regiono klimatas suteikia galimybę produktą džiovinti ir perdirbti pagal tradicijas.
Dirvožemio savybėms įtakos turi ir kiti du veiksniai:
— |
bėgant laikui išvystytas ir perduodamas iš kartos į kartą sugebėjimas rankomis atrinkti sėklai tinkamiausias česnakų galvutes; |
— |
specialus rankomis atliekamas pynimas: pynė, vadinama „resta“, kasa, kekė ir ryšulys liudija, kad ši kultūra itin glaudžiai susijusi su vietove, jos tradicijomis ir istorija. |
5.2. Produkto ypatybės:
Aglio Bianco Polesano būdinga balta blizgi spalva, galvutės forma bei didelis sausųjų medžiagų kiekis, dėl kurio šis produktas gali ilgai išsilaikyti. Dėl specifinės lakiųjų sieros junginių ir aromatinių medžiagų kombinacijos Aglio Bianco Polesano kvapas yra ypatingas ir pagal jį šiuos česnakus galima atskirti nuo užaugintų kitose vietovėse. Atlikus jutiminę analizę paaiškėjo, kad jo kvapas nėra toks aitrus ir išlieka ilgiau nei kitų veislių česnakų iš kitų vietovių, o šias savybes itin mėgsta vartotojai. Be to, Aglio Bianco Polesano česnakai turi ne tik daug sieros kvapiųjų medžiagų, bet ir kitų klasių kvapiųjų medžiagų (aldehidai), suteikiančių malonų kvapą (ką tik nupjautos žolės, saldžių vaisių kvapai), kuris atsiranda juos sandėliuojant. Dėl to šio produkto kvapas ir skonis ne toks aitrus ir išlieka ilgiau.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN atveju) arba produkto specifinės savybės, reputacijos ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys:
Dėl tinkamo mineralinių medžiagų kiekio ir priemolio arba molio, gerai nusausinto, puraus ir derlingo dirvožemio užaugusių česnakų skiltelės gerai priglunda viena prie kitos ir yra kietos. Jose gausu sausųjų medžiagų, dėl kurių šį produktą galima ilgai išlaikyti.
Dėl didelio kalio ir fosforo kiekio Aglio Bianco Polesano yra tipinės baltai blizgios spalvos.
Be to, specifinį česnakų kvapą itin lemia aplinkos veiksniai, kadangi kvapų sudedamosios dalys atspindi už jų biosintezę atsakingų fermentų kiekį ir jų aktyvumą, o šiems fermentams turi įtakos augalo fiziologinė būklė, dirvos ir klimato sąlygos bei tradiciniai apdirbimo ir laikymo būdai.
Nuoroda į specifikacijos paskelbimą:
Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą ir paraišką Aglio Bianco Polesano pripažinti saugoma kilmės vietos nuoroda paskelbė 2005 m. lapkričio 10 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje.
Konsoliduotas specifikacijos tekstas pateikiamas
— |
šiuo interneto adresu: www.politicheagricole.it/DocumentiPubblicazioni/Search_Documenti_Elenco.htm?txtTipoDocumento= Disciplinare%20in%20esame%20UE&txtDocArgomento=Prodotti%20di%20Qualit%E0>Prodotti% 20Dop,%20Igp%20e%20Stg arba |
— |
tiesiogiai Ministerijos pagrindiniame puslapyje (www.politicheagricole.it) spausti „Prodotti di Qualità“ (ekrano kairėje) ir „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE (Reg.CE 510/2006)“. |
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.
6.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 104/21 |
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
2009/C 104/09
Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„WIŚNIA NADWIŚLANKA“
EB Nr. PL-PDO-0005-0586-04.01.2007
SGN ( ) SKVN (X)
1. Pavadinimas
„Wiśnia nadwiślanka“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Lenkija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis (nurodyta II priede)
1.6 |
klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti. |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
„Wiśnia nadwiślanka“ pavadinimu gali būti parduodamos tik sokówka odroślowa vyšnių uogos.
Ši saugoma kilmės vietos nuoroda susijusi su „Wiśnia nadwiślanka“ uogomis, auginamomis naudoti perdirbimo pramonėje, o dėl savo išskirtinio skonio – ir tiesiogiai vartoti. „Wiśnia nadwiślanka“ – viena iš Lenkijoje augančių sokówka odroślowa vyšnių. Šios vyšnios daugiausia auga prie Vyslos upės. Nuo jos kilo ir pavadinimas, kuris reiškia „Pavyslio vyšnia“. Lotyniško pavadinimo nėra. Ši vyšnia buvo selekcijos būdu išvesta iš krūminės vyšnios, kuri vegetatyviai dauginasi šaknų atžalomis. Ji dar vadinama krūmine krykle (Prunus fruticosa Pall.) ir priklauso Rosaceae Juss. šeimos Prunoideae pošeimio Prunus L. genties Cerasus (Mill.)
pogenčiui. Dėl auginimo būdo, uogos dydžio, spalvos ryškumo ir dėl to, kad šių vyšnių auginimo vietovėje galima aptikti tik keletą laukinių Prunus fruticosa Pall., daroma prielaida, kad „Wiśnia nadwiślanka“ kilo iš Prunus fruticosa Pall.
„Wiśnia nadwiślanka“ uogos mažesnės už kitų iš Prunus Avium L. ir Prunus Cerasus L. išvestų kultūrinių vyšnių uogas.
Žodis „sokówka“ reiškia, kad uogos daugiausia naudojamos sultims (lenk. „sok“) spausti. Uogų minkštimo spalva ryški, kauliukai tamsūs, panašios į minkštimą spalvos. Žodis „odroślowa“ reiškia, kad šios vyšnios praėjus penkeriems metams po pasodinimo ima daugintis šaknų atžalomis.
Uogos yra ryškios spalvos, nuo tamsiai raudonos iki vyšninės. Spalva vienoda visame uogos paviršiuje. Uogos apvalios, šiek tiek paplokščios. Kauliuko ir uogos svorio santykis (nuo 9,4 % iki 11,3 %) priklauso nuo vaismedžio amžiaus. Uogos skersmuo yra nuo 12 iki 20 mm, o svoris – nuo 1,6 iki 3,3 g, priklausomai nuo vaismedžio amžiaus ir augimo vietos. Jei dėl gerų klimato sąlygų augalas per lapus gauna daugiau maisto medžiagų, uogos gali užaugti didesnės: jų skersmuo gali siekti net iki 25 mm, o svoris – iki 4 g. Uogos minkštimas tolygiai tamsiai raudonas. Spalva nenublanksta net po perdirbimo. Uogos aromatingos, tipiško vyšnių skonio ir kvapo. Skonis labai sodrus, rūgštokas.
Nepriklausomai nuo paskirties, „Wiśnia nadwiślanka“ uogos turi būti tvirtos, nepapuvusios, be matomų pašalinių medžiagų, be kenkėjų ir jų nepažeistos. Išorinė dalis turi būti per daug nesudrėkusi, vyšnios neturi turėti jokio pašalinio kvapo ir skonio.
Perdirbti skirtos „Wiśnia nadwiślanka“ uogos skinamos tada, kai jų žievelė yra tinkamos spalvos. Uogos skinamos be kotelių. Vyšnios gali būti įvairaus dydžio, saulės nudegintos arba krušos pažeistos, tačiau turi turėti „Wiśnia nadwiślanka“ būdingas savybes.
Vartoti skirtos „Wiśnia nadwiślanka“ uogos skinamos rankomis. Uogos turi būti nepažeistos ir šviežios.
3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)
3.5. Specialūs auginimo etapai, kurie turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje
Visi auginimo etapai turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje. Sodai turi būti 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje, kalkingame arba kalkingame ir molingame dirvožemyje. Sodinamoji medžiaga gaunama iš šaknų atžalų, užaugusių minėtoje geografinėje vietovėje esančiuose derančiuose soduose, kurių amžius – ne mažiau nei penkeri metai. Vaismedžiai sodinami ne arčiau nei 4 m x 2 m atstumu vienas nuo kito. Vienam medžiui skiriami 8 m2. Trąšos naudojamos pagal standartines vaismedžių tręšimo taisykles.
Vartoti skirtos „Wiśnia nadwiślanka“ uogos skinamos rankomis. Jei derlius nuimamas liepos mėnesį, uogos skinamos su koteliais. Vėliau uogos gali būti skinamos be kotelių.
Jei „Wiśnia nadwiślanka“ uogos į perdirbimo įmonę atvežamos ne vėliau kaip per 24 valandas, jų nereikia atšaldyti. Jei vyšnios laikomos ilgesnį laiką, jas reikia tinkamai atšaldyti.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
„Wiśnia nadwiślanka“ uogos pakuojamos į tinkamas pakuotes derliaus nuėmimo vietoje. Toks reikalavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti atitinkamą produkto kokybę, priežiūrą ir siekiant kontroliuoti produkto kilmę. Tiesiogiai vartoti skirtos vyšnios skinamos į pakavimo indelius po 0,5–5 kg.
Perdirbti skirtos „Wiśnia nadwiślanka“ uogos skinamos į pintas dėžes. Jų grynasis svoris vienoje dėžėje neturi viršyti 13 kg. Uogos gali būti skinamos ir į dėžes-padėklus uždaru dugnu. Vyšnių svoris vienoje dėžėje turi atitikti tai dėžei numatytą svorį.
3.7. Specialios ženklinimo taisyklės
Nėra
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
„Wiśnia nadwiślanka“ auginamos geografinėje vietovėje, kurią sudaro:
— |
Mazovijos vaivadijos Lipsko valsčiaus Lipsko, Seno ir Soleco prie Vyslos savivaldybės; |
— |
Švento Kryžiaus vaivadijos Opatovo valsčiaus Ožaruvo ir Tarluvo savivaldybės; |
— |
Liublino vaivadijos Krasniko valsčiaus Anopolio savivaldybė. |
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatybės
Vietovė, kurioje auginamos „Wiśnia nadwiślanka“, nusidriekusi palei Vyslos upę. Šiai vietovei būdingos palankios gamtinės sąlygos, kalkingas arba kalkingas ir molingas podirvis. Viršutinis dirvos sluoksnis paprastai yra ne gilesnis nei 0,5 m, o po juo yra kietas kalkakmenis. Klimato sąlygas minėtoje geografinėje vietovėje lemia ir tai, kad ji nusidriekusi palei didžiausią Lenkijoje Vyslos upę, kuriai būdingas savitas mikroklimatas. „Wiśnia nadwiślanka“ auginimo vietovėje vyšnių žydėjimo metu gali būti šalnų, kurios laikui bėgant turi įtakos uogų formavimuisi, tačiau tų šalnų poveikį švelnina šiltas Vyslos upės mikroklimatas. Todėl auginti vyšnias šioje geografinėje vietovėje yra pakankamai patikima.
Vyšnių auginimo vietovėje dirvožemis yra daugiausia neutralus ir šarminis. „Wiśnia nadwiślanka“ labai tinka dirvožemis, kurio pH didesnis nei 7,0, o kitoms kultūrinėms vyšnioms geriausiai tinka dirvožemis, kurio pH – nuo 6,7 iki 7,1. Šios vietovės dirvožemis yra labai šarmingas dėl jame esančio didelio kalcio kiekio (daugiau nei 1 000 mg/l).
Svarbus šios vietovės savitumo aspektas – vietos gamintojų žinios ir įgūdžiai, padedantys išauginti šiai vietovei būdingas vyšnias ir auginimo būdą derinti su vyraujančiomis dirvožemio bei klimato sąlygomis. Tai rodo visų pirma tinkamas atstumo, kuriuo sodinami medžiai, pasirinkimas, nuo dirvožemio, kuriame auga vyšnios, tipo priklausantis atžalų šalinimo būdas ir tai, kad šaknų atžalas pradedama šalinti tik po penkerių metų nuo medžio pasodinimo. Jei atžalos nebūtų šalinamos, medžiai krūmytų, prastėtų fitosanitarinės sąlygos, uogos mažėtų ir prastėtų jų derlius. Atsižvelgiant į tai, kad „Wiśnia nadwiślanka“ atsparesnės ligoms, būtina parinkti tinkamas augalų apsaugos priemones, ypač priemones, skirtas apsaugoti nuo vyšninių musių (Rhagoletis cerasi). Šios rūšies vyšnios paprastai pražysta anksti, todėl esant šiltam pavasariui suaugusios vyšninės musės gali sunokusias uogas užpulti tokiu metu, kai nepuola kitų kultūrinių veislių uogų.
5.2. Produkto ypatybės
„Wiśnia nadwiślanka“ būdingos tokios ypatybės:
— |
uogos daug mažesnės už kultūrinių vyšnių uogas; |
— |
labai ryškios spalvos sultys; |
— |
uogose labai daug antocianinų – daugiau nei 115 mg/100 g (nustatyta taikant HPLC metodą); |
— |
didelis refraktometrinis indeksas – nuo 16 iki 23oBx; |
— |
didelis cukraus kiekis – daugiau nei 13 %; |
— |
didelis rūgštingumas (organinės rūgšties kiekis) – ne mažiau kaip 1,4 % obuolių rūgšties, kurios pH – 8,1. |
„Wiśnia nadwiślanka“ uogose esančių antocianinų kiekis yra bent 20 % didesnis už „Łutówka“ rūšies (labiausiai Lenkijoje paplitusi kultūrinių vyšnių veislė) vyšnių, kurios paprastai laikomos perdirbti geriausiai tinkančiomis vyšniomis. Antocianinų kiekis gali skirtis net iki 100 %. Šis skirtumas ir minėto parametro vertė priklauso nuo tam tikrų metų oro sąlygų ir nuo augimo vietos.
Kita „Wiśnia nadwiślanka“ uogų ypatybė – išėmus kotelius (ypač pirmosiomis derliaus nuėmimo savaitėmis) kotelio duobutėje susikaupia sulčių lašelis, kuris sukietėja ir neleidžia sultims ištekėti. Todėl uoga, palyginti su kitų kultūrinių vyšnių uogomis, ilgiau lieka šviežia.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar ypatybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, gero vardo ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys
„Sokówka“ vyšnios iš pradžių buvo auginamos Słupia Nadbrzeżna vietovėje. Laikui bėgant jos paplito visose Vyslos upės koridoriaus dalyse, kuriose buvo panašios dirvožemio ir klimato sąlygos. Šioje griežtai apibrėžtoje vietovėje, besidriekiančioje palei Vyslos upę, auganti iš vietinės „sokówka odroślowa“ vyšnios išvesta vyšnia vadinama „Wiśnia nadwiślanka“.
Šarminiame dirvožemyje, kuriame yra daugiau kalcio, auginamos vyšnios nėra ilgaamžės (20–25 metai), jų uogos mažesnės, aromatingesnės, ryškesnės spalvos. Molingame dirvožemyje, kuriame kalkakmenis yra giliau, augančių vyšnių amžius gali siekti daugiau nei 50 metų, jų uogos didesnės, šiek tiek mažiau aromatingos. Dėl podirvyje esančio kalcio susikaupia daugiau sulčių (tai rodo nemažas ekstrakto ir pigmento kiekis), o uogos yra puikaus skonio ir labai vertinamos perdirbimo pramonėje. Dirvožemyje, kurio pH mažesnis už neutralų ir kuriame yra mažai kalcio, auginamų vyšnių uogos tokiomis ypatybėmis nepasižymi.
Kitose geografinėse vietovėse šios „sokówka odroślowa“ vyšnios dažniausiai auga gerai, tačiau uogos formuojasi labai sunkiai. Taip yra dėl pakankamai ankstyvo žydėjimo laikotarpio, taigi ir dėl šalto pavasario oro, neleidžiančio užderėti pakankamam derliui. Jei mikroklimatas skiriasi nuo minėtos geografinės vietovės mikroklimato, susiformuoja didesnės uogos, kuriose yra didesnis vandens kiekis, bet mažiau ekstrakto.
Vietos dirvožemis ir netoliese esanti upė turi įtakos ne tik vyšnių augimui ir žydėjimui, bet lemia ir tai, kad puikiai formuojasi aukščiausios kokybės uogos, kurioms būdingos 5.2 punkte nurodytos ypatybės. Uogų kokybė glaudžiai ir neatsiejamai susijusi su sodų augimo vieta ir vietos dirvožemio bei klimato sąlygomis. Visų kitų veislių vyšnios tokiomis minėtos geografinės vietovės sąlygomis auga ir žydi prastai.
Galutinė produkto kokybė priklauso ne tik nuo savitos aplinkos, kurioje auga „Wiśnia nadwiślanka“, – labai daug lemia ir 5.1 punkte aprašyti ypatingi vietos augintojų įgūdžiai.
Nuoroda į specifikacijos paskelbimą
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)
http://www.bip.minrol.gov.pl/strona/DesktopDefault.aspx?TabOrgId=1620&LangId=0
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.