31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/1

—

mano, kad kultūrų dialogas yra svarbiausia priemonė skatinti supratimą apie kultūrų įvairovę ir stiprinti bei vienyti žmones daugiakalbėje ir daugiakultūrėje Europoje;

—

yra įsitikinęs, kad dialogas tarp skirtingų religijų ir pasaulėžiūrų yra viena svarbiausių priemonių tvariam kultūrų dialogui užtikrinti;

—

todėl ragina Europos Parlamentą remti Europos kultūrų dialogo chartiją bei siūlo Europos Komisijai ir valstybėms narėms sukurti nuolatinę, kultūrų dialogui skirtą Europos platformą, kurioje dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos, siekiant sukurti sisteminį dialogą, kuriam pradžią duotų mūsų miestai ir regionai;

—

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikta svarbi kompetencija skatinti kultūrų dialogą;

—

mano, kad vietos valdžios institucijos turėtų užmegzti atvirą dialogą su atskiromis visuomenės grupėmis ar sluoksniais ir skatinti bei paremti šių grupių tarpusavio bendravimą, organizuoti susitikimus bei šviesti žmones rengiant paskaitas, festivalius, parodas ir kitokius renginius;

—

pažymi, kad daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos atsako už teisės aktų integracijos politikos srityse priėmimą ir įgyvendinimą ir todėl atlieka svarbų vaidmenį integruojant imigrantus;

—

mano, kad kultūrų dialogas yra sėkmingos integracijos prielaida. Vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arčiausiai žmonių, gali skatinti abipusį supratimą ir aktyvesnį dalyvavimą kultūrų dialoge.

Pranešėjas

:

Milan BELICA (SK/ELP), Nitra savivaldos regiono pirmininkas

1.

yra įsitikinęs, kad pagrindinis Europos integracijos principas — gerbti ir skatinti kultūrų įvairovę. Atsižvelgiant į tai, kultūrų dialogas yra svarbiausia priemonė skatinti supratimą apie kultūrų įvairovę ir stiprinti bei vienyti žmones daugiakalbėje ir daugiakultūrėje Europoje;

2.

pabrėžia, kad kultūrų dialogas, kartu su socialine ir teritorine sanglauda, gali padėti įdiegti tokias privataus, socialinio ir pilietinio gyvenimo pagrindines vertybes kaip solidarumas, atsakomybė, tolerancija, pagarba, tradicinės vertybės, socialinės pažangos siekis ir socialinės bei kultūrų įvairovės supratimas. Jis taip pat gali ugdyti gebėjimą tarpusavyje bendrauti iš skirtingų kultūrų kilusiems pavieniams asmenims bei grupėms ir kartu gyventi solidariai;

3.

pažymi, kad vienodos galimybės naudotis kultūros vertybėmis ir kultūros raiškos laisve yra esminiai Europos vertybėmis paremtų kultūrų dialogo ir integracijos ypatumai bei prielaida;

4.

pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai skatinti kultūrų dialogą, būtinas regionų ir vietos lygio bendradarbiavimas, kuriame dalyvautų vietos ir regionų lygio sprendimus priimantys asmenys, socialiniai partneriai, švietimo ir mokymo įstaigos, NVO, jaunimo, sporto ir kultūros organizacijos, taip pat imigrantams atstovaujančios struktūros ir visi kiti atitinkami partneriai iš plačiosios visuomenės. Religinės ir pasaulietinės asociacijos taip pat yra svarbios dialogo partnerės, padedančios atkreipti dėmesį į abipusio supratimo ir tolerancijos poreikį, jei jos šį poreikį perteikia;

5.

yra įsitikinęs, kad dialogas tarp skirtingų religijų ir pasaulėžiūrų yra viena svarbiausių priemonių tvariam kultūrų dialogui užtikrinti. Skirtingų tikėjimų organizacijos dažnai atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų visuomenėje. Vietos bei regionų lygiu valstybinės ir religinės valdžios atstovai gali kartu parengti darbo metodus abipusiam supratimui skatinti ir kultūrų dialogui stiprinti. Šių vietos ir regionų lygiu parengtų metodų bei vykdomos veiklos rėmimas taip pat gali skatinti abipusio supratimo principą;

6.

todėl ragina Europos Parlamentą remti Europos kultūrų dialogo chartiją bei siūlo Europos Komisijai ir valstybėms narėms sukurti nuolatinę, kultūrų dialogui skirtą Europos platformą, kurioje dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos, siekiant sukurti sisteminį dialogą, kuriam pradžią duotų mūsų miestai ir regionai;

7.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikta svarbi kompetencija skatinti kultūrų dialogą. Joms tenka svarbiausia atsakomybė formuoti ir remti didelę mūsų kultūrų įvairovę. Joms skirtas vaidmuo skleisti ir taikyti geriausią praktiką bei keistis kultūrų dialogo srities patirtimi, pirmiausia koordinuojant daugialypius vietos ir regionų tinklus, įtraukiant visus susijusius dalyvius;

8.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų pasinaudoti savo padėtimi ir ugdyti supratimą apie sudėtingą dabartinę situaciją ir įvairių kultūrinių identitetų ir įsitikinimų sistemų sambūvį. Todėl joms labai svarbu tinkamai suprasti atskiras grupes, jų veiklą ir jų įtaką visuomenėje. Taigi, būtina identifikuoti kuo daugiau įvairių suinteresuotų daugiakultūrio dialogo subjektų bei įtraukti juos į struktūras, siekiant tiesioginio ir aktyvaus bendravimo su atitinkamomis vietos ar regionų valdžios institucijomis;

9.

pastebi, kad daug kultūrinių iniciatyvų yra administruojamos vietos ir (arba) regionų lygiu. Vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arti piliečių ir bendradarbiaudamos su kitais vietiniais veikėjais, yra strategiškai palankioje padėtyje atsižvelgti į jų teritoriniame vienete gyvenančių skirtingų kultūros grupių konkrečius poreikius bei reikalavimus ir skatinti kultūrų dialogą;

10.

mano, kad vietos valdžios institucijos turėtų užmegzti atvirą dialogą su atskiromis visuomenės grupėmis ar sluoksniais ir skatinti bei paremti šių grupių tarpusavio bendravimą, organizuoti susitikimus bei šviesti žmones rengiant paskaitas, festivalius, parodas ir kitokius renginius. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų inicijuoti atvirą dialogą, kuriame jos atliktų nešališką vaidmenį, gerbtų asmenų ir grupių laisves ir teises; vėliau jos turėtų atlikti tik tarpininko vaidmenį, prireikus teikdamos konsultavimo paslaugas (pvz., informacija, projektai);

11.

mano, kad imigrantai turėtų galėti balsuoti vietos, regionų ir Europos Parlamento rinkimuose;

12.

todėl ragina atitinkamas valdžios institucijas ir politines frakcijas skatinti jų dalyvavimą, kad imigrantams būtų lengviau integruotis į visuomenę.

13.

mano, kad kultūrų dialogas yra sėkmingos integracijos prielaida. Vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arčiausiai žmonių, gali skatinti abipusį supratimą ir aktyvesnį dalyvavimą kultūrų dialoge;

14.

rekomenduoja Europos Sąjungai remiantis savo kompetencija šioje srityje užtikrinti aiškią sėkmingos integracijos struktūrą ir išankstines sąlygas, tačiau pripažįsta, kad imigracijos ir integracijos politika priklauso nacionalinei kompetencijai ir būtina laikytis subsidiarumo principo;

15.

nurodo, kad būtina kurti ir remti valdymo struktūras (pagal vieno langelio principą) praktiniams klausimams (kartu įprastinėms biurokratinėms problemoms), su kuriais susiduria imigrantai, spręsti. Tokios struktūros galėtų suteikti svarbią informaciją, pirmiausia naujai atvykusiems asmenims;

16.

pažymi, kad daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos atsako už teisės aktų integracijos politikos srityje priėmimą ir įgyvendinimą ir todėl atlieka svarbų vaidmenį integruojant imigrantus. Rengiant 14 punkte rekomenduojamą bendrą Europos integracijos struktūrą būtina atsižvelgti į nacionalinių sistemų skirtumus ir kiekvienos valstybės narės geografinę padėtį, susiformavusius papročius ir istorinius bei kultūrinius ypatumus. Tai taip pat reiškia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų taikyti integracinį modelį, atsižvelgdamos į savo aplinkos konkrečius ypatumus;

17.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, vykdydamos savo įsipareigojimus šiose srityse, dažnai dalyvauja nustatant daugelio integracijos politikos aspektų efektyvumą ir veiksmingumą;

18.

ragina skirti pakankamai išteklių imigrantų integracijos priemonėms vietos ir regionų lygiu ir išanalizuoti vykdomas programas. Reikėtų padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms valdyti integracijos procesą, suteikiant joms informacijos, lėšų ir plėtojant geriausią praktiką. Todėl rekomenduojama nustatyti kryptis ir priemones, kad būtų galima finansuoti vietos ir regionų lygio projektus ir priemones, skirtas imigrantų integracijai;

19.

atkreipia dėmesį į didelį imigracijos į Europos Sąjungą mastą. Šiuo atveju būtina paspartinti kultūrinį bendradarbiavimą ir dialogą užtikrinant, jog kultūrų skirtumai nesutrikdytų darnos, o taptų vystymosi įrankiu ir abipuse pagarba bei solidarumu paremta priemone daugiakultūrės Europos gyventojų tolerancijai stiprinti ir vienyti;

20.

ragina aktyviau dėti pastangas parengti bendrą Europos politiką, skirtą neteisėtai imigracijai valdyti. Daug neteisėtos imigracijos teisinių aspektų nepriklauso vietos valdžios institucijų kompetencijai, tačiau šio reiškinio socialinės pasekmės pirmiausia jaučiamos vietos ir regionų lygiu. Reikėtų rasti būdus ir dėti pastangas konsultuotis su regionais formuojant bendrą politiką šiuo klausimu ir sprendžiant konkrečias neteisėtos imigracijos problemas, atsižvelgiant į kultūrų dialogą;

21.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka ypatingą vaidmenį, kai sprendžiami imigracijos politikos klausimai, nes vietos ir regionų valdžios institucijos teikia daug sėkmingai integracijai svarbių paslaugų, pvz., būsto, sveikatos priežiūros, švietimo, įgūdžių ugdymo ir kalbų mokymo programų ir kt., ir todėl joms yra aktualiausios šių sričių problemos;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad kartais integracijos procesas apima keletą kartų, visų pirma vietos lygmeniu, ir todėl mano, jog labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos numatytų veiksmingą integraciją struktūriniu, socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu požiūriu. Būtina išankstinė sąlyga — padėti užtikrinti, kad nauji atvykėliai nebūtų diskriminuojami, turėtų teises ir galėtų naudotis ištekliais, darbo rinka ir paslaugomis, kad turėtų galimybę visapusiškai dalyvauti Europos visuomenėje. Galimybė patekti į įprastą darbo rinką, už kurią atsako valstybės narės, yra ypač svarbi;

23.

rekomenduoja išnagrinėti galimybę kiekvienoje valstybėje narėje sukurti vietos ir regionų valdžios institucijų tinklų sistemą, kad padidintų bendradarbiavimą siekiant veiksmingai spręsti migrantų srautų klausimus ir atitinkamai integruoti imigrantus, vykdant šių valdžios institucijų skatinamus vietos projektus;

24.

daro nuorodą į Europos kultūrų dialogo metais paskelbtus 2008-uosius metus, kuriais, skatinant suvokti įvairias kultūras, migrantų kilmės asmenims suteikiamas svarbus postūmis integruotis. Komisija turėtų įvertinti, ar kasmetinė Europos integracijos ir kultūrų tolerancijos diena galėtų padidinti informuotumą ir parodyti, kad kultūrų įvairovė praturtina visuomenę.

25.

rekomenduoja sukurti sąlygas imigrantų šeimų integracijai į bendruomenes, gyvenant kartu su vietinėmis šeimomis, įgyvendinant integruotas programas, parengtas aktyviai dalyvaujant imigrantams ir skirtas gerinti statiniais apstatytą aplinką ir miestų planavimą, teikti paslaugas, gerinti aplinkos kokybę ir kovoti su socialine atskirtimi. Komitetas atkreipia dėmesį į būtinybę atlikti tolesnius mokslinius tyrimus pasitelkiant visų valstybių narių pastaraisiais metais sukauptą patirtį galimybių aprūpinti būstu, įskaitant imigrantus, srityje, ypatingą dėmesį skiriant programų, skirtų gyvenamiesiems rajonams, kurių gyventojų daugumą sudaro imigrantai, sąlygoms gerinti, įgyvendinimui;

26.

skatina vietos ir regionų valdžios institucijas pasinaudoti dabartinėmis ES finansavimo galimybėmis ir padėti migrantams, prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams įsidarbinti bei naudotis socialinėmis, sveikatos priežiūros ir būsto paslaugomis. Pasitelkdamos veiksmingas apleistų miesto vietovių regeneravimo politiką vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir kiekybę, švietimo ir mokymo programas bei gyvenimo kokybę miestuose, siekiant išvengti miestų teritorijų kokybės blogėjimo.

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant priėmimo ir integracijos projektų ir stabilaus užimtumo, imigrantai gali tapti išnaudojimo ir nusikaltimų aukomis arba savo ar ne savo noru patys tapti nusikaltėliais, o tai galėtų turėti neigiamų pasekmių saugumui ir socialinei sanglaudai;

28.

siūlo valstybėms narėms, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir visais ekonominiais ir socialiniais partneriais, dėti pastangas gerinant imigrantų galimybes įsidarbinti ir pagal savo kompetenciją šioje srityje kovoti su diskriminacija darbo rinkoje. Valstybės narės turėtų informuoti imigrantus apie įsidarbinimo galimybes ir raginti juos pasirengti darbui dalyvaujant tęstinio ir, jeigu reikia, specialaus mokymo programose.

29.

mano, kad priklausymo bendruomenei jausmas pradedamas ugdyti mokyklose, o priėmimo ir integracijos programos gali būti nuolat plėtojamos visose valstybių narių ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose ir universitetuose;

30.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų pabrėžti, kad švietimas atlieka svarbų vaidmenį kaip priemonė visuomenės informuotumui apie įvairovę didinti;

31.

ragina daugiau dėmesio skirti imigrantų kultūriniam, kalbiniam ir intelektiniam potencialui, kuris, vykstant globalizacijos procesui, yra labai svarbus Europos Sąjungai;

32.

pabrėžia, kad būtina remti į abipusį supratimą orientuotą mokymą. Siekiant šio tikslo, mokymo programos turėtų būti pritaikytos atspindėti daugiakultūrę ES aplinką ir principą aktyviai remti daugiakultūrį dialogą;

33.

ypatingai pabrėžia užsienio kalbų mokymą ir daugiakalbystės pagrindų vystymą jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Komitetas pabrėžia, kad svarbu, jog imigrantai turėtų geras juos priimančios šalies ir vietovės, kurioje gyvena, kalbos žinias. Todėl jis siūlo parengti atitinkamas paramos priemones ir sudaryti galimybes mokytis mokyklose, o vyresnio amžiaus imigrantų grupėms — nemokyklinėje aplinkoje;

34.

taip pat pritaria, kad turėtų būti skatinamas dialogas tarp religinių bendruomenių ir asociacijų bei kitų kultūros veikėjų. ES piliečiai turėtų daugiau žinoti ir geriau suprasti tiek ES valstybes nares, tiek trečiąsias šalis, įskaitant jų istoriją ir kultūrą. Tiek imigrantams, tiek vietiniams gyventojams turi būti ugdomas pozityvus požiūris į Europą: jie turi būti supažindinami su bendromis vertybėmis, bendra istorija, kultūrų sąveika, panašiomis socialinėmis ir politinėmis teisėmis ir pareigomis;

35.

siūlo vietos ir regionų valdžios institucijoms įsipareigoti ugdyti savo darbuotojų ir kitų viešųjų paslaugų teikėjų supratimą apie skirtingas kultūras ir skatinti proporcingą imigrantų ir tautinių mažumų atstovų atstovavimą šiose institucijose;

36.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant užsienio studentams skirtą aplinką, sudarant jiems galimybę — kad ir trumpam — užmegzti ryšį su miestu, kuriame studijuoja.

37.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas vykdyti, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos žiniasklaida bei kultūros interesų turinčiomis organizacijomis ir asociacijomis, vietos ir regionų lygio informavimo kampanijas, pirmiausia įtraukiant „nepalankioje padėtyje atsidūrusias grupes“, taip užtikrinant kuo geresnį jų pasinaudojimą turimomis galimybėmis;

38.

mano, jog vietos žiniasklaidos vaidmuo yra svarbus, kad būtų kuo objektyviau informuojama apie Europos daugiakultūrės visuomenės padėtį ir tikrovę. Taip, viena vertus, imamasi priemonių priimančios šalies gyventojų gebėjimui prisitaikyti stiprinti (siekiant didesnio supratimo apie skirtingas kultūras ir žinių perdavimo, pakantumo migracijai) bei, antra vertus, skatinama imigrantus integruotis, gerbti priimančios bei kitų Europos Sąjungos šalių kultūrą, tradicijas, papročius, kalbą;

39.

siūlo, organizuojant decentralizuotus renginius, užmegzti ryšį su suinteresuotais vietos ir regionų subjektais ir užtikrinti tinkamą regioninės žiniasklaidos dėmesį šiems renginiams. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų pabrėžti aiškų žiniasklaidos vaidmenį remiant lygybę ir abipusį supratimą bei toliau sudaryti sąlygas kultūrų dialogui skatinti;

40.

pažymi būtinybę skatinti kultūrų dialogo naujų erdvių kūrimą (įvairi skaitmeninė aplinka, specialios kavinės, renginiai parkuose arba aikštėse) ir siūlo remti miestų diskusijas, dialogus, kalbos mokymą, natūralizacijos kursus, užimtumo programas, lygių galimybių kursus ir kovos su diskriminacija programas ir pan., taip pat užtikrinti, kad vietos lygiu sistemingai būtų keičiamasi patirtimi, naujovėmis, informacija apie sėkmingus ir nesėkmingus atvejus bei nuolat kontroliuoti šiuos procesus.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/6

—

mano, kad regionai ir vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE), kadangi priartina šios srities politiką prie piliečių ir yra arčiau minėtoje erdvėje veikiančių subjektų kasdieninių poreikių.

—

sutinka, kad būtų sukurtas Bendrijos teisinis pagrindas, kurio prašė valstybės narės siekdamos supaprastinti kompetencijos infrastruktūras, kurios skatina mokslinius tyrimus ir galiausiai padidina Europos galimybes konkuruoti su trečiosiomis šalimis, kūrimą ir veiksmingą įgyvendinimą Europoje.

—

siūlo, kad siekiant užtikrinti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) tarptautinį pobūdį, kai joje dalyvauja regionai arba vietos valdžios institucijos, mažiausiai trys regionai priklausytų skirtingoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, kam atstovauja kiti ERI nariai.

—

ragina pagalvoti, ar ETBG negalėtų tapti alternatyvia teisine priemone Europos masto mokslinių tyrimų infrastruktūroms steigti. Todėl naujojo Tarybos reglamento 5 ir 9 konstatuojamosiose dalyse tai reikėtų paminėti dar aiškiau.

—

pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą skatinant bendras mokslinių tyrimų programas, nes šios institucijos geriau žino konkrečią vietos mokslinių tyrimų ir technologijų bei ekonomikos situaciją, taip pat žino, kada reikalingas bendradarbiavimas strateginės svarbos srityse.

—

mano, kad labai svarbu „paskirstytosiomis“ mokslinių tyrimų infrastruktūromis pasiekti kiek įmanoma didesnį regionų ir vietos poveikį; reikėtų atsižvelgti į tai, kokia parama ERI taptų virtualaus Europos infrastruktūrų tinklo sukūrimas.

Pranešėjas

:

Iñaki Aguirre ARIZMENDI (ES/LDAE), Baskų krašto autonominės bendrijos užsienio reikalų generalinis sekretorius

1.

mano, kad regionai ir vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE), kadangi priartina šios srities politiką prie piliečių ir yra arčiau minėtoje erdvėje veikiančių subjektų kasdieninių poreikių. Todėl Komitetas tvirtina, kad regionams reikėtų skirti strateginį vaidmenį EMTE stiprinti ir plėsti skirtose iniciatyvose, visų pirma tose, kurios susijusios su tvirtos mokslinių tyrimų infrastruktūros steigimu novatoriškoje aplinkoje ir bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje;

2.

palankiai vertina dvi pristatytas iniciatyvas ir pripažįsta, kad jos yra svarus indėlis stiprinant ir plečiant EMTE. Komitetas savo nuomonėje „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ (1) jau yra pabrėžęs, kad būtina imtis reikiamų veiksmų EMTE kūrimo procesui paspartinti, jeigu norime, kad Europos ekonomika taptų dinamiškiausia pasaulyje;

3.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti laikomos svarbiais regioninio ir ekonominio valdymo elementais; Komitetas taip pat mano, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti didelį vaidmenį įgyvendinant naująją Lisabonos darbotvarkę, kuria, laikantis į inovacijas orientuotos strategijos, siekiama konkurencingesnės Europos ekonomikos;

4.

pabrėžia, kad skiriasi Europos regionų ekonomikos struktūra, išsivystymo ir specializacijos lygis. Todėl Komitetas pabrėžia būtinybę atsižvelgti į šiuos skirtumus, kai bus dedamos pastangos šiuos regionus susieti su priemonėmis, skirtomis pagerinti bendrą konkurencingumą. Šiuo požiūriu reikia užtikrinti, kad kai kurių regionų ypatumai, pavyzdžiui, atokumas, netaptų priežastimi, dėl kurios jų prašymai steigti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą (ERI) būtų atmetami. Reikėtų priimti priemonių, siekiant atokiausiems regionams užtikrinti galimybę naudotis šiuo infrastruktūros tinklu;

5.

ragina valstybes nares koordinuojant ir kartu su jas sudarančiais regionais priimti sprendimus dėl inovacijų politikos, o taip pat dėl šios politikos skatinimo būdų ir priemonių, kad šios politikos rezultatai atitiktų ir vietos bei regionų lygmens poreikius;

6.

sutinka su Konkurencingumo tarybos išvadomis dėl EMTE valdymo gerinimo, kurios grindžiamos ilgalaike šios srities vizija, suformuota Komisijos kartu su valstybėmis narėmis, bendradarbiaujant su suinteresuotais subjektais bei piliečiais. Taigi, Komitetas remia pasiūlymą į EMTE valdymą nuo pat pradinių rengimo etapų įtraukti visus suinteresuotus subjektus, ypač akademinę bendruomenę, vadovaujantis subsidiarumo principu ir suformuojant susiejant šį valdymą su politika švietimo, inovacijų ir sanglaudos srityse;

7.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, leidžiančių į dviejų šioje nuomonėje aptariamų iniciatyvų valdymą visapusiškai ir veiksmingai įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas;

8.

sutinka, kad būtų sukurtas Bendrijos teisinis pagrindas, kurio prašė valstybės narės siekdamos supaprastinti kompetencijos infrastruktūras, kurios skatina mokslinius tyrimus ir galiausiai padidina Europos galimybes konkuruoti su trečiosiomis šalimis, kūrimą ir veiksmingą įgyvendinimą Europoje;

9.

prašo Komisiją nustatant, kas gali dalyvauti ERI ir kokie reikalavimai bus keliami nariams, regionus, kaip ir valstybes nares, tarpvyriausybines organizacijas ir trečiąsias šalis, laikyti visateisiais nariais. Regionus reikėtų laikyti ne tam tikros valstybės narės atstovais, o savarankiškais valdymo vienetais, nes jie turi pakankamai išteklių ir pajėgumų bei pažangių mokslinių ir technologinių sistemų, leidžiančių sėkmingai dalyvauti bendrame valdymo procese steigiant ir įgyvendinant dideles infrastruktūras kompetencijai skatinti;

10.

siūlo, kad siekiant užtikrinti ERI tarptautinį pobūdį, kai joje dalyvauja regionai arba vietos valdžios institucijos, mažiausiai trys regionai priklausytų skirtingoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, kam atstovauja kiti ERI nariai;

11.

palankiai vertina tai, kad ERI gali būti finansuojamos pagal bendrąją mokslinių tyrimų programą bei struktūrinių fondų lėšomis. Be to, Komitetas siūlo koordinuoti kitų valstybių narių turimų finansavimo šaltinių (tiek privačių, tiek viešųjų) naudojimą;

12.

siūlo Europos lygiu sukurti strategijos koordinavimo mechanizmus, kurie vienytų svarbiausius suinteresuotus subjektus, tuo užtikrinant veiksmingą nuoseklios ERI politikos įgyvendinimą. Tie mechanizmai būtų skirti tokiems svarbiems klausimams kaip iniciatyvų vertinimas ir problemų, susijusių su naujų ERI steigimo vieta, sprendimas;

13.

pritaria Komisijai, kad reikia skatinti suinteresuotų subjektų veiklos koordinavimo iniciatyvas siekiant sudaryti palankias sąlygas keistis informacija bei žiniomis, kad padidinti jų teikiamos naudos skirtingų vietos ir regionų valdžios institucijų ekonominei, mokslinei, akademinei ir technologijų struktūroms daugiklio poveikį. Šiuo požiūriu Komitetas palankiai vertina neseniai Europos Komisijos kartu su Europos mokslo fondu sukurtus interneto vartus, skirtus mokslinių tyrimų infrastruktūroms;

14.

pripažįsta, kad esamos juridinio statuso rūšys ne visiškai tinka Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroms steigti, taip pat pripažįsta, kad būtina Europos lygiu sukurti sistemą, siekiant užtikrinti, kad infrastruktūros veiktų efektyviau ir būtų pašalintos kliūtys tarptautiniams moksliniams tyrimams;

15.

primena, kad tarptautiniu, nacionaliniu ir Europos lygiu yra kitų ERI papildančių priemonių. Nors kai kurios jų buvo sukurtos konkrečiam tikslui, kitos, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG), siekia platesnių tikslų: palengvinti ir skatinti teritorinį bendradarbiavimą siekiant didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą įvairiose srityse. Todėl Komitetas rekomenduoja, kad ERI būtų nuosekliai derinama su ETBG ir kitomis jau sukurtomis priemonėmis, jomis visomis siekiant kiek įmanoma geresnių rezultatų;

16.

ragina pagalvoti, ar ETBG negalėtų tapti alternatyvia teisine priemone Europos masto mokslinių tyrimų infrastruktūroms (2) steigti. Todėl naujojo Tarybos reglamento 5 ir 9 konstatuojamosiose dalyse tai reikėtų paminėti dar aiškiau;

17.

atkreipia dėmesį į dabartinį ERI geografinį išsidėstymą. Šiuo metu visų pirma dėl istorinių priežasčių infrastruktūros telkiasi Vakaruose, tačiau jas reikėtų planuoti taip, kad jos po visą teritoriją, esant galimybei, ir tarp valstybių narių, pasiskirstytų tolygiai. Toks decentralizuotas infrastruktūrų išsidėstymas bus naudingas regionams ir tuo pat metu patenkins naujų infrastruktūrų poreikį Europos lygmenyje. Šį decentralizavimą būtų galima papildyti virtualiu tinklu, kuris sujungtų visas šias infrastruktūras, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, kurios gali būti itin svarbios gilinant žinias tam tikrose strateginėse srityse ir atitinkamų vietos ir regionų valdžios institucijų ekonominiam vystymuisi bei inovacijoms;

18.

pritaria 2008 m. gegužės 30 d. Konkurencingumo tarybos išvadoms, kuriose Komisija ir valstybės narės raginamos padėti Europos regionų ir vietos valdžios institucijoms teikti prašymus dėl mokslinių tyrimų infrastruktūrų steigimo, jų kūrimo ir įgyvendinimo. Komitetas šioje srityje siūlo tokias galimas priemones:

19.

atkreipia dėmesį į regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą kuriant novatorišką ERI aplinką, nes regioninė politika turi didelės įtakos pritraukiant mokslininkus ir skatinant ERI kaip regioninio vystymosi centrus. Todėl ERI turi galimybių duoti daug socialinės ir ekonominės naudos su jomis susijusiems miestams ir regionams;

20.

sutinka, kad sprendimus dėl ERI turi priimti Europos Komisija. Komitetas mano, kad tokiu būdu procedūra bus paprastesnė ir trumpesnė nei sprendimą dėl ERI kiekvienu atskiru atveju priimant Tarybai. Siekiant užtikrinti, kad sprendimai šios procedūros metu būtų priimami visiškai skaidriai ir teisėtai, Komitetas siūlo aiškiai nustatyti Europos Komisijos vertinimo kriterijus ir įsteigti valdymo komitetą, kurį sudarytų valstybių narių ir (arba), tam tikromis aplinkybėmis, regionų arba vietos ir regionų valdžios institucijų ar jų asociacijų atstovai, kurie turėtų lemiamą balsą Komisijai priimant su ERI susijusius sprendimus. Komitetas taip pat siūlo valstybėse narėse taikyti tinkamas koordinavimo priemones, siekiant užtikrinti, kad kiekvienos valstybės narės nuomonė valdymo komitete atspindėtų regionų ir vietos valdžios institucijų, kurioms ji atstovauja, poziciją;

21.

palankiai vertina tai, kad šiame reglamente ERI siūlomam juridiniam statusui būdingos mažesnės administracinės, teisinės ir mokestinės kliūtys, pavyzdžiui, lankstesnės viešųjų pirkimų procedūros ir mokesčių lengvatos, kurios Komiteto nuomone, padės supaprastinti didelių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą bei užtikrinti našesnę jų veiklą ir geresnius rezultatus;

22.

pabrėžia regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą skatinant bendras mokslinių tyrimų programas, nes šios institucijos geriau žino konkrečią vietos mokslinių tyrimų ir technologijų bei ekonomikos situaciją, taip pat žino, kada reikalingas bendradarbiavimas strateginės svarbos srityse. Iš esmės įvairūs Europos regionai jau sėkmingai dalyvauja arba užima lyderio poziciją įgyvendinant mokslinių tyrimų programų koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones, pavyzdžiui, ERA-NET projektų atveju. Regionų komitetas siūlo, kad bendradarbiavimo susitarimus pagal bendrąją programą inicijuotų ne tik valstybės narės, bet ir regionų valdžios institucijos, kurios pirmiausia turėtų tapti šio proceso dalyvėmis;

23.

mano, kad reikia į pasiūlymą įtraukti ir tinkamai apibrėžti veiksmingesnes koordinavimo priemones, kad sklandžiai būtų įgyvendinami skirtingų, Europą sudarančių regionų ir vietos valdžios institucijų susitarimai;

24.

supranta, kad išties būtina pasiūlyti tokio pobūdžio programą; tačiau Komitetas mano, kad šios programos įgyvendinimas neturėtų tapti papildoma našta valstybėms narėms ir regionams, todėl siūlo, kad šią programą remtų Komisija, tačiau ne tik padėdama sudaryti susitarimus, bet ir skirdama finansinius išteklius, nes finansiniai įsipareigojimai yra būtini norint užtikrinti pakankamai gerus programos įgyvendinimo rezultatus. Komitetas siūlo Komisijai ateityje įkurti atskirą fondą šiai iniciatyvai paremti;

25.

siūlo, kad prieš pradėdamos įgyvendinti naujas programas Europos Sąjunga ir valstybės narės imtųsi visų priemonių tarpvalstybinės politikos ir jau taikomų bendradarbiavimo priemonių sąveikai pasiekti ir užtikrinti, kad vykdomos koordinavimo programos, pavyzdžiui, ERA-NET programa, atviro koordinavimo metodas, Europos technologijų platformos, duotų kuo didesnę naudą;

26.

pripažįsta, kad svarbu imtis iniciatyvų, skirtų Europos mokslinių tyrimų, technologijų vystymo ir inovacijų srityje veikiančių subjektų veiklos koordinavimui ir bendradarbiavimui. Tai prisidėtų prie Lisabonos strategijoje nustatyto tikslo, kad Europos ekonomika turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje. Komitetas siūlo, kad šis koordinavimas būtų vykdomas pagal principą „iš apačios į viršų“ atsižvelgiant į kintamosios geometrijos ir subsidiarumo principus. Šiuo požiūriu savanoriškas regionų dalyvavimas turėtų būti suprantamas kaip žingsnis didesnio masto kintamosios geometrijos link;

27.

pritaria Komisijai, kad būtina kartu spręsti klausimus, kurie peržengia nacionalines ribas, nes regionai ir vietos valdžios institucijos geriausiai supranta problemas ir sunkumus, su kuriais jie susiduria, o išteklių, žmonių ir žinių sutelkimas padidintų galimybes išspręsti sudėtingiausias mokslines ir technologines uždavinius;

28.

ragina bendrosios programos prioritetinius klausimus spręsti vadovaujantis visuotinio sutarimo principu, atsižvelgiant į didelį regionų, kurie turi reikiamų įgūdžių ir patirties, skaičių ir specialiai konsultuojantis su akademine bendruomene bei visais atitinkamos srities suinteresuotais subjektais;

29.

siūlo, kad, atsižvelgiant į programos struktūrą ir novatorišką pobūdį, pagal ją būtų vykdomas pragmatiškas, lankstus ir visapusiškas vystymosi procesas, kuriame svarbus vaidmuo tektų regioniniams mokslinių tyrimų prioritetams.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/14

—

dar kartą pabrėžia, kad Europai reikalinga ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, kurioje būtų atsižvelgiama į naujoves, mokslinius tyrimus ir konkurencingumą, ypač atsižvelgiant į dabartinę krizę finansų rinkoje ir numatomas jos pasekmes realiajai ekonomikai. Minėtoje strategijoje taip pat turėtų būti labiau pabrėžiamas tvarumo aspektas, tiek sanglaudos ir solidarumo principų taikymo, tiek aplinkos apsaugos požiūriu;

—

pažymi, kad 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos persvarstyta ekonomikos augimo augimo ir darbo vietų kūrimo strategija (nepaisant jos siekio stiprinti Europos partnerystę) nepadėjo paskatinti į veiklą deramai įsitraukti institucinius subjektus, kurių dalyvavimas įgyvendinant strategiją būtinas; ir nurodo, kad pavasario Europos Vadovų Taryba pripažino „vietos ir regionų lygiais dedamų pastangų reikšmę užtikrinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas“ ir nurodė, kad „esant didesnei atsakomybei už ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę visais vyriausybės lygiais, politikos formavimas bus darnesnis ir veiksmingesnis“;

—

pažymi, kad dėl pirmiau minėtos atsakomybės už ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją trūkumo Lisabonos strategijos tikslų nepavyko paversti kompleksine įvairių sričių politika visais valdymo lygmenimis ir tai lėmė ne visada tinkamus procesus naudojant gamybinius, finansinius, žmogiškuosius ir socialinius išteklius, skirtus ekonomikos augimo ir geresnės kokybės darbo vietų kūrimo tikslams įgyvendinti.

Pranešėjas

:

Pranešėjas Flavio DELBONO (IT/LDAE), Emilijos-Romanijos regiono tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas

1.

atkreipia dėmesį į Europos ir pasaulio ekonomikos augimo atotrūkį, atsiradusį visų pirma dėl permainų, kurias sąlygoja rinkų globalizacija;

2.

dar kartą pabrėžia, kad Europai reikalinga ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, kurioje būtų atsižvelgiama į naujoves, mokslinius tyrimus ir konkurencingumą, ypač atsižvelgiant į dabartinę krizę finansų rinkoje ir numatomas jos poveikį realiajai ekonomikai. Minėtoje strategijoje taip pat turėtų būti labiau pabrėžiamas tvarumo aspektas, tiek sanglaudos ir solidarumo principų taikymo, tiek aplinkos apsaugos požiūriu;

3.

pažymi, kad 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos persvarstyta augimo ir užimtumo strategija (nepaisant jos siekio stiprinti Europos partnerystę) nepadėjo paskatinti į veiklą deramai įsitraukti institucinius subjektus, kurių dalyvavimas įgyvendinant strategiją būtinas; ir pabrėžia, kad pavasario Europos Vadovų Taryba pripažino „vietos ir regionų lygiais dedamų pastangų reikšmę užtikrinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas“ ir nurodė, kad „esant didesnei atsakomybei už ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę visais vyriausybės lygiais, politikos formavimas bus darnesnis ir veiksmingesnis“;

4.

atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad specialios Komiteto platformos vykdyta stebėsenos veikla atskleidė „Lisabonos paradoksą“: įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka ypač svarbų vaidmenį (švietimas, naujovių diegimas, moksliniai tyrimai vietos ir regionų lygiu), tačiau darbo minėtose srityse daugeliu atvejų jos nesieja su Lisabonos strategija (nėra masto ekonomijos ir taikymo srities sąsajos) ir dauguma jų nemano, kad Lisabonos strategija joms iš tiesų naudinga;

5.

mano, kad Lisabonos strategija gali būti veiksmingai įgyvendinta tik tuo atveju, jei atitinkama savivaldybė ar regionas iš tikrųjų sugebės kurti, pritraukti ir naudoti žmogiškuosius išteklius, lanksčius ir skirtingus gebėjimus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus ir aukšto lygio specialistus; be to, regionas turi vadovautis tam tikrais elgsenos modeliais, vertybėmis, pasitikėjimu grindžiamais santykiais ir organizaciniais gebėjimais, kadangi visa tai sudaro palankias sąlygas pareigūnų ir įmonių bendradarbiavimui, rinkos veikimui ir gyvenimo kokybės užtikrinimui; regione taip pat turi būti sukurta poreikius visiškai atitinkanti materiali ir nemateriali infrastruktūra, o institucijos turi dirbti patikimai ir veiksmingai;

6.

pažymi, kad dėl pirmiau minėtos atsakomybės už ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją trūkumo Lisabonos strategijos tikslų nepavyko paversti kompleksine įvairių sričių politika visuose valdymo lygmenyse ir tai lėmė ne visada tinkamus procesus naudojant gamybinius, finansinius, žmogiškuosius ir socialinius išteklius, skirtus ekonomikos augimo ir geresnės kokybės darbo vietų kūrimo tikslams įgyvendinti;

7.

primena tai, ką neseniai išdėstė kelete nuomonių dėl Lisabonos strategijos, visų pirma dėl:

8.

todėl pabrėžia, kad būtina:

9.

mano, kad, siekiant užtikrinti strategijos sėkmę, skirtingi valdžios lygiai privalo praktiškai įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos gairėse nurodytus sprendimus, laikydamiesi kompleksiškesnio požiūrio į vykdomą veiklą (kuris neatsiejamas nuo įvairių veiklos sričių darbotvarkių derinimo), kad būtų užtikrintas veiksmingesnis įvairių sričių politikos formavimas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinami daugiapakopio valdymo susitarimai;

10.

kviečia Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijas bei jų asociacijas ir tinklus (pavyzdžiui, Lisabonos regionų tinklą) įgyvendinant strategiją nepaisyti formalių įgaliojimų, vykdyti konkrečią politiką ir iniciatyvas siekiant suteikti kryptį ūkinės veiklos vykdytojams ir socialiniams operatoriams ir juos paremti, kad būtų įgyvendinti tikslai augimo ir užimtumo srityje;

11.

ragina ES–27 valstybių narių nacionalines vyriausybes aktyviau įtraukti savo šalių vietos ir regionų valdžios institucijas į Lisabonos strategijos įgyvendinimą nuo pradžios iki baigiamojo etapo. Tai gali būti daroma:

12.

prašo Europos Komisiją savo metinėje ataskaitoje, kuri turėtų būti paskelbta 2008 m. gruodžio mėn., išsamiau aptarti susidariusią padėtį ir sistemingai išnagrinėti kiekvienos šalies vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir dalyvavimą strategijos valdyme;

13.

ragina artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuris vyks 2009 m. pavasarį, skatinti kuo platesnę kompleksinių sprendimų priėmimo ir daugiapakopio valdymo priemonių sklaidą, kad jos nuolat būtų sudėtinė įvairių sričių politikos formavimo dalis visoje ES iki 2010 m. ir vėliau;

14.

kartoja, kad yra pasiryžęs padėti užtikrinti strategijos sėkmę vykdydamas jos įgyvendinimo vietos ir regionų lygiu stebėseną ir aktyviai remdamas auditus nacionaliniu lygiu bei pasitelkdamas savo nacionalines delegacijas;

15.

taip pat prašo Europos Komisiją bei visų lygių institucijas dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje: visų pirma vietos ir regionų valdžią informuojant apie įvairių sričių politiką ir programas, skirtas Lisabonos darbotvarkės tikslus atitinkantiems veiksmams ir planams finansuoti, ir antra, piliečius informuojant, koks gali būti augimo ir užimtumo strategijos poveikis kasdieniam gyvenimui, taip sudarant galimybes geriau suvokti, kokia gali būti Europos iniciatyvų nauda.

16.

Kadangi tarptautinė padėtis nuolat keičiasi ir Lisabonos strategijos įgyvendinimas dar neužbaigtas, būtina išsamiai apsvarstyti, koks ateityje bus veiksmų, kurių tikslas — spartesnis augimas ir geresnės kokybės darbo vietos, vaidmuo Bendrijos lygiu;

17.

mano, kad neatidėliotini ir koordinuoti Europos Sąjungos veiksmai, apsaugantys ir reguliuojantys finansų rinkas, yra svarbi augimo ir užimtumo prielaida.

18.

ragina, užtikrinus konkretų visų subjektų, kurių veikla turi lemiamą poveikį įgyvendinant tikslus, dalyvavimą, surengti išsamias diskusijas ir plataus masto debatus dėl:

19.

pažymi, kad įgyvendinant Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją pagrindinį dėmesį reikia skirti konkurencingumui, kurio pagrindą sudarytų moksliniai tyrimai ir naujovių diegimas ir kuris būtų lemiamas veiksnys, Sąjungos ekonominei ir prekybinei erdvei suteikiantis galimybę tapti iš tiesų konkurencinga tarptautiniu mastu ir kiekybiniu bei kokybiniu požiūriu keičiantis vidaus darbo rinką. Kartu turi būti tęsiamos priemonės, skirtos remti MVĮ konkurencingumą ir geresnę teisėkūrą. Be ekonomikos augimo tvarumo, socialinis ir aplinkos tvarumas turi būti pamatinis rodiklis nustatant priemones, kuriomis bus siekiama konkurencingumo tikslo;

20.

siūlo, kad Bendrijos veiksmai būtų planuojami ne kaip plataus masto strategija, bet kaip struktūruota koordinuojamos ir kompleksinės įvairių sričių politikos visuma, kad ji turėtų didesnį ir platesnio masto poveikį;

21.

pabrėžia, kad būtinas veiksmingesnis Bendrijos sprendimų priėmimas, visų pirma rengiant, koordinuojant ir įgyvendinant įvairių sričių politiką ir programas, kurios taps naujos konkurencingumo darbotvarkės pagrindu. Kartu, vadovaujantis subsidiarumo principu, būtina išsaugoti valstybių narių kompetencijos sritis. Todėl reikia tikėtis, kad Bendrijos biudžeto peržiūros metu, įvertinant skirtų asignavimų apimtis ir atsižvelgiant į glaudaus įvairių sričių politikos koordinavimo aspektą, bus priimti svarbūs sprendimai, palankūs įvairių sričių konkurencingumo politikai. Kai tai priklauso nacionalinei kompetencijai, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi numatyti veiksmingas sprendimų priėmimo priemones ir veiklos koordinavimą tarp skirtingų valdymo lygių, kad būtų užtikrinta minėtos įvairių sričių politikos sėkmė.

22.

pabrėžia, kad būtina imtis skubių veiksmų siekiant didesnių ir geresnės kokybės investicijų į taikomuosius mokslinius tyrimus. Bendromis visų valdymo lygių pastangomis turi būti siekiama paskatinti ir paremti daugybę MVĮ, ieškančių investavimo būdų, kurie išsaugodami įmonių konkurencingumą vidaus rinkoje, sudarytų galimybę konkuruoti tarptautinėse rinkose. Viešojo sektoriaus investicijos į fundamentaliuosius mokslinius tyrimus turi būti neatsiejamos nuo privataus sektoriaus stambaus masto investicijų į taikomuosius mokslinius tyrimus produktų bei procesų inovacijų srityje;

23.

suvokia bendrosios rinkos, kuri būtina, kad konkurencingumo strategija būtų iš tiesų veiksminga, svarbą, todėl prašo, kad būtų prisiimti nauji įsipareigojimai įgyvendinti visas priemones, skirtas užbaigti kurti bendrąją rinką. Taip pat prašo pripažinti šios rinkos vietos ir regionų dimensijos svarbą siekiant padidinti MVĮ konkurencinius pajėgumus konkuravimui panaudojant vietos ir regionų įvairovę;

24.

įgyvendinant tikrą ir veiksmingą konkurencingumo strategiją reikia dėti ypač daug pastangų nelaimingų atsitikimų darbe skaičiui sumažinti;

25.

pabrėžia, kad būtina nustatyti Europos energijos politiką gamybos, vartojimo ir tiekimo srityse palaipsniui mažinant energetinį priklausomumą nuo trečiųjų šalių. Tai labai svarbu siekiant remti Europos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą ir piliečiams užtikrinti, kad bus išsaugota tinkamo lygio gyvenimo kokybė;

26.

pabrėžia, kad būtina aktyviai ir įvairiais būdais skatinti naujų darbo vietų moterims kūrimą; šiam tikslui skirtas priemones turėtų nustatyti valstybės narės arba vietos ir regionų valdžios institucijos atsižvelgdamos į joms suteiktus įgaliojimus. Empiriniai duomenys rodo, kad moterims siūlomas darbas yra labiau susijęs su problemišku grynuoju darbo užmokesčiu, nei vyrams siūlomas darbas, todėl įvairios paskatos kurti moterims skirtas naujas darbo vietas galėtų padėti panaikinti didelį atotrūkį, kuris išlieka daugelyje šalių įgyvendinant Lisabonos tikslus;

27.

atkreipia dėmesį, kad sprendžiant problemas, susijusias su gyventojų skaičiaus mažėjimu daugelyje regionų, taip pat būtina skubiai spręsti demografinę problemą, kurią ES kelia gyventojų senėjimas ir kuri reikalauja imtis naujų šeimos politikai skirtų socialinių priemonių ir vykdyti atsargią imigracijos politiką kartu atsižvelgiant į žmogiškuosius ir socialinius poreikius. Šioje politikoje turi būti numatyta ne tik aukštos kvalifikacijos asmenų, bet, prireikus, ir nekvalifikuotos darbo jėgos, kuri galėtų būti naudinga MVĮ atsižvelgiant į valstybių narių ir(arba) vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius, imigracija. Dėl socialinės ir ekonominės globalizacijos nebegalima laikytis požiūrio, kuris iki šiol dažnai lėmė neteisėtą praktiką darbo rinkoje;

28.

primena ne tik aukšto lygio mokslinio, bet ir pradinio, bei vidurinio išsilavinimo, profesinio mokymo ir tolesnio mokymosi svarbą, kadangi tik jie atveria kelius siekti aukšto lygio kvalifikacijos ir sudaro sąlygas ir galimybes aktyvesniam piliečių, taip pat moterų, dalyvavimui profesiniame ir aktyviame gyvenime. Šiuo tikslu reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai sumažinti mokyklą metančių moksleivių skaičių;

29.

atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Regionų komitetas pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad pagrindinės Europos projekto vertybės išliktų atskaitos tašku;

30.

todėl atkreipia dėmesį į Europos socialinio modelio ir Europos socialinės darbotvarkės, kartu Bolonijos proceso ir Kopenhagos proceso švietimo ir mokymo srityje svarbą. Nors nacionalinės sistemos ir skiriasi, jų pagrindas ir principai yra bendri ir jais remiantis buvo sukurta bendra socialinės pažangos vizija, kurioje socialiniams veikėjams, vietos bendruomenėms, grupėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms tenka vis svarbesnis vaidmuo;

31.

primena įsipareigojimus aplinkosaugos srityje: pradedant vietinio masto veiksmais ir baigiant visuotinio masto iniciatyvomis, visų pirma susijusiomis su Kioto protokolu dėl klimato kaitos. Šiuo požiūriu pabrėžia Komisijos parengto tvarumo teisės aktų paketo, visų pirma komunikato dėl veiksmų plano dėl tvarios pramonės politikos — kompleksinės strategijos, kuria siekiama padėti ES ekonomikai tapti ne tik konkurencingesne, bet ir tvaresne aplinkosaugos požiūriu, vietos ir regionų dimensijos svarbą;

32.

be to primena, kad geras padėties vietose išmanymas yra vienas pagrindinių veiksnių į vietos ir regionų lygį perkeliant Lisabonos strategijoje užsibrėžtus tikslus, todėl ypač svarbu turėti bendrą statistinę sistemą ir todėl būtina vietos ir regionų lygiais sukurti rodikliams aiškinti skirtą priemonę;

33.

rekomenduoja, kad strategija būtų įgyvendinama po 2010 m. remiantis geresniu valdymu, kuris Europos veiksmams ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje galėtų suteikti naują postūmį. Toks valdymas turi būti pajėgus įveikti sunkumus, kuriuos lemia dabartiniai mechanizmai (atviras koordinavimo metodas, susitarimas dėl pamatinių verčių, struktūriniai rodikliai ir kiti techniniai patobulinimai).

34.

Šis valdymas turėtų būti grindžiamas:

35.

Regionų komitetas ir toliau dalyvaus debatuose, kad būtų rasti Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo politikos, kuri bus vykdoma po 2010 m., klausimo sprendimai. Šiuo tikslu Regionų komitetas taip pat išnagrinės galimybę sudaryti konkrečią RK narių darbo grupę, kuri plėtotų dialogą su ES institucijomis.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/19

—

primena ES institucijoms, kad veiksmai vietose yra esminė žmonių elgesio pokyčių sąlyga. Šie pokyčiai labai svarbūs siekiant 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Europos Komisija ir Europos Parlamentas jau pripažino esminį regionų ir miestų vaidmenį siekiant šių tikslų;

—

pažymi, kad transportas, būstas ir visuomeniniai pastatai bei visuomeninio apšvietimo infrastruktūra, kuriuos planuoja ir teikia vietos ir regionų valdžios institucijos, yra tos sritys, kuriose galima gerokai sumažinti išmetamą CO2 ir sutaupyti daug energijos;

—

mano, kad miestų veiksmų planus reikia parengti pagal regionų ir nacionalinius planus. Regioniniai planai galėtų būti vietos ir nacionalines iniciatyvas siejanti grandis, kuri užtikrintų vietos planų rengimo nuoseklumą. Svarbu, kad veiksmų planuose būtų numatytos atitinkamos praktinės priemonės ir privalo būti užtikrintas jų įgyvendinimui reikalingas finansavimas;

—

mano, kad Merų paktas turėtų būti atnaujintas, sudarant galimybę visoms subnacionalinės valdžios institucijoms, įskaitant regionų, tapti jo narėmis;

—

ragina priderinti ES skiriamą finansavimą, suteikiant prioritetą tvarios energijos vartojimo skatinimui, pavyzdžiui, nuo 3 proc. iki 5 proc. padidinti procentinę regioninio finansavimo dalį, skirtą pagerinti gyvenamųjų pastatų energijos efektyvumą. EIB paskolos turėtų būti lengvai prieinamos vietos ir regionų valdžios institucijoms, norinčioms investuoti į energijos vartojimo efektyvumo programas; skatinti naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius ir mažinti išmetamo CO2 kiekį;

Pranešėja

:

Kay TWITCHEN (JK/ELP), Esekso grafystės tarybos narė

1.

pritaria Europos Komisijos raginimui pateikti pastabų dėl regionų vaidmens įgyvendinant Merų paktą;

2.

pabrėžia, kad kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, ką daro jo išrinkti atstovai, kad būtų užtikrintas aplinkos tvarumas ateities kartoms;

3.

pabrėžia, kad Merų paktas suteikia merams puikią galimybę įtraukti piliečius į bendrą ir konstruktyvią veiklą, skirtą klimato kaitos problemoms spręsti, ir leis Europos Sąjungai užimti lyderio poziciją šioje srityje;

4.

primena ES institucijoms, kad veiksmai vietose yra esminė žmonių elgesio pokyčių sąlyga. Šie pokyčiai labai svarbūs siekiant 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Be to, Europos Komisija (1) ir Europos Parlamentas (2) jau pripažino svarbų regionų ir savivaldybių vaidmenį siekiant šio tikslo;

5.

pažymi, kad skatindamas tvarios energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą, Merų paktas gali paskatinti miestus ir regionus padaryti pakeitimus, kurie reikalingi norint apsaugoti labiausiai pažeidžiamus piliečius, ypač tuos, kurių pajamos mažos ir fiksuotos, nuo didelių energijos kainų ir negalėjimo sumokėti už šildymą poveikio. Tačiau, įgyvendinant priemones, reikėtų stengtis išvengti subsidijuojamos energijos vartojimo ir taikyti dideles finansines paskatas siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir, esant galimybei, mažinti energijos suvartojimą;

6.

pažymi, kad regionų ir vietos valdžios institucijos jau ėmėsi veiksmų ir iniciatyvų, kuriomis prisidės prie ES klimato kaitos politikos tikslų bei drąsiais ir būtinais sprendimais padidinti energijos vartojimo efektyvumą savo piliečių ir aplinkos labui patvirtins savo lyderio poziciją. Merų paktas, kartu su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis iniciatyvomis, sukuria tvirtą mechanizmą, suteikiantį naujų impulsų tęsti šį darbą;

7.

pritaria naujai sukurtai galimybei atsižvelgti į ankstesnius savivaldybių pasiekimus energijos vartojimo efektyvumo arba energijos taupymo srityje ir kviečia savivaldybes, kurios yra pradininkės šioje srityje, aktyviai dalyvauti pakte ir supažindinti su savo projektais;

8.

teigiamai vertina sėkmingą Merų pakto startą ir plataus mąsto Europos savivaldybių įsipareigojimą sutaupyti daugiau nei 20 proc. energijos. Tačiau kyla pavojus, kad jei prie Merų pakto prisijungs tik didieji miestai, tai bus tik simbolinis gestas. Atėjo laikas įpareigoti visas subnacionalinės valdžios institucijas, savivaldybes ir regionus, kas būdinga kiekvienos valstybės narės vidaus struktūrai, skatinti aktyviau pasirašyti Merų paktą arba padidinti partnerių, galinčių kitaip prisidėti prie panašių tikslų įgyvendinimo, skaičių. Mažesnes savivaldybes reikėtų informuoti apie galimybę burtis į regioninius tinklus;

9.

todėl ragina regionų ir vietos lygio valdžios institucijas būti lygiavertėmis nepakeičiamomis partnerėmis įgyvendinant Merų paktą ir su ES klimato kaita susijusius įsipareigojimus;

10.

teigiamai vertina teisinės sistemos pažangą, pasiektą rengiant energetikos ir klimato kaitos paketą, kuris suteiks teisinį saugumą ir sudarys veiklos, kurios bus imamasi pagal Merų paktą, pagrindą. Tačiau reikėtų daugiau aktyvumo ES lygiu norint įgyvendinti valstybių narių įsipareigojimą 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą;

11.

apgailestauja, kad į 2008 m. energetikos ir klimato kaitos paketą nepavyko įtraukti privalomo energijos vartojimo efektyvumo tikslo, kuris yra trūkstama grandinės dalis norint pasiekti būtiną CO2 mažinimą, ir

12.

pabrėžia, kad nesant struktūrinio pagrindo, kuriame tikslai būtų numatyti ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, Merų pakto nepakaks norint pasiekti mažiausiai 20 proc. išlakų sumažinimo tikslą, kurį pasirašiusieji įsipareigojo įgyvendinti. Svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų nustatant tikslus klimato ir energijos srityse, kad būtų priimtos konkrečios priemonės šiems tikslams pasiekti ir kad būtų numatytas tinkamas finansavimas;

13.

dar kartą pakartoja anksčiau RK priimtų šios srities klausimus nagrinėjančių nuomonių nuostatas (3). Regionai, kaip ir miestai, vaidina pagrindinį vaidmenį energetikos srityje, kadangi yra atsakingi už daugelį veiklos sričių, susijusių su planavimu, leidimais, investicijomis, viešaisiais pirkimais, gamyba ir vartojimu. Transportas, būstas ir visuomeniniai pastatai bei visuomeninio apšvietimo infrastruktūra, kuriuos planuoja ir teikia vietos ir regionų valdžios institucijos, yra tos sritys, kuriose galima gerokai sumažinti išmetamą CO2 ir sutaupyti daug energijos;

14.

pabrėžia poveikį, kurį pagrindinis vartojimo prekių ir gamtinių išteklių, pavyzdžiui, vandens, suvartojimo mažinimo tikslas turės išmetamų teršalų ir energijos naudojimo mažinimui. Regionai daugeliu atvejų gali daryti didesnį poveikį elgesio pokyčiams nei atskiros vietos valdžios institucijos, nes jie apima miesto ir kaimo vietoves, todėl gali daryti poveikį gyventojams keisdami jų elgesį;

15.

taigi pritaria, kad regionų vaidmuo yra pagrindinis, ir tikisi, kad atsakingos regionų valdžios institucijos paskatins daugelį jų teritorijoje esančių savivaldybių dalyvauti pakte;

16.

mano, kad miestų veiksmų planus reikia parengti pagal regionų ir nacionalinius planus. Regioniniai planai galėtų būti vietos ir nacionalines iniciatyvas siejanti grandis, kuri užtikrintų vietos planų rengimo nuoseklumą. Svarbu, kad veiksmų planuose būtų numatytos konkrečios finansinės, techninės, teisinės ir vertinimo priemonės, žmogiškieji ištekliai ir grafikas siekiamiems tikslams įgyvendinti;

17.

primena, kad regionų padėtis labai skirtinga, kad tam tikros sistemos, sektoriai ir regionai gali labiau pajusti klimato kaitos padarinius ir kad prisitaikymo galimybės, kurios įvairių sektorių ir regionų atveju yra nevienodos, glaudžiai susijusios su socialiniu ir ekonominiu vystymusi; šiuo požiūriu regionai ir vietos valdžios institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį;

18.

palankiai vertina Merų pakto gairių nustatymo aspektą ir pabrėžia lyderio vaidmenį, kurį regionai galėtų atlikti nustatant vietos galimybes imtis veiksmų, dalijantis geriausia patirtimi, nustatant projekto partnerius, skirstant lėšas, įvertinant pažangą ir skleidžiant informaciją apie sėkmingą veiklą. Vietos iniciatyvos turi būti integruotos į regionų ar nacionalines sistemas siekiant padidinti jų poveikį ir sudaryti galimybes užmegzti partnerystes. Be to, jiems turėtų būti suteikta laisvė patiems nusistatyti sudėtingus tikslus, kurie peržengtų net nacionalinių programų ribas;

19.

supranta kad Merų pakto sėkmės arba žlugimo veiksnys bus svarbus partnerysčių, įsipareigojusių imtis priemonių, mastui. Siekiant veiksmingai įgyvendinti priemones, jos turi būti pakankamai didelio masto, kad galėtų daryti poveikį, bet pakankamai mažos, kad būtų užtikrinta vietos atsakomybė. Kadangi didieji miestai gali pasiekti masto ekonomiją, regionai šiuo aspektu gali padėti mažesnėms savivaldybėms ir kaimo valdžios įstaigoms spręsti labai svarbius iššūkius gerinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant naudoti tvarios energijos šaltinius ir mažinant CO2 išmetimą;

20.

primena Komisijai svarbų regionų ir miestų vaidmenį darant poveikį energijos rinkoms. Regionai ir miestai yra stambūs šilumos ir elektros gamintojai ir šilumos bei elektros tiekėjai per, pavyzdžiui, kombinuotas šilumos ir energijos gamybos sistemas bei komunalines atliekų perdirbimo sistemas: energija iš atliekų, anaerobinis pūdymas ir kietasis atgautasis kuras, kartu plėtoti atsinaujinančios energijos ir alternatyvios energijos, kurią vartojant būtų išmetama mažai šiltnamio dujų, šaltinius;

21.

todėl Merų paktas turėtų būti atnaujintas, sudarant galimybę visoms subnacionalinės valdžios institucijoms, įskaitant regionus, tapti jo narėmis, siekiant didžiausios įmanomos teritorinės aprėpties, įskaitant ir kaimo vietoves, kurios patiria didelių problemų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančios energijos šaltinių skatinimu ir išmetamo CO2 kiekio mažinimu. Merų paktas turėtų būti koordinuojamas su kitomis panašiomis nacionalinėmis iniciatyvomis;

22.

dar kartą pabrėžia, kad remia Merų pakto tikslus ir jo veiklos sritis, įskaitant energijos paklausos ir vartojimo mažinimą, tvarios ir saugios energijos tiekimo vystymą skatinant atsinaujinančius energijos šaltinius ir didinant produktų energijos efektyvumą;

23.

primygtinai reikalauja, kad išmetamųjų teršalų mažinimo priemonės būtų orientuotos į ilgalaikį tvarumą, ir taip kokybės kriterijai būtų susieti su tikslais užtikrinti, kad būtų garantuotas tvarumas;

24.

pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio Merų pakto poveikio, jis turi būti įtvirtintas jį pasirašiusių valdžios institucijų įstatuose, įsipareigojimai ir tikslai būtų apsaugoti nuo vėlesnio trukdymo ir susilpnėjimo dėl galimų politinio vadovavimo, administracinių arba sienų pokyčių;

25.

pabrėžia, kad dėl trumpalaikių biudžetinių sunkumų regionai ir miestai, priėmę vidutinės trukmės bei ilgalaikius sprendimus dėl investicijų ir politikos, turės pagerinti savo energijos vartojimo efektyvumą, skatinti naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius ir mažinti išmetamo CO2 kiekį, ir į tai turėtų būti atsižvelgta nustatant nacionalinius veiklos įvertinimo tikslus;

26.

atsižvelgdamas į tai, kad nėra vienos, visose ES valstybėse narėse vartojamos mero arba regiono apibrėžties, Merų pakto pavadinimu ir jo taikymo sritimi siūlo užtikrinti, kad ir kiti organai galės prisijungti ir jiems nebus daroma kliūčių jį pasirašyti;

27.

pabrėžia pastarųjų metų pažangos ES miestuose ir regionuose skirtumus mažinant išmetamą CO2 kiekį ir energijos suvartojimą bei tai, kad kai kurie pažangos pradininkai jau pasiekė daugiau nei lengvai pasiekiami rezultatai. Atsižvelgti reikia ir į energijos vartojimo, ir į gamybos intensyvumo bei su tuo susijusio šiltnamio dujų išmetimo skirtumus valstybėse narėse ir už jų ribų, ypač miesto ir kaimo vietovėse;

28.

ragina suteikti paramą rengiant pagrindines išmetimo mažinimo trajektorijas bei pateikti aiškias rekomendacijas, kaip bus pranešami išmetimų duomenys ir kaip jie turės būti vertinami. Tai yra būtina palyginimui ir etalonų nustatymui;

29.

kad būtų išvengta klaidų kartojimo, nustatant etalonus siūlo įtraukti ne tik nesėkmingus, bet ir sėkmės pavyzdžius. Šiuos pavyzdžius turėtų būti galima taikyti tiesiogiai, todėl reikėtų pateikti išsamią informaciją apie visas iniciatyvas, įskaitant biudžetą. ES turėtų pasinaudoti JAV merų konferencijoje bei įgyvendinant Šiaurės Rytų ir Vidurio Atlanto regionų šiltnamio dujų iniciatyvą (JAV) įgyta patirtimi;

30.

daug miestų ir savivaldybių priklauso regioniniams arba nacionaliniams tinklams, turintiems parengtas metodikas ir apskaitos sistemas, todėl RK siūlo Merų pakte apsvarstyti šių metodikų naudojimą kartu stengiantis suderinti pranešimų apie išmetamus teršalus teikimo ir vertinimo priemones vidutinės trukmės laikotarpiu. Taip būtų išvengta tų pačių metodų išradinėjimo ir būtų skatinamas aktyvesnis dalyvavimas Merų pakto veikloje. Siekiama, kad didžioji į esamus tinklus įtrauktų savivaldybių dalis pasirašytų Merų paktą;

31.

siūlo nustatyti tokius Merų pakto terminus, kurie prieš rengiant veiksmų planus leistų valstybėms narėms pasidalinti pažangos kriterijais ir esamomis iniciatyvomis, laikomomis geriausia patirtimi. Taip būtų galima pasinaudoti šia gerąja praktika rengiant miestų ir regionų veiksmų planus;

32.

pabrėžia Europos ir nacionalinių aplinkybių svarbą vietos lygio veiksmų sėkmei ir atkreipia dėmesį į Komisijos nesugebėjimą vykdyti ir atnaujinti 2006 m. energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą. Veiksmų planas bus reikalingas norint valstybėms narėms bei jų regionams ir miestams suteikti paskatų siekiant didesnio efektyvumo nei nustatytas 20 proc. ES tikslas;

33.

pakartoja birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos pareikštą raginimą Europos Komisijai ir valstybėms narėms spartinti veiksmų plano įgyvendinimą ir apsvarstyti galimybę jį persvarstyti;

34.

ragina nustatyti tiesioginį ryšį tarp nacionalinių ir regionų energijos veiksmų planų, kadangi jie yra būtina grandis, siejanti nacionalinius tvarios energijos planus su miestų ir savivaldybių tvarios energijos planais. Svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų nustatant tikslus klimato ir energijos srityse, kad būtų priimtos konkrečios priemonės šiems tikslams pasiekti ir kad būtų skiriamas tinkamas finansavimas;

35.

ragina priderinti ES paramos ir finansavimo programas suteikiant prioritetą tvarios energijos vartojimo skatinimui, pavyzdžiui, nuo 3 proc. iki 5 proc. padidinti procentinę regioninio finansavimo dalį, skirtą pagerinti gyvenamųjų pastatų energijos efektyvumą. EIB paskolos turėtų būti lengvai prieinamos vietos ir regionų valdžios institucijoms, norinčioms investuoti į energijos vartojimo efektyvumo programas; skatinti naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius ir mažinti išmetamo CO2 kiekį;

36.

todėl siūlo, atliekant ES finansavimo programų laikotarpio vidurio peržiūrą, apsvarstyti, kaip visos programos galėtų būti pritaikytos remti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti, kad regionai ir miestai galėtų dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo gerinimo programose, skatinti naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius ir mažinti išmetamo CO2 kiekį. Taigi, pavyzdžiui, galimuose pakeitimuose be regioninio ir sanglaudos finansavimo, skirto remti gyvenamųjų pastatų energijos efektyvumą, padidinimo turėtų būti numatytos didesnės investicijos remti naujų technologijų komercializaciją pagal 7-ąją bendrąją programą. Būtina ir valstybės pagalbos nuostatų peržiūra siekiant sudaryti sąlygas imtis pramonės permainų ir energijos transformacijos skatinimo priemonių;

37.

ragina Komisiją toliau rengti ir sparčiau svarstyti priemones, kurios galėtų padėti miestams ir regionams daryti poveikį elgesio pokyčiams, pavyzdžiui, remiant ir klasifikuojant efektyviai energiją naudojančius produktus;

38.

yra įsitikinęs, kad regionams ir miestams būtų lengviau pasiekti ir viršyti nustatytą 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą iki 2020 m., jei jis būtų privalomas, o Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas būtų atnaujintas į tai atsižvelgiant ir numatant valstybėms narėms galimybę apsvarstyti savo nacionalinius veiksmų planus iš naujo ir įtraukti į juos šį tikslą.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/23

—

pastebi, kad šiuo metu valstybės narės labai skirtingai organizuoja savanorišką veiklą ir kad šioje srityje labai trūksta statistinių duomenų ir išsamių mokslinių tyrimų,

—

prašo Europos Komisijos paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti savanoriškų organizacijų bendradarbiavimą ir ne tik sukurti Europos jaunųjų savanorių portalą, bet ir įsteigti duomenų banką, kuriame būtų sukaupti išsamūs duomenys apie gerąją praktiką, projektus, galimybes ir pateikiami faktiniai duomenys. Šioje srityje Europos Komisija turėtų pasinaudoti nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu sukaupta informacija ir ją pateikti, kad ji būtų kuo prieinamesnė jaunimui;

—

ryžtingai palaiko Europos Parlamento ir kitų dalyvių iniciatyvą 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais ir yra pasirengęs aktyviai dalyvauti ją įgyvendinant. Tais metais ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui ir įtraukčiai,

—

prašo Komisijos, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų tvirtai remti savanorystę švietimo sistemoje, kad nuo pat mažumės jaunuoliai susipažintų su savanoriška veikla ir suprastų ją kaip natūralų indėlį į visuomenės gyvenimą. Tokio pobūdžio veikla turėtų būti įtraukta į mokymo programas,

—

mano, kad savanoriška veikla jaunimui yra ypač vertinga judumo galimybė. Atsižvelgiant į tai, nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams, kurie norėtų dalyvauti savanoriškoje veikloje ir kurie paprastai turi mažai arba iš viso neturi judumo galimybių, reikalinga įvairių formų parama. Todėl būtų labai naudinga remti su jaunimu dirbančių asmenų bei jaunimo lyderių mokymą ir judumą. Be to, reikėtų panaudoti vietos ir regionų valdžios institucijų turimus išteklius suteikiant daugiau galimybių šiai tikslinei grupei.

Pranešėja

:

Rinda den BESTEN (NL/ESP), Utrechto mero pavaduotoja

1.

pastebi, kad šiuo metu valstybės narės labai skirtingai organizuoja savanorišką veiklą ir pabrėžia, kad šioje srityje labai trūksta statistinių duomenų ir išsamių mokslinių tyrimų. Kadangi teisės aktų ir taisyklių suderinti neįmanoma ir nepageidaujama, Komitetas siūlo dirbti etapais užsibrėžiant tikslus ateičiai. Pirmajame etape reikėtų nuodugniai išanalizuoti su savanoryste susijusias skirtingas valstybių narių sistemas ir teisės aktų bei reglamentų nuostatas, taip pat savanoriškoje veikloje dalyvaujančio arba siekiančio joje dalyvauti jaunimo pageidavimus ir kliūtis, su kuriomis jie susiduria norėdami vykdyti savanorišką veiklą kitoje valstybėje, ir išsiaiškinti tokios veiklos jiems, jų kilmės bei paskirties regionams teikiamą naudą. Tokie duomenys galėtų paskatinti diskusijas ir padėti nustatyti politiką, kuri suteiktų teisingą kryptį jaunimo savanorystei Europoje;

2.

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai skatinti jaunųjų savanorių judumą Europoje;

3.

vertina Europos Komisijos kūrybiškumą ieškant priemonių sudaryti sąlygas jaunimui vykdyti savanorišką veiklą kitoje Europos šalyje, tačiau baiminasi, kad siekis užtikrinti tokio pobūdžio veiklą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų sąveiką nėra geras sprendimas atsižvelgiant į didelius savanoriškos veiklos organizavimo skirtumus Europos valstybėse. Todėl siūlo skatinti savanorių organizacijas — ir pilietinės visuomenės, ir valdžios institucijų — bendradarbiauti tiek valstybėse narėse, tiek ir ES lygiu bei raginti jas paremti tarptautinės savanorystės projektus;

4.

prašo Europos Komisijos paremti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti savanoriškų organizacijų bendradarbiavimą ir ne tik sukurti Europos jaunųjų savanorių portalą, bet ir įsteigti duomenų banką, kuriame būtų sukaupti išsamūs duomenys apie gerąją praktiką, projektus, galimybes ir pateikiami faktiniai duomenys. Šioje srityje Europos Komisija turėtų pasinaudoti nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu sukaupta informacija ir ją pateikti, kad ji būtų kuo prieinamesnė jaunimui;

5.

nori pabrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį svarstant savanorystės klausimus ir ypač siekiant, kad į šią veiklą būtų įtraukiamas nepalankioje socialinėje padėtyje esantis jaunimas. Savanorystė jiems gali tapti žingsniu įtraukties link. Būtent vietos ir regionų valdžios institucijos dažniausiai pateikia novatoriškų ir originalių sprendimų bei užmezga svarbias partnerystes, kadangi daugelyje valstybių narių jos atsakingos už jaunimo politiką ir yra sukaupusios šioje srityje daug žinių ir patirties. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant jaunimą, kadangi jos palaiko glaudžius ryšius su savanorius priimančiomis organizacijomis ir gali jas paskatinti vykdyti savanoriškoje veikloje dalyvaujančio jaunimo mainus;

6.

prašo valstybių narių suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms atitinkamą finansavimą ES tikslams jaunimo savanoriškos veiklos srityje įgyvendinti ir ragina jas pasinaudoti Bendrijos fondais ir programomis, pavyzdžiui, Europos socialiniu fondu arba programa „Veiklus jaunimas“, kad, suteikiant paramą ir pagalbą savanorius vienijančioms nacionalinėms, regionų ir vietos organizacijoms, būtų galima pagerinti tarptautinių savanorystės projektų kokybę. Šios paramos tikslas — padėti šioms organizacijoms užmegzti tarptautinius ryšius, suteikti joms specialių žinių, reikalingų bendraujant su kitų šalių jaunimu, ir įgyvendinti tarptautines iniciatyvas;

7.

rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms pradėti plėtoti infrastruktūrą savanorystei remti, tačiau nepažeisti jos autonomiškumo. Šiuo tikslu įkurti vietos ir regionų savanorių centrai gali padėti skatinti šią veiklą, teikti informaciją, motyvuoti jaunimą dalyvauti tarptautinėje savanoriškoje veikloje ir įvertinti šios veiklos kokybę ir veiksmingumą;

8.

labai apgailestauja dėl vis dar kylančių socialinių, ekonominių bei administracinių kliūčių, kurios stabdo jaunų savanorių judumą, todėl siūlo imtis priemonių joms nustatyti vykdant platesnio masto tyrimą savanorystės klausimu (apie jį kalbama pirmajame šios nuomonės punkte). Atsižvelgdamas į informacijos apie savanorystę trūkumą, Regionų Komitetas taip pat ragina valstybes nares iki 2011 m. paskelbti šio plataus masto tyrimo rezultatus, kad būtų galima pakoreguoti šios srities politiką;

9.

karštai remia Europos Parlamento ir kitų dalyvių iniciatyvą 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais ir yra pasirengęs aktyviai dalyvauti ją įgyvendinant. Tais metais ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui ir įtraukčiai;

10.

siekia atkreipti ypatingą dėmesį į būtinybę mažinti Europoje kalbines kliūtis skatinant savanorius mokytis kalbų;

11.

pabrėžia, kad reikia nustatyti platesnę, nei pateikiama nagrinėjamame dokumente, savanorystės apibrėžtį. Savanoriška veikla gali būti vykdoma visą arba ne visą darbo dieną, ilgesnį arba trumpesnį laikotarpį, be atlygio, už kišenpinigius ir (arba) padengiant išlaidas, savanoriui finansiškai dalyvaujant arba ne, atsižvelgiant į tikslinę grupę ir aplinkybes;

12.

pabrėžia, kad reikia pripažinti savanorio įgytus gebėjimus, kad jis galėtų tuo pasinaudoti ateityje (darbe arba moksle), kadangi savanorystė apskritai yra svarbi neformaliojo mokymosi forma ir užima svarbią vietą ugdant jaunimą ir atveriant jam kelią į mokslą. Todėl ne tik mokyklos, bet ir pilietinės visuomenės organizacijos ir verslo pasaulio atstovai galėtų imtis (aktyvesnio) vaidmens pripažįstant gebėjimus, įgytus vykdant savanorišką veiklą ir taikant šioje srityje modernias priemones, pavyzdžiui, Europass ir Youthpass („Jaunimo pasas“);

13.

prašo Komisijos, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų tvirtai remti savanorystę švietimo sistemoje, kad nuo pat mažumės jaunuoliai susipažintų su savanoriška veikla ir suprastų ją kaip natūralų indėlį į visuomenės gyvenimą. Tokio pobūdžio veikla turėtų būti įtraukta į mokymo programas;

14.

mano, kad, kalbant apie jaunimo savanorystę, labai svarbu užtikrinti tinkamą papildomos naudos jaunimui ir visuomenei pusiausvyrą (visais aspektais) turint omenyje tai, kad jaunimo interesai ir tobulėjimas visuomet yra svarbiau, o visuomenei naudingas jaunimo įsipareigojimas ir aktyvus dalyvavimas;

15.

teigiamai vertina Europos savanorių tarnybą ir tikisi, kad ji plės savo veiklą ateityje, kad kuo daugiau jaunuolių turėtų galimybę dalyvauti savanoriškoje veikloje užsienyje.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/30

—

džiaugiasi, kad Komisija ima geriau suprasti, jog vietos valdžios institucijos „vis dažniau reiškia norą būti vystomosios politikos suinteresuotais subjektais ir dalyviais“, tačiau pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nėra naujokės šioje srityje; jos aktyviai veikia šioje srityje jau dešimtmečius ir yra suinteresuotos aktyviai prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo, jo finansavimo ir pertvarkymo;

—

dar kartą pabrėžia poreikį sukurti „biržą“ (elektroninį interneto portalą) vietos ir regionų valdžios institucijoms, aktyviai dalyvaujančioms decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėse, mechanizmą, kurį galėtų sudaryti vietos ir regionų lygiu taikoma sistema. Ši iniciatyva padės vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančioms Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms keistis informacija, taip pat bus galima palyginti vietos ir regionų valdžios institucijų projektus Europoje ir besivystančiose šalyse. Tai palengvintų decentralizuoto bendradarbiavimo projektų rengimą, pagerintų jų koordinavimą, sukurtų sinergiją ir leistų išvengti dubliavimo. Šiuo požiūriu palankiai vertina bendradarbiavimą su Vystymosi generaliniu direktoratu;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad nemažai ES vietos ir regionų valdžios institucijų vystymosi srityje palaiko ryšius su analogiškomis institucijomis besivystančiose šalyse ir taip sukaupė patirties, ypač švietimo, sveikatos priežiūros, komunalinių paslaugų (vandens ir atliekų tvarkymo), smulkiosios žvejybos ir akvakultūros, infrastruktūros, transporto, ryšių, aplinkos, kaimo plėtros ir regionų ekonomikos vystymo ir paramos vietos valdžios struktūrų plėtojimui bei politinės decentralizacijos srityse;

—

pažymi, kad siekiant veiksmingesnės ir nuoseklesnės vystomosios politikos, reikia atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą pagalbą gaunančiose šalyse;

Pranešėja

:

Heini UTUNEN (FI–LDAE) Jyväskylä miesto tarybos narė

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą, nes norint kovoti su skurdu pasaulyje bei jo priežastimis ir užtikrinti lygias galimybes, skubiai reikalinga vystomoji politika. Europa negali atsiriboti nuo likusio pasaulio problemų;

2.

tikisi, kad 2008 m. bus lūžio metai ES vystymos veikloje, kuria siekiama Tūkstantmečio vystymosi tikslus padaryti politiniais prioritetais;

3.

yra susirūpinęs dėl to, kad jau antrus metus iš eilės Europos skiriama pagalba vystymui mažėja ir kad tik keletas šalių (t. y. Nyderlandai, Švedija ir Danija) laikosi tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su teikiamos pagalbos dydžiu;

4.

taip pat apgailestauja, kad Europos Sąjungos teikiama pagalba yra ne tik per maža, bet ir nepakankamai veiksminga;

5.

yra įsitikęs, kad komunikatas yra labai svarbus vietos ir regionų valdžios institucijoms ir todėl palankiai vertina Komisijos pripažinimą, kad ES turi įtraukti visus, taip pat ir vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę tiek Europoje, tiek besivystančiose šalyse;

6.

džiaugiasi, kad Komisija ima geriau suprasti, jog vietos valdžios institucijos „vis dažniau reiškia norą būti vystomosios politikos suinteresuotais subjektais ir dalyviais“, tačiau pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nėra naujokės šioje srityje; jos aktyviai veikia šioje srityje jau dešimtmečius ir yra suinteresuotos aktyviai prisidėti prie vystomojo bendradarbiavimo, jo finansavimo ir reformų; pabrėžia, kad kai kurios Europos apskritys ir regionai jau dabar pakankamai (kiek jiems proporcingai priklausytų) prisideda prie tikslo skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų vystomajam bendradarbiavimui;

7.

džiaugiasi vaisingu Regionų komiteto ir Europos Komisijos bendradarbiavimu, rodančiu, kad Regionų komiteto ir vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo vystomojoje politikoje vis labiau pripažįstamas. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti laikomos svarbiomis partnerėmis, dalyvaujančiomis ES vystomojoje politikoje;

8.

primena prinipą, kad sėkmingą vystomąją politiką nulemia geras valdymas ir kad gero valdymo esmė yra pripažinimas, kad geriausi sprendimai priimami kiek įmanoma žemiausiu lygiu;

9.

pripažįsta pagalbos iš biudžeto bei sektorinės pagalbos svarbą, ypač skurdžiausioms šalims, tačiau ragina sukurti centrinės valdžios ir pilietinės visuomenės subjektų santykių mechanizmą, kuris leistų suformuoti naują pagalbos naudojimo kultūrą. Šį mechanizmą galėtų sudaryti vietos arba regionų lygiu taikoma sistema, jungianti centrinės valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės įgyvendinamas vystomosios pagalbos priemones;

10.

pažymi, kad stipresnė ir veiksmingesnė Europos subjektų partnerystė užtikrintų priemonių, ypač susijusių su pagalbos valdymu, papildomumą ir strateginį tvarumą;

11.

ragina Komisiją prioritetą teikti Europos plėtros fondo (EPF) įtraukimui į Bendrijos biudžetą ir užtikrinti jo būtiną koordinavimą su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) vykdant platesnio masto Europos kaimynystės politiką, kad būtų geriau koordinuojamos ES pastangos vystomojo bendradarbiavimo politikos srityje;

12.

džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta, jog siekdama tūkstantmečio vystymosi tikslų ES vadovausis dalyvavimo skatinimo principu, ir kad Komisija pakvietė vietos ir regionų valdžios institucijas, kartu ir pilietinę visuomenę Europoje ir besivystančiose šalyse dalyvauti įgyvendinant vystomosios politikos priemones;

13.

ragina vietos valdžios ir regionų institucijas bei pilietinės visuomenės organizacijas laikyti savarankiškais subjektais, kurių kiekvienas atlieka svarbų, bet nevienodą vaidmenį ir įgyvendina konkrečias užduotis vystymo srityje, ir pageidauja, kad jų veiksmai būtų koordinuojami, papildytų vieni kitus, būtų veiksmingi, skaidrūs ir dalyvaujamieji;

14.

dar kartą pabrėžia poreikį sukurti „biržą“ (elektroninį interneto portalą) vietos ir regionų valdžios institucijoms, aktyviai dalyvaujančioms decentralizuoto bendradarbiavimo priemonėse, mechanizmą, kurį galėtų sudaryti vietos ir regionų lygiu taikoma sistema. Ši iniciatyva padės vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančioms Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms keistis informacija, taip pat bus galima palyginti vietos ir regionų valdžios institucijų projektus Europoje ir besivystančiose šalyse. Tai palengvintų decentralizuoto bendradarbiavimo projektų rengimą, pagerintų jų koordinavimą, sukurtų sinergiją ir leistų išvengti dubliavimo. Šiuo požiūriu palankiai vertina bendradarbiavimą su Vystymosi generaliniu direktoratu;

15.

džiaugiasi, kad Europos savivaldybių ir regionų taryba (ESRT) išplėtė miestų giminiavimuisi skirtą interneto portalą, kuriame susigiminiuoti galės Europos ir besivystančių šalių savivaldybės; Palankiai vertina Europos savivaldybių ir regionų tarybos (ESRT) iniciatyvą savivaldybėms sukurti interneto portalą, kuris joms padėtų rasti giminiavimosi partnerę Europoje. Komitetas turėtų remti ir skatinti šiuo metu ESRT vykdomą veiklą, kad portalu būtų galima naudotis siekiant susigiminiuoti su savivaldybėmis taip pat ir besivystančiose šalyse;

16.

pabrėžia, kad visi europiečiai, įskaitant valdžios institucijas, privatų sektorių ir pavienius piliečius privalo imtis atsakomybės už globalių vystymosi problemų sprendimą;

17.

pažymi, kad, nors, priklausomai nuo valstybių narių, nebūtinai visi vietos ir regionų valdžios institucijų lygmenys yra kompetentingi vystomojo bendradarbiavimo srityje, tai reiškia, kad būtina kolektyvinė atsakomybė už vystymosi problemų sprendimą Europos lygiu. Vystomasis bendradarbiavimas vienu ar kitu būdu turi būti įtrauktas į vietos ir regionų valdžios institucijų veiklą, net jei tai vyktų ne per tiesioginius finansinės pagalbos projektus su partneriais besivystančiose šalyse. Būdai, kaip tai galima padaryti, turėtų būti paskelbti specialiame mainų „forume“;

18.

vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu teigiamai vertina Komisijos pripažinimą, kad į vystomąjį bendradarbiavimą reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir ypatingai šiuo klausimu pritaria Komisijos komunikatui;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad nemažai ES vietos ir regionų valdžios institucijų vystymosi srityje palaiko ryšius su analogiškomis institucijomis besivystančiose šalyse ir taip sukaupė patirties, ypač švietimo, sveikatos priežiūros, komunalinių paslaugų (vandens ir atliekų tvarkymo), smulkiosios žvejybos ir akvakultūros, infrastruktūros, transporto, ryšių, aplinkos, kaimo plėtros ir regionų ekonomikos vystymo ir paramos vietos valdžios struktūrų plėtojimui bei politinės decentralizacijos srityse;

20.

tiki, kad šie projektai vietos ir regionų valdžios institucijoms suteiks teisėtumą, kompetenciją ir patirtį tose srityse, kurios ypatingai svarbios ekonominei ir socialinei besivystančių šalių pažangai. Todėl itin svarbu suteikti joms svarbesnį vaidmenį ir pasinaudoti jų sukaupta patirtimi vystomosios politikos srityje;

21.

pažymi, kad daugelyje ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos turi juridinę teisę pasitelkiant decentralizuoto bendradarbiavimo priemones dalyvauti savo nacionalinėje vystymojoje politikoje. Todėl jos gali būti laikomos tiesioginėmis ES vystomosios politikos ir išorės reikalų dalyvėmis;

22.

pabrėžia decentralizuoto bendradarbiavimo pranašumus ir atkreipia dėmesį į jo skatinimo būtinybę, kadangi daug vietos ir regionų valdžios institucijų tiesiogiai finansuoja ir įgyvendina vystomąją politiką. Jų vaidmuo yra papildomasis, ir jos prisideda prie didesnio vystomosios politikos nuoseklumo;

23.

pabrėžia, kad savivaldybės ir regionai siekia sustiprinti savo dalyvavimą, pagrįstą partneryste ir kompetencija, visų pirma dėdami pastangas konkrečiose srityse, kurios priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai; Jie taip pat bendradarbiauja su vystomojo bendradarbiavimo dalyviaia, siekdami didinti piliečių solidarumą su besivystančiomis šalimis;

24.

yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra arti piliečių ir vadovaujantis subsidiarumo principu, savo vaidmenį jos gali geriausiai atlikti laikantis daugialygmeniškumo principo, t. y. kai šios valdžios institucijos prisideda prie nacionalinės, Europos ir pasaulinės vystomosios politikos ir užtikrina pagalbą bei gerina jos veiksmingumą;

25.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atokiausiuose regionuose gali atlikti svarbų vaidmenį kaip privilegijuoti partneriai nustatant ES bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis politiką, kartu minėti regionai gali atlikti „laboratorijų“ vaidmenį įgyvendinant projektus, kuriems būtinas deramas Europos plėtros fondo (EPF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) koordinavimas;

26.

pažymi, kad siekiant veiksmingesnės ir nuoseklesnės vystomosios politikos reikia atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą pagalbą gaunančiose šalyse;

27.

pabrėžia, kad pagrindiniai su vystomąja veikla ir vystomąja politika susiję principai turėtų būti vietos atsakomybė ir decentralizacija;

28.

norėtų, kad būtų skatinamas požiūris, kuris Europos ir besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijoms leistų geriau remti vystomojo proceso dalyvius;

29.

sutinka su nuostata, kad demokratija reiškia ne tik laisvą pasirinkimą, bet yra kuriama kasdien — atspindėdama ekonominį ir socialinį vystymąsi, kuriame vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį;

30.

pažymi, kad papildoma vietos ir regionų valdžios institucijų vertė ypač akivaizdi jų vaidmenyje, kurį idealiu atveju sudaro demokratijos kūrimas ir gero valdymo užtikrinimas bei decentralizuoto valdymo modelio skatinimas;

31.

pabrėžia, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai dirba ne vien tik su savo kolegomis Pietuose, bet ir su likusia pilietine visuomene;

32.

atkreipia dėmesį į problemas, kurios kyla, dėl to, jog pagalba priklauso nuo vienpusiškos, „iš viršaus į apačią“ principu besiremiančios sistemos, kuri yra labiausiai paplitusi ir net Europos Komisiją ją taiko teikdama pagalbą. Nėra tikrosios partnerystės, vietos lygio institucijų ir joms atstovaujančių organizacijų (vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų) dalyvavimo, o tai reiškia, kad finansavimas nėra veiksmingas vietos lygiu. Tuo pačiu, NVO teikiama pagalba, dažniausiai vietos lygio, ne visada siekia valstybinės, vietos ir regionų valdžios institucijas ir institucinius mechanizmus, o tai vėliau kliudo ilgalaikiam pagalbos poveikiui ir veiksmingumui;

33.

yra įsitikinęs, kad dėl „iš viršaus į apačią“ sistemos nepakankamai dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos bei tinkami žmonės. Tokia sistema neleidžia taikyti skirtingų metodų ir riboja jų įvairovę. Todėl reikalingas tiltas, sujungiantis centrinę valdžią ir plačiąją visuomenę. Daugelyje pagalbą gaunančių besivystančių šalių vietos valdžios institucijos, papildomai pasitelkdamos joms teikiamą pagalbą, galėtų surasti apčiuopiamus sprendimus, kurie, savaime aišku, turėtų būti įgyvendinami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį;

34.

yra įsitikinęs, kad daugeliu atvejų vystomosios pagalbos suteikimas vietos ir regionų valdžios institucijoms pagalbą gaunančioje šalyje daugeliu atvejų lemtų geresnį, skaidresnį ir tvaresnį valdymą. Reikia pasirūpinti, kad šalių donorių sąnaudos neviršytų priimtinų ribų.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/34

—

atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komitetas pasirengęs bendradarbiauti rengiant būsimą bendrą imigracijos politiką ir prie jos prisidėti,

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pirmiausia patiria didelį bendros imigracijos politikos poveikį. Viena vertus, būtent jos susiduria su neteisėtos imigracijos sunkumais; kita vertus, joms tenka teikti šiems žmonėms nemažai paslaugų, tai yra vienas integracijos vietos lygiu aspektų. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos turi plačiu mastu dalyvauti kuriant Europos teisėtos imigracijos sąlygas, kovos su neteisėta imigracija priemones ir plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą su migrantų kilmės šalimis,

—

pabrėžia didžiulę imigrantų, vyrų ir moterų, svarbą dėl jų indėlio į ES socialinį ir ekonominį vystymąsi. Norint užtikrinti Europos ekonominės erdvės konkurencingumą tarptautiniu mastu, reikia akivaizdžiai pagerinti ES patrauklumą, kad būtų geriau išnaudojamas vietos ir regionų potencialas,

—

atkreipia dėmesį į valstybių narių gebėjimą nustatyti, kiek trečiųjų šalių piliečių gali atvykti į jų teritoriją ieškoti samdomo arba savarankiško darbo, nes tai padėtų atsižvelgti į nacionalinės ir regionų darbo rinkos reikalavimus,

—

pripažįsta, kad didžiausia reikšmė tenka priimančios šalies valstybinės kalbos ar kalbų mokėjimui. Sėkmingą integraciją vietos ir regionų lygmeniu palengvina anksti įgyti kalbos įgūdžiai,

—

pabrėžia, kad neteisėta ir teisėta imigracija yra tarpusavyje susijusios ir kova su neteisėta imigracija atlieka svarbiausią vaidmenį formuojant teisėtos imigracijos politiką. Pirma, kova su neteisėta migracija turi būti nuosekli ir turi būti taikomas visapusis metodas siekiant veiksmingai kovoti su dažnai gerai organizuotomis nusikalstamomis struktūromis. Antra, reikia sukurti teisėtos imigracijos perspektyvas ir sudaryti sąlygas ribotam laikui teisėtai į šalį įvažiuoti trūkstamiems darbuotojams arba skatinti keitimąsi žiniomis ir jų perdavimą arba tęstinį migrantų mokymąsi.

Pranešėjas

:

Werner JOSTMEIER (DE/ELP), Šiaurės Reino Vestfalijos žemės parlamento narys

1.

remia bendrą imigracijos politiką, kuri buvo tobulinama nuo 1999 m. Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikimo iki Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto sukūrimo;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komitetas pasirengęs bendradarbiauti rengiant būsimą bendrą imigracijos politiką ir prie jos prisidėti; vietos ir regionų valdžios institucijos yra pasirengusios priimti naujus iššūkius ir skatinti šioje srityje keitimąsi sėkmingais metodais vietos ir regionų lygmeniu;

3.

palankiai vertina ir džiaugiasi glaudesniu bendradarbiavimu su Europos Komisija, kurį reikia tęsti;

4.

pritaria ES Komisijos taikomam partnerystės metodui. Valstybių narių ir ES institucijų partneryste paremtas bendradarbiavimas ir solidarumas turėtų apimti vietos ir regionų subjektų dalyvavimą. Būsimi iššūkiai reikalauja koordinuotų ir darnių priemonių, tam reikia ryžtingųES ir valstybių narių veiksmų įgyvendinant bendrą imigracijos politiką;

5.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pirmiausia patiria didelį bendros imigracijos politikos poveikį. Viena vertus, būtent jos susiduria su neteisėtos imigracijos sunkumais; kita vertus, joms tenka teikti šiems žmonėms nemažai paslaugų, tai yra vienas integracijos vietos lygiu aspektų. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos turi plačiu mastu dalyvauti kuriant Europos teisėtos imigracijos sąlygas, kovos su neteisėta imigracija priemones ir plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą su migrantų kilmės šalimis;

6.

kaip ir Komisija mano, kad reikalingi mechanizmai, paremti valstybių narių ir ES solidarumu dalijantis naštą ir užtikrinant politikos koordinavimą. Regionų ir vietos valdžios institucijos atkreipia dėmesį į sienų apsaugos ir kontrolės bei integracijos politikos finansavimą, tai turi įtakos viešiesiems finansams nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu;

7.

mano, kad svarbiausi imigracijos politikos aspektai yra pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principai ir demokratijos ugdymas. Europos Sąjunga garantuoja šias laisves ir principus, išdėstytus Pagrindinių teisių chartijoje, tarp jų žmogaus orumą, laisvę, lygybę, solidarumą, piliečių teises ir teisingumą. Ypatingai svarbios moterų ir vaikų teises. Tradicijos ir veiksmai, prieštaraujantys šiems principams, netoleruotini. Bendros europinės vertybės, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijoje, nesvarstytinos. Kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas privalo pripažinti Europos pagrindines teises privalomu vertybių kodeksu;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje Europos regionų ir bendruomenių imigrantai jau tapo svarbia ir neatskiriama visuomenės dalimi. Europos Sąjunga — tai visuomenė, turinti išties turtingą ir įvairų kultūros paveldą, kurį reikia išsaugoti ir toliau plėtoti. UNESCO suvokia kultūrą kaip kompleksą, kurį sudaro ne tik menas ir literatūra, bet ir gyvenimo būdas, pagrindinės žmonių teisės, vertybių sistemos, tradicijos ir religiniai įsitikinimai. Imigracija gali praturtinti kultūrinę įvairovę. Paskelbdama Europos kultūrų dialogo metus Europos Sąjunga parodė didelę pagarbą kultūrų įvairovei

9.

ragina, atsižvelgiant į jau priimtas Regiono komiteto nuomones, įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijų subjektus į tolesnius būsimos bendros imigracijos politikos etapus (1).

10.

pabrėžia didžiulę imigrantų, vyrų ir moterų, svarbą dėl jų indėlio į ES socialinį ir ekonominį vystymąsi. Norint užtikrinti Europos ekonominės erdvės konkurencingumą tarptautiniu mastu, reikia akivaizdžiai pagerinti ES patrauklumą, kad būtų geriau išnaudojamas vietos ir regionų potencialas;

11.

mano, kad aiškios ir skaidrios teisinio aiškumo ir sąžiningo elgesio su trečiųjų šalių piliečiais taisyklės yra tiesiog būtinos, ir jų turi būti laikomasi;

12.

mano, kad į integraciją nukreiptos paskatų sistemos, sudarančios patrauklias gyvenimo šalyje sąlygas trečiųjų šalių piliečiams ir jų šeimoms, yra svarbiausias stimulas į Europos ekonominę erdvę pritraukti reikiamų specialistų. Esant tinkamoms imigracijos srautų valdymo koncepcijoms ir atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, reikia atkreipti dėmesį ir į šeimos susijungimo klausimus, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/86/EB;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendra Europos imigracijos politika galėtų gerokai sumažinti valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų administracinę naštą, jei būtų supaprastintos imigrantų priėmimui taikomos administracinės procedūros;

14.

ragina Komisiją išanalizuoti, kokie uždaviniai tenka regionų ir vietos valdžios institucijoms Komisijos siūlomų priemonių, kurios turi būti įgyvendintos Europos ir nacionaliniu lygmeniu, atžvilgiu. Svarbu, kad galimos vietos ir regionų valdžios institucijų užduotys būtų finansuojamos nacionaliniu lygmeniu arba iš ES lėšų;

15.

atkreipia dėmesį į skirtingus valstybių narių darbo rinkų poreikius. ES mastu įdiegiant standartus, procedūrines taisykles ir leidimus gyventi šalyje, pavyzdžiui, planuojama „ES mėlynoji kortelė“, reikia atsižvelgti į skirtingus nacionalinių, regionų ir vietos darbo rinkų reikalavimus, išsaugoti valstybių narių valdymo autonomiją ir laikytis subsidiarumo principo. Valstybių narių gebėjimas nustatyti, kiek trečiųjų šalių piliečių gali atvykti į jų teritoriją ieškoti samdomo arba savarankiško darbo, padėtų atsižvelgti į darbo rinkos reikalavimus;

16.

esant šioms aplinkybėms pritaria Komisijos pasiūlytam aktyviam regionų ir vietos institucijų dalyvavimui siekiant geriau suderinti gebėjimus ir sektoriaus poreikius, ir šioje srityje reikėtų atsižvelgti į tipines vietovių ir regionų ypatybes.

17.

pabrėžia aktyvaus vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens svarbą integruojant migrantus. Įgyvendinant būsimą bendrą Europos imigracijos politiką ir papildomas priemones, pavyzdžiui, vykdant Europos integracijos fondo veiklą, būtina atsižvelgti į specifinius bendruomenių ir regionų poreikius. Be to, turi būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

18.

sieja naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis su atsakomybe ir pareigomis kitų žmonių, visuomenės ir ateities kartų atžvilgiu. Bendrų Europos vertybių konsensuso laikymasis įpareigoja būti pagarbiais ir tolerantiškais, tai taikaus ir demokratiško sambūvio prielaida. Kultūrų dialogas vietos ir regionų lygiu gali tam suteikti svarbių paskatų;

19.

mano, kad aktyvus visų pilietinės visuomenės sluoksnių dalyvavimas ir teigiamas imigrantų bei priimančiosios visuomenės požiūris yra svarbi integracijos sąlyga. Kilmės šalys gali prisidėti prie jų piliečių integracijos Europos priimančiose šalyse;

20.

pripažįsta, kad didžiausia reikšmė tenka priimančios šalies valstybinės kalbos ar kalbų mokėjimui. Sėkmingą integraciją vietos ir regionų lygmeniu palengvina anksti įgyti valstybinės kalbos ar kalbų įgūdžiai. Reikėtų aktyviai skatinti, kad imigrantai, visų pirma jų vaikai, mokytųsi priimančios šalies valstybinės kalbos ar kalbų, kartu reikia gerbti ir remti vaikų teisę išmokti savo gimtąją kalbą;

21.

mano, kad svarbiausia suteikti pagrindinę lengvai suprantamą informaciją apie priimantį miestą, vietovę arba regioną bei labiausiai paplitusius jų gyvenimo būdo ypatumus;

22.

pabrėžia, kad svarbu žinoti pagrindinius priimančios visuomenės istorijos faktus ir pagrindinius duomenis apie jos institucijas. Viena iš pagrindinių sėkmingo imigrantų integravimo sąlygų — sudaryti imigrantams sąlygas įgyti pagrindines žinias;

23.

remia ką tik atvykusių trečiųjų šalių piliečių priėmimo programų ir veiklos organizavimą siekiant jiems suteikti priimančios visuomenės kalbos, istorijos pagrindus, pagrindinę informaciją apie institucijas, socialinius ir ekonominius ypatumus, kultūrinį gyvenimą ir esmines vertybes;

24.

pritaria, kad būtų finansuojamos integravimo programos arba modeliai, kuriuose numatyti kalbos kursai ir seminarai komunikacijos tema ir informavimas apie kultūrinius, politinius ir socialinius priimančios visuomenės aspektus;

25.

mano, kad integracijos srityje švietimui tenka svarbiausias vaidmuo. Šiuo požiūriu vietos ir regionų valdžios institucijos sprendžia svarbius švietimo uždavinius siekdamos užtikrinti lygias visų piliečių galimybes. Komisijos paskelbta Žalioji knyga „Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės“ (2) pabrėžia šį svarbiausią švietimo vaidmenį integracijos procese. Vertindama konsultacijas, Komisija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į vietos ir regionų užduotis šioje srityje;

26.

atkreipia dėmesį į svarbiausią darbinės veiklos vaidmenį integruojant imigrantus. Nedarbas dažnai yra sėkmingos integracijos kliūtis, visų pirma kalbant apie jaunimą, vaikų turinčias jaunas šeimas arba pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Trečiųjų šalių piliečių imigracija turi vykti atsižvelgiant į įvairių valstybių narių darbo rinkų poreikius. Pragyvenimo užsitikrinimas ir apsirūpinimas būstu iš savo darbo yra svarbi integracijos prielaida, juo labiau, kad tai garantuoja įtraukimą į socialinės apsaugos sistemas. Be šios prielaidos socialinės apsaugos sistemų atvėrimas imigrantams sudarytų ypatingą naštą regionų ir vietos valdžios institucijoms, to būtų neįmanoma paaiškinti valstybių narių gyventojams.

27.

pabrėžia, kad neteisėta ir teisėta imigracija yra tarpusavyje susijusios ir kova su neteisėta imigracija atlieka svarbiausią vaidmenį formuojant teisėtos imigracijos politiką. Pirma, kova su neteisėta migracija turi būti nuosekli ir turi būti taikomas visapusis metodas siekiant veiksmingai kovoti su dažnai gerai organizuotomis nusikalstamomis struktūromis. Todėl sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis svarbu įtraukti nuostatas dėl kovos su neteisėta migracija, kuriose visų pirma būtų numatyta neteisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių readmisija. Antra, reikia sukurti teisėtos imigracijos perspektyvas ir sudaryti sąlygas ribotam laikui teisėtai į šalį įvažiuoti trūkstamiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams arba skatinti keitimąsi žiniomis ir jų perdavimą arba tęstinį migrantų mokymąsi, tai būtų naudinga jų kilmės šalių vystymuisi.

28.

reikalauja pateikti išsamią informaciją apie susijusius ES fondus ir paramos programas, kad visi vietos ir regionų lygmens subjektai galėtų pasinaudoti esamais fondais ir programomis;

29.

mano, kad įgyvendinant būsimą ES imigracijos politiką gali reikėti skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių FRONTEX agentūros pajėgumams išplėsti pasienio kontrolės srityje ir siekiant išvengti pavojaus saugumui, kad ši agentūra galėtų tinkamai atlikti savo užduotį;

30.

pabrėžtinai nurodo, kad būsimoje ES imigracijos politikoje, ypač skiriant finansines lėšas ir suteikiant galimybę naudotis ES fondais ir programomis, reikia atsižvelgti į būtinybę didinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus siekiant valdyti migracijos srautus. Tvarios ir sėkmingos, t. y. visiems dalyviams priimtinos, imigracijos politikos žlugimas sudarytų ne tik didelių socialinių ir ekonominių išlaidų, bet kiltų grėsmė mūsų gerovei, socialinei pusiausvyrai ir ekonominiam vystymuisi;

31.

reikalauja teikti finansinę paramą integracijos politikai ir visų pirma švietimo uždaviniams vietos ir regionų lygmeniu. Žaliojoje knygoje dėl švietimo ir migracijos bus svarstomas Bendrijos programų ir fondų indėlis teikiant paramą integracijos politikai. Sprendžiant specifinius su integracija susijusius vietos ir regionų uždavinius, būtina ES integracijos fondo parama.

32.

nurodo, kad būsimoje ES imigracijos politikoje didžiulė svarba tenka dialogo ir bendradarbiavimo su migrantų kilmės ir tranzito šalimis skatinimui; tam būtina taikyti Europos kaimynystės politikos priemones, pasitelkti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą ir įgyvendinti veiksmingą vystomąjį bendradarbiavimą. Be to, skatinant tokį bendradarbiavimą, svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms. Tai visų pirma pasakytina apie valdžios institucijas, kurios gali būti bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis platformos;

33.

pabrėžia globalų migracijos aspektą, kuris yra labai svarbus tiek kilmės šalims, tiek Europos Sąjungai. Todėl reikia atkreipti ypatingą dėmesį į migracijos ir vystymosi tarpusavio sąsają. Kartu reikia stengtis, kad, išvykstant iš šalies specialistams, besivystančioms šalims nebūtų padarytas neigiamas poveikis („protų nutekėjimas“). Vykstant apykaitinei migracijai, į savo kilmės šalį grįžę specialistai įgytus įgūdžius galėtų pritaikyti arba perteikti juos kitiems.

34.

mano, kad atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su neteisėta migracija, rengiant būsimą ES imigracijos politiką daugiausia dėmesio reikia skirti tinkamoms ir suderintoms priemonėms siekiant kovoti su prekyba žmonėmis ir nusikalstamomis grupėmis, kad būtų išvengta žmonių tragedijų;

35.

atkakliai remia Europos Sąjungos priemones, skirtas užkirsti kelią neteisėtai imigracijai, kuri neretai prisideda prie žmonių, visų pirma moterų ir vaikų, išnaudojimo. Todėl būtina imtis nuoseklių veiksmų. Bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis, būtina kovoti su prekybą žmonėmis organizuojančiais ir tokioje veikloje dalyvaujančiais tinklais ir grupėmis. Vietos ir regionų valdžios institucijas būtina tinkamai įtraukti į bendradarbiavimo priemones.

36.

įžvelgia sėkmingos imigracijos politikos, galinčios prisidėti prie ekonominės sėkmės ir kultūrinės įvairovės, šansus ir galimybes. Vietos ir regionų valdžios institucijos remia tokią politiką, kuri padeda didinti ekonominį ir socialinį Europos Sąjungos potencialą. Taip pat dar kartą pakartoja, kad Europos Sąjunga gali puikiai pasinaudoti teisėtos migracijos rezultatais, kai kova su neteisėta imigracija yra visapusiška ir sėkminga.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/38

—

mano, kad, siekiant išsaugoti įtraukties ir solidarumo sąvokų tvirtumą, sanglaudos politika ir toliau turi siekti ekonominio ir socialinio subalansuotumo ir atsispirti pagundai sanglaudos politiką perkrauti daugeliu tarpusavyje nesuderinamų tikslų;

—

yra įsitikinęs, kad sanglaudos ir augimo tikslai gali ir turi derėti tarpusavyje, nes jie yra glaudžiai susiję, ir pabrėžia, jog būtina rasti būdų, kaip augimas galėtų padidinti sanglaudą, o ne kaip sanglauda galėtų skatinti augimą;

—

abejoja, ar prasminga sanglaudos politikos priemonėms priskirti augimo strategijoje numatytus konkurencingumo tikslus, ir ragina svarstant būsimą struktūrinių fondų sąrangą išanalizuoti ir šių fondų skyrimo pagal Lisabonos strategiją poveikį ekonominės ir socialinės sanglaudos rezultatams;

—

mano, kad reikia ištirti galimybes parengti reikšmingesnius ir išsamesnius vystymosi ir gerovės rodiklius, kurie vietos ir regionų lygiu atspindėtų didelius skirtumus pajamų, viešųjų paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir kultūrinio bei profesinio mokymo pasiūlos srityse;

—

pabrėžia, kad jeigu norime, kad sanglaudos politika atliktų svarbų vaidmenį stiprinant ekonominį ir socialinį subalansuotumą, jai reikia suteikti atitinkamus išteklius ir priemones, o dabartinis finansavimo lygis yra mažiausias būtinas dydis leidžiantis vykdyti šią funkciją.

Pranešėja

:

Marta VINCENZI (IT/ESP), Genujos merė

1.

mano, kad sanglaudos politikoje tampa vis svarbiau atsižvelgti ne tik į ekonominį ir socialinį aspektą, bet ir į teritorinį aspektą, kadangi, nepaisant pažangos ir geresnių rezultatų, regionai ne tik tebesiskiria pagal savo išsivystymo lygiu, bet juose dar ir didėja struktūrinės problemos. Pabrėžia, kad greta minėto teritorinio aspekto svarbu užtikrinti, jog būtų laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

2.

sutinka, kad dauguma Europos Sąjungos finansuojamos veiklos atskleidė papildomą naudą. Projektų tinkamumas ES finansavimui padeda pritraukti viešąjį ir privatų finansavimą bei plėtoti naujoviškus valdymo būdus ir greičiau juos įgyvendinti;

3.

apgailestauja, kad Europos Komisija ir toliau nepaiso struktūrinių fondų sverto poveikio, ir primena šiuo klausimu parengtą savo perspektyvinę nuomonę, kurioje Komitetas siūlo parengti įvairių sanglaudos politikos teikiamos papildomos naudos aspektų vertinimo sistemą;

4.

teigiamai vertina pasiūlytą „pereinamojo laikotarpio regionų“ sąvoką, taikytiną ne tik regionams, kuriems parama laipsniškai teikiama (angl. phasing in), ir regionams, kuriems parama laipsniškai nutraukiama (angl. phasing out), bet taip pat ir tiems regionams, kuriems parama nebus teikiama pasibaigus 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiui, ir pritaria minėtiems regionams parengtiems sprendimams;

5.

teigiamai vertina konsultacijas, kurios buvo surengtos prieš Komisijai paskelbiant Žaliąją knygą dėl teritorinės sanglaudos, ir pažymi, kad visi diskusijoje dalyvavę suinteresuoti subjektai ir toliau pripažįsta ir remia sanglaudos politikos svarbą kuriant Europos Sąjungą;

6.

pažymi, kad debatuose buvo svarstoma galimybė pradėti taikyti naujus ir įvairesnius kriterijus paramai gauti. Buvo pageidaujama, kad būtų atsižvelgiama ne tik į BVP ir BNP, bet ir demografinę ir apgyvendinimo struktūrą (duomenys apie gyventojų pasiskirstymą, senėjimą ir išlaikomo amžiaus žmonių koeficientą), darbo rinką, paslaugų pasiūlą, geografines sąlygas, miesto ir kaimo aspektus, gamtos ir kultūros paveldą, aplinkos ir klimato veiksnius ir pan. Galima teigti, kad visi šie veiksniai turi poveikio ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Be to, Bendrijos masto rodikliai, skirti nustatyti remtinas teritorijas, jau atliko savo vaidmenį, tačiau esminiam sanglaudos politikos veiksmingumo vertinimui reikėtų naudoti platesnį rodiklių derinį, sudarytą didesnio duomenų rinkinio pagrindu;

7.

tikisi, jog iš esmės vertinant vystymosi skirtumus bus atsižvelgiama ne tik į BVP ir BNP, bet ir į rodiklius, susijusius su darbo rinka (duomenys apie užimtumą, mobilumą ir mokymą), siūlomomis paslaugomis (duomenys apie galimybę gauti paslaugas, jų efektyvumą ir pasiskirstymą), taip pat ir teritorijų planavimu (duomenys apie plotą, tęstinumą ir policentriškumą), gyventojų bendru išsilavinimo lygiu, investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas (duomenys apie MTTP ir inovacijoms skirtus išteklius palyginti su BVP), bei į kai kurių regionų geografinius ypatumus, pavyzdžiui, atokumas, salos ar kalnai;

8.

mano, kad klimato kaitos keliami iššūkiai ir energijos tiekimo problemos įvairiais būdais ir įvairiu mastu darys įtaką įvairiausiems ekonominio ir socialinio vystymosi elementams, sanglaudos politikos priemonėms ir šios politikos rezultatams;

9.

pabrėžia, kad, atokiausi ir salų regionai yra ypač pažeidžiami šių naujų klimato ir energetikos problemų požiūriu, tačiau Europos Sąjunga galėtų panaudoti šiuos regionus problemų tyrimui natūraliomis sąlygomis ir tokiu būdu rasti sprendimus, naudingus visai ES;

10.

atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog regioniniai statistiniai duomenys yra svarbūs gerinant tinkamumo gauti finansavimą kriterijus ir koreguojant vystymosi rodiklius, daugelyje valstybių narių, kur tokie duomenys jau yra, juos sunku naudoti ar apdoroti, o kur tokių duomenų dar neturima, juos gali būti sunku gauti ar įvertinti.

11.

pažymi, kad ir toliau turi būti laikomasi tikslo skatinti Europos sanglaudą tam panaudojant vystymosi atotrūkio mažinimo priemones. Todėl paramą visų pirma turėtų gauti ekonomiškai silpnesni regionai, tačiau kartu sanglaudos politika turi apimti visus Europos regionus, jei norima, kad ji būtų sėkmingai įgyvendinta ir būtų bendras visų reikalas;

12.

tvirtina, kad pagrindinis uždavinys yra spartinti atsiliekančių regionų konvergenciją, tiksliau — naujųjų valstybių narių regionų integraciją, kaip kad nuolat ir visiškai pagrįstai nurodoma įvairiuose Europos Komisijos sanglaudai skirtuose dokumentuose;

13.

mano, kad visų pirma turi būti nustatyti ir sprendžiami infrastruktūros poreikiai;

14.

pabrėžia, kad sanglaudos politika siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, o tuo pačiu taip pat prisidėti prie Europos Sąjungos įvairiuose sektoriuose vykdomos politikos ar valstybių narių nacionalinės politikos;

15.

mano, kad įvairių sektorių politika ir sanglaudos politika integruojamos vangiai ir tvirtina, kad norint įtvirtinti politikos kompleksiškumo principą, reikėtų užsibrėžti horizontalius tikslus, kad pirmiausia būtų suderintas žemės ūkio, aplinkosaugos, energetikos ir transporto vystymasis;

16.

mano, jog esant tokiam ekonominiam klimatui tarpregioniniai tinklo ir branduolių projektai yra ypač reikalingi;

17.

yra įsitikinęs, kad sanglaudos ir augimo tikslai gali ir turi derėti tarpusavyje, nes tai yra du glaudžiai susiję tikslai, ir pabrėžia, jog būtina rasti būdų, kaip augimas galėtų padidinti sanglaudą, o ne kaip sanglauda galėtų skatinti augimą;

18.

abejoja, ar prasminga sanglaudos politikos priemonėms priskirti augimo strategijoje numatytus konkurencingumo tikslus, ir ragina svarstant būsimą struktūrinių fondų sąrangą išanalizuoti ir šių fondų skyrimo pagal Lisabonos strategiją poveikį ekonominės ir socialinės sanglaudos rezultatams;

19.

pabrėžia, kad visi suinteresuoti subjektai laikosi nuomonės, jog procedūrų racionalizavimas pagerintų fondų valdymą, tačiau perspėja, kad reformos turi būti vykdomos taip, kad nenukentėtų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Bendrijos valdyme įvairiais lygmenimis teikiama papildoma nauda;

20.

mano, kad sanglaudos politikos sėkmė labai priklauso nuo teisinių ir administracinių sąlygų ir teigia, kad institucinių pajėgumų stiprinimas yra labai naudinga, nors ir mažai matoma priemonė įgyvendinant įvairius intervencinius veiksmus, taigi ir vykdant sanglaudos politiką;

21.

pažymi, kad auganti Europos regionų konkurencija produktyvumo ir administravimo srityse yra svarbus veiksnys ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos požiūriu, kadangi tai turi įtakos užsienio investicijų pritraukimui ir įsitvirtinimui pasaulinėje ekonomikoje;

22.

pritaria naujų ir novatoriškų finansų inžinerijos priemonių kūrimui sanglaudos politikos srityje (pavyzdžiui, atnaujinamieji fondai) ir kartu atkreipia dėmesį į tai, kad bendro finansavimo principas yra tinkama ir veiksminga priemonė, padedanti užtikrinti, jog bus išlaikyta papildoma sanglaudos politikos nauda;

23.

pabrėžia, jog sanglaudos politika Europos projekto įvaizdžiui galėtų duoti didžiulės naudos, ir nurodo, kad Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir vietos ir regionų valdžios institucijomis, privalo rasti dar veiksmingesnius būdus informuoti Europos visuomenę apie sanglaudos politikos privalumus ir rezultatus.

24.

pažymi, kad dabartinę Europos sanglaudos politiką grindžiantys principai, t. y. koncentracija, programavimas, bendras finansavimas, papildomumas ir partnerystė, pasirodė esantys vertingi, ir mano, kad jie ir ateityje turi būti Bendrijos veiksmų ašis;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos sanglaudos politika ir toliau turi būti pagrįsta visų valdymo lygių stipria partneryste ir kad joje reikia užtikrinti vis aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą visais etapais — nuo projektų rengimo iki programų įvertinimo;

26.

pabrėžia teritorinio bendradarbiavimo svarbą visiems sanglaudos politikos aspektams papildomos naudos ir vietinio matomumo požiūriu ir nurodo, kad naujos ETBG priemonės sukuriamos galimybės turi būti visapusiškai išnaudojamos;

27.

ragina stiprinti sanglaudos politikos su miestais susijusius aspektus ir primena, kad nepaisant to, jog miestai dažnai yra svarbūs ekonomikos augimo varikliai, jiems taip pat būdingi dideli ekonominiai skirtumai, socialinė nelygybė ir kultūrinė atskirtis;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geresnio koordinavimo sprendžiant kaimo vietovių problemas ir miestų sunkumus, kadangi miestų realijų ir kaimo aplinkos sąsaja yra esminis integruotos regioninio vystymosi politikos aspektas;

29.

rekomenduoja įtraukti kaimo plėtros priemones į bendrąją sanglaudos politiką, atsižvelgiant į tai, kad struktūriniai fondai jau dabar finansuoja daug veiksmų su lygiaverčiais tikslais ir kad tai galėtų būti geriausias būdas siekiant išvengti projektų ir intervencinių veiksmų dubliavimosi;

30.

siūlo valdymo ir statistikos įstaigoms bendradarbiauti siekiant sukurti naujas regioninės statistikos priemones, kurios leistų tinkamai ir kryptingai įvertinti sanglaudos politikos poveikį, geriau apibrėžti vystymosi rodiklius ir tobulinti tinkamumo kriterijus;

31.

mano, kad reikia ištirti galimybes parengti reikšmingesnius ir išsamesnius vystymosi ir gerovės rodiklius, kurie vietos ir regionų lygiu atspindėtų didelius skirtumus pajamų, viešųjų paslaugų buvimo, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir kultūrinio bei profesinio mokymo pasiūlos srityse;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė naudoti integruotus finansavimo būdus, pvz., rizikos kapitalo atnaujinamuosius fondus ir lengvatines bei garantuotas paskolas, galėtų sukurti naudingą multiplikatoriaus poveikį nesugriaunant sanglaudos politikos subsidijų sistemos;

33.

mano, kad viešosios valdžios institucijos, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, ateityje bus raginamos daugiau investuoti į visuotinės svarbos paslaugų teikimą ir rėmimą, kad būtų pašalinti trūkumai, ypač komunalinių paslaugų ir transporto srityse;

34.

primena, kad Europos Sąjungos valstybės narės susiduria su demografiniais iššūkiais, susijusiais su laipsnišku gyventojų senėjimu, ir pabrėžia, kad vienas iš šio pokyčio aspektų — auganti viešųjų paslaugų paklausa, visų pirma, sveikatos priežiūros ir socialių paslaugų, visiems užtikrinant vienodą veiksmingumą ir kokybę;

35.

mano, kad sanglaudos politikos supaprastinimas turi būti grindžiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais, atskaitomybės reikalavimais ir stebėsenos procedūromis, susijusiomis su intervencinės veiklos mastu ir projektų vykdymo geografine vieta, siekiant sumažinti sąnaudas ir decentralizuoti valdymą.

36.

mano, kad Europos Sąjunga privalo pripažinti ir sustiprinti sanglaudos politikos teritorinius aspektus, kad būtų sudarytos sąlygos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, kuris būtų ne tik tvarus ir subalansuotas tarp skirtingų regionų, bet taip pat policentrinis ir darnus pačiuose regionuose;

37.

pabrėžia, kad sanglauda tebėra svarbus iššūkis, kadangi vis dar esama didelių skirtumų ekonominio ir socialinio vystymosi požiūriu tarp skirtingų regionų ir pačiuose regionuose ir šie skirtumai dar labiau paaštrėjo po paskutiniosios Europos Sąjungos plėtros;

38.

mano, kad, siekiant išsaugoti įtraukties ir solidarumo sąvokų tvirtumą, sanglaudos politika ir toliau turi siekti ekonominio ir socialinio subalansuotumo ir atsispirti pagundai sanglaudos politiką perkrauti daugeliu tarpusavyje nesuderinamų tikslų;

39.

pabrėžia, kad jeigu norime, kad sanglaudos politika atliktų svarbų vaidmenį sustiprinant ekonominį ir socialinį subalansuotumą, jai reikia suteikti atitinkamus išteklius ir priemones. Komitetas mano, kad dabartinis finansavimo lygis yra minimalaus lygio, kuris leidžia vykdyti jos uždavinius ir turi reaguoti į spaudimą riboti išlaidas dėl pasaulinės finansų krizės. Susidarius tokioms aplinkybėms, poreikis veiksmingiau įgyvendinti sanglaudos politiką yra dar didesnis;

40.

nurodo, kad sanglauda privalo išlaikyti europinę dimensiją, ir atmeta bet kokias pastangas valstybių narių kompetencijai priskirti Bendrijos veiksmus, kurių papildomą vertę sudaro ir tai, kad tai yra didelio masto bendra politika, turinti aiškius strateginius tikslus ir kuri gali atliepti žemyno ir pasaulio iššūkius bei prisitaikyti prie regioninių ir vietos poreikių;

41.

pabrėžia sanglaudos politikos sverto poveikį, kadangi investicijos turi ilgalaikio struktūrinio poveikio vietovių ir regionų ekonomikai, skatina novatorišką požiūrį į vystymąsi ir užimtumą ir turi didelio poveikio administracijos ir įmonių gebėjimų ugdymui;

42.

ragina taikyti naujas finansines priemones, kurios galėtų paprasčiau ir veiksmingiau prisidėti prie investicijų, visų pirma regionuose, kuriems reikia restruktūrizacijos bei inovacijų ir ypač užtikrinti MVĮ vaidmens ir vystymosi tvarumą;

43.

nurodo, kad laikantis subsidiarumo principo, reikia užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą visais etapais, pradedant projekto įvertinimu, kadangi šis valdymo lygis yra arčiausiai galutinių sanglaudos politikos naudos gavėjų bei pagrindinių subjektų, atsakingų už jos įgyvendinimą.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/42

—

mano, kad Europos Sąjungos pažadas pasiūlyti Vakarų Balkanams ateitį Europoje, jeigu jos atitiks narystės kriterijus, yra saistantis;

—

ragina Vakarų Balkanų šalis nedelsti su ES reikalavimo sušvelninti vizų režimą vykdymu. Šiuo metu taikomi vizų išdavimo reikalavimai Vakarų Balkanų šalių gyventojams trukdo užmegzti socialinius ryšius su partneriais iš ES valstybių narių ir yra pagrindinė kliūtis įgyvendinant švietimo ir vystymo projektus; ragina ES valstybes nares toliau švelninti Vakarų Balkanų šalims taikomus vizų išdavimo reikalavimus;

—

pabrėžia Vakarų Balkanų šalyse pradėtų procesų valstybinei valdžiai decentralizuoti ir paskirstyti svarbą; nurodo, kad etninė priklausomybė negali būti vienintelis ar pagrindinis šių procesų motyvas, ir mano, jog šalyse, kur didelė etninė įvairovė, svarbu palaikyti pagrindinių institucijų, kurios ypač svarbios valstybės veikimui, poziciją ir kartu pritarti vietos ir regionų valdžios institucijų galimybei autonomiškai priimti sprendimus;

—

pabrėžia, kad svarbu tęsti ryžtingus veiksmus stiprinant teismų sistemos nepriklausomumą. Būtina toliau kovoti su korupcija ir dėti pastangas stiprinant piliečių pasitikėjimą teismų sistema;

—

palankiai vertina tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja su partneriais iš ES valstybių narių, ir ragina sukurti tinkamus institucinius bei finansinius mechanizmus, kad vietos ir regionų valdžios institucijos aktyviau dalyvautų pasienio ir regioniniuose projektuose kartu su nacionalinėmis vietos savivaldybių asociacijomis, įskaitant dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių iniciatyvose.

Pranešėjas

:

František KNAPÍK (SK/ELP), Košicės meras

1.

mano, kad Europos Sąjungos pažadas pasiūlyti Vakarų Balkanams ateitį Europoje, jeigu jos atitiks narystės kriterijus, yra saistantis;

2.

palankiai vertina Vakarų Balkanų šalių padarytą pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje; mano, kad ES ir Serbijos Respublikos Stabilizacijos ir asociacijos sutarties (SAS) pasirašymas ir artėjantis tokios pat ES ir Bosnijos ir Hercegovinos sutarties pasirašymas yra labai svarbūs, jei visas regionas savo ateitį nori susieti su Europos Sąjunga. Kitas Europos integracijos proceso pažangos įrodymas yra reali galimybė, kad artimiausiu metu Juodkalnija ir Albanija, o vėliau ir kitos šio regiono šalys, įgys šalių kandidačių statusą, ir pažanga, padaryta diskusijose dėl stojimo su Kroatija.

3.

rekomenduoja Europos Komisijai labiau išnaudoti naujųjų valstybių narių patirtį, įgytą stojimo į ES ir pertvarkymų procesų metu. Naujųjų valstybių narių nuomonės turėtų duoti papildomos naudos, kai formuojama ES politika, ypač susijusi su Vakarų Balkanų narystės siekiu;

4.

ragina Vakarų Balkanų šalis nedelsti su ES reikalavimo sušvelninti vizų režimą vykdymu. Šiuo metu taikomi vizų išdavimo reikalavimai Vakarų Balkanų šalių gyventojams trukdo užmegzti socialinius ryšius su partneriais iš ES valstybių narių ir yra pagrindinė kliūtis įgyvendinti švietimo ir vystymo projektus. Komitetas ragina ES valstybes nares toliau švelninti Vakarų Balkanų šalims taikomus vizų išdavimo reikalavimus;

5.

pabrėžia Vakarų Balkanų šalyse pradėtų procesų valstybinei valdžiai decentralizuoti ir paskirstyti svarbą. Komitetas nurodo, kad etninė priklausomybė negali būti vienintelis ar pagrindinis šių procesų motyvas, ir mano, jog šalyse, kur didelė etninė įvairovė, svarbu palaikyti centrinių institucijų, kurios ypač svarbios valstybės veikimui, poziciją ir tuo pat metu pritarti vietos ir regionų valdžios institucijų galimybei autonomiškai priimti sprendimus;

6.

primena, kad mažumų teisių pripažinimas ir apsauga yra vienas iš Kopenhagos kriterijų, kurio laikymasis yra privaloma stojimo į Europos Sąjungą sąlyga; Komitetas yra įsitikinęs, kad vienas pagrindinių mažumų teisių elementų — palengvinti skirtingų rasių, kalbų ir religijų gyventojų grupių ir visuomenės daugumos taikų sambūvį bei užtikrinti, kad specifiniai mažumų poreikiai būtų patenkinami;

7.

ragina regiono šalis imtis priemonių, kurios paskatintų moterų dalyvavimą politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime, ir remti lygias vyrų ir moterų galimybes. Komitetas pastebi, kad vis dar pasitaiko moterų diskriminavimo ir šeiminio smurto atvejų, todėl prašo šių šalių dėti daugiau pastangų, kad būtų apgintos moterų teisės;

8.

siūlo sustiprinti nacionalinių ir vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus siekiant kaip įmanoma geriau panaudoti pagal Pasirengimo narystei paramos instrumentą (IPA) Vakarų Balkanams teikiamą finansavimą;

9.

pabrėžia, kad svarbu tęsti ryžtingus veiksmus stiprinant teismų sistemos nepriklausomumą. Būtina toliau kovoti su korupcija ir dėti pastangas stiprinant piliečių pasitikėjimą teismų sistema;

10.

apgailestauja dėl plačiai paplitusios korupcijos, kuri yra kliūtis skaidriam viešajam administravimui ir trukdo veiksmingam ES lėšų valdymui ir programų įgyvendinimui;

11.

palankiai vertina atliekamą darbą siekiant įsteigti Regioninę viešojo administravimo mokyklą (RVAM), kuri turėtų visus valstybės tarnautojų profesinio lavinimo institucijai reikalingus įgaliojimus ir padėtų padidinti administracinius gebėjimus Vakarų Balkanuose. Komitetas rekomenduoja veikiančioms viešojo administravimo mokykloms atskirose valstybėse kaip įmanoma aktyviau bendradarbiauti su šia institucija. Jis taip pat remia tolesnes Europos Komisijos priemones administraciniams gebėjimams stiprinti, institucijoms steigti ir ES teisės aktams įgyvendinti, ypač pasitelkiant porinių projektų (twinning), Techninės pagalbos ir keitimosi informacija biuro (TAIEX) ir Paramos valdymui ir administravimui gerinti (SIGMA) priemones;

12.

palankiai vertina sėkmingą Pietryčių Europos stabilumo pakto pakeitimą Regioninio bendradarbiavimo taryba (RCC). Komitetas mano, kad regioninis bendradarbiavimas yra viena iš pagrindinių prielaidų, kad Vakarų Balkanų šalys galėtų daryti pažangą siekdamos narystės ES. Pasienio bendradarbiavimo gerinimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes daugeliu atveju nuo dešimtojo dešimtmečio ginkluotų susirėmimų labiausiai nukentėjo pasienio regionai. Todėl Komitetas tarp regiono šalių ragina kurti pasienio infrastruktūrą;

13.

mano, kad Vakarų Balkanų pakrančių bei pasienio teritorijų ir jų kaimynystėje arba pasienyje esančių ES šalių pasienio bendradarbiavimo stiprinimas gali padėti įveikti susiskaldymą, išankstinį nusistatymą ir nepasitikėjimą, t. y. reiškinius, kurie kilo dėl neseniai (taip pat ir seniau) įvykusių nesutarimų ir konfliktų, įtraukusių Vakarų Balkanų ir kaimynines, ES valstybėmis narėmis tapusias, šalis;

14.

palankiai vertina kuriant laisvos prekybos zoną (Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (CEFTA) Vakarų Balkanuose padarytą pažangą. Komitetas rekomenduoja dalyvaujančioms šalims greičiau kurti erdvę, kuri efektyviai veiktų visame regione, nes laisva prekybos erdvė padės atskiroms šalims pasirengti prisijungti prie ES bendrosios rinkos;

15.

palankiai vertina tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja su partneriais iš ES valstybių narių, ir ragina sukurti tinkamus institucinius bei finansinius mechanizmus, kad vietos ir regionų valdžios institucijos aktyviau dalyvautų pasienio ir regioniniuose projektuose kartu su nacionalinėmis vietos savivaldybių asociacijomis, įskaitant dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių iniciatyvose;

16.

supranta, kad pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ES integraciją, ir remia pilietinės visuomenės organizacijų tinklų kūrimą regione bei bendrų projektų rengimą;

17.

mano, kad sklandžiai veikiančios vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindinis veiksnys vidiniam regiono šalių konsolidavimui ir priartėjimo prie ES procesui; rekomenduoja vyriausybėms sustiprinti komunikaciją su vietos ir regionų valdžios institucijomis, propaguojančiomis Europos integracijos idėją;

18.

palankiai vertina per 2008 m. balandžio mėn. konferenciją Europos Komisijos paskelbtą konkrečią priemonę vietos ir regionų valdžios institucijoms Vakarų Balkanuose remti, kuri yra Pasirengimo narystei paramos instrumento (IPA) dalis; rekomenduoja Europos Komisijai kiek įmanoma supaprastinti pagalbos teikimo procedūrą, visų pirmą ją paspartinti ir užtikrinti, kad pagalbos teikimo mechanizmai būtų veiksmingesni; mano, kad nors bet kokio pobūdžio pagalba turi būti tikslinė, ji turi būti skirta kiek įmanoma platesniam gavėjų ratui;

19.

supranta, kad didmiesčių teritorijose ir toliau nuo miestų esančiuose regionuose egzistuoja regioninis disbalansas vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios rūpinasi darnia ir subalansuota teritorine plėtra ir Europos integracijos idėjos propagavimu, vykdomos veiklos srityje; mano, kad vertėtų padėti subnacionalinės valdžios institucijoms efektyviai veikti kaimo regionuose, ypač vietovėse, kuriose didelė etninė įvairovė ir kuriose daugiausiai dėmesio reikėtų skirti su skirtingomis etninėmis bendruomenėmis susijusių projektų įgyvendinimui;

20.

supranta, kad Vakarų Balkanų šalių vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį ieškant institucinio atsako į klausimą dėl tautinių mažumų teisių; todėl ragina šių šalių vyriausybes konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kai bus aptariami ir priimami nauji su tautinių mažumų teisėmis susiję standartai ir teisinės sistemos laikantis Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų;

21.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą, įveikiant išankstinį nusistatymą ir įvairių regiono etninių grupių nesutarimus, bei jų vaidmenį palaikant ryšius su įvairių lygmenų vietos ir nacionaline valdžia atskirose šalyse;

22.

palankiai vertina didelę derybų dėl Kroatijos stojimo į ES pažangą, kuri yra ženklas kitoms Vakarų Balkanų šalims dėl jų pačių narystės perspektyvos, kai tik jos įvykdys būtinas sąlygas, ir mano, kad dabartinis netikrumas, susidaręs po Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo, neturi poveikio vykstančioms stojimo į ES deryboms su Kroatija;

23.

palankiai vertina regioninės politikos ir pasienio bendradarbiavimo srityse padarytą pažangą ir džiaugiasi, kad Kroatija deda daug pastangų, kad išspręstų nesutarimus su savo kaimynėmis;

24.

nurodo, kad Kroatijai reikia siekti didesnės pažangos teismų reformų, kovos su korupcija, mažumų teisių, pabėgėlių grįžimo ir laivų statybos pramonės pertvarkymo srityse, jei ji nori padaryti didelę pažangą stojimo procese;

25.

nurodo, kad Kroatija turi paspartinti viešojo administravimo reformą ir tobulinti administracinius gebėjimus vietos ir regionų lygiu;

26.

mano, kad Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija gali padaryti dar didesnę pažangą glaudesnių santykių su ES link, jeigu laikysis 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos nustatytų reikalavimų ir kriterijų;

27.

palankiai vertina Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos indėlį stabilizuojant padėtį Vakarų Balkanuose ir atkreipia dėmesį į tai, kad šios šalies vyriausybė priėmė sprendimą dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo;

28.

palankiai vertina ES ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio konsultacinio komiteto įsteigimą ir ragina stiprinti politinį dialogą su ES subnacionalinėmis valdžios institucijomis bei panašioms Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos institucijomis;

29.

pažymi, kad politinę krizę, kuri buvo ištikusi Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, pagaliau pavyko išspręsti; ragina nedelsiant imtis priemonių valdžios institucijų veikimui pagerinti ir sustiprinti siekiant išsiaiškinti 2008 m. birželio mėn. rinkimų proceso metu iškilusių problemų priežastis ir užtikrinti, kad būsimi rinkimai bus organizuojami pagal tarptautiniu mastu priimtus modelius; pabrėžia būtinybę suintensyvinti politinių partijų dialogą siekiant sukurti stabilią ir darnią aplinką, leidžiančią įgyvendinti reformas, kurios yra šalies įstojimo į Europos Sąjungą sąlyga;

30.

siūlo tęsti decentralizavimo procesą užtikrinant, kad etninė priklausomybė nebūtų pagrindinis kriterijus formuojant vietos ir regionų valdžios institucijas, ir ragina palaikyti politinį stabilumą Buvusiosios Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu pabrėžiant, kad labiau reikia dialogo nei kitų priemonių;

31.

remia Bendruomenių tarpusavio santykių reikalų komiteto, kaip skirtingų etninių bendruomenių ir parlamento tarpininko, konstruktyvų vaidmenį nacionaliniu ir vietos lygiu. Komitetas taip pat ragina išsaugoti etninę įvairovę Buvusiosios Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir ypač kruopščiai stebėti, ar nepažeidžiamos tautinių mažumų teisės;

32.

džiaugiasi, kad JTO specialiajam pasiuntiniui Matthew Nimetz vadovaujant buvo atnaujintas derybų procesas, ir ragina Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją dėti daugiau pastangų sprendžiant šalies pavadinimo problemą vadovaujantis JTO Saugumo tarybos rezoliucijomis Nr. 817/93 ir 845/93; pabrėžia geros kaimynystės santykių svarbą Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, jei ji nori padaryti pažangą siekiant narystės ES;

33.

rekomenduoja spartinti viešojo administravimo reformą, įskaitant vietos mokesčių reformą, kad valdžios institucijos turėtų didesnę autonomiją sprendžiant finansinius klausimus;

34.

palankiai vertina viešojo administravimo reformų ir didesnių galių vietos valdžios institucijoms suteikimo priemonių įgyvendinimą;

35.

pabrėžia poreikį paspartinti ekonomikos augimą ir gerinti ekonominės veiklos rezultatus. Ekonomikos klestėjimas ir darnus ekonomikos augimas yra sėkmingos pažangos siekiant narystės ES prielaida;

36.

pabrėžia bendro politinio sutarimo dėl klausimų, susijusių su Europos integracija, poreikį;

37.

ragina politines partijas atsisakyti nekonstruktyvių pozicijų vietos lygiu, kad bendru sutarimu būtų galima priimti sprendimus dėl vietos problemų ir bendruomenių poreikių patenkinimo;

38.

ragina įgyvendinti veiksmingus kovos su nacionalinio ir vietos lygio korupcija mechanizmus. Kartu Komitetas ragina atitinkamas institucijas veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu;

39.

palankiai vertina vietos valdžios institucijų galių sustiprinimą vietos mokesčių ir išlaidų srityje;

40.

rekomenduoja sustiprinti decentralizuotas vietos valdžios institucijų galias;

41.

ragina Albaniją visiškai įgyvendinti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, ypač susijusias su tautinių mažumų kalbų vartojimu;

42.

palankiai vertina Europos Sąjungos ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos sutarties pasirašymą ir pritaria tam, kad, būtų uždarytas Vyriausiojo įgaliotinio biuras (OHR) ir būtų sustiprintas ES specialiojo įgaliotinio biuras, kai tik bus įvykdytos būtinos sąlygos ir pasiekti atitinkami tikslai;

43.

palankiai vertina tai, kad galutinis Kosovo statusas nesukėlė didelio neigiamo atgarsio Bosnijoje ir Hercegovinoje ir kad bendra politinė ir saugumo padėtis išlieka rami;

44.

palankiai vertina Bosnijos parlamento patvirtintą policijos reformą, atsižvelgdamas į jos svarbą siekiant stojimo į ES proceso pažangos. Komitetas supranta, kad ši reforma buvo priimta po ilgų ir sudėtingų derybų visiems atitinkamiems subjektams pasiekus bendrą sutarimą. Vis dėlto jis pabrėžia tolesnių konstitucinių pokyčių būtinybę, kad nacionalinės institucijos dirbtų veiksmingiau ir kad būtų užtikrinta, jog etninės priklausomybės veiksnys nebebūtų lemiamas Bosnijos ir Hercegovinos visuomenės veikimo faktorius. Taip pat Komitetas pabrėžia glaudesnio bendradarbiavimo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) svarbą;

45.

palankiai vertina 2008 m. spalio mėn. įvykusius demokratinius vietos valdžios rinkimus ir tai, kad jie praėjo be jokių incidentų; supranta demokratinių vietos valdžios deputatų rinkimų svarbą ir jų vaidmenį įtvirtinant demokratiją Bosnijos ir Hercegovinos visuomenėje bei priartinant ją prie ES;

46.

remia administracinių gebėjimų stiprinimą Europos integracijos direktorate ir Bosnijos ir Hercegovinos ministrų taryboje, taip pat kitose Europos integracijos srityje dirbančiose institucijose ir įstaigose. Bosnijos ir Hercegovinos integracijos į Europą proceso metu reikės dėti daugiau pastangų įgyvendinant su ES susijusias reformas;

47.

supranta, kad visos šalies masto diskusijas dėl ES reikėtų paremti keletu tikslinių projektų, kuriuose dalyvautų nacionalinio, vietos ir regionų lygio valstybės tarnautojai, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai. Naujųjų valstybių narių patirtis galėtų būti įkvėpimo šaltinis, ypač įgyvendinant nacionalinę konvenciją dėl ES, kuri buvo sėkminga Slovakijoje, o Serbijoje buvo pradėta taikyti 2006 m.;

48.

palankiai vertina demokratinius ir skaidrius rinkimus, nes tai buvo pirmieji prezidento rinkimai po to, kai 2006 m. buvo paskelbta Juodkalnijos nepriklausomybė;

49.

palankiai vertina aktyvų Juodkalnijos vaidmenį stabilizuojant padėtį regione, ypač jos konstruktyvią nuostatą užmegzti gerus dvišalius santykius su kaimyninėmis šalimis, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šios šalies vyriausybė priėmė sprendimą dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo;

50.

palankiai vertina Europos Komisijos delegacijos įsteigimą sostinėje Podgoricoje ir yra įsitikinęs, kad tai labai padės supaprastinti ir suaktyvinti Europos Komisijos bei Juodkalnijos komunikaciją bei padės Juodkalnijai siekti narystės ES;

51.

ragina paspartinti teismų reformą ir sustiprinti viešąjį administravimą; remia tolesnę administracinės ir teismų reformos pažangą. Siekiant įgyvendinti Stabilizacijos ir asociacijos sutartį, jis rekomenduoja sustiprinti administracinius, politinius ir teisinius gebėjimus;

52.

ragina atitinkamas valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija centrinės ir vietos valdžios institucijose bei kovoti su organizuotu nusikalstamumu, ypač narkotikų ir kitų prekių kontrabanda;

53.

palankiai vertina Serbijos Respublikos ir Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos sutarties pasirašymą ir ragina Serbijos vyriausybę laikytis visų su jo įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų;

54.

palankiai vertina Radovano Karadžičiaus areštą Serbijos teritorijoje ir palankiai vertina naujosios Serbijos vyriausybės pastangas, susijusias su šiuo klausimu; pabrėžia nuolatinio Serbijos vyriausybės ir Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) bendradarbiavimo svarbą;

55.

ragina ES imtis ryžtingų veiksmų siekiant sustiprinti santykius su Serbija, įteisinant tarpinį susitarimą ir valstybių narių Parlamentuose inicijuoti Stabilizacijos ir asociacijos sutarties ratifikavimo procesą; mano, kad 2009 m. Serbijai būtų galima suteikti šalies kandidatės statusą;

56.

palankiai vertina tai, kad šių metų sausio ir vasario mėn. įvykę prezidento rinkimai bei gegužės mėn. įvykę paankstinti parlamento ir vietos valdžios rinkimai buvo demokratiniai, ir džiaugiasi, kad vyriausybės krizė buvo išspręsta demokratiniu būdu;

57.

pabrėžia veiksmingos fiskalinės decentralizacijos būtinybę ir remia įstatymo dėl savivaldybių turto priėmimą pagal Nuolatinės miestų ir savivaldybių konferencijos pasiūlytą formuluotę;

58.

palankiai vertina tai, kad Serbijos parlamentas ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją, kuri įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d.;

59.

rekomenduoja parengti decentralizacijos strategiją siekiant užtikrinti decentralizacijos proceso Serbijoje skaidrumą ir nuspėjamumą; pabrėžia būtinybę sustiprinti vietos valdžios institucijas ir siūlo ypatingą dėmesį skirti visiškam nacionalinių mažumų ir etninių grupių teisių užtikrinimui;

60.

ragina Belgradą sutikti su Europos Sąjungos teisinės valstybės misija Kosove (EULEX);

61.

remia tolesnį EULEX misijos, kurią į Kosovą išsiuntė Europos Sąjunga, dislokavimą ir palankiai vertina ES įsipareigojimą prisiimti didelę atsakomybę už tolesnius pokyčius Kosove; palankiai vertina susitarimą dėl UNMIK įgaliojimų perdavimo EULEX misijai;

62.

palankiai vertina2008 m. liepos 11 d. Briuselyje Europos Komisijos surengtos pagalbos teikėjų Kosovui konferencijos rezultatus ir pritaria ES įsipareigojimams spręsti Kosovo ir stabilumo Vakarų Balkanuose klausimus;

63.

remia Kosovo dalyvavimą regioninėse iniciatyvose, ypač susijusiose su Vakarų Balkanų narystės ES perspektyva, ir nurodo, kad Vakarų Balkanai sėkmingai įstos į Europos Sąjungą tik tada, kai šiame procese dalyvaus visi regiono dalyviai;

64.

pažžymi, kad naujojoje konstitucijoje puoselėjamos atskirų nacionalinių bendruomenių teisės;

65.

palankiai vertina Patariamosios bendruomenių tarybos įsteigimą, prezidentui globojant, bei dvigubos daugumos sistemos taikymą, pagal kurią atskiroms bendruomenėms gyvybiškai svarbiems klausimams turi pritarti ne tik teisės aktų leidėjų, bet ir atskirų bendruomenių atstovų dauguma. Taip pat Komitetas rekomenduoja bendradarbiaujant su tarptautinės bendruomenės nariais nustatyti įsigaliojimo datą;

66.

tikisi, kad vienašalis Kosovo nepriklasomybės paskelbimas nesukurs naujų kliūčių prekybai ar asmenų judėjimui Balkanų regiono šalyse;

67.

remia ilgalaikį tarptautinės bendruomenės dalyvavimą Kosovo reikaluose, ragina tarptautinę bendruomenę teikti didelę paramą įgyvendinant naująją konstituciją, nes Kosovo institucijų administraciniai ištekliai yra nepakankami;

68.

apgailestauja, kad vis dar nepakanka administracinių gebėjimų viešųjų paslaugų teikimo ir ES lėšų bei programų valdymo veiksmingumui ir skaidrumui užtikrinti;

69.

ragina nacionalines mažumų bendruomenes dalyvauti valstybiniuose Kosovo reikaluose, kaip nustatyta naujojoje konstitucijoje, ir apgailestauja dėl serbų bendruomenės atstovų nenoro dalyvauti viešojo administravimo institucijų formavime ir demokratiniame Kosovo institucijų išrinktųjų atstovų paskyrimo procese;

70.

ragina Kosovo valdžios institucijas gerbti etnines mažumas ir vykdyti visus su tuo susijusius tarptautinius reikalavimus.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/48

—

rekomenduoja potencialių šalių kandidačių grupei, jei jos atitinka Europos Komisijos keliamus reikalavimus, taip pat suteikti teisę gauti paramą pagal likusias tris priemonės sudedamąsias dalis, kad jas būtų galima remti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šalis kandidates;

—

rekomenduoja šia nuomone remtis kaip išeities tašku atliekant išsamesnį ir visapusiškesnį iki šiol sukauptos patirties įvertinimą, kadangi tokiame įvertinime būtų galima aiškiai parodyti išsamų ir labai svarbų darbą, kurį atliko vietos ir regionų valdžios institucijos ankstesniuose plėtros etapuose. Atsižvelgiant į tai Regionų komitetas turėtų — pasinaudodamas mokslinių tyrimų lėšomis — atlikti kruopščią vietos ir regionų dalyvavimo įgyvendinant PNPP 2007–2009 m. laikotarpiu analizę;

—

rekomenduoja, kad Regionų komitetas 2009 m. surengtų apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvautų Komisijos, Parlamento, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų svarbių institucijų atstovai, kurie aptartų šį klausimą išsamiau. Taip būtų pradėtas naujo įvertinimo procesas;

—

ragina parengti Regionų komiteto ir Komisijos politinį orientacinį pagrindą, kuris būtų šio vertinimo dalis, dėl vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimo į plėtros procesą. Toks politinis orientacinis pagrindas turėtų būti būti priimtas Regionų komitete, nes jis suteiktų puikią galimybę iš naujo įvertinti esamas struktūras ir bendradarbiavimo formas siekiant skatinti toliau plėtoti valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

Pranešėja

:

Helene LUND (DK/ESP), Furesø tarybos narė

1.

džiaugiasi, kad buvo sėkmingai užbaigtas penktasis plėtros etapas, kuriame Bulgarijos ir Rumunijos vietos ir regionų valdžios institucijos atliko svarbų vaidmenį, remdamos tvarios vietos ir regionų demokratijos plėtojimą;

2.

pabrėžia, kad svarbu pasimokyti iš patirties, įgytos ankstesniais plėtros etapais tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, siekiant optimizuoti ir padidinti pastangas, susijusias su dabartinėmis derybomis dėl stojimo su šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis;

3.

todėl rekomenduoja labiau sutelkti dėmesį į valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą;

4.

palankiai vertina Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), sukurtą remiantis Komisijos komunikatu (COM(2004) 627 galutinis) ir Tarybos reglamentu (1085/2006), ir norėtų padaryti nuorodą į savo nuomonę šiuo klausimu (CdR 498/2004 fin). Regionų komitetas pritaria PNPP sukūrimui, kurią sudaro penkios sudedamosios dalys: a) pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas, b) tarpvalstybinis bendradarbiavimas, c) regionų vystymasis, d) žmogiškųjų išteklių vystymasis ir e) kaimo plėtra;

5.

pažymi, kad PNPP, taikoma 2007–2013 m., yra svarbi pagalbos priemonė tvarioms politinėms ir administravimo struktūroms šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse sukurti, kadangi PNPP nuo 2007 m. sausio 1 d. sujungė įvairias pagalbos pasirengimo narystei sudedamąsias dalis, kurios buvo taikomos Turkijai ir Vakarų Balkanų šalims: PHARE, ISPA, SAPARD, CARDS ir finansinę priemonę Turkijai;

6.

palankiai vertina trejų metų orientacinę finansinę programą pagal PNPP, skirtą paskirstyti išteklius kiekvienai šaliai gavėjai, kadangi tai atspindi lankstų požiūrį, ir nurodo, kad neįmanoma rasti vieno sprendimo, kuris tiktų visiems. Todėl reikalingos lanksčios priemonės, kuriomis galima atremti iššūkius ir išspręsti problemas, būdingas atskiroms šalims;

7.

kartu pažymi, kad šalys gavėjos suskirstytos į dvi grupes: i) šalių kandidačių grupę sudaro Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kroatija ir Turkija; ir ii) potencialios šalys kandidatės: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas. Regionų komitetas taip pat pažymi, kad remiantis šiuo suskirstymu pirmoji grupė (šalys kandidatės) gali gauti paramą pagal penkias sudedamąsias dalis, tačiau antroji (potencialios šalys kandidatės) — tik pagal pirmąsias dvi priemonės sudedamąsias dalis (pereinamojo laikotarpio parama ir institucijų kūrimas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas);

8.

rekomenduoja šalims, priklausančioms potencialių šalių kandidačių grupei, jei jos atitinka Eurpos Komisijos keliamus reikalavimus, taip pat suteikti teisę gauti paramą pagal likusias tris priemonės sudedamąsias dalis, kad jas būtų galima remti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šalis kandidates;

9.

pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti griežtus reikalavimus dėl dokumentų, kuriuose būtų nurodyti pagal PNPP priemonę pasiekti rezultatai, pateikimo;

10.

atkreipia dėmesį į faktą, kad daugelis teisės aktų yra įgyvendinami vietos ir regionų lygiu (aplinkos srityje šiai kategorijai priklauso 70 proc. ES teisės aktų), todėl svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų suteikta reali galimybė gauti paramą pagal PNPP, kad jos galėtų tęsti konkretų bei svarbų darbą ir toliau konstruktyviai prisidėti kuriant tvirtas administravimo struktūras ir plėtojant tvarią šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų demokratiją;

11.

pabrėžia, jog norint, kad šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės atitiktų acquis communautaire reikalavimus, Kopenhagos kriterijus ir 1995 m. gruodžio mėn. Madrido išvadas, labai svarbu, kad šalyse kandidatėse būtų kuriamos tvarios decentralizuotos politinės ir administracinės struktūros;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijose piliečiai dažnai užmezga pirmuosius ryšius su administracija, todėl svarbu, kad jos galėtų teikti paslaugas, kurios reikalingos piliečiams. Patirtis rodo, kad labai svarbu dėti visas pastangas kurti tvirtas decentralizuotas politines ir administravimo struktūras, kadangi šios struktūros šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse dažnai yra silpnos. Tai sritis, kurioje ES vietos ir regionų valdžios institucijos turi daug patirties, nes su šiais iššūkiais jos susiduria visose valstybėse narėse. Regionų komitetas kartu pabrėžia, jog svarbu, kad stojimo į ES laikotarpiu nebūtų ilgalaikio paslaugų piliečiams pablogėjimo, nes tai gali lemti neigiamą požiūrį į narystę ES;

13.

todėl pabrėžia, kad svarbu sutelkti dėmesį į tvirtų decentralizuotų struktūrų kūrimą, nes daugelis aquis communautaire įgyvendinamas vietos ir regionų lygiu, todėl, Komiteto nuomone, svarbu, kad vietos savivaldybės ir regionai būtų lygiaverčiai centrinio lygmens partneriai, nes gerai išplėtoti administraciniai gebėjimai vietos ir regionų lygiu prisideda prie to, kad piliečiams būtų teikiamos reikiamos paslaugos ir įveikti kylantys iššūkiai, taigi, sumažina centrinės valdžios naštą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad, norint sėkmingai politiniu ir administraciniu požiūriu įtvirtinti politines ir administravimo struktūras vietos ir regionų lygiu, svarbu plėtoti bendradarbiaujant su pilietine visuomene plėtoti vietos demokratiją, kuria piliečiai pasitiki ir kuriai esant jaučiasi galintys daryti poveikį. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi ilgalaikės tarpvalstybinio bendradarbiavimo patirties, pavyzdžiui, plėtojant miestų partnerystę, apimančią taip pat ir kultūrinius bei tapatumo aspektus kalbant apie demokratijos ir administravimo struktūrų plėtojimą. Tai savo ruožtu suteikia papildomą naudą Bendrijai;

15.

be to, nurodo, kad vietos ir regionų lygmuo turi specialiųjų žinių tarpkultūrinio bendradarbiavimo srityje, nes tai dažniausiai yra lygmuo, tiesiogiai susiduriantis su skirtingų kultūrų piliečiais. Taip vietos ir regionų valdžios institucijos galėjo sukaupti praktinės darbo su įvairiomis kultūromis patirties; tai patirties šaltinis, kuriuo plėtros procese galima pasinaudoti vykdant tarpkultūrinę veiklą tarp valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių;

16.

mano, jog svarbu rengiantis narystei ES taikyti nuoseklų požiūrį tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje;

17.

pabrėžia, kad vienas svarbiausių Regionų komiteto prioritetų išorės santykių srityje — tinkamai informuoti piliečius apie plėtros etapus (CdR 322/2006 fin). Komitetas pabrėžia, kad RK veiksmai būtų veiksmingesni ir būtų paprasčiau apie juos informuoti, jei jis nuolat gautų informacijos apie praktinius, konstruktyvius ir ilgalaikius rezultatus, kurių vietos ir regionų valdžios institucijos yra pasiekusios plėtros procese;

18.

dėkoja visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, dalyvavusioms tyrime, kurio pagrindu buvo parengta ši nuomonė. Pasidalydamos vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo patirtimi valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, jos labai prisidėjo rengiant šią nuomonę. Visų pirma labai prisidėjo Kroatijos miestai ir regionai, tai rodo tvirtus jų įsipareigojimus. Visų dalyvavusių šalių atsiųsti atsakymai yra itin geras praktinis pagrindas ligšiolinėms pastangoms įvertinti ir politinėms būsimo darbo gairėms rengti;

19.

rekomenduoja šia nuomone remtis kaip išeities tašku atliekant išsamesnį ir visapusiškesnį iki šiol sukauptos patirties įvertinimą, kadangi tokiame įvertinime būtų galima aiškiai parodyti išsamų ir labai svarbų darbą, kurį atliko vietos ir regionų valdžios institucijos ankstesniuose plėtros etapuose. Atsižvelgiant į tai Regionų komitetas turėtų — pasinaudodamas mokslinių tyrimų lėšomis — atlikti kruopščią vietos ir regionų dalyvavimo įgyvendinant PNPP 2007–2009 m. laikotarpiu analizę. Tokie moksliniai tyrimai turi būti vykdomi kartu su įvairių valstybių narių ir šalių kandidačių universitetais ir organizacijomis. Be to, rekomenduojama įsteigti stebėsenos grupę, kurią sudarytų politinių frakcijų, Komisijos ir šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai. Ši grupė stebėtų veiklą mokslinių tyrimų srityje ir teiktų ataskaitas Komitetui ir darbo grupėms taip prisiimdama didelę atsakomybę už įvertinimo procesą;

20.

rekomenduoja, kad Regionų komitetas 2009 m. surengtų apskritojo stalo diskusiją, kurioje dalyvautų Komisijos, Parlamento, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų svarbių institucijų atstovai, kurie aptartų šį klausimą išsamiau. Taip būtų pradėtas naujo įvertinimo procesas;

21.

rekomenduoja į šį įvertinimo procesą įtraukti Regionų komiteto sekretoriatą, tris Vakarų Balkanų, Turkijos ir Kroatijos darbo grupes, kurios jau yra svarsčiusios susijusius plėtros aspektus, taip pat Jungtinį ES ir BJR Makedonijos konsultacinį komitetą, nes jie gali suteikti svarbios informacijos apie iššūkius, su kuriais susiduria šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės;

22.

ragina parengti Regionų komiteto ir Komisijos politinį orientacinį pagrindą dėl vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimo į plėtros procesą. Toks politinis orientacinis pagrindas turėtų būti priimtas Regionų komiteto, nes jis suteiktų puikią galimybę iš naujo įvertinti esamas struktūras ir bendradarbiavimo formas siekiant skatinti toliau plėtoti valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tokia priemonė būtų bendras pamatinis dokumentas Komisijai ir Regionų komitetui toliau plėtojant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, apibrėžiant rekomendacijų paketą, skirtą bendradarbiavimui plėtros srityje, kad ši priemonė galėtų geriau tenkinti vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius;

23.

rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukti į plėtros procesą kaip lygias partneres, nes jos turi didelę patirtį ir žinių padedant stiprinti šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates per tarpvalstybinį vietos ir regionų bendradarbiavimą. Tai reikėtų vertinti kaip bendrą šaltinį, kuris yra naudingas visai likusiai Sąjungai ir jos institucijoms. Todėl ragina Komisiją, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis šiuo tikslu sukurti reikiamą teisinę ir finansinę struktūrą. Politinis orientacinis pagrindas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo plėtros procese būtų pirmas žingsnis šia linkme;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų įgyvendinami mažesni tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai suteikia daug papildomos naudos, kadangi daugelio valstybių narių patirtis rodo, kad atvirumas, skaidrumas ir tiesioginiai ryšiai tarp partnerių, kurie būdingi mažesniems projektams, sukuria abipusį pasitikėjimą ir padeda pasiekti konkrečių rezultatų sprendžiant praktines problemas;

25.

norėtų pažymėti, kad, pavyzdžiui, patirtis, įgyta Rumunijoje ir kitose šalyse, parodė, jog labai svarbios yra pasirengimo narystei priemonių lėšos, kurias galima gauti decentralizuotiems projektams, skirtiems administraciniams gebėjimams stiprinti šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse;

26.

rekomenduoja taip pritaikyti visas PNPP sudedamąsias dalis, kad būtų atsižvelgta į vietos ir regionų valdžios institucijas ir NVO, kurių įnašas į plėtros procesą yra labai svarbus. Daugelio šalių, tarp jų JK ir Danijos, patirtis rodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms kyla problemų dėl apatinės ribos paramai gauti, kuri taikoma PNPP lėšomis finansuojamiems tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektams;

27.

atsižvelgdamas į tai nurodo, jog svarbu, kad PNPP būtų labiau orientuota į administracinių gebėjimų vietos ir regionų lygiu stiprinimą, o ne vien tik į centrinės administracijos kūrimą. Jei vietos ir regionų valdžios institucijos stokos administracinių gebėjimų, bus sunku tolydžiai įgyvendinti acquis communautaire;

28.

todėl atkreipia dėmesį į tai, jog patirtis rodo, kad pagrindinė kliūtis veiksmingai išnaudoti projektų lėšas — šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių gebėjimų įsisavinti finansinę paramą stoka. Kalbama apie visą procesą (nuo paraiškos teikimo iki įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo), kuriam gali turėti įtakos patirties stoka. Atsižvelgiant į tai reikia nurodyti, kad kalbos barjeras ir nepakankamos techninės žinios apie paraiškų teikimą ir projektų valdymą kelia didelių sunkumų pradedant ir įgyvendinant projektus. Tai dar kartą pabrėžia, kaip svarbu, kad pagal PNPP būtų numatytos realios galimybės vietos ir regionų valdžios institucijoms gauti paramą administraciniams gebėjimams stiprinti;

29.

rekomenduoja formuojant PNPP numatyti keletą etapų, kad būtų galima pradėti nuo mažų projektų, o įgijus daugiau patirties ir pagerėjus administraciniams gebėjimams imtis didesnių;

30.

rekomenduoja pagal PNPP sukurti specialią biudžeto antraštinę dalį mažiems projektams, kaip tai buvo daroma ankstesnėse programose, pavyzdžiui, „Phare Baltic Project Facility“ ir „Tacis Small Project Facility“. RK atkreipia dėmesį į tai, kad 1998–2001 m. pagal šias programas buvo įgyvendinti 259 projektai bendradarbiaujant su Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova ir valstybėmis narėmis. 2000 m. Europos audito rūmai be kitų programų atliko ir TACIS įvertinimą ir atsižvelgiant į labai sėkmingai įgyvendintus projektus rekomendavo padidinti TACIS mažiems projektams skirtos programos dalies finansavimą;

31.

kartu pabrėžia, kad, pavyzdžiui, Turkijoje įgyvendinant mažesnius projektus, kurie dažnai yra konkrečios iniciatyvos, didelės papildomos naudos gavo visa Sąjunga, nes tai būdas vienu metu vietos ir regionų lygiu propaguoti teigiamą įvaizdį ir skleisti žinias apie ES ir konkrečiomis priemonėmis didinti informuotumą apie ES;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad patirtis, sukaupta įgyvendinant ankstesnes paramos programas rodo, kaip svarbu kuo mažiau biurokratijos norint gauti PNPP paramą. Neturėtų būti pernelyg daug etapų, kai kiekvienu atveju lėšos turi būti patvirtinamos. Todėl nurodo, jog reikalinga lanksti projektų struktūra, kad būtų galima lėšas perkelti iš vienos biudžeto eilutės į kitą. Taip bus galima atsižvelgti į naują informaciją, taigi, patobulinti projektus juos vykdant. RK atkreipia dėmesį į tai, kad apsunkinančios biurokratinės procedūros visų pirma kenkia mažiems projektams. Komitetas atkreipia dėmesį į Serbijos patirtį, pavyzdžiui, vėluojant pervesti projektui skirtas lėšas už projekto įgyvendinimą atsakingoms institucijoms gali atsirasti nepageidaujamų pasekmių;

33.

nurodo, jog nacionalinės organizacijos gali padėti supaprastinti su projektų valdymu susijusius procesus. Jos gali imtis aktyvaus vaidmens, pavyzdžiui, teikiant informaciją arba skleidžiant žinias, nes paprastai turi reikiamų žinių ir gali prisidėti skleidžiant projektų valdymo geriausios praktikos pavyzdžius;

34.

pažymi, kad pagal ES kultūros programą sėkmingai vyko valstybių narių ir Turkijos, Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos bendradarbiavimas. Be to, sėkmingai vyko valstybių narių ir Turkijos bendradarbiavimas pagal ES veiksmų programą visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje. Teigiamos patirties davė bendradarbiavimas pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą dalyvaujant Turkijai, Kroatijai, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ir Serbijai. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti išsaugotas šis požiūris ir mainų galimybė turint galvoje PNPP, kad vietos ir regionų lygiu vyktų dar daugiau tam tikrų sričių ekspertų mainų tarp valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių;

35.

pažymi, kad labai svarbu sutelkti dėmesį į specialiąsias žinias konkrečiuose sektoriuose. Danijos ir Lenkijos patirtis rodo, kad dalyvaujant vietos ir regionų ekspertams, sprendžiantiems konkrečias problemas, galimas dalykinis dialogas, kuris naudingas bendradarbiavimui ir mokymosi procesui. JK patirtis taip pat rodo, kad ekspertų mainus reikia laikyti teigiamu dviejų krypčių procesu, kurio metu abi šalys mokosi, kadangi valstybių narių tam tikrų sektorių ekspertams taip pat naudinga bendradarbiauti. Italijos ir Kroatijos patirtis rodo, kad projektai, kurie naudingi abiem partneriams, gali paskatinti imtis naujų projektų ir toliau bendradarbiauti;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad mokymosi visą gyvenimą ir švietimo programos yra ypač svarbios, norint, kad ir pasibaigus tam tikram projektui būtų toliau mokomasi ir užtikrintas nuolatinis vystymasis ir dinamiškumas. Be to, Komitetas daro nuorodą, pavyzdžiui, į Rumunijos patirtį, kuri rodo, kad bendradarbiavimas šioje srityje yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ir gyvybingą viešąjį sektorių;

37.

mano, kad turėtų būti numatyta biudžeto eilutė vertimui žodžiu. Pavyzdžiui, Estijos ir Kroatijos patirtis rodo, kad nesant profesionalaus vertimo žodžiu, sunku planuoti ir įgyvendinti tarpvalstybinius projektus. Tai reiškia, kad partneriai negali bendrauti vieni su kitais, nors tai yra svarbiausia sėkmingam projekto įgyvendinimui ir abipusiam supratimui;

38.

nurodo, kad daugiau dėmesio turėtų būti skirta projektuose naudojamiems duomenims. Tam tikrais atvejais buvo sunku gauti duomenų arba jie buvo nevienodos kokybės, o tai gali turėti neigiamos įtakos projekto kokybei;

39.

mano, kad tvirti administraciniai gebėjimai visuose valdžios lygmenyse yra labai svarbūs vykdant institucines reformas; nurodo, kad tokioms reformoms atlikti gali trukdyti silpnosios administravimo struktūros vietos. Pavyzdžiui, Kroatijos ir Bosnijos patirtis rodo, kad vėluojant įgyvendinti nacionalinius teisės aktus daromas neigiamas poveikis projektų įgyvendinimui vietos ir regionų lygiu;

40.

nurodo, kad reikėtų sutelkti dėmesį į sunkumus, kurie gali kilti derinant ES taisykles ir nacionalinius teisės aktus. Pavyzdžiui, Serbijos patirtis rodo, kad dėl skirtingų viešųjų konkursų taisyklių gali kilti nesusipratimų ir vėluojama įgyvendinti projektus;

41.

atkreipia dėmesį į tai, jog labai svarbu užtikrinti ilgalaikę paramos įvairioms sritims pusiausvyrą. Pavyzdžiai rodo, kad ankstesniuose plėtros etapuose įvairūs sektoriai buvo labai skirtingai vystomi. Tiesa, buvo pasiekta pažangos acquis grindžiamuose sektoriuose, kadangi šiuose sektoriuose buvo nustatyti aiškūs politiniai prioritetai, tačiau kituose sektoriuose buvo nuveikta labai nedaug. Tai lėmė, kad visas dėmesys buvo sutelktas į keletą sričių, atimant lėšas iš kitų svarbių viešojo sektoriaus sričių ir neskiriant joms deramo dėmesio. Todėl daug iniciatyvų šiose srityse buvo įgyvendintos skubotai ir itin trūkstant laiko ir išteklių, o tai sumažino galimybes pasiekti veiksmingų rezultatų;

42.

atsižvelgdamas į pirmiau minėtus pavyzdžius nurodo, kad ES projektai turi būti pradėti vykdyti ankstyvajame proceso etape, kad jų įgyvendinimas ir rezultatai nenukentėtų dėl laiko stokos;

43.

mano, kad turėtų būti plačiau žvelgiama į politinius kriterijus, taip užtikrinant būtiną ES ir kitose nacionalinėse srityse nustatytų politinių kriterijų pusiausvyrą ir sąsajas. Anksčiau įgyvendinant PHARE projektus buvo nustatyta, kad dalis paramos lėšų, skirtų politiniams kriterijams atitikti, nedavė rezultatų, kadangi tikslas buvo pernelyg siaurai apibrėžtas. Parama nebuvo pakankamai pagrįsta poreikiais, kuriuos lemia svarbiausių sričių — pavyzdžiui, viešojo sektoriaus reformų, pilietinės visuomenės vystymosi, gero valdymo ir kovos prieš korupciją — sąveika. Be to, skiriant paramą nebuvo pakankamai atsižvelgta į svarbiausią dalyką, kad daugelio politinių kriterijų aspektų neįmanoma įgyvendinti nedarant poveikio ekonominiams kriterijams. Todėl svarbu nustatant PNPP prioritetus įtraukti vietos ir regionų lygmenį, kad parama būtų orientuota į realius poreikius. RK nurodo, kad gali kilti problemų, jei nebus derinamos nacionalinės vystymo strategijos ir išorės rėmėjų strategijos, tai įrodo ir Kroatijos patirtis;

44.

mano, kad, atsižvelgiant į vietos, regionų ir centrinio lygmens veiksmų koordinavimo poreikį, į procesą turi būti kuo anksčiau įtrauktos vietos ir regionų valdžios institucijos. Patirtis rodo, kad esant koordinavimo stokai daug veiksmų inicijuojama nacionaliniu lygiu, tačiau vėliau neparengiamas planas, kaip užduotis išspręsti vietos ir regionų lygiu, o tai reiškia, kad ne visiškai išnaudojamos pradėtos iniciatyvos ir projektų potencialas;

45.

todėl rekomenduoja koordinuoti centrinio lygmens, vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmus ir atkreipia dėmesį į Kroatijos regionų — Sisako-Moslavinos, Slavonijos, Osijeko-Baranjos, Lika-Senio ir miestų — Varaždino ir Karlovaco išreikštą pageidavimą aktyviau dalyvauti rengiant veiksmų programas pagal PNPP. Tai padėtų užtikrinti, kad sutaps esamas poreikis ir pradedamos iniciatyvos;

46.

todėl siūlo planuojant veiksmų programas pagal PNPP labiau įtraukti piliečių išrinktus vietos ir regionų valdžios institucijų organus, kaip tai buvo daroma Kroatijoje įgyvendinant PNPP II sudedamąją dalį — tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Regionų komitetas nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra tos institucijos, kurios turi patirties ir geriausiai jaučia vietos ir regionų poreikius, taigi, gali nustatyti problemas ir padėti jas išspręsti. Todėl rekomenduojama šį metodą išplėsti ir taikyti kitoms narystės ES siekiančioms šalims, be to, metodas turėtų apimti ir kitus programos prioritetus.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/54

—

atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos valdymas yra vienas svarbiausių vietos ir regionų valdžios institucijų politinis iššūkis per ateinančius metus;

—

tikisi, kad, siekiant įgyvendinti drąsius 2020 m. tikslus, būtina užtikrinti, kad būtų surasti IKT grindžiami sprendimai ir jie būtų visapusiškai įgyvendinti;

—

pabrėžia, kad IKT vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant ES tvaraus vystymosi strategiją. Jos daro teigiamą poveikį vystymuisi per naujas technologines ir komercines inovacijas ir skatina struktūrines permainas gamtinių išteklių naudojimo srityje, pasitelkiant pažangiausius ir švariausius procesus;

—

pabrėžia, kad milžiniškos IKT galimybės didinti energijos efektyvumą gerina Europos konkurencingumą ir verslo galimybes vietos ir regionų lygiu.

—

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos savo žinioje turi keletą priemonių, kurios galėtų padėti pasinaudoti visomis IKT teikiamomis galimybėmis valdyti klimato kaitą, pvz., teises ir pareigas žemėtvarkos, energijos tiekimo, statybos ir transporto srityse;

—

siūlo, kad, kalbant apie Europos renginį energijos efektyvumo tema, galėtų būti surengta vietos ir regionų valdžios institucijoms skirta paroda ir konkursas dėl geriausių energijos efektyvumo projektų taikant IKT, ir yra pasirengęs dalyvauti ir parodoje, ir pačiame renginyje; ir kad Komisija, kartu su Regionų komitetu ir kitais suinteresuotais subjektais, parengtų praktinį vadovą, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos savo klimato kaitos planuose galėtų pasinaudoti IKT.

Pranešėjas

:

Risto KOIVISTO (FI/ESP), Tamperės regiono tarybos pirmininkas

1.

atkreipia dėmesį, kad neseniai priimtose nuomonėse Komitetas klimato kaitos valdymą nurodė vienu svarbiausių vietos ir regionų valdžios institucijų politiniu iššūkiu per ateinančius metus;

2.

pritaria Tarybos nustatytiems 2020 m. tikslams 20 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 1990 m., pasiekti, kad atsinaujinančių energijos šaltinių dalis sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. visos suvartotos ES energijos ir sutaupyti 20 proc. ES suvartojamos energijos daugiau nei planuojama;

3.

kaip ir Komisija, tikisi, kad siekiant įgyvendinti drąsius 2020 m. tikslus, būtina užtikrinti, kad būtų surasti IKT grindžiami sprendimai ir jie būtų visapusiškai įgyvendinti;

4.

pakartoja savo ankstesnę poziciją, kad energijos efektyvumui turi būti teikiama pirmenybė visuose Europos energijos politikos sprendimuose; todėl patenkintas, kad Europos Komisija savo komunikate teigia norinti IKT taikyti energijos gamybos, paskirstymo ir prekybos veiksmingumui didinti;

5.

savo nuomonėse dėl Komisijos pastaruoju metu įgyvendinamų i2010 iniciatyvų atkreipęs dėmesį į IKT socialinius ir ekonominius aspektus, patenkintas, kad Komisija dabar atsižvelgia į informacinės visuomenės aplinkosaugos aspektus;

6.

pabrėžia, kad IKT vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant ES tvaraus vystymosi strategiją. Jos daro teigiamą poveikį vystymuisi per technologines ir komercines inovacijas ir skatina struktūrines permainas naudojant gamtinius išteklius, pasitelkiant protingiausius ir švariausius procesus;

7.

pabrėžia, kad milžiniškos IKT galimybės didinti energijos efektyvumą gerina Europos konkurencingumą ir verslo galimybes vietos ir regionų lygiu.

8.

įsitikinęs, kad Komisija priėmė teisingą sprendimą pirmenybę teikti bendradarbiavimui su miesto bendruomenėmis ir jų indėliui pritariant sumanymams ir juos patikrinant, ir mano, kad tai visapusiškai atitinka ankstesnes Komiteto pastabas dėl i2010 strategijos;

9.

mano, kad, praktiniais sumetimais, vietos ir regionų lygio administracija gali pateikti kūrybiškiausias ir naujoviškiausias iniciatyvas ES i2010 strategijai paremti;

10.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos savo žinioje turi keletą priemonių, kurios galėtų padėti pasinaudoti visomis IKT teikiamomis galimybėmis valdyti klimato kaitą, pvz., teises ir pareigas žemėtvarkos, energijos tiekimo, statybos ir transporto srityse;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos savo veikloje jau plačiai taiko IKT ir tokiu būdu mažina energijos suvartojimą ir išmetamą CO2 kiekį, pavyzdžiui:

12.

pritaria Komisijos pasiūlymui skirti IKT bendrovėms pagrindinį vaidmenį įgyvendinant struktūrines permainas IKT anglies pėdsakui sumažinti;

13.

kartu atkreipia dėmesį į dideles galimybes, kurias teikia IKT vietos ir regionų valdžios institucijoms našumui padidinti, savo paslaugoms pagerinti ir kartu energijos suvartojimui ir išmetimams sumažinti. Tačiau, kad būtų galima pasinaudoti šiomis galimybėmis, dažnai būtina įgyvendinti platesnę struktūrinę administracinės praktikos reformą, pavyzdžiui:

14.

teigia, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijos ir jų tinklai patenkinti galėdami dalyvauti IKT konsultacijų ir partnerystės procese, susijusiame su energijos efektyvumu, ir gali skleisti gerą praktiką;

15.

ragina Komisiją, kartu su valstybėmis narėmis, parengti atitinkamus finansavimo modelius, kurie taip pat atsižvelgtų į vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius, ir siekti, kad sprendimai, susiję su energijos efektyvumu, apskritai ir konkrečiai paremti IT, taptų prioritetu visiems finansavimo šaltiniams.

16.

mano, kad, nepaisant jau įgyvendinamų keleto iniciatyvų, transportas turėtų būti įtrauktas į komunikatą kaip viena pagrindinių pirminio etapo sričių, nes suteikia milžiniškas galimybes taupyti energiją ir taikyti IKT ir yra labai svarbi vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu;

17.

sutinka su Komisija, kad svarbu remti energiją tausojančių kompiuterių vystymą ir kartu ragina Komisiją investuoti į metodus, leidžiančius veiksmingiau panaudoti šiluminę energiją, pagaminamą didelėse kompiuterių salėse;

18.

be to, kad Komisija pabrėžė IKT energijos efektyvumo potencialą, atkreipia dėmesį į svarbų IT produktų gamybos, pervežimo ir sunaikinimo poveikį sektoriaus ekologiniam pėdsakui ir mano, kad svarbu pabandyti daryti įtaką šiam poveikiui, sudarant savanoriškus susitarimus, o prireikus — teisės aktais;

19.

siūlo parengti bendras gaires dėl IKT grindžiamų energijos efektyvumo mokslinių tyrimų vystymo, kad būtų galima sujungti išsklaidytas europines, nacionalines ir regionines lėšas geresniam bendrų tikslų įgyvendinimui;

20.

pabrėžia į klientus orientuotų mokslinių tyrimų svarbą ir mano, kad jų sėkmę lemia glaudus mokslinių tyrimų, IKT ir kitų bendrovių, energijos gamintojų, vietos ir regionų valdžios institucijų ir vartotojų organizacijų bendradarbiavimas;

21.

atsižvelgiant į didelę vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą energijos efektyvumo srityje, ragina ES mokslinių tyrimų bendrojoje programoje ir panašiose nacionalinėse bendrosiose programose, o svarbiausia didelėse bandomosiose programose, skirti jiems pagrindinį vaidmenį ekologiniam IKT pėdsakui, kuris minimas komunikate, atsekti;

22.

yra susirūpinęs, kad, nepaisant šio klausimo svarbos, nepakankamai buvo investuota į masinės rinkos produktų ir paslaugų inovacijas, bei atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, be to, kad pirmosios pasinaudoja inovacijomis, gali pasiūlyti sektoriaus bendrovėms palankią ekonominę aplinką;

23.

mano, kad rinkos augimo požiūriu bendrų standartų nebuvimas yra didelė problema, pirmiausia technologijų srityse, glaudžiai susijusiose su vietos ir regionų valdžia, pavyzdžiui, pastatų modernių kontrolės sistemų, apšvietimo reguliavimo ir eismo sistemų. Nesant standartų, negalima pasiekti techninio sąveikumo, apribojama rinkos konkurencija ir trukdoma vykdyti viešuosius pirkimus;

24.

nurodo, kad Komisijos minėtose prioritetinėse srityse trūksta tipinių matavimo metodų, kuriais vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų nustatyti įvairių sprendimų naudingumą;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad paskirstyta energijos gamyba vietos ir regionų lygiu yra tinkama elektros energijos ir saugumo požiūriu, ir suteikia galimybę derinti įvairias gamybos priemones. Dėl to pritaria Komisijos planui didinti keitimąsi informacija ir gera praktika naujų IKT grindžiamų verslo modelių, skirtų paskirstytai gamybai, srityje ir investuoti į susijusius mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą;

26.

nurodo, kad komunikate nekalbama apie ekologiškų IKT skatinimą vykdant viešuosius pirkimus ir ragina parengti procedūras, kurios palengvintų vietos ir regionų valdžios institucijoms viešųjų pirkimų metu pirmenybę teikti energijos efektyvumui, ypač ikiprekybinių viešųjų pirkimų atveju, ir susijusių IKT plėtojimui;

27.

pritaria Komisijos pastabai komunikate, kad tikisi glaudaus bendradarbiavimo su Regionų komitetu ir siūlo, kad:

28.

siūlo Komisijai kitame komunikate dėl IKT ir aplinkos, kuris bus paskelbtas 2009 m. pavasarį:

29.

Kaip Komitetas jau yra nurodęs anksčiau, energijos efektyvumas ir padidėjęs atsinaujinančios energijos naudojimas turi būti svarbiausia Europos energetikos politikos dalis. Padidinus investicijas į IKT, kurios didina energijos efektyvumą, vietos ir regionų valdžios institucijoms sudaroma galimybė valdyti klimato kaitą, didinti decentralizuotą energijos gamybą, mažinti energijos suvartojimą ir pasiūlyti naujas verslo galimybes vietos bendrovėms.

30.

Komitetas didelę svarbą teikia Komisijos planams pasinaudoti miesto bendruomenių patirtimi įteisinant ir patikrinant idėjas, dirbti kartu su jais ir esamais vietos ir regionų valdžios tinklais. Kadangi vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka daug funkcijų (pvz., reguliuotojo, vartotojo, paslaugų teikėjo, energijos naudotojo ir tiekėjo, iniciatoriaus, eksperto ir gairių rengėjo), jos turi pagrindą remti visapusišką IKT taikymą siekiant padidinti energijos efektyvumą. Komitetas visais įmanomais būdais stengsis informuoti miesto bendruomenes ir vietos ir regionų valdžios institucijas apie šias galimybes ir skatins jas dalyvauti partnerystės procese;

31.

Komitetas tikisi, kad Komisija daugiau pastangų dės nustatydama šios srities standartus, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų pasinaudoti geriau sąveikaujančiais produktais. Standartizacija ir kokybės kriterijai taip pat padeda didinti konkurenciją rinkoje ir valdžios institucijoms lengviau pirkti produktus, kurie daro palankų poveikį energijos efektyvumui;

32.

Atsižvelgdamos į bendrą atsakomybę už aplinką, vietos ir regionų valdžios institucijos, ES ir valstybėms narėms remiant, yra pradininkės ir pavyzdys kitiems, kaip taikyti IKT energijos efektyvumui gerinti. Toks pradininko vaidmuo apimtų naujos partnerystės su IKT bendrovėmis ir energijos gamintojais kūrimą, siekį, kad visuomeninės paskirties pastatai tausiai naudotų energiją, būtų įrengtas modernus viešų erdvių apšvietimas ir padidintas energijos efektyvumas administravimo ir paslaugų srityse;

33.

Komitetas siūlo, kad kitame komunikate šia tema Europos Komisija galėtų paskelbti ES veiksmų planą, kaip taikyti IKT tvariam vystymuisi skatinti. Komitetas mano, jog labai svarbu, kad bendra analizė apimtų ir transportą, o veiksmų planas — išsamią e. strategiją anglies dioksido išmetamam kiekiui sumažinti, kokybinius sektorinius tikslus, nustatytus šiems išmetimams, ir priemones, kurių ES ir valstybės narės turi imtis šiems tikslams pasiekti ir kad ji nustatytų rodiklius pažangai stebėti.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/58

—

kartu pabrėžia, kad svarbiausias viršvalstybinių priemonių tikslas turi būti Europos pridėtinės vertės sukūrimas. Todėl Komitetas pritaria Komisijos reikalavimui geriau išnaudoti Europos mokyklinio ugdymo sistemų įvairovę, paremtą bendrosiomis vertybėmis, taikant daugybę naujoviškų bei puikių praktikų;

—

primena, kad ir toliau reikia atsižvelgti į decentralizacijos lygį pavienėse valstybėse narėse. Daugelyje valstybių narių atsakomybė už mokyklinį ugdymą tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms. Todėl svarbu, kad visi politiniai ir administraciniai lygiai tinkamai bendradarbiautų ir būtų parengta bendra politika. Didžiausią mokyklinio ugdymo sėkmę pasiekti galima tik tada, kai vietos ir regionų valdžios institucijos bus aktyvios šio proceso partnerės ir prisiims atsakomybę už mokymo plėtojimą savo teritorijoje;

—

mano, jog negalima pamiršti, kad mokomasi ne tik mokykloje, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat kasdieniame gyvenime bendraujant už mokyklos ribų — pvz., šeimoje, laisvalaikiu su bendraamžiais skaitmeninėje aplinkoje arba iš žiniasklaidos. Už ugdymą arba jaunimo politiką atsakingi subjektai turėtų pabandyti pažvelgti į jiems patikėtus jaunus asmenis, įvertindami visas jų gyvenimo aplinkybes ir pagal galimybes savo svarstymuose atsižvelgti į užmokyklinius ugdymo procesus ir jų įtaką mokykliniam ugdymui bei savišvietai;

—

pažymi, kad visoje Europoje ikimokyklinį ugdymą daugiausia pagal galimybes finansuoja vietos ir regionų valdžios institucijos ir jau daug metų nuolat jį plėtoja ir tobulina. Vis dėlto daugelį projektų buvo galima pradėti ir dabar jie pradedami tik gavus Europos programoms įgyvendinti skirtas lėšas, pvz., vaikų daugiakalbystei skatinti, ypač pasienio regionuose. Komitetas mano, kad Europos Sąjungos paramos priemonės turėtų tokiais atvejais užtikrinti didesnį tęstinumą, norint išvengti tokios padėties, kai geri projektai po kelerių metų dėl lėšų stygiaus nutraukiami, o įgyta patirtis nepanaudojama. Tokiems projektams tęsti būtina ES finansinė parama;

—

todėl tikisi, kad pradėjus įgyvendinti naują programą Comenius Regio bus suteikta didesnė veiksmų laisvė vietos ir regionų valdžios institucijoms pačioms spręsti dėl prioritetų skirstant paramą projektams;

—

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą bendradarbiauti. Jis dar kartą pabrėžia, kad bendradarbiavimas visų pirma turi apimti tiesioginį keitimąsi patirtimi tarp valstybių narių institucijų, kurios atsakingos už ugdymo politiką.

Pranešėja

:

Helma KUHN-THEIS (DE/ELP), Saro krašto parlamento narė

1.

pritaria Europos Komisijos komunikatui „Gebėjimų ugdymas XXI amžiuje: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“. Jame suformuluoti svarbiausi sunkumai, su kuriais susiduria mokyklų sistemos Europoje. Komitetas iš esmės pritaria Komisijos atliktai problemų analizei ir padarytoms išvadoms. Visų pirma jis be išlygų pritaria Komisijos nuomonei, kad investicijoms į jaunimą, ypač švietimo srityje, reikia skirti didžiausią dėmesį;

2.

šiame kontekste būtų buvę naudinga, jei Komisija būtų pamėginusi įvertinti, kokio masto vietos ir regionų valdžios institucijų finansavimo prireiks Komisijos pasiūlymui įgyvendinti;

3.

mano, kad Komisijos išnagrinėtos problemos jau daug kur sprendžiamos ne tik valstybių narių, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijų pastangomis. Todėl Komitetas apgailestauja, kad Komisija savo svarstymuose neaptaria finansinio indėlio ir patirties, kuriais sprendžiant iškilusius klausimus prisidėjo ir ateityje prisidės vietos ir regionų valdžios institucijos, remdamosi savo įvairialype kompetencija ugdymo sektoriuje, taip pat tiksliu vietos ir regionų padėties žinojimu;

4.

tačiau, kita vertus, įžvelgia daug didesnį poreikį veikti atsižvelgiant į pagrindinį švietimo vaidmenį ekonomikos augimui ir gerovei Europoje, taip pat į didžiulę mokyklinio ugdymo svarbą mokymuisi visą gyvenimą. Todėl jis iš esmės pritaria pasiūlymui stiprinti Europos bendradarbiavimą mokyklinio ugdymo srityje;

5.

kartu pabrėžia, kad svarbiausias viršvalstybinių priemonių tikslas turi būti Europos pridėtinės vertės sukūrimas. Todėl Komitetas pritaria Komisijos reikalavimui geriau išnaudoti Europos mokyklinio ugdymo sistemų įvairovę, paremtą bendrosiomis vertybėmis, taikant daugybę naujoviškų bei puikių procedūrų. Tai ypač pasakytina apie Komisijos požiūrį, kad įstaigos, atsakingos už švietimo sistemų formą ir turinį, tiek vietos ir regionų, tiek nacionaliniu lygmeniu turi būti remiamos, sudarant joms palankesnes sąlygas keistis patikrintais metodais;

6.

primena, kad ir toliau reikia atsižvelgti į decentralizacijos lygį pavienėse valstybėse narėse. Daugelyje valstybių narių atsakomybė už mokyklinį ugdymą tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms. Todėl svarbu, kad visi politiniai ir administraciniai lygiai tinkamai bendradarbiautų ir būtų parengta bendra politika. Didžiausią mokyklinio ugdymo sėkmę pasiekti galima tik tada, kai vietos ir regionų valdžios institucijos bus aktyvios šio proceso partnerės ir prisiims atsakomybę už ugdymo plėtojimą savo teritorijoje;

7.

mano, kad komunikato apsiribojimas tik europinio bendradarbiavimo struktūros mokyklinio ugdymo srityje sukūrimu yra pagrįstas ir tinkamas. Tačiau negalima pamiršti, kad mokomasi ne tik mokykloje, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat kasdieniame gyvenime bendraujant už mokyklos ribų — pvz., šeimoje, laisvalaikiu su bendraamžiais skaitmeninėje aplinkoje arba iš žiniasklaidos. Už ugdymą arba jaunimo politiką atsakingi subjektai turėtų pabandyti pažvelgti į jiems patikėtus jaunus asmenis įvertindami visas jų gyvenimo aplinkybes ir pagal galimybes savo svarstymuose atsižvelgti į užmokyklinius ugdymo procesus ir jų įtaką mokykliniam ugdymui bei savišvietai;

8.

pabrėžia Komisijos pastebėjimą, kad gebėjimų įgijimą iš esmės lemia patys ugdytiniai, kurie privalo „kritiškai vertinti savo mokymosi siekius, mokantis laikytis savidrausmės, dirbti savarankiškai ir bendradarbiauti, prireikus ieškoti informacijos ar pagalbos ir naudotis visomis informacijos ir komunikacijų technologijų teikiamomis galimybėmis“ (žr. 2.3 punktą);

9.

todėl, Komiteto nuomone, svarbu, kad mokyklos turėtų nuoseklią ugdymo koncepciją, kad mokiniai galėtų suprasti, kaip sudarytos jų lankomos pamokos ir ko iš jų tikimasi. Vaikų ir jaunuolių mokymąsis turėtų būti apibūdinamas taip: teigiami lūkesčiai, imlumas, skatinimas ir orientavimas;

10.

pritaria nuostatai, kad mokymo programų reforma turi būti paremta holistiniu ir orientuotu į gebėjimus požiūriu, ir juo remiantis reikėtų „į šią veiklą įtraukti mokytojus, mokinius, tėvus bei kitas suinteresuotąsias šalis“ (2.5 punktas), ypač turinčius teisę ugdyti. Reikėtų mokyklinio ugdymo sistemai kelti aukštus reikalavimus, tačiau nepamiršti, kad mokykla dideliu mastu yra priklausoma nuo bendrųjų visuomeninių sąlygų. Tai galima pailiustruoti dviem pavyzdžiais: mokyklų pastangos duoda geresnių rezultatų, jei šeimoje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo įdiegtas teigiamas požiūris į mokymąsi. Baigiamuoju mokyklinio ugdymo etapu jaunuolių mokymosi motyvacijai taip pat labai svarbūs yra signalai, kuriuos siunčia ekonomika ir darbo rinka; Mokykla savo ruožtu gali paskatinti naują pilietiškumo kultūrą:

11.

kaip ir Komisija, mano, kad skaitymo gebėjimų skatinimas yra svarbiausia mokyklos užduotis. Tam tikros Komisijos minėtos skatinimo strategijos, ypač kalbant apie mokyklą, yra būdingos vietos ir regionų valdžios institucijų užduotys, pvz., šeimų kalbinių įgūdžių skatinimo politika ir raštingumo infrastruktūros gerinimas. Ugdant teigiamą požiūrį į matematiką, informatiką, gamtos mokslus ir techniką svarbus vaidmuo tenka mokyklų, mediatekų ir laisvalaikio įstaigų aprūpinimui, kurį daugiausia finansuoja vietos ir regionų valdžios institucijos.

12.

pabrėžia, kad mokykloje be rašymo ir skaitymo įgūdžių įgijimo yra svarbu vystyti gebėjimus IKT srityje (e. raštingumas). Tai geriausias būdas vaikams ir jaunuoliams pasirengti savarankiškam gyvenimui ir sudaro jiems sąlygas taikant šiuolaikines informacines technologijas sukurti pridėtinę vertę tiek jų asmeniniam, tiek visos visuomenės vystimuisi;

13.

pritaria Komisijos nuostatai dėl individualizuoto požiūrio į mokymąsi svarbos, taip pat ketinimui vertinti mokinius. Būtina taikyti ugdomąjį vertinimą, taigi į ateitį orientuotą, turint tikslą veiksmingiau ir individualiau formuoti tolesnį mokymąsi. Vis dėlto mokiniai pernelyg dažnai vertinami tik pažymiais, tai yra baigtinis vertinimas ir juo siekiama tik priskirti mokinius tam tikrai kategorijai. Komitetas mano, kad reikia gerokai pagerinti mokytojų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą; tam galėtų pasitarnauti ir Europos programos, skleidžiančios naują informaciją apie technikos ir mokslo pažangą, visų pirma, jei tai praturtins dar besimokančių ir savo kvalifikaciją keliančių mokytojų žinias;

14.

mano, kad santraukos trečiame punkte pateikta formuluotė „laikantis visapusiško požiūrio į gebėjimų ugdymą, įskaitant mokymo programas, medžiagą, mokytojų rengimą, personalizuotą mokymąsi ir vertinimo metodus“ yra netinkama, kadangi trūksta tikslesnio apibrėžimo, kad šiuo atveju kalbama ne apie Europos mastu suderintą požiūrį, bet apie valstybių narių ir už švietimą atsakingų subjektų skatinimą imtis veiksmų;

15.

mano, jog verslumo kultūros ir įgūdžių ugdymas yra glaudžiai susijęs su pirmiau minėtu principu, pagal kurį reikia apskritai remti savarankiškų asmenybių, pasirengusių imtis iniciatyvos, ugdymą — ir tai pasakytina ne tik apie ekonomikos sritį, bet ir apie aktyvų pilietiškumą, kai prisiimama atsakomybė už bendruomenę. Mokykla jau dabar turi užtikrinti aukštos kokybės mokymą visiems mokiniams (3 skyrius) ir tapti žinių, kultūros ir visuomenės požiūriu šviečiamąja bendruomene, ne tik suteikiančia žinių, bet ir ugdančia piliečius. Be to, šiuo požiūriu svarbus veiksnys yra glaudus bendradarbiavimas su vietos ir regiono darbo rinkomis.

16.

be išlygų pritaria Komisijos argumentams dėl geresnių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo galimybių. Jis dar kartą pabrėžia nuostatą, kad „ikimokyklinio švietimo gerinimas ir galimybių jame dalyvauti didinimas — vieni svarbiausių galimų mokyklų sistemos veiksmų, galinčių suteikti daugiau galimybių visiems ir padėti siekti Lisabonos tikslų“. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose padedami svarbiausi pagrindai, vėliau užtikrinantys viso mokymosi mokykloje sėkmę. Tai pasakytina ne tik apie nepalankioje padėtyje esančius vaikus; geras ikimokyklinis ugdymas praverčia visiems. Iš tiesų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos suteikia vaikams pirmąją galimybę patekti į žinių pasaulį, ypač jei jos vykdo socialinę ir šviečiamąją veiklą nuo pat ankstyvo amžiaus padėdamos pagrindus teigiamam požiūriui į visuomenės gyvenimą, įsipareigojimus, mokslą ir šeimų dalyvavimą savo vaikų ugdyme. Novatoriška mokymo metodika, kuri dažnai taikoma ikimokyklinėse įstaigose, galėtų būti sėkmingai panaudojama ir perkeliama į tolesnio mokymo etapus. Tačiau Komitetas iš anksto atkreipia dėmesį į tai, kad netgi optimalus ikimokyklinio ugdymo organizavimas neatleidžia mokytojų, dalyvaujančių vėlesniame mokinių ugdyme, nuo atsakomybės išlaikyti ir stiprinti mokinių atradimo džiaugsmą ir norą mokytis;

17.

pastebi, kad visoje Europoje ikimokyklinį ugdymą daugiausia pagal išgales finansuoja vietos ir regionų valdžios institucijos ir jau daug metų nuolat jį plėtoja ir tobulina. Vis dėlto daugelį projektų buvo galima pradėti ir dabar jie pradedami tik gavus Europos programoms įgyvendinti skirtas lėšas, pvz., vaikų daugiakalbystei skatinti, ypač pasienio regionuose. Komitetas mano, kad Europos Sąjungos paramos priemonės turėtų tokiais atvejais užtikrinti didesnį tęstinumą, norint išvengti tokios padėties, kai geri projektai po kelerių metų dėl lėšų stygiaus nutraukiami, o įgyta patirtis nepanaudojama. Tokiems projektams tęsti būtina ES finansinė parama;

18.

todėl tikisi, kad pradėjus įgyvendinti naują programą Comenius Regio bus suteikta didesnė veiksmų laisvė vietos ir regionų valdžios institucijoms pačioms spręsti dėl prioritetų skirstant paramą projektams;

19.

pritaria Komisijos raginimui užtikrinti teisingesnę švietimo sistemą, tačiau negali pritarti jos kartais pernelyg aptakiems teiginiams dėl sprendimų, taikomų pavienėse valstybėse narėse, skirtumų. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie klausimą, kokio amžiaus vaikus — jaunesnius ar vyresnius — reikia nukreipti į mokyklas, teikiančias iš esmės skirtingos kokybės mokyklos baigimo pažymėjimus. „McKinsey“ parengtas tyrimas (1) (2007 m.) parodė, kad mokymosi sėkmei daug svarbesnė yra pamokų struktūra nei mokyklų sistemos organizavimas. Todėl, kaip ir pagrįstai Komisija pastebi kitoje komunikato vietoje (4 skyrius), reikėtų gerinti mokytojų rengimo kokybę;

20.

mano, jog svarbu, kad visos valstybės narės dėtų pastangas užtikrinant daugiau lygių galimybių gauti mokyklinį išsilavinimą. Tikslas — sudaryti visiems piliečiams galimybes įgyti aukštos kokybės mokyklinį išsilavinimą, o socialinė ir ekonominė nelygybė neturėtų daryti lemiamos įtakos sėkmingam mokymuisi;

21.

žino, kad daugeliu atvejų mokiniai iš imigrantų aplinkos susiduria su labai sudėtingomis problemomis, todėl jiems reikia ypatingo dėmesio. Taigi Komitetas džiaugiasi, kad Komisija pateikė šiuo klausimu žaliąją knygą (2), dėl kurios Regionų komitetas parengs savo nuomonę. Šiuo požiūriu reikėtų remti mokyklų pastangas integruoti iš užsienio šalių atvykusius vaikus ir jaunuolius bei jų šeimas, pasiūlant tarpkultūrinio ugdymo, kai dėmesys skiriamas visiems ir gerbiami kiekvieno asmens skirtumai, formas. Glaudaus kalbos ir kultūros ryšio supratimas parodo, koks svarbus yra kalbų mokymasis, apimantis priimančios šalies kalbos supratimą klausant ir rašytinės kalbos mokėjimą, kaip bendravimo ir ryšių užmezgimo priemonė, taip pat koks yra svarbus kilmės šalies kalbos puoselėjimas, kadangi taip parodoma pagarba tapatybei ir įvairovei;

22.

mano, kad labai svarbus mokyklos uždavinys yra teikti paramą nepalankioje padėtyje esantiems mokiniams, stiprinti jų pasitikėjimą savimi, pripažinti jų pažangą ir parodyti jiems būdus, kaip siekti sėkmės, kuo labiau atitinkančius jų individualias sąlygas ir poreikius. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad perspektyvūs, ypatingų polinkių bei gabumų turintys mokiniai taip pat turi teisę būti skatinami, remiami ir jiems turi būti keliami aukšti reikalavimai. Tai taip pat dalis teisingos mokyklinės sistemos. Viena iš svarbiausių ir sunkiausių pedagogų užduočių individualiai skatinti visus mokinius taip, kad dėl to nebūtų pažeistas visuomenės solidarumas. Būtina išsaugoti asmens atsakomybę už visuomenę;

23.

reikalauja teikti daug didesnę svarbą mokyklinėm ir užmokyklinėm priemonėm, kurios padėtų sumažinti mokyklą metančių vaikų skaičių. Vietos ir regionų valdžios institucijos už tai prisiima didžiulę atsakomybę ir investuoja nemažai lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Komitetas mano, kad išteklių skyrimas iš Europos struktūrinių fondų yra labai svarbi parama; vis dėlto jis pritartų, jei vietos valdžios institucijos rastų kitų, kuo mažiau biurokratiškų galimybių pasinaudoti Europos paramos lėšomis;

24.

kalbant apie „antrosios galimybės“ mokyklą, nurodo antros galimybės įgyti išsilavinimą svarbą ne tik jaunimui, bet ir visais žmogaus gyvenimo tarpsniais. Turi būti sudarytos sąlygos tobulėti visiems suaugusiems, bet, žinoma, visų pirma tiems, kurie vaikystėje ir jaunystėje praleido daug galimybių;

25.

mano, kad bendrosios gairės, nustatančios, kokios mokymo medžiagos reikia specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams, yra netinkamos. Pirmiausia, individualūs tokių vaikų poreikiai yra labai skirtingi. Antra, specialiojo ugdymo sistemos valstybėse narėse gerokai skiriasi viena nuo kitos. Bendras pedagoginių veiksmų tikslas turi būti laiku ir lanksčiai teikiama pagalba mokiniams, turintiems mokymosi ir prisitaikymo problemų, nepriklausomai nuo mokyklos, kurioje jie mokosi, formos. Todėl nederėtų specialiųjų poreikių ugdymo kokybę vertinti tik pagal lankomos mokyklos tipą. Daugeliui mokinių tik specializuotos ugdymo mokyklos sudaro galimybes gauti išsimokslinimą. Tačiau visų pirma specialiųjų ugdymo poreikių galimai turintiems mokiniams yra svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo laikotarpiu toks poreikis būtų kuo anksčiau pastebėtas ir pripažintas ir jiems būtų suteikta reikiama pagalba. Tai gerokai palengvintų vaikų ir jų tėvų pasirengimą mokyklai;

26.

pabrėžia mokyklų vystymo svarbą reformų, kurios pradėtos įvairiose švietimo sistemose, tvarumui. Reikėtų šiame kontekste aptarti mokyklų inspektavimo vaidmenį: inspektavimas turėtų skatinti ir remti lankstumą bei inovacijas mokyklose. Todėl Komitetas ragina Komisiją atsargiai vykdyti bet kokią derinimo ir nuoseklumo užtikrinimo politiką, kuri, tapusi standartizavimo priemone, galėtų sutrukdyti mokyklų lygmeniu siekti novatoriškumo ir verslumo tikslų. Komitetas mano, kad mokyklų vystymas yra tokia sritis, kurioje keitimasis patirtimi gali būti naudingas ne tik valstybėms narėms, bet ir regionams ir pačioms mokykloms, ir pripažįsta, kad Europos programos, ypač „Comenius“ ir ankstesnioji ARION, buvo ir yra labai naudingos;

27.

pritaria Tarybos nuostatai (3), kad mokyklos turėtų tapti mokymosi bendruomenėmis, kurios pačios įvertina save ir iškelia sau naujus tikslus ir kartu dalyvauja vietos valdžios institucijų vykdomoje ugdymo politikoje, jei įmanoma pagal savo šalies konstitucines nuostatas, ir jos rengime. Tai apima pedagogams skirto mokymo gerinimą, jų siekį nuolat kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti. Šiame kontekste Komitetas džiaugiasi, kad mokyklos ir pedagogai palaiko glaudžius ryšius su vietos bendruomene. Jo nuomone, regionų ir vietos lygmuo labai svarbus teigiamam mokyklos vystimuisi.

28.

pritaria Komisijai, kad siekiant Lisabonos tikslų mokytojams tenka pagrindinis vaidmuo. Jo nuomone, tiek pedagoginiu, tiek dalykiniu požiūriu svarbiausia yra aukštos kokybės įvadinis mokytojų mokymas, papildytas praktikos elementais;

29.

reikalauja didinti mokytojų judumą švietimo ir mokymo srityse. Galima tikėtis, kad sukaupę patirtį kitose Europos valstybėse narėse mokytojai vaizdžiai perteiks savo mokiniams Europos tradicijų ir kultūrų įvairovę, taip pat bendrųjų vertybių pripažinimą;

30.

pastebi ir kitus aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį rengiant mokytojus ir organizuojant jiems tolesnį mokymą. Pavyzdžiui, mokiniams naudojantis internetu ir su juo susijusiomis naujovėmis, turi pasikeisti mokytojo įvaizdis ir jo savimonė. Lankstumas yra būtinas: mokytojai privalo anksti pastebėti švietimo tendencijas ir susipažinti su švietimo sektoriaus pokyčiais. Mokytojai, socialiniai darbuotojai, jaunimo auklėtojai ir daugelis kitų pedagogikos srityje dirbančių asmenų privalo bendradarbiauti ir bandyti suprasti vieni kitų profesinę aplinką. Komandinis darbas turi būti svarbiausia mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ir tęstinio mokymosi tema. Ne mažiau svarbu yra kurti tinklus ir bendradarbiauti su kolegomis iš kitų mokyklų;

31.

siūlo aptarti papildomų, galbūt pusiau profesionalių veiklos rūšių vaidmenį. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose buvo sukurta mokymosi globėjo (angl. Learning Coach) pareigybė, siekiant geriau prisitaikyti prie individualių dalies besimokančiųjų poreikių. Šioje srityje galbūt esama modelių, kuriais galėtų sekti kitos mokyklų sistemos;

32.

laiko Komisijos pasiūlymą dėl geresnės mokytojų samdymo tvarkos dėmesio vertu klausimu. Komitetas mano, kad 4.4 punkte Komisijos pasiūlyta procedūra tikslingai kviesti kvalifikuotus kandidatus ir juos nuolat globoti mokantis ir įgyjant profesiją yra tinkamas metodas;

33.

pritaria Komisijai, kad nepaprastai išaugo reikalavimai, keliami asmenims, kuriems pavesta vadovauti mokyklai. Tą pastebėjo vietos ir regionų valdžios institucijos ir siekdamos šią užduotį patikėti kompetentingiems asmenims, stengiasi, kad vadovavimas mokyklai taip pat būtų patraukli darbo vieta mokyklų vadovams;

34.

mano, kad svarbu, jog vykstant tolesniam bendradarbiavimui šioje srityje vyktų bendros diskusijos apie mokyklų vadovų vaidmenį, užduotis ir jų kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, samdant mokyklų vadovus svarbu keistis geros praktikos pavyzdžiais.

35.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą bendradarbiauti. Jis dar kartą pabrėžia, kad bendradarbiavimas visų pirma turi apimti tiesioginį keitimąsi patirtimi tarp valstybių narių institucijų, kurios atsakingos už ugdymo politiką. Komitetas mano, kad santraukoje pateiktas Komisijos pasiūlymas daugiau dėmesio skirti raštingumo gerinimui, sudaryti vaikams daugiau galimybių lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, didinti mokytojų rengimo intensyvumą yra iš tiesų pirmaeilės svarbos uždavinys. Jis pasisako už tai, kad būtų daugiau sudaryta galimybių ir būtų lengviau naudotis ES paramos lėšomis toms priemonėms paremti, kurios skirtos skleisti ir išbandyti metodus, pasitvirtinusius savivaldybėse ir regionuose, visada laikantis taisyklės, kad modelių perkėlimas iš vieno regiono į kitą dėl skirtingo kultūrinio ir socialinio konteksto turi vykti labai apgalvotai ir galiausiai gali vykti tik tada, jei vietos lygiu yra atsakingųjų subjektų sąmoningas apsisprendimas ir aiškus pritarimas;

36.

Komitetas dėkoja Komisijai už komunikate pateiktus impulsus ir prašo atsižvelgti į pirmiau minėtas pastabas toliau vykstančioje diskusijoje.

31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/63

1.

yra susirūpinęs dėl finansų krizės rimtų socialinių pasekmių ir jos poveikio visai ekonomikai, ypač atskiroms vietovėms bei piliečiams; todėl ragina imtis ryžtingų veiksmų vartojimui remti bei priemonių, skirtų padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad būtų išsaugota sanglauda, apsaugotos svarbiausios investicijos ir infrastruktūriniai projektai;

2.

visiškai palaiko siekį turėti Europos Sąjungoje patikimą bendrąją finansų rinką, kurioje būtų vadovaujamasi labai skaidriais reikalavimais, ir modernią, greitai reaguojančią priežiūros sistemą (priežiūrą turi užtikrinti atitinkamų lygių valdžia); pabrėžia, kad reikėtų vengti priemonių ir taisyklių, kurios slopintų finansų rinką — priešingai, bendros pastangos turi būti sutelktos į protingą finansų tvarkymą, kad būtų sugrąžintas pasitikėjimas ekonomika;

3.

palankiai vertina2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą — jis turėtų sugrąžinti pasitikėjimą finansų rinkomis, ir mano, kad Tarybos sprendimai (nepaisant to, kad jie turės finansinių pasekmių biudžetams ir mokesčių mokėtojams) yra būtini ir padės atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi ir apribos ekonominės krizės pasekmes;

4.

pritaria ES sprendimui visoje Europos Sąjungoje padidinti mažiausią gyventojų indėlių garantijų lygį ir sutinka su tuo, kad ši priemonė tikrai padės apsaugoti gyventojų indėlius Europos Sąjungoje ir netrukus atkurs pasitikėjimą bankininkystės sistema, nesukeldama papildomų išlaidų mokesčių mokėtojams ir neiškreipdama konkurencijos; taip pat palaiko tikslą neleisti bankrutuoti didžiausiems ES bankams;

5.

palankiai vertina valstybių narių pareiškimą iki 2011 m. per Europos investicijų banką (EIB) skirti 30 milijardų eurų Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms paremti, tačiau mano, kad toks sprendimas yra tik pirmasis žingsnis remiant ekonomiką;

6.

pabrėžia Europos socialinio fondo ir programų vaidmens svarbą švelninat dabartinės krizės neigiamą poveikį ir ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybes pritaikyti esamas priemones prie dabartinių aplinkybių, įskaitant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo peržiūrą, siekiant didesnio jo veiksmingumo.

7.

pritaria dabartinėms Komisijos iniciatyvoms iš dalies pakeisti finansų rinkas reglamentuojančias direktyvas ir ypatingą dėmesį skirti priežiūros priemonėms, rizikos valdymui ir krizių valdymui, ir ragina Europos Komisiją atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį;

8.

kviečia Europos Komisiją pasiūlyti direktyvą dėl finansų įstaigų teikiamos informacijos apie finansinius produktus suderinimo, kuri įpareigotų aiškiai įvardyti su kiekvienu produktu susijusią riziką, supaprastintų bankinių paslaugų sutartis ir bankinėms paslaugoms nustatytų aiškius skaidrumo reikalavimus;

9.

prašo Europos Komisijos inicijuoti susitarimą dėl elgesio kodekso, kad pelno siekianti finansų įstaigų veikla neprieštarautų visos visuomenės interesams;

10.

be to pareiškia, kad finansų krizės pasekmės ekonomikai neturėtų daryti įtakos šiems ilgalaikiams politiniams Europos Sąjungos prioritetams: kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, didinti konkurencingumą, stiprinti teritorinę sanglaudą ir kovoti su pasaulinio klimato atšilimo priežastimis ir pasekmėmis;

11.

primygtinai prašo atidžiai stebėti asmenines skolas, ypač kreditinių kortelių skolas, kurių sparčiai daugėja ir kurios priveda prie to, kad skolininkai nevykdo savo finansinių įsipareigojimų.

12.

palankiai vertina sprendimą Europos finansų rinkų priežiūros struktūroje paskirti aukšto lygio grupę ir atkreipia dėmesį į tai, kad ją sudaro finansų įstaigų ekspertai, valstybių finansų ministrai, bankų ir pramonės atstovai; apgailestauja, kad Jacques de Larosière vadovaujamoje grupėje neatstovaujami vietos ir regionų valdžios lygmenys, ir primygtinai prašo į šią grupę paskirti Regionų komiteto atstovą;

13.

ragina sukurti tinkamą norminę bazę su veiksmingais taisyklių rinkiniais ir teisėsaugos mechanizmais;

14.

ragina kruopščiai peržiūrėti tarptautinę finansų sistemą: padidinti finansinių operacijų skaidrumą, peržiūrėti finansų įstaigoms taikomas rizikos ribojimo ir apskaitos normas, padidinti vadovų atsakomybę ir apriboti tas sistemos nuostatas, kurios pastūmėja prisiimti pernelyg didelę riziką (pavyzdžiui, akcionavimas, atlyginimo politika); galiausiai primygtinai reikalauja, kad nacionalinės priežiūros institucijos prižiūrėdamos tarptautinių finansų grupių veiklą geriau tarpusavyje derintų veiksmus;

15.

primena, kad už trečdalį ES viešųjų išlaidų ir už daugiau nei du trečdalius viešųjų investicijų atsako vietos ir regionų valdžios institucijos (todėl jas būtina įtraukti į krizės likvidavimo procesą) ir kad be jų bus sunku įsivaizduoti ekonomikos augimą; todėl primygtinai reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijų investicijų (pavyzdžiui, į infrastruktūrą) veikla būtų remiama, kadangi tokiu būdu būtų išvengta pavojingos spiralės: investicijų stoka — darbo vietų praradimas — kreditų stoka ir vėl — investicijų stoka.

16.

pabrėžia, kad finansų krizė tiesiogiai paveikė vietos ir regionų valdžios institucijas, kadangi daugelyje šalių taupomieji bankai regionuose yra įleidę gilias šaknis; jų veikla yra orientuota į vietos gyventojus ir įmones — padėdami verslą pradedančioms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, jie prisideda prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

17.

todėl ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad viešųjų finansinių tarpininkų veiklai didelės įtakos turi vietos ir regionų valdžia; pageidauja, kad su vietos ir regionų valdžios institucijomis būtų konsultuojamasi, kai bus rengiama ir diegiama nauja ES finansų sistemos struktūra, ir kad — visos ekonomikos, mažųjų ir vidutinių įmonių ir gyventojų labui — iš „apačios į viršų“ ir atvirkščiai būtų perduodama patirtis ir žinios;

18.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (1) ir prašo Europos Komisijos atidžiai stebėti, kokios bus valstybės pagalbos (atskiriems bankams teikiamos pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą) pasekmės — ar ji bus tik būtino dydžio ir ar ji neiškraipys konkurencijos;

19.

palankiai vertina sprendimą nustatyti mažiausią 50 000 EUR indėlių garantijos lygį ir prašo visuomenei numatyti atitinkamų mokesčių lengvatų, kurios beveik neiškraipytų konkurencijos ir visoms finansų sektoriaus įstaigoms užtikrintų vienodas sąlygas. Šios priemonės reikalingos susigrąžinti piliečių pasitikėjimą finansų sistema;

20.

siūlo peržiūrėti bankų vertinimo sistemą ir sugalvoti paprastus kodus ir (arba) kategorijas, pagal kuriuos išmintingai investuojančius bankus būtų galima atskirti nuo tų, kurie linkę rizikuoti; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu tikrai būtų labai naudinga įsteigti Europos kreditų vertinimo agentūrą;

21.

palaiko Europos Komisijos pastangas panaikinti bet kokius vidaus finansų rinkos iškraipymus (2007 m. sausio 31 d. ataskaita dėl mažmeninės bankininkystės sektoriaus tyrimo) ir nuolatinį susiskaldymą pagal valstybinį požymį, taip pat pelno, kainodaros, pardavimo praktikos skirtumus ir nevienodą informacijos turinį; palaiko Europos Komisijos tikslą sukurti bendrąją finansų rinką — ji būtų skaidresnė, patikimesnė ir sugebėtų geriau reaguoti į globalius iššūkius;

22.

primena, kad priimant iššūkius, su kuriais Europa susidurs ateinančiais dešimtmečiais, būtina atsižvelgti ir į vietos ir regionų valdžios institucijas — įtakingus politinius ir biudžeto subjektus;

23.

pabrėžia, kad dėl finansų krizės ir jos neigiamo poveikio ekonomikos augimui ir užimtumui išaugs pagalbos, socialinės paramos, viešųjų paslaugų lengvatinių tarifų poreikis, ir su šiais prašymais dažniausiai bus kreipiamasi į vietos ir regionų valdžios institucijas;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad galima iš anksto numatyti, jog pablogės ūkio subjektų, tarp jų vietos ir regionų valdžios institucijų, finansavimo sąlygos, ir tai gali turėti poveikį jų galimybėms skolintis naujoms investicijoms;

25.

primygtinai siūlo atkreipti ypatingą dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų finansavimo pajėgumus ir prašo suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms reikiamą paramą tais atvejais, kai dėl padidėjusių finansavimo sąnaudų ir skolų naštos laiku gali būti neįvykdyti kitais požiūriais geri projektai, kurie yra vertingi ir svarbūs regionams bei visai ES ekonomikai;

26.

ragina šiuo laikotarpiu leisti lanksčiau naudoti struktūrinius fondus ir be kita ko siūlytų prailginti laikotarpį, kuriuo galima pasinaudoti struktūriniais fondais, — nuo ataskaitinio laikotarpio plius 2 (N + 2) iki ataskaitinio laikotarpio plius 3 (N + 3), kad rimtų projektų, galinčių pasiūlyti veiksmingų sprendimų, kūrėjams nereikėtų be reikalo baimintis, kad bus prarastas ES finansavimas;

27.

ragina finansų įstaigas, Europos institucijas ir bankus skirti reikiamą finansavimą ir (arba) garantijas investicijoms į infrastruktūrą ir į tikrai vertingus inovacinius projektus, prisidėsiančius prie konkurencingumo ir gerų rezultatų; primygtinai reikalauja atkreipti dėmesį į tai, kad laiku neatlikus tokių investicijų, būtų ne tik tiesiogiai pakenkta atitinkamoms vietovėms ir jose veikiančioms MVĮ — tai turėtų neigiamų pasekmių ir ES pramonei, vadinasi, ir visam ekonomikos augimui, be to, kiltų pavojus tikrai vertingoms darbo vietoms;