21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/1

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Suomijos stabilumo programą, kuri apima 2008–2012 m.

(2)

Nors Suomijos ekonomikos ir šalies finansų sektoriaus pamatai yra patikimi, pasaulinė krizė stipriai pakenkė dideliu mastu į eksportą orientuotų šalies pramonės sektorių gamybos apimčiai. Nors 2009 ir 2010 m. namų ūkiai turės naudos iš padidėjusio darbo užmokesčio, sumažintų mokesčių ir sumažėjusios infliacijos, vis dėlto vartotojų ir verslo įmonių pasitikėjimas sumažėjo, ir tai stabdė privatų vartojimą ir investicijas. Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje numatoma, kad 2009 m. BVP sumažės daugiau negu 1 % ir palaipsniui atsigaus per 2010 m., kaip tikimasi, stabilizavusis pasaulio rinkoms. Nežiūrint staigaus ekonomikos nuosmukio, mokestinės pajamos 2008 m. apskritai išliko gana stabilios – tai rodo darbo rinkos atsparumą, ypač pirmąjį pusmetį, ir stabilų gyventojų pajamų augimą. Numatoma, kad valdžios sektoriaus biudžeto perteklius 2008 m. bus 4,5 % BVP. Atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos nuosmukį 2009 m. lėmė sumažėjusi užsienio paklausa ir pasitikėjimas, nors manoma, kad Suomijos ekonomikos pamatai apskritai turėtų išlikti tvirti, programoje 2009 m. numatytos nemažos fiskalinės skatinamosios priemonės, skirtos vidaus paklausai palaikyti, kad būtų išlaikytas užimtumas nuosmukio metu.

(3)

Programos pagrindiniame makroekonominiame scenarijuje numatoma, kad realusis BVP augimas nuo 2,6 % 2008 m. sumažės iki 0,6 % 2009 m., o vėliau per likusį programos laikotarpį vėl padidės iki šiek tiek daugiau nei 2 %. Atsižvelgiant į spartų makroekonominių perspektyvų blogėjimą pastaraisiais mėnesiais (2), dabar galima teigti, kad šis scenarijus, galutinai parengtas 2008 m. lapkritį (3), yra paremtas pernelyg palankiomis augimo prielaidomis, ypač 2009 m. Pagal paskutinius vyriausybės skaičiavimus, įtrauktus į skatinamųjų priemonių paketą ir susijusius su 2009 m. sausio 30 d. papildomu biudžeto pasiūlymu, numatoma, kad 2009 m. BVP sumažės daugiau nei 2 %. Infliacijos raidos projekcijos programoje iš esmės yra tikroviškos.

(4)

Komisijos tarnybų prognozėje 2008 m. numatomas valdžios sektoriaus biudžeto perteklius – 4,5 % BVP, palyginti su 3,7 % BVP, kurio siekta pagal ankstesnę atnaujintą stabilumo programą. Geresnius negu planuota rezultatus daugiausia lėmė perkėlimas iš ankstesnių metų, kada ekonomikos augimas ir mokestinės pajamos viršijo lūkesčius. Taip pat dėl pasikeitimų registruojant pajamas iš socialinio draudimo turto perteklius padidėjo beveik 0,4 % BVP.

(5)

Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus perteklius 2009 m. sumažės 2,3 procentinio punkto iki 2,1 % BVP, iš esmės kaip numatyta Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje (2 % BVP). Vertinant pagal metinį struktūrinio balanso mažėjimą, kaip perskaičiavo Komisijos tarnybos, remdamosi programoje pateikta informacija, fiskalinė politika turėtų būti ekspansinė (apie 1 % BVP). Numatoma, kad dėl automatinių stabilizatorių poveikio 2009 m. fiskalinis perteklius turėtų sumažėti dar 1,5 % BVP. Šis fiskalinės politikos rodiklis iš esmės atitinka programoje pristatytą vyriausybės skatinamųjų priemonių paketą, kurio suma 2009 m. sudaro 1,2 % BVP. Daugiau nei trys ketvirtadaliai šios sumos bus išleisti mokesčiams mažinti, siekiant palaikyti vartotojų perkamąją galią. Šiuo mokesčių mažinimu taip pat įgyvendinamas ilgalaikis vyriausybės tikslas mažinti gana didelę darbui tenkančią mokesčių naštą ir didinti paskatas dirbti. Kitų į atnaujintą programą įtrauktų skatinamųjų priemonių suma yra santykinai nedidelė (apie 0,3 % BVP) ir skirta įvairioms investicijoms į infrastruktūrą bei įmonių finansavimui užtikrinti. 2009 m. sausio 30 d. vyriausybė paskelbė apie papildomą skatinamųjų priemonių paketą, kurį sudaro įvairios priemonės, kuriomis skatinamos investicijos į infrastruktūrą ir būsto sektorių, ypač siekiant išlaikyti užimtumą, didinti švietimo ir mokslinių tyrimų finansavimą bei mažinti darbo sąnaudas mažinant darbdavių mokamas socialinio draudimo įmokas. Numatoma, kad papildomų priemonių biudžeto sąnaudos 2009 m. sudarys 0,5 % BVP ir akivaizdu, kad į jas neatsižvelgta nustatant programos tikslą (4).

(6)

Kaip ir ankstesnėje programoje, Suomijos vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslas – 2 % BVP struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius, t. y. pagal ciklą pakoreguotas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. Programoje numatyta, kad nominalusis, pirminis ir struktūrinis perteklius 2009 ir 2010 m. gerokai mažės, tačiau vėliau stabilizuosis. Programoje numatoma, kad struktūrinis perteklius, apskaičiuotas pagal bendrai priimtą metodiką, paskutiniais programos metais turėtų išlikti nepakitęs – 1,5 % BVP, t. y. šiek tiek mažesnis negu vidutinės trukmės tikslas. Nominaliojo balanso mažėjimą 2008–2012 m. lėmė įplaukų dalies mažėjimas maždaug 2 % BVP, daugiausia dėl numatyto mokesčių mažinimo, ir išlaidų dalies didėjimas 1,5 % BVP. Į atnaujintą programą neįtrauktos fiskalinio taupymo priemonės ekonomikos nuosmukiui pasibaigus.

(7)

Programoje numatyti biudžeto rezultatai gali būti prastesni, nes makroekonominis scenarijus yra paremtas pernelyg palankiomis augimo prielaidomis. Tačiau ši biudžeto projekcijų rizika yra šiek tiek sumažinta, nes tikimasi, kad ekonomikai smunkant dėl užsienio paklausos sumažėjimo pagrindinė mokesčių bazė (būtent privatusis vartojimas ir namų ūkių pajamos) keisis ne tiek daug.

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra didesnis už ES vidurkį, tačiau planuojamą pensijų išlaidų didėjimą per ateinančius dešimtmečius padeda suvaldyti įvykdytos pensijų reformos. Programoje numatoma 2008 m. biudžeto būklė, t. y. didelis struktūrinis perteklius, labai padeda atsverti ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, o pagal valstybines pensijų kaupimo schemas sukauptas didelis turtas padės finansuoti padidėsiančių pensijų išlaidų dalį. Tačiau dėl programoje numatytų biudžeto pokyčių susidarys tvarumo atotrūkis. Taip pat bus svarbu vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti didelį pirminį perteklių ir įgyvendinti tinkamas struktūrines reformas siekiant apriboti riziką valstybės finansų tvarumui, kurie šiuo metu yra žemo lygio.

(9)

Pastaraisiais metais buvo galima įsitikinti, kad esama centrinės valdžios biudžeto sistema yra patikima priemonė vengiant išlaidų perviršio. Pastaraisiais metais Suomija taip pat vykdė įvairias struktūrines reformas, skirtas valstybės finansų kokybei gerinti ir ilgalaikiam išlaidų spaudimui mažinti.

(10)

Reaguodama į finansų krizę, Suomijos Vyriausybė ėmėsi finansų rinkoms stabilizuoti skirtų priemonių. Šiomis priemonėmis komerciniams bankams suteikiama galimybė pasinaudoti didelėmis kreditų garantijomis (didžiausia suma – apie 25 % BVP) ir valstybės kapitalo investicijomis (didžiausia suma – apie 3 % BVP). Taip pat buvo dvigubai – iki 50 000 EUR – padidinta indėlininkų garantijos viršutinė riba. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė krizė santykinai nestipriai paveikė Suomijos finansų sektorių, realus valstybės lėšų panaudojimas gali pasirodyti ribotas.

(11)

Pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą, kuriam gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba, Suomija priėmė keletą fiskalinių skatinamųjų priemonių 2009 m., kurios laikomos iš esmės tinkamu atsaku į ekonomikos nuosmukį. Atsižvelgiant į stiprią pradinę biudžeto būklę ir tvirtus ekonomikos pamatus, į programą įtrauktos skatinamosios priemonės ir naujausios 2009 m. sausį paskelbtos priemonės yra tinkamos, su sąlyga, kad vidutinės trukmės laikotarpiu taip pat bus imtasi fiskalinio taupymo ilgalaikiam tvarumui užtikrinti. Skatinamųjų priemonių paketas iš esmės atitinka bendruosius Europos ekonomikos atgaivinimo plano principus. Priemonės yra priimtos tinkamu laiku, jos daugiausia pradedamos taikyti nuo 2009 m. pradžios ir yra skirtos vidaus ekonomikos uždaviniams spręsti. Skirtingai nuo bendrųjų principų, didžioji dalis fiskalinių skatinamųjų priemonių yra susijusios su nuolatiniu mokesčių mažinimu ir jų neplanuojama vėliau atšaukti. Tai iš dalies gali būti pateisinama, atsižvelgiant į valstybės finansų teikiamą didelę veikimo laisvę ir ilgalaikius vyriausybės mokesčių politikos tikslus. Priemonės, skirtos dabartinei ekonomikos krizei įveikti, yra orientuotos į bendros paklausos ir užimtumo išlaikymą, taip pat konkurencingumo didinimą. Priemonės yra susijusios su Suomijos vidutinės trukmės reformų darbotvarke, kurią Komisija peržiūrėjo 2009 m. sausio 28 d. Visų pirma investicijas skatinančiomis priemonėmis taip pat siekiama didinti energijos efektyvumą, o mažinant mokesčius skatinama tiek darbo paklausa, tiek pasiūla.

(12)

Fiskalinė politika 2009 ir 2010 m. bus ekspansinė, kaip rodo struktūrinio balanso mažėjimas maždaug 1 procentiniu punktu per metus tiek 2009 m., tiek 2010 m. Po to programoje numatoma neutrali fiskalinė politika. Programoje numatyta biudžeto politika iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, nes pagal ją leidžiama taikyti fiskalines skatinamąsias priemones nuosmukio metu ir laikytis neutralios pozicijos, kai ekonomika atsigaus ir augimas bus artimas numatytam potencialui. Programos laikotarpio pabaigoje biudžeto politika bus palaikoma patikimumo riba, kad nebūtų viršyta 3 % deficito riba.

(13)

Duomenų pateikimo reikalavimų, nustatytų elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (5).

i)

įgyvendinti 2009 m. fiskalinę politiką kaip planuota laikantis Europos ekonomikos atgaivinimo plano bei atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą;

ii)

vėliau sumažinti neigiamą fiskalinių skatinamųjų priemonių poveikį biudžetui priartėjant prie vidutinės trukmės tikslo ir įgyvendinant tinkamas struktūrines reformas, siekiant išlaikyti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/6

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Airijos stabilumo programą (2), kuri apima 2008–2013 m. laikotarpį.

(2)

Po daugiau nei dešimtmetį trukusio spartaus ekonomikos augimo, kurį vis labiau skatino vidaus paklausa, šiuo metu Airija patiria rimtą nuosmukį. Nuosmukį sukėlė didelė korekcija būsto rinkoje, vėliau jis apėmė visą ekonomiką, o padėtis dar labiau pablogėjo dėl pasaulinės finansų krizės ir Airijos pagrindinių prekybos partnerių recesijos.

Dėl šių įvykių taip pat labai pablogėjo valstybės finansų būklė (2007 m. buvusį nedidelį valdžios sektoriaus perteklių 2008 m. pakeitė 6,3 % BVP deficitas). Šiomis aplinkybėmis valdžios institucijos patvirtino skirtingais etapais vykdomas konsolidavimo priemones, kurios bus pradėtos taikyti 2008 m. viduryje. Atsižvelgiant į tai, taip pat buvo imtasi priemonių, skirtų perkamajai galiai stiprinti ir tinkamai nekilnojamojo turto rinkos korekcijai paremti, kartu nukreipiant valstybės investicijas į pagrindinius projektus. Didžiausias uždavinys artimiausiais metais – įgyvendinti patikimo ir tvaraus fiskalinio konsolidavimo strategiją siekiant atkurti pasitikėjimą rinka, kartu nukreipiant išteklius iš statybos į našesnius sektorius ir atkuriant konkurencingumą, pasitelkus priemones našumo augimui didinti bei tinkamą darbo užmokesčio politiką. Finansų sektorius tebėra pažeidžiamas, ir artimiausiu metu tai galėtų apsunkinti koregavimo procesą ir dar labiau padidinti įtampą valstybės finansų srityje. Kitas svarbus uždavinys siekiant užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą – pensijų sistemos reforma.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuos grindžiama programa, numatoma, kad 2008 m. 1,4 % sumažėjęs realusis BVP toliau mažės 4 % 2009 m. ir 0,9 % 2010 m., o paskui vėl pradės augti iki vidutiniškai 2,9 % likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija (3), galima teigti, kad šios augimo prielaidos iki 2010 m. iš esmės yra patikimos. Nuo 2011 m. planuojamas ekonomikos augimas yra gana optimistiškas. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos atrodo tikroviškos. Tą patį galima pasakyti apie išorės deficito ir konkurencingumo perspektyvą.

(4)

Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje apskaičiuota, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas yra 6,3 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytu siektinu 0,9 % BVP deficitu (4). Šis gerokai blogesnis nei planuota rezultatas atspindi gerokai mažesnes mokestines pajamas ir tam tikrą išlaidų perviršį (5). Mokestinių pajamų tikslai nepasiekti dėl nuolat mažėjančių su būsto rinkos plėtra susijusių pajamų ir apskritai mažesnio nei planuota ekonominio aktyvumo. Nors 2008 m. liepos mėn. imtasi tam tikrų priemonių išlaidų augimui riboti, jos didėjo daugiau nei planuota, ypač socialinių pervedimų išlaidos, palūkanų išlaidos ir valstybės investicijos. Kaip matyti iš didesnių su nedarbu susijusių išlaidų, socialiniai pervedimai atlieka automatinių stabilizatorių funkciją.

(5)

Numatoma, kad daugiausia dėl ekonomikos nuosmukio valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. padidės iki 9,5 % BVP. Vyriausybė savo nuožiūra įvykdė sugriežtinimą, kuris sudaro beveik 3 % BVP. Reaguojant į nuosmukį, buvo patvirtintos tam tikros priemonės ekonomikai paremti, kurios sudaro maždaug 0,5 % BVP. Kartu tai reiškia bendrą sugriežtinimą, sudarantį maždaug 2,5 % BVP. Toks sugriežtinimas apima priemonių paketą, apie kurį paskelbta priede, tačiau nepateikta išsamios informacijos, todėl rengiant Komisijos tarnybų tarpinę prognozę jis neįtrauktas. Komisijos apskaičiavimu, taikant šią priemonę sutaupytos grynosios lėšos sudarytų maždaug 0,8 % BVP; tai yra šiek tiek mažiau nei 1 % BVP, apie kurį paskelbė vyriausybė (6). Apskaičiuota, kad, nepaisant sugriežtinimo, struktūrinis deficitas (Komisijos tarnybų perskaičiuotas pagal programoje pateiktą informaciją) padidėtų 2 procentiniais punktais BVP; tai susiję su mokestinių pajamų praradimu dėl tebesitęsiančio koregavimo būsto rinkoje, nesugebėjimu pakankamai greitai sumažinti išlaidų augimą ir dideliu potencialaus augimo sumažinimu.

(6)

Vyriausybės vidutinės trukmės biudžeto strategijoje numatyta iki 2013 m. sumažinti nominalųjį deficitą iki mažesnės negu 3 % BVP pamatinės vertės. Deficitas pradėtų mažėti 2010 m., o nuo 2011 m. mažėtų vis sparčiau. Programoje nenurodyta, kada turėtų būti pasiektas vidutinės trukmės tikslas (7). Metinio konsolidavimo tikslo, kurio bendra pastangų vertė – maždaug 7 % nominaliojo BVP, planuojama siekti nuo 2010 m., tačiau konkrečios priemonės nenurodytos. Priedo preliminariose projekcijose numatyta iš esmės su išlaidomis susijusi konsolidavimo strategija. Numatoma, kad programos laikotarpiu pajamų santykis šiek tiek padidės (0,75 procentinio punkto BVP), o pirminių išlaidų santykis gerokai sumažės (maždaug 5,25 procentinio punkto), ypač socialinių pervedimų ir valdžios sektoriaus vartojimo srityse. Palūkanų išlaidos, palyginti su visu BVP, programos laikotarpiu turėtų patrigubėti iki % 3,5 % BVP. Sparčiai didėjantis deficitas, mažėjantis nominalusis BVP ir didelis atsargų bei srautų koregavimas 2008 m., susijęs su sąmoningu likvidumo didinimu, turi įtakos tam, kad 2007–2009 m. skolos santykis išauga dvigubai, o nuo 2010 m. viršija 60 % BVP pamatinę vertę.

(7)

Yra rizika, kad biudžeto rezultatai bus prastesni visą programos laikotarpį. Pirma, didelė rizika kyla dėl to, kad trūksta informacijos apie planuojamą konsolidavimo strategiją po 2009 m., visų pirma kiek tai susiję su išlaidų ir pajamų trajektorija, ypač atsižvelgiant į tai, kaip svarbu apriboti išlaidas (8). Antra, augimo projekcijos pagal ekonominį scenarijų galėtų būti palankios, ypač vėlesniais programos metais. Atsižvelgiant į neigiamą riziką, susijusią su siektinu deficitu, tikėtina, kad skolos santykio raida taip pat bus ne tokia palanki kaip planuojama programoje. Be to, specifinė rizika susijusi su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, atsirandančiais dėl finansų krizės, ypač dėl galimų papildomų kapitalo injekcijų į bankus (skola) ir vyriausybės užtikrinamų bankų garantijų (deficitas ir skola, jei pareikalaujama padengti).

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Airijoje yra daug didesnis už ES vidurkį, pirmiausia dėl palyginti smarkaus prognozuojamo pensijų išlaidų padidėjimo per ateinančius dešimtmečius. 2008 m. biudžeto būklė, remiantis programoje pateiktais įverčiais, labai pablogėjo, palyginti su pradine ankstesnėje programoje nurodyta būkle, dėl to visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Jei atskaitos tašku būtų laikoma Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje prognozuojama 2009 m. biudžeto būklė, tvarumo atotrūkis būtų gerokai didesnis. Nors Nacionaliniame pensijų atsargų fonde kaupiamas turtas siekiant iš anksto finansuoti dalį būsimų pensijų išlaidų, prognozuojama, kad bendroji skola programos laikotarpiu viršys Sutartyje numatytą pamatinę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinus didelį pirminį deficitą, kaip numatyta programoje, ir įgyvendinus reformos priemones, kuriomis būtų apribotas didelis su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimas, būtų galima padėti sumažinti didelę riziką valstybės finansų tvarumui. Pirmiau minėta rizika, susijusi su Airijos nustatytomis finansų sektoriaus stabilizavimo programomis, galėtų neigiamai paveikti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, pirmiausia dėl jų poveikio valdžios sektoriaus skolai, jeigu ateityje nebus susigrąžintos visos valstybės paramos išlaidos.

(9)

Airijos vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistema turi tam tikrų trūkumų. Visų pirma, biudžeto tikslus metams, kurių biudžetas neapima, ypač susijusius su išlaidų paketais, vėlesnių metų biudžetuose galima pakeisti. Naujausia patirtis parodė, kad dėl to politinius sprendimus priimantiems asmenims sunkiau laikytis atsargios fiskalinės politikos, jei (nuolat) gaunama neplanuotų pajamų. Dėl tos pačios priežasties jiems gali būti sunku patikimai įgyvendinti konsolidavimo strategiją ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Šie klausimai nėra tiesiogiai nagrinėjami programoje, tačiau vyriausybė įsteigė Mokesčių komitetą ir Specialią viešojo sektoriaus išlaidų ir duomenų peržiūros grupę (Special Review Group on Public Service Expenditure and Numbers), kurių tikslas – teikti rekomendacijas, kaip tobulinti atitinkamai mokesčių sistemą ir viešųjų išlaidų programas. Šių grupių ataskaitas tikimasi gauti 2009 m.; nacionalinės valdžios institucijos nurodė, kad gautomis rekomendacijomis bus vadovaujamasi priimant sprendimus dėl 2010 m. biudžeto ir vėlesnių biudžetų.

(10)

Airija patvirtino keletą priemonių finansų sektoriaus stabilumui išsaugoti. Teisės aktuose nustatyta indėlių garantijų sistemos didžiausia kompensacijos suma buvo padidinta iki 100 000 EUR vienam indėlininkui. Nustatytos maždaug 400 mlrd. EUR vertės garantijos tinkamiems bankams. Gruodžio mėn. paskelbta apie trims pagrindiniams bankams skirtą 10 mlrd. EUR (5 % BVP) vertės kapitalo atkūrimo programą, kurią bent iš dalies ketinama finansuoti iš Nacionalinio pensijų atsargų fondo. Tačiau vietoj to vienas iš susijusių bankų vėliau buvo nacionalizuotas. Kapitalo injekcijos (7 mlrd. EUR dviejų likusių bankų atveju, kaip paskelbta vasario 11 d.) turi būti finansuojamos iš Nacionalinio pensijų atsargų fondo ir būsimų įmokų į jį.

(11)

Apskritai 2009 m. vykdoma fiskaline politika biudžetas yra konsoliduojamas; atsižvelgiant į didelį deficitą ir sparčiai didėjančią skolą, tai yra tinkama ir atitinka Europos ekonomikos atgaivinimo planą (EEAP), dėl kurio 2008 m. gruodžio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba. Be to, vadovaudamasi EEAP, Airija patvirtino keletą priemonių ekonominei veiklai remti ir struktūrinėms reformoms skatinti. Šis paketas yra tinkamas atsakas į susidariusią makroekonominę fiskalinę situaciją. Priemonėmis, kurių ėmėsi Airijos valdžios institucijos, daugiausia siekiama remti namų ūkių perkamąją galią ir investicijas, jos yra tikslinės ir taikomos laiku. Prasidėjus dabartiniam ekonomikos nuosmukiui imtasi konkrečių priemonių koregavimo procesui būsto rinkoje paremti, o kitos priemonės, įskaitant socialinės gerovės priemonių paketą, buvo daugiausia skirtos labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurias krizė paveiks labiausiai. Priemonės yra nuolatinio, o ne laikino pobūdžio, bet jas reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad visa biudžeto strategija yra skirta deficitui mažinti. Be to, ekonomikos atgaivinimo procesą padėtų skatinti struktūrinės priemonės, pavyzdžiui, nuolatinės didelės valstybės investicijos pagal Airijos daugiametį nacionalinį vystymosi planą (maždaug 4,5 % BVP kasmet programos laikotarpiu) ir mokesčių lengvatos mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai bei mažoms naujai steigiamoms įmonėms. Šios priemonės susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija pasiūlė 2009 m. sausio 28 d. pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

(12)

Planuojama, kad 2009 m. deficitas toliau didės, o po to ims laipsniškai mažėti. Tačiau norint iki 2013 m. sumažinti nominalųjį deficitą iki mažiau nei 3 % BVP, kaip numatyta programoje, reikės spręsti su pirmiau minėta didele rizika biudžeto tikslams susijusias problemas ir būti pasirengus prireikus patvirtinti papildomas priemones. Fiskalinio konsolidavimo planus reikėtų pagrįsti priemonėmis.

(13)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (9).

i)

apriboti deficito didėjimą 2009 m. ir apibrėžti bei griežtai įgyvendinti didelio masto metinius veiksmus pagal plataus masto fiskalinio konsolidavimo programą 2010 m. ir vėliau;

ii)

kad sumažėtų rizika koregavimui, stiprinti vidutinės trukmės biudžeto sistemos privalomąjį pobūdį ir atidžiai stebėti, kaip visus metus vykdomi biudžeto tikslai;

iii)

atsižvelgiant į planuojamą smarkų su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą ir skolos didėjimą (nors iš pradžių nedaug) visą programos laikotarpį, didinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą ne tik vykdant fiskalinį konsolidavimą, bet ir įgyvendinant tolesnes pensijų sistemos reformos priemones.

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/12

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Latvijos konvergencijos programą, kuri apima 2008–2011 m. laikotarpį.

(2)

Nuo praėjusio dešimtmečio pabaigos ekonomika nuolat sparčiai augo, daugiausia skatinama vidaus paklausos, o 2005–2007 m. Latvijos realiojo BVP augimą rodo dviženkliai rodikliai, gerokai viršijantys potencialą. Ekonomikos augimą pirmiausia skatino didėjantis kreditavimas, dėl kurio labai didėjo privatusis vartojimas ir investicijos į nekilnojamąjį turtą, bet 2007 m. viduryje padėtis pasikeitė, nes pervertinto nekilnojamojo turto kainos nebegalėjo toliau kilti. Per tuos metus dėl didelės vidaus paklausos susidarė rimtas perkaitimo spaudimas ir ekonomikos struktūra pasikeitė persiorientavus nuo atvirų užsienio prekybai sektorių prie uždarų – tai pakenkė išoriniam ekonomikos tvarumui. Pasaulinė finansų krizė sustiprino smūgį, kurį Latvija patyrė dėl skolinimo mažėjimo ir būsto kainų bumo, nes dar labiau sumažėjo kreditavimo galimybės ir buvo sugriežtintos kreditavimo sąlygos, dėl to 2008 m. smarkiai sumažėjo vidaus paklausa. Kiek tai susiję su fiksuotu valiutų kursu, pinigų ir kreditavimo sąlygos 2008 m. buvo sugriežtintos, sustiprėjus šalies rizikos veiksniams ir toliau kylant realiajam efektyviajam valiutų keitimo kursui. Tuo pačiu metu eksporto rinkų nuosmukis turėjo neigiamos įtakos palyginti mažam užsienio prekybai atviram sektoriui, kurį ir taip susilpnino labai didelis vidaus kainų augimas ankstesniais metais. Dėl staigaus ekonomikos nuosmukio biudžeto pajamos 2008 m. gerokai sumažėjo, ir tai maždaug 4 procentiniais punktais BVP pakeitė biudžeto balanso rodiklį. Kadangi rinkos nuotaika buvo vis labiau nukreipta prieš besiformuojančias rinkas, finansavimo suvaržymų skatinama vyriausybė priėmė sprendimą kreiptis dėl finansavimo į tarptautines institucijas. Su sąlyga, kad bus įgyvendinta suderinta politikos programa, Latvijai buvo suteikta labai didelė tarptautinė ES, TVF ir kitų skolintojų finansinė parama (iš viso iki 7,5 mlrd. EUR laikotarpiu iki 2011 m. pirmojo ketvirčio) (2). Laikantis įsipareigojimų tarptautinės paramos teikėjams, Latvijos fiskalinė politika yra orientuota taip, kad būtų remiamas sureguliavimas, reikalingas atsižvelgiant į didelį disbalansą šalyje.

(3)

Pagal programos makroekonominį scenarijų numatoma, kad realusis BVP, 2008 m. sumažėjęs maždaug 2 %, mažės dar 5 % 2009 m. ir 3 % 2010, tačiau 2011 m. šiek tiek atsigaus ir augs 1,5 %. Remiantis šiuo metu turima informacija (3), 2009 m. makroekonominis scenarijus pagrįstas optimistinėmis augimo prielaidomis, bet vėliau paklausos ir gamybos apimties scenarijus yra tikėtinas. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos atrodo realistiškos. Programoje pateiktos grynojo išorės skolinimosi projekcijos yra šiek tiek atsargios, tačiau atitinka programos paklausos ir gamybos apimties perspektyvas.

(4)

Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje 2008 m. numatomas 3,5 % BVP valdžios sektoriaus deficitas, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 0,7 % BVP pertekliumi (4). Šis gerokai blogesnis nei tikėtasi rezultatas iš esmės rodo didelius nesurinktus mokesčius. Įmonių ir gyventojų mokesčių mokėjimai metų pabaigoje sumažėjo dėl didelių likvidumo problemų ekonomikoje.

(5)

2008 m. gruodžio 12 d. Latvijos Parlamentas priėmė 2009 m. biudžetą su pakeitimais, atitinkantį ES mokėjimų balanso pagalbos sąlygas ir kitų tarptautinių skolintojų reikalavimus. Šiame biudžete, be kita ko, numatytos iš dalies pakeistos konsolidavimo priemonės, kurių numatoma vertė yra 7 % BVP. Vis dėlto, kadangi pirminis biudžetas buvo ekspansyvus, bendras 2009 m. fiskalinis konsolidavimas yra mažesnio masto. Konsolidavimo pastangos 2009 m. neatspindėtos struktūriniame balanse dėl didelių nepastovių pajamų pasikeitimų. Tarp pagrindinių priemonių numatytas PVM ir akcizo didinimas ir reikšmingas bendrų išlaidų, ypač valstybinio sektoriaus darbo užmokesčio, mažinimas, palyginti su pradiniu 2009 m. biudžetu, priimtu 2008 m. lapkričio 14 d. Po to iki 2009 m. kovo pabaigos bus priimtas išsamus papildomas biudžetas ir bus imtasi veiksmų vietos valdžios lygiu, kad būtų peržiūrėti vietos biudžetai siekiant užsibrėžto 2009 m. valdžios sektoriaus deficito. Savaiminės stabilizavimo priemonės Latvijoje bendrai daro nedidelį poveikį, tačiau dabartinio nuosmukio metu ypač sumažėjo mokestinės pajamos.

(6)

Pagrindinis programoje numatytas vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas yra 2011 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki mažesnės negu Mastrichto sutartyje numatyta 3 % BVP biudžeto deficito pamatinė vertė, kad būtų galima sėkmingai pereiti prie euro įvedimo. Naujausioje atnaujintoje programoje nenumatoma programos laikotarpiu pasiekti vidutinės trukmės tikslo, kuris yra 1 % BVP struktūrinis deficitas. Numatoma, kad nominalusis deficitas turėtų sumažėti nuo 5,3 % BVP 2009 m. iki 4,9 % BVP 2010 m. ir iki 2,9 % BVP 2011 m. Tokį konsolidavimą numatoma įgyvendinti padidinus pajamas nuo 32,5 % BVP 2009 m. iki 37,7 % BVP 2011 m., kartu smarkiai padidinus netiesioginių mokestinių pajamų dalį, palyginti su BVP, 2011 m. ir gerokai padidinus kitų pajamų dalį 2010 m. ir 2011 m. Tuo pačiu metu planuojama, kad išlaidų dalis, palyginti su BVP, padidės, bet ne tiek daug – nuo 37,7 % BVP 2009 m. iki 39,9 % 2010 m. 40,7 % 2011 m. Bendroji valdžios sektoriaus skola 2008 m. buvo 19,4 % BVP – gerokai mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę – tačiau linkusi didėti. Skolos projekcijos 2009–2010 m. paremtos prielaida, kad tarptautinė finansinė pagalba bus iki galo panaudota, kaip ir numatė su tuo susijusios šalys.

(7)

Yra rizikos, kad programoje numatyti biudžeto rezultatai gali būti blogesni. Tai pasakytina apie visus programos metus: 2009 m. pagrindinė rizika yra ta, kad BVP galėtų būti mažesnis negu numatyta programoje. Išsamus biudžetas su pakeitimais bus pateiktas pasiūlymuose, kurie turi būti pateikti Parlamentui iki kovo pabaigos. 2010 ir 2011 m. planuojamas fiskalinis konsolidavimas neparemtas jokiomis konkrečiomis priemonėmis. Be to, programos laikotarpiu gali tekti imtis finansinio sektoriaus stabilizavimo veiksmų, kurie gali daryti didelį poveikį valstybės finansams.

(8)

Dėl jau vykdomų pensijų reformų ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra mažesnis negu ES vidurkis. Tačiau programoje numatyta 2008 m. biudžeto būklė smarkiai pablogėjo, palyginti su ankstesnėje programoje numatyta pradine būkle, dėl to visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Vidutinės trukmės laikotarpiu mažinant pirminį deficitą, kaip numatyta programoje, mažėtų vidutinės trukmės pavojus valstybės finansų tvarumui ir gerėtų rinkos požiūris į Latviją. Finansų sektoriaus stabilizavimui remti skirtos priemonės Latvijoje gali turėti neigiamos įtakos ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui, visų pirma dėl jų poveikio valdžios sektoriaus skolai.

(9)

Fiskaliniai Latvijos rezultatai per kelerius paskutinius metus iš dalies paaiškinami jos fiskalinės sistemos institucinių pajėgumų stoka. Atsižvelgiant į tarptautinę finansinę pagalbą, 2009 m. pirmąjį pusmetį planuojama imtis priemonių fiskaliniam valdymui stiprinti, skaidrumui didinti ir valstybės finansų valdymui gerinti, inter alia, stiprinant biudžeto formavimo procesą, Finansų ministerijos vykdomą išlaidų kontrolę ir panaudojant vidutinės trukmės biudžeto sistemą. Be to, siekiant pagerinti biudžeto procedūrų struktūrą ir įgyvendinimą, bus keičiamas Biudžeto ir finansų valdymo įstatymas. 2009 m. pirmąjį ketvirtį, techniškai padedant tarptautinėms institucijoms, bus peržiūrėta pajamų administravimo sistema, po to bus nuodugniai peržiūrėtas valstybės finansų valdymas.

(10)

Siekdama stabilizuoti finansų sektorių, Latvija padidino indėlių draudimo ribą nuo 20 000 iki 50 000 EUR ekvivalento latais. 2008 m. lapkričio mėn. vyriausybė perėmė kontrolinį Parex Bank akcijų paketą ir suteikė paramą banko likvidumui užtikrinti. Šiuo metu Latvijoje kuriama teisinė sistema, susijusi su valstybės finansinių išteklių panaudojimu finansų įstaigoms remti.

(11)

Atsižvelgdama į Europos ekonomikos atgaivinimo planą, dėl kurio Europos Vadovų Taryba susitarė 2008 m. gruodžio mėn., Latvija, kurioje didelis išorės ir vidaus disbalansas, vykdo tokią biudžeto politiką, kuri padėtų ištaisyti šį disbalansą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybių taikyti fiskalines priemones, ir į poreikį ištaisyti ekonomikos disbalansą, planuojama 2009–2011 m. laikytis ribojamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypčių, o tai yra tinkamas atsakas į susidariusią ekonominę situaciją. Buvo imtasi konkrečių priemonių sureguliavimo procesui paremti užsienio prekybai atvirame ekonomikos sektoriuje. Buvo gerokai sumažinti atlyginimai viešajame sektoriuje – tai turėtų padėti apskritai sureguliuoti atlyginimus ir ištaisyti išorės disbalansą. Latvijos valdžios institucijos planuoja priimti verslo sektoriui remti skirtų priemonių paketą, kuriuo bus mažinama administracinė našta ir gerinamos finansavimo galimybės.

Tolesnė parama ekonomikai gaivinti būtų teikiama per nuolatines viešojo ir privačiojo sektorių investicijas pagal ES struktūrinių fondų projektus. Valdžios institucijos įsipareigojo užtikrinti, kad laiku ir ryžtingai būtų vykdomos struktūrinių fondų programos. Šios priemonės yra susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija, remdamasi Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, pasiūlė 2009 m. sausio 28 d.

(12)

Latvija priėmė konsolidavimo programą, atitinkančią išorės ir vidaus disbalanso mažinimo tikslą ir ES mokėjimų balanso paramos reikalavimus bei kitų tarptautinių skolintojų sąlygas. Pagal bendrai sutartą metodiką apskaičiuotas struktūrinio balanso pokytis nerodo labai didelių fiskalinio konsolidavimo pastangų 2009 m. daugiausia dėl to, kad pajamos yra kai niekada nepastovios. Pagal konvergencijos programą vėliau numatomos ribojamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptys. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės taikyti fiskalines priemones, ir į poreikį ištaisyti ekonomikos disbalansą, tokios fiskalinės politikos kryptys atrodo tinkamos, nors 2009 m prireikus jos galėtų būti labiau ribojamosios, kad būtų pasiektas numatytas nominalusis deficitas. Kadangi Latvija dalyvauja VKM II ir būtina didinti ekonomikos sąnaudų konkurencingumą, valdžios institucijos sudarė geresnes sąlygas darbo užmokesčiui ir darbo našumui privačiajame sektoriuje susiderinti mažindamos valstybės sektoriaus atlyginimų dydį, taip pat mažindamos valstybės tarnautojų skaičių. Programoje pateiktas biudžeto scenarijus yra nuoseklus, nors yra pavojus, kad nebus įvykdyti įsipareigojimai, prisiimti dėl ES mokėjimų balanso paramos, iki 2011 m. sumažinti deficitą iki mažiau negu 3 %. Tačiau programoje nepateikta pakankamai išsamios informacijos apie priemones, reikalingas numatytiems rodikliams pasiekti 2010 m. ir 2011 m.

(13)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus stabilumo ir konvergencijos programų elgesio kodekse, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (5).

i)

visapusiškai įgyvendinti 2008 m. gruodžio 12 d. priimtame papildomame biudžete numatytą konsolidavimą; iki 2009 m. kovo mėn. pabaigos pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie papildomą biudžetą; imtis pakankamų tolesnių priemonių numatytam valdžios sektoriaus deficitui 2009 m. pasiekti ir vėliau tęsti fiskalinį konsolidavimą;

ii)

griežtai vykdyti viešojo sektoriaus nominalaus darbo užmokesčio mažinimo programą siekiant sudaryti geresnes sąlygas viso ūkio darbo užmokesčiui susiderinti su našumu, tokiu būdu didinant sąnaudų konkurencingumą;

iii)

stiprinti fiskalinį valdymą ir didinti skaidrumą, tobulinant vidutinės trukmės biudžeto sistemą ir stiprinant Finansų ministerijos vykdomą išlaidų kontrolę, taip pat griežtinti finansų rinkos reguliavimą ir priežiūrą;

iv)

stiprinti ekonomikos pasiūlos aspektą įvairiomis struktūrinėmis reformomis ir efektyviai panaudojant esamus ES struktūrinius fondus.

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/17

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Ispanijos stabilumo programą, apimančią 2008–2011 m. laikotarpį.

(2)

Pagal Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinę prognozę Ispanijos BVP augimas realiąja išraiška 2008 m. turėtų būti sulėtėjęs iki 1,25 %. Ispanija susiduria su vidaus ir išorės koregavimo uždaviniais. Šalies viduje mažėjant būsto kainoms silpnėja būsto sektorius. Išorėje dėl nuolatinio einamosios sąskaitos deficito atotrūkio sparčiai didėja įsiskolinimas; dėl to didėja užsienyje mokamos palūkanos. Nuo 2008 m. pirmojo pusmečio Ispanijos valdžios institucijos priėmė įvairių ekonominei veiklai skatinti skirtų priemonių. Šios priemonės apima laikiną bei nuolatinį mokesčių mažinimą ir investicinius projektus, 2009 m. sudarysiančius maždaug 2 % BVP, taip pat keletą struktūrinių reformų. Be šių diskrecinių priemonių valstybės finansus stipriai veikia ekonomikos nuosmukis, o tai riboja galimybes imtis tolesnių fiskalinių skatinimo priemonių nepakenkiant ilgalaikei patikimai biudžeto būklei. Todėl Ispanijos uždavinys yra stiprinti potencialų augimą užsitęsus ekonomikos nuosmukiui, tuo pačiu padedant išlyginti dabartinį makroekonominį disbalansą.

(3)

Pagal programos makroekonominį scenarijų numatoma, kad 2009 m. BVP sumažės 1,6 % realiąja išraiška, o 2010 ir 2011 m. vėl pagerės ir realusis BVP augimas bus atitinkamai 1,2 % ir 2,6 %. Augimą daugiausia turėtų skatinti vidaus paklausa, o išorės deficitas turėtų sumažėti nuo daugiau nei 9 % BVP 2008 m. iki 5,5 % 2011 m. Programoje atsižvelgiama į skatinamąsias priemones, priimtas reaguojant į ekonomikos nuosmukį, tačiau joje nepateikiami išsamūs jų poveikio realiajam BVP augimui vertinimai. Remiantis šiuo metu turima informacija (2) galima teigti, kad šis scenarijus pagrįstas šiek tiek palankiomis 2009 m. ir labai palankiomis vėlesnių metų augimo prielaidomis. Be prekių ir paslaugų deficito balanso sumažėjimo, programoje numatomas išorės deficito sumažėjimas nuo 9,2 % BVP 2008 m. iki 5,4 % BVP 2011 m.

(4)

Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje 2008 m. numatomas 3,4 % BVP valdžios sektoriaus deficitas (3), kaip ir atnaujintoje stabilumo programoje. Tačiau tai yra kur kas mažiau negu ankstesnėje atnaujintoje programoje numatytas 1,2 % BVP perteklius. Biudžeto būklės blogėjimas susijęs tiek su diskrecinėmis priemonėmis, tiek su labai susilpnėjusia ekonomine veikla. Pajamų iš tiesioginių mokesčių mažėjimas atspindi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių sumažinimą ir gerokai sumažėjusį įmonių pelną, siejamą su silpnomis turto, taip pat nekilnojamojo turto, rinkomis.

Pajamos iš netiesioginių mokesčių sumažėjo dėl vartotojų išlaidų mažėjimo, ypač dėl būsto sandorių skaičiaus mažėjimo, taip pat dėl vienkartinio pobūdžio pajamas mažinančių priemonių, pavyzdžiui, mokamo ir grąžinamo PVM pokyčių. Išlaidų perviršis visų pirma atspindi savaiminių stabilizatorių poveikį per didesnius socialinius pervedimus, taip pat bedarbio pašalpas.

(5)

(6)

Pasiekęs aukščiausią ribą 2009 m., 2011 m. nominalusis deficitas turėtų nukristi žemiau negu 4 % BVP. Panašiai ir pirminis balansas iki 2011 m. pasieks 1,9 % BVP deficitą, palyginti su 4,1 % deficitu 2009 m. Struktūriniu požiūriu valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 3,5 % BVP 2008 m. iki 4,75 % BVP 2009 m.; tai atspindės diskrecinių priemonių poveikį biudžetui, taip pat pajamų, susijusių su vykstančiu koregavimu nekilnojamojo turto sektoriuje, sumažėjimą. Į šiuos skaičius neįtraukiamos 0,75 procentinio punkto BVP pajamas mažinančių vienkartinių priemonių išlaidos, kurios yra įtrauktos į 2009 m. biudžetą.

Atnaujintoje programoje numatomas fiskalinis koregavimas, dėl kurio struktūrinis balansas padidės 1,25 % ir šiek tiek daugiau nei 0,50 % BVP atitinkamai 2010 ir 2011 m. Dėl to programoje numatoma, kad 2011 m. struktūrinis deficitas sumažės iki 2,75 % (4). Pagal programą šio koregavimo tikslas yra sugrįžti prie vidutinės trukmės tikslo, kuris yra subalansuotas biudžetas, tačiau nesitikima, kad tai pavyks padaryti programos laikotarpiu. Pagerėjimą 2010 m. iš dalies galima paaiškinti tuo, kad 2008 m. lapkričio mėn. priimtas skatinamųjų priemonių paketas yra laikino pobūdžio. Be to, programoje nenurodytos priemonės, kuriomis grindžiamas numatomas struktūrinio balanso sumažėjimas. Numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola, kuri 2008 m. turėtų būti 39,5 % BVP, programos laikotarpiu išaugs maždaug 14 procentinių punktų. Ypač 2009 m. skolos santykis didės ne tik dėl augančio deficito ir mažėjančio BVP augimo, bet ir dėl bankų turto įsigijimo įgyvendinant finansinės pagalbos priemonių paketą.

(7)

Biudžeto rezultatai gali būti prastesni visą programos laikotarpį. Pirma, atnaujintoje programoje numatytas makroekonominis scenarijus grindžiamas palankiomis augimo prielaidomis, ypač paskutiniais programos metais. Antra, biudžeto tikslai 2010 ir 2011 m. nėra grindžiami jokiomis priemonėmis, išskyrus paskelbtą 2008 m. lapkričio mėn. paketo įgyvendinimo nutraukimą. Be to, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms 2009 m. leidžiamas deficitas neprisiimant įprasto įsipareigojimo pateikti subalansavimo planą, laikantis Biudžeto stabilumo akto, pagal kurį šią išimtį leidžiama taikyti tuo atveju, kai reali ekonominė veikla gerokai nukrypsta nuo pirminių prognozių. Skolos santykio raida gali būti ne tokia palanki, kaip numatyta atnaujintoje programoje, atsižvelgiant į makroekonominio scenarijaus ir biudžeto tikslų riziką, ir netikrumą dėl garantijų, suteiktų pagal finansinės pagalbos priemonių paketą, poveikio. Tačiau dėl finansų sektoriui remti skirtų priemonių didėjanti skola mažėtų, jei paramos programa ir su ja susijusios finansinės operacijos būtų sėkmingos.

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui daug didesnis nei ES vidurkis, pirmiausia dėl palyginti smarkaus pensijų išlaidų (BVP dalies išraiška) padidėjimo ateinančius dešimtmečius. Nors iki 2007 m. tvirta biudžeto būklė iš dalies kompensavo numatomą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, dėl programoje numatomos biudžeto raidos rezultatas bus priešingas. Be to, atsižvelgiant į Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje numatomą 2009 m. biudžeto būklę, tvarumo atotrūkis gerokai padidės, palyginti su paskutine atnaujinta programa. Gerinant pirminį balansą vidutinės trukmės laikotarpiu ir toliau įgyvendinant struktūrines priemones, kuriomis siekiama apriboti smarkų su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, būtų sudarytos sąlygos sumažinti ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui kylančią didelę riziką.

(9)

Vidutinės trukmės biudžeto sistema buvo naudinga skatinant tinkamą fiskalinį planavimą ir rodo apskritai gerus rezultatus, nors pastarieji pablogėjo nuo 2008 m. Šios sistemos reformų nenumatoma. Tačiau programoje numatytos kelios reformos, skirtos valstybės finansų kokybei gerinti. Su pajamomis susijusios reformos apima už uždirbtas pajamas mokamų mokesčių mažinimą suteikiant asmens pajamų mokesčio kreditą iki 400 EUR vienam mokesčių mokėtojui, mechanizmą mokesčių kreditui būsto paskolos mokėjimams paremti, turto mokesčio panaikinimą ir antrąjį įmonių pelno mokesčių reformos etapą, taip pat mokesčių sistemos veikimui gerinti skirtas priemones, pavyzdžiui, galimybę kas mėnesį susigrąžinti PVM. Su išlaidomis susijusiose reformose pirmenybė teikiama produktyvioms išlaidoms ir poreikiui suvaldyti tarpinį viešojo sektoriaus vartojimą. Programoje pabrėžiamas Valstybinės viešosios politikos ir paslaugų kokybės vertinimo agentūros vaidmuo kaip žingsnis į priekį skatinant laikytis vertinimo principų, kurie turėtų padidinti viešųjų paslaugų efektyvumą ir pagerinti jų kokybę.

(10)

Ispanijos valdžios institucijos priėmė keletą finansų sektoriaus stabilizavimo priemonių. Jos apima Indėlių ir investicijų garantijų fondo padidinimą (nuo 20 000 iki 100 000 EUR vienam sąskaitos turėtojui ir bankui) ir Finansinio turto įsigijimo fondo, kuriam skiriama 30 mlrd. EUR (beveik 3 % BVP) su galimybe padidinti jį iki 50 mlrd. EUR, sukūrimą siekiant skatinti skolinimą įmonėms ir asmenims. Be to, valdžios institucijos nusprendė suteikti Ekonomikos ir finansų ministerijai išskirtinius įgaliojimus teikti valstybės garantijas iki 100 mlrd. EUR (10 % BVP) naujiems Ispanijoje įsikūrusių bankų sandoriams, kurių terminas nuo trijų mėnesių iki trejų metų, finansuoti 2009 m., ir Ispanijoje įsikūrusių bankų išleistiems vertybiniams popieriams įsigyti siekiant sustiprinti jų nuosavas lėšas.

(11)

Ispanijos Vyriausybė, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, priėmė svarbias diskrecines fiskalines priemones. 2009 m. skatinamųjų priemonių paketas atitinka EEAP, kuriam 2008 m. gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba, ir yra tinkamas atsakas į ekonomikos nuosmukį, kuriuo laikinai remiama ekonominė veikla 2009 m. Jame daugiausia dėmesio skiriama investicijoms, namų ūkių perkamajai galiai ir įmonėms bei MVĮ. Priemonės, sudarančios maždaug 1 % BVP, jau buvo numatytos konkrečiuose paketuose 2008 m. balandžio ir rugpjūčio mėn., o likusią jų dalį sudaro nauji veiksmai, numatyti fiskalinių skatinamųjų priemonių pakete, pristatytame 2008 m. lapkričio mėn. (šiek tiek daugiau negu 1 % BVP). Šis 2008 m. lapkričio mėn. paketas yra priimtas laiku, tikslingas ir laikino pobūdžio. Jis iš esmės atitinka pagrindinius trumpalaikės perspektyvos politikos tikslus. Į atnaujintą programą taip pat įtrauktos kelios struktūrinės priemonės, kurios yra ilgalaikių politinių reformų darbotvarkės dalis, tačiau padeda spręsti dabartines dėl ekonomikos nuosmukio iškilusias problemas. Šios priemonės susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir 2009 m. sausio 28 d. Komisijos pasiūlytomis šaliai skirtomis rekomendacijomis pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Jomis siekiama sustiprinti augimo galimybes, konkurencingumą ir užimtumą, taip pat palaikyti nepalankioje padėtyje esančių grupių pajamas ir perkelti į nacionalinę teisę Paslaugų direktyvą.

(12)

Programoje numatyta bendra fiskalinės politikos būklė yra ekspansinė 2009 m. ir šiek tiek ribojama 2010 m. Konkrečiau, programoje planuojama, kad 2009 m. fiskalinė ekspansija 2010 m. mažės, o 2011 m. bus toliau vykdomi struktūriniai patobulinimai. Tačiau atsižvelgiant į biudžeto planų riziką, 2010 m. mažėjant fiskalinei ekspansijai, reikės, kad tolesni veiksmai būtų efektyvūs. Programoje numatyta, kad nominalusis deficitas tebėra didesnis negu 3 % BVP pamatinės vertės. Deficito mažinimas, numatomas programoje 2010 m. ir vėliau, neparemtas jokiomis priemonėmis.

(13)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (5).

i)

kaip ir planuota, įgyvendinti 2009 m. fiskalinę politiką, atitinkančią EEAP ir SAP, tuo pat metu vengiant tolesnio valstybės finansų būklės blogėjimo 2009 m., ir ryžtingai vykdyti numatytą svarbų struktūrinį konsolidavimą 2010 m. ir vėliau, paremiant jį atitinkamomis priemonėmis;

ii)

gerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą įgyvendinant papildomas priemones, skirtas su visuomenės senėjimu susijusioms išlaidoms apriboti;

iii)

užtikrinti, kad fiskalinio konsolidavimo priemonės taip pat būtų naudojamos valstybės finansų kokybei gerinti, kaip numatyta atsižvelgiant į reikiamą esamo disbalanso koregavimą.

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/23

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Švedijos konvergencijos programą, kuri apima 2008–2011 m. laikotarpį.

(2)

Daug metų Švedijos ekonomika palyginti sparčiai augo, o 2008 m. dėl pasaulinio nuosmukio, darančio neigiamą įtaką išorės paklausai, smarkiai sulėtėjo. Vidaus paklausa buvo neblogos būklės, bet nuo vasaros labai pablogėjo, nes įmonių ir vartotojų pasitikėjimas kartu su pagrindiniais vertybinių popierių rinkos rodikliais staigiai sumažėjo. Ekonomikos nuosmukis paaštrėjo per paskutinius 2008 m. mėnesius ir pradėjo didėti nedarbas. Iš dalies dėl apskritai patikimos makroekonominės sistemos Švedijos valstybės finansų būklė prasidėjus nuosmukiui buvo pakankamai gera, todėl įmanoma leisti visiškai pasireikšti savaiminiams stabilizatoriams ir imtis diskrecinių skatinamųjų priemonių nepakenkiant ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui. Kadangi Švedijos valstybės finansų būklei iki šiol palyginti didelę įtaką turėjo ekonomikos ciklo ir darbo rinkos pokyčiai, svarbiausias ateinančių metų uždavinys bus užtikrinti visišką užimtumą, kad numatomas spartus nedarbo padidėjimas nedarytų ilgalaikio neigiamo poveikio valstybės finansų būklei. Iki 2008 m. rugsėjo mėn. dėl susirūpinimo infliacija per kelis kartus padidėjus palūkanų normai, centrinis bankas („Riksbank“) sušvelnino pinigų politikos sąlygas kelis kartus iš eilės sumažinęs palūkanų normą (nuo 4,75 % iki šiuo metu 1 %). Nominalusis efektyvusis kronos keitimo kursas 2008 m. nukrito maždaug 10 %.

(3)

Programoje pateikiami trys skirtingi makroekonominių ir biudžeto projekcijų scenarijai: pagrindinis ir du alternatyvieji scenarijai, pastaruosiuose dviejuose makroekonominiai ir biudžetiniai pokyčiai pateikiami nuosaikiau. Vertinant biudžeto projekcijas remiamasi pagrindiniu scenarijumi, nes jis – vienintelis visiškai išplėtotas scenarijus su pakankamai išsamiomis projekcijomis. Scenarijuje, kuriame atsižvelgiama į daugumą 2009 m. planuojamų skatinamųjų priemonių, numatoma, kad realusis BVP augimas nuo 1,5 % 2008 m. sumažės iki 1,3 % 2009 m., o likusį programos laikotarpį vidutiniškai vėl augs po 3,3 %. Atsižvelgiant į staigų makroekonominės perspektyvos pablogėjimą per pastaruosius mėnesius (2), šis rugsėjo mėn. patvirtintas scenarijus pagrįstas labai palankiomis augimo prielaidomis, ypač 2009 ir 2010 m. Tai taip pat matyti iš labai palankių nedarbo projekcijų. Ekonomikos augimo struktūra patikimesnė už bendrąją BVP augimo perspektyvą, o programoje pateiktos infliacijos projekcijos tikroviškos. Numatoma, kad 2009 m. infliacija sumažės gerokai daugiau už centrinio banko užsibrėžtą 2 % tikslą, nes sumažėjo prekių kainos ir didėja gamybos apimties atotrūkis, dėl to mažėja su paklausa susijusi kainų įtampa.

(4)

Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje vertinama, kad 2008 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius yra 2,3 % BVP, palyginti su 2,8 % BVP tikslu, užsibrėžtu ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje. Nepaisant teigiamo bazės efekto (kuris atspindi geresnį, negu ankstesnėje programoje numatytą, 2007 m. rezultatą), blogesnis negu planuota 2008 m. rezultatas iš esmės priklauso nuo mažesnių negu numatyta pajamų iš vartojimo ir kapitalo pajamų mokesčių – šis sumažėjimas visiškai išlygina teigiamą mažesnio negu numatyta išlaidų augimo poveikį. Tai rodo lėtesnį vartojimo bei investicijų augimą ir reikšmingą vertybinių popierių rinkos rodiklių sumažėjimą antroje 2008 m. pusėje.

(5)

Atnaujintoje programoje numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius 1,7 procentinio punkto sumažės iki 1,1 % BVP, o Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje pateikiama projekcija – 1,3 % BVP deficitas. Atnaujintoje programoje pateiktu 2009 m. tikslu atsižvelgiama į 2009 m. biudžeto įstatyme numatytas fiskalines skatinamąsias priemones, kurios sudaro maždaug 1 % BVP, t. y. daugiausia uždirbtų pajamų mokesčių ir socialinių įmokų mažinimas. Apskaičiuota, kad savaiminių stabilizatorių poveikis valdžios sektoriaus balansui yra 0,6 % BVP mažesnis perteklius. Numatoma, kad fiskalinės politikos kryptys 2009 m. bus ekspansinės, o struktūrinis balansas sumažės maždaug 1 procentiniu punktu BVP. Komisijos prognozėje numatomas gerokai didesnis struktūrinio balanso pablogėjimas maždaug 2 procentiniais punktais BVP daugiausia dėl priemonių, paskelbtų priėmus konvergencijos programą ir praradus mokestines pajamas.

(6)

Programoje pateiktas pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas – pasiekti, kad biudžeto perteklius būtų vidutiniškai 1 % BVP per verslo ciklą kartu nustatant daugiametes viršutines išlaidų ribas centrinei valdžiai ir subalansuoto biudžeto reikalavimą vietos valdžiai. Šis siektino pertekliaus rodiklis atitinka Švedijos vidutinės trukmės tikslą, kuris yra 1 % BVP struktūrinis perteklius. Nepaisant smarkaus valdžios sektoriaus balanso pablogėjimo 2009 m., programoje numatoma visą programos laikotarpį su didele atsarga laikytis vidutinės trukmės tikslo. Tai grindžiama prielaida, kad 2010 ir 2011 m. politika nesikeis. Programoje planuojama, kad tiek nominaliojo, tiek pirminio balanso rodikliai nuo 2010 m. gerės – nominalusis perteklius padidės iki 1,6 % BVP ir 2,5 % BVP atitinkamai 2010 ir 2011 m.

(7)

Yra rizikos, kad biudžeto rezultatai bus blogesni. Pagrindinė programoje pateiktų biudžeto projekcijų rizika atsiranda dėl makroekonominio scenarijaus. Pripažįstant šią riziką programoje pateikti du alternatyvieji scenarijai, kuriuose pateikiamos ne tokios palankios augimo prielaidos, remiantis tuo, kad tarptautinė finansų krizė bus gilesnė ir truks ilgiau nei numatoma pagrindiniame scenarijuje. Vis dėlto remiantis turima informacija galima teigti, kad net nepalankiausiame iš dviejų alternatyviųjų scenarijų planuojamas ekonomikos nuosmukio poveikis valdžios sektoriaus balansui galėjo būti ne iki galo įvertintas. Taip patvirtinama, kad labai neaišku, kiek valstybės biudžeto balansas dabartinėmis aplinkybėmis priklauso nuo ekonominės veiklos pokyčių. Nors šis neapibrėžtumas būdingas tiek pajamoms, tiek išlaidoms, jis tikriausiai didesnis pajamų atveju, atsižvelgiant į pastarojo meto tam tikrų pajamų komponentų, visų pirma pajamų iš kapitalo mokesčių, svyravimą. Kalbant apie išlaidas, neaiškus pastarųjų ligos ir nedarbo draudimo sistemų reformų poveikis valdžios sektoriaus išlaidoms ir neaiškios oficialių bei numanomų garantijų finansų sektoriuje pasekmės valstybės finansų būklei.

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra mažesnis už ES vidurkį. Programoje pateikiama 2008 m. biudžeto būklė (nemažas pirminis perteklius) padeda mažinti bendrąją skolą, o didelis viešosiose pensijų sistemose sukauptas turtas padės finansuoti padidėjusių pensijų išlaidų dalį. Tačiau jeigu pradiniu tašku būtų laikoma Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje planuojama 2009 m. biudžeto būklė, atsirastų nedidelis tvarumo atotrūkis. Jei vidutinės trukmės laikotarpiu bus išlaikytas didelis pirminis perteklius, valstybės finansų tvarumo rizika, kuri šiuo metu yra nedidelė, mažėtų.

(9)

Švedijos biudžeto sistema apskritai gali būti laikoma tvirta ir padėjo gerokai sumažinti skolą, kaip matyti nuo jos įvedimo. Siekdama didinti skaidrumą, vyriausybė pastaraisiais metais ėmėsi tam tikrų veiksmų sistemai tobulinti ir įsipareigojo toliau peržiūrėti jos veikimo rezultatus, kad pašalintų likusius trūkumus. Atlikus pastarąją peržiūrą įsteigta fiskalinė taryba, kurios užduotis – įvertinti, kaip vyriausybė įgyvendino fiskalinės politikos tikslus. Ši taryba pirmąją metinę ataskaitą pateikė 2008 m. Likę trūkumai susiję su rizika, kad sistema nėra pakankama siekiant užkirsti kelią ekspansinei politikai vykdyti ekonomikos pakilimo laikotarpiais, nes siektinas biudžeto perteklius arba subalansuoto biudžeto reikalavimas vietos valdžiai nėra privalomi. Todėl gali sumažėti veiksmų laisvė ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Pastaruoju metu vyriausybė taip pat sugriežtino taisykles, susijusias su viršutinėmis išlaidų ribomis, ir oficialiai pareiškė sieksianti palaipsniui sumažinti mokesčių naštą ekonomikai.

(10)

Siekdamos stabilizuoti finansų sektoriaus padėtį, Švedijos valdžios institucijos patvirtino tam tikras priemones, įskaitant garantijos indėlininkams viršutinės ribos padvigubinimą (iki 500 000 SEK vienai sąskaitai), kredito garantijų bankų vidutinės trukmės skolinimuisi sistemą (didžiausia suma – 1 500 mlrd. SEK, arba beveik 50 % BVP) ir programą mokių bankų kapitalo atkūrimui palengvinti (didžiausia suma – 50 mlrd. SEK, arba maždaug 1,5 % BVP).

(11)

Pagal EEAP, kuriam gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba, Švedija priėmė tam tikras fiskalines skatinamąsias ir struktūrinių reformų priemones. Švedijos priimtomis 2009 m. fiskalinėmis skatinamosiomis priemonėmis tinkamai reaguojama į ekonomikos nuosmukį. Nors įgyvendinamos arba siūlomos priemonės teikiamos laiku ir yra pakankamai tikslingos, jos iš esmės yra ilgalaikės. Tai visų pirma pasakytina apie pajamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mažinimą, kuris yra vyriausybės struktūrinių priemonių darbotvarkės dalis siekiant paskatinti vietoj neveiklumo rinktis užimtumą. Priemonės yra susijusios su Švedijai skirta Lisabonos struktūrinių reformų darbotvarke, kurią Komisija peržiūrėjo 2009 m. sausio 28 d. Vis dėlto pridėtiniame įstatyme pasiūlytos priemonės daugiausia yra laikinos ir pasiūlytos tiesiogiai reaguojant į nuosmukį.

(12)

Remiantis atnaujintoje programoje pateiktomis fiskalinėmis priemonėmis, numatoma, kad struktūrinis biudžeto balansas sumažės maždaug 1 % BVP, tai rodo ekspansines fiskalinės politikos kryptis. Atsižvelgiant į papildomas pridėtiniame įstatyme pasiūlytas priemones, politikos kryptys tampa dar labiau ekspansinės. Tai yra priimtina atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais išryškėjusias blogesnes ekonomines perspektyvas. Darant prielaidą, kad politika nesikeis, atnaujintoje programoje numatoma, kad struktūrinis balansas tik šiek tiek padidės 2010 m. ir maždaug 0,5 procentinio punkto – 2011 m., tai rodo šiek tiek ribojamojo pobūdžio politikos kryptis šiuo laikotarpiu.

(13)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (3).

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/28

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Nyderlandų stabilumo programą, kuri apima 2008–2011 metus.

(2)

2008 m. ekonominė veikla labai sulėtėjo pasaulio ekonomikos nuosmukiui ir finansų krizei palietus tiek užsienio, tiek vidaus paklausą. Nors metinis augimas vis dar buvo 1,9 %, tai buvo daugiausia dėl stiprios 2007 m. antros pusės vidaus paklausos, kurią sukėlė didelis privatus vartojimas, poveikio perkėlimo. Komisijos tarnybų 2009 m. tarpinėse prognozėse numatoma, kad 2009 m. ekonominės veiklos rodiklis sumažės 2 %. Labai atvirą Nyderlandų ekonomiką palyginti stipriai paveiks numatomas pasaulio prekybos nuosmukis. Pagrindiniai politikos uždaviniai nuosmukio metu yra susiję tiek su finansų sektoriumi (labai žemo pasitikėjimo lygio ir krintančių pensijų fondų turto pozicijų problemų sprendimas), tiek su realiąja ekonomika (investicijų ir konkurencingumo rėmimas). Nuosmukis padarys reikšmingą poveikį valstybės finansams, nes 2008 m. numatomas perteklius 2009 m. turėtų virsti deficitu, kuris dar labiau išaugs 2010 m. Čia taip pat atsižvelgiama į lapkritį pristatyto paramos paketo, kuriuo be kita ko numatoma parama privačiojo sektoriaus investicijoms, poveikį.

(3)

2008 m. gruodžio 19 d. Nyderlandai pateikė Stabilumo programos priedą, kuriame išdėstytas atgaivinimo planas ir iš dalies atnaujintas makroekonominis scenarijus. Šiame priede pateikti rodikliai kur kas mažiau optimistiški negu programoje: BVP augimas –0,75 % 2009 m. ir 1 % 2010 m., o valdžios sektoriaus deficitas – 1,2 % ir 2,4 % BVP. Tačiau naujieji rodikliai nebus naudojami kaip vertinimo pagrindas, nes makroekonominis scenarijus nebuvo pilnavertis ir duomenys apie valstybės finansus buvo pateikti tik informavimo tikslais, be oficialaus Finansų ministerijos patvirtinimo.

(4)

Pagal makroekonominį scenarijų, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas sulėtės nuo 2,25 % 2008 m. iki 1,25 % 2009 m., o po to per likusį programos laikotarpį vėl padidės vidutiniškai iki 2 %. Atsižvelgiant į spartų makroekonominių perspektyvų blogėjimą paskutinius kelis mėnesius, šis scenarijus, galutinai parengtas rugsėjį (2), paremtas gerokai palankesnėmis augimo prielaidomis, palyginti su Komisijos tarnybų sausio mėn. tarpinėmis prognozėmis. Net BVP augimo 2009 m. rodiklis, pateiktas priede (–0,75 %), yra gana palankus, palyginti su Komisijos tarnybų prognoze, kurioje nurodytas labai spartus ekonominių perspektyvų blogėjimas. Naujausia turima informacija rodo, kad dėl griežtesnių kreditavimo sąlygų investicijos smarkiai sumažėjo, taip pat dėl mažos užsienio paklausos sparčiai mažėja eksportas. Nei (ribotas) paramos paketo biudžetinis, nei ekonominis poveikis makroekonominiame scenarijuje neatsispindi. Programos projekcijos dėl infliacijos 2009 m. atrodo pernelyg palankios, bet vėlesniu laikotarpiu atrodo tikroviškos.

(5)

Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje 2008 m. numatomas 1,1 % BVP valdžios sektoriaus balanso perteklius, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje planuotu 0,5 % BVP pertekliumi. Toks teigiamas poslinkis daugiausia susijęs su geresniais negu planuota 2007 m. rezultatais. Be to, pajamų augimas 2008 m. buvo šiek tiek didesnis negu tikėtasi, nes didesnes pajamas už dujas tik iš dalies atsvėrė dėl finansų krizės sumažėjusios mokesčių pajamos. Išlaidų augimas 2008 m. taip pat buvo truputį didesnis, daugiausia dėl didesnių nei tikėtasi palūkanų mokėjimų ir vaiko priežiūros išlaidų.

(6)

2009 m. biudžeto tikslas atnaujintoje programoje yra 1,2 % BVP perteklius, palyginti su Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje numatomu 1,4 % BVP deficitu. Pagal atnaujintoje stabilumo programoje pateiktą ir Komisijos tarnybų perskaičiuotą informaciją 2009 m. turėtų sudaryti maždaug 1 % BVP struktūrinio balanso perteklius palyginti su maždaug 0,75 % pertekliumi 2008 m. Programoje pateiktos fiskalinės politikos kryptys gali būti laikomos šiek tiek ribojančiomis. Tačiau Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje numatoma ekspansinė fiskalinės politikos kryptis 2009 m., struktūriniam balansui sumažėjus 1 BVP procentiniu punktu dėl priemonių (kurios galėtų sudaryti iki 0,5 % BVP), kurių savo nuožiūra buvo imtasi reaguojant į ekonomikos nuosmukį, poveikio biudžetui bei dėl sumažėjusių pajamų už dujas ir mokestinių pajamų, susijusių su mažesniu augimu ir didesniu mokesčių elastingumu.

(7)

Pagrindinis programos biudžeto strategijos tikslas yra pasiekti struktūrinį perteklių, tai yra, pagal ciklą pakoreguotą perteklių, kuris programos laikotarpio pabaigoje, atėmus vienkartines ir laikinas priemones, sudarytų 1 % BVP. Taigi, visu programos laikotarpiu Nyderlandai planuoja visiškai laikytis biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslo, kuris yra 0,5–1 % BVP struktūrinis deficitas. Pagal programą tikimasi, kad nominalusis biudžeto perteklius sumažės nuo 1,2 % 2009 m. iki 0,8 % BVP 2010 m., o 2011 m. vėl padidės iki 1,1 % BVP. Numatoma, kad pirminio balanso tendencijos bus panašios. Planuojama, kad programoje 2008 m. numatyta 42,1 % BVP dydžio bendroji valdžios sektoriaus skola per visą programos laikotarpį sumažės 6 procentiniais punktais. Tačiau šios projekcijos buvo galutinai parengtos prieš vyriausybei imantis veiksmų finansų rinkoms stabilizuoti, todėl į jas atsižvelgta nebuvo. Dėl tokių veiksmų kaip Fortis Bank Netherlands įsigijimas ir bankų kapitalo atkūrimas skolos ir BVP santykis 2008 m. padidėjo maždaug 15 procentinių punktų. Pagal Komisijos tarnybų tarpinę prognozę skolos santykis 2008 m. pasiekė 57,3 %, 2009 m. grąžinus skolą sumažės iki 53,2 %, o 2010 m. vėl padidės iki 55,2 %. Remiantis 2008 m. gruodžio mėn. priede pateiktais duomenimis, dabar manoma, kad nominalusis balansas 2009 ir 2010 m. bus gerokai mažesnis už programoje nustatytus tikslus (deficitas bus atitinkamai 1,2 % ir 2,4 %). Tai leidžia manyti, kad planuojamas 2011 m. biudžetas taip pat gali būti pasenęs.

(8)

Yra rizika, kad programoje numatyti biudžeto rezultatai gali būti (gerokai) prastesni. Svarbiausia, makroekonominės perspektyvos yra paremtos labai palankiomis augimo prielaidomis – tai liudija prasti pastarojo meto ekonominiai rodikliai, pavyzdžiui, pramonės gamybos. Ekonomikos augimo skirtumas, palyginti su Komisijos tarnybų tarpinėmis prognozėmis, 2009 m. sudaro 3,25 % BVP; tai reiškia nemažą biudžeto riziką, o taip pat atsispindi blogėjančiame valdžios sektoriaus balanse, nurodytame priede. Be to, nustatant programos biudžeto tikslus nebuvo atsižvelgta į fiskalines skatinimo priemones, nors jų poveikis yra labai nedidelis. Be tiesioginio poveikio biudžetui, priemonės, susijusios su garantijomis, kelia nemažą netiesioginę riziką tuo atveju, jei jų būtų masiškai pareikalauta. Galiausiai pajamos už dujas gali kelti riziką biudžeto rezultatams, nes programoje jos pagrįstos optimistiškesne naftos kainos prielaida negu Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje. Atsižvelgiant į neigiamą riziką, susijusią su biudžeto tikslais, ir dideles bankų sektoriui suteiktas garantijas, egzistuoja didelė rizika, kad skolos santykio raida pasirodys ne tokia palanki, kaip numatyta programoje.

(9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Nyderlanduose yra didesnis už ES vidurkį. Dėl atidėto privačių pensijų apmokestinimo ateityje prognozuojamas pajamų dalies, palyginti su visu BVP, didėjimas ilgainiui iš dalies atsvertų viešųjų išlaidų didėjimą. Programoje numatyta 2008 m. biudžeto būklė, kuri yra geresnė nei pradinė ankstesnės programos būklė, padeda kompensuoti numatytą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, tačiau to nepakanka, kad būtų visiškai padengtos ateityje didėsiančios išlaidos. Vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinus didesnį pirminį perteklių ir įgyvendinus reformos priemones, kuriomis būtų sustabdytas numatomas su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimas, būtų galima mažinti vidutinę valstybės finansų tvarumo riziką. Finansų krizė Nyderlandams įvedus finansų sektoriaus stabilizavimo programas (pvz., kapitalo atkūrimas, garantijos), taip pat gali padaryti neigiamą poveikį ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui, pirmiausia dėl jų poveikio valdžios sektoriaus skolai, jei ateityje nebus susigrąžintos visos valstybės paramos išlaidos.

(10)

1994 m. Nyderlandai pradėjo taikyti tendencijomis paremtą biudžeto sistemą, kuri pasirodė esanti labai sėkminga (3). Nors dabartinė vyriausybė iš naujo patvirtino šią sistemą, vyriausybės kadencijos pradžioje 2007 m. buvo padaryti kai kurie nedideli pakeitimai (4). Kiek vėliau, 2008 m. lapkritį, fiskalinė taisyklė buvo pakeista taip, kad visos galimos išlaidos ir nemokestinės pajamos, susijusios su įsikišimu į finansų sektoriaus veiklą, nebūtų įskaičiuojamos nustatant viršutinę išlaidų ribą (5). Be to, jei dėl šių vyriausybės veiksmų bus pasiekta 2 % BVP deficito signalinė vertė (6), nebus imtasi jokių korekcinių priemonių. Šia papildoma biudžeto taisykle siekiama kuo labiau sumažinti priemonių, kurių imtasi finansų krizei įveikti, poveikį priimant įprastus sprendimus biudžeto klausimais. Kiek galios šis taisyklių pakeitimas nenurodyta. Vyriausybė taip pat paskelbė metodikos reformą, susijusią su nemokestinių pajamų už dujas traktavimu biudžete nuo 2012 m. 2008–2011 m. laikotarpiui nustatyta maksimali pajamų už dujas suma, kuri gali būti išleista.

(11)

Siekdama stabilizuoti finansų sektorių, Nyderlandų Vyriausybė patvirtino keletą priemonių. Pirma, ji padidino indėlių garantijų schemos dengiamą sumą iki 100 000 EUR. Antra, buvo įvesta vidutinės trukmės bankų skolos priemonių kredito garantijų schema, kurią sudaro 200 mlrd. EUR (33 % BVP). Ši schema skirta jų finansavimo galimybėms pagerinti. Trečia, buvo sukurtas 20 mlrd. EUR (3,3 % BVP) fondas, skirtas finansų įstaigų kapitalo atkūrimui. Galiausiai vyriausybė nacionalizavo vieną iš pagrindinių bankų ir suteikė kredito liniją stambiai finansų įstaigai.

(12)

Laikydamiesi Europos ekonomikos atgaivinimo plano, dėl kurio gruodžio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba, Nyderlandai patvirtino priemones, kuriomis siekiama skatinti privačiojo sektoriaus investicijas mažinant mokesčius ir teikiant paskolų garantijas, išsaugoti užimtumo lygį suteikiant galimybę laikinai sutrumpinti darbo valandas, didinti kreditų pasiūlą teikiant garantijas bei mažinti socialines įmokas. Šios priemonės taikomos laiku ir yra tikslingos, atitinka Europos ekonomikos atgaivinimo planą ir yra iš dalies laikinos. Todėl jos neturėtų daryti esminio poveikio ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui. Atsižvelgiant į didelius įsipareigojimus dėl finansinės pagalbos paketų ir į palankią pradinę valdžios sektoriaus balanso bei įsiskolinimo poziciją ir tikėtino nuosmukio mastą, fiskalinės paramos paketo dydis yra nedidelis (0,5 % BVP). Atnaujintoje stabilumo programoje taip pat numatyta keletas struktūrinių priemonių, kuriomis didinama paklausa; jos taip pat suderinamos su ilgalaike politikos reformos darbotvarke. Sumažinus socialines įmokas siekiama padidinti paklausą, kartu didinant darbo jėgos pasiūlą. Be to, siekiant sumažinti naikinamų darbo vietų skaičių ir palengvinti pereinamąjį laikotarpį darbo rinkoje, kuriami mobilumo centrai, paremti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimu. Šios priemonės yra susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirta rekomendacija, kurią Komisija pasiūlė 2009 m. sausio 28 d. pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

(13)

Fiskalinės politikos kryptys, vertinant pagal struktūrinio balanso pokytį ir atsižvelgiant į biudžeto projekcijų riziką, 2009 m. bus ekspansinės. Iš esmės tai atitinka Stabilumo ir augimo paktą, kuriame nurodyta, kad koregavimas turėtų būti didesnis esant palankioms ekonomikos sąlygoms ir galėtų būti mažesnis esant nepalankioms ekonomikos sąlygoms. Tačiau atsižvelgiant į nemažą riziką, susijusią su valdžios sektoriaus balanso ir skolos raida, yra rizika, kad valstybės finansų būklės blogėjimas turės neigiamos įtakos ilgalaikiam jų tvarumui. Kita vertus, tikimasi, kad ilgalaikiam tvarumui bus naudingos planuojamos priemonės, kuriomis siekiama toliau didinti darbo jėgos aktyvumą, kaip antai laipsniškas galimybės perkelti bendrųjų mokesčių lengvatas panaikinimas ir uždirbtų pajamų mokesčio lengvatos įvedimas, kad žemos kvalifikacijos darbuotojams padidėtų finansinis darbo patrauklumas arba kad žemos kvalifikacijos darbuotojams apsimokėtų dirbti. Galiausiai, atsižvelgiant į pirmiau minėtą skolos projekcijų riziką, skolos santykis programos laikotarpiu gali peržengti pamatinę vertę.

(14)

Duomenų pateikimo reikalavimų, nustatytų elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, klausimu programoje pateikti visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų.

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/33

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Jungtinės Karalystės konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2008/2009 m. iki 2013/2014 m.

(2)

Kelerius metus JK ekonominė veikla dėl vidaus paklausos sparčiai augo, o 2008 m. staigiai sulėtėjo. Pasaulinės finansų krizės pasekmės ir staigi vidaus būsto rinkos korekcija kartu skatino ekonomikos recesiją. Reaguodama į ekonomikos ir finansų krizę, Jungtinės Karalystės Vyriausybė patvirtino tam tikras priemones finansų sektoriaus stabilumui užtikrinti ir teikiamų kreditų namų ūkiams ir įmonėms apimčiai didinti. 2008 m. lapkričio mėn., kaip numatyta 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos sutartame Europos ekonomikos atgaivinimo plane, vyriausybė taip pat pradėjo taikyti fiskalinio skatinimo priemonių paketą, kurio vertė – apie 0,25 % BVP 2008 m. ir 1,50 % BVP – 2009 m., bei visiškai leisdama veikti savaiminiams stabilizatoriams. Centrinis bankas (Bank of England) sušvelnino pinigų politikos sąlygas kelis kartus iš eilės sumažinęs palūkanų normą (nuo 5,75 % 2007 m. liepos mėn. iki 1 % šiuo metu) ir padidinęs savo turtą bei įsipareigojimus. Nominalusis efektyvusis svaro sterlingų keitimo kursas per 2008 m. nukrito daugiau kaip 20 %. Ekonomikos nuosmukis, turto kainų sumažėjimas ir ekspansinės fiskalinės politikos kryptys kartu lėmė tai, kad JK valstybės finansų būklė smarkiai pablogėjo. Sparčiai blogėjantis valdžios sektoriaus pirminis balansas, kuris jau iki krizės pradžios buvo deficitinis, paveikė JK galimybes vykdyti laisvesnę fiskalinę politiką ir užtikrinti biudžeto tvarumą. Pagal 2008 m. kovo mėn. biudžetą JK pranešė apie planuojamą biudžeto deficitą 2008–2009 m., kuris viršys 3 % BVP pamatinę vertę, dėl to 2008 m. birželio mėn. pradėta perviršinio deficito procedūra.

(3)

(4)

2008–2009 m. valdžios sektoriaus deficitas pagal Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinę prognozę yra 5,7 % BVP, o pagal programą – 5,5 %, palyginti su 2,9 % BVP, kuris buvo numatytas ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje. Nenumatytai padidėjęs valdžios sektoriaus deficitas pirmiausia atspindi dėl smarkiai prastėjančių makroekonominių aplinkybių sumažintas pajamų augimo projekcijas ir savaiminių stabilizatorių veikimą. Staigiai sumažėjus gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sandorių skaičiui ir mažėjant šio turto kainoms, 2008–2009 m. numatomas pajamų iš žyminio mokesčio sumažėjimas maždaug 0,5 % BVP, ir pajamų iš pelno mokesčių, kurios penkerius metus iki 2007–2008 m. sudarė ketvirtį mokestinių pajamų padidėjimo, staigus sumažėjimas sumažėjus finansų sektoriaus pelningumui. Kiek tai susiję su išlaidomis, atnaujintoje programoje apskaičiuota, kad valstybės kapitalo išlaidos padidėjo 0,2 % BVP, palyginti su ankstesne programa, ir tai atspindi veiksmus, kurių imtasi ekonomikai paremti, o palūkanų mokėjimai turėtų viršyti projekcijas dėl didesnės infliacijos poveikio skolos aptarnavimo išlaidoms, susijusioms su indeksuojamais vyriausybės vertybiniais popieriais. Be to, dėl diskrecinių priemonių, apie kurias JK vyriausybė pranešė pateikusi 2007 m. atnaujintą programą, 2008–2009 m. prognozuojamas deficito padidėjimas maždaug 0,5 procentinio punkto, be kita ko, dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo (pranešta 2008 m. gegužės mėn.), standartinio PVM tarifo sumažinimo ir papildomų išmokų pensininkams. Apskaičiuota, kad 2008–2009 m. bendroji valdžios sektoriaus skola padidės beveik 10 procentinių punktų iki maždaug 53 % BVP, pusę šio padidėjimo lemia vyriausybės intervencinės priemonės finansų sektoriuje, kurios netiesiogiai daro įtaką deficitui.

(5)

Naujausioje atnaujintoje programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009–2010 m. padidės 2,75 procentinio punkto iki 8,2 % BVP, palyginti su 9,5 % BVP projekcija pagal Komisijos tarnybų tarpinę prognozę. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamų nominalusis rodiklis sumažės 2 %, o išlaidos turėtų padidėti beveik 5 %. Programoje apskaičiuota, kad sumažėjus finansų sektoriaus ir būsto rinkos aktyvumui valstybės pajamos, įskaitant pajamas iš gyventojų pajamų finansų sektoriuje mokesčio, nuo 2007–2008 m. iki 2009–2010 m. iš viso sumažės 1,5 procentinio punkto BVP. Biudžeto projekcijose taip pat atsižvelgta į 2009–2010 m. maždaug 1 % BVP dydžio fiskalines skatinamąsias priemones, įskaitant laikiną standartinio PVM tarifo sumažinimą, kuris sudaro pusę 2008 m. lapkričio mėn. skatinamųjų priemonių paketo, ir investicinių išlaidų paankstinimą. Apskaičiuota, kad 2009–2010 m. struktūrinio deficito rodiklis, t. y. pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas, apskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pablogės maždaug 2 procentiniais punktais. Šis pablogėjimas beveik vienodomis dalimis atspindi bendrą ekspansinių fiskalinių priemonių poveikį ir mokesčių elastingumo poveikį sumažėjus finansų sektoriaus ir būsto rinkos aktyvumui, iš kurių iki nuosmukio buvo surenkamos didelės mokestinės pajamos.

(6)

Atnaujintoje programoje vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslas nenurodytas. Programoje pateiktos fiskalinės projekcijos rodo struktūrinio deficito mažėjimą vidutiniškai maždaug 1 procentiniu punktu per metus nuo 2010–2011 m. iki 2013–2014 m. Programoje vidutinės trukmės projekcijos pateikiamos su prielaida, kad politika nesikeis, ir numatomas ilgalaikis valdžios sektoriaus deficito mažinimas. Programoje prognozuojama, kad nominalusis deficitas nuo 2010–2011 m. iki 2013–2014 m. vidutiniškai sumažės maždaug 1,25 procentinio punkto BVP per metus iki 3,4 % BVP programos laikotarpio pabaigoje. Maždaug trys penktadaliai užsibrėžto nominaliojo balanso koregavimo nuo 2010–2011 m. iki 2013–2014 m. atspindi mažesnį išlaidų santykį. Daroma prielaida, kad išlaidų padidėjimo metinis nominalusis koeficientas nuo 2011/2012 m. iki 2013/2014 m. sumažės iki 4 %, palyginti su vidutiniu ankstesnių trejų metų laikotarpio rodikliu (5,25 %), nors staigus išlaidų augimo sulėtėjimas neparemtas išsamiais departamentų išlaidų planais – tai nulėmė pradėtas trejų metų išlaidų peržiūros procesas. Vyriausybė pranešė apie mokesčių ir socialinio draudimo įmokų didinimą, taip pat planuojamą didesnį taupymą padidinus valstybės tarnybų veiklos efektyvumą nuo 2010/2011 m. Planuojama, kad bendroji valdžios sektoriaus skola per programos laikotarpį padidės 15,5 procentinio punkto ir 2013–2014 m. bus 68,5 % BVP. Programa siekiama, kad skolos dalis, išreikšta kaip BVP dalis, sumažėtų pasibaigus programos vykdymo laikotarpiui, t.y. iki 2015/2016 m.

(7)

Esama rizikos, kad biudžeto rezultatai bus prastesni. Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. ekonomikos augimo prognozė 2009–2010 m. ir 2010–2011 m. yra kur kas mažesnė nei numatoma programoje, dėl to deficitas 2010–2011 m. padidėtų maždaug 2 procentiniais punktais, palyginti su programos duomenimis. Be to, tikimybė, kad ekonominė veikla 2010 m. bus vangesnė nei numatyta programoje, kelia riziką, kad skatinamosios priemonės, kurios pagal planą turėtų būti laikinos, nebus nutrauktos 2010 m. Programoje pripažįstama, kad vidutinės trukmės laikotarpiu finansų sektoriaus įnašas į ekonominę veiklą bus mažesnis nei prognozuota, ir kad visuminė paklausa turėtų duoti mažiau mokestinių pajamų. Tačiau programoje paminėtas pajamų elastingumas po 2010/2011 m. yra palankus, o visuminės paklausos sudėtis gali būti dar mažiau susijusi su mokestinėmis pajamomis nei nurodyta programoje. Atsižvelgiant į šią neigiamą riziką, taip pat tikėtina, kad skolos santykio raida nuo 2009/2010 m. bus ne tokia optimistinė, kaip numatoma programoje, ir dėl to atsiranda su skolos aptarnavimo sąnaudoms susijusi rizika. Be to, vyriausybės intervencinės priemonės finansų sektoriuje taip pat kelia riziką, kad deficitas ir (arba) skola bus didesni negu numatyta programoje (3). Vis dėlto iš esmės valstybės skolos padidėjimas dėl paramos finansų sektoriui veiksmų, kuris pagal programą sudaro maždaug 5 procentinius punktus BVP, neturėtų būti ilgalaikis. Kai ekonomika atsigaus, ir finansų sektoriaus sąlygos stabilizuosis, JK valdžios institucijos turėtų nutraukti (bent jau iš dalies) skolos didinimą dėl intervencinių priemonių finansų sektoriuje, gavusios pajamų iš nuosavybės dalies finansų įstaigose pardavimo privačiajam sektoriui ir pareikalavusios grąžinti paskolas.

(8)

Nors JK pradinė padėtis yra palyginti maža valstybės skola, o ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis JK biudžetui artimas ES vidurkiui, programoje nurodyta 2008 m. biudžeto būklė smarkiai pablogėja, palyginti su pradine ankstesnėje programoje nurodyta pradine būkle, ir dėl to kelia didesnę riziką valstybės finansų tvarumui, netgi dar neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui. Finansų krizė taip pat neigiamai veikia ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, jei vyriausybės suteiktos paramos išlaidos nebus iki galo atlygintos. Jei atskaitos tašku būtų laikoma Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje projektuojama 2009 m. biudžeto būklė, tvarumo atotrūkis smarkiai padidėtų. Be to, bendrosios skolos santykis remiantis projekcijomis iki programos laikotarpio pabaigos viršys Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Sumažinus pirminį deficitą būtų prisidėta prie ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui kylančios rizikos sumažinimo; ši rizika pagal visuotinai suderintą metodiką laikoma didele, kylančia dėl didelio dabartinio struktūrinio deficito.

(9)

Pastaruoju metu smarkus JK valstybės finansų būklės pablogėjimas daro itin neigiamą poveikį šalies fiskalinei sistemai. 2008 m. išankstinėje biudžeto ataskaitoje dvi galiojančios fiskalinės taisyklės laikinai sustabdytos ir pakeistos laikina veiklos taisykle. Naująja taisykle, kuri turi būti taikoma, kai ekonomika atsigaus po nuosmukio, siekiama kasmet tobulinti pagal ciklą pakoreguotą dabartinį biudžetą taip, kad būtų pasiektas subalansuotas rodiklis, o skolos ir BVP santykis sumažėtų. Ji nustatyta siekiant sudaryti sąlygas didesniam valdžios sektoriaus skolinimuisi, kuris skirtas ekonomikai remti trumpuoju laikotarpiu, nors kai JK ekonomika atsigaus po dabartinės recesijos, pagal šią taisyklę būtų nustatyti kiekybiškai neapibrėžti apribojimai, susiję su minimaliu fiskaliniu konsolidavimu. Numatoma, kad nauja sistema pradėtų galioti iki 2015–2016 m., bet tikslus terminas nenustatytas. Veiksminga ir patikima peržiūrėta fiskalinė sistema bus svarbus JK politikos elementas siekiant užtikrinti reikiamą fiskalinį konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Nauja veiksmingumo programa, nustatyta kaip 2007 m. išsamios išlaidų apžvalgos dalis ir išplėtota 2008 m. biudžete ir išankstinėje biudžeto ataskaitoje, rodo valdžios institucijų ketinimus ir toliau ne mažiau dėmesio skirti sąnaudų ir naudos santykiui JK valstybiniame sektoriuje, be kita ko, užsibrėžiant didelio užmojo veiksmingumo didinimo tikslą ir nustatant naują stebėsenos ir atskaitomybės sistemą. Atnaujintoje programoje bendrais bruožais nurodomos tam tikros konkrečios paramos priemonės, bet lieka neaiškus poveikis įvairiems departamentams ir politikos sritims.

(10)

Reaguodamos į finansų krizę, JK valdžios institucijos priėmė tam tikras politikos priemones finansų sektoriui stabilizuoti ir kreditų teikimui remti. Kreditų garantijų programa užtikrinami bankų išleisti komerciniai vekseliai siekiant refinansuoti skolą, kurios grąžinimo terminas baigiasi. Be to, specialia iki 2009 m. sausio mėn. centrinio banko vykdyta likvidumo programa joje dalyvaujantiems bankams suteikta galimybė nelikvidų turtą pakeisti JK iždo vekseliais. Šią programą pakeitė centrinio banko diskonto paskolų priemonė (discount window facility), pagal kurią bankams toliau suteikiama galimybė užtikrinti ilgalaikį likvidumą, bet naudojant įvairesnes užtikrinimo priemones. Neskaitant dviejų finansų įstaigų (Northern Rock 2008 m. vasario mėn. ir Bradford & Bingley 2008 m. rugsėjo mėn.) nacionalizavimo, Vyriausybė keliems bankams suteikė 37 mlrd. GBP (2,5 % BVP) paramą valstybės kapitalo injekcijų forma. Nuo 2009 m. vasario mėn. Finansų ministerija taip pat suteikė teisę Centriniam bankui įsigyti iki 50 mlrd. GBP (3,5 % BVP) vertės privačiojo sektoriaus vertybinių popierių. 2009 m. sausio mėn. vyriausybė taip pat pranešė apie programą, kuria bankams bus pasiūlytas turto, kuris labiausiai nukentėjo nuo dabartinio ekonomikos nuosmukio, nuostolių draudimas, o Finansinių paslaugų institucijos (Financial Services Authority) pareiškime dėl kapitalo poreikių reguliavimo paaiškinta, kad bankai ekonomikos nuosmukio laikotarpiais gali sumažinti kapitalo apsaugą, ir taip būtų sudarytos sąlygos toliau vykdyti skolinimo veiklą.

(11)

Laikydamasi Europos ekonomikos atgaivinimo plano, kuriam 2008 m. gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba, Jungtinė Karalystė 2008 m. lapkričio mėn. pranešė apie fiskalines skatinamąsias priemones, kurios 2009 m. sudaro apie 0,5 % BVP, ir kuriomis numatoma BVP sumažėjimą 2009 m. sušvelninti maždaug 0,5 procentinio punkto. Šios priemonės taikomos laiku ir yra laikinos, nes jos skirtos vidaus paklausai remti 2009 m. Tačiau dėl didesnio, kaip prognozuojama, valdžios sektoriaus deficito, taip pat dėl nedidelės galimybės imtis fiskalinių priemonių ir dėl to, kad nėra patikimos fiskalinės sistemos vidutinės trukmės laikotarpiu, rodo, jog būtina iš esmės pakeisti skatinamųjų priemonių kryptį, vykdant tvarų konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Daugelio fiskalinių skatinamųjų priemonių paskirtis – paremti namų ūkių perkamąją galią, ir yra tendencija jomis pirmenybę teikti asmenims, kurių vartojimo poreikiai yra palyginti dideli. Kitos priemonės, įskaitant struktūrines, yra skirtos verslui ir investicijoms remti, valstybinių įdarbinimo tarnybų pajėgumams didinti ir bedarbių mokymo galimybėms gerinti. Galiausiai, remiantis 2008 m. rugsėjo mėn. „Būsto savininkų paramos priemonių paketu“, pranešta apie tolesnes priemones būsto rinkos sureguliavimui remti. Šios priemonės atitinka politinį tikslą siekti trumpalaikio gamybos apimties stabilizavimo ir yra susijusios su JK Lisabonos struktūrinių reformų darbotvarke.

(12)

Pastaraisiais metais vykdžiusios ekspansinę fiskalinę politiką, daugiausia ekonomikos pakilimo laikotarpiu, ir priėmusios 2009 m. skatinamųjų priemonių paketą, JK valdžios institucijos planuoja vykdyti fiskalinį konsolidavimą, kuris būtų lygus struktūrinio balanso rodiklio pagerėjimui maždaug 1 procentiniu punktu per metus vidutinės trukmės laikotarpiu. Suderinamai su šia konsolidavimo strategija, planuojama, kad skatinamosios priemonės bus laikinos. Tačiau kyla rizika, kad skatinamosios priemonės, kurios pagal planą turėtų būti laikinos, nebus nutrauktos 2010 m., jei, remiantis Komisijos tarnybų projekcijomis, pateiktomis tarpinėje prognozėje, ekonomika neatsigaus 2010 m., nors JK valdžios institucijos tai numato. Galiausiai numatoma, kad skolos santykis per programos laikotarpį smarkiai padidės ir nuo 2009–2010 m. viršys pamatinę 60 % BVP vertę.

(13)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje nepateikta daug privalomų ir neprivalomų duomenų (4).

i)

įgyvendinti fiskalinius planus, įskaitant skatinamąsias priemones pagal EEAP ir pagal Stabilumo ir augimo paktą, ir tuo pačiu išvengti tolesnio valstybės finansų blogėjimo;

ii)

nuo 2010–2011 m. laikotarpio įgyvendinti didelio masto biudžeto konsolidavimą ir toliau patikslinti su koregavimu susijusias priemones, siekiant užtikrinti, kad deficitas greitai sumažėtų ir neviršytų pamatinės vertės;

iii)

nustatyti, kaip ateityje bus taikoma fiskalinė sistema, kuri derėtų su valstybės finansų tvarumo pagerinimu perspektyvoje.

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/39

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32009M5456 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus (http://eur-lex.europa.eu).

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/39

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32009M5474 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus (http://eur-lex.europa.eu).

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/40

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/41

21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/42

1.

2009 m. kovo 16 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie koncentraciją: įmonė „Raiffeisen Bausparkasse G.m.b.H“, priklausanti „RBSK Group“ (toliau – RBSK, Austrija), įmonė „Bausparkasse Schwäbisch Hall A.G.“, kontroliuojama banko „Deutsche Zentral-Genossenschaftsbank“ grupės (toliau – DZ, Vokietija) ir įmonė „Raiffeisen Bank S.A.“ (toliau – RBRO, Rumunija), kontroliuojama grupės „Raiffeisen Zentralbank Österreich Aktiengesellschaft“ (toliau – RZB, Austrija) pirkdamos naujai įsteigtos bendros įmonės akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, įmonės „Raiffeisen Banca pentru Locuinte S.A.“ (toliau – RBL, Rumunija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu ((32-2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.5493 — RBSK/DZ Bank/RZB/RBL JV adresu: