18.3.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 63/1

TARYBOS NUOMONĖ

2009 m. kovo 10 d.

dėl atnaujintos 2008–2015 m. Danijos konvergencijos programos

(2009/C 63/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PATEIKĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

(1)	2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Danijos konvergencijos programą, kuri apima 2008–2015 m. laikotarpį.

(2)

Po ilgo pakilimo laikotarpio 2008 m. Danijos ekonomikos augimas staigiai ir smarkiai sulėtėjo – tai iš esmės lėmė stingstanti būsto rinka ir didėjanti sumaištis finansų rinkose. Ateityje mažesnė paklausa – tiek šalies, tiek tarptautinė – dar labiau pagilins nuosmukį. Prastėjant išorės sąlygoms, užtikrinti finansinį stabilumą ir tinkamą korekciją būsto rinkoje bus ypač sudėtinga. Trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu nuosmukis ir numatomi turto bei energijos kainų pokyčiai labai neigiamai paveiks valstybės finansus.

Konkrečiai numatoma, kad mažės pajamos iš pensijų fondų pelno apmokestinimo, įmonių pelno mokesčių ir pajamos iš pagal apskaičiavimus mažėjančios naftos bei dujų gavybos Šiaurės jūroje. Remiantis patikima pradine biudžeto būkle, priimtame 2009 m. biudžete numatoma diskrecinė maždaug 1 procentinio punkto BVP fiskalinė ekspansija, įskaitant nuolatinį pajamų mokesčio sumažinimą, kuris sudaro 0,5 % BVP. Dėl spaudimo Danijos kronai ir sumažėjusių užsienio valiutos atsargų Danijos centrinis bankas 2008 m. spalio mėn. buvo priverstas padidinti palūkanų normas. Kartu su ECB palūkanų normų sumažinimu padidėjo pinigų politikos palūkanų normų skirtumas euro atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, kad ECB sumažino palūkanų normas, Danijos centrinis bankas 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pradžioje taip pat sumažino palūkanų normas ir atliko kitus sumažinimus, todėl skirtumas laipsniškai mažėjo. Tačiau palūkanų normų skirtumas išlieka didelis – 1 procentinis punktas, palyginti su 0,35 procentinio punkto prieš krizę.

(3)

Pagal makroekonominį scenarijų, kuriuo pagrįsta programa, planuojama, kad realusis BVP augimas nuo 0,2 % 2008 m. sumažės iki –0,2 % 2009 m., vėliau atsigaus iki 0,7 % 2010 m. ir per likusį programos laikotarpį bus vidutiniškai 1,7 %. Toks pagyvėjimas 2011–2012 m. atspindi technines prielaidas, kad gamybos apimties ir nedarbo atotrūkio pagal Danijos valdžios institucijų skaičiavimus, atliktus naudojant nacionalinę metodiką, 2012 m. nebeliks. Daroma pagrindinė prielaida, kad atsižvelgiant į prasidedantį pagyvėjimą užsienyje ir mažas palūkanų normas pajėgumų panaudojimas laipsniškai padidės iki normalaus lygio. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), scenarijus pagrįstas palankiomis augimo prielaidomis. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius, 2009 m. vidaus paklausos sumažėjimas įvertintas nepakankamai. Nuo 2011 m. augimo prognozės yra optimistinės, atsižvelgiant į našumo augimą praeityje ir apskaičiuotą potencialųjį augimą. Numatoma, kad 2009 m. infliacija gerokai sumažės – iki 1,3 %, ir per likusį programos laikotarpį svyruos ties kiek mažiau nei 2 % riba. Svyravimo priežastis nėra aiški, bet planuojama BVP defliatoriaus raida yra tikroviška.

(4)

Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje apskaičiuota, kad 2008 m. valdžios sektoriaus perteklius yra 3,1 % BVP, t. y. beveik lygus ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytam 3,0 % BVP tikslui. Dėl pavėluotos darbo rinkos reakcijos į nuosmukį užimtumo ir darbo užmokesčio augimas išliko spartus beveik visus metus, todėl pajamos iš pajamų mokesčio buvo didesnės nei planuota, o socialinės išlaidos mažesnės nei planuota. Tuo tarpu dėl finansų krizės gauta gerokai mažiau pajamų iš pensijų fondų pelno apmokestinimo ir įmonių pelno mokesčių. Be to, dėl didesnių tarpinio vartojimo išlaidų ir vienkartinio kapitalo pervedimo namų ūkiams įgyvendinant 2007 m. pensijų fondų pelno mokesčio reformą, išlaidos viršijo projekciją.

(5)

Programoje numatomas 2009 m. valdžios sektoriaus biudžeto balansas, palyginti su 0,3 % BVP deficito projekcija Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje, kurioje numatomas neigiamas 3 procentinių punktų BVP pokytis. Maždaug 1 procentinį punktą viso sumažėjimo galima paaiškinti automatinių stabilizatorių poveikiu. Be diskrecinės maždaug 1 procentinio punkto BVP fiskalinės ekspansijos, įskaitant 0,5 procentinio punkto BVP pajamų mokesčio sumažinimą, numatoma, kad sumažėjus energijos ir turto kainoms ypač nepastovios pajamos sumažės maždaug 1,5 procentinio punkto BVP, palyginti su tendencijų lygiu. Nepaisant planuojamo struktūrinio pertekliaus, maždaug 2,5 procentinio punkto BVP struktūrinio balanso pokytis, apskaičiuotas remiantis Komisijos tarnybų pagal bendrai sutartą metodiką perskaičiuotu pagal ciklą pakoreguotu balansu ir Komisijos tarnybų taikoma vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių apibrėžtimi, patvirtina, kad fiskalinės politikos kryptys yra aiškiai ekspansinės (3), nors ir labai veikiamos nepastovių pajamų mažėjimo.

(6)

Numatoma, kad 2010 m. nominalusis balansas toliau blogės iš dalies dėl automatinių stabilizatorių, bet iš esmės dėl dar vieno planuojamo vienkartinio kapitalo pervedimo namų ūkiams įgyvendinant 2007 m. pensijų fondų pelno mokesčio reformą. Programoje planuojama iki 2010 m. toliau siekti vidutinės trukmės tikslo, kuris yra 0,75–1,75 % BVP struktūrinis perteklius (t. y. pagal ciklą pakoreguotas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones). Po 2010 m. Danija mažina savo vidutinės trukmės tikslą iki mažiausiai struktūrinio balanso, kurį ji planuoja pasiekti ir išlaikyti iki 2015 m. Vidutinės trukmės tikslas atitinka mažiausią apie 0,5 % BVP deficito vertę ir tinkamai atspindi skolos santykį ir vidutinį potencialųjį augimą ilguoju laikotarpiu. Todėl laikoma, kad naujasis tikslas yra tinkamas ir atitinka Stabilumo ir augimo paktą. Programoje 2011 m. vėl planuojamas nedidelis valdžios sektoriaus balanso perteklius. Ši prognozė daugiausia grindžiama techninėmis prielaidomis, kad gamybos apimties ir nedarbo atotrūkio nebeliks 2012 m., ir dėl to numatomas nuo ciklo priklausantis pajamų padidėjimas. Tikslai grindžiami scenarijumi, pagal kurį būtinos konkrečiai nenurodytos struktūrinės reformos priemonės, kurių paskirtis – nuolat iki 2015 m. gerinti valdžios sektoriaus balanso rodiklį 0,7 % BVP, siekiant užtikrinti fiskalinį tvarumą pagal nacionalinę metodiką. Numatoma, kad pagal bendrai sutartą metodiką apskaičiuotas struktūrinis perteklius per programos laikotarpį sumažės maždaug 3,5 procentinio punkto BVP, bet išliks teigiamas. Be finansinio stabilumo priemonių, kurių imtasi 2008 m. rudenį ir kurios nurodytos atnaujintoje programoje, 2009 m. sausio 18 d. kredito priemonių pakete nuo 2009 m. vidurio numatomos laikinos iki 100 mlrd. DKK (5,5 % BVP) mišraus kapitalo injekcijos, kurios turės tiesioginį poveikį atnaujintoje programoje numatytiems skolos pokyčiams ir potencialų poveikį valdžios sektoriaus balansui per programos laikotarpį.

(7)

Programoje planuojamiems biudžeto rezultatams kyla tam tikra rizika. Nepaisant teigiamų ankstesnių biudžeto rezultatų, rodiklių mažėjimo rizikos, susijusios su palankiomis augimo prielaidomis ir netikrumu dėl priemonių būtinoms struktūrinėmis reformoms įgyvendinti, neatsveria rodiklių didėjimo rizika, susijusi su galimybe gauti daugiau pajamų, jei padidėtų energijos kainos ir sumažėtų palūkanų normos. Be to, pradėtos taikyti priemonės finansiniam stabilumui didinti labai padidina rizikos tikimybę.

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra mažesnis už ES vidurkį, visų pirma dėl naujosios pensijų reformos. Be to, programoje planuojamas didelis struktūrinis biudžeto perteklius 2008 m. padeda mažinti bendrąją skolą. Jei vidutinės trukmės laikotarpiu bus išlaikytas didelis pirminis perteklius, rizika valstybės finansų tvarumui, kuri šiuo metu yra nedidelė, mažėtų.

(9)

Kaip matyti iš ankstesnių biudžeto rezultatų, Danijai buvo naudinga palyginti tvirta fiskalinė sistema, ypač dėl jos didelės aprėpties ir fiskalinių taisyklių skaidrumo bei matomumo. Vis dėlto valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos turėjo tendenciją viršyti nustatytus tikslus. Naujos iniciatyvos, susijusios su ekonominėmis sankcijomis, galėtų dar labiau paskatinti vietos valdžios institucijas laikytis sutartų tikslų. Be to, inicijuota keletas veiksmų, kuriais siekiama daugiau dėmesio skirti viešųjų išlaidų rentabilumui. Nepaisant to, reikės imtis papildomų priemonių išlaidų augimui sustabdyti, kad jos atitiktų vyriausybės tikslus.

(10)

Finansiniam stabilumui didinti Danijos valdžios institucijos ėmėsi įvairių priemonių, įskaitant pensijų ir gyvybės draudimo sektoriaus reguliavimo sistemos pakeitimus, 2008 m. spalio mėn. Finansinio stabilumo įstatymą ir pirmiau minėtą kredito priemonių paketą. Pagal Finansinio stabilumo įstatymą neapdraustiems kreditoriams iki 2010 m. rugsėjo 30 d. suteikiama neribota vyriausybės garantija; dalyvaujantys bankai dengia reikalavimus iki 35 mlrd. DKK (2 % BVP), o valstybė dengia visus šią sumą viršijančius reikalavimus. Nuo 2010 m. spalio 1 d. numatoma didžiausia indėlių draudimo suma – 750 000 DKK. Kredito priemonių paketu sprendžiama didėjančio spaudimo, susijusio su bankų ir hipotekos įstaigų mokumu, problema, siekiant padėti normalizuoti skolinimo politiką.

(11)

Vadovaudamasi Europos ekonomikos atgaivinimo planu (EEAP), dėl kurio gruodžio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba, Danija toliau vykdė diskrecinę maždaug 1 procentinio punkto BVP fiskalinę ekspansiją priimdama 2009 m. biudžetą, įskaitant nuolatines paskatų dirbti stiprinimo priemones (pajamų mokesčio sumažinimas) ir augimo potencialo didinimo priemones (investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą). Dalį šios ekspansijos lemia didelis darbo užmokesčio viešajame sektoriuje augimas. Įgyvendinant 2009 m. sausio 29 d. patvirtintą ekologiškos transporto infrastruktūros planą, numatoma per 2009 ir 2010 m. suteikti papildomą 5 mlrd. DKK (0,25 % BVP) fiskalinę paskatą. Šios priemonės susijusios su laikotarpio vidurio Lisabonos reformų darbotvarke, kurią Komisija peržiūrėjo 2009 m. sausio 28 d.

(12)

Remiantis atnaujintoje programoje pateikta informacija, numatoma, kad struktūrinis balansas 2009 m. pablogės 2,5 procentinio punkto ir dar 1 procentiniu punktu per likusį programos laikotarpį. Iš dalies toks sumažėjimas atspindi mažesnes pajamas iš ypač nepastovių ir laikinų šaltinių. Atsižvelgiant į patikimą pradinę fiskalinę būklę ir stiprius automatinius stabilizatorius, planuojamos ekspansinės fiskalinės politikos kryptys yra tinkamas atsakas į ekonomikos nuosmukį. Viso programos laikotarpio biudžeto projekcijos rodo, kad Danijos fiskalinė būklė visiškai atitinka Stabilumo ir augimo pakto kriterijus.

(13)	Atnaujintoje programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (4).

Daroma bendra išvada, kad dabartinėmis aplinkybėmis ir turint omenyje gerą fiskalinę būklę, bendra fiskalinė politika yra iš esmės tinkama, atsižvelgiant į diskrecinę maždaug 1 procentinio punkto BVP fiskalinę ekspansiją 2009 m. ir į palyginti stiprius automatinius stabilizatorius. Programoje planuojama, kad 2009 m. valdžios sektoriaus perteklius sumažės maždaug 3 procentiniais punktais BVP ir dar maždaug 1,25 procentinio punkto 2010 m. Augimo prielaidos programoje yra palankios. Fiskalinės politikos tikslas – toliau siekti vidutinės trukmės tikslo, kuris per visą programos laikotarpį atitiktų ilgalaikio tvarumo tikslą, taip užtikrinant pakankamą pamatinės vertės patikimumo ribą. Po didelio, dėl palyginti tvirtos fiskalinės sistemos susidariusio biudžeto pertekliaus bendroji valdžios sektoriaus skola gerokai sumažėjo.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą vertinimą, Danija raginama:

i)	įgyvendinti 2009 m. fiskalinius planus, įskaitant skatinimo priemones, laikantis EEAP bei Stabilumo ir augimo pakto;

ii)	nustatyti reikalingas struktūrinės reformos priemones, kuriomis visų pirma būtų siekiama didinti darbo jėgos pasiūlą, kad vėlesniais programos metais būtų pasiekti biudžeto tikslai.

Pagrindinių makroekonominių ir biudžeto prognozių palyginimas

		2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2015 m.
Realusis BVP (pokytis, %)	2008 m. gruodžio mėn. KP	1,6	0,2	– 0,2	0,7	1,9	1,7	1,6
	2009 m. sausio mėn. COM	1,6	– 0,6	– 1,0	0,6	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	2,0	1,3	1,1	0,5	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
SVKI infliacija (%)	2008 m. gruodžio mėn. KP	1,7	3,6	1,3	2,1	1,4	1,8	1,8
	2009 m. sausio mėn. COM	1,7	3,6	1,6	1,9	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	1,7	2,4	1,6	1,9	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Gamybos apimties atotrūkis (5) (% potencialiojo BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	1,4	0,0	– 1,4	– 1,8	– 1,2	– 0,8	– 0,5
	2009 m. sausio mėn. COM (6)	1,8	– 0,1	– 2,1	– 2,4	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	1,0	0,3	– 0,4	– 1,5	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Grynasis skolinimas (skolinimasis), palyginti su kitomis pasaulio šalimis (% BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	0,7	1,7	1,8	2,3	2,6	2,6	1,8
	2009 m. sausio mėn. COM	0,7	1,7	1,5	1,5	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	1,7	1,3	1,9	2,2	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Valdžios sektoriaus pajamos (8) (10) (% BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	54,5	53,2	51,2	51,5	52,1	51,8	51,5
	2009 m. sausio mėn. COM	55,4	54,8	52,8	53,4	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	53,4	52,9	52,0	51,7	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Valdžios sektoriaus išlaidos (8) (10) (% BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	49,9	50,2	51,2	52,8	51,8	51,7	51,6
	2009 m. sausio mėn. COM	50,9	51,6	53,1	54,9	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	49,6	49,8	50,0	50,5	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Valdžios sektoriaus balansas (10) (% BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	4,5	3,0	0,0	– 1,2	0,3	0,1	– 0,1
	2009 m. sausio mėn. COM	4,5	3,1	– 0,3	– 1,5	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	3,8	3,0	2,0	1,2	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Pirminis balansas (% BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	6,1	4,2	1,5	0,2	1,6	1,3	0,7
	2009 m. sausio mėn. COM	6,1	4,5	1,2	0,0	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	5,2	4,2	3,0	2,1	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Pagal ciklą pakoreguotas balansas (5) (% BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	3,6	3,0	0,9	0,0	1,1	0,6	0,2
	2009 m. sausio mėn. COM	3,3	3,2	1,0	0,1	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	3,1	2,8	2,3	2,2	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Struktūrinis balansas (7) (9) (% BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	3,7	4,0	2,6	1,7	1,3	0,6	0,2
	2009 m. sausio mėn. COM	3,3	3,8	1,1	0,9	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	3,5	3,4	2,5	2,5	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Bendroji valdžios sektoriaus skola (% BVP)	2008 m. gruodžio mėn. KP	26,3	30,3	27,9	26,3	25,4	24,6	22,6
	2009 m. sausio mėn. COM	26,3	30,3	28,4	27,0	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. gruodžio mėn. KP	25,6	21,6	19,2	18,6	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų
Konvergencijos programa (KP); Komisijos tarnybų 2009 m. rudens ekonominės prognozės (COM); Komisijos tarnybų skaičiavimai.

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti tinklavietėje:

http://ec.europa.eu/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

(2) Vertinime visų pirma atsižvelgiama į Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. prognozę, bet taip pat į kitą po to gautą informaciją.

(3) Vienkartinės ir laikinosios priemonės apibrėžiamos skirtingai, todėl struktūrinio balanso įverčių negalima tiksliai palyginti su Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. prognoze.

(4) Visų pirma bendrosios pajamų ir išlaidų sumos ir kai kurie smulkesni komponentai neatitinka suderintų apibrėžčių, ir dėl to sunkiau atlikti vertinimą. Be to, iš neprivalomų duomenų nepateiktos atsargų ir srautų tikslinimo detalės.

(5) Programose nurodytas gamybos apimties atotrūkis ir pagal ciklą pakoreguotas balansas pagal Komisijos tarnybų perskaičiavimus remiantis programose pateikta informacija.

(6) Remiantis numatomu 1,8 %, 1,4 %, 1,0 % ir 0,9 % potencialiu augimu atitinkamai 2007–2010 m.

(7) Pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės sudaro –1,0 % BVP 2008 m., –1,7 % 2009 ir 2010 m. ir –0,2 % 2011 m. (visos mažinančios deficitą ir (arba) didinančios perteklių) pagal naujausią programą ir –0,5 % BVP 2008 m., –0,2 % 2009 m. ir –0,8 % 2010 m. (visos mažinančios deficitą ir (arba) didinančios perteklių) pagal Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinę prognozę.

(8) Programoje pateikti pajamų ir išlaidų duomenys skiriasi nuo Eurostatui praneštų duomenų, gautų taikant suderintą metodą (plg. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1500/2000), kuriais pagrįsta Komisijos tarnybų prognozė. Skirtumas visų pirma susijęs su viešojo prekių ir paslaugų pardavimo ir pagrindinio kapitalo vartojimo traktavimu. Tačiau tai nedaro jokio poveikio balansui.

(9) Naudojant perskaičiuotus pagal ciklą pakoreguoto balanso duomenis, pagrįstus programoje pateikta informacija, ir Komisijos tarnybų taikomą vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių apibrėžtį, struktūrinis balansas būtų 3,6 % BVP 2008 m., 1,1 % 2009 m. ir 0,9 % 2010 m.

(10) 2007 m. duomenys skiriasi nuo 2008 m. spalio mėn. pranešime pagal PDP Eurostatui pateiktų duomenų. Naudojami naujesni peržiūrėti Statistics Denmark paskelbti duomenys, kurių Eurostatas dar nepatvirtino.

Šaltinis:

Konvergencijos programa (KP); Komisijos tarnybų 2009 m. rudens ekonominės prognozės (COM); Komisijos tarnybų skaičiavimai.

18.3.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 63/6

TARYBOS NUOMONĖ

2009 m. kovo 10 d.

dėl atnaujintos 2008–2012 m. Estijos konvergencijos programos

(2009/C 63/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PATEIKĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

(1)	2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Estijos konvergencijos programą, kuri apima 2008–2012 m. laikotarpį.

(2)

Šiuo metu Estijos ekonomika patiria didelį nuosmukį. 2008 m. keli išorės veiksniai, visų pirma gilėjanti pasaulinė finansų krizė ir mažėjanti užsienio paklausa, tuo pačiu metu išorės ir vidaus disbalanso mažėjimo rėmimas, prisidėjo prie vykstančio vidaus paklausos koregavimo ir spartesnio ekonomikos aktyvumo sumažėjimo. Sparčiau nei našumas augęs darbo užmokestis, taip pat ir valstybės sektoriuje, prisidėjo prie sąnaudų konkurencingumo praradimo praėjusiais spartaus augimo metais ir prie darbo rinkos prisitaikymo prie ekonomikos nuosmukio sąlygų atsilikimo. Vis dėlto, pasirodo, kad nuo 2008 m. pabaigos darbo užmokestis mažėja. Kiek tai susiję su valiutų valdyba, pinigų ir kreditavimo sąlygos 2008 m. pasunkėjo stiprėjant šalies rizikos veiksniams ir toliau kylant realiajam efektyviajam valiutų keitimo kursui. Po šešerių nominaliojo biudžeto pertekliaus metų valstybės finansų būklė gerokai suprastėjo ir manoma, kad 2008 m. susidarys maždaug 2 % BVP deficitas, o 2009 ir 2010 m. padėtis dar pablogės. Atsižvelgdamos į koregavimo poreikius, kylančius dėl šalies disbalanso, valdžios institucijos planuoja fiskalinį konsolidavimą, kad sumažintų fiskalinės padėties blogėjimą, palengvintų koregavimo procesą ir padėtų išsaugoti rinkos pasitikėjimą.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, apskaičiuota, kad 2008 m. realusis BVP sumažėjo 2,2 %, ir planuojama, kad 2009 m. jis dar sumažės 3,5 %. Planuojama, kad po to BVP vėl pradės augti ir 2010 m. padidės iki 2,6 %, o 2011 ir 2012 m. vidutiniškai po 4,9 % per metus. Remiantis šiuo metu turima informacija (2) galima teigti, kad šis scenarijus pagrįstas palankiomis 2009 ir 2010 m. augimo prielaidomis, kurios atspindi optimistinį eksporto rinkos augimo vertinimą ir kurias darant nevisiškai atsižvelgta į naujesnę informaciją, iš kurios matyti, kad ekonominiai ir pasitikėjimo rodikliai toliau blogėja. Manoma, kad programoje pateiktos infliacijos projekcijos atitinka tikrovę, o staigus vidaus paklausos sumažėjimas ir pokyčiai pasaulio rinkose gali dar labiau paskatinti kainų mažėjimą. Pagal programos scenarijų išorės balansas gerėja šiek tiek mažiau, nei numatyta Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje, dėl palankesnių su vidaus paklausa susijusių lūkesčių ir skirtingų su išorės kainomis susijusių prielaidų.

(4)

Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje apskaičiuotas 2008 m. 2 % BVP valdžios sektoriaus biudžeto deficitas, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 1,3 % BVP pertekliumi. Toks pablogėjimas visų pirma atspindi didelį pajamų sumažėjimą, palyginti su pradiniais vertinimais, nes, palyginti su projekcijomis ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje, gerokai pablogėjo makroekonominė situacija. Pajamų sumažėjimą tam tikru mastu atsvėrė išlaidų sumažėjimas, palyginti su ankstesniu tikslu, 2008 m. viduryje priėmus ribojamojo pobūdžio papildomą biudžetą, kuriame numatyta visuotinai mažinti išlaidas.

(5)

2009 m. valdžios sektoriaus balanso tikslas – 1,7 % BVP deficitas, palyginti su Komisijos tarnybų sausio mėn. tarpinėje prognozėje pateikta 3,2 % BVP deficito projekcija. Fiskaline politika trumpuoju laikotarpiu siekiama atkurti rinkos pasitikėjimą ir sumažinti atotrūkį nuo Sutartyje numatytos pamatinės vertės, atsižvelgiant į valdžios institucijų siekį įsivesti eurą. Numatoma, kad pirminio 2009 m. biudžeto išlaidų augimas viršys nominaliojo BVP augimą, visų pirma dėl pensijų padidėjimo taikant galiojančią indeksavimo formulę. 2009 m. vasario mėn. priėmus papildomą ribojamąjį biudžetą, siekiama išlaidų augimą iš esmės priartinti prie numatyto nominalaus ekonomikos augimo. 2009 m. biudžeto strategijoje taip pat numatyta įgyvendinti keletą pajamų didinimo priemonių ir iki 2010 m. atidėti anksčiau planuotą mokesčių mažinimą. Apskritai manoma, kad 2009 m. fiskalinės politikos kryptys, vertinant pagal struktūrinio (pakoreguoto pagal ciklą atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones) balanso pokytį, bus ribojamojo pobūdžio, įskaitant 2009 m. vasario mėn. priimtą papildomą biudžetą, kuriuo 2009 m. numatomos griežtesnės fiskalinės priemonės viršijant 3 % BVP, remiantis nacionalinių valdžios institucijų vertinimais.

(6)

Programos vidutinės trukmės biudžeto strategija – pasiekti struktūrinį biudžeto perteklių, taip viršijant dabartinį vidutinės trukmės tikslą, kuris apibrėžiamas kaip struktūrinis biudžeto balansas (3). Numatoma, kad nominalusis valdžios sektoriaus deficitas 2010 m. sumažės iki 1 % BVP, o vėliau jį pakeis 0,1 % BVP 2011 m. ir 0,2 % BVP 2012 m. perteklius. Numatoma, kad koregavimas bus susijęs su išlaidomis, kurių augimas (taikant konkrečiai nenurodytas priemones) bus mažesnis už nominalųjį BVP augimą visais metais nuo 2010 m. Pajamos vėl ims didėti iš dalies dėl ekonomikos ciklo posūkio, atsižvelgiant į galiojančiuose teisės aktuose 2010–2012 m. numatomą mokesčių sumažinimą.

(7)

Gresia rizika, kad biudžeto rezultatai gali būti prastesni, ypač 2009 ir 2010 m., nes makroekonominis scenarijus pagrįstas palankiomis augimo prielaidomis. Vis dėlto, riziką sušvelnino neseniai priimtas papildomas ribojamasis biudžetas. Planus, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitą nuo 2011 m. vėl pakeis perteklius, taip pat gali būti sudėtinga įgyvendinti, atsižvelgiant į tai, kad programoje trūksta informacijos apie priemones, kuriomis grindžiamas su išlaidomis susijęs fiskalinis konsolidavimas.

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Estijos biudžetui yra vienas iš mažiausių ES ir, kaip teigiama programoje, toks turėtų išlikti, netgi atsižvelgiant į neseniai pakeistų pensijų indeksavimo taisyklių poveikį. Dabartinis Estijos bendrosios skolos lygis yra labai žemas, ir išlaikius patikimą valdžios sektoriaus finansų būklę pagal biudžeto planus programos laikotarpiu būtų galima apriboti ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui gresiančią riziką, kuri šiuo metu yra maža.

(9)

Biudžeto sistema grindžiama valdžios sektoriaus ex ante nominaliojo balanso arba pertekliaus taisykle. Nors taisyklė neturi jokio teisinio pagrindo, ankstesniais metais iki dabartinio nuosmukio jos paprastai buvo laikomasi. Pastaraisiais metais vyriausybė įgyvendindama taisyklę geriau atsižvelgė į ekonomikos ciklo sąlygas – didžiausio pakilimo metu buvo priimti keli ex ante pertekliniai biudžetai. Tačiau išlaidų planavimo sistema tebėra neveiksminga: pradiniai išlaidų tikslai buvo sistemiškai didinami priimant papildomus biudžetus, o tam palankesnes sąlygas sudarė didesnės nei planuota pajamos ankstesniais ekonomikos pakilimo metais. Taigi šiuo ekonomikos nuosmukio laikotarpiu ypač svarbu stiprinti vidutinės trukmės išlaidų sistemą ir gerinti išlaidų veiksmingumą – tai padėtų sušvelninti mažesnių pajamų poveikį valstybės finansams. Pagal konvergencijos programą vyriausybė ketina pereiti prie rezultatų ir kaupimo principu pagrįsto biudžeto sudarymo, iš pradžių bandomųjų projektų forma, siekdama tobulinti vidutinės trukmės biudžeto sudarymo procesą.

(10)

Siekdamos stabilizuoti padėtį finansų sektoriuje, Estijos valdžios institucijos padidino indėlių draudimo garantiją nuo 20 000 EUR iki 50 000 EUR ekvivalento kronomis, o indėlių garantijos koeficientas padidintas iki 100 %; abu sprendimai įsigaliojo 2008 m. spalio 9 d. Be to, 2008 m. gruodžio mėn. Parlamentui pateiktas teisės aktų pasiūlymų paketas, kurio tikslas – lankstesnis krizių valdymas, be kita ko, nustatant pagreitintą valstybės intervencijos tvarką.

(11)

Atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos sutartą Europos ekonomikos atgaivinimo planą (EEAP), Estija, kurios išorės ir vidaus disbalansas yra didelis, savo biudžeto politika siekia tą disbalansą ištaisyti. Todėl atsižvelgiant į riziką, susijusią su biudžeto rezultatais, ir sunkumus gauti naujų lėšų priimtinomis sąlygomis dėl rinkos rizikos vengimo, 2009 ir 2010 m. planuojamos bendros ribojamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptys yra tinkamas sprendimas. Pagal nacionalinę reformų programą Estijos valdžios institucijos įgyvendino kelias struktūrines reformas, kurios neturi poveikio biudžetui arba turi jam nedidelį trumpalaikį poveikį, visų pirma priemones, skirtas darbo rinkai ir investicijoms remti; mažiau dėmesio skirta priemonėms, kurias taikant remiami pramonės sektoriai ir namų ūkių perkamoji galia. Dvi priemonės darbo rinkai remti – priimtas atnaujintas Darbo įstatymas ir tęsiama Viešųjų paslaugų įstatymo reforma, kuriomis siekiama padidinti rinkos lankstumą kartu didinant bedarbio pašalpų dydžius ir išplečiant paramos gavėjų ratą, kad padidėtų saugumas. Šios priemonės susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija pasiūlė 2009 m. sausio 28 d. pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją.

(12)

Numatoma, kad fiskalinės politikos kryptys 2009–2011 m. bus ribojamojo pobūdžio, o 2012 m. bus jau šiek tiek ekspansyvios. Nors patikimumo riba esant įprastiems ciklo svyravimams nuo 2009 m. užtikrinama visais metais, rimto nuosmukio sąlygomis to gali nepakakti, kad 2009 ir 2010 m. nebūtų viršyta 3 % riba. Vis dėlto, biudžeto rezultatams kylanti rizika sušvelninta 2009 m. vasario mėn. priėmus papildomą ribojamąjį biudžetą. Atsižvelgiant į riziką, 2011 m. taip pat gali nepavykti vėl grįžti prie perteklinio biudžeto, kaip planuojama programoje. Be to, koregavimą reikėtų pagrįsti priemonėmis. Kadangi Estija dalyvauja VKM II ir būtina užtikrinti ekonomikos sąnaudų konkurencingumą, anksčiau spartus darbo užmokesčio augimas turi būti pakoreguotas.

(13)	Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (4).

Daroma bendra išvada, kad anksčiau kelerius metus ekonomikai augus sparčiau už potencialą, Estija šiuo metu išgyvena rimtą ekonomikos nuosmukį ir planuoja 2009–2011 m. laikytis ribojamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypčių, o tai yra tinkamas sprendimas atsižvelgiant į dabartinį disbalansą. Ekonominio nuosmukio sąlygas dar blogina pasaulinė finansų krizė ir sumažėjusi išorės paklausa. Sumažėjęs sąnaudų konkurencingumas, ypač užsitęsus laikotarpiui, kai darbo užmokesčio augimas viršijo našumo augimą, taip pat trukdo grįžti prie tvaraus augimo. 2008 m. valdžios sektoriaus balansas labai suprastėjo, ir po šešerių biudžeto pertekliaus metų susidarė biudžeto deficitas. Vadovaujantis programa, valdžios sektoriaus deficitas numatomas ir 2009 bei 2010 m., tačiau jis laipsniškai mažės. Atsižvelgiant į makroekonominę riziką ir informacijos apie su išlaidomis susijusį konsolidavimą 2010 m. trūkumą, egzistuoja rizika, kad biudžeto rezultatai gali būti prastesni, o nominalusis deficitas 2009 ir 2010 m. gali viršyti 3 % ribą. Vis dėlto, biudžeto rezultatams kylanti rizika sušvelninta 2009 m. vasario mėn. priėmus papildomą ribojamąjį biudžetą.

Atsižvelgiant į šį vertinimą ir siekiant užtikrinti tvarią konvergenciją bei sklandų dalyvavimą VKM II, Estija raginama:

i)	įgyvendinti valstybės finansų konsolidavimą trumpuoju laikotarpiu, užtikrinant, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP, ir imtis būtinų priemonių konsolidavimui vidutinės trukmės laikotarpiu paremti;

ii)	įgyvendinti atsargią viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politiką ekonomikos koregavimui paremti ir konkurencingumui didinti;

iii)	stiprinti vidutinės trukmės biudžeto sistemą, visų pirma tobulinant išlaidų planavimą ir veiksmingumą.

Pagrindinių makroekonominių ir biudžeto projekcijų palyginimas

		2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.
Realusis BVP (pokytis %)	2008 m. lapkričio mėn. KP	6,3	– 2,2	– 3,5	2,6	4,8	5,0
	2009 m. sausio mėn. COM	6,3	– 2,4	– 4,7	1,2	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	7,4	5,2	6,1	6,7	7,0	nėra duomenų
SVKI infliacija (%)	2008 m. lapkričio mėn. KP	6,7	10,6	4,2	2,8	3,0	3,2
	2009 m. sausio mėn. COM	6,7	10,6	3,2	2,7	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	6,6	8,6	5,6	3,6	3,5	nėra duomenų
Gamybos apimties atotrūkis (5) (% potencialiojo BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	8,0	0,9	– 5,7	– 5,9	– 3,9	– 1,7
	2009 m. sausio mėn. COM (6)	9,0	2,1	– 5,4	– 6,4	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	2,7	0,1	– 1,2	– 1,5	– 1,3	nėra duomenų
Grynasis skolinimas (skolinimasis), palyginti su kitomis pasaulio šalimis (% BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	– 16,9	– 10,5	– 5,1	– 5,0	– 4,7	– 4,7
	2009 m. sausio mėn. COM	– 17,1	– 8,8	– 4,2	– 2,6	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	– 14,0	– 9,9	– 8,2	– 7,8	– 7,4	nėra duomenų
Valdžios sektoriaus pajamos (% BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	38,2	36,2	38,9	37,8	36,5	35,2
	2009 m. sausio mėn. COM	38,2	36,5	38,2	38,4	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	37,2	38,2	38,2	37,4	36,3	nėra duomenų
Valdžios sektoriaus išlaidos (% BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	35,5	38,2	40,6	38,8	36,4	35,0
	2009 m. sausio mėn. COM	35,5	38,5	41,4	41,6	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	34,6	36,9	37,2	36,5	35,5	nėra duomenų
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	2,7	– 1,9	– 1,7	– 1,0	0,1	0,2
	2009 m. sausio mėn. COM	2,7	– 2,0	– 3,2	– 3,2	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	2,6	1,3	1,0	0,9	0,8	nėra duomenų
Pirminis balansas (% BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	2,9	– 1,8	– 1,5	– 0,8	0,3	0,4
	2009 m. sausio mėn. COM	2,9	– 1,8	– 3,0	– 2,9	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	2,7	1,4	1,1	1,0	0,8	nėra duomenų
Pagal ciklą pakoreguotas balansas (5) (% BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	0,3	– 2,2	0,0	0,8	1,3	0,7
	2009 m. sausio mėn. COM	– 0,1	– 2,6	– 1,6	– 1,3	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	1,8	1,3	1,4	1,3	1,2	nėra duomenų
Struktūrinis balansas (7) (% BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	– 0,1	– 2,4	– 0,1	0,4	1,2	0,7
	2009 m. sausio mėn. COM	– 0,4	– 2,8	– 1,6	– 1,3	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	1,2	0,8	1,4	1,3	1,2	nėra duomenų
Bendroji valdžios sektoriaus skola (% BVP)	2008 m. lapkričio mėn. KP	3,5	3,7	3,7	3,5	3,0	2,8
	2009 m. sausio mėn. COM	3,5	4,3	6,1	7,6	nėra duomenų	nėra duomenų
	2007 m. lapkričio mėn. KP	2,7	2,3	2,0	1,8	1,6	nėra duomenų
Konvergencijos programa (KP); Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinės prognozės (COM); Komisijos tarnybų skaičiavimai.

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodyti dokumentai pateikiami šioje tinklavietėje:

http://ec.europa.eu/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

(2) Vertinime visų pirma atsižvelgiama į Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinę prognozę, bet taip pat į kitą po to gautą informaciją.

(3) Vyriausybė paskelbė, kad ji peržiūrės ir patikslins vidutinės trukmės tikslą, kad būtų siekiama struktūrinio biudžeto pertekliaus.

(4) Visų pirma nepateiktos nominaliojo efektyviojo valiutos keitimo kurso prielaidos. Be to, naudojamos euro zonos palūkanų normos prielaidos, nors šį faktą galima pagrįsti tuo, kad nėra pakankamai reprezentatyvių EEK palūkanų normos rodiklių.

(5) Programose nurodytas gamybos apimties atotrūkis ir pagal ciklą pakoreguotas balansas pagal Komisijos tarnybų perskaičiavimus remiantis programose pateikta informacija.

(6) Remiantis numatomu 4,6 %, 4,1 %, 3,7 % ir 3,5 % potencialiu augimu atitinkamai 2007–2010 m.

(7) Pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės yra 0,4 % BVP 2007 m., 0,2 % 2008 m., 0,1 % 2009 m., 0,4 % 2010 m. ir 0,1 % 2011 m.; pagal naujausią programą visos jos mažina deficitą. 2009–2011 m. vienkartinės priemonės pagal Komisijos tarnybų sausio mėn. tarpinę prognozę nelaikomos vienkartinėmis.

Šaltiniai:

Konvergencijos programa (KP); Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinės prognozės (COM); Komisijos tarnybų skaičiavimai.

18.3.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 63/20

Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės krovinių skenavimo sistemų inicijavimą

(2009/C 63/09)

Komisija gavo skundą, pateiktą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad tam tikros Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės krovinių skenavimo sistemos yra importuojamos dempingo kaina ir dėl to daroma materialinė žala Bendrijos pramonei.

1. Skundas

2009 m. vasario 2 d.„Smiths Detection Group Limited“ (toliau – skundo pateikėjas), kuris pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 80 %) visų tam tikrų krovinių skenavimo sistemų Bendrijoje, pateikė skundą.

2. Produktas

Tariamai dempingo kaina importuojamas produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės sistemos, skirtos kroviniams skenuoti, kurių veikimas pagrįstas neutronų technologijos arba rentgeno, kai spindulių šaltinis 250 KeV arba daugiau, arba alfa, beta arba gama spinduliuotės, kurių KN kodai yra ex 9022 19 00, ex 9022 29 00, ex 9027 80 17 ir ex 9030 10 00, naudojimu, ir motorinės transporto priemonės su tokiomis sistemomis, kurių KN kodai yra ex 8705 90 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

3. Įtarimas dėl dempingo

Laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7dalies nuostatų, skundo pateikėjas nustatė normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikoje remdamasis k aina ir apskaičiuota normaliąja verte rinkos ekonomikos šalyje, nurodytoje 5.1 dalies c punkte. Įtarimas dėl dempingo grindžiamas apskaičiuotos normaliosios vertės palyginimu su nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją kainomis.

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas dempingo skirtumas yra reikšmingas.

4. Įtarimas dėl žalos

Skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad apskritai išaugo nagrinėjamojo produkto importas iš Kinijos Liaudies Respublikos vertinant jo rinkos dalimi.

Tvirtinama, kad nagrinėjamojo importuojamo produkto kiekis bei kainos, be kitų neigiamų padarinių, darė neigiamą poveikį Europos pramonės rinkos daliai, parduotam kiekiui bei kainų lygiui, ir dėl to turėjo neigiamo poveikio bendriems Bendrijos pramonės veiklos rezultatams, visų pirma pelningumui.

5. Procedūra

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad Bendrijos pramonė pateikė skundą arba toks skundas buvo pateiktas jos vardu, ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

5.1. Dempingo ir žalos nustatymo procedūra

Tyrimo metu bus nustatyta, ar Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamasis produktas yra importuojamas dempingo kaina ir ar šis dempingas padarė žalos.

a) Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus Bendrijos pramonei ir kitiems žinomiems Bendrijos gamintojams, Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) importuotojams, žinomiems importuotojams, naudotojams ir nagrinėjamosios eksportuojančios šalies valdžios institucijoms.

b) Informacijos rinkimas ir suinteresuotųjų šalių išklausymas

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti kitą nei klausimyno atsakymai informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus. Šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytą laikotarpį.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti. Tokį prašymą privalu pateikti per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį.

c) Rinkos ekonomikos šalies atranka

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, tinkama rinkos ekonomikos šalimi siekiant nustatyti normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikoje numatyta pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas. Suinteresuotosios šalys raginamos pateikti pastabas, ar šis parinkimas yra tinkamas, per 6 dalies b punkte nustatytą laikotarpį.

d) Prašymai taikyti rinkos ekonomikos režimą ir individualų režimą

Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, paprašiusiems ir pateikusiems pakankamai įrodymų, kad jie veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y. atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, normalioji vertė bus nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Eksportuotojai ir (arba) gamintojai, kurie ketina pateikti tinkamai pagrįstus prašymus, privalo tai padaryti per 6 dalies c punkte nustatytą laikotarpį. Visiems skunde paminėtiems Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms bei Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms Komisija išsiuntinės prašymo formas. Šia prašymo forma pareiškėjas gali pasinaudoti prašydamas suteikti individualų režimą, t. y. jeigu jis atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

5.2. Bendrijos interesų vertinimo procedūra

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir įrodžius, kad vykdomas dempingas ir padaryta žala, bus sprendžiama, ar antidempingo priemonių priėmimas neprieštaraus Bendrijos interesams. Dėl šios priežasties Komisija gali išsiųsti klausimynus žinomoms Bendrijos pramonės įmonėms, importuotojams, jiems atstovaujančioms asociacijoms, vartotojų atstovams ir vartotojų organizacijų atstovams. Šios šalys, įskaitant Komisijai nežinomas šalis, jei jos įrodo, kad yra objektyvus ryšys tarp jų veiklos ir nagrinėjamojo produkto, per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytus bendruosius laikotarpius gali pranešti apie save ir Komisijai pateikti informaciją. Šalys, veikusios pirmiau pateiktame sakinyje nustatyta tvarka, per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį gali prašyti būti išklausytos, bet turi nurodyti konkrečias tokio prašymo priežastis. Reikėtų pažymėti, kad į informaciją, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei ją pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

6. Terminai

a) Bendrieji terminai

i) Laikotarpis, per kurį šalys turi paprašyti klausimyno ir kitų prašymo formų

Visos suinteresuotosios šalys turėtų prašyti klausimyno ar kitų prašymo formų kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ii) Laikotarpis, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti klausimyno atsakymus ir kitą informaciją

Norėdamos, kad tyrimo metu būtų atsižvelgta į jų pastabas, visos suinteresuotosios šalys privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti klausimyno atsakymus arba kitą informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jeigu nenurodyta kitaip. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per minėtą laikotarpį šalis pranešė apie save.

iii) Išklausymas

Per tą patį 40 dienų laikotarpį visos suinteresuotosios šalys gali kreiptis į Komisiją, kad šioji jas išklausytų.

b) Konkretus terminas rinkos ekonomikos šaliai parinkti

Tyrime dalyvaujančios šalys gali pageidauti pateikti pastabas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų, kurias, kaip minėta 5.1 dalies c punkte, yra numatyta pasirinkti rinkos ekonomikos šalimi nustatant normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikoje, tinkamumo. Šias pastabas Komisija turi gauti per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

c) Konkretus terminas, per kurį turi būti pateikti prašymai suteikti rinkos ekonomikos ir (arba) individualų režimą

Tinkamai pagrįstus prašymus taikyti rinkos ekonomikos (minimą 5.1 dalies d punkte) ir (arba) individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį Komisija turi gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7. Rašytiniai pareiškimai, klausimyno atsakymai ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių informacija ir prašymai privalo būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent nurodyta kitaip), būtinai nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Visa rašytinė medžiaga, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame pranešime, atsakymai į klausimyno klausimus ir konfidencialus suinteresuotųjų šalių susirašinėjimas ženklinamas žodžiais „riboto naudojimo“ (2), o pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį kartu pateikiamas ne konfidencialiam naudojimui skirtas variantas, kuris ženklinamas žodžiais „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate H

Office: N-105 04/092

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faksas +32 22956505

8. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (negalutinės arba galutinės, teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad kuri nors suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies, ir todėl išvados yra grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

9. Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalį tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne vėliau kaip po 9 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

10. Asmens duomenų tvarkymas

Pažymima, kad atliekant šį tyrimą gauti asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (3) dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo.

11. Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Taip pat pažymima, kad suinteresuotosios šalys, manančios, jog patiria sunkumų naudodamosi teise į gynybą, gali reikalauti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjantis pareigūnas. Pareigūnas yra suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tarnybų tarpininkas ir prireikus tarpininkauja sprendžiant procedūrinius klausimus, galinčius turėti įtakos jų interesų gynimui atliekant šį tyrimą, ypač galimybės susipažinti su byla, konfidencialumo, terminų pratęsimo ir raštu arba žodžiu pateiktų nuomonių aiškinimo klausimus. Daugiau informacijos ir duomenis ryšiams suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos generalinio direktorato svetainėje (http://ec.europa.eu/trade).

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2) Tai reiškia, kad dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį tai yra konfidencialus dokumentas.

(3) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 63

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. kovo 18d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Taryba
2009/C 063/01	2009 m. kovo 10 d. Tarybos nuomonė dėl atnaujintos 2008–2015 m. Danijos konvergencijos programos	1

2009/C 063/02	2009 m. kovo 10 d. Tarybos nuomonė dėl atnaujintos 2008–2012 m. Estijos konvergencijos programos	6

	Komisija
2009/C 063/03	Pranešimas apie Perdraudimo direktyvoje nurodytų sumų koregavimą atsižvelgiant į infliaciją	11

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2009/C 063/04	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja	12

2009/C 063/05	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	14

2009/C 063/06	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	16

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 063/07	Euro kursas	18

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Komisija
2009/C 063/08	Kvietimai teikti paraiškas pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos specifinės programos Žmonės 2009 metų darbo programą	19

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 063/09	Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės krovinių skenavimo sistemų inicijavimą	20

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 063/10	Nyderlandų Karalystės ekonomikos ministro pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų 3 straipsnio 2 dalį	23

Sprendimo priėmimo data	2009 2 27
Pagalbos Nr.	N 71/09
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Temporary aid in the form of loan guarantees
Teisinis pagrindas	The Industrial Development Act 1982 Regional Development Agencies Act 1998 Science and Technology Act 1965 Energy Act 2004 Environmental Protection Act 1990 Employment and Training Act 1973 Civil Aviation Act 1982 Local Government Act 2000 Government of Wales Act 2006, Section 60 Welsh Development Agency Act 1975, Section 1 The Industrial Development (Northern Ireland) Order 1982 The Industrial Development (Northern Ireland) Act 2002 Article 3 of the Energy Efficiency (Northern Ireland) Order 1999 Enterprise and New Towns (Scotland) Act 1990, as amended on 1 April 2001, by Scottish Statutory Instrument 2001 No 126 Local Government in Scotland Act 2003, section 20
Pagalbos priemonės rūšis	Individuali pagalba
Tikslas	Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų
Pagalbos forma	Garantija
Biudžetas	Bendra suteiktos pagalbos suma: 8 000 mln. GBP
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	2009 3 1-2010 12 31
Ekonomikos sektorius	Visi sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	All eligible guarantee granting authorities in UK
Kita informacija	—

Sprendimo priėmimo data	2008 12 22
Pagalbos Nr.	N 655/08
Valstybė narė	Vokietija
Regionas	—
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas	Nord LB
Teisinis pagrindas	—
Pagalbos priemonės rūšis	Pagalbos schema
Tikslas	Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų
Pagalbos forma	Garantija
Biudžetas	Bendra suteiktos pagalbos suma: 10 000 mln. EUR
Pagalbos intensyvumas	—
Trukmė	2008 12 22-2009 6 22
Ekonomikos sektorius	Finansinis tarpininkavimas
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Länder Niedersachsen und Sachsen-Anhalt
Kita informacija	—

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2942
JPY	Japonijos jena	128,10
DKK	Danijos krona	7,4544
GBP	Svaras sterlingas	0,92650
SEK	Švedijos krona	11,0265
CHF	Šveicarijos frankas	1,5327
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,8315
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,513
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	299,68
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7075
PLN	Lenkijos zlotas	4,4900
RON	Rumunijos lėja	4,2968
TRY	Turkijos lira	2,2111
AUD	Australijos doleris	1,9624
CAD	Kanados doleris	1,6495
HKD	Honkongo doleris	10,0327
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,4410
SGD	Singapūro doleris	1,9839
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 835,14
ZAR	Pietų Afrikos randas	12,9218
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,8487
HRK	Kroatijos kuna	7,4543
IDR	Indijos rupija	15 530,40
MYR	Malaizijos ringitas	4,7562
PHP	Filipinų pesas	62,410
RUB	Rusijos rublis	44,7465
THB	Tailando batas	46,365
BRL	Brazilijos realas	2,9523
MXN	Meksikos pesas	18,3950
INR	Indijos rupija	66,5350

Kvietimo pavadinimas	Kvietimo kodas
Europos stipendijos	FP7-PEOPLE-2009-IEF
Tarptautinės atvykimo stipendijos	FP7-PEOPLE-2009-IIF
Tarptautinės išvykimo stipendijos	FP7-PEOPLE-2009-IOF

X	Y
169310,00	540380,00	A
172746,50	545447,70	B
191011,06	542944,63	C
191014,60	536077,60	D
194993,70	536115,50	E
195000,90	535125,60	F
197154,31	535082,00	G
196904,99	521474,81	H
204982,97	512000,00	I
185485,00	512000,00	J
185485,00	513404,00	K
173675,00	513404,00	L
168787,74	519217,28	M
168859,85	530854,87	N
173400,00	538260,00	O
177000,00	538700,00	P
176816,91	539788,00	Q
173200,00	539600,00	R
172400,00	541400,00	S
170500,00	540400,00	T


	(1) Tekstas svarbus EEE