19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/1

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema 21-ajame amžiuje. Komisijos pozicija dėl CARS 21 aukščiausiojo lygio grupės galutinės ataskaitos. Indėlis į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją“(COM(2007)0022),

—

atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybai pirmininkaujančios valstybės 2007 m. gegužės 21 ir 22 d. paskelbtas išvadas,

—

atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio grupės pavadinimu „CARS 21 – Konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema XXI amžiuje“ galutinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ataskaitą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0494/2007),

A.

kadangi Komisija pateikė atsakymą į ataskaitą, parengtą aukščiausiojo lygio grupės CARS 21, į kurią, siekiant ištirti visas svarbiausias politikos sritis, turinčias įtakos automobilių pramonei Europos Sąjungoje, ir parengti su būsimąja reglamentavimo sistema susijusias rekomendacijas, įtraukti visų interesų grupių atstovai, ataskaitą,

B.

kadangi ES automobilių pramonė yra viena iš svarbiausių jos ekonomikos sektorių, kuriame kasmet pagaminama 19 mln. transporto priemonių, tiesiogiai įdarbinama 2,3 mln. žmonių ir dar 10 mln. žmonių įdarbinama su šiuo sektoriumi susijusiuose pagalbiniuose sektoriuose,

C.

kadangi labai svarbus įvairių firminių rūšių transporto priemonių atsarginių dalių rinkos, taip pat transporto priemonių aptarnavimo ir remonto rinkų vaidmuo užtikrinant judumą, 270 mln. ES vairuotojų suteikiant didesnę laisvę renkantis transporto priemonių garantinį aptarnavimą, sudarant Europos keliuose sąlygas, būtinas transporto priemonių saugumui ir švarai užtikrinti, ir suteikiant darbo vietas 3,5 mln. asmenų, dirbančių mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), bei taip stiprinant Europos MVĮ sektorių,

D.

kadangi Komisija skatina remtis integruota strategija siekdama užtikrinti, kad vis didėjančios globalizacijos sąlygomis ES įmonės ir toliau būtų konkurencingos, ir kadangi ši strategija išdėstyta jos komunikate pavadinimu „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje – ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“(COM(2006)0567), jos darbo dokumente pavadinimu „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas – poveikio įvertinimas“(SEC(2007)0452), ir jos komunikate pavadinimu „Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje – Žalioji knyga viešosioms konsultacijoms“(COM(2006)0763),

E.

kadangi šiuose dokumentuose išdėstyta strategija šiuo metu įgyvendinama vykstant deryboms, susijusioms su keletu dvišalių ir regioninių laisvosios prekybos susitarimų,

F.

kadangi automobilių pramonė Europos Sąjungos valstybėse narėse labai skiriasi strategijų, struktūrų ir padėties pasaulinėje rinkoje požiūriu ir kadangi kuriant naują ir labiau į pasaulinę rinką orientuotą prekybos strategiją būtina į šiuos skirtumus visapusiškai atsižvelgti,

G.

kadangi 2006 m. ES automobilių pramonė eksportavo daugiau negu 20 proc. jos pagamintų gaminių, o 2004 m. motorinių transporto priemonių ir jų dalių bei pagalbinių įtaisų eksportas atitinkamai sudarė 8,7 proc. ir 2,8 proc. ES pramonės gaminių eksporto ir tai rodo, kad automobilių pramonei ypač svarbios geros eksporto sąlygos, ir kadangi 2004 m. papildomas ES prekybos transporto įranga perteklius įvertintas 60,2 mlrd. EUR; kadangi ypatingą ES svarbą pasaulinėje rinkoje daugiausia lemia tai, kad ji yra didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja ir antra pagal dydį sunkvežimių gamintoja, taip pat tai susiję su vidaus rinkos mastu ir konsolidavimo pažanga, su tuo, kad motorinių transporto priemonių sektorius tampa vis labiau tarptautinis, su Europos automobilių firminių rūšių reputacija ir europinių paslaugų kokybe, su Europos gamintojų išsikovota tvirta eksporto padėtimi ir su jų aktyviu dalyvavimu rinkose, turinčiose stiprų augimo potencialą.

1.

teigiamai vertina galutinę aukščiausiojo lygio grupės CARS 21 ataskaitą ir Komisijos komunikatą, kuriame nubrėžtos automobilių pramonės politikos ateities kryptys;

2.

tikisi, kad valstybių narių ir jų regionų parlamentai sutiks atsižvelgti į grupės CARS 21 vadovaujamo proceso rezultatus; siūlo įsteigti Europos Parlamento koordinuojamą parlamentų tinklą, kurio uždavinys būtų svarstyti su automobilių pramone susijusius klausimus ir kurio veikla išties būtų naudinga siekiant skatinti saugumą keliuose, aplinkos apsaugą, naujoves ir konkurencingumą;

3.

ragina valstybių narių valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant aukščiausiojo lygio grupės CARS 21 rekomendacijas; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išvengti vidaus rinkos iškraipymų, turi būti koordinuotai taikomos naujos su automobilių pramonės sektoriumi susijusios taisyklės;

4.

pabrėžia, kad būtina tobulinti ES motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemą, į kurią būtų įtrauktos visas transporto priemonės;

5.

patvirtina, kad remia veiksmingą tipo patvirtinimo procesą, kaip nurodyta jo 2007 m. gegužės 10 d. antrojo svarstymo metu priimtoje pozicijoje siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (1);

6.

ragina Komisiją kasmet teikti Europos Parlamentui tipo patvirtinimo procedūrų ir jos vykdomos komitologijos proceso stebėsenos ataskaitas;

7.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas jos 2002 m. liepos 31 d. Reglamentas (EB) Nr. 1400/2002 (2)(Bendrosios išimties reglamentas) dėl motorinių transporto priemonių platinimo visoje ES; ir toliau mano, kad, spręsdamas su šio sektoriaus teisėkūra susijusius klausimus, Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas turėtų vadovautis integruotu požiūriu ir aktyviai dalyvauti persvarstant šį reglamentą;

8.

siūlo, kad, siekiant skatinti Europos Sąjungos motorinių transporto priemonių pramonės konkurencingumą, vadinamojo bendrosios išimties reglamento persvarstymas turėtų būti siejamas su programos CARS 21 vidurio laikotarpio persvarstymu; taip būtų skatinamas šio sektoriaus veikėjų bendradarbiavimas, užkirstas kelias netinkamai naudoti valstybės paramą ir skatinama konkurencijos politika tarptautiniu lygmeniu;

9.

ragina Komisiją siūlyti priemones, reikalingas užtikrinti registracijos procedūrai, pagal kurią būtų skatinama sklandesnė tarpvalstybinė prekyba, ypač naudotais automobiliais; pritaria Komisijos požiūriui motorinių transporto priemonių registravimo procedūrų (3) ir kai kurių šalių vidaus taisyklių, kurias taikant sudaromos kliūtys vidaus rinkai veikti, klausimais; atkreipia dėmesį į šių nacionalinių taisyklių poveikį ekonomikos sektoriams, pvz., transporto priemonių išperkamosios nuomos ir nuomos sektoriams; ragina valstybes nares nedelsiant atlikti būtinus galiojančių jų vidaus taisyklių pakeitimus;

10.

atkreipia ypatingą dėmesį į neseniai priimtas teisės nuostatas, taikomas atsarginių dalių antrinei rinkai, kuri daro poveikį saugumui ir aplinkosaugos veiksmingumui, ir pažymi, kad, remiantis minėtosiomis nuostatomis, formuojama bendra šių dalių rinka;

11.

teigiamai vertina tai, kad į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių („Euro 5“ ir „Euro 6“) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (4) ir į Reglamentą (EB) Nr. 1400/2002 įtrauktos nuostatos, pagal kurias reikalaujama teikti reikalingą informaciją, susijusią su transporto priemonių remontu; reikalauja suteikti neribotą prieigą prie būtiniausios informacijos, susijusios su technine priežiūra, bei ragina Komisiją ir toliau skatinti visoje Bendrijoje laikytis motorinių transporto priemonių sektoriuje taikomų konkurencijos teisės nuostatų;

12.

ragina Komisiją toliau skatinti veiksmingą konkurenciją automobilių antrinėje rinkoje ir spręsti klausimus, susijusius su vartotojų pasirinkimu ir veiksminga nepriklausomų rinkos subjektų prieiga prie techninės informacijos, taip pat su mokymais, atsarginėmis dalimis, įvairių firminių rūšių diagnostikos priemonėmis, bandymų įranga, susijusia su automobilių pramonės politika ateityje ir su bet kokiu tolesniu teisės aktu, pakeisiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1400/2002, kurio galiojimas baigiasi 2010 m. gegužės 31 d.;

13.

pažymi, kad, remiantis išsamiomis vartotojų apklausomis, jiems labai svarbi informacija apie eksploatavimo patikimumą ir patvarumą; pažymi, kad valdžios institucijos galėtų palengvinti šių apklausų vykdymą leisdamos registracijos institucijoms pateikti apklausose sutinkančių dalyvauti transporto priemonių savininkų kontaktinius duomenis;

14.

ragina Komisiją imantis visų naujų teisėkūros iniciatyvų siekiant visapusiškai spręsti patikimų, reguliarių ir naujoviškų remonto procedūrų (angl. „open reparability“) klausimą ir įtraukti į šią veiklą visus susijusius generalinius direktoratus, siekiant, kad būtų užtikrintos vartotojų pasirinkimo galimybės ir konkurencija antrinėje rinkoje; yra įsitikinęs, kad tai taikytina ir numatant būsimąsias informavimo apie naujas transporto priemones, taip pat ryšio technologijų bei pažangiųjų transporto sistemų skatinimo priemones;

15.

ragina Komisiją teikti siūlymus, susijusius su specialiai pritaikomų ir reguliuojamų dalių, pvz., specialių padangų, ratų ir kitų reguliuojamų ir atsarginių dalių, vidaus rinkos sukūrimu, nes, esant dabartinei nacionalinių taisyklių įvairovei, stabdoma tolesnė šio sektoriaus plėtra, kuri būtų skatinama taikant suderintus Bendrijos teisės aktus ir tinkamas intelektinės nuosavybės apsaugos nuostatas;

16.

ragina Komisiją imtis griežtesnių priemonių, siekiant, kad būtų stabdomas suklastotų automobilių dalių importas;

17.

pabrėžia, kad svarbu atsisakyti nereikalingų biurokratinių procedūrų, įskaitant reglamentus, kurie kartojasi tarptautinėse konvencijose;

18.

pabrėžia, kad rengiant programoje CARS 21 numatytą konkurencingą automobilių pramonės reglamentavimo sistemą itin svarbu vadovautis geresnio reguliavimo principais (t. y. tinkamai įvertinti poveikį, atsižvelgti į rentabilumą, naujo gaminio įsisavinimo laikotarpį ir t. t.); primena, kad reglamentavimo gairės yra neatskiriama galutinės CARS 21 ataskaitos dalis, į kurią turėtų būti atsižvelgta;

19.

pripažįsta, kad, siekiant didesnio pramonės konkurencingumo ir sąžiningesnės konkurencijos, būtina vadovautis geriau parengtomis, skaidriomis taisyklėmis, kurios atitiktų dabartinius socialinius ir aplinkos apsaugos poreikius, būtų taikomos be išimčių ir įtrauktos į tarptautinę automobilių pramonės reglamentavimo aplinką;

20.

yra įsitikinęs, kad konkurencingumas labiausiai skatinamas strateginės standartizacijos sąlygomis, todėl ragina Komisiją siekti, kad Europos standartai būtų pripažinti visame pasaulyje;

21.

teigiamai vertina Komisijos planą pakeisti 38 Bendrijos direktyvas galiojančiais Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) reglamentais ir suteikti galimybę vykdyti automobilių ir virtualiąją patikrą bei ragina Komisiją tęsti teisinio supaprastinimo procesą; primygtinai tvirtina, kad tai, ar bus pritarta šiems pasiūlymams priklausys nuo to, ar bus aiškiai suvokta, jog Parlamentas pasilieka teisę reikalauti priimti teisės aktus nepriklausomai nuo JT EEK sistemos, jei mano, kad tai būtina siekiant vykdyti ES įsipareigojimus;

22.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą teikti Parlamentui metinę JT EEK ir komitologijos proceso pažangos ataskaitą;

23.

palankiai vertina tai, kad, atsižvelgdama į motorinių transporto pramonių technologijas ir intensyvią šios pramonės plėtrą, Komisija ketina pradėti taikyti vertinimo ir pakartotinio svarstymo sistemą; tačiau taip pat mano, kad turėtų būti labiau naudojamasi laikino teisės aktų galiojimo sąlygomis (angl. „sunset clauses“), kuriomis siekiama užtikrinti, kad taikant teisės aktus nebūtų trikdoma ar stabdoma mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei rinkos jėgų nuolat skatinama technologijų pažanga;

24.

ragina Komisiją kuo greičiau pradėti Direktyvų 74/297/EEB (5), 76/115/EEB (6) ir 78/932/EEB (7) bei JT EEK reglamento Nr. 122 paprastinimo procesą;

25.

pažymi, kad pagal Bendrijos teisę reguliuojama rinka, kurioje kasmet parduodama 17–18 mln. transporto priemonių, ir tai prilygsta Jungtinių Amerikos Valstijų keleivinių automobilių rinkos pajėgumams; tikisi, kad ambicinga taršos mažinimo politika turės teigiamos įtakos mažinant transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį visame pasaulyje;

26.

yra įsitikinęs, kad asmens judumo ir automobilių sektoriaus klausimai turi būti aptariami atsižvelgiant į platesnį tvaraus judumo kontekstą; mano, kad judumas ir aplinkos apsauga gali būti tarp savęs derinami ir kad ateities automobilių technologijos turėtų skatinti šių procesų darną; išties mano, kad sprendžiant su klimato kaita susijusius uždavinius atsiranda galimybių vystyti technologijas ir naujoves;

27.

suvokia transporto priemonių svarbą užtikrinant neįgalių ir vyresnio amžiaus žmonių, ypač gyvenančių kaimuose, judumą;

28.

ragina Komisiją sukurti aplinką, reikalingą užtikrinti aplinkos požiūriu tausiam kelių transportui, kurį būtų paprasta naudoti tobulinant gamybos sistemas ir gerinant ES darbuotojų kvalifikaciją;

29.

yra įsitikinęs, kad, siekiant reguliuoti taršos kiekį, buvo nustatyti labai veiksmingi standartai, kuriais vadovaujantis gaminami labai ekologiški keleiviniai automobiliai; pabrėžia, kad panašiai turėtų būti tobulinamos ir sunkiosios krovininės transporto priemonės; mano, kad ES automobilių pramonės reglamentavimo sistemos aplinkosaugos kriterijais galėtų būti vadovaujamasi ir toli už ES rinkos ribų;

30.

palankiai vertina skubų standartų „Euro 5“ ir „Euro 6“ taikymą, siekiant mažinti privačių automobilių išmetamų teršalų kiekį;

31.

mano, kad geresnė oro kokybė įmanoma tik sparčiau atnaujinant automobilių parką ir naudojant mažiau aplinką teršiančias transporto priemones; mano, kad būtinos finansinės priemonės, kuriomis naudodamiesi vartotojai būtų skatinami keisti savo senus automobilius aplinką mažiau teršiančiomis transporto priemonėmis;

32.

teigiamai vertina pasiūlymą persvarstyti 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (8)(Kuro kokybės direktyvą), siekiant atsižvelgti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios išskiriamos iš kelių transporto priemonių kuro, gyvavimo ciklą;

33.

remdamasis Bendrijos teisės aktais, ragina Komisiją nenutraukiant dabartinės diskusijos dėl automobilių išmetamų CO2 dujų kiekio pradėti pakartotinį taršos patikros procedūrų vertinimą ir šias procedūras persvarstyti, kad būtų geriau atspindimos tikrosios automobilių veikimo sąlygos;

34.

reiškia didelį susirūpinimą dėl nesuderinto 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (9)įgyvendinimo; laiko šią direktyvą nepakankamai ambicinga;

35.

teigiamai vertina Komisijos planus mažinti keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį; yra įsitikinęs, kad tinkamiausiu laikytinas integruotas požiūris, kai atsižvelgiama į visas galimybes mažinti išmetamo CO2 kiekį, pvz., į kelių infrastruktūrą, vairuotojų elgesį, paskatų, kuriomis siekiama žmones raginti naudoti ekologiškesnius automobilius, sistemą, biokurą ir transporto priemonių technologijas; ragina Komisiją svarstyti galimybę sukurti bendrą technologijų požiūriu neutralių ir, pageidautina, suderintų CO2 kiekio mažinimo fiskalinių paskatų, kuriomis būtų siekiama iš esmės mažinti CO2 kiekį, taikymo sistemą ir kartu vengti konkurencijos iškraipymų; ragina Tarybą siekti susitarimo dėl Komisijos pasiūlymo, pagal kurį keleivinių automobilių mokesčiai būtų siejami su jų išskiriamų teršalų, pvz., anglies dioksido, kiekiu, siekiant vengti tolesnio vidaus rinkos skaidymosi, kuris skatinamas todėl, kad ši sistema skirtingose valstybėse narėse taikoma nevienodai;

36.

ragina Komisiją kelti ambicingus, tačiau realistiškus tikslus atsižvelgiant į realią padėtį ES rinkoje, kur metinis automobilių parko atnaujinimo rodiklis šiuo metu mažesnis kaip 10 proc.; todėl pabrėžia, kad, jei norima siekti Bendrijos tikslo, ypač svarbu, kad nauji automobiliai būtų įperkami; pabrėžia, kad kuo ambicingesni privalomi išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai, tuo daugiau laiko turėtų būti skiriama automobilių pramonei prisitaikyti;

37.

primena Komisijai, kad naujo tipo keleiviniam automobiliui sukurti prireikia 5–7 metų; yra įsitikinęs, kad keliant ambicingus tikslus turėtų būti suteikta pakankamai laiko, per kurį automobilių pramonė galėtų į juos reaguoti; todėl ragina Komisiją nekelti jokių galutinių privalomų CO2 kiekio mažinimo tikslų anksčiau negu 2015 m.;

38.

yra įsitikinęs, kad iki 2015 m. būtų įmanoma sumažinti naujų keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekį iki 125 g/km; pabrėžia, kad Komisiją turėtų kelti ambicingesnius ilgalaikius CO2 kiekio mažinimo automobilių sektoriuje tikslus; todėl mano, kad itin svarbu, jog nustatant tikslinę taršos vertę būtų atsižvelgiama į transporto priemonės svorį;

39.

atkreipia dėmesį į Komisijos planą nustatyti privalomą su agrokuru susijusį tikslą ir ragina Komisiją parengti privalomą išsamią sertifikavimo sistemą, taikomą agrokurui, kuris patenka į ES rinką; mano, kad sertifikavimo kriterijai turėtų būti nustatyti taip, kad būtų ne tik atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir socialinius kriterijus, bet ir būtų užtikrintas šiltnamio efektą sukuriančių išmetamų dujų kiekio sumažėjimas per visą eksploatavimo laikotarpį mažiausiai 50 proc., palyginti su įprastiniais degalais;

40.

pabrėžia, kad, norint skatinti biokuro ir vandenilio naudojimą ir siekti kuo didesnio aplinkosaugos veiksmingumo, ypač svarbu sparčiai kurti būtinus vietos tinklus, kurie užtikrintų kuro tiekimą piliečiams;

41.

laikosi nuomonės, kad rengiant CO2 kiekio mažinimo priemones vairuotojai turėtų būti išsamiau informuojami apie vadinamojo ekologiško vairavimo galimybes ir apie tai, kaip optimaliausiai naudotis naujosiomis technologijomis;

42.

yra įsitikinęs, kad naudojant geresnę ženklinimo sistemą ir kuo išsamiau informuojant vartotojus bei pateikiant tikslesnių duomenų apie išskiriamų teršalų kiekį pavyktų veiksmingiau mažinti CO2 kiekį; todėl ragina persvarstyti 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB dėl vartotojų galimybės gauti informaciją apie degalų taupymą ir išmetamųjų CO2 dujų kiekį parduodant naujus keleivinius automobilius (10) atsižvelgiant į pastaruoju metu įgytą pažangiausią patirtį;

43.

primena, kad lengviausia mažinti automobilių išmetamų CO2 dujų kiekį restruktūrizuojant viešojo transporto sistemas;

44.

pripažįsta, kad pereinant prie naujoviškų aplinkosaugos technologijų, kurias taikant mažinamas išmetamo CO2 kiekis ir veiksmingai užtikrinamas tausesnis visų naujų automobilių veikimas, svarbiausią vaidmenį atlieka Tarptautinė automobilių federacija (pranc. FIA);

45.

ragina FIA ir toliau aktyviai remti naujoviškus kelių transporto mokslinius tyrimus, kurie atliekami, inter alia, siekiant skatinti automobilių energijos veiksmingumą;

46.

pripažįsta svarbų motosporto vaidmenį keičiant požiūrį į ekologiškas technologijas ir vartotojų elgesį; todėl kreipiasi į FIA ir į kitas su „Formule-1“ susijusias organizacijas su prašymu atitinkamai pakeisti savo taisykles, kad būtų galima lengviau naudoti tokias ekologiškas technologijas, kaip biokuro, keturių cilindrų arba hibridinių variklių;

47.

ragina parengti tyrimą, kurio metu būtų fiksuojamos papildomas ne techninio pobūdžio priemonės, įgyvendintos ES siekiant mažinti išmetamo CO2 kiekį;

48.

teigiamai vertina Komisijos pastangas mažinti nelaimių keliuose skaičių, įskaitant svarbių naujų technologijų diegimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visi transporto priemonių saugumo įrangos reikalavimai būtų taikomi atsižvelgiant į aukščiausiojo lygio grupės CARS 21 patvirtintus geresnio reglamentavimo principus; pabrėžia būtinybę taikyti integruotą požiūrį, aprėpiantį transporto priemonių technologijų tobulinimą, infrastruktūros priemones, taip pat švietimą, informavimą ir įstatymų vykdymą, siekiant išlaidų požiūriu naudingai įgyvendinti kelių saugumo tikslus;

49.

pripažįsta, kad liukso klasės automobilių rinka atliko katalizatoriaus vaidmenį, kadangi naujosios technologijos buvo taikomos pirmiausia liukso klasės automobiliuose; tačiau pažymi, kad diegiant papildomas saugumo sistemas keleiviniai automobiliai gali tapti dar sunkesni ir todėl išskirti daugiau CO2;

50.

reiškia susirūpinimą dėl neigiamo transporto priemonių greičio poveikio kelių saugumui; todėl pataria įgyvendinti Tarptautinio motorinių transporto priemonių tikrinimo komiteto (pranc. CITA) 2007 m. paskelbto Europos Sąjungos kelių tinkamumo užtikrinimo ateityje tyrimo rekomendacijas; rekomenduoja remti saugaus automobilių variklių reguliavimo kampaniją ir nedelsiant pradėti laipsniškai taikyti elektronines stabilumo kontrolės sistemas kaip standartinę įrangą;

51.

ragina Komisiją gerinti kelių saugumo sistemą reikalaujant, kad valstybėse narėse būtų griežtinami vairuotojų rengimo reikalavimai, papildyta privalomoji mokymų programa ir pradėtos taikyti taisyklės, pagal kurias reguliarūs mokymai būtų rengiami ir profesionaliems vairuotojams;

52.

ragina Komisiją atlikti planuotą 2007–2009 m. aplinkos įvertinimą, kuris būtinas siekiant įgyvendinti priemones, reikalingas kelių eismo aukų skaičiui mažinti;

53.

ragina Komisiją parengti sistemą, pagal kurią automobilių gamintojams būtų leidžiama gaminti daugiau CO2 išskiriančias transporto priemones; remiantis šia sistema, gamintojas išvengtų baudos, jei šis papildomas teršalų kiekis išskiriamas todėl, kad taikomos Bendrijos lygmeniu priimtos teisiškai įpareigojančios saugos priemonės;

54.

nėra įsitikinęs, kad visoje ES dienos metu turėtų būti privaloma važiuoti įjungus automobilių žibintus;

55.

ragina Komisiją prioritetine tvarka tobulinti tarpvalstybinę transporto priemonių tikrinimo tvarką ir tarpvalstybinę baudų, skiriamų už kelių eismo taisyklių pažeidimus kitoje valstybėje narėje, išieškojimo sistemą;

56.

sutinka, kad ES automobilių pramonė yra viena iš konkurencingiausių pramonės šakų pasaulyje, tačiau yra įsitikinęs, kad jai kelia grėsmę nesąžininga konkurencija ir intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai;

57.

pabrėžia, kad didėjančios globalizacijos sąlygomis automobilių pramonei svarbi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veikla; mano, kad šiuo metu vykstančių Dohos plėtros raundo derybų metu itin svarbu susitarti dėl trečiųjų šalių rinkos, ypač potencialiai didelių besivystančių trečiųjų šalių rinkų, prieinamumo automobilių gamintojams;

58.

pabrėžia PPO ginčų sprendimo sistemos svarbą nagrinėjant su eksportu į trečiąsias šalis susijusias problemas; primena, kad po to, kai buvo kreiptasi į PPO siekiant spręsti ginčus, susijusius su Kanada, Indija ir Indonezija, pasiekta teigiamų rezultatų;

59.

ragina Komisiją apdairiai iš esmės persvarstyti prekybos apsaugos priemones; primena, kad automobilių pramonė gali nukentėti nuo konkurencijos nuostatų neatitinkančios trečiųjų šalių veiklos, ir primygtinai ragina Komisiją ginant ES pramonę nuo nesąžiningos veiklos vadovautis svarbiausiais principais, kurie numatyti pagal prekybos apsaugos priemones;

60.

primena, kad ES ir toliau turėtų teikti pirmenybę sėkmingai daugiašalių prekybos derybų eigai; tačiau vis dėlto remia Komisijos ketinimą derėtis dėl naujų dvišalių prekybos susitarimų, kurie, siekiant užtikrinti geresnes prieigos prie rinkos sąlygas, visų pirma būtų sudaromi su Azijos valstybėmis; pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimuose visuomet turėtų būti numatyta galimybė suteikti kuo laisvesnę prieigą prie šalies parterės rinkos; teigia, kad remiantis ES politikos nuostatomis turėtų būti siekiama apsaugoti ES ir ES nepriklausančiose valstybėse dirbančių ES automobilių gamintojų konkurencingumą; yra įsitikinęs, kad automobilių pramonei svarbus dvišalių ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (angl. ASEAN) šalių, Indijos ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (isp. MERCOSUR) valstybių susitarimų sudarymas;

61.

ragina Komisiją atsižvelgti į šiuo metu vykstančias ES ir Korėjos derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų ir pasirūpinti, kad Korėja panaikintų visas esamas tarifines ir netarifines kliūtis ir nesudarytų naujų, taip pat užtikrinti, kad ji sparčiau įgyvendintų JT EEK reglamentus; ragina Komisiją svarstyti laipsniško ES importo tarifų naikinimo ir saugiklių taikymo strategiją ir todėl rekomenduoja šį importo tarifų naikinimą sieti su netarifinių kliūčių panaikinimu iš Korėjos pusės;

62.

pakartoja, kad Korėja pasirašė ir ratifikavo 1958 m. JT EEK susitarimą ir įsipareigojo įgyvendinti JT EEK reglamentus; primygtinai ragina Komisiją pabrėžti tai derybų metu ir reikalauti skubiai įgyvendinti šiuo reglamentus; pažymi, kad bet kuriuo atveju laisvosios prekybos susitarime turėtų būti aiškiai pabrėžta, kad Korėja privalo leisti į Korėjos rinką pateikti iš ES importuojamus automobilius, kurie atitinka JT EEK standartus;

63.

ragina Komisiją įvertinti galimybę įsteigti darbo grupę automobilių klausimams spręsti ir pradėti specialią pagreitintą ginčų sprendimo procedūrą su automobiliais susijusioms priemonėms analizuoti, kaip numatyta JAV ir Korėjos laisvosios prekybos susitarime;

64.

pabrėžia artimos partnerystės su Kinija svarbą plėtojant reglamentavimo sistemą, pagal kurią abiem šalims būtų užtikrinamos vienodos galimybės; tvirtina, kad veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra tokios partnerystės sąlyga;

65.

pritaria Komisijos prašymui sudaryti PPO atstovų komisiją, siekiant nagrinėti neišspręstus transporto priemonių dalių, kurios importuojamos iš Kinijos ir kurios, Komisijos teigimu, neatitinka keliuose į įvairius PPO susitarimus įtrauktuose straipsniuose išdėstytų reikalavimų, klausimus;

66.

remia Komisijos veiksmus sprendžiant su Kinijos reglamentavimo aplinka susijusius klausimus ir siekiant įsitikinti, kad šioje rinkoje veikiantiems ES pramonės atstovams būtų sąžiningai taikomos taisyklės ir užtikrinamas teisinis aiškumas;

67.

atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmingai Europos automobilių sektoriaus veiklai svarbus didelis Europos Sąjungos padangų pramonė indėlis; todėl ragina Komisiją atidžiai nagrinėti nepateisinamų techninių prekybos kliūčių, pvz., vietos techninių reglamentų, su kuriais padangų pramonės atstovai susiduria svarbiausių besivystančių Azijos šalių rinkose, klausimą;

68.

džiaugiasi tuo, kas jau pasiekta finansuojant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą pagal Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą, Bendrąją konkurencingumo ir naujovių programą ir pagal strateginę programą „Europos informacinė visuomenė 2010 m.“(„i2010“) bei bendradarbiaujant pagal šias programas; ragina Komisiją rengti darbo programas taip, kad jose būtų numatytos specialios priemonės automobilių sektoriaus reikmėms, kurių rasis dėl būsimų teisės aktai ar privalomų tikslų, užtikrinti;

69.

ragina Komisiją iki 2012 m. patvirtinti strategiją, pagal kurią būtų iš esmės ir pakankamai padidintas su automobilių sektoriumi susijusių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimas, ypač daug dėmesio skiriant tiekimo pramonės šakoms;

70.

ragina valstybes nares atsižvelgti į įpareigojantį siekį mažinti išmetamo CO2 kiekį ir ateityje skirti daugiau lėšų su automobilių sektoriumi susijusiems moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai finansuoti;

71.

pabrėžia, kad svarbu keisti požiūrį į automobilių naudojimą miestuose; mano, kad kartu su ekonomiškais automobiliais miestuose ypač svarbu pradėti naudoti elektra varomus automobilius; todėl ragina remti mokslinius tyrimus ir svarbiausių technologijų vystymą;

72.

ragina visas valstybes nares ir ES institucijas visapusiškai remti mokslinius tyrimus ir svarbių technologinių naujovių, pvz., vandenilio, hibridinių variklių ar kuro elementų, vystymą;

73.

pabrėžia informacijos ir ryšių technologijų teikiamas galimybes ir pažymi, kad diegiant minėtąsias technologijas pažangiose visos ES eismo kontrolės ir valdymo sistemose, skirtose sklandžiam eismo srautui užtikrinti, būtų išvengta žalingo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, nelaimingų atsitikimų ir energijos pereikvojimo; mano, kad, siekiant visose valstybėse narėse užtikrinti veiksmingus ryšius tarp transporto priemonių ir infrastruktūros, ryšių įrenginiai turėtų atitikti ES standartą;

74.

laikosi nuomonės, kad ypač svarbus pažangaus automobilio iniciatyvos (11), programos „Galileo“ ir kitų priemonių, kurias taikant prisidedama prie pažangaus transporto sistemos vystymo, indėlis; todėl ragina Komisiją tvirtai remti su šiuo vystymu susijusią veiklą;

75.

tvirtai remia tolesnę mokslinių tyrimų ir informacijos bei ryšių technologijomis grindžiamų naujovių vystomąją veiklą; mano, kad, siekiant padėti racionalizuoti eismą, naujos technologijos galėtų būti vystomos vadovaujantis pažangaus automobilio iniciatyva, kadangi, padedant vairuotojams priimti teisingą sprendimą ir pasirinkti artimiausią kelią iki kelionės tikslo, energijos požiūriu automobilių eismas taptų tausesnis; ragina visas interesų grupes, ypač valstybes nares, rengti būtinas pagalbos sistemos „eCall“įdiegimo nuostatas;

76.

mano, kad pažangių transporto sistemų kūrimas yra svarbiausias sėkmingos motorinių transporto priemonių pramonės ir sėkmingo pramonės daromo poveikio aplinkai mažinimo veiksnys; mano, kad programa „Galileo“ galėtų būti laikoma puikiu pavyzdžiu ir todėl prioritetine tvarka turėtų būti rastas sprendimas, kaip ši programa galėtų būti finansuojamas konsorciumo, kurio nariai būtų suinteresuoti įsipareigoti plėtoti šį projektą;

77.

yra įsitikinęs, kad vienas iš pirmųjų Europos naujovių ir technologijų instituto žinių ir naujovių bendrijų posėdis turėtų būti skirtas klausimams, susijusiems su išmetamo CO2 kiekio mažinimu naudojant transporto priemonių technologijas;

78.

mano, kad būtinos bendrosios sąlygos, pagal kurias būtų užtikrintas ES automobilių pramonės tausumas ir pirmaujama jos padėtis diegiant technologines, ekologines ir socialines naujoves aukštos kvalifikacijos darbuotojų pagalba;

79.

pripažįsta, kad ES automobilių pramonės gamintojai ir tiekėjai disponuoja kvalifikuota darbo jėga ir kad šis veiksnys itin svarbus siekiant užtikrinti aukšto lygio automobilių pramonės veiklą ES;

80.

pažymi automobilių pramonės svarbą užimtumui, plėtrai, naujovėms ir konkurencingumui; yra įsitikinęs, kad, nors automobilių pramonėje nebus išvengta esminių pokyčių, būtina reguliuoti vykdomą politiką ir užtikrinti, kad taikant Bendrijos reglamentus nebus prarandama darbo vietų;

81.

pažymi, kad Bendrijos aplinkos, kelių saugos ir energijos veiksmingumo teisės aktuose numatoma rengti darbuotojams tinkamus mokymus ir užtikrinti profesinį lavinimą siekiant, kad jie lengviau prisitaikytų prie techninio pobūdžio ir reguliavimo pokyčių ir kad darbe jiems būtų užtikrintos geresnės ar bent jau ne blogesnės galimybės;

82.

ragina Komisiją veiksmingai koordinuoti automobilių pramonei skirtas struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas;

83.

ragina neteikti Bendrijos paramos bendrovėms, kurios, gavusios tokią pagalbą iš valstybės narės, tačiau ne iki galo įvykdžiusios su šia valstybe nare sudarytus susitarimus, perkėlė savo gamybinę veiklą į kitą šalį;

84.

pabrėžia, kad, atsižvelgdamos į ateities restruktūrizaciją, ES ir valstybės narės ypač daug dėmesio turi skirti pagalbos vykstant restruktūrizacijai būdams, jos poveikio švelninimui ir darbuotojams siūlomoms naujoms galimybėms;

85.

mano, kad turėtų būti siekiama tobulinti informavimo ir konsultavimo būdus ir įrenginius, su kuriais dirba darbuotojai, būtinai peržiūrint 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (12);

86.

tvirtina, kad darbuotojų konsultavimas ir jų teisė gauti informaciją turėtų būti stiprinama visos Europos mastu, siekiant įgalinti juos dalyvauti priimant sprendimus ankstyvesniu etapu ir taip sumažinti neigiamą restruktūrizavimo poveikį; atitinkamai nurodo pasiūlymo dėl restruktūrizavimo forumo, kuris minimas pirmiau minėtame Komisijos komunikate dėl CARS 21 ataskaitos, svarbą;

87.

ragina socialinius partnerius įgyvendinti tinkamą politiką ir atsižvelgti į visus, kuriems šios pramonės šakos restruktūrizacija gali būti nepalanki;

88.

ragina geriau informuoti darbuotojus apie pramonės sugebėjimą prisitaikyti, kad galėtų vykdyti naujus uždavinius, susijusius su ekologiškesnių transporto priemonių projektavimu ir gamyba, bei konsultuotis su darbuotojais šiais klausimais;

89.

pabrėžia būtinybę nustatyti dabartinį ryšį tarp gamintojų ir pardavėjų, kurių poveikis ES automobilių pramonės konkurencingumui daro didžiulę žalą ir daugeliui šio sektoriaus MVĮ; yra įsitikinęs, kad būtina skatinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse ir nustatant konkretesnes pramonės strategijas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti būtinas politikos priemones arba sukurti sistemą, reikalingą minėtajam ryšiui stabilizuotų ir įveikti šiai pramonei būdingiems sunkumams;

90.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sistemingiau naudoti Europos investicijų banko lėšas, siekiant remti automobilių sektoriaus MVĮ ir suteikti joms geresnę prieigą prie rizikos kapitalo;

91.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/10

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais (COM(2006)0824),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl mokesčių ir muitų politikos įnašo į Lisabonos strategiją (COM(2005)0532),

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (Teisingumo teismo) praktiką, būtent bylas C-250/95, Futura Participations ir Singer  (1), C-141/99, AMID  (2), jungtines bylas C-397/98 ir C-410/98 (Metallgesellschaft) (3), C-446/03, Marks & Spencer plc prieš David Halsey (HM Inspector of Taxes)  (4) ir C-231/05, Oy AA  (5),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl įmonių apmokestinimo Europos Sąjungoje: bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (7),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bendrijos augimo, užimtumo ir ES įmonių konkurencingumo didinimo programos įgyvendinimo. Pažanga 2006-aisiais ir tolesni žingsniai rengiant bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymą (COM(2007)0223),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos peržiūros: kliūčių ir neveiksmingumo šalinimas geriau ją įgyvendinant ir vykdant (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A6-0481/2007),

A.

kadangi valstybių narių nacionalinėse mokesčių sistemose reikia vis labiau atsižvelgti į ekonomikos globalizaciją ir numatyti, kaip prisitaikyti prie vidaus rinkos taisyklių ir veikimo, taip siekiant vykdyti Lisabonos strategijos augimo ir konkurencingumo tikslus,

B.

kadangi dėl ekonomikos globalizacijos taip išaugo konkurencija mokesčių srityje, kad per pastaruosius 30 metų pramoninėse šalyse drastiškai sumažėjo vidutiniai įmonių pelno mokesčių tarifai,

C.

kadangi nuo paskutinės Europos Sąjungos plėtros mokesčių tarifai dar labiau sumažėjo ir kadangi valstybėse narėse pastebima tendencija nustatyti tam tikras mokesčių sistemas, skirtas itin mobilioms įmonėms pritraukti,

D.

kadangi dėl Europos Sąjungoje naudojamų 27 skirtingų mokesčių sistemų atsiranda kliūčių sklandžiam vidaus rinkos veikimui, didelių papildomų kaštų tarpvalstybinei prekybai ir verslui administravimo ir atitikimo prasme, trukdoma pertvarkyti įmones ir pasitaiko dvigubo apmokestinimo atvejų,

E.

kadangi atitikimo skirtingiems nacionaliniams įmonių pelno mokesčių įstatymams sąnaudų sumažinimas, taisyklių skaidrumas, tarpvalstybinę veiklą varžančių kliūčių mokesčių srityje šalinimas ir vienodų sąlygų sudarymas visoms ES įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje, gali būti ekonomiškai naudingi ES mastu dėl dinamiškos įmonių aplinkos,

F.

kadangi tinkamas mokesčių derinimas ES lygmeniu, kai nemėginama suderinti mokesčių tarifų, gali padėti išvengti konkurencijos iškraipymų ir duoti didelės naudos įmonėms, jų darbuotojams, vartotojams, valstybėms narėms ir jų piliečiams,

G.

kadangi siekiant Lisabonos strategijos tikslų atsiranda būtinybė labiau derinti valstybių narių fiskalinę politiką,

H.

kadangi valstybės narės tradiciškai bandė derinti savo mokesčių tvarką kurdamos platų dvišalių mokesčių susitarimų, kurie nevisiškai apėmė tokius klausimus, kaip tarpvalstybinė nuostolių užskaita, tinklą; kadangi Europos Sąjungoje dvišaliai sprendimai, kurie mažina nuoseklumą, yra mažiau veiksmingi nei daugiašaliai ir suderinti sprendimai; kadangi bendras ES požiūris į konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę, pvz., bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės (BKĮPMB) pasiūlymas, yra tinkamiausias sprendimas tarpvalstybinės nuostolių ir pelno užskaitos vidaus rinkoje klausimu ir sudarys sąlygas didesniam skaidrumui, investicijoms ir konkurencingumui,

I.

kadangi valstybės narės įgyvendina skirtingas taisykles, pagal kurias suteikiamos mokesčių lengvatos dėl įmonių grupių šakų, antrinių įmonių ir subjektų patirtų nuostolių, ir tai iškreipia verslo sprendimus bei investicijų politiką vidaus rinkoje, o dėl to įtakojamos jų atitinkamos ilgalaikės pramonės strategijos ir mokestinės pajamos,

J.

kadangi iš esmės mokesčių sistemose Europos Sąjungoje pelnas ir nuostoliai apmokestinami nesimetriškai, t. y. pelnas apmokestinamas už metus, kuriais jis gautas, tačiau mokestinė nuostolių vertė įmonei negrąžinama automatiškai tuo metu, kai nuostoliai patiriami; kadangi naujausiojoje Teisingumo Teismo praktikoje šis laiko veiksnys ir jo svarba didinant tarpvalstybines investicijas Europos Sąjungoje deramai nenagrinėjami,

K.

kadangi tarpvalstybinių mokesčių lengvatų dėl patirtų nuostolių režimo įgyvendinimas prilygtų iš įmonių pelno surenkamų mokesčių atsisakymui kai kuriose valstybėse narėse, netaikant tam tikrų teisinių garantijų,

L.

kadangi patronuojančios bendrovės grynajame rezultate bus automatiškai atsižvelgta į vietos filialų patiriamus nuostolius, tačiau užsienyje esančių filialų, taip pat vietos ir užsienyje esančių įmonių grupės padalinių patiriamų nuostolių padėtis nėra labai aiški,

M.

kadangi netaikant tarptautinės nuostolių užskaitos atsiranda kliūčių patekti į kai kurias rinkas, tad palankiau steigti įmonę didžiosiose valstybėse narėse, kur vietos rinkos yra pakankamai didelės, kad būtų galima padengti galimus nuostolius,

N.

kadangi minėtoji padėtis nepalanki mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nes joms sunkiau investuoti kitose valstybėse, kadangi jos nėra užtikrintos dėl nuostolių užskaitos ir dažnai patiria nuostolius įsisteigimo metu,

1.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kuris vidaus rinkai daromas dėl valstybių narių nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais įvairovės;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuri įsisteigimo laisvę ribojanti priemonė prieštarauja EB sutarties 43 straipsnio nuostatoms, tad panaikinti tokias priemones turi būti siekiama tiksliniais veiksmais; primena, kad dėl skirtingos įmonių mokesčių tvarkos atsiranda kliūčių patekti į skirtingas nacionalines rinkas ir užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, iškreipiama konkurencija ir užkertamas kelias vienodų sąlygų įmonėms ES lygmeniu sudarymui, tad verta atkreipti į tai dėmesį;

3.

mano, kad ES lygmeniu priėmus atitinkamas priemones dėl mokesčių lengvatų apmokestinant tarpvalstybinius nuostolius būtų sudarytos palankesnės sąlygos vidaus rinkai funkcionuoti;

4.

išreiškia pritarimą Komisijos komunikatui dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais kaip svarbiam žingsniui imantis veiksmų padėčiai taisyti ir prašo valstybes nares deramai koordinuoti laiką ir sprendimus;

5.

pabrėžia, kad bet kuri tikslinė priemonė dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo turi būti apibrėžta ir įgyvendinta remiantis daugiašaliu ir bendru požiūriu bei valstybėms narėms imantis koordinuotų veiksmų, siekiant užtikrinti nuoseklų vidaus rinkos vystymąsi; primena, kad tokios tikslinės priemonės – tai laikinas sprendimas, laukiant BKĮPMB pasiūlymo priėmimo; mano, kad BKĮPMB yra išsamus ilgalaikis sprendimas šalinant mokestines kliūtis, susijusias su tarpvalstybine nuostolių ir pelno užskaita, o taip pat sprendžiant pervedimo kainodaros ir skirtingose valstybėse esančių subjektų jungimosi, jų įsigijimo ir pertvarkos klausimus, ir kad ją taikant bus galutinai sukurta sąžiningos konkurencijos principų pagrindu veikianti vidaus rinka;

6.

pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės taiko skirtingus dvigubo apmokestinimo vengimo metodus: kredituoja užsienyje sumokėtus mokesčius (kredito metodas) arba užsienyje gautų pajamų neįtraukia į mokesčio bazę (neįtraukimo metodas); atkreipia dėmesį į tai, kad tik kai kuriose valstybėse narėse taikant neįtraukimo metodą neužtikrinamas užsienio filialų patirtų nuostolių atskaitymas;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad tvarka, kai nuolatinių buveinių patirtų nuostolių negalima kompensuoti pagrindinės buveinės pelnu, skiriasi nuo šalies viduje taikomos tvarkos, o dėl tokios tvarkos apribojama įsisteigimo laisvė;

8.

mano, kad pirmiausia reikia imtis priemonių dėl bendrovių grupių, vykdančių veiklą keliose valstybėse narėse, nes šios grupės, lyginant su bendrovių grupėmis, kurios vykdo veiklą vienoje valstybėje narėje, labiausiai nukenčia dėl skirtingos tarpvalstybinių nuostolių apmokestinimo tvarkos;

9.

mano, kad dėl nacionalinių apmokestinimo tvarkos skirtumų labiausiai nukenčia MVĮ, ypač lyginant su jų galimomis konkurentėmis, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu;

10.

primena, kad esama nedaug nuostatų dėl dukterinių bendrovių ir patronuojančių bendrovių (grupių) tarpvalstybinės nuostolių užskaitos, todėl įmonių grupėje į nuostolius neatsižvelgiama automatiškai – taip pat, kaip būtų įmonės viduje;

11.

pabrėžia, kad dauguma valstybių narių įmonių grupėms taiko nuostolių užskaitą šalies viduje, taip veiksmingai traktuodamos įmonių grupę kaip vieną subjektą, tačiau tik nedaugelis tai daro tarpvalstybiniais atvejais; primena, kad netaikant tarpvalstybinių užskaitų įmonių grupėms gali būti iškreipti sprendimai dėl investicijų vietos ir teisinės formos (filialo ar dukterinės bendrovės);

12.

pripažįsta, kad paprasčiausiai vidaus tvarką taikyti ir tarpvalstybiniais atvejais yra sudėtinga, nes skiriasi mokesčių bazė;

13.

primygtinai reikalauja, kad kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo svarba būtų pripažinta, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau išsamiai plėtoti kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistemą; siūlo priimti sprendimą dėl to, ar kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymą reikėtų taikyti tik dukterinėms įmonėms, o ne patronuojančiai įmonei, ar atvirkščiai, ir kad reikėtų atlikti išsamų vertinimą, kokį poveikį biudžetui daro sistema, pagal kurią leidžiama pagrindinės įmonės nuostolius kompensuoti antrinių įmonių pelnu;

14.

mano, kad Teisingumo Teismo sprendimu Marks & Spencer byloje patvirtinama valstybių narių teisė išlaikyti savo mokesčių sistemas, ypač kai tai susiję su mokesčių mažinimo atvejais;

15.

pažymi, jog Teisingumo Teismo sprendimu Oy AA byloje parodoma, kad skirtingose nacionalinėse mokesčių sistemose nuostoliams taikoma skirtinga tvarka ir kad neaišku, ar nuostoliai gali būti konsoliduoti grupėje tarpvalstybiniais atvejais, net jei šie nuostoliai yra galutiniai, taigi susidaro neproporcinga padėtis, kaip nurodyta Marks & Spencer byloje;

16.

mano, kad įmonių grupių atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdo veiklą keliose valstybėse narėse, ar tik vienoje valstybėje narėje, turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio; pabrėžia, kad tais atvejais, kai užsienio antrinės bendrovės tarptautiniu mastu patiria nuostolių, reikia užtikrinti, kad pagrindinė bendrovė nebūtų apmokestinama du kartus, mokesčių kompetencija tarp valstybių narių turi būti vienodai paskirstyta, nuostoliai neturėtų būti kompensuojami du kartus ir privalo būti užkirstas kelias mokesčių mažinimui;

17.

mano, kad būtų naudinga pradėti diskusijas dėl įmonių grupių apibrėžimo ir ypatybių Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tokių bendrų Europos institucijų egzistavimą, kaip Europos bendrovė ir Europos kooperatinė bendrovė, tačiau nesiekiant kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymą taikyti tik šioms institucijoms;

18.

dar kartą pabrėžia, kad svarbu apibrėžti „įmonių grupės“ sąvoką, taip siekiant užkirsti kelią įmonėms oportunistiškai skirstyti pelną ir nuostolius įvairiose valstybėse narėse; mano, kad siekiant apibrėžti įmonių grupę, būtų naudinga nustatyti, ar įmonė turi svarbių specialių savybių, numatytų Tarybos direktyvoje 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo;

19.

teigiamai vertina Komisijos komunikate dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos tarpvalstybiniais atvejais pasiūlytas tris galimybes; išreiškia savo pritarimą tikslinėms priemonėms, kuriomis bus suteikta galimybė veiksmingai ir nedelsiant atlikti užsienio dukterinių bendrovių patirtų nuostolių atskaitymą (kasmetinį, ne tik galutinį, kaip Marks and Spencer byloje), kuris bus susigrąžintas, kai dukterinė bendrovė ims gauti pelną, atitinkamai papildomai apmokestinant patronuojančią bendrovę;

20.

rekomenduoja, siekiant, kad šie pasiūlymai būtų įgyvendinti ir padėtų užkirsti kelią mokesčių vengimui, apsvarstyti, ar būtų tinkama įdiegti automatinę informacijos mainų sistemą, panašią į PVM informacijos mainų sistemą VIES, ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms patikrinti, ar antrinės įmonės kitoje valstybėje narėje yra deklaravusios neigiamą mokesčio bazę;

21.

vis dėlto primygtinai reikalauja, kad Komisija tirtų kitas galimybes suteikti įmonėms konsoliduotą įmonių pelno mokesčių bazę jų veiklai ES mastu;

22.

pažymi, kad labai svarbu atlikti išsamų tyrimą siekiant įvertinti, kokiu mastu pasiūlyta kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo sistema skatintų tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

23.

pabrėžia, kad atskirai valstybei narei įvedus tikslinę priemonę dėl nuostolių apmokestinimo tarpvalstybiniais atvejais, nebus išspręstos konkurencijos iškraipymo ir ES įmonių, veikiančių vidaus rinkoje, atitikties sąnaudų problemos, kylančios dėl 27 skirtingų mokesčių sistemų priežiūros;

24.

pabrėžia, kad valstybių narių pažanga taikant tikslines priemones dėl kitoje valstybėje patirtų nuostolių atskaitymo įmonei ar įmonių grupei turėtų būti koordinuota; primena, kad valstybės narės turėtų geriau koordinuoti savo veiksmus mokesčių srityje ir prašo Komisiją imtis aktyvaus vaidmens;

25.

remia Komisijos pastangas sukurti vienodą visos Europos BKĮPMB; mano, kad sukūrus BKĮPMB bus daugiau skaidrumo ir veiksmingumo– įmonės galės veikti pagal vienodas taisykles ir užsienyje, ir savo valstybėje, sudarant vienodas sąlygas ir stiprinant ES įmonių konkurencingumą, plečiant tarptautinę prekybą, didinant investicijas, taip sudarant sąlygas pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis investicijų ir augimo galimybėmis, iš esmės sumažinant administravimo ir atitikties sąnaudas ir galimybę vengti mokėti mokesčius bei sukčiauti mokesčių srityje;

26.

primena, kad BKĮPMB apima bendras mokesčių bazės nustatymo taisykles ir nedaro jokio poveikio valstybių narių laisvei ir toliau nustatinėti savo mokesčių tarifus;

27.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą pradėti taikyti BKĮPMB net ir glaudesnio bendradarbiavimo pagrindu; vis dėlto pažymi, kad tai tik antras pagal tinkamumą sprendimas, nes nesant išsamios ES lygmens sistemos skaidrumo ir mažesnių administravimo sąnaudų teikiama nauda gali iš dalies sumažėti;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/14

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą (COM(2007)0062) ir į susijusius Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SEC(2007)0214), (SEC(2007)0215) ir (SEC(2007)0216),

—

atsižvelgdamas į EB sutartį ir ypač jos 2, 136, 137, 138, 139, 140, 143 ir 152 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (1) ir ypač į jos 27, 31 ir 32 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į TDO konvencijas ir rekomendacijas sveikatos ir saugos darbo vietoje klausimais,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių, skirtų gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, diegimo (2)(pagrindų direktyvą) ir į atskiras Tarybos direktyvas,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (3),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/30/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/391/EEB, ir į atskiras direktyvas ir Tarybos direktyvas 83/477/EEB, 91/383/EEB, 92/29/EEB ir 94/33/EB, siekiant praktinio įgyvendinimo ataskaitų supaprastinimo ir racionalizavimo (4),

—

atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės išvadas po 2007 m. kovo 8 ir 9 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2002 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl 2002–2006 m. Bendrijos strategijos dėl sveikatos ir saugos darbe (5),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir saugos darbe skatinimo (6),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos nuo per kraują perduodamų virusų susižalojus adatomis (7),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl padoraus darbo visiems skatinimo (8),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Bendrijos visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos ir saugos statistikos (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. pareiškimą dėl hepatito C (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0518/2007),

A.

kadangi yra teigiama sąsaja tarp sveikatos ir saugos darbo vietoje standartų kokybės ir finansinių rodiklių, turint mintyje bendruosius veiklos rezultatus, neatvykimus į darbą, personalo kaitos rodiklius, darbuotojų motyvaciją, geresnį bendrovės įvaizdį ir našumą,

B.

kadangi konkurencingiausių ekonomikų profesinės sveikatos ir saugos (angl. OHS) rodikliai geriausi, o aukštas sveikatos apsaugos ir saugos lygis daro teigiamą poveikį viešiesiems finansams, turint mintyje sutaupytas socialinės apsaugos lėšas ir didesnį našumą; kadangi sveikatos apsauga ir sauga ne tik didina našumą, rezultatus ir darbuotojų gerovę, bet ir sumažina visos ekonomikos ir visuomenės sąnaudas,

C.

kadangi reikia daugiau kai kurios darbinės veiklos ilgalaikio poveikio sveikatai mokslinių tyrimų siekiant geriau apsaugoti darbuotojus, nes kai kurios ligos pasireiškia tik praėjus keletui metų po to, kai buvo vykdoma jas sukelianti veikla,

D.

kadangi yra susirūpinimą keliantis nevienodai pasiskirstęs nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sumažėjimas, kadangi tam tikrų kategorijų darbuotojai (pvz., migrantai, pagal neužtikrintas sutartis dirbantys darbuotojai, moterys, jaunesnio ir pagyvenusio amžiaus darbuotojai), tam tikrose įmonėse (ypač mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) ir labai mažose įmonėse), tam tikruose veiklos sektoriuose (ypač statybos, žvejybos, žemės ūkio, transporto) ir tam tikrose valstybėse narėse dirbantys darbuotojai patiria daugiau nelaimingų atsitikimų darbe ir dažniau suserga, negu matyti iš ES vidurkio,

E.

kadangi OHS užtikrinimo priemonės turėtų būti nuosekli verslo kultūros dalis ir kadangi jos turėtų būti vykdomos kartu su visą gyvenimą trunkančiu darbuotojų ir vadovų mokymu,

F.

kadangi nuosekliai diegiama OHS užtikrinimo kultūra gali padėti nebiurokratiškai įgyvendinti sveikatos ir saugos procedūras ir taip užtikrinti veiksmingą sveikatos ir saugos apsaugą,

G.

kadangi poilsio laikotarpiai svarbiausi siekiant aukštų darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos standartų,

H.

kadangi TDO apskaičiavo, kad ES maždaug 167 000 žmonių 2006 metais mirė dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba dėl su darbu susijusių ligų, ir kadangi pagal Komisijos paskaičiavimus jos komunikate dėl darbo kokybės ir našumo gerinimo kasmet maždaug 300 000 darbuotojų patiria įvairaus laipsnio neįgalumą,

I.

kadangi patikima darbuotojų sveikatos ir saugos strategija turėtų būti grindžiama šiomis tinkamai suderintomis priemonėmis: pakankamomis visų subjektų žiniomis, specialiu švietimu ir mokymu, pakankamomis prevencijos paslaugomis ir kampanijomis, socialiniu dialogu ir darbuotojų dalyvavimu, deramais teisės aktais ir jų įgyvendinimu, specialiu dėmesiu konkrečioms grupėms, veiklos sektoriams ir konkrečių tipų įmonėms, veiksmingais patikrinimais ir veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis nuobaudomis,

J.

kadangi senstantys darbuotojai turėtų kuo ilgiau išsaugoti sveikatą, galimybę dirbti ir įsidarbinti ir kadangi reikėtų imtis atitinkamų priemonių,

K.

kadangi inspekcija atlieka svarbų vaidmenį – priverčia laikytis esamų teisės aktų, užkerta kelią visų formų išnaudojimui darbo vietoje ir taip padeda diegti padoraus darbo koncepciją; kadangi valstybių narių inspekcijoms glaudžiau bendradarbiaujant ir keičiantis informacija turi būti sustiprintas inspektorių vaidmuo ir įgaliojimai, o jų darbo sąlygos – pagerintos,

L.

kadangi rizikos vertinimas įmonės lygmeniu negali būti laikomas vienkartine veikla – jis turi būti atliekamas periodiškai ir pritaikomas naujoms aplinkybėms ir (arba) naujai rizikai; kadangi rizikos vertinimo neatlikimas arba netinkamas jo atlikimas yra įstatymų pažeidimas ir viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežasčių,

M.

kadangi nėra statistinių duomenų apie neigiamą gaisrų poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai,

N.

kadangi sveikatos apsaugos darbuotojams kyla pavojus užsikrėsti daugiau negu 20 gyvybei pavojingų virusų, įskaitant hepatitą B, hepatitą C ir ŽIV/AIDS,

O.

kadangi Lisabonos strategijoje siekiama, kad iki 2010 m. bendras užimtumo lygis būtų 70 proc., moterų užimtumo lygis – 60 proc., o pagyvenusių darbuotojų užimtumo lygis – 50 proc. ir kadangi lėtinėmis arba ilgalaikėmis ligomis sergantys darbuotojai daugeliu atvejų į darbą negrįžta, nors ir laikomi tinkamais dirbti, ir kadangi tie, kurie sugrįžta, dažnai įvairiai diskriminuojami, pvz., sumažinant jų pajamas; kadangi tai ypač pasakytina apie sergančius vėžiu asmenis, nes, naujausių tyrimų duomenimis, penktadalis anksčiau krūties vėžiu sirgusių pacienčių negrįžta į darbą, nors ir galėtų tai padaryti,

P.

kadangi vadinamosios juodojoje darbo rinkoje be jokio draudimo įdarbinama daugiau moterų nei vyrų, ir tai akivaizdžiai turi dideles pasekmes jų sveikatos ir saugumo sąlygoms darbe,

Q.

kadangi moterys ir vyrai nesudaro vienalytės grupės ir todėl OHS gerinimo strategijos bei priemonės turi būti konkrečiai pritaikytos tam tikroms darbo vietoms, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie veiksniai gali daryti skirtingą įtaką moterims ir vyrams,

1.

džiaugiasi dideliu Komisijos tikslu ES sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių vidutiniškai 25 proc.; pripažįsta, kad įvairiose šalyse šis rodiklis gali skirtis, nes ne visų vienoda pradinė padėtis, bet mano, kad vis tiek svarbu nustatyti kryptingas priemones ir tvarkaraštį bei finansinius įsipareigojimus, kuriuos vėliau būtų galima išmatuoti ir įvertinti; nesant tokių priemonių, tvarkaraščio ir įsipareigojimo, ragina Komisiją pateikti Europos ataskaitą jos vykdymo laikotarpio viduryje;

2.

ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti ne tik į skirtumus tarp valstybių narių, bet ir į skirtumus valstybių narių viduje ir įsipareigoti juos sumažinti;

3.

pažymi Komisijos siūlymus daugiausia naudoti neprivalomas priemones, kai privalomosios priemonės nėra galimos ar tinkamos, sudarant valstybėms narėms lanksčias galimybes nuspręsti, kaip konkrečiomis jų aplinkybėmis pasiekti geriausių sveikatos ir saugos rezultatų;

4.

teigiamai vertina tai, kad Komisija daugiau dėmesio skiria reguliavimo supaprastinimui ir administravimo naštos mažinimui, ir pažymi, kad supaprastinimas piliečiams teikia didesnę naudą, o darbdaviai ir darbuotojai gali daugiau pajėgumų skirti praktiniam sveikatos ir saugos klausimų sprendimui siekiant geresnių sveikatos ir saugos rezultatų; mano, kad ypač svarbu, kad šis supaprastinimas jokiu būdu nesumažintų darbuotojams suteikiamos apsaugos lygio;

5.

ragina Komisiją strategijoje pirmenybę teikti ypač rizikingai veiklai ir (arba) pramonės sritims (pvz., metalo apdirbimo, statybos, elektros energijos ar miškininkystės);

6.

ragina Komisiją į savo procedūrą glaudžiau įtraukti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (OSHA) ir pirmiausia paprašyti jos pateikti analizę, kuriose pramonės šakose didžiausia nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų rizika ir kaip veiksmingai tokią riziką pašalinti;

7.

mano, kad didelis Komisijos dėmesys pagalbai MVĮ, kad šios įvykdytų savo įsipareigojimus sveikatos ir saugos srityje, yra puikus ir visapusiškai remia šį Komisijos požiūrį;

8.

apgailestauja, kad Komisija nekalba apie tikslus, susijusius su profesinių ligų mažinimu, bet supranta, kad sunku nustatyti profesines ligas; taigi ragina Komisiją toliau plėtoti reikiamas statistines priemones, taikyti būtinas priemones ir užtikrinti, kad būtų vykdomi reikiami moksliniai tyrimai, siekiant, jog profesinės ligos, ypač vėžys, būtų teisingai nustatomos ir įvertinamos, nustatant jų mažinimo tikslus; todėl siūlo, kad Komisija apsvarstytų galimybę pakeisti Komisijos rekomendaciją 2003/670/EB dėl profesinių ligų sąrašo (11) direktyva;

9.

pabrėžia būtinybę sprendžiant sveikatos ir darbo saugos problemas įtraukti lyčių aspektą ir teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą raginti parengti unikalius OHS poveikio vertinimo metodus, kuriuose būtų atsižvelgiama į lyčių specifiškumą; vis dėlto kritiškai vertina tai, kad Komisijos komunikate ar Bendrijos strategijos 2007–2012 m. tiksluose ar jų poveikio įvertinime nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad reikia įtraukti lyčių aspektą;

10.

ragina Komisiją įvertinti pagal lytis suskirstytų statistikos duomenų apie mirtinas ir nemirtinas ligas, susijusias su darbu, prieinamumą Bendrijos lygmeniu;

11.

ragina valstybes nares įgyvendinti esamas direktyvas dėl OHS labiau atsižvelgiant į lyčių aspektą, įvertinti, kokį poveikį lytims turi tos direktyvos;

12.

pabrėžia, kad darbuotojų po ligos ar įvykio darbe reabilitacija ir reintegracija labai svarbios, ir pritaria tam, kad nacionalinėse strategijose ypatingas dėmesys būtų skiriamas reabilitacijai ir integracijai, kaip ir raginama; pabrėžia, kad yra svarbu, kad vyriausybės savo sveikatos ir saugos strategijose užtikrintų pareigą išsaugoti darbo vietą (surengiant mokymą, perskirstant funkcijas ir kt.) asmenims, profesiniame gyvenime susirgusiems fizine arba psichine liga;

13.

ragina Komisiją surinkti daugiau skaičių – duomenų apie lėtinėmis ligomis sergančius darbuotojus, išnagrinėti jų darbo sąlygas ir parengti vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių asmenų teisių darbo vietoje apsaugos chartiją siekiant nustatyti įmonėms pareigą sergantiems asmenims sudaryti galimybes toliau dirbti ir grįžti į darbo rinką baigus gydymą;

14.

reiškia didelį susirūpinimą, kad daug nelaimingų atsitikimų tarp darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas, laikinas sutartis ar turinčių žemą kvalifikacijos lygį, ir šis skaičius kai kuriose valstybėse narėse dvigubai didesnis nei tarp kitų darbuotojų, pripažįstant sąryšį tarp šių užimtumo kategorijų ir jų užimtumo tokiose didesnės rizikos pramonės srityse kaip statyba; pabrėžia, kad 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikiančia papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe (12), nustatoma bendra taisyklė, kad laikinieji darbuotojai turi tokias pačias profesinės sveikatos teises kaip ir nuolatiniai darbuotojai, bet direktyvoje nenustatytos konkrečios priemonės, kuriomis šis principas būtų paverčiamas veiksmingu praktiškai; ragina Komisiją nedelsiant atkreipti dėmesį į tuos trūkumus;

15.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didėja netipinių darbo sutarčių skaičius ir pabrėžia, kad jose negali būti numatyta sąlygų, kurios keltų pavojų darbuotojų ir sutarties dalyvių sveikatai ir saugumui;

16.

prašo parengti priemones, skirtas stebėti, ar užtikrinamos moterų teisės į saugą ir sveikatą netipiškose darbo vietose, pvz., slaugant namuose ligonius;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įvertinti demografinių pokyčių reikšmę OHS; kviečia Komisiją ir valstybes nares vykdyti konkrečias prevencines priemones ir priimti priemones, skirtas fiziniams apribojimams kompensuoti, ypač taikant ergonominius sprendimus, darbo vietos dizainą, priemones ir lengvatas, skirtas senstančių darbuotojų motyvacijai, gebėjimams ir sveikatai išsaugoti;

18.

pažymi, kad moksliškai įrodytas ryšys tarp didesnio streso darbo vietoje ir jo sukeliamų ligų, ypač chroniškų ligų, kraujagyslių ligų, raumenų ir stuburo sistemos sutrikimų;

19.

mano, kad ypač svarbu užtikrinti geresnį esamų teisinių priemonių, susijusių su profesine sveikata ir sauga, taikymą, taigi ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visais įmanomais būdais, kad tai būtų pasiekta; reikėtų apsvarstyti šias priemones:

20.

mano, kad Komisijai labai trūksta išteklių tam, kad ji galėtų tinkamai tikrinti direktyvų dėl OHS veiksmingą perkėlimą į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimą; mano, kad Komisija turėtų tam panaudoti visas savo turimas priemones, taip pat naudoti teisinį procesą dėl teisės aktų pažeidimų;

21.

pažymi, kad OHS apsauga turėtų būti vienodai taikoma visiems darbuotojams Europos Sąjungoje, kad tokia apsauga galiausiai yra pagrįsta pagrindine teise į fizinį žmogaus vientisumą ir bet koks atsisakymas laikytis OHS apsaugos įstatymų kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir vienodoms galimybėms ir gali tapti tokios apsaugos nuosmukio pradžia;

22.

ragina Komisiją taip pat įsipareigoti nuolat atlikti poveikio sveikatai ir saugai darbo vietoje vertinimą kartu su poveikio aplinkai vertinimais;

23.

mano, kad darbo inspekcija sudaro svarbiausią sveikatos ir saugos įstatymų įgyvendinimo dalį;

24.

pripažįsta, kad prevencijos svarba yra didžiausia, ir ragina Komisiją įgyvendinant savo strategiją:

25.

pabrėžia valstybių narių reikšmę užtikrinant galimybę naudotis techniniais dokumentais ir normomis dėl sveikatos ir saugos darbo vietoje nacionaliniu lygiu nemokamai;

26.

džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl švietimo ir mokymo, pateiktu Komisijos komunikate, ir mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys vystant prevencinę kultūrą ir kad, be to, tai turėtų būti tęstinis ir nuolatinis procesas, pritaikytas prie naujų technologinių sąlygų darbo vietoje, kuris taip pat taikomas tiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą po ligos arba pertraukos darbe dėl šeimos priežiūros įsipareigojimų;

27.

mano, kad darbuotojams ir jų atstovams sveikatos ir saugos klausimais darbo vietoje turėtų būti parengtos tinkamos profesinio mokymo ir pakartotinio mokymo programos, susijusios su darbuotojų sveikatos ir saugos sritimi, kuriose daugiausia dėmesio būtų skirta subrangos, laikino darbo, dalinio darbo, taip pat moterų ir migrantų darbo sritims; mano, kad šiuo atžvilgiu turi būti toliau naudojami nacionaliniai ir ES fondai;

28.

mano, kad darbdaviai visų pirma privalo sudaryti sąlygas pasitikrinti sveikatą padieniams darbininkams ir darbuotojams, sudariusiems darbo ne visą darbo dieną sutartis;

29.

ragina Komisiją visiškai panaudoti veikiančius Bendrijos fondus (pirmiausia Europos socialinį fondą), įgyvendinant programas, susijusias su sveikatos ir saugos sritimi (prevencijos priemonėms ir prevencijos kultūros kūrimui, sąmoningumo kėlimui, profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, taip pat darbuotojų, patyrusių gamybinę traumą arba sirgusių profesine liga, reabilitacijai ir reintegracijai), daugiausia dėmesio skiriant MVĮ; ragina Komisiją profesinių ligų mokslo tyrimams skirti kitų Bendrijos fondų (pvz., 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų veiklos programos fondų) ir nacionalinių fondų lėšas;

30.

mano, kad atsižvelgiant į didesnę riziką, kurią patiria kalnakasybos, metalų gavybos, geležies ir plieno pramonės, laivų statybos sektoriuose dirbantys darbuotojai, svarbu, kad valstybės narės ir Komisija skirtų pakankamai lėšų investicijoms, reikalingoms darbų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti;

31.

prašo valstybių narių ir Komisijos užtikrinti, kad rengiant nacionalines ir Bendrijos OHS strategijas bei renkant duomenis, atliekant nuomonės tyrimus ir mokslinius tyrimus OHS srityje būtų nuolat atsižvelgiama į lyčių aspektą ir ragina valstybes nares ir Komisiją pasinaudoti finansavimo galimybėmis pagal programą PROGRESS, ypač jos skyrių dėl lyčių lygybės;

32.

ragina valstybes nares įvertinti finansinių paskatų remti sveikatą ir saugą darbo vietoje, o būtent mokesčių nuolaidų ir pirmenybės teikimo saugioms įmonėms ir sveikatos ir saugos pažymėjimus turinčioms įmonėms, kai kviečiama dalyvauti konkursuose, vadinamosios „nuolaidos nesant reikalavimų“ sistemos taikymas draudimo strategijų ir socialinio draudimo įmokų srityse, ir finansinių paskatų pakeisti pasenusius arba nesaugius įrengimus, priėmimą;

33.

be to, siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikrus sveikatos ir saugos standartus renkantis, su kuo sudaryti viešųjų pirkimų sutartis;

34.

atsižvelgdamas į vykstančius socialinius bei ekonominius pokyčius, kurie padaro įtaką darbo rinkai ir ją keičia, ragina Komisiją skatinti pažangią įdarbinimo politiką ir padorias darbo sąlygas bei skatinti darbdavius propaguoti sveiką gyvenseną darbo vietoje rengiant sveikatos darbo vietoje skatinimo kampanijas, laikantis rūkymo draudimo darbo vietoje ir padedant rūkantiems darbuotojams mesti rūkyti ir užtikrinti atsakomybę ir suderinamumą su kitomis politikos sritimis, ypač visuomenės sveikatos;

35.

ragina Komisiją pradėti 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata (13), nustatymo, persvarstymą;

36.

mano, kad dėl kenksmingo asbesto poveikio kylančios sveikatos problemos gerai žinomos ir kad Europos teisės aktų dėl asbesto nuostatos yra tinkamos; pabrėžia, kad, remiantis prognozėmis, susirgimų dėl kenksmingo asbesto poveikio Europoje skaičius dar daugelį metų išliks labai didelis; dėl to ragina Komisiją surengti klausymus, kurių metu būtų apsvarstytos galimybės milžiniškoms OHS srities problemoms, kylančioms dėl asbesto, vis dar esančio pastatuose ir įrengimuose (pvz., laivuose, traukiniuose ir mechanizmuose), išspręsti; taip pat ragina valstybes nares parengti nacionalinius veiksmų planus dėl palaipsnio asbesto pašalinimo, į kuriuos būtų įtrauktas įpareigojimas sudaryti asbesto pasiskirstymo pastatuose planus ir užtikrinti asbesto pašalinimo saugumą;

37.

apgailestauja, kad, nepaisydama pakartotinių specifinių Europos Parlamento užklausų, Komisija vis dar nėra pateikusi pasiūlymo dėl dalinio Direktyvos 2000/54/EB pakeitimo, kad jos nuostatose būtų atsižvelgiama į medicinos darbuotojų susižeidimų adatomis ir kitais aštriais medicininiais įrankiais pavojų; ragina Komisiją nedelsiant užbaigti poveikio įvertinimą, naudojant konkursą (2007/S 139-171103) ir ragina, kad būtų priimtas deramas pakeitimas iki 2009 m. vidurio kadencijos pabaigos, suderintas su anksčiau minėta rezoliucija dėl medicinos darbuotojų apsaugos nuo susižeidimų adatomis ir kitais aštriais medicininiais įrankiais; ragina Komisiją įgyvendinti atitinkamas prevencijos ir kontrolės priemones, kad būtų sumažinta per kraują perduodamų ligų, pvz., hepatito C, rizika;

38.

ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir parengti ES praktikos kodeksą dėl infekcijų, susijusių su sveikatos priežiūra, prevencijos;

39.

ragina Komisiją patobulinti sveikatos ir saugos nuostatas dėl sveikatos priežiūros patalpų, įskaitant slaugos namus, t. y. parengti priemones, kurios sudarytų prielaidas įprastiniams sveikatos priežiūros darbuotojų patikrinimams, kad anksti nustačius ir pradėjus atitinkamą gydymą būtų galima sumažinti darbe gautų arba darbe perduodamų infekcijų (pvz., MRSA);

40.

džiaugiasi valstybių narių reikalavimu parengti nacionalines strategijas; pabrėžia, kad šios strategijos turėtų apimti tą patį laikotarpį ir prasidėti tais pačiais metais, kad būtų lengviau palyginti nacionalines strategijas bei šių strategijų rezultatus, taip pat kad minėtosiose strategijose turėtų būti nurodomi aiškūs ir išmatuojami tikslai ir ypatingas dėmesys būtų skiriamas MVĮ bei pažeidžiamų asmenų grupėms, pvz., darbuotojams migrantams, jauniems ir senyviems darbuotojams, moterims, pagal laikinas sutartis dirbantiems darbuotojams ir neįgaliems darbuotojams;

41.

pabrėžia, kad ypač svarbu, jog darbo vieta būtų atitinkamai pritaikyta ir taptų prieinama ir saugi neįgaliems darbuotojams, kad jiems būtų pateikta speciali, individualius poreikius atitinkanti įranga, teikiamos neįgaliems darbuotojams ypač dėl jų negalios reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant paslaugas, kurios sumažintų pavojų arba užkirstų kelią kitoms negalioms išsivystyti;

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai taikyti ir vykdyti pagrindų direktyvą ir esamas sveikatos ir saugos nuostatas (taip pat iš dalies pakeisti galiojančių teisės aktų nuostatas, susijusias su tam tikromis darbuotojų rizikos grupėmis, jei nuostatos nėra veiksmingos) visiems darbuotojams, (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) įskaitant darbuotojus, į kuriuos dažnai neatsižvelgiama, pvz., ūkio darbininkus, sveikatos priežiūros srities darbuotojus, vairuotojus profesionalus, namų darbininkus ir dirbančiuosius namie, ir, jei reikia, kariuomenei; taip pat užtikrinti, kad būtų taikoma ir vykdoma direktyva 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (14); taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti visas prieinamas galimybes išplėsti ES sveikatos ir saugos nuostatų taikymą dirbantiems savo pačių įmonėje ir neįgaliems darbuotojams, kuriems suteiktos užimtumo garantijos;

43.

ragina valstybes nares rimtai apsvarstyti įvairų pavojų, susijusį su darbuotojų moterų ir vyrų OHS, bei numatyti įvairią socialinę ir fizinę infrastruktūrą siekiant kovoti su šiuo pavojumi;

44.

pabrėžia, kad poreikis analizuoti moterims ir vyrams gresiantį pavojų ir imtis atitinkamų priemonių nereiškia, kad reikia iš naujo parengti prevencinę išskyrimo politiką ar kad reikia sukurti skirtingas darbo vietas moterims ir vyrams;

45.

mano, kad nors darbdavio įsipareigojimai saugos srityje apriboti tik teisiškai privalomais pagal įdarbinimo sutartį įsipareigojimais, siekiant į ĮSA įtraukti sveikatos ir saugos politiką, visais įmanomais atvejais reiktų skatinti darbdavius nagrinėti subrangovų ir subrangos grandžių sveikatos ir saugos politiką;

46.

laukia konsultacijų su socialiniais partneriais dėl raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų antrojo etapo rezultatų ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, atsižvelgiant į augantį raumenų ir griaučių sistemos sutrikimų atvejų skaičių ir į tai, kad dabartinių įstatymų gali nepakakti, nes juose neatsižvelgiama į visas situacijas darbe ir neapimama visa rizika, susijusi su dėl darbo kylančiais raumenų ir griaučių sistemos sutrikimais; ragina, kad mokslo principų būti griežtai laikomasi;

47.

laukia konsultacijų su socialiniais partneriais dėl 2004 m. kancerogenų direktyvos antrojo etapo rezultatų ir mano, kad tinkamas sprendimas galėtų būti iš dalies pakeisti šią direktyvą, įtraukiant toksiškas reprodukcijai medžiagas, taip pat pasiūlyti persvarstyti privalomas profesinio poveikio ribines vertes kancerogenams ir mutagenams, išvardytiems direktyvoje, ir nustatyti naujas kai kurių kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinų, dar neįtrauktų į direktyvą, privalomas profesinio poveikio ribines vertes;

48.

primena, kad grėsmė darbuotojų sveikatai ir saugai kyla ne vien tik dėl fizinio darbo; ragina atidžiau nustatyti profesinių ligų pavojų visuose sektoriuose; ragina daugiau dėmesio skirti psichinių ligų priežastims ir psichinei sveikatai, žalingiems įpročiams psichologiniams pavojams darbo vietoje, pvz., stresui, priekabiavimui, patyčioms (angl. mobbing), taip pat smurtui; toliau ragina daugiau dėmesio skirti darbdavių politikai, pagal kurią skatinama fizinė ir psichinė sveikata;

49.

mano, kad reikia geriau koordinuoti veiklą su nauja Helsinkyje esančia Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir patikslinti tam tikrus klausimus, kylančius dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų. registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ir kitų direktyvų, susijusių su sveikata darbo vietoje (15), sąsajų;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į vienalaikį Bendrijos strategijos ir REACH reglamento įgyvendinimą: strategijos tikslas turėtų būti papildyti REACH reglamentą siekiant apsaugoti nuo rizikos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, ir pasinaudoti REACH įgyvendinimu siekiant sustiprinti prevencijos priemones, skirtas apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl cheminių medžiagų darbo vietoje;

51.

džiaugiasi neseniai sudarytu socialinių partnerių pamatiniu susitarimu dėl priekabiavimo ir smurto darbo vietoje; vis dėlto apgailestauja, kad šis susitarimas neapima tiksliai trečiosios šalies smurto klausimų; taigi ragina socialinius partnerius konsultuotis šiuo klausimu;

52.

akcentuoja daugelio krovininio transporto vairuotojų, dalyvaujančių kelių eisme Europoje, sunkias darbo sąlygas dėl nepakankamų galimybių pasinaudoti tinkamomis poilsio vietomis; Reglamento (EB) Nr. 561/2006 (16) 12 straipsnyje dėl vairavimo ir poilsio laiko aiškiai pripažįstama pakankamo saugių ir patikimų poilsio vietų, skirtų profesionaliems ES transporto kelių tinklu besinaudojantiems vairuotojams, skaičiaus svarba; todėl ragina Komisiją vykdyti Europos Parlamento inicijuotą bandomąjį projektą dėl saugių sustojimo vietų atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl saugių ir patikimų stovėjimo vietų siūlomas priemones (17);

53.

ragina Komisiją atlikti reikalavimo visuose naujuose pastatuose, skirtuose darbo vietoms, įrengti automatines gesinimo sistemas įgyvendinamumo ir naudos sveikatos ir saugos darbe sričiai ir visai visuomenei mokslo tyrimus;

54.

pabrėžia nenutrūkstamo dialogo tarp visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybės valdžios institucijas, darbdavius, darbuotojus, jų atstovus ir pilietinę visuomenę, svarbą, nes tai svarbiausia veiksmingo aukštų sveikatos ir saugos standartų plėtojimo priemonė; šis dialogas turėtų padėti geriau pažinti tikruosius pavojus darbuotojų sveikatai ir saugumui bei tam tikrų darbuotojų grupių specifinius poreikius ir darbo sąlygas įmonės ir sektoriaus lygmenimis ir keistis pažangiąja patirtimi;

55.

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą moterų atstovavimą priimant sprendimus, susijusius su visų lygmenų OHS;

56.

mano, kad Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) yra viena veiksmingiausių priemonių siekiant didesnio konkurencingumo, OHS ir geresnės darbo aplinkos ir, atsižvelgdamas į tai, ragina keistis geromis praktikomis vietos, nacionaliniu ir Europos lygiais tarp valstybių narių bei visame pasaulyje daugianacionaliniu lygiu ir toliau taikyti ĮSA laisvanoriškai, tačiau kaip neatsiejamą įmonių plėtros programos dalį;

57.

mano, kad darbuotojų atstovavimas ypač svarbus bet kurios darbo vietos sveikatos ir saugos politikai; mano, kad negalima pervertinti teigiamo ryšio tarp atstovų sveikatos ir saugos klausimais darbo vietoje buvimo ir geresnio darbo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti šį bendradarbiavimo požiūrį ir užtikrinti, kad kuo daugiau darbuotojų galėtų susisiekti su atstovais sveikatai ir saugai;

58.

mano, kad viršvalandžiai ir nepakankamas poilsio laikas – pagrindinis veiksnys, dėl kurio kyla daugiau nelaimingų atsitikimų darbo vietose ir susirgimų, ir ragina siekti tinkamos darbo ir šeimyninio gyvenimo pusiausvyros;

59.

sveikina OHSA ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą dėl iki šiol atlikto darbo ir mano, kad turi būti visapusiškai panaudota šių institucijų patirtis ir galios; mano, kad šioms institucijoms ir toliau turėtų būti skirtos šios funkcijos: sąmoningumo didinimas, informacijos rinkimas ir analizė, keitimasis informacija, keitimasis patirtimi, naujų galinčių kilti pavojų tyrimas ir prognozė, įskaitant jų sąsajas su socialinės kaitos ar techninių inovacijų sritimis;

60.

mano, kad labai svarbu nustatyti ir stebėti naujus ir kylančius pavojus, pvz., psichosocialinius pavojus; taigi džiaugiasi OHSA rizikos observatorijos darbu ir tikisi, kad Komisija imsis veiksmų, atsižvelgdama į tai, ką nustatė minėtoji agentūra, ir pateiks būtinų pasiūlymų, nes atsiranda vis naujų pavojų, ir kai tie nauji pavojai atsiranda;

61.

rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikiamų priemonių, kad darbai sunkiomis arba pavojingomis sąlygomis būtų siejami su atitinkamomis socialinės apsaugos teisėmis, kuriomis atitinkami darbuotojai galėtų pasinaudoti ir dirbdami, ir išėję į pensiją;

62.

rekomenduoja, kad OHSA atliktų konkrečius atskirų problemų ir pavojų, su kuriais susiduria laikini ir institucijų darbuotojai, taip pat subrangovinių įmonių darbuotojai, tyrimus, kad padėtų Komisijai ir valstybėms narėms nugalėti patiriamus pavojus ir tinkamai įgyvendinti esamus įstatymus, susijusius su šiomis darbuotojų grupėmis; vis dėlto pripažįsta, kad tokios rūšies darbas (pvz., statybų), kuriam samdomos šios grupės tam tikrose valstybėse narėse, dėl jo pobūdžio yra labiau susijęs su nelaimingais atsitikimais;

63.

mano, kad pasaulio mastu būtina bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip PPO, PSO ir TDO, ir užtikrinti, kad visos šalys priimtų profesinės sveikatos ir saugos konvencijas ir susitarimus bei juos įgyvendintų; mano, kad tai svarbus veiksnys, siekiant išlaikyti ES konkurencingumą ir išvengiant ES įmonių perkėlimo į trečiąsias šalis, ieškant sveikatos ir saugos klausimais daugiau leidžiančios aplinkos; be to, mano, kad šis klausimas – tai žmogaus teisių apsaugos klausimas, todėl į jį turėtų būti atsižvelgiama derantis su trečiosiomis šalimis;

64.

taigi ragina valstybes nares laikytis tarptautinių nuostatų sveikatos ir saugos klausimais ir ypač ratifikuoti TDO konvenciją C-187 ir įgyvendinti rekomendaciją R-197;

65.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/24

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 21–22 d. vykusios Briuselio Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas dėl sutarčių reformos proceso,

—

atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 1 straipsnio 4 dalimi patvirtintą naują Europos sąjungos sutarties 3 straipsnio formuluotę, kurioje nurodoma, kad Sąjunga „kovoja su […] diskriminacija bei skatina […] vaiko teisių apsaugą“, ir patikslinama, kad „palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga […] prisideda prie […] žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos“,

—

atsižvelgdamas į užbaigiant Tarpvyriausybinę konferenciją (TVK) Lisabonoje valstybių ir vyriausybių vadovų 2007 m. spalio 19 d. priimtą sprendimą Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją (1) padaryti teisiškai privaloma, o šio dokumento 24 straipsnyje pateikiamos konkrečios su vaiko teisėmis susijusios nuostatos ir teigiama, kad visų pirma „imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, svarbiausia – vaiko interesai“,

—

atsižvelgdamas į ES sprendimą prisijungti prie 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK), kurioje numatomos sankcijos jos nesilaikymo atveju,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos priimtą JT Vaiko teisių konvenciją ir jos fakultatyvius protokolus,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) veiksmų programą, priimtą 1994 m. rugsėjo mėn. Kaire vykusioje tarptautinėje konferencijoje gyventojų ir vystymosi klausimais,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. vasario 15 d. reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (2),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatą „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“(COM(2006)0367),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo klausimais 2007 m. kovo 1 d. progreso pranešimą, kuriame Europos Komisija, Europos Parlamentas ir kitos institucijos įspėjamos dėl itin padidėjusio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejų skaičiaus,

—

atsižvelgdamas į organizacijų Save the children ir Plan International vykdytų konsultacijų dėl pirmiau minėto Komisijos komunikato „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ rezultatus (3),

—

atsižvelgdamas į Europos vaiko teisių forumą, kurį Komisija įsteigė po pirmiau minėto komunikato paskelbimo ir kuris pirmą kartą posėdžiavo Berlyne 2007 m. birželio 4 d.,

—

atsižvelgdamas į pirmajame forume Berlyne 2007 m. birželio 4 d. paskelbtą politinę deklaraciją, kurioje dar kartą išreiškiamas noras, kad į vaiko teises būtų sistemingai atsižvelgiama Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems (pagrindų strategija) (4),

—

atsižvelgdamas į ES Pagrindinių teisių nepriklausomų ekspertų tinklo 2006 m. gegužės 25 d. teminę pastabą Nr. 4 „Vaiko teisių įgyvendinimas Europos Sąjungoje“ (5),

—

atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus tyrimą dėl smurto prieš vaikus, 2006 m. spalio 11 d. pristatytą JT Generalinėje Asamblėjoje,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo mėn. UNICEF gaires dėl vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, apsaugos,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija (6),

—

atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvencijos, kuri skirta vaikų apsaugai nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos formų ir kuria siekiama užkirsti kelią vaikų grobimui, pardavimui arba prekyba vaikais, 34–35 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios politikos, skirtos kovai su elektroniniais nusikaltimais, linkme“(COM(2007)0267),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės, Užsienio reikalų, Vystymosi, Užimtumo ir socialinių reikalų, Kultūros ir švietimo bei Teisės reikalų komitetų nuomones (A6-0520/2007),

A.

kadangi pagrindinis pirmiau minėto Komisijos komunikato „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ tikslas – skatinti pozityvų vaiko teisių įtvirtinimą, visų pirma teisės į savo tapatybę, teisės augti saugiomis sąlygomis (teisės į globą), teisės turėti šeimą, teisių būti mylimam ir žaisti, sveikatą, švietimą, socialinę įtrauktį, lygias galimybes, sportą ir švarią bei saugią aplinką, taip pat teisę gauti informaciją šiais klausimais, taip siekiant padėti vaikams palankios ir jiems pritaikytos visuomenės pagrindus, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir būtų aktyvūs veikėjai,

B.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Pagrindinių teisių chartija) 24 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams“,

C.

kadangi pagal Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį ir JT Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį svarbu užtikrinti visiems vaikams teisę „dalyvauti“, kad visais su jais susijusiais klausimais visuomet būtų atsižvelgiama į jų patirtį ir nuomonę, kurios vertinamos atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą ir protinį vystymąsi; kadangi ta teisė yra absoliuti ir negali būti ribojama ir kadangi reikia surasti bendravimo su visais vaikais, netgi tais, kurie reiškia savo nuomonę suaugusiems sunkiai suprantama kalba, pvz., labai maži vaikai, neįgalūs vaikai bei kita kalba kalbantys vaikai, būdų,

D.

kadangi labai svarbu vaikų teises įtraukti į visas su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias ES politikos sritis ir jas ginti (šį aspektą suaktualinti),

E.

kadangi tėvų skurdas ir socialinė atskirtis sudaro dideles kliūtis vaikams naudotis savo teisėmis ir kadangi yra daug kitų veiksnių, neleidžiančių vaikams naudotis savo teisėmis, kaip antai tėvai, kurie blogai atlieka savo pareigas vaikams, būtinybė, kad vaikams teisiniuose reikaluose atstovautų suaugę asmenys, arba tai, kad teisė į sveikatos priežiūrą gali būti realizuota tik pritarus asmeniui, kuriam suteikta vaiko globa,

F.

kadangi suaugusieji turėtų sudaryti palankias sąlygas vaikams pasisakyti, kad jie galėtų išsakyti savo nuomonę ir kad juos išklausytų; kadangi suaugusieji turėtų remti vaikų taikos ir draugystės pareiškimus ir skatinti juos bendrauti su kitais vaikais; kadangi laikas yra svarbus veiksnys kuriant palankias sąlygas atviram požiūriui ir sudarant vaikams galimybes pasisakyti ne tik specialių renginių metu, ir kadangi finansuojant viešąsias programas reikėtų į tai atsižvelgti,

G.

kadangi vaiko teisių pažeidimai, smurtas prieš vaikus ir prekyba vaikais neteisėto įvaikinimo, prostitucijos, neteisėto darbo, priverstinių vedybų, išmaldos prašymo gatvėje tikslais ar bet kuriais kitais tikslais vis dar yra problema ES,

H.

kadangi vis daugiau vaikų serga chroniškomis ligomis, pvz., neurodermatitu, alergija, kvėpavimo ligomis ir triukšmo sukeltais susirgimais,

I.

kadangi vaikų teisės į sveiką aplinką yra įtvirtintos JT Vaiko teisių konvencijoje,

J.

kadangi šeima yra palanki aplinka vaiko teisių apsaugai, jo asmenybės sveikam vystymuisi, jo gebėjimų ugdymui, žinių, reikalingų norint pasinaudoti savo teisėmis, įgijimui ir pareigų išmokimui, ir todėl reikėtų dėti visas pastangas siekiant remti šeimas ir nustatyti tinkamas viešosios politikos kryptis, bet kadangi visi vaikai, įskaitant našlaičius, benamius ir pabėgėlius, neturintys tokios aplinkos, pagal JT Vaiko teisių konvenciją, turėtų turėti galimybę gauti apsaugą, kuri užtikrintų jų saviraišką be jokios diskriminacijos,

K.

kadangi ES vaiko teisių strategija turėtų remtis JT Vaiko teisių konvencijos nustatytomis vertybėmis ir principais,

L.

kadangi turi būti pripažįstamos vaikų, kaip savarankiškų teisės subjektų, teisės, tačiau nepaisant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, mergaitės ir moterys dažnai tampa teisinės, socialinės ir ekonominės nelygybės aukomis, ir ši nelygybė neleidžia pasinaudoti jų pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, vienoda teise į mokslą, profesinį mokymą ir sveikatos apsaugą, saugų maistą ir švarų vandenį bei reprodukcinėmis paauglių teisėmis,

M.

kadangi pagrindinės teisės ir vertybės, įskaitant ir lyčių lygybę, turėtų būti esminė švietimo vaikystėje dalis ir kitų gyvenimo etapų pagrindas,

N.

kadangi lyčių aspekto integravimas turi būti taikomas nustatant visas politikos kryptis, susijusias su vaikais, kadangi lyčių lygybė prasideda nuo to, kad pripažįstamos vyriškos ir moteriškos lyties vaikų vienodos teisės nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų,

O.

kadangi imigrančių moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimai, tai yra vadinamieji garbės nusikaltimai, priverstinės vedybos, genitalijų žalojimas ar kiti pažeidimai, negali būti pateisinami jokiais kultūriniais ar religiniais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojami,

P.

atsižvelgdamas į tai, kad Europoje vaikai ankstyvame amžiuje susiduria su siaubo, pornografijos ir smurto apraiškomis žiniasklaidoje, o tai gali turėti didžiulių psichologinių ir socialinių padarinių, pvz., kelti vaikui nerimą ir depresiją, problemų mokykloje ir padidėjusį agresyvumą,

1.

džiaugiasi Komisijos iniciatyva, kuria gana aiškiai įvardijama, kad visos pagrindinių žmogaus teisių konvencijos vienodai taikomos ir vaikams, ir suaugusiems, kaip ir kelios papildomos teisės, įskaitant teises, įtvirtintas JT Vaiko teisių konvencijoje, kuri buvo parengta ypač atkreipiant dėmesį į ypatingą vaikų ir jaunimo padėtį;

2.

pritaria TVK 2007 m. spalio 19 d. sprendimui įtraukti vaiko teises į ES Lisabonos sutartį kaip vieną iš ES tikslų ir taip numatyti naują vaiko teisių teisinį režimą;

3.

pritaria Komisijos Išorės santykių generalinio direktorato rengiamam veiksmų planui vaikų klausimais, kuris bus parengtas pagal patvirtintas ES vaiko teisių strategijos gaires ir laikantis pagal šią strategiją prisiimtų įsipareigojimų;

4.

konstatuoja, kad vis daugiau ES valdomų sričių daro tiesioginę arba netiesioginę įtaką vaiko teisėms ir prašo Komisiją į poveikio įvertinimą, numatytą 2005 m. balandžio 27 d. komunikate „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos teisės aktų pasiūlymuose. Nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“(COM(2005)0172) įtraukti skyrių, skirtą vaiko teisių nagrinėjimui teisiniu atžvilgiu;

5.

prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama vaikų teisėms skirti specialią biudžeto eilutę, pagal kurią būtų galima finansuoti pirmiau minėto Komisijos komunikato „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“įgyvendinimą ir tokius vaikams skirtus projektus, kaip Europos greitojo įspėjimo sistema vaikų grobimo atvejais, ir koordinavimo įstaigą, sudarytą iš valstybių narių centrinių valdžios institucijų atstovų, kuriems suteikti įgaliojimai mažinti vaikų grobimo atvejų skaičių; pagal šią biudžeto eilutę taip pat turėtų būti skiriama subsidijų šioje srityje veikiantiems NVO tinklams siekiant užtikrinti vaikų dalyvavimą komunikato ir minėtų projektų įgyvendinimo procese;

6.

ragina sukurti veiksmingą stebėsenos sistemą, paremtą finansinėmis priemonėmis, ir teikti metinius pranešimus, siekiant užtikrinti pirmiau minėtame Komisijos komunikate „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ ir rengiamoje vaiko teisių strategijoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą;

7.

primena, kad norint užtikrinti būsimos strategijos sėkmę reikalingas ilgalaikis dėmesys šioms problemoms ir ilgalaikės priemonės, didesnis ir veiksmingas stebėjimas, kaip įgyvendinamos vaikų teisės, sukuriant tai atspindinčius rodiklius ir įtraukiant nevyriausybines organizacijas, tėvų bei mokytojų asociacijas, ir veiksmų derinimas su nacionalinėmis bei tarptautinėmis vaikų teisių iniciatyvomis ir politika;

8.

ragina Komisiją nuo 2008 m. kas dvejus metus rengti išsamų pranešimą apie Europos Sąjungos vaikus ir jaunimą;

9.

džiaugiasi Komisijos planu įvesti ES mastu pagalbos vaikams telefono liniją ir pažymi, kad ši paslauga turi būti nemokama ir teikiama visą parą; ragina valstybes nares informacinėmis priemonėmis informuoti vaikus apie galimybę pasinaudoti šia paslauga;

10.

susidomėjęs laukia Komisijos pranešimo dėl pirmiau minėto 2003 m. pamatinio sprendimo dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija įgyvendinimo valstybėse narėse;

11.

prašo, kad vaiko teisių apsauga, nustatyta JT Vaiko teisių konvencijoje, būtų įtraukta kaip vienas iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (Agentūra) daugiametės veiklos prioritetų ir kad ši Agentūra artimiausiu metu įsteigtų bendradarbiavimo su šioje srityje dirbančiomis tarptautinėmis institucijomis, visų pirma su vaikų teisių ombudsmenais, ir NVO tinklą, siekdama visapusiškai pasinaudoti jų patirtimi ir turima informacija;

12.

prašo Komisijos, Agentūros ir valstybių narių bendradarbiauti su atitinkamomis JT agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir mokslinių tyrimų centrais siekiant patobulinti palyginamų statistinių duomenų apie vaikų padėtį ES rinkimą, esant reikalui, išplečiant Eurostato įgaliojimus, siekiant nustatyti ir įvesti kuo daugiau rodiklių, konkrečiai susijusių su vaikais, pvz., vaikų skurdo ir socialinės atskirties rodiklius; turi būti užtikrintas vaikų dalyvavimas renkant duomenis;

13.

prašo Komisiją rinkti pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis apie visas diskriminacijos ir smurto prieš vaikus formas, įtraukti moterų ir vyrų lygybės aspektą į visas politikos sritis bei visas savo būsimos strategijos priemones, įskaitant ir Vaiko teisių forumo veiklą, ir užtikrinti šių politinių priemonių įgyvendinimą ir įvertinimą, pavyzdžiui, sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

14.

ragina įtraukti vaikų teises į ES išorės politiką ir veiksmus, įskaitant Europos kaimynystės politiką, strateginę partnerystę su Rusija, kaip tai numatyta rengiamame Komisijos tarnybų darbo dokumente dėl Europos Sąjungos veiksmų plano dėl vaikų teisių išorės santykiuose, ir į plėtros procesą, pripažįstant, kad šios politikos sritys – tai galingi įrankiai, suteikiantys galimybes remti vaikų teises; ragina Komisiją pagal šias galimybes suformuluoti konkrečius Bendrijos ir valstybių narių išorės darbo tikslus;

15.

ragina Komisiją parengti pranešimą dėl galimybės į visus Europos bendrijos su trečiosiomis šalimis sudarytus tarptautinius susitarimus įtraukti atskirą teisiškai privalomą pagarbos vaikų teisėms sąlygą, kaip nustatyta tarptautiniu mastu;

16.

ragina Komisija padvigubinti pastangas siekiant padėti besivystančioms šalims perkelti JT Vaiko teisių konvencijos nuostatas ir fakultatyvius protokolus į jų nacionalinę teisę;

17.

prašo, kad būtų numatyta, jog ES pasirašys JT Vaiko teisių konvenciją ir jos du fakultatyvius protokolus, taip pat Europos Tarybos konvencijas, susijusias su vaiko teisėmis, įskaitant EŽTK, ir konvencijas vaiko teisių įgyvendinimo, įvaikinimo, seksualinės vergovės ir seksualinio išnaudojimo klausimais, ir ragina Tarybą priimti principinę poziciją ir sudaryti sąlygas ES ateityje dalyvauti derybose dėl vaiko teisių konvencijų;

18.

pažymi, kad bet kuri vaiko teisių apsaugos strategija turi būti grindžiama JT Vaiko teisių konvencijos vertybėmis ir keturiais pagrindiniais principais: apsauga nuo visų diskriminacijos formų; pirminis rūpestis – kas geriausia vaiko interesams; teisė gyventi ir vystytis; teisė pareikšti savo nuomonę ir kad į ją būtų atsižvelgta sprendžiant vaiką paveiksiantį klausimą ar atliekant tokią procedūrą;

19.

apgailestauja, kad ne visos valstybės narės yra įsteigusios vaikų teisių ombudsmeno instituciją, kurią įkurti ragina JT Vaiko teisių komitetas, siekdamas, kad būtų puoselėjamos vaikų teisės ir toliau įgyvendinama JT Vaiko teisių konvencija, ir ragina minėtas valstybes nares kuo greičiau tai padaryti; mano, kad ES turėtų skirti lėšų Europos vaikų ombudsmenų tinklui (EVOT) remti siekiant, kad EVOT padėtų greičiau visos ES lygmeniu spręsti su vaiko teisėmis susijusius klausimus;

20.

pažymi, kad nacionalinės valdžios institucijos skirtingai interpretuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo taikymą (7), ragina Komisiją, siekiant išaiškinti ir palengvinti to reglamento taikymą, parengti gaires ir pateikti pažangiosios patirties pavyzdžių;

21.

pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės ir šalys kandidatės visapusiškai įgyvendintų esamus tarptautinius įsipareigojimus, ypač prisiimtus pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje yra specialios nuostatos dėl neįgalių vaikų, bei pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl vaikų darbo;

22.

ragina valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, tai padaryti; ragina įvairias Europos Sąjungos institucijas siekti, kad trečiosios šalys ratifikuotų pagrindines tarptautines vaikų apsaugos priemones, ypač galinčias pagerinti imigrantų vaikų padėtį;

23.

reikalauja, kad ES, vykdydama švietėjišką veiklą ir konsultacijas, aktyviai dalyvautų didinant informuotumą apie JT Vaiko teisių konvenciją ir skleistų šias žinias ES ir už jos ribų;

24.

primena valstybėms narėms būtinybę laikytis jų europinių ir tarptautinių įsipareigojimų vaiko teisių apsaugos srityje;

25.

ragina valstybes nares pradėti vykdyti mokytojų ir mokinių mainų programas su šalimis, nepriklausančiomis ES, ypač su šalimis Artimuosiuose Rytuose bei besivystančiomis šalimis, ir plėsti bei stiprinti vaiko teises ypatingą dėmesį kreipiant į teisę gauti išsilavinimą bei lyčių lygybės aspektą;

26.

pabrėžia būtinybę diferencijuotai vertinti vaikų poreikius, o geras tokio diferencijavimo pavyzdys yra UNICEF INNOCENTI tyrimų centro parengtas pranešimas Report Card 7, kuriame pateikti šeši vaiko gerovės matai, įskaitant materialinę gerovę, sveikatą ir saugumą, gerovę švietimo įstaigose, santykius šeimoje ir su bendraamžiais, elgesio modelius ir pavojus bei subjektyviąją gerovę;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, siekiant užtikrinti protiškai neįgalių vaikų teises, ypač jų teisę į laisvę, mokslą ir teisę kreiptis į teismą, ir apsaugoti juos nuo kankinimo ir žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio su jais;

28.

ragina visas valstybes nares užtikrinti vaikams veiksmingą ir nepriklausomą atstovavimą visuose su jais susijusiuose teisminiuose arba sąlyginai teisminiuose procesuose, ir kad vaikams būtų paskirtas teisėtas globėjas, jei nėra atsakingo, kompetentingo ir tinkamo suaugusio šeimos nario, galinčio atlikti šias pareigas;

29.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog didžioji dauguma vaikų, ypač mažamečių, auga šeimose, vaiko teisių strategijoje turi būti nuostatos dėl šeimų gerovės skatinimo;

30.

ragina Komisiją parengti politikos veiksmus ir įgyvendinti visapusiškas, visa apimančias priemones, skirtas vaikų teisių apsaugai, kad būtų galima pasiekti visuotinį teisingumą ir vaikų lygias galimybes;

31.

siūlo, kad ES sąvoką „vaikai pavojuje“ apibrėžtų taip, kad būtų įvardyti visi vaikai, kenčiantys dėl socialinės padėties, keliančios grėsmę jų protinei arba fizinei sveikatai ir (arba) pavojų jiems tapti nusikaltimų dalyviais ir aukomis;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių (organizuoti informacines kampanijas, keitimąsi pažangiausia patirtimi ir kt.), siekiant užkirsti kelią reiškiniui „vaikai pavojuje“, įskaitant nepilnamečių nusikalstamumą;

33.

primena, kad teisė į mokslą ir mokymąsi yra viena iš pagrindinių socialinių teisių, ir ragina visas valstybes nares ir šalis kandidates šią teisę užtikrinti, nepriklausomai nuo to, kokia vaiko arba jo tėvų socialinė padėtis ar tautybė, fizinė būklė ar teisinė padėtis;

34.

ragina, kad būsimoje ES vaiko teisių strategijoje būtų numatytos smurto lyties pagrindu prevencijos priemonės, kurios, be kita ko, apimtų sąmoningumo didinimo kampanijas, skirtas mergaitėms ir berniukams, mokytojams, tėvams ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurios atkreiptų jų dėmesį į vyrų ir moterų lygybę, siekiant sudaryti sąlygas mergaičių emancipacijos ugdymui, lygių galimybių užtikrinimui ir geresnei jų teisių apsaugai; kviečia skatinti berniukus ir vyrus aktyviai dalyvauti įgyvendinant minėtas prevencijos priemones; ragina Komisiją vykdyti savo paramos vystymuisi politiką ir sudaryti prekybos susitarimus remiantis teisės aktais, kurie užtikrintų vyrų ir moterų lygybę ir panaikintų bet kokį smurtą prieš moteris ir vaikus;

35.

ragina Komisiją savo santykiuose su trečiosiomis šalimis skatinti jas ratifikuoti tarptautines sutartis dėl moterų diskriminacijos panaikinimo ir remti moterų dalyvavimą ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime, tuo padidinant jų vaikų gerovę;

36.

džiaugiasi, kad Komisija įsteigė Forumą, kuriame dalyvauja valstybių narių, Parlamento ir Komisijos, nevyriausybinių organizacijų, vaiko teisių srityje dirbančių nacionalinių ir tarptautinių organizacijų atstovai ir patys vaikai; mano, kad vaikų dalyvavimas turėtų būti laikomas vienu iš pagrindinių Forumo tikslų, ragina Komisiją užtikrinti vaikų ir valstybių narių vaikų teisių ombudsmenų, taip pat tėvų ir šeimos asociacijų dalyvavimą;

37.

džiaugiasi, kad Komisija sukūrė tarpžinybinę vaiko teisių grupę ir skyrė vaiko teisių koordinatorių, ir ragina, kad, laikantis Lisabonos sutarties nuostatų ir veikiant išvien su Komisijos tarpžinybine grupe, ir Parlamente būtų sukurtas koordinavimo padalinys, kuris suvienytų ir racionalizuotų visas Parlamento iniciatyvas, susijusias su vaikų teisėmis; mano, kad šios organizacijos turėtų sukurti keitimosi informacija ir pažangiąja patirtimi tinklą, atsižvelgdamos į kai kurių valstybių narių įgyvendinamus nacionalinius strateginius planus vaikų klausimais; ragina šias įstaigas užmegzti tiesioginį ryšį su vaikų ir jaunimo organizacijomis siekiant plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir užtikrinti prasmingą ir veiksmingą vaikų dalyvavimą kiekviename su jais susijusio sprendimo priėmimo procese;

38.

primena, kad vaikai ir jaunuoliai, nepriklausomai nuo amžiaus, turi teisę reikšti savo nuomonę; mano, kad mergaitės ir berniukai turi teisę pasisakyti ir kad ši teisė turi būti garantuojama kuriant ES vaiko teisių strategiją, įskaitant mergaičių ir berniukų proporcingą dalyvavimą;

39.

pripažįsta, kad aktyvus dalyvavimas yra glaudžiai susijęs su informacija; teigiamai vertina pasiūlymą sukurti komunikacijos ir informacijos strategiją, pagal kurią apie ES priemones bus skelbiama vaikams suprantamu ir visiems prieinamu būdu;

40.

susidomėjęs laukia, kol Komisija 2008 m. paskelbs savo tyrimą, kuriame įvertins su vaiko teisėmis susijusių taikomų ES veiksmų poveikį, ir konsultacinį dokumentą, kuriame apibrėš būsimų ES veiksmų vaiko teisių srityje svarbiausius prioritetus siekiant patvirtinti Baltąją knygą; ragina Komisiją atsižvelgti į organizacijų Save the Children ir Plan International 2007 m. pradžioje vykdytų pirmiau minėtų konsultacijų su maždaug tūkstančiu vaikų rezultatus, kurie atskleidė, jog prioritetinėmis sritimis jie laiko patiriamą prieš juos nukreiptą prievartą, diskriminaciją, socialinę atskirtį ir rasizmą, narkotikų, alkoholio ir rūkymo padarinius, prostituciją ir prekybą žmonėmis bei aplinkos apsaugą; mano, kad ne tik šios konkrečios prioritetinės sritys, bet ir vaiko teisė dalyvauti ir daryti įtaką turi būti išsamus strategijos tikslas; todėl ragina Komisiją plėtoti procesą, kurio metu visos susijusios šalys, įskaitant vaikus, galėtų dalyvauti konsultacijose siekiant sukurti ES vaiko teisių strategiją;

41.

mano, kad labai svarbu vaikams skleisti informaciją apie vaiko teises jiems suprantamu būdu ir naudojant tinkamas priemones; ragina Komisiją:

42.

tvirtina, kad bet kokios formos smurtas prieš vaikus bet kokioje aplinkoje, įskaitant namus, yra nepateisinamas ir turi būti smerkiamas, todėl ragina parengti Bendrijos teisės aktus, kuriuose būtų draudžiamas bet kokios formos smurtas, seksualinis išnaudojimas, žeminančios bausmės ir žalingos tradicijos; smerkia visų formų smurtą prieš vaikus, įskaitant fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, tokį kaip kankinimai, vaikų prievartavimas ir jų išnaudojimas, ėmimas įkaitais, prekyba vaikais ir jų organais, smurtas šeimoje, vaikų pornografija, vaikų prostitucija, pedofilija arba žalingos tradicijos, pavyzdžiui, moterų genitalijų žalojimas, priverstinės vedybos ir vadinamieji garbės nusikaltimai;

43.

primena pirmiau minėtame JT Generalinio Sekretoriaus tyrime apie smurtą prieš vaikus, kuriame numatoma, kaip užkirsti kelią visokių formų smurtui prieš vaikus ir spręsti su tuo susijusius klausimus, pateiktas rekomendacijas; pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti prevencinei politikai ir stiprinti socialines paslaugas, ypač atsižvelgiant į šeimų tarpininkavimo paslaugas, tobulinti nukentėjusiųjų nuo smurto paramos priemones, užtikrinti, kad nusikaltimų vykdytojai atsakytų už savo veiksmus, ir skatinti duomenų apie šią nematomą problemą rinkimą bei analizavimą; ragina skatinti su vaikais ir vaikams dirbančių profesinių grupių sąmoningumo didinimą, informavimo ir švietimo kampanijas ir gebėjimų ugdymo veiklą laikantis pagrindinių politikos, susijusios su smurto prieš vaikus prevencija, krypčių;

44.

ragina valstybes nares arba nustatyti specialias teisines nuostatas dėl moterų genitalijų žalojimo, arba priimti įstatymus, pagal kuriuos bet kuris asmuo, žalojęs genitalijas, galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;

45.

ragina valstybes nares imtis priemonių prieš nusikaltimus dėl garbės, nepriklausomai nuo jų motyvų (dėl homoseksualumo, religijos ar lyties), primestas vedybas ar vedybas su nepilnamečiais;

46.

ragina valstybes nares didinti praktikuojančių gydytojų sąmoningumą apie tradicines žalingas praktikas ir užtikrinti, kad už nusikaltimus būtų sistemingai baudžiama pagal galiojančius įstatymus ir kad ypač didelis dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms, įskaitant mergaites ir moteris imigrantes, etninėms mažumoms priklausančias mergaites ir moteris bei neįgaliąsias;

47.

ragina valstybes nares nustatyti, kad sveikatos priežiūros darbuotojai privalomai registruotų visus moterų genitalijų žalojimo atvejus ir taip pat registruotų atvejus, kai įtariama, jog gali būti žalojamos moterų genitalijos;

48.

ragina valstybes nares pasisakyti prieš tradicijomis grįstą smurtą prieš moteris, pasmerkti visus šeimų sukeltus imigrančių mergaičių žmogaus teisių pažeidimus ir patikrinti, pagal kokius įstatymus galima patraukti atsakomybėn už tai atsakingus šeimos narius, ypač vadinamųjų garbės nusikaltimų atveju;

49.

laikosi nuomonės, kad, jei ankstyvuoju etapu norima nustatyti smurtą prieš vaikus ir jų išnaudojimą ir kovoti su šiuo reiškiniu, reikia įvesti reikalavimą pildyti protokolus, skirtus tokiems atvejams registruoti ir su jais kovoti, taip pat apmokyti medicinos ir sveikatos priežiūros personalą, atsakingą už vaikų fizinę ir protinę sveikatą;

50.

pritaria JT Generalinio Sekretoriaus specialaus įgaliotinio smurto prieš vaikus panaikinimo klausimais skyrimui, suteikiant jam įgaliojimus ir išteklius, reikalingus visuotinių įsipareigojimų nutraukti smurtą prieš vaikus įgyvendinimui užtikrinti;

51.

pabrėžia, kad turėtų būti sukurta seksualinį išnaudojimą ir smurtavimą prieš vaikus reglamentuojanti teisinė sistema ir kad turėtų būti stiprinamas valstybių narių, Europolo, Eurojusto ir visų kompetentingų tarptautinių organų bendradarbiavimas;

52.

ragina valstybes nares skirti lėšų švietimo ir žiniasklaidos kampanijoms, skirtoms tėvams ir specialistams bei užtikrinti vaikams priimtinų teisinių, medicinos ir psichologinių paslaugų teikimą ir stiprinti teismų ir policijos bendradarbiavimą tarp valstybių narių, Europolo ir Eurojusto;

53.

prašo visų institucijų ir valstybių narių stoti į kovą su vaikų seksualiniu išnaudojimu , vaikų prekyba, pedofilija, vaikų seksualiniu išnaudojimu internete, vaikų prostitucija ir sekso turizmu, nukreiptu prieš vaikus, imtis visų reikalingų priemonių, siekiant užbaigti nacionalinės teisėkūros derinimą, vadovaujantis bendrais būtiniausiais principais, nustatytais pirmiau minėtame Pamatiniame sprendime 2004/68/TVR, ir taip pat kituose teisės aktuose, kuriuose numatomas visų suinteresuotų valstybinių ir privačių veikėjų dalyvavimas, kaip nurodyta pirmiau minėtame Komisijos komunikate „Bendrosios politikos, skirtos kovai su elektroniniais nusikaltimais, linkme“;

54.

tvirtina, kad kalbant apie baudžiamąsias sankcijas seksualinis vaikų išnaudojimas turėtų būti prilyginamas išžaginimo nusikaltimui; mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į sunkinančias aplinkybes, kai seksualinio išnaudojimo ar priekabiavimo auka yra vaikas;

55.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę parengti lyčių požiūriu neutralius teisės aktus, kai kalbama seksualinę prievartą ir taip pat apsvarstyti galimybę paskelbti nusikaltimu seksualinių paslaugų iš vaiko (t. y. iš nepilnamečio) pirkimą pagal JT Generalinės Asamblėjos 2000 m. gegužės 25 d. priimtą Vaiko teisių konvencijos fakultatyvaus protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos 1 straipsnį; pabrėžia, kad visuomenės informavimas yra itin svarbus kovojant su vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos paklausa ir ją mažinant;

56.

primena savo 2006 m. lapkričio 16 d. rekomendaciją Tarybai dėl kovos su prekyba žmonėmis – integruoto požiūrio ir pasiūlymų dėl veiksmų plano (8), kurios E konstatuojamojoje dalyje raginama nustatyti tikslą per kitus dešimt metų per pusę sumažinti prekybos žmonėmis aukų skaičių, nors pagrindinis uždavinys būtų nedelsiant visiškai panaikinti tokios rūšies nusikalstamumą;

57.

ragina valstybes nares imtis veiksmingų teisinių bei kitokių priemonių, taip pat rinkti pagal amžių ir lytį suskirstytus duomenis, užkirsti kelią jų teritorijose pasitaikantiems smurto privačioje ir viešojoje srityse atvejams;

58.

taip pat ragina Komisiją remti greitą JT Vaiko teisių konvencijos minėto fakultatyvaus protokolo ir fakultatyvaus protokolo dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ratifikavimą;

59.

ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti visapusišką prekybos žmonėmis aukų apsaugą ir paramą joms, skiriant ypatingą dėmesį siekiant rasti tinkamą, ilgalaikį sprendimą prekybos vaikais aukų atveju;

60.

prašo visų institucijų ir valstybių narių stoti į kovą su prekyba vaikais, visų formų išnaudojimu, įskaitant darbą (pvz., vaikų darbą (9), priverstinį darbą, buitinę vergovę, vergiją, darbą už skolas ir išmaldos prašymą), priverstines vedybas, nelegalų įvaikinimą ir neteisėtą veiklą (pvz., prekybą narkotikais, vagiliavimą), seksualinį išnaudojimą, prostituciją ir kt.;

61.

ragina Komisiją nedelsiant įvertinti nacionalines įgyvendinimo priemones, priimtas pagal pamatinį sprendimą 2004/68/TVR, siekiant nedelsiant pasiūlyti nacionalinių nuostatų, prieštaraujančių šiam sprendimui, pakeitimus, ir remia Komisijos, kuri drauge su didžiausiomis įmonėmis, išduodančiomis kreditines korteles, vertina technines galimybes iš mokėjimo internetu sistemos pašalinti tinklavietes, kuriose vyksta elektroninė prekyba vaikų pornografine medžiaga, arba taikyti kitus apribojimus, pastangas; taip pat ragina kitus ekonomikos subjektus, pvz., bankus, valiutos keityklas, interneto paslaugų teikėjus ir paieškos sistemų operatorius aktyviai dalyvauti kovoje su vaikų pornografija ir kitų formų vaikų komerciniu išnaudojimu; atsižvelgdamas 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (10), ragina Tarybą ir Komisiją uždrausti vaikų pornografiją ir smurtą prieš vaikus visoje garso ir vaizdo žiniasklaidoje; mano, kad vienas iš Komisijos esminių prioritetų turėtų būti valstybių veiksmų prieš nelegalius vaikų pornografijos interneto puslapius stiprinimas ir viešosios valdžios institucijų bei privataus sektoriaus subjektų bendradarbiavimo gerinimas siekiant įsipareigojimo uždaryti nelegalias tinklavietes;

62.

atkreipia dėmesį į vaikų ir nepilnamečių išnaudojimą mados, muzikos, kinematografijos ir sporto srityse;

63.

siekdamas užtikrinti vaikų teisių apsaugą ragina sukurti adekvačią, veiksmingą ir proporcingą reguliavimo sistemą ir tartis su tiekėjais, žiniasklaida, t. y. valstybiniais ir privačiais televizijos kanalais, reklamos kūrėjais, spauda, vaizdo žaidimų, mobilaus ryšio operatoriaus ir interneto paslaugų įmonėmis, ir pramonės atstovais, konkrečiai siekiant uždrausti žalingo vaizdo ir turinio perdavimą (įskaitant elektroninio priekabiavimo reiškinį) ir prekybą smurtą vaizduojančiais vaizdo žaidimais, kurie, skatindami smurtą ir priešingos lyties niekinimą, gali kenkti vaiko psichofiziniam vystymuisi; be to, nerimaudamas pažymi, kad vis didesnė darosi keitimosi pornografinio pobūdžio arba susijusiomis su vaikų išnaudojimu MMS vaizdo žinutėmis problema; pareiškia remiantis „Saugesnis internetas plius“ programą, susijusią su operatyvinių ir techninių priemonių įgyvendinimu siekiant saugesnio interneto naudojimo, ypač vaikų apsaugojimo prasme; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina valstybes nares ir interneto paslaugų teikėjus bendradarbiauti su paieškos sistemų įmonėmis ir policija tam, kad būtų įdiegtos blokuojančios technologijos, kurios neleistų interneto vartotojams naudotis nelegaliomis svetainėmis, kuriose skelbiama su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusi informacija, ir užkirstų kelią visuomenei naudotis vaikų seksualinį išnaudojimą vaizduojančia medžiaga;

64.

džiaugiasi, kad pradedama įgyvendinti Europos sistema, skirta paauglių ir vaikų saugesniam mobiliųjų telefonų naudojimui, kuri buvo patvirtinta kaip pagrindinių šio sektoriaus bendrovių ES savireguliavimo kodeksas, po kurio turėtų būti patvirtinami atitinkami nacionaliniai savireguliavimo kodeksai; pabrėžia, kad ši sistema – tai pirmasis svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo specifinių pavojų, susijusių su mobiliųjų telefonų naudojimu, tačiau itin svarbu, jog Komisija nuolat stebėtų ir analizuotų šios sistemos įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, siekdama įvertinti jos rezultatus ir ištirti poreikį patvirtinti Bendrijos įstatymų leidybos iniciatyvą;

65.

pritaria tam, kad ES kuriama bendra garso ir vaizdo turinio, bei vaizdo žaidimų pardavimą ir platinimą reguliuojanti klasifikavimo bei ženklinimo sistema, siekiant kad Europos standartas taptų pavyzdžiu šalyse, kurios nepriklauso ES;

66.

primena, kad dabartinėje Europos sistemoje neseniai buvo įvestas specialus interneto žaidimų ženklinimas, suklasifikuojant pagal amžių kompiuterinius ir vaizdo žaidimus (PEGI); laikosi nuomonės, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti ir daugiau remti tokią savireguliavimo sistemą žaidimų ženklinimo srityje, siekdamos geriau apsaugoti nepilnamečius nuo netinkamo turinio ir informuoti jų tėvus apie galimą su žaidimais susijusį pavojų bei atkreipti jų dėmesį į naudingus pavyzdžius;

67.

ragina valstybes nares griežtinti televizijos programų, kurios rodomos tuomet, kai televizorių žiūri daugiausia vaikiško amžiaus žiūrovų, turinio kontrolę ir skatinti tėvų atliekamą priežiūrą, suteikiant tinkamą bei vienodą informaciją apie televizijos programas; pabrėžia, kad informacinės technologijos vaikams suteikia vis daugiau galimybių bet kuriuo metu žiūrėti televizijos programas naudojantis kompiuteriu, turinčiu interneto ryšį; pažymi, kad reikia iš naujo svarstyti neribojamą žiniasklaidos teisę būti prieinama vaikams ir vaiko teisę naudotis žiniasklaida be apribojimų;

68.

pažymi, kad visose valstybėse narėse grėsmingai išaugo nepilnamečių nusikalstamumo reiškinys, apimantis nepilnamečius nusikaltėlius ir daugeliu atvejų – aukas; tai padėtis, kuriai būtinas integruotas požiūris ne tik nacionaliniu, bet ir Bendrijos lygmenimis; todėl rekomenduoja neatidėliotinai atlikti autoritetingą problemos tyrimą ir po to parengti integruotą pagrindų programą Bendrijos lygiu, kurioje visos priemonės būtų grupuojamos pagal tris gaires: prevencinės priemonės, nepilnamečių nusikaltėlių socialinės integracijos priemonės ir teisminio bei neteisminio įsikišimo priemonės;

69.

pabrėžia, kad vykdant Europos kultūros ir žiniasklaidos programas būtina skatinti ugdyti vaikų kultūrą, ir ragina Tarybą bei Komisiją pagal vaikams pritaikytus novatoriškus projektus skatinti domėjimąsi Europos kultūra ir kalbomis bei pakankamai anksti skatinti vaikų norą mokytis; tuo pat metu pabrėžia žiniasklaidos raštingumo vaidmenį skatinant labiau informuotą įvairių žiniasklaidos priemonių naudojimą ir pedagoginio turinio įtraukimą;

70.

prašo valstybių narių ir Komisijos į jos būsimą strategiją įtraukti išsamų jaunuolių nusikalstamumo ir priekabiavimo mokyklose ir kitokio žalingo elgesio bei konkrečios jaunimo gaujų problemos prevencijos planą, kurį įgyvendinant dalyvautų visų pirma šeimos ir mokyklos, paramą šeimoms užtikrinančios socialinės tarnybos, sporto ir jaunimo centrai, pats jaunimas, siekiant suteikti galimybių ir skatinti jo aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime; rekomenduoja valstybėms narėms keistis savo pažangiąja patirtimi;

71.

ragina sukurti saugius, plačiai išreklamuotus, konfidencialius ir prieinamus mechanizmus, kuriais naudodamiesi vaikai, jų atstovai ir kiti asmenys galėtų pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus visi vaikai ir jais besirūpinantys asmenys bei teisingumo institucijos turėtų žinoti apie apskundimo mechanizmus;

72.

pageidauja, kad valstybės narės sukurtų teistumo už nusikaltimus prieš vaikus informacijos sistemą, leidžiančią užkirsti kelią asmenims, teistiems už lytinius nusikaltimus ir laikomiems negebančiais dirbti su vaikais, gauti tam tikrą darbą, kuriame yra tiesiogiai susiduriama su vaikais, visoje Europos Sąjungoje, kaip numatyta 2006 m. birželio 1 d. Parlamento pozicijoje dėl Belgijos Karalystės iniciatyvos, siekiant, kad Taryba priimtų Pamatinį sprendimą dėl draudimų, kylančių iš apkaltinamųjų nuosprendžių už prieš vaikus įvykdytus seksualinius nusikaltimus, pripažinimo ir vykdymo Europos Sąjungoje (11); mano, kad reikia įvesti priemones nusikaltimų pasikartojimo prevencijai užtikrinti, kai, pvz., asmuo, teistas už lytinius nusikaltimus prieš vaikus, vyksta į užsienį; šiuo požiūriu džiaugiasi Tarybos pasiekta pažanga valstybių narių keitimosi informacija apie teistumą baudžiamosios teisės srityje ir pageidauja, kad Taryba per europinį tinklą skubiai sukurtų nacionalinių teismų registrų tarpusavio sąsają;

73.

ragina imtis priemonių kovojant su prekyba narkotikais ir alkoholiu bei jų vartojimu mokymo įstaigose ir netoli jų ir suteikti vaikams informacijos apie jų keliamą grėsmę;

74.

reikalauja, kad valstybės narės bendrai apibrėžtų, ką galima laikyti smurtavimu prieš vaiką, nes jų įstatymai, pvz., dėl sutikimo amžiaus, yra skirtingi;

75.

prašo, kad būtų užtikrinama veiksminga vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo sekso turizmą, į kurį įtraukiami vaikai, laikant nusikaltimu visose valstybėse narėse ir jam būtų taikant eksteritorinius baudžiamuosius įstatymus; ragina, kad visiems Sąjungos piliečiams, kurie nusikalsta trečiojoje šalyje, būtų taikomi tie patys visoje ES galiojantys eksteritoriniai baudžiamieji įstatymai, atsižvelgiant į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvų protokolą dėl prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos;

76.

ragina įgalioti Europolą bendradarbiauti su valstybių narių ir šalių, kurioms būdingas šio tipo turizmas, policijos pajėgomis ir atlikti tyrimus, siekiant nustatyti už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis, todėl ragina įsteigti Europos ryšių palaikymo pareigūnų postus; iš išnaudotojų išlaisvintoms seksualinio išnaudojimo aukoms ragina taikyti tinkamas reabilitavimo ir socialinės integracijos priemones; taip pat ragina teikti išsamesnę informaciją apie vaikų sekso turizmą valstybėse narėse;

77.

ragina valstybes nares sukurti teisinę bazę, kuri leistų bausti už sekso turizmą, į kurį įtraukiami vaikai, ir ragina valstybes nares ir Komisiją išnagrinėti galimybę priimti bendrą ES strategiją kovai su vaikų sekso turizmu ir pasirašyti bei remti elgesio kodeksus, kurių turėtų laikytis viešbučių ir turizmo verslo atstovai, pavyzdžiui, 2004 m. balandžio 21 d. Kovos su vaikų prostitucija, išnaudojimu ir prekyba (angl. ECPAT) (12) kodeksą dėl seksualinio vaikų išnaudojimo kelionėse ir turizmo srityje;

78.

pabrėžia tą faktą, kad didelė dalis prekybos vaikais, kurios tikslas – komercinis seksualinis išnaudojimas, pvz., prostitucija ir vaikų pornografija, taip pat priverstinės vedybos, aukų yra paauglės mergaitės, ir tai reiškia, kad prekyboje žmonėmis esminį vaidmenį atlieka lytis; taip pat pabrėžia, kad net tose grupėse, kurios siekia kontroliuoti ir sustabdyti prekybą žmonėmis, vis dar vyrauja tradicinis požiūris į skirtingų lyčių asmenų santykius ir tradicinės nuostatos dėl moterų ir mergaičių vaidmens;

79.

ragina visas valstybes nares laikyti vaikus, patyrusius smurtą namie, nusikaltimo aukomis;

80.

ragina valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio JT Kovos su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu konvenciją, kurią 2000 m. JT priėmė Palerme, jį ratifikuoti ir imtis visų reikiamų priemonių siekiant suteikti prekybos vaikais aukoms apsaugą, be kitų dalykų, leidžiant prekybos žmonėmis aukoms pasilikti jų teritorijoje laikinai ar visam laikui;

81.

siūlo, kad būsimoje ES strategijoje ypač didelis dėmesys būtų skiriamas medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos teikimui vaikams, kurie yra aplaidumo, blogo elgesio, išnaudojimo ir tiesioginio ir (arba) netiesioginio smurto aukos, kad būtų atsižvelgiama į viršesnius vaiko interesus ir lyčių aspektą; primena, kad netiesioginio smurto įtakos vaikų gerovei ir smurto prevencijos aspektai turi būti įtraukti į Komisijos veiklą; pabrėžia, kad šios problemos dažnai yra susijusios su skurdu ir socialine šeimų atskirtimi, ir kad joms spręsti reikalinga nauja socialinė politika, kurioje didesnis dėmesys būtų skiriamas solidarumui;

82.

ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, koks vaidmuo tenka tiek seksualinio vaikų išnaudojimo, tiek kitų vaikų išnaudojimo formų paklausai; ragina tai ištyrus imtis priemonių šiai paklausai sumažinti, inter alia, rengiant į visuomenę orientuotas kampanijas; prekybą vaikais laiko organizuoto nusikaltimo forma ir todėl ragina valstybes nares imtis bendrų veiksmų kovojant su tokiais nusikaltimais; ragina valstybes nares teikti pirmenybę vaikų teisei į apsaugą;

83.

ragina visas valstybes nares pripažinti, kad mergaitės yra neproporcingai atstovaujamos tarp seksualiai išnaudojamų vaikų, todėl pastangomis kovoti prieš seksualinį vaikų išnaudojimą būtina įgyvendinti lyties aspektą;

84.

pripažįsta, kad lyčių santykiai tarp mergaičių ir berniukų ankstyvaisiais gyvenimo etapais tampa lyčių lygybės pagrindu vėlesniais gyvenimo etapais;

85.

prašo, kad, proporcingai atsižvelgiant į vaikų padarytų nusikaltimų sunkumą, jiems būtų nustatytos bausmės, pakeičiančios įkalinimą, pvz., jaunimo darbas bendruomenės labui, ir kad bet kokiu atveju būtų užtikrinamos jų būsimo pakartotinio socialinio ir profesinio prisitaikymo priemonės, atsižvelgiant į būtinybę vaikams nurodyti, kad jie turi ne tik teises, bet ir pareigas, ir užtikrinant, kad nusikaltę nepilnamečiai būtų kalinami tik labai ypatingais atvejais ir kaip įmanoma trumpiau; taip pat ragina parengti švietimo priemones, skirtas socialinei ir profesinei reintegracijai užtikrinti; mano, kad pakartotinio švietimo priemonėmis turėtų būti siekiama, inter alia, suteikti priemonių ir žinių jauniems žmonėms, kaip elgtis jų gyvenime susiklosčius tam tikrai padėčiai, t. y. paaiškinti jų atsakomybę už pagarbą kitų teisėms ir visuomenės nustatytų įstatymų ir taisyklių laikymąsi; mano, kad siekiant, jog jauni žmonės virstų atsakingais asmenimis labai svarbu, kad jie dalyvautų ir turėtų teisę patys daryti poveikį savo padėčiai bei spręsti su jais susijusias problemas;

86.

pažymi, kad amžius, nuo kurio asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, šiuo metu nėra vienodas visose valstybėse narėse, ir prašo Komisijos parengti studiją apie valstybių narių požiūrio į amžių, nuo kurio galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, skirtumus, kaip jose elgiamasi su jaunaisiais nusikaltėliais ir apie veiksmingas nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos strategijas;

87.

pabrėžia poreikį parengti specialios kvalifikacijos teisininkus, praktikuojančius jaunimo teisingumo srityje (teisėjus, teisininkus, socialinius darbuotojus ir policijos pareigūnus);

88.

pageidauja, kad Europos žmogaus teisių teisme būtų įsteigtas specialus vaiko teisių padalinys;

89.

ragina valstybes nares įgyvendinti rimtas priemones visoms vaikų išnaudojimo formoms uždrausti, įskaitant išnaudojimą prostitucijos tikslais arba kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą arba paslaugas, vergiją arba vergijai ar vergovei analogišką praktiką, vaikų naudojimą išmaldos prašymui, neteisėtą veiklą, sportą ir su juo susijusią veiklą, neteisėtą įvaikinimą, priverstines vedybas ar bet kurių kitų formų išnaudojimą;

90.

prašo, kad būtų sprendžiama tarptautinio vaikų grobimo problema, kurios priežastimi dažnai būna tėvų konfliktai po išsiskyrimo arba skyrybų, visada pirmiausia atsižvelgiant į visas aplinkybes, labiausiai atitinkančias vaiko interesus;

91.

pabrėžia, kad JT vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje teigiama, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai“; pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl vaikų grobimo aspektų civilinėje teisėje (Hagos konvencija) svarstymas parodė, kad vaiko interesai suprantami kaip greitas jo grąžinimas po to, kai jis buvo pagrobtas; tačiau vaiko interesai yra daugiau nei paprasčiausias greitas jo grąžinimas; tai, pvz., saugi tiesioginė fizinė aplinka, mylinti atmosfera, lanksti šeimos struktūra, galinti būti atrama, tėvų tinkamai modeliuojamas elgesys, auklėjimo ir priežiūros tęstinumas, taip pat padorios gyvenimo sąlygos; Hagos konvencijoje į šiuos kriterijus neatsižvelgiama; pavyzdžiui, joje neatsižvelgiama į tai, kas yra vaiką pagrobęs tėvas arba motina, ar tas atvės arba motina atsakingas vaiko atžvilgiu, kiek vaikui metų, kiek laiko vaikas jau praleido kitoje šalyje, ar vaikas lanko mokyklą ir ar jis ten turi draugų ir kt.; galima padaryti išvadą, kad nepaisant gerų Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo ir Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 ketinimų vaiko teisės dažnai nėra gerai ginamos; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant ir šioje srityje geriau užtikrinti vaiko teises bei ragina pateikti pasiūlymus šiuo klausimu;

92.

prašo sukurti tinkamų ir aktualių priemonių, skirtų dingusiems ir pagrobtiems vaikams ieškoti ir surasti, panaudojant Šengeno informacinę sistemą, siekiant užkirsti kelią jų pervežimui per sieną; džiaugiasi Europos pagalbos linija dingusiems vaikams ir atitinkamais NVO veiksmais ir skatina Komisiją remti Europos atviros telefono linijos agentūros vaikams ir jaunimui, turintiems problemų, sukūrimą;

93.

prašo Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių įgyvendinti JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas A/RES/46/121, A/RES/47/134 ir A/RES/49/179 dėl žmogaus teisių ir ypač didelio skurdo, A/RES/47/196 dėl Tarptautinės skurdo šalinimo dienos įvedimo ir A/RES/50/107 dėl Tarptautinių skurdo šalinimo metų minėjimo ir pirmojo Jungtinių Tautų dešimtmečio paskelbimo skurdo šalinimo dešimtmečiu, taip pat JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos dokumentus E/CN.4/Sub.2/1996/13, E/CN4/1987/NGO/2, E/CN4/1987/SR.29 ir E/CN.4/1990/15 dėl žmogaus teisių ir ypač didelio skurdo, E/CN.4/1996/25 dėl teisės vystytis ir E/CN.4/SUB.2/RES/1996/25 dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimo;

94.

primena, kad 19 proc. vaikų ES gyvena žemiau skurdo ribos, todėl būtina numatyti tinkamas, prie vaikų poreikių pritaikytas pagalbos priemones, įskaitant priemones, skirtas šių vaikų šeimoms, ir ragina valstybes nares nustatyti plataus užmojo ir įvykdomas užduotis, skirtas vaikų skurdui sumažinti ir jį galiausiai panaikinti;

95.

pritaria tinkamų struktūrų, kurios padėtų vaikams ir tėvams prisitaikyti prie jų naujos šeiminės padėties, įdiegimui valstybėse narėse;

96.

ragina Komisiją imtis priemonių, kad vaikai galėtų džiaugtis vaikyste ir dalyvauti vaikų veikloje nepatirdami socialinės diskriminacijos ar atskirties;

97.

ragina Komisiją siekti integruoti strategijas, konkrečiai skirtas vaikų skurdo, jaunimo nedarbo ir mažumų socialinės įtraukties problemoms spręsti, į visas atitinkamas vystymo strategijas, įskaitant skurdo mažinimo strateginį dokumentą ir preliminarias programas;

98.

ragina atitinkamas institucijas sudaryti vaikams galimybę realiai prisidėti prie kovos su skurdu; prašo, kad visoms atitinkamoms šalims, įskaitant pačius neturtingiausius vaikus, siekiant, kad kova su vaikų skurdu būtų kiek galima veiksmingesnė, iš tikrųjų būtų sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir įvertinant tuos projektus, kuriais siekiama išnaikinti ypač didelį skurdą;

99.

pabrėžia būtinybę kovą su komerciniu seksualiniu vaikų išnaudojimu, t. y. prekyba vaikais seksualiniais tikslais, vaikų pornografija ir vaikų sekso Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų turizmu paversti vienu iš svarbiausiųjų strategijos tikslų – kaip numatyta ir JT Tūkstantmečio vystymosi tiksluose (TVT); pažymi, kad skurdas dažnai yra viena iš daugelio socialinės atskirties, diskriminacijos ir vaikams keliamos grėsmės priežasčių; tačiau laikosi nuomonės, kad tikroji komercinio seksualinio vaikų išnaudojimo priežastis – lytinių santykių su vaikais paklausa ir organizuotas nusikalstamumas, kuriuo ketinama pasinaudoti vaikams pavojingomis situacijomis;

100.

ragina apsvarstyti galimybes suteikti psichologinę ir socialinę pagalbą bei emocinę paramą vaikams, gyvenantiems sunkiomis, pvz., ginkluoto konflikto ar krizių, sąlygomis, perkeltiems vaikams arba dideliame skurde gyvenantiems vaikams;

101.

ragina valstybes nares vykdyti savo pareigą padėti visiems vaikams ir juos ginti nuo prastos mitybos, ligų, blogo elgesio su jais ir prievartos jų atžvilgiu grėsmių, nepriklausomai nuo jų arba jų tėvų socialinės ir (arba) teisinės padėtis;

102.

prašo Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, apimantį visas diskriminacijos formas, išvardytas EB sutarties 13 straipsnyje, ir visus sektorius, nurodytus 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvoje 2000/43/EB, įgyvendinančioje vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (13);

103.

ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti visų formų su vaikais susijusiai diskriminacijai, įskaitant vaikų, susiduriančių su mokymosi sunkumais (pvz., disleksija, diskalkulija, dispraksija) arba su įvairia kitokia negalia, diskriminaciją;

104.

džiaugiasi, kad yra daugybė NVO ir daugybė savanorių, kurie, mezga draugystės ir solidarumo ryšius tarp labiausiai pažeidžiamų vaikų ir vaikų, gyvenančių įvairiomis socialinėmis sąlygomis, kad galima būtų nugalėti itin didelį skurdą ir socialinę atskirtį; prašo ES institucijų ir valstybių narių užtikrinti, kad neturtingiausi vaikai taip pat galėtų pasinaudoti Europos bendrijos projektų teikiama nauda, ir kad Europos savanoriškos tarnybos projektai atvertų šioms organizacijoms daugiau galimybių priimti jaunus savanorius;

105.

prašo, kad specializuotos priemonės būtų taikomos ypač romų vaikams ir kitoms nacionalinėms mažumoms priklausantiems vaikams, konkrečiai siekiant padaryti galą diskriminacijai, socialinei ir švietimo atskirčiai bei išnaudojimui, nuo kurio jie dažnai nukenčia; taip pat ragina valstybes nares dėti pastangas, kad romų vaikų santykinis skaičius protiškai neįgaliems žmonėms skirtose institucijose nebūtų toks didelis; be to, prašo, kad būtų remiamos mokyklinio švietimo skatinimo kampanijos, priemonės dideliam mokyklų išsisklaidymui kompensuoti bei prevencijos ir pagalbos sveikatos srityje projektai, įskaitant skiepijimą;

106.

mano, kad ES turėtų nusistatyti tikslą užtikrinti, jog ES nebūtų benamių ar gatvės vaikų; prašo, kad būtų numatyta adekvačių ir tikslinių pagalbos benamiams ir gatvės vaikams priemonių, nes dauguma šių vaikų labai traumuoti ir socialiai atskirti, nelanko oficialių švietimo įstaigų ir negauna sveikatos paslaugų, itin pažeidžiami dėl galimybės tapti prekybos žmonėmis (įskaitant prostituciją, prekybą organais ir neteisėtą įvaikinimą), priklausomybės nuo narkotikų ir nusikaltimų aukomis bei dažnai priversti prašyti išmaldos;

107.

prašo Komisijos ir valstybių narių pripažinti, kad dėl tūkstančių gatvės vaikų ir prašyti išmaldos priverstų vaikų kyla didelių socialinių ir žmogaus teisių problemų, kuriomis pažeidžiama JT Vaiko teisių konvencija, ir taip pat prašo valstybių narių atsakingiesiems už prašyti išmaldos priverstų vaikų degradavimą taikyti poveikio priemones;

108.

prašo Europos Sąjungos ir valstybių narių, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę priklausyti kuriai nors vaikų grupei ar asociacijai, kad galėtų susitikti su kitais vaikais ir pasidalyti su jais mintimis; šiuo pagrindu ragina patvirtinti paramos priemones, kurias siūlo suaugusieji, siekiant, kad kiekvienas vaikas jaustųsi priklausąs tokiai grupei ir galėtų ten išsakyti savo nuomonę; todėl prašo valstybių narių ir atitinkamų vietos valdžios institucijų skatinti projektus, kurių tikslas – sudaryti vaikams galimybes išsakyti nuomonę, pvz., vaikų vietos tarybose arba vaikų parlamentuose, kartu užtikrinant, kad juose būtų atstovaujami labiausiai atskirti vaikai;

109.

pageidauja, kad būtų ištirta galimybė sukurti Bendrijos priemonę įvaikinimo srityje, kuri būtų kuriama atsižvelgiant į JT Vaiko teisių konvenciją ir kitas atitinkamas tarptautines normas, kuri padėtų pagerinti rūpybos kokybę informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų tvarkymo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę atsižvelgiant į tai, kad visose tarptautinėse vaiko teisių apsaugos konvencijose pripažįstama paliktų vaikų arba našlaičių teisė turėti šeimą ir būti saugiems;

110.

ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti pagrindinę vaikų teisę turėti šeimą; todėl ragina valstybes nares parengti veiksmingų sprendimų siekiant užkirsti kelią vaikų palikimui ir rasti pakaitinių priemonių paliktų vaikų ar našlaičių atidavimui valstybinėms institucijoms; ieškant vaikui tinkamo sprendimo būdo, pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į tai, kas geriausiai atitinka vaiko interesus, kaip tai nustatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje;

111.

mano, kad, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis konvencijomis, vaikas gali būti įvaikintas jo pilietybės šalyje arba surandant įvaikinti norinčią šeimą per tarptautines įvaikinimo tarnybas ir kad vaikų atidavimas prieglaudoms ar vaikų namams turėtų būti taikomas tik kaip laikinas sprendimo būdas; kaip alternatyvų vaiko priežiūros šeimoje variantą reikėtų apsvarstyti globėjų šeimą; ragina valstybes nares ir ES institucijas, bendradarbiaujant su Hagos konferencija, Europos Taryba ir vaikų organizacijomis, įsteigti sistemą, kuri užtikrintų skaidrumą ir veiksmingą įvaikintų vaikų vystymosi stebėseną bei padėtų koordinuoti veiksmus, siekiant užkirsti kelią prekybai vaikais; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti vaikams, turintiems ypatingų poreikių, pvz., vaikams, kuriems reikalinga medicinos priežiūra ir neįgaliesiems;

112.

ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad jaunuoliai, išėję iš vaikų namų ar priimančiųjų organizacijų, galėtų pasinaudoti pagalbos priemonėmis, ir jiems padėti rengti savo profesinės ateities planus bei sukurti palankesnes sąlygas jų integracijai į visuomenę;

113.

atkreipia dėmesį į socialinę atskirtį, kurią patiria dauguma nepilnamečių nusikaltėlių, dėl kurios jų sklandi socialinė reintegracija daugeliu atvejų tampa neįmanoma; todėl skatina valstybes nares imtis veiksmų, kad jaunuoliai, išėję iš vaikų namų ar priimančiųjų organizacijų, galėtų pasinaudoti pagalbos priemonėmis, ir jiems padėti rengti savo profesinės ateities planus bei sukurti palankesnes sąlygas jų integracijai į visuomenę;

114.

atkreipia dėmesį į tai, kad tiems vaikams, kurie rūpinasi ypatingus poreikius turinčiais tėvais ar seserimis (broliais), turėtų būti teikiama speciali tikslinė parama;

115.

pažymi, kad būsimoje ES strategijoje turi būti pripažįstamas svarbus šeimos, kaip pagrindinio visuomenės instituto, užtikrinančio vaiko išlikimą, apsaugą ir vystymąsi, vaidmuo; laikosi nuomonės, kad į vaiko teises reikia visiškai atsižvelgti, kai siekiama suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą ir darbo laiko klausimus, ypač atsižvelgiant į motinų su negalia ir motinų, turinčių vaikų su negalia, padėtį, taip pat rengiant politines priemones, užtikrinančias valstybinės ir (arba) privačios paramos vaikams bei jų tėvams suteikimą, kad abu tėvai galėtų atlikti savo pareigas auklėdami ir prižiūrėdami vaiką ir dalintis šiomis pareigomis; laikosi nuomonės, kad būtų pripažįstamas faktas, kad vis daugiau žmonių gyvena alternatyvios struktūros šeimose, kurios neatitinka tradicinės šeimos, susidedančios iš motinos ir tėvo bei jų biologinių vaikų, modelio;

116.

ragina valstybes nares panaikinti visus tėvų teisių bendrauti su savo vaikais apribojimus, taikomus dėl tautybės skirtumų, ypač kai tai susiję su apsisprendimu kalbėti kita kalba nei oficiali tos šalies kalba; laikosi nuomonės, kad apribojimų mišrios tautybės šeimoms, kuriose nesutaria tėvai, panaikinimas turėtų užtikrinti laisvę kalbėti vaiko ir vieno iš tėvų pasirinkta kalba, deramai laikantis visų reikalavimų, kad būtų stebimi posėdžiai, kuriuos galėjo skirti teismas;

117.

džiaugiasi sumanymu įsteigti vaikų teisių ombudsmeno pareigybę ir ragina valstybes nares pagreitinti tokius pokyčius nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

118.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog vaikams, kurie yra teisiškai pakankamo amžiaus, kad galėtų dirbti, būtų mokama už darbą pagal principą „vienodas užmokestis už vienodą darbą“;

119.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus įsteigtų žmogaus teisių komitetų ir pogrupių svarstymuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas vaikų darbo problemai ir vaikų apsaugai nuo visų prievartos, išnaudojimo ir diskriminavimo formų;

120.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bet kuria politika – vidaus ir išorės, valstybių narių ir ES lygmenimis – būtų siekiama panaikinti visų formų vaikų darbą; įsitikinęs, kad mokymasis lankant visas pamokas yra geriausias šios problemos sprendimo būdas mergaitėms ir berniukams, nes ne tik užkerta kelią išnaudojimui, bet ir padeda išvengti neraštingumo ir skurdo ateityje;

121.

griežtai smerkia bet kokių formų vaikų darbą, vergiją ir darbą už skolas bei kitų formų darbą, kuris kenkia vaikų sveikatai ir saugumui; ragina Komisiją ir Tarybą Europos Sąjungos prekybą su trečiosiomis šalimis ir joms teikiamą vystymosi pagalbą labiau sieti su šių šalių pažanga įgyvendinant TDO konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti;

122.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES parduodami gaminiai gali būti pagaminti vaikų; ragina Komisiją įdiegti priemones, kurias naudodamos vaikų darbo aukos galėtų kreiptis į valstybių narių nacionalinius teismus dėl žalos atlyginimo priteisimo iš ES bendrovių; ragina Komisiją užtikrinti, kad tiekimo sistemos dalyviai laikytųsi nustatytų reikalavimų, ir, visų pirma, pasiūlyti priemones, pagal kurias, nustačius JT konvencijų dėl vaikų darbo pažeidimus tiekimo sistemoje, pagrindinį užsakovą būtų galima patraukti atsakomybėn ES; šiems tikslams pasiekti ragina ES naudoti bendrųjų lengvatų sistemos (BLS) procedūras kaip vieną iš veiksmingesnių kovos su vaikų darbo išnaudojimu, kuris vyksta įvairiuose pasaulio regionuose, būdų, sukuriant ypatingas priemones, skirtas kovoti su pavojingu darbu, kurį daugelis vaikų priversti atlikti;

123.

prašo ypač didelį dėmesį skirti vaikų pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų bei vaikų, kurių tėvai yra arba prieglobsčio prašytojai, arba pabėgėliai, arba nelegalūs imigrantai, interesams ir kuo geriau juos užtikrinti bei užtikrinti, kad šie vaikai galėtų naudotis savo teisėmis neatsižvelgiant į jų tėvų teisinį statusą ir kad jie neatsidurtų neigiamoje padėtyje, už kurią nėra atsakingi, bei kad būtų siekiama patenkinti jų ypatingus poreikius ir stengiamasi išsaugoti šeimą, jei tokiu būdu būtų geriausiai užtikrinami vaiko interesai;

124.

ragina, atsižvelgiant į visų formų imigraciją, ypatingą dėmesį skirti niekieno nelydimiems vaikams, kadangi organizuoti nusikaltėliai pasinaudoja kiekviena proga įvežti vaiką į šalį, kad galėtų jį išnaudoti; todėl laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų būti budrios ir užtikrinti, kad kiekvienai galimai situacijai būtų numatytos vaikų apsaugos priemonės;

125.

ragina sudaryti imigrantų vaikams galimybę mokytis ir įgyvendinti programas bei skirti išteklius, kultūrų požiūriu skiriant ypatingą dėmesį suaugusiųjų nelydimų nepilnamečių pažeidžiamumui;

126.

primena, kad niekieno nelydimiems vaikams, kurie neteisėtos imigracijos keliu patenka į Europos Sąjungos teritoriją, taikomi tarptautiniai vaikų apsaugos standartai; prašo visų vietos, regiono ir nacionalinių valdžios institucijų bei ES institucijų kaip įmanoma glaudžiau bendradarbiauti siekiant apsaugoti šiuos niekieno nelydimus vaikus; ragina Komisiją su trečiosiomis kilmės šalimis sukurti tarptautinio bendradarbiavimo teikiant pagalbą procedūras, kurios padėtų užtikrinti, kad tokie vaikai būtų tinkamu būdu perduoti minėtosioms šalims ir ragina sukurti vaikų, grąžintų į kilmės šalį, apsaugos priemones, tiek šių vaikų biologinėse šeimose, tiek pasitelkiant juos veiksmingai ginančias priemones ar institucijas;

127.

pageidauja, kad bendro sprendimo procedūra priimant naujas priemones, kuriomis bus pagrįsta bendroji prieglobsčio sistema, ir turint mintyje įvaikinimo klausimą visų pirma būtų atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą ir, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą, jiems būtų rengiamos specialios priemonės; ir visų pirma sudarant vaikams tinkamas galimybes pasinaudoti prieglobsčio sistema, konsultuojant juos su vaikais susijusių procedūrų klausimais, deramai atsižvelgiant į individualų prieglobsčio suteikimo pagrindą vaikui, esančiam prieglobsčio ieškančioje šeimoje, ir į platesnę šeimos susijungimo prieglobsčio procese perspektyvą;

128.

atkreipia dėmesį į ypatingą migrantų vaikų, atskirtų tiek nuo tėvų, tiek nuo ankstesnio teisėto arba įprastinio globėjo, padėtį ir ragina apsvarstyti poreikį patvirtinti specialią ES priemonę, skirtą visų vienišų vaikų teisei gauti pagalbą, teisei patekti į valstybės teritoriją, globėjų paskyrimui ir jų vaidmeniui, teisei būti išklausytam, priėmimo sąlygoms ir priemonėms surasti šeimą bei kitiems ilgalaikiams sprendimams;

129.

atkreipia dėmesį į tai, kad vaikams, kurie gyvena vieni, kurie neturi pilietybės ir kurių gimimas nėra įregistruotas, kyla ypatingas pavojus, ir ragina valstybes nares taikyti specialiąsias priemones atsižvelgiant į tai, kas geriausia kiekvienam vaikui, ir vadovaujantis JT Vaiko teisių konvencija bei JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro nurodymais;

130.

atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti švietimo paslaugas, kurios turėtų būti teikiamos visiems vienodomis sąlygomis, nenaudojant smurto ir kolektyvinių bausmių; ragina Komisiją skirti lėšų, reikalingų užkirsti kelią bet kokios formos smurtui (ypač seksualiniam smurtui ir seksualiniam išnaudojimui) pabėgėlių bendruomenėse – įgyvendinant abiejų lyčių nepilnamečiams skirtas švietimo ir sąmoningumo gerinimo programas lyčių, žmogaus teisių, lytinės ir reprodukcinės sveikatos, mergaičių lyties organų žalojimo ir ŽIV/AIDS klausimais;

131.

pabrėžia, kad yra atotrūkis tarp įstatymų ir praktikos, įgyvendinant Europos prieglobsčio sistemos priemones, ir kad skirtingose valstybėse narėse su vaikais, turinčiais pabėgėlio statusą, vis dar elgiamasi itin skirtingai;

132.

pabrėžia, kad 5 proc. prieglobsčio ieškančių asmenų sudaro niekieno nelydimi nepilnamečiai, todėl nelydimiems vaikams būtina skirti gerai apmokytus teisėtus globėjus, kurie geriausiai atstovautų jų interesams atvykus į priimančią šalį; ragina pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas priėmimo tarnybose; yra nusivylęs, kad nėra prieglobsčio suteikimo procedūros, kurios metu būtų tinkamai atsižvelgta į vaikų interesus;

133.

pažymi, kad daugelis pavojų, su kuriais susiduria pabėgėliai vaikai, taip pat gresia vaikams, prievarta perkeltiems jų šalies viduje;

134.

reikalauja, kad vaikai būtų grąžinami į jų kilmės šalį tik tada, kai užtikrinamas jų saugumas ir apsauga, ir pabrėžia, jog būtina ieškoti jų šeimų ir siekti, kad jie grįžtų į savo šeimas; pabrėžia, kad vaikų grąžinimas turi būti uždraustas, jei esama grėsmės, kad jie gali rimtai nukentėti, pvz., būti verčiami dirbti, seksualiai išnaudojami, prieš juos gali būti smurtaujama, yra mergaičių lyties organų žalojimo pavojus, jei jie gali būti socialiai atskirti ar įtraukti į ginkluotus konfliktus;

135.

pabrėžia būtinybę gerinti duomenų rinkimą apie vaikus, siekiančius gauti pabėgėlio statusą, apie vaikus, gyvenančius nelegaliai kitos valstybės teritorijoje, bet neprašančius pabėgėlio statuso, apie jų prieglobsčio suteikimo procedūrų rezultatus ir vaikų ateitį, priėmus galutinį teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl jų prieglobsčio prašymo, siekiant užtikrinti, kad šie vaikai nedingtų be žinios ir netaptų nusikaltėlių aukomis;

136.

pabrėžia neigiamas emigracijos ir nesaugios vaikų, kurie savo šalyse yra vieni, palikti emigravusių tėvų, padėties pasekmes; pabrėžia poreikį užtikrinti visapusišką tokių vaikų priežiūrą, integraciją ir švietimą, taip pat jų grįžimą į šeimą, kai tik tai įmanoma;

137.

ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl galimybės pasiūlyti ES pilietybę vaikams, gimusiems ES, nepriklausomai nuo jų tėvų teisinio statuso;

138.

primena, kad administracinis vaikų sulaikymas turėtų būti išskirtinė priemonė; pažymi, kad savo šeimų lydimi vaikai turėtų būti sulaikomi tik kraštutiniu atveju, trumpiausiam galimam laikui ir tik tuomet, kai sulaikymas geriausiai atitinka jų interesus, vadovaujantis JT Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnio b punktu, ir kad suaugusiųjų nelydimi vaikai neturėtų būti sulaikomi arba išsiunčiami atgal;

139.

primena, kad vaikai migrantai turi teisę į mokslą ir teisę linksmintis;

140.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmingą sistemą, kuri užtikrintų, kad namie ir mokykloje, be to, pagal savo amžių ir intelektinį išsivystymą vaikai būtų supažindinami su savo teisėmis ir galėtų jomis naudotis;

141.

ragina Komisiją ir valstybes nares jaunoms mergaitėms palengvinti priėjimą prie informacijos ir švietimo apie reprodukcinės sveikatos paslaugas;

142.

ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti jų teikiamų vaikų priežiūros institucijų paslaugų ir darbo kokybę, įskaitant profesinį tęstinį mokymą ir švietimą vaikų teisių klausimais, geras darbo sąlygas ir deramą atlyginimą tiems, kurie profesionaliai rūpinasi vaikais, nes šios institucijos ir jų darbuotojai padeda tvirtą pagrindą vaikų ateičiai, taip pat yra naudingos tėvams, ypač atsižvelgiant į vienišų dirbančių tėvų darbo krūvį, o tai savo ruožtu padeda mažinti moterų, o kartu ir vaikų, skurdą;

143.

ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti pastangas siekiant padėti šalims partnerėms įgyvendinti nemokamo visuotinio pradinio švietimo tikslą (2-asis TVT) ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti reikalingą intensyvaus švietimo iniciatyvos „Švietimas visiems“ finansavimą;

144.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas 3-iajam TVT dėl lyčių lygybės ir mergaičių švietimui, vietos moterų mokytojų įdarbinimui ir profesiniam rengimui, bet kokio su vyrų pranašumu susijusio tendencingumo švietimo programoje panaikinimui, mokyklų steigimui arčiau bendruomenių, kurias jos aptarnauja ir aprūpinimui tinkama sanitarijos įranga; pabrėžia, kad mokyklos turėtų būti saugumo zonos, kuriose gerbiamos vaikų teisės ir kad turėtų būti imamasi griežtų prevencijos ir kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta mokyklose bei jų prieigose priemonių;

145.

ragina valstybes nares remti skirtingų kartų bendro gyvenimo projektus (pvz., skirtingų kartų žmonių namai), kad būtų galima sudaryti galimybes vaikams augti su pagyvenusiais žmonėmis, ir savo ruožtu sudaryti galimybes pagyvenusiems žmonėms pasinaudoti socialinės paramos tinklu ir prisidėti prie vaikų ugdymo, pasidalijant savo žiniomis ir patirtimi;

146.

pabrėžia, kad teisė į išsilavinimą yra viena svarbiausių vaikų socializacijos prielaidų ir turi būti prieinama visiems vaikams, atsižvelgiant į individualius sugebėjimus ir neatsižvelgiant į etninę ir visuomeninę kilmę bei šeiminę padėtį;

147.

mano, kad vaikai nepaisant savo statuso ir (arba) jų tėvų statuso privalo turėti galimybę gauti išsilavinimą; pabrėžia, kaip yra svarbu tokią galimybę suteikti migrantų ir (arba) pabėgėlių vaikams;

148.

pabrėžia, kad būsimoje ES strategijoje turi būti pripažįstama teisė vienodomis galimybėmis ir be diskriminacijos siekti išsilavinimo;

149.

ragina valstybes nares teikti pirmenybę žmogaus teisių ir bendrų vertybių, kurios yra demokratinio pilietiškumo pamatas, įtraukimui į švietimo programas;

150.

prašo, kad vienu iš ES strategijos prioritetų taptų nuoseklios priemonės, kuriomis būtų siekiama, kad vaikai su negalia visada galėtų naudotis savo teisėmis, siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ir sukurti palankias sąlygas jų švietimo, socialinei ir profesinei integracijai bet kuriuo gyvenimo etapu;

151.

taip pat rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės toliau tirtų specifinius neįgalių moksleivių poreikius ir įgyvendintų jų poreikiams pritaikytą mokymo programą, skirtą pastarųjų integracijai į visuomenę;

152.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į vaikų su negalia integruotą mokymą ir taip užtikrinti jų sklandžią socialinę integraciją mokyklos lankymo laikotarpiu ir didinti sveikų vaikų toleranciją neįgaliems asmenims ir socialiniams skirtumams;

153.

prašo, kad būtų ryžtingiau sprendžiamos problemos, susijusios su diskriminacija, socialine įvairove, mokytojų tolerancija mokyklose, švietimu sveikos gyvensenos klausimais, švietimu mitybos klausimais, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, vaistiniais ir psichotropiniais gaminiais bei kitomis svaiginamosiomis medžiagomis prevencija bei tinkamu švietimu lytinės sveikatos klausimais;

154.

pažymi, kad ankstyvos priežiūros teikimas vaikams kolektyvinėse įstaigose (pvz., lopšeliuose, mokyklose) yra vienas iš geriausių būdų išspręsti darbo ir šeiminio gyvenimo suderinimo problemą ir užtikrinti, kad jau ankstyvoje vaikystėje vaikai naudotųsi lygiomis galimybėmis ir išmoktų elgtis visuomenėje;

155.

pažymi, kad jokiais kultūriniais ar religiniais pagrindais nepateisinama ir netoleruotina padėtis, kai mergaitėms neleidžiama sportuoti, plaukioti ir mokytis mokykloje;

156.

ragina visas valstybes nares sudaryti visiems vaikams galimybes nemokamai arba už prieinamą kainą naudotis jų amžių atitinkančiomis žaidimų ir sporto priemonėmis ir galimybėmis;

157.

su nerimu pažymi, kad nutukimo, ypač vaikų, problema Europoje didėja; pabrėžia, kad tyrimai rodo, jog ES daugiau nei 21 milijonas vaikų turi antsvorio ir kasmet jų padaugėja 400 000; ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kaip reikėtų sureguliuoti agresyvią ir klaidinančią reklamą ir pagerinti perdirbto maisto maistinės vertės žymėjimą, kad būtų išspręsta antsvorio problema;

158.

ragina valstybes nares ir atitinkamas jų valdžios institucijas dėti visas įmanomas pastangas, siekiant užtikrinti, kad vaikai augtų sveikoje fizinėje aplinkoje, turint omenyje, kokį didelį poveikį tarša ir prastos gyvenimo sąlygos daro jaunam organizmui; taip pat reikėtų skirti deramą dėmesį aplinkos, kurioje mokosi vaikai, sąlygoms ir nustatyti tinkamus standartus;

159.

primena vaikų teisę į sveikatą, ypač paauglių teisę į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, ir pažymi, kad motinų sveikatos apsauga turi tapti sudėtine būsimos ES vaiko teisių strategijos dalimi, kuri turi skatinti kurti gyvenimo ir darbo sąlygas, pritaikytas nėščioms ar žindančioms moterims, bei reikalauti, kad būtų laikomasi esamų teisės aktų, saugančių dirbančių moterų teises, ir užtikrinti vienodą galimybę visoms moterims naudotis sveikatos apsauga prieš gimdymą ir po gimdymo viešajame sektoriuje siekiant sumažinti motinų ir vaikų mirtingumą bei ligų perdavimą iš motinos vaikui; pabrėžia motinystės atostogų svarbą vaiko vystymuisi, ypač dėl artimo ryšio su motina ne tik ankstyvaisiais mėnesiais po gimimo, bet ir pirmaisiais gyvenimo metais;

160.

džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta, jog vaikų poreikiai skirtingais gyvenimo etapais nuo gimimo iki pilnametystės yra labai skirtingi; primena vaikų teisę į aukščiausius sveikatos standartus ir konkrečiai paauglių teisę į seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir švietimą bei paslaugas šeimos planavimo srityje; todėl šie klausimai turi būti sudėtinė būsimos ES vaiko teisių strategijos dalis;

161.

pažymi, kad JT Vaiko teisių konvencijoje nustatytos vaiko teisės skirtos visiems jaunesniems nei 18 metų žmonėms ir kad turi būti pripažinti konkretūs paauglių poreikiai seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje ir jų teisės;

162.

pabrėžia lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių politikos skatinimo svarbą siekiant mažinti ir galbūt išvengti lytiniu būdu plintančių ligų (įskaitant ŽIV/AIDS), nepageidaujamų nėštumų ir neteisėtų bei nesaugių jaunų moterų nėštumo nutraukimo atvejų, taip pat siekiant išvengti jaunimo neišmanymo apie savo reprodukcinės sveikatos poreikius;

163.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių vaikams, kurių tėvai kenčia nuo ŽIV/AIDS, apsaugoti, ir pabrėžia būtinybę siekti 5-ojo TVT tikslo (stiprinti gimdyvių sveikatą), 4-ojo TVT tikslo (sumažinti vaikų mirtingumą) ir 6-ojo TVT tikslo (kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis); taip pat ragina investuoti į pediatrinių antiretrovirusinių vaistų ruošimo technologijų tyrimus ir jų kūrimą, į aprūpinimą anti-maliariniais lovos tinkleliais ir į imunizacijos skatinimą, tarpininkaujant GAVI aljansui (anksčiau vadintam Pasaulio vakcinavimo ir imunizacijos aljansu);

164.

ragina valstybes nares organizuoti lytinį švietimą, konsultacijas ir teikti informaciją, siekiant didinti išprusimą ir pagarbą žmogaus lytiškumui ir užkirsti kelią nepageidaujamam nėštumui ir ŽIV/AIDS bei kitų lytiniu būdu perduodamų ligų plitimui ir sudaryti palankias galimybes naudotis kontraceptinėmis priemonėmis ir informacija apie jas;

165.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikai ir paaugliai, lankantys mokyklas ir jų nelankantys, gautų pritaikytą, visapusišką mokslinę informaciją apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, kad galėtų sąmoningai priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su jų asmenine gerove, įskaitant lytiniu būdu plintančių infekcijų ir ŽIV/AIDS prevenciją;

166.

ragina valstybes nares ir Komisiją Sąjungoje ir už jos ribų skatinti abiejų lyčių vaikų galimybes naudotis visų lygių švietimu ir sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant socialiai nuskriaustų vaikų ir vaikų, priklausančių etninėms ar socialinėms mažumoms, padėtį;

167.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su alkoholio daroma žala moterims ir vaikams:

168.

prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būtų sukurtos sąlygos, leidžiančios visiems vaikams pasinaudoti visų rūšių ir lygių sveikatos paslaugomis ir, jei būtina, imtis teigiamų priemonių, kad skurstančios grupės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros teikiamomis galimybėmis, kuriomis jie kitaip negalėtų pasinaudoti;

169.

primena, kad 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (14), kurioje nustatomos nėščių ir žindančių moterų teisės darbo srityje ir numatoma, kad darbdaviai turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad nei moteris, nei negimęs kūdikis nepatirtų pavojaus sveikatai darbo vietoje;

170.

ragina, kad būtų atliekamas tyrimas ir padarinių įvertinimas dėl aplinkos taršos poveikio vaikų hormoninei, nervinei, psichinei ir imuninei sistemai, būtų įdiegtas tinkamumo vaikams testas planuojant miestus ir transportą, kad būtų žymimi importuojami žaislai, kuriems pagaminti nenaudojamas vaikų darbas;

171.

pripažįsta kiekvieno vaiko teisę būti užregistruotam po gimimo, taip teisiškai pripažįstant jo buvimą, teisę įgyti pilietybę ir tapatybę, nepriklausomai nuo jo/jos lyties ar etninės kilmės, jo/jos tėvų pilietybės ar buvimo pabėgėliu, imigrantu ar prieglobsčio prašytoju;

172.

pripažįsta, kad gimimo liudijimai padeda išvengti vaikų teisių pažeidimų, susijusių su abejonėmis dėl vaikų amžiaus ar tapatybės; mano, kad patikimos gimimo registravimo sistemos apsunkina prekybą vaikais ir jų organais, užkerta kelią nelegaliam įvaikinimui ir vaikų amžiaus padidinimui ankstyvų santuokų, nepilnamečių jaunuolių ėmimo į armiją, seksualinio išnaudojimo, vaikų darbo (15) ir jų laikymo pilnamečiais teismo procesų metu tikslais;

173.

pabrėžia, kad neregistruotų vaikų „nematomumas“ didina jų pažeidžiamumą ir tikimybę, kad jų teisių pažeidimai liks nepastebėti;

174.

apgailestauja dėl to, kad kai kurių valstybių gimimo registravimo sistemose diskriminuojama dėl lyties, t. y. esama tokių įstatymų ir įsigalėjusios praktikos, kurie prieštarauja JT Konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, pvz., atsisakoma registruoti vienišų motinų vaikus, ignoruojama motinų tautybė, diskriminuojama registruojant merginas, neturinčias vidurinio išsilavinimo tais atvejais, kai galimybė registruotis susieta su švietimo sistema;

175.

ragina Komisiją bei vaikų teisių ir humanitarinės pagalbos organizacijas kartu didinti supratimą apie gimimo registracijos būtinybę trečiosiose šalyse; pažymi, kad neturintiems gimimo liudijimo vaikams gali būti nepripažintos galimos paveldėjimo teisės, jiems gali iškilti kliūčių gauti išsilavinimą, sveikatos apsaugos paslaugas ir materialinę valstybės pagalbą; ragina remti priemones, kurios užtikrintų, kad šios paslaugos būtų teikiamos visiems asmenims dar nepasibaigus oficialiai registravimo procedūrai;

176.

ragina Komisiją skatinti valstybes įsteigti nuolatines registravimo sistemas, kurios veiktų visais lygmenimis – nuo nacionalinio iki atskirų gyvenviečių, ir kuriomis nemokamai galėtų naudotis visi gyventojai, įskaitant tuos, kurie gyvena atokiuose regionuose, prireikus sukuriant, inter alia, mobilias registracijos grupes, organizuojant deramus mokymus civilinių registrų tvarkytojams ir skiriant pakankamai lėšų šioms iniciatyvoms finansuoti;

177.

ragina Bendrijos institucijas ir valstybes nares padidinti pastangas užtikrinant veiksmingą politikos koordinavimą siekiant skatinti gimimo registravimą, ypač dalyvaujant JT ir pavaldžiomis agentūromis bei siekiant susitarti dėl bendros darbotvarkės, kuria remiantis būtų skatinamas veiksmingas reagavimas pasauliniu lygmeniu;

178.

pabrėžia ypatingą būtinybę įgyvendinti ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų;

179.

ragina valstybes nares įtraukti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas į nacionalinę teisę ir tirti, persekioti bei bausti tuos asmenis, kurie neteisėtai ima vaikus į ginkluotąsias pajėgas arba grupes ar pasinaudoja jais skatindami aktyviai dalyvauti konfliktuose, ir taip užtikrinti, kad dedamos visos įmanomos pastangos siekiant pažaboti nebaudžiamumą už tokius nusikaltimus;

180.

džiaugiasi tuo, kad, siekiant atnaujinti 1997 m. Keiptaune priimtus principus, 2007 m. Paryžiuje priimti įsipareigojimai saugoti vaikus nuo neteisėto ėmimo į ginkluotąsias pajėgas ar ginkluotas grupes ar išnaudojimo šiose struktūrose, ir ragina, kad visos valstybės prisiimtų šiuos įsipareigojimus;

181.

mano, kad reikia imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad su patekusiais į nelaisvę vaikais būtų elgiamasi laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teises reglamentuojančių nuostatų, atsižvelgiant į ypatingą jų, kaip vaikų, statusą, ir uždrausti įkalinti vaikus kartu su suaugusiais, išskyrus atvejus, kai įkalinami tėvai ir jų maži vaikai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę šalyse, kur nustatyti berniukų ar mergaičių verbavimo kareiviais atvejai, remti teisingumo ir policijos sistemų pareigūnų ir darbuotojų mokymo programas siekiant skatinti jų sąmoningumą šiuo klausimu;

182.

pabrėžia būtinybę su vaikais elgtis pagal nepilnamečių justicijos taisykles, taip pat būtinybę ieškoti alternatyvų teisminiams procesams; ragina nepilnamečių bylų prokurorus ir teisininkus, aktyviai veikiančius socialinės teisės srityje, padėti vaikams teismuose; ragina kurti tiesos ir taikinimo komisijas;

183.

ragina vėl integruoti į visuomenę ir pasirūpinti fizine, socialine bei psichologine buvusių vaikų kareivių bei kitų vaikų, nukentėjusių nuo ginkluotų konfliktų, reabilitacija, padėti vaikams grįžti į šeimas, o jei tokios galimybės nėra, suteikti kitokią pagalbą, organizuoti mokymo kursus, padedančius pasivyti bendramokslius, taip pat skleisti informaciją apie ŽIV/AIDS; pabrėžia poreikį spręsti specialias mergaičių karių reintegracijos problemas, kadangi jos kartais yra visuomenės atstumiamos ir atskiriamos, šiuo tikslu skiriant specialių lėšų, skirtų švietimo, lytinės sveikatos, psichologinės pagalbos ir pagalbos šeimoje programoms įgyvendinti;

184.

pabrėžia, kad gavusios pranešimą, jog vaikai verbuojami į karinius dalinius ar ginkluotas grupes, valstybės narės visada privalo kartu imtis diplomatinių veiksmų;

185.

pabrėžia, kad konfliktų paveiktose silpnose valstybėse ekstremalių situacijų atveju numatytos priemonės vaikams retai apima tinkamą švietimą ir ragina Komisiją paremti švietimo veiklą, įskaitant Švietimo esant ekstremalioms situacijoms agentūrų tinklo numatytų Minimalių standartų įgyvendinimą tiek ekstremalių situacijų metu, tiek pereinamuoju iš krizės į vystymąsi laikotarpiu;

186.

pabrėžia, kad galutinai neišsprendus įsisenėjusių konfliktų susidaro tokia padėtis, kai atitinkamuose regionuose nepaisoma teisinės valstybės principų ir pažeidžiamos žmogaus teisės, ir tai iš esmės trukdo užtikrinti, kad būtų laikomasi visų vaiko teisių; ragina imtis veiksmų siekiant atsižvelgti į specialias įšaldytų konfliktų regionuose esančių vaikų ir jų šeimų reikmes;

187.

pabrėžia vaikų teisę augti laisvoje ir atviroje visuomenėje, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir žodžio laisvė ir kurioje nebetaikoma mirties bausmė, ypač nepilnamečiams asmenims;

188.

pabrėžia, kad vaikų padėtis nedemokratinėse valstybėse yra labai nesaugi, ir ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šią žmonių grupę;

189.

ragina Komisiją panagrinėti klausimą dėl vaikų ir jaunimo trečiosiose šalyse, kuriose demokratija varžoma, politinio išprusimo ugdymo, kad jie galėtų tapti politiškai išprususiais piliečiais;

190.

ragina Komisiją, kad ši pabrėžtų jaunimo, galinčio savanoriškai per (politines) jaunimo organizacijas garsiai pareikšti savo nuomonę, svarbą;

191.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Europos vaiko teisių nacionalinių stebėtojų tinklui („ChildONEurope“), Europos Tarybai, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui, UNICEF, Tarptautinei darbo organizacijai (TDO), Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).

19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/46

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Suaugusiųjų mokymasis: mokytis niekada nevėlu“(COM(2006)0614),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografijos problemų ir kartų solidarumo (3),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo mėn. 25 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl švietimo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi statistikos rengimo ir plėtotės (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio mėn. 24 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo mėn. 27 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m. (7) ir 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.) (8),

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A6-0502/2007),

A.

kadangi suaugusiųjų mokymasis tampa politiniu prioritetu, kuriam būtinos atitinkamos konkrečios programos, matomumas, prieinamumas, ištekliai ir vertinimo metodai,

B.

kadangi švietimas ir mokymasis yra lemiami veiksniai siekiant Lisabonos strategijos tikslų didinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę įtrauktį,

C.

kadangi dar 4 milijonai suaugusiųjų turėtų įsitraukti į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi tam, kad būtų pasiektas toks dalyvavimo apimties rodiklis, kokį nustatė valstybės narės „Švietimo ir mokymo 2010 m.“ programoje,

D.

kadangi veiksminga suaugusiųjų mokymo sistema, kurios prioritetai aiškūs ir įgyvendinimas kontroliuojamas, integruota į visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas, gali paremti atskirtų grupių, pvz., imigrantų ir romų, kurių dauguma taip pat dažnai anksti nustoja mokytis, kalbinę, socialinę ir kultūrinę integraciją,

E.

kadangi investicijos į suaugusiųjų mokymąsi didina socialinę ir kultūrinę grąžą asmens gerovės didinimo ir pasitenkinimo ir aktyvaus pilietiškumo požiūriu,

F.

kadangi pagrindinis suaugusiųjų mokymosi indėlis įgyjant pagrindinius gebėjimus yra itin svarbus gebėjimui įsidarbinti ir darbo rinkos mobilumo ir socialinės įtraukties požiūriu,

G.

kadangi tam, kad būtų galima stebėti, lyginti ir vertinti suaugusiųjų mokymosi įvairovę, siekiant kurti politikos priemones, reikalingi patikimi duomenys,

H.

kadangi informacija apie suaugusiųjų mokymosi sistemas ir galimybės jomis naudotis kiekvienoje valstybėje narėje labai skiriasi,

I.

kadangi formalaus, neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimas ir įvertinimas yra visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijos kertinis akmuo,

J.

kadangi suaugusiųjų mokymąsi būtina skubiai susieti su Europos kvalifikacijų sistema ir didinti jos potencialą bendrųjų gebėjimų ir socialinių bei asmeninių gebėjimų požiūriu,

1.

džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl Suaugusiųjų mokymosi veiksmų plano;

2.

pripažįsta, kad būtina imtis priemonių įvairiais lygiais, kurias vykdant kartu su valstybėmis narėmis turi dalyvauti ir Europos Sąjunga, siekiant skatinti, stiprinti ir užtikrinti mokymo, ypač suaugusiųjų mokymosi, kultūrą;

3.

ragina valstybes nares sukurti visą gyvenimą trunkančio mokymo kultūrą, daugiausia dėmesio skiriant suaugusiųjų mokymuisi ir švietimui, įgyvendinant politikos priemones ir veiksmus, skatinančius mokytis, didinant jų patrauklumą ir prieinamumą, ir nuolat siekiant tolesnio išsilavinimo;

4.

pabrėžia lyčių lygybės programų, susijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, svarbą, nes dėl šios lygybės vyrai ir moterys gali tokiu pat mastu naudotis galimybėmis, kurias teikia minėtasis mokymasis; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos lyčių lygybės institutu pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, skirtomis delikačioms lyčių lygybės politikos kryptims kontroliuoti, rengiant suaugusiųjų mokymąsi;

5.

ragina labiau skatinti suaugusiųjų mokymąsi, siekiant, kad daugiau žmonių turėtų motyvaciją jame dalyvauti; mano, kad suaugusiųjų mokymuisi įvairiose politikos priemonėse turėtų būti skiriamas pagrindinis vaidmuo, siekiant skatinti bendrąją mokymosi kultūrą per žiniasklaidos priemonių kampanijas, informaciją, orientavimą ir konsultacijas ir ypač teikiant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms teikiamas informacijos, orientavimo ir konsultavimo paslaugas; mano, kad siekiant, jog ši paskata būtų veiksminga, ją būtina susieti su valstybių narių aktyviai vykdomomis politinėmis priemonėmis, kurios padėtų suderinti mokymąsi su šeimyniniu ir profesiniu gyvenimu;

6.

pritaria tam, kad specialios telefono linijos ir tinklalapiai yra labai tinkamos priemonės skatinti suaugusiųjų mokymąsi;

7.

mano, kad bendrajame ir profesiniame lavinime pagrindinis vaidmuo tenka raštingumo ugdymui žiniasklaidos priemonių srityje, siekiant informacinių technologijų srityje įveikti atskirtį tarp kartų;

8.

laikosi nuomonės, kad palyginamieji statistiniai duomenys yra reikalingi siekiant kurti ir stebėti politikos priemones suaugusiųjų mokymosi srityje ir nustatyti kompleksinius Mokymosi visą gyvenimą programos rodiklius ir orientyrus;

9.

mano, kad būtina remti Europos suaugusiųjų švietimo apklausą, kaip palyginamosios informacijos apie suaugusiųjų mokymąsi rinkimo ir bendrųjų sąvokų pristatymo priemonę;

10.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares skatinti keistis tarpusavyje geriausia patirtimi;

11.

primena 2002 m. kovo 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos tikslus ir pabrėžia valstybių narių pažangos siekiant tikslo aprūpinti vietomis vaikų lopšelyje ir darželyje ir teikti ikimokyklinį švietimą, taip pat nustatant Vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros dieną, svarbą; kartu pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės dar gerokai atsilieka nuo Barselonos tikslų pasiekimo grafiko;

12.

nurodo, kad šeimos, darbo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi derinimas reikalauja ne tik didesnio lankstumo, organizuojant laiką ir vietą, bet taip pat ir socialinių, ekonominių ir mokesčių lengvatų, siekiant skatinti galimybes naudotis suaugusiųjų mokymosi ir švietimo programomis;

13.

pabrėžia geresnio naujųjų technologijų naudojimo poreikį ir daro išvadą, kad šiuo požiūriu interneto bei programų plėtra turėtų paskatinti įtrauktį informacinių technologijų srityje, kad būtų nugalėta atskirtis informacinių technologijų srityje, ir tokius naujus žinių šaltinius ir mokymosi būdus, kaip nuotolinis mokymasis, ir mokymosi vietų kūrimą ir turėtų visiems sudaryti galimybes jais naudotis;

14.

pabrėžia, kad reikia išplėsti moterų galimybes naudotis naujosiomis technologijomis, įskaitant moteris, gyvenančias kaimo ir atokiuose rajonuose, ir vyresnio amžiaus moteris, suteikiant joms vienodą galimybę konkuruoti darbo rinkoje; dar kartą pabrėžia, kad reikia remti veiksmus, kuriais siekiama mažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų techninės ir mokslinės kvalifikacijos požiūriais;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina plėsti valstybinių ir privačių vaikų priežiūros įstaigų pasiūlą ir skatinti darbdavius, kurie galėtų sukurti minėtąją pasiūlą, sudarydami sąlygas tėvams, ypač motinoms, grįžti į darbą, kartu sudarydami sąlygas šiems grįžtantiems į darbą tėvams tuo pat metu ir darbo valandomis tęsti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; taip pat pabrėžia, kad būtina pagerinti valstybinių paslaugų nuolatinės priežiūros reikalaujančių ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros srityje pasiūlą;

16.

primena, kad demografiniai pokyčiai valstybėms narėms kelia daugybę sudėtingų tarpusavyje susijusių iššūkių, o visuomenė turės sukurti naujas kultūrų ir kartų solidarumo formas;

17.

todėl siūlo geresnį suaugusiųjų, ypač žinių, įgūdžių ir patirties perdavimą tarp kartų ir keitimąsi jomis, naudojant įvairias programas, kuriose jie perduotų patirtį, vykdant įvairią verslo ir amatų veiklą; taip pat mano, kad visi šie mokytojai ir auklėtojai turėtų priklausyti vienam tinklui, kuris leistų jiems bendrai naudoti ir keistis informacija;

18.

pabrėžia „šeimos mokymosi požiūrio“ svarbą, kai tėvai yra motyvuoti grįžti mokytis, kadangi norėtų padėti savo vaikams geriau mokytis mokykloje;

19.

remia savanoriškų programų plėtrą vaidmens, kuris joms tenka solidarumo tarp kartų ir patirties ir kvalifikacijų pripažinimo srityse, požiūriu;

20.

pabrėžia poreikį mobilumo ir socialinės sanglaudos sąlygomis sudaryti, ypač imigrantams, lanksčias švietimo ir mokymo programų galimybes ir tinkamas sąlygas joms realizuoti;

21.

mano, kad paramos imigrantams nacionalinių ir vietos centrų steigimas yra pagrindinė priemonė, kuri leistų teikti naudingą informaciją ir atsakyti į klausimus, susijusius su visiška migrantų integracija į visuomenę;

22.

dar kartą pabrėžia didesnės paramos kalbų kursams, ypač tiems, kurie skirti emigrantams, svarbą, taip pat būtinybę skatinti visus gyventojus mokytis užsienio kalbų;

23.

remia imigrantų, žemos kvalifikacijos ir neįgalių asmenų įgūdžių egzaminų (angl. skills audit) organizavimą; mano, kad šie įgūdžių egzaminai be ekonominės naudos taip pat prisidėtų prie rasizmo, ksenofobijos, diskriminacijos ir atskirties mažinimo;

24.

mano, kad sąlygos gauti aukštąjį mokslą turėtų būti sudarytos didesnei visuomenės daliai, tarp jų suaugusiems žmonėms su darbo patirtimi ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir kad šiuo tikslu turėtų būti pritaikomos ir kuriamos lankstesnės mokymo sistemos, ir kad būtina remti atitinkamas infrastruktūros priemones ir darbo jėgos išteklius;

25.

nurodo, kad būtinas vidurinių mokyklų sistemos modernizavimas tam, kad sistema būtų konkurencingesnė, lankstesnė, prieinamesnė ir veiksmingesnė;

26.

pabrėžia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dirbančių suaugusiųjų švietimo srityje, poreikį; tiki, kad turėtų būti numatyta parama specifinėms suaugusiųjų švietimo programoms, ir skatina rengti universitetinio išsilavinimo programas, kurias baigus išduodami suaugusiųjų mokymo specialisto diplomai;

27.

remia veiksmus, skirtus gerinti gebėjimų perdavimą ir mobilumą suaugusiųjų mokymosi srityje, kaip antai:

28.

pritaria nuomonei, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis labai svarbus visų pirma skatinant socialinę integraciją ir gebėjimą įsidarbinti, taip pat ugdant asmenines savybes ir įveikiant neatitikties darbo rinkai problemas bei įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslą padidinti vyresnių nei 50 metų asmenų užimtumo rodiklį ir konkurencingumą;

29.

pabrėžia suaugusiųjų švietimo ir mokymo svarbą siekiant sukurti geresnių darbo vietų Europoje ir gerinti gyvenimo kokybę bei skatinti asmeninį tobulėjimą, asmens saviraišką ir aktyvų pilietiškumą; atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog įmonės rengtų prognozes, susijusias su naujais gebėjimais ir darbo rinkos reikalavimais siekiant, kad suaugusiųjų mokymas būtų teikiamas pagal įgūdžių poreikį; pabrėžia, kad mokymo turinys turi būti pritaikytas prie profesinių ir praktinių reikalavimų; šiuo klausimu pabrėžia socialinės partnerystės svarbą;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis ne tik skatina darbuotojų gebėjimą įsidarbinti, bet ir didina gebėjimą prisitaikyti, taip pat geografinį ir profesinį judumą, svarbų vidaus rinkos veikimui; atkreipia dėmesį į antrosios (ir trečiosios) kalbos mokymosi skatinimo reikšmę sudarant palankias sąlygas darbuotojų judumui;

31.

pabrėžia, kad žemas kvalifikacijos lygis, kuris šiuo metu būdingas trečdaliui Europos darbo jėgos (72 milijonai darbuotojų), siejamas su nedarbo rizika, o kvalifikacijos kėlimas padeda išlaikyti ar įgyti įsidarbinti reikalingą kompetenciją ir gerinti asmens darbo kokybę; pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir oficialiai patvirtinti įgūdžius, kurie įgyjami neformalaus ir savaiminio mokymosi, sudarančio visą gyvenimą trunkančio mokymosi plėtros pagrindą ir nacionalinių profesinių kvalifikacijų sistemose, ir Europos kvalifikacijų sistemoje, metu;

32.

pažymi, kad svarbu užtikrinti visų piliečių lygias galimybes dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose; todėl apgailestauja, kad visose šalyse asmenys, turintys žemiausią pirminį išsilavinimą, moterys, imigrantai, pagyvenę žmonės, kaime gyvenantys žmonės bei neįgalieji visuomeninėje veikloje dalyvauja mažiausiai; ir mano, kad jiems turi būti pasiūlyta kitokių, tinkamų programų bei metodų; todėl mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti darbininkų ir bedarbių švietimui bei mokymui naujų technologijų klausimais ir ragina valstybes nares remti naujų informacijos ir ryšių technologijų naudojimą švietimo tikslais, kadangi šios technologijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vienodas galimybes ir sudarant palankias sąlygas dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi procese, o žemiausią išsilavinimą turintiems žmonėms gauti tam tikrą paaukštinimą ir finansavimą;

33.

pabrėžia visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą, įskaitant kalbų mokymąsi ir profesinių įgūdžių ugdymą, siekiant integruoti migrantus, didinti jų gebėjimą įsidarbinti bei gerinti jų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat skatinti jų socialinę integraciją;

34.

pažymi, kad svarbu į procesą aktyviai įtraukti socialinius partnerius ir kitas suinteresuotas šalis, įskaitant socialines NVO, nes tik esant veiksmingai socialinei partnerystei darbdaviai ir darbuotojai gali veikti išvien; mano, kad valstybėse narėse, kuriose nėra sukurta socialinės partnerystės struktūros, turėtų būti remiamas jos sukūrimas;

35.

pabrėžia Europos socialinio fondo (ESF) ir kitų struktūrinių fondų svarbą įgyvendinant visą gyvenimą trunkančio mokymosi visiems tikslą ir ragina vykdyti struktūrinių fondų stebėseną, siekiant užtikrinti, kad daugiau lėšų būtų skiriama tiems, kuriems visą gyvenimą trunkančio mokymosi labiausiai reikia; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse skiriama nepakankamai dėmesio ir lėšų sudarant palankesnes sąlygas naudotis suaugusiųjų mokymosi galimybėmis, visų pirma pagyvenusiems ir žemesnę kvalifikaciją turintiems žmonėms; ragina valstybes nares aktyviau naudoti struktūrinių fondų, o ypač ESF lėšas; ragina Komisiją sustiprinti konkrečias šios srities programas;

36.

pažymi, kad siekiant padidinti dalyvavimą būtina gerinti suaugusiųjų mokymo kokybę, informacijos teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – tai, kartu su kitomis iniciatyvomis, yra skatinamosios priemonės; nurodo, kad veiksmingo mokymo skatinimo priemonės apima mokymosi vietų prieinamumą, palankesnes sąlygas mokytis darbo vietoje, pritaikant darbo valandas, vietines vaikų priežiūros įstaigas, nuotolinio mokymosi paslaugas neįgaliesiems ir pažeidžiamiems atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims, informaciją ir patarimus apie visą gyvenimą trunkančio mokymosi priemones bei darbo galimybes, specializuotas programas ir lanksčią mokymo tvarką; pabrėžia, kad tokios priemonės taip pat turi būti visuotinai pripažintos siekiant sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui;

37.

ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant išspręsti vyresnio amžiaus darbuotojų mažo užimtumo lygio problemas, ypač atsižvelgiant į tuos žmones, kurių karjeros profilis netipinis arba kuriems trūksta informacijos ir ryšių technologijų įgūdžių, ir sudaryti tinkamas sąlygas kiekvienu lygmeniu teikti visą gyvenimą trunkančio mokymosi paslaugas siekiant palengvinti įsidarbinimą asmenų, kurie pradeda dirbti pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori tęsti darbinę veiklą; mano, kad ne mažiau svarbu skatinti įmones ir sukurti tam skirtas skatinimo priemones, kad vyresnio amžiaus darbuotojai būtų priimami į darbą arba skiriami į pareigas ilgesniam laikui, kadangi paprastai jie būna labai kompetentingi, patyrę, patikimi ir aukštos kvalifikacijos;

38.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojai, kurie priversti pakeisti darbą po nelaimingo įvykio darbe arba ligos, galėtų dalyvauti tęstinio mokymo procese ir pagerinti savo karjeros perspektyvas;

39.

ragina valstybes nares teikti ekonomines ir kitas paskatas, kurios užtikrintų darbuotojams ilgesnį darbinį gyvenimą, o darbdavius skatintų samdyti ir išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus, suteikiant galimybę mokytis visą gyvenimą, gerinant darbo sąlygas ir darbo kokybę;

40.

prašo Komisiją užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė imtųsi atitinkamų teisinių ir finansinių priemonių, kurių reikia, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis taptų prieinamas visiems darbuotojams ir darbo ieškantiems žmonėms;

41.

ragina investuotojus atkreipti dėmesį į rengimą programų, ugdymą įgūdžių ir teikimą kvalifikacijos, kurie leistų moterims įgyti valdymo ir verslumo mokėjimų ir pakelti savo kvalifikaciją siekiant paaukštinimo į vadovų pareigas;

42.

ragina plačiai taikyti ir mokesčių nuolaidomis remti darbdavių finansuojamą ir organizuojamą darbuotojų mokymą, kadangi pagrindinis inovacijų, našumo ir konkurencingumo aspektas yra darbuotojų kvalifikacija ir įgūdžiai;

43.

mano, kad visuose sektoriuose suaugusiųjų mokymosi srityje turėtų būti pasiektas aukštas kvalifikacijos lygis, ypač taikant mokymo ir kultūros priemones bei aukštos kokybės mokymo modelius, užtikrinančius, kad žmonių žinios ir gebėjimai atitiktų kintančius reikalavimus profesiniams įgūdžiams, darbo organizavimą ir darbo metodus;

44.

ragina remti suaugusiųjų mokyme dalyvaujančių įstaigų ir susivienijimų tarpinstitucinių sistemų, tinklų ir partnerysčių bei teisinių priemonių tarpusavio koordinavimą, bendradarbiavimą, veiksmingumą ir skaidrumą, naudojant vietos, regioninius, nacionalinius, europinius (visuomeninius arba privačius) finansinius išteklius;

45.

mano, kad itin svarbu numatyti finansines lengvatas, leidžiančias žmonėms laisvai siekti mokslo ir su tuo susijusios naudos; nurodo, kad tokios finansinės lengvatos galėtų būti teikiamos mokesčių nuolaidų, išmokų, dotacijų, bendro finansavimo arba mažesnių mokesčių forma arba mažinant socialinės apsaugos išlaidas darbdaviams, sudarantiems darbo sąlygas, tinkamas suaugusiųjų mokymuisi;

46.

pripažįsta įmonėse vykdomo mokymo svarbą ir pažymi, kad pirmenybė turi būti teikiama mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat mažiausioms įmonėms ir naujoms įmonėms, nes jos turi mažiausias finansines galimybes mokyti savo darbuotojus;

47.

ragina darbdavius, atsižvelgiant į įmonių socialinę atsakomybę, finansuoti profesinio mokymo programas, skatinančias visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ypač skirtas darbuotojoms moterims, siekiant pailginti jų aktyvų darbinį gyvenimą ir padidinti moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir tobulėti profesijos srityje;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

19.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 41/53

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pietų Kaukazo ir visų pirma į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl ES politikos Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – Nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“(COM(2007)0160),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

—

atsižvelgdamas į kartu su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija priimtus Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus,

—

atsižvelgdamas į Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), kuri yra glaudžiai susijusi su kartu priimtų veiksmų planų, kurie pakeičia techninę paramą, iki šiol teiktą pagal TACIS ir MEDA programas, įgyvendinimu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos „Europos energetikos politika“ COM(2007)0001,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 3 d. įvykusią Komisijos surengtą konferenciją dėl Europos kaimynystės politikos,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rekomendaciją Nr. 1771 (2006) ir rezoliuciją Nr. 1525 (2006) dėl Pietų Kaukazo stabilumo pakto sukūrimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios Europos užsienio politikos energetikos srityje kūrimo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Juodosios jūros regioninės politikos (4),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, vykusiuose 2006 m. gruodžio 14–15 d. ir 2007 m. birželio 21–22 d., pirmininkavimo pateiktas išvadas ir į Europos Tarybai pirmininkavusios Vokietijos 2007 m. birželio 15 d. pažangos ataskaitą „Europos kaimynystės politikos stiprinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 19–20 d. vykusio Tarybos ir valsybių narių atstovų Taryboje posėdžio metu priimtas išvadas dėl saugumo ir vystymosi ir ES įsipareigojimą įgyvendinti JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija sudarytus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 30 d. vykusio ES ir Armėnijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto (PBK) devintojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 12 d. vykusio ES ir Azerbaidžano PBK aštuntojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 26 d. vykusio ES ir Gruzijos PBK devintojo susitikimo galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į neseniai Armėnijoje ir Azerbaidžane vykusius rinkimus į parlamentus ir į ESBO demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos stebėjimo ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2007m. spalio 15 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1781 (2007) dėl Gruzijos ir Abchazijos konflikto ir JT stebėjimo misijos Gruzijoje įgaliojimų pratęsimo,

—

atsižvelgdamas į Tarybos pirmininkavimo deklaraciją 14818/07 dėl esamos padėties Gruzijoje ir deklaraciją 14809/07 dėl Eynulla Fatullayevo nuteisimo Azerbaidžane,

—

atsižvelgdamas į Baku iniciatyvą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje vystymo ir į 2006 m. lapkričio 7 d. Briuselyje pasirašytą ES ir Azerbaidžano susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos srityje,

—

atsižvelgdamas į ES įsipareigojimą siekti JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir į įsipareigojimą dėl Europos konsensuso dėl vystymosi (5),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos stebėsenos ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0516/2007),

A.

kadangi 2001 m. vasario 26 d. Bendrosios reikalų tarybos metu ES pareiškė norą atlikti aktyvesnį politinį vaidmenį Pietų Kaukazo regione, ieškoti būdų, kaip paremti pastangas, kurios dedamos siekiant išvengti konfliktų regione ir juos išspręsti bei dalyvauti vykstant atkūrimo po jų procesui,

B.

kadangi pradėjus veikti geležinkeliui Baku–Tbilisis–Karsas ne tik bus atvertas naujas koridorius tarp Pietų Kaukazo regiono, Turkijos ir Vakarų Europos, bet ir padidės Armėnijos izoliacija, o tai prieštarauja EKP tikslams, ir kadangi vis dėlto bus vadovaujamasi Aukšto lygio grupės transporto klausimais rekomendacijomis, o transporto koridoriaus tarp Europos, Kaukazo ir Azijos (TRACECA) ašis išlieka pagrindine transnacionaline Kaukazo ašimi, jungiančia visas regiono šalis,

C.

kadangi EKP išplėtimas įtraukiant Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją yra svarbus žingsnis Sąjungai prisiimant įsipareigojimus šio regiono atžvilgiu, o sudaro sąlygas ES aktyviai dalyvauti įvykiuose Pietų Kaukaze ir suteikia šio regiono šalims galimybę glaudžiau bendradarbiauti su ES; kadangi siekiant motyvuoti Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją vykdyti reformas būtina sukurti daugiau paskatų,

D.

kadangi EKP grindžiama bendromis vertybėmis ir veiksmingu politinių, ekonominių ir institucinių reformų įgyvendinimu ir joje nurodytas tikslas sukurti draugiškų kaimyninių valstybių, kuriose veiktų stipri demokratinė santvarka, pagrįsta rinkos ekonomika ir teisinės valstybės principais, regioną,

E.

kadangi reikia plėtoti EKP siekiant geresnės ir veiksmingesnės ES politikos regione, taip pat siekiant sudaryti ES sąlygas išnaudoti turimas galimybes dalyvauti užtikrinant saugumą ir stabilumą; kadangi ES reikia parengti aiškias nuostatas dėl dalyvavimo regiono politikoje ir aktyviau joje dalyvauti,

F.

kadangi į EKP įtraukus Pietų Kaukazo šalis padidėjo ir šių šalių atsakomybė bei įsipareigojimai; kadangi geri kaimyninių šalių santykiai ir regioninis bendradarbiavimas yra pagrindiniai EKP elementai,

G.

kadangi taikus Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto dėl Kalnų Karabacho – konflikto, dėl kurio blogėja šių šalių santykiai, – ir Gruzijos vidaus konfliktų Abchazijoje ir Pietų Osetijoje taikus sprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti stabilumą ES kaimynystėje, taip pat ekonominę ir socialinę Pietų Kaukazo regiono raidą,

H.

kadangi, siekiant veiksmingiau spręsti bendrų kaimyninių šalių problemas, vienas pagrindinių ES ir Rusijos santykių aspektų turi būti tolesnis neišspręstų posovietinių konfliktų problemos kėlimas tarptautiniu lygmeniu,

I.

kadangi ES domisi regionu ne tik dėl jo geografinės padėties – tai energijos tiekimo tranzito iš Centrinės Azijos į Europą rajonas – šis domėjimasis paremtas bendru visų suinteresuotųjų šalių siekiu skatinti regiono vystymąsi stiprinant demokratiją, gerovę ir teisinę valstybę ir taip Pietų Kaukazo regione sukurti perspektyvią regioninės ir tarpregioninės plėtros ir bendradarbiavimo sistemą, kuri užtikrintų įvairių Europos projektų sėkmę (pvz., transporto ir energijos srityse),

J.

kadangi regionas tapo kai kurių didelių geopolitinių veikėjų strateginių interesų konkurencijos arena; kadangi visos trys šalys kartu su NATO įgyvendina atskirus partnerystės veiksmų planus, aljansas tampa nauju veikėju regione,

K.

kadangi ES, Rusijos ir JAV dialogas ir bendradarbiavimas Pietų Kaukazo regione galėtų paskatinti demokratiją, padidinti energetinį saugumą ir sustiprinti regioninį saugumą,

L.

kadangi Gruzijoje ir Armėnijoje pastaraisiais metais vyko staigus ekonomikos augimas, o Azerbaidžano ekonomika yra viena iš greičiausiai pasaulyje augančių ekonomikų (2006 m. jos BNP padidėjo 34,5 proc. ir pagrindinė tokio augimo priežastis – jos turimi dujų ir naftos ištekliai); kadangi, nepaisant šių augimo tempų, šių trijų valstybių visuomenėse didėja skurdas ir nedarbas, galimybė naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis yra ribota, pajamos mažos ir nevienodai paskirstomos,

M.

kadangi Pietų Kaukaze vyksta destabilizuojančios padėtį ginklavimosi varžybos, kurioms būdingas ypač spartus karinių pajėgumų didinimas;

1.

palankiai vertina Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įtraukimą į Europos kaimynystės politiką ir dvišalius EKP veiksmų planus, kuriuos 2006 m. lapkričio 14 d. patvirtino atitinkamos Bendradarbiavimo tarybos, ir reiškia savo paramą nuolatinėms pastangoms siekti jų įgyvendinimo, į kurio procesą turėtų būti įtrauktos visos suinteresuotos šalys;

2.

pabrėžia, kad formuojant politinį požiūrį į tris Pietų Kaukazo šalis neturėtų būti pamirštamos ypatingos visų trijų valstybių savybės, pritaria, kad būtinas diferencijavimas įgyvendinant EKP politiką minėtose šalyse, ir pabrėžia, kad ES santykius su šiomis šalimis reikia stiprinti atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos šalies nuopelnus įgyvendinant atitinkamus savo EKP veiksmų planus;

3.

pabrėžia Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano geopolitinės padėties svarbą Rusijos, Irano ir Turkijos atžvilgiu, taip pat kitų ekonominių jėgų, pavyzdžiui, Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos didėjantį susidomėjimą šiuo regionu; taigi mano, kad itin svarbu suteikti pirmenybę bendradarbiavimui su Pietų Kaukazu, ypač klausimais, susijusiais su energetika;

4.

dar kartą patvirtina, kad svarbiausi ES tikslai regione yra siekti, kad Pietų Kaukazo šalys taptų atviros, taikios, saugios ir stabilios, galinčios prisidėti prie gerų kaimyniškų santykių regione ir regiono stabilumo, pasirengusios pripažinti Europos vertybes ir vystyti institucinę ir teisinę tarpusavio sąveiką ir sąveiką su ES; kad būtų pasiekti šie tikslai, ragina ES vystyti Pietų Kaukazui skirtą regioninę politiką, kuri būti įgyvendinama kartu su regiono šalimis ir kurią papildytų atskiros dvišalės sutartys;

5.

pabrėžia, kad EKP buvo parengta siekiant išvengti skiriamųjų linijų Europoje ir palaipsniui plėsti demokratijos, gerovės ir saugumo erdvę; taigi ragina ES ir Pietų Kaukazo šalis, dalyvaujant partnerystės (angl. twinning), komandiruočių ir kitose prieinamose pagalbos programose, pasinaudoti gausiomis žiniomis, kompetencija ir patirtimi, kurią integravimosi į ES proceso metu įgijo naujosios valstybės narės, reformuodamos savo visuomeninį gyvenimą ir ekonomiką, ypač turint mintyje sienos apsaugos ir muitinės tarnybų stiprinimą bei tarpusavio regioninio bendradarbiavimo plėtrą;

6.

pabrėžia, kad EKP persvarstymai ir lėšos turi būti naudojami skatinant institucijų kūrimą, pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principus, demokratizaciją ir regioninį bendradarbiavimą; dar kartą patvirtina, kad ES privalo toliau tvirtai skatinti tikrą regioninį bendradarbiavimą ir integraciją; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas apie regioninio bendradarbiavimo proceso pažangą ir atitinkamai koreguoti savo politiką ir priemones; tikisi, kad ES užmegs vis dalykiškesnius ryšius su įvairiomis suinteresuotomis šalimis valstybėse partnerėse, visų pirma su pilietine visuomene, siekiant, jog EKP procesas taptų aktyvesnis ir skaidresnis;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio BNP augimo Azerbaidžanas tapo paramos teikėju, o tarptautiniai paramos teikėjai pastebimai sumažino savo veiklą šalyje; siūlo, kad ES sutelktų dėmesį į žinių ir pažangiosios patirties perdavimą pagal partnerystės, Techninės pagalbos ir informacijos mainų (angl. TAIEX) ir „Sigma“ programas (pagal EKPP);

8.

mano, kad prekybos politika yra pagrindinė grandis užtikrinant politinį stabilumą ir ekonominę plėtrą, dėl kurios galima sumažinti skurdą Pietų Kaukaze, ir yra itin svarbi tolimesnei ES ir Pietų Kaukazo integracijai; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į socialinį prekybos politikos aspektą;

9.

remia Komisijos iniciatyvą parengti galimybių tyrimą siekiant įvertinti galimybes sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Gruzija ir Armėnija; mano, kad toks susitarimas bus naudingas visoms šalims; ragina Komisiją ir Tarybą kol kas įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas turėtų kuo daugiau naudos iš Bendrųjų lengvatų sistemos; pabrėžia, kad, siekiant toliau gerinti dvišalius prekybos santykius, svarbu, jog Azerbaidžanas taptų PPO nariu, ragina Azerbaidžano valdžios institucijas toliau šalinti likusias stojimo į PPO kliūtis, pvz., didelius muitus, skaidrumo trūkumą, korupciją, taip pat netinkamą prekybos teisės aktų ir intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą;

10.

pažymi, kad Gruzija dėl Rusijos ekonominio embargo patiria didelį spaudimą (embargas buvo pradėtas vykdyti prieš metus; Gruzijos prekių neleidžiama pardavinėti tradicinėse rinkose; dėl to nemažai piliečių neteko pragyvenimo šaltinio); pabrėžia, kad stiprinant ES ir Gruzijos santykius ir padedant šaliai sušvelninti Rusijos embargo padarinius ne mažiau svarbu su Gruzija nedelsiant sudaryti laisvosios prekybos susitarimą;

11.

pabrėžia, kad visos trys valstybės turi toliau stengtis mažinti skurdą ir laikytis darnaus vystymosi principo; siūlo patvirtinti veiksmingas priemones, pagal kurias būtų siekiama mažinti socialinę poliarizaciją, taip pat užtikrinti galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis; ragina Komisiją ir toliau padėti šioms trims šalims didinti savo pajėgumą tobulinti ir įgyvendinti skurdo mažinimo politiką;

12.

mano, kad EKP sudaro puikias regioninio ir subregioninio bendradarbiavimo sąlygas, siekiant sukurti tikrą saugumo, demokratijos ir stabilumo erdvę Pietų Kaukaze ir Juodosios jūros regione; mano, kad trijų Pietų Kaukazo šalių atžvilgiu neįmanoma laikytis diferencijuoto dvišalio požiūrio neatsižvelgiant į visuotinį daugiašalį aspektą, dėl kurio reikia plėtoti regioninį bendradarbiavimą; taigi:

13.

teigiamai vertina Armėnijos vykdomas vidaus politines ir institucines reformas, kurios vykdomos įgyvendinant konstitucinę reformą ir EKP veiksmų planą; ragina Armėnijos valdžios institucijas toliau žengti šiuo keliu ir stiprinti demokratines struktūras, teisinės valstybės principus ir žmogaus teisių apsaugą; ypač ragina toliau dirbti siekiant sukurti nepriklausomą teismų sistemą, skatinti policijos, valstybės tarnybos ir vietos valdžios institucijų reformas, kovoti su korupcija ir sukurti veržlią pilietinę visuomenę; atkreipia dėmesį į Tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos pareiškimą, kad 2007 m. gegužės mėn. vykę parlamento rinkimai iš esmės atitinka tarptautinius įsipareigojimus; tikisi, kad Armėnijos valdžios institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos Taryba, spręs likusias problemas, toliau gerins pasiektus standartus ir visiškai užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus, kurie vyks 2008 m. vasario 19 d.; ragina, siekiant pliuralizmo, kuris yra pagrindinis demokratijos elementas, stiprinimo, pradėti konstruktyvų vyriausybės ir opozicijos dialogą; toliau ragina Armėnijos valdžios institucijas ištirti kaltinimus dėl smurto ir blogo elgesio areštinėse ir bausmės atlikimo vietose ir dėl korupcijos ir žodžio laisvės pažeidimų;

14.

primena, kad yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties ir mažėjančios žiniasklaidos laisvės Azerbaidžane; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas užtikrinti žiniasklaidos laisvę; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina 2007 m. gruodžio 28 d. prezidento suteiktą malonę, pagal kurią šeši žurnalistai buvo paleisti į laisvę, ir ragina Azerbaidžano valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti visus tebekalinčius žurnalistus, nustoti persekioti žurnalistus (ypač piktnaudžiaujant įstatymais, pagal kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą) ir paskelbti įstatymų, pagal kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, taikymo moratoriumą norint įrodyti, kad Azerbaidžanas yra pasiryžęs siekti žodžio laisvės; tikisi, kad Azerbaidžano valdžios institucijos vadovausis Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijomis, siekdamos užtikrinti susirinkimų laisvę ir panaikinti politinių partijų veiklos apribojimus atsižvelgiant į kitais metais vyksiančius rinkimus, taip pat tikisi, kad jos užtikrins, jog būtų visiškai laikomasi ESBO standartų atsižvelgdamos į 2008 m. vyksiančius rinkimus, užtikrins susirinkimų laisvę ir panaikins politinių partijų veiklos apribojimus, taip pat ir visiškai laikysis ESBO standartų; be to, ragina Azerbaidžano valdžios institucijas neleisti policijai naudoti smurto ir ištirti visus kaltinimus dėl netinkamo elgesio kalėjimuose; pakartoja, kad ES yra pasirengusi padėti Azerbaidžanui įgyvendinti reformas, susijusias su pagarba žmogaus teisėmis ir demokratija;

15.

atkreipia dėmesį į plataus masto reformas, kurių ėmėsi Gruzijos vyriausybė po vadinamosios rožių revoliucijos; skatina siekti tolesnės pliuralistinio valdymo bei vyriausybės ir opozicijos dialogo, teisinės valstybės ir įsipareigojimų žmogaus teisių klausimais laikymosi pažangos, ypač atsižvelgiant į teismų nepriklausomybę, visišką policijos vykdomo smurto netoleravimą, baudžiamosios teisenos reformas ir įkalinimo sąlygų gerinimą; ragina Gruzijos valdžios institucijas gerbti nuosavybės teises, susirinkimų laisvę, žodžio laisvę , mažumų teises pagal Pagrindų konvenciją dėl tautinių mažumų apsaugos ir spaudos laisvę; tikisi, kad Gruzija įvykdys EKP veiksmų plano uždavinius ir Europos Tarybos rekomendacijas dėl demokratinio valdymo ilgalaikio stabilumo užtikrinimo, ypatingą dėmesį kreipiant į pagarbą pliuralizmui ir opozicijai, valdžios kontrolės ir pusiausvyros mechanizmų suderinimą bei institucinę reformą;

16.

pakartoja, kad ir toliau remia Gruzijos pastangas pradėti įgyvendinti politines ir ekonomikos reformas, taip pat stiprinti demokratines institucijas, įskaitant Rinkimų įstatymo pakeitimus, ir taip kurti taikią ir klestinčią Gruziją, kuri galėtų prisidėti prie stabilumo regione ir visoje Europoje; reiškia susirūpinimą dėl 2007 m. lapkričio mėn. politinių įvykių Gruzijoje, kurių metu policija prieš taikius demonstrantus panaudojo labai griežtas priemones, buvo uždaryti nepriklausomi žiniasklaidos kanalai ir paskelbta nepaprastoji padėtis; džiaugiasi, kad, Tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos bendru vertinimu, 2008 m. sausio 5 d. vykę prezidento rinkimai iš esmės atitiko daugumą įsipareigojimų ESBO ir Europos Tarybai ir demokratinių rinkimų standartų; mano, kad, nepaisant to, jog buvo atskleista svarbių neatidėliotinai spręstinų problemų, šie rinkimai buvo pirmieji iš tiesų konkurencingi prezidento rinkimai, kuriuose Gruzijos gyventojai galėjo išreikšti savo politinę valią; ragina visas Gruzijos politines jėgas siekti demokratinės politinės aplinkos, kurioje būtų gerbiami politiniai priešininkai ir palaikant dalykišką dialogą būtų siekiama paremti ir sustiprinti silpnas Gruzijos demokratines institucijas; ragina Gruzijos valdžios institucijas prieš parlamento rinkimus, vyksiančius 2008 m. pavasarį, pašalinti trūkumus, į kuriuos savo išankstinėje ataskaitoje atkreipė dėmesį Tarptautinė rinkimų stebėjimo misija;

17.

džiaugiasi tuo, kad taikiai praėjo prezidento rinkimai 2008 m. sausio 5 d., ir mano, kad tai dar vienas žingsnis į priekį siekiant skatinti Gruzijos visuomenės demokratėjimą ir steigti bei stiprinti Gruzijos demokratines institucijas; tikisi, kad naujai išrinktas prezidentas imsis reikiamų veiksmų, kad vyktų konstruktyvus dialogas su opozicija; vis dėlto yra susirūpinęs dėl bendro vadovavimo rinkiminei kampanijai, vykusiai labai poliarizuotoje aplinkoje, kuriai būdinga pasitikėjimo stoka ir plačiai paskleisti kaltinimai pažeidimais, be to, ankstesnis prezidentas per rinkiminę kampaniją sąmoningai vykdė valstybinę veiklą ir dėl to rinkiminė kampanija buvo šališka; ragina Gruzijos valdžios institucijas tinkamai ir skubiai nagrinėti visus skundus dėl rinkimų eigos; ragina Gruzijos valdžios institucijas tinkamai atsižvelgti į tarptautinių stebėtojų pastabas, kad būtų išspręstos visos nurodytos problemos ir tinkamai bei kruopščiai pasiruošta artėjantiems visuotiniams rinkimams; ragina opozicijos jėgas veikti atsakingai, paisant rinkimų rezultatų, ir konstruktyviai dalyvauti Gruzijos demokratinių institucijų politinėse diskusijose;

18.

pabrėžia, kad aiškus Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos įsipareigojimas gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves yra itin svarbus būsimų santykių su ES požiūriu; tikisi, kad šios šalys įvykdys EKP veiksmų plano uždavinius ir Europos Tarybos rekomendacijas šiuo klausimu; prašo Komisijos su kiekviena iš trijų šalių derėtis dėl žmogaus teisių pakomitečių steigimo;

19.

ragina Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos valdžios institucijas per 2008 m. vyksiančius rinkimus užtikrinti žodžio, susirinkimų ir žiniasklaidos laisvę; pabrėžia, kad, jei šios šalys nori toliau gerinti santykius su ES, jos turi užtikrinti galimybę sąžiningai ir subalansuotai naudotis valstybine ir privačiąja žiniasklaida ir vykdyti rinkimus pagal tarptautinius standartus;

20.

palankiai vertina ES sprendimą artėjant 2008 m. sausio mėn. rinkimams skirti Lenkiją Gruzijos vyriausybės ir opozicijos derybų tarpininke; mano, kad labai svarbu įtraukti naująsias valstybes nares, kurių kultūriniai ir istoriniai ryšiai su šiuo regionu yra glaudūs;

21.

pabrėžia, kad skatinant demokratijos ir teisinės valstybės vystymąsi svarbu remti pilietinę visuomenę ir stiprinti jos vaidmenį, taip pat plėtoti žmonių ryšius; ragina Komisiją išnaudoti visas galimybes, kurių suteikia Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonė, inter alia, stebėti, kaip įgyvendinama EKP; pabrėžia, kad EKP proceso metu, ypač stebint, kaip EKP įgyvendinama, turi būti sudaryta galimybė bendradarbiauti ir konsultuotis su pilietine visuomene; ragina Komisiją parodyti pavyzdį, t. y. nustatyti konkrečią konsultavimosi su pilietine visuomene tvarką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog lėšos būtų skirstomos sąžiningai, be politinėmis priežastimis grindžiamo valstybės įsikišimo; ragina Komisiją parengti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas gaires, kuriose būtų apibrėžtas konkretus jų vaidmuo įgyvendinant EKP veiksmų planus;

22.

pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti laisvo judėjimo per ES ir jos kaimynių sienas srityje; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad kuo greičiau pradėtų veikti ES ir Gruzijos pakomitetis teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, taip pat imtis reikiamų veiksmų siekiant pradėti derybas dėl ES ir Gruzijos readmisijos ir vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimų sudarymo ir judumo partnerystės susitarimo su ES pasirašymo, kartu pabrėždamas, kad vilkinimas daro neigiamą įtaką Gruzijos vidaus konfliktų sprendimui, ir atkreipdamas dėmesį į sunkumus, kuriuos lėmė Rusijos valdžios institucijų sprendimas išduoti Rusijos pasus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje gyvenantiems asmenims; pritaria tam, kad ateityje būtų pradėtos derybos dėl susitarimų su Armėnija ir Azerbaidžanu; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti siekiant pagerinti konsulinių paslaugų Pietų Kaukazo šalyse kokybę ir greičiau įsteigti bendrus prašymų išduoti vizas centrus; pritaria minčiai įvertinti papildomas iniciatyvas, susijusias su bendro požiūrio į migraciją rytų ir pietryčių Europoje nustatymu;

23.

ragina Komisiją finansiškai remti Europos NVO buvimą Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje – kad jos galėtų skleisti savo žinias ir patirtį organizuotos pilietinės visuomenės kūrimo srityje;

24.

ragina Komisiją visomis išgalėmis siekti sutelkti šių trijų Pietų Kaukazo regiono šalių NVO ir pilietinės visuomenės atstovus tam, kad sklandžiau vyktų dialogas, pagerėtų savitarpio supratimas ir būtų kruopščiai sprendžiamos regiono problemos; ragina šių šalių valdžios institucijas netrukdyti įgyvendinti tokių iniciatyvų;

25.

pabrėžia, kad asmenų judėjimo palengvinimas susijęs su sienų saugumu, ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti regioninį bendradarbiavimą Pietų Kaukaze bendro sienų valdymo klausimais; pabrėžia, kad būtina veiksmingai supaprastinti vizų išdavimo reikalavimus vietinio eismo per sieną atveju; supranta, kad būtina išankstinė bendradarbiavimo ties visa Gruzijos ir Rusijos siena sąlyga yra abiejų šalių gera valia; pabrėžia, kad biudžeto ir pajamų skaidrumas svarbus siekiant užtikrinti, kad vyriausybė už savo išlaidas būtų atskaitinga paprastiems piliečiams;

26.

ragina visas tris šalis aktyviau kovoti su korupcija ir kurti investicijoms bei verslui palankią aplinką; pabrėžia, kad labai svarbus veiksnys yra biudžeto skaidrumas, kuris užtikrintų vyriausybės atskaitomybę dėl valstybės išlaidų; pabrėžia, kad nuosavybės teisių raida yra svarbiausias veiksnys siekiant mažų ir vidutinių įmonių plėtros, taip pat tvarios ekonomikos plėtros; ragina skatinti rinkos ekonomikos reformas, kuriomis būtų siekiama padidinti konkurencingumą ir sustiprinti privatųjį sektorių; remia liberalizavimo priemonių suderinimą ir tolesnį stiprinimą remiantis PPO principais; pabrėžia, kad labai svarbu, jog kartu su ekonomikos reformomis būtų įgyvendinamos tinkamos socialinės priemonės;

27.

ragina visų trijų šalių valdžios institucijas užtikrinti, kad kovos su korupcija priemonės nebūtų naudojamos politiniams tikslams ir kad tyrimai, baudžiamieji persekiojimai ir teismai būtų vykdomi teisingai ir skaidriai;

28.

pabrėžia, kad dėl neišspręstų posovietinių konfliktų ir jų sukelto nesaugumo padidėjo regiono valstybių karinės išlaidos – tai neigiamai veikia jų ekonominį ir socialinį vystymąsi; todėl ragina regiono valstybes nustoti didinti karines išlaidas;

29.

mano, kad taikus neišspręstų posovietinių konfliktų sprendimas labai svarbus siekiant politinio stabilumo ir ekonomikos plėtros Pietų Kaukaze, taip pat didesniame regione; pabrėžia, kad ES tenka svarbus vaidmuo padedant regione kurti dialogu ir supratimu grindžiamą aplinką, taip pat užtikrinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) įgyvendinimą; remia tarptautines programas ir pilietinės visuomenės dialogą, kaip priemones su konfliktais susijusiems pokyčiams ir nesutariančių šalių tarpusavio pasitikėjimui skatinti; ypač palankiai vertina Komisijos pastangas teikti pagalbą Abchazijai ir Pietų Osetijai ir skleisti jose informaciją; remia ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze Peterio Semneby iniciatyvą abiejuose regionuose įsteigti informacijos biurus; ragina Komisiją ir P. Semneby užtikrinti, kad tokia pati pagalba būtų teikiama ir informacija būtų skleidžiama, Kalnų Karabache;

30.

nepritaria jokiems užsienio jėgų bandymams, kuriais siekiama sukurti išskirtines įtakos zonas; ragina visas šalis konstruktyviai dalyvauti plėtojant bendrą kaimynystę, taip pat ragina Rusiją nesipriešinti bet kokiam ES dalyvavimui konfliktų valdymo ir taikos palaikymo operacijose Pietų Kaukaze;

31.

pabrėžia, kad apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principų prieštaravimas vienas kitam prisideda prie to, kad neišspręsti posovietiniai konfliktai Pietų Kaukaze nenutrūksta; mano, kad ši problema gali būti išspręsta tik derybomis, vadovaujantis JTO Chartijoje ir Helsinkio baigiamajame akte nustatytais principais ir veikiant regioninės integracijos kontekste; pažymi, kad šis procesas negali vykti be tarptautinės bendruomenės paramos, ir ragina ES šiuo tikslu inicijuoti priemones; be to, mano, jog siekiant derybomis išspręsti konfliktus regione ypač svarbu, kad etniniai santykiai ir mažumų teisių padėtis būtų gerinami pagal Europos standartus ir siekiant Pietų Kaukazo valstybėse sustiprinti piliečių sanglaudą;

32.

primena, kad besąlygiškai remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų nepažeidžiamumą, taip pat remia nuolatines Gruzijos valdžios institucijų pastangas išspręsti savo vidaus konfliktus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad spręsdamos ginčus šalys vis dar skelbia agresyvius pareiškimus, ir pritaria Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono raginimui labiau stengtis vengti elgesio, dėl kurio galėtų būti atnaujinti karo veiksmai Abchazijoje; ragina šalis pasinaudoti visomis dialogo ir derybų teikiamomis galimybėmis siekiant rasti galutinį konflikto Pietų Osetijoje sprendimą; ragina faktines valdžios institucijas laikantis anksčiau minėtos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1781 (2007) sudaryti saugias sąlygas, kurios leistų grįžti šalies viduje perkeltiems asmenims, taip pat gerbti neatimamas nuosavybės teises konfliktų zonose; pabrėžia, kad siekiant bet kokio ilgalaikio sprendimo bus itin svarbu tinkamai išspręsti su pagrindinėmis žmogaus teisėmis susijusius klausimus (pvz., šalies viduje perkeltų asmenų grįžimas, jų turto grąžinimas ir teisingas karo nusikaltimų ir dingusių asmenų bylų tyrimas, kurį atliktų visos šalys); ragina visas šalis grįžti prie derybų stalo; palankiai vertina neseniai, po ilgos pertraukos įvykusį pirmąjį Gruzijos ir Abchazijos aukšto lygio pareigūnų susitikimą;

33.

mano, kad tolesnis delsimas spręsti Kalnų Karabacho konfliktą nebus naudingas nė vienai iš konflikto šalių, taip pat sukels grėsmę regiono stabilumui ir trukdys regioninei bei ekonominei pažangai; primena, kad gerbia ir remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą ir tarptautiniu mastu pripažintų jų sienų nepažeidžiamumą, taip pat apsisprendimo teisę pagal JT chartijos ir Helsinkio baigiamojo akto nuostatas; ragina Armėniją ir Azerbaidžaną nedelsiant pasinaudoti visomis galimybėmis siekiant taikiai išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą; pakartoja, kad labai remia ESBO Minsko grupę, tačiau apgailestauja, kad derybose nepasiekta jokios apčiuopiamos pažangos; ragina visas šalis taikyti susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač tas, pagal kurias į namus leidžiama saugiai ir garbingai grįžti visiems pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims; įspėja neskelbti jokių karingų ir provokuojančių pareiškimų, kurie galėtų pakenkti derybų procesui;

34.

apgailestauja, kad pastangoms suartinti visas tris regiono valstybes trukdo neišspręsti posovietiniai konfliktai, kuriuos sukelia teritorinės pretenzijos ir separatizmas; pabrėžia, kad konfliktų zonos dažnai tampa saugiu prieglobsčiu organizuotiems nusikaltėliams, jose plaunami pinigai, prekiaujama narkotikais ir vykdoma ginklų kontrabanda;

35.

primena atitinkamoms valdžios institucijoms, kad pabėgėliai ir perkeltieji asmenys neturėtų būti naudojami kaip priemonės vykstant konfliktams; ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant pagerinti perkeltųjų asmenų gyvenimo sąlygas ir socialinę padėtį, kol jiems bus iš tikrųjų suteikta žmogaus teisė grįžti į namus;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau finansiškai padėti Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai spręsti su pabėgėliais ir perkeltaisiais asmenimis susijusias problemas – padėti atnaujinti pastatus ir statyti kelius, vandens ir elektros energijos tiekimo infrastruktūrą, ligonines ir mokyklas (kad šios bendruomenės būtų veiksmingiau integruotos), taip pat skatinti regionų, kuriuose jie gyvena, vystymąsi, nepamirštant vietinių gyventojų, kurie dažnai taip pat gyvena žemiau skurdo ribos; pabrėžia, kad svarbu spręsti su dideliu minų, likusių po Kalnų Karabacho konflikto, skaičiumi susijusias problemas, nes jos vis dar sužeidžia, o kartais ir užmuša žmones;

37.

ragina svarbiausius regiono veikėjus imtis konstruktyvaus vaidmens sprendžiant neišspręstus posovietinius konfliktus regione, taip pat imtis veiksmų siekiant normalizuoti savo santykius su kaimynais; dar kartą ragina Turkiją aktyviai dėti kuo daugiau pastangų sprendžiant neišspręstus ginčus su visais savo kaimynais, įskaitant nuoširdų ir atvirą praeities įvykių aptarimą, vadovaujantis JT Chartija, susijusiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir kitomis susijusiomis tarptautinėmis konvencijomis; dar kartą ragina Turkijos ir Armėnijos vyriausybes pradėti susitaikymo dabarties ir praeities klausimais procesą, taip pat ragina Komisiją remti šį procesą ir naudotis privalumais, kurių teikia regioninis bendradarbiavimas pagal EKP ir Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą; ragina Komisiją ir Tarybą kartu su Turkijos ir Armėnijos valdžios institucijomis spręsti tų dviejų valstybių sienos atidarymo klausimą;

38.

siūlo rengti konferenciją pagal formulę „3 + 3“ dėl saugumo ir bendradarbiavimo Pietų Kaukaze, kurioje dalyvautų trys Pietų Kaukazo valstybės ir ES, Jungtinės Valstijos bei Rusija, kurioje būtų svarstomi saugumo ir regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukaze klausimai ir siekiama sukurti tinkamas sąlygas spręsti neišspręstus posovietinius konfliktus regione;

39.

laiko labai svarbiu Baku–Tbilisio–Erzurumo dujotiekio atidarymą ir Baku–Tbilisio–Džeichano naftotiekio atidarymą; pabrėžia projektų, kuriuos įgyvendinus energija būtų tiekiama Kaspijos regiono koridoriumi, svarbą, nes šis koridorius prisidėtų prie ekonomikos ir prekybos plėtros regione, padidintų energijos tiekimo bei tranzito iš Azerbaidžano ir Kaspijos jūros baseino į ES rinką sistemų saugą ir saugumą bei įvairovę; vis dėlto labai prašo dalyvaujančių šalių ir Komisijos įtraukti Armėniją į Baku–Tbilisio–Erzurumo dujotiekio projektą ir į Kaspijos regiono energijos tiekimo koridoriaus projektus, atsižvelgiant į pagal EKP remiamą regioninio bendradarbiavimo tikslą;

40.

pabrėžia, kad svarbu gerinti ES ir Azerbaidžano partnerystę energetikos srityje, kaip numatyta anksčiau minėtame 2006 m. lapkričio 7 d. susitarimo memorandume, ir palankiai vertina Azerbaidžano ir Gruzijos vyriausybių pasirengimą regione toliau aktyviai skatinti rinka pagrįstą energijos tiekimą ir tranzito įvairinimą, taip prisidedant prie Europos energetinio saugumo;

41.

palankiai vertina anksčiau minėtos aukšto lygio grupės dėl transporto pranešimą „Tinklas taikai ir vystymuisi“ ir Komisijos komunikatą „Pagrindinių transeuropinių transporto magistralių pratęsimas į kaimynines šalis“(COM(2007)0032); pakartoja, kad remia naujos infrastruktūros ir perspektyvių transporto koridorių kūrimą, taip įvairinant tiekėjų ir maršrutų pasirinkimą, pvz., energijos koridorių per Kaspijos ir Juodosios jūrų regionus ir „Nabucco“ dujotiekį, taip pat INOGATE ir TRACECA projektus, padėsiančius sujungti Juodosios ir Kaspijos jūrų regionus;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad formuojasi nauja aplinka, kurioje svarbiausios problemos yra klimato kaita ir tiekimo saugumas; pripažįsta, kad labai svarbu užtikrinti tiekimo įvairovę, kurią galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis, ypač su Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos regionų valstybėmis; skatina regioninį ir tarpregioninį vystymąsi; mano, kad vienas iš sustiprintos EKP prioritetų turėtų būti energijos įvairinimo projektų įgyvendinimas, ir ragina teikti didesnę paramą, skirtą gamybos ir tranzito šalių energetikos sektorių investicinei aplinkai ir reguliavimo sistemoms, kurios būtų grindžiamos Energetikos chartijos sutartimi, gerinti;

43.

pažymi, kad nustatyta, jog Azerbaidžano dujų ir naftos išteklius bus galima eksploatuoti 15–20 metų; pažymi, kad, pagal neseniai atliktus skaičiavimus, naftos telkiniuose po Kaspijos jūra yra apie 14 mlrd. barelių naftos ir nuo 850 iki 1370 mlrd. kubinių metrų dujų; pripažįsta, kad turi būti stengiamasi, jog šalis išvengtų vadinamojo prakeiksmo dėl išteklių; taigi pabrėžia tvarių alternatyvų svarbą ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu; ragina Azerbaidžano vyriausybę imtis reikiamų veiksmų siekiant sukurti reikalingą teisinę ir veiklos sistemą, kuri padėtų kuo geriau panaudoti ES paramą atsinaujinančios energijos ir veiksmingo energijos naudojimo srityse;

44.

domisi Komisijos pasiūlymu parengti galimybių tyrimą dėl galimo „Kaimynystės energetikos susitarimo“, vertina jį teigiamai ir šiuo tikslu ragina EKP valstybes partneres laikytis tarptautinės teisės ir pasaulio rinkose prisiimtų įsipareigojimų;

45.

remia Armėnijos vyriausybės pastangas kuo greičiau nutraukti esamo Medzamoro atominės elektrinės reaktoriaus eksploataciją (to reikalauja ES) ir rasti perspektyvių alternatyvių sprendimų, susijusių su energijos tiekimu; tačiau reiškia susirūpinimą dėl vyriausybės sprendimo toje pačioje elektrinėje, kuri yra seismiškai aktyvioje zonoje, statyti naują reaktorių ir ragina Armėnijos valdžios institucijas rasti alternatyvių sprendimų, susijusių su energijos tiekimu;

46.

pataria vykdant bendradarbiavimą energetikos srityje atsižvelgti į šalių vidaus energijos poreikius ir gaunamą naudą, ypač galimybės gauti energiją požiūriu; ragina Komisiją užtikrinti, kad energijos projektai, finansuojami oficialios pagalbos vystymuisi pagal EKPP lėšomis, tiesiogiai prisidėtų prie skurdo mažinimo ir teiktų naudą vietos gyventojams; ragina Komisiją didinti pagalbą šioms trims šalims kovos su klimato kaita srityje ir ištirti, kaip konkrečiai spręsti neefektyvios energijos gamybos ir naudojimo problemas – pvz., perduodant technologijas;

47.

atkreipia dėmesį į tokias regionines iniciatyvas kaip Baku–Tbilisio–Karso geležinkelio projektas; mano, kad ši iniciatyva sudaro galimybę padidinti šios pasaulio dalies ekonominę ir politinę integraciją į Europos ir tarptautinę ekonomiką ir prisidės prie ekonomikos ir prekybos plėtros regione; vis dėlto pabrėžia, kad dėl projekto apeinama esama, visiškai veikianti geležinkelio linija Armėnijoje; ragina Pietų Kaukazo respublikas ir Turkiją vykdyti veiksmingą regioninės ekonominės integracijos politiką ir neįgyvendinti trumparegiškų ir politinėmis priežastimis grindžiamų regioninių energetinių ir transporto projektų, kurie pažeistų EKP patikimo vystymosi principus;

48.

dar kartą ragina pateikti Parlamentui ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukazui rengiamas nuolatines ataskaitas, įskaitant misijos pabaigoje rengiamą išsamią galutinę ataskaitą;

49.

palankiai vertina 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimą padidinti savo delegaciją į Jerevaną ir 2007 m. pabaigoje sudaryti delegaciją į Baku; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios delegacijos nedelsdamos pradėtų veikti;

50.

mano, kad siekiant Pietų Kaukazo šalis ir jų gyventojus geriau informuoti apie ES politiką, labai svarbu, kad ES specialusis įgaliotinis Pietų Kaukazui būtų labiau pastebima figūra; mano, kad šiuo požiūriu labai svarbu aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę;

51.

ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis individualiais konkrečių šalių laimėjimais, svarstyti galimybę su atitinkamomis šalimis sudaryti naujus išsamesnius susitarimus;

52.

ragina atitinkamų šalių parlamentus padidinti parlamentų opozicijos atstovų skaičių savo parlamentinio bendradarbiavimo komitetų delegacijose ir remia padidėjusį regioninį parlamentų bendradarbiavimą, įskaitant Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentinę asamblėją ir Pietų Kaukazo parlamentinę iniciatyvą;

53.

pabrėžia poreikį siekiant Europos Sąjungos ir Pietų Kaukazo šalių sąveikos naudotis daugiašalėmis organizacijomis;

54.

dar kartą patvirtina, kad, siekiant suderinti veiksmų planus ir įsipareigojimus Europos Tarybai, ESBO, NATO ir JT, būtina koordinuoti ES institucijų ir kitų dvišalių ir daugiašalių subjektų veiklą;