18.2.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/2

Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyva Tarybos pamatinio sprendimo 2009/…/TVR dėl jurisdikcijos kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo

(2009/C 39/03)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 1 dalies c bei d punktus ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvas,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

(2)

Vadovaujantis 2004 m. lapkričio 5–4 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtinta Hagos programa dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje (2), siekiant gerinti baudžiamojo proceso veiksmingumą, tuo pačiu metu garantuojant tinkamą teisenos administravimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas galimybei tarpvalstybines daugiašales baudžiamąsias bylas nagrinėti vienoje valstybėje narėje, be to, papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas papildomiems pasiūlymams, įskaitant pasiūlymus dėl jurisdikcijos kolizijų, kad būtų baigta kurti visapusiška priemonių, skirtų teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principui įgyvendinti, programa.

(3)

Šiame pamatiniame sprendime numatytomis priemonėmis visų pirma turėtų būti siekiama užkirsti kelią jurisdikcijos kolizijoms ir jas panaikinti, užtikrinti, kad vykdant baudžiamąjį procesą būtų naudojamasi tinkamiausia jurisdikcija, suteikti daugiau skaidrumo ir objektyvumo pasirenkant baudžiamąją jurisdikciją tais atvejais, kai bylos aplinkybės priklauso dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai.

(4)

Tais atvejais, kai bylos aplinkybės priklauso kelių valstybių narių jurisdikcijai ir dėl to gali atsirasti jurisdikcijos kolizija, negali būti garantuota, kad pasirinkta jurisdikcija baudžiamajam procesui vykdyti yra tinkamiausia, arba kad ji buvo pasirinkta skaidriai ir objektyviai atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į kiekvienos iš galimų jurisdikcijų ypatybes. Europos bendroje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje būtina imtis veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ankstyvame etape būtų informuotos apie aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti jurisdikcijos kolizija, ir kad būtų, jei įmanoma, susitarta priskirti su tomis aplinkybėmis susijusį baudžiamąjį procesą vykdyti verčiau vienai jurisdikcijai, atsižvelgiant į bendrus bei objektyvius kriterijus ir laikantis skaidrumo principo.

(5)

Šis pamatinis sprendimas turėtų būti taikomas dviems atvejams. Pirmuoju atveju juo nustatoma keitimosi informacija tvarka, kai vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl konkrečių bylos aplinkybių ir nori išsiaiškinti, ar kitose valstybėse narėse jau nėra vykdomas baudžiamasis procesas dėl tų pačių bylos aplinkybių. Antruoju atveju vienos valstybės narės kompetetingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl konkrečių bylos aplinkybių ir kitais būdais nei taikant pranešimo procedūrą sužino, kad kitų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl tų pačių bylos aplinkybių. Tokiu atveju pranešimo procedūra neturėtų būti taikoma ir atitinkamos valstybės turėtų pradėti tiesiogines konsultacijas.

(6)

Šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama panaikinti negatyviąją jurisdikcijos koliziją, tai yra, kai nė viena valstybė narė nenustato, kad įvykdyta nusikalstama veika priklauso jos jurisdikcijai. Tuo atveju, kai valstybė narė nustato savo jurisdikciją, tačiau nenori ja naudotis, taikant šį pamatinį sprendimą ši kolizija turėtų būti laikoma specialia pozityviosios jurisdikcijos kolizijos kategorija.

(7)

Nė viena iš atitinkamų valstybių narių neturėtų būti įpareigojama atsisakyti jurisdikcijos ar ją perimti, nebent jos to pageidautų. Jei negalima pasiekti susitarimo, valstybės narės turėtų išlaikyti savo teisę inicijuoti baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, kurios priklauso jų nacionalinei jurisdikcijai.

(8)

Šis pamatinis sprendimas neturi įtakos teisėtumo principui ir galimybės principui, kuriuos reglamentuoja valstybių narių nacionalinė teisė. Vis dėlto, kadangi šiuo pamatiniu sprendimu būtent ir siekiama užkirsti kelią nereikalingiems vienu metu vykdomiems baudžiamiesiems procesams, taikant šį sprendimą neturėtų kilti jurisdikcijos kolizijos, kurios kitais atvejais ir nebūtų.

(9)	Šis pamatinis sprendimas nepažeidžia Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (3) ir atitinkamoje Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje pripažinto ne bis in idem principo ir juo net nesiekiama (net ir netiesiogiai) šio principo reglamentuoti.

(10)	Šis pamatinis sprendimas nepažeidžia 1972 m. gegužės 15 d. Strasbūre pasirašytoje Europos konvencijoje dėl baudžiamojo proceso perdavimo nustatyto proceso ir kitų susitarimų dėl baudžiamojo proceso perdavimo tarp valstybių narių.

(11)	Tai, kad kaltinamasis yra kitos valstybės narės pilietis ar gyventojas, neturėtų būti automatiškai laikoma glaudžiu ryšiu.

(12)

Pranešimą teikiančioji valdžios institucija, apibūdindama bylos aplinkybes, dėl kurių vyksta baudžiamasis procesas, pranešime visų pirma turėtų nurodyti kur, kada ir kaip buvo įvykdyta veika, taip pat pateikti duomenis apie įtariamąjį ar kaltinamąjį, kad pranešimą gaunančioji valdžios institucija galėtų nustatyti, ar jos valstybėje narėje nėra vykdomas su tomis pačiomis bylos aplinkybėmis susijęs baudžiamasis procesas.

(13)	Tiesiogines konsultacija gali pradėti bet kuri iš atitinkamų valstybių narių ir ji gali naudoti įvairias ryšių palaikymo priemones.

(14)

Šiame pamatiniame sprendime nurodoma, kada atitinkamos valdžios institucijos privalo pradėti tiesiogines konsultacijas. Tačiau niekas neturėtų drausti valdžios institucijoms savanoriškai pradėti tiesiogines konsultacijas siekiant susitarti dėl kitais atvejais nustatytinos tinkamiausios jurisdikcijos.

(15)

Tuo atveju, kai kompetentingos valdžios institucijos sužino, kad dėl bylos aplinkybių, dėl kurių vyksta ar numatoma pradėti baudžiamąjį procesą vienoje valstybėje narėje, buvo pradėtas baudžiamasis procesas, kuris galiausiai buvo perduotas kitai valstybei narei, turėtų būti skatinamas atitinkamas keitimasis informacija. Tokiu informacijos pasikeitimu turėtų būti siekiama valstybių narių, kurioms galiausiai buvo perduotas baudžiamojo proceso vykdymas, kompetentingoms valdžios institucijoms suteikti informacijos ir įrodymų, kurie joms sudarytų sąlygas galbūt atnaujinti baudžiamąjį procesą pagal nacionalinę teisę.

(16)

Šiuo pamatiniu sprendimu neturėtų būti sukurta nereikalingų biurokratinių procedūrų, kai šiame sprendime nagrinėjamoms problemoms spręsti jau turima tinkamesnių priemonių. Todėl tais atvejais, kai valstybės narės turi lankstesnių priemonių ar susitarimų, jie turėtų būti viršesni už šio pamatinio sprendimo nuostatas.

(17)	Šis pamatinis sprendimas turėtų papildyti … m. …. … d. Tarybos sprendimą 2008/…/TVR dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiantį Sprendimą 2002/187/TVR (4) ir jo nepažeisti, be to, turėtų numatyti naudojimąsi jau įdiegtais Eurojusto mechanizmais.

(18)	2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (5) turėtų būti taikomas pagal šį pamatinį sprendimą teikiamų asmens duomenų apsaugai.

(19)	Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir atspindėtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

1 SKYRIUS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame pamatiniame sprendime nustatomos:

procedūrų sistemą, pagal kurią nacionalinės valdžios institucijos keičiasi informacija apie vykdomus baudžiamuosius procesus dėl konkrečių bylos aplinkybių siekdamos išsiaiškinti, ar kitoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) jau nėra tuo pačiu metu vykdomas baudžiamasis procesas dėl tų pačių bylos aplinkybių, ir pagal kurią jų nacionalinės valdžios institucijos pradeda tiesiogines konsultacijas siekdamos susitarti dėl tinkamiausios jurisdikcijos baudžiamiesiems procesams dėl konkrečių bylos aplinkybių, kurios priklauso dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai;

b)	taisyklės ir bendri kriterijai, į kuriuos atsižvelgia dviejų ar daugiau valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos siekdamos susitarti dėl tinkamiausios jurisdikcijos baudžiamajam procesui dėl konkrečių bylos aplinkybių.

2. Šis pamatinis sprendimas taikomas šiais atvejais:

kai vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą ir nustato, kad bylos aplinkybės, kurios yra šio baudžiamojo proceso objektas, yra glaudžiai susijusios su viena ar kelių kitų valstybių narių, ir kai įmanoma, jog tos kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl tų pačių bylos aplinkybių;

arba

b)	kai vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą ir nesvarbu, kokiais būdais sužino, kad vienos ar kelių kitų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl tų pačių bylos aplinkybių.

3. Šis pamatinis sprendimas netaikomas tais atvejais, kai nė viena valstybė narė nenustato savo jurisdikcijos dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

4. Šis pamatinis sprendimas netaikomas įmonių atžvilgiu vykdomiems baudžiamiesiems procesams, jeigu šių procesų tikslas – taikyti Europos bendrijos konkurencijos teisę.

5. Šiuo pamatiniu sprendimu asmenims nesuteikiama jokių teisių nacionalinių valdžios institucijų atžvilgiu.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame pamatiniame sprendime:

a)	„pranešimą teikiančioji valstybė“ – valstybė narė, kurios kompetentingos valdžios institucijos pateikia pranešimą kitos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms arba pakviečia kitos valstybės kompetentingas valdžios institucijas pradėti tiesiogines konsultacijas;

b)	„pranešimą gaunančioji valstybė“ – valstybė narė, kurios kompetentingoms valdžios institucijoms pateikiamas pranešimas arba jos pakviečiamos pradėti tiesiogines konsultacijas su kitos valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis;

c)	„vykdomas procesas“ – baudžiamasis procesas, įskaitant ikiteisminį etapą, kurį pagal nacionalinę teisę vykdo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos dėl konkrečių bylos aplinkybių;

„pranešimą teikiančioji valdžios institucija“ – valdžios institucija, pagal nacionalinius įstatymus paskirta pranešti kitos valstybės narės valdžios institucijoms apie tai, kad vykdomas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, gauti atsakymus į tokius pranešimus ir su kitos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija diskutuoti bei susitarti dėl to, kuri jurisdikcija yra tinkamiausia baudžiamajam procesui dėl konkrečių bylos aplinkybių, priklausančių tų valstybių narių jurisdikcijai;

„pranešimą gaunančioji valdžios institucija“ – valdžios institucija, pagal nacionalinius įstatymus paskirta gauti pranešimus apie tai, kad kitoje valstybėje narėje vykdomas procesas dėl nusikalstamos veikos, ir į juos atsakyti, ir su kitos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija konsultuotis bei susitarti dėl to, kuri jurisdikcija yra tinkamiausia baudžiamajam procesui dėl konkrečių bylos aplinkybių, priklausiančių tų valstybių narių jurisdikcijai.

3 straipsnis

Pranešimą teikiančiųjų ir gaunančiųjų valdžios institucijų nustatymas

1. Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos generaliniam sekretoriatui, kuri valdžios institucija paskirta pranešimą teikiančiąja valdžios institucija ir gaunančiąja valdžios institucija. Valstybė narė gali nuspręsti paskirti vieną valdžios instituciją atlikti ir pranešimą teikiančiosios, ir gaunančiosios valdžios institucijos funkcijas.

2. Tarybos Generalinis sekretoriatas gautą informaciją pateikia visoms valstybėms narėms bei Komisijai ir paskelbia ją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Galimybė paskirtosios valdžios institucijos užduotis pavesti kitai nacionalinei valdžios institucijai

1. Bet kuriame šiame pamatiniame sprendime numatytos procedūros etape pranešimą teikiančioji arba gaunančioji valdžios institucijos gali nuspręsti pavesti jų, kaip paskirtųjų valdžios institucijų pagal 3 straipsnio 1 dalį, užduotis kitai nacionalinei valdžios institucijai, pavyzdžiui, pagal nacionalinę teisę už baudžiamųjų procesų vykdymą atsakingai valdžios institucijai.

2. Jeigu sprendimas priimamas remiantis 1 dalimi, apie tai nedelsiant pranešama atitinkamos valstybės narės pranešimą teikiančiajai ir gaunančiajai valdžios institucijai, kartu pateikiant valdžios institucijos, kuriai pavesta užduotis, kontaktinius duomenis.

3. 1 dalyje nurodytas sprendimas įsigalioja nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo datos.

2 SKYRIUS

KEITIMASIS INFORMACIJA

5 straipsnis

Pranešimo teikimas

1. Jeigu valstybės narės valdžios institucijos, kurios pagal nacionalinę teisę yra kompetentingos vykdyti baudžiamąjį procesą, nustato, kad aplinkybės, kurios yra vykdomo proceso objektas, glaudžiai susijusios su viena ar keliomis valstybėmis narėmis, pirmosios valstybės narės pranešimą teikiančioji valdžios institucija kuo greičiau praneša apie šio proceso vykdymą su procesu glaudžiai susijusios valstybės (-ių) narės (-ių) pranešimą gaunančiajai (-iosioms) valdžios institucijai (-oms), siekdama sužinoti, ar pranešimą gaunančioji (-iosios) valstybė (-ės) narė (-rės) vykdo baudžiamąjį procesą dėl tų pačių aplinkybių.

2. Pareiga pranešti pagal 1 dalį taikoma tik baudžiamųjų veikų, už kurias pranešimą teikiančioje valstybėje gali būti baudžiama bent iki vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausme arba įsakymu dėl įkalinimo, kaip nustatyta pranešimą teikiančioje valstybėje narėje.

6 straipsnis

Glaudus ryšys

1. Ryšys visuomet laikomas „glaudžiu“, jeigu veika arba svarbi jos dalis, susijusi su baudžiamosios veikos įvykdymu, buvo įvykdyta kitos valstybės narės teritorijoje.

2. Procesuose, kurie yra susiję su kita nei 1 dalyje nurodyta valstybe nare, sprendimas dėl to, ar ryšys gali būti laikomas glaudžiu, priimamas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma remiantis bendrais kriterijais, išdėstytais 15 straipsnio 2 dalyje.

7 straipsnis

Pranešimo pateikimo procedūra

1. Pranešimą teikiančioji valdžios institucija pranešimą gaunančiajai valdžios institucijai praneša bet kuriuo būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kad pranešimą gaunančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą.

2. Jei pranešimą gaunančioji valdžios institucija nežinoma, pranešimą teikiančioji valdžios institucija pateikia visas reikiamas užklausas, įskaitant per Europos teisminio tinklo arba Eurojusto kontaktinius punktus, kad gautų pranešimą gaunančiosios valstybės gaunančiosios valdžios institucijos kontaktinius duomenis.

3. Jeigu pranešimą gauna pranešimą gaunančiosios valstybės narės valdžios institucija, kuri nėra kompetentinga pranešimą gaunančioji valdžios institucija, kaip nustatyta 3 straipsnyje, ji automatiškai perduoda pranešimą kompetentingai valdžios institucijai ir atitinkamai informuoja pranešimą teikiančiąją valdžios instituciją.

8 straipsnis

Pranešimo forma ir turinys

1. Pranešime prateikiama tokia informacija:

a)	duomenys apie nacionalinę (-es) valdžios instituciją (-as), kuri (-ios) nagrinėja bylą;

b)	aplinkybių, dėl kurių vykdomas procesas, apie kurį teikiamas pranešimas, aprašymas, įskaitant glaudaus ryšio pobūdžio aprašymą;

c)	vykdomo baudžiamojo proceso etapas; bei

d)	informacija apie įtariamąjį ir (arba) kaltinamąjį, jei žinoma, apie nukentėjusiuosius, jei taikoma.

2. Į pranešimą gali būti įtraukta bet kuri kita svarbi papildoma informacija, susijusi su pranešimą teikiančiojoje valstybėje vykdomu procesu, pavyzdžiui, apie sunkumus, su kuriais susiduriama pranešimą teikiančiojoje valstybėje.

3. Pranešimą teikiančioji valdžios institucija naudoja priede pateiktą A formą.

9 straipsnis

Atsakymo forma ir turinys

1. Atsakyme pateikiama ši informacija:

a)	nacionalinės (-ių) valdžios institucijos (-ų), kuri (-ios) nagrinėja ar nagrinėjo bylą, kontaktiniai duomenys, jei taikoma;

b)	ar procesas dėl kelių ar visų aplinkybių, dėl kurių pateikiamas pranešimas, yra vykdomas pranešimą gaunančioje valstybėje ir koks proceso etapas yra pasiektas;

c)	ar procesas dėl kelių ar visų aplinkybių, dėl kurių pateikiamas pranešimas, buvo vykdomas pranešimą gaunančioje valstybėje ir, be kita ko, koks buvo priimtas galutinis sprendimas;

d)	ar pranešimą gaunančiosios valstybės valdžios institucijos ketina pradėti baudžiamąjį procesą dėl konkrečių aplinkybių, dėl kurių pateikiamas pranešimas, jei taikoma.

2. Į atsakymą gali būti įtraukta kita svarbi papildoma informacija, visų pirma dėl visų skirtingų, bet susijusių aplinkybių, dėl kurių vykdomas procesas pranešimą gaunančiojoje valstybėje.

3. Atsakydama į pranešimą, pranešimą gaunančioji valdžios institucija naudoja priede pateiktą B formą.

10 straipsnis

Terminai ir papildoma informacija

1. Pranešimą gaunančioji valdžios institucija atsako į pranešimą per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

2. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas nustatant papildomą, ne ilgesnį kaip 15 dienų terminą. Tačiau gaunančioji valdžios institucija praneša apie pratęstą terminą laikydamasi 1 dalyje nustatyto termino.

3. Jeigu pranešimą gaunančioji valdžios institucija mano, kad pranešimą teikiančiosios valdžios institucijos pateiktos informacijos nepakanka atsakymui pateikti, laikydamasi 1 dalyje nustatyto termino ji gali paprašyti pateikti reikiamą papildomą informaciją ir nustatyti pagrįstą terminą jai pateikti.

4. 1 dalyje nustatytas terminas atnaujinamas gavus papildomos informacijos.

11 straipsnis

Atsakymo nepateikimas

Jeigu pranešimą gaunančioji valdžios institucija nepateikia atsakymo laikydamasi 10 straipsnyje nurodytų terminų, pranešimą teikiančioji valdžios institucija gali imtis, jos manymu, reikiamų priemonių, kad informuotų pranešimą gaunančiąją valstybę, įskaitant atitinkamo pranešimo Eurojustui pateikimą.

3 SKYRIUS

TIESIOGINĖS KONSULTACIJOS

12 straipsnis

Tiesioginės konsultacijos

1. Atsakymo perdavimo metu ar po to, pranešimą teikiančioji valdžios institucija ir pranešimą gaunančioji valdžios institucija pradeda tiesiogines konsultacijas, kad susitartų dėl tinkamiausios jurisdikcijos baudžiamajam procesui dėl konkrečių aplinkybių, priklausančių abiem jurisdikcijoms, jeigu:

a)	pranešimą gaunančiojoje valstybėje vykdomas procesas dėl kai kurių ar visų aplinkybių, dėl kurių pateiktas pranešimas; arba

b)	pranešimą gaunančiosios valstybės valdžios institucijos ketina pradėti baudžiamąjį procesą dėl kai kurių arba visų aplinkybių, dėl kurių pateiktas pranešimas.

2. Nacionalinės valdžios institucijos pradeda tiesiogines konsultacijas pagal 1 dalį, jeigu daugiau nei vienos valstybės narės pranešimą gaunančiosioms valdžios institucijoms pateikiamas pranešimas dėl to paties vykdomo proceso. Tokiu atveju atitinkama pranešimą teikiančioji valdžios institucija yra atsakinga už šių konsultacijų koordinavimą.

3. Jeigu pranešimas nepateikiamas, dvi arba kelios valstybės narės pradeda tiesiogines konsultacijas per savo atitinkamas pranešimą teikiančiąsias ir gaunančiąsias valdžios institucijas, kad susitartų dėl tinkamiausios jurisdikcijos, jei jos (nesvarbu, kokiu būdu) sužino, kad tuo pačiu metu vykdomas arba numatomas pradėti vykdyti kitas baudžiamasis procesas dėl konkrečių aplinkybių.

13 straipsnis

Informacijos apie svarbius procedūrinius veiksmus ar priemones teikimas

Tiesiogines konsultacijas pradėjusi pranešimą teikiančioji ir pranešimą gaunančioji valdžios institucijos viena kitą informuoja apie svarbias procedūrines priemones, kurių jos ėmėsi nuo konsultacijų pradžios.

4 SKYRIUS

TINKAMIAUSIOS JURISDIKCIJOS NUSTATYMAS

14 straipsnis

Konsultacijų tikslas

1. Bendras konsultacijų dėl tinkamiausios jurisdikcijos tikslas – susitarti, kad vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos vykdys baudžiamąjį procesą dėl visų aplinkybių, priklausančių dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai.

2. Kai bet kurioje valstybėje narėje vykdomas procesas dėl aplinkybių, susijusių su aplinkybėmis, kurios yra konsultacijų dėl tinkamiausios jurisdikcijos objektas, bet nėra tos pačios aplinkybės, arba kai neįmanoma baudžiamojo proceso vykdyti vienoje valstybėje narėje, visų pirma dėl aplinkybių sudėtingumo ar kaltinamųjų skaičiaus, gali būti tikslingiau baudžiamąjį procesą vykdyti dviejose ar daugiau valstybių narių, kadangi jis apimtų atitinkamai skirtingas aplinkybes ar skirtingus asmenis.

15 straipsnis

Tinkamiausios jurisdikcijos nustatymo kriterijai

1. Laikomasi bendros prielaidos, kad baudžiamojo proceso vykdymas priklauso valstybės narės, kurioje įvykdyta didžiausia nusikaltimo dalis ir kurioje įvykdyta didžiausia susijusių asmenų faktinių veiksmų dalis, jurisdikcijai.

2. Jei 1 dalyje išdėstyta bendra prielaida netaikoma dėl to, kad yra kitų pakankamai svarbių baudžiamojo proceso vykdymo veiksnių, į kuriuos atsižvelgiant paaiškėja, kad taikytina kita jurisdikcija, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos apsvarsto tuos papildomus veiksnius siekdamos susitarti dėl tinkamiausios jurisdikcijos. Tie papildomi veiksniai pirmiausia apima:

—	kaltinamojo ar kaltinamųjų buvimo vietą po jų suėmimo ir galimybes užtikrinti jų perdavimą arba ekstradiciją taikant kitas galimas jurisdikcijas,

—	kaltinamųjų pilietybę ar gyvenamąją vietą,

—	valstybės, kurioje patirta didžiausia žalos dalis, teritoriją,

—	svarbius nukentėjusiųjų interesus,

—	svarbius kaltinamųjų asmenų interesus,

—	vietą, kurioje yra svarbūs įrodymai,

—	pažeidžiamų arbe įbaugintų liudininkų apsaugą, kai jų parodymai yra svarbūs atitinkamam procesui,

—	svarbiausių liudininkų gyvenamąją vietą ir jų galimybes keliauti į valstybę narę, kurioje įvykdyta didžiausia nusikaltimo dalis,

—	bylos dėl atitinkamų klausimų etapą,

—	susijusio proceso vykdymo faktą,

—	proceso vykdymo ekonomiškumą.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas su Eurojustu

1. Bet kuri nacionalinė valdžios institucija turi teisę bet kuriame nacionalinės procedūros etape:

a)	prašyti Eurojusto konsultacijų;

b)	priimti sprendimą perduoti Eurojustui konkrečias bylas, kuriose keliamas tinkamiausios jurisdikcijos klausimas.

2. Jei bylose, kurios patenka į Eurojusto kompetenciją, nebuvo įmanoma pasiekti susitarimo dėl tinkamiausios valstybės narės jurisdikcijos baudžiamajam procesui dėl konkrečių aplinkybių vykdyti, ginčus bei atvejus, kai susitarimas nebuvo pasiektas per 10 mėnesių nuo tiesioginių konsultacijų pradžios, bet kuri iš susijusių valstybių narių perduoda Eurojustui.

17 straipsnis

Bylos, kuriose nebuvo pasiektas susitarimas

Tais išimtiniais atvejais, kai:

a)	susitarimas nebuvo pasiektas net Eurojustui įstojus į bylą pagal 16 straipsnį; arba

b)	bylose, kurios nepatenka į Eurojusto kompetenciją, tiesioginės konsultacijos nutrūko nepasiekus susitarimo, bei tais atvejais, kai susitarimas nebuvo pasiektas per 6 mėnesius nuo tiesioginių konsultacijų pradžios,

valstybės narės informuoja Eurojustą apie priežastis, kodėl nebuvo pasiektas susitarimas.

5 SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Kitų rūšių keitimasis informacija

1. Jei vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kokiu nors būdu sužino, kad aplinkybės, dėl kurių toje valstybėje vykdomas ar yra numatytas vykdyti procesas, buvo kitoje valstybėje narėje vykusio proceso objektas ir procesas buvo užbaigtas, pirmosios valstybės pranešimą teikiančioji valdžios institucija kuo greičiau informuoja apie šią padėtį antrosios valstybės narės pranešimą gaunančiąją valdžios instituciją ir perduoda visą svarbią informaciją.

2. Jei pranešimą gaunančioji valdžios institucija sužino, gavusi pranešimą arba bet kokiu kitu būdu, kad aplinkybės, dėl kurių buvo vykdomas procesas, kuris buvo užbaigtas tos valdžios institucijos valstybėje narėje, yra kito vykdomo ar numatyto vykdyti proceso arba buvo kito vykdyto proceso kitoje valstybėje narėje objektas, pranešimą gaunančioji valdžios institucija gali svarstyti, ar ji prašys papildomos informacijos, kad galėtų tinkamai įvertinti galimybę atnaujinti procesą pagal nacionalinę teisę.

6 SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Kalbos

Bet kuri valstybė narė Tarybos generaliniam sekretoriatui įteiktame pareiškime gali nurodyti kalbas, kuriomis ji priims pranešimą, nurodytą 5 straipsnyje, ir kuriomis ji atsakys į pranešimą.

20 straipsnis

Sąsaja su teisiniais dokumentais ir kitomis priemonėmis

1. Jeigu pagal kitus teisinius dokumentus arba priemones galima išplėsti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padėti labiau supaprastinti procedūrą, pagal kurią nacionalinės valdžios institucijos keičiasi informacija apie jų vykdomą procesą, pradeda tiesiogines konsultacijas ir stengiasi pasiekti susitarimą dėl tinkamiausios jurisdikcijos baudžiamajam procesui dėl konkrečių aplinkybių, priklausančių dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai, arba sudaryti palankesnes tokios procedūros vykdymo sąlygas, valstybės narės gali:

a)	toliau taikyti šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo metu galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar priemones;

b)	sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar patvirtinti priemones po šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo.

2. 1 dalyje minėti susitarimai ir priemonės neturi jokio poveikio santykiams su valstybėmis narėmis, kurios nėra jų Susitariančiosios Šalys.

3. Per tris mėnesius nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai praneša apie 1 dalies a punkte nurodytus galiojančius susitarimus ar priemones, kurias jos pageidauja toliau taikyti.

Be to, valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai praneša apie 1 dalies b punkte nurodytus naujus susitarimus ar priemones per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.

4. Šis pamatinis sprendimas nepažeidžia Sprendimo 2008/…/TVR.

21 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų šio pamatinio sprendimo nuostatoms įgyvendinti iki …

Iki tos pačios datos valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, kuriomis pagal šį pamatinį sprendimą taikomi įpareigojimai perkeliami į nacionalinę teisę, tekstą.

22 straipsnis

Ataskaita

Iki … Komisija pateikia, prireikus kartu su teisės aktų pasiūlymais, Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, ar valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) … m. … … d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(3) OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(4) OL … (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(5) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

PRIEDAS

18.2.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/16

Atnaujintas patvirtintų laboratorijų, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (1) 8 straipsnio 2 dalį yra kompetentingos atlikti pagal šį reglamentą privalomus bandymus, sąrašas

(2009/C 39/05)

(Pastaba: šį sąrašą ir vėlesnius atnaujinimus taip pat bus galima rasti internete (2))

Valstybė narė

Patvirtintos laboratorijos

Belgija

BfB Oil Research S.A

rue Phocas Lejeune 10

B-5032 Isnes

Tel. (32-81) 58 53 0

Fax (32-81) 58 53 8

bfb@proximedia.be

Lisec N.V.

Craenevenne 140

B-3600 Genk

Tel. (32-89) 36 27 91

Fax (32-89) 35 58 05

Bulgarija

—

Čekijos Respublika

Výzkumný ústav organických syntéz a. s. (VUOS)

Centrum ekologie, toxikologie a analytiky

CZ-532 18 Pardubice-Rybitví

Tel. (420) 466 823 127

Fax (420) 466 822 476

www.vuos.com

BIOTEST

Pod Zámkem 279

CZ-281 25 Konarovice

Tel. (420) 321 766 074

Fax (420) 321 766 066

BIOPHARM

Research Institute of Biopharmacy and Veterinary Drugs

Pohoří-Chotouň 55

CZ-254 99 Jílove u Prahy

Tel. (420) 241 950 383

Fax (420) 241 950 503

EMPLA, Ekological Laboratory

ul. Jana Krušinky

CZ-500 02 Hradec Králové

Tel. (420) 495 220 739

Fax (420) 495 220 739

empla@topix.cz

INOTEX

Štefánikova 1208

CZ-544 01 Dvůr Králové nad Labem

Tel. (420) 499 320 140

Fax (420) 499 320 149

inotex@inotex.cz

Danija

DHI Institut for Vand & Miljø

Agern Allé 5

DK-2970 Hørsholm

Tel. (45) 45 16 92 00

Fax (45) 45 16 92 92

mailto:dhi@dhi.dk

http://www.dhi.dk/

Eurofins Danmark A/S

Smedeslovvej 38

DK-8464 Galten

Tel. (45) 70 22 42 66

Fax (45) 70 22 42 55

Vokietija

BASF AG Experimentelle Toxikologie und Ökologie

Carl-Bosch-Str. 38

D-67056 Ludwigshafen

Tel. (49-621) 60 0

Bayer Industry Services GmbH & Co. OHG, SUA-PUA I

Bayerwerk, Geb. Q, 18-2

D-51368 Leverkusen

Tel. (49-214) 30 1

SGS Institut Fresenius GmbH

Im Maisel 14,

D-65232 Taunusstein

Tel. (49-6128) 744 0

info@institut-fresenius.de

nonfood@institut-fresenius.de

IBACON — Institut für Biologische Analytik und Consulting GmbH

Arheiliger Weg 17

D-64380 Roßdorf

Tel. (49-6154) 697 372

Fax (49-6154) 697 371

info@ibacon.com

Kesla Forschung & Service (GmbH & Co.) KG, Kesla Biolab, Prüflabor für Analytik, Mikrobiologie und Toxikologie

Salegaster Chaussee 3

D-06803 Greppin

Tel. (49-3493) 751 80

Fax (49-3493) 751 99

biolab@kesla.de

Dr. U. Noack-Laboratorien

Käthe-Paulus-Str. 1

D-31157 Sarstedt

Tel. (49-5066) 7067 0

Fax (49-5066) 7067 89

info@noack-lab.de

Fraunhofer-Institut für Molekularbiologie und Angewandte Oekologie (IME), Bereich Angewandte Ökologie

Auf dem Aberg 1

D-57392 Schmallenberg

Tel. (49-2972) 302 0

Fax (49-2972) 302 319

info@ime.fraunhofer.de

AQura GmbH

Paul-Baumann-Str. 1,

D-45764 Marl oder

Rodenbacher Chaussee 4

D-63457 Hanau-Wolfgang

Tel. (49-2365) 49 21 61

Fax (49-2365) 49 80 21 61

aqura@degussa.com

LAUS GmbH

Mandelring 47

D-67433 Neustadt a. d. Weinstraße

Tel. (49-6321) 35 31 5

Fax (49-6321) 48 05 78

info@laus.de

Degussa Standortservice Krefeld Stockhausen GmbH

Laboratorium für Toxikologie und Ökologie

Bäkerpfad 25

D-47805 Krefeld

Tel. (49-2159) 38 3142

Fax (49-2159) 38 1896

Bayer CropScience Development — Metabolism/Environmental Fate

Alfred Nobel Str. 50

Building 6650-6670

D-40789 Monheim

Tel. (49-2173) 38 37 62

Fax (49-2173) 38 40 14

Estija

—

Graikija

Γενικό Χημείο του Κράτους, 2ο Τμήμα Χημικών Αθήνας

(General Chemical State Laboratory, 2nd Chemical Division)

12 Αν Τσόχα, Αμπελόκηποι, τ.κ.

GR-115 21, Αθήνα

Tel. (30) 210 64 92 42; (30) 210 64 79 148

Fax (30) 210 64-305-70

gxk-bxy@ath.forthnet.gr

Ispanija

—

Prancūzija

ARKEMA — GRL-LPX

BP 34

F-64170 Artix

Tél. (33) 559 92 67 63

Fax (33) 559 92 69 47

European Agricultural Services

76, avenue Édouard Millaud

F-69290 Craponne

Tél. (33) 472 71 52 46

Fax (33) 472 71 52 40

GAB France SARL

263, rue du Moulin

F-60400 Appilly

Tél. (33) 388 08 99 43

Fax (33) 388 08 16 49

INERIS

Parc technologique Alata — BP 2

F-60550 Verneuil en Halatte

Tél. (33) 344 55 67 19

Fax (33) 344 55 67 67

SGS Laboratoire Multilab

2 bis, rue Duguay Trouin

BP 1282

F-76178 Rouen Cedex

Tél. (33) 235 07 91 43

Fax (33) 235 07 91 90

Airija

Agrochemex Ltd.

Aldham's Farm Research Station, Lawford

Mannintree

Essex CO11 2NF

Battelle UK Ltd.

Battelle House, Fyfield Business and Research Park, Fyfield Road

Ongar

Essex CM5 OGZ

CEMAS

Glendale Park, Ferndale Road

North Ascot

Berkshire, SL5, 8BJ

Covance Laboratories Ltd.

Otley Road, Harrogate

North Yorkshire

HG3 1PY

Huntingdon Life Sciences

Eye Research Centre, Occold,

Eye

Suffolk, IP23, 7PX

SafePharm Laboratories, Ltd.

Shardlow Business Park

London Road

Shardlow

Italija

Chemservice S.r.l. — Controlli e Ricerche

Via Fratelli Beltrani, 15

I-20026 Novate Milanese (MI)

Tel. (39) 02 356 99 61

Fax (39) 02 38 20 14 46

info@chemservice.it

Stazione Sperimentale per le Industrie degli Oli e dei Grassi

Via Giuseppe Colombo, 79

I-20133 Milano

Tel. (39) 27 06 49 71

Fax (39) 22 36 39 53

info@ssog.it

Kipras

—

Latvija

—

Lietuva

—

Liuksemburgas

—

Vengrija

—

Malta

—

Nyderlandai

TNO Chemie

Kwaliteit van leven

Postbus 360

3700 AJ Zeist

Nederland

Tel. (31-30) 694 41 44

Fax (31-30) 695 72 24

Austrija

ARC Seibersdorf research GmbH, Bereich Umwelt- und Lebenswissenschaften, GLP-Prüfstelle

A-2444 Seibersdorf

Tel. (43) 5 055 503 540 or 3 501

Fax (43) 5 055 503 653

UIS Umweltinstitut Synlab GmbH, Institute für Industrie- und Umweltanalytik, GLP-Prüfstelle

St Peter Straße 25

A-4021 Linz

Tel. (43-732) 6911 3974

Fax (43-732) 6911 3808 or (43-732) 6911-63974

Lenkija

Instytut Chemii Przemysłowej im. Profesora Ignacego Mościckiego

(Industrial Chemistry Research Institute)

ul. Rydgiera 8

PL-01-793 Warszawa

Tel. (48-22) 568 22 92 or 94

www.ichp.pl

Instytut Przemysłu Organicznego w Warszawie

(Institute of Industrial Organic Chemistry — Branch Warsaw)

ul. Annopol 6

PL-03-236 Warszawa

Tel. (48-22) 811 12 31

Fax (48-22) 811 07 99

ipo@ipo.waw.pl

www.ipo.waw.pl

Instytut Przemysłu Organicznego w Warszawie Oddzial w Pszczynie

(Institute of Industrial Organic Chemistry — Branch Pszczyna)

ul. Doświadczalna 27

PL-43-200 Pszczyna

Tel. (48-32) 210 30 81

Fax (48-32) 210 35 37

mailto: ipo@ipo-pszczyna.pl

www.ipo-pszczyna.pl

Instytut Ciężkiej Syntezy Organicznej „Blachownia”

ul. Energetykow 9

PL-47-225 Kedzierzyn-Kozle

Tel. (48-77) 4873 199 or 470

Fax (48-77) 487 30 60

Portugalija

—

Rumunija

National Research and Development Institute for Industrial Ecology (ECOIND)

Pollution control department

(Service de lutte contre la pollution)

90-92 Panduri street, sector 5

RO-050663 București

Tel. (40 21) 410 67 16

Fax (40 21) 410 05 75

ecoin@incdecoind.ro

Slovėnija

—

Slovakija

VUCHT, a.s.

Department Analytical Chemistry

Nobelova 34

SK-83603 Bratislava

Tel. (421-2) 442 50 190 or 317

Fax (421-2) 442 58 558

vucht@vucht.sk

VUCHT, a.s.

Test Facility of Ecological Department

Nobelova 34

SK-83603 Bratislava

Tel. (421-2) 442 50 190 or 317

Fax (421-2) 442 58 558

vucht@vucht.sk

Slovnaft-VURUP, a.s.

Department of Toxicology

Vlčie hrdlo

SK-82412 Bratislava

Tel. (421-2) 405 54 60

Fax ( 421-2) 452 46 276

Ecotoxicological Laboratory

Nádražná 36

SK-90028 Ivánka pri Dunaji

Tel. (421-2) 45 94 52 23

Fax ( 421-2) 45 94 37 12

etcba@gtinet.sk

VUTCH — CHEMITEX, spol. s r.o.

ul. Jána Milca

SK-01168 Žilina

Tel. (421-41) 56 22 418 or 419

Fax (421-41) 56 217 04

vutch@nextra.sk

VUSAPL, a.s.

Testing Laboratory Section

Novozámocká 179, PO Box A/50

SK-94901 Nitra

Tel. (421-37) 65 01 111

Fax (421-37) 65 13 49

Suomija

—

Švedija

AnoxKaldnes AB

Klosterängsvägen 11A

S-226 47 Lund

Tel. (46 46)18 21 50

Fax (46 46) 13 32 01

sweden@anoxkaldnes.com

Jungtinė Karalystė

SafePharm Laboratories Ltd.

Shardlow Business Park

Buxton

London Road, Shardlow, Derbyshire DE72 2GD

United Kingdom

Tel. (44-1332)79 28 96

Fax (44-1332) 79 90 18

Huntingdon Life Sciences (Eye)

Eye Research Centre

Occold, Eye, Suffolk IP23 7PX

United Kingdom

Tel. (44-1480) 89 20 00

Fax (44-1480) 89 06 93

Covance Laboratories Ltd.

Otley Road, Harrogate

North Yorkshire, HG3 1PY

United Kingdom

Tel. (44-1423) 84 87 68

Fax (44-1423) 56 95 95

Agro Chemical Experimentation

Aldham's Farm Research Station

Lawford, Manningtree, Essex CO11 2NF

United Kingdom

Tel. (44-1206) 28 17 03

Fax (44-1206) 28 17 50

CEMAS

Glendale Park, Ferndale Road

North Ascot, Berkshire SL5 8BJ

United Kingdom

Tel. (44-1344) 88 71 00

Fax (44-1344) 88 71 01

enquiries@cemas.co.uk

Battelle UK Ltd.

Battelle House, Fyfield Business & Research Park

Fyfield Road, Ongar, Essex CM5 0GZ

United Kingdom

Tel. (44-1277) 36 61 00

Fax (44-1277) 36 74 54

info@battelleuk.com

Synergy Laboratories Ltd.

Bolford Street

Thaxted, Essex CM6 2PY

United Kingdom

Tel. (44-1371) 83 18 88

Fax (44-1371) 83 16 22

info@e-synergylabs.com

AstraZeneca

Brixham Environmental Laboratory

Freshwater Quarry, Brixham, Devon TQ5 8BA

United Kingdom

Tel. (44-1803) 88 42 47

Fax (44-1803) 88 29 74

ELPA narės

Patvirtintos laboratorijos

Norvegija

Norsk institutt for vannforskning (NIVA)

Postboks 173 Kjelsås

N-0411 Oslo

Tel. (47-22) 18 51 00

niva@niva.no

M-lab AS

Postboks 3013 Hillevåg

N-4095 Stavanger

Tel. (47-51) 90 65 00

ila@m-lab.no

(1) OL L 104, 2004 4 8, p. 1.

(2) http://ec.europa.eu/enterprise/chemicals/legislation/detergents/index_en.htm

18.2.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/23

Atnaujintas nacionalinių kompetentingų institucijų sąrašas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių (1)

(2009/C 39/06)

(Pastaba: šį sąrašą ir vėlesnius atnaujinimus taip pat bus galima rasti internete (2))

ES valstybė narė

Kompetentinga institucija

Belgija

FOD Volksgezondheid, Veiligheid van de Voedselketen en Leefmilieu,

DG Leefmilieu, Dienst Risicobeheersing

SPF Santé publique, sécurité de la chaîne alimentaire et environnement

(Visuomenės sveikata, maisto grandinė ir aplinka)

EUROSTATION II

Victor Hortaplein 40 bus 10/Place Victor Horta 40, boite 10

B-1060 Brussels/Bruxelles

Tel. (32-2) 524 95 76

Faks. (32-2) 524 95 03

E. paštas: risk@health.fgov.be

Bulgarija

Ministry of Health (Sveikatos ministerija)

Sveta Nadelya sqr. 5

BG-1000 Sofia

Tel. (359) 2 9301 276

Ministry of Environment and Water (Aplinkos apsaugos ir vandens išteklių ministerija)

Coordination of Regional Inspectorates of Environment and Water Directorate (Regioninių aplinkosaugos inspekcijų koordinavimo ir vandens išteklių direktoratas)

Maria Luisa str., 22

BG-1000 Sofia

Tel. (359) 2 9406 236

Čekijos Respublika

Ministerstvo životního prostředí – Odbor environmentálních rizik

(Aplinkos ministerija – Pavojaus aplinkai departamentas)

Vršovická 65

100 10 Praha 10 – Vršovice

Tel. (420) 267 122 535

Faks. (420) 267 310 013

E. paštas: info@env.cz

Danija

Miljøstyrelsen – EPA

(Aplinkos ministerija – Aplinkos apsaugos agentūra)

Strandgade 29

DK-1401 København K

Tel. (45) 32 66 01 00

Faks. (45) 32 66 04 74

Vokietija

Bundesministerium für Umwelt, Naturschutz und Reaktorsicherheit

(Aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija)

Referat IG II 1

Robert-Schuman-Platz 3

D-53175 Bonn

Tel. (49-1888) 305 27 37/(49-1888) 305 27 33

Faks. (49-1888) 305 35 24

Umweltbundesamt

(Federalinė aplinkos agentūra)

Wörlitzer Platz 1

D-06844 Dessau

Tel. (49-340) 21 03 33 17/-31 54

Faks. (49-340) 21 04 33 17/-31 54

Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin

(Federalinis darbo saugos ir sveikatos institutas)

FB 5.4

Friedrich-Henkel-Weg 1

D-44149 Dortmund

Tel. (49-231) 9071-2319

Tel. (49-231) 9071-2516

Estija

Sotsiaalministeeriumi rahvatervise osakond

(Socialinių reikalų ministerija. Visuomenės sveikatos departamentas)

Chemicals Safety Unit (Cheminių medžiagų saugos skyrius)

Gonsiori 29

EE-15027 Tallinn

Tel. (372) 626 91 53

Faks. (372) 699 22 09

Graikija

Eλληνική Δημοκρατία

Υπουργείο Οικονομικών

(Ekonomikos ir finansų ministerija

Centrinė valstybinė chemijos laboratorija

Žaliavų ir pramonės gaminių skyrius)

16, An. Tsocha Street

GR-115 21 Athina

Tel. (30-210) 647 92 64/647 92 65

Faks. (30-210) 644 16 48

E. paštas: gxk-industrial@ath.forthnet.gr

Ispanija

Ministerio de Industria y Energía

(Pramonės ir energetikos ministerija)

Jefe de Servicio de Química Básica

Paseo de la Castellana 160

E-28071 Madrid

Tel. (34-91) 349 42 20

Faks. (34-95) 669 80 84

Prancūzija

Ministère de l'ecologie et du développement durable, Direction de l'eau

Sous-direction des milieux aquatiques et de la gestion des eaux

(Aplinkos ir darnaus vystymosi ministerija)

Chef du bureau de la lutte contre les pollutions domestiques et industrielles

20 avenue de Ségur

F-75302 Paris 07 SP

Tel. (33-1) 42 19 12 37

Faks. (33-1) 42 19 12 35

Ministère de l'ecologie et du développement durable

Bureau des substances et préparations chimiques DPPR/SDPD

(Aplinkos ir darnaus vystymosi ministerija)

20 avenue de Ségur

F-75302 Paris 07 SP

Tel. (33-1) 42 19 15 45

Faks. (33-1) 42 19 14 68

Ministère de l'economie, des finances et de l'industrie

Direction générale des entreprises, bureau chimie

(Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerija)

Bâtiment Le Bervil

12 rue Villiot

F-75572 Paris Cedex 12

Tel. (33-1) 53 44 94 52

Faks. (33-1) 53 44 91 72

Airija

Health Safety Authority (Sveikatos saugos tarnyba)

3rd Floor Hebron House

Hebron Road

Kilkenny

Environmental Protection Agency (Aplinkos apsaugos agentūra)

Seville Lodge

Callan Road

Kilkenny

Ministry of Health and Children (Sveikatos ir vaikų ministerija)

Hawkins House

Hawkins Streed

Dublin 2

Irish National Accreditation Board (c/o Forfas) (Airijos nacionalinė akreditacijos taryba (c/o Forfas)

Wilton Park House

Wilton Park

Dublin 2

Department of Enterprise, Trade and Employment (Įmonių, prekybos ir užimtumo departamentas)

65a Adelaide Road

Dublin 2

Tel. (353-1) 631 31 26

Faks. (353-1) 631 32 63

Italija

Ministero della Salute

(Sveikatos ministerija)

Dirigente chimico

Viale della Civiltà Romana 7

I-00144 Roma

Tel. (39-06) 59 94 34 39/59 94 32 12

Faks. (39-06) 59 94 35 54/59 94 32 27

Kipras

Υπουργείο Υγείας

(Sveikatos ministerija)

Medicinos ir visuomenės sveikatos tarnyba

Visuomenės sveikatos tarnyba

18, John Kennedy, Pallouriotissa

CY-1449 Nicosia

Tel. (357) 22 305 339

Faks. (357) 22 305 345

E. paštas: healthservices@mphs.moh.gov.cy

Latvija

Veselības ministrija

(Sveikatos ministerija)

Brivibas Str., 72

LV-1011 Riga

Tel. (371) 787 61 02

Faks. (371) 787 60 71

Veselības inspekcija

(Sveikatos apsaugos inspekcija)

Ieriku Str., 3

LV-1084 Riga

Tel. (371) 67 50 79 81

Faks. (371) 67 81 96 72

E. paštas: vi@vi.gov.lv

LATVIJAS VIDES, ĢEOLOĢIJAS UN METEOROLOĢIJAS AĢENTŪRA

(Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos agentūra)

Maskavas iela 165

LV-1019 Riga

Tel. (371) 714 61 38

Faks. (371) 714 51 54

E. paštas: lvgma@lvgma.gov.lv

Lietuva

Ūkio ministerija

(Ūkio ministerija)

Gedimino ave. 38/2

LT-01104 Vilnius

Tel. (370 5) 262 38 63

Faks. (370 5) 262 39 74

E. paštas: kanc@ukmin.lt

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos

(Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos)

Gedimino ave. 38/2

LT-01104 Vilnius

Tel. (370 5) 261 23 00

Faks. (370 5) 262 94 13

E. paštas: rastine@is.lt

Liuksemburgas

Administration de la Gestion de l'Eau – Direction

(Vandentvarka)

51, rue de Merl

L-2146 Luxembourg

Tel. (352) 26 02 86 1

Vengrija

Környezet- és Természetvédelmi Főfelügyelőség

(Nacionalinė aplinkos, gamtos ir vandens išteklių inspekcija)

Mészáros u. 58/a

H-1016 Budapest

Tel. (36-1) 224 9100

Faks. (36-1) 224 9263

E. paštas: orszagos@zoldhatosag.hu

Malta

Foodstuff, Chemicals and Cosmetics Directorate/Malta Standard Authority (Maisto produktų, cheminių medžiagų ir kosmetikos gaminių direktoratas. Maltos standartų įstaiga)

Ministry of Competitiveness and Communications (Konkurencijos ir ryšių ministerija)

2nd Floor, Evans Buildings

Merchants Street

Valletta VLT 03

Tel. (356) 21242420

Faks. (356) 21242406

E. paštas: info@msa.org.mt

Nyderlandai

Ministerie van Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer

Directoraat-Generaal Milieubeheer

(Aprūpinimo būstu, erdvės planavimo ir aplinkos ministerija)

Ipc 650 arba Ipc 655

Postbus 30945

2500 GX Den Haag

Nederland

Tel. (30-70) 339 46 64 arba (30-70) 339 43 79

Faks. (30-70) 339 13 13 arba (30-70) 339 43 79

Rijksinstituut voor Volksgezondheid en Milieu (VROM)

(Nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas)

Postbus 1

3720 BA Bilthoven

Nederland

Tel. (31-30) 274 20 01/274 40 87

Faks. (31-30) 274 44 13/274 44 01

Austrija

Bundesministerium für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft

(Federalinė žemės ir miškų ūkio, aplinkos ir vandens ministerija)

Stubenbastei 5

AT-1010 Wien

Tel. (43-1) 515 222 328/515 222 330

Faks. (43-1) 515 227 334

Lenkija

Biuro do Spraw Substancji i Preparatów Chemicznych

Departament do Spraw Substancji i Preparatów Niebezpiecznych

(Cheminių medžiagų ir preparatų biuras)

30/34 Dowborczyków Street

PL-90-019 Lodz

Tel. (48-42) 25 38 400 arba 401

Faks. (48-42) 25 38 444

www.chemikalia.gov.pl

Portugalija

Ministério da Economia e da Inovação

(Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

Direcção Geral da Empresa

Av. Visconde Valmor no 72

P-1069-041 Lisboa

Tel. (35-21) 791 91 00

E. paštas: ue@dgempresa.min-economia.pt

Rumunija

National Agency for Environmental Protection (Nacionalinė aplinkos apsaugos agentūra)

Aleea Lacul Morii nr. 151, sector 6

RO-060841 București

National Authoritiy for Consumers Protection (Nacionalinė vartotojų apsaugos tarnyba)

Blvd. Aviatorilor, nr. 72, sector 1

RO-011865 București

Slovėnija

Ministrstvo za zdravje – Urad RS za kemikalije

(Sveikatos ministerija – Nacionalinis cheminių medžiagų biuras)

Mali trg 6

SLO-1000 Ljubljana

Tel. (386-1) 478-6051

Faks. (386-1) 478-6266

E. paštas: gp-ursk.mz@gov.si

Slovakija

Centrum pre chemické látky a prípravky

(Cheminių medžiagų ir preparatų centras)

Mierova 19

SK-827 15 Bratislava

Tel. (421) 2 59 369 608

Faks. (421) 2 59 369 602

E. paštas: detergent@ccsp.sk

Suomija

Suomen ympäristökeskus (SYKE)/Kemikaaliyksikkö

(Suomijos aplinkos institutas. Cheminių medžiagų skyrius)

PO Box 140

FI-00251 Helsinki

Tel. (358) 400 148 621

National Supervisory Authority for Welfare and Health

PO Box 210

FI-00531 Helsinki

Tel. (358) 9 772 920

Švedija

Kemikalieinspektionen (KEMI)

(Švedijos cheminių medžiagų inspekcija)

PO Box 2

S-172 13 Sundbyberg

(Adresas lankytojams: Esplanaden 3 A)

Tel. (46-8) 519 411 00

Faks. (46-8) 735 76 98

E. paštas: kemi@kemi.se

Jungtinė Karalystė

Pesticides Safety Directorate (Pesticidų saugos direktoratas)

Room 310/311, Mallard House

Kings Pool

3 Peasholme Green

York YO1 2PX

Jungtinė Karalystė

Tel. (44-1904) 455 738/455 708

Faks. (44-1904) 455 733

E. paštas: detergents@psd.defra.gsi.gov.uk

Department of Trade and Industry (Prekybos ir pramonės departamentas)

14 Park Lane

Knebworth SG3 6PF

Jungtinė Karalystė

Tel. (44-14) 38 81 21 07 arba 52 32

Faks. (44-14) 38 81 72 27

ELPA narės

Kompetentinga institucija

Islandija

Hollustuvernd ríkisins

(Islandijos aplinkos ir maisto agentūra)

Armula 1a

IS-108 Reykjavík

Tel. (354) 585 10 00

Faks. (354) 585 10 10

Norvegija

Statens forurensningstilsyn

(Norvegijos taršos kontrolės institucija)

Strømsvelen 96

Postboks 8100 Dep.

N-0032 Oslo

Tel. (47-22) 57 34 00/57 36 44

Faks. (47-22) 67 67 06

(1) OL L 104, 2004 4 8, p. 1.

(2) http://ec.europa.eu/enterprise/chemicals/legislation/detergents/index_en.htm

18.2.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/32

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2009/C 39/10)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„HAJDÚSÁGI TORMA“

EB Nr.: HU-PDO-005-0391-21.10.2004

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Földművelésügyi és Vidékfejlesztési Minisztérium – Élelmiszerlánc-elemzési Főosztály

Adresas:

Kossuth Lajos tér 11.

H-1055 Budapest

Tel.

(36-1) 301 44 19

Faksas

(36-1) 301 48 08

E. paštas:

zobore@fvm.hu

2. Grupė:

Pavadinimas:

Hajdúsági Torma Termékpálya Bizottság (Hajdúsági TOTEB)

(Horseradish Product Line Committee)

Adresas:

Diószegi út

H-4002 Debrecen

Tel.

(36-52) 412 919

Faksas

(36-52) 442 545

E. paštas:

parmen@parmen.hu

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( X )

3. Produkto rūšis:

1.6 klasė – Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas: „Hajdúsági torma“

4.2. Apibūdinimas: Augalai, kuriuos leidžiama žymėti saugoma kilmės vietos nuoroda Hajdúsági torma – regioninės rūšies Armoracia rusticana (sin. A. Lapathifolia) šakniavaisiai, atrenkami Haidūšago (Hajdúság) regione, dauginant šaknų auginiais. Žmonėms vartoti skirtas augalo produktas – šaknis, arba šakniavaisis, kuris išauga vystantis ankstesnių metų derliaus liemeninėms šaknims, naudojamoms dauginti; nuo pasodinimo iki derliaus nuėmimo praeina maždaug 180 dienų. Haidūšago regione auginama krienų rūšis turi išskirtinių savybių, pavyzdžiui: tankūs, tamsiai žalios spalvos, vešlūs lapai, susisukę trečiojoje viršutinėje dalyje, tiesus, cilindro formos, šviesiai rudos spalvos šakniavaisis ir kaulo baltumo minkštimas. Jo skonis niekada nebūna kaip sumedėjusio, o tai, kad jame mažai alilizotiocianato, lemia išskirtinį aštrų skonį, ir taip, kaip švelniai tauraus skonio paprika jis taip pat vadinamas tauriai aštriu.

Hajdúsági torma savo prekinę išvaizdą įgijo dėl standartizuotos auginimo technologijos (sodinimo vagose būdo), kuri išsirutuliojo Haidūšago krienų auginimo regione.

Iš šaknies auginio išauga 3–4 cm atauga, vadinamoji galva; iš jos išauga cilindro formos 1,5–5 cm skersmens ir 20–35 cm ilgio šakniastiebis. Auginimo sodinant vagose būdas, išsirutuliojęs per kelis dešimtmečius, skiriasi nuo kituose Europos regionuose taikomo mechanizuoto sodinimo nuožulnioje padėtyje būdo, todėl pagal išvaizdą Hajdúsági torma galima aiškiai atskirti nuo krienų, užaugintų taikant kitas auginimo technologijas.

Haidūšago regione auginamuose krienuose sausosios medžiagos kiekis – 30–32 %. Džiovintuose tarkuotuose krienuose yra toks pagrindinių mineralų kiekis (g/kg): P – 2,1; K – 25,3; S – 7,7; Ca – 5,9; Mg – 3,1. Juose taip pat yra (išreikšta procentiniu svorio dydžiu): 3,68 neapdorotos ląstelienos, 0,34 neapdorotų riebalų, 2,2 neapdorotų pelenų, 1,08 cukraus, 7,63 krakmolo ir 3,77 azoto (N). Gliukozės-fruktozės-sacharozės kiekis šiuose krienuose yra 11,8 %, o vidutinis garstyčių aliejaus (alilizotiocianato) kiekis – 14,4 g/kg. Vitamino C kiekis svyruoja labai smarkiai (26–150 mg/100 g), visų pirma priklausomai nuo regiono klimato sąlygų ir nuo to, ar augalas priskiriamas šiauriniam ar pietiniam porūšiui.

4.3. Geografinė vietovė: Hajdúsági torma auginami aiškiai nustatytame, nesuskaidytame regione, priklausančiame Haidū Biharo apskričiai. Tai Haidūšago krienų auginimo regionas, kuriame krienai auginami šiose savivaldybėse: Debreceno (Debreceno Halapo, Debreceno Banko), Lėtavėrtešo, Uilėtos (Újléta), Kokado (Kokad), Almošdo (Álmosd), Bagamėrio (Bagamér), Vamošpėrčo; Hošsūpajo, Monoštorpajo (Monostorpályi), Nyrabranio, Nyračado, Nyrmartonfalvos (Nyírmártonfalva), Nyradonio.

4.4. Kilmės įrodymas: Hajdúsági-TOTEB organizacija yra atsakinga už augintojų ir pardavėjų interesų derinimą. Suburdama augintojų ekspertų grupę ši organizacija gali patenkinti rinkos poreikius ir produkto kokybės, ir kiekybės požiūriu, o vykdant veiksmingą augintojų priežiūrą užtikrinama vienoda produkto išvaizda.

Augintojai viso auginimo ciklo metu veda atnaujinamą auginimo žurnalą.

Auginimo žurnale turi būti registruojama tokia informacija:

augintojo pavadinimas ir atpažinties duomenys,

auginimo vieta (žemės registro numeris, vietovė ir kt.),

anksčiau augintų kultūrų pavadinimas,

auginama rūšis (jei žinoma),

pasodinimo ir derliaus nuėmimo laikas,

patikrinimų datos,

narystė prekybos rūmuose,

rinkai tiekiamas kiekis, produktų gavėjas ar pirkėjas.

Prekybos rūmuose turi būti nuolat registruojami nauji duomenys apie krienų patekimą į rinką, kad būtų galima nustatyti krienų kilmės vietą ir rinkai tiekiamus kiekius (pagal augintojo pavadinimą ir atpažinties numerį). Už kontrolę atsakingiems asmenims turi būti sudaryta galimybė naudotis šias registruojamais duomenimis.

Krienai parduodami pakuotėse, ant kurių tiksliai nurodomi prekybos rūmų atpažinties duomenys ir kiekvienos prekės atpažinties numeris.

Gavusi augintojo ar tiekėjo prašymą Hajdúsági-TOTEB atliks viso augintojo vykdomo auginimo proceso auditą; jei reikalavimų laikomasi, produktui gali būti suteikiamas skiriamasis ženklas „Kokybės kontrolę atlieka Haidūšago krienų produktų linijos komitetas“. Tai grindžiama kokybės kontrolės sistema, kurią tvarko ir vykdo Hajdúsági-TOTEB, įskaitant sudėtingus tyrimus (fizikinius, cheminius, mikrobiologinius), atliekamus imant mėginius, bendradarbiaudama su apskrities augalų ir dirvos apsaugos tarnyba.

Hajdúsági-TOTEB dalyvauja tikrinant atitiktį taisyklėms, susijusioms su geografinės produkto nuorodos naudojimu ir teisėtu kilmės vietos nuorodos naudojimu.

4.5. Gamybos būdas: Ypatingas sodinimo vagose būdas suteikia Hajdúsági torma unikalumo. Maistingųjų medžiagų prisotinta dirva išariama iki 50–60 cm gylio, tada, atsižvelgiant į dirvos struktūrą, rotaciniu kultivatoriumi arba vagojimo plūgu kas 90–100 cm formuojamos 30–40 cm vagos. Vagos suspaudžiamos specialiais voleliais.

Į taip paruoštas vagas sodinama dauginamoji medžiaga. Dauginamoji medžiaga (šaknų auginiai) – tai tiesios sveikų šaknų dalys, kurios yra 25–30 cm ilgio ir 5–10 mm skersmens, be ataugų, nupjautos iš abiejų galų, atrinktos iš ankstesnių metų derliaus liemeninių šaknų.

Auginiai renkami rudenį ar pavasarį, jie kruopščiai atrenkami ir nuvalomi, daigus leidžiantis galas pažymimas, jie supjaustomi ir ryšuliuose po 100–200 skatinamas jų augimas.

Sodinama paskutinių dešimties kovo mėnesio dienų ir gegužės pabaigos laikotarpiu. Visada sodinama rankiniu būdu: naudojant specialios formos geležinį įrankį auginiai įsodinami į dirvą vertikaliai, nuo žemės paviršiaus paliekant 3–4 cm, daigus leidžiančiu galu į viršų. Taip apsodinta vietovė nuo piktžolių apsaugoma cheminėmis medžiagomis.

Per 3–4 savaites nuo pasodinimo – kai auginys paauga – atliekama ūglių atranka. Šiame etape auginiai vagose atkasami (iki 4–5 cm gylio). Iš 1–5 ūglių, išaugusių iš jų viršutinio galo, paliekamas stipriausias, o kiti pašalinami su visomis aplinkinėmis šaknimis. Taip užtikrinama, kad augalas turės tik vieną galvą ir kad žemėje esanti ūglio dalis augs vertikaliai auginio atžvilgiu – tai būdinga šiam regionui.

Per likusį auginimo sezono laikotarpį sodiniai kruopščiai prižiūrimi ir saugomi nuo kenkėjų ir ligų.

Tinkamą kokybę ir kiekį galima užtikrinti tik drėkinant, technologiją – nuo užliejimo iki šiuolaikiškiausio lašelinio drėkinimo būdo – savo nuožiūra pasirenka patys ūkininkai.

Derlių pradedama imti spalio viduryje ir paprastai baigiama iki pirmųjų šalnų. Kai kuriais atvejais dėl kokios nors priežasties krienų derlius rudenį nenuimamas, tačiau tai nekelia problemų, nes augalas gali išbūti žemėje per žiemą iki pavasario, kol bus nuimtas derlius, jis nenukenčia nuo šalnų ir nesuprastėja jo kokybė.

Derliaus nuėmimo procesas. Pašalinus lapus, liemeninės šaknys specialiai pritaikytu U formos prietaisu, prikabintu prie traktoriaus, atkasamos 50–60 cm gylyje nuo vagos paviršiaus. Taip atkastos šaknys ištraukiamos rankiniu būdu ir keletą dienų paliekamos džiūti.

Po to pagal pirkėjo reikalavimus derlius paruošiamas parduoti. Nuo produkto nuvalomos žemės ir kiti nešvarumai, pašalinami lapai, o tada atrenkamos dauginti tinkamos liemeninės šaknys. Į priėmimo stotį gali būti pristatomi tik tokie į klases suskirstyti krienai, kuriuose esančių dirvožemio nešvarumų kiekis nesiekia 5 %.

Hajdúsági torma skirstomi į klases ir priimami iš tiekėjų atsižvelgiant į toliau nurodytus kokybės kriterijus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įvairių kategorijų maistinė vertė yra vienoda, vienintelis skirtumas – produkto išvaizda. I klasės krienai išskirtinai vartojami kaip šviežia daržovė, o kitoms klasėms priskiriami krienai visų pirma naudojami kaip žaliava pramoniniam perdirbimui.

I klasė: krieno šakniavaisio paviršius lygus, cilindro formos, neturi šoninių šaknų, yra nepažeistas ir sveikas, jo ilgis yra daugiau kaip 20 cm, o skersmuo – 25 mm. Jis negali būti suvytęs ir turi būti nepažeistas vabzdžių ir neįtrūkęs. Liemeninės šaknys pašalintos. Lapų stiebų liekanos turi būti nupjautos nuo galvos, stengiantis kuo labiau išvengti krieno šakniavaisio pažeidimų. II klasė: visi kriterijai yra tokie patys, kaip ir taikomi I klasės produktams, išskyrus vidurio skersmenį, kuris yra daugiau kaip 20 mm. III klasė: šiai klasei priskiriami šakniavaisiai, kurių ilgis – daugiau kaip 15 cm, o skersmuo – 15 mm, ant kurių aiškiai matosi paviršiaus įbrėžimai, atsiradę šalinant šaknis, arba kurie turi nedidelių įtrūkimų, arba yra šiek tiek pažeisti vabzdžių. IV klasė: menkai išsivystę šakniavaisiai ir storesnės liemeninės šaknys. Jie negali turėti puvimo dėmių, jų ilgis yra 10 сm, o skersmuo – ne mažiau kaip 10 mm. Išpjaustytų šakniavaisių klasė: I ir II klasėms priskiriamų krieno šakniavaisiai, kurių dėmės, atsiradusios dėl „grybelio, puvimo ar vabzdžių išgraužų“, buvo išpjautos. Pašalinta dalis negali viršyti 1/3 krieno šakniavaisio paviršiaus. Dydis: šakniavaisio ilgis yra daugiau kaip 17 cm, didžiausias skersmuo – 20 mm. Šaknų klasė: ilgis ir skersmuo nesvarbūs, nėra pašalinių medžiagų, pelėsių ar puvimo dėmių.

Hajdúsági torma pakuojami pagal pirkėjo reikalavimus, Raschel tipo (tinkliniuose) maišuose arba perforuotuose folijos maišuose. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, prieš Kalėdas ir Velykas I klasės krienai taip pat parduodami atskirai polietileno pakuotėse.

4.6. Ryšys su geografine vietove: Istorinis ryšys. Krienai, kuriuos į Karpatų baseiną atgabeno senovės madjarų gentys, ir čia augę vietiniai krienai buvo laukinių rūšių hibridai. Įrašų apie jų auginimą aptinkama jau XVII amžiuje; manoma, kad į Haidūšago regioną jie buvo atvežti XIX amžiaus pradžioje. Krienų auginimas šiame regione ypač pradėjo intensyvėti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Prieš pat amžių sandūrą Haidūšago regione beveik kiekviename darže buvo galima rasti krienų, auginamų kaip daugiametis augalas. Naujojo amžiaus pradžioje, pirmaisiais XX a. trečiojo dešimtmečio metais, Bagamėrio vynuogyno, esančio Varado komunoje, šeimininkas Gáboras Szilágyi iš Austrijos užsisakė „skaniųjų, tauriųjų“ krienų, juos pritaikė prie vietos sąlygų ir metų metus juos daugino vykdydamas kruopščią selekciją. Regiono kaimeliai taip pat greitai išmoko auginti krienus, ir taip iki XX a. penktojo ir šeštojo dešimtmečių susiformavo dabartinis krienų auginimo regionas.

Gamtiniai veiksniai. Krienams auginti labiausiai tinka žemumų slėniai, kuriuose vyrauja drėgnas oras, o didelį krienų derlių lemia purus dirvožemis, kuriame daug maistingųjų medžiagų humuso pagrindu ir kuriame yra gera drenažo sistema. Iš visų gamtinių veiksnių svarbiausi – šiems augalams reikalingo dirvožemio reikalavimai. Iš esmės, kuo puresnis dirvožemis, tuo taisyklingesnė ir tiesesnė išauga šaknis. Smėlingo sąnašinio pievų ir pelkinio pievų dirvožemio puri struktūra, vėdinimas ir drenažas sudaro puikias sąlygas Hajdúsági torma auginti. Kai liemeninės šaknies auginys toliau auga skverbdamasis gilyn, žemiau vagos pagrindo lygio, purioje dirvoje jam augti nėra jokių kliūčių, todėl jo augimas į ilgį nesustoja ir šakniavaisis visada būna tiesus, nebūna gumbuotas ar išsišakojęs. Humuso sluoksnis sąnašiniame pievų dirvožemyje yra 100–110 cm gylio, šviesios spalvos, humuso kiekio vertė – 1,5 %, o podirvio vanduo teka 140 cm gylyje nuo paviršiaus. Šiame dirvožemyje krienus galima pradėti sodinti anksčiau – dirvožemis nebus nepralaidus orui netgi ir drėgnesniu oru. Pelkinio pievų dirvožemio humuso sluoksnis sudaro 40–60 cm, yra tamsios spalvos, o humuso kiekio vertė svyruoja nuo 1,5 iki 2 %. Tekančio podirvio vandens sluoksnis yra iškart po humuso sluoksniu. Šiose vietovėse ir sausesniais metais gaunamas geras derlius. Tuo galima paaiškinti, kodėl tuo metu, kai ūkininkai dar negalėjo naudoti drėkinimo sistemų, šioje žemėje derlius vis tiek užaugdavo: lietingu oru sąnašiniame pievų dirvožemyje, o sausuoju auginimo sezonu pelkiniame pievų dirvožemyje. Šios aplinkybės lėmė tai, kad krienų auginimas Haidūšago krienų auginimo regione išliko beveik šimtą metų.

Šiek tiek kalvotos lygumos, kuriose yra nedidelių miškingų vietovių, augantiems pasėliams sudaro vadinamąjį judantį šešėlį; taip jie apsaugomi nuo stiprios saulės šviesos ir išvengiama per didelio garstyčių aliejaus kiekio susidarymo. Todėl Hajdúsági torma visada yra aštraus skonio, tačiau ne pernelyg aštrūs.

Žmogiškieji veiksniai. Sodinimas vagose yra unikalus sodinimo būdas, būdingas Debreceno apylinkėms. Sodinant auginius vagose vertikaliai, užtikrinama, kad šakniavaisiai bus tiesūs. Ši technologija – beveik šimtą metų trukusių ieškojimų rezultatas. Taikydamiesi prie vietos sąlygų, ūkininkai, pasitelkdami arklius ar techniką, visuomet stengėsi sumažinti su krienų auginimu susijusio rankų darbo – tokio darbo visada buvo daug – arba jį palengvinti. Anot pirmųjų krienų augintojų, dirva buvo išariama iki 80–100 cm gylio, o tai padaryti amžiaus pradžioje tikrai nebuvo lengva. Plūgų vagoms formuoti ir krienams atkasti nebuvo galima nusipirkti – juos pagal užsakymą pagamindavo vietos kalviai. Hajdúsági torma unikalumą lėmusios auginimo technologijos kūrimo ir gerinimo paslaptys buvo perduodamos iš kartos į kartą. Vietos rūšys buvo išvestos vykdant nuolatinę ir sąmoningą selekciją dauginimo auginiais būdu; tai, atsižvelgiant į esamas klimato ir dirvožemio sąlygas, lemia gerą derlių, pasižymintį geriausiomis įmanomomis maistinėmis savybėmis.

4.7. Kontrolės institucija: Paskirta vaisių ir daržovių kontrolės įstaiga – Mezőgazdasági Szakigazgatási Hivatal (Žemės ūkio tarnyba)

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

—	„Hajdúsági torma“,

—	Saugoma kilmės vietos nuoroda arba santrumpa (SGN),

—	prekybos rūmų pavadinimas,

—	prekės atpažinties numeris, taip pat tuo atveju, jei Hajdúsági-TOTEB atliko tyrimą, žyma,

—	„Hajdúsági Torma Termékpálya Bizottság által ellenőrzött minőség“ („Kokybės kontrolę atlieka Haidūšago krienų produktų linijos komitetas“).

Jei pakuoti naudojami Raschel tipo maišai, I, II, III ir IV klasės krienai pakuojami atitinkamai žaliuose, raudonuose, geltonuose ir žaliuose maišuose. Išpjaustytų šakniavaisių produktai dedami į geltonus maišus, o šaknų produktai dedami į bet kokios spalvos maišus.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 39

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. vasario 18d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2009/C 039/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5436 — Citi Infrastructure Partners LP/Itinere Infraestructuras SA) ( 1 )	1

2009/C 039/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5418 — Blackfriars/Vink Holding) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 039/04	Euro kursas	15

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2009/C 039/05	Atnaujintas patvirtintų laboratorijų, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių 8 straipsnio 2 dalį yra kompetentingos atlikti pagal šį reglamentą privalomus bandymus, sąrašas	16

2009/C 039/06	Atnaujintas nacionalinių kompetentingų institucijų sąrašas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 648/2004 dėl ploviklių	23

2009/C 039/07	Dujų rūšys ir atitinkami tiekimo slėgiai pagal Tarybos direktyvos 90/396/EEB 2 straipsnio 2 dalį	29

2009/C 039/08	Ištrauka iš sprendimo dėl Kaupthing Bank Luxembourg S.A., priimto remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo	30

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)
2009/C 039/09	Pranešimas apie viešą konkursą EPSO/AD/158/09	31

	KITI AKTAI
	Komisija
2009/C 039/10	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	32

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2634
JPY	Japonijos jena	116,20
DKK	Danijos krona	7,4520
GBP	Svaras sterlingas	0,88510
SEK	Švedijos krona	10,9780
CHF	Šveicarijos frankas	1,4813
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,7940
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	29,490
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	307,15
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7076
PLN	Lenkijos zlotas	4,8795
RON	Rumunijos lėja	4,3050
TRY	Turkijos lira	2,1209
AUD	Australijos doleris	1,9750
CAD	Kanados doleris	1,5959
HKD	Honkongo doleris	9,7966
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,4790
SGD	Singapūro doleris	1,9275
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 850,88
ZAR	Pietų Afrikos randas	12,8734
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,6410
HRK	Kroatijos kuna	7,4736
IDR	Indijos rupija	15 539,82
MYR	Malaizijos ringitas	4,5994
PHP	Filipinų pesas	60,450
RUB	Rusijos rublis	45,7558
THB	Tailando batas	44,554
BRL	Brazilijos realas	2,9121
MXN	Meksikos pesas	18,4469
INR	Indijos rupija	62,4560

	III Parengiamieji aktai
	TARYBA
2009/C 039/03	Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyva Tarybos pamatinio sprendimo 2009/…/TVR dėl jurisdikcijos kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo	2


2009/C 039/11	Pastaba skaitytojui(žr. antrajį viršelio puslapį)	s3

Šalis	Dujų kategorija	Wobbe skaičius (bruto)		Tiekimo slėgis (mbar)
Šalis	Dujų kategorija	MJ/m3 arba kWh/m3 (0 °C)	MJ/m3 arba kWh/m3 (15 °C)	mažiausias	vardinis	didžiausias
KIPRAS	TREČIA		80,2–85,9 MJ/m3	20	28–30	35
RUMUNIJA	ANTRA
	A (L) grupė	37,8–46,8 MJ/m3	35,9–44,4 MJ/m3	15	20	25
	A (H) grupė	46,1–56,6 MJ/m3	43,7–53,7 MJ/m3	15	20	25
	TREČIA
	P grupė	mažiausiai 64,9 MJ/m3		20	29	35
	B arba P grupė	mažiausiai 70,7 MJ/m3		20	29	35


	(1) Tekstas svarbus EEE