28.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/1

1.1.

ECB dėl pasiūlytų nuostatų dėl mokėjimų balanso MB duomenų pateikimo tikslų mano, kad yra būtina, kad būtų rastas nei pagrindinio vartotojo euro zonos ir nacionalinio mokėjimų balanso statistikos poreikiams, nei SEPA pasirodymui laiku nekeliantis pavojaus sprendimas.

1.2.

SEPA plėtojimas reiškia, kad daugiausia pagrįstos mokėjimų duomenimis MB duomenų pateikimo sistemos negali būti palaikomos tokios, kokios jos yra dėl mokėjimų eurais ES. Šių sistemų reforma gali apimti ne tik žymiai mažesnes bankų duomenų pateikimo pareigas (3), bet taip pat padidinti duomenų pateikimo naštą ne bankams, o tai turėtų būti kiek įmanoma apribota (pvz. taikant tinkamą tyrimą ir imties metodus). Tuo pačiu turėtų būti užtikrinta, kad MB statistika gali būti ir toliau renkama užtikrinant didelį patikimumą, dažnumą ir savalaikiškumą, kurie yra būtini formuojant ECB pinigų politiką.

1.3.

ECB pritaria 5 straipsnio 1 dalyje esančiam pasiūlymui padidinti MB duomenų teikimo atleidimo ribą nuo 50 000 EUR ir pripažįsta, kad taip jau yra daugelyje valstybių narių, kurios jau išsamiai renka arba pradėjo rinkti informaciją iš alternatyvių šaltinių (administracinė informacija arba duomenų teikimas pagal tyrimus (tiesiogiai)), o ne iš mokėjimų sistemų, arba yra sukūrusios papildomus mokėjimų informacijos šaltinius.

1.4.

Didelės įmonės yra labai svarbios rengiant MB statistiką. Tačiau, jos yra linkusios centralizuoti savo mokėjimus specializuotuose subjektuose tam, kad jų mokėjimai būtų kuo toliau, tuo mažiau susiję su jų ekonominėmis operacijomis. Dėl to, tyrimu pagrįstas metodas turi visiškai apimti šias dideles įmones. Mažesniems subjektams gali būti taikomas imties metodas.

1.5.

Siekdamas apibrėžti ir sutelkti su MB duomenų teikimu susijusių tyrimų apimtį, ECB siūlo, kad kiti administracinės ir statistinės informacijos šaltiniai, tokie, kaip PVM duomenų rinkmenos, INTRASTAT, įmonių registrai ir struktūriniai verslo statistikos duomenys būtų sustiprinti kiek būtina ir įmanoma tam, kad galėtų būti panaudoti tiriamų subjektų identifikavimui arba informacijos apie tarptautines operacijas surinkimui. MB rengėjai jau gali apsikeisti tokios informacijos naudojimo gera praktika. Priešingai, nepažeidžiant respondentų pareigos, su tokiais šaltiniais susijusios taisyklės turėtų užtikrinti geresnį tarptautinių operacijų (ypač paslaugų atžvilgiu) identifikavimą.

1.6.

ECB pritaria įterpiamai 5 straipsnio 3 daliai, paaiškinančiai, kad statistiniai reikalavimai, kurie nedaro poveikio mokėjimo paslaugų teikėjų SEPA mokėjimų tiksliam apdorojimui ir kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai gali visiškai automatizuoti, neturėtų būti atleidimo slenksčio objektu.

1.7.

ECB laiko mokėjimų duomenis galimai naudinga priemone, ypač nustatant tiriamą atskaitingąją visumą, t. y. sudarant ir prižiūrint tarptautiniu mastu veikiančių įmonių registrą (4). Tai susiję su bankams lengvai prieinama informacija, kuri gali būti pateikta MB rengėjams visiškai automatizuotu būdu tinkamais intervalais, įskaitant, viena vertus, SEPA pranešimų privalomus laukus (įskaitant mokėtojo ir gavėjo tarptautinius banko sąskaitos numerius (IBAN)) ir, kita vertus, bet kokius kitus nurodymo duomenis (tokius kaip sąskaitos turėtojų adresas), kuriuos bankai turi naudoti ir (arba) saugoti (pvz., dėl priemonių prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą). Savo ruožtu, šie duomenys gali būti susiję su nacionalinio verslo statistikos registru. Šis būdas turėtų būti prieinamas kiekvieno nacionalinio MB rengėjo nuožiūra. Kadangi šis būdas atitinka 5 straipsnio 3 dalyje išvardytas sąlygas, jis neturėtų būti jokio duomenų teikimo slenksčio objektu.

1.8.

Ateityje ne finansų subjektai SEPA kontekste galės pasirinkti turėti savo banko sąskaitas banke, kuris yra kitos ES valstybės rezidentas. Jeigu tai įvyks, pasiūlyto reglamento 5 straipsnio 3 dalyje numatyti duomenys, pagrįsti prielaida, kad bankai ir jų sąskaitų turėtojai dažniausiai yra toje pačioje šalyje, gali daugiau neužtikrinti pakankamo atskaitingosios visumos įvertinimo. Šiais klausimais siekdamas padėti Komisijai, ECB pasiruošęs giliau įvertinti, koks yra šio reiškinio išsivystymo mastas. Jei jis yra žymus, turėtų būti persvarstyta dėl bankų atliekamo mokėtojo rezidavimo šalies įtraukimo į SEPA pranešimą (5). Tai visais atvejais užtikrintų automatišką ir neklaidinantį gavėjo banko tarptautinių mokėjimų identifikavimą. Ši procedūra turėtų būti taikoma be slenksčio.

1.9.

Siekdamas toliau sumažinti duomenų teikimo naštą ir finansiniams, ir nefinansiniams agentams, ECB remia visas informacijos apsikeitimą tik statistikos tikslais tarp MB rengėjų palengvinančias iniciatyvas. Todėl, išlaikant būtinas konfidencialumo apsaugos priemones, gali reikėti pašalinti teisines kliūtis informacijos apsikeitimui tarp ES statistikos institucijų. Siekdamas padėti Komisijai, ECB būtų pasirengęs ištirti galimas išeitis šioje srityje.

1.10.

ECB dėl pasiūlymo nuo 2012 m. sausio 1 d. panaikinti atsiskaitymu pagrįstus nacionalinius duomenų teikimo reikalavimus mokėjimo paslaugų teikėjams, kaip numatyta pasiūlyto reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, pabrėžia laikino sprendimo poreikį valstybėms narėms, vis dar pasikliaunančioms atsiskaitymu pagrįstu duomenų teikimu, kol atsiras visiškai suderintas visos Europos sprendimas. Toks laikinas sprendimas buvo svarstytas Eurosistemoje, todėl ECB siūlo tai:

Be to, ECB rekomenduoja atsižvelgiant į SEPA techninę raidą ir statistikos rinkimo metodų plėtrą atidžiai tikrinti raidą ateinančiais metais.

2.1.

Pagal pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 1 dalį Komisija turi vėliausiai iki 2012 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir ECB kartu su atitinkamu pasiūlymu pateikti ataskaitą apie IBAN ir BIC naudojimą automatizavus mokėjimus. Remiantis prielaida, kad šios nuostatos tikslas yra palengvinti mokėjimų inicijavimą ir padaryti jį efektyvesniu, ECB paremtų reikalavimo mažmeniniams vartotojams naudoti BIC galimą panaikinimą, jei tik IBAN naudojimas yra techniškai įmanomas, kadangi tai palengvintų pareigą pateikti du skirtingus identifikatorius.

2.2.

Reglamentas (EB) Nr. 2560/2001 padarė IBAN privalomu reikalavimu dėl vienodų komisinių mokesčių, ir, ECB nuomone, pasirodė, kad tai buvo mokėjimų standartizavimo kertinis akmuo SEPA kontekste, kadangi jis pagerina tikslų apdorojimą ir palengvina sąskaitos numerių patikrinimą. Todėl ECB labai rekomenduotų išlaikyti privalomą IBAN naudojimą. ECB toliau pažymi, kad panašaus į IBAN režimą standartinio formato įvedimas vertybinių popierių sąskaitoms galėtų sustiprinti kolizinių normų režimą tarpininkavimui vertybinių popierių srityje.

5.1.

ECB remia pasiūlyto reglamento siekį atitikti gerų teisės aktų standartus ir sutinka su supaprastintos sąvokų struktūros pateikimu. Tačiau, atrodo, yra tam tikras dalinis sutapimas tarp pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 7 dalyje atitinkamai numatytų „tarptautinių mokėjimų“ ir „mokėjimo operacijos“ sąvokų.

5.2.

ECB mano, kad jei apibrėžta sąvoka yra daugiau negu viename Bendrijos antrinės teisės akte, atitinkama sąvoka turėtų būti, kiek įmanoma ta pati visuose tokiuose teisės aktuose tam, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas, ypač glaudžiai susijusiuose teisės aktuose. Tačiau, yra keletas skirtumų tarp MPD 4 straipsnio 23 dalyje apibrėžtos „mokėjimo priemonės“ sąvokos ir jos atitikmens pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. MPD yra daroma nuoroda į „mokėjimo nurodymą“, o apibrėžimas pasiūlytame reglamente nukreipia į „mokėjimo operaciją“. Tai yra netinkama ir galėtų sukelti painiavą, ypač dėl to, kad ir „mokėjimo nurodymas“, ir „mokėjimo operacija“ yra apibrėžtos sąvokos ir pasiūlytam reglamente, ir MPD. Todėl ECB siūlo, kad dėl svarstomos sąvokos šie du teisės aktai būtų suderinti.

5.3.

Kadangi pasiūlytas reglamentas nenumato jokių Reglamento (EB) Nr. 2650/2001 4 straipsnį atitinkančių nuostatų dėl komisinių mokesčių skaidrumo, ECB rekomenduoja apsvarstyti, ar pasiūlytame reglamente neturėtų būti daroma nuoroda į MPD susijusias nuostatas dėl mokėjimo paslaugų sąlygų ir informavimo reikalavimų.

28.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/7

(1)

Atlikdama Europolo darbuotojų atlyginimų peržiūrą Valdyba atsižvelgė į pasikeitusias pragyvenimo išlaidas Nyderlanduose, taip pat ir į pasikeitusius atlyginimus valstybių narių valstybės tarnyboje.

(2)

2006 m. liepos 1 d.–2007 m. birželio 30 d. laikotarpio peržiūra parodė, kad 2007 m. liepos 1 d.–2008 m. birželio 30 d. laikotarpiu atlyginimą tikslinga padidinti 1,7 procento.

(3)

Europolo pareigūnų baziniai atlyginimai ir išmokos turi būti patikslinti vieningu Tarybos sprendimu, remiantis peržiūra,

a)

45 straipsnyje pateikta bazinių mėnesinių atlyginimų lentelė pakeičiama taip:

b)

59 straipsnio 3 dalyje „1 019,43 EUR“ suma pakeičiama „1 036,76 EUR“;

c)

59 straipsnio 3 dalyje „2 038,85 EUR“ suma pakeičiama „2 073,51 EUR“;

d)

60 straipsnio 1 dalyje „271,86 EUR“ suma pakeičiama „276,48 EUR“;

e)

5 priedėlio 2 straipsnio 1 dalyje „284,20 EUR“ suma pakeičiama „289,03 EUR“;

f)

5 priedėlio 3 straipsnio 1 dalyje „12 356,67 EUR“ suma pakeičiama „12 566,73 EUR“;

g)

5 priedėlio 3 straipsnio 1 dalyje „2 780,26 EUR“ suma pakeičiama „2 827,52 EUR“;

h)

5 priedėlio 3 straipsnio 2 dalyje „16 681,50 EUR“ suma pakeičiama „16 965,09 EUR“;

i)

5 priedėlio 4 straipsnio 1 dalyje „1 235,67 EUR“ suma pakeičiama „1 256,68 EUR“;

j)

5 priedėlio 4 straipsnio 1 dalyje „926,77 EUR“ suma pakeičiama „942,53 EUR“;

k)

5 priedėlio 4 straipsnio 1 dalyje „617,83 EUR“ suma pakeičiama „628,33 EUR“;

l)

5 priedėlio 4 straipsnio 1 dalyje „494,26 EUR“ suma pakeičiama „502,66 EUR“;

m)

5 priedėlio 5 straipsnio 3 dalyje „1 743,78 EUR“ suma pakeičiama „1 773,42 EUR“;

n)

5 priedėlio 5 straipsnio 3 dalyje „2 325,04 EUR“ suma pakeičiama „2 364,57 EUR“;

o)

5 priedėlio 5 straipsnio 3 dalyje „2 906,29 EUR“ suma pakeičiama „2 955,70 EUR“.

28.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/9

28.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/10

EPSO/AD/152/09 – Čekų kalbos (CS)

EPSO/AD/153/09 – Lietuvių kalbos (LT)

EPSO/AD/154/09 – Maltiečių kalbos (MT)

EPSO/AD/155/09 – Slovakų kalbos (SK)

EPSO/AD/156/09 – Slovėnų kalbos (SL).

28.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/s3