7.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 2/1

1.

Atstumas nuo abiejų įrenginių iki artimiausio kitos valstybės narės, šiuo atveju Italijos, teritorijos taško yra maždaug 110 km, o iki Ispanijos — 230 km.

2.

Dirbant įprastu režimu, skystieji ir dujiniai radioaktyvieji nuotėkiai iš abiejų įrenginių nesukels apšvitos, galinčios turėti poveikio kitų valstybių narių gyventojų sveikatai.

3.

Kol bus nuvežtos į Prancūzijos Vyriausybės patvirtintą radioaktyviųjų atliekų kapinyną, kietosios radioaktyviosios atliekos iš abiejų įrenginių bus laikinai saugomos tų įrenginių eksploatavimo vietoje. Kol bus nuvežti į La Hagos vietovėje esančią perdirbimo įmonę, panaudoto branduolinio kuro elementai iš mokslinių tyrimų reaktoriaus bus laikinai saugomi jo eksploatavimo vietoje.

4.

Abiem atvejais, jei įvyktų bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarijos, ir dėl to nenumatytai būtų išleista radioaktyviųjų nuotėkių, apšvitos dozės kitose valstybėse narėse poveikio gyventojų sveikatai neturėtų.

7.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 2/2

1.

Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalies, 2008 m. kovo 4 d. Komisija, norėdama pasikonsultuoti, nusiuntė EDAPP pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma daugiametė internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programa (toliau — pasiūlymas). Ši konsultavimosi procedūra turėtų būti aiškiai nurodyta sprendimo preambulėje.

2.

Nauja daugiametė programa (toliau — programa) pateikiama tęsiant programas „Saugesnis internetas“ (1999–2004 m.) ir „Saugesnis internetas plius“ (2005–2008 m.).

3.

Programoje apibrėžtos šios keturios veiklos kryptys:

4.

Teigiama, kad programa dera su atitinkamomis Bendrijos politikos sritimis, programomis ir veiksmais bei juos papildo. Atsižvelgiant į tai, kiek daug galiojančių reguliavimo priemonių taikoma vaikų apsaugos, susijusios su naujomis technologijomis, srityje, šioje programoje daugiau dėmesio skiriama veiksmams, o ne reguliavimui. Daugiausia dėmesio skiriama iniciatyvų, kurių turi būti imtasi, veiksmingumui ir efektyvumui bei pritaikymui prie naujų technologijų raidos. Atsižvelgiant į tai, programoje numatoma stiprinti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

5.

Programoje, kuri yra bendro pobūdžio priemonė, išsamiai nenurodomi veiksmai, kurių turi būti imtasi, tačiau numatoma kvietimų teikti pasiūlymus ir dalyvauti konkursuose remiantis apibrėžtomis keturiomis veiklos kryptimis galimybė.

6.

Bendrose programos veiklos kryptyse nagrinėjamas internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos klausimas, neskiriant itin daug dėmesio su šiuo klausimu susijusiems privatumo aspektams (3). EDAPP, nors ir visiškai pritardamas pasiūlymo tikslui, šioje nuomonėje pabrėš šiuos privatumo aspektus.

7.

EDAPP nuomone, yra labai svarbu, kad planuojamos iniciatyvos būtų suderintos su pasiūlyme nurodytais (4) galiojančiais teisės aktais, visų pirma su Direktyva 2000/31/EB dėl e. komercijos, Direktyva 2002/58/EB dėl e. privatumo ir Direktyva 95/46/EB dėl duomenų apsaugos (5).

8.

Asmens duomenų apsaugos klausimas turėtų būti nagrinėjamas įvairiais aspektais ir atsižvelgiant į skirtingus su programa susijusius dalyvius: vaikų asmens duomenų apsauga, žinoma, yra svarbiausias, tačiau ne vienintelis klausimas: reikėtų atsižvelgti ir į asmens duomenis, susijusius su siekiant apsaugoti vaikus tikrinamais asmenimis ir turiniu.

9.

Šioje nuomonėje toliau nagrinėjami šie klausimai:

10.

EDAPP visiškai pritaria programos tikslui ir apibrėžtoms veiklos kryptims, kad būtų didinama internetu besinaudojančių vaikų apsauga. Ryžtingos priemonės, kurios turėtų būti toliau plėtojamos, visų pirma yra neteisėto ar žalingo turinio mažinimas ir vaikų bei kitų susijusių dalyvių informuotumo didinimas.

11.

EDAPP norėtų priminti, kad tinkama vaiko asmeninės informacijos apsauga yra labai svarbus preliminarus žingsnis siekiant užtikrinti internetu besinaudojančiųjų saugumą. Šis ryšys tarp vaikų privatumo ir saugumo yra aiškiai nurodytas neseniai priimtoje Ministrų Komiteto deklaracijoje dėl internetu besinaudojančių vaikų orumo, saugumo ir privatumo apsaugos (6). Deklaracijoje primenama vaikų teisė į jų gerovei užtikrinti būtiną orumą, specialią apsaugą ir globą, siekiant vaikus „apsaugoti nuo bet kokios diskriminacijos arba savavališko ar neteisėto kišimosi į jų asmeninį gyvenimą bei neteisėto kėsinimosi į jų garbę ir reputaciją“.

12.

Vienas iš deklaracijoje nurodytų su vaikų privatumo apsauga susijusios rizikos pavyzdžių — vaikų veiklos, dėl kurios jie gali būti įtraukti į nusikalstamą veiklą, pavyzdžiui, kurstyti turėti lytinių santykių už pinigus ar kitą neteisėtą veiklą, atsekamumas. Joje taip pat teigiama, kad renkant ir saugant asmens duomenis, susijusius su vaikų veikla, gali kilti rizika, kad jais bus netinkamai pasinaudota, pvz., komerciniais tikslais arba švietimo įstaigoms ar būsimiems darbdaviams atliekant paieškas. Todėl deklaracijoje raginama, kad turinys arba informacija, pagal kurią galima atsekti internetu besinaudojančius vaikus, būtų šalinami arba ištrinami per pagrįstai trumpą laikotarpį, raginama rengti ir propaguoti vaikams skirtą informaciją, visų pirma kad jie galėtų kompetentingai naudotis priemonėmis, kurios sudaro sąlygas gauti informaciją, kritiškai analizuoti turinį ir įgyti tinkamus bendravimo įgūdžius.

13.

EDAPP pritaria šioms išvadoms. Visų pirma, jo nuomone, labai svarbu didinti vaikų informuotumą apie riziką, susijusią su savanorišku asmens duomenų, tokių kaip tikras vardas, amžius ar gyvenamoji vieta, atskleidimu.

14.

Daugiametėje programoje siūlomų priemonių 3 dalis (7) yra būtent skirta „visuomenės informuotumo užtikrinimui“ pasitelkiant vaikams, tėvams, globėjams ir pedagogams skirtus veiksmus dėl galimybių ir rizikos, susijusių su naudojimusi interneto technologijomis, ir „saugaus naudojimosi internetu būdus“. Dvi iš pasiūlyme nurodytų priemonių — atitinkamos informacijos sklaida ir kontaktinių punktų, kuriuose tėvai ir vaikai gali gauti atsakymus į klausimus apie saugaus naudojimosi internetu būdus, sukūrimas yra naudingos priemonės, kuriomis šis vaikų asmens duomenų apsaugos aspektas turėtų būti aiškiai integruojamas.

15.

EDAPP norėtų pabrėžti, kad duomenų apsaugos institucijos yra svarbios partnerės šioje srityje. Tai turėtų būti nurodyta pasiūlyme, visų pirma toje dalyje, kurioje numatoma skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais nacionaliniu ir Europos lygiu (8).

16.

Galima paminėti keletą iniciatyvų, iliustruojančių veiksmus, kurių šioje srityje neseniai ėmėsi valstybės narės arba EEE narės. Švedijos duomenų apsaugos institucija (DAI) kasmet atlieka jaunimo požiūrio į internetą ir priežiūrą tyrimą, o Jungtinės Karalystės DAI (9) atliko tyrimą, apklausdama 2 000 14–21 metų vaikų. 2007 m. sausio mėn. Norvegijos DAI, kartu su Švietimo ministerija, pradėjo mokykloms skirtą švietimo kampaniją (10). Portugalijoje DAI ir Švietimo ministerija pasirašė protokolą, kuriuo siekiama skatinti duomenų apsaugos kultūrą internete ir visų pirma socialinių tinklų srityje (11). Vykdant šį projektą Portugalijos socialiniai tinklai įdiegė sąsają ir sukūrė ženklą, skirtą 10–15 metų vaikams.

17.

Šie pavyzdžiai parodo, kokį aktyvų ir ryžtingą vaidmenį atlieka duomenų apsaugos subjektai, siekdami apsaugoti internetu besinaudojančius vaikus, ir pabrėžia poreikį daugiametėje programoje aiškiai nurodyti, kad jie yra svarbūs partneriai.

18.

Pasiūlymo pirmoje dalyje („Neteisėto turinio mažinimas ir kova su žalingu elgesiu internete“ (12)) kaip vienas iš pagrindinių veiksmų nurodytas kontaktinių punktų, kuriems galima pranešti apie neteisėtą turinį ir žalingą elgesį internete, sukūrimas. Be abejo, kad kova būtų veiksminga, būtina atkreipti kompetentingų institucijų dėmesį į neteisėtą turinį ar žalingą elgesį. Iš tiesų, jau sukurti kontaktiniai punktai, dirbantys ne tik vaikų apsaugos, bet ir, pvz., kovos su elektroninio pašto šiukšlėmis, srityje (13).

19.

Tačiau EDAPP pažymi, kad žalingo turinio sąvoka yra neaiški: nenurodyta, kas yra atsakingas už žalingo turinio sąvokos apibrėžimą, ir pagal kokius kriterijus tai turėtų būti daroma. Tai kelia dar didesnį susirūpinimą atsižvelgiant į galimo informavimo apie tokį turinį padarinius.

20.

Be to, kaip jau minėta pirmiau, vykdant programą, panašią į dabartinę, gali kilti grėsmė ne tik vaikų asmens duomenų apsaugai, bet ir visų asmenų, kokiu nors būdu susijusių su tinkle esančia informacija, asmens duomenų apsaugai. Tai gali būti susiję ne tik, pavyzdžiui, su asmeniu, kuris įtariamas netinkamu elgesiu ir apie kurį pranešta kaip apie įtariamąjį, bet ir su asmeniu, kuris praneša apie įtartiną elgesį ar turinį, bei su nuo piktnaudžiavimo nukentėjusiu asmeniu. Nors tokia informacija yra būtina, kad informavimo sistema veiktų veiksmingai, EDAPP nuomone, svarbu priminti, kad ji visada turėtų būti tvarkoma laikantis duomenų apsaugos principų.

21.

Kai kuriems duomenims, kurių apsaugai kyla grėsmė, gali prireikti net specialios apsaugos, jeigu jie gali būti laikomi ypatingais duomenimis, kaip nurodyta Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnyje. Tai gali būti taikoma duomenims, susijusiems su pažeidimus įvykdžiusiais asmenimis ir nuo piktnaudžiavimo nukentėjusiais asmenimis, visų pirma vaikų pornografijos srityje. Reikia pažymėti, kad nacionaliniu lygiu dėl kai kurių informavimo sistemų reikėjo iš dalies pakeisti duomenų apsaugos teisės aktus, kad būtų leista tvarkyti įtariamų pažeidėjų ar nukentėjusių asmenų teisminius duomenis (14). EDAPP pabrėžia, kad bet kokia informavimo sistema, kuri turi būti įdiegta, turėtų būti suderinta su galiojančia duomenų apsaugos sistema. Visuomenės intereso įrodymas ir su sistemos priežiūra, kurią iš esmės vykdo teisėsaugos institucijos, susijusios garantijos yra esminiai aspektai siekiant laikytis šios sistemos reikalavimų.

22.

Techninių priemonių naudojimas skatinamas kaip vienas iš kovos su neteisėtu turiniu ir žalingu elgesiu būdų (15). Tokių priemonių pavyzdžių pateikta poveikio vertinime (16), įskaitant amžiaus atpažinimą, veido atpažinimą (teisėsaugos institucijų atliekamo nukentėjusių asmenų identifikavimo tikslais) arba filtravimo technologijas. Pasiūlyme numatyta, kad šios priemonės turėtų būti geriau pritaikytos prie praktinių poreikių ir prieinamos atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

23.

EDAPP jau paskelbė savo aiškią poziciją (17), pritardamas naujų technologijų naudojimui siekiant gerinti asmenų teisių apsaugą. Jo nuomone, principas, pagal kurį į privatumą atsižvelgiama jau projektavimo etape, turėtų būti neatsiejama technologinės plėtros, kuri apima ir asmens duomenų tvarkymą, dalis. Todėl EDAPP ypač skatina plėtoti projektus, kuriais siekiama šiuo aspektu vystyti technologijas.

24.

Ypač svarbu plėtoti sistemas, kurios kuo labiau sumažintų vaikų asmens duomenų atskleidimą, suteikiant jiems patikimą apsaugą, ir tuo pačiu pasiūlyti vaikams galimybę saugiau naudotis naujomis informacinės visuomenės priemonėmis, pvz., socialiniais tinklais.

25.

Tačiau reikėtų priminti, kad technologinės priemonės, atsižvelgiant į jų naudojimo būdą, asmenims gali turėti skirtingą poveikį. Jeigu jomis naudojamasi siekiant filtruoti ar blokuoti informaciją, jomis galima neleisti vaikams naudotis turiniu, kuris galėtų būti žalingas, tačiau jos taip pat gali užkirsti kelią kažkam gauti teisėtą informaciją.

26.

Net jei pagrindinis susirūpinimą keliantis klausimas yra susijęs su laisve gauti informaciją, jis taip pat turi pasekmių privatumo aspektu. Iš tiesų, filtravimas, visų pirma naujausi pokyčiai naudojantis tapatybės duomenų tvarkymu, gali būti grindžiamas atitinkamais kriterijais, įskaitant asmens duomenis, tokius kaip prie tinklo prisijungusio asmens amžius (siekiant užkisti kelią suaugusiems arba vaikams naudotis nurodytu turiniu), informacijos turinį ir su informacijos autoriaus tapatybe susietus srauto duomenis. Atsižvelgiant į tai, kaip ši asmeninė informacija bus — automatiškai — tvarkoma, atitinkami asmenys gali patirti tam tikrų pasekmių, susijusių su jų teise bendrauti internetu.

27.

Todėl filtravimo ar blokavimo priemonėmis, kuriomis siekiama kontroliuoti prieigą prie tinklų, turi būti naudojamasi atsargiai, atsižvelgiant į jų galimą neigiamą poveikį ir visapusiškai pasinaudojant technologijos suteikiamomis privatumo didinimo galimybėmis.

28.

EDAPP palankiai vertina poveikio vertinime (18) išdėstytą teiginį, kad nė vienas iš siūlomų variantų neturėtų daryti įtakos teisėms į privatumą ir saviraiškos laisvę. Jis taip pat pritaria ten išdėstytai minčiai, kad vienas iš pagrindinių tikslų yra vartotojų įgalinimas, t.y. „įgalinti vartotojus geriau pasirinkti ir imtis atitinkamų veiksmų“, siekiant apsaugoti vaikus (19).

29.

Pasiūlyme nurodyta, kad visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra vienas iš būtinų veiksmų siekiant gerinti ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugą. Pasiūlyme (20) nurodant suinteresuotuosius subjektus numatomas pramonės subjektų dalyvavimas, visų pirma pasitelkiant savireguliaciją.

30.

Pramonės subjektai, būdami atsakingi už telekomunikacijų ir turinio paslaugų teikimą, šiame sektoriuje galėtų turėti įtakos informavimui, informacijos filtravimui ar blokavimui, kai ji laikoma neteisėta ar žalinga. Tačiau diskusijų gali kilti dėl to, kokiu mastu jiems iš tiesų galima patikėti tokią užduoti teisiniu aspektu.

31.

Žinoma, palankiai vertinamas pramonės subjektų bendradarbiavimas siekiant didinti vaikų ir kitų atitinkamų dalyvių, tokių kaip tėvai ar pedagogai, informuotumą. Įspėjimo sistemų įdiegimas ir tinklaviečių moderatorių, turinčių teisę pašalinti netinkamą turinį, veiklos užtikrinimas taip pat yra labai svarbus turinio paslaugų teikėjų atsakomybės aspektas.

32.

Tačiau telekomunikacijų paslaugų teikėjų atveju telekomunikacijų stebėsena, kuria siekiama kontroliuoti intelektinės nuosavybės teisėmis saugomą turinį ar kitą neteisėtą turinį, yra diskutuotinas klausimas. Ši problema iškelia komercinių tikslų siekiančio dalyvio, siūlančio konkrečią (telekomunikacijų) paslaugą, kišimosi į sritį, į kurią jis iš esmės neturėtų kištis, klausimą, t.y. telekomunikacijų turinio kontrolės klausimą. EDAPP primena, kad tokios kontrolės paslaugų teikėjai iš esmės vykdyti neturėtų, ir, be abejo, tai neturėtų būti daroma sistemingai. Kai tai būtina konkrečiomis aplinkybėmis, tai iš esmės turėtų daryti teisėsaugos institucijos.

33.

2005 m. sausio 18 d. nuomonėje 29 straipsnio darbo grupė šiuo klausimu (21) priminė, kad „interneto paslaugų teikėjams negali būti nustatyta sisteminga priežiūros ir bendradarbiavimo prievolė, kaip nurodyta Direktyvos 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos 15 straipsnyje. […] Kaip nurodyta Duomenų apsaugos direktyvos 8 straipsnyje, duomenys, susiję su nusikaltimais, nuteisimais ar saugumo priemonėmis, gali būti tvarkomi tik laikantis griežtų sąlygų, kurias įgyvendina valstybės narės. Nors asmuo, aišku, turi teisę tvarkyti teisminius duomenis su juo tiesiogiai susijusio bylinėjimosi proceso metu, šiuo principu neleidžiama trečiosioms šalims vykdyti nuodugnių tyrimų, rinkti ir kaupti asmens duomenų, įskaitant visų pirma bendrus sistemingus tyrimus, tokius kaip žvalga internete […]. Toks tyrimas priklauso teisminių institucijų kompetencijai“.

34.

Srityje, kurioje gali kilti grėsmė žodžio laisvei, galimybei gauti informaciją, privatumui ir kitoms pagrindinėms teisėms, toks privačių dalyvių įsikišimas iškelia naudojamų priemonių proporcingumo klausimą. Europos Parlamentas neseniai priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, jog reikia rasti asmenų pagrindinių laisvių laikymosi klausimo sprendimą (22). Rezoliucijos 23 punkte nurodyta, kad „internetas yra didžiulė platforma kultūrinei raiškai, prieigai prie žinių ir demokratiniam dalyvavimui europinėje kūrybinėje veikloje, žinių visuomenės pagalba suartinanti kartas; dėl tos priežasties [Parlamentas] ragina Komisiją ir valstybes nares vengti priemonių, kurios prieštarautų piliečių teisėms ir žmogaus laisvėms bei proporcingumo, efektyvumo ir atgrasymo principams, pavyzdžiui, tokių kaip interneto ryšio nutraukimas“.

35.

EDAPP nuomone, turi būti rasta pusiausvyra tarp teisėto tikslo kovoti su neteisėtu turiniu ir naudojamų priemonių tinkamo pobūdžio. Jis primena, kad bet kokius telekomunikacijų tinklų priežiūros veiksmus, kurie būtini konkrečiais atvejais, turėtų vykdyti teisėsaugos institucijos.

36.

EDAPP pritaria pasiūlymui dėl daugiametės programos, kuria siekiama apsaugoti internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančius vaikus. Jis palankiai vertina tai, kad šia programa ketinama daug dėmesio skirti naujų technologijų plėtrai ir konkrečių veiksmų, kuriais siekiama didinti vaikų apsaugos veiksmingumą, plėtojimui.

37.

EDAPP primena, kad asmens duomenų apsauga yra labai svarbi išankstinė internetu besinaudojančių vaikų saugumo sąlyga. Turi būti užkirstas kelias netinkamam naudojimuisi vaikų asmenine informacija, naudojantis programoje siūlomomis veiklos kryptimis, ir visų pirma:

38.

Šie veiksmai turėtų būti plėtojami nepamirštant, kad vaikų apsauga vykdoma aplinkoje, kurioje gali kilti grėsmė ir kitų asmenų teisėms. Bet kokia informacijos rinkimo, jos blokavimo ar informavimo iniciatyva turėtų būti vykdoma tik atsižvelgiant į visų susijusių asmenų pagrindines teises ir laikantis duomenų apsaugos teisinės sistemos. Visų pirma EDAPP primena, kad telekomunikacijų tinklų priežiūrą, kuri būtina konkrečiomis aplinkybėmis, turėtų vykdyti teisėsaugos institucijos.

39.

EDAPP pažymi, kad ši programa yra bendri metmenys tolesniems konkretiems veiksmams vykdyti. Jo nuomone, kai kurios šioje nuomonėje pateiktos pastabos yra pirmasis žingsnis, ir jas būtų galima praktiškai išplėtoti, nurodant projektus, kuriuos dar reikia įgyvendinti, laikantis programos veiklos krypčių. Jis rekomenduoja duomenų apsaugos institucijoms aktyviai dalyvauti nustatant šiuos praktinius projektus. Jis taip pat primena 29 straipsnio darbo grupės veiklą šiuo klausimu ir visų pirma darbo grupės socialinių tinklų klausimais šiuo metu vykdomą darbą (23).

—

2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1),

—

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37),

—

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

7.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 2/7

1.

2008 m. balandžio 30 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (toliau — pasiūlymas) (3). Laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalies, Komisija nusiuntė EDAPP pasiūlymą konsultacijai, kurį EDAPP gavo 2008 m. gegužės 15 d.

2.

Pasiūlymo tikslas — padaryti keletą esminių 2001 m. gegužės 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (4) pakeitimų. Aiškinamajame memorandume Komisija pateikia priežastis, kodėl reikia peržiūrėti galiojantį reglamentą. Ji mini „Europos skaidrumo iniciatyvą“ (5), kurioje raginama užtikrinti daugiau skaidrumo, Reglamentą dėl Orhuso konvencijos taikymo Europos bendrijos institucijoms ir organams (6), kuris yra susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatomis dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiama aplinkosaugos informacija, ir su Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 susijusią Teisingumo Teismo praktiką bei Europos ombudsmeno nagrinėjamus skundus.

3.

EDAPP palankiai vertina tai, kad su juo yra konsultuojamasi ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 rekomenduoja pasiūlymo konstatuojamosiose dalyse pateikti nuorodą į šias konsultacijas, panašiai, kaip yra padaryta nemažai kitų teisės aktų, dėl kurių buvo konsultuojamasi su EDAPP.

4.

EDAPP dėmesį visų pirma patraukė tai, kad pasiūlyme yra nuostata, kurioje nagrinėjamas delikatus klausimas dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir teisių į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugos ryšio (konkrečiai pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos analizė sudarys pagrindinę šios nuomonės dalį.

5.

Tačiau šioje nuomonėje bus pateikta ne tik ši analizė. Prieš analizę bus pateiktos pastabos dėl pasiūlymo konteksto ir taikymo srities. Po 4 straipsnio 5 dalies analizės bus nagrinėjami kiti klausimai, pavyzdžiui, teisė susipažinti su asmens duomenimis pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

6.

Prieš pradedant rengti šį pasiūlymą buvo surengtos viešos konsultacijos. Aiškinamajame memorandume Komisija mini, kad ji atsižvelgė į daugumos šių viešų konsultacijų respondentų nuomonę.

7.

Priėmus pasiūlymą, 2008 m. birželio 2 d. Europos Parlamente įvyko viešas svarstymas, kurį surengė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas. Ta proga nemažai suinteresuotųjų subjektų pareiškė nuomonę dėl pasiūlymo. EDAPP taip pat pateikė keletą preliminarių pastabų. Svarstymo metu Europos Komisijos atstovai, reaguodami į įvairias pastabas, pabrėžė, kad pasiūlyme atsispindi dabartinis požiūris, tačiau teigė, kad Komisija yra pasirengusi nagrinėti tekstą ir apsvarstyti galimybes tobulinti pasiūlymą, neatmetant alternatyvų.

8.

EDAPP mano, kad toks atviras požiūris atveria galimybes; EDAPP numato diskusijoms pasiūlyti alternatyvų pasiūlytos 4 straipsnio 5 dalies tekstą. Be to, toks atviras požiūris visiškai atitinka skaidrumo sąvoką: gero valdymo skatinimas ir pilietinės visuomenės dalyvavimo užtikrinimas (žr., pavyzdžiui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnio 1 dalį).

9.

Nepaisant netikrumo dėl Lisabonos sutarties likimo šios nuomonės pateikimo metu, nereikėtų ignoruoti pagal naująją Sutartį numatomos teisinės sistemos perspektyvos.

10.

Pasiūlymas grindžiamas EB sutarties 255 straipsniu, pagal kurį nustatoma teisė susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, šį straipsnį pakeis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnis. 15 straipsniu nuostatos taikymo sritis išplečiama: suteikiama teisė susipažinti su visų Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais. Juo iš dalies keičiamas 255 straipsnis, inter alia, įtraukiant bendrą atvirumo principą (15 straipsnio 1 dalis) ir įpareigojant Europos Parlamentą ir Tarybą užtikrinti dokumentų, susijusių su teisėkūros procedūromis, paskelbimą.

11.

Pasiūlymas taikomas visiems dokumentams, kaip apibrėžta siūlomo 3 straipsnio a dalyje. Ši apibrėžtis yra tokia: „dokumentas — bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas turinys, kurį institucija parengė ir oficialiai persiuntė vienam arba daugiau gavėjų, arba kitaip užregistruotas arba gautas institucijos; elektroninėje laikmenoje, tvarkymo ir paieškos sistemose esantys duomenys yra dokumentai, jeigu juos galima atspausdinti arba padaryti jų elektroninę kopiją, naudojantis turimomis sistemos naudojimo priemonėmis“.

12.

Ši apibrėžtis buvo pacituota visa, nes ji kelia keletą esminių klausimų, susijusių su reglamento taikymo sritimi:

13.

Reglamento atskaitos taškas — teisė susipažinti su dokumentas, o ne su pačia informacija. Taip nustatyta EB sutarties 255 straipsnyje. Lisabonos sutartyje nebūtų padaryta esminių pakeitimų. Naujojoje sutartyje tiesiog išaiškinama, kad dokumentų laikmena nėra lemiamas aspektas. Tačiau, kaip yra pareiškęs Pirmosios instancijos teismas WWF byloje, „tai, kad institucijos remtųsi dokumentų nebuvimu siekdamos išvengti taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, prieštarautų skaidrumo reikalavimui, kuriuo paremtas šis reglamentas“ (7). Todėl, Teismo nuomone, atitinkamos institucijos kiek įmanoma ir laikydamosi nustatytų taisyklių bei taip, kad būtų galima nuspėti, privalo rengti ir išsaugoti su jų veikla susijusius dokumentus. Priešingu atveju teise susipažinti su dokumentas nebus veiksmingai naudojamasi.

14.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlyme, viena vertus, aiškiai įrašyta dokumento sąvoka: „elektroninėje laikmenoje, tvarkymo ir paieškos sistemose esantys duomenys“, jeigu juos galima atspausdinti arba padaryti jų elektroninę kopiją. EDAPP pažymi, kad ši sąvokos apibrėžtis panaši į Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytą asmens duomenų tvarkymo apibrėžtį, todėl galimas sutapimas su Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dar labiau padidėja. Prašymų susipažinti tiesiog su vardų ir pavardžių ir (arba) kitų asmens duomenų sąrašais turėtų daugėti (taip pat dėl esamų naudojimosi elektroninėmis sistemomis priemonių vystymo), todėl itin svarbu spręsti problemas, susijusias su tų reglamentų skirtumais bei ryšiu su kitais galiojančiais dokumentais, pavyzdžiui, teisės susipažinti su asmens duomenimis klausimą (žr. šios nuomonės 64–67 punktus).

15.

Kita vertus, Komisija siūlo, kad dokumentas „egzistuoja“ tik tuo atveju, jei jis siunčiamas gavėjams arba platinamas institucijoje ar kitaip užregistruojamas. EDAPP pažymi, kad visiškai neaišku, kiek ši formuluotė apribotų reglamento taikymo sritį ir taip prieštarautų atvirumo ir visuomenės dalyvavimo principams. Deja, aiškinamajame memorandume tai nelabai nagrinėjama. Todėl EDAPP siūlo, kad Komisijos pasiūlyme „dokumento“ sąvoka būtų paaiškinta dėstomojoje dalyje arba konstatuojamojoje dalyje.

16.

Nesileisdamas į išsamią galimo šių esminių nuostatų aiškinimo analizę, EDAPP nurodo, kad nepaisant Komisijos siūlomų „dokumento“ sąvokos pakeitimų, Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymo sritys vis tik skiriasi. Kaip nurodoma Reglamento (EB) Nr. 45/2001 3 straipsnio 2 dalyje, šis reglamentas taikomas tik „visiškai arba iš dalies automatiniu būdu tvarkomiems asmens duomenims ir neautomatiniu būdu tvarkomiems asmens duomenims, kurie yra arba yra skirti sudaryti susistemintos rinkmenos dalį“. Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams.

17.

Nors asmens duomenų tvarkymo rankiniu būdu mastai mažėja, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose popieriniai dokumentai vis dar naudojami. Jei tokie popieriniai dokumentai nėra struktūrizuoto pobūdžio, jiems Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 negali būti visapusiškai taikomas. Tačiau tokiuose dokumentuose gali būti asmens duomenų ir turi būti užtikrinta, kad ir tais atvejais galėtų būti taikoma 4 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis.

18.

Reikėtų deramai atsižvelgti į šį taikymo sričių skirtumą, siekiant užtikrinti, kad į teisėtus duomenų subjekto interesus būtų atsižvelgiama ir popierinių dokumentų atveju. Tai dar viena priežastis, kad vien „nuorodos“ į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 — kaip paaiškinta toliau (žr. 38–40 punktus) — nepakanka, nes taip nepaaiškinama, ką daryti tais atvejais, kai asmens duomenys yra dokumentuose, kurie nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymo sritį.

19.

Pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalyje nagrinėjamas galimybės susipažinti su dokumentais ir teisių į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugos ryšys; ji pakeičia galiojantį 4 straipsnio 1 dalies b punktą, kuris buvo plačiai kritikuojamas dėl dviprasmiškumo, susijusio su šių pagrindinių teisių tiksliu ryšiu. Dabartinis straipsnis taip pat buvo ginčijamas Pirmosios instancijos teisme (8). Apeliacinis skundas teisiniais motyvais šiuo metu yra pateiktas Teisingumo Teismui (9).

20.

Atsižvelgiant į tai, yra gerų priežasčių 4 straipsnio 1 dalies b punktą pakeisti. EDAPP supranta, kad Komisija pasinaudojo šia proga pasiūlyti 4 straipsnio 1 dalies b punkto pakeitimą. Tačiau EDAPP nepritaria tokiai siūlomai nuostatai, kokią Komisija parengė.

21.

Pirma, EDAPP nėra tikras, kad tai tinkamas laikas keisti, kol apeliacinis skundas nagrinėjamas Teisingumo Teisme. Šiame apeliaciniame skunde iškelti esminiai klausimai.

22.

Antra, ir dar svarbiau: pasiūlyme nepateikiama tinkamo sprendimo. Pasiūlyme pateikiama bendra taisyklė (4 straipsnio 5 dalies antras sakinys), kuri:

Be to, pasiūlyme pateikiama speciali taisyklė (4 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys), kuri iš esmės yra gerai apibrėžta, tačiau jos taikymo sritis yra per daug ribota.

23.

EADPP visiškai supranta, kokia yra galima galimybės susipažinti su dokumentais ir teisių į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugos sąveika ir kokie yra galimi skirtumai. Informaciniame dokumente dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais ir duomenų apsaugos, paskelbtame 2005 m. liepos mėn., jis atidžiai išnagrinėjo klausimus, susijusius su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymu tuo pačiu metu.

24.

Visų pirma EDAPP pabrėžė, kad tiek galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, tiek duomenų apsauga yra pagrindinės teisės, nustatytos įvairiuose teisiniuose dokumentuose Europos lygiu, ir yra vienos iš svarbiausių „gero valdymo“ aspektų. Nė viena iš šių teisių nėra viršesnė už kitą ir tam tikrais atvejais reglamentų taikymas vienu metu nesuteikia akivaizdaus paaiškinimo. Pagal EDAPP informacinį dokumentą, sprendimą būtų galima rasti išimtyje dėl privatumo, nustatytoje Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte. Kaip aiškinama informaciniame dokumente, pagal šią nuostatą nustatomos trys sąlygos ir visos jos turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti išimtį dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais:

25.

Pagrindines EDAPP analizės kryptis patvirtino Pirmosios instancijos teismas Bavarian Lager byloje, kurioje Pirmosios instancijos teismo buvo paprašyta paaiškinti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ryšį ir pastarajame reglamente įrašytą išimtį dėl asmens duomenų apsaugos. Pagrindiniai šio teismo sprendimo punktai bus naudojami šiai nuomonei pagrįsti. Komisija nusprendė pateikti apeliacinį skundą dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo; šią bylą dabar nagrinėja Teisingumo Teismas. Byloje Teisingumo Teisme EDAPP laikosi pozicijos, kad Pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas.

26.

Todėl abejotina, ar šiuo metu, kai bylą dar nagrinėja Teisingumo Teismas, yra tinkamas laikas iš dalies keisti nuostatą dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir asmens duomenų apsaugos ryšio. Ši byla yra ne tik dėl galiojančios 4 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės aiškinimo (10), joje taip pat iškeliami labiau esminiai klausimai, susiję su nagrinėjamų pagrindinių teisių pusiausvyra (11). Atsižvelgiant į šias aplinkybes geriau būtų palaukti teismo sprendimo ir iki to laiko reglamento nepriimti.

27.

Teisingumo Teismo sprendimo geriau palaukti ir dėl siūlomos nuostatos turinio. Aiškinamajame memorandume Komisija teigia, kad siūlomais pakeitimais taip pat siekiama atsižvelgti į Pirmosios instancijos teismo sprendimą Bavarian Lager byloje. Tačiau pakeitimas neatspindi Pirmosios instancijos teismo pozicijos.

28.

EDAPP visų pirma pažymi, kad Komisijos pasiūlyme išbrauktos visos nuorodos į asmens „privatumo ir neliečiamumo“ pažeidimą, kaip būtina riba siekiant pateisinti atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų. Taigi Komisijos pasiūlymas labai keičia teisės aktų leidėjo iki šiol pasiektą pusiausvyrą, kaip yra aiškinęs Pirmosios instancijos teismas. Dėmesys galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, klausimu pasiūlyme nukreipiamas nuo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

29.

Svarbu, bent jau kol atskaitos tašku šioje keblioje srityje yra Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad siūlomais pakeitimais tikrai būtų atsižvelgiama į šį sprendimą, o ne iš esmės nuo jo nutolstama. Pirmosios instancijos teismo sprendime ne tik aiškinamos kai kurios atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatos, bet taip pat nustatoma tinkama šiais dviem reglamentais ginamų teisių pusiausvyra. EDAPP pabrėžia, kad teisės aktų leidėjui svarbu išlaikyti šią pusiausvyrą, tuo pačiu metu galbūt patikslinant atitinkamas nuostatas.

30.

Tolesnėse šios nuomonės dalyse EDAPP toliau aiškins, kodėl — priešingai nei teigia Komisija — pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalis neatspindi Teismo praktikos.

31.

4 straipsnio 5 dalies antrame sakinyje teigiama: „Kiti asmens duomenys atskleidžiami laikantis teisėto tokių duomenų tvarkymo sąlygų, nustatytų EB teisės aktuose dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis“.

32.

Ši nuostata reiškia, kad institucija, priimanti sprendimą dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, turi savo sprendimą grįsti ne Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001, o Reglamentu (EB) Nr. 45/2001. Taigi nuostatoje pateikiama vadinamoji „nukreipimo teorija“ (12), kurią Komisija gynė Pirmosios instancijos teisme Bavarian Lager byloje.

33.

Teismas šią teoriją atmetė, remdamasis galiojančia Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto formuluote. Teismas atmetė teoriją remdamasis tokia formuluote: gali būti neleidžiama atskleisti duomenų, jei dėl atskleidimo būtų pažeistas asmens privatumas ar neliečiamumas. Tačiau šis Teismo svarstymas nėra tiesiog teksto interpretacija, o atspindi dviejų nagrinėjamų pagrindinių teisių pusiausvyros užtikrinimo rezultatą: galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais ir duomenų apsaugos.

34.

Ši tinkamos šių dviejų pagrindinių teisių pusiausvyros būtinybė — arba „subalansuotas požiūris“ kaip paprastai vadinama — taip pat buvo akcentuotas keletoje dokumentų, kuriuose sprendžiama šių dviejų teisių kolizija. Tai buvo nagrinėjama, pavyzdžiui, 29 straipsnio darbo grupės nuomonėje 5/2001 (13) ir EDAPP informaciniame dokumente. Panašaus požiūrio laikomasi ir Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais projekte, kuriame nustatoma, kad susitariančios šalys gali apriboti teisę susipažinti su oficialiais dokumentais siekdamos apsaugoti, inter alia, „privatumą ir kitus teisėtus privačius interesus“ (14).

35.

Viena vertus, visuomenės teisė susipažinti su dokumentais privalo būti gerbiama, o tai bet kuriuo atveju reiškia, kad:

36.

Kita vertus, turi būti gerbiama teisė į duomenų apsaugą:

37.

Tokia pusiausvyra negali būti užtikrinta vien darant nuorodą į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, kuriuo „siekiama užtikrinti fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, be kita ko, teisės į privatų gyvenimą tvarkant asmens duomenis, apsaugą“ (20). Šiuo sprendimu galbūt gerbiama teisė į duomenų apsaugą, tačiau negerbiama visuomenės teisė susipažinti su dokumentais.

38.

Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nepateikiamas aiškus atsakymas, kada Bendrijos institucija ar įstaiga turi priimti sprendimą dėl prašymo susipažinti su dokumentais. Trumpai (21), Reglamento 5 straipsniu leidžiama tvarkyti asmens duomenis, jei „juos reikia tvarkyti, kad visuomenės labui būtų vykdoma užduotis“ arba jei „tvarkyti reikia vykdant teisinį įsipareigojimą, kuris nustatomas duomenų valdytojui“. Kitais žodžiais, duomenų tvarkymo teisėtumas apsprendžiamas ne pačios duomenų apsaugos interesais, o būtinybe tvarkyti duomenis kitais interesais (nesvarbu, ar tai būtų numatyta, kaip teisinis įsipareigojimas, ar ne). Iš to galima daryti išvadą, kad kadangi būtinybė neapsprendžiama pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 5 straipsnį (nei pagal jokią kitą šio reglamento nuostatą), teisės akte, skirtame ginti kitą interesą — šiuo atveju, teisę susipažinti su dokumentais — turėtų būti pateiktos tinkamos gairės.

39.

Tačiau, kaip numatyta pasiūlyme, visi prašymai susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų — nebent būtų taikoma speciali 4 straipsnio 5 dalies pirmo sakinio nuostata — turėtų būti įvertinami remiantis nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Tokia nuoroda nesuteiktų būtinų gairių siekiant suderinti interesus. Dėl to rezultatai būtų nepageidaujami („užburtas ratas“).

40.

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 neišsprendžia visuomenės teisės susipažinti su dokumentais ir pareigos įrodyti būtinybę perduoti asmens duomenis, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte, nesuderinamumo. Kaip teigė Pirmosios instancijos teismas Bavarian Lager byloje: „Iš tikrųjų, jei būtų reikalaujama, kad prašymo pateikėjas įrodytų dokumentų perdavimo jam būtinybę, kaip papildomos Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytos sąlygos, toks reikalavimas prieštarautų Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 tikslui, t. y. suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų turimais dokumentais.“ (22).

41.

Pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalies pirmas sakinys yra toks: „Valstybines pareigas einančių asmenų, valstybės tarnautojų ir suinteresuotųjų asmenų atstovų vardai, pavardės, prievardžiai ir pareigos, susiję su jų profesine veikla atskleidžiami, išskyrus atvejus, kai tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų tokius asmenis“. Jame nurodoma speciali taisyklė dėl tam tikrų duomenų, susijusių su nurodyta asmenų grupė, rūšių.

42.

Kaip pirmą preliminarią pastabą, EDAPP pažymi, kad nėra jokių abejonių, jog 4 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu laikomasi visuomenės teisės susipažinti su dokumentais. Šiame sakinyje nagrinėjamais atvejais visuomenei paprastai suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais. EDAPP nuomone, šia nuostata taip pat laikomasi teisės į duomenų apsaugą. Ji apima atvejį, kurį nagrinėjo Pirmosios instancijos teismas Bavarian Lager byloje, ir palyginamus atvejus. Kaip teigia Pirmosios instancijos teismas: tais atvejais asmenų vardų ir pavardžių atskleidimas nereiškia asmenų privataus gyvenimo apribojimo ir tie asmenys neturi jokio pagrindo manyti, kad su jais buvo elgiamasi konfidencialiai (23).

43.

Kaip antrą preliminarią pastabą, galima teigti, kad ši nuostata iš principo yra gerai apibrėžta ir atitinka teisinio tikrumo sąlygą. Nuostatoje apibrėžiamos įvairios asmenų funkcijos ir apribojami asmens duomenys, kuriuos galima atskleisti. Nesvarstant klausimo, ar šie apribojimai yra tinkami, jie yra aiškiai išdėstyti. Jie taip pat atitinka Reglamentą (EB) Nr. 45/2001: duomenų atskleidimas reiškia teisėtą duomenų tvarkymą, kadangi jis grindžiamas 4 straipsnio 5 dalyje nurodytu teisiniu įsipareigojimu, o jo tikslas — ribotas, būtent leisti susipažinti su dokumentais.

44.

Apribojus ratione personae apimtį turi būti atskleisti tam tikri duomenys apie valstybines pareigas einančius asmenis, valstybės tarnautojus ir suinteresuotųjų asmenų atstovus. Atrodo, kad šia nuostata tiesiog siekiama atsižvelgti į Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bavarian Lager byloje pasekmes. Kyla klausimas, kodėl ši nuostata neapima platesnės kategorijos duomenų subjektų, atsižvelgiant į jų profesinę veiklą. Argumentai, kuriais pritariama prielaidai, kad šiuo atveju asmens duomenys paprastai turėtų būti atskleidžiami, galioja, pavyzdžiui, ir šiais atvejais:

45.

Šie pavyzdžiai rodo, kad būtų buvę naudinga paieškoti platesnės nuostatos, susijusios su duomenimis apie įvairių kategorijų asmenis, šiems vykdant profesinę veiklą.

46.

Antrasis apribojimas — ratione materiae — pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje yra susijęs su duomenų elementais. Gali būti atskleisti tik vardai, pavardės, prievardžiai ir pareigos. Tai neapima duomenų, kurie atskleidžia atitinkamo asmens privataus gyvenimo aspektus, net jei tokie duomenys nėra neskelbtini duomenys pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 straipsnį. Galima galvoti apie aukšto rango pareigūnų ar politikų namų adresą, telefoną, el. pašto adresą ar kitus duomenis, pavyzdžiui, atlyginimą ir išlaidas.

47.

Tačiau ši nuostata neapima ir kitų duomenų elementų, kurie visai nesusiję su atitinkamo asmens privačiu gyvenimu, pavyzdžiui, atitinkamo asmens darbo adresas (biuro ir el. pašto adresas) ir bendresnio pobūdžio informacija, susijusi su to asmens pareigomis.

48.

Dar svarbesnė pasiūlymo požiūrio problema yra susijusi su tuo, kad vardas ir pavardė retai pateikiami dokumente be jokio konteksto. Vardas ir pavardė paprastai yra susiję su kitais duomenimis, susijusiais su tuo asmeniu. Pavyzdžiui, Bavarian Lager byloje buvo kalbama apie galimybę susipažinti su posėdžio protokolu. Galima įsivaizduoti, kad protokole ne tik minimi posėdyje dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, bet ir jų pasisakymai diskusijose posėdžio metu. Šie pasisakymai kartais netgi galėtų būti laikomi neskelbtinais duomenimis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 straipsnį, pavyzdžiui, jei pareiškiama politinė nuomonė. Todėl abejotina, ar tam tikri duomenys galėtų būti nagrinėjami atskirai.

49.

Pačiame Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 turėtų būti suteikiamos gairės institucijoms ir įstaigoms, kurios turi nagrinėti prašymus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, tuo pačiu visiškai išlaikant dviejų nagrinėjamų pagrindinių teisių pusiausvyrą.

50.

EDAPP nuomone, reikia tolesnių diskusijų apie tai, kaip šias gaires perkelti į konkrečią teisinę nuostatą. Praeitis parodė, kad tai — klausimas, apimantis sudėtingus ir svarbius aspektus. Šios nuostatos formuluotė turėtų būti kuo atidžiau parengta, atsižvelgiant į įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

51.

Prisidėdamas prie diskusijų, EDAPP siūlo tokią nuostatą dėl galimybės visuomenei susipažinti su asmens duomenimis:

52.

Toliau pateikiamas šios nuostatos aiškinimas.

53.

1 dalies pirmoje pastraipoje nustatoma pagrindinė taisyklė ir atspindimas poreikis užtikrinti tinkamą nagrinėjamų pagrindinių teisių pusiausvyrą. Visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtis taikoma tik tada, jei dėl duomenų atskleidimo būtų pažeistas atitinkamo asmens privatumas ar neliečiamumas. Nuostatoje daroma nuoroda į privatumą (pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui, kaip apibūdinta Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių apsaugos ir pagrindinių teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje), o ne į duomenų apsaugą (apibūdintą Chartijos 8 straipsnyje).

54.

Tačiau visapusiškai atsižvelgta ir į teisę į asmens duomenų apsaugą, kuri nustatyta atsižvelgiant į kontrolės ir atsvarų sistemą siekiant apsaugoti duomenų subjektą; taip pat žr. šios nuomonės 36 punktą. Nuostatoje nurodomas teisinis įsipareigojimas atskleisti asmens duomenis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 5 straipsnio b punkte.

55.

Reikia pažymėti, kad Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 nedraudžiama tvarkyti asmens duomenų, jei tvarkymas grindžiamas teisinėmis priežastimis pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 5 straipsnio b punktą. Tokios teisinės priežasties taikymas konkrečiu atveju turi būti išnagrinėtas atsižvelgiant į EŽTK 8 straipsnį ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką. Šiame kontekste turėtų būti daroma nuoroda į Teisingumo Teismo sprendimą Österreichischer Rundfunk byloje (24). Į nuostatos 1 dalį įtraukus „atitinkamo asmens privatumo ar neliečiamumo pažeidimą“ nurodoma, kad būtent į tai atsižvelgiama nusprendžiant, ar galima leisti visuomenei susipažinti su asmens duomenimis.

56.

Terminas „neliečiamumas“ įtrauktas ir į dabartinį 4 straipsnio 1 dalies b punkto tekstą ir nurodo asmens fizinį neliečiamumą. Tai gali turėti pridėtinės vertės, pavyzdžiui, tais atvejais, kai asmens duomenų atskleidimas galėtų kelti grėsmę asmens fiziniam neliečiamumui, nesant tiesioginiam ryšiui su jo privačiu gyvenimu.

57.

Siūlomos nuostatos pirmos dalies antra pastraipa siekiama pateikti gaires institucijai ar įstaigai priimant sprendimą dėl prašymo susipažinti su dokumentu. Išskiriami trys atvejai, kai atskleidus asmens duomenis nebūtų pakenkta duomenų subjektui.

58.

2 dalyje pripažįstamas faktas, kad gali būti svarbesnis viešasis interesas, dėl kurio reikėtų leisti susipažinti su dokumentais. Kai kurie duomenys gali būti nepaprastai svarbūs visuomenei siekiant susidaryti informuotą nuomonę apie teisėkūros procesus arba apskritai apie Europos institucijų veikimą. Galima įsivaizduoti, pavyzdžiui, (finansinius) institucijos ir tam tikrų lobistinių grupių santykius. Kadangi šioje dalyje daroma išimtis išimčiai, buvo įtrauktos papildomos apsaugos priemonės. Kiekvienu konkrečiu atveju institucija ar įstaiga turi nurodyti, kad taikoma ta nuostata.

59.

3 dalyje institucija ar įstaiga įpareigojama apsvarstyti galimybę leisti iš dalies susipažinti su dokumentu, pavyzdžiui, nepaviešinant jame esančių vardų ir pavardžių; tai būtų papildoma priemonė nagrinėjamų pagrindinių teisių tinkamai pusiausvyrai užtikrinti, kuri turėtų būti naudojama tik tuo atveju, jei yra priežasčių nesuteikti galimybės susipažinti su dokumentu.

60.

Galiausiai, EDAPP pabrėžia, kad šiuo sprendimu būtų išvengiama „užburto rato“ situacijos, paminėtos šios nuomonės 39 punkte.

61.

Pirmosios instancijos teismo sprendime Bavarian Lager byloje teigiama, kad reikia skubiai išaiškinti galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais ir duomenų apsaugos ryšį dar ir todėl, kad šiame kontekste galimi skirtingi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto aiškinimai. Ginčas, inter alia, Pirmosios instancijos teisme nagrinėtoje Bavarian Lager byloje, yra susijęs su tuo, ką reiškia „įrodytų dokumentų perdavimo jam būtinybę“ galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais kontekste. Jei skaitytume šią nuostatą pažodžiui, ji reikštų, kad prašymo pateikėjas, norėdamas susipažinti su dokumentu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, turėtų pateikti įtikinamą priežastį, kodėl jis prašo to dokumento, o tai prieštarautų vienam iš reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais tikslų, t. y. suteikti visuomenei kuo platesnę galimybę susipažinti su institucijų turimais dokumentais (25). Siekdamas išspręsti šią problemą, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad kai asmens duomenys perduodami siekiant įgyvendinti teisę susipažinti su dokumentais, prašymo pateikėjas neturi įrodyti duomenų atkleidimo būtinybės. Taip pat jis teigė, kad duomenų perdavimas, kuris nepatenka į 4 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį, negali pažeisti duomenų subjekto teisėtų interesų (26).

62.

Šio sprendimo reikia siekiant pakankamai suderinti abu reglamentus, tačiau jį ginčija Komisija, pateikusi apeliacinį skundą Teisingumo Teismui. Komisija teigia, kad „nė viena Reglamento (EB) Nr. 45/2001 arba Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostata nereikalauja ir nenumato galimybės netaikyti šios nuostatos (8 straipsnio b punktas) tam, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostata taptų veiksminga“ (27).

63.

EDAPP nuomone, su šiais skirtumais susijusias problemas geriausia išspręsti į iš dalies pakeistą Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 įtraukiant naują konstatuojamąją dalį, kodifikuojant Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ši konstatuojamoji dalis galėtų būti tokia: „Kai asmens duomenys perduodami siekiant įgyvendinti teisę susipažinti su dokumentais, prašymo pateikėjas neturi įrodyti duomenų atskleidimo būtinybės, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte“.

64.

Teisė susipažinti su dokumentais, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, turi būti atskirta nuo teisės, numatytos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 13 straipsnyje. Pagal teisę susipažinti su dokumentais, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, suteikiama bendra teisė visiems susipažinti su dokumentais, siekiant užtikrinti viešųjų įstaigų veiklos skaidrumą. Reglamento (EB) Nr. 45/2001 13 straipsniu asmenų teisė susipažinti su duomenimis labiau apribojama, kadangi pagal jį ši teisė suteikiama tik atitinkamam asmeniui susipažinti su juo susijusia informacija, visų pirma siekiant užtikrinti, kad duomenų subjektai galėtų kontroliuoti su jais susijusią informaciją. Be to, teisė susipažinti su duomenimis pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 13 straipsnį yra nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 2 dalyje.

65.

Tuo remdamasis EDAPP mano, kad Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 turėtų būti paaiškinta, kad teisės susipažinti su dokumentais egzistavimas nepažeidžia teisės susipažinti su savo asmens duomenimis pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

66.

Be to, EDAPP rekomenduoja, kad teisės aktų leidėjas apsvarstytų, ar į iš dalies pakeistą reglamentą įtraukti ex officio teisę duomenų subjektui susipažinti su savo asmens duomenimis. Iš tikrųjų, praktikoje pasitaiko, kad žmonės gali nežinoti apie teisės susipažinti su savo asmens duomenimis egzistavimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 13 straipsnyje, todėl jie prašo teisės susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001. Jiems gali būti atsisakyta suteikti teisę susipažinti su dokumentu, jei taikoma viena iš Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nurodytų išimčių, arba gali būti laikoma, kad prašymas susipažinti su konkrečiu dokumentu nepatenka į to reglamento taikymo sritį. Tokiu atveju, kai institucija ar įstaiga žino tokio prašymo susipažinti su dokumentu priežastį (t. y. prašoma susipažinti su prašymo pateikėjo asmens duomenimis), institucija turėtų būti įpareigota suteikti ex officio teisę susipažinti su prašymo pateikėjo asmens duomenimis.

67.

Abu aspektai galėtų būti patikslinti į iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 konstatuojamąsias dalis įtraukiant konkrečius pareiškimus, galbūt susiejant su šiuo metu galiojančio reglamento 11 konstatuojamąja dalimi. Vienoje konstatuojamojoje dalyje (arba konstatuojamosios dalies pastraipoje) galėtų būti teigiama, kad visuomenės teisė susipažinti su dokumentais nepažeidžia teisės susipažinti su asmens duomenimis pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Kitoje konstatuojamojoje dalyje (arba konstatuojamosios dalies pastraipoje) galėtų būti įrašyta prašymo pateikėjui ex officio teisės susipažinti su savo asmens duomenimis sąvoka. Kai asmuo prašo suteikti galimybę susipažinti su duomenimis apie jį, institucija turėtų savo iniciatyva išnagrinėti, ar tam asmeniui gali būti leista susipažinti su duomenimis pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

68.

Komisijos pasiūlyme reikėtų išnagrinėti ir galbūt patikslinti dar vieną klausimą — tolesnį asmens duomenų, esančių viešuose dokumentuose, naudojimą. Iš tikrųjų, kai suteikiama teisė susipažinti su dokumentais, juose esančių asmens duomenų naudojimui gali reikėti taikyti asmens duomenų apsaugos taisykles, visų pirma Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 ir nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB. Prašymo pateikėjas, galimybę susipažinti su dokumentu suteikiančios institucijos ar trečiosios šalys, turinčios galimybę susipažinti su dokumentu, galėtų pakartotinai naudoti, platinti ir toliau tvarkyti šiuos duomenis laikydamosi taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų.

69.

Pavyzdžiui, jei pateikus prašymą susipažinti su dokumentu, buvo atskleistas viešųjų asmenų vardų bei pavardžių ir kontaktinės informacijos sąrašas, šis sąrašas neturėtų būti naudojamas siekiant į tuos pareigūnus kreiptis vykdant rinkodaros kampaniją ar kaupti juos apibūdinančius duomenis, nebent būtų laikomasi taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų.

70.

Todėl būtų patartina, kad teisės aktų leidėjas pasinaudotų šia proga ir akcentuotų šį ryšį. Toks požiūris atitiktų teisės aktų leidėjo pasirinkimą 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo. Pastarojoje direktyvoje aiškiai nustatyta, kad viena iš sąlygų siekiant pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją, yra visapusiškas asmens duomenų apsaugos principų laikymasis pagal Direktyvą 95/46/EB (28).

71.

Atsižvelgdamas į tai, EDAPP siūlo įrašyti konstatuojamąją dalį, kurioje būtų teigiama, kad „kai suteikiama teisė susipažinti su dokumentais, tolesniam juose esančių asmens duomenų naudojimui taikomos asmens duomenų apsaugos taisyklės, visų pirma nacionalinės teisės aktai, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB“.

72.

EDAPP dėmesį visų pirma patraukė tai, kad pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais yra nuostata, kurioje nagrinėjamas delikatus klausimas dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir teisių į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugos ryšio (konkrečiai pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalis). Šioje nuomonėje iš dalies pritariama priežastims, kodėl pakeičiamas esamas 4 straipsnio 1 dalies b punktas nauja nuostata, tačiau nepritariama pačiai nuostatai.

73.

Ši nuostata kritikuojama dėl šių priežasčių:

74.

Prisidėdamas prie diskusijų, EDAPP siūlo tokią visuomenės teisės susipažinti su asmens duomenimis išimtį:

75.

Nuomonėje nurodomi keli kiti punktai, kuriuos reikia patikslinti reglamente dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, visų pirma susiejant su Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatomis. Šiuos patikslinimus galima pateikti naujose konstatuojamosiose dalyse arba galbūt teisinėse nuostatose šiais klausimais:

7.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 2/18

7.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 2/21

7.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 2/23

7.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 2/25

7.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 2/s3