30.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 330/1

BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 28/2008

Tarybos priimta 2008 m. lapkričio 18 d.

siekiant priimti … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 330 E/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

Direktyvoje 80/181/EEB (3) reikalaujama, kad Jungtinė Karalystė ir Airija nustatytų datą, nuo kurios nebebūtų taikomos išimtys tais atvejais, kuriais jos tebetaikomos, matavimo vienetų, žinomų kaip „pinta“ (į daugkartinio naudojimo butelius išpilstytam pienui ir pilstomam alui bei sidrui), „mylia“ (kelių eismo ženklams ir greičiui matuoti) ir „Trojos uncija“ (tauriųjų metalų sandoriams), atžvilgiu. Tačiau praktika parodė, kad dėl šių išimčių vietinio pobūdžio ir riboto susijusių produktų skaičiaus, palikus galioti šias išimtis nebūtų sukurta netarifinių kliūčių prekybai, todėl nebereikia baigti taikyti šių išimčių.

(2)	Tikslinga paaiškinti, kad Direktyvos 80/181/EEB taikymo sritis atitinka Sutarties 95 straipsnyje nurodytus tikslus ir nėra apribota konkrečiomis Bendrijos veiksmų sritimis.

(3)

Direktyva 80/181/EEB leidžiama iki 2009 m. gruodžio 31 d. be tos direktyvos priedo I skyriuje nustatytų įteisintųjų matavimo vienetų vartoti papildomąsias nuorodas. Tačiau siekiant nesudaryti kliūčių Bendrijos įmonėms, eksportuojančioms produktus į tam tikras trečiąsias šalis, kurios reikalauja produktus ženklinti I skyriuje nenustatytais vienetais, tikslinga palikti galioti leidimą vartoti papildomąsias nuorodas.

(4)

Direktyva 80/181/EEB remiamas sklandus vidaus rinkos veikimas nustatant matavimo vienetų suderinimo lygį. Todėl yra tikslinga, kad Komisija stebėtų su ta direktyva ir jos įgyvendinimu susijusius rinkos pokyčius, visų pirma dėl galimų kliūčių vidaus rinkos veikimui ir dėl papildomo suderinimo, kurio reikia toms kliūtims įveikti.

(5)	Yra tikslinga, kad Komisija, palaikydama prekybos santykius su trečiosiomis šalimis, įskaitant veiklą Transatlantinėje ekonominėje taryboje, toliau aktyviai siektų, kad trečiųjų šalių rinkose būtų leidžiama prekiauti tik Tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetais paženklintais produktais.

(6)	Naudojant papildomąsias nuorodas taip pat būtų galima palaipsniui sklandžiai įdiegti naujus metrinės sistemos vienetus, kurie gali būti nustatyti tarptautiniu lygiu.

(7)

1995 m. Generalinėje svorių ir matų konferencijoje buvo nuspręsta panaikinti papildomųjų SI vienetų klasę kaip atskirą klasę SI sistemoje ir laikyti „radianą“ bei „steradianą“ nedimensiniais išvestiniais SI vienetais, kurių pavadinimai ir simboliai gali būti, bet nebūtinai yra, vartojami kitiems išvestiniams SI vienetams išreikšti, jei tai yra patogu.

(8)

1999 m. Generalinėje svorių ir matų konferencijoje pagal SI buvo patvirtintas katalizinio aktyvumo SI vienetas katalas, kurio simbolis yra „kat“. Šiuo nauju suderintu SI vienetu siekta užtikrinti, kad matavimo vienetai būtų nurodomi nuosekliai ir vienodai medicinos ir biochemijos srityse, ir todėl būtų pašalintas dėl nesuderintų vienetų vartojimo kylantis klaidingo suvokimo pavojus.

(9)

Siekiant pašalinti vieną iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios atsiranda pastebėtų vandens trigubojo taško išraiškos neatitikimų, 2007 m. Generalinėje svorių ir matų konferencijoje buvo priimta pastaba dėl kelvino sąvokos apibrėžties. Kelvinas apibrėžiamas kaip vandens trigubojo taško termodinaminės temperatūros trupmena. Pastaboje nurodomas specialios izotopinės sudėties vanduo.

(10)	Kadangi akras nebenaudojamas žemei registruoti Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, nebereikia nustatyti išimties šiam atvejui.

(11)	Remdamosi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (4) 34 punktu, valstybės narės skatinamos savo ir Bendrijos labui parengti lenteles, kurios kuo daugiau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir jas viešai paskelbti.

(12)	Todėl Direktyvą 80/181/EEB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

Direktyva 80/181/EEB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)	tie, kurie yra nurodyti priedo II skyriuje, tik tose valstybėse narėse, kuriose juos buvo leista naudoti 1973 m. balandžio 21 d.“;

2 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)	Dėl 1 straipsnio nuostatų atsirandantys įsipareigojimai yra susiję su naudojamomis matavimo priemonėmis, atliekamais matavimais ir matavimo vienetais išreikštomis dydžio vertėmis.“;

3)	3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Leidžiama naudoti papildomąsias nuorodas.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„6b straipsnis

Komisija stebi su šia direktyva ir jos įgyvendinimu susijusius rinkos pokyčius, atsižvelgdama į sklandų vidaus rinkos veikimą bei tarptautinę prekybą ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia tų pokyčių ataskaitą (prireikus, kartu su pasiūlymais).“;

priedas iš dalies keičiamas taip:

I skyriaus 1.1 punkto pastraipa pavadinimu „Termodinaminės temperatūros vienetas“ pakeičiama taip:

„Termodinaminės temperatūros vienetas.

Termodinaminės temperatūros vienetas kelvinas yra vandens trigubojo taško termodinaminės temperatūros 1/273, 16 dalis.

Šioje sąvokos apibrėžtyje nurodytas vanduo, kurio izotopinė sudėtis apibrėžiama šiomis medžiagos kiekio proporcijomis: 0,00015576 molių 2H molyje 1H, 0,0003799 molių 17O molyje 16O ir 0,0020052 molių 18O molyje 16O.

(Tryliktoji CGPM (1967 m.), 4 rezoliucija ir dvidešimt trečia CGPM (2007 m.), 10 rezoliucija)“;

b)	I skyriaus 1.1.1 punkto pavadinimas pakeičiamas taip:

c)	I skyriaus 1.2 punkto pavadinimas pakeičiamas taip:

d)	I skyriaus 1.2.1 punktas išbraukiamas;

I skyriaus 1.2.2 ir 1.2.3 punktai pakeičiami taip:

„1.2.2. Bendroji taisyklė išvestiniams SI vienetams

Iš pagrindinių SI vienetų nuosekliai išvesti vienetai yra pateikiami kaip pagrindinių SI vienetų laipsnių sandaugų algebrinės išraiškos forma su skaitmeniniu daugikliu lygiu 1.

1.2.3. Specialius pavadinimus ir simbolius turintys išvestiniai SI vienetai

Dydis	Vienetas		Išraiška
Dydis	Pavadinimas	Simbolis	Kitais SI vienetais	Pagrindiniais SI vienetais
Plokščias kampas	radianas	rad		m · m–1
Erdvinis kampas	steradianas	sr		m2 · m–2
Dažnis	hercas	Hz		s–1
Jėga	niutonas	N		m · kg · s–2
Slėgis, įtempis	paskalis	Pa	N · m–2	m–1 · kg · s–2
Energija, darbas; šilumos kiekis	džaulis	J	N · m	m2 · kg · s–2
Galia (5), spinduliuotės srautas	vatas	W	J · s–1	m2 · kg · s–3
Elektros kiekis, elektros krūvis	kulonas	C		s · A
Elektrinis potencialas, potencialų skirtumas, elektrovara	voltas	V	W · A–1	m2 · kg · s–3 · A–1
Elektrinė varža	omas	Ω	V · A–1	m2 · kg · s–3 · A–2
Elektrinis laidis	simensas	S	A · V–1	m–2 · kg–1 · s3 · A2
Elektrinė talpa	faradas	F	C · V–1	m–2 · kg–1 · s4 · A2
Magnetinis srautas	vėberis	Wb	V · s	m2 · kg · s–2 · A–1
Magnetinio srauto tankis	tesla	T	Wb · m–2	kg · s–2 · A–1
Induktyvumas	henris	H	Wb · A–1	m2 · kg · s–2 · A–2
Šviesos srautas	liumenas	lm	cd · sr	cd
Apšvieta	liuksas	lx	lm · m–2	m–2 · cd
(Radionuklido) aktyvumas	bekerelis	Bq		s–1
Sugertoji dozė, savitoji perduotoji energija, kerma, sugertosios dozės rodiklis	grėjus	Gy	J · kg–1	m2 · s–2
Lygiavertė dozė	sivertas	Sv	J · kg–1	m2 · s–2
Katalizinis aktyvumas	katalas	kat		mol · s–1

Iš pagrindinių SI vienetų išvesti vienetai gali būti išreiškiami I skyriuje nurodytais vienetais.

Išvestiniai SI vienetai gali būti išreiškiami pirmiau pateiktoje lentelėje specialiais pavadinimais ir simboliais; pvz., SI dinaminės klampos vienetas gali būti išreiškiamas arba m–1 · kg · s–1, arba N · s · m–2, arba Pa · s.“;

II skyriaus lentelėje išbraukiama ši eilutė:

„Žemės registravimas

akras

1 ac = 4 047 m2

ac“;

g)	II skyriaus paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „Šiame skyriuje išvardyti vienetai gali būti derinami vienas su kitu arba su I skyriuje išvardytais vienetais sudėtiniams vienetams sudaryti.“.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų ir būtų paskelbti įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstus.

Tas priemones jos taiko nuo 2010 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, patvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 120, 2008 5 16, p. 14.

(2) 2007 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 297 E, 2008 11 20, p. 105), Tarybos bendroji pozicija 2008 m. gruodžio 18 d. ir … Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) OL L 39, 1980 2 15, p. 40.

(4) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(5) Specialieji galios vienetų pavadinimai: pavadinimas voltamperas (simbolis „VA“), kai jis vartojamas kintamosios elektros srovės galiai išreikšti, ir varas (simbolis „var“), kai jis vartojamas kintamosios elektros srovės reaktyviajai galiai išreikšti. „Varas“ nėra įtrauktas į CGPM rezoliucijas.

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

1.	2007 m. rugsėjo 10 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo.

2.	2007 m. rugsėjo 26 d. Taryba nusprendė pasikonsultuoti su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, kuris 2007 m. gruodžio 12 d. pateikė nuomonę.

3.	2007 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą balsavo dėl nuomonės. Parlamento nuomonėje nėra Komisijos pasiūlymo pakeitimų.

4.	2008 m. liepos 15 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą, siekiant priimti bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnį.

5.	2008 m. lapkričio 18 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją dėl pasiūlymo, pateikiamą dok. 11915/08.

II. TIKSLAI

Bendri Komisijos pasiūlymo tikslai — atnaujinti Direktyvą 80/181/EEB, kad:

—	ji būtų taikoma ir vartotojų bei aplinkos apsaugai,

—	joje būtų įteisintas naujas Tarptautinės vienetų sistemos (SI) (1) vienetas,

—	joje būtų leista vartoti papildomąsias nuorodas neribotą laiką,

—	iš jos būtų pašalintas reikalavimas JK ir Airijai užbaigti ribotai vietos lygiu taikyti išimtis dėl pintos, mylios ir Trojos uncijos, kur jos vis dar taikomos.

III. BENDROJI POZICIJA

Bendrosios nuostatos

Taryba, pritardama pasiūlymo tikslams, vis dėlto pabandė patobulinti kai kurias nuostatas ir įrašyti naujas nuostatas, visų pirma siekdama, kad Bendrijos teisėje atsispindėtų kai kurie papildomi SI sistemos pakeitimai ir būtų numatyta teikti Komisijos ataskaitą apie pokyčius, susijusius su Direktyva 80/181/EEB, visų pirma sklandaus vidaus rinkos veikimo ir tarptautinės prekybos srityse.

Sklandus vidaus rinkos veikimas ir SI vienetų pripažinimas tarptautiniu lygiu

Kas dešimt metų peržiūrimos Tarybos direktyvos 80/181/EEB nuostatos dėl vietiniu lygiu taikomų išimčių ir papildomųjų nuorodų vartojimo. Taryba pritaria pasiūlymo siekiui padidinti teisinį tikrumą pašalinant bendro principo, kuriuo reikalaujama, kad SI vienetai turėtų būti naudojami kuo plačiau, išimtims nustatytą laiko apribojimą. Tačiau Taryba mano, kad svarbu atidžiai sekti, kokį poveikį direktyvos dėl matavimo vienetų nuostatos daro sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir tarptautinei prekybai. Tuo tikslu Taryba įrašė naują 6b straipsnį, kuriuo numatoma, kad įsigaliojus šiai direktyvai, iš dalies keičiančiai Direktyvą 80/181/EEB Komisiją kas dešimt metų teiktų ataskaitą dėl šio poveikio.

Siekdama paaiškinti 6b straipsnio nuostatas ir atsižvelgti į Komisijos vykdomo sklandaus vidaus rinkos veikimo stebėsenos svarbą, Taryba įrašė naują 4 konstatuojamąją dalį. Taryba taip pat pageidavo atkreipti dėmesį į poreikį, kad trečiųjų šalių rinkose toliau būtų priimami tik SI vienetais pažymėti produktai, ir tuo tikslu įrašė 5 konstatuojamąją dalį.

SI sistemos pokyčiai

10.

Taryba pritaria Komisijos tikslui Bendrijos teisėje nustatyti naują SI vienetą katalą. Tačiau ji nori, kad Bendrijos teisėje būtų atsižvelgta į kitus SI sistemos pokyčius. Todėl I skyriaus 1.1 punkte išdėstyta sąvokos kelvinas apibrėžtis yra atnaujinama siekiant atsižvelgti į 2007 m. 23-ios Generalinės svorių ir matų konferencijos (CGPM) 10 rezoliuciją. Be to, priedo I skyriaus 1.2.1 ir 1.2.3 punktai iš dalies pakeisti siekiant atsižvelgti į 1995 m. CGPM sprendimą paskelbti radianą ir steradianą bemačiais.

11.	Priedo pakeitimai atsispindi naujose 7 ir 9 konstatuojamosiose dalyse.

Kiti Komisijos pasiūlymo pakeitimai

12.

Taryba šiek tiek pakeitė 3 ir 6 konstatuojamąsias dalis siekdama jas suderinti su kitais pasiūlymo pakeitimais. Ji taip pat suderino 2 straipsnį su tekstu, kuriam pritarta daugelyje panašių aktų ir todėl pridėjo 11 konstatuojamąją dalį. Galiausiai priede buvo atlikti kai kurie grynai techniniai pakeitimai, grindžiamai 10 punkte aprašytais pakeitimais.

IV. IŠVADA

13.

Tarybos bendrosios pozicijos bendrieji tikslai yra tokie patys kaip ir Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos pakeitimo. Atliktais pakeitimais siekiama prisidėti prie bendrų Direktyvos 80/181/EEB dėl matavimo vienetų tikslų. Komisija nurodė, kad Tarybai pasiekus politinį susitarimą ji iš esmės pritaria Tarybos atliktiems pasiūlymo pakeitimams.

(1) SI reiškia „Systčme International d'unité de mesure“. Ji grindžiama 1985 m. Paryžiaus konvencija ir yra nuolat atnaujinama vykstant „Conférence générale des poids et mesures“ (CGPM). Geriausiai žinomi SI vienetai — metras, kilogramas ir sekundė.

30.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 330/7

BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 29/2008

Tarybos priimta 2008 m. gruodžio 9 d.

siekiant priimti … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB, dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 330 E/02)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Vienas iš Bendrijos jūrų transporto politikos aspektų yra gerinti prekybinės laivybos kokybę užtikrinant, kad visi ūkio subjektai prisiimtų didesnę atsakomybę.

(2)	Atgrasomosios priemonės jau buvo patvirtintos 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (4).

(3)	2008 m. spalio 9 d. valstybės narės priėmė pareiškimą, kuriuo vieningai pripažino, kaip svarbu, kad visos valstybės narės taikytų 1976 m. Konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo 1996 m. protokolą.

(4)

Prievolė turėti draudimą turėtų užtikrinti geresnę nukentėjusiųjų apsaugą. Ji taip pat turėtų padėti uždrausti standartų neatitinkančių laivų naudojimą ir sudaryti galimybę atkurti ūkio subjektų konkurenciją. Be to, Tarptautinė jūrų organizacija Rezoliucijoje A.898 (21) pakvietė valstybes paraginti laivų savininkus tinkamai apsidrausti.

(5)

Reikėtų imtis priemonių, kad būtų pradėta laikytis šios direktyvos nuostatų. … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/.../EB dėl uosto valstybės kontrolės (nauja redakcija) (5) jau numatytas laivų sulaikymas, jei nepateikiami liudijimai, kurie turi būti laikomi laive. Tačiau yra tikslinga numatyti galimybę išsiųsti laivą, kuriame nėra draudimo liudijimo. Išsiuntimo sąlygose turėtų būti numatyta galimybė per pagrįstą laikotarpį ištaisyti padėtį.

(6)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t.y. nustatyti ir įgyvendinti tinkamas priemones jūrų transporto politikos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Ši direktyva nustato taisykles, taikomas tam tikriems laivų savininkų prievolių, susijusių su jų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimu, aspektams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma 300 ar didesnio bendro tonažo laivams.

2. Ši direktyva netaikoma karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams ar kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems ar valstybės naudojamiems laivams nekomercinėms viešosioms paslaugoms teikti.

3. Šia direktyva nepažeidžiama tvarka, nustatyta teisės aktais, galiojančiais atitinkamose valstybėse narėse ir išvardytais Priede.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje naudojamos tokios sąvokų apibrėžtys:

a)	„laivo savininkas“ — jūrų laivo registruotas savininkas arba kitas asmuo, pavyzdžiui, laivo be įgulos frachtuotojas, kuris yra atsakingas už laivo veiklą;

„draudimas“ — draudimas su išskaičiuotina suma ar be jos, apimantis, pavyzdžiui, tokios rūšies draudimą nuo nuostolių, kuris teikiamas Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubų konfederacijos (angl. k. International Group of P&I Clubs) nariams, ir kitas veiksmingas draudimo rūšis (įskaitant patvirtintą savidraudą) bei finansinę garantiją, užtikrinančią panašias draudimo sąlygas;

c)	„1996 m. Konvencija“ — Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) priimtos 1976 m. Konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo su pakeitimais, padarytais 1996 m. protokolu, konsoliduotas tekstas.

4 straipsnis

Atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimas

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančių laivų savininkai turėtų draudimą, galiojantį tokiems laivams.

2. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad su kitos valstybės vėliava plaukiojančių laivų savininkai turėtų draudimą, kai tokie laivai įplaukia į tos valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą. Tai nedaro kliūčių valstybėms narėms, laikantis tarptautinės teisės, reikalauti tos prievolės laikymosi, kai tokie laivai plaukioja jų teritoriniuose vandenyse.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytas draudimas galioja jūriniams reikalavimams, kuriems pagal 1996 m. Konvenciją taikomas ribojimas. Kiekvieno laivo draudimo suma vienam įvykiui yra lygi 1996 m. Konvencijoje nustatytai atitinkamai didžiausiai sumai, kuria ribojama atsakomybė.

5 straipsnis

Patikrinimai, reikalavimų laikymasis, išsiuntimas iš uostų ir draudimas įplaukti į uostus

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad atliekant bet kokį laivo patikrinimą jos jurisdikcijai priklausančiame uoste pagal Direktyvą 2008/…/EB būtų tikrinama, ar laive yra 6 straipsnyje nurodytas pažymėjimas.

2. Jei 6 straipsnyje nurodyto pažymėjimo laive nėra, nepažeisdama Direktyvos 2008/…/EB, kurioje numatytas laivų sulaikymas saugos sumetimais, kompetentinga institucija gali duoti nurodymą išsiųsti laivą, apie kurį yra pranešama Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Davus tokį nurodymą išsiųsti laivą, visos valstybės narės uždraudžia tokiam laivui įplaukti į bet kurį savo uostą iki tol, kol laivo savininkas pateikia 6 straipsnyje nurodytą pažymėjimą.

6 straipsnis

Draudimo pažymėjimai

1. 4 straipsnyje nurodyto draudimo buvimas patvirtinamas vienu ar keliais pažymėjimais, išduotais jį suteikusio subjekto ir esančiais laive.

2. Draudimą suteikusio subjekto išduotuose pažymėjimuose nurodoma tokia informacija:

a)	laivo pavadinimas, jo TJO numeris ir registravimo uostas;

b)	laivo savininko pavadinimas (vardas, pavardė) ir pagrindinė veiklos vykdymo vieta;

c)	draudimo rūšis ir galiojimo laikas;

d)	draudimą suteikusio subjekto pavadinimas ir pagrindinė veiklos vykdymo vieta bei atitinkamais atvejais veiklos vykdymo vieta, kurioje buvo įgytas draudimas.

3. Jei pažymėjimuose vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, pateikiamas vertimas į vieną iš šių kalbų.

7 straipsnis

Sankcijos

Siekdamos taikyti 4 straipsnio 1 dalį, valstybės narės nustato sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą sistemą ir imasi visų reikiamų priemonių tokių sankcijų taikymui užtikrinti. Numatytos priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

8 straipsnis

Ataskaitos

Kas trejus metus, o pirmą kartą — iki 2015 m. sausio 1 d., Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.

9 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti iki 2012 m. sausio 1 d. Jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 195.

(2) OL C 229, 2006 9 22, p. 38.

(3) 2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 27 E, 2008 1 31, p. 166), 2008 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji pozicija ir … Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL L 255, 2005 9 30, p. 11.

(5) OL L …

PRIEDAS

—	1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą.

—	1996 m. Tarptautinė konvencija dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (PKM konvencija).

—	2001 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą (Laivų bunkerių konvencija).

—	2007 m. Nairobio tarptautinė konvencija dėl laivų nuolaužų pašalinimo (Laivų nuolaužų pašalinimo konvencija).

—	… Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. …/2008 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (1).

(1) OL L …

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

2006 m. sausio 31 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų (1), kuris yra vienas iš pasiūlymų, sudarančių trečiąjį saugios laivybos teisės aktų paketą.

Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė nuomonę (2)2007 m. kovo 29 d.

2008 m. spalio 9 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Direktyvos dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo. Teisininkams lingvistams patvirtinus galutinę redakciją, 2008 m. gruodžio 9 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnį.

Savo darbe Taryba atsižvelgė į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (3) ir į Regionų komiteto nuomonę (4).

II. BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

Bendrosios nuostatos

2006 m. pradžioje Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl laivų savininkų civilinės atsakomybės ir finansinių garantijų yra trečiojo saugios laivybos teisės aktų paketo dalis. Komisijos pasiūlymu siekiama Bendrijos lygiu suderinti laivų savininkų civilinės atsakomybės tvarką bei susijusias ribas ir nustatyti jūrininkų privalomojo draudimo sistemą bei finansines garantijas tuo atveju, kai jūrininkai paliekami likimo valiai.

Nors Taryba sutinka su Komisijos pasiūlymo tikslu — numatyti dėl laivų eksploatavimo nukentėjusių asmenų interesus geriau atitinkantį draudimą, ji mano, kad dėl keleto pasiūlymo nuostatų, kuriomis sukuriamos tarptautinius įsipareigojimus atitinkančios tos pačios srities specialios Bendrijos taisyklės, susidarytų prieštaringa padėtis ir būtų trukdoma siekti pirmiau nurodyto tikslo. Visų pirma tai taikoma nuostatoms dėl atsakomybės tvarkos ir su jūrininkais susijusiomis priemonėmis. Nuostatos dėl privalomo Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijos ratifikavimo valstybėms narėms nėra priimtinos, visų pirma dėl konstitucinių priežasčių. Be to, Taryba laiko nepriimtinomis kai kurias nuostatas, visų pirma dėl pažymėjimų išdavimo ir tikrinimo, nes dėl jų atsirastų nereikalinga administracinė našta.

Tarybos bendrąja pozicija siekiama nustatyti akivaizdžią pridėtinę vertė turinčias nuostatas, kurios šiuo metu nėra nustatytos nei tarptautiniu, nei Bendrijos lygiu. Todėl joje daugiausia dėmesio skiriama laivų savininkų draudimo prievolei nustatyti pagal ribas, nustatytas Konvencijoje dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo, su pakeitimais, padarytais 1996 m. protokolu. Bendrojoje pozicijoje nurodomos šios prievolės įgyvendinimo priemonės tikrinant pažymėjimą, kuris tam tikslui turi būti laikomas laivuose, ir numatomos sankcijos, jei nesilaikoma šio reikalavimo.

Tokiu būdu Tarybos bendrąja pozicija iš esmės keičiamas pirminis Komisijos pasiūlymas išdėstant jį nauja redakcija ir išbraukiant keletą teksto dalių. Tai reiškia, kad Taryba nepritarė visiems per pirmąjį svarstymą Europos Parlamento priimtoje nuomonėje išdėstytiems pakeitimams, kurie susiję su išbrauktomis teksto dalimis.

Be bendrosios pozicijos, buvo priimtas Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių pareiškimas (5), kuriame patvirtinamas jų įsipareigojimas dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų skubiai ir veiksmingai taikomos tarptautinės saugios laivybos konvencijos, TJO taisyklės dėl vėliavos valstybės prievolių ir TJO audito.

Pagrindiniai politiniai klausimai

i) Privalomasis atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimas

Taryba vadovaujasi Komisijos pasiūlymu nustatyti draudimo prievolę su valstybės narės vėliava ir su kitos valstybės vėliava plaukiojančių laivų savininkams. Pastarųjų atveju Tarybos bendrojoje pozicijoje nurodoma, kad šis reikalavimas taikomas nedelsiant, kai laivas įplaukia į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą arba kai laivas eksploatuojamas valstybės narės teritoriniuose vandenyse, jei taip nusprendžia valstybė narė.

Siekdama suderinti bendrą draudimo apsaugos dydį Taryba bendrojoje pozicijoje nurodo Konvencijoje dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo, su pakeitimais, padarytais 1996 m. protokolu, nustatytas ribas. Bendrojoje pozicijoje vartojamas „draudimo“ terminas iš esmės grindžiamas TJO rezoliucijoje A.898 (21) („Gairės dėl su jūriniais reikalavimais susijusių laivų savininkų prievolių“) nustatyta sąvokos apibrėžtimi.

ii) Kontrolė, reikalavimų laikymasis ir sankcijos

Siekiant kontroliuoti, ar laivų savininkai laikosi draudimo prievolės, bendrojoje pozicijoje numatomas tikrinimas, kurį pagal Direktyvą dėl uosto valstybės kontrolės atlieka uosto valstybė. Šiuo tikslu laivuose turi būti vienas ar keli draudimą suteikusio subjekto išduoti pažymėjimai. Bendrojoje pozicijoje pateikto pažymėjimo charakteristikos iš esmės grindžiamos pirminiu Komisijos pasiūlymu.

Tarybos nuomone, svarbu numatyti galimybę taikyti specialias sankcijas tuo atveju, jei laive nėra draudimo pažymėjimo. Nepažeidžiant atitinkamo laivo sulaikymo sąlygų pagal uosto valstybės kontrolės taisykles, laivas gali būti išsiųstas iš uosto ir jam bus neleidžiama įplaukti į visus valstybių narių uostus, kol padėtis nebus ištaisyta. Bendrojoje pozicijoje taip pat įtraukta bendra nuostata dėl nustatytinų sankcijų už direktyvos reikalavimų nesilaikymą, susijusi su valstybių narių, kaip vėliavos valstybių, prievole.

iii) Ryšys su kituose dokumentuose dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo nustatyta tvarka

Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą Taryba bendrojoje pozicijoje nustato, kad direktyva neturi poveikio tvarkai, kuri nustatyta pagal kitas tarptautines konvencijas, būtent, Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą (CLC konvenciją), Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvenciją), Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą (Laivų bunkerių konvenciją), Laivų nuolaužų pašalinimo konvenciją ir reglamentą, kuriuo į Bendrijos teisę perkeliamos Atėnų konvencijos nuostatos.

III. IŠVADA

Taryba mano, kad jos bendroji pozicija yra priemonė, kuria prisidedama siekiant veiksmingiau atlyginti žalą dėl laivų eksploatavimo nukentėjusiems asmenims ir uždrausti standartų neatitinkančių laivų naudojimą.

Taryba atkreipia dėmesį į jau įvykusius susitikimus dėl šio pasiūlymo derybų su Europos Parlamentu dėl kitų trečiojo saugios laivybos teisės aktų paketo pasiūlymų metu. Ji tikisi, kad bus greitai susitarta dėl teksto, taip sudarant galimybę kuo skubiau priimti direktyvą.

(1) Dok. 5907/06.

(2) Dok. 7805/07 CODEC 277 MAR 20 ENV 171.

(3) Dok. CESE 1177/2006, 2006 9 13 (OL C 318, 2006 12 23, p. 195).

(4) Dok. CdR 43/2006, 2006 6 15 (OL C 229, 2006 9 22, p. 38).

(5) Dok. 15859/08 ADD 1.

30.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 330/13

BENDROJI POZICIJA (EB) Nr. 30/2008

Tarybos priimta 2008 m. gruodžio 9 d.

siekiant priimti … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB, dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 330 E/03)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Bendrijos laivybos bei ja besinaudojančių piliečių sauga ir aplinkos apsauga turėtų būti užtikrintos visą laiką.

(2)	Priėmus kelias konvencijas, kurių depozitarė yra Tarptautinė jūrų organizacija (toliau — TJO), tarptautinės laivybos srityje buvo sukurta išsami sistema, stiprinanti saugią laivybą ir gerinanti aplinkos apsaugą nuo teršimo iš laivų.

(3)

Pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) ir pagal konvencijų, kurių depozitarė yra TJO (toliau — TJO konvencijos), nuostatas valstybės, kurios yra tų dokumentų šalys, yra atsakingos už įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimą ir už visus kitus veiksmus, kurių gali prireikti imtis siekiant visiškai įgyvendinti šiuos dokumentus, kad būtų užtikrinta, jog žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ir jūros aplinkos apsaugos požiūriu laivas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, o jo įgulą sudarytų kompetentingas jūroje dirbantis personalas.

(4)	Reikia deramai atsižvelgti į 2006 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtą Darbo jūroje konvenciją, kuri taip pat apima su vėliavos valstybe susijusius įsipareigojimus.

(5)	2008 m. spalio 9 d. valstybės narės priėmė pareiškimą, kuriame jos vieningai pripažino, kaip svarbu taikyti su vėliavos valstybių įsipareigojimais susijusias tarptautines konvencijas, kad būtų stiprinama saugi laivyba ir būtų prisidedama prie teršimo iš laivų prevencijos.

(6)

Įgyvendinus procedūras, kurias TJO rekomendavo 2004 m. gruodžio 20 d. aplinkraščiuose MSC/Circ.1140/MEPC/Circ.424 dėl vienos valstybės laivų perdavimo kitai valstybei, turėtų sustiprėti TJO konvencijų bei Bendrijos saugios laivybos teisės aktų su laivų vėliavos pakeitimu susijusios nuostatos bei, siekiant saugios laivybos, padidėti vėliavos valstybių santykių skaidrumas.

(7)

Esant galimybei susipažinti su informacija apie laivus, plaukiojančius su valstybės narės vėliava, bei laivus, kurie buvo išbraukti iš valstybės narės registro, turėtų būti padidintas aukštos kokybės laivyno veiklos skaidrumas, taip pat tai turėtų padėti pagerinti vėliavos valstybės įsipareigojimų vykdymo stebėseną bei užtikrinti vienodas sąlygas administracijoms.

(8)	Siekiant padėti valstybėms narėms toliau gerinti savo kaip vėliavos valstybių veiklos rezultatus, reguliariai turėtų būti atliekamas jų administracijos auditas.

(9)	Administracinių procedūrų kokybės sertifikavimas pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) arba lygiaverčius standartus turėtų dar labiau padėti užtikrinti vienodas sąlygas administracijoms.

(10)	Priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

(11)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t.y. įdiegti ir įgyvendinti atitinkamas priemones jūrų transporto politikos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1. Šios direktyvos tikslas yra:

a)	užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai ir nuosekliai vykdytų savo kaip vėliavos valstybių įsipareigojimus; ir

b)	didinti saugumą ir užkirsti kelią teršimui iš laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava.

2. Ši direktyva nepažeidžia Bendrijos jūrų teisės aktų, išvardytų 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (5), 2 straipsnio 2 dalyje, ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (6).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, administracijai.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

a)	„laivas“ — laivas arba valtis, plaukiojantys su valstybės narės vėliava, kuriems taikomos atitinkamos TJO konvencijos ir kurie privalo turėti liudijimą;

b)	„administracija“ — valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kompetentingos institucijos;

c)	„pripažinta organizacija“ — organizacija, pripažinta pagal … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (7);

d)	„liudijimai“ — privalomi liudijimai, išduoti pagal atitinkamas TJO konvencijas;

e)	„TJO auditas“ — auditas, atliekamas laikantis 2005 m. gruodžio 1 d. TJO Asamblėjos priimtos Rezoliucijos A.974 (24) nuostatų.

4 straipsnis

Sąlygos, kuriomis laivui leidžiama vykdyti veiklą, suteikus teisę plaukioti su valstybės narės vėliava

1. Prieš leisdama vykdyti veiklą laivui, kuriam buvo suteikta teisė plaukioti su valstybės narės vėliava, atitinkama valstybė narė imasi priemonių, kurias ji laiko tinkamomis, kad užtikrintų, jog atitinkamas laivas laikytųsi taikomų tarptautinių taisyklių ir reglamentų. Visų pirma ji visomis pagrįstomis priemonėmis patikrina su laivo sauga susijusią informaciją. Prireikus ji konsultuojasi su ankstesne vėliavos valstybe, kad nustatytų, ar tebėra nepašalintų tos valstybės nustatytų trūkumų ar saugos problemų.

2. Visais atvejais, kai kita vėliavos valstybė prašo informacijos apie laivą, kuris anksčiau plaukiojo su valstybės narės vėliava, ta valstybė narė nedelsdama pateikia informacijos prašančiai vėliavos valstybei išsamią informaciją apie nepašalintus trūkumus ir kitą su sauga susijusią informaciją.

5 straipsnis

Su valstybės narės vėliava plaukiojančio laivo sulaikymas

Kai valstybės narės administracija informuojama, kad uosto valstybė sulaikė su tos valstybės narės vėliava plaukiojantį laivą, ji, laikydamasi savo šiuo tikslu nustatytų procedūrų, prižiūri, kaip užtikrinama, kad laivas laikytųsi atitinkamų TJO konvencijų.

6 straipsnis

Papildomos priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos tikslais apie laivus, kurie plaukioja su jų vėliava, būtų galima lengvai gauti bent jau toliau išvardytą informaciją:

a)	išsamią informaciją apie laivą (pavadinimas, TJO numeris ir kt.);

b)	apžiūrų, įskaitant papildomas ir tolimesnes apžiūras, jeigu tokios atliekamos, ir audito datas;

c)	duomenis apie pripažintas organizacijas, dalyvavusias išduodant laivui liudijimą ir jį klasifikuojant;

d)	duomenis apie kompetentingą instituciją, patikrinusią laivą pagal uosto valstybės kontrolės nuostatas, ir tų patikrinimų datas;

e)	uosto valstybės kontrolės patikrinimo rezultatus (trūkumai: taip arba ne, sulaikymai: taip arba ne);

f)	informaciją apie jūrines avarijas;

g)	duomenis apie laivus, kurie per ankstesnius 12 mėnesių baigė plaukioti su atitinkamos valstybės narės vėliava.

7 straipsnis

Vėliavos valstybės audito procesas

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad bent kartą per septynerius metus būtų atliktas jų administracijos TJO auditas, jei gautas teigiamas TJO atsakymas į atitinkamos valstybės narės laiku pateiktą prašymą, ir skelbia šio audito rezultatus laikydamosi atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl konfidencialumo.

Šis straipsnis nustoja galioti ne vėliau kaip … (8) arba anksčiau, kaip numato Komisija pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, jei įsigalioja privaloma TJO valstybių narių audito sistema.

8 straipsnis

Kokybės valdymo sistema ir vidaus vertinimas

1. Ne vėliau kaip … (9) kiekviena valstybė narė parengia, įgyvendina ir tvarko savo administracijos veiklos, susijusios su vėliavos valstybės įsipareigojimais, operatyvinių sričių kokybės valdymo sistemą. Tokia kokybės valdymo sistema sertifikuojama pagal taikomus tarptautinius kokybės standartus.

2. Valstybės narės, esančios juodajame sąraše arba dvejus metus iš eilės esančios pilkajame sąraše, skelbiamuose Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės (toliau — Paryžiaus MOU) naujausioje metinėje ataskaitoje, ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo Paryžiaus MOU ataskaitos paskelbimo pateikia Komisijai ataskaitą apie savo kaip vėliavos valstybių veiklos rezultatus.

Ataskaitoje nustatomos ir analizuojamos pagrindinės reikalavimų nesilaikymo, dėl kurio buvo vykdomi sulaikymai bei atsirado trūkumų, kuriais remiantis buvo suteiktas juodasis arba pilkasis statusas, priežastys.

9 straipsnis

Ataskaitos

Kas penkerius metus, o pirmą kartą — ne vėliau kaip … (9), Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą.

Šioje ataskaitoje įvertinami valstybių narių kaip vėliavos valstybių veiklos rezultatai.

10 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 3 straipsnį įsteigtas Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS).

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra du mėnesiai.

11 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip iki … (10). Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Priimdamos šias priemones, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės pagrindinių nuostatų tekstus.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 195.

(2) OL C 229, 2006 9 22, p. 38.

(3) 2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 27 E, 2008 1 31, p. 140), 2008 m. gruodžio 9 d. Tarybos bendroji pozicija ir … Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(5) OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(6) OL L 167, 1999 7 2, p. 33.

(7) OL L …

(8) Aštuoneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(9) Treji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(10) 24 mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

TARYBOS MOTYVŲ PAREIŠKIMAS

I. ĮVADAS

2006 m. vasario 24 d. kaip vieną iš trečiojo saugumo jūroje paketo pasiūlymų Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (1).

2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamentas pirmuoju svarstymu priėmė nuomonę (2).

2008 m. spalio 9 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl direktyvos projekto. Teisininkams lingvistams patikslinus tekstą, 2008 m. gruodžio 9 d. Taryba priėmė bendrąją poziciją pagal Sutarties 251 straipsnį.

Vykdydama savo darbą, Taryba atsižvelgė į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (3) bei į Regionų komiteto (4) nuomones.

II. BENDROSIOS POZICIJOS ANALIZĖ

Bendrosios pastabos

Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi yra trečiojo pasiūlymų dėl saugumo jūroje paketo, kurį 2005 m. pabaigoje pateikė Komisija, dalis. Šio pasiūlymo pagrindinis tikslas — užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai laikytųsi savo kaip vėliavos valstybės prievolių prieš suteikdamos teises plaukioti su savo vėliava ir jas suteikusios, siekiant gerinti saugumą jūroje ir užkirsti kelią taršai iš laivų.

Nors Taryba pritaria Komisijos pasiūlymo tikslui, ji laikosi nuomonės, kad pirminis pasiūlymas turi būti iš esmės adaptuotas. Kai kurios siūlomos nuostatos Tarybai yra nepriimtinos, kadangi jos dubliuoja galiojančius Bendrijos teisės aktus ir nuostatas, įtrauktas į kitus trečiojo saugumo jūroje paketo pasiūlymus. Siūlomos nuostatos dėl Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijų privalomo ratifikavimo valstybėms narėms yra nepriimtinos, ypač dėl konstitucinių priežasčių. Todėl Tarybos bendrojoje pozicijoje visų pirma dėmesys skiriamas reikalavimui, kad valstybės narės savo jūrų administracijoms taikytų TJO audito procesą. Be to, valstybės narės užtikrina savo administracinių procedūrų kokybės sertifikavimą pagal ISO standartus ar lygiaverčius tarptautinius standartus. Bendrojoje pozicijoje taip pat nustatytos prievolės, kurias turės vykdyti valstybės narės prieš suteikdamos teisę laivui plaukioti su jų vėliava ir tais atvejais, kai uosto valstybė sulaiko su valstybės narės vėliava plaukiojantį laivą.

Laikantis šio požiūrio, bendrojoje pozicijoje pirminis Komisijos pasiūlymas iš esmės pakeičiamas jį performuluojant ir išbraukiant kelias teksto dalis. Tai reiškia, kad visi per pirmąjį svarstymą priimtoje nuomonėje Europos Parlamento padaryti pakeitimai, susiję su šiomis išbrauktomis dalimis, Tarybai yra nepriimtini.

Kaip ir bendrojoje pozicijoje, Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų pareiškime (5) patvirtintas jų įsipareigojimas dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų kuo greičiau veiksmingai taikomos tarptautinės konvencijos dėl saugumo jūroje, TJO taisyklės dėl vėliavos valstybės prievolių ir TJO audito.

Pagrindiniai politikos klausimai

i) Vėliavos valstybės audito procesas

Taryba pritaria Komisijos pasiūlymui įdiegti valstybių narių jūrų administracijų nepriklausomą auditą. Tačiau ji laikosi nuomonės, kad turėtų būti vengiama Bendrijos sistemoje sukurti audito sistemą, kuri būtų analogiška pasitelkiant savanoriško TJO valstybių narių audito schemą tarptautiniu lygiu sukurtai sistemai. Todėl siekiant suderinti audito procedūras ir užtikrinti vienodų sąlygų taikymą, bendrojoje pozicijoje numatyta prievolė reguliariai reikalauti, kad būtų atliktas administracijų TJO numatytas auditas ir paskelbti audito rezultatai. Nustatoma, kad auditas turi būti atliekamas kas septynerius metus, atsižvelgiant į TJO turimus išteklius. Be to, bendrojoje pozicijoje užtikrinama, kad TJO audito sistemai tapus privaloma, atitinkamos direktyvos nuostatos nustos galioti automatiškai praėjus aštuoneriems metams nuo direktyvos įsigaliojimo arba anksčiau, prireikus remiantis Komisijos sprendimu, priimtu laikantis komitologijos taisyklių (reguliavimo procedūra).

ii) Kokybės valdymo sistema

Taryba pritaria Komisijos pasiūlymui užtikrinti, kad valstybių narių jūrų administracijos atitiktų su jų užduočių valdymu susijusius kokybės kriterijus. Vis dėlto Taryba bendrojoje pozicijoje atsižvelgia į įvairių atitinkamų tarnybų konkrečią padėtį ir leidžia pačioms valstybėms narėms nustatyti tarptautinius standartus, taikomus įvairių jų administracijų skyrių sertifikavimui.

Be to, siekdama pagerinti valstybių narių vykdomos vėliavos valstybės veiklos rezultatus, Taryba numato, kad į juodąjį sąrašą įtrauktos valstybės narės privalės Komisijai teikti veiklos rezultatų ataskaitas, o į Paryžiaus susitarimo memorandumo vėliavos valstybių pilkąjį sąrašą įtrauktos valstybės narės šias ataskaitas Komisijai turės teikti dvejus metus iš eilės. Šios ataskaitos padės nustatyti pagrindines priežastis, kodėl atitinkama valstybė narė nesilaiko vėliavos valstybei keliamų reikalavimų.

iii) Kiti vėliavos valstybei keliami reikalavimai

Taryba supaprastino ne tik pirmiau paminėtus du pagrindinius aspektus, bet ir Komisijos pasiūlymo nuostatas dėl priemonių, kurių turi būti imtasi prieš suteikiant teisę plaukioti su valstybės narės vėliava ir tais atvejais kai uosto valstybė sulaiko su valstybės narės vėliava plaukiojantį laivą. Šiuo klausimu Taryba mano, kad pagal direktyvą būtų tinkama, jei valstybės narės spręstų, kokių priemonių turi būti imtasi siekiant užtikrinti, kad atitinkamas laivas laikytųsi taikomų tarptautinių taisyklių ir normų arba būtų priverstas jų laikytis.

III. IŠVADA

Taryba mano, kad jos bendroji pozicija yra viena iš priemonių, skirtų užtikrinti, kad valstybės narės itin kokybiškai įvykdytų savo kaip vėliavos valstybės užduotis.

Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad vedant derybas su Europos Parlamentu dėl kitų trečiojo saugumo jūroje paketo pasiūlymų, jau buvo apsvarstytas ir šis pasiūlymas. Ji tikisi, kad bus kuo greičiau pasiektas susitarimas dėl teksto, kad šią direktyvą būtų galima priimti.

(1) Dok. 6843/06.

(2) Dok. 7805/07 CODEC 277 MAR 20 ENV 171.

(3) 2006 m. rugsėjo 13 d. dok. CESE 1177/2006 (OL C 318, 2006 12 23, p. 195).

(4) 2006 m. birželio 15 d. dok. CdR 43/2006 (OL C 229, 2006 9 22, p. 38).

(5) Dok. 15859/08 ADD 1.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 330E

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	51 tomas 2008m. gruodžio 30d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	III Parengiamieji aktai
	TARYBA
2008/C 330E/01	2008 m. lapkričio 18 d. Tarybos priimta Bendroji pozicija (EB) Nr. 28/2008, laikantis Europos bendrijos sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ( 1 )	1

2008/C 330E/02	2008 m. gruodžio 9 d. Tarybos priimta Bendroji pozicija (EB) Nr. 29/2008, laikantis Europos bendrijos sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo ( 1 )	7

2008/C 330E/03	2008 m. gruodžio 9 d. Tarybos priimta Bendroji pozicija (EB) Nr. 30/2008, laikantis Europos bendrijos sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi ( 1 )	13


2008/C 330E/04	Pastaba skaitytojui(žr. antrajį viršelio puslapį)	s3


	(1) Tekstas svarbus EEE