19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/1

—

visiškai pritaria nuomonei, kad pasaulinė terorizmo grėsmė kelia didelį pavojų demokratijai, žmogaus teisėms ir ekonominiam bei socialiniam vystymuisi visoje tarptautinėje bendruomenėje,

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms teks svarbiausias vaidmuo įgyvendinant ES kovos su terorizmu strategiją. Būtent šios institucijos bus „prevencijos“ ramsčio ir kovos su terorizmu ir radikalėjimu iniciatyvų įgyvendinimo valstybėse narėse varomoji jėga,

—

pripažįsta ES kovos su radikalėjimu strategijos, įgyvendinamos kartu su ES kovos su terorizmu strategija, svarbą, tačiau pabrėžia, kad šiose strategijose turi būti numatytos galimybės jas įgyvendinti vietos lygiu, remiantis vietos patirtimi ir žiniomis, sukuriant aiškias struktūras bendruomenėms rinkti informaciją, teikiant paramą ir skiriant išteklius vietos valdžios institucijoms kovos su smurtiniu radikalėjimu projektams, kur tai būtina, įgyvendinti; pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios administracijų vaidmuo siekiant užkirsti kelią terorizmui ir smurtinio radikalėjimo plitimui turėtų būti stiprinamas bendradarbiaujant kartu su ES ir valstybių narių vyriausybėmis,

—

rekomenduoja valstybėse narėse rengti viešas konsultacijas vietos lygiu, kad būtų kuo įvairiapusiškiau suvokta su terorizmu susijusi vietos lygio patirtis, terorizmo koncepcija ir motyvai, dėl kurių linkstama į ekstremizmą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konsultacijos ir dalyvavimas atvertų galimybes tiems asmenims, kurie paprastai nedalyvauja vietos demokratijoje,

—

pritaria antrajam krizės valdymo planų tarpusavio vertinimui, kurį šiuo metu atlieka Komisija; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visapusiškai ir aktyviai dalyvautų vertinime,

—

ragina Sąjungą užtikrinti, kad visoje kovos su terorizmu politikoje būtų tiesiogiai atsižvelgta į lygybę ir žmogaus teises ir būtų užtikrinta, kad intervencinės priemonės tam tikrose bendruomenėse nesukeltų neigiamų išgyvenimų ir nepastūmėtų susvetimėjimo ir ekstremizmo link.

Pranešėjas

:

Lordas Graham TOPE (UK/LDAE) Londono Satono tarybos ir Londono miesto policijos priežiūros valdybos (Metropolitan Police Authority) narys

1.

visiškai pritaria nuomonei, kad pasaulinė terorizmo grėsmė kelia didelį pavojų demokratijai, žmogaus teisėms ir ekonominei bei socialinei plėtrai visoje tarptautinėje bendruomenėje;

2.

pripažįsta, kad dėmesys neišvengiamai bus nukreiptas į Al-Qaeda kurstomą terorizmą ir mūsų bendruomenėse pastebimą radikalėjimą, vedantį į smurtinį ekstremizmą, tačiau primena, kad daug pastarojo laikotarpio teroro aktų įvykdė žmonės, gimę ir užaugę šalyje, kurioje aktas buvo įvykdytas, arba kitoje ES valstybėje, dažnai reaguodami į šalies, kurioje įvyko išpuolis, vidaus padėtį ir nebūtinai visų pirma vadovaudamiesi religiniais motyvais. Nepaisant to, RK pripažįsta, kad Al-Qaeda kurstomo terorizmo grėsmė yra svarbus saugumo klausimas, su kuriuo šiandien susiduria ES;

3.

mano, kad ES kovojant su terorizmu daugiausiai dėmesio turi būti skirta dviems aspektams: pirma, tiesioginei kovai su teroristine veikla, ir, antra, prevencijos priemonėms. Kuo anksčiau bus nustatytos ir pašalintos smurtinius išpuolius lemiančios priežastys, tuo geriau. Labai naudinga būtų išsamiau išanalizuoti priežastis ir motyvus, skatinančius asmenis remti ir finansuoti teroristinę veiklą bei joje dalyvauti;

4.

pripažįsta, kad kalbant apie terorizmą negalima neatsižvelgti į religinį aspektą. Reikėtų plačiau skelbti, kad jokiomis aplinkybėmis negalima pateisinti teroristinių veiksmų;

5.

todėl mano, kad ES privalo imtis iniciatyvos ir remti priemones, kuriomis siekiama sumažinti terorizmą pasitelkiant religijų ir kultūrų dialogą;

6.

mano, kad terorizmo prevencijos srityje ypač svarbus ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Turėtų būti remiamos šio išorės bendradarbiavimo strategijos, tiek keičiantis informacija, tiek plėtojant labiau praktinį policijos ar muitinių bendradarbiavimą;

7.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms teks svarbiausias vaidmuo įgyvendinant ES kovos su terorizmu strategiją. Būtent šios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionaliniais ir regionų teisėsaugos organais, atsakingais už asmenų ir nuosavybės apsaugą, sieks įgyvendinti „prevencijos“ ramstį ir būsimas kovos su terorizmu ir radikalėjimu iniciatyvas valstybėse narėse;

8.

atkreipia dėmesį į didelę pažangą, pasiektą valstybėse narėse nuo 2002 m., kai buvo parengti pagrindų teisės aktai įgyvendinant kitus tris ramsčius: apsaugos, persekiojimo ir reagavimo. Be to, pritaria dabartinės iniciatyvos pasiūlymams sustiprinti kovą su terorizmu: sukurti kovos su terorizmu strategijos teisinę bazę, įskaitant baudžiamąją atsakomybę už teroristų rengimą, verbavimą ir viešą kurstymą įvykdyti teroristinius nusikaltimus, užkirsti kelią teroristams naudoti sprogmenis, naudoti oro linijų keleivius duomenis atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyti terorizmo finansavimo veikos baudžiamumą ir vykdyti prevenciją šioje srityje, pripažinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros būtinybę ir taip padėti policijai visoje Sąjungoje apsaugoti gyventojus nuo teroristinių išpuolių;

9.

vis dėlto teigia, kad ES, stiprindama kovą su terorizmu, kartu su valstybėmis narėmis, teisėsaugos organais, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir joms pavaldžiomis saugumo pajėgomis turėtų daugiau investuoti į „prevencijos“ ramstį. Terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos negalima pasiekti tik teisinėmis priemonėmis ir privalomu įstatymų vykdymu. Be to, vien represinės priemonės nebus veiksmingos ir net gali turėti skaudžių pasekmių, jei nebus imtasi veiksmų siekiant užtikrinti palankias perspektyvas ir vietą visuomenėje asmenims, kuriems radikalėjimas ir teroristų verbavimas gali daryti ypač stiprų poveikį;

10.

mano, kad siekiant užkirsti kelią terorizmui, būtina vykdyti prevenciją šalinant glaudžiai su juo susijusius veiksnius, kurie sudaro palankias sąlygas radikalėjimui ir gali lemti teroristinius veiksmus;

11.

pripažįsta, kad terorizmo prigimtis ir jį įkvepiančios idėjos dažnai būna pasaulinio masto. Tačiau Komitetas teigia, kad tiesioginį terorizmo poveikį realiai ir asmeniškai patiria kiekvienas pilietis ir bendruomenė. Asmenys, kurie planuoja ir remia smurtinio ekstremizmo veiksmus, gyvena ir veikia nevaržomai kaip Europos piliečiai ir mūsų bendruomenių nariai, naudojasi vietos paslaugomis ir vietos demokratija, bendrauja su vietos gyventojais. Todėl valstybės narės, remdamosi visoje ES sukaupta patirtimi, pripažįsta būtinybę iš esmės išanalizuoti priežastis ir įvykius, pastūmėjusius Europos piliečius smurtinio ekstremizmo ir Al-Qaeda judėjimo link, siekiant juos suprasti ir užkirsti jiems kelią;

12.

mano, kad siekiant kovoti su smurtiniu radikalėjimu būtina parengti tikslines priemones vietos lygiu. Vietos ir regionų valdžios institucijos, esančios arčiausiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių, atlieka ypač svarbų vaidmenį užtikrinant ES piliečiams kuo visapusiškesnę socialinę įtrauktį vengiant bet kokios diskriminacijos bei vykstančios taikioje ir demokratiškoje aplinkoje;

13.

primena, kad 2003 m. Europos Tarybos kongresas patvirtino konkrečias rekomendacijas dėl vietos valdžios institucijų vaidmens sprendžiant terorizmo klausimą.

14.

pritaria Europos Komisijos pastangoms dėmesį sutelkti į kovos su terorizmu strategijos prevencijos ramstį ir pritaria planams 2008 m. paskelbti komunikatą dėl kovos su smurtiniu radikalėjimu. Tačiau Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad antiteroristinėms žinyboms prevencija yra svarbus organizacinis posūkis, kuriam reikia vietos ir regionų valdžios institucijų žinių, patirties ir bendradarbiavimo;

15.

pritaria Europos Sąjungos iniciatyvai paskelbti 2008 m. Kultūrų dialogo metais, kadangi tai yra išskirtinė priemonė skatinti veiksmingą dialogą, toleranciją ir skirtingų kultūrų bei tikėjimų tarpusavio supratimą;

16.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios administracijų vaidmuo siekiant užkirsti kelią terorizmui ir smurtinio radikalėjimo plitimui turėtų būti stiprinamas bendradarbiaujant kartu su ES ir valstybių narių vyriausybėmis. Todėl rekomenduoja kiekvienoje valstybėje narėje, bendradarbiaujant su nacionalinėmis vyriausybėmis, policija ir vietos bendruomenėmis, sukurti vietos ir regionų valdžios institucijų tinklų sistemą (dalyvaujant regionų pajėgoms, turinčioms išimtinę kompetenciją asmenų ir turto apsaugos srityje), kad būtų galima lengviau keistis gera praktika socialinės įtraukties srityje ir profesionaliai išnagrinėti, kaip atsiranda smurtinis ekstremizmas rajonuose ir seniūnijose ir padėti suprasti šį reiškinį;

17.

rekomenduoja valstybėse narėse rengti viešas konsultacijas vietos lygiu, kad būtų kuo įvairiapusiškiau suvokta su terorizmu susijusi vietos lygio patirtis, terorizmo koncepcija ir motyvai, dėl kurių linkstama į ekstremizmą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konsultacijos ir dalyvavimas atvertų galimybes tiems asmenims, kurie paprastai nedalyvauja vietos demokratijoje;

18.

ketina šią nuomonę papildyti ir suteikti paramą Komisijai ir kovos su terorizmu koordinatoriui rengiant praktines gaires, kuriose būtų išdėstyta geriausia įvairių sričių dalyvavimo ir partnerystės projektų, skirtų kovai su radikalėjimu, vykdymo praktika;

19.

rekomenduoja, kad pats RK kiekvienais metais organizuotų renginį, skatinantį strateginį mokymąsi, vietos ir regionų valdžios institucijoms keičiantis patirtimi visos Europos lygiu, ir remiantį tolesnį vietos lygio intervencijos iniciatyvų vystymą siekiant užkirsti kelią terorizmui ir smurtiniam ekstremizmui.

20.

pripažįsta ES kovos su radikalėjimu strategijos, įgyvendinamos kartu su ES kovos su terorizmu strategija, svarbą, tačiau pabrėžia, kad abiejose šiose strategijose turi būti numatytos galimybės jas įgyvendinti vietos lygiu, remiantis vietos patirtimi ir žiniomis, sukuriant aiškų pagrindą bendruomenėms rinkti informaciją, teikiant paramą ir skiriant išteklius vietos valdžios institucijoms kovos su smurtiniu radikalėjimu projektams, kur tai būtina, įgyvendinti;

21.

rekomenduoja priimti Priumo konvencijos nuostatas dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo kovojant su terorizmu.

22.

ragina valstybes nares ir policiją sukurti aiškią ir saugią sistemą vietos ir regionų partneriams (įskaitant vietos ir regionų policijos padalinius) keistis informacija su kovos su terorizmu ir smurtiniu radikalėjimu prevencijos padaliniais;

23.

pabrėžia, kad įdiegtoje sistemoje, skirtoje bendruomenės lygiu rinkti operatyvinius duomenis, turėtų būtų atsižvelgtą į saugumo aspektą, pagrindines piliečių teises ir duomenų apsaugą, susijusią su vietos partnerių ir policijos informacijos keitimusi tarpusavyje. Būtina sudaryti galimybes piliečiams anonimiškai teikti informaciją vietos valdžios institucijoms ir policijai apie galimus terorizmo aktus;

24.

taip pat mano, jog labai svarbu, kad renkant informaciją apie bendruomenes būtų aiškios ribos tarp policijos, policijos įstaigų ir vietos valdžios institucijų; sistemos turi būti sukurtos taip, kad vietos ir regionų partneriai būtų užtikrinti, jog toks dalyvavimas nepakenks santykiams su bendruomenėmis, kad informacijos šaltiniai būtų apsaugoti, o policijai nepriklausantys partneriai padėtų savanoriškai;

25.

rekomenduoja Europos Sąjungai parengti gaires, padėsiančias sukurti informacijos keitimosi sistemas, ir užtikrinti, kad jos būtų stabilios, teisingos ir saugios.

26.

ragina valstybes nares remti vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiančias užmegzti glaudesnius darbo santykius su policija (tiek pavaldžia valstybei, tiek regionų lygmens) ir baudžiamojo teisingumo institucijomis kovos su radikalėjimu projektams parengti. Projektai turėtų būtų rengiami ir skirti sritims, nustatytoms remiantis turimais operatyviniais duomenimis, naudojantis naujausiais policijos duomenis kartu su vietos ir regionų žiniomis ir patirtimi;

27.

siūlo remti kultūrų dialogo idėją ir socialinės integracijos plano įgyvendinimą vietos lygiu siekiant užkirsti kelią radikalėjimui ir smurtui;

28.

pripažįsta, kad valstybių narių skiriamų išteklių dydis svyruos atsižvelgiant į surinktus operatyvinius duomenis. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad ir toliau būtina nuolat veikti išvien su bendruomenėmis siekiant ištirti dabartinių projektų veiksmingumą, užmegzti ilgalaikius piliečių, teisėsaugos organų ir vyriausybių tarpusavio ryšius kovojant su terorizmu, ir atsižvelgti į nuomonių ir demografinių procesų raidą. Atitinkamai turėtų būti pakoreguoti projektų ištekliai ir tikslai;

29.

rekomenduoja valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms su bendruomenėmis parengti projektus smurtinio ekstremizmo ideologijai pakirsti, o tradicinei mąstysenai — paremti. Tokie projektai turėtų būti pagrįsti tvirtomis profesinėmis gairėmis, o jų veiksmingumą turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Todėl RK siūlo valstybėms narėms bei vietos ir regionų valdžios institucijoms bendrai surasti tradicinius bendruomenės lyderius smurtiniams radikalams diskredituoti ir remti įtikinamas alternatyvias idėjas, paneigiančias ekstremistų idėjas;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausios žinomos terorizmo priežastys yra nepasitenkinimas visuomene, bejėgiškumo jausmas ir atskirtis. Gerai veikiančioje demokratinėje visuomenėje pavojus, kad įsitvirtins ir išplis teroristinės idėjos ir teroristiniai tinklai, yra mažesnis; todėl mano, kad ypač svarbu, jog demokratijos skleidimas ir pilietinių ir politinių teisių gerbimas būtų svarbi kovos su terorizmu priemonių dalis;

31.

pripažįsta, kad terminologija yra sudėtingas ir opus klausimas, todėl asmenys, vadovaujantys kovos su radikalėjimu iniciatyvoms, turi turėti nemažai žinių ir atlikti daug tyrimų;

32.

rekomenduoja valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms remti pažeidžiamas vietos įstaigas, pavyzdžiui, mokyklas, tęstinio švietimo centrus, universitetus, mečetes ir religines institucijas, kad būtų nustatyta smurtinio radikalėjimo veikla mokyklų ir universitetų teritorijose, sužlugdyti radikalių veikėjų veiklą ir skleidžiant teigiamas ir įdomias alternatyvias idėjas remti tuos asmenis, kurie neapsaugoti nuo smurtinio radikalėjimo, kad jie atsispirtų ekstremistų propagandai;

33.

rekomenduoja valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiauti su kalėjimais, probacijos ir pataisos įstaigomis, kad būtų išaiškinta, sužlugdyta ir sustabdyta sulaikymo įstaigose atsidūrusių smurtinio radikalizmo šalininkų veikla;

34.

mano, kad tokių projektų įgyvendinimas turėtų būti koordinuojamas regionų mastu su policija ir policijos agentūromis, o ją prižiūrėti turėtų vietos ir regionų valdžios institucijos ar panašios įstaigos ir teikti informaciją nacionalinei vyriausybei, kad ji įvertintų veiksmų raidą;

35.

mano, kad, norint remti šiuos projektus, Europos Sąjungai, valstybėms narėms ir policijai labai svarbu sukurti ES tinklus, apimančius regionams pavaldžias policijos tarnybas, atsakingas už asmenų ir turto apsaugą, bei antiteroristinius padalinius, geriausiai praktikai, gairėms, paramai nustatyti ir parengti specialistus, atsakingus už įgyvendinimą vietos lygiu.

36.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vadovaujantis vaidmuo yra labai svarbus įgyvendinant terorizmo prevencijos strategiją visose valstybėse narėse;

37.

rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms tvirtu vadovavimu padidinti gyventojų gebėjimą atsispirti smurtinių ekstremistų propagandai. Todėl rekomenduoja valdžios institucijoms:

38.

mano, kad skaidri ir atskaitinga policija yra pamatinis veiksnys visuomenės pasitikėjimui ugdyti, kad galima sutramdyti terorizmą skatinant visuomenę remti antiteroristines operacijas ir nacionalines bei vietos intervencines priemones, skirtas duoti atkirtį smurtiniam ekstremizmui. Todėl RK siūlo tiek valstybėms narėms, tiek ir už saugumą bei asmenų bei turto apsaugą atsakingoms regionų lygio struktūroms, turinčioms antiteroristinius padalinius arba rinktines, apsvarstyti būdus, kaip sustiprinti pasitikėjimą policija vietos lygiu, kai reikia, prašant paramos ir mokantis iš Europos ir tarptautinių partnerių;

39.

ragina Komisiją siūlyti būdus, kaip ji galėtų paremti valstybes nares svarstant kovos su terorizmu integravimo į tradicinę policijos veiklą klausimą, prireikus padedant valstybėms narėms ir policijai mokytis vienos iš kitų;

40.

pripažįsta, jog labai svarbu, kad policijos sudėtis atspindėtų bendruomenės, kuriai ji tarnauja, įvairovę, nes taip ugdomas pasitikėjimas ir kuriami konstruktyvūs policijos ir visuomenės bendravimo būdai. Todėl RK mano, kad visose valstybėse narėse vietos lygiu turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos konstruktyvioms diskusijoms, skatinančiomis policijos tarnybų įvairovę ir vienodas galimybes.

41.

pritaria antrajam krizės valdymo planų tarpusavio vertinimui, kurį šiuo metu atlieka Komisija;

42.

vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visapusiškai ir aktyviai dalyvautų vertinime. Pasimokiusi iš 2005 m. liepos mėn. Londone įvykdytų sprogdinimų tyrimo, ji turėtų užtikrinti aiškų atsakomybės pasidalijimą ir pavaldumo tvarką tarp įvairių agentūrų ir įstaigų, kurios buvo įpareigotos parengti nepaprastosios padėties planus bei teikti skubios pagalbos paslaugas;

43.

tvirtai remia nuostatą dėl asociacijų, teikiančių paramą teroristinių išpuolių aukoms, tinklų sukūrimo ir pripažįsta RK vaidmenį padedant skleisti patirtį visose valstybėse narėse;

44.

pritaria planams teikti paramą moksliniams tyrimams ir parengti techninius sprendimus, padėsiančius policijai dirbti visoje Sąjungoje, kad piliečiai būtų apsaugoti nuo teroristinių išpuolių. Komitetas ragina Sąjungą remti techninius sprendimus visuose keturiuose ramsčiuose, tarp jų apsunkinti ekstremistams galimybes naudoti savo veiklai internetą, ir užtikrinti, kad už tai būtų atsakingi ne tik teisėsaugos organai. Todėl RK ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių tokiems vystomiems projektams;

45.

ragina valstybes nares sukurti saugumo srityje koordinavimo mechanizmus atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimus, kad šios institucijos galėtų užtikrinti visuomenės saugumą žmonių susibūrimo vietose, pirmiausia rengti planus taip, kad būtų užkirstas kelias teroristiniams išpuoliams;

46.

ragina Sąjungą užtikrinti, kad visoje kovos su terorizmu politikoje būtų tiesiogiai atsižvelgta į lygybę ir žmogaus teises ir būtų užtikrinta, kad intervencinės priemonės tam tikrose bendruomenėse nesukeltų neigiamų išgyvenimų ir nepastūmėtų susvetimėjimo ir ekstremizmo link.

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/6

—

mano, jog būtina didinti energijos efektyvumą diegiant technologines inovacijas ir vystant aplinką tausojančias transporto alternatyvas. Transportas turi būti orientuotas į labiausiai aplinką ir energiją tausojančias transporto priemones;

—

mano, kad ES geležinkelių transportui valdyti reikėtų nustatyti bendrą darbo kalbą;

—

didelė geležinkelių ruožų dalis bendrai naudojama krovinių ir keleivių vežimui. Tai kartais gali apriboti abiejų sistemų pajėgumus ir patikimumą ne tik tankiai gyvenamose vietovėse, bet ir tarpregioniniuose maršrutuose. Dažnai tarp šių sistemų kyla tam tikrų prieštaravimų, kurie stabdo labiau aplinką ir energiją tausojančio transporto sistemos vystymą. ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų įvertinti tokius trūkumus ir padėti juos pašalinti. Ilgalaikėje perspektyvoje ES ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad pirmiausiai tose geležinkelio tinklo dalyse, kurios yra intensyviausiai naudojamos vežimui, būtų sukurti atskiri krovinių ir keleivių vežimo tinklai, jeigu nekyla kliūčių dėl laisvos žemės trūkumo;

—

mano, kad vietos valdžios institucijos turėtų skirti dėmesio miesto transporto planavimui, ypač krovinių pristatymo sistemoms, kad prekių pristatymas mieste būtų organizuojamas veiksmingiau aplinkos ir ekonominiu požiūriu;

—

vystydamos vidaus uostus, įskaitant ir įvairių rūšių infrastruktūrą, ir gerindamos jų prieinamumą, regionų ir vietos valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant tvaraus krovinių transporto politiką;

—

mano, kad būtina glaudžiau susieti geležinkelių ir jūrų transportą, kadangi kai kur tai daroma nepakankamai veiksmingai; remia šalies viduje vietos ir regionų valdžios institucijų plėtojamus logistinius sprendimus, susijusius su logistinių platformų ir sausumos uostų kūrimu, kadangi minėti objektai yra labai svarbi priemonė siekiant patobulinti bendrą krovinių paskirstymo sistemą ir paskatinti vystymąsi bei sanglaudą šalies viduje.

Pranešėjas

:

José Macário CORREIA (ELP/PT), Taviros meras

1.

Komisijos komunikatai dėl krovininio transporto paskelbti atsižvelgiant į politines problemas, išdėstytas 2001 m. baltojoje knygoje dėl transporto politikos ir 2006 m. atliktoje vidurio laikotarpio peržiūroje. Šiais klausimais surengta 13 seminarų ir konferencijų ir daugiau nei 30 išvažiuojamųjų renginių, pateikta 160 rašto darbų. Komisija gavo ir 500 pranešimų dėl logistinių kliūčių.

2.

Baltosios knygos apžvalgoje aptariama, kaip nuo 2001 m. pasikeitė aplinkybės: nuolat spartėjanti gamybos globalizacija, nepatikimas energijos išteklių tiekimas, spartesnis klimato šilimas, Europos Sąjungos plėtra įstojus Vidurio ir Rytų Europos šalims. Atsižvelgiant į šias naujas aplinkybes ir tam, kad būtų galima spręsti naujai iškilusias problemas, rekomenduojama išplėsti transporto politikos sritį ir priemones. Ypač pabrėžiamas poreikis didinti skirtingų transporto rūšių efektyvumą, nepriklausomai nuo to, ar transporto rūšis naudojama atskirai, ar derinama su kitomis transporto rūšimis (mišrusis transportas).

3.

atsižvelgiant į gaires, kylančias iš pirmiau minėtų tyrimų, galima aiškiai išskirti keletą toliau plėtotinų politinių priemonių. Tarp jų yra šios:

4.

be to:

5.

ir

6.

mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų sukurti patikimą ir pakankamai pajėgumų turinčią geležinkelių transporto infrastruktūrą, kurioje krovinių vežimas nesikirstų su kitais transporto srities tikslais ar kitais socialiniais interesais ir kuri sudarytų sąlygas naudotis efektyviai energiją naudojančiu ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančiu transportu;

7.

mano, kad trumpuoju laikotarpiu visų pirma reikėtų nustatyti ir pašalinti sistemoje esančias kliūtis ir pajėgumų trūkumą;

8.

mano, kad krovininis transportas, nors ir vertinamas iš pagrindinių nacionalinių ir tarptautinių koridorių perspektyvos, negalėtų be vietos ir regionų valdžios institucijų, per kurių teritorijas transporto linijos yra nutiestos, pagalbos;

9.

mano, kad miestų ir regionų planavimas, susijęs su krovinių išvežiojimu, yra itin svarbus norint sukurti energiją tausojančius ir ekologiškus transporto srautus. Taigi, bet kurią naują transporto politiką turi aktyviai remti visi subjektai, kurie gali labai prisidėti prie jos veiksmingumo, ypač tie, kurie gali problemas spręsti vietos lygiu, nes savo veiklą vykdo arčiausiai piliečių esančiu lygmeniu;

10.

tik naudojantis, kai įmanoma, vidaus vandens keliais galima tikėtis sukurti efektyviai energiją vartojantį ir aplinką tausojantį krovininį transportą. Tai taip pat gali padėti sumažinti spūstis tarp uostų ir pakrančių rajonų;

11.

mano, kad įvairiarūšio transporto sistemoje terminalai, krovos punktai ir uostai yra svarbios infrastruktūros dalys. Už jų planavimą ir vietos parinkimą atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos. Svarbu, kad miestai dalyvautų rengiant tokių įrenginių planus ankstyvuoju etapu, o tam būtina, kad ES ir nacionalinės valdžios institucijos sudarytų ilgalaikes ir stabilias miestų planavimo sąlygas;

12.

kadangi Europos Sąjungoje 40 proc. transporto priemonių naudojama prekėms pristatyti arba paslaugoms teikti, o dauguma vartotojų gyvena miestuose, reikia valdyti intensyvius transporto srautus miestuose. Reikėtų numatyti skleisti miesto krovininio transporto politikos geriausią praktiką;

13.

pastebi, kad valstybėse narėse sukūrus regionines ir miestų transporto institucijas iš tikrųjų galima derinti skirtingus norus, reikalavimus ir rezultatus. RK nurodo, kad tai turi vykti laikantis subsidiarumo principo;

14.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi papildomų galimybių vesti dialogą su gamintojais ir krovininio transporto vartotojais;

15.

ypatingą dėmesį reikia skirti paslaugų ir prekių pristatymui miestuose, kadangi pagrindinis judumo miestuose veiksnys yra sumanus miestų logistikos planavimas;

16.

mano, kad ateityje steigiant terminalus, logistinius išvežiojimo centrus ir pačius prekybos vietas reikės aktyvesnio vietos valdžios institucijų dalyvavimo;

17.

pabrėžia, kad regioninė logistika taps nauja politikos sritimi ir ateityje sparčiai vystysis. Bus labai svarbu decentralizuoti tinklų jungimo valdymą ir priskirti jį regionų valdžios institucijų kompetencijai, o valstybių narių kompetencijai palikti nustatyti pagrindinius tarptautinius koridorius;

18.

laikosi nuomonės, kad gerą miesto politiką vykdančios vietos valdžios institucijos gali daug prisidėti prie geležinkelių transporto plėtros; tokia pagalba yra neįkainojama;

19.

mano, kad antrinės geležinkelių paslaugos, ypač terminalai ir rūšiavimo centrai, turėtų būti remiamos iš struktūrinių fondų;

20.

mano, kad vietos valdžios institucijos turėtų skirti dėmesio miesto transporto planavimui, ypač krovinių pristatymo sistemoms, kad prekių pristatymas mieste būtų organizuojamas veiksmingai aplinkos ir ekonominiu požiūriu. Šiuo tikslu reikia ir toliau dėti pastangas gerinti transporto priemonių ekologinius rodiklius ir didinti apkrovos veiksnius, kad reisų skaičiaus ir nugabentų krovinių tonažo santykis būtų geresnis;

21.

vystydamos vidaus uostus, įskaitant ir įvairių rūšių infrastruktūrą, ir gerindamos jų prieinamumą, regionų ir vietos valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant tvaraus krovinių transporto politiką;

22.

vietos ir regionų valdžios institucijos gali skatinti vidaus vandens kelių transportą vykdydamos erdvinio planavimo politiką, pavyzdžiui, parinkdamos pramonės objektų vietą. Taigi, su vandeniu susijusią veiklą vykdančioms įmonėms, vidaus vandens keliams ir vidaus uostams turi būti teikiama didelė struktūrinių fondų parama.

23.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį rengiant logistikos strategijas veiksmingam ir tinkamam planavimui, infrastruktūrai ir koordinavimui;

24.

didelė krovininio transporto dalis apsunkina Vidurio Europos transporto tinklus ir tais atvejais, kai krovinių paskirties vieta nėra Vidurio Europoje. Todėl, atsižvelgiant į problemas, susijusias su Vidurio Europos transporto tinklų pajėgumais, labai svarbu, kad ES remtų jungčių ir koridorių, kurie neapsunkina šių tinklų arba sumažina apkrovą, plėtrą. Rytų-Vakarų transporto koridoriai Šiaurės Europoje yra geras tokių jungčių pavyzdys, kartu jie prisideda prie šių regionų vystymosi. Šiuo metu rengiamoje būsimoje strategijoje Baltijos jūros regionui, be kitų aspektų, pabrėžiama gerai veikiančių transporto tinklų ir įvairiarūšių sprendimų svarba kuriant tvarų ir konkurencingą regioną. Ypač svarbu, kad ES ir ateityje skirtų lėšų tokioms priemonėms, pavyzdžiui, iš struktūrinių fondų arba konkretiems sektoriams skirtų programų;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad žaliavas gaminantiems regionams labai svarbus yra krovinių vežimas jūra. Perdirbamoji pramonė yra priklausoma nuo patikimo žaliavų tiekimo visus metus. Tam, kad vežimas jūra būtų galimas ir žiemą, ledlaužių naudojimas turėtų tapti prioritetiniu ir būti įtrauktas į TEN-T;

26.

mano, kad Bendrija turėtų laikytis integruoto požiūrio planuodama infrastruktūrą Europos Sąjungoje bei tarp ES ir kaimyninių šalių ir regionų. Todėl ES krovininio transporto paketas turėtų būti taip parengtas, kad derėtų su kitais Europos Sąjungos jau parengtais ir priimtais transporto ir infrastruktūros planais, pavyzdžiui, TEN-T ir tarptautinių transporto koridorių žemėlapiu;

27.

primena, kad pastaraisiais metais daugelis regionų vystė tokio pobūdžio strategijas siekdami numatyti transporto apimtis artimiausioje ateityje ir padarė atitinkamas išvadas. Vyksta vis didesnis pasienio ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas rengiant Europos logistikos projektus. Vienas iš šios tendencijos pavyzdžių yra Europos chemijos pramonės regionų tinklo Vidurio ir Rytų Europos chemijos pramonės logistikos iniciatyva, kuria siekiama, pasitelkiant koordinavimo strategiją, pagerinti bendras chemijos pramonės gamybos centrų Vidurio ir Rytų Europoje ilgalaikes sąlygas. Kitas pavyzdys — tai geležinkelių koridoriaus (EU4SeaRail), susiejančio Baltijos jūrą, Šiaurės jūrą, Viduržemio jūrą ir Juodąją jūrą, projektas. Kiti svarbūs Šiaurės Europos transporto koridorių pavyzdžiai — Botnijos koridorius ir Šiaurės ašis. Regionai atliko svarbų vaidmenį vystydami logistikos erdves, kurios sudaro sąlygas papildomumui ir įvairiarūšiams mainams, visų pirma krovininio transporto, ir užtikrina optimalų visų transporto rūšių naudojimą; pavyzdžiu galėtų būti Aragono logistikos platforma PLAZA ir jos jungtys su kitomis platformomis, pavyzdžiui, Eurocentre Tulūzoje, arba įvairiais Pirėnų pusiasalio uostais;

28.

mano, kad veiksmingas transportas tarp Europos šalių labai prisidėtų prie ekonomikos augimo. Todėl ragina Komisiją atsižvelgti į šias pastabas 2009–2010 m. rengiant TEN direktyvų peržiūrą, visų pirma sudarant sąlygas įgyvendinti jau patvirtintus ir prioritetiniais laikomus su šiais tinklais susijusius projektus, ypač kelio atkarpose, kurios kelia daug problemų veiksmingam krovinių vežimui, t. y. valstybių sienas arba kalnuotas vietoves kertančiose kelio atkarpose.

29.

palankiai vertina ligšiolines pastangas (visų pirma pirmininkavusių Suomijos ir Vokietijos) toliau siekti pažangos šioje srityje;

30.

iš esmės pritaria komunikatuose, sudarančiuose geležinkelių transporto paketą, pateiktai analizei ir priemonėms;

31.

tačiau rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad būtina palaikyti gerus ryšius su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kaip jau buvo aptarta pirmesniame punkte;

32.

gerai supranta, kad jokia nauja krovininio transporto politika nebus veiksminga, jei tarpusavyje glaudžiai nebendradarbiaus vietos ir regionų valdžios institucijos; prašo būtinai užmegzti tvirtus ryšius tarp šių institucijų ir žada pats kiek galėdamas prisidėti prie šios veiklos;

33.

rekomenduoja dėti dar daugiau pastangų ir supažindinti visas politines jėgas su šia problema, turint omenyje tai, kad šis sektorius yra labai svarbus BVP ir turi tiesioginės ir netiesioginės įtakos ekonomikai ir visuomenei apskritai;

34.

mano, kad persvarstyti Direktyvą 96/53 nėra tikslinga. Reikėtų išlaikyti tą pačią nuostatą ir ieškoti aplinkos apsaugos požiūriu palankesnių sprendimų, t. y. daugiau traukinių ir nebūtinai daugiau sunkvežimių;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestų aglomeracijos yra didelės bendro krovininio transporto dalies paskirties vieta. Todėl miestų ir regionų krovinių paskirstymo planavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti energiją ir aplinką tausojančio krovininio transporto srautus. Labai svarbi yra krovos punktų vieta bendro krovininio transporto tinklo atžvilgiu. Dėl šios priežasties reikalinga sklandi vietos ir regionų bei ES bendros transporto logistikos politikos sąveika. Komitetas mano, kad krovininio transporto politika turi būti suderinta su miesto transporto veiksmų planu;

36.

mano, kad, atsižvelgiant į energijos kainas, labai svarbu diegti naujoves biodegalų srityje, tačiau mano, kad šio tikslo reikėtų siekti tinkamai atsižvelgiant į reikalavimą nepažeisti pasaulio žemės ūkio gamybos pusiausvyros, todėl ragina Europos Komisiją skatinti šios srities tyrimus;

37.

palaiko mintį, jog reikia liberalizuoti visą geležinkelių transportą pagal visuomenės interesus atitinkančias koordinavimo taisykles;

38.

norėtų, kad būtų siekiama kuo didesnės pažangos krovinių vežimui skirtų geležinkelių linijų srityje;

39.

mano, kad transporto tinklai turėtų būti vis labiau įtraukiami į logistikos politiką dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, be to, turėtų būti plėtojama sausumos uostų koncepcija ir atsižvelgiama į akivaizdžias aplinkos problemas;

40.

mano, kad būtina glaudžiau susieti geležinkelių ir jūrų transportą, kadangi kai kur tai daroma nepakankamai veiksmingai; remia šalies viduje vietos ir regionų valdžios institucijų plėtojamus logistinius sprendimus, susijusius su logistinių platformų ir sausumos uostų kūrimu, kadangi minėti objektai yra labai svarbi priemonė siekiant patobulinti bendrą krovinių paskirstymo sistemą ir paskatinti vystymąsi bei sanglaudą šalies viduje;

41.

pabrėžia būtinybę suderinti technologines priemones ir standartus, kad geležinkelių transportas galėtų greitai įveikti dabartines kliūtis, susidarančias dėl skirtingų elektros tiekimo sistemų ir nevienodų matmenų;

42.

yra įsitikinęs, kad Kioto protokolas ir jo įtaka transporto politikai turės labai akivaizdų poveikį krovinių logistikai;

43.

mano, kad didžiausias laimėjimas būtų, jei ateityje greitaeigiai traukiniai galėtų pervažiuoti visą Europą: iš Lisabonos pasiekti visą Viduržemio jūros regioną, Baltijos jūros regiono šalis ir naujas sienas su trečiosiomis šalimis;

44.

siūlo atlikti išsamesnius tyrimus ir nustatyti dabartinėje infrastruktūroje ir reglamentuose esančias kliūtis bei imtis reikiamų priemonių joms pašalinti; mano, kad siekiant greičiau nustatyti tokio pobūdžio problemas ir rasti jų sprendimus, reikia kurti specializuotų logistikos ir įvairiarūšio transporto centrų žinių ir gerosios praktikos mainų tinklus vietos ir regionų lygiu;

45.

mano, kad reikia parengti ilgalaikes strategijas ir veiksmų planus siekiant išplėsti Europos koridorius;

46.

remia priemones, užtikrinančias neutralias konkurencijos tarp valstybių narių sąlygas;

47.

pritaria, kad reikėtų suderinti ir supaprastinti taisykles ir reglamentus, ypač svorio ir matmenų standartus, saugumo taisykles, susijusias su krovinio pritvirtinimu ir šalių atsakomybe, lygybės prieš įstatymą nepaisant vežėjo gyvenamosios vietos ir bendros kalbos eismo kontrolei bei importui iš ES nepriklausančių šalių nuostatas;

48.

mano, kad administracinės kliūtys turėtų būti pašalintos dokumentus kuo dažniau siunčiant elektroniniu būdu;

49.

rekomenduoja didinti transporto veiksmingumą gerinant ir panaudojant kiekvienos transporto rūšies pajėgumus ir tobulinant bei skatinant įvairių transporto rūšių derinimą;

50.

rekomenduoja didinti transporto sistemų veiksmingumą ir šiuo tikslu stiprinti uostų ir terminalų logistikos politiką;

51.

mano, kad informacija apie uostų sąlygas ir vietos ypatumus turėtų būti prieinama internetu.

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/12

—

norėtų užtikrinti, kad paramos schemos būtų prieinamos stambiems ir smulkiems atsinaujinančios energijos gamintojams, įskaitant mažus įrenginius, ir mano, kad nuoseklumo sumetimais paramą atsinaujinančiai energijai turėtų lydėti laipsniškas subsidijų panaikinimas iškastinio kuro gamybai ir naudojimui (išskyrus galimą paramą energijos kogeneraciniams įrenginiams, užtikrinantiems centralizuotą šildymą) bei branduolinės energijos gamybai ir naudojimui. Išimtis turi būti padaryta ir tais atvejais, kai siekiant sumažinti anglies dioksido išlakas iškastinį kurą naudojantys įrenginiai taiko anglies pagavą ir saugojimą;

—

siūlo užtikrinti maksimalų šioje srityje priimtų pagrindinių Europos teisės aktų suderinimą, t. y. direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo, direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, trečiojo energijos rinkos liberalizavimo paketo ir įvairių energijos ir klimato kaitos paketą sudarančių aktų, įskaitant direktyvą dėl atsinaujinančios energijos;

—

todėl ragina Komisiją skubiai iš dalies pakeisti 4 straipsnį, kad būtų numatytas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas rengiant nacionalinius veiksmų planus ir tuos planus vertinant deramai atsižvelgti į šį veiksnį;

—

pažymi, kad nustačius tikslą padidinti transporte naudojamų biodegalų kiekį 10 proc., planuojami teigiami rezultatai bus pasiekti tik tokiu atveju, jei biodegalai bus gaminami iš žaliavų, kurių gamyba nepažeis aplinkos natūralios pusiausvyros, maisto produktų pasiūlos arba rinkos ekonominės pusiausvyros, arba socialinės pusiausvyros.

Pranešėja

:

Paula BAKER (UK/LDAE), Basingstoke ir Deane miesto tarybos narė

1.

palankiai vertina atsinaujinančios energijos direktyvą, kadangi mano, jog gaminant atsinaujinančią energiją galima sumažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį, padidinti energijos tiekimo saugumą, skatinti technologijų vystymą, padidinti užimtumo galimybes ir prisidėti prie regionų vystymosi;

2.

pabrėžia, kad, siekiant direktyva nustatytų tikslų, labai svarbu sukurti vietos ir regionų valdžios institucijų strateginį aljansą, kad būtų užtikrintas atsinaujinančios energijos vystymas vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“;

3.

ragina greičiau parengti teisinę bazę, kuri suteiktų ilgalaikio stabilumo investavimo sprendimams priimti, kad novatoriški atsinaujinančios energijos projektai, kuriuose naudojamos įvairios šiuo metu turimos technologijos, taptų konkurencingi tradicinių technologijų atžvilgiu;

4.

teigiamai vertina nustatytus privalomus tikslus atsinaujinančios energijos srityje. Tačiau pabrėžia, kad, siekiant toliau veiksmingai įgyvendinti ir pasiekti galutinius tikslus, būtina, kad pasiūlymo priimti direktyvą I priedo B dalyje nustatyti tarpiniai tikslai būtų taip pat privalomi. RK ragina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į diskusijas su valstybėmis narėmis rengiant nacionalinius veiksmų planus, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tarpinius tikslus ir nustatytos įgyvendinimo priemonės, kurios turi būti priimtos vietos lygiu;

5.

visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui, kad valstybės narės sukurtų elektros tinklo infrastruktūrą siekiant sudaryti sąlygas elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir suteiktų tokiai elektrai prieigos prie tinklo pirmenybę, bet pabrėžia, kad už naudojimąsi tinklu reikėtų nustatyti priimtiną ir konkurencingą kainą, nesvarbu, ar taikant tiekimo, ar kitokį tarifą;

6.

taip pat pabrėžia tinklo infrastruktūros dujoms ir šildymo naudojant atsinaujinančius šaltinius ir likutinę šilumą svarbą, todėl siūlytų šioms energijos rūšims suteikti tinkamą prieigą prie jų atitinkamos tinklo infrastruktūros;

7.

mano, kad tinklo tiekėjai savo lėšomis turėtų pritaikyti tinklą atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tačiau neturėtų šių sąnaudų paskirstyti visiems energijos vartotojams;

8.

pritaria Europos Komisijos raginimams, kad nacionalinės, vietos ir regionų valdžios institucijos vykdytų politiką, skatinančią mažai energijos naudojančių ir pasyviųjų pastatų statybą. Nors šios srities politika turėtų būti svarstoma atskirai, ji yra būtina, ypač aktuali ir svarbi siekiant atsinaujinančios energijos direktyvoje nustatytų tikslų. Komitetas rekomenduoja tikslinant direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo atidžiai įvertinti su minėtu klausimu susijusias atsinaujinančios energijos direktyvos nuostatas. Komitetas taip pat siūlo užtikrinti maksimalų šioje srityje priimtų pagrindinių Europos teisės aktų suderinimą, t. y. direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo, direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, trečiojo energijos rinkos liberalizavimo paketo ir įvairių energijos ir klimato kaitos paketą sudarančių aktų, visų pirma direktyvos dėl atsinaujinančios energijos išteklių. Būtent siekiant privalomų nacionalinių tikslų reikia skirti ypatingą dėmesį nacionaliniam direktyvos dėl atsinaujinančios energijos išteklių įgyvendinimui.

9.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi patirties ir reikiamų įgaliojimų, kad darytų poveikį energijos infrastruktūrai ir jų regionuose vykdomai politikai. Daug Europos regionų demonstruoja politinį ryžtą skatinti atsinaujinančią energiją, šioje srityje tie regionai užsibrėžė konkrečius tikslus ir aktyviai siekia juos įgyvendinti. Savo veiksmais teritorijų planavimo, regionų vystymosi srityse, taip pat darydami įtaką atskirų piliečių veiksmams, regionai jau dabar daro įtaką energijos infrastruktūrai ir politikai ir daugeliu atvejų paskatino naujoviškai taikyti atsinaujinančią energiją (saulės, geoterminę, biomasės, hidroelektros ir vėjo) pastatuose ir transporto bei kitose srityse;

10.

pažymi, kad perėjimas nuo neatsinaujinančių prie atsinaujinančių energijos šaltinių reiškia, jog padidės palyginti nedidelės apimties, vietoje vykdoma energijos gamyba, o tai sumažins nuostolius, susidarančius dėl energijos perdavimo ilgais atstumais, ir darys poveikį visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms bei pareikalaus jų dalyvavimo;

11.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijų veikla, kuria jos gali prisidėti siekiant direktyva nustatytų tikslų, apima:

12.

ragina Komisiją atsispirti spaudimui ir nereikalauti, kad kiekviena valstybė narė įsteigtų centralizuotą, vienintelę valdžios instituciją, kuri būtų atsakinga už paraiškas dėl naujų atsinaujinančios energijos įrenginių ir už paramą jiems;

13.

perspėja dėl „perteklinės energijos“ standartų taikymo viešosios paskirties pastatams atgaline data;

14.

primena patirtį, įgytą sudarant nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus, ir ragina Komisiją skirti visas reikiamas priemones (taip pat ir žmogiškųjų išteklių srityje) bei imtis visų būtinų priemonių (taip pat ir teismo procedūrų bei finansinių sankcijų) siekiant užtikrinti, kad valstybės narės per nurodytą terminą pateiktų kokybiškus nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus, kurie padės įgyvendinti direktyvos tikslus;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat valdo ir didelį biudžetą, skirtą vešiesiems energiją vartojančių produktų bei paslaugų pirkimams. Pabrėžia, kad pradiniais perėjimo prie didesnio atsinaujinančios energijos vartojimo Europoje etapais bus stiprinamas svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo nustatant taisykles, diegiant inovacijas ir derantis su atsinaujinančios energijos sektoriaus subjektais;

16.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijų veikla, skirta sumažinti bendrą energijos poreikį padidinant energijos naudojimo efektyvumą, labai padeda siekti atsinaujinančios energijos direktyvoje numatytų tikslų.

17.

mano, kad daugelį veiksmų (pvz., žr. 12 straipsnį), kurie bus įtraukti į nacionalinius veiksmų planus, teks įgyvendinti vietos ir regionų valdžios institucijoms; šios institucijos jau dabar nemažai padarė, tad ši patirtis turėtų būti visapusiškai panaudota rengiant, įgyvendinant ir kontroliuojant nacionalinius veiksmų planus;

18.

todėl ragina Komisiją skubiai iš dalies pakeisti 4 straipsnį, kad būtų numatytas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas rengiant nacionalinius veiksmų planus, o tuos planus vertinant deramai atsižvelgti į šį veiksnį;

19.

primena patirtį, įgytą sudarant nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus, ir ragina Komisiją kuo skubiau paskelbti gaires planams rengti, įskaitant ir plano pavyzdį. Vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas rengiant nacionalinius atsinaujinančios energijos veiksmų planus visuose Europos Komisijos skelbiamuose planų pavyzdžiuose, gairėse ar kitokio pobūdžio rekomendacijose turi būti aiškiai nurodytas, kaip vienas iš esminių aspektų nacionalinių planų rengimo procese.

20.

ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų paremti esamų pagalbos atsinaujinančiai energijai schemų įsisavinimą. Pavyzdžiui, struktūriniai fondai, Europos investicijų banko (EIB) paskolos, programa „Pažangi energetika Europai“ pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, įvairios programos ir iniciatyvos pagal Septintąją pagrindų programą ir Komisijos planai, numatyti komunikate „Strateginis energetikos technologijų planas“ (COM(2007) 723 galutinis);

21.

norėtų užtikrinti, kad paramos schemos būtų prieinamos stambiems ir smulkiems atsinaujinančios energijos gamintojams, įskaitant mažus įrenginius, ir mano, kad nuoseklumo sumetimais paramą atsinaujinančiai energijai turėtų lydėti laipsniškas subsidijų panaikinimas iškastinio kuro gamybai ir naudojimui (išskyrus galimą paramą energijos kogeneraciniams įrenginiams, užtikrinantiems centralizuotą šildymą) bei branduolinės energijos gamybai ir naudojimui. Išimtis turi būti padaryta ir tais atvejais, kai siekiant sumažinti anglies dioksido išlakas iškastinį kurą naudojantys įrenginiai taiko anglies pagavą ir saugojimą;

22.

nori, kad Komisija pripažintų ir teiktų pakankamą paramą, skatinančią tyrinėti ir vystyti švarias, atsinaujinančias jūrų energijos rūšis būtent vėjo, bangų, potvynių ir atoslūgių bei vandenyno srovių. Pažymi, kad nacionalinės ir regioninės pagalbos programos, padedančios priimti nacionalinę, regiono ir vietos padėtį atitinkančius sprendimus, parodė, kad galima sėkmingai skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą. Todėl nacionalinės ir regioninės paramos programos turi ir toliau likti pagrindine skatinimo priemone, nors papildoma Europos parama vis dar reikalinga. Reikėtų vengti Europos mastu nustatyti paramos programų sąlygas.

23.

pažymi, kad Komisijos pasiūlymas visos ES mastu įvesti kilmės garantijų sistemą siekiant patvirtinti, kad elektra gaunama, šildymas ir vėdinimas vykdomi naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, atitinka Regionų komiteto nuomonę dėl Pasaulio klimato kaitos apribojimo (1), kurioje raginama įvesti žaliosios energijos sertifikatą;

24.

mano, kad naudoti kilmės garantijas dar ir prekybos bei apskaitos srityse yra pernelyg sudėtinga, ir siūlo Komisijai tai apsvarstyti ir išaiškinti siekiant geriau užtikrinti sistemos skaidrumą ir teisinį apibrėžtumą. Komitetas taip pat siūlo Komisijai užtikrinti, kad kilmės garantijų prekybos ir rinkodaros sistema nesutrukdytų veiksmingai įgyvendinti nacionalinių ir regioninių pagalbos programų ir numatyti galimybę naudoti atskirą sertifikatą savanoriškai prekybai;

25.

mano, kad būtina atsižvelgti į mikrogeneracijos indėlį, kad šis energijos gamybos būdas būtų tinkamai pripažintas ir remiamas kiekvienos valstybės narės energetikos struktūroje.

26.

pažymi, kad energijos gamyba, skirstymas ir naudojimas sparčiai keičiasi, ir tų pokyčių ateinančiais metais tik daugės. Todėl reikia plačiai skleisti informaciją ir rengti mokymus, kad energijos gamintojai, įrenginių montuotojai ir vartotojai gerai suprastų naujas technologijas, tuo užtikrinant, kad pokyčiai vyks veiksmingai ir teisingai;

27.

remia Komisijos pasiūlymą valstybėms narėms sukurti reikalingas informavimo, konsultavimo ir sertifikavimo programas;

28.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį švietimo ir mokymo srityje, o piliečiai vis dažniau kreipiasi į jas prašydami geresnės nei jų turima informacija. Vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat tiesiogiai dalyvaus įgyvendinant projektavimo kontrolės ir naujų pastatų standartų gaires, todėl Komitetas ragina visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į informavimo, sąmoninimo, konsultavimo, švietimo ir mokymo programų rengimo ir įgyvendinimo procesą.

29.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos skatina naudoti biodegalus, pavyzdžiui, rinkdamos panaudotą kepamąjį aliejų, iš nuotekų ir kitų bioatliekų gamindamos biodegalus savivaldybės transporto priemonėms ir užtikrindamos medienos granulių gamybą iš vietos lygiu tvarkomo miško ir medienos atliekų. Šios granulės visų pirma naudojamos šildymui ir šilumos bei elektros energijos generavimo schemoms. Turi būti stiprinamos įvairių Europos regionų pastangos kurti biodegalų tinklus. Šiomis struktūromis siekiama koordinuoti biodegalų gamybą ir vartojimą regionų lygiu su sąlyga, kad biodegalai gaminami taikant tvarios gamybos metodus, t. y. atsižvelgiant į visus ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus, tokie tinklai gali padėti vystyti regionų ekonomiką;

30.

mano, kad 10 proc. atsinaujinančios energijos tikslą transporte bus lengviausia pasiekti, jei bus naudojama daugiau transporto priemonių, varomų elektra, pagaminta naudojant atsinaujinančią energiją;

31.

laikosi nuomonės, kad iš atliekų, šalutinių produktų ir likučių pagaminti biodegalai yra dvejopai naudingi aplinkai, kadangi padeda sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ir kai kurios medžiagos nebevirsta atliekomis, o tai lemia taupesnį biomasės, kaip riboto ištekliaus, naudojimą. Be to, šių biodegalų gamyba nesudaro konkurencijos maisto produktų gamybai;

32.

pastebi, kad transporte dažniau naudojant biodegalus norimi teigiami rezultatai bus pasiekti tik tada, jei biodegalai bus gaminami iš žaliavų, kurių gamyba nepažeis natūralios aplinkos, maisto pasiūlos arba rinkos ekonominės, arba socialinės pusiausvyros;

33.

pažymi, kad žmogaus sveikatai kenksmingi oro teršalai, išmetami transporte naudojant biodegalus, gali būti skirtingi priklausomai nuo jų šaltinio. Taigi, biodegalai gali ir pagerinti, ir pabloginti oro kokybę, už kurios priežiūrą visų pirma atsako vietos valdžia;

34.

rekomenduoja, kad į nacionalinius veiksmų planus (kuriuos rengiant dalyvaus vietos ir regionų valdžios institucijos) būtų įtrauktos išsamios nuostatos dėl žaliavų, iš kurių bus gaminami degalai. Nacionaliniuose veiksmų planuose reikia atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės gamtinius išteklius ir žemės ūkio potencialą;

35.

todėl ragina kruopščiai ištirti, kokia būtų tarša iš automobilių, naudojančių įvairių rūšių biodegalus, išmetimo vamzdžio, o vertinant tvarumą vadovautis holistiškumo principu ir atsižvelgti į poveikį oro kokybei;

36.

ragina remti tik tuos biodegalus, kurie leidžia iš esmės ir dideliu kiekiu sumažinti išmetamas šiltnamio dujas;

37.

suvokia, kad biomasė iš celiuliozės (2) ir dumblių gali būti gaminama mažiau trukdant maisto pramonei ir mažiau naudojant vietos išteklius, jeigu ši gamyba suderinama su kita jūrų veikla. Nors gamybos metodai dar tik vystomi, teigiama, kad tai gali padėti net ir 90 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio dujų (3), be to, pūvant atliekoms, iš jų galima pagaminti biodujas ir tuo pačiu sumažinti šiltnamio dujų kiekį;

38.

ragina Europos Komisiją dar labiau plėtoti biodegalams taikomus aplinkos tvarumo kriterijus, apibrėžtus pasiūlymo priimti direktyvą 15 straipsnyje. Šie kriterijai turi padėti rasti šių klausimų, kurie yra esminiai klabant apie biodegalų tvarumą, sprendimus:

Be to, remdamasis pirmiau minėtų regioninių tinklų pavyzdžiais, Komitetas ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į regionų gamybos ir vartojimo grandinių potencialą;

39.

ragina skubiai atlikti griežtą biodegalų tvarumo vertinimą atsižvelgiant į vykstančius pokyčius technologijų srityje ir vystantis technologijoms iš dalies keisti minimalaus išmetamo šiltnamio dujų kiekio sumažinimo reikalavimus;

40.

mano, kad tvarumo kriterijai turi būti taikomi ES ir ne ES pagamintiems biodegalams siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą savo priimamais pirkimo sprendimais ir visomis vietos valdžios institucijų įgyvendinamomis schemomis;

41.

nurodo, kad biodegalai turėtų būti gaminami tvariu būdu ir darant kuo mažesnę žalą klimatui. Jokiu būdu negalima iškirsti ištisų miškų, siekiant paruošti plotus energetinių augalų, kurie faktiškai absorbuoja mažiau anglies dioksido, auginimui.

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/19

—

ragina Komisiją skubiau patvirtinti teisės aktus dėl oro transporto įtraukimo į prekybos ATL sistemą ir dėl kuo skubesnio jūrų transporto sektoriaus įtraukimo į šią sistemą;

—

reiškia susirūpinimą, kad direktyva neskatina mažinti šiltnamio dujų išlakų atliekų tvarkybos sektoriuje, kuris yra itin svarbus išlakų ir žemėtvarkos požiūriu;

—

rekomenduoja, kad ne mažiau kaip 30 proc. įplaukų, gautų parduodant leidimus aukcione valstybės narės turėtų skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms siekiant skatinti galutinius vartotojus naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų galima įvykdyti Bendrijos tikslą iki 2020 m. 20 proc. visos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių ir iki 2020 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc.; skatinti šiltnamio dujų kiekio mažinimo priemones prekybos ATL sistemai nepriklausančiuose sektoriuose, ypač transporto ir atliekų sektoriuose;

—

rekomenduoja priemones remti energijai imlius sektorius „anglies dioksido nutekėjimo“ atveju;

—

ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija, pasikonsultavusi su visais atitinkamais partneriais ir Regionų komitetu, pateiks konkrečius pasiūlymus, kaip užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui iš energijai imlių sektorių ir pasektorių.

Pranešėjas

:

Pietro MARRAZZO (IT/ESP), Lacijaus regiono pirmininkas

1.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įneša svarų indėlį į sėkmingą Europos iniciatyvų įgyvendinimą ir atlieka lemiamą vaidmenį įgyvendinant aplinkosauginę, pramonės ir energetikos politiką;

2.

pritaria, kad visose ES politikos srityse, susijusiose su aplinkos apsauga ir klimatu, būtų faktiškai taikomas principas „teršėjas moka“; aplinkos apsaugos sąnaudų įtraukimas į produktų gamybos ir paslaugų teikimo sąnaudas yra itin svarbus tinkamos valstybės politikos aspektas, paremtas darnaus, subalansuoto ir ekologijai palankaus ekonomikos vystymo principais;

3.

todėl teigiamai vertina iki šiol Europos Komisijos atliktą darbą kuriant veiksmingą anglies dioksido rinką, kuri sugebėtų, taikant laisvo susitarimo sistemą, nustatyti „taršos kainą už vieną anglies dioksido toną“;

4.

palankiai vertina pasiūlymą pakoreguoti ir atnaujinti prekybos ATL sistemą suderinant ją su iki šiol pasiektais rezultatais ir pirmuoju sistemos veikimo laikotarpiu (2005–2007 m.) atsiskleidusiomis problemomis;

5.

mano, kad nepaisant pasiektos pažangos būtina ir toliau siekti prekybos ATL sistemos didesnio skaidrumo bei ilgalaikio patikimumo ir atidžiai sekti socialines bei aplinkosaugines pasekmes, kurias gali sukelti siūlomos priemonės, ypač vietos ir regionų lygiu;

6.

primena, kad Komisijos siūlomas supaprastinimas, įskaitant galimybę neįtraukti į sistemą smulkiausius pramonės įrenginius ir kurą deginančio įrenginio sąvokos išaiškinimą, prisideda prie visos anglies dvideginio rinkos patikimumo, veiksmingumo ir skaidrumo gerinimo;

7.

vis dėlto ragina Komisiją konkrečiai įvardyti lygiavertes priemones, kurias valstybės narės galėtų įgyvendinti siekdamos sumažinti smulkių įrenginių išmetamą teršalų kiekį, ne tik pateikiant bendrą atskaitinį tašką, bet ir numatant galimas mokesčių politikos priemones (anglies dvideginio mokestis);

8.

konstatuoja, kad parduodant kvotas aukcione būtų tikslinga nuo visiškai nemokamo leidimų suteikimo etapo laipsniškai pereiti prie viešųjų aukcionų; tvirtai remia būtinybę apsaugoti vargingesnes visuomenės grupes nuo galimo pramonės gaminių, ypač elektros energijos ir kitų energijos šaltinių, konkrečiau elektros energijos, kainų kilimo, kartu padedant jiems padidinti būstų energijos suvartojimo efektyvumą;

9.

sutinka su Komisija dėl pasiūlymo keisti iki šiol taikytą požiūrį priimant nacionalinius paskirstymo planus (NPP) kiekvienai valstybei narei ir teigiamai vertina sprendimą Bendrijos lygiu nustatyti bendrus tikslus, apimančius vienodą, solidarų, visai ES taikomą požiūrį;

10.

sutinka su Komisijos pasiūlymu įtraukti anglies dvideginio surinkimą, transportavimą ir geologinį saugojimą į prekybos ATL sistemą ir šiuo klausimu tikisi, kad bus skiriama pakankama parama moksliniams tyrimams, susijusiems su atitinkamomis technologijoms, kurioms dar reikia tolesnio vystymo ir investicijų, bet tik tuo atveju, jei bus atsižvelgiama į žalingą poveikį, kurį anglies saugojimas gali turėti ekosistemoms, į kurias jis patenka;

11.

primena, kad moksliniai tyrimai energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant dujų išlakas bei keičiant padėtį, ir tikisi, kad direktyva bus veiksminga priemonė, užtikrinanti pastovų finansavimo šaltinį tokiai veiklai;

12.

pabrėžia, kad naujų sektorių ir veiklos sričių įtraukimas į prekybos ATL sistemą turi būti įvertintas ne tik atsižvelgiant į pavojų Europos pramonei prarasti konkurencingumą tarptautinėse rinkose, bet ir į faktinę šio sektoriaus sukeliamą taršą, įvertinant atitinkamo sektoriaus technologinių tobulinimų potencialą ir jo galimybes papildomas sąnaudas perleisti galutiniams vartotojams;

13.

todėl ragina Komisiją skubiau patvirtinti teisės aktus dėl oro transporto įtraukimo į prekybos ATL sistemą ir dėl kuo skubesnio jūrų transporto sektoriaus įtraukimo į prekybos ATL sistemą (žr. RK nuomonės Nr. 22/2008 65 punktą);

14.

pritaria valstybių bendradarbiavimo ir solidarumo principui, pradėtam taikyti naujoje prekybos ATL sistemoje tarp technologijų srityje labiau pažengusių šalių (turinčių dideliu energijos efektyvumu pasižyminčius pramonės sektorius) ir menkiau išsivysčiusių valstybių (kurių ekonomika suvartoja daugiau energijos ir kurios turi padidinti savo augimo tempus);

15.

teigiamai vertina iki šiol ES dėtas pastangas dalyvaujant tarptautinėse derybose dėl Kioto protokolo įgyvendinimo (paskutinį kartą konferencijoje Balyje) ir apibrėžiant bendras visuotines strategijos pasaulio lygiu, ypač padalijant užduotis turtingoms ir besivystančioms šalims. Todėl Komitetas tikisi, kad iki šiol pasiekti rezultatai bus toliau grindžiami ir vystomi pasirašant susitarimus būsimose tarptautinėse konferencijose Poznanėje ir Kopenhagoje;

16.

ragina imtis papildomų priemonių sprendžiant klimato kaitos problemą ir aukštesnių tikslų nustatymui prekybos ATL sistemoje suderinant juos su siekiu 30 proc. sumažinti visas išlakas remiantis šioje srityje pasirašytais tarptautiniais susitarimais;

17.

pabrėžia jog būtina, kad siūlomas tarptautinis susitarimas paskatintų sudaryti vienodas sąlygas atitinkamiems sektoriams visame pasaulyje. Todėl reikia nustatyti būtiniausius reikalavimus, kuriuos susitarimas turi tenkinti, kad būtų laikomas tarptautiniu susitarimu pagal direktyvą;

18.

pabrėžia būtinybę atlikti tinkamas ekonominės naudos analizes, susijusias su naujų gamybos sektorių įtraukimu į prekybos ATL sistemą, kad dėl nevienodų pramonės sektorių varžymosi nebūtų konkurencijos iškraipymų, kuriuos sukeltų šiltnamio dujų susidarymo ribojimas;

19.

reiškia susirūpinimą, kad direktyva neskatina mažinti šiltnamio dujų išlakų atliekų tvarkybos sektoriuje, kuris yra itin svarbus išlakų ir žemėtvarkos požiūriais;

20.

pažymi, kad taikant prekybos ATL sistemą kartu reikalingos didelės pastangos, kad pervežimai pirmiausia būtų vykdomi aplinką tausojančiomis transporto priemonėmis. Valstybių narių vyriausybės turi prisiimti atsakomybę, kad būtų plečiama geležinkelio ir vandens kelių infrastruktūra kartu apskritai skatinant daugiarūšį transportą;

21.

pažymi, kad Komisija dar turi įvertinti pramonės sektorių mažėjančio konkurencingumo riziką ir kad naujoje direktyvoje dar nėra numatyta tinkamų paramos ir apsaugos priemonių ES šalių ekonomikai. Šiuo klausimu Komitetas pabrėžia stabilios ir patrauklios investicinės aplinkos svarbą ir skubią būtinybę spręsti klausimus, susijusius su teršalų perkėlimu į šalis, kuriose galioja žemesni aplinkos standartai ir patiriama mažiau sąnaudų (anglies dioksido nutekėjimas); ragina Europos Komisiją kaip galima anksčiau pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl visapusiškai suderintų Bendrijos lygmens taisyklių, reguliuojančių nemokamą taršos leidimų paskirstymą. Šios taisyklės turėtų būti įtrauktos į pačią direktyvą, o ne nustatomos taikant komitologijos procedūrą. Šiuo atveju reikia atkreipti ypatingą dėmesį į energijai imlius sektorius ir pasektorius, kuriems būdinga didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika;

22.

rekomenduoja sprendžiant klimato kaitos problemą tinkamai padalyti užduotis dalyvaujančioms pramonės įmonėms ir galutiniams vartotojams vengiant pavojaus, kad visa papildomų sąnaudų našta, susijusi su priimtomis strategijomis, tektų išskirtinai vien pastariesiems, ypač tam tikruose pramonės sektoriuose;

23.

pažymi, kad Komisijos pasiūlyme neskiriama pakankamai dėmesio būtinybei vengti neigiamų padarinių vargingesnėms visuomenės grupėms, ypač kalbant apie direktyvos dėl elektros energijos tarifų galimą poveikį; todėl Komitetas ragina Komisijos įdėmiau stebėti rinkas, stiprinti vartotojų pasitikėjimą ir riboti rinkos manipuliavimo pavojų;

24.

teigia, kad atskirų įmonių pažangą mažinant taršą reikia įvertinti suteikiant nemokamus taršos leidimus; šiuo atveju įrenginiams, kurie dėl mažiausio šiltnamio dujų kiekio vienam produkcijos vienetui išmetimo tapo atskaitos tašku savo gamybos sektoriuje,. leidimų turėtų būti suteikiama 100 proc. nemokamai;

25.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pačios pirmos susiduria su klimato kaitos problemų sprendimu ir todėl jos privalo tinkamai dalyvauti priimant visas strategijas, skirtas šiai problemai spręsti ir keisti padėtį;

26.

ragina Europos Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kad reikia apsvarstyti galimybę peržiūrėti prekybos ATL sistemą atsižvelgiant ne tik į pasekmes konkurencijai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, bet ir į pavojų įvairių ES regionų konkurencingumui ir patrauklumui;

27.

todėl rekomenduoja tinkamai atsižvelgti į regioninio vystymosi politikos reikalavimus ir pažymi, kad, siekiant skatinti skaidresnę ir veiksmingesnę anglies dioksido rinką, būtų galima visiškai restruktūrizuoti daugelį pramonės įrenginių, kad gamybos sistema atsikratytų įrenginių, kurie mažiau veiksmingi arba kurie jau patiria krizę. Šiuo pagrindu Komitetas rekomenduoja imtis veiksmų remti pramonės atsinaujinimo procesą ir darbuotojų perkvalifikavimą;

28.

pripažįsta prekybos ATL sistemos stiprinimo ir koregavimo srityje būtinybę apskritai gerinti priemonių nuoseklumą ir nustatyti aukštesnius tikslus įtraukiant į šiuo metu svarstomus tarptautinius susitarimus siekį 30 proc. sumažinti šiltnamio dujų išlakas iki 2020 m.;

29.

pritaria, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didesnio visuomenės dalyvavimo ES klimato kaitos problemų sprendime, padedant vietos ir regionų valdžios institucijomis; Tokia sąmoningumo ugdymo veikla turėtų skatinti kiekvieną žmogų elgtis atsakingai ir padėti visuomenei suprasti pagrindinius pramonės ir technologijos klausimus, kurie dažnai pagrindžia priimtas strategijas;

30.

pritaria, kad būtina aktyviau vykdyti vietos ir regionų valdžios institucijų veiklą mokant ir informuojant galutinius vartotojus ir mažąsias bei vidutines įmones, kurioms taikoma prekybos ATL direktyva.

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/28

—

reiškia susirūpinimą dėl nepakankamų finansinių išteklių kaimo plėtrai. Toliau investuojant į naujuosius iššūkius dėmesys turėtų būti kreipiamas ne tik į I ramsčio lėšas, todėl Komitetas ragina šią problemą susieti su kitomis ES politikos sritimis, visų pirma su sanglaudos politika;

—

primygtinai siūlo skatinti kaimo plėtros politikos ir kitų ES politikos sričių, ypač sanglaudos politikos, sinergiją;

—

pritaria vis uolesniam raginimui investuoti į žemės ūkio mokslinius tyrimus ir pritaikyti šių tyrimų rezultatus, palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą siekti sinergijos su septintąja bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa;

—

mano, kad norėdama atremti naujuosius iššūkius, Europa privalo siekti sukurti uždaro ciklo ekonomiką ir skatinti bei remti inovacijas žemės ūkyje apskritai;

—

mano, kad kovojant su klimato kaita reikėtų skatinti kompleksiškas maisto strategijas;

—

mano, kad norint sumažinti anglies pėdsaką, regionus reikėtų skatinti vystyti ir reklamuoti vietoje pagamintą maistą ir su maistu susijusius produktus;

—

siūlo, kad pieno kvotų dydis turi būti padidintas iki 2 proc. per metus, tačiau Komitetas taip pat siūlo, kad Komisija turėtų apsaugoti ūkininkus pažeidžiamose vietovėse, jeigu jiems kiltų pavojus dėl didėjančių pieno kvotų;

—

mano, kad Europai tenka socialinė atsakomybė dėti visas pastangas, kad naudingumo žmonėms, ekologiškumo ir pelningumo (angl.: People, Planet and Profit) principas taptų dabartinių ir būsimų PPO derybų rezultatais;

—

norėtų pareikšti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos daugumoje ES valstybių narių įgijo daug žinių ir patirties kaimo plėtros srityje ir teigiamai vertintų kvietimą prisiimti daugiau įsipareigojimų, susijusių su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimu ir įgyvendinimu;

Pranešėja

:

Lenie DWARSHUIS-VAN DE BEEK (NL/LDAE), Pietų Olandijos provincijos vykdomosios tarybos narė

1.

domisi žemės ūkio ir žemės ūkio produktų sektoriaus strategine svarba Europai; atsižvelgia į tarptautinę įmonių veiklos sritį ir pasisako už kokybišką žemės ūkio produkciją visuose regionuose; pritaria Europos Komisijai dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) svarbos;

2.

sutinka, kad norint sukurti sistemą, kuri Europos gyventojams užtikrintų tam tikrą apsirūpinimo maistu lygį, gali prireikti krizių valdymo; pripažįsta, kad rinka ne visada gali suderinti ūkininkų pajamas su bendra visuotine paklausa, o tai rodo, jog būtina bendra žemės ūkio politika;

3.

kalbant apie rekomendacijas, kurios jau įtrauktos į teisės aktų pasiūlymus, pabrėžia, kad tebegalioja daugelis rekomendacijų, pateiktų Komiteto perspektyvinėje nuomonėje dėl Bendrosios žemės ūkio politikos padėties įvertinimo (CdR 197/2007); be pateiktų teisės aktų pasiūlymų dar būtina labiau supaprastinti teisės aktus, kad būtų galima iš tiesų sumažinti biurokratinę naštą BŽŪP įgyvendinančioms atsakingoms regionų institucijoms ir ūkininkams. Ypač būtini toliau paprastinti kompleksinio paramos susiejimo srityje. Šiame kontekste padidinus III priede išvardytas sąlygas neturėtų būti sukurta didesnė našta. Be to, įgyvendinant III priede išvardytas pavienes atitinkamų standartų priemones reikia atsižvelgti į regionų ir gamtos sąlygas, kurios kartais būna labai skirtingos. Taip pat būtina laikytis jau galiojančių taisyklių;

4.

pasisako — priešingai nei savo parengtoje perspektyvinėje nuomonėje — už privalomo žemės atidėjimo panaikinimo su neprivalomomis aplinkosaugos priemonėmis tam tikriems II ramsčio žemės plotams paremti;

5.

rekomenduoja dar kartą apsvarstyti pasiūlymus dėl kvotų didinimo rengiantis panaikinti pieno kvotų režimą atsižvelgiant į dabartinę padėtį pieno rinkoje. Reikėtų pasirinkti tinkamas priemones ir, jei būtina, skirti finansinių išteklių, padėsiančių išvengti iš dalies itin sunkios padėties, kuri gali susidaryti nelabai konkurencinguose ir nepalankiose gamtinėse sąlygose esančiuose regionuose;

6.

mano, kad BŽŪP padėties įvertinimas neturėtų būti vien tik 2003 m. reformos tęsinys; būtina iš esmės prisitaikyti prie naujos tarptautinės padėties maisto srityje. RK ragina būti atidiems, kad vykdant padėties įvertinimą nebūtų nesugrąžinamai panaikintos esamos rinkos priemonės (išskyrus privalomo žemės atidėjimo priemonę). Atsižvelgiant į dabartinį maisto produktų rinkų nestabilumą pasaulio lygiu, šias priemones, prireikus, turėtų būti galima vėl taikyti, net jei šiuo metu jos nenaudojamos;

7.

sutinka, kad naujieji iššūkiai yra svarbūs ir kad visose valstybėse narėse reikia veiksmingų paskatų, kad su naujaisiais iššūkiais susijusi veikla būtų sėkminga;

8.

baiminasi, kad dėl moduliavimo, tokia forma, kokia jį siūlo Komisija, priklausomai nuo regiono gali pastebimai sumažėti bendrosios ūkininkų pajamos;

9.

mano, kad Komisija turėtų teikti pakankamą svarbą BŽŪP finansinės sistemos suderinimo iki 2013 m. patikimumui;

10.

siūlo, kad dalį nepanaudotų išteklių būtų galima investuoti į kitas priemones, ne vien į tas, kurios buvo sukurtos naujiesiems iššūkiams priimti, bet, pavyzdžiui, investuoti į naujas I ramsčio paramos priemones, skirtas Bendrijos avininkystės ir ožkininkystės sektoriui, kuris yra labai svarbus socialiniu, ekonominiu bei aplinkos požiūriu ir kuriame šiuo metu kyla grėsmė, kad bus drastiškai sumažintas gyvulių skaičius visoje Europoje, ir į su ūkininkavimu susijusias II ramsčio priemones, įvairias II ramsčio priemones, skirtas padėti ūkininkams prisitaikyti prie naujos I ramsčio padėties, arba į kitas naujas II ramsčio priemones įvairių daugiafunkcinio žemės ūkio priemonių, skirtų visuomenei, sąnaudoms padengti;

11.

mano, kad tikslų ir priemonių pusiausvyra gali būti kitokia tuose regionuose, kuriuose iki šiol jau buvo įgyvendinta daug priemonių naujiems iššūkiams įveikti arba kurie naudojo savo išteklius, didelę jų dalį skirdami naujiesiems iššūkiams;

12.

jei įgyvendinant Europos žemės ūkio politiką būtina atsižvelgti į esminius Europos politikos aspektus, moduliavimo taikymas visų pirma turėtų būti grindžiamas gamybos sąlygomis, o ne bendra konkurencijos kriterijų analize;

13.

mano, kad sprendimus dėl moduliavimo geriausia priimti decentralizuotai atitinkamu lygiu, labiau atsižvelgiant į vietos ir regionų poreikių įvairovę. Valstybėms narėms ir regionams reikėtų suteikti įgaliojimus skirstyti lėšas II ramsčio priemonėms pagal tikrus poreikius;

14.

šioje nuomonėje dėl teisės aktų pasiūlymų išreiškia susirūpinimą dėl nepakankamų finansinių išteklių (apskritai kaimo plėtrai ir naujiesiems iššūkiams konkrečiai) ir aiškiai nurodo, kad toliau investuojant į naujuosius iššūkius artimiausiu metu dėmesys turėtų būti kreipiamas ne tik į I ramsčio lėšas, todėl ragina šį susirūpinimą susieti su kitomis ES politikos sritimis, visų pirma su sanglaudos politika;

15.

šioje nuomonėje dėmesį sutelkia į pasiūlymus dėl Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl kaimo plėtros, siekdamas optimalių rezultatų prisiimant naujuosius iššūkius;

16.

išreiškia poziciją dėl būsimos BŽŪP pasaulinėje perspektyvoje, įskaitant su Pasaulio prekybos organizacija (PPO) susijusius klausimus, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės ir ES kokybės bei sunaudojamos energijos ženklinimo;

17.

šioje nuomonėje prašo Komisijos pakviesti RK prisidėti prie tolesnių diskusijų ir politikos formavimo ir praneša apie naujas RK iniciatyvas, pavyzdžiui, ketinimą suorganizuoti suinteresuotų subjektų konferenciją ir parengti orientacinį dokumentą, skirtą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Europoje, pabrėžiant sprendimų priėmimo regionų lygiu ir tolesnio darbo kuriant geresnes aplinkos sąlygas žemės ūkyje svarbą;

18.

pabrėžia Europos vietinės žemės ūkio produktų pramonės svarbą ir lemiamą maisto saugos ir apsirūpinimo maistu reikšmę, juo labiau, kad ES šiuo metu yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja pasaulyje;

19.

norint nuo 2015 m. sklandžiai atsisakyti pieno kvotų, būtinas „švelnus nusileidimas“, taigi Komitetas pritartų, kad bent jau didesnių gamybos pajėgumų turintiems regionams ir valstybėms metinės pieno kvotos būtų didinamos ne mažiau kaip 2 proc. Dėl šiuo metu smarkiai svyruojančios gamybos apimties ir kainų iki dabartinės kvotų sistemos galiojimo pabaigos reikėtų toliau naudoti rinkos valdymo mechanizmus;

20.

mano, kad bendra žemės ūkio politika yra svarbi šiandien, o artimiausioje ateityje gali išlikti tokia pat svarbi, nes ir toliau bus svarstomas BŽŪP veiksmingumas atsižvelgiant į vis didėjančios pasaulinės maisto produktų, pašarų, degalų ir skaidulinių medžiagų paklausos perspektyvą;

21.

išreiškia nuomonę, kad Europos žemės ūkis, pasauliui tampant vis labiau globalizuotam, negali išsiversti be galingos bendros Europos politikos su veikiančiais rinkos reguliavimo mechanizmais, kuri, atsižvelgiant į Europos regionų geografinę, socialinę ir ekonominę įvairovę, daugiausiai dėmesio skirtų strateginiams tikslams ir vartotojų poreikiams, atvertų galimybes regionų sėkmei ir dalyvavimui, visų pirma prisiimant naujuosius iššūkius, būtų tvari ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu ir prisidėtų prie kaimo vietovių klestėjimo;

22.

pritaria Europos Komisijos nuostatai, kad klimato kaita, bioenergija, vandentvarka ir biologinė įvairovė yra svarbūs ateities iššūkiai, taip pat tenkantys ir žemės ūkiui. Esant šioms aplinkybėms, reikia išanalizuoti, kaip BŽŪP galėtų teigiama prasme prisidėti prie būtino prisitaikymo; ragina šiuo atveju tinkamai atsižvelgti į ankstesnius valstybių narių ir regionų veiksmus;

23.

išreiškia susirūpinimą dėl Komisijos pasiūlymų toliau naikinti Bendrijos intervencines priemones dabartinėmis rinkų nestabilumo sąlygomis; mano, kad svarbu išlaikyti esamas rinkos intervencines priemones, finansuojamas Bendrijos lėšomis;

24.

toliau sieks užtikrinti, kad būtinas BŽŪP persvarstymas nesibaigtų šios politikos renacionalizavimu, kitaip tariant, nors šios politikos įgyvendinimas ir bendrasis finansavimas gali būti patikėtas regionams ir valstybėms narėms, pati BŽŪP, įskaitant strateginius ir biudžeto klausimus, turi būti apibrėžta Bendrijos lygiu; pritaria nuostatai, kad ES 2007–2013 m. finansinėje programoje numatytos viršutinės BŽŪP finansavimo ribos išliktų nepakeistos iki finansavimo laikotarpio pabaigos;

25.

atsižvelgdamas į esamą ekonominę padėtį ir rimtos krizės poveikį Europos valstybėms, kuri turi ypač neigiamų padarinių kaimo bendruomenei, rekomenduoja Europos Komisijai vengti imtis bet kokių priemonių, kurios galėtų padidinti nedarbą ir paskatinti nutraukti ūkinę veiklą;

26.

RK mano, kad visa tiesioginė pagalba turi būti susieta su žemės ūkio veiklos išsaugojimu, nors gali būti atsieta nuo konkrečios gamybos; šiuo požiūriu padėties įvertinimas neturėtų paskatinti didesnio tiesioginės pagalbos atsiejimo;

27.

RK laikosi nuomonės, kad tiek istorinis, tiek regionų modelis turėtų vystytis laipsniškai, vienodos pagalbos darbo vienetui Bendrijos lygiu link; ši pagalba turėtų būti derinama atsižvelgiant į visuomenei suteiktas prekes ir paslaugas daugiafunkcinio žemės ūkio sąlygomis;

28.

pažymi, kad Komisijos pasiūlymas nustatyti ribą, žemiau kurios pagalba nebus skiriama, socialiniu požiūriu gali tapti regresyvia priemone; atsižvelgiant į regionų įvairovę, tai gali turėti nemenkų socialinių padarinių daugeliui regionų; todėl mano, kad kiekvienos valstybės narės viduje reikėtų nustatyti konkrečias supaprastinimo priemones;

29.

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą iki 2011 m. birželio 30 d. pateikti pranešimą dėl laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygų, RK mano, kad bet koks sprendimas dėl kvotų sistemos ateities turi būti atidėtas iki minėtos datos;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad pati Komisija pripažįsta, jog panaikinus kvotų sistemą arba tiesiog ėmus minėtas kvotas laipsniškai didinti, tikriausiai sumažėtų kainos;

31.

siūlo, kol vyks būklės įvertinimas ir taip pat nustojus galioti kvotų sistemai, palikti tinkamus rinkos valdymo mechanizmus, kuriuos pasitelkus būtų galima taikant apsaugos priemonę valdyti pernelyg didelius apimties ir kainų svyravimus;

32.

rekomenduoja, tol, kol atrodys naudinga, o taip pat po 2015 m., visiškai neatsisakyti pieno ir pieno produktų rinkos priemonių;

33.

ragina EK sukurti Bendrijos masto specialų biudžeto fondą, kurį, prireikus, papildytų nacionaliniai ištekliai, kad būtų užtikrintas ūkių, kurie yra mažiau konkurencinguose arba dėl gamtinių sąlygų blogesnėje padėtyje esančiuose regionuose arba dirba tokiomis aplinkybėmis, gyvybingumas;

34.

siūlo valstybėms narėms leisti įvairiais būdais remti tuos ūkius, pavyzdžiui, iš naujo nustatyti mažiau palankias ūkininkauti vietoves, pasiūlant II ramsčio priemones ir (arba) pritaikant 68 straipsnį, taigi pasirūpinant būtiniausia apsauga;

35.

ragina būti atsargiems ir užtikrinti, kad padėties vertinimo metu nebūtų panaikinti pieno ir pieno produktų rinkos mechanizmai; mano, jog būtina išlaikyti dabartinius rinkos mechanizmus;

36.

mano, kad žemės ūkio poveikis aplinkai yra didelis iššūkis ir kad vienas ES prioritetinių tikslų turėtų būti aplinką labiau tausojantis žemės ūkis. Todėl svarbu tęsti diskusijas apie aplinkos sąlygas žemės ūkyje.

37.

išreiškia susirūpinimą dėl bandymų prisidengus kaimo plėtra spręsti kitus klausimus, kurių skaičius nuolat auga; Komitetui kyla abejonių, ar kaimo plėtros programos tikrai yra geriausias kai kurių šių problemų sprendimas;

38.

iš tikrųjų pastebi vis didėjantį atotrūkį tarp antrajam ramsčiui skiriamų lėšų ir reikalingų pasiekti tikslų poveikio, ar būtų kalbama apie naujuosius, ar dabartinius iššūkius, susijusius su kaimo vietovių ekonomine, socialine ir aplinkos kokybe;

39.

mano, kad BŽŪP visų pirma yra skirta žemės ūkiui ir ji negali tapti tik teritorinės sanglaudos politikos dalimi. Kai vykdant BŽŪP tinkamai atsižvelgiama į regionų ypatumus ir skirtingas gamybos sistemas, taip prisidedama prie teritorinės sanglaudos, todėl atlikus padėties įvertinimą visi pasiūlymai dėl reformų turi būti teikiami pakankamai atsižvelgus į įvairius regionų ypatumus ir Europos Sąjungoje veikiančias gamybos sistemas;

40.

RK palankiai vertina Reglamento (EB) 1782/2003 69 straipsnio didesnį lankstumą, bet vis dėlto mano, kad to nepakanka siekiant įveikti Komisijos pasiūlytų rinkos priemonių panaikinimo pasekmes, ypač pieno kvotų panaikinimo pasekmes;

41.

išreiškia nuomonę, kad norint plėsti kaimo vietoves siekiant spartesnio naujovių diegimo, tvaresnių ir kokybiškesnių paslaugų visiems gyventojams ir ekonominiams subjektams, nepakanka vien tik vystyti žemės ūkį;

42.

pritaria vis uolesniam raginimui investuoti į žemės ūkio mokslinius tyrimus ir pritaikyti šių tyrimų rezultatus; palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą siekti sąveikos su Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa;

43.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad valstybės pagalbos politika neslopintų poreikio skatinti maisto įmonių atnaujinimą ir modernizavimą, susijusį su būtinybe prisiimti naujus iššūkius norint išlikti konkurencingiems;

44.

primygtinai siūlo skatinti kaimo plėtros politikos ir kitų ES politikos sričių, ypač sanglaudos politikos, sinergiją ir mielai pasinaudotų galimybe prisidėti prie būsimų konsultacijų ir diskusijų šiai sąveikai išnagrinėti.

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad visų BŽŪP priemonių įgyvendinimas turi poveikį vietos lygiu; pabrėžia, kad regionų lygmuo turi geriausias galimybes pasiekti geriausių rezultatų įgyvendinant bendrą politiką; vis dėlto negali būti konkurencijos pažeidimų tarp valstybių narių ir regionų;

46.

nori pareikšti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos daugumoje ES valstybių narių įgijo daug žinių ir patirties kaimo plėtros srityje, pavyzdžiui, PRODER ir LEADER programų įgyvendinimas per pastarąjį dešimtmetį, ir teigiamai vertintų kvietimą prisiimti daugiau įsipareigojimų, susijusių su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimu ir jos įgyvendinimu;

47.

pažymi, kad regioninė valdžia yra tinkamas lygmuo įvesti priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti BŽŪP administravimo sąnaudas; mano, kad numačius galimybę nuo privalomo moduliavimo atleisti ūkininkus, kurių gaunamos pagalbos apimtys nesiekia nustatytos viršutinės ribos, tam tikrų teritorijų atveju reikšmingai sumažėtų pirmiau minėtos sąnaudos;

48.

pabrėžia, kad perėjus nuo istorinio prie regioninio išmokų modelio (kaip skatino Komisija) reikės taikyti geografiniu požiūriu tiksliau apibrėžtus kriterijus ir spręsti šiuos vietos lygmens ir regionų kompetencijai priklausančius klausimus: vandentvarka, energijos tiekimas ir teritorijų planavimas;

49.

pabrėžia būtinybę remti kaimo plėtros politikos įgyvendinimą teikiant didesnę techninę ir pedagoginę pagalbą.

50.

pabrėžia būtinybę, kad vietos ir regionų valdžios institucijos teiktų vis daugiau išsamesnės informacijos gamintojams ir vartotojams žemės ūkio klausimais, kad padidėtų įvairių socialinių grupių informatuomas ir atsakomybės jausmas už žemės ūkio svarbą mūsų kasdieniniame gyvenime ir kad būtų atkreiptas dėmesys į žemės ūkio vaidmenį anksčiau, dabar ir ateityje, atsižvelgiant į ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę raidą;

51.

siūlo nustatyti ir įvesti papildomą įmonių, kurioms taikoma moduliavimo viršutinė riba, klasifikavimą, pagal kurį būtų galima atskirti dideles centralizuotai valdomas įmones nuo vietos lygiu, tačiau kooperatyvo principu valdomų bendrovių, o valstybės narės galėtų taikyti pagalbines priemones, taip tokiems kooperatyvams užtikrinant „minkštą nusileidimą“.

52.

pažymi, kad dėl staigaus pasaulio gyventojų skaičiaus augimo ir gerovės bei perkamosios galios padidėjimo artimoje ateityje galimas didelis kiekybinis žemės ūkio prekių ir maisto produktų paklausos augimas, kuris turėtų tęstis artimiausiais metais;

53.

pastebi, kad išaugus gyventojų skaičiui ir perkamajai galiai, smarkiai padidės aukštos kokybės maisto produktų, perdirbtų maisto produktų, mėsos ir pieno produktų paklausa ir, atitinkamai, vis labiau bus jaučiamas maistinių kultūrų, įskaitant grūdus, skaidulines medžiagas, kitus pašarus ir žemės ūkio žaliavas, stygius;

54.

nerimauja, kad siūlomo 1 proc. dydžio metinio pieno kvotų didinimo nuo 2009 iki 2013 m. gali nepakakti, ir siūlo jau dabar šis siūlomas dydis turi būti padidintas iki 2 proc. per metus. Tačiau Komitetas taip pat mano, kad Komisija turėtų apsaugoti ūkininkus pažeidžiamose vietovėse, jeigu jiems kiltų pavojus nukentėti dėl didėjančių pieno kvotų;

55.

mano, kad ES teisės aktai turi sudaryti sąlygas nuodugnesniam įvairių profesijų tarpusavio santykių persvarstymui, kad be kitų aspektų atsirastų galimybė regionų arba nacionaliniu lygiu taikyti priemones siekiant reguliuoti kiekvienos maisto grandinės grandies pelno maržą ir tai nebūtų laikoma konkurencijos taisyklių pažeidimu;

56.

mano, kad BŽŪP toliau turėtų būti siekiama aprūpinti ES piliečius kokybiškais maisto produktais, pakankamais kiekiais, suteikiant sveikatos garantijas, už priimtiną kainą, kurti perspektyvius ūkius, saugoti mūsų kaimo paveldą ir puoselėti kaimo aplinką. Ši politika keitėsi, kad gebėtų priimti iššūkius ir tenkinti besikeičiančius poreikius. BŽŪP kartu sudarė sąlygas sąžiningai konkurencijai, suteikiančiai galimybę Europos žemės ūkiui tvirtai laikytis pasaulio rinkoje;

57.

siekiant sukurti visiems vienodas veiklos sąlygas, ragina taikyti vienodus fitosanitarijos, veterinarijos ir aplinkos standartus ES vartojimui skirtiems maisto produktams, pagamintiems ES ar trečiosiose šalyse, ir ragina pasienio kontrolės tarnyboms, Maisto ir veterinarijos tarnybai ir Europos maisto saugos tarnybai skirti būtinus išteklius;

58.

pažymi, kad maisto produktų gamyba lieka svarbiausia žemės ūkio kryptis ir užduotis, o energinių augalų auginimas dar papildomai prisideda siekiant Bendrijos energetikos ir klimato politikos tikslų, tai svarbus žemės ūkio ir kaimo vietovių pridėtinės vertės kūrimo potencialas ir siūlo atsižvelgiant į naujus iššūkius šį klausimą svarstyti dar kartą;

59.

mano, kad Europai tenka socialinė atsakomybė dėti visas pastangas, kad naudingumo žmonėms, ekologiškumo ir pelningumo (angl.: People, Planet and Profit) principas taptų dabartinių ir būsimų PPO derybų rezultatais;

60.

siūlo Komisijai prieš pasirašant PPO susitarimą dėl žemės ūkio sudaryti susitarimą dėl intelektinės nuosavybės, į kurį būtų įtrauktos ir geografinės nuorodos (pripažinti regioniniai produktai);

61.

siūlo Komisijai, remiantis šiuo metu siūlomais kriterijais, sukurti Europos maisto produktų prekinį ženklą.

62.

pabrėžia, kad naujų BŽŪP iškylančių problemų negalima spręsti vien tik BŽŪP priemonėmis; norint jas įveikti, reikia pasitelkti visų sričių Bendrijos politiką;

63.

mano, kad kovojant su klimato kaita reikėtų skatinti kompleksiškas maisto strategijas ir taip sutrumpinant maisto produkto kelionę iki vartotojo (sumažinant vadinamųjų „maisto mylių“ skaičių), sprendžiant atliekų ir energijos valdymo klausimus, sukuriant kilmės, kokybės ir tvarumo kriterijais paremtą ženklinimo sistemą, nurodant, kiek energijos buvo sunaudota, kol produktas pasiekė vartotoją;

64.

mano, kad norint sumažinti anglies pėdsaką, regionus reikėtų skatinti vystyti ir reklamuoti vietoje pagamintą maistą ir su maistu susijusius produktus;

65.

žino, jog EB sutarties 28 ir 29 straipsniai draudžia valstybėms narėms tarpusavyje taikyti kiekybinius prekių importo, eksporto arba tranzito apribojimus ir visas lygiaverčio poveikio priemones, tačiau, žinodamas, kad Teisingumo Teismas pritaria bendriems visuomenės interesams naudingiems veiksmams, pavyzdžiui, kovai su klimato kaita, mano, kad nuomonės 60 ir 61 punktuose siūlomi veiksmai galėtų būti leidžiami. Todėl Komitetas ragina toliau svarstyti šias priemones;

66.

norėtų pridurti, kad noras pasiekti regionų nepriklausomybę tam tikrų produktų požiūriu neprieštarautų importui iš kitų šalių;

67.

todėl ragina toliau taikyti eksporto subsidijas tik tokiu atveju, jeigu jos būtinos naštai nuo vidaus rinkų nuimti ir netrukdo besivystančių šalių rinkų augimui;

68.

pabrėžia Europos vietos žemės ūkio produktų pramonės svarbą ir lemiamą maisto saugos ir apsirūpinimo saugumo bei mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pajėgumų vystyti tvarias technologijas reikšmę, juo labiau, kad ES šiuo metu yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja pasaulyje;

69.

mano, kad Europos žemės ūkis galėtų pirmiausia susieti Lisabonos (žinios, moksliniai tyrimai ir inovacijos) ir Geteborgo (tvarumas) tikslus ir parodyti pavyzdį visam pasauliui.

70.

mano, kad pritaikius BŽŪP antrojo ramsčio priemones realiai situacijai, kaimo plėtros politika turėtų būti orientuota į visą kaimo vietovių ekonominę veiklą bei naujas ūkininkavimo sąlygas, visapusiškesnę ir visas ES kaimo vietoves apimančią kaimo plėtrą, labiausiai pažeidžiamas teritorijas, pavyzdžiui, teritorijas, kuriose yra nepalankios gamtinės sąlygos (retai apgyvendintas vietoves, kurių vystymuisi kliudo geografinė padėtis, aukštumas, salas ir atokiuosius rajonus), dinamiškiausias teritorijas, pavyzdžiui, priemiesčio zonas, kurios maitina daugelį ES piliečių ir yra pasiruošusios prisiimti žinių gilinimo iššūkius. Tokia kaimo plėtros politika reikėtų siekti integruoti visas minėtas teritorijas į didžiąsias ES geografines grupes;

71.

pažymi, kad naujausiais duomenimis dauguma pasaulio gyventojų gyvena urbanizuotose miesto teritorijai priklausančiose zonose, ir tie gyventojai priklausomi nuo to, ar veiksmingai maisto ir gėlo vandens atsargų požiūriu tvarkoma kaimo žemė; taip pat pažymi, kad urbanizuotoms vietovėms labai reikalingi gamtos draustiniai ir patrauklus bei pasiekiamas kraštovaizdis; todėl, siekiant jo ilgalaikio išsaugojimo, būtina užtikrinti pakankamą paramą ūkininkų, tvarkančių minėtas teritorijas, pajamoms, kad jie išliktų konkurencingi ir išsaugotų savo ūkių gyvybingumą nepaisant Bendrijos teisės aktuose nustatytų itin griežtų reikalavimų;

72.

pabrėžia, kad daugiafunkcinis ES žemės ūkio modelis turi padėti spręsti klimato kaitos problemą, įkūnyti tvarumo, konkurencingumo, įvairovės, maistinės nepriklausomybės, atsakomybės prieš visuomenę ir vartotojus sąvokas bei atitikti visuomenės gerovės, kuri neatsiejama nuo geros ūkininkavimo praktikos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės, reikalavimus; šių žemės ūkio uždavinių įgyvendinimas atitinka visuomenės interesus ir tai yra remtina finansinė vertė, jei papildomos išlaidos neišlyginamos teisingomis kainomis laisvoje rinkoje; esant šioms sąlygoms, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ūkininkų dalyvavimui ekonominėje ir socialinėje raidoje;

73.

RK prašo išbraukti 13 straipsnio antrą dalį, nurodančią, kad, kalbant apie dalyvavimo ūkių konsultavimo sistemoje sąlygas, „valstybės narės pirmenybę skiria tiems ūkininkams, kurie gauna daugiau kaip 15 000 EUR tiesioginių išmokų per metus“;

74.

pažymi, kad dėl klimato kaitos būtina imtis naujų vandentvarkos priemonių, pavyzdžiui, vandens saugojimo, vandens lygio kontrolės, potvynių ir vandens trūkumo prevencijos ir gėlo vandens išteklių tvarkymo priemonių;

75.

mano, kad Europa turi skatinti ir remti tikrai atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą žemės ūkyje neapsiribodama (antrosios kartos) energiniais pasėliais ir biodegalais, bet pagalvodama apie saulės, vėjo energiją, hidroenergiją, geoterminę šilumą ir kogeneraciją;

76.

mano, kad norėdama atremti naujuosius iššūkius, Europa privalo siekti sukurti uždaro ciklo ekonomiką ir skatinti bei remti inovacijas žemės ūkyje apskritai: imtis ne vien tik mokymo įstaigų, bet skatinti ir sistemos, tinklo ir grandinės naujoves bei modernizuoti visas bendroves, dalyvaujančias maisto gamybos, perdirbimo, atliekų tvarkymo, transporto ir platinimo grandinėje;

77.

mano, kad profesionaliai žemę tvarkyti reikia taip, kad būtų išsaugota gera derlingos žemės ūkio paskirties žemės būklė taip užtikrinant tvarų jos naudojimą gaminant vidaus ir išorės rinkai skirtą maistą;

78.

mano, kad kai kurios žemės ūkio teritorijos yra nepaprastai svarbios siekiant išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir gamtos vertybes. Šie visuomenės interesai yra finansiškai vertingi, todėl jiems gali būti skiriama Bendrijos pagalba;

79.

mano, kad konkrečios žemės ūkio teritorijos yra nepaprastai svarbios laisvalaikio pramogoms. Šie visuomenės interesai yra finansiškai vertingi, todėl jiems gali būti skiriama Bendrijos pagalba;

80.

mano, kad konkrečios žemės ūkio teritorijos yra nepaprastai svarbios vandentvarkai. Šis visuomenės interesas yra finansiškai vertingas, todėl jam gali būti skiriama pagalba;

81.

nors BŽŪP nuo jos sukūrimo sėkmingai prisitaikė prie įvairių iššūkių, Komitetas mano, kad Komisija ir jos tarnybos turi stengtis geriau informuoti piliečius ir jiems aiškinti BŽŪP paskirtį, pasiekimus ir prioritetus. Ateityje tai turėtų tapti Komisijos komunikacijos prioritetu;

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/44

—

palankiai vertina Komisijos komunikatą kaip pirmą tinkamą žingsnį diegiant ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir būdą, kuriuo jie gali būtų organizuojami, nors dar yra keletas neaiškumų, kaip faktiškai bus įgyvendinama pasiūlyta procedūra;

—

pabrėžia, kad jei vietos ir regionų valdžios institucijos pasirinks ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrą skatindamos naujoves ir taip spręsdamos problemas, kurias jos siekia išspręsti ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais, minėtos institucijos susidurs su įvairiomis problemomis, kurios nepakankamai išnagrinėtos komunikate;

—

laikosi nuomonės, kad Europos Komisija perkančioms vietos ir regionų valdžios institucijoms privalo parengti aiškias ir išsamias gaires ir suteikti mokymosi galimybes, kaip naudotis MTTP ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais, nepažeidžiant Bendrijos teisės;

—

taip pat mano, kad parengti šias gaires ir organizuoti mokymus būtina kuo skubiau dar ir todėl, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai kelia rimtų klausimų, susijusių su intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisėmis, tuo tarpu netgi centrinės valdžios teisės skyriai iki šiol šiems klausimams skyrė nepakankamą dėmesį.

Pranešėjas

:

Dimitrios TSIGKOUNIS (EL/ELP)

1.

ragina būsimų diskusijų metu aptarti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį sprendžiant svarbias socialines problemas, pvz.: užtikrinti prieinamas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas senėjantiems gyventojams, reaguoti į klimato kaitą, gerinti energijos vartojimo efektyvumą, geresnės kokybės ir lengviau prieinamą švietimą ir veiksmingiau kovoti su grėsme saugumui;

2.

atsižvelgiant į tai, kad siekiant išspręsti šias problemas tikriausiai prireiks naujų ir novatoriškų sprendimų, kurių dėl technologinių priežasčių dar nėra rinkoje, o tais atvejais, kai jie egzistuoja ir yra siūlomi, dar nevisiškai atitinka keliamas sąlygas ir reikalauja skubiai vykdyti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (MTTP), siūlo vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviai įtraukti kuriant naują ikiprekybinių viešųjų pirkimų sistemą ir sustiprinti jų turimas galimybes veiksmingai valdyti ir vykdyti šiuos naujo pobūdžio viešuosius pirkimus;

3.

pritaria, kad įtraukiant MTTP į viešuosius pirkimus, siekiant skatinti novatoriškus sprendimus, vietos ir regionų valdžios institucijos įgis galimybę prisidėti užtikrinant jų teikiamų paslaugų vidutinės trukmės ir ilgalaikį veiksmingumą ir pelningumą bei skatinant Europos pramonės konkurencingumą pasitelkus naujoves;

4.

laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, jog didžiąją dalį viešųjų pirkimų sandoriams panaudojamų lėšų išleidžia vietos ir regionų valdžios institucijos, minėtos institucijos privalo būti visapusiškai pasirengusios atlikti ypač svarbų vaidmenį propaguojant MTTP Europos mastu;

5.

ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šiuos Komiteto 2008–2010 m. politinius prioritetus: Lisabonos augimo ir užimtumo strategijos įgyvendinimas; klimato kaitos problemų sprendimas; energijos šaltinių įvairinimas ir tausus naudojimas; piliečių gyvenimo kokybės gerinimas, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą užtikrinant galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomas solidarumo, kultūrų ir religijų dialogo skatinimas, palankių sąlygų sudarymas įvairioms kultūros ir vietos tradicijų formoms; dalyvavimas debatuose dėl bendros imigracijos ir prieglobsčio politikos, visų pirma keičiantis geriausia integracijos praktika; pirmenybės teikimas moderniai bendrai rinkai, kurios strategija skatintų viešąsias paslaugas, — minėtos veiklos sritys domina vietos ir regionų valdžios institucijas ir jas galima labai sėkmingai susieti su viešųjų pirkimų sritimi skatinant informacijos ir komunikacijos technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą, be to, jos yra prioritetinės vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus;

6.

palankiai vertina Komisijos komunikatą COM(2007) 799 galutinis kaip pirmą tinkamą žingsnį diegiant ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir būdą, kuriuo jie gali būtų organizuojami, nors dar yra keletas neaiškumų, kaip faktiškai bus įgyvendinama pasiūlyta procedūra;

7.

pabrėžia, kad jei vietos ir regionų valdžios institucijos pasirinks ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrą skatindamos naujoves ir taip spręsdamos problemas, kurias jos tikisi įveikti ikiprekybinių viešųjų pirkimų priemonės poveikiu, minėtos institucijos susidurs su įvairiomis problemomis, kurios nepakankamai išnagrinėtos Komisijos komunikate COM(2007) 799 galutinis;

8.

laikosi nuomonės, kad ir dabartiniai viešųjų pirkimų teisės aktai yra pakankamai sudėtingi ir daugeliui vietos ir regionų valdžios institucijų sunku juos tinkamai taikyti; todėl Komitetas mano, kad šios institucijos rimtai dvejos, ar savo administracinę sistemą ir procedūras susieti su dar vienu tokiu sudėtingu veiksniu kaip Europos Komisijos iniciatyva, todėl reikalauja, kad viešųjų pirkimų teisės aktai nebūtų taikomi ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams;

9.

siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę iš dalies pakeisti viešųjų pirkimų direktyvą taip, kad inovacijos būtų skatinamos pasitelkus, pavyzdžiui, partnerystės projektus. Griežta viešųjų pirkimų tvarka yra pagrindinė kliūtis inovacijoms. Europos bendrijos steigimo sutartyje nustatytas sąžiningumo ir nediskriminavimo reikalavimas neturėtų būti aiškinamas taip, kad praktiškai trukdytų įmonėms ir viešųjų pirkimų subjektams pasinaudoti jų MTTP;

10.

yra įsitikinęs, kad rengiant ypač sudėtingas techninio pobūdžio priemones skelbiant viešųjų pirkimų konkursus, kuriais siekiama skatinti naujoves, reikia specialių žinių ir kvalifikacijos, kurios vietos ir regionų institucijos paprastai neturi, kadangi net daugelio valstybių narių centrinės valdžios institucijose tokio pobūdžio žinias ir kvalifikaciją turi tik tam tikros tarnybos;

11.

mano, kad MTTP paslaugų ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūroje numatyti įvairūs atrankos etapai reikalauja specialių techninių žinių ir atitinkamų klausimų išmanymo, o tai vietos ir regionų valdžiai paprastai sunku užtikrinti;

12.

pabrėžia, kad nors MTTP paslaugų ikiprekybiniai viešieji pirkimai paprastai būna sėkmingi, vis tik vietos ir regionų lygiu nebus lengva pelnyti piliečių pritarimą ir palankią politinę poziciją dėl minėtos priemonės. Vietos ir regionų valdžios institucijų sprendimams didelę įtaką turi tai, kad tinkamai vykdomi MTTP paslaugų ikiprekybiniai viešieji pirkimai nedelsiant reikalauja išlaidų, kurios tampa sunkia našta einamajam biudžetui, tuo tarpu su jais susijusi nauda paprastai paaiškėja ilgainiui ir, kad piliečiai tai suvoktų, prireiks tam tikro laiko tarpo, veikiausiai ilgesnio negu dveji iš eilės vykstantys vietos arba regionų rinkimai;

13.

yra susirūpinęs, kad susiformavus prieštaringiems politiniams požiūriams dėl MTTP paslaugų ikiprekybinių viešųjų pirkimų konkurso skelbimo tikslingumo, tikėtina, kad naujai išrinkti vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai, kurie vykstant rinkiminėms batalijoms pasisakė prieš minėtus pirkimus, gali suabejoti, ar tęsti atitinkamą komercinio produkto procedūrą, nors šis produktas per tą laiką būtų parengtas. Tokiu būdu būtų prarasta esminė nauda, kurios pradinio viešųjų pirkimų konkurso metu tikėjosi perkančioji organizacija;

14.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų lygiu iškils rimta politinė problema, jei MTTP paslaugų ikiprekybinių viešųjų pirkimų konkurso laimėtojai nebus įsisteigę perkančiosios organizacijos mieste arba regione arba jų būstinė bus net kitoje valstybėje narėje;

15.

atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei MTTP paslaugų viešųjų pirkimų konkursas neduos laukiamų rezultatų — o taip gali atsitikti, ypač tam tikrose šio sektoriaus srityse, kur rezultatyvumo lygis dar gana menkas — vietos ir regionų valdžios institucijos atsidurs labai sudėtingoje padėtyje: joms teks pasiteisinti ir piliečiams įrodyti, kad nepaisant tokių pasekmių verčiau buvo imtis minėtos procedūros, o ne investuoti į rinkoje esančią ir komercine prasme jau išbandytą technologiją;

16.

siūlo, atsižvelgiant į pirmiau minėtas problemas, su kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos gali susidurti vykdydamos MTTP paslaugų ikiprekybinius viešuosius pirkimus, kad Europos Komisija ir valstybės narės parengtų ir įgyvendintų tam tikras priemones, kurios, Komiteto manymu, yra būtinos, kad šie viešieji pirkimai savo užduotį atliktų ir vietos bei regionų lygiu, kuris darys didžiulę įtaką bendro pobūdžio rezultatams Europoje MTTP srityje konkurentų pasaulinėje rinkoje atžvilgiu;

17.

pabrėžia, kad būtina nepamiršti, jog Europos Sąjungai nepavykus veiksmingai ir visuotinai vietos ir regionų lygiu įgyvendinti su MTTP susijusių ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūrų, MTTP Bendrijos mastu prarastų lėšas;

18.

laikosi nuomonės, kad Europos Komisija perkančioms vietos ir regionų valdžios institucijoms privalo parengti aiškias ir išsamias gaires ir suteikti mokymosi bei susipažinimo priemones, kaip pasinaudoti MTTP ikiprekybinių viešųjų pirkimų galimybe ir juos vykdant nepažeisti Bendrijos teisės aktų;

19.

taip pat mano, kad gaires ir nurodymus būtina suteikti dar ir todėl, kad vykdant ikiprekybinius viešiuosius pirkimus iškyla klausimai, susiję su intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisėmis, tuo tarpu netgi centrinės valdžios institucijų teisės skyriai iki šiol menkai domėjosi šiuo teisiniu aspektu;

20.

ragina valstybes nares ir Europos Komisiją kurti paramos struktūras, į kurias vietos arba regionų valdžios institucijos galėtų kreiptis, nusprendusios rengti MTTP paslaugų ikiprekybinių viešųjų pirkimų konkursus, ir gautų aiškią ir praktišką informaciją bei svarią pagalbą, visų pirma dėl tinkamiausio rizikos ir pelno paskirstymo tarp perkančiosios organizacijos ir konkursą laimėjusių kandidatų;

21.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog MTTP paslaugų ikiprekybiniai viešieji pirkimai trumpą laikotarpį yra susiję su gana akivaizdžia ir konkrečia vietos ir regionų valdžios institucijų (kurios būtų atitinkamos perkančiosios organizacijos) rizika ir sunkiai apibrėžiama bei dažnai gana neaiškaus pobūdžio nauda tolimoje ateityje, vietos valdžios institucijos dažnai pagrįstai nerimauja, todėl valstybės narės ir Europos Komisija turėtų šioms institucijoms teikti rimtą, įvairią paramą, informuodamos visus suinteresuotus subjektus, kad nesėkmės galimybė yra neatsiejama nuo tokio pobūdžio procedūros, kuri susijusi su novatoriškų sprendimų ieškojimu siekiant įveikti įsisenėjusias arba naujas Europos visuomenės problemas;

22.

pažymi, kad yra didelė tikimybė, jog visų valstybių narių atstovams atviri MTTP ikiprekybinių viešųjų pirkimų konkursai gali lemti šiai veiklai finansuoti skirtų regioninių išteklių arba bent jau jų dalies perkėlimą į kitos Sąjungos šalies kurį nors regioną. Jei toks reiškinys visiškai nekelia problemų Europos Sąjungos lygiu, vietos arba regionų lygiu tai tampa veiksniu, atgrasančiu nuo tokio pobūdžio viešųjų pirkimų;

23.

ragina Europos Komisiją parodyti, kad ikiprekybiniai viešieji pirkimai yra naudingi tokio pobūdžio viešųjų pirkimų konkursą paskelbusiam regionui, net jeigu norą dalyvauti konkurse pareiškę suinteresuoti subjektai nėra įsisteigę tame regione;

24.

primygtinai prašo Europos Komisiją skatinti ir remti didelius vietos ir regionų valdžios institucijų junginius, kurie susitartų ir kartu vykdytų ikiprekybinius viešuosius pirkimus, kad sumažintų riziką, su kuria susidurtų valstybės narės vietos arba regionų valdžios institucijos, nusprendusios individualiai skelbti tokio pobūdžio viešųjų pirkimų konkursą;

25.

pripažįsta, kad visos Europos tinklų steigimas ir ryšių užmezgimas tarp skirtingų valstybių narių vietos bei regionų valdžios institucijų, turinčių panašių poreikių, yra labiausiai rekomenduojamas ir tvirčiausias pagrindas šalių, regionų ir vietos valdžios institucijoms bendradarbiauti tiek MTTP paslaugų ikiprekybinių viešųjų pirkimų srityje, tiek koordinuojant su jais susijusias procedūras;

26.

pritaria, kad veiksmai, skirti plėtoti ir diegti MTTP paslaugų ikiprekybinius viešuosius pirkimus vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu, būtų finansuojami perskirstant Europos Sąjungos biudžeto išteklius, kurių gali atsirasti persvarsčius Bendrą žemės ūkio politiką;

27.

pritaria minčiai, kad Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) gali įgauti naujų formų ir naują postūmį, jeigu MTTP paslaugų ikiprekybinių viešųjų pirkimų procedūros bus įtrauktos į esamus viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo mechanizmus;

28.

mano, kad MTTP paslaugų ikiprekybinių viešųjų pirkimų skatinimo strategijai būtų sudarytos palankesnės sąlygos, jeigu būtų naudojamasi universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir, ypač, žinioms ir technologinėms naujovėms imliomis mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, įsikūrusiomis miestuose ar regionuose, taikant naują bendradarbiavimo su tos valstybės narės, kurioje jie yra įsikūrę, vietos ir regionų valdžios institucijomis pagrindą ir naudojantis jų tarpininkavimu sukuriant tinklą su kitomis įvairių valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis bei universitetais, mokslinių tyrimų įstaigomis ir analogiškomis MVĮ;

29.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijose įsteigus informacijos centrus ir sukūrus vietos bei regionų problemų, kurias reikia spręsti prioritetine tvarka ir pasitelkiant novatoriškus sprendimus, duomenų bazes ir supažindinus su regionų MTTP potencialu, galima suartinti regionus, susiduriančius su panašiais sunkumais bei mokslinių tyrimų centrus ir įmones, turinčius papildomą ar papildantį potencialą, kad būtų galima šias kliūtis įveikti drauge surandant novatoriškus sprendimus;

30.

siūlo, kad Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo pagalba būtų tikslingai skiriama minėtų fondų lėšomis remiamų sektorių veiklai, susijusiai su MTTP vykdant ikiprekybinius viešuosius pirkimus.

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/48

—

sutinka, kad ES yra bendras sutarimas, jog būtina modernizuoti ir pagerinti profesinį švietimą ir mokymą Europoje. Šio tikslo vienas svarbiausių veiksnių yra užtikrinti profesinio švietimo ir mokymo kokybę;

—

tačiau mano, kad sunkumai pripažįstant skirtingų valstybių narių mokymosi rezultatus stabdo judumą ES ir kliudo tikram mokymuisi visą gyvenimą;

—

pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių už profesinį švietimą ir mokymą yra atsakingos regionų ir vietos lygio institucijos;

—

džiaugiasi dviem Komisijos rekomendacijomis, kadangi jose siūlomi globalizacijos iškeltų socialinių ir ekonominių bei žiniomis grindžiamos pasaulio ekonomikos, kurioje mes gyvename, iššūkių sprendimai. Kitas jų tikslas — didinti judumą ES ir skatinti keistis įgūdžiais. Todėl RK mano, jog būtina vystyti sritis, kurios yra svarbios piliečiams ir už kurias yra atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos;

—

mano, kad pagrindiniai Europos kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos naudotojai antra vertus bus nacionalinės arba regionų ir vietos valdžios institucijos, atsakingos už kokybės užtikrinimą ir švietimo bei mokymo gerinimą;

—

prašo, kad susiejant nacionalines ir regionų kvalifikacijų sistemas su ECVET dalyvautų kompetentingos vietos ir regionų valdžios institucijos;

—

pabrėžia, kad jos sėkmingumą parodys faktiškas sistemos įgyvendinimas ir įdiegimas. Vietos ir regionų valdžios institucijos bus naudingos partnerės, nes jos gali propaguoti ECVET savo tinkluose bei padarys ECVET patikimą ir galima naudoti.

Pranešėjas

:

Kent JOHANSSON (SV/LDAE), Västra Götaland regiono tarybos narys

1.

pažymi, profesinis švietimas ir mokymas yra svarbiausi veiksniai siekiant Lisabonos strategijos tikslų spartinti ekonomikos augimą, didinti konkurencingumą ir socialinę integraciją. Švietimas ir mokymas, įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą sudaro dalį svarbiausių RK politikos prioritetų;

2.

tačiau mano, kad sunkumai pripažįstant skirtingų valstybių narių mokymosi rezultatus stabdo judumą ES ir kliudo tikram mokymuisi visą gyvenimą;

3.

sutinka, kad ES yra bendras sutarimas, jog būtina modernizuoti ir pagerinti profesinį švietimą ir mokymą Europoje. Šio tikslo vienas svarbiausių veiksnių yra užtikrinti profesinio švietimo ir mokymo kokybę;

4.

pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių už profesinį švietimą ir mokymą yra atsakingos regionų ir vietos lygio institucijos. Profesinis mokymas yra finansuojamas iš įvairių šaltinių, nors daugelyje valstybių narių jį finansuoja vyriausybė tiek nacionaliniu, tiek regionų lygmeniu, dažnai kartu su regionais ir savivaldybėmis;

5.

pateikia savo nuomonę apie du pasiūlymus dėl bendradarbiavimo Europos profesinio mokymo srityje. Pritaria abiems komunikatams ir juose išdėstytais pasiūlymais. Kalbant apie pasiūlymą, skirtą Europos profesinio švietimo ir mokymo kreditų sistemos sukūrimui, konsultacijų procese jau pasiekta didelė pažanga, tačiau tenka apgailestauti, kad Komisija atsisakė pradėti konsultacijų procesą dėl antrojo pasiūlymo dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos. Todėl svarbu ir pritartume, jei konsultacijos toliau vyktų;

6.

džiaugiasi dviem Komisijos rekomendacijomis, kadangi jose siūlomi globalizacijos iškeltų socialinių ir ekonominių bei žiniomis grindžiamos pasaulio ekonomikos, kurioje mes gyvename, iššūkių sprendimai. Kitas jų tikslas — didinti judumą ES ir skatinti keistis įgūdžiais ir todėl RK mano, jog būtina vystyti sritis, kurios yra svarbios piliečiams ir už kurias yra atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos;

7.

pažymi, jog Europos profesinio švietimo ir mokymo kreditų sistema (ECVET) veiktų kaip priemonė kvalifikacijoms apibūdinti, kurioje taikomi mokymosi rezultatų vienetai ir taškai, kad būtų galima perkelti ir kaupti mokymosi rezultatus. Jos tikslas sukurti metodinę sistemą, palengvinančią mokymosi kreditų perkėlimą iš vienos kvalifikacijų sistemos į kitą arba iš vienos mokymosi kelio į kitą;

8.

mano, kad pagrindiniai Europos kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAF) naudotojai antra vertus bus nacionalinės arba regionų ir vietos valdžios institucijos, atsakingos už kokybės užtikrinimą ir švietimo bei mokymo gerinimą. Priešingai nei ECVET, Sistemos tikslas didinti profesinio švietimo ir mokymo politikos vystymo skaidrumą ir nuoseklumą;

9.

pritaria Komisijos nuomonei, kad dalyvavimas ECVET ir EQAF įgyvendinime turi būti savanoriškas, vis dėlto mano, jog būtina sukurti struktūras ir nustatyti sistemos administravimo gaires. Be to, įvairios naudotojų grupės (ECVET naudotojų grupė ir ENQAVET (Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo tinklas)) taip pat turi turėti atstovus, kuriems suteikti tiesioginiai regionų ar vietos valdžios institucijos įgaliojimai. Atitinkamai turi būti atstovaujama ir privatiems suinteresuotiems subjektams bei socialiniams partneriams;

10.

pabrėžia, kad regionams, kurie pagal šalies konstituciją yra atsakingi už švietimo sistemą, nepaisant to, ar jų šalis nusprendusi dalyvauti įgyvendinant ECVET ir (arba) EQAF, turi būti suteikta galimybė dalyvauti bendruose forumuose, kurie dalyvauja kuriant sistemas;

11.

atkreipia dėmesį į lemiamą su sistemos kūrimu susijusio darbo ateityje aspektą — reikia rasti pusiausvyrą tarp dviejų dalykų: viena vertus, tarp pastangų didinti piliečių judumą tobulinant kreditų sistemos perkeliamumą ir gerinant mokymo kokybę nei, antra vertus, būtinybės užtikrinti didesnę švietimo sistemų, už kurias atsakingi valstybių narių regionai ir vietos savivaldybės, įvairovę;

12.

pažymi, kad ECVET ir EQAF yra švietimo politikos iniciatyvų dalis, šioms iniciatyvoms taip pat priklauso Europos aukštojo mokslo kreditų perkėlimo sistema (ECTS), Europass, Europos mobilumo kokybės chartija (EQCM), Europos masto neformalaus mokymosi pripažinimo ir patvirtinimo principai bei Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sistema;

13.

savo ankstesnėse nuomonėse yra nurodęs, kad nuolat besikeičiantys darbo vietos reikalavimai, susiję su naujomis darbo sistemomis ir prisitaikymu prie naujų technologijų, reikalauja nepertraukiamo darbo jėgos mokymo. Pagrindinės priemonės, kuriomis tai galima pasiekti yra profesinis mokymas, atitinkantis mokymosi visą gyvenimą principą, ir kuris sudaro esminį tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnį (1). Atsižvelgiant į demografinę raidą būtina veiksmingiau panaudoti turimą darbo jėgą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad sistemoms išbandyti ir toliau plėtoti prireiks specialių finansinių išteklių;

15.

pažymi, kad mokymasis ir profesinė veikla kitoje šalyje turi labai gilias tradicijas Europoje. Tai padėjo plėtoti amatus, pramonę, prekybą ir verslą, kurie padėjo pamatus vietovės, regiono ar šalies gerovei kilti;

16.

įsitikinęs, kad vis labiau globalizuojamoje ekonomikoje bus labai svarbu mokytis ir dirbti kitose šalyse. Šiam judumui mokymosi ir profesinės veiklos srityje remti reikalinga laiko dvasią atitinkanti priemonė. RK nuomone, ECVET yra tam tinkama priemonė;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau regionuose reikalinga kompetencija. RK jau yra pabrėžęs, kad vietos ir regionų vystymasis priklauso nuo skirtingų pradinių sąlygų ir aplinkybių, tačiau jokiu būdu negalima jų vertinti atsiejant nuo aplinkos pokyčių; kai išnyksta senos darbo vietos, regionams ir bendruomenėms reikia kurti naujas darbo vietas kituose sektoriuose; priešingu atveju gresia stagnacija, socialinė atskirtis nedarbo forma, didelis sergamumas ir pernelyg dažnas ankstyvas pasitraukimas iš darbo rinkos (2);

18.

pabrėžia, kad Europos darbo rinkos skiriamasis bruožas turėtų būti didelis lankstumas, derinamas su patikima socialine apsauga, kaip išdėstyta Europos Komisijos dokumente „Bendri lankstumo ir užimtumo saugumo principai“ (3);

19.

praeityje Komitetas yra pritaręs Europos Komisijos nuomonei, kad nacionalinės ir europinės kvalifikacijų sistemos palengvins įvairaus pobūdžio mokymosi tinkamumo pripažinimą (4);

20.

palankiai vertino Europos Komisijos kvalifikacijų sistemą (EQF) ir rėmė jos dvejopą tikslą: padidinti kvalifikacijų skaidrumą ir skatinti judumą Europos Sąjungoje;

21.

kaip ir prašyme dėl EQF, prašo, kad susiejant nacionalines ir regionų kvalifikacijų sistemas su ECVET dalyvautų kompetentingos vietos ir regionų valdžios institucijos;

22.

pritaria Europos Komisijos pripažinimui, jog ECVET „kultūriniu ir techniniu požiūriais yra pritaikyta (…) prie regionų aplinkybių“, ir primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai pačios turi nustatyti, vystyti ir įgyvendinti kvalifikacijos sistemas ir mokymąsi visą gyvenimą formalaus, savaiminio ir neformalaus mokymosi kontekste;

23.

pabrėžia, kad profesinis mokymas kaip mokymasis visą gyvenimą dažniausiai vyksta įmonėse ar įmonių tinkluose, kuriems nuolat reikalingos naujos žinios; vis dažniau mokomasi kitose šalyse;

24.

pažymi, jog taip pat yra daug gerų profesinių asociacijų ir regionų bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje įvairiose šalyse pavydžių, įskaitant bendrą planavimą ir pripažinimą (5). Reikėtų tokias iniciatyvas remti ir išnaudoti jų potencialą;

25.

pabrėžia, kad pripažinimo sistema turi apimti įvairius suinteresuotuosius subjektus, ne tik viešąjį sektorių, bet ir privačius suinteresuotuosius subjektus, įmones ir socialinius partnerius;

26.

palankiai vertina ECVET naudotojų grupės įsteigimą, kuri atnaujina ir koordinuoja šį procesą. Tačiau primygtinai siūlo įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas bei vietos įmones ir socialinius partnerius į naudotojų grupę, kad jie galėtų tiesiogiai naudotis ECVET, bet kartu ir nepažeistų nacionalinių taisyklių bei nuostatų;

27.

pabrėžia, kad neretai būtent vietos ir regionų valdžios institucijos gali įgyvendinti veiksmingas priemones profesinio švietimo ir mokymo srityje;

28.

pažymi, kad ECVET yra vienetais pagrįsta kreditų sistema, suteikianti galimybę įvertinti ir palyginti mokymosi rezultatus ir perkelti juos iš vienos institucijos į kitą;

29.

palankiai vertina tai, kad ji yra suderinama su visomis kvalifikacijų sistemomis, ypač su Europos kreditų perkėlimo sistema, kuri remia ir palengvina universiteto studentų judumą Europoje ir už jos ribų;

30.

tačiau pabrėžia, kad jos sėkmingumą parodys faktiškas sistemos įgyvendinimas ir įdiegimas. Vietos ir regionų valdžios institucijos bus naudingos partnerės, nes jos gali propaguoti ECVET savo tinkluose bei padarys ECVET patikimą ir galima naudoti;

31.

mano, kad siekiant gero ECVET sistemos taikymo, reikalingi konkretūs pavyzdžiai, kaip ši sistema veiks praktikoje, kai ji bus pradėta taikyti. Tai suteiktų postūmį plačiai pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia ECVET sistema;

32.

nurodo, kad didesnis profesinio švietimo veiksmingumas socialiniu ir ekonominiu požiūriu priklauso nuo užtikrinimo, kad profesinis švietimas ir mokymas būtų geriau pritaikyti prie nuolat besikeičiančių žinių visuomenės darbo rinkos, kurioje ypač vertinami aukštos kvalifikacijos darbuotojai, galintys atliepti globalizacijos iššūkius, poreikių;

33.

pabrėžia, kad ugdymo ir mokymo sistemų negalima kurti — kaip kartais atsitinka — nesusiejant jų su vietovės ar regiono verslo ir socialinėmis sąlygomis ir inovacijų potencialu, nes tam tikros vietovės ekonomikos augimas, konkurencingumas ir užimtumo perspektyvos vis dažniau priklauso nuo dabartinių ir būsimų darbuotojų kvalifikacijos ir nuo to, ar profesinis švietimas ir mokymas bei permokymas padeda įgyti įgūdžių ir juos tobulinti;

34.

pabrėžia, kad todėl būtina EQAF susieti su vietos darbo rinkos poreikiais, ir ragina akredituoti profesinio švietimo ir mokymo centrus, kurie yra šio proceso dalis;

35.

pripažįsta pridėtinę EQAF vertę įgyvendinant švietimo ir mokymo politiką ES, ypač skatinant abipusį mokymąsi, judumą ir geriausios praktikos mainus;

36.

palankiai vertina EQAF principą, kaip kokybės gerinimo priemonę, ir pabrėžia, kad kokybės rodiklius reikia vertinti ne kaip nurodymus, o kaip orientacinius dydžius, kurie ateityje galės būti įvairiai plėtojami, pavyzdžiui, dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu;

37.

pabrėžia, kad EQAF negalima apriboti, kad ji būtų vien tik statistikos sistema arba atliktų tik tam tikrą kontrolės funkciją; ją reikėtų vertinti kaip veiksmingą įvairių lygmenų, dalyvių ir suinteresuotųjų subjektų nuolatinio kokybės gerinimo priemonę;

38.

pasisako už tai, kad orientacinė sistema neapsiribotų nacionaliniu lygmeniu; panašius procesus reikėtų skatinti vietos ir regionų lygiais. Tas pats pasakytina ir apie mokymosi sistemas, kurios yra už visuotinio švietimo sistemos ribų, kad ir jos galėtų būti nuolat tobulinamos ir vystomos;

39.

mano, kad reikia pagalvoti apie tai, kokia turėtų būti orientacinė sistema ir kiek ji turi būti išsami, norint pasiekti numatytus tikslus. Komiteto nuomone, rodikliai neturėtų būti tokie išsamūs, kad orientacinės sistemos įgyvendinimas ir tolesnis su ja susijęs darbas lemtų netiesioginį švietimo sistemų kontroliavimą;

40.

pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyti pamatiniai rodikliai:

Jų pranašumas yra tas, kad įvairūs vartotojai gali pasirinkti tokius rodiklius, kurie geriausiai tenkina jų kokybės užtikrinimo sistemos poreikius;

41.

pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti vietos ir regionų aspektą, ypač remiant vietos ir regionų tinklus šioje srityje, ir apgailestauja, kad rekomendacijoje aiškiau nepripažįstama vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo svarba;

42.

ragina sudaryti palankesnes sąlygas vietos ir regionų lygio institucijoms tiesiogiai dalyvauti ENQAVET (Europos profesinio švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo tinklas). Turėtų būti skatinamas ir remiamas įvairių regionų ir įmonių, remiančių EQAF, jungimasis į tinklą;

43.

ragina taikyti profesinio švietimo ir mokymo įstaigų kokybės ženklinimo sistemą, panašią į aukštosioms mokykloms jau taikomus reitingus;

44.

profesinio švietimo gerinimas yra didelis privalumas pavieniams žmonėms ir visuomenei. Bendrų įgūdžių tobulinimas padeda pagerinti ekonominius rodiklius, būtent našumą ir užimtumą bei socialinius rodiklius, būtent piliečių dalyvavimą, nusikalstamumą ir sveikatos priežiūros išlaidas);

45.

profesinis mokymas gali skatinti mažiausiai galimybių patekti į darbo rinką turinčių grupių (migrantų, senyvo amžiaus žmonių, nebaigusių mokyklos asmenų) socialinę integraciją;

46.

pabrėžia, jog dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į tas grupes, kurios dalyvauja švietimo priemonėse, bet ir į tas, kurios neturi galimybių naudotis sistema arba šios galimybės yra ribotos bei į tokias, kurioms tokia sistema netaikoma.

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/52

—

pabrėžia iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, svarbą, kurią vykdant Viduržemio jūros regiono klausimams Europos darbotvarkėje skirta pirmaeilė vieta ir paskatintos diskusijos bei apmąstymai, atitinkantys iškilusių problemų mastą;

—

yra įsitikinęs, kad ir vienoje, ir kitoje Viduržemio jūros pusėje imantis tik diplomatine strategija grindžiamų iniciatyvų nebus rasta tvarių sprendimų tol, kol diskusijų objektu netaps vietos demokratija ir nebus aptarti jos stiprinimo ir abiejų Viduržemio jūros pakrančių miestų ir regionų tiesioginio bendradarbiavimo vykdant Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga iniciatyvą;

—

primena, kad teritorinis lygmuo yra tas valdymo lygis, kuriuo remiantis, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucinėmis pakopomis, gali būti surasti sprendimai, kaip prisitaikyti prie globalizacijos keliamų iššūkių ir kartu tuos iššūkius atremti. Vietos ir regionų valdžios institucijos — ypač Europos — laikui bėgant įrodė, kad yra tinkama lygmuo tokiems sprendimams ieškoti;

—

todėl dar kartą prašo vietos ir regionų valdžios institucijas pripažinti pagrindiniais partneriais plėtojant Barselonos procesą ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą;

—

nusprendžia dėti pastangas įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėją (ARLEM), kurią sudarytų tam tikras skaičius Regionų komiteto narių, Europos ir tarptautinių asociacijų, dirbančių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo srityje, atstovų ir toks pat skaičius Viduržemio jūros pietinės ir rytinės pakrantės vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų. Ši asamblėja būtų nuolatinė dialogo, mainų ir bendradarbiavimo platforma; ragina būsimas iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga valdymo struktūras minėtą asamblėją pripažinti patariamuoju organu; ši asamblėja būtų panaši į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinę asamblėją, atstovaujančią parlamentiniam lygiui;

Pagrindinis pranešėjas

:

Isidoro GOTTARDO, Sačilės miesto tarybos narys

1.

pabrėžia iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, svarbą, kurią vykdant Viduržemio jūros regiono klausimams Europos darbotvarkėje skirta pirmaeilė vieta ir paskatintos diskusijos bei apmąstymai, atitinkantys iškilusių problemų mastą; reiškia pritarimą Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos inicijuoto projekto, į kurį įsitraukė 16 narių partnerių iš Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalies, pragmatiniam aspektui ir politinei vizijai;

2.

džiaugiasi plėtojant Barselonos procesą iki šiol sėkmingai taikytomis tam tikromis priemonėmis ir iniciatyvomis; tačiau apgailestauja, kad didesnės pažangos nepadaryta taikos, saugumo ir žmogiškojo bei socialinio vystymosi srityse ir nepakankamai aktyviai dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos;

3.

pabrėžia, kad nauja Barselonos proceso: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos forma turėtų suteikti galimybę nuo vien tik tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sistemos plėtojimo pereiti prie trijų pakrančių šalių piliečių dialogo ir ypač prie Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalies valstybių bendradarbiavimo projekto vykdymo, kartu įtraukti tų šalių vietos ir regionų valdžios institucijas vykdant konkrečius ir vieningą pritarimą pelniusius projektus, kurie būtų bendros, piliečių poreikiais ir solidarumu grindžiamos strategijos sudėtinė dalis;

4.

laikosi nuomonės, kad ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimas siekiant tvirtesnės partnerystės pasitelkus iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga bus sėkmingas tik tuomet, jei bus rastos naujos katalizatoriaus vaidmenį atliekančios temos, kad piliečiai būtų tinkamai informuoti apie konkrečią naudą, nuo pareiškimų pereinant prie konkrečių veiksmų — į tokią veiklą būtina aktyviai įtraukti vietos ir regionų lygio politinius atstovus —, ir kad būtų plėtojama aktyvi ir aiški komunikacija;

5.

pažymi, kad ryžtingesniems vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės veiksmams viešosios politikos srityje kliūtimi dažnai tampa silpna vietos demokratija ir konkretaus decentralizacijos proceso trūkumas Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalies valstybėse;

6.

taip pat konstatuoja, kad decentralizacija ir dalyvaujamoji savivalda ne visuomet dera tarpusavyje. Kai kuriose Europos Sąjungai priklausančiose ir nepriklausančiose šalyse vietos ir regionų valdžios institucijos bendrai sprendžia rinkėjų aktyvumo problemą, o taip pat skatinant piliečių dalyvavimą ir asociacijų atstovus įtraukiant į strategijų rengimą bei svarbių miestų ir regionų projektų ruošimą;

7.

yra įsitikinęs, kad ir vienoje, ir kitoje Viduržemio jūros pusėje imantis tik diplomatine strategija grindžiamų iniciatyvų nebus rasta tvarių sprendimų tol, kol diskusijų objektu netaps vietos demokratija ir nebus aptarti jos stiprinimo ir abiejų Viduržemio jūros pakrančių miestų ir regionų tiesioginio bendradarbiavimo vykdant iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga klausimai;

8.

dėl šios priežasties teigiamai vertina Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo, įvykusio liepos 13 d. Briuselyje, deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad „svarbus pilietinės visuomenės, vietos ir regionų valdžios institucijų bei privačiojo sektoriaus aktyvus dalyvavimas įgyvendinant iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros šalių sąjunga“;

9.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad nederėtų gretinti tų, kurie disponuoja demokratiniu teisėtumu, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijos, ir tų, kurie juo nedisponuoja, pavyzdžiui, pilietinė visuomenė ir privatus sektorius;

10.

ir pritaria Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės valstybių ir vyriausybių vadovų tikslui „padidinti bendrą atsakomybę už šį procesą, valdymą pagrįsti vienodų sąlygų principu ir pereiti prie konkrečių projektų, kurie būtų geriau žinomi piliečiams“, kadangi tokiu būdu trijų Viduržemio jūros pakrančių santykiai bus „sukonkretinami ir apie juos visuomenei teikiama daugiau informacijos vykdant to regiono piliečiams skirtus papildomus regioninius ir subregioninius projektus“;

11.

pareiškia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra pasirengusios ir įsipareigoja išplėsti iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga skatindamos vietos demokratiją ir decentralizuotą bendradarbiavimą;

12.

primena Europos įvairių sričių politikos įgyvendinimo patirtį: dažniausiai ją taikant prireikia vietos valdžios institucijų įsipareigojimų, išteklių ir veiksmų, ir pabrėžia, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijos sukaupė turtingą patirtį ir žinias spręsdamos miestams ir kaimams iškylančius klausimus, susijusius su aplinkosauga, energetika, transportu, civiline sauga, migracijos reiškiniais, ekonominiu vystymusi ir su daugeliu kitų Barselonos proceso prioritetų, kurie išlieka aktualūs, pavyzdžiui, kultūrų dialogu, švietimu, žmogiškąja ir socialine dimensija; todėl apgailestauja, kad dėl prie Paryžiaus viršūnių susitikimo išvadų pridedamų vystymosi projektų nebuvo iš anksto pasikonsultuota su vietos ir regionų valdžios institucijomis, nors jos privalės dalyvauti būsimame įgyvendinimo etape, ir pabrėžia, kad ateityje būtina keisti tokią tarpvyriausybinę strategiją aiškiai įtraukiant visus susijusius valdymo lygius;

13.

kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse šiuo klausimu, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijas svarbu įtraukti ne tik į įgyvendinimo etapo veiklą, bet ir į visą bendradarbiavimo procesą, pradedant strategijų rengimu, programų ir projektų įgyvendinimu ir baigiant strategijų įgyvendinimo stebėsena ir rezultatų įvertinimu, ir ypač tuo metu, kai iniciatyvos vykdomos srityse, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos turi plačius ir tiesioginius įgaliojimus; būtų galima paminėti, pavyzdžiui, miestų ir teritorijų planavimą, vandentvarką, atliekų tvarkybą ir perdirbimą, aplinkosaugą ir klimato kaitos vietinius padarinius, vietos ekonominį vystymąsi, kultūros ir istorinio paveldo puoselėjimą, vietos turizmo vystymą, pirminę sveikatos priežiūrą, integravimo ir socialinės sanglaudos politiką;

14.

palankiai vertina artėjantį naujos programos CIUDAD įgyvendinimą pagal esamą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, kuria siekiama Viduržemio jūros regione skatinti bendradarbiavimą miestų vystymo ir dialogo srityje; pritaria, kad aplinkos tvarumas, energijos efektyvumas, tvarus ekonomikos vystymasis ir socialinių skirtumų mažinimas priklauso prioritetinėms sritims, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos turi daug ir tiesioginių įgaliojimų ir kuriose Europos vietos ir regionų valdžios institucijos gali pasidalyti didele patirtimi bei žiniomis;

15.

atkreipia dėmesį, kad iki šiol konkrečiai neapibrėžti iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga finansiniai aspektai ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali būti ne tik politiniai, bet ir techniniai bei finansiniai partneriai rengiant ir įgyvendinant strategijas ir projektus, kurie atitiktų, viena vertus, konkrečius piliečių poreikius, o antra vertus — iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga tikslus, taip pat pažymi, kad iniciatyva Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga visiškai nekeičia Europos kaimynystės politikos Viduržemio jūros regiono dimensijos nei programų, nei finansiniu požiūriu;

16.

primena, kad teritorinis lygmuo yra tas valdymo lygis, kuriuo remiantis, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucinėmis pakopomis, gali būti surasti sprendimai, kaip prisitaikyti prie globalizacijos keliamų iššūkių ir kartu tuos iššūkius atremti. Vietos ir regionų valdžios institucijos — ypač Europos — laikui bėgant įrodė, kad yra tinkama lygmuo tokiems sprendimams ieškoti.

17.

todėl dar kartą prašo vietos ir regionų valdžios institucijas pripažinti pagrindiniais partneriais plėtojant Barselonos procesą ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą;

18.

pripažįsta įvairių nacionalinių, Europos ir tarptautinių vietos ir regionų valdžios institucijų tinklų ir asociacijų, dirbančių decentralizuoto Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo srityje, vaidmenį ir patirtį, o taip pat jų žinias ir padėties vietoje išmanymą (1); todėl reikia, kad pastangos taptų išties abipusės ir decentralizuoto bendradarbiavimo projektų tikslai būtų suderinti su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės tikslais siekiant užtikrinti kuo geresnius rezultatus;

19.

dar kartą patvirtina, kad pritaria Viduržemio jūros regiono ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų, 2008 m. birželio 23 d. Marselio mieste dalyvavusių Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų valdžios institucijų forume, deklaracijai;

20.

atsižvelgdamas į tai, pritaria vietos ir regionų valdžios atstovų ir jų atstovaujamųjų asociacijų siekiui sukurti institucinę priemonę, kuri užtikrintų jų nuolatinį politinį atstovavimą ir jų aktyvų indėlį įgyvendinant iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, veiksmingą teritorializacijos priemonę, tokiu būdu primena tai, ko Regionų komitetas jau prašė savo ankstesnėse nuomonėse šia tema;

21.

todėl yra numatęs įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėją (ARLEM), kurią sudarytų vienodas skaičius Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios atstovų ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių valdžios atstovų; ši asamblėja būtų panaši į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinę asamblėją, atstovaujančią parlamentiniam lygiui (EMPA);

22.

ragina iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga valdymo struktūras ne tik politiniu požiūriu pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijas, bet ir jas oficialiai bei konkrečiai įtraukti į bendradarbiavimo procesą ir iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga;

23.

todėl ragina naujuose darbo dokumentuose apibrėžti vietos ir regionų valdžios institucijų — lygiaverčių bendradarbiavimo proceso vykdant atnaujintą iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga partnerių — vaidmenį;

24.

reikalauja, kad rengiant dvišalius Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono pietinės ir rytinės dalies valstybių partnerių asociacijos susitarimus, strateginius dokumentus ir veiksmų planus, ypač įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, jau pradiniuose etapuose dalyvautų ne tik centrinės valdžios atstovai, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijos;

25.

todėl ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono vyriausybes sukurti nacionalinio struktūruoto dialogo ir konsultavimosi su subnacionaliniais (vietos ir regionų) subjektais, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene priemones neužmirštant įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijų tinklus ir asociacijas;

26.

nusprendžia dėti pastangas įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėją (ARLEM), kurią sudarytų tam tikras skaičius Regionų komiteto narių, Europos ir tarptautinių asociacijų, dirbančių Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo srityje, atstovų ir toks pat skaičius Viduržemio jūros pietinės ir rytinės pakrantės vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų. Ši asamblėja būtų nuolatinė dialogo, mainų ir bendradarbiavimo platforma; ragina būsimas iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga valdymo struktūras minėtą asamblėją pripažinti patariamuoju organu, kaip kad yra Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinė asamblėja nacionalinių parlamentų atveju;

27.

ragina Europos Komisiją naują veiklą suderinti, koordinuoti ir glaudžiai susieti su įvairiomis Bendrijos programomis, projektais ir priemonėmis (2), taip pat ir su Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo srityje jau vykdoma atitinkama veikla (3), kad būtų pasinaudota patirtimi, išvengta veiklos kartojimosi ir padaryta didesnė pažanga;

28.

siūlo atlikti esamų struktūrinės paramos priemonių galimybių studiją, siekiant jas pritaikyti prie Viduržemio jūros regiono sąlygų. Ši politika visų pirma būtų ekonominės ir socialinės sanglaudos politika ir ją įgyvendinant Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindą sudarytų teritorinė dimensija;

29.

ragina iniciatyvos Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga valdymo struktūras pasinaudoti šiuo atnaujintu procesu siekiant pratęsti tam tikrų Viduržemio pietinės ir rytinės dalies valstybių savivaldos reformą ir decentralizaciją bei inicijuoti decentralizacijos procesą kitose valstybėse;

30.

siūlo pirmenybę teikti vietos ir regionų valdžios institucijų stiprinimo strategijoms ir vykdyti administracijos modernizavimo programas bei vietos ir regionų žmogiškųjų išteklių mokymo projektus;

31.

laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios atstovams suteikus didesnę atsakomybę, būtų galima įdiegti daugiapakopį valdymą ir įvairių pakopų institucijas įtraukti į viešosios politikos ir vystymosi politikos sprendimų priėmimo, rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo procesus;

32.

rekomenduoja įgyvendinant projektus sutelkti vietos, techninius ir akademinius žmogiškuosius išteklius ir sudaryti optimalias sąlygas piliečių dalyvavimui, kad jie įsitrauktų į bendradarbiavimo procesą ir su juo susijusius projektus;

33.

baigdamas pareiškia, kad plėtojant iniciatyvą Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga visiems įvairių lygių subjektams gali atsiverti galimybės mokytis, užmegzti naujus ryšius, diegti naujus abipusio pripažinimo būdus ir tai įvairiems iniciatyvoje dalyvaujantiems subjektams (centrines ir decentralizuotas valdžios institucijas, vietos ir regionų valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir kt.) sudarytų sąlygas susipažinti su nauju požiūriu į vystymąsi ir vietos demokratiją.

34.

nurodo Komiteto pirmininkui šią nuomonę pateikti pirmininkaujančiajai Prancūzijai, Viduržemio jūros valstybių sąjungos bendro pirmininkavimo institucijai, Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, ES ir Viduržemio jūros valstybių partnerystės parlamentinei asamblėjai bei Viduržemio jūros regiono pietinių ir rytinių valstybių vadovams;

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/56

—

kalbant apie partnerystę, ragina vietos ir regionų valdžios institucijų nepriskirti tai pačiai kategorijai kaip ir pilietinė visuomenė ir ekonominiai bei socialiniai partneriai, kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos yra išrinkti organai, tiesiogiai atsakingi ES piliečiams,

—

nurodo, kad ES mastu nėra parengtos bendros metodikos, pagal kurią rengiant, įgyvendinant, tikrinant ir vertinant programavimo ir planavimo dokumentus, susijusius su teritorijų planavimu, būtų kuriamos partnerystės. Todėl neįmanoma konkrečiai nustatyti, ar partnerystės principas tikrai buvo taikomas ar tik paminėtas, ir įvertinti jo realaus poveikio,

—

rekomenduoja Europos Parlamentui ir Europos Komisijai įvertinti galimybę pasitelkti nacionalinių ir (arba) regionų valdžios institucijų gebėjimus užtikrinti veiklos programų įgyvendinimo ir iš struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo gautų lėšų panaudojimo stebėseną siekiant patikrinti patirtas išlaidas ir pasiektus rezultatus. Tai padėtų supaprastinti procedūras ir sumažinti jų išlaidas,

—

yra įsitikinęs, kad Regionų komitetui turėtų tekti svarbesnis vaidmuo rengiant ir įgyvendinant ES politikos priemones bei užtikrinant jų stebėseną aktyviai dalyvaujant Komiteto nariams vietos ir regionų lygiu vykstančiuose dialoguose,

—

yra pasiryžęs planuoti ir įgyvendinti iniciatyvas, skirtas skleisti geriausią partnerysčių patirtį, kurią valstybės narės sukaupė nustatant vietos, regionų, nacionalinės ir viršnacionalinės politikos prioritetus.

Pranešėjas

:

Vladimir KISSIOV (BG/ELP), Sofijos miesto tarybos narys

1.

visiškai pritaria iniciatyvai apsvarstyti ir išanalizuoti, kaip nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu vykdomas valdymas ir palaikomi partnerystės ryšiai ir kaip rengiami projektai regioninės politikos srityje, taip pat kaip rengiami ir įgyvendinami teritorinio vystymo programavimo ir planavimo dokumentai;

2.

pritaria valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų pastangoms rengiant planavimo dokumentus, skirtus regioninio planavimo ir vystymosi politikos kūrimui ir įgyvendinimui, užmegzti ir nuolat puoselėti partnerystės ryšius tarp valstybinių ar regionų ir vietos institucijų, pilietinės visuomenės atstovų, socialinių partnerių ir verslo atstovų;

3.

ypač palankiai vertina tai, kad valstybių narių vyriausybės stengiasi skatinti dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, ir kad šį dialogą jos palaiko ne tik nustatydamos teritorinio vystymosi tikslus, prioritetus ir išteklius, bet ir teritorinio vystymosi įgyvendinimo aspektus vykdant Europos ir nacionalinę politiką;

4.

pabrėžia vadovaujantį miestų ir regionų vaidmenį rengiant strateginius dokumentus, įgyvendinant programas ir užtikrinant ES politikos krypčių stebėseną ir įgyvendinimą;

5.

kalbant apie partnerystę, ragina neskirti vietos ir regionų valdžios institucijų tai pačiai kategorijai kaip ir pilietinė visuomenė ir ekonominiai bei socialiniai partneriai, kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos yra išrinkti organai, tiesiogiai atsakingi ES piliečiams. Be to, valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų, Europos institucijų ir vietos bei regionų valdžios institucijų partnerystė yra kitokios kokybės lygmens negu kitos partnerystės formos. Piliečių išrinktos vietos ir regionų valdžios institucijos, atliekančios joms patikėtas valstybines užduotis, turėtų būti aiškiai paminėtos bendruose reglamentuose ir dokumentuose;

6.

yra įsitikinęs, kad vietos ir regioninės politikos srityje gero valdymo principus praktiškai galima įgyvendinti aktyviau įtraukiant pilietinės visuomenės atstovus ir ekonominius bei socialinius partnerius;

7.

pritaria visapusiam požiūriui į struktūrinės politikos valdymą ES daugiapakopio valdymo sistemoje;

8.

yra įsitikinęs, kad būtini gero valdymo regioninės politikos srityje elementai yra kompleksinis politinių priemonių taikymas, aktyvus visų suinteresuotų subjektų dalyvavimas bei aiški orientacija į veiksmingą ir efektyvų politikos įgyvendinimą, besiremiantį horizontalia ir vertikalia įvairių priemonių integracija siekiant aiškių, pastebimų rezultatų;

9.

pripažįsta Europos struktūrinės politikos, kaip veiksmingos pagalbos priemonės, taikomos įvairiose Europos šalyse vykdant administracinio decentralizavimo procesus, atliktą vaidmenį vystant regioninius planavimu ir rodikliais grįstus valdymo metodus, kurie svariai prisidėjo gerinant viešas iniciatyvas vietos ir regionų lygiu;

10.

yra įsitikinęs, kad dabartinis struktūrinės politikos modelis gali tapti puikiomis šios politikos formavimo ateityje gairėmis;

11.

nurodo, kad ES mastu nėra parengtos bendros metodikos, pagal kurią, rengiant, įgyvendinant, tikrinant ir vertinant programavimo ir planavimo dokumentus, susijusius su teritorijų planavimu, būtų kuriamos partnerystės. Todėl neįmanoma konkrečiai nustatyti, ar partnerystės principas tikrai buvo taikomas ar tik paminėtas, ir įvertinti jo realaus poveikio;

12.

palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi stiprinant partnerystes, skirtas tvaresnei politikai ir intensyvesnei vertikaliai ir horizontaliai integracijai valdymo ir partnerystės nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu;

13.

demokratijos pasiekimu laiko naujų valstybių narių vyriausybių pastangas įgyvendinti gero valdymo principus programavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo procese;

14.

ragina nacionalines, ir regionų institucijas bei administracinius organus parengti ir patvirtinti metodiką, skirtą kurti partnerystėms regioninės politikos srityje dėl programavimo ir planavimo dokumentų. Reikėtų apibrėžti partnerystės formą ir būtiniausią mastą visais jos etapais: rengimo, įgyvendinimo, tikrinimo ir vertinimo. Šiuo atveju derėtų atsižvelgti į du kokybiškai skirtingus partnerystės lygius:

Partneriai, kuriuos reikia įtraukti, skiriasi atsižvelgiant į jų veiklos sritį, specializaciją, įgaliojimus ir papildomą naudą. Be to, reikėtų turėti omenyje tai, kad decentralizacija įvairiose ES valstybėse narėse vykdoma skirtingais lygiais, ir išsiaiškinti, ar tikrai vietos ir regionų institucijoms tenka atsakomybė valdyti kai kurias veiklos programas;

15.

mano, kad skleisdamos sukauptą gerąją patirtį senosios valstybės narės, ypač labiau decentralizuotos, daug prisidėjo tobulinant gero valdymo ir partnerystės sistemą nacionaliniu, regionų, vietos ir projektų lygiu regioninės politikos srityje ir galėtų pasidalyti geriausia patirtimi su kitomis šalimis;

16.

pabrėžia, kad partnerių tinklų įtraukimas į regionų vystymo politikos priemonių rengimą ir įgyvendinimą įvairiems subjektams ir dalyviams suteikia didelių galimybių išreikšti savo interesus ir didina žmonių pasitikėjimą valdžios institucijomis. Vis dėlto reikia užtikrinti, kad suinteresuotiems partneriams, turintiems atitinkamus veiklos įgaliojimus, kompetenciją ir būtinus gebėjimus, kurių dalyvavimas gali atnešti realią papildomą naudą, būtų skirti pakankami finansiniai ištekliai, kad jie galėtų atlikti deramą vaidmenį šiame procese. Minėti finansiniai ištekliai galėtų būti techninės pagalbos dalis ir iš jų turėtų būti padengiamos išlaidos, susijusios su tikrai pagrįstų tyrimų atlikimu ir moksliniais tyrimais, vykdomais Europos, nacionaliniu ir vietos lygiu;

17.

ragina Europos Komisiją (kadangi į daugelį veiklos programų tai neįtraukta) leisti vietos ir regionų valdžios institucijoms, jų nacionalinėms ir viršnacionalinio lygio asociacijoms ir kitiems susijusiems partneriams naudoti techninei pagalbai skirtas lėšas dabartiniu programavimo laikotarpiu ir tam pritarti, kad minėti subjektai galėtų atlikti tyrimus ir analizę vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu, kurie padėtų nustatyti naujos sanglaudos politikos poreikius ir prioritetus;

18.

yra įsitikinęs, kad bus vis labiau svarbu visuose ES politikos formavimo proceso etapuose — politinių priemonių rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir įvertinimo — stiprinti valdymą ir partnerystę įgyvendinant projektus vietos ir regioninio vystymosi politikos srityje;

19.

mano, kad valdymui ir partnerystei turėtų tekti svarbesnis vaidmuo ES komunikacijos strategijoje rengiant, įgyvendinant ir ES teritorinio vystymosi politiką ir užtikrinant jos stebėseną bei įvertinimą;

20.

ragina Europos Parlamentą ir Europos Komisiją rengiant ES politikos priemones plačiau pasinaudoti partneryste ir valdymu siekiant įtraukti kuo daugiau suinteresuotų subjektų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijas, kaip valdžios lygmenį, kuriame paprastai įgyvendinama daugiausia Bendrijos politikos priemonių. Ragina Komisiją užtikrinti, kad visos regionų ir vietos valdžios institucijos, kurios yra suinteresuotos ir turi reikiamų įgūdžių administruoti Europos regionų vystymo programas, būtų skiriamos veiklos programų valdymo institucijomis;

21.

primygtinai reikalauja, kad rengiant nacionalinius, regioninius ir vietos strateginius ir planavimo dokumentus būtų surasta sąsaja tarp klausimų, susijusių su valdymu ir partneryste vietos ir regionų lygiu, ir diskusijos apie tai, kaip, pavyzdžiui, ES regionuose reikėtų atremti iššūkius, susijusius su klimato kaita, miesto transportu, pokyčiais gyvosios gamtos moksluose ir biotechnologijoje, mokslinių tyrimų ir inovacijų vystymuisi ir kokių iniciatyvų šiais klausimais reikėtų imtis;

22.

mano, kad rengiant naująją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką, visų pirma dėmesį skiriant didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, bus labai svarbu užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir joms atstovaujančios nacionalinės ir viršnacionalinės asociacijos, tačiau taip pat ir ekonominiai ir socialiniai partneriai bei pilietinė visuomenė būtų kuo anksčiau įtraukti formuluojant nacionalinę poziciją ir prioritetus bei rengiant dokumentus ir kad į jų nuomones būtų deramai atsižvelgta;

23.

mano, kad verta toliau atidžiai analizuoti su partnerystėmis susijusią valstybių narių praktiką ir patirtį, kurią jos sukaupė nustatydamos vietos, regionų, nacionalinio ir viršnacionalinio vystymosi prioritetus. Vertinimai parems paprastesnes ir veiksmingesnes komunikacijos tarp partnerių vietos ir regionų lygiu formas;

24.

yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių decentralizavimo lygį, konsultavimosi procesas bei valdymas projektų lygiu taip pat vyksta nevienodai;

25.

pripažįsta, kad kito ES planavimo laikotarpiu valstybių narių valdymo ir partnerysčių nacionaliniu ir regionų lygiu dalyviai turėtų būti susipažinę su patikrintais ir veiksmingais konsultavimosi su partneriais ir pilietinės visuomenės struktūromis metodais, pavyzdžiui, parengtas vadovas apie gerą praktiką, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę arba bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės atstovais siekiant koordinuoti veiklą, susijusią su būsimu vietos ir regionų vystymo planavimu;

26.

remiantis Lisabonos strategijos tikslu kurti žiniomis grindžiamą ekonomiką, rekomenduoja patvirtinti tikslines priemones, kurios padėtų įtraukti universitetus, mokslinių tyrimų ir mokslo įstaigas ir technologijų centrus į nacionalinės pozicijos ir dokumentų naujajam programavimo laikotarpiui rengimo procesą ne tik nacionaliniu, bet ir regionų bei vietos lygiu;

27.

mano, kad, siekiant sustiprinti administracinius gebėjimus, būtina visų pirma įgyvendinti tikslines priemones, skirtas jauniems žmonėms kuo ankstesniame etape įtraukti į teritorinio vystymosi politikos priemonių rengimo, svarstymo ir programavimo procesą. Tai turėtų didelės ir ilgalaikės įtakos ES politikos priemonių įgyvendinimui ir skatintų jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

28.

pripažįsta būtinybę toliau stiprinti aktyvios partnerystės (vietos ir regionų valdžios institucijų bei nevyriausybinių organizacijų iniciatyva) vaidmenį valdymo procese, todėl mano, kad valstybės narės turi imtis jų nacionalinius ypatumus atitinkančių veiksmų, kurie paskatintų partnerių bendruomenes jungtis į organizacijas siekiant aktyvesnio suinteresuotų pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimo, didesnės jų atsakomybės ir suinteresuotumo;

29.

rekomenduoja Europos Parlamentui ir Europos Komisijai įvertinti galimybę pasitelkti nacionalinių ir (arba) regionų valdžios institucijų gebėjimus užtikrinti veiklos programų įgyvendinimo ir iš struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo gautų lėšų panaudojimo stebėseną siekiant patikrinti patirtas išlaidas ir pasiektus rezultatus. Tai padėtų supaprastinti procedūras ir sumažinti jų sąnaudas;

30.

mano, kad būtina kurti institucines priemones, kuriomis siekiama palengvinti horizontalios ir vertikalios strategijų įgyvendinimą. Tai galėtų būti platformos, regioninės politikos valdymas, apskritojo stalo susitikimai ir kt., kurie palengvintų komunikaciją politiniu ir administraciniu lygiu su atskirų sektorių tinklais;

31.

mano, kad reikėtų atsižvelgti į Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių regioninės politikos valdymo srityje vaidmenį ir kartu jas skatinti. Šios naujos struktūros yra ne tik Bendrijos lėšų valdymo priemonė, bet visų pirma horizontalaus bendradarbiavimo priemonė, skirta kaimyninių regionų pilietinei visuomenei;

32.

yra įsitikinęs, kad vertinant partnerystę valdymo ir projektų planavimo srityje, vis dažniau dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiniams, o ne kiekybiniams rodikliams, todėl labai svarbu, kad valdymo proceso metu nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų partneriai būtų vertinami ne pagal vienodus kriterijus, bet atsižvelgiant į jų gebėjimus ir galimą indėlį;

33.

atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduriama užtikrinant regionų politikos poveikį visuomenei, nepaprastai svarbu įvairiais lygiais sukurti politikos priemonių sąsajas su įvairiais sektoriais;

34.

vienas svarbiausių vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijų uždavinių — stiprinti ir nuolat tobulinti administracinius gebėjimus. Metinis administracinių gebėjimų įvertinimas turi būti laikomas ne formalumu, o pasiektų rezultatų analize, kuri vėliau būtų skelbiama ir būtų pagrindas būsimiems gebėjimams ugdyti;

35.

yra įsitikinęs, kad Regionų komitetui turėtų būti skiriamas svarbesnis vaidmuo rengiant ir įgyvendinant ES politikos priemones bei užtikrinant jų stebėseną aktyviai dalyvaujant Komiteto nariams — kaip vietos ir regionų valdžios institucijų interesų atstovams — vietos ir regionų lygiu vykstančiuose dialoguose su visuomene ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Tai yra tiek sėkmingo teritorinio vystymo planavimo, tiek administracinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymo ir didinimo vietos ir regionų lygiu išankstinė sąlyga, siekiant įveikti administravimo stoką, kuri ES dokumentuose dažnai vadinama kliūtimi vystymuisi;

36.

kiekvienais metais planuoja parengti rekomendacijas, kaip gerinti regionų ir vietos lygio partnerystes, kurios taps neatsiejama kasmetinių aukšto lygio diskusijų dalimi;

37.

rems valstybių narių, Europos Parlamento ir Europos Komisijos iniciatyvas, susijusias su partnerysčių su vietos ir regionų valdžios institucijomis plėtojimu, ne tik politikos priemonių įgyvendinimo stebėsenos, bet visų pirma jų rengimo etape;

38.

mano, kad pasitelkiant įvairias iniciatyvas reikia remti, skatinti ir plėtoti partnerystes su NVO ir darbdaviais žemesniuose valdžios lygmenyse, visų pirma planavimo etape ir konkrečių priemonių įgyvendinimo metu;

39.

yra pasiryžęs planuoti ir įgyvendinti iniciatyvas, skirtas skleisti geriausią partnerystės taikymo patirtį, kurią valstybės narės sukaupė nustatant vietos, regionų, nacionalinės ir viršnacionalinės politikos prioritetus. Vietos valdžios institucijos turi būti įtrauktos į komunikacijos veiklą, nes jos geriausiai gali išaiškinti kokią reikšmę Europos Sąjunga turi kasdieniniam piliečių gyvenimui;

40.

imsis visų reikiamų veiksmų, kad būtų kuo geriau naudojamasi Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) — tarptautinio decentralizuoto bendradarbiavimo priemonės — teikiamais Europos, nacionalinės ir regionų politikos koordinavimo ir įgyvendinimo mechanizmais siekiant kuo veiksmingiau į valdymą įtraukti įvairias partnerių grupes.

19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 325/60

—

pabrėžia, kad pramoninių išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas yra ypač svarbus oro taršai. Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva yra svarbi europinė priemonė, suteikianti galimybę valstybėms narėms iki 2020 m. pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus;

—

mano, kad kalbant apie oro taršą direktyva nekelia pakankamai aukštų tikslų ir yra nusivylęs dėl to, kad didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų teršalų ribinės vertės (žr.1 priedą) nėra griežtos; Komitetas kartu norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vis dar egzistuoja didelis skirtumas tarp išmetamųjų teršalų ribinių verčių, nurodytų pasiūlyme ir susijusiame didelių deginimo įrenginių GPGB (geriausias prieinamas gamybos būdas) pamatiniame dokumente; šios vertės turėtų būti suvienodintos ir sugriežtintos;

—

primygtinai rekomenduoja įtraukti praktinę persvarstymo sistemą, leidžiančią iš dalies persvarstyti direktyvą (pvz., techninius skyrius ir išmetamųjų teršalų ribines vertes) taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą. Be to, jis susirūpinęs dėl to, kad teisės aktai ateityje bus derinami laikantis Sevilijos proceso (žr. 1 priedą), o tai nėra Sutartyje numatyta teisinė procedūra ir jai netaikoma demokratinė kontrolė;

—

Komitetas visiškai nesutinka su Komisijos pasiūlymu nustatyti leidžiančių nukrypti nuostatų suteikimo kriterijus, kurie būtų taikomi atsižvelgiant į vietos sąlygas pagal komitologijos procedūrą;

Pranešėjas

:

Cor LAMERS, Hauteno meras (NL/ELP)

1.

pažymi, kad įvairių ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant aplinkosaugos ir pramonės politiką bei turi didelius įgaliojimus taršos prevencijos politikos ir kontrolės vykdymo srityse;

2.

ryžtingai remia taršos prevencijos principą ir principą „teršėjas moka“ ir todėl pritaria pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos tikslui;

3.

pabrėžia priemonių, taikomų teršalų susidarymo vietoje, svarbą. Ypač svarbu nustatyti taršos priežastis ir išmetamųjų teršalų problemą spręsti teršalų susidarymo vietoje ekonomiškiausiu ir aplinką tausojančiu būdu;

4.

pažymi, kad miesto ir kaimo vietovėse oro, vandens ir dirvožemio kokybė daro tiesioginį poveikį gyventojų kasdieniam gyvenimui. ES dideli pramoniniai įrenginiai vis dar išmeta didelę pagrindinių teršalų dalį;

5.

pažymi, kad švaraus oro ir vandens politika yra tarpvalstybinio pobūdžio, todėl reikia imtis ES lygio veiksmų. Kartu džiaugiasi pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva kaip europine priemone išmetamųjų teršalų kiekiui teršalų susidarymo vietoje sumažinti.

6.

įsitikinęs, kad šis pasiūlymas apima priemones, kurios yra būtinos ir gali gerokai prisidėti siekiant naudos aplinkai. Šiuo požiūriu pritaria direktyvoje siūlomam geresniam GPGB dokumentų (geriausio prieinamo gamybos būdo pamatiniai dokumentai, žr. 1 priedą) naudojimui, nes tai turės didesnės naudos aplinkai;

7.

pabrėžia, kad pramoninių išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas yra ypač svarbus oro taršai. Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva yra svarbi europinė priemonė, suteikianti galimybę valstybėms narėms iki 2020 m. pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Todėl didelių kurą deginančių įrenginių, kurių nominalus našumas yra nuo 20 iki 50 megavatų (MW), įtraukimas yra svarbus naujos direktyvos aspektas;

8.

mano, kad kalbant apie oro taršą direktyva nekelia pakankamai aukštų tikslų:

9.

todėl susirūpinęs, kad Direktyva gali duoti daugiausia tik trumpalaikę naudą. Su nerimu vertina galimą ribotą naudą ilgalaikės trukmės laikotarpiu (žr. 17 dalį).

10.

pabrėžia, kad TIPK (Taršos integruota prevencija ir kontrolės) leidimai (žr. 1 priedą) turėtų būti ir toliau grindžiami kompleksiniu požiūriu, atsižvelgiant į aplinką, gamybą, technines galimybes, sąnaudų efektyvumą ir taip pat ne mažiau svarbias vietos sąlygas;

11.

pritaria Komisijos nuomonei, kad TIPK direktyva šiuo metu nėra tinkamai įgyvendinama visose valstybėse narėse. TIPK direktyvą buvo gana sunku įgyvendinti, o GPGB dokumentai ne visada naudojami, taip pat ir dėl jų gana techninio ir sudėtingo pobūdžio;

12.

atkreipė dėmesį į tai, kad leidimai labiau atspindi centralizuotus ir vienodai nustatytus standartus ir reikalavimus. Nors atrodo, kad tai yra teigiamas dalykas, tačiau, žiūrint į leidimus, tampa vis sunkiau nustatyti, ką daro, gamina, apdoroja ar optimizuoja bendrovės;

13.

mano, kad Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva (apimanti TIPK direktyvos persvarstymą) buvo pateikta praėjus vos kelioms savaitėms pasibaigus dabartinių teisės aktų dėl TIPK įgyvendinimo terminui, nustatytam 2007 m. spalio 31 d. Todėl persvarstymas vyksta nesulaukus, kol paaiškės TIPK direktyvos tinkamumas ir veiksmingumas, o dar svarbiau — iki bus galima visa apimtimi įvertinti jos poveikį išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimui.

14.

mano, kad septynių direktyvų sujungimas į vieną direktyvą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų yra labai ambicingas darbas, galbūt tinkamiau tai būdu daryti laipsniškai arba priimti pagrindų direktyvą ir su ja susijusias antrines direktyvas. Pagrindų direktyva taip pat suteiktų galimybę įtraukti kitas, tiesiogiai susijusias direktyvas, pvz., miesto nuotekų valymo direktyvą, netrukdant pagrindų direktyvą taisyti ateityje;

15.

palankiai vertina geresnio reguliavimo principą. Komisijos pasiūlymas septynias direktyvas sujungti į vieną, atrodytų, atitinka šį principą. Tam tikru mastu naujoji direktyva supaprastina leidimų išdavimo tvarką. Tačiau Komitetas mano, kad skirtingos direktyvos dalys nebuvo visiškai konsoliduotos ir kadangi vis dar esama didelių skirtumų tarp direktyvos ir GPGB pamatinių dokumentų, nebus galima išspręsti visų praktinių sunkumų;

16.

Komitetas abejoja, ar dabartinis apibrėžčių nesuderinamumas ir neaiškumai pašalinami šiuo pasiūlymu. Pavyzdžiui, neaišku, koks bus naujosios GPT (perėjimas nuo geriausios prieinamos technologijos prie geriausio prieinamo gamybos būdo) apibrėžties poveikis. Atsižvelgiant į platesnę technologijos, o ne tik gamybos būdo, perspektyvą, atsiras geresnė sąsaja su verslo investicijomis, bus sudarytos vienodesnės verslo sąlygos ir tokiu būdu bus priimti kūrybiškesni aplinkosaugos klausimų sprendimai;

17.

Komitetas labai susirūpinęs dėl galimų konsolidacijos pasekmių ateityje persvarstant direktyvą. Pasiūlymas šiuo metu apima kelias įvairias skirtingų specializuotų technikos žinių sritis. Dėl direktyvos apimties, ypač dėl jos sudėtingumo ateityje bus labai sunku, o gal net neįmanoma jos persvarstyti ir pritaikyti ją poreikiams ateityje ir technologiniams pokyčiams nustatant griežtesnius veiklos reikalavimus, pvz., išmetamųjų teršalų ribines vertes;

18.

supranta, kad Komisija siūlo spręsti sunkią problemą, susijusią su būsimais direktyvos pakeitimais, susiedama direktyvą su GPGB pamatiniais dokumentais. Direktyva nustatomi būtiniausi standartai, kurių reikia laikytis, o GPGB pamatiniai dokumentai, kuriuos galima lengvai pakeisti, užtikrins sistemos atnaujinimą atsižvelgiant į technologijų vystymąsi ir griežtesnes išmetamųjų teršalų ribines vertes (GPGB-ITK, žr. 1 priedą). Komitetas rimtai susirūpinęs dėl to, kad ateityje atsiras skirtumai tarp GPGB-ITK (persvarstytinuose GPGB dokumentuose) ir išmetamųjų teršalų ribinių verčių (direktyvoje). Yra didelė rizika, kad sistema gali pasenti ir dėl to tik labai nežymiai prisidėti prie būsimo aplinkos apsaugos vystimosi;

19.

primygtinai rekomenduoja įtraukti praktinę persvarstymo sistemą, leidžiančią iš dalies persvarstyti direktyvą (pvz., techninius skyrius ir išmetamųjų teršalų ribines vertes) taikant bendro sprendimo priėmimo procedūrą. Be to, jis susirūpinęs dėl to, kad teisės aktai ateityje bus derinami laikantis Sevilijos proceso (žr. 1 priedą), o tai nėra Sutartyje numatyta teisinė procedūra ir jai netaikoma demokratinė kontrolė.

20.

Komitetas patenkintas naujausiais GPGB dokumentų pataisymais ir vertina juos kaip naudingus pamatinius dokumentus. Tačiau dauguma GPGB pamatinių dokumentų yra prieinami tik anglų kalba, dėl to gali kilti sunkumų vietos ir regionų įstaigoms, vykdančioms priežiūrą ir išduodančioms leidimus. Tad Komitetas reikalauja išversti į visas oficialias ES kalbas svarbiausius GPGB pamatinių dokumentų skyrius (pvz., tuos, kuriuose apibūdinamos geriausias galimos priemonės (GPGB), žr. 1 priedą, konkrečiai pramonės šakai);

21.

todėl mano, kad yra neteisinga, jog GPGB pamatiniai dokumentai nėra dažniau naudojami ES ir rekomenduoja pagerinti jų naudojimą; pritaria naujam GPGB pamatinių dokumentų statusui ir būsimam įpareigojimui naudoti juos leidimų procedūroje. Komitetas aiškina naują GPGB pamatinių dokumentų statusą kaip labiau privalomą, nes šie dokumentai (kurie šiuo metu yra tik pamatiniai dokumentai, į kuriuos būtina atsižvelgti, tačiau nėra privalomi) dabar bus praktikoje privalomi;

22.

supranta, kad yra galimybių patobulinti GPGB pamatinius dokumentus. Kartais, atsižvelgiant į gamybos procesą, trūksta inovacijų ir patobulinimų. Pavyzdžiui, nukrypimų nuo duomenų rinkimo stebėsena šiuo metu naudojama nustatyti bendrovėms nuobaudas, nors galima būtų panaudoti priemonėms pagerinti. Kitas pavyzdys — neatitikimas tarp direktyvos skyriaus dėl lakiųjų organinių junginių ir atitinkamo GPGB pamatinio dokumento. Todėl Komitetas baiminasi, kad ne visuomet švariausiam būdui gali būti teikiama pirmenybė. Jeigu yra galimybių, vietos valdžios institucijos visuomet turėtų skatinti inovacijas vietos aplinkai pagerinti, o GPGB pamatinių dokumentų kokybė turėtų būti tokia, kad padėtų kompetentingoms valdžios institucijoms;

23.

mano, kad naujasis pamatinių GPGB pamatinių dokumentų statusas padidins politikos nuoseklumą išduodant taršos leidimus ir padės konkuruojančioms Europos įmonėms sukurti vienodas sąlygas;

24.

mano, kad Sevilijos procesas (žr. 1 priedą) yra būtinas ir tinkamas. GPGB pamatiniai dokumentai rengiami ir atnaujinami Sevilijoje remiantis Europos Komisijos pareigūnų ir ekspertų iš valstybių narių, pramonės įmonių ir NVO posėdžių rezultatais. Šių suinteresuotų subjektų bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus nustatant naujus geriausius prieinamus gamybos būdus ir rengiant naujus ar pakeistus GPGB pamatinius dokumentus. Todėl direktyvoje šis procesas turėtų būti išplėstas, o būtent tai šiuo metu ir daroma;

25.

atkreipė dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nedalyvauja Sevilijos procese ir prašo įtraukti jų atstovus į šį procesą. Vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip leidimus išduodančios institucijos ir už tikrinimus atsakingi organai turi svarbių žinių apie geriausius prieinamus gamybos būdus, todėl Sevilijos procesui būtų naudinga, jei jame dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis GPGB pamatinių dokumentų statusas galbūt galėtų turėti neigiamos įtakos Sevilijos procesui (žr. 1 priedą). Pasiekti sutarimą dėl GPGB bus dar sudėtingiau atsižvelgiant į naują privalomą GPGB pamatinių dokumentų pobūdį, nes valstybės narės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos galėtų pasirinkti labiau strateginį požiūrį jiems apibrėžti. Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, pramonei būtų naudinga, jei GPGB pamatiniuose dokumentuose būtų numatyti mažiau novatoriški standartai. Tokiu atveju Sevilijos procesas galėtų virsti lėtu ir neskaidriu politiniu procesu, užuot siekdamas geriausių techninių sprendimų paieškos;

27.

mano, kad ši padėtis gali lemti blogiau parengtus dokumentus. Galiausiai gali taip nutikti, kad turėsime pasenusią, silpną priemonę, kuri neskatina inovacijų ir negerina aplinkos kokybės, o iš tiesų silpnina naujosios pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos įgyvendinimą.

28.

pritaria naujosios pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos tikslui pagerinti politikos nuoseklumą išduodant taršos leidimus;

29.

norėtų pabrėžti, kad įvairiose ES valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimai išduoti leidimus skiriasi. Pavyzdžiui, Danijoje tiek vietos ir regionų valdžios institucijos, tiek šalies valdžia yra atsakingos už išduodamus leidimus. Nyderlanduose su taršos susijusios veiklos vykdytojams leidimus išduoda savivaldybės ir regionai, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje pagrindiniai oro taršos šaltinių subjektai yra centrinės valdžios kompetencijos sritis. Vyraujanti visoje ES vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo šioje politikoje tendencija yra ta, kad nacionaliniu lygiu nustatyti standartai įgyvendinami vietos arba regionų lygiu;

30.