ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 320

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

51 tomas
2008m. gruodžio 16d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Taryba

2008/C 320/01

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos daugiakalbystės strategijos

1

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Taryba

2008/C 320/02

2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas dėl Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos trijų narių skyrimo

4

2008/C 320/03

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl jaunimo judumo

6

2008/C 320/04

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių

10

 

Komisija

2008/C 320/05

Euro kursas

13

 

V   Skelbimai

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos Parlamentas

2008/C 320/06

Skelbimas dėl rengiamos atrankos PE/115/S

14

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Komisija

2008/C 320/07

Pranešimas apie tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą

15

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Komisija

2008/C 320/08

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5415 — Telenet/Concentra/VAR/JV) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

16

 

2008/C 320/09

Pastaba skaitytojui(žr. antrajį viršelio puslapį)

s3

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Taryba

16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/1


TARYBOS REZOLIUCIJA

2008 m. lapkričio 21 d.

dėl Europos daugiakalbystės strategijos

(2008/C 320/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

NURODYDAMA:

1.

2002 m. vasario 14 d. Tarybos rezoliuciją dėl kalbų įvairovės ir kalbų mokymosi skatinimo (1), kurioje pabrėžiama, kad kalbų mokėjimas yra vienas iš pagrindinių gebėjimų, kurį reikia įgyti kiekvienam piliečiui, kad jis galėtų veiksmingai dalyvauti Europos žinių visuomenėje, ir todėl šis gebėjimas sudaro palankesnes sąlygas integracijai į visuomenę ir socialinei sanglaudai;

2.

2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama imtis tolesnių veiksmų siekiant tobulinti pagrindinių gebėjimų įvaldymą, visų pirma visus mokant dviejų užsienio kalbų nuo labai ankstyvo amžiaus (2);

3.

2006 m. gruodžio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimą Nr. 1983/2006/EB dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008 m.) (3);

4.

2006 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl Europos kalbinės kompetencijos rodiklio (4), kuriose dar kartą buvo patvirtinta, kad užsienio kalbų gebėjimai ne tik padeda skatinti tautų tarpusavio supratimą, bet ir yra būtina darbuotojų judumo sąlyga bei prisideda prie Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumo;

5.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl 2008–2010 m. darbo plano kultūros srityje (5), kuriose pabrėžiamas kultūrinis daugiakalbystės aspektas ir visų pirma jos vaidmuo sudarant galimybes naudotis kultūros produkcija bei jos indėlis į kūrybiškumą;

6.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos, kuriose pripažįstamas kalbų mokymosi ir vertimo vaidmuo siekiant įgyti tarpkultūrinę kompetenciją;

7.

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl daugiakalbystės, kuriose Komisijos, inter alia, prašoma iki 2008 m. pabaigos parengti pasiūlymus dėl visa apimančios politikos daugiakalbystės srityje metmenų.

PALANKIAI VERTINDAMA:

2008 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Daugiakalbystė — Europos turtas ir bendras rūpestis“ (6).

ATKREIPDAMA DĖMESĮ Į:

2008 m. liepos 3 d. Komisijos žaliąją knygą „Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės (7),

ir atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 26 d. Paryžiuje įvykusio konvento daugiakalbystės klausimais rezultatus.

MANO, KAD:

kalbų ir kultūrų įvairovė yra neatsiejama Europos identiteto dalis; tai — bendras ES paveldas, turtas, iššūkis ir vertybė,

daugiakalbystė yra svarbus kompleksinis klausimas, apimantis socialinius, kultūrinius, ekonominius, taigi, ir švietimo aspektus,

skatinant daugiakalbystę svarbu propaguoti mažiau vartojamas Europos kalbas,

visais švietimo ir mokymo lygiais vis dar turėtų būti dedama daug pastangų siekiant skatinti mokytis kalbų ir vertinti kultūrinius kalbų įvairovės aspektus, taip pat teikti tikslesnę informaciją apie Europos kalbų įvairovę ir jų paplitimą visame pasaulyje,

daugiakalbystė taip pat atlieka ypač svarbų vaidmenį skatinant kultūrų įvairovę, inter alia, žiniasklaidos bei elektroninėje terpėje esančio turinio srityje, ir kultūrų dialogą Europoje ir su kitais pasaulio regionais; šiame procese ypatingas vaidmuo tenka vertimui, kadangi verčiant kuriamos kalbų ir kultūrų sąsajos ir suteikiama daug galimybių susipažinti su kūriniais bei idėjomis,

kalbų įvairovė Europoje suteikia pridėtinės vertės plėtojant Europos Sąjungos ir kitų pasaulio šalių ekonominius santykius bei kultūrinius ryšius,

daugiakalbystė padeda ugdyti kūrybiškumą, nes suteikiama galimybė susipažinti su kitais mąstymo, pasaulio supratimo ir vaizdavimo būdais.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATSIŽVELGIANT Į JŲ ATITINKAMĄ KOMPETENCIJĄ IR VISAPUSIŠKAI LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

1.   Skatinti daugiakalbystę siekiant stiprinti socialinę sanglaudą, kultūrų dialogą ir Europos vienijimą

a)

labiau informuoti visuomenės narius, ypač jaunimą pradiniame bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo etape, apie kalbų įvairovės bei kalbų mokymosi naudą;

b)

mokyti migrantus, ypač jaunimą, priimančiosios šalies kalbos, kuri yra vienas iš esminių sėkmingos integracijos ir galimybių įsidarbinti veiksnių, tuo pačiu metu gerbiant jų kilmės šalies kalbą.

2.   Stiprinti kalbų mokymąsi visą gyvenimą

a)

nuo pat ankstyvo amžiaus ir bendrojo lavinimo, o vėliau ir profesinio mokymo bei aukštojo mokslo studijų laikotarpiu stengtis jaunimui užtikrinti įvairias ir kokybiškas kalbų mokymosi ir kultūrinio švietimo galimybes, kad jie galėtų gerai išmokti bent dvi užsienio kalbas; šis gebėjimas yra integracijos į žinių visuomenę veiksnys;

b)

dėti pastangas stiprinant visų asmenų kalbų gebėjimų įgijimą ir nuolatinį tobulinimą formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje bei savišvietos būdu;

c)

stengtis išplėsti galimybes rinktis kalbas, kurių mokoma įvairiais švietimo lygiais, įskaitant pripažintas kalbas, kurios yra mažiau vartojamos, kad moksleiviai galėtų pasirinkti remdamiesi, pavyzdžiui, asmeniniais interesais ar geografine padėtimi;

d)

skatinti mokytis Europos kalbų ir skatinti jų plitimą pasinaudojant novatoriškomis priemonėmis, pavyzdžiui, skaitmeninėmis ryšių technologijomis bei nuotoliniu mokymusi ir metodais, kurie, pavyzdžiui, grindžiami giminingų kalbų supratimu;

e)

skatinti besimokančiojo vertinimą remiantis pripažintais būdais, pavyzdžiui, remiantis Europos Tarybos sukurta bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema ir Europass kalbų pasu, o tam tikrais atvejais — Europos kalbinės kompetencijos rodikliu;

f)

ypač daug dėmesio skirti kalbų mokytojų kvalifikacijos tobulinimui ir bendrai mokytojų kalbų mokėjimo stiprinimui siekiant skatinti nelingvistinių disciplinų mokymą užsienio kalbomis (integruotas dalyko ir kalbos mokymasis (IDKM);

g)

skatinti kalbų mokytojų judumą ir mainus Europoje, siekiant, kad kuo daugiau kalbų mokytojų būtų pagyvenę šalyje, kurios kalbą jie moko;

h)

pasitelkti Mokymosi visą gyvenimą programą ir atitinkamas nacionalines sistemas, siekiant visoms tikslinėms grupėms, ypač besimokančiam jaunimui ir mokytojams, suteikti judumo galimybių, galinčių padėti tobulinti jų kalbų mokėjimą, ir pasitelkti kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos ženklo (pažymėjimo) kalbų srityje iniciatyvą, siekiant plėtoti kalbų mokymosi ir mokymo priemones.

3.   Aktyviau skatinti daugiakalbystę, kaip Europos ekonomikos konkurencingumo ir asmenų judumo bei galimybių įsidarbinti veiksnį

a)

remti įvairių kalbų mokymą ir mokymąsi siekiant sudaryti įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, geresnes sąlygas patekti į pasaulio rinkas, pirmiausia į besiformuojančias rinkas;

b)

skatinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama kalbų mokėjimui darbuotojų karjeroje, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse;

c)

tam tikrais atvejais pasinaudoti Europos struktūriniais fondais siekiant tęstiniame profesiniame mokyme ir suaugusiųjų švietime užtikrinti konkrečiam darbui pritaikytus kalbų kursus;

d)

vertinti piliečių, kilusių iš migrantų šeimų, kalbų mokėjimą ir juo pasinaudoti stiprinant kultūrų dialogą ir ekonominį konkurencingumą.

4.   Skatinti kalbų įvairovę ir kultūrų dialogą, intensyvinant vertimo sričiai teikiamą paramą, kad būtų skatinimas idėjų bei žinių skleidimas ir kūrinių platinimas Europoje ir pasaulyje:

A.

Plėtojant esamą politiką ir programas:

a)

geriau informuoti visuomenę, visų pirma Europos specialistus, apie nacionalines ir Europos paramos sistemas, skirtas literatūros kūrinių, mokslinių ir techninių tekstų vertimui, įskaitant elektroninėje terpėje esančius kultūros veikalus ir kūrinius, sceninių meno kūrinių titravimą ir audiovizualinių kūrinių ir filmų subtitravimą;

b)

koordinuoti ir intensyvinti pagal esamas Europos programas teikiamą paramą priemonėms, skirtoms vertimui remti;

c)

plėtoti galimybes mokytis vertimo bei užtikrinti tokio mokymo kokybę ir atitinkamoms tikslinėms grupėms (moksleiviams, universitetų studentams, įmonėms ir t. t.) teikti tikslesnę informaciją apie vertėjų galimybes ir vertimo kursus;

d)

remti daugiakalbių kalbų terminologijos duomenų bazių jungimą į tinklą, kad būtų sudarytos palankesnės darbo sąlygos vertėjams raštu ir žodžiu;

e)

skatinti kalboms skirtų technologijų plėtojimą, ypač vertimo raštu ir žodžiu srityje: pirma, skatinant Komisijos, valstybių narių, vietos valdžios institucijų, mokslinių tyrimų įstaigų ir pramonės subjektų bendradarbiavimą, antra, užtikrinant mokslinių tyrimų programų konvergenciją, taikymo sričių nustatymą ir technologijų panaudojimą mokantis bet kurių ES kalbų.

B.

Pradėti diskusiją apie specialios vertimui skirtos paramos programos aktualumą ir galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, kad būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti susijusius kultūrinius, technologinius ir profesinius uždavinius.

5.   Propaguoti ES kalbas pasaulyje

a)

stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir trečiosiose šalyse esančių jų kultūros įstaigų ar kitų atstovaujančių įstaigų bendradarbiavimą, taip pat skatinti partnerystes kalbų srityje ir kultūrų dialogą su trečiosiomis šalimis;

b)

kuo geriau išnaudoti Europos kalbų potencialą plėtojant dialogą su kitomis pasaulio šalimis kultūros ir ekonomikos srityse bei stiprinant ES vaidmenį tarptautinėje arenoje;

c)

stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Europos Taryba ir UNESCO, vykdančiomis veiklą kalbų mokymosi ir kalbų bei kultūrų įvairovės srityje.

PRAŠO KOMISIJOS:

1.

remti valstybių narių pastangas siekti šioje rezoliucijoje nustatytų tikslų, pasinaudojant visomis europinio bendradarbiavimo švietimo, kultūros ir kitose atitinkamose politikos srityse galimybėmis;

2.

atsižvelgiant į naujus visa apimančios politikos daugiakalbystės srityje metmenis ir neviršijant savo kompetencijos ribų patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama deramai atsižvelgti į piliečių kalbų mokėjimo poreikius, ypač daug dėmesio skiriant:

Europos institucijų ir visuomenės santykiams,

Europos institucijų ir nacionalinių institucijų santykiams, ypač daug dėmesio skiriant informacijos teikimui visomis oficialiosiomis kalbomis ir daugiakalbystės propagavimui Komisijos tinklavietėse;

3.

iki 2011 m. vidurio pateikti šios rezoliucijos įgyvendinimo ataskaitą, parengtą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ypatingą dėmesį skiriant geros praktikos pavyzdžiams;

4.

reguliariai apžvelgti su kalbų mokėjimu susijusią padėtį Europoje, visų pirma remiantis turimais valstybių narių atliktų tyrimų duomenimis, bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema ir tam tikrais atvejais — Europos kalbinės kompetencijos rodikliu.


(1)  OL C 50, 2002 2 23.

(2)  Dok. SN 100/02, 44 punktas, p. 19.

(3)  OL L 412, 2006 12 30, p. 44.

(4)  OL C 172, 2006 7 25, p. 1.

(5)  OL C 143, 2008 6 10.

(6)  Dok. 13253/08 + ADD 1 + ADD 2 + ADD 3.

(7)  Dok. 11631/08 + ADD 1 (COM(2008) 423 galutinis).


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/4


TARYBOS SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 27 d.

dėl Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos trijų narių skyrimo

(2008/C 320/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą (1), ypač į jo 79 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 79 straipsnyje numatyta, kad Taryba Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos nariais turėtų skirti po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės.

(2)

2007 m. birželio 7 d. sprendimu (2) Taryba paskyrė Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos 27 narius.

(3)

Suomijos Vyriausybė informavo Tarybą ketinanti pakeisti Suomijos atstovą Valdančiojoje taryboje ir pateikė naujo atstovo kandidatūrą, kuris turėtų būti paskirtas laikotarpiui iki 2013 m. gegužės 31 d.

(4)

Latvijos Vyriausybė informavo Tarybą ketinanti pakeisti Latvijos atstovą Valdančiojoje taryboje ir pateikė naujo atstovo kandidatūrą, kuris turėtų būti paskirtas laikotarpiui iki 2011 m. gegužės 31 d.

(5)

Portugalijos Vyriausybė informavo Tarybą ketinanti pakeisti Portugalijos atstovą Valdančiojoje taryboje ir pateikė naujo atstovo kandidatūrą, kuris turėtų būti paskirtas laikotarpiui iki 2011 m. gegužės 31 d.,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Suomijos pilietė Pirkko KIVELÄ, gimusi 1953 m. spalio 23 d., skiriama Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos nare vietoj Jukka MALM laikotarpiui nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.

2 straipsnis

Latvijos pilietis Armands PLĀTE, gimęs 1962 m. vasario 27 d., skiriamas Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos nariu vietoj Ilze KIRSTUKA laikotarpiui nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.

3 straipsnis

Portugalijos pilietė Maria Fernanda SANTIAGO, gimusi 1948 m. sausio 28 d., skiriama Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos nare vietoj António Nuno FERNANDES GONÇALVES HENRIQUES laikotarpiui nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2008 m. lapkričio 27 d.


(1)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2)  OL C 134, 2007 6 16, p. 6.


16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/6


2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl jaunimo judumo

(2008/C 320/03)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

KADANGI:

1.

2000 m. kovo mėn. Lisabonoje ir 2002 m. kovo mėn. Barselonoje įvykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose buvo nuspręsta nustatyti strateginį tikslą siekti, kad Europos Sąjunga iki 2010 m. taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos iki 2010 m. taptų pasauliniu kokybės standartu ir būtų sukurta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė.

2.

2008 m. kovo mėn. Briuselyje Europos Vadovų Taryba susitarė dėl tikslo pašalinti kliūtis laisvam žinių judėjimui sukuriant „penktąją laisvę“, kuri, inter alia, sudarytų sąlygas didesniam mokslininkų, studentų, mokslo darbuotojų ir universitetų dėstytojų tarpvalstybiniam judumui.

3.

Visais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais, nustatančiais veiksmų programas švietimo ir mokymo visą gyvenimą, įskaitant jaunystės laikotarpiu, srityje 2007–2013 m. laikotarpiu siekiama skatinti judumą; be to, to paties tikslo siekiama ir Europos programomis ir priemonėmis mokslinių tyrimų ir įmonių politikos srityje, bei struktūriniais fondais.

4.

Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mobilumo kokybės chartijos (2006 m.) buvo pasiūlyti pagrindiniai principai siekiant užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas jauno žmogaus parengimui judumo kitoje valstybėje narėje laikotarpiui, paramai judumo laikotarpiu ir judumo rezultatų įvertinimui.

5.

Bolonijos proceso aukštojo mokslo srityje ir Kopenhagos proceso profesinio švietimo ir mokymo srityje tikslas yra sukurti Europos erdvę, kurioje studentams ir dėstytojams atveriamos didesnio judumo galimybės, yra daugiau skaidrumo kvalifikacijų, studijų ir mokymosi laikotarpių pripažinimo srityje ir institucijos geriau bendradarbiauja tarpusavyje.

6.

Įvairiomis Europos priemonėmis, įskaitant galiojančias (Europos kvalifikacijų sistema, Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) ir Europasas) ir numatomas įvesti (Europos kreditų perkėlimo sistemas profesinio švietimo ir mokymo srityje (ECVET)) priemones, siekiama užtikrinti, kad Europos piliečių kvalifikacijos ir gebėjimai būtų geriau pripažįstami ir stiprinami, taip pat teikti jiems informaciją apie mokymosi galimybes visoje Europoje (per PLOTEUS ir „Studijų Europoje“ portalus) (1).

7.

2008 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl tarpkultūrinės kompetencijos pabrėžiamas judumo indėlis siekiant įgyti tokias kompetencijas.

8.

2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl jaunų savanorių judumo Europos Sąjungoje nagrinėjami klausimai, susiję būtent su jaunų savanorių judumu.

PALANKIAI VERTINA 2008 m. birželio mėn. Europos Komisijos paskelbtą Aukšto lygio judumo ekspertų forumo ataskaitą (2), kuri buvo pateikta atsakant į Tarybos prašymą propaguoti judumą ir taikyti jį ne tik studentams, bet ir kitoms jaunimo tikslinėms grupėms, ir 2008 m. gegužės 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ataskaitą „Geresnis jaunimo judumo Europoje skatinimas: praktiniai klausimai ir tvarkaraštis“.

ŽINODAMA, KAD:

jaunimo judumas Europoje, pagrįstas kiekvieno Europos piliečio laisvo judėjimo principu, kaip viena svarbiausių Europos bendradarbiavimo formaliojo švietimo, savišvietos ir neformaliojo švietimo ir mokymo srityje sudėtinių dalių ir žiniomis pagrįstos Europos sąlygų, yra pagrindinė priemonė siekiant:

puoselėti priklausymo Europai jausmą,

propaguoti socialinį ir profesinį integravimą,

užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą globalizuotoje aplinkoje.

PAŽYMI, KAD:

Nors Erasmus programa yra sėkminga, jaunimo judumas vis dėlto tebėra retas reiškinys — net ir studentų tarpe, kurių tik nedidelė dalis keliauja į kitą valstybę narę studijuoti universitete ar stažuotis įmonėje. Jis tebėra netolygiai pasiskirstęs pagal mokymo tipus bei sektorius, disciplinas, šalis bei socialinę kilmę, visų pirma todėl, kad apie jį turima per mažai informacijos, dėl finansavimo problemų ir nepakankamo studijų užsienyje laikotarpio pripažinimo mokymo programose. Apie judumą vis dar per mažai žinoma, nes trūksta kokybiškos informacijos ir patikimų bei palyginamų statistinių duomenų apie judumą, vykdomą ne pagal Bendrijos programas.

PABRĖŽIA ŠIUOS PRINCIPUS:

1.

Judumo klausimas yra aktualus visiems jauniems europiečiams — moksleiviams, studentams, praktikantams, savanoriams, mokytojams, jauniems mokslininkams, instruktoriams, jaunimo srities ekspertams, verslininkams ar darbo rinkoje esančiam jaunimui.

2.

Judumas visų pirma turi būti suprantamas kaip fizinis judumas — apsigyvenimas kitoje šalyje siekiant mokytis, atlikti praktiką įmonėje, dirbti visuomenei naudingą darbą arba gauti papildomą mokymą pagal mokymosi visą gyvenimą principą. Tačiau „virtualus judumas“, t. y. IKT priemonių naudojimas plėtojant partnerystes ar jaunimo kitose šalyse mainus tarp viena nuo kitos nutolusių šalių vykdant struktūrinius švietimo ar mokymo projektus taip pat gali labai prisidėti prie judumo, ypač mokyklose.

3.

Jaunimo judumą reikėtų laikyti ne savaiminiu tikslu, o pageidautina Europos pilietybės ir konkurencingumo stiprinimo priemone, plėtojančia ir praturtinančia jaunimo mokymą, sustiprinančia jo gebėjimą prisitaikyti prie įvairių sąlygų ir galimybes įsidarbinti, bei padidinančia tarpkultūrinį suvokimą tobulinant jaunimo kalbinius įgūdžius ir jiems susipažįstant su kitomis kultūromis.

4.

Plataus užmojo, kompleksinės Europos judumo politikos sėkmės sąlyga — sudominti judumu visą jaunimą, siekiant, kad palaipsniui judumo laikotarpis kitoje Europos šalyje taptų norma visiems, ir kad būtų skiriama pakankamai finansinių išteklių šiems tikslams pasiekti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas studentams, kuriems dėl jų socialinės ir ekonominės kilmės ar specialių poreikių reikia papildomos finansinės paramos. Įgyvendinant tokią politiką dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas pasirengimo judumui ir paramos judumui sistemoms, taip pat judumo laikotarpio mokymosi rezultatų pripažinimui ir turėtų būti skatinamas mokytojų bei instruktorių judumo, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį šiose sistemose, plėtojimas.

5.

Šia judumo politika visų pirma siekiama judumo Europoje, tačiau ji taip pat gali prisidėti prie judumo tarp Europos ir trečiųjų šalių plėtojimo.

RAGINA VALSTYBES NARES:

1.

nustatyti tikslą, kad mokymasis užsienyje tam tikrą laikotarpį visiems jauniems europiečiams palaipsniui taptų veikiau taisyklė nei išimtis, sudarant daugiau tarpvalstybinio judumo galimybių įvairiose švietimo bei mokymo srityse ir tinkamai atsižvelgiant į nacionalines sistemas bei teisės aktus savanoriškos veiklos srityje;

2.

atitinkamai, pasiekti Europos Sąjungos programose švietimo, jaunimo, kultūros, pilietiškumo ir mokslinių tyrimų srityse 2007–2013 m. laikotarpiui nustatytus tikslus;

3.

remiantis Aukšto lygio ekspertų forumo darbo rezultatais kiek įmanoma labiau stengtis įgyvendinti šiuos tikslus po 2013 m.:

3.1.

kiekvienas jaunas žmogus turėtų turėti galimybę kokia nors forma dalyvauti judumo projektuose studijų, mokymo (atliekant praktiką įmonėje) ar savanoriškos veiklos metu. Visų pirma:

visi moksleiviai bendrojo lavinimo ir profesinio švietimo bei mokymo įstaigose turėtų turėti galimybę dalyvauti judumo programoje studijų metu,

visi studentai aukštosiose mokyklose turėtų turėti galimybę tam tikrą laikotarpį mokytis arba atlikti praktiką įmonėje užsienyje. Aukštojo mokslo įstaigos turėtų būti skatinamos siekti, kad tokie judumo laikotarpiai taptų jų studijų programos dalimi (pirmajame arba antrajame studijų etape),

turėtų labai padidėti judumo galimybės profesinio švietimo bei mokymo srityje;

3.2

turėtų būti padidintas mokytojų, instruktorių ir kito mokymo personalo judumas, ypač pagal dabartines programas;

4.

praktiškai įgyvendinti šiuos tikslus įvairiais lygiais, kad jaunimui būtų sudaryta daugiau judumo galimybių, ir įgyvendinti judumo partnerystes, jungiančias pagrindinius visus suinteresuotuosius subjektus — valstybines įstaigas, įmones bei švietimo ir mokymo institucijas — ir pilietinę visuomenę.

RAGINA VALSTYBES NARES IR EUROPOS KOMISIJĄ, ATSIŽVELGIANT Į ATITINKAMAS SAVO KOMPETENCIJOS RIBAS, patvirtinti priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į nacionalinę padėtį ir nacionalinės teisės aktus, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias judumui įvairiose srityse, ir užtikrinti, kad būtų pripažįstami studijų ir mokymosi užsienyje laikotarpiai. Įvairiais būdais naudodamos švietimo, mokymo, kultūros ir jaunimo reikalų srityse taikomą atvirą koordinavimo metodą, jos turėtų visų pirma siekti:

1.   Sukurti judumo sistemą visam jaunimui

1.1.

gerinti viešojo sektoriaus paramos judumo srityje valdymą skatinant suinteresuotuosius subjektus — tiek politinius (Europos Sąjungą, valstybę, regionų ir vietos institucijas), tiek administracinius (visų pirma už Bendrijos programų valdymą atsakingas nacionalines agentūras) imtis suderintų veiksmų;

1.2.

visapusiškai išnaudoti visas judumo galimybes, kurias dabar užtikrina Europos Sąjungos programos, kuriomis numatoma plėtoti virtualų judumą ir įtraukti ne tik jaunimą, bet ir platesnius švietimo darbuotojų sluoksnius;

1.3.

atsižvelgti į mažiau palankioje padėtyje esančių studentų, kurie be papildomos paramos negalėtų pasinaudoti judumo programų teikiama nauda, poreikius, visų pirma finansavimo srityje;

1.4.

skatinti naujų judumo galimybių plėtotę, visų pirma:

išplečiant partnerystes, pagal kurias pripažįstami judumo laikotarpiai kitose įstaigose ar sistemose, ypač asociacijose,

didinant dvigubų ar bendrų diplomų skaičių,

paspartinant jaunimo profesinio mokymo judumo rėmimą, įskaitant besimokančiųjų amato judumo rėmimą,

rengiant daugiau kultūrinių pažintinių ir kalbų mokymosi vizitų,

skatinant studentus, įskaitant Europos menų mokyklų studentus, jungtis į grupes tam, kad būtų vykdomi bendri projektai,

nustatant papildomus mokymo modulius, kuriuos įgyvendintų aukštojo mokslo įstaigos, pavyzdžiui, vasaros kursus,

didinant judumą tarp įmonių bei tarp įmonių ir akademinių, mokymo bei mokslinių tyrimų bendruomenių,

sukuriant galimybes mainams vykdant savanorišką veiklą.

2.   Geriau informuoti apie veikiančias judumo programas

2.1.

didinti jaunimo, už jaunimą atsakingų darbuotojų, jų socialinio rato (visų pirma šeimos, mokytojų ir švietimo darbuotojų) ir jaunimo srities ekspertų informuotumą apie judumo teikiamus privalumus; tuo tikslu sudaryti galimybes visomis turimomis priemonėmis informuoti šias tikslines grupes;

2.2.

toliau stiprinti Europos Sąjungos programų švietimo, jaunimo, kultūros, pilietiškumo ir mokslinių tyrimų srityse propagavimą ir įgyvendinimą.

3.   Supaprastinti procedūras

3.1.

toliau paprastinti Europos Sąjungos programų įgyvendinimo nuostatas, visų pirma užtikrinant, kad būtų visuotinai naudojamasi daugiamečiais susitarimais, ypač švietimo ir profesinio mokymo srityse. Tokie susitarimai yra ilgalaikės mokymo įstaigų ir įmonių partnerystės nustatymo būtina sąlyga;

3.2.

įgyvendinti ar skatinti sukurti finansinių paskatų strategiją, skirtą įstaigoms ir suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma mokytojams, instruktoriams ir jaunimo srities ekspertus, kurie organizuoja jaunimo, už kurį jie atsakingi, judumą visoje Europoje;

3.3.

gerinti su judumu susijusio mokymo rezultatų pripažinimą kiek įmanoma visuotiniau užtikrinant visų judumo laikotarpių Europoje mokymosi rezultatų patvirtinimą — šiam tikslui pasiekti palankesnės sąlygos bus sudarytos iki 2010 m. valstybių narių kvalifikacijų sistemas susiejus su Europos kvalifikacijų sąranga, taip pat įgyvendinus tokias europines priemones kaip Europasas, jaunimo pasas, Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS) ir Europos kreditų perkėlimo sistema profesinio švietimo ir mokymo srityje (ECVET).

4.   Siekti, kad jaunimo judumo finansavimas būtų platesnio bei įvairesnio pobūdžio

4.1.

remti jaunimo judumą tinkamu Bendrijos finansavimu, neviršijant finansinės programos ribų, ypač pasitelkiant struktūrinius fondus — iš esmės geriau pasinaudojant Europos socialinio fondo teikiamomis galimybėmis — ir ilguoju laikotarpiu patvirtinant jų gaires ir jų valdymą laikantis valstybių narių prioritetų atsižvelgti į judumo tikslą;

4.2.

skatinti jaunimo judumo projektų finansavimo metodų didesnį diversifikavimą ir geresnį papildomumą, pasinaudojant viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo šaltiniais neviršijant jų atitinkamos kompetencijos ribų (valstybe, regionų ir vietos institucijomis, įmonėmis, bankų institucijomis, įskaitant Europos investicijų banką, fondais, Europos prekybos asociacijomis ir t. t.);

4.3

atsižvelgti į mažiau palankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių ar specialių poreikių turinčių studentų finansinius poreikius, siekiant sudaryti jiems galimybes dalyvauti judumo programose.

5.   Taikyti Europos mobilumo kokybės chartijoje įtvirtintus visų formų jaunimo judumo švietimo ir mokymo srityse principus, visų pirma susijusius su judumo laikotarpių parengimo, rėmimo ir vertinimo priemonėmis

5.1.

skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad išaugtų kompetencija ir pagerėtų jaunų europiečių įtraukimo į judumo programas kokybė;

5.2.

raginti atsakingus suinteresuotuosius asmenis gerinti judumo programose dalyvaujančių jaunų europiečių apgyvendinimo, gyvenimo ir darbo sąlygas, visų pirma aukštojo mokslo įstaigų miesteliuose;

5.3.

gerinti jaunimo kalbinį ir kultūrinį pasirengimą judumui.

6.   Surinkti daugiau žinių apie jaunimo judumą

6.1.

tvarkyti judumo srautų Europoje apskaitą konsoliduojant ir atitinkamais atvejais rengiant patikimus ir palyginamus statistinius duomenis;

6.2.

veiksmingiau kaupti ir platinti turimus tyrimų rezultatus;

6.3.

prireikus atlikti poveikio tyrimus, siekiant įvertinti praktinę judumo naudą Europos jaunimui kultūriniu, švietimo ir profesiniu požiūriu.

RAGINA EUROPOS KOMISIJĄ:

1.

parengti darbo planą, kuris apimtų visų Europos programų tarpvalstybinio judumo priemones, visų pirma sukuriant mechanizmus, propaguojančius programas jaunimo tarpe ir sudarančius palankesnes sąlygas kartu su kompetentingomis institucijomis steigti „vieno langelio“ informacinius centrus ir Europos jaunimo judumo portalą, kuriais būtų gerinamas informacijos platinimas jaunimo tarpe bei atitinkamoms institucijoms, išnaudoti kiekvienos programos virtualaus judumo sistemų galimybes ir užtikrinti skirtingų programų sinergiją;

2.

iki 2010 m. pabaigos paskelbti jaunimo judumo visoje Europoje plėtotės vidutinės trukmės laikotarpiu ataskaitą ir kas 4 metus rengti reguliarias jaunimo ir mokytojų bei dėstytojų judumo Europos Sąjungoje būklės ataskaitas, įtraukiamas į bendrą laikotarpio vidurio ataskaitą;

3.

parengti vadovą, skirtą valstybėms narėms, regionų ir vietos institucijoms bei švietimo ir mokymo įstaigoms ir su jaunimo politika susijusiems subjektams, kad jie galėtų pasinaudoti kitų Europos politikos krypčių, remiančių judumą, pavyzdžiui, struktūrinių fondų ir mokslinių tyrimų programų bei politikos krypčių, teikiamais privalumais;

4.

išnagrinėti galimybes sukurti naujas finansinės paramos priemones, skirtas padėti jaunimui tarpvalstybinio mokymosi judumo laikotarpiais, įskaitant „Europos studentų paskolų“ galimybę, ir pateikti Tarybai ataskaitą apie padarytą pažangą.


(1)  http://www.ec.europa.eu/ploteus, http://www.study-in-europe.org

(2)  http://ec.europa.eu/education/doc/2008/mobilityreport_en.pdf


16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/10


Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių

(2008/C 320/04)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

1.

ATSIŽVELGDAMI Į:

į Europos bendrijos steigimo sutartį,

2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (1),

1970 m. lapkričio 14 d. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją,

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimą Nr. 1983/2006/EB dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008 m.) (2);

2.

PALANKIAI VERTINDAMI:

pirmininkaujančios valstybės narės parengtas 2008 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (3), kuriose nurodyta, kad bendradarbiavimas kultūros srityje ir kultūrų dialogas yra neatskiriamos visų išorės politikos sričių dalys;

3.

PRIMINDAMI:

2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės (4),

2008 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos (5),

ir 2008 m. gegužės 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl darbo plano kultūros srityje 2008–2010 m. (6);

4.

SU SUSIDOMĖJIMU ATKREIPDAMI DĖMESĮ Į:

2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės (7),

5.

KADANGI:

kultūrų dialogas gali prisidėti prie asmenų ir tautų suartėjimo, konfliktų prevencijos ir susitaikymo proceso, visų pirma tuose regionuose, kuriuose susidaro politiniu požiūriu pavojingos situacijos,

kultūriniai mainai ir bendradarbiavimas kultūros srityje, įskaitant garso ir vaizdo sritį, gali padėti puoselėti bendras vertybes ir kurti partneryste grindžiamus santykius, gerinti pilietinės visuomenės padėtį ir vaidmenį, skatinti demokratijos ir gero valdymo procesus bei propaguoti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

kultūros sektorius, kuris yra vienas iš esminių žinių ekonomikos sudedamųjų dalių, taip pat turi didelį ekonominį potencialą, visų pirma kultūros bei kūrybinės pramonės ir tvaraus kultūrinio turizmo srityje,

Europos vieta pasaulyje meniniu, intelektualiniu ir moksliniu požiūriu dideliu mastu priklauso nuo jos kultūrinės bei kūrybinės veiklos dinamiškumo ir nuo kultūrinių mainų su trečiosiomis šalimis,

Europos ir kitų pasaulio regionų kultūriniai ryšiai gali būti svarbūs plėtojant kultūrų dialogą ir rengiant bendrus kultūros projektus; be to, Sąjunga turi užtikrinti savo kultūrų bei kalbų įvairovės skatinimą;

6.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS SAVO ATITINKAMOSE KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

A.   Siekti šių politinių tikslų:

1.

Stiprinti kultūros padėtį ir vaidmenį vykdant politiką ir programas išorės santykių srityje bei skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis kultūros srityje, visų pirma UNESCO ir Europos Taryba, kad būtų gerinama vykdomos kultūrinės veiklos kokybė ir didinama jos įvairovė bei apskritai prisidedama siekiant išorės politikos tikslų ir tvaraus vystymosi.

2.

Propaguoti 2005 m. spalio 20 d. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo:

raginti ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją, kuri yra pagrindinis dokumentas palaikant kultūrinius Sąjungos ir valstybių narių bei trečiųjų šalių santykius ir vienas iš pasaulinio valdymo ramsčių,

išorės santykių srityje visapusiškai atsižvelgti į specifinį kultūrinės veiklos, kultūros vertybių ir paslaugų, kurios pasižymi dviem aspektais — ekonominiu ir kultūriniu, pobūdį,

užmegzti arba tęsti politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, visų pirma teisėkūros ir reguliavimo sistemų srityje, kad būtų plėtojamas kultūros vaidmuo jų politikoje,

skatinti išorės kultūros politiką, kuria propaguojamas dinamiškumas ir siekiama pusiausvyros keičiantis kultūros vertybėmis ir paslaugomis su trečiosiomis šalimis, visų pirma su besikuriančios ekonomikos šalimis, siekiant išsaugoti ir skatinti kultūrų įvairovę pasaulyje ir prisidėti prie Europos kultūros ekonomikos gyvybingumo,

didinti kultūros įnašą į tvarų vystymąsi ir plėtoti partneryste grindžiamą bendradarbiavimą bei solidarumą su besivystančiomis šalimis, visų pirma siekiant didinti tų šalių gebėjimą apsaugoti ir skatinti kultūrų raiškos įvairovę, įskaitant kultūros pramonę ir šiuolaikinę kūrybinę veiklą.

3.

Propaguoti kultūrų dialogą tęsiant konkrečius projektus, informuotumo didinimo veiklą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, kurie sėkmingai vykdomi valstybėse narėse ir už Sąjungos ribų per Europos kultūrų dialogo metus (2008 m.), visų pirma atsižvelgiant į tų metų apžvalgą, kurią atliks Komisija.

B.   Formuoti visapusiškus ir nuoseklius požiūrius:

parengiant Europos strategiją, kuria siekiama nuosekliai ir sistemingai integruoti kultūros aspektą į Sąjungos išorės santykius ir padėti užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių veiklos papildomumą,

nustatant konkrečias strategijas su regionais ir trečiosiomis šalimis, siekiant aiškiau apibrėžti tikslus ir veiksmų priemones kultūrinių santykių srityje; šios strategijos bus pritaikytos visų pirma prie jų kultūros sektoriaus ypatybių ir tvaraus vystymosi perspektyvų, prie kultūrinių mainų su Sąjunga padėties ir prie jų ekonominės bei socialinės situacijos,

šios konkrečios strategijos galės būti nustatytos pagal sutartyje nustatytą įgaliojimų padalijimą, besibaigiant procesams, kurių metu keičiamasi patirtimi ir konsultuojamasi su atitinkamomis šalimis ir regionais.

C.   Šioje srityje didinti paramą:

bendrai kultūrinei veiklai, vykdomai su trečiosiomis šalimis vietos, regionų ar nacionaliniu lygiu, visų pirma siekiant skatinti kultūrinius ir meninius mainus bei bendrą kūrybą, prisidėti prie menininkų ir kultūros srities specialistų mokymo bei judumo ir prireikus stiprinti šalių partnerių kultūros sektorių vystymosi pajėgumus, visų pirma keičiantis patirtimi,

Europos kultūrinės veiklos, kultūros vertybių ir paslaugų, įskaitant audiovizualinio pobūdžio veiklą, vertybes ir paslaugas, pvz., išorės audiovizualines paslaugas, propagavimui ir Europos šalių menininkų bei kultūros srities specialistų judumui už Sąjungos ribų,

daugiakalbystei, visų pirma mokantis kalbų, vertimo ir visų Europos kalbų potencialo vystymui siekiant plėtoti kultūrinį ir ekonominį dialogą su visu likusiu pasauliu ir tarpkultūrinės kompetencijos plėtojimui,

jaunų žmonių judumui, vykdant atitinkamas Bendrijos iniciatyvas ir programas, jų kultūriniam ir meniniam išsilavinimui, įskaitant žiniasklaidos raštingumą, bei suteikti jiems daugiau galimybių naudotis visa meninės raiškos įvairove,

autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai bei klastojimo ir piratavimo prevencijai bei kovai su jais tarptautiniu lygiu, taikant atitinkamus dvišalius ir daugiašalius susitarimus, vykdant politinį dialogą bei bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis,

materialiojo bei nematerialiojo kultūros paveldo apsaugai, išsaugojimui bei propagavimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui, be kita ko, keičiantis patirtimi pagal pirmiau minėtą 1970 m. UNESCO konvenciją, kultūros vertybių, visų pirma tų, kurios buvo neteisėtai įgytos atliekant nelegalius kasinėjimus ar apiplėšiant paminklus, vagysčių ir neteisėtos prekybos jomis prevencijos bei kovos su tokiomis vagystėmis ir tokia prekyba srityje.

D.   Atitinkamai plėtoti šiuos darbo metodus ir priemones:

atlikti trečiųjų šalių kultūros sričių, įskaitant jų vystymosi perspektyvas ir reguliavimo sistemas, analizę, siekiant padėti geriau nustatyti strategijas ir veiklą, kurių turi būti imtasi; Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, prisidės atliekant šią analizę,

naudotis valstybių narių patirtimi, skatinti sąveiką, siekiant padėti užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių vykdomos veiklos papildomumą bei inicijuoti daugiau veiklos ir bendrų kultūros projektų tarptautiniu lygiu; atvirasis koordinavimo metodas kultūros srityje gali vaidinti svarbų vaidmenį šiuo aspektu,

užtikrinti, kad įgyvendinant galiojančias finansines priemones būtų nustatomos veiklos programos, jas pritaikant prie kultūros sektoriaus specifikos, visų pirma, kad jos būtų tinkamos mažoms gamybos ir platinimo struktūroms, ir atitinkančios specifines valstybių narių ir šalių partnerių vietos ypatybes: specialistai turėtų geresnę galimybę gauti informaciją apie paramos programas ir veiklą, būtų supaprastinta dotacijų suteikimo tvarka, nustatoma ilgalaikė finansinė pagalba ir t.t.,

vedant derybas dėl tarptautinių susitarimų su regioninėmis organizacijomis ar šalimis partnerėmis atsižvelgti į su kiekviena iš jų įgyvendinamas strategijas,

skatinti menininkus, kultūros srities specialistus ir apskritai pilietinę visuomenę vienu metu valstybėse narėse ir šalyse partnerėse dalyvauti rengiant ir įgyvendinant išorės kultūros politiką,

galiausiai skatinti Sąjungos valstybių narių kultūros institucijas trečiosiose šalyse, įskaitant kultūros institutus ir atitinkamas institucijas tose šalyse, labiau bendradarbiauti, visų pirma per tinklų struktūrą.


(1)  2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Sprendimas 2006/515/EB dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo sudarymo (OL L 201, 2006 7 25, p. 15).

(2)  OL L 412, 2006 12 30, p. 44.

(3)  Dok. 11018/08.

(4)  OL C 287, 2007 11 29, p. 1.

(5)  Dok. 9021/08.

(6)  OL C 143, 2008 6 10, p. 9.

(7)  COM(2007) 242 galutinis.


Komisija

16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/13


Euro kursas (1)

2008 m. gruodžio 15 d.

(2008/C 320/05)

1 euro=

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,351

JPY

Japonijos jena

122,42

DKK

Danijos krona

7,4502

GBP

Svaras sterlingas

0,8994

SEK

Švedijos krona

10,865

CHF

Šveicarijos frankas

1,5789

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

9,322

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

26,157

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

266,74

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,7092

PLN

Lenkijos zlotas

3,9949

RON

Rumunijos lėja

3,94

SKK

Slovakijos krona

30,161

TRY

Turkijos lira

2,1172

AUD

Australijos doleris

2,0246

CAD

Kanados doleris

1,6555

HKD

Honkongo doleris

10,4703

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

2,4441

SGD

Singapūro doleris

1,992

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 859,35

ZAR

Pietų Afrikos randas

13,816

CNY

Kinijos ženminbi juanis

9,2544

HRK

Kroatijos kuna

7,1781

IDR

Indijos rupija

15 117,69

MYR

Malaizijos ringitas

4,8129

PHP

Filipinų pesas

64,38

RUB

Rusijos rublis

37,5615

THB

Tailando batas

47,123

BRL

Brazilijos realas

3,2481

MXN

Meksikos pesas

18,4344


(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


V Skelbimai

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos Parlamentas

16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/14


Skelbimas dėl rengiamos atrankos PE/115/S

(2008/C 320/06)

Europos Parlamentas organizuoja atrankos procedūrą.

PE/115/S — Laikinasis darbuotojas — Administratorius (AD12) — Biudžeto tyrimų administratorius

Kandidatai privalo turėti diplomu patvirtintą išsilavinimą, atitinkantį užbaigtas universitetines studijas.

Iki galutinio paraiškų pateikimo termino kandidatai privalo turėti ne mažiau kaip penkiolikos metų su pareigomis susijusią profesinę patirtį, įgytą po pirmiau minėto išsilavinimo.

Šis darbo skelbimas teikiamas tik anglų ir prancūzų kalbomis. Visas tekstas šiomis kalbomis spausdinamas C 320 A serijos Oficialiajame leidinyje.


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Komisija

16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/15


Pranešimas apie tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą

(2008/C 320/07)

Kadangi paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (1) prašymų dėl peržiūros nebuvo pateikta, Komisija praneša, kad toliau nurodytos antidempingo priemonės netrukus nustos galioti.

Šis pranešimas skelbiamas pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 11 straipsnio 2 dalį (2).

Produktas

Kilmės arba eksporto šalis (-ys)

Priemonės

Nuoroda

Galiojimo terminas

Silicis

Rusija

Antidempingo muitas

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2229/2003 (OL L 339, 2003 12 24, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 821/2004 (OL L 127, 2004 4 29, p. 1).

2008 12 25

Įsipareigojimas

Komisijos Sprendimas Nr. 2004/445/EB (OL L 127, 2004 4 29, p. 114)


(1)  OL C 182, 2008 7 19, p. 22.

(2)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Komisija

16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/16


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5415 — Telenet/Concentra/VAR/JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 320/08)

1.

2008 m. gruodžio 8 d. pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Telenet NV“ (toliau — „Telenet“, Belgija), kontroliuojama „Liberty Global, Inc.“ (toliau — „Liberty Global“, JAV), „Concentra Media NV“ (toliau — „Concentra“, Belgija) ir „Vlaamse Audiovisuele Regie NV“ (toliau — VAR, Belgija), kontroliuojama „Vlaamse Radio- en Televiesieomroep“ (toliau — VRT, Belgija), pirkdamos naujai įsteigtos bendros įmonės akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Pebble Media NV“ (toliau — JV, Belgija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

„Liberty Global“: televizijos, telefono ryšio ir interneto paslaugų teikimas kabeliniais tinklais gyventojams ir įmonėms 17 šalių, įskaitant Belgiją ir Nyderlandus,

„Telenet“: televizijos, telefono ryšio ir interneto paslaugų teikimas kabeliniais tinklais gyventojams ir įmonėms Belgijoje,

„Concentra“: laikraščių ir žurnalų leidyba, internetinė leidyba, nekoduoti televizijos ir radijo kanalai Belgijoje,

VRT: nekoduoti televizijos ir radijo kanalai Belgijoje,

VAR: prekyba reklamos vieta televizijos ir radijo stotyse bei interneto svetainėse Belgijoje,

JV: prekybos reklamos vieta interneto svetainėse tarpininkavimo paslaugos Belgijoje ir kaimyninėse šalyse.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu ((32-2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.5415 — Telenet/Concentra/VAR/JV adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

J-70

B-1049 Bruxelles/Brussel


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.


16.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/s3


PASTABA SKAITYTOJUI

Institucijos nusprendė nedaryti tekstuose nuorodų į juose minimų teisės aktų paskutinius pakeitimus.

Jeigu nenurodyta kitaip, čia skelbiamuose tekstuose nurodyti šiuo metu galiojantys teisės aktai.