12.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/3

Komunikatas pagal Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytą tvarką dėl valstybių narių muitinių teikiamos informacijos dėl prekių klasifikavimo muitinės nomenklatūroje

(2008/C 317/03)

Privalomoji tarifinė informacija netenka galios nuo tos dienos, kai ji nebeatitinka muitinės nomenklatūros aiškinimo dėl tarptautiniu lygiu priimtų tarifinių priemonių:

Muitinių bendradarbiavimo tarybos patvirtintų Suderintos sistemos paaiškinimų ir klasifikavimo patarimų pakeitimų (MBT dok. NC1310 — 41-os SS komiteto sesijos ataskaita):

PAAIŠKINIMŲ PAKEITIMAI, KURIE TURI BŪTI PADARYTI VADOVAUJANTIS SS KONVENCIJOS 8 STRAIPSNYJE NUSTATYTA PROCEDŪRA, IR KLASIFIKAVIMO PATARIMAI, REDAGUOTI PASAULIO MUITINIŲ ORGANIZACIJOS SS KOMITETO

(2008 M. KOVAS 41 SSK)

DOK. NC1310

Nomenklatūros paaiškinimų pakeitimai (SS konvencijos priedas)

17.01	N/13
28.01 Bendrosios nuostatos	N/5
28.14	N/16
29.16	N/8
29 skirsnis II sąrašas	N/8
30.02	N/11
33.01	N/12
41.01	N/14
4101.20 Subpozicija paaiškinamoji pastaba	N/14
57.02	N/23
84.36	N/26
85.08	N/26
90.06	N/29
90.21	N/28
90.25	N/15
90.27	N/15

SS komiteto patvirtinti klasifikavimo patarimai

0210.99/1	N/17
0902.20/1	N/18
1517.90/3	N/19
2208.90/3	N/20
3504.00/1	N/21
3907.20/3	N/22
6110.30/1	N/24
6211.33/1	N/25
8504.40/2–5	N/27
9503.00/4	N/30
9503.00/7	N/30

Informacija apie šių priemonių turinį gali būti gauta Europos Komisijos Generaliniame Mokesčių ir Muitų Sąjungos Direktorate (rue de la Loi/Wetstraat 200, B-1049 Brussels) arba Generalinio Direktorato tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/customs/customs_duties/tariff_aspects/harmonised_system/index_en.htm

12.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/6

Europos sąjungos gairės dėl konsulinei veiklai vadovaujančios valstybės koncepcijos įgyvendinimo

(2008/C 317/06)

Įvadas

Atsižvelgiant į 2006 m. birželio 16 d. ES piliečių konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse Tarybos gaires (išnaša: dokumentas 10109/2/06 REV 2) ir PSK patvirtintą dokumentą 10715/07 šiomis gairėmis siekiama įgyvendinti 2007 m. birželio 18 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas, kuriose siekiama „sustiprinti ES valstybių narių konsulinį bendradarbiavimą įgyvendinant konsulinei veiklai vadovaujančios valstybės koncepciją“. Šiose išvadose numatyta, kad „didelio masto konsulinės krizės atveju, nepažeisdama pagrindinės valstybių narių pareigos apsaugoti savo piliečius, vadovaujanti valstybė sieks užtikrinti, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams būtų suteikta pagalba, ir koordinuos valstybių narių veiksmus krizės vietoje“.

Šios gairės parengtos įgyvendinant Europos bendrijos steigimo sutarties 20 straipsnyje numatytą įsipareigojimą ir vykdant Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnyje numatytas bendradarbiavimo užduotis. Valstybė narė savanoriškai prisiima vadovaujančios valstybės vaidmenį, o visos valstybės narės aktyviai ją remia bei dalyvauja. Visais atvejais kitos valstybės narės toliau stebi atitinkamoje šalyje esančių jų piliečių padėtį, keičiasi informacija ir situacijos įvertinimais, o prireikus suteikia paramą ir papildomus išteklius.

3.	Pagal PSK patvirtintą dokumentą 10715/07, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, kurio metu visų pirma turi būti surengtos naujos pratybos, remdamosi konkrečia patirtimi valstybės narės išnagrinės galimybę šią sistemą įteisinti teisiniu sprendimu.

4.	Šiomis gairėmis jokiu būdu nedraudžiamos kitų rūšių bendradarbiavimo ar veiksmų koordinavimo iniciatyvos, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, kurios gali susidaryti didelio masto konsulinės krizės trečiosiose šalyse atveju.

5.	Šios gairės nėra teisiškai privalomos ir skirtos tik valstybėms narėms, Europos Komisijai ir Tarybos generaliniam sekretoriatui. Jos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1. Vadovaujančios valstybės paskelbimas

1.1.	Valstybė narė, pageidaujanti prisiimti vadovaujančios valstybės užduotis trečiojoje šalyje, apie tai praneša per COREU sistemą. Vietos koordinavimo posėdyje su šiuo pageidavimu supažindinamos trečiosiose šalyse esančios atstovybės ir įstaigos.

1.2.	Jei dvi valstybės narės pageidauja bendrai prisiimti vadovaujančios valstybės užduotis trečiojoje šalyje, jos apie tai bendrai praneša per COREU sistemą. Kai yra daugiau nei viena vadovaujanti valstybė, atitinkamai pasidalijamos pareigos ir aiškiai apibrėžiama koordinavimo tvarka.

1.3.	Jei per 30 dienų kita valstybė narė nepareiškia prieštaravimo per COREU sistemą ir atitinkama valstybė narė per šią sistemą neatsisako šios užduoties, paskelbiama, kad ta valstybė narė yra vadovaujanti valstybė atitinkamoje trečiojoje šalyje.

1.4.

Trečiųjų šalių, kuriose valstybė narė gali prisiimti vadovaujančios valstybės vaidmenį, sąrašą Tarybos generalinis sekretoriatas atnaujina, kai tik pranešama apie vadovaujančios valstybės paskelbimą arba atsisakymą ja būti. Šis sąrašas skelbiamas SITCEN tvarkomoje konsulinių reikalų tinklavietėje ir reguliariai išplatinamas valstybėms narėms.

1.5.

Didelio masto konsulinės krizės trečiosiose šalyse atveju, kai jokia valstybė nėra pasiskelbusi vadovaujančia valstybe, viena ar kelios valstybės narės gali nedelsiant imtis šios užduoties, jei jos apie tai praneša per COREU sistemą ar naudodamos kitas atitinkamas priemones. Pagal 2.2 punktą valstybės narės gali atmesti pasiūlymą dėl vadovaujančios valstybės.

2. Vadovaujančios valstybės užduotys

2.1.

Vadovaujančios valstybės užduotys yra šios:

Nesant krizinės situacijos, vadovaujanti valstybė per akredituotos atstovybės ar įstaigos trečiojoje šalyje vadovą ir bendradarbiaudama su Europos Sąjungai pirmininkaujančia valstybe koordinuoja tinkamiausias parengiamąsias priemones. Vadovaujanti valstybė parengia 3.1 punkte nurodytų asmenų, kurie gali pasinaudoti pagalba, evakuacijos planą ir su juo supažindina valstybių narių atstovybes ir Komisijos delegaciją.

Didelio masto konsulinės krizės atveju vadovaujanti valstybė turi įgyvendinti pagalbos priemones, skirtas 3.1 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali pasinaudoti pagalba. Vadovaujanti valstybė praneša su krize susijusioms valstybėms narėms apie padėties raidą. Vadovaujančios valstybės atstovybės ar įstaigos vadovas turi vietoje sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių, pagal 5.2 punktą suteikusių papildomų priemonių — personalo, finansinių išteklių, įrangos ir medicininės pagalbos komandų, bendradarbiavimui krizės vietoje. Be to, vadovaujančios valstybės atstovybės ar įstaigos vadovas atsako už pagalbos, susirinkimo ir prireikus evakuacijos į saugią vietą veiksmų koordinavimą ir vykdymą pasinaudojant atitinkamų valstybių narių parama.

2.2.

Jei, vadovaujančios valstybės manymu, būtina evakuoti 3.1 punkte nurodytus asmenis, kurie gali pasinaudoti pagalba, ji apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms vietos lygiu ir sostinėse. Atitinkamos valstybės narės praneša vadovaujančiai valstybei apie jų nacionalinį požiūrį į evakuaciją ir norą pasinaudoti vadovaujančios valstybės pagalba šioje srityje ar ja nepasinaudoti. Jei valstybė narė atsisako pasinaudoti šia pagalba, ji prisiima atsakomybę už savo piliečių ir kitų asmenų, galinčių pasinaudoti jos konsuline pagalba, apsaugą. Jos piliečiai ir kiti asmenys, galintys pasinaudoti jos konsuline pagalba, turi teisę, taikant nediskriminavimo principą, pasinaudoti vadovaujančios valstybės pagalba. Vadovaujanti valstybė neatsako už valstybės narės sprendimo atsisakyti pasinaudoti vadovaujančios valstybės pagalba galimas pasekmes.

2.3.

Asmenys, kurie gali pasinaudoti pagalba, evakuojami savanoriškumo pagrindu. Evakuacijos atveju vadovaujanti valstybė yra atsakinga už evakuotus asmenis tik tol, kol jie atvyksta į vadovaujančios valstybės paskirtą saugią vietą. Nugabenti evakuotus asmenis į kitą vietą, nei paskirta saugi vieta, nėra vadovaujančios valstybės užduotis.

2.4.	Tuo atveju, kai, priešingai nei kitos valstybės narės, vadovaujanti valstybė mano, jog dar nereikia pradėti evakuacijos, ji turi kiek įmanoma teikti pagalbą ir koordinuoti paramos veiksmus, kurių imasi kitos valstybės narės.

3. Asmenys, kurie gali pasinaudoti pagalba

3.1.	Visi asmenys, kurie turi teisę pasinaudoti savo valstybės narės konsuline pagalba, gali prašyti vadovaujančios valstybės pagalbos.

4. Keitimasis informacija (1)

4.1.	Kad vadovaujanti valstybė galėtų užtikrinti tinkamą 2.1 punkte apibrėžtų savo užduočių vykdymą, valstybės narės pateikia tik šių užduočių vykdymui būtiną (būtiną žinoti) informaciją, kuri visų pirma apibrėžta 2006 m. birželio 16 d. gairių I, II ir III prieduose.

4.2.	Vadovaujanti valstybė įsipareigoja šią informaciją naudoti tik vykdydama užduotis, kurios jai tenka kaip vadovaujančiai valstybei.

4.3.	Akredituotos atstovybės ar įstaigos trečiojoje šalyje vadovai bendrai sutarta tvarka šią informaciją vietos lygiu pateikia vadovaujančios valstybės atstovybės ar įstaigos vadovui.

4.4.	Tuo atveju, kai valstybė narė nėra paskyrusi akredituotos atstovybės ar įstaigos trečiojoje šalyje vadovo, ji būtiną informaciją vadovaujančiai valstybei perduoda bendrai sutarta tvarka.

4.5.

Jei valstybė narė vadovaujančiai valstybei neperduoda informacijos arba tos informacijos nepakanka, tai gali turėti neigiamą poveikį vadovaujančios valstybės galimybei vykdyti 2.1 punkte apibrėžtas savo užduotis. Tokiu atveju vadovaujanti valstybė su pagalba susijusias užduotis vykdo apsiribodama turima informacija.

5. Prisidėjimas prie vadovaujančios valstybės užduočių vykdymo

5.1.	Atsižvelgiant į Europos solidarumo principą ir į tai, kad pirmiausia pačios valstybės narės privalo užtikrinti savo piliečių apsaugą, valstybės narės prisideda prie to, kad vadovaujančios valstybės užduotys būtų tinkamai vykdomos.

5.2.

Remdamasi tuo, vadovaujanti valstybė krizės atveju gali paprašyti kitų valstybių narių savanoriškai suteikti logistines priemones ir žmogiškuosius išteklius. Valstybių narių atstovai, pasitelkdami nacionalines reagavimo į krizes komandas, gali vadovaujančiai valstybei suteikti paramą vietoje. Vadovaujanti valstybė taip pat gali pasinaudoti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, Bendrijos civilinės saugos mechanizmu, Tarybos generalinio sekretoriato krizių valdymo struktūromis, ir Europos Komisijos vietos delegacijos logistine parama. Vadovaujanti valstybė ir atitinkama Komisijos delegacija turi susitarti dėl Komisijos vaidmens planavimo etape. Komisijos personalas nevykdo konsulinių užduočių.

5.3.	Vadovaujanti valstybė pateikia valstybėms narėms išlaidų, kurias patyrė ji pati ir 5.2 punkte nurodytos pagalbą teikiančios valstybės, finansinę ataskaitą.

5.4.

Vadovaujanti valstybė gali paprašyti valstybių narių kompensuoti išlaidas, kurias ji patyrė vykdydama savo užduotis. Esant prašymui kompensuoti, valstybės narės kompensuoja išlaidas, kurias vadovaujanti valstybė patyrė vykdydama užduotis, proporcingai pagal asmenų, kuriems suteikta pagalba, skaičių. Šis įnašas nustatomas prireikus atskaičius 5.2 punkte nurodytas jų išlaidas. Pagal Sprendimą 95/553/EB dėl Europos Sąjungos piliečių gynybos, vykdomos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų valstybės narės gali pareikalauti, kad remiantis įsipareigojimais kompensuoti išlaidas, kuriuos kiek įmanoma surenka vadovaujanti valstybė pagalbos teikimo metu, išlaidas kompensuotų asmenys, kuriems suteikta pagalba.

5.5.

Jei vadovaujančios valstybės pagalba pasinaudojęs asmuo reikalauja padengti nuostolius, patirtus vadovaujančiai valstybei vykdant su pagalba susijusias užduotis, vadovaujanti valstybė ir to asmens valstybė narė konsultuojasi ir numato papildomus veiksmus pagal jų teisę ir vidaus procedūras bei pagal tarptautinę teisę.

6. Platinimas

6.1.	Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad visi asmenys, kurie turi teisę pasinaudoti jų konsuline pagalba, susipažintų su šiomis gairėmis, visų pirma tinklavietėse, kuriose pateikiami patarimai keliaujantiems.

(1) Tvarkant asmens duomenis, renkamus ir registruojamus taikant šias gaires, taikomos atitinkamos ES taisyklės, visų pirma Tarybos ir Europos Parlamento Direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

12.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/9

Euro kursas (1)

2008 m. gruodžio 11 d.

(2008/C 317/07)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3215
JPY	Japonijos jena	120,67
DKK	Danijos krona	7,4503
GBP	Svaras sterlingas	0,88690
SEK	Švedijos krona	10,5800
CHF	Šveicarijos frankas	1,5737
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,2065
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,965
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	264,45
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7092
PLN	Lenkijos zlotas	3,9865
RON	Rumunijos lėja	3,9138
SKK	Slovakijos krona	30,175
TRY	Turkijos lira	2,0504
AUD	Australijos doleris	1,9889
CAD	Kanados doleris	1,6383
HKD	Honkongo doleris	10,2417
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,3990
SGD	Singapūro doleris	1,9704
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 800,54
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,3991
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,0540
HRK	Kroatijos kuna	7,1818
IDR	Indijos rupija	14 602,58
MYR	Malaizijos ringitas	4,7138
PHP	Filipinų pesas	63,130
RUB	Rusijos rublis	36,7912
THB	Tailando batas	46,345
BRL	Brazilijos realas	3,1663
MXN	Meksikos pesas	17,5615

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

12.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/10

Komisijos komunikatas kuriame išdėstomos jūrų greitkelių projektui pradėti teikiamą Bendrijos finansavimą papildančios valstybės pagalbos teikimo gairės

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 317/08)

ĮŽANGA

Baltojoje knygoje „Europos transporto politika 2010 m.: laikas apsispręsti“ (1) pateikiama sąvoka „jūrų greitkeliai“ — trumpųjų nuotolių jūrų laivyba grindžiamos aukštos kokybės transporto paslaugos. Jūrų greitkelių tinklą sudaro bent dvi valstybes nares siejantys įrenginiai, infrastruktūra ir paslaugos. Jūrų greitkelių projektu siekiama didelę dalį krovinių srauto perkelti iš sausumos kelių į jūrą. Sėkmingai įgyvendinus jūrų greitkelių projektą bus lengviau siekti dviejų svarbiausių Europos transporto politikos tikslų, t. y. mažinti eismo intensyvumą keliuose ir sušvelninti krovinių transporto poveikį aplinkai. Baltosios knygos laikotarpio vidurio peržiūroje (2) atkreipiamas dėmesys į vis didėjančią spūsčių keliuose problemą, kuri Bendrijai kainuoja apytikriai 1 % BVP, ir, pabrėžiama, kad dėl transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų gali būti nepasiekti Kioto protokolo tikslai. Be to, šioje peržiūroje dar kartą patvirtinama jūrų greitkelių svarba.

PAPILDOMA VALSTYBĖS PAGALBA ANTROSIOS „MARCO POLO“ PROGRAMOS JŪRŲ GREITKELIŲ PROJEKTAMS

Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos jūrų transportui (3) 10 skyriuje numatyta, kad tam tikromis sąlygomis skiriama parama veiklai, susijusiai su naujomis arba geresnės kokybės trumpųjų nuotolių jūrų laivybos paslaugomis, pradėti, kai didžiausia paramos trukmė — treji metai, didžiausias intensyvumas — 30 % veiklos ir 10 % investavimo išlaidų.

Antroji „Marco Polo“ programa, nustatyta 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1692/2006, nustatančiu antrąją „Marco Polo“ programą dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti (Marco Polo II) ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1382/2003 (4), yra viena iš dviejų Bendrijos finansavimo priemonių, kuriomis tiesiogiai ir aiškiai remiamas jūrų greitkelių projektas — vienas iš penkių veiksmų, skirtų eismo intensyvumui mažinti arba daliai eismo srauto perkelti iš sausumos kelių. Pagal antrąją „Marco Polo“ programą teikiama parama, daugiausia susijusi su jūrų greitkelių paslaugomis. Tokia parama teikiama kasmet kviečiant sektoriaus dalyvius teikti paraiškas. Skiriama finansinė parama ribojama pagal „Marco Polo“ programą teikiamomis subsidijomis. Lėšos jūrų greitkelių projektams gali būti skiriamos ir įgyvendinant regioninę politiką.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1692/2006 5 straipsnio 1 dalies b punktą ir remiantis antrąja „Marco Polo“ programa, jūrų greitkelių veiksmai tam tikromis sąlygomis laikomi atitinkančiais reikalavimus Bendrijos finansinei paramai gauti, kai didžiausias tos paramos intensyvumas — 35 % bendrų transporto paslaugoms diegti ir teikti būtinų išlaidų, didžiausia veiksmo trukmė — 60 mėnesių, kaip nustatyta I priedo lentelės B skilties 1 punkto a ir 2 punkto a papunkčiuose.

Reglamento (EB) Nr. 1692/2006 7 straipsnis: Bendrijos finansinė pagalba, teikiama veiksmams pagal programą, nedraudžia pagal tuos veiksmus gauti valstybės pagalbos nacionaliniu, regiono ar vietos lygiu, jei tokia pagalba atitinka Sutartyje valstybės pagalbai nustatytas sąlygas ir neviršija kiekvienam projekto tipui I priede nustatytų bendrų ribų.

Todėl valstybių narių institucijos, remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1692/2006 7 straipsniu, gali papildyti Bendrijos finansinę paramą skirdamos savų finansinių išteklių projektams, atrinktiems pagal minėtame reglamente išdėstytus kriterijus ir procedūras, neviršydamos tame reglamente nustatytų ribų. Reglamento (EB) Nr. 1692/2006 7 straipsnio tikslas — suteikti galimybę projektu susidomėjusioms įmonėms tikėtis iš anksto nustatyto dydžio valstybinio finansavimo, nepriklausomai nuo jo kilmės. Iš esmės gali atsitikti ir taip, kad Bendrijos finansinių išteklių, skiriamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1692/2006, nepakaks, kad visiems atrinktiems projektams būtų skirta didžiausia galima parama. Jei atitinkamais metais pateikiama daug reikalavimus atitinkančių projektų, kai kuriems iš jų gali būti skirtas ribotas Bendrijos finansavimas. Didelis atrinktų projektų skaičius reikštų antrosios „Marco Polo“ programos sėkmę, tačiau šiai sėkmei kiltų pavojus, jei dėl nepakankamo valstybinio finansavimo, būtino pradedant teikti atitinkamas paslaugas, dalyvaujančios įmonės atsiimtų savo paraiškas arba nebeteiktų jų ateityje. Be to, galimiems paraiškų teikėjams labai svarbu, kad būtų iš anksto nustatytas prieinamo valstybinio finansavimo dydis.

Atsižvelgdama į tai Komisija pastebėjo, kad ir suinteresuotiesiems subjektams, ir valstybių narių institucijoms kyla abejonių dėl to, ar pastarosios gali skirti papildomą valstybės pagalbą antrosios „Marco Polo“ programos projektams, kurie pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos jūrų transportui 10 skyrių nepatenka į trumpųjų nuotolių jūrų laivybos sritį. Gairėse dėl valstybės pagalbos jūrų transportui nustatytos schemų reikalavimų atitikties sąlygos šiek tiek skiriasi nuo antrojoje „Marco Polo“ programoje nustatytų sąlygų. Gairėse numatytas didžiausias intensyvumas — 30 % veiklos išlaidų (pagal antrąją „Marco Polo“ programą — 35 % bendrų išlaidų), didžiausia trukmė — treji metai (pagal antrąją „Marco Polo“ programą — penkeri metai). Tokie skirtumai veikiausiai turėjo neigiamos įtakos paraiškų, susijusių su jūrų greitkelių veiksmais, galimų teikėjų apsisprendimui.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija mano, kad pagal reglamentą atrinktiems projektams skiriamos valstybės pagalbos ir Bendrijos finansavimo didžiausias intensyvumas ir trukmė turėtų būti vienodi. Todėl tais atvejais, kai Bendrijos finansavimas netaikomas arba kai reikia padengti tą išlaidų dalį, kuriai Bendrijos finansavimas netaikomas, Komisija, remdamasi Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, patvirtins valstybės pagalbą, skirtą veiklai, susijusiai su antrosios „Marco Polo“ programos jūrų greitkelių projektais, pradėti (didžiausias intensyvumas — 35 % veiklos išlaidų, didžiausia trukmė — penkeri metai) (5). Ta pati tvarka bus taikoma pagal antrąją „Marco Polo“ programą atrinktiems projektams, kuriems galiausiai skiriamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) (6) ir Sanglaudos fondo lėšos (7).

Su veiklos išlaidomis susijusi parama veiklai pradėti negali viršyti pirmiau nurodytos trukmės ir intensyvumo, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio. Parama negali būti sumuojama su kompensacija už viešąsias paslaugas. Komisija taip pat primena, kad tos pačios reikalavimus atitinkančios išlaidos negali būti kompensuojamos pagal dvi Bendrijos finansavimo priemones.

10.	Valstybės narės privalės pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią jos, remdamosi šiuo komunikatu, ketina skirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1692/2006 atrinktiems projektams.

PAPILDOMA VALSTYBĖS PAGALBA PROGRAMOS „TEN-T“ JŪRŲ GREITKELIŲ PROJEKTAMS

11.

1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimo Nr. 1692/96/EB, pateikiančio Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros (8), 12a straipsnyje numatyta, kad jūrų greitkelių „tinklas skirtas jūros logistikos maršrutais vežamų krovinių srautams koncentruoti tokiu būdu, kad būtų pagerinti dabartinės susisiekimo jūra linijos arba sukuriamos naujos gyvybingos, reguliaraus ir dažno susisiekimo linijos valstybių narių prekių vežimui, kad būtų sumažintos spūstys keliuose ir (arba) pagerinta prieiga prie periferinių ar salų regionų ar atokių valstybių“. Transeuropinį jūrų greitkelių tinklą turi sudaryti mažiausiai dviejų jūros uostų, esančių skirtingose valstybėse narėse, įrenginiai ir infrastruktūra.

12.

Bendrijos gairės dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros apima Bendrijos paramą infrastruktūrai, įskaitant jūrų greitkelių infrastruktūrą, plėtoti. Tačiau Sprendimo Nr. 1692/96/EB 12a straipsnio 5 dalies antroje įtraukoje numatyta galimybė nepažeidžiant Sutarties 87 ir 88 straipsnių suteikti Bendrijos paramą projekto veiklai pradėti. Ši parama gali būti teikiama tuo atveju, jei ji reikalinga projekto „finansiniam gyvybingumui užtikrinti“. Beje, neatmetama galimybė, kad paraišką teikiantys uostų ir ūkio subjektų konsorciumai pradiniu jūrų greitkelių paslaugų teikimo laikotarpiu patirs nuostolių.

13.

Pagal Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros parama veiklai pradėti „skiriama tiktai kaip papildomos tinkamai pagrįstų kapitalo sąnaudų lėšos“ ir yra laikoma parama investicijoms. Tokia parama gali būti taikoma paslaugoms teikti naudojamų laivų nusidėvėjimui kompensuoti (9). Pagal Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros parama veiklai pradėti skiriama ne ilgiau kaip dvejus metus, didžiausias paramos intensyvumas — 30 %.

14.

Jei įgyvendinant programos „TEN-T“ projektus gauti pakankamą Bendrijos finansavimą nėra galimybės, finansinių išteklių gali skirti valstybės narės. Tačiau kalbant apie paramą laivybos paslaugų veiklai pradėti, Sprendimo Nr. 1692/96/EB 12a straipsnio 5 dalies antroje įtraukoje minimos su valstybės pagalba susijusios Sutarties nuostatos. Todėl, jei gauti pakankamą Bendrijos finansavimą nėra galimybės, valstybės narės gali skirti papildomą paramą, bet jos turi laikytis valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių. Kadangi, kalbant apie paramą trumpųjų nuotolių jūrų laivybai, valstybės pagalbos taisyklių taikymo tvarka nustatyta Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos jūrų transportui 10 skyriuje, šis skyrius taikomas papildomai valstybės pagalbai. Tačiau Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos jūrų transportui numatyta parama investicijoms, kurios didžiausias intensyvumas — 10 % trejų metų laikotarpiu. Jei jūrų greitkelių projektu atrinktam programos „TEN-T“ projektui neskiriama didžiausia Bendrijos parama investicijoms (t. y. 30 % per dvejus metus), jam skirta valstybės parama gali nepasiekti didžiausios galimos sumos, nes pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūrų transportui nacionalinė valstybės pagalba negali viršyti 10 % per trejus metus patirtų išlaidų. Be to, dėl dviejų aptariamųjų paramos schemų skirtingos trukmės (dveji metai pagal Sprendimą Nr. 1692/96/EB ir treji metai pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūrų transportui) gali kilti neaiškumų ir keblumų. Siekiant užtikrinti aiškumą ir numatyti galimybę įmonėms, dalyvaujančioms programos „TEN-T“ jūrų greitkelių projektuose, gauti iš anksto nustatyto dydžio valstybės paramą, didžiausias valstybių narių teikiamos papildomos valstybės pagalbos intensyvumas ir trukmė turėtų būti tokie patys kaip didžiausias Bendrijos finansavimo intensyvumas ir trukmė.

15.

Dėl pirmiau išvardytų priežasčių, kai Bendrijos finansavimas netaikomas arba kai reikia padengti tą išlaidų dalį, kuriai Bendrijos finansavimas netaikomas, Komisija, remdamasi Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, leis teikti investicijoms skirtą valstybės pagalbą, kurios didžiausias intensyvumas — 30 %, didžiausia trukmė — dveji metai. Ji bus teikiama tiems projektams, kurie atitinka Sprendimo Nr. 1692/96/EB 12a straipsnį ir kurie yra atrinkti 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 680/2007, nustatančiame bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (10), nustatyta tvarka. Ta pati tvarka bus taikoma valstybėms narėms nusprendus finansuoti projektą Europos regioninio plėtros fondo arba Sanglaudos fondo lėšomis.

16.

Su investicijomis susijusi pagalba veiklai pradėti negali viršyti pirmiau nurodytos trukmės ir intensyvumo, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio. Parama negali būti sumuojama su kompensacija už viešąsias paslaugas. Komisija taip pat primena, kad tos pačios reikalavimus atitinkančios išlaidos negali būti kompensuojamos pagal dvi Bendrijos finansavimo priemones.

17.	Valstybės narės privalės pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią jos, remdamosi šiuo komunikatu, ketina skirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 680/2007 atriktiems projektams.

TAIKYMAS

18.	Šiame komunikate numatytas gaires Komisija ims taikyti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) COM(2001) 370.

(2) COM(2006) 314 galutinis: Europos Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Te nesustos Europos pažanga — užtikrinkime tvarų Europos judumą“, Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga.

(3) Komisijos komunikatas C(2004) 43 (OL C 13, 2004 1 17, p. 3).

(4) OL L 328, 2006 11 24, p. 1.

(5) Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad reglamento, kuriuo nustatoma antroji „Marco Polo“ programa, I priedo lentelės 2 dalies b punkto nuostatoje (susijusioje su finansavimo, skirto krovinių srauto faktiniam perkėlimui nuo sausumos kelių, ribomis) kalbama apie Bendrijos finansavimą, o ne apie papildomą valstybės pagalbą, apie kurią kalbama šiame komunikate.

(6) 2006 m. liepos 5 d. Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 210, 2006 7 31, p. 1).

(7) 2006 m. liepos 11 d. Reglamentas (EB) Nr. 1084/2006 (OL L 210, 2006 7 31, p. 79).

(8) OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

(9) 2005 m. vasario 28 d. Komisijos vadovas, paskelbtas kartu su 2005 m. kvietimu teikti paraiškas „TEN-T“ projektui; 4.3 dalis (su kapitalo sąnaudomis susijusi parama veiklai pradėti).

(10) OL L 162, 2007 6 22, p. 1.

12.12.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/13

VALSTYBĖS PAGALBA — PRANCŪZIJA

Valstybės pagalba C 31/08 (ex N 681/06) — Įmonės „Volailles du Périgord“ sanavimo pagalba

Kvietimas teikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2008/C 317/09)

2008 m. liepos 16 d. laiške, pateiktame po šios santraukos kalba, kuria tekstas yra autentiškas, Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl minėtos pagalbos.

Per mėnesį nuo šios santraukos ir toliau pateikiamo rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de l'agriculture et du développement rural

Direction M. Législation agricole

Unité M.2. Conditions de concurrence

Rue de la Loi 130 5/94A

B-1049 Bruxelles

Faksas (32-2) 296 76 72

Šios pastabos bus perduotos Prancūzijai. Pastabas pateikiančios suinteresuotosios šalys gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

2006 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku Prancūzija pranešė Komisijai apie ketinimus skirti sanavimo pagalbą tikrąjai bendrijai (pranc. SNC) „Volailles du Périgord“, kuri visiškai priklauso Gaye šeimai ir kuri, 2006 m. turėjusi 236 darbuotojus, buvo didžiausias Terasono (pranc. Terrasson) regiono darbdavys. Metinė šios įmonės apyvarta 2006 m. sudarė apie 52 mln. EUR. Komisijai priimant sprendimą įmonės veikla buvo viščiukų ir kalakutų skerdimas. Dėl paukščių gripo krizės įmonės veikla 2007 m. struktūriniu atžvilgiu tapo nuostolinga.

2007 m. liepos 19 d. raštu C(2007) 3564 Komisija suteikė leidimą teikti minėtą pagalbą. Nustatyta pagalbos trukmė — šeši mėnesiai. Pagalbos suma — 1 mln. EUR kompensuojamų avansinių išmokų. Palūkanų norma — avansinių išmokų skyrimo metu galiojusi Komisijos orientacinė norma.

Prancūzijos valdžios institucijos, pranešdamos apie sanavimo pagalbą, įsipareigojo ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po Komisijos leidimo teikti sanavimo pagalbą Komisijai pateikti restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba visiško avansinės išmokos grąžinimo įrodymą.

2007 m. liepos 19 d. raštu C(2007) 3564 pastaroji nusprendė, kad pagalba laikytina suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

Komisija pagalbą išnagrinėjo remdamasi pranešimo metu galiojusiomis gairėmis, t.y. valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gairėmis 2000/C 28/02 ir Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 2004/C 244/02.

Remiantis Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti 25 punkto a papukčiu, pagalba turi būti sudaryta iš likvidumo paramos paskolų garantijų arba paskolų, taikant tokias palūkanas, kurios bent jau yra panašios į sunkumų nepatiriančioms įmonėms suteikiamų paskolų palūkanas, ir kurios atitinka Komisijos patvirtintas orientacines normas. Visos paskolos turi būti grąžintos ir visos garantijos turi baigtis ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai įmonei buvo išmokėta pirmoji išmoka.

Patvirtinta pagalba turėjo būti suteikta kaip grąžintina avansinė išmoka, kurios metinė palūkanų norma lygi avansinės išmokos suteikimo metu galiojusiai Komisijos nustatytai orientacinei normai (4,62 % galiojantys nuo 2007 m. liepos 1 d.). Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad paskola bus grąžinta per šešis mėnesius nuo pirmojo paskolos lėšų mokėjimo įmonei. Remiantis gairių 25 punkto c papunkčio nuostatomis, kuriomis numatyta, kad restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad visa paskola buvo grąžinta, o jei apie pagalbą nepranešta — po pirmojo sanavimo pagalbos priemonės įgyvendinimo, valstybė narė Komisijai pateikia ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo leidimo imtis sanavimo pagalbos suteikimo. Prancūzijos Vyriausybė įsipareigojo ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo Komisijos leidimo teikti sanavimo pagalbą Komisijai pateikti restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba visiško avansinės išmokos grąžinimo įrodymą.

Šešių mėnesių terminas pasibaigė 2008 m. sausio 19 d., tačiau Komisija negavo reikiamų dokumentų. 2008 m. gegužės 7 d. raštu Komisija Prancūzijai priminė apie jos įsipareigojimą. Prancūzijos valdžios institucijos iki šiol neatsiuntė nei restruktūrizavimo ar likvidavimo plano, nei visiško avansinės išmokos grąžinimo įrodymo.

Prancūzija gairių 27 punkte reikalaujamų dokumentų nepateikė.

Dėl visų šių priežasčių Komisija kol kas mano, kad tikėtina, kad įmonei „Volailles du Périgord“ skirta ir patvirtinta valstybės pagalba ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui pratęsta neteisėtai, ir abejoja, ar minėta priemonė suderinama su bendrąja rinka.

Todėl Komisija, remdamasi gairių 2004/C 244/02 27 punktu, nusprendė pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

Pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį bet kokia neteisėta pagalba gali būti išieškota iš gavėjo.

RAŠTO TEKSTAS

„Par la présente, la Commission a l'honneur d'informer la France qu'après avoir examiné les informations sur l'aide citée en objet, elle a décidé d'ouvrir la procédure prévue à l'article 88, paragraphe 2, du traité CE.

1. PROCÉDURE

(1)

Par e-mail du 13 octobre 2006, enregistré le jour même, la Représentation permanente de la France auprès de l'Union européenne a notifié la mesure citée en objet à la Commission, conformément à l'article 88, paragraphe 3, du traité. Des renseignements complémentaires ont été envoyés par courriers électroniques du 21 mars 2007 et du 31 mai 2007, enregistrées le jour même.

(2)	Par lettre C(2007) 3564 du 19 juillet 2007 la Commission a autorisé l'aide susmentionnée. La durée de cette aide a été fixée à six mois.

(3)

Lors de la notification de l'aide au sauvetage les autorités françaises se sont engagées à ce qu'un plan de restructuration, un plan de liquidation ou la preuve que l'avance a été intégralement remboursée soit soumis à la Commission au plus tard six mois après l'autorisation de l'aide au sauvetage par la Commission. Ce délai a expiré le 19 janvier 2008 sans que la Commission ait reçu un des documents requis.

(4)

Par lettre du 7 mai 2008 la Commission a demandé à la France de produire les documents requis dans les plus brefs délais et a annoncé qu'à défaut elle sera obligée d'ouvrir la procédure prévue à l'article 88, paragraphe 2 du traité, en conformité avec le point 27 des lignes directrices communautaires concernant les aides d'État au sauvetage et à la restructuration d'entreprises en difficulté (1).

(5)	La France a omis de communiquer un plan de restructuration ou un plan de liquidation ou la preuve que l'avance a été remboursée intégralement jusqu'à ce jour.

2. DESCRIPTION DE LA MESURE

2.1. Intitulé de l'aide

(6)	Aide au sauvetage de la société “Volailles du Périgord”.

2.2. Durée

(7)

Six mois.

2.3. Budget

(8)	1 million d'euros.

2.4. Bénéficiaires

(9)	Société en nom collectif (SNC). La société a été créée en 1910. Selon les informations fournies par les autorités françaises lors de la notification le 13 octobre 2006 et des courriers électroniques du 21 mars 2007 et du 31 mai 2007, elle est détenue à 100 % par la famille Gaye.

(10)	La société employait début 2006 236 salariés et réalisait un chiffre d'affaires annuel de quelque 52 millions d'euros. Selon les informations fournies en 2006, elle est le premier employeur de la zone de Terrasson.

(11)

Selon les informations fournies, Volailles du Périgord est active dans l'abattage de poulets et dindes. La société vend la majeure partie de ses produits aux grandes et moyennes surfaces (GMS) en France (dont 60 % sous sa marque propre “Le Croquant” et 40 % sous marques de distributeurs). 70 % de ses produits sont vendus comme découpes, le reste comme volailles entières et prêtes à cuire. Le poulet constitue 46 % de ses produits vendus (dont 80 % en label rouge). L'export de la société est marginal.

(12)	La Société SNC Volailles du Périgord avait connu une croissance rapide au cours de la décennie 1990-2000 et atteignait en 2001/2002 avec quelques 280 salariés et 50 millions d'euros de chiffres d'affaires un résultat d'exploitation de 1,8 million d'euros.

(13)

Selon les mêmes informations cette croissance avait été pourtant mal contrôlée, en raison, notamment, d'un management sous dimensionné et d'une orientation commerciale vers le Hard Discount. D'après les autorités françaises, ces fragilités se sont exprimées pleinement à l'occasion du retournement de conjoncture qui a eu pour effet que la société était devenue structurellement déficitaire.

(14)

Les pertes d'exploitation cumulées sur les trois exercices 2002/2003-2004/2005 s'étaient élevées à 5,3 millions d'euros. La direction de l'entreprise avait réagi en agissant sur la productivité, en maîtrisant mieux la masse salariale et le recours au personnel extérieur et en comprimant des services et charges externes. D'après ces mêmes informations, ces mesures prises avaient permis un résultat d'exploitation équilibré pour le dernier semestre 2005. Parallèlement, les actionnaires avaient injecté 3 millions d'euros en comptes courants pour soutenir la trésorerie.

(15)

La crise de la grippe aviaire a fortement frappé l'entreprise déjà fragile. Le chiffre d'affaires net a baissé de quelques 5 millions d'euros sur l'exercice 2005/2006 par rapport à l'exercice précédent. La perte de l'exploitation s'est élevée à quelques 168 000 EUR. D'après les informations fournies par les autorités françaises, la trésorerie a continué à se dégrader en raison de la perte et de l'accroissement des stocks de volailles congelées. Le stock en volailles congelées s'élevait au 30 juillet 2006 à quelques 0,9 million d'euros, soit presque 12 % de l'actif total.

(16)

Dans leur e-mail du 21 mars 2007, les autorités françaises ont indiqué que la société avait pu se financer depuis le 1er semestre 2006 par un recours au découvert bancaire qui, au 28 février 2007, s'était élevé à 1 986 460 EUR. Selon les informations fournies dans le même courrier électronique, ce découvert avait été consenti dans l'attente du versement de l'aide au sauvetage. En cas de non versement de cette aide, il serait devenu exigible et aurait entraîné la déclaration de cessation de paiements et le dépôt de bilan de la société.

(17)	Selon le plan de trésorerie pour le deuxième semestre 2007 le besoin en trésorerie de la société avait atteint quelques 1,2 millions d'euros au mois de juillet et devait, selon les prévisions, légèrement baisser pendant la seconde moitié de l'année 2007.

2.5. Base juridique

(18)	Circulaire du ministre de l'agriculture et de la pêche DPEI/SDEPA/C2006-4019 du 15 mars 2006.

2.6. Description de l'aide

(19)	L'aide de 1 million d'euros devait être apportée par des avances remboursables et versées, pour partie, par l'État (850 000 EUR) et, pour partie, par le Conseil régional d'Aquitaine (150 000 EUR).

(20)	Les autorités françaises ont confirmé que le taux d'intérêt appliqué serait le taux de référence de la Commission applicable à l'époque de l'attribution de l'avance.

3. APPRÉCIATION

(21)

La Commission a examiné l'aide à la lumière des lignes directrices applicables à la date de la notification, c'est-à-dire les lignes directrices de la Communauté concernant les aides d'État dans le secteur agricole 2000/C 28/02 (2) et les lignes directrices communautaires concernant les aides d'État au sauvetage et à la restructuration d'entreprises en difficulté 2004/C 244/02 (3).

(22)	Par lettre C(2007) 3564 du 19 juillet 2007 elle a décidé de considérer l'aide comme compatible avec le marché commun en application de l'article 87, paragraphe 3, point c) du traité.

(23)

Selon le point 25(a) des lignes directrices communautaires concernant les aides d'État au sauvetage et à la restructuration d'entreprises en difficulté les aides doivent consister en des aides de trésorerie sous forme de garanties de crédits ou de crédits, soumis à un taux au moins comparable aux taux observés pour des prêts à des entreprises saines, et notamment aux taux de référence adoptés par la Commission. Tout prêt doit être remboursé et toute garantie doit prendre fin dans un délai de six mois au maximum à compter du versement de la première tranche à l'entreprise.

(24)	L'aide approuvée devait prendre la forme d'une avance remboursable soumise à un taux d'intérêt annuel égal au taux de référence de la Commission applicable au moment de l'attribution de l'avance (4,62 % à partir du 1er juillet 2007).

(25)

Les autorités françaises ont indiqué que le prêt serait remboursé dans les six mois à compter du premier versement de sommes prêtées à l'entreprise. En conformité avec les dispositions du point 25 c) des lignes directrices, qui prévoient que soit un plan de restructuration, soit un plan de liquidation soit la preuve que le prêt a été intégralement remboursé soit soumis à la Commission au plus tard six mois après l'autorisation de l'aide au sauvetage ou, dans le cas d'une aide non notifiée, à compter de la première mise en œuvre de la mesure en question, le gouvernement français s'était engagé à ce qu'un plan de restructuration, un plan de liquidation ou la preuve que l'avance a été intégralement remboursée soit soumis à la Commission au plus tard six mois après l'autorisation de l'aide au sauvetage par la Commission.

(26)

Le délai de six mois a expiré le 19 janvier 2008 sans que la Commission ait reçu les documents requis. La Commission a rappelé à la France son engagement par lettre du 7 mai 2008. Jusqu'à ce jour les autorités françaises n'ont envoyé ni un plan de restructuration, ni plan de liquidation, ni preuve que l'avance a été intégralement remboursée.

(27)	La France a donc omis de communiquer les documents requis par le point 27 des lignes directrices.

4. CONCLUSION

Pour l'ensemble de ces raisons, à ce stade, la Commission pense qu'il est probable que l'aide d'État approuvée accordée à la société “Volailles du Périgord” ait été illégalement prolongée au-delà du délai de 6 mois, et a des doutes sur la compatibilité de la mesure en cause avec le marché commun.

En conséquence, la Commission à décidé d'ouvrir la procédure formelle d'examen au sens de l'article 88, paragraphe 2, du traité CE et du Règlement (CE) no 659/1999 du Conseil.

(28)

La Commission invite la France, dans le cadre de la procédure de l'article 88, paragraphe 2, du traité CE, à présenter ses observations et à fournir des informations sur la situation actuelle de la société “Volailles du Périgord” et à fournir soit un plan de restructuration, soit un plan de liquidation ou la preuve que le prêt a été intégralement remboursé, dans un délai d'un mois à compter de la date de réception de la présente.

(29)	Elle invite vos autorités à transmettre immédiatement une copie de cette lettre au bénéficiaire de l'aide.

(30)	La Commission rappelle à la France l'effet suspensif de l'article 88, paragraphe 3, du traité CE et se réfère à l'article 14 du règlement (CE) no 659/1999 du Conseil qui prévoit que toute aide illégale pourra faire l'objet d'une récupération auprès de son bénéficiaire.

(31)

Par la présente, la Commission avise la France qu'elle informera les intéressés par la publication de la présente lettre et d'un résumé de celle-ci au Journal Officiel de l'Union Européenne. Elle informera également les intéressés dans les pays de l'AELE signataires de l'accord EEE par la publication d'une communication dans le supplément EEE du Journal officiel, ainsi que l'autorité de surveillance de l'AELE en leur envoyant une copie de la présente. Tous les intéressés susmentionnés seront invités à présenter leurs observations dans le délai d'un mois à compter de la date de cette publication.“

(1) JO C 244 du 1.10.2004, p. 2.

(2) JO C 28 du 1.2.2000.

(3) JO C 244 du 1.10.2004.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 317

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	51 tomas 2008m. gruodžio 12d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2008/C 317/01	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja	1

2008/C 317/02	Komisijos komunikatas dėl užklausos apie chemines medžiagas, kurios iki 2008 m. birželio 1 d. rinkoje buvo teisėtai, bet kurioms nebuvo taikomas pereinamasis laikotarpis, ir jų registravimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) ( 1 )	2

2008/C 317/03	Komunikatas pagal Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytą tvarką dėl valstybių narių muitinių teikiamos informacijos dėl prekių klasifikavimo muitinės nomenklatūroje	3

2008/C 317/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5317 — IBM/ILOG) ( 1 )	5

2008/C 317/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5241 — American Express/Fortis/Alpha Card) ( 1 )	5

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2008/C 317/09	Valstybės pagalba — Prancūzija — Valstybės pagalba C 31/08 (ex N 681/06) — Įmonės Volailles du Périgord sanavimo pagalba — Kvietimas teikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį	13

2008/C 317/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5324 — Centrica/Segebel) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	17

2008/C 317/11	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5385 — Avnet/Abacus) ( 1 )	18

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2008/C 317/06	Europos sąjungos gairės dėl konsulinei veiklai vadovaujančios valstybės koncepcijos įgyvendinimo	6

	Komisija
2008/C 317/07	Euro kursas	9

2008/C 317/08	Komisijos komunikatas kuriame išdėstomos jūrų greitkelių projektui pradėti teikiamą Bendrijos finansavimą papildančios valstybės pagalbos teikimo gairės ( 1 )	10


2008/C 317/12	Pastaba skaitytojui(žr. antrajį viršelio puslapį)	s3