—

susirinkusi į posėdį Liublianoje (Slovėnija) 2008 m. kovo 17–20 d.,

—

atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutarties 177–181a straipsnius,

—

atsižvelgdama į to Europos Parlamento rezoliuciją dėl platesnio masto ir geresnio bendradarbiavimo: 2006 m. ES pagalbos veiksmingumo skatinimo priemonių rinkinys (2006/2208(INI)) (2),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliuciją dėl Tarptautinio valiutos fondo strategijos peržiūros (IMF) (2005/2121(INI)) (3),

—

atsižvelgdama į TVF ir Pasaulio banko 1999 m. inicijuotą metodą pagal Skurdo mažinimo strateginį dokumentą (SMSD),

—

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) įvardijami kaip tarptautinės bendruomenės bendrai priimti skurdo panaikinimo kriterijai,

—

atsižvelgdama į 2002 m. kovo 22 d. Monterėjuje pasiektą bendrą sutarimą dėl vystymosi finansavimo,

—

atsižvelgdama į Vašingtono susitarimą,

—

atsižvelgdama į 2003 m. vasario 25 d. priimtą Romos deklaraciją dėl suderinimo pasibaigus aukšto lygio forumui dėl suderinimo, 2005 m. kovo 2 d. priimtą Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo pasibaigus aukšto lygio forumui dėl pagalbos veiksmingumo (Paryžiaus deklaracija),

—

atsižvelgdama į 1996 m. TVF ir Pasaulio banko pradėtą iniciatyvą dėl labai įsiskolinusių valstybių (angl. HIPC), kuria siekiama užtikrinti, kad jokiai neturtingai valstybei netektų jai nepakeliama skolos našta,

—

atsižvelgdama į G8 valstybių 2005 m. birželio mėn. pradėtą Daugiašalę atleidimo nuo skolų priemonę (angl. MDRI),

—

atsižvelgdama į TVF ir Pasaulio banko nustatytą naują skolų tvarumo sistemą (2005 m.),

—

atsižvelgdama į TVF nepriklausomo vertinimo biuro pranešimą dėl TVF ir pagalbos į pietus nuo Sacharos esančiai Afrikos daliai (2007 m.) (4),

—

atsižvelgdama į 2005 m. Pasaulio banko sąlygų vykdymo apžvalgą (5),

—

atsižvelgdama į 2005 m. birželio mėn. patvirtintas TVF gaires dėl išteklių pajamų skaidrumo (6),

—

atsižvelgdama į 2004 m. Pasaulio banko kasybos pramonės apžvalgą,

—

atsižvelgdama į 2003 m. birželio mėn. Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės programos (angl. PEFA) vykdymo įvertinimo sistemą,

—

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (AKR-ES/100.202/08),

A.

kadangi struktūrinio prisitaikymo programos (SPP) pagrindinis tikslas yra tvaraus ekonominio augimo skatinimas, o SPP, ypač jos skolinimo programoje, plačiai nagrinėjamos sąlygos, techninė pagalba ir politiniai patarimai besivystančioms valstybėms,

B.

kadangi dėl kreditorių pernelyg griežtų nustatytų sąlygų SPP dažnai buvo nesėkmingos valstybėse, kuriose tokios programos buvo įgyvendinamos; kadangi 2004 m. Pasaulio bankas pakeitė SPP nauja Vystymosi politikos skolinimo priemone (angl. DPL),

C.

kadangi stabilios makroekonominės sąlygos, geresnės viešosios išlaidos, tvirtas fiskalinis planavimas ir skolos valdymas, veiksmingas viešųjų pinigų valdymas ir biudžetinės sistemos, rinka grindžiamos palūkanos ir valiutos keitimo kursai yra esminės augimo ir vystymosi sąlygos,

D.

kadangi SPP buvo siekiama sumažinti vyriausybių biudžetų deficitą ir daugeliu atvejų dėl to buvo mažinamas socialinio sektoriaus biudžetas, nors socialinės investicijos, pvz., į švietimo ir sveikatos apsaugos sritis, yra būtinos tvariam ekonominiam augimui,

E.

kadangi Bretton Woodso institucijos dažnai įgyvendindavo SPP tinkamai neatsižvelgdamos į specialias paramą gaunančių valstybių sąlygas; kadangi norint patenkinti specialius susijusių valstybių poreikius, tokios programos turėtų būti specialiai pritaikytos,

F.

kadangi įgyvendinus SPP, dažnai valstybių padėtis tik pablogėja, o jei pagerėja makroekonomikos padėtis, dažnai stebimos neigiamos pasekmės mikroekonomikos sričiai,

G.

kadangi per pastaruosius tris dešimtmečius Bretton Woodso institucijoms teko pagrindinis vaidmuo struktūrinio prisitaikymo srityje; kadangi Bretton Woodso institucijos daro didžiausią įtaką skolinimui ir vystymosi pagalbai, nes dauguma pagalbą teikiančių valstybių ir finansinių institucijų remiasi jų nustatytais tinkamumo kriterijais,

H.

kadangi dėl valstybės tarnautojų personalo ir jo atlyginimo mažinimo AKR valstybėse sumažėjo administracijų veiklos išlaidos ir dėl to šiose valstybėse susidarė nepakankamas administravimas ir sumažėjo administracinio aparato veiksmingumas,

I.

kadangi pagalbą teikiantys asmenys ir skolintojai remiasi sąlygų vykdymu, nes jų pareiga ir teisėtas interesas yra užtikrinti, kad teikiami pinigai būtų valdomi teisingai ir naudojami numatytiems tikslams,

J.

kadangi dėl ekonominės politikos sąlygų vykdymo dažnai buvo blokuojamos TVF ir Pasaulio banko paskolos ir subsidijos ir dėl to gali būti vykdoma nacionalinių sąlygų neatitinkanti ar net TVT pasiekimui prieštaraujanti politika,

K.

kadangi dėl žemės ūkio subsidijų atsisakymo AKR valstybėse pagal SPP sumažėjo žemės ūkio gamybos derlius ir dėl to padidėjo maisto produktų importas, o tai savo ruožtu padarė poveikį aprūpinimo maistu nepriklausomumui ir saugumui, be to, sumažėjo už grynuosius pinigus eksportuojamų javų eksportas, įskaitant ryškų AKR valstybėms garantuojamos kainos už jų cukrų ES rinkoje sumažėjimą, ir dėl to sumažėjo lengvatos ir pablogėjo AKR valstybių prekybos sąlygos bei mokėjimų balansas,

L.

kadangi TVF ir Pasaulio bankas taiko skirtingus prioritetus,

M.

kadangi pagal SPP reikalaujama griežta ekonomija padarė poveikį klimato kaitai ir dėl tokios ekonomijos dažnai kilo politinis nestabilumas,

N.

kadangi TVF ir Pasaulio bankas ideologine prasme darė poveikį privatizacijai ir ekonomikos liberalizavimui; kadangi Pasaulio bankas dėl Vystymosi politikos skolinimo iniciatyvos teigia, kad „atspindėdama įvairius skolinimo prisitaikymui aspektus, politika nebeapima jokių politinių nurodymų, pvz., direktyvų dėl privatizavimo ar prekybos liberalizavimo politikos“ (7),

O.

kadangi dėl pagal SPP vykdomos griežtos ekonomijos politikos sumažėjo paklausa, buvo suvaržytas augimas ir padidėjo nedarbas, ypač tarp mokslus baigusio jaunimo,

P.

kadangi dėl išaugusio nedarbo padidėjo išvykimas iš kaimo ir migracija iš AKR valstybių į turtingas valstybes,

Q.

kadangi SPP pagalba buvo sprendžiami nepakankamo vystymosi požymiai, o ne įsišaknijusios tokio vystymosi priežastys, t. y. nelygios prekybos sąlygos, skolos ir tarptautinių bendrovių dominavimas, o šių priežasčių nepanaikinimas, nepaisant didesnės oficialios vystymosi pagalbos, lėmė neigiamų pajamų srautų AKR valstybėse atsiradimą,

R.

kadangi prastas politinis valdymas (demokratijos deficitas) ir ekonominis valdymas trukdo ekonominiam ir socialiniam augimui,

S.

kadangi TVF deklaruojami tikslai yra: „skatinti tarptautinį piniginį bendradarbiavimą, lengvinti tarptautinės prekybos plėtrą ir suderintą augimą, prisidėti prie užimtumo ir tikrųjų pajamų aukšto lygio skatinimo ir išlaikymo, skatinti valiutų keitimo stabilumą, pagerinti tarptautinių mokėjimų balansų stabilumo lygį ir teikti finansinę paramą, skirtą mokėjimų suderinimo balansui“,

T.

kadangi deklaruojami Pasaulio banko tikslai yra pasaulinio skurdo sumažinimas ir gyvenimo standartų pagerinimas per dvi plėtros institucijas: Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką (TRPB), kuris dirba su vidutines pajamas gaunančiomis valstybėmis ir kreditingomis mažas pajamas gaunančiomis valstybėmis, ir Tarptautinė plėtros asociacija (TPA), kuri dirba su mažas pajamas gaunančiomis valstybėmis,

U.

kadangi tarptautinės finansinės institucijos gali suvaidinti teigiamą vaidmenį siekiant lygesnės globalizacijos, bet tam reikia sukurti skirtingus ir besąlyginius metodus, pagrįstus nuosavybe, specialiai pritaikytus valstybės padėčiai ir taikomus tokiems klausimams, kaip antai liberalizavimas, privatizavimas ir darbo rinkos reguliavimo panaikinimas,

V.

kadangi AKR atstovavimas TVF ir Pasaulio banko vykdomosiose valdybose yra labai neryškus,

W.

kadangi tvarus vystymasis reiškia dabartinių poreikių patenkinimą, nesumažinant ateities kartų galimybių patenkinti savuosius,

X.

kadangi padidėjęs skurdas, masinis nedarbas, mažėjantis produktyvumas ir mažėjančios eksporto pajamos gali būti vytimosi strategijų, kuriomis nebuvo atsižvelgta į susijusios valstybės socialinę tikrovę ir tokios valstybės gamtos išteklių padėtį, kurie yra labai svarbūs jos ekonomikai, pasekmės,

Y.

kadangi SPP įgyvendinimas padarė neigiamą poveikį viešosioms investicijoms į socialines paslaugas, ypač sveikatos ir švietimo srityje, šeimų uždarbio ir pajamų augimui, bei užimtumo ir darbo sąlygoms; ir kadangi vyriausybės taip pat buvo skatinamos ar verčiamos sumažinti savo intervenciją į daugelį ekonomikos sektorių, privatizuojant viešąsias įmones ir liberalizuojant bei atveriant rinkas užsienio konkurencijai, įskaitant sveiktos apsaugos ir švietimo sritį,

Z.

kadangi neigiamas SPP poveikis yra pripažįstamas po Vašingtono susitarimo susiformavusiame požiūryje, kur taip pat rekomenduojama lengvinti sąlygas didesnėms investicijoms į socialinę sritį,

1.

rekomenduoja, kad TVF ir Pasaulio bankas panaikintų neigiamas sąlygas pagal SPP ir kartu su Pasaulio prekybos organizacija (PPO) spręstų nelygios prekybos, skolų ir tarptautinių įmonių intervencijos į AKR valstybes ribojimo klausimus; mano, kad atsižvelgiant į TVT, visų programų prioritetais turi būti švietimas (įskaitant aukštesnįjį mokslą ir mokslinius tyrimus), sveikatos apsauga, vanduo, žemės ūkis (siekiant panaikinti badą) ir aplinka;

2.

ragina Pasaulio banko grupę ir TVF susilaikyti nuo ekonomikos politikos sąlygų vykdymo taikymo skolinant, padidinti sąlygų vykdymo skaidrumą, iš tiesų pradėti taikyti nuosavybės principą, užtikrinant, kad politika pasirenkama pagal valstybes, ir savo programose sutelkti dėmesį į rezultatu grindžiamą ir į skurdo panaikinimą nukreiptą sąlygų vykdymą;

3.

mano, kad prekyba tarp AKR valstybių ir turtingesnių valstybių turėtų būti sąžiningesnė, o silpnesnę ekonomiką turinčios valstybės dėl rinkų liberalizavimo neturėtų atsidurti stipresnę ekonomiką turinčių valstybių malonėje;

4.

mano, kad pastangos panaikinti ar sumažinti skolas neturėtų apsiriboti vien tik mažas pajamas gaunančiomis valstybėmis ir tokios pastangos turėtų būti dedamos visų pernelyg įsiskolinusių AKR valstybių atžvilgiu, įskaitant, kai reikia, ir vidutines pajamas gaunančias valstybes;

5.

mano, kad tarptautinių įmonių intervencija AKR valstybėse turi būti ribojama; mano, kad ypač pusiau valstybinių bendrovių steigimas gali sudaryti sąlygas valstybėms padidinti kontrolę jų nacionalinių išteklių naudojimo atžvilgiu;

6.

dėl to džiaugiasi Pasaulio banko grupės, TVF ir Afrikos plėtros banko parama Kasybos pramonės skaidrumo iniciatyvai (angl. EITI), kuria „nustatomas pasaulinis standartas bendrovėms skelbti, kiek jos moka, o vyriausybėms — kiek jos gauna“; ragina minėtas institucijas ir toliau teikti paramą EITI bei ragina valstybines ir privačias kasybos pramonės bendroves laikytis EITI reikalavimų;

7.

mano, kad TVF privalo padėti AKR valstybėms vystyti ir įgyvendinti ekonominio augimo politikos kryptis, kaip tai nustatyta TVF pirminiuose įgaliojimuose; mano, kad Pasaulio bankas savo ruožtu taip pat turėtų atsigręžti į savo pirminius įgaliojimus, kuriais siekiama padėti sukurti tinkamas sąlygas vystymuisi ir panaikinti skurdą; mano, kad TVF ir Pasaulio bankas, spręsdami privatizavimo, liberalizavimo ir žemės ūkio subsidijų AKR valstybėse klausimus, privalo atidėti į šalį visus ideologinius svarstymus;

8.

džiaugiasi dėl TVF siekio skurdo mažinimui suteikti pirmenybę visose savo programose ir džiaugiasi dėl to, kad skurdo mažinimas yra svarbiausias Pasaulio banko tikslas;

9.

mano, kad netvarūs skolos lygiai, blogas makroekonominis planavimas ir prasta politika rimtai kenkia šalies plėtrai, o finansinis nestabilumas gali atsiliepti ekonomikai, padaryti neigiamą poveikį augimui, darbo vietoms ir ekonominei bei socialinei gerovei;

10.

pažymi, kad Skurdo mažinimo strateginiais dokumentais (SMSD) siekiama valstybių strategijas specialiai pritaikyti pagal valstybių vystymosi poreikius; tvirtai mano, kad valstybės nuosavybė sudaro tinkamas sąlygas svarbiai vyriausybių atsakomybei, šioms naudojant pagalbą, tinkamai valdant ir laikantis įsipareigojimų vystymosi darbotvarkės atžvilgiu;

11.

džiaugiasi dėl dabartinių teigiamų daugelio besivystančių valstybių, įskaitant į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos valstybes, ekonominių rezultatų, kuriuos lėmė nemažai veiksnių: atleidimas nuo skolų, tarptautinė vystymosi pagalba, pagalbą teikiančiųjų patobulinimai ir, svarbiausia, besivystančių valstybių vykdoma politika;

12.

džiaugiasi dėl Pasaulio banko išvadų, kad 1999–2005 m. pagal HIPC iniciatyvą atleidimą nuo skolų gavusios valstybės daugiau nei dvigubai padidino savo išlaidas skurdo mažinimo planams; primena, kad bent 60 valstybių reikia panaikinti visas jų skolas, norint, kad tos valstybės turėtų galimybę pasiekti TVT, o valstybių, kurioms taip pat reikia panaikinti skolas, yra dar daugiau;

13.

pabrėžia, kad nors ekonominis augimas yra labai svarbus, automatiškai jis nesumažina skurdo, bei pabrėžia lygios vystymo politikos ir neturtingųjų augimo strategijų, kurios sudarytų sąlygas visuomenei gauti socialinę ir ekonominę naudą bendrai, ir ypač į TVT pasiekimą nukreiptų strategijų, svarbą;

14.

pabrėžia, kad būtinas visapusiškas politinis ir veiklos bendradarbiavimas su JT institucijomis, ypač TDO, siekiant įvertinti tikrąsias SPP pasekmes ir galimus sprendimus;

15.

mano, kad tvarus vystymasis turėtų būti pagrindiniu reformų prioritetu ir kad tvarus vystymasis apima gerą valdymą, žmogaus teises ir aplinkosaugos aspektus; primena, kad makroekonominės reformos gali duoti tvarų poveikį tik tuomet, kai jos visapusiškai apima žmogiškojo ir socialinio vystymosi tikslus;

16.

pripažįsta, kad būtina imtis skubių veiksmų aplinkosaugos problemų atžvilgiu; pabrėžia, kad atsakomybė už kovą su klimato kaita negali būti perkelta ant besivystančio pasaulio pečių; mano, kad yra būtina suderinti augantį biodegalų poreikį išsivysčiusiose valstybėse, kad nebūtų rizikuojama aprūpinimo maistu užtikrinimu ir nedidėtų miškų kirtimas besivystančiame pasaulyje;

17.

pažymi, kad TVF taiko griežtas makroekonomines taisykles rezervo ribos ir infliacijos planavimo atžvilgiu ir tai daro įtaką TVF gairėms dėl pagalbos naudojimo; apgailestauja, kad TVF keletu atvejų blokavo galimą pagalbos teikimą į pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos valstybėms; ragina TVF būti ne tokį griežtą tais atvejais, kai galima vykdyti ambicingesnę vystymosi strategiją, ir ragina atsižvelgti į visus galimus išteklius, ypač pagalbą; pažymi, kad dėl šioms programoms taikomų pinigų politikos apribojimų gali kilti sunkumų įdarbinant sveikatos ir švietimo personalą;

18.

apgailestauja, kad pagalbos galimybės dar ne visiškai išnaudotos tarptautiniu mastu remiamose nacionalinėse reformų programose;

19.

pripažįsta svarią ES teikiamą pagalbą AKR valstybėms, skirtą sušvelninti žalingus pereinamojo etapo poveikius ir neigiamas dėl SPP susidariusias sąlygas, ir mano, kad tai yra ES įsipareigojimo šioms valstybėms įrodymas; mano, kad ES ir turtingos valstybės kartu vis tiek privalo siekti padidinti savo pagalbą iki 0,71 proc. BVP; mano, kad AKR valstybės ir ES privalo sudaryti tvirtą partnerystės susitarimą, siekiant tikrojo AKR valstybių vystymosi;

20.

ragina ES valstybes nares ir Komisiją, teikiant pagalbą pagal savo atitinkamas Pagalbos prekybai programas, atsižvelgti į savarankiškas AKR valstybių įgyvendinamas ekonominių reformų programas, kad susijusioms AKR valstybėms būtų sudarytos sąlygos sėkmingai išspręsti su prisitaikymu susijusių išlaidų klausimus, įskaitant susijusius su Ekonominės partnerystės susitarimais (EPS) ar platesnėmis liberalizavimo programomis;

21.

džiaugiasi dėl TVF ir Pasaulio banko HIPC iniciatyvos; mano, kad valstybės negalėjo vystytis dėl varginančių skolos įsipareigojimų, tačiau ragina TVF ir Pasaulio banką kartu su besivystančiomis valstybėmis, užkirsti kelią netvarių skolų atsiradimui; pabrėžia, kad skolos sumažinimas duos ryškų poveikį tik tuomet, jei skolinga valstybė vykdys politiką, kuri užkirs kelią netvarių skolų atsiradimui;

22.

mano, kad darnus viešųjų finansų valdymas yra būtinas reformos darbotvarkei, ir ragina labiau remti aukščiausias audito institucijas; džiaugiasi dėl Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės vertinimo programos (angl. PEFA) tarptautinės veiklos įvertinimo sistemos, skirtos įvertinti valstybės viešųjų finansų tvarkymą, ir ragina Bretton Woodso institucijas bei kitus pagalbos teikėjus griežtai taikyti šią sistemą;

23.

reiškia susirūpinimą dėl trapių, konfliktus patiriančių ir patyrusių valstybių ir pabrėžia, kad norint, jog valstybė laikytųsi teigiamo demokratinio kelio, joje būtina įdiegti teisinės valstybės principus ir demokratišką politinę sistemą, gerbti rinkimų rezultatus ir sukurti taikią stabilią politinę aplinką;

24.

reiškia susirūpinimą dėl TVF Nepriklausomo vertinimo biuro išvadų, kad skiriasi Vykdomosios valdybos narių požiūris į TVF vaidmenį mažas pajamas gaunančiose valstybėse; todėl mano, kad reikėtų pertvarkyti TVF, padaryti jį demokratiškesnį ir sudaryti sąlygas geresniam AKR valstybių atstovavimui TVF Vykdomojoje valdyboje;

25.

reiškia nusivylimą dėl išvadų, kad su Skurdo mažinimo ir augimo priemone (angl. PRGF) susiję TVF siekiai nebuvo įgyvendinti ir kad tarp skurdo mažinimo iniciatyvų ir iš tikrųjų įgyvendinamos politikos ne visuomet esama sąsajų;

26.

reiškia susirūpinimą dėl TVF veiklos trūkumų, ypač dėl politikos susiskaidymo ir įgyvendinimo bei institucinės sanglaudos;

27.

skatina Pasaulio banką, TVF ir PPO bei JT ir kitus tarptautinius ir dvišalius pagalbos teikėjus kuo artimiau bendradarbiauti, kad AKR valstybės, kuriose vykdoma SPP, būtų kuo geriau suprantamos ir joms teikiama pagalba siekiant TVT;

28.

mano, kad valstybių sėkmei būtinas kuo geresnis jų reformų politikos valdymas ir kuo didesnis įsipareigojimas šių reformų atžvilgiu; pabrėžia, kad norint veiksmingai nacionaliniu lygmeniu išnaudoti užimtumą ir socialinę politiką, tinkamo darbo atžvilgiu reikia taikyti integruotą metodą (užimtumas, socialinė apsauga, socialinis dialogas, darbuotojų teisės ir lyčių lygybė);

29.

ragina atitinkamas tarptautines institucijas sukurti keitimosi patirtimi priemones, kuriomis naudotųsi tos valstybės, kuriose nepavyko ekonomikos pertvarkymo procesas arba kuriose tokius procesus rengiamasi pradėti;

30.

ragina ekonomikos pertvarkymo programas vykdančias valstybes teikti reguliarias ataskaitas apie šių programų ir atitinkamų susitarimų veikimą ir vystymą ir taip sudaryti sąlygas kitoms narėms pasinaudoti gerosios patirties pavyzdžiais;

31.

mano, kad labai svarbu, kad vyriausybės atsiskaitytų savo piliečiams už viešųjų pajamų ir išlaidų valdymą, ypač už pajamas, gautas iš kasybos pramonės, ir ragina Pasaulio banką, TVF, ES ir kitus pagalbos teikėjus reikalauti, kad viešosios pajamos būtų tvarkomos skaidriu būdu; mano, kad AKR valstybėse būtina stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę; taip pat mano, kad gyvybiškai būtina sustiprinti valstybinį aparatą, jį aprūpinant pakankamais žmogiškaisiais ir veiklos ištekliais; pabrėžia, kad būtina sukurti atskaitomybės kultūrą, kurioje visapusiškai dalyvautų parlamentai ir audito institucijos;

32.

mano, kad diktatorių išgrobstytos lėšos turi būti grąžintos AKR valstybėms; mano, kad ES šiam tikslui turi panaudoti visą savo įtaką bankams, kuriuose šios lėšos saugomos; džiaugiasi dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. bendros JT ir Pasaulio banko iniciatyvos dėl pavogto turto atgavimo, kuria siekiama sustabdyti turto vagystes, stiprinant atskaitomybės institucijas besivystančiose valstybėse;

33.

apgailestauja, kad TVF Nepriklausomas vertinimo biuras nustatė, kad nepakanka TVF atstovų valstybėse, kuriose jis veikia, ir atstovai nepakankamai bendradarbiauja su vietiniais veikėjais;

34.

mano, kad reformų programos turi būti rengiamos ir įgyvendinamos taip, kad būtų didinimas demokratinis teisėtumas įtraukiant parlamentus ir konsultuojantis su kitais veikėjais, t. y. socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, ypač su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis;

35.

pabrėžia, kad ekonominiam vystymuisi būtinos tokios politikos kryptys, kurios skatina privataus sektoriaus augimą, įskaitant užsienio tiesioginių investicijų skatinimą, atviras ir tinkamai veikiančias finansines paslaugas, ekonomikos įvairinimą, įmones ir privačią žemės nuosavybę, todėl šie elementai turi būti numatyti programose; todėl skatina viešąją ir privačią partnerystę;

36.

mano, kad valstybė turi veikti net tik ekonomikos valdymo srityje, bet ir visuose sektoriuose, kuriuose siekiama privačių iniciatyvų; taip pat mano, kad privatus sektorius turi veikti ir tose srityse, kur viešasis sektorius veikia nesėkmingai, tačiau toks veikimas turi būti tinkamai reguliuojamas, kad būtų skatinamas tvarus valstybės vystymasis, skurdo mažinimas ir kuo geresnė visų piliečių prieiga;

37.

išreiškia susirūpinimą dėl kai kurių AKR valstybių priklausomumo nuo vienos, paprastai pagrindinio produkto, rūšies eksporto ir dėl to mano, kad pramonės vystymo ir ekonomikos įvairinimo strategijų skatinimas yra būtinas tvariam augimui;

38.

mano, kad norint pasiekti tvarų vystymąsi, būtina tarptautiniu lygmeniu (įskaitant per PPO) skatinti sąžiningos prekybos taisyklių įvedimą, nustatyti tokias kainas už besivystančių valstybių produktus, kurios leistų toms valstybėms gauti pakankamas pajamas, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir pakankamas užmokestis, užtikrinti teisę visiems būti aprūpintiems maistu ir panaikinti besivystančių valstybių skolas, kai matoma, kad toks panaikinimas greičiausiai gerokai pagerins tų valstybių ne tik lyderių, bet ir gyventojų gyvenimo sąlygas;

39.

mano, kad prieš pradedant bet kokį privatizavimą ekonomikos sektoriuose, būtina objektyviai ir nešališkai įvertinti tokio privatizavimo ekonominį ir socialinį poveikį ir privatizavimą vykdyti tik tuomet, jei bus pagerintos visų gyventojų gyvenimo sąlygos, todėl šioje srityje būtina įvesti privalomas tarptautines taisykles, ypač siekiant stebėti vietinių ir užsienio bendrovių veiklos ir priimtų socialinių bei aplinkosaugos standartų atitikimą;

40.

mano, kad privatizavimas kaip skolinimosi sąlyga nėra veiksmingas pokyčių diegimo būdas, o priimant tokius esminius politinius sprendimus, kiek įmanoma didesnius įgaliojimus turi turėti pačios valstybės;

41.

džiaugiasi, kad siaurą Pasaulio banko požiūrį, apimantį tik privatizavimą ir liberalizavimą, pakeitė platesnis požiūris, apimantis institucinę reformą ir papildomas politikos kryptis;

42.

džiaugiasi, kad Pasaulio banko politika tapo geriau orientuota ir pragmatiškesnė ir kad tai leidžia lanksčiau vykdyti vidutinės trukmės reformas;

43.

džiaugiasi dėl TVF sąlygų vykdymo peržiūros ir ragina nedelsiant įgyvendinti jos metu padarytas išvadas, kuriose didesnis dėmesys skiriamas valstybės nuosavybei, įvairių sektorių politikos suderinimui, konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis, esminių ir specialiai pritaikytų politikos krypčių įgyvendinimui, nuspėjamumui ir skaidrumui; pabrėžia, kad dėl sąlygų vykdymo neturėtų silpnėti nacionalinė autonomija ir savarankiškas politikos formavimas, o sąlygos turėtų būtų tik tokios, kurios leistų užtikrinti, kad pagalba naudojama numatytam tikslui, pvz., kovai su korupcija, ir kurios leistų užkirsti kelią pagalbos teikimui vyriausybėms, kurios nesilaiko žmogaus ir demokratijos teisių ir kenkia valstybės pastangoms pasiekti TVT;

44.

džiaugiasi dėl to, kad programos tapo labiau priklausomos nuo nacionalinio lygmens, tačiau pakartoja, kad tam būtinas tvirtas pasiryžimas vykdyti būtinas vystymosi reformas;

45.

ragina pagalbos teikėjus aktyviau derinti savo veiksmus, tačiau išreiškia savo susirūpinimą dėl tokio derinimo poveikio valstybės nuosavybei ir mano, kad labai svarbu, jog visuomet būtų išlaikyta nacionalinė politikos nuosavybė ir kad besivystančios valstybės gali pačios nuspręsti dėl savo strategijų;

46.

pabrėžia, kad vien tik vyriausybės negali atlikti aplinkos išsaugojimo ir apsaugos uždavinių; ragina sukurti partnerystę su vietinėmis ir užsienio agentūromis (Pasaulio banku ir TVF, JT agentūromis, Pasaulio laukinės gamtos fondu ir universitetais);

47.

ragina ES ir AKR atstovus geriau derinti savo pozicijas Pasaulio banko ir TVF valdybose, laikantis ES ir AKR valstybių vystymosi tikslų ir užtikrinti, kad ES lėšos naudojamos vien tik šiems tikslams;

48.

džiaugiasi dėl naujų balsavimo kvotų pakeitimų kai kurių valstybių naudai, tačiau ragina TVF ir Pasaulio banką savo pačių teisėtumo labui ir toliau gerinti sprendimo priėmimo mechanizmus, kad šie taptų skaidresni, ir suteikti svaresnį žodį besivystančioms valstybėms;

49.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Tarybai, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai, Pasaulio bankui ir TVF.

—

susirinkusi į posėdį Liublianoje (Slovėnija) 2008 m. kovo 17–20 d.,

—

atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge persvarstytą AKR ir ES partnerystės susitarimą, ypač į jo 1, 11 ir 28–30 straipsnius,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Chartiją, ypač jos VIII skyrių dėl regioninių susitarimų,

—

atsižvelgdama į 2003 m. gruodžio 20 d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos pavadinimu „Europos konsensusas“ ir ypač jo 72–74 straipsnius,

—

atsižvelgdama į 2007 m. kovo 25 d. Berlyne Romos sutarčių pasirašymo 50 metų proga patvirtintą deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

—

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 19–22 d. Kigalyje (Ruanda) posėdžiavusios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos patvirtintą Kigalio deklaraciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS),

—

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 19–22 d. Vienoje (Austrija) posėdžiavusios AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos patvirtintą rezoliuciją dėl regioninės integracijos vaidmens skatinant taiką ir saugumą,

—

atsižvelgdama į AKR Ambasadorių komiteto pranešimą dėl AKR grupės ateities, kurį savo 2007 m. gruodžio 10–14 d. Briuselyje, Belgijoje, vykusioje 86-ojoje sesijoje patvirtino AKR Ministrų Taryba,

—

atsižvelgdama į AKR sekretoriato projektą sukurti rodiklius, skirtus matuoti ir stebėti regioninės integracijos procesus šešiuose AKR regionuose,

—

atsižvelgdama į Politikos reikalų komiteto pranešimą (AKR-ES/100.203/08/fin.),

A.

kadangi regioninė integracija tapo dominuojančiu AKR pasaulio bruožu, kai visos AKR valstybės yra bent vienos regioninės organizacijos narės ir AKR valstybės yra sudariusios apie dvidešimti regioninės integracijos susitarimų (2),

B.

kadangi bendras suvereniteto išlaikymas regioninės integracijos sistemose gali padidinti vyriausybių galimybes apsaugoti savo piliečių interesus, o ne prisidėti prie suvereniteto praradimo,

C.

kadangi regioninės integracijos atžvilgiu taip pat būtina užtikrinti, kad nebus pakenkta skaidrumui ir sprendimų priėmimo demokratinei atskaitomybei bei bus užkirstas kelias didesniam nusikalstamumui, kuris gali kilti panaikinus sienų kontrolę, ir bus išvengta neigiamų socialinių pasekmių dėl staigaus liberalizavimo ir atlyginimų konkurencijos,

D.

kadangi pastaraisiais metais regioninės ekonominės ir politinės integracijos tarp AKR valstybių srityje buvo pasiekta esminė pažanga ir regioninės organizacijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį konfliktų prevencijos ir taikos išsaugojimo srityje; kadangi kova su skurdu ir tvaraus vystymosi siekis buvo ir tebėra pagrindinis regioninės integracijos tikslas daugumoje AKR valstybių,

E.

kadangi sėkmingos integracijos pagrindas yra stipri visų partnerių politinė valia nustatyti bendrus tikslus ir programas ir juos įgyvendinti,

F.

kadangi keletas regioninių organizacijų, kurių narėmis yra AKR valstybės, sudarė muitų sąjungą arba planuoja tai padaryti ateinančiais metais, o kai kuriose regioninėse grupėse jau veikia pinigų sąjungos; kadangi kai kurios regioninės organizacijos sukūrė solidarumo priemones, kuriomis mažinami skirtumai arba kompensuojamas pašalinis liberalizavimo poveikis regione,

G.

kadangi daugelis AKR regioninių organizacijų netiesiogiai išsirinko parlamentines institucijas, kurios gali vykdyti demokratijos priežiūros funkcijas ir teisėkūros įgaliojimus tuo pat metu stiprinant integraciją,

H.

kadangi regioninės iniciatyvos, pvz., NEPAD arba Ramiojo vandenyno regiono planas gali dar labiau sustiprinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant priimti vystymosi ir gero valdymo iššūkius,

I.

kadangi narystė keliose skirtingose panašias funkcijas turinčiose organizacijose Afrikoje yra rimta problema ir tai savo 2007 m. liepos mėn. 7-ajame aukščiausio lygio susitikime Bandžulyje pripažino Afrikos Sąjunga,

J.

kadangi dėl tarptautinės infrastruktūros, pvz., transporto maršrutų, trūkumo regioninė integracija yra sudėtingesnė,

K.

kadangi kai kurie AKR regionai ir valstybės susitarė dėl laikinų EPS, dėl kurių gali iširti AKR regioninės ekonominės grupės ir gali būti padaryta žala jų integracijos procesui,

L.

kadangi visi integracijos procesai turi būti skaidrūs susijusių gyventojų atžvilgiu, o tam reikia demokratinės priežiūros visais politiniais lygmenimis, kur dalyvautų parlamentinės institucijos ir pilietinė visuomenė,

M.

kadangi EPS turi būti numatytos tvirtos vystymosi nuostatos, siekiant užtikrinti, kad AKR valstybės galės konkuruoti prekyboje, ir paskatinti sklandžią ir nuoseklią AKR valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką,

N.

kadangi integracijos strategijos nepritaikius specialiems interesams ir aplinkybėms negalima sukurti jokio regioninės integracijos modelio, tačiau galima nustatyti bendrus bruožus, kurie trukdo integracijos procesui arba jį skatina; kadangi Europos patirties tyrimas, siekiant ją pritaikyti AKR regioninės integracijos procesams, gali duoti naudos ir gali padėti pačiai ES susidaryti naują požiūrį,

O.

kadangi Europos integracija iš dalies vyko dėl to, kad veikė stiprios bendros institucijos, ypač Europos Komisija, kuri yra pakankamai savarankiška ir turi iniciatyvos teisę, bei Europos Parlamentas, kurį tiesiogiai renka piliečiai ir kurio kompetencijos nuolat auga,

P.

kadangi Europos atveju vienas iš svarbiausių sėkmingos integracijos veiksnių yra valstybių ir visuomenių solidarumas, nes ir turtingesnės ir ne tokios turtingos valstybės gauna naudos iš vidaus vystymosi ir sanglaudos politikos,

Q.

kadangi Europos integracijos procesui didelę naudą davė, ypač ankstyvuoju proceso etapu, teritorinis tęstinumas ir artumas, o šio privalumo neturi nei salų valstybės Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionuose, nei didžiulius plotus užimantis Afrikos žemynas,

R.

kadangi pokariniam Europos ekonominiam vystymuisi ir rekonstrukcijai didelę naudą davė išorinė pagalba, ypač JAV finansuojama Europos atstatymo programa (Maršalo planas),

S.

kadangi Europos ekonominės integracijos procesas nebuvo grindžiamas vien tik liberalizavimu, o vyko kartu vykdant reguliavimo ir biudžeto politiką, skirtą paremti ir apsaugoti tam tikrus sektorius, ir bendradarbiaujant, kad būtų skatinamas tvarus vystymasis,

T.

kadangi sėkmingoje Europos integracijoje vieną svarbiausių vietų užima bendrų demokratijos principų, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymasis, o ES svarbų šių principų vaidmenį pripažino patvirtindama narystės teisių suspendavimo mechanizmą, kuris taikomas tuo atveju, jei minėti principai rimtai pažeidžiami,

U.

kadangi pasitvirtino tai, jog panašus išsivystymo ir gerovės lygis tarp valstybių narių nėra būtina regioninės integracijos sąlyga, ir ši patirtis leidžia manyti, kad regioninės organizacijos gali būti svarbia sistema, mažinančia ekonominius ir socialinius skirtumus; pažymi, kad pajamų skirtumai tiek tarp ES valstybių narių, tiek pačiose valstybėse vis dar yra ryškūs,

V.

kadangi dėl skirtingų valstybių narių interesų ir dėl piliečių abejonių Europos Bendrijos/Europos Sąjunga taip pat patyrė didelių krizių ir sudėtingų etapų, inter alia regioninės integracijos spartos ir apimties atžvilgiu; kadangi tokias krizes visuomet galima įveikti pasitelkus visų šalių pasiruošimą priimti kompromisus ir išlaikant politinę valią pirmiausia siekti bendro Europos integracijos tikslo,

W.

kadangi Europos integracija neužkirto kelio separatistiniams judėjimams ir integracijos sumažinimo siekiams, tačiau padėjo išvengti ar sumažinti smurtinius konfliktus,

X.

kadangi dėl vis didėjančio ES valstybių narių skaičiaus taikomi vis lankstesni integracijos metodai, o kai kurios valstybės narės sudaro stipresnio bendradarbiavimo struktūras; pabrėždama, kad tokie naujoviški susitarimai visuomet buvo ir yra atviri kitoms narėms ir neliečia pagrindinių integracijos sričių,

1.

pabrėžia, kad taikos stabilizavimas ir konfliktų sprendimo taikiomis priemonėmis įgyvendinimas yra vienas svarbiausių Europos integracijos proceso pasiekimų, kuriam įtakos turėjo Europos iš niokojančių karų gauta patirtis;

2.

džiaugiasi, kad regioninės ir subregioninės AKR organizacijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį valdant konfliktus, taip pat taikos išlaikymo ir kūrimo procesuose ir tapo svarbiomis Jungtinių Tautų partnerėmis skatinant tarptautinę taiką ir saugumą; džiaugiasi dėl regioninių ankstyvo įspėjimo ir skubaus atsako priemonių sukūrimo; ragina tarptautinę bendruomenę remti regioninių organizacijų, kurios veikia taikos ir saugumo, o ypač konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimo, srityje, pajėgumų stiprinimą;

3.

mano, kad regioninės organizacijos gali vaidinti svarbų vaidmenį sprendžiant kertines valstybių narių tarpusavio ir vidaus konfliktų priežastis; mano, kad žmogaus teisių skatinimas ir apsauga regioniniu lygmeniu ir bendra kova su nebaudžiamumu yra svarbiausias žingsnis konfliktų prevencijos ir sąlygų konfliktuojančioms šalims susitaikyti sudarymo link;

4.

ragina — suprasdama, kad švietimas yra svarbus veiksnys tolerancijai ir supratimui ugdyti — steigti regionines komisijas, kurios padėtų pasiekti susitarimą dėl mokyklų ir universitetų mokymo programų, kuriomis būtų panaikintos priešo sąvokos, ugdoma abipusė pagarba ir naikinama diskriminacija, rengiami mokytojų personalo, mokinių ir studentų, kurie yra svarbios grupės, galinčios suartinti konfliktų kamuojamų regionų žmones kaip kaimynus, susitikimai;

5.

pažymi, kad paprastai karas, konfliktai, smurtas, badas ir tremtis labiausiai paliečia moteris ir vaikus, todėl moterys turi būti atitinkamai įtraukiamos į vystymo ir sprendimų priėmimo procesus;

6.

ragina AKR valstybes pradėti regioninius veiksmus, skirtus bendriems gamtos išteklių tyrimams, išteklių reguliavimui ir jų kontrolei, kad būtų skatinamas taikinimas ir tarpusavio priklausomumas;

7.

pabrėžia, kad norint paspartinti integracijos procesą ir užtikrinti suderinamumą su bendrai sutartais standartais, būtinos stiprios bendros institucijos, atstovaujančios regioniniams, o ne nacionaliniams interesams; ragina AKR regionines organizacijas bendroms institucijoms užtikrinti būtiną autonomiją, tinkamą finansavimą ir kvalifikuoto personalo atranką; ragina Komisiją paremti regioninių institucijų pajėgumų didinimą, teikiant praktinę patirtį ir reikalingą finansavimą;

8.

pabrėžia, kad regioninės institucijos turi sumažinti valstybių narių įgaliojimų skirtumus;

9.

ragina regionines organizacijas apibrėžti prioritetus, realius bendrus tikslus ir aiškias gaires, kad bendros institucijos, vyriausybės, parlamentai ir pilietinė visuomenė galėtų pamatuoti pažangą ir sėkmę;

10.

ragina AKR vyriausybes sutikti su bendru suvereniteto naudojimu pasiriktuose sektoriuose, esant ilgalaikiams bendriems interesams ir poreikiui išspęsti tarptautines problemas;

11.

pabrėžia, kad regioninės integracijos procesai turi būti grindžiami tolerancija ir abipuse pagarba nacionaliniams ir kultūriniams skirtumams;

12.

ragina AKR sekretoriatą paspartinti siūlomos regioninės integracijos priežiūros sistemos vystymą ir ragina Europos Komisiją suteikti finansinę ir techninę paramą, kurios reikia šiai sistemai įgyvendinti, kad AKR regioninės integracijos organizacijos gautų naudą;

13.

ragina Europos Sąjungą remti ir prižiūrėti regioninį organizavimo sistemos racionalizavimo procesą Afrikoje, kur yra konkuruojančių integracijos darbotvarkių; pažymi, kad Europos pavyzdys rodo, jog narystė keliose organizacijose nėra didelė kliūtis, jei užtikrinamas artimas derinimas ir bendradarbiavimas tarp regioninių organizacijų ar sutariama dėl funkcijų pasiskirstymo;

14.

ragina AKR grupę apsvarstyti galimybę, remiant ES, pakeisti vykstančius nuolatinius AKR sekretoriato ir AKR regioninių organizacijų vadovų susirinkimus į Derinimo forumo instituciją ir taip palengvinti dialogą, bendradarbiavimą ir derinimą; ragina AKR regionines organizacijas suderinti savo pozicijas tarptautinėse derybose ir taip sustiprinti savo pozicijas ir įtaką;

15.

džiaugiasi, kad jungtinės parlamentinės asamblėjos posėdžių organizavimas regioniniu ir subregioniniu lygmeniu pagal Kotonu susitarimo 17 straipsnio 3 dalį pereis į įgyvendinimo etapą ir laukia pirmojo regioninio JPA posėdžio Vindhoeke (Namibija) rezultatų;

16.

pabrėžia, kad būtina sėkmingos regioninės integracijos sąlyga yra laisvės, atvirumo ir įtraukties aplinka regioninių organizacijų valstybėse narėse; ragina visas to dar nepadariusias AKR regiono regionines organizacijas nustatyti aiškius politinius narystės kriterijus, kurie būtų pagrįsti žmogaus teisėmis, demokratija, teisine valstybe ir geru valdymu, ir sukurti veiksmingas priemones, padedančias valstybėms narėms laikytis šių kriterijų; kviečia AKR valstybes apsvarstyti veiksmingas narystės teisių sustabdymo priemones, kai pasitaiko minėtų principų šiurkščių pažeidimo atvejų;

17.

ragina ES remti regionines iniciatyvas, skirtas skatinti demokratiją, žmogaus teises ir gerą valdymą, pvz., Afrikos partnerių tarpusavio vertinimo sistemą (angl. APRM), regionines rinkimų stebėjimo priemones ir suderinti savo valdymo iniciatyvas su veikiančiomis regioninėmis priemonėmis;

18.

ragina ES ir AKR grupę paremti regioninių organizacijų parlamentines struktūras; pabrėžia, kad valstybių narių atstovų tiesioginiai rinkimai į regionines parlamentines asamblėjas labai prisideda prie integracijos proceso teisėtumo ir tokie rinkimai yra būtina šio proceso ilgalaikio išsaugojimo sąlyga;

19.

mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos — ypač jų tarptautinė veikla — vaidina svarbų vaidmenį vystant regioninės integracijos procesą ir užtikrinant regioninių institucijų demokratinę atskaitomybę;

20.

ragina ES ir AKR valstybes užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su regioninių organizacijų parlamentinėmis institucijomis dėl Europos plėtros fondo (angl. EDF) regioninės strategijos dokumentų ir jų įgyvendinimo;

21.

ragina ES ir AKR valstybes užtikrinti, kad EPS būtų suderinti su AKR regioninės integracijos iniciatyvų stiprinimu ir prie jo prisidėtų; pažymi, kad daugelis AKR valstybių nuogąstauja, kad dabartinė derybų dėl EPS kryptis ir tai, kad subregionai patvirtins susitarimus, gali susilpninti regioninės integracijos pastangas; reikalauja, kad prie visų subregionų pavirtintų susitarimų galėtų prisijungti kitos atitinkamos regioninės organizacijos narės;

22.

pabrėžia, kad siekiant palengvinti Pietų valstybių tarpusavio prekybą reikia panaikinti prekybos kliūtis tarp AKR regionų, ir ragina vykdyti suderintą politiką, užtikrinant vienodas sąlygas tarptautinei komercinei veiklai;

23.

ragina AKR regionines organizacijas sukurti ar toliau vystyti regioninės sanglaudos priemones ir solidarumo fondus, kurie padėtų silpnesnėms valstybėms narėms atlaikyti prisitaikymo išlaidų naštą, atsirandančią dėl prekybos liberalizavimo, ir užtikrinti tinkamą finansavimą; mano, kad ES turėtų remti tokias priemones teikdama patirtį ir finansavimą; pažymi ES patirtį sukuriant stiprias ir nepriklausomas apsaugos nuo sukčiavimo priemones, kurios yra būtinos, siekiant apriboti netinkamo struktūrinių ir solidarumo lėšų panaudojimo riziką;

24.

ragina ES ir AKR valstybes sustiprinti tikslines investicijas į regioninės infrastruktūros tinklus, kad būtų sudarytos sąlygos tarptautinei ekonominei veiklai;

25.

pabrėžia, kad norint pažadinti regioninį mąstymą ir paspartinti integraciją nepakanka vien tik prekybos liberalizavimo, o pasirinktų prioritetinių sektorių regionines programas ir projektus turi lydėti ekonominis bendradarbiavimas;

26.

džiaugiasi, kad AKR regione dedama nemažai funkcinio bendradarbiavimo pastangų; ragina AKR valstybes pradėti aktyvesnį regioninį ir subregioninį bendradarbiavimą sveikatos ir švietimo, maisto pakankamumo užtikrinimo, infrastruktūros, aplinkos ir migracijos srityse ir užtikrinti tinkamą finansavimą; pabrėžia, kad ES biudžetas, skirtas bendroms politikos kryptims, sudaromas iš išorės prekybos pajamų ir tiesioginių įnašų iš valstybių narių biudžetų;

27.

pabrėžia, kad Europos plėtros fondo (angl. EDF) regioninės strategijos dokumentuose dėmesys turi būti sutelktas ne tik į prekybos liberalizavimą ir integraciją į pasaulio rinką, bet daugiau dėmesio turi būti skiriama ir regioninių institucijų kūrimui, pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių vystymui regioninėje integracijoje, funkciniam bendradarbiavimui ir paramai regionuose formuojant perskirstymo ir reguliavimo politiką;

28.

rekomenduoja AKR regionuose išplėsti mokyklų, universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų mainų programas, siekiant sustiprinti tarptautinį mąstymą ir sutvirtinti tarptautinę pilietinę visuomenę;

29.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Ministrų Tarybai, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei ir AKR regioninėms organizacijoms.

—

susirinkusi į posėdį Liublianoje (Slovėnija) 2008 m. kovo 17–20 d.,

—

atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į 1996 m. aukščiausio lygio susitikimo maisto klausimais išvadas ir įsipareigojimą iki 2015 m. per pusę sumažinti badaujančių žmonių skaičių pasaulyje,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų pareiškimą dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir JT įsipareigojimą perpus sumažinti gyventojų, kurių pajamos sudaro mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną, ir badaujančių gyventojų skaičių,

—

atsižvelgdama į Lomėje ir vėliau Kotonu pasirašytuose AKR ir ES partnerystės susitarimuose nustatytus tikslus dėl vystymosi ir prekybos,

—

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 25 d. JT pranešimą, kurį parengė JT Specialusis pranešėjas maisto klausimais,

—

atsižvelgdama į savo 2007 m. lapkričio 19–22 d. Kigalio deklaraciją dėl vystymuisi palankių ekonominės partnerystės susitarimų (EPS),

—

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio mėn. ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo išvadas ir Pirmąjį veiksmų planą,

—

atsižvelgdama į 2007 m. Tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo ataskaitos išvadas,

—

atsižvelgdama į Ekonomikos, finansų ir prekybos reikalų komiteto pranešimą (AKR-ES/100.205/08/fin.),

A.

kadangi tarptautinė bendruomenė įsipareigojo iki 2015 m. per pusę sumažinti didelį skurdą ir badą pasaulyje (pagal pirmąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą) ir kadangi beveik vienas trečdalis AKR valstybių gyventojų patiria maisto stygių,

B.

kadangi 1996 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija maisto pakankamumo užtikrinimą apibūdino kaip „galimybę visiems žmonėms visuomet gauti pakankamą, saugų ir maistingą maistą, kurio pakanka sveikam ir aktyviam gyvenimui“,

C.

kadangi badas daug smarkiau juntamas kaimo vietovėse (kuriose gyvena iki 60 proc. gyventojų, tiesiogiai priklausančių nuo žemės ūkio ir su žemės ūkiu susijusios kaimo veiklos) ir kadangi žemės ūkis yra pagrindinis AKR valstybių ekonomikos sektorius (sudaro beveik 20 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP) ir du trečdalius užimtumo),

D.

kadangi nepaisant žemės ūkio sektoriaus reikšmės AKR valstybėms, nei nacionalinių vyriausybių, nei ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje neteikiama pirmenybės šiam itin svarbiam sektoriui, o smulkūs ūkininkai yra vis labiau atskiriami,

E.

kadangi AKR valstybių integracijos į pasaulinę ekonomiką skatinimo tikslas, kuris yra nustatytas Lomės ir Kotonu susitarimuose, vis dar nepasiektas ir kadangi nepaisant AKR valstybių turimų lengvatinių patekimo į Europos rinką galimybių šių valstybių importo į ES dalis nuolat mažėja,

F.

kadangi staigus AKR valstybių rinkų atvėrimas Europos eksportui padarytų smarkų sukrėtimą šių valstybių ekonomikai ir ją susilpnintų,

G.

kadangi tik keturios iš 78 AKR valstybių pagal 9-ąjį EPF žemės ūkį nurodė kaip prioritetinį sektorių, o 15 valstybių pasirinko kaimo plėtrą ir kadangi tik 7 proc. 9-ojo EPF lėšų buvo paskirta kaimo plėtrai ir tik 1,1 proc. — tiesiogiai su žemės ūkiu susijusioms veikloms,

H.

kadangi subsidijuodama savo žemės ūkio produktų eksportą Europos Sąjunga iš esmės taiko dempingą AKR valstybių rinkose, o tai turi rimtas pasekmes vietos gamintojams, kurie negali konkuruoti su Europos produktais, nes pastarieji kartais parduodami už trečdalį vietos gamintojų produktų kainos,

I.

kadangi 60 proc. pasaulio ekosistemų, įskaitant gėlo vandens ir žuvų išteklius, niokojamos arba netausiai naudojamos, ir dėl to pirmiausia kentės neturtingiausieji; kadangi pažeidžiamiausi sektoriai apima vandenį, žemės ūkį, žmogaus sveikatą, biologinę įvairovę ir jūros lygio kilimą,

J.

kadangi maisto stygiaus sumažinimui labai svarbus maisto gamybos didinimas, nes tai leidžia sumažinti maisto kainas ir padidinti gamintojų pajamas,

K.

kadangi drėkinimas gali gerokai pagerinti ir užtikrinti žemės ūkio gamybą,

L

atsižvelgdama į geriamojo vandens svarbą maisto pakankamumo užtikrinimui ir į tai, kad AKR valstybėse sudėtinga pasiekti gėlą vandenį ir dėl to atsiranda sveikatos problemų,

M.

kadangi AKR valstybės turi naudotis veiksmingomis viešosiomis paslaugomis, ypač prieiga prie vandens, kuri yra pagrindinis maisto pakankamumo užtikrinimo aspektas,

N.

pažymėdama biodegalų naudą aplinkai, tačiau pabrėždama sunkumus, kuriuos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų sukelia biodegalų gamyba ariamos žemės trūkumo, maisto kainų ir bado panaikinimo prasme,

O.

atsižvelgdama į žemės ūkiui poveikį darančių avarinių padėčių dažnumą ir lėšų, skirtų AKR šalių pagalbai maistu prieš avarinę padėtį ir po jos, mažėjimą,

P.

kadangi AKR valstybės yra priklausomos nuo prekių eksporto, kuris sudaro daugiau nei 50 proc. visų jų pajamų užsienio valiuta,

Q.

kadangi moterų vaidmuo AKR valstybėse yra labai svarbus vystymuisi, ypač maisto pakankamumo užtikrinimo ir sveikatos apsektu ir kadangi dėl lyčių nelygybės mažėja moterų galimybės imtis šio vaidmens,

R.

kadangi moterų prieiga prie namų išteklių ir jų kontrolės bei maisto pakankamumo užtikrinimas moterų namuose yra susiję,

S.

kadangi JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) duomenimis, nuo 1985 m. dvidešimt penkiose labiausiai nuo ŽIV ir AIDS kenčiančiose Afrikos šalyse nuo šios ligos mirė 7 mln. žemės ūkio darbuotojų ir per kitus du dešimtmečius gali mirti dar 16 mln. žmonių,

T.

kadangi ŽIV ir AIDS labiausiai kelia grėsmę darbo jėgos ištekliams, nes dėl ligos mažėja ne tik darbo kiekybė, bet ir darbo kokybė,

U.

kadangi siekiant stiprinti gebėjimus ir geriau informuoti ūkininkus apie patirtį, kainas ir prieigą prie sąnaudų ir išeigos rinkos, būtina suteikti didesnę galimybę naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis,

1.

pabrėžia gyvybiškai svarbų teisės į maistą pobūdį; primena ES ir AKR valstybėms, kad jos įsipareigojo padėti iki 2015 m. per pusę sumažinti kenčiančių nuo bado žmonių skaičių, ir ragina Komisiją, ES Tarybą ir AKR valstybes patvirtinti — ir tinkamai finansuoti — visas reikalingas priemones, kurios sudarytų galimybes įvykdyti šį įsipareigojimą;

2.

ragina tinkamai pripažinti mokslinių tyrimų svarbą, išplėsti paslaugas, kad ūkininkai būtų susieti su maisto pakankamumo užtikrinimo tikslo siekimu; pabrėžia, kad būtina AKR valstybėms patvirtinti prieinamas technologijas, kurios jau pasitvirtino kaip veiksmingos ir naujoviškos siekiant maisto pakankamumo užtikrinimo;

3.

pabrėžia, kad norint sustiprinti maisto pakankamumo užtikrinimą AKR valstybėse pirmiausia reikia nustatyti veiksmingiausius tausaus žemės ūkio žemės naudojimo metodą ir tuomet parengti politikos kryptis, kurios skatintų tokio metodo taikymą;

4.

mano, kad labai svarbu ES ir AKR partnerystei suteikti naują stimulą derantis dėl sąžiningų ir suderintų EPS, kurių siekis turėtų būti vystymasis, o ne vien prekybos klausimai;

5.

mano, kad paslaugų liberalizavimo diegimas AKR valstybėse daro neigiamą poveikį daug žadančių naujų sektorių vystymui ir atima šių valstybių valdžios įgaliojimus valdyti svarbiausius viešuosius sektorius, nors vyriausybės valdymas labiau atitinka tikruosius susijusios visuomenės poreikius;

6.

pabrėžia, kad yra labai svarbu, kad diskusijose dėl 10-ojo EPF įgyvendinimo būtų geriau atsižvelgta į gyventojų poreikius žemės ūkio maisto gamybos aspektu, nei tai buvo daroma iki šiol;

7.

ragina ES į savo 10-ąjį APF įtraukti specialias prioritetines žemės ūkio vystymo programas, skirtas kiekvienai AKR valstybei, o tokioje programoje, konsultuojantis su ūkininkų organizacijomis ir pilietine visuomene, nustatyti aiškius ir ambicingus tikslus bei konkrečias priemones, kartu nustatant ir tikslius jų sukūrimo bei taikymo laikotarpius;

8.

ragina ES Komisiją ir Tarybą, artimai konsultuojantis su AKR valstybėmis, suteikti pirmenybę Europos subsidijuojamų savo žemės ūkio produktų poveikio AKR valstybėms klausimui ir įsipareigoti pateikti konkrečius dempingo prevencijos sprendimus, suderintus su įsipareigojimais, padarytais dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

9.

ragina ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę padėti pasaulinei maisto programai (PMP), kuri susiduria su naujais iššūkiais kovojant su badu dėl smarkiai išaugusių pasaulinių maisto ir naftos kainų, vis smarkesnių gamtinių sukrėtimų, kuriuos iš dalies lemia klimato kaita, ir mažėjančių pasaulinių maisto atsargų;

10.

ragina veiksmingai planuoti vandens, skirto drėkinimui, tiekimą AKR valstybėse, kad būtų sudarytos sąlygos žemės ūkio gamybos augimui; pabrėžia, kad vandens negalima laikyti preke ir kad su vandeniu susijusių paslaugų (kurios yra labai svarbios maisto pakankamumo užtikrinimo požiūriu) negalima laikyti komercinėmis paslaugomis, ir ragina ES ir AKR valstybes teisę gauti vandens oficialiai pripažinti visuotine, nenusavinama ir neatimama žmogaus teise, kylančią iš visų teisės gyventi;

11.

ragina ES ir AKR valstybes paremti visapusišką judėjimą, skirtą paremti Šiaurės — Pietų, Pietų — Pietų ir Šiaurės — Šiaurės vietos bendruomenių pradėtas viešosios ir privačios partnerystės prieigos prie vandens programas, kuriose šios bendruomenės ir dalyvauja;

12.

ragina ES, siekiant užtikrinti bendrą žemės ūkio ir kaimo plėtros projektų ir programų, ir ypač su maisto pakankamumo užtikrinimu susijusių programų, sėkmę, į vystymosi politiką įtraukti trumpalaikius kaimo vietovėse gyvenančių vyrų ir moterų poreikius ir problemas, pvz., susijusias su socialiniais, ekonominiais, teisiniais ar technologiniais klausimais; dėl to pabrėžia, kad yra labai svarbu investuoti į visų kaimo vietovėse gyvenančių žmonių švietimo programas;

13.

ragina AKR valstybes ir Europos Sąjungą sutelkti dėmesį į lyčių lygybę bendrai ir pripažinti bei skatinti įvairiapusišką moterų vaidmenį siekiant maisto pakankamumo užtikrinimo, ypač prieigos prie žemės ir jos įsigijimo aspektu, kad būtų sudarytos sąlygos tvariam šio sektoriaus augimui;

14.

ragina ES ir AKR valstybes pripažinti labai svarbų ekonominį vaidmenį, kurį moterys vaidina žemės ūkio sektoriuje, didėjančio moterų darbo produktyvumo svarbą ir moterų indėlį į maisto gamybos sistemas; ragina ES ir AKR valstybes nares į savo maisto pakankamumo užtikrinimo politiką ir programas, kaip vieną iš svarbiausių veiksnių, įtraukti tai, kad tarp moterų prieigos prie namų išteklių ir jų kontrolės bei geresnio maisto pakankamumo užtikrinimo moterų namuose yra tiesioginis ryšys; ragina ES Komisiją ir Tarybą ir AKR valstybes sudaryti kaimo vietovėse gyvenančioms moterims galimybes naudotis nedidelių kreditų programomis;

15.

ragina AKR valstybes ir Europos Sąjungą suteikti papildomus išteklius, dėl kurių jos įsipareigojo siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač trečiojo tikslo („Panaikinti lyčių skirtumus pradinio ir vidurinio švietimo lygiuose iki 2005 m., o visuose švietimo lygiuose — iki 2015 m.“), nes visos šeimos tinkama mityba labiausiai priklauso nuo moterų;

16.

išreiškia susirūpinimą, kad ŽIV ir AIDS kelia grėsmę ekonominiam ir socialiniam AKR valstybių vystymuisi, nes mažėja ne tik darbo jėga, bet ir darbo kokybė ir ragina ŽIV ir AIDS klausimą apsvarstyti maisto pakankamumo užtikrinimo bei poveikio mitybai aspektais;

17.

ragina ES ir AKR vyriausybes spręsti ŽIV ir AIDS paliestų namų ūkių ir asmenų žemės teisių valdymo problemą ten, kur trūksta žemės, ir ragina ES ir AKR valstybes spręsti žemės teisių valdymo sistemų (įskaitant nuosavybės, paveldėjimo, prieigos ir teisių modelius) pokyčių poveikį, didžiausią dėmesį skiriant moterims ir vaikams;

18.

rekomenduoja skatinti žemės ūkio kaimo vystymą bei daryti investicijas, kurios pirmiausia sudarytų sąlygas patiems neturtingiausiems pagerinti savo pragyvenimo šaltinį;

19.

ragina padidinti investicijas į informavimo ir komunikacijų technologijas (IKT), siekiant stiprinti gebėjimus ir geriau informuoti ūkininkus apie gamybos faktorius ir palengvinti prieigą prie rinkų; mano, kad būtina dėti specialias pastangas, siekiant užtikrinti, kad neturtingiausi AKR valstybių žmonės turėtų prieigą prie IKT, t. y. parengti politiką, kuri padėtų išspręsti kompiuterinį neraštingumą ir kompiuterinės įrangos didelės kainos ir prieigos trūkumo klausimus;

20.

rekomenduoja suteikti paramą mokymui ir geros žemės ūkio praktikos pavyzdžių keitimuisi, vystymui ir pritaikymui, siekiant užtikrinti, kad neturtingiesiems būtų nedelsiant sudarytos prieigos prie maisto sąlygos; ragina ES Tarybą ir Komisiją bei visas valstybes nares remti mokslinius tyrimus biodegalų gamybos iš žemės ūkio atliekų bei iš nevalgomų augalų, kurie auga sausringoje ar pusiau sausringoje žemėje, srityje;

21.

ragina AKR valstybes ir ES skatinti JT Generalinę asamblėją patvirtinti moratoriumą dėl augalų, skirtų kurui, gamybos;

22.

pabrėžia, kad ES ir AKR valstybės privalo turėti veiksmingus, išsamiai apgalvotus planus, skirtus kovai su avarinėmis padėtimis, kurios kyla dėl nelaimių žemės ūkio sektoriuje;

23.

rekomenduoja vykdyti aplinkos problemų, kaip antai dirvožemio blogėjimas, žala žemės ūkio sričių bioįvairovei ir klimato kaitos poveikis žemės ūkiui, tyrimus ir imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas aplinkos išteklių valdymas (pvz., dirvožemio atkūrimas ir saugojimas);

24.

ragina AKR valstybes paremti savo vyriausybių biudžeto įgyvendinimo ir valdymo programas, ypač siekiant palengvinti visų specialių kovai su maisto stygiumi skirtų veiksmų ir priemonių finansavimą;

25.

ragina ES valstybes nares ir Komisiją padidinti oficialią vystomąją pagalbą (OVP), ypač mažiausiai išsivysčiusioms AKR valstybėms ir grynai maistą importuojančioms AKR valstybėms, kad joms būtų sudarytos sąlygos sušvelninti neigiamą patiriamą poveikį dėl ryškaus maisto kainų padidėjimo, dėl kurio vis labiau blogėja šių valstybių mokėjimo balansas;

26.

smerkia nepakankamą programų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir tarptautinėje vystomąją pagalbą teikiančioje bendruomenėje, nes toks nepakankamas koordinavimas kenkia žmogiškiesiems ir finansiniams ištekliams;

27.

ragina nustatyti sritis, kuriose ypač trūksta politikos integravimo, ir visais lygmenimis plėtoti sėkmingus tokios integracijos skatinimo būdus;

28.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Tarybai ir Europos Komisijai.

—

susirinkusi į posėdį Liublianoje (Slovėnija) 2008 m. kovo 17–20 d.,

—

atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į vertingą Kenijos vaidmenį skatinant taiką regione,

—

atsižvelgdama į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos gaires dėl demokratiškų rinkimų vykdymo,

—

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos (AS) 2002 m. paskelbtą pareiškimą dėl principų, kuriais vadovaujantis rengiami demokratiniai rinkimai Afrikoje,

—

atsižvelgdama į 2008 m. sausio 31 — vasario 2 d. Adis Abeboje vykusios Afrikos Sąjungos Asamblėjos (10-oji eilinė sesija) sprendimą dėl padėties Kenijoje po 2007 m. gruodžio 27 d. Prezidento rinkimų,

—

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 16 d. Didžiųjų Ežerų regiono šalių valstybių ir vyriausybių vadovų Nairobyje, Kenijoje, pasirašytą paktą dėl Didžiųjų Ežerų regiono saugumo, stabilumo ir vystymosi,

—

atsižvelgdama į pareiškimą, kuriame išdėstyti tarptautinių rinkimų stebėjimo principai, ir į Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgesio kodeksą, kuriuos 2005 m. spalio 27 d. paskelbė Jungtinės Tautos,

—

atsižvelgdama į 2008 m. sausio 1 d. paskelbtą preliminarų Europos Sąjungos stebėjimo misijos (angl. EUEOM) Kenijoje atstovų pareiškimą ir į 2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Kenijos,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą), iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge, ypač į jo 8 ir 9 straipsnius,

—

atsižvelgdama į vertingas Jungtinių Tautų pastangas ieškant krizės sprendimo,

A.

kadangi daug Kenijos žmonių pasinaudojo savo demokratinėmis teisėmis dalyvaudami 2007 m. gruodžio 27 d. prezidento, parlamento ir pilietinių lyderių rinkimuose, per kuriuos devynios partijos kėlė kandidatūras į prezidentus, įskaitant Nacionalinės vienybės partijos (angl. PNU) iškeltą Prezidento Mwai Kibakio kandidatūrą ir Oranžinio demokratinio judėjimo (angl. ODM) iškeltą Raila Odingos kandidatūrą,

B.

kadangi visa rinkimų kampanija ir patys rinkimai buvo taikūs bei apskritai buvo gerbiamos susivienijimų, žodžio ir susirinkimų laisvės; kadangi, nežiūrint į tai, kampanijai būdingas etninis ir politinis susiskaldymas, lėmęs nestabilumą rinkimų metu,

C.

kadangi dvi pagrindinės partijos, NVP ir ODJ ir jų dukterinės partijos iš 210 vietų nacionaliniame parlamente atitinkamai laimėjo 103 ir 104 vietas,

D.

kadangi tarptautiniai ir vietiniai stebėtojai padarė išvadą, kad apskritai rinkimai iki rezultatų skaičiavimo vyko sklandžiai ir kad parlamento rinkimus galima laikyti labai sėkmingais, tačiau nusprendė, kad prezidento rinkimų balsai buvo skaičiuojami ne visiškai patikimai ir todėl pareiškė abejojantys rezultatų tikslumu,

E.

kadangi Kenijos rinkimų komisija (KRK) bendrai tinkamai valdė rinkimų procesą, tačiau vis dėl to prezidento rinkimų balsų skaičiavimo metu neparodė nešališkumo, skaidrumo, konfidencialumo ir, svarbiausia, nepriklausomumo, be kurių neįsivaizduojamas patikimų rinkimų organizavimas,

F.

kadangi dėl prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo susidariusi įtampa sukėlė etninio pobūdžio smurtą ir padegimus, kurių metu daugiau nei 1 000 žmonių žuvo, daugiau nei 300 000 žmonių teko palikti savo gyvenamąsias vietas ir apie 10 000 žmonių ieškojo prieglobsčio Ugandoje, todėl kilo milžiniška humanitarinė krizė,

G.

kadangi kai kuriose srityse smurtas buvo ypač didelis, kur pavojus kilo šimtams tūkstančių Kenijos gyventojų gyvybei bei įvairiems gyvenimo aspektams, įskaitant ekonominius sandorius, švietimą ir sveikatą,

H.

kadangi laikina suirutė Kenijoje paveikė ekonomines veiklas regione ir nuniokojo kaimynines valstybes; kadangi žmonių pirmo būtinumo prekių kainos didėja ir daugelis darbuotojų prarado darbus,

I.

kadangi tuometinio Afrikos Sąjungos Pirmininko, Ganos Respublikos Prezidento Johno Kufuoro pastangomis buvo sukurtas pagrindas palengvinti ginčo išsprendimo dialogą, kuriame dalyvavo buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Annan, kuriam talkino Graça Machel ir buvęs Prezidentas Benjamin Mkapa,

J.

kadangi Kenijos vyriausybė ir Oranžinis demokratinis judėjimas ėmėsi Kenijos nacionalinio dialogo ir taikinimo derybų, kurioms tarpininkavo Kofi Annan ir kurios baigėsi nacionaliniu susitarimu sudaryti plačios koalicijos vyriausybę,

1.

sveikina Kenijos gyventojus išlaikius jų demokratijos brandumo egzaminą, kaip tai parodė taikiai 2007 m. gruodžio 27 d. įvykę rinkimai;

2.

labai smerkia po rinkimų kilusio smurto sukeltą nekaltų žmonių žūtį ir susidariusią kritišką humanitarinę padėtį;

3.

smerkia visus įvykusius smurto veiksmus, už kuriuos atsakingi asmenys privalo būti nubausti, ir pabrėžia, kad būtina apsaugoti visų Kenijos gyventojų žmogaus teises, sustabdyti prievartą ir moterų patiriamą smurtą bei užtikrinti tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi;

4.

labai smerkia naujai išrinktų parlamento narių Melitus Were ir David Kimutai Too žūtį, ir išreiškia savo solidarumą su Kenijos parlamentu dėl jų kolegų netekties;

5.

ragina skubiai ir išsamiai tinkamomis priemonėmis ištirti visus smurto veiksmus naudojant metodus, kurie padėtų grąžinti Kenijos žmonių pasitikėjimą demokratija;

6.

taip pat ragina Kenijos vyriausybę užtikrinti, kad bus nešališkai ir visapusiškai ištirti Rinkimų pažeidimo akto pažeidimai, o jų kaltininkai atsakys už savo veiksmus, ir todėl giria Rinkimų tyrimų komisijos sudarymą;

7.

toliau ragina Kenijos valdžią užtikrinti visų šalies viduje perkeltų asmenų tinkamą apsaugą ir teikti jiems pagalbą nepaisant jų buvimo vietos, etninės kilmės ir vykdyti savo įsipareigojimus dėl šalies viduje perkeltų asmenų socialinių ekonominių teisių (teisės į maistą, sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas), sugrąžinimo namo ir ginčų dėl žemės;

8.

ragina visas partijas parengti ir skatinti pasitikėjimą didinančias priemones, kad pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys būtų skatinami grįžti namo;

9.

reiškia ypač didelį susirūpinimą dėl dabartinės ekonominės krizės socialinių pasekmių ir neigiamo jų poveikio šalies socialiniam ir ekonominiam vystymuisi bei ekonominių pasekmių kaimyninėms šalims, kurių gerovė labiausiai priklauso nuo Kenijos infrastruktūros ir kurių humanitarinė padėtis dėl šios krizės lieka neapibrėžta;

10.

labai smerkia seksualinės prievartos padidėjimą, kurį lėmė politinė suirutė, ir išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl blogos moterų ir mergaičių padėties pabėgėlių stovyklose; dėl to ragina Kenijos valdžią užtikrinti tinkamą aukų medicininę priežiūrą ir ragina policiją skatinti aukas pranešti apie nusikaltimus ir visus gautus pranešimus dėl seksualinės prievartos vertinti labai rimtai;

11.

giria Kenijos vyriausybę ir Oranžinį demokratinį judėjimą dėl siekio surasti taikų politinės krizės, kuri kilo dėl 2007 m. gruodžio 27 d. prezidento rinkimų, sprendimą;

12.

džiaugiasi dėl vyriausybės ir Oranžinio demokratinio judėjimo sudaryto Nacionalinio susitarimo dėl galių pasidalijimo; skatina vykstantį šio susitarimo įgyvendinimą ir ragina sparčiau suteikti paramą, kad būtų sustiprinta taika ir saugumas;

13.

ragina Kenijos parlamentą inicijuoti teisines ir konstitucines priemones, reikalingas Susitarimo veikimui; sveikina Parlamentą, kad jis vienbalsiai 2008 m. kovo 18 d. patvirtino Kenijos Konstitucijos įstatymą (pakeistą) ir Nacionalinio susitarimo ir susitaikymo įstatymą ir įteisino įgaliojimų pasidalijimo susitarimą;

14.

pažymi abiejų partijų pastangas sugrąžinti šalį į įprastą gyvenimą laikantis teisinės valstybės principų, kurie būtini ramybės ir saugumo užtikrinimui visose šalies dalyse, bei gerbiant žmogaus gyvybę ir privačią nuosavybę;

15.

giria tarptautinę bendruomenę, ypač AKR ir ES institucijas, ES, Afrikos Sąjungą, Tarpvyriausybinę plėtros instituciją (angl. IGAD), Rytų Afrikos bendriją (angl. EAC) ir Iškilių Afrikos žmonių tarybą (angl. the Panel of Eminent African Persons), įskaitant buvusius valstybės vadovus, už jų didelį rūpestį ir teigiamą indėlį siekiant taikos;

16.

pabrėžia, kad jų veiksmai atspindėjo tarptautiniu lygmeniu sutartą pagrindinį principą dėl atsakomybės už apsaugojimą;

17.

džiaugiasi dėl tarptautinės bendruomenės suteiktos humanitarinės pagalbos;

18.

giria vyriausybę, Ugandos žmones ir Prezidentą Yoweri Museveni dėl to, kad jie priėmė Kenijos pabėgėlius ir jiems suteikė saugumą ir humanitarinę pagalbą; taip pat vertina Yowerio Musevenio pastangas vykdant savo EAC aukščiausio lygio susitikimo ir Vyriausybių vadovų sandraugos posėdžio pirmininko pareigas;

19.

sveikina Kofi Annaną ir Iškilių Afrikos žmonių tarybą dėl jų pastangų padedant Kenijai išspręsti politinį ginčą; taip pat vertina labai svarbų dabartino Afrikos Sąjungos pirmininko ir Tanzanijos Jungtinės Respublikos prezidento Jakaya'os M. Kikwete's indėlį;

20.

ragina imtis konkrečių priemonių, kad būtų sukurta iš tiesų nešališka rinkimų komisija, kuri galėtų geriau vykdyti laisvus ir sąžiningus rinkimus ateityje ir imtis būtinų teisminių, konstitucinių ir institucinių reformų;

21.

ragina, kad visos nacionalinės teisės peržiūros metu būtų iš naujo įvertintos nuostatos dėl ikirinkiminių, rinkiminių ir porinkiminių laikotarpių, siekiant sudarytis sąlygas patikimoms ir veiksmingoms priemonėms, skirtoms išnagrinėti nusiskundimus dėl rinkimų;

22.

reiškia susirūpinimą dėl politinio pliuralizmo, nukreipto į etninį atskyrimą demokratijos procese, tendencijos ir ragina rimtai ištirti šį klausimą;

23.

toliau ragina visas partijas pagal savo atsakomybę konstruktyviai ir visapusiškai dalyvauti taikinimo procese, dirbti kartu dalyvaujant dialoge visais klausimais, įskaitant rinkimų, konstitucinę ir su lyčių lygybe susijusias reformas, ir sutarti dėl tvaraus ir bendro politinio krizės sprendimo;

24.

ragina Kenijos pilietinę visuomenę, religines organizacijas ir Kenijos žmones paremti ir skatinti taikinimo procesą;

25.

ragina tarptautinę bendruomenę skirti tinkamą pagalbą poveikį patyrusioms sritims, įskaitant skubų šalies viduje perkeltų asmenų grąžinimą namo, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms ir lūšnynams;

26.

ragina Kenijos valdžią spręsti ekonominių skirtumų tarp turtingųjų ir neturtingųjų klausimą, kad būtų nutiestas kelias geriau suderintam turto paskirstymui šalyje; ragina valdžią taip pat spręsti likusias problemas, pvz., žemės nuosavybės klausimą, kurios silpnina valdymą šalyje;

27.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Tarybai, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai, Afrikos Parlamentui, IGAD, EAC, EAC teisėkūros asamblėjai ir Kenijos vyriausybei ir parlamentui.