25.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/1

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimo dėl vidaus rinkos informacinės sistemos įgyvendinimo užtikrinant asmens duomenų apsaugą (2008/49/EB)

(2008/C 270/01)

EUROPOS DUOMENŲ APSAUGOS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 286 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 8 straipsnį,

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, ypač į jo 41 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

1. ĮVADAS

Vidaus rinkos informacinė sistema

Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI) — informacinių technologijų priemonė, leidžianti valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms tarpusavyje keistis informacija įgyvendinant vidaus rinkos teisės aktus. VRI finansuojama pagal IDABC (suderintas paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimas valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams) (1) programą.

VRI sukurta kaip bendra sistema, skirta padėti įgyvendinti įvairias vidaus rinkos teisės aktų nuostatas, ir numatyta, kad ateityje ji bus naudojama siekiant įgyvendinti teisės aktus kitose srityse. Iš pradžių VRI bus naudojama siekiant įgyvendinti Direktyvoje 2005/36/EB („Profesinių kvalifikacijų direktyvoje“) (2) numatytas abipusės pagalbos nuostatas. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. VRI taip pat bus naudojama siekiant įgyvendinti Direktyvoje 2006/123/EB („Paslaugų direktyvoje“) (3) numatytas administracinio bendradarbiavimo nuostatas.

Pagal 29 straipsnį įkurtos Duomenų apsaugos darbo grupės nuomonė ir EDAPP indėlis

2007 m. pavasarį Europos Komisija paprašė pagal 29 straipsnį įkurtos Duomenų apsaugos darbo grupės (29 straipsnio darbo grupės) pateikti nuomonę, kad būtų galima peržiūrėti VRI poveikį duomenų apsaugai. 2007 m. rugsėjo 20 d. 29 straipsnio darbo grupė pateikė nuomonę dėl VRI duomenų apsaugos aspektų (4). 29 straipsnio darbo grupės nuomonėje pritariama Komisijos planams priimti sprendimą, reglamentuojantį VRI duomenų apsaugos aspektus, ir suteikti konkretesnį teisinį pagrindą keitimuisi duomenimis VRI sistemoje.

EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija prieš parengdama VRI sprendimą paprašė 29 straipsnio darbo grupės nuomonės. EDAPP aktyviai dalyvavo pogrupio, nagrinėjančio su VRI susijusius klausimus, darbe ir pritaria 29 straipsnio darbo grupės nuomonėje išdėstytoms išvadoms. EDAPP taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija prieš priimdama VRI sprendimą neoficialiai konsultavosi su EDAPP. Taigi buvo sudaryta ypač reikalinga galimybė pateikti pasiūlymus dar prieš priimant minėtą sprendimą, nes taikoma procedūra — Komisijos sprendimas, o ne Komisijos pasiūlymas, kuriuo inicijuojama teisėkūros procedūra Taryboje ir Europos Parlamente.

Komisijos Sprendimas 2008/49/EB

5.	2007 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė Sprendimą 2008/49/EB dėl vidaus rinkos informacinės sistemos įgyvendinimo užtikrinant asmens duomenų apsaugą (VRI sprendimas). Sprendime atsižvelgta į kelias EDAPP ir 29 straipsnio darbo grupės rekomendacijas. Be to, jame nurodytas teisinis pagrindas.

EDAPP bendra nuomonė apie VRI

EDAPP bendra nuomonė apie VRI yra teigiama. EDAPP pritaria Komisijos tikslams sukurti elektroninę sistemą keistis informacija ir reglamentuoti jos duomenų apsaugos aspektus. Tokia racionali sistema gali ne tik padidinti bendradarbiavimo veiksmingumą, bet ir padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi taikytinų duomenų apsaugos įstatymų. Tai gali būti padaryta nustatant aiškią sistemą, kokia informacija, su kuo ir kokiomis sąlygomis galima keistis.

Tačiau centralizuotos elektroninės sistemos įdiegimas taip pat sukuria tam tikrą riziką. Svarbiausia, kad gali būti dalijamasi didesniu duomenų kiekiu ir plačiau nei tikrai būtina veiksmingo bendradarbiavimo tikslais, o duomenys, įskaitant galimai pasenusius ir netikslius duomenis, elektroninėje sistemoje gali likti ilgiau nei būtina. Duomenų bazės, kuria galima naudotis 27 valstybėse narėse, saugumas taip pat yra opus klausimas, nes sistema yra saugi tiek, kiek saugi yra jos silpniausia grandis visame tinkle.

8.	Todėl labai svarbu, kad duomenų apsaugos klausimai kiek galima visapusiškiau ir vienareikšmiškai būtų išnagrinėti teisiškai privalomame Bendrijos akte.

Tiksliai nustatyta VRI taikymo sritis

EDAPP palankai vertina tai, kad Komisija aiškiai nustato VRI taikymo sritį ir ją apriboja, o priede nurodo atitinkamų Bendrijos aktų, kurių pagrindu galima keistis informacija, sąrašą. Šiuo metu tą sąrašą sudaro tik Profesinių kvalifikacijų direktyva ir Paslaugų direktyva; tačiau tikimasi, kad ateityje VRI taikymo sritis bus išplėsta. Priimant naujus teisės aktus, kuriuose numatomas keitimasis informacija naudojantis VRI, tas priedas bus tuo pačiu metu atnaujinamas. EDAPP palankiai vertina šį būdą, nes taip i) aiškiai apribojama VRI taikymo sritis; ir ii) užtikrinamas skaidrumas bei tuo pačiu metu; iii) suteikiama lankstumo galimybė tuo atveju, jei ateityje keičiantis papildoma informacija bus naudojamasi VRI. Tai taip pat užtikrina, kad nebūtų keičiamasi informacija naudojantis VRI, jei i) konkrečiuose vidaus rinkos teisės aktuose nenumatytas tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo sudaromos sąlygos arba įgaliojama keistis informacija; ir jei ii) į VRI sprendimo priedą neįtraukta nuoroda į tą teisinį pagrindą.

Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su VRI sprendimu

10.

Vis dėlto EDAPP netenkina i) VRI sprendimui parinktas teisinis pagrindas, o tai reiškia, kad dabar VRI sprendimas grindžiamas abejotinais teisiniais pagrindais (žr. šios nuomonės 2 skirsnį); ir ii) tai, kad į šį dokumentą neįtrauktos tam tikros reikalingos nuostatos, išsamiai reglamentuojančios VRI duomenų apsaugos aspektus (žr. šios nuomonės 3 skirsnį).

11.

Deja, praktikoje Komisijos priimtas sprendimas reiškia, kad, priešingai nei tikėjosi EDAPP ir 29 straipsnio darbo grupė, dabar VRI sprendimu išsamiai nereglamentuojami visi pagrindiniai VRI duomenų apsaugos aspektai, įskaitant, svarbiausia — kaip bendri valdytojai dalijasi atsakomybe dėl pranešimų teikimo ir kaip jie duomenų subjektams suteikia prieigos teises, arba konkretūs praktiniai proporcingumo klausimai. EDAPP taip pat apgailestauja, kad nėra konkretaus reikalavimo, kad Komisija savo tinklavietėje skelbtų iš anksto parengtus klausimus ir duomenų sritis; tai padidintų skaidrumą ir teisinį tikrumą.

2. VRI SPRENDIMO TEISINIS PAGRINDAS

IDABC sprendimas

12.	VRI sprendime nustatyta, kad jo teisinis pagrindas yra 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimas 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) (5), ypač jo 4 straipsnis.

13.

Pats IDABC sprendimas — tai priemonė pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutarties) XV antraštinę dalį „Transeuropiniai tinklai“. EB sutarties 154 straipsnyje nustatyta, kad Bendrija prisideda prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų srityje. Tokia veikla siekiama remti nacionalinių tinklų tarpusavio ryšį ir sąveiką, taip pat galimybę tokiais tinklais naudotis. 155 straipsnyje išvardytos priemonės, kurias Bendrija gali patvirtinti siekdama minėtų tikslų. Tai i) gairės; ii) priemonės, kurių gali prireikti užtikrinant tinklų tarpusavio sąveiką, ypač techninio standartizavimo srityje; ir iii) projektų rėmimas. IDABC sprendimas pagrįstas 156 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta tvirtinimo tvarka.

14.

IDABC sprendimo 4 straipsnyje nustatyta, inter alia, kad Bendrija įgyvendina bendro intereso projektus. Tie projektai turi būti įtraukti į atnaujinamą darbo programą, o įgyvendinami — laikantis IDABC sprendimo 6 ir 7 straipsnio principų. Pagal tuos principus iš esmės skatinama dalyvauti kuo daugiau dalyvių, numatoma griežta ir nešališka procedūra ir techninis standartizavimas. Jais taip pat siekiama užtikrinti projektų ekonominį patikimumą ir įvykdomumą.

Paslaugų direktyva ir Profesinių kvalifikacijų direktyva

15.

Kaip paaiškinta pirmiau, pradiniu laikotarpiu vidaus rinkos informacine sistema bus naudojamasi keičiantis asmens duomenimis įgyvendinant dvi direktyvas:

—	paslaugų direktyvą, ir

—	profesinių kvalifikacijų direktyvą.

16.

Paslaugų direktyvos 34 straipsnio 1 dalyje numatytas konkretus elektroninės sistemos valstybėms narėms keistis informacija — papildomos priemonės šios direktyvos taikymo tikslais — sukūrimo teisinis pagrindas. 34 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija sukuria elektroninę sistemą valstybėms narėms keistis informacija, atsižvelgdama į esamas informacines sistemas“.

17.

Profesinių kvalifikacijų direktyvoje nenumatyta speciali elektroninė sistema keistis informacija, tačiau keliose šios direktyvos nuostatose aiškiai reikalaujama keistis informacija. Atitinkamos nuostatos, įpareigojančios keistis informacija, be kita ko, nustatytos direktyvos 56 straipsnyje, kuriame valstybių narių kompetentingų institucijų prašoma glaudžiai bendradarbiauti ir teikti abipusę pagalbą, kad būtų lengviau įgyvendinti šią direktyvą. 56 straipsnio antroje dalyje numatyta, kad tam tikra neskelbtina informacija tvarkoma laikantis duomenų apsaugos teisės aktų. Be to, 8 straipsnyje taip pat aiškiai numatyta, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų suteikti bet kokią informaciją, susijusią su paslaugos teikėjo įsisteigimo teisėtumu ir veiklos tinkamumu, taip pat ir dėl kokių nors profesinio pobūdžio drausminių ar baudžiamųjų sankcijų nebuvimo. Pagaliau 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei yra pagrįstų abejonių, priimančioji valstybė narė gali reikalauti valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti atestatų ir oficialios kvalifikacijos bei mokymo įrodymų autentiškumą.

Reikalingas tinkamas duomenų apsaugos nuostatų teisinis pagrindas

18.	Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir teisminėje praktikoje, susijusioje su Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsniu, pripažinta, kad asmens duomenų apsauga yra pagrindinė teisė.

19.

VRI sprendimo 1 straipsnyje nustatomos VRI dalyvių ir naudotojų funkcijos, teisės ir pareigos vykdant duomenų apsaugos reikalavimus. EDAPP nuomone, 7 konstatuojamoji dalis reiškia, kad VRI sprendimas skirtas patikslinti Bendrijos bendrą duomenų apsaugos sistemą, sukurtą Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001. Jame konkrečiai apibūdinama valdytojų sąvoka ir jų pareigos, nustatomi duomenų saugojimo laikotarpiai ir duomenų subjektų teisės. VRI sprendime nustatyti pagrindinių teisių apribojimai/patikslinimai, o jo tikslas — apibrėžti piliečių subjektyvias teises.

20.

Remiantis teismine praktika, susijusia su EŽTK, neturėtų kilti abejonių dėl pagrindines teises ribojančių nuostatų teisinio statuso. Remiantis EB sutartimi, tos nuostatos turi būti nustatytos teisės akte, kuriuo būtų galima remtis teisme. Kitaip duomenų subjektui kils teisinis neaiškumas, nes jis nebus tikras, kad teisme galės remtis taisyklėmis.

21.

Teisinio tikrumo klausimas yra dar svarbesnis, nes pagal EB sutarties sistemą pirmiausia nacionaliniai teisėjai turės teisę spręsti, kokią reikšmę suteikti VRI sprendimui. Dėl to skirtingose valstybėse narėse ir net vienoje valstybėje narėje rezultatai gali skirtis. Šis teisinis netikrumas nepriimtinas.

22.

Teisės gynimo priemonės (garantijos) nebuvimas kiekvienu atveju būtų EŽTK 6 straipsnio, kuriame numatyta teisė į nešališką teismą, ir šiuo straipsniu grindžiamos teisminės praktikos nepaisymas. Tokiu atveju Bendrija nevykdytų savo pareigų pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad Sąjunga gerbtų pagrindines teises, garantuojamas EŽTK.

Parinkto teisinio pagrindo trūkumai

23.

EDAPP labai nuogąstauja, kad Komisijos sprendimo rengėjai sprendimo teisiniu pagrindu parinkę IDABC sprendimo 4 straipsnį, ko gero neatsižvelgė į pirmiau nurodytą teisino tikrumo kriterijų. EDAPP toliau išvardija aspektus, kurie gali kelti abejonių dėl VRI sprendimui parinkto teisinio pagrindo tinkamumo:

—

EB sutarties XV antraštinės dalies „Transeuropiniai tinklai“ pagrindas. Pagal šį pagrindą Europos bendrija gali prisidėti kuriant šiuos tinklus, kad Europos piliečiai galėtų naudotis geresniu, saugesniu ir pigesniu transportu, telekomunikacijomis ir energija (6). Neaišku, ar šis pagrindas skirtas ir valdžios institucijų tinklams, kurie reikalingi įgyvendinant teisės aktus, kaip VRI atveju.

—

EB sutarties XV antraštinėje dalyje (155 straipsnyje) numatytos priemonės. Kaip minėta pirmiau, šias priemones sudaro i) gairės; ii) priemonės, kurių gali prireikti užtikrinant tinklų tarpusavio sąveiką, ypač techninio standartizavimo srityje; ir iii) projektų rėmimas. Nors šis straipsnis nėra pakankamai aiškus — „priemonės“ gali reikšti bet ką, — šis galimų priemonių sąrašas leidžia manyti, kad XV antraštinės dalies tikslų pirmiausia bus siekiama neteisinėmis priemonėmis. EDAPP pabrėžia, kad šiuo atveju žodis „priemonės“ visų pirma reiškia techninį standartizavimą.

—

IDABC sprendimo 4 straipsnio tikslas — įgyvendinti bendro intereso projektus, nurodytus atnaujinamoje darbo programoje. VRI sistema buvo įdiegta ir finansuojama remiantis šia darbo programa. Tačiau EDAPP nėra įsitikinęs, kad 4 straipsnį galima naudoti kaip duomenų apsaugos taisyklių, privalomų VRI dalyviams ir numatančių piliečių subjektines teises, teisinį pagrindą.

—

4 straipsnyje nurodytuose IDABC sprendimo 6 ir 7 straipsniuose pateikti bendro intereso projektų įgyvendinimo principai. Šie principai susiję su dalyvavimu, procedūra ir techniniu standartizavimu, taip pat projektų ekonominiu patikimumu ir įvykdomumu. Jie nesusiję nei su duomenų apsaugos principais, nei su kitais panašiais viešosios teisės principais.

—

Procedūra pagal IDABC sprendimą. Pagal šio sprendimo 30 konstatuojamąją dalį įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos Sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7). Tam reikia, kad dalyvautų komitologijos komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai. VRI sprendimo konstatuojamosiose dalyse nenurodytas tokio komiteto dalyvavimas. Kiek žinoma, toks komitetas nebuvo įtrauktas.

—

Kita ypatybė yra tai, kad VRI sprendimas skirtas valstybėms narėms. Dėl šios priežasties ir nepaisant VRI sprendime daromų nuorodų į Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 bei to, kad 6 straipsnyje Komisija nurodoma kaip VRI dalyvė, VRI sprendimas negali būti susijęs su pačios Komisijos tvarkomais asmens duomenimis.

Galimi sprendimai siekiant ištaisyti parinkto teisinio pagrindo trūkumus

24.

VRI sprendimui dėl pirmiau išvardytų priežasčių reikalingas svarus teisinis pagrindas. Kyla rimtų abejonių, ar VRI sprendimo teisinis pagrindas atitinka teisino tikrumo reikalavimą. EDAPP rekomenduoja Komisijai iš naujo apsvarstyti šį teisinį pagrindą ir rasti būdą ištaisyti parinkto teisinio pagrindo trūkumus, galbūt VRI sprendimą pakeičiant tokiu teisės aktu, kuris atitiktų teisino tikrumo reikalavimą.

25.	Todėl tinkamiausias sprendimas galėtų būti galimybė Tarybai ir Europos Parlamentui priimti atskirą teisės aktą dėl VRI sistemos, panašiai kaip Šengeno informacinės sistemos, Vizų informacinės sistemos ir kitų didelės apimties IT duomenų bazių atvejais.

26.	EDAPP siūlo išanalizuoti šią galimybę. Tokiu atveju šiame atskirame teisės akte galėtų būti nurodytos VRI dalyvių ir naudotojų funkcijos, teisės ir pareigos vykdant duomenų apsaugos reikalavimus (VRI sprendime apibrėžtas dalykas) ir kiti reikalavimai, susiję su VRI sistemos sukūrimu ir veikimu.

27.

Kita galimybė galėtų būti ieškoti teisinio pagrindo įvairiuose vidaus rinkos dokumentuose. Kadangi VRI sprendimas taikomas keitimuisi asmens duomenimis įgyvendinant Paslaugų direktyvą, reikėtų toliau analizuoti, ar ši direktyva, visų pirma jos 34 straipsnis, galėtų būti reikiamas teisinis pagrindas. Kiek tai susiję su VRI sprendimo taikymu keitimuisi asmens duomenimis įgyvendinant Profesinių kvalifikacijų direktyvą, taip pat galėtų būti taikomas panašus požiūris: konkretus ir aiškus teisins pagrindas taip pat gali būti sukurtas iš dalies keičiant pačią direktyvą.

28.	Jei dėl kitų vidaus rinkos teisės aktų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ateityje gali reikėti keistis informacija, kiekvienu atveju tokiame konkrečiame naujame teisės akte gali būti priimamas konkretus teisins pagrindas.

3. PASTABOS DĖL VRI SPRENDIMO TURINIO

29.

Šioje nuomonės dalyje EDAPP aptaria į VRI sprendimą įtrauktas VRI duomenų apsaugos aspektus reglamentuojančias nuostatas. EDAPP pasiūlymai galėtų būti įtraukti į naują teisės aktą, pakeičiantį VRI sprendimą, kaip buvo pasiūlyta pirmiau. Tačiau kol nėra tokio naujo dokumento, pasiūlymus būtų galima įtraukti į iš dalies pakeistą VRI sprendimą.

30.

Be to, VRI dalyviai jau dabar, iš dalies nepakeitus sprendimo, gali taikyti kai kuriuos pasiūlymus praktikoje. EDAPP tikisi, kad Komisija atsižvelgs į šioje nuomonėje pateiktas rekomendacijas bent veiklos lygiu, t. y. tiek, kiek jos susijusios su Komisijos — VRI dalyvės, todėl prižiūrimos EDAPP, veikla.

2 straipsnis — Iš anksto nustatyti duomenų laukai: skaidrumas ir proporcingumas

31.	EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija VRI tinklavietėje paskelbė pirmuosius iš anksto nustatytus klausimus ir kitus duomenų laukus. Jie susiję su keitimusi informacija pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą.

32.	Kad ši gera praktika taptų aiškia Komisijos pareiga ir taip būtų užtikrintas bei toliau didinamas skaidrumas, EDAPP rekomenduoja, kad VRI teisės akte būtų numatyta Komisijos pareiga VRI tinklavietėje skelbti iš anksto nustatytus klausimus ir kitus duomenų laukus.

33.

Dėl proporcingumo VRI teisės akte turėtų būti nurodyta, kad iš anksto nustatyti klausimai ir kiti duomenų laukai turi būti adekvatūs, atitikti tikslus ir jų neviršyti. Be to, EDAPP turi dvi konkrečias rekomendacijas, susijusias su proporcingumu:

—

paprastas patikslinimas, kad VRI neskirta reguliariam naudojimui siekiant atlikti migruojančių darbuotojų ir paslaugų teikėjų asmens patikrinimus, o tik tuo atveju, jei taikytinais teisės aktais leidžiama tai daryti ir kai kyla pagrįstų abejonių i) dėl migruojančio paslaugų teikėjo priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktos informacijos autentiškumo; arba ii) dėl jo teisės įsisteigti ar vykdyti profesinę veiklą priimančiojoje valstybėje narėje,

—

siekiant, kad būtų kuo mažiau be reikalo keičiamasi neskelbtinais, bet ne visada svarbiais duomenimis, nuostata, kad kai nebūtina perduoti nuosprendžių registre esamos informacijos, VRI sąsajoje iš anksto nustatytuose klausimuose ir atsakymuose neturėtų būti prašymo pateikti informaciją iš nuosprendžių registro ir jie turėtų būti kitaip suformuluoti, kad būtų kuo mažiau keičiamasi neskelbtinais duomenimis. Pavyzdžiui, priimančiosios šalies kompetentingai institucijai gali pakakti žinoti, kad migruojantis teisininkas yra teisėtai įregistruotas ir savo šalies advokatūroje turi gerą reputaciją, jai nereikia žinoti, ar nuosprendžių registro byloje yra įrašas apie kelių eismo taisyklių pažeidimą, jei tai jam neužkerta kelio dirbti teisininku jo šalyje.

3 straipsnio — Antra pastraipa. Bendras valdymas ir atsakomybės padalijimas

34.

VRI sprendimo 3 straipsnyje atsakomybė padalyta ne visai suprantamai ir neaiškiai. EDAPP pripažįsta, kad VRI sprendime gali būti neįmanoma kiekvieną tvarkymo operaciją priskirti konkrečiai Komisijai arba tam tikros valstybės narės tam tikrai kompetentingai institucijai ir atitinkamai padalyti atsakomybę. Tačiau VRI sprendime reikėjo pateikti kelias nuostatas, susijusias bent su valdytojo svarbiausiomis duomenų apsaugos pareigomis.

35.

Visų pirma EDAPP rekomenduoja, kad VRI teisės akte būtų nurodyta, kad:

—	visos kompetentingos institucijos ir VRI koordinatorius yra valdytojai, kai vykdo duomenų tvarkymo veiklą kaip sistemos naudotojai,

—	Komisija yra sistemos operatorė, o ne naudotoja ir visų pirma yra atsakinga už sistemos techninį veikimą, priežiūrą ir bendros apsaugos užtikrinimą, ir kad

—	VRI dalyviai dalijasi atsakomybe už pranešimo pateikimą, teisės susipažinti su duomenimis, prieštarauti ir juos ištaisyti suteikimą, kaip išdėstyta (naujai įterptose) dalyse, kurios aptariamos toliau pateiktuose punktuose atitinkamais pavadinimais.

Pranešimas duomenų subjektams

36.

EDAPP rekomenduoja, kad į VRI teisės aktą turėtų būti įrašyta nauja dalis dėl atsakomybės už pranešimo pateikimą padalijimo bendriems valdytojams laikantis įvairiapusio požiūrio. Visų pirma tekste turėtų būti nurodyta:

—

pirma, Komisija VRI skirtame tinklalapyje turėtų pateikti išsamų privatumo pranešimą, įskaitant visus pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 ir 11 straipsnius reikalingus aspektus, parašytą aiškia ir paprasta kalba. EDAPP rekomenduoja, kad pranešimas būtų susijęs ne tik su keliomis Komisijos atliekamomis duomenų, prie kurių ji turi prieigą (VRI naudotojų asmens duomenys), tvarkymo operacijomis, bet ir būtų pateiktas bendras pranešimas, susijęs su įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų keitimusi informacija — duomenų bazės tikslu,

—

antra, visos kompetentingos institucijos taip pat turėtų savo tinklalapiuose pateikti privatumo pareiškimą. Privatumo pareiškimą, be kita ko, turėtų sudaryti nuoroda bei saitas į Komisijos privatumo pareiškimą ir kiti elementai, būdingi tai konkrečiai institucijai ar valstybei narei. Pirmiausia šiuose pranešimuose turi būti nurodyti šaliai būdingi teisės susipažinti su duomenimis arba teisės į informaciją apribojimai. Konkrečioje šalyje kompetentingų institucijų pranešimo pateikimą gali koordinuoti viena ryšių palaikymo tarnyba,

—

trečia, ne vėliau kaip išsiunčiant asmens duomenis, jei netaikomi apribojimai, duomenų subjektams pranešimas taip pat turėtų būti nusiųstas tiesiogiai kitomis priemonėmis, ne tik paskelbiant privatumo pranešimą tinklavietėje. Rekomenduojama, pavyzdžiui, į laiškus, kuriuos kompetentingos institucijos siunčia duomenų subjektams (paprastai migruojantiems paslaugų teikėjams arba darbuotojams), įtraukti trumpą nuorodą į VRI ir nurodyti, kur internete skelbiami atitinkami privatumo pranešimai.

Teisė susipažinti su duomenimis, prieštarauti ir juos ištaisyti

37.

EDAPP taip pat rekomenduoja įrašyti naują dalį siekiant:

—	nurodyti, kam duomenų subjektas turėtų pateikti prašymą dėl susipažinimo su duomenimis, prieštaravimo arba jų ištaisymo,

—	nurodyti, kuri kompetentinga institucija turės kompetenciją priimti sprendimą dėl tų prašymų, ir

—	nustatyti taikytiną procedūrą, jei duomenų subjektas pateiktų prašymą VRI dalyviui, kuris neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl tų prašymų.

38.

Be to, turėtų būti nurodyta, kad Komisija gali suteikti teisę susipažinti tik su tais duomenimis, prie kurių pati Komisija turi teisėtą prieigą. Todėl Komisija neprivalės suteikti teisės susipažinti su informacija, kuria keičiasi kompetentingos institucijos. Jei duomenų subjektas vis tiek Komisijai pateikia tokį prašymą, Komisija nedelsdama turi duomenų subjektą nukreipti į institucijas, kurios turi prieigą prie šios informacijos ir duomenų subjektams teikia atitinkamą informaciją.

4 straipsnis — Informacijos mainų duomenų subjektų asmens duomenų laikymas

39.	VRI sprendimo 4 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad duomenų saugojimo laikotarpis yra šeši mėnesiai „oficialiai užbaigus“ keitimąsi informacija.

40.

EDAPP supranta, kad kompetentingoms institucijoms gali būti reikalingos tam tikros duomenų laikymo lankstumo galimybės, nes be pradinių klausimų ir atsakymų kompetentingoms institucijoms gali kilti papildomų klausimų, susijusių su ta pačia byla. Iš tiesų rengiant 29 straipsnio darbo grupės nuomonę Komisija paaiškino, kad administracinės procedūros, kurias vykdant gali reikėti keistis informacija, paprastai užtrunka kelis mėnesius ir buvo numatytas šešių mėnesių saugojimo laikotarpis, kad būtų galima lanksčiai reaguoti netikėtai užtrukus procedūrai.

41.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir Komisijos paaiškinimais EDAPP abejoja, ar yra teisėta priežastis duomenis saugoti VRI dar papildomus šešis mėnesius oficialiai užbaigus keitimąsi informacija. Todėl EDAPP rekomenduoja, kad šešių mėnesių laikotarpis, po kurio duomenys automatiškai ištrinami, turėtų prasidėti tą dieną, kai prašančioji institucija pirmą kartą kreipiasi į analogišką instituciją dėl keitimosi konkrečia informacija. Iš tiesų automatinio duomenų ištrynimo datą būtų geriau nustatyti atsižvelgiant į skirtingas informacijos, kuria keičiamasi, rūšis (visada galutinę datą apskaičiuojant nuo keitimosi pradžios). Pavyzdžiui, šešių mėnesių saugojimo laikotarpis gali būti tinkamas keičiantis informacija pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą, bet jis nebūtinai gali būti tinkamas keičiantis kita informacija pagal būsimus vidaus rinkos teisės aktus.

42.

EDAPP taip pat norėtų pridurti, kad jei nebūtų atsižvelgta į jo rekomendacijas, bent jau reikėtų patikslinti, ką reiškia keitimosi informacija „oficialus užbaigimas“. Visų pirma turi būti užtikrinta, kad duomenų bazėje negali likti jokių duomenų ilgiau nei būtina tik dėl to, kad kompetentingai institucijai nepavyksta baigti bylos.

43.

Be to, EDAPP rekomenduoja, kad 4 straipsnio antroje pastraipoje turėtų būti pakeista duomenų ištrynimo ir saugojimo tvarka. Komisija prašymus ištrinti duomenis bet kuriuo atveju turėtų patenkinti per 10 darbo dienų, nepaisant to, ar kita kartu besikeičianti informacija kompetentinga institucija pageidautų saugoti informaciją VRI. Tačiau turėtų būti automatinis mechanizmas apie tai pranešti tai kitai kompetentingai institucijai, kad ji neprarastų duomenų ir galėtų, jei pageidautų, atsisiųsti arba išsispausdinti informaciją ir saugoti ją savo tikslais ne VRI, laikydamasi savo duomenų apsaugos taisyklių. Atrodo, kad dešimties dienų įspėjimo laikotarpis yra pagrįstas ir kaip trumpiausias, ir kaip ilgiausias terminas. Jei abi institucijos patvirtina prašymą ištrinti informaciją, Komisija iki šio galutinio dešimties dienų termino turėtų sugebėti ištrinti informaciją.

Saugumo priemonės

44.	EADPP taip pat rekomenduoja nustatyti, kad Komisija ir kompetentingos institucijos saugumo priemonių turėtų imtis atsižvelgdamos į valstybių narių geriausią praktiką.

Bendra priežiūra

45.

Kadangi keičiantis informacija VRI sistema taikomi įvairūs nacionaliniai duomenų apsaugos įstatymai ir įvairių nacionalinių duomenų apsaugos institucijų priežiūra (be to, kad tam tikriems tvarkymo operacijų aspektams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir EDAPP priežiūra), EDAPP rekomenduoja, kad VRI teisės akte taip pat turėtų būti numatytos aiškios nuostatos, įvairioms dalyvaujančioms duomenų apsaugos institucijoms sudarančios palankesnes sąlygas atlikti bendrą VRI priežiūrą. Bendra priežiūra galėtų būti nustatyta taip pat, kaip tai buvo padaryta teisės aktuose dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (8).

4. IŠVADOS

46.	EDAPP pritaria Komisijos tikslams sukurti elektroninę sistemą keistis informacija ir reglamentuoti jos duomenų apsaugos aspektus.

47.

VRI sprendimui dėl pirmiau išvardytų priežasčių reikalingas svarus teisinis pagrindas. EDAPP rekomenduoja Komisijai iš naujo apsvarstyti parinktą teisinį pagrindą ir rasti būdą ištaisyti parinkto teisinio pagrindo trūkumus, galbūt VRI sprendimą pakeičiant tokiu teisės aktu, kuris atitiktų teisino tikrumo reikalavimą.

48.	EDAPP nuomone, logiškiausias sprendimas — išnagrinėti galimybę priimti atskirą Tarybos ir Europos Parlamento teisės aktą dėl VRI sistemos, panašiai kaip Šengeno informacinės sistemos, Vizų informacinės sistemos ir kitų didelės apimties IT duomenų bazių atvejais.

49.	Taip pat būtų galima išnagrinėti, ar reikalingas teisinis pagrindas galėtų būti Paslaugų direktyvos 34 straipsnis ir panašios nuostatos, kurias dar reikia priimti atsižvelgiant į kitus vidaus rinkos teisės aktus.

50.	Be to, nuomonėje pateikta pasiūlymų dėl nuostatų, reglamentuojančių VRI duomenų apsaugos aspektus, įtrauktinus į naują teisės aktą, pakeičiantį VRI sprendimą, kaip buvo pasiūlyta pirmiau, arba, jei nebus tokio naujo dokumento, įtruktinus į iš dalies pakeistą VRI sprendimą.

51.	VRI dalyviai jau dabar gali praktikoje pritaikyti daug pasiūlymų iš dalies nekeičiant sprendimo. EDAPP tikisi, kad Komisija kuo labiau atsižvelgs į šioje nuomonėje pateiktas rekomendacijas bent veiklos lygiu, t. y. tiek, kiek jos susijusios su Komisijos — VRI dalyvės veikla.

52.	Šios rekomendacijos susijusios su skaidrumu ir proporcingumu, bendru valdymu ir atsakomybės padalijimu, pranešimų siuntimu duomenų subjektams, teise susipažinti su duomenimis, prieštarauti ir juos ištaisyti, duomenų saugojimu, saugumo priemonėmis ir bendra priežiūra.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 22 d.

Peter HUSTINX

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

(1) Žr. šios nuomonės 12 punktą.

(2) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(3) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(4) 29 straipsnio darbo grupės nuomonė 7/2007 dėl Vidaus rinkos informacinė sistemos (VRI) duomenų apsaugos, WP 140.

(5) OL L 144, 2004 4 30, su pataisymais OL L 181, 2004 5 18, p. 25.

(6) Žr. Komisijos baltąją knygą dėl augimo, konkurencingumo ir užimtumo (COM(93) 700 galutinis).

(7) OL L 184, 2006 12 29, p. 23.

(8) Žr. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 44–46 straipsnius (OL L 381, 2006 12 28, p. 4) ir 2007 m. birželio 12 d. Tarybos Sprendimo 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 60–62 straipsnius (OL L 205, 2007 8 7, p. 63).

25.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/8

Komisijos komunikatas — Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės

(2008/C 270/02)

1. ĮVADAS

Pasaulinė finansų krizė pastebimai paaštrėjo, o jos poveikis dabar ypač jaučiamas ES bankų sektoriuje. Nekalbant apie specifines problemas, visų pirma susijusias su JAV hipotekos rinka ir hipoteka užtikrintu turtu arba nuostoliais, kilusiais dėl labai rizikingų pavienių bankų strategijų, per pastarąsias savaites stipriai sumažėjo bendras pasitikėjimas bankų sektoriumi. Plintantis netikrumas dėl pavienių finansų įstaigų kredito rizikos nualino tarpbankinio skolinimosi rinką ir todėl palaipsniui dar labiau apsunkino visų finansų įstaigų galimybes gauti likvidžių lėšų.

Dabartinė situacija kelia grėsmę pavienių finansų įstaigų, kurios patiria problemų dėl savo verslo modelio arba verslo praktikos ypatumų, egzistavimui. Finansų krizė atskleidė ir dar labiau paaštrino šių įstaigų silpnąsias vietas. Siekiant atkurti ilgalaikį tokių įstaigų gyvybingumą, o ne jas likviduoti, teks iš esmės restruktūrizuoti jų veiklą. Dabartinėmis aplinkybėms krizė veikia ir iš esmės stabilias finansų įstaigas, kurioms sunkumų kelia tik bendros rinkos sąlygos, labai ribojančios galimybes gauti likvidžių lėšų. Ilgalaikiam tokių įstaigų gyvybingumui užtikrinti gali pakakti mažesnės restruktūrizacijos. Tačiau valstybės narės priemonės (tam tikroms) jos nacionalinėse finansų rinkose veikiančioms įstaigoms paremti bet kuriuo atveju gali suteikti šioms įstaigoms pranašumų prieš kitas toje valstybėje narėje ar kitose valstybėse narėse veikiančias įstaigas.

ECOFIN taryba 2008 m. spalio 7 d. priimtose išvadose įsipareigojo imtis visų būtinų priemonių bankų sistemos patikimumui ir stabilumui gerinti, siekiant atgauti pasitikėjimą finansų sektoriumi ir užtikrinti jo tinkamą veikimą. Pažeidžiamų sistemai svarbių finansų įstaigų rekapitalizacija buvo pripažinta viena iš galimų tinkamos indėlininkų interesų apsaugos ir sistemos stabilumo užtikrinimo priemonių. Taip pat buvo sutarta, kad dėl viešojo sektoriaus intervencijos priemonių turi būti sprendžiama nacionaliniu lygiu, tačiau veikiant koordinuotai ir vadovaujantis tam tikrais bendraisiais ES principais (1). Ta pačia proga Komisija pasiūlė netrukus parengti bendros sistemos, pagal kurią būtų galima greitai įvertinti rekapitalizacijos ir garantijų schemų bei jų taikymo suderinamumą su valstybės pagalbos nuostatomis, gaires.

Atsižvelgdama į krizės, kuri šiuo metu kelia grėsmę ir iš esmės stabiliems bankams, mastą, taip pat glaudžias Europos finansų rinkų sąsajas ir didelį jų tarpusavio priklausomumą bei sunkias pasekmes, kurios dar labiau sustiprintų krizę bankrutavus kuriai nors sistemai svarbiai finansų įstaigai, Komisija pripažįsta, kad valstybės narės gali manyti esant reikalinga imtis tinkamų finansų sistemos stabilumo išsaugojimo priemonių. Dėl išskirtinio dabartinių finansų sektoriaus problemų pobūdžio tokiomis priemonėmis galėtų būti siekiama daugiau nei vien stabilizuoti konkrečią finansų įstaigą, ir jos galėtų apimti bendrąsias schemas.

Nors valstybės pagalbos taisykles taikant priemonėms, skirtoms finansų rinkų krizei įveikti, reikia tinkamai atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusias išskirtines aplinkybes, Komisija turi užtikrinti, kad tokiomis priemonėmis nebūtų be reikalo iškreipiama rinkoje veikiančių finansų įstaigų konkurencija arba sukeliamas neigiamas šalutinis poveikis kitoms valstybėms narėms. Šiuo komunikatu siekiama pateikti kriterijų, kurie svarbūs bendrųjų schemų, jų taikymo konkretiems atvejams ir sistemai svarbių ad hoc atvejų derėjimui su Sutartimi, gaires. Taikydama šiuos kriterijus valstybių narių priemonėms, Komisija veiks kuo skubiau, kad galėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėtų atkurti pasitikėjimą finansų rinkomis.

2. BENDRIEJI PRINCIPAI

Valstybės pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms paprastai vertinama vadovaujantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu ir Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2) (toliau — sanavimo ir restruktūrizavimo gairės), kurios atspindi, kaip Komisija supranta Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto taikymą šios rūšies pagalbai. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės taikomos visuotinai, tačiau jose numatyti tam tikri specifiniai finansų sektoriui skirti kriterijai.

7.	Be to, remdamasi Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktu, Komisija gali pritarti valstybės pagalbai „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

8.	Komisija dar kartą patvirtina, kad vadovaujantis teismų ir jos sprendimų priėmimo praktika (3), Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta didelių sutrikimų sąvoka turi būti aiškinama siaurai.

Atsižvelgdama į dabartinės finansų rinkų krizės sudėtingumo mastą ir jos galimą poveikį visai valstybių narių ekonomikai, Komisija mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis 87 straipsnio 3 dalies b punktas gali būti pagalbos priemonių, kurių imamasi šiai sisteminei krizei įveikti, teisinis pagrindas. Tai visų pirma taikytina pagalbai, skirtai pagal bendrąją schemą, kuria gali pasinaudoti kelios ar visos valstybės narės finansų įstaigos. Už finansinį stabilumą atsakingoms valstybių narių institucijoms Komisijai pranešus, kad kyla tokių didelių sutrikimų grėsmė, tai turės ypatingos reikšmės Komisijos vertinimui.

10.

Esant 87 straipsnio 3 dalies b punkto kriterijus atitinkančioms aplinkybėms, neužkertamas kelias valstybių narių ad hoc intervencijos priemonėms. Ir pagalbos schemų, ir ad hoc intervencijos priemonių taikymo atveju vertinant pagalbą reikėtų vadovautis bendraisiais principais, nustatytais pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą priimtose sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse, tačiau dabartinėmis aplinkybėms turėtų būti leidžiama imtis išskirtinių priemonių, kaip antai skubios struktūrinės intervencijos, trečiųjų asmenų, pvz., kreditorių, teisių apsaugos ir ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui numatytų sanavimo priemonių.

11.

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad išdėstyti argumentai taip pat reiškia, jog 87 straipsnio 3 dalies b punktu negalima visuomet remtis kilus krizei kituose pavieniuose sektoriuose, jei nėra palyginamos grėsmės, kad ji tiesiogiai paveiks visą valstybės narės ekonomiką. Kalbant apie finansų sektorių, remtis šia nuostata galima tik susiklosčius tikrai išimtinėms aplinkybėms, kai kyla grėsmė bendram finansų rinkų veikimui.

12.	Kilus pirmiau minėtiems dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams, 87 straipsnio 3 dalies b punktu remtis galima tik tol, kol tai pateisinama krizės priežastimis, o ne neribotą laiką.

13.

Tai reiškia, kad reikia reguliariai peržiūrėti visas bendrąsias šiuo pagrindu paremtas schemas, pvz., garantijų arba rekapitalizacijos schemas, ir nebetaikyti jų, kai tik leis atitinkamų valstybių narių ekonominė padėtis. Suvokdama, kad šiuo metu neįmanoma nuspėti, kaip ilgai finansų rinkos patirs šiuo metu vyraujančius išskirtinius sunkumus, ir kad siekiant atkurti pasitikėjimą gali tekti įspėti, kad priemonė bus taikoma tol, kol krizė tęsis, Komisija mano, kad bet kokios bendrosios schemos suderinamumui užtikrinti būtina, kad valstybės narės ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius jas peržiūrėtų ir praneštų Komisijai tokios peržiūros rezultatus.

14.

Be to, Komisija mano, kad reikėtų skirtingai vertinti likvidžių lėšų stokojančias, tačiau, nesant išimtinių šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių, iš esmės stabilias finansų įstaigas, ir vidaus problemų patiriančias finansų įstaigas. Pirmuoju atveju gyvybingumo problemos yra grynai išorinės ir susijusios ne tiek su neveiksmingumu arba per didele rizika, kiek su šiuo metu vyraujančiomis išskirtinėmis finansų rinkų sąlygomis. Todėl konkurencijos iškreipimas, kurį lemtų tokių įstaigų gyvybingumą remiančios schemos, veikiausiai bus pakankamai ribotas ir reikalautų mažesnio restruktūrizavimo. Kitoms finansų įstaigoms, kurios gali patirti nuostolių dėl, pavyzdžiui, neefektyvios veiklos, prasto turto ir įsipareigojimų administravimo arba rizikingų strategijų, būtų teikiama įprastinė sanavimo pagalba ir visų pirma atliekamas esminis jų restruktūrizavimas bei taikomos kompensacinės priemonės konkurencijos iškreipimams apriboti (4). Tačiau visais atvejais, nesant tinkamų apsaugos priemonių, taikomos garantijų ir rekapitalizacijos schemos gali labai iškreipti konkurenciją, nes naudos gavėjams gali būti nepagrįstai suteikta pranašumų prieš jų konkurentus arba šios priemonės gali padidinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių finansų įstaigų likvidumo problemas.

15.

Be to, vadovaujantis bendraisiais principais, kuriais grindžiamos Sutartyje įtvirtintos valstybės pagalbos taisyklės ir reikalaujama, kad suteikta pagalba neviršytų to, kas neišvengiamai būtina jos teisėtiems tikslams pasiekti, ir kad būtų vengiama arba kuo labiau mažinama konkurencijos iškreipimo galimybė, bei tinkamai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, visos bendrosios paramos priemonės turi būti:

—	tikslingos, kad jomis būtų galima veiksmingai pašalinti didelius ekonomikos sutrikimus,

—	proporcingos problemoms, t. y. neviršyti to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, ir

—	mažinančios neigiamą šalutinį poveikį konkurentams, kitiems sektoriams ir kitoms valstybėms narėms.

16.

Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą būtina paisyti šių kriterijų atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles ir Sutartyje įtvirtintas pagrindines laisves, įskaitant nediskriminavimo principą. Vertindama toliau išvardytų valstybės pagalbos priemonių suderinamumą, Komisija atsižvelgs į tokius kriterijus.

3. FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSIPAREIGOJIMUS UŽTIKRINANČIOS GARANTIJOS

17.

Remiantis išdėstytais principais galima suformuluoti tokias pastabas, susijusias su garantijų schemomis, užtikrinančiomis įsipareigojimus, prisiimtus pareiškimo, teisės akto arba sutarties būdu, turint omenyje, kad šios pastabos yra bendro pobūdžio ir turi būti pritaikytos ypatingoms kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėms.

Tinkamumas naudotis garantijų schema

18.

Konkurencija gali būti labai iškreipiama, jei kai kurie rinkos dalyviai negalės pasinaudoti garantija. Finansų įstaigų tinkamumo pasinaudoti tokia garantija kriterijai turi būti objektyvūs ir leisti tinkamai atsižvelgti į jų vaidmenį atitinkamoje bankų sistemoje bei visoje ekonomikoje, taip pat nediskriminaciniai, kad būtų išvengta nepagrįsto konkurenciją iškreipiančio poveikio kaimyninėms rinkoms ir visai vidaus rinkai. Vadovaujantis nediskriminavimo dėl pilietybės principu, ši schema turėtų būti taikoma visoms atitinkamoje valstybėje narėje veikiančioms įstaigoms, vykdančioms joje plačią veiklą, įskaitant jų dukterines įmones.

Materialinė garantijos taikymo sritis — užtikrinamų įsipareigojimų rūšys

19.

Esant dabartinėms išskirtinėms aplinkybėms, gali prireikti patikinti finansų įstaigų indėlininkus, kad šie nepatirs nuostolių, siekiant išvengti bankų apgulties atsiimant indėlius ir neigiamo šalutinio poveikio stabiliems bankams. Todėl atsižvelgiant į sisteminę krizę, iš esmės gali būti pateisinama imtis tokių valstybės politikos priemonių kaip bendrosios garantijos, kuriomis apsaugomi privačių klientų indėliai (ir įsipareigojimai privatiems klientams).

20.

Kalbant apie garantijas, kurios viršija privačių klientų indėlių apsaugos ribas, užtikrinamų skolų ir įsipareigojimų rūšių atranka turi būti kiek įmanoma tikslingiau orientuojama į konkrečią sunkumų priežastį ir apribojama tuo, kas gali būti laikoma būtina atitinkamiems dabartinės finansų krizės aspektams pašalinti, nes kitaip dėl jų gali užtrukti būtinas prisitaikymo procesas ir kilti žalinga moralinė rizika (5).

21.

Vadovaujantis šiuo principu, tarpbankinių paskolų sąstingiu, kurį lėmė sumažėjęs finansų įstaigų tarpusavio pasitikėjimas, taip pat galima pateisinti tam tikrų verslo klientų indėlių ir net trumpalaikės bei vidutinės trukmės skolos priemonių garantijas, jei tokie įsipareigojimai dar nebuvo tinkamai užtikrinti esamais investuotojų susitarimais arba kitomis priemonėmis (6).

22.	Siekiant pateisinti galimybę užtikrinti garantijomis kitas nei šio gana plataus spektro įsipareigojimų rūšis, reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą.

23.

Tokios garantijos iš esmės neturėtų būti taikomos subordinuotosioms paskoloms (2 lygio kapitalas) arba bendrai visiems įsipareigojimams, nes taip būtų ginami tik akcininkų ir kitų rizikos kapitalo investuotojų interesai. Jei tokios paskolos užtikrinimos, sudarant galimybę padidinti kapitalą ir skatinti skolinimosi sandorius — gali prireikti tam tikrų apribojimų.

Garantijų schemos galiojimo trukmė

24.

Bet kokių garantijų schemų, kurios viršija privačių indėlių garantijų ribas, galiojimo trukmė ir apimtis turėtų būti ribojama iki būtino minimumo. Vadovaudamasi išdėstytais bendraisiais principais ir atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu neįmanoma nuspėti, kiek laiko bus sutrikusios finansų rinkos, Komisija mano, kad bet kokios bendrosios schemos suderinamumui užtikrinti būtina, kad valstybės narės ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius jas peržiūrėtų, įvertindamos tolesnio schemos taikymo pagrįstumą bei pritaikymo, atsižvelgiant į tolesnę finansų rinkų padėties raidą, galimybes. Šios peržiūros rezultatai turės būti pateikiami Komisijai. Jei tokia reguliari peržiūra bus užtikrinta, schema gali būti patvirtinama ir ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, iš principo — iki dvejų metų. Komisijai leidus, ji gali būti pratęsta, kol tai būtų reikalinga finansų rinkos krizei įveikti. Jei pagal schemą leidžiama toliau taikyti garantiją atitinkamam įsipareigojimui iki jo termino, kuris baigiasi vėliau nei numatytas schemos veikimo terminas, pabaigos, reikėtų papildomų apsaugos priemonių siekiant užkirsti kelią dideliems konkurencijos iškreipimams. Tokios apsaugos priemonės galėtų būti trumpesnis schemos veikimo terminas nei iš principo leidžiama pagal šį komunikatą, atgrasomosios atlyginimo sąlygos ir tinkamos kiekybinės užtikrintų įsipareigojimų ribos.

Minimalaus dydžio pagalba — privačiojo sektoriaus įnašas

25.

Laikydamosi bendrojo valstybės pagalbos principo, pagal kurį pagalbos dydis ir intensyvumas turi būti minimalūs, valstybės narės privalo imtis atitinkamų priemonių, kad pagalvos gavėjai ir (arba) pagalbą gaunantis sektorius nemaža dalimi padengtų garantijos išlaidas, o prireikus — valstybės intervencijos išlaidas, jeigu reikia pasinaudoti garantija.

26.

Kaip ši suma bus apskaičiuota ir gauta, lems konkrečios aplinkybės. Komisija mano, kad, tinkamai parinkus kai kuriuos ar visus išvardytus elementus (7), minimalaus dydžio pagalbos reikalavimas būtų išpildytas:

—

garantijų schema turi būti grindžiama tinkamu atlyginimu, kurį sumoka konkreti pagalbą gaunanti finansų įstaiga ir (arba) visas finansų sektorius (8). Kadangi nesant palyginamų atskaitos taškų sunku nustatyti tokio pobūdžio ir masto garantijų rinkos kainą, o pagalbos gavėjams esamomis aplinkybėmis gali būti sudėtinga gauti reikiamą sumą, mokestis už naudojimąsi schema turėtų kuo labiau atitikti rinkos kaina laikytiną dydį. Tinkamas kainos nustatymo mechanizmas, atspindintis skirtingą rizikos laipsnį ir nevienodą pagalbos gavėjų kreditingumą bei poreikius, yra svarbus veiksnys siekiant priemonės proporcingumo,

—

jei garantija reikia pasinaudoti, privatusis sektorius galėtų, be kita ko, labai prisidėti padengdamas bent jau didžiąją pagalbą gaunančios įmonės (jei ji vis dar egzistuoja) arba sektoriaus prisiimto negrąžinto įsipareigojimo dalį, kad valstybės narės intervencija būtų apribota šį įnašą viršijančia suma,

—

Komisija pripažįsta, kad pagalbos gavėjai gali neturėti galimybių iš karto sumokėti viso reikiamo atlyginimo. Todėl, siekdamos papildyti arba iš dalies pakeisti išdėstytus reikalavimus, valstybės narės gali svarstyti galimybę numatyti susigrąžinimo arba padėties pagerėjimo išlygas, pagal kurias pagalbos gavėjai turėtų arba papildomai atlyginti už pačios garantijos suteikimą (tuo atveju, jei ja nereikia pasinaudoti), arba grąžinti bent dalį sumos, kurią valstybė narė sumokėjo pagal garantiją (tuo atveju, jei ja reikia pasinaudoti), kai tik bus pajėgūs tą padaryti.

Nepagrįstų konkurencijos iškreipimų vengimas

27.

Atsižvelgiant į grėsmę, kad garantijos schema sukels neigiamų padarinių pagalbos negaunantiems bankams, įskaitant veikiančius kitose valstybėse narėse, sistema turi apimti tinkamus mechanizmus, leidžiančius mažinti tokius iškreipimus ir riboti galimybes piktnaudžiauti dėl valstybės pagalbos pagerėjusia pagalbos gavėjo padėtimi. Tokios apsaugos priemonės, kurios taip pat svarbios norint išvengti moralinės rizikos, turėtų apimti kelis arba visus išvardytus elementus ir tinkamai juos suderinti (9):

—

elgesio suvaržymą, kuriuo užtikrinama, kad pagalbą gaunanti finansų įstaiga nepanaudos garantijos agresyviai plėtrai prieš tokios apsaugos negaunančius konkurentus. Tai gali būti, pavyzdžiui:

—	verslo elgesio apribojimai, kaip antai draudimas reklamuotis pabrėžiant, kad pagalbą gaunantis bankas naudojasi garantija, taip pat kainų nustatymo arba verslo plėtros apribojimai, pvz., nustatant didžiausią rinkos dalių ribą (10),

—	pagalbą gaunančios įstaigos balanso dydžio ribojimas remiantis tinkamais kriterijais (pvz., bendruoju vidaus produktu arba pinigų rinkos augimu) (11),

—	draudimas elgtis pačios garantijos tikslui prieštaraujančiu būdu, pavyzdžiui, draudimas pagalbą gaunančiai finansų įstaigai supirkti savo akcijas arba suteikti vadovybei galimybę sudaryti naujų akcijų pasirinkimo sandorius,

—	tinkamas nuostatas, kuriomis konkrečiai valstybei narei leidžiama įgyvendinti šiuos elgesio įpareigojimus, o jų nesilaikant — panaikinti garantijos teikiamą apsaugą, kuria naudojasi pagalbą gaunanti finansų įstaiga.

Tolesnės korekcinės priemonės

28.

Komisija mano, kad siekiant kiek įmanoma išvengti konkurencijos iškreipimų, bendroji garantijų schema turi būti laikoma laikina skubia priemone aktualiems dabartinės finansų rinkų krizės simptomams pašalinti. Tokios priemonės pačios savaime negali būti visapusiškas atsakas į pagrindines šios krizės, susijusios su struktūriniais finansų rinkų organizavimo trūkumais arba specifinėmis konkrečių finansų įstaigų problemomis, arba abiem veiksniais, priežastis.

29.	Todėl garantijų schemą turėtų papildyti kuo skubiau visam sektoriui taikytinos būtinos korekcinės priemonės ir (arba) konkrečių pagalbos gavėjų, visų pirma, turėjusių pasinaudoti garantija, restruktūrizavimas ar likvidavimas.

Schemos taikymas pavieniais atvejais

30.

Kai garantijų schemą prireikia taikyti konkrečiai finansų įstaigai, itin svarbu, kad pasinaudojus šia skubia sanavimo priemone, kuria siekiama palaikyti nemokios įstaigos gyvybingumą ir kuria dar labiau iškreipiama dėl bendros schemos įvedimo jau iškreipta konkurencija, kuo greičiau, kai tik leidžia sąlygos finansų rinkose, būtų imtasi atitinkamų veiksmų pagalbos gavėjui restruktūrizuoti arba likviduoti. Todėl reikia nustatyti reikalavimą pranešti apie garantijų išmokas gavusių pagalbos gavėjų restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, kurio atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms Komisija vertins atskirai (12).

31.

Vertindama restruktūrizavimo planą, Komisija atsižvelgs į poreikį:

—	užtikrinti ilgalaikį konkrečios finansų įstaigos gyvybingumą,

—	užtikrinti, kad būtų skiriama tik būtiniausia pagalba ir kad didelė restruktūrizavimo išlaidų dalis būtų dengiama savo lėšomis,

—	užtikrinti, kad pasinaudojus garantija, nebūtų nepagrįstai iškreipta konkurencija ar nebūtų nepagrįstai gaunama nauda.

32.	Atlikdama vertinimą, Komisija gali pasitelkti patirtį, sukauptą taikant valstybės pagalbos taisykles finansų įstaigoms praeityje, atsižvelgdama į atitinkamas krizės, kurios mastas jau yra toks, kad ją galima laikyti rimtu valstybių narių ekonomikos sutrikimu, ypatumus.

33.

Komisija atsižvelgs ir į tai, kad tos pagalbos priemonės, kurių reikia imtis tik dėl dabartinių iš esmės stabilios finansų įstaigos sunkumų gauti likvidžių lėšų, ir parama tiems pagalbos gavėjams, kurie, be visa ko, susiduria su struktūrinėmis mokumo problemomis, susijusiomis, pavyzdžiui, su jų verslo modeliu ar investavimo strategijos ypatumais, turi būti vertinamos skirtingai. Iš esmės parama pastarosios kategorijos pagalbos gavėjams greičiausiai kels didesnį susirūpinimą.

4. FINANSŲ ĮSTAIGŲ REKAPITALIZACIJA

34.

Sprendžiant su tebesitęsiančia finansų krize susijusias problemas antra sisteminė priemonė būtų rekapitalizacijos schemos, kuria galima paremti iš esmės yra stabilias, tačiau galinčias patirti sunkumų dėl ekstremalių sąlygų finansų rinkose, finansų įstaigas, nustatymas. Valstybės lėšomis būtų siekiama tiesioginiu būdu sustiprinti finansų įstaigų kapitalo bazę arba palengvinti privataus kapitalo injekciją kitomis priemonėmis ir taip išvengti neigiamo šalutinio poveikio sistemai.

35.

Iš principo, pirmiau išdėstytos pastabos dėl bendrųjų garantijų schemų taikomos mutatis mutandis ir rekapitalizacijos schemoms. Tai taikoma kalbant apie:

—	objektyvius ir nediskriminacinius tinkamumo gauti pagalbą kriterijus,

—	schemos galiojimo trukmę,

—	pagalbos apribojimą iki būtino minimumo,

—

poreikį nustatyti apsaugos nuo galimo piktnaudžiavimo ir nepagrįsto konkurencijos iškreipimo priemones; atsižvelgiant į tai, kad kapitalo injekcijos yra neatšaukiamos, schemoje reikia numatyti nuostatą, kuri leistų valstybei narei stebėti ir užtikrinti šių apsaugos priemonių paisymą, o prireikus vėliau imtis veiksmų siekiant išvengti nepagrįsto konkurencijos iškreipimo (13), ir

—

reikalavimą, kad pasinaudojus šia skubia rekapitalizacijos priemone, kuria siekiama paremti finansų įstaigą krizės laikotarpiu, būtų parengtas pagalbos gavėjo restruktūrizavimo planas, kurį Komisija nagrinės atskirai, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės stabilios finansų įstaigos, kurios patiria sunkumų tik dėl dabar sumažėjusių galimybių gauti likvidžių lėšų, ir tie pagalbos gavėjai, kurie, be visa kita, susiduria su didesnėmis struktūrinėmis mokumo problemomis, susijusiomis, pavyzdžiui, su jų verslo modelio ar investavimo strategijos ypatumais, turi būti vertinami skirtingai.

36.	Atsižvelgiant į ypatingą rekapitalizacijos priemonės pobūdį, reikia atkreipti dėmesį į šiuos klausimus.

37.

Tinkamumas gauti pagalbą turėtų būti nustatomas pagal objektyvius kriterijus, kaip antai pagal būtinybę užtikrinti pakankamą kapitalizavimo lygį atsižvelgiant į mokumo poreikius, kad nepagrįstai nebūtų sukuriamos diskriminacinės sąlygos. Finansų priežiūros institucijų atliktas paramos poreikio įvertintinimas būtų teigiamas elementas.

38.

Turi būti skirta tik būtiniausia kapitalo injekcija: pagalbos gavėjas neturėtų jos panaudoti agresyvioms verslo strategijoms vykdyti ar savo veiklai plėsti, ar kitiems tikslams, dėl kurių galėtų būti nepagrįstai iškreipta konkurencija. Atsižvelgiant į tai, pastangos išlaikyti padidintą minimalių mokumo poreikių lygį ir (arba) riboti bendrą finansų įstaigos balanso dydį bus vertinamos teigiamai. Dabartinės krizės aplinkybėmis pagalbos gavėjai turėtų patys kuo daugiau prisidėti savo pačių priemonėmis, įskaitant privačias lėšas (14).

39.

Kapitalo intervencijos finansų įstaigose turi būti atliekamos taip, kad pagalba būtų kuo mažesnė. Atitinkama valstybė narė, atsižvelgiant į pasirinktą priemonę (pvz., akcijas, varantus, pasirašytąjį kapitalą ir pan.), turėtų iš esmės gauti teises, kurių vertė atitinka jos įnašą į rekapitalizavimą. Naujų akcijų emisijos kaina turi būti nustatyta pagal į rinką orientuotą vertinimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės parama būtų skirta tik mainais už atitinkamą atlygį, tokios priemonės kaip privilegijuotosios akcijos bus vertinamos teigiamai. Kitu atveju gali būti svarstoma galimybė nustatyti susigrąžinimo mechanizmus arba padėties pagerėjimo išlygas.

40.

Panašiai bus vertinamos ir kitos priemonės bei schemos, kuriomis problemą siekiama spręsti atsižvelgiant į finansų įstaigos turto aspektą ir kuriomis būtų prisidėta prie įstaigos kapitalo pakankamumo užtikrinimo. Antai, jeigu valstybė narė vykdo turto pirkimo ar apsikeitimo sandorius, pastarieji turi būti įvertinti taip, kad būtų atspindėta susijusi rizika, o pardavėjai nebūtų nepagrįstai diskriminuojami.

41.	Patvirtinus pagalbos schemą valstybė narė neatleidžiama nuo pareigos kas šešis mėnesius Komisijai teikti schemos taikymo ataskaitą ir nuo pareigos per šešis mėnesius nuo intervencijos pateikti planus, skirtus konkrečioms įmonėms pagalbos gavėjoms (15).

42.

Kaip ir garantijų schemų atveju — tačiau atsižvelgdama į tai, kad rekapitalizacijos priemonės savo pobūdžiu yra neatšaukiamos — Komisija tokius planus vertins siekdama užtikrinti, kad bendri rekapitalizacijos pagal schemą rezultatai atitiktų ne pagal minėtą schemą pritaikytų rekapitalizacijos priemonių rezultatus taikant sanavimo ir restruktūrizavimo gairių principus, ir atsižvelgdama į sisteminės krizės finansų rinkose ypatumus.

5. KONTROLIUOJAMAS FINANSŲ ĮSTAIGŲ LIKVIDAVIMAS

43.

Valstybės narės dabartinės finansų rinkų krizės sąlygomis taip pat gali pageidauti kontroliuoti jų jurisdikcijai priklausančių tam tikrų finansų įstaigų likvidavimo procedūrą. Likvidavimas (galbūt vykdomas prisidedant valstybės lėšomis) gali būti kontroliuojamas pavieniais atvejais. Tai gali būti antrojo etapo priemonė, kai suteikus sanavimo pagalbą konkrečiai finansų įstaigai tampa akivaizdu, kad ji negali būti sėkmingai restruktūrizuota, arba — vienintelė priemonė. Kontroliuojamas likvidavimas gali būti ir bendrosios garantijų schemos elementas, pavyzdžiui, jeigu valstybė narė inicijuoja finansų įstaigų likvidavimą, kai joms prireikia pasinaudoti garantijomis.

44.	Tokios schemos ir pavienės likvidavimo priemonės, kurių imamasi pagal tokią schemą, vertinamos mutatis mutandis taikant tuos pačius principus, pirmiau nurodytus garantijų schemų atveju.

45.	Atsižvelgiant į ypatingą likvidavimo priemonės pobūdį, reikia atkreipti dėmesį į šiuos klausimus.

46.	Reikia stengtis kuo labiau sumažinti moralinę riziką, visų pirma užtikrinant, kad kontroliuojant likvidavimo procedūrą pagalba nepasinaudotų akcininkai ir galbūt kai kurių rūšių kreditoriai.

47.

Siekiant išvengti nepagrįsto konkurencijos iškreipimo, likvidavimo etapas turėtų tęstis tik tiek, kiek to reikia norint tinkamai organizuoti veiklos nutraukimą. Kol pagalbą gavusi finansų įstaiga veikia, ji neturėtų pradėti naujos veiklos, o tik tęsti esamą veiklą. Banko licencija turi būti atšaukta kuo greičiau.

48.

Kad būtų skiriama tik būtiniausia pagalba, kurios reikia tikslui pasiekti, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad norint išsaugoti finansinį stabilumą dabartinės sumaišties finansų rinkose sąlygomis su kai kuriais likviduoto banko kreditoriais gali tekti atsiskaityti pasitelkiant valstybės pagalbos priemones. Atrenkant įsipareigojimus šiam tikslui reikėtų taikyti tas pačias taisykles, kurios taikomos įsipareigojimams pagal garantijų schemą.

49.

Siekiant užtikrinti, kad pagalba nebūtų skirta finansų įstaigos ar jos dalių pirkėjams arba parduotoms įstaigoms, svarbu laikytis tam tikrų pardavimo sąlygų. Nustatydama, ar valstybės pagalba galėjo būti suteikta, Komisija atsižvelgs į šiuos kriterijus:

—	pardavimo procesas turi būti viešas ir nediskriminacinis,

—	pardavimas turėtų vykti rinkos sąlygomis,

—	finansų įstaiga arba vyriausybė, atsižvelgiant į pasirinktą struktūrą, turėtų kuo labiau padidinti turto ir įsipareigojimų pardavimo kainą,

—	jeigu pagalbą reikės skirti parduodamai ūkinei veiklai, toks atvejis bus nagrinėjamas atskirai pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių principus.

50.	Jeigu pritaikius šiuos kriterijus nustatoma, kad pagalba suteikta pirkėjams ar parduotoms įstaigoms, tos pagalbos suderinamumas turės būti įvertintas atskirai.

6. KITOS LIKVIDUMO PALAIKYMO PRIEMONĖS

51.

Spręsdamos itin aktualias kai kurių finansų įstaigų likvidumo problemas, valstybės narės gali pageidauti garantijų ar rekapitalizacijos schemas papildyti kitomis likvidumo palaikymo priemonėmis skiriant valstybės lėšas (įskaitant centrinio banko lėšas). Komisija jau paaiškino, kad jeigu valstybė narė/centrinis bankas į bankininkystės sektoriaus krizę reaguoja ne atrankinėmis konkretiems bankams skirtomis priemonėmis, o bendro pobūdžio priemonėmis, kuriomis gali laisvai naudotis panašūs rinkos dalyviai (pvz., skolinimas visiems rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis), dažnai tokioms bendro pobūdžio priemonėms valstybės pagalbos taisyklės netaikomos ir apie jas Komisijai pranešti nereikia. Antai Komisijos nuomone, centrinių bankų veiklai pinigų politikos srityje, pavyzdžiui, atvirosios rinkos operacijoms ir nuolatinėms skolinimosi galimybėms, valstybės pagalbos taisyklės netaikomos. Be to, tam tikromis aplinkybėmis gali būti nustatyta, kad tikslinė parama konkrečiai finansų įstaigai nelaikoma valstybės pagalba. Komisijos nuomone (16), finansų įstaigai skirtos centrinio banko lėšos gali būti nelaikomos valstybės pagalba, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, kaip antai:

—	finansų įstaiga yra moki likvidumo priemonės pritaikymo metu, o likvidumo priemonė nėra didesnio pagalbos priemonių paketo dalis,

—	priemonė visiškai užtikrinta įkaitu, kuris, atsižvelgiant į kokybę ir rinkos vertę, įvertintas mažesne nei rinkos verte,

—	centrinis bankas pagalbos gavėjui nustato baudos palūkanas,

—	priemonė taikoma centrinio banko iniciatyva ir ji neužtikrinta jokia priešpriešine valstybės garantija.

52.

Komisijos nuomone, tais atvejais, kai nustatoma, kad dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis taikoma likvidumo palaikymo valstybės lėšomis (įskaitant centrinio banko lėšas) schema, yra valstybės pagalba, ji galėtų būti laikoma suderinama, remiantis sanavimo ir restruktūrizavimo gairių principais. Jeigu bus užtikrinta, kad tokia likvidumo palaikymo schema bus reguliariai peržiūrima kas šešis mėnesius (17), ji galėtų būti patvirtinta ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui — iki dvejų metų. Komisijai patvirtinus, schemos galiojimas galėtų būti pratęstas, jeigu to reikėtų dėl finansų rinkų krizės.

7. VALSTYBĖS PAGALBOS ATVEJŲ NAGRINĖJIMAS SKUBOS TVARKA

53.

Kai valstybės pagalbos taisyklės šiame komunikate nagrinėjamoms priemonėms taikomos atsižvelgiant į vyraujančias finansų rinkų sąlygas, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų pasiektas nustatytas tikslas, o konkurencija valstybėse narėse ir tarp jų būtų iškreipta minimaliai. Siekiant palengvinti tokį bendradarbiavimą, o valstybėms narėms ir trečiosioms šalims užtikrinti reikiamą teisinį tikrumą, kad taikomos priemonės atitinka Sutarties nuostatas (tai svarbus elementas atkuriant pasitikėjimą rinkose), itin svarbu, kad valstybės narės Komisiją kuo greičiau ir išsamiau, tačiau bet kokiu atveju, prieš pradėdamos įgyvendinti priemonę, informuotų apie savo ketinimus ir praneštų apie planus pradėti taikyti tokias priemones. Komisija ėmėsi atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad pranešus visą reikiamą informaciją, sprendimai būtų priimami greitai, prireikus — per 24 valandas arba savaitgalį.

(1) ECOFIN tarybos išvadose išvardijami tokie principai:

—	intervencijos priemonių reikėtų imtis laiku, o parama iš esmės turėtų būti teikiama laikinai,

—	valstybės narės atidžiai stebės, kad būtų saugomi mokesčių mokėtojų interesai,

—	dabartiniai akcininkai turėtų atsakyti už atitinkamus intervencijos padarinius,

—	valstybės narės turėtų gebėti siekti, kad būtų pakeista atitinkamų įstaigų vadovybė,

—	vadovybė neturėtų gauti pernelyg didelių pajamų — o vyriausybės, be kita ko, gali turėti galių daryti įtaką atlyginimams,

—	turėtų būti saugomi konkurentų interesai, visų pirma taikant valstybės pagalbos taisykles,

—	reikėtų vengti neigiamo šalutinio poveikio.

(2) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(3) Žr. visų pirma sprendimo sujungtose bylose Freistaat Sachsen ir Volkswagen AG prieš Komisiją, T-132/96 ir T-143/96, (1999), Rink. II-3663, 167 punktą. Jis patvirtintas Komisijos Sprendimo 98/490/EB byloje C 47/96, Crédit Lyonnais (OL L 221, 1998 8 8, p. 28), 10.1 punkte, Komisijos Sprendimo 2005/345/EB byloje C 28/02, Bankgesellschaft Berlin (OL L 116, 2005 5 4, p. 1), 153 ir paskesniuose punktuose bei Komisijos Sprendimo 2008/263/EB byloje C 50/06 BAWAG (OL L 83, 2008 3 26, p. 7), 166 punkte. Žr. Komisijos sprendimą byloje NN 70/07, Northern Rock (OL C 43, 2008 2 16, p. 1), Komisijos sprendimą byloje NN 25/08, Valstybės pagalba WestLB (OL C 189, 2008 7 26, p. 3) ir 2008 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimą byloje C 9/08, SachsenLB, dar nepaskelbtas.

(4) T. y. tiksliam atliktino restruktūrizavimo pobūdžiui ir laikui įtakos gali turėti šiuo metu finansų rinkose vyraujantis sąmyšis.

(5) Suteikiamos garantijos sumos ribojimas atsižvelgiant į pagalbos gavėjo balanso dydį taip pat yra viena iš galimybių užtikrinti schemos proporcingumą.

(6) Pavyzdžiui, padengtos obligacijos arba vyriausybės obligacijomis bei padengtomis obligacijomis užtikrintos paskolos ir indėliai.

(7) Tai — nebaigtinis priemonių, padedančių riboti pagalbą iki mažiausio dydžio, sąrašas.

(8) Pavyzdžiui, per privačių bankų asociaciją.

(9) Tai — nebaigtinis priemonių, padedančių vengti nederamų konkurencijos iškreipimų, sąrašas.

(10) Galimybė pasilikti pelną tinkamai rekapitalizacijai užtikrinti šiuo atžvilgiu taip pat galėtų būti įmanomas elementas.

(11) Kartu turi būti užtikrinama ūkio subjektų galimybė gauti kreditą, visų pirma recesijos atveju.

(12) Iš principo Komisija mano, kad jeigu finansų įstaigai bus išmokamos lėšos, restruktūrizavimo arba, atitinkamais atvejais, likvidavimo planas turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo lėšų išmokėjimo. Kad palengvintų valstybių narių ir Komisijos darbą, Komisija bus pasiruošusi pranešimus apie panašius restruktūrizavimo/likvidavimo atvejus nagrinėti kartu. Komisija gali nuspręsti, kad nereikia pateikti plano, jei jis susijęs tik su įstaigos likvidavimu, arba jeigu įstaigos dydis nereikšmingas.

(13) Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių principus.

(14) Tam tikrą pradžioje skirtą įnašą gali reikėti papildyti nuostatomis, kurios leistų vėliau skirti papildomus įnašus.

(15) Kad palengvintų valstybių narių ir Komisijos darbą, Komisija bus pasiruošusi pranešimus apie panašius restruktūrizavimo/likvidavimo atvejus nagrinėti kartu. Komisija gali nuspręsti, kad nereikia pateikti plano, jei jis susijęs tik su įstaigos likvidavimu, arba jeigu tęsiamos ūkinės veiklos apimtis nereikšminga.

(16) Žr. Northern Rock (OL C 43, 2008 2 16, p. 1).

(17) Šiai peržiūrai būtų taikomas 24 punkte nustatytas principas.

25.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/26

Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą

(2008/C 270/12)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau — nagrinėjamoji šalis) kilmės etanolaminams taikomų antidempingo priemonių galiojimo terminą (1), Komisija pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau — pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

1. Prašymas atlikti peržiūrą

2008 m. liepos 25 d. Bendrijos gamintojai „BASF SE/AG“, „INEOS Oxide Ltd“, „Sasol Germany GmbH“, „Akzo Nobel Functional Chemicals AB“ (toliau — pareiškėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų etanolaminų Bendrijoje, pateikė prašymą.

2. Produktas

Nagrinėjamasis produktas — tai Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminai (toliau — nagrinėjamasis produktas), kurių klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra ex 2922 11 00, ex 2922 12 00 ir 2922 13 10. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

3. Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojanti priemonė — tai galutinis antidempingo muitas, nustatytas Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1583/2006 (3).

4. Peržiūros pagrindas

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Bendrijos pramonei daroma žala tikriausiai tęstųsi arba kartotųsi.

Prielaida, kad dempingas tęsis, grindžiama normaliosios vertės, kuri nustatoma remiantis šalies vidaus kainomis, palyginimu su nagrinėjamojo produkto eksporto kainomis, kuriomis jis parduodamas eksportui į Bendriją.

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas dempingo skirtumas yra reikšmingas.

Pareiškėjas toliau teigia, kad žalingas dempingas tikriausiai būtų vykdomas toliau. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas pateikė įrodymų, kad jei priemonės nustotų galioti, dabartinis nagrinėjamojo produkto importo lygis veikiausiai padidėtų dėl naujų investicijų į gamybos pajėgumus nagrinėjamojoje šalyje.

Taip pat tvirtinama, kad greičiausiai nagrinėjamojo produkto importo srautas padidės dėl tradicinėse ne ES rinkose (pvz., Azijos, Pietų Amerikos) galiojančių priemonių. Dėl šių priežasčių eksportas iš kitų trečiųjų šalių gali būti nukreiptas į Bendriją.

Be to, pareiškėjas teigia, kad dabartinė su žala susijusi padėtis pagerėjo dėl taikomų priemonių ir kad iš nagrinėjamosios šalies toliau importuojant dempingo kainomis dideliais kiekiais Bendrijos pramonei tikriausiai vėl būtų daroma žala, jei priemonės nustotų galioti.

5. Procedūra

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijuoja peržiūrą.

5.1. Dempingo ir žalos tikimybės nustatymo procedūra

Tyrimo metu bus nustatyta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui dempingas ir žala galėtų tęstis arba pasikartoti.

a) Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija išsiųs klausimynus Bendrijos pramonės įmonėms ir visoms gamintojų asociacijoms, Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuotojams ir (arba) gamintojams, visoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, importuotojams, visoms žinomoms importuotojų asociacijoms bei nagrinėjamosios eksportuojančios šalies valdžios institucijoms.

b) Informacijos rinkimas ir suinteresuotųjų šalių išklausymas

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti kitą nei klausimyno atsakymai informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus. Ši informacija ir patvirtinamieji dokumentai privalo pasiekti Komisiją per 6 dalies b punkte nustatytą terminą.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti. Šis prašymas privalo būti pateiktas per 6 dalies c punkte nustatytą terminą.

5.2. Bendrijos interesų vertinimo procedūra

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir patvirtinus tikimybę, kad dempingas ir žala tęsis ar pasikartos, bus nustatyta, ar antidempingo priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų Bendrijos interesams. Dėl šios priežasties Komisija gali išsiųsti klausimynus žinomoms Bendrijos pramonės įmonėms, importuotojams, jiems atstovaujančioms asociacijoms, vartotojų atstovams ir vartotojų organizacijų atstovams. Tokios šalys, įskaitant ir tas, kurios Komisijai yra nežinomos, jei jos įrodo, kad yra objektyvus ryšys tarp jų veiklos ir nagrinėjamojo produkto, per 6 dalies b punkte nustatytą terminą gali pranešti apie save ir Komisijai pateikti informaciją. Šalys, veikusios pirmiau pateiktame sakinyje nustatyta tvarka, per 6 dalies c punkte nustatytą laikotarpį gali prašyti būti išklausytos, bet turi nurodyti konkrečias tokio prašymo priežastis. Reikėtų pažymėti, kad į informaciją, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

6. Terminai

a) Laikotarpis, per kurį šalys turi paprašyti klausimyno ar kitų prašymo formų

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nebendradarbiavo tyrime, po kurio buvo nustatytos šioje peržiūroje nagrinėjamos priemonės, turėtų prašyti klausimyno kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

b) Laikotarpis, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti klausimyno atsakymus ir kitą informaciją

Norėdamos, kad tyrime būtų atsižvelgta į jų pastabas, visos suinteresuotosios šalys privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti klausimyno atsakymus arba kitą informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jeigu nenurodyta kitaip. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per minėtą laikotarpį šalis pranešė apie save.

c) Klausymai

Per tą patį 40 dienų laikotarpį visos suinteresuotosios šalys taip pat gali kreiptis prašydamos, kad Komisija jas išklausytų.

7. Rašytiniai pareiškimai, klausimyno atsakymai ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių informacija ir prašymai privalo būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent nurodyta kitaip), nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Visa rašytinė informacija, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame pranešime, klausimyno atsakymus ir slaptą suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ grifu (4), ir pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies nuostatas kartu pateikiamas nekonfidencialus variantas, paženklintas „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate H

Office: N 105 4/92

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 295 65 05

8. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį teigiamos arba neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir remiamasi turimais faktais, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

9. Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalį tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

10. Galimybė prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį

Kadangi ši priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuojama vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, jos rezultatai nepakeis dabar taikomų keistinų priemonių dydžio, bet leis tas priemones panaikinti arba toliau taikyti pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 6 dalį.

Jei kuri nors tyrimo šalis mano, kad priemonių dydžio peržiūra yra pateisinama, kad būtų sudaryta galimybė iš dalies keisti (t. y. padidinti arba sumažinti) priemonių dydį, ji gali prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

Šalys, norinčios prašyti tokios peržiūros, kuri būtų atliekama nepriklausomai nuo šiame pranešime minimos priemonių galiojimo termino peržiūros, gali kreiptis į Komisiją pirmiau nurodytu adresu.

11. Asmens duomenų tvarkymas

Pažymima, kad atliekant šį tyrimą gauti asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5).

12. Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Taip pat pažymima, kad suinteresuotosios šalys, manančios, jog patiria sunkumų naudodamosi teise į gynybą, gali reikalauti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjantis pareigūnas. Pareigūnas yra suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tarnybų tarpininkas ir prireikus tarpininkauja sprendžiant procedūrinius klausimus, galinčius turėti įtakos jų interesų gynimui atliekant šį tyrimą, ypač galimybės susipažinti su byla, konfidencialumo, terminų pratęsimo ir raštu ir (arba) žodžiu pateiktų nuomonių aiškinimo klausimus. Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos generalinio direktorato svetainėje (http://ec.europa.eu/trade).

(1) OL C 71, 2008 3 18, p. 13.

(2) OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(3) OL L 294, 2006 10 25, p. 2.

(4) Tai reiškia, kad dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį tai yra konfidencialus dokumentas.

(5) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

25.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/29

VALSTYBĖS PAGALBA — RUMUNIJA

Valstybės pagalba C 39/08 (ex N 148/08) — Pagalba mokymui „Ford Craiova“ gamyklai Rumunijoje

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 270/13)

2008 m. rugsėjo 10 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Rumunijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos mokymui.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas dėl šios pagalbos mokymui, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

State Aid Greffe

Rue de la Loi/Wetstraat 200

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Rumunijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

PROCEDŪRA

2008 m. balandžio 1 d. Komisijai buvo pranešta, kad planuojama skirti pagalbą „Ford“ gamyklai Krajovoje (Rumunija).

APRAŠYMAS

Pagalbos gavėjas — Rumunijos transporto priemonių gamintoja „Ford Craiova“, kuri įsigijo „SC Automobile Craiova SA“ ir „SC Daewoo Automobile SA Romania“ gamyklą ir perėmė jos veiklą.

Rumunijos valdžios institucijos siūlo skirti 57 mln. EUR pagalbą mokymo projektui, kurio tinkamos finansuoti išlaidos sudaro 141 mln. EUR. Esamų ir būsimų darbuotojų mokymą planuojama vykdyti 2008–2012 m. Iš viso planuojama apmokyti 9 000 darbuotojų. Mokymo planą galima suskirstyti į keturias temas: i) sveikatos ir saugos klausimai; ii) pagrindiniai įgūdžiai (ypač raštingumo, skaičiavimo, IT, anglų k., komunikacijos, vadovavimo ir kt.); iii) verslo pagrindai (kursai, skirti ugdyti vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų ar komandų vadovų Europos ir pasaulinio verslo įgūdžius, o juos sudaro vadovavimo, derybų ir kokybės kontrolės kursai); iv) darbo pramonės sektoriuje įgūdžiai (tobulinami darbo pramonės sektoriuje ir su gamybos procesais Krajovos gamykloje susiję techniniai įgūdžiai).

Mokymo programoje daugiausia numatytos bendrosios ir keletas specialiųjų mokymo priemonių.

Remiantis pateikta informacija, Krajovos darbo jėga turi nedaug praktinės patirties transporto priemonių ir variklių gamybos srityje, o jos įgūdžiai yra nepakankami šiuolaikinei „Ford“ statomai gamyklai valdyti. Todėl Rumunija teigia, kad darbuotojams (esamiems ir naujiems, kuriuos planuojama priimti dėl esamos gebėjimų stokos) reikia įvairiapusio mokymo.

Rumunija tvirtina, kad pagalbą būtina skirti ir dėl to, kad jei Vyriausybė nebūtų įsipareigojusi skirti pagalbos mokymui, „Ford“ apskritai nebūtų pirkusi šios automobilių gamyklos, o investicijoms būtų pasirinkusi kitą vietovę.

VERTINIMAS

Šiame etape Komisija rimtai abejoja, ar numatyta pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

Komisija turi pagrindą manyti, kad gavėjui reikėtų organizuoti mokymą, jei pagalba ir nebūtų skirta. Investavusi į automobilių gamyklą Krajovoje (Rumunija), „Ford“ turi apmokyti jos esamus darbuotojus, kad galėtų pradėti veiklą. Be to, vietos rinkoje turėtų būti gana sunku rasti jau išmokytų ir įgudusių darbuotojų, kurie galėtų dirbti transporto priemonių gamybos srityje.

IŠVADOS

Dėl pirmiau išdėstytų abejonių Komisija nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

RAŠTO TEKSTAS

„Comisia dorește să informeze România că, în urma examinării informațiilor furnizate de autoritățile dumneavoastră privind măsura menționată anterior, a decis să inițieze procedura prevăzută la articolul 88 alineatul (2) din Tratatul CE.

1. PROCEDURA

1.	Printr-o notificare trimisă la data de 1 aprilie 2008, România a notificat ajutorul în cauză.

Printr-o scrisoare din 18 aprilie 2008, Comisia a solicitat informații complementare, care îi erau necesare pentru evaluarea ajutorului notificat. România a furnizat aceste informații printr-o scrisoare înregistrată de Comisie la data de 25 iunie 2008. La 18 iulie 2008, Comisia s-a întâlnit cu autoritățile române și cu reprezentanții beneficiarului. S-a convenit, de asemenea, că termenul de 2 luni în care Comisia are obligația să finalizeze evaluarea notificării și să adopte o decizie, conform dispozițiilor articolului 4 alineatul (5) din Regulamentul (CE) nr. 659/1999, va începe la 18 iulie 2008.

2. DESCRIEREA PROIECTULUI

2.1. Beneficiarul

Beneficiarul ajutorului va fi societatea română producătoare de automobile Ford Craiova, care a preluat la 12 septembrie 2007 instalațiile de producție și activitatea economică gestionate anterior de SC Automobile Craiova SA (denumită în continuare ACSA) și SC Daewoo Automobile SA România (denumită în continuare DWAR), în urma privatizării acestora de către agenția română de privatizare AVAS.

4.	Prin decizia din 27 februarie 2008, Comisia a constatat că privatizarea ACSA și DWAR a condus la acordarea de ajutoare incompatibile ca urmare a condițiilor atașate vânzării (1). Comisia a dispus recuperarea a 27 milioane EUR.

Uzina de automobile Ford Craiova are în prezent 3 900 de angajați. Până la sfârșitul anului 2012, societatea intenționează să angajeze peste 7 000 de oameni și posibil, pe termen lung, chiar 9 000. Instalațiile sale sunt potrivite atât pentru producerea de automobile, cât și pentru fabricarea de motoare și cutii de viteză. Cu toate acestea, producția de automobile a încetat în ianuarie 2008. Producția de motoare și cutii de viteze va continua în 2008 și va fi furnizată General Motors în baza unui contract de furnizare încheiat în trecut de DWAR, urmând să se diminueze progresiv până la încetarea completă a activității în cursul anului 2009.

Prin decizia din 30 aprilie 2008, Comisia a aprobat un ajutor regional pentru investiții în valoare de 143 milioane EUR pentru un proiect de investiții de 675 milioane EUR la uzina Craiova (2). Ajutorul regional a atins intensitățile maxime permise. Conform acestui proiect regional pentru investiții, producția de automobile va începe în 2009, iar cea de motoare în 2011. Data prevăzută pentru finalizarea proiectului și atingerea capacității maxime de producție este 2012.

7.	Uzina de automobile este situată într-o regiune care poate beneficia de ajutor în temeiul articolului 87 alineatul (3) litera (a) din Tratatul CE.

2.2. Proiectul de formare

8.	Se intenționează ca proiectul de formare să fie realizat în perioada 2008-2012 și să îi vizeze atât pe angajații actuali, cât și pe cei viitori, în total 9 000 de oameni, conform estimărilor.

Costurile eligibile pentru proiectul de formare în favoarea Ford Craiova reprezintă 141 milioane EUR, dintre care 139,7 milioane urmează să fie cheltuite pentru formare generală, iar 1,7 milioane pentru formare specifică. România aplică o intensitate a ajutorului de 50 % pentru măsurile de formare generală, respectiv un ajutor de 69,9 milioane EUR, și 25 % pentru măsurile de formare specifică, respectiv un ajutor de 0,4 milioane EUR.

10.

Cu toate că ajutorul pentru formare ar putea atinge o valoare de 70 milioane EUR pentru costurile eligibile totale ale proiectului, România intenționează să acorde și, prin urmare, să notifice un ajutor de 57 milioane EUR. Ajutorul va fi acordat progresiv, pe măsură ce se derulează cursurile, până la atingerea plafonului de 57 milioane EUR.

11.	Proiectul poate fi împărțit în următoarele patru «tematici»:

(a) Formare privind sănătatea și securitatea

12.

Această temă de formare cuprinde în total 79 de cursuri, menite să instruiască personalul privind comportamentele sigure la locul de muncă, și acoperă 15 domenii: cerințe legale, precum drepturi și obligații adresate tuturor angajaților; instrucțiuni în caz de urgență, de incendiu și privind evacuarea; prevenirea incendiilor și utilizarea stingătoarelor; asigurarea curățeniei — păstrarea unui spațiu de lucru curat; mediu — standarde în domeniul mediului, de ex. ISO 14001; manipularea materialelor/ergonomie; echipament individual de protecție; utilizarea în condiții de siguranță a echipamentelor; utilizarea în condiții de siguranță a uneltelor manuale și electrice; utilizarea scărilor/lucrul la înălțime; spații închise; protecția pielii; securitatea la birou; lucrul cu materiale periculoase și semnalizarea de securitate.

13.

Formarea va cuprinde, pentru toate cele 15 domenii, o introducere privind principiile de bază, respectiv reglementările și responsabilitățile legale ale angajaților și angajatorilor, operarea în condiții de siguranță, principii de mentenanță și reparare, sisteme de gestionare a securității, întocmirea de rapoarte, identificarea riscurilor, controlul și prevenirea accidentelor, însă și elemente de comportament, precum sensibilizarea cu privire la pericolele, riscurile și accidentele care pot surveni într-un mediu de lucru industrial, rolurile și responsabilitățile în cadrul gestionării aspectelor de securitate la locul de muncă și impactul comportamentului individual și de grup asupra gestionării securității la locul de muncă, dezvoltarea unei atitudini receptive față de aspectele de securitate și felul în care acest lucru poate îmbunătăți nivelul de garantare a securității.

14.

România susține că orice formare consacrată acestei tematici depășește ceea ce angajatorul are obligația să asigure în temeiul legii. De asemenea, România consideră că, deși normele și practicile de securitate de la uzina Craiova sunt considerabil inferioare celor din alte unități industriale din Europa, angajații existenți au un nivel suficient de cunoștințe în domeniul securității; cu toate acestea, formarea are în vedere ca aceștia să «se dezvețe» de comportamentele și practicile trecute. În opinia României, formarea de noi angajați la Craiova va presupune investirea unor eforturi semnificativ mai importante decât formarea de angajați în Europa de vest.

15.

Majoritatea cursurilor (respectiv 65) reprezintă, în opinia României, formare generală. Numai trei cursuri («lucrul cu produse biodestructive», «principii privind siguranța pietonilor» și «folosirea și amplasarea sistemelor suplimentare de reținere») sunt specifice (3). În ceea ce privește restul cursurilor, România susține că, din moment ce sunt fie obligatorii prin lege (de ex. «Evaluatorii de risc»), fie specifice întreprinderii Ford (de ex. «Formare privind intrarea în siguranță în stația de lucru — Stadiul 2 ECPL pentru mentenanță», «Sistemul mecanic antifurt (MATS) și gestionarea datelor privind materialele periculoase»), acestea vor fi asigurate în orice eventualitate, chiar și în absența ajutorului. Prin urmare, nu se solicită ajutor pentru aceste cursuri.

16.	Formarea în cadrul acestei tematici acoperă, în opinia României, costuri eligibile în valoare de 16,26 milioane EUR, pentru care se solicită un ajutor de formare de 7,79 milioane EUR.

(b) Competențe fundamentale

17.

Această formare cuprinde în total 58 de cursuri, care urmăresc atingerea unui nivel de cunoștințe comparabil cu cel înregistrat în alte state membre. Aceste cursuri de formare vor pune la dispoziția angajaților diferite competențe cu valoare generală la locul de muncă: capacitatea de a comunica în limba engleză, capacitatea de a utiliza o gamă largă de instrumente electronice, competențe lingvistice și numerice, comunicare, lucrul în echipă, capacitatea de a conduce, precum și capacitatea de a lucra într-un mediu axat pe atingerea obiectivelor și obținerea de rezultate.

18.

Toate cele 58 de cursuri reprezintă formare generală. Numai jumătate din durata de desfășurare a trei cursuri («Formare privind fișele de sarcini (Task cards)», «Noțiuni introductive privind tablourile de bord (Score cards)» și «Strategii, obiective și indicatori cheie ai performanței») este considerată ca fiind formare care ar fi acordată și în absența ajutorului. Prin urmare, nu se solicită niciun ajutor pentru această secțiune.

19.

Costurile eligibile totale pentru cursurile din cadrul acestei tematici sunt în valoare de 84,3 milioane EUR, dintre care 42,1 milioane sunt solicitate ca ajutor pentru formare. Dintre aceste costuri eligibile, 44,5 milioane EUR urmează să fie cheltuite pentru transmiterea de competențe lingvistice și numerice unui număr de aproximativ 5 000 de angajați […] (4). A doua sumă ca valoare din cadrul acestei tematici, reprezentând 14,2 milioane EUR, urmează să fie cheltuită pentru predarea limbii engleză unui număr de 3 000 de angajați […].

20.

România explică faptul că nivelul de înțelegere a practicilor economice europene și internaționale la uzina Craiova este limitat. Multor angajați le lipsește cunoașterea și înțelegerea practicilor economice. Vor fi, prin urmare, necesare cursuri avansate de formare pentru a transmite acestor angajați un nivel de cunoștințe comparabil cu cel al omologilor lor vest-europeni. Cu toate acestea, România subliniază faptul că angajații dețin competențele de bază necesare pentru a asigura funcționarea societății.

21.

75 de cursuri din cadrul acestei tematici sunt menite să asigure alinierea forței de muncă respective la practicile economice europene și globale. Formarea îi va viza pe membrii personalului aflați în poziții de conducere sau pe șefii de echipă și va acoperi competențe precum înțelegerea mediului de control intern și de reglementare din cadrul UE și la nivel global, înțelegerea conexiunilor dintre funcțiile de exploatare, suport și cele centralizate în cadrul unei organizații globale, managementul de proiect, negociere etc.

22.	Formarea are un caracter general în cazul a 52 de cursuri și este specifică în cazul a patru dintre ele. 17 cursuri sunt clasificate ca neeligibile din cauza faptului că sunt considerate necesare pentru exploatarea uzinei și ar fi acordate chiar și în absența ajutorului.

23.	Costurile eligibile totale pentru cursurile din cadrul acestei tematici sunt în valoare de 7,5 milioane EUR, dintre care 3,7 milioane sunt solicitate ca ajutor pentru formare.

(d) Competențe industriale

24.

Această tematică va viza competențele industriale și tehnice relevante pentru linia de producție a uzinei Craiova. România explică faptul că, având în vedere nivelul investițiilor în această unitate de producție, inclusiv achiziționarea de noi echipamente, instalații și sisteme mai avansate din punct de vedere tehnologic, va exista o nevoie presantă de a dezvolta competențele industriale și tehnice ale angajaților. În plus, nivelul existent de informații privind cursurile de formare profesională disponibile, care acoperă competențele industriale în domenii precum mecanică, electronică, sudură, electricitate și hidraulică, ar putea indica faptul că nivelul competențelor în aceste domenii este cu mult în urma celui din alte state membre. Exploatarea, întreținerea și repararea acestor echipamente presupun deținerea unui set comun de competențe de bază, prealabile asigurării unei formări specifice privind noile echipamente. Cu toate acestea, competențele deținute în prezent permit funcționarea imediată a uzinei Craiova. Prin urmare, în opinia României, măsurile prevăzute depășesc ca domeniu de aplicare formarea necesară pentru exploatarea uzinei.

25.

Formarea din cadrul acestei tematici cuprinde 58 de cursuri, dintre care 55 sunt considerate a fi formare generală (de ex. Competențe electrice și electronice de bază, Hidraulică, Metrologie, Motoare electrice, Tehnologia și asamblarea motoarelor, Mașini electrice, Puncte de control programabile etc.). Un curs — MODAPTS (Studierea timpilor in operațiunile de mișcare — Motion Determine Operator Time Study) — constituie formare specifică. Două cursuri, respectiv Asamblarea motoarelor și formarea cu privire la simularea procesului de fabricație, sunt considerate a fi neeligibile din cauza faptului că acestea ar fi asigurate de Ford chiar în absența ajutorului.

26.

Măsurile de formare din cadrul acestei tematici au drept scop perfecționarea forței de lucru existente cu privire la principiile tehnice fundamentale de mecanică, de fabricare a instrumentelor de lucru, finisare a metalelor, vopsire prin pulverizare, electricitate, electronică, hidraulică, sudură, la pregătirea de bază ca vânzător, conducerea automobilului, întreținerea preventivă totală, competențe medicale, de ex. formarea privind acordarea primului ajutor, perfecționarea doctorilor și a asistentelor medicale care lucrează în cadrul uzinei, competențe privind securitatea și igiena alimentară și menajeră.

27.	Costurile eligibile totale pentru cursurile din cadrul acestei tematici sunt în valoare de 33,4 milioane EUR, dintre care 16,6 milioane sunt solicitate ca ajutor pentru formare.

28.

În concluzie, următoarele tabele prezintă costurile eligibile totale pentru fiecare tematică individuală de formare și cuantumul maxim al ajutorului pentru formare solicitat:

Tabelul 1

Formare generală

Tematici	Costuri eligibile	Compensații salariale	Costuri eligibile totale	Ajutoare pentru formare (intensitatea ajutorului 50 %)
Securitate	[…]	[…]	14 908 254 EUR	7 454 127 EUR
Competențe fundamentale	[…]	[…]	84 304 782 EUR	42 152 391 EUR
Baze în afaceri	[…]	[…]	7 361 239 EUR	3 680 619 EUR
Competențe industriale	[…]	[…]	33 233 111EUR	16 611 556 EUR
Total general	103 501 229 EUR	36 296 157 EUR	139 797 386 EUR	69 898 693 EUR

Formare specifică

Tematici	Costuri eligibile	Compensații salariale	Costuri eligibile totale	Ajutoare pentru formare (intensitatea ajutorului 25 %)
Securitate	[…]	[…]	1 357 081 EUR	339 270 EUR
Competențe fundamentale	[…]	[…]	0 EUR	0 EUR
Baze în afaceri	[…]	[…]	147 115 EUR	36 779 EUR
Competențe industriale	[…]	[…]	232 594 EUR	58 148 EUR
Total formare specifică	1 432 486 EUR	304 304 EUR	1 736 790 EUR	434 197 EUR
Total	104 933 715 EUR	36 600 462 EUR	141 534 176 EUR	70 332 891 EUR

Efect stimulativ

29.

România explică faptul că un factor hotărâtor care a stat la baza deciziei Ford de a achiziționa și a investi în uzina de automobile Craiova l-a constituit angajamentul ferm al guvernului de a acorda Ford ajutor regional pentru investiții și formare. Într-adevăr, Guvernul României a publicat la 7 septembrie 2007 o scrisoare conținând un angajament ferm de a acorda ajutoare pentru formare în valoare de 57 milioane EUR. În absența acestui angajament, Ford ar fi luat în considerare posibilitatea de a realiza proiectul de investiții în altă locație, chiar în afara Uniunii Europene. Conform Ford, în comparație cu investiția de la Craiova, o locație într-o zonă neconstruită ar fi oferit anumite avantaje din punctul de vedere al personalului: posibilitatea de a selecta angajați calificați și absența obligației de a angaja personal pentru o perioadă neproductivă lungă (5).

30.

În absența ajutorului, România susține că Ford ar asigura numai cursurile de formare specifice Ford, în valoare de 29,7 milioane EUR, formare necesară pentru ca uzina să poată să înceapă să funcționeze și pe care Ford ar trebui să o acorde oricum. Prin urmare, această formare nu poate beneficia de ajutor.

3. EVALUAREA AJUTORULUI

Existența ajutorului

31.

Comisia consideră că măsura constituie ajutor de stat în sensul articolului 87 alineatul (1) din Tratatul CE: acesta ia forma unei subvenții acordate din resurse de stat. Măsura este selectivă prin aceea că se limitează la Ford Craiova. Subvenția selectivă ar putea denatura concurența, oferind Ford un avantaj asupra societăților concurente care nu beneficiază de ajutor, ca urmare a faptului că scutește Ford de costuri care altfel ar fi fost în sarcina sa. În cele din urmă, piețele pentru producția de automobile și motoare sunt caracterizate de schimburi comerciale extinse între statele membre, iar Ford este unul dintre actorii importanți pe această piață.

Temeiul juridic al evaluării

32.

România a notificat ajutorul în baza Regulamentului (CE) nr. 68/2001 al Comisiei din 12 ianuarie 2001 privind aplicarea articolelor 87 și 88 din Tratatul CE la ajutoarele pentru formare (6), astfel cum a fost modificat prin Regulamentul (CE) nr. 363/2004 al Comisiei din 25 februarie 2004 (7) și prin Regulamentul (CE) nr. 1976/2006 al Comisiei din 20 decembrie 2006 (8).

33.

Conform articolului 5 din Regulamentul (CE) nr. 68/2001, atunci când valoarea ajutorului acordat unei întreprinderi pentru un singur proiect de formare depășește 1 milion EUR, ajutorul nu este exceptat de la obligația notificării prevăzută la articolul 88 alineatul (3) din Tratatul CE. Comisia observă că, în acest caz, ajutorul propus este de 57 milioane EUR, că această sumă trebuie plătită unei singure întreprinderi și că proiectul de formare constituie un singur proiect. Prin urmare, Comisia consideră că obligația notificării, prevăzută în Regulamentul (CE) nr. 68/2001, s-a aplicat ajutorului propus și că aceasta a fost respectată de România.

34.

Cu toate acestea, Regulamentul (CE) nr. 68/2001 a încetat să se aplice la 30 iunie 2008, respectiv după notificarea ajutorului, iar dispozițiile comunitare relevante privind ajutorul pentru formare pot fi găsite în prezent în Regulamentul (CE) nr. 800/2008 (9) («Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare»), care a intrat de curând în vigoare. Prin urmare, Comisia își va întemeia evaluarea compatibilității ajutorului cu piața comună pe dispozițiile Regulamentului general de exceptare pe categorii de ajutoare. În această privință, Comisia observă inițial că Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare prevede că anumite forme de ajutor de stat sunt compatibile cu piața comună în sensul articolul 87 alineatul (3) din tratat și sunt exceptate de la obligația notificării în baza articolului 88 alineatul (3) din tratat. Cu toate acestea, această exceptare este însoțită de unele condiții. În primul rând, Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare nu se aplică ajutorului ad hoc acordat întreprinderilor mari (10), cum este cazul ajutorului notificat de România. În al doilea rând și în orice condiții, conform articolului 6 din regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare, atunci când cuantumul ajutorului acordat unei întreprinderi pentru un singur proiect de formare depășește 2 milioane EUR, ajutorul nu este exceptat de la obligația notificării prevăzută la articolul 88 alineatul (3) din Tratatul CE. Prin urmare, Comisia constată că ajutorul face în continuare obiectul obligației de notificare și în conformitate cu dispozițiile Regulamentului general de exceptare pe categorii de ajutoare și că România a respectat această obligație.

35.

Atunci când evaluează un ajutor individual pentru formare care nu îndeplinește condițiile pentru acordarea exceptării prevăzută în Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare, Comisia trebuie să realizeze o evaluare individuală în baza articolului 87 alineatul (3) litera (c) din Tratatul CE înainte de a autoriza punerea în aplicare a ajutorului. În ceea ce privește ajutoarele pentru formare, această evaluare se va face ținând cont în special de condițiile relevante stabilite în Regulamentul general de exceptare pe categorii (a se vedea considerentul 7 din regulamentul respectiv). Acest lucru este, de asemenea, consecvent cu practica Comisiei cu privire la cazurile de ajutor pentru formare în temeiul Regulamentului (CE) nr. 68/2001, care rămâne relevant în această privință (11). Acest lucru presupune în special o verificare a conformității cu criteriile specifice de exceptare referitoare la ajutoarele pentru formare prevăzute în secțiunea 8 din Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare, în plus față de examinarea măsurii în care ajutorul îndeplinește condiția generală de a avea un efect stimulativ, astfel cum se prevede la articolul 8 din Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare (12).

Compatibilitatea cu piața comună

36.	Comisia a evaluat prima facie conformitatea proiectului notificat cu criteriile formale de exceptare prevăzute în secțiunea 8 din Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare.

37.

În primul rând, intensitatea ajutorului pare să fie limitată la plafoanele indicate la articolul 39 alineatul (2) din regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare: 25 % pentru formare specifică și 60 % pentru formare generală. Cu toate că ar fi putut în principiu să mărească plafoanele cu 10 puncte de bază, având în vedere faptul că proiectul este situat într-o zonă asistată în temeiul articolului 87 alineatul (3) litera (a) din Tratatul CE, România nu a făcut acest lucru.

38.

În al doilea rând, costurile eligibile ale măsurii notificate indicate în tabelul 1 sunt conforme la prima vedere cu dispozițiile articolului 39 alineatul (4) din regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare. În special, costurile de personal legate de angajarea stagiarilor (respectiv compensațiile salariale) care sunt acoperite de ajutor sunt limitate la suma echivalentă cu totalul celorlalte costuri eligibile.

Necesitatea ajutorului

39.

Comisia observă că o măsură de ajutor pentru formare poate fi considerată compatibilă cu piața comună în temeiul articolului 87 alineatul (3) litera (c) din Tratatul CE numai atunci când aceasta nu este imediat necesară pentru desfășurarea activităților beneficiarului (13). Atunci când ajutorul nu determină derularea unor activități suplimentare față de cele care ar fi realizate ținând cont exclusiv de forțele pieței, ajutorul nu poate fi considerat ca având efecte pozitive în măsură să compenseze denaturarea comerțului și, prin urmare, nu poate fi autorizat. Astfel, nu se poate considera că ajutorul pentru formare «facilitează» dezvoltarea economică, în sensul articolului 87 alineatul (3) litera (c) din Tratatul CE, și corectează imperfecțiunea pieței care determină societățile în general să investească insuficient în formarea lucrătorilor lor, astfel cum se precizează la considerentul 62 din Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare, în cazul în care societatea ar fi realizat oricum activitățile care beneficiază de ajutor, chiar și în absența acestuia (14). În cazul unui ajutor ad hoc în favoarea unor întreprinderi mari, ajutor care nu cade sub incidența regulamentului general de exceptare pe categorii de ajutoare, Comisia va evalua efectul stimulativ în contextul notificării ajutorului pe baza instrumentelor comunitare aplicabile (considerentul 32 din Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare).

40.

În cazul de față, Comisia are motive să considere că beneficiarul ar trebui să asigure angajaților săi, cel puțin într-o anumită măsură, formarea care face obiectul evaluării, chiar și în absența ajutorului. Cu toate acestea, acest lucru nu exclude posibilitatea ca anumite măsuri de formare să depășească ceea ce este necesar pentru începerea activității și, în această măsură, pot fi eligibile pentru acordarea de ajutor pentru formare.

41.

Autoritățile române susțin că necesitatea ajutorului decurge din mai multe aspecte. În primul rând, Guvernul României s-a angajat, înainte ca Ford să cumpere uzina de automobile, să acorde ajutor pentru formare și ajutor regional Ford. Dacă nu ar fi existat acest angajament, Ford nu ar fi cumpărat societatea și, astfel, nu ar fi asigurat niciun curs de formare. În schimb, ar fi construit o nouă uzină de automobile într-o zonă neconstruită și ar fi angajat personal deja pregătit și calificat.

42.

În al doilea rând, autoritățile române afirmă că ajutorul pentru formare este necesar pentru a compensa nivelul mai scăzut de competențe al forței de muncă locale în comparație cu media din UE. România subliniază că forța de muncă de la Craiova are în prezent capacitatea de a produce automobile și motoare la nivelul mediu al economiei românești de dinainte de aderare, astfel încât pentru a schimba această situație, Ford trebuie să prevadă măsuri de formare aprofundată generală și specifică pentru educarea angajaților. Astfel, ajutorul va fi în beneficiul angajaților slab calificați și va genera efecte externe pozitive pentru întreaga regiune, care se confruntă cu un nivel ridicat al șomajului.

43.

În ultimul rând, autoritățile române argumentează că formarea prevăzută a fi acordată nu este necesară pentru funcționarea uzinei. Prin urmare, în absența ajutorului, Ford nu ar organiza în aceeași măsură cursurile de formare care fac obiectul evaluării, ci ar asigura doar o formare minimă specifică Ford, necesară pentru ca uzină să poată începe să funcționeze. Costurile pentru aceste cursuri de formare specifice Ford se ridică la 29,7 milioane EUR, reprezentând aproximativ 20 % în comparație cu costurile eligibile notificate.

44.	Comisia are îndoieli în acest stadiu cu privire la argumentele prezentate de România, din mai multe motive.

45.

În primul rând, necesitatea și efectul stimulativ al ajutorului pentru formare în cazul de față trebuie evaluate în contextul cumpărării recente de către Ford a uzinei Craiova, precum și al planurilor sale de a transforma uzina într-o unitate de producție modernă, la cel mai înalt nivel tehnologic. Ford înființează o unitate de producție cu totul nouă, care va avea în comun cu uzina inițială doar locația. Proiectul de investiții vizează extinderea, modernizarea și modificarea fundamentală a uzinei existente, inclusiv crearea de noi capacități, în vederea asigurării producției de noi automobile și noi motoare de înaltă tehnologie.

46.

Comisia observă faptul că (re)localizarea întreprinderilor reprezintă o practică obișnuită în Uniunea Europeană, prin care întreprinderile încearcă să reducă nivelul costurilor, să își mărească rentabilitatea și să rămână competitive pe piață. Întreprinderile care iau în considerare o posibilă relocalizare a producției lor compară deseori mai multe locații potențiale din diferite state membre. Decizia privind locația este influențată în cele din urmă nu numai de previziunile privind costurile de exploatare (inclusiv costurile de formare a angajaților ale căror competențe sunt sub nivelul mediu european) și alte avantaje sau dezavantaje economice (respectiv existența unor instalații de producție, existența de forță de muncă etc.), ci și, într-o anumită măsură, de o posibilă asistență din partea guvernului (ajutor regional). Comisia constată că beneficiarul a primit cuantumul maxim permis pentru ajutorul regional pentru investiții, respectiv 143 milioane EUR, pentru proiectul său de investiții la Craiova.

47.

Cu toate acestea, formarea în vederea desfășurării activităților într-o nouă locație — spre deosebire de ajutorul regional pentru investiții (15) — nu poate fi justificată prin considerații privind situarea regională, din moment ce obiectivul ajutorului pentru formare nu este să atragă investiții într-o anumită regiune, ci să corecteze nivelul insuficient al investițiilor în formare la nivelul Comunității (16). Ajutorul pentru formare urmărește să mărească numărul lucrătorilor calificați în Uniunea Europeană, ceea ce în cele din urmă va îmbunătăți competitivitatea economiei comunitare și va avea un efect pozitiv asupra strategiei de ocupare a forței de muncă și asupra societății în ansamblul său.

48.

În al doilea rând, Comisia nu este convinsă în acest stadiu de afirmațiile României conform cărora necesitatea ajutorului pentru formare decurge din necesitatea de a compensa nivelul mai scăzut de competențe în regiunile asistate prin intermediul ajutorului pentru formare. Aceste niveluri mai scăzute de competențe țin, în principiu, de handicapul regional care trebuie depășit prin ajutorul regional pentru investiții. Obiectivul ajutorului regional este nu numai de a mări numărul locurilor de muncă create în mod direct sau indirect, ci și de a avea un impact pozitiv asupra calității locurilor de muncă create și a nivelului de competențe cerut.

49.

În cazul de față, Comisia are motive să creadă că Ford a luat decizia de a investi în Craiova fiind pe deplin conștientă de situația tehnică a uzinei și de nivelul slab de calificare al forței de muncă. Pentru a depăși aceste handicapuri, Comisia a aprobat cuantumul maxim permis pentru ajutorul regional pentru investiții conform Orientărilor privind ajutorul regional. O asistență suplimentară din partea guvernului sub forma ajutorului pentru formare pentru a compensa aceste handicapuri regionale ar constitui de fapt o completare a ajutorului prin care s-ar evita aplicarea plafoanelor prevăzute pentru ajutorul regional.

50.

Într-adevăr, se pare că societatea are la dispoziție două opțiuni: fie să recruteze personal deja calificat în limita termenilor contractului de cumpărare a acțiunilor, fie să apeleze la forța de muncă existentă, care, în ciuda unui nivel mai scăzut de competențe decât în alte locații din Europa, are totuși experiență în ceea ce privește producția de automobile. Întrucât contractul de cumpărare a acțiunilor cere companiei Ford să mențină forța de muncă originară pentru o perioadă de patru ani, Ford poate avea stimulente solide de a folosi forța de muncă existentă, care ar cere companiei Ford să ofere cel puțin o parte din formarea planificată. De asemenea, în cadrul proiectului regional de investiții pentru care a primit ajutor regional pentru investiții, Ford s-a angajat să crească substanțial numărul personalului angajat direct până la peste 7 000 de oameni, eventual până la 9 000 pe termen lung. În acest stadiu, România nu a prezentat informații conform cărora Ford ar putea recruta de pe piața locală mai multe mii de angajați deja calificați pentru a-și respecta angajamentele. În plus, având în vedere nivelul general tehnic și de competențe mai scăzut al forței de muncă din România, Comisia se întreabă dacă Ford nu va trebui să prevadă oricum anumite măsuri de formare chiar și pentru angajații nou recrutați.

51.

În al treilea rând, conform informațiilor furnizate de România, Ford are intenția să creeze la Craiova o unitate de producție la cel mai înalt nivel tehnologic. În acest scop, societatea are în vedere construirea de noi linii de producție, inclusiv a unui sistem de producție modern și flexibil, specific Ford, o modernizare substanțială a unei părți funcționale a uzinei și dezvoltarea capacităților existente, în vederea integrării pe deplin a unității de producție Craiova în cadrul operațiilor sale de producție din Europa. Având în vedere nivelul scăzut de cunoștințe și competențe al forței de muncă de la Craiova, astfel cum rezultă din argumentele prezentate de România, este foarte puțin probabil ca Ford să poată să nu asigure cursurile de formare prevăzute fără a periclita investițiile tehnologice și funcționarea fără probleme a uzinei de automobile. În plus, Comisia are îndoieli cu privire la capacitatea Ford de a găsi angajați deja calificați pe piața locală și de a evita în acest fel să asigure cursurile de formare prevăzute. În orice caz, Comisia nu a primit informații mai precise în această privință.

52.

În al patrulea rând, Comisia se întreabă dacă o parte din formare nu este obligatorie conform legislației naționale și europene privind siguranța și securitatea la locul de muncă sau conform standardelor interne de calitate ale Ford. România susține faptul că uzina de automobile Craiova funcționează în conformitate cu normele legale în vigoare și că, prin urmare, formarea ar depăși ceea ce este cerut prin lege sau ceea ce Ford Craiova ar trebui oricum să întreprindă pentru a respecta standardele interne ale grupului. Cu toate acestea, România afirmă de asemenea că forța de muncă locală are un nivel de competențe și informare mai scăzut decât cel din alte unități de producție din Europa de Vest sau din alte uzine Ford. Comisia ar dori să aibă acces la mai multe informații detaliate cu privire la această situație pentru a putea fi în măsură să verifice dacă formarea depășește într-adevăr ceea ce Ford Craiova ar trebui să asigure oricum în virtutea obligațiilor legale sau pentru a-și putea desfășura operațiunile și dacă ajutorul notificat are un efect stimulativ.

53.

În cele din urmă, România a notificat un ajutor în valoare de 57 milioane EUR pentru un proiect de formare pentru care teoretic ar fi putut fi acordat un ajutor de 70 milioane EUR, susținând că ajutorul aprobat va fi acordat progresiv, pe măsură ce se derulează cursurile respective, până la atingerea plafonului de 57 milioane EUR. În plus, România a afirmat că, în cazul în care Comisia ar considera că anumite cursuri nu pot beneficia de ajutor pentru formare, reducerea cuantumului ajutorului s-ar face mai degrabă din suma totală «teoretică» de 70 milioane EUR decât din cea plafonată. Cu toate acestea, România nu a indicat nici ordinea în care ar trebui să fie asigurate cursurile, nici criteriile pe baza cărora beneficiarul va stabili prioritatea acestora. De asemenea, România nu a prezentat argumente dacă beneficiarul va asigura numai formarea pentru care va fi aprobat ajutorul sau dacă acesta va lua în considerare posibilitatea de a asigura de asemenea, în lipsa ajutorului de stat, cursurile care ar fi considerate de Comisie ca putând beneficia de ajutor pentru formare, dar pentru care nu se va asigura finanțare în cadrul subvenției de 57 milioane EUR, ceea ce va însemna că o parte din cursurile de formare, pentru care se afirmă că ar exista un efect stimulativ al ajutorului, ar fi de asemenea asigurate în absența ajutorului. În aceste condiții, Comisia are motive să se îndoiască de efectul stimulativ al ajutorului notificat.

54.

În consecință, Comisia se întreabă dacă o parte considerabilă din cursurile de formare sau chiar toate vor trebui să fie asigurate de Ford oricum, chiar și în absența ajutorului, pentru ca Ford să poată să înceapă exploatarea uzinei și dacă handicapul reprezentat de nivelul în general mai scăzut de competențe al forței de muncă nu trebuie considerat ca fiind deja compensat prin ajutorul regional pentru investiții.

Principiul Deggendorf

55.

De asemenea, Comisia ia notă de faptul că, prin decizia mai sus menționată din 27 februarie 2008 în cazul de Ajutor de Stat C 46/07, a declarat ajutorul acordat în cadrul procesului de privatizare a companiei Automobile Craiova ilegal și incompatibil și a solicitat recuperarea acestui ajutor. Comisia consideră că așa-numita jurisprudență Deggendorf (17) se aplică în cazul de fața. Conform principiilor relevate în această jurisprudență, un nou ajutor de stat nu poate fi plătit până când ajutorul incompatibil acordat anterior nu este recuperat în întregime.

56.

La acest stadiu, informațiile transmise de România nu au permis Comisiei să concluzioneze că obligația de recuperare prevăzută în decizia din 27 februarie 2008 a fost respectată. De asemenea, România nici nu a și-a asumat obligația de a nu plăti ajutorul pentru formare până când această recuperare nu are loc. În aceste circumstanțe, Comisia consideră că ajutorul notificat poate fi incompatibil cu așa-numitul principiu Deggendorf.

4. DECIZIE

În lumina considerațiilor anterioare, Comisia a hotărât să inițieze procedura prevăzută la articolul 88 alineatul (2) din Tratatul CE și cere României să furnizeze, în termen de o lună de la primirea prezentei scrisori, toate documentele, informațiile și datele necesare pentru evaluarea compatibilității ajutorului, în special:

—	informații detaliate privind măsurile de formare care sunt necesare pentru ca societatea să poată să înceapă să funcționeze conform standardelor Ford și care, prin urmare, ar trebui să fie asigurate de beneficiar oricum, chiar și în absența ajutorului,

—	informații privind ordinea în care se vor desfășura cursurile de formare,

—	informații privind costurile legate de atragerea angajaților deja calificați,

—	informații privind piața forței de muncă pentru producția de automobile la nivel național și european, în special privind disponibilitatea lucrătorilor calificați,

—	informații privind normele interne de siguranță și securitate la nivel național, european și în cadrul Ford.

Se solicită României să transmită, fără întârziere, o copie a prezentei scrisori potențialului beneficiar al ajutorului.

Comisia dorește să reamintească României că articolul 88 alineatul (3) din Tratatul CE are efect de suspendare și vă atrage atenția asupra articolului 14 din Regulamentul (CE) nr. 659/1999 al Consiliului, care prevede că orice ajutor ilegal poate fi recuperat de la beneficiar.

Comisia avertizează România că va informa părțile interesate prin publicarea prezentei scrisori, precum și a unui rezumat relevant al ei în Jurnalul Oficial al Uniunii Europene. Comisia va informa, de asemenea, Autoritatea AELS de Supraveghere trimițându-i o copie a acestei scrisori. Toate părțile interesate vor fi invitate să-și prezinte observațiile în termen de o lună de la data acestei publicări.“

(1) Decizia Comisiei din 27 februarie 2008 prind Ajutorul de Stat C 46/07, Privatizarea societății Automobile Craiova, România, nepublicată încă.

(2) Decizia Comisiei din 30 aprilie 2008 prind Ajutorul de Stat N 767/07, Ajutor regional pentru investiții în favoarea Ford Craiova, nepublicată încă.

(3) Termenii «formare generală» și «formare specifică» sunt folosiți conform definiției de la articolul 38 din Regulamentul (CE) nr. 800/2008 al Comisiei din 6 august 2008 de declarare a anumitor categorii de ajutoare compatibile cu piața comună în aplicarea articolelor 87 și 88 din tratat (Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare) (JO L 214, 9.8.2008, p. 3).

(4) Informații confidențiale.

(5) În cadrul privatizării ACSA și DWAR, agenția română de privatizare AVAS a impus cumpărătorului obligația de a păstra forța de muncă de 3 900 de salariați pentru o perioada de patru ani după achiziționare. Această obligație a fost inclusă în contractul ulterior de cumpărare a acțiunilor, anexa 1 la notificare.

(6) JO L 10, 13.1.2001, p. 20.

(7) JO L 63, 28.2.2004, p. 20.

(8) JO L 368, 23.12.2006, p. 85.

(9) A se vedea nota de subsol 3.

(10) A se vedea articolele 1 alineatul (5) și 2 alineatul (3) din Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare.

(11) A se vedea Decizia Comisiei din 4 iulie 2006 privind Ajutorul de Stat C 40/05, Ford Genk (JO L 366, 21.12.2006, p. 32); Decizia Comisiei din 4 aprilie 2007 privind Ajutorul de Stat C 14/06, General Motors Belgium (JO L 243, 18.9.2007, p. 71); Decizia Comisiei din 12 septembrie 2007 privind Ajutorul de Stat C 35/07, Volvo Cars Gent (JO C 265, 7.11.2007, p. 21).

(12) Cerința privind existența unui efect stimulativ este explicată la considerentul 28 din regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare:«Pentru a se asigura că ajutorul este necesar și are un efect stimulativ cu privire la dezvoltarea de noi activități sau proiecte, prezentul regulament nu ar trebui să se aplice ajutorului destinat unor activități pe care beneficiarul ar putea să le desfășoare deja și în condițiile pieței …».

(13) A se vedea Decizia Comisiei din 2 iulie 2008 privind Ajutorul de Stat C 18/07, DHL Leipzig-Halle, nepublicată încă; Deciziile Comisiei General Motors Belgium și Ford Genk.

(14) În contextul ajutoarelor pentru formare, considerentul 62 din Regulamentul general de exceptare pe categorii de ajutoare precizează că «Formarea are, de obicei, efecte externe pozitive pentru societate în ansamblul său, ca urmare a faptului că mărește rezerva de lucrători calificați din rândul cărora pot face recrutări alte societăți, îmbunătățește competitivitatea economiei comunitare și joacă un rol important în cadrul strategiei comunitare de ocupare a forței de muncă … Având în vedere faptul că întreprinderile din cadrul Comunității investesc în general insuficient în formarea lucrătorilor lor, în special atunci când formarea respectivă are un caracter general și nu prezintă avantaje imediate și concrete pentru întreprinderea în cauză, ajutorul de stat poate contribui la remedierea acestei disfuncționalități a pieței. Prin urmare, aceste ajutoare ar trebui exceptate, în anumite condiții, de la obligația notificării prealabile.».

(15) A se vedea considerentele 2 și 3 din Orientările privind ajutorul regional pentru perioada 2007-2013:

«2.

Pentru că are în vedere depășirea handicapurilor regiunilor defavorizate, ajutoarele de stat regionale promovează coeziunea economică, socială și teritorială a statelor membre și a Uniunii Europene în ansamblul său. Această caracteristică geografică deosebește ajutoarele regionale de alte forme de ajutoare orizontale, cum ar fi ajutoarele pentru cercetare, dezvoltare și inovare, ocuparea forței de muncă, formare sau protecție a mediului, care urmăresc alte obiective de interes comun în conformitate cu articolul 87 alineatul (3) din tratat, chiar dacă uneori nivelurile acestora sunt mai mari în zonele defavorizate datorită dificultăților specifice cu care se confruntă.

Ajutoarele de stat regionale pentru investiții sunt destinate susținerii dezvoltării celor mai defavorizate regiuni prin sprijinirea investițiilor și a creării de noi locuri de muncă. Acestea favorizează extinderea și diversificarea activităților economice ale întreprinderilor situate în regiunile cele mai puțin favorizate, în special prin încurajarea întreprinderilor să înființeze noi sedii secundare în aceste regiuni.».

(16) A se vedea decizia Comisiei DHL Leipzig-Halle.

(17) Tribunalul de prima instanță, 13 septembrie 1995, TWD/Comisie, T-244/93 și T-486/93, REC., I-2265; Curtea de justiție, 15 mai 1997, TWD/Comisie, C-355/95, Rec. I-2549.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 270

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	51 tomas 2008m. spalio 25d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2008/C 270/01	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimo dėl vidaus rinkos informacinės sistemos įgyvendinimo užtikrinant asmens duomenų apsaugą (2008/49/EB)	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2008/C 270/02	Komisijos komunikatas — Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės	8

2008/C 270/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5154 — CASC JV) ( 1 )	15

2008/C 270/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5169 — Galp Energia España/Agip España) ( 1 )	15

2008/C 270/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5201 — Total Produce/Haluco/JV) ( 1 )	16

2008/C 270/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5321 — LAHC/Barclays Life) ( 1 )	16

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2008/C 270/07	Euro kursas	17

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2008/C 270/08	Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms ( 1 )	18

2008/C 270/09	Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms ( 1 )	20

2008/C 270/10	Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui ( 1 )	22

2008/C 270/11	Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, suteiktą pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl EB Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai ( 1 )	24

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2596
JPY	Japonijos jena	117,4
DKK	Danijos krona	7,4565
GBP	Svaras sterlingas	0,8061
SEK	Švedijos krona	9,9815
CHF	Šveicarijos frankas	1,4566
ISK	Islandijos krona	305
NOK	Norvegijos krona	8,8
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,995
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	277
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7097
PLN	Lenkijos zlotas	3,8675
RON	Rumunijos lėja	3,675
SKK	Slovakijos krona	30,505
TRY	Turkijos lira	2,1434
AUD	Australijos doleris	2,0506
CAD	Kanados doleris	1,5994
HKD	Honkongo doleris	9,7632
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,2829
SGD	Singapūro doleris	1,9011
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 833,98
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,01
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,6198
HRK	Kroatijos kuna	7,2377
IDR	Indijos rupija	12 864,29
MYR	Malaizijos ringitas	4,5106
PHP	Filipinų pesas	61,49
RUB	Rusijos rublis	34,3035
THB	Tailando batas	43,702
BRL	Brazilijos realas	2,9916
MXN	Meksikos pesas	17,4455

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2008/C 270/12	Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės etanolaminams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą	26

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2008/C 270/13	Valstybės pagalba — Rumunija — Valstybės pagalba C 39/08 (ex N 148/08) — Pagalba mokymui Ford Craiova gamyklai Rumunijoje — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	29


2008/C 270/14	Pastaba skaitytojui(žr. antrajį viršelio puslapį)	s3


	(1) Tekstas svarbus EEE