23.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/1

TARYBOS REZOLIUCIJA

2008 m. rugsėjo 26 d.

„Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas“

(2008/C 268/01)

TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos bendrijos ir Europos kosmoso agentūros (EKA) bendrąjį susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. gegužės mėn., ir intensyvėjantį abiejų Šalių bendradarbiavimą,

PRIMINDAMA 2004 m. lapkričio 25 d., 2005 m. birželio 7 d. ir 2005 m. lapkričio 28 d. Kosminės erdvės tarybos posėdžiuose nustatytas gaires,

AKCENTUODAMA 2007 m. gegužės 22 d. Kosminės erdvės tarybos rezoliuciją, kurioje palankiai vertinama bei remiama Europos kosminės erdvės politika ir nustatomas Europos kosminės erdvės politikos pagrindas,

PAŽYMĖDAMA, kad rezoliucijoje prašoma Europos Komisijos, EKA generalinio direktoriaus ir Europos Sąjungos bei EKA valstybių narių stebėti ir vertinti politikos įgyvendinimą pagal bendrąjį susitarimą, įskaitant rezoliucijos prieduose apibrėžtų pagrindinių klausimų įgyvendinimą,

PAŽYMĖDAMA, kad valstybės narės, remdamosi Europos kosminės erdvės politikos įgyvendinimo planu, prioritetinėmis nustatė dvi programines veiksmų sritis — sėkmingą Galileo ir GMES (Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos) įgyvendinimą, taip pat keletą horizontaliųjų klausimų,

PRIPAŽINDAMA šiose srityse padarytą didelę pažangą, kaip išdėstyta bendroje EKA ir EB pažangos ataskaitoje, ir PALANKIAI VERTINDAMA pažangą, padarytą kuriant Europos tarptautinių santykių strategiją kosminės erdvės srityje,

DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad šioje srityje Europai labai svarbu išlaikyti nepriklausomas kosminės erdvės naudojimo galimybes, aukščiausio lygio mokslinę programą, pirmaujančias palydovų taikomųjų programų paslaugas taikomosios meteorologijos bei komercinių ryšių srityse ir nuolatinę bei novatorišką technologijų bazę,

PABRĖŽIA, kad svarbu stiprinti EB ir EKA vykdomą kosminės erdvės technologijų kūrimo programų koordinavimą, ypač Europos strateginiam savarankiškumui skirtų ypatingos svarbos kosminės erdvės technologijų srityje,

PRIMENA 2008 m. liepos 21–22 d. Kourou, Europos kosmodrome, neoficialaus susitikimo metu vykusias Europos ministrų, atsakingų už kosminės erdvės klausimus, diskusijas,

I. EUROPINĖ KOSMINĖS ERDVĖS VIZIJA

PRIPAŽINDAMA, kad Europos kosminės erdvės politikoje nustatyta vizija pagrįstai, nuosekliai ir realistiškai stiprinti Europą kaip aukščiausio lygio kosminės veiklos lyderę, reaguojančią į Europos politikos bei tikslų poreikius sutelkiant taikomąsias programas, paslaugas ir susijusią infrastruktūrą, prisidedančią prie savo visuomeninės, kultūrinės, ekonominės ir mokslinės įtakos, kuriančią savo pramoninį bei mokslinį potencialą ir užtikrinančią savo politinį bei technologinį savarankiškumą,

PRIPAŽINDAMA, kad ši politika, grindžiama ES, EKA ir atitinkamų jų valstybių narių, dalyvaujančių Europos kosminės erdvės programoje, veikla, turėtų būti toliau įgyvendinama ir plėtojama, išlaikant plataus užmojo tikslus atsižvelgiant į pajėgumus, kuriais galima naudotis moksliniams tyrimams bei taikomosioms programoms,

PABRĖŽDAMA, kad visos Europos kosminės erdvės veiklos rūšys padeda siekti Jungtinių Tautų Kosminės erdvės sutartyje nustatytų tikslų ir kad vykdant šią veiklą visiškai laikomasi joje nustatytų principų, visų pirma:

—	kosminė erdvė tyrinėjama ir naudojama visų šalių naudai ir atsižvelgiant į jų interesus, pripažįstama, kad kosminė erdvė — visai žmonijai priklausanti sritis,

—	kosminė erdvė naudojama tik taikiems tikslams,

—	tyrinėjant kosminę erdvę ir ją naudojant skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas,

—	ir kad Europa remia Jungtinių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (COPUOS) dedamas nuolatines pastangas mažinti kosminių šiukšlių kiekį ir užkirsti kelią joms rastis,

PABRĖŽDAMA, kad svarbu stiprinti visuomenės paramą kosminės erdvės technologijų kūrimui, užtikrinti veiksmų papildomumą ir maksimaliai didinti sinergiją su pasiekimais ne kosminės erdvės srityje,

PRIPAŽINDAMA, kad Europos Sąjunga, EKA ir jų atitinkamos valstybės narės yra trys pagrindinės veikėjos Europos kosminės erdvės politikos srityje, ir PABRĖŽDAMA, kad Europos Sąjunga prisiima vis didesnę atsakomybę už kosminės erdvės klausimus, visų pirma su kosmine erdve susijusių taikomųjų programų srityje, o ši atsakomybė atitinka tai, ką turėtų prisiimti pasaulinio masto veikėja, ir suteikia pridėtinės vertės EKA bei valstybėms narėms, tuo pačiu atsižvelgiant į jų vaidmenis ir atsakomybę,

ATSIŽVELGDAMA į tai, kad šiomis sąlygomis ir vykdant Europos kosminės erdvės politiką Europos Sąjunga ir EKA bei jų atitinkamos valstybės narės yra pagrindinės dalyvės kosminės erdvės srityje ir kad remiantis jų veikla Europa taps viena iš pirmaujančių kosminės erdvės subjektų pasaulyje, NURODO, kad reikia spręsti šiuos klausimus:

—

laikantis tarptautinių santykių strategijos skatinti darnų požiūrį į tarptautinį bendradarbiavimą įgyvendinant kosminės erdvės programas, atsižvelgiant į jų visuotinį pobūdį, tuo pačiu pripažįstant, kad Europa turėtų gebėti įveikti su pasauline konkurencija susijusius sunkumus. Saulės sistemos tyrinėjimas, Žemės aplinka ir tvarus vystymasis yra tarptautinio bendradarbiavimo įgyvendinimo prioritetinės sritys,

—	visoms ES ir EKA valstybėms narėms užtikrinti visapusiškas ir lygias galimybes naudotis kosminės veiklos teikiama nauda — viešosios politikos, mokslinių duomenų, technologinės plėtros, pramoninės veiklos bei paslaugų teikiamais privalumais,

—

stiprinti esamus mechanizmus, skirtus koordinuoti Europos ekspertų patirtį ir Bendrijos, tarpvyriausybiniais bei nacionaliniais ištekliais finansuojamas investicijas į kosminę erdvę, taip pat sukurti mechanizmus, skirtus pagerinti civilinių ir gynybos kosminės erdvės programų sinergiją, tuo pačiu laikantis abiejų sektorių konkrečių reikalavimų, įskaitant nuostatas dėl sprendimų priėmimo kompetencijos ir finansavimo schemų,

—

užtikrinti, kad ES, EKA bei jų atitinkamos valstybės narės toliau turėtų galimybę savarankiškai, patikimai bei ekonomiškai naudingai naudotis kosmine erdve finansiškai patenkinamomis sąlygomis, atsižvelgiant į tai, ar yra tinkama bei konkurencinga aukščiausio lygio paleidimo įranga ir veikiantis Europos kosmodromas,

—

remiantis ES, EKA ir ES valstybių narių politiniais poreikiais, visu ES lygiu reaguoti į su kosmine erdve susijusių taikomųjų programų poreikį, pasitelkiant skaidrų procesą, suteikiantį galimybes ES identifikuoti naudotojų reikalavimus, nustatyti prioritetus ir užtikrinti paslaugų tęstinumą. Šioms paslaugoms teikti reikalingų priemonių priežiūra, įskaitant jų finansavimą, turėtų būti vykdoma bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir prireikus veiklos vykdytojais,

—	skatinti tinkamos reguliavimo sistemos kūrimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sparčiai atsirasti novatoriškoms ir konkurencingoms papildomoms paslaugoms, visų pirma siekiant užtikrinti nuolatinę galimybę naudotis spektru visų kosminės erdvės taikomųjų programų atveju,

—	organizuoti kosminės erdvės valdymą laikantis 4-osios Kosminės erdvės tarybos rezoliucijos ir ES, EKA bei jų atitinkamų valstybių narių politinių siekių, visų pirma optimizuoti sprendimų kosminės erdvės srityje priėmimo procesą Europos Sąjungos Taryboje bei kitose ES institucijose,

—

sukurti tinkamas ES priemones ir finansavimo schemas, atsižvelgiant į kosminės erdvės sektoriaus ypatumus, poreikį stiprinti jo bendrą bei jo pramonės konkurencingumą ir subalansuotos pramonės struktūros būtinybę; ir sudaryti sąlygas tinkamoms ilgalaikėms Bendrijos investicijoms į su kosmine erdve susijusius mokslinius tyrimus ir tvarių kosminių įrenginių veikimą siekiant naudos Europai bei jos piliečiams, visų pirma atsižvelgiant į visas su kosmine erdve susijusios politikos pasekmes kitoje finansinėje perspektyvoje,

—	stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis,

PABRĖŽIA, kad prireikus dažnai rengiami ES ir EKA valstybių narių už kosminės erdvės klausimus atsakingų ministrų susitikimai, skirti spręsti pagrindinius politinius klausimus remiantis atitinkamu veiksmų planu, suteikia pridėtinės vertės,

II. DABARTINIAI PRIORITETAI

PALANKIAI VERTINA toliau išvardytus svarbius pasiekimus įgyvendinant Galileo ir GMES programas:

—	sėkmingas GIOVE–B paleidimas ir skraidymo orbitoje patvirtinimas sudaro sąlygas pademonstruoti ypatingos svarbos naujas technologijas, kurios reikalingos Galileo sistemos eksploatavimui,

—	2007 m. lapkričio mėn. priėmus ES Tarybos išvadas, o vėliau Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus Reglamentą dėl tolesnio Europos GNSS programų įgyvendinimo patikslintas Galileo parengimo darbui etapo ir EGNOS veikimo viešasis valdymas ir veiksmų poveikis Galileo finansavimui,

—	priimtas EKA valstybių narių sprendimas inicijuoti GMES kosminės erdvės komponento programą; sudarytas EB ir EKA susitarimas, kuriame numatomas Bendrijos įnašas į šią programą; ir suteiktas EB pradinis veiklos finansavimas įgyvendinant GMES parengiamuosius veiksmus 2008 m.,

—	Lilyje vykusiame GMES forume pristatytos bandomosios GMES paslaugos,

—	pradėta įgyvendinti GMES ir Afrikos partnerystė pagal „Lisabonos procesą dėl GMES ir Afrikos“ siekiant aptarnauti Afrikos naudotojus,

—	Miuncheno veiksmų plane išdėstytas pasiūlymas dėl pagrindinės GMES sąrangos,

DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad išlieka prioritetas skubiai įgyvendinti Galileo ir GMES,

A. GALILEO

PRIPAŽINDAMA, kad Galileo yra pirmoji pavyzdinė ES kosminės erdvės programa,

PRAŠO Komisijos atsižvelgti į buvusius sunkumus ir išanalizuoti juos siekiant visapusiškai pasinaudoti sukaupta patirtimi,

LAUKIA, kol bus sukurta Galileo tarpinstitucinė grupė,

PABRĖŽIA, kad reikia stiprinti Europos Komisijos, EKA ir jų atitinkamų valstybių narių tarpusavio veiklos, susijusios su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra palydovinės navigacijos sistemų, paslaugų ir taikomųjų programų srityse, koordinavimą,

AKCENTUOJA nuolatinį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais sistemų suderinamumo ir tarpusavio sąveikos klausimais,

PRAŠO Komisijos išnagrinėti teisines pasekmes, su kuriomis gali susidurti Europos bendrija, tapdama šio jos finansuojamo materialiojo ir nematerialiojo turto, susijusio su kosminės erdvės taikomosiomis programomis, pavyzdžiui, Galileo ir EGNOS programomis, savininke, ypač atsižvelgti į atsakomybės klausimus,

B. GMES

PRIMINDAMA, kad GMES yra naudotojų poreikiais grindžiama iniciatyva, kuri turėtų maksimaliai padidinti veikiančius Žemės stebėjimo iš kosmoso ir ne iš kosmoso centrus, pajėgumus ir paslaugas Europoje, įskaitant EUMETSAT, ES palydovų centrą ir kt.,

PABRĖŽIA, kad in situ Žemės stebėjimo infrastruktūra, kurią remia valstybės narės, kartu su kosminės erdvės stebėjimo infrastruktūra, yra didelis įnašas kuriant Žemės stebėjimo pajėgumus ir kad GMES turėtų turėti galimybę nuolat jais naudotis,

AKCENTUOJA, kad būtina toliau kaupti duomenis ir teikti paslaugas ir kad Europos Sąjunga turi užtikrinti tokį tęstinumą, visų pirma pasitelkdama ilgalaikį finansavimą, grindžiamą partnerystėmis įvairių GMES komponentų srityse,

DAR KARTĄ PATVIRTINA EKA vaidmenį, kuri veikia kaip specialių GMES Sentinel misijų plėtojimo ir viešųjų pirkimo agentūra ir kaip viso GMES kosminės erdvės komponento, įskaitant valstybių narių, EUMETSAT ir kitų GMES partnerių teikiamus įnašus, veiklos koordinatorė,

PRAŠO Komisijos nustatyti tinkamą GMES teisinę sistemą, prireikus įtraukiant Tarybos generalinį sekretoriatą, ir išnagrinėti duomenų apie nuotolinį palydovų aptikimą sertifikavimo pasekmes,

PABRĖŽIA, kad daugelis GMES informacinių paslaugų yra europinio ir visuomeninio pobūdžio vertybės ir turi būti sudaromos galimybės jomis naudotis pagal visapusiškos ir atviros galimybės naudotis principą, laikantis tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, saugumo,

NUSTATO poreikį parengti veiksmų planą, skirtą sukurti ES GMES programą, kuria būtų siekiama užtikrinti GMES paslaugų ir joms reikalingų ypatingos svarbos stebėjimo duomenų tęstinumą. Šis veiksmų planas turėtų apimti:

—	požiūrį į bendrą GMES valdymą ir visus jos komponentus, nustatant atitinkamus veikėjus ir jų vaidmenį bei atsakomybę, remiantis keliomis GMES partnerystėmis, taip pat susitarimus dėl atitinkamo EKA valstybių narių, kurios nėra ES narės, dalyvavimo,

—

GMES tvaraus finansavimo planą, grindžiamą GMES bendrų finansavimo poreikių įvertinimu ir biudžeto strategijos nacionaliniu ir Europos lygiais apibrėžimu, atsižvelgiant į tris nuoseklius etapus: mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) etapą, kuris turi būti finansuojamas iš MTTP skirtų asignavimų, pereinamąjį etapą, kuriuo taikomas mišrus MTTP ir įgyvendinimo finansavimas, ir įgyvendinimo etapą, kuriam skirtas finansavimas veiklai, kurioje dalyvauja naudotojai,

—	kiekvienos GMES paslaugos įgyvendinimo mechanizmų apibrėžimą, įskaitant jų vykdytojų nustatymą,

—	ES ir valstybių narių nustatytą proceso, skirto įforminti jų įsipareigojimus prisidėti prie GMES atliekant dabartinį stebėjimą in situ ir naudojantis paslaugų infrastruktūra, apibrėžimą,

—	GEO iniciatyvos ir kitų tarpvyriausybinių ar daugiašalių iniciatyvų, pavyzdžiui, CEOS, vaidmens nustatymą įvertinant įvairius turimus duomenis, taip pat GMES įnašą į šias tarptautines pastangas,

—	procesą, kuriuo siekiama nustatyti visapusišką duomenų politiką, skirtą visiems GMES sistemos duomenims, įskaitant tinkamą ženklinimą ir duomenų saugumo politiką, kuri užtikrins, kad visi konfidencialūs duomenys būtų visiškai apsaugoti ir saugomi konfidencialiai,

PALANKIAI VERTINA

—	Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujų parengiamųjų veiksmų 2009 m. preliminariame biudžeto projekte, kuriais sudaromos sąlygos ateityje finansuoti GMES įgyvendinimo etapą,

—	Komisijos ketinimą aptarti visus šiuos klausimus komunikate, kuris turi būti priimtas iki 2008 m. spalio mėn. pabaigos, pasikonsultavus su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma susitarus su EKA dėl bendro programinio požiūrio į GMES kosminės erdvės komponentą,

—	EKA generalinio direktoriaus ketinimą pasikonsultavus su EKA valstybėmis narėmis ir Komisija pateikti pasiūlymą dėl GMES kosminės erdvės komponento programos 2 segmento, numatytą patvirtinti ministrų lygiu 2008 m. lapkričio mėn. įvyksiančiame EKA tarybos posėdyje,

III. NAUJI EUROPOS KOSMINĖS ERDVĖS POLITIKOS PRIORITETAI

PABRĖŽIA, kad 2008 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos bendrą ataskaitą dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo, kurioje ypač primenama, kad 2007 m. dauguma JT skubių kreipimųsi dėl humanitarinės pagalbos buvo susiję su klimatu, ir kurioje nurodomas daugialypis klimato kaitos poveikis saugumui kylančiai rizikai,

PRIMENA, kad Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Sąjungos Tarybos pateikti rekomendacijas dėl atitinkamų tolesnių veiksmų šioje srityje,

NUSTATO šias keturias Europos kosminės erdvės politikos įgyvendinimo prioritetines sritis būsimam laikotarpiui:

A. KOSMINĖ ERDVĖ IR KLIMATO KAITA

ATSIŽVELGDAMA Į TAI, kad su klimato kaita susijusios problemos žmonijai kelia visuotinį susirūpinimą ir kad ES tikslina politiką siekdama spręsti šias problemas,

AKCENTUOJA, kad reikia siekti gerinti supratimą apie klimato kaitos mastą bei jos padarinius tiek kokybės, tiek kiekybės požiūriu ir kad reikia toliau teikti ir plėsti Europos paramą šiam supratimui gerinti ir susijusiam modeliavimui atlikti, siekiant užtikrinti įrodymais pagrįstą pagrindą svarbiems sprendimams aplinkos politikos srityje priimti,

PRIPAŽĮSTA kosminės erdvės programų teikiamą unikalią naudą; dėl jų pasaulinio masto stebėjimo pajėgumų ir ilgalaikės aprėpties ne tik gaunami duomenys, kurių reikia mokslo bendruomenei klimato kaitos moksliniams tyrimams atlikti, bet šios programos taip pat papildo kitas stebėjimo ir matavimo priemones,

PRIPAŽĮSTA EKA programos „Gyvoji planeta“ ir nacionalinių Žemės mokslui skirtų misijų kosminėje erdvėje, EUMETSAT įgyvendinimo programų, GMES kosminės erdvės komponento infrastruktūros teikiamą naudą renkant stebėjimo duomenis, kurie sudaro sąlygas Europai nustatyti klimato parametrų pokyčius laiko intervalais ir suprasti pagrindinius klimato procesus,

RAGINA mokslo bendruomenę drauge su Europos Komisija, EKA ir EUMETSAT apibrėžti, kaip įvairios GMES paslaugos ir Europos kosminės erdvės stebėjimo duomenų archyvai gali būti kuo naudingesni teikiant duomenis, įskaitant esminius klimato kintamuosius, moksliniams tyrimams,

PRAŠO Komisijos atlikti tyrimą, skirtą visapusiškos prieigos prie standartizuotų duomenų ir didesnio kompiuterizavimo poreikiui bei jų įgyvendinimo priemonėms įvertinti, atsižvelgiant į Europos turimus pajėgumus ir jungimąsi į tinklus,

PALANKIAI VERTINA tai, kad EKA ir EUMETSAT bendrai parengė pasiūlymą dėl trečios kartos meteorologinių palydovų (MTG) programos, kuris bus pateiktas EKA tarybai ministrų lygiu 2008 m. lapkričio mėn., o vėliau — EUMETSAT tarybai; MTG visų pirma bus naudojami taikomosios meteorologijos srityje; taip pat prisidės prie GMES ir klimato stebėsenos, taigi — prie pasaulio klimato pokyčių nustatymo,

B. VEIKLOS KOSMINĖS ERDVĖS SRITYJE ĮNAŠAS ĮGYVENDINANT LISABONOS STRATEGIJĄ

AKCENTUOJA, kad kosminė erdvė — moderniųjų technologijų MTTP sritis, kurios rezultatai naudojami ekonominiais tikslais — gali padėti pasiekti Lisabonos strategijos tikslus įgyvendinti ekonominius, švietimo, socialinius ir aplinkosauginius ES užmojus ir pateisinti jos piliečių lūkesčius, siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų, suteikdama naujų verslo galimybių ir novatoriškų sprendimų įvairių paslaugų sektoriams visoje Europoje, taip prisidėdama prie teritorinės sanglaudos,

LAIKOSI NUOMONĖS, kad 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus Bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą ir jos naują teminę sritį „Kosminė erdvė“ įtraukus į specialiąją programą „Bendradarbiavimas“, taip ES pripažino, kad kosminė erdvė yra vienas iš Europos žinių visuomenės prioritetų ir svarbiausių aspektų,

PABRĖŽIA, kad tikimasi, jog su kosmine erdve susijusios taikomosios programos, pavyzdžiui, palydovinės telekomunikacijos sistemos, EGNOS bei Galileo sistemos ir GMES, sukurs daug pasaulinės rinkos galimybių, ypač MVĮ, plėtojant pridėtinę vertę kuriančias papildomas paslaugas, ir kad ES, EKA bei jų atitinkamos valstybės narės turi atitinkamai užtikrinti, kad šis su kosmine erdve susijęs turtas teiktų kuo didesnę naudą. Šis augimas turėtų būti skatinimas siekiant sparčiau sudaryti ekonomines galimybes ir plėtoti paslaugas, kurios užtikrina sklandžią navigacijos, stebėjimo bei komunikacijų palydovinių sistemų integraciją ir jų bendrą veikimą su antžeminiais tinklais. Šiems tikslams pasiekti reikia sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, užtikrinti nuolatinę galimybę naudotis radijo dažnių spektru visų su kosmine erdve susijusių taikomųjų programų atveju ir plėtoti standartus atitinkamose srityse,

PAŽYMI, kad atsižvelgiant į tai būtų galima apsvarstyti galimybę įtraukti kosminės erdvės veiklos aspektą į pirmaujančios rinkos iniciatyvą,

C. KOSMINĖ ERDVĖ IR SAUGUMAS

PABRĖŽIA, kad kosminė erdvė yra svarbus aspektas įgyvendinant BUSP/ESGP, įskaitant Petersbergo užduotis, taip pat užtikrinant Europos piliečių saugumą,

PRIMENA, kad kosminiai įrenginiai tapo svarbūs mūsų ekonomikai ir todėl turi būti užtikrintas jų saugumas; PABRĖŽIA, kad siekdama sustiprinti pasaulinio lygio lyderės kosminės erdvės srityje statusą Europa turi plėtoti europinius pajėgumus savo kosminės erdvės infrastruktūrai ir kosminių šiukšlių kiekiui stebėti ir prižiūrėti, pirmiausia remiantis nacionaliniu ir europiniu turtu ir pasinaudojant santykiais, kuriuos galima užmegzti su kitomis šalimis partnerėmis, ir jų pajėgumais,

MANO, kad atsižvelgdama į šių pajėgumų tarptautinį ir politinį pobūdį Europos Sąjunga, palaikydama ryšius su EKA ir atitinkamomis valstybėmis narėmis, aktyviai padės palaipsniui kurti šiuos pajėgumus ir tinkamą valdymo struktūrą,

PABRĖŽIA, kad Europa turi gebėti nustatyti tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų nesilaikymo atvejus, nes tai yra europinių vertybių apsaugos ir propagavimo priemonė,

atsižvelgdama į galiojančias nuostatas dėl sprendimų priėmimo kompetencijos ir finansavimo schemų, PALANKIAI VERTINA pradėtą Europos institucinių subjektų struktūrinį dialogą atsižvelgiant į 2007 m. Kosminės erdvės tarybos rezoliuciją, siekiant žymiai pagerinti su kosmine erdve, saugumu ir gynyba susijusios veiklos, įskaitant Europos Komisijos, Tarybos generalinio sekretoriato, Europos gynybos agentūros, EKA ir valstybių narių veiklą, koordinavimą,

PRIMINDAMA, kad GMES naudoja kai kuriuos dvejopos paskirties stebėjimo pajėgumus ir kad Galileo, GMES ir palydovinio ryšio sistemos teiks paslaugas, kurios gali būti svarbios kai kurioms su saugumu susijusioms taikomosioms programoms,

PRIPAŽĮSTA, kad kariniai naudotojai Galileo ar GMES sistemomis turi naudotis laikydamiesi principo, kad Galileo ir GMES yra civilinės sistemos, pavaldžios civilinei kontrolei, ir todėl bet kuris šio principo pakeitimas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į ES sutarties V antraštinę dalį ir ypač į jos 17 bei 23 straipsnius, taip pat atsižvelgiant į EKA konvenciją,

PABRĖŽIA, kad reikia:

—	nustatyti būdą ir priemones, kuriais būtų galima geriau derinti civilines ir gynybos kosminės erdvės programas ilgalaikiais susitarimais,

—	plėtoti pajėgumus, kurie derinant veiklą Europoje ir galbūt su kitais partneriais patenkintų Europos naudotojų visapusiško informuotumo apie kosminės erdvės aplinkos padėtį poreikį,

—

pripažinti Europos priklausomybę nuo rinktinių ypatingos svarbos kosminės erdvės technologijų ir komponentų užjūrio teikėjų, nustatyti poveikio sušvelninimo strategijas, kuriomis būtų tvirtai užtikrintos Europos prieigos galimybės, ir imtis praktinių veiksmų siekiant sumažinti šią Europos priklausomybę,

PABRĖŽIA, kad yra naudinga remtis esamais pajėgumais ir infrastruktūromis nacionaliniu ir Europos lygiais,

ATKREIPIA DĖMESĮ į EKA generalinio direktoriaus ketinimą 2008 m. lapkričio mėn. įvyksiančiame EKA tarybos posėdyje ministrų lygiu pateikti pasiūlymą dėl informuotumo apie padėtį kosminės erdvės srityje programos, kurioje nustatomi veiklos pajėgumai ir kuria atsižvelgiama į Europos gynybos agentūros ir ES bei EKA valstybių narių vaidmenis,

D. KOSMINĖS ERDVĖS TYRINĖJIMAS

PALANKIAI VERTINA tai, kad veiklą sėkmingai pradėjo EKA Kolumbo laboratorija ir kad įvyko sėkmingas automatinio krovininio erdvėlaivio „Jules Verne“ pristatymas: abu yra europiniai technologinės plėtros projektai ir svarbūs siekiant užtikrinti Europos prieigą prie Tarptautinės kosminės stoties (ISS) ir nuolatinį naudojimąsi ja,

PATVIRTINA, kad kosminės erdvės tyrinėjimui reikia visuotinių politinių pastangų ir kad Europa turėtų imtis veiklos pagal pasaulinio masto programą nesukurdama monopolijos ar nesudarydama sąlygų ją vykdyti vienai šaliai; skirtingi subjektai joje turėtų dalyvauti naudodami savo pajėgumus ir siekdami savų prioritetų,

PABRĖŽIA, kad Europa turi parengti bendrą viziją ir ilgalaikį tyrinėjimo strateginį planą, kurie užtikrintų svarbias Europos pozicijas ir būtų grindžiami jos kompetencijos sritimis; todėl Europos Sąjunga, EKA ir jų atitinkamos valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas ir glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaudamos, turi toliau plėtoti ir skatinti būtiną politinį dialogą su kitomis valstybėmis, dalyvaujančiomis pasaulinėje tyrinėjimo programoje, pasaulio mastu,

PALANKIAI VERTINA Komisijos pasiūlymą surengti aukšto lygio politinę konferenciją ilgalaikės pasaulinės kosminės erdvės tyrinėjimo vizijos klausimais, kurios metu būtų pradėti vieši debatai apie Europos vaidmenį šiame pasaulinio masto projekte ir kuri būtų grindžiama EKA koordinuojamais tinkamais parengiamaisiais tyrimais, skirtais Europos kompetencijos sritims įvertinti ir skirtingiems Europos paramos dėl susijusių išlaidų ir planavimo scenarijams parengti,

ATKREIPIA DĖMESĮ į visuotinę tyrinėjimo strategiją, kurioje apibrėžiamas pagrindinių įtakingų subjektų tyrinėjimo pasitelkiant žmones ir robotus planų visuotinis derinimas, įskaitant galimybę vėlesniu etapu surengti žmonių ekspediciją į Marsą,

PATVIRTINA, kad remdamasi sėkminga jau keletą dešimtmečių vykdoma tyrinėjimo veikla, kuri visų pirma grindžiama mokslu, Europa įsipareigoja atlikti svarbų vaidmenį tarptautinėje įmonėje siekiant tirti Saulės sistemą ir ugdyti aiškų supratimą apie gyvybės egzistavimo už mūsų planetos ribų galimybes, ir PRIPAŽĮSTA, kad pasiekti tai, jog Europa taptų svarbiu šios veiklos ramsčiu, galima tik nuolatinėmis investicijomis,

SUVOKIA, kad plėtotinos technologijos turi būti kruopščiai vertinamos, kad būtų galima priimti svarbius sprendimus, ir PABRĖŽIA, kad šie sprendimai gali turėti ilgalaikį poveikį Europos mokslinių tyrimų ir technologinių pajėgumų suvokimui pasaulio mastu ir Europos piliečių savimonei,

PABRĖŽIA, kad kosminės erdvės tyrinėjimas padeda skatinti jaunuosius europiečius rinktis karjerą mokslo ir technologijų srityje ir stiprinti šiuos pajėgumus Europoje.

23.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/9

Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001

(2008/C 268/04)

XA numeris: XA 241/08

Valstybė narė: Italija

Regionas: Regione Autonoma Valle d'Aosta

Pagalbos schemos pavadinimas: Incentivi per il risanamento degli allevamenti da epizoozie e altre malattie

Teisinis pagrindas: Legge regionale 22 aprile 2002, n. 3 «Incentivi regionali per l'attuazione degli interventi sanitari a favore del bestiame di interesse zootecnico» e successive modificazioni e integrazioni [in particolare, l'articolo 2 comma 1 lettera a), comma 2 e comma 4 bis] e deliberazione della Giunta regionale del 13 giugno 2008, n. 1814 «Precisazioni in merito alla concessione degli incentivi previsti per il settore della zootecnia dalle leggi regionali 4 settembre 2001, n. 21 e 22 aprile 2002, n. 3, e successive modificazioni e integrazioni»

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 3,3 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

1.	100 % išlaidų, susijusių su gyvūnų ligų ir kitų ligų prevencija ir išnaikinimu, veterinariniais patikrinimais, bet kokios rūšies bandymams, vakcinų ir vaistų įsigijimui ir skyrimui bei gyvūnų skerdimui ir sunaikinimui pagal Bendrijos, nacionalinę ar regioninę viešąją programą.

2.	100 % nuostolių, ūkininkų patirtų dėl gyvūnų ligų ir kitų ligų prevencijos ir išnaikinimo pagal Bendrijos, nacionalinę ar regioninę viešąją programą, kompensavimo išlaidų

Taikymo data: Nuo dienos, kai Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį registracijos numeris

Pagalbos schemos taikymo trukmė: pagal šią schemą pagalba gali būti teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir šešis mėnesius po šios datos

Pagalbos tikslas: Skatinti gyvūnų ligų ir kitų ligų išnaikinimą gyvulininkystės ūkiuose, jeigu tai privaloma pagal galiojančius teisės aktus arba įtraukta į Bendrijos, nacionalinę ar regioninę programą, siekiant pagerinti gyvulių sveikatą, o kartu ir gyvulininkystės produktų kokybę, kad būtų apsaugota vartotojų sveikata.

Pagalba, skirta 1 punkte nurodytoms ūkininkų patirtoms išlaidoms kompensuoti, bus teikiama natūra kaip subsidijuojamos paslaugos ir neapims tiesioginių išmokų gamintojams pinigais.

Kalbant apie pagalbą, skirtą ūkininkų nuostoliams, patirtiems dėl gyvūnų ligų ir kitų ligų prevencijos ir išnaikinimo, padengti, kompensacijos dydis bus apskaičiuotas atsižvelgiant tik į gyvūnų, nugaišusių dėl gyvūnų ligų ar kitų ligų arba paskerstų vykdant valdžios institucijų nurodymą pagal privalomą viešąją prevencijos arba išnaikinimo programą, rinkos vertę arba prarastas pajamas dėl karantino taikymo ir sunkumų įsigyjant naujų gyvulių.

Pagalba bus teikiama tik nuostoliams, patirtiems dėl gyvūnų ligų ar kitų ligų, kurių protrūkį oficialiai pripažino valdžios institucijos, atlyginti.

Bet kokia pagal draudimo schemą gauta suma ir išlaidos, kurios nėra susijusios su gyvūnų ligomis ir kitomis ligomis ir būtų buvusios patirtos bet kuriuo atveju, bus išskaičiuotos iš didžiausios pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų ir nuostolių sumos.

Mokėjimas bus susijęs su gyvūnų ligomis ir kitomis ligomis, nurodytomis Bendrijos ar nacionalinėse įstatymų, kitų teisės aktų arba administracinėse nuostatose ir Bendrijos, nacionalinėje ar regioninėje viešojoje programoje, susijusiose su gyvūnų ligų ir kitų ligų prevencija, kontrole ir išnaikinimu. Šios ligos bus aiškiai nurodytos programoje, kurioje bus pateiktas planuojamų priemonių aprašymas.

Pagalba nebus susijusi su liga, dėl kurios kontrolės priemonių Bendrijos teisės aktuose numatyti specialūs mokesčiai.

Pagalba nebus susijusi su priemonėmis, dėl kurių patirtas išlaidas pagal Bendrijos teisės aktus turi padengti žemės ūkio valda, išskyrus tuos atvejus, kai išlaidos dėl paramos taikymo yra visiškai padengiamos privalomomis gamintojų rinkliavomis.

Su gyvūnų ligomis ir kitomis ligomis susijusi pagalba turi būti teikiama dėl Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos sąraše (pranc. OIE) arba Tarybos Sprendimo 90/424/EEB priede išvardytų ligų.

Pagalbos schemos bus pradėtos taikyti per trejus metus nuo išlaidų arba nuostolių patyrimo ir išmokėta per ketverius metus nuo įvykio.

Veterinarinių patikrinimų ir bet kokių bandymų, vakcinų ir vaistų įsigijimo bei skyrimo, gyvulių skerdimo ir dėl pagal programą taikomų įsipareigojimų prarastų pajamų kompensavimo išlaidos bus laikomos atitinkančiomis pagalbos skyrimo kriterijus.

Nuoroda į Bendrijos teisės aktus: Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnis.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymo Nr. 3/2002 2 straipsnio 4a dalyje pateikiama išsami nuoroda į pirmiau minėtą straipsnį, vadinasi, ir į visas anksčiau nustatytas ir jame išdėstytas sąlygas

Ekonomikos sektorius (-iai): Rūšys, nurodytos 1993 m. kovo 26 d. regioniniame įstatyme Nr. 17, nustatančiame regioninį gyvulių ir gyvulininkystės ūkių (galvijų, arklių, kiaulių, avių, ožkų ir kitų gyvulių) registrą

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Regione Autonoma Valle d'Aosta

Assessorato Agricoltura e Risorse naturali — Dipartimento Agricoltura — Direzione investimenti aziendali e sviluppo zootecnico

Loc. Grande Charrière, 66

I-11020 Saint-Christophe (Aosta)

Interneto svetainė: http://www.regione.vda.it/gestione/sezioni_web/allegato.asp?pk_allegato=1349

Emanuele DUPONT

Il Coordinatore del Dipartimento Agricoltura

XA numeris: XA 242/08

Valstybė narė: Italija

Regionas: Regione Autonoma Valle d'Aosta

Pagalbos schemos pavadinimas: Incentivi per azioni promozionali indirette dei prodotti zootecnici

Teisinis pagrindas: Legge regionale 4 settembre 2001, n. 21 «Disposizioni in materia di allevamento zootecnico e relativi prodotti» e successive modificazioni e integrazioni [in particolare, l'articolo 4 comma 1 lettera b) e comma 1ter, l'articolo 5 comma 2 e l'art. 6 comma 3] e deliberazione della Giunta regionale del 13 giugno 2008, n. 1814 «Precisazioni in merito alla concessione degli incentivi previsti per il settore della zootecnia dalle leggi regionali 4 settembre 2001, n. 21 e 22 aprile 2002, n. 3, e successive modificazioni e integrazioni»

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 100 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

—

100 % toliau nurodytų pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų:

1.	mokslo žinioms skleisti;

2.	kongresams, parodoms, mugėms ir turgums organizuoti ir dalyvauti juose;

3.	rinkos ir nuomonių tyrimams atlikti, jeigu jų rezultatus gali gauti ir jais naudotis visi operatoriai, o taikyti būdai palankiau nenušviečia tam tikrų įmonių, valdų ar produktų.

—

70 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų neprivalomiems produktų ir gamybos procesų kokybės patikrinimams, t. y. nustatyto dydžio išlaidų, kurios patiriamos dėl dalyvavimo pripažintose Bendrijos arba nacionalinėse maisto kokybės sistemose, susijusiose su žemės ūkio produktais, skirtais vartoti žmonėms, ir neviršija 3 000 EUR per metus daugiausia penkerių metų laikotarpiui

Taikymo data: nuo dienos, kai Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį registracijos numeris

Pagalbos schemos taikymo trukmė: Pagal šią schemą pagalba gali būti teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir šešis mėnesius po šios datos

Pagalbos tikslas: Pagalba netiesioginiam pirmiau nurodytos veiklos rėmimui, laikantis atitinkamų Bendrijos teisės aktų.

Visų pirma ši pagalba bus teikiama natūra kaip subsidijuojamos paslaugos, neapims tiesioginių išmokų gamintojams pinigais ir bus prieinama visiems subjektams, kurie remiantis objektyviomis sąlygomis, konkrečioje vietovėje atitinka pagalbos skyrimo kriterijus. Jeigu netiesioginę rėmimo veiklą organizuoja gamintojų organizacijos, narystė šiose organizacijose nėra būtina sąlyga, norint pasinaudoti tokiomis paslaugomis, o ne narių įnašai į tos asociacijos arba organizacijos administracines išlaidas gali būti tik proporcingi paslaugos teikimo išlaidoms. Pagalba nebus teikiama investicijų išlaidoms padengti.

Be to, kalbant apie neprivalomus produktų ir gamybos procesų kokybės patikrinimus, pagalba nebus teikiama išlaidoms, patirtoms dėl patikrinimų, kuriuos atliko patys gamintojai, arba dėl įprastos pieno kokybės kontrolės, padengti, ir jeigu Bendrijos teisės aktuose numatyta, kad tokių patikrinimų išlaidas turėtų padengti gamintojai, nenurodant jų faktinio dydžio. Pagalba gali būti teikiama tik trečiųjų šalių teikiamų paslaugų ir (arba) patikrinimų, atliekamų trečiųjų šalių arba jų vardu, išlaidoms padengti. Tačiau ji gali apimti tiesiogines išmokas gamintojams pinigais.

Nuoroda į Bendrijos teisės aktus: Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a ir f punktai ir 3, 4, 5 ir 6 dalys, 15 straipsnio 1 dalis, 2 dalies d ir e punktai bei 3 ir 4 dalys ir 16 straipsnio 1 dalies b punktas.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymo Nr. 21/2001 4 straipsnio 1b dalyje pateikiama išsami nuoroda į 14 ir 15 straipsnius, vadinasi, ir į visas anksčiau nustatytas ir jame išdėstytas sąlygas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Regione Autonoma Valle d'Aosta

Assessorato Agricoltura e Risorse naturali — Dipartimento Agricoltura — Direzione investimenti aziendali e sviluppo zootecnico

Loc. Grande Charrière, 66

I-11020 Saint-Christophe (Aosta)

Interneto svetainė: http://www.regione.vda.it/gestione/sezioni_web/allegato.asp?pk_allegato=1348

Emanuele DUPONT

Il Coordinatore del Dipartimento Agricoltura

XA numeris: XA 243/08

Valstybė narė: Italija

Regionas: Regione Autonoma Valle d'Aosta

Pagalbos schemos pavadinimas: Incentivi per i test di determinazione della qualità genetica o della resa del bestiame, organizzazione e gestione riproduttiva degli animali iscritti nei libri genealogici o nei registri anagrafici

Teisinis pagrindas: Legge regionale 4 settembre 2001, n. 21 «Disposizioni in materia di allevamento zootecnico e relativi prodotti» e successive modificazioni e integrazioni [in particolare, l'articolo 2 comma 1 lettera b) e comma 1 bis, l'articolo 3 e l'articolo 6 comma 1 lettera b)] e deliberazione della Giunta regionale del 13 giugno 2008, n. 1814 «Precisazioni in merito alla concessione degli incentivi previsti per il settore della zootecnia dalle leggi regionali 4 settembre 2001, n. 21 e 22 aprile 2002, n. 3, e successive modificazioni e integrazioni»

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 160 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 70 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų

Taikymo data: Nuo dienos, kai Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį registracijos numeris

Pagalbos schemos taikymo trukmė: Pagal šią schemą pagalba gali būti teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir šešis mėnesius po šios datos

Pagalbos tikslas: Skatinant gyvulių genetinės kokybės arba produktyvumo nustatymo bandymus ir gyvūnų, įtrauktų į kilmės knygas ir registrus, reprodukcijos organizavimą ir valdymą, kompensuoti išlaidas, kurias patyrė gyvulius auginančių ūkininkų asociacijos, atlikdamos gyvūnų, įtrauktų į vietinių galvijų veislių kilmės knygas, patikrinimus ir įgyvendindamos gyvūnų reprodukcijos valdymo planą.

Pagalba neturi apimti tiesioginių išmokų gamintojams pinigais.

Pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančios išlaidos — tai išlaidos, susijusios su veislinių gyvūnų genetinės kokybės arba gyvulių našumo nustatymo tyrimais, atliktais trečiųjų šalių arba jų vardu, išskyrus patikrinimus, kuriuos atliko galvijų savininkas.

Nuoroda į Bendrijos teisės aktus: Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnis ir 16 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymo Nr. 21/2001 2 straipsnio 1a dalyje pateikiama išsami nuoroda į pirmiau minėtus straipsnius, vadinasi, ir į visas anksčiau nustatytas ir jame išdėstytas sąlygas

Ekonomikos sektorius (-iai): rūšys, nurodytos 1993 m. kovo 26 d. regioniniame įstatyme Nr. 17, nustatančiame regioninį gyvulių ir gyvulininkystės ūkių (galvijų, arklių, kiaulių, avių, ožkų ir kitų gyvulių) registrą

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Regione Autonoma Valle d'Aosta

Assessorato Agricoltura e Risorse naturali — Dipartimento Agricoltura — Direzione investimenti aziendali e sviluppo zootecnico

Loc. Grande Charrière, 66

I-11020 Saint-Christophe (Aosta)

Interneto svetainė: http://www.regione.vda.it/gestione/sezioni_web/allegato.asp?pk_allegato=1348

Emanuele DUPONT

Il Coordinatore del Dipartimento Agricoltura

XA numeris: XA 244/08

Valstybė narė: Italija

Regionas: Regione Autonoma Valle d'Aosta

Pagalbos schemos pavadinimas: Incentivi per l'introduzione a livello di azienda di metodi e tecniche innovative in materia di riproduzione animale

Teisinis pagrindas: Legge regionale 4 settembre 2001, n. 21 «Disposizioni in materia di allevamento zootecnico e relativi prodotti» e successive modificazioni e integrazioni [in particolare, l'articolo 2 comma 1 lettera f) e comma 1 bis, l'articolo 3 e l'articolo 6 comma 1 lettera c)] e deliberazione della Giunta regionale del 13 giugno 2008, n. 1814 «Precisazioni in merito alla concessione degli incentivi previsti per il settore della zootecnia dalle leggi regionali 4 settembre 2001, n. 21 e 22 aprile 2002, n. 3, e successive modificazioni e integrazioni»

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 120 000 EUR

Maksimalus pagalbos intensyvumas: 40 % reikalavimus atitinkančiomis pripažintų išlaidų

Įgyvendinimo data: Nuo dienos, kai Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį registracijos numeris

Pagalbos schemos trukmė: Pagal minėtos pagalbos sąlygas ji gali būti skiriama iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Pasitelkus pagalbos priemones įmonėse diegiant novatoriškus gyvulių reprodukcijos metodus ir technologijas, išskyrus dirbtinio apvaisinimo finansavimo priemones, siekiama nustatyti genus, nuo kurių priklauso mėsos minkštumas, patikrinti sėklos kokybines ir kiekybines savybes, suplanuoti sėklinimą, įgyvendinant selekcijos programos tikslus, kontroliuoti ir prižiūrėti įvaisą. Tiesiogiai ūkininkams išmokos nemokamos. Pagalbos priemonę leidžiama taikyti tik iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Finansavimo reikalavimus atitinka suplanuoto sėklinimo, sėklos priežiūros programos ir įvaisos kontrolės išlaidos.

Nuoroda į Bendrijos teisės aktą: Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 16 straipsnio 1 dalies c punktas ir 3 dalis.

Reikėtų pabrėžti, kad Įstatymo Nr. 21/2001 2 straipsnio 1a punkte daroma nuoroda į minėtus straipsnius, ir tai reiškia ir į visas juose nurodytas sąlygas

Ekonomikos sektorius (-iai): 1993 m. kovo 26 d. Regiono įstatyme Nr. 17, kuriuo įsteigiamas regioninis gyvulių ir gyvulininkystės (galvijų, avių, ožkų, kiaulinių šeimos ir arklinių šeimos gyvūnų) ūkių registras, išvardytos veislės ir kitos gyvulininkystei svarbios veislės

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Regione Autonoma Valle d'Aosta

Assessorato Agricoltura e Risorse naturali — Dipartimento Agricoltura — Direzione investimenti aziendali e sviluppo zootecnico

Loc. Grande Charrière, 66

I-11020 Saint-Christophe (Aosta)

Interneto svetainė: http://www.regione.vda.it/gestione/sezioni_web/allegato.asp?pk_allegato=1348

Emanuele DUPONT

Il Coordinatore del Dipartimento Agricoltura

XA numeris: XA 249/08

Valstybė narė: Italija

Regionas: Sardegna

Pagalbos schemos pavadinimas: Legge regionale 11 marzo 1998, n. 8, articolo 23 (aiuti per i danni alla produzione agricola).

Aiuti a favore delle aziende colpite da tubercolosi bovina nel periodo 1 gennaio 2007-31 dicembre 2008. Spesa Assessorato Igiene, Sanità e dell'Assistenza Sociale 300 000 EUR Spesa Assessorato Agricoltura e Riforma Agro-Pastorale 440 000 EUR

Teisinis pagrindas: L.R. 11 marzo 1998, n. 8, articolo 23.

Deliberazione della Giunta regionale n. 13/26 del 4 marzo 2008 recante «Aiuti a favore delle aziende colpite da tubercolosi bovina nel periodo 1 gennaio 2007-31 dicembre 2008 (L.R. 11 marzo 1998, n. 8, articolo 23) Spesa Assessorato Igiene, Sanità e dell'Assistenza Sociale 300 000 EUR. Spesa Assessorato Agricoltura e Riforma Agro-Pastorale 440 000 EUR».

Deliberazione della Giunta regionale n. 34/19 del 19 giugno 2008

Modifica della deliberazione della Giunta regionale n. 13/26 del 4 marzo 2008 — recante «Aiuti a favore delle aziende colpite da tubercolosi bovina nel periodo 1 gennaio 2007-31 dicembre 2008 (L.R. 11 marzo 1998, n. 8, articolo 23). Direttive di attuazione».

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagalbai, teikiamai 2007 m. ir 2008 m. patirtiems nuostoliams padengti, iš viso skirta 740 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

Pagalba nuostoliams dėl paskerstų galvijų padengti:

—	100 % sumos, apskaičiuotos pagal 2008 m. birželio 19 d. Regiono vykdomojo potvarkio D.G.R. Nr. 34/19 A priede nustatytų įgyvendinimo taisyklių 2 punkte aprašytą procedūrą.

Pagalba prarastoms pajamoms padengti:

—	100 % prarastų pajamų, apskaičiuotų pagal 2008 m. birželio 19 d. Regiono vykdomojo potvarkio D.G.R. Nr. 34/19 B priede nustatytų įgyvendinimo taisyklių 2 punkte aprašytą procedūrą

Įgyvendinimo data: Abi pagalbos schemos skirtos nuo 2007 m. sausio 1 d. įmonių patirtiems nuostoliams padengti

Pagalbos schemos trukmė: Iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Pagalba nuostoliams dėl paskerstų galvijų padengti: skirta, kaip apibrėžta reglamento 10 straipsnio 2 dalies a ir i punktuose, suteikti regiono galvijų augintojams, kuriems 2007–2008 m. reikėjo paskersti tuberkulioze užsikrėtusius galvijus, papildomą kompensaciją, kuria dengiamas skirtumas tarp įkainių, nustatytų 2006 m. spalio 10 d. Ministro potvarkiu, ir gyvulio vertės, nurodytos kas dvi savaites išleidžiamuose ISMEA biuleteniuose, jei taikoma, išskaičiuojant visas už parduotą mėsą gautas lėšas.

Visos pagal savanoriško ar subsidijuojamo draudimo schemas ūkininkams išmokėtos sumos iš pagalbos sumos bus išskaičiuotos.

Pagalba prarastoms pajamoms padengti: skirta, kaip apibrėžta reglamento 10 straipsnio 2 dalies a ir ii punktuose, suteikti regiono galvijų augintojams, kurių ūkiai yra galvijų tuberkuliozės protrūkio centrai, kompensaciją už nuostolius, patirtus nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. dėl pagal galvijų tuberkuliozės sustabdymo planą sveikatos priežiūros institucijų nustatytų ribojamųjų priemonių:

draudimo veisti (sumažėjus atvedamų veršelių skaičiui, sumažėja ir mėsos gamybos apimtys, todėl prarandamos pajamos),

draudimo papildyti galvijų bandą (dėl ko sunku atkurti bandą po privalomojo skerdimo, o sumažėjus atvedamų veršelių skaičiui, sumažėja ir mėsos gamybos apimtys, todėl prarandamos pajamos).

Visos pagal savanoriško ar subsidijuojamo draudimo schemas ūkininkams išmokėtos sumos iš pagalbos sumos bus išskaičiuotos

Ekonomikos sektorius (-iai): Gyvulininkystė: galvijininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Regione Autonoma della Sardegna

Assessorato igiene e sanità e dell'Assistenza sociale

Via Roma 223

I-09123 Cagliari (concede l'aiuto per i capi abbattuti)

Assessorato dell'agricoltura e riforma agro-pastorale

Via Pessagno 4

I-09125 Cagliari (concede l'aiuto per la perdita di reddito)

Interneto svetainė: Deliberazione n. 13/26 del 4 marzo 2008 tekstą rasite:

http://www.regione.sardegna.it/documenti/1_73_20080306104215.pdf

A priedą rasite:

http://www.regione.sardegna.it/documenti/1_73_20080306104235.pdf

B priedą rasite:

http://www.regione.sardegna.it/documenti/1_73_20080306104251.pdf

Deliberazione n. 34/19 del 19 giugno 2008 tekstą rasite:

http://www.regione.sardegna.it/documenti/1_72_20080619175155.pdf

A priedą (D.G.R. Nr. 34/19) rasite:

http://www.regione.sardegna.it/documenti/1_72_20080624122917.pdf

B priedą rasite:

http://www.regione.sardegna.it/documenti/1_72_20080624123014.pdf

Stefania MANCA

Direttore ad interim

Servizio sostegno delle imprese agricole e sviluppo delle competenze

23.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/16

Kvietimas teikti paraiškas Europos maisto saugos tarnybos (įsikūrusios Italijoje Parmos mieste) mokslinių grupių narių vietoms užimti

(2008/C 268/07)

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra svarbiausia maisto ir pašarų saugai kylančių pavojų vertinimo organizacija Europos Sąjungoje (ES). Glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis ir viešai konsultuodamasi su interesų grupėmis, EFSA teikia nepriklausomą mokslinę informaciją ir rengia aiškius pranešimus apie esamus ir kylančius pavojus.

Tarnyba patvirtino atrankos tvarką, pagal kurią turi būti sudarytas toliau nurodytų mokslinių grupių narių rezervinis sąrašas:

MOKSLO EKSPERTAI, PRETENDUOJANTYS TAPTI EFSA MOKSLINIŲ GRUPIŲ IR MOKSLO KOMITETO NARIAIS:

—	Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinė grupė (AHAW),

—	Biologinių pavojų mokslinė grupė (BIOHAZ),

—	Maisto grandinės teršalų mokslinė grupė (CONTAM),

—	Pašaruose naudojamų priedų, produktų ir medžiagų mokslinė grupė (FEEDAP),

—	Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinė grupė (GMO),

—	Dietinių produktų, mitybos ir alergijų mokslinė grupė (NDA),

—	Augalų sveikatos mokslinė grupė (PLH),

—	Augalų apsaugos produktų ir jų likučių mokslinė grupė (PPR),

—	Mokslo komitetas (MK).

Ref.: EFSA/E/2008/002

Siekdami į mokslines grupes sutelkti geriausiai mokslinių grupių darbo sritis išmanančius asmenis Europoje, šiuo kvietimu kreipiamės į mokslininkus, pageidaujančius tapti Europos maisto saugos tarnybos Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinės grupės (AHAW), Biologinių pavojų mokslinės grupės (BIOHAZ), Maisto grandinės teršalų mokslinės grupės (CONTAM), Pašaruose naudojamų priedų, produktų ir medžiagų mokslinės grupės (FEEDAP), Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinės grupės (GMO), Dietinių produktų, mitybos ir alergijų mokslinės grupės (NDA), Augalų sveikatos mokslinės grupės (PLH), Augalų apsaugos produktų ir jų likučių mokslinės grupės (PPR) ir Mokslo komiteto (MK) nariais.

Europos maisto saugos tarnyba

EFSA yra maisto ir pašarų saugos rizikos vertinimo sistemos pagrindinė institucija Europos Sąjungoje. Europos institucijos ir ES valstybės narės, rengdamos strategijas ir priimdamos sprendimus dėl rizikos valdymo, remiasi jos teikiama moksline informacija apie esamą ir kylančią riziką. Svarbiausia EFSA užduotis — teikti skaidrius ir nepriklausomus mokslinius patarimus ir pranešimus, grindžiamus naujausia moksline metodika ir turimais duomenimis.

EFSA yra subūrusi geriausius Europos rizikos vertinimo maisto ir pašarų saugos srities ekspertus, kurie nepriklausomai dirba savarankiškai, savavaldei organizacijai, teikdami Europos institucijoms ir valstybėms narėms aukščiausio lygio mokslinius patarimus.

Tarnyba laikosi pagrindinių mokslinės veiklos specializacijos, atvirumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir nuovokumo principų. Dirbdama nepriklausomai, atvirai ir skaidriai EFSA teikia geriausius mokslinius patarimus ir taip padeda gerinti Europos maisto ir pašarų saugos sistemą.

EFSA mokslinių grupių ir Mokslo komiteto vaidmuo

Kiekviena mokslinė grupė atsakinga už Tarnybos mokslinių nuomonių ir patarimų savo kompetencijos srityje teikimą.

Mokslines grupes paprastai sudaro 21 nepriklausomas mokslo ekspertas.

Mokslinių grupių ir Mokslo komiteto nariai skiriami trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas du kartus, ir turi būti pasirengę atvykti ir aktyviai dalyvauti visuose grupės posėdžiuose, kurių metu tvirtinamos nuomonės, mokslinės ataskaitos ar rekomendaciniai dokumentai. Apskaičiuota, kad Mokslo komitetas ir mokslinės grupės į dviejų dienų posėdžius, kurie paprastai vyksta Parmoje, Italijoje, renkasi nuo šešių iki dešimties kartų per metus (priklausomai nuo darbo krūvio). Taip pat pageidaujama, kad grupių nariai dalyvautų atitinkamose darbo grupėse. Posėdžiai vyksta anglų kalba ir daugelis dokumentų pateikiami anglų kalba. Pareiškėjai turi atkreipti dėmesį į tai, kad posėdžiams paprastai reikia rengtis iš anksto.

Visų mokslinių grupių pirmininkai kartu su kitais 6 mokslo ekspertais taip pat yra EFSA Mokslo komiteto nariai.

Mokslinių grupių nariai turi teisę gauti EFSA Valdančiosios tarybos nustatytą kompensaciją (2008 m. buvo nustatyta 300 EUR dydžio kompensacija) už kiekvieną posėdžio dieną. Taikant Tarnybos darbo tvarkos taisyklėse nustatytą skaičiavimo sistemą, nariai taip pat gauna kelionei ir pragyvenimui skirtas išmokas.

Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinė grupė (AHAW)

Ši mokslinė grupė teikia nepriklausomą mokslinę informaciją visais su gyvūnų ligomis ir gyvūnų gerove susijusiais klausimais. Jos veikla daugiausia susijusi su maistui skirtais gyvūnais, įskaitant žuvis.

Jos rizikos vertinimo metodas pagrįstas mokslinės informacijos ir duomenų peržiūra, siekiant įvertinti riziką, kaip konkretaus pavojaus padarinį. Tai padeda tvirtą mokslinį pagrindą Europos politikai ir teisės aktams, o rizikos valdytojams padeda priimti sprendimus.

Daugiau informacijos apie šios grupės veiklą galima rasti EFSA tinklalapyje AHAW pagrindinių temų skyriuje.

Biologinių pavojų mokslinė grupė (BIOHAZ)

Biologinių pavojų mokslinė grupė (BIOHAZ) teikia nepriklausomą mokslinę informaciją apie maisto saugai kylančius biologinius pavojus ir per maistą plintančias ligas. Ši grupė nagrinėja:

—	per maistą plintančias zoonozes (žmonėms perduodamas gyvūnų ligas),

—	užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas (BSE/TSE),

—	maisto mikrobiologiją,

—	maisto higienos ir maisto atliekų tvarkymo klausimus.

Europos maisto saugos tarnyboje ši grupė daugiausiai dirba su BSE ir TSE.

Ji atlieka rizikos vertinimus, kad būtų galima pateikti mokslines nuomones ir informaciją rizikos valdytojams. Tai padeda tvirtą mokslinį pagrindą Europos politikai ir teisės aktams, o rizikos valdytojams padeda priimti sprendimus.

Daugiau informacijos apie šios grupės veiklą galima rasti EFSA tinklalapyje BIOHAZ pagrindinių temų skyriuje.

Maisto grandinės teršalų mokslinė grupė (CONTAM)

CONTAM teikia nepriklausomą mokslinę konsultaciją teršalų maisto grandinėje ir nepageidautinų medžiagų, pavyzdžiui, gamtinių kenksmingų medžiagų, mikotoksinų ir į kitų mokslinių grupių veiklos sritį nepatenkančių neleistinų medžiagų likučių klausimais.

Daugiau informacijos apie šios grupės veiklą galima rasti EFSA tinklalapyje CONTAM pagrindinių temų skyriuje.

Pašaruose naudojamų priedų, produktų ir medžiagų mokslinė grupė (FEEDAP)

FEEDAP teikia nepriklausomą mokslinę informaciją, susijusią su gyvūnų pašaruose naudojamų priedų ir produktų ar medžiagų sauga ir (arba) veiksmingumu. Grupė vertina jų saugą ir (arba) veiksmingumą tikslinėms rūšims, gyvūninės kilmės produktų naudotojams, vartotojams ir aplinkai. Grupė taip pat nagrinėja biologinių ir cheminių produktų ar medžiagų, skirtų naudoti būtent gyvūnų pašaruose, veiksmingumą.

Didelė dalis grupės darbo yra susijusi su medžiagomis, kurias EFSA turi įvertinti prieš suteikiant leidimą jas naudoti ES.

Daugiau informacijos apie šios grupės veiklą galima rasti EFSA tinklapyje FEEDAP pagrindinių temų skyriuje.

Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinė grupė (GMO)

GMO grupė teikia nepriklausomą mokslinę konsultaciją dėl:

—	genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), pavyzdžiui, augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų saugos,

—	genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų saugos.

Grupė atlieka rizikos vertinimus, kad būtų galima pateikti mokslines nuomones ir informaciją rizikos valdytojams. Jos rizikos vertinimo darbas pagrįstas mokslinės informacijos ir duomenų peržiūra, siekiant įvertinti konkretaus genetiškai modifikuoto organizmo saugą. Tai padeda tvirtą mokslinį pagrindą Europos politikai ir teisės aktams, o rizikos valdytojams padeda priimti sprendimus. Grupė didžiąją dalį savo darbo atlieka vertindama prašymus, nes visus genetiškai modifikuotus maisto ir pašarų produktus prieš suteikiant leidimą juos naudoti ES turi įvertinti EFSA.

Daugiau informacijos apie šios grupės veiklą galima rasti EFSA tinklalapyje GMO pagrindinių temų skyriuje.

Dietinių produktų, mitybos ir alergijų mokslinė grupė (NDA)

NDA sprendžia klausimus, susijusius su dietiniais produktais (maistu, skirtu konkrečių gyventojų grupių ypatingiems mitybos poreikiams tenkinti), žmonių mityba ir alergija maistui. Grupė taip pat konsultuoja kitais susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl naujo maisto (maisto ar sudedamųjų dalių, kurie iki 1997 m. gegužės 15 d. nebuvo plačiai vartojami ES).

Grupės darbas pagrįstas mokslinės informacijos ir duomenų peržiūra, siekiant įvertinti riziką, pavyzdžiui, susijusią su alergija maistui ir nauju maistu, ir teikti mokslinę informaciją žmonių mitybos ir maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir produktų maistinės vertės klausimais. Grupės veikla taip pat apima vertinimą, ar bet kokie teiginiai apie maisto naudą sveikatai yra moksliškai patikimi ir pagrįsti ir daro poveikį gyventojų suvartotiniems kiekiams. Grupė teikia mokslines nuomones ir informaciją rizikos valdytojams. Tai padeda tvirtą mokslinį pagrindą Europos politikai ir teisės aktams, o rizikos valdytojams padeda priimti sprendimus. Daugiau informacijos apie EFSA vaidmenį, susijusį su mitybos ir sveikatos teiginiais, rasite straipsnyje „Nagrinėjami mitybos ir sveikatos teiginiai“ ir (arba) EFSA tinklalapyje NDA pagrindinių temų skyriuje.

Augalų sveikatos mokslinė grupė (PLH)

PLH teikia nepriklausomas mokslines konsultacijas, susijusias su rizika, kurią kelia augalų kenkėjai, galintys pakenkti augalams, augaliniams produktams ar biologinei įvairovei ES. Grupė apžvelgia ir vertina tokią riziką maisto grandinės saugos ir saugumo atžvilgiu.

Jos rizikos vertinimo darbas pagrįstas mokslinės informacijos ir duomenų peržiūra, siekiant įvertinti konkretaus objekto keliamą riziką. Tai padeda tvirtą mokslinį pagrindą Europos politikai ir teisės aktams, o rizikos valdytojams padeda priimti sprendimus.

Daugiau informacijos apie šios grupės veiklą galima rasti EFSA tinklalapyje PLH pagrindinių temų skyriuje.

Augalų apsaugos produktų ir jų likučių mokslinė grupė (PPR)

Augalų apsaugos produktų ir jų likučių mokslinė grupė (PPR grupė) teikia nepriklausomą mokslinę informaciją augalų apsaugos produktų (paprastai vadinamų pesticidais) ir jų likučių rizikos vertinimo klausimais, nagrinėjant riziką, keliamą naudotojams ar darbininkams, vartotojams ir aplinkai.

Tai padeda tvirtą mokslinį pagrindą Europos politikai ir teisės aktams, o rizikos valdytojams padeda priimti sprendimus.

Grupė glaudžiai bendradarbiauja pesticidų rizikos vertinimo išsamios apžvalgos (PRAPeR) srityje, susijusioje su naujų ar esamų augalų apsaugos produktų aktyviųjų medžiagų ES išsamia apžvalga. PPR grupės prašoma pateikti nuomonę bet kuriais klausimais, kurių nepavyksta išspręsti taikant šią procedūrą arba kai reikia daugiau mokslinės informacijos, visų pirma toksikologijos, ekotoksikologijos, pesticidų ir jų likučių tolesnio išlikimo ir poveikio srityje. Dar viena veiklos sritis — esamų Europos metodinių dokumentų, susijusių su augalų apsaugos produktų rizikos vertinimu, atnaujinimas ir jų rengimas naujose mokslo srityse.

Daugiau informacijos apie EFSA veiklą, susijusią su pesticidais, galima rasti skyriaus „Pesticidai“ skiltyje „In focus“.

Daugiau informacijos apie šios grupės veiklą galima rasti EFSA tinklalapyje PPR pagrindinių temų skyriuje.

Mokslo komitetas (MK)

Mokslo komitetą sudaro visų mokslinių grupių pirmininkai ir šeši (6) kiti nepriklausomi mokslo ekspertai.

EFSA Mokslo komiteto užduotis — remti EFSA veiklą, susijusią su horizontaliaisiais moksliniais klausimais ir teikti strateginę informaciją EFSA vykdomajam direktoriui. Komitetas taip pat atsakingas už bendrąjį koordinavimą siekiant užtikrinti mokslinių grupių teikiamų mokslinių nuomonių nuoseklumą. Mokslo komitetas sutelkia dėmesį į suderintos rizikos vertinimo metodikos rengimą tose srityse, kuriose ES mastu metodai dar neapibrėžti.

Mokslo komitetas teikia mokslines nuomones ir informaciją rizikos valdytojams, taip užtikrindamas tvirtą mokslinį pagrindą Europos politikai ir teisės aktams, o rizikos valdytojams padėdamas priimti sprendimus.

Daugiau informacijos apie šio komiteto veiklą galima rasti EFSA tinklalapyje MK pagrindinių temų skyriuje.

Išsamesnė informacija apie Mokslo komiteto ir grupių narių atranką pateikiama „Sprendime dėl Mokslo komitetų ir mokslinių grupių steigimo ir veikimo“:

http://www.efsa.eu.int/EFSA/DocumentSet/mb_32ndmeet_annex_a_en_4_1,2.pdf?ssbinary=true

Daugiau informacijos apie mokslines grupes galima rasti:

www.efsa.europa.eu/EFSA/efsa_locale-1178620753812_ScientificPanels.htm

Atrankos tvarka

Kandidatų prašoma paraiškos formoje nurodyti, kurią mokslinę grupę ir (arba) Mokslo komitetą renkasi.

Reikalavimai

Kvalifikacija ir patirtis

A. Tinkamumo kriterijai

universitetinis, aukštesnis nei bakalauro laipsnio išsilavinimas, toksikologijos, ekotoksikologijos, aplinkos apsaugos mokslų, chemijos, biochemijos, maisto technologijos, farmakologijos, veterinarijos, medicinos, farmacijos, biologijos, gyvosios gamtos mokslų, agronomijos ar žemės ūkio mokslų, maisto mikrobiologijos, epidemiologijos, profesinės medicinos, visuomenės sveikatos, srityje ar su ja susijusioje srityje;

ii)	ne trumpesnė kaip 10 (dešimties) metų profesinė darbo patirtis, įgyta einant pareigas pasirinktos grupės kompetencijai priklausančiose srityse, kurias leidžia užimti toks išsilavinimas;

iii)	gerai mokėti anglų kalbą;

iv)

išplėstai, teisingai ir išsamiai užpildyti prie paraiškos formos pridėtą interesų deklaraciją. Įsidėmėkite, kad paraiška bus atmesta, jeigu ši jos dalis bus užpildyta neišsamiai;

Daugiau informacijos apie interesų deklaravimą žr.:

http://www.efsa.europa.eu/cs/BlobServer/General/doi_guidance_allannexes.pdf?ssbinary=true

kandidatai turi būti Europos Bendrijų valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių ir ES šalių kandidačių piliečiai. Ekspertai iš kitų nei Europos Sąjungos šalių gali taip pat teikti paraiškas, tačiau jų kandidatūra bus svarstoma tik tuo atveju, jei neatsiras atitinkamos patirties turinčių Europos šalių ekspertų.

B. Atrankos kriterijai

—	Patirtis, atliekant mokslinį rizikos vertinimą ir (arba) teikiant mokslinę informaciją su maisto ir pašarų sauga susijusiose srityse, o ypač Mokslo komiteto ar pasirinktos mokslinės grupės kompetencijos ir patirties srityse.

—	Įrodyta mokslinė specializacija vienoje arba, pageidautina, keliose srityse, susijusiose su ta sritimi, kurioje dirba Mokslo komitetas ar pasirinkta mokslinė grupė.

—	Patirtis kolegų mokslinių darbų ir publikacijų recenzavimo, pageidautina Mokslo komiteto ar pasirinktos grupės kompetencijai priklausančiose srityse.

—	Gebėjimas analizuoti sudėtingą informaciją ir medžiagą, dažnai priklausančią įvairioms mokslo sritims ir gaunamą iš įvairių šaltinių, ir rengti mokslinių nuomonių ir ataskaitų projektus.

—	Profesinė darbo patirtis įvairių disciplinų aplinkoje, pageidautina tarptautiniame kontekste.

—	Vadovavimo projektams, susijusiems su moksliniais klausimais, patirtis.

—	Įrodyti komunikaciniai gebėjimai, pagrįsti mokymo patirtimi, viešieji pristatymai, aktyvus dalyvavimas posėdžiuose, publikacijos.

Paraiškas, kurios atitinka reikalavimus, Tarnyba lygina ir vertina pagal pirmiau nurodytus atrankos kriterijus. EFSA pasilieka teisę konsultuotis su trečiosiomis šalimis dėl pareiškėjų profesinės patirties tiek, kiek tai yra susiję su jų paraiška.

Mokslinių grupių ir Mokslo komiteto narius skiria Valdančioji taryba vykdomojo direktoriaus siūlymu.

Be Mokslo komiteto, kandidatai gali nurodyti dvi (2) pageidaujamas mokslines grupes, bet gali būti paskirti tik į vieną iš jų. Pareiškėjui sutikus, jis gali būti paskirtas į mokslinę grupę, kurios paraiškoje jis konkrečiai nenurodė. Reikalavimus atitinkantiems kandidatams, kurie nepaskiriami nariais, gali būti siūloma būti įrašytiems į rezervinį sąrašą, jeigu ateityje atsirastų laisvų vietų, arba jiems gali būti siūloma dirbti kurios nors mokslinės grupės ar Mokslo komiteto ad hoc ekspertais.

Su visais į galutinį sąrašą įtrauktais ekspertais bus susisiekta ir paprašyta leidimo įtraukti jų duomenis į EFSA ekspertų duomenų bazę.

Daugiau informacijos apie EFSA ekspertų duomenų bazę žr.:

http://www.efsa.europa.eu/EFSA/AboutEfsa/WhoWeAre/efsa_locale-1178620753812_1178712806106.htm

Nepriklausomumas ir pareiškimai dėl įsipareigojimų bei interesų

Mokslinių grupių nariai skiriami asmeniškai. Pareiškėjai privalo pridėti pareiškimą, kad jie įsipareigoja veikti nepaisydami jokios išorinės įtakos, ir pareiškimą dėl interesų, kurie gali būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą.

Lygios galimybės

EFSA labai stengiasi savo procedūrose taikyti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principus.

Paraiškų teikimo tvarka

Kandidatai teikia paraiškas ir interesų deklaracijas elektroniniu būdu EFSA tinklalapyje: www.efsa.europa.eu

Elektroniniu paštu siunčiamos paraiškos nepriimamos.

Tarnyba prašo kandidatų pildyti paraiškų formas anglų kalba, nes tai palengvina atrankos procedūrą.

Visi kandidatai, atsiliepusieji į šį kvietimą, apie atrankos proceso rezultatus bus informuojami paštu.

Paraiškose nurodytus asmens duomenis EFSA tvarko remdamasi 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo. Kandidatų asmens duomenų tvarkymo tikslas yra išnagrinėti paraiškas pagal EFSA nustatytą atrankos ir skyrimo tvarką.

Paskutinė paraiškų pateikimo data

Paraiškos turi būti atsiųstos ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 7 d. vidurnakčio (vietos laiku, GMT +1). Registruotu paštu atsiųstų paraiškų gavimo data laikoma pašto antspaudo data.

EFSA atkreipia dėmesį, kad dėl itin didelio gaunamų paraiškų skaičiaus, artėjant galutinei paraiškų teikimo datai, sistemai gali būti sunku apdoroti didžiulį duomenų kiekį. Kaip tik todėl patariame kandidatams siųsti paraiškas gerokai anksčiau iki nustatytos paraiškų pateikimo datos.

Pastaba:

Atsiradus skirtumų ar neatitikimų tarp šio skelbimo versijos anglų k. ir bet kuria kita kalba, pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba.

23.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/23

VALSTYBĖS PAGALBA — VOKIETIJA

Valstybės pagalba C 28/08 (ex N 345/06) — MVĮ priemoka įmonės „M.A.L. Magdeburger Artolith GmbH“ investiciniam projektui

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 268/08)

2008 m. birželio 17 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie pagalbą, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

State Aid Greffe

Office: SPA3 6/5

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Vokietijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

PROJEKTAS

2006 m. birželio 2 d. raštu Vokietija pranešė Komisijai apie ketinimą kartu su pagal esamas regioninės pagalbos schemas teikiama regionine pagalba skirti papildomą 15 % MVĮ priemoką įmonei „Magdeburger Artolith GmbH“ (toliau — M.A.L.) sintetinių derva klijuotų akmens plokščių gamyklai atidaryti.

Įmonė M.A.L. veikia Magdeburge, kuris pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą yra remtinas. Įmonę M.A.L. 2005 m. įsteigė fizinių asmenų grupė, vadinama „Initiators — Group Artolith“. Vienintelis M.A.L. akcininkas ir vadovas yra p. Andreas Gratz. M.A.L. už 36 800 000 EUR iš „Breton SpA“ nusipirko akmens plokščių gamybai reikalingą įrangą, technologiją ir praktinę patirtį.

49 800 000 EUR vertės projektui finansuoti M.A.L. be prašomos pagalbos (20 177 593 EUR) ketina panaudoti nuosavus išteklius (7 000 000 EUR „Breton SpA“ suteiktą tarpinį finansavimą (angl. mezzanine capital)) ir banko paskolą (22 708 800 EUR).

Gavėjo MVĮ statuso įvertinimas

Komisijos Reglamento (EB) Nr. 70/2001 (toliau — „MVĮ reglamentas“) (1) 6 straipsnyje nustatytos ribos viršytos, todėl Vokietija įvykdė procedūrinį įsipareigojimą prieš skiriant MVĮ priemoką apie ją pranešti. Kaip nustatyta ankstesniuose sprendimuose, tokiais atvejais Komisijos vertinimas apsiriboja klausimu, ar gavėjas atitinka MVĮ kriterijus, kad galėtų gauti į numatytą pagalbą įtrauktą 15 % MVĮ priemoką.

Pagal Komisijos rekomendacijos dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (2) (toliau — „Rekomendacija dėl MVĮ“) priedo 2 straipsnį mažosios ir vidutinės įmonės — tai įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų, metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) bendra metinio balanso suma neviršija 43 mln. EUR. Kad būtų galima įvertinti, ar šios ribos neviršytos, Komisija visų pirma turi nustatyti, kokiais duomenimis reikėtų remtis. Tai priklauso nuo to, ar pagal Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnį M.A.L. laikoma savarankiška įmone, įmone partnere ar susijusia įmone.

Komisija abejoja, ar M.A.L. yra savarankiška įmonė, nes dėl tvirtų M.A.L. ir „Breton SpA“ sutartinių ryšių gali būti, jog M.A.L. ir „Breton SpA“ yra įmonės partnerės arba susijusios įmonės. Prieš pasirašydama akmens plokščių gamybos įrenginių ir reikalingos praktinės patirties tiekimo sutartį, „Breton SpA“ į įmonę M.A.L. investavo 7 000 000 EUR. Pagal M.A.L. ir „Breton SpA“ sutartį šiuo įnašu įmonei „Breton SpA“ suteikiamos teisės gauti dalį pelno (originalo kalba — „Genussrechtskapital“). 2005 m. M.A.L. balanse „Breton SpA“ įnašas įrašytas kaip nuosavas kapitalas. Komisija pabrėžia, kad klausimą, ar tam tikrų rūšių tarpinis finansavimas yra nuosavas kapitalas ar įsiskolinimas, valstybės narės sprendžia labai skirtingai. Vis dėlto, remdamasi šiame vertinimo etape turima informacija, Komisija abejoja, ar M.A.L. ir „Breton SpA“„Genussrechtskapital“ sutartis yra tik paskolos sutarties atitikmuo ir kad įmonės nėra susietos partnerystės ar kitais ryšiais. Pirma, šios abejonės pagrįstos konkrečiomis „Genussrechtskapital“ sutarties sąlygomis, pvz., dalyvavimo teisės suteikiamos neribotam laikotarpiui, o neigiamo bendro sąskaitos balanso atveju — tampa priklausomos netgi nuo registruoto M.A.L. kapitalo. Antra, pagal 2005 m. balansą „Breton SpA“ įnašas sudaro daugiau nei 25 % M.A.L. nuosavo kapitalo. Trečia, pagal tiekimo sutartį M.A.L. reklamose, rinkodaros strategijoje ir interneto svetainėje turi būti nuorodos į „Breton“ prekės ženklus ir technologijas. Todėl dėl „Breton“ intereso pateikti savo technologijas ir produktus Vokietijos rinkai šios dvi įmonės gali užmegzti tolesnius ryšius. Galiausiai, prireikus „Breton SpA“ sutiko skirti įmonei M.A.L. papildomą finansavimą — to, suteikdamos garantiją M.A.L. banko paskolai, prašė Vokietijos valdžios institucijos.

Vykstant preliminaraus tyrimo procedūrai, „Breton“ pardavė savo dalį („Genussrechtskapital“) įmonėje M.A.L. Šveicarijos bendrovei, kuri, Vokietijos nuomone, pagal Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 2 dalies c punktą yra institucinis investuotojas.„Breton SpA“ ir M.A.L. daugiau negalėtų būti laikomos įmonėmis partnerėmis. Vis dėlto, remdamasi turima informacija, Komisija negalėjo patvirtinti, kad pagal Rekomendaciją dėl MVĮ ši Šveicarijos bendrovė iš tikrųjų yra institucinis investuotojas, o ne „Breton SpA“ patikėtinis.

Jei M.A.L. ir „Breton SpA“ yra įmonės partnerės arba susijusios įmonės, skaičiuodama MVĮ ribas pagal Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 6 straipsnį, Komisija turėtų atsižvelgti ir į „Breton SpA“, ir „Breton SpA“ grupei priklausančių įmonių darbuotojų skaičių, apyvartą ar balansą. Tokiu atveju Rekomendacijos dėl MVĮ ribos smarkiai viršytos.

Remdamasi turima informacija, Komisija abejoja įmonės M.A.L. MVĮ statusu ir taip pat abejoja, ar MVĮ 15 % priemoka, apie kurią pranešta, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

RAŠTO TEKSTAS

„Die Kommission teilt Deutschland mit, dass sie nach Prüfung der Angaben Ihrer Behörden zu der oben genannten Beihilfemaßnahme entschieden hat, das Verfahren nach Artikel 88 Absatz 2 des EG-Vertrags einzuleiten.

1. VERFAHREN

(1)	Mit Schreiben vom 2. Juni 2006 (A/34350) meldeten die deutschen Behörden der Kommission ihre Absicht, der Magdeburger Artolith GmbH — zusätzlich zu Regionalbeihilfen im Rahmen bestehender Regionalbeihilferegelungen — einen KMU-Aufschlag in Höhe von 15 % zu gewähren.

(2)

Mit Schreiben vom 10. Juli 2006 (D/55735), 29. August 2006 (D/57401) und 7. Dezember 2006 (D/60188) forderte die Kommission ergänzende Angaben an. Die deutschen Behörden antworteten mit Schreiben vom 31. Juli 2006 (A/36153 und A/36143), 6. Oktober 2006 (A/37870), 26. Januar 2007 (A/30855) und 23. Februar 2007 (A/31733).

(3)	Mit Schreiben vom 29. März 2007 (A/32777) ersuchten die deutschen Behörden die Kommission, die Würdigung der Beihilfe auszusetzen. Die Kommission gab dem Ersuchen mit Schreiben vom 2. April 2007 (D/51508) statt.

(4)

Mit Schreiben vom 31. August 2007 (A/37113) übermittelten die deutschen Behörden weitere Informationen und ersuchten die Kommission, die Würdigung der gemeldeten Maßnahme wieder aufzunehmen. Da die vorgelegten Informationen für die Würdigung nicht ausreichten, verlangte die Kommission mit Schreiben vom 15. Oktober 2007 (D/54091) weitere Angaben, die die deutschen Behörden mit Schreiben vom 13. November 2007 (A/39237) übermittelten. Am 6. Dezember 2007 fand ein Treffen zwischen den Kommissionsdienststellen und den deutschen Behörden statt; dem folgte ein Auskunftsersuchen der Kommission mit Datum vom 3. Januar 2008 (D/50006), das die deutschen Behörden mit Schreiben vom 6. März 2008 (A/4496) dahin gehend beantworteten, dass weitere Unterlagen vorgelegt werden würden, sobald sie verfügbar seien. Die Kommission teilte den deutschen Behörden mit Schreiben vom 14. März 2008 (D/51140) mit, dass die Zweimonatsfrist, die der Kommission für ihre Entscheidung zur Verfügung steht, erst zu laufen beginnt, wenn diese fehlenden Angaben bei der Kommission eingegangen sind. Mit Schreiben vom 7. Mai 2008 (D/51842) verlangte die Kommission weitere Informationen, die Deutschland am 19. Mai 2008 (A/9174) übermittelte.

(5)

Deutschland meldet die Maßnahme gemäß der Verpflichtung nach Randnummer 3.13 der Entscheidung der Kommission über die Beihilferegelung Gemeinschaftsaufgabe ‚Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur‘ (nachstehend ‚GA-Regelung‘) an (3). Danach müssen Einzelbeihilfen angemeldet werden, wenn die Kriterien in Artikel 6 der Verordnung (EG) Nr. 70/2001 der Kommission über die Anwendung der Artikel 87 und 88 des EG-Vertrags auf staatliche Beihilfen an kleine und mittlere Unternehmen (im Folgenden ‚KMU-Verordnung‘) (4) erfüllt sind. Gemäß diesem Artikel sind Einzelbeihilfen für Unternehmen in einem Fördergebiet anzumelden, wenn sich die förderfähigen Gesamtkosten auf mindestens 25 000 000 EUR belaufen und die Nettobeihilfeintensität mindestens 50 % der in der Fördergebietskarte für das betreffende Gebiet ausgewiesenen Nettobeihilfeobergrenze beträgt oder wenn sich das Gesamtvolumen einer Beihilfe auf mindestens 15 000 000 EUR brutto beläuft.

2. BESCHREIBUNG DER BEIHILFE

2.1. Beihilfeempfänger

(6)

Beihilfeempfänger ist die Magdeburger Artolith GmbH (nachstehend ‚M.A.L.‘). Das Unternehmen liegt in einem Fördergebiet nach Artikel 87 Absatz 3 Buchstabe a des EG-Vertrags. M.A.L. wurde 2005 von einer Gruppe natürlicher Personen, der sog. ‚Initiatorengruppe Artolith‘, initiiert und wird kunstharzgebundene Steinplatten herstellen. Einziger Gesellschafter und Geschäftsführer des Unternehmens ist eine natürliche Person, Herr Andreas Gratz.

(7)	Durch eine am 22. Dezember 2005 unterzeichnete Vereinbarung wurde M.A.L. von Breton SpA (nachstehend ‚Breton‘) Genusskapital in Höhe von 7 000 000 EUR zur Verfügung gestellt.

(8)	Am 28. Dezember 2005 unterzeichnete M.A.L. einen Vertra mit Breton über die Lieferung von Maschinen, Ausrüstung und erforderlichem Know-how für die Steinplattenherstellung.

(9)

Ende 2005 hatte M.A.L. vier Mitarbeiter, keinen Umsatz und eine geschätzte Bilanzsumme in Höhe von 37 020 000 EUR. Der ursprünglichen Zuwendungsbescheid vom 15. Dezember 2005 zufolge wurde nach Abschluss des Investitionsvorhabens Ende 2006 von 105 Mitarbeitern ausgegangen Am 6. Juni 2006 genehmigten die deutschen Behörden die Verlängerung des Investitionszeitraums bis Ende 2007.

2.1.1. M.A.L. und die ‚Initiatorengruppe Artolith‘

(10)	Die sog. ‚Initiatorengruppe Artolith‘ hatte ursprünglich die vier Mitglieder […] (5), […], […]und […] (Initiatoren 1-4 im Schaubild weiter unten).

(11)

[…] (Initiator 1) hält 100 % der M.A.L.-Anteile. Die Initiatoren 2 und 3 sind berechtigt, mit je 33 % an einer etwaigen Erhöhung des Kapitals von M.A.L. (Nennwert) teilzunehmen. Den Angaben Deutschlands zufolge sind sie in keiner anderen Weise an M.A.L. beteiligt. Auch haben sie kein Eigenkapital zur Verfügung gestellt. […] (Initiator 4) ist später aus der Initiatorengruppe ausgeschieden und wird sich um den künftigen Vertrieb der M.A.L.-Erzeugnisse in den USA kümmern.

(12)	[…] […]und […] (Initiatoren 1-3) halten je 33 % der Anteile an dem Unternehmen Agrar Biologisches Institut GmbH (nachstehend ‚ABI‘).

(13)

Zum Zeitpunkt der Anmeldung war ABI nicht auf dem Markt aktiv. Das Unternehmen wurde zur Entwicklung und Herstellung von Naturharz aus erneuerbaren Quellen gegründet. Deutschland bestätigte, etwaige zukünftige Geschäfte zwischen ABI und M.A.L. würden nach dem Fremdvergleichsgrundsatz (arms-length principle) abgewickelt.

2.1.2. M.A.L. und Breton

(14)

Bei Breton handelt es sich um ein großes Unternehmen mit Sitz im italienischen Castello di Godego, das im Bereich der Entwicklung und Herstellung von Maschinen, Ausrüstung und immateriellen Anlagewerten für die Verarbeitung von Naturstein sowie in der Herstellung und Verarbeitung von Verbundstein tätig ist.

(15)

Breton selbst gehört dem Unternehmen SIGEP SpA (nachstehend ‚SIGEP‘) an, das in die Kategorie der Großunternehmen fällt. Bei SIGEP handelt es sich um eine Holding aus vier Unternehmen: eines ist Breton selbst, ein anderes die Breton-Niederlassung in den USA ‚Breton USA Customer Services Cooperation‘.

(16)

Deutschland hat dazu folgende Angaben gemacht:

—	es besteht keinerlei Verbindung zwischen der US-Niederlassung von Breton und der oben erwähnten künftigen Vertriebsstruktur von M.A.L. in den USA,

—	kein Mitglied der Initiatorengruppe Artolith steht in irgend einer vertraglichen Verbindung zu Breton, und

—	Breton und ABI stehen nicht in vertraglicher Verbindung zueinander.

(17)

Ein wesentlicher Geschäftsbereich von Breton sind Fabrikanlagen zur Herstellung von Verbundstein. Angaben des Unternehmens zufolge kann seinem technologischen Know-how weltweit kein anderes Unternehmen Konkurrenz machen. Die in Fabrikanlagen von Breton eingesetzten Technologien sind durch internationale Patente und Lizenzen geschützt (6). Breton ist Eigentümer der über Patente und Warenzeichen geschützten Technologie zur Herstellung von harzgebundenen Verbundsteinplatten (compound stone raisin-bounded slabs) (Bretonstone®slabs) und zementgebundenen Platten (cement-bound slabs) (Bretonstonecem®slabs).

(18)	Am 22. Dezember 2005 erklärte sich Breton bereit, M.A.L. 7 000 000 EUR zuzuführen, nachdem die Bank Hypo Alpe-Adria AG die Gewährung eines zur Finanzierung des Investitionsvorhabens von M.A.L. erforderlichen Darlehens in Höhe von 22 708 700 EUR bestätigte.

(19)

Der Genussrechtskapital-Vertrag zwischen M.A.L. und Breton klassifiziert den Beitrag von Breton als Genussrechtskapital, das in der Bilanz 2005 von M.A.L. als Eigenkapital ausgewiesen wird. Das Genussrechtskapital wird auf unbegrenzte Zeit überlassen. Der zugrunde liegende Vertrag kann frühestens zum 31. Dezember 2015 gekündigt werden, wobei eine Kündigungsfrist von zwei Jahren einzuhalten ist.

(20)	Der Vertrag gibt Breton spezifische Informationsrechte, jedoch keine Stimmrechte (7), die eine Einmischung in die Geschäfte von M.A.L. erlauben würden.

(21)	Breton erhält eine ertragsunabhängige Vergütung in Höhe von jährlich 3,5 % der investierten 7 000 000 EUR Genussrechtskapital. Ferner erhält Breton 2,5 % des Ertrags von M.A.L. vor Zinsen und Steuern. Beide Vergütungen setzen für das betreffende Jahr einen Jahresüberschuss voraus.

(22)	Im Falle eines Jahresfehlbetrags trägt Breton die Verluste des Unternehmens durch Verlustbeteiligung mit. Gemäß Vertrag steht das Genussrechtskapital dann selbst hinter dem Stammkapital von M.A.L. zurück (8).

(23)	Breton darf die Genussrechte nur im Einvernehmen mit M.A.L. mit einer Hypothek belasten, verkaufen oder anderweitig übertragen. M.A.L. stimmt jedoch einer Übertragung innerhalb der oben erwähnten SIGEP-Holding unwiderruflich zu.

(24)	Das Genussrechtskapital von Breton steht hinter allen anderen Gläubigern von M.A.L. zurück.

(25)	Die Möglichkeit, die Genussrechte in Anteile an der Gesellschaft umzuwandeln, ist im Vertrag nicht vorgesehen.

(26)

Mit Schreiben vom 31. August 2007 teilte Deutschland der Kommission mit, dass die von M.A.L. an Breton emittierten Genussrechte am 27. Juli 2007 verkauft wurden, und zwar an SFC Swiss Forfaiting Company (nachstehend ‚SFC‘), ein Unternehmen, das nach Auffassung Deutschlands zu den institutionellen Anlegern im Sinne von Artikel 3 des Anhangs zur Empfehlung der Kommission vom 6. Mai 2003 betreffend die Definition der Kleinstunternehmen sowie der kleinen und mittleren Unternehmen (9) (nachstehend ‚KMU-Empfehlung‘) gehört.

(27)	Auf Grundlage der der Kommission zu diesem Zeitpunkt vorliegenden Angaben scheint die beschriebene Struktur sich folgendermaßen darzustellen:

2.2. Investitionsvorhaben und Kosten

(28)	M.A.L. baut in Magdeburg ein neues Werk, in dem kunstharzgebundene Steinplatten hergestellt werden sollen. Das Projekt hat 2005 begonnen und sollte Ende 2006 abgeschlossen sein, die Laufzeit wurde jedoch bis Ende 2007 verlängert.

(29)

Die Gesamtinvestitionskosten für das Vorhaben belaufen sich auf 49 800 000 Mio. EUR. Die nominalen Gesamtkosten schlüsseln sich wie folgt auf:

	Gesamtkosten (EUR)
Grundstück	[…]
Gebäude	[…]
Maschinen/Ausrüstung/Fahrzeuge	[…]
Gesamt	49 800 000

(30)

Am 28. Dezember 2005 unterzeichnete Breton einen Liefervertrag mit M.A.L. im Wert von 36 800 000 EUR über den Verkauf der erforderlichen Ausrüstung für die geplante Produktion, eine einfache (non-exclusive) Lizenz für die Herstellung der genannten Erzeugnisse, die Bereitstellung des erforderlichen Know-hows, Mitarbeiter-Fortbildung für M.A.L. und Dienste im Zusammenhang mit der kalten und heißen Prüfung der künftigen Fabrik.

2.3. Finanzierung

(31)

Das Vorhaben wird aus Eigenmitteln und über ein Bankdarlehen finanziert, ergänzt durch die beantragten Fördermittel:

Quelle	Betrag (EUR) Nennwert
Eigenmittel (‚Genussrechtskapital‘)	7 000 000
(Privates) Bankdarlehen — (76 % besichert durch staatliche Bürgschaften)	22 708 800
Zuschuss im Rahmen der GA-Regelung	9 705 500
Investitionszulage	10 385 800
Gesamt	49 800 000

(32)	Wie von den deutschen Behörden bei Gewährung der Bürgschaft für das von der Hypo Alpe-Adria AG an die M.A.L. gewährte Darlehen verlangt, hat Breton sich bereit erklärt, M.A.L. weitere 1 000 000 EUR zu überlassen, sollte dies im Verlauf des Investitionsvorhabens erforderlich werden.

2.4. Rechtsgrundlage

(33)

Als Rechtsgrundlage für die Regionalbeihilfe und den KMU-Aufschlag wurden angegeben:

—	Gemeinschaftsaufgabe ‚Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur‘ (10) (‚GA-Regelung‘),

—	Investitionszulagengesetz im Jahr 2005 (nachstehend: ‚IZ-Regelung‘) (11),

—	Programm für unmittelbare Bürgschaften des Bundes und der Länder in den neuen Bundesländern und Berlin Ost (12).

2.5. Art/Höhe der Beihilfe und Beihilfeintensität

(34)	Zum Zeitpunkt der Anmeldung beabsichtigte Deutschland, M.A.L. im Rahmen der oben genannten Regelungen Beihilfen in einer Gesamthöhe von max. 20 177 593 EUR, d. h. 42,03 % der förderfähigen Kosten von 48 000 000 EUR, zu gewähren (13).

(35)	Die Beihilfen sollen in Form eines unmittelbaren Investitionszuschusses in Höhe von 9 705 500 EUR auf Grundlage der GA-Regelung und in Form einer Investitionszulage in Höhe von max. 10 385 800 EUR im Rahmen der IZ-Regelung gewährt werden.

(36)	Außerdem werden die deutschen Behörden im Rahmen des Programms für unmittelbare Bürgschaften eine Bürgschaft für 76 % eines von der Hypo-Alpe Adria-Bank AG gewährten privaten Bankdarlehens über 22 708 800 EUR übernehmen. Der Beihilfebetrag der Bürgschaft beläuft sich auf 86 293 EUR (14).

(37)

Im Gesamtbeihilfebetrag ist ein KMU-Aufschlag in Höhe von 15 % enthalten, was 7 200 000 EUR entspricht. Mit Schreiben vom 19. Mai 2008 teilte Deutschland der Kommission mit, dass der KMU-Aufschlag auf Grundlage der IZ-Regelung gewährt wird und auf Grundlage der GA-Regelung bereits ein Regionalbeihilfebetrag in Höhe von 7 764 400 EUR ausgezahlt wurde. Vor diesem Hintergrund werde Deutschland die Beihilfeintensität (ohne Aufschläge) für Großunternehmen im Rahmen der IZ-Regelung (12,5 %) auf bis zu 25 % (wie für KMU zulässig) erhöhen, sofern die Kommission den KMU-Aufschlag für M.A.L. genehmigt.

3. BEIHILFERECHTLICHE WÜRDIGUNG

(38)

Gemäß Artikel 6 Absatz 1 der Verordnung (EG) Nr. 659/1999 des Rates vom 22. März 1999 (15) enthält die Entscheidung über die Einleitung eines förmlichen Prüfverfahrens eine Zusammenfassung der wesentlichen Sach- und Rechtsfragen, eine vorläufige Würdigung des Beihilfecharakters der geplanten Maßnahme durch die Kommission und Ausführungen über ihre Bedenken hinsichtlich der Vereinbarkeit mit dem Gemeinsamen Markt.

3.1. Anmeldungspflicht

(39)

Da erstens die förderfähigen Gesamtkosten des M.A.L.-Vorhabens 48 000 000 EUR betragen und die Nettobeihilfeintensität 50 % der in dieser Region anwendbaren Beihilfenintensität übersteigt und zweitens die Bruttobeihilfe 15 000 000 EUR beträgt, werden mit dem Vorhaben die Schwellenwerte gemäß Artikel 6 der KMU-Verordnung überschritten, was zur Einzelanmeldungspflicht führt. Deutschland hat den KMU-Aufschlag vor seiner Anwendung angemeldet und ist somit seiner verfahrensrechtlichen Pflicht nachgekommen.

(40)

Gemäß ihrer Entscheidungspraxis (16) beschränkt die Kommission ihre Würdigung in Fällen, in denen lediglich der KMU-Aufschlag angemeldet wurde, auf die Frage, ob der Beihilfeempfänger als KMU eingestuft werden kann und Anspruch auf den KMU-Aufschlag von höchstens 15 % gemäß Artikel 4 Absatz 3 Buchstabe b der KMU-Verordnung hat. Es liegen keine branchenspezifischen Gründe vor, den KMU-Aufschlag nicht zu gewähren.

3.2. Vereinbarkeit/Würdigung der Kriterien für den KMU-Aufschlag

(41)	Nach Auffassung Deutschlands ist M.A.L. Empfänger des KMU-Aufschlags. Deutschland erklärte, bei dem Unternehmen handele es sich um ein KMU im Sinne der KMU-Empfehlung.

(42)

In Artikel 2 des Anhangs zur KMU-Empfehlung werden kleine und mittlere Unternehmen definiert als Unternehmen:

—	die weniger als 250 Personen beschäftigen, und

—	einen Jahresumsatz von höchstens 50 Mio. EUR erzielen und/oder deren Jahresbilanzsumme sich auf höchstens 43 Mio. EUR beläuft.

(43)

Um zu ermitteln, ob diese Schwellenwerte eingehalten werden, muss die Kommission zunächst festlegen, welche Daten zugrunde zu legen sind. Dies hängt davon ab, ob es sich bei M.A.L. um ein ‚eigenständiges‘, ein ‚verbundenes‘ oder ein ‚Partnerunternehmen‘ im Sinne von Artikel 3 des Anhangs zur KMU-Empfehlung handelt.

3.2.1. Eigenständiges Unternehmen?

(44)

Artikel 87 Absatz 1 des EG-Vertrags stützt sich bei der Definition des Beihilfeempfängers auf den Begriff des Unternehmens. Gemäß Europäischem Gerichtshof (17) muss es sich bei dem ‚Unternehmen‘ nicht unbedingt um eine bestimmte juristische Person handeln, sondern es kann eine wirtschaftliche Gruppe von Gesellschaften sein, die wesentlich stärker ist als ein einzelnes KMU.

(45)

Um zu entscheiden, ob M.A.L. ein eigenständiges Unternehmen ist oder mit einem anderen Unternehmen eine wirtschaftliche Gruppe bildet (‚Partnerunternehmen‘ oder ‚verbundenes‘ Unternehmen), sind verschiedene Faktoren zu prüfen. Gemäß Artikel 3 Absatz 2 des Anhangs zur KMU-Empfehlung handelt es sich um ‚Partnerunternehmen‘, wenn ein Unternehmen (vorgeschaltetes Unternehmen) — allein oder gemeinsam mit einem oder mehreren verbundenen Unternehmen — 25 % oder mehr des Kapitals oder der Stimmrechte des anderen Unternehmens (nachgeschaltetes Unternehmen) hält. Um ‚verbundene Unternehmen‘ handelt es sich gemäß Artikel 3 Absatz 3 Buchstabe c des Anhangs zur KMU-Empfehlung, wenn ein Unternehmen gemäß einem mit dem anderen Unternehmen abgeschlossenen Vertrag oder aufgrund einer Klausel in dessen Satzung berechtigt ist, einen beherrschenden Einfluss auf dieses Unternehmen auszuüben.

(46)	Deutschland hat Angaben zu M.A.L. übermittelt, die der Feststellung dienen, ob ein anderes Unternehmen mit M.A.L. gemeinsam eine wirtschaftliche Gruppe bildet.

(47)	Diesen Informationen zufolge ist Herr Gratz alleiniger Anteilseigner (100 %) von M.A.L.

(48)	Ferner teilte Deutschland der Kommission mit, dass M.A.L. von der sog. ‚Initiatorengruppe Artolith‘ gegründet wurde und an Breton für das von diesem Unternehmen überlassene Genussrechtskapital in Höhe von 7 000 000 EUR Genussrechte emittiert hat.

(49)	Um festzustellen, ob es sich bei M.A.L. um ein eigenständiges Unternehmen handelt, wird die Kommission daher zunächst die Verbindungen zwischen M.A.L. und der ‚Initiatorengruppe Artolith‘ und anschließend die Verbindungen zwischen M.A.L. und Breton prüfen.

3.2.1.1. M.A.L. und die ‚Initiatorengruppe Artolith‘

(50)	Die ‚Initiatorengruppe Artolith‘ bestand ursprünglich aus vier natürlichen Personen (siehe Schaubild unter Randnummer 27 dieser Entscheidung: Initiatoren 1-4).

(51)

Initiator 1 […] hält 100 % der Anteile an M.A.L. Die Initiatoren 2 und 3 haben das Recht, zu je 33 % an einer etwaigen Kapitalerhöhung von M.A.L. teilzunehmen. Wie Deutschland der Kommission mitteilte, halten die Initiatoren 1-3 je 33 % der Anteile an ABI, einem Unternehmen, das zur Entwicklung und Herstellung von Naturharz aus erneuerbaren Quellen gegründet wurde. Zum Zeitpunkt der Anmeldung war ABI nicht auf dem Markt aktiv, so dass sich der Umsatz auf 0 belief und das Unternehmen keine Mitarbeiter hatte. Deutschland bestätigte, etwaige zukünftige Geschäfte zwischen ABI und M.A.L. würden nach dem Fremdvergleichsgrundsatz (arms-length principle) abgewickelt.

(52)	Initiator 4 ist später aus der Initiatorengruppe ausgeschieden und wird sich um den künftigen Vertrieb der M.A.L.-Erzeugnisse in den USA kümmern. Deutschland bestätigte, dass zwischen Initiator 4 und dem Netz von Breton in den USA keine Verbindungen bestehen.

(53)

Selbst wenn Initiator 1 […], einziger Gesellschafter von M.A.L., 33 % der Anteile an ABI hält, kann durch eine natürliche Person keine Partnerschaft zwischen zwei Unternehmen entstehen. Auch sind die Initiatoren 2 und 3, die je 33 % der Anteile an ABI halten, abgesehen von ihrem Recht zur Teilnahme an einer etwaigen Kapitalerhöhung von M.A.L., in keiner anderen Form an M.A.L. beteiligt und stellen kein Eigenkapital.

(54)	Unter diesen Umständen scheint durch die ‚Initiatorengruppe Artolith‘ keine Partnerschaft im Sinne von Artikel 3 des Anhangs zur KMU-Empfehlung zwischen M.A.L. und ABI entstehen zu können.

3.2.1.2. M.A.L. und Breton

(55)	Am 22. Dezember 2005 unterzeichneten M.A.L. und Breton einen Genussrechtskapital-Vertrag, demzufolge M.A.L. für das von Breton überlassene Genussrechtskapital in Höhe von 7 000 000 EUR Genussrechte an dieses Unternehmen emittiert hat.

(56)

Die Frage, ob spezifische Formen von Mezzanin-Kapital Eigenkapital darstellen oder vielmehr als Verbindlichkeiten (Darlehen) einzustufen sind, ist in den Rechtsvorschriften verschiedener Mitgliedstaaten äußerst uneinheitlich geregelt. Auch innerhalb einzelner Mitgliedstaaten gehen Banken ziemlich unterschiedlich mit Mezzanin-Kapital um.

(57)

Wie es scheint, hat Mezzanin-Kapital den Charakter eines hybriden Finanzierungsinstruments, das sich flexibel zwischen reinem Eigenkapital und reinen Verbindlichkeiten ansiedelt. Es handelt sich dabei nicht um ein eigenständiges Finanzierungsinstrument — wie Darlehen oder Aktien — msondern um eine hybride Finanzierungsform, in deren Rahmen verschiedene langfristige Instrumente — wie u. a. das oben genannte Genussrechtskapital — zum Einsatz kommen.

(58)

Mezzanin-Finanzierungsinstrumenten scheint gemein zu sein, dass sie flexibel strukturiert und in fast jeder Weise kombiniert werden können, damit genau auf die spezifischen Finanzierungsbedürfnisse von Privatunternehmen zugeschnittene Lösungen zustande kommen. Bei Höhe, Laufzeit, Fälligkeit, zeitlicher Abstimmung, Rückzahlungsweise und Vergütung scheinen große Spielräume zu bestehen.

(59)

Die Einstufung von Mezzanin-Kapital als Eigenkapital oder Verbindlichkeiten ist offenbar äußerst komplex und hängt stark von den spezifischen Klauseln des Vertrags über die jeweilige Finanzierungsmaßnahme ab. Bei Equity Mezzanine Capital (bilanziellem Eigenkapital) ist die Stellung des Anlegers in etwa dem einen Gesellschafter vergleichbar. Umgekehrt ist sie bei Debt Mezzanine Capital (bilanziellen Verbindlichkeiten) der eines Kapitalgebers vergleichbar.

(60)

Auf Grundlage der bisher verfügbaren Informationen bezweifelt die Kommission, dass es sich bei dem Genussrechtskapital-Vertrag zwischen M.A.L. und Breton um ein reines Darlehen handelt und keine Partnerschaft oder Verbindungen im Sinne von Artikel 3 des Anhangs zur KMU-Empfehlung zwischen den Unternehmen entstehen. Die Zweifel beruhen auf den Angaben in der Bilanz von M.A.L., im Genussrechtskapital-Vertrag, im Liefervertrag und im Bürgschaftsvertrag.

Bilanz von M.A.L.

(61)

In der einschlägigen, nach deutschen Rechtsvorschriften erstellten Bilanz von M.A.L. für 2005 wird das Genussrechtskapital (7 000 000 EUR) von Breton als Eigenkapital ausgewiesen und macht über 25 % des Eigenkapitals von M.A.L. aus, das sich Ende 2005 auf 8 552 020 EUR belief. Unter diesen Umständen könnten die beiden Unternehmen im Sinne von Artikel 3 des Anhangs zur KMU-Verordnung als Partnerunternehmen oder, angesichts der besonderen vertraglichen Verbindungen zwischen M.A.L. und Breton, sogar als verbundene Unternehmen betrachtet werden.

Genussrechtskapital-Vertrag zwischen M.A.L. und Breton

(62)	Das Genussrechtskapital wird auf unbegrenzte Zeit überlassen; der Vertrag kann frühestens zum 31. Dezember 2015 beendet werden, wenn der Darlehensvertrag zwischen Hypo Alpe-Adria AG und M.A.L. ausläuft, und es gilt eine Kündigungsfrist von zwei Jahren.

(63)	Im Falle eines Jahresüberschusses von M.A.L. erhält Breton eine ertragsunabhängige Vergütung in Höhe von jährlich 3,5 % sowie 2,5 % des Ertrags von M.A.L. vor Zinsen und Steuern. Im Falle eines Jahresfehlbetrags wird Breton an den Verlusten von M.A.L. beteiligt.

(64)	Im Falle eines Jahresfehlbetrags steht das Genussrechtskapital nicht nur hinter allen anderen Gläubigern der M.A.L., sondern selbst hinter dem Stammkapital der M.A.L. zurück.

Liefervertrag zwischen M.A.L. und Breton

(65)	Neben dem Genussrechtskapital-Vertrag unterzeichnete M.A.L. am 28. Dezember 2005 mit Breton einen Vertrag über die Lieferung von Maschinen, Ausrüstung und erforderlichem Know-how für die Steinplattenherstellung im Wert von 36 800 000 EUR, der zu den förderfähigen Kosten gerechnet wurde.

(66)

M.A.L. muss sich in seinen Werbeanzeigen, Marketingstrategien und auf seiner Website auf Warenzeichen und Technologie von Breton beziehen, so dass das Interesse von Breton an der Präsenz seiner Technologie und seiner Erzeugnisse auf dem deutschen Markt als weitere Verbindung zwischen den beiden Unternehmen gewertet werden könnte.

Bürgschaftsvertrag zwischen M.A.L., Deutschland und Hypo Alpe-Adria AG

(67)

Die deutschen Behörden, die für die Bürgschaft für das von der Hypo Alpe-Adria AG an die M.A.L. gewährte Darlehen zuständig sind, machten es Breton zur Auflage, weiteres Kapital in Höhe von 1 000 000 EUR zu überlassen, sollte dies im Zusammenhang mit dem Vorhaben erforderlich werden (was von Breton akzeptiert wurde).

(68)

Angesichts dieser engen Verbindungen zwischen M.A.L. und Breton hat die Kommission Bedenken hinsichtlich der Einstufung von M.A.L. als eigenständiges Unternehmen im Sinne von Artikel 3 des Anhangs zur KMU-Empfehlung, auch wenn Breton lediglich über Informations- und nicht über Stimmrechte verfügt und eine Umwandlung der Genussrechte in Gesellschaftsanteile nicht möglich ist.

3.2.1.3. M.A.L. und SFC

(69)

Während des vorläufigen Prüfverfahrens teilte Deutschland der Kommission mit, Breton habe sein Genussrechtskapital an die schweizerische Firma SFC verkauft, die nach Auffassung Deutschlands den institutionellen Anlegern im Sinne von Artikel 3 Absatz 2 Buchstabe c (18) des Anhangs zur KMU-Empfehlung zuzurechnen ist.

(70)

Im Allgemeinen beurteilt die Kommission einen Fall auf Grundlage der Angaben zum Anmeldungszeitpunkt. Spätere Änderungen werden normalerweise nur dann berücksichtigt, wenn sonst eine vollständige Beurteilung der wirtschaftlichen Situation zum Anmeldungszeitpunkt nicht möglich wäre. Auf diese Weise verhindert die Kommission die Umgehung der KMU-Definition. Ist ein Unternehmen bereits zum Zeitpunkt der ursprünglichen Anmeldung kein KMU im Sinne der KMU-Empfehlung, bezweifelt die Kommission sehr, dass nachträgliche Änderungen, die der Kommission nach der ursprünglichen Anmeldung mitgeteilt werden, dem Unternehmen den KMU-Status verleihen können. Nach Auffassung der Kommission ist zu beachten, dass die Finanzstruktur des Beihilfeempfängers möglicherweise künstlich manipuliert wird, damit der Förderbetrag steigt. Sollte dies der Fall sein, lässt die Kommission die nach der Anmeldung erfolgten Änderungen unberücksichtigt.

(71)

Da Deutschland den Vertrag zwischen Breton und SFC über den Verkauf des Genussrechtskapitals an SFC nicht übermittelt hat, konnte die Kommission nicht feststellen, ob es sich bei SFC wirklich um einen institutionellen Anleger im Sinne der KMU-Empfehlung handelt. Und selbst wenn SFC als institutioneller Anleger anzusehen wäre, kann die Kommission nicht ausschließen, dass SFC als Treuhänder (Trustee) für Breton agierte. Aufgrund der zur Verfügung stehenden Informationen kann die Kommission nicht ausschließen, dass Breton nicht auf bestimmte Weise von dem KMU-Aufschlag profitieren wird (z. B. durch höhere Vergütung von SFC, wenn M.A.L. den KMU-Aufschlag erhält), denn es liegen keine Angaben über den Verkaufspreis der Genussrechte oder etwaige im Vertrag über den Verkauf der Genussrechte enthaltene Bedingungen vor. Der Verkauf der Genussrechte von Breton an SFC hat nach Auffassung der Kommission daher keine Auswirkungen auf die Bedenken hinsichtlich des KMU-Status von M.A.L.

3.2.2. Finanzielle Schwellenwerte und Mitarbeiterzahlen

(72)

Im Rahmen der Prüfung, ob es sich bei einem Unternehmen um ein KMU handelt und ob es den KMU-Aufschlag erhalten darf, berücksichtigt die Kommission bei Berechnung der finanziellen Schwellenwerte und Mitarbeiterzahlen alle Partnerunternehmen und verbundenen Unternehmen. Gemäß Artikel 6 Absatz 2 des Anhangs zur KMU-Empfehlung erfolgt die Anrechnung bei Partnerunternehmen proportional zu dem Anteil der Beteiligung am Kapital oder an den Stimmrechten (wobei der höhere dieser beiden Anteile zugrunde gelegt wird) und beträgt bei verbundenen Unternehmen 100 %.

(73)

Wie oben dargelegt, bezweifelt die Kommission, dass es sich bei M.A.L. um ein eigenständiges Unternehmen handelt; vielmehr scheint M.A.L. ein Partnerunternehmen von Breton oder ein mit Breton verbundenes Unternehmen zu sein. Bei Berechnung der KMU-Schwellenwerte sollte die Kommission gemäß Artikel 6 Absatz 3 des Anhangs zur KMU-Empfehlung daher auch die Mitarbeiterzahl und den Umsatz/die Bilanz von Breton und der Gruppe, der Breton angehört (also SIGEP), berücksichtigen.

(74)

Bei Prüfung der Frage, ob es sich bei dem Beihilfeempfänger um ein KMU handelt, beziehen sich die Daten, die für die Berechnung der Mitarbeiterzahl und der finanziellen Schwellenwerte herangezogen werden, gemäß Artikel 4 des Anhangs zur KMU-Empfehlung auf den letzten Rechnungsabschluss und werden auf Jahresbasis berechnet. Bei einem neu gegründeten Unternehmen wie M.A.L., das noch keinen Abschluss für einen vollständigen Rechnungszeitraum vorlegen kann, werden die entsprechenden Werte im Geschäftsjahr 2005 nach Treu und Glauben geschätzt. Bei Breton und SIGEP jedoch handelt es sich nicht um neu gegründete Unternehmen, so dass bei der Berechnung der gemeinsamen Mitarbeiterzahlen und Finanzdaten der letzte vollständige Rechnungszeitraum herangezogen wird. Da der KMU-Aufschlag 2006 angemeldet wurde, handelt es sich beim letzten vollständigen Rechnungszeitraum, für den die betreffenden etwaigen Partnerunternehmen/verbundenen Unternehmen einen Abschluss vorlegen können, um das Jahr 2005 (19).

(75)

Auf Grundlage der von Deutschland für 2005 übermittelten Angaben scheint der für den KMU-Status geltende Schwellenwert von 43 Mio. EUR Bilanzsumme für M.A.L. und seine Partnerunternehmen/verbundenen Unternehmen überschritten zu sein, da 2005 die Bilanzsumme von M.A.L. geschätzte 37 020 000 EUR, die von Breton 129 492 024 EUR und diejenige von SIGEP 129 747 208 EUR beträgt. Gemäß Artikel 6 Absatz 3 des Anhangs zur KMU-Empfehlung werden den Daten für ein Unternehmen, das Partnerunternehmen/verbundene Unternehmen hat, die Daten für diese Unternehmen anteilsmäßig (bei Partnerunternehmen) bzw. zu 100 % (bei verbundenen Unternehmen) hinzugerechnet, sofern diese Daten noch nicht durch Konsolidierung erfasst sind.

(76)	Auch der Schwellenwert für die Mitarbeiterzahl scheint bei Einbeziehung der beiden Partnerunternehmen/verbundenen Unternehmen überschritten zu werden: M.A.L. hatte 2005 vier Mitarbeiter; auf Grundlage der vorliegenden Informationen scheint Breton 2005 über 400 Mitarbeiter beschäftigt zu haben.

(77)	Die in der KMU-Empfehlung vorgegebenen Schwellenwerte scheinen somit weit überschritten zu werden, wenn es sich bei M.A.L. und Breton um Partnerunternehmen/verbundene Unternehmen handelt.

4. SCHLUSSFOLGERUNG

(78)

Die Kommission bezweifelt nach vorläufiger Prüfung, dass es sich bei M.A.L. um ein KMU im Sinne der KMU-Empfehlung handelt. M.A.L. und Breton scheinen eine ‚wirtschaftliche Einheit‘ zu bilden. Die Kommission ist nicht in der Lage, anhand der vorliegenden Angaben eine Entscheidung über den KMU-Status von M.A.L. zu treffen und hält eine eingehendere Prüfung des Status von M.A.L. für erforderlich. Wenn die Kommission im Rahmen der vorläufigen Prüfung nicht alle Schwierigkeiten bei der Prüfung der Frage, ob die Beihilfe mit dem Gemeinsamen Markt vereinbar ist, ausräumen kann, muss sie alle sachdienlichen Konsultationen führen und daher das Verfahren nach Artikel 88 Absatz 2 des EG-Vertrags einleiten. Dadurch erhalten Dritte, auf die sich die Gewährung der Beihilfe auswirken kann, Gelegenheit zur Stellungnahme. Die Kommission wird die Maßnahme sowohl unter Berücksichtigung von Angaben des betreffenden Mitgliedstaats als auch der von Dritten übermittelten Informationen prüfen und dann ihre endgültige Entscheidung erlassen.

(79)	Diese Prüfung greift der Frage des KMU-Status von M.A.L. in keiner Weise voraus.

5. ENTSCHEIDUNG

(80)

Die Kommission fordert Deutschland im Rahmen des Verfahrens nach Artikel 88 Absatz 2 des EG-Vertrags auf, innerhalb eines Monats nach Eingang dieses Schreibens seine Stellungnahme abzugeben und alle Informationen zu übermitteln, die für die Beurteilung der Bedenken hinsichtlich der Beziehungen zwischen M.A.L. und Breton sachdienlich sein könnten. Deutschland wird aufgefordert, unverzüglich eine Kopie dieses Schreibens an den potenziellen Beihilfeempfänger weiterzuleiten.

(81)	Die Kommission verweist Deutschland auf die aussetzende Wirkung von Artikel 88 Absatz 3 des EG-Vertrags sowie auf Artikel 14 der Verordnung (EG) Nr. 659/1999, wonach alle unrechtmäßig gewährten Beihilfen vom Empfänger zurückgefordert werden können.

(82)

Die Kommission teilt Deutschland mit, dass sie die Beteiligten durch die Veröffentlichung des vorliegenden Schreibens und einer aussagekräftigen Zusammenfassung dieses Schreibens im Amtsblatt der Europäischen Union von der Beihilfesache in Kenntnis setzen wird. Außerdem wird sie Beteiligte in den EFTA-Staaten, die das EWR-Abkommen unterzeichnet haben, durch Veröffentlichung einer Bekanntmachung in der EWR-Beilage zum Amtsblatt der Europäischen Union und die EFTA-Überwachungs behörde durch Übermittlung einer Kopie dieses Schreibens in Kenntnis setzen. Alle vorerwähnten Beteiligten werden aufgefordert, ihre Stellungnahme innerhalb eines Monats nach dem Datum dieser Veröffentlichung abzugeben.“

(1) 2001 m. sausio 12 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms su pakeitimais, (OL L 10, 2001 1 13, p. 33).

(2) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(3) Entscheidung der Kommission N 642/02 vom 1. Oktober 2003, ABl. C 284 vom 27.11.2003.

(4) Verordnung (EG) Nr. 70/2001 der Kommission vom 12. Januar 2001 über die Anwendung der Artikel 87 und 88 des EG-Vertrags auf staatliche Beihilfen an kleine und mittlere Unternehmen (ABl. L 10 vom 13.1.2001, S. 33).

(5) Geschäftsgeheimnis

(6) http://www.breton.it/dynamic/en/azienda/attivita.php

(7) Die Klausel in § 6 des Vertrags lautet: ‚Die Genussrechte gewähren Gewinnrechte, die keine Mitgliedsrechte, insbesondere keine Teilnahme-, Mitwirkungs- und Stimmrechte in der Gesellschafterversammlung der M.A.L. beinhalten. Breton hat jedoch Anspruch auf Einsicht in den Jahresabschluss und den Erläuterungsbericht der M.A.L.‘

(8) Die Klausel in § 3 des Vertrags lautet: ‚Weist M.A.L. in ihrem Jahresabschluss einen Jahresfehlbetrag aus, so nimmt das Genussrechts-Kapital am Verlust von M.A.L. bis zur vollen Höhe dadurch teil, dass das Genussrechts-Kapital vorrangig vor dem Stammkapital der Gesellschaft vermindert wird. Die Rückzahlungsansprüche von Breton reduzieren sich entsprechend‘.

(9) ABl. L 124 vom 20.5.2003, S. 36.

(10) Gesetz über die Gemeinschaftsaufgabe (GA) ‚Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur‘ vom 6. Oktober 1969 in Verbindung mit den einschlägigen Bestimmungen von Teil II des 31. Rahmenplans zur GA. Die jüngste Verlängerung dieser Regelung wurde durch die Entscheidung der Kommission über die Beihilfe N 642/02 vom 1. Oktober 2003 (ABl. C 284 vom 27.11.2003, S. 2) genehmigt.

(11) Durch die Entscheidung N 142a/04 der Kommission vom 19. Januar 2005 genehmigt (ABl. C 235 vom 23.9.2005, S. 4).

(12) Durch die Entscheidung N 297/91 der Kommission vom 15. Juni 1991 genehmigt.

(13) Im GA-Bescheid zählen die Kosten für Grundstück in Höhe von 1 800 000 EUR nicht zu den förderfähigen Kosten.

(14) Gemäß der genehmigten und bis 2006 angewendeten Bürgschaftsregelung beläuft sich der Beihilfewert einer Bürgschaft auf 0,5 % der verbürgten Summe. Bei einer verbürgten Summe in Höhe von 17 258 612 EUR beläuft sich die Beihilfe auf 86 293 EUR. Ausgedrückt als Prozentsatz der Gesamtinvestition von 48 000 000 EUR beträgt die Beihilfe 0,17 %.

(15) ABl. L 83 vom 27.3.1999, S. 1.

(16) Sache N 324/04, Sache N 457/04, N 560/04 und Sache N 122/05: Würde die Einzelanmeldungspflicht gemäß Randummer 3.13 der Verlängerungsentscheidung dahingehend ausgelegt, dass die Kommission eine vollständige Würdigung der Regionalbeihilfe (einschließlich der Frage, ob der Ausgangsbetrag die geltende Obergrenze nicht überschreitet und ob die Beihilfe auf der Grundlage der genehmigten Regelungen gewährt wird) vornehmen müsste, würde dies auf eine Benachteiligung der KMU gegenüber Großunternehmen hinauslaufen, da Großunternehmen bei gleichen förderfähigen Investitionskosten Beihilfen von bis zu 35 % dieser Kosten ohne Einzelanmeldungspflicht erhalten könnten.

(17) Rechtssache 323/82, Urteil vom 14. November 1984, Intermills/ Kommission, Slg. 3809.

(18) Diesem Artikel zufolge gilt ein Unternehmen weiterhin als eigenständig, auch wenn der Schwellenwert von 25 % erreicht oder überschritten wird, sofern es sich um einen institutionellen Anleger handelt und unter der Bedingung, dass dieser nicht im Sinne von Absatz 3 einzeln oder gemeinsam mit dem betroffenen Unternehmen verbunden ist. Unternehmen sind verbunden, wenn ein Unternehmen gemäß einem mit dem anderen Unternehmen abgeschlossenen Vertrag berechtigt ist, einen beherrschenden Einfluss auf dieses Unternehmen auszuüben. Es besteht die Vermutung, dass kein beherrschender Einfluss ausgeübt wird, sofern sich der Anleger nicht direkt oder indirekt in die Verwaltung des betroffenen Unternehmens einmischt.

(19) Artikel 2 Absatz 2 des Anhangs zur KMU-Empfehlung lautet: ‚Stellt ein Unternehmen am Stichtag des Rechnungsabschlusses fest, dass es auf Jahresbasis die in Artikel 2 genannten Schwellenwerte für die Mitarbeiterzahl oder die Bilanzsumme über- oder unterschreitet, so verliert bzw. erwirbt es dadurch den Status eines mittleren Unternehmens, eines kleinen Unternehmens bzw. eines Kleinstunternehmens erst dann, wenn es in zwei aufeinanderfolgenden Geschäftsjahren zu einer Über- oder Unterschreitung kommt‘; dieser Artikel kommt jedoch nicht zum Tragen, da für vorausgehende Jahre keine Angaben verfügbar sind.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 268

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	51 tomas 2008m. spalio 23d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2008/C 268/01	2008 m. rugsėjo 26 d. Tarybos rezoliucija, Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2008/C 268/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5219 — VWAG/OFH/VWGI) ( 1 )	7

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2008/C 268/03	Euro kursas	8

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2008/C 268/04	Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001	9

	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	ELPA priežiūros tarnyba
2008/C 268/05	Pranešimo apie paraišką, teikiamą pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį, atšaukimas	14

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2843
JPY	Japonijos jena	126,88
DKK	Danijos krona	7,4534
GBP	Svaras sterlingas	0,78815
SEK	Švedijos krona	10,1225
CHF	Šveicarijos frankas	1,4991
ISK	Islandijos krona	305
NOK	Norvegijos krona	9,0135
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,485
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	275,55
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7095
PLN	Lenkijos zlotas	3,764
RON	Rumunijos lėja	3,58
SKK	Slovakijos krona	30,475
TRY	Turkijos lira	2,1097
AUD	Australijos doleris	1,9073
CAD	Kanados doleris	1,6088
HKD	Honkongo doleris	9,9566
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,1554
SGD	Singapūro doleris	1,9241
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 785,18
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,0926
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,777
HRK	Kroatijos kuna	7,2259
IDR	Indijos rupija	12 714,57
MYR	Malaizijos ringitas	4,5541
PHP	Filipinų pesas	62,35
RUB	Rusijos rublis	34,6084
THB	Tailando batas	44,334
BRL	Brazilijos realas	3,0008
MXN	Meksikos pesas	17,4408

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)
2008/C 268/06	Pranešimas apie viešą konkursą EPSO/AD/138/08	15

	Europos maisto saugos tarnyba
2008/C 268/07	Kvietimas teikti paraiškas Europos maisto saugos tarnybos (įsikūrusios Italijoje Parmos mieste) mokslinių grupių narių vietoms užimti	16

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2008/C 268/08	Valstybės pagalba — Vokietija — Valstybės pagalba C 28/08 (ex N 345/06) — MVĮ priemoka įmonės M.A.L. Magdeburger Artolith GmbH investiciniam projektui — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	23

2008/C 268/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5345 — Terex Corporation/Fantuzzi Group) ( 1 )	33


2008/C 268/10	Pastaba skaitytojui(žr. antrajį viršelio puslapį)	s3


	(1) Tekstas svarbus EEE