15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/2

2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Švedijos Karalystė, Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą, Danijos Karalystę, Suomijos Respubliką, Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Europos Bendrijų Komisiją

(Sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Galimybė susipažinti su institucijų dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Teisinės nuomonės)

(2008/C 209/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantai: Švedijos Karalystė, atstovaujama K. Wistrand ir A. Falk, Maurizio Turco, atstovaujamas advokatų O. Brouwer ir C. Schillemans

Ieškovo pusėje įstojusi į bylą šalis: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama H. G. Sevenster, C. M. Wissels ir M. de Grave

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-C. Piris, M. Bauer ir B. Driessen, Danijos Karalystė, atstovaujama B. Weis Fogh, Suomijos Respublika, atstovaujama A. Guimaraes-Purokoski ir J. Heliskoski, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama V. Jackson, S. Nwaokolo ir T. Harris bei baristerio J. Stratford, Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Petite, C. Docksey ir P. Aalto

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2004 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo Turco prieš Tarybą (T-84/03), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį T-84/03 dėl Tarybos sprendimo iš dalies nepatenkinti M. Turco prašymo susipažinti su kai kuriais 2002 m. spalio 14–15 d. Liuksemburge įvykusio Tarybos 2455-ojo susirinkimo „Teisingumas ir vidaus reikalai“ darbotvarkės dokumentais

Rezoliucinė dalis

2004 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Turco prieš Tarybą (T-84/03) panaikinti tiek, kiek jis susijęs su 2002 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu neleisti M. Turco susipažinti su Tarybos Teisės tarnybos Nuomone Nr. 9077/02 dėl Tarybos direktyvos, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo valstybėse narėse, pasiūlymo ir kiek M. Turco ir Taryba įpareigojami kiekvienas padengti pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

2.	Panaikinti 2002 m. gruodžio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą neleisti M. Turco susipažinti su Tarybos teisės tarnybos Nuomone Nr. 9077/02.

3.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos Švedijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese, ir M. Turco bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek šiame procese, tiek procese pirmojoje instancijoje, kur priimtas minėtas Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimas.

4.	Danijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė, Suomijos Respublika, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Bendrijų Komisija pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu.

5.	Europos Sąjungos Taryba pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesu pirmojoje instancijoje.

(1) OL C 106, 2005 4 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/3

2008 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-462/05) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Priimtinumas - Res judicata - Šeštoji PVM direktyva - 4 straipsnio 5 dalies pirmoji pastraipa, 12 straipsnio 3 dalies a punktas ir 28 straipsnio 2 dalies e punktas)

(2008/C 209/03)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir M. Afonso

Atsakovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Fernandes, Â. Seiça Neves ir R. Laires

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1) 12 ir 28 straipsnių pažeidimas — Palikimas galioti lengvatinio 5 % tarifo kelių rinkliavoms už naudojimąsi tiltais per Težą Lisabonoje

Rezoliucinė dalis

Palikdama galioti lengvatinį 5 % pridėtinės vertės mokesčio tarifą kelių rinkliavoms už naudojimąsi tiltais per Težą Lisabonoje, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 2001 m. sausio 19 d. Tarybos direktyva 2001/4/EB, 12 ir 28 straipsnius.

2.	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 60, 2006 3 11.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/3

2008 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-39/06) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Valstybės pagalba - Investicinės subsidijos ir subsidijos darbo vietoms sukurti - Pareiga susigrąžinti - Nevykdymas - Teisėtų lūkesčių apsaugos principas)

(2008/C 209/04)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Gross ir T. Scharf

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir C. Schulze-Bahr

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 249 straipsnio ir 2003 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimo 2003/643/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Vokietija suteikė Kahla Porzellan GmbH ir Kahla/Thüringen Porzellan GmbH (pranešta dokumentu Nr. C(2003) 1520; pagalba Nr. C-62/00, ex NN 142/99) (OL L 227, 2003 9 11, p. 12), 1, 2 ir 3 straipsnių pažeidimas — Priemonių, kurios būtinos, kad būtų grąžintos pagalbos, pripažintos nesuderinamomis su bendrąja rinka, nesiėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

Nesiimdama priemonių, kurios būtinos, kad būtų grąžintos pagalbos, 2002 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimo, pateikiamo 2003 m. kovo 13 d. Komisijos sprendime 2003/643/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Vokietija suteikė Kahla Porzellan GmbH ir Kahla/Thüringen Porzellan GmbH, 1 straipsnio 2 dalies d ir g punktais pripažintos nesuderinamomis su bendrąja rinka, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šio sprendimo 1–3 straipsnius.

2.	Vokietijos Federacinė Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 60, 2006 3 11.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/4

2008 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanzamt Hamburg-Am Tierpark prieš Burda GmbH, buvusią Burda Verlagsbeteiligungen GmbH

(Byla C-284/06) (1)

(Mokesčių teisės aktai - Įsisteigimo laisvė - Direktyva 90/435/EEB - Pelno mokestis - Bendroji mokesčių sistema, taikoma skirtingose valstybėse narėse įsteigtoms patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms - Kapitalo bendrovė - Pajamų ir turto prieaugio skirstymas - Mokestis prie šaltinio - Mokesčio kreditas - Akcininkų rezidentų ir akcininkų ne rezidentų vertinimas)

(2008/C 209/05)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Finanzamt Hamburg-Am Tierpark

Atsakovė: Burda GmbH, buvusi Burda Verlagsbeteiligungen GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof (Vokietija) — 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 435/90/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, p. 6) 5 straipsnio 1 dalies, tapusios 5 straipsniu pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Direktyvos 2003/132/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 7, p. 41), redakciją, išaiškinimas — Mokesčio prie šaltinio sąvoka — Nacionalinės teisės aktai, numatantys dukterinės bendrovės pajamų ir turto prieaugio apmokestinimą, kai ji paskirsto pelną savo patronuojančiai bendrovei, nors jis būtų neapmokestinamas, jei dukterinė bendrovė juos pasiliktų — EB sutarties 43, 56 ir 58 straipsnių išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, numatantys kapitalo bendrovės paskirstyto pelno kompensavimą nuosavu kapitalu, dėl ko mokestis taikomas ir tokiu atveju, kai dividendai paskirstomi akcininkams ne rezidentams, negalintiems pelno mokesčio atskaityti iš savo mokėtinų mokesčių

Rezoliucinė dalis

Mokesčiu prie šaltinio 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms 5 straipsnio 1 dalies prasme nėra laikoma nacionalinės teisės nuostata, numatanti, jog dukterinei bendrovei paskirstant pelną savo patronuojančiai bendrovei, apmokestinamos dukterinės bendrovės pajamos ir turto prieaugis, kurie pagal nacionalinę teisę būtų neapmokestinami, jei ši dukterinė bendrovė juos būtų pasilikusi, o ne paskirsčiusi patronuojančiai bendrovei.

EB sutarties 52 straipsnį (po pakeitimo — EB 43 straipsnis) reikia aiškinti kaip nedraudžiantį taikyti nacionalinę priemonę, kaip antai 1996 m. Pelno mokesčio (1996 m. Körperschaftsteuergesetz) pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 28 straipsnio 4 dalis, pagal kurią, apmokestinant pelną, kurį dukterinė bendrovė valstybės narės rezidentė paskirsto savo patronuojančiai bendrovei, taikomas toks pats korekcinis mechanizmas, nesvarbu, ar patronuojanti bendrovė reziduoja toje pačioje valstybėje narėje, ar kitoje valstybėje narėje, net jeigu, priešingai nei patronuojančiai bendrovei rezidentei, patronuojančiai bendrovei ne rezidentei jos dukterinės bendrovės rezidavimo valstybė narė nesuteikia mokesčio kredito.

(1) OL C 237, 2006 9 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/4

2008 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-319/06) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Darbuotojų komandiravimas - Laisvė teikti paslaugas - Direktyva 96/71/EB - Viešosios tvarkos nuostatos - Savaitės poilsio laikas - Pareiga nacionalinių valdžios institucijų prašymu pateikti su komandiruote susijusius dokumentus - Pareiga paskirti „ad hoc“ atstovą, reziduojantį Liuksemburge, kuris saugotų visus kontrolei reikalingus dokumentus)

(2008/C 209/06)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Enegren ir G. Rozet

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, atstovaujama C. Schiltz

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 49 ir 50 straipsnių pažeidimas ir netinkamas 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997, p. 1) 3 straipsnio 1 ir 10 dalių perkėlimas — Pareiga paskirti ad hoc atstovą, įsikūrusį Liuksemburge, saugoti visus kontrolei būtinus dokumentus — Nacionalinių nuostatų, susijusių su darbo ir įdarbinimo sąlygomis, taikymas tai viršijant, tai nevisiškai įgyvendinant direktyvos reikalavimus

Rezoliucinė dalis

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė,

—

paskelbusi, jog 2002 m. gruodžio 20 d. Įstatymo, perkeliančio 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje ir reglamentuojančio darbo teisės taikymo kontrolę, 1 straipsnio 1 dalies 1, 2, 8 ir 11 punktų nuostatos yra privalomos nacionalinės viešosios tvarkos nuostatos,

—	nevisiškai perkėlusi 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 3 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a punkto nuostatas,

—

šio 2002 m. gruodžio 20 d. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustačiusi reikalavimus, susijusius su prieiga prie pagrindinės informacijos, reikalingos kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų vykdomai kontrolei, kuriems trūksta aiškumo, reikiamo užtikrinti įmonių, ketinančių komandiruoti darbuotojus į Liuksemburgą, teisinį saugumą, ir

—	šio įstatymo 8 straipsnyje nustačiusi reikalavimą kontrolei reikalingus dokumentus saugoti Liuksemburge pas ten ad hoc reziduojantį atstovą,

neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su šio straipsnio 10 dalimi, bei EB 49 ir 50 straipsnius.

2.	Priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 224, 2006 9 16.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/5

2008 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Sigmaringen, Verwaltungsgericht Chemnitz (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Arthur Wiedermann (C-329/06) prieš Land Baden-Württemberg ir Peter Funk (C-343/06) prieš Stadt Chemnitz

(Sujungtos bylos C-329/09 ir C-343/06) (1)

(Direktyva 91/439/EEB - Abipusis vairuotojo pažymėjimų pripažinimas - Pažymėjimo atėmimas valstybėje narėje dėl narkotinių medžiagų arba alkoholio vartojimo - Kitoje valstybėje narėje išduotas naujas pažymėjimas - Atsisakymas pripažinti teisę vairuoti pirmoje valstybėje narėje - Direktyvos 91/439/EEB neatitinkanti gyvenamoji vieta)

(2008/C 209/07)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai

Verwaltungsgericht Sigmaringen, Verwaltungsgericht Chemnitz

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Arthur Wiedermann (C-329/06), Peter Funk (C-343/06)

Atsakovai: Land Baden-Württemberg (C-329/06) ir Stadt Chemnitz (C-343/06)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Verwaltungsgericht Sigmaringen (Vokietija) — 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 237, p. 1), iš dalies pakeistos 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/47/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 235, p. 1), 1 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1 dalies a punkto, 8 straipsnio 2 ir 4 dalių bei III priedo išaiškinimas — Atsisakymas pripažinti vairuotojo pažymėjimą, kurį savininkas klasta gavo kitoje valstybėje narėje po to, kai gyvenamosios vietos valstybėje administraciniu sprendimu dėl narkotinių medžiagų vartojimo iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas — Piktnaudžiavimas teise

Rezoliucinė dalis

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų, iš dalies pakeistos 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003, 1 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, jos draudžia valstybei narei atsisakyti savo teritorijoje pripažinti teisę vairuoti, kurią suteikia vėliau, pasibaigus bet kokiam suinteresuotajam asmeniui taikomo draudimo prašyti naujo pažymėjimo laikotarpiui, kitos valstybės narės išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir todėl šio pažymėjimo galiojimui bei jo savininkui netaikomos sąlygos, kurias įvykdyti reikalaujama išduodant naują vairuotojo pažymėjimą pirmojoje valstybėje narėje po to, kai jis buvo atimtas, įskaitant tinkamumo vairuoti patikrinimą, patvirtinantį, kad nebeegzistuoja atėmimo priežasčių.

Tokiomis pat aplinkybėmis minėtos nuostatos nedraudžia valstybei narei atsisakyti savo teritorijoje pripažinti teisę vairuoti, kurią suteikia vėliau kitos valstybės narės išduotas vairuotojo pažymėjimas, jeigu, remiantis jame esančiais įrašais arba kita neginčijama informacija iš išdavimo valstybės narės, nustatoma, kad tuo metu, kai buvo išduotas minėtas pažymėjimas, jo savininkas, kuriam pirmosios valstybės narės teritorijoje buvo taikoma anksčiau turėto pažymėjimo atėmimo priemonė, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos išdavimo valstybės narės teritorijoje.

Direktyvos 91/439, iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 1882/2003, 1 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalys draudžia valstybei narei, pagal šią direktyvą turinčiai pripažinti teisę vairuoti, kurią suteikia kitos valstybės narės išduotas vairuotojo pažymėjimas, suspenduoti šią teisę, kol pastaroji valstybė narė tikrina šio pažymėjimo išdavimo sąlygas. Tačiau tokiomis pat aplinkybėmis minėtos nuostatos nedraudžia valstybei narei priimti sprendimo suspenduoti šią teisę, jei iš įrašų šiame pažymėjime ar kitos neginčijamos informacijos iš kitos valstybės narės matyti, kad minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta gyvenamosios vietos reikalavimas šio pažymėjimo išdavimo momentu nebuvo įvykdytas.

(1) OL C 249, 2006 10 14.

OL C 281, 2006 11 18.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/6

2008 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Chemnitz (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Matthias Zerche (C-334/06), Manfred Seuke (C-336/06) prieš Landkreis Mittweida ir Steffen Schubert (C-335/06) prieš Landkreis Mittlerer Erzgebirgskreis

(Sujungtos bylos C-334/06–C-336/06) (1)

(2008/C 209/08)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Chemnitz

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Matthias Zerche (C-334/06), Manfred Seuke (C-336/06), Steffen Schibert (C-335/06)

Atsakovės: Landkreis Mittweida, Landkreis Mittlerer Erzgebirgskreis

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Verwaltungsgericht Chemnitz (Vokietija) — 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 237, p. 1) 1 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalių išaiškinimas — Atsisakymas pripažinti vairuotojo pažymėjimo, išduoto kitoje valstybėje narėje pasibaigus draudimo išduoti leidimą vairuoti laikotarpiui, galiojimą jo savininkui, kuriam nacionalinis vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas dėl vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, kadangi suinteresuotasis asmuo negalėjo pateikti medicininės–psichologinės išvados, būtinos tam, kad jo gyvenamosios vietos valstybėje būtų išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas — Piktnaudžiavimas teise

Rezoliucinė dalis

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų, iš dalies pakeistos 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003, 1 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, jos draudžia valstybei narei atsisakyti savo teritorijoje pripažinti teisę vairuoti, kurią suteikia vėliau, pasibaigus bet kokiam suinteresuotajam asmeniui taikomo draudimo prašyti naujo pažymėjimo laikotarpiui, kitos valstybės narės išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir todėl šio pažymėjimo galiojimui bei jo savininkui netaikomos sąlygos, kurias įvykdyti reikalaujama išduodant naują vairuotojo pažymėjimą pirmoje valstybėje narėje po to, kai jis buvo atimtas, įskaitant tinkamumo vairuoti patikrinimą, patvirtinantį, kad nebeegzistuoja atėmimo priežasčių.

(1) OL C 261, 2006 10 28.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/7

2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas susijusiose bylose Chronopost SA (C-341/06 P), La Poste (C-342/06 P) prieš Union française de l'express (UFEX), DHL Express (France) SAS, Federal express international (France) SNC, CRIE SA, Europos Bendrijų Komisiją, Prancūzijos Respubliką

(Susijusios bylos C-341/06 P ir C-342/06 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumas - Pirmosios instancijos teismo sprendimas - Panaikinimas - Bylos grąžinimas - Antrasis Pirmosios instancijos teismo sprendimas - Bylą sprendžiančio teismo sudėtis - Valstybės pagalba - Pašto sektorius - Valstybės bendrovė, įgaliota teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą - Dukterinei bendrovei suteikta logistinė ir komercinė pagalba - Rezervuotame sektoriuje neveikianti dukterinė bendrovė - Greitojo pašto veiklos perdavimas šiai dukterinei bendrovei - Valstybės pagalbos sąvoka - Komisijos sprendimas - Pagalba ir perdavimas, nesudarantys valstybės pagalbos - Motyvavimas)

(2008/C 209/09)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Chronoplast SA, atstovaujama advokato D. Berlin (C-341/06 P), La Poste, atstovaujama advokato H. Lehman (C-342/06 P)

Kitos proceso šalys: Union française de l'express (UFEX), DHL Express (France) SAS, Federal express international (France) SNC, CRIE SA, Europos Bendrijų Komisija, atstovaujamos C. Giolito, Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. Bergues ir F. Million

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2006 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimo Ufex ir kt. prieš Komisiją (T-613/97), kuriuo jis panaikino 1997 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimą 98/365/EB dėl Prancūzijos SFMI Chronopost suteiktos pagalbos tiek, kiek jame konstatuojama, kad La Poste savo dukterinei bendrovei, SFMI Chronopost, suteikta logistinė ir komercinė pagalba bei Postadex perleidimas nėra SFMI Chronopost suteikta valstybės pagalba — Teisės į teisingą teismo procesą pažeidimas dėl Pirmosios instancijos teismo šališkumo (teismo sudėtis iš dalies tapati teismo sudėčiai, priėmusiai ankstesnį sprendimą, panaikintą Teisingumo Teismo) — Piktnaudžiavimas įgaliojimais bei EB 230 ir EB 253 straipsnių pažeidimas — Valstybės pagalbos sąvokos, o dėl to ir EB 87 straipsnio, pažeidimas

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2006 m. birželio 7 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą UFEX ir kt. prieš Komisiją (T-613/97), pirma, tiek, kiek juo panaikinama ta 1997 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimo 98/365/EB dėl Prancūzijos SFMI Chronopost suteiktos pagalbos dalis, kuria nei La Poste savo dukterinei įmonei SFMI Chronopost suteikta logistinė ir komercinė pagalba, nei Postadex perdavimas nėra valstybės pagalba SFMI Chronopost, ir, antra, kiek juo nurodoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2.	Atmesti Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme pareikštą ieškinį Nr. T-613/97.

3.	Kiekviena šalis bei Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 249, 2006 10 14.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/8

2008 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesvergabeamt — (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) pressetext Nachrichtenagentur GmbH prieš Austrijos Respubliką, APA-OTS Originaltext-Service GmbH, APA AUSTRIA PRESSE AGENTUR registrierte Genossenschaft mit beschränkter Haftung

(Byla C-454/06) (1)

(Viešieji pirkimai - Direktyva 92/50/EEB - Viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka - Sąvoka sutarties sudarymas)

(2008/C 209/10)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesvergabeamt

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: pressetext Nachrichtenagentur GmbH

Atsakovai: Austrijos Respublika; APA-OTS Originaltext-Service GmbH, APA AUSTRIA PRESSE AGENTUR registrierte Genossenschaft mit beschränkter Haftung

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesvergabeamt (Austrija) — EB 82 straipsnio, 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, 1992 7 24, p. 1) 3 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 9 straipsnių ir 11 straipsnio 3 dalies, 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989 12 30, p. 33) 1 straipsnio 3 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies c punkto bei bendrųjų Bendrijos teisės principų išaiškinimas — Paslaugų teikimo sutartis, neorganizuojant viešojo pirkimo procedūros neterminuotam laikotarpiui valstybės vardu sudaryta su naujienų agentūra, laikoma vienintele nacionaline spaudos agentūra — Įvairių sutarties dalių vykdymo perleidimas iš esmės paslaugų teikėjo kontroliuojamai bendrovei pritarus perkančiajai organizacijai bei kiti sutarties pakeitimai, susiję su perkančiosios organizacijos teisės nutraukti sutartį atsisakymu, užmokesčiu už suteiktas paslaugas ir perkančiajai organizacijai suteikiama nuolaida — Galimas tokių vėlesnių pakeitimų kvalifikavimas kaip „sutarties sudarymo“, reikalaujantis paskelbti išankstinį pranešimą apie sutartį

Rezoliucinė dalis

1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 3 straipsnio 1 dalyje ir tos pačios direktyvos 8 ir 9 straipsniuose žodis „sudaryti“ turi būti suprantamas kaip neapimantis tokių aplinkybių, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, kai perkančiajai organizacijai pirminio paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų teikimas perduodamas kitam paslaugų teikėjui, kapitalo bendrovei, kurios vienintelis akcininkas yra pirminis paslaugų teikėjas, kontroliuojantis naująjį paslaugų teikėją ir duodantis jam nurodymus, jeigu tas pirminis paslaugų teikėjas ir toliau prisiima atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Direktyvos 92/50/EEB 3 straipsnio 1 dalyje ir tos pačios direktyvos 8 ir 9 straipsniuose žodis „sudaryti“ turi būti suprantamas kaip neapimantis pirminės sutarties pritaikymo prie pasikeitusių išorinių sąlygų, pavyzdžiui, kainų, iš pradžių išreikštų nacionaline valiuta, konvertavimo į eurus, nedidelio šių kainų sumažinimo, siekiant jas suapvalinti, ir nuorodos į naują kainų indeksą, kuris pagal pirminės sutarties nuostatas turėjo pakeisti anksčiau nustatytąjį.

Direktyvos 92/50/EEB 3 straipsnio 1 dalyje ir tos pačios direktyvos 8 ir 9 straipsniuose žodis „sudaryti“ turi būti suprantamas kaip neapimantis tokios situacijos, kokia susiklostė pagrindinėje byloje, kai perkančioji organizacija, sudarydama sutarties priedą su asmeniu, su kuriuo sudaryta sutartis, susitaria, kad trejiems metams atnaujins teisės nutraukti galiojančią neterminuotą viešojo paslaugų pirkimo sutartį atsisakymą, kuris jau nebegalioja šio naujo susitarimo sudarymo metu, ir susitaria su juo dėl didesnio tam tikrų nuo kiekio priklausančių kainų sumažinimo.

(1) OL C 326, 2006 12 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/8

2008 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Regeringsrätten (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Skatteverket prieš Gourmet Classic Ltd

(Byla C-458/06) (1)

(Teisingumo Teismo jurisdikcija - Direktyva 92/83/EEB - Akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimas - 20 straipsnio pirma įtrauka - Maisto produktų gamybai skirto vyno sudėtyje esantis alkoholis - Atleidimas nuo suderintų akcizų)

(2008/C 209/11)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Regeringsrätten

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Skatteverket

Atsakovė: Gourmet Classic Ltd

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Regeringsrätten — 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo (OL L 316, p. 21) 20 straipsnio pirmos įtraukos išaiškinimas — Atleidimas nuo akcizo — Maisto ruošimui skirtas vyno produktas, kurio tūrinė alkoholio koncentracija 4,8 % 100 kg pagaminto produkto

Rezoliucinė dalis

Alkoholis, kuris yra maisto produktų gamybai skirto vyno sudėtyje, jei jo faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 1,2 %, yra priskiriamas etilo alkoholio kodams 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo 20 straipsnio pirmos įtraukos prasme.

(1) OL C 326, 2006 12 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/9

2008 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Court of Appeal prašymas priimti prejudicinį sprendimą) O2 Holdings Limited & O2 (UK) Limited prieš Hutchison 3G UK Limited

(Byla C-533/06) (1)

(Prekių ženklai - Direktyva 89/104/EEB - 5 straipsnio 1 dalis - Prekių ženklo savininko išimtinė teisė - Tapataus ar panašaus prekių ženklui žymens naudojimas lyginamojoje reklamoje - Prekių ženklo suteikiamų teisių apribojimas - Lyginamoji reklama - Direktyvos 84/450/EEB ir 97/55/EB - 3a straipsnio 1 dalis - Lyginamosios reklamos teisėtumo sąlygos - Konkurento prekių ženklo arba į šį prekių ženklą panašaus žymens naudojimas)

(2008/C 209/12)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: O2 Holdings Limited & O2 (UK) Limited

Atsakovė: Hutchison 3G UK Limited

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Court of Appeal — 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/104/EB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, p. 1), 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų ir 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl klaidinančios reklamos suderinimo (OL L 250, p. 17) 3a straipsnio išaiškinimas — Konkurento ženklo naudojimas reklamoje, siekiant palyginti reklamuotojo parduodamų prekių ar paslaugų savybes, ir ypač kainą, su konkurento prekėmis ar paslaugomis

Rezoliucinė dalis

1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, iš dalies pakeistos 1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/55/EB, 3a straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti trečiajam asmeniui lyginamojoje reklamoje, atitinkančioje visas minėtame 3a straipsnio 1 dalyje išvardytas teisėtumo sąlygas, naudoti tapatų jo prekių ženklui ar panašų į jį žymenį.

Tačiau kai Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos sąlygos, reikalaujamos siekiant uždrausti tapataus įregistruotam prekių ženklui ar panašaus į jį žymens naudojimą, yra įvykdytos, lyginamoji reklama, kurioje naudojamas minėtas žymuo, negali atitikti Direktyvos 84/450 su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/55, 3a straipsnio 1 dalies d punkte numatytos teisėtumo sąlygos.

Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas negali uždrausti trečiajam asmeniui lyginamojoje reklamoje naudoti į šį prekių ženklą panašų žymenį prekėms ar paslaugoms, tapačioms ar panašioms į tas, kurioms įregistruotas minėtas prekių ženklas, jei dėl šio naudojimo nėra galimybės, kad visuomenė juos supainios, neatsižvelgiant į tai, ar minėta lyginamoji reklama tenkina visas Direktyvos 84/450 su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/55, 3a straipsnyje išvardytas teisėtumo sąlygas.

(1) OL C 56, 2007 3 10.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/10

2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Dioikitiko Efeteio Athinon (Graikija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Motosykletistiki Omospondia Ellados NPID (MOTOE) prieš Elliniko Dimosio

(Byla C-49/07) (1)

(EB 82 ir 86 straipsniai - Įmonės sąvoka - Pelno nesiekianti asociacija, Graikijoje atstovaujanti Tarptautinei motociklininkų federacijai - Ekonominės veiklos sąvoka - Įstatymuose numatyta speciali teisė pateikti pritarimą prašymams leisti rengti motociklų lenktynes - Paraleliai vykdoma veikla, kaip antai motociklų lenktynių organizavimas, finansinio rėmimo, reklamos ir draudimo sutarčių sudarymas)

(2008/C 209/13)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Dioikitiko Efeteio Athinon

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Motosykletistiki Omospondia Ellados NPID (MOTOE)

Atsakovė: Elliniko Dimosio

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Dioikitiko Efeteio Athinon — EB 82 ir 86 straipsnių aiškinimas — Įmonės sąvoka — Pelno nesiekianti automobilių sporto asociacija (ELPA), atstovaujanti Graikijoje Tarptautinei motociklininkų federacijai ir turinti išimtinę teisę suteikti leidimus lenktynėms automobilių sporto srityje rengti — Asociacija, paraleliai užsiimanti ekonomine veikla, kaip antai reklama, draudimas, finansinio rėmimo ir premijų finansavimo sutarčių sudarymas

Rezoliucinė dalis

Juridinis asmuo, kurio veikla yra ne tik dalyvauti priimant administracinius sprendimus leisti rengti motociklų lenktynes, bet taip pat pačiam rengti tokias lenktynes ir kartu sudaryti finansinio rėmimo, reklamos ir draudimo sutartis, patenka į EB 82 ir 86 straipsnių taikymo sritį. Šie straipsniai draudžia tokį teisės aktą, kuris juridiniam asmeniui, rengiančiam motociklų lenktynes ir kartu sudarančiam finansinio rėmimo, reklamos ir draudimo sutartis, suteikia įgaliojimus pateikti pritarimą prašymams leisti rengti tokias lenktynes, nenustatant šių įgaliojimų vykdymo ribų, įpareigojimų ir kontrolės.

(1) OL C 95, 2007 4 28.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/10

2008 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Commune de Mesquer prieš Total France SA, Total International Ltd

(Byla C-188/07) (1)

(Direktyva 75/442/EEB - Atliekų valdymas - Atliekų sąvoka - Principas „teršėjas moka“ - Turėtojas - Ankstesni turėtojai - Produkto, iš kurio atsirado atliekos, gamintojas - Nafta ir likutinis mazutas - Laivo paskendimas - Konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą - FIPOL)

(2008/C 209/14)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Commune de Mesquer

Atsakovės: Total France SA, Total International Ltd

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de cassation (Prancūzija) — 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos dėl atliekų (OL L 194, p. 39), iš dalies pakeistos 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva (OL L 78, p. 32), 1 straipsnio bei 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (OL L 114, p. 9) I priedo Q4 kategorijos ir 1 straipsnio b ir c punktų bei 15 straipsnio aiškinimas — Atliekų sąvoka — Naftos ir grynojo ar susimaišiusio su vandeniu ar smėliu likutinio mazuto įtraukimas — Atliekų gamintojo ir (arba) turėtojo atsakomybė tuo atveju, kai krovinį gabeno trečiasis asmuo

Rezoliucinė dalis

Tokia medžiaga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, t. y. kaip kuras parduodamas likutinis mazutas, nėra atlieka 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeistos 1996 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimu 96/350/EB, prasme, jeigu ji eksploatuojama ar parduodama ekonomiškai naudingomis sąlygomis ir iš tikrųjų gali būti naudojama kaip kuras prieš tai jos neperdirbus.

Paskendus laivui į jūrą išsipylusi nafta, kuri susimaišė su vandeniu ir smėliu, tekanti palei tam tikros valstybės narės pakrantę, kol ją pasiekia, yra atlieka Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 1 straipsnio a punkto prasme, jeigu ji nebegali būti eksploatuojama ar parduodama prieš tai jos neperdirbus.

Taikant Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 15 straipsnį į jūrą išsipylusiai naftai, dėl kurios užteršta tam tikros valstybės narės pakrantė:

—

nacionalinis teismas gali pripažinti šios naftos pardavėją ir ją gabenančio laivo frachtuotoją minėtų atliekų gamintojais Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 1 straipsnio b punkto prasme, taip pat „ankstesniais turėtojais“ pagal šios direktyvos 15 straipsnio antros įtraukos pirmąją dalį, jeigu šis teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kurias gali vertinti tik jis pats, padaro išvadą, kad tas pardavėjas-frachtuotojas prisidėjo prie šio laivo paskendimu sukeltos taršos atsiradimo grėsmės, ypač jeigu nesiėmė priemonių tam, kad tokio incidento išvengtų, tokių, kaip antai laivo pasirinkimas,

—

jeigu atliekų, susidariusių naftai išsipylus į jūrą, šalinimo išlaidų Tarptautinis taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondas nepadengia ar to padaryti negali dėl to, kad viršijama šiam incidentui numatyta žalos atlyginimo riba, ir jeigu, taikant numatytus apribojimus ir (arba) atleidimo nuo atsakomybės atvejus, tam tikros valstybės narės nacionalinė teisė, įskaitant išplaukiančią iš tarptautinių konvencijų, trukdo tam, kad šias išlaidas padengtų laivo savininkas ir (arba) jo frachtuotojas, nors pastarieji ir turi būti laikomi „turėtojais“ Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 1 straipsnio c punkto prasme, tokia nacionalinė teisė, siekiant užtikrinti Bendrijos teisę atitinkantį šios direktyvos 15 straipsnio perkėlimą, turi leisti, kad šias išlaidas padengtų produkto, iš kurio atsirado taip pasklidusios atliekos, gamintojas. Tačiau pagal principą „teršėjas moka“ toks gamintojas gali būti įpareigotas padengti šias išlaidas, tik jei dėl savo veiklos prisidėjo prie paskendus laivui sukeltos taršos atsiradimo grėsmės.

(1) OL C 129, 2007 6 9.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/11

2008 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State van België (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Nationale Raad van Dierenkwekers en Liefhebbers VZW, Andibel VZW prieš Belgische Staat

(Byla C-219/07) (1)

(EB 30 straipsnis - Reglamentas (EB) Nr. 338/97 - Laukinės faunos ir floros rūšių apsauga - Draudimas laikyti tam tikrų šiame reglamente numatytų arba nenumatytų rūšių žinduolius - Kitose valstybėse narėse leidžiamas laikymas)

(2008/C 209/15)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State van België

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Nationale Raad van Dierenkwekers en Liefhebbers VZW, Andibel VZW

Atsakovė: Belgische Staat

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Raad van State van België — EB 30 straipsnio ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, p. 1) išaiškinimas — Nacionalinis teisės aktas, numatantis rūšių, kurios gali būti laikomos atitinkamoje valstybėje narėje, sąrašą ir uždraudžiantis laikyti reglamento B, C arba D prieduose paminėtas rūšis bei rūšis, kurioms reglamentas netaikomas — Leidžiamas laikymas kitose valstybėse narėse, kurių teisės aktai atitinka reglamentą.

Rezoliucinė dalis

EB 28 ir 30 straipsniai atskirai ar kartu su 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos draudimas importuoti, laikyti ir prekiauti kitoms rūšims nei tos, kurios aiškiai nurodytos šiame teisės akte, priklausančius žinduolius taikomas žinduolių rūšims, nenurodytoms šio reglamento A priede, jei šio sprendimo 27–29 punktuose minėtų interesų ir reikalavimų apsauga ar laikymasis negali būti taip veiksmingai užtikrinamas mažiau Bendrijos prekybą ribojančiomis priemonėmis.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti:

—	ar nacionalinio leidžiamų laikyti žinduolių sąrašo įtvirtinimas ir vėlesni jo pakeitimai grindžiami objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais,

—	ar yra numatyta procedūra, kuri leidžia suinteresuotiesiems asmenims pasiekti, kad žinduolių rūšys būtų įrašytos į šį sąrašą; ar ji lengvai prieinama, gali būti atlikta per protingą terminą ir, jei atsisakoma įrašyti į sąrašą, ar tai gali būti užginčyta teismine tvarka,

—	ar prašymai žinduolių rūšį įrašyti į minėtą sąrašą arba taikyti individualią išimtį jame nenurodytų rūšių egzempliorių laikymo atžvilgiu kompetentingų valdžios institucijų gali būti atmestas, tik jei šios rūšies egzempliorių laikymas kelia realią riziką minėtų interesų ir reikalavimų apsaugai, ir

—

ar keliamos sąlygos tame pačiame sąraše nenumatytų žinduolių rūšių egzempliorių laikymui, kaip antai numatytos 1986 m. rugpjūčio 14 d. Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymo, iš dalies pakeisto 1995 m. gegužės 4 d. Įstatymu, 3a straipsnio 2 dalies 3 punkto b papunktyje ir 6 punkte, yra objektyviai pateisinamos ir neviršija to, kas būtina siekiant užtikrinti galutinį viso nacionalinės teisės akto siekiamą tikslą.

(1) OL C 155, 2007 7 7.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/12

2008 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-220/07) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2002/22/EB - Elektroniniai ryšiai - Įmonių, įpareigotų užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą, paskyrimas - Neteisingas perkėlimas)

(2008/C 209/16)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J.-P. Keppenne ir M. Shotter

Atsakovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues ir B. Messmer

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Neteisingas 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002, p. 51), 8, 12 ir 13 straipsnių perkėlimas — Pareiga taikyti veiksmingą, objektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą paskiriant įmones, įpareigotas užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą — Nacionalinės teisės aktai, a priori pašalinantys tuos ūkio subjektus, kurie negali užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimo visoje nacionalinėje teritorijoje

Rezoliucinė dalis

Perkeldama į nacionalinę teisę nuostatas dėl universaliųjų paslaugų teikimą užtikrinančių įmonių paskyrimo Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), 8 straipsnio 2 dalį, 12 ir 13 straipsnius bei jos IV priedą.

2.	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 211, 2007 9 8.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/12

2008 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-272/07) (1)

(Viešieji pirkimai - Direktyva 2004/18/EB - Viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo - Neperkėlimas per nustatytą terminą)

(2008/C 209/17)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Stromsky ir D. Kukovec

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, atstovaujama C. Schiltz

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų įgyvendinti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114), nepriėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

1.	Nepriėmusi 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Liuksemburgo Didžioji Hercogystė padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 211, 2007 9 8.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/13

2008 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis byloje (High Court of Justice (Chancery Division) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) The Test Claimants in the CFC and Dividend Group Litigation prieš Commissioners of Inland Revenue

(Byla C-201/05) (1)

(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa - Įsisteigimo laisvė - Laisvas kapitalo judėjimas - Tiesioginiai mokesčiai - Pelno mokestis - Bendrovės ne rezidentės bendrovei rezidentei už akcijas išmokėti dividendai - Kontroliuojamų užsienio bendrovių (KUB) taisyklės - Su trečiąja šalimi susijusi situacija - Mokesčių administratoriui pareikštų ieškinių kvalifikavimas - Valstybės narės atsakomybė už Bendrijos teisės pažeidimą)

(2008/C 209/18)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (Chancery Division)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: The Test Claimants in the CFC and Dividend Group Litigation

Atsakovė: Commissioners of Inland Revenue

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — High Court of Justice (Chancery Division) — EB 43, 49 ir 56 straipsnių aiškinimas — Nacionalinės mokesčių teisės aktai — Pelno mokestis — Atleidimas nuo mokesčio — Dividendai, kuriuos kitos bendrovės išmokėjo nacionalinėje teritorijoje įsteigtai bendrovei — Skirtinga situacija, atsižvelgiant į valstybę, kurioje įsteigtos kitos bendrovės

Rezoliucinė dalis

EB 43 straipsnį reikia aiškinti kaip nedraudžiantį valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos bendrovės rezidentės iš kitos bendrovės rezidentės gaunami dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, o bendrovės rezidentės iš bendrovės ne rezidentės, kurios kapitalo dalis, leidžianti daryti aiškią įtaką šios bendrovės ne rezidentės sprendimams ir nulemti jos veiklą, priklauso minėtai bendrovei rezidentei, gauti dividendai apmokestinami šiuo pelno mokesčiu, kartu suteikiant mokesčio kreditą už dividendus išmokėjusios bendrovės rezidavimo valstybėje faktiškai sumokėtą mokestį, jeigu užsienio kilmės dividendams taikomas apmokestinimo tarifas neviršija nacionalinės kilmės dividendams taikomo apmokestinimo tarifo, o mokesčio kreditas yra bent jau lygus dividendus išmokėjusios bendrovės valstybėje narėje sumokėtai sumai, neviršijant dividendus gavusios bendrovės valstybėje narėje taikomo mokesčio sumos.

EB 56 straipsnį reikia aiškinti kaip nedraudžiantį valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos bendrovės rezidentės iš kitos bendrovės rezidentės gaunami dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, o bendrovės rezidentės iš bendrovės ne rezidentės, kurios ne mažiau kaip 10 % balsavimo teisių priklauso bendrovei rezidentei, gauti dividendai apmokestinami šiuo pelno mokesčiu, kartu suteikiant mokesčio kreditą už dividendus išmokėjusios bendrovės rezidavimo valstybėje faktiškai sumokėtą mokestį, jeigu užsienio kilmės dividendams taikomas apmokestinimo tarifas neviršija nacionalinės kilmės dividendams taikomo apmokestinimo tarifo, o mokesčio kreditas yra bent jau lygus dividendus išmokėjusios bendrovės valstybėje narėje sumokėtai sumai, neviršijant dividendus gavusios bendrovės valstybėje narėje taikomo mokesčio sumos.

Be to, EB 56 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos bendrovės rezidentės iš kitos bendrovės rezidentės gaunami dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu, o bendrovės rezidentės iš bendrovės ne rezidentės, kurios mažiau kaip 10 % balsavimo teisių priklauso bendrovei rezidentei, gauti dividendai apmokestinami šiuo pelno mokesčiu, bendrovei rezidentei nesuteikiant mokesčio kredito už dividendus išmokėjusios bendrovės savo rezidavimo valstybėje faktiškai sumokėtą mokestį.

EB 56 straipsnį reikia aiškinti kaip draudžiantį valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos leidžiama neapmokestinti pelno mokesčiu tam tikrų draudimo bendrovės, valstybės narės rezidentės, dividendų, gautų iš bendrovės rezidentės, tačiau juo apmokestinami analogiški dividendai, gauti iš bendrovių ne rezidenčių, jeigu tai sukelia mažiau palankų pastarųjų dividendų vertinimą.

EB 43 ir 48 straipsnius reikia aiškinti kaip draudžiančius į vienoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės rezidentės apmokestinimo pagrindą įskaityti kitoje valstybėje narėje įsteigtos kontroliuojamos užsienio bendrovės gautą pelną, kai šiam pelnui šioje kitoje valstybėje narėje taikomas žemesnis apmokestinimo lygis nei pirmojoje valstybėje, nebent toks įskaitymas susijęs tik su išimtinai apsimestiniais susitarimais, skirtais išvengti paprastai mokėtino nacionalinio mokesčio.

Todėl tokia apmokestinimo priemonė turi būti netaikoma, kai, remiantis objektyviais ir trečiųjų asmenų patikrinamais įrodymais, paaiškėja, kad, nepaisant mokestinio pobūdžio motyvų buvimo, tokia kontroliuojama užsienio bendrovė yra realiai įsteigta priimančiojoje valstybėje narėje ir joje vykdo faktinę ekonominę veiklą.

Tačiau EB 43 ir 48 straipsnius reikia aiškinti kaip nedraudžiančius nacionalinės mokesčių teisės aktų, įtvirtinančių tam tikrus atitikties reikalavimus, kai bendrovė rezidentė siekia būti nepamokestinta mokesčiais, kurie jau sumokėti nuo šios kontroliuojamos bendrovės pelno jos rezidavimo valstybėje, jeigu šiais reikalavimais siekiama patikrinti kontroliuojamos užsienio bendrovės įsteigimo realumą ir faktinį jos ekonominės veiklos pobūdį, nesudarant nepagrįstų administracinių suvaržymų.

EB 56 ir 58 straipsnius reikia aiškinti kaip nedraudžiančius valstybės narės teisės aktų, pagal kuriuos suteikiama mokestinė lengvata už nuo tam tikriems dividendams, kuriuos bendrovės rezidentės gavo iš bendrovių rezidenčių, suteikiama pelno mokesčio lengvata, tačiau tokia lengvata nesuteikiama iš trečiojoje šalyje įsteigtų bendrovių gautiems dividendams, ypač kai minėtos lengvatos suteikimui taikomos sąlygos, kurių laikymąsi šios valstybės narės kompetentingos institucijos gali patikrinti tik gavusios informaciją iš trečiosios šalies, kurioje įsteigta dividendus išmokanti bendrovė.

Nesant Bendrijos teisės reglamentavimo, kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, procesines taisykles, įskaitant nukentėjusių asmenų nacionaliniuose teismuose pareiškiamų ieškinių kvalifikavimą. Tačiau šie teismai privalo užtikrinti, kad asmenims būtų suteikta veiksminga teisių gynimo priemonė, leidžianti jiems susigrąžinti neteisėtai surinktą mokestį ir šiai valstybei sumokėtas arba jos surinktas su šiuo mokesčiu tiesiogiai susijusias sumas. Kalbant apie kitą žalą, kurią asmuo patyrė dėl valstybei narei priskiriamo Bendrijos teisės pažeidimo, reikia konstatuoti, kad ši valstybė narė privatiems asmenims padarytą žalą turi atlyginti esant 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du Pêcheur ir Factortame (C-46/93 ir C-48/93) 51 punkte išdėstytoms sąlygoms, tačiau tai neužkerta kelio tam, kad pagal nacionalinę teisę valstybės atsakomybė kiltų mažiau griežtomis sąlygomis.

Nustatęs, jog valstybės narės teisės aktai sudaro EB 43 straipsniu draudžiamą įsisteigimo laisvės kliūtį arba EB 56 straipsniu draudžiamą laisvo kapitalo judėjimo kliūtį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekdamas nustatyti atlygintiną žalą, gali patikrinti, ar nukentėję asmenys buvo pakankamai rūpestingi, kad išvengtų šios žalos arba apribotų jos dydį, ir visų pirma — ar jie laiku išnaudojo visas jiems prieinamas teisines priemones. Tačiau siekiant, kad netaptų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga naudotis teisėmis, kurias privatiems asmenims suteikia EB 43 ir 56 straipsniai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali nustatyti, ar taikant šiuos teisės aktus, prireikus kartu su atitinkamomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatomis, atitinkamos valstybės narės mokesčių administratorius bet kuriuo atveju būtų nepatenkinęs ieškovių pagrindinėje byloje reikalavimų.

(1) OL C 182, 2005 7 23.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/14

2008 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) nutartis byloje (Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio (Italija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Confcooperative Friuli Venezia Giulia (C-23/07), Luigi Soini (C-23/07 ir C-24/07), Azienda Agricola Vivai Pinato Mario e figlio (C-23/07), Cantina Produttori Cormòns Soc. cons. arl (C-24/07) prieš Ministero delle Politiche Agricole, alimentari e forestali, Regione Friuli Venezia Giulia

(Sujungtos bylos C-23/07 ir C-24/07) (1)

(Žemės ūkis - Reglamentai (EB) Nr. 1493/1999, 753/2002 ir 1429/2004 - Bendras vynų rinkos organizavimas - Vynų ženklinimas - Vynų veislės pavadinimų ar jų sinonimų vartojimas - Geografinė nuoroda „Tokaj“ Vengrijos kilmės vynuose - Galimybė vartoti veislės pavadinimą „Tocai friulano“ arba „Tocai italico“ kartu su kai kurių Italijos kilmės vynų geografine nuoroda - Draudimas (vartoti šį pavadinimą) pasibaigus trylikos metų pereinamajam laikotarpiui, t. y. po 2007 m. kovo 31 d. - Galiojimas - Teisinis pagrindas - EB 34 straipsnis - Nediskriminavimo principas - Tarptautinių sutarčių teisės principai - Vengrijos įstojimas į Europos Sąjungą - TRIPS sutarties 22-24 straipsniai)

(2008/C 209/19)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio

Šalys

Ieškovai: Confcooperative Friuli Venezia Giulia (C-23/07), Luigi Soini (C-23/07 ir C-24/07), Azienda Agricola Vivai Pinato Mario e figlio (C-23/07), Cantina Produttori Cormòns Soc. cons. arl (C-24/07)

Atsakovė: Ministero delle Politiche Agricole, alimentari e forestali, Regione Friuli Venezia Giulia

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio — Tarybos reglamentų Nr. 1493/1999 ir Nr. 753/2002, iš dalies pakeistų 2004 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1429/2004, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 753/2002, nustatantį tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles (OL L 263, 2004, p. 11), aiškinimas — EB 34 straipsnio 2 dalies aiškinimas — Vengrijoje ir Bendrijoje pagamintų vynų pavadinimas — Pavadinimo „Tocai friulano“ panaikinimas — Šio pavadinimo gamintojų ir vartotojų diskriminacija, palyginti su kitų pavadinimų gamintojais ir vartotojais

Rezoliucinė dalis

Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų turi būti aiškinamas taip, kad, remiantis šio akto 2 straipsniu, 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002, nustatančio tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles, nuostatos, kiek jomis draudžiama terminą „Tocai“ vartoti tam tikroms rūšinio itališko vyno (pkr) rūšims aprašyti ir pateikti 2007 m. kovo 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, yra sudedamoji 2004 m. gegužės 1 d. galiojančios Bendrijos acquis dalis ir taikytinos po šios datos, įtvirtintos 2004 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1429/2004, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 753/2002.

1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo 53 straipsnis yra pakankamas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Bendrijų Komisija galėjo priimti Reglamente Nr. 753/2002 įtvirtintas ir Reglamente Nr. 1429/2004 pakartotas nuostatas, kuriomis draudžiama terminą „Tocai“ vartoti tam tikroms rūšinio itališko vyno (pkr) rūšims aprašyti ir pateikti 2007 m. kovo 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

EB 34 straipsnio 2 dalies antrajai pastraipai neprieštarauja Reglamente Nr. 753/2002 įtvirtintos ir Reglamente Nr. 1429/2004 pakartotos nuostatos, kuriomis draudžiama terminą „Tocai“ vartoti tam tikroms rūšinio itališko vyno (pkr) rūšims aprašyti ir pateikti 2007 m. kovo 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Reglamento Nr. 753/2002 19 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip neprieštaraujanti Reglamente Nr. 753/2002 įtvirtintoms ir Reglamente Nr. 1429/2004 pakartotoms nuostatoms, kuriomis draudžiama terminą „Tocai“ vartoti tam tikroms rūšinio itališko vyno (pkr) rūšims aprašyti ir pateikti 2007 m. kovo 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Reglamento Nr. 1493/1999 50 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad taikant Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, esančios Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 1C priede, pasirašytos Marakeše 1994 m. balandžio 15 d. ir patvirtintos 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos Bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu, 23 ir 24 straipsnius, ypač 24 straipsnio 6 dalį, šios nuostatos nedraudžia imtis priemonių, numatytų Reglamente Nr. 753/2002 ir pakartotų Reglamente Nr. 1429/2004, kuriomis draudžiama terminą „Tocai“ vartoti tam tikroms rūšinio itališko vyno (pkr) rūšims aprašyti ir pateikti 2007 m. kovo 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

(1) OL C 82, 2007 4 14.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/15

2008 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) nutartis byloje (Prud'homie de pêche (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jonathan Pilato prieš Jean-Claude Bourgault

(Byla C-109/07) (1)

(Nacionalinio teismo sąvoka - Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas)

(2008/C 209/20)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Prud'homie de pêche

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Jonathan Pilato

Atsakovas: Jean-Claude Bourgault

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Prud'homie de pêche de Martigues — 1997 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 894/97, nustatančio tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 132, 1997, p. 1), iš dalies pakeisto 1998 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1239/98 (OL L 171, 1998, p. 1), 11a straipsnio aiškinimas — Sąvokos „dreifuojantis žiauninis tinklas“ apibrėžimas — Žvejybos įrankio, vadinamojo „thonaille“, sąvokos apimtis — Nurodytame straipsnyje įtvirtinto draudimo aplinkosauginis tikslas — Šios nuostatos galiojimas teisinio pagrindo, kuriuo grindžiamas jos priėmimas, atžvilgiu

Rezoliucinė dalis

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijai akivaizdžiai nepriklauso atsakyti į prud'homie de pêche de Martigues2006 m. gruodžio 17 d. Sprendimu pateiktus klausimus.

(1) OL C 95, 2007 4 28.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/16

2008 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal Superior de Justicia de Canarias (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Club Náutico de Gran Canaria prieš Comunidad Autónoma de Canarias

(Byla C-186/07) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Šeštoji PVM direktyva - Atleidimas - Su sportu arba kuno kultūra susijusios paslaugos - Taikymas Kanarų saloms - Išimtinai vidaus situacija - Perdavimas - Akivaizdus prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumas)

(2008/C 209/21)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Canarias

Šalys

Ieškovė: Club Náutico de Gran Canaria

Atsakovė: Comunidad Autónoma de Canarias

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Superior de Justicia de Canarias — 1998 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-124/96, kuriuo buvo pripažinta, kad, nacionalinės teisės norma, ribojanti paslaugų, glaudžiai susijusių su sportu ir kūno kultūra, teikimo atleidimą nuo PVM prieštarauja 1977 m. gegužės 15 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1), 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies m punktui, aiškinimas — Taikymas Kanarų saloms

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 26 d.Tribunal Superior de Justicia de Canarias nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas.

(1) OL C 129, 2007 6 9.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/16

2008 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) nutartis byloje Focus Magazin Verlag GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Merant GmbH

(Byla C-344/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Galimybė supainioti - Žodinis žymuo „FOCUS“)

(2008/C 209/22)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Focus Magazin Verlag GmbH, atstovaujama advokatų M. Herrmann ir B. Müller

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider, ir Merant GmbH, atstovaujama advokato A. Schultz

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje Merant prieš VRDT (T-491/04), kuriuo Pirmosios instancijos teismas panaikino 2004 m. spalio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) antros apeliacinės tarybos sprendimą R 542/2002-2, kuriuo buvo patenkintas skundas dėl protestų skyriaus sprendimo, priimto išnagrinėjus nacionalinio vaizdinio prekių ženklo „MICRO FOCUS“ savininkės protestą, iš dalies atmesti žodinio Bendrijos prekių ženklo „FOCUS“ paraišką 3, 6, 7, 8, 9, 14, 15, 16, 21, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms, kiek tai susiję su 9, 16, 41 ir 42 klasių prekėmis ir paslaugomis — Galimybė supainioti abu prekių ženklus.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Focus Magazin Verlag GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 79, 2008 3 29.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/17

2008 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hospital Consulting Srl, ATI HC, Kodak SpA, Tecnologie Sanitarie SpA prieš Esaote SpA, ATI, Ital Tbs Telematic & Biomedical Service SpA, Draeger Medica Italia SpA, Officina Biomedica Divisione Servizi SpA

(Byla C-386/07) (1)

(Procedūros reglamentas - 92 straipsnio 1 dalis ir 104 straipsnio 3 dalis - Bendrijos konkurencijos taisyklės - Nacionalinė tvarka, reglamentuojanti advokatų honorarų dydį - Minimalių honorarų nustatymas - Nepriimtinumas iš dalies - Klausimai, kurių atsakymus galima rasti Teisingumo Teismo praktikoje)

(2008/C 209/23)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys

Ieškovės: Hospital Consulting Srl, ATI HC, Kodak SpA, Tecnologie Sanitarie SpA

Atsakovės: Esaote SpA, ATI, Ital Tbs Telematic & Biomedical Service SpA, Draeger Medica Italia SpA, Officina Biomedica Divisione Servizi SpA

Dalyvaujant: Azienda Sanitaria locale ULSS no15 (Alta Padovana, Veneto regionas)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Consiglio di Stato — EB 10 straipsnio ir 81 straipsnio 1 dalies bei 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, (OL L 77, p. 36) išaiškinimas — Nacionalinės profesinės organizacijos nustatomi ir ministro tvirtinami privalomieji įkainiai už advokato paslaugas — Nacionalinės teisės aktai, draudžiantys teismams priimant sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų nesilaikyti nustatytų minimalių honorarų

Rezoliucinė dalis

EB 10 straipsnis ir 81 straipsnio 1 dalis nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kuriais iš principo draudžiama nesilaikyti minimalių honorarų, patvirtintų ministro dekretu remiantis advokatų profesinės sąjungos, kaip antai Consiglio nazionale forenze, parengtu projektu, ir kuriais taip pat draudžiama teismui sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias pralaimėjusi šalis turi atlyginti kitai šaliai, dydžio nesilaikyti minėtų minimalių honorarų.

2.	2006 m. sausio 13 d.Consiglio di Stato sprendimu pateiktas trečiasis klausimas yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(1) OL C 283, 2007 11 24.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/17

2008 m. gegužės 21 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Karol Mihal prieš Daňový úrad Košice V

(Byla C-456/07) (1)

(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa - Šeštoji PVM direktyva - Apmokestinamieji asmenys - 4 straipsnio 5 dalies pirmoji pastraipa - Viešosios teisės subjektai - Antstoliai - Fiziniai ir juridiniai asmenys)

(2008/C 209/24)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Najvyšší súd Slovenskej republiky

Šalys

Ieškovas: Karol Mihal

Atsakovė: Daňový úrad Košice V

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Najvyšší súd Slovenskej republiky — 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 1977/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1) 4 straipsnio 5 dalies pirmosios pastraipos aiškinimas — Viešosios teisės subjekto, vykdančio veiklą ar sudarančio sandorius kaip valdžios institucija, neapmokestinimas — Antstolių įtraukimas jiems vykdant savo viešąsias pareigas — Tiesioginis veikimas

Rezoliucinė dalis

Veikla, kuria verčiasi asmuo, kaip antai antstolio veikla, nėra atleidžiama nuo pridėtinės vertės mokesčio vien dėl to, kad ją sudaro veiksmai, patenkantys į viešosios valdžios prerogatyvas. Net darant prielaidą, kad vykdydamas šias pareigas antstolis atlieka tokius veiksmus, vadovaujantis tokiu kaip pagrindinėje byloje teisės aktu, jis vykdo savo veiklą ne kaip viešosios teisės subjektas, nes jis nepriklauso viešosios administracijos struktūrai, o vykdo nepriklausomą ekonominę veiklą, įgyvendinamą pagal laisvąją profesiją, ir todėl jis negali būti atleistas nuo mokesčio, kaip numatyta 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 1977/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 4 straipsnio 5 dalies pirmojoje pastraipoje.

(1) OL C 315, 2007 12 22.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/18

2008 m. gegužės 22 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Hoge Raad der Nederlanden Den Haag (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) M. Ilhan prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-42/08) (1)

(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa - Laisvė teikti paslaugas - EB 49-55 straipsniai - Automobiliai - Vienoje valstybėje narėje įregistruoto ir išsinuomoto automobilio naudojimas kitoje valstybėje narėje - Automobilio apmokestinimas antroje valstybėje narėje)

(2008/C 209/25)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden Den Haag

Šalys

Ieškovė: M. Ilhan

Atsakovė: Staatssecretaris van Financiën

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden Den Haag — EB 49–55 straipsnių aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, numatantys registracijos mokesčio rinkimą nuo automobilio naudojimo nacionaliniuose keliuose pradžios, neatsižvelgiant į šio naudojimo trukmę — Asmens, įsisteigusio šioje valstybėje narėje, kuris nuomojasi kitoje valstybėje narėje įregistruotą automobilį, iš esmės skirtą naudoti pirmojoje valstybėje narėje verslo ar privatiems tikslams trejų metų laikotarpiui, apmokestinimas

Rezoliucinė dalis

EB 49–55 straipsniai draudžia taikyti nacionalinės teisės aktus, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos valstybėje narėje gyvenantis ar įsisteigęs asmuo, kuris disponuoja kitoje valstybėje narėje įregistruotu lengvuoju automobiliu, nuo šio automobilio naudojimo pirmosios valstybės narės viešuosiuose keliuose pradžios įpareigojamas mokėti mokestį, apskaičiuotą neatsižvelgiant nei į automobilio nuomos sutarties trukmę, nei į šio automobilio naudojimo minėtuose keliuose trukmę.

(1) OL C 92, 2008 4 12.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/18

2008 m. balandžio 3 d.Japan Tobacco, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo byloje T-128/06 Japan Tobacco, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) — Torrefacção Camelo

(Byla C-136/08 P)

(2008/C 209/26)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Japan Tobacco, Inc., atstovaujama abogada A. Ortiz López, abogado S. Ferrandis González, abogada E. Ochoa Santamaría

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Torrefacção Camelo L da

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. sausio 30 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą byloje T-128/06 ir priimti kitą sprendimą, kuriuo, pakeičiant pirmąjį sprendimą, būtų pripažintas būtinumas taikyti šioje byloje Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą ir todėl, įvertinus Japan Tobacco pateiktus argumentus, nuspręsti atsisakyti įregistruoti Bendrijos prekių ženklą Nr. 1 469 121;

—	Priteisti iš VRDT visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo skundu apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą pažeidus Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklą, o būtent jo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nepaisant to, kad Pirmosios instancijos teismas pripažino ankstesnio prekių ženklo gerą vardą, nagrinėjamų prekių ženklų panašumą ir ryšį tarp jais žymimų prekių, jis pareikalavo pateikti įtikinamus, realius ir aktualius žalos padarymo ankstesniam prekių ženklui įrodymus, nors minėtame straipsnyje reikalaujama tik galimybės pakenkti šiam prekių ženklui, nesąžiningai pasinaudoti jo išskirtinumu arba pakenkti jam.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/19

2008 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-160/08)

(2008/C 209/27)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Kellerbauer ir D. Kukovec

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad viešai nepaskelbdama pranešimų apie skirtas sutartis ir viešai nepaskelbdama apie viešuosius konkursus arba nesilaikydama skaidrumo reikalavimo skiriant paslaugų sutartis viešųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje, Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė savo įsipareigojimus pagal 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) ir 2004/18/EB (2) ir pažeidė įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus (EB 43 ir 49 straipsniai);

—	priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija teigia, kad keliais skundais buvo atkreiptas jos dėmesys į viešųjų pirkimų praktiką, susijusią su paslaugų sutartimis viešųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šiuose skunduose buvo teigiama, kad šioje srityje sutartims, kaip taisyklė, nėra taikomos viešųjų pirkimų procedūros, o sutartys skiriamos neskaidriai. Komisijos manymu, tai, kad paprastai vietos valdžios institucijos, kaip įstaigos, atsakingos už greitosios medicinos pagalbos paslaugas, Europos mastu vykdo tik labai nedaug pirkimo sutarčių greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje (13 pranešimų apie sutartis per šešerių metų laikotarpį, o sutartys skirtos tik vienuolikoje iš daugiau nei keturių šimtų Vokietijos apygardų ir miestų, turinčių apygardos statusą), rodo tai, kad Vokietijoje yra išplitusi praktika neskirti greitosios medicinos pagalbos paslaugų sutarčių pagal Europos viešųjų konkursų direktyvas ir pagrindinius Bendrijos principus. Be to, šios sutartys buvo skirtos nesiimant priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas skaidrumas ir išvengta diskriminacijos.

Ji teigia, kad įgyvendindama tokią sutarčių skyrimo praktiką Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 92/50/EEB ir Direktyvą 2004/18/EB bei pažeidė EB 43 ir 49 straipsniuose įtvirtintus įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės principus, visų pirma šiose principuose įtvirtintą draudimą diskriminuoti.

Vietos valdžios institucijos, kaip įstaigos, atsakingos už greitosios medicinos pagalbos paslaugas, yra perkančiosios organizacijos Direktyvos 92/50/EEB 1 straipsnio b punkto arba Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 punkto prasme. Taip pat neturėtų būti ginčijama, kad sutarys, skirtos viešosios greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje, yra viešosios atlygintinos sutartys, kurioms taikomos šios direktyvos, ir aiškiai viršija atitinkamą ribinę vertę, nuo kurios taikomos direktyvos. Iš šių aplinkybių matyti, kad sutartys nagrinėjamoms paslaugoms turi būti skiriamos pagal direktyvose nustatytas procedūras ir laikantis jose nustatytų bendrųjų sąlygų dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo.

Kadangi ši byla yra susijusi su sutartimis, dėl kurių kyla tarptautinis interesas, be bendrų iš Direktyvos 92/50/EEB ir 2004/18/EB išplaukiančių įsipareigojimų, buvo pažeisti ir EB sutartyje įtvirtinti bendrieji įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės principai, nes sutartys buvo skirtos neskaidriai.

Greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, kaip ir transporto bei medicinos paslaugoms viešųjų greitosios medicinos pagalbos paslaugų kontekste, netaikomos išimtys pagal 45 straipsnį, siejant jį su EB 55 straipsniu, pagal kurį veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio EB sutarties skyriaus dėl įsisteigimo teisės ir teisės laisvai teikti paslaugas nuostatos netaikomos. EB 45 straipsnio išimtis, kuri, kaip išimtis iš pagrindinių principų, turi būti aiškinama siaurąja prasme, yra griežtai taikoma tik tai veiklai, kuria tiesiogiai ir konkrečiai vykdomos viešosios valdžios funkcijos. Į klausimą, ar vykdomos viešosios valdžios funkcijos, negali būti atsakyta remiantis tuo, kad nagrinėjama veikla yra susijusi su viešąja teise; lemianti yra ta aplinkybė, kad turima galimybė vykdyti viešosios valdžios funkcijas ir taikyti prievartos priemones piliečio atžvilgiu.

Komisija yra įsitikinusi, kad sutarčių skyrimo praktika greitosios medicinos pagalbos paslaugų srityje, net jei tame dalyvautų ir užsienio paslaugų teikėjai, gali būti taip organizuota, kad visoje šalyje būtų visapusiškai ir greitai teikiamos aukštos kokybės greitosios medicinos pagalbos paslaugos.

(1) OL 1992 L 209, p. 1.

(2) OL 2004 L 134, p. 114.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/20

2008 m. balandžio 29 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-351/05 Provincia di Imperia prieš Komisją

(Byla C-183/08 P)

(2008/C 209/28)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Martin ir L. Flynn

Kita proceso šalis: Provincia di Imperia

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2008 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą T-351/05.

—	Šioje byloje pareikštą Provincia di Imperia ieškinį pripažinti nepriimtinu.

—	Priteisti iš Provincia di Imperia padengti Komisijos patirtas išlaidas šioje byloje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniame skunde Komisija teigia, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos ieškinio dėl panaikinimo, pareikšto pagal EB 230 straipsnį, priimtinumo sąlygos, visų pirma nurodant, kad ieškovė pirmojoje instancijoje turėjo suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo gali būti priimtinas, tik jei šį ieškinį pareiškęs asmuo gali iš to gauti naudos. Tačiau šiuo atveju ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, nes sprendimas, panaikinantis ginčijamą aktą, visiškai negali atnešti „naudos“ šiai bylos šaliai. Iš tiesų tai, ar skirti subsidijų, suteikta laisvė nuspręsti Komisijai ir atsakydamas į kvietimą teikti pasiūlymus subsidijų paraišką pateikęs asmuo neturi jokios teisės gauti tokias subsidijas.

Be to, Komisija tvirtina, kad net jei ieškovė pirmojoje instancijoje turėjo suinteresuotumą pareikšti ieškinį savo ieškinio pareiškimo metu, tokio suinteresuotumo bet kuriuo atveju neliko skundžiamo sprendimo paskelbimo dieną, nes visos biudžeto lėšos, skirtos kvietimui teikti pasiūlymus, buvo išnaudotos ir programavimas buvo baigtas.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/20

2008 m. gegužės 16 d.American Clothing Associates SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo byloje T-215/06 American Clothing Associates SA prieš VRDT

(Byla C-202/08 P)

(2008/C 209/29)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: American Clothing Associates SA, atstovaujama advokatų P. Maeyaert, N. Clarembeaux ir C. De Keersmaeker

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimą, kiek juo nuspręsta, kad VRDT pirmoji apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 7 straipsnio 1 dalies h punkto, priimdama savo 2006 m. gegužės 4 d. Sprendimą (byla R 1463/2005-1), susijusį su prašomo įregistruoti prekių ženklo registracija 18 klasės „Odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; gyvūnų odos; lagaminai ir kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, lazdos; rimbai, botagai ir pakinktai“ ir 25 klasės „Drabužiai, apranga, avalynė, galvos apdangalai“ prekėms.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė nurodo vienintelį pagrindą, pagrįstą Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies h punkto ir peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (2) 6ter straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimu. Šis apeliacinio skundo pagrindas iš esmės remiasi keturiais argumentais.

Pirmuoju argumentu apeliantė nurodo, kad skundžiamame sprendime neatsižvelgta į valstybės emblemos esminės funkcijos reikšmę, vertinant emblemos apsaugos sritį. Iš tikrųjų valstybės emblema daro nuorodą į valstybės identiteto ir suvereniteto simbolius, pertektus meniškai ir laikantis konkretaus mokslo, susijusio su heraldika. Todėl kokia ji bebūtų, atsisakyti kaip prekių ženklą ar sudėtinę prekių ženklo dalį registruoti emblemą galima tik tada, jei ji gali pažeisti valstybės identitetą ar suverenitetą. O paprastas panašaus į valstybės emblemos žymens atkartojimas, kur nėra ar yra tik nedaug heraldikos požymių, kaip sudėtinės prekių ženklo dalies negali pažeisti esminės šios prekių ženklo funkcijos.

Savo antruoju argumentu apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą neatsižvelgus į valstybės emblemos heraldinius požymius, kai jis nusprendė, kad remiantis tuo pačiu heraldiniu aprašymu galima įvairiai meniškai interpretuoti vieną ir tą pačią emblemą. Apeliantės teigimu, Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalies a punktas ir sąvoka „heraldikos požiūriu“ iš tikrųjų yra susiję ne su paties simbolio apsauga, bet su konkrečia menine interpretacija ar specifiniu grafiniu kūriniu, kuris yra heraldikos meną ir mokslą reglamentuojančių taisyklių taikymo vaisius.

Savo trečiuoju argumentu apeliantė tvirtina, kad skundžiamame sprendime neatsižvelgta į sąvokos „pamėgdžiojimas heraldikos požiūriu“ apimtį ir dėl to remtasi tokiu Reglamento dėl prekių ženklo ir Paryžiaus konvencijos aiškinimu, kuris atitinkamoms valstybėms suteikia beveik absoliutų žymenų, kuriuose nėra heraldikos požymių ar labai ryškių heraldikos požymių, kalbant apie jų registravimą ar naudojimą kaip sudėtinės prekių ženklo dalies, monopolį.

Galiausiai savo ketvirtuoju argumentu apeliantė kaltina Pirmosios instancijos teismą iš karto kaip nereikšmingas atmetus tam tikras nagrinėjamai bylai būdingas aplinkybes, kaip antai heraldikos požymių, kuriuos prašoma apsaugoti, pobūdį, bendrą prekių ženklo, kurio dalis yra valstybės emblema ar jos pamėgdžiojimas, keliamą įspūdį, atitinkamos valstybės emblemos kilmės valstybėje teikiamos apsaugos pobūdį ar atitinkamo prekių ženklo naudojimo sąlygas.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

(2) Recueil des traités des Nations unies, vol. 828, Nr. 11847, p. 108.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/21

2008 m. gegužės 19 d.Umweltsenat (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Umweltanwalt von Kärnten prieš Kärntner Landesregierung, Alpe Adria Energia SpA

(Byla C-205/08)

(2008/C 209/30)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Umweltsenat

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Umweltanwalt von Kärnten

Atsakovės: Kärntner Landesregierung, Alpe Adria Energia SpA

Prejudicinis klausimas

Ar 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (1), iš dalies pakeista 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (2), vadinama Pakeitimo direktyva, ir 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatančia visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (3), vadinama Visuomenės dalyvavimo direktyva, turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė turi pareigą atlikti įvertinimą esant Direktyvos I priede išvardytiems projektams, t. y. nurodytiems 20 punkte (antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai įtampa aukštesnė nei (arba lygi) 220 kV ir linijos ilgesnės nei 15 km), jei planuojamas veiklos planas apima dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijas, net ir tuomet, kai jos teritorijoje esanti veiklos plano dalis neviršija ribos, dėl kurios atsiranda pareiga atlikti vertinimą (šioje byloje — 15 kilometrų ilgis), o tik ją pasiekia, įskaitant veiklos plano dalis, kurios pagal planą turėtų būti kaimyninėje valstybėje (valstybėse)?

(1) OL L 175, p. 40.

(2) OL L 73, p. 5.

(3) OL L 156, p. 17.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/22

2008 m. gegužės 20 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-215/06 American Clothing Associates prieš VRDT

(Byla C-208/08 P)

(2008/C 209/32)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita proceso šalis: American Clothing Associates SA

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2008 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-215/06, kiek jame nuspręsta, kad Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo (1) netaikomas paslaugas žymintiems prekių ženklams.

—	Priteisti iš American Clothing Associates SA bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė nurodo vienintelį pagrindą, pagrįstą Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies h punkto, skaitomo kartu su peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (2) 6ter straipsniu, pažeidimu. Priešingai tam, ką nusprendė Pirmosios instancijos teismas, pastarasis straipsnį, į kurį daro nuorodą Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies h punktas, iš tikrųjų taikomas ir prekių ženklams, žymintiems prekes, ir prekių ženklams, žymintiems paslaugas.

Šiuo atžvilgiu apeliantė pirmiausia nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, išaiškindamas Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnį pažodžiui ir be konteksto, neatsižvelgdamas į šios nuostatos dvasią ir bendrai į konvenciją, kuri nuo jos peržiūrėjimo 1958 m. spalio 31 d. Lisabonos aktu siekia išplėsti nuostatų, susijusių su prekių ženklais, visumą ir taikyti jas paslaugų ženklams, išskyrus kelias nuostatas, kurios netaikomos šioje byloje.

Antra apeliantė nurodo, kad pats Bendrijos teisės aktų leidėjas nesutinka, jog reikėjo atskirti prekių ženklus nuo paslaugų ženklų, nes Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 29 straipsnyje, kuris perkelia Paryžiaus konvencijos 4A straipsnį dėl prioriteto teisės, aiškiai paminėtos paslaugos, kurioms galioja prekių ženklo paraiška.

Trečia, ji nurodo, kad, priešingai tam, ką skundžiamame sprendime nusprendė Pirmosios instancijos teismas, 1994 m. spalio 27 d. Ženevoje priimtos Sutarties dėl prekių ženklų įstatymų 16 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis patikslina Paryžiaus konvencijos taikymo sritį, tačiau vis dėlto jos neišplečia iki tokių situacijų, kurių neįtraukia pastaroji konvencija pagal jos dabartinę redakciją.

Galiausiai apeliantė pažymi, kad nesename sprendime pats Teisingumo Teismas bent jau implicitiškai pripažino, kad Paryžiaus konvencija reikalauja vienodo prekių ženklų ir paslaugų ženklų traktavimo.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

(2) Recueil des traités des Nations unies, vol. 828, Nr. 11847, p. 108.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/23

2008 m. gegužės 22 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje E. Friz GmbH prieš Carsten von der Heyden

(Byla C-215/08)

(2008/C 209/33)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: E. Friz GmbH

Atsakovė: Carsten von der Heyden

Prejudiciniai klausimai

Ar 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis (1), sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose, 1 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje įtvirtinta nuostata aiškintina taip, kad ji taikoma ir vartotojo stojimui į ūkinę bendriją, ūkinę prekybos bendriją, asociaciją ar kooperatyvą, jei stojimo tikslas pirmiausia yra ne narystė bendrijoje, asociacijoje ar kooperatyve, bet, visų pirma kaip tai dažnai būna investuojant į uždarą nekilnojamojo turto fondą, dalyvavimas kapitale būnant nariu yra kitas kapitalo investavimo ar paslaugų, kurios paprastai yra atlygintinų sutarčių dalykas, gavimo būdas?

Ar 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose, 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata aiškintina taip, kad ji draudžia nacionalinę (teisminę) teisinę praktiką direktyvos 7 straipsnio prasme, pagal kurią tuo atveju, kai vykdant išnešiojamąją prekybą vartotojas pareiškia apie įstojimą, ir vėliau jis tokio pareiškimo atsisako, stojimo atsisakęs vartotojas įgyja teisę iš ūkinės bendrijos, ūkinės prekybos bendrijos, asociacijos ar kooperatyvo reikalauti savo išstojimo balanso, apskaičiuojamo atsisakymo įsigaliojimo momentu, t. y. sumos, kuri išstojimo momentu atitinka jo dalies bendrijoje, asociacijoje ar kooperatyve vertę, ir (galima) to pasekmė yra tai, kad jis dėl ūkinės bendrijos, asociacijos ar kooperatyvo ekonominio vystymosi arba atgauna mažiau nei jo padarytų įnašų vertė, arba jam, be sumokėtų kapitalo įnašų praradimo, atsiranda mokėjimo prievolės, nes išstojimo balansas yra neigiamas?

(1) OL L 372, p. 31.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/23

2008 m. gegužės 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją

(Byla C-221/08)

(2008/C 209/34)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir W. Mölls

Atsakovė: Airija

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad nustačiusi minimalias ir maksimalias mažmenines cigarečių pardavimo kainas, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB (1) dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, 9 straipsnio 1 dalį.

—	Pripažinti, kad nepateikusi reikalingos informacijos apie taikytinus Airijos teisės aktus tam, kad Komisija galėtų vykdyti savo pareigą stebėti atitiktį Direktyvai 95/59, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 10 straipsnį.

—	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Remdamasi Tobacco Products (Control of Advertising, Sponsorship and Sales Promotion) (No. 2) Regulations 1986 ir įgyvendinant šį teisės aktą su tabako produkcijos gamintojais bei importuotojais sudarytais susitarimais, Airija nustato minimalią cigarečių kainą, kuri negali būti daugiau nei 3 % mažesnė už vidutinę atitinkamos kategorijos cigarečių kainą. Be to, kadangi gamintojams ir importuotojams neleidžiama nustatyti kainų, daugiau nei 3 % viršijančių vidutinę cigarečių kainą, Airija taip pat nustato maksimalią cigarečių kainą. Tokia sistema prieštarauja Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 daliai, pagal kurią tabako produkcijos gamintojais „gali laisvai nustatyti maksimalią mažmeninę kiekvieno savo produkto pardavimo kainą“.

Pagal EB 10 straipsnį valstybės narės turi pareigą padėti Komisijai atlikti užduotis, visų pirma atsakydamos į prašymus suteikti informaciją, pateiktus vykstant įsipareigojimų neįvykdymo procedūrai. Komisija tvirtina, kad nepateikusi informacijos apie taikytinus Airijos teisės aktus, nepaisant pakartotinių Komisijos paklausimų, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 10 straipsnį.

(1) OL L 291, p. 40.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/24

2008 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-222/08)

(2008/C 209/35)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. Van Vliet ir A. Nijenhuis

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad perkeldama į vidaus teisę nuostatas dėl įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas sąnaudų apskaičiavimo ir finansavimo Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2002/22/EB 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedo A dalį.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyva 2002/22 reglamentuoja, be kita ko, tokius atvejus, kai rinka nepakankamai tenkina galutinių paslaugų gavėjų poreikius ir įtvirtina nuostatas dėl universaliųjų paslaugų prieinamumo. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad universaliųjų paslaugų teikimas paskirtosioms įmonėms gali būti nepagrįstai didelė prievolė, jos apskaičiuoja universaliųjų paslaugų teikimo grynąsias sąnaudas 12 straipsnyje nurodytu būdu. IV priedo A dalyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su grynųjų sąnaudų apskaičiavimu. 13 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai, remdamosi 12 straipsnyje nurodytu grynųjų sąnaudų apskaičiavimu, nacionalinės reguliavimo institucijos nustato, kad įmonei universaliosios paslaugos įpareigojimai yra nepagrįstai didelė prievolė, valstybės narės paskirtosios įmonės prašymu gali nuspręsti pradėti taikyti kompensavimo mechanizmą.

Komisijos nuomone, Belgija netinkamai perkėlė direktyvos 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir IV priedo A dalies nuostatas. Belgijos teisės aktai nereglamentuoja klausimo, ar socialinių tarifų siūlymas universaliųjų paslaugų teikimo srityje yra nepagrįstai didelė prievolė minėtoms įmonėms. Taigi Belgijos teisės aktai neatitinka reikalavimų dėl grynųjų sąnaudų apskaičiavimo, nustatytų direktyvos IV priedo A dalies paskutinėje pastraipoje.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/24

2008 m. gegužės 26 d.Verwaltungsgericht Oldenburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Stadt Papenburg prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-226/08)

(2008/C 209/36)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Oldenburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Stadt Papenburg

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Prejudiciniai klausimai

Ar 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (1) 4 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa leidžia valstybei narei nesutikti su Komisijos parengtu Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo projektu vienos ar kelių teritorijų atžvilgiu kitais nei aplinkosaugos pagrindais?

2.	Jei atsakymas pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar prie tokių pagrindų yra priskirtini seniūnijų ir seniūnijų susivienijimų interesai, pavyzdžiui, jų planai, numatomi projektai ir kiti interesai, susiję su jų teritorijų tolesniu vystymu?

Jei atsakymai pirmąjį ir antrąjį klausimus yra teigiami, ar Direktyvos 92/43/EEB trečia konstatuojamoji dalis ar 2 straipsnio 3 dalis arba kitos Bendrijos teisės nuostatos netgi reikalauja, kad duodant sutikimą ir sudarant Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą valstybės narės ir Komisija atsižvelgtų į tokius pagrindus?

Jei atsakymas trečiąjį klausimą yra teigiamas, ar Bendrijos teisės požiūriu seniūnija, kuriai tam tikros teritorijos įtraukimas į sąrašą yra svarbus, po galutinio sąrašo priėmimo gali teisme tvirtinti, kad sąrašas pažeidžia Bendrijos teisę, nes nebuvo atsižvelgta arba nepakankamai atsižvelgta į jos interesus?

Ar nuolatinės upės žiočių priežiūros priemonių, kurios buvo galutinai patvirtintos pagal nacionalinę teisę dar nepasibaigus Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo terminui ir kurios yra tęsiamos po teritorijos įtraukimo į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, atžvilgiu turi būti atliekamas poveikio teritorijai vertinimas pagal direktyvos 6 straipsnio 3 arba 4 dalį?

(1) OL L 206, p. 7.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/25

2008 m. gegužės 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę

(Byla C-232/08)

(2008/C 209/37)

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama T. van Rijn ir K. Banks

Atsakovė: Nyderlandų Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad leidusi eksploatuoti žvejybos laivus, kurių variklio galia yra didesnė nei nurodyta Reglamento (EB) Nr. 850/98 (1) 29 straipsnio 2 dalyje, Nyderlandų Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 (2) 23 straipsnį ir Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 (3) 2 straipsnio 1 dalį.

—	Priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija tvirtina, kad Nyderlandų vyriausybė nevykdo savo pareigos įgyvendinti Bendrijos teisę, nes visiškai sąmoningai leidžia pažeisti nuostatą dėl maksimalios variklio galios, leidžiamos žvejojant jūrinių plekšnių žvejybos rajonuose.

Remiantis Nyderlandų vyriausybės pateikta informacija, tie Nyderlandų „eurokateriai“, kurių atžvilgiu laikomasi vidaus (Nijpels komisijos) susitarimo, turi atitikti maksimalios 300 arklio jėgų variklio galios reikalavimą tik nuo 2009 m. gegužės 1 dienos. Be to, kaip matyti iš šios informacijos, atliekant šio reikalavimo laikymosi patikrinimus nuolatos taikoma 12,5 % paklaida, ir dėl to už maksimalios leistinos variklio galios viršijimą šios paklaidos ribose nebaudžiama.

(1) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, p. 1).

(2) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, p. 59).

(3) 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 261, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/26

2008 m. gegužės 30 d.Nejvyšší správni soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Milan Kyrian prieš Celní úřad Tábor

(Byla C-233/08)

(2008/C 209/38)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správni soud

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Milan Kyrian

Atsakovė: Celní úřad Tábor

Prejudiciniai klausimai

Ar 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB (1) dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis 12 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teisme ginčijamos pretenzijos tenkinimo priemonės, toks teismas, vadovaudamasis tos valstybės narės teisės nuostatomis, turi teisę nagrinėti, ar vykdymą leidžiantis dokumentas (vykdomasis raštas) yra vykdytinas ir ar jis buvo tinkamai įteiktas skolininkui?

Ar remiantis bendraisiais Bendrijos teisės principais, ypač teisingo proceso, gero administravimo ir teisinės valstybės, galima daryti išvadą, kad vykdymą leidžiančio dokumento (vykdomojo rašto) įteikimas skolininkui jam nesuprantama kalba, kuri, be to, nėra oficiali valstybės, kurioje skolininkui jis yra įteikiamas, kalba, yra trūkumas, kuris leidžia nutraukti vykdymą pagal tokį vykdymą leidžiantį dokumentą (vykdomąjį raštą)?

(1) OL L 73, p. 18.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/26

2008 m. birželio 3 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Google France, Google Inc. prieš Louis Vuitton Malletier

(Byla C-236/08)

(2008/C 209/39)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation (Komercinių, finansinių ir ekonominių bylų kolegija)

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Google France, Google Inc.

Atsakovė kasaciniame procese: Louis Vuitton Malletier

Prejudiciniai klausimai

Ar 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (1) 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (2) 9 straipsnio 1 dalies a ir b punktus reikia aiškinti taip, kad mokamos paslaugos teikėjas, teikiantis nuorodas, kuris skelbėjams leidžia vartoti raktinius žodžius, atgaminančius ar pamėgdžiojančius registruotus prekių ženklus, ir kuris, sudaręs nuorodų teikimo sutartį, pirmenybės tvarka sukuria ir skelbia pagal šiuos raktinius žodžius reklaminius saitus į svetaines, kuriose siūlomos padirbtos prekės, naudojasi šiais prekių ženklais ir jų savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimąsi?

2.	Darant prielaidą, kad prekių ženklai yra gerą vardą turintys prekių ženklai, ar savininkas gali neleisti jų naudoti remdamasis direktyvos 5 straipsnio 2 dalimi ir reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punktu?

Darant prielaidą, kad toks naudojimas nėra naudojimas, kurį prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti pagal direktyvą ir reglamentą, ar mokamos paslaugos teikėją, teikiantį nuorodas, galima laikyti teikiančiu informacinės visuomenės paslaugas, kurios yra paslaugos gavėjo pateiktos informacijos saugojimas 2000 m. birželio 8 d. Direktyvos 2000/31/EB (3) 14 straipsnio prasme, todėl nebūtų galima reikalauti jo atsakomybės, jeigu prieš tai prekių ženklo savininkas jo neinformavo apie skelbėjo neteisėtai naudojamą žymenį?

(1) OL L 40, 1989, p. 1.

(2) OL L 11, 1994, p. 1.

(3) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/27

2008 m. birželio 3 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Google France prieš Viaticum, Luteciel

(Byla C-237/08)

(2008/C 209/40)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation (Komercinių, finansinių ir ekonominių bylų kolegija)

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Google France

Atsakovės kasaciniame procese: Viaticum, Luteciel

Prejudiciniai klausimai

Ar 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (1) 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus reikia aiškinti taip, kad mokamos paslaugos teikėjas, teikiantis nuorodas, kuris skelbėjams leidžia vartoti raktinius žodžius, atgaminančius ar pamėgdžiojančius registruotus prekių ženklus, ir kuris pagal nuorodų teikimo sutartį pirmenybės tvarka sukuria ir skelbia pagal šiuos raktinius žodžius reklaminius saitus į svetaines, kuriose siūlomos prekės, tapačios arba panašios į tas, kurias žymi įregistruoti prekių ženklai, naudojasi šiais prekių ženklais ir jų savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimąsi?

Darant prielaidą, kad toks naudojimas nėra naudojimas, kurį prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti pagal direktyvą ir (1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos) reglamentą ((EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (2)), ar mokamos paslaugos teikėją, teikiantį nuorodas, galima laikyti teikiančiu informacinės visuomenės paslaugas, kurios yra paslaugos gavėjo pateiktos informacijos saugojimas 2000 m. birželio 8 d. Direktyvos 2000/31/EB (3) 14 straipsnio prasme, todėl nebūtų galima reikalauti jo atsakomybės, jeigu prieš tai prekių ženklo savininkas jo neinformavo apie skelbėjo neteisėtai naudojamą žymenį?

(1) OL L 40, 1989, p. 1.

(2) OL L 11, 1994, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/27

2008 m. birželio 3 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Google France prieš CNRRH, Pierre-Alexis Thonet, Bruno Raboin, Tiger, naudojančią„Unicis“

(Byla C-238/08)

(2008/C 209/41)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation (Komercinių, finansinių ir ekonominių bylų kolegija)

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Google France

Atsakovės kasaciniame procese: CNRRH, Pierre-Alexis Thonet, Bruno Raboin, Tiger, naudojanti prekių ženklą „Unicis“

Prejudiciniai klausimai

Kai vartotojas pagal nuorodų teikimo internete už atlygį sutartį rezervuoja raktinį žodį, kurį nurodžius atliekant užklausą pateikiama nuoroda, siūlanti prisijungti prie svetainės, kurią naudoja šis vartotojas prekėms parduoti ar paslaugoms teikti, trečiajam asmeniui naudojant žymenį, ir atgaminanti ar pamėgdžiojanti registruotą prekių ženklą tapačioms ar panašioms prekėms nurodyti, be šio prekių ženklo savininko leidimo, ar tai savaime reiškia išimtinės teisės, kuri pastarajam garantuojama 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB (1) 5 straipsniu, pažeidimą?

Ar 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus reikia aiškinti taip, kad mokamos paslaugos teikėjas, teikiantis nuorodas, kuris skelbėjams leidžia vartoti raktinius žodžius, atgaminančius ar pamėgdžiojančius registruotus prekių ženklus, ir kuris pagal nuorodų teikimo sutartį pirmenybės tvarka sukuria ir skelbia pagal šiuos raktinius žodžius reklaminius saitus į svetaines, kuriose siūlomos prekės, tapačios arba panašios į tas, kurias žymi įregistruoti prekių ženklai, naudojasi šiais prekių ženklais ir jų savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimąsi?

(1) 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1).

(2) OL L 11, 1994, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/28

2008 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-244/08)

(2008/C 209/42)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Aresu ir M. Afonso

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad, kiek tai susiję su PVM grąžinimu apmokestinamajam asmeniui, kuris, net jei ir turi fiksuotą veiklos vietą, yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, reikalaudama, kad apmokestinamasis asmuo, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, bet kuris taip pat turi fiksuotą veiklos vietą, kuris atitinkamu laikotarpiu tiekė prekes ar teikė paslaugas Italijoje, susigrąžintų pirkimo PVM pagal minėtose direktyvose numatytą tvarką, o ne pasinaudojant mokesčio atskaita, kai prekės ir paslaugos įsigyjamos ne per fiksuotą veiklos centrą Italijoje, o tiesiogiai iš pagrindinės buveinės, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntosios Tarybos direktyvos 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo — Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka (1) 1 straipsnį ir 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktosios Tarybos direktyvos 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo — pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos (2) 1 straipsnį;

—	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad su Bendrijos teise yra nesuderinama Italijos priemonė, kuri įpareigoja PVM mokėtoją, įsisteigusį kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje ir turintį fiksuotą veiklos vietą Italijoje, kuris atitinkamu laikotarpiu tiekė prekes ar teikė paslaugas Italijoje, susigrąžinti pirkimo PVM pagal Direktyvoje 79/1072/EEB (Aštuntoji PVM direktyva) ir Direktyvoje 86/560/EEB (Tryliktoji PVM direktyva) numatytą tvarką, o ne pasinaudojant mokesčio atskaita, kuri bendrai numatyta Direktyvoje 77/388/EEB (3) (Šeštoji PVM direktyva), kai prekės ir paslaugos įsigyjamos ne per fiksuotą veiklos centrą Italijoje, o tiesiogiai iš pagrindinės buveinės.

Tokia priemonė, kuri apsunkina suinteresuotųjų mokesčių mokėtojų mokestines prievoles, Europos Komisijos nuomone, prieštarauja nuostatoms ir principams, kurie paskatino priimti šias direktyvas PVM srityje ir kuriais remiantis užsienio mokesčių mokėtojas, kuris turi fiksuotą veiklos vietą Italijoje ir iš šios vietos sudaro prekybinius sandorius Italijoje, turi galėti pasinaudoti įprasta Šeštojoje direktyvoje numatyta mokesčio atskaitymo tvarka, net jei šie prekybiniai sandoriai turėtų būti tiesiogiai sudaromi iš pagrindinės buveinės.

(1) OL L 331, p. 11.

(2) OL L 326, p. 40.

(3) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, OL L 145, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/29

2008 m. birželio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Suomijos Respubliką

(Byla C-246/08)

(2008/C 209/43)

Proceso kalba: suomių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama P. Aalto, D. Triantafyllou.

Atsakovė: Suomijos Respublika.

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Suomijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Šeštosios PVM direktyvos 77/388/EEB (1) 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, nes ji neapmokestino pridėtinės vertės mokesčiu teisinių konsultacijų, kurias teikia valstybinėse teisinės pagalbos įstaigose dirbantys viešieji advokatai pagal nuostatas dėl teisinės pagalbos ir už dalinį atlygį, tačiau šiuo mokesčiu apmokestino privačių advokatų teikiamas analogiškas paslaugas.

—	priteisti iš Suomijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Suomijoje teismo proceso dalyvis gali kreiptis pagalbos į viešąjį ar privatų advokatą. Už dalinį atlygį suteiktos viešojo advokato paslaugos neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, o už dalinį atlygį suteiktos privataus advokato paslaugos apmokestinamos šiuo mokesčiu. Komisijos nuomone, šiuo atveju analogiškos paslaugos nevienodai vertinamos PVM atžvilgiu ir tai turi įtakos nuosaviems Bendrijos ištekliams.

Valstybinių teisinės pagalbos įstaigų suteiktoms paslaugoms netaikoma Šeštosios PVM direktyvos 4 straipsnio 5 dalies pirmoji pastraipa. Šios paslaugos be abejonės neturi būti apmokestinamos PVM, jei jos suteiktos nemokamai. Tačiau jei teisinės pagalbos gavėjas už jas sumoka, valstybinių teisinės pagalbos įstaigų suteiktų paslaugų negalima laikyti atleistomis nuo PVM.

Pagal Šeštosios PVM direktyvos 4 straipsnio 5 dalies antrąją pastraipą viešosios teisės subjektai laikomi apmokestinamaisiais asmenimis jų vykdomos veiklos atžvilgiu, jei priešingas požiūris labai iškraipytų konkurenciją. Net darant prielaidą, kad valstybinės teisinės pagalbos įstaigos veikia kaip valstybės institucijos, nagrinėjamais atvejais jų nepripažinimas apmokestinamaisiais asmenimis labai iškraipytų konkurenciją. Dėl šios priežasties jas reikia laikyti apmokestinamaisiais asmenimis.

(1) OL L 145, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/29

2008 m. liepos 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-248/08)

(2008/C 209/44)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama Eleni Tserepa-Lacombe ir A. Markoulli

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 (1), nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, 5 straipsnio 2 dalies c punktą, 6 straipsnio 2 dalies b punktą ir 10-15, 17, 18 ir 26 straipsnius;

—	Priteisti iš Graikijos Respublika bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, jog Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (toliau — reglamentas), 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, 5 straipsnio 2 dalies c punktą, 6 straipsnio 2 dalies b punktą ir 10-15, 17, 18 ir 26 straipsnius. Pažymėtina, kad šis ieškinys, susijęs su dviem pažeidimo procedūromis (pažeidimai Nr. 2001/5217 ir 2006/2221), pradėtomis prieš Graikijos Respubliką dėl šių reglamento straipsnių pažeidimo.

Reglamentas nustato, jog surinkti, pervežti ir identifikuoti pernelyg nedelsiant gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti, be kita ko, pašalinti kaip atliekos, prieš tai juos perdirbus taikant jų kategorijai reglamente numatytą metodą (4 straipsnio 2 dalies a ir c punktai, 5 straipsnio 2 dalies c punktas, 6 straipsnio 2 dalies b punktas). Jame taip pat įtvirtintos pavojingų medžiagų šalinimui jas deginant taikytinos procedūros (4 straipsnio 2 dalies a punktas). Be to, šiame reglamente numatyti atliekų šalinimo, tarpinio perdirbimo, saugojimo, deginimo atskirai bei deginimo kartu su kitomis medžiagomis, 1 ir 2 kategorijų perdirbimo ir 2 ir 3 kategorijų oleochemijos bei biologinių dujų ir komposto gamybos įmonių tvirtinimo reikalavimai (10-15 straipsniai). Reglamente taip pat įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi taikyti kompetentingos institucijos tvirtindamos 3 kategorijos medžiagas ir naminių gyvūnėlių ėdalo gamybos ir technines įmones (17 ir 18 straipsniai). Pagal reglamentą kompetentinga institucija įpareigojama reguliariai atlikti inspektavimus ir priežiūrą, skirtus patikrinti kaip yra laikomasi šio reglamento nuostatų pagal jame nustatytus įvairius kriterijus, ir turi imtis atitinkamų veiksmų reglamento nesilaikymo atveju (26 straipsnis).

Remdamasi daugeliu Komisijos maisto ir veterinarijos biuro (FVO) ataskaitų Komisija pabrėžia, jog Graikijos Respublika nei per pagrįstoje nuomonėje, nei per papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytą terminą, nei po šių datų nesiėmė priemonių, būtinų nutraukti jai inkriminuojamus pažeidimus bei įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtus reglamento straipsnius.

Nuo 2004 m. FVO atliko kelis inspektavimus Graikijoje, konstatavęs reglamento įgyvendinimo trūkumus. Nepaisant tam tikro progreso — pasiekto atsižvelgus į FVO Graikijos valdžios institucijoms pateiktas rekomendacijas, grindžiamas minėtomis išvadomis, bei priėmus 2006 m. spalio mėn. specialųjį teisės aktą, patvirtinantį administracines priemones, būtinas įgyvendinti reglamentą, būtent, jo nuostatas dėl atliekų perdirbimo įmonių tvirtinimo — FVO inspektoriai ne kartą ir iki 2007 m. balandžio (paskutinio inspektavimo data) vietoje konstatavo, jog Graikijos valdžios institucijos nesiėmė veiksmų, būtinų įgyvendinti įsipareigojimus pagal minėtus reglamento straipsnius.

Taip pat pažymėtina, jog iš esmės pagrindinė šių nuostatų neįgyvendinimo ar nepakankamo įgyvendinimo priežastis yra kompetentingų valdžios institucijų prefektūrų administracijos lygyje veiksmingo veiksmų koordinavimo stoka. Be to, kaip matyti iš Graikijos valdžios institucijų atsakymų į FVO ataskaitose suformuluotas išvadas, kompetentingų institucijų vykdomi oficialių patikrinimų lygis bei nacionalinės teisės aktuose numatytų sankcijų taikymas neužtikrina veiksmingo reglamento įgyvendinimo.

(1) OL L 273, 2002 10 10, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/30

2008 m. birželio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-249/08)

(2008/C 209/45)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Banks ir C. Cattabriga

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad

—	nesiėmusi priemonių, būtinų tinkamai kontroliuoti, tikrinti ir stebėti žvejybos veiklą savo teritorijoje ir jos suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose jūriniuose vandenyse, ypač kiek tai susiję su nuostatų, reglamentuojančių dreifuojančių tinklų laikymą laive ir naudojimą, laikymusi, ir

—	pakankamai neužtikrinusi tinkamų priemonių asmenų, pažeidusių Bendrijos normas, reglamentuojančias dreifuojančių tinklų laikymą laive ir naudojimą, atžvilgiu patvirtinimo, ypač pažeidėjų atžvilgiu taikant atgrasančias sankcijas,

Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2241/87 (1), nustatančio tam tikras žvejybos veiklos kontrolės priemones, 1 straipsnio 1 dalį ir 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 (2), nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą, 2 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 ir 2 dalis.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.	Italijos žvejybos laivynas nuolat ir masiškai pažeidinėjo draudimą laive laikyti ir naudoti ilgesnius nei 2,5 km dreifuojančius tinklus nuo pat jo įtvirtinimo 1992 metais, o nuo 2001 m. — draudimą laikyti ir naudoti visus dreifuojančius tinklus.

2.	Komisijos nuomone, reiškinio apimtis ir rimtumas tiesiogiai susiję su Italijos šio draudimo laikymosi kontrolės sistemos neveiksmingumu ir Italijos teisės sistemoje numatytų sankcijų už jo pažeidimą netinkamumu.

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad dreifuojančių tinklų naudojimo stebėjimą atlieka daugelis tarpusavyje konkuruojančių subjektų, kad ši užduotis yra papildoma kitų jiems tenkančių užduočių atžvilgiu, ir kad nėra jokio koordinavimo. Dėl žmogiškųjų resursų, laiko ir būtinų priemonių trūkumo jiems taip pat sudaromos kliūtys atlikti veiksmingą kontrolę.

Be to, nėra tinkamo dreifuojančių tinklų naudojimo kontrolės grafiko ir strateginio plano. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad kontrolės veikla turi būti rūpestingai suplanuota atsižvelgiant į specifinius rizikos veiksnius ir turi atitikti išsamią, integruotą ir racionalią strategiją. Be to, ją reikia atlikti ypač tam tikrais metų laikotarpiais ir aiškiai nustatytuose kontrolės postuose ir regionuose. Tačiau Italijos valdžios institucijos neįgyvendino nė vienos šių priemonių.

Be to, valdžios institucijos, kurioms pavesta kontroliuoti dreifuojančių tinklų „spadara“ naudojimą, negali susipažinti su informacija apie žvejybos laivų buvimo vietą, gauta naudojant Reglamento Nr. 2847/93 3 straipsnyje įtvirtintą palydovinę Bendrijos žvejybos laivų buvimo vietos nustatymo sistemą. Komisijai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pakankamai daugelyje žvejybos laivų dar neįrengta palydovinė vietos nustatymo įranga, būtina sistemos veikimui. Laivo žurnalas, Reglamente Nr. 2847/93 numatytos iškrovimo deklaracijos ir pardavimo pažymos bei a fortiori kryžminė šių duomenų ir naudojant palydovinę vietos nustatymo sistemą gautos informacijos analizė nėra veiksmingos informacijai gauti.

6.	Jei Italijos valdžios institucijų „spadare“ naudojimo kontrolė yra visiškai nepakankama, baudimas už Bendrijos nuostatų dėl šių tinklų laikymo ir naudojimo pažeidimus nėra veiksmingesnis.

Šiuo klausimu Komisija pažymi, pirma, kad priešingai Reglamento Nr. 3094/86 (3) 9 a straipsniui ir nuostatoms, kuriose buvo įtvirtintas ir išplėstas jo turinys, Italijos teisės aktai dėl sankcijų iš esmės draudžia tik naudoti ar ketinti naudoti dreifuojančius tinklus, o ne juos paprasčiausiai laikyti laive.

Antra, realiai nustačius draudimo naudoti dreifuojančius tinklus pažeidimą, vietos kontrolės valdžios institucijos daugiausia dėl socialinio spaudimo apie jį nepraneša reguliariai kompetentingoms valdžios institucijoms ir bet kuriuo atveju jis nėra veiksmingai tiriamas ir už jį nėra veiksmingų sankcijų. Iš tiesų taikomų sankcijų skaičius ir apimtis tebėra nereikšminga.

Todėl Komisija mano, jog buvo išsamiai nustatyta, kad kontrolės ir sankcijų sistemos, kuri Italijoje taikoma siekiant užtikrinti Bendrijos nuostatų, reglamentuojančių dreifuojančius tinklus, laikymąsi, nepakanka užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 2241/87 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Reglamento Nr. 2847/93 31 straipsnio 1 ir 2 dalis įvykdymą.

(1) OL L 207, p. 1.

(2) OL L 261, p. 1.

(3) 1986 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3094/86, nustatantis tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 288, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/31

2008 m. birželio 16 d.Tribunale Amministrativo Regionale della Campania (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. prieš Comune di Casoria

(Byla C-254/08)

(2008/C 209/46)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale della Campania

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt.

Atsakovė: Comune di Casoria

Prejudicinis klausimas

Ar su Bendrijos direktyvos Nr. 75/442/EEB (1), iš dalies pakeistos Direktyvos Nr. 91/156/EEB (2) 1 straipsniu, 15 straipsniu ir principu „teršėjas moka“ suderinamos nacionalinės nuostatos, įtvirtintos 1993 m. Įstatyminio dekreto Nr. 507 58 ir paskesniuose straipsniuose, ir pereinamojo laikotarpio nuostatos, kurios pratęsė jų galiojimą pagal 1999 m. Respublikos Prezidento dekreto Nr. 488 11 straipsnį, su vėlesniais pakeitimais, ir 2006 m. Įstatymo Nr. 296 1 straipsnio 184 dalį, ir kurios išsaugo mokestinės sistemos, skirtos su atliekų šalinimo paslauga susijusioms išlaidoms padengti, galiojimą ir atideda tarifinės sistemos, pagal kurią su paslauga susijusias išlaidas padengia asmenys, dėl kurių veiklos susidarė atliekos ir kurie jas perduoda, įvedimą?

(1) OL L 194, p. 39.

(2) OL L 78, p. 32.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/32

2008 m. birželio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-257/08)

(2008/C 209/47)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama N. Yerrell ir L. Prete

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/22/EB (1) dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinančią Tarybos direktyvą 88/599/EEB, įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų, ir bet kuriuo atveju nepateikusi jų Komisijai, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas įgyvendinti šią direktyvą baigėsi 2007 m. balandžio 1 dieną.

(1) OL L 102, 2006, p. 35.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/32

2008 m. birželio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-259/08)

(2008/C 209/48)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia ir D. Recchia

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nesiėmusi visų priemonių, būtinų visiškai ir (arba) teisingai įvykdyti įsipareigojimus pagal Direktyvos 79/409/EEB (1) dėl laukinių paukščių apsaugos 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šias nuostatas.

—	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.	Komisija patikrino, ar priemonės, kurių Graikijos Respublika ėmėsi įgyvendindama Direktyvą 79/409/EEB atitinka Bendrijos teisę. Atlikus šią kontrolę paaiškėjo, kad tam tikros direktyvos nuostatos nebuvo tinkamai įgyvendintos ir (arba) teisingai perkeltos į nacionalinės teisės sistemą.

2.	Konkrečiai Komisija teigia, kad Graikijos Respublika neįgyvendino Direktyvos 79/409/EEB 3 straipsnio 1 dalies, nes nesiėmė visų priemonių, kurių reikia pakankamai buveinių įvairovei ir plotui visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims išsaugoti, palaikyti ar atkurti.

Be to, Komisija teigia, kad Direktyvos 79/409/EEB 3 straipsnio 2 dalis nebuvo visiškai ir teisingai įgyvendinta atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinančiame akte nebuvo įtvirtinta SAT įsteigimo teritorijose teisėtumo kontrolė, nebuvo numatyta jokia nuostata dėl šalia SAT, tačiau už jų ribų esančių buveinių apsaugos ir nebuvo numatyta jokia nuostata dėl sunaikintų biotipų atkūrimo ir naujų sukūrimo, nors tai yra svarbūs direktyvos tikslai.

Komisija taip pat pabrėžia, kad Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 dalis nebuvo teisingai įgyvendinta, nes nenumatyta jokios formalios SAT įsteigimo teritorijose procedūros, nėra aiškios nuorodos į I priede minimų rūšių ir pareigos įsteigti SAT ryšį bei nėra jokios nuorodos į pareigą atsižvelgti į saugomų rūšių populiacijų gausumo tendencijas ir pokyčius.

Komisija taip pat konstatuoja, kad Direktyvos 79/409/EEB 5 straipsnis nebuvo įgyvendintas visiškai ir teisingai, nes Graikijos teisės aktuose nėra jokios bendros rūšių apsaugos nuostatos, kaip nustatyta direktyvoje, bet jie reglamentuoja medžiojimą. Be to, nebuvo įgyvendintas draudimas tyčia žudyti saugojamas rūšis ir draudimas tyčia rinkti kiaušinius.

Galiausiai Komisija teigia, kad Direktyvos 79/409/EEB 8 straipsnio 1 dalis nebuvo teisingai įgyvendinta, nes Graikijos teisės aktuose nėra bendro draudimo imtis visų priemonių, įtaisų ar būdų, kurie gali būti naudojami didelio masto ar neatrankiniam paukščių gaudymui ar žudymui arba kurie gali sukelti rūšies išnykimą toje vietovėje.

7.	Todėl Komisija teigia, kad Graikijos Respublika visiškai ir (arba) teisingai neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį ir 8 straipsnio 1 dalį.

(1) OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/33

2008 m. birželio 19 d.Tribunal Superior de Justicia de Murcia pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje María Julia Zurita García prieš Delegado del Gobierno en la Región de Murcia

(Byla C-261/08)

(2008/C 209/49)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Murcia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: María Julia Zurita García

Atsakovė: Delegado del Gobierno en la Región de Murcia

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos Bendrijų steigimo sutartį, būtent, jos 62 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 562/2006 (1), nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), būtent, jo 5, 11 ir 13 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad jie draudžia tokius teisės aktus, kaip antai nacionalinės teisės aktai, ir juos aiškinančią teismų praktiką, pagal kuriuos „trečiosios valstybės piliečio“, neturinčio teisės atvykti ir pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje, išsiuntimas gali būti pakeičiamas bauda?

(1) OL L 105, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/33

2008 m. birželio 19 d.Østre Landsret (Eastern Regional Court) (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CopyGene A/S prieš Skatteministeriet

(Byla C-262/08)

(2008/C 209/50)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Østre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: CopyGene A/S

Atsakovė: Skatteministeriet

Prejudiciniai klausimai

Ar Šeštosios direktyvos (1) 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punkte pavartotą su ligoninės paslaugomis „glaudžiai susijusios“ veiklos sąvoką reikia aiškinti taip, kad ji nustato laiko sąlygą, t. y. kad stacionarinis gydymas, su kuriuo paslaugos teikimas yra glaudžiai susijęs, turi būti realus, pradėtas arba suplanuotas, ar pakanka galimybės, kad šis paslaugos teikimas bus glaudžiai susijęs su stacionariniu gydymu, kuris dar nėra nei realus, nei suplanuotas, t. y. ši sąvoka apima kamieninių ląstelių banko teikiamas autologinėms transplantacijoms skirto naujagimių virkštelės kraujo paėmimo, gabenimo, ištyrimo ir laikymo paslaugas?

Ar šiuo atžvilgiu svarbu tai, kad paminėtos paslaugos gali būti suteiktos tik gimdymo metu?

Ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad ši nuostata apima bet kokią prevenciškai suteiktą paslaugą, t. y. paslaugą, kuri suteikiama, vertinant tiek laiko, tiek medicininiu požiūriu, prieš stacionarinį gydymą ar medicinines paslaugas arba prieš prireikiant tokio gydymo ar tokios paslaugos?

Ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punkte pavartotą „kitų panašaus pobūdžio deramai pripažintų įstaigų“ sąvoką reikia aiškinti kaip apimančią privačius kamieninių ląstelių bankus, kurių paslaugas, teikiamas įgalioto medicinos personalo, t. y. akušerių, slaugių ir pagalbinių medicinos darbuotojų, sudaro autologinėms transplantacijoms taikant galimą stacionarinį gydymą ateityje skirtas naujagimio virkštelės kraujo surinkimas, gabenimas, ištyrimas ir laikymas, nors šie kamieninių ląstelių bankai negauna jokios paramos iš visuomenės sveikatos draudimo ir šis draudimas nekompensuoja šiems bankams mokamo atlyginimo (2)?

Ar šiuo atžvilgiu svarbu tai, kad taikant nacionalinį įstatymą, kuriuo perkeliama 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (OL L 102, p. 48), valstybės narės kompetentingos sveikatos institucijos suteikė kamieninių ląstelių bankui leidimą tvarkyti žmogaus audinius ir ląsteles, t. y. paimti, konservuoti ir laikyti autologinėms transplantacijoms skirtą virkštelės kraują?

Ar atsakant į pirmus tris klausimus svarbu tai, kad galimoms alogeninėms transplantacijoms skirtas paslaugas teikia privatus kamieninių ląstelių bankas, kuriam valstybės narės kompetentingos sveikatos institucijos, taikydamos Direktyvą 2004/23 perkeliantį nacionalinį įstatymą, suteikė leidimą tvarkyti žmogaus audinius?

(1) 1977 m. gegužės 17 d. šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1).

(2) OL L 102, 2004 4 7, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/34

2008 m. birželio 19 d.Högsta domstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Djurgården-Lilla Värtans Miljöskyddsförening prieš Stockholms kommun genom dess marknämnd

(Byla C-263/08)

(2008/C 209/51)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Högsta domstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Djurgården-Lilla Värtans Miljöskyddsförening

Atsakovė: Stockholms kommun genom dess marknämnd

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 85/337 (1) 10 punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas su vandeniu susijusiems darbams, įskaitant gruntinio elektros laidų tunelyje esančio vandens išsiurbimą ir vandens infiltravimą (tiekimą) į gruntą ar uolą, kad būtų kompensuotas galimas gruntinio vandens sumažėjimas, bei išsiurbimo ir infiltravimo įrenginių statybai bei eksploatavimui?

Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar Direktyvos 85/337 10a straipsnis — pagal kurį tam tikromis aplinkybėmis suinteresuota visuomenė turi turėti teisę į teisminę peržiūrą ar peržiūrą kitoje įstatymo nustatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, kad užginčytų sprendimo materialinį ar procesinį teisėtumą — reiškia ir reikalavimą, kad suinteresuota visuomenė turėtų teisę ginčyti teismo sprendimą, priimtą leidimo dėl planuojamos veiklos byloje, jeigu suinteresuota visuomenė turėjo galimybę dalyvauti teismui nagrinėjant leidimo dėl planuojamos veiklos klausimą bei galimybę išdėstyti šiam teismui savo požiūrį?

Teigiamai atsakius į 1 ir 2 klausimus, ar Direktyvos 85/337 1 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 4 dalis ir 10a straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skirtingi nacionaliniai reikalavimai gali būti nustatyti 6 straipsnio 4 dalyje ir 10a straipsnyje minimos suinteresuotos visuomenės atžvilgiu tam, kad mažos, regione įsteigtos aplinkos apsaugos asociacijos turėtų teisę dalyvauti 6 straipsnio 4 dalyje nurodytose sprendimų priėmimo procedūrose dėl projektų, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai teritorijoje, kurioje asociacija veikia, bet neturi teisės į teisminę peržiūrą kaip nurodyta 10a straipsnyje?

(1) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/35

2008 m. birželio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-266/08)

(2008/C 209/52)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Condou-Durande ir E. Adsera Ribera

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB (1) dėl teisės laikinai apsigyventi suteikimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kuriais buvo pasinaudota nelegalios imigracijos tikslais ir kurie bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepateikusi jų Komisijai, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 17 straipsnį.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas, nustatytas perkelti Direktyvą 2004/81/EB į vidaus teisę, baigėsi 2006 m. rugpjūčio 5 dieną.

(1) OL L 261, p. 19.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/35

2008 m. birželio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vengrijos Respubliką

(Byla C-270/08)

(2008/C 209/53)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama W. Wils ir V. Bottka

Atsakovė: Vengrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (1), įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų, ir, bet kuriuo atveju, apie juos nepranešusi Komisijai, Vengrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 19 straipsnį.

—	Priteisti iš Vengrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą į nacionalinę teisę baigėsi 2007 m. lapkričio 12 dieną.

(1) OL L 149, p. 22.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/35

2008 m. birželio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-272/08)

(2008/C 209/54)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Condou-Durande ir E. Adsera Ribera

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų ir bet kuriuo atveju nepranešusi Komisijai apie šias nuostatas Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 38 straipsnį.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvai 2004/83/EB perkelti į nacionalinę teisę nurodytas terminas baigėsi 2006 m. spalio 10 dieną.

(1) OL L 304, p. 12.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/36

2008 m. birželio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-273/08)

(2008/C 209/55)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Rozet ir A. Alcover San Pedro

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepateikusi Europos Bendrijų Komisijai savo nacionalinio išmetamų sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), lakiųjų organinių junginių (COV) ir amoniako (NH3) kiekio sumažinimo programų, nacionalinių į atmosferą išmetamų SO2, NOx, COV ir NH3 apskaitų, metinių į atmosferą išmetamų SO2, NOx, COV ir NH3 prognozių 2010 m., Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (1) 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 7 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 8 straipsnio 1 ir 2 dalis.

—	Priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija tvirtina, kad Liuksemburgo Didžioji Hercogystė nepateikė per Direktyvos 2001/81/EB nustatytus terminus trijų rūšių dokumentų dėl išmetamų sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), lakiųjų organinių junginių (COV) ir amoniako (NH3) nacionalinių ribų nustatymo.

Pirma, atsakovė neįvykdė direktyvos 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyto įsipareigojimo parengti nacionalinio minėtų išmetamų teršalų kiekio laipsniško sumažinimo programas.

Antra ir trečia, tų pačių teršalų atžvilgiu nenustatydama ir kasmet neatnaujindama nacionalinių išmetamų į atmosferą teršalų apskaitų ir nacionalinių prognozių 2010 m., ji nesilaikė 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Galiausiai ji neįvykdė įsipareigojimo pateikti Komisijai šių trijų rūšių dokumentus per direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus.

(1) OL L 309, p. 22.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/36

2008 m. birželio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-282/08)

(2008/C 209/56)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama W. Roels ir W. Wils

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (1), įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų, ir, bet kuriuo atveju, apie juos nepranešusi Komisijai, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą 2005/29/EB į nacionalinę teisę baigėsi 2007 m. birželio 12 dieną. Tačiau pareiškiant šį ieškinį atsakovė dar nebuvo ėmusis direktyvai perkelti būtinų priemonių, arba, bet kuriuo atveju, apie jas nebuvo pranešusi Komisijai.

(1) OL L 149, p. 22.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/37

2008 m. birželio 30 d.Svea Hovrätt — Miljööverdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kemikalieinspektionen prieš Nordiska Dental AB

(Byla C-288/08)

(2008/C 209/57)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Svea Hovrätt — Miljööverdomstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Kemikalieinspektionen

Atsakovė: Nordiska Dental AB

Prejudiciniai klausimai

Ar 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (1) nuostatas reikia aiškinti taip: šios nuostatos sudaro kliūtis taikyti aplinkos ir sveikatos apsaugos sumetimais pagrįstą nacionalinį draudimą iš nagrinėjamos valstybės komerciniais tikslais eksportuoti gyvsidabrio turinčią dantims gydyti skirtą amalgamą?

b)	Ar tokiam aiškinimui turi kokios nors reikšmės aplinkybė, kad nagrinėjamas produktas pažymėtas ženklu „CE“?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą neigiamas, ar Švedijos potvarkio (1998:944) dėl, inter alia, draudimo tam tikrais atvejais, susijusiais su cheminių produktų prekyba, importu ir eksportu, 8 ir 11 punktai, pagrįsti minėtais sumetimais, yra suderinami su EB 29 ir EB 30 straipsniais, kai šios nuostatos taikomos gyvsidabrio turinčiai dantims gydyti skirtai amalgamai, pažymėtai ženklu „CE“?

(1) OL L 169, p. 1.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/39

2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Alitalia prieš Komisiją

(Byla T-301/01) (1)

(Valstybės pagalba - Italijos valdžios institucijų atlikta Alitalia rekapitalizacija - Sprendimas, pripažįstantis valstybės pagalbą suderinama su bendrąja rinka - Sprendimas, priimtas po Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ankstesnį sprendimą - Priimtinumas - EB 233 straipsnio pažeidimas - EB 87 ir 88 straipsnių pažeidimas - Valstybės pagalbos leidimo sąlygos - Pareiga motyvuoti)

(2008/C 209/65)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Alitalia — Linee aeree italiane Spa (Roma, Italija), atstovaujama advokatų M. Siragusa, G. M. Roberti, G. Scassellati Sforzolini, F. Moretti ir F. Sciaudone

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, padedamo advokatų A. Abate ir G. Conte

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2001 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimą 2001/723/EB dėl bendrovės Alitalia rekapitalizacijos (OL L 271, p. 28).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Alitalia — Linee aeree italiane SpA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 44, 2002 2 16.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/39

2008 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Deutsche Post prieš Komisiją

(Byla T-266/02) (1)

(Valstybės pagalba - Vokietijos institucijų priemonės, skirtos Deutsche Post AG - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją susigrąžinti - Bendros ekonominės svarbos paslauga - Papildomų sąnaudų, kilusių dėl nuostolingų pardavimų politikos siuntinių pristatymo nuo durų iki durų sektoriuje, kompensavimas - Naudos nebuvimas)

(2008/C 209/66)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche Post AG (Bona, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Sedemund ir T. Lübbig

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz ir J. Flett

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama W.-D. Plessing ir M. Lumma

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Bundesverband Internationaler Express- und Kurierdienste eV (BIEK) (Frankfurtas prie Maino,Vokietija), atstovaujama advokatų F. Mitzkus, T. Wambach ir R. Wojtek; ir UPS Europe NV/SA (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų T. Ottervanger ir A. Bijleveld, vėliau advokato T. Ottervanger

Dalykas

Prašymas panaikinti 2002 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimą 2002/753/EB dėl Vokietijos Federacinės Respublikos priemonių, skirtų Deutsche Post AG (OL L 247, p. 27)

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2002 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimą 2002/753/EB dėl Vokietijos Federacinės Respublikos priemonių, skirtų Deutsche Post AG.

2.	Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas bei Deutsche Post patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Vokietijos Federacinė Respublika, Bundesverband Internationaler Express- und Kurierdienste eV (BIEK) ir UPS Europe NV/SA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 274, 2002 11 9.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/40

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Saint-Gobain Gyproc Belgium prieš Komisiją

(Byla T-50/03) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Gipso plokščių rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Bauda - Pažeidimo sunkumas ir trukmė - Lengvinančios aplinkybės)

(2008/C 209/67)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Saint-Gobain Gyproc Belgium NV, anksčiau BPB Belgium NV, anksčiau Gyproc Benelux NV (Beveren-Kallo, Belgija), atstovaujama advokatų J.-F. Bellis, P. L'Ecluse ir M. Favart

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, iš pradžių atstovaujama F. Castillo de la Torre ir C. Ingen-Housz, vėliau F. Castillo de la Torre ir F. Arbault

Bylos dalykas

Ieškinys pareikštas pagal EB 229 ir 230 straipsnius, kuriuo siekiama sumažinti 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimu 2005/471/EB dėl (EB) 81 straipsnio taikymo procedūros BPB plc, Gebrüder Knauf Westdeutsche Gipswerke KG, Société Lafarge SA ir Gyproc Benelux NV (byla COMP/E-1/37.152 — Gipso plokštės) (OL 2005, L 166, p. 8) Gyproc nustatytą baudą

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Saint-Gobain Gyproc Belgium NV bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 101, 2003 4 26.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/40

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Knauf Gips prieš Komisiją

(Byla T-52/03) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Gipso plokščių rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Galimybė susipažinti su bylos medžiaga - Vienas ir tęstinis pažeidimas - Atsakomybės priskyrimas - Bauda - Baudų apskaičiavimo gairės - Bendradarbiavimas per administracinę procedūrą)

(2008/C 209/68)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Knauf Gips KG, anksčiau Gebrüder Knauf Westdeutsche Gipswerke KG (Iphofen, Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokatų M. Klusmann ir F. Wiemer, vėliau M. Klusmann

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, iš pradžių atstovaujama F. Castillo de la Torre ir S. Rating, vėliau F. Castillo de la Torre ir R. Sauer

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimą 2005/471/EB dėl (EB) 81 straipsnio taikymo procedūros BPB plc, Gebrüder Knauf Westdeutsche Gipswerke KG, Société Lafarge SA ir Gyproc Benelux NV (byla COMP/E-1/37.152 — Gipso plokštės) (OL 2005, L 166, p. 8) arba nepatenkinus šio prašymo, sumažinti ieškovei paskirtą baudą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Knauf Gips KG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 124, 2003 5 24.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/41

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje BPB prieš Komisiją

(Byla T-53/03) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Gipso plokščių rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Vienas ir tęstinis pažeidimas - Recidyvas - Bauda - Baudų apskaičiavimo gairės - Pranešimas apie bendradarbiavimą)

(2008/C 209/69)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: BPB plc (Slau, Jungtinė Karalystė), atstovaujama QC T. Sharpe ir solisitoriaus A. Noury

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, padedamo QC J. Flynn ir baristerio C. Kilroy

Bylos dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimą 2005/471/EB dėl (EB) 81 straipsnio taikymo procedūros BPB plc, Gebrüder Knauf Westdeutsche Gipswerke KG, Société Lafarge SA ir Gyproc Benelux NV (byla COMP/E-1/37.152 — Gipso plokštės) (OL 2005, L 166, p. 8) arba nepatenkinus šio prašymo, panaikinti ar sumažinti ieškovei paskirtą baudą

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	BPB plc2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimo 2005/471/EB dėl (EB) 81 straipsnio taikymo procedūros BPB plc, Gebrüder Knauf Westdeutsche Gipswerke KG, Société Lafarge SA ir Gyproc Benelux NV (byla COMP/E-1/37.152 — Gipso plokštės) 3 straipsniu paskirta 118,8 milijonų eurų bauda.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Komisijos padengia vieną dešimtąją savo bylinėjimosi išlaidų ir vieną dešimtąją BPB patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4.	BPB padengia devynias dešimtąsias savo bylinėjimosi išlaidų ir devynias dešimtąsias Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 101, 2003 4 26.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/41

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Lafarge prieš Komisiją

(Byla T-54/03) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Gipso plokščių rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas - Atsakomybės priskyrimas - Atgrasantis poveikis - Recidyvas - Bauda - Baudų apskaičiavimo gairės)

(2008/C 209/70)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Lafarge SA (Paryžius, Prancūzija), iš pradžių atstovaujama advokatų H. Lesguillons, J.-C. Bermond, N. Jalabert-Doury, A. Winckler, F. Brunet ir I. Simic, vėliau N. Jalabert-Doury, A. Winckler ir F. Brunet, avocats)

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, iš pradžių atstovaujama F. Castillo de la Torre ir C. Ingen-Housz, vėliau F. Castillo de la Torre ir F. Arbault

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama S. Marquardt ir E. Karlsson

Bylos dalykas

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Lafarge SA padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 101, 2003 4 26.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/42

2008 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Região autónoma dos Açores prieš Tarybą

(Byla T-37/04) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 - Žuvininkystė - Žvejybinės pastangos valdymas - Bendrijos žvejybos rajonai ir ištekliai - Regioninės valdžios institucijos ieškinys - Konkrečiai susiję asmenys - Nepriimtinumas)

(2008/C 209/71)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Região autónoma dos Açores (Portugalija), atstovaujama iš pradžių solisitorių M. Renouf, S. Crosby, C. Byrant ir baristerio H. Mercer, vėliau M. Renouf, C. Bryant ir H. Mercer

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J. Monteiro ir F. Florindo Gijón

Ieškovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Seas at Risk VZW, ankstesnis pavadinimas Stichting Seas at Risk Federation (Briuselis, Belgija); WWF — World Wide Fund for Nature (Glanas, Šveicarija) ir Stichting Greenpeace Council (Amsterdamas, Nyderlandai), atsovaujamos solisitorio R. Buxton ir baristerio D. Owen

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama T. van Rijn ir B. Doherty ir Ispanijos Karalystė, atstovaujama abogado del Estado N. Díaz Abad

Bylos dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo, pakeičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2847/93 ir panaikinantį Reglamentus (EB) Nr. 685/95 bei (EB) Nr. 2027/95 (OL L 289, p. 1).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	La Região autónoma dos Açores padengia savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios buvo patirtos procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

3.	Ispanijos Karalystė ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios buvo patirtos procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

4.	Seas at Risk VZW et WWF — World Wide Fund for Nature padengia savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios buvo patirtos procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

5.	Stichting Greenpeace Council padengia savo bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos šiame procese.

6.	Porto de Abrigo — Organização de Produtores da Pesca CRL et GÊ-Questa — Associação de Defesa do Ambiente padengia savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios buvo patirtos procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

(1) OL C 94, 2004 4 17.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/42

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje AC-Treuhand prieš Komisiją

(Byla T-99/04) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Organiniai peroksidai - Baudos - EB 81 straipsnis - Teisė į gynybą - Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą - Pažeidimo vykdytojas - Principas, kad nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo (nullum crimen, nulla poena sine lege) - Teisinio saugumo principas - Teisėti lūkesčiai)

(2008/C 209/72)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: AC-Treuhand AG (Ciurichas, Šveicarija), atstovaujama advokatų M. Karl, C. Steinle ir J. Drolshammer

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama A. Bouquet, padedamo advokato A. Böhlke

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2003 m. gruodžio 10 d. Komisijos sprendimą 2005/349/EB dėl proceso pagal (EB) 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla COMP/E-2/37.857 — Organiniai peroksidai) (OL L 110, 2005, p. 44)

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš AC-Treuhand AG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 118, 2004 4 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/43

2008 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Compagnie maritime belge prieš Komisiją

(Byla T-276/04) (1)

(„Konkurencija - Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi - Jūrų konferencija - Sprendimas paskirti baudą, grindžiamas ankstesniu Teisingumo Teismo iš dalies panaikintu sprendimu - Reglamentas (EEB) Nr. 2988/74 - Protingas terminas - Teisė į gynybą - Teisinis saugumas - Res judicata“)

(2008/C 209/73)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Compagnie maritime belge SA (Antverpenas, Belgija), atstovaujama advokato D. Waelbroeck

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, iš pradžių atstovaujama É. Gippini Fournier, P. Hellström ir F. Amato, vėliau — É. Gippini Fournier

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2004 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimą 2005/480/EB dėl procedūros pagal EB 82 straipsnį (bylose COMP/D2/32.448 ir 32.450) (reziumė OL 2005, L 171, p. 28), kuriuo ieškovei skirta bauda dėl Cewal konferencijos tariamai padaryto piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir, nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti šią baudą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Compagnie maritime belge SA padengia dvi trečiąsias savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidų, o pastaroji padengia vieną trečiąją savo ir Compagnie maritime belge SA bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 262, 2004 10 23.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/43

2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Trubowest Handel ir Makarov prieš Tarybą ir Komisiją

(Byla T-429/04) (1)

(Deliktinė atsakomybė - Antidempingo muitas - Antidempingo reglamentas (EB) Nr. 2320/97 - Išlaidos advokatui, pasamdytam nacionaliniame lygmenyje - Nepriimtinumas - Turtinė ir neturtinė žala - priežastinis ryšys)

(2008/C 209/74)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Trubowest Handel GmbH (Kelnas, Vokietija) ir Viktor Makarov (Kelnas), atstovaujami advokatų K. Adamantopoulos ir E. Petritsi

Atsakovės: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix, padedamo advokato G. Berrisch, ir Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama N. Khan ir T. Scharf

Bylos dalykas

Ieškinys dėl žalos atlyginimo pagal EB 288 straipsnį, numatantis tariamai patirtos priėmus 1997 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2320/97, nustatantį galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno importui, kurio kilmės šalys yra Vengrija, Lenkija, Rusija, Čekijos Respublika, Rumunija ir Slovakijos Respublika, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 1189/93, ir nutraukiantis procesinius veiksmus dėl tokio importo, kurio kilmės šalis yra Kroatijos Respublika, (OL L 322, p. 1) žalos atlyginimą

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Trubowest Handel GmbH ir Viktor Makarov padengti jų pačių, Tarybos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 31, 2005 2 5.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/44

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Franchet ir Byk prieš Komisiją

(Byla T-48/05) (1)

(Deliktinė atsakomybė - Viešoji tarnyba - OLAF tyrimai - Byla „Eurostat“ - Informacijos, susijusiomis su faktinėmis aplinkybėmis, už kurias galimas baudžiamasis persekiojimas, perdavimas nacionalinėms teisminėms institucijoms - Nepranešimas iš anksto atitinkamiems pareigūnams ir OLAF priežiūros komitetui - Informacijos nutekėjimas į spaudą - OLAF ir Komisijos atliktas atskleidimas - Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas - Neturtinė žala - Priežastinis ryšys)

(2008/C 209/75)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Yves Franchet (Nica, Prancūzija) ir Daniel Byk (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujami advokatų G. Vandersanden ir L. Levi

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J.-F. Pasquier

Bylos dalykas

Prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, tariamai patirtą dėl klaidų, kurias tariamai padarė Komisija ir OLAF atlikdamos tyrimus byloje „Eurostat“.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Nurodyti Komisijai sumokėti Yves Franchet ir Daniel Byk 56 000 EUR dydžio sumą.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 93, 2005 4 16.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/44

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Huvis prieš Tarybą

(Byla T-221/05) (1)

(Dempingas - Poliesterių štapelio pluoštų, kurių kilmės šalis Korėja, importas - Reglamentas, kuriuo užbaigiamas tarpinis pakartotinis tyrimas - Kito metodo nei to, kuris buvo taikytas pirminiame tyrime, taikymas - Būtinybė, atsiradusi pasikeitus aplinkybėms - Pataisa, kuria prašoma atsižvelgti į kredito sąnaudas - Mokėjimo terminai - Įrodinėjimo našta - Gero administravimo principas - Reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies b ir g punktai ir 11 straipsnio 9 dalis)

(2008/C 209/76)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Huvis Corp. (Gangnam-gu, Seulas, Pietų Korėja), atstovaujama advokatų F. Bellis, F. Di Gianni ir R. Antonini

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama advokatų J.-P. Hix, padedamo advokato G. Berrisch

Atsakovės pusėje i bylą įstojusi šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Righini ir K. Talabér-Ricz

Bylos dalykas

Pirma, prašymas panaikinti 2005 m. kovo 10 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2005, įvedančio importuojamiems poliesterių štapelio pluoštams, kurių kilmės šalys — Kinijos Liaudies Respublika ir Saudo Arabija, galutinį antidempingo muitą ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2852/2000, įvedantį galutinį antidempingo muitą importuojamiems poliesterių štapelio pluoštams, kurių kilmės šalys — Indija ir Korėjos Respublika, ir nutraukiantis antidempingo procedūrą dėl tokio importo, kurio kilmės šalis yra Taivanis (OL L 71, 2005, p. 1) 2 straipsnį, ir, antra, prašymas pagal EB 241 straipsnį pripažinti 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1) nuostatas netaikytinomis tiek, kiek jos remia Reglamente Nr. 428/2005 nustatytas ginčijamas išvadas.

Sprendimo rezoliucinė dalis

Panaikinti 2005 m. kovo 10 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2005, įvedančio importuojamiems poliesterių štapelio pluoštams, kurių kilmės šalys — Kinijos Liaudies Respublika ir Saudo Arabija, galutinį antidempingo muitą ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2852/2000, įvedantį galutinį antidempingo muitą importuojamiems poliesterių štapelio pluoštams, kurių kilmės šalys — Indija ir Korėjos Respublika, ir nutraukiantis antidempingo procedūrą dėl tokio importo, kurio kilmės šalis yra Taivanis 2 straipsnį tiek, kiek juo nustatytas antidempingo muitas į Europos Bendriją pagamintiems ir importuojamiems Huvis Corporation gaminiams viršija muitą, kuris būtų taikomas, jei pirminiame tyrime naudotas „sąnaudų“ metodas būtų naudojamas apskaičiuojant normalios vertės, apmokestinamos importo muitais ir netiesioginiais mokesčiais, pataisą.

2.	Atmesti kitą ieškinio dalį.

3.	Nurodyti Tarybai padengti savo ir 70 % Huvis Corp bylinėjimosi išlaidas.

4.	Nurodyti Komisijai padengti savo išlaidas.

(1) OL C 193, 2005 8 6.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/45

2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Marcuccio prieš Komisiją

(Sujungtos bylos T-296/05 ir T-408/05) (1)

(Socialinė apsauga - Prašymai atlyginti 100 % medicininių išlaidų - Numanomas arba aiškus prašymų atmetimas)

(2008/C 209/77)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas iš pradžių advokato A. Distante, vėliau advokatų G. Cipressa ir L. Garofalo

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Bevardis Kayser ir J. Currall, padedamų advokato A. Dal Ferro

Dalykas

Prašymas panaikinti du numanomus Europos Bendrijų bendrosios sveikatos draudimo sistemos biuro sprendimus atsisakyti atlyginti 100 % ieškovo patirtų medicininių išlaidų bei prašymas nurodyti Komisijai sumokėti ieškovui tam tikrų medicininių išlaidų sumas.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 257, 2005 10 15.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/45

2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje The Coffee Store prieš VRDT (THE COFFEE STORE)

(Byla T-323/05) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo THE COFFEE STORE paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

(2008/C 209/78)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: The Coffee Store GmbH (Manheimas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Buddeberg

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama iš pradžių T. Eichenberg, vėliau G. Schneider

Dalykas

Ieškinys dėl 2005 m. birželio 15 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 855/2004-2), susijusio su prašymu įregistruoti žodinį žymenį THE COFFEE STORE kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	The Coffee Store GmbH padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 281, 2005 11 12.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/46

2008 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Apple Computer prieš VRDT — TKS-Teknosoft (QUARTZ)

(Byla T-328/05) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo QUARTZ paraiška - Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas QUARTZ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Prekių panašumas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“)

(2008/C 209/79)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Apple Computer, Inc. (Cupertino, Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama solisitorių P. Rawlinson, S. Jones, J. Rutter ir T. M. D'Souza Culora

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. García Murillo

Kita proceso VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: TKS-Teknosoft SA (Trélex, Šveicarija), atstovaujama advokatų C. Moreau, T. van Innis ir K. Manhaeve

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2005 m. balandžio 27 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 416/2004-4), susijusio su protesto procedūra tarp TKS-Teknosoft SA ir Apple Computer, Inc.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Apple Computer, Inc. bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 281, 2005 11 18.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/46

2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Audi prieš VRDT (Vorsprung durch Technik)

(Byla T-70/06) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Vorsprung durch Technik“ paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamųjų požymių nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Eksperto dalinis atsisakymas įregistruoti - Teisė būti išklausytam)

(2008/C 209/80)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Audi AG (Ingolštatas, Vokietija), atstovaujama advokatų S. O Gillert ir F. Schiwek

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider

Dalykas

Ieškinys dėl 2005 m. gruodžio 16 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 237/2005-2) iš dalies atmesti apeliaciją dėl eksperto sprendimo, kuriuo atsisakoma įregistruoti žodinį prekių ženklą „Vorsprung durch Technik“ 9, 12, 14, 25, 28, 37-40 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Audi AG padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 96, 2006 4 22.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/47

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Sviluppo Italia Basilicata prieš Komisiją

(Byla T-176/06) (1)

(„Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) - Finansinės paramos sumažinimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Rizikos kapitalo fondas - Galutinis terminas investicijoms atlikti - Procedūra - Teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai - Proporcingumo principas - Motyvavimas - Ieškinys dėl žalos atlyginimo“)

(2008/C 209/81)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Sviluppo Italia Basilicata SpA (Potenca, Italija), atstovaujama advokatų F. Sciaudone, D. Fioretti, S. Frazzani ir R. Sciaudone

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Flynn ir M. Velardo, padedamų advokato A. Dal Ferro

Bylos dalykas

Pirma, prašymas panaikinti 2006 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą C(2006) 1706 dėl Europos regioninės plėtros fondo finansinės paramos, suteiktos pagal Bendrijos struktūrinės paramos sistemą 1 tiksle numatytiems regionams Italijoje kaip visuotinė dotacija mažų ir vidutinių įmonių, vykdančių veiklą Bazilikata regione Italijoje, skatinimo priemonių vykdymui, sumažinimo ir, antra, prašymas atlyginti šiuo sprendimu sukeltą žalą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Sviluppo Italia Basilicata SpA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 190, 2006 8 12.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/47

2008 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš D

(Byla T-262/06 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Komisijos sprendimo panaikinimas pirmojoje instancijoje - Profesinė liga - Atsisakymas pripažinti, kad pareigūnas liga susirgo arba jam ji paūmėjo dėl profesinių priežasčių - Apeliacinio skundo priimtinumas - Pirmojoje instancijoje nagrinėto pagrindo priimtinumas - Galutinio teismo sprendimo galia)

(2008/C 209/82)

Proceso kalba: pramcūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall

Kita proceso šalis: D (Briuselis, Belgija), atstovaujama J. Van Rossum, S. Orlandi, J.-N. Louis, A. Coolen ir É. Marchal

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Axa Belgium, iš pradžių atstovaujama advokatų C. Goossens, P. Meessen ir S. Wilmet, vėliau — C. Goossens ir P. Meessen

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2006 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo D prieš Komisiją (F-18, dar nepaskelbto Rinkinyje) panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2006 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo sprendimą D prieš Komisiją (F-18/05).

2.	Grąžinti bylą Tarnautojų teismui.

3.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

(1) OL C 294, 2006 12 2.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/48

2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Hartmann prieš VRDT (E)

(Byla T-302/06) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „E“ paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamųjų požymių neturėjimas - Teisės klaida - Konkretaus vertinimo neatlikimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas“)

(2008/C 209/83)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Paul Hartmann AG (Heidenheimas, Vokietija), atstovaujama advokato K. Gründig-Schnelle

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider

Dalykas

Ieškinys dėl 2006 m. rugsėjo 5 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 805/2006-4), susijusio su prašymu įregistruoti žodinį prekių ženklą „E“ kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2006 m. rugsėjo 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 805/2006-4).

2.	VRDT padengia savo ir Paul Hartmann AG patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 310, 2006 12 16.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/48

2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Reber prieš VRDT — Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (Mozart)

(Byla T-304/06) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Bendrijos prekių ženklas „Mozart“ - Ginčo dalykas - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Apibūdinamasis pobūdis - Pareiga motyvuoti - Teisėti lūkesčiai - Vienodas požiūris - Teisėtumo principas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas, 51 straipsnio 1 dalies a punktas, 73 straipsnio pirmas sakinys ir 74 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys“)

(2008/C 209/84)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Paul Reber GmbH & Co. KG (Bad Reichenhalis, Vokietija), atstovaujama advokato O. Spuhler

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama G. Schneider

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG (Kilchbergas, Šveicarija), atstovaujama advokatų R. Lange ir G. Hild

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2006 m. rugsėjo 8 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 97/2005-2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG ir Paul Reber GmbH & Co. KG.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Paul Reber GmbH & Co. KG padengia savo bylinėjimosi išlaidas bei Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 326, 2006 12 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/49

2008 m. liepos 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Stradivarius España prieš VRDT — Ricci (Stradivari 1715)

(Byla T-340/06) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Paraiška įregistruoti vaizdinį Bendrijos prekių ženklą Stradivari 1715 - Ankstesni vaizdiniai Bendrijos prekių ženklai Stradivarius - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė suklaidinti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2008/C 209/85)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Stradivarius España (Arteixo, Ispanija), atstovaujama advokatų G. Marín Raigal ir P. López Ronda

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama O. Montalto ir A. Sempio

Kita proceso VRDT apeliacinėje taryboje šalis: Cristina Ricci (Redželas, Italija), atstovaujama advokatų P. Roncaglia, G. Lazzaretti, M. Boretto ir E. Gavuzzi

Dalykas

Ieškinys dėl 2006 m. rugsėjo 7 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1024/2005–1), susijusio su protesto procedūra tarp Stradivarius España, SA ir Cristina Ricci, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Stradivarius España, SA padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 326, 2006 12 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/49

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Komisija prieš Economidis

(Byla T-56/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Komisijos sprendimo dėl paskyrimo į skyriaus vadovo pareigas panaikinimas pirmojoje instancijoje - Ieškovo kandidatūros atmetimas - Kito kandidato paskyrimas - Užimtinų pareigų lygio nurodymas skelbime apie laisvas pareigas - Funkcijų ir lygių atskyrimo principas - Pagrįstas apeliacinis skundas - Išspręstinas ginčas - Ieškinio atmetimas)

(2008/C 209/86)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir G. Berscheid

Atsakovė: Ioannis Economidis (Woluwé-Saint-Étienne, Belgija), atstovaujama advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis ir E. Marchal

Ieškovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Europos Parlamentas, atstovaujamas C. Burgos ir A. Lukošiūtės; Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Simm ir I. Sulce; ir Europos Bendrijų Audito Rūmai, atstovaujami T. Kenedy, J.-M. Stenie ir B. Schäfer

Bylos dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Economodis prieš Komisiją (F-122/05, dar nepaskelbto Rinkinyje) panaikinimo.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimą Economodis prieš Komisiją (F-122/05, dar nepaskelbtą Rinkinyje).

2.	Atmesti Ioannis Economidis Tarnautojų teismui pareikštą ieškinį byloje F-122/05.

3.	I. Economidis ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek Tarnautojų teisme, tiek šioje instancijoje.

4.	Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Bendrijų Audito rūmai padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 95, 2007 4 28.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/50

2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje BYK prieš VRDT (Substance for Success)

(Byla T-58/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Prašymas įregistruoti Bendrijos žodinį prekių ženklą „Substance for success“ - Absoliutus atsisakymo motyvas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2008/C 209/87)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: BYK-Chemie GmbH (Vėzelis, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Kroher ir E. Hettenkofer

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider

Bylos dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. sausio 9 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 0816/2006-04), susijusio su prašymu įregistruoti Bendrijos žodinį prekių ženklą „Substance for success“

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš BYK-Chemie GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 95, 2007 4 28.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/50

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Lancôme prieš VRDT — CMS Hasche Sigle (COLOR EDITION)

(Byla T-160/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Bendrijos prekių ženklas COLOR EDITION - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnis)

(2008/C 209/88)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Lancôme parfums et beauté & Cie SNC (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato E. Baud

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis: CMS Hasche Sigle (Kelnas, Vokietija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. vasario 26 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 231/2006-2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūros tarp CMS Hasche Sigle ir Lancôme parfums et beauté & Cie SNC.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Lancôme parfums et beauté & Cie SNC padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 140, 2007 6 23.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/51

2008 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje AWWW prieš EGDSGF

(Byla T-211/07) (1)

(Viešieji paslaugų pirkimai - Bendrijos pirkimų procedūra - Pasiūlymo atmetimas - Atrankos kriterijai - Skyrimo kriterijai - Pareiga motyvuoti)

(2008/C 209/90)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: AWWW GmbH ArbeitsWelt — Working World (Getingenas, Vokietija), atstovaujama advokatų B. Schreier ir V. Wellens bei solisitoriaus G. Dennis

Atsakovė: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EGDSGF), atstovaujamas solisitoriaus C. Callanan

Dalykas

Prašymas panaikinti 2007 m. balandžio 17 d. EGDSGF sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovės pateiktas pasiūlymas Bendrijos konkurse dėl informacijos bei analizės dėl darbo ir užimtumo kokybės, darbo santykių bei restruktūrizacijos Europos lygiu paslaugų teikimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį

2.	Priteisti iš AWWW GmbH ArbeitsWelt — Working World bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

(1) OL C 183, 2007 8 4.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/51

2008 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje Entrance Services prieš Parlamentą

(Byla T-333/07) (1)

(„Viešas paslaugų pirkimas - Bendrijos konkurso procedūra - Automatinių įrenginių, medienos dirbinių ir kitų panašių įrenginių Europos Parlamento pastatuose Briuselyje aptarnavimas ir priežiūra - Pasiūlymo atmetimas - Didelė profesinė klaida - Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 93 straipsnis“)

(2008/C 209/91)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Entrance Services (Vivordė, Belgija), atstovaujama advokatų A. Delvaux ir V. Bertrand

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas M. Ecker ir P. López-Carceller

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti Europos Parlamento sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu, priimtą vykdant konkurso dėl automatinių įrenginių, medienos dirbinių ir kitų panašių įrenginių Parlamento pastatuose Briuselyje aptarnavimo ir priežiūros procedūrą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti Europos Parlamento sprendimą atmesti Entrance Servines pasiūlymą ir sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu, priimtą vykdant konkurso dėl automatinių įrenginių, medienos dirbinių ir kitų panašių įrenginių Parlamento pastatuose Briuselyje aptarnavimo ir priežiūros procedūrą.

2.	Parlamentas padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 269, 2007 11 10.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/52

2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje Fondazione Opera S. Maria della Carità ir kt. prieš Komisiją

(Sujungtos bylos T-234/00 R, T-235/00 R ir T-283/00 R)

(Laikinosios apsaugos priemonės - Prašymas sustabdyti vykdymą - Priimtinumas)

(2008/C 209/92)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovės: Fondazione Opera S. Maria della Carità (Venecija, Italija), Codess Sociale Cooperativa sociale Soc. Coop. rl ir kt. (Venecija, Italija), atstovaujamos advokatų F. G. Gailuli ir I. Gianniotti, ir Metropolitan Srl e Comitato „Venezia Vuole Vivere“ (Venecija, Italija), atstovaujama advokato A. Bianchini

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Righini ir V. Di Bucci

Dalykas

Prašymas sustabdyti 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimo 2000/394/EB dėl pagalbos įmonėms Venecijoje ir Chioggia, numatytos pagal įstatymus Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, įtvirtinančius socialinio draudimo įmokų sumažinimą (OL L 150 p. 50), vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Bylas T-234/00 R, T-235/00 R ir T-283/00 R, paliekant tarpusavyje sujungtas, atskirti nuo kitų bylų, dėl kurių priimta 2008 m. liepos 2 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis.

2.	Atmesti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

3.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/52

2008 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Leclercq prieš Komisiją

(Byla T-299/06) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškovės neveikimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

(2008/C 209/93)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Sylvie Leclercq (Briuselis, Belgija), iš pradžių atstovaujama advokatų S. Rodrigues ir C. Bernard-Glanz

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Joris ir P. Costa de Oliveira

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Suomijos Respublika, atstovaujama J. Heliskoski

Dalykas

Prašymas panaikinti 2006 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimą, kuriuo, remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43), atsisakoma leisti ieškovei susipažinti su tam tikrais dokumentais.

Rezoliucinė dalis

1.	Nereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Priteisti iš Sylvie Leclercq jos ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Suomijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 326, 2006 12 3.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/53

2008 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje FMC Chemical ir Arysta lifesciences prieš EMST

(Byla T-311/06) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinys dėl atsakomybės - Direktyva 91/414/EEB - Augalų apsaugos produktai - Europos maisto saugos tarnyba - Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio - Parengiamasis aktas - Nepriimtinumas)

(2008/C 209/94)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: FMC Chemical SPRL (Briuselis, Belgija) ir Arysta Lifesciences SAS (Noguères, Prancūzija), atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem

Atsakovė: Europos maisto saugos tarnyba (EMST), atstovaujama iš pradžių A. Cuvillier ir D. Detken, vėliau A. Cuvillier ir S. Gabbi

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: European Corp Protection Association (ECPA) (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų D. Waelbroeck ir N. Rampal

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Doherty

Dalykas

Prašymas panaikinti 2006 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 28 d. EMST sprendimą dėl veikliosios medžiagos karbofurano įvertinimo pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1) ir prašymas atlyginti patirtą žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	FMC Chemical SPRL, Arysta Lifesciences SAS, Europos maisto saugos tarnyba (EMST), European Corp Protection Association (ECPA) ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 326, 2006 12 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/53

2008 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje FMC Chemical prieš EMST

(Byla T-312/06) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Direktyva 91/414/EEB - Augalų apsaugos produktai - Europos maisto apsaugos asociacijos sprendimas - Neskųstinas aktas - Parengiamasis aktas - Nepriimtinumas)

(2008/C 209/95)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: FMC Chemical SPRL (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem

Atsakovė: Europos maisto saugos tarnyba (EMST), atstovaujama iš pradžių A. Cuvillier ir D. Detken, vėliau A. Cuvillier ir S. Gabbi

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos pasėlių apsaugos asociacija (European Crop Protection Association, EPSA) (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų D. Waelbroeck ir N. Rampal

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Doherty

Dalykas

Pirma, prašymas panaikinti 2006 m. liepos 28 d. EMST sprendimą dėl veikliosios medžiagos karbofurano įvertinimo pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1) ir, antra, prašymas atlyginti patirtą žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	FMC Chemical SPRL, Europos maisto saugos tarnyba (EMST), Europos pasėlių apsaugos asociacija (EPAS) ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 326, 2006 12 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/54

2008 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Dow AgroSciences prieš EMST

(Byla T-397/06) (1)

(2008/C 209/96)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Dow AgroSciences Ltd (Hitchin, Harfordšyras, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų K. Van Maldegem ir C. Mereu

Atsakovė: Europos maisto saugos tarnyba (EMST), atstovaujama iš pradžių A. Cuvillier ir D. Detken, vėliau A. Cuvillier ir S. Gabbi

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Parpala ir B. Doherty

Dalykas

Pirma, prašymas panaikinti 2006 m. liepos 28 d. EMST sprendimą dėl veikliosios medžiagos haloxyfop-R įvertinimo pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1) ir, antra, prašymas atlyginti patirtą žalą

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Dow AgroSciences Ltd, Europos maisto saugos tarnyba (EMST) ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 42, 2007 2 24.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/54

2008 m. gegužės 2 d. Erika Krcova pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. spalio 18 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-112/06, Krcova prieš Teisingumo Teismą

(Byla T-498/07 P)

(2008/C 209/98)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Erica Krcova (Trnava, Slovakija), atstovaujama advokato J. Rooy

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Teisingumo Teismas

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. spalio 18 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antrosios kolegijos) sprendimą byloje Krcova prieš Teisingumo Teismą (F-112/06, dar nepaskelbtas Rinkinyje).

—

Panaikinti 2005 m. spalio 17 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo ieškovė buvo atleista pasibaigus bandomajam laikotarpiui, ir, jei reikia, 2005 m. rugsėjo 16 d. Sprendimą pratęsti jos bandomąjį laikotarpį dviems mėnesiams ir 2005 m. rugsėjo 12 d. bandomojo laikotarpio ataskaitą, kurioje rekomenduojama ją atleisti.

—	Priteisti iš atsakovės Tarnautojų teisme ir Pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2007 m. spalio 18 d. Tarnautojų teismo sprendimą, priimtą byloje Krcova prieš Teisingumo Teismą, F-112/06, kuriuo atmetamas ieškinys, kuriuo ieškovė prašė panaikinti Teisingumo Teismo sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui.

Ieškovė priekaištauja Tarnautojų teismui, kad šis priėmė sprendimą ultra petita ir kad klaidingai aiškino Europos Bendrijų tarnautojų nuostatų 34 straipsnį.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/55

2008 m. gegužės 12 d. pareikštas ieškinys byloje Rui Manuel Alves dos Santos prieš Komisiją

(Byla T-184/08)

(2008/C 209/99)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovas: Rui Manuel Alves dos Santos (Rominha, Alvaiázere, Portugalija), atstovaujamas advokato A. Marques Fernandes

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Europos Komisijos sprendimą (EB), priimtą byloje 89 0488 P1, apie kurį ieškovui buvo pranešta 2008 m. kovo 3 d. ir pagal kurį pastarasis privalo grąžinti 25 485,02 euro (5 109 287 eskudus).

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Mokymo programa buvo visiškai įvykdyta.

Auditoriai naudojosi su realybe nesusijusiais kriterijais ir padarė išvadą, kad išlaidos neatitinka reikalavimų dėl ieškovui visiškai nesuprantamų priežasčių.

Visos išlaidos turėjo būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus ir į jas turėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant likutį.

Reikalavimas grąžinti bet kokią sumą praėjus maždaug dvidešimčiai metų nuo aptariamų faktų yra akivaizdi neteisybė ir tai pažeidžia pagrindinius proporcingumo ir piliečių teisinio saugumo principus teisės ir institucijų atžvilgiu.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/55

2008 m. gegužės 23 d. pareikštas ieškinys byloje Polson ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-197/08)

(2008/C 209/100)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Magnus Polson (Lervikas, Jungtinė Karalystė), Garry Sandison (Lervikas, Jungtinė Karalystė), Andrew Anderson (Volsėjus, Jungtinė Karalystė), Ian Johnston (Lervikas, Jungtinė Karalystė), atstovaujami solisitoriaus R. Murray ir QC R. Thompson

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimą Valstybės pagalba Nr. C 39/2006 (ex NN 94/2005) dėl Jungtinės Karalystės taikytos „Asmenims, siekiantiems pirmą kartą tapti akcininkais, schemos“.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovai siekia, kad būtų iš dalies panaikintas 2007 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimas 2008/166/EB Valstybės pagalba Nr. C 39/2006 (ex NN 94/2005) dėl Jungtinės Karalystės taikytos „Asmenims, siekiantiems pirmą kartą tapti akcininkais, schemos“ (1). Ginčijame sprendime Komisija pripažino, kad pagalba buvo nesuderinama su bendrąja rinka tiek, kiek ji susijusi su pagalba, skirta pirmą kartą tapti akcininkais įsigyjant dalį naudoto žvejybos laivo, ir kad Jungtinė Karalystė įpareigota susigrąžinti skirtą pagalbą. Ieškovai yra grąžintinos pagalbos gavėjai.

Ieškovai reikalauja panaikinti ginčijamą sprendimą dėl šių priežasčių:

—

Komisija padarė teisės klaidą pripažindama, kad visos išmokos, išmokėtos kaip pagalba pirmą kartą tapti akcininkais įsigyjant dalį naudoto žvejybos laivo, yra nesuderinamos su bendrąja rinka ir turi būti sugrąžintos; ieškovai tvirtina, kad skirta pagalba patenka į Komisijos reglamento Nr. 875/2007 (2) taikymo sritį ir todėl turi būti laikoma su bendrąja rinka suderinama de minimis valstybės pagalba; jie teigia, kad ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalis bei 3-5 straipsniai neteisėtai taikomi pagalbos gavėjams, kurie iš esmės laikėsi atitinkamų Bendrijos gairių.

—	Komisija padarė teisės klaidą nuspręsdama, kad sumų sugrąžinimas atitiktų Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (3) 14 straipsnio 1 dalį ir bendruosius teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principus.

(1) OL L 55, 2008, p. 27.

(2) 2007 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004, OL L 193, 2007, p. 6.

(3) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/56

2008 m. birželio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Habanos prieš VRDT — Tabacos de Centroamérica (KIOWA)

(Byla T-207/08)

(2008/C 209/101)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Corporación Habanos, SA (Havana, Kuba), atstovaujama advokatų V. Gil Vega ir A. Ruiz López

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Tabacos de Centroamérica, SL (Posuelo de Alarkonas, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. kovo 31 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą ir pripažinti, kad sudėtinis prekių ženklas „KIOWA“ ir ankstesni sudėtiniai prekių ženklai „COHIBA“, kurie žymi tapačias prekes, yra panašūs, bei egzistuoja jų supainiojimo galimybė, o paraišką pateikęs asmuo siekia nesąžiningai pasinaudoti ar pakenkti minėtų ankstesnių prekių ženklų „COHIBA“ skiriamajam požymiui ar geram vardui, ir todėl uždrausti (sudėtinio) Bendrijos prekių ženklo „KIOWA“ Nr. 3 963 931 registraciją; nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti minėtą VRDT sprendimą, nurodyti grąžinti bylą, kad ji būtų perduota VRDT apeliacinei tarybai, kuri išanalizuotų ir išnagrinėtų su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalimi susijusius tvirtinimus bei įrodymus.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi visose instancijose išlaidas, įskaitant išlaidas ieškovės atstovų pagalbai apmokėti.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Tabacos de Centroamerica, S.L.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „KIOWA“ 34 klasės prekėms (paraiška Nr. 3 963 931).

Ženklo ar žymens, kuriuo remtasi protesto procedūroje, savininkas: Corporación Habanos, S.A., kuri prekiauja pasivadinusi Habanos, S.A.

Ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi protesto procedūroje: vaizdinis prekių ženklas „COHIBA“ (Bendrijos prekių ženklas Nr. 3 323 292), žodinis prekių ženklas „COHIBA“ (Ispanijos prekių ženklas Nr. 1 271 173) ir vaizdinis prekių ženklas „COHIBA“ (Ispanijos prekių ženklas Nr. 2 052 344) 34 klasės prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Visų pirma ryškus prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumas, todėl atsiranda galimybė supainioti.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/57

2008 m. birželio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Bundesverband Deutscher Milchviehhalter ir kt. prieš Tarybą

(Byla T-217/08)

(2008/C 209/102)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovai: Bundesverband Deutscher Milchviehhalter e. V. (Bona, Vokietija), Romuald Schaber (Pėterstalis, Vokietija), Stefan Mann (Ėberdorfergrundas, Vokietija) ir Walter Peters (Kerchovas, Vokietija), atstovaujami advokatų W. Renner ir O. Schniewind

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti 2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 248/2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl nacionalinių pieno kvotų (OL L 76, p. 6).

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovai ginčija Reglamentą (EB) Nr. 248/2008 (1), kuriuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (2) IX priede nustatytos nacionalinės pieno kvotos 2008 m. balandžio 1 d., kad padidinti pieno gamybą Bendrijoje siekiant patenkinti didėjančią pieno produktų paklausą rinkoje, buvo padidintos 2 %.

Grįsdami ieškinį, ieškovai pirmiausia nurodo, kad nacionalinių pieno kvotų padidinimas yra piktnaudžiavimas suteikta diskrecija, nes padidinimu siekiama kitų tikslų nei nurodyti konstatuojamosiose dalyse.

Be to, ginčijamu reglamentu pažeidžiama EB sutartis, nes EB 37 straipsnio 2 dalis kaip įgaliojimus suteikianti norma dėl neatsižvelgimo į EB 37 straipsnio 1 dalies a ir b punktus buvo pritaikyta neteisingai, nepagrįstai buvo neatsižvelgta į aplinkos apsaugos reikalavimus EB 6 straipsnio prasme, be to, pažeista EB 151 straipsnyje įtvirtinta pareiga remti ir išlaikyti kultūros paveldą Bendrijoje.

Taip pat pažeista ieškovų profesinė laisvė ir teisė į nuosavybę bei nediskriminavimo principas.

(1) 2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 248/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 dėl nacionalinių pieno kvotų (OL L 76, p. 6).

(2) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (OL L 299, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/57

2008 m. birželio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Grzegrorz Szomborg prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-228/08)

(2008/C 209/103)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovas: Grzegrorz Szomborg (Jastarnia, Lenkija), atstovaujamas advokato R. Nowosielski

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—

Pripažinti, kad Komisija nesiėmė veiksmų pažeisdama savo pareigas pagal 2005 m. gruodžio 21 d. Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 (1) 27 straipsnį, t. y. neatliko tam tikrų žiauninių, sieninių ir pinklių tinklų naudojimo poveikio banginių šeimos gyvūnams mokslinio tyrimo ir jo rezultatų nepateikė Europos Parlamentui bei Tarybai.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

—	Priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 27 straipsnį Komisija užtikrina, kad vėliausiai iki 2008 m. sausio 1 d. būtų atliktas tam tikrų žiauninių, sieninių ir pinklių tinklų naudojimo poveikio banginių šeimos gyvūnams mokslinis tyrimas ir šio tyrimo rezultatai pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Kadangi šis tyrimas nebuvo atliktas per nustatytą terminą, 2008 m. vasario 25 d. laišku ieškovas paragino Komisiją imtis atitinkamų veiksmų. Komisija atsakė į šį ieškovo paraginimą, kad mokslinis tyrimas neatliktas dėl nepakankamo kitų ūkio subjektų bendradarbiavimo.

Manydamas, kad nekyla abejonių dėl Komisijos pareigos pagal Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 27 straipsnį neįvykdymo, ieškovas pareiškė šį ieškinį pagal EB 232 straipsnį dėl neveikimo.

(1) 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/58

2008 m. birželio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Liuksemburgas prieš Komisiją

(Byla T-232/08)

(2008/C 209/104)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, atstovaujama F. Probst ir advokato M. Theisen

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Komisijos sprendimą C(2008) 1283 dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuoti kai kurias Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės patirtas išlaidas, kuriuo 2004–2005 biudžetinių metų atžvilgiu atsisakoma iš Bendrijos lėšų finansuoti 949 971,51 EUR dydžio mokėjimo agentūrų patirtas išlaidas dėl jų dėl jų neatitikimo Bendrijos taisyklėms.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Komisijos sprendimą 2008/321/EB dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas (1) tiek, kiek juo atsisakoma 2004 ir 2005 biudžetinių metų atžvilgiu finansuoti kai kurias Liuksemburgo patirtas išlaidas.

Dėl gavėjų patikrinimų vietoje planavimo ieškovė teigia, kad Komisija ją neteisingai apkaltino atlikus daugumą patikrinimų tuo pačiu metų laikotarpiu užuot juos paskirsčius visiems metams ir visai neatsižvelgus į optimalų laikotarpį kai kuriems įsipareigojimams patikrinti.

Be to, ieškovė tvirtina, kad vietoje atlikti patikrinimai iš tikrųjų buvo susiję su visais gavėjo įsipareigojimais ir pareigomis nuo jo įsipareigojimų laikotarpio pradžios, priešingai nei teigė Komisija ikiteisminėje stadijoje taikinimo organui.

Kalbėdama apie vietoje atliktų patikrinimų dokumentus ieškovė teigia, jog vien tai, kad patikrinimų ataskaitos nėra pakankamai išsamios, kaip nurodė Komisija ikiteisminėje stadijoje, ipso facto nereiškia, kad patikrinimai nebuvo atlikti ir neįrodo, kad iš tikrųjų egzistavo finansinė rizika, dėl kurios reikia taikyti fiksuoto dydžio pataisą.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad sankcijų netaikymas tuo atveju, kai konstatuojama, jog gavėjai deklaravo didesnes išlaidas, nėra pagrindas taikyti 5 % dydžio fiksuotą pataisą, nes tikroji neteisėtų išlaidų suma gali būti tiksliai nustatyta. Be to, neteisėtų išlaidų suma, ieškovės teigimu, yra labai maža, palyginti su bendra Bendrijos mokama suma.

(1) Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 1283, OL L 109, p. 35.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/58

2008 m. birželio 10 d. pareikštas ieškinys byloje EuroChem MCC prieš Tarybą

(Byla T-234/08)

(2008/C 209/105)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: EuroChem Mineral and Chemical Company OAO (EuroChem MCC) (Maskva, Rusija), atstovaujama advokatų P. Vander Schueren ir B. Evtimov

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. kovo 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 238/2008, baigiantį importuojamų Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalų antidempingo muito dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, tiek, kiek juo nustatomas antidempingo muitas ieškovei, jos dukterinėms įmonėms ir susijusioms įmonėms, nurodytoms ginčijamo reglamento 10 punkte.

—	Nurodyti kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į nustatytų Bendrijos teisės pažeidimų sunkumą, nebetaikyti antidempingo muito ieškovei, jos dukterinėms įmonėms ir susijusioms įmonėms, kol Bendrijos institucijos imsis Teismo sprendimui įvykdyti būtinų priemonių.

—	Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė, Rusijos karbamido ir amonio nitrato tirpalų gamintoja ir eksportuotoja, remdamasi EB 230 straipsniu, prašo panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 238/2008 (1) (toliau — ginčijamas reglamentas).

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia vieną pagrindinį panaikinimo pagrindą, suskaidytą į tris dalis. Ieškovė tvirtina, kad Bendrijos institucijos klaidingai nustatė normaliąją vertę, ir tai lėmė šios vertės dirbtinį padidinimą, kad jos neteisingai palygino normaliąją vertę su eksporto kaina, taigi klaidingai nustatė dempingą, taip pažeisdamos pagrindinio reglamento (2) 1 ir 2 straipsnius, padarydamos įvairių akivaizdžių vertinimo klaidų ir pažeisdamos pagrindinius Bendrijos teisės principus. Ieškovės nuomone, šie pažeidimai tiesiogiai lėmė neteisėtą tarpinės peržiūros baigimą nepakeičiant ieškovei taikomos antidempingo priemonės.

Konkrečiau kalbant, pirmoje savo ieškinio pagrindo dalyje ieškovė tvirtina, kad Bendrijos institucijos padarė teisės klaidą ir pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 5 dalis, neatsižvelgdamos į didžiąją dalį ieškovės gamybos sąnaudų kaip nepatikimą ir (arba) de facto taikydamos ne rinkos ekonomikos metodiką didžiajai ieškovės produkcijos normaliosios vertės daliai nustatyti.

Antroje ieškinio pagrindo dalyje ieškovė tvirtina, kad Komisija, nusprendusi pakoreguoti dujų kainas, pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą sakinį ir (arba) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Be to, ieškovė teigia, kad Komisija, nepateikusi pakankamai motyvų, pakoreguodama dujų kainas rėmėsi Bendrijos dujų kaina Vaidhauze (Vokietija) ir iš koreguojamos sumos neatskaitė Rusijos dujoms taikomo 30 % Rusijos eksporto muito.

Trečioje ieškinio pagrindo dalyje ieškovė nurodo, kad Bendrijos institucijos pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį ir padarė akivaizdžią aplinkybių vertinimo klaidą, iš ieškovės eksporto kainos išskaitydamos pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje išlaidas, administracines ir kitas bendras išlaidas bei komisinius susijusioms įmonėms, kurios su ieškove sudaro vieningą ekonominį subjektą ir priklauso jos integraliam pardavimo skyriui.

(1) 2008 m. kovo 10 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 238/2008, baigiantis importuojamų Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalų antidempingo muito dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (OL L 75, 2008, p. 14).

(2) 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/59

2008 m. birželio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Acron ir Dorogobuzh prieš Tarybą

(Byla T-235/08)

(2008/C 209/106)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Acron OAO (Naugardas, Rusija) ir Dorogobuzh OAO (Verchnedneprovskis, Rusija), atstovaujamos advokatų P. Vander Schueren ir B. Evtimov

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovių reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. kovo 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 236/2008, baigiantį importuojamo Rusijos kilmės amonio nitrato antidempingo muito dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį, tiek, kiek jis nustato ieškovėms ir su jomis susijusioms įmonėms antidempingo muitą, kaip apibrėžta ginčijamo reglamento 11 straipsnyje.

—	Nurodyti kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į nustatytus Bendrijos teisės pažeidimus, nebetaikyti antidempingo muito ieškovėms ir su jomis susijusioms įmonėms iki Bendrijos institucijos priims priemones, atitinkančias Teisingumo Teismo sprendimą.

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas ir dėl šių procesų patirtas išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės, Rusijos amonio nitrato gamintojos ir eksportuotojos, siekia Tarybos reglamento (EB) Nr. 236/2008 (1) (toliau — ginčijamas reglamentas) panaikinimo.

Pagrįsdamos savo ieškinį jos nurodo vienintelį pagrindą dėl panaikinimo, kuris yra padalintas į dvi dalis. Ieškovės tvirtina, kad Bendrijos institucijos neteisingai nustatė ieškovių normaliąją vertę, dėl ko ji dirbtinai padidėjo; taigi, buvo klaidingai nustatytas dempingas ir padarius daug akivaizdžių klaidų bei pažeidus pagrindinius Bendrijos teisės principus buvo pažeisti Pagrindinio reglamento (2) 1 ir 2 straipsniai. Ieškovių teigimu, šie pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos neteisėtam dalinės tarpinės peržiūros užbaigimui, nepakeitus antidempingo priemonės ieškovių atžvilgiu.

Konkrečiau kalbant, ieškovės, remdamosi pirmuoju pagrindu, tvirtina, kad Bendrijos institucijos padarė teisės klaidą ir pažeidė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 5 dalis neatsižvelgdamos į didžiąją ieškovių gamybos sąnaudų dalį kaip į nepatikimą ir (ar) nustatydamos didžiąją ieškovių normaliosios vertės dalį de facto taikydamos ne rinkos ekonomikos metodus.

Be to, ieškovės tvirtina, kad Komisija, nusprendusi atlikti dujų kainos koregavimą, pažeidė 2 straipsnio 5 dalies antrą sakinį ir (ar) padarė akivaizdžią vertinimo klaidą bei tinkamai nepagrindė dujų kainos koregavimo, kurį atliko dujų kainos Bendrijos viduje Waidhaus, Vokietijoje, pagrindu ir iš pakoreguotos sumos neatskaitė 30 % Rusijos eksporto muito, taikomo Rusijos dujoms.

Ieškovės teigia, kad jei dempingo marža pagal Pagrindinį reglamentą ir pagrindinius Bendrijos principus būtų nustatyta teisingai, Bendrijos institucijos nebūtų nustačiusios dempingo ar būtų nustačiusios de minimis dempingą, o antidempingo priemonės ieškovių ir su jomis susijusių įmonių atžvilgiu galėtų būti panaikintos ar visiškai pakeistos.

(1) 2008 m. kovo 10 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 236/2008, baigiantis importuojamo Rusijos kilmės amonio nitrato antidempingo muito dalinę tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (OL L 75, 2008, p. 1).

(2) 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/60

2008 m. birželio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Comtec Translations prieš Komisiją

(Byla T-239/08)

(2008/C 209/107)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Comtec Translations Ltd (Leamington Spa, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitorių L. R. Scott ir E. Bentley

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti sprendimą ir grąžinti ieškovo pasiūlymą persvarstyti;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovas prašo panaikinti 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atmetama jo paraiška, pateikta pagal konkurso procedūrą pagrindinėms sutartims dėl dokumentų, susijusių su Europos Sąjungos politikos kryptimis ir administravimu, vertimo iš visų ES oficialiųjų kalbų į anglų kalbą (kvietimas teikti paraiškas Nr. FL–GEN07-EN) (1). Priežastis, dėl kurios buvo atmesta ieškovo paraiška, buvo nepakankami techniniai ar profesiniai pajėgumai ir profesinės patirties trūkumas arba nepakankamas jos įrodymas.

Ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodo vienintelį pagrindą. Jis teigia, kad administracinė procedūra buvo vykdoma neteisingai ir kad nebuvo atsižvelgta į jo procesines teises. Ieškovas teigia, kad daug metų Komisijai teikė vertimo į anglų kalbą paslaugas pagal anksčiau pasirašytas ir nuolat atnaujinamas sutartis ir todėl gavo teigiamus vertinimus už vertimo kokybę. Ieškovas teigia, kad vertinimo komiteto sprendime neatsižvelgta arba netinkamai atsižvelgta į sėkmingą ieškovo veiklą ilgiau kaip 12 metų teikiant Komisijai vertimo paslaugas ir kad neįvertinti dokumentai, kuriais įrodoma techninė ir profesinė ieškovo darbuotojų, kokybės kontrolierių ir rangovų kvalifikacija.

(1) Skelbimas apie pirkimą paskelbtas OL 2007 S 180-219517.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/60

2008 m. birželio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Procter & Gamble prieš VRDT — Laboratorios Alcala Farma (oli)

(Byla T-240/08)

(2008/C 209/108)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: The Procter & Gamble Company (Cincinnati, Jungtinės Valstijos), atstovaujama solisitorių N. Beckett ir T. Scourfield

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Laboratorios Alcala Farma SL (Alkala del Henaresas, Ispanija).

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2008 m. balandžio 2 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1481/2007-2 ir 2007 m. liepos 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) protestų skyriaus sprendimą protesto procedūroje Nr. B 893 216,

—	patenkinti ieškovės protestą dėl 2004 m. spalio 4 d. paraiškos įregistruoti vaizdinį ženklą „oli“ 3 ir 5 klasių prekėms kaip Bendrijos prekių ženklą,

—	nurodyti VRDT atsisakyti registruoti minėtą 2004 m. spalio 4 d. paraišką,

—	priteisti iš kitų proceso šalių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „oli“ 3 ir 5 klasių prekėms — paraiška Nr. 4 059 176.

Ženklo ar žymens, kuriuo remtasi protesto procedūroje, savininkas: ieškovė.

Ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi: Bendrijos prekių ženklai „OLAY“ 3 ir 5 klasių prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes aptariami prekių ženklai yra panašūs ir prašomo įregistruoti prekių ženklo naudojimas gali suklaidinti.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/61

2008 m. birželio 20 d. pareikštas ieškinys byloje CBI ir Abisp prieš Komisiją

(Byla T-241/08)

(2008/C 209/109)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Coordination Bruxelloise d'Institutions sociales et de santé (CBI) (Briuselis, Belgija) ir Association Bruxelloise des Institutions de Soins Privées (Abisp) (Briuselis, Belgija), atstovaujami advokato D. Waelbroeck ir solisitoriaus D. Slater)

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovų reikalavimai

—	panaikinti patvirtinantį Komisijos sprendimą;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės prašo panaikinti 2008 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimą, kuriuo, pasak ieškovių, patvirtinamas 2008 m. sausio 10 d. Komisijos sprendimas, kuriuo atmetamas 2005 m. rugsėjo 7 d. ir spalio 17 d. jų pateiktas skundas dėl valstybės pagalbos, kurią Belgijos Karalystė suteikė Bruxelles-Capitale regiono Iris tinklo valstybinėms ligoninėms, ir kuriuo atsisakoma pradėti minėtos pagalbos formalaus tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį.

Ieškovių pateikti ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys, kaip ir pateiktieji byloje T-128/08, CBI ir Abisp prieš Komisiją (1).

(1) OL 2008, C 142, p. 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/61

2008 m. birželio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Ravensburger prieš VRDT — Educa Borras (EDUCA Memory game)

(Byla T-243/08)

(2008/C 209/110)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Ravensburger AG (Ravensburgas, Vokietija), atstovaujama advokato G. Würtenberger ir advokato bei solisitoriaus R. Kunze

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Educa Borras SA (Sant Quirze del Valles, Barselona, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2008 m. balandžio 8 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 597/2007-2,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: vaizdinis prekių ženklas „EDUCA Memory game“ 28 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 495 036.

Bendrijos prekių ženklo savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovė.

Šalies, prašančios pripažinti registraciją negaliojančia, prekių ženklo suteikiamos teisės: tarptautinis žodinis prekių ženklas „MEMORY“, registracijos Nr. R 393 512; žodinis Beniliukso prekių ženklas „MEMORY“, registracijos Nr. 38 328; žodinis Vokietijos prekių ženklas „MEMORY“, registracijos Nr. 964 625.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: pripažinti aptariamo Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia.

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Anuliavimo skyriaus sprendimą.

Ieškinio pagrindai: i) Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba suklydo nuspręsdama, kad aptariamo Bendrijos prekių ženklo galintis suklaidinti elementas yra tik apibūdinamojo pobūdžio, todėl negali lemti supainiojimo su ankstesniais ieškovės prekių ženklais; ii) Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba suklydo reikalaudama, kad ieškovė įrodytų galimybę supainioti; iii) Tarybos reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio pažeidimas, nes Apeliacinė taryba tinkamai neatsižvelgė į ženklinimo praktiką atitinkamoje rinkoje; iv) Tarybos reglamento Nr. 40/94 75 straipsnio pažeidimas, nes Apeliacinė taryba neskyrė žodinio proceso, kurio prašė ieškovė.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/62

2008 m. birželio 20 d. pareikštas ieškinys byloje C-Content prieš Europos Bendrijų oficialių leidinių biuras

(Byla T-247/08)

(2008/C 209/111)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: C-Content BV ('s Hertogenbosch, Nyderlandai), atstovaujama advokato M. Meulenbelt

Atsakovas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, jog Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras (Oficialiųjų leidinių biuras) pažeidė Bendrijos teisę dėl kvietimų teikti paraiškas ir šiame ieškinyje nurodytų sutarčių,

—	nurodyti Oficialiųjų leidinių biurui ieškovei atlyginti patirtas išlaidas ir žalą, kaip nurodyta ieškinyje,

—	priteisti iš Oficialiųjų leidinių biuro bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl deliktinės atsakomybės, kylančios dėl to, jog ji tariamai patyrė žalą, nes Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras (Oficialiųjų leidinių biuras) per tam tikras kvietimų teikti paraiškas dėl elektroninio skelbimo paslaugų procedūras padarė pažeidimų.

Ieškovė remiasi įvairiais pagrindais, užtraukiančiais atsakomybę dėl kiekvienos ginčijamos kvietimų teikti paraiškas procedūros.

Ieškovė teigia, jog Oficialiųjų leidinių biuras pažeidė gero administravimo ir rūpestingumo, vienodo požiūrio, skaidrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus:

Per kvietimo teikti paraiškas procedūrą Nr. 2034 dėl CD-ROM su oficialaus leidinio L ir C serijomis gamybos ir dauginimo: sudarydamas sutartį su ieškovės konkurentu, nors ieškovė buvo pateikusi ekonominiu požiūriu naudingiausią pasiūlymą; pakeisdamas esmines specifikacijas ir sumažindamas kvietimo teikti paraiškas reikalavimus per procedūrą arba po to, kai laimėtojas buvo atrinktas neinformavus kitų konkurentų; atsisakydamas tinkamai patikrinti kvietimo teikti paraiškas rezultatus, nors Oficialiajam leidinių biurui buvo žinoma apie prieštaravimus dėl šių rezultatų; nerengdamas naujos kvietimo teikti paraiškas procedūros ir tęsdamas procedūrą Nr. 2034 remiantis daug mažesniais kriterijais.

Per kvietimo teikti paraiškas procedūrą Nr. 6019 dėl elektroninio ypač oficialiojo leidinio (S) priedo skelbimo paslaugų teikimo į Europos Sąjungą įstojus 10 naujoms narėms: Reglamento Nr. 1605/2002 (1) 101 straipsniu pagrindu atšaukdamas kvietimą teikti paraiškas dėl konfidencialios informacijos paviešinimo; ieškovė teigia, jog šis paviešinimas negalėjo padaryti įtakos kvietimo teikti paraiškas rezultatams, nes visuomenei jau buvo žinoma informacija ir kad pasiūlymai jau buvo pateikti. Beje, ieškovė tvirtina, kad Oficialiųjų leidinių biuras nenurodė tinkamų motyvų. Galiausiai pažymi, jog dėl atšaukimo ji patyrė didelę žalą ir kad ji pateikė naudingiausią iš dviejų likusių pasiūlymų per atšauktą kvietimo teikti paraiškas procedūrą.

Per kvietimo teikti paraiškas procedūrą Nr. 1695 dėl elektroninio ypač oficialiojo leidinio (S) priedo skelbimo paslaugų teikimo: pratęsdamas sutartį Nr. 1695, kad ją pakeistų. Ieškovė teigia, kad Oficialiųjų leidinių biuras neturėjo jokio teisėto pagrindo pratęsti arba leisti pratęsti sutartį ir todėl ją pakeisti pakeičiant kontrahentą. Ieškovė tvirtina, jog Oficialiųjų leidinių biuras nei rimtai derėjosi, nei nagrinėjo galimybę likusiam laikotarpiui palikti ieškovę pagrindine kontrahente.

Ieškovė pažymi, kad minėti pažeidimai tiesiogiai lėmė tai, jog ji prarado kompiuterinių programų tiekėjos Oficialiųjų leidinių biurui poziciją ir ji patyrė išlaidų, žalą, sukėlė jai didelį negautą pelną, ir mano, kad Oficialiųjų leidinių biuras turi jai kompensuoti.

(1) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 48, p. 1).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/63

2008 m. birželio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Coin prieš VRDT — Dynamiki Zoi (FITCOIN)

(Byla T-249/08)

(2008/C 209/112)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Coin SpA (Mestrė, Venecija, Italija), atstovaujama advokatų P. Perani ir P. Pozzi

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Dynami Zoi Anonymi Etairia (Peristeri, Graikija)

Ieškovės reikalavimai

—	Pakeisti 2008 m. balandžio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1429/2007-1.

—	Atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką Nr. 3 725 298 „FITCOIN“.

—	Priteisti iš kitų šalių bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas VRDT protesto ir apeliacinėje procedūrose.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „FITCOIN“ 16, 25, 28, 35, 36 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 3 725 298

Ženklo ar žymens, kuriuo remtasi protesto procedūroje, savininkas: ieškovė

Ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi protesto procedūroje: Italijos prekių ženklas „coin“ 25 klasės prekėms, registracijos Nr. 160 126; Italijos prekių ženklas „coin“ 16, 25, 28, 35, 36 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, registracijos Nr. 253 233; Italijos prekių ženklas „coin“ 16, 25, 28, 35, 36 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, registracijos Nr. 240 305; Italijos prekių ženklas „coin“ 16, 25, 28, 35, 36 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, registracijos Nr. 169 548, kurio teritorinis galiojimas išplėstas į Beniliuksą, Prancūziją, Vengriją, Austriją ir Portugaliją; Italijos prekių ženklas „coin“ 25 klasės prekėms ir paslaugoms, registracijos Nr. 240 286, kurio teritorinis galiojimas išplėstas į Beniliuksą, Prancūziją, Vengriją ir Austriją; Bendrijos prekių ženklas „coin“ 16, 25, 28 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms, registracijos Nr. 109 827; tarptautinis prekių ženklas „coin“ 16, 25, 28, 35, 36 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, registracijos Nr. R 381 015, kurio teritorinis galiojimas išplėstas į Beniliuksą, Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Vengriją, Austriją, Portugaliją ir Slovėniją.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti visą protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio pažeidimas, nes nagrinėjami prekių ženklai yra vizualiai ir fonetiškai panašūs, o prekės ir paslaugos, kurioms šie ženklai skirti, yra tapačios; Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio pažeidimas, nes prašomo įregistruoti ženklo naudojimas gali suklaidinti.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/64

2008 m. birželio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Batchelor prieš Komisiją

(Byla T-250/08)

(2008/C 209/113)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Edward Williams Batchelor (Briuselis, Belgija), atstovaujamas solisitoriaus F. Young, baristerio A. Barav ir advokato D. Reymond

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti numanomą Komisijos neigiamą sprendimą, kuris pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43) 8 straipsnio 3 dalį laikomas priimtu 2008 m. balandžio 9 d., ir 2008 m. gegužės 16 d. Komisijos neigiamą sprendimą dėl pagal šį reglamentą pateikto prašymo leisti susipažinti su dokumentais;

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo pagal EB 230 straipsnį pareikštu ieškiniu prašoma panaikinti numanomą Komisijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą ir 2008 m. gegužės 16 d. jos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (1) (toliau — Prieigos reglamentas) priimtą sprendimą atmesti ieškovo prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pranešimu apie priemones, kurių imtasi pagal Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio 1 dalį.

Ieškovas tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia EB 253 straipsnį, Prieigos reglamento 7 straipsnio 1 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį, taigi, neatitinka esminio formos reikalavimo, t. y. jame nenurodyti pakankami motyvai, kuriais remiantis atsisakyta leisti susipažinti su prašomais dokumentais. Toliau ieškovas teigia, kad ginčijamu sprendimu nesuteikiant leidimo susipažinti su prašomais dokumentais pažeidžiamas EB 255 straipsnis bei Prieigos reglamento 1 straipsnio a punktas, 2 straipsnio 1 bei 3 dalys ir 4 straipsnio 1–6 dalys. Ieškovas visų pirma nurodo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Prieigos reglamentą, nes juo nagrinėjamam atvejui taikomos 4 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 4 straipsnio 2 dalies pirmoje bei trečioje įtraukose numatytos išimtys. Galiausiai ieškovas mini, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Prieigos reglamento 4 straipsnio 6 dalį, nes jame nenurodyti motyvai, kuriais remiantis atsisakoma suteikti leidimą susipažinti su kai kuriais iš prašomų dokumentų.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/64

2008 m. birželio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Tipik prieš Komisiją

(Byla T-252/08)

(2008/C 209/114)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Tipik Communication Agency SA (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų E. Gillet, L. Levi ir C. Dubois

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti nežinomos datos Komisijos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą vykdant viešojo pirkimo procedūrą, susijusią su paslaugomis „Interneto svetainė EUROPA (PO/2007-31/C2)“.

—	Panaikinti nežinomos datos Komisijos sprendimą, kuriuo ji nusprendė pripažinti minėto viešojo pirkimo konkurso laimėtoja bendrovės European Service Network valdomą konsorciumą.

—

Priteisti iš atsakovės atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė priėmus šiuos neteisėtus sprendimus ir kurie siekia 5 063 773,29 euro sumą, padidintą palūkanomis už praleistą terminą skaičiuojant nuo to momento, kai Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą iki pilno išmokėjimo. Palūkanų dydis turi būti apskaičiuojamas remiantis atitinkamu laikotarpiu taikomu, Europos centrinio banko nustatytu fiksuotu dydžiu pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir padidintomis trimis punktais.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija Komisijos sprendimą, kuriuo atmetamas jos pasiūlymas, pateiktas atsižvelgiant į kvietimą teikti pasiūlymus pirkimui, pavadintam „Keitimasis informacija per EUROPĄ — oficialus ES interneto tinklapis ir kiti internetiniai ar spausdinti informacijos ir keitimosi informacija produktai, valdomi Komisijos Komunikacijos generalinio direktorato — Redakcinė, grafinė, techninė ir vertimo pagalba idėjoms, gamybai ir eksploatacinei priežiūrai“ (OL 2007, S 193-234221), taip pat sprendimą pripažinti konkurso laimėtoju European Service Network valdomą konsorciumą. Be to, ieškovė prašo atlyginti nuostolius, kuriuos ji tariamai patyrė dėl Komisijos padarytų klaidų.

Pagrįsdama ieškinį ieškovė pagrinde tvirtina, kad Komisija privalėjo nesudaryti su European Service Network valdomu konsorciumu sutarties tiek, kiek vienas šio konsorciumo narys buvo pripažintas padaręs sunkų sutartinių įsipareigojimų OPOCE paslaugoms, panašioms į paslaugas pagal šią procedūrą, teikti pažeidimą.

Papildomai ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nagrinėdama European Service Network valdomo konsorciumo pateiktą pasiūlymą ir jai suteikdama tą patį balą kaip ir ieškovei kaip kokybinį kriterijų, nors ji nebuvo visiškai tikra dėl šio konsorciumo galimybės pateikti patenkinamus techninius sprendimus šiuo aspektu.

Ieškovė tvirtina, kad dėl šių pažeidimų kyla Komisijos, kuri padarė klaidą ir akivaizdžiai nepaisė diskrecijos ribų, atsakomybė.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/65

2008 m. birželio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Montero Padilla prieš VRDT — Padilla Requena (JOSE PADILLA)

(Byla T-255/08)

(2008/C 209/115)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Eugenia Montero Padilla (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų G. Aguillaume Gandasegui ir P. Linde Puelles

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: José María Padilla Requena

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2008 m. kovo 1 d. VRDT sprendimą ir atmesti prašymą įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „JOSE PADILLA“ 9, 25 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: José María Padilla Requena

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „JOSE PADILLA“ 9, 25 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 2.844.066

Ženklo ar žymens, kuriuo remtasi protesto procedūroje, savininkas: ieškovė

Ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi protesto procedūroje: Ispanijos žodinis prekių ženklas „JOSE PADILLA“ 41 klasės prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: klaidingas Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 4 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies a, b, c ir f punktų bei 8 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymas

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/66

2008 m. birželio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Wrigley prieš VRDT — Mejerigaarden (POLAR ICE)

(Byla T-256/08)

(2008/C 209/116)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Wm. Wrigley Jr. Company (Čikaga, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų M. Kinkeldey, S. Schäffler ir A. Bognár

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Mejerigaarden Holding A/S (Tistedas, Danija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2008 m. balandžio 15 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 845/2006-2; ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „POLAR ICE“ 3, 5 ir 30 klasių prekėms

Ženklo ar žymens, kuriuo remtasi protesto procedūroje, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi protesto procedūroje: Bendrijos vaizdinis prekių ženklas „Polar is“ 30 klasės prekėms (registracijos Nr. 1 273 564); Danijos žodinis prekių ženklas „POLAR IS“ 30 klasės prekėms (registracijos Nr. VR 1971 03528); Danijos žodinis prekių ženklas „POLAR MAXI“ 30 klasės prekėms (registracijos Nr. VR 1994 07979)

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti visą paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, turi reikšmingų vizualių, fonetinių ir konceptualių skirtumų, pašalinančių bet kokią supainiojimo galimybę

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/68

2008 m. balandžio 24 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Dalmasso prieš Komisiją

(Byla F-61/05) (1)

(Viešoji tarnyba - Sutartininkai - Įdarbinimas - Priskyrimas funkcijų grupei - Prašymas peržiūrėti įdarbinant nustatytą priskyrimą ir atlyginimą - Sutartininku įdarbintas buvęs pagalbinis darbuotojas - Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnis ir 80 straipsnio 2 ir 3 dalys - Užduotys, priskirtinos skirtingoms funkcijų grupėms - Vienodas vertinimas - Nepagrįstas ieškinys)

(2008/C 209/122)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Raffaelle Dalmasso (Scharbekas, Belgija), atstovaujamas advokato L. Vogel

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir G. Berscheid

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Arpio Santacruz ir I. Sulce

Bylos dalykas

Viešoji tarnyba — Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo, buvusio pagalbinio darbuotojo, prašymas dėl sprendimo, nustačiusio jo kaip sutartininko paskyrimą į pareigas ir atlyginimo dydį, panaikinimas ir prašymas atlyginti nuostolius (anksčiau — T-269/05)

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Ieškinį atmesti.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 229, 2005 9 17, p. 30 (byla, iš pradžių įregistruota Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme numeriu T-269/05 ir perduota 2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi Europos Sąjungos Tarnautojų teismui).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/68

2008 m. birželio 24 d. Tarnautojų teismo (plenarinė sesija) sprendimas byloje Cerafogli ir Paolo Poloni prieš ECB

(Byla F-116/05) (1)

(Viešoji tarnyba - ECB darbuotojai - Atlyginimas - Metinio atlyginimų tikslinimo apskaičiavimo metodas - Bendrijos teismo sprendimo įgyvendinimas - Patvirtinantis aktas - Nepriimtinumas)

(2008/C 209/123)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Maria Concetta Cerafogli ir Paolo Poloni (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujami advokatų G. Vandersanden ir L. Levi

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas, atstovaujamas F. Malfrère ir K. Sugar, padedamų advokato H.-G. Kamann

Bylos dalykas

Ieškovų 2001 m. liepos mėn. atlyginimų lapelių, kuriuos Europos Centrinis Bankas išdavė 2005 m. gegužės mėn. įgyvendinant 2003 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą byloje T-63/02, Cerafogli ir Poloni prieš ECB, panaikinimas ir prašymas atlyginti nuostolius.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 48, 2005 2 25 (byla iš pradžių įregistruota Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme numeriu T-431/05 ir perduota Europos Sąjungos Tarnautojų teismui 2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi).

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/69

2008 m. vasario 21 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Semeraro prieš Komisiją

(Byla F-19/06) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Vertinimas - Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita - Vertinimas už 2004 m. - Statuto 43 straipsnis - Pareiga motyvuoti - Paaukštinimas - Atestacijos procedūra)

(2008/C 209/124)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Maria Magdalena Semeraro (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato L. Vogel

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Berscheid ir M. Velardo

Bylos dalykas

2005 m. lapkričio 8 d. Paskyrimų tarnybos sprendimo atmesti ieškovės skundą dėl jos karjeros vertinimo ataskaitos už 2004 m., panaikinimas.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti M. Semerano tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 dienos.

2.	Europos Bendrijų Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 108, 2006 5 6, p. 30.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/69

2008 m. balandžio 3 d. Tarnautojų teismo sprendimas byloje Bakema prieš Komisiją

(Byla F-68/06) (1)

(Viešoji tarnyba - Sutartininkai - Priskyrimas lygiui - IV pareigų grupė - Diplomas - Profesinė patirtis)

(2008/C 209/126)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Reint J. Bakema (Zuidlaren, Nyderlandai), atstovaujamas advokatų L. Rijpkema ir A. Kootstra

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir M. Velardo

Bylos dalykas

Komisijos sprendimo neperskirti ieškovo iš IV pareigų grupės 14 lygio į 16 lygį ir nelaikyti jo „kandidaatsdiploma“ patvirtinančiu pilną universitetinį išsilavinimą pagal susijusių su sutartininkų priėmimu į tarnybą ir įdarbinimu Komisijoje KTĮS 82 straipsnį bei BĮN 2 straipsnį panaikinimas.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti įgaliotos sudaryti darbo sutartis administracijos sprendimą priskirti Reint J. Bakema IV pareigų grupės 14 lygio 1 pakopai remiantis 2005 m. spalio 25 d. sutartimi, pagal kurią jis tapo Europos Bendrijų Komisijos sutartininku.

2.	Atmesti kitą ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 212, 2006 9 2, p. 48.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/70

2008 m. balandžio 24 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Longinidis prieš Cedefop

(Byla F-74/06) (1)

(Viešoji tarnyba - Laikinieji tarnautojai - Paskyrimas į kitas pareigas - Apeliacinė komisija - Sudėtis ir vidaus tvarka - Nelojalus elgesys - Atleidimas iš darbo - Motyvavimas - Akivaizdi vertinimo klaida - Piktnaudžiavimas įgaliojimais)

(2008/C 209/127)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovas: Pavlos Longinidis (Panorama, Graikija), atstovaujamas advokatų N. Korogiannakis ir N. Keramidas

Atsakovas: Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop), atstovaujamas M. Fuchs, padedamo advokato P. Anestis

Bylos dalykas

Pirma, Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) vadovybės sprendimo, kuriuo nutraukiama neterminuota darbo sutartis su ieškovu, bei sprendimų dėl Cedefop skundus nagrinėjančios komisijos panaikinimas ir, antra, prašymas atlyginti nuostolius.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Ieškinį atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 237, 2006 9 30, p. 15.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/70

2008 m. gegužės 8 d. Tarnautojų teismo sprendimas byloje Kerstens prieš Komisiją

(Byla F-119/06) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Priimtinumas - Struktūra - Asmens nenaudai priimtas aktas - Paskyrimas į kitas pareigas - Funkcijų pakeitimas - Tarnybos interesai - Pareigų lygiavertiškumas - Užslėpta sankcija - Piktnaudžiavimas įgaliojimais)

(2008/C 209/128)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Petrus Kerstens (Overeisė, Belgija), atstovaujamas advokato C. Mourato

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Herrmann ir M. Velardo

Bylos dalykas

Prašymai panaikinti 2005 m. gruodžio 8 d. Privačių išmokų administravimo ir mokėjimų biuro (PMO) sprendimą, susijusį su PMO struktūros pakeitimu, paskirti ieškovą — tuo metu PMO „Išteklių“ skyriaus vadovą — į mokslo ir tyrimo pareigas ir priteisti žalą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 294, 2006 12 2, p. 68.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/71

2008 m. gegužės 22 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Pascual-García prieš Komisiją

(Byla F-145/06) (1)

(Viešoji tarnyba - Bendrasis konkursas - Reikalavimai kandidatui - Reikalaujama profesinė patirtis - Atsisakymas įdarbinti į rezervo sąrašą įtrauktą kandidatą - Vertinimo komisijos ir paskyrimų tarnybos diskrecija)

(2008/C 209/129)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Cesar Pascual-García (Madridas, Ispanija), atstovaujamas advokatų B. Cortese ir C. Cortese

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir M. Velardo

Bylos dalykas

2006 m. balandžio 7 d. Europos Bendrijų Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) generalinio direktoriaus sprendimo, kuriuo neatsižvelgiama į ieškovo kandidatūrą dėl laisvo posto, nurodyto pranešime apie laisvą darbo vietą COM/2005/2969 — B/3/B*11 — JRC.I.04 — IHCP — Ispra, ir EPSO/B/23/04 konkurso rezervo sąraše nurodoma pastaba informuojant Komisijos tarnybas, kad ieškovas neatitinka minėto konkurso reikalavimų kandidatui, panaikinimas.

Sprendimo rezoliucinė dalis

Panaikinti 2006 m. balandžio 7 d. Europos Bendrijų Komisijos Jungtinių tyrimų centro (JTR) generalinio direktoriaus sprendimą, kuriuo neatsižvelgiama į Pascual García kandidatūrą dėl laisvo posto, nurodyto pranešime apie laisvą darbo vietą COM/2005/2969 — B/3/B*11 — JRC.I.04 — IHCP — Ispra, ir EPSO/B/23/04 konkurso rezervo sąraše nurodoma pastaba informuojant Komisijos tarnybas, kad ieškovas neatitinka minėto konkurso reikalavimų kandidatui.

2.	Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Europos Bendrijų Komisijos.

(1) OL C 56, 2007 3 10, p. 42.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/71

2008 m. birželio 26 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Joseph prieš Komisiją

(Byla F-54/07) (1)

(Viešoji tarnyba - Sutartininkai - Ieškinio pateikimas praleidus terminą - Nenumatytos aplinkybės - Įdarbinimas - KTĮS 3a, 3b ir 85 straipsniai - Sutarties trukmė - 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas dėl maksimalaus nenuolatinių darbuotojų įdarbinimo Komisijos tarnybose laikotarpio - Sutartininkų įdarbinimo ir darbo Komisijoje tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 12 straipsnis - Vienodas požiūris)

(2008/C 209/130)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Anne Joseph (Damaskas, Sirija), atstovaujama advokatų N. Lhoëst ir S. Fernandez Menendez

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Berscheid ir L. Lozano Palacios

Bylos dalykas

Ieškovės kaip sutartininkės darbo sutarties panaikinimas dėl to, kad ji sudaryta ne 3 metams, o 15 mėnesių, remiantis 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimu dėl maksimalaus nenuolatinių darbuotojų įdarbinimo Komisijos tarnybose laikotarpio ir Sutartininkų įdarbinimo ir darbo Komisijoje tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų (BĮN) 12 straipsniu.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 199, 2008 8 25, p. 50.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/72

2008 m. birželio 26 d. Tarnautojų teismo (antroji kolegija) nutartis byloje Bart Nijs prieš Europos Bendrijų Audito Rūmus

(Byla F-5/07) (1)

(„Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas - Pagrindų santraukos nurodymas ieškinyje - Skundo pateikimo terminas - Nauji faktai - Akivaizdus nepriimtinumas“)

(2008/C 209/131)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Bart Nijs (Bereldanžas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokato F. Rollinger

Atsakovas: Europos Bendrijų Audito Rūmai, atstovaujami T. Kennedy, J.-M. Stenier, G. Corstens ir J. Vermer

Dalykas

Paskyrimo tarnybos sprendimo nepaskirti ieškovo į A*11 lygį per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą panaikinimas — Kelių sprendimų, susijusių su ieškovo ir kitų Audito Rūmų pareigūnų karjera, panaikinimas — Audito Rūmų personalo komiteto 2006 m. rinkimų rezultatų panaikinimas — Prašymas atlyginti nuostolius

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti vieną ieškinio dalį kaip akivaizdžiai nepriimtiną, o kitą — kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

2.	Priteisti iš B. Nijs bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 56, 2007 3 10, p. 44.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/73

2008 m. gegužės 19 d. pareikštas ieškinys byloje Bartha prieš Komisiją

(Byla F-50/08)

(2008/C 209/134)

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovas: Gábor Bartha (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato P. Homoki

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

EPSO sprendimo neįtraukti ieškovo į konkurso EPSO/AD/56/06 rezervo sąrašą panaikinimas.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. lapkričio 19 d. Europos personalo atrankos tarnybos atrankos komisijos sprendimą dėl konkurso „EPSO/AD/56/06, Vengrijos pilietybę turintys administratoriai (AD5)“ rezultatų.

—	Panaikinti 2008 m. sausio 23 d. EPSO atrankos komisijos sprendimą, kuriuo atmetamas skundas dėl dalyvavimo konkurse rezultatų.

—	Panaikinti 2008 m. kovo 31 d. EPSO atrankos komisijos sprendimą, patvirtinantį skundo dėl dalyvavimo konkurse rezultatų atmetimą.

—	Priteisti iš atsakovės atlyginti nuostolius, išplaukiančius iš panaikintų sprendimų.

—	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

15.8.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/73

2008 m. birželio 5 d. pareikštas ieškinys byloje De Nicola prieš EIB

(Byla F-55/08)

(2008/C 209/135)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Carlo De Nicola (Strassen, Liuksemburgas), atstovaujamas advokato L. Isola

Atsakovas: Europos Investicijų Bankas

Ginčo dalykas

Pirma, ieškovas prašo iš dalies panaikinti apeliacinio komiteto sprendimą dėl 2006 m. metinio vertinimo ir, antra, pripažinti, kad jo atžvilgiu buvo vykdomas moralinis spaudimas bei nurodyti atsakovui nutraukti spaudimą ir atlyginti patirtą žalą.

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2007 m. lapkričio 17 d. elektroniniu paštu ir 2007 m. lapkričio 19 d. kopija perduotą apeliacinio komiteto sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovo skundas dėl jo vadovų vertinimo už 2006 m. ir kuriame daroma prielaida, kad ieškovas atsisakė reikalavimų dėl pastebėtų 2006 m. metinio vertinimo procedūros trūkumų ir kad ieškovas sutinka su vadovų kaltinimais.

—	Panaikinti 2007 m. liepos 13 d. Sprendimus dėl pareigų kėlimo, nes atitinkamose jų dalyse neatsižvelgta į ieškovo perėjimą iš E į D kategorijos pareigas.

—

Panaikinti visus susijusius ankstesnius aktus, ieškovo vertinimą už 2006 m., įskaitant ir tai, kad jame nesiūloma vertinti A arba B+ balu ir perkelti į D kategorijos pareigas, ir, jei reikia, paskelbti, kad Žmogiškųjų išteklių direktorato nustatyti ribojimai (kiekybiniai arba ne) yra neteisėti ir dėl to netaikytini.

—	Pripažinti, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas moralinis spaudimas.

—	Nurodyti Europos Investicijų Bankui nutraukti moralinį spaudimą ieškovo atžvilgiu ir atlyginti patirtą ir patirsimą fizinę, moralinę ir materialinę žalą.

—	Priteisti iš Europos Investicijų Banko bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 209

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	51 tomas 2008m. rugpjūčio 15d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2008/C 209/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 197, 2008 8 2	1