17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/1

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria žaliosios knygos tikslui plėtoti mažmeninių finansinių paslaugų bendrąją rinką, kad būtų tiksliai nustatytos ir panaikintos visos dirbtinės kliūtys, trukdančios Europos piliečiams visapusiškai ir tiesiogiai pasinaudoti geriausiomis kainomis ir kokybe. Komiteto nuomone, žaliojoje knygoje tik iš dalies apžvelgiama finansinių paslaugų ir produktų rinka, neskiriant dėmesio platinimui – labai svarbiam konkurencijos veiksniui.

1.2

EESRK palaiko ir teigiamai vertina Komisijos tikslą skatinti aukštos kokybės, naujoviškų produktų tiekimą remiant laisvą bankininkystės ir draudimo produktų judėjimą, kurį šiuo metu varžo nacionalinės teisės aktų nustatyti ir su mokesčiais susiję apribojimai.

1.3

Pagrindinė žaliojoje knygoje „Mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje“ išsakyta mintis – būtina kelti vartotojų gerovę. Šios paslaugos vis plačiau siūlomos ir jomis vis dažniau naudojamasi, todėl iniciatyvos šioje srityje yra visuotinės svarbos. Labiau integravus mažmenines finansines paslaugas galėtų sumažėti sąnaudos, kadangi padidėtų konkurencija. Vartotojams bus naudinga, jei Europos finansinė sistema sugebės ir toliau konkuruoti Europos Sąjungoje ir už jos ribų.

1.4

Pritardamas prielaidai, kad mažmeninei rinkai būtų geriau, jei ji nebūtų tokia susiskaidžiusi, EESRK norėtų pabrėžti, kad apskritai mažmeninės rinkos yra dažnai labiau susiskaidžiusios nei didmeninės rinkos.

1.5

EESRK pažymi, kad atsiranda naujų rinkos modelių. Pasaulinė rinka kuriasi tarptautinės konsolidacijos procesų pagrindu. Daugiašalės bankininkystės paslaugų ir draudimo bendrovės savo įsigijimų strategijas formuoja atsižvelgdamos į didėjantį pasiūlos judumą. Tačiau tokie tarptautinės konsolidacijos procesai daro arba galėtų daryti itin neigiamą poveikį užimtumui. Po pranešimų apie galimus įsigijimus sulaukiama žinių apie dešimčių tūkstančių darbo vietų panaikinimą, tačiau iš tikrųjų darbo vietų skaičius ne visada tiek sumažinamas. EESRK jau anksčiau yra perspėjęs apie socialinės krizės pavojų ir siūlęs atitinkamas atsakomąsias priemones, pavyzdžiui, remti profesinio mokymo ir perkvalifikavimo programas ir socialinių padarinių švelninimo priemones (1), kurios yra įrašytos į daugelį kolektyvinių sutarčių, sudaromų Europos bankininkystės sektoriuje.

1.6

Būtina skubiai imtis reikiamų priemonių vartotojų įgūdžiams gerinti ir sąmoningumui stiprinti. Norint užtikrinti vartotojų apsaugą, reikia vartotojams teikti visą būtiniausią informaciją, visada deramai atsižvelgiant į tai, kad finansiniai produktai ir paslaugos priklauso skirtingoms kategorijoms. Teikiant informaciją svarbu prisiminti, kad vartotojams labiau rūpi kokybė, o ne kiekis.

1.7

EESRK manymu, informavimą reikėtų skirti nuo konsultavimo. Informavimas turi būti savaime suprantamas. Informacija turi būti pritaikyta prie kliento supratimo lygio ir rizikos grupės ir įspėti apie galimus sunkumus. Konsultavimas, priešingai, yra specialisto paslauga, teikiama gavus prašymą ir konsultantui prisiimant dalį atsakomybės. Informacijos ir konsultacijos skirtumas ir interesų konflikto atvejai apibrėžiami Finansinių priemonių rinkų direktyvoje.

1.8

EESRK manymu, šį klausimą būtina spręsti nustačius aiškias taisykles, kad būtų išvengta tam tikrų veiksmų, galinčių sukelti interesų konfliktą, taip pat pardavimo skatinimo ir už pardavimą atsakingų darbuotojų premijavimo sistemų, pasiskolintų iš komercinio platinimo ir susijusių su konkrečių produktų pardavimo tikslais. EESRK rekomenduoja surengti konkrečią diskusiją tarp sektoriaus bendrovių, vartotojų ir darbuotojų, ir taip būtų žengtas pirmas žingsnis tenkinant pagrindinį vartotojų norą, kad bankininkystės ir draudimo bendrovės savo veiklą vykdytų skaidriai.

1.9

EESRK ypač rekomenduotų, kad bankininkystės ir draudimo bendrovės parengtų specialias bankininkystės ir draudimo srities darbuotojų profesinio mokymo programas. Kvalifikuotesni operatoriai lemia geresnę vartotojų apsaugą. Nepažeidžiant dalyvaujančių subjektų nepriklausomumo, tokius projektus būtų galima aptarti plėtojant socialinį dialogą tarp šio sektoriaus Europos profesinių sąjungų federacijos „Uni-Europa Finance“ ir Europos bankininkystės ir draudimo asociacijų.

1.10

EESRK norėtų pažymėti, kad Komisija palankiau ėmė vertinti galimybę patvirtinti neprivalomą sistemą, vadinamą „28-ąja taisykle“. Kartu su neprivalomu Europos režimu reikėtų patvirtinti ir operatorių nepriklausomai parengtą ir su atitinkamais Komisijos departamentais ir su šio sektoriaus vartotojų ir darbuotojų asociacijomis aptartą ir suderintą Europos etikos kodeksą, kuriame būtų aiškiai apibrėžti bendrovės ir kliento santykiai finansinių paslaugų srityje.

1.11

EESRK pritaria išsakytam susirūpinimui dėl bankininkystės sąlygų skaidrumo. Kainų ir kainų formulių skirtumai dažnai lemia asimetriją, dėl kurios sunku palyginti kainas, be to, deramai neinformuojama apie taikomus mokesčius.

1.12

EESRK pritaria už vartotojų apsaugą atsakingai Komisijos narei Meglenai Kunevai, kuri nustatė tris pagrindinius vartotojų politikos strategijos tikslus 2007–2013 metams:

EESRK greitai baigs rengti nuomonę šiuo klausimu. Komisija gegužės mėn. pateikė Tarybai pasiūlymą dėl Vartojimo kreditų direktyvos.

1.13

EESRK pritaria minčiai, kad klientų judumas yra svarbus finansinių paslaugų sektoriaus vystymo veiksnys ir kokybės, ir veiksmingumo požiūriu. Tačiau EESRK mano, kad su vartotojų judumu šiame sektoriuje susiję tikslai neturėtų būti pernelyg optimistiniai.

1.14

Finansų sektoriuje vis svarbesni tampa pasitikėjimu grįsti santykiai, kadangi daugelis produktų yra išskirtiniai ir susiję su ilgalaikiais pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimais. Galima rasti daug priežasčių, kodėl vartotojai nelinkę pasitikėti tarpininkais, kurių fiziškai nėra vartotojo valstybėje.

1.15

Žmonės savo nuomonę apie finansines paslaugas susidaro iš jų aprašymo informaciniuose bukletuose ir nuostatų ir sąlygų aprašymo, todėl reikėtų deramai įvertinti kalbos ir kultūros skirtumus. EESRK mano, kad nebūtų realu ar teisinga reikalauti, kad tarpininkai informacinius bukletus bei nuostatas ir sąlygas parengtų visomis ES kalbomis. Todėl vidutinės trukmės laikotarpiu kalbos barjero problema išliks neišspręsta ir bus pagrindine vartotojų tarptautinio judumo kliūtimi.

1.16

EESRK pritaria, kad atėjo laikas atidžiai pažvelgti į kai kuriose šalyse pasitaikančių kliūčių vartotojų judumui (pvz., dideli mokesčiai už sąskaitų uždarymą, skaidrios informacijos trūkumas ir finansinių paslaugų sutarčių sandaros principai, dėl kurių klientai atgrasomi keisti produktą ar tiekėją) teisėtumą. Tačiau EESRK taip pat norėtų pabrėžti, kad dėl techninių, reguliavimo, mokestinių ir teisinių apribojimų daugeliu atvejų gali būti sunku sudaryti tinkamas sąlygas Komisijos siūlomam vartotojų judumo lygiui pasiekti. Be to, kyla grėsmė, kad supaprastinus finansinių paslaugų nuostatas kris vartotojų apsaugos lygis. Kliūčių sumažinimas neturėtų lemti nei produktų pabrangimo, nei esamų apsaugos taisyklių pablogėjimo.

1.17

Apsaugos pagrindų derinimo sunkumai, iškilę, pavyzdžiui, persvarstant Vartojimo kreditų direktyvą, gali sudaryti vartotojams įspūdį, kad siūlomas apsaugos lygis daugiausia priklausys nuo valstybės, kurioje jie pirks paslaugą.

1.18

EESRK mano, kad tik gerai finansinius reikalus išmanantys vartotojai gali deramai suprasti, kaip sudėtinga patenkinti finansinius poreikius, taigi ir įvertinti kompetentingos ir nepriklausomos finansinės konsultacijos papildomą naudą. Reikėtų pagalvoti ir apie specialias priemones, skirtas vartotojams, kurie nemoka (gerai) naudotis naujosiomis technologijomis.

1.19

EESRK manymu, būtina mažinti atotrūkį tarp finansų įmonių ir klientų. Kai kurios demokratinės valstybės, kuriose veikia rinkos ekonomika, sugebėjo įtvirtinti tam tikras būtiniausias vartotojų teises, pavyzdžiui, kaip vieną iš pilietinių teisių tikriems (bona fide) gyventojams nustatydamos teisę turėti banko sąskaitą. Jei nacionalinės teisės aktai ir praktika būtų suderinti su šiais geriausios praktikos pavyzdžiais, jie galėtų formuoti bendrą ES paveldą (2).

1.20

Šiai nuomonei parengti EESRK surengė klausymą, kuriame dalyvavo įmonėms, vartotojams ir darbuotojams atstovaujančios organizacijos. Šių organizacijų išsakytos mintys buvo apibendrintos ir įtrauktos į šią nuomonę. EESRK laiko pagrįstu vartotojų norą, kad būtų pagerintos sąlygos ir bendroji rinka būtų iš tikrųjų atverta mažmeninei finansinei veiklai ir būtų pašalintos jai trukdančios dirbtinės kliūtys. Žalioji knyga buvo naudinga, nes paskatino diskutuoti šia svarbia tema. Vis dėlto siekiant iš esmės pagerinti įvairių ekonominių ir socialinių subjektų bendradarbiavimą, būtina deramai atsižvelgti į objektyvius verslo lyderių argumentus ir darbuotojų atstovų prašymus. Dėl šios priežasties, kol dar nepriimtos jokios nuostatos, EESRK rekomenduoja surengti konkretų diskusijų forumą, kuriame dalyvautų minėtų interesų, kuriuos reikia suderinti, atstovai.

2.1

Komisija žaliojoje knygoje apibrėžia politiką, kurios ji ketina imtis mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuje, ir šį sektorių apibūdina taip: „einamosios sąskaitos, mokėjimai, asmeninės paskolos, hipoteka, santaupos, pensijos, investicijos ir draudimo produktai, kai jie teikiami vartotojams – fiziniams asmenims, įskaitant mažmeninius investuotojus.“

2.2

Siekdama ES piliečiams sudaryti galimybes naudotis bendrosios rinkos teikiama nauda ir atsižvelgdama į išliekančias kliūtis ir menką tarptautinių veiklos rūšių vystymąsi, Komisija nurodo, kad patekimo į rinką kliūtis sudaro teisės aktų ir mokesčių skirtumai ir rinkos susiskaidymas.

2.3

Komisija šių paslaugų kainoms sumažinti ketina visų pirma panaudoti rinkos jėgas ir konkurenciją; ji taip pat pasiryžusi imtis reikiamų veiksmų tais atvejais, kai nebus laikomasi Bendrijos taisyklių. Komisija žaliojoje knygoje teigia, kad prireikus derėtų patvirtinti teisės akto galią turinčias priemones.

2.4

Komisija siekia skatinti aukštos kokybės naujoviškų produktų pasiūlą, remdama daugelio bankininkystės ir draudimo produktų laisvą judėjimą, kuriam šiuo metu trukdo nacionalinės teisės aktų ir su mokesčiais susiję apribojimai.

2.5

Kalbant apie teisės aktų bazę, Komisija atnaujino diskusijas dėl „28-osios taisyklės“ (lyg ir atsisakydama visų ankstesnių abejonių).

3.1

EESRK šioje nuomonėje negali atsakyti į visus žaliojoje knygoje iškeltus klausimus, tačiau siekia pateikti išsamų svarbiausių nagrinėjamų temų įvertinimą.

3.2

EESRK pabrėžia, kad finansinius produktus būtina skirti nuo finansinių paslaugų. Pirmieji perkami ir tuomet „tampa nuosavybe“ (pvz., vertybiniai popieriai, fondai, draudimo produktai), ir už riziką atsako pirkėjas. Bankininkystės paslaugos (pvz., asmeninės paskolos, hipoteka, kredito perviršio priemonės) nėra laikomos nuosavybe – jomis tik naudojamasi, taigi šiuo atveju rizika tenka paslaugos teikėjui. Komiteto nuomone, žaliojoje knygoje tik iš dalies apžvelgiama finansinių paslaugų ir produktų rinka, neskiriant dėmesio platinimui, kuris yra labai svarbus konkurencijos veiksnys. Įvairiems platinimo kanalams ir skirtingoms produktų bei paslaugų rūšims būdingos savybės turi labai didelės įtakos kainai (pavyzdžiui, trečiųjų šalių automobilio draudimo polisai, parduodami telefonu arba internetu) ir įgaliotųjų šalių (finansinių institucijų, didelių mažmenininkų, brokerių, pašto įstaigų ir pan.) patikimumui ir kompetencijai. EESRK nuomone, reikėtų išplėsti diskusiją ir apsvarstyti neįprastus platinimo kanalus ir ryšį tarp produktų ir platinimo sistemų.

3.2.1

Segmentai: norint išanalizuoti vartotojo ir finansinių paslaugų santykį, reikia išskaidyti paslaugas ir pagalvoti apie mažmeninio pardavimo punktus (platinimo sistemą), kuriuose vartotojas gali gauti įvairias paslaugas, ir apie konkurencijos lygį mažmeninėje sistemoje. Fiziniams asmenims skirtos finansinės paslaugos natūraliai skyla į tris grupes: mažmeninė bankininkystė, asmens ir turto draudimas ir taupymo bei investiciniai produktai.

3.2.2.1

Vartotojai paprastai mažmeninės bankininkystės paslaugomis pradeda naudotis kreipdamiesi į kokio nors banko padalinio darbuotojus ir pateikę jiems savo tapatybės ir patikimumo įrodymus. Daugelyje šalių veikia daug konkuruojančių bankų. Užsienio bankui, norinčiam patekti į vietos rinką, patogiau įsigyti jau veikiantį banką, o ne kurti naują tinklą, nes tai užims daug laiko ir galiausiai dar labiau padidins konkurenciją (plg. „Santander“ įvykdytas „Abbey National“ įsigijimas, „Fortis“, „RBoS“ ir „Santander“ įvykdytas „ABN Amro“ įsigijimas, ir pan.). Vartotojo pasirinkimas iš tikrųjų priklauso nuo nacionalinių rinkų konkurencingumo, kadangi vartotojai turi pasirinkti vieną ar kitą vidaus rinkoje veikiantį banką.

3.2.2.2

Šiuo metu plėtojama internetinė bankininkystė, tačiau ji tikriausiai ir neperžengs valstybių sienų, kadangi banko pavadinimas turi būti žinomas ir kelti vartotojų pasitikėjimą, ir pats bankas, nustatydamas klientų tapatybę ir patikimumą, turės remtis nacionalinėmis taisyklėmis.

3.2.2.3

Internetinė ir telefoninė bankininkystė sudaro sąlygas banko paslaugas gauti 24 val. per parą septynias dienas per savaitę, ir tai yra didelė pažanga palyginus su tais laikais, kai paslaugas buvo galima gauti tik banko darbo valandomis.

3.2.2.4

Nors dėl klientų, kuriems teikiamas visas paslaugų spektras, gali konkuruoti tik visas bankininkystės paslaugas teikiantys bankai, esama ir nemažai išrankių bankų, ypač tarp tų, kurie teikia kredito kortelių paslaugas, pavyzdžiui, „American Express“ ir MBNA. Šios paslaugos siūlomos tiesioginio pardavimo kanalais ir yra prieinamos visoje ES. Kreditinių kortelių naudotojams vėliau siūloma naudotis bankomatais ir didesnis vartojimo kreditas. Taigi vartotojams gali būti naudinga nacionalinių ir tarptautinių bankų konkurencija. Tačiau, kita vertus, kyla grėsmė, kad privačių asmenų įsiskolinimas dar labiau padidės.

3.2.2.5

Mažmeniniai bankai neapsiriboja vien mažmeninės bankininkystės paslaugomis. Vadovaudamiesi strategija, kuri dažnai vadinama bankiniu draudimu (angl. „Bancassurance“), jie dabar siūlo pačius įvairiausius mažmeninius finansinius produktus ir paslaugas. Naudodamiesi savo filialais ir duomenimis apie savo klientus bankai įgyja nepaprastai vertingas galimybes platinti produktus ir paslaugas nuo jų priklausantiems klientams.

3.2.3.1

Vartotojų pasirinkimas asmens ir turto draudimo srityje priklauso nuo to, ar pakankamai stipri ir išplėtota nepriklausoma platinimo sistema, t. y. tarpininkai, pavyzdžiui, brokerių ir nepriklausomų finansų patarėjų tinklas. Įprasta tarpininko funkcija – patarti konkrečiam klientui atsižvelgiant į jo padėtį. Tarpininkas turėtų atsižvelgti ir į vertę, ir į kainą.

3.2.3.2

Kaip ir bankininkystės sektoriuje esama išrankių tiesioginio pardavimo draudimo organizacijų, ieškančių klientų, priklausančių mažos rizikos grupėms.

3.2.3.3

Tiesioginio pardavimo bendrovių verslui ir tarpininkų vaidmeniui sunkumų dabar sudaro interneto tinklavietės, kuriose siūloma internetu palyginti konkuruojančius produktus, ypač tai pasakytina apie transporto priemonių draudimą. Tokia tarpininkavimą išbalansuojanti veikla yra orientuota į kainą ir turi tendenciją visus produktus „nuleisti“ iki paprastos prekės statuso.

3.2.3.4

Norint, kad vartotojai turėtų kuo geresnį asmens ir turto draudimo, įskaitant transporto priemonių draudimą, pasirinkimą, turi būti sukurta alternatyva bankinio draudimo platinimui. Tam reikia, kad nebūtų antikonkurencinių suvaržymų nepriklausomiems tarpininkų tinklams plėstis arba platinimui internetu.

3.2.4.1

Taupymo ir investiciniai produktai yra svarbi bankų veiklos sritis. Be to, šioje srityje yra didžiausias tarpusavyje konkuruojančių produktų pasirinkimas ir joje labiausiai išvystyta nepriklausomų tarpininkų sistema. 3.1.3.4 punkte pateiktos pastabos dėl asmens ir turto draudimo taip pat taikomos ir vartotojų pasirinkimui šiame bankų veiklos segmente. Teisės aktai reikalauja, kad bankų darbuotojai, kurie konsultuoja klientus taupymo ir investicinių produktų klausimais, privalo konsultacijos metu paaiškinti, kad būdami banko darbuotojais jie parduoda tik savo banko sukurtus produktus ir kad šie produktai nebūtinai yra pigiausi ar rentabiliausi.

3.2.4.2

Vartotojai skatinami pasinaudoti vyriausybės finansuojamomis taupymo programomis savo gimtojoje šalyje. Šiose programose, kurių apimtys yra įdomios ir kuriose jau sukurti platinimo kanalai, tarptautinės bendrovės siūlo konkurencingus produktus.

3.2.4.3

Hipoteka yra itin svarbus produktas vartotojams. Labiausiai išsivysčiusioms nacionalinėms rinkoms būdinga didelė ne tik bankuose dirbančių hipotekos kreditorių koncentracija ir labai sudėtingas nepriklausomų konsultantų tinklas, kuris remiasi stipria tiesiogine rinkodara. Konkurencija sukūrė labai išradingą rinką, pasižyminčią pertekline skirtingų produktų pasiūla ir dažnu vartotojų perėjimu nuo vieno hipotekos kreditoriaus prie kito keičiantis sutarčių nuostatoms ir sąlygoms. Esant tokiai daugybei galimybių, klientams reikia kuo geresnių konsultantų paslaugų.

3.2.4.4

Asmeninės sąskaitos pensijų fonduose, kolektyvinis investavimas, vertybiniai popieriai ir akcijos, biržoje platinamos išvestinės finansinės priemonės yra sudėtingi produktai, dėl kurių reikia nuodugniai konsultuotis su konsultantais, labai gerai suprantančiais kliento padėtį. Todėl vartotojui turi būti sudarytos sąlygos konsultuotis su kompetentingais konsultantais ir tarpininkais, kurie gali pasiūlyti didelį įvairių produktų asortimentą. Kaip minėta anksčiau, bankuose dirbantys konsultantai turi būti itin suinteresuoti konsultuoti kuo išsamiau.

3.2.5

Žaliojoje knygoje akcentuojama, jog būtina užtikrinti vartotojams mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos naudą. Pagrindinis klausimas – skirtumai, iškylantys tarp mažmeninių bankų ir kitų šio sektoriaus subjektų. Bankai užima pačią stipriausią poziciją mažmeninės bankininkystės srityje, kadangi jų įtaka rinkoje yra unikali, nes visi finansinių paslaugų naudotojai jau yra jų klientai. Banko darbuotojų teikiamų konsultacijų pobūdis turi esminės reikšmės šios rinkos veikimui, kadangi asmens ir turto draudimo bei taupymo ir investicijų srityse siūloma alternatyvių produktų ir veikia alternatyvios platinimo sistemos, kuriuos vartotojai turėtų apsvarstyti, nes kitokiu atveju jie prarastų galimybe pasinaudoti visais rinkos pasiūlymais.

3.2.6

Todėl veikiantis aukštos kvalifikacijos nepriklausomų tarpininkų tinklas ir plataus vartojimo prekių platinimo kanalų atsiradimas internete yra itin svarbūs, kad rinka veiktų.

3.3.1

EESRK surengto klausymo metu buvo iškelta keletas kritinės svarbos klausimų. Šiuos klausimus Komisijai pateiktuose dokumentuose jau anksčiau buvo iškėlusios vartotojų, verslininkų ir darbuotojų asociacijos.

3.3.2

Diskusijų metu paaiškėjo, kad pritariama Komisijos siūlomiems tikslams, taip pat buvo nurodyti praktiniai sunkumai, su kuriais susiduriama tam tikrose srityse. Žaliojoje knygoje nenurodoma, kaip galima įveikti teisinius ir fiskalinius suvaržymus, pvz., numatytus Įstatyme dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo, pagal kurį reikalaujama, kad klientas pateiktų asmenį identifikuojančią informaciją norėdamas atidaryti sąskaitą tam tikroms finansinėms operacijoms atlikti (taisyklė „pažink savo klientą“). Be to, žaliojoje knygoje nenagrinėjamos visiškos rinkos integracijos kliūtys, pabrėžiant mažmeninės rinkos susiskaldymą ir beveik raginant imtis tolesnių veiksmų nacionalinėms ir, visų svarbiausia, tarpvalstybinėms rinkoms sustiprinti.

3.3.3

Operatoriai mano, kad judumo reikalavimui teikiama pernelyg daug reikšmės, ir ragina nuodugniai ir išsamiai įvertinti realią paklausą rinkoje, kadangi, jų nuomone, nuostatos Europos atsiskaitymų sistemos srityje turėjo sumažinti vartotojų susidomėjimą. Raginimas įvesti visiškai naują Europos sąskaitų numeracijos sistemą siekiant pagerinti asmeninių numerių judumą atrodo pernelyg drąsus, kadangi naudos bus mažai, o išlaidos, kurias galiausiai padengs vartotojai, pasirodys milžiniškos.

3.3.4

Klausymo metu taip pat buvo nurodyta būtinybė apsvarstyti galimas priemonės sektoriaus reglamentavimui gerinti. Bankininkystės sektorius reikalauja mažinti privalomas taikyti priemones, kad rinka galėtų spontaniškai reaguoti į paklausą ir kad šioje vis labiau specializuotoje ir pritaikytoje rinkoje būtų pasiekta tinkama pusiausvyra.

3.3.5

Draudimo srityje, labiau nei bankininkystėje, paklausa mažmeninės prekybos sektoriaus įmonėse nacionalinėse rinkose ir vartotojų pasitenkinimo lygis (83 proc.) yra tokie, kad negalima daryti prielaidų, jog paklausos struktūra pasikeis. Kita vertus, kyla susirūpinimas, kad greitai nustos galiojusios draudimo įmonėms svarbios teisinės nuostatos, ypač perdraudimo srityje, pvz., Reglamentas 358/2003 ir Komisija įgyvendins savo ketinimą 2010 m. nebeatnaujinti Bendrosios išimties reglamento (BIR) taikymo. Tai reikštų, kad nebeliks jo teikiamo teisinio aiškumo. Iki šiol BIR užtikrintą teigiamą bendradarbiavimą draudikai gali panaikinti dėl atsargumo taip atimdami iš vartotojų ir draudikų apčiuopiamą bendradarbiavimo naudą, t. y. vartotojų judumą, produktų palyginamumą, draudžiamumą, rinkų atvėrimą mažoms ir vidutinėms įmonėms bei naujiems rinkos dalyviams.

3.3.6

Darbuotojų atstovai finansų sektoriuje nurodė, kad žaliojoje knygoje nekreipiamas dėmesys į darbuotojų vaidmenį, ir pakartojo savo reikalavimą užtikrinti labiau specializuotus mokymus, kad jie galėtų patenkinti nuolat augantį poreikį teikti informaciją ir paaiškinimus apie įvairias siūlomas investicines galimybes. Darbuotojų atstovai taip pat pabrėžė, kad itin agresyvi komercinė veikla ir už pasiektus rezultatus mokamos premijos ir darbuotojų veiklos įvertinimai dažnai lemia tai, kad klientams parduodami netinkami ar su jų poreikiais nesuderinti produktai. Šis klausimas buvo pabrėžtas, kai buvo svarstoma paskutinioji pastarojo meto finansinė krizė ir problemos, kurias sukėlė tinkamos, reikšmingos ir integruotos rinkos priežiūros stygius, susijęs su nuolat augančia rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų svarba. Kitas veiksnys – būtinybė atidžiai stebėti, kaip elgiasi turto vertinimo įmonės, į kurias nepaisant akivaizdaus interesų konflikto dažnai kreipiasi emitentai prašydami įvertinti turimas akcijas.

3.3.7

Galiausiai, vartotojų atstovai paragino imtis radikalių priemonių mažinti biurokratiją ir sunkumus, susijusius su nacionalinių ir tarpvalstybinių sąskaitų judumu, kvalifikuotomis ir atsakingomis konsultacijomis, išsamiau ir lengvai suprantama informacija ir bendromis taisyklėmis, taikomomis skirtingose šalyse. Jiems nesukėlė pasitikėjimo pasiūlymas dėl neprivalomos bendros sistemos (vadinamosios „28-osios taisyklės“) arba dėl galiojančių įstatymų, numatančių skirtingą apsaugos lygį Europos Sąjungoje, suderinimo.

3.3.8

Visi klausymo dalyviai pabrėžė, kad reikia stiprinti vartotojų ir finansinių institucijų bendradarbiavimą, pripažįstant, jog darbuotojai atlieka praktišką ir konkretų vaidmenį gerinant santykius ir šalinant atotrūkį.

3.3.9

EESRK mano, kad klausymo metu išdėstytos mintys yra itin svarbios. Komitetas pritaria pareikštoms pastaboms ir mano, kad jos patvirtina, jog paskelbus viešųjų konsultacijų rezultatus reikia skubiai surengti didelio masto suinteresuotų subjektų forumą, kuriame būtų siekiama užtikrinti tinkamą įvairių institucijų pusiausvyrą. EESRK yra pasirengęs būti tokio renginio koordinatoriumi ir vedėju.

3.4.1

Pagrindinis žaliąją knygą „Mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje“ apibūdinantis principas yra vartotojų gerovės kėlimas. Kadangi vartotojai turi daug galimybių savo kasdieniame gyvenime naudotis finansinėmis paslaugomis, geriau veikiantis mažmeninių finansinių paslaugų sektorius galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant šio svarbus tikslo.

3.4.2

Europos Sąjungoje patvirtintas taisyklių ir tikrinimo pagrindas, kuris skatindamas finansinių tarpininkų patikimumą ir paslaugų teikimo nevaržomumą, tapo svarbiu žingsniu konkurencijos skatinimo finansų sektoriuje link.

3.4.3

Be to, bendros valiutos įvedimas ir Finansinių paslaugų veiksmų plano poveikis smarkiai išplėtė bendrąją rinką institucijų ir didmeninių klientų lygmeniu.

3.4.4

Kita vertus, pasak Komisijos, mažmeninė rinka išliko ypač suskaidyta ir dėl to, kad:

3.4.5

Pritardamas prielaidai, kad mažmeninė rinka gautų naudos, jei sumažėtų susiskaidymas, EESRK pabrėžia, kad apskritai mažmeninės rinkos yra visuomet labiau susiskaidžiusios už didmenines rinkas dėl objektyvių priežasčių – paklausos, į kurią tos rinkos orientuotos, fragmentiškumo ir susiskaidymo, todėl apie mažmeninę rinką negalima daryti išvadų taikant didmeninei rinkai naudojamus kriterijus.

3.4.6

EESRK pažymi, kad atsiranda naujų rinkų modelių. Pasaulinė rinka kuriasi tarptautinės konsolidacijos procesų pagrindais. Bankininkystės ir draudimo tarptautinės bendrovės savo įsigijimų strategijas formuoja pagal didėjantį pasiūlos judumą. Europos rinka tampa vidaus rinka kai kurioms didelėms grupėms, kurios nesidomi savo vardo produktų ir paslaugų teikimu kitose valstybėse narėse, o vis dažniau didina tiesioginio atėjimo į atskiras nacionalines rinkas apimtis ir galimybes įsikurdamos tose rinkose. Tai įrodo arši konkurencija dėl pagrindinio Olandijos banko įsigijimo.

3.4.7

Tačiau tokie tarptautiniai konsolidacijos procesai daro arba galėtų daryti itin neigiamą poveikį užimtumui. Po pranešimų apie galimus įsigijimus sulaukiama žinių apie dešimčių tūkstančių darbo vietų panaikinimą, tačiau iš tikrųjų darbo vietų kiekis ne visada tiek sumažinamas. EESRK jau anksčiau yra perspėjęs apie socialinės krizės pavojų ir siūlęs atitinkamas atsakomąsias priemones, pvz., remti profesinio mokymo ir perkvalifikavimo programas ir socialinių padarinių švelninimo priemones (6), kurios, be kita ko, yra įrašytos į daugelį kolektyvinių sutarčių, sudaromų Europos bankininkystės sektoriuje. Išlaidų mažinimas vyksta, tačiau vartotojai nepatiria didesnės naudos, nes įmonės yra linkę savo kainodarą grįsti vietine rinka, todėl numatoma naujų subjektų atėjimo į rinką nauda pradedama jausti tik po tam tikro laiko.

3.4.8

Potenciali ekonominė bendrosios rinkos vystymo grąža yra natūraliai mažesnė, nei po tiesioginio įėjimo į nacionalines rinkas, tiek masto ekonomikos, tiek pozicionavimo požiūriu. Vadinasi, įmonės gaunama nauda vertinama kaip nežymi ir dėl to reikia apsvarstyti priemones, kurių būtų galima imtis šiuo klausimu.

3.4.9

Be abejo, EESRK remia visų dirbtinių bendrosios rinkos kliūčių, kurios sudaromos turint slaptų motyvų, panaikinimo tikslą. Todėl Komitetas ragina imtis šiam tikslui pasiekti reikiamų priemonių, tačiau taip pat pabrėžia, kad tokios priemonės turi būti tinkamai orientuotos bei turi būti aiškus išlaidų ir naudos santykis.

4.1

Būtina skubiai imtis reikiamų priemonių, kurios padidintų vartotojų įgūdžius ir sąmoningumą siekiant atsakingai priimtų sprendimų. Norint užtikrinti vartotojų apsaugą, reikia vartotojams teikti visą būtiniausią informaciją, deramai atsižvelgiant į tai, kad finansiniai produktai ir paslaugos priklauso skirtingoms kategorijoms.

4.2

EESRK manymu, informavimą reikėtų skirti nuo konsultavimo. Informavimas turi būti savaime suprantamas. Informacija turi būti pritaikyta prie kliento supratimo lygio ir rizikos grupės ir įspėti apie galimus „spąstus“. Konsultavimas, priešingai, yra specialisto paslauga, teikiama gavus prašymą ir konsultantui prisiimant dalį atsakomybės. Šis skirtumas ne visada pakankamai gerai suprantamas. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, šias paslaugas teikia nepriklausomi specialistai, kitose – finansų institucijų darbuotojai, kuriems patiems gali kilti interesų konfliktas, kadangi, viena vertus, jiems reikia parduoti finansinius produktus ir už tai jiems galbūt yra numatytos paskatos, o kita vertus, jie turi rūpintis kliento, pasikliaunančio jų profesinėmis žiniomis, interesais.

4.3

EESRK manymu, šį klausimą būtina spręsti nustačius aiškias taisykles, kad būtų išvengta tam tikrų veiksmų, galinčių sukelti interesų konfliktą, taip pat pardavimo skatinimo ir už pardavimą atsakingų darbuotojų premijavimo sistemų, pasiskolintų iš komercinio platinimo ir susijusių su konkrečių produktų pardavimo tikslais. EESRK rekomenduoja surengti konkrečią diskusiją tarp sektoriaus bendrovių, vartotojų ir darbuotojų, kuri būtų pirmas žingsnis tenkinant pirminį vartotojų norą, kad bankininkystės ir draudimo bendrovės savo veiklą vykdytų skaidriai.

4.4

Norint, kad vartotojų informavimas būtų tikrai veiksmingas, būtina atsižvelgti į kultūrinius skirtumus ir tai, kad nėra vieno recepto, kurį būtų galima laikyti geriausiu, t. y. informacijos teikimo reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečios valstybės padėtį. Galima numatyti minimalią bendrą Europos apsaugos sistemą, kokią ketina pasiūlyti Komisija. Derėtų atsižvelgti ir į tai, kad Finansinių priemonių rinkų direktyvoje konsultacijos laikomos investicine paslauga. Taigi, toks konsultavimas tampa riboto pobūdžio veikla. Finansinių priemonių rinkų direktyvoje konsultacinių paslaugų teikimo atveju investuotojams garantuojama aukšto lygio apsauga: konsultantas turi gauti visą reikalingą informaciją, kad galėtų įvertinti siūlomų rekomendacijų pagrįstumą. Tokias konsultacines paslaugas būtina apibrėžti, kad jas būtų galima aiškiai atskirti nuo bendro pobūdžio konsultacijų, kurios teikiamos per platinimo tinklus, ir būtų aiški griežtesnių įsipareigojimų taikymo sritis.

4.5

Tarpininkai turi imtis visų reikalingų priemonių interesų konfliktui nustatyti ir jį spręsti taip, kad interesų konfliktas nepakenktų kliento interesams. Jei interesų konflikto sprendimo priemonės nėra tokios geros, kad pakankamai konfidencialiai užtikrintų, kad kliento interesai būtų apsaugoti nuo galimos žalos, tarpininkas, prieš atlikdamas kliento pavedimą, privalo klientui atvirai atskleisti bendrą interesų konfliktų pobūdį ir šaltinius. Apskritai, iš tarpininkų šiandien reikalaujama, kad jie dirbtų taip, kaip klientui yra naudingiausia.

4.6

EESRK ypač rekomenduotų, kad bankininkystės ir draudimo bendrovės parengtų specialias bankų ir draudimo srities darbuotojų, reklamuojančių ir parduodančių finansines paslaugas ir produktus, profesinio mokymo programas. Finansų institucijų ir vartotojų bendravimas vyksta per operatorius, kuriems turėtų būti sudarytos sąlygos susipažinti su finansinių produktų ir paslaugų ypatybėmis ir tuo pačiu metu tinkamai patarti klientams. Gerų rezultatų pasiekta Kipre, kur pritaikyta Didžiosios Britanijos sistema. Pagal Kipre veikiančią sistemą privaloma nustatyti kliento rizikos grupę ir teikti išsamią ir tikslią informaciją. Vartotojų pasitenkinimo lygis yra labai aukštas. Kvalifikuotesni operatoriai lemia geresnę vartotojų apsaugą. Plėtodama socialinį dialogą tarp sektorių ir deramai atsižvelgdama į skirtingų subjektų nepriklausomumą Komisija turėtų skatinti parengti specialią programą, skirtą už finansines paslaugas ir produktus atsakingų pardavimo operatorių mokymo programoms plėtoti. Tai būtų galima daryti įgyvendinant projektą, kurį bendrai vykdytų Europos bankininkystės ir draudimo asociacijos ir šio sektoriaus Europos profesinių sąjungų federacija „Uni-Europa Finance“.

4.7

Vis dažniau visiškai vienodi finansiniai produktai yra parduodami skirtingais pavidalais. Vartotojai kartais raginami pirkti produktus ir paslaugas, kurie nėra specialiai pritaikyti jų poreikiams, todėl šeimoms ir specializuotoms įmonėms vis daugiau problemų kelia per didelio įsiskolinimo, ypač vartojimo kreditų srityje, rizika. Jungtinėse Amerikos Valstijose ūkyje ėmus dominuoti finansams baigėsi didelės rizikos hipotekinių paskolų krize. Tai panašu į daugybės vienų adresatų kitiems persiunčiamą laišką, ir į šią grandinę įtraukti ne tik specializuoti institutai, bet ir stambūs investuotojai, kurie „lengva ranka“ pasirašė labai pelningas (nes labai rizikingas) akcijas, vertas milijardų dolerių. Krizė paveikė visas finansų rinkas ir atskleidė gana liberalių priežiūros sistemų (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje) trūkumus. Todėl reikėtų peržiūrėti ir sustiprinti trečiąjį Lamfalussy proceso lygmenį, susijusį su nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmų derinimu. Europoje poveikis finansų rinkai nebuvo toks didelis, tačiau kai kurios tokią pačią bankininkystės praktiką, pvz., nuolatinį perskolinimą, taikančios valstybės dėl didėjančių palūkanų ima susidurti su rimtais sunkumais. Didžiausia problema – krentanti dolerio vertė, dėl kurios euro vertė pasiekė rekordines aukštumas, keliančias grėsmę gana pozityviam Europos ekonomikos ciklui (žr. nuomonę ECO 202, pranešėjas Olivier Derruine).

4.8

EESRK norėtų pažymėti, kad Komisija ėmė palankiau nei anksčiau vertinti galimybę patvirtinti neprivalomas sistemas, pavyzdžiui, vadinamąją „28-ąją taisyklę“. Savo poziciją šiuo klausimu Komitetas jau yra išsakęs Nuomonėje dėl Baltosios knygos dėl finansinių paslaugų politikos 2005–2010 metais (7).

4.9

Kartu su neprivalomu Europos režimu reikėtų patvirtinti ir operatorių nepriklausomai parengtą ir su atitinkamais Komisijos departamentais ir šio sektoriaus vartotojų ir darbuotojų asociacijomis suderintą Europos etikos kodeksą. Tokiame kodekse reikėtų konkrečiai apibrėžti bendrovės ir kliento santykius teikiant ir gaunant finansines paslaugas, taip pat numatyti galimus planus dėl svarstomų direktyvų.

4.10

2007 m. liepos 18 d. skaitydama pranešimą EESRK INT skyriuje už vartotojų apsaugą atsakinga Komisijos narė Meglena Kuneva teigė, kad nustatyti trys pagrindiniai vartotojų politikos strategijos tikslai 2007–2013 metams:

Šiuo tikslu Komisija gegužės mėn. Tarybai pateikė pasiūlymą dėl Vartojimo kreditų direktyvos, dėl kurios buvo pasiektas politinis susitarimas.

4.10.1

Pasiūlyme dėl direktyvos nustatyta: išsamios, suprantamos ir palyginamos informacijos dėl kreditų pasiūlymo pateikimo vartotojams kriterijai, visiškai suderintas metinio maržos mokesčio apskaičiavimo principas, bendra Europos forma, kurioje pateikiama ikisutartinė informacija, nauja teisė per 14 dienų nutraukti kredito sutartį be jokių baudų ir teisė grąžinti kreditą anksčiau.

4.10.2

Komisijos narė taip pat pabrėžė ketinimus padidinti „vartotojų finansines galimybes“. Čia pirmiausia turimas omenyje informavimo klausimas bei kitas – vartotojų finansinio švietimo, kuris turėtų papildyti informavimo reikalavimus, o ne juos pakeisti, klausimas.

4.10.3

EESRK visiškai pritaria Komisijos narės M. Kunevos pateiktiems tikslams ir šiuo metu rengia nuomonę, kurioje bus įvertinti pateikti pasiūlymai.

5.1

Žaliosios knygos veiklos tikslas yra sumažinti mažmeninės rinkos susiskaidymą ir panaikinti klientų judumo teisines ir ekonomines kliūtis. Padėjusi pamatus pasiūlos judumui, Europos Sąjunga nori užbaigti darbą, remdama paklausos judumą.

5.2

Taisyklių kūrimas yra brangus jau pats savaime, be to, dėl būtinų įvairių suinteresuotųjų šalių, ypač tarpininkų, prisitaikymo. EESRK sutinka, kad iniciatyvas reikėtų pradėti tik tuo atveju, jei visuomenė gaus apčiuopiamą naudą ir jei tokios naudos gavimo tikimybė yra didelė. EESRK taip pat pritaria siekiui stebėti patvirtintų iniciatyvų padarinius, kad būtų galima nustatyti, ar rezultatai atitiks lūkesčius, ir nutraukti veiksmus, jei jų rezultatas bus nepatenkinamas. Tačiau būtina pabrėžti, kad nepatenkinamų iniciatyvų, kurias reikės nutraukti, išlaidos gali būti labai didelės, o patirtis rodo, kad tokios išlaidos gali būti perkeliamos vartotojams ir taip padėtis, užuot ją palengvinus, gali būti apsunkinta.

5.3

Todėl EESRK pabrėžia, kad daugeliu atvejų „pradinės padėties keitimo – poveikio įvertinimo – galimo grįžimo į pradinę padėtį“ procesas gali tapti tik ketinimų paskelbimu, o ne tikrai gyvybingu veiksmų planu. Taip yra todėl, kad formuojant finansų sektoriaus prekybos ir konkurencijos dinamiką svarbiausią vaidmenį atlieka kultūros modeliai, pasitikėjimo aplinka ir sukaupta patirtis. Dauguma veiksmų daro poveikį šiems aspektams, pakeičia juos negrįžtamai ir nebeleidžia sugrąžinti pradinės padėties, paprasčiausiai nutraukiant poveikio įvertinimo metu nustatytus nepatenkinamus veiksmus. Todėl EESRK tikisi, kad Komisija nebus pernelyg optimistiška ir pernelyg nepasikliaus galimybe sugrąžinti pradinę padėtį tuo atveju, jei veiksmų rezultatai pasirodys esą netinkami.

6.1

Žaliojoje knygoje teigiama, kad jei nebus imtasi pastangų naikinti vartotojų judumą varžančias kliūtis, pvz., taisyklių ir vartotojų apsaugos suderinamumo trūkumą, skirtingus mokesčių režimus, veiklos infrastruktūros, kurioje teikiamos finansinės paslaugos, susiskaidymą ir nesuderinamumą, vidutiniu laikotarpiu mažmeninės finansų rinkos susiskaidymas daugiausia išliks nepakitęs.

6.2

EESRK sutinka, kad klientų judumas yra svarbus finansinių paslaugų sektoriaus vystymo veiksnys kokybės ir veiksmingumo požiūriu. Tačiau EESRK mano, kad šiame sektoriuje su vartotojų galimybe pasinaudoti tarpvalstybinėmis finansinėmis paslaugomis susiję tikslai neturėtų būti pernelyg optimistiniai.

6.3

Vartotojų judumą galima apibrėžti pagal geografinį (produkto įsigijimas nuo gyvenamosios vietos nutolusioje vietoje) ir santykių (galimybė nesunkiai pakeisti tiekėją) kriterijus. Nors šie du judumo tipai yra skirtingos sąvokos, jie yra glaudžiai susiję.

6.4

Paslaugų sektoriuje geografinis judumas gali būti didesnis nei vartojimo prekių sektoriuje bent jau potencialiai, nes paslaugų sektoriuje nėra kliūties, kurią sudaro fizinis pasikeitimas prekėmis. Pavyzdžiui, perkant automobilį užsienyje, atsiranda nemaža transportavimo problema, kurios nėra, kai sandorio objektas yra nemateriali paslauga, keliaujanti „informaciniais takais“, o ne asfaltu.

6.5

Kita vertus, kliūtį santykių judumui paslaugų sektoriuje sudaro tai, kad paslaugas, kaip nematerialų produktą, dažnai sunku išsamiai įvertinti ir suprasti, todėl pasitikėjimu grįsti pardavėjo ir pirkėjo santykiai tampa ypač reikšmingi. Finansų sektoriuje ypač svarbūs pasitikėjimu grįsti santykiai, nes daugelis produktų yra išskirtiniai ir susiję su ilgalaikiais pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimais. Galima rasti daug priežasčių, kurios paaiškintų, kodėl vartotojams yra daug sudėtingiau užmegzti pasitikėjimo santykius su fiziškai kitoje valstybėje esančiais tarpininkais.

6.6

Kitas svarbus aspektas, kurio negalima neįvertinti, yra būdai, kuriais vartotojai suvokia produktą. Materialių prekių atveju produktas suvokiamas jutimais, todėl neatsiranda kliūčių dėl kalbos ar kultūros skirtumų. Tačiau finansinių paslaugų negalima nei pamatyti, nei paliesti ir jos suvokiamos tik iš informaciniuose bukletuose pateikiamų aprašymų ir sutarčių sąlygų – šiuo atveju negalima neįvertinti kalbos ir kultūros skirtumų svarbos. Vartotojai iš tiesų gali pirkti paslaugas užsienyje, jeigu jie gerai moka kalbą ir išmano svarbiausią tarpininko valstybėje taikomą finansų praktiką. Šiai kliūčiai įveikti būtų galima numatyti, kad pateikiant informaciją ir rengiant sutartis bus laikomasi tam tikro daugiakalbiškumo. Tačiau EESRK mano, kad nei realu, nei protinga reikalauti, kad tarpininkai informacinius bukletus ir sutartis rengtų visomis ES kalbomis. Neįmanoma, kad iniciatyvos apyvarta padidėtų tiek, kad atpirktų tokio pobūdžio iniciatyvos įgyvendinimo išlaidas, kurias dar labiau augtų dėl nuolatinio produkto vystymo. Iš esmės pačioje žaliojoje knygoje teigiama, kad vidutiniu laikotarpiu negalima tikėtis tarptautinio vartotojų judumo padidėjimo finansinių paslaugų sektoriuje. Todėl vidutiniu laikotarpiu kalbos barjero problema išliks neišspręsta ir taps viena didžiausių kliūčių vartotojams pasinaudoti tarpvalstybinėmis finansinėmis paslaugomis.

6.7

Komisija nurodė aukšto lygio grupei įvertinti dabartinę vartotojų judumo padėtį banko sąskaitų požiūriu. 2007 m. gegužės 30 d. grupė pateikė įdomų pranešimą, kuriame atskleidė daug įvairių nuomonių daugeliu klausimų. Vartotojų asociacijos mano, kad šioje srityje yra didelių problemų, o bankų pramonės ekspertai nemanė, kad tai yra problema. Kai kurie iš jų sako, kad klientai yra labai patenkinti, taigi nesą būtinybės sudaryti judumui geresnes sąlygas, kiti mano, kad tokius statistinius duomenis reikia vertinti labai atsargiai, nes pasitenkinimo lygis priklauso nuo lūkesčių lygio, ir kad yra svarbu suteikti vartotojams galimybę pakeisti bankus be kliūčių ir sudaryti sąlygas bankus pakeisti netgi patenkintiems vartotojams, jei jie rinkoje aptinka geresnių pasiūlymų.

6.8

Viena vertus, bankininkystės sektorius pabrėžia, kad vartotojai didžiausią dėmesį teikia vietos rinkai. Kita vertus, vartotojų asociacijos apgailestauja, kad trūksta tarptautinės konkurencijos, kuriai trukdo sąskaitų pakeitimo kliūtys ir prastas siūlomų produktų ir paslaugų skaidrumas ir palyginamumas. Vartotojai taip pat ne itin pasitiki užsienio įmonėmis.

6.9

Ekspertų pranešime analizuojami dabartiniai sąskaitos atidarymo sunkumai: bankams rūpesčių kelia teisinės ir reguliavimo kliūtys, įskaitant asmens tapatybės nustatymo reikalavimą, kuris nurodytas kovos su pinigų plovimu teisės aktuose. Vartotojai pabrėžia prastą informavimo apie teikiamus produktus ir paslaugas bei apie reikiamus dokumentus skaidrumą. Vartotojai mano, kad šiuo metu yra labai svarbu, jog būtų pripažinta teisė atidaryti paprastą einamąją sąskaitą, kaip tai yra nustatyta daugelio Europos valstybių teisės aktuose, nes be einamosios sąskaitos neįmanoma dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Šiuo klausimu bankai pabrėžė, kad rinkos ekonomikos pagrindinis ir daugelyje konstitucijų nustatytas principas yra sutarties sudarymo laisvė.

6.10

Nenorėdamas pradėti diskusijos konstituciniais klausimais, EESRK mano, kad labai svarbu mažinti atotrūkį tarp finansų įmonių ir klientų. Kai kurios demokratinės valstybės, kuriose veikia rinkos ekonomika, sugebėjo įtvirtinti tam tikras būtiniausias vartotojų teises, pavyzdžiui, kaip vieną iš pilietinių teisių tikriems (bona fide) gyventojams nustatydamos teisę turėti banko sąskaitą. Jei nacionalinės teisės aktai ir praktika būtų suderinti su šiais geriausios patirties pavyzdžiais, jie galėtų formuoti bendrą ES paveldą. ES anksčiau dažnai pasinaudodavo sėkmingais vietos teisės aktais ir šią patirtį perkeldavo visoms kitoms valstybėms narėms. Vienoje iš savo ankstesnių nuomonių EESRK ragino visiems vienodai suteikti banko sąskaitos turėjimo teisę (8).

7.1

Komisija teigia, kad didesnio vartotojų judumo sąlygų skatinimas gali duoti dvejopą naudą: atsirastų didesnės pasirinkimo galimybės, kurios leistų patenkinti daug įvairesnius poreikius konkurencingomis kainomis.

7.2

Dėl to mažmeninės bankininkystės sektoriuje rengiamos iniciatyvos, kuriomis ypač siekiama ištirti galimybę skatinti bankų sąskaitų „perkėlimą“. Direktyva taip pat siekiama pagerinti teisių į papildomą pensiją perkėlimo galimybes.

7.2.1

Einamosios sąskaitos pervedimo galimybės klausimas vis dėlto neturėtų būti painiojamas su bendruoju europiniu sąskaitos numeriu. Bendrojo europinio numerio įvedimas būtų nepaprastai brangus, šios išlaidos būtų visiškai nepagrįstos ir jas turėtų padengti vartotojai. Pervedimo galimybės turėtų būti siejamos su visomis sąskaitos operacijomis, pavyzdžiui, periodiniais mokėjimais, tiesioginiu nuskaitymu ir vertybinių popierių sąskaitomis, tačiau tikrai ne su sąskaitos numeriu. Bendros mokėjimų eurais erdvės įgyvendinimas Europos lygmeniu yra pagrįstas dabartiniais IBAN ir CIN atpažinimo kodais, kuriuos reikėtų išlaikyti nepakeistus. Bankininkystės bendrovės turi stengtis kuo daugiau bendradarbiauti, kad galėtų užtikrinti sąskaitų judumą ir galimybę perkelti operacijas. Šiuo atveju būtų galima pasinaudoti kai kurių šalių patirtimi ir priimti elgesio kodeksą arba sudaryti tarpbankinius susitarimus.

7.3

EESRK pritaria, kad atėjo laikas atidžiai pažvelgti į kliūčių vartotojų judumui (pvz., dideli mokesčiai už sąskaitų uždarymą, skaidrios informacijos trūkumas ir finansinių paslaugų sutarčių sandaros principai, dėl kurių klientai atgrasomi keisti produktą ar tiekėją) teisėtumą. Tačiau EESRK taip pat norėtų pabrėžti, kad dėl techninių, reguliavimo, mokestinių ir teisinių apribojimų daugeliu atvejų gali būti sunku sudaryti tinkamas sąlygas Komisijos siūlomam vartotojų judumo lygiui pasiekti. Problemų kelia ir tai, kad atsiskaitoma ne tik euru, bet ir kitomis valiutomis. Daugelis valstybių narių vis dar nepriklauso euro zonai, ir tai prisideda prie pirmiau išvardytų problemų.

7.4

Reikėtų pasakyti, kad sukurti vienodas sąlygas finansinių paslaugų sektoriuje nelengva dar ir dėl nacionalinių valdžios institucijų teisėto siekio suteikti vartotojams geresnes garantijas. Komisija praneša apie savo ketinimą panaikinti tuos pasirinkimo apribojimus, kurie nėra tinkamai pateisinami. Tačiau EESRK pataria diegiant standartizuotą vartotojams teikiamos apsaugos sistemą elgtis apdairiai, nes ES valstybės nėra tokios artimos kultūriniu ir socialiniu požiūriu, kad būtų galima pateisinti griežtą centralizuotą tvarką.

8.1

Keistis finansinėmis operacijomis ir paslaugomis įmanoma tik tuomet, kai abi sandorio šalis sieja tvirtas pasitikėjimo pagrindas. Komisija pabrėžia, kad Europos vartotojai lyg ir yra susirūpinę ir įtariai vertina apsaugą ir garantijas, kurias jie galėtų gauti atlikdami tarptautines operacijas. Vartotojų judumas bus visiškai pasiektas tik tuomet, kai jie bus tikrai įtikinti, kad jų interesų apsauga nepriklauso nei nuo vietos, kur perkamos paslaugos, nei nuo platinimo kanalo, kuriuo jie tokias paslaugas gauna.

8.2

Komisija mano, kad norint pasiekti šį tikslą, būtina išspręsti šiuos klausimus: vartotojų interesų apsaugos, aiškios ir patikimos teisinės bazės parengimo, galimybių pasinaudoti tinkama neteismine arbitražo sistema užtikrinimo ir patikimos finansų tarpininkų veiklos skatinimo.

8.3

Vartotojų interesų apsaugos klausimas yra labai subtilus, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, nėra paprasta nustatyti įstatyminį pagrindą, kuris atitiktų visų valstybių narių visus norus ir poreikius: apsaugos pagrindo derinimo sunkumai, iškilę, pavyzdžiui, persvarstant Vartojimo kreditų direktyvą, gali sudaryti vartotojams įspūdį, kad siūlomas apsaugos lygis daugiausia priklausys nuo valstybės, kurioje jie pirks paslaugą.

8.4

Dėl sutartiniams santykiams taikomo įstatyminio pagrindo aiškumo 1980 m. Romos konvencijoje nustatyta, kad sutarčiai taikomą teisę iš esmės apibrėžia sutarties šalys. Šiuo metu nagrinėjamas šio principo pakeitimas, kuriuo būtų nustatyta, kad bus taikoma vartotojo gyvenamosios vietos teisė, jei pardavėjas vykdo prekybinę veiklą toje šalyje. Tačiau negalima tvirtai teigti, kad vartotojo gyvenamosios vietos teisės taikymas paskatins finansinių produktų pasiūlą kitose valstybėse narėse.

8.5

Be jokios abejonės, aiškus tokio principo įtvirtinimas galėtų smarkiai padidinti vartotojų pasitikėjimą savo teisine padėtimi, nors toks principas tik iš dalies atitinka žaliojoje knygoje nustatytą vartotojų judumo sampratą. Iš tikrųjų Komisija mano, kad taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tarpvalstybinį vartotojų judumą, nes finansų tarpininkų tarpvalstybinio judumo nepakanka: naujasis principas leistų lengviau sukurti bendrą ir aiškią taisyklę tokiu atveju, jei tarpininkas siūlo savo paslaugas kitų valstybių vartotojams, tačiau ne tuomet, kai vartotojai aktyviai ieško paslaugų teikėjų kitose valstybėse.

9.1

Žaliojoje knygoje teisingai pabrėžiama, kad vartotojai dažnai išreiškia susirūpinimą, kad dėl pernelyg gausaus finansinių produktų pasirinkimo jie gali susipainioti ir jų poreikius atitinkančio sprendimo pasirinkimas gali tapti sudėtingesnis. Tik gerai informuoti ir pakankamai finansinius dalykus išmanantys vartotojai galės iš tiesų pasinaudoti didesnio tarptautinio judumo bendrojoje rinkoje galimybėmis.

9.2

Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad vidutinis vartotojų išprusimas apskritai yra nedidelis ir tai jiems trukdo pasirinkti tinkamas finansines paslaugas. Be to, bendrai laikomasi nuomonės, kad finansinė informacija pateikiama dviem kraštutinumais – tokia informacija yra arba pernelyg paprasta, arba pernelyg sudėtinga.

9.3

Šias problemas būtų įmanoma bent iš dalies išspręsti, jei vartotojai galėtų gauti nepriklausomų konsultantų paslaugas, kurios jiems leistų priimti geriausiai jų interesus atitinkančius sprendimus. Tokios paslaugos jau išbandytos Kipre ir Jungtinėje Karalystėje ir pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą bus diegiamos ir kitos valstybėse narėse; jos neturėtų būti privalomos, o turėtų papildyti tarpininkų tiesiogiai teikiamas paslaugas. Šiuo metu vartotojai dažnai kreipiasi konsultacijos į finansinių paslaugų teikėją – turbūt taip yra todėl, kad finansinių paslaugų teikimas apima pasitikėjimą, arba todėl, kad pardavėjas netaiko aiškaus mokesčio už konsultacijas. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teikiant konsultavimo paslaugą, kuri nėra nepriklausoma, gali kilti paslėptas interesų konfliktas, o vartotojui bus sunkiau objektyviai nuspręsti, kiek tokia paslauga jam yra naudinga.

9.4

EESRK mano, kad tik gerai finansinius reikalus išmanantys vartotojai gali deramai suprasti, kaip sudėtinga patenkinti finansinius poreikius, taigi ir įvertinti kompetentingos ir nepriklausomos finansinės konsultacijos papildomą naudą. Todėl labai svarbu šviesti vartotojus finansiniais klausimais, taip pat sudaryti taupantiesiems sąlygas priimti atsakingus sprendimus. Ekspertai jau kalba apie tikrą „finansinį neišprusimą“, dėl kurio daugelis žmonių negali susidaryti savo nuomonės ir savarankiškai priimti jų finansiniam saugumui svarbius sprendimus ir dėl to gali patirti ekonominių nuostolių. Mokyklos galėtų padėti jaunosioms kartoms įgyti ekonomikos žinių pagrindus, kad jaunuoliai galėtų motyvuotai priimti sprendimus dėl būsimų investicijų susitariant, kad finansų rinkų operatoriai laikysis įsipareigojimų.

9.5

Reklama, ypač skelbiama internetu, turi būti vertinama itin atsargiai. Pernelyg dažnai tikrosios finansinių produktų savybės neatitinka tų pajamų, kurios buvo žadėtos tiesiog norint sugundyti vartotojus investuoti į atitinkamus finansinius produktus. Vis dėlto, reikėtų pasakyti, kad tokių atvejų itin reta tradicinių tarpininkų įmonėse, pavyzdžiui, bankuose ir draudimo bendrovėse, nes jos daug dėmesio skiria santykiams su vartotoju, be to, joms taikomos griežtos taisyklės ir priežiūra. Nauji operatoriai ne visada vadovaujasi aiškiomis taisyklėmis ir jiems ne visuomet taikomos išsamios priežiūros nuostatos. Visa tai silpnina vartotojų padėtį.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/11

1.1

EESRK pritaria pasiūlymui panaikinti Tarybos direktyvą 84/539/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrine medicinine įranga, naudojama veterinarijoje, suderinimo. Šią direktyvą jau kurį laiką keičia kiti dabartiniai Bendrijos teisės aktai, tad atrodytų, kad ji nebereikalinga nei bendrajai rinkai, nei prekybai su trečiosiomis šalimis.

1.2

EESRK pažymi, kad sprendimui panaikinti Direktyvą 84/539/EEB po išsamių konsultacijų pritarė valstybės narės ir pramonė.

1.3

EESRK mano, kad Komisija atsakinga už kontrolę siekiant užtikrinti, kad atitinkami teisės aktai, galiojantys nacionaliniu lygiu, būtų panaikinti ir nesudarytų techninių kliūčių ar nekeltų pavojaus laukiamai naudai.

2.1

2005 m. gegužės 16 d. komunikate (COM(2005) 97 galutinis) Komisija pabrėžė būtinybę supaprastinti nacionalinę ir Europos teisę, nes tai padidintų įmonių konkurencingumą ir panaikintų nereikalingas išlaidas.

2.2

Ši politikos gairė buvo sustiprinta 2006 m. darbo dokumentu, pavadintu „Pirmoji pažangos ataskaita dėl reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategijos“ (COM(2006) 690 galutinis), kuriame nurodytos iniciatyvos, galinčios sustiprinti paprastinimo tęstinę programą, apimančią 2006–2009 m. laikotarpį. Tarybos direktyva 84/539/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrine medicinine įranga, naudojama veterinarijoje, suderinimo buvo viena iš 43 atrinktų iniciatyvų.

2.3

Europos Parlamento vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas, kuris jau buvo išnagrinėjęs šį klausimą, visiškai pritarė Komisijos sprendimui.

3.1

Konsultacijos su suinteresuotomis šalimis (pramonė ir valstybės narės) parodė, kad Direktyva 84/539/EEB praktikoje nebetaikoma, o jos tikslai ir būtinos sveikatos ir saugos garantijos užtikrinami kitais galiojančiais Bendrijos teisės aktais, įskaitant Direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (skirtų žmonėms), ir direktyvas dėl mašinų ir elektromagnetinio suderinamumo.

3.2

Komisija pažymi, kad šis teisės aktas daugiau nebereikalingas nei bendrajai rinkai, nei prekybai su trečiosiomis šalimis. Panaikinant teisės aktą taikomas „formų nuoseklumo“ principas; todėl Komisija siūlo panaikinti Direktyvą 84/539/EEB nuo 2008 m. gruodžio 31 d. Po šios datos III priede nurodytas atitikties ženklas turėtų būti nebenaudojamas.

3.3

Komisija ragina valstybes nares priimti būtinus teisės aktus, kad jų įstatymai atitiktų šią direktyvą iki 2008 m. gruodžio 31 d.

4.1

EESRK pritaria Direktyvos 84/539/EEB panaikinimui ir sutinka su pateiktu pagrindimu.

4.2

EESRK atkreipia dėmesį, kad direktyvos pavadinime bulgarų, danų, italų rumunų ir švedų kalbomis yra žodis „žmonių“. Jį reikėtų išbraukti.

4.3

EESRK ragina Komisiją kontroliuoti, kad šios direktyvos panaikinimo privalumų, susijusių su veterinarijoje naudojama elektrine medicinos įranga, nesumažėtų dėl naujų nacionalinių teisės aktų, galinčių sukelti nepagrįstų prekybos kliūčių.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/12

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/12

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/13

1.1

Sunkios užkrečiamos gyvūnų ligos kelia vis didesnį pavojų žmonėms ir gyvūnams, todėl ES turi stiprinti savo prevencijos, priežiūros ir kovos su ligomis priemones. EESRK remia Komisijos pasiūlytą strategiją ir vertina jos kruopščiai atliktą parengiamąjį darbą. Žinoma, būtina sustiprinti besivystančioms valstybėms skirtas priemones ir kaip vieną iš svarbiausių prioritetų nustatyti rodiklius, nes tai yra ypatingos svarbos klausimas.

1.2

Galima tikėtis, kad ES taisyklės taps pavyzdžiu visam pasauliui, todėl EB turėtų siekti narystės Pasaulinėje gyvūnų sveikatos organizacijoje TEB (Tarptautinis epizootijų biuras). Komisija turėtų dirbti siekdama išaiškinti naujų ES teisės aktų nuostatas atitinkamose ES nepriklausančiose šalyse ir pagal siūlomą eksporto strategiją pasinaudoti valstybių narių kompetencija bei ištekliais ieškant išeities iš krizės.

1.3

Veterinarinės sienų kontrolės priemonės turėtų remtis bendru konkretaus pavojaus įvertinimu ir apimti atrankinio patikrinimo priemones– visų pirma pasienio regionuose –, kurios padėtų sustabdyti neteisėtą prekybą.

1.4

Nepaisant poreikio turėti sklandžiai veikiančią vidaus rinką, turėtų būti sudarytos galimybės skirstyti į zonas ir zonų dalis vadovaujantis suderintais kriterijais ir tyrimams ir (arba) karantino priemonėms taikomais reikalavimais, atitinkančiais TEB kodeksą.

1.5

Pagrindinis infekcijos prevencijos ir gyvūnų gerovės veiksnys – valdymas, kuris turi būti grindžiamas mokymui ir konsultacijoms keliamais reikalavimais.

1.6

Siekiant sumažinti infekcijos plitimo pavojų, būtina apsvarstyti, kaip apriboti gyvų gyvūnų vežimą.

1.7

Veterinarijos fondas ir ES ekonominė atsakomybė turi išlikti ir ateityje, be to, turi būti įdiegta suderinta bendro valstybių narių finansavimo pagrindų sistema, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui. Suinteresuoti subjektai turėtų būti įtraukti formuojant finansavimo sistemą ir ją taikant pasitelkus Gyvūnų sveikatos patariamąjį komitetą.

1.8

Be to, atsižvelgiant į visuomenės pritarimą, kovojant su ligų protrūkiais turėtų būti naudojamos vakcinavimo priemonės, jeigu vakcinavimas galėtų pakeisti arba sumažinti sveikų gyvūnų skerdimą. Tačiau, Komisijos teigimu, tai įgyvendinant būtina atsižvelgti į tiksliau apibrėžtus kriterijus ir konkrečią situaciją.

1.9

Žinių perdavimas – svarbiausias veiksnys perkeliant mokslinių tyrimų išvadas į gamybą, teikiant rekomendacijas ir atliekant kontrolę, be to, Komisijos paminėtas mokslinių tyrimų veiksmų planas turėtų būti skirtas taip pat ir prevencijai.

2.1

ES politika įtvirtina daugiau nei 300 direktyvų, jų daugiausia buvo priimta 1988–1995 m. laikotarpiu įvykus konkretiems ligų protrūkiams. Dabar rečiau pasitaiko sunkių gyvūnų ligų protrūkių, tačiau šiuo metu susiduriame su naujais ir rimtais pavojais, pvz., snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio ligomis ir paukščių gripu. Be to, gerokai išaugo prekyba, o su jais padidėjo ir infekcijos pavojus.

2.2

Vystantis mokslui ir technologijoms bei esant institucinei struktūrai tuo pačiu metu atsirado galimybės sukurti naują, racionalesnę ir aukštesnių tikslų siekiančią strategiją, kurią siūloma įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu remiantis šūkiu „prevencija geriau už gydymą“. Šia strategija siekiama aukšto visuomenės sveikatos ir maisto saugos lygio, sumažinti ligų plitimą, užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir užkirsti kelią gyvūnų ligų protrūkiams tarp. Strategiją sudaro prioritetinių ES lygmens veiksmų nustatymas, bendra gyvūnų sveikatos apsaugos sistema, prevencijos, priežiūros ir pasirengimo krizėms priemonės ir mokslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų išvadų taikymas. Konkrečios priemonės bus parengtos partnerystės pagrindu įsteigiant Gyvūnų sveikatos patariamąjį komitetą, kurį sudarys pramonės, vartotojų ir vyriausybių atstovai ir kuris teiks patarimus, pvz., dėl atitinkamo ir (arba) priimtino apsaugos lygio, optimalių priemonių ir pan.

2.3

Prioritetai apima biologinio ir cheminio pavojaus skirstymą į kategorijas bei su tuo susijusį rizikos lygio vertinimą ir valdymo būdus, „priimtino rizikos lygio“ nustatymą ir aiškų atsakomybės už atitinkamas priemones paskirstymą. Remiantis šiomis kategorijomis taip pat bus galima nustatyti išteklius ir paskirstyti atsakomybę bei išlaidas.

2.4

Gyvūnų sveikatos „sistemą“ turėtų sudaryti taisyklių, parengtų laikantis aukštų standartų ir bendrų principų, rinkinys. Didžia dalimi ES teisės aktai grindžiami TEB kodekso rekomendacijomis ir standartais ir jais įgyvendinami pagal PPO susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFS susitarimas) prisiimti įsipareigojimai, tačiau, Komisijos vertinimu, ES turėtų dar labiau orientuotis į šiuos standartus. Jeigu moksliniais tyrimais pakankamai pagrindžiama, tam tikrais atvejais ES gali taikyti arba palaikyti aukštesnio lygio reikalavimus, be to, Komisija sieks, kad ES standartai būtų taikomi naudojant TEB kodeksą. Strategija siekiama teikti geresnę informaciją apie importą į ES jos prekybos partneriams ir stiprinti ES derybų poziciją su eksportu susijusiais klausimais.

2.5

Prevencija, priežiūros ir pasirengimo krizėms priemonės apima priemones ūkiuose, elektroninį identifikavimą, taip pat gyvų gyvūnų atsekamumo sistemos elementų derinimą. Biologinis saugumas prie sienų turi būti gerinamas, o ES turėtų teikti profesionalią pagalbą tam tikroms besivystančioms šalims kovojant su egzotinėmis ligomis. Nedelsiant ir veiksmingai turi būti sprendžiama esant kritinėms situacijoms, o tam, be kita ko, būtina nustatyti priežiūros priemonių prioritetus, apibrėžti rodiklius, rinkti duomenis, sudaryti tinklus tarp atitinkamų dalyvių, atlikti rizikos analizes, informuoti visuomenę bei mokyti suinteresuotus objektus.

2.6

Tinklai, kuriuose dalyvauja ES agentūros ir valstybių narių institucijos, turi stiprinti mokslą, inovacijas ir mokslinius tyrimus. Komisija parengs veiksmų planą dabartinių priežiūros, diagnozės, vakcinavimo ir gydymo priemonių trūkumams nustatyti ir teiks būtinus ekonominius išteklius iš viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių. Be to, numatoma remti mokslinius tyrimus ES nepriklausančiose šalyse bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu, ypač labai svarbių egzotinių ligų ir zoonozių, sukeliančių rimtus padarinius atitinkamose šalyse, srityse.

3.1

Dėl nuolatinio gyventojų ir gyvūnų skaičiaus didėjimo, augančios prekybos ir apskritai besiplečiančių tarptautinių ryšių gyvūnams ir žmonėms vis didesnį pavojų kelia sunkios užkrečiamos gyvūnų ligos, be to, ir klimato kaita sukelia geografinio pasiskirstymo pokyčius. Tokiu būdu plinta zoonozės ir kitos ligos arba jos vėl prasiveržia, ir dėl to patiriame nuolatinį pandemijos pavojų, pvz., dėl paukščių gripo. Todėl ES turėtų teikti prioritetą šių grėsmių prevencijai ir kovai su jomis tiek ES viduje, tiek ir tarptautiniu lygiu, nepamirštant taip pat ir besivystančių šalių.

3.2

Kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, EESRK mano, kad būtina įgyvendinti pačią geriausią strategiją šioje srityje, kad būtų išvengta sunkių ekonominių ir socialinių padarinių, ir pasižada pagal galimybes aktyviai veikti siekiant šio tikslo. EESRK vertina Komisijos kruopščiai atliktą parengiamąjį darbą ir gali iš esmės veikti vadovaudamasis pasiūlyta strategija, kuriai plačiai pritaria suinteresuoti subjektai. Partneryste grindžiamas metodas yra labai svarbus siekiant gerų ir tvarių rezultatų veterinarijos srityje, kurioje būtina, kad atsakomybe dalytųsi keletas dalyvių. EESRK mano, kad būtų galima apsvarstyti galimybę šį modelį taikyti srityse, kuriose tikslinga dalyvauti pilietinės visuomenės grupėms.

3.3

Pagrindiniai strategijos aspektai, kaip pagrindinę priemonę įskaitant jos tikslus ir vizijas, rizikos vertinimas, dėmesio sutelkimas į bendro pobūdžio ir su pavojumi susijusios informacijos perdavimą bei didesnis dėmesys pasienio kontrolei yra būtini siekiant užkirsti kelią užkrečiamų gyvūnų ligų protrūkiams ir plitimui. Neteisingas suvokimas daro poveikį verslui, priežiūros institucijoms ir politinei sistemai, nes šis procesas pasireiškia produktų boikotu ir nepagrįstų arba pernelyg griežtų priemonių taikymu, todėl ne tik susidarius krizinei situacijai informacijos perdavimas tikslinėms grupėms yra būtinas. Turėtų būti išvengta, kad, pvz., nepagrįstos abejonės dėl vakcinuotų gyvūnų mėsos darytų neigiamą poveikį rinkai.

3.4

Žinoma, jeigu atitinkamos ES taisyklės yra taikomos, ES institucijos ir valstybės narės turi vadovautis savo pačių sprendimais ir laikytis tam tikrų nuostatų pateikimo, priėmimo ir įgyvendinimo terminų, kurių anksčiau tikrai ne visada buvo laikomasi.

4.1

Ypač svarbu nustatyti ES priemonių prioritetus rizika grindžiamai strategijai daugiausia dėmesio skiriant tam tikrų ligų grėsmei visuomenės sveikatai ir ekonominiams padariniams. Didžiulis iššūkis partnerystei – nustatyti priimtiną rizikos lygį, o tai gali lemti aukštus reikalavimus profesinei ir mokslinei kompetencijai. Atsargumo principo taikymas naujai ir ne visiškai apibrėžtai grėsmei yra svarbus ir būtinas, kad būtų galima imtis skubių veiksmų, tačiau ne mažiau svarbu numatyti atsisakymo strategijos tvarką grėsmei pasibaigus arba kai šį veiksmą pateisina naujos žinios.

4.2

Matavimo, vertinimo ir prioritetų nustatymo rodikliai turėtų būti aiškūs, suprantami, pritaikomi ir išmatuojami, ir, atsižvelgiant į ypatingą jų svarbą, kiek galima greičiau tapti šio proceso dalimi. Todėl juos nustatyti yra vienas svarbiausių prioritetų įtraukiant numatytą partnerystę. Paprasti ir patikimi rezultatų vertinimo rodikliai taip pat padės lengviau įvertinti pažangą siekiant strategijos tikslų.

4.3

EESRK visiškai remia pasiūlymą dėl bendrosios teisinės sistemos nustatant aiškesnes ir skaidresnes taisykles, apibrėžiančias bendruosius principus ir reikalavimus. Didėjant ES svarbai būtina siekti, kad jos atitiktų esamus tarptautinius standartus bei būtų daroma kiek galima didesnė įtaka būsimoms TEB taisyklėms, taip pat ir taikant atsargumo principą. Komisija nurodė, kad tolesnėje perspektyvoje EB turėtų tapti TEB nare, nes tai padėtų geriau atitikti TEB standartus, laikytis gairių ir kitų taisyklių. Be to, tikimasi, kad ES taisyklės turės poveikio likusiam pasauliui ir padės kelti sveikatos apsaugos lygį bei išvengti netikslingų konkurencijos apribojimų. Tuo pačiu metu ES turėtų šiose srityse padėti kai kurioms besivystančioms šalims ir atitinkamose ES nepriklausančiose šalyse išaiškinti naujuosius ES įstatymus.

4.4

Dėl ES plėtros ir vidaus rinkos kyla didesnis pavojus ligoms išplisti didesnėje teritorijoje. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) jau prieš keletą metų įspėjo apie augantį pavojų, kurį kelia ilgos trukmės gyvūnų vežimas, nauji transporto maršrutai į šalis už ES ribų, glaudesni ryšiai su šalimis, kuriose yra nestabili padėtis ir besitęsianti gyvūnų koncentracija tam tikruose ES regionuose. Kaip teigiama komunikate, Komisija norėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą gabenant gyvūnus susiejant laisvą judėjimą su ligų atsiradimo ir jų plitimo pavojumi bei gyvūnų gerove gabenimo metu. EESRK nuomone, atsižvelgiant į ligų plitimo pavojų ir gyvūnų gerovę, reikėtų apriboti gyvų gyvūnų vežimą.

4.5

Finansavimas yra esminis ES teisės aktų aspektas, be to, svarbu išsaugoti bendrą atsakomybę už veterinarijos politikos finansavimą. Todėl turėtų būti išsaugotas Veterinarijos fondas ir ES ekonominė atsakomybė. Turėtų būti skatinama nedelsiant pranešti kilus bet kokiam įtarimui arba apie gyvūnų ligų židinius; delsimo negali lemti netikrumas dėl tiesioginių ir netiesioginių išlaidų atlyginimo tvarkos. Ketinimas nustatyti veiksmingą ir atsakomybe grindžiamą išlaidų modelį kelia daugybę klausimų, todėl kaip vertinimo pagrindą, taip pat ir suderinto finansavimo modelio vertinimo, būtina parengti konkretesnius pasiūlymus.

4.6

Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, bendras valstybių narių finansavimas turėtų būti toliau vykdomas nustatant tvirtą, suderintą gamintojų bendro finansavimo sistemą. Skirstant išlaidas vadovaujantis visose valstybėse narėse vienodais principais turėtų būti nustatomos išlaidos, atsakomybės pasidalijimas ir jų tarpusavio santykis. Reikėtų atsakyti ir į klausimą, ar vykdant konsultacijas arba kartu priimant sprendimus turėtų dalyvauti suinteresuoti subjektai ir kaip naudoti lėšas ligų prevencijai ir gydymui. Kaip ir iki šiol, gamintojai privalės atlyginti tam tikras išlaidas, susijusias su ligos prevencija arba jos gydymu, todėl turėtų dalyvauti svarstant finansavimo klausimus Gyvūnų sveikatos patariamajame komitete.

4.7

Siūlymas taikyti „neteisines priemones“ be kitų dalykų apima reikalavimą nustatyti ligų prevencijos priemones ir kolektyvinės atsakomybės formas bei draudimo mechanizmus, kurių vien tik egzistavimas turėtų kelti motyvaciją geriau valdyti riziką ir apriboti ekonominius padarinius. EESRK pripažįsta, jog būtina svarstyti šiuos klausimus, tačiau mano, kad neįmanoma komentuoti pasiūlymo, kadangi nėra pakankamai informacijos.

4.8

Kovojant su ligomis svarbi regioninio suskirstymo galimybė, nors sklandžiai veikianti vidaus rinka sprendžiant veterinarijos klausimus taip pat yra akivaizdžiai būtina. Todėl turėtų išlikti galimybė vienai arba keletui valstybių narių įveikti ligą ir jai atitinkamai suteikti ypatingą statusą vadovaujantis suderintais kriterijais ir tyrimams ir (arba) karantino priemonėms taikomais reikalavimais, atitinkančiais suskirstymo į zonas ir zonų dalis TEB kodeksą, su sąlyga, kad apribojimai yra tinkamai moksliškai pagrįsti ir proporcingi tam tikros ligos keliamam pavojui.

4.9

Iki šiol tarp atitinkamos valstybės narės ir trečiosios šalies buvo sėkmingai sprendžiamos su eksportu susijusios opios krizės. Tam būtini greiti ir veiksmingi sprendimai, todėl ir toliau turėtų išlikti galimybė individualiai vesti derybas. Pagal Komisijos pasiūlymą vietos grupės, sudarytos iš Komisijos, nacionalinių ambasadų ir organizacijų atstovų padėtų stiprinti ES vaidmenį derybose dėl eksporto reikalavimų. Net jei Komisija įgyvendindama siūlomą eksporto strategiją užtikrina geresnį ES politikos suvokimą tam, kad praktikoje liktų kuo mažiau abejonių, iš išsamaus veiksmų plano turėtų būti aišku, kad Komisija tinkamai panaudos valstybių narių kompetenciją ir išteklius.

4.10

Patirtis rodo, kad valdymas yra vienas svarbiausių ligų prevencijos ir gyvūnų gerovės veiksnių ir į būsimas nuostatas būtina įtraukti mokymui ir konsultavimui keliamus reikalavimus. Teisės aktuose turėtų būti nustatyti pagrindiniai biologinio saugumo reikalavimai individualiems ūkiams, įskaitant reikalavimą įsigyti naujus įrenginius; iš šių reikalavimų turi būti aišku, kokios pasekmės laukia gaunant kompensaciją ligos protrūkio atveju. Todėl turėtų būti taikomi papildomi kriterijai ir konkretesnės taisyklės, kurios galėtų būti gairių įvairiems gamybos būdams ir informavimo kampanijų bendradarbiaujant valdžios institucijoms ir gamintojams forma. Turėtų būti numatytos priemonės ūkininkams mėgėjams, skatinančios geriau suvokti apsaugos priemonių reikalingumą. Jie taip pat turėtų būti registruojami, jiems turėtų būti taikomi gyvūnų vežimo reikalavimai ir galimybė tikrinti bandas.

4.11

Valstybėms narėms kuriant veiksmingos veterinarinės sienų kontrolės priemones turėtų būti atliktas bendras konkrečios ligos įvežimo pavojaus ir galimų padarinių įvertinimas, o kontrolė turėtų apimti atrankinio patikrinimo priemones pasienio regionuose siekiant atgrasyti nuo neteisėtos prekybos. Taip pat turėtų būti siekiama geresnio veterinarijos ir muitinės tarnybų veiklos koordinavimo ir lankstesnės sienos kontrolės sistemos, kuri būtų labiau orientuota į pavojų, kad būtų galima skubiai reaguoti į naujus pavojus.

4.12

Atsižvelgiant į visuomenės pritarimą, kovojant su ligų protrūkiais turėtų būti naudojamos vakcinavimo priemonės, jeigu vakcinavimas galės pakeisti arba sumažinti sveikų gyvūnų skerdimą. Tačiau, kaip nurodo Komisija, esant konkrečioms sąlygoms turėtų būti atliekama vakcinacija, pagrįsta pripažintais principais ir veiksniais, pvz., vakcinos prieinamumu ir veiksmingumu, pripažintais bandymais, tarptautinėmis rekomendacijomis ir galimomis prekybos kliūtimis, sąnaudų efektyvumu ir su vakcinos naudojimu susijusiais pavojais. Šiuo požiūriu ir ateityje būtini moksliniai tyrimai ir vystymas.

4.13

Siekiant strategijos tikslų pagrindinis vaidmuo tenka mokslui, inovacijoms ir moksliniams tyrimams. Manoma, kad mokslinių tyrimų išvados gali būti naudojamos gamyboje, teikiant rekomendacijas ar atliekant kontrolę, todėl daugiausia dėmesio strategijoje turi būti skirta galimybėms perduoti žinias. Tai taikytina ir Komisijos mokslinių tyrimų veiksmų planui.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/16

1.1

Komitetas džiaugiasi, kad Komisija, siekdama išvengti nevienodo teisės aktų taikymo valstybėse narėse, nutarė reglamentu reguliuoti profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygas. Priėmus šį reglamentą, neteks galios Direktyva 96/26/EB.

1.2

Komitetas pritaria šiam pasiūlymui, nes jis leis suvienodinti profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų ir patekimo į kelių transporto rinką nuostatas – tiek keleivių, tiek krovinių vežimo – ir parengus aiškesnes, paprastesnes bei geriau kontroliuojamas taisykles, sukuriančias sąžiningos konkurencijos sąlygas, padės įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus.

1.3

Naujasis reglamentas, kuriuo atnaujinamos taisyklės, nustatančios profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygas, ir įdiegiami elektroniniai registrai, atitinka Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programą.

1.4

Reglamente apibrėžiama „transporto vadybininko“ sąvoka: tai asmuo, kuris nuolat ir efektyviai vadovauja įmonei; be to, Komisijos siūlomame reglamente numatyta, kad šis asmuo privalo kelti savo kvalifikaciją, taip pat nustatomos griežtesnės jo santykių su įmone taisyklės. Komiteto nuomone, reikėtų užkirsti kelią„prekybos“ kvalifikacijos pažymėjimais praktikai tai atvejais, kai įmonei vadovauja fizinis asmuo, neturintis reikiamos kvalifikacijos.

1.5

Komitetas pabrėžia, kad reglamente būtina nustatyti pažeidimų kategorijų, tipų ir sunkumo lygių sąrašą, taip pat smulkių pakartotinių pažeidimų dažnumo ribą, kurią viršijus transporto vadybininkas praranda gerą reputaciją, jei tokie pažeidimai įvyko jo vadovaujamos transporto veiklos srityje.

1.6

Kalbant apie pasiūlymo priimti reglamentą 5 straipsnio c punkte numatytą veiklos centrą, EESRK prašo paaiškinti, kokie svarbiausi bruožai turi būti būdingi tokiai vietai, kai kalbama apie MVĮ.

1.7

Komitetas atkreipia dėmesį į reikalavimą įmonei turėti valstybėje narėje pakankamą skaičių automobilių laikymo vietų, kad ji galėtų būti laikoma nuolat įsisteigusia toje valstybėje narėje, ir perspėja, jog šis reikalavimas gali tapti labai sunkia našta, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, todėl primygtinai prašo vietos valdžios institucijų pačioms ir (arba) bendradarbiaujant su įmonėmis, valdančiomis bendras automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti pakankamai tokių automobilių laikymo vietų.

1.8

Komiteto nuomone, savarankiškai dirbantiems asmenims reikia numatyti tokią sistemą, kuri leistų jiems įrodyti savo finansinį pajėgumą nesinaudojant banko garantija, nes įmonėms, kurios tam tikroje valstybėje narėje neprivalo vesti supaprastintos atskaitomybės, tai būtų susiję su didžiulėmis išlaidomis.

1.9

Komitetas pritaria, kad ateityje prieš laikant egzaminą vežėjo profesinei kvalifikacijai įgyti būtų rengiami privalomi ne mažiau kaip 140 valandų trukmės kursai, taip pat pritaria nuostatai, kad valstybės narės privalės akredituoti atitinkamas mokymo įstaigas, kurios padės užtikrinti aukštesnį vežėjų parengimo lygį.

1.10

Komitetas primygtinai prašo Komisijos nustatyti visoms valstybėms narėms bendrą sankcijų, taikomų pažeidus reglamento nuostatas, sistemą.

1.11

EESRK džiaugiasi, kad siūlomu reglamentu bus sukurtas transporto įmonių nacionalinių elektroninių registrų tinklas siekiant pagerinti administracinį bendradarbiavimą ir geriau kontroliuoti kelete valstybių narių veikiančias įmones.

2.1

Siūlomu reglamentu siekiama atnaujinti galiojančias nuostatas dėl profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų, kuriomis nustatomi būtiniausi reikalavimai, taikomi vežėjų reputacijai, finansiniam pajėgumui ir profesinei kvalifikacijai siekiant užtikrinti vienodesnį ir veiksmingesnį jų taikymą.

2.2

Sąlygos imtis profesinės vežimo kelių transportu veiklos iki šiol buvo reglamentuojamos 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus, taikomus vežėjų reputacijai, finansiniam pajėgumui ir profesinei kvalifikacijai, kuriuos turi atitikti įmonės, siekiančios gauti leidimą verstis vežimo kelių transportu veikla, t. y. vidaus arba tarptautiniu mastu vežti krovinius ir keleivius. Šios sąlygos yra vieninteliai bendrieji reikalavimai, nustatyti įmonėms, siekiančioms gauti leidimą verstis kelių transporto veikla, ypač Bendrijos vežimo kelių transportu rinkoje. Be to, direktyvoje numatytas abipusis tam tikrų dokumentų, reikalingų norint gauti tokį leidimą, pripažinimas.

2.3

Ši direktyva valstybėse narėse taikoma labai nevienodai. Toks nevienodas direktyvos taikymas daro žalą kelių transporto vidaus rinkai ir trukdo sąžiningai konkurencijai, todėl siūlomam pakeitimui atlikti kaip tinkama teisinė priemonė buvo pasirinktas reglamentas.

2.4

Svarbiausios naujovės, kurias numatyta įvesti siūlomu reglamentu, yra šios:

2.4.1

Asmenys, kurie leidžia naudotis savo profesine kvalifikacija įmonei, reglamente apibrėžiami kaip transporto vadybininkai, jie turi nuolat ir efektyviai vadovauti transporto įmonių transporto veiklai; jie turėtų būti aiškiai įvardyti ir apie juos turi būti pranešta kompetentingoms institucijoms. Todėl nustatomos griežtesnės transporto vadybininkų santykių su įmone taisyklės. Norėdami gauti profesinės kvalifikacijos pripažinimą visi kandidatai, prieš laikydami privalomą profesinės kvalifikacijos egzaminą, privalo išklausyti 140 valandų kursą, o mokymo centrų bei egzaminavimo centrų akreditavimas yra privalomas.

2.4.2

Valstybė narė, kurioje įsisteigusi įmonė, privalo stebėti, ar įmonės visada atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, todėl reikalaujama, kad įmonė būtų nuolat ir faktiškai įsisteigusi šioje valstybėje.

2.4.3

Įvedami nauji palyginamieji finansiniai rodikliai, kuriais įvertinamas įmonės finansinis pajėgumas, t. y. taikant formulę, leidžiančią nustatyti įmonės pajėgumą vykdyti trumpalaikius skolinius įsipareigojimus, ir šie rodikliai bus nustatomi remiantis įmonės metine finansine ataskaita, o ne iki šiol naudojama formule, paremta nuosavu kapitalu ir rezervais; be to, įmonės galės įrodyti savo finansinį pajėgumą pateikdamos banko garantiją.

2.4.4

Institucijos, nustačiusios, kad vežėjas nebeatitinka geros reputacijos, finansinio pajėgumo arba profesinės kvalifikacijos kriterijų, privalo įspėti jį, o pastarajam per tam tikrą laiką padėties neištaisius, taikyti jam administracines sankcijas nuo įmonės leidimo panaikinimo iki transporto vadybininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo.

2.4.5

Norint įmonėms palengvinti įsisteigimo laisvės įgyvendinimą, būtina, kad bendro pavyzdžio profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, išduodamas remiantis šio reglamento nuostatomis, būtų pripažįstamas pakankamu įrodymu įsisteigimo valstybei narei.

2.4.6

Reglamente numatoma geriau organizuoti administracinį valstybių narių bendradarbiavimą, kuris padidintų kelete valstybių narių veikiančių įmonių priežiūros veiksmingumą. Šiam tikslui reikia sujungti elektroninius registrus, kurie padėtų valstybėms narėms keistis informacija. Kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, reglamente numatyta paskirti valstybių institucijas ryšiams palaikyti ir tiksliau apibrėžti kai kurias bendras procedūras dėl minimalios perduodamos informacijos pobūdžio ir perdavimo terminų.

2.4.7

Komisijai bus pavesta sudaryti pažeidimų, dėl kurių vežėjai kelių transportu praranda reikalaujamą gerą reputaciją, kategorijų, tipų ir sunkumo lygių sąrašą; taip pat Komisijai suteikiama teisė suderinti su technikos pažanga šio reglamento priedus dėl privalomųjų žinių, į kurias reikia atsižvelgti pripažįstant profesinę kvalifikaciją valstybėse narėse, taip pat krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu profesinės kvalifikacijos pažymėjimo pavyzdžio; galiausiai Komisijai pavedama sudaryti sunkiausių pažeidimų, dėl kurių sustabdomas arba panaikinamas leidimas verstis profesine veikla, arba vežėjas gali būti skelbiamas nebetinkančiu eiti pareigas, sąrašą. Šias priemones būtina priimti laikantis reglamentavimo procedūros su atitinkamu tikrinimu, numatytu Sprendimo Nr. 1999/468/EB 5 straipsnio a punkte.

3.1

Siūlomas reglamentas padės siekti Lisabonos tikslų, kadangi juo užtikrinama sąžiningesnė konkurencija transporto sektoriuje ir daugiau skaidrumo kelių transporto įmonių klientams. Atsižvelgiant į svarbiausią kelių transporto vaidmenį gamybos ir prekybos sistemose bei su asmenų judumu susijusiose srityse, siūlomas reglamentas padidins Europos Sąjungos konkurencingumą.

3.2

EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija įgyvendina savo įsipareigojimą, prisiimtą „Geresnio reglamentavimo“ programoje, kurios tikslas – atnaujinti ir supaprastinti Bendrijos acquis, kad nuostatos būtų geriau suderintos, paprastesnės, lengviau kontroliuojamos ir veiksmingiau taikomos.

3.3

Naujasis reglamentas, kuriuo įvedami elektroniniai registrai, atitinka Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programos siekius.

3.4

Komitetas susidomėjęs pažymi, kad Komisija ketina reglamentu, o ne direktyva reglamentuoti profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygas, ir tai reiškia, jog reglamentas galios valstybėse narėse tiesiogiai ir valstybės narės neturės didesnės veiksmų laisvės.

3.5

Naujuoju teisės aktu įvedama bendra apibrėžtis „profesinė vežimo kelių transportu veikla“, kuri apima tiek „profesinę keleivių vežimo kelių transportu veiklą“, tiek „profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą“.

3.6

Reikalavimai, kurie taikomi siekiant imtis profesinės vežimo veiklos, siejami su nauja „transporto vadybininko“ koncepcija: tai asmuo, kuris anksčiau vadovavo įmonei ir kuris leidžia naudotis savo profesinės kvalifikacijos pažymėjimu įmonei, kad pastaroji gautų leidimą verstis profesine veikla; tai lemia griežtesnį transporto vadybininko santykių su įmone reglamentavimą.

3.7

Kalbant apie transporto vadybininko asmenį, būtina pašalinti keletą neaiškumų, susijusių su jo veikla ir jo galimybe vienu metu leisti naudotis savo profesinės kvalifikacijos pažymėjimu keletui įmonių; tuo siekiama užkirsti kelią ligšiolinei „prekybos“ kvalifikacijos pažymėjimais praktikai. Ateityje reikėtų numatyti geresnį savarankiškai dirbančių verslininkų, norinčių gauti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, mokymą; tai būtų naudinga siekiant aukštesnės jų kvalifikacijos ir savarankiškesnio įmonių valdymo.

3.8

Komiteto nuomone, reglamente Komisija turėtų nustatyti pažeidimų kategorijų, tipų ir sunkumo lygių sąrašą, taip pat jų dažnumo ribą, kurią viršijus dėl smulkių pakartotinių pažeidimų transporto vadybininkai, o kartu ir pačios įmonės praranda gerą reputaciją.

3.9

EESRK pritaria reikalavimui, kad prieš laikant egzaminą profesinei kvalifikacijai įgyti kandidatai privalo lankyti atitinkamus kursus, taip būtų užtikrinamas aukštesnis kandidatų žinių lygis, ir taip pat pritaria reikalavimui, kad mokymo centrai būtų akredituoti.

4.1

EESRK pritaria „transporto vadybininko“ apibrėžties įvedimui, kuria apibūdinami asmenys, kurie iki šiol leido naudotis savo kvalifikacija įmonėms, turinčioms leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla.

4.2

Komitetas kreipiasi į Komisiją, kad ši patikslintų, ar yra tik vienas leidimas verstis „profesine vežimo kelių transportu veikla“, ar kalbama apie reglamente vartojamą apibrėžtį, kuria remiantis bus išduodami du atskiri leidimai – vežti asmenis ir vežti krovinius.

4.3

Komitetas pritaria tam, kad reglamentas bus taikomas visoms Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, taip pat įmonėms, norinčioms verstis tokia veikla.

4.4

Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į reglamento taikymo sritį nepatenka įmonės– iki šiol tai buvo valstybės kompetencija – kurios atlieka tik tam tikras keleivių vežimo automobilių transportu nekomerciniais tikslais paslaugas, pagrindinė jų veiklos sritis nėra keleivių vežimas, o naudojamus automobilius vairuoja jų darbuotojai, kadangi kelių eismo taisyklių žinojimas ir atitinkamas paslaugų teikimo organizavimas yra svarbūs sėkmingam šios veiklos vykdymui.

4.5

Reglamente reikėtų įtvirtinti naują papildomą sąlygą, taikomą profesinei vežimo kelių transportu veiklai: įmonės turi būti faktiškai ir nuolat įsisteigusios valstybėje narėje siekiant užkirsti kelią „pašto dėžutės“ tipo įmonių steigimui.

4.6

Tas faktas, kad siūlomu reglamentu valstybėms narėms nedraudžiama kelti papildomų sąlygų įmonėms, norinčioms gauti leidimą verstis profesine vežimo kelių transportu veikla, atrodo nesuderinamas su siekiamu derinimo tikslu atsižvelgiant į sąlygas, susijusias su geros reputacijos reikalavimu, apibrėžtas siūlomo reglamento 6 straipsnyje.

4.7

Komisija turėtų paaiškinti, kaip transporto vadybininkas turi efektyviai ir nuolat vadovauti vežimo kelių transportu įmonės veiklai, jei jam leidžiama vadovauti ne daugiau kaip keturių skirtingų įmonių, iš viso turinčių ne daugiau kaip dvylika transporto priemonių, veiklai. Taigi bus nelengva panaikinti ligšiolinę „prekybos“ kvalifikacijos pažymėjimais praktiką.

4.8

EESRK manymu, būtų geriau, jei reglamente būtų numatytas pažeidimų kategorijų, tipų ir sunkumo lygių sąrašas, taip pat jų dažnumo riba, kurią viršijus dėl smulkių pakartotinių pažeidimų transporto vadybininkas praranda gerą reputaciją; nevertėtų atidėti šių aspektų reglamentavimo vėlesniam laikui.

4.9

EESRK pritaria, kad įmonė faktiškai ir nuolat turi būti įsisteigusi valstybėje narėje, kuri išduoda jai leidimą verstis profesine vežimo kelių transporto veikla, kaip numatyta 5 straipsnio a punkte, kuriame teigiama, jog įmonė turi turėti buveinę valstybėje narėje ir patalpas, kuriose laiko įmonės dokumentus. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į reikalavimą turėti pakankamą skaičių automobilių stovėjimo vietų; šis reikalavimas yra labai didelė našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Automobilių stovėjimo vietų problemą galima būtų išspręsti, jei vietos valdžios institucijos pačios ir (arba) bendradarbiaudamos su įmonėmis, valdančiomis bendras automobilių stovėjimo aikšteles, įrengtų reikiamą stovėjimo vietų skaičių.

4.10

EESRK įžvelgia tam tikrą prieštaravimą, kadangi reglamente, viena vertus, numatyta, jog pačios valstybės narės nustato, kokias sąlygas turi atitikti įmonė, norėdama atitikti geros reputacijos reikalavimą, bet, kita vertus, toliau teigiama, kad valstybės narės nustato, jog įmonė atitinka šį reikalavimą, jei laikosi tam tikrų, reglamente nustatytų sąlygų.

4.11

EESRK negali suprasti, kodėl su finansinio pajėgumo reikalavimu susijusi sąlyga paremta tuo, kad įmonė per finansinius metus bet kuriuo metu gali įvykdyti savo faktinius ir galinčius atsirasti įsipareigojimus; Komiteto nuomone, ankstesnis, su kapitalu ir rezervais susijęs reikalavimas buvo tinkamesnis. Naujoji nuostata numato, kad šis reikalavimas apims visą trumpalaikį turtą, ir quick ratio parametrai gruodžio 31 d. turi būti ne mažesni nei 80 proc.

4.12

Komiteto nuomone, savarankiškai dirbantiems asmenims reikia numatyti tokią sistemą, kuri leistų jiems įrodyti savo finansinį pajėgumą nesinaudojant banko garantija, nes įmonėms, kurios tam tikroje valstybėje narėje neprivalo vesti supaprastintos atskaitomybės, tai būtų susiję su didžiulėmis išlaidomis.

4.13

Bet kuriuo atveju finansinio pajėgumo reikalavimu siekiama, kad įmonės, turinčios leidimą verstis vežimo kelių transportu veikla, pateiktų rinkai tam tikrą garantiją, tačiau jis neturi apsiriboti tiekėjų ir kreditorių reikalavimų tenkinimu, nes tai keltų pavojų bet kokios verslo veiklos rizikos koncepcijai.

4.14

Komitetas pritaria, kad ateityje prieš laikant egzaminą vežėjo profesinei kvalifikacijai įgyti būtų rengiami privalomi ne mažiau kaip 140 valandų trukmės kursai, taip pat pritaria nuostatai, kad valstybės narės privalės akredituoti atitinkamas mokymo įstaigas, galinčias teikti atitinkamą išsilavinimą, nes tai padės užtikrinti aukštesnį šio sektoriaus darbuotojų parengimo lygį.

4.15

EESRK nuomone, laikotarpis tarp dviejų patikrinimų, t.y. valstybiųs narių kas penkeri metai atliekamų patikrinimų (pagal dabartinę nuostatą ne rečiau kaip kas penkeri metai) siekiant nustatyti, ar įmonės vis dar atitinka reikalavimus, kurių būtina laikytis norint verstis profesine vežimo veikla, yra per ilgas. Kita vertus, Komitetas pritaria, kad be numatytų patikrinimų būtų atliekama tikslinga papildoma įmonių, kurios laikomos rizikingomis, kontrolė.

4.16

Jei būtų nustatyta, kad įmonė gali neatitikti reikalavimų, taikomų norint verstis profesine vežimo veikla, EESRK nuomone, tokiai įmonei būtų tikslinga skirti šešių mėnesių terminą netinkamai padėčiai ištaisyti (vietoj iki šiol taikyto vienerių metų laikotarpio).

4.17

EESRK pritaria, kad pagal siūlomą reglamentą kiekviena valstybė narė turėtų sukurti nacionalinį elektroninį kelių transporto įmonių, kurios verčiasi profesine vežimo veikla, registrą, o valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad nacionaliniai registrai būtų sujungti Bendrijos mastu ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir būtų reguliuojamas valstybių narių administracinis bendradarbiavimas. Be to, Komitetas pritaria pasiūlymui reglamentuoti asmens duomenų, patenkančių į registrą arba perduodamų tretiesiems asmenims, apsaugą.

4.18

EESRK pritaria, kad būtų sukurta abipusio diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų, įgytų iki įsigaliojant minėtam reglamentui, pripažinimo sistema.

4.19

Reikia sukurti bendrą sankcijų, taikomų visose valstybėse narėse už šio reglamento pažeidimus, sistemą, o šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

4.20

EESRK nuomone, Komisija, remdamasi nacionalinėmis ataskaitomis, kas dveji metai parengia ataskaitą Parlamentui ir Tarybai apie profesinės vežimo kelių transportu veiklos vykdymą.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/20

1.1

Trumpųjų nuotolių laivyba gali būti ypatingai svarbi toliau plėtojant mišrų vežimą ir logistikos grandines. Turi būti atsižvelgta į visas transporto rūšis. Pasirinkus mišrų vežimą, trumpųjų nuotolių laivyba iš esmės gali būti naudojama ir didesniems atstumams.

1.2

EESRK visiškai pritaria priemonėms, kuriomis siekiama plėtoti ir skatinti trumpųjų nuotolių laivybą. Vis dėlto Komitetui kyla klausimų ir pastabų dėl faktinio šių priemonių įgyvendinimo.

1.3

Šiuo požiūriu reikėtų tikslesnės jūrų greitkelių apibrėžties. EESRK mano, kad taip turėtų būti vadinamos ne tik naujos subsidijuojamos paslaugos, bet ir visos trumpųjų nuotolių laivybos paslaugos. Komitetas džiaugiasi, kad Komisija pasiūlė tikslesnę jūrų greitkelių apibrėžtį darbo dokumente dėl jūrų greitkelių, pridėtame prie 2007 m. spalio 18 d. komunikato „ES krovininio transporto darbotvarkė“, visų pirma todėl, kad ji apima ir šiuo metu teikiamas paslaugas (1).

1.4

Pagal jūrų greitkelių projektus krovinių sutelkimas nedideliame skaičiuje uostų turėtų neigiamų pasekmių paslaugų veiksmingumui ir dėl to, be abejonės, uostose ir jų apylinkėse susidarytų didelės spūstys (2). Tokie pokyčiai prieštarautų tvaraus transporto vystymo siekiui.

1.5

Kuriant jūrų greitkelių sampratą, pirmenybė turėtų būti teikiama papildomų uosto pajėgumų plėtojimui ir susisiekimo su nuo pakrančių nutolusiomis vietovėmis gerinimui naudojant kitas transporto rūšis. Paramos priemonės turėtų būti sutelktos šiems uždaviniams spręsti, kartu tai bus naudinga ir įgyvendinant mišraus transporto politiką.

1.6

Paramos jūrų greitkeliams priemonės turėtų apimti ir infrastruktūrą, konkrečiai turėtų būti skiriamos uostams plėsti ir susisiekimui su nuo pakrančių nutolusiais rajonais gerinti nepažeidžiant šiuo metu taikomų paramos priemonių, susijusių su paslaugomis, veiklos sąnaudomis ir skatinimu.

1.7

Opi problema – išvengti konkurencijos iškreipimo. Kadangi trumpųjų nuotolių laivybos rinkos struktūra ypatinga, šį klausimą reikėtų spręsti itin atsargiai. Turi būti siekiama dalį keliais gabenamo krovinio perkelti į jūrų kelius. Neturėtų būti siekiama jūromis gabenamus krovinius perkelti kitam jūrų vežėjui.

1.8

Komisija norėtų, kad vienas iš jūrų greitkelių projektų vertinimo kriterijų būtų kokybės standartai. Atsižvelgiant į paslaugos pobūdį, turėtų būti taikomi šie kriterijai: dažnumas, prie gamybos proceso priderintos pristatymo paslaugos, patikimumas, paslaugų įvairiarūšiškumas, susisiekimas su nuo pakrančių nutolusiais rajonais, uostų ir transporto mazgų našumas, elektroninė logistika, veiksmingos administracinės procedūros ir kt.

1.9

Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programos vidurio laikotarpio apžvalgoje Komisija teigia, kad bus išnagrinėta galimybė jūrų greitkeliams taikyti kokybės ženklinimą. Savo nuomonėje dėl krovinių transporto logistikos Komitetas jau yra pareiškęs, kad tokia priemonė neturi skatinti biurokratijos didėjimo ir reikalauti papildomų išlaidų.

1.10

Be to, vienas iš svarbiausių prioritetų trumpųjų nuotolių laivybos paslaugų srityje – supaprastinti ir sumažinti administracines procedūras. Europos viduje jūromis gabenamiems kroviniams taikomi muitinės formalumai neturėtų būti sudėtingesni nei formalumai, taikomi kelių transportui. Supaprastintos muitinės procedūros turėtų būti iš esmės pertvarkytos pagrindinį dėmesį skiriant kroviniams ir vežėjui.

1.11

Kliūtys logistikos grandinėje turi būti sumažintos. Komitetas visiškai pritaria Komisijos darbams, vykdomiems pagal komunikatą dėl krovininio transporto logistikos.

1.12

Trumpųjų nuotolių laivybos ir logistikos paslaugų srityse reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Todėl įdarbinimui, švietimui ir profesiniam mokymui turėtų būti skirtas didesnis dėmesys.

1.13

Krovinių vežimo perkėlimas iš kelių į jūrą bus naudingas ir aplinkai, ir visuomenei. Turėtų būti skatinamas laivų išlakų mažinimas. EESRK tikisi, kad šiuo klausimu bus sudaryti tarptautiniai susitarimai.

2.1

Europos jūrų greitkelių plėtojimas nuo 2004 m. yra vienas iš trisdešimties svarbiausių projektų plėtojant transeuropinius transporto tinklus (TEN-T). Transeuropinio transporto tinklo plėtros gairės nustatančio Sprendimo Nr. 884/2004/EB 12a straipsnyje (3) apibrėžiamos pagrindinės jūrų greitkelių sudedamosios dalys. Konkrečiai tariant, buvo pareikšta, kad Transeuropinis jūrų greitkelių tinklas skirtas jūros logistikos maršrutais vežamų krovinių srautams koncentruoti tokiu būdu, kad būtų pagerintos dabartinės susisiekimo jūra linijos arba sukuriamos naujos gyvybingos, reguliaraus ir dažno susisiekimo linijos valstybių narių prekių vežimui, kad būtų sumažintos grūstys keliuose ir (arba) pagerinta prieiga prie atokių ir salose esančių valstybių ir regionų. Jūrų greitkeliai labiausiai skirti krovinių vežimui, bet taip pat turėtų būti naudojami kombinuotam asmenų ir prekių vežimui.

2.2

TEN fondų finansavimo galima prašyti, jeigu išlaidos jūros greitkeliams yra susijusios su įrenginiais ir infrastruktūra. Paslaugoms ir veiklos išlaidoms paramą galima gauti pagal Marco Polo programą (4).

2.3

Bendros svarbos transeuropinio jūrų greitkelių tinklo projektus turi siūlyti mažiausiai dvi valstybės narės. Projektai turi būti susiję su mažiausiai dviejų skirtingose valstybėse narėse esančių uostų įrenginiais ir infrastruktūra. Paprastai siūlomi projektai apima ir viešąjį, ir privatų sektorius, kadangi jie grindžiami atitinkamų valstybių narių kartu skelbiamais kvietimais dalyvauti konkurse ir yra skirti konsorciumams, jungiantiems bent jau laivybos kompanijas ir uostus.

2.4

Sprendime Nr. 884/2004/EB (II priede) išvardijami šie bendros svarbos projektais laikomi jūrų greitkeliai, nustatyti remiantis 12a straipsniu:

2.5

Komisija įvertins projektus remdamasi 12a straipsnyje, kuriame numatytos transeuropinio transporto tinklo gairės, nustatytais kriterijais, apimančiais šiuos pagrindinius aspektus:

2.6

Projektų dėl jūrų greitkelių kūrimo konkurso skelbimo sąlygos nustatytos 2005 m. vasario 28 d. Komisijos vadove.

2.7

Tuo tarpu paskelbti konkursai dėl šių jūrų greitkelių projektų:

Kitus projektus tiria ir svarsto įvairios specialios paskirties grupės.

2.8

2006 m. viduryje parengta trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programos vidurio laikotarpio apžvalga (7).

2.9

Europos Komisija paskyrė Luís Valente de Oliveira (Portugalija) jūrų greitkelių koordinatoriumi.

2.10

2007 m. spalio mėn. Europos Komisija, įgyvendindama krovininio transporto ES darbotvarkę, parengė darbo dokumentą dėl jūros greitkelių (8).

3.1

EESRK nekartą pareiškė pritariąs priemonėms, kuriomis siekiama kaip alternatyvą kitoms, labiau aplinką teršiančioms transporto rūšims plėtoti didžiules galimybes turinčią trumpųjų nuotolių laivybą, kuri taip pat gali padėti sumažinti kelių perkrovimą, nelaimių skaičių, akustinę ir oro taršą (9). Be to, trumpų nuotolių laivyba puikiai tinka mišraus vežimo ir logistikos grandinių atveju bei suteikia galimybių lengviau pasiekti atokius ir salų regionus.

3.2

Taigi, verta visiškai pritarti jūrų greitkelių iniciatyvai. Vis dėlto, dėl jūrų greitkelių apibrėžties kyla keletas klausimų (žr. nuomonę, nurodytą 8 išnašoje) ir pastabų (žr. toliau).

4.1

Dėl jūros greitkelių apibrėžties pagrįstai kyla neaiškumų. Faktiškai jau šiuo metu yra teikiama daug veiksmingų ir kokybiškų trumpųjų nuotolių laivybos paslaugų, o kartu su jomis teikiamos ir kokybiškos mišraus vežimo paslaugos, kurios leidžia mažinti kelių transporto grūstis ir užtikrinti susisiekimą su salų ir atokiais regionais.

4.2

Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programos vidurio laikotarpio apžvalgoje teigiama, kad trumpųjų nuotolių laivyba yra vienintelė vežimo rūšis, turinti daugiau galimybių padėti susidoroti su sparčiai didėjančiais vežimo keliais mastais (10). Nuo 1995 m. iki 2004 m. ES trumpųjų nuotolių laivybos sektoriuje tonkilometriais skaičiuojami vežamų krovinių srautai padidėjo 32 proc., o vežamų keliais – 35 proc. ES-25 trumpųjų nuotolių laivybai tenka 39 proc., o kelių transportui 44 proc. vežamų krovinių. ES-15 trumpųjų nuotolių laivybai teko 42 proc., o kelių transportui 44 proc. vežamų krovinių.

4.3

Šių gerų trumpųjų nuotolių laivybos rodiklių pasiekta dėl to, kad laivų savininkai daug investavo į laivus ir, daugeliu atvejų, į įvairiarūšės logistikos sistemas, buvo gerinamas logistikos paslaugų veiksmingumas ir jų pardavimas, nacionaliniai įgalioti atstovai trumpųjų nuotolių laivybos klausimais šalino kliūtis, pakrantės laivybos skatinimo centrai atliko savo praktinį darbą, o ūkio subjektai bendradarbiavo su Europos institucijomis.

4.4

Tikslas yra nesutrukdyti šiai sėkmei atsisakant jūrų greitkeliais laikyti privataus sektoriaus iniciatyva jau teikiamas paslaugas ir jiems priskirti tik subsidijuojamas paslaugas. Komitetas džiaugiasi, kad Komisija pasiūlė tikslesnę jūrų greitkelių apibrėžtį 2007 m. spalio 18 d. darbo dokumente dėl jūrų greitkelių, pridėtame prie tos pačią dieną paskelbto komunikato „ES krovininio transporto darbotvarkė“, visų pirma todėl, kad ji apima ir šiuo metu teikiamas paslaugas (11).

5.1

Tarp kelių transporto greitkelių ir jūrų transporto greitkelių esama esminio skirtumo. Vežimas sunkvežimiais greitkeliu vyksta iš vieno taško į kitą kiek galima tiesesniu keliu. Tačiau jūrų transporto atveju kroviniai iš nuo pakrantės nutolusių rajonų arba į juos gabenami per keletą skirtingų tarpusavyje konkuruojančių uostų. Konkrečioje prekybos srityje geriausiai gebantys konkuruoti ir našiausiai dirbantys uostai bus įtraukti į įvairius laivų savininkų laivybos tvarkaraščius.

5.2

Krovinių sutelkimas ribotame skaičiuje parinktų uostų turės neigiamo poveikio paslaugų teikimo veiksmingumui (12) ir neabejotinai sukels grūstis uostuose ir jų prieigose. Tai jokiu būdu nepasitarnaus tvaraus transporto vystymui.

5.3

Be to, tam tikrus uostus įtraukus į jūrų greitkelius, o kitų ne, taip pat būtų iškreipta konkurencija teikiant uosto paslaugas. Atrenkant uostus, turi būti suteiktos galimybės tiems uostams, kurie nuolat gerindami savo našumą, integruojasi į jūrų greitkelių tinklus.

6.1

Trumpųjų nuotolių laivyba gali būti ypatingai svarbi toliau plėtojant mišrų vežimą ir logistikos grandines. Turi būti atsižvelgta į visas vežimo rūšis (13). Pasirinkus mišrų vežimą, trumpųjų nuotolių laivyba iš esmės gali būti naudojama ir didesniems atstumams. Šiuo atžvilgiu uostų, kurie yra įvairiarūšio transporto centrai, vaidmuo yra ypač svarbus. Šiuo klausimu plėtojami įvairūs projektai (14).

6.2

Kitos kliūtys logistikos grandinėje turi būti sumažintos. Komitetas visiškai pritaria Komisijos darbams vykdomiems pagal komunikatą dėl krovininio transporto logistikos.

6.3

Trumpųjų nuotolių laivybos ir logistikos paslaugų srityse reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas įdarbinimui, švietimui ir profesiniam mokymui.

7.1

Spūsčių problemos, su kuriomis susiduria Europos uostai, yra gerai žinomos. Tad ypač svarbu, kad didžiausi tos pačios kategorijos uostai turėtų galimybę toliau vystytis kaip trumpųjų nuotolių laivybos uostai.

7.2

Uostų ir susisiekimų su nuo pakrantės nutolusiais rajonais vystymąsi ir plėtojimą apsunkina ir dažnai labai stabdo bei (arba) užkerta kelią taikomų teisės aktų ir aplinkos apsaugos reikalavimų suvaržymai ir interpretavimas. Šiuo atžvilgiu nuo dviejų iki vienuolikos metų trunkančio vilkinimo atvejai paminėti Europos jūrų uostų organizacijos metinėje ataskaitoje (15).

7.3

Pramonės atstovai konsultacijų dėl ES uostų ir Žaliosios knygos dėl būsimos Europos Sąjungos jūrų politikos metu ne kartą pareiškė, kad šiai problemai nedelsiant reikia skirti deramą dėmesį (16). Komitetas mano, kad Komisija skiria šiam klausimui būtiną dėmesį 2007 m. spalio 18 d. komunikate dėl bendrosios ES uostų politikos (17).

7.4

Taip pat yra aišku, kad paramos jūros greitkeliams priemonės visų pirma turėtų būti nukreiptos į infrastruktūrą ir ypač uostų ir susisiekimo su nuo pakrantės nutolusiais rajonais plėtrą. Šis požiūris taip pat visiškai atitinka mišraus transporto sąvoką, kurią Baltosios knygos dėl ES transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalgoje (18) ir Komisijos komunikate dėl Europos krovininio transporto logistikos pasiūlė Komisija (19).

7.5

Tai žinoma netrukdo toliau taikyti esamas pagalbos priemones paslaugoms, veiklos sąnaudoms ir skatinimui.

8.1

2.5 punkto paskutinėje įtraukoje minėta, kad pati Komisija teigia, jog valstybės pagalba neturi būti prielaida konkurencijos iškraipymui teikiamų paslaugų srityje. Atsižvelgiant į bendrą svarbą ir siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos, reikėtų išsamiai ištirti, kokį poveikį turėtų jūros greitkelių subsidijavimas.

8.2

Tai nelengva užduotis. Trumpųjų nuotolių laivybos paslaugos teikiamos su nuo pakrantės nutolusiais rajonais susijusiems uostams, kuriuose laivai sustoja. Kaip nurodyta 5.1 punkte, nuo pakrantės nutolęs rajonas gali apimti gana didelę teritoriją, kuriai paslaugas teikia skirtingi uostai.

8.3

Todėl analizuojant atitinkamą rinką, negalima dėmesį sutelkti į vieną konkretų uostą; reikėtų įvertinti visą krovinių vežimo rinką siekiant užkirsti kelią krovinių perkėlimui iš vieno trumpųjų nuotolių jūros laivybos paslaugos teikėjo ar uosto kitam.

8.4

Kaip minėta 2.5 punkto trečioje įtraukoje, pareiškėjas dėl naujo jūrų greitkelio projekto turi įrodyti, jog projektas yra įgyvendinamas ir patikimas; taip pat reikia stebėti, kad būtų išvengta bet kokio konkurencijos iškraipymo.

8.5

Tad skirstant pagalbą projektams skaidrumas yra būtinas. Taip pat reikėtų nedelsiant daryti pataisymus, kai atrodo, jog kroviniai dirbtinai perkeliami iš vieno pakrančių laivybos subjekto ar uosto kitam.

8.6

Jūrų greitkeliams teikiamos pagalbos tikslas – perkelti vežimus iš kelių transporto jūrų transportui. Italijoje pasiūlyta vadinamoji ECO premija (20), kai vežėjai, dalyvaujantys įgyvendinant šią idėją, gauna subsidijas, yra geras teisingai teikiamos ir konkurencijos neiškreipiančios pagalbos pavyzdys.

9.1

Kaip minėta 2.5 punkte, Komisija jūrų greitkelių projektams vertinti vadovausis kokybės standartais. Priklausomai nuo paslaugos pobūdžio turėtų būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus: dažnumas, prie gamybos proceso priderintos pristatymo paslaugos, patikimumas, paslaugų įvairiarūšiškumas, susisiekimas su nuo pakrančių nutolusiais rajonais, uostų ir įvairių rūšių transporto mazgų našumas, elektroninė logistika, veiksmingos administracinės procedūros ir kt.

9.2

Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programos vidurio laikotarpio apžvalgoje (21) Komisija teigia, kad bus išnagrinėta galimybė jūrų greitkeliams taikyti kokybės ženklinimą. Savo nuomonėje dėl krovinių transporto logistikos Komitetas jau yra pareiškęs, kad tokia priemonė neturi skatinti biurokratijos ir reikalauti papildomų išlaidų (22).

10.1

Minėtoje žaliojoje knygoje dėl būsimos Europos Sąjungos jūrų politikos ir baltosios knygos dėl tvaraus transporto laikotarpio vidurio apžvalgoje Komisija kalba apie „bendrąją Europos jūrų erdvę“, t. y. apie Europos jūrų erdvę be sienų. Neabejotina, kad Komisijos tikslas – supaprastinti trumpųjų nuotolių laivybai taikomas administracines procedūras, kad jos būtų suderintos su kelių transportui taikomomis procedūromis.

10.2

EESRK bendros ES jūrų erdvės klausimu savo poziciją išreiškė savo nuomonėje dėl minėtos žaliosios knygos ir savo nuomonėje dėl bendrosios ES uostų politikos (23):

EESRK supranta, kad mintis apie Europos bendrąją jūrų erdvę, nuo šiol vadinama naujai (žr. 10.1 punktą), susijusi tik su virtualia jūrų erdve, kurioje ES vidaus laivybos paslaugoms būtų taikomi supaprastinti administraciniai ir muitinės formalumai, panašūs į tuos, kurie taikomi vidaus rinkoje vežimams kelių ar geležinkelio transportu. Po to, kai bus gauti Komisijos paaiškinimai ir jie bus aiškiai išdėstyti komunikate, EESRK šiai minčiai gali pritarti, jeigu ji atsižvelgs į UNCLOS ir TJO konvencijų laikymąsi tarptautiniuose vandenyse, įskaitant „laivybos laisvę“ ir „taikaus plaukiojimo teisę išskirtinėse ekonominėse zonose“.

10.3

Supaprastinti muitinės procedūras ne kartą prašė Jūros pramonės forumas (angl. MIF) ir trumpųjų nuotolių laivybą skatinantys nacionaliniai ryšių centrai. Šiuo klausimu dar 2002 m. Komisija paskelbė dokumentą siekdama paskatinti trumpųjų nuotolių laivybai taikyti supaprastintą muitinės procedūrą (24).

10.4

Vis dėlto įgyvendinant šio vadovo gaires visos problemos negali būti išspręstos. Pagrindinė problema yra ta, kad būtina gauti reguliarių paslaugų (licencijuotų reguliarių laivybos paslaugų) statusą, tiesiogiai susijusį ir su laivu, ir laivybos kompanija (vežėjas). Jeigu turi būti numatytas kitas laivas, apie tai turi būti pranešta. Jeigu laivas, gabenantis krovinį ES viduje, savo kelionės metu sustoja trečiosios šalies uoste, ES kroviniams taikoma supaprastinta procedūra atšaukiama (vadinamasis užkrėstas laivas).

10.5

Išspręsti problemą būtų galima šią supaprastintą procedūrą susiejant su atitinkama laivybos kompanija (vežėju) ir kroviniu. Tuomet ES viduje gabenamoms prekėms ir (arba) kroviniams bet kuriuo atveju būtų galima taikyti supaprastintą procedūrą, kuri turėtų būti tokia pati kaip ir kelių transportui taikoma procedūra.

10.6

Reikėtų aptarti daugiarūšės atsakomybės klausimą. Dėl šio klausimo bus tariamasi Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijoje (angl. UNCITRAL). EESRK rekomenduoja skubiai sudaryti susitarimą.

10.7

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl saugumo priemonių jūrų transportas neturėtų atsidurti prastesnėje padėtyje nei antžeminis transportas.

11.1

Laivyba tebėra mažiausiai aplinką teršianti transporto rūšis. Išskyrus sieros junginius (SOx), laivybos išlakų kiekiai tonkilometriui yra mažesni nei kitų rūšių transporto. Vis dėlto turėtų būti imtasi priemonių nuolat gerinti šią padėtį. Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) šiuo metu peržiūri tiesiogiai su tuo susijusį MARPOL konvencijos VI priedą. Siekiant rasti bendrą sprendimą, šiai procedūrai vertėtų pritarti be išlygų.

11.2

TJO diskusijose bus atkreiptas dėmesys į išmetamų sieringumo kontrolės zonas (25) išplėtimą, kurioms bus taikomos žemesnės leistinų išlakų ribos. Šiuo klausimu trumpųjų nuotolių laivyba yra ypač pažeidžiama, kadangi tokia veikla faktiškai vykdoma pakrančių regionuose ir ją sudaro dažni plaukiojimai. Todėl reikėtų ypač stengtis neapleisti trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo.

11.3

Anglies dvideginio (CO2) išmetimo tonkilometriui rodikliai laivybos srityje taip pat geri. Pasak nepriklausomų šaltinių (26), laivybai iš viso tenka tik nuo 1,75 iki 2 proc. visų išmetamų šiltnamio dujų. Šioje srityje taip pat tiriama, kokiomis priemonėmis galima pagerinti laivybos poveikio aplinkai rodiklius.

11.4

EESRK rekomenduoja skatinti tyrimus ir plėtrą bei finansinę pagalbą, skirtą kuro kokybei gerinti ir siekiant sumažinti laivybos išlakų kiekius.

11.5

Dėmesio reikėtų skirti ne tik išlakų klausimui, bet ir dėl išaugusios pakrančių laivybos atsiradusio aplinkos teršimo jūrų regionuose kontrolei.

11.6

Pagrindinis jūrų greitkelių tikslas yra perkelti krovinių vežimus iš kelių į jūrą. Tai turės ir teigiamą poveikį aplinkai, ir bus naudinga visuomenei, kadangi sumažės kelių perkrovimas, akustinė tarša ir eismo įvykių skaičius keliuose. Nepamirštant, kad reikia nuolat siekti pažangos mažinant laivų išlakų kiekį, būtina atkreipti dėmesį į pirmiau minėtus klausimus.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/25

1.1

EESRK remia Komisijos pasiūlymą, nes juo bus skatinamos inovacijos ir konkurencingumas, bus stiprinama konkurencija telekomunikacijų rinkoje, o vartotojams bus suteiktas didesnis pasirinkimas.

2.1

Pagal 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 87/372/EEB (1), papildytos 1987 m. birželio 25 d. Tarybos rekomendacija 87/371/EEB (2) ir 1990 m. gruodžio 14 d. Tarybos nutarimu (3), nuostatas 890–915 ir 935–960 MHz dažnio juostos (dar vadinamos 900 MHz juosta) buvo paliktos ir turėjo būti skirtos tik viešojo europinio korinio skaitmeninio judriojo ryšio paslaugai, teikiamai kiekvienoje valstybėje narėje pagal bendrą specifikaciją.

2.2

Dėl rinkos pokyčių apskritai pritariama tam, kad būtų panaikintas apribojimas palikti 900 MHz juostą tik GSM ryšiui, kad naujomis ir kitokiomis skaitmeninėms technologijoms šiais dažniais būtų galima teikti novatoriškas paslaugas.

2.3

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (4) nustato teisinį pagrindą, užtikrinantį suderintąsias sąlygas, susijusias su radijo spektro prieinamumu ir veiksmingu naudojimu, kai reikia įgyvendinti Bendrijos politiką tokiose srityse kaip ryšiai, transportas, visuomeninis transliavimas, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.

EESRK rėmė pasiūlymą dėl šio sprendimo (5), manydamas, kad jis garantuotų racionalų, teisingą, veiksmingą ir ekonomišką dažnių naudojimą teikiant visas radijo ryšio paslaugas.

2.4

Šio sprendimo tikslas:

2.5

Šiuo sprendimu Komisijai suteikiama galimybė priimti technines įgyvendinimo priemones, skirtas užtikrinti radijo spektro juostos prieinamumo ir veiksmingo jos naudojimo suderintąsias sąlygas. Todėl, kai suderinimo reikia, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir Bendrijos politiką, Komisija suteikia įgaliojimus EPTAK Europos lygmeniu parengti techninius kriterijus, kuriais vadovaujantis RSK galėtų sukurti ir priimti spektro suderinimo priemones.

3.1

Siekiant panaikinti 1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/372/EEB dėl dažnių juostų, kurios turi būti paliktos viešajam paneuropiniam koriniam skaitmeniniam antžeminiam judriajam ryšiui suderintai diegti Bendrijoje, nustatytą apribojimą ES valstybėse narėse 900 MHz juostą palikti tik GSM ryšiui, ši direktyva turėtų būti panaikinta Europos Parlamentui ir Tarybai šiuo klausimu priėmus specialią direktyvą.

3.2

Toks žingsnis reikalingas, jeigu norima užtikrinti sėkmingą iniciatyvos i-2010. Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti  (7) įgyvendinimą ir, leidus 900 MHz juostą naudoti kitoms technologijoms, pasiekti didesnį konkurencingumą, suteikiant vartotojams kiek įmanoma daugiau laisvės rinktis paslaugas ir technologijas.

3.3

Laikydamasi Sprendimo 676/2002/EB nuostatų, Komisija įgaliojo EPTAK parengti mažiau ribojančias technines sąlygas. Įgyvendinant šį įgaliojimą buvo parengtos sąlygos, kurios remiasi principu, jog 900 MHz gali veikti drauge ir yra visiškai suderinama su GSM ir UMTS technologijomis. Ateityje įgaliojimai gali būti išduodami norint parodyti kitų technologijų suderinamumą su GSM, taip pasiūlant naujų platesnio šios juostos panaudojimo galimybių.

4.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija savo pasiūlymą pateikia direktyvos forma ir laiko tai įstatymiškai priimtina. Pasiūlymu prisidedama prie pastangų, kurių tikslas – Bendrijos acquis communautaire atnaujinimas ir supaprastinimas. EESRK savo nuomonėse visada rėmė šį tikslą.

4.1.1

Teisingumo Teismo teisminė praktika daugeliu atvejų nustato, kad privalomi institucinės teisės aktai gali būti keičiami arba panaikinami tik vėliau priimtais tokio paties tipo teisės aktais. Todėl poreikis priimti specialią direktyvą, panaikinančią Direktyvą 87/372/EEB, yra visiškai pagrįstas.

4.2

Teisinės pasiūlymo aplinkybės dėl keleto priežasčių taip pat pateisina jo priėmimą.

4.3

Rinkos pokyčiai telekomunikacijų pramonėje skatina įdiegti naujas skaitmenines technologijas, kurios galėtų veikti kartu su GSM 900 MHz juostoje ir būtų naudingos plečiant balso, duomenų ir daugialypės terpės paslaugų mažesniais įkainiais naudojimą kaimo vietovėse arba mažai gyventojų turinčiuose regionuose.

4.4

Komitetas teigiamai vertina tai, kad dėl mažesnio bazinių stočių skaičiaus, aplinkosaugos išlaidos taikant šią technologiją bus nedidelės.

4.5

Šios naujos technologijos, pavyzdžiui, UMTS, taip pat sukūrė europinę rinką susijusioms paslaugoms.

4.6

Pažymėtinas apdairus Komisijos elgesys: prie pasiūlymo pridedamos ir kitos priemonės, t. y. planai paruošti techninio derinimo priemones, siekiant užtikrinti tolesnį 900 MHz juostos naudojimą GSM paslaugoms, ir komitologijos nuostatų taikymą pagal Sprendimą dėl radijo spektro, siekiant operatyviai reaguoti į technologinę pažangą ir ES lygmeniu priimti naujas teisės aktų suderinimo nuostatas.

4.7

Tiek būtinas pirmiau minėtos direktyvos panaikinimas, tiek būsimas naujų radijo spektro naudojimo valstybėse narėse sąlygų taikymas atitinka subsidiarumo principą, nes vienintelis ir konkretus šių priemonių tikslas yra tinkamas 900 Mhz juostos naudojimas; jos taip pat nepažeidžia nacionalinių sprendimų priėmimo galių, susijusių su šios juostos naudojimu kitoms, papildomoms paslaugoms arba valstybių narių teisės išduodant spektro naudojimo leidimus.

4.8

Europos Komisijos siūlomos arba planuojamos priemonės gali būti taikomos visoms spektre naudojamoms technologijoms ir paslaugoms, taip sudarant sąlygas lanksčiau ir veiksmingiau panaudoti šį spektrą.

4.9

Spektro valdymas turi būti reglamentuojamas pagal bendrus technologijų neutralumo principus, derinant juos su paslaugų neutralumu, lankstumu ir skaidrumu, užtikrinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę, žiniasklaidos priemonių išraiškos laisvę ir įvairovę bei atsižvelgiant visų valstybių narių socialinius, kultūrinius ir politinius poreikius.

4.10

EESRK mano, kad veiksmingas radijo spektro naudojimas yra būtinas garantuojant prienamumą įvairiems potencialiems paslaugų teikėjams ir todėl yra svarbiausias ekonomikos augimo, našumo ir Europos pramonės vystymosi veiksnys įgyvendinant Lisabonos strategiją bei prisideda prie pasirinkimo galimybių didinimo vartotojams.

4.11

Šis pasiūlymas būtų naudingas Europos piliečiams ir todėl, kad gerokai sumažėtų kliūčių pažangių judriojo ryšio technologijų diegimui ir geografinės skaitmeninės atskirties problemos sprendimui, būtų skatinama socialinė bei teritorinė sanglauda, pagerėtų paslaugų, kurios gali būti teikiamos ir už mažesnę kainą, kokybė, naudojant žemesnius dažnius sumažėtų būtinų bazinių stočių skaičius ir padidėtų aplinkosauginė nauda bei būtų užtikrinama nuolatinė sveikatos apsauga nuo elektromagnetinės spinduliuotės ir kt.

4.12

Tačiau EESRK nuomone, Europos Komisijos numatytos Bendrijos priemonės galėtų būti papildytos pradedant taikyti įvairaus pobūdžio ir taikymo srities priemones.

4.12.1

Visų pirma, plačiu teisės aktų leidybos politikos požiūriu, priėmus siūlomą teisės aktą pagal Komisijos komunikato COM (2006) 129 nuostatas turėtų būti numatyti biudžeto išmokos, siekiant, jei reikia, palengvinti reikalingos infrastruktūros sukūrimą valstybėse narėse, neturinčiose tinkamo bazinių stočių tinklo. Tačiau šiuo atveju būtina ypatingai pasirūpinti aplinkos apsauga, kad dėl priemonių, kurių imamasi, neatsirastų išlaidų dėl poveikio aplinkai.

4.12.2

Be to, šiuo metu galiojantys Bendrijos teisės aktai dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų turi būti pakoreguoti, siekiant užtikrinti, kad visos valstybių narių išduotos koncesijos radijo spektro naudojimui atitiktų skaidrumo, nediskriminavimo ir viešojo intereso apsaugos sąlygas.

4.12.3

Trečia, komitologijos sprendimuose, papildančiuose teisinį Europos radijo spektro naudojimo aspektą, turi būti pateiktos specialiosios nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad šiuo metu galiojantys Bendrijos teisės aktai dėl elektroninio prieinamumo būtų taikomi visuotinai. Tiksliau reikia pasirūpinti, kad tokiuose sprendimuose būtų numatyta galimybė savo teisėmis visiškai pasinaudoti neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir mažai arba jokių žinių apie skaitmenines technologijas neturintiems piliečiams, laikantis Komisijos komunikato COM(2007) 694 dėl tinkamo pažangos skaitmeninėje srityje išnaudojimo nuostatų.

4.12.4

Šiuo tikslu galėtų būti sukurtos įvairios paskatos, kurios būtų nustatytos tinkamu laiku, siekiant paskatinti telekomunikacijų sektorių ir valstybių narių institucijas, ypač vietos ir regionų lygiu, imtis atitinkamų priemonių ir sudaryti piliečiams galimybes naudotis naujausiais technologijų pasiekimais.

4.13

Tikėtina, kad naujosios techninės sąlygos bus įgyvendinamos be papildomos nereikalingos finansinės ar administracinės naštos Bendrijos, nacionaliniu arba regionų lygiu.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/27

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą parengti Europos energijos vartotojų teisių chartiją.

1.2

EESRK mano, kad chartija – tai pirmas žingsnis ryžtingiau ir veiksmingiau įgyvendinant vartotojų teises, kurių vien rinkos procesais neįmanoma visiškai užtikrinti, kaip teisingai nurodo Komisija.

1.3

EESRK laikosi nuomonės, kad, jeigu įmanoma, reikia vengti priimti neprivalomus teisės aktus. Pritardamas Europos Parlamento rezoliucijai, EESRK mano, kad piliečių teisių užtikrinimas turi būti įteisintas privaloma teisine forma ir kad neprivalomų teisinių priemonių (angl. soft law) priėmimas neleidžia iki galo pasiekti tikslų. Keleivių teisių srityje Komisija nusprendė, kad būtina priimti 2004 m. vasario 11 d. Reglamentą (EB) Nr. 261/2004, todėl neaišku, kodėl energijos vartotojų teisės turėtų būti reglamentuojamos neprivalomu dokumentu

1.4

EESRK rekomenduoja Komisijai, papildomai prie šiuo metu priimamų direktyvų siūlomų pakeitimų, nedelsiant pradėti svarstyti galimybę pakeisti chartiją Europos energijos vartotojų teisių reglamentu.

1.5

EESRK mano, kad direktyvomis užtikrinamos teisės turi būti taikomos visiems galutiniams vartotojams, ypač privatiems asmenims bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Elektros energijos Direktyva 2003/54 leidžia valstybėms narėms savo nuožiūra garantuoti mažosioms įmonėms (kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurių balansas neviršija 10 milijonų eurų) universaliąsias paslaugas, t. y. teisę gauti konkrečios kokybės elektros energiją už aiškiai ir lengvai palyginamą, skaidrią ir pagrįstą kainą.

1.6

EESRK laikosi nuomonės, kad tokios nevienodosssąlygos nėra visiškai pateisinamaos ir kad teisė į universaliąsias paslaugas turėtų būti pripažinta bent jau mažosioms ir vidutinėms įmonėms visoje Europos Sąjungoje. Siekdamas šio tikslo ir atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu EESRK svarstomas Trečiasis energetikos paketas iš dalies keičia elektros energijos direktyvą 2003/54, Komitetas primygtinai rekomenduoja Komisijai pakeisti 2 straipsnį atsižvelgiant į pirmiau minėtą poziciją arba įtraukti nebuitinius vartotojus tarp asmenų, kuriems skirta ši teisių chartija.

1.7

EESRK laiko būtina, jog sąvoka „vartotojas“ reikštų galutinį vartotoją, t. y. energijos tiekimo įmonės klientą. Komunikate „Europos energetikos politika“, kuriame konkrečiai kalbama apie Europos vartotojų chartiją, ir svarstomame pasiūlyme dėl Energijos vartotojų teisių chartijos naudojami skirtingi terminai sukelia neaiškumą ir sumaištį. Mažųjų ir vidutinių įmonių bei komercinę veiklą vykdančių bendrovių suinteresuotumas turėti garantiją nuolat gauti pakankamai energijos savo gamybinei veiklai vertas ne mažesnio dėmesio, ypač konvergencijos ir sanglaudos regionuose.

1.8

Universaliųjų paslaugų garantija, suteikta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymas, nepalankiose ekonominėse sąlygose esančių ir „energetinio skurdo“ (nesugebėjimo užmokėti už energiją) pavojų patiriančių visuomenės sluoksnių apsauga, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, sutarčių sudarymo laisvė, teisė gauti informaciją, teisė greitai būti prijungtu prie tiekimo tinklo, pasirašyti aiškias sutartis, pagrista ir skaidri kaina, kurią galima palyginti su kitų tiekėjų kainomis, nepertraukiamo tiekimo garantija, naudojamų energijos šaltinių pažinimas – visa tai yra absoliučios svarbos klausimai, todėl Komisija teisingai pastebi, kad vien tik rinkos procesais neįmanoma patenkinti tokio socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės „savimonės“ lygio. EESRK ryžtingai remia visas iniciatyvas, kuriomis paprastai ir veiksmingai siekiama šių tikslų, ir ragina Komisiją taikyti visas tikslingiausias priemones.

1.9

EESRK rekomenduoja apsvarstyti, ar tikslinga įtraukti į Trečiąjį energetikos paketą elektros energijos direktyvos A priedo papildomus pakeitimus be trijų jau numatytų pakeitimų.

1.10

Dar 2001 m. EESRK siūlė Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupę (ERGEG) perorganizuoti į agentūrą. Komitetas su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija šiuo metu įgyvendina minėtą pasiūlymą, kuris įtrauktas į Trečiąjį energetikos paketą, ir rekomenduoja, kad būsimos agentūros uždaviniuose taip pat būtų numatyta tikrinti, ar tinkamai užtikrinamos vartotojų teisės, ypač, ar apsaugomi pažeidžiamoms grupėms priklausantys vartotojai. EESRK remia vartotojų asociacijų, mažųjų ir vidutinių įmonių, šios pramonės atstovų ir profesinių sąjungų veiklą plėtojant bendradarbiavimą ir bendros atsakomybės principą, kaip buvo daroma transporto sektoriuje. Europos apskritojo stalo konferencija, kuri nustato agentūros veiklos sritis ir reguliuoja gamintojų ir galutinių vartotojų santykius, gali būti labai naudinga siekiant šių tikslų. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų stebėti rinkas pagal savo kompetenciją.

1.11

EESRK palankiai vertina komunikato priede išdėstytus Komisijos pasiūlymus, kuriuos veiksmingai įgyvendinus būtų sustiprintos vartotojų teisės. Ypač Komitetas pažymi, kad reikia veiksmingai užtikrinti viešosios paslaugos ir universaliųjų paslaugų teises, identifikuojant alternatyvią bendrovę, kuri galėtų pakeisti įprastą tiekėją energijos tiekimo krizių metu.

1.12

Bendrojoje rinkoje sutartims taikomos vienodos taisyklės: skaidrumas, įgyvendinimo nuostatos, aiški ir nemokama ginčų sprendimo tvarka, nuostolių kompensavimas turėtų būti vienodi, kad būtų skatinamas vartotojų tarpvalstybinis judumas ir atverta Europos rinka taip pat ir galutiniams vartotojams.

1.13

Pagrįstos, skaidrios ir palygintinos kainos. Aiškios ir išsamios sąskaitos, kuriose nurodoma vartotojams naudinga informacija apie elektros energijos gamybai naudojamus energijos šaltinius, CO2 ir kitų šiltnamio dujų išlakas ir su Bendrijos politika suderintus energijos taupymo pasiūlymus.

1.14

Laisvas tiekėjo pasirinkimas, galimybė greitai ir nemokamai jį pakeisti, minimalaus sutarčių galiojimo termino taikymas – tai teisės, susijusios su visišku rinkos kūrimo užbaigimu.

1.15

Informacija. Ji turi būti patikima, išsami ir aiškiai nurodanti prisijungimo, naudojimo, tarifų, kainų ir jų pasikeitimo sąlygas.

1.16

Skundų srityje tikslinga ryžtingai pasirinkti neteisminio ginčų sprendimo kryptį, taikant Komisijos rekomendacijas 98/257 ir 2001/310.

1.17

Reikia sustiprinti ir veiksmingiau įgyvendinti atstovavimo teisę, pasitelkiant vartotojų asociacijas. Apskritojo stalo konferencija, sukurta prie steigiamos agentūros, galėtų suburti visus suinteresuotus subjektus ir rasti geriausius sprendimus vartotojų teisėms veiksmingai užtikrinti.

1.18

„Energetinis skurdas“ – tai atimta galimybė gyventi oriai. Reikia suvienodinti atsakingo vartotojo apibrėžtį bei jam skirtas priemones ir vengti energijos tiekimo nutraukimo taikant minimalaus tiekimo garantiją, tačiau atsisakyti nemokamai tiekti energiją. Atsakingumo principas turėtų visada būti išsaugotas.

1.19

Reikia veiksmingai kovoti su nesąžininga komercine veikla, atnaujinant 2005 m. gegužės 11 d. direktyvos 2005/29/EB 1 priede išdėstytas nuostatas. Kita nesąžininga veikla galėtų būti nustatyta reguliavimo priemonėmis, o ne keičiant direktyvą.

1.20

Be devynių Komisijos iškeltų klausimų, EESRK siūlo apsvarstyti ir tuos klausimus, kurie buvo įtraukti į teisių chartijas, kurios jau yra pasirašytos energiją tiekiančių įmonių ir vartotojų asociacijų, pvz., kelete Sąjungos valstybių: teisė vartotojui gauti kompensaciją už sugaištą laiką, teisė dalyvauti ir būti atstovaujamu, teisė į kokybę ir saugumą, teisė gauti geriausius tarifus, t. y. geriausiai atitinkančius vartotojo profilį, teisė į nuostolių atlyginimą ir į greitą sutaikinimo ir ginčų sprendimo procedūrą.

2.1

2007 m. sausio 10 d. komunikatuose (1), (2) Komisija jau buvo paskelbusi apie savo ketinimus priimti dujų ir energijos tiekimo įmonių „vartotojų“ teisių chartiją, kuriai pritarė kovo 8–9 d. pavasario Europos Vadovų Taryba. Jos metu buvo prašoma „geresnės vartotojų apsaugos, t. y. tobulinant Energijos vartotojų chartiją“.

2.2

Pripažindama, kad vien rinkos procesais neįmanoma visiškai užtikrinti vartotojų interesų, Komisija pabrėžia, kad jau priimtose direktyvose yra numatyti su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir garantuojamos vartotojų teisės. Skelbiamos priemonės, susijusios su stebėjimu, ar nacionaliniu lygiu užtikrinama galimybė naudotis vartotojų teisėmis, ir siekiu užtikrinti „veiksmingą“ tų teisių įgyvendinimą, griežtesnį jų taikymą ir išplėtimą.

2.3

Europos energijos ir dujų rinkos visiškas liberalizavimas (atvėrimas) nuo 2007 m. liepos 1 d. yra puiki galimybė pradėti specialią piliečiams skirtą informacinę kampaniją, kurioje dalyvautų vartotojų organizacijos ir kurios metu būtų informuojama apie galimybės pasirinkti tiekėją privalumus ir toliau naudotis tokiomis pačiomis teisėmis.

2.4

Energija yra svarbi kiekvienam Europos piliečiui. Sugriežtinta vartotojų interesų apsauga ir nuoseklesnis jų užtikrinimas bei toks pats bendrovių interesų užtikrinimas – būtina sąlyga, kad rinkos procesai vyktų tinkamai.

2.5

Galiojančiuose Europos teisės aktuose jau dabar reikalaujama laikytis su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, kas sudaro sine qua non sąlygą energetikos srities teisės aktuose. Darnaus vystymosi prioritetas, aplinkos, vartotojų ir socialiai pažeidžiamųjų apsauga, t. y. su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai – privalomas konkurencijos priedas. „Su energijos vartotojams teikiamomis universaliosiomis ir viešosiomis paslaugomis susiję aiškiai apibrėžti įsipareigojimai turi išlikti pagrindine rinkos atvėrimo dalimi“.

2.6

Europos Sąjunga, siekdama panaikinti energijos trūkumą („energetinį skurdą“), turi imtis tolesnių veiksmų. Tarptautinėse rinkose augančios degalų kainos turi poveikio energijos kainoms, sudarydamos vis daugiau problemų silpniausioms Europos visuomenės grupėms. Valstybės narės šio klausimo nesprendžia pakankamai gerai. Tik penkios šalys tėra nustačiusios socialinius tarifus nepalankiose ekonominėse sąlygose gyvenantiems vartotojams. Būsimojoje chartijoje reikia nustatyti priemones, skirtas pažeidžiamiausių vartotojų apsaugai.

2.7

Pagrindiniai tikslai. Pakartojami jau anksčiau Komisijos siūlyti keturi tikslai (3):

2.8

Būsima Europos energijos vartotojų teisių chartija neturės privalomos teisinės galios. Ją turėtų sudaryti:

2.9

Buvo apibrėžti devyni svarbiausi klausimai, kuriuos turėtų aprėpti chartija:

2.10

Laikantis bendros atsakomybės principo, visi suinteresuoti subjektai – Bendrija, valstybės narės, energetikos pramonė, kuriai atstovauja visi socialiai partneriai, ir vartotojų asociacijos – turi bendrai siekti, kad sėkminga energetikos politika būtų palanki piliečiams.

2.11

Priede visiems minėtiems svarbiems klausimams nurodomi šiuo metu galiojantys teisės aktai ir iniciatyvos, kurių galėtų imtis Komisija ir valstybės narės arba kurios galėtų būti vykdomos pasirašant suinteresuotų subjektų susitarimus arba taikant savireguliavimo kodeksus.

3.1

Šiame dokumente EESRK svarsto: teisinį pagrindą, chartijos subjektus, Komisijos pasiūlymo veiksmingumą ir proporcingumą ir kitų galimų priemonių tikslingumą, agentūros ir nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmenį, papildomus bendro pobūdžio arba konkrečius pasiūlymus ir iniciatyvas.

3.2

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje vartotojų apsaugos klausimu sakoma: „Sąjungos politika užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį“. Šis straipsnis atkartoja Sutarties 153 straipsnio nuostatas, kurios nustato Bendrijos uždavinį užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, taip pat skatinti jų teisę į informaciją ir burtis į organizacijas savo interesams ginti. Be to, į vartotojų apsaugos reikalavimus privaloma atsižvelgti apibrėžiant ir įgyvendinant kitas Bendrijos politikos kryptis ir veiksmus.

3.2.1

Pasirašius Amsterdamo sutartį, kurioje nauja redakcija išdėstytas Sutarčių 129 A straipsnis, padaręs įtakos dabartinei 153 straipsnio redakcijai, Bendrijos kompetencija vartotojų teisių apsaugos srityje buvo galutinai įteisinta (4).

3.2.2

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasirinkimą stiprinti vartotojų teises ir apjungti tiek šiuo metu galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose numatytas priemones (5), tiek ir pasiūlymus dėl būsimų iniciatyvų, kurios turėtų būti įgyvendinamos įvairiais lygiais Vartotojų teisių chartijoje.

3.2.2.1

Vis dėlto Komitetas pažymi, kad įvairios vartotojų apsaugos formos, taikomos atskirose valstybėse narėse, iki šiol neleidžia galiojančių direktyvų nuostatų laikyti įtvirtintomis ir visuotinai pripažįstamomis teisėmis. Aiškiai nurodytas teisinės galios neturintis chartijos pobūdis, nors šiame dokumente konkrečiose srityse privalomos nuostatos apjungiamos su savireguliavimo galimybėmis ir valstybių narių bei tiekėjų „moraliniais įsitikinimais“, gali sukelti painiavą.

3.2.2.2

2007 m. rugsėjo 4 d.Europos Parlamento rezoliucijos dėl neprivalomų teisinių priemonių (angl. soft law) panaudojimo institucinių ir teisinių pasekmių konstatuojamosios dalies X punkte teigiama: „tais atvejais, kai Bendrija turi teisės aktų leidybos kompetenciją, tačiau trūksta politinės valios priimti teisės aktus, naudojant neprivalomas teisines priemones gali būti apeinamos iš tikrųjų kompetentingos teisės aktų leidybos institucijos, pažeidžiami ES sutarties 6 straipsnyje įtvirtinti demokratijos ir teisinės valstybės principai bei ES sutarties 5 straipsnyje numatyti subsidiarumo ir proporcingumo principai ir Komisija gali veikti viršydama savo įgaliojimus“.

3.2.2.3

Rezoliucijos, kurios pranešėjas – EP narys Manule Medina Ortega (6), 1 punkte Parlamentas: „mano, kad Bendrijos lygmeniu taikomos neprivalomos teisinės priemonės pernelyg dažnai būna dviprasmiškos ir neveiksmingos bei gali turėti žalingo poveikio Bendrijos teisėkūrai ir institucinei pusiausvyrai, todėl jas reikėtų atsargiai naudoti net tada, kai jos numatytos Sutartyje“, o 8 punkte konkrečiau „ragina Komisiją, prieš teikiant bet kokius su neprivalomomis teisinėmis priemonėmis susijusius pasiūlymus, apsvarstyti jų poveikį vartotojams ir galimus vartotojų teisių gynimo būdus“.

3.2.3

EESRK siūlo skirti apgintinas ir reikalautinas „teises“ nuo kitų apsaugos formų, būsimojoje chartijoje aiškiai atskiriant šiuo metu įteisintas teises nuo kitų siūlomų iniciatyvų, kurios bus ar gali būti įgyvendinamos visais lygmenimis ir kurios laikomos pageidautinamomis, tačiau yra neprivalomo pobūdžio.

3.2.3.1

EESRK kelia klausimą, ar, atsižvelgiant į iki šiol sukauptą patirtį, kurią pati Komisija apibūdina kaip nepakankamą, ir turint omenyje Sutartimis Komisijai suteiktas galias, nevertėtų veikiau apsvarstyti nedidelės apimties ir aiškių naujų taisyklių, skirtų vartotojų, ypač pažeidžiamiausių, apsaugai sustiprinti. Sutarties 5 straipsnyje apibrėžtas subsidiarumo principas, daugelį kartų neteisingai taikytas priešinantis Bendrijos iniciatyvoms, šiuo atveju turėtų būti labai naudingas priimant vartotojams palankius sprendimus, kai nėra veiksmingų nacionalinių įstatymų.

3.3

EESRK pažymi teisinės normatyvinės bazės neapibrėžtumą, susijusį su subjektų, kuriems skirta ši chartija, nustatymu ir su atitinkamomis teisėmis, numatytomis įvairiuose ES teisės aktuose. Komunikate „Europos energetikos politika“ (7) tvirtinama: „Komisija parengs Energijos vartotojų chartiją“.

3.3.1

2003 m. birželio 26 d. Direktyvos 2003/54/EB 2 straipsnio 7 punkte pateikiamos tokios apibrėžtys: „vartotojai“ – elektros energijos didmeniniai ir galutiniai vartotojai, „galutiniai vartotojai“ – vartotojai, kurie perka elektros energiją naudoti savo poreikiams, „buitiniai vartotojai“ – vartotojai, kurie perka energiją namų ūkio poreikiams, „nebuitiniai vartotojai“ – vartotojai, kurie perka energija ne namų ūkio poreikiams, įskaitant gamintojus ir didmeninius vartotojus.

3.3.2

2005 m. gegužės 11 d. Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, kurią Komisija skelbia Vartotojų teisių chartijos teisiniu pagrindu, užtikrinančiu sąžiningus ir skaidrius santykius su tiekėju, 2 straipsnio a punkte pateikiama tokia „vartotojo“ apibrėžtis: „bet kuris fizinis asmuo, kuris komercinėje veikloje, kuriai taikoma ši direktyva, veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija“.

3.3.3

EESRK mano, kad direktyvoje nurodytos teisės turi būti taikomos visiems galutiniams vartotojams, ypač privatiems asmenims ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Elektros energijos direktyva leidžia valstybėms narėms savo nuožiūra garantuoti mažosioms įmonėms (kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurių balansas neviršija 10 milijonų eurų) universaliąsias paslaugas, t. y. teisę gauti konkrečios kokybės elektros energiją už aiškiai palyginamą, skaidrią ir pagrįstą kainą.

3.3.4

EESRK laikosi nuomonės, kad toks nevienodas požiūris nėra visiškai pateisinamas ir kad teisė į universaliąsias paslaugas turėtų būti pripažinta bent jau mažosioms ir vidutinėms įmonėms visoje Sąjungoje. Siekdamas šio tikslo ir atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu EESRK svarstomas Trečiasis energetikos paketas iš dalies keičia Elektros energijos direktyvą 2003/54, Komitetas primygtinai rekomenduoja Komisijai pakeisti 2 straipsnį taip, kaip nurodyta, arba įtraukti nebuitinius vartotojus tarp asmenų, kuriems skirta ši teisių chartija.

3.3.5

EESRK laiko būtina, jog sąvoka „vartotojas“ reikštų galutinį vartotoją, t. y. energijos tiekimo įmonės klientą. Komunikate „Europos energetikos politika“, kuriame konkrečiai kalbama apie Europos vartotojų chartiją, ir svarstomame pasiūlyme dėl Energijos vartotojų teisių chartijos naudojami skirtingi terminai sukelia neaiškumą ir sumaištį. Mažųjų ir vidutinių įmonių bei komercinę veiklą vykdančių bendrovių suinteresuotumas turėti garantiją nuolat gauti pakankamai energijos savo gamybinei veiklai vertas ne mažesnio dėmesio, ypač konvergencijos ir sanglaudos regionuose.

3.4

EESRK laiko svarbiu pasiūlymą priimti Energijos vartotojų teisių chartiją dėl poveikio, kurį ji gali turėti visuomenės nuomonei, pradedant diskusiją iš karto po visiško vidaus rinkos atvėrimo (liberalizavimo) ir ugdant energetikos rinkos dalyvių sąmoningumą. Vis dėlto tokia priemonė atrodo silpna palyginti su tuo, kas pasiekta transporto srityje, kurios Keleivių teisių chartijoje aiškiai nurodomos teisės ir taip pat aiškiai nustatomos mokėtinos kompensacijos. Tuo tarpu Komisijos pasiūlyme chartija neturėtų privalomos teisinės galios, išskyrus tas nuostatas, kurios jau numatytos ankstesnėse direktyvose. Tai būtų veikiau nuostatų suvestinė, o ne sustiprinimo priemonė. Lūkesčiai, kuriuos sukėlė Europos Komisijos narių Andris Piebalgs ir Meglena Kuneva pareiškimai pristatant šį svarstomą dokumentą, gali būti nuvilti.

3.4.1

„ES vartotojai tikisi, kad mes parengsime bendras europines priemones energetikos ir klimato kaitos problemoms spręsti,“ – pasakė už energetiką atsakingas ES Komisijos narys Andris Piebalgs. „Jiems reikia tvaraus, saugaus ir konkurencingo energijos tiekimo, be to, jie tikisi, kad, atvėrus energijos rinkas ir vartotojams suteikus didesnę pasirinkimo laisvę, ES imsis veiksmų vartotojų teisėms apsaugoti. Būtent tam ir skirta Energijos vartotojų chartija.“

3.4.2

„Šių rinkų atvėrimas yra kartu ir išbandymas, ir naujos galimybės Europos vartotojams,“ – kalbėjo už vartotojų apsaugą atsakinga ES Komisijos narė Meglena Kuneva. „Tik sukūrę skaidrią ir tinkamai veikiančią rinką, kurioje deramai saugomos vartotojų teisės, vartotojai tinkamai informuojami ir remdamiesi ta informacija gali naudotis visomis pasiūlymų galimybėmis, galėsime manyti, kad savo tikslą pasiekėme.“

3.4.3

Pritardamas Europos Parlamento rezoliucijai, EESRK mano, kad piliečių teisių užtikrinimas turi būti įteisintas privaloma teisine forma ir kad neprivalomų teisinių priemonių (angl. soft law) priėmimas neleidžia iki galo pasiekti tikslų. Keleivių teisių srityje Komisija nusprendė, kad būtina priimti 2004 m. vasario 11 d. Reglamentą (EB) Nr. 261/2004, todėl neaišku, kodėl energijos vartotojams turėtų būti skirtas privalomos teisinės galios neturintis dokumentas. Chartija priimama, kadangi šiuo metu garantuojamos teisės nėra veiksmingai įgyvendinamos, teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę (su keliomis pagirtinomis išimtimis) nėra pakankamas. Komisijai suteiktos ir galios, ir atsakomybė imtis veiksmų, tačiau pasirenkama priimti privalomos galios neturintį teisės aktą, nors ir suvokiama, kad nepakanka vien tik rinkos jėgų pateikti adekvačių ir pakankamų sprendimų.

3.4.4

Reikėtų prisiminti Komisijos komunikatą (8) pagal Reglamentą dėl keliautojų teisių, kuriame teigiama: „Beveik dvejus metus taikius reglamentą (EB) Nr. 261/2004 galima tvirtinti, kad pažanga buvo užtikrinta, tačiau reikia gerokai tobulinti jo įgyvendinimą, jeigu siekiama, jog oro vežėjai nuosekliau laikytųsi taisyklių, o valstybės narės nuosekliau užtikrintų tų taisyklių įgyvendinimą. Prisimenant praeitį, į paskirties vietą nenuvežti keleiviai šiandien turi specialių teisių, tačiau keleivių padėtis, palyginti su oro vežėjų, pernelyg dažnai yra tokia, kad jie savo teisėmis negali pasinaudoti“. Akivaizdu, kad nepaisant privalomų įpareigojimų, oro vežėjai nepaklūsta direktyvos nuostatoms. Kodėl turėtų paklusti dujų ir elektros energijos tiekimo įmonės privalomos teisinės galios neturinčiai chartijai?

3.4.5

Remiantis anksčiau sukaupta patirtimi šiame sektoriuje ir kituose ekonominio gyvenimo sektoriuose, EESRK laiko tikslinga rekomenduoti priimti teisines priemones, kuriomis vartotojų teisės būtų visiškai užtikrintos. Pasiūlymo proporcingumas remiasi jo galimybėmis pasiekti tikslus ir būtinybe priimti teisės aktus. Šiuo atveju, nors Komisija turi galių priimti teisės aktus, ji veikiau pasirenka kitą priemonę. EESRK mano, kad pasirinktas dokumentas yra objektyviai nepakankamas skelbiamiems tikslams pasiekti. Chartija gali būti tik pirmas žingsnis, tačiau ES teisės aktų leidėjai turi siekti veiksmingo teisių sustiprinimo.

3.4.6

Universaliųjų paslaugų garantija, suteikta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymas, nepalankiose ekonominėse sąlygose esančių ir „energetinio skurdo“ pavojų patiriančių visuomenės sluoksnių apsauga, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, sutarčių sudarymo laisvė, teisė gauti informaciją, teisė greitai būti prijungtu prie tiekimo tinklo, pasirašyti aiškias sutartis, gauti pagrįstą ir skaidrią kainą, kurią galima palyginti su kitų tiekėjų kainomis, nuolatinio tiekimo garantija, naudojamų energijos šaltinių pažinimas – visa tai yra absoliučios svarbos klausimai, todėl Komisija teisingai pastebi, kad vien tik rinkos procesais neįmanoma patenkinti tokio socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės „savimonės“ lygio. EESRK ryžtingai remia visas iniciatyvas, kurios paprastai ir veiksmingai siekia šių tikslų, ir ragina Komisiją taikyti visas tikslingiausias priemones.

3.5

EESRK palankiai vertina į Trečiąjį energetikos paketą įtrauktą pasiūlymą priimti reglamentą, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (9). 2001 m. spalio 17 d. nuomonėje dėl Antrojo energetikos paketo (10) Komitetas siūlė Komisijai ateityje ištirti, remiantis atitinkama panašių veiksmų patirtimi, galimybę perorganizuoti įsteigtą grupę (ERGEG) į Europos agentūrą ar panašią instituciją, kuriai būtų suteikti įgaliojimai tarptautinio elektros energijos ir dujų transporto srityje. Komitetas yra patenkintas, kad jo pasiūlymas įsteigi Agentūrą buvo toks toliaregiškas.

3.5.1

Komisijos komunikate „Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos“ (11) skelbiamas direktyvų, susijusių su nacionalinių reguliavimo institucijų galiomis, nuostatų sustiprinimas. 2.2.1 punkte Komisija mano, kad reguliavimo institucijoms reikia suteikti didelius ex ante įgaliojimus tvarkyti šias sritis: (...) „vii) vartotojų apsaugą, įskaitant bet kokią galutiniams vartotojams nustatomų kainų kontrolę“. Deja, Trečiojo energetikos paketo dokumentuose tokio „sustiprinimo“ nėra net pėdsako! Iš tiesų, naujosios Elektros energijos direktyvos naujame VII bis skyriuje sustiprinami tam tikti reguliavimo institucijų įgaliojimai ir jų prašoma „užtikrinti aukštus visuotinių (universaliųjų) ir viešųjų paslaugų teikimo elektros energijos (ir dujų) sektoriuje standartus, pažeidžiamų vartotojų apsaugą ir A priede nustatytų vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą“, tačiau šios užduotys jau buvo anksčiau pavestos beveik visoms reguliavimo institucijoms.

3.5.2

Naujojoje Elektros energijos direktyvoje Komisija taip pat siūlo iš dalies pakeisti A priedą, jį papildant trim papunkčiais, iš kurių pirmas yra susijęs su galimybe naudotis duomenimis apie suvartojimą, antras – su teise žinoti mėnesinį elektros energijos suvartojimą ir jo kainą, trečias – su galimybe bet kuriuo metu pakeisti tiekėją. EESRK teigiamai vertina šį pasiūlymą, tačiau klausia, kodėl Komisija, turėdama galimybę numatyti ryžtingesnes iniciatyvas, nepasinaudojo viena svarbiausių priemonių, t. y. persvarstyti direktyvą ir sustiprinti vartotojų teises, kaip Komisija pageidavo.

3.5.2.1

Komisijos pasiūlymas iš dalies pakeisti 3 straipsnį, papildant jį 10 dalimi, pagal kurią kai kurioms direktyvos nuostatoms būtų taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, galėtų būti tinkama priemonė vartotojų teisėms sustiprinti. Iš tikrųjų, komitetų sprendimai jų kompetencijos srityse nedelsiant tampa veiksmingi. EESRK rekomenduoja Europos institucijoms patvirtinti šį Komisijos pasiūlymo punktą.

3.5.2.2

Komunikato „Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ priede, be jau suteiktų teisių (kurių įgyvendinimą sunku užtikrinti), nurodoma ir keletas naujų teisių, kurias būtų galima įgyvendinti ateityje. Šių pasiūlymų įtraukimas į A priedą leistų užtikrinti jų privalomą pobūdį ir vėliau pasirengti priimti konkretų reglamentą dėl galutinių vartotojų teisių apsaugos.

3.5.3

EESRK laikosi nuomonės, kad Europos agentūros būsimieji uždaviniai turėtų apimti ir vartotojų teisių nepažeidimo stebėseną. Sprendžiant šį klausimą, reikėtų numatyti įtraukti vartotojų asociacijas, mažąsias ir vidutines įmones, šios pramonės atstovus ir profesines sąjungas plėtojant bendradarbiavimą ir bendros atsakomybės principą, kaip daroma transporto sektoriuje. Tai būtų Europos apskritojo stalo konferencija, kuri nustato agentūros veiklos sritis ir reguliuoja gamintojų ir galutinių vartotojų santykius.

3.5.3.1

Institucinėje sąrangoje agentūrai turės būti suteikta privalomų galių jos kompetencijos srityse. Agentūrai priklausys nacionalinių reguliavimo institucijų atstovai ir joje dirbs techniniai komitetai, sudaryti iš visų nacionalinių reguliavimo institucijų. EESRK tikisi, kad jos kompetencijai priklausys ir vartotojų apsauga, remiantis apskritojo stalo konferencijos veikla (12). Tai leistų veiksmingiau siekti tikslų, Komisijos nustatytų svarstomoje teisių chartijoje. Dar 2001 m. Komitetas pabrėžė, kad šių institucijų veikla turi būti skaidresnė ir demokratiškesnė, būtų sudaromos sąlygos sprendimų priėmimo procese dalyvauti įvairiems elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų dalyviams (vartotojams, darbuotojams ir įmonėms).

3.5.3.2

Nacionalinės reguliavimo institucijos savo ruožtu galės aktyviai bendradarbiauti nustatant bendrąją apsaugos strategiją ir turės daugiau galių užtikrinti privalomą numatytų nuostatų taikymą.

4.1

Nuomonėje dėl 2001 m. energijos direktyvos (13) Komitetas palankiai vertino tai, kad Komisija laikė viešosios paslaugos tikslų pasiekimą vienu svarbiausių savo uždavinių ir kad šiam tikslui buvo numatyta priimti priemones vartotojų aukšto lygio apsaugai užtikrinti, įtraukiant specialias nuostatas labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, pvz., socialines priemones, skirtas aprūpinti tam tikras visuomenės grupes energija už tinkamą kainą. Deja, patirtis šioje srityje nebuvo teigiama.

4.2

„Per laikotarpį, kada Europos elektros rinkos buvo atvertos, tarpvalstybiniai elektros energijos mainų srautai nuolatos šiek tiek didėjo. (...) Tačiau vidutiniškai tik 10 % ES suvartojamos elektros energijos perduodama iš vienų valstybių narių į kitas valstybes nares“ (14).

4.3

„2003 m. Italijoje įvykęs elektros tiekimo sistemos gedimas ir 2006 m. UCTE (15) sistemos veikimo sutrikimas įrodė, kaip brangiai tenka mokėti už bet kokį beveik visą Europą apimantį elektros perdavimo tinklo gedimą. Dėl to svarbu, kad plečiant prekybą tuo pačiu metu būtų geriau derinamas elektros tinklo veikimas, būtų statoma nauja infrastruktūra, įskaitant eksploatuojamų elektros linijų modernizavimą, tiesiamos naujos elektros linijos ir investuojama į kitas sudedamąsias elektros tinklo dalis, jeigu iškiltų būtinybė. (...) Europos rinkos samprata vis dažniau grindžiama su regionais siejama koncepcija. Ši samprata buvo suformuota laipsniškai, atsižvelgiant į fizines elektros tinklo ypatybes. Rėmimosi regionais metodui buvo suteiktas oficialus statusas po to, kai iš dalies pakeistose perkrovos valdymo rekomendacijose buvo apibrėžti regionai ir kai Europos dujų ir elektros sektorių reguliavimo (reglamentavimo) institucijų grupė (ERGEG) parengė regionams skirtas su elektros sektoriumi susijusias iniciatyvas“ (16).

4.4

Galutiniai vartotojai yra konkrečiai suinteresuoti turėti energijos tiekimo garantiją. Energetikos srityje nuolat augantis regionų vaidmuo turėtų būti naudingas tiekimui ir glaudesnių santykių užmezgimui, ypač pasienio regionuose, kuriuose turėtų būti užfiksuotos daug didesnės perdavimo apimtys ir srautai, taip sumažinant perkrovos pavojų.

4.5

Galutinio vartotojo apsaugos priemonės turėtų apimti teisę periodiškai gauti informaciją apie sunaudotos energijos kiekį, jos geografinę kilmę ir šaltinį, šiltnamio dujų išlakas pagal Kwh, bendradarbiavimo susitarimus su Bendrijos šalimis ir su ES nepriklausančiomis valstybėmis. Pvz., gerai žinoma, kad valstybės, priėmusios sprendimą nenaudoti branduolinės energijos, perka atominių jėgainių pagamintą elektros energiją. Tokia informacija turėtų būti suteikta vartotojui, kuris galėtų nuspręsti pakeisti tiekėją, jeigu jis nesutinka su tiekimo įmonės energijos rūšių deriniu, tuo tarpu šiandien vartotojui visiškai nežinomi taikomi gamybiniai sprendimai.

4.6

Prijungimas. Universaliųjų paslaugų garantija, tiekimo pastovumas, konkretūs vartotojo prijungimo prie tinklo terminai – tai šiuo metu galiojančios teisės, kurių įgyvendinimą, deja, sunku užtikrinti. Reikėtų įvardyti „vartotojams įpareigotas bendroves“, kurios garantuotų paslaugų teikimą, kai tiekėjas negali įvykdyti savo įsipareigojimų.

4.7

Sutartys. Skaidrumas, įgyvendinimo nuostatos, įsipareigojimai, kompensacijos, sąžiningumas, klaidinančių arba neteisėtų sąlygų atsisakymas, aiškus ir nemokamas ginčų sprendimas – tai, kaip visada, teoriškai kiekvienoje valstybėje narėje pripažintos teisės, kurios perkeliant direktyvas turėtų būti įtrauktos į nacionalinius įstatymus. Tikrovė yra labai skirtinga. Trečiajame energetikos pakete Komisija numatė A priedo pakeitimus, kurie sugriežtina įmonių įsipareigojimus, tačiau išlieka pavojus, kad šie pakeitimai bus beprasmiai, kadangi nei Europos, nei nacionaliniu lygiu nėra veiksmingos sankcijų sistemos, išskyrus keletą retų išimčių. Šiuo klausimu ypač reikėtų nustatyti visoje Sąjungoje galiojančias vienodas taisykles, kurių įgyvendinimą kaip teisinė priemonė galėtų užtikrinti tik reglamentas, kaip tai padaryta keleivių teisių srityje.

4.8

Kainos, tarifai ir stebėjimas. Skaidrumas, pagrįstumas, palyginamumas, atsiskaitymo būdų įvairovė, išmaniųjų skaitiklių instaliacija, aiškios ir suprantamos sąskaitos, atitinkančios tikrą suvartojimą. EESRK mano, kad labai svarbu, jog už energiją pateikiamose sąskaitose būtų aiškiai nurodomi energijos gamybos sąnaudų komponentai (kuro pirkimas, pristatymas, techninė priežiūra, amortizacija, mokesčiai ir akcizas, personalas, kitos išlaidos), šaltiniai (iškastinis kuras, hidroenergetika, atsinaujinantys energijos šaltiniai, branduolinė energija, kombinuotas ciklas), CO2 išlakos, faktinis energijos sutaupymas, palyginimas su buvusiu suvartojimo lygiu ir su to paties profilio vartotojų energijos suvartojimo vidurkiu. Tokio pobūdžio informaciniai duomenys galėtų paskatinti vartotoją apsvarstyti, ar jam būtina keisti savo elgseną, kad sutaupytų energijos. Sąskaita (kuri, remiantis neseniai pateiktu Komisijos pasiūlymu, turėtų būti pateikiama kiekvieną mėnesį) – tai energijos tiekimo įmonės ir vartotojo komunikacijos priemonė, kuria būtų galima viešinti įvairius pozityvius faktus apie Europos politikos įgyvendinimą.

4.9

Laisvas tiekėjo pasirinkimas. Galimybė bet kuriuo metu pakeisti tiekėją neprarandant jokių savo teisių. Reikėtų numatyti garantiją, kad tiekėjo pakeitimas būtų įvykdytas per nustatytą laikotarpį. Kartais sutartyse būna nustatytas minimalus jos galiojimo terminas. EESRK laikosi nuomonės, kad tokiai sąlygai reikia priešintis, turi būti nustatyta sutarties galiojimo terminų viršutinė riba, kad nustatant nepaprastai ilgus minimalius sutarčių galiojimo terminus ir baudas už jų nutraukimą nebūtų pažeista vartotojo teisė pasirinkti tiekėją.

4.10

Informacija. Ji turi būti patikima, išsami ir aiškiai nurodyti prisijungimo, naudojimo, tarifų, kainų ir jų pasikeitimo sąlygas. Vartotojams turi būti aiškinamos jų teisės, susijusius su viešųjų paslaugų kainomis ir universaliųjų paslaugų garantijos įgyvendinimo nuostatomis, ypač su elektros energijos ir dujų tiekimo kokybe ir pastovumu, kompensacijomis už tokių teisių pažeidimą, galimybėmis nemokamai arba labai nebrangiai spręsti ginčus, siekiant visiems užtikrinti vienodas teises. Kiekvienais metais arba atsiradus naujam tiekėjui, visi tiekėjai turėtų skelbti regione veiklą vykdančių tiekėjų sąrašą. Energijos tiekimo įmonės taip pat turėtų informuoti savo klientus apie finansines, fiskalines ir įstatymines priemones, skatinančias iniciatyvas energetiniam efektyvumui gerinti, ir pateikti jiems konkrečių pasiūlymų, kaip taupyti elektros energiją ir dujas.

4.11

Skundai. 1998 m. Europos Komisijos narė Emma Bonino aktyviai rėmė vartotojų teises ir Komisija paskelbė rekomendaciją (17) dėl institucijų, sprendžiančių su vartojimu susijusius ginčus ne teismo tvarka, o vėliau, t. y. 2001 m. (18), ši rekomendacija buvo įtraukta į kitą rekomendaciją, kuri išplėtė veiklos sritį. Energijos vartotojų teisių srityje reikia stengtis skundus svarstyti visų pirma ne teismo tvarka, kadangi tai yra labai nebrangus ir ilgų terminų nereikalaujantis būdas veiksmingai apsaugoti vartotoją ir užtikrinamas tokios institucijos bešališkumas, procedūros veiksmingumas, viešumas ir skaidrumas. Ginčų apimtis energijos tiekimo srityje yra tokia, kad būtų netikslinga skirti laiko ir lėšų ginčus spręsti teismo tvarka.

4.12

Atstovavimas. Sunku veiksmingai įgyvendinti teisę būti atstovaujamu vartotojų asociacijų, nors ji ir yra pripažinta Europos teisės aktuose. Nesukurta Bendrijos teisinė sistema, reglamentuojanti kolektyvinius veiksmus, įskaitant paslaugas, ir tarpvalstybinę ekonominę veiklą, dar labiau apriboja šią teisę teikti teismams ieškinius dėl uždraudimo. Europos agentūros įsteigimas galėtų būti galimybė realiai užtikrinti šią teisę ir nuolat rengti apskritojo stalo konferencijas, kuriose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, kaip, pvz., dirbama taikant Mašinų (technikos) direktyvą transporto sektoriuje, kuriame socialinių partnerių ir vartotojų atstovai prašomi padėti Bendrijos institucijoms ištirti pasiūlymus. Analogiškai, valstybėse narėse nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų steigti tokius nuolatinius apskrituosius stalus ir su jais konsultuotis.

4.13

Socialinės priemonės. Komitetui labai opios energetinio skurdo problemos. Turėtų būti uždrausta nutraukti energijos tiekimą praleidus mokėjimo terminą. Neseniai priimtoje nuomonėje (19) EESRK tvirtino: „Europos energetikos politika turi būti darni visų socialinių grupių atžvilgiu, kad jos visos turėtų vienodas galimybes gauti energijos tiekėjų teikiamas paslaugas“. Komitetas prieštarauja nemokamam energijos tiekimui, kadangi jis neskatina gerų pavyzdžių energijos taupymo srityje. Todėl Komitetas laikosi nuomonės, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bendro pobūdžio fiskalinėmis priemonėmis. Viešųjų paslaugų teikimo sutartyje turėtų būti numatyta parduoti tam tikrą elektros energijos ir dujų kiekį savikaina siekiant patenkinti pažeidžiamiausių vartotojų poreikius. Jiems tokios energijos turi būti pateiktas pakankamas kiekis už prieinamą kainą. Atsakingumo principas turėtų būti visada išsaugotas. Bet kokiu atveju pažeidžiamo vartotojo apibrėžtis ir jo labui priimtinos priemonės turėtų būti vienodos visoje Sąjungoje, kad niekas nebūtų diskriminuojamas ir kad nebūtų iškreipta konkurencija.

4.14

Nesąžininga komercinė veikla. Vartotojas yra apsaugotas nuo apgaulingos prekybos metodų, kai naudojama klaidinga informacija, neatskleidžiami sąmoningam sprendimui priimti būtini duomenys, keičiant tiekėją sudaromos kliūtis ir taikomi nepagrįsti tarifai, kad sustabdytų vartotoją. EESRK mano, kad reikia sustiprinti vartotojo teisę į apsaugą nuo tokios praktikos. 2005 m. gegužės 11 d. Direktyvos 2005/29/EB 5 straipsnio 5 dalyje daroma nuoroda į I priedą, kuriame pateikiamas „komercinės veiklos, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, sąrašas“, tačiau nurodoma, kad šį sąrašą „galima keisti tik peržiūrint šią direktyvą“. Kadangi šiam sąrašui papildyti naujausia informacija reikia nepaprastai daug laiko, reglamentas, kuriame turėtų būti išdėstytos energijos vartotojų apsaugos priemonės, galėtų būti tinkama galimybė konkrečioms energijos vartotojų teisėms, apsaugančioms juos nuo nesąžiningos komercinės veiklos, įteisinti.

5.1

EESRK rekomenduoja Komisija ištirti keletą vartotojų teisių chartijų, kurias valstybėse narėse pasirašė vartotojų organizacijos ir energijos tiekėjai ir kuriose klientams suteikta daugiau teisių nei numatyta svarstomoje chartijoje. Pvz., Italijoje vartotojų organizacija ADOC ir elektros energijos rinkos didmeninio tiekimo įmonė La220 s.p.a., kuri jau daugelį metų yra įsipareigojusi socialinės atsakomybės srityje, pasirašė vartotojų teisių chartiją, kurios nuostatos griežtesnės negu siūlo Komisija. Pvz., nustatyta teisė vartotojui gauti kompensaciją už sugaištą laiką, teisė dalyvauti ir būti atstovaujamu, teisė į kokybę ir saugumą, teisė gauti geriausius tarifus, teisė į nuostolių atlyginimą ir į greitą sutaikinimo ir ginčų sprendimo procedūrą. Nuolatinė stebėsena užtikrinama kas šešis mėnesius tikrinant, kaip taikoma ši chartija, kuri minėtai įmonei yra privaloma, kadangi chartijos nuostatos įtrauktos į sutartis su klientais.

5.2

Ginčų sprendimo valdymo srityje keletas nacionalinių reguliavimo institucijų nustatė įsipareigojimų, kontrolės ir sankcijų sistemą, skirtą energijos tiekimo paslaugų pastovumui reglamentuoti (20). Nėra abejonės, kad staigaus slėgio kitimo, elektros energijos tiekimo pertrūkių ir nedidelių gedimų atvejais nevykdomi sutartyje nustatyti įsipareigojimai, todėl tiekėjas privalo atlyginti padarytą žalą, jeigu jis negali įrodyti, kad pertrūkis įvyko ne dėl jo kaltės (21).

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/35

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/35

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/36

1.1

EESRK valstybėms narėms rekomenduoja iš baltojoje knygoje ir joje pateiktame veiksmų plane bendrais bruožais apibūdintų veiklos sričių išskirti Bendrijos prioritetus; tai reikėtų atlikti pagal Lisabonos sutartį, kuri turėtų įsigalioti 2009 m., nes Sutarties 149 straipsnyje dėmesys visų pirma sutelkiamas į sporto reikšmę švietimui ir jaunimui.

1.2

Europos ateitis priklauso nuo jos žmonių sveikatos ir jų darbo našumo. EESRK yra labai susirūpinęs, kad viršsvorio ir nejudraus gyvenimo būdo sukeltos ligos tapo ir jaunimo problema.

1.3

EESRK rekomenduoja, kad, planuojant naujas programas sveikatą stiprinančiam sportui skatinti, reikėtų atsižvelgti į Bendrijos ir daugiadisciplinį aspektą. Bendra įvairių departamentų pozicija Bendrijos lygiu galėtų turėti teigiamą poveikį pavienėms priemonėms, kurias nacionaliniu lygiu įgyvendina valdžios struktūros.

1.4

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į reikalingų ir subsidiarumo principą atitinkančių priemonių įgyvendinimo svarbą. EESRK ragina Komisiją toliau atlikti svarų vaidmenį koordinuojant ir skatinant šioje srityje reikalingą darbą.

1.5

Privalomas fizinis lavinimas bendrojo lavinimo mokyklose turėtų būti prailgintas bent jau iki trijų valandų per savaitę. Komitetas rekomenduoja, kad aukštojo mokslo įstaigos taip pat suteiktų galimybę sportuoti ir kad dalyvavimas fizinio lavinimo užsiėmimuose taptų privaloma mokymo programų dalimi. Tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek aukštojo mokslo įstaigose fizinė ir sportinė veikla — grupėje ar individuali — turėtų būti organizuojama įtraukiant visus vaikus ir jaunuolius, įskaitant neįgaliuosius. Tuo pačiu mokyklose turi būti kreipiamas dėmesys į sportavimo ir ypač į prausimosi po sporto pamokų sąlygas, kurios dažnai yra atgrasios ir neskatina jaunuolių sportuoti.

1.6

Visų lygių socialinius partnerius reikėtų raginti skatinti sveiką gyvenseną. Turėtų būti sukurtos paskatos darbdaviams imtis priemonių sveikatai stiprinti įmonėje, kurioms priklauso ir fiziniam aktyvumui skirtos programos.

1.7

Komitetas rekomenduoja šiam klausimui sukurti darbo grupę, kuri apžvelgtų įvairių valstybių narių patirtį šioje srityje ir išnagrinėtų pasirinkimo galimybes, visų pirma žmonių su negalia įtraukimo būdus.

1.8

EESRK mano, kad vertėtų pradėti informavimo kampanijas, skirtas supažindinti su naujomis galimybėmis prašyti finansavimo, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol pagal programas sportui buvo numatoma skirti nedaug lėšų. Komitetas rekomenduoja informuotumą didinančias iniciatyvas įtraukti į išsamią integruotą strategiją. Informavimo priemonės neturėtų būti skirtos vien jaunimui. Jos turėtų būti pagrįstos nuostata, kad sportas gali būti naudingas visoms amžiaus grupėms, taip pat ir žmonėms su negalia.

1.9

EESRK rekomenduoja struktūriniuose fonduose numatyti atskirą paketą, kuris būtų skirtas sporto, poilsio, bendruomeniniams ir daugiafunkciniams infrastruktūros objektams. Bet atkreipia dėmesį, kad savivaldos ir regioninė valdžia dažnai yra linkus verčiau statyti dideles sporto arenas, nei rūpintis gyventojams sportuoti skirtų aikštelių ir kitokių infrastruktūros objektų įrengimu. Todėl struktūriniai fondai pirmiausia turi skatinti būtent tokių objektų įrengimą.

1.10

EESRK palankiai vertina pasiūlymą vėl įsteigti sporto forumą atsižvelgiant į jo potencialą būti vertinga visų pagrindinių suinteresuotų subjektų dialogo platforma ir kurti konkrečias priemones sportinės veiklos tobulinimui užtikrinti.

1.11

EESRK labai džiaugtųsi galėdamas dalyvauti sporto forume stebėtojo teisėmis. Taip būtų sudaryta galimybė tiesiogiai perteikti pilietinės visuomenės požiūrį.

1.12

EESRK rekomenduoja išplėsti už sporto finansavimą atsakingos darbo grupės veiklą ir pavesti jai nagrinėti valstybių narių su sportu susijusių mokesčių ir socialinės apsaugos nuostatas bei rinkti geriausios patirties pavyzdžius.

1.13

EESRK mano, kad būtina kovoti su nusikalstamumu didelio masto tarptautinių ir nacionalinių sporto renginių vietose ypatingą dėmesį skiriant moterų ir vaikų apsaugai.

1.14

EESRK laikosi nuomonės, kad skaidrumo tikslais sporto organizacijų vadovai, tiesiogiai ar netiesiogiai besinaudojantys Bendrijos fondais, kurie dalyvauja varžybose su profesionaliais atletais ar komandomis ir kurių metinis biudžetas viršija 5 milijonus eurų, turėtų, kaip to reikalaujama iš viešosios ar politinės valdžios pareigūnų, kasmet įrodyti savo pajamų ir įgyto turto kilmę.

1.15

Turėtų būti plėtojamas socialinis dialogas įtraukiant į jį ne tik profesionalius sportininkus, bet ir sporto klubus bei ne pelno organizacijas, jis taip pat turėtų apimti sporto mokytojų ir trenerių, sporto mokslininkų, sporto medicinos specialistų, fizioterapeutų, masažuotojų ir pan. veiklą. Be to, dialoge taip pat turėtų dalyvauti profesinės grupės, gaunančios nemažas pajamas iš veiklos sporto srityje: treneriai, valdytojai, renginių organizatoriai, agentūros, propaguotojai, rinkodaros specialistai ir pan. Reikėtų paskatinti valstybes nares ir nacionaliniu lygmeniu užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą visose sporto šakose.

2.1

Sportas yra susijęs su įvairiais visuomenės aspektais: švietimu, kultūra, ekonomine veikla ir laisva konkurencija, laisvu asmenų ir prekių judėjimu, žmogaus teisėmis ir sveikatos apsauga. Be abejonės, sportas visuomenei reikšmingas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių.

2.2

Per pastaruosius dešimtmečius sporto klubai labai pasikeitė. Pamažu jie prarado nacionalinį ir mėgėjišką pobūdį. Daugelis jų šiuo metu veikia kaip įmonės ir jiems galioja bendrosios rinkos taisyklės.

2.3

Europos Sąjunga sporto srityje kol kas neturi jokios tiesioginės teisinės jurisdikcijos. Su sportu susijusias teisines pasekmes lemia Europos antriniai teisės aktai (pvz., precedentų teisė) arba tiesioginis pirminės teisės, kuri tinka ir sporto sričiai, taikymas.

2.4

Iki baltosios knygos paskelbimo ES lygmens sporto strategijos nebuvo, tačiau į sportą visada buvo atsižvelgiama daugelyje Europos politikos sričių. Sporto svarba minima 1997 m. Amsterdamo sutartyje; vėliau – 1999 m. Helsinkio susitikimo metu pateiktame pranešime apie sportą, kuriame Europos Komisija paskelbė priemones sporto socialiniam ir švietimo vaidmeniui stiprinti. Visuose šiuose dokumentuose pabrėžiama sporto socialinė, visuomeninė ir švietimo funkcija.

2.5

2000 m. Nicos deklaracijoje taip pat kalbama apie sportą, o 2004 m. įvykusioje tarpvyriausybinėje konferencijoje buvo nuspręsta sportą įtraukti į ES sutartį.

2.6

Europos Parlamentas taip pat priėmė du pranešimus su sportu susijusiais klausimais (1); be to, Nepriklausoma Europos sporto apžvalga  (2) nepriklausomai nuo Komisijos parengė svarbų dokumentą apie Europos sportą, kurio pirmoje dalyje aptariamas Europos sportas apskritai, o antroje – analizuojamas sportas Europos futbolo požiūriu.

2.7

Lisabonos sutartyje, kurią tikimasi priimti 2009 m., sportui skiriama atskira pastraipa, todėl sportas pagaliau tapo viena iš ES atsakomybės sričių.

2.8

Prieš rengiant baltąją knygą, vyko ilgos konsultacijos su valstybių narių valdžios institucijomis, NVO ir organizuota pilietine visuomene, olimpiniais komitetais ir sprendimus priimančiais pareigūnais, taip pat vyko konferencijos ir neoficialūs ministrų posėdžiai kartu su keletą mėnesių trukusiomis konsultacijomis internetu, kurių metu buvo gauti 777 atsakymai. Keletą posėdžių surengė įvairūs ES generaliniai direktoratai, kad būtų parengtas susitarimas dėl su sportu susijusių politikos sričių aspektų. Baltojoje knygoje nurodyta daug iniciatyvų, skirtų mėgėjiškam ir profesionaliam sportui, tačiau pripažįstama, kad sportas išlieka kiekvienos valstybės atsakomybės sritimi.

2.9

Išanalizavus konsultacijų išvadas, tapo aišku, kad pagrindiniai sporto klausimai yra susiję su trimis svarbiausiomis sritimis. Jos yra tokios:

2.10

Be šių sričių buvo nurodytos dar šešios kitos problemos, kurios gerokai skiriasi viena nuo kitos:

2.11

Remdamasi šiais tyrimais, Komisija pripažino, kad Europos Sąjungai reikia labiau atsižvelgti į sporto ypatumus ir spręsti nustatytas problemas. Tapo akivaizdu, kad jau parengtose ir planuojamose ES programose ir priemonėse sportui reikia suteikti didesnę reikšmę ir turi būti priimti sprendimai, kaip ES finansavimas galėtų būti panaudotas su sportu susijusiems projektams remti. Paaiškėjo, kad ES lygiu būtinas glaudesnis dialogas ir politinis bendradarbiavimas sporto srityje.

3.1

Baltojoje knygoje teigiama, kad „bendras iniciatyvos tikslas – nustatyti strategines sporto vaidmens Europoje gaires, skatinti diskusijas dėl konkrečių problemų, didinti sporto matomumą ES politikos formavimo procese ir informuoti visuomenę apie konkrečius šio sektoriaus poreikius ir ypatumus. Iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į svarbius klausimus, pvz., ES teisės aktų taikymą sporto sričiai ir nustatyti tolesnius su sportu susijusius ES lygmens veiksmus“ (3).

3.2

Baltojoje knygoje nurodytos penkiasdešimt trys konkrečios priemonės ir pabrėžiamas teigiamas sporto vaidmuo daugelyje visuomenės sričių. Numatytų priemonių sąrašas, pavadintas Pierre de Coubertine veiksmų planu, pateikiamas baltosios knygos priede. Šiuo planu siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

4.1

Tolesniuose punktuose pateikiamos išsamios EESRK pastabos, parengtos pagal baltosios knygos struktūrą.

4.2

EESRK visiškai pritaria svarbaus ir teigiamo sporto vaidmens visuomenėje analizei.

4.3

EESRK džiaugiasi, kad Komisija ketina sveikatą stiprinančią fizinę veiklą padaryti su sportu susijusios veiklos kertiniu akmeniu, todėl pritaria fizinės veiklos gairėms ir minčiai sukurti sveikatą stiprinančios fizinės veiklos (HEPA) tinklą. Moksliškai įrodyta, kad nejudrus gyvenimo būdas ir nepakankamas aktyvumas didina nutukimo ir daugelio chroniškų ligų pavojų. Tokių ligų gydymas ir prarastas darbo laikas yra didžiulė našta biudžetui ir ekonomikai. Naudingiau būtų skirti lėšų prevencijai ir fizinio aktyvumo skatinimui. Išplėtus konkrečiai amžiaus grupei ir lyčiai skirtas galimybes sportuoti bei skatinant pensinio amžiaus asmenų sportą, galima veiksmingai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, taigi, sumažinti riziką, kad tokiems asmenims turės būti suteikta medicinos pagalba. Tačiau kartu būtina pakeisti ir visuomenės mąstyseną.

4.4

EESRK sutinka, kad sektorių bendradarbiavimas yra svarbus ir kad dabartinėse Bendrijos programose (mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, visuomeninės sveikatos, jaunimo, pilietybės ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi) turėtų būti atsižvelgta į sportą.

4.5

EESRK palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje aptariama būtinybė koordinuoti kovos su dopingu priemones, ir mano, kad valstybės narės savo kovos su dopingu veiksmus turėtų derinti su dabartinėmis tarptautinėmis organizacijomis, pirmiausia siekiant išvengti veiklos pasikartojimo ir paskatinti veiksmingesnį išteklių naudojimą. Šiuo metu kova su dopingo vartojimu yra nepakankama ir neatgraso jaunimo nuo jo vartojimo. EESRK siūlo šiuo tikslu atlikti valstybių narių teisėkūros padėties tyrimą ir lyginamąją teisinę trūkumų ir spragų analizę.

4.6

EESRK atkreipia dėmesį, kad kovai su dopingu sukurti registrai kelia abejonių dėl asmens duomenų apsaugos, kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose.

4.7

EESRK džiaugiasi, kad baltojoje knygoje aptariama galimybė remti sportą ir fizinę veiklą įgyvendinant dabartines Bendrijos programas, apimančias švietimą ir mokymą (Comenius, Leonardo, Erasmus, Grundtvig, EQF ir ECVET).

4.8

EESRK palankiai vertina jaunų sportininkų ir sportininkių rengimo tyrimą. Komitetas rekomenduoja atlikti sporto klubų atsakomybės talentingų jaunų sportininkų atžvilgiu tyrimą siekiant užtikrinti, kad pasibaigus sutarčiai jiems bus suteikta teisė į profesinį mokymą ir pagalba integruojantis į darbo rinką.

4.9

EESRK pabrėžia, kad talentingų jaunų sportininkų ir sportininkių mokymo sistemos turi būti prieinamos visiems ir sudaryti sąlygas laisvam darbo jėgos judėjimui. Vis dėlto vietoje išugdytų žaidėjų klausimas turėtų būti nuodugniai išanalizuotas atsižvelgiant į tai, kad klubams tenka pagrindinis vaidmuo atrenkant ir ugdant jaunus talentus; į šią veiklą jie investuoja daug lėšų tokiu būdu teikdami naudą visuomenei. Reikėtų paskatinti klubus tęsti šią veiklą.

4.10

EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad baltojoje knygoje nemažai dėmesio skiriama ne pelno siekiančioms sporto organizacijoms, savanoriškai veiklai ir visuomeniniam sportui atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis Europos sporto veiklos vyksta šiomis sąlygomis.

4.11

Kartu EESRK norėtų nurodyti, kad, atsižvelgiant į labai didelę tradicijų šioje srityje įvairovę, ne pelno organizacijų padėtis, susijusi su finansavimu, ekonomine veikla ir centrinės bei vietos valdžios skiriama parama kiekvienoje šalyje, yra skirtinga. EESRK tikisi, kad numatomame šio klausimo tyrime minėti skirtumai bus išnagrinėti.

4.12

EESRK džiaugiasi, kad pripažįstama, jog ES priemonės ir programos gali padėti geriau išnaudoti sporto potencialą kaip socialinės įtraukties skatinimo priemonę siekiant sudaryti sąlygas pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje atsidūrusių socialinių grupių bei visos plačiosios visuomenės bendradarbiavimui.

4.13

Baltojoje knygoje aptariamas žmonių su negalia sportavimo klausimas. EESRK malonu atkreipti dėmesį į tai, kad dokumente aptariamas infrastruktūros pritaikymo neįgaliųjų poreikiams ir sporto instruktorių bei savanorių mokymo dirbti su neįgaliaisiais klausimas.

4.14

EESRK palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje minimas aktyvesnis moterų sportas ir aktyvesnis jų vaidmuo bei vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimas. Moterų sportas gali daryti teigiamą poveikį šeimų ir vaikų sportui ir atnešti nemažą visuomeninę naudą.

4.15

EESRK pritaria minčiai bendradarbiauti su dabartinėmis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis užkertant kelią smurtui sporto renginių metu ir mano, kad gyvybiškai svarbu užkirsti kelią veiklos pasikartojimui bei paskatinti veiksmingesnį išteklių naudojimą.

4.16

EESRK primena, kad ES valstybių narių bendradarbiavimas užkertant kelią smurtui sporto renginių metu šiuo metu vyksta policijos bendradarbiavimo darbo grupėje (PBDG) bendradarbiaujant vidaus reikalų klausimais.

4.17

EESRK džiaugiasi, kad dokumente pripažįstamas sporto ekonominis poveikis ir jo potencialas kurti darbo vietas, tačiau apgailestauja, kad nėra aptariama galimybė ateityje ES finansavimą skirti nustatytus kriterijus atitinkantiems sporto, laisvalaikio, bendruomenės ir daugiafunkciniams įrenginiams.

4.18

EESRK mano, kad sprendimų priėmimo tikslais vertėtų įdiegti standartizuotų statistinių duomenų apie sportą ES lygiu sistemą.

4.19

EESRK atkreipia dėmesį į nacionalinių sporto struktūrų ir statistikos sistemų įvairovę ir į tai, kad didelė sporto ekonominė nauda yra nurodyta rodikliais, kurių negalima tiksliai išmatuoti (pvz., nedarbingumo atostogų sutrumpėjimas ir mažesnės išlaidos vaistams, didesnė socialinė sanglauda).

4.20

EESRK mano, kad Eurobarometro apklausos yra naudingos, palankiai vertina planuojamą tyrimą dėl sporto sektoriaus ir Lisabonos proceso sąsajų bei didelių sporto renginių organizavimo geriausios patirties mainus.

4.21

Atsižvelgdamas į pirmiau minėtą Europos sporto struktūrų įvairovę, EESRK palankiai vertina Komisijos idėją atlikti tyrimą dėl sporto finansavimo ir su tuo susijusių mokesčių lengvatų bei paskatų valstybėse narėse.

4.22

EESRK nuomone, sporto ypatumų ir Europos teisės aktų santykis yra labai svarbus klausimas ir tai būtina paaiškinti sporto organizacijoms.

4.23

EESRK mano, kad reikia toliau ieškoti tinkamesnio sprendimo. Ilgainiui precedentų teisės taikymas neužtikrins pakankamo teisinio apibrėžtumo suinteresuotiems sporto sektoriaus subjektams.

4.24

Būtinybė sporto organizacijų taisykles ir interesus suderinti su Europos teisės aktais yra susijusi su daugeliu kitų klausimų: planuojamu poveikio žaidėjų agentams įvertinimu, planuojamu dialogu dėl licencijų išdavimo klubams ir bendru sporto renginių transliavimo teisių pardavimu. EESRK remia šiuos pasiūlymus.

4.25

EESRK sutinka, kad reikia apsaugoti sportuojančius nepilnamečius, ir palankiai vertina baltojoje knygoje nustatytus veiksmus: direktyvos dėl dirbančio jaunimo apsaugos stebėseną, tyrimo dėl vaikų darbo užsakymą ir valstybių narių informavimą apie taikomus teisės aktus.

4.26

EESRK visiškai remia pastangas kovoti su nusikaltimais, susijusiais su sportu (korupcija, pinigų plovimas), ir šiuo klausimu rengti Europos strategijas.

4.27

EESRK sutinka, kad ES profesionaliems klubams reikalinga stabili licencijavimo sistema, užtikrinanti jų veiklos skaidrumą.

4.28

EESRK mano, kad labai svarbu perskirstyti iš žiniasklaidos gaunamas pajamas taikant solidarumo priemones ir taip remti mėgėjų sportą.

4.29

Atsižvelgdamas į daugelį šioje nuomonėje nurodytų veiklos rūšių, EESRK palankiai vertina tolesnį dialogą ir susitarimus tarp Komisijos, valstybių narių ir NVO bei tarp Europos institucijų.

4.30

EESRK neabejotinai remia Europos sektoriaus socialinio dialogo komitetų (4) steigimą siekiant sudaryti sąlygas bendrosios Europos darbo rinkos veikimui sporto srityje. Į Europos lygmens socialinį dialogą reikėtų įtraukti ne tik darbdavius (klubus) ir darbuotojus (sportininkus, trenerius ir aptarnaujantįjį personalą), bet ir įvairiuose sporto sektoriuose veikiančius sporto įrangos gamintojus bei tarptautines organizacijas.

4.31

Europos socialinio dialogo temos galėtų būti šios: sportininkų pensijų fondai, su reklama ir atvaizdo naudojimu susijusios teisės, darbuotojų sveikata, vietos lygiu išugdytų žaidėjų problemos, darbo sutartys bei skatinimas imtis naujos profesinės veiklos baigus sportinę karjerą.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/41

1.1

Švietimas visuomet buvo laikomas ne tik asmenybės vystymosi ir tobulėjimo, bet ir visuomenės vystymosi veiksniu. Šiuo metu gyvename ypač konkurencingomis globalizacijos sąlygomis, todėl švietimas tampa vis svarbesnis tiek visuomenės, tiek žmonių ateičiai, kadangi šiandien reikalingos sudėtingos žinios ir įgūdžiai.

1.2

EESRK nuomone, pagrindinis tęstinio švietimo tikslas – ugdyti laisvus, kritiškai mąstančius, savarankiškus piliečius, kurie gebėtų prisidėti prie visuomenės, kuriai jie priklauso, vystymosi, turėtų įgūdžių, reikalingų naujiems iššūkiams priimti, ir suvoktų, kad yra kultūros paveldo dalis, dalijasi tomis pačiomis vertybėmis, o pasaulis, kuriame jie gyvena, skirtas ne vien jiems, todėl turi būti išsaugotas ateinančioms kartoms. Švietimas taip pat turi skatinti asmenybės išsilaisvinimą.

1.3

Taigi mokytojai atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šį tikslą, kadangi būtent jiems tenka perduoti žinias bei palaikyti ryšį su vaikais ir jaunimu visuomenėje, kurioje šeimos struktūra pakito ir veikia remdamasi naujomis organizavimo formomis.

1.4

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo ir iš esmės pritaria pateiktam požiūriui.

1.5

Tačiau, EESRK nuomone, nepaisant to, kad Komisijos įgaliojimai šioje srityje riboti, komunikatu būtų galima eiti šiek tiek toliau ir spręsti šiuo metu aktualius klausimus, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį.

1.6

Konkrečiai, reikia išsiaiškinti, kokios naujos strategijos gali ir turi būti plėtojamos, kad mokytojas galėtų dirbti pokyčių pasaulio mastu sąlygomis, kaip spręsti naujas problemas, iškylančias dėl šeimos struktūros keitimosi, kaip pasiekti, kad mokytojų tęstinis mokymas būtų laikomas mokymosi visą gyvenimą dalimi, kaip padaryti mokytojo profesiją patrauklesnę jaunimui, ypač (bet ne tik) darbo užmokesčio ir socialiniu požiūriu.

1.7

EESRK tvirtai įsitikinęs, kaip Komisija teigia komunikate, kad vis sudėtingesnėje ir reiklesnėje visuomenėje būtina mokytojo profesiją laikyti esminiu veiksniu skatinant kokybišką ir gebantį prisitaikyti prie šių laikų reikalavimų švietimą, todėl mokytojų universitetinio ir profesinio rengimo gerinimas ir būtinybė jiems suteikti tinkamas sąlygas atlyginimo ir profesinės karjeros kėlimo požiūriu gyvybiškai svarbūs siekiant šio tikslo.

2.1

Komunikate pripažįstama, kad mokymo ir mokytojų rengimo kokybė yra svarbiausias veiksnys, užtikrinantis švietimo kokybę ir geresnius jaunimo švietimo pasiekimus. Jame išvardijami veiksmai, kurių reikėtų imtis šioje srityje, ir būdai, kuriais Komisija galėtų remti šią veiklą.

2.2

Pasak Komisijos, visi šie pasiūlymai padėtų užtikrinti, kad mokytojų pirminis ir profesinis rengimas būtų koordinuotas, darnus ir tinkamai finansuojamas; kad visi mokytojai turėtų veiksmingam darbui reikalingų žinių, nuostatų ir išteklių; skatinti mokymo specializaciją, rengti diskusijas ir tirti pedagoginę praktiką. Taip pat reikia gerinti mokytojo profesijos statusą ir siekti didesnio jos pripažinimo.

2.3

Jeigu pavyktų tai padaryti, būtų galima prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo ir padėti valstybėms narėms siekti Lisabonos socialinės sanglaudos ir ekonomikos konkurencingumo bei augimo tikslų.

3.1

Laikui bėgant dėl visuomenės raidos ir naujų su mokykla siejamų lūkesčių keitėsi ne tik mokytojo darbo būdai, bet ir šios profesijos funkcinis turinys. Nuo mokytojo, kuris „perduoda žinias“ ir iš kurio reikalaujama abejonių nekeliančių žinių, sampratos pereita prie „mokytojo ugdytojo“ koncepcijos, mokymosi skatintojo, galinčio susisteminti žinias, jaunuolių įgytas iš kitų šaltinių, kartais modernesnių už tuos, kuriais naudojasi patys mokytojai.

3.1.1

Visų pirma, internetu įgyjamos žinios ir šiuo metu daugelio jaunų žmonių turimos naujosios informacinės ir ryšių technologijos, kurias jaunimas gali įsisavinti ir lengvai jomis naudotis, kelia problemų mokytojams. Jas reikia spręsti mokytojų pirminio rengimo arba tęstinio mokymo etape, kad mokytojai galėtų su naujomis technologijomis susipažinti ir jas taikyti mokydami jaunimą.

3.2

Pati mokykla tapo demokratiškesnė ir ne tokia vienalytė. Tai daugialypės, reiklesnės ir sudėtingesnės visuomenės atspindys. Šios raidos rezultatas – demokratija, lygios galimybės ir įvairovė šiandieninėje mokykloje yra svarbiausios sąvokos, užtikrinančios išankstines sąlygas kurti integraciją skatinančią mokyklą, apimančią vaikus ir jaunuolius su negalia. Taigi, mokytojui tenka nauja atsakomybė – pateikti labiau individualizuotus ir kiekvienam pritaikytus atsakymus.

3.3

Imigracija, socialinė diskriminacija, skurdas, jaunuolių smurtavimas, ypač miesto aplinkoje, taip pat neužtikrintas darbas ir ilgalaikis nedarbas – visi šie reiškiniai „įsiveržė“ į mokyklą ir padarė mokytojo profesiją sudėtingesnę ir sunkesnę, nestabilesnę ir mažiau saugią. Labai dažnai mokytojas nežino, kaip spręsti šias naujai iškilusias problemas ir nesulaukia deramos pagalbos.

3.4

Panašiai naujos šeimos gyvenimo formos dėl išaugusio dirbančių moterų skaičiaus, daugėjant šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, ar atsirandant kitų bendro šeimos gyvenimo formų reikalauja naujų gebėjimų iš mokytojų, ypač gebėjimo priimti kiekvienos šeimos pasirinktą tėvų pareigų modelį.

3.5

Pirminio mokytojų rengimo etape visai nebuvo atsižvelgiama į šiuos pokyčius arba atsižvelgiama ne visuomet. Ilgą laiką mokytojų rengimas buvo pernelyg akademiškas, o vėliau dažnai buvo pereinama prie per daug pedagoginiu ir didaktiniu aspektu grindžiamo rengimo, todėl pirminio mokymo etape labai susilpnėjo mokytojų dalykinės žinios. Reikia vėl atkurti šių abiejų mokytojų rengimo krypčių pusiausvyrą.

3.6

Iš tiesų mokytojų pirminis rengimas turi būti grindžiamas darnia mokslo ir pedagoginių žinių pusiausvyra, ir būtent derama jų pusiausvyra sudaro mokytojo profesijos specifiką. Tokio rengimo sudedamąja dalimi turi būti ir psichosociologinis ir net antropologinis aspektas, tai leistų mokytojams įgyti žinių ir metodų, kurie padėtų mokyti įvairioje daugiakultūrėje aplinkoje pabrėžiant tarpkultūrinį požiūrį, valdyti bei spręsti konfliktines ir sudėtingas situacijas. Būsimus mokytojus taip pat reikia išmokyti klausytis jaunuolių ir juos įtraukti į geriausių sprendimų paiešką. Šiuo požiūriu labai svarbu atsižvelgti į teises, kurios JT Vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu suteiktos vaikams ir jaunuoliams, t. y. teisė į mokslą, laisvalaikį, deramą elgesį su jais ir teisė daryti įtaką savo gyvenimui.

3.7

Nors EESRK sutinka su Komisijos teiginiu, kad joks pirminis rengimas nesuteiks žinių ir įgūdžių visai sėkmingai profesinei veiklai, taip pat akivaizdu, kad kuo ilgesnis ir kvalifikuotesnis pirminis rengimas, tuo didesnę reikšmę mokytojas bus linkęs teikti savo kvalifikacijos kėlimui. Šis aspektas mokytojų rengimo politikoje nebuvo pakankamai įvertintas.

3.8

Kita vertus, keliant mokytojų pirminio rengimo tikslus, nereikėtų apsiriboti klausimu, kokias žinias perduoti ir kaip tai padaryti. Į mokytoją reikia žiūrėti kaip į profesionalą, galvojantį apie savo darbą, gebantį vertinti aplinką, kurioje jis dirba, nustatyti reikalingą strategiją ir įvertinti rezultatus. Be to, rengiant mokytoją turi būti propaguojama idėja, kad švietimas gali ir turi būti priemonė, skatinanti socialinę sanglaudą, socialinį ir ekonominį vystymąsi bei ugdyti aktyvius piliečius, kurie dalyvauja kuriant kultūrų ir aplinkos įvairovę, ar net piliečius, kuriančius geresnį pasaulį. Iš tiesų mokytojai yra socialinės sanglaudos jungiamoji grandis.

3.9

Kvalifikacijos kėlimo požiūriu turi būti atsižvelgiama ne tik į mokytojo kaip savo žinių ribotumą pripažįstančio ir socialinius bei technologijų pokyčius suvokiančio profesionalo individualius poreikius, bet ir į mokyklos kaip bendrijos, priklausančios platesnei bendruomenei, kurioje yra kitų veikėjų ir dalyvių, kolektyvinius poreikius.

3.10

Daugelyje šalių tęstinis mokymasis yra palyginti naujas laimėjimas, jį reikėtų toliau skatinti kaip pagrindinę mokytojo profesinio tobulėjimo sudedamąją dalį. Tęstinis mokymasis yra vienas funkcinių mokytojų užduočių ir yra pripažintas neatsiejamu nuo mokytojo darbo. Todėl jam reikia laiko, erdvės ir būtinų išteklių.

3.11

Mokytojų tęstinis mokymas profesijos ir technologinių disciplinų atžvilgiu turi būti derinamas su technologijų raida. Reikia numatyti bendradarbiavimą su įmonėmis, kad mokytojai galėtų sužinoti apie naujus pasiekimus technologijų srityje ir neatsilikti nuo naujovių.

3.12

Viena iš didžiausių tęstinio mokymo politikos klaidų – manyti, kad jis gali būti suvienodintas pagal tam tikrą discipliną. Nors tikrai reikia į šį aspektą atsižvelgti, tiesa ir tai, kad toks rengimas turi atitikti bendrijos, kuriai priklauso mokykla, poreikius, ir vykti remiantis pačios mokyklos parengtu švietimo projektu. Tik taip bus galima sutikti kiekvienos šalies ar regiono socialinės ir ekonominės raidos iššūkius ir atsižvelgti į naujus visuomenei opius klausimus.

3.13

Profesinės veiklos ir profesinės karjeros kėlimo sąlygos, speciali parama dirbantiems šioje srityje, darbo užmokestis, atitinkantis profesijos socialinę reikšmę, ir atliekamos funkcijos socialinis pripažinimas – keletas veiksnių, kurie, be mokytojų rengimo, padeda pritraukti asmenis, labiausiai tinkančius šiai, kaip žinome, sunkiai ir išbandymų nešykštinčiai profesijai, ir taip padėti tobulinti švietimą keliant reikalavimus ir užtikrinant kokybės lygį.

4.1

Komisijos komunikate pabrėžiama, kad mokytojų profesinis rengimas glaudžiai susijęs su kitomis politikos sritimis – Europos jaunimo paktu (1), naujovių, mokslinių tyrimų, verslo politika (2), daugiakalbystės (3) ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo (4) politika.

4.2

EESRK sutinka, kad ši politika gali būti siejama su nagrinėjama tema, tačiau mano, kad reikia atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, būtinus organizuojant pirminį mokytojų rengimą ar jų kvalifikacijos kėlimą:

4.2.1

JTO Tūkstantmečio tikslus, kuriuos įgyvendinti įsipareigojo visos ES valstybės narės ir kuriems pasiekti reikalingi aukštos kvalifikacijos mokytojai, o jų rengimas turi vykti remiantis bendra strategija;

4.2.2

Lisabonos tikslus, sudarytus remiantis principu, kad žmonės yra didžiausias Europos turtas, ir pabrėžiančius žinių, vadinasi, ir švietimo svarbą. Atkreipti jaunimo dėmesį į tvarų vystymąsi ir rinkos socialinę ekonomiką yra užduotis, kylanti iš Lisabonos strategijos, ir ji turi būti numatyta jaunimo mokymo programose;

4.2.3

Lyties aspektas – ne tik dėl to, kad dauguma mokytojų yra moterys, bet ir dėl to, kad tai yra pagrindinis Europos socialinio ir ekonominio vystymosi bei socialinės sanglaudos politikos klausimas;

4.2.4

Bendrą jaunimo ugdymą visais požiūriais: fiziniu, intelektiniu, kūrybos, naujovių, dalyvavimo ir socialinio naudingumo. Bendram vaikų ir jaunimo ugdymui reikalingi pažintiniai gebėjimai, didaktinis ir pedagoginis pasirengimas bei grupinio darbo įgūdžiai, o tai pasiekti galima tik reikliu pirminiu ir tinkamu tęstiniu rengimu.

4.3

Komunikate apibrėžiamas mokytojo Europos Sąjungoje profilis išryškinant tris pagrindinius aspektus: lytį, amžių ir darbo užmokestį, tačiau išsamiau nenagrinėjamas galimas šių trijų sudedamųjų dalių ryšys.

4.3.1

Nors visuose mokymo srityse moterys iš tiesų visada sudaro daugumą, tiesa ir tai, kad jų skaičius atvirkščiai proporcingas socialinei svarbai ir (arba) tam tikruose sektoriuose mokamam atlyginimui. Taigi, kylant nuo ikimokyklinio mokymo pakopos iki aukštojo mokslo, moterų mokytojų mažėja.

4.3.2

Mokytojo profesijos socialinis įvaizdis šiuo metu yra mažiau vertinamas, su juo konkuruoja patrauklesnės karjeros galimybės, kurią galima pasiekti turint panašią kvalifikaciją, todėl mokytojo profesija nėra patraukli jauniausiems gyventojų sluoksniams. Galime konstatuoti, kad ši profesija tapo reiklesnė tiek pirminio rengimo, tiek socialinės atsakomybės požiūriu, tačiau reikalavimai, susiję su darbo sąlygomis, karjeros perspektyva ir darbo užmokesčiu neaugo taip greitai.

4.3.2.1

Tiksliųjų mokslų bei informacinių ir ryšių technologijų disciplinos ypač jaučia šios konkurencijos padarinius – labai trūksta šių sričių mokytojų.

4.3.3

Beje, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie komunikate išdėstyti teiginiai nepagrįsti išsamesne analize, o tai gali maskuoti tam tikras sudėtingesnes realijas. Pavyzdžiui, lyginant mokytojų atlyginimus su vidutinėmis šalies pajamomis, reikia atsižvelgti į atlyginimų dydį BVP atžvilgiu, atlyginimų ir profesinės veiklos trukmės santykį ir lyginti su kitomis profesijomis, kurioms keliami tokie pat aukšti universitetinio rengimo reikalavimai.

4.3.4

Europoje pedagogų ratą šiandien akivaizdžiai sudaro vyresnio amžiaus mokytojai ir, turint omenyje labai didelę 50–64 metų amžiaus mokytojų procentinę dalį, galima nuogąstauti dėl jo gebėjimo atsinaujinti. Reikėtų atlikti perspektyvų studiją Europoje dėl būsimų amžiaus piramidės padarinių.

4.3.5

Todėl būtina siekti, kad mokytojo profesija taptų patrauklesnė jaunimui, o tai natūraliai pareikalaus didesnių investicijų, ir (galbūt tai dar svarbiau) numatyti socialinių ir kultūrinių pokyčių, kad mokytojo vaidmuo visuomenėje būtų labiau vertinamas.

4.4

Komisijos komunikate išdėstytos tam tikros švietimo politikos priemonės, kurios galėtų padėti gerinti universitetinį ir profesinį mokytojų rengimą, ypač visą gyvenimą trunkantį profesinį mokymąsi, būtinus įgūdžius, prisidėti prie svarstymų apie pedagoginę praktiką ir tyrimus, kvalifikaciją, mokytojų rengimą aukštosiose mokyklose ir mokymo vaidmenį visuomenėje.

4.4.1

EESRK pritaria išdėstytoms mintims, tačiau mano, kad jos turi būti suvokiamos struktūriškai, o ne atsietai nuo jų konteksto. Žinoma, jos visos svarbios, tačiau reikia, kad visuomenė susikurtų kitokią dabartinio mokytojo vaidmens viziją šiomis sąlygomis, kai jaučiamas žinių, technikos ir prieigos prie žinių perteklius.

5.1

Mokytojo profesija turi įgyti didesnę vertę visuomenėje atsižvelgiant į ypač didelę jos svarbą įgyvendinant Lisabonos strategijoje apibrėžtus tikslus, kadangi būtent mokytojams tenka formuoti brangiausią Europos Sąjungos turtą – žmogiškuosius išteklius.

5.2

Kad mokytojo profesija būtų pripažinta iš naujo, reikia atlikti atlyginimų, kolektyvinio darbo ir tęstinio mokymosi galimybių, taip pat profesijos įgijimo, profesinės karjeros ir darbo sąlygų bei konkrečios paramos tiems sektoriams, kuriems tikrai jos reikia, peržiūrą, kad tai paskatintų entuziastingiausius ir gabiausius jaunuolius rinktis šią profesiją.

5.2.1

Atliekant šią peržiūrą nereikėtų pamiršti ir mokytojams keliamų užduočių aprašymo patikslinant, kokių gebėjimų iš jų akademinių ir sociologinių žinių požiūriu tikisi visuomenė, kurią jie priima, ir kokie pedagoginiai metodai būtų reikalingi.

5.3

Nors švietimas nėra išskirtinės Europos Sąjungos kompetencijos sritis, atviro koordinavimo stiprinimas, informacijos rinkimo ir sklaidos gerinimas, keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, specialių programų, kuriomis būtų siekiama suteikti šiai profesijai didesnės vertės, įgyvendinimas galėtų būti tinkamos priemonės, padedančios valstybėms narėms vykdyti aktyvią politiką siekiant įgyvendinti šį tikslą.

5.4

Švietimas yra labai atsakinga užduotis. Todėl reikia vystyti labiau patyrusių mokytojų pagalbos strategiją profesinę veiklą pradedantiems jauniausiems mokytojams. Beje, turint omenyje profesinį (fizinį ir psichologinį) išsekimą, patyrę mokytojai neturėtų eiti tų pačių pareigų iki pat pensijos.

5.5

Mokytojų koordinuojamos ar nekoordinuojamos daugiadisciplinės pedagogų grupės šiandien yra pagrindinė priemonė įgyvendinti bet kokį švietimo projektą, kuriame būtų atsižvelgiama į naujas socialines aplinkybes (šeimos struktūrą ir organizavimą, darbo laiką ir organizavimą, ilgalaikį nedarbą, imigraciją, o ypač – priimančiosios šalies kalbos nemokėjimą ir kultūros nepažinimą) arba į nuolatines specifines aplinkybes (vaikus ir jaunuolius, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių dėl neįgalumo, kovą su seksizmu ir lyčių lygybės įgyvendinimą). Kad būsimi mokytojai integraciją skatinančiose mokyklose galėtų išspręsti šiuos sunkumus, į pradinio mokytojų rengimo programas turi būti įtrauktos, pvz., specialiosios žinios apie neįgalių vaikų mokymą. Mokytojams turi būti sudaryta galimybė specializuotis šioje srityje pasirenkant ilgesnės trukmės tęstines studijas magistro arba daktaro laipsniui gauti.

5.6

Kita mokymo įstaigose plintanti socialinė realija – smurtaujantis jaunimas. Problemą reikia spręsti taikant daugiadisciplinį požiūrį stengiantis suprasti šį reiškinį, ypač paplitusį miestuose.

5.7

Be to, siekiant padėti vykdyti mokyklai tenkančias ugdymo užduotis, kurios nebūtinai susijusios su mokytojo veikla, labai svarbu investuoti į pagalbinį mokyklų personalą.

5.8

Organizuojant pirminį rengimą reikia atsižvelgti į visus šiuos pradinius duomenis, taigi mokymas turi būti labai kokybiškas tiek moksliniu, tiek pedagoginiu ir didaktiniu požiūriu ir naujų įgūdžių, pvz., gebėjimų dirbti kolektyviai, sąveikauti su kitais socialiniais veikėjais, ypač šeimomis, įgijimo požiūriu ir skatinti kitų asmenų norą mokytis. Mokymo procese reikia naudoti aktyvius darbo grupėse metodus, kurie padėtų užkirsti kelią visuomenėje vykstantiems konfliktams ir juos neutralizuoti.

5.9

Todėl EESRK rekomenduoja, kad mokytojo profesija būtų laikoma profesija, kuriai įgyti reikalingas ilgesnis pirminis rengimas ir kuriai keliami aukšti reikalavimai.

5.10

Kvalifikacijos kėlimas turi būti laikomas mokytojo profesinės veiklos sudedamąja dalimi, todėl valstybės privalo sukurti programas, kurios padėtų įgyvendinti mokytojų ir mokyklų poreikius atitinkančią sistemą.

5.11

Kad kvalifikacijos kėlimas būtų sėkmingas, o jo tikslai – veiksmingai įgyvendinami, reikia, kad mokytojai aktyviai dalyvautų koncepcijos kūrimo ir planavimo bei įgyvendinimo etapuose ir kad iš esmės dėmesys būtų sutelktas į mokyklas ir kiekvienos jų ugdymo projekte keliamus specifinius tikslus.

5.12

Socialiniai ir ekonominiai dalyviai, visų pirma mokytojams atstovaujančios profesinės sąjungos, turi būti laikomi tinkamais partneriais apibrėžiant mokytojų pirminio rengimo tikslus ir vertinimą.

5.13

Kvalifikacijos kėlimo sudedamąja dalimi galėtų tapti tėvų ir auklėtojų dalyvavimas, kad pastarieji galėtų įsitraukti į mokyklos ugdymo projektą, suvokti savo vaikų mokymo proceso veiksnių įvairovę ir taip dalyvauti ugdant savo vaikus ne tik šeimoje.

5.14

Be to, kvalifikacijos kėlimas turėtų tapti profesinių diskusijų forumu, todėl pageidautina, kad jame dalyvautų kiti ugdymo procese dalyvaujantys švietimo srities veikėjai ir būtų atsižvelgiama į galimybę į šį bendresnį procesą įtraukti įvairias mokyklas.

5.15

Galiausiai ES programos turėtų skatinti keitimąsi patirtimi ir informacija tarp skirtingų šalių mokyklų, susiduriančių su panašiomis realijomis. Pvz., geras sumanymas būtų keistis patirtimi tarp migrantus priimančios šalies ir jų kilmės šalies mokyklų siekiant suprasti sunkumus, su kuriais susiduria šiai gyventojų grupei priklausantys vaikai ir jaunuoliai, ir rasti būdų, kurie padėtų šiuos akivaizdžius sunkumus įveikti.

5.16

Beje, įgyvendinant Lisabonos strategiją reikėtų skatinti mokytojų judumą Europos Sąjungoje, visų pirma sudaryti sąlygas imti atostogas studijoms, kadangi tai gali būti priemonė perduoti patirtį ir naujoves, t. y. mokymosi visą gyvenimą galimybių gerinimo vektorius.

5.17

Galiausiai reikia nustatyti atitinkamus švietimo rodiklius, kurie būtų pripažinti visose Europos Sąjungos šalyse, kad būtų galima įvertinti pasiekimus ir tobulinti švietimo sistemas siekiant bendro tikslo – gerinti kvalifikaciją ir socialinę sanglaudą.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/45

1.1

EESRK pripažįsta būtinybę parengti Europos įvairias sritis apimančią jaunimo strategiją ir yra pasiryžęs įnešti savo indėlį į šį procesą (pvz., užmegzdamas tiesioginius ryšius su vietos lygmens organizacijomis ir didindamas ES institucijų informuotumą apie vietos lygmens problemas ir sprendimus).

1.2

EESRK mano, kad sėkmingos ir tvarios kelias sritis apimančios vaikų ir jaunimo strategijos kūrimo procesą turėtų remti nuolatinė Komisijos struktūra, kuri koordinuotų įvairių dalyvaujančių GD darbą, arba tarpinstitucinė grupė, kurios veiktų įsteigus stebėjimo mechanizmą su aiškiais tikslais ir terminais.

1.3

EESRK mano, kad, prieš imantis priemonių siekiant mobilizuoti vyresnio amžiaus darbuotojus, užimtumo lygį Europos Sąjungoje visų pirma reikia kelti darant viską, kad būtų masiškai įdarbinami jauni žmonės, kadangi tai turės ilgalaikį sociologinį (susijusį su savarankiškumu, socialiniu aspektu, gimstamumu, šeima ir pan.) ir ekonominį poveikį ekonomikos augimo, socialinio finansavimo, vartojimo, taupymo, investicijų (statybos ir pan.) požiūriu. Komitetas ragina valstybes nares ir Europos institucijas imtis būtinų priemonių jaunimo nedarbui Europoje mažinti, ypač greičiau ir veiksmingiau įgyvendinant Europos jaunimo paktą ir valstybių narių Lisabonos strategijos nacionalines reformų programas.

1.4

EESRK ragina skirti daugiau dėmesio jaunimo padėčiai kaimo vietovėse ir varginguose miestų rajonuose. EESRK ragina valstybes nares priimti iššūkį visiškai panaikinti vaikų skurdą ir prašo imtis papildomų priemonių jaunuolių su negalia lygiateisiam dalyvavimui visuomenės gyvenime gerinti.

1.5

EESRK rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su darbdavių organizacijomis, darbuotojų organizacijomis, formaliojo švietimo sistemos atstovais ir atitinkamomis NVO, ir toliau siekti, kad jaunimo savanoriškas darbas būtų pripažįstamas.

1.6

EESRK pakartoja savo pagrindines rekomendacijas dėl jaunimo savanoriškos veiklos:

1.7

Komitetas nepataria įtraukimo į darbo rinką klausimą spręsti laikinais ir neperspektyviais būdais: laikinas darbas, neapibrėžtas darbo laikas ir nekonkrečios darbo sutartys neturėtų būti skatinami, kadangi šių reiškinių pasekmes jaučia vis daugiau iš įvairių socialinių sluoksnių kilusių jaunų žmonių. Laikinas darbas, kaip vienas iš siūlomų tarpinių sprendimų mokslus baigusiems ir pradedantiems dirbti žmonėms, stabdo profesinį tobulėjimą ir neleidžia prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų socialiniame ir šeiminiame gyvenime. Tai, deja, patvirtina ir Dublino fondo, TDO ir Europos užimtumo observatorijos tyrimai ir stebėjimai.

1.8

EESRK remia sprendimą priimančių institucijų ir jaunimo struktūruoto dialogo plėtojimą. Šis dialogas galėtų prisidėti prie Komisijos komunikate siūlomos Europos įvairias sritis apimančios jaunimo strategijos. EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą kas trejus metus rengti ES jaunimo reikalų ataskaitą ir rekomenduoja, kad rengiant šią ataskaitą būtų užtikrintas jaunimui atstovaujančios pilietinės visuomenės, ypač nacionalinių jaunimo tarybų, dalyvavimas.

1.9

EESRK remia stiprios ES ir jaunimo partnerystės kūrimo išraišką – deklaraciją, kurią pasirašys Europos institucijos ir jaunimą atstovaujantis jų partneris, Europos jaunimo forumas.

2.1

Jau daugiau kaip dešimt metų EESRK svarsto su jaunimu susijusius klausimus. Dauguma pastarojo meto nuomonių neprarado savo aktualumo ir jų nuostatas, bent iš dalies, galime čia pakartoti. (1)

2.2

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimas“, kurį kartu parengė Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas bei Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas. Kiti generaliniai direktoratai taip pat dalyvavo rengiant šį komunikatą. Komunikate svarstomos jaunimo švietimo, užimtumo, sveikatos ir pilietiškumo temos, stengiantis nagrinėti jas įvairių sektorių požiūriu. Be jo kartu buvo parengti du Komisijos tarnybų darbo dokumentai: vienas dėl savanoriškos veiklos, kitas – dėl jaunimo užimtumo.

2.3

Komunikate komentuojami kai kurie įdomūs 2007 m. balandžio mėn. Europos politikos patarėjų biuro (angl. BEPA) paskelbtos ataskaitos „Investicijos į jaunimą – galių suteikimo strategija“ rezultatai.

2.4

Apskritai, EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos požiūrį į šį procesą ir šio komunikato nuostatas. Jis su pasitenkinimu pažymi, kad rengiant šį dokumentą dalyvavo keletas generalinių direktoratų.

2.5

Tačiau Komitetui kelia susirūpinimą plano sukurti šią įvairias sritis apimančią jaunimo strategiją įgyvendinimas. Komisija neteikia rekomendacijų, kokiu būdu reikia siekti šio tikslo. Iš pirminės Tarybos reakcijos matyti, kad valstybės narės dar neturi jokių planų šioje srityje.

3.1

Beveik visa ši dalis skirta formaliajam švietimui, tačiau visą gyvenimą trunkantis mokymasis neformalusis ugdymas taip pat leidžia įgyti reikiamus įgūdžius ir gebėjimus, kad visą gyvenimą trunkantis mokymas būtų sėkmingas ir papildo švietimo sistemų darbą. Todėl būtina į jį atsižvelgti.

3.2

Apskritai, EESRK pritaria pasiūlymams gerinti švietimo kokybę, kadangi jie atitinka pastarojo meto strategijas ir dokumentus.

3.3

EESRK pritaria ir jaunimui skirtos „Europass“ dalies, papildančios „Youthpass“, plėtojimui, kadangi „Youthpass“ skirtas tik pagal Veiklaus jaunimo programą vykdomai jaunimo veiklai. Tačiau jaunimo veiklos, kuriai reikia pripažinimo, mastas daug platesnis.

3.4

EESRK rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su darbdavių organizacijomis, darbuotojų organizacijomis, formalaus švietimo sistemos atstovais ir atitinkamomis NVO, ir toliau dirbti, kad jaunimo savanoriškas darbas būtų pripažįstamas.

3.5

Mokyklos nebaigusiems jaunuoliams turi būti suteikta galimybė dalyvauti neformaliose mokymo programose, kurios parengtų juos suaugusiųjų gyvenimui ir sėkmingam dalyvavimui darbo rinkoje jiems įsidarbinus arba pradėjus verslą.

4.1

EESRK pabrėžia, kad jaunimo nedarbas Europoje kelia grėsmę Europos ateičiai, ir ragina valstybes nares ir Europos institucijas imtis būtinų priemonių šiai padėčiai gerinti. Tokios priemonės visų pirma turėtų remtis greitesniu ir veiksmingesniu Europos jaunimo pakto įgyvendinimu, kadangi daugelis valstybių narių labai atsilieka šioje srityje. Šiuo metu Europos jaunimo paktas tėra deklaracija, o ne tikra darbo programa.

4.2

Ankstesnėje nuomonėje (2) EESRK prašė apsvarstyti tokių uždavinių įtraukimą į valstybių narių Lisabonos strategijos nacionalines reformų programas:

4.3

Pastaruoju metu EESRK priėmė tiriamąja nuomonę dėl lankstumo ir užimtumo garantijų (3), kuri galėtų suteikti gerą pagrindą būsimam darbui šia tema. Joje, be kitų dalykų, pažymima, jog „daugelyje valstybių narių jaunimas patenka į nepastovią darbo rinką, kurioje yra didelis nedarbas, sudaromos terminuotos sutartys, siūlomas nepakankamas socialinis draudimas ir darbas, kuriam reikia žemesnės kvalifikacijos už turimą“.

4.4

Socialinį nestabilumą, kurį ir šiandien galime laikyti neatsiejamu ir būdingu gyvenimo laikotarpio, vadinamo „jaunyste“, bruožu, vis labiau jaučia Europos ir pasaulio jaunimas. Jauni žmonės susiduria su laikino darbo problema, materialiniais sunkumais; kad tuo įsitikintume, pakanka susipažinti su paskutiniais TDO pranešimais. Vyresnės kartos taip pat turėtų susimąstyti, kokia ateitis laukia ateities kartų.

4.5

EESRK jau ragino skatinti jaunimo verslumą: teikti finansinę ir techninę paramą bei mažinti biurokratines kliūtis, susijusias su įmonių perėmimu, perdavimu ir steigimu. Todėl EESRK domina siūlomas bandomasis projektas, skirtas jaunųjų verslininkų judumui skatinti.

4.6

Kalbant apie Komisijos iniciatyvą dėl stažuočių, EESRK pritaria kokybiškos Europos stažuočių struktūros įsteigimui ir ragina įmones įsipareigoti laikytis aiškių sutarčių su jaunuoliais sudarymo principo. Šiuo metu daugeliu atvejų jauni stažuotojai ne mokomi ir rengiami būsimam darbui, o išnaudojami kaip pigi darbo jėga.

4.7

Atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą, kuriame valstybės narės skatinamos naudotis nacionalinės politikos priemonėmis ir ES fondais, kad paremtų jaunimo perėjimą nuo mokymosi prie darbinės veiklos, EESRK ragina valstybes nares sumažinti administracinę naštą teikiant paraiškas dėl finansavimo iš ES fondų, kadangi tokiu būdu jos mažina savanoriška veikla besiremiančių jaunimo NVO galimybes gauti šios rūšies finansavimą. Išankstinis NVO projektų finansavimas galėtų padėti suteikti šiems projektams daugiau galimybių.

5.1

EESRK ragina skirti daugiau dėmesio jaunimo padėčiai kaimo vietovėse ir varginguose miestų rajonuose. Daugelyje kaimo vietovių ir vargingų miestų rajonų jaunuoliai neturi sąlygų gauti kokybišką išsilavinimą, lankyti kursus, naudotis judumo galimybėmis, sveikatos priežiūros paslaugomiss, laisvalaikio infrastruktūromis, neturi galimybių gauti darbą ir dalyvauti pilietinės visuomenės gyvenime.

5.2

EESRK ragina valstybes nares priimti iššūkį visiškai panaikinti vaikų ir jaunimo skurdą, kuris daro didelį poveikį vaikams įvairiose srityse, pavyzdžiui, jų sveikatai, išsilavinimui ir netgi vaiko „būsimo gyvenimo galimybėms“ kada nors ištrūkti iš skurdo pinklių.

5.3

Komunikate nenagrinėjamas esminis ryšys tarp vaikų dienos priežiūros centrų prieinamumo ir darbo kokybės ir vėliau pasiektų rezultatų mokykloje bei profesinės veiklos sėkmės. EESRK rekomenduoja, kad, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus, būtų pabrėžiama vaikų dienos priežiūros centrų svarba pasirengimo mokyklai ir savarankiškam gyvenimui etapuose ir tai, kad šie centrai yra puiki priemonė skatinti socialinę integraciją ir įveikti atsilikimą.

5.4

EESRK prašo imtis papildomų priemonių, kad ypatingų poreikių turintys, nepalankioje padėtyje esantys ar dėl negalios kenčiantys vaikai ir jaunuoliai galėtų aktyviau lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės gyvenime: lygiomis teisėmis dalyvauti Jaunimo programos veikloje, lygiomis teisėmis gauti informaciją apie jaunimo politiką, jaunimui skirtus projektus ir sąmoningumo ugdymo priemones.

5.5

EESRK iš esmės pritaria Europos Komisijos atliktam lyčių klausimų tyrimui. Tačiau EESRK apgailestauja, kad komunikate nepateikiama jokių pasiūlymų dėl kovos su lyčių stereotipais.

5.6

EESRK jau prašė Komisijos imtis veiksmų, skirtų vaikų ir jaunuolių sveikatai, ir ypač harmoningam gyvenimo būdui propaguoti:

5.7

Kaip teigiama Komiteto neseniai pateiktose nuomonėse dėl kartų solidarumo (4), solidarumo su jaunimu klausimą būtina spręsti įtraukiant jį į horizontalią įvairias sritis apimančią politiką, tačiau tai reikia padaryti vadovaujantis bendradarbiavimo ir solidarumo su kitomis pilietinės visuomenės amžiaus grupėmis (vaikais, brandaus ir vyresnio amžiaus grupėmis) principais.

5.8

Todėl EESRK teigiamai vertina tai, kad Komisija priėmė naują Sveikatos strategiją.

6.1

EESRK remia aktyvų jaunimo dalyvavimą priimdamas nuomones ir savo patalpose surengęs 2007 m. Europos jaunimo savaitę.

6.2

Ankstesnėje nuomonėje EESRK pabrėžė aktyvaus dalyvavimo ir, apskritai, jaunuolių savarankiškumo visuomenėje svarbą. Todėl EESRK rekomenduoja:

6.3

EESRK norėtų, kad jaunuolių savarankiškai veiklai skirta komunikato dalis (5.2 punktas) būtų stipresnė ir ne tokio bendro pobūdžio. EESRK apgailestauja, kad į komunikatą nebuvo įtraukta nė viena iš jo tiriamosiose nuomonėse (5) suformuluotų rekomendacijų.

6.4

Todėl EESRK pakartoja savo pagrindines rekomendacijas šia tema:

6.5

EESRK remia stiprios ES ir jaunimo partnerystės kūrimo išraišką – deklaraciją, kurią šiais metais ketina pasirašyti Europos institucijos ir jų jaunimą atstovaujantis partneris, Europos jaunimo forumas. Jis su pasitenkinimu pažymi, kad Europos jaunimo forumas siekia apsvarstyti tinkamas priemones su savo partneriais, kad užtikrintų, jog mažiau galimybių turinčių jaunuolių nuomonė taip pat būtų išgirsta ir į ją būtų atsižvelgta kaip į šio proceso dalį. (6)

6.6

Be to, EESRK remia sprendimus priimančių institucijų ir jaunimo struktūruoto dialogo vystymą. Šis dialogas galėtų prisidėti prie Komisijos komunikate siūlomos Europos horizontalios jaunimo strategijos. Tam EESRK siūlo surengti visų atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų, Tarybos, Europos Parlamento ir pilietinės visuomenės jaunimo atstovų pasitarimą, kad parengtų bendrą planą dėl to, kokiu būdu svarstyti su jaunimu susijusius klausimus įvairių sektorių požiūriu. EESRK mano, kad toks bendras planas taptų konkrečiu atsaku į jaunimo ir jaunimui atstovaujančios pilietinės visuomenės raginimus, išsakytus 2007 m. kovo mėn. vykusio Romos jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

6.7

Užmezgant struktūruotą dialogą su jaunimu reikėtų pasinaudoti ir esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, ES pirmininkaujančių valstybių jaunimui skirtais renginiais, ir Europos jaunimo savaitėmis. Šiais renginiais reikėtų pasinaudoti aptariant kelias sritis apimančios Europos jaunimo strategijos pažangą, o raštu pateiktus jos rezultatus reikėtų susieti su šia pažanga. Naujų deklaracijų nereikia rašyti – dviračio kaskart išradinėti nebūtina.

6.8

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą kas trejus metus rengti ES jaunimo reikalų ataskaitą. Ši ataskaita turėtų būti susieta su įvairias sritis apimančia jaunimo strategija ir jos tikslais, su aiškiai nustatytais sėkmės ir nesėkmės kriterijais. Rengiant šią ataskaitą reikia užtikrinti jaunimui atstovaujančios pilietinės visuomenės, ypač nacionalinių jaunimo tarybų dalyvavimą.

17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/50

1.1

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą priimti reglamentą, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. […] nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės, nes tai yra žingsnis į priekį užtikrinant ES ir trečiųjų šalių piliečių, kurie teisėtai gyvena ES, lygias teises.

1.2

Šiuo požiūriu Komitetas tikisi ir norėtų, kad būtų atsižvelgta į toliau pateiktą nuomonę apibendrinančias pastabas:

1.2.1

Reglamentas (EB) Nr. 859/2003, Reglamentas (EB) Nr. 1408/71 ir jį įgyvendinantis reglamentas negali būti toliau taikomi jokiomis aplinkybėmis;

1.2.2

į Reglamentą (EB) Nr. 859/2003 pakeičiantį tekstą nereikėtų įtraukti priedo su konkrečiomis nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taikymo;

1.2.3

kai svarstomos tokio pobūdžio nuostatos, visada reikėtų prašyti pateikti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, kaip Europos pilietinės visuomenės atstovo, nuomonę.

2.1

1991 m. gegužės mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonėje savo iniciatyva dėl darbuotojų migrantų iš trečiųjų šalių (1) statuso pritarė vienodų sąlygų socialinėje srityje taikymui Bendrijos ir trečiųjų šalių piliečiams.

2.2

1999 m. spalio mėn. Tamperės Vadovų Taryba teigė, kad vienodas sąlygas reikėtų taikyti trečiųjų šalių piliečiams, kurie valstybėse narėse gyvena teisėtai, o jų teisės ir pareigos turėtų būti prilygintos ES piliečių pareigoms ir teisėms. Logiškai šioms teisėms priklauso teisė laisvai judėti ir jos poveikis socialinei ir darbo sričiai.

2.3

Europos bendrijos steigimo sutarties 63 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai Taryba priima priemones, nustatančias teises ir sąlygas, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai (2), teisėtai gyvenantys vienoje valstybėje narėje, gali apsigyventi kitose valstybėse narėse. Šios priemonės yra susijusios su šių asmenų teise apsigyventi ir laisvo judėjimo teise.

2.4

2003 m. gegužės mėn. buvo paskelbtas Reglamentas (EB) Nr. 859/2003 (3), kuriuo buvo išplėstas Reglamento (EB) Nr. 1408/71 ir Reglamento (EB) Nr. 574/72 nuostatų taikymas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės (4). Šis reglamentas remiasi Europos bendrijos steigimo sutarties 63 straipsnio įgaliojimais ir išplečia reglamentų dėl trečiųjų šalių kilmės piliečių, jų šeimos narių ir palikuonių, kurie teisėtai gyvena Europos Sąjungoje, socialinės apsaugos nuostatas.

2.5

2004 m. buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir buvo nustatyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 1408/71 bus panaikintas, kai bus priimtas ir paskelbtas pirmiau minėtą reglamentą įgyvendinantis reglamentas. Jei šioje nuomonėje siūlomas reglamentas nebūtų priimtas, teisėtai ES gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams būtų toliau taikomos Reglamento (EB) Nr. 1408/71 nuostatos ir jie negalėtų pasinaudoti Reglamente 883/2004 padarytais patobulinimais ir supaprastinta tvarka, todėl iškiltų paradoksas, nes galiotų du reglamentai dėl socialinės apsaugos, vienas iš jų būtų taikomas tik trečiųjų šalių piliečiams.

3.1

Siūlomą reglamentą sudaro trys straipsniai ir (kaip ir ankstesniame dokumente) priedas, kuris nepridedamas prie šio pasiūlymo. Straipsnių tekstas beveik toks pat, kaip keičiamo reglamento.

3.2

1 straipsnyje nustatoma reglamento, kuris logiškai taikomas trečiųjų šalių piliečiams, jų šeimos nariams ir jų palikuonims, kurie teisėtai gyvena valstybėje narėje ir kuriems netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, taikymo sritis.

3.3

Antrajame straipsnyje pateikiamos tos pačios nuostatos kaip ir dabartiniame Reglamente (EB) Nr. 859/2003, nustatančiame teises, galiojančias nuo 2003 m. birželio 1 d., dienos, kurią įsigaliojo dabartinis reglamentas.

3.4

Trečiajame straipsnyje nustatoma reglamento įsigaliojimo data ir numatomas Reglamento (EB) Nr. 859/2003 panaikinimas tą pačią dieną.

4.1

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą ir dar kartą pabrėžia, kad besąlygiškai remia vienodų sąlygų socialinėje srityje taikymo ES ir trečiųjų šalių piečiams principą ir yra įsitikinęs, kad dėl šių vienodų sąlygų imigrantams iš trečiųjų šalių bus lengviau laipsniškai integruotis į ES valstybes nares.

4.2

Komitetas palankiai vertina tai, kad atsižvelgiant į pasiūlymą priimti Reglamentą, išplečiantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir jį įgyvendinančio reglamento nuostatų taikymą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos dar netaikomos dėl jų pilietybės, Komisija paprašė pateikti nuomonę šiuo klausimu. Šiuo požiūriu Komitetas nesupranta, kodėl svarstant Reglamentą (EB) Nr. 859/2003 nebuvo prašyta pateikti nuomonę ir kodėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas negalėjo išreikšti savo nuomonės tokiu svarbiu klausimu.

4.3

Nepaisant klausimų, dėl kurių būtina pateikti Komiteto nuomonę, Komitetas mano, kad į jo nuomonę reikėtų atsižvelgti, kai nagrinėjami socialinio pobūdžio klausimai, ypač jei jie yra susiję su socialinės apsaugos srityje nustatytų socialinių išmokų nuostatų taikymu.

4.4

Vienoje iš Reglamento 859/2003 konstatuojamųjų dalių pabrėžiama, kad pagal Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį, abi valstybės nori dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

4.5

Pasiūlymo priimti reglamentą, kuris pakeistų Reglamentą (EB) Nr. 859/2003, konstatuojamosiose dalyse ši aplinkybė neminima, todėl Komitetas mano, kad abi valstybės pranešimo neatsiuntė. Šiuo požiūriu Komitetas tikisi, kad šios dvi valstybės priims naująjį reglamentą ir bus išvengta 2.5 punkte minėtos padėties, kad Reglamentas (EB) Nr. 1408/71 ir toliau galiotų tik vienoje ar dviejose valstybėse narėse ir būtų taikomas tik trečiųjų šalių piliečiams.

4.6

Prie galiojančio Reglamento (EB) Nr. 859/2003 yra pridedamas priedas, kuriame nustatomos reglamento taikymo sąlygos šiose dviejose valstybėse narėse dėl tam tikrų konkrečių išmokų. Komitetui pateiktame pasiūlyme šio priedo nėra. Priežastis gali būti ta, kad nei viena valstybė narė nenorėjo į jį įtraukti konkrečių nuostatų arba kad jos dar nepareiškė savo nuomonės šiuo klausimu.

4.7

Kad ir kokia būtų priedo neįtraukimo priežastis, Komitetas kaip ir prieš 15 metų nuomonėje savo iniciatyva dėl darbuotojų migrantų iš trečiųjų šalių (5) statuso išreikštoje pozicijoje dar kartą ragina socialinėje srityje Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiams taikyti vienodas sąlygas ir norėtų, kad į naująjį reglamentą nebūtų įtrauktas joks priedas.