(1)

Europos Vadovų Taryba 2005 m. pavasario susitikime priėmė Europos jaunimo paktą – vieną iš priemonių, prisidedančių prie atnaujintos Lisabonos strategijos įgyvendinimo, kuria pasitelkiant tarpsektorines strategijas siekiama gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes ir socialinę aprėptį, jo švietimą, mokymą bei mobilumą, teikdama pirmenybę mažiau galimybių turinčiam jaunimui;

(2)

2006 m. gruodžio 7 d. rezoliucijoje (1) Taryba pasiūlė valstybėms narėms skatinti, kad būtų sudaromos visapusiškos ir vienodos galimybės visam jaunimui dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ir kad struktūrinis dialogas su jaunimu apimtų jaunimą, dalyvaujantį įvairių ir novatoriškų formų aktyvaus pilietiškumo veikloje, į organizacijas nesusibūrusį jaunimą bei mažiau galimybių turintį jaunimą, ir sudaryti sąlygas vienodam visų jaunų žmonių dalyvavimui;

(3)

2007 m. gegužės 25 d. rezoliucijoje (2) Taryba paprašė valstybių narių ir Komisijos gerinti priemonių, kuriomis įgyvendinamas Europos jaunimo paktas, nuoseklumą siekiant užtikrinti, kad „tokios priemonės iš tiesų būtų naudingos grupėms, kurioms jos skirtos, visų pirma mažiau galimybių turinčiam jaunimui, atsižvelgiant į jo poreikius, biografiją ir motyvaciją“;

(4)

2007 m. rugsėjo 5 d. komunikate Jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimas (3) Komisija pabrėžė, kad visapusiškas jaunimo galimybių išnaudojimas atitinka Europos socialinius ir ekonominius interesus; todėl buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad svarbu siekti socialinės aprėpties bei sudaryti vienodas galimybes visam jaunimui, ypatingą dėmesį skiriant mažiau galimybių turinčiam jaunimui;

(5)

2008 m. pavasario susitikime Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad svarbu stiprinti Lisabonos strategijos socialinį aspektą, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, skatinti aktyvią aprėptį ir suteikti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, įskaitant jaunimą, daugiau galimybių įsidarbinti ir paragino valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant gerinti mokinių iš migrantų šeimų ar iš socialiai remtinų asmenų grupių pažangumo lygį.

1)

įgyvendinant pirmininkaujančiųjų valstybių narių grupės jaunimo socialinės ir profesinės integracijos programą Vokietijos pirmininkavimo metu veikla visų pirma buvo sutelkta į lygių galimybių visiems vaikams bei jaunimui sudarymą ir į jų dalyvavimą socialiniame gyvenime;

2)

mokymosi grupėje veiklos, susijusios su mažiau galimybių turinčio jaunimo dalyvavimu, rezultatai parodė, kad tokiam jaunimui reikia skirti ypatingą dėmesį visose valstybėse narėse ir, kad norint skatinti mažiau galimybių turinčio jaunimo gerovę reikia vietos ir regiono lygio valdžios institucijų, pilietinės visuomenės, su jaunimu dirbančių asmenų, jaunimo organizacijų ir paties jaunimo bendrų pastangų;

3)

vykdant struktūrinį dialogą 2008 m. balandžio 18–21 d. įvyko pirmininkaujančios Slovėnijos surengtas jaunimui skirtas renginys, kuriame jaunimas ir jaunimo organizacijų atstovai parengė išvadas dėl mažiau galimybių turinčio jaunimo mobilumo, užimtumo, neformalaus mokymosi bei kompetencijų formavimo, integracijos bei politinio dalyvavimo ir jaunimo vaidmens vykdant kultūrų dialogą.

1)

reikia pripažinti valstybių narių skirtumus, tačiau mažiau galimybių turinčio jaunimo (pavyzdžiui, jaunų moterų bei vyrų, turinčių prastesnes švietimo, socialines bei ekonomines ar geografines sąlygas arba neįgalaus jaunimo) padėtis kelia susirūpinimą daugelyje Europos šalių;

2)

nepaisant šiuolaikinės globalizacijos ir migracijos srautų, kurie suteikia naujas galimybes ir praturtina Europos įvairovę, tam tikra dalis mažiau galimybių turinčio jaunimo vis dar susiduria su ekonominiais bei socialiniais sunkumais;

3)

pačiai mūsų šalių visuomenės sanglaudai kelia grėsmę tai, kad nemaža dalis Europos jaunimo stokoja galimybių aktyviai dalyvauti švietimo, užimtumo procesuose ir visuomenės gyvenime; todėl palankių sąlygų sudarymas kiekvienam jaunam asmeniui, kad jis visapusiškai išnaudotų savo galimybes ir aktyviai dalyvautų bendruomenės gyvenime, yra labai svarbus stabiliam ir tvariam visuomenės vystymuisi ir prisideda prie bendros socialinės aprėpties kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamus santykius su kitoms visuomenės grupėmis, įskaitant vyresnes kartas;

4)

nedarbas, skurdas, prasta sveikata, kultūrinė, socialinė bei ekonominė atskirtis ir visų formų diskriminacija sudaro kliūtis jaunimo gerovei ir gali trukdyti jaunų žmonių aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime;

5)

mažiau galimybių turinčiam jaunimui skirtos jam pritaikytos priemonės turėtų būti grindžiamos kelias disciplinas apimančiais moksliniais tyrimais jaunimo ir jo gyvenimo sąlygų srityje. Toks žiniomis grindžiamas metodas yra ypač svarbus sprendžiant klausimus, susijusius su mažiau galimybių turinčiu jaunimu;

6)

mokymo bei švietimo sistemų ir darbo rinkos tarpusavio susietumas ir judumas yra labai svarbūs užkertant kelią jaunimo nedarbui ir socialinei atskirčiai;

7)

pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduriama vykdant Bendrijos bendradarbiavimą švietimo srityje, yra su mokyklos nebaigusiais asmenimis bei nepalankiomis švietimo sąlygomis susijusių problemų sprendimas; tyrimai rodo, kad daugelyje valstybių narių mokymosi rezultatai vis dar priklauso nuo socialinių bei ekonominių sąlygų, todėl siekiant kovoti su šia struktūrine nelygybe reikia papildomų pastangų bei strategijų;

8)

svarbus vaidmuo tenka neformaliam mokymui ir savišvietai, kurie yra mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinės bei ekonominės aprėpties rėmimo priemonė; atsižvelgiant į tai ypatingai svarbus su jaunimu dirbančių asmenų ir jaunimo organizacijų darbas su šiais jaunais žmonėmis;

9)

Europos lygiu Veiklaus jaunimo programa yra viena iš svarbiausių mažiau galimybių turinčio jaunimo aktyvaus dalyvavimo ir socialinės aprėpties skatinimo priemonių;

10)

kultūrai, jaunimo darbui ir sporto veiklai tenka svarbus vaidmuo prisidedant prie mažiau galimybių turinčio jaunimo aprėpties ir gerovės.

ypatingas dėmesys mažiau galimybių turinčiam jaunimui turėtų būti skiriamas kuo anksčiau siekiant geriau integruoti jaunimą į visuomenę. Šiam jaunimui taip pat turėtų būti sudarytos visos galimybės (teikiant specialią paramą arba konsultuojant) dalyvauti visam jaunimui prieinamoje veikloje.

1)

įgyvendinant Lisabonos strategijos ir Europos jaunimo pakto tikslus teikti pirmenybę labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esančiam jaunimui, o rengiant valstybių narių nacionalines darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros programas skirti jam ypatingą dėmesį;

2)

toliau plėtoti horizontalų požiūrį į jaunimo klausimus ir į tarpsektorinės politikos formavimą; šis požiūris yra ypatingai svarbus mažiau galimybių turinčiam jaunimui;

3)

kovoti su lyčių stereotipais ir skatinti lyčių lygybę visuose veiksmuose, kurių imtasi siekiant sudaryti palankias sąlygas mažiau galimybių turinčiam jaunimui;

4)

padėti jaunimui pasirinkti sveiką gyvenimo būdą ir įtraukti šį konkretų tikslą savo sveikatos politiką, ypatingą dėmesį skiriant mažiau galimybių turinčiam jaunimui;

5)

kovoti su iš kartos į kartą patiriamu nedarbu ir ekonominiu neveiklumu imantis, inter alia, iniciatyvų, kuriomis siekiama sudaryti jaunimui geras užimtumo galimybes;

6)

prioriteto tvarka stiprinti mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinę aprėptį, visų pirma skatinant vaikų ir jaunimo lygias galimybes ES socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties procese;

7)

remti esamas dalyvavimo formas bei skatinti naujų formų, kurios apimtų mažiau galimybių turintį jaunimą, kūrimą ir teikti paramą kuriant novatoriškas kryptingas priemones, visų pirma vietos bei regiono lygiu, kurios gerintų šio jaunimo galimybes naudotis IRT, žiniasklaidos priemonėmis bei informacija taikant atvirąjį koordinavimo metodą jaunimo reikalų srityje;

8)

kuriant jaunimui skirtas programas bei jas vertinant, skirti deramą dėmesį mažiau galimybių turinčio jaunimo dalyvavimui, taip pat šio dalyvavimo teikiamai socialinei naudai;

9)

dirbti su jaunimo organizacijomis siekiant parengti įtrauktimi grindžiamą požiūrį, kurio būtų laikomasi visais lygiais vykdant struktūrinį dialogą su mažiau galimybių turinčiu jaunimu, ir prireikus parengti susitikimų struktūrą;

10)

didinti informuotumą ir plėsti žinias apie socialinius, ekonominius ir kitus veiksnius, lemiančius jaunimo gerovę ir mažiau galimybių turinčio jaunimo padėtį, taip pat patirtį šioje srityje;

11)

didinti geros praktikos pavyzdžių platinimą visais lygiais keičiantis duomenimis, patirtimi ir naudojantis tinklais.

1)

sudaryti palankesnes sąlygas rengti tvarias strategijas arba nacionalinių politikos planų integruotas priemones, kurių tikslas — gerinti mažiau galimybių turinčio jaunimo dalyvavimo visuomenės gyvenime sąlygas.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarpdisciplininėms ir tarpsektorinėms ankstyvo įsikišimo priemonėms, kurios skirtos užkirsti kelią vaikų ir jaunimo socialinei atskirčiai arba jos rizikai sumažinti;

2)

suteikti galimybes naudotis ES finansavimu (ES programos ir struktūriniai fondai), skirtu remti mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinę aprėptį ir aktyvų dalyvavimą;

3)

teikti didesnę paramą su jaunimu dirbantiems asmenims ir jaunimo lyderiams, dirbantiems su mažiau galimybių turinčiu jaunimu, inter alia, stiprinant jų tolesnį mokymą ir gerinant šių asmenų įgūdžių pripažinimą;

4)

skatinti ir remti jaunimo ir socialinių organizacijų veiksmus mažiau galimybių turinčio jaunimo labui;

5)

skatinti mažiau galimybių turinčiam jaunimui skirtos informacijos teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas šiam jaunimui susipažinti su tokia informacija;

6)

tam tikrais atvejais kurti ir tobulinti profesinio orientavimo ir konsultacijų mechanizmus, kurių tikslas — padėti mažiau galimybių turinčiam jaunimui rasti darbą;

7)

nurodyti kliūtis, trukdančias mažiau galimybių turinčio jaunimo dalyvavimui, ieškoti būdų jas įveikti, ypač skatinti šio jaunimo dalyvavimą atstovaujamosios demokratijos ir jaunimo struktūrose — nuo vietos iki nacionalinio lygio; teikti didesnę paramą mokymuisi dalyvauti.

1)

apsvarstyti galimas Europos lygio veiksmų, kurie grindžiami bendrai su valstybėmis narėmis nustatyta gera praktika, kryptis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažiau galimybių turinčio jaunimo aprėpčiai ir jo dalyvavimui visuomenės gyvenime;

2)

atsižvelgti į šios rezoliucijos tikslus siūlant būsimos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos prioritetus.

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32008M5050 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus (http://eur-lex.europa.eu).

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32008M4994 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus (http://eur-lex.europa.eu).

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32008M5127 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus (http://eur-lex.europa.eu).

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32008M5101 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus (http://eur-lex.europa.eu).

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32008M5088 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus (http://eur-lex.europa.eu).

1)

remdamasi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1983/2006/EB dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008 m.) (1) nuostatomis,

2)

remdamasi UNESCO konvencija dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

3)

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės (2) ir į 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės (3),

4)

primindama 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (4),

5)

primindama 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl mokytojų švietimo kokybės gerinimo,

—

kultūrų dialogas yra viena iš pagrindinių priemonių sprendžiant svarbiausius uždavinius, su kuriais šiuo metu susiduria Europa, ir kad jis yra vienas iš trijų Europos kultūros darbotvarkės strateginių tikslų, kuris turi būti įgyvendintas vykdant trejų metų darbo planus;

—

siekiant ugdyti atvirą, aprėptimi ir pagrindinėmis Europos vertybėmis grindžiamą visuomenę ir skatinti aktyvų pilietiškumą, Europos piliečiai turi įgyti tarpkultūrinę kompetenciją, kuri yra vienas pagrindinių kultūrų dialogo stiprinimo veiksnių;

—

tarpkultūrinei kompetencijai ugdyti ypač svarbios tos žinios, gebėjimai ir nuostatos, kurie yra susiję su šiais bendraisiais gebėjimais: bendravimu užsienio kalbomis, socialiniais ir pilietiniais gebėjimais, kultūriniu sąmoningumu ir raiška (5);

A)

KULTŪRA. Visų pirma kaip numatyta 2008–2010 m. Tarybos darbo plane:

B)

ŠVIETIMAS:

C)

JAUNIMAS:

D)

AUDIOVIZUALINĖ SRITIS:

—

skatinti tarpkultūrinę kompetenciją pasitelkiant turimas priemones ir iniciatyvas kultūros, švietimo, jaunimo ir audiovizualinės politikos srityse, visų pirma, nagrinėjant galimybes toliau plėtoti ir stiprinti šias priemones palaikant kultūrų dialogą;

—

didinti šių sričių sinergiją siekiant plėtoti tarpkultūrinę kompetenciją, pavyzdžiui, numatant bendras iniciatyvas, atsižvelgiant į piliečių poreikį suprasti ir gerbti savo kultūrą, kitų kultūrą ir kultūrų įvairovę apskritai, bendrauti kultūriniu požiūriu daugialypėje aplinkoje ir identifikuoti bendras vertybes – demokratiją ir pagrindines teises – bei aktyviai dalyvauti jas ugdant ir plėtojant;

—

sudaryti galimybes vesti dialogą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygiais stiprinant paramą tarpkultūrinės kompetencijos plėtojimui vykdant esamas programas kultūros, švietimo, jaunimo ir audiovizualinės politikos srityse;

—

skatinti kūrybingumui ir inovacijoms palankią aplinką, kad jų indėlis formuojant tarpkultūrinę kompetenciją ir stiprinant kultūrų dialogą būtų visapusiškas;

—

nustatyti geriausią tarpkultūrinės kompetencijos plėtojimo praktiką ir keistis jos pavyzdžiais, tolesnėje veikloje atsižvelgiant visų pirma į nacionaliniu ir ES lygiais įgyvendinamas iniciatyvas, skirtas Europos kultūrų dialogo metams;

—

stiprinti ir propaguoti kultūrų dialogo koncepciją visose kitose atitinkamose politikos srityse ES viduje ir išorės santykiuose.

1.

Nors valstybės narės visapusiškai atsako už savo švietimo ir mokymo sistemų organizavimą bei turinį, kūrybingumo ir inovacijų skatinimas – sritis, kurioje siekiant kokybės ir veiksmingumo nacionaliniu bei regiono lygiu, galėtų būti naudingas bendradarbiavimas Europos lygiu.

2.

Dabartinėje darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010 m.“ remiami Europos bendri tikslai kokybės, prieigos bei atvirumo plačiajam pasauliui srityse siekiant veiksmingumo ir teisingumo. Kadangi kūrybingumas ir novatoriški gebėjimai taip pat yra itin svarbūs Europos tvariam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, šiems klausimams turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys vykdant būsimą Europos bendradarbiavimą švietimo srityje.

3.

Visais švietimo ir mokymo lygiais galima prisidėti prie kūrybingumo ir inovacijų skatinimo įgyvendinant mokymąsi visą gyvenimą: ankstyvaisiais švietimo etapais daugiausia dėmesio skiriama motyvacijai, mokėjimo mokytis gebėjimams ir kitoms kompetencijoms, o vėlesniais etapais – pagrindinis dėmesys skiriamas konkretiems gebėjimams bei kūrybai ir naujų žinių bei idėjų pritaikymui.

1.

Kūrybingumas yra svarbiausias inovacijų šaltinis; o inovacijos savo ruožtu pripažįstamos pagrindiniu ekonomikos augimo ir gerovės kūrimo veiksniu, pokyčių socialinėje srityje pagrindu ir svarbiausia priemone sprendžiant visuotines problemas, pavyzdžiui, susijusias su klimato kaita, sveikatos apsauga ir tvariu vystymusi.

2.

Didėja poreikis imtis veiksmų nacionaliniu lygiu, taip pat bendradarbiauti ES lygiu siekiant platesnio užmojo pokyčių, kurie būtini, kad mokyklos parengtų mokinius tinkamai spręsti svarbius sparčiai kintančio pasaulio iššūkius ir problemas.

3.

Švietimo bei mokymo sistemos ne tik vykdo svarbiausią uždavinį – užtikrinti svarbiausių kompetencijų įgijimą ir suteikti tvirtus būtiniausius gebėjimus, bet ir gali atlikti itin svarbų vaidmenį vystant kūrybinius ir inovacinius gebėjimus, kaip svarbiausius veiksnius didinant ateityje ekonomikos konkurencingumą ir prisidedant prie asmens gerovės.

4.

Švietimo sistemos jau mokyklos lygiu privalo konkrečias žinias bei gebėjimus plėtoti kartu su bendraisiais gebėjimais, susijusiais su kūrybingumu, pavyzdžiui, smalsumu, intuicija, kritiniu bei horizontaliuoju mąstymu, problemų sprendimu, eksperimentavimu, pasirengimu rizikuoti ir gebėjimas mokytis iš klaidų, vaizduotės ir hipotetinio argumentavimo naudojimu, taip pat su verslumu.

5.

2006 m. ES rekomendacijoje (1) apibrėžti aštuoni bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai yra susiję su tais, kurie ypatingai svarbūs kūrybingumui ir inovaciniams gebėjimams. Kaip dalis varomosios jėgos kuriant įtrauktimi, kultūrų įvairove ir žiniomis grindžiamą visuomenę, visų pirma būtini gebėjimai ir kompetencijos, kurias pasitelkiant žmonės galėtų pasinaudoti palankia proga, kurią atveria pokyčiai, išliktų imlūs naujoms idėjoms ir gerbtų bei vertintų kitų žmonių vertybes.

6.

Pripažįstant tai, kad įvairovė ir daugiakultūrinė aplinka gali skatinti kūrybingumą, integruojanti švietimo politika, kurios tikslas yra tolerancija ir tarpusavio supratimas, turi galimybę didėjančią Europos visuomenių kultūrų įvairovę paversti vertybe siekiant kūrybingumo, inovacijų ir ekonomikos augimo.

7.

Mokyklų dalyvavimas naujų ir skirtingų tinklų, visų pirma įkurtų vietos bendruomenėje, veikloje, gali padėti mokykloms pasiekti švietimo tikslų, taip pat prisidėti prie kūrybingumo ir inovacijų skatinimo. Švietimo, dirbančiųjų ir pilietinės visuomenės partnerystės iš esmės yra itin svarbios numatant profesinio bei socialinio gyvenimo kintančius poreikius ir prisitaikant prie jų: stažuočių, bendrų projektų, mokymosi bendradarbiaujant ir ne švietimo įstaigų specialistų vedamų kursų metu mokytojams ir mokiniams gali būti suteiktos galimybės susipažinti su naujomis idėjomis.

8.

Mokytojų vaidmuo yra itin svarbus puoselėjant ir remiant kiekvieno vaiko kūrybinį potencialą ir jie gali prie to prisidėti kūrybingiau organizuodami mokymo procesą.

Šiuo atžvilgiu labiau asmeniniams poreikiams pritaikytais, į besimokantįjį orientuotais metodais švietimo srityje, kurie priderinami prie įvairių besimokančiųjų, įskaitant tų, kurie turi konkrečios srities talentą, poreikių ir gebėjimų, būtų ypač prisidedama skatinant kūrybingumą ir, nepaisant poveikio, kurį ištekliams bei vidaus organizacinei struktūrai turi šių metodų taikymas, stiprinant labiau į praktinius ar į meno dalykus linkusių besimokančiųjų motyvaciją ir pasitikėjimą.

9.

Mokytojų švietimo įstaigos taip pat svariai prisideda suteikiant mokymo personalui pokyčiams reikalingas žinias ir kompetencijas, pavyzdžiui, gebėjimus, būtinus skatinti į besimokantįjį orientuotus metodus, bendradarbiavimu grindžiamus darbo metodus ir modernių mokymo priemonių, visų pirma grindžiamų IRT, naudojimą. Mokyklose puoselėjant kūrybinius talentus bei nuostatas taip pat reikia, kad organizacijos kultūra būtų atvira kūrybiškumui ir sukurti iš esmės inovacijoms palankią aplinką, taip pat visais lygiais suburti įsipareigojusią bei pažangiai mąstančią vadovybę.

10.

Kadangi vis dažniau yra mokoma darbo vietoje, neformalioje aplinkoje ir laisvalaikio metu – dažnai pasitelkiant IRT grindžiamas naujas priemones bei metodus – kūrybinių ir inovacinių gebėjimų vystymas yra svarbus visiems mokymosi visą gyvenimą aspektams.

11.

Būtina, pasitelkiant keitimąsi duomenimis, vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, skirtų mokymo rezultatų nustatymo, apibrėžimo ir registravimo metodams transversalių gebėjimų, pavyzdžiui, kūrybingumo ir inovacinių gebėjimų, srityje. Taip pat būtina švietimo politiką formuojantiems asmenims suteikti stipresnę informacijos bazę, skirtą mokymosi visą gyvenimą metu skatinti kūrybingumą ir inovacinius gebėjimus, ir išnagrinėti galimybes, kaip ES galėtų prisidėti prie šio proceso.

1.

Apsvarstyti, kaip remti, viena vertus, žinių bei gebėjimų ir, kita vertus, kūrybingumo glaudesnę sąveiką, taip pat apsvarstyti, kaip geriausiai visuose švietimo ir mokymo lygiuose skatinti, stebėti ir vertinti kūrybingumą bei inovacinius gebėjimus.

2.

Skatinti mokytojus stiprinti savo, kaip mokymo proceso pagalbininkų ir kūrybingumo skatintojų, profesinį vaidmenį, padėti mokytojų švietimo institucijoms atitikti mokytojo profesijai keliamus naujus reikalavimus, pavyzdžiui, remiant bendradarbiavimu grindžiamus, į besimokantįjį orientuotus metodus, inovacinę mokymo aplinką ir atvirų švietimo išteklių naudojimą.

3.

Skatinti mokymosi kultūrą formuojant platesnės apimties mokymosi bendruomenes, sudarant palankesnes sąlygas švietimą bei susijusias sritis, pavyzdžiui, kultūrą ir dirbančiuosius jungiantiems tinklams bei partnerystėms – įtraukiant pilietinę visuomenę ir kitus suinteresuotuosius subjektus – ir jas remiant.

1.

Apsvarstyti, ar nereikėtų į vykdomo ir ateityje numatomo Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje tikslus, įtraukti kūrybingumo ir inovacinių gebėjimų skatinimą, kuriuo būtų siekiama tuo pat metu skatinti bei remti 2006 m. rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų įgyvendinimą; ir išnagrinėti tinkamas bei veiksmingas priemones Europos lygiu, pavyzdžiui, mokymąsi bendradarbiaujant, siekiant šių tikslų visuose švietimo ir mokymo lygiuose ir atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą.

2.

Skatinti kultūrinę veiklą, kultūrų dialogą ir bendradarbiavimą vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu siekiant vystyti kūrybingumui bei inovacijoms ypač palankią aplinką.

3.

Siekiant prisidėti prie kūrybingumo ir inovacijų skatinimo kurti sinergijas aktyvai bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, visų pirma Europos Taryba, UNESCO ir OECD tokios srityse kaip, pavyzdžiui, įvairias kultūras apimantis švietimas, demokratija, tolerancija ir žmogaus teisės. (Turėtų būti užtikrinta visų valstybių narių teisė dalyvauti šioje veikloje.)

4.

Skatinti ir remti praktiškai įgyvendinamos švietimo politikos, susijusios su kūrybinių ir inovacinių gebėjimų skatinimu Europoje, gerosios patirties formavimą, keitimąsi ja ir jos sklaidą.

5.

Tinkamai naudotis ES programomis ir dokumentais, skirtais skatinti ir remti kūrybingumą ir inovacinius gebėjimus mokymosi visą gyvenimą proceso visuose etapuose, taip pat pačiu švietimo procesu.

1.

ES ir valstybių narių lygiu, bendradarbiaujant su Europos ir tarptautinėmis mokslinių tyrimų įstaigomis, remti kūrybinių ir inovacinių gebėjimų skatinimo ir formavimo, pasitelkiant švietimą ir mokymą, srityje atliekamus atitinkamus mokslinius tyrimus ir duomenų analizę bei keitimąsi jais.

2.

Rengiant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokslo srityje po 2010 m. naują strateginę veiklos programą toliau dėti pastangas, kad būtų geriau suvokiami klausimai, susiję su kūrybinių ir inovacinių gebėjimų formavimu pasitelkiant švietimą ir mokymą, apskritai atsižvelgiant į ES įvairiapusę inovacijų politiką.

2007 m. 4 000 EUR

2008 m. 4 000 EUR

2009 m. 4 000 EUR

2010 m. 4 500 EUR

2011 m. 4 500 EUR

2012 m. 5 000 EUR

2013 m. 6 000 EUR

—

iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir iki 40 % kitose vietovėse.

—

iki 50 % reikalavimus atitinkančių investicijų gamybinių objektų (ūkio pastatų) paveldo savybėms išsaugoti, jeigu investicijos neskirtos ūkio gamybos pajėgumams didinti;

—

iki 50 % investicijų ūkiuose pastatytų negamybinių objektų (archeologinių ar istorinių objektų) paveldo savybėms išsaugoti;

—

papildoma pagalba gali sudaryti iki 50 % išlaidų, kai reikia padengti papildomas išlaidas, patirtas naudojant tradicines medžiagas, būtinas pastatų paveldo savybėms išlaikyti.

—

savivaldybės paramos dydis yra lygus sumos, skirtos daliai draudimo įmokų finansuoti iš šalies biudžeto, ir sumos, kuri yra ne didesnė nei 50 % reikalavimus atitinkančių pasėlių ir vaisių draudimo ir gyvulių draudimo nuo ligų įmokų, skirtumui.

—

iki 100 % patirtų faktinių teisinių ir administracinių išlaidų.

—

šia pagalba padengiama iki 50 % išlaidų subsidijuojamų paslaugų forma; lėšos tiesiogiai gamintojams neišmokamos.

—

iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, susijusių su ūkininkų švietimu bei mokymu, konsultavimo paslaugomis, forumų, konkursų, parodų ir mugių organizavimu, leidiniais, katalogais bei interneto svetainėmis. Ši pagalba teikiama subsidijuojamų paslaugų forma; lėšos tiesiogiai gamintojams neišmokamos

—

4 straipsnis. Investicijos į žemės ūkio valdas;

—

5 straipsnis. Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga;

—

12 straipsnis. Pagalba draudimo įmokoms mokėti;

—

13 straipsnis. Pagalba žemės sklypams perskirstyti;

—

14 straipsnis. Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti;

—

15 straipsnis. Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje

2007 m. 30 000 EUR

2008 m. 50 000 EUR

2009 m. 50 000 EUR

2010 m. 50 000 EUR

2011 m. 60 000 EUR

2012 m. 60 000 EUR

2013 m. 60 000 EUR

—

iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir iki 40 % – kitose vietovėse.

—

4 straipsnis. Investicijos į žemės ūkio valdas

2007 m. 48 000 EUR

2008 m. 50 000 EUR

2009 m. 55 000 EUR

2010 m. 58 000 EUR

2011 m. 60 000 EUR

2012 m. 60 000 EUR

2013 m. 63 000 EUR

—

iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;

—

iki 40 % reikalavimus atitinkančių išlaidų kitose vietovėse.

—

iki 100 % faktinių išlaidų, susijusių su negamybiniais objektais;

—

iki 60 % faktinių išlaidų, arba iki 75 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, investicijoms į ūkių gamybinius objektus, jeigu investicijos neskirtos ūkio gamybos pajėgumams didinti;

—

papildoma pagalba gali sudaryti iki 100 % išlaidų, kai reikia padengti papildomas išlaidas, patirtas naudojant tradicines medžiagas, būtinas pastatų paveldo savybėms išsaugoti.

—

savivaldybės paramos dydis yra lygus sumos, skirtos daliai draudimo įmokų finansuoti iš šalies biudžeto, ir sumos, kuri yra ne didesnė nei 50 % reikalavimus atitinkančių pasėlių ir vaisių draudimo ir gyvulių nuo ligų draudimo įmokų, skirtumui.

—

iki 100 % patirtų faktinių teisinių ir administracinių išlaidų.

—

iki 100 % patirtų faktinių išlaidų. Ši pagalba teikiama subsidijuojamų paslaugų forma; lėšos tiesiogiai gamintojams neišmokamos.

—

iki 100 % išlaidų, susijusių su švietimu ir mokymu, konsultavimo paslaugomis, kurias teikia trečiosios šalys, forumų, konkursų, parodų, mugių organizavimu, leidiniais, interneto svetainėmis ir ūkininkų pavadavimo paslaugomis. Ši pagalba teikiama subsidijuojamų paslaugų forma; lėšos tiesiogiai gamintojams neišmokamos

—

4 straipsnis. Investicijos į žemės ūkio valdas;

—

5 straipsnis. Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga;

—

12 straipsnis. Pagalba draudimo įmokoms mokėti;

—

13 straipsnis. Pagalba žemės sklypams perskirstyti;

—

14 straipsnis. Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti;

—

15 straipsnis. Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje

Ministrstvo za kmetijstvo, gozdarstvo in prehrano RS

Dunajska 58

SLO-1000 Ljubljana

—

skatinti tarpvalstybinį kultūros sektoriuje dirbančių asmenų mobilumą;

—

remti tarpvalstybinę kūrinių ir meno bei kultūros dirbinių sklaidą;

—

skatinti kultūrų dialogą.

1.

Parama kultūriniams projektams (1 dalis)

Parama kultūrinėms organizacijoms suteikiama projektams tarptautiniu lygmeniu vykdyti ir parengti bei įgyvendinti kultūrinę ir meninę veiklą.

Pagal šią dalį remiamas tokių organizacijų kaip teatrai, muziejai, profesinės asociacijos, tyrimų centrai, universitetai, kultūros institucijos ir valdžios institucijos iš įvairių programoje „Kultūra“ dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas, siekiant, kad įvairių sektorių atstovai dirbtų kartu ir savo kultūrinę bei meninę veiklą vykdytų tarptautiniu mastu.

Ši dalis yra padalyta į keturias kategorijas, kurios išsamiai apibūdintos toliau.

1.1 dalis. Daugiamečiai bendradarbiavimo projektai (trunkantys nuo trejų iki penkerių metų)

Pirmajai kategorijai priskiriama veikla, kuria skatinami daugiamečiai tarptautiniai kultūriniai ryšiai, ir remiamas ne mažiau kaip šešių kultūros subjektų iš ne mažiau kaip šešių reikalavimus atitinkančių šalių bendradarbiavimas bei darbas viename ir keliuose sektoriuose, siekiant bendrą kultūrinę veiklą plėtoti trejus–penkerius metus. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 200 000 EUR ir ne daugiau kaip 500 000 EUR per metus, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Lėšų paskirtis — padėti nustatyti ar išplėsti geografinę projekto veiklos sritį ir užtikrinti projekto ilgaamžiškumą pasibaigus finansavimo laikotarpiui.

1.2.1 dalis. Bendradarbiavimo projektai (trunkantys iki 24 mėnesių)

Antrajai kategorijai priskiriama veikla, kurią per ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį kartu vykdo ne mažiau kaip trys kultūrinės veiklos dalyviai, dirbantys viename ar keliuose sektoriuose, iš ne mažiau kaip trijų reikalavimus atitinkančių šalių. Ypatingas dėmesys skiriamas veiklai, kuria ieškoma ilgalaikio bendradarbiavimo būdų. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 50 000 EUR ir ne daugiau kaip 200 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

1.2.2 dalis. Literatūros vertimo projektai (trunkantys iki 24 mėnesių)

Trečiajai kategorijai priskiriama parama vertimo projektams. ES paramos literatūros vertimui tikslas – pagerinti žinias apie europiečių literatūrą ir literatūros paveldą, skatinant literatūros kūrinių sklaidą tarp šalių. Leidykloms gali būti skiriamos subsidijos grožinės literatūros kūriniams versti iš vienos Europos kalbos į kitą ir jiems leisti. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 2 000 EUR ir ne daugiau kaip 60 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

1.3 dalis. Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis projektai (trunkantys iki 24 mėnesių)

Ketvirtajai kategorijai priskiriama parama kultūrinio bendradarbiavimo projektams, kurių tikslas – programoje dalyvaujančių šalių ir trečiųjų šalių, sudariusių asociacijos ar bendradarbiavimo susitarimus su ES, jei šiuose susitarimuose yra numatytos sąlygos dėl kultūrinės veiklos, kultūriniai mainai. Kasmet konkretiems metams yra pasirenkama(-os) viena ar daugiau trečiųjų šalių. Ji (jos) kasmet atitinkamai nurodoma(-os) iki galutinės paraiškos pateikimo datos Vykdomosios įstaigos tinklapyje.

Vykdant veiklą turi būti realiai bendradarbiaujama tarptautiniu mastu. Bendradarbiavimo projektuose turi dalyvauti ne mažiau kaip trys kultūros veikėjai iš ne mažiau kaip trijų reikalavimus atitinkančių šalių; kultūrinis bendradarbiavimas vykdomas su ne mažiau kaip viena organizacija iš pasirinktos trečiosios šalies ir (arba) yra numatyta kultūrinė veikla pasirinktoje trečiojoje šalyje. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 50 000 EUR ir ne daugiau kaip 200 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

2.

Parama institucijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje (2 dalis)

Kultūrinės organizacijos, dirbančios ar norinčios dirbti Europos lygmeniu kultūros srityje, gali gauti paramą savo veiklos išlaidoms padengti. Pagal šią dalį gali būti remiamos organizacijos, ugdančios bendrą realaus Europos masto kultūrinę patirtį.

Pagal šią dalį skiriama subsidija – tai parama nuolatinės paramą gaunančių organizacijų veiklos išlaidoms kompensuoti. Ji visiškai skiriasi nuo bet kokių kitų subsidijų, kurios gali būti skiriamos pagal kitas programos dalis.

Pagal šią dalį reikalavimus atitinka keturios organizacijų kategorijos:

Didžiausios sumos, kurią galima skirti, dydis priklauso nuo kategorijos, bet ES padengia ne daugiau kaip 80 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

—

būti viešąja (4) arba privačia juridinio asmens statusą turinčia organizacija, kurios pagrindinė veikla yra susijusi su kultūros sritimi (kultūros ir kūrybiniai sektoriai); ir

—

būti įregistruoti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių.

—

ES valstybės narės (5);

—

EEE (6) šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija);

—

kandidatės į ES nares (Kroatija, Turkija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija) bei Serbija.

1)

Vertinama, kiek projektas gali sukurti realios Europos lygmens pridėtinės vertės (0–5 visų taškų).

2)

Veiklos atitiktis konkretiems programos tikslams (0–5 visų taškų).

3)

Siūlomos veiklos parengimas ir sėkmingas vykdymas užtikrinant aukštą meistriškumo lygį (0–5 visų taškų).

4)

Partnerystės kokybė (tik 1.1, 1.2.1 ir 1.3 dalims) (0–5 visų taškų).

5)

Vertinama, kiek veiklos rezultatai atitinka programos tikslus (0–5 visų taškų).

6)

Vertinama, kaip gerai bus informuojama ir skelbiama apie siūlomos veiklos rezultatus (0–5 visų taškų).

7)

Ilgalaikis poveikis – ilgaamžiškumas (netaikoma 1.2.2 daliai) (0–5 visų taškų).

8)

Tarptautinis bendradarbiavimo mastas (tik 1.3 krypčiai „Kultūrinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis“) (0–5 visų taškų).

Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas:

http://ec.europa.eu/culture/index_en.htm

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga:

http://eacea.ec.europa.eu/culture/index_en.htm

1.

produktų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 510/2006, atžvilgiu

2.

Produktų, kuriems taikomas 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (2), atžvilgiu: