6.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/1

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 140/01)

Sprendimo priėmimo data

2008 4 2

Pagalbos Nr.

NN 46B/06

Valstybė narė

Slovakijos Respublika

Regionas

—

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Oslobodenie od spotrebnej dane a zníženie sadzby spotrebnej dane uvedené v smernici Rady 2003/96/ES

Teisinis pagrindas

Zákon č. 98/2004 Z. z. o spotrebnej dani z minerálneho oleja

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Pagalba transporto koordinavimo reikmėms

Pagalbos forma

Atleidimas nuo akcizo ir akcizo sumažinimas

Biudžetas

7,2 mlrd. SKK

Intensyvumas

—

Laikotarpis

2004 m. gegužės mėn. – 2014 m. balandžio mėn.

Ekonomikos sektoriai

Geležinkelių ir vidaus vandenų transporto sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministerstvo financií SR

Štefanovičova 5

SK-817 82 Bratislava

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2008 4 16

Pagalbos Nr.

N 350/07

Valstybė narė

Čekijos Respublika

Regionas

Nacionalinė schema

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Pořízení autobusů

Teisinis pagrindas

Zákon č. 111/1994 Sb.; zákon č. 218/2000 Sb.; zákon č. 586/1992 Sb.; vyhláška č. 500/2002 Sb.; vyhláška č. 175/2000 Sb.; vyhláška č. 560/2006 Sb.; usnesení vlády České republiky č. 550/2003

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Sektoriaus plėtra

Pagalbos forma

Vienkartinė tiesioginė subsidija vežėjams, skirta naujiems autobusams įsigyti pagal viešųjų paslaugų kontraktą. Tačiau dėl šios vienkartinės subsidijos proporcingai mažinama vežėjui už viešąsias paslaugas mokama metinė kompensuojamoji išmoka.

Biudžetas

3 000 mln. CZK

Intensyvumas

Sumokama ne daugiau kaip 25 % įsigijimo sąnaudų kaip investicijų į dyzelinius autobusus subsidija, pridedant:

—	50 % investicinių sąnaudų dyzelinu varomam autobusui įsigyti ir investicinių sąnaudų dujomis arba elektra varomam autobusui įsigyti skirtumo, jei perkamas dujomis arba elektra varomas autobusas;

—	50 % standartinės transporto priemonės ir žemagrindės transporto priemonės kainos skirtumo, jei perkama žemagrindė transporto priemonė;

—	50 % įvažiavimo invalido vežimėliu pakylos kainos, jei tokia pakyla perkama;

—	iki 50 % aklųjų arba silpnaregių informavimo sistemos įsigijimo kainos, jei tokia sistema perkama.

Laikotarpis

2008 m.–2013 m. gruodžio mėn.

Ekonomikos sektoriai

Autobusų susisiekimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministerstvo dopravy

nábřeží Ludvíka Svobody 12/222

CZ-110 15 Praha 1

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2008 4 2

Pagalbos numeris

N 506/07

Valstybė narė

Lenkija

Regionas

Mazowiecki

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Przedsiębiorstwo Spedycji Międzynarodowej C. Hartwig Warszawa S.A.

Teisinis pagrindas

Ustawa z dnia 30 sierpnia 1996 r. o komercjalizacji i prywatyzacji

Priemonės rūšis

Individuali pagalba

Tikslas

Restruktūrizavimo pagalba

Pagalbos forma

Paskola

Biudžetas

13 000 000 PLN (3 385 416 EUR)

Intensyvumas

—

Trukmė

Iki 2009 12 31

Ekonomikos sektoriai

Transportas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Agencja Rozwoju Przemyslu S.A.

ul. Domaniewska 41

PL-02-672 Warszawa

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2008 4 2

Pagalbos Nr.

N 638/07

Valstybė narė

Lenkija

Regionas

Lódzkie

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Rozbudowa regionalnego portu lotniczego: Port Lotniczy Łódź Sp. z o.o.

Teisinis pagrindas

Dz.U. 2007 nr 15 poz. 90, załącznik II część 83 dotycząca budżetu państwa — Rezerwy celowe

Priemonės rūšis

Individuali pagalba

Tikslas

Regiono plėtra

Pagalbos forma

Tiesioginė subsidija

Biudžetas

40 170 000 PLN (pagalbos suma yra 20 085 000PLN)

Intensyvumas

50 %

Laikotarpis

Pagalba bus teikiama 2008 m.

Ekonomikos sektoriai

Oro susisiekimo sektorius

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Województwo Łódzkie

Al. Piłsudskiego 8

PL-90-051 Łódź

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2008 1 30

Pagalbos Nr.

N 685/07

Valstybė narė

Čekijos Respublika

Regionas

—

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Státní záruka pro potřeby financování nákupu železničních kolejových vozidel společností České dráhy

Teisinis pagrindas

Zákon o poskytnutí státní záruky České republiky na zajištění úvěru určeného na financování nákupu železničních vozů, poskytnutého společností EUROFIMA

Priemonės rūšis

Valstybės garantija, skirta paskolai padengti

Tikslas

Palengvinti naujų keleivinių geležinkelių riedmenų įsigijimą

Pagalbos forma

Garantija

Biudžetas

Valstybės garantija bus teikiama ne didesnei kaip 30 mln. EUR paskolai, įskaitant bendrovės EUROFIMA palūkanas ir mokesčius, padengti

Intensyvumas

Valstybės garantija padengia 95 % paskolos, likusius 5 % padengia Čekijos geležinkeliai iš nuosavų išteklių

Trukmė

Valstybės garantija galios ne ilgiau kaip iki 2018 12 31

Ekonomikos sektoriai

Transportas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministerstvo dopravy

L. Svobody 1222/12

CZ-110 15 Praha 1

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

6.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/8

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl europinio požiūrio į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje

(2008/C 140/08)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į tai, kad:

—

naujoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje raginama „plėtoti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą visose visuomenės grupėse“ ir atidžiai stebėti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje daromą pažangą. Minėtoje direktyvoje nustatoma Komisijos pareiga teikti pranešimus apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygius visose valstybėse narėse (1). Todėl reikia nustatyti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygių įvertinimo kriterijus;

—	Europos Parlamentas paprašė Tarybos ir Komisijos „plėtoti ir įgyvendinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo programas, siekiant skatinti Europos piliečių aktyvumą ir sąmoningumą“ (2);

—

ypatingą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo svarbą taip pat pabrėžė UNESCO (pavyzdžiui, Griunvaldo deklaracijoje dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis (1982 m.) ir Paryžiaus darbotvarkėje – dvylika rekomendacijų dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis (2007 m.)) bei Europos Taryba (Ministrų komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms dėl teisių suteikimo vaikams naujoje informacijos ir ryšių aplinkoje (2006 m.));

—	Komisija surengė viešas konsultacijas dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo (3) ir parengė tyrimą „Dabartinės žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tendencijos ir metodai Europoje“ (4);

—	Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl esminių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų (2006 m.) žinios, gebėjimai ir nuostatos siejami su skaitmenine kompetencija;

—

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (2006 m.), jau pasiūlyta galimų priemonių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui didinti.

1. PALANKIAI VERTINA

—	Komisijos komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ – dar vieną Europos audiovizualinės politikos sudedamąją dalį.

2. PATVIRTINA

—	Europos Komisijos siūlomą strateginį požiūrį į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą – svarbų aktyvaus pilietiškumo veiksnį šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, kuris gali padėti pasiekti Lisabonos darbotvarkės tikslus.

3. PRIPAŽĮSTA

—	žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo svarbą ir jo vaidmenį skatinant piliečius aktyviai dalyvauti ekonominiame, kultūriniame ir demokratiniame visuomenės gyvenime;

—

tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, visų pirma gebėjimas kritiškai įvertinti žiniasklaidos turinį, labai lemia vartotojų pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis ir žiniasklaida, taigi ir IRT bei žiniasklaidos priemonių įdiegimą, o tai yra prioritetas, nustatytas „i2010“ strateginėje politikos sistemoje;

—	žiniasklaidos priemonėmis gebančių naudotis vartotojų svarbą žiniasklaidos pliuralizmui ir turinio kokybei;

—	valstybėse narėse dedamas įvairias pastangas siekiant tobulinti ir skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, nors valstybių narių praktika bei lygiai jose skiriasi;

—	jog trūksta žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo bendrų kriterijų ir rodiklių;

—	geros praktikos, skirtos žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo didinimui, nustatymo ir propagavimo svarbą;

—	švietimo ir mokymo svarbą didinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir su tuo susijusį poreikį tobulinti mokytojų mokymą ir didinti pedagogų visuose švietimo ir mokymo lygiuose informuotumą.

4. PABRĖŽIA

—	europinių programų ir iniciatyvų, pavyzdžiui, programos MEDIA 2007, 2007–2013 m. Mokymosi visą gyvenimą programos ir programos „Saugesnis internetas plius“, svarbą;

—	tai, kad būsimas darbas turėtų būti grindžiamas šiomis ir susijusiomis iniciatyvomis, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti didesnį piliečių supratimą apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo svarbą;

—	tai, kad valstybės narės turi reguliariai keistis informacija ir geriausia praktika, o švietimo srityje – ir informacija apie pedagoginius metodus.

5. ATKREIPIA DĖMESĮ Į

—	Komisijos ketinimą atlikti kitą tyrimą, kurio tikslas – parengti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio vertinimo kriterijus ir rodiklius, tinkamai atsižvelgiant į visą kitų tarptautinių organizacijų atliekamą atitinkamą darbą;

—	Komisijos ketinimą toliau skatinti geriausios praktikos, susijusios su žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu skaitmeninėje aplinkoje, plėtojimą ir keitimąsi ja.

6. PRAŠO KOMISIJOS

—	atidžiai stebėti pokyčius šioje srityje ir peržiūrėti būtinybę parengti papildomus politinius veiksmus Europos lygiu;

—

naudoti atitinkamos sudėties Ryšių komitetą, įsteigtą pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, kaip forumą keistis informacija apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, geriausia praktika ir tuo, ką numatyta įtraukti į šios srities politinės darbotvarkės parengimą. Prisidėti prie šio darbo turėtų būti kviečiami privačiojo sektoriaus ekspertai ir kiti suinteresuotieji subjektai.

7. PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

—	paraginti atitinkamas institucijas, pavyzdžiui, už audiovizualinių ir elektroninių ryšių reguliavimą atsakingas institucijas, bendradarbiauti ir skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tobulinimą;

—	kartu su visomis suinteresuotosiomis šalimis nacionaliniu lygiu skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas elgesio kodeksų ir kitų bendro reguliavimo bei savireguliavimo iniciatyvų parengimui ir įgyvendinimui;

—	skatinti visus suinteresuotuosius subjektus, visų pirma žiniasklaidos ir IRT sektoriuje, patiems vykdyti reguliarius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įvairių aspektų mokslinius tyrimus ir stebėjimą;

—	skatinti informuotumo didinimo iniciatyvas, įskaitant iniciatyvas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama būtent IRT naudojimui, kurios skirtos jauniems žmonėms ir jų tėvams bei kuriose dalyvauja jaunimo organizacijos ir žiniasklaidos priemonės;

—	propaguoti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategijas, mokymąsi bendradarbiaujant ir skatinti pedagogus keistis gera praktika apie šį švietimo aspektą.

(1) 26 straipsnis: Komisija pateikia „pranešimą apie šios direktyvos taikymą ir prireikus teikia kitus pasiūlymus, siekiant ją pritaikyti prie pokyčių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų srityje, visų pirma atsižvelgiant į naujausius technologijų pokyčius, sektoriaus konkurencingumą ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygius visose valstybėse narėse“.

(2) 2005 m. rugsėjo 6 d. Rezoliucija dėl Televizijos be sienų direktyvos (89/552/EEB).

(3) Žr. Pranešimą dėl viešų konsultacijų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo srityje rezultatų:

http://ec.europa.eu/avpolicy/media_literacy/docs/report_on_ml_2007.pdf

(4) Žr. http://ec.europa.eu/avpolicy/media_literacy/index_en.htm

6.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/10

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl suaugusiųjų mokymosi

(2008/C 140/09)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

Kadangi:

2000 m. pavasarį Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadose (1) buvo paraginta modernizuoti Europos švietimo ir mokymo sistemas siekiant patenkinti žinių ekonomikos poreikius ir išspręsti daugėjančias socialines, ekonomines bei demografines problemas, su kuriomis Sąjunga susiduria globalizacijos veikiamame pasaulyje.

2002 m. pavasarį Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadose (2) valstybės narės buvo paragintos užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų pagrindines kvalifikacijas, taip pat didinti vyresnio amžiaus darbuotojų galimybes likti darbo rinkoje, visų pirma garantuojant realias galimybes mokytis visą gyvenimą.

3.	2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucijoje dėl mokymosi visą gyvenimą (3) buvo pabrėžta, kad mokymasis visą gyvenimą turi apimti mokymąsi nuo ikimokyklinio amžiaus iki amžiaus po išėjimo į pensiją, įskaitant visų rūšių formalųjį ir neformalųjį švietimą bei savišvietą.

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucijoje dėl tvirtesnio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje (4) buvo pažymėta, kad suaugusiųjų, įskaitant vyresnio amžiaus darbuotojus, gebėjimas prisitaikyti ir įsidarbinimo galimybės labai priklauso nuo galimybių atnaujinti gebėjimus ir įgyti naujų gebėjimų visu profesinės veiklos laikotarpiu.

5.	2004 m. gegužės 28 d. Tarybos rezoliucijoje dėl orientavimo politikos, sistemų ir praktikos stiprinimo (5) pabrėžta, kad visi Europos piliečiai visais gyvenimo etapais turėtų turėti galimybę naudotis orientavimo paslaugomis, ypatingą dėmesį skiriant rizikos grupėms ir atitinkamiems asmenims.

2004 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadose dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos identifikavimo ir įteisinimo bendrų Europos principų (6), nustatytų atsakant į 2002 m. lapkričio mėn. Kopenhagos deklaraciją, buvo paraginta plėtoti ir platinti Europos dokumentus, kuriais pripažįstamas neformalusis mokymasis ir savišvieta.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (7) tikslas yra, inter alia, užtikrinti, kad suaugusieji galėtų visą gyvenimą tobulinti ir atnaujinti savo gebėjimus ir kad būtų sukurta tinkama suaugusiųjų tęstinio švietimo ir mokymo infrastruktūra.

8.	2007 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadose dėl švietimo bei mokymo rodiklių ir gairių darnios sistemos (8) buvo paraginta toliau kurti suaugusiųjų gebėjimų rodiklius.

9.	2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos kvalifikacijų struktūros kūrimo (9) skatinamas kvalifikacijų apibūdinimo metodas, grindžiamas mokymosi pasiekimais, nesvarbu, kokiais būdais ar kur tos kvalifikacijos įgyjamos.

10.	2008 m. bendroje Tarybos ir Komisijos pažangos ataskaitoje dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo pabrėžiama, kad neaktyvus vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimas suaugusiųjų mokymesi tebėra svarbi problema.

11.

2008 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl suaugusiųjų mokymosi: Mokytis niekada nevėlu (10) valstybės narės raginamos skatinti žinių įgijimą ir plėtoti mokymosi visą gyvenimą kultūrą, visų pirma įgyvendinant politiką, kuria užtikrinama lyčių lygybė ir siekiama, kad suaugusiųjų mokymasis taptų patrauklesnis, lengviau prieinamas ir veiksmingesnis.

PALANKIAI VERTINA 2006 m. spalio mėn. Komisijos komunikatą „Mokytis niekada nevėlu“ (11) ir 2007 m. rugsėjo mėn. Komisijos veiksmų planą „Mokytis niekada nevėlu“ (12), kuriuose akcentuojama, kad suaugusiųjų mokymasis yra svarbus, nes tai vienas iš pagrindinių mokymosi visą gyvenimą elementų, o valstybės narės raginamos pašalinti kliūtis dalyvavimui, didinti suaugusiųjų mokymosi bendrą kokybę ir veiksmingumą, paspartinti įteisinimo bei pripažinimo procesą ir užtikrinti pakankamas investicijas šioje srityje ir jos stebėseną.

PRIPAŽĮSTA esminį vaidmenį, kuris gali tekti suaugusiųjų mokymuisi siekiant Lisabonos strategijos tikslų, nes juo skatinama socialinė sanglauda ir piliečiams suteikiami gebėjimai, kurių reikia norint rasti naują darbą, o Europai padedama geriau reaguoti į globalizacijos keliamus sunkumus. Visų pirma reikia:

1.	Gerinti vis dar didelio žemos kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus gebėjimų lygį, kad visi piliečiai galėtų prisitaikyti prie technologijų raidos ir būsimų gebėjimų poreikių, tokiu būdu prisidedant prie bendro ekonominių rezultatų gerinimo.

Spręsti vis dar didelio mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus problemą suteikiant antrą galimybę tiems, kurie tampa suaugusiais neturėdami kvalifikacijų ir daugiausia dėmesio skiriant ypatingą susirūpinimą keliančioms sritims, pavyzdžiui, pagrindiniam raštingumui ir mokėjimui skaičiuoti, IT gebėjimams ir kalbų mokymuisi.

Kovoti su socialine atskirtimi dėl susidariusių aplinkybių, pavyzdžiui, žemu pradinio švietimo lygio, nedarbo ir kaimo vietovių izoliuotumo, kartu (atsižvelgiant į dabartines demografijos ir migracijos tendencijas) daugiau dėmesio skiriant vyresnio amžiaus darbuotojų ir migrantų mokymuisi visą gyvenimą ir mokymosi poreikiams.

Užtikrinti suaugusiųjų mokymosi veiksmingumą, rezultatyvumą ir kokybę siekiant didinti aktyvų dalyvavimą tokiame mokymesi, ypač socialiai remtinų grupių narių dalyvavimą, pritraukti pakankamai viešųjų ir privačių investicijų į šią sritį ir paskatinti privatųjį sektorių laikyti tokį mokymąsi vienu iš svarbiausių darbo vietos bei verslo raidos elementų.

MANO, kad suaugusiųjų mokymasis gali svariai prisidėti tenkinant tokius poreikius, nes teikia ne tik ekonominę ir socialinę naudą, pavyzdžiui, geresnes galimybes įsidarbinti, galimybę dirbti kokybiškesnį darbą, didesnę pilietinę atsakomybę bei aktyvesnį piliečių dalyvavimą, bet ir individualią naudą, pavyzdžiui, geresnę savirealizaciją, sveikatą bei gerovę ir didesnę savigarbą, todėl:

1.	Suaugusiųjų mokymasis turėtų būti labiau akcentuojamas ir veiksmingiau remiamas nacionaliniu lygiu kaip dalis bendrų pastangų kurti mokymosi visą gyvenimą kultūrą.

2.	Šių išvadų priede išsamiai nurodytos konkrečios priemonės galėtų tapti darniu pagrindu būsimiems veiksmams šioje srityje pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“.

3.	Toliau plėtojant ir įgyvendinant tokias priemones turėtų būti visokeriopai atsižvelgiama į valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo bei mokymo sistemų organizavimą ir turėtų būti naudojamasi atviruoju koordinavimo metodu.

4.	Suaugusiųjų mokymosi pažanga ir stebėsena turėtų atitikti 2007 m. gegužės mėn. Tarybos patvirtintą rodiklių ir gairių darnų pagrindą ir būti įtrauktos į būsimas pažangos ataskaitas dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas“.

5.	Dėl suaugusiųjų mokymosi tarpsektorinio pobūdžio, įvairovės, sudėtingumo ir sričių gausos reikia integruoto metodo, kurį taikant dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant vietos ir regionų lygio subjektus, socialinius partnerius ir NVO.

Todėl PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ spręsti šiose išvadose nurodytus su suaugusiųjų mokymusi susijusius klausimus, visų pirma įgyvendinant priede nurodytas priemones atsižvelgiant į konkrečią situaciją valstybėse narėse ir jų prioritetus,

ir PRAŠO KOMISIJOS

—

Remti valstybes nares šioms toliau plėtojant ir tobulinant suaugusiųjų mokymąsi ne tik užtikrinant daugiau galimybių, platesnę prieigą ir didesnį dalyvavimą, bet ir aktualesnius bei labiau į rezultatus orientuotus mokymosi pasiekimus, naudojantis, pavyzdžiui, šių išvadų priede išvardytomis priemonėmis;

—	Užtikrinti tolesnės su tokiomis priemonėmis susijusios veiklos ir Bolonijos bei Kopenhagos procesų (kiek jie susiję su suaugusiųjų mokymusi) papildomumą ir darną;

—	Stiprinti esamas mokslinių tyrimų struktūras ir naudoti jas suaugusiųjų mokymosi reikmėms;

—

Tęsti ir intensyvinti bendradarbiavimą su šioje srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis bei atitinkamais nevyriausybiniais subjektais, taip pat susieti veiklą su regioninėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos ir Azijos bendradarbiavimu, ir pasaulinio masto iniciatyva „Švietimas visiems“ ir Tūkstantmečio vystymosi tikslais.

(1) Dok. SN 100/00.

(2) Dok. SN 100/02, 32 ir 33 punktai.

(3) OL C 163, 2002 7 9, p. 2.

(4) OL C 13, 2003 1 18, p. 2.

(5) 9286/04.

(6) 9600/04.

(7) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(8) OL C 311, 2007 12 21, p. 13.

(9) Turi būti įrašyta nuoroda į OL.

(10) Dok. (2007/2114 (INI)) — P6_TA-PROV(2008)0013.

(11) Dok. 14600/06 — COM (2006) 614 galutinis.

(12) Dok. 13426/07 — COM (2007) 558 galutinis.

PRIEDAS

2008–2010 M. KONKREČIOS PRIEMONĖS

A) KOMISIJA, BENDRADARBIAUDAMA SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS, TURI:

Analizuoti nacionalinio lygio švietimo ir mokymo reformas, ypač nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimą atsižvelgiant į Europos kvalifikacijų struktūrą, ir kreditų perkėlimo sistemų, susijusių su formaliuoju bei neformaliuoju mokymusi ir savišvieta, kūrimą siekiant gerinti suaugusiųjų galimybes naudotis kvalifikacijų sistemomis.

2)	Analizuoti nacionalinių švietimo ir mokymo reformų poveikį finansavimo išteklių paskirstymo įvairioms amžiaus grupėms požiūriu, atsižvelgiant į mokymąsi visą gyvenimą metodą.

3)	Remiantis dabartinės valstybių narių geros praktikos pavyzdžiais, remti suaugusiųjų mokymo srityje dirbančių asmenų karjeros galimybių, sąlygų ir išteklių plėtojimą siekiant didinti informuotumą apie šią profesiją ir stiprinti jos statusą.

4)	Vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus, susijusius su suaugusiųjų mokymo paslaugų teikėjų kokybės kriterijų rengimu.

5)	Parengti geros praktikos pavyzdžių ir projektų, kuriais siekiama motyvuoti ypač sunkiai pasiekiamas grupes, bendrą apžvalgą, kurioje būtų nustatyti jų reintegravimo į darbo rinką bei visuomenę ir jų savigarbos stiprinimo svarbiausi veiksniai.

6)	Nustatyti mokymosi pasiekimų vertinimo geros praktikos pavyzdžius, visų pirma žemos kvalifikacijos, vyresnio amžiaus darbuotojų ir migrantų pasiekimų, įgytų daugiausia nedalyvaujant formaliojoje mokymosi sistemoje.

Parengti suaugusiųjų mokymosi srityje vartojamų terminų sutartų apibrėžčių žodynėlį ir, remiantis jau surinktais duomenimis, įskaitant OECD, ir užtikrinant suderinamumą su 2008 m. Reglamentu dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos (1), nustatyti, kokių palyginamų pagrindinių duomenų reikia Europos lygiu norint palengvinti stebėseną. (Turėtų būti užtikrinta teisė visoms valstybėms narėms dalyvauti šiame darbe)

8)	Remti priemones, kuriomis didinama suaugusiųjų mokymosi svarba vykdant nacionalines mokymosi visą gyvenimą strategijas.

9)	Remti kampanijas, kurių tikslas – ugdyti potencialių mokytis pageidaujančių asmenų sąmoningumą ir didinti jų motyvaciją, tokiu būdu didinant bendrą dalyvavimą suaugusiųjų mokymesi.

B) VALSTYBĖS NARĖS, REMIANT KOMISIJA, TURI:

1)	Skatinti ir remti valstybių narių suinteresuotųjų subjektų keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais, mokymąsi vieni iš kitų ir bendrų projektų rengimą suaugusiųjų švietimo srityje.

2)	Dedant pastangas plėtoti mokymosi visą gyvenimą kultūrą, glaudžiai bendradarbiauti nustatant ir pašalinant kliūtis suaugusiųjų mokymuisi ir užtikrinant į paklausą orientuotas aukštos kokybės paslaugas ir įstaigas suaugusiųjų mokymosi srityse, įskaitant e. mokymosi ir nuotolinio mokymosi galimybes.

3)	Skatinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigas daugiau dėmesio skirti besimokantiems suaugusiesiems, taip pat plėtoti partnerystes su įmonėmis, kad darbdaviai būtų motyvuojami organizuoti suaugusiųjų mokymąsi darbo vietoje, o darbuotojai — jame dalyvauti.

Siekti tikslo sudaryti palankesnes sąlygas visiems piliečiams dalyvauti suaugusiųjų mokymesi ir didinti šį dalyvavimą, visų pirma asmenims, kurie nebaigia pradinio švietimo ir mokymo programų ir norėtų, kad jiems būtų suteikta dar viena galimybė, ypatingų poreikių turintiems asmenims ir asmenims, kurių pagrindiniai įgūdžiai arba mokymosi pasiekimai yra nepakankami, kad jie būtų skatinami gerinti savo kvalifikacijas.

5)	Užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų naudojimąsi Mokymosi visą gyvenimą programa, Europos struktūriniais fondais ir kitais panašiais finansavimo šaltiniais siekiant gerinti mokymosi galimybių suteikimą suaugusiesiems.

6)	Skatinti kurti ir naudoti mokymosi visą gyvenimą orientavimo sistemas, pasitelkiant kurias suaugusiesiems gali būti teikiama nepriklausoma informacija ir konsultacijos, individuali gebėjimų analizė ir jų konkrečius poreikius atitinkantis profesinis orientavimas.

7)	Ekonominės naudos požiūriu apsvarstyti, kaip suaugusiųjų mokymasis prisideda prie socialinės sanglaudos ir ekonominio vystymosi.

Sudaryti palankesnes sąlygas kurti metodiką ir priemones, kurių reikia pagrindiniams gebėjimams ir kompetencijoms, įskaitant įgytas daugiausia ne formaliojoje mokymosi sistemoje, vertinti ir užtikrinti jų įteisinimą bei apibrėžimą mokymosi pasiekimų požiūriu, kartu investuojant į įteisinimo bei pripažinimo procedūrų skatinimą.

9)	Dėti pastangas, kad paskirstant finansinius išteklius įvairiems švietimo sektoriams tinkama dalis būtų skiriama suaugusiųjų mokymuisi, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą metodą.

10)	Skatinti aktyvų socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant NVO, dalyvavimą užtikrinant aukštos kokybės mokymą, atitinkantį įvairioms besimokančiųjų kategorijoms priskiriamų asmenų poreikius. Turėtų būti ypač akcentuojami IRT mokymosi metodai ir IRT gebėjimų plėtojimas.

11)	Stiprinti bendradarbiavimą suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srityje su Europos profesinio mokymo plėtros centru ir UNESCO Mokymosi visą gyvenimą institutu, taip pat pasinaudoti visais kitų tarptautinių organizacijų mokslinių tyrimų pajėgumais.

12)	Remiantis įgyvendinus šias priemones gautais rezultatais, apsvarstyti, kokių veiksmų gali būti imtasi po 2010 m., atsižvelgiant į tolesnius veiksmus, susijusius su darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“.

(1) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą statistikos rengimo ir plėtotės – PE-CONS 3659/3/07 REV 3/turi būti pateikta nuoroda į OL.

6.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/14

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl daugiakalbystės

(2008/C 140/10)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

Atsižvelgdama į:

1.	2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose užsienio kalbų mokėjimas minimas tarp kitų įgūdžių, įtrauktinų į Europos metmenis, skirtus apibrėžti, kokie pagrindiniai gebėjimai turi būti įgyjami mokantis visą gyvenimą (1);

2.	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnį, kuriame pripažįstamas principas, kad Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę (2);

3.	2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose buvo raginama imtis tolesnių veiksmų siekiant tobulinti pagrindinių gebėjimų įvaldymą, visų pirma visus mokant dviejų užsienio kalbų nuo labai ankstyvo amžiaus (3);

4.	2003 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas: 2004–2006 m. veiksmų planas“ (4) ir į vėlesnę 2007 m. rugsėjo 25 d. Komisijos ataskaitą dėl veiksmų plano įgyvendinimo (5);

5.	2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (6);

6.	2005 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja daugiakalbystės pagrindų strategija“, apimantį tiek vidaus, tiek išorės veiksmus kalbų mokymosi skatinimo ir ryšių su piliečiais srityje (7);

2006 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl Europos kalbų mokėjimo indikatorius (8), kuriose dar kartą buvo patvirtinta, kad užsienio kalbų gebėjimai ne tik padeda skatinti tautų tarpusavio supratimą, bet ir yra būtina darbuotojų judumo sąlyga bei prisideda prie Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumo;

8.	2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (9); tai, kad bendravimas užsienio kalbomis yra vienas iš nustatytų bendrųjų gebėjimų;

9.	2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės (10), kurioje daugiakalbystė priskiriama vienai iš prioritetinių veiklos, skirtos remti kultūros paveldą, sričių,

ir atsižvelgdama į 2008 m. vasario 15 d. surengtos Ministrų konferencijos daugiakalbystės klausimais metu įvykusių diskusijų rezultatus,

MANO, kad:

—	dėl padidėjusio judumo, migracijos ir globalizacijos vis dažniau kalbų ir kultūrų įvairovė yra Europos piliečių ir įmonių skiriamasis bruožas;

—	kalbų mokėjimas yra visų Europos piliečių siektinas gebėjimas, leidžiantis jiems pasinaudoti ekonomine, socialine ir kultūrine laisvo judėjimo Sąjungoje teikiama nauda;

—	įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių parengtos vėlesnės ataskaitos ir rekomendacijos parodė, kad Europos visuomenėje vis dar nepakankamai atsižvelgiama į kalbų mokėjimo poreikius;

—

atsižvelgiant į tai, kad daugiakalbystės ir kiti su kalbų politika susiję klausimai yra svarbūs ES įvairiose srityse vykdomai bendrai politikai, būtina šiems klausimams skirti pelnytą dėmesį; taip pat būtina, kad Europos institucijos dar kartą pabrėžtų savo ilgalaikį įsipareigojimą skatinti kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę.

PATVIRTINA, kad:

1.	Daugiakalbystės politika apima ekonominius, socialinius ir kultūrinius kalbų mokėjimo aspektus atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą.

2.	Turėtų būti išsaugota Europos kalbų įvairovė ir visiškai laikomasi kalbų lygybės principo. Europos Sąjungos institucijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant šių tikslų.

Kalbų mokėjimas, be kita ko, praplėsdamas kultūrines ir socialines ribas, yra vienas iš pagrindinių gebėjimų, kurį reikia įgyti Europos piliečiams, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti Europos žinių visuomenėje; tai yra vienas tų gebėjimų, kuris skatina judumą ir sudaro palankesnes sąlygas socialinei integracijai ir sanglaudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kalbų mokėjimo poreikiai gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno asmens interesų, darbo ir kultūrinės patirties, besimokantys kalbų asmenys turėtų turėti galimybę rinktis iš kuo platesnio kalbų rato, padedant naujoms technologijoms, laikantis novatoriško požiūrio ir pasitelkiant švietimo įstaigų bendradarbiavimą.

5.	Siekiant skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, Europai svarbu taip pat išlaikyti pakankamą pasaulyje labiausiai paplitusių ne Europos kalbų žinių bazę. Tuo pat metu turėtų būti dedamos pastangos išsaugoti Europos kalbų poziciją tarptautinėje arenoje.

Mokymo kokybė yra labai svarbi, kad mokymasis nepriklausomai nuo amžiaus būtų sėkmingas, todėl turėtų būti dedamos pastangos užtikrinti, kad kalbos mokytojai turėtų tvirtas kalbos, kurios jie moko, žinias, kad jiems būtų prieinamas aukštos kokybės pirminis ir tęstinis mokymas, taip pat kad jie turėtų būtinus su kultūrų įvairove susijusius gebėjimus. Atsižvelgiant į tai, kad mainų tarp valstybių narių programos yra viena iš kalbos mokytojų mokymo sudedamųjų dalių, jos turėtų būti aktyviai skatinamos ir remiamos.

7.	Siekiant padėti migrantams sėkmingai integruotis, jie turėtų būti pakankamai remiami, kad galėtų išmokti priimančiosios valstybės narės kalbą (-as), o priimančiųjų bendruomenių nariai turėtų būti skatinami domėtis atvykusiųjų kultūromis.

Lavinimo procese ypatinga vieta skiriama lingvistinei ir kultūrinei kompetencijai. Geras gimtosios kalbos mokėjimas gali padėti lengviau išmokti kitas kalbas, o veiksmingai pagerinti kalbų mokymo būdus galima pasitelkiant ankstyvą kalbų mokymąsi, dvikalbį lavinimą bei dalyko ir kalbos integruoto mokymosi (DKIM) metodą.

Siekiant užtikrinti, kad kalbančiųjų skirtingomis kalbomis keitimasis informacija būtų veiksmingas, būtinas kokybiškas vertimas žodžiu ir raštu; daugiau dėmesio turėtų būti skiriama prekių ir paslaugų, visų pirma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, pardavimo ir platinimo srities lingvistiniams aspektams.

RAGINA VALSTYBES NARES, PADEDANT KOMISIJAI:

Bendradarbiauti, siekiant, kad būtų skatinamas Europos bendradarbiavimas daugiakalbystės srityje, ir konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais toliau įgyvendinti pirmiau minėtos politikos kryptis, prireikus taikant atvirojo koordinavimo metodą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

Imtis tinkamų veiksmų siekiant gerinti veiksmingą kalbų mokymą ir kalbų mokymosi tęstinumą atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, be kita ko, užtikrinant, kad būtų sudarytos platesnės galimybės pasinaudoti esamais ištekliais ir infrastruktūra, visiems užtikrinant prieigą prie jų ir jų patrauklumą visiems, taip pat plečiant išteklius ir siūlomų mokytis kalbų įvairovę.

3.	Propaguoti savo nacionalinių kalbų mokymąsi kitose valstybėse narėse, be kita ko, dažniau naudojant nuotolinio mokymosi technologijas, ir skatinti, kad būtų mokomasi ne taip plačiai vartojamų ES kalbų bei ne Europos kalbų.

4.	Naudoti esamas priemones kalbos mokėjimui patvirtinti, pavyzdžiui, Europos Tarybos europinį kalbų portfelį ir Europaso kalbų portfelį.

5.	Skatinti priemones, kuriomis asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, sudaromos palankesnės sąlygos mokytis kalbų, ir taip prisidėti prie jų socialinės aprėpties, geresnių karjeros galimybių ir gerovės.

6.	Bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, sprendžiančiomis su daugiakalbyste susijusius klausimus, visų pirma su Europos Taryba ir UNESCO.

RAGINA KOMISIJĄ:

1.	Remti valstybių narių pastangas įgyvendinti pirmiau minėtus prioritetus.

Iki 2008 m. pabaigos parengti pasiūlymus dėl visa apimančios politikos daugiakalbystės srityje metmenų, kuriuose deramai būtų atsižvelgta į piliečių ir institucijų kalbų mokėjimo poreikius, be kita ko, gerbiant piliečių teisę bendrauti su Europos Sąjungos institucijomis viena iš jų oficialiųjų kalbų.

(1) Dok. SN 100/00, 26 dalis, p. 9.

(2) OL C 364, 2000 12 18, p. 13.

(3) Dok. SN 100/02, 44 dalis, p. 19.

(4) Dok. 11834/03.

(5) Dok. 13346/07.

(6) OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

(7) Dok. 14908/05.

(8) OL C 172, 2006 7 25, p. 1.

(9) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(10) OL C 287, 2007 11 29, p. 1.

6.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/16

Euro kursas (1)

2008 m. birželio 5 d.

(2008/C 140/11)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,5402
JPY	Japonijos jena	163,46
DKK	Danijos krona	7,4589
GBP	Svaras sterlingas	0,7897
SEK	Švedijos krona	9,3118
CHF	Šveicarijos frankas	1,6147
ISK	Islandijos krona	118,72
NOK	Norvegijos krona	7,968
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,57
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	241,86
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7009
PLN	Lenkijos zlotas	3,377
RON	Rumunijos lėja	3,6229
SKK	Slovakijos krona	30,325
TRY	Turkijos lira	1,89
AUD	Australijos doleris	1,6169
CAD	Kanados doleris	1,5727
HKD	Honkongo doleris	12,0271
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,0168
SGD	Singapūro doleris	2,1103
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 581,02
ZAR	Pietų Afrikos randas	12,0391
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,699
HRK	Kroatijos kuna	7,2506
IDR	Indijos rupija	14 331,56
MYR	Malaizijos ringitas	5,0172
PHP	Filipinų pesas	67,915
RUB	Rusijos rublis	36,7125
THB	Tailando batas	50,688
BRL	Brazilijos realas	2,5048
MXN	Meksikos pesas	15,8795

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

6.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/17

Valstybių narių perduota trumpa informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, perdirbimu ir prekyba

(2008/C 140/12)

XA numeris: XA 87/08

Valstybė narė: Belgija

Regionas: Vlaanderen

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Vlaams Interprovinciaal Verbond Van Fokkers Van Neerhofdieren vzw

Teisinis pagrindas: Decreet van 21 december 2007 houdende de algemene uitgavenbegroting van de Vlaamse Gemeenschap voor het begrotingsjaar 2008.

Koninklijk besluit van 2 juni 1998 betreffende de zoötechnische en genealogische voorschriften voor de verbetering en de instandhouding van pluimvee- en konijnenrassen.

Ministerieel besluit van 17 maart 2005 houdende de erkenning en subsidiëring van organisaties in het kader van de aanmoediging en de verbetering van de pluimvee- en konijnenfokkerij

Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 7 500 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Didžiausias pagalbos, skirtos gyvulių kilmės knygų parengimo ir tvarkymo administracinėms išlaidoms padengti, intensyvumas – 100 %

Įgyvendinimo data: Pagalba gali būti skiriama nuo kovo 1 d. ir ne anksčiau kaip praėjus penkiolikai dienų nuo paraiškos pateikimo.

Pagalba gali būti skiriama įgyvendinimo dekretu. Šie dekretai leidžiami kiekvienais metais. Įgyvendinimo dekreto projektas dar nėra parengtas; į jį bus įtraukta „esamos padėties nekeitimo sąlyga“

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: Dotacijos bus skiriamos laikotarpiui, kuris baigsis 2008 12 31

Pagalbos tikslas: Registruota asociacija Vlaams Interprovinciaal Verbond van Fokkers van Neerhofdieren vzw (VIVFN) tvarko daugelio triušių ir kitų naminių gyvulių veislių kilmės knygas ir registrus.

VIVFN nurodo, kad ji panaudos pagalbą registracijos duomenų rinkimo, tvarkymo, parengimo naudoti ir skelbimo išlaidoms padengti.

Pagalba teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 16 straipsnį ir atitinka jo kriterijus:

16 straipsnio 1 dalies a punktas: pagalba, kuria padengiama iki 100 % gyvulių kilmės knygų parengimo ir tvarkymo administracinių išlaidų.

Ekonomikos sektorius (-iai): Gyvulininkystės sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Departement Landbouw en Visserij

Duurzame Landbouwontwikkeling

Ellips, 6e verdieping

Koning Albert II laan 35, bus 40

B-1030 Brussel

Interneto svetainė: http://www2.vlaanderen.be/ned/sites/landbouw/info/steun/eu.html

Kita informacija: —

Jules VAN LIEFFERINGE

Secretaris-generaal

6.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/18

Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, suteiktą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 140/13)

Pagalbos Nr.

XR 119/07

Valstybė narė

Portugalija

Regionas

—

Pagalbos schemos arba ad hoc pagalbos priedą gaunančios įmonės pavadinimas

Regime de Protocolos bancários

Teisinis pagrindas

Protocolo bancário celebrado com Instituições de crédito

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Planuojamos metinės išlaidos

18,3 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas

13 %

Pagal reglamento 4 straipsnį

Įgyvendinimo data

2007 6 6

Trukmė

2009 6 6

Ekonomikos sektorius

Atskiri sektoriai

55; 63.3; 92

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Turismo de Portugal, I.P.

Rua Ivone Silva, Lote 6

P-1050-124 Lisboa

Skelbimo apie pagalbos schemą interneto adresas

http://www.turismodeportugal.pt/Portugu%C3%AAs/AreasActividade/investimento/financiamento/produtosedestinos/protocolosbancarios/Pages/ProtocolosBanc%C3%A1rios.aspx

Kita informacija

—

Pagalbos Nr.

XR 195/07

Valstybė narė

Vokietija

Regionas

Bremen

Pagalbos schemos arba ad hoc pagalbos priedą gaunančios įmonės pavadinimas

Landesinvestitionsförderprogramm LIP 2007

Teisinis pagrindas

Bremen Haushaltsordnung § 23, 44

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Planuojamos metinės išlaidos

50 mln. EUR

Bendra suteiktos pagalbos suma

Mokama 6 metus

Didžiausias pagalbos intensyvumas

15 %

Pagal reglamento 4 straipsnį

Įgyvendinimo data

2007 11 23

Trukmė

2013 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi regioninės investicinės pagalbos reikalavimus atitinkantys sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Bremer Investitions-Gesellschaft mbH

Kontorhaus am Markt

Langenstr. 2-4

D-28195 Bremen

Tel. (49-421) 96 00 10

E-mail: mail@big-bremen.de

Bremer Aufbau-Bank GmbH

Kontorhaus am Markt

Langenstr. 2-4

D-28195 Bremen

Tel. (49-421) 96 00 40

E-mail: mail@bab-bremen.de

BIS Bremerhavener Gesellschaft für Investitionsförderung und Stadtentwicklung mbH

Am Alten Hafen 118

D-27568 Bremerhaven

Tel. (49-471) 94 64 60

E-mail: wirtschaft@bis-bremerhaven.de

Skelbimo apie pagalbos schemą interneto adresas

http://www.wirtschaft.bremen.de/sixcms/media.php/13/LIP2008.pdf

Kita informacija

—

6.6.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/20

VALSTYBĖS PAGALBA — ITALIJA

Valstybės pagalba C 20/08 (ex N 62/08) — Schemos N 59/04 dėl laikinojo laivų statybos apsaugos mechanizmo pakeitimas

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 140/14)

2008 m. balandžio 30 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Italijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl minėtosios pagalbos.

Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

State Aid Registry

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 295 12 42

Šios pastabos bus perduotos Italijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

2008 m. vasario 1 d. Italija pranešė ketinanti padidinti nacionalinės valstybės pagalbos schemos biudžetą 10 mln. eurų. Komisija patvirtino schemą (N 59/04), nes ji atitiko 2002 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2002 dėl laikinojo laivų statybos apsaugos mechanizmo, iš dalies pakeisto reglamentu (EB) Nr. 502/2004 (toliau – LAM reglamentas), nuostatas.

Biudžeto padidinimas, apie kurį pranešta, yra nauja pagalba ir turi būti vertinamas pagal šiuo metu taikomas valstybės pagalbos taisykles. LAM reglamentas neteko galios 2005 m. kovo 31 d., todėl nesuteikia teisinio pagrindo pagalbai patvirtinti.

Pagal jokias kitas atitinkamas valstybės pagalbos nuostatas ši pagalba nėra suderinama su bendrąja rinka.

Taigi Komisija abejoja, ar minėtoji pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

RAŠTO TEKSTAS

„1.	La Commissione informa l'Italia che, dopo aver esaminato le informazioni fornite dalle autorità italiane sull'aiuto in oggetto, ha deciso di avviare il procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE.

1. PROCEDIMENTO

2.	Con notifica presentata il 1o febbraio 2008 e registrata presso la Commissione alla stessa data, l'Italia ha notificato alla Commissione l'aiuto in oggetto.

3.	Con lettera del 15 febbraio 2008, la Commissione ha chiesto ulteriori informazioni necessarie per la valutazione della misura di aiuto notificata. L'Italia ha fornito informazioni con lettera registrata presso la Commissione il 18 marzo 2008.

2. L'AIUTO DI STATO NOTIFICATO

Il regime di aiuti

Con la lettera C(2004) 1807 fin. del 19 maggio 2004 la Commissione aveva deciso di non sollevare obiezioni in relazione a un regime italiano di aiuti di Stato riguardante il meccanismo difensivo temporaneo per la costruzione navale (in appresso “il regime”) (1). La Commissione riteneva il regime compatibile con il mercato comune in quanto era conforme alle disposizioni del regolamento (CE) n. 1177/2002 del Consiglio, del 27 giugno 2002, relativo a un meccanismo difensivo temporaneo per la costruzione navale (2), modificato dal regolamento (CE) n. 502/2004 del Consiglio (3) (in appresso “il regolamento MDT”).

5.	Il regime in questione, quale come notificato e approvato dalla Commissione, aveva una dotazione di 10 Mio EUR.

La misura di aiuto

6.	L'Italia ha notificato alla Commissione l'intenzione di stanziare altri 10 Mio EUR per la dotazione del regime.

3. VALUTAZIONE

Esistenza di aiuto di Stato

Poiché la misura è di natura puramente finanziaria, la sua compatibilità con il mercato comune deve essere valutata con riferimento alle misure che intende finanziarie, ossia aiutare nell'ambito del regime. Per le ragioni esposte nella sopramenzionata lettera della Commissione del 19 maggio 2004, il regime costituisce aiuto di Stato ai sensi dell'articolo 87, paragrafo 1, del trattato. In conformità con l'articolo 1 del regolamento (CE) n. 659/1999 (4) e con l'articolo 4 del regolamento (CE) n. 749/2004 (5), gli aumenti della dotazione di un regime di aiuti autorizzato sono considerati come un nuovo aiuto, quando l'aumento sia superiore al 20 % della dotazione originaria. Nel presente caso, l'aumento notificato corrisponde al 100 % della dotazione originaria e di conseguenza deve essere valutato come un nuovo aiuto ai sensi dell'articolo 87 del trattato.

Il regolamento MDT non costituisce più una base giuridica ai fini della valutazione del a compatibilità

8.	Il regime era stato originariamente considerato compatibile con il mercato comune poiché ottemperava alle disposizioni del regolamento MDT (6). Tuttavia, il regolamento MDT è scaduto il 31 marzo 2005 e non può perciò servire come base giuridica per la valutazione dell'aiuto.

Inesistenza di altre basi giuridiche ai fini della valutazione della compatibilità

Il regime riguarda gli aiuti disponibili per i cantieri navali italiani per la costruzione di navi appartenenti alle categorie elencate nell'articolo 1 del regolamento MDT. Questa attività soddisfa la definizione di costruzione navale contenuta nella disciplina degli aiuti di Stato alla costruzione navale (7) (in appresso “la disciplina sulla costruzione navale”). Di conseguenza la Commissione ha anche esaminato la possibilità di valutare l'aiuto in base a tale disciplina.

10.

Tuttavia, la Commissione osserva che la disciplina sulla costruzione navale non contiene disposizioni analoghe a quelle del regolamento MDT. L'aiuto non sembra neppure essere compatibile con il mercato comune ai sensi delle disposizioni di cui alle sezioni 3.1 e 3.2 della disciplina sulla costruzione navale. Infatti, nessuna di queste disposizioni permetterebbe la concessione di aiuti di funzionamento alla costruzione navale, previsti invece dal regolamento MDT. Pertanto, la Commissione dubita che l'aiuto notificato sia compatibile con il mercato comune.

CONCLUSIONE

Alla luce di quanto sopra, la Commissione, nell'ambito del procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE, invita l'Italia a inviare osservazioni e a fornire qualsiasi informazione utile ai fini della valutazione dell'aiuto, entro il termine di un mese dalla data di ricezione della presente. La Commissione invita l'Italia a trasmettere immediatamente copia della presente lettera ai potenziali beneficiari dell'aiuto.

La Commissione fa presente al governo italiano che l'articolo 88, paragrafo 3, del trattato CE ha effetto sospensivo e che in forza dell'articolo 14 del regolamento (CE) n. 659/1999, essa può imporre allo Stato membro di recuperare un aiuto illegalmente concesso presso il beneficiario.

La Commissione avverte l'Italia che informerà gli interessati mediante pubblicazione della presente lettera e di una sintesi della stessa nella Gazzetta ufficiale dell'Unione europea nonché l'autorità di vigilanza EFTA tramite invio di copia della presente lettera. Le parti interessate saranno invitate a presentare osservazioni entro un mese dalla data di tale pubblicazione.“

(1) Aiuto di Stato N 59/04 (GU C 100 del 26.4.2005, pag. 27). La decisione è disponibile nella lingua facente fede all'indirizzo Internet:

http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/register/ii/by_case_nr_n2004_0030.html#59

(2) GU L 172 del 2.7.2002, pag. 1.

(3) GU L 8 del 19.3.2004, pag. 6.

(4) Regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, del 22 marzo 1999, recante modalità di applicazione dell'articolo 93 del trattato CE (GU L 83 del 27.3.1999, pag. 1).

(5) Regolamento (CE) n. 794/2004 della Commissione, del 21 aprile 2004, recante disposizioni di esecuzione del regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio recante modalità di applicazione dell'articolo 93 del trattato CE (GU L 140 del 30.4.2004, pag. 1).

(6) L'obiettivo del regolamento MDT era di “consentire effettivamente ai cantieri navali comunitari di superare la concorrenza coreana sleale” (cfr. punto 6 del preambolo). Di conseguenza, potevano essere autorizzati aiuti diretti corrispondenti al massimo al 6 % del valore contrattuale prima dell'aiuto, purché il contratto fosse stato oggetto di concorrenza proveniente da un cantiere coreano che offrisse un prezzo inferiore (articolo 2). Tuttavia, il regolamento MDT doveva essere di breve durata, in attesa di un Panel dell'OMC con la Corea, e pertanto non è stato rinnovato dal Consiglio dopo la sua scadenza il 31 marzo 2005. Il regime italiano era conforme alle predette condizioni.

(7) GU C 317 del 30.12.2003, pag. 11.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 140

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	51 tomas 2008m. birželio 6d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2008/C 140/01	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	1

2008/C 140/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5125 — Marel/SFS) ( 1 )	5

2008/C 140/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5083 — Groupama/OTP Garancia) ( 1 )	5

2008/C 140/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5097 — EADS/Sita France/Tarmac Aerosave) ( 1 )	6

2008/C 140/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5123 — Autogrill/World Duty Free) ( 1 )	6

2008/C 140/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5077 — Colony Capital/Morgan Stanley/Colfilm) ( 1 )	7

2008/C 140/07	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4952 — Carlsberg/Scottish & Newcastle Assets) ( 1 )	7

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2008/C 140/14	Valstybės pagalba — Italija — Valstybės pagalba C 20/08 (ex N 62/08) — Schemos N 59/04 dėl laikinojo laivų statybos apsaugos mechanizmo pakeitimas — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	20

2008/C 140/15	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5162 — AVNET/Horizon Technology) ( 1 )	23

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2008/C 140/08	2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl europinio požiūrio į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje	8

2008/C 140/09	2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl suaugusiųjų mokymosi	10

2008/C 140/10	2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvados dėl daugiakalbystės	14

	Komisija
2008/C 140/11	Euro kursas	16

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2008/C 140/12	Valstybių narių perduota trumpa informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, perdirbimu ir prekyba	17

2008/C 140/13	Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, suteiktą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai ( 1 )	18


	(1) Tekstas svarbus EEE