ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 133

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

51 tomas
2008m. gegužės 30d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Komisija

2008/C 133/01

Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai

1

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Komisija

30.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 133/1


EUROPOS BENDRIJŲ KOMBINUOTOSIOS NOMENKLATŪROS PAAIŠKINIMAI

(2008/C 133/01)

Leidinys, išleistas remiantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo  (1), 9 straipsnio 1 dalimi

SANTRAUKA

Įžanga

A.

Bendrosios kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės

C.

Bendrosios taisyklės, taikomos ir nomenklatūrai, ir muitams

I skyrius

Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai

1.

Gyvi gyvūnai

2.

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai

3.

Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai

4.

Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje

5.

Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje

II skyrius

Augaliniai produktai

6.

Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai

7.

Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei šakniagumbiai

8.

Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusinių vaisių arba melionų žievelės ir luobos

9.

Kava, arbata, matė ir prieskoniai

10.

Javai

11.

Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas

12.

Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai

13.

Šelakas; lipai, dervos ir kiti augalų syvai bei ekstraktai

14.

Augalinės pynimo medžiagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje

III skyrius

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas

15.

Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas

IV skyrius

Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai

16.

Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių

17.

Cukrūs ir konditerijos gaminiai iš cukraus

18.

Kakava ir gaminiai iš kakavos

19.

Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai

20.

Daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių produktai

21.

Įvairūs maisto produktai

22.

Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas

23.

Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams

24.

Tabakas ir perdirbti tabako gaminiai

V skyrius

Mineraliniai produktai

25.

Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas

26.

Rūdos, šlakas ir pelenai

27.

Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bitumonės medžiagos; mineraliniai vaškai

VI skyrius

Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija

28.

Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai

29.

Organiniai chemijos produktai

30.

Farmacijos produktai

31.

Trąšos

32.

Rauginimo arba dažymo ekstraktai; taninai ir jų dariniai; dažikliai, pigmentai ir kitos dažiosios medžiagos; dažai ir lakai; glaistai ir kitos mastikos; rašalai

33.

Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai preparatai

34.

Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai, taip pat stomatologijos preparatai, daugiausia iš gipso

35.

Albumininės medžiagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai)

36.

Sprogmenys; pirotechnikos gaminiai; degtukai; piroforiniai lydiniai; tam tikros degiosios medžiagos

37.

Fotografijos ir kinematografijos prekės

38.

Įvairūs chemijos produktai

VII skyrius

Plastikai ir jų gaminiai; kaučiukas ir jo gaminiai

39.

Plastikai ir jų gaminiai

40.

Kaučiukas ir jo gaminiai

VIII skyrius

Žalios (neišdirbtos) odos, išdirbta oda, kailiai ir jų dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas)

41.

Žalios (neišdirbtos) odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda

42.

Odos dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas)

43.

Kailiai ir dirbtiniai kailiai; jų dirbiniai

IX skyrius

Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys; kamštiena ir kamštienos dirbiniai; dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų; pintinės ir kiti pinti dirbiniai

44.

Mediena ir medienos gaminiai; medžio anglys

45.

Kamštiena ir kamštienos dirbiniai

46.

Dirbiniai iš šiaudų, esparto arba iš kitų pynimo medžiagų; pintinės ir pinti dirbiniai

X skyrius

Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos); popierius ir kartonas bei jų gaminiai

47.

Medienos arba kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušiena; perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos)

48.

Popierius ir kartonas; popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono gaminiai

49.

Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės gaminiai; rankraščiai, mašinraščiai ir brėžiniai

XI skyrius

Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai

50.

Šilkas

51.

Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai; ašutų verpalai ir audiniai

52.

Medvilnė

53.

Kiti augaliniai tekstilės pluoštai; popieriniai verpalai ir popierinių verpalų audiniai

54.

Cheminės gijos; juostelės ir panašūs dirbiniai iš cheminių tekstilės medžiagų

55.

Cheminiai kuokšteliniai pluoštai

56.

Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji siūlai; virvės, virvelės, lynai ir trosai bei jų dirbiniai

57.

Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga

58.

Specialieji audiniai; siūtiniai pūkiniai tekstilės gaminiai; nėriniai; gobelenai; apsiuvai; siuvinėjimai

59.

Įmirkyti, aptraukti, padengti arba laminuoti tekstilės gaminiai; tekstilės dirbiniai, naudojami pramonėje

60.

Megztinės arba nertinės medžiagos

61.

Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai

62.

Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus

63.

Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai

XII skyrius

Avalynė, galvos apdangalai, skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys; paruoštos naudoti plunksnos ir jų dirbiniai; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų

64.

Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys

65.

Galvos apdangalai ir jų dalys

66.

Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir jų dalys

67.

Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksnų arba iš pūkų; dirbtinės gėlės; dirbiniai iš žmonių plaukų

XIII skyrius

Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų; keramikos dirbiniai; stiklas ir stiklo dirbiniai

68.

Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų

69.

Keramikos dirbiniai

70.

Stiklas ir stiklo dirbiniai

XIV skyrius

Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos

71.

Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos

XV skyrius

Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai

72.

Geležis ir plienas (juodieji metalai)

73.

Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)

74.

Varis ir vario gaminiai

75.

Nikelis ir nikelio gaminiai

76.

Aliuminis ir aliuminio gaminiai

77.

(Paliekama galimam panaudojimui Suderintoje sistemoje ateityje)

78.

Švinas ir švino gaminiai

81.

Kiti netaurieji metalai; kermetai; gaminiai iš šių medžiagų

82.

Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų; jų dalys iš netauriųjų metalų

83.

Įvairūs gaminiai iš netauriųjų metalų

XVI skyrius

Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys bei reikmenys

84.

Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys

85.

Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys

XVII skyrius

Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbinė transporto įranga

86.

Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių arba tramvajų bėgių įrenginiai ir įtaisai bei jų dalys; visų rūšių mechaninė (įskaitant elektromechaninę) eismo signalizacijos įranga

87.

Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; jų dalys ir reikmenys

88.

Orlaiviai, erdvėlaiviai ir jų dalys

89.

Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai

XVIII skyrius

Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; laikrodžiai; muzikos instrumentai; jų dalys ir reikmenys

90.

Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; jų dalys ir reikmenys

91.

Laikrodžiai ir jų dalys

92.

Muzikos instrumentai; šių dirbinių dalys ir reikmenys

XIX skyrius

Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys

93.

Ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys

XX skyrius

Įvairūs pramonės dirbiniai

94.

Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai

95.

Žaislai; žaidimai ir sporto reikmenys; jų dalys ir reikmenys

96.

Įvairūs pramonės dirbiniai

XXI skyrius

Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai

97.

Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai

ĮŽANGA

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (2) patvirtino nomenklatūrą, vadinamą „Kombinuotąja nomenklatūra“ arba sutrumpintai „KN“, kuri remiasi Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos tarptautine konvencija (3), vadinama „Suderinta sistema“ arba sutrumpintai „SS“.

SS buvo papildyta jai skirtais paaiškinimais (SSP). Šiuos paaiškinimus anglų ir prancūzų kalbomis išleidžia ir atnaujina:

PASAULIO MUITINIŲ ORGANIZACIJA (PMO)

Muitinių bendradarbiavimo taryba (MBT)

30, rue du Marché,

B-1210 Briuselis

Remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punkto antra įtrauka ir 10 straipsniu, Komisija tvirtina Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus (KNP), kai juos apsvarsto Muitinės kodekso komiteto Tarifų ir statistinės nomenklatūros pakomitetis. Nors KNP gali pateikti nuorodas į SSP, jie nėra pastarųjų pakaitalas, bet juos papildo, todėl reikia naudotis ir Suderintos sistemos, ir Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais.

Šioje KNP redakcijoje įtraukti visi ir, atitinkamais atvejais, pakeisti paaiškinimai, paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje iki 2008 m. balandžio 11 d. (4). KNP, kurie Oficialiojo leidinio C serijoje buvo paskelbti vėliau, laikomi galiojančiais ir bus įtraukti į kitą KNP redakciją.

Taip pat pažymėtina, kad KN pozicijų ir subpozicijų kodai, į kuriuos pateikiamos nuorodos, sutampa su 2008 m. Kombinuotosios nomenklatūros kodais, patvirtintais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1214/2007 (5).

A. Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės

5 bendrosios taisyklės b punktas

Pakavimo talpyklos, kurios paprastai naudojamos gėrimų, džemų, garstyčių, prieskonių ir t. t. laikymui, klasifikuojamos kartu su produktais, kuriuos jos talpina, nors šios talpyklos gali būti ir daugkartinio naudojimo.


C. Bendrosios taisyklės, taikomos ir nomenklatūrai, ir muitams

3 bendroji taisyklė

1.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (6), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97 (7), 18 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad visos dienos, išskyrus paskelbtas Europos Komisijos tarnybų Briuselyje valstybines šventes ir šeštadienius bei sekmadienius, yra laikomos darbo dienomis.

2.

Jeigu priešpaskutinę mėnesio dieną arba priešpaskutinę dieną prieš penkioliktą mėnesio dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nepaskelbiamas valiutos kursas, pirmiau minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas kursas, kuriuo eurai konvertuojami į nacionalines valiutas, bus laikomas paskutiniu kursu, paskelbtu prieš priešpaskutinę mėnesio darbo dieną arba priešpaskutinę darbo dieną prieš penkioliktą mėnesio dieną.

1 SKYRIUS

GYVI GYVŪNAI; GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTAI

1 SKIRSNIS

GYVI GYVŪNAI

0101

Gyvi arkliai, asilai, mulai ir arklėnai

0101 90 11 ir 0101 90 19

Arkliai

Šiose subpozicijose klasifikuojami laukiniai arkliai, pavyzdžiui, Prževalskio arkliai arba tarpanai (Mongolijos arkliai). Tačiau zebrai (Equus zebra, Equus grevyi, Equus burchelli, Equus quagga ir t. t.), nors jie ir priklauso arklinių šeimai, klasifikuojami 0106 19 90 subpozicijoje.

Kumelės ir zebro mišrūnai klasifikuojami 0106 19 90 subpozicijoje.

0101 90 30

Asilai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami naminiai ir laukiniai asilai. Iš pastarųjų paminėtini mongoliniai džigetai, tibetiniai kiangai, azijiniai asilai arba kulanai (Equus hemionus).

Kumelės ir zebro mišrūnai klasifikuojami 0106 19 90 subpozicijoje.

0101 90 90

Mulai ir arklėnai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gyvūnai, aprašyti paskutinėje SS paaiškinimų 0101 pozicijos paaiškinimų pastraipoje.

0102

Gyvi galvijai

0102 90 05–0102 90 79

Naminės rūšys

Šiose subpozicijose klasifikuojami visų rūšių naminiai galvijai (įskaitant buivolus), priklausantys Bos ir Bubalus gentims, nepriklausomai nuo jų numatomo panaudojimo (veisimui, auginimui, penėjimui, skerdimui ir t. t.), tačiau šiose subpozicijose neklasifikuojami grynakraujai veisimui skirti gyvūnai (0102 10 10–0102 10 90 subpozicijos).

Šiose subpozicijose klasifikuojami gyvūnai, aprašyti SS paaiškinimų 0102 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1, 2 ir 7 punktuose.

0102 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visų rūšių ne naminiai galvijai (įskaitant buivolus). Šioje subpozicijoje klasifikuojami gyvūnai, aprašyti SS paaiškinimų 0102 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 3, 4, 5 ir 6 punktuose, bei avijautis (Ovibos moschatus).

Jakai ir bizonai turi 14 šonkaulių porų, tuo tarpu kiti galvijai (įskaitant ir tikruosius buivolus) turi tik 13 šonkaulių porų.

0103

Gyvos kiaulės

0103 91 90

Kiti

Laukinėms gyvų kiaulių rūšims priskiriami:

1.

šernai (Sus scrofa);

2.

karpočiai (Phacochoerus aethiopicus), krūmyninės kiaulės (Potamochoerus porcus) ir didžiosios miškinės kiaulės;

3.

babirusos (Babyrousa babyrussa);

4.

pekariai (laukinės kiaulės) (Dycotyles tajacu).

0103 92 90

Kiti

Žr. paaiškinimų 0103 91 90 subpozicijos paaiškinimus.

0104

Gyvos avys ir ožkos

0104 10 10–0104 10 80

Avys

Šiose subpozicijose klasifikuojamos naminės avinių (Ovis aries) genties rūšys, įvairios muflonų rūšys, pavyzdžiui, europinis muflonas (Ovis musimon), Kanados arba snieginis avinas (Ovis canadiensis), Azijos arba Šapuro urialas (Ovis orientalis), muflonas Pamyro argalis (Ovis ammon), taip pat berberinis avinas (Ammotragus lervia), kuris dar vadinamas „gauruota avimi“, nors yra labiau panašus į ožkas nei į avis.

0104 20 10 ir 0104 20 90

Ožkos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos naminės ožkinių rūšys: kalnų ožys (Capra ibex) ir bezoarinis ožys (Capra aegagrus arba Capra hircus).

Toliau paminėti gyvūnai šiose subpozicijose neklasifikuojami, o klasifikuojami 0106 19 90 subpozicijoje: kabarga (Moschus moschiferus), afrikinis elniukas (Hyemoschus) ir azijinis elniukas (Tragulus), kurie nepriklauso ožkinių rūšims. Taip pat šiose subpozicijose neklasifikuojami gyvūnai, vadinami ožkinėmis antilopėmis (gemzės ir t. t.).

0105

Gyvi naminiai paukščiai, t. y. Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos) antys, žąsys, kalakutai ir patarškos

Šioje pozicijoje klasifikuojami tik gyvi naminiai, pozicijos pavadinime nurodytų rūšių, paukščiai (Gallus domesticus rūšies vištoms priklauso viščiukai ir kastruoti gaidžiai), nesvarbu, ar jie auginami kiaušiniams dėti, mėsai, plunksnoms, ar bet kuriam kitam tikslui (pavyzdžiui, introdukavimui paukštidėse, parkams ar ežerams).

Laukiniai paukščiai (pavyzdžiui, laukiniai kalakutai – Meleagris gallopavo), net jei jie yra užauginti ir papjauti panašiai kaip ir šioje pozicijoje paminėti naminiai paukščiai, klasifikuojami 0106 39 90 subpozicijoje.

Naminių rūšių balandžiai klasifikuojami 0106 39 10 subpozicijoje.

0106

Kiti gyvi gyvūnai

0106 19 10

Naminiai triušiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik naminių rūšių triušiai, auginami mėsai, dėl kailio (pavyzdžiui, Angoros triušis) ar bet kuriam kitam tikslui.

0106 19 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi gyvi žinduoliai, išskyrus naminius ir ne naminius arklius, asilus, mulus ir arklėnus (0101 pozicija), galvijus (0102 pozicija), kiaules (0103 pozicija), avis ir ožkas (0104), primatus (0106 11 00 subpozicija), banginius, delfinus, jūrų kiaules, lamantinus ir diugonius (0106 12 00 subpozicija) ir naminius triušius (0106 19 10 subpozicija).

Šioje subpozicijoje klasifikuojamų gyvūnų pavyzdžiai:

1.

laukiniai triušiai (Oryctalogus cuniculus) ir kiškiai;

2.

elniai, danieliai, stirnos, gemzės arba laukinės ožkos (Rupicapra rupicapra), paprastieji arba Amerikos briedžiai (Alces alces), elandos (Taurotragus), ožkinės antilopės (goralai (Naemorhedus), Hermitragus arba šakiaragės) ir tikrosios antilopės);

3.

liūtai, tigrai, meškos, raganosiai, begemotai, drambliai, žirafos, okapijos, kengūros, zebrai ir t. t.;

4.

kupranugariai, vienkupriai ir kiti kupranugarinių šeimos gyvūnai (lamos, alpakos, guanakos, vikunijos);

5.

voverės, lapės, visonai (Amerikos audinės), švilpikai, bebrai, ondatros, ūdros, jūrų kiaulytės;

6.

šiaurės elniai;

7.

šunys ir katės.

0106 20 00

Ropliai (įskaitant gyvates ir vėžlius)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi ropliai, driežai ir vėžliai (jūriniai ir gėlavandeniai).

0106 39 10

Balandžiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi balandinių šeimos laukiniai arba naminiai paukščiai, nesvarbu, kokiais tikslais jie būtų naudojami (auginami ūkyje, dekoratyviniai ar pašto balandžiai).

Ne naminiams balandžiams priklauso keršuliai (Columba palumbus), karveliai uldukai (Columba oenas), uoliniai karveliai (Columba livia), Australijos bronziniai balandžiai, karveliai ir paprastieji purpleliai (Streptopelia turtur, Streptopelia risoria).

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojamos gana artimos vištinių būriui rūšys, pavyzdžiui, nikobarai (Coloenas nicobaria), kolumbarai, karūnuotieji balandžiai, kurapkos ir sadzos (klasifikuojama 0106 39 90 subpozicijoje).

0106 39 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi gyvi paukščiai, išskyrus Gallus domesticus rūšies vištas, antis, žąsis, kalakutus ir patarškas (0105 pozicija), paukščius plėšrūnus (0106 31 00 subpozicija), papūginių būrio paukščius (0106 32 00 subpozicija) ir naminius bei ne naminius balandžius (0106 39 10 subpozicija).

Šioje subpozicijoje klasifikuojamų paukščių pavyzdžiai:

1.

laukinės žąsys (Anser anser), paprastosios berniklės (Branta bernicla), urvinės antys (Tadorna tadorna), didžiosios antys (Anas platyrhynchos), pilkosios antys (Anas strepera), cyplės (Anas penelope), smailiauodegės antys (Anas acuta), šaukštasnapės antys (Anas clypeata), dryžgalvės antys, rudagalvės kryklės (Anas querquedula, Anas crecca), nuodėgulės (juodosios antys) ir gagos;

2.

gulbės ir povai;

3.

kurapkos, fazanai, putpelės, slankos, perkūno oželiai, škotinės kurapkos, jerubės, laukinės antys, laukinės žąsys, sodinės startos, strazdai, juodieji strazdai, vieversiai;

4.

kikiliai, zylės, kanarėlės, kolibriai ir t. t.

0106 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

visų rūšių gyvi gyvūnai, išskyrus žuvis, vėžiagyvius, moliuskus ir kitus vandens bestuburius (3 skirsnis) ir mikroorganizmų kultūras (3002 pozicija);

2.

bitės (kelioninėse dėžėse arba narveliuose ar aviliuose arba ne juose);

3.

šilkaverpių vikšrai, drugeliai, vabalai ir kiti vabzdžiai;

4.

varlės.

2 SKIRSNIS

MĖSA IR VALGOMIEJI MĖSOS SUBPRODUKTAI

Bendrosios nuostatos

1.

Žmonių maistui vartoti tinkama mėsa ir subproduktai klasifikuojami šiame skirsnyje net ir tuo atveju, jei jie pateikti, pavyzdžiui, kaip tinkami naminių gyvūnų maisto gaminimui.

2.

Šiame skirsnyje sąvokų „mėsa“ ir „mėsos subproduktai“ taikymo sritis apibrėžta SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrosiose nuostatose.

3.

Patarimai apie šiame skirsnyje klasifikuojamų mėsos ir mėsos subproduktų būsenas (šviežia, atšaldyta, sušaldyta, sūdyta arba užpilta sūrymu, džiovinta arba rūkyta) pateikti SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrosiose nuostatose. Pažymėtina, kad stipriai sušaldyta mėsa ir iš dalies ar visiškai atšildyta mėsa klasifikuojama kaip sušaldyta mėsa. Be to, „sušaldytos“ kategorijai priklauso ne tik šviežia sušaldyta mėsa, bet ir mėsa, kuri iš pradžių buvo padžiovinta, o paskui sušaldyta tiek, kiek jos faktinis ir ilgalaikis išsaugojimas iš tikrųjų priklauso nuo tokio sušaldymo.

4.

SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrosiose nuostatose taip pat nurodoma, kuo skiriasi šiame ir 16 skirsniuose klasifikuojama mėsa ir mėsos subproduktai. Tačiau žali arba sumalti ar smulkiai sukapoti, bet toliau neapdoroti mėsos subproduktai, suvynioti į plastikinę plėvelę (net, jei suvyniojus jie yra dešrelių pavidalo), šiame skirsnyje klasifikuojami tiktai transportavimui ar krovimui palengvinti.

5.

Kremzlės ir sausgyslės nėra laikomos kaulais, kai reikia atskirti mėsos gabalus su kaulais nuo mėsos gabalų be kaulų.

2 papildomosios pastabos C dalis

Šio skirsnio 2 papildomosios pastabos C dalies nuostatoms paaiškinti toliau pateikiamos dvi diagramos, kuriose parodytas „pažandės“, „apatinės žando dalies“ ir „apatinės žando dalies su pažande“ pjaustymo būdas:

 

Image

 

Image

6 papildomosios pastabos a punktas

Šioje papildomojoje pastaboje druska nelaikoma prieskoniu.

Taip pat žr. šio skirsnio 7 papildomąją pastabą.


0201

Galvijiena, šviežia arba atšaldyta

Šioje subpozicijoje klasifikuojama tik šviežia arba atšaldyta 0102 pozicijoje klasifikuojamų gyvūnų mėsa.

Apibūdinant priekinius ir užpakalinius ketvirčius, laikomasi šių nuostatų:

a)

sprandine laikoma raumeninga kaklo dalis iki septintojo slankstelio;

b)

mente laikomas kojos sąnarys, susidedantis iš mentikaulio; žastikaulio, stipinkaulio ir alkūnkaulio ir šiuos kaulus dengiančių raumenų;

c)

nugarine laikoma visa nugarinė; pasturgaliui gali priklausyti arba nepriklausyti paslėpsniai.

0201 10 00

Skerdenos ir skerdenų pusės

Sąvokos „skerdenos“ ir „skerdenų pusės“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies a ir b punktuose. Ant kairiosios ar dešiniosios skerdenos pusės gali būti paliktos aštuonios ar devynios nugaros stuburo apofizės.

0201 20 20

„Kompensuoti ketvirčiai“

Sąvoka „kompensuoti ketvirčiai“ apibrėžta 1 papildomosios pastabos A dalies c punkte.

0201 20 30

Neperskirti arba perskirti priekiniai ketvirčiai

Sąvokos „neperskirti priekiniai ketvirčiai“ ir „perskirti priekiniai ketvirčiai“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies d ir e punktuose. Minėta papildomoji pastaba nustato, kad šioje subpozicijoje neklasifikuojamos priekinės skerdenų pusės, pavyzdžiui, kurios su visais atitinkamais kaulais turi mažiau kaip keturis šonkaulius, nuo kurių atskirtas kaklas ar mentė, arba nuo kurių atskirtas kaulas, pavyzdžiui, atlanto kaulas. Tokie produktai klasifikuojami 0201 20 90 subpozicijoje.

0201 20 50

Neperskirti arba perskirti užpakaliniai ketvirčiai

Sąvokos „neperskirti užpakaliniai ketvirčiai“ ir „perskirti užpakaliniai ketvirčiai“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies f ir g punktuose. Minėta papildomoji pastaba nustato, kad šioje subpozicijoje neklasifikuojamos galinės skerdenų pusės, pavyzdžiui, kurios su visais atitinkamais kaulais turi mažiau kaip tris šonkaulius, arba nuo kurių atkirstos šlaunys ar kryžkaulis kartu su nugarine. Tokie produktai klasifikuojami 0201 20 90 subpozicijoje. Tačiau užpakaliniai ketvirčiai be inkstų ar inkstų riebalų, su plonuoju paslėpsniu arba be jo klasifikuojami kaip užpakaliniai ketvirčiai.

0201 20 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos, pavyzdžiui, mentės, šlaunys ir nugarinės su nepašalintais kaulais. Taip pat šioje subpozicijoje klasifikuojamos priekinės ir užpakalinės skerdenų pusių dalys su kaulais, kurios neatitinka „kompensuotų ketvirčių“, priekinių ar užpakalinių ketvirčių apibrėžimo.

0201 30 00

Be kaulų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi švieži arba atšaldyti galvijienos gabalai, iš kurių pašalinti visi kaulai, pavyzdžiui, filė be kaulo ir paslėpsniai.

0202

Galvijiena, sušaldyta

Šioje subpozicijoje klasifikuojama 0102 pozicijoje klasifikuojamų gyvūnų mėsa.

0202 10 00

Skerdenos ir skerdenų pusės

Sąvokos „skerdenos“ ir „skerdenų pusės“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies a ir b punktuose.

0202 20 10

„Kompensuoti ketvirčiai“

Sąvoka „kompensuoti ketvirčiai“ apibrėžta šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies c punkte.

0202 20 30

Neperskirti arba perskirti priekiniai ketvirčiai

Sąvokos „neperskirti priekiniai ketvirčiai“ ir „perskirti priekiniai ketvirčiai“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies d ir e punktuose.

0202 20 50

Neperskirti ir perskirti užpakaliniai ketvirčiai

Sąvokos „neperskirti užpakaliniai ketvirčiai“ ir „perskirti užpakaliniai ketvirčiai“ apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies f ir g punktuose.

0202 20 90

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0201 20 90 subpozicijos paaiškinimai.

0202 30 50

Galvijienos nugarinės pjausnio („rostbifo“), galvijienos muštinio („antrekoto“), mentės ir pakrūtinio gabalai

Galvijienos nugarinės pjausnio, galvijienos muštinio, mentės ir pakrūtinio sąvokos apibrėžtos šio skirsnio 1 papildomosios pastabos A dalies h punkte.

0202 30 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi visiškai bekauliai sušaldytos galvijienos gabalai, išskyrus sušaldytus blokus, paminėtus 0202 30 10 subpozicijoje ir sušaldytus gabalus, paminėtus 0202 30 50 subpozicijoje.

0203

Kiauliena, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta

Šioje subpozicijoje klasifikuojama 0103 pozicijoje klasifikuojamų gyvūnų mėsa.

Kiaulinių rūšies gyvūnų mėsa, kurią kompetentingos Australijos institucijos yra patvirtinusios kaip Australijoje gyvenančių laukinių kiaulių mėsą, yra laikoma kiauliena, tačiau nelaikoma naminių kiaulių mėsa.

0203 11 10–0203 19 90

Šviežia arba atšaldyta

Šiose subpozicijose klasifikuojama šviežia arba atšaldyta 0103 pozicijoje klasifikuojamų gyvūnų mėsa.

0203 11 10

Naminių kiaulių

Sąvokos „skerdenos“ ir „skerdenos pusės“ apibrėžtos šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies a punkte.

0203 12 11

Kumpiai ir jų dalys

Sąvoka „kumpis“ apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies b punkte.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos užpakalinių kojų blauzdos su kaulais.

0203 12 19

Mentės ir jų dalys

Sąvoka „mentės“ apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies d punkte.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami maži šonkauliukai ir priekinių kojų blauzdos su kaulais.

0203 19 11

Priekinės nuokartos ir jų dalys

Sąvoka „priekinės nuokartos“ sąvoka apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies c punkte.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos priekinių kojų blauzdos su kaulais ir maži šonkauliukai (0203 12 19 subpozicija).

0203 19 13

Nugarinė ir jos dalys su kaulais

Sąvoka „nugarinės“ apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies e punkte.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nugarinės šonkauliai.

0203 19 15

Papilvė su raumenų sluoksneliais ir jos dalys

Sąvoka „papilvės ir jos dalių“ apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies f punkte ir 2 papildomosios pastabos B dalyje.

Papilvės dalys klasifikuojamos šioje subpozicijoje tik tuomet, jei jos yra su oda ir poodiniais riebalais.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami šonkauliukai be odos arba poodinių riebalų (0203 19 59 subpozicija).

0203 19 59

Kiti

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami šonkauliukai be odos arba poodinių riebalų.

0203 19 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama tik 0103 91 90 arba 0103 92 90 subpozicijoje klasifikuojamų gyvūnų mėsa, ypač šerniena, išskyrus skerdenas, skerdenų puses, kojas, mentes, kojų ir menčių dalis.

0203 21 10–0203 29 90

Sušaldyta

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0203 11 10–0203 19 90 subpozicijų ir jų poklasių paaiškinimai.

0204

Aviena arba ožkiena, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta

Šioje pozicijoje klasifikuojama 0104 pozicijoje klasifikuojamų naminių arba laukinių gyvūnų šviežia, atšaldyta arba sušaldyta mėsa, ypač avinių rūšių (naminės ar laukinės avys), taip pat ir kalnų ožkų mėsa.

0204 10 00

Ėriukų skerdenos ir skerdenų pusės, šviežios arba atšaldytos

Sąvokos „skerdenos ir skerdenų pusės“ apibrėžtos šio skirsnio 3 papildomosios pastabos A dalies a ir b punktuose.

Ėriuko mėsos apibrėžimas nurodytas SS paaiškinimų 0204 10 ir 0204 30 subpozicijų paaiškinimuose.

0204 21 00

Skerdenos ir skerdenų pusės

Sąvoka „skerdenos ir skerdenų pusės“ apibrėžta šio skirsnio 3 papildomosios pastabos A dalies a ir b punktuose.

0204 22 10

Trumpieji priekiniai ketvirčiai

Sąvoka „trumpieji priekiniai ketvirčiai“ apibrėžta šio skirsnio 3 papildomosios pastabos A dalies c ir d punktuose.

0204 22 30

Keteros ir (arba) vidurinės dalys

Sąvoka „keteros ir (arba) vidurinės dalys“ apibrėžtos šio skirsnio 3 papildomosios pastabos A dalies e ir f punktuose.

0204 22 50

Kojos

Sąvoka „kojos“ apibrėžta šio skirsnio 3 papildomosios pastabos A dalies g ir h punktuose.

0204 30 00

Ėriukų skerdenos ir skerdenų pusės, sušaldytos

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0204 10 00 subpozicijos paaiškinimai.

0204 41 00–0204 43 90

Kita aviena, sušaldyta

Paaiškinimų 0204 21 00, 0204 22 10, 0204 22 30 ir 0204 22 50 subpozicijų paaiškinimai mutatis mutandis atitinkamai taikomi 0204 41 00, 0204 42 10, 0204 42 30 ir 0204 42 50 subpozicijoms.

0204 50 11–0204 50 79

Ožkiena

Sąvokos „skerdenos“ ir „skerdenų pusės“ (0204 50 11 ir 0204 50 51 subpozicijos), „trumpieji priekiniai ketvirčiai“ (0204 50 13 ir 0204 50 53 subpozicijos), „keteros ir/arba vidurinės dalys“ (0204 50 15 ir 0204 50 55 subpozicijos) ir „kojos“ (0204 50 19 ir 0204 50 59 subpozicijos) atitinkamai apibrėžtos šio skirsnio 3 papildomosios pastabos A dalies a ir b, c ir d, e ir f, g ir h punktuose.

0206

Galvijienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, arklienos, asilų, mulų arba arklėnų valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti

Šioje pozicijoje klasifikuojami gyvūnų, klasifikuojamų 0101–0104 pozicijose, valgomieji mėsos subproduktai. Valgomieji mėsos subproduktai, skirti farmacijos preparatams gaminti, susijusiose subpozicijose neklasifikuojami, nebent jie atitinka kompetentingų institucijų nustatytus reikalavimus.

Išsamesni patarimai pateikti SS paaiškinimų 0206 pozicijos paaiškinimuose.

0206 10 10–0206 10 98

Galvijienos, švieži arba atšaldyti

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik švieži arba atšaldyti mėsos subproduktai gyvūnų, klasifikuojamų 0102 pozicijoje.

0206 10 95

Storosios ir plonosios diafragmos

Storosios ir plonosios diafragmos yra raumeninės diafragmų dalys.

0206 21 00–0206 29 99

Galvijienos, sušaldyti

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik sušaldyti mėsos subproduktai gyvūnų, klasifikuojamų 0102 pozicijoje.

0206 30 00

Kiaulienos, švieži arba atšaldyti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik švieži ir atšaldyti mėsos subproduktai gyvūnų, klasifikuojamų 0103 pozicijoje.

Mutatis mutandis taikoma paaiškinimų 0206 49 00 subpozicijos paaiškinimų pirmoji pastraipa.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojama kojos, uodegos, kepenys, inkstai, širdys, liežuviai, plaučiai, valgomoji oda, smegenys ir didžioji taukinė.

0206 41 00 ir 0206 49 00

Kiaulienos, sušaldyti

Šiose subpozicijosje klasifikuojami tik 0103 pozicijoje klasifikuojamų gyvūnų sušaldyti mėsos subproduktai.

0206 49 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos galvos ir galvų pusės su smegenimis, viršutinėmis žandų dalimis (cheeks) ar liežuviais arba be jų, ir galvų dalys (šio skirsnio 2 papildomosios pastabos C dalis); sąvoka „galvų dalys“ apibrėžta minėtos papildomosios pastabos trečiojoje pastraipoje.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojama kojos, uodegos, inkstai, širdys, liežuviai, plaučiai, valgomoji oda, smegenys ir didžioji taukinė.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami šernų mėsos subproduktai.

0206 80 91

Arklių, asilų, mulų ir arklėnų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik švieži arba atšaldyti mėsos subproduktai gyvūnų, klasifikuojamų 0101 pozicijoje.

0206 80 99

Avių ir ožkų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik švieži arba atšaldyti mėsos subproduktai gyvūnų, klasifikuojamų 0104 pozicijoje.

0206 90 91

Arklių, asilų, mulų ir arklėnų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik sušaldyti mėsos subproduktai gyvūnų, klasifikuojamų 0101 pozicijoje.

0206 90 99

Avių ir ožkų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik sušaldyti mėsos subproduktai gyvūnų, klasifikuojamų 0104 pozicijoje.

0207

Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti

0207 11 10

Nupeštos ir be žarnų, su galvomis ir kojomis, vadinamos „83 % viščiukais“

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nupešti naminiai paukščiai su galvomis ir kojomis, iš kurių pašalintos žarnos, tačiau nepašalinti kiti vidaus organai (ypač plaučiai, kepenys, skilvis, širdis, kiaušidės).

0207 11 30

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „70 % viščiukais“

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami nupešti, be galvų ir kojų, tačiau su kaklu, visiškai išdarinėti, bet su širdimi, kepenimis ir skilviu skerdenos viduje kepimui skirti viščiukai.

0207 11 90

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, be kaklų, širdžių ir skilvių, vadinamos „65 % viščiukais“ bei turinčios kitą pavidalą

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nupešti, be galvų ir kojų bei visiškai išdarinėti kepimui skirti viščiukai. Čia taip pat klasifikuojami viščiukai, turintys kitą pavidalą, nei paminėtą 0207 11 10 ir 0207 11 30 subpozicijose, pavyzdžiui, nenupešti, neišdarinėti viščiukai su galvomis ir kojomis.

0207 12 10 ir 0207 12 90

Nesupjaustytos į gabalus, sušaldytos

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 11 30 ir 0207 11 90 subpozicijų paaiškinimai.

0207 13 10

Be kaulų

Šioje subpozicijoje klasifikuojama naminių paukščių mėsa be kaulų, nesvarbu iš kokios skerdenos dalies ji būtų.

0207 13 20

Pusės arba ketvirčiai

Sąvoka „pusės“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir b punktuose.

Sąvoka „ketvirčiai“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir c punktuose. Šioje subpozicijoje klasifikuojami užpakaliniai ketvirčiai, kuriuos sudaro koja be kulšies (blauzdikaulis ir šeivikaulis), koja (šlaunikaulis), užpakalinė nugarėlės dalis ir sturplis, taip pat priekiniai ketvirčiai, kuriuos sudaro pusė krūtinėlės su sparnu.

0207 13 30

Sveiki sparnai su plongaliais arba be jų

Sąvoka „sveiki sparnai su plongaliais arba be jų“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir d punktuose.

0207 13 40

Nugarėlės, kaklai, nugarėlės kartu su kaklais, sturpliai ir sparnų plongaliai

Žr. šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a punktą.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos nugarėlės su kaklais, kurias sudaro dalis kaklo, nugarėlė ir, galimas, sturplis; nugarėlės; kaklai; sturpliai (uodegėlės); sparnų plongaliai.

0207 13 50

Krūtinėlės ir jų dalys

Sąvoka „krūtinėlė“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir e punktuose.

0207 13 60

Kojos ir jų dalys

Sąvoka „koja“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir f punktuose.

Koją nuo nugarėlės reikia atskirti pjaunant tarp dviejų linijų, žyminčių sąnarius, kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje:

 

Image

0207 13 91

Kepenys

Žr. SS paaiškinimų 0207 pozicijos paaiškinimų paskutiniąją pastraipą.

0207 13 99

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami valgomieji mėsos subproduktai, būtent širdys, skiauterės, pakarūklai, tačiau neklasifikuojamos kepenys.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos ir paukščių kojos.

0207 14 10–0207 14 99

Sušaldyti gabalai ir mėsos subproduktai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 10–0207 13 99 subpozicijų paaiškinimai.

0207 24 10

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais ir širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „80 % kalakutais“

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nupešti, be galvų ir kojų, tačiau su kaklu, visiškai išdarinėti, bet su širdimi, kepenimis ir skilviu skerdenos viduje kalakutai.

0207 24 90

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų ir be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „73 % kalakutais“ arba turinčios kitą pavidalą

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nupešti, be galvų, kaklų ir kojų bei visiškai išdarinėti kepimui paruošti kalakutai. Čia taip pat klasifikuojami kalakutai, pateikti kitais, nei paminėta 0207 24 10 ir 0207 24 90 subpozicijose, pavidalais.

0207 25 10 ir 0207 25 90

Skerdenos, nesukapotos į gabalus, sušaldytos

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 24 10 ir 0207 24 90 subpozicijų paaiškinimai.

0207 26 10

Be kaulų

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 10 subpozicijos paaiškinimai.

0207 26 20

Pusės ir ketvirčiai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 20 subpozicijos paaiškinimai.

0207 26 30

Sveiki sparnai su plongaliais arba be jų

Sąvoka „sveiki sparnai su plongaliais arba be jų“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir d punktuose.

0207 26 40

Nugarėlės, kaklai, nugarėlės kartu su kaklais, sturpliai ir sparnų plongaliai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 40 subpozicijos paaiškinimai.

0207 26 50

Krūtinėlės ir jų dalys

Sąvoka „krūtinėlės“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir e punktuose.

0207 26 60

Kojos be kulšių ir jų gabalai

Sąvoka „kojos be kulšių“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir g punktuose.

Koją nuo šlaunikaulio reikia atskirti pjaunant tarp dviejų linijų, žyminčių sąnarius, kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje:

 

Image

0207 26 70

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gabalai, apibrėžti šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir h punktuose.

Pjūvis, atskiriantis šlaunikaulį (prekyboje kartais vadinamą šlaunimi) arba visą koją nuo nugarėlės, turi būti atliekamas pjaunant tarp dviejų linijų, žyminčių sąnarius, kaip parodyta diagramoje, pateiktoje paaiškinimų 0207 13 60 subpozicijos paaiškinimuose.

Pjūvis, atskiriantis šlaunikaulį nuo kojos be kulšies, turi būti atliekamas pjaunant tarp dviejų linijų, žyminčių sąnarius, kaip parodyta diagramoje, pateiktoje paaiškinimų 0207 26 60 subpozicijos paaiškinimuose.

0207 26 91

Kepenys

Žr. SS paaiškinimų 0207 pozicijos paaiškinimų paskutiniąją pastraipą.

0207 26 99

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 99 subpozicijos paaiškinimai.

0207 27 10–0207 27 99

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 26 10–0207 26 99 subpozicijų paaiškinimai.

0207 32 15

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais ir širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „70 % antimis“

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos nupeštos, be galvų ir kojų, tačiau su kaklu, visiškai išdarinėtos, bet su širdimi, kepenimis ir skilviu skerdenos viduje antys.

0207 32 19

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, be kaklų, širdžių ir skilvių, vadinamos „63 % antimis“ bei turinčios kitą pavidalą

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos nupeštos, be galvų, kaklų ir kojų bei visiškai išdarinėtos kepimui paruoštos antys. Čia taip pat klasifikuojamos antys, pateiktos kitais, nei paminėta 0207 32 11, 0207 32 15 ir 0207 32 19 subpozicijose, pavidalais.

0207 32 59

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, be kaklų, su širdimis ir skilviais arba be jų, vadinamos „75 % žąsimis“ bei turinčios kitą pavidalą

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos nupeštos, be galvų ir kojų, visiškai išdarinėtos, tačiau su širdimi ir skilviu skerdenos viduje žąsys bei nupeštos, be galvų ir kojų, visiškai išdarinėtos kepimui paruoštos žąsys. Čia taip pat klasifikuojamos žąsys, pateiktos kitais, nei paminėta 0207 32 51 ir 0207 32 59 subpozicijose, pavidalais, pavyzdžiui, papjautos žąsys, kurios buvo nupeštos ir jų kraujas išleistas, be kojų ir galvų, tačiau neišdarinėtos.

0207 33 11

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimi ir skilviais, vadinamos „70 % antimis“

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 32 15 subpozicijos paaiškinimai.

0207 33 19

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, taip pat be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „63 % antimis“ bei turinčios kitą pavidalą

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 32 19 subpozicijos paaiškinimai.

0207 33 59

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, su širdimis ir skilviais arba be jų, vadinamos „75 % žąsimis“ bei turinčios kitą pavidalą

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 32 59 subpozicijos paaiškinimai.

0207 34 10 ir 0207 34 90

Riebiosios kepenys, šviežios arba atšaldytos

Žr. SS paaiškinimų 0207 pozicijos paaiškinimų paskutiniąją pastraipą.

0207 35 11 ir 0207 35 15

Be kaulų

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 10 subpozicijos paaiškinimai.

0207 35 21–0207 35 25

Pusės ir ketvirčiai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 20 subpozicijos paaiškinimai.

0207 35 31

Sveiki sparnai su plongaliais arba be jų

Sąvoka „sveiki sparnai su plongaliais arba be jų“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir d punktuose.

0207 35 41

Nugarėlės, kaklai, nugarėlės kartu su kaklais, sturpliai ir sparnų plongaliai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 40 subpozicijos paaiškinimai.

0207 35 51 ir 0207 35 53

Krūtinėlės ir jų dalys

Sąvoka „krūtinėlės“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir e punktuose.

0207 35 61 ir 0207 35 63

Kojos ir jų dalys

Sąvoka „kojos“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos a ir f punktuose.

0207 35 71

Žąsų arba ančių išdarinėtos skerdenos (paletotai)

Sąvoka „žąsų arba ančių išdarinėtos skerdenos (paletotai)“ apibrėžta šio skirsnio 4 papildomosios pastabos ij punkte.

0207 35 91

Kepenys, išskyrus riebiąsias kepenis

Žr. SS paaiškinimų 0207 pozicijos paaiškinimų paskutiniąją pastraipą.

0207 35 99

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 99 subpozicijos paaiškinimai.

0207 36 11 ir 0207 36 15

Be kaulų

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 10 subpozicijos paaiškinimai.

0207 36 21–0207 36 79

Su kaulais

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 20–0207 13 60 ir 0207 35 71 subpozicijų paaiškinimai.

0207 36 81–0207 36 89

Kepenys

Žr. SS paaiškinimų 0207 pozicijos paaiškinimų paskutiniąją pastraipą.

0207 36 90

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0207 13 99 subpozicijos paaiškinimai.

0208

Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti

Šioje pozicijoje klasifikuojama tik 0106 pozicijoje klasifikuojamų gyvūnų mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai – švieži, atšaldyti arba sušaldyti.

0208 10 10

Naminių triušių

Šioje subpozicijoje klasifikuojama gyvūnų, klasifikuojamų 0106 19 10 subpozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai.

0208 90 10

Naminių balandžių

Šioje subpozicijoje klasifikuojama naminių balandžių (auginamų sodybose, dekoratyvinių, pašto balandžių) mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai. Balandžių, kurie paaiškinimų 0106 39 10 subpozicijos paaiškinimuose apibūdinti kaip „ne naminiai“, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai šioje subpozicijoje neklasifikuojami, o klasifikuojami 0208 90 30 subpozicijoje.

0208 90 30

Medžiojamųjų paukščių ir žvėrių, išskyrus triušių arba kiškių

Šioje subpozicijoje klasifikuojama šių gyvūnų mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai:

1.

kailinių medžiojamųjų žvėrių: danielių, stirnų, gemzių (Rupicapra rupicapra), briedžių, ožkinių antilopių, antilopių, gazelių, meškų ir kengūrų;

2.

plunksnotų medžiojamųjų paukščių: laukinių karvelių, laukinių žąsų, laukinių ančių, kurapkų, fazanų, slankų, perkūno oželių, škotinių kurapkų, sodinių startų ir stručių.

Dažniausiai medžiojamų gyvūnų (fazanų, danielių, stručių ir t. t.) mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai klasifikuojami taip pat kaip medžiojamų gyvūnų mėsa ar valgomieji mėsos subproduktai, net jei šie gyvūnai išauginti nelaisvėje.

Šiaurės elnių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai šioje subpozicijoje neklasifikuojami (0208 90 60 subpozicija). Tačiau tam tikrų šiaurės elnių rūšių (pavyzdžiui, karibu) mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai klasifikuojami šioje subpozicijoje, jeigu įrodoma, kad mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai yra gyvūnų, kurie gyveno laisvėje ir buvo sumedžioti.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama laukinių triušių (Oryctolagus cuniculus) ar kiškių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai; jie klasifikuojami 0208 10 90 subpozicijoje.

0208 90 60

Šiaurės elnių

Žr. paaiškinimų 0208 90 30 subpozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą.

0209 00

Kiauliniai riebalai be liesos mėsos ir naminių paukščių taukai, nelydyti ar kitu būdu neekstrahuoti, švieži, atšaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti

0209 00 11 ir 0209 00 19

Poodiniai kiauliniai riebalai

Sąvoka „poodiniai kiauliniai riebalai“ apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos D dalyje.

0209 00 30

Kiauliniai riebalai, išskyrus klasifikuojamus 0209 00 11arba 0209 00 19 subpozicijoje

Žr. SS paaiškinimų 0209 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

0209 00 90

Naminių paukščių taukai

Žr. SS paaiškinimų 0209 pozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą.

0210

Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai

Šioje pozicijoje klasifikuojami visų gyvūnų, klasifikuojamų 0101–0106 pozicijose, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti, išskyrus poodinius riebalus ir kitus riebalus, klasifikuojamus 0209 00 pozicijoje.

Sąvokas „džiovinti arba rūkyti“ ir „sūdyti, užpilti sūrymu“ žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos E dalyje ir 7 papildomojoje pastaboje.

0210 11 11–0210 11 90

Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais

Sąvokos „su kaulais“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 0210 11 subpozicijos paaiškinimuose.

0210 11 11–0210 11 39

Naminių kiaulių

Sąvokos „kumpiai“ ir „mentės“ apibrėžtos šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies b ir d punktuose.

0210 11 11 ir 0210 11 19

Sūdyti arba užpilti sūrymu

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik naminių kiaulių kumpiai, mentės ir jų dalys su kaulais, kurios buvo konservuotos stipriai sausai užsūdant arba marinuojant sūryme. Tačiau ši mėsa vėliau gali būti truputį padžiovinta arba parūkyta, bet ne tiek, kad ją būtų galima klasifikuoti kaip džiovintą ar rūkytą 0210 11 31 ir 0210 11 39 subpozicijose (kaip apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos E dalyje).

0210 11 31 ir 0210 11 39

Džiovinti arba rūkyti

Šiose subpozicijose klasifikuojami naminių kiaulių kumpiai, mentės ir jų dalys, konservuotos džiovinant arba rūkant. Produktai klasifikuojami šiose subpozicijose net ir tuo atveju, jeigu jie konservuoti mišriai – prieš džiovinimą arba rūkymą buvo pasūdyti arba marinuoti. Tai ypač taikoma kumpiams, kurie buvo pasūdyti, o po to iš dalies dehidratuoti – arba atvirame ore („Parma“ arba „Bayonne“ rūšių kumpiai), arba išrūkant („Ardennes“ rūšies kumpiai).

Kumpiai, mentės ir jų dalys, kurie buvo iš dalies dehidratuoti, tačiau jų faktinį tinkamumą laikyti užtikrina sušaldymas arba stiprus sušaldymas, klasifikuojami 0203 22 11 arba 0203 22 19 subpozicijoje.

0210 12 11 ir 0210 12 19

Naminių kiaulių

Sąvokos „papilvė“ ir „gabalai“ apibrėžtos šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies f punkte ir 2 papildomosios pastabos B dalyje.

0210 12 11

Sūdyti arba užpilti sūrymu

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0210 11 11 ir 0210 11 19 subpozicijų paaiškinimai.

0210 12 19

Džiovinti arba rūkyti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0210 11 31 ir 0210 11 39 subpozicijų paaiškinimai.

0210 19 10

Bekonų šoninė arba bekonų šoninė be kumpių (spenseriai)

Sąvokos „bekonų šoninė“ ir „bekonų šoninė be kumpių“ („spenseriai“) apibrėžtos šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies g ir h punktuose.

0210 19 20

Trijų ketvirčių šoninė arba vidurinės dalys

Sąvokos „trijų ketvirčių šoninė“ ir „vidurinės dalys“ apibrėžtos šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies ij ir k punktuose.

0210 19 30

Priekinės nuokartos ir jų dalys

Sąvoka „priekinės nuokartos“ apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies c punkte.

0210 19 40

Nugarinė ir jos dalys

Sąvoka „nugarinė“ apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies e punkte.

0210 19 60

Priekinės nuokartos ir jų dalys

Sąvoka „priekinės nuokartos“ apibrėžta šio skirsnio 2 papildomosios pastabos A dalies c punkte.

0210 20 10 ir 0210 20 90

Galvijiena

Šioje subpozicijoje klasifikuojama tik 0102 pozicijoje klasifikuojamų gyvūnų mėsa, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta arba rūkyta; galvijienos subproduktai klasifikuojami 0210 99 51 arba 0210 99 59 subpozicijoje.

0210 99 10

Arkliena, sūdyta, užpilta sūrymu arba džiovinta

Šioje subpozicijoje klasifikuojama tik gyvūnų, klasifikuojamų 0101 10 10, 0101 90 11 ir 0101 90 19 subpozicijose, mėsa, sūdyta, užpilta sūrymu arba džiovinta. Rūkyta arkliena klasifikuojama 0210 99 39 subpozicijoje. Arklienos mėsos subproduktai klasifikuojami 0210 99 80 subpozicijoje.

0210 99 21 ir 0210 99 29

Aviena ir ožkiena

Šioje subpozicijoje klasifikuojama gyvūnų, klasifikuojamų 0104 pozicijoje, mėsa, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta arba rūkyta. Šių gyvūnų rūšių mėsos subproduktai klasifikuojami 0210 99 60 subpozicijoje.

0210 99 31

Šiaurės elnių

Žr. paaiškinimų 0208 90 30 subpozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą.

0210 99 49

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos naminių kiaulių galvos arba galvų pusės, su smegenimis, viršutinėmis žandų dalimis (cheeks) ar liežuviais arba be jų ir jų dalys (žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos C dalį). Galvų dalys apibrėžtos minėtos papildomosios pastabos trečiojoje pastraipoje.

Mėsos subproduktų apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 0206 pozicijos paaiškinimuose.

0210 99 90

Valgomieji mėsos ar mėsos subproduktų miltai ar rupiniai

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos šių miltų ar rupinių granulės.

3 SKIRSNIS

ŽUVYS IR VĖŽIAGYVIAI, MOLIUSKAI IR KITI VANDENS BESTUBURIAI

Bendrosios nuostatos

1.

Stipriai sušaldytos žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai klasifikuojami taip pat kaip ir sušaldytos žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai.

2.

Paprastas nuplikinimas (blanširavimas), kuris yra lengvas apdorojimas karščiu, nesukeliančiu virimo, klasifikavimui įtakos neturi. Ši operacija dažnai atliekama prieš sušaldant, ypač tunams ir vėžiagyvių arba moliuskų mėsai.

3.

Šiame skirsnyje neklasifikuojamos:

a)

plaukiamosios pūslės, džiovintos arba sūdytos, tinkamos arba netinkamos vartoti žmonių maistui (0511 91 10 subpozicija);

b)

lengvai sūdytos žuvys, džiovintos arba rūkytos ir mirkytos augaliniame aliejuje siekiant užtikrinti jų laikiną išsaugojimą – produktai, vadinami „iš dalies konservuotais“ – (1604 pozicija);

c)

paprasčiausiai aliejuje ar acte marinuota žuvis, toliau apdorota arba neapdorota (1604 pozicija);

d)

moliuskai, kurie buvo apdoroti karščiu, pakankamu sukelti jų baltymų koaguliaciją (1605 pozicija).

0301

Gyvos žuvys

0301 10 10 ir 0301 10 90

Dekoratyvinės žuvytės

Žr. SS paaiškinimų 0301 10 subpozicijos paaiškinimus.

0301 10 10

Gėlavandenės žuvys

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

Hemigrammus ocellifer;

2.

auksinės žuvytės (Carassius auratus) ir auksiniai karpiai;

3.

molinezijos, įskaitant juodąsias molinezijas (Mollienisia latipinna ir velifera), žalieji kardonešiai ir jų raudonosios bei albinosinės atmainos (Xiphophorus helleri), raudonosios, auksinės, juodosios ir baltosios pecilijos (Platypoecilus maculatus) ir kardonešio ir pecilijos hibridai (Xiphophorus ir Okattoiecukys), būtent juodieji kardonešiai ir Berlyno kardonešiai;

4.

gaidukai (Betta splenders), makropodai (Macropodus opercularis arba viridi-auratus), dėmėtieji guramiai, laliusai ir dryžuotosios kolizos (Trichogaster trichopterus ir Colisa lalia bei fasciata);

5.

skaliarijos (Pterophyllum scalare ir eimckei).

0301 10 90

Jūrinės žuvys

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

Chaetodontidae;

2.

Labridae;

3.

Scaridae (papūgžuvės, netikrosios papūgžuvės ir scarichthys).

0302

Šviežios arba atšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje

0302 11 10–0302 11 80

Upėtakiai (Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss, Oncorhynchus clarki, Oncorhynchus aguabonita, Oncorhynchus gilae, Oncorhynchus apache ir Oncorhynchus chrysogaster)

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

šlakiai (Salmo trutta trutta);

2.

margieji (upiniai arba paprastieji) upėtakiai (Salmo trutta fario);

3.

ežeriniai upėtakiai (Salmo trutta lacustris);

4.

vaivorykštiniai arba amerikiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss);

5.

plėšrieji upėtakiai (Oncorhynchus clarki);

6.

auksiniai upėtakiai (Oncorhynchus aguabonita);

7.

Oncorhynchus gilae rūšies upėtakiai;

8.

Oncorhynchus apache rūšies upėtakiai;

9.

Oncorhynchus chrysogaster rūšies upėtakiai.

0302 12 00

Ramiojo vandenyno lašišos (Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tscawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masau ir Oncorhynchus rhodurus), Atlanto lašišos (Salmo salar) ir Dunojaus lašišos (Hucho hucho)

Be Atlanto ir Dunojaus lašišų šioje subpozicijoje klasifikuojamos šios Ramiojo vandenyno lašišų rūšys:

1.

raudonosios lašišos arba nerkos arba Aliaskos raudonosios lašišos (Oncorhynchus nerka);

2.

kuprės arba rausvosios lašišos (Oncorhynchus gorbuscha);

3.

ketos (Oncorhynchus keta);

4.

čavičos arba karališkosios lašišos arba Kalifornijos lašišos arba pavasarinės lašišos (Oncorhynchus tscawytscha);

5.

didžiosios lašišos arba kižučai (Oncorhynchus kisutch);

6.

japoninės lašišos arba japoninės vyšninės lašišos (Oncorhynchus masou);

7.

Oncorhynchus rhodurus rūšies lašišos.

0302 19 00

Kiti

Be kitų gėlavandenių lašišinių žuvų čia klasifikuojami:

1.

sykai, seliavos (Coregonus clupeaformis, Coreganus fera, Coreganus albula, Coreganus lavaretus);

2.

aštriasnukiai (Šiaurės jūros) sykai (Coreganus oxyrhynchus);

3.

arktinės palijos (Salvelinus alpinus), amerikinės palijos arba upokšnių šalviai (Salvelinus fontinalis), amerikiniai ežeriniai upėtakiai arba kristivomeriai (Savelinus namaycush arba Christivomer namaycush).

0302 21 10–0302 29 90

Plekšniažuvės (Pleuronectidae, Bothidae, Cynoglossidae, Soleidae, Scophthlamidae ir Citharidae), išskyrus jų kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius

Plekšniažuvės yra suplotos ne vertikaliai (kaip pačiūža), bet horizontaliai ir turi dvi akis viršutinėje dalyje.

0302 29 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami: paprastieji otai (Scophtalmus maximus arba Psetta maxima) ir švelnieji otai (Scophtalmus rhombus), paprastosios gelsvapelekės plekšnės (limandos) (Pleuronected limanda arba Limandalimanda), europinės mažažiotės plekšnės (Pleuronectes microsephalus arba Micromostus kitt), paprastosios, europinės arba upinės plekšnės (Platichtys flesus arba Flesus flesus).

0302 31 10 ir 0302 31 90

Albakorai arba baltieji tunai (Thunnus alalunga)

Albakorai arba baltieji tunai atpažįstami pagal savo ilgus krūtinės pelekus, kurie siekia išorinę išangės dalį, ir pagal jų mėlynas nugaras bei pilkai-mėlynus šonus ir pilvą.

0302 32 10 ir 0302 32 90

Geltonuodegiai tunai (Thunnus albacares)

Geltonuodegius tunus lengva atpažinti pagal pjautuvo formos užpakalinius ir antrinius nugarinius pelekus.

0302 33 10 ir 0302 33 90

Dryžuotieji tunai

Dryžuotieji tunai (Euthynnus (Katsuwonus) pelamis) atpažįstami pagal išilginius tamsius dryžius ant pilvų, kurių gali būti nuo keturių iki septynių. Tamsiai mėlynos šių žuvų nugaros išsiskiria aiškiai matoma žalios spalvos dėme virš nugarinio peleko, ši dėmė išnyksta einant link kūno vidurio. Jų šonai ir pilvai yra sidabrinės spalvos, o pelekai – trumpi.

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos Atlanto pelamidės (Sarda sarda), kurios pasižymi įstrižomis juostomis ant nugarų; šios žuvys, jei jos šviežios arba atšaldytos, klasifikuojamos 0302 69 99 subpozicijoje.

0302 40 00

Silkės (Clupea harengus, Clupea pallasii), išskyrus kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius

Šioje subpozicijoje sąvoka „silkė“ reiškia tik Clupea harengus (Atlanto silkė) ir Clupea pallasii (Ramiojo vandenyno silkė) rūšies Clupeidae šeimos žuvis. Žuvis, vadinama „indiška silke“ („Indian herring“) (Chirocentrus dorab), jei ji importuojama šviežia ar atšaldyta, klasifikuojama 0302 69 99 subpozicijoje.

0302 50 10 ir 0302 50 90

Menkė (Gadus morhua, Gadus ogac, Gadus macrocephalus), išskyrus kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius

Menkės gali būti iki 1,5 m ilgio. Jos pasižymi alyvų spalvos nugara su tamsiomis dėmėmis ir šviesiu pilvu su balta šonine linija. Jos turi tris šoninius pelekus, trumpą pilvo peleką ir ūselius ant smakro.

0302 61 10

Sardina pilchardus rūšies sardinės

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos didelės suaugusios (iki 25 cm) sardinės.

0302 61 80

Šprotai (Sprattus sprattus)

Šioje subpozicijoje sąvoka „šprotas“ reiškia tik Sprattus sprattus rūšies Clupeidae šeimos žuvis; šios žuvys yra artimos silkėms, tačiau daug mažesnio dydžio, ir dažnai klaidingai vadinamos „norveginiais ančiuviais“.

0302 63 00

Polakai (Pollachius virens)

Polakai dažniausiai vadinami saidomis.

0302 65 20

Paprastieji dygliarykliai (Squalus acanthias)

Paprastieji dygliarykliai yra spygliuoti rykliai su šoninėmis žiaunų įpjovomis šiek tiek aukščiau krūtinės pelekų; jų kūnai yra apvalūs ir lygūs; jų nugaros pilkos, pilvai – balti; šių žuvų ilgis gali siekti 1 metrą.

0302 65 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami Atlanto silkiniai rykliai (Lamna nasus arba Lamna cornubica) ir paprastieji sriubiniai arba pilkieji rykliai (Galeorhinus galeus arba Galeus canis).

0302 66 00

Unguriai (Anguilla spp.)

Šioje subpozicijoje sąvoka „ungurys“ reiškia tik tikruosius ungurius (Anguilla spp.), įskaitant dviejų atmainų (didžiagalvius ungurius ir aštrianosius arba ilgasnukius ungurius) europinius ungurius (Anguilla anguilla), amerikinius ungurius (Anguilla rostrata), japoninius ungurius (Anguilla japonica) ir australinius ungurius (Anguilla australus).

Žuvys, kurios yra klaidingai laikomos unguriais, pavyzdžiui, vadinamieji „jūriniai unguriai“ (Conger conger), murenos, dar vadinamos „mureniniais unguriais“ (Murena helena) ir smėliniai unguriai (Ammodytes spp.), šioje subpozicijoje neklasifikuojamos, o klasifikuojamos 0302 69 99 subpozicijoje.

0302 69 19

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamoms gėlavandenėms žuvims priklauso šios žuvys:

1.

lynai (Tinca tinca);

2.

ūsoriai (Barbus spp);

3.

ešeriai: paprastieji ešeriai (Perca fluviatilis), Micropterus spp. rūšies ešeriai, saulažuvės (Lepomisgibbosus) ir pūgžliai (Gymnocephalus cernuus arba Acerina cernua);

4.

paprastieji karšiai (Abramis brama) ir plakiai (Blicca bjoerkna);

5.

lydekos (Esox spp.) ir kaimanžuvės (Lepisosteus spp.);

6.

aukšlės (Alburnus alburnus), paprastieji gružliai (Gobio gobio); Dunojaus gružliai (Gobio uranoscopus), paprastieji kūjagalviai (Cottus gobio), upinės vėgėlės (Lota lota);

7.

upinės nėgės (Lampetra fluviatilis) ir mažosios nėgės (Lampetra planeri);

8.

Leuciscus spp., Rutilus spp. ir Idus spp., genčių žuvys, pavyzdžiui, kuojos, tamsiosios meknės, išsprogtakės meknės, šapalai, strepečiai;

9.

kiršliai (Thymallus spp);

10.

sterkai (Stizostedion lucioperca).

0302 69 99

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamoms jūrinėms žuvims priklauso šios žuvys:

1.

merlangai (Trisopterus luscus ir Trisopterus esmarki);

2.

dėmėtieji jūriniai ešeriai (sea spotted bass) (Dicentrarchus punctatus), komberiai (comber) (Serranus spp.) ir Epinephelus spp. ešeriai;

3.

kefalės (Mullus barbatus) ir barzduotės (Mullus surmuletus);

4.

jūrų gaidžiai (Trigla, Eutrigla, Aspitrigla, Lepidotrigla ir Trachinus spp.);

5.

skorpionžuvės (Scorpaena spp.);

6.

jūrinės nėgės (Petromyzon marinus);

7.

vėjažuvės (Belone belone) ir jūriniai drakonai (Trachinus spp.);

8.

rajos (Raja arba Raia spp.);

9.

stintos (Osmerus spp.);

10.

stintenės (Mallotus villosus);

11.

Kathetostoma giganteum rūšies žuvys.

0302 70 00

Kepenys, ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pieniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos šviežios ar atšaldytos žuvies kepenys, ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pieniai, kurie pagal rūšį ar būklę tinkami vartoti žmogaus maistui, net jei jie skirti naudoti pramonėje.

0303

Sušaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje

Šios pozicijos subpozicijoms mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0302 pozicijos subpozicijų paaiškinimai.

0304

Žuvų filė ir kita žuvų mėsa (malta ir nemalta), šviežia, atšaldyta arba sušaldyta

0304 11 10

Filė

Žr. SS paaiškinimų 0304 pozicijos paaiškinimų 1 punktą.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojama į gabaliukus supjaustyta filė, jei įmanoma nustatyti, kad gabaliukai yra gauti iš filė.

0304 12 10

Filė

Žr. paaiškinimų 0304 11 10 subpozicijos paaiškinimus.

0304 19 13–0304 19 39

Filė

Žr. SS paaiškinimų 0304 pozicijos paaiškinimų 1 punktą.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojama į gabaliukus supjaustyta filė, jei įmanoma nustatyti, kad gabaliukai yra gauti iš filė. Taip dažniausiai apdorojamos šios žuvų rūšys: upėtakiai, lašišos, menkės, juodadėmės menkės, saidos, jūriniai ešeriai (pavyzdžiui, norveginės juodadėmės menkės), merlangai, merlūzos, auksagalviai karšiai arba doradai, jūriniai liežuviai, jūrinės plekšnės, paprastieji otai, molvės, tunai, skumbrės, silkės ir ančiuviai.

0304 19 39

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama jūrinių liežuvių, jūrinių plekšnių ir silkių filė.

0304 21 00–0304 29 99

Sušaldyta filė

Žr. paaiškinimų 0304 19 13–0304 19 39 subpozicijų paaiškinimus.

Šiose subpozicijose klasifikuojami stipriai sušaldyti blokai arba luitai, kuriuos sudaro filė arba filė dalys (dažniausiai menkių), sumaišytos arba nesumaišytos su nedideliu kiekiu (ne daugiau 20 % masės) palaidų tos pačios rūšies žuvų žvynų, naudojamų tik tarpams tarp blokų arba luitų užpildyti. Blokai arba luitai skirti smulkinimui į mažesnes dalis (porcijas, pirštelius ir t. t.), kurios pakuojamos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes.

0304 99 10

Surimi

Surimi yra tarpinis produktas, parduodamas sušaldytas. Jį sudaro balsva masė, praktiškai neturinti kvapo ar skonio, pagaminta iš smulkiai sumaltos, nuplautos ir perkoštos žuvų mėsos. Daug plovimų pašalina didžiąją riebalų ir vandenyje tirpių baltymų dalį. Siekiant padidinti tirštumą ir stabilizuoti produktą sušaldytame būvyje, pridedami maži kiekiai priedų (pavyzdžiui, cukraus, druskos, D-gliucitolio (sorbitolio) ir di- arba trifosfato.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami produktai, daugiausia sudaryti iš surimių (1604 20 05 subpozicija).

0305

Žuvys, vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys, virtos ar keptos arba nevirtos ir nekeptos prieš rūkymą arba rūkymo proceso metu; žuvų miltai, rupiniai ar granulės, tinkami vartoti žmonių maistui

0305 10 00

Žuvų miltai, rupiniai ar granulės, tinkami vartoti žmonių maistui

Miltai ir rupiniai dažniausiai paverčiami tinkamais maistui pašalinus riebalus ir kvapą bei kartais gali būti vadinami „žuvų koncentratu“.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami produktai, vadinami „tirpia žuvimi“, gaminami iš šviežios žuvies mėsos, sušaldyti, labai susmulkinti ir džiovinti.

0305 30 11–0305 30 90

Žuvų filė, vytinta, sūdyta ar užpilta sūrymu, išskyrus rūkytą

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0304 19 13–0304 19 39 subpozicijų paaiškinimai. Rūkyta žuvies filė klasifikuojama 0305 41 00–0305 49 80 subpozicijose.

0305 41 00–0305 49 80

Rūkytos žuvys, įskaitant filė

Žr. SS paaiškinimų 0305 pozicijos paaiškinimų penktąją pastraipą.

0305 63 00

Ančiuviai (Engraulis spp.)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik ančiuviai sūryme, kurie nebuvo jokiu kitu būdu apdoroti. Jie yra patalpinti į mažas statines ar stiklainius arba dažnai į hermetiškai užsandarintas skardines ir po to termiškai neapdoroti.

0306

Vėžiagyviai, su kiautais arba be kiautų, gyvi, švieži, atšaldyti, sušaldyti, vytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu; vėžiagyviai su kiautais, virti vandenyje arba garuose, atšaldyti arba neatšaldyti, sušaldyti arba nesušaldyti, vytinti arba nevytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu arba nesūdyti ir neužpilti sūrymu; vėžiagyvių miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui

Vėžiagyviai, su kiautais arba be kiautų, kurie buvo rūkyti, arba vėžiagyviai, kurie buvo išimti iš kiautų ir išvirti (pavyzdžiui, išvirtos ir nuluptos ir dažniausiai užšaldytos krevečių uodegėlės), klasifikuojami 1605 pozicijoje.

Iš dalies išlukštentos krabų dalys (pavyzdžiui, žnyplės), kurios buvo išvirtos garuose ar vandenyje ir yra paruoštos valgyti daugiau nelukštenant, taip pat klasifikuojamos 1605 pozicijoje.

0306 11 10 ir 0306 11 90

Langustai ir kiti jūriniai vėžiai (Palinarus spp., Panulirus spp., Jasus spp.)

Priešingai nei omarai, langustai ir kiti jūriniai vėžiai yra raudoni ir turi tik labai mažas žnyples, bet gerai išvystytus čiuptuvėlius. Be to, jų šarvas yra dygliuotas ir gumbuotas.

0306 11 10

Vėžių uodegos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos vėžių uodegos su kiautu, sveikos arba padalintos į dvi dalis, taip pat ir uodegos be kiautų.

0306 11 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami vėžiai su kiautais, sveiki arba perpjauti išilgai, taip pat vėžių mėsa.

0306 12 10 ir 0306 12 90

Omarai (Homarus spp.)

Omarai yra dideles žnyples turintys vėžiagyviai. Neišvirti omarai yra tamsiai mėlynos su baltomis ar gelsvomis priemaišomis spalvos ir tampa raudonais tik juos išvirus.

Omarai yra pateikiami iš esmės taip pat kaip langustai ir kiti jūriniai vėžiai.

0306 13 10–0306 13 80

Krevetės

Šiose subpozicijose klasifikuojamos:

1.

Pandalidae šeimos krevetės, kurių kai kurios rūšys vadinamos „rausvosiomis krevetėmis“ (nors kai kurios atmainos neparausvėja, kol neišverdamos);

2.

Crangon rūšies rudosios arba pilkosios krevetės;

3.

Palaemonidae ir Penaeidae šeimos krevetės. Čia priklauso ir paprastosios krevetės (Palaemon serratus) ir karališkosios krevetės (Penaeus caramota arba Penaeus kerathurus).

0306 14 10–0306 14 90

Krabai

Sąvoka „krabai“ apima platų žnyples turinčių vėžiagyvių spektrą, kurie skiriasi savo dydžiu ir kurie nuo vėžių, omarų, krevečių skiriasi tuo, kad neturi mėsingos judrios uodegos.

0306 14 90

Kiti

Šioje subpozicijoje be europinių jūrinių krabų, pavyzdžiui, plaukiančiųjų krabų (Portunus puber) ir vorinių krabų (Maia squinado), klasifikuojama daug kitų rūšių krabų (visų pirma, Cancer, Carcinus, Portunus, Neptunus, Charybdis, Scylla, Eriacrus, Limulus, Maia, Menippi spp.) bei gėlavandeniai krabai, vadinami „kininiais krabais“ (Eriocheir sinensis).

0306 19 10

Gėlavandeniai vėžiai

Vėžiai yra gėlavandeniai vėžiagyviai, kurių vertingiausios rūšys priklauso Astacus, Cambarus, Orconectes ir Pacifastacus gentims.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos ir uodegos.

0306 19 30

Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus)

Norveginiai omarai, dar vadinami Dublino įlankos krevetėmis, atpažįstami pagal jų ilgas, plonas, prizmės formos žnyples.

0306 21 00

Langustai ir kiti jūriniai vėžiai (Palinurus spp., Panulirus spp., Jasus spp.)

Žr. paaiškinimų 0306 11 10 ir 0306 11 90 subpozicijų paaiškinimus.

0306 22 10–0306 22 99

Omarai (Homarus spp.)

Žr. paaiškinimų 0306 12 10 ir 0306 12 90 subpozicijų paaiškinimus.

0306 23 10–0306 23 90

Krevetės

Žr. paaiškinimų 0306 13 10–0306 13 80 subpozicijų paaiškinimus.

0306 24 30 ir 0306 24 80

Krabai

Žr. paaiškinimų 0306 14 10–0306 14 90 subpozicijų paaiškinimus.

0306 24 80

Kiti

Šioje subpozicijoje be europinių jūrinių krabų, pavyzdžiui, plaukiančiųjų krabų (Portunus puber) ir vorinių krabų (Maia squinado), klasifikuojama daug kitų rūšių krabų (visų pirma, Cancer, Carcinus, Portunus, Neptunus, Charybdis, Scylla, Eriacrus, Limulus, Maia, Menippi spp.) bei gėlavandeniai krabai, vadinami „kininiais krabais“ (Eriocheir sinensis).

0306 29 10

Gėlavandeniai vėžiai

Žr. paaiškinimų 0306 19 10 subpozicijos paaiškinimus.

0306 29 30

Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus)

Žr. paaiškinimų 0306 19 30 subpozicijos paaiškinimus.

0307

Moliuskai su geldelėmis arba be geldelių, gyvi, švieži, atšaldyti, sušaldyti, vytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu; kiti vandens bestuburiai, išskyrus vėžiagyvius ir moliuskus, gyvi, švieži, atšaldyti, sušaldyti, vytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu; vandens bestuburių, išskyrus vėžiagyvius, miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui

0307 10 10 ir 0307 10 90

Austrės

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik Ostrea, Crassostrea (dar vadinama Gryphaea) ir Pycnodonta genčių dvigeldžiai moliuskai.

Dažniausiai daromas skirtumas tarp plokščiųjų austrių (Ostrea genties) ir austrių su netaisyklingomis geldelėmis, pavyzdžiui, portugališkųjų austrių (Crassostrea angulata) ir Virdžinijos austrių (Crassostrea virginica).

0307 10 10

Plokščiosios austrės (Ostrea genties), gyvos, kiekvienos masė su geldele ne didesnė kaip 40 g

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tik Ostrea genties austrės, kurių kiekvienos masė kartu su geldele ne didesnė kaip 40 gramų. Europoje renkamos plokščiosios austrės dažniausiai priklauso Ostrea edulis rūšiai. Yra kitų rūšių, pavyzdžiui, dažniausiai Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėje renkamos Ostrea lurida rūšies, o Čilėje randamos Ostrea chilensis rūšies austrės.

0307 10 90

Kitos

Čia klasifikuojamos Ostrea genties austrės, kurių kiekvienos masė didesnė kaip 40 gramų, taip pat visos Crassostrea (dar vadinama Gryphaea) genties nesubrendusios arba subrendusios austrės bei Pycnodonta genties austrės.

Crassostrea genties austrėms priklauso portugalinės austrės (Crassostrea angulata), japoninės austrės (Crassostrea gigas) ir Virdžinijos austrės (Crassostrea virginica).

0307 91 00–0307 99 90

Kiti, įskaitant rupinius, miltus ir granules iš vandens bestuburių, išskyrus vėžiagyvius, tinkami vartoti žmonių maistui

Šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

jūrinės sraigės, pavyzdžiui, paprastosios jūrinės sraigės (Buccinum undatum);

2.

krantinės sraigės (Littorina ir Lunatia spp.);

3.

ormeriai (ormer) arba jūrinės ausys (Haliotis tuberculata);

4.

valgomieji jūriniai moliuskai (Scorbicularia plana, Mactra spp.) ir širdutės (Cardium spp.);

5.

aštrieji kiaukutai (Solen spp.), pavyzdžiui, Solen marginatus, Solen siliqua ir Solen ensis ir venusai (Venusmercenaria ir Venus verrucosa);

6.

vandens bestuburiai, išskyrus vėžiagyvius ir moliuskus, konkrečiai apibūdintus arba nurodytus 0307 10 10–0307 60 00 subpozicijose, ypač jūrų ežius, holoturijas (beches-de-mer), medūzas ir Sepiapharaonis rūšies sepijas.

4 SKIRSNIS

PIENAS IR PIENO PRODUKTAI; PAUKŠČIŲ KIAUŠINIAI; NATŪRALUS MEDUS; GYVŪNINĖS KILMĖS MAISTO PRODUKTAI, NENURODYTI KITOJE VIETOJE

0401

Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

Jei į produktus nėra pridėta kitokių priedų, išskyrus numatytus SS paaiškinimų šio skyriaus paaiškinimų antrojoje pastraipoje, šioje pozicijoje klasifikuojama:

1.

nenugriebtas pienas su grietinėle, neperdirbtas ir iš dalies arba visiškai nugriebtas pienas;

2.

pasterizuotas pienas, t. y. pienas, išlaikęs savo savybes, kurios buvo pagerintos terminiu apdorojimu pašalinant dalį mikrobinių kultūrų;

3.

sterilizuotas pienas, įskaitant ultraaukštoje temperatūroje apdorotą (UHT) pieną, kuris ilgiau laikosi, nes mikrobinių kultūrų augimas praktiškai sustabdytas dėl taikyto didesnio terminio apdorojimo;

4.

homogenizuotas pienas, kuriame natūralios emulsijos riebalų lašeliai mechaninėmis priemonėmis, t. y. naudojant didelį slėgį kartu su terminiu apdorojimu yra suskaldyti – į mažesnes daleles, kurios iš dalies trukdo susidaryti grietinei;

5.

peptonizuotas pienas, t. y. pienas, padarytas geriau virškinamu pridedant baltymus perdirbančių pepsinų;

6.

grietinėlė – tai stovinčio pieno paviršiuje natūraliai susidarantis riebalų sluoksnis, kuris atsiranda dėl riebalų emulsiją sudarančių dalelių lėto susijungimo. Nesvarbu, ar grietinėlė nugriebiama rankomis ar išekstrahuojama centrifuguojant pieną grietinėlės separatoriumi, jo sudėtyje be kitų pieno sudėtinių dalių yra didelis riebalų kiekis (dažniausiai didesnis kaip 10 % masės). Kai kuriais centrifugavimo atvejais išgaunama grietinėlė, kurios sudėtyje esantis riebalų kiekis didesnis kaip 50 % masės.

Šioje pozicijoje grietinėlė laikoma „nekoncentruota“, nesvarbu, kokiu procentu riebalų ji pasižymėtų, jei ji išgauta:

a)

nugriebiant nuo pieno paviršiaus;

b)

centrifugavimo būdu.

Tačiau „koncentruota“ grietinėlė, pagaminta kitais būdais, pavyzdžiui, terminio apdorojimo metu išgarinant vandenį, klasifikuojama 0402 pozicijoje.

0402

Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių

Šioje pozicijoje klasifikuojami pieno milteliai, į kuriuos kaip priedai sugrąžintas dezinfekavimo centrifugatas, jei dėl to neiškreipiamas natūralaus pieno sudedamųjų dalių santykis (priešingu atveju – 0404 pozicija).

Natrio kazeinatas nėra natūrali sudedamoji pieno dalis; jis dažniausiai naudojamas kaip emulsiklis. Taigi, produktai, kurių sudėtyje esantis natrio kazeinatas sudaro daugiau kaip 3 % masės, šioje pozicijoje neklasifikuojami (ypač žr. 1901 poziciją). Tas pats galioja produktams, kurių sudėtyje yra sojos lecitino (emulsiklio).

Taip pat žr. SS paaiškinimų 0404 pozicijos paaiškinimų d išimtį.

0403

Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos

Pastos pavidalo produktai, kurie paprastai valgomi šaukštu, neklasifikuojami kaip miltelių, granulių ar kitų kietų pavidalų produktai.

Šioje pozicijoje sąvoka „pasukos“ reiškia ne tik saldžias (t. y. neraugintas), bet ir raugintas pasukas.

0403 10 11–0403 10 99

Jogurtas

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik produktai, gauti pieno fermentacijos būdu, naudojant išimtinai Streptococcus thermophillus ir Lactobacillus delbrueckii porūšis bulgaricus.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami produktai, kurie po fermentacijos buvo termiškai apdoroti, ko pasėkoje dezaktyvavosi jogurto mikroorganizmų kultūros (0403 90 subpozicija).

0403 90 11–0403 90 99

Kiti

Žr. paaiškinimų 0403 10 11–0403 10 99 subpozicijų paaiškinimus.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami „cagliata“ rūšies produktai, aprašyti paaiškinimų 0406 10 20 ir 0406 10 80 subpozicijų paaiškinimų trečiojoje pastraipoje.

0404

Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje

Žr. paaiškinimų 0402 pozicijos paaiškinimų pirmąją pastraipą.

0404 90 21–0404 90 89

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0402 pozicijos paaiškinimai.

Šiose subpozicijose klasifikuojami koncentruoti pieno baltymai, gaunami iš dalies pašalinant iš nugriebto pieno laktozę ir mineralines druskas, ir kurių sudėtyje esantis baltymų kiekis ne didesnis kaip 85 % sausosios medžiagos masės. Baltymų kiekis apskaičiuojamas dauginant azoto kiekį iš perskaičiavimo koeficiento 6,38.

Kai koncentruotų pieno baltymų sudėtyje esantis baltymų kiekis didesnis kaip 85 % sausosios medžiagos masės, produktas klasifikuojamas 3504 pozicijoje (žr. 35 skirsnio 1 papildomąją pastabą).

0405

Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos

0405 10 11–0405 10 90

Sviestas

Sąvoka „sviestas“ apibrėžta šio skirsnio 2 pastabos a punkte ir 2 subpozicijų pastaboje.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 0405 pozicijos paaiškinimų A dalį.

Sviestas yra vandens emulsija pieno riebaluose, kuriame vanduo yra jo dispersinė fazė, o riebalai yra vandens dispersinė terpė.

Kita vertus, grietinėlė (0401 ir 0402 pozicijos), kurios sudėtyje esantis riebalų procentinis kiekis kai kuriais atvejais gali siekti riebalų procentinį kiekį svieste, yra riebalų lašelių emulsija vandenyje, kurioje vanduo yra jos dispersinė terpė, o riebalai – dispersinė fazė.

Iš šių struktūrinių skirtumų seka, kad pridėjus tam tikrą vandens kiekį į grietinėlę, galima atkurti pirminį pieną, tačiau to neįmanoma padaryti su sviestu.

0405 20 10–0405 20 90

Pieno pastos

Sąvoka „pieno pasta“ apibrėžta šio skirsnio 2 pastabos b punkte.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 0405 pozicijos paaiškinimų B dalį.

0405 90 10 ir 0405 90 90

Kiti

Žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastabą ir SS paaiškinimų 0405 pozicijos paaiškinimų C dalį.

0406

Sūriai ir varškė

Produktai, kuriuose pieno riebalai yra pilnai ar iš dalies pakeisti kitos rūšies (pavyzdžiui, augaliniais) riebalais, nelaikomi sūriais ir neklasifikuojami šioje pozicijoje (dažniausiai 2106 pozicijoje).

0406 10 20 ir 0406 10 80

Švieži (nenokinami ir nekonservuojami) sūriai, įskaitant išrūgų sūrius, ir varškė

Dėl išrūgų sūrių žr. SS paaiškinimų 0406 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

Varškė arba „baltas sūris“ yra produktas, gaunamas iš sukrekėjusio pieno, iš kurio buvo išekstrahuota didžioji dalis serumo (pavyzdžiui, nupilant ar slegiant). Varškė (ne miltelių pavidalo), kurios sudėtyje esančio pridėto cukraus ir vaisių kiekis siekia iki 30 % masės, laikoma išsaugojusia varškės savybes ir klasifikuojama šiose subpozicijose.

Šiose subpozicijose klasifikuojami „cagliata“ rūšies produktai, t. y. produktai, gaunami koaguliuojant nenugriebtą pieną, iš dalies nugriebtą arba visiškai nugriebtą pieną su renetu, kitais fermentais arba apdorojant rūgštimi, iš kurių buvo išekstrahuota didžioji dalis serumo. Šie produktai pateikiami dar ne plastiškos varškės, o vienalytės, lengvai skaidomos į pluoštus pastos, turinčios stiprų charakteringą kvapą, pavidalu, kurios sudėtyje esantis natrio chlorido kiekis ne didesnis kaip 0,3 % masės. Jie yra tarpiniai produktai, reikalaujantys tolesnio apdorojimo, daugiausia skirti sūriams gaminti.

0406 20 10 ir 0406 20 90

Visų rūšių trinti arba miltelių pavidalo sūriai

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

trinti sūriai maisto pramonėje dažniausiai naudojami kaip prieskoniai arba kitais tikslais. Dažniausiai jie gaunami iš kietų sūrių (pavyzdžiui, Grana, Parmigiano Reggiano, Emmental, Reggianito, Sbrinz, Asiago, Pecorino ir t. t.). Siekiant užtikrinti kiek įmanoma ilgesnį šių sūrių išsilaikymą, jie gali būti iš dalies dehidratuoti.

Šiose subpozicijose klasifikuojami ir tie sūriai, kurie po sutarkavimo yra supresuoti;

2.

miltelių pavidalo sūriai paprastai naudojami maisto pramonėje. Jie gaminami iš įvairių sūrių rūšių, kurie buvo arba suskystinti ir tada paversti milteliais, arba paversti į pastą, išdžiovinti ir sutrinti.

0406 30 10–0406 30 90

Lydyti sūriai, išskyrus trintus arba miltelių pavidalo sūrius

Žr. SS paaiškinimų 0406 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 3 punktą.

0406 40 10–0406 40 90

Pelėsiniai sūriai ir kiti sūriai su Penicillium roqueforti pelėsių gijomis

Žr. SS paaiškinimų 0406 40 subpozicijos paaiškinimus.

Pagrindinė šių sūrių ypatybė yra netaisyklinga pigmentacija, atsiradusi dėl sūryje esančių pelėsių brendimo.

0406 40 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami sūriai, ant kurių aiškiai matoma balta/pilkšva netaisyklinga pigmentacija, gaunama panaudojus bespalves Penicillium roqueforti rūšis.

0407 00

Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti

Šioje subpozicijoje tai pat klasifikuojami sugedę kiaušiniai su lukštais ir kiaušiniai, kuriuose jau prasidėjo inkubacijos procesas.

Konservuoti kiaušinius galima padengiant jų išorę riebalais, vašku arba parafinu, įmerkiant į kalkių ar silikato (sodos ar potašo) tirpalą arba kitais būdais.

0407 00 11–0407 00 30

Naminių paukščių

Naminių paukščių kiaušiniai yra paukščių, klasifikuojamų 0105 pozicijoje, kiaušiniai.

0407 00 11 ir 0407 00 19

Skirti inkubacijai (perinimui)

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik naminių paukščių kiaušiniai, atitinkantys kompetentingų institucijų nustatytus reikalavimus.

0408

Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

0408 11 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami žmonių maistui vartoti tinkami kiaušinių tryniai ir kiaušinių tryniai, netinkami vartoti žmonių maistui, išskyrus klasifikuojamus 0408 11 20 subpozicijoje.

Čia taip pat klasifikuojami džiovinti kiaušinių tryniai, kurie buvo konservuoti pridedant nedidelį kiekį chemikalų, skirti naudoti gaminant pyragus ar tešlas, makaronų ir panašius produktus.

0408 19 81 ir 0408 19 89

Kiti

Mutatis mutandis taikomas paaiškinimų 0408 11 80 subpozicijos paaiškinimų pirmasis sakinys.

0408 91 80

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0408 11 80 subpozicijos paaiškinimai.

0408 99 80

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0408 11 80 subpozicijos paaiškinimai.

Šioje subpozicijoje be sveikų kiaušinių be lukštų, kurie gali būti pateikiami švieži, klasifikuojami konservuoti skysti sveiki kiaušiniai, pavyzdžiui, konservuoti pridedant druskos ar cheminių konservantų ir sušaldyti sveiki kiaušiniai. Čia taip pat klasifikuojami kiaušiniai, virti vandenyje ar garuose, ir formuoti kiaušiniai (pavyzdžiui, cilindriniai „pailgi“ kiaušiniai, sudaryti iš kelių kiaušinių trynių ir baltymų).

5 SKIRSNIS

GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTAI, NENURODYTI KITOJE VIETOJE

0505

Paukščių odos ir kitos jų kūno dalys su plunksnomis arba pūkais; plunksnos ir plunksnų dalys (su pakirptais arba nepakirptais kraštais) bei pūkai, toliau neapdoroti, išskyrus jų išvalymą, dezinfekavimą arba paruošimą laikyti; plunksnų arba plunksnų dalių milteliai ir atliekos

0505 10 10 ir 0505 10 90

Plunksnos, naudojamos kimšimui; pūkai

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai apibrėžti SS paaiškinimų 0505 10 subpozicijos paaiškinimuose.

0505 10 10

Žaliava

Plunksnos, naudojamos kimšimui, ir pūkai šioje subpozicijoje klasifikuojami tokios būklės, kokios yra nupeštos nuo paukščio kūno, net jei pešant plunksnos buvo šlapios. Čia taip pat klasifikuojami plunksnos ir pūkai, kurie nupešus buvo valomi nuo dulkių, dezinfekuojami ar tiktai apdorojami apsaugine priemone.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos surinktos (arba naudotos) plunksnos, kurių dabartinėje būklėje nebegalima pakartotinai naudoti kimšimui. Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai dažniausiai yra suspaustų gniutulų pavidalo.

0505 10 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojama kruopščiau išvalytos kimšimui naudojamos plunksnos ir pūkai, nei nurodyta paaiškinimų 0505 10 10 subpozicijos paaiškinimuose, pavyzdžiui, išplauti vandenyje arba garuose ir išdžiovinti karštu oru.

0505 90 00

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

paukščių odos ir kitos dalys (galvos, sparnai, kaklai ir t. t.) su plunksnomis arba pūkais, skirtos, pavyzdžiui, galvos dangalų aksesuarams gaminti;

2.

paukščių odos be uodegos ir sparnų plunksnų, ypač žąsies odos dalis, vadinama „gulbės oda“, daugiausia naudojamos bumbulams (kepuraičių ir pan. papuošimams) gaminti;

3.

didelės uodegų arba sparnų plunksnos ar kitos plunksnos, kurios dėl jų dydžio ir standumo netinkamos naudoti kimšimui;

4.

dekoratyvinės dalys, kurios po apdorojimo naudojamos galvos dangalams puošti, dirbtinėms gėlėms gaminti ir t. t. Prie tokių dalių priklauso, pavyzdžiui, stručio, didžiojo baltojo garnio, fazano, marabu, ibio, gaidžio, rojaus paukštės, flamingo, kėkšto, strazdo, šarkos, grifo, kiro ir gandro plunksnos;

5.

plunksnos, dažniausiai vienodo ilgio, skirtos plunksninėms dulkių šluostėms ir plunksniniams šepetėliams gaminti;

6.

tam tikros aiškiai apibūdintos plunksnų dalys, tokios, kaip kotai, perpjauti arba neperpjauti (pavyzdžiui, skirti dantų krapštukams, žvejybos reikmenims gaminti), su nuo kotų atpjautais spygliukais su apkarpytais arba neapkarpytais kraštais (nupeštos plunksnos). Tačiau, jeigu nepaisant bet kokio apdorojimo, plunksnos išlaiko tinkamų kimšti plunksnų savybes, jos klasifikuojamos 0505 10 10 arba 0505 10 90 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami produktai, vadinami „gerissene Hahnenhalse“, t. y. visiškai nupešti plunksnų kotai, ant kurių liko šiek tiek mažų plunksnelių ar spygliukų, kuriuos nebuvo įmanoma pašalinti pešant;

7.

plunksnų arba plunksnų dalių milteliai (arba miltai) ir atliekos.

0506

Kaulai ir ragų šerdys, neapdoroti, be riebalų, paprastai apdoroti (bet neišpjauti pagal formą), apdoroti rūgštimi ar deželatinizuoti; šių produktų milteliai ir atliekos

0506 10 00

Oseinas ir kaulai, apdoroti rūgštimi

Žr. SS paaiškinimų 0506 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 3 punktą.

0506 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 0506 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1, 2, 4 ir 5 punktus.

0510 00 00

Pilkoji ambra, bebrų muskusas, cibetas ir muskusas; ispaniniai vabalai; tulžis, džiovinta arba nedžiovinta; liaukos ir kiti gyvūniniai produktai, naudojami farmacijos preparatams gaminti, švieži, atšaldyti, sušaldyti arba kitu būdu konservuoti neilgam laikymui

Be produktų, paminėtų SS paaiškinimų 0510 pozicijos paaiškinimuose, šioje pozicijoje klasifikuojami atšaldyti arba sušaldyti placentos audiniai, steriliose ar nesteriliose talpyklose.

0511

Gyvūniniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje, nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 arba 3 skirsnyje, netinkami vartoti žmonių maistui

0511 91 10

Žuvų atliekos

Žr. SS paaiškinimų 0511 pozicijos paaiškinimų, 6 punkto i–iv papunkčius.

0511 91 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

nevalgomi žuvų ikreliai, ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pieniai (žr. SS paaiškinimų 0511 pozicijos paaiškinimų 5 punkto i ir ii papunkčius);

2.

vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių atliekos, pavyzdžiui, krevečių kiaukutai, padengti milteliais arba nepadengti;

3.

nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 3 skirsnyje, nevalgomi arba priskirti netinkamais vartoti žmonių maistui, pavyzdžiui, dafnijos, vadinamos vandens blusomis, ir kiti ostracoda arba phyllopods genties vabzdžiai, sudžiovinti, skirti akvariumo žuvims maitinti.

0511 99 31 ir 0511 99 39

Gyvūninės kilmės gamtinės pintys

Žr. SS paaiškinimų 0511 pozicijos paaiškinimų 14 punktą.

0511 99 31

Žaliava

Be pinčių, importuojamų tokios būklės, kokios jos buvo ištrauktos iš jūros, šioje subpozicijoje klasifikuojamos gamtinės pintys, kurių išorės danga – minkšta tąsi medžiaga ir dalis jų pašalinių medžiagų (pavyzdžiui, kalkinės medžiagos, smėlis) nusilupo ar nusišlifavo ir nusiplovė jūros vandenyje.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos gamtinės pintys, kurioms buvo pašalintos, pavyzdžiui, nupjaunant, naudoti netinkamos dalys (pavyzdžiui, supuvusios dalys) ir apskritai visos pintys, kurios nebuvo chemiškai apdorotos.

0511 99 39

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos pintys, kurios buvo toliau apdorotos siekiant pašalinti jų kalkines medžiagas, pašviesinti jų spalvą (apdorojant bromu arba natrio tiosulfatu), pašalinti riebalus (pamerkiant į amoniako tirpalą), nubaltinti (mirkant 2 % oksalo rūgšties tirpale) arba, panaudojus kitokį cheminį apdorojimą, padaryti pintis tinkamomis naudoti.

0511 99 85

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 0511 pozicijos paaiškinimų 2, 3, 4, 7, 8 ir 13 punktuose. Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 skirsnyje, nevalgomi arba priskirti netinkamais vartoti žmonių maistui.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama gyvūnų kraujo plazma (pavyzdžiui, 3002 pozicija).

II SKYRIUS

AUGALINIAI PRODUKTAI

6 SKIRSNIS

AUGANTYS MEDŽIAI IR KITI AUGALAI; SVOGŪNĖLIAI, ŠAKNYS IR KITOS PANAŠIOS AUGALŲ DALYS; SKINTOS GĖLĖS IR DEKORATYVINIAI ŽALUMYNAI

0601

Svogūnėliai, gumbai, šakniagumbiai, gumbasvogūniai, šaknų skrotelės ir šakniastiebiai, esantys vegetacinės ramybės, vegetacijos arba žydėjimo būsenoje; trūkažolės (cikorijos) augalai ir šaknys, išskyrus šaknis, klasifikuojamas 1212 pozicijoje

0601 20 30

Gegužraibių (orchidėjų), hiacintų, narcizų ir tulpių

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos epifitinės gegužraibės (orchidėjos) (pavyzdžiui, Cattleya ir Dendrobium rūšies gegužraibės (orchidėjos)).

0602

Kiti augantys augalai (įskaitant jų šaknis), auginiai ir ūgliai; grybiena

0602 10 10ir 0602 10 90

Neįsišakniję auginiai ir ūgliai

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

gyvos augalų dalys be šaknų, kurios buvo atskirtos nuo motininio augalo ir tapo atskirais augalais (auginiai);

2.

gyvos augalų dalys su pumpurais (akutėmis), skirtos skiepyti į augalus (ūgliai).

0602 40 00

Rožės, skiepytos arba neskiepytos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos ir kultūrinės ir laukinės rožės.

0602 90 10

Grybiena

Grybiena yra sąvoka, apibūdinanti trapių gijų tinklą (Thallus arba Mycelium), dažnai aptinkamą po žeme, kuris minta ir auga ant pūvančios gyvulinės ar augalinės medžiagos paviršiaus ir pats savaime formuojasi audiniuose bei gamina grybus.

Komerciniais tikslais išauginta grybiena parduodama kvadratų pavidalo pusiau supuvusių šiaudų paketuose, ant kurių yra padėti micelio sluoksniai.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami produktai, sudaryti iš ne visiškai susiformavusios grybienos, mikroskopiniais kiekiais uždėtos ant javų grūdų, patalpintų sterilizuoto arklio mėšlo komposte (šiaudų ir arklio mėšlo mišinyje), sluoksnio.

0602 90 41

Miško medžiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami jauni augalai, išauginti iš spygliuočių arba lapuočių medžių sėklų, paprastai naudojami apželdinimui. Dažniausiai jie tiekiami be žemių aplink šaknis.

0602 90 45

Įsišakniję auginiai ir jauni augalai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami jauni augalai, nenurodyti kitoje vietoje, t. y. augalai, kuriuos prieš sodinimą reikia toliau auginti daigyne. Tokie augalai – tai 1–2 metų sodinukai, taip pat įsišakniję auginiai, paskiepyti arba pumpurus išleidę poskiepiai arba augalai, atlankos ir augalai, paprastai ne senesni, kaip 2–3 metų amžiaus.

0602 90 49

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami europiniai arba egzotiškų rūšių medžiai ir krūmai, nenurodyti kitoje vietoje, kurie paprastai naudojami miško želdinimui. Dažniausiai jie yra su žemėmis aplink šaknis.

0602 90 50

Kiti atvirame grunte augantys augalai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami žiemos šalčiams atsparūs augalai, skirti daugiamečiam auginimui, kurių nemedinis virš žemės esantis stiebas rudenį miršta, o pavasarį išleidžia naujus ūglius.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami paparčiai, pelkių ir vandens augalai (išskyrus klasifikuojamus 0601 pozicijoje ir 0602 90 99 subpozicijoje).

Šioje subpozicijoje klasifikuojami pievelių želdinimui skirti durpių rulonai ir durpių luitai.

0603

Puokštėms ir kitiems dekoratyviniams tikslams skintos gėlės ir gėlių žiedpumpuriai, gyvos, džiovintos, dažytos, balintos, įmirkytos arba kitu būdu apdorotos

0603 11 00–0603 19 90

Gyvos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos gėlės ir gėlių žiedpumpuriai, kurių natūrali spalva buvo pakeista arba sustiprinta, ypač absorbcijos būdu apdorojant spalvotais tirpalais prieš arba po nuskynimo, arba tiktai mirkant, jei šie produktai importuojami gyvi.

0603 19 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos saulėgrąžos ir razetos. Tačiau šių augalų stiebai ir lapai (be žiedų) klasifikuojami 1404 90 00 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos gluosnių šakelės su žiedpumpuriais arba žiedais. Tačiau karklų šakelės be žiedpumpurių arba žiedų klasifikuojamos 1401 90 00 subpozicijoje.

0604

Lapai, šakos ir kitos augalų dalys be žiedų arba žiedpumpurių, taip pat žolės, samanos ir kerpės, tinkamos puokštėms ar kitiems dekoratyviniams tikslams, gyvos, džiovintos, balintos, įmirkytos arba kitu būdu apdorotos

0604 10 10

Elninės šiurės

Tai yra Cladoniceae šeimos augalas (Cladonia rangiferina, Cladonia silvatica ir Cladonia alpestris).

0604 91 90

Kitos

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos šviežios cukrinių kukurūzų burbuolės (Zea mays var. saccharata) (7 skirsnis) arba grūdinių kultūrų varpos (10 skirsnis).

0604 99 10

Toliau neapdorotos, išskyrus džiovinimą

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos džiovintos šakos, kurios buvo susukiotos arba suformuotos spirale, nepaisant, ar spirale jos buvo susukiotos ar suformuotos prieš džiovinimą (0604 99 90 subpozicija).

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos paprastai džiovintos cukrinių kukurūzų burbuolės (Zea mays var. saccharata) arba grūdinių kultūrų varpos (10 skirsnis).

0604 99 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos džiovintos grūdinių augalų varpos (pavyzdžiui, kukurūzų), kurios buvo balintos, dažytos, įmirkytos ar puošybos tikslais kitaip apdorotos. Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos džiovintos šakos, kurios buvo susukiotos arba suformuotos spirale.

7 SKIRSNIS

VALGOMOSIOS DARŽOVĖS IR KAI KURIE ŠAKNIAVAISIAI BEI ŠAKNIAGUMBIAI

0701

Bulvės, šviežios arba atšaldytos

0701 90 50

Šviežios, nuo sausio 1d. iki birželio 30 d.

Šviežios bulvės atskiriamos pagal blyškią jų spalvą (dažniausiai baltos arba rausvos) ir ploną odelę, kuri yra netvirta ir skutant lengvai pašalinama. Be to, jos nerodo jokių dygimo ženklų.

0703

Svogūnai, valgomieji svogūnėliai, valgomieji česnakai, daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės, šviežios arba atšaldytos

0703 10 11–0703 10 90

Svogūnai ir valgomieji svogūnėliai

Šiose subpozicijose klasifikuojamos įvairios svogūnų (Allium cepa) ir (Allium ascalonicum) rūšys.

0703 10 11

Sodinukai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami vienmečiai sodinimui skirti iš sėklų sudaiginti svogūnų gumbai. Skersmuo dažniausiai – 1–2 cm.

0703 20 00

Česnakai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos visos žmogaus maistui vartoti tinkamos česnakų rūšys (Allium sativum).

0703 90 00

Daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės

Šioje subpozicijoje klasifikuojami paprastieji daržiniai porai (Allium porum), tuščialaiškiai česnakai (Alium fistulosum) ir laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum).

0704

Gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, ropiniai kopūstai, lapiniai kopūstai ir panašios valgomosios bastučio genties (Brassica) daržovės, šviežios arba atšaldytos

0704 10 00

Žiediniai kopūstai ir brokoliai

Žr. SS paaiškinimų 0704 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1 punktą.

0704 90 10

Baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami baltagūžiai kopūstai (Brassica oleracea L. var. capitata L. f. alba D. C.), įskaitant pailguosius kopūstus (Brassica oleracea L. var. capitata L.f. var. alba D.C. subvar. Conica ir subvar. Piramidalis) ir raudongūžius kopūstus (Brassica oleracea L. car. Capitata L.f. rubra (L.) Thell).

0704 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami savojiniai kopūstai (Brassica oleracea L.var. bullata D. C. ir var. sabauda L.), kininiai kopūstai (pavyzdžiui, Brassica sinensis ir Brassica pekinensis), kaliaropės arba ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes) ir brokoliniai kopūstai (Brassica oleracea L. convar. Botrytis (L.) Alef var. italica Plenck).

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojama:

a)

valgomosios Brassica rūšies šaknys (ropės klasifikuojamos 0706 pozicijoje, o griežčiai (Brassica napus var. napobrassica) klasifikuojami 1214 pozicijoje);

b)

pašariniai lapiniai kopūstai, pavyzdžiui, baltieji arba raudonieji Brassica oleracea var. medullosa rūšies ir lapiniai kopūstai (Brassica oleracea var. viridis), klasifikuojami 1214 pozicijoje.

0706

Morkos, ropės, burokėliai, puteliai, gumbiniai salierai, ridikai ir panašūs valgomieji šakniavaisiai, švieži arba atšaldyti

0706 10 00

Morkos ir ropės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tik žmogaus maistui vartoti tinkamos ropių ir morkų (raudonųjų arba rausvųjų) rūšys. Pašarinės morkos, dažniausiai baltos ir šviesiai geltonos, pašarinės ropės (Brassica campestris var. rapa) ir griežčiai (Brassica napus var. napobrassica) klasifikuojami 1214 90 10 subpozicijoje.

0706 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

burokėliai (Beta vulgaris var. conditiva);

2.

puteliai (Tragopogon porrifolius) ir gelteklės (Scorzonera hispanica);

3.

visų rūšių ridikai: baltieji, juodieji, rausvieji ir t. t. (Raphanus sativus var. sativus ir ypač niger);

4.

sėjamosios šakninės petražolės (Petroselinum crispum var. tuberosum) ir šakniniai daržiniai builiai (Chaerophyllum bulbosum);

5.

paprastieji pastarnokai (Pastinaca sativa);

6.

gumbuotosios notros (Stachys affinis arba Srachys sieboldii), tai yra pailgi gelsvai balti šakniastiebiai, dažniausiai mažojo piršto dydžio.

Tačiau valgomieji šakniavaisiai ir gumbavaisiai, kurių sudėtyje yra didelis krakmolo arba inulino kiekis, pavyzdžiui, topinambai, batatai, stambiašaknės alokazijos klasifikuojami 0714 pozicijoje.

0707 00

Agurkai ir dygliuotieji agurkai (kornišonai), švieži arba atšaldyti

0707 00 90

Dygliuotieji agurkai (kornišonai)

Šioje subpozicijoje klasifikuojama mažųjų dygliuotųjų agurkų atmaina (ne mažiau kaip 85 agurkai viename kilograme).

0708

Ankštinės daržovės, gliaudytos arba negliaudytos, šviežios arba atšaldytos

0708 10 00

Žirniai (Pisum sativum)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visų rūšių Pisum sativum genties žirniai, įskaitant ir dirvinius žirnius (Pisum sativum var. arvense).

Čia neklasifikuojamos daržinės pupelės (įskaitant juodąsias), kurios klasifikuojamos 0708 20 00 subpozicijoje, ir Cicer genties nutai, kurie klasifikuojami 0708 90 00 subpozicijoje.

0708 90 00

Kitos ankštinės daržovės

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, paminėti SS paaiškinimų 0708 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 3, 4, 5 ir 6 punktuose.

0709

Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos

0709 20 00

Smidrai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik jauni smidrų (šparagų) ūgliai (Asparagus officinalis).

0709 40 00

Lapkotiniai salierai, išskyrus gumbinius salierus

Šioje subpozicijoje klasifikuojami Apium graveolens L., var. dulce (Mill.) Pers. rūšies salierai (rumbuoti, pailgi arba žieminiai salierai) ir Apium graveolens var. secalinium Alef. rūšies salierai (lapiniai salierai).

0709 59 10

Voveraitės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tik Cantharellus cibarius Fries ir Cantharellus friesii Quelet rūšies voveraitės (grybai), dažniausiai kiaušinio trynio geltonumo spalvos. Panašios valgomosios rūšys, pavyzdžiui, tauriabūdė (Clitocybe aurantiaca) ir juodoji voveraitė (Craterrellus cornucopioides), kartais naudojamos kaip trumų pakaitalas kulinarijoje, klasifikuojamos 0709 59 90 subpozicijoje.

0709 59 30

Baravykai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik baravykiniai Boletus genties grybai, ypač paprastieji baravykai (Boletus edulis).

0709 60 10–0709 60 99

Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai

Žr. SS paaiškinimų 0709 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 5 punktą.

0709 90 10

Salotiniai augalai, išskyrus salotas (Lactuca sativa) ir trūkažoles (Cichorium spp.)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visų rūšių salotiniai augalai, išskyrus salotas (Lactuca sativa), trūkažoles ir salotines trūkažoles (Cichorium spp.); čia klasifikuojamos:

1.

salotinės sultenės;

2.

kiaulpienės (Taraxacum officinale).

0709 90 20

Paprastieji runkeliai ir artišokai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami lapiniai runkeliai (Beta vulgaris subvar. cicla) ir artišokai (Cynara cardunculus).

0709 90 31ir 0709 90 39

Alyvuogės

Alyvuogės, iš kurių išspaustas aliejus, tačiau jų sudėtyje esančios riebalų medžiagos kiekis didesnis kaip 8 %, klasifikuojamos šiose subpozicijose.

0709 90 40

Kaparėliai

Kaparėliai – tai neišsiskleidę dygliuoto daugiamečio augalo (Capparis spinosa) pumpurai.

0709 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

valgomosios ybiškės (Hibiscus esculentus);

2.

aguročiai, cukinijos (ilgmoliūgiai) ir moliūgai (pavyzdžiui, Cucurbita maxima pepo ir Cucurbita pepo, išskyrus Cucurbita pepo L., convar. citrullinia Greb. Var. styriaca ir Cucurbita pepo L var oleifera Pietsch);

3.

rabarbarai;

4.

rūgštynės (Rumex acetosa);

5.

Oxalis crenata rūšies rūgštynės

6.

saldžiašaknės drėgmenės (Sium sisarum);

7.

įvairios pipirnės rūšys: sėjamosios pipirnės (Lepidum sativum), paprastieji rėžiukai (Nasturtium officinale), barborytės (Barbarea verna), nasturtės (Tropaeolum majus), ir t. t.;

8.

portulakos (Portulaca oleracea);

9.

petražolės ir daržiniai builiai, išskyrus 0706 90 90 subpozicijoje klasifikuojamas sėjamąsias petražoles ir gumbuotuosius gurgždžius;

10.

peletrūnai (Artemisia dracunculus) ir dašiai (Satureja hortensis arba daržiniai dašiai ir Satureja montana arba kalniniai dašiai);

11.

kultūriniai arba saldieji mairūnai (Origanum majorana);

12.

Liliaceae šeimos Muscari comsum (kuoduotosios žydrės) augalų svogūnėliai.

Reikia pažymėti, kad:

a)

šakniavaisiai ir gumbavaisiai, kurių sudėtyje yra didelis krakmolo arba inulino kiekis, klasifikuojami 0714 pozicijoje;

b)

tam tikri, ypač nurodyti toliau, augalai neklasifikuojami šioje subpozicijoje, nors jie ir vartojami žmogaus maistui:

1.

čiobreliai (0910 99 31–0910 99 39 subpozicijos);

2.

lauro lapai (0910 99 50 subpozicijoje);

3.

laukiniai mairūnai arba paprastieji raudonėliai (Origanum vulgare), šalavijai (Salva officinalis), bazilikai (Ocimum basilicum), mėtos (visos rūšys), verbenos (Verbena spp.), rūtos (Ruta graveolens), vaistinės juozažolės (Hyssopus officinalis) ir vaistinės agurklės (Borago officinalis), kurie visi klasifikuojami 1211 pozicijoje.

0711

Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniliu arba kitais konservuojamais tirpalais)

0711 20 10 ir 0711 20 90

Alyvuogės

Šiose subpozicijose klasifikuojamos alyvuogės, dažniausiai užpiltos sūrymu ir dar neapdorotos procesais, kurie pašalina jų kartų skonį. Alyvuogės, kurios paruoštos vartoti maistui – net jei ir paprasčiausiai ilgiau palaikius sūryme – šiose subpozicijose neklasifikuojamos, o klasifikuojamos 2005 70 00 subpozicijoje.

0711 40 00

Agurkai ir dygliuotieji agurkai (kornišonai)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami agurkai ir dygliuotieji agurkai (kornišonai), kurie yra paprasčiausiai sudėti į dideles talpyklas su sūrymu (galima pridėti acto arba acto rūgšties), kuris tiek, kiek tokios būklės jie nėra tinkami vartoti maistui, užtikrina laikiną konservavimą transportavimo ir sandėliavimo metu.

Prieš galutinį vartojimą šie produktai paprastai apdorojami tokiais metodais, kurie leidžia juos klasifikuoti 20 skirsnyje:

iš dalies pašalinama druska pridedant pagardų (dažniausiai užpilant aromatizuotą skystį, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra actas),

pasterizavimas, kuriuo siekiama sustiprinti stabilizuojantį druskos ir acto poveikį po to, kai produktai buvo perdėti į mažas talpyklas (skardines, butelius, stiklainius, ir t. t.).

Tačiau konservuoti arba nekonservuoti sūryme agurkai ir dygliuotieji agurkai (kornišonai), kurie surauginti iki galo atlikus pieno rūgšties fermentaciją, klasifikuojami 2005 pozicijoje. Šių produktų skiriamasis požymis yra tas, kad, perpjovus visas minkštimas yra vaiskus (t. y. tarsi permatomas).

0711 51 00

Pievagrybiai (Agaricus genties)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami grybai gali būti konservuoti stipriame sūryme, į kurį pridėta acto arba acto rūgšties.

0711 90 70

Kaparėliai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kaparėl iai dažniausiai konservuojami sūrymu statinėse.

0712

Džiovintos daržovės, sveikos, supjaustytos stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos

Šioje pozicijoje neklasifikuojamos medžiagos, kurios sudžiovintu pavidalu naudojamos ne kaip daržovės, tačiau visų pirma naudojamos parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiais tikslais (1211 pozicija).

0712 90 30

Pomidorai

Dėl pomidorų miltelių klasifikavimo žr. paaiškinimų 2002 90 11–2002 90 99 subpozicijų paaiškinimus.

0712 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama džiovinti paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale) lapai ir šaknys, džiovintos valgomosios rūgštynės (Rumex acetosa) ir džiovintos nasturtos (Tropaeolum majus), kurios naudojamos medicininiams preparatams gaminti (1211 90 85 subpozicija).

0713

Džiovintos ankštinės daržovės, gliaudytos, su luobelėmis arba be luobelių, skaldytos arba neskaldytos

Šioje pozicijoje klasifikuojami produktai, kurie skirti sėjai, yra augalų veisimo produktai ir dažniausiai identifikuojami pagal jų įpakavimą (pavyzdžiui, ant maišų pritvirtintose etiketėse būna pateikiama informacija apie naudojimą) ir pagal didesnę kainą.

0713 10 10 ir 0713 10 90

Žirniai (Pisum sativum)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0708 10 00 subpozicijos paaiškinimai.

0713 20 00

Nutai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nutai priklauso Cicer genčiai (dažniausiai Cicer arietinum) ir gali būti skirti arba neskirti sėjai, žmogaus maistui ar gyvulių pašarui.

0713 31 00

Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės

Žr. SS paaiškinimų 0713 31 subpozicijos paaiškinimus.

0713 32 00

Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis)

Pupuolės (adzuki) visada parduodamos sausos. Kol nesubrendusios, jos yra žalios spalvos ir pasižymi dideliu vandens kiekiu. Augalui subrendus, pupuolės parausta ir tampa sausomis.

0713 39 00

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos arkliapupės (anksčiau vadintos Dolichos sinensis spp. sesquipedalis), kurios laikytinos Vigna rūšies pupelėmis. Pavadinimai „Dolichos unguiculata“ ir „Dolichos sinensis“ yra sinonimai, kurie daugiau nebevartojami Vigna rūšies pupelėms vadinti. Todėl teisingas arkliapupių pavadinimas yra „Vigna unguiculata (L.) Walp. spp. sesquipedalis“.

0713 40 00

Lęšiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik Ervum arba Lens genties lęšiai, pavyzdžiui, daug paprastųjų lęšių rūšių (Ervum lens arba Lens esculenta) ir lęšiniai vikiai (Ervum ervilia).

0713 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos dolichos genties augalų sėklos, pavyzdžiui, egiptinės lobijos (Dolichos lablab), kajanai (Cajanus cajan), lenktosios kardapupės (Canavalia ensiformis), aksompupės (Mucuna utilis) ir siampupės (Cyamopsis tetragonoloba), išskyrus arkliapupes, klasifikuojamas 0713 39 00 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami: vikiai, išskyrus Vica faba rūšies, ir lubinų sėklos (1209 29 10 arba 1209 29 50 subpozicija).

0714

Maniokai, marantos, salepai, topinambai, batatai ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo arba inulino, švieži, atšaldyti, sušaldyti arba džiovinti, supjaustyti griežinėliais arba nesupjaustyti, granuliuoti arba negranuliuoti; sago palmės šerdys

Sąvoka „granuliuoti“ apibrėžta šio skyriaus 1 pastaboje.

0714 10 91 ir 0714 10 98

Maniokai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

maniokų gumbavaisiai, kurie būna dviejų rūšių (Manihot utilissima ir Manihot aipi); šaknys yra rato stipinų formos; subrendusių masė gali būti nuo 500 g iki 3 kg arba didesnė;

2.

iš aglomeruotų manioko šaknų dalių pagamintos granulės arba iš šaknų pagaminti aglomeruoti rupiniai ir miltai (žr. SS paaiškinimų 0714 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą).

0714 20 10 ir 0714 20 90

Batatai

Batatai yra šakniagumbiai, kurių vaisiaus vidus priklausomai nuo rūšies yra baltas, geltonas arba raudonas ir kuriuos subrandina žolinis vijoklinis augalas Ipomea batatas.

0714 90 11 ir 0714 90 19

Marantos, salepai ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo

Šiose subpozicijose klasifikuojamos:

1.

marantų šaknys, kurios, priklausomai nuo savo kilmės šalies, skirstomos į įvairias augalų rūšis: bermudines marantas (Maranta arundinacea), indines marantas (Maranta indica), takas (tacca) (Tacca pinnatifida), indines kanas (Canna edulis);

2.

salepų šaknys iš įvairių augalų, priklausančių Orchis genčiai;

3.

negyvos jurginų šaknys ir kitos negyvos šakniagumbinės augalų šaknys;

4.

valgomosios kolokazijos (taros arba dasheen) šakniastiebiai (Colocasia esculenta arba Colocasia antiquorum);

5.

įvairių rūšių dioskorėjos (Dioscorea batatas, D. trifida, D. alata, D. bulbifera ir t. t.).

0714 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos įvairios topinambų rūšys (pavyzdžiui, Helianthus tuberosus, Helianthus strumosus ir Helianthus decapetalus) ir krakmolingos sago palmės šerdys iš įvairių rūšių palmių kamienų (Metroxylon, Rumphii, Raphia ruffia, Arenga ir t. t.).

8 SKIRSNIS

VALGOMIEJI VAISIAI IR RIEŠUTAI; CITRUSINIŲ VAISIŲ ARBA MELIONŲ ŽIEVELĖS IR LUOBOS

Bendrosios nuostatos

Šiame skirsnyje klasifikuojami distiliavimui skirti vaisiai, turintys stambios pulpos pavidalą, net jeigu yra prasidėjusi natūrali fermentacija.

0801

Kokosai, bertoletijos ir anakardžiai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti

0801 21 00 ir 0801 22 00

Bertoletijos

Šiuos riešutus dengia kietas lukštas, savo struktūra ir dydžiu jie primena mandarino skilteles. Lukšte yra didelis trikampis branduolys, padengtas rusva pluoštine plėvele.

0802

Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti

0802 21 00 ir 0802 22 00

Lazdynų (Corylus  spp.) riešutai

Šiose subpozicijose klasifikuojami paprastojo lazdyno riešutai (Corylus avellana vaisiai), turkinio lazdyno riešutai (Corylus colurna vaisiai) ir didžiojo lazdyno riešutai (Corylus maxima vaisiai).

0802 40 00

Kaštainiai (Castanea spp.)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik valgomieji saldūs Castanea genties kaštainiai; čia neklasifikuojami saldieji duoniai (water chesnuts) (Trapa natans vaisiai), kurie klasifikuojami 0802 90 85 subpozicijoje, arba paprastieji kaštonai, klasifikuojami 2308 pozicijoje.

0802 50 00

Pistacijos

Pistacijos yra pistacijos medžio (Pistacia vera) vaisiai. Šis augalas daugiausia auginamas Sicilijoje, Graikijoje ir Viduriniuosiuose Rytuose.

Pistacijos riešutas yra mažos alyvuogės dydžio, sudarytas iš minkšto, plono ir paprastai drėgno raudonai-rudo, iš išorės labai šiurkštaus ir šiek tiek kvepiančio apvalkalo, dviskilčio, sumedėjusio šviesios spalvos kevalo bei pailgo, malonaus aromato ir švelnaus skonio branduolio, kurio odelė raudonai-ruda, o vidus šviesiai žalias.

0802 90 50

Pušų riešutai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami pušų branduoliai (Pinus pinea vaisiai), esantys arba kankorėžyje arba ne kankorėžyje.

0802 90 85

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos kedrinės pušies sėklos (Pinus cembra vaisiai), kankorėžyje arba ne kankorėžyje.

0803 00

Bananai, įskaitant tikruosius bananus (plantains), švieži arba džiovinti

0803 00 11

Tikrieji bananai (plantains)

Tikrųjų bananų ilgis gali siekti 50 cm, jie yra didesni ir pasižymi labiau kampuotu skerspjūviu nei 0803 00 19 subpozicijoje klasifikuojami bananai. Šiuose bananuose esantis krakmolas skiriasi nuo paprastuosiuose stalo bananuose esančio krakmolo tuo, kad jis bananui bręstant nesaldėja. Tikrieji bananai nepasižymi išskirtiniu kvapu. Jie netinka vartoti maistui jų neparuošus. Dažniausiai šie bananai skinami kol yra žalios spalvos ir valgomi iškepti.

0804

Datulės, figos, ananasai, avokadai, gvajavos, mangai ir mangostaninės garcinijos, švieži arba džiovinti

0804 40 00

Avokadai

Avokadai yra avokado medžio vaisiai (Persea americana Mill.). Tai kaulavaisiai, dažnai gana dideli, priklausomai nuo veislės – ovalūs arba ilgakaklio butelio formos, viduje būna (kartais didelis) kauliukas. Odelės spalva – tamsiai žalia, tamsiai raudona, rusva ar geltona. Kai vaisius yra prinokęs, tvirtas minkštimas po odele yra žalsvai baltos spalvos, prie kauliuko atspalvis šviesesnis.

0804 50 00

Gvajavos, mangai ir mangostaninės garcinijos

Gvajavos yra gvajavos medžio (Psidium guyava L.) vaisiai; gvajavos yra uogos, kurių minkštimas būna įvairių spalvų (balsvas, rusvas, kreminis, šviesiai raudonas arba žalias) ir kuriose yra mažų sėklelių.

Mangai yra mango medžio (Mangifer indica) vaisiai; mangai yra kaulavaisiai, kuriuose būna plokščias kauliukas su prilipusiomis, besidriekiančiomis gijomis. Yra kelios mangų rūšys, jų vaisiai skiriasi mase (nuo 150 g iki 1 kg), saldumu ir skoniu (kai kurie vaisiai turi švelnų terpentino skonį).

Garcinijos yra garcinijos medžio (Garcinia mangostana) vaisiai. Tai uoga, kuri prinokusi būna rusvai-purpurinės spalvos ir turi storą apyvaisį, kuriame būna kelios sėklelės, apgaubtos minkštu, kempinės pavidalo luobu, kuris būna baltas, cukringas ir pasižymi specifiniu delikačiu skoniu.

0805

Citrusinių vaisiai, švieži arba džiovinti

0805 10 20

Tikrieji apelsinai, švieži

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik Citrus sinensis rūšies apelsinai.

Čia klasifikuojami raudonieji ir pusiau raudonieji (sanguines, semi-sanguines) apelsinai.

Dėl raudonuosiuose apelsinuose esančio karotino jų žievė (dažnai daugiau kaip pusė viso jos ploto), minkštimas ir sultys yra pigmentuoti. Pusiau raudonuosiuose apelsinuose pigmentacija dažniausiai nėra tokia ryški ir pasireiškia dažniausiai minkštime ir sultyse.

Raudoniesiems (sanguine) apelsinams priskiriami: „Blood ovals“, „sanguinas redondas“, „Navels sanguinas“, „Sanguinelli“, „Doubles fines“, „Washington sanguines“ veislių apelsinai ir „Portugalijos“ apelsinai.

0805 10 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami karčiavaisio citrinmedžio (Citrus aurantium) vaisiai – aitrieji apelsinai. Dažniausiai jie naudojami džemams gaminti.

0805 20 30

Monrealiai (monreales) ir likeriniai mandarinai

Likeriniai mandarinai (Citrus reticulata Blanco var. Unshiu) yra ankstyvųjų mandarinų rūšis. Šie vaisiai yra dideli, geltonai-oranžinės spalvos, sultingi, nerūgštūs ir neturi kauliukų.

0805 20 50

Mandarinai ir vilkingai (wilkings)

Mandarinai (Citrus nobilis Lour. arba Citrus reticulata Blanco) nuo paprastų apelsinų skiriasi tuo, kad yra mažesni, plokštesnės formos, lengviau lupasi, turi lengviau atskiriamas skilteles ir yra saldesni bei aromatingesni.

Vilkingai yra selekcijos būdu išvesta rūšis, hibridas iš Willow mandarino ir Karališkojo mandarino (kuris pats yra mandarino ir aitriojo apelsino hibridas). Jie primena mandarinus, tačiau yra didesni ir viename gale smailėjantys.

0805 20 70

Tikrieji mandarinai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami (Citrus reticulata Blanco var. Tangerina) veislės tikrieji mandarinai.

0805 20 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

tanželai (tangelos), tikrojo mandarino ir greipfruto hibridai, įskaitant didžiuosius greipfrutus;

2.

ortanikai (ortaniques), apelsino ir tikrojo mandarino hibridai;

3.

malakinai (malaquines), apelsino ir mandarino hibridai;

4.

tangorai (tangors).

0805 40 00

Greipfrutai, įskaitant didžiuosius greipfrutus

Šioje subpozicijoje klasifikuojami Citrus grandis ir Citrus paradisi rūšių vaisiai. Šie vaisiai turi šviesiai gelsvą žievelę ir dažniausiai yra didesni už apelsinus, jų forma apvali, kartais – šiek tiek suplota, minkštimas – geltonas arba rausvas ir rūgštaus skonio.

0805 50 90

Žaliosios citrinos ir persinės citrinos (Citrus aurantifolia, Citrus latifolia)

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos visos Citrus aurantifolia, Citrus latifolia rūšių atmainos.

Žaliosios citrinos ir persinės citrinos yra beveik apvalūs arba kiaušinio formos vaisiai, turi ploną žalią arba žalsvai geltoną glotniai prilipusią žievelę. Sultingas minkštimas yra žalios spalvos ir labai rūgštus.

0805 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

citronai (Citrus medica), kurie primena didelę citriną su stora, grublėta žieve; minkštimas yra labai aromatingas ir rūgštokas, o cukruotos šių vaisių žievelės dažnai naudojamos konditerijoje;

2.

japoniniai ir kiaušininiai kinkanai (Fortunella japonica F. Hindsii ir F. Margarita) – didelės alyvuogės dydžio vaisiai, apvalūs, pailgi, galuose nesusiplojantys, turi lygią odelę, nedaug minkštimo ir pasižymi šiek tiek rūgščiu skoniu; odelė yra saldi ir valgoma žalia ar sutrynus į piurė; šie vaisiai gali būti vartojami konditerijoje;

3.

činotai (chinottos) (Citrus aurantium var. Myrtifolia);

4.

bergamotės (Citrus aurantium var. Bergamia), apelsinų veislė, šviesiai geltoni kriaušės formos vaisiai, šiek tiek rūgštaus skonio, dažniausiai naudojami eteriniams aliejams gaminti.

0806

Vynuogės, šviežios arba džiovintos

0806 10 10

Valgomųjų vynuogių veislės

Valgomosios vynuogės nuo vyno darymui skirtų vynuogių skiriasi išvaizda ir pakavimo būdais. Valgomosios vynuogės dažniausiai pakuojamos į dėžes, kartonines dėžes, lėkštes, krepšelius ar mažas užsandarintas pintines, o vyno darymui skirtos vynuogės pakuojamos arba į didelius krepšius, neuždengtas pakavimo dėžes, arba į kibirus, kur vynuogės yra labai suspaustos ar net aptraiškytos.

0806 20 10

Razinos (Curants)

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos džiovintos Vitis corinthica rūšies vynuogės. Jos yra mažos, apvalios, neturi stiebelių ir beveik neturi sėklelių, pasižymi juosva, tamsiai purpurine spalva ir yra labai saldžios.

0807

Melionai (įskaitant arbūzus) ir tikrosios papajos, švieži

0807 11 00

Arbūzai

Arbūzai yra Citrullus vulgaris Schrad rūšies vaisiai. Jie gali užaugti iki 20 kg masės. Minkštimas nėra labai cukringas, tačiau labai vandeningas ir paprastai skaisčiai raudonos spalvos bei su juodomis sėklomis.

0807 19 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami Cucumis melo rūšies vaisiai, yra keletas jų atmainų, pavyzdžiui, raukšlėtieji melionai (var. Reticulatus Naud), kurie turi tinklišką luobą, cukriniai melionai (var. saccharus Naud.), kurie irgi pasižymi tinklišku luobu, kantalupos (cantaloupe) (var. cantalupensis Naud.), kurios ant luobo turi aiškias raukšles, žieminiai melionai (var. inordorus Naud.) ir lygieji melionai. Šie vaisiai dažniausiai būna nemaži, apvalūs arba kiaušinio formos, turi lygų arba grublėtą luobą; jų minkštimas yra tvirtas ir sultingas, gelsvai oranžinis arba baltas, saldus. Vaisiaus centras yra tuščiaviduris ir pilnas plaušelių, jame būna labai daug ovalo formos plokščių sėklų, kurios yra blizgios ir gelsvai-baltos.

0807 20 00

Tikrosios papajos

Tikrosios papajos (Carica papaya), taip pat vadinamos papajomis, yra pailgi ir apvalūs vaisiai, lygūs arba šiek tiek raukšlėti, prinokę būna nuo gelsvai žalios iki oranžinės spalvos, jų masė gali būti įvairi: nuo kelių šimtų gramų iki kelių kilogramų. Minkštimas savo konsistencija primena melionus ir yra geltonos, tačiau linkęs į oranžinę, spalvos, cukringumas ir aromatingumas taip pat būna įvairus. Minkštime yra ertmė, kurioje minkštame apvalkale yra daug apvalių juodų sėklelių.

0808

Obuoliai, kriaušės ir svarainiai, švieži

0808 10 10

Obuoliai, skirti sidrui gaminti, palaidi, nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 15 d.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami obuoliai, kurie dėl savo išvaizdos ir savybių (nekokybiški, neišrūšiuoti vaisiai, dažniausiai mažesni nei desertiniai vaisiai, pasižymintys rūgščiu, nemaloniu skoniu, žemos vertės ir t. t.) gali būti naudojami tik fermentuotiems arba nefermentuotiems gėrimams gaminti. Jie turi būti palaidi, be separatorių, sukrauti į transportavimo talpas (pavyzdžiui, geležinkelio vagonus, dideles talpyklas, sunkvežimius ar baržas).

0808 20 10

Kriaušės, skirtos kriaušių sidrui gaminti (perry), palaidos, nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0808 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

0809

Abrikosai, vyšnios, persikai (įskaitant nektarinus), slyvos ir dygiųjų slyvų vaisiai, švieži

0809 20 05 ir 0809 20 95

Vyšnios

Šiose subpozicijose klasifikuojamos visų veislių vyšnios, įskaitant ir laukines vyšnias, ypač paprastąsias vyšnias (Prunus cerasus vaisiai), moreles (morello cherries) (Prunus cerasusvar. austrea vaisiai), Prunus avium var. juliana ir Prunus avium var. duracina rūšių vyšnias, bei trešnes (Prunus avium arba Cerasus avium vaisiai).

0809 30 10 ir 0809 30 90

Persikai, įskaitant nektarinus

Priešingai nei persikų, nektarinų odelė yra lygi.

0809 40 90

Dygiųjų slyvų vaisiai

Dygiųjų slyvų vaisiai yra laukinių slyvų arba laukinių kryklių (Prunus spinosa) vaisiai.

0810

Kiti vaisiai, švieži

0810 20 10

Avietės

Šioje subpozicijoje klasifikuojami Rubus idaeus, Rubus illecebrosus, Rubus occidentalis ir Rubus strigosus rūšių vaisiai. Vienų veislių vaisiai raudoni, kitų – balti.

0810 40 10

Bruknės, meškauogės (foxberries) arba kalninės spanguolės (Vaccinium vitis-idaea rūšies vaisiai)

Šios uogos yra raudonos arba rusvos spalvos.

0810 40 30

Mėlynės (Vaccinium myrtillus rūšies)

Šios uogos yra melsvai juosvos spalvos.

0810 50 00

Kiviai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami Actinidia chinensis Planch. arba Actinidia deliciosa rūšies vaisiai.

Šie kiaušinio dydžio vaisiai yra mėsingi, pasižymi saldžiakarčiu skoniu, jų plaukuota odelė yra žalsvai rudos spalvos.

0810 90 20

Tamarindai, anakardžių obuoliai, ličiai, duonvaisiai, sapodilės, pasifloros, karambolos ir kertuočiai

Tamarindai (Tamarindus indica ir Tamarindus officinalis vaisiai), tokiu pavidalu, kokiu jie paprastai pateikiami tarptautinėje prekyboje (ankštys arba minkštimas be pridėtojo cukraus ar kitų medžiagų ir kitaip neapdorotas) yra klasifikuojami 0813 40 65 subpozicijoje.

Duonvaisiai yra Artocarpus heterophylla ir Artocarpus integrifolia vaisiai. Ličiai yra Litichi chinensis vaisiai. Sapodilės yra Achras sapota augalo vaisiai.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami pasiflorų (pavyzdžiui, „marakujos“) vaisiai: valgomoji pasiflora (Passiflora edulis), melioninė pasiflora (Passiflora quadrangularis) ir persikinė pasiflora (Passiflora ligularis).

0810 90 50

Juodieji serbentai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami Ribes nigrum L. rūšies vaisiai.

0810 90 60

Raudonieji serbentai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami Ribes rubrum L. rūšies vaisiai.

0810 90 95

Kiti

Be produktų, išvardytų SS paaiškinimų 0810 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 7 punkte (išskyrus ličius ir sapodiles), šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

arbutai (arbutus) (Arbutus unedo vaisiai);

2.

raugerškiai (Berberis vulgaris vaisiai);

3.

šaltalankiai (Hippophae rhamnoides vaisiai);

4.

šermukšnio uogos (pavyzdžiui, Sorbus domestica ir Sorbus aria vaisiai);

5.

peruvinės anonos (Annonia cherimola (cherymoya) ir (Annonia reticulata (akytosios anonos) vaisiai);

6.

įvairios dumplūnės (Physalis) augalų rūšys: paprastoji dumplūnė (Physalis alkekengi arba Physalis pubescens vaisiai);

7.

flakurtijos (flacurtia fruit) (Flacourtia cataphracta ir Idesia polycarpa vaisiai);

8.

baltažiedės šliandros vaisiai (Mespilus germanica vaisiai) ir lokvos arba japoninės lokvos vaisiai (Eriobotrya japonica);

9.

įvairių Sapotaceae rūšių vaisiai, pavyzdžiui, sapotos (Lucuma mammosa vaisiai), išskyrus sapodiles, klasifikuojamas 0810 90 20 subpozicijoje;

10.

valgomosios Actinidia augalų rūšys, išskyrus kivius (Actinidia chinensis Planch. arba Actinidia deliciosa), klasifikuojamus 0810 50 00 subpozicijoje;

11.

įvairių Sapindaceae rūšių vaisiai, pavyzdžiui, rambutanai (rambutants) Nephelium lappaceum vaisiai) ir pulasanai (pulasans) (Nephelium mutabile vaisiai), tačiau čia neklasifikuojami ličiai (Litchi chinensis vaisiai) (0810 90 20 subpozicija).

0811

Vaisiai ir riešutai, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, sušaldyti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

Sąvoka „sušaldyti“ apibrėžta SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų antrojoje pastraipoje.

Dėl subpozicijų, kuriose paminėtas cukraus kiekis, žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

0811 20 31

Avietės

Žr. paaiškinimų 0810 20 10 subpozicijos paaiškinimus.

0811 20 39

Juodieji serbentai

Žr. paaiškinimų 0810 90 50 subpozicijos paaiškinimus.

0811 20 51

Raudonieji serbentai

Žr. paaiškinimų 0810 90 60 subpozicijos paaiškinimus.

9 SKIRSNIS

KAVA, ARBATA, MATĖ IR PRIESKONIAI

Bendrosios nuostatos

Prieskonių, kurie buvo sumaišyti arba į kuriuos buvo pridėta kitų medžiagų, klasifikavimas apibrėžtas šio skirsnio 1 pastaboje.

Pagal šią pastabą prieskonių ir kitų medžiagų, nepasižyminčių esminėmis prieskonių savybėmis, mišiniai šiame skirsnyje neklasifikuojami. Tokie mišiniai klasifikuojami 2103 pozicijoje, jeigu jie yra sumaišyti uždarai arba sumaišyti pagardai. Dėl mišinių, tiesiogiai naudojamų gėrimams aromatizuoti arba gėrimų gamyboje naudojamiems ekstraktams paruošti, sudarytų iš prieskonių arba augalų, augalų dalių, sėklų, vaisių ar riešutų (sveikų, supjaustytų, susmulkintų arba sumaltų į miltelius) arba iš kituose skirsniuose (7, 11, 12 ir t. t.) klasifikuojamų rūšių, žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų šeštąją ir septintąją pastraipas.

Prieskonių atliekos, kurių neišvengiamai atsiranda derliaus nuėmimo metu ir vėliau jį apdorojant (pavyzdžiui, rūšiuojant arba džiovinant) arba sandėliavimo ar transportavimo metu, klasifikuojamos kaip „negrūstos ir nemaltos“, išskyrus atvejus, kai galima nustatyti, kad produktas buvo grūstas specialiai (pavyzdžiui, dėl jo homogeninės sudėties).

Įvairiuose šio skirsnio pozicijose naudojama sąvoka „grūstas arba maltas“ netaikoma produktams, kurie yra supjaustyti į dalis.

0901

Kava, skrudinta arba neskrudinta, be kofeino arba su kofeinu; kavos išaižos ir luobelės; kavos pakaitalai, turintys bet kokį kiekį kavos

0901 11 00 ir 0901 12 00

Neskrudinta kava

Šiose subpozicijose klasifikuojama visų pavidalų neskrudinta kava, be kofeino arba su kofeinu (įskaitant ir pupeles bei jų dalis, atskirtas rūšiavimo, sijojimo metu ir t. t.), net ir tuo atveju, jei ją numatoma naudoti kitiems tikslams nei žmogaus maistui (pavyzdžiui, kofeinui ekstrahuoti).

0901 11 00

Su kofeinu

Šioje subpozicijoje klasifikuojama neskrudinta kava, iš kurios nebuvo (bet kokiu būdu) ekstrahuotas kofeinas.

0901 12 00

Be kofeino

Šioje subpozicijoje klasifikuojama neskrudinta kava, iš kurios buvo išekstrahuotas kofeinas. Paprastai tokiu būdu apdorotos kavos sudėtyje esantis kofeino kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,2 % sausosios medžiagos masės.

0901 21 00 ir 0901 22 00

Skrudinta kava

Šiose subpozicijose klasifikuojama kava, paminėta paaiškinimų 0901 11 00 ir 0901 12 00 subpozicijų paaiškinimuose, kuri buvo skrudinta, plauta arba neplauta, sumalta arba nesumalta ir koncentruota arba nekoncentruota.

0901 21 00

Su kofeinu

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0901 11 00 subpozicijos paaiškinimai.

0901 22 00

Be kofeino

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 0901 12 00 subpozicijos paaiškinimai.

0901 90 10

Kavos išaižos ir luobelės

Išaižos yra vaisiuje (uogoje) esantys kevalai, kuriuose būna pupelės, dažniausiai jų būna dvi.

Luobelės yra vidinis pupelę dengiantis sluoksnis, kuris pašalinamas skrudinant.

0901 90 90

Kavos pakaitalai, turintys kavos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, paminėti SS paaiškinimų 0901 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 5 punkte. Šie mišiniai gali būti malti arba nemalti ar net supresuoti.

0904

Pipirai (Piper genties); džiovinti, grūsti arba malti Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai

0904 11 00

Negrūsti ir nemalti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 0904 pozicijos paaiškinimų 1 punkte. Pažymėtina, kad skaldyti pipirai ir pipirų dalys klasifikuojami šioje subpozicijoje, jeigu yra akivaizdu, kad jie nebuvo specialiai sumalti ar suskaldyti. Tai taikoma ir prieskonių milteliams arba sąšlavoms, kuriuos sudaro pipirai su priemaišomis.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami žali pipirai, konservuoti acto tirpale arba sūryme net ir pridėjus nedidelį citrinų rūgšties kiekį.

0904 20 10–0904 20 90

Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai, džiovinti, grūsti arba malti

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 0904 pozicijos paaiškinimų 2 punkte, jei šie produktai yra džiovinti arba grūsti ar malti.

0904 20 10

Saldžiosios paprikos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos vienmetės paprikos (Capsicum annum var. grossum) yra gana didelės ir pasižymi saldžiu skoniu. Jos renkamos tada, kai būna dar žalios arba tada, kai įgauna raudoną spalvą. Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik sausi pipirai, sveiki arba supjaustyti į dalis, tačiau negrūsti ir nemalti.

0906

Cinamonas ir cinamonų žiedai

0906 11 00 ir 0906 19 00

Negrūsti ir nemalti

Šiose subpozicijose klasifikuojami, pavyzdžiui:

1.

lazdelės, kurias sudaro žievės juostelės arba vienas į kitą suvynioti „ritinėliai“, ir kurių ilgis gali siekti iki 110 cm;

2.

į tam tikro ilgio dalis supjaustytos cinamono lazdelės (pavyzdžiui, nuo 5 iki 10 cm ilgio);

3.

įvairių ilgių ir pločių žievės gabalėliai, pavyzdžiui, „drožlės“ (gabalėliai, nuskilę pjaustant cinamono lazdeles į standartinių ilgių gabalėlius) ir „atplaišos“ (maži cinamono žievės gabalėliai, atsirandantys lupant cinamono žievę ir dažniausiai naudojami gaminant cinamono esencijas).

0906 11 00

Cinamonas (Cinnamomum zeylanicum Blume)

Žr. SS paaiškinimų 0906 11 subpozicijos paaiškinimus.

0907 00 00

Gvazdikėliai (sveiki vaisiai, žiedai ir žiedkočiai)

Šioje pozicijoje taip pat klasifikuojami grūsti arba sumalti gvazdikėliai.

0908

Muskatai, macis (mace) ir kardamonas

0908 10 00

Muskatai

Žr. SS paaiškinimų 0908 pozicijos paaiškinimų a punktą.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami muskatai – muskatmedžio (Myristica fragans) sėklos.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami sveiki muskatai, skirti eterinių aliejų arba rezinoidų pramoninei gamybai, kurie, siekiant apsaugoti nuo vabzdžių, dažnai apdorojami kalkiniu vandeniu; taip pat čia klasifikuojami prastesnės kokybės muskatai, pavyzdžiui, sudžiūvę ar suskaldyti skinant, ir parduodami su prierašu „atliekos“, „BWP“ (suskaldyti, sukirmiję, apipeliję) arba „su defektais“.

0908 20 00

Macis (mace)

Žr. SS paaiškinimų 0908 pozicijos paaiškinimų b punktą.

0908 30 00

Kardamonas

Žr. SS paaiškinamų 0908 pozicijos paaiškinimų c punkto 1–4 papunkčius.

0909

Anyžinių ožiažolių, žvaigždanyžių (badijonų), pankolių, kalendrų, kmynų arba paprastųjų kmynų sėklos; kadagių uogos

0909 20 00

Kalendrų sėklos

Žr. SS paaiškinimų 0909 pozicijos paaiškinimų pirmąją ir trečiąją pastraipas.

Kalendros yra ovalios, šviesiai geltonos-rudos spalvos sėklos. Jų skonis saldus ir šiek tiek aštrokas.

0909 30 00

Kmynų sėklos

Žr. SS paaiškinimų 0909 pozicijos paaiškinimų pirmąją ir trečiąją pastraipas.

Kmynų sėklos yra kiaušinio pavidalo, briaunotos.

0909 40 00

Paprastųjų kmynų sėklos

Žr. SS paaiškinimų 0909 pozicijos paaiškinimų pirmąją ir trečiąją pastraipas.

Paprastųjų kmynų sėklos yra kiaušinio pavidalo, pailgos ir briaunotos.

0910

Imbieras, šafranas, ciberžolė, čiobreliai, lauro lapai, karis ir kiti prieskoniai

0910 10 00

Imbieras

Žr. SS paaiškinimų 0910 pozicijos paaiškinimų a punktą.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami imbiero (Amomum zingiber L.) šakniastiebiai, kurie gali būti švieži, džiovinti arba grūsti. Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamas „pilkasis“ (vadinamas „juoduoju“ imbieru) imbieras (neskustas) ir „baltasis“ imbieras (nuskustas).

0910 20 10 ir 0910 20 90

Šafranas

Žr. SS paaiškinimų 0910 pozicijos paaiškinimų b punktą.

0910 30 00

Ciberžolė

Žr. SS paaiškinimų 0910 pozicijos paaiškinimų c punktą.

Komercinė apvalioji ciberžolė yra išgaunama iš pagrindinio šakniagumbio, kuris yra didelis ir apvalus, o ilgoji ciberžolė yra gaunama iš šoninių šakniagumbio ataugų, kurie yra kiaušinio arba cilindro formos.

0910 91 10 ir 0910 91 90

Mišiniai, nurodyti šio skirsnio 1 pastabos b punkte

Žr. SS paaiškinimų 0910 pozicijos paaiškinimų g punktą.

0910 99 31–0910 99 39

Čiobreliai

Šiose subpozicijose klasifikuojama daug čiobrelio rūšių (Thymus vulgaris, Thynus zygis, Thymus serpyllum arba paprastasis čiobrelis), džiovintų arba nedžiovintų.

0910 99 31

Paprastieji čiobreliai (Thymus serpyllum)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik Thymus serpyllum rūšies čiobreliai.

0910 99 33

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami skinti ir džiovinti Thymus vulgaris ir Thymus zygis rūšių augalų lapai ir žiedai.

0910 99 50

Lauro lapai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami lauro (Laurus nobilis) lapai, džiovinti arba nedžiovinti.

0910 99 60

Karis

Kari milteliai yra aprašyti SS paaiškinimų 0910 pozicijos paaiškinimų e punkte; šių mišinių klasifikavimui įtakos neturi nedideli kitų sudėtinių dalių priedai (druskos, garstyčių sėklų, ankštinių augalų miltų).

0910 99 91 ir 0910 99 99

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojama krapų sėklos (Anethum graveolens), Kani ir „juodieji pipirai“, gauti iš Xylopia aethiopica vaisių.

Tačiau nepaisant to, kad dažniausiai šie produktai naudojami prieskoniams, šiose subpozicijose neklasifikuojama:

a)

garstyčių sėklos (1207 pozicija);

b)

visų rūšių kvapiųjų imbieručių (galanga) šakniastiebiai (1211 pozicija);

c)

produktas, vadinamas „šafrano hibridu“ arba „dažiniu dygminu“, kuris yra raudonesnis nei tikras šafranas ir kurį sudaro dažinio dygmino žiedai – Carthamus tinctorius arba Carthamus oxyacantha arba Carthamus palaestinus (1404 pozicija).

Daug prieskoninių augalų, kurie iš tikrųjų nėra prieskoniai, taip pat neklasifikuojami šiame skirsnyje, o klasifikuojami 7 ir 12 skirsniuose (žr. šių skirsnių paaiškinimus).

10 SKIRSNIS

JAVAI

Bendrosios nuostatos

Džiovintos javų (pavyzdžiui, kukurūzų) varpos, kurios buvo balintos, dažytos, įmirkytos ar kitaip dekoratyviniais tikslais apdorotos, klasifikuojamos 0604 99 90 subpozicijoje.

Javai klasifikuojami šiame skirsnyje net jei konservavimo tikslais jie buvo apdoroti karščiu, dėl kurio grūdai galėjo iš dalies želatinizuotis ir kartais suskilti. Dalinis želatinizavimasis (išankstinis želatinizavimasis) vyksta džiovinimo proceso metu ir apima tik nedidelį grūdų kiekį. Šis krakmolo pasikeitimas yra ne apdorojimo karščiu tikslas, o tik pašalinis efektas. Toks apdorojimas nelaikytinas 10 skirsnio 1 pastabos B dalyje nurodytu apdorojimu „kitu būdu apdoroti“.

1001

Kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys)

1001 10 00

Kietieji kviečiai

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijos pastabą ir SS paaiškinimų 1001 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 2 punktą.

1001 90 91

Paprastųjų kviečių ir meslino (kviečių bei rugių mišinio) sėkla

Sėklos yra rinktinės ir dažniausiai atskiriamos pagal įpakavimą (pavyzdžiui, pakuojamos į maišelius nurodant jų paskirtį ant etiketės) ir pagal didesnes jų kainas.

Šios sėklos gali būti apdorotos siekiant apsaugoti jas po sėjos nuo kenkėjų arba paukščių.

1003 00

Miežiai

1003 00 10

Sėkla

Žr. paaiškinimų 1001 90 91 subpozicijos paaiškinimus.

1006

Ryžiai

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

1008

Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai

1008 90 10

Kvietrugiai (Triticale)

Kvietrugiai yra hibridas, gautas sukryžminus kviečius su rugiais. Šie grūdai paprastai yra didesni ir pailgesni už rugių grūdus ir dažnai didesni ir pailgesni už kviečių grūdus; išorinė odelė yra raukšlėta.

11 SKIRSNIS

MALYBOS PRODUKCIJA; SALYKLAS; KRAKMOLAS; INULINAS; KVIEČIŲ GLITIMAS

1101 00

Kvietiniai ir meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai

Žr. šio skirsnio 2 pastabą.

Šioje pozicijoje klasifikuojamų miltų sudėtyje gali būti nedideli kiekiai druskos (paprastai ne daugiau kaip 0,5 %), taip pat nedideli kiekiai amilazės, maltų gemalų ir skrudinto salyklo.

1102

Kitų javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai

Žr. šio skirsnio 2 pastabą.

Šioje pozicijoje klasifikuojamų miltų sudėtyje gali būti nedideli kiekiai druskos (paprastai ne daugiau kaip 0,5 %), taip pat nedideli kiekiai amilazės, maltų gemalų ir skrudinto salyklo.

1102 20 10 ir 1102 20 90

Kukurūziniai miltai

Vadovaujantis Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1748/85 (OL L 167, 1985 6 27, p. 26) riebalų kiekiui nustatyti taikomas analizės metodas, aprašytas Komisijos direktyvos 84/4/EEB (OL L 15, 1984 1 18, p. 29) I priede (A metodas).

Šioms subpozicijoms taip pat priskiriami kukurūziniai miltai, vadinami „masos miltais“, gaminami „nikstemalizavimo“ būdu, kurį taikant kukurūzų grūdai termiškai apdorojami ir mirkomi kalcio hidroksido tirpale, vėliau džiovinami ir malami.

Tačiau bet koks papildomas produkto perdirbimas, pavyzdžiui, skrudinimas, reiškia, kad jis nepriskiriamas 1102 pozicijai (dažniausiai 19 skirsnis).

1103

Javų kruopos, rupiniai ir granulės

1103 11 10–1103 19 90

Kruopos ir rupiniai

1.

Žr. šio skirsnio 2 ir 3 pastabas.

2.

Žr. SS paaiškinimų 1103 pozicijos paaiškinimų pirmąsias šešias pastraipas.

3.

Produktai, neatitinkantys šio skirsnio 3 pastaboje nustatytų išsijojimo kriterijų, klasifikuojami 1104 pozicijoje.

Produktai, atitinkantys šio skirsnio 3 pastaboje nustatytus išsisijojimo kriterijus, bet buvo gludinti ir yra įgavę apvalių grūdų dalių pavidalą, klasifikuojami vienoje iš 1104 pozicijos subpozicijų, kurioje klasifikuojami gludinti grūdai.

1103 13 10 ir 1103 13 90

Kukurūzų

Dėl riebalų kiekio nustatymo žr. paaiškinimų 1102 20 10 ir 1102 20 90 subpozicijų paaiškinimus.

Šioms subpozicijoms taip pat priskiriami kukurūzų kruopos ir rupiniai, vadinami „masos miltais“, gaminami „nikstemalizavimo būdu“, kurį taikant kukurūzų grūdai termiškai apdorojami ir mirkomi kalcio hidroksido tirpale, vėliau džiovinami ir malami.

Tačiau bet koks papildomas produkto perdirbimas, pavyzdžiui, skrudinimas, reiškia, kad jis nepriskiriamas 1103 pozicijai (dažniausiai 19 skirsnis).

1103 20 10–1103 20 90

Granulės

Žr. SS paaiškinimų 1103 pozicijos paaiškinimų paskutiniąją pastraipą.

1104

Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), išskyrus ryžius, klasifikuojamus 1006 pozicijoje; javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti

Į dribsnius perdirbti grūdai, kurie klasifikuojami 1104 12 90, 1104 19 69 ir 1104 19 91 subpozicijose, yra grūdai, kurie buvo lukštenti ir traiškyti.

1104 22 20–1104 29 89

Grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, gludinti, skaldyti arba smulkinti)

Žr. SS paaiškinimų 1104 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2–5 punktus.

1104 22 50

Gludinti

Be SS paaiškinimų 1104 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 4 punkte paminėtų gludintų grūdų, šioje subpozicijoje klasifikuojamos grūdų dalys, kurios po gludinimo yra įgavusios apvalių granulių formą.

1104 22 90

Apdirbti tiktai smulkinant

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, gauti skaldant nelukštentus grūdus, kurie neatitinka šio skirsnio 3 pastaboje nustatytų išsijojimo kriterijų.

1104 23 30

Gludinti

Žr. paaiškinimų 1104 22 50 subpozicijos paaiškinimus.

1104 23 90

Apdirbti tiktai smulkinant

Žr. paaiškinimų 1104 22 90 subpozicijos paaiškinimus.

Skaldyti kukurūzų grūdai, gauti sijojant valytus ir nelukštentus kukurūzų grūdus ir atitinkantys šio skirsnio 2 pastabos A dalies reikalavimus, šioje subpozicijoje klasifikuojami kaip grūdai „apdirbti tiktai smulkinant“.

1104 29 05

Gludinti

Žr. paaiškinimų 1104 22 50 subpozicijos paaiškinimus.

1104 29 07

Apdirbti tiktai smulkinant

Žr. paaiškinimų 1104 22 90 subpozicijos paaiškinimus.

1104 29 30

Gludinti

Žr. paaiškinimų 1104 22 50 subpozicijos paaiškinimus.

1104 29 51–1104 29 59

Apdirbti tiktai smulkinant

Žr. paaiškinimų 1104 22 90 subpozicijos paaiškinimus.

1104 30 10–1104 30 90

Javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti

Žr. SS paaiškinimų 1104 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 6 punktą.

1106

Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje, sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, arba produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje, miltai, rupiniai ir milteliai

Sąvokos „miltai“, „rupiniai“ ir „milteliai“ apibrėžtos šio skirsnio 2 papildomojoje pastaboje.

Tešlos pavidalu pateikti produktai šioje pozicijoje neklasifikuojami.

1107

Salyklas, skrudintas arba neskrudintas

1107 10 11–1107 10 99

Neskrudintas

Šiose subpozicijose klasifikuojamos visos salyklo rūšys, turinčios diastatinį aktyvumą, būtiną grūdų krakmolo pavertimui cukrumi. Tarp tokių salyklų paminėtini: šviežiai daigintas salyklas, prisotintas dujų (aerated) salyklas ir džiovintas (kilned) salyklas, kuris komerciškai dar skirstomas į šviesųjį (pale) (Pilzeno tipo) salyklą ir tamsųjį (Miuncheno tipo) salyklą.

Visas šiose subpozicijose klasifikuojamas salyklas pasižymi miltingu, baltu, trapiu branduoliu. Tačiau tamsiajame (Miuncheno tipo) salykle maždaug 10 % grūdų branduolių spalva yra nuo geltonos iki rudos. Branduoliai yra sausos, trapios konsistencijos. Sumalus gaunami smulkūs, minkšti rupiniai.

1107 20 00

Skrudintas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas bet kuris salyklas, kuriame dėl skrudinimo diastatinis aktyvumas yra susilpnėjęs arba visiškai sustabdytas ir kuris dėl tos priežasties alaus darymo metu naudojamas tik kaip priedas prie neskrudinto salyklo siekiant suteikti alui specifinę spalvą ir skonį.

Priklausomai nuo rūšies, tokio salyklo branduoliai yra nuo murzinai baltos iki juodos spalvos.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas:

1.

skrudintas salyklas, kuris priklausomai nuo panaudoto šviesaus salyklo drėgnumo laipsnio buvo skrudintas neprasidėjus jo sucukrinimui arba po dalinio sucukrinimo. Šis salyklas pasižymi blizgiu paviršiumi, o jo endospermas yra juodas ir neblizgus;

2.

karamelizuotas salyklas, kuriame sucukrinimo metu susidaręs cukrus buvo karamelizuotas. Šis salyklas yra nuo pilkai gelsvos iki šviesiai rudos spalvos; mažiausiai 90 % grūdų endospermas yra blizgus, nuo murzinai baltos iki tamsiai rudos spalvos. Labai šviesiame karamelizuotame salykle vis dar tam tikru laipsniu vyksta diastazė. Apie 10 % grūdų gali likti nekaramelizuotais.

12 SKIRSNIS

ALIEJINIŲ KULTŪRŲ SĖKLOS IR VAISIAI; ĮVAIRŪS GRŪDAI, SĖKLOS IR VAISIAI; AUGALAI, NAUDOJAMI PRAMONĖJE IR MEDICINOJE; ŠIAUDAI IR PAŠARAI

1201 00

Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos

Sojos pupelių (Glycine max sėklos) spalva gali būti įvairi – ruda, žalia ir juoda. Jų sudėtyje praktiškai nėra krakmolo, tačiau yra daug baltymų ir aliejaus.

Kai kurių pupelių, parduodamų kaip „žaliosios sojos pupelės“ arba „žaliosios pupelės“, tarifinis klasifikavimas turi būti atliekamas itin atidžiai, nes dažnai jos yra ne sojos pupelės, bet pupelės, klasifikuojamos 0713 pozicijoje.

1202

Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, gliaudyti arba negliaudyti, skaldyti arba neskaldyti

Žemės riešutuose, Arachis hypogaea sėklose, yra dideli kiekiai maistui vartoti tinkamo aliejaus.

1205

Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos

1205 10 10 ir 1205 10 90

Mažai eruko rūgšties turinčios rapsų arba rapsukų sėklos

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijos pastabą ir SS paaiškinimų 1205 pozicijos paaiškinimus.

1206 00

Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos

1206 00 91

Gliaudytos; su pilkai ir baltai dryžuotais lukštais

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos saulėgrąžų sėklos paprastai yra skirtos saldumynams gaminti, paukščių lesalui arba tiesiogiai vartojamos maistui. Dažniausiai jų ilgis sudaro tik pusę lukšto, kuris gali viršyti 2 cm, ilgio. Šių sėklų sudėtyje esančio aliejaus kiekis paprastai sudaro maždaug 30–35 % masės.

1206 00 99

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos saulėgrąžų sėklos, skirtos žmogaus vartojimui skirto aliejaus gamybai. Jos dažniausiai tiekiamos su lukštais, kurie yra lygios juodos spalvos. Lukšto ir sėklos ilgis šiose saulėgrąžose dažniausiai yra beveik vienodas. Šių sėklų sudėtyje esančio aliejus kiekis paprastai sudaro maždaug 40–45 % masės.

1207

Kitos aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, skaldyti arba neskaldyti

1207 40 10 ir 1207 40 90

Sezamų sėklos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos Sesamum indicum sėklos.

1207 50 10 ir 1207 50 90

Garstyčių sėklos

Garstyčių sėklos gaunamos iš įvairių daržovių rūšių, pavyzdžiui, Sinapis alba, Brassica hirta, Brassica nigra ir Brassica juncea.

1207 99 97

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami vaisiai ir sėklos, paminėti SS paaiškinimų 1207 pozicijos paaiškinimų antrojoje pastraipoje, jeigu jie nėra klasifikuojami pirmesnėse šios pozicijos subpozicijose.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos minkštos žaliosios moliūgų sėklos, genezės požiūriu neturinčios išorinio sėklos lukšto sluoksnio (Cucurbita pepo L. convar. citrullinia Greb. Var. styriaca ir Cucurbita pepo L. var. oleifera Pietsch). Šie moliūgai daugiausia auginami dėl jų sudėtyje esančio aliejaus ir nevartojami maistui kaip daržovės. Moliūgų, kurie auginami ir vartojami kaip daržovės, sėklos klasifikuojamos 1209 91 90 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos skrudintos moliūgų sėklos (2008 19 subpozicija).

1208

Miltai ir rupiniai iš aliejinių kultūrų sėklų arba vaisių, išskyrus garstyčių sėklas

Žr. šio skirsnio 2 pastabą.

1209

Sėklos, vaisiai ir sporos, tinkamos sėti

1209 10 00

Cukrinių runkelių sėklos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tik cukrinių runkelių (Beta vulgaris var. altissima) sėklos.

Taip pat čia klasifikuojamos vadinamosios vienadaigės sėklos, kurios gaunamos arba genetiškai apdorojant arba segmentavimo būdu (segmentuota sėkla), su apvalkalu arba be apvalkalo. Dažniausiai naudojamas apvalkalas yra molio pagrindu.

1209 29 60

Pašarinių runkelių sėklos (Beta vulgaris var. alba)

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos vadinamosios vienadaigės sėklos, kurios gaunamos arba genetiškai apdorojant arba segmentavimo būdu (segmentuota sėkla), su apvalkalu arba be apvalkalo. Dažniausiai naudojamas apvalkalas yra molio pagrindu.

1209 30 00

Žolinių augalų, daugiausia auginamų dėl jų žiedų, sėklos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos žolinių augalų, išimtinai arba daugiausia auginamų dėl jų žiedų (žiedų, skirtų skynimui, puošimui ir t. t.), sėklos. Šių rūšių sėklos gali būti pateikiamos su apsaugine terpe, pavyzdžiui, celiuliozės pluoštu ar durpėse. Šioje subpozicijoje klasifikuojamos ir kvapiųjų pelėžirnių sėklos (Lathyrus odoratus).

1209 91 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos moliūgų, auginamų kaip daržovės, sėklos, naudojamos sėjai, žmonių maistui (pavyzdžiui, salotoms), maisto pramonėje (pavyzdžiui, kepiniuose) arba medicininiams tikslams.

Taip pat žr. paaiškinimų 1207 99 97 subpozicijos paaiškinimus.

1209 99 10

Miško medžių sėklos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos miško medžių sėklos, net jei importuojanti šalis ketina jas naudoti dekoratyviniams medžiams ar krūmams auginti.

Šioje subpozicijoje sąvoka „medžiai“ reiškia visus medžius, krūmus arba krūminius medžius, kurių šaknys, kamienas ir šakos yra sumedėjusios.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi minėtų rūšių sėklos ir vaisiai, skirti sėjai:

1.

europiniai ir egzotiškų rūšių medžiai, skirti miško želdinimui, turint omenyje medienos gamybą ar siekiant apsaugoti žemę nuo erozijos;

2.

medžiai, naudojami dekoratyviniams tikslams – parkų apželdinimams, viešųjų ir privačių sodų, aikščių, miesto gatvių, kelių, kanalų apsodinimui ir t. t.

Prie antrajai grupei priklausančių medžių (kurie iš esmės yra tų pačių rūšių kaip ir pirmosios grupės medžiai) priklauso tokie medžiai, kurie naudojami ne tik dėl savo lapijos formos ir spalvos (pavyzdžiui, tam tikrų rūšių topoliai, klevai, spygliuočiai ir t. t.), tačiau ir dėl savo žiedų (pavyzdžiui, mimoza, eglūnas, magnolija, alyva, darželinis pupmedis, sakura, Judo medis, rožės) arba dėl ryškios savo vaisių spalvos (pavyzdžiui, vaistinė lauravyšnė, kaulenis, dyglainė).

Tačiau šios sėklos ir vaisiai, net jeigu jie ir skirti sėjai, šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

vaisiai arba riešutai, klasifikuojami 8 skirsnyje (ypač riešutai, pavyzdžiui, kaštainiai, graikiniai riešutai, lazdyno riešutai, karijos, migdolai ir t. t.;

b)

sėklos ir vaisiai, klasifikuojami 9 skirsnyje (pavyzdžiui, kadagio sėklos);

c)

aliejinių kultūrų sėklos ir riešutai, klasifikuojami1201 00–1207 pozicijose (pavyzdžiui, buko riešutai, palmių branduoliai).

Šioje subpozicijoje taip pat neklasifikuojama:

a)

tamarindų sėklos (1209 99 99 subpozicija); ir

b)

gilės ir paprastieji kaštonai (2308 00 40 subpozicija).

1210

Apynių spurgai, švieži arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti, sumalti į miltelius arba nemalti, granuliuoti arba negranuliuoti; lupulinas

1210 20 10

Apynių spurgai, susmulkinti, sumalti į miltelius arba granuliuoti, turintys didesnį lupulino kiekį; lupulinas

Be lupulino šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, savo sudėtyje turintys didesnį lupulino kiekį, gauti malant apynių spurgus, prieš tai mechaniškai pašalinus lapus, stiebus, pažiedes ir žiedynus.

1211

Augalai ir augalų dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti

1211 20 00

Ženšenių šaknys

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos ženšenių (Panax quinquefolium ir Panax ginseng) šaknys. Šaknis yra nuo cilindro iki verpstės formos, su žiedinėmis raukšlėmis viršutinėje dalyje (trečdalis viso šaknies ilgio); dažnai pasidalijusi į kelias atšakas. Išorinė spalva – nuo gelsvai baltos iki rudai-geltonos, o vidus – baltas ir miltingas (išvirus vandenyje tampa kieta kaip ragas). Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos grūstos arba maltos ženšenių šaknys.

1211 90 30

Tonkininės pupelės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos kvapiosios tongapupės (Diptyrex odorata)(Leguminosae šeima) sėklos. Jų sudėtyje yra kumarino ir jos naudojamos parfumerijos pramonėje bei esencijoms, skirtoms dietiniams gėrimams, gaminti.

1211 90 85

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami augalai, augalų dalys, sėklos ir vaisiai, paminėti SS paaiškinimų 1211 pozicijos paaiškinimų vienuoliktojoje pastraipoje, jeigu jie neklasifikuojami pirmesnėje šios pozicijos subpozicijoje, bei toliau išvardyti augalai, augalų dalys ir sėklos:

1.

kanapių dalys, sumaišytos arba nesumaišytos su organinėmis arba neorganinėmis medžiagomis (paprastai naudojamos kaip užpildai);

2.

„apelsinų sėklos“ („orange peas“ arba „orangettes“), tai yra, neprinokę, nevalgomi apelsinai, kurie nukrenta netrukus po to, kai apelsinmedis pražysta. Jie dažniausiai renkami sausi, ypač naudojami eteriniams aliejams ekstrahuoti;

3.

džiovinti kiaulpienės (Taxacum officinale) lapai;

4.

džiovintos rūgštynės (Rumex acetosa);

5.

džiovintos didžiosios nasturtos (Tropaeolum majus).

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos dumblių (1212 pozicija) arba moliūgų sėklos (1207 arba 1209 pozicija).

1212

Saldžiavaisių pupmedžių vaisiai, jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai, cukriniai runkeliai ir cukranendrės, švieži, atšaldyti, sušaldyti arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti; vaisių kauliukai ir branduoliai, taip pat kiti augaliniai produktai (įskaitant neskrudintas Cichorium intybus sativum rūšies trūkažolių šaknis), dažniausiai vartojami žmonių maistui, nenurodyti kitoje vietoje

1212 20 00

Jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai

Žr. SS paaiškinimų 1212 pozicijos paaiškinimų A dalį.

1212 91 20 ir 1212 91 80

Cukriniai runkeliai

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik nenucukrinti runkeliai, kurių sudėtyje esančio cukraus kiekis dažniausiai didesnis kaip 60 % sausosios medžiagos masės. Iš dalies arba visiškai nucukrinti runkeliai klasifikuojami 2303 20 10 arba 2303 20 90 subpozicijoje.

1212 99 30

Saldžiavaisių pupmedžių vaisiai

Žr. SS paaiškinimų 1212 pozicijos paaiškinimų C dalies pirmąją ir antrąją pastraipas.

1212 99 41 ir 1212 99 49

Saldžiavaisių pupmedžių vaisių sėklos

Žr. SS paaiškinimų 1212 pozicijos paaiškinimų C dalies trečiąją pastraipą.

1212 99 70

Kiti

Be produktų, paminėtų SS paaiškinimų 1212 pozicijos paaiškinimų D dalies trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje pastraipose, šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

konijako (konjak, konnyaku) šakniagumbiai, sveiki, grūsti arba malti;

2.

„bičių duonelė“ („pollen flour“) – maži gabalėliai, sulipdyti iš bičių surinktų žiedadulkių, su nektaru, medumi ir bičių seilėmis.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos moliūgų sėklos (1207 arba 1209 pozicija).

1214

Šakniavaisiniai griežčiai, pašariniai runkeliai, pašariniai šakniavaisiai, šienas, mėlynžiedė liucerna, dobilai, bandvikiai, pašariniai kopūstai, granuliuoti arba negranuliuoti

1214 90 10

Pašariniai runkeliai, šakniavaisiniai griežčiai ir kiti pašariniai šakniavaisiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

pašariniai runkeliai (Beta vulgaris var. alba);

2.

šakniavaisiniai griežčiai (Brassica napus var. napobrassica);

3.

kiti pašariniai šakniavaisiai, pavyzdžiui, pašariniai turnipsai (turnips) ir pašarinės morkos.

Įvairios topinambų (pavyzdžiui, Helianthus tuberosus) rūšys klasifikuojamos 0714 pozicijoje, tuo tarpu pastarnokai (Pastinaca sativa) klasifikuojami 7 skirsnyje kaip daržovės (jei švieži ar atšaldyti – 0706 pozicijoje).

13 SKIRSNIS

ŠELAKAS; LIPAI, DERVOS IR KITI AUGALŲ SYVAI BEI EKSTRAKTAI

1301

Šelakas, gamtinės dervos, sakai, lipai ir aliejingosios dervos (oleorezinai) (pavyzdžiui, balzamai)

1301 20 00

Gumiarabikas

Gumiarabikas (arba akacijų derva arba Senegalo derva) pateikiamas gelsvų arba rausvų gabalų pavidalu, yra permatomas ir tirpus vandenyje, bet ne spirite.

1302

Augalų syvai ir ekstraktai; pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai; agaras ir kitos augalinės gleivės bei tirštikliai, modifikuoti arba nemodifikuoti

1302 11 00

Opijus

Žr. SS paaiškinimų 1302 pozicijos paaiškinimų A dalies 1 punktą.

1302 12 00

Saldišaknės

Žr. SS paaiškinimų 1302 pozicijos paaiškinimų A dalies 2 punktą.

1302 19 80

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 1302 pozicijos paaiškinimų A dalies 4–20 punktus.

1302 20 10 ir 1302 20 90

Pektino medžiagos, pektinatai ir pektatai

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 1302 pozicijos paaiškinimų B dalyje.

1302 31 00

Agaras

Žr. SS paaiškinimų 1302 pozicijos paaiškinimų C dalies 1 punktą.

1302 32 10 ir 1302 32 90

Gleivės ir tirštikliai iš saldžiavaisio pupmedžio vaisių, saldžiavaisio pupmedžio vaisių sėklų arba siampupės sėklų, modifikuoti arba nemodifikuoti

Žr. SS paaiškinimų 1302 pozicijos paaiškinimų C dalies 2 punktą.

Šiose subpozicijose neklasifikuojamas mažų, šviesiai geltonų, netaisyklingų formų žvynelių pavidalo siampupės sėklų endospermas (1404 pozicija).

1302 39 00

Kiti

Be produktų, išvardytų SS paaiškinimų 1302 pozicijos paaiškinimų C dalies 3–5 punktuose, šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojama:

1.

ekstraktas, pagamintas iš dumblio Furcellaria fastigiata. Šis dumblis renkamas Danijos pakrantėse, gaunamas tokiu pat būdu ir yra tokios pat formos kaip agaras;

2.

gleivės, išskirtos iš svarainio sėklų;

3.

gleivės, išskirtos iš islandinių samanų;

4.

karageninas ir kalcio, natrio bei kalio karagenatai, net, jei norint užtikrinti pastovų aktyvumą naudojant, standartizuojami pridedant cukrų (pavyzdžiui, sacharozės, gliukozės). Pridėtųjų cukrų kiekis dažniausiai ne didesnis kaip 25 %.

14 SKIRSNIS

AUGALINĖS PYNIMO MEDŽIAGOS; AUGALINIAI PRODUKTAI, NENURODYTI KITOJE VIETOJE

1401

Augalinės medžiagos, daugiausia tinkamos pynimui (pavyzdžiui, bambukai, rotangai (rattans), nendrės, meldai, gluosnių, karklų arba žilvičių vytelės, rafija, valyti, balinti arba dažyti javų šiaudai bei liepų karnos)

1401 10 00

Bambukai

Žr. SS paaiškinimų 1401 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1 punktą.

1401 20 00

Rotangai (rattans)

Žr. SS paaiškinimų 1401 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2 punktą.

1401 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 1401 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 3–7 punktuose. Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami įvairių švendrų (Typha) (pavyzdžiui, plačialapių švendrų (Typha latifolia)) lapai.

1404

Augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje

1404 20 00

Medvilnės pūkai

Žr. SS paaiškinimų 1404 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos A dalį.

1404 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 1404 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos B–F dalyse.

SS paaiškinimų 1404 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos F dalies 7 punkte nurodyti karšuliai yra Dipsacus sativus (ilgagalvių karšulių) rūšies augalai.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamas mažų, šviesiai geltonų, netaisyklingų formų žvynelių pavidalo siampupės sėklų endospermas.

III SKYRIUS

GYVŪNINIAI ARBA AUGALINIAI RIEBALAI IR ALIEJUS BEI JŲ SKILIMO PRODUKTAI; PARUOŠTI VALGOMIEJI RIEBALAI; GYVŪNINIS ARBA AUGALINIS VAŠKAS

15 SKIRSNIS

GYVŪNINIAI ARBA AUGALINIAI RIEBALAI IR ALIEJUS BEI JŲ SKILIMO PRODUKTAI; PARUOŠTI VALGOMIEJI RIEBALAI; GYVŪNINIS ARBA AUGALINIS VAŠKAS

Bendrosios nuostatos

Šio skirsnio subpozicijose sąvoka „naudojimas pramonėje“ reiškia tik tokį naudojimą, kuris yra susijęs su pirminio produkto pasikeitimais.

Kita vertus, kai kuriuose subpozicijose esanti sąvoka „naudojimas technikoje“ nereiškia, kad buvo vykdomas toks pasikeitimas.

Apdorojimai, pavyzdžiui, gryninimas, rafinavimas arba hidrinimas nėra laikomi „naudojimu pramonėje“ ar „naudojimu technikoje“.

Pažymėtina, kad net žmonių maistui vartoti tinkami produktai gali būti skirti naudoti technikoje arba pramonėje.

Šio skirsnio subpozicijose, kuriose klasifikuojami produktai, skirti naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą, klasifikuojami gyvulių ėdalo gamybai naudojami aliejus ir riebalai.

1 papildomosios pastabos a punktas

Skystos augalinio aliejaus frakcijos, gautos atskiriant kietąją fazę, pavyzdžiui, aušinimu, panaudojus organinius tirpiklius, paviršinio aktyvumo medžiagas ir t. t., negali būti laikomos neapdorotais aliejais.


1502 00

Galvijų, avių arba ožkų taukai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje

Šioje pozicijoje be lydytų taukų klasifikuojami ir nelydyti, t. y. taukai, apgaubti savo ląstelinių membranų.

Šioje pozicijoje klasifikuojami:

1.

nelydyti taukai, neapdoroti arba lajaus pavidalo (skerdyklų taukai, skerdenų taukai, nuo žarnų nuimti taukai);

2.

lydyti taukai, įskaitant:

a)

Premier jus“ taukus, kurie yra aukščiausios rūšies valgomasis lajus;

b)

spirginiai (greaves) taukai;

c)

„rūgštieji“ taukai, gaunami verdant žemiausios rūšies nelydytus taukus vandeniniame sieros (sulfato) rūgšties tirpale, kuris hidrolizuoja audinių albuminines medžiagas ir taip išskiria taukus;

3.

taukai, atskirti nuo kaulų arba galvijų, avių ar ožkų atliekų.

Tačiau šioje pozicijoje neklasifikuojamas gyvūnų kaulų ir kaulų smegenų aliejus bei kanopų aliejus (1506 00 00 pozicija).

1503 00

Kiaulinių taukų stearinas, kiaulinių taukų aliejus, oleostearinas, oleoaliejus ir lajaus aliejus, neemulsuoti, nesumaišyti arba neapdoroti kitu būdu

1503 00 11 ir 1503 00 19

Kiaulinių taukų stearinas ir oleosterinas

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 1503 pozicijos paaiškinimų antrojoje ir priešpaskutiniojoje pastraipose.

1503 00 30

Lajaus aliejus, skirtas naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas produktas, aprašytas SS paaiškinimų 1503 pozicijos paaiškinimų penktojoje pastraipoje, jeigu jis skirtas naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą (žr. paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrąsias nuostatas).

1503 00 90

Kiti

Be produktų, nurodytų SS paaiškinimų 1503 pozicijos paaiškinimų trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose, šioje subpozicijoje klasifikuojamas lajaus aliejus, neatitinkantis 1503 00 30 subpozicijai nustatytų kriterijų, pavyzdžiui, lajaus aliejus, skirtas naudoti technikoje.

1504

Žuvų arba žuvų žinduolių taukai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

Žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų A dalies šeštąją ir septintąją pastraipas.

1504 10 10–1504 10 99

Žuvų kepenų taukai ir jų frakcijos

Žr. SS paaiškinimų 1504 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

1504 10 10

Kurių sudėtyje esančio vitamino A kiekis ne didesnis kaip 2 500 IU/g

Vitamino A kiekis gadidae rūšies (menkių, juodadėmių menkių, molvių, merlūzų ir t. t.) žuvų kepenų taukuose dažniausiai ne didesnis kaip 2 500 IU/g.

1504 10 91 ir 1504 10 99

Kiti

Vitamino A kiekis, pavyzdžiui, tunų, otų ir keleto ryklių rūšių kepenų taukuose dažniausiai didesnis kaip 2 500 IU/g.

Aliejai, kurių sudėtyje esantis vitaminų kiekis yra padidintas, klasifikuojami šiose subpozicijose, jeigu jie neprarado žuvų kepenų taukų savybių. Tai būtų, pavyzdžiui, žuvų kepenų taukai, kurių sudėtyje esantis vitamino A kiekis ne didesnis kaip 100 000 IU/g.

1504 20 10 ir 1504 20 90

Žuvų taukai ir aliejus bei jų frakcijos, išskyrus žuvų kepenų taukus

Šiose subpozicijose klasifikuojami visų rūšių žuvų taukai ir aliejus bei jų frakcijos, išskyrus taukus, išekstrahuotus tik iš žuvų kepenų. Čia klasifikuojami:

1.

silkių ir menhadenų (menhaden – į silkes panašios žuvys, žvejojamos tik taukams ekstrahuoti) taukai;

2.

taukai, gauti iš konservavimo metu atsirandančių nuosėdų, kurių vertė žemesnė nei viršuje nusistovėjusių taukų. Komerciškai svarbūs yra taukai, gauti iš Clupeidae šeimos žuvų atliekų, iš tunų ir pelamidžių atliekų bei lašišinių (Salmonidae) žuvų atliekų;

3.

taukai, gauti iš prekyboje esančių įvairių rūšių mažesnės vertės žuvų atliekų;

4.

žuvų stearinas, aprašytas SS paaiškinimų 1504 pozicijos paaiškinimų penktojoje pastraipoje.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami taukai ir aliejus, visų pirma skirti naudoti technikoje ir pramonėje, pavyzdžiui, rauginimui, dažų preparatams, tepimo-aušinimo skysčiui, naudojamam metalų apdirbimui pjovimu, gaminti.

1504 30 10 ir 1504 30 90

Jūrų žinduolių taukai ir aliejus bei jų frakcijos

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

banginių taukai ir neapdorotas spermaceto aliejus, aprašytas SS paaiškinimų 1504 pozicijos paaiškinimų trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose;

2.

jūrų žinduolių varvelis;

3.

irklakojų taukai (ruonių, jūrų vėplių ir jūrų liūtų).

Šiose subpozicijose klasifikuojami jūrų žinduolių taukai ir jų frakcijos, įskaitant iš jų kepenų išekstrahuotus taukus, pavyzdžiui, kašaloto kepenų taukai, kurių sudėtyje yra labai daug vitamino A ir jie pasižymi panašiomis savybėmis kaip žuvų kepenų taukai, klasifikuojami 1504 10 10, 1504 10 91 ir 1504 10 99 subpozicijose.

1505 00

Avių prakaitiniai riebalai ir iš jų gaunamos riebalų medžiagos (įskaitant lanoliną)

1505 00 10

Neapdoroti avių prakaitiniai riebalai

Žr. SS paaiškinimų 1505 pozicijos paaiškinimų pirmąją pastraipą.

1505 00 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

lanolinas, aprašytas SS paaiškinimų 1505 pozicijos paaiškinimų antrojoje, trečioje ir ketvirtojoje pastraipose;

2.

skystos ir kietos riebalų medžiagos, išskirtos iš avių prakaitinių riebalų (avių prakaitinių riebalų oleinas ir avių prakaitinių riebalų stearinas). Jos atitinkamai gaunamos nudistiliavus avių prakaitinius riebalus, o po to juos išspaudus.

1506 00 00

Kiti gyvūniniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

Šioje pozicijoje neklasifikuojami nevalgomi gyvūninių riebalų ir aliejaus mišiniai arba preparatai, pavyzdžiui, skerdyklų riebalai, gauti iš įvairių gyvūnų, arba gyvūninių ir augalinių riebalų ir aliejaus mišiniai arba preparatai, pavyzdžiui, kepimo riebalų atliekos (1518 pozicija).

1507

Sojų aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1507 10 10 ir 1507 10 90

Neapdorotas aliejus, išvalytas arba neišvalytas nuo gleivių

Sąvoką „neapdorotas“ žr. šio skirsnio 1 papildomosios pastabos a, b ir c punktuose.

1507 90 10 ir 1507 90 90

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojamas ir rafinuotas sojų aliejus.

1508

Žemės riešutų aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1508 10 10 ir 1508 10 90

Neapdorotas aliejus

Žr. šio skirsnio 1 papildomosios pastabos a ir b punktus.

1508 90 10 ir 1508 90 90

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojamas rafinuotas žemės riešutų aliejus.

1509

Alyvuogių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

Šioje pozicijoje klasifikuojamas alyvuogių aliejus privalo atitikti šiuos tris reikalavimus:

1.

turi būti gautas apdorojant tik alyvmedžio vaisius (Olea europaea L.);

2.

turi būti gautas naudojant tik mechanines arba kitas fizines priemones (pavyzdžiui, spaudžiant), tačiau išskyrus apdorojimą panaudojant tirpiklius (žr. šio skirsnio 2 pastabą);

3.

neturi būti reesterintas arba sumaišytas su kitu aliejumi, įskaitant alyvuogių išspaudų aliejų, klasifikuojamą 1510 00 pozicijoje.

1509 10 10

Klasikinis alyvuogių aliejus („lampante“)

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos B dalies I grupę.

1509 10 90

Kitas

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos B dalies II grupę.

1509 90 00

Kiti

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos C dalį.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas ne tik rafinuotas alyvuogių aliejus, bet taip pat rafinuotas alyvuogių aliejus, sumaišytas su pirmojo spaudimo alyvuogių aliejumi.

1510 00

Kitas aliejus ir jo frakcijos, gauti tik iš alyvuogių, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, įskaitant šio aliejaus arba jo frakcijų mišinius su aliejumi arba frakcijomis, klasifikuojamus 1509 pozicijoje

Šioje pozicijose klasifikuojamas tik toks aliejus, kuris atitinka reikalavimus, išdėstytus paaiškinimų 1509 pozicijos paaiškinimų 1 punkte. Kaip ir 1509 pozicijoje klasifikuojamas aliejus, 1510 00 pozicijoje klasifikuojamas aliejus neturi būti reesterintas arba sumaišytas su kitu aliejumi, t. y. aliejumi, išskyrus alyvuogių aliejų, tačiau:

jis gali būti ekstrahuotas naudojant tirpiklius arba fizines priemones;

jis gali būti sumaišytas su aliejumi arba jo frakcijomis, klasifikuojamomis 1509 pozicijoje; dažniausiai pasitaikantis mišinys sudarytas iš rafinuoto alyvuogių išspaudų aliejaus ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus.

1510 00 10

Neapdorotas aliejus

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos D dalį.

1510 00 90

Kitas

Šioje subpozicijoje klasifikuojama rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus ir alyvuogių išspaudų aliejaus bei pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus mišiniai.

1511

Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1511 10 10 ir 1511 10 90

Neapdorotas aliejus

Žr. šio skirsnio 1 papildomosios pastabos a ir b punktus.

Neapdorotas palmių aliejus genda greičiau nei kitas aliejus, nes jo sudėtyje yra didelis kiekis laisvųjų riebalų rūgščių.

1511 90 11 ir 1511 90 19

Kietosios frakcijos

Šiose subpozicijose klasifikuojamas palmių stearinas.

1511 90 91 ir 1511 90 99

Kitas

Šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

rafinuotas palmių aliejus;

2.

skysta palmių aliejaus frakcija, gauta atskyrus kietąją fazę aušinimo būdu arba panaudojus organinius tirpiklius ar paviršinio aktyvumo medžiagas. Šią frakciją (palmių oleinas), kurios sudėtyje esančių riebalų rūgščių sudėtis kai kuriais atvejais gali būti labai panaši į nefrakcionuotame palmių aliejuje esančių riebalų rūgščių sudėtį, paprastai galima atskirti palyginus juose esančių trigliceridų kiekius su trigliceridų kiekiais tipiškame nefrakcionuotame palmių aliejuje. Trigliceridų, kurių sudėtyje yra didesnis anglies atomų skaičius (C52 ir C54), daugiau randama skystose frakcijose nei nefrakcionuotame aliejuje, tuo tarpu kietojoje frakcijoje vyrauja trigliceridai, kurių sudėtyje yra santykinai mažesnis anglies atomų skaičius (C50 ir C48).

1512

Saulėgrąžų, dygminų arba vilnamedžių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1512 11 91

Saulėgrąžų aliejus

Žr. šio skirsnio 1 papildomosios pastabos a ir b punktus kartu su SS paaiškinimų 1512 pozicijos paaiškinimų A dalimi.

1512 11 99

Dygminų aliejus

Žr. šio skirsnio 1 papildomosios pastabos a ir b punktus kartu su SS paaiškinimų 1512 pozicijos paaiškinimų B dalimi.

1512 19 90

Kitas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas rafinuotas saulėgrąžų aliejus ir rafinuotas dygminų aliejus.

1512 21 10–1512 29 90

Vilnamedžių aliejus ir jo frakcijos

Žr. SS paaiškinimų 1512 pozicijos paaiškinimų C dalį.

1514

Rapsų, rapsukų arba garstyčių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1514 11 10–1514 19 90

Mažai eruko rūgšties turintis rapsų arba rapsukų aliejus ir jo frakcijos

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą ir SS paaiškinimų 1514 pozicijos paaiškinimų A dalies antrosios pastraipos antrąjį sakinį.

1515

Kiti nelakieji augaliniai riebalai ir aliejus (įskaitant simondsijų aliejų) ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti

1515 30 10 ir 1515 30 90

Ricinos aliejus ir jo frakcijos

Ricinos aliejus taip pat vadinamas „palma Christi“ aliejumi ir „kerva“ aliejumi.

Šiose subpozicijose neklasifikuojamas Curcas aliejus (arba vidurius liuosuojantis aliejus), išekstrahuotas iš Jatraopha curcas medžio (Euphorbiaceae šeima) sėklų, dažnai vadinamas „amerikiniu ricinos aliejumi“ arba „laukinių augalų (wild) ricinos aliejumi“ (1515 90 40–1515 90 99 subpozicijos).

1517

Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje

Sąvokos „margarinas“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 1517 10 ir 1517 90 subpozicijų paaiškinimuose.

1517 10 10 ir 1517 10 90

Margarinas, išskyrus skystąjį margariną

Žr. SS paaiškinimų 1517 pozicijos paaiškinimų penktosios pastraipos A dalį.

Pažymėtina, kad klasifikuojant produktus šiose subpozicijose vandens kiekis nėra lemiantis faktorius.

1521

Augalinis vaškas (išskyrus trigliceridus), bičių vaškas, kitas vabzdžių vaškas ir spermacetas, rafinuoti arba nerafinuoti, dažyti arba nedažyti

1521 10 00

Augalinis vaškas

Be produktų, aprašytų SS paaiškinimų 1521 pozicijos paaiškinimų I grupėje, šioje subpozicijoje klasifikuojamas kavos vaškas, kuris natūraliai susidaro visose kavos krūmo dalyse (pupelėse, žievėje, lapuose ir t. t.) ir yra kavos be kofeino gamybos šalutinis produktas. Jis yra juodos spalvos, kvepia kava ir naudojamas tam tikriems valymo produktams gaminti.

1521 90 91

Žaliaviniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas vaškas, esantis natūraliuose koriuose.

1521 90 99

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas vaškas, presuotas arba rafinuotas, balintas arba nebalintas ar dažytas arba nedažytas.

1522 00

Degra; riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos

1522 00 31 ir 1522 00 39

Kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas

Žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą, kurioje nurodytos šiose subpozicijose neklasifikuojamos atliekos.

IV SKYRIUS

PARUOŠTI MAISTO PRODUKTAI; NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS; TABAKAS IR PERDIRBTI TABAKO PAKAITALAI

16 SKIRSNIS

GAMINIAI IŠ MĖSOS, ŽUVIES ARBA VĖŽIAGYVIŲ, MOLIUSKŲ ARBA KITŲ VANDENS BESTUBURIŲ

Bendrosios nuostatos

Apie sudėtinių maisto produktų (įskaitant taip vadinamus „paruoštus maisto produktus“), kurių sudėtyje yra, pavyzdžiui, dešros, mėsos, mėsos subproduktų, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių arba įvairių šių produktų kombinacijų (derinių), kartu su daržovėmis, spagečiais, padažu ir t. t., klasifikavimą žr. šio skirsnio 2 pastabą ir SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų priešpaskutiniąją pastraipą.

2 pastabos pirmosios pastraipos antrasis sakinys (klasifikuojama pozicijoje, atitinkančioje sudedamąją dalį arba sudedamąsias dalis, kurios masė vyrauja) taip pat taikomas ir nustatant subpozicijas. Tačiau minėtos nuostatos netaikomos produktams, kurių sudėtyje yra kepenų, klasifikuojamiems 1601 00 ir 1602 pozicijose (žr. pastabos 2 pastraipą).

2 papildomoji pastaba

Kaip taisyklė, gabalas, iš kurio gauta dalis, yra identifikuojamas tik tada, kai tos dalies išmatavimai apytiksliai yra ne mažesni kaip 100 × 80 × 2 mm.

Sąvoka „jų dalys“ taikoma tik toms dalims, kai gabalas, iš kurio jos išpjautos (pavyzdžiui, kumpiai), gali būti nustatytos neabejotinai tiksliai, o ne atmetimo principu.


1601 00

Dešros ir kiti panašūs produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo; maisto produktai, daugiausia pagaminti iš šių produktų

Tai, kad prekybos tikslais tam tikri produktai gali būti pavadinti „dešromis ir panašiais produktais“, nėra jų klasifikavimą šioje pozicijoje nulemiantis faktorius.

Kapoti arba smulkinti mėsos produktai, kuriems yra suteikta forma dėl jų supakavimo į skardines arba kitas kietas cilindro arba kitokios formos talpyklas, neklasifikuojami šioje pozicijoje kaip „dešros“.

1601 00 10

Iš kepenų

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos dešros ir panašūs produktai, kurių sudėtyje yra kepenų, su mėsos, mėsos subproduktų, riebalų ir t. t. priedais arba be jų, jei kepenys suteikia produktams jų esminį požymį. Šie produktai dažniausiai būna virti arba kartais rūkyti, juos atpažinti dažniausiai galima pagal specifinį kepenų skonį.

1601 00 91

Dešros, sausos arba tepamos, nevirtos ir nekeptos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos nevirtos ir nekeptos dešros ir panašūs produktai, jei jie yra subrandinti (pavyzdžiui, džiovinant ore) ir paruošti tiesiogiai vartoti maistui.

Tokie produktai taip pat gali būti ir rūkyti, jei rūkymas nesukelia visų albuminų koaguliacijos, kuri gali kilti apdorojant karščiu, pavyzdžiui, rūkant produktą aukštoje temperatūroje.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos dešros, kurios paprastai valgomos griežinėliais (pavyzdžiui, saliamis, Arles dešros, Plockwurst), taip pat tepamos dešros, pavyzdžiui, Teewurst.

1601 00 99

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

nebrandintos šviežios dešros ir panašūs produktai;

2.

virtos dešros, pavyzdžiui, Frankfurto dešrelės, Strasbūro dešrelės, Vienos dešrelės, mortadelės (mortadellas), iš žarnokų pagamintos dešrelės, vadinamos „anddouilles“ ir „andouillettes“, dešros, vadinamos „white puddings“ ir „black puddings“, bei kiti panašūs firminiai produktai.

1602

Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo

1602 10 00

Homogenizuoti produktai

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą.

1602 20 10 ir1602 20 90

Iš bet kurių gyvūnų kepenų

Šiose subpozicijose klasifikuojami paruošti arba konservuoti produktai, kurių sudėtyje yra kepenų, sumaišyti arba nesumaišyti su mėsa ar kitais mėsos subproduktais, jei kepenys suteikia produktams jų esminį požymį. Pagrindiniai šiose subpozicijose klasifikuojami produktai yra gaminami iš žąsų arba ančių kepenų (1602 20 10 subpozicija).

1602 31 11–1602 39 80

Iš naminių paukščių, klasifikuojamų 0105 pozicijoje

Šiose subpozicijose klasifikuojama paukštiena ir paukštienos dalys, konservuoti po jų išvirimo ar iškepimo.

Prie tokių produktų priklauso:

1.

viščiukai drebučiuose;

2.

viščiukų pusės arba ketvirčiai padaže ir sveikos kalakutų, žąsų arba viščiukų kojos, sušaldytos arba nesušaldytos;

3.

vištienos paštetas (kurį daugiausia sudaro vištienos mėsa su veršienos, kiaulienos riebalų, trumų ir prieskonių priedais), sušaldytas arba nesušaldytas;

4.

paruošti patiekalai, kurių sudėtyje yra naminių paukščių mėsos (pagrindinė sudėtinė dalis) ir kitų produktų, pavyzdžiui, daržovių, ryžių arba makaronų tipo produktų. Šios kategorijos patiekalų pavyzdžiai – maisto produktai, vadinami „viščiukas su ryžiais“ ir „viščiukas su grybais“, taip pat sušaldyti vištienos patiekalai, supakuoti į padėkliukus, kuriuose mėsa atskirta nuo įvairių kitų tokio patiekalo sudėtinių dalių.

Nustatant naminių paukščių mėsos ar mėsos subproduktų procentinį kiekį, turi būti neatsižvelgiama į bet kokių kaulų masę.

1602 31 11

Pagaminti vien tiktai iš nevirtos arba nekeptos kalakutienos

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

1602 32 11

Nevirti ir nekepti

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

1602 39 21

Nevirti ir nekepti

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

1602 41 10 ir 1602 41 90

Kumpiai ir jų dalys

Žr. šio skirsnio 2 papildomąją pastabą, kurioje apibrėžtas sąvokos „jų dalys“ taikymas, taip pat žr. susijusius paaiškinimus.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami kapoti arba smulkiai malti produktai, net jei jie ir pagaminti iš kumpių ar jų dalių.

1602 42 10 ir 1602 42 90

Mentės ir jų dalys

Žr. šio skirsnio 2 papildomąją pastabą, kurioje apibrėžtas sąvokos „jų dalys“ taikymas, taip pat žr. susijusius paaiškinimus.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami kapoti ar smulkiai malti produktai, net jei jie ir pagaminti iš menčių ar jų dalių.

1602 49 11–1602 49 50

Naminių kiaulių

Dėl bet kokios rūšies mėsos ar mėsos subproduktų, įskaitant bet kokios rūšies ar kilmės riebalus, procentinio dydžio nustatymo žr. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 226/89 (OL L 29, 1989 1 31, p. 11).

Nustatant šiuos procentinius dydžius, neatsižvelgiama į želatinos ar padažo kiekius.

1602 49 15

Kiti mišiniai iš kumpio (kojų), mentės, nugarinės arba sprandinės ir jų dalių

Žr. šio skirsnio 2 papildomąją pastabą, kurioje apibrėžtas sąvokos „jų dalys“ taikymas, taip pat žr. susijusius paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami mišiniai savo sudėtyje turi turėti bent vieną iš šios subpozicijos pavadinime nurodytų produktų (ir (arba) jų dalių), tačiau tie produktai neprivalo mišiniui suteikti jo esminį požymį. Mišinyje taip pat gali būti ir kitų gyvūnų mėsos ar mėsos subproduktų.

1602 50 10

Nevirti ir nekepti; virtos arba keptos mėsos arba mėsos subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

1602 50 31

Sūdyta jautiena, sandariai įpakuota

1602 50 31 subpozicijoje sąvoka „sandariai įpakuota“ reiškia produktus, supakuotus į talpyklas, kurios buvo užsandarintos vakuume arba ne vakuume, siekiant apsaugoti, kad į talpyklą nepatektų arba iš jos neišeitų oras ar kitos dujos. Kartą talpyklą atidarius, pirminis užsandarinimas yra nepataisomai sugadinamas.

Šioje subpozicijoje, inter alia, klasifikuojami produktai, sandariai įpakuoti plastikiniuose maišeliuose, vakuume arba ne vakuume.

1602 90 61

Nevirti ir nekepti; virtos arba keptos mėsos arba mėsos subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

1602 90 72 ir 1602 90 74

Nevirti ir nekepti; virtos arba keptos mėsos arba mėsos subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

1604

Gaminiai arba konservai iš žuvų; ikrai ir ikrų pakaitalai, pagaminti iš žuvų ikrelių

Žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastabą.

1604 12 91

Sandariai įpakuotos

Žr. paaiškinimų 1602 50 31 subpozicijos paaiškinimus.

1604 14 16

Nugarinė

Šioje subpozicijoje klasifikuojama tik filė, apibrėžta SS paaiškinimų 0304 pozicijos paaiškinimų 1 punkte, ir turinti šias tris savybes:

yra kepta arba virta,

be skystos pakavimo terpės yra supakuota į maišelius (arba į vyniojamąjį popierių), tinkamus naudoti maisto pakavimui, kurie yra vakuuminiai ar ne vakuuminiai arba užlydyti ar neužlydyti, ir

yra sušaldyta.

1604 19 31

Nugarinė

Žr. paaiškinimų 1604 14 16 subpozicijos paaiškinimus.

1604 20 05

Produktai iš surimių

Žr. paaiškinimų 0304 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai yra pagaminti iš surimių, sumaišytų su kitais produktais (pavyzdžiui, miltais, krakmolu, baltymais, vėžiagyvių mėsa, prieskoniais, aromatinėmis ir dažiosiomis medžiagomis). Jie yra termiškai apdoroti ir dažniausiai pateikiami sušaldyti.

1605

Vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai, gaminiai arba konservai

Žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastabą.

1605 20 10

Sandariai įpakuotos

Žr. paaiškinimų 1602 50 31 subpozicijos paaiškinimus.

1605 90 11

Sandariai įpakuotos

Žr. paaiškinimų 1602 50 31 subpozicijos paaiškinimus.

17 SKIRSNIS

CUKRŪS IR KONDITERIJOS GAMINIAI IŠ CUKRAUS

1701

Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas

1701 11 10–1701 12 90

Žaliavinis cukrus (pusgaminis), į kurį nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą.

Šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

tam tikras baltasis nerafinuotas cukrus;

2.

žemo poliarizacijos laipsnio rudasis cukrus, gautas per antrąjį ir trečiąjį apdorojimus cukraus gamybos procese, kurio spalva dėl didelio melasos kiekio yra nuo geltonos iki tamsiai rudos ir kurio sudėtyje esantis sacharozės kiekis dažniausiai sudaro nuo 85 iki 98 % masės;

3.

mažiau išgrynintas cukrus, pagaminamas rafinavimo proceso metu arba gaminant ledinukus (pavyzdžiui, gabalinis, rudasis cukrus).

1701 11 10 ir 1701 11 90

Cukranendrių cukrus

Žr. SS paaiškinimų 1701 11 ir 1701 12 subpozicijų paaiškinimus.

1701 12 10 ir 1701 12 90

Cukrinių runkelių cukrus

Žr. SS paaiškinimų 1701 11 ir 1701 12 subpozicijų paaiškinimus.

1701 91 00

Į kurį pridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas cukrus su aromatinėmis arba dažančiosiomis medžiagomis, net jei jo sudėtyje esantis sacharozės kiekis yra mažesnis kaip 99,5 % masės.

1701 99 10

Baltasis cukrus

Žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas baltasis cukrus, rafinuotas arba nerafinuotas, dėl jo sudėtyje esančio didelio sacharozės kiekio (ne mažesnio kaip 99,5 % masės) dažniausiai yra baltos spalvos.

17 skirsnio 3 papildomojoje pastaboje nurodytas poliarimetrinis metodas, taikomas baltojo cukraus sudėtyje esančiam sacharozės kiekiui nustatyti, aprašytas Komisijos direktyvos 79/796/EEB II priede (10 metodas) (OL L 239, 1979 9 22, p. 24).

1702

Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus)

1702 11 00 ir 1702 19 00

Laktozė ir laktozės sirupas

Žr. SS paaiškinimų 1702 pozicijos paaiškinimų A dalies 1 punktą ir B dalies pirmąją pastraipą.

1702 30 10

Izogliukozė

Žr. šio skirsnio 5 papildomąją pastabą.

1702 30 50 ir1702 30 90

Kiti

Sąvoka „sausajame produkte“, taikoma gliukozės masės procentiniam dydžiui apskaičiuoti, reiškia, kad laisvasis vanduo ir kristalizacinis vanduo neįskaitomi.

1702 40 10

Izogliukozė

Žr. šio skirsnio 5 papildomąją pastabą.

1702 60 10

Izogliukozė

Žr. šio skirsnio 5 papildomąją pastabą.

1702 60 80

Inulino sirupas

Žr. šio skirsnio 6 papildomosios pastabos a punktą.

1702 90 30

Izogliukozė

Žr. šio skirsnio 5 papildomąją pastabą.

1702 90 80

Inulino sirupas

Žr. šio skirsnio 6 papildomosios pastabos b punktą.

1702 90 95

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

maltozė, išskyrus chemiškai gryną maltozę;

2.

invertuotasis cukrus;

3.

sacharozės sirupai (išskyrus klevų sirupą), nedažyti ir nearomatizuoti;

4.

produktai, gauti hidrolizinant ir koncentruojant neapdorotas cukranendrių sultis, ir daugiausia naudojami kaip maistinė terpė antibiotikų gamyboje ir taip pat etilo alkoholio gamyboje;

5.

laktulozė, išskyrus chemiškai gryną laktulozę.

1703

Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų

1703 10 00

Cukranendrių melasa

Žr. SS paaiškinimų 1703 10 subpozicijos paaiškinimus.

1704

Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kavos

1704 10 10 ir1704 10 90

Kramtomoji guma, su cukraus apvalkalu arba be jo

Šiose subpozicijose, nepriklausomai nuo pateikiamo pavidalo (plytelės, tabletės su cukraus apvalkalu, rutuliukai ir t. t.), klasifikuojama saldinta kramtomoji guma, kurios sudėtyje yra čiklės dervos (chicle gum) arba kitų panašių nevalgomųjų produktų, įskaitant „burbulinę gumą“ („bubble gum“).

1704 90 10

Saldišaknės ekstraktas, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas saldišaknės ekstraktas, pateikiamas plytelių, lazdelių, pastilių ir t. t. pavidalu, arba ne, kurio sudėtyje esanti sacharozė sudaro daugiau kaip 10 % masės, tačiau nėra jokių kitų cukrų, aromatinių ar kitų medžiagų priedų.

Saldišaknės ekstraktas, kuris pridėjus kitų medžiagų yra paruoštas kaip konditerijos gaminys, nepriklausomai nuo jo sudėtyje esančio sacharozės kiekio, klasifikuojamas 1704 90 99 subpozicijoje.

1704 90 30

Baltasis šokoladas

Žr. SS paaiškinimų 1704 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos vi punktą.

1704 90 51–1704 90 99

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojama daugelis cukraus produktų, kurie paprastai vadinami „saldainiais“ arba „konditerijos gaminiais“. Šie gaminiai klasifikuojami šiose subpozicijose net ir tuo atveju, jei jų sudėtyje yra geriamo alkoholio ar alkoholinio likerio.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos konditerinės masės minkštiems, lengvai tirpstantiems saldainiams (fondants), marcipanams, nugai ir t. t. gaminti, kurios konditerijoje naudojamos kaip pusfabrikačiai ir dažniausiai tiekiamos plytelių arba briketų pavidalu. Šie pusfabrikačiai klasifikuojami šiose subpozicijose net ir tada, kai pagaminus galutinius produktus cukraus kiekis juose padidėja, jei dėl savo sudėties jie konkrečiai skirti tik tam tikriems konditerijos produktams gaminti.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami:

a)

valgomieji ledai, net ir tada, kai jie pateikiami ant pagaliuko (primena ledinuką ant pagaliuko) (2105 00 pozicija);

b)

konditerijos gaminiai, kurių sudėtyje yra kakavos, įvairiomis proporcijomis sumaišyti su konditerijos gaminiais, kurių sudėtyje nėra kakavos, ir supakuoti pardavimui kaip mišiniai (1806 pozicija).

1704 90 51

Konditerinės masės, įskaitant marcipaną, tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne mažesnė kaip 1 kg

Žr. SS paaiškinimų 1704 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos iv ir ix punktus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami cukraus apvalkalui arba glazūrai skirti mišiniai.

1704 90 55

Pastilės ir žirneliai nuo gerklės skausmo ir nuo kosulio

Žr. SS paaiškinimų 1704 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos v punktą.

1704 90 61

Su cukraus apvalkalu (dražė)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami cukraus konditerijos gaminiai, pavyzdžiui, migdolai su kietu cukraus apvalkalu. Tokie saldainiai („panned“ sweets) gaminami merkiant saldainio branduolį (pavyzdžiui, migdolo riešutą) į indą su cukraus sirupu; indą sukant, saldainio branduolys apkimba cukrumi. Aušdamas cukrus sudaro atskirą išorinį apvalkalą.

1704 90 65

Konditerijos gaminiai-guminukai ir konditerijos gaminiai iš drebučių, įskaitant vaisių pastas, turinčias konditerijos gaminių iš cukraus pavidalą

Konditerijos gaminiai-guminukai ir gaminiai iš drebučių yra produktai, pagaminti iš želė sudarančių medžiagų (pavyzdžiui, gumiarabiko, želatinos, pektino ir tam tikrų krakmolo rūšių) bei cukraus ir aromatinių medžiagų. Jie gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, žmonių ar gyvūnų pavidalo.

1704 90 71

Saldainiai iš virtos cukraus masės, įdaryti arba neįdaryti

Saldainiai iš virtos cukraus masės yra kieti, kartais trapūs, gali būti skaidrūs arba matiniai. Daugiausia jie sudaryti iš cukraus, kuris buvo verdamas ir į kurį, siekiant pagaminti skirtingų skonių, konsistencijų ir spalvų saldainius, buvo pridėti nedideli kitų medžiagų (išskyrus riebalus) kiekiai. Tokie produktai taip pat gali būti su įdaru.

1704 90 75

Kieti saldainiai iš cukraus ir sviesto („irisai“), karamelės ir panašūs saldainiai

Kieti saldainiai iš cukraus ir sviesto („irisai“), karamelės ir panašūs saldainiai yra produktai, kurie kaip ir saldainiai iš virtos cukraus masės gaminami verdant cukrų, tačiau juose yra pridėta riebalų.

1704 90 81

Presuotos tabletės

Presuotos tabletės yra konditerijos gaminiai iš cukraus, su rišikliu arba be rišiklio, pateikiami įvairiais pavidalais, gautais presuojant.

1704 90 99

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami šie konditerijos gaminiai iš cukraus, nenurodyti pirmesnėse subpozicijose:

1.

minkšti, lengvai tirpstantys saldainiai (fondants);

2.

marcipanai pakuotėse, skirtose tiesiogiai vartoti maistui, kurių neto masė mažesnė kaip 1 kg (marcipanai, pateikiami kitose pakuotėse, klasifikuojami 1704 90 51 subpozicijoje);

3.

nuga;

4.

saldišaknės ekstraktas, supakuotas kaip konditerijos gaminys.

18 SKIRSNIS

KAKAVA IR GAMINIAI IŠ KAKAVOS

1801 00 00

Kakavos pupelės, sveikos arba skaldytos, žalios arba skrudintos

Kakavos pupelių sudėtyje esantys riebalai, vadinami kakavos sviestu, sudaro 49–54 % masės, krakmolas – 8–10 % masės, baltymai – 8–10 % masės, teobrominas – 1–2 % masės, taninai (katecholis arba „raudonoji kakava“) – 5–10 % masės, celiuliozė – 4–6 % masės ir mineralai – 2–3 % masės, taip pat yra sterolių (vitamino D) ir įvairių fermentų.

1803

Kakavos pasta, iš kurios pašalinti arba nepašalinti riebalai

Šioje pozicijoje klasifikuojama kakavos pasta, gabalų arba ne gabalų pavidalu, kuri, siekiant padidinti jos tirpumą, buvo apdorota šarminėmis medžiagomis. Šioje pozicijoje neklasifikuojama kakavos pasta, kuri buvo apdorota tokiu pačiu būdu, tačiau yra miltelių pavidalo (1805 pozicija).

1805 00 00

Kakavos milteliai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

Kakavos milteliai, į kuriuos pridėti nedideli (apie 5 % masės) lecitino kiekiai, klasifikuojami šioje pozicijoje, kadangi šių priedų tikslas – padidinti kakavos miltelių gebėjimą sudaryti dispersijas skysčiuose ir tuo būdu palengvinti gėrimų, daugiausia sudarytų iš kakavos (tirpios kakavos), ruošimą.

1806

Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos

1806 20 10

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 31 % masės kakavos sviesto arba kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 31 % masės kakavos sviesto ir pieno riebalų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai paprastai vadinami „couverture“ šokoladu arba pienišku „couverture“ šokoladu.

1806 20 30

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 25 % masės, bet mažiau kaip 31 % masės kakavos sviesto ir pieno riebalų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai paprastai vadinami „pienišku šokoladu“.

1806 20 50

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 18 % masės kakavos sviesto

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai paprastai vadinami „šokoladu be priedų“ („plain chocolate“).

1806 20 70

Pieniško šokolado trupiniai

Pieniško šokolado trupiniai gaminami džiovinant vakuume vandeninį cukraus, pieno ir kakavos mišinį; dažniausiai šis procesas naudojamas pieniškam šokoladui gaminti. Trupiniai gali būti netaisyklingų, trapių gabaliukų arba miltelių pavidalo. Pieniško šokolado trupinių sudėtyje paprastai būna 35–70 % masės cukraus, 15–50 % masės sauso pavidalo pieno ir 5–30 % masės kakavos.

Specifinis trupinių gamybos procesas sukelia šių sudėtinių dalių kristalizaciją.

1806 20 95

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kiti kakavos produktai, ypač praline pasta ir šokolado tepiniai.

1806 31 00

Įdaryti

Žr. SS paaiškinimų 1806 31 subpozicijos paaiškinimus.

1806 32 10

Su javų, grūdų, vaisių arba riešutų priedais

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas kietų briketų, plytelių arba juostelių pavidalo šokoladas, kurio sudėtyje yra javų grūdų, vaisių arba riešutų priedų, skaldytų arba neskaldytų, pasiskirsčiusių visame šokolade.

1806 90 11 ir 1806 90 19

Šokoladiniai saldainiai, įdaryti arba neįdaryti

Sąvokai „įdarytas“, mutatis mutandis, taikomi SS paaiškinimų 1806 31 subpozicijos paaiškinimai.

Šiose subpozicijoje klasifikuojami produktai, kurie paprastai suvalgomi vienu kąsniu, ir kuriuos sudaro:

įdarytas šokoladas, arba

šokoladas, kombinuotas su bet kokių kitų valgomųjų medžiagų sluoksniais, arba

šokolado mišiniai su bet kokiais valgomaisiais maisto produktais.

1806 90 11

Su alkoholiu

Šokoladinių saldainių asorti, kuriuose vieni saldainiai yra su alkoholiu, kiti – be alkoholio, klasifikuojami vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktu.

1806 90 19

Kiti

Žr. paaiškinimų 1806 90 11 subpozicijos paaiškinimus.

1806 90 31

Įdaryti

Sąvokai „įdaryti“, mutatis mutandis, taikomi paaiškinimų 1806 31 subpozicijos paaiškinimai.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami įdaryti šokoladiniai velykiniai kiaušiniai ir kiti neįprastų formų gaminiai.

1806 90 39

Neįdaryti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami šokoladiniai vermišeliai, dribsniai ir panašūs gaminiai, taip pat vientisi (netuščiaviduriai) arba tuščiaviduriai šokoladiniai kiaušiniai ir figūrėlės.

1806 90 50

Konditerijos gaminiai iš cukraus ir jų pakaitalai, pagaminti iš cukraus pakaitalų, turintys kakavos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami konditerijos gaminiai iš cukraus, klasifikuojami 1704 pozicijoje, pavyzdžiui, kieti saldainiai iš cukraus ir sviesto („irisai“) ir gaminiai su cukraus apvalkalu, į kuriuos pridėta kakavos.

1806 90 60

Tepiniai su kakava

Šioje subpozicijoje klasifikuojami šokoladiniai tepiniai, tiesiogiai išfasuoti į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 2 kg.

1806 90 90

Kiti

Atsižvelgiant į SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrosiose nuostatose nurodytas išimtis šioje subpozicijoje klasifikuojami tam tikri milteliai, kurių sudėtyje yra kakavos, skirti kremams, valgomiesiems ledams, desertams ir panašiems produktams gaminti.

19 SKIRSNIS

GAMINIAI IŠ JAVŲ, MILTŲ, KRAKMOLO ARBA PIENO; MILTINIAI KONDITERIJOS GAMINIAI

Bendrosios nuostatos

„Kakavos miltelių kiekis“, esantis šiame skirsnyje klasifikuojamų produktų sudėtyje, apskaičiuojamas dauginant teobromino ir kofeino kiekių sumą iš koeficiento 31.

Teobromino ir kofeino kiekiai nustatomi didelio efektyvumo skysčių chromatografijos metodu (DESCh).

1901

Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje

1901 20 00

Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos sumaišytos tešlos, nurodytos SS paaiškinimų 1901 pozicijos paaiškinimų II grupės aštuntosios pastraipos 7 ir 8 punktuose.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami džiovinti arba kepti sausblyniai iš miltų ar krakmolo, kurie skirti arba neskirti naudoti kepiniuose (1905 pozicija).

1901 90 11 ir 1901 90 19

Salyklo ekstraktas

Žr. SS paaiškinimų 1901 pozicijos paaiškinimų I grupę.

Salyklo ekstrakte yra dekstrinų, maltozės, baltymų, vitaminų, enzimų ir aromatinių medžiagų.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami produktai kūdikiams, skirti mažmeninei prekybai, kurių sudėtyje yra salyklo ekstrakto, net jei salyklo ekstraktas yra pagrindinė šių produktų sudėtinė dalis (1901 10 00 subpozicija).

1902

Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa ar kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, lakštiniai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas

1902 20 91

Virti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami apvirti tešlos gaminiai.

1902 40 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas paruoštas kuskusas, pavyzdžiui, kuskusas su mėsa, daržovėmis ir kitomis sudėtinėmis dalimis, jeigu mėsos kiekis gaminyje ne didesnis kaip 20 % masės.

1904

Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje

Žr. šio skirsnio 3 ir 4 pastabas.

1904 10 10–1904 10 90

Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus

SS paaiškinimų 1904 pozicijos paaiškinimų A dalies ketvirtojoje pastraipoje nurodytu būdu pagaminti produktai, įskaitant iš kitų javų grūdų pagamintus produktus, klasifikuojami šiose subpozicijose ir tuo atveju, jei jie po išpūtimo paverčiami miltais, rupiniais arba granulėmis.

Šiose subpozicijose klasifikuojamos netaisyklingų formų pakavimo medžiagos, pagamintos išspaudimo (extrusion) būdu iš, pavyzdžiui, kukurūzų rupinių, net ir tada, kai jos padaromos netinkamomis vartoti žmonių maistui.

1904 20 10–1904 20 99

Paruošti maisto produktai, pagaminti iš neskrudintų javų grūdų dribsnių arba iš neskrudintų javų grūdų dribsnių ir skrudintų javų grūdų dribsnių arba išpūstų javų grūdų mišinių

Žr. SS paaiškinimų 1904 pozicijos paaiškinimų B dalį.

1904 30 00

Apvirti ir išdžiovinti kviečiai

Žr. SS paaiškinimų 1904 pozicijos paaiškinimų C dalį.

1904 90 10 ir 1904 90 80

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 1904 pozicijos paaiškinimų D dalį.

1905

Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos, ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai

Šioje pozicijoje neklasifikuojama nevirta ir nekepta bet kokio pavidalo tešla, skirta duonai, pyragams, bandelėms, sausainiams ir kitiems kepiniams kepti, kurios sudėtyje yra arba nėra kakavos (1901 20 00 subpozicija).

1905 10 00

Duoniniai traškučiai

Žr. SS paaiškinimų 1905 pozicijos paaiškinimų A dalies 4 punktą.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami produktai, pagaminti išspaudimo (extrusion) būdu.

1905 20 10–1905 20 90

Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai

Žr. SS paaiškinimų 1905 pozicijos paaiškinimų A dalies 6 punktą.

Šiose subpozicijose neklasifikuojama „speculoos“ arba rusiška duona („patience“).

1905 31 11–1905 31 99

Saldūs sausainiai

Žr. šio skirsnio 1 ir 2 papildomąsias pastabas ir SS paaiškinimų 1905 pozicijos paaiškinimų A dalies 8 punkto b papunktį.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami produktai, pagaminti išspaudimo (extrusion) būdu.

1905 31 30

Kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 8 % masės pieno riebalų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami sviestiniai sausainiai.

1905 31 91

Sluoksniuoti sausainiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, sudaryti iš bet kokios maistinės medžiagos sluoksnio, esančio tarp dviejų sausainio sluoksnių. Įdaru gali būti, pavyzdžiui, šokoladas, uogienė, minkštas kremas arba riešutų pasta.

1905 32 05–1905 32 99

Vafliai ir sausblyniai

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą ir SS paaiškinimų 1905 pozicijos paaiškinimų A dalies 9 punktą.

1905 32 91

Sūdyti, įdaryti arba neįdaryti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami pikantiški vafliai su sūriu.

1905 40 10 ir 1905 40 90

Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai

Žr. SS paaiškinimų 1905 pozicijos paaiškinimų A dalies 5 punktą.

1905 90 20

Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai

Žr. SS paaiškinimų 1905 pozicijos paaiškinimų B dalį.

1905 90 30

Duona ir pyragas, į kuriuos nepridėta medaus, kiaušinių, sūrio arba vaisių, kurių sudėtyje esantis cukrus sudaro ne daugiau kaip 5 % sausosios medžiagos masės, o riebalai – ne daugiau kaip 5 % sausosios medžiagos masės

Sąvoka „duona“ apima įvairių dydžių produktus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojama paprasta įvairių pavidalų duona, specialiosios duonos, pavyzdžiui, duona su glitimu, skirta diabetikams, ir džiūvėsiai.

1905 90 45

Sausainiai

Žr. SS paaiškinimų 1905 pozicijos paaiškinimų A dalies 8 punkto a ir c papunkčius.

1905 90 55

Išspausti (extruded) arba iškočioti produktai, pikantiški arba sūdyti

Žr. SS paaiškinimų 1905 pozicijos paaiškinimų A dalies 7 ir 15 punktus.

1905 90 60

Į kuriuos pridėta saldiklių

Šioje subpozicijoje klasifikuojami visi, kitose subpozicijose neklasifikuojami, kepiniai, pavyzdžiui, pyragai, pyragaičiai ir merengos.

1905 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami apkepai su įdaru, picos ir duonų rūšys, neklasifikuojamos 1905 90 30 ir 1905 90 60 subpozicijose.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos netaisyklingų formų pakavimo medžiagos, pagamintos išspaudimo (extrusion) būdu iš krakmolo, net ir tada, kai jos padaromos netinkamomis vartoti žmonių maistui.

20 SKIRSNIS

DARŽOVIŲ, VAISIŲ, RIEŠUTŲ ARBA KITŲ AUGALŲ DALIŲ PRODUKTAI

4 pastaba

Analizės metodas, taikomas pomidorų sulčių sausosios medžiagos masei nustatyti, aprašytas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1979/82 priede (OL L 214, 1982 7 22, p. 12).

1 papildomoji pastaba

Tam, kad nustatyti rūgšties kiekį produkte, prekių mėginiuose skystosios ir kietosios dalys turi būti homogenizuotos.


2001

Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi

Žr. šio skirsnio 3 pastabą.

2001 90 10

Aštrus mangų džemas (chutney)

Šioje subpozicijoje ir 2103 90 10 subpozicijoje aštrus mangų džemas reiškia maisto gaminį iš marinuotų mangų, į kurį buvo pridėta įvairių kitų produktų, pavyzdžiui, imbiero, razinų, pipirų ir cukraus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamo aštraus mangų džemo sudėtyje yra vaisių gabaliukų, o 2103 90 10 subpozicijoje klasifikuojami aštrūs mangų džemai yra visiškai homogenizuoti įvairaus tirštumo padažai.

2001 90 50

Grybai

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami grybai, kurie buvo konservuoti tik neilgam saugojimui 0711 pozicijoje nurodytais būdais, pavyzdžiui, užpilti stipriu sūrymu, kurio sudėtyje yra acto arba acto rūgšties.

2002

Pomidorai, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties

2002 10 10 ir 2002 10 90

Pomidorai, sveiki arba supjaustyti gabalais

Šiose subpozicijose klasifikuojami pomidorai, sveiki arba supjaustyti gabalais, nulupti arba nenulupti, konservuoti sterilizuojant.

2002 90 11–2002 90 99

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojama pomidorų tyrė, briketų pavidalo arba ne, taip pat pomidorų koncentratas ir pomidorų sultys, kuriuose esančios sausosios medžiagos kiekis ne mažesnis kaip 7 % masės. Taip pat čia klasifikuojami pomidorų milteliai, gauti dehidratuojant pomidorų sultis; tačiau šiose subpozicijose neklasifikuojami pomidorų milteliai, gauti sumalus džiovintų pomidorų gabalėlius, kurie prieš džiovinant buvo supjaustyti skiltelėmis (klasifikuojami 0712 90 30 subpozicijoje).

2004

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje

Žr. šio skirsnio 3 pastabą.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami gaminiai, paruošti iš 0714 pozicijoje klasifikuojamų produktų, kurie nėra laikomi daržovėmis (2001 90 40, 2006 00 38, 2006 00 99 arba 2008 99 91 subpozicija).

2004 10 10

Virtos, neparuoštos kitu būdu

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 2004 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1 punkte.

2004 10 91 ir 2004 10 99

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 2004 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 3 punkte.

2004 90 50

Žirniai (Pisum sativum) ir nesubrendusios (Phaesollus  spp. rūšies) pupelės, su ankštimis

Šioje subpozicijoje sąvoka „pupelės su ankštimis“ reiškia tik prieš subrendimą surinktas Phaseolus ir Vigna pupeles, kurios valgomos su ankštimis. Ankštys gali būti įvairių spalvų: žalios, žalios su pilkomis ar melsvomis dėmėmis arba geltonos (vaškinės pupelės).

2005

Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje

Šiai pozicijai taikomi paaiškinimų 2004 pozicijos paaiškinimai.

Šioje pozicijoje klasifikuojamas produktas, vadinamas „papadu“ (papad), kuris yra gaminamas iš džiovintos ankštinių daržovių miltų tešlos sluoksnių, pridedant druskos, prieskonių, aliejaus, tešlos kildinimo priedų ir kai kuriais atvejais nedidelį kiekį javų ar ryžių miltų.

2005 10 00

Homogenizuotos daržovės

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą.

2005 20 80

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos griežinėliais ar lazdelėmis supjaustytos bulvės, išvirtos riebaluose ar aliejuje, atšaldytos ir vakuuminėje pakuotėje.

2005 70 00

Alyvuogės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos alyvuogės, nurodytos SS paaiškinimų 2005 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos 1 punkte, įdarytos arba neįdarytos daržovėmis (pavyzdžiui, Pimenta genties vaisiais arba saldžiosiomis paprikomis), vaisiais arba riešutais (pavyzdžiui, migdolais) arba daržovių ir vaisių arba riešutų mišiniais.

2006 00

Daržovės, vaisiai, riešutai, vaisių žievelės ir kitos augalų dalys, konservuotos cukruje (nusausintos, apcukruotos (glace) arba cukruotos)

2006 00 31–2006 00 38

Kurių sudėtyje esančio cukraus kiekis didesnis kaip 13 % masės

Dėl cukraus kiekio žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos a punktą.

2007

Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių arba riešutų tyrės ir pastos, gauti virimo būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių

Dėl sąvokos „gauti virimo būdu“ žr. šio skirsnio 5 pastabą.

Dėl cukraus kiekio žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos a punktą.

Šioje pozicijoje neklasifikuojamos vaisių tyrės, gautos pertrinant, o po to verdant vakuume, kurių struktūra ir cheminė sudėtis nepasikeitė termiškai apdorojant (2008 pozicija).

2007 10 10–2007 10 99

Homogenizuoti produktai

Žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastabą.

2008

Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje

Dėl cukraus kiekio žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos a punktą.

Dėl pridėtojo cukraus žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą.

Dėl alkoholio kiekio žr. šio skirsnio 4 papildomąją pastabą.

2008 11 10–2008 19 99

Riešutai, žemės riešutai ir kitos sėklos, sumaišytos arba nesumaišytos tarpusavyje

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 2008 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1 ir 2 punktuose, įskaitant šių produktų mišinius.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami šie produktai:

1.

kurie buvo paversti dribsniais arba sutrinti, dažniausiai naudojami kepant pyragus; arba

2.

kurie buvo sumalti ar kitaip sutrinti, pastos pavidalo, su kitų medžiagų priedais arba be jų.

Tačiau šiose subpozicijose neklasifikuojamos pastos, skirtos marcipanams, nugai ir t. t. gaminti (1704 pozicija).

2008 19 11–2008 19 99

Kiti, įskaitant mišinius

Šiose subpozicijose klasifikuojami riešutai ir kitos sėklos, išskyrus žemės riešutus, bei riešutų ir kitų sėklų mišiniai, net ir tada, kai juose didesniąją dalį sudaro žemės riešutai.

2008 30 51

Greipfrutų skiltelės, įskaitant didžiuosius greipfrutus

Šiose subpozicijoje „skiltelės“ reiškia natūralias nepjaustytas vaisiaus dalis.

Tokių skiltelių klasifikavimui šioje subpozicijoje įtakos neturi esantis nedidelis kiekis suplėšytų skiltelių, jeigu jos nėra atsiradusios dėl tyčinio apdorojimo.

2008 30 71

Greipfrutų skiltelės, įskaitant didžiuosius greipfrutus

Žr. paaiškinimų 2008 30 51 subpozicijos paaiškinimus.

2009

Nefermentuotos vaisių sultys (įskaitant vynuogių misą) ir daržovių sultys, į kurias nepridėta alkoholio, ir kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių

Dėl nefermentuotų sulčių, į kurias nepridėta alkoholio, žr. šio skirsnio 6 pastabą.

Dėl Brikso vertės žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Dėl pridėtojo cukraus žr. šio skirsnio 5 papildomosios pastabos a punktą.

Šio skirsnio 5 papildomosios pastabos b punkte produktai, į kuriuos pridėta tiek cukraus, kad juose lieka mažiau kaip 50 % masės natūralių vaisių sulčių, laikomi praradusiais savo pirmines vaisių sulčių, klasifikuojamų 2009 pozicijoje, savybes.

Norint nustatyti, ar produktai dėl pridėtojo cukraus praranda savo pirmines savybes ar jų nepraranda, taikomos tik šio skirsnio 2 ir 5 papildomosios pastabos. Įvairių cukrų kiekis, išreikštas sacharozės kiekiu, nustatomas pagal minėtą 2 papildomąją pastabą. Jei pridėtojo cukraus kiekis, apskaičiuotas pagal šio skirsnio 5 papildomosios pastabos a punktą, didesnis kaip 50 % masės, apskaičiuotas natūralių vaisių sulčių kiekis yra mažesnis kaip 50 % masės.

Dėl kitų medžiagų pridėjimo į 2009 pozicijoje klasifikuojamus produktus žr. SS paaiškinimų 2009 pozicijos paaiškinimus.

PAVYZDYS

Apelsinų sulčių mėginio analizės rezultatai:

tankis 20 °C temperatūroje: 1,32 g/cm3,

refraktometro rodmenys 20 °C temperatūroje: 65,3,

apskaičiuotas įvairių cukrų kiekis, išreikštas sacharozės kiekiu, (šio skirsnio 2 papildomoji pastaba): 62,0 (65,3 × 0,95),

apskaičiuotas pridėtojo cukraus kiekis (šio skirsnio 5 papildomoji pastaba): 49 % masės (62,0–13),

apskaičiuotas natūralių vaisių sulčių kiekis: 51 % masės (100–49).

Išvada: pagal šio skirsnio 5 papildomosios pastabos b punktą tiriamasis mėginys nėra praradęs savo pirminių savybių.

2009 11 11–2009 11 99

Sušaldytos

Žr. SS paaiškinimų 2009 11 subpozicijos paaiškinimus.

2009 50 10 ir 2009 50 90

Pomidorų sultys

Žr. šio skirsnio 4 papildomąją pastabą ir tiesiogiai susijusius paaiškinimus.

2009 69 51

Koncentruotos

Žr. šio skirsnio 6 papildomąją pastabą.

2009 69 71

Koncentruotos

Žr. šio skirsnio 6 papildomąją pastabą.

21 SKIRSNIS

ĮVAIRŪS MAISTO PRODUKTAI

1 papildomoji pastaba

Ši papildomoji pastaba daugiausia apima maltodekstrinus.


2101

Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai

2101 11 00

Ekstraktai, esencijos ir koncentratai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kavos ekstraktai, esencijos ir koncentratai miltelių, granulių, gabalėlių, dribsnių ar bet kokiu kitu kietu pavidalu.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami skysto ar pastos pavidalo (taip pat sušaldyti) produktai. Tokie produktai daugiausia naudojami gaminant maisto produktus (pavyzdžiui, šokoladą, bandeles ir pyragus, ledus).

2101 30 19

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nedaiginti miežių grūdai, lukštenti, skrudinti, naudojami alaus gamyboje kaip dažiosios ar aromatinės medžiagos, arba kaip kavos pakaitalas.

2102

Mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai

2102 10 10

Mielių kultūros

Žr. SS paaiškinimų 2102 pozicijos paaiškinimų A dalies trečiosios pastraipos 4 punktą.

Šios mielės yra kultivuojamos tam tikrose terpėse ir skirtos specifiniam naudojimui, daugiausia, spiritui distiliuoti ir vynui gaminti. Panaudojus šias kultūras galima pasiekti labai tikslias fermentuotų produktų charakteristikas.

2102 20 11 ir 2102 20 19

Neaktyviosios mielės

Šios mielės yra aprašytos SS paaiškinimų 2102 pozicijos paaiškinimų A dalies ketvirtojoje ir penktojoje pastraipose ir paprastai parduodamos kaip „mielės maisto pramonei“. Dažniausiai jos pateikiamos miltelių, griežinėlių ar granulių pavidalu.

2102 20 90

Kitos

Žr. SS paaiškinimų 2102 pozicijos paaiškinimų B dalį.

2102 30 00

Paruošti kepimo milteliai

Žr. SS paaiškinimų 2102 pozicijos paaiškinimų C dalį.

2103

Padažai ir jų pusgaminiai (koncentratai); sumaišyti uždarai ir sumaišyti pagardai; garstyčių miltai ir rupiniai bei paruoštos garstyčios

2103 90 10

Aštrus mangų džemas (chutney), skystas

Šioje subpozicijoje ašrus mangų džemas reiškia maisto gaminį iš marinuotų mangų, į kurį buvo pridėta įvairių kitų produktų, pavyzdžiui, imbiero, razinų, pipirų ir cukraus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas aštrus mangų džemas yra padažo pavidalo, daugiau ar mažiau skystas, visiškai homogenizuotas.

2103 90 30

Aromatiniai kartimai, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra nuo 44,2 % iki 49,2 % tūrio ir kurių sudėtyje yra nuo 1,5 % iki 6 % masės gencijono, prieskonių ir įvairių sudėtinių dalių, taip pat nuo 4 % iki 10 % cukraus, induose, kurių talpa ne didesnė kaip 0,5 litro

Šioje subpozicijoje nurodyti produktai yra koncentruoti skysti alkoholiniai preparatai, kuriems savotišką kartų skonį ir stiprų aromatą suteikia gencijono šaknų (kartu su įvairiais prieskoniais ir aromatinėmis medžiagomis) panaudojimas šių koncentratų gamyboje.

Šių koncentruotų aromatinių kartimų sudėtyje yra priedų, skirtų naudoti ir gėrimams (kokteiliams, sirupams, gaiviesiems gėrimams ir t. t.) aromatinti, ir kaip prieskoniai, kurie naudojami taip pat kaip padažai ir sumaišyti uždarai virtiems ar keptiems maisto produktams bei pyragams (sriuboms, paruoštiems mėsos, žuvies arba daržovių patiekalams, padažams, delikatesiniams produktams, vaisių kompotams ir vaisių salotoms, vaisiniams pyragams, desertams, šerbetams ir t. t.) gaminti.

Šie aromatiniai kartimai dažniausiai parduodami „Angostūros kartimų“ pavadinimu.

2104

Sriubos ir sultiniai bei jų pusgaminiai (koncentratai); homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai

2104 20 00

Homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai

Sąvoka „homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai“ apibrėžta šio skirsnio 3 pastaboje.

2105 00

Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos

Šioje pozicijoje „grietininiai ir kiti valgomieji ledai“ reiškia maisto produktus, skirtus arba neskirtus mažmeninei prekybai, kurių sudėtyje yra arba nėra kakavos arba šokolado (įskaitant šokoladą kaip glazūrą). Dėka sušaldymo jie yra kieto ar pastos pavidalo ir tokiu pavidalu skirti valgyti.

Pagrindinė šių produktų savybė yra ta, kad esant aplinkos temperatūrai apie 0 °C jie vėl tampa skystais arba pusiau skystais.

Tačiau produktai, kurie pagal išvaizdą ir yra panašūs į valgomuosius ledus, tačiau nepasižymi pirmiau aprašyta pagrindine savybe, atitinkamai klasifikuojami 1806, 1901 arba 2106 pozicijoje.

Šioje pozicijoje klasifikuojami įvairių pavadinimų produktai (vaisiniai ledai, grietininiai ledai, cassata, sluoksniuoti ledai (Neapolitan slices) ir t. t.), kurie pateikiami įvairiomis formomis; jų sudėtyje gali būti kakavos arba šokolado, cukraus, augalinių riebalų arba pieno riebalų, pieno (nugriebto arba nenugriebto), vaisių, stabilizatorių, aromatinių bei dažiųjų medžiagų ir t. t.

Bendras šių riebalų kiekis dažniausiai ne didesnis kaip 15 % gatavo produkto masės. Tačiau tam tikrais atvejais, kai jiems gaminti naudojami dideli grietinėlės kiekiai, bendras riebalų kiekis produkte gali sudaryti apie 20 % masės.

Gaminant tam tikrų rūšių valgomuosius ledus, siekiant padidinti gatavo produkto tūrį, naudojamos žaliavos yra prisotinamos oru (išplėtimas).

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2105 pozicijos paaiškinimus, ypač nuorodą į produktus, neklasifikuojamus šioje pozicijoje.

2106

Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje

2106 10 20 ir 2106 10 80

Baltymų koncentratai ir tekstūruotos baltyminės medžiagos

Žr. SS paaiškinimų 2106 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 6 punktą, išskyrus tą punkto dalį, kurioje nurodyti baltymų hidrolizatai.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami koncentruoti pieno baltymai (0404 90 subpozicija arba 3504 00 00 pozicija).

Klasifikuojant šiose subpozicijose nustatant sacharozės kiekį privaloma atsižvelgti į invertuotojo cukraus, išreikšto sacharoze, kiekį.

2106 90 20

Sudėtiniai alkoholiniai preparatai, vartojami gėrimų gamyboje, išskyrus preparatus, daugiausia sudarytus iš kvapiųjų medžiagų

Žr. SS paaiškinimų 2106 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 7 punktą.

Žr. šio skirsnio 2 papildomąją pastabą.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami panašūs sudėtiniai preparatai, kuriuose alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 0,5 % tūrio (2106 90 92 arba 2106 90 98 subpozicija).

2106 90 30

Izogliukozės sirupai

Žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą.

2106 90 92 ir 2106 90 98

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 2106 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1–5, 8–11 ir 13–16 punktus bei paaiškinimų 2106 10 20 ir 2106 10 80 subpozicijų paaiškinimų trečiąją pastraipą.

22 SKIRSNIS

NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS

Bendrosios nuostatos

Kai šiame skirsnyje išskiriami produktai, pateikiami induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai, ir produktai, pateikiami induose, kurių talpa didesnė kaip 2 litrai, turima omenyje, kad skaičiuojamas inde esančio skysčio tūris, o ne indo talpa.

Šiame skirsnyje klasifikuojami – jei jie nėra medikamentai – tonizuojantys preparatai, kurie nors ir vartojami mažais kiekiais, pavyzdžiui, po šaukštą, yra tinkami tiesiogiai vartoti kaip gėrimai. Nealkoholiniai tonizuojantys preparatai, kuriuos prieš vartojant reikia praskiesti, 22 skirsnyje neklasifikuojami (dažniausiai jie klasifikuojami 2106 pozicijoje).

2 papildomosios pastabos b punktas

Potencinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, turi būti apskaičiuojama padauginus cukrų masę (skaičiuojamą invertuotojo cukraus kilogramais), esančią 100 litrų produkto, iš koeficiento 0,6.


2201

Vandenys, įskaitant gamtinius arba dirbtinius mineralinius vandenis, ir gazuotieji vandenys, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių bei aromatinių medžiagų; ledas ir sniegas

2201 10 11–2201 10 90

Mineraliniai ir gazuotieji vandenys

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 2201 pozicijos paaiškinimų B ir C dalyse.

Šiose subpozicijose neklasifikuojamas išpilstytas į aerozolines talpyklas gamtinis mineralinis vanduo, skirtas odos priežiūrai (3304 pozicija).

2201 10 11 ir 2201 10 19

Gamtiniai mineraliniai vandenys

„Gamtiniai mineraliniai vandenys“ reiškia vandenis, kurie atitinka taikytiną Tarybos direktyvos 80/777/EB (OL L 229, 1980 8 30, p. 1) versiją.

2201 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 2201 pozicijos paaiškinimų A ir D dalyse.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami vandens garai ir gamtinis vanduo, filtruotas, sterilizuotas, grynintas arba minkštintas.

2202

Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, išskyrus vaisių arba daržovių sultis, klasifikuojamas 2009 pozicijoje

Sąvoka „nealkoholiniai“ gėrimai apibrėžta šio skirsnio 3 pastaboje.

2202 10 00

Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaivieji gėrimai, nurodyti SS paaiškinimų 2202 pozicijos paaiškinimų A dalyje.

Gaiviųjų gėrimų sudėtyje esantys antioksidantai, vitaminai, stabilizuojančios medžiagos arba chininas jų klasifikavimui įtakos neturi.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami skysti produktai, sudaryti iš vandens, cukraus ir aromatinių medžiagų, supakuoti į plastikinius maišelius ir skirti namų sąlygomis ledinukams gaminti užšaldant šaldytuve.

Taip pat žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

2202 90 91–2202 90 99

Kiti, kurių sudėtyje yra riebalų, gautų iš produktų, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose

Šiose subpozicijose klasifikuojamas skystas produktas, komercijoje vadinamas „praturtintu pienu“, jeigu jis yra gėrimas, paruoštas vartojimui. „Praturtintas pienas“ – tai produktas, daugiausia sudarytas iš nugriebto pieno arba nugriebto pieno miltelių, į kurį pridėta maždaug toks pat kiekis rafinuotų augalinių riebalų arba aliejų, koks natūralių pieno riebalų kiekis buvo išekstrahuotas iš pradinio nenugriebto pieno. Toks gėrimas šių subpozicijų poklasiuose klasifikuojamas pagal jo sudėtyje esantį pieno riebalų kiekį.

2204

Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus klasifikuojamą 2009 pozicijoje

Dėl faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos a punktą.

2204 10 11–2204 10 99

Putojantys vynai

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijos pastabą.

2204 10 11

Šampanas (champagne)

Šampanas yra putojantis vynas, pagamintas Prancūzijos Šampanės (Champagne) provincijoje tik iš vynuogių, išaugintų toje provincijoje.

2204 21 10

Vynai, išskyrus nurodytus 2204 10 subpozicijoje, buteliuose „grybo pavidalo“ kamščiais, pritvirtintais raiščiais arba apkaustais; kitu pavidalu pateikiami vynai, kurių perteklinis slėgis, atsiradęs dėl ištirpusio anglies dioksido, 20 °C temperatūroje yra ne mažesnis kaip 1 baras, tačiau mažesnis kaip 3 barai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

vynai buteliuose su „grybo pavidalo“ kamščiais, kurie neatitinka šio skirsnio 1 subpozicijos pastaboje nurodyto „putojančio vyno“ apibrėžimo;

2.

vynai, pateikiami kitu pavidalu, nei buteliuose su „grybo pavidalo“ kamščiais, kurių perteklinis slėgis 20 °C temperatūroje yra ne mažesnis kaip 1 baras, tačiau mažesnis kaip 3 barai.

Kamščiai, kurie atrodo taip, kaip pavaizduota toliau pateiktoje iliustracijoje ir panašūs kamšiai, pagaminti iš plastiko, laikomi „grybo pavidalo“ kamščiais.

 

Image

2204 21 11–2204 21 99

Kiti

Žr. šio skirsnio 4 ir 5 papildomąsias pastabas.

4 papildomosios pastabos A dalyje nurodyto visuminio sausojo ekstrakto nelakiosios sudedamosios dalys yra cukrūs, glicerolis, taninai, vyno rūgštis, dažiosios medžiagos ir druskos.

2204 21 11–2204 21 78

Rūšiniai vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose

Žr. šio skirsnio 6 papildomąją pastabą.

2204 21 23

Tokaj

Žr. šio skirsnio 4 papildomosios pastabos B dalies b punktą.

2204 21 81–2204 21 83

Rūšiniai vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose

Žr. šio skirsnio 6 papildomąją pastabą.

2204 21 81

Tokaj

Žr. šio skirsnio 4 papildomosios pastabos B dalies b punktą.

2204 29 10

Vynai, išskyrus nurodytus 2204 10 subpozicijoje, buteliuose su „grybo pavidalo“ kamščiais, pritvirtintais raiščiais arba apkaustais; kitu pavidalu pateikiami vynai, kurių perteklinis slėgis, atsiradęs dėl ištirpusio anglies dioksido, 20 °C temperatūroje yra ne mažesnis kaip 1 baras, tačiau mažesnis kaip 3 barai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 2204 21 10 subpozicijos paaiškinimai.

2204 29 11–2204 29 99

Kiti

Žr. šio skirsnio 4 ir 5 papildomąsias pastabas.

2204 29 11–2204 29 58

Rūšiniai vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose

Žr. šio skirsnio 6 papildomąją pastabą.

2204 29 11

Tokaj

Žr. šio skirsnio 4 papildomosios pastabos B dalies b punktą.

2204 29 77–2204 29 82

Rūšiniai vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose

Žr. šio skirsnio 6 papildomąją pastabą.

2204 29 77

Tokaj

Žr. šio skirsnio 4 papildomosios pastabos B dalies b punktą.

2204 30 10

Esanti fermentacijos stadijoje arba kurios fermentacija sustabdyta kitu būdu, nepridedant alkoholio

Žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą kartu su 2 papildomosios pastabos a–c punktais.

2204 30 92

Koncentruota

Žr. šio skirsnio 7 papildomąją pastabą.

2204 30 96

Koncentruota

Žr. šio skirsnio 7 papildomąją pastabą.

2205

Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti augalais arba aromatinėmis medžiagomis

Prie šioje pozicijoje klasifikuojamų ir SS paaiškinimų 2205 pozicijos paaiškinimuose aprašytų vynų priklauso:

1.

gėrimai, vadinami „Marsala all’uovo“, „Marsala alla mandorla“ ir „Crema di Marssala all’uovo“, kurie daugiausia sudaryti iš Marsala vyno, aromatizuoto kiaušinio tryniais, migdolais ir kitomis aromatinėmis medžiagomis;

2.

gėrimai, daugiausia sudaryti iš vyno, vadinami „Sangria“, pagardinti, pavyzdžiui, apelsinais ar citrinomis.

Žr. šio skirsnio 8 papildomąją pastabą. Produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 7 % tūrio, klasifikuojami 2206 00 pozicijoje.

2206 00

Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje

2206 00 10

Piquette

Žr. šio skirsnio 9 papildomąją pastabą.

2206 00 31–2206 00 89

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 2206 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1–10 punktuose.

2206 00 31 ir 2206 00 39

Putojantys

Dėl putojančių gėrimų žr. šio skirsnio 10 papildomąją pastabą.

Dėl pirmiau minėtoje papildomojoje pastaboje paminėtų „grybo pavidalo“ kamščių žr. paaiškinimų 2204 21 10 subpozicijos paaiškinimų paskutiniąją pastraipą.

2206 00 51–2206 00 89

Neputojantys, induose, kurių talpa

Šiose subpozicijose klasifikuojami gėrimai, kurie nėra šviežių vynuogių misos natūralios fermentacijos produktai, bet yra pagaminti iš koncentruotos vynuogių misos. Ši misa yra stabili ir gali būti saugoma iki jos prireikia gamybai.

Fermentacijos procesas dažniausiai pradedamas įdėjus mielių. Prieš fermentaciją arba fermentacijos metu į misą taip pat gali būti pridedama cukraus. Šiuo būdu gautas produktas gali būti saldinamas, stiprinamas arba sumaišomas.

2207

Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kurio stiprumo spiritai

2207 10 00

Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio

Žr. SS paaiškinimų 2207 pozicijos paaiškinimus, išskyrus ketvirtąją pastraipą.

Spiritiniai gėrimai (pavyzdžiui, džinas, degtinė) nepriklausomai nuo jų stiprumo klasifikuojami 2208 20 12–2208 90 78 subpozicijose.

2207 20 00

Denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti spiritai, bet kurio stiprumo

Žr. SS paaiškinimų 2207 pozicijos paaiškinimų ketvirtąją pastraipą.

2208

Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai

Spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai, klasifikuojami 2208 pozicijoje, yra alkoholiniai skysčiai, paprastai skirti vartoti žmonėms ir gaminami:

arba tiesiogiai distiliuojant (su pridėtomis aromatinėmis medžiagomis arba be jų) natūraliai susifermentavusius skysčius, pavyzdžiui, vyną arba sidrą, arba pirma susifermentavusius vaisius, išspaudas, grūdus ar kitus augalinius produktus, arba

į distiliuojant gautą alkoholį paprasčiausiai pridedant įvairų aromatinių medžiagų ir kartais – cukraus.

Įvairūs spiritiniai gėrimai yra aprašyti SS paaiškinimų 2208 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 1–18 punktuose.

Reikia pažymėti, kad nedenatūruoti spiritai klasifikuojami šioje pozicijoje net ir tada, kai jų alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 80 % tūrio, nepriklausomai nuo to, ar produktas yra paruoštas vartoti kaip gėrimas ar neparuoštas.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu (2203 00–2206 00 pozicijos).

2208 30 11–2208 30 88

Viskiai

Viskis – tai iš javų raugalo distiliuotas spiritas ir pardavinėjamas ne mažesnės kaip 40 % tūrio alkoholio koncentracijos išpilstytas į butelius arba į kitas talpyklas.

Škotiški viskiai yra Škotijoje distiliuoti ir subrandinti viskiai.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami viskiai su gazuotu vandeniu (viskis su soda). Jie klasifikuojami 2208 90 69 arba 2208 90 78 subpozicijoje.

2208 30 32 ir 2208 30 38

Salyklo viskiai, induose, kurių talpa

Škotiškas salyklo viskis yra spiritas, pagamintas distiliuojant tik salyklinių miežių raugalą.

2208 30 52 ir 2208 30 58

Sumaišyti viskiai (blended whisky), induose, kurių talpa

Škotiški sumaišyti viskiai gaminami sumaišant du ar daugiau škotiškų salyklo ir (arba) škotiškų grūdinių viskių.

2208 30 72 ir 2208 30 78

Kiti, induose, kurių talpa

Šiose subpozicijose klasifikuojami visi škotiški viskiai, ypač škotiškas grūdų viskis, kuris gaminamas iš salyklinių miežių ir nesalyklinių javų.

2208 40 11–2208 40 99

Romai ir kiti spiritai, gauti distiliuojant fermentuotus cukranendrių produktus

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 2208 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 3 punkte, jei jie išsaugo savo organoleptines savybes.

2208 50 11 ir 2208 50 19

Džinai, induose, kurių talpa

Džinas yra spiritinis gėrimas, dažniausiai gaunamas paprastai arba kelis kartus distiliuojant rektifikuotus grūdų spiritus arba etilo alkoholį su kadagio uogomis ir kitomis aromatinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, kalendra, šventagaršvės šaknimi, anyžiumi, imbieru).

Šiose subpozicijose džinais laikomi tik tie spiritiniai gėrimai, kurie pasižymi organoleptinėmis džino savybėmis.

Todėl, pavyzdžiui, šie gėrimai neklasifikuojami šiose subpozicijose:

a)

Geneva (2208 50 91 arba 2208 50 99 subpozicija);

b)

Aquavit (2208 90 56 arba 2208 90 77 subpozicija);

c)

Kranawitter (2208 90 56 arba 2208 90 77 subpozicija).

2208 60 11–2208 60 99

Degtinės

Žr. SS paaiškinimų 2208 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 5 punktą.

2208 70 10 ir 2208 70 90

Likeriai ir kordialai

Žr. SS paaiškinimų 2208 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos B dalį ir trečiąją pastraipą.

2208 90 11 ir 2208 90 19

Arakai (arrack), induose, kurių talpa

Arakai yra spiritai, pagaminti iš cukranendrių melasos arba iš augalų saldžiųjų sulčių melasos ir iš ryžių, naudojant specialias mieles.

Arakai neturėtų būti painiojami su rakija, kuri gaunama perdistiliuojant razinų arba džiovintų figų spiritą su anyžių sėklomis ir klasifikuojama 2208 90 56 arba 2208 90 77 subpozicijoje.

2208 90 33 ir 2208 90 38

Slyvų, kriaušių arba vyšnių spiritai (išskyrus likerius), induose, kurių talpa

Slyvų, kriaušių arba vyšnių spiritai yra spiritiniai gėrimai, gauti fermentuojant ir distiliuojant tik slyvų, kriaušių arba vyšnių misas.

Dėl slyvų ir vyšnių sąvokų žr. SS paaiškinimų 0809 pozicijos paaiškinimus.

2208 90 48

Kiti

Šioje subpozicijoje iš vaisių distiliuoti spiritai yra spiritiniai gėrimai, gauti tik alkoholinės vaisių (išskyrus slyvas, kriaušes ir vyšnias), pavyzdžiui, abrikosų, mėlynių, aviečių, gervuogių, juodųjų, baltųjų ar raudonųjų serbentų, braškių ir žemuogių, obuolių fermentacijos ir distiliavimo būdu, įskaitant spiritus, gautus iš sidro. Kalvadosas klasifikuojamas 2208 90 45 subpozicijoje.

2208 90 56

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami anyžiaus sėklų spiritai, rakija, agavos spiritai, išskyrus tequila (pavyzdžiui, mezcal), spiritai, distiliuoti iš aromatinių žolelių, „virškinimui padedantys“ kartimai, aquavit, kranawitter, spiritai, distiliuoti iš šaknų (pavyzdžiui, gencijono spiritai), sorgo spiritai.

2208 90 69

Kiti spiritiniai gėrimai

Be SS paaiškinimų 2208 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 14–18 punktuose nurodytų produktų, šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami:

1.

spiritiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra pridėta gazuoto vandens (pavyzdžiui, viskis su soda);

2.

arbata su alkoholiu;

3.

kartu sumaišyti spiritiniai gėrimai arba spiritiniai gėrimai, sumaišyti su vaisių arba daržovių sultimis (kokteiliai).

2208 90 71

Distiliuoti iš vaisių

Žr. paaiškinimų 2208 90 48 subpozicijos paaiškinimus. Šioje subpozicijoje klasifikuojamas kalvadosas.

2208 90 77

Kiti

Žr. paaiškinimų 2208 90 56 subpozicijos paaiškinimus.

2208 90 78

Kiti spiritiniai gėrimai

Žr. paaiškinimų 2208 90 69 subpozicijos paaiškinimus.

2209 00

Actas ir acto pakaitalai, pagaminti iš acto rūgšties

2209 00 11 ir 2209 00 19

Vyno actas, induose, kurių talpa

Žr. šio skirsnio 11 papildomąją pastabą.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2209 pozicijos paaiškinimų I grupės antrosios pastraipos 1 punktą.

2209 00 91 ir 2209 00 99

Kiti, induose, kurių talpa

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 2209 pozicijos paaiškinimų I grupės antrosios pastraipos 2, 3 ir 4 punktuose, bei II grupėje.

23 SKIRSNIS

MAISTO PRAMONĖS LIEKANOS IR ATLIEKOS; PARUOŠTI PAŠARAI GYVŪNAMS

3 papildomoji pastaba

Potencinė alkoholio koncentracija, išreikšta masės procentais, turi būti apskaičiuojama dauginant cukrų masę (skaičiuojamą invertuotojo cukraus kilogramais), esančią 100 kg produkto, iš koeficiento 0,47.


2301

Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių, netinkami vartoti žmonių maistui; taukų likučiai

2301 20 00

Miltai, rupiniai ir granulės iš žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių

Šioje subpozicijoje klasifikuojami miltai, rupiniai ir granulės iš žuvų yra sudaryti iš žuvų mėsos arba žuvies atliekų, kurios dažniausiai išverdamos ir iš jų padaroma pasta, tada išdžiovinama ir sumalama, o kai kuriais atvejais aglomeruojama į granules.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami žmogaus maistui vartoti tinkami žuvų miltai (0305 10 00 subpozicija).

2302

Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų arba ankštinių augalų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos

Informaciją apie šioje subpozicijoje klasifikuojamų produktų ir 11 skirsnyje klasifikuojamų produktų skirtumus žr. 11 skirsnio 2 pastabos A dalyje.

Liekanų, paminėtų SS paaiškinimų 2302 pozicijos paaiškinimų B dalies 1 punkte, sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 % javų arba ankštinių daržovių.

Krakmolo kiekis turi būti nustatomas (tokio produkto, koks pateiktas) taikant metodą, aprašytą Komisijos direktyvos 72/199/EEB I priedo 1 dalyje (OL L 123, 1972 5 29, p. 6).

2302 10 10 ir 2302 10 90

Kukurūzų

Šiose subpozicijose neklasifikuojami skaldyti kukurūzai, gauti sijojant išvalytus nelukštentus kukurūzus, jeigu jie atitinka 11 skirsnio 2 pastabos A dalyje išdėstytus kriterijus (1104 23 90 subpozicija).

2303

Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos, cukrinių runkelių becukrė masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos, žlaugtai arba kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos, granuliuotos arba negranuliuotos

Krakmolo ir baltymų kiekis turi būti nustatomas taikant metodus, aprašytus Komisijos direktyvos 72/199/EEB I priedo 1 ir 2 dalyse (OL L 123, 1972 5 29, p. 6).

2303 10 11 ir 2303 10 19

Kukurūzų krakmolo gamybos liekanos (išskyrus koncentruotus mirkymo skysčius), kurių sudėtyje baltymai sausojo produkto masės sudaro

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai turi atitikti kriterijus, išdėstytus šio skirsnio 1 papildomojoje pastaboje.

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

kukurūzų glitimas (dažniausiai miltų pavidalo), kurį daugiausia sudaro kukurūzų grūdų glitimas, gautas atskiriant krakmolą; baltymų kiekis (azoto kiekis × 6,25) didesnis kaip 40 % masės;

2.

glitimo rupiniai, kurie daugiausia gaunami maišant sausas kukurūzų krakmolo gamybos liekanas su grynu glitimu; tokių produktų sudėtyje paprastai būna apie 40 % masės baltymų (azoto kiekis × 6,25);

3.

kukurūzų glitimo pašarai, kurių sudėtyje paprastai būna ne mažiau kaip 20 % masės baltymų (azoto kiekis × 6,25) ir kurie daugiausia sudaryti iš apyvaisio ir endospermo dalelių, kukurūzų glitimo ir kartais iš koncentruoto kukurūzų mirkymo skysčio – visi šie produktai yra kukurūzų krakmolo gamybos šalutiniai produktai.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami pirmiau minėti produktai, aglomeruoti į granules.

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik tie produktai, kurių sudėtyje esantis krakmolo kiekis, nustatytas taikant metodą, aprašytą Komisijos direktyvos 72/199/EEB I priedo 1 dalyje (OL L 123, 1972 5 29, p. 6), ne didesnis kaip 28 % sausojo produkto masės, o riebalų kiekis, nustatytas taikant metodą A, aprašytą Komisijos direktyvos 84/4/EEB I priede (OL L 15, 1984 1 18, p. 28), negali būti didesnis kaip 4,5 % sausojo produkto masės.

Produktai, kurių sudėtyje esantis krakmolo arba riebalų kiekis yra didesnis, paprastai klasifikuojami 11 skirsnyje arba atitinkamai 2302 10 10, 2302 10 90, 2309 90 41 ar 2309 90 51 subpozicijoje. Tai galioja ir prekėms, kurių sudėtyje yra produktų, ekstrahuotų iš kukurūzų gaminant krakmolą ne drėgnuoju būdu (kukurūzų grūdų sijojimo ir maltų kukurūzų grūdų liekanos, taip pat liekanos, gautos sausuoju būdu ekstrahuojant kukurūzų gemalų aliejų ir t. t.).

Šiose subpozicijose klasifikuojamų produktų sudėtyje neturi būti liekanų, gautų drėgnuoju būdu ekstrahuojant kukurūzų gemalų aliejų.

Koncentruoti kukurūzų mirkymo skysčiai, nepriklausomai nuo jų sudėtyje esančių baltymų kiekio, klasifikuojami 2303 10 90 subpozicijoje.

2303 10 90

Kiti

Šioje subpozicijoje liekanos, gautos gaminant krakmolą iš manioko šaknų, reiškia tokius produktus, kurių sudėtyje esantis krakmolo kiekis ne didesnis kaip 40 % sausojo produkto masės.

Jeigu jų sudėtyje esantis krakmolo kiekis yra didesnis, tokie miltų arba rupinių pavidalo produktai klasifikuojami 1106 20 10 arba 1106 20 90 subpozicijoje. Granulių pavidalo produktai klasifikuojami 0714 10 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojama:

1.

sorgo glitimo pašarai, kurių sudėtyje baltymai paprastai sudaro ne mažiau kaip 18 % masės, ir kurie daugiausia sudaryti iš sorgo grūdų apyvaisių ir endospermo dalelių, sorgo glitimo ir kartais iš koncentruotų sorgo mirkymo skysčių; visi šie produktai yra šalutiniai krakmolo gamybos iš sorgo produktai.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik produktai, kurių sudėtyje esantis krakmolo kiekis ne didesnis kaip 40 % sausojo produkto masės.

Produktai, kurių sudėtyje esantis krakmolo kiekis didesnis, paprastai atitinkamai klasifikuojami 11 skirsnyje arba 2302 ar 2309 pozicijoje.

2.

krakmolo gamybos liekanos, vadinamos „džiovintu bulvių minkštimu“. Tokių liekanų sudėtyje esantis krakmolo kiekis paprastai sudaro ne mažiau kaip 50 % masės.

Drėgmės kiekis turi būti nustatomas taikant metodą, aprašytą Komisijos direktyvos 71/393/EEB, I priedo 1 dalyje (OL L 279, 1971 12 20, p. 7).

Koncentruoti kukurūzų mirkymo skysčiai, nepriklausomai nuo jų sudėtyje esančių baltymų kiekio, klasifikuojami šioje subpozicijoje.

2303 20 10 ir 2303 20 90

Cukrinių runkelių becukrė masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos

Išrūgos, iš kurių iš dalies pašalinta laktozė, nelaikomos cukraus gamybos atliekomis ir šiose subpozicijose neklasifikuojamos (0404 pozicija).

Šiose subpozicijose klasifikuojami iš dalies arba visiškai nucukrinti runkeliai.

2303 30 00

Žlaugtai arba kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos

Žr. SS paaiškinimų 2303 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos E dalies 1–5 punktus.

2304 00 00

Išspaudos ir kitos kietos sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

Šioje pozicijoje neklasifikuojami sojos pupelių dribsniai, malti arba nemalti, iš kurių neekstrahuotas sojos pupelių aliejus (2308 pozicija).

2306

Išspaudos ir kitos kietos augalinių riebalų arba augalinio aliejaus ekstrakcijos liekanos, išskyrus klasifikuojamas 2304 arba 2305 pozicijoje, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos

2306 41 00

Mažai eruko rūgšties turinčių rapsų arba rapsukų sėklų

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijos pastabą ir SS paaiškinimų 2306 41 subpozicijos paaiškinimus.

2306 90 05

Kukurūzų gemalų

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos liekanos, gautos ekstrahuojant aliejų iš drėgnuoju arba sausuoju būdu paruoštų kukurūzų gemalų, ir kurios atitinka šio skirsnio 2 papildomosios pastabos reikalavimus.

Šių reikalavimų neatitinkantys produktai paprastai atitinkamai klasifikuojami 11 skirsnyje arba 2302 ar 2309 pozicijoje.

2306 90 11 ir 2306 90 19

Išspaudos ir kitos alyvuogių aliejaus ekstrakcijos liekanos

Sąvoka „alyvuogių aliejaus ekstrakcijos liekanos“ reiškia tik tuos produktus, kurių sudėtyje esančios riebalų medžiagos kiekis ne didesnis kaip 8 % masės. Tokie produktai (išskyrus nuosėdas), kurių sudėtyje esantis riebalų medžiagų kiekis yra didesnis, turi būti klasifikuojami toje pačioje subpozicijoje kaip ir žaliavinės medžiagos (0709 90 31 arba 0709 90 39 subpozicija).

Riebalų kiekis nustatomas taikant metodą, aprašytą Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2568/91 XV priede (OL L 248, 1991 9 5, p. 1).

2307 00

Vyno nuosėdos; vyno akmuo

2307 00 11

Kurių visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta masės procentais, ne didesnė kaip 7,9 % masės, o sausojo produkto kiekis ne mažesnis kaip 25 % masės

Žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą ir susijusius paaiškinimus.

2307 00 90

Vyno akmuo

Žr. SS paaiškinimų 2307 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

2308 00

Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje

2308 00 11

Kurių visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta masės procentais, ne didesnė kaip 4,3 % masės, o sausojo produkto kiekis ne mažesnis kaip 40 % masės

Žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą ir susijusius paaiškinimus.

2308 00 40

Gilės ir kaštonai; obuolių arba kitų vaisių išspaudos, išskyrus vynuogių išspaudas

Vaisių, išskyrus vynuoges, išspaudoms priklauso „apelsinų ląstelės“, t. y. produktai, sudaryti iš apelsinų dalelių, kurios pradžioje spaudžiant apelsinus pateko į sultis. Nusunkus jų sudėtyje praktiškai nebelieka vaisių minkštimo dalelių, ir daugiausia jos sudarytos iš ląstelių membranos ir albedo (albedo). Šie produktai skirti pridėti į praskiestus apelsinų sulčių koncentratus ir gaiviuosius gėrimus.

2308 00 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 2308 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 9 punktuose.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos sojos pupelių išaižos, maltos arba nemaltos, iš kurių neekstrahuotas sojos pupelių aliejus.

2309

Produktai, naudojami gyvūnų pašarams

Žr. šio skirsnio 1 pastabą.

Krakmolo kiekiui nustatyti turi būti taikomas poliarimetrinis metodas (dar vadinamas modifikuotu Everso metodu), nustatytas Komisijos direktyvos 72/199/EB (OL L 123, 1972 5 29, p. 6) I priedo 1 punkte.

Krakmolo kiekis pagal masę gyvūnų pašarams naudojamuose produktuose (kaip apibrėžta 2309 pozicijoje) nustatomas fermentinės analizės metodu, nustatytu Komisijos reglamento (EB) Nr. 121/2008 (OL L 37, 2008 2 12, p. 3) priede, tais atvejais, kai yra reikšmingi šių pašarinių medžiagų kiekiai:

a)

(cukrinių) runkelių produktai, pavyzdžiui, (cukrinių) runkelių masė, (cukrinių) runkelių melasa, (cukrinių) runkelių masė su melasa, (cukrinių) runkelių žlaugtai, (runkelių) cukrus;

b)

citrusinių vaisių minkštimas,

c)

linų sėmenys; linų sėmenų išspaudos; ekstrahuoti linų sėmenys;

d)

rapsų sėklos; rapsų sėklų išspaudos; ekstrahuotos rapsų sėklos; rapsų sėklų lukštai;

e)

saulėgrąžų sėklos; ekstrahuotos saulėgrąžų sėklos; ekstrahuotos iš dalies išlukštentos saulėgrąžų sėklos;

f)

kopros išspaudos; ekstrahuota kopra;

g)

bulvių tyrė;

h)

džiovintos mielės;

ij)

produktai, turintys daug inulino (pavyzdžiui, topinambų trupiniai ir miltai);

k)

spirgučiai.

Kai nėra aišku, ar gyvūnų pašarams naudojamame produkte (kaip apibrėžta 2309 pozicijoje) apskritai yra krakmolo, jam aptikti gali būti naudojamas kokybinis mikroskopinis metodas.

Dėl pieno produktų žr. šio skirsnio 4 papildomąją pastabą. Pieno produktų ir krakmolo kiekiai apskaičiuojami tokiame produkte, koks yra gautas.

2309 10 11–2309 10 90

Šunų arba kačių maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

Šiose subpozicijose klasifikuojami žaislai, skirti kramtyti šunims. Žaislai gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, žiedų ir kaulų. Jie sudaryti iš sukapotos jaučių odos, želatinos, gliukozės sirupo (kaip rišiklio), dažiųjų medžiagų, augalinių baltymų hidrolizato, stabilizatorių, o žiedų atveju – mėsos ir kaulų miltų; visi jie gali būti visiškai suėdami.

2309 90 10

Tirpus žuvų arba jūros žinduolių maistas

Žr. SS paaiškinimų 2309 pozicijos paaiškinimų II skyriaus B dalies paskutiniosios pastraipos 1 punktą.

2309 90 20

Produktai, nurodyti šio skirsnio 5 papildomojoje pastaboje

Kukurūzų mirkymo skysčius naudojant kaip auginimo terpę (maitinimo terpę) produktuose gali atsirasti negyvos fermentacijos medžiagų liekanų, kurių koncentracija paprastai ne didesnė kaip 2 %. Šiuos produktus galima aptikti mikroskopu.

Be to, produktai, kuriuose yra mirkymo skysčių, naudojamų tam tikruose fermentavimo procesuose, liekanų, savo sudėtyje turi labai nedidelius šių medžiagų kiekius: amilogliukosidazės, alfa-amilazės, ksantano dervų, pieno rūgšties, citrinų rūgšties, lizino, treonino, triptofano.

Kukurūzų mirkymo skysčiuose yra labai nedideli šių medžiagų kiekiai (pavyzdžiui, aminorūgščių), ir koncentracijos padidėjimas dėl fermentacijos yra labai nežymus.

Produktai, kurių sudėtyje esantis krakmolo arba riebalų kiekis viršija 5 papildomojoje pastaboje nustatytas ribas, atitinkamai klasifikuojami 2309 90 41 arba 2309 90 51 subpozicijoje.

Iš JAV importuotų kukurūzų krakmolo gamybos liekanų atitikimas reikalavimams turi būti patikrintas taikant Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2019/94 (OL L 203, 1994 8 6, p. 5) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 396/96 (OL L 54, 1996 3 5, p. 22).

24 SKIRSNIS

TABAKAS IR PERDIRBTI TABAKO GAMINIAI

2401

Neperdirbtas tabakas; tabako liekanos

Dėl natūralaus arba neperdirbto tabako žr. SS paaiškinimų 2401 pozicijos paaiškinimų 1 pastraipą.

Reikia pažymėti, kad:

a)

Virginia tabakas, „vytintas dūmuose“, reiškia tabaką, vytintą dirbtinėmis atmosferinėmis sąlygomis, reguliuojant šilumą bei vėdinimą ir neleidžiant dūmams ir garams kontaktuoti su tabako lapais; vytinto tabako spalva paprastai būna nuo citrininės iki labai tamsiai oranžinės ar raudonos. Kitokios spalvos ir spalvų kombinacijos dažnai atsiranda dėl skirtingo tabako subrandinimo arba auginimo ir džiovinimo metodų įvairovės;

b)

„šviesoje ore vytintas“ (light air-cured) Burley tabakas (įskaitant Burley tabako hibridus) reiškia tabaką, vytintą natūraliomis atmosferinėmis sąlygomis ir neturintį dūmų ar garų kvapo, jei buvo taikytas papildomas šildymas arba oro cirkuliacija; lapai paprastai būna nuo šviesiai rusvos iki rausvos spalvos. Kitokios spalvos ir spalvų kombinacijos dažnai atsiranda dėl skirtingo tabako subrandinimo arba auginimo ir džiovinimo metodų įvairovės;

c)

„šviesoje ore vytintas“ (light air-cured) Maryland tabakas reiškia tabaką, vytintą natūraliomis atmosferinėmis sąlygomis ir neturintį dūmų ar garų kvapo, jei buvo taikytas papildomas šildymas arba oro cirkuliacia; lapai paprastai būna nuo šviesiai geltonos iki tamsiai vyšninės spalvos. Kitokios spalvos ir spalvų kombinacijos dažnai atsiranda dėl skirtingo tabako subrandinimo arba auginimo ir džiovinimo metodų įvairovės;

d)

tabakas, „vytintas virš liepsnos“ (fire-cured), reiškia tabaką, vytintą dirbtinėmis atmosferinėmis sąlygomis, panaudojant atvirą liepsną, kurios malkų dūmų kvapą iš dalies sugeria tabako lapai. „Vytinto virš liepsnos“ tabako lapai atitinkamoje stiebelio dalyje paprastai yra storesni nei Burley tabako, „vytinto dūmuose“ tabako ar Maryland tabako lapai. Jų spalvos paprastai būna nuo gelsvai-rudos iki labai tamsiai rudos. Kitokios spalvos ir spalvų kombinacijos dažnai atsiranda dėl skirtingo tabako subrandinimo arba auginimo ir džiovinimo metodų įvairovės;

„Saulėje vytintas“ (sun-cured) tabakas vytinamas tiesioginiuose saulės spinduliuose atvirame ore dienos šviesoje.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami tabako augalai (0602 pozicija).

2401 30 00

Tabako liekanos

Be produktų, išvardytų SS paaiškinimų 2401 pozicijos paaiškinimų 2 pastraipoje, šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos:

1.

atliekos, susidariusios po tabako lapų apdorojimo; prekyboje jos dažniausiai vadinamos „subproduktais“, bet valstybėse narėse taip pat vadinamos skirtingai – „smulkme“ (smalls), „winnowings“, „sąšlavomis“ (sweepings), „kirinti“ arba „broquelins“ ir t. t. Jose paprastai yra nešvarumų ar svetimkūnių, pavyzdžiui, dulkių, daržovių atliekų, tekstilės pluoštų. Kartais sijojant iš šių atliekų pašalinamos dulkės;

2.

tabako lapų atliekos, prekyboje vadinamos „išsijomis“, gaunamos sijojant pirmiau minėtas liekanas;

3.

cigarų gamybos atliekos, vadinamos „drožlėmis“, kurias sudaro lapų dalelės;

4.

dulkės, gaunamos sijojant pirmiau minėtas liekanas.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos tabako atliekos, paruoštos parduoti kaip rūkomasis tabakas arba kramtomasis tabakas, uostomasis tabakas arba kaip tabako milteliai, ar kurias ketinama vartoti kaip rūkomąjį tabaką, kramtomąjį tabaką, uostomąjį tabaką arba kaip tabako miltelius (2403 pozicija).

2402

Cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, cigarilės ir cigaretės su tabaku arba tabako pakaitalais

2402 10 00

Cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, ir cigarilės, kurių sudėtyje yra tabako

Cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, ir cigarilės yra tabako suktinės, kurios tokio pavidalo yra paruoštos rūkyti ir

1.

sudarytos vien tik iš natūralaus tabako, arba

2.

apvyniotos dengiamuoju išoriniu lapu iš natūralaus tabako, arba

3.

sudarytos iš pjaustyto tabako mišinio užpildo ir dengiamojo išorinio lapo, kuris yra įprastos cigaro spalvos, dengia visą gaminį, įskaitant, atitinkamais atvejais, filtrą, tačiau nedengia cigarų su antgaliu antgalio, ir rišiklio, sudarytų iš „regeneruoto“ tabako, klasifikuojamo 2403 91 00 subpozicijoje; jų vieneto masė, neįskaitant filtro arba kandiklio masės, ne mažesnė kaip 1,2 g, o dengiamasis išorinis lapas apvyniotas spirale smailiu, ne mažesniu kaip 30° kampu, išilginės cigaro ašies atžvilgiu,

4.

sudarytos iš pjaustyto tabako mišinio užpildo ir dengiamojo išorinio lapo, kuris yra įprastos cigaro spalvos, iš regeneruoto tabako, klasifikuojamo 2403 91 00 subpozicijoje, dengia visą gaminį, įskaitant, atitinkamais atvejais, filtrą, tačiau nedengia cigarų su antgaliu antgalio; jų vieneto masė, neįskaitant filtro arba kandiklio masės, ne mažesnė kaip 2,3 g, o perimetras, sudarantis ne mažiau kaip trečdalį cigaro ilgio, yra ne mažesnis kaip 34 mm.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai, kurių dengiamasis išorinis lapas arba dengiamasis išorinis lapas ir rišiklis sudaryti iš regeneruoto tabako, kurio sudėtyje iš dalies gali būti kitų nei tabakas medžiagų, jeigu jie atitinka pirmiau išvardytas sąlygas.

2402 20 10 ir 2402 20 90

Cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako

Cigaretės yra tabako suktinės, kurios tokio pavidalo yra paruoštos rūkyti, ir nepriklauso cigarų ir cigarilių kategorijai (žr. paaiškinimų 2402 10 00 subpozicijos paaiškinimus).

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, iš dalies sudaryti iš kitų nei tabakas medžiagų, jeigu jie atitinka pirmiau išvardytas sąlygas.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami produktai, visiškai sudaryti iš kitų nei tabakas medžiagų (2402 90 00 subpozicija arba, jei produktai skirti naudoti medicinoje, 30 skirsnis).

2402 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, cigarilės ir cigaretės, visiškai sudaryti iš tabako pakaitalų, pavyzdžiui, cigaretės, pagamintos iš specialiai paruoštų tam tikros salotų rūšies lapų, kurių sudėtyje nėra nei tabako, nei nikotino.

2403

Kitas perdirbtas tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai; „homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas; tabako ekstraktai ir esencijos

2403 10 10 ir 2403 10 90

Rūkomasis tabakas, kurio sudėtyje nėra tabako pakaitalų arba yra bet koks jų kiekis

Rūkomasis tabakas yra tabakas, kuris supjaustomas ar kitaip susmulkinamas, susukamas arba supresuojamas į blokelius, kuriuos galima rūkyti be tolesnio pramoninio apdorojimo.

Tabako atliekos, kurias galima rūkyti ir kurios skirtos mažmeninei prekybai, laikomos rūkomuoju tabaku, jeigu jos neatitinka cigarų, cigarilių ar cigarečių aprašymo (žr. paaiškinimų 2402 10 00, 2402 20 10 ir 2402 20 90 subpozicijų paaiškinimus).

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami produktai, visiškai arba iš dalies sudaryti iš kitų nei tabakas medžiagų, jeigu jie atitinka pirmiau pateiktą apibrėžimą, išskyrus produktus, visiškai sudarytus iš kitų nei tabakas medžiagų, skirtus naudoti medicinoje (30 skirsnis).

Šiose subpozicijose klasifikuojami supjaustytų cigarečių skuteliai, kurie yra cigarečių gamybai paruoštas tabako mišinys.

2403 91 00

„Homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas

Žr. SS paaiškinimų 2403 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 6 punktą.

2403 99 10

Kramtomasis arba uostomasis tabakas

Kramtomasis tabakas yra suktinių, lazdelių, atraižų, kubelių ar plytelių pavidalo tabakas, specialiai paruoštas kramtyti, o ne rūkyti ir skirtas mažmeninei prekybai.

Uostomasis tabakas yra miltelių arba grūdelių pavidalo tabakas, specialiai paruoštas taip, kad jį būtų galima uostyti, bet ne rūkyti.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, iš dalies sudaryti iš kitų nei tabakas medžiagų, jeigu jie atitinka pirmiau išvardytas sąlygas.

2403 99 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

tabako ekstraktai ir esencijos, apibrėžti SS paaiškinimų 2403 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 7 punkte;

2.

sutrintas tabakas (tabako milteliai);

3.

suktas, kvapnusis ir fermentuotas Brazilijos tabakas, rutulio pavidalu supresuotas odose (Mangotes);

4.

išplėstas tabakas.

V SKYRIUS

MINERALINIAI PRODUKTAI

25 SKIRSNIS

DRUSKA; SIERA; ŽEMĖS IR AKMENYS; TINKAVIMO MEDŽIAGOS, KALKĖS IR CEMENTAS

1 pastaba

Flotacijos paskirtis – atskirti vertingą mineralinės medžiagos dalį nuo bergždo, sudarant sąlygas šią dalį surinkti nuo vandens, į kurį medžiaga buvo pamerkta, paviršiaus, bergždui nusėdus ant dugno.


2501 00

Druska (įskaitant valgomąją ir denatūruotą) ir grynas natrio chloridas, ištirpinti ar neištirpinti vandenyje, arba su apsaugančiais nuo sukepimo ar laisvo byrėjimo agentų priedais arba be jų; jūros vanduo

2501 00 31

Skirta cheminiams virsmams (Na atskyrimui nuo Cl) gaminant kitus produktus

Šioje subpozicijoje klasifikuojama druska, denatūruota arba nedenatūruota, skirta druskos rūgščiai, chlorui, kalcio chloridui, natrio nitratui, natrio hipochloritui, natrio sulfatams, natrio karbonatams, natrio hidroksidui, natrio chloratui, natrio perchloratui ir metaliniam natriui gaminti, jei laikomasi kompetentingų valdžios institucijų nustatytų reikalavimų.

2501 00 51

Denatūruota arba skirta vartoti pramonėje (įskaitant rafinavimą), išskyrus konservavimą arba žmonėms ar gyvūnams vartoti skirtų maisto produktų gamybą

Jeigu laikomasi kompetentingų valdžios institucijų nustatytų reikalavimų, šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

denatūruota druska, nepriklausomai nuo to, kokiems tikslams ji skirta naudoti, išskyrus denatūruotą druską, klasifikuojamą 2501 00 31 subpozicijoje;

2.

druska, skirta rafinuoti; „rafinavimas“ šiame kontekste reiškia tik gryninimą tokiais procesais, kurių metu druska yra tirpinama;

3.

druska, skirta vartoti pramonėje, išskyrus cheminius virsmus, taip pat konservavimui arba žmonėms ar gyvūnams vartoti skirtų maisto produktų gamyboje. „Druska, skirta vartoti pramonėje“ reiškia druską, skirtą naudoti gamykloje kaip žaliavą arba kaip tarpinę medžiagą pramoninėje gamybos operacijoje (pavyzdžiui, metalurgijoje, dažyme, odos apdirbimo pramonėje, muilo gamyboje, šaldymo ir keramikos pramonėje).

Druska, išskyrus denatūruotą druską, naudojamą keliams barstyti, klasifikuojama 2501 00 99 subpozicijoje.

2501 00 91

Druska, tinkama vartoti žmonėms

Druska, tinkama vartoti žmonėms, yra nedenatūruota druska, tinkama tiesiogiai vartoti namų ūkyje ar maisto pramonėje kaip pagardas arba kaip maisto produktų konservavimo priemonė. Dažniausiai ji pasižymi aukštu išgryninimo laipsniu ir paprastai yra baltos spalvos.

2501 00 99

Kita

Šioje subpozicijoje klasifikuojama nedenatūruota druska, kuri žiemą naudojama kaip apsaugos nuo apledėjimo priemonė, ir druska, naudojama gyvūnų pašarui (pavyzdžiui, druskos gabalai gyvuliams laižyti).

2503 00

Visų rūšių siera, išskyrus sublimacinę sierą, nusodinamąją sierą ir koloidonę sierą

2503 00 10

Neapdorota arba nerafinuotoji siera

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos sieros rūšys, paminėtos SS paaiškinimų 2503 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1–4 punktuose. Ši siera dažniausiai yra blokų, gabalų, arba miltelių pavidalo.

2503 00 90

Kita

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos sieros rūšys, paminėtos SS paaiškinimų 2503 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 5–7 punktuose. Ši siera dažniausiai yra lazdelių arba mažų gabalėlių pavidalo (rafinuotoji siera) arba miltelių pavidalo („sijota siera“) (sieved sulphur, winnowed sulphur), „atomizuota siera“ (atomized sulphur)).

2508

Kiti moliai (išskyrus keramzitus, klasifikuojamus 6806 pozicijoje), andalūzitas, kianitas ir silimanitas, degti arba nedegti; mulitas; šamotas arba dinasas

2508 10 00

Bentonitas

Žr. SS paaiškinimų 2508 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 1 punktą.

Gamtinio bentonito pH paprastai būna nuo 6 iki 9,5 (5 % vandeninės suspensijos, pastovėjusios 1 valandą), o jo sudėtyje esančio natrio karbonato kiekis sudaro mažiau kaip 2 %; jų mainomų natrio ir kalcio agregatų kiekis neviršija 80 meq/100 g. Būna 2 rūšių: mažo brinkimo kalcis ir didelio brinkimo natris (brinkimo dydis ne didesnis kaip 7 ml/g arba ne mažesnis kaip 12 ml/g).

Tam tikri gamtiniai betonitai gali pasižymėti savybėmis, kurios skiriasi nuo šių dydžių; tuo atveju, kai skiriasi kelios savybės, bentonitas paprastai yra laikomas aktyvintu.

Aktyvinti bentonitai paprastai klasifikuojami 3802 90 00 subpozicijoje.

2511

Gamtinis bario sulfatas (baritai); gamtinis bario karbonatas (viteritas), degtas arba nedegtas, išskyrus bario oksidą, klasifikuojamą 2816 pozicijoje

2511 10 00

Gamtinis bario sulfatas (baritai)

Baritų sudėtyje yra įvairūs geležies oksido, aliuminio oksido, natrio karbonato ir kvarco kiekiai. Kadangi balto pavidalo produktas turi didžiausią paklausą, jis gryninamas nusodinimo būdu prieš tai produktą suskaldžius, pašalinus spalvotas (dažniausiai gelsvas) dalis ir sutrynus į miltelius.

2511 20 00

Gamtinis bario karbonatas (viteritas)

Viteritas slūgso netirpių vandenyje rombiškų kristalų arba gelsvų masių pavidalu.

2513

Pemza; švitras; gamtinis korundas; gamtinis granatas ir kiti gamtiniai abrazyvai, termiškai apdoroti arba neapdoroti

2513 20 00

Švitras, gamtinis korundas ir kiti gamtiniai abrazyvai

Šioje subpozicijoje kitiems gamtiniams abrazyvams priklauso trepelis – pelenų pilkumo produktas, naudojamas kaip minkštas abrazyvas arba poliravime.

2516

Granitas, porfyras, bazaltas, smiltainis ir kiti paminklams ar statybai skirti akmenys, grubiai aplyginti ar neaplyginti, arba tik suskaldyti arba nesuskaldyti pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes

Kai kvadratiniai akmenys yra nevienodo storio, klasifikuojant juos pagal storį atsižvelgiama į didžiausio storio akmenį.

2516 11 00

Neapdorotas ar grubiai aplygintas

Mutatis mutandis taikomi SS paaiškinimų 2515 11 subpozicijos paaiškinimai.

2516 12 10 ir 2516 12 90

Tiktai suskaldytas pjaunant ar kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes

Mutatis mutandis taikomi SS paaiškinimų 2515 12 subpozicijos paaiškinimai.

2516 90 00

Kiti paminklams ar statybai skirti akmenys

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

kieti akmenys, pavyzdžiui, porfyras, sienitas, lava, bazaltas, gneisas, trachitas, diabazas, dioritas, fonolitas (phonolite), liparitas, gabras, labradoras ir peridotitas;

2.

kalkiniai paminklams ar statybai skirti akmenys, neklasifikuojami 2515 pozicijoje, t. y. akmenys, kurių tikrasis specifinis sunkis ne didesnis kaip 2,5, neapdoroti, grubiai aplyginti arba tiktai suskaldyti pjaunant ar kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) bet kokio storio blokus arba plokštes;

3.

serpentinas arba orfitas, neapdoroti, grubiai aplyginti arba tiktai suskaldyti pjaunant ar kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) bet kokio storio blokus arba plokštes.

2518

Dolomitas, degtas ar sukepintas arba nedegtas ar nesukepintas, įskaitant grubiai aplygintą ar neaplygintą, arba tik suskaldytą arba nesuskaldytą pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes dolomitą; plūktas dolomito mišinys

2518 10 00

Nedegtas ar nesukepintas dolomitas

Dolomitas yra gamtinis dvigubasis kalcio ir magnio karbonatas. Jis klasifikuojamas šioje subpozicijoje net ir tuo atveju, jei jis buvo nestipriai termiškai apdorotas ir tai nepakeitė jo cheminės sudėties.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas dolomitas, nedegtas ar nesukepintas, neapdorotas, grubiai aplygintas (grubiai supjaustytas į kvadratinius gabalus) arba tiktai suskaldytas pjaunant ar skeliant į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus ar plokštes.

2518 20 00

Degtas ar sukepintas dolomitas

Degtas ar sukepintas dolomitas – tai dolomitas, termiškai apdorotas aukštoje temperatūroje (maždaug 1 500 °C temperatūroje – sukepintas dolomitas ir maždaug 800 °C temperatūroje – degtas dolomitas), kuri pakeičia jo cheminę sudėtį pašalinant anglies dioksidą.

2519

Gamtinis magnio karbonatas (magnezitas); lydyta magnezija; perdegta (sukepinta) magnezija, su nedideliais kiekiais kitų oksidų, pridėtų prieš sukepinimą, arba be jų; kiti magnio oksidai, gryni arba negryni

2519 90 10

Magnio oksidas, išskyrus degtą gamtinį magnio karbonatą

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

magnio oksidas, gautas iškaitinant arba magnio hidroksidą arba nusodintą magnio karbonatą, kuris ypatingai naudojamas farmacijoje; ši medžiaga yra baltų miltelių pavidalo, kurios grynumas ne mažesnis kaip 98 %;

2.

magnio oksidas, gautas lydant prieš tai degtą magnezitą; magnezitas deginamas 1 400–1 800 °C temperatūroje; po to gauta magnezija lydoma elektros lanku 2 800–3 000 °C temperatūroje, kai tik atvėsta, susidaro kristalinis produktas, sudarytas beveik vien iš magnio oksido (lydytos magnezijos); šis produktas yra ypač grynas (ne mažiau kaip 95 %) ir sudarytas iš panašių į stiklą kristalų;

3.

iš jūros vandens išgautas magnio oksidas; gaunamas iškaitinant iš jūros vandens nusodintą magnio hidroksidą: produkto grynumas paprastai – 91–98 % ir kaip būdingos priemaišos jo sudėtyje yra daugiau boro negu jo yra perdegtoje (sukepintoje) magnezijoje (maždaug 100 dalelių iš milijono palyginus su maždaug 40 dalelių iš milijono).

2520

Gipsas; anhidritas; gipsiniai tinkai (sudaryti iš degto gipso arba kalcio sulfato), dažyti ar nedažyti, su nedideliais kiekiais greitiklių arba lėtiklių ar be jų

2520 20 10

Statybiniai

Statybinis gipsinis tinkas gaminamas apdorojant žaliavinį gipsą (gipso uolieną arba kitą medžiagą, kurios sudėtyje yra gipso, pavyzdžiui, šalutinius chemijos pramonės produktus) specifiniais sodrinimo arba deginimo procesais. Gamybos procese įvedant priedus gali būti išgaunamos specifinės savybės. Jie yra plūduriuojančių medžiagų pavidalo (t. y. tam tikru būdu gipso savybes (pavyzdžiui, konsistenciją ar lipnumą) veikiančios medžiagos), taip pat čia gali priklausyti lėtikliai arba greitikliai.

Statybinis gipsas naudojamas, pavyzdžiui, kaip tinkavimo gipsas, sienoms ir luboms tinkuoti, statybinėms plokštėms ar kitiems statybiniams elementams gaminti arba čerpėms sujungti.

2523

Portlandcementis, aliuminatinis cementas, šlakinis cementas, supersulfatinis cementas ir panašūs hidrauliniai cementai, dažyti arba nedažyti ar turintys klinkerių pavidalą

2523 90 10

Aukštakrosnių cementas

Aukštakrosnių cemento sudėtyje yra ne mažiau kaip 20 % masės portlandcemenčio klinkerio, 36–80 % masės granuliuoto aukštakrosnių šlako ir ne daugiau kaip 5 % masės kitų cemento sudėtinių dalių.

2523 90 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas pucolaninis cementas.

Pucolaninio cemento sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % masės portlandcemenčio klinkerio, ne daugiau kaip 40 % masės gamtinių pucolanų arba lakiųjų pelenų ir ne daugiau kaip 5 % masės kitų sudėtinių cemento dalių.

Sąvoką „pucolanai“ žr. SS paaiškinimų 2530 pozicijos paaiškinimų D dalies 7 pastraipoje.

Lakieji pelenai yra lengvi, smulkūs milteliai, gauti ekstrahuojant miltelių daleles iš degimo dujų arba krosnių, kūrenamų susmulkintomis anglimis. Jų spalva – nuo pilkos iki juodos.

2524

Asbestas

2524 10 00

Krokidolitas

Žr. SS paaiškinimų 2524 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

2526

Gamtinis steatitas, grubiai aplygintas ar neaplygintas, arba tik suskaldytas arba nesuskaldytas pjaunant arba kitu būdu į stačiakampius (įskaitant kvadratinius) blokus arba plokštes; talkas

2526 20 00

Susmulkintas arba sumaltas į miltelius

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami talko milteliai, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, skirti naudoti kaip tualeto preparatas (3304 pozicija).

2528

Gamtiniai boratai ir jų koncentratai (degti ar nedegti), išskyrus boratus, išskirtus iš gamtinių sūrymų; gamtinė boro rūgštis, kurios sudėtyje H3BO3 sudaro ne daugiau kaip 85 % sausojo produkto masės

2528 10 00

Gamtiniai boratai ir jų koncentratai (degti ar nedegti)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kernitas ir tinkalas, dar vadinamas „gamtiniu boraksu“.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamas natrio boratas (rafinuotas boraksas), gautas chemiškai apdorojant kernitą arba tinkalą ar natrio boratus, gautus garinant kompleksinius sūrymus iš tam tikrų druskingų ežerų (2840 pozicija).

2528 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

kalcio boratai – pandermitas (pandermite) ir priceitas (priceite);

2.

boracitas – magnio chlorboratas;

3.

gamtinė boro rūgštis, gauta garinant vandenį, susikondensavusį iš gamtinių garų, kurie tam tikruose regionuose (Italijos soffioni) išsiveržia iš žemės, jeigu jos sudėtyje H3BO3 nesudaro daugiau kaip 85 % sausojo produkto masės. Tačiau boro rūgštis, kurios sudėtyje H3BO3 sudaro daugiau kaip 85 %, klasifikuojama 2810 00 pozicijoje.

2530

Mineralinės medžiagos, nenurodytos kitoje vietoje

2530 10 10 ir 2530 10 90

Vermikulitas, perlitas ir chloritai, nepūstieji

Žr. SS paaiškinimų 2530 pozicijos paaiškinimų D dalies 3 punktą.

2530 90 98

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 2530 pozicijos paaiškinimų A, B, C ir D dalis, išskyrus D dalies 3 punktą.

26 SKIRSNIS

RŪDOS, ŠLAKAS IR PELENAI

2620

Šlakas, pelenai ir kitos liekanos (išskyrus geležies arba plieno gamybos liekanas), kurių sudėtyje yra metalų, arseno arba jų junginių

2620 11 00

Kietasis techninis cinkas

Kietasis techninis cinkas yra galvanizavimo vonių nuosėdos, dažnai vadinamos galvanizacijos šteinu. Yra dvi pagrindinės jo rūšys:

1.

šteinai, susidarę dengiant storą galvaninį sluoksnį. Tai metalo produktai, pasižymintys įvairia ir nehomogeniška sudėtimi, sunkiau tirpstantys ir didesnio tankio kaip cinkas, kurie galvanizuojant plieno lakštus, vielą, vamzdžius ir t. t. cinku nusėda skysto cinko vonių dugnuose.

Šie šteinai surenkami iš vonių dugnų tirštos pastos pavidalu ir iš jų suformuojamos plokštės arba lakštai, kurie gali pasižymėti grubia ar net korėta išvaizda.

Šteinų sudėtyje esantis geležies kiekis sudaro 2–5 % masės, o cinko– 92–94 % masės. Jų sudėtyje esantis aliuminio kiekis yra nedidelis ir paprastai ne didesnis kaip 0,2–0,3 % masės;

2.

šteinai, susidarę dengiant ploną galvaninį sluoksnį arba „paviršiniai šteinai“. Tai metalo produktai, kurių sudėtyje nėra fliusų, gauti nuolat nugraibstant galvanizavimo vonias Senzimiro būdu.

Šie šteinai, būdami mažesnio tankio kaip cinkas, plūduriuoja vonių paviršiuose. Išimti iš vonių tirštos pastos pavidalu ir suformuoti į plokštes, jie nėra tokios nelygios išvaizdos kaip pirmiau minėtu atveju.

Jų sudėtyje esantis geležies kiekis yra labai nedidelis, paprastai mažesnis kaip 0,5 % masės, aliuminio kiekis – žymiai didesnis: 1–2 % masės, o cinko kiekis sudaro maždaug 98 % masės.

Šių medžiagų nereikėtų painioti su cinko lydiniais (7901 pozicija), kurių sudėtyje esantis aliuminis sudaro 3–5 % masės ir jų sudėtyje gali būti iki 3 % masės vario, tačiau kurie atitinka tam tikrus techninius reikalavimus. Tuo tarpu cinko šteinų sudėtis yra tokia, kad jie naudingai gali būti panaudoti tik metalurginiuose ar cheminiuose virsmuose.

2620 19 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

šteinai, susidarę rafinavimo metu. Jie surenkami iš vonių, kuriose rafinuojamas neapdorotas cinkas, dugnų. Tokių šteinų sudėtyje yra 4–8 % masės švino ir iki 6 % masės geležies;

2.

cinko šlakas ir pelenai, kurių sudėtyje yra cinko (65–70 % masės) ir cinko oksido su anglimi ir kitomis priemaišomis;

3.

cinko putos, kurių sudėtyje yra metalinio cinko, cinko chlorido ir amonio chlorido, cinko oksido ir geležies oksido, surinktos nuo galvanizavimo vonių arba katilų, kuriuose perlydomas senas cinkas, paviršiaus;

4.

cinko šlamas – liekanos, susidarančios tam tikrose pramonės šakose, kuriose cinkas naudojamas kaip reduktorius;

5.

cinko atliekos, atsirandančios gaminant cinko oksidą iš cinko šteinų; jų sudėtyje esantis cinkas sudaro maždaug 60 % masės, likusią dalį sudaro geležis ir kitos priemaišos;

6.

cinko oksido liekanos, išekstrahuotos iš dujų įvairių metalų ar lydinių (pavyzdžiui, žalvario) perdirbimo metu. Šių oksidų liekanų nereikėtų painioti su:

cinko pilkaisiais (3206 49 80 subpozicija) – tai smulkių homogeninės spalvos miltelių pavidalo, labai daug priemaišų turintys cinko oksidai, naudojami kaip pigmentai;

cinko milteliais, gautais smulkinant išlydytą cinką (7903 90 00 subpozicija), arba cinko dulkėmis, kurių sudėtyje esantis metalinis cinkas, regeneruotas iš cinko oksido klodo, sudaro 80–94 % masės (7903 10 00 subpozicija).

2620 21 00

Benzino su švinu šlamai ir antidetonatorių su švinu šlamai

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2620 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 10 punktą.

2620 60 00

Kurių sudėtyje yra arseno, gyvsidabrio, talio arba jų mišinių, naudojami arsenui arba šiems metalams išgauti, arba jų cheminiams junginiams gaminti

Žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastabą.

2620 91 00

Kurių sudėtyje yra stibio, berilio, kadmio, chromo arba jų mišinių

Žr. SS paaiškinimų 2620 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 13 punktą.

2621

Kiti šlakai ir pelenai, įskaitant jūros dumblių pelenus (kelpą); pelenai ir liekanos, susidariusios deginant buitines atliekas

2621 10 00

Pelenai ir liekanos, susidariusios deginant buitines atliekas

Žr. SS paaiškinimų 2621 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 5 punktą.

27 SKIRSNIS

MINERALINIS KURAS, MINERALINĖS ALYVOS IR JŲ DISTILIAVIMO PRODUKTAI; BITUMONĖS MEDŽIAGOS; MINERALINIAI VAŠKAI

Bendrosios nuostatos

Jei nenurodyta kitaip, terminas „ASTM metodas“ reiškia metodus, nurodytus Amerikos tyrimų ir medžiagų asociacijos 1976 metų leidinyje dėl naftos produktų ir tepalų standartinių apibrėžimų ir specifikacijų.

2 pastaba

Aromatinių sudėtinių dalių kiekis nustatomas taikant šiuos metodus:

produktai, kurių distiliacijos pabaigos temperatūra neviršija 315 °C: ASTM D 1319–70 metodas,

produktai, kurių distiliacijos pabaigos temperatūra viršija 315 °C: žr. šio skirsnio paaiškinimų A priedą.

5 papildomoji pastaba

1.

Pažymėtina, kad išskyrus 5 papildomosios pastabos n punkte nurodytus atvejus, atleidimas nuo mokesčio taikomas visiems tam tikrame procese naudojamiems produktams.

Todėl, kai, pavyzdžiui, naftos produktas yra alkilinamas arba polimerizuojamas, atleidimas galioja ir tai daliai, kuri nėra pilnai pakeista (sualkilinta ar supolimerizuota).

2.

Tais atvejais, kai prieš atliekant „specifinį procesą“ privalu atlikti paruošiamąjį apdorojimą, (žr. paskutiniąją 5 papildomosios pastabos pastraipą), atleidimas nuo mokesčio gali būti taikomas tik patenkinus dvi sąlygas:

a)

importuotas produktas turi būti pilnai apdorojamas taikant „specifinį procesą“, pavyzdžiui, krekingą;

b)

paruošiamasis apdorojimas turi būti privalus „specifiniam procesui“.

Šie toliau išvardyti procesai paprastai yra laikomi būtinais paruošiamaisiais apdorojimais produktams, kuriems bus atliekamas „specifinis procesas“:

a)

degazavimas;

b)

dehidratavimas;

c)

tam tikrų lengvų arba sunkių, galinčių trukdyti perdirbimui, produktų pašalinimas;

d)

tiolių, kitų sieros junginių arba kitų junginių, kurie gali trukdyti procesui, pašalinimas arba konvertavimas (minkštinimas);

e)

neutralizacija;

f)

dekantavimas;

g)

gėlinimas.

Bet kurie paruošiamojo apdorojimo metu gaunami produktai, kurie nedalyvauja specifiniame procese, yra apmokestinami muito mokesčiais, taikomais produktams „skirtiems kitiems tikslams“, priklausomai nuo importuotų prekių rūšies bei vertės ir remiantis tokiu būdu gautų produktų neto mase.

5 papildomosios pastabos a punktas

Vakuuminis distiliavimas reiškia distiliavimą esant ne didesniam kaip 400 milibarų slėgiui, išmatuotam kolonėlės viršuje.

5 papildomosios pastabos b punktas

Perdistiliavimas naudojant giluminį frakcinį distiliavimo procesą reiškia distiliavimą (išskyrus atmosferinį distiliavimą) taikant nepertraukiamą arba paketinį procesą, įdiegtą pramoniniuose įrengimuose, naudojančiuose distiliatus, klasifikuojamus 2710 11 11–2710 19 49, 2711 11 00, 2711 12 91–2711 19 00, 2711 21 00 ir 2711 29 00 subpozicijose (išskyrus ne mažesnio kaip 99 % grynumo propaną), siekiant išgauti:

1.

atskirus aukšto grynumo angliavandenilius (ne mažesnio kaip 90 % grynumo alkenų atveju ir ne mažesnio kaip 95 % grynumo kitų angliavandenilių atveju), tą pačią organinę sudėtį turinčių izomerų mišinius, kurie yra laikomi atskirais angliavandeniliais.

Leistini tik tokie procesai, kurių metu gaunami mažiausiai trys skirtingi produktai, tačiau šis apribojimas netaikomas proceso, kurį sudaro izomerų atskyrimas, atveju. Tiek, kiek tai siejasi su ksilenais, etilbenzenas priskiriamas ksileno izomerams;

2.

produktus, klasifikuojamus 2707 10 10–2707 30 90, 2707 50 10, 2707 50 90 ir 2710 11 11–2710 19 49 subpozicijose:

a)

turinčius nesutampančias vienos frakcijos galutinę virimo temperatūrą ir paskesnės frakcijos pradinę virimo temperatūrą ir kurių 5 % tūrio ir 90 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliacijos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip 60 °C taikant ASTM D 86–67 metodą (pakartotinai patvirtintas 1972);

b)

turinčius sutampančias vienos frakcijos galutinę virimo temperatūrą ir paskesnės frakcijos pradinę virimo temperatūrą ir kurių 5 % tūrio ir 90 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliacijos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip 30 °C taikant ASTM D 86–67 metodą (pakartotinai patvirtintas 1972).

5 papildomosios pastabos c punktas

Krekingas yra pramoninis procesas, kurio metu naftos produktų cheminė struktūra pakeičiama suardant molekules kaitinimo būdu, naudojant arba nenaudojant slėgį arba katalizatorių, ir taip pagaminant (daugiausia) lengvesnių angliavandenilių mišinius, kurie esant normaliam slėgiui ir temperatūrai gali būti skysto ar dujinio pavidalo.

Pagrindiniai krekingo procesai yra:

1.

terminis krekingas;

2.

katalizinis krekingas;

3.

krekingas garais dujų pavidalo angliavandeniliams gauti;

4.

hidrokrekingas (krekingas ir hidrinimas);

5.

dehidrinimas;

6.

dealkilinimas;

7.

koksavimas;

8.

visbrekingas.

5 papildomosios pastabos d punktas

Riformingas yra terminis arba katalizinis lengvųjų arba vidutiniųjų alyvų perdirbimas, siekiant padidinti jose aromatinių dalių kiekį. Katalizinis riformingas naudojamas, pavyzdžiui, paversti lengvąsias pirminio distiliavimo alyvas į lengvąsias alyvas su aukštesniu oktaniniu skaičiumi (su didesniu aromatinių angliavandenilių kiekiu) arba į angliavandenilių mišinius, kurių sudėtyje yra benzeno, tolueno, ksileno, etilbenzeno ir t. t.

Pagrindiniai katalizinio riformingo procesai yra tie, kuriuose kaip katalizatorius naudojama platina.

5 papildomosios pastabos e punktas

Ekstrakcija panaudojant selektyviuosius tirpiklius yra procesas, kurio metu produktų grupės su skirtingomis molekulinėmis struktūromis yra išskirstomos pasinaudojant medžiagomis, turinčiomis preferencinio tirpiklio efektą (pavyzdžiui, furfurolu, fenoliu, dichloretilo eteriu, sulfato rūgšties anhidridu, nitrobenzenu, karbamidu ir tam tikrais jo junginiais, acetonu, propanu, etilmetilketonu, izobutilmetilketonu, glikoliu, morfolinu).

5 papildomosios pastabos g punktas

Polimerizacija yra pramoninis procesas, kurio metu naudojant kaitinimą arba katalizatorių arba jų nenaudojant pasiekiama, kad nesotieji angliavandeniliai sudarytų savo polimerus arba kopolimerus.

5 papildomosios pastabos h punktas

Alkilinimas reiškia bet kokią terminę arba katalizinę reakciją, kurios metu nesotieji angliavandeniliai susijungia su bet kuriais kitais angliavandeniliais, ypatingai izoparafinais ir aromatiniais junginiais.

5 papildomosios pastabos ij punktas

Izomerizacija yra naftos produktų sudėtinių dalių struktūrų riformingas nekeičiant jų bendrosios sudėties.

5 papildomosios pastabos l punktas

Šios papildomosios pastabos tikslams toliau pateikiami deparafinavimo pavyzdžiai:

1.

deparafinavimas atšaldant (su tirpikliais arba be tirpiklių);

2.

mikrobiologinis apdorojimas;

3.

deparafinavimas panaudojus karbamidą;

4.

apdorojimas panaudojant molekulinį sietą.

5 papildomosios pastabos n punktas

Atmosferinis distiliavimas reiškia distiliavimą, atliekamą esant maždaug 1 013 milibarų slėgiui, išmatuotam kolonėlės viršuje.

6 papildomoji pastaba

1.

„Cheminis virsmas“ reiškia bet kokį procesą, kurio metu vyksta molekulinė ne mažiau kaip vienos perdirbamo naftos produkto sudėtinės dalies modifikacija.

Paprastas naftos produkto sumaišymas su kitu naftos arba ne naftos produktu nelaikomas „cheminiu virsmu“. Pavyzdžiui, vaitspirito įmaišymas į dažus arba bazinės alyvos įmaišymas į spaustuvinius dažus nėra laikomi „cheminiu virsmu“. Tai taip pat galioja visiems naftos produktams, naudojamiems kaip tirpikliai ar degalai.

2.

„Cheminių virsmų“ pavyzdžiai:

a)

apdorojimas halogenais arba halogenų junginiais:

i)

reakcija su propenu, esančiu dujinėse naftos produktų frakcijose, siekiant gauti organinius junginius (pavyzdžiui, gauti propeno oksidą);

ii)

naftos produktų frakcijų (automobilinio benzino, žibalo, gazolio), parafinų, naftos vaškų arba parafino likučių apdorojimas chloru arba chloro junginiais, siekiant gauti chlorparafinus;

b)

apdorojimas bazėmis (pavyzdžiui, natrio, kalio, amonio hidroksidais), norint gauti naftenų rūgštis;

c)

apdorojimas sieros rūgštimi arba jos anhidridu:

i)

sulfonatams gauti;

ii)

išekstrahuoti arba gauti metilpropeną;

iii)

gazoliams ir tepalinėms alyvoms sulfoninti.

Alyvai, pridėtai po sulfoninimo, atleidimas nuo mokesčių netaikomas;

d)

sulfochlorinimas;

e)

hidratacija, ypatingai nesočiųjų angliavandenilių, esančių dujinėse naftos produktų frakcijose, norint modifikacijos būdu gauti alkoholius;

f)

apdorojimas maleino rūgšties anhidridu, ypač butadieno, sumaišyto su dujine naftos produktų frakcija, turinčia keturis anglies atomus, siekiant gauti tetrahidroftalio rūgštį;

g)

apdorojimas fenoliu, pavyzdžiui, naftos alkenų reakcija su fenoliais esant katalizatoriui, norint gauti alkilfenolius;

h)

oksidacija:

i)

sunkiųjų alyvų oksidacija norint gauti bitumą, klasifikuojamą 2713 20 00 subpozicijoje;

ii)

bet kokių naftos produktų oksidacija, siekiant gauti sudėtingesnius cheminius produktus, tokius kaip, rūgštys, aldehidai, ketonai, alkoholiai; pavyzdžiui, lengvųjų frakcijų oksidacija šilumos ir slėgio poveikyje, norint gauti acto, skruzdžių, propiono ir gintaro rūgštis;

ij)

dehidrinimas, pavyzdžiui:

i)

nafteninių angliavandenilių, siekiant gauti aromatinius angliavandenilius (pavyzdžiui, benzeną);

ii)

parafininių angliavandenilių, siekiant gauti skystus alkenus, kurie naudojami, pavyzdžiui, gaminant mikroorganizmų suskaidomus alkilbenzenus;

k)

oksosintezė;

l)

negrįžtamas sunkiųjų alyvų įjungimas į polimerus (pavyzdžiui, į gamtinio arba sintetinio kaučiuko lateksą, butilo gumą, polistireną);

m)

produktų, klasifikuojamų 2803 pozicijoje, gamyba;

n)

nitrinimas, norint gauti nitrintus junginius;

o)

tam tikrų naftos frakcijų, kurių sudėtyje yra n-parafinų, biologinis apdorojimas, norint gauti baltymus ar kitus sudėtingus organinius produktus.


2701

Akmens anglys; briketai, ovoidai ir panašios kietojo kuro rūšys, pagamintos iš akmens anglių

Kuro rūšys, kurių prekybinis pavadinimas Ispanijoje yra „juodasis lignitas“ (black lignite) ir kurios kasamos Teruel, Mequinenza, Pirenaica ir Baleares anglies kasyklose, laikomos šioje pozicijoje klasifikuojama akmens anglimi.

2701 12 10

Koksinės akmens anglys

Koksinės akmens anglys savo sudėtyje turi nuo 19 iki 41 % lakiųjų sudedamųjų dalių.

2702

Lignitas (rusvosios anglys), aglomeruotas arba neaglomeruotas, išskyrus gagatą

Lignitai dega ilgai, bet nekaitria liepsna, išskirdami aitrius juodus dūmus. Dažniausiai išskiriami tipai yra: pluoštiniai lignitai, kurių lūžio vieta primena pluoštinę originalios medienos faktūrą ir kurie pasižymi dideliu drėgmės kiekiu (iki 50 %); paprastieji arba žemės lignitai, juodi arba rudi, kurių sudėtyje yra mažiau vandens negu pluoštiniuose lignituose (maždaug 15 %) ir kurių lūžio vietoje matoma žemės faktūra; bituminiai, riebūs lignitai, kurie pakaitinus suminkštėja ir todėl gerai tinkami briketams gaminti; vaškiniai lignitai, kurių lūžio vieta primena vaško faktūrą ir kurių sudėtyje yra dideli kiekiai vaško.

Kuro rūšys, kurių prekybinis pavadinimas Ispanijoje yra „juodasis lignitas“ (black lignite) ir kurios kasamos Teruel, Mequinenza, Pirenaica ir Baleares anglies kasyklose, šioje pozicijoje neklasifikuojamos (2701 pozicija).

2704 00

Koksas ir puskoksis iš akmens anglių, lignito (rusvųjų anglių) arba durpių, aglomeruoti arba neaglomeruoti; retortų anglis

2704 00 11 ir 2704 00 19

Koksas ir puskoksis iš akmens anglių

Koksas nuo anglies skiriasi tuo, kad jis dega beveik be liepsnos ir sudegęs išlaiko savo akytumą ir laidumą dujoms. Jis yra nelydus, kietesnis, jo sudėtyje yra mažiau sieros ir daugiau anglies. Priešingai koksui, kuris yra gaminamas karbonizuojant anglį be oro aukštoje temperatūroje (1 000–1 200 °C), puskoksis gaminamas karbonizuojant anglį (esant sumažintam oro padavimui) 450–700 °C temperatūroje.

2704 00 11

Skirti elektrodams gaminti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas anglies koksas ir puskoksis, naudojami elektrodams gaminti, kurie dažniausiai skiriami ferolydinių gamybai. Šios subpozicijos koksas ir puskoksis yra ypač gryni (labai mažas pelenų kiekis) ir dažniausiai mažų gabalėlių pavidalo.

2704 00 19

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas dujų koksas (šalutinis dujų gamybos produktas) ir liejyklos koksas ir puskoksis, specialiai paruošti naudoti metalurgijos pramonėje (aukštakrosnių koksas), kurie, priešingai negu dujinis koksas, yra kieti ir tvirti produktai, didelių gabalų, turinčių sidabrinį atspalvį, pavidalo.

2704 00 30

Koksas ir puskoksis iš lignito (rusvųjų anglių)

Lignitai nėra tinkami kokso gamybai taikant karbonizaciją aukštoje temperatūroje. Tačiau karbonizuojant žemoje temperatūroje gaunamas puskoksis, tinkamas naudoti kaip bedūmis kuras, kuris yra akytas, blizgus, netepantis ir greitai užsidegantis bei degantis.

2704 00 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

produktai, gauti karbonizuojant durpes; degdami jie skleidžia aitrų kvapą ir daugiausia naudojami pramoninėse krosnyse;

2.

retortų anglis (žr. SS paaiškinimų 2704 pozicijos paaiškinimų ketvirtąją ir penktąją pastraipas).

2707

Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę

Dėl aromatinių sudėtinių dalių kiekio nustatymo žr. paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų 2 pastabą.

2707 10 10 ir 2707 10 90

Benzolas (benzenas)

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Šiose subpozicijose klasifikuojamas tik benzolas (benzenas), kurio grynumas mažesnis kaip 95 % masės. Benzolas (benzenas), kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, klasifikuojamas 2902 20 00 subpozicijoje.

2707 20 10 ir 2707 20 90

Toluolas (toluenas)

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Šiose subpozicijose klasifikuojamas tik toluolas (toluenas), kurio grynumas mažesnis kaip 95 % masės. Toluolas (toluenas), kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, klasifikuojamas 2902 30 00 subpozicijoje.

2707 30 10 ir 2707 30 90

Ksilolas (ksilenai)

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Šiose subpozicijose klasifikuojamas tik ksilolas (ksilenai), kurio grynumas, nustatytas dujų chromatografijos metodu, mažesnis kaip 95 % masės (orto-, meta- arba para- ksilolo izomerai, atskiri arba sumaišyti). Ksilolas (ksilenai), kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, klasifikuojamas 2902 41 00–2902 44 00 subpozicijose.

2707 40 00

Naftalenas

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas tik naftalenas, kurio kristalizavimosi temperatūra, nustatyta šio skirsnio paaiškinimų B priede nurodytu metodu, mažesnė kaip 79,4 °C. Jei produkto kristalizavimosi temperatūra ne mažesnė kaip 79,4 °C, jis klasifikuojamas 2902 90 10 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami naftaleno homologai (2707 50 10, 2707 50 90, 2707 91 00–2707 99 99, 2902 90 10–2902 90 90 arba 3817 00 80 subpozicijos).

2707 50 10 ir 2707 50 90

Kiti aromatinių angliavandenilių mišiniai, kurių ne mažiau kaip 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 ° C temperatūroje, naudojant ASTM D 86 metodą

Šiose subpozicijose klasifikuojami angliavandenilių mišiniai, kurių sudėtyje aromatiniai junginiai, išskyrus benzeną, tolueną, ksileną arba naftaleną, sudaro didžiąją dalį ir kurių ne mažiau kaip 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje, naudojant ASTM D 86–67 metodą (pakartotinai patvirtintas 1972).

2707 99 11 ir 2707 99 19

Neapdorotos alyvos

Šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

produktai, gauti pirmą kartą aukštoje temperatūroje distiliuojant akmens anglies degutą.

Šie aukštos temperatūros anglies degutai dažniausiai gaminami liejyklų koksavimo gamyklose aukštesnėje kaip 900 °C temperatūroje. Šių degutų distiliacijos produktų sudėtyje yra ne tik angliavandeniliai, kurių didžiausią dalį pagal masę sudaro aromatiniai angliavandeniliai, bet ir azoto, deguonies ir sieros junginių bei labai dažnai priemaišų. Paprastai prieš panaudojimą šiuos produktus reikia papildomai perdirbti.

2.

panašūs produktai, kurių sudėtyje aromatinių dalių masė didesnė už nearomatinių dalių masę.

„Panašūs produktai“ reiškia produktus, kurių sudėtis kokybiškai panaši į produktų, aprašytų pirmiau 1 punkte, sudėtį.

Tačiau šių produktų sudėtyje gali būti daugiau alifatinių ir nafteninių angliavandenilių ir mažiau daugiažiedžių aromatinių angliavandenilių, negu produktuose, aprašytuose pirmiau 1 punkte.

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik tie produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos alyvos, gautos debenzolizacijos būdu, nuplovus dujas, susidariusias anglies koksavimo procese.

2707 99 30

Lengvieji sierinti komponentai

Šioje subpozicijoje „lengvieji sierinti komponentai“ reiškia tik tuos lengvus produktus, kurie gaunami pirmos nevalytų degutų alyvų distiliacijos metu ir kurių sudėtyje yra sieros junginių (pavyzdžiui, anglies disulfido, tiolių, tiofeno) bei angliavandenilių, daugiausia nearomatinių, kurių ne mažiau kaip 90 % tūrio distiliuojasi žemesnėje kaip 80 °C temperatūroje.

2707 99 50

Baziniai produktai

Šioje subpozicijoje baziniai produktai yra aromatiniai ir (arba) heterocikliniai junginiai su bazine azoto funkcija.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos piridino, chinolino, akridino ir anilino bazės (įskaitant jų mišinius). Jos daugiausia gaunamos iš piridino, chinolino, akridino ir jų homologų.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamiems pagrindiniams produktams priskiriami:

1.

piridinas, kurio grynumas mažesnis kaip 95 % masės. Piridinas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, klasifikuojamas 2933 31 00 subpozicijoje;

2.

metilpiridinas (pikolinas), 5-etil-2-metilpiridinas (5-etil-2-pikolinas), 2-vinilpiridinas, kurio grynumas mažesnis kaip 90 % masės (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jeigu grynumas ne mažesnis kaip 90 % masės, toks produktas klasifikuojamas 2933 39 subpozicijoje;

3.

chinolinas, kurio grynumas, perskaičiavus į bevandenį produktą, yra mažesnis kaip 95 % masės (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jei grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, toks produktas klasifikuojamas 2933 49 90 subpozicijoje;

4.

akridinas, kurio grynumas, perskaičiavus į bevandenį produktą, yra mažesnis kaip 95 % masės (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jei grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, toks produktas klasifikuojamas 2933 99 90 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos bet kurių aprašytų bazinių produktų druskos (2933 arba 3824 pozicija).

2707 99 70

Antracenas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas antracenas paprastai yra nuosėdų arba pastos pavidalo, dažniausiai sudarytas iš fenantreno, karbazolio ir kitų aromatinių sudedamųjų dalių. Šioje subpozicijoje klasifikuojamas tik toks antracenas, kurio grynumas mažesnis kaip 90 % masės. Antracenas, kurio grynumas yra ne mažesnis kaip 90 % masės, klasifikuojamas 2902 90 10 subpozicijoje.

2707 99 80

Fenoliai

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

fenoliai, gauti aukštoje temperatūroje distiliuojant akmens anglies degutą ir taip pat panašius produktus, kuriuose aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojamos fenolio druskos (dažniausiai, 2907 pozicija arba 3824 90 97 subpozicija);

2.

krezoliai (atskiri arba sumaišyti izomerai), kurių sudėtyje krezolis sudaro mažiau kaip 95 % masės, visus krezolio izomerus skaičiuojant kartu (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jei krezolio kiekis yra ne mažesnis kaip 95 % masės, šie produktai klasifikuojami 2907 12 00 subpozicijoje;

3.

ksilenoliai (atskiri arba sumaišyti izomerai), kurių sudėtyje ksilenolis sudaro mažiau kaip 95 % masės, visus ksilenolio izomerus skaičiuojant kartu (nustatoma dujų chromatografijos metodu). Jei ksilenolio kiekis yra ne mažesnis kaip 95 % masės, šie produktai klasifikuojami 2907 19 10 subpozicijoje;

4.

kiti fenoliai, turintys ne mažiau kaip vieną benzeno žiedą su ne mažiau kaip vienu hidroksilo radikalu, jeigu jie nėra chemijos atžvilgiu apibūdinti fenoliai, klasifikuojami 2907 pozicijoje. Vienas pažymėtinas produktas yra fenolis (C6H5OH), kurio grynumas yra mažesnis kaip 90 % masės.

2707 99 91 ir 2707 99 99

Kiti

Šiose subpozicijose daugiausia klasifikuojami produktai, kuriuos sudaro angliavandenilių mišiniai.

Šiems produktams priskiriama:

1.

sunkiosios alyvos (išskyrus neapdorotas), gautos aukštoje temperatūroje distiliuojant akmens anglies degutą, arba produktai, panašūs į šias alyvas, jeigu:

a)

mažiau kaip 65 % tūrio distiliuojasi 250 °C temperatūroje, taikant ASTM D 86–67 metodą (pakartotinai patvirtintas 1972); ir

b)

tankis 15 °C temperatūroje yra didesnis kaip 1,000 g/cm3; ir

c)

adatos penetracijos indeksas 25 °C temperatūroje yra ne mažesnis kaip 400, taikant ASTM D 5 metodą; ir

d)

jos pasižymi kitokiomis savybėmis, negu produktai, klasifikuojami 2715 00 00 pozicijoje.

Produktai, neatitinkantys pirmiau nurodytų a–d papunkčių reikalavimų, turi būti klasifikuojami pagal jų charakteristikas, pavyzdžiui: 2707 10 10–2707 30 90, 2707 50 10, 2707 50 90 subpozicijose, 2708 pozicijoje, 2710 19 31–2710 19 99, 2713 20 00 subpozicijose arba 2715 00 00 pozicijoje;

2.

aromatiniai ekstraktai, neatitinkantys reikalavimų, nustatytų šiems produktams paaiškinimų 2713 90 10 ir 2713 90 90 subpozicijų paaiškinimuose;

3.

tam tikri naftaleno ir antraceno homologai, pavyzdžiui, etilnaftalenai ir metilantracenai, jeigu jie neklasifikuojami 2902 pozicijoje.

2709 00

Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų

Šioje pozicijoje klasifikuojami tik tokie produktai, kurie pasižymi būdingomis neapdorotų alyvų, gautų iš įvairių šaltinių, savybėmis (pavyzdžiui, specifiniu sunkiu, distiliacijos kreive, sieros kiekiu, stingimo temperatūra, klampumu).

2709 00 10

Gamtiniai dujų kondensatai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos neapdorotos alyvos, gautos iškart ekstrakcijos metu stabilizuojant gamtines dujas. Šį procesą sudaro kondensuojamų angliavandenilių, kurių yra „drėgnose“ gamtinėse dujose, ekstrakcija, dažniausiai atliekama šaldant ir mažinant slėgį.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2709 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

2710

Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys; alyvų atliekos

Žr. šio skirsnio 2 ir 3 pastabas ir atitinkamus paaiškinimus.

2710 11 11–2710 19 99

Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas) ir produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys, išskyrus alyvų atliekas

Šių produktų apibrėžimas pateiktas šio skirsnio 2 pastaboje ir SS paaiškinimų 2710 pozicijos paaiškinimų I grupėje.

Informaciją dėl subpozicijų produktams, kuriuos numatoma:

apdoroti specifiniu procesu,

chemiškai transformuoti,

žr. šio skirsnio 5 ir 6 papildomosiose pastabose ir tiesiogiai susijusiuose paaiškinimuose.

I.

Naftos produktų alyvos, išgautos iš bituminių mineralų (išskyrus neapdorotas)

Šioje grupėje klasifikuojami izomerų mišiniai (išskyrus stereoizomerus) iš sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 95 % tam tikro izomero arba iš nesočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 90 % tam tikro izomero – šie procentiniai dydžiai perskaičiuoti pagal bevandenio produkto masę.

Šiai grupei taip pat priskiriami atskiri pirmiau minėtų angliavandenilių izomerai, kurių grynumas atitinkamai ne didesnis kaip 95 % ir 90 % masės.

Šiai grupei priskiriamos tik šios naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų:

1.

kurių kristalizavimosi temperatūra, nustatyta ASTM D 938 metodu, yra mažesnė kaip 30 °C; arba

2.

kurių kristalizavimosi temperatūra ne mažesnė kaip 30 °C ir

a)

70 °C temperatūroje tankis yra mažesnis kaip 0,942 g/cm3, o darbinė kūgio penetracija, nustatyta ASTM D 217 metodu 25 °C temperatūroje, yra ne mažesnė kaip 350; arba

 

b)

70 °C temperatūroje tankis yra ne mažesnis kaip 0,942 g/cm3, o adatos penetracija, nustatyta ASTM D 5 metodu 25 °C temperatūroje, yra ne mažesnė kaip 400.

Pirmiau I grupėje nurodytoms naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, taip pat priskiriamos tokios alyvos, į kurias pridėti labai maži kitų įvairių medžiagų kiekiai, pavyzdžiui, priedai, kurie pagerina kokybę arba kvapą, žymikliai bei dažančios medžiagos.

Žr. diagramą, pateiktą toliau (8):

Tam tikrų naftos produktų, klasifikuojamų 2710 11 11–2710 19 99 subpozicijose ir 2712  b ei2713 pozicijose (išskyrus produktus, klasifikuojamus 2710 11 11–2710 19 99 subpozicijose), atskyrimo kriterijai Image

II.

Kitur nenurodyti produktai, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys

Kad būtų klasifikuojami šiose subpozicijose, preparatai turi atitikti šias sąlygas:

1.

kaip pažymėta pirmiau I grupėje, naftos alyvų arba alyvų, gautų iš bituminių mineralų, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 70 % masės.

Ši dalis nustatoma analizės būdu, o ne pagal pridėtų medžiagų kiekius;

2.

produktai neturi būti nurodyti kur nors kitur;

3.

mišiniuose naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, turi būti pagrindinės šio produkto sudėtinės dalys, tai yra, pagrindinės produkto panaudojimo prasme.

Šiose subpozicijose klasifikuojamiems preparatams nepriskiriami:

a)

dažai ir lakai (3208, 3209 ir 3210 00 pozicijos);

b)

gražinimosi preparatai ir kosmetikos priemonės, daugiausia sudaryti iš mineralinių alyvų (dažniausiai, 3304 arba 3307 pozicija);

c)

naftos sulfonatai (3402 arba 3824 pozicija).

Naftos sulfonatai paprastai yra suspensijos naftos alyvose arba alyvose, gautose iš bituminių mineralų, pavidalo. Gryno sulfonato kiekis paprastai yra toks didelis, kad jų negalima tiesiogiai naudoti kaip tepalo;

d)

preparatai, skirti medienai, dažytiems paviršiams, metalams, stiklui ir kitoms medžiagoms poliruoti, konservuoti arba kitaip apdoroti (daugiausia 3405 pozicija);

e)

dezinfekcijos priemonės, insekticidai ir t. t., nesvarbu, kaip paruošti, sudaryti iš aktyvios sudedamosios dalies tirpalo arba dispersijos naftos alyvose arba alyvose, gautose iš bituminių mineralų (3808 pozicija);

f)

paruoštos apdailos medžiagos, naudojamos tekstilės pramonėje (3809 pozicija);

g)

paruošti mineralinių alyvų priedai (3811 pozicija);

h)

organiniai sudėtiniai tirpikliai ir skiedikliai (pavyzdžiui, 3814 00 pozicija);

ij)

paruošti liejimo formų arba gurgučių rišikliai (3824 10 00 subpozicija);

k)

tam tikri apsaugos nuo rūdijimo preparatai, ypač:

i)

paruošti, pavyzdžiui, iš lanolino (maždaug 20 %) tirpalo vaitspirite (3403 19 10 subpozicija);

ii)

kurių aktyviosios sudėtinės dalys yra aminai (3824 90 35 subpozicija).

2710 11 11–2710 11 90

Lengvosios alyvos ir preparatai

Žr. šio skirsnio 4 subpozicijų pastabą.

2710 11 21 ir 2710 11 25

Specialieji benzinai

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos a punktą.

2710 11 21

Vaitspiritas

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos b punktą.

Terminas „Abelio-Penskio metodas“ reiškia metodą DIN (Deutsche Industrienorm) 51755 – 1974 m. kovo mėn. paskelbtą DNA (Deutsche Normenausschus), Berlin 15.

2710 19 11–2710 19 29

Vidutiniosios alyvos

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos c punktą.

2710 19 31–2710 19 99

Sunkiosios alyvos

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos d punktą.

2710 19 31–2710 19 49

Gazoliai

Žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos e punktą.

2710 19 51–2710 19 69

Skystasis kuras (mazutai)

Dėl skystojo kuro savybių žr. šio skirsnio 2 papildomosios pastabos f punktą ir toliau pateikiamą diagramą.

 

Image

2710 19 71–2710 19 99

Tepalinės alyvos; kitos alyvos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos sunkiosios alyvos, apibrėžtos šio skirsnio 2 papildomosios pastabos d punkte, jeigu šios alyvos neatitinka reikalavimų, išdėstytų šio skirsnio 2 papildomosios pastabos e punkte (gazoliai) arba 2 papildomosios pastabos f punkte (skystasis kuras).

Šiose subpozicijose klasifikuojamos sunkiosios alyvos, kurių mažiau kaip 85 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 350 °C temperatūroje, taikant ASTM D 86–67 metodą (pakartotinai patvirtintas 1972):

1.

kurių klampa V, atitinkanti tirpalo spalvą C:

a)

ne didesnė už nurodytą šio skirsnio 2 papildomosios pastabos f punkte pateiktos atitinkamos lentelės I eilutėje, kai sulfatinių pelenų kiekis yra ne mažesnis kaip 1 % arba kai hidrolizės indeksas yra ne mažesnis kaip 4; arba

b)

didesnė už nurodytą atitinkamos lentelės II eilutėje, kai stingimo temperatūra yra žemesnė kaip 10 °C; arba

c)

didesnė už nurodytą I eilutėje, bet ne didesnė už nurodytą II eilutėje, kai mažiau kaip 25 % tūrio distiliuojasi 300 °C temperatūroje, kai stingimo temperatūra yra ne aukštesnė kaip minus 10 °C. Šios nuostatos taikomos tik alyvoms, kurių tirpalo spalva C yra mažesnė kaip 2;

2.

kuriems negali būti nustatyti šie dydžiai:

a)

distiliacijos procentinis kiekis 250 °C temperatūroje, taikant ASTM D 86–67 (pakartotinai patvirtintas 1972) (nulis taip pat laikomas procentiniu kiekiu); arba

b)

kinematinės klampos 50 °C temperatūroje, taikant ASTM D 445–74 metodą; arba

c)

tirpalo spalvos C, taikant ASTM D 1500 metodą;

 

3.

kurie yra dirbtinai nudažyti.

Pirmiau 2 punkte nurodomų dydžių nustatymui taikomi analitiniai metodai, nurodyti skystajam kurui (žr. šio skirsnio 1 papildomosios pastabos f punktą).

Taip pat žr. toliau pateikiamą diagramą:

 

Image

2710 91 00 ir 2710 99 00

Alyvų atliekos

Žr. šio skirsnio 3 pastabą ir SS paaiškinimų 2710 pozicijos paaiškinimų II grupę.

2711

Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai

Šių produktų apibrėžimai pateikti SS paaiškinimų 2711 pozicijos paaiškinimuose.

Informaciją dėl subpozicijų produktams, kuriuos numatoma:

apdoroti specifiniu procesu,

chemiškai transformuoti,

žr. šio skirsnio 5 ir 6 papildomosiose pastabose ir tiesiogiai susijusiuose paaiškinimuose.

2712

Vazelinas; parafinas, mikrokristalinis naftos vaškas, anglių dulkių vaškas, ozokeritas (kalnų vaškas), lignito (rusvųjų anglių) vaškas, durpių vaškas, kiti mineraliniai vaškai ir panašūs produktai, gauti naudojant sintezės arba kitus procesus, dažyti arba nedažyti

2712 10 10 ir 2712 10 90

Vazelinas

Žr. SS paaiškinimų 2712 pozicijos paaiškinimų A dalį.

Taip pat žr. diagramą, pateiktą paaiškinimų 2710 11 11–2710 19 99 subpozicijų paaiškinimų I grupėje.

2712 10 10

Nevalytas

Žr. šio skirsnio 3 papildomąją pastabą.

2712 20 10 ir 2712 20 90

Parafinas, kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75 % masės

Šiose subpozicijose klasifikuojamas parafinas, aprašytas SS paaiškinimų 2712 pozicijos paaiškinimų B dalies pirmojoje ir septintojoje pastraipose.

2712 90 11 ir 2712 90 19

Ozokeritas (kalnų vaškas), lignito (rusvųjų anglių) vaškas arba durpių vaškas (gamtiniai produktai)

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 2712 pozicijos paaiškinimų B dalies trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje pastraipose.

Ozokeritu (kalnų vašku) šiandien prekiaujama retai (ištekliai išnaudoti, pelnas nėra didelis), praktikoje terminai ozokeritas ir cerezinas (grynintas ozokeritas) neteisingai taikomi apibūdinant mikrokristalinius vaškus, klasifikuojamus 2712 90 31–2712 90 99 subpozicijose.

2712 90 31–2712 90 99

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 2712 pozicijos paaiškinimų B dalies antrojoje, šeštojoje ir septintojoje pastraipose, išskyrus sintetinį parafiną, klasifikuojamą 2712 20 10 arba 2712 20 90 subpozicijoje.

Šie produktai pasižymi tokiomis savybėmis:

1.

kristalizacijos temperatūra, nustatyta ASTM D 938 metodu, ne mažesnė kaip 30 °C;

2.

tankis 70 °C temperatūroje mažesnis kaip 0,942 g/cm3;

3.

darbinė kūgio penetracija 25 °C temperatūroje, nustatyta ASTM D 217 metodu, mažesnė kaip 350; ir

4.

kūgio penetracija 25 °C temperatūroje, nustatyta ASTM D 937 metodu, mažesnė kaip 80.

Jeigu produktas yra per kietas, kad būtų galima atlikti darbinės kūgio penetracijos testą ASTM D 217 metodu, reikia atlikti kūgio penetracijos testą ASTM D 937 metodu.

Taip pat žr. diagramą, pateiktą paaiškinimų 2710 11 11–2710 19 99 subpozicijų paaiškinimų I grupėje.

2712 90 31–2712 90 39

Nevalyti

Žr. šio skirsnio 4 papildomąją pastabą.

Informaciją dėl subpozicijų produktams, kuriuos numatoma:

apdoroti specifiniu procesu,

chemiškai transformuoti,

žr. šio skirsnio 5 ir 6 papildomosiose pastabose ir tiesiogiai susijusiuose paaiškinimuose.

2713

Naftos koksas, naftos bitumas ir kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, likučiai

2713 11 00 ir 2713 12 00

Naftos koksas

Šiose subpozicijose klasifikuojamas naftos koksas, aprašytas SS paaiškinimų 2713 pozicijos paaiškinimų A dalyje.

2713 20 00

Naftos bitumas

Šiose subpozicijose klasifikuojamas naftos bitumas, aprašytas SS paaiškinimų 2713 pozicijos paaiškinimų B dalyje.

Šis produktas pasižymi šiomis savybėmis:

1.

kristalizacijos temperatūra, nustatyta ASTM D 938 metodu, ne žemesnė kaip 30 °C;

2.

tankis 70 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,942 g/cm3; ir

3.

adatos penetracija 25 °C temperatūroje, nustatyta ASTM D 5 metodu, yra mažesnė kaip 400.

Taip pat žr. diagramą, pateiktą paaiškinimų 2710 11 11–2710 19 99 subpozicijų paaiškinimų I grupėje.

2713 90 10 ir 2713 90 90

Kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, likučiai

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 2713 pozicijos paaiškinimų C dalyje.

Šiose subpozicijose klasifikuojami aromatiniai ekstraktai (žr. SS paaiškinimų 2713 pozicijos paaiškinimų C dalies 1 punktą), dažniausiai atitinka šiuos reikalavimus:

1.

aromatinių dalių kiekis juose didesnis kaip 80 % masės nustatant metodu, apibrėžtu paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų A priede;

2.

15 °C temperatūroje tankis didesnis kaip 0,950 g/cm3; ir

3.

ne daugiau kaip 20 % tūrio distiliuojasi 300 °C temperatūroje taikant ASTM D 86–67 metodą (pakartotinai patvirtintas 1972).

Tačiau sumaišyti alkilbenzenai ir sumaišyti alkilnaftalenai, nors ir atitinkantys pirmiau išvardytus reikalavimus, klasifikuojami 3817 pozicijoje.

2715 00 00

Bituminiai mišiniai, daugiausia sudaryti iš gamtinio asfalto, gamtinio bitumo, naftos bitumo, mineralinės dervos arba mineralinės dervos pikio (pavyzdžiui, bitumo mastikos, cut-backs)

Šioje pozicijoje klasifikuojamų bituminių mišinių sudėtis keičiasi priklausomai nuo numatomo jų panaudojimo.

1.

Produktai, naudojami apsaugoti paviršius ir padaryti juos nepralaidžius vandeniui arba skirti izoliacijai

Produktai, naudojami gaminant korozijai atsparias dangas, elektros įrangos izoliaciją, vandeniui nepralaidžius paviršius, plyšių glaistus ir t. t., dažniausiai sudaryti iš rišiklio (bitumo, asfalto arba deguto), kietų užpildų, pavyzdžiui, mineralinio pluošto (asbesto, stiklo), medžio pjuvenų ir kitų medžiagų, kurių reikia norint suteikti produktams savybes, būtinas jų panaudojimui arba palengvinančias jų panaudojimą. Toliau pateikiami tokių produktų pavyzdžiai:

a)

bituminiai sandarikliai

kuriuose tirpiklis sudaro mažiau kaip 30 %, ir tai leidžia gauti 3–4 mm storio dangas;

b)

bitumo mastikos

kuriose tirpiklis sudaro ne daugiau kaip 10 %, ir tai sudaro galimybę: arba gauti nuo 4 mm iki 1 cm storio dangas, arba užtaisyti didelius plyšius (2–8 cm);

c)

kiti bitumo preparatai

kurių sudėtyje yra užpildų, bet nėra tirpiklių. Šiuos produktus prieš naudojant reikia apdoroti karščiu. Be kitų pritaikymų jie naudojami požeminiams ar po vandeniu esantiems vamzdžiams (vamzdynams) apsaugoti.

 

2.

Produktai, naudojami kelio dangai

Kelio dangoms naudojami bituminiai produktai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas:

a)

„cut-backs“ ir kelių alyvos

Cut-backs“ yra bitumai, ištirpinti gana sunkiuose tirpikliuose, kurių kiekis gali kisti priklausomai nuo norimos išgauti klampos.

Prekybiniai šių preparatų pavadinimai skiriasi priklausomai nuo to, ar naudojami tirpikliai yra naftinės ar kitokios kilmės; preparatai, kurių sudėtyje yra naftos, vadinami „suskystintais bitumais“ (fluidified bitumens), kiti – „takiaisiais bitumais“ (fluxed bitumens).

Kelių alyvos yra panašūs preparatai, daugiausia sudaryti iš bitumo, kurių sudėtyje esančio sunkaus tirpiklio kiekis gali kisti priklausomai nuo pageidaujamos klampos.

Siekiant šiuos preparatus padaryti atspariais lupimuisi, kartais pridedama adhezyvų.

Visi šie bituminiai preparatai pasižymi tokiomis išskirtinėmis savybėmis:

adatos penetracija 25 °C temperatūroje, išmatuota ASTM D 5 metodu, yra ne mažesnė kaip 400,

distiliacijos liekana, gaunama sumažintame slėgyje taikant ASTM D 1189 metodą, sudaro ne mažiau kaip 60 % masės, ir adatos penetracija 25 °C temperatūroje, išmatuota ASTM D 5 metodu, yra mažesnė kaip 400.

Toliau pateikta diagrama parodo:

kaip atskirti suskystintus ir takiuosius bitumus nuo bitumų, klasifikuojamų 2713 20 00 subpozicijoje,

kaip atskirti suskystintus ir takiuosius bitumus nuo naftos alyvų, klasifikuojamų 2710 11 11–2710 19 99 subpozicijose.

Image

b)

vandeninės emulsijos

Šie preparatai gaunami emulsuojant bitumus vandenyje.

Jie skirstomi į dvi kategorijas:

1.

anijoninės arba „šarminės“ emulsijos, kurių pagrindinis komponentas yra paprastas arba sulfatinis muilas;

2.

katijoninės arba „rūgštinės“ emulsijos, kurių pagrindinis komponentas yra alifatinis aminas arba ketvirtinio amonio jonas.

A PRIEDAS

AROMATINIŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAS PRODUKTUOSE, KURIŲ VIRIMO PABAIGOS TEMPERATŪRA DIDESNĖ KAIP 315 °C

Metodo principas

Mėginys, ištirpintas n-pentane, praleidžiamas per specialią chromatografinę kolonėlę, užpildytą silikageliu, o n-pentanu išplauti nearomatiniai angliavandeniliai surenkami ir, išgarinus tirpiklį, pasveriami.

Prietaisai ir reagentai

Chromatografinė kolonėlė: tai stiklinis vamzdelis, kurio forma ir išmatavimai pateikiami pridedamame eskize. Turi būti galimybė viršutinę angą užsandarinti stikliniu sujungimu, prispaudžiant jo nušlifuotą paviršių prie kolonėlės viršaus dviem guma padengtais metaliniais veržtuvais. Užsandarinimas turi būti visiškai hermetiškas, kad būtų galima taikyti azoto ar oro slėgį.

Silikagelis: smulkumas ne mažesnis kaip 200 mešų. Prieš naudojant jis turi būti septynias valandas aktyvuojamas krosnyje 170 °C temperatūroje ir atšaldomas desikatoriuje.

n-pentanas: ne mažesnio kaip 95 % grynumo, neturintis aromatinių komponentų.

Metodas

Užpildykite chromatografinę kolonėlę aktyvintu silikageliu (iki viršutinio stiklinio burbulo turi likti maždaug 10 cm tarpas), atsargiai purtydami kolonėlės turinį vibratoriumi, kad neliktų jokių tarpelių. Tada silikagelio kolonėlės viršų užkimškite stiklo vatos kamščiu.

Sudrėkinkite silikagelį 180 ml n-pentano ir apačioje padidinkite oro arba azoto slėgį, kad skystis pasiektų silikagelio viršų.

Atsargiai sumažinkite kolonėlėje slėgį ir įpilkite maždaug 3,6 g (tiksliai pasverto) bandinio, ištirpinto 10 ml n-pentano, tada praskalaukite menzūrėlę dar 10 ml n-pentano ir visa tai taip pat supilkite į kolonėlę.

Palaipsniui didinkite slėgį iki tokio slėgio, kad skystis tekėtų lašais iš apatinio kolonėlės kapiliarinio vamzdelio maždaug 1 ml/min greičiu ir surinkite šį skystį į 500 ml kolbą.

Kai skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygis pasiekia silikagelio paviršių, dar kartą atsargiai sumažinkite slėgį ir pripilkite 230 ml n-pentano; iškart vėl padidinkite slėgį, leiskite skysčiui leistis iki silikagelio paviršiaus, tuo pat metu į tą pačią kolbą rinkdami eliuatą.

Sumažinkite surinktos frakcijos kiekį, išgarindami vakuuminėje krosnyje 35 °C temperatūroje, vakuuminiu rotaciniu garintuvu arba panašiu prietaisu ir, dar panaudoję n-pentaną kaip tirpiklį, be nuostolių perpilkite medžiagą į pasvertą menzūrėlę.

Išgarinkite menzūros turinį vakuuminėje krosnyje iki pastovios masės (W).

Nearomatinių angliavandenilių procentinis kiekis pagal masę (A) apskaičiuojamas taikant šią formulę:

Formula

Kur W1 yra bandinio masė.

Atėmus iš 100 gaunamas aromatinių angliavandenilių, kuriuos absorbavo silikagelis, procentinis kiekis.

Metodo tikslumas

Pakartojamumas: ± 0,2 %

Atkuriamumas: ± 0,5 %

Image

B PRIEDAS

NAFTALENO KRISTALIZACIJOS TEMPERATŪROS NUSTATYMAS

Išlydykite nuolat maišydami porcelianiniame tiglyje, kurio talpa maždaug 100 cm3, apytikriai 100 g naftaleno. Įpilkite apytikriai 40 cm3 išlydytos medžiagos į iš anksto pašildytą „Šukovo“ (Shukoff) kolbą, kad būtų užpildyti trys jos ketvirtadaliai. Per kamštinį kamštį įkiškite termometrą, sugraduotą dešimtosiomis laipsnio dalimis, nutaikydami gyvsidabrio burbuliuką į skysčio centrą. Kai temperatūra nukris beveik iki naftaleno kristalizacijos temperatūros (apie 83 °C), paskatinkite kristalizaciją nuolat maišydami. Tuo momentu, kai pradeda formuotis kristalai, gyvsidabrio stulpelis, paprastai, stabilizuojasi, o po to vėl pradeda kristi. Temperatūra, kuriai esant gyvsidabrio stulpelis stabilizavosi ir tam tikrą laiko tarpą nekito, yra pažymima, ir ši temperatūra laikoma naftaleno kristalizacijos temperatūra, įvedus pataisą dėl gyvsidabrio stulpelio, esančio virš kolbos ribų.

Gyvsidabrio termometre ši pataisa yra:

Formula

kur „n“ yra gyvsidabrio stulpelio padalų virš butelio ribų skaičius, „t“ yra pažymėta temperatūra ir „t’“ yra už kolbos ribų esančio gyvsidabrio stulpelio dalies vidutinė temperatūra. „t’“ galima apytiksliai nustatyti panaudojant papildomą termometrą, kurio gyvsidabrio burbuliukas laikomas už kolbos ribų esančio gyvsidabrio stulpelio viduryje. Kapiliarinio vamzdelio termometrai užtikrina labai aukštą tikslumą.

Šukovo (Shukoff) kolba pavaizduotas iliustracijoje – tai stiklinis indas su dvigubomis sienelėmis, tarp kurių išsiurbtas oras.

Image

VI SKYRIUS

CHEMIJOS PRAMONĖS IR JAI GIMININGŲ PRAMONĖS ŠAKŲ PRODUKCIJA

Bendrosios nuostatos

Šio skyriaus 1, 2 ir 3 pastabų aiškinimus žr. SS paaiškinimų VI skyriaus paaiškinimų Bendrosiose nuostatose.

28 SKIRSNIS

NEORGANINIAI CHEMIKALAI; ORGANINIAI ARBA NEORGANINIAI TAURIŲJŲ METALŲ, RETŲJŲ ŽEMIŲ METALŲ, RADIOAKTYVIŲJŲ ELEMENTŲ ARBA IZOTOPŲ JUNGINIAI

II. NEORGANINĖS RŪGŠTYS IR NEORGANINIAI NEMETALŲ JUNGINIAI SU DEGUONIMI

2811

Kitos neorganinės rūgštys ir kiti neorganiniai nemetalų junginiai su deguonimi

2811 19 10–2811 19 80

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti šio skirsnio 4 pastaboje.

III. NEMETALŲ JUNGINIAI SU HALOGENAIS ARBA SIERA

2812

Nemetalų halogenidai ir oksohalogenidai

2812 10 11–2812 10 18

Fosforo

Žr. SS paaiškinimų 2812 pozicijos paaiškinimų A dalies 3 punktą ir B dalies 4 punktą.

2812 10 91–2812 10 99

Kiti

Be produktų, išvardytų SS paaiškinimų 2812 pozicijos paaiškinimų A dalyje (išskyrus 3 punktą) ir B dalyje (išskyrus 4 punktą), šiose subpozicijose klasifikuojamas telūro tetrachloridas (TeCl4), kuris dažniausiai naudojamas sidabro dirbinių padengimui patina.

IV. NEORGANINĖS BAZĖS IR METALŲ OKSIDAI, HIDROKSIDAI IR PEROKSIDAI

 

Peroksidais čia laikomi tik metalų junginiai su deguonimi, kurių molekulės – kaip tai yra vandenilio peroksido atveju – turi -O-O- jungtį.

Metalų oksidai, hidroksidai arba peroksidai, kurie nenurodyti šio poskirsnio ankstesnėse pozicijose arba subpozicijose, turi būti klasifikuojami 2825 90 80 subpozicijoje.

2819

Chromo oksidai ir hidroksidai

2819 10 00

Chromo trioksidas

Žr. SS paaiškinimų 2819 pozicijos paaiškinimų A dalies 1 punktą.

2819 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, paminėti SS paaiškinimų 2819 pozicijos paaiškinimų A dalies 2 punkte ir B dalyje.

2824

Švino oksidai; raudonasis švino surikas ir oranžinis švino surikas

2824 90 10

Raudonasis švino surikas ir oranžinis švino surikas

Dėl sąvokų „raudonas švino surikas“ ir „oranžinis švino surikas“ žr. SS paaiškinimų 2824 pozicijos paaiškinimų 2 punktą.

2825

Hidrazinas ir hidroksilaminas bei jų neorganinės druskos; kitos neorganinės bazės; kiti metalų oksidai, hidroksidai ir peroksidai

2825 70 00

Molibdeno oksidai ir hidroksidai

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamas techninis molibdeno oksidas, gaunamas tiesiog kaitinant molibdenito koncentratus (2613 10 00 subpozicija).

V. NEORGANINIŲ RŪGŠČIŲ IR METALŲ DRUSKOS BEI PEROKSODRUSKOS

2826

Fluoridai; fluorsilikatai, fluoraliuminatai ir kitos kompleksinės fluoro druskos

2826 19 10

Amonio arba natrio

Žr. SS paaiškinimų 2826 pozicijos paaiškinimų A dalies 1 ir 2 punktus.

2826 19 90

Kiti

Be produktų, paminėtų SS paaiškinimų 2826 pozicijos paaiškinimų A dalies 4–9 punktuose, šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

berilio difluoridas (BeF2), stikliškos išvaizdos produktas, kurio tankis yra apytikriai 2 g/cm3, lydymosi temperatūra 800 °C, labai gerai tirpstantis vandenyje, naudojamas kaip tarpinė medžiaga berilio metalurgijoje. Jis gaunamas iškaitinant amonio fluoroberilatą;

2.

bazinis berilio fluoridas (5BeF2·2BeO), kuris taip pat yra stikliškos išvaizdos ir tirpus vandenyje, šiek tiek didesnio tankio (maždaug 2,3 g/cm3).

2826 30 00

Natrio heksafluoraliuminatas (sintetinis kriolitas)

Žr. SS paaiškinimų 2826 pozicijos paaiškinimų C dalies 1 punktą.

2826 90 80

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 2826 pozicijos paaiškinimų B dalies ir C dalies 2–5 punktus, išskyrus dikalio heksafluorcirkonatą, kuris konkrečiai įvardytas 2826 90 10 subpozicijoje.

2833

Sulfatai; alūnai; peroksosulfatai (persulfatai)

2833 29 30

Kobalto; titano

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

dititano trisulfatas (Ti2(SO4)3). Bevandenėje formoje ši medžiaga yra žalios spalvos, kristaliniai milteliai, netirpūs vandenyje, bet tirpūs praskiestose rūgštyse, su kuriomis sudaro purpurinės spalvos tirpalus. Hidratiniame pavidale jis sudaro stabilų, kristalinį hidratą, kuris yra tirpus vandenyje. Naudojamas kaip reduktorius tekstilės pramonėje;

2.

titano oksosulfatas (titanilsulfatas) ((TiO)SO4). Jis gali būti bevandenėje formoje (balti higroskopiniai milteliai) arba vienoje iš daugelio hidratinių formoje, iš kurių stabiliausias – dihidratas. Naudojamas kaip kandikas dažyme;

3.

titano disulfatas (Ti(SO4)2) yra balti, labai higroskopiniai, nestabilūs milteliai.

2835

Fosfinatai (hipofosfitai), fosfonatai (fosfitai) ir fosfatai; polifosfatai, chemijos atžvilgiu apibūdinti arba neapibūdinti

2835 10 00

Fosfinatai (hipofosfitai) ir fosfonatai (fosfitai)

Žr. SS paaiškinimų 2835 pozicijos paaiškinimų A ir B dalis.

2835 22 00–2835 29 90

Fosfatai

Žr. SS paaiškinimų 2835 pozicijos paaiškinimų C dalies pirmosios pastraipos I grupę ir antrosios pastraipos 1 punkto a papunktį, 2 punkto a, b ir c papunkčius bei 3–8 punktus.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami skirtingų fosfatų mišiniai (dažniausiai 31 skirsnis arba 3824 90 97 subpozicija).

2835 31 00 ir 2835 39 00

Polifosfatai

Žr. SS paaiškinimų 2835 pozicijos paaiškinimų C dalies pirmosios pastraipos II, III ir IV grupes bei antrosios pastraipos 1 punkto b papunktį ir 2 punkto d–g papunkčius.

2835 39 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

tetraamonio difosfatas (amonio pirofosfatas) ((NH4)4P2O7) ir pentaamonio trifosfatas ((NH4)5P3O10);

2.

natrio pirofosfatai (natrio difosfatai): tetranatrio pirofosfatas (neutralusis difosfatas) (Na4P2O7), dinatrio divandenilio pirofosfatas (rūgštusis difosfatas) (Na2H2P2O7);

3.

natrio metafosfatai (bendroji formulė (NaPO3)n), kurių yra du: natrio ciklotrifosfatas ir natrio ciklotetrafosfatas;

4.

kiti aukšto polimerizacijos laipsnio natrio polifosfatai. Jiems priklauso produktas, neteisingai vadinamas natrio heksametafosfatu, dar vadinamas Graham’o druska. Jis yra polimerinis mišinys ((NaPO3)n), kurio polimerizacijos laipsnis nuo 30 iki 90.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami aukštesnio polimerizacijos laipsnio amonio polifosfatai, net jei jie sudaryti iš vienodų polimerų grandžių (kartais vadinami amonio metafosfatais). Pavyzdžiui, Kurrol‘o amonio druska (nereikėtų painioti su Kurro druska – natrio metafosfatu), kuri yra linijinis polimeras, turintis aukštą vidutinį polimerizacijos laipsnį (nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių polimerinių grandžių). Tai balti kristaliniai milteliai, nelabai tirpūs vandenyje, daugiausia naudojami kaip ugniai atspari medžiaga.

2840

Boratai; peroksoboratai

2840 19 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas iškristalizuotas dinatrio tetraboratas (su 10H2O).

2840 20 10

Bevandeniai natrio boratai

Šioje pozicijoje klasifikuojami natrio pentaboratas ir natrio metaboratas.

2841

Metalų oksorūgščių ir peroksorūgščių druskos

2841 69 00

Kiti

Manganitai yra trioksomanganato (2-) rūgšties (H2MnO3) druskos. Jie beveik netirpūs vandenyje ir lengvai hidrolizuojasi.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas vario manganitas (CuMnO3), kuris naudojamas dujokaukėse anglies monoksidui oksiduoti iki anglies dioksido, ir vario bis(vandenilio manganitas) (Cu(HMnO3)2), kuris šiam tikslui yra dar efektyvesnis.

Be manganatų, kurie paminėti SS paaiškinimų 2841 pozicijos paaiškinimų 3 punkto a papunktyje, šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami manganatai, kuriuose manganas yra penkiavalentis, pavyzdžiui, Na3MnO4·10H2O.

2842

Kitos neorganinių rūgščių arba peroksorūgščių druskos (įskaitant aliumosilikatus, chemijos atžvilgiu apibūdintus arba neapibūdintus), išskyrus azidus

2842 10 00

Dvigubieji arba kompleksiniai silikatai, įskaitant aliumosilikatus, chemijos atžvilgiu apibūdintus arba neapibūdintus

Žr. SS paaiškinimų 2842 pozicijos paaiškinimų II grupės antrosios pastraipos L dalį.

2842 90 10

Seleno arba telūro rūgščių druskos, dvigubosios druskos ir kompleksinės druskos

Be produktų, nurodytų SS paaiškinimų 2842 pozicijos paaiškinimų I grupės C ir D dalyse bei II grupės antrosios pastraipos D ir E dalyse, bei selenosulfidų, selenosulfatų ir tiotelūratų, nurodytų II grupės antrosios pastraipos C dalies 3 punkte, šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

indžio selenidas (InSe), kurie naudojami kaip puslaidininkiai;

2.

labai išgrynintas švino telūridas (PbTe), kuris naudojamas tranzistoriuose, termoelementuose, gyvsidabrio garų lempose ir kitur.

VI. ĮVAIRŪS PRODUKTAI

2844

Radioaktyvieji cheminiai elementai ir radioaktyvieji izotopai (įskaitant daliuosius ir atsinaujinančius cheminius elementus ir izotopus) bei jų junginiai; mišiniai ir atliekos, kurių sudėtyje yra šių produktų

Žr. šio skirsnio 6 pastabą.

2844 10 10–2844 10 90

Gamtinis uranas ir jo junginiai; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, junginiai, kurių sudėtyje yra gamtinio urano arba gamtinio urano junginių

Žr. SS paaiškinimų 2844 pozicijos paaiškinimų IV grupės A dalies 1 punktą, B dalies 1 punktą ir C dalies 1–3 punktus.

2844 20 25–2844 20 99

Uranas, įsodrintas U 235, ir jo junginiai; plutonis ir jo junginiai; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra urano, įsodrinto U 235, plutonio arba šių produktų junginių

Uranas, įsodrintas U 235 izotopu, rinkoje yra ženklinamas kaip „saikingai įsodrintas uranas“ (turintis iki 20 % U 235) ir „stipriai įsodrintas uranas“ (jo sudėtyje yra daugiau kaip 20 % U 235).

Dėl plutonio ir jo junginių žr. SS paaiškinimų 2844 pozicijos paaiškinimų IV grupės A dalies 3 punktą, B dalies 2 punktą ir C dalies 1 ir 3 punktus.

2844 30 11 ir 2844 30 19

Uranas, kuriame sumažintas U 235, ir jo junginiai; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra urano, kuriame sumažintas U 235, torio arba šių produktų junginių

Uranas, kuriame sumažintas U 235, yra urano, įsodrinto U 235, gamybos šalutinis produktas. Dėl savo žymiai mažesnės kainos ir gaunamų didesnių kiekių jis pakeičia gamtinį uraną, ypač kaip besidalijanti medžiaga, kaip apsauginiai ekranai nuo radiacijos, kaip sunkusis metalas, skirtas smagračiams gaminti arba ruošiant absorbuojančias kompozicijas (geterius), naudojamus tam tikroms dujoms gryninti.

2844 30 51–2844 30 69

Toris; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra torio arba šio produkto junginių

Žr. SS paaiškinimų 2844 pozicijos paaiškinimų IV grupę, visų pirma, A dalies 2 punktą ir B dalies 3 punktą.

2844 30 91–2844 30 99

Urano, kuriame sumažintas U 235, arba torio junginiai, tarpusavyje sumaišyti arba nesumaišyti

Žr. SS paaiškinimų 2844 pozicijos paaiškinimų IV grupės B dalies 1 ir 3 punktus.

2844 40 10–2844 40 80

Radioaktyvieji elementai, izotopai ir junginiai, išskyrus klasifikuojamus 2844 10, 2844 20 arba 2844 30 subpozicijoje; lydiniai, dispersijos (įskaitant kermetus (metalo keramiką)), keramikos produktai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra šių elementų, izotopų arba junginių; radioaktyviosios atliekos

Sąvokos „izotopai“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 6 pastabos paskutiniajame sakinyje ir SS paaiškinimų 2844 pozicijos paaiškinimų I grupėje.

Dėl kitų produktų, paminėtų šiose subpozicijose, žr. SS paaiškinimų 2844 pozicijos paaiškinimų III grupę.

2844 50 00

Naudoti (apšvitinti) branduolinių reaktorių kuro elementai (kasetės) (Euratomas)

Žr. SS paaiškinimų 2844 pozicijos paaiškinimų IV grupės C dalies 4 punktą.

2845

Izotopai, išskyrus klasifikuojamus 2844 pozicijoje; šių izotopų neorganiniai arba organiniai junginiai, chemijos atžvilgiu apibūdinti arba neapibūdinti

Sąvokos „izotopai“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 6 pastabos paskutiniajame sakinyje ir SS paaiškinimų 2844 pozicijos paaiškinimų I grupėje.

2845 10 00

Sunkusis vanduo (deuterio oksidas) (Euratomas)

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas sunkusis vanduo (arba deuterio oksidas), kuris išoriškai primena įprastą vandenį ir pasižymi tokiomis pačiomis cheminėmis savybėmis; antra vertus, jo fizinės savybės šiek tiek skiriasi. Sunkusis vanduo naudojamas kaip deuterio šaltinis ir branduoliniuose reaktoriuose neutronams, kurie skaido urano atomus, lėtinti.

2845 90 10

Deuteris ir jo junginiai; vandenilis ir jo junginiai, įsodrinti deuteriu; mišiniai ir tirpalai, kurių sudėtyje yra šių produktų (Euratomas)

Žr. SS paaiškinimų 2845 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 1 ir 3 punktus.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami kiti hidrinti organiniai arba neorganiniai junginiai, kuriuose vandenilis iš dalies arba visiškai pakeistas deuteriu. Vertingiausi yra ličio deuteridas, deuterintas amoniakas, deuterintas vandenilio sulfidas, deuterintas benzenas, deuterintas bifenilas ir deuterinti terfenilai. Šie produktai naudojami branduolinėje pramonėje neutronams lėtinti (moderatoriai), kaip tarpiniai sunkiojo vandens gamybos produktai arba moksliniuose termobranduolinio skilimo reakcijų tyrimuose. Šie junginiai yra taip pat svarbūs organinių junginių analizei ir sintezei.

2845 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami šie izotopai ir junginiai:

1.

anglis 13, litis 6, litis 7 ir jų junginiai;

2.

boras 10, boras 11, azotas 15, deguonis 18 ir jų junginiai (pavyzdžiui: 10B2O3, 10B4C, 15NH3, H2 18O).

Jie naudojami moksliniuose tyrimuose ir branduolinėje pramonėje.

2846

Retųjų žemių metalų (lantanoidų), itrio arba skandžio bei šių metalų mišinių neorganiniai arba organiniai junginiai

2846 10 00

Cerio junginiai

Žr. SS paaiškinimų 2846 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 1 punktą.

2846 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami retųjų žemių metalų, kurie vadinami lantanoidais (kadangi jų pirmasis elementas – lantanas), junginiai. Jiems priklauso europio, gadolinio, samario ir terbio oksidai (terbitas), kurie naudojami kaip neutronų absorbentai branduolinių reaktorių kontrolės ir saugos strypuose bei spalvotuose kineskopuose.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2846 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 2 punktą.

29 SKIRSNIS

ORGANINIAI CHEMIJOS PRODUKTAI

Bendrosios nuostatos

Raidės INN, nurodytos po pavadinimo Kombinuotojoje nomenklatūroje ir paaiškinimuose, pažymi, kad šis pavadinimas įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytą Tarptautinį nepatentuotų farmacijos medžiagų pavadinimų sąrašą.

Raidės INNM pažymi, kad pavadinimas yra pripažintas Pasaulio sveikatos organizacijos kaip „tarptautinis nepatentuotas pavadinimas (pakeistas)“.

Raidės ISO pažymi, kad pavadinimas yra vienas iš „bendrinių chemijos produktų kovai su kenkėjais ir augalų augimo reguliatorių pavadinimų“, nurodytų Tarptautinės standartizacijos organizacijos rekomendacijoje R 1750.

Kondensuotoji sistema yra tokia sistema, kurią sudaro mažiausiai du žiedai, turintys vieną ir tik vieną bendrą cheminį ryšį ir du ir tik du bendrus atomus.

1 pastabos a punktas

Žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų A dalies pirmąsias keturias pastraipas.

Šiame skirsnyje klasifikuojami:

1.

antracenas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 90 % masės (2902 90 10 subpozicija);

2.

benzenas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės (2902 20 00 subpozicija);

3.

naftalenas, kurio kristalizacijos temperatūra ne mažesnė kaip 79,4 °C (2902 90 10 subpozicija);

4.

toluenas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės (2902 30 00 subpozicija);

5.

ksilenai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 95 % masės ksileno (visų izomerų) (2902 41 00–2902 44 00 subpozicijos);

6.

etanas ir kiti sotieji alifatiniai angliavandeniliai (išskyrus metaną ir propaną), pateikti kaip atskiri izomerai, kurių grynumas ne mažesnis kaip 95 % dujinių produktų tūrio (9) arba nedujinių produktų masės (2901 10 00 subpozicija);

7.

etilenas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % tūrio (2901 21 00 subpozicija);

8.

propenas (propilenas), kurio grynumas ne mažesnis kaip 90 % tūrio (2901 22 00 subpozicija);

9.

riebalų alkoholiai, kurių grynumas, skaičiuojant bevandeniam produktui, ne mažesnis kaip 90 % masės, ir kurių sudėtyje yra ne mažiau 6 anglies atomai (2905 16, 2905 17 00 arba 2905 29 90 subpozicija);

10.

krezoliai (atskiras izomeras arba izomerų mišinys), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 95 % masės krezolio, skaičiuojant kartu visus krezolio izomerus (2907 12 00 subpozicija);

11.

fenolis, kurio grynumas ne mažesnis kaip 90 % masės (2907 11 00 subpozicija);

12.

ksilenoliai (vienas izomeras arba izomerų mišinys), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 95 % masės ksilenolio, skaičiuojant kartu visus ksilenolio izomerus (2907 19 10 subpozicija);

13.

riebalų rūgštys (išskyrus oleino rūgštį), kurių grynumas, skaičiuojant bevandeniam produktui, ne mažesnis kaip 90 % masės, ir kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 6 anglies atomai (2915 ir 2916 pozicijos);

14.

oleino rūgštis, kurios grynumas ne mažesnis kaip 85 % masės, skaičiuojant bevandeniam produktui (2916 15 00 subpozicija);

15.

piridinas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės (2933 31 00 subpozicija);

16.

metilpiridinas (pikolinas), 5-etil-2-metilpiridinas (5-etil-2-pikolinas) ir 2-vinilpiridinas, kurių grynumas ne mažesnis kaip 90 % masės (2933 39 subpozicija);

17.

chinolinas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, skaičiuojant bevandeniam produktui (nustatyta dujų chromatografijos metodu) (2933 49 90 subpozicija);

18.

1,2-dihidro-2,2,4-trimetilchinolinas, kurio grynumas didesnis kaip 85 % masės, skaičiuojant bevandeniam produktui (2933 49 90 subpozicija);

19.

akridinas, kurio grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės, skaičiuojant bevandeniam produktui (nustatyta dujų chromatografijos metodu) (2933 99 90 subpozicija);

20.

šio sąrašo 9, 13 ir 14 punktuose nurodytų riebalų rūgščių ir riebalų alkoholių dariniai (pavyzdžiui, druskos, esteriai (išskyrus glicerolio), aminai, amidai, nitrilai), tik tuo atveju, jei jie atitinka atitinkamoms riebalų rūgštims ir alkoholiams nurodytus kriterijus.

1 pastabos b punktas

Žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų A dalies paskutiniąją pastraipą.

1 pastabos d punktas

Leistini tik tikrieji vandeniniai tirpalai, net jei dėl nepakankamo vandens kiekio medžiaga yra ištirpusi tik iš dalies.

1 pastabos f punktas

Dėl stabilizatorių, medžiagų nuo dūlėjimo, dažiųjų ar kvapiųjų medžiagų priedų žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų A dalies priešpaskutiniąją pastraipą.

1 pastabos g punktas

Dėl stabilizatorių, medžiagų nuo dūlėjimo, dažiųjų ar kvapiųjų medžiagų priedų žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų A dalies priešpaskutiniąją pastraipą.

5 pastaba

Šios pastabos nuostatos taikomos tik konkrečių produktų klasifikavimui pozicijų lygmenyje nustatyti (žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų G dalį).

Pozicijos subpozicijų lygmenyje klasifikavimui nustatyti taikomos šio skirsnio 1 subpozicijų pastabos nuostatos.


I. ANGLIAVANDENILIAI, JŲ HALOGENINTI, SULFONINTI, NITRINTI IR NITROZINTI DARINIAI

2902

Cikliniai angliavandeniliai

2902 19 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami azulenas (biciklo(5,3,0)dekapentaenas) ir jo alkildariniai, pavyzdžiui, chamazulenas (7-etil-1,4-dimetilazulenas), gvajazulenas (7-izopropil-1,4-dimetilazulenas), vetiverazulenas (2-izopropil-4,8-dimetilazulenas).

2902 90 10

Naftalenas ir antracenas

Žr. SS paaiškinimų 2902 pozicijos paaiškinimų C dalies III grupės a ir c punktus.

2902 90 30

Bifenilas ir terfenilai

Žr. SS paaiškinimų 2902 pozicijos paaiškinimų C dalies II grupės a ir d punktus.

2903

Halogeninti angliavandenilių dariniai

2903 39 90

Fluoridai ir jodidai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami: 1,1-difluoroetanas, anglies tetrafluoridas (tetrafluormetanas), tetrafluoretilenas, trifluoretilenas, trifluormetanas.

2903 51 00

1,2,3,4,5,6-Heksachlorcikloheksanas (HCH (ISO)), įskaitant lindaną (ISO, INN)

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas lindanas (ISO, INN). Lindanas yra heksachlorocikloheksano (HCH (ISO)) gama izomeras, kurio grynumas ne mažesnis kaip 99 %. Tik šis HCH gama izomeras pasižymi insekticidinėmis savybėmis. Lindanas naudojamas žemės ūkyje ir medienai apdoroti.

II. ALKOHOLIAI IR JŲ HALOGENINTI, SULFONINTI, NITRINTI ARBA NITROZINTI DARINIAI

2905

Alifatiniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

2905 14 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik šie alkoholiai: sekbutilo (butan-2-olis) ir izobutilo (2-metilpropan-1-olis).

2905 19 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami pentanolis (amilo alkoholis) iš: n-amilo (pentan-1-olis), sekamilo (pentan-2-olis), tertamilo (2-metilbutan-2-olis, amileno hidratas), izoamilo (3-metilbutan-1-olis), sekizoamilo (3-metilbutan-2-olis), 2-metilbutan-1-olis, neopentilo (neoamilo, 2,2-dimetilpropan-1-olis), pentan-3-olis.

2905 44 11–2905 44 99

D-gliucitolis (sorbitolis)

Šiose subpozicijose klasifikuojamas tik D-gliucitolis (sorbitolis), kuris atitinka šio skirsnio 1 pastabos nuostatas. D-gliucitolio (sorbitolio) formos, neatitinkančios šių nuostatų, klasifikuojamos 3824 60 11–3824 60 99 subpozicijose.

2906

Cikliniai alkoholiai ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

2906 11 00

Mentolis

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik: (–)-paramentolis-3 ((–)-trans-1,2-cis-1,5-isopropil-2-metil-5-cikloheksanolis), (±)-paramentolis-3 ir (+)-paramentolis-3.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami neomentolis, izomentolis arba neoizomentolis (2906 19 00 subpozicija).

VI. JUNGINIAI, KURIŲ MOLEKULĖSE YRA KETONINIŲ FUNKCINIŲ GRUPIŲ, IR JUNGINIAI, KURIŲ MOLEKULĖSE YRA CHINONINIŲ FUNKCINIŲ GRUPIŲ

2914

Ketonai ir chinonai, kurių molekulėse yra arba nėra kitų deguoninių funkcinių grupių, ir jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

2914 50 00

Ketofenoliai ir ketonai, kurių molekulėse yra kitų deguoninių funkcinių grupių

Šioje subpozicijoje „kita deguoninė funkcinė grupė“ reiškia bet kurias deguonines funkcines grupes, nurodytas pirmesnėse šio skirsnio pozicijose, išskyrus alkoholines, aldehidines ir fenolines funkcines grupes.

2914 61 00–2914 69 90

Chinonai

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 2914 pozicijos paaiškinimų E ir F dalyse. Šiose subpozicijose sąvoką „chinonai“ reikia suprasti plačiąja prasme, t. y. „chinonai, turintys arba neturintys kitų deguoninių funkcinių grupių“; taigi, ši sąvoka apima ir chinonus, neturinčius kitų deguoninių funkcinių grupių (išskyrus chinoninę funkcinę grupę), taip pat chinono-alkoholius, chinono-fenolius, chinono-aldehidus bei chinonus, turinčius kitas deguonines funkcines grupes (išskyrus nurodytas pirmiau).

VII. KARBOKSIRŪGŠTYS IR JŲ ANHIDRIDAI, HALOGENIDAI, PEROKSIDAI IR PEROKSIRŪGŠTYS IR HALOGENINTI, SULFONINTI, NITRINTI ARBA NITROZINTI DARINIAI

2915

Sočiosios alifatinės monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

Riebalų rūgščių ir jų darinių grynumo kriterijus žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų 1 pastabos a punkto 13 ir 20 papunkčiuose.

2916

Nesočiosios alifatinės monokarboksirūgštys, ciklinės monokarboksirūgštys, jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

Riebalų rūgščių ir jų darinių grynumo kriterijus žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų 1 pastabos a punkto 13, 14 ir 20 papunkčiuose.

VIII. NEMETALŲ NEORGANINIŲ RŪGŠČIŲ ESTERIAI IR JŲ DRUSKOS BEI JŲ HALOGENINTI, SULFONINTI, NITRINTI ARBA NITROZINTI DARINIAI

2919

Fosfato rūgšties esteriai ir jų druskos, įskaitant laktofosfatus; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai

2919 90 10

Tributilfosfatai, trifenilfosfatas, tritolilfosfatai, triksililfosfatai ir tri(2-chloretil) fosfatas

Žr. SS paaiškinimų 2919 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 3–6 punktus.

Egzistuoja tik du tributilfosfatai, būtent: tri-n-butilfosfatas ir triizobutilfosfatas, ir tik trys tritolilfosfatai ir triksililfosfatai, būtent: jų orto-, meta- bei para-izomerai.

2919 90 90

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 2919 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1, 2, 7 ir 8 punktus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos α- ir β-glicerofosforo rūgštys ir jų druskos, būtent: α- ir β-glicerofosforo fosfatas, taip pat tris(2-metoksifenil)fosfatas (gvajakolio fosfatas).

IX. JUNGINIAI, KURIŲ MOLEKULĖSE YRA AZOTINIŲ FUNKCINIŲ GRUPIŲ

2921

Junginiai, kurių molekulėse yra amino funkcinė grupė

2921 42 90

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 2921 42–2921 49 subpozicijų paaiškinimus.

2921 43 00

Toluidinai ir jų dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2921 42–2921 49 subpozicijų paaiškinimus.

2921 44 00

Difenilaminas ir jo dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2921 42–2921 49 subpozicijų paaiškinimus.

2921 45 00

1-naftilaminas (alfa-naftilaminas), 2-naftilaminas (beta-naftilaminas) ir jų dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2921 42–2921 49 subpozicijų paaiškinimus.

2921 49 10

Ksilidinai ir jų dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2921 42–2921 49 subpozicijų paaiškinimus.

2923

Ketvirtinės amonio druskos ir hidroksidai; lecitinai ir kiti fosfoaminolipidai, chemijos atžvilgiu apibūdinti arba neapibūdinti

2923 20 00

Lecitinai ir kiti fosfoaminolipidai

Žr. SS paaiškinimų 2923 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos 2 punktą.

Kiti šioje subpozicijoje klasifikuojami fosfoaminolipidai yra į lecitinus panašūs esteriai (fosfatidai). Jiems priklauso kefalinas, kurio azotinėmis organinėmis bazėmis yra kolaminas bei serinas, ir sfingomielinas, kurio azotinėmis bazėmis yra cholinas ir sfingozinas.

2925

Junginiai, kurių molekulėse yra karboksiimido funkcinė grupė (įskaitant sachariną ir jo druskas), taip pat junginiai, kurių molekulėse yra imino funkcinė grupė

2925 11 00

Sacharinas ir jo druskos

Žr. SS paaiškinimų 2842 pozicijos paaiškinimų A dalies pirmosios pastraipos 1 punktą.

X. ORGANINIAI-NEORGANINIAI JUNGINIAI, HETEROCIKLINIAI JUNGINIAI, NUKLEINO RŪGŠTYS (NUKLEORŪGŠTYS) IR JŲ DRUSKOS, SULFAMIDAI

2930

Organiniai sieros junginiai

Organiniai sieros junginiai, kaip nurodyta šio skirsnio 6 pastaboje, turi būti klasifikuojami šioje pozicijoje, nepriklausomai nuo to, ar jų sudėtyje yra kitų nemetalų ar metalų, tiesioginėmis jungtimis sujungtų su anglies atomais, ar jų nėra.

2932

Heterocikliniai junginiai, kurių molekulėse yra tik deguonies heteroatomas (-ai)

2932 29 10–2932 29 85

Kiti laktonai

Žr. SS paaiškinimų 2932 29 subpozicijos paaiškinimus.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2932 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos B dalies d–v punktus.

2933

Heterocikliniai junginiai, kurių molekulėse yra tik azoto heteroatomas (-ai)

2933 11 10–2933 11 90

Fenazonas (antipirinas) ir jo dariniai

Žr. SS paaiškinimų 2933 11, 2933 21 ir 2933 54 subpozicijų paaiškinimus.

2933 21 00

Hidantoinas ir jo dariniai

Žr. SS paaiškinimų 2933 11, 2933 21 ir 2933 54 subpozicijų paaiškinimus.

2933 52 00

Malonilkarbamidas (barbitūro rūgštis) ir jo druskos

Žr. SS paaiškinimų 2933 11, 2933 21 ir 2933 54 subpozicijų paaiškinimus.

2933 54 00

Kiti malonilkarbamido (barbitūro rūgšties) dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2933 11, 2933 21 ir 2933 54 subpozicijų paaiškinimus.

2933 79 00

Kiti laktamai

Žr. SS paaiškinimų 2933 79 subpozicijos paaiškinimus.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2933 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos G dalies 2–7 punktus.

XI. PROVITAMINAI, VITAMINAI IR HORMONAI

2936

Provitaminai ir vitaminai, natūralūs arba gauti sintezės būdu (įskaitant natūralius koncentratus), jų dariniai, daugiausia vartojami kaip vitaminai, taip pat šių junginių mišiniai, ištirpinti bet kuriame tirpiklyje arba neištirpinti

Šioje pozicijoje klasifikuojami produktai gali būti:

stabilizuoti aliejinėje formoje,

stabilizuoti padengiant, pavyzdžiui, želatina, vašku, riebalais, įvairių rūšių kaučiuku arba celiuliozės dariniais, mikrokapsulių pavidalo,

adsorbuoti ant silicio dioksido.

Klasifikavimui šioje pozicijoje įtakos neturi plastifikatorių ar priedų nuo sukepimo pridėjimas.

Tačiau jonitų adsorbatai šioje pozicijoje neklasifikuojami, o klasifikuojami pagal jų sudėtį ir panaudojimą.

2936 90 80

Kiti

Šioje pozicijoje klasifikuojami mišiniai, ištirpinti bet kuriame tirpiklyje arba neištirpinti.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 2936 90 subpozicijos paaiškinimus.

2937

Hormonai, prostaglandinai, tromboksanai ir leukotrienai, natūralūs arba gauti sintezės būdu; jų dariniai ir struktūriniai analogai, įskaitant polipeptidus su modifikuota grandine, daugiausia vartojami kaip hormonai

Sąvokas „hormonai“ ir „visų pirma vartojami kaip hormonai“ žr. šio skirsnio 8 pastaboje.

Šioje pozicijoje klasifikuojami tik tie produktai, kurie atitinka kriterijus, nurodytus SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos I–VI grupėse bei antrojoje pastraipoje.

2937 11 00

Somatotropinas, jo dariniai ir struktūriniai analogai

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo A dalies 1 punktą.

2937 12 00

Insulinas ir jo druskos

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo A dalies 2 punktą.

2937 19 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo A dalies 3–20 punktus.

2937 21 00–2937 29 00

Steroidiniai hormonai, jų dariniai ir struktūriniai analogai

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo B dalį.

Medžiagas, įvardintas kaip „kortikosteroidai“, taip pat žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateiktame „Steroidų, visų pirma vartojamų kaip hormonai“ sąraše.

2937 21 00

Kortizonas, hidrokortizonas, prednizonas (dehidrokortizonas) ir prednizolonas (dehidrohidrokortizonas)

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo B dalies 1 punkto a, b, c ir d papunkčius.

2937 22 00

Antinksčių žievės hormonų halogeninti dariniai

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo B dalies 2 punktą.

2937 23 00

Estrogenai ir progesteronai

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo B dalies 3 punktą.

Medžiagas, įvardintas kaip „estrogenai“ arba „progesteronai“, taip pat žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateiktame „Steroidų, visų pirma vartojamų kaip hormonai“ sąraše.

2937 29 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo B dalies 1 punkto e ir f papunkčius ir B dalies 4 punktą.

2937 31 00 ir 2937 39 00

Katecholaminų hormonai, jų dariniai ir struktūriniai analogai

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo C dalį.

2937 40 00

Aminorūgščių dariniai

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo D dalį.

2937 50 00

Prostaglandinai, tromboksanai ir leukotrienai, jų dariniai ir struktūriniai analogai

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo E dalį.

2937 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 2937 pozicijos paaiškinimuose pateikto produktų, kurie turi būti klasifikuojami 2937 pozicijoje, sąrašo F dalį.

XII. GLIKOZIDAI IR AUGALINIAI ALKALOIDAI, GAMTINIAI ARBA GAUTI SINTEZĖS BŪDU, TAIP PAT JŲ DRUSKOS, ETERIAI, ESTERIAI IR KITI DARINIAI

2938

Glikozidai, gamtiniai arba gauti sintezės būdu, taip pat jų druskos, eteriai, esteriai ir kiti dariniai

Šioje pozicijoje klasifikuojami glikozidai yra sudaryti iš cukrinės ir necukrinės (aglikono) dalių. Šios dalys yra susijungusios tarpusavyje anomeriniu anglies atomu. Taigi, tokie produktai, kaip 2940 pozicijoje klasifikuojami vakcininas ir hamamelitaninas, nelaikomi glikozidais.

Labiausiai paplitę natūralūs (gamtiniai) glikozidai yra O-glikozidai. Tačiau yra ir natūralių (gamtinių) N-glikozidų, S-glikozidų ir C-glikozidų, kuriuose cukrinės dalies anomerinis anglies atomas su aglikono dalimi yra susijungęs azoto, sieros arba anglies atomu (pavyzdžiui, sinigrinas, aloinas, skoparinas).

Šioje pozicijoje neklasifikuojami šie produktai:

a)

nukleozidai ir nukleotidai, klasifikuojami 2934 pozicijoje (žr. SS paaiškinimų 2934 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos D dalies 6 punktą);

b)

alkaloidai, klasifikuojami 2939 pozicijoje (pavyzdžiui, tomatinas);

c)

antibiotikai, klasifikuojami 2941 pozicijoje (pavyzdžiui, tojokamicinas).

2938 90 10

Rusmenės glikozidai

Be junginių, paminėtų SS paaiškinimų 2938 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 2 punkte, šioje subpozicijoje klasifikuojami:

acetildigitoksinas, acetildigoksinas, acetilgitoksinas,

dezacetilanatozidas A, B, C ir D,

digifoleinas, diginatinas, digininas, digipurpurinas, Digitalinum verum ir germanicum,

gitalinas, gitaloksinas, gitoninas, gitoksinas, gliukoverodoksinas,

lanafoleinas, lanatozidas A, B, C, ir D,

trigoninas, verodoksinas.

2938 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami junginiai, paminėti SS paaiškinimų 2938 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 4–9 punktuose bei dviejose paskutiniosiose pastraipose.

2939

Augaliniai alkaloidai, gamtiniai arba gauti sintezės būdu, taip pat jų druskos, eteriai, esteriai ir kiti dariniai

2939 69 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami šie rugių paprastosios skalsės alkaloidai: ergotamininas; ergozinas ir ergozininas; ergokristinas ir ergokristininas; ergokriptinas ir ergokriptininas; ergokorninas ir ergokornininas; ergobazinas ir ergobazininas bei jų dariniai, pavyzdžiui, dihidroergotaminas, dihidroergotoksinas, metilergobazinas.

XIII. KITI ORGANINIAI JUNGINIAI

2941

Antibiotikai

2941 10 10–2941 10 90

Penicilinai ir jų dariniai, kurių molekulės turi penicilano rūgšties molekulės struktūrą; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2941 10 subpozicijos paaiškinimus.

Kai kurie penicilinų pavyzdžiai yra: natrio benzilpenicilinatas (natrio fenacetilpeninatas), natrio amilpenicilinatas (natrio n-karboksiheksenilpeninatas), biosintezės būdu gauti penicilinai, taip pat ilgalaikio išsiskyrimo penicilinai, pavyzdžiui, prokainpenicilinas ir benzatindipenicilinas.

2941 20 30–2941 20 80

Streptomicinai ir jų dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2941 20 subpozicijos paaiškinimus.

Be streptomicino šiose subpozicijose klasifikuojami manosidostreptomicinas bei visų šių produktų druskos, pavyzdžiui, sulfatai ir pantotenatai.

2941 30 00

Tetraciklinai ir jų dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2941 30 subpozicijos paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami oksitetraciklinas ir tetraciklino hidrochloridas.

2941 40 00

Chloramfenikolis ir jo dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2941 40 subpozicijos paaiškinimus.

2941 50 00

Eritromicinas ir jo dariniai; jų druskos

Žr. SS paaiškinimų 2941 50 subpozicijos paaiškinimus.

Eritromicino druskos yra hidrochloridas, sulfatas, citratas, palmitatas, stearatas ir gliukoheptonatas; su rūgščių chloridais jis sudaro atitinkamus esterius, su rūgščių anhidridais – monoesterius, pavyzdžiui, gliutaratą, maleatą, ftalatą.

30 SKIRSNIS

FARMACIJOS PRODUKTAI

Bendrosios nuostatos

Produkto kaip medikamento aprašymas Bendrijos teisės aktuose (išskyrus, kai tai konkrečiai susiję su klasifikavimu Kombinuotojoje nomenklatūroje) arba nacionaliniuose valstybių narių teisės aktuose, arba bet kurioje farmakopėjoje nėra lemiamas veiksnys jo klasifikavimui šiame skirsnyje.

1 papildomoji pastaba

1.

Medicininiai vaistažolių preparatai yra preparatai, daugiausia sudaryti iš ne mažiau kaip vienos aktyviųjų medžiagų, gautų įvairiais būdais apdorojus augalus arba jų dalis, pavyzdžiui: džiovinant, spaudžiant, ekstrahuojant ar gryninant.

Aktyvioji medžiaga reiškia chemijos atžvilgiu apibūdintą medžiagą, chemijos atžvilgiu apibūdintą medžiagų grupę (pavyzdžiui, alkaloidus, polifenolius, antocianinus) arba augalo ekstraktą. Šios aktyviosios medžiagos privalo turėti medicininių savybių, taikytinų specifinių ligų, susirgimų ar jų simptomų profilaktikai arba gydymui.

2.

Medicininiai homeopatiniai preparatai paruošiami iš produktų, medžiagų ar medžiagų sudedamųjų dalių, kurios vadinamos homeopatinėmis žaliavomis („motininės tinktūros“). Privaloma nurodyti praskiedimo laipsnį (pavyzdžiui, D6).

3.

Vitaminų arba mineralinių medžiagų preparatai yra preparatai, daugiausia sudaryti iš vitaminų, klasifikuojamų 2936 pozicijoje, mineralinių medžiagų, įskaitant mikroelementus ir jų mišinius. Jie vartojami specifinių ligų, susirgimų ar jų simptomų profilaktikai ir gydymui. Tokių preparatų sudėtyje yra žymiai didesnis vitaminų arba mineralinių medžiagų kiekis, paprastai mažiausiai tris kartus didesnis nei rekomenduojama paros norma (RPN).

Tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojamas paros normas (RPN) žr., pavyzdžiui, 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo (OL L 276, 1990 10 6, p. 40) priedo lentelėje, kuri pateikiama toliau:

Image

3004 pozicijoje, inter alia, neklasifikuojami maisto priedai ar dietiniai preparatai (taip pat žr. šio skirsnio 1 pastabos a punktą).


3001

Liaukos ir kiti organai, skirti naudoti organoterapijoje, džiovinti, sumalti į miltelius arba nemalti; liaukų arba kitų organų ar jų sekretų ekstraktai, skirti naudoti organoterapijoje; heparinas ir jo druskos; kitos žmogaus arba gyvūninės medžiagos, paruoštos naudoti terapijoje arba profilaktikoje, nenurodytos kitoje vietoje

3001 20 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas vidinis faktorius (išdžiovintas ir išvalytas kiaulių prievarčio gleivinės ekstraktas).

3001 90 20–3001 90 98

Kiti

Be liaukų ir kitų organų, išvardytų SS paaiškinimų 3001 pozicijos paaiškinimų A dalyje, šiose subpozicijose klasifikuojama posmegeninė liauka (hipofizė), antinksčių kapsulės ir skydliaukė.

3001 90 91

Heparinas ir jo druskos

Žr. SS paaiškinimų 3001 pozicijos paaiškinimų C dalį.

3002

Žmonių kraujas; gyvūnų kraujas, paruoštas naudoti terapijoje, profilaktikoje arba diagnostikoje; imuniniai serumai ir kitos kraujo frakcijos bei modifikuoti imunologijos produktai, gauti naudojant biotechnologinius procesus arba jų nenaudojant; vakcinos, toksinai, mikroorganizmų kultūros (išskyrus mieles) ir panašūs produktai

3002 10 10

Imuniniai serumai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 3002 pozicijos paaiškinimų C dalies 1 punkto trečiojoje pastraipoje.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami serumai, vartojami kaip reagentai kraujo grupėms ar kraujo faktoriams nustatyti (3006 pozicija), taip pat „normalūs“ serumai (3002 10 95 arba 3002 10 99 subpozicija).

3002 10 91

Hemoglobinas, kraujo globulinai ir serumo globulinai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas normalus žmonių imunoglobulinas.

3002 10 95 ir 3002 10 99

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojamas „normalus“ serumas, plazma, fibrinogenas, fibrinas ir kraujo albuminas, jeigu jis yra paruoštas naudoti terapijoje ar profilaktikoje (pavyzdžiui, gautas frakcionuojant žmonių kraujo plazmą).

Kraujo albuminas, neparuoštas naudoti terapijoje arba profilaktikoje, šiose subpozicijose neklasifikuojamas (šio skirsnio 1 pastabos g punktas) (3502 pozicija).

3002 20 00

Medicininės vakcinos

Sąvokos „vakcinos“ aiškinimą žr. SS paaiškinimų 3002 pozicijos paaiškinimų D dalies 1 punkte.

3002 30 00

Veterinarinės vakcinos

Žr. paaiškinimų 3002 20 00 subpozicijos paaiškinimus.

3002 90 50

Mikroorganizmų kultūros

Žr. SS paaiškinimų 3002 pozicijos paaiškinimų D dalies 3 punktą.

3002 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami toksinai ir, tiek, kiek jie yra „panašūs produktai“, simbiotiniai parazitai, kurie naudojami tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, sukeltoms Plasmodium (maliarijos parazitas) ar Trypanosoma cruzi, gydyti.

3003

Medikamentai (išskyrus prekes, klasifikuojamas 3002, 3005 arba 3006 pozicijoje), sudaryti iš ne mažiau kaip dviejų komponentų, tarpusavyje sumaišytų, kad tiktų naudoti terapijoje arba profilaktikoje, nesudozuoti, nesuformuoti ir nesupakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

3003 10 00

Kurių sudėtyje yra penicilinų arba jų darinių, turinčių penicilano rūgšties struktūrą, arba streptomicinų ar jų darinių

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami penicilino ir streptomicino deriniai.

3004

Medikamentai (išskyrus prekes, klasifikuojamas 3002, 3005 arba 3006 pozicijoje), sudaryti iš sumaišytų arba nesumaišytų produktų, skirtų naudoti terapijoje arba profilaktikoje, sudozuoti (įskaitant formas, skirtas įvesti per odą), suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

Skirtingai negu pirmesnėje pozicijoje, šioje pozicijoje klasifikuojami „nesumaišyti produktai“. Sąvokos „nesumaišyti produktai“ aiškinimą žr. šio skirsnio 3 pastabos a punkte ir SS paaiškinimų 3004 pozicijos paaiškinimų ketvirtojoje ir penktojoje pastraipose.

Sąvokos „sudozuoti (įskaitant formas, skirtas įvesti per odą)“ ir „suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, skirti naudoti terapijoje arba profilaktikoje“ apibrėžtos SS paaiškinimų 3004 pozicijos paaiškinimų pirmojoje ir antrojoje pastraipose.

Šioje pozicijoje klasifikuojami medikamentai, supakuoti ilgalaikio naudojimo pakuotėse arba skirti naudoti ligoninėse ar panašiose įstaigose. Šiuo atveju medikamentai yra supakuoti dideliais kiekiais ir apie jų ilgalaikį naudojimą arba naudojimą ligoninėse paprastai yra nurodoma ant jų pakuotės.

Medikamentų klasifikavimui šioje pozicijoje neturi įtakos tai, kad, pavyzdžiui, antibiotikus, hormonus ar liofilizuotus produktus, supakuotus į ampules ar buteliukus, prieš vartojant privaloma praskiesti vandeniu be pirogenų ar kitokiu skiedikliu.

3004 20 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik produktai, kurie yra sudozuoti (įskaitant ir tuos, kurių formos skirtos įvesti per odą), bet ne suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes.

3004 31 90

Kiti

Žr. paaiškinimų 3004 20 90 subpozicijos paaiškinimus.

3004 32 90

Kiti

Žr. paaiškinimų 3004 20 90 subpozicijos paaiškinimus.

3004 39 90

Kiti

Žr. paaiškinimų 3004 20 90 subpozicijos paaiškinimus.

3004 40 90

Kiti

Žr. paaiškinimų 3004 20 90 subpozicijos paaiškinimus.

3004 50 90

Kiti

Žr. paaiškinimų 3004 20 90 subpozicijos paaiškinimus.

3004 90 91 ir 3004 90 99

Kiti

Žr. paaiškinimų 3004 20 90 subpozicijos paaiškinimus.

3005

Vata, marlė, bandažai ir panašūs dirbiniai (pavyzdžiui, tvarsliava, pleistrai, kompresai), įmirkyti arba padengti farmacinėmis medžiagomis arba suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kad būtų naudojami medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos tikslams

3005 10 00

Lipnioji tvarsliava ir kiti dirbiniai su lipniu sluoksniu

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama skystoji tvarsliava (3005 90 99 subpozicija).

3006

Farmacijos prekės, nurodytos šio skirsnio 4 pastaboje

3006 10 10–3006 10 90

Sterilus chirurginis ketgutas, panašios sterilios siuvimo medžiagos (įskaitant sterilius absorbuojamus chirurginius arba stomatologinius siūlus) ir sterilūs audinių adhezyvai, skirti chirurginiam žaizdų uždarymui; sterilios laminarijos ir sterilūs tamponai iš laminarijų; sterilios chirurginės arba stomatologinės absorbuojamos kraujo sustabdymo priemonės (hemostatikai); sterilios chirurginės arba stomatologinės priemonės, neleidžiančios susidaryti sąaugoms, absorbuojamos arba neabsorbuojamos

Šių subpozicijų sąvokos turi būti interpretuojamos tiksliai. Todėl jose neklasifikuojami sterilūs siūlių spaustukai (9018 pozicija).

31 SKIRSNIS

TRĄŠOS

3103

Mineralinės arba cheminės fosforo trąšos

3103 10 10 ir 3103 10 90

Superfosfatai

Žr. SS paaiškinimų 3103 pozicijos paaiškinimų A dalies 1 punktą.

3105

Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, klasifikuojamos šiame skirsnyje, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg

Šioje pozicijoje naudojamos sąvokos „kitos trąšos“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 6 pastaboje.

3105 10 00

Prekės, klasifikuojamos šiame skirsnyje, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg

Sąvoka „panašių formų“ taikoma prekėms, kurios tiekiamos dozuotais kiekiais. Taigi, trąšoms, kurios tiekiamos įprastomis pramoninėmis formomis (pavyzdžiui, granulėmis), negali būti taikoma „panašių formų“ sąvoka.

3105 20 10 ir 3105 20 90

Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis

Sąvoka „kurių sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis“ reiškia, jog nurodytų elementų kiekiai yra pakankami, kad būtų pasiektas tręšiamasis poveikis, ir šie elementai nėra tik priemaišos.

Azotas gali būti nitratų, amonio druskų, karbamido, kalcio cianamido arba kitų organinių junginių pavidalu.

Fosforas dažniausiai būna fosfatų pavidalu, kurie yra daugiau ar mažiau tirpūs, arba retkarčiais ir organinių junginių pavidalu.

Kalis būna druskų pavidalu (karbonato, chlorido, sulfato, nitrato ir t. t.).

Prekyboje azoto, fosforo ir kalio kiekis išreiškiamas atitinkamai N, P2O5 ir K2O.

Šiose subpozicijose klasifikuojamos trąšos, nurodytos SS paaiškinimų 3105 pozicijos paaiškinimų B ir C dalyse, jeigu jų sudėtyje yra trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis. Tokios trąšos kartais vadinamos „NPK trąšomis“.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami amonio ir kalio dvigubieji fosfatai, kurie yra chemijos atžvilgiu apibūdinti junginiai (2842 90 80 subpozicija).

3105 51 00 ir 3105 59 00

Kitos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: azotas ir fosforas

Sąvokai „kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: azotas ir fosforas“ aiškinti, mutatis mutandis, taikomi paaiškinimų 3105 20 10 ir 3105 20 90 subpozicijų paaiškinimai.

3105 51 00

Kurių sudėtyje yra nitratų ir fosfatų

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos trąšos, kurių sudėtyje yra bet kurių katijonų ne tik nitratų, bet ir fosfatų, įskaitant amonio, tačiau išskyrus kalio.

Trąšos, klasifikuojamos šioje subpozicijoje, pavyzdys yra produktas, aprašytas SS paaiškinimų 3105 paaiškinimų B dalies 2 punkte, tačiau pagamintas nepridedant kalio druskų.

3105 59 00

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

neorganinių druskų mišiniai, kurių sudėtyje yra bet kurių katijonų fosfatų (išskyrus kalio) ir amonio druskų, išskyrus nitratus;

2.

fosfatinės-azotinės trąšos, kurių sudėtyje azotas yra kitais nei nitrato arba amonio pavidalais, t. y. kalcio cianamido, karbamido arba kitų organinių junginių pavidalais;

3.

SS paaiškinimų 3105 pozicijos paaiškinimų C dalies 1 ir 3 punkte aprašytos fosfatinių-azotinių trąšų rūšys.

3105 60 10 ir 3105 60 90

Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis

Sąvokai „kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“ aiškinti, mutatis mutandis, taikomi paaiškinimų 3105 20 10 ir 3105 20 90 subpozicijų paaiškinimai.

Šiose subpozicijose klasifikuojamos trąšos, pagamintos iš šių mišinių:

degintų gamtinių fosfatų ir kalio chlorido,

superfosfatų ir kalio sulfato.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami chemijos atžvilgiu apibūdinti kalio fosfatai, klasifikuojami 2835 24 00 subpozicijoje, net jei jie ir galėtų būti naudojami kaip trąšos.

3105 90 10–3105 90 99

Kitos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos:

1.

visos trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: azotas ir kalis. Tačiau šiose subpozicijose neklasifikuojamas chemijos atžvilgiu apibūdintas kalio nitratas, klasifikuojamas 2834 21 00 subpozicijoje, net jei jis ir skirtas naudoti kaip trąša;

2.

trąšos, kurių sudėtyje yra vienas trąšų elementas, išskyrus klasifikuojamas 3102–3104 pozicijose.

32 SKIRSNIS

RAUGINIMO ARBA DAŽYMO EKSTRAKTAI; TANINAI IR JŲ DARINIAI; DAŽIKLIAI, PIGMENTAI IR KITOS DAŽIOSIOS MEDŽIAGOS; DAŽAI IR LAKAI; GLAISTAI IR KITOS MASTIKOS; RAŠALAI

4 pastaba

Sąvoka „tirpalas“, naudojama ir šioje pastaboje, ir 39 skirsnio 6 pastabos a punkte, netaikoma koloidiniams tirpalams.


3201

Augaliniai rauginimo ekstraktai; taninai ir jų druskos, eteriai, esteriai ir kiti dariniai

3201 20 00

Akacijų ekstraktas

Akacijų rauginimo ekstraktas gaunamas iš įvairių akacijų rūšių žievės (ypač iš Acacia decurrens, Acacia pycnantha, Acacia mollissima).

Katechu juodis, Acacia catechu ekstraktas, klasifikuojamas 3203 00 10 subpozicijoje.

3201 90 20

Žagrenių ekstraktas, valonėjos (visžalių ąžuolų goželių) ekstraktas, ąžuolų ekstraktas arba kaštonų ekstraktas

Valonėjos yra kai kurių ąžuolų rūšių (pavyzdžiui, Quercus valonea) goželiai (gilių taurelės).

3201 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami šie augaliniai rauginimo ekstraktai, gauti iš:

1.

pušų, mangrovių (mangrove), eukaliptų, gluosnių ir beržų žievės;

2.

tizera (tizerah) ir urundajaus (urunday) (Astronium balansae Engl.) medienos;

3.

mirobolanso (myrobolans) ir divi-divi (divi-divi) vaisių; ir

4.

gambjero (gambier) lapų.

3202

Sintetinės organinės rauginimo medžiagos; neorganinės rauginimo medžiagos; rauginimo preparatai, kurių sudėtyje yra arba nėra gamtinių rauginimo medžiagų; fermentiniai (enziminiai) parengiamojo rauginimo preparatai

3202 10 00

Sintetinės organinės rauginimo medžiagos

Žr. SS paaiškinimų 3202 pozicijos paaiškinimų I grupės A dalį.

3202 90 00

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 3202 pozicijos paaiškinimų I grupės B dalyje ir II grupėje.

3203 00

Augalinės arba gyvūninės dažiosios medžiagos (įskaitant dažiuosius ekstraktus, bet išskyrus kaulų suodžius), chemijos atžvilgiu apibūdintos arba neapibūdintos; preparatai, nurodyti šio skirsnio 3 pastaboje, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra gyvūninė arba augalinė dažioji medžiaga

3203 00 10

Augalinės dažiosios medžiagos ir preparatai, kuriuose jos yra pagrindinės sudėtinės dalys

Kai kurių atmainų persinių uogų ekstraktai dažniausiai nenaudojami kaip dažiosios medžiagos, todėl šioje subpozicijoje neklasifikuojami. Tai visų pirma taikoma Rhamnus cathartica uogų ekstraktams, kurie naudojami medicininiais tikslais ir todėl klasifikuojami 1302 19 80 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas katechu juodis (Acacia catechu). Katechu juodis yra dažusis ekstraktas, gaunamas iš akacijos atmainos katechu.

3204

Sintetinės organinės dažiosios medžiagos, chemijos atžvilgiu apibūdintos arba neapibūdintos; preparatai, nurodyti šio skirsnio 3 pastaboje, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra sintetinė organinė dažioji medžiaga; sintetiniai organiniai produktai, naudojami kaip fluorescuojančios balinimo medžiagos arba liuminoforai, chemijos atžvilgiu apibūdinti arba neapibūdinti

3204 11 00–3204 19 00

Sintetinės organinės dažiosios medžiagos ir preparatai, nurodyti šio skirsnio 3 pastaboje, kuriuose jos yra pagrindinės sudėtinės dalys

Šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

sintetinės organinės dažiosios medžiagos, tarpusavyje sumaišytos arba nesumaišytos ir praskiestos arba nepraskiestos mineralinėmis medžiagomis, neturinčiomis dažiųjų savybių, tačiau, kad paskatinti dažų penetraciją ir fiksaciją, jų sudėtyje yra tik nedideli kiekiai paviršinio aktyvumo medžiagų arba kitų priedų (žr. SS paaiškinimų 3204 pozicijos paaiškinimų I grupės antrosios pastraipos A ir B dalis); ir

2.

preparatai, nurodyti šio skirsnio 3 pastaboje, būtent, produktai, aprašyti SS paaiškinimų 3204 pozicijos paaiškinimų I grupės antrosios pastraipos C–E dalyse.

Norint nustatyti dažiųjų medžiagų, klasifikuojamų 3204 11–3204 19 subpozicijose, klasifikavimą, kurios, atsižvelgiant į jų utilizavimą, gali priklausyti ne mažiau kaip dviems kategorijoms, klasifikuojamoms skirtingose subpozicijose, žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų vienuoliktąją pastraipą.

3204 11 00

Dispersiniai dažikliai ir preparatai, kuriuose jie yra pagrindinės sudėtinės dalys

Žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų antrąją pastraipą.

3204 12 00

Rūgštiniai dažikliai, metalizuoti arba nemetalizuoti, ir preparatai, kuriuose jie yra pagrindinės sudėtinės dalys; kandikiniai dažikliai ir preparatai, kuriuose jie yra pagrindinės sudėtinės dalys

Žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų trečiąją ir ketvirtąją pastraipas.

3204 13 00

Baziniai dažikliai ir preparatai, kuriuose jie yra pagrindinės sudėtinės dalys

Žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų penktąją pastraipą.

3204 14 00

Tiesioginiai dažikliai ir preparatai, kuriuose jie yra pagrindinės sudėtinės dalys

Žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų šeštąją pastraipą.

3204 15 00

Kubiniai dažikliai (įskaitant naudojamus kaip pigmentus) ir preparatai, kuriuose jie yra pagrindinės sudėtinės dalys

Žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų septintąją pastraipą.

3204 16 00

Chemiškai aktyvūs dažikliai ir preparatai, kuriuose jie yra pagrindinės sudėtinės dalys

Žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų aštuntąją pastraipą.

3204 17 00

Pigmentai ir preparatai, kuriuose jie yra pagrindinės sudėtinės dalys

Žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų devintąją pastraipą.

3204 19 00

Kiti, įskaitant dažiųjų medžiagų, klasifikuojamų ne mažiau kaip dviejose, nuo 3204 11 iki 3204 19 subpozicijose, mišinius

Žr. SS paaiškinimų 3204 11–3204 19 subpozicijų paaiškinimų dešimtąją–dvyliktąją pastraipas.

3204 20 00

Sintetiniai organiniai produktai, naudojami kaip fluorescuojančios balinimo medžiagos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 3204 pozicijos paaiškinimų II grupės 1 punkte.

3204 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami sintetiniai organiniai produktai, naudojami kaip liuminoforai, aprašyti SS paaiškinimų 3204 pozicijos paaiškinimų II grupės 2 punkte ir sekančiose trijose pastraipose.

3206

Kitos dažiosios medžiagos; preparatai, nurodyti šio skirsnio 3 pastaboje, išskyrus klasifikuojamus 3203, 3204 arba 3205 pozicijoje; neorganiniai produktai, naudojami kaip liuminoforai, chemijos atžvilgiu apibūdinti arba neapibūdinti

Žr. šio skirsnio 5 pastabą.

Branduolius sudarantys (nucleate) pigmentai, t. y. pigmentai, sudaryti iš grūdelių arba inertinės medžiagos (dažniausiai iš kvarco), kurių kiekvienas specialaus proceso metu buvo padengtas atskiru neorganinės dažiosios medžiagos skuoksniu, klasifikuojami pozicijoje, atitinkančioje dangos dažųjį komponentą.

Todėl, pavyzdžiui, pirmiau minėtos rūšies pigmentai, kurių dangos pagrindinė sudėtinė dalis yra švino silikochromatas, klasifikuojami 3206 20 00 subpozicijoje, o pigmentai, kurių dangos pagrindinė sudėtinė dalis yra vario boratas arba kalcio plumbatas, – 3206 49 80 subpozicijoje.

3206 11 00 ir 3206 19 00

Pigmentai ir preparatai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra titano dioksidas

Žr. SS paaiškinimų 3206 pozicijos paaiškinimų A dalies 1 punktą ir tiek, kiek tai susiję su šiose subpozicijose klasifikuojamais preparatais, – po 13 punkto esančias keturias pastraipas.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 3206 19 subpozicijos paaiškinimus.

3206 20 00

Pigmentai ir preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra chromo junginiai

Žr. SS paaiškinimų 3206 pozicijos paaiškinimų A dalies 2 punktą ir tiek, kiek tai susiję su šiose subpozicijose klasifikuojamais preparatais, – po 13 punkto esančias keturias pastraipas.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

molibdeno raudonasis, kurį sudaro mišrūs švino molibdato, švino chromato ir, paprastai, švino sulfato kristalai;

2.

mišrūs švino sulfato, bario chromato, cinko chromato arba stroncio chromato kristalai;

3.

pigmentai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra dvivalentės geležies chromatas („Siderino“ geltonasis), kalio dichromatas ir kalcio dichromatas arba chromo oksidas.

3206 41 00

Ultramarinas ir preparatai, kuriuose jis yra pagrindinė sudėtinė dalis

Žr. SS paaiškinimų 3206 pozicijos A dalies 3 punktą ir tiek, kiek tai susiję su šiose subpozicijose klasifikuojamais preparatais, – po 13 punkto esančias keturias pastraipas.

3206 42 00

Litoponas ir kiti pigmentai bei preparatai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra cinko sulfidas

Žr. SS paaiškinimų 3206 pozicijos A dalies 4 punktą ir tiek, kiek tai susiję su šiose subpozicijose klasifikuojamais preparatais, – po 13 punkto esančias keturias pastraipas.

3206 49 10

Magnetitas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas tik smulkiai sumaltas magnetitas.

Smulkiai sumaltas yra toks magnetitas, kurio ne mažiau kaip 95 % masės prasisijoja pro sietą, kurio akučių dydis 0,045 mm.

3206 49 30

Pigmentai ir preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra kadmio junginiai

Žr. SS paaiškinimų 3206 pozicijos paaiškinimų A dalies 5 punktą ir tiek, kiek tai susiję su šiose subpozicijose klasifikuojamais preparatais, – po 13 punkto esančias keturias pastraipas.

3206 49 80

Kiti

Be produktų, nurodytų SS paaiškinimų 3206 pozicijos paaiškinimų A dalies 6–13 punktuose, šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

mangano mėlis – pigmentas, kurio pagrindinės sudėtinės dalys yra bario manganatas ir bario sulfatas;

2.

dirbtinė ochra – pigmentas, gaunamas iš dirbtinių geležies oksidų; ir

3.

geltonasis pigmentas, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra nikelio titanatas.

Pigmentų, sudarytų iš smulkiai sumaltos rūdos, atveju sąvoka „smulkiai sumaltos“ turėtų būti aiškinama taip pat, kaip ir magnetitui, klasifikuojamam 3206 49 10 subpozicijoje.

3206 50 00

Neorganiniai produktai, naudojami kaip liuminoforai

Žr. SS paaiškinimų 3206 pozicijos paaiškinimų B dalį.

3207

Paruošti pigmentai, paruošti drumstikliai ir paruošti dažai, stiklėjantys emaliai ir glazūros, angobai (šlikeriai), skysti blizgikliai ir panašūs preparatai, naudojami keramikos, emaliuotų dirbinių ir stiklo pramonėje; stiklo fritas ir kitas stiklas, turintis miltelių, granulių arba dribsnių pavidalą

3207 10 00

Paruošti pigmentai, paruošti drumstikliai ir paruošti dažai bei panašūs preparatai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 3207 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1 punkte.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

pigmentas, vadinamas kobalto aliuminatu, sudarytas iš nestechiometrinio aliuminio oksido ir kobalto oksido mišinio;

2.

pigmentas, vadinamas kobalto silikatu, sudarytas iš nestechiometrinio silicio dioksido ir kobalto oksido mišinio;

3.

chromo oksido ir kobalto oksido mišiniai;

4.

geležies oksido, chromo oksido ir cinko oksido mišiniai;

5.

švino ir geležies antimonatų mišiniai;

6.

vanadžio geltonasis, sudarytas iš cirkonio oksido ir nedidelių vanadžio pentoksido kiekių;

7.

vanadžio mėlynasis, sudarytas iš cirkonio silikato ir nedidelių vanadžio trioksido kiekių;

8.

prazeodimio geltonasis, sudarytas iš cirkonio silikato ir prazeodimio oksido;

9.

geležies raudonasis, sudarytas iš cirkonio silikato ir trivalentės geležies oksido;

10.

paruošti drumstikliai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra alavo oksidas, cirkonio oksidas, cirkonio silikatas ir t. t.

3207 20 10

Angobai (šlikeriai)

Žr. SS paaiškinimų 3207 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 3 punktą.

3207 20 90

Kiti

Šioje subpozicijoje daugiausia klasifikuojamos stiklėjančios kompozicijos. Tai produktai, dažniausiai turintys miltelių, granulių arba dribsnių pavidalą, kurie kaitinami stiklėja ir ant keraminių arba metalinių prekių suformuoja lygų homogeninį paviršių. Toks paviršius gali būti blizgus arba matinis, spalvotas arba baltas, permatomas arba nepermatomas.

Šie produktai gali būti gaminami iš:

1.

stiklo frito, klasifikuojamo 3207 40 80 subpozicijoje, ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, kvarco, lauko špato, kaolino, pigmentų ir t. t. mišinių, sumaltų į miltelius;

2.

kvarco, lauko špato, kaolino, kalcio karbonato, magnio karbonato ir t. t. (t. y. stiklo frito sudėtinių dalių, netirpstančių vandenyje) bei kai kada pigmentų mišinių, sumaltų į miltelius.

Šios dviejų stiklėjančių kompozicijų rūšys sudaro permatomas, spalvotas arba nespalvotas dangas;

3.

pirmiau 1 ir 2 punktuose išvardytų produktų, pridedant drumstiklių. Šiuo atveju gaunamos nepermatomos dangos yra baltos arba spalvotos;

4.

fritų, turinčių miltelių, granulių arba dribsnių pavidalą, sudarytų ir pagamintų taip, kaip nurodyta paaiškinimų 3207 40 10–3207 40 80 subpozicijų paaiškinimuose, tačiau kurių sudėtyje dar yra spalvotųjų pigmentų arba drumstiklių ir, siekiant pagerinti dangos adheziją su metaliniais paviršiais, kai kada dedama oksidų.

Spalvotiems pigmentams, naudojamiems šioje subpozicijoje klasifikuojamiems produktams gaminti, priklauso kobalto, nikelio, geležies, mangano, urano ir chromo oksidai bei jų druskos.

Kaip drumstikliai gali būti pridedami alavo oksidas, cirkonio oksidas ir cirkonio silikatas, titano oksidas ir trivalenčio arseno anhidridas.

Siekiant pagerinti dangos sukibimą su metaliniais paviršiais gali būti pridedama nikelio ir kobalto oksidų.

3207 30 00

Skysti blizgikliai ir panašūs preparatai

Be produktų, nurodytų SS paaiškinimų 3207 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 4 punkte, šioje subpozicijoje klasifikuojami preparatai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra kolodijuje arba terpineolyje disperguotas sidabras, ir kurie naudojami elektros ir keramikos pramonėje kaip žėručio arba stiklo priedai.

3207 40 10–3207 40 80

Stiklo fritas ir kitas stiklas, turintis miltelių, granulių arba dribsnių pavidalą

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

stiklo fritas, t. y. produktas, gaunamas staiga vandenyje atšaldžius skystą masę ar pastą, susidariusią lydant pirmines stiklo sudėtines dalis. Šios sudėtinės dalys yra, pavyzdžiui: kvarcas (silicio dioksidas), natrio karbonatas, magnio karbonatas, bario karbonatas, kalio karbonatas, kalcio karbonatas, natrio karbonatas, kalio sulfatas, natrio nitratas, kalio nitratas, švino oksidai (gletas ir švino raudonasis), kaolinas, lauko špatas, boraksas ir boro rūgštis.

Šiose subpozicijose klasifikuojamas stiklo fritas daugiausia naudojamas stiklėjančioms kompozicijoms gaminti. Nuo kitų fritų, klasifikuojamų 3207 20 10 ir 3207 20 90 subpozicijose, jis skiriasi tuo, kad jo sudėtyje nėra pigmentų, drumstiklių arba oksidų, pagerinančių dangų sukibimą su metaliniais paviršiais, ir jo suformuojami sustiklėję nuo karščio paviršiai yra daugiau ar mažiau permatomi, tačiau netolygiai drumsti arba spalvoti;

2.

stiklo miltai ir granulės, gautos sutraiškius ir sumalus stiklo gaminių nuolaužas ar atliekas. Šie produktai bei kai kurios fritų rūšys, išvardytos pirmiau 1 punkte, naudojamos šlifuojamojo popieriaus ir audinių gamyboje; kaitinant iš jų suformuojami diskai, lėkštelės, vamzdeliai ir kiti gaminiai, naudojami įvairioms reikmėms laboratorijose;

3.

miltelių, granulių ir kitokio pavidalo „emalinis stiklas“, kuris yra specialus stiklas, naudojamas stiklo gaminiams papuošti. Jo lydymosi temperatūra paprastai yra 540–600 °C, o išsilydęs pavirsta permatoma, dažniausiai spalvota, mase. Nesuformuotas į formas „emalinis stiklas“ klasifikuojamas 7001 00 pozicijoje, o turintis plytelių, lazdelių arba vamzdelių pavidalą – 7002 20 90 arba 7002 39 00 subpozicijoje;

4.

dribsnių pavidalo stiklas, spalvotas arba sidabruotas, skirtas dekoruoti, ir gaunamas traiškant mažas rutuliškas išpūsto stiklo pūsleles;

5.

miltelių arba granulių pavidalo vitritas, dar vadinamas putstikliu, kuris gaminamas iš baltos, pilkos ar juodos akytos masės, ir priklausomai nuo joje esančių priemaišų, dažniausiai naudojamas elektros izoliatoriams (pavyzdžiui, elektros lempučių pagrindų) gaminti.

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos stiklo mikrosferos, skirtos kino ekranams, elektroninių monitorių panelėms ir t. t. dengti (7018 20 00 subpozicija).

3212

Pigmentai (įskaitant metalo miltelius ir dribsnius), disperguoti nevandeninėje terpėje, turintys skysčio arba pastos pavidalą, naudojami dažų (įskaitant emalius) gamyboje; spaudos folija; dažikliai ir kitos dažiosios medžiagos, suformuotos į formas arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

3212 10 10 ir 3212 10 90

Spaudos folija

Žr. šio skirsnio 6 pastabą ir SS paaiškinimų 3212 pozicijos paaiškinimų B dalį.

3212 90 31 ir 3212 90 38

Pigmentai (įskaitant metalo miltelius ir dribsnius), disperguoti nevandeninėje terpėje, turintys skysčio arba pastos pavidalą, naudojami dažų (įskaitant emalius) gamyboje

Žr SS paaiškinimų 3212 pozicijos paaiškinimų A dalį.

Metalo milteliams ir dribsniams priskiriami:

1.

cinko milteliai, kurie nesuderinami su rūgštiniais rišikliais, tačiau yra puikus rūdijimą stabdantis pigmentas;

2.

plokšteliniai (lamellar) nerūdijančiojo plieno ir nikelio milteliai, naudojami kai kuriuose rūgštims atspariuose antikoroziniuose dažuose;

3.

švino milteliai – pagrindinis reakcijos pigmentas, naudojamas kaip rūdžių inhibitorius (gali būti sumaišytas su švino raudonuoju arba švino baziniu sulfatu) aliejiniuose dažuose arba aliejiniuose lakuose, skirtiems gruntavimo dangoms, kuriomis padengiamos didelės plieno dalys (angarų, tiltų, viadukų ir kitos struktūros);

4.

vario ir bronzos milteliai, kurių plokštelių formos dalelės lakuose, pagamintuose daugiausia iš alkoholio, gamtinių ar dirbtinių dervų, išsisklaido ir taip suformuoja dekoratyvines dangas.

3212 90 90

Dažikliai ir kitos dažiosios medžiagos, suformuotos į formas arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

Žr. SS paaiškinimų 3212 pozicijos paaiškinimų C dalį.

33 SKIRSNIS

ETERINIAI ALIEJAI IR KVAPIEJI DERVŲ EKSTRAKTAI (REZINOIDAI); PARFUMERIJOS, KOSMETIKOS IR TUALETINIAI PREPARATAI

3301

Eteriniai aliejai (deterpenuoti arba nedeterpenuoti), įskaitant konkretus ir absoliutus; kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); ekstrahuotosios aliejingos dervos (oleorezinai); eterinių aliejų koncentratai riebaluose, nelakiuosiuose aliejuose, vaškuose arba panašiose medžiagose, gauti anfleražo arba maceravimo būdu; šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai; eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai

Kai kurios eterinių aliejų sudėtinės dalys, tokios kaip, terpeniniai angliavandeniliai, (pavyzdžiui, pinenas, kamfenas, limonenas) dėl savo savybių gadina aromatą, todėl dažniausiai yra pašalinamos.

Priklausomai nuo sudėties eteriniai aliejai gali būti deterpenuojami įvairiais būdais, dažniausiai taikant frakcinę distiliaciją vakuume, frakcinę kristalizaciją, t. y. atšaldant aliejų iki žemos temperatūros, atskyrimą tirpiklių pagalba ir t. t.

Eteriniai aliejai, kurių sudėtyje vis dar išlieka terpeninės sudėtinės dalys, o taip pat eteriniai aliejai, kurių sudėtyje nėra terpeninių sudėtinių dalių (pavyzdžiui, marenikės aliejus ir garstyčių aliejus) vadinami „nedeterpenuotais“.

3301 12 10–3301 19 80

Citrusinių vaisių eteriniai aliejai

Beveik visi šie aliejai išgaunami iš vaisių žievės. Jie pasižymi maloniu kvapu, primenančiu jų gamybai panaudoto vaisiaus kvapą. Apelsinmedžio žiedų aliejus arba nerolio (neroli) aliejus nelaikomi citrusinių vaisių eteriniais aliejais ir klasifikuojami 3301 29 41 arba 3301 29 91 subpozicijoje.

3301 90 10

Šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai

Žr. SS paaiškinimų 3301 pozicijos paaiškinimų C dalį.

3301 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

eterinių aliejų koncentratai riebaluose, nelakiuosiuose aliejuose, vaškuose arba panašiose medžiagose (žr. SS paaiškinimų 3301 pozicijos paaiškinimų B dalį);

2.

eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai (žr. SS paaiškinimų 3301 pozicijos paaiškinimų D dalies pirmąją–ketvirtąją pastraipas).

3305

Plaukų preparatai

3305 90 10

Plaukų losjonai

Plaukų losjonai yra skysti plaukams skirti produktai, veikiantys plaukų struktūrą arba galvos odą. Paprastai plaukų losjonai yra vandeniniai arba alkoholiniai tirpalai.

34 SKIRSNIS

MUILAS, ORGANINĖS PAVIRŠINIO AKTYVUMO MEDŽIAGOS, SKALBIKLIAI, TEPIMO PRIEMONĖS, DIRBTINIAI VAŠKAI, PARUOŠTI VAŠKAI, BLIZGINIMO ARBA ŠVEITIMO PRIEMONĖS, ŽVAKĖS IR PANAŠŪS DIRBINIAI, MODELIAVIMO PASTOS, STOMATOLOGINIAI VAŠKAI, TAIP PAT STOMATOLOGIJOS PREPARATAI, DAUGIAUSIA IŠ GIPSO

3401

Muilas; organinės paviršinio aktyvumo medžiagos ir preparatai, skirti naudoti kaip muilas, turintys gabalėlių, luitų, lietinių dirbinių arba formų pavidalą, kurių sudėtyje yra arba nėra muilo; organinės paviršinio aktyvumo medžiagos ir preparatai, kurių sudėtyje yra arba nėra muilo, skirti odai plauti, turintys skysčio arba kremo pavidalą, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes; popierius, vata, veltinys ir neaustinės medžiagos, įmirkytos arba padengtos muilu arba plovikliu

3401 11 00

Tualetinės paskirties (įskaitant produktus su medikamentais)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 3401 pozicijos paaiškinimų I grupės septintosios pastraipos 1 punkte ir tualetinės paskirties produktai, nurodyti II ir IV grupėse.

3401 20 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas muilas, turintis skysčio arba pastos pavidalą.

3401 30 00

Organinės paviršinio aktyvumo medžiagos ir preparatai, kurių sudėtyje yra arba nėra muilo, skirti odai plauti, turintys skysčio arba kremo pavidalą, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes

Žr. SS paaiškinimų 3401 pozicijos paaiškinimų III grupę.

3403

Tepimo priemonės (įskaitant pjovimo įrankių aušinimo skysčius, varžtų ir veržlių atpalaidavimo preparatus, priemones nuo rūdijimo arba antikorozinius preparatus ir preparatus, skirtus išėmimui iš formų palengvinti, daugiausia pagamintus iš tepalų), taip pat preparatai, naudojami tekstilės medžiagoms, odoms, kailiams arba kitoms medžiagoms apdoroti alyvomis arba riebalais, bet išskyrus preparatus, kurių pagrindinės sudėtinės dalys, sudarančios ne mažiau kaip 70 % masės, yra naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų

3403 19 91

Preparatai, naudojami mašinoms, įrengimams ir transporto priemonėms tepti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami preparatai, nurodyti SS paaiškinimų 3403 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos A dalyje, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 70 % masės naftos alyvų arba alyvų, gautų iš bituminių medžiagų.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami preparatai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 70 % masės naftos alyvų ar alyvų, gautų iš bituminių mineralų. Kai šios alyvos yra pagrindinės preparato sudėtinės dalys, jie klasifikuojami 2710 11 11–2710 19 99 subpozicijose, o kitais atvejais – 3403 19 10 subpozicijoje.

3403 91 00–3403 99 90

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami 3403 pozicijoje nurodytos rūšies preparatai, kurių sudėtyje nėra naftos alyvų arba alyvų, gautų iš bituminių medžiagų. Sąvoka „naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių medžiagų“ reiškia produktus, apibrėžtus 27 skirsnio 2 pastaboje.

Šiose subpozicijoje klasifikuojami:

1.

tepimo preparatai, kurių sudėtyje yra molibdeno disulfido ir polipropileno glikolio ir kiti tepimo preparatai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra molibdeno disulfidas, koncentruoti arba turintys pieštukų, strypelių, nedidelių plokščių, lakštų ir panašų pavidalą;

2.

preparatai, skirti išėmimui iš formų palengvinti, ir sudaryti iš vandeninės polietileno vaško dispersijos ir aminoalkoholio muilo;

3.

tepimo preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra natrio arba kalcio muilas ir boraksas, skirti plieninėms vieloms apsaugoti ir sutepti vielos traukimo metu.

3403 99 10

Preparatai, naudojami mašinoms, įrengimams ir transporto priemonėms tepti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 3403 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos A dalyje, kurių sudėtyje nėra naftos alyvų ar alyvų, gautų iš bituminių medžiagų.

3404

Dirbtiniai vaškai ir paruošti vaškai

3404 90 10

Paruošti vaškai, įskaitant smalkas (kietąjį laką)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, išvardyti SS paaiškinimų 3404 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos B ir C dalyse.

3404 90 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami chemiškai modifikuoto lignito vaškai ir vaškai, nurodyti SS paaiškinimų 3404 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos A dalyje.

3405

Blizginimo priemonės ir kremai, skirti avalynės, baldų, grindų, kėbulų, stiklo arba metalo priežiūrai, šveitimo pastos ir milteliai bei panašios priemonės (turinčios popieriaus, vatos, veltinio, neaustinių medžiagų, akytų plastikų arba akytos gumos, įmirkytų, vilktų arba dengtų šiomis priemonėmis arba kitą pavidalą), išskyrus vaškus, klasifikuojamus 3404 pozicijoje

3405 10 00

Blizginimo priemonės, kremai ir panašūs preparatai, skirti avalynės arba odos priežiūrai

Pagrindines medžiagas, naudojamas avalynės priežiūros produktų gamybai, dažniausiai sudaro vaškai (gyvulinės, augalinės kilmės, mineraliniai ar dirbtiniai), lakūs tirpikliai (valytasis terpentinas, vaitspiritas ir t. t.), dažikliai ir įvairios kitos medžiagos (alkoholis, boraksas, dirbtinės alyvos, emulsikliai ir t. t.).

Odos dažikliai, ypač skirti zomšinei avalynei, nėra blizginimo priemonės ir kremai, ir jie klasifikuojami 3212 90 90 subpozicijoje (jei jie yra suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes). Šioje subpozicijoje taip pat neklasifikuojamos avalynei skirtos balinimo priemonės, kurios klasifikuojamos 3210 00 90 subpozicijoje. Avalynei skirtas tepalas paprastai klasifikuojamas 3403 11 00 arba 3403 91 00 subpozicijoje.

3405 20 00

Blizginimo priemonės, kremai ir panašūs preparatai, skirti medinių baldų, grindų arba kitų medienos dirbinių priežiūrai

Produktai, skirti medienos (grindų, baldų, medienos dirbinių) priežiūrai, turi valiklio savybių ir užtepti ar užpurkšti ant paviršių sudaro ploną apsauginį sluoksnį, kuris išdžiūvęs, o kai kuriais atvejais po blizginimo paryškina medienos spalvą ar suteikia jai blizgesį. Šios rūšies produktai paprastai tiekiami skardinėse, buteliuose, įmirkytų kempinėlių ar aerozolio pavidalu. Gamybos metu be vaškų, tirpiklių, dažiklių ir specialiųjų priedų, įeinančių į avalynei skirtų blizginimo priemonių ir kremų sudėtį, dažnai naudojami kai kurie iš šių produktų: riebalų rūgštys, augaliniai aliejai (pavyzdžiui, palmių aliejus, sėmenų aliejus) arba mineraliniai aliejai, muilai ar paviršinio aktyvumo medžiagos, dervos (kopalas arba kanifolija ir t. t.), silikonai, kvapai (pavyzdžiui, pušies, rozmarino esencijos), insekticidai, ir t. t., tačiau ne abrazyvai.

3405 30 00

Blizginimo priemonės ir panašūs preparatai, skirti kėbulų priežiūrai, išskyrus metalo blizginimo priemones

Produktų, skirtų transporto priemonės kėbulo priežiūrai, sudėtyje paprastai yra vaško emulsijos ar tirpalo, kurio sudėtyje yra silikonų, alyvų, emulsiklių ir gali būti minkštų abrazyvų.

3405 40 00

Šveitimo pastos ir milteliai bei kiti šveitimo preparatai

Vonioms, kriauklėms, plytelėms ir t. t. skirti šveitimo milteliai sudaryti iš itin smulkių abrazyvinių mišinių (pavyzdžiui, pemzos, smiltainio) ir pulverizuotų valiklių (pavyzdžiui, paviršinio aktyvumo medžiagos su aktyviaisiais anijonais, muilo miltelių, natrio fosfato, bevandenio natrio karbonato). Šie preparatai dažniausiai pakuojami į skardines ar pakelius. Šveitimo pastos yra šveitimo produktai, pagaminti sumaišant miltelius su, pavyzdžiui, vaško tirpalu.

3405 90 10

Metalo blizginimo priemonės

Metalo blizginimo priemonės, kuriomis apdorojamas paviršius, turi grąžinti pradinę išvaizdą rūdžių, purvo ar oro paveiktiems metalams. Šį rezultatą užtikrina šlifavimas (mechaninis blizginimo abrazyvu poveikis) bei cheminis ar valomasis rūgščių ar šarmų poveikis oksidams, sulfidams ir įvairiems patamsėjimams.

Pagrindinės metalo blizginimo priemonių gamyboje naudojamos medžiagos yra itin smulkūs abrazyvai (pavyzdžiui, pemza, kreida, diatomitas, tripolitas, bentonitas, kvarcas), rūgštys (pavyzdžiui, oksalo rūgštis, oleino rūgštis, fosforo rūgštis, sieros rūgštis), lakūs tirpikliai (pavyzdžiui, vaitspiritas, trichloretilenas, denatūruotas alkoholis), šarmai (pavyzdžiui, amoniakas, soda), paviršinio aktyvumo medžiagos, tokios kaip sulfoninti riebalų alkoholiai, riebalai, muilai ir kai kuriais atvejais dažikliai ir sintetiniai kvapai.

Metalo blizginimo priemonės būna miltelių, įvairios sudėties pastų (kremų arba emulsijų) ir skysčių pavidalo. Priklausomai nuo tipo, šios priemonės tiekiamos buteliuose, skardinėse, metalinėse tūtelėse, dėžutėse, pakeliuose arba nedidelių luitų, kūgių, lazdelių ir t. t. pavidalu.

3405 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

blizginimo priemonės stiklui, kurių sudėtyje paprastai yra vandens, alkoholio, nedidelis amoniako ar rūgšties (pavyzdžiui, oksalo, vyno) kiekis bei minkštų abrazyvų;

2.

kitų medžiagų blizginimui, apdailai ir šlifavimui skirti produktai.

35 SKIRSNIS

ALBUMININĖS MEDŽIAGOS; MODIFIKUOTI KRAKMOLAI; KLIJAI; FERMENTAI (ENZIMAI)

3501

Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai

3501 10 10–3501 10 90

Kazeinas

Šiose subpozicijose klasifikuojami kazeinai, nurodyti SS paaiškinimų 3501 pozicijos paaiškinimų A dalies 1 punkte. Šie kazeinai, nepriklausomai nuo jų gavimui panaudoto nusodinimo būdo, klasifikuojami šiose subpozicijose, jei jų sudėtyje yra ne daugiau kaip 15 % masės vandens; priešingu atveju, jie klasifikuojami 0406 pozicijoje.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami „cagliata“ rūšies produktai, aprašyti paaiškinimų 0406 10 20 ir 0406 10 80 subpozicijų paaiškinimų trečiojoje pastraipoje.

3501 10 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kazeinai ypač naudojami dietiniams produktams (pavyzdžiui, sausainiams, duonai) gaminti; taip pat jie gali būti naudojami ir gyvūnų ėdalui gaminti.

3501 90 10

Kazeininiai klijai

Kazeininiai klijai, taip pat vadinami šaltaisiais klijais, yra preparatai, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra kazeinai ir kreida, prie kurių pridedami nedideli kitų produktų, pavyzdžiui, borakso ir gamtinio amonio chlorido, kiekiai. Jų sudėtyje taip pat gali būti užpildų, pavyzdžiui, lauko špato.

Nors kalcio kazeinatas gali būti naudojamas kaip klijai, tačiau, jei jo sudėtyje nėra pridėta kitų medžiagų, jis klasifikuojamas 3501 90 90 subpozicijoje.

3501 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kazeinatai ir kiti kazeino dariniai, atitinkamai nurodyti SS paaiškinimų 3501 pozicijos paaiškinimų A dalies 2 punkte ir A dalies 3 punkte.

Kazeinatai tiekiami baltos ar šviesiai geltonos spalvos miltelių pavidalu ir yra beveik bekvapiai.

3504 00 00

Peptonai ir jų dariniai; kitos baltyminės medžiagos ir jų dariniai, nenurodyti kitoje vietoje; odos milteliai, chromuoti arba nechromuoti

Žr. šio skirsnio 1 papildomąją pastabą.

Koncentruoti pieno baltymai dažniausiai gaunami, pavyzdžiui, ultrafiltravimo būdu pašalinant iš nugriebto pieno dalį laktozės ir mineralinių druskų. Iš esmės jie sudaryti iš kazeino ir išrūgų baltymų (pieno globulinai, pieno albuminai ir t. t.) santykiu apytikriai 4:1. Baltymų dalis nustatoma dauginant azoto dalį iš konversijos koeficiento 6,38.

Kai koncentruoto pieno baltymo sudėtyje esantis baltymų kiekis sudaro ne daugiau kaip 85 % sausosios medžiagos masės, produktas klasifikuojamas 0404 90 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami „cagliata“ rūšies produktai, aprašyti paaiškinimų 0406 10 20 ir 0406 10 80 subpozicijų paaiškinimų trečiojoje pastraipoje.

3506

Paruošti klijai ir kiti paruošti adhezyvai, nenurodyti kitoje vietoje; produktai, tinkami naudoti kaip klijai arba adhezyvai, pateikiami mažmeninei prekybai kaip klijai arba adhezyvai, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg

3506 10 00

Produktai, tinkami naudoti kaip klijai arba adhezyvai, pateikiami mažmeninei prekybai kaip klijai arba adhezyvai, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg

Dėl šių produktų pateikimo žr. SS paaiškinimų 3506 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos A dalį.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami metilceliuliozės klijai dribsnių ar luitų pavidalu, kurie gali būti ištirpdyti vandenyje, kad pagaminti klijus, itin tinkamus tapetams klijuoti.

3506 99 00

Kiti

Be produktų, paminėtų SS paaiškinimų 3506 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos B dalies 1–3 punktuose, šioje subpozicijoje klasifikuojami klijai, daugiausia sudaryti iš kerpės, miltų kleisterio ir klijų, daugiausia sudarytų iš agaro.

3507

Fermentai (enzimai); paruošti fermentai (enzimai), nenurodyti kitoje vietoje

3507 90 90

Kiti

Be produktų, paminėtų SS paaiškinimų 3507 pozicijos paaiškinimuose (išskyrus reniną ir jo koncentratus, lipoproteino lipazę ir Aspergilo šarminę proteazę), šioje subpozicijoje klasifikuojama penicilinazė, asparaginazė ir kalidinogenazė (INN) (kalikreinas).

36 SKIRSNIS

SPROGMENYS; PIROTECHNIKOS GAMINIAI; DEGTUKAI; PIROFORINIAI LYDINIAI; TAM TIKROS DEGIOSIOS MEDŽIAGOS

3603 00

Degtuvai; sprogdikliai; sprogdinimo arba padegimo kapsulės; degikliai; elektriniai detonatoriai

3603 00 10

Degtuvai; sprogdikliai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tiktai produktai, aprašyti SS paaiškinimų 3603 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos A dalyje.

3604

Fejerverkai, signalinės raketos, lietaus raketos, rūko signalai ir kiti pirotechnikos gaminiai

3604 10 00

Fejerverkai

Žr. SS paaiškinimų 3604 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1 punkto a papunktį.

3604 90 00

Kiti

Be produktų, nurodytų SS paaiškinimų 3604 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1 punkto b papunktyje ir 2 punkte bei antrojoje pastraipoje, šioje subpozicijoje klasifikuojami pistonai, naudojami šachtininkų lempose, vadinamose saugiomis liepsnai lempomis, kurių paskirtis parodyti, jog kasyklose susikaupė dujų. Šie pistonai įrengiami ant siaurų, maždaug 4 centimetrų pločio ir maždaug 35 centimetrų ilgio tekstilės juostelių. Ant kiekvienos juostelės paprastai yra apie 30 pistonų, ir juostelės paprastai susukamos į ritinėlius.

37 SKIRSNIS

FOTOGRAFIJOS IR KINEMATOGRAFIJOS PREKĖS

3702

Ritinėlių pavidalo fotojuostos, įjautrintos, neeksponuotos, pagamintos iš bet kurių medžiagų, išskyrus popierių, kartoną ir tekstilės medžiagas; ritinėlių pavidalo momentinės fotografijos juostos, įjautrintos, neeksponuotos

3702 32 10

Mikrofilmų juostos; fotojuostos, skirtos naudoti poligrafijoje

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos mikrofilmų juostelės paprastai nesiskiria nuo kinematografijos juostelių, tačiau yra naudojamos dokumentams atgaminti atskirais kadrais. Jos taip pat naudojamos kompiuterinių programų spaudiniams atgaminti, ir tokiu atveju atpažįstamos pagal raides COM. Mikrofilmų juostelės paprastai yra 8 mm, 16 mm ir 35 mm pločio bei maždaug 30 m, 61 m, 122 m ir 305 m ilgio.

Fotojuostos, skirtos naudoti poligrafijoje, naudojamos poligrafijos pramonėje fotomechaniniam iliustracijų ir tekstinių dalykų (pavyzdžiui, fotolitografija, heliograviūra, fotochromotipografija, fotostatinis atgaminimas) atgaminimui.

3702 32 31

Mikrofilmų juostos

Žr. paaiškinimų 3702 32 10 subpozicijos paaiškinimų pirmąją pastraipą.

3702 32 50

Fotojuostos, skirtos naudoti poligrafijoje

Žr. paaiškinimų 3702 32 10 subpozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

3702 91 20

Fotojuostos, skirtos naudoti poligrafijoje

Žr. paaiškinimų 3702 32 10 subpozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

3702 93 10

Mikrofilmų juostos; fotojuostos, skirtos naudoti poligrafijoje

Žr. paaiškinimų 3702 32 10 subpozicijos paaiškinimus.

3702 94 10

Mikrofilmų juostos; fotojuostos, skirtos naudoti poligrafijoje

Žr. paaiškinimų 3702 32 10 subpozicijos paaiškinimus.

3705

Fotografijos plokštelės ir juostos, eksponuotos ir išryškintos, išskyrus kino juostas

3705 90 10

Mikrofilmų juostos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos sumažintos dokumentų (pavyzdžiui, verslo dokumentų, archyvo dokumentų, pramoninių brėžinių) kopijos, gautos fotografijos būdu.

Mikrofilmų juostos yra plokštelių pavidalo (mikrofišos) arba susuktos į ritinėlius, sudarytos iš mikrovaizdų serijos. Mikrofišos klasifikuojamos šioje subpozicijoje net ir tuo atveju, jei yra įrėmintos.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos eksponuotos ir išryškintos mikrokopijos ant fotografinio popieriaus (mikrokortų, knygų ir kitokiu pavidalu), kurios klasifikuojamos 4911 91 00 subpozicijoje.

3706

Kino juostos, eksponuotos ir išryškintos, su garso takeliu ar be garso takelio, arba sudarytos tik iš garso takelio

3706 10 91 ir 3706 10 99

Kiti

Šiose subpozicijose kaip garsinės juostos yra klasifikuojamos tik tokios juostos, kurios toje pačioje juostoje turi vaizdinę medžiagą ir garso takelį. Tuo atveju, kai garsinis filmas yra dviejose juostose, nepriklausomai nuo to, ar jos pateikiamos kartu ar atskirai, kiekviena juosta yra klasifikuojama ją atitinkančioje subpozicijoje, t. y. kino juosta, kurią sudaro tik garso takelis, priklausomai nuo jos pločio, yra klasifikuojama 3706 10 10 arba 3706 90 10 subpozicijoje, tuo tarpu kino juosta, kurią sudaro vaizdinė medžiaga, yra klasifikuojama vienoje iš čia aiškinamų subpozicijų arba 3706 90 31–3706 90 99 subpozicijose (taikoma šio skirsnio 1 papildomoji pastaba).

3706 10 91

Negatyvai; tarpiniai pozityvai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

originalūs juostiniai negatyvai;

2.

tarpinės pozityvinės juostos, atspausdintos iš originalių negatyvų; juodai baltame procese jie vadinami „kopijuotais pozityvais“ („duplicating positives“), „kaštoniniais pozityvais“ („maroon positives“), „rausvai violetiniais pozityvais“ („lavender mauve positives“) „originaliais pozityvais“ („master positives“), „etaloniniais atspaudais“ („masterprints“), „smulkiagrūdžiais etaloniniais atspaudais“ („fine-grain masterprints“), arba „šviesiai violetiniais pozityvais“ („lavender positives“) ar „kopijuotais pozityvais“ („duplicating positives“), tuo tarpu spalvotame procese jie vadinami „kopijuotais pozityvais“ arba „tarpiniais pozityvais“; jie yra paruošti ant pagrindo, švelniai nuspalvinto rausvai violetine arba kaštonine spalva, arba nenuspalvinto; šios juostos paprastai nenaudojamos demonstravimui, o yra skirtos originalių negatyvų kopijoms gaminti. Vis dėlto, išskirtinais atvejais jos gali būti naudojamos peržiūrėjimui, montavimui ar filmo įgarsinimui.

Be to, kaip tarpiniai pozityvai yra klasifikuojami trys pozityviniai juodai balti išskirtų spalvų vaizdai (black and white separation), gauti pasinaudojus filtrais (mėlynu, žaliu ir raudonu) iš originalių spalvotų negatyvų ir, naudojantis panašiais filtrais, taikomi spalvotam tarpiniam negatyvui, skirtam pozityvų kopijoms spausdinti, gauti;

3.

negatyvų kopijos, atspausdintos iš tarpinių pozityvinių juostų ir skirtos pozityvų kopijoms spausdinti; šios kopijos juodai baltame procese vadinamos „kopijuotais negatyvais“, o spalvotame procese – „tarpiniais negatyvais“ (10);

4.

reversiniai tarpiniai negatyvai, kurie spalvinimo procese tiesiogiai gaunami inversijos būdu iš originalaus negatyvo ir iš kurių bus spausdinamos demonstravimui skirtos kopijos;

5.

„matricos juostos“ (raudonos, žalios, mėlynos), kurios spalvinimo procese gaunamos iš negatyvų ir iš kurių vėliau bus spausdinamos kopijos.

Kai juostų plotis yra ne mažesnis kaip 35 mm, visos šios juostos, išskyrus „matricos juostas“, paprastai turi negatyvams būdingas perforacijas (cilindro formos).

Tai leidžia atskirti tarpines pozityvines juostas su nenuspalvintu pagrindu nuo projekcijai skirtų pozityvinių juostų su pozityvams būdingomis perforacijomis.

Image

Vis dėlto būtina pažymėti, kad juostose iš kai kurių valstybių (ypač buvusios Tarybų Sąjungos) naudojamas unikalus perforacijos būdas (Dubray-Howell), kuris yra labai panašus į įprastinę pozityvų perforaciją ir kuris taip pat aptinkamas originaliose negatyvinėse juostose, tarpiniuose pozityvuose ir negatyvuose bei pozityvų kopijose, skirtose demonstravimui arba projekcijai.

„Matricos juostos“ turi pozityvams būdingas perforacijas, tačiau gali būti atskiriamos pagal jų storį (beveik dvigubai didesnis už pozityvų), vyraujančią kaštoninę spalvą ir nežymų vaizdų reljefiškumą.

3706 10 99

Kiti pozityvai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos projekcijai skirtos juostos.

Pozityvinės juostos, turinčios ne mažiau kaip dvi vaizdo juostas, turi būti klasifikuojamos ir mokesčiai joms turi būti apskaičiuojami pagal juostos, gautos po padalinimo, plotį ir ilgį, t. y. pagal juostos, kuri bus demonstruojama, plotį ir ilgį.

Pavyzdžiui, juosta, kurios plotis yra 35 mm (keturios atpjautos juostos po 8 mm), o ilgis 100 m, turi būti laikoma 8 mm pločio ir 400 m ilgio juosta.

 

Image

3706 90 31–3706 90 99

Kiti

Žr. paaiškinimų 3706 10 91 ir 3706 10 99 subpozicijų paaiškinimus.

3706 90 31

Negatyvai; tarpiniai pozityvai

Žr. paaiškinimų 3706 10 91 subpozicijos paaiškinimus.

3706 90 51–3706 90 99

Kiti pozityvai

Žr. paaiškinimų 3706 10 99 subpozicijos paaiškinimus.

3706 90 51

Kino kronikos (kino žurnalai)

Žr. šio skirsnio 2 papildomąją pastabą.

38 SKIRSNIS

ĮVAIRŪS CHEMIJOS PRODUKTAI

3801

Dirbtinis grafitas; koloidinis arba pusiau koloidinis grafitas; preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra grafitas arba kitos anglies atmainos, turintys pastų, luitų, plokščių arba kitų pusgaminių pavidalą

3801 10 00

Dirbtinis grafitas

Žr. SS paaiškinimų 3801 pozicijos paaiškinimų 1 punktą.

3801 20 10 ir 3801 20 90

Koloidinis arba pusiau koloidinis grafitas

Žr. SS paaiškinimų 3801 pozicijos paaiškinimų 2 punktą.

3801 20 90

Kitas

Šioje subpozicijoje klasifikuojama koloidinio grafito vandeninė arba kita ne aliejinė suspensija.

3801 30 00

Anglinės pastos elektrodams ir panašios pastos krosnių klojiniams

Žr. SS paaiškinimų 3801 pozicijos paaiškinimų 3 punkto b papunktį.

3802

Aktyvintos anglys; aktyvinti gamtiniai mineraliniai produktai; gyvūninės anglys, įskaitant panaudotas gyvūnines anglis

3802 10 00

Aktyvintos anglys

Aktyvintų anglių, klasifikuojamų šioje subpozicijoje, jodo skaičius, nustatytas ASTM D 4607-86 metodu, yra ne mažesnis kaip 300 (miligramų jodo, kurį absorbuoja vienas gramas anglių).

3802 90 00

Kiti

Aktyvintas diatomitas, klasifikuojamas šioje subpozicijoje, dažniausiai yra išdegintas su sukepančiaisiais agentais, pavyzdžiui, natrio chloridu arba natrio karbonatu (žr. SS paaiškinimų 3802 pozicijos paaiškinimų A dalies trečiosios pastraipos b punkto 1 papunktį), pasižymi šiomis savybėmis:

yra baltos spalvos, kuri išlieka nepakitusi ir toliau išdeginant,

jo 10 % vandeninės suspensijos pH yra nuo 7,5 iki 10,5,

900 °C temperatūroje jo galimybė užsidegti mažesnė kaip 0,5 %,

natrio kiekis, išreikštas Na2O, didesnis kaip 1,5 %.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami aktyvinti bentonitai, atitinkantys aktyvintų žemių aprašymą (žr. SS paaiškinimų 3802 pozicijos paaiškinimų A dalies trečiosios pastraipos b punkto 3 papunktį). Aktyvinti bentonitai, klasifikuojami šioje subpozicijoje, atskiriami nuo gamtinių bentonitų, klasifikuojamų 2508 10 00 subpozicijoje, pagal pH, kuris dažniausiai yra mažesnis už 6 (rūgštieji bentonitai) arba didesnis už 9,5 (vandeninės suspensijos, prieš tai leidus nusistovėti 1 valandą) ir natrio karbonato kiekį, kuris didesnis kaip 2 % arba didesnį kaip 80 meq/100 g (aktyvinti natrio bentonitai) mainomojo natrio ir kalcio agregatų kiekį.

Organofiliniai bentonitai, kurie gaunami, pridedant, pavyzdžiui, stearilamino, dažniausiai klasifikuojami 3824 90 97 subpozicijoje.

Gamtiniai bentonitai, paprastai sumaišyti su nedideliais natrio karbonato kiekiais, klasifikuojami 3824 90 97 subpozicijoje.

3803 00

Talo alyva, rafinuota arba nerafinuota

3803 00 10

Neapdorota

Žr. SS paaiškinimų 3803 pozicijos paaiškinimų pirmąsias dvi pastraipas.

3804 00

Medienos plaušienos gamybos liekamieji šarmai, koncentruoti arba nekoncentruoti, iš kurių pašalintas cukrus arba nepašalintas, chemiškai apdoroti arba neapdoroti, įskaitant lignino sulfonatus, bet išskyrus talo alyvą, klasifikuojamą 3803 pozicijoje

3804 00 10

Koncentruotas sulfitinis šarmas

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, kurie gaunami sulfitiniu būdu stipriai sukoncentruojant medienos plaušienos gamybos liekamuosius šarmus, kartais, siekiant pakeisti jų rūgštingumą arba šarmingumą, pelenų kiekį, spalvą ar koloidines savybes, prieš tai jie tinkamai chemiškai apdorojami.

3805

Sakų, medienos arba sulfatinis terpentinas ir kiti terpeniniai aliejai, gauti distiliuojant arba kitu būdu apdorojant spygliuočių medieną; neapdorotas dipentenas; sulfitinis terpentinas ir kiti neapdoroti para-cimenai; pušų aliejus, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra alfa-terpineolis

3805 10 10

Sakų terpentinas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas tik produktas, kuris gaunamas vieninteliu ir tiesioginiu būdu distiliuojant (ekstrahuojant garais) sakus, išskiriamus iš augančių spygliuočių medžių.

3805 10 30

Medienos terpentinas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas produktas, paminėtas SS paaiškinimų 3805 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2 punkto a papunktyje.

3805 10 90

Sulfatinis terpentinas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas produktas, paminėtas SS paaiškinimų 3805 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2 punkto b papunktyje.

3805 90 10

Pušų aliejus

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas produktas, paminėtas SS paaiškinimų 3805 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 5 punkte.

3805 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas terpentinas, iš kurio frakcine distiliacija beveik visiškai pašalintas beta-pinenas, kuris vėliau sumaišomas su kitomis frakcijomis. Šis produktas prekybai tiekiamas „regeneruotų terpentino alkoholių“ pavadinimu.

3806

Kanifolija ir kanifolijos rūgštys bei jų dariniai; kanifolijos spiritas ir kanifolijos alyvos; takiosios dervos

3806 10 10 ir 3806 10 90

Kanifolija ir kanifolijos rūgštys

Žr. SS paaiškinimų 3806 pozicijos paaiškinimų A dalį.

3806 20 00

Kanifolijos, kanifolijos rūgščių arba kanifolijos ar kanifolijos rūgščių darinių druskos, išskyrus kanifolijos aduktų druskas

Žr. SS paaiškinimų 3806 pozicijos paaiškinimų B dalį.

3806 30 00

Esterinės dervos

Žr. SS paaiškinimų 3806 pozicijos paaiškinimų C dalį.

3806 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

kanifolija arba kanifolijos rūgščių dariniai, paminėti SS paaiškinimų 3806 pozicijos paaiškinimų D dalies I grupėje, taip pat disproporcionuota (dismutuota) kanifolija, kurioje viena dalis kanifolijos rūgščių yra dehidrinta, o kita – hidrinta, techniniai kanifolijos aminai (pavyzdžiui, dehidroabietilaminas) ir techniniai kanifolijos nitrilai;

2.

kanifolijos spiritas ir kanifolijos alyvos, nurodytos SS paaiškinimų 3806 pozicijos paaiškinimų D dalies II grupėje;

3.

takiosios dervos, nurodytos SS paaiškinimų 3806 pozicijos paaiškinimų D dalies III grupėje.

3807 00

Degutas; deguto alyvos; medienos kreozotas; medienos alyva (wood naphtha); augalinis pikis; alaus pikis ir panašūs preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra kanifolija, kanifolijos rūgštys arba augalinis pikis

3807 00 10

Degutas

Žr. SS paaiškinimų 3807 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos A dalies 1 punktą.

3807 00 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 3807 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos A dalies 2 ir 3 punkte bei B, C ir D dalyse.

3808

Insekticidai, rodenticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai ir augalų augimo reguliatoriai, dezinfekcijos priemonės ir panašūs produktai, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą (pavyzdžiui, siera apdorotos juostos, dagčiai ir žvakės bei lipnūs musgaudžiai)

3808 91 10–3808 91 90

Insekticidai

Žr. SS paaiškinimų 3808 pozicijos paaiškinimų I grupę, nurodytą po trijų žvaigždučių.

3808 92 10–3808 92 90

Fungicidai

Žr. SS paaiškinimų 3808 pozicijos paaiškinimų II grupę, nurodytą po trijų žvaigždučių.

3808 92 10

Preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra vario junginiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

Bordo mišinys, pagamintas iš vario sulfato ir gesintų kalkių, naudojamas žemės ūkyje kaip fungicidas;

2.

preparatai, pagaminti iš bazinio vario chlorido ir bazinio vario sulfato, vario oksichlorido, vario silikato, vario acetoarsenito, vario oksido (-ų), vario hidroksido arba vario karbonato, naudojami tam pačiam tikslui;

3.

preparatai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra vario naftenatas arba vario fosfatas, naudojami tekstilės ir medienos apsaugai nuo grybelių;

4.

organinių vario druskų chelatai su muilais, kurių sudėtyje yra metalinių muilų.

Preparatai, klasifikuojami šioje subpozicijoje, gali būti miltelių, tirpalų ar gabalėlių (tablečių) pavidalo, nesupakuoti arba skirti mažmeninei prekybai; jų sudėtyje be vario junginių gali būti papildomų aktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, cinko arba gyvsidabrio junginių.

3808 93 90

Augalų augimo reguliatoriai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos medžiagos, kurios, patekusios į augalus, daro reikiamą įtaką jų fiziologiniams procesams. Šiomis medžiagomis gali būti veikiamas visas augalas, augalo dalys arba tik dirva.

Augalų augimo reguliatoriai gali turėti įtakos, pavyzdžiui:

a)

bendrajam augimui;

b)

augalų aukščiui (stiebo pailgėjimui arba sutrumpėjimui);

c)

gumbų, šakniagumbių arba stiebagumbių dydžiui ir formai;

d)

tarpubamblių ilgiui (padidintas atsparumas išgulimui);

e)

derėjimui ir vaisių dydžiui;

f)

augalų maistinių atsargų rezervams (angliavandenių, baltymų, riebalų);

g)

žydėjimo ir vaisių nokimo laikui;

h)

augalų sterilumui;

ij)

moteriškosios lyties žiedų kiekiui.

Augalų augimo reguliatoriai skirstomi į keturias pagrindines grupes:

1.

auksinai, kurie daro poveikį šaknies formavimuisi, koto augimui ir vaisių susidarymui. Vertingiausia yra indol-3-ilacto rūgštis;

2.

giberelinai, kurie ypač skatina pumpuro augimą ir žydėjimą; visi jie gaunami iš giberelio rūgšties;

3.

citokininai, kurie ypač skatina ląstelių dalijimąsi ir slopina augalų senėjimo procesus. Geriausiai žinomi yra kinetinas (6-furfurilaminopurinas) ir zeatinas;

4.

augimą lėtinantys junginiai.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama:

a)

trąšos;

b)

dirvą gerinantys junginiai (kondicionieriai);

c)

herbicidai, selektyvūs arba neselektyvūs (3808 93 11–3808 93 27 subpozicijos);

d)

dygimą slopinantys produktai (3808 93 30 subpozicija).

3808 94 10–3808 94 90

Dezinfekcijos priemonės

Žr. SS paaiškinimų 3808 pozicijos paaiškinimų IV grupės, nurodytos po trijų žvaigždučių, pirmąsias tris pastraipas.

3809

Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje

3809 10 10–3809 10 90

Daugiausia iš krakmolingų medžiagų

Be produktų, daugiausia sudarytų iš krakmolo ir preparatų, aprašytų SS paaiškinimų 3809 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos A dalies 1 ir 11 punkte bei B dalies 1 ir 2 punkte, šioje subpozicijoje klasifikuojami krakmolo mišiniai su boraksu arba su karboksimetilceliulioze (naudojami lininiams audiniams standinti) ir tirpaus krakmolo ir kaolino mišiniai (naudojami popieriui gaminti).

3809 91 00–3809 93 00

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai ir preparatai, aprašyti SS paaiškinimų 3809 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos A, B ir C dalyse, jeigu jie nėra sudaryti daugiausia iš krakmolingų medžiagų, visų pirma:

1.

įvairūs tekstilės pramonėje naudojami užpildai, kurie padaro audinius nesiglamžančiais arba nesusitraukiančiais. Tokie užpildai yra karbamidformaldehidas, melaminformaldehidas ir glioksaldikarbamidas, visi kondensuoti (precondensed), jeigu jie neturi arba polikondensacijos produktų, klasifikuojamų 39 skirsnyje, arba chemijos atžvilgiu apibūdintų junginių (29 skirsnis) savybių. Be to, šiose subpozicijose klasifikuojami ir vandeniniai junginiai (pavyzdžiui, dimetilkarbamidas, trimetilolmelaminas), į kuriuos pridėta kvapiųjų medžiagų, siekiant užmaskuoti formaldehido kvapą, susidarantį dalinio produkto skilimo metu;

2.

užpildai, kurie ne tik padaro audinius neperšlampamais, bet kartu ir suteikia jiems atsparumo riebalams bei purvui, tuo pačiu išlaikydami audinių pralaidumą orui;

3.

antistatiniai užpildai, t. y. preparatai, kurie neleidžia tekstilės pluošte arba audiniuose kauptis statiniam elektros krūviui. Tokius preparatus dažniausiai sudaro tirpūs vandenyje kondensuoti polielektrolitai, kurie trumpai apdoroti neaukštoje temperatūroje, pluošte sudaro tinklinės struktūros, mažai tirpų vandenyje polikondensatą, nesuyrantį po pakartotinių plovimų arba sausojo valymo. Šiai kategorijai priklauso produktai, sudaryti iš bazinio, tirpaus vandenyje linijinio poliamido, pagaminto iš dikarboksirūgščių (pavyzdžiui, adipo, gintaro arba tereftalio) su poliaminais, turinčiais ne mažiau kaip vieną antrinių aminogrupių (pavyzdžiui, dietilentriamino, dietilentetramino) ir alkilinančių agentų (gebančių suteikti poliamidui tinklinę struktūrą, ir tokiu būdu po atitinkamo terminio apdorojimo jį paversti netirpiu), kurie sudaryti, pavyzdžiui, iš tam tikrų dihalogenidų (santykinai mažos molekulinės masės polietilenglikolio dijodidų, epichlorohidrino ir t. t.);

4.

ugniai atsparūs užpildai, kurie sumažina tekstilės ir ypač odos degumą. Dažniausiai tokių preparatų pagrindinės sudėtinės dalys yra amonio druskos, boro rūgštis, chlorparafinai, stibio oksidas, cinko oksidas, kitų metalų oksidai ir kai kurie azotą ir/arba fosforą turintys organiniai junginiai.

3811

Antidetonaciniai preparatai, oksidacijos inhibitoriai, dervų susidarymo inhibitoriai, tirštikliai, antikoroziniai preparatai ir kiti paruošti alyvų (įskaitant benziną) arba kitų skysčių, naudojamų tiems patiems tikslams kaip ir alyvos, priedai

3811 11 10

Kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra tetraetilšvinas

Šioje subpozicijoje klasifikuojami preparatai, kurių vienintelė antidetonacinių savybių turinti sudėtinė dalis yra tetraetilšvinas.

3811 11 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami preparatai, kurių vienintelės arba pagrindinės antidetonacinių savybių turinčios sudėtinės dalys yra tetraetilšvinas ar tetrametilšvinas arba tetraetilšvino ir tetrametilšvino mišinys.

3815

Reakcijų iniciatoriai, reakcijų greitikliai ir katalitiniai preparatai, nenurodyti kitoje vietoje

3815 11 00–3815 19 90

Katalizatoriai su inertiniu nešikliu

Šie plačiai naudojami katalizatoriai, dažniausiai naudojant įmirkymo, sąsėdžio arba mišrius būdus, nusodinami ant nešiklio. Paprastai jie sudaryti arba iš ne mažiau kaip vienos aktyviųjų medžiagų, nusodintų ant nešiklio, arba iš mišinių, daugiausia sudarytų iš aktyviųjų medžiagų. Aktyviosios medžiagos paprastai yra labai susmulkinti metalai, metalų oksidai arba kiti metaliniai junginiai. Paprastai naudojami VIII periodinės elementų sistemos grupei priklausantys metalai (ypač kobaltas, nikelis, paladis ir platina), taip pat molibdenas, chromas, varis ir cinkas. Nešiklis dažniausiai sudarytas iš aliuminio oksido, silikagelio, suakmenėjusių iškasenų miltų, aktyvintų arba neaktyvintų, keraminių medžiagų ir t. t.

Katalizatoriai su inertiniu nešikliu naudojami pramoniniuose procesuose organiniams ir neorganiniams junginiams gaminti bei naftai valyti (pavyzdžiui, amoniako sintezėje, riebalų, alkenų hidrinime).

Šių katalizatorių kategorijai taip pat priskiriami šie produktai:

1.

kai kurie preparatai, daugiausia sudaryti iš pereinamųjų metalų, kurių paskirtis yra skatinti oksidaciją ir tokiu būdu degimo proceso metu šalinti anglies atliekas anglies dioksido pavidalu (pavyzdžiui, boileriuose arba degikliuose);

2.

katalizatoriai, veikiantys sudegus medžiagoms, skirti įstatyti į autotransporto priemonių dujų išmetimo sistemas, siekiant sumažinti taršą išmetamosiomis dujomis; tokie katalizatoriai anglies monoksidą bei kitus toksiškus produktus (pavyzdžiui, heterociklinius junginius), kurie susidaro benzino degimo metu, paverčia anglies dioksidu.

3815 90 10 ir 3815 90 90

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami mišiniai, daugiausia sudaryti iš junginių, kurių prigimtis ir santykiai priklauso nuo katalizuojamos reakcijos. Jie dažnai naudojami plastikų gamyboje, ir vadinami iniciatoriais, pervedimo agentais, terminatoriais arba telomerais bei tinklinės struktūros agentais.

Šiems katalizatoriams priklauso:

1.

„radikaliniai“ katalizatoriai

Šio tipo preparatai daugiausia pagaminti iš organinių medžiagų, kurios, esant tam tikroms sąlygoms, reakcijos metu lėtai skyla ir sudaro fragmentus, kurie susidūrę su pirminiu monomeru lengvai sudaro cheminius ryšius bei atskelia naujus laisvuosius radikalus, kurie savo ruožtu kartoja procesą iš naujo ir taip tęsia virsmų grandinę.

„Radikaliniams“ katalizatoriams priklauso:

a)

preparatai, daugiausia sudaryti iš R-O-O-R' tipo organinių peroksidų (organinių peroksidų tirpalų, pavyzdžiui, acetil- ir dibenzoilperoksidų). Reakcijų metu susidaro RO· ir R'O· tipo radikalai, kurie ir veikia kaip aktyvatoriai;

b)

preparatai, daugiausia sudaryti iš azojunginių (pavyzdžiui, azobisizobutironitrilo), kurie reakcijos metu suskyla į laisvą azotą ir laisvuosius radikalus;

c)

oksidacijos-redukcijos preparatai (pavyzdžiui, kalio peroksido ir dodecilmerkaptano mišinys), kuriuose aktyvinantys radikalai susidaro dėl oksidacijos-redukcijos reakcijos.

2.

joniniai katalizatoriai

Šio tipo katalizatoriai dažniausiai yra organiniai tirpalai, kuriuose esantys junginiai disocijuoja į jonus, gebančius prisijungti prie dvigubos jungties – taip galutiniame produkte susiformuoja aktyvios vietos;

Joniniams katalizatoriams priklauso:

a)

ziegler“ tipo katalizatoriai, skirti polialkenams gaminti (pavyzdžiui, titano ir trietilaliuminio mišinys);

b)

ziegler-natta“ tipo katalizatoriai (stereokatalizatoriai arba nukreipiantys katalizatoriai), pavyzdžiui, titano trichlorido ir trialkilaliuminio mišinys, skirtas izotaktiniam poliprepilenui ir etileno-alkenų blokiniams kopolimerams gaminti;

c)

katalizatoriai, skirti poliuretanams gaminti (pavyzdžiui, trietilendiamino ir alavo junginių mišinys);

d)

katalizatoriai, skirti aminoplastikams gaminti (pavyzdžiui, fosforo rūgšties tirpalas organiniame tirpiklyje).

3.

katalizatoriai, skirti polikondensacijos reakcijoms

Šio tipo preparatai daugiausia sudaryti iš įvairių junginių (pavyzdžiui, kalcio acetato, stibio trioksido, titano alkoholatų ir t. t. mišinys).

3821 00 00

Paruoštos terpės mikroorganizmų (įskaitant virusus ir panašius organizmus) arba augalų, žmogaus ar gyvūnų ląstelių kultūroms auginti arba išlaikyti

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami apvaisinti arba neapvaisinti kiaušiniai, kurie, nors ir patvirtinti, kad kilę iš bepatogenio pulko, nėra paruošti mikroorganizmų kultūroms auginti (0407 arba 0408 pozicija).

3823

Pramoninės riebalų monokarboksirūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant; pramoniniai riebalų alkoholiai

3823 11 00

Stearino rūgštis

Šioje subpozicijoje stearino rūgštis reiškia riebalų rūgščių mišinį, kuris įprastoje temperatūroje yra kietos būsenos, o jo sudėtyje esančios grynos stearino rūgšties kiekis sudaro ne mažiau kaip 30 %, bet mažiau kaip 90 % sausojo produkto masės.

Šios rūšies produktai, kurių sudėtyje esančios stearino rūgšties kiekis sudaro ne mažiau kaip 90 % masės, klasifikuojami 2915 70 25 subpozicijoje.

3823 12 00

Oleino rūgštis

Šioje subpozicijoje oleino rūgštis reiškia riebalų rūgščių mišinį, kuris įprastoje temperatūroje yra skystos būsenos, ir kurio sudėtyje esančios grynos oleino rūgšties kiekis sudaro ne mažiau kaip 70 %, bet mažiau kaip 85 % sausojo produkto masės.

Produktai, kurių sudėtyje esančios oleino rūgšties kiekis sudaro ne mažiau kaip 85 % masės, klasifikuojami 2916 15 00 subpozicijoje.

3823 13 00

Talo alyvos riebalų rūgštys

Žr. SS paaiškinimų 3823 pozicijos paaiškinimų A dalies antrosios pastraipos 3 punktą.

Šios rūšies produktai, kurių sudėtyje esančios riebalų rūgštys sudaro mažiau kaip 90 % masės, klasifikuojami 3803 00 pozicijoje.

3823 70 00

Pramoniniai riebalų alkoholiai

Žr. SS paaiškinimų 3823 pozicijos paaiškinimų B dalį.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik pramoniniai riebalų alkoholiai (aciklinių alkoholių mišiniai), kurių sudėtyje nė vienas iš alkoholių-komponentų nesudaro 90 % arba daugiau sausojo produkto masės.

Šios rūšies produktai, kurių sudėtyje vienas iš riebalų alkoholių sudaro ne mažiau kaip 90 % masės, dažniausiai klasifikuojami 2905 pozicijoje.

3824

Paruošti liejimo formų arba gurgučių rišikliai; chemijos produktai ir chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje

3824 10 00

Paruošti liejimo formų arba gurgučių rišikliai

Žr. SS paaiškinimų 3824 pozicijos paaiškinimų A dalį.

3824 30 00

Neaglomeruoti metalų karbidai, tarpusavyje sumaišyti arba su metaliniais rišikliais

Šioje subpozicijoje klasifikuojami milteliai, paruošti sukepinimo būdu perdirbti į „kietuosius metalus“. Jie yra sudaryti iš įvairių metalų karbidų mišinių (volframo, titano, tantalo ir niobio karbidų), su metaliniais rišikliais arba be jų (kobalto arba nikelio milteliai) ir dažnai jų sudėtyje būna maži kiekiai parafino (maždaug 0,5 % masės). Net ir paprastas vieno iš pirmiau minėtų karbidų ir metalinio rišiklio mišinys klasifikuojamas šioje subpozicijoje; tačiau kiekvienas iš minėtų karbidų klasifikuojamas atskirai 2849 pozicijoje.

3824 40 00

Paruošti cementų, statybinių skiedinių arba betonų priedai

Žr. SS paaiškinimų 3824 pozicijos paaiškinimų B dalies šeštosios pastraipos 3 punktą.

3824 50 10

Betonai, paruošti lieti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas betonas, į kurį jau įpilta vandens. Toks betonas dažniausiai transportuojamas sunkvežimiais-maišytuvais.

3824 50 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas:

1.

betonas, dar nesumaišytas su vandeniu;

2.

skiedinys.

3824 60 11–3824 60 99

Gliucitolis (sorbitolis), išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje

Šiose subpozicijose klasifikuojamos „nesikristalizuojančios“ sorbitolio (D-gliucitolio) atmainos, kurios dažniausiai gaunamos aukštame slėgyje hidrinant gliukozės sirupą, kurio sudėtyje yra dalis kitų oligosacharidų. Šių atmainų sudėtyje sorbitolis (D-gliucitolis) sudaro 60–80 % sausosios medžiagos masės, o likusios sudėtinės dalys – daugiausia iš dalies hidrinti polialkoholiai ir oligosacharidai. Dėl šios priežasties sorbitolio (D-gliucitolio) gebėjimas kristalizuotis žymiai sumažėja (iš čia kilęs pavadinimas: nesikristalizuojantis sorbitolis (D-gliucitolis)).

Sorbitolis, atitinkantis 29 skirsnio 1 pastabos reikalavimus, klasifikuojamas 2905 44 11–2905 44 99 subpozicijose.

3824 71 00–3824 79 00

Mišiniai, kurių sudėtyje yra halogenintų metano, etano ar propano darinių

Žr. SS paaiškinimų 3824 71–3824 79 subpozicijų paaiškinimus.

3824 90 10

Naftos sulfonatai, išskyrus šarminių metalų, amonio arba etanolaminų naftos sulfonatus; tiofenintos alyvų, gautų iš bituminių mineralų, sulfonrūgštys ir jų druskos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

kalcio arba bario naftos sulfonatai, kurių sudėtyje esantis mineralinės alyvos kiekis dažniausiai sudaro 55–70 % masės. Jie plačiai naudojami alyvų priedų gamyboje;

2.

tiofenintos alyvų, gautų iš bituminių mineralų, sulfonrūgštys ir jų druskos, visų pirma kalcio. Šios sulfonrūgštys gaunamos sausai distiliuojant kai kuriuos bituminius skalūnus, o vėliau apdorojant sieros rūgštimi; jos skirtos naudoti farmacijoje. Bendras sieros kiekis šiose rūgštyse dažniausiai didesnis kaip 9 % masės.

3824 90 15

Jonitai

Žr. SS paaiškinimų 3824 pozicijos paaiškinimų B dalies šeštosios pastraipos 14 punktą.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami jonitai, daugiausia sudaryti iš sulfonintų anglių, taip pat iš kai kurių molio rūšių, jeigu toks molis yra specialiai iš anksto apdorotas ir tinkamas naudoti jonitams (dažniausiai katijoniniams). Viena iš tokių molio rūšių yra aliuminio silikatų gelio pavidalo glaukonitas, kuris gaunamas iš smėlinio jūrinės kilmės mergelio ir dažniausiai naudojamas vandeniui minkštinti. Kiti tokiems pat tikslams skirti produktai daugiausia gaminami iš monmorilonito ir kaolinito.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami sintetiniai jonitai, pavyzdžiui, dirbtiniai ceolitai bei jonitai, daugiausia pagaminti iš aliuminio oksido arba silikagelio.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

išgrynintas silikagelis (2811 22 00 subpozicija);

b)

išgrynintas aliuminio oksidas, aktyvintas arba neaktyvintas (2818 20 00 arba 2818 30 00 subpozicija);

c)

aktyvintas molis (3802 90 00 subpozicija).

3824 90 20

Vakuuminių vamzdžių geteriai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai, vadinami „geteriais“ (dujų sugėrikliais). Jie skirstomi į „išpurškiamus“ („flash“) geterius ir „tūrinius“ („bulk“) geterius.

Pirmosios kategorijos geteriai vamzdžio gamybos metu yra jame išgarinami; jiems priklauso: vielos ar granulių pavidalo produktai, kurių sudėtyje yra ir bario ir aliuminio, magnio, tantalo, torio ir t. t.; kompozicijos, sudarytos iš bario ir stroncio karbonatų mišinio, kuriuo padengiama tantalo viela.

Antrosios kategorijos geteriai yra tik pakaitinami, bet neišgarinami; jie veikia tik kaip kontaktiniai absorbentai. Šie geteriai dažniausiai sudaryti iš vielos, kapsulių ar kitokio pavidalo išgrynintų metalų (tantalo, volframo, cirkonio, niobio, torio), todėl jie negali būti klasifikuojami šioje subpozicijoje.

3824 90 30

Naftenų rūgštys, jų vandenyje netirpstančios druskos ir jų esteriai

Naftenų rūgštys yra monokarboksilinių aliciklinių rūgščių mišiniai, regeneruoti tam tikros kilmės (paprastai iš buvusios Tarybų Sąjungos ir Rumunijos) žalios (neapdorotos) naftos rafinavimo metu.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos vandenyje netirpstančios naftenų rūgščių druskos (pavyzdžiui, aliuminio, bario, švino, chromo, kalcio, mangano, kobalto, cinko) ir šių rūgščių esteriai.

3824 90 35

Apsaugos nuo rūdijimo preparatai, kurių aktyviosios sudėtinės dalys yra aminai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, kurių aktyviosios sudėtinės dalys yra aminai arba jų dariniai, ir kurie naudojami apsaugai nuo rūdijimo, pavyzdžiui:

1.

preparatai, pagaminti iš aminų arba amino alkoholių (dažniausiai trietanolamino) bei šarminių nitritų, su drėkikliais arba be jų;

2.

organiniai riebalų arba dervingų aminų bei jų darinių tirpalai (pavyzdžiui, fosfatai ir riebalų diaminai, riebalų rūgščių druskos ir riebalų aminų druskos).

Tačiau preparatai, kurie naudojami kaip mineralinių alyvų priedai, pavyzdžiui, korozijos inhibitoriai, skirti skystajam kurui, klasifikuojami 3811 pozicijoje.

3824 90 45

Priemonės nuo nuovirų susidarymo ir panašūs junginiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, paminėti SS paaiškinimų 3824 pozicijos paaiškinimų B dalies šeštosios pastraipos 15 punkte ir preparatai, kurie ištirpina nuovirų nuosėdas.

3824 90 50

Preparatai galvanotechnikai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami preparatai, skirti, pavyzdžiui, metalizavimo, poliravimo vonioms, taip pat preparatai, skirti elektrografijai.

3824 90 55

Glicerolio riebalų rūgščių mono-, di- ir triesterių mišiniai (riebalų emulsikliai)

Žr. SS paaiškinimų 3824 pozicijos paaiškinimų B dalies šeštosios pastraipos 11 punktą.

3824 90 65

Pagalbiniai produktai, skirti naudoti liejininkystėje (išskyrus klasifikuojamus 3824 10 00 subpozicijoje)

Be produktų, paminėtų SS paaiškinimų 3824 pozicijos paaiškinimų B dalies šeštosios pastraipos 6 ir 42 punkte, šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami:

1.

preparatai, daugiausia sudaryti iš kalcio karbonato, vaškų ir dažų, skirti liejininkystėje naudojamoms gurgučių dėžėms ir modelių plokštėms padengti;

2.

preparatai, daugiausia sudaryti iš dekstrino ir natrio karbonato, kurie po emulsinimo skirti naudoti kaip plieno liejyklų formų dangos;

3.

smėlis, padengtas plonu sintetinės dervos sluoksniu, skirtas liejyklų gurgučiams gaminti;

4.

produktai, skirti plienui degazuoti;

5.

atskyrimo agentai, skirti naudoti liejimui (išskyrus klasifikuojamus 3403 pozicijoje).

3824 90 70

Preparatai, naudojami medžiagoms padaryti atsparioms ugniai, nelaidžioms vandeniui, ir panašūs apsauginiai preparatai, naudojami statybos pramonėje

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

produktai, skirti apsaugai nuo ugnies (pavyzdžiui, daugiausia sudaryti iš amonio junginių, kurie kaitroje išsipučia ir tokiu būdu suformuoja statybiniuose segmentuose izoliacinį sluoksnį);

2.

produktai (dažniausiai sudaryti daugiausia iš silikatų), skirti pastatų išorei įmirkyti, siekiant apsaugoti nuo vandens;

3.

produktai, skirti pridėti į betoną, siekiant jį padaryti atspariu gruntiniam vandeniui.

VII SKYRIUS

PLASTIKAI IR JŲ GAMINIAI; KAUČIUKAS IR JO GAMINIAI

39 SKIRSNIS

PLASTIKAI IR JŲ GAMINIAI

6 pastaba

Sąvoka „tirpalai“, naudojama ir šioje pastaboje, ir 32 skirsnio 4 pastaboje, netaikoma koloidiniams tirpalams.


I. PIRMINĖS FORMOS

 

Sąvokos „pirminės formos“ apibrėžimas pateiktas šio skirsnio 6 pastaboje bei SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimuose „Pirminės formos“.

3901

Etileno polimerai, pirminės formos

3901 10 10 ir 3901 10 90

Polietilenas, kurio savitasis sunkis mažesnis kaip 0,94

Šiose subpozicijose klasifikuojami tiktai etileno homopolimerai, t. y. polimerai, kuriuose etilenas sudaro ne mažiau kaip 95 % bendros polimero masės.

Polietileno savitasis sunkis turi būti nustatomas naudojant polimerą be priemaišų.

Skystas polietilenas klasifikuojamas šioje subpozicijoje tiktai tuo atveju, jei atitinka šio skirsnio 3 pastabos a punkte nustatytus reikalavimus. Priešingu atveju jis klasifikuojamas 2710 11 11–2710 19 99 subpozicijose.

Polietileno vaškai klasifikuojami 3404 subpozicijoje.

3901 20 10 ir 3901 20 90

Polietilenas, kurio savitasis sunkis ne mažesnis kaip 0,94

Žr. paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimus.

3901 90 10–3901 90 90

Kiti

Remiantis šio skirsnio 4 pastaba ir 1 subpozicijų pastaba, šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

etileno kopolimerai ir monomerai, išskyrus vinilo acetatą (pavyzdžiui, etileno ir propileno kopolimerai), taip pat panašios sudėties polimerų mišiniai, kuriuose vyraujantis komonomeras yra etilenas;

2.

chemiškai modifikuotas polietilenas, nurodytas šio skirsnio 5 pastaboje (pavyzdžiui, chlorintas polietilenas ir chlorsulfonintas polietilenas).

3902

Propileno arba kitų olefinų polimerai, pirminės formos

3902 10 00

Polipropilenas

Mutatis mutandis taikoma paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimų pirmoji pastraipa.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamas skystas polipropilenas, kuris neatitinka šio skirsnio 3 pastabos a punkte nustatytų reikalavimų (pavyzdžiui, tripropilenas arba tetrapropilenas) (2710 11 11–2710 19 99 subpozicijos).

3902 20 00

Poliizobutilenas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas produktas, nurodytas SS paaiškinimų 3902 pozicijos paaiškinimų trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamas skystas poliizobutilenas, neatitinkantis šio skirsnio 3 pastabos a punkte nustatytų reikalavimų (pavyzdžiui, triizobutilenas) (2710 11 11–2710 19 99 subpozicijos).

3902 30 00

Propileno kopolimerai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kopolimeras arba polimerų mišinys, kurio sudėtyje etilenas sudaro 45 % masės, propilenas 35 % masės ir izobutilenas 20 % masės, nes propilenas ir izobutilenas, kurių polimerai klasifikuojami 3902 pozicijoje, sudaro 55 % kopolimero masės ir bendros kopolimero masės požiūriu vyrauja lyginant su etilenu. Be to, propilenas, kurio kopolimerai šiuo atveju tiksliai paminėti, masės požiūriu yra vyraujantis monomeras lyginant su izobutilenu (taikoma šio skirsnio 4 pastaba ir 1 subpozicijų pastaba).

Jei pateiktame pavyzdyje propileno ir izobutileno procentinės dalys yra priešingos, kopolimeras klasifikuojamas 3902 90 10–3902 90 90 subpozicijose.

3902 90 10–3902 90 90

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, komerciškai vadinami poli(alfa-olefinais), paprastai gaunami silpnai polimerizuojant dec-1-eną, po to gauti produktai hidrinami ir atskiriami distiliuojant C20-, C30-, C40- ir C50-angliavandeniliais turtingas frakcijas. Šios frakcijos sumaišomos, suformuojant skirtingus komercinių poli(alfa-olefinų) tipus.

Tai yra skysčiai, kurie nebūtinai atitinka šio skirsnio 3 pastabos c punkto reikalavimus, tačiau atitinka to paties skirsnio 3 pastabos a punkto nuostatas ir naudojami kaip mineralinių alyvų pakaitalai sintetinėms ir pusiau sintetinėms tepalinėms alyvoms gaminti, suteikdami tokiems produktams didesnę klampą, užtikrindami žemesnę takumo temperatūrą, pagerindami terminį patvarumą, užtikrindami aukštesnę pliūpsnio temperatūrą ir mažesnį lakumą.

3903

Stireno polimerai, pirminės formos

Šioje pozicijoje neklasifikuojami stireninti poliesteriai (3907 pozicija).

3903 11 00 ir 3903 19 00

Polistirenas

Mutatis mutandis taikoma paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimų pirmoji pastraipa.

3904

Vinilchlorido arba kitų halogenintų olefinų polimerai, pirminės formos

Vinilo polimeras yra polimeras, kurio monomeras atitinka formulę:

Image

kurioje C-X jungtis nėra nei anglis-anglis, nei anglis-vandenilis jungtis.

3904 10 00

Polivinilchloridas, nesumaišytas su jokiomis kitomis medžiagomis

Mutatis mutandis taikoma paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimų pirmoji pastraipa.

3904 21 00 ir 3904 22 00

Kitas polivinilchloridas

Mutatis mutandis taikoma paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimų pirmoji pastraipa.

3904 30 00

Vinilchlorido-vinilacetato kopolimerai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tiktai:

1.

vinilchrolido kopolimerai, kuriuose dominuojantis monomeras yra vinilchloridas;

2.

polivinilchlorido ir polivinilacetato mišiniai, kuriuose dominuojantis monomeras yra vinilchloridas.

3904 40 00

Kiti vinilchlorido kopolimerai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami vinilchlorido ir etileno kopolimerai, kuriuose vyraujantis komonomeras yra vinilchloridas.

3904 61 00

Politetrafluoretilenas

Mutatis mutandis taikoma paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimų pirmoji pastraipa.

3904 69 90

Kiti

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami polichlortrifluoretilenas ir polivinildenefluoridas.

3906

Akrilo polimerai, pirminės formos

3906 10 00

Polimetilmetakrilatas

Mutatis mutandis taikoma paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimų pirmoji pastraipa.

3906 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas poliakrilnitrilas.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

akrilo polimerai, kurie sudaro jonitus (3914 00 00 pozicija);

b)

akrilnitrilo kopolimerai, kurie atitinka 40 skirsnio 4 pastabos reikalavimus (40 skirsnis).

3907

Poliacetaliai, kiti polieteriai ir epoksidinės dervos, pirminės formos; polikarbonatai, alkidinės dervos, polialilo esteriai ir kiti poliesteriai, pirminės formos

Šioje pozicijoje naudojamą priešdėlio „poli“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabos a punkto 1 papunktyje.

3907 20 11–3907 20 99

Kiti polieteriai

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami chemiškai modifikuoti polieteriai (išskyrus poliacetalius) (žr. SS paaiškinimų 3907 pozicijos paaiškinimų 2 punktą).

3907 20 21

Kurių hidroksilų skaičius ne didesnis kaip 100

Polimero hidroksilų skaičius yra kalio hidroksido kiekis miligramais, ekvivalentiškas hidroksilo grupių, esančių 1 g bandinio, kiekiui. Tai hidroksilų grupių koncentracijos polimero grandinėje matmuo. Jis gali būti nustatytas taikant vieną iš ASTM D 4274 metodų.

Polieteriai ir poliesteriai, kurių hidroksilų skaičius didelis (daugiau kaip 100), gaunami jų sintezėje naudojant poliolius; gauti produktai, turintys daug aktyvių hidroksilo grupių, jungiami su izocianatais, suformuojant poliuretanus.

3907 20 29

Kiti

Žr. paaiškinimų 3907 20 21 subpozicijos paaiškinimus.

3907 40 00

Polikarbonatai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kopolimerai, kurių sudėtyje yra polikarbonato suformuotas komponentas ir poli(etileno tereftalato) suformuotas komponentas, jei kopolimerų sudėtyje vyrauja polikarbonatas (žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų subpozicijų paaiškinimų B dalies 1 punkto šeštąją pastraipą).

3907 60 20 ir 3907 60 80

Poli(etileno tereftalatas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimai.

Šiose subpozicijose klasifikuojami kopolimerai, kurių sudėtyje yra polikarbonato suformuotas komponentas ir poli(etileno tereftalato) suformuotas komponentas, jei kopolimerų sudėtyje vyrauja poli(etileno tereftalatas) (žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų subpozicijų paaiškinimų B dalies 1 punkto šeštąją pastraipą).

3907 60 20

Kurio klampos skaičius ne mažesnis kaip 78 ml/g

Poli(etileno tereftalatas), kurio klampos skaičius ne mažesnis kaip 78 ml/g, paprastai naudojamas buteliams gaminti.

Klampos skaičius apskaičiuojamas pagal ISO standartą 1628-5.

3907 99 11 ir 3907 99 19

Kurių hidroksilų skaičius ne didesnis kaip 100

Žr. paaiškinimų 3907 20 21 subpozicijos paaiškinimus.

3907 99 91 ir 3907 99 98

Kiti

Žr. paaiškinimų 3907 20 21 subpozicijos paaiškinimus.

3908

Poliamidai, pirminės formos

3908 10 00

Poliamidas-6, -11, -12, -6,6, -6,9, -6,10 arba -6,12

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 3901 10 10 ir 3901 10 90 subpozicijų paaiškinimai.

3909

Aminodervos, fenolio dervos ir poliuretanai, pirminės formos

Dėl kopolimerų, sudarytų iš šioje pozicijoje nurodytų dervų monomerų, klasifikavimo ir jų mišinių klasifikavimo žr. šio skirsnio 4 pastabą.

3911

Naftos dervos, kumaroninės-indeninės dervos, politerpenai, polisulfidai, polisulfonai ir kiti produktai, nurodyti šio skirsnio 3 pastaboje, nenurodyti kitoje vietoje, pirminės formos

3911 10 00

Naftos dervos, kumaroninės, indeninės arba kumaroninės-indeninės dervos ir politerpenai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamais politerpenais laikomi tik tokie polimerai ir polimerų mišiniai, kuriuose ne mažiau kaip vienas terpeno monomerų sudaro ne mažiau kaip 95 % masės viso polimero kiekio.

3911 90 11–3911 90 19

Kondensacinės polimerizacijos arba polimerizacijos su persigrupavimu produktai, chemiškai modifikuoti arba nemodifikuoti

Šiose subpozicijose klasifikuojami produktai, nurodyti SS paaiškinimų 3911 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 2–5 punktuose.

3912

Celiuliozė ir jos cheminiai dariniai, nenurodyti kitoje vietoje, pirminės formos

3912 11 00 ir 3912 12 00

Celiuliozės acetatai

Žr. SS paaiškinimų 3912 pozicijos paaiškinimų B dalies antrosios pastraipos 1 punktą.

3912 20 11–3912 20 90

Nitroceliuliozės (įskaitant kolodijus)

Žr. SS paaiškinimų 3912 pozicijos paaiškinimų B dalies antrosios pastraipos 2 punktą.

3912 20 11

Kolodijai ir celoidinas

Kolodijus yra 12 % masės nitroceliuliozės tirpalas eterio ir alkoholio mišinyje. Džiūdamas šis tirpalas suformuoja elastinį nitroceliuliozės sluoksnį, kurio lankstumą galima padidinti pridedant ricinos aliejaus. Kolodijus taip pat gali būti gaunamas ištirpinus nitroceliuliozę acetone. Kolodijus naudojamas fotografinėms emulsijoms gaminti, o taip pat medicinoje.

Celoidinas gaunamas iš kolodijaus nepilnai išgarinus tirpiklius. Ši medžiaga yra kieta.

3912 20 19

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami neplastifikuoti celiuliozės nitratai (nitroceliuliozė), išskyrus kolodijus ir koloidinus, net jei saugumo sumetimais jie yra sudrėkinti, dažniausiai etilo ar butilo spiritu, arba jų nekenksmingumas užtikrintas kitu būdu.

3912 31 00–3912 39 80

Celiuliozės eteriai

Žr. SS paaiškinimų 3912 pozicijos paaiškinimų B dalies antrosios pastraipos 4 punktą.

3912 31 00

Karboksimetilceliuliozė ir jos druskos

Karboksimetilceliuliozė gaunama monochloracetato rūgšties su šarmine celiulioze reakcijos metu. Ši medžiaga dažniausiai naudojama kaip tirštiklis ir kaip koloidų apsauginė medžiaga.

3912 39 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama metilceliuliozė, benzilceliuliozė ir hidroksietilceliuliozė.

3912 90 10

Celiuliozės esteriai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas celiuliozės propionatas ir celiuliozės butiratas.

3912 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos celiuliozės pirminės formos, nenurodytos kitoje vietoje.

Regeneruota celiuliozė dėl savo įprastinės komercinės formos šioje subpozicijoje dažniausiai neklasifikuojama. Plonos ir permatomos juostelės pavidalu ji klasifikuojama 3920 arba 3921 pozicijoje, o tekstilės pluoštų pavidalu – 54 arba 55 skirsnyje.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami celiuliozės esterių ir celiuliozės eterių mišiniai (žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą).

3913

Gamtiniai polimerai (pavyzdžiui, algino rūgštis) ir modifikuoti gamtiniai polimerai (pavyzdžiui, sukietinti baltymai, gamtinio kaučiuko cheminiai dariniai), nenurodyti kitoje vietoje, pirminės formos

3913 10 00

Algino rūgštis, jos druskos ir esteriai

Žr. SS paaiškinimų 3913 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1 punktą.

3913 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 3913 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 2–4 punktus.

II. ATLIEKOS, ATRAIŽOS IR LAUŽAS; PUSGAMINIAI; GAMINIAI

3915

Plastikų atliekos, atraižos ir laužas

Sąvoka „plastikai“ apibrėžta šio skirsnio 1 pastaboje.

Šioje pozicijoje klasifikuojama:

1.

vienos termoreaktyviosios medžiagos (jau sukietėjusios) atliekos, atraižos ir laužas, paverstas pirmine forma;

2.

mišraus plastiko (termoplastinio, termoreaktyvaus (jau sukietėjusio) arba abiejų) atliekos, atraižos ir laužas, paverstas pirmine forma.

3915 90 11 ir 3915 90 18

Adityviosios polimerizacijos produktų

Sąvokos „adityviosios polimerizacijos produktai“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų „Polimerai“ antrosios pastraipos 1 punkte.

Šiose subpozicijose klasifikuojama propileno polimerų, akrilo polimerų ir vinilacetato bei vinilideno acetato polimerų atliekos, atraižos ir laužas.

3915 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama poliesterių, poliamidų arba poliuretanų atliekos, atraižos ir laužas.

3916

Vienagijai siūlai, kurių bet kuris skerspjūvio matmuo didesnis kaip 1 mm, strypai, virbai ir profiliai, apdorotu arba neapdorotu paviršiumi, bet kitu būdu neapdoroti, iš plastikų

3916 90 11–3916 90 19

Iš kondensacinės polimerizacijos arba polimerizacijos su persigrupavimu produktų, chemiškai modifikuotų arba nemodifikuotų

Šiose subpozicijose klasifikuojami vienagijai siūlai, strypai, virbai ir profiliai iš poliesterio, poliamidų arba iš poliuretanų.

3916 90 51 ir 3916 90 59

Iš adityviosios polimerizacijos produktų

Šiose subpozicijose klasifikuojami vienagijai siūlai, strypai, virbai ir profiliai iš propileno ar stireno polimerų, arba iš akrilo polimerų.

3917

Vamzdžiai, vamzdeliai ir žarnos bei jų jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, movos, alkūnės, jungės), iš plastikų

Sąvokos „vamzdžiai, vamzdeliai ir žarnos“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 8 pastaboje.

3917 29 12

Iš kondensacinės polimerizacijos arba polimerizacijos su persigrupavimu produktų, chemiškai modifikuotų arba nemodifikuotų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami vamzdžiai, vamzdeliai ir žarnos, pagamintos iš fenolio dervų, amino dervų, alkido dervų ir kitų poliesterių, poliamidų, poliuretanų ir silikonų.

3917 29 15

Iš adityviosios polimerizacijos produktų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, pagaminti iš politetrahaloetilenų, poliizobutileno, stireno polimerų, vinilideno chlorido, vinilo acetato arba kitų vinilo esterių ir iš akrilo polimerų.

3917 32 10

Iš kondensacinės polimerizacijos arba polimerizacijos su persigrupavimu produktų, chemiškai modifikuotų arba nemodifikuotų

Žr. paaiškinimų 3917 29 12 subpozicijos paaiškinimus.

3917 32 31–3917 32 39

Iš adityviosios polimerizacijos produktų

Žr. paaiškinimų 3917 29 15 subpozicijos paaiškinimus.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami produktai, pagaminti iš etileno, propileno arba vinilchlorido polimerų.

3918

Grindų dangos iš plastikų, lipnios arba nelipnios, susuktos į ritinius arba plokščių pavidalo; sienų arba lubų dangos iš plastikų, apibrėžtos šio skirsnio 9 pastaboje

Šioje pozicijoje klasifikuojami neperforuoti plastikų lakštai, susukti į ritinius arba plokščių pavidalo, naudojami dangoms, pavyzdžiui, teniso kortų ir terasų.

3919

Lipnios plokštės, lakštai, plėvelės, folijos, juostelės, juostos ir kitos plokščios formos, iš plastikų, susuktos arba nesusuktos į ritinius

Sąvokos „lipnus“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 3919 pozicijos paaiškinimų pirmojoje pastraipoje. Šioje pozicijoje neklasifikuojami plokščios formos plastikai, kurie limpa tiktai prie lygių paviršių, pavyzdžiui, stiklo.

Šioje pozicijoje klasifikuojamos prekės dažnai yra su apsauginiu nuimamu lakštu arba su popieriaus ar plastiko juostele. Klasifikuojant į šį apsauginį lakštą arba juostelę neatsižvelgiama.

3919 10 11–3919 10 90

Susuktos į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 20 cm

Šiose subpozicijose klasifikuojamos lipnios juostelės su etiketėmis ir ant vienkartinių dalytuvų, kurių pagrindinė paskirtis – pateikimas mažmeninei prekybai ir kurie paprastai nėra pakartotinai panaudojami.

3919 10 11–3919 10 19

Juostelės, kurių danga sudaryta iš nevulkanizuoto gamtinio arba sintetinio kaučiuko

Šiose subpozicijose klasifikuojamos tiktai lipnios juostelės, pavyzdžiui, juostelės, kurios atpažįstamos kaip skirtos naudoti tiktai arba daugiausia kaip klijavimo priemonė. Tokios juostelės dažniausiai naudojamos prekėms pakuoti ir panašiems tikslams.

3919 10 69

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, pagaminti iš stireno ar propileno polimerų arba iš akrilo polimerų.

3920

Kitos plokštės, lakštai, plėvelės, folijos ir juostelės, iš plastikų, neakytų ir nearmuotų, nelaminuotų, nesutvirtintų ir panašiai nekombinuotų su kitomis medžiagomis

Žr. šio skirsnio 10 pastabą.

Šioje pozicijoje neklasifikuojama juostelė, kurios matomasis plotis ne didesnis kaip 5 mm (54 skirsnis).

3920 20 71

Dekoratyvinės juostelės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos pakavimui naudojamos spalvotos, šilką primenančios juostelės, kurios gaminamos ekstruzijos būdu iš propileno polimerų.

Dėl susidariusios propileno polimerų molekulinės orientacijos juostelės gali plūšintis (fibrillate) jas plėšiant išilgai ranka, todėl susidaro klaidingas įspūdis, kad tai yra pluoštų pagrindu pagamintas produktas.

Tokių juostelių storis yra apie 0,13 mm, jos gali būti su atspaudais ir yra tinkamos garbanojimui. Dažniausiai šios juostelės susukamos ant ričių ar cilindro formos suktuvų ir parduodamos su prekiniu ženklu „plastikinis bolducs“. Jos naudojamos tokiems pat tikslams, kaip ir juostelės, klasifikuojamos 5806 pozicijoje. Šios dekoratyvinės juostelės rišant pakuotes paprastai surišamos mazgu.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos dekoratyvinės juostelės, kurių matomasis plotis ne didesnis kaip 5 mm (5404 90 11 subpozicija).

3920 20 79

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos pakavimui naudojamos masėje dažytos arba nedažytos juostelės, kurios gaminamos ekstruzijos būdu iš propileno polimerų.

Šios dekoratyvinės juostelės, kitaip negu 3920 20 71 subpozicijoje klasifikuojamos juostelės, neprimena šilko, jos yra storesnės bei kietesnės ir netinkamos garbanojimui. Jų paviršius gali būti iškilaus ar įspausto reljefo ir su atspaudais.

Pakavimui skirtas daiktas apjuosiamas šiomis juostelėmis jas įtempiant, o jų galai karštai sulydomi arba sujungiami metalinėmis ar plastikinėmis sąvaržomis.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos juostelės, kurių matomasis plotis ne didesnis kaip 5 mm (5404 90 19 subpozicija).

3920 43 10 ir 3920 43 90

Kurių sudėtyje esantis plastifikatorius sudaro ne mažiau kaip 6 %

Žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastabą ir SS paaiškinimų 3920 43 ir 3920 49 subpozicijų paaiškinimus.

3920 49 10 ir 3920 49 90

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 3920 43 ir 3920 49 subpozicijų paaiškinimus.

3920 73 10

Plėvelė, susukta į ritinius arba juostelių pavidalo, skirta naudoti kinematografijoje arba fotografijoje

Šioje subpozicijoje klasifikuojami lakštai, tinkami naudoti kinematografijoje arba fotografijoje kaip šviesai jautrių medžiagų pagrindas.

3921

Kitos plokštės, lakštai, plėvelės, folijos ir juostelės, iš plastikų

Žr. paaiškinimų 3920 pozicijos paaiškinimus.

3921 90 41

Aukšto slėgio laminatai su dekoruotais paviršiais vienoje arba abiejose pusėse

Šioje subpozicijoje klasifikuojami laminuoti lakštai, sudaryti iš pluoštinės lakštinės medžiagos (pavyzdžiui, popieriaus) sluoksnių, įmirkytų termoreaktyviosiomis dervomis ir šilumos bei ne mažesnio kaip 5 MPa slėgio pagalba sujungtų kartu; išorinis sluoksnis arba sluoksniai yra spalvoti arba su dekoratyviais piešiniais (pavyzdžiui, medžio imitacija).

Lakštai su dekoruotais paviršiais abiejose pusėse naudojami statmenai, pavyzdžiui, kaip pertvaros stenduose ar vitrinose; lakštai su vienu dekoruotu paviršiumi dažniausiai naudojami medienos drožlių plokštėms padengti.

3923

Gaminiai, skirti prekių transportavimui arba pakavimui, iš plastikų; kamščiai, dangteliai, gaubtukai ir kiti uždarymo reikmenys, iš plastikų

3923 90 10

Išspaustas (ekstruzinis) vamzdžio formos tinklas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas tinklas, skirtas pakavimui; jis parduodamas neribotais ilgiais ir po supjaustymo reikiamo ilgio atkarpomis dažniausiai naudojamas tam tikrų vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, obuolių, apelsinų, bulvių ir svogūnų pakavimo maišeliams ir krepšeliams gaminti.

3924

Stalo, virtuvės indai, kiti namų apyvokos ir higienos arba tualeto reikmenys, iš plastikų

3924 90 11

Kempinės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos kempinės iš regeneruotos celiuliozės, supjaustytos įvairiais, išskyrus stačiakampio (įskaitant kvadrato), pavidalais, o taip pat kempinės, supjaustytos stačiakampiais (įskaitant kvadratus), su apdorotais kraštais arba kitaip apdorotos.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama:

a)

pirmiau minėtos kempinės iš plastiko, išskyrus regeneruotą celiuliozę (3924 90 90 subpozicija);

b)

gamtinės kempinės (0511 99 31 ir 0511 99 39 subpozicijos);

c)

kempinės, paprastai supjaustytos stačiakampiais (įskaitant kvadratus) (3921 pozicija).

3925

Statybos reikmenys iš plastikų, nenurodyti kitoje vietoje

Žr. šio skirsnio 11 pastabą.

3925 20 00

Durys, langai ir jų rėmai, durų slenksčiai

Žr. SS paaiškinimų 3925 20 subpozicijos paaiškinimus.

3925 90 10

Jungiamosios detalės (fitingai) ir aptaisai, skirti stacionariai įtvirtinti duryse, languose, laiptuose, sienose arba kitose pastatų dalyse

Žr. šio skirsnio 11 pastabos ij punktą.

40 SKIRSNIS

KAUČIUKAS IR JO GAMINIAI

Bendrosios nuostatos

Šio skirsnio 4 pastabos a punkte sąvoka „netermoplastinės medžiagos“ reiškia medžiagas, kurios termiškai apdorojant negali būti pakartotinai suminkštintos taip, kad jas būtų galima formuoti liejimo arba ekstruzijos būdu.

4001

Gamtinis kaučiukas, balata, gutaperčia, gvajulė, čiklė ir panašios gamtinės dervos, turinčios pirminių formų, plokščių, lakštų arba juostelių pavidalą

4001 21 00

Rūkyti lakštai

Žr. SS paaiškinimų 4001 pozicijos paaiškinimų B dalies 1 punkto pirmąją pastraipą.

4001 29 00

Kitos

Žr. SS paaiškinimų 4001 pozicijos paaiškinimų B dalies 1 punkto antrąją ir ketvirtąją pastraipas.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas šviesusis krepas, rudasis krepas, rumbuoti ir oru išdžiovinti lakštai, reaglomeruotos kaučiuko granulės ir birūs gamtinio kaučiuko milteliai.

4002

Sintetinis kaučiukas ir faktisas, gautas iš aliejų, turintis pirminių formų arba plokščių, lakštų arba juostelių pavidalą; bet kurių produktų, klasifikuojamų 4001 pozicijoje, mišiniai su bet kuriais šioje pozicijoje klasifikuojamais produktais, turintys pirminių formų arba plokščių, lakštų arba juostelių pavidalą

4002 99 10

Produktai, modifikuoti pridedant plastikų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, nurodyti šio skirsnio 4 pastabos c punkte, išskyrus depolimerizuotą gamtinį kaučiuką (4002 99 90 subpozicija).

4002 99 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami karboksilinti akrilonitrilo-butadieno kaučiukai (XNBR), akrilonitrilo-izopreno kaučiukai (NIR) ir faktisas, gautas iš aliejų.

4005

Nevulkanizuotas kaučiukas, į kurį primaišyta kitų medžiagų, turintis pirminių formų arba plokščių, lakštų arba juostelių pavidalą

4005 20 00

Tirpalai; dispersijos, išskyrus klasifikuojamas 4005 10 subpozicijoje

Žr. SS paaiškinimų 4005 pozicijos paaiškinimų B dalies pirmąją pastraipą ir antrosios pastraipos 2 punktą.

4005 91 00

Plokštės, lakštai ir juostelės

Žr. SS paaiškinimų 4005 pozicijos paaiškinimų B dalies pirmąją pastraipą ir antrosios pastraipos 3 ir 4 punktus.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos nevulkanizuoto kaučiuko plokštės, lakštai ir juostos, nesupjaustytos arba tik supjaustytos stačiakampiais (įskaitant kvadratus), iš vienos pusės padengtos klijų sluoksniu. Šio skirsnio 9 pastaboje padengimas klijais laikomas tik paviršiaus apdorojimu. Šioje pozicijoje klasifikuojamos prekės, kurios turi klijus apsaugantį nuimamą popieriaus, tekstilinės medžiagos ir t. t. sluoksnį.

4005 99 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 4005 pozicijos paaiškinimų B dalies pirmąją pastraipą ir antrosios pastraipos 5 punktą.

4009

Vamzdžiai, vamzdeliai ir žarnos iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą, su jungiamosiomis detalėmis (fitingais) (pavyzdžiui, movomis, alkūnėmis, jungėmis) arba be jungiamųjų detalių (fitingų)

4009 12 00

Su jungiamosiomis detalėmis (fitingais)

Šios subpozicijos vamzdžiai, vamzdeliai ir žarnos gali turėti jungiamąsias detales (fitingus) iš bet kokios medžiagos.

4009 22 00

Su jungiamosiomis detalėmis (fitingais)

Žr. paaiškinimų 4009 12 00 subpozicijos paaiškinimus.

4009 32 00

Su jungiamosiomis detalėmis (fitingais)

Žr. paaiškinimų 4009 12 00 subpozicijos paaiškinimus.

4009 42 00

Su jungiamosiomis detalėmis (fitingais)

Žr. paaiškinimų 4009 12 00 subpozicijos paaiškinimus.

4011

Naujos pneumatinės guminės padangos

4011 20 10

Kurių apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121

Apkrovos indeksas visada nurodomas ant padangos. Indeksas apibrėžtas Tarybos direktyvoje 92/23/EEB (OL L 129, 1992 5 14, p. 95).

4011 20 90

Kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121

Žr. paaiškinimų 4011 20 10 subpozicijos paaiškinimus.

4011 40 20

Skirtos ratlankiams, kurių skersmuo ne didesnis kaip 33 cm

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos padangos, skirtos ratlankiams, kurių skersmuo ne didesnis kaip 13 colių (13 colių = 33,02 cm). Ratlankio skersmuo coliais visada nurodomas ant padangos (žr. Tarybos direktyvą 92/23/EEB (OL L 129, 1992 5 14, p. 95)).

4011 61 00–4011 69 00

Kitos, su eglutės arba panašiu protektoriaus raštu

Žr. SS paaiškinimų 4011 61–4011 69 subpozicijų paaiškinimus.

4011 62 00

Naudojamos statybos arba pramoninės paskirties transporto priemonėms, kurių ratlankio dydis ne didesnis kaip 61 cm

Žr. SS paaiškinimų 4011 62, 4011 63, 4011 93 ir 4011 94 subpozicijų paaiškinimus.

4011 63 00

Naudojamos statybos arba pramoninės paskirties transporto priemonėms, kurių ratlankio dydis didesnis kaip 61 cm

Žr. SS paaiškinimų 4011 62, 4011 63, 4011 93 ir 4011 94 subpozicijų paaiškinimus.

4011 93 00

Naudojamos statybos arba pramoninės paskirties transporto priemonėms, kurių ratlankio dydis ne didesnis kaip 61 cm

Žr. SS paaiškinimų 4011 62, 4011 63, 4011 93 ir 4011 94 subpozicijų paaiškinimus.

4011 94 00

Naudojamos statybos arba pramoninės paskirties transporto priemonėms, kurių ratlankio dydis didesnis kaip 61 cm

Žr. SS paaiškinimų 4011 62, 4011 63, 4011 93 ir 4011 94 subpozicijų paaiškinimus.

4015

Drabužiai ir drabužių priedai (įskaitant pirštines, kumštines pirštines ir puspirštines), įvairios paskirties, iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą

4015 11 00

Chirurginės

Žr. SS paaiškinimų 4015 11 subpozicijos paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos ne vien tik chirurginės pirštinės steriliose pakuotėse, bet ir pirštinės, atitinkančios EN 455-1 ir EN 455-2 standartuose nustatytus reikalavimus, arba lygiavertės.

4015 19 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

pramoninės paskirties kumštinės pirštinės ir pirštinės su ilgais plačiais riešais;

2.

rentgeno spinduliams nelaidžios radiologams skirtos pirštinės, pagamintos iš švino karbonato pagrindu sudaryto mišinio.

4015 90 00

Kiti

Be produktų, nurodytų SS paaiškinimų 4015 pozicijos paaiškinimuose (išskyrus pirštines, kumštines pirštines ir puspirštines), šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami drabužiai, naudojami apsaugai nuo spinduliavimo ar atmosferinio slėgio, pavyzdžiui, hermetiški kostiumai lakūnams, jeigu juose neįmontuoti kvėpavimo aparatai. Jei toks aparatas įmontuotas, šie drabužiai klasifikuojami 9020 00 00 pozicijoje.

4016

Kiti gaminiai iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą

4016 91 00

Grindų dangos ir dembliai

Žr. SS paaiškinimų 4016 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2 punktą.

4016 99 52–4016 99 99

Kiti

Be produktų, nurodytų SS paaiškinimų 4016 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 7–14 punktuose, šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami pemzos blokai, kurie, jeigu padengti (keičiamu) švitriniu popieriumi, naudojami tam tikriems dirbiniams šlifuoti rankiniu būdu.

VIII SKYRIUS

ŽALIOS (NEIŠDIRBTOS) ODOS, IŠDIRBTA ODA, KAILIAI IR JŲ DIRBINIAI; PAKINKTAI IR BALNAI; KELIONĖS REIKMENYS, RANKINĖS IR PANAŠŪS DAIKTAI; DIRBINIAI IŠ GYVŪNŲ ŽARNŲ (IŠSKYRUS ŠILKAVERPIŲ ŽARNAS)

41 SKIRSNIS

ŽALIOS (NEIŠDIRBTOS) ODOS (IŠSKYRUS KAILIUS) IR IŠDIRBTA ODA

4101

Žalios (neišdirbtos) galvijų (įskaitant buivolus) odos arba arklenos (šviežios arba sūdytos, džiovintos, kalkintos, pikeliuotos arba kitu būdu konservuotos, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), be plaukų arba su plaukais, skeltinės arba neskeltinės

4101 20 10–4101 20 90

Sveikos odos, kurių viena sausa ir nesūdyta sveria ne daugiau kaip 8 kg, sausai sūdyta – ne daugiau kaip 10 kg, o šviežia, drėgnai sūdyta arba kitu būdu konservuota – ne daugiau kaip 16 kg

Šiose subpozicijose klasifikuojamos odos laikomos sveikomis, su galvenomis ir kojenomis arba be jų; tačiau jos negali būti skeltinės, t. y. pradinė oda negali būti padalinta į du ar daugiau sluoksnius.

4101 20 10

Šviežios

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos odos, kurios nuo gyvūnų buvo nudirtos paprastai. Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos atšaldytos odos.

4101 20 30

Drėgnai sūdytos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos odos, kurios paprastai pridėjus druskos buvo konservuotos nuo trūnijimo.

4101 20 50

Sausos arba sausai sūdytos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos odos (konservuotos paprastai džiovinant, pridedant antiseptikų arba nepridedant) ir sausai sūdytos odos.

4101 20 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos kalkintos odos (išmirkytos kalkių vandenyje arba padengtos pasta, kurios sudėtyje yra kalkių), pikeliuotos odos (įmirkytos silpname druskos rūgšties, sieros rūgšties arba kitokių chemikalų tirpale, į kurį pridėta druskos), taip pat kitais būdais konservuotos odos.

4101 50 10–4101 50 90

Sveikos odos, kurių viena sveria daugiau kaip 16 kg

Žr. paaiškinimų 4101 20 10–4101 20 90 subpozicijų paaiškinimus.

4101 50 10

Šviežios

Žr. paaiškinimų 4101 20 10 subpozicijos paaiškinimus.

4101 50 30

Drėgnai sūdytos

Žr. paaiškinimų 4101 20 30 subpozicijos paaiškinimus.

4101 50 50

Sausos arba sausai sūdytos

Žr. paaiškinimų 4101 20 50 subpozicijos paaiškinimus.

4101 50 90

Kitos

Žr. paaiškinimų 4101 20 90 subpozicijos paaiškinimus.

4101 90 00

Kitos, įskaitant kruponus (nugarenos dalis), puskruponius ir papilvių odas

Kruponus sudaro nugaros ir pasturgalio oda, kuri yra pati storiausia, tvirčiausia ir todėl vertingiausia odos dalis.

Puskruponiai gaunami padalinant kruponus į dvi dalis išilgai stuburo linijos.

4102

Žalios (neišdirbtos) avių arba ėriukų odos (šviežios arba sūdytos, džiovintos, kalkintos, pikeliuotos arba kitu būdu konservuotos, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), su vilna arba be vilnos, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus nurodytas šio skirsnio 1 pastabos c punkte kaip išimtis

4102 10 10

Ėriukų

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos odos, kurių paviršiaus plotas ne didesnis kaip 0,75 m2.

4102 10 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos odos, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,75 m2.

4102 21 00

Pikeliuotos

Dėl pikeliuotų odų žr. paaiškinimų 4101 20 90 subpozicijos paaiškinimus.

4103

Kitos žalios (neišdirbtos) odos (šviežios arba sūdytos, džiovintos, kalkintos, pikeliuotos arba kitu būdu konservuotos, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), be plaukų arba su plaukais, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus nurodytas šio skirsnio 1 pastabos b punkte arba 1 pastabose c punkte kaip išimtis

4103 20 00

Roplių odos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos pitonų, smauglių, aligatorių, kaimanų, iguanų, gavialų ir driežų odos.

4103 90 10

Ožkų arba ožiukų

Ožkų ir ožiukų odos yra ilgos bei siauros su ilgu kaklu, o avių ir ėriukų odos yra platesnės, o kaklas trumpesnis.

Taip pat žr. šio skirsnio 1 pastabos c punktą.

4104

Galvijų (įskaitant buivolus) odos arba arklenos, raugintos arba „krastas“ (crust), be plaukų, skeltinės arba neskeltinės, bet toliau neapdorotos

Žr. šio skirsnio 2 pastabos A dalį ir 2 pastabos B dalį.

4104 11 10–4104 19 90

Drėgnos (įskaitant wet blue pavidalo odas)

Paprastai raugintos odos atpažįstamos ypač pagal jų vidinę pusę, kurioje, ypatingai pakraščiuose, matomas tam tikras kiekis pradinių poodinių skaidulų. Dėl šios priežasties vidinės pusės paviršius yra skaidulinis ir nelygus. Iš dalies raugintos (nepilnai paraugintos) odos klasifikuojamos su odomis, toliau neapdorotomis, išskyrus rauginimą.

Procesai, skirti tinkamai užbaigti odų rauginimą (pavyzdžiui, plovimas, gręžimas, spaudimas, džiovinimas ir tempimas), kurių metu iš odų pašalinami rauginimui naudoti produktai ir likęs vanduo, odų klasifikavimo nekeičia. Tai taip pat taikoma ir paprastoms skeltinėms odoms, kai jos tik išraugintos, bet toliau neapdorotos.

4104 11 10–4104 11 90

Neskeltinės; skeltinių odų išorinė (plaukų) pusė

Šiose subpozicijose klasifikuojamos odos su autentišku skaidulų sluoksniu, kuris atidengiamas pašalinus epidermį, bet nepašalinus jokio sluoksnio, pavyzdžiui, poliruojant arba nugnybiant.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tik odos su išorine (plaukų) puse.

4104 41 11–4104 49 90

Sausos („krastas“ (crust))

Žr. šio skirsnio 2 pastabos B dalį ir SS paaiškinimų 41 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų II grupės trečiąją pastraipą.

4104 41 11–4104 41 90

Neskeltinės; skeltinių odų išorinė (plaukų) pusė

Žr. paaiškinimų 4104 11 10–4104 11 90 subpozicijų paaiškinimus.

4104 41 11

Rytų Indijos veislių veršelių odos, sveikos, su galvenomis ir kojenomis arba be jų, kurių kiekvienos neto masė ne didesnė kaip 4,5 kg, neapdorotos, tik raugintos, naudojant augalinius raugus, apdorotos arba neapdorotos tam tikrais būdais, bet akivaizdžiai netinkamos tiesiogiai odos dirbiniams gaminti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos veršelių odos, paprastai raugintos naudojant augalines medžiagas, kurios siekiant palengvinti jų transportavimą tolimais atstumais gali būti apdorotos apsauginiais būdais, pavyzdžiui, augaliniu aliejumi.

Šios odos pasižymi tvirta ir kompaktine struktūra ir šviesiai ruda, dėl augalinio raugo atsiradusia, spalva. Odų išorinė (plaukų) pusė yra glotni ir vienodai blizgi, o vidinė pusė dažniausiai yra gerai nuvalyta nugremžiant. Prieš jų panaudojimą odos dirbiniams gaminti, šios rūšies odos turi būti visiškai perdirbtos (dar kartą išraugintos) ir todėl jos gali būti laikomos nepilnai raugintomis.

Šios odos (vadinamos Madras odomis arba Rytų Indijos odomis) daugiausia importuojamos iš Indijos arba Pakistano. Jos paprastai būna supakuotos po šešias suspaustuose ryšuliuose, kurie apvynioti šiaudine medžiaga ir džiuto audeklu.

4104 49 11

Rytų Indijos veislių veršelių odos, sveikos, su galvenomis ir kojenomis arba be jų, kurių kiekvienos neto masė ne didesnė kaip 4,5 kg, neapdorotos, tik raugintos, naudojant augalinius raugus, apdorotos arba neapdorotos tam tikrais būdais, bet akivaizdžiai netinkamos tiesiogiai odos dirbiniams gaminti

Žr. paaiškinimų 4104 41 11 subpozicijų paaiškinimus.

4105

Avių arba ėriukų odos, raugintos arba „krastas“ (crust), be vilnos, skeltinės arba neskeltinės, bet toliau neapdorotos

Žr. šio skirsnio 2 pastabos A dalį ir 2 pastabos B dalį.

4105 10 10 ir 4105 10 90

Drėgnos (įskaitant wet blue pavidalo odas)

Žr. paaiškinimų 4104 11 10–4104 19 90 subpozicijų paaiškinimus.

4105 10 10

Neskeltinės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos neskeltinės odos (t. y. pirminio storio oda nebuvo išskirta į keletą sluoksnių), kurios buvo arba nebuvo suplonintos iki vienodo storio nugremžiant arba pašalinant bet kuriuos nelygumus ar prilipinant daleles vidinėje pusėje.

4105 30 10–4105 30 99

Sausos („krastas“ (crust))

Žr. šio skirsnio 2 pastabos B dalį ir SS paaiškinimų 41 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų II grupės trečiąją pastraipą.

4105 30 10

Indijos veislių avių odos, nepilnai paraugintos naudojant augalinius raugus, apdorotos arba neapdorotos tam tikrais būdais, bet akivaizdžiai netinkamos tiesiogiai odos dirbiniams gaminti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos odos, nepilnai paraugintos naudojant augalinius raugus, ir kurioms reikalingas dar tolesnis rauginimas.

Odos, paprastai raugintos naudojant augalines medžiagas, kurios siekiant palengvinti jų transportavimą tolimais atstumais gali būti apdorotos apsauginiais būdais, pavyzdžiui, augaliniu aliejumi.

Šios odos pasižymi tvirta ir kompaktine struktūra ir šviesiai ruda, dėl augalinio raugo atsiradusia, spalva.

Šios odos (vadinamos Madras odomis arba Rytų Indijos odomis) daugiausia importuojamos iš Indijos arba Pakistano. Jos paprastai būna supakuotos po šešias suspaustuose ryšuliuose, kurie apvynioti šiaudine medžiaga ir džiuto audeklu.

4105 30 91

Neskeltinės

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4105 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos avių ir ėriukų odos, kurios buvo raugintos naudojant druskos, alūno, kiaušinio trynio ir miltų mišinį (alūnu rauginta oda). Šios odos daugiausia naudojamos pirštinėms arba aukštos kokybės avalynei gaminti.

4105 30 99

Skeltinės

Žr. paaiškinimų 4105 30 91 subpozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

4106

Kitų gyvūnų odos, raugintos arba „krastas“ (crust), be vilnos arba plaukų, skeltinės arba neskeltinės, bet toliau neapdorotos

Žr. šio skirsnio 2 pastabos A dalį ir 2 pastabos B dalį.

4106 21 10 ir 4106 21 90

Drėgnos (įskaitant wet blue pavidalo odas)

Žr. paaiškinimų 4104 11 10–4104 19 90 subpozicijų paaiškinimus.

4106 21 10

Neskeltinės

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4105 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

4106 22 10 ir 4106 22 90

Sausos („krastas“ (crust))

Žr. šio skirsnio 2 pastabos B dalį ir SS paaiškinimų 41 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų II grupės trečiąją pastraipą.

4106 22 10

Indijos veislių ožkų arba ožkiukų odos, nepilnai paraugintos naudojant augalinius raugus, apdorotos arba neapdorotos tam tikrais būdais, bet akivaizdžiai netinkamos tiesiogiai odos dirbiniams gaminti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4105 30 10 subpozicijos paaiškinimai.

4106 31 10 ir 4106 31 90

Drėgnos (įskaitant wet blue pavidalo odas)

Žr. paaiškinimų 4104 11 10–4104 19 90 subpozicijų paaiškinimus.

4106 31 10

Neskeltinės

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4105 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

4106 32 10 ir 4106 32 90

Sausos („krastas“ (crust))

Žr. šio skirsnio 2 pastabos B dalį ir SS paaiškinimų 41 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų II grupės trečiąją pastraipą.

4106 32 10

Neskeltinės

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4105 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

4106 40 10

Nepilnai paraugintos naudojant augalinius raugus

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos odos, nepilnai paraugintos naudojant augalinius raugus, ir kurioms reikalingas dar tolesnis rauginimas.

Šios odos pasižymi tvirta ir kompaktine struktūra ir šviesiai ruda, dėl augalinio raugo atsiradusia, spalva.

4106 91 00

Drėgnos (įskaitant wet blue pavidalo odas)

Žr. paaiškinimų 4104 11 10–4104 19 90 subpozicijų paaiškinimus.

4106 92 00

Sausos („krastas“ (crust))

Žr. šio skirsnio 2 pastabos B dalį ir SS paaiškinimų 41 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų II grupės trečiąją pastraipą.

4107

Išdirbtos galvijų (įskaitant buivolus) odos arba arklenos, toliau apdorotos po rauginimo arba „krasto“ pagaminimo (crusting), įskaitant odas, išdirbtas į pergamentą, be plaukų, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus išdirbtas odas, klasifikuojamas 4114 pozicijoje

Šioje pozicijoje klasifikuojama oda gali būti papildomai išdirbta (išvalyta, nudažyta, padaryta grūdėta arba reljefine, apdorota, suteikiant zomšos pavidalą, marginta, nublizginta ir t. t.) arba išdirbta į pergamentą (žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų III grupę).

4107 11 11–4107 11 90

Neskeltinės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos neskeltinės odos (t. y. pirminio storio oda nebuvo išskirta į keletą sluoksnių), kurios buvo suplonintos iki vienodo storio nugremžiant arba pašalinant bet kuriuos nelygumus ar prilipinant daleles vidinėje pusėje arba nebuvo.

4107 11 11

Chromu raugintos veršenos

Chromu rauginta veršena yra chromu arba kartais kombinuotais būdais rauginta veršiuko oda, vėliau nudažyta ir nublizginta bei naudojama batviršiams arba tam tikriems odos dirbiniams (pavyzdžiui, rankinėms, portfeliams) gaminti. Ši oda yra labai minkšta.

4107 12 11

Chromu raugintos veršenos

Žr. paaiškinimų 4107 11 11 subpozicijos paaiškinimus.

4107 91 10 ir 4107 91 90

Neskeltinės

Žr. paaiškinimų 4107 11 11–4107 11 90 subpozicijų paaiškinimus.

4107 91 10

Padinės odos

Oda, vadinama padine oda, kuri dėl jos naudojimo pobūdžio turi būti tvirta ir patvari, nėra įmaitinama. Šiai odai naudojamas išdirbimo būdas yra vadinamas išdirbimu vandeniu, skirtingai negu išdirbimas riebalais, kuris naudojamas minkštoms (stuffed) odoms. Pagrindiniai šios odos apdorojimo būdai yra valymas iš išorinės odos pusės, laikymas ore, pakartotinis išmušimas ir volavimas slegiant.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 4107 pozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą.

4112 00 00

Išdirbtos avių arba ėriukų odos, toliau apdorotos po rauginimo arba „krasto“ pagaminimo (crusting), įskaitant odas, išdirbtas į pergamentą, be vilnos, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus išdirbtas odas, klasifikuojamas 4114 pozicijoje

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4107 pozicijos paaiškinimai.

4113

Išdirbtos kitų gyvūnų odos, toliau apdorotos po rauginimo arba „krasto“ pagaminimo (crusting), įskaitant odas, išdirbtas į pergamentą, be vilnos arba plaukų, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus išdirbtas odas, klasifikuojamas 4114 pozicijoje

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4107 pozicijos paaiškinimai.

4115

Kompozicinė oda, daugiausia sudaryta iš išdirbtos odos arba iš odos pluoštų, plokščia, lakštinė arba juostinė, suvyniota į rietimus arba nesuvyniota; atraižos ir kitos išdirbtų odų arba kompozicinės odos atliekos, netinkamos odos dirbiniams gaminti; odos dulkės, milteliai ir miltai

Kompozicinė oda daugiausia sudaryta iš išdirbtos odos arba iš odos pluoštų. Siekiant kompozicinei odai suteikti tam tikras savybes kartais pridedamos galinčios veltis medžiagos, pavyzdžiui, celiulioziniai, sintetiniai ar medvilniniai pluoštai. Tačiau, kad prekės būtų klasifikuojamos 4115 pozicijoje („plokščia, lakštinė arba juostinė, suvyniota į rietimus arba nesuvyniota“), šių pluoštų dalis turi būti gerokai mažesnė kaip 50 %. Odos pluoštai yra sudaryti iš chromuotų atplaišų, augalinių baliklių, atraižų ar kitų atliekų. Natūralus lateksas yra dažniausiai naudojamas rišiklis.

Pagrindinė kompozicinės odos panaudojimo sritis yra batų pramonė, kur ji naudojama pakietinimams, užkulniams, vidpadžiams, tarppadžiams ir šlepečių padams gaminti. Kita panaudojimo sritis yra odos gaminių pramonė (pavyzdžiui, lagaminų pamušalams, mokyklinėms kuprinėms, portfelių ir piniginių skiriamosioms sienelėms gaminti) ir techninis sektorius (antrankiams, sandarinimo medžiagoms ir t. t. gaminti).

42 SKIRSNIS

ODOS DIRBINIAI; PAKINKTAI IR BALNAI; KELIONĖS REIKMENYS, RANKINĖS IR PANAŠŪS DAIKTAI; DIRBINIAI IŠ GYVŪNŲ ŽARNŲ (IŠSKYRUS ŠILKAVERPIŲ ŽARNAS)

4202

Skrynios, lagaminai, lagaminėliai (skrynelės kosmetikai), lagaminėliai (diplomatai), portfeliai, mokyklinės kuprinės, akinių futliarai, žiūronų futliarai, fotoaparatų ir kino kamerų futliarai, muzikos instrumentų futliarai, šautuvų įmautės, pistoletų dėklai ir panašūs daiktai; kelioninės rankinės, izoliuoti krepšiai, skirti maistui arba gėrimams, kosmetinės, kuprinės, rankinės, pirkinių krepšiai, portmonė, piniginės, žemėlapių dėklai, portsigarai, tabakinės, įrankinės, sportiniai krepšiai, butelių dėklai, papuošalų dėžutės, pudrinės, stalo įrankių dėžutės ir panašūs daiktai iš išdirbtos arba kompozicinės odos, lakštinių plastikų, tekstilės medžiagų, vulkanizuotos fibros arba kartono, arba visai arba daugiausia padengti šiomis medžiagomis arba popieriumi

Sąvokos „išorinis paviršius“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 1 papildomoje pastaboje ir SS paaiškinimų 4202 11, 4202 21, 4202 31 ir 4202 91 subpozicijų paaiškinimuose.

Šioje pozicijoje klasifikuojamos rakečių įmautės, kurios apgaubia visą raketę, su pritaisyta arba nepritaisyta rankena ar perpetine juosta.

Tačiau šioje pozicijoje neklasifikuojamos teniso rakečių, badmintono rakečių, golfo lazdų ir t. t. įmautės, jeigu jos pagamintos iš tekstilės medžiagos (paprastai padengtos plastiku), su kišenėmis kamuoliukams arba be jų (6307 pozicija).

4202 11 10 ir 4202 11 90

Kurių išorinis paviršius iš išdirbtos, kompozicinės arba lakinės odos

Sąvokų „lakinė oda“ ir „kompozicinė oda“ apibrėžimus atitinkamai žr. SS paaiškinimų 4114 pozicijos paaiškinimų II grupės pirmosios pastraipos 1 punkte ir 4115 pozicijos paaiškinimų I grupėje.

4202 12 11 ir 4202 12 19

Iš lakštinių plastikų

Jeigu talpyklos išorinės medžiagos, sudarytos iš kelių medžiagų, plika akimi matomas išorinis sluoksnis yra lakštinis plastikas (pavyzdžiui, tekstilės pluoštų audinys kombinuotas su lakštiniu plastiku), klasifikuojant neatsižvelgiama, ar lakštinė danga buvo gaminama atskirai prieš sujungiant medžiagas, ar plastiko sluoksnis gautas padengus arba apvilkus medžiagą (pavyzdžiui, tekstilės pluoštų audinį) plastiku, jei plika akimi matomas gautas išorinis sluoksnis turi tą pačią išvaizdą kaip naudojamas pagaminto lakštinio plastiko sluoksnis.

4202 22 10

Iš lakštinių plastikų

Žr. paaiškinimų 4202 12 11 ir 4202 12 19 subpozicijų paaiškinimus.

4202 31 00–4202 39 00

Dirbiniai, paprastai nešiojami kišenėje arba rankinėje

Žr. SS paaiškinimų 4202 31, 4202 32 ir 4202 39 subpozicijų paaiškinimus.

4202 32 10

Iš lakštinių plastikų

Žr. paaiškinimų 4202 12 11 ir 4202 12 19 subpozicijų paaiškinimus.

4202 92 11–4202 92 19

Iš lakštinių plastikų

Žr. paaiškinimų 4202 12 11 ir 4202 12 19 subpozicijų paaiškinimus.

4203

Drabužiai ir drabužių priedai iš išdirbtos arba kompozicinės odos

4203 10 00

Drabužiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami drabužiai, įskaitant darbinius drabužius, pagamintus iš išdirbtos arba kompozicinės odos, pavyzdžiui, švarkai, paltai, striukės, kelnės ir prijuostės. Taip pat šioje subpozicijoje klasifikuojamos odos ir odų junginiai, sudarantys nesukomplektuotus arba nebaigtus gaminti dirbinius, kurie vis dėlto atpažįstami kaip drabužiai.

4203 21 00–4203 29 99

Pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės

Šiose subpozicijose klasifikuojamos iškirptos pagal formą, bet dar nepabaigtos gaminti pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės.

Išdirbtos odos gabalai, skirti pirštinėms gaminti, iškirpti pagal nustatytą formą, tačiau kuriuose pirštinių nykštys ir pirštai dar neiškirpti, klasifikuojami 4205 00 00 pozicijoje.

4203 21 00

Specialiai skirtos sportui

Žr. SS paaiškinimų 4203 21 subpozicijos paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos fechtavimosi, kriketo, beisbolo pirštinės ir pirštinės su nukirptais galais, skirtos dviratininkams-lenktynininkams.

4203 29 10

Apsauginės, skirtos visiems darbams

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos apsauginės pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės dažniausiai skirtos apsaugoti rankas dirbant. Dėl šios priežasties skirtingai nei dėvėti skirtos pirštinės, jos dažniausiai gaminamos iš storos, kietos odos, kuri paprastai po rauginimo daugiau neapdorojama. Apsauginių pirštinių paviršius dažnai būna šiurkštus, jos taip pat gali būti su riešą ir dilbį apsaugančiais rankogaliais.

Apsauginės pirštinės, kurių tik delnai ir pirštų viršus yra odinis, taip pat klasifikuojamos šioje subpozicijoje.

4203 29 91 ir 4203 29 99

Kitos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, kurios nors ir dėvimos sportuojant, neatitinka funkcinių modeliavimo ypatybių, būdingų pirštinėms, specialiai skirtoms sportui, pateiktų SS paaiškinimų 4203 21 subpozicijos paaiškinimuose.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos pirštinės, kurių delnai, pirštų viršus ir tarpupirščiai yra odiniai, o išorinė pusė pagaminta iš kitos medžiagos.

4203 29 99

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos pirštinės, kumštinės pirštinės ir puspirštinės, kurios pagal kirpimą arba išvaizdą akivaizdžiai skirtos moterims arba mergaitėms.

4203 30 00

Diržai ir šovinių diržai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami pinigams nešiotis skirti bei panašūs odiniai diržai su užsegama viena ar daugiau kišenių.

4203 40 00

Kiti drabužių priedai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos petnešos, antriešiai, kaklaraiščiai ir petnešos tirolietiškiems bridžiams.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami batų raišteliai, kurie nelaikytini drabužių priedais; jie klasifikuojami 4205 00 00 pozicijoje. Šioje subpozicijoje taip pat neklasifikuojami antriešiai, kurie yra imitacija arba drabužių papuošalai, ir laikrodžių dirželiai (atitinkamai 7117 pozicija ir 9113 pozicija).

4205 00

Kiti dirbiniai iš išdirbtos arba kompozicinės odos

4205 00 11

Konvejerių juostos, pavarų diržai arba jiems gaminti naudojamas beltingas

Šiai subpozicijai priskiriami produktai, aprašyti SS paaiškinimų 4205 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1 punkte, išskyrus konvejerių kaušus.

4205 00 19

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriami konvejerių kaušai ir produktai, aprašyti SS paaiškinimų 4205 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2 punkte.

4205 00 90

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 4205 pozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą.

43 SKIRSNIS

KAILIAI IR DIRBTINIAI KAILIAI; JŲ DIRBINIAI

4301

Neapdoroti kailiai (įskaitant galvenas, uodegenas, kojenas ir kitas dalis arba atraižas, tinkamas naudoti kailininkystei), išskyrus žalias (neišdirbtas) odas, klasifikuojamas 4101, 4102 arba 4103 pozicijoje

Sąvokos „neapdoroti kailiai“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 4301 pozicijos paaiškinimų priešpaskutiniojoje pastraipoje.

4301 80 50

Laukinių kačių šeimos gyvūnų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gepardų, jaguarų, lūšių, panterų (arba leopardų) ir pumų kailiai.

4301 80 70

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriamos ruonių (pavyzdžiui, grenlandinio ruonio jauniklių baltukų arba pūsliasnukio ruonio jauniklių (neišsišėrusių)), jūrinių ūdrų arba nutrijų (coypu) odos.

Grenlandinio ruonio jauniklių baltukų kailiai yra visiškai balti.

Pūsliasnukio ruonio jauniklių (neišsišėrusių) kailiai yra balti su plačia mėlynai pilka juosta ant nugaros, kuri tęsiasi nuo galvos iki uodegos.

Ruonių kailiai dažnai neteisingai pateikiami kaip „jūrinių ūdrų“ kailiai. Ruonių kailis yra švelnus, šilkinis, tankus, juodas, blizgantis ir dengia auksinius poplaukius, kurie ant kaklo bei pilvo įgauna rausvai rudą arba oranžinį atspalvį.

Jūrinių ūdrų kailiai yra nuo rudos iki juodos spalvos su baltų plaukų kuokšteliais, o poplaukiai yra ne tik labai švelnūs, bet ir labai stiprūs.

Kadangi pieno liaukos yra ant nugaros, vos ne vienintelis naudojamas nutrijos kailis yra pilvo kailis, todėl nulupant bei ruošiant kailius, pjūvis daromas išilgai nugaros. Pilvo kailis yra juodai rudas, o nugaros ir šonų – šviesesnis ir susideda iš daugelio styrančių šerių ir švelnių, storų vilnotų poplaukių.

4301 90 00

Galvenos, uodegenos, kojenos ir kitos dalys arba atraižos, tinkamos naudoti kailininkystėje

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos ne tik nupjautos dalys (galvenos, uodegenos ir kojenos), bet ir atraižos. Šios dalys naudojamos kilimėliams gaminti, kurie vėliau yra panaudojami žemesnės kokybės kailiams.

4302

Rauginti arba išdirbti kailiai (įskaitant galvenas, uodegenas, kojenas ir kitas dalis arba atraižas), sujungti arba nesujungti iš dalių (be kitų medžiagų priedų), išskyrus klasifikuojamus 4303 pozicijoje

4302 11 00–4302 19 95

Sveikos odos, su galvenomis, uodegenomis, kojenomis arba be jų, nesujungtos iš detalių

Šiose subpozicijose klasifikuojamos odos (pavyzdžiui, avių), nuo kurių nupjautos tik galvenos, kojenos ir uodegenos, ištiesintos arba neištiesintos pakraščiuose, neiškirptos arba kitaip neapdorotos pagal formą; jos gali būti nudažytos ir tinkamos naudoti kaip patiesalai.

4302 19 41

Grenlandinio ruonio jauniklių baltukų arba pūsliasnukio ruonio jauniklių (neišsišėrusių)

Žr. paaiškinimų 4301 80 70 subpozicijos paaiškinimus.

4302 20 00

Galvenos, uodegenos, kojenos ir kitos dalys arba atraižos, nesujungtos iš dalių

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos „dalys arba atraižos“ yra atkarpos, gaunamos, kai kailiai arba kailių junginiai ar jų dalys išpjaustomi į kvadratus, stačiakampius, trapecijas arba kryžius.

4302 30 10

„Dėmėti“ kailiai

Žr. SS paaiškinimų 4302 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 2 punkto antrąjį papunktį.

„Dėmėti“ kailiai, kartais vadinami „durtiniais“ kailiais, norint pagaminti ilgesnę, bet siauresnę odą, taip pat gali būti gaunami:

sukarpant odą įstrižai į siaurus rėžius ir iš naujo juos sujungiant pradine seka,

palaipsniui karpant odą ir ją vėl sujungiant.

4302 30 21–4302 30 95

Kiti

Jei nebuvo pridėta jokių kitų medžiagų, šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

4302 20 00 subpozicijoje klasifikuojamos dalys arba atraižos ar sveikos odos, sujungtos į maišus, plokšteles, kryžius arba panašius pusgaminius;

2.

dalys, skirtos kailiniams arba kailinėms striukėms siūti, dažniausiai susidedančios iš trijų skirtingų kailių junginių, kurių vienas – lygiašonės trapecijos su išlenkta galine linija, kurios galas nukirptas, o kiti – stačiakampių formų, iš kurių bus kerpamas priekis ir rankovės.

4302 30 51

Grenlandinio ruonio jauniklių baltukų arba pūsliasnukio ruonio jauniklių (neišsišėrusių)

Žr. paaiškinimų 4301 80 70 subpozicijos paaiškinimus.

4303

Drabužiai, drabužių priedai ir kiti kailių dirbiniai

4303 10 10 ir 4303 10 90

Drabužiai ir drabužių priedai

Žr. šio skirsnio 4 pastabą.

4303 10 10

Iš grenlandinio ruonio jauniklių baltukų arba pūsliasnukio ruonio jauniklių (neišsišėrusių) kailiukų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami drabužiai ir drabužių priedai, pagaminti iš odos, klasifikuojamos 4302 19 41 arba 4302 30 51 subpozicijoje.

4303 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 4303 pozicijos paaiškinimų trečiąją ir ketvirtąją pastraipas.

IX SKYRIUS

MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI; MEDŽIO ANGLYS; KAMŠTIENA IR KAMŠTIENOS DIRBINIAI; DIRBINIAI IŠ ŠIAUDŲ, ESPARTO ARBA IŠ KITŲ PYNIMO MEDŽIAGŲ; PINTINĖS IR KITI PINTI DIRBINIAI

44 SKIRSNIS

MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI; MEDŽIO ANGLYS

4401

Malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių ir panašų pavidalą; medienos skiedros arba drožlės; pjuvenos, medienos atliekos ir atraižos, neaglomeruotos arba aglomeruotos ir turinčios rąstgalių, briketų, granulių arba panašų pavidalą

4401 10 00

Malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių ir panašų pavidalą

Nėra nustatyta jokių dydžio apribojimų rąstgaliams ir pliauskoms, kurie laikomi malkine mediena. Medienos būklė ir jos pateikimo būdas išskiria ją iš medienos, klasifikuojamos 4403 pozicijoje (žr. SS paaiškinimų 4401 pozicijos paaiškinimų b išimtį).

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos pjuvenos, medienos atliekos arba likučiai, net tie, kurie neabejotinai skirti naudoti kurui (4401 30 10 arba 4401 30 90 subpozicija).

4401 21 00 ir 4401 22 00

Medienos skiedros arba drožlės

Žr. šio skirsnio 1 pastabos a punktą ir 1 pastabos c punktą bei SS paaiškinimų 4401 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos B dalį.

4401 30 10 ir 4401 30 90

Pjuvenos, medienos atliekos ir atraižos, neaglomeruotos arba aglomeruotos ir turinčios rąstgalių, briketų, granulių arba panašų pavidalą

Žr. šio skirsnio 1 pastabos a punktą ir 1 pastabos c punktą.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami medienos miltai, apibrėžti šio skirsnio 1 papildomojoje pastaboje (4405 00 00 pozicija).

4403

Padarinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta

4403 10 00

Apdorota dažais, beicu, kreozotu arba kitais konservantais

Žr. SS paaiškinimų 4403 10 subpozicijos paaiškinimus.

Įpurškimas arba įmirkymas yra apdorojimai, kuriais siekiama medieną geriau apsaugoti (išlaikyti patvaresnę) arba suteikti jai tam tikras specialias savybes (pavyzdžiui, padaryti ją atsparią ugniai arba apsaugoti nuo susitraukimo). Apdorojimas įpurškiant arba įmirkant užtikrina ilgalaikę apsaugą, pavyzdžiui, spygliuočių medienos polių.

Apdorojama arba ilgą laiką mirkant atvirose karšto skysčio cisternose, laikant polius tame skystyje tol, kol jis atvės, arba apdorojant vakuumu arba slėgiu autoklave.

Naudojami tokie organiniai produktai kaip kreozotas, dinitrofenolis ir dinitrocrezolis.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami dažyti arba lakuoti medienos poliai.

4403 20 11

Pjautinieji rąstai

Pjautinieji rąstai yra apibūdinami pagal tokias fizines savybes:

apvalieji ir tiesiapluoščiai, be didesnio kreivumo,

skersmuo ne mažesnis kaip 15 cm.

Paprastai jie bus perpjauti (arba perskelti) išilgai ir skirti pjautinei medienai, geležinkelio pabėgiams (skersiams) arba faneros lakštams gaminti (daugiausia nudrožiant arba supjaustant).

4403 20 31

Pjautinieji rąstai

Žr. paaiškinimų 4403 20 11 subpozicijos paaiškinimus.

4403 20 91

Pjautinieji rąstai

Žr. paaiškinimų 4403 20 11 subpozicijos paaiškinimus.

4403 41 00–4403 49 95

Kita, atogrąžų medžių, nurodytų šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje

Tam tikrų atogrąžų medžių pavadinimus taip pat žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų subpozijos paaiškinimuose. Taip pat žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų priedą.

4403 49 20

Okoumé

Okoumé mediena gaunama beveik vien tik iš Gabono miškų. Ši mediena yra minkšta, gelsvai rausvos spalvos, pasižymi netaisyklinga pluoštine struktūra, truputį panaši raudonmedį, bet žymiai šviesesnė. Ši mediena labai tinkama taisyklingiems cilindriniams rąstams gaminti, puikiai tinkantiems pjaustyti bei žievei nulupti, ir dažniausiai naudojama faneros lakštams gaminti.

4403 91 10

Pjautinieji rąstai

Žr. paaiškinimų 4403 20 11 subpozicijos paaiškinimus.

4403 92 10

Pjautinieji rąstai

Žr. paaiškinimų 4403 20 11 subpozicijos paaiškinimus.

4403 99 10

Tuopos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos visa Populus rūšies mediena.

Tuopų mediena yra blyškios spalvos, šviesi ir labai minkšta. Ji naudojama stalių dirbiniams (baldų vidums, pakavimo ėžėms) ir fanerai gaminti. Po spygliuočių ji yra pagrindinis celiuliozės, skirtos popieriaus plaušienai gaminti, šaltinis.

4403 99 51

Pjautinieji rąstai

Žr. paaiškinimų 4403 20 11 subpozicijos paaiškinimus.

4404

Lankinė mediena; perskelti mediniai poliai; medinės kartys, kuolai, stulpeliai ir mietai, nusmailintu galu, bet išilgai neperpjauti; medinės lazdos, grubiai aptašytos, bet nenutekintos, lenktos arba kitais būdais apdorotos, tinkamos naudoti lazdų, skėčių, įrankių rankenoms arba panašiems dirbiniams gaminti; plonų juostelių pavidalo ir panaši mediena

Plonų juostelių pavidalo ir panaši mediena nuo faneros lakštų, klasifikuojamų 4408 pozicijoje, daugiausia skiriasi savo mažesniu dydžiu ir panaudotos medienos rūšimi (paprastai naudojama minkštesnė mediena).

4404 20 00

Ne spygliuočių

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos medžio drožlės, kurios panašios į susiraičiusias medžio skiedras (paprastai bukmedžio arba lazdyno), naudojamas actui gaminti arba kitiems skysčiams skaidrinti.

4405 00 00

Medienos vata; medienos miltai

Sąvokos „medienos vata“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 1 papildomojoje pastaboje.

4406

Mediniai geležinkelio arba tramvajaus bėgių pabėgiai

4406 10 00

Neįmirkyti

Žr. SS paaiškinimų 4406 10 ir 4406 90 subpozicijų paaiškinimus.

4406 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 4406 10 ir 4406 90 subpozicijų paaiškinimus.

4407

Mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais

Sąvokų „nudrožta“ ir „be žievės“ apibrėžimus žr. SS paaiškinimų 4408 pozicijos paaiškinimų antrojoje ir trečiojoje pastraipose.

4407 10 31–4407 10 38

Obliuota

Šiose subpozicijose neklasifikuojama:

a)

„grubiai“ aptašyta mediena, t. y. mediena, kuri buvo obliuota siekiant pašalinti nelygumus ir kai kurias stambesnes pjovimo žymes (4407 10 91–4407 10 98 subpozicijos);

b)

išilgai pjauta mediena, kurioje, atsižvelgiant į turimos medienos ypatumus ir šios rūšies medienos apdorojimo būdų tobulumą, nėra jokių pjovimo žymių, jei šių pjovimo žymių nelieka dėl pjovimui visiškai nebūdingų techninių priežasčių sąlygotų veiksnių, kuriais nesiekiama palengvinti tolesnį medienos panaudojimą šalinant tas žymes (4407 10 91–4407 10 98 subpozicijos).

4407 10 91–4407 10 98

Kita

Šiose subpozicijose neklasifikuojami sukomplektuoti pjautinės, nudrožtos arba be žievės medienos, kurios storis didesnis kaip 6 mm, lentų rinkiniai, skirti pakavimo arba grotelinėms dėžėms gaminti. Tokie lentų rinkiniai su tam tikrais priedais, pavyzdžiui, kampais ar apačios sutvirtinimais arba be jų klasifikuojami 4415 pozicijoje. Taip pat žr. paaiškinimų 4415 pozicijos paaiškinimus.

4407 21 10–4407 29 95

Atogrąžų medžių, nurodytų šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje

Tam tikrų atogrąžų medžių pavadinimus taip pat žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų subpozijos paaiškinimuose. Taip pat žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų priedą.

4407 99 96

Atogrąžų medžių

Šioje subpozicijoje sąvoka „atogrąžų medis“ reiškia tik tuos medžius, kurie nėra tiksliai apibrėžti šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tokios atogrąžų medžių rūšys: aiélé, alone, bilinga, bomanga, bubinga, ebène, ebiara, faro, kapokier, limbai, longhi, movingui, mutenye, naga, niové, tali, tchitola, wengé ir zingana.

4408

Vienasluoksnės faneros lakštai (įskaitant išpjautus drožiant sluoksniuotąją medieną), skirti klijuotinei fanerai arba panašiai sluoksniuotajai medienai gaminti, taip pat kita mediena, kurios storis ne didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais

4408 31 11–4408 39 95

Atogrąžų medžių, nurodytų šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje

Tam tikrų atogrąžų medžių pavadinimus taip pat žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų subpozijos paaiškinimuose. Taip pat žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų priedą.

4409

Mediena (įskaitant tarpusavyje nesujungtas parketlentes ir lentjuostes, skirtas parketo grindims), ištisai profiliuota (su spraudžiais, išdrožomis, įlaidais, nuožulnomis, V formos sąlaidomis, užkarpomis, išpjauta pagal šabloną, suapvalinta arba panašiai profiliuota) išilgai kurios nors briaunos, galo arba paviršiaus, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais

4409 10 11

Paveikslų, fotografijų, veidrodžių arba panašių daiktų rėmų bagetai

Žr. SS paaiškinimų 4409 pozicijos paaiškinimų penktosios pastraipos 4 punktą.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami formuoti sudėtiniai medienos dirbiniai, sukonstruoti uždedant bagetą ant kitos medinio dirbinio dalies, formuotos ar neformuotos (4418 arba 4421 pozicija).

4409 10 18

Kita

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

SS paaiškinimų 4409 pozicijos paaiškinimų penktosios pastraipos 5 punkte aprašyta drožta mediena ir suapvalinta mediena, skirta kabliams gaminti;

2.

ištisai profiliuotos lentjuostės ir parketlentės, skirtos parketo grindims.

Lentjuostės ir parketlentės, kurios yra tik nuobliuotos, nušlifuotos arba sujungtos galais (pavyzdžiui, „kregždiniu“ sujungimu), klasifikuojamos 4407 arba 4408 pozicijoje. Fanera arba faneruotosios lentjuostės ir parketlentės klasifikuojamos 4412 pozicijoje.

4409 29 10

Paveikslų, fotografijų, veidrodžių arba panašių daiktų rėmų bagetai

Žr. paaiškinimų 4409 10 11 subpozicijos paaiškinimus.

4409 29 91 ir 4409 29 99

Kita

Žr. paaiškinimų 4409 10 18 subpozicijos paaiškinimus.

4410

Medienos drožlių plokštės, orientuotosios skiedrelių plokštės (OSB) ir panašios plokštės (pavyzdžiui, plostekių plokštės (waferboard)) iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, aglomeruotos arba neaglomeruotos dervomis arba kitais organiniais rišikliais

4410 11 50

Padengtos dekoratyviniais laminatais iš plastikų

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos medienos drožlių plokštės ir iš medienos, padengtos aukšto slėgio laminatais, klasifikuojamais 3921 90 41 subpozicijoje.

4410 11 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos medienos drožlių plokštės, padengtos plastiku, dažais, popieriumi, tekstilės medžiaga arba metalu, išskyrus nurodytas 4410 11 30 ir 4410 11 50 subpozicijose.

4410 90 00

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamų panašių į medieną medžiagų, išskyrus medieną, pavyzdžiai yra išspaudos, bambukas, javų šiaudai ir linai arba kanapių spaliai.

4411

Medienos plaušo plokštės iš medienos arba iš kitų panašių į medieną medžiagų, surištos arba nesurištos dervomis arba kitomis organinėmis medžiagomis

4411 12 10–4411 14 90

Vidutinio tankio medienos plaušo plokštės (MDF)

Žr. SS paaiškinimų 4411 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos A dalies pirmąją įtrauką.

4411 12 10

Mechaniškai neapdorotos arba be paviršinės dangos

Dėl klasifikavimo šioje subpozicijoje šlifavimas smėlio srove neturi būti laikomas mechaniniu apdirbimu.

4411 13 10

Mechaniškai neapdorotos arba be paviršinės dangos

Žr. paaiškinimų 4411 12 10 subpozicijos paaiškinimus.

4411 14 10

Mechaniškai neapdorotos arba be paviršinės dangos

Žr. paaiškinimų 4411 12 10 subpozicijos paaiškinimus.

4411 92 10 ir 4411 92 90

Kurių tankis didesnis kaip 0,8 g/cm3

Žr. SS paaiškinimų 4411 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos B dalies 1 punktą.

4411 92 10

Mechaniškai neapdorotos arba be paviršinės dangos

Žr. paaiškinimų 4411 12 10 subpozicijos paaiškinimus.

4411 93 10 ir 4411 93 90

Kurių tankis didesnis kaip 0,5 g/cm3, bet ne didesnis kaip 0,8 g/cm3

Žr. SS paaiškinimų 4411 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos B dalies 2 punktą.

4411 93 10

Mechaniškai neapdorotos arba be paviršinės dangos

Žr. paaiškinimų 4411 12 10 subpozicijos paaiškinimus.

4411 94 10 ir 4411 94 90

Kurių tankis ne didesnis kaip 0,5 g/cm3

Žr. SS paaiškinimų 4411 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos B dalies 2 ir 3 punktus.

4411 94 10

Mechaniškai neapdorotos arba be paviršinės dangos

Žr. paaiškinimų 4411 12 10 subpozicijos paaiškinimus.

4412

Klijuotinė fanera, faneruotosios plokštės ir panaši sluoksniuotoji mediena

Klijuotinės spygliuočių rūšies faneros išorinis sluoksnis dažnai yra su defektais (pavyzdžiui, skylės), kurie gamybos proceso metu yra pataisomi naudojant tokias medžiagas, kaip medienos lopai, plastikiniai užpildai-kompaundai ir t. t.

Šitos medžiagos nėra laikomos papildomomis medžiagomis ir klijuotinei fanerai nesuteikia dirbinių, klasifikuojamų kitose pozicijose, savybių.

Šioje pozicijoje klasifikuojama klijuotinė fanera gali būti nešlifuota arba toliau apdorojama ją šlifuojant. Sąvoka „nešlifuota“ apima ir sąvoką „labai lengvai šlifuota“; labai lengvo šlifavimo tikslas yra tik pašalinti išoriniame sluoksnyje dėl lopymo, kamšymo arba užpildymo atsiradusius nelygumus.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 4412 10, 4412 31, 4412 32 ir 4412 39 subpozicijų paaiškinimus.

Klijuotine fanera, faneruotomis plokštėmis ir panašia sluoksniuotąja mediena, naudojamomis kaip grindų plokštės (visų pirma žr. SS paaiškinimų šios pozicijos paaiškinimų ketvirtąją pastraipą), laikytinos tik tos plokštės, kurių viršutinis sluoksnis yra plonesnis kaip 2,5 mm ir sudarytas iš medienos (plonos faneros).

Tipinio trisluoksnio gaminio pavyzdys:

Image

Jei jų viršutinis sluoksnis iš medienos yra ne plonesnis kaip 2,5 mm, jos šioje pozicijoje neklasifikuojamos (4418 71 00 arba 4418 72 00 subpozicija).

4412 94 10 ir 4412 94 90

Plokštės su vidiniu sluoksniu iš tašelių, lentelių arba lentjuosčių

Sąvokų „plokštės su vidiniu sluoksniu iš tašelių, lentelių arba lentjuosčių“ aiškinimą žr. SS paaiškinimų 4412 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 3 punkto pirmojoje įtraukoje.

4413 00 00

Tankioji mediena, turinti blokų, plokščių, lentjuosčių arba profilių pavidalą

Dažniausios tankiosios medienos rūšys yra bukas, skroblas, robinija ir tuopa.

4415

Medinės dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara; mediniai kabelių būgnai; padėklai, dėžiniai padėklai ir kiti mediniai krovimo skydai; mediniai padėklų apvadai

4415 10 10

Dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara; kabelių būgnai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami sukomplektuoti nesurinkti lentų rinkiniai iš pjautinės, nudrožtos arba be žievės medienos, skirti pakavimo dėžėms, grotelinėms dėžėms ir t. t. gaminti, pateikiami vienoje siuntoje, su nuosekliai sudėtais dugnais, šonais, dangčiais ir sutvirtinimais, arba nesudėtais.

Nesukomplektuoti lentų rinkiniai klasifikuojami taip:

1.

pakavimo dėžių dalys, pavyzdžiui, dugnai, dangčiai ir t. t., sukaltos kartu arba sujungtos bet kokiu kitu būdu, pagamintos iš medinių pjautinių, nudrožtų arba be žievės lentų, klasifikuojamos 4421 90 98 subpozicijoje;

2.

nesurinktos lentos klasifikuojamos pagal jų charakteristikas (4407 arba 4408 pozicija).

Taip pat žr. SS paaiškinimų 4415 pozicijos paaiškinimų I grupę.

4415 10 90

Kabelių būgnai

Žr. SS paaiškinimų 4415 pozicijos paaiškinimų II grupę.

4415 20 20 ir 4415 20 90

Padėklai, dėžiniai padėklai ir kiti krovimo skydai; padėklų apvadai

Žr. SS paaiškinimų 4415 pozicijos paaiškinimų III ir IV grupes.

4416 00 00

Medinės statinės, statinaitės, kubilai, puskubiliai ir kiti kubilių gaminiai bei jų dalys, įskaitant statinių šulus

Statinių ir statinaičių korpusas yra išsipūtęs per vidurį, su dviem uždarais dugnais. Kubilai ir puskubiliai paprastai turi tik vieną uždarą dugną ir gali turėti nukeliamą dangtį.

Kaštonas ir ąžuolas yra dažniausios naudojamos medžio rūšys.

Detalės, apjuosiančios statinių šulus ir dugnus, ir kiti kubilių gaminiai.

Šulai – obliuotos lentos, daugiau ar mažiau išlenktos, nupjautos arba bent viename gale suapvalintos, su grioveliu, vadinamu graižtu („croze“), skirtu surinkimui.

Pagal reikiamą perimetrą išpjaunami apskritos formos dugnai ir nuožulniai nupjaunami abiejose pusėse, kad būtų galima įstatyti juos į griovelį.

4417 00 00

Mediniai įrankiai, įrankių korpusai, įrankių rankenos, šluotų, šepečių ir teptukų korpusai ir kotai; mediniai kurpaliai ir kailiamaučiai

Žr. šio skirsnio 5 pastabą.

Šioje pozicijoje klasifikuojami teptukų ir skutimosi šepetėlių kotai.

4418

Statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos, įskaitant akytosios medienos plokštes, sumontuotas grindų plokštes, malksnas ir skalas

4418 20 10–4418 20 80

Durys, jų staktos ir slenksčiai

Šiose subpozicijose klasifikuojamos kietos sluoksniuotosios medienos plokštės su storu viduriniu sluoksniu (vidme), jeigu jos buvo toliau taip apdorotos, kad gali būti atpažįstamos tik kaip skirtos naudoti kaip durys (pavyzdžiui, padarant išpjovas rankenai, spynai arba vyriams).

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos neapdorotos plokštės, kartais vadinamos „durų ruošiniai su kietu viduriniu sluoksniu (vidme)“, net jeigu jų kraštai faneruoti (4412 pozicija).

4418 40 00

Statybiniai betonavimo klojiniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami klojiniai yra naudojami visų rūšių statybiniam betonavimui (pavyzdžiui, pamatams, sienoms, grindims, stulpams, kolonoms, atramoms, tunelio ruožams ir t. t.).

Paprastai klojiniai yra gaminami iš dervingos medienos (lentjuosčių, strypų ir t. t.). Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojamos faneros plokštės, naudojamos kaip klojiniai (skirti išgauti lygų paviršių), net, jei jos padengtos iš vienos ar abiejų pusių, ir jų, kaip betonavimo klojinių, naudojimas yra akivaizdus (4412 pozicija).

4418 50 00

Malksnos (gontai) ir skalos

Žr. SS paaiškinimų 4418 pozicijos paaiškinimų septintąją ir aštuntąją pastraipas.

4418 71 00–4418 79 00

Sumontuotos grindų plokštės

Žr. SS paaiškinimų 4418 pozicijos paaiškinimų šeštąją pastraipą.

4418 71 00

Skirtos mozaikinėms grindims

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos grindų plokštės sudarytos iš sluoksnio, vadinamo dėvimuoju sluoksniu, pagaminto iš blokelių, lentjuosčių, parketlenčių ir t. t., surinktų ant atitinkamo medienos, drožlių plokščių, popieriaus, plastiko, kamštinės medžiagos ir t. t. pagrindo.

Žr. 4412 paaiškinimų pozicijos paaiškinimus.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 4418 71 subpozicijos paaiškinimus.

4418 72 00

Kitos, daugiasluoksnės

Žr. paaiškinimų 4418 71 00 subpozicijos paaiškinimus.

4418 90 10

Klijuota mediena

Žr. SS paaiškinimų 4418 pozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą.

4418 90 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos SS paaiškinimų 4418 pozicijos paaiškinimų penktojoje pastraipoje aprašytos akytosios medienos plokštės.

4420

Medienos mozaikos ir medienos inkrustacijos; medinės skrynutės ir papuošalų arba stalo įrankių dėžutės ir panašūs dirbiniai iš medienos; statulėlės ir kiti dekoratyviniai dirbiniai iš medienos; mediniai baldų reikmenys, neklasifikuojami 94 skirsnyje

4420 90 10

Medienos mozaikos ir medienos inkrustacijos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos medienos mozaikos ir medienos inkrustacijos plokštės.

Medienos mozaikos paprastai susideda iš plonų medžio gabaliukų arba kitų medžiagų (netauriojo metalo, lukšto, dramblio kaulo ir t. t.), priklijuotų prie medinių lentų kaip dekoratyviniai elementai.

4421

Kiti medienos dirbiniai

4421 90 98

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

lentjuosčių, susidedančių iš medinių pakavimo dėžių dalių (dangčių ir t. t.) rinkiniai;

2.

medinės lentynos, surinktos arba nesurinktos, jei jos nėra baldų pobūdžio;

3.

sodų tvoros ir t. t., padarytos iš pinučių, prikaltų kryžmai ir po to ištiestų (akordeono principu);

4.

daugelio rūšių iešmai ir nusmailinti strypai, naudojami patiekiant tam tikrą maistą (silkių ritinėlius ir t. t.).

45 SKIRSNIS

KAMŠTIENA IR KAMŠTIENOS DIRBINIAI

4501

Gamtinė kamštiena, žaliavinė arba paprastai paruošta; kamštienos atliekos; trupinta, granuliuota arba malta kamštiena

4501 10 00

Gamtinė kamštiena, žaliavinė arba paprastai paruošta

Žr. SS paaiškinimų 4501 pozicijos paaiškinimų 1 punktą.

4501 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 4501 pozicijos paaiškinimų 2 ir 3 punktus.

4502 00 00

Gamtinė kamštiena, be žievės arba grubiai aptašyta formuojant kvadrato skerspjūvį, taip pat stačiakampį (įskaitant kvadratą) bloką, plokštę, lakštą arba juostą (įskaitant briaunotus kamščių arba kaiščių ruošinius)

Šioje pozicijoje klasifikuojami sienų apmušalai, suvynioti rulonais ir sudaryti iš išretėjusios gamtinės kamštienos ant popieriaus pagrindo.

4503

Gamtinės kamštienos dirbiniai

4503 10 10 ir 4503 10 90

Kamščiai ir kaiščiai

Žr. SS paaiškinimų 4503 10 subpozicijos paaiškinimus.

4504

Aglomeruota kamštiena (su rišikliu arba be jo) ir aglomeruotos kamštienos dirbiniai

4504 10 11

Skirti putojantiems vynams užkimšti, įskaitant kamščius ir kaiščius su diskais iš gamtinės kamštienos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami cilindro formos kamščiai ir kaiščiai, skirti putojantiems vynams užkimšti. Šių kamščių ir kaiščių skersmuo yra žymiai didesnis negu butelio kakliukas, todėl jie yra sandariai suspaudžiami, kai įkišami į butelį. Vieną kartą panaudoti (pavyzdžiui, kai butelis atkemšamas) jie įgauna paaiškinimų 2204 21 10 subpozicijos paaiškinimuose pateiktą pavidalą.

Šių kamščių ir kaiščių viršutinė dalis dažnai būna sudaryta iš aglomeruotos kamštienos, o apatinė dalis (t. y. su putojančiu vynu besiliečianti dalis) – iš gamtinės kamštienos:

Image

4504 10 19

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami cilindro formos kamščiai ir kaiščiai iš aglomeruotos kamštienos, skirti buteliams, išskyrus butelius, skirtus putojančiam vynui.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami ploni kamščių diskai, naudojami kaip įspaudai kamščio viršuje (4504 10 91 ir 4504 10 99 subpozicijos).

4504 10 91 ir 4504 10 99

Kiti

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami aglomeruotos kamštienos diskai, skirti briaunotiems kamšteliams.

4504 90 20

Kamščiai ir kaiščiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami aglomeruoti ne cilindro formos kamščiai ir kaiščiai. Tokie kamščiai ir kaiščiai yra, pavyzdžiui, kūgio formos ir taip pat gali viduryje turėti skylutę:

 

Image

46 SKIRSNIS

DIRBINIAI IŠ ŠIAUDŲ, ESPARTO ARBA IŠ KITŲ PYNIMO MEDŽIAGŲ; PINTINĖS IR PINTI DIRBINIAI

4601

Pynės ir panašūs dirbiniai iš pynimo medžiagų, surišti arba nesurišti į juosteles; pynimo medžiagos, pynės ir panašūs pinti dirbiniai iš tarpusavyje surištų lygiagrečių sruogų arba austi dirbiniai iš šių medžiagų, turintys lakštų pavidalą, kurie yra arba nėra gatavi dirbiniai (pavyzdžiui, plaušinės, dembliai, medžiaga plaušinėms arba dembliams gaminti, širmos)

4601 21 10–4601 29 90

Plaušinės arba dembliai, medžiaga plaušinėms arba dembliams gaminti ir širmos iš augalinių medžiagų

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

šiurkščios plaušinės arba dembliai, pinti iš šiaudų arba surišti lygiagrečiomis sruogomis, arba pinti lakštų pavidalu, pavyzdžiui, apsauginiai dembliai, naudojami sodininkystėje;

2.

kiniškos plaušinės arba dembliai bei tuo pačiu būdu pagamintos plaušinės arba dembliai, naudojami toms pačioms reikmėms;

Kiniškos plaušinės arba dembliai ir medžiaga plaušinėms arba dembliams gaminti laikomi plaušinėmis arba dembliais ir medžiaga plaušinėms arba dembliams, kai jie pagaminti tiesiogiai iš Cyperacae (Lepironia mucronata) šeimos augalų stiebų ir juostelių; jie pateikiami natūraliu pavidalu arba dažyti (dažniausiai raudonai). Šios plaušinės arba dembliai ir medžiaga plaušinėms arba dembliams gaminti yra pinti; raiščiai (arba metmenys), kuriais sujungti augalinės medžiagos stiebai ar juostelės, sudaryti iš laisvai suktos virvelės arba siūlo. Dembliai paprastai gaminami kiekvienas atskirai ir gali būti apkraštuoti tekstilės medžiagos juostele; jie dažnai yra siunčiami iš kilmės šalies rietimais, kuriuose yra daug galais susiūtų demblių;

3.

šiurkšti medžiaga dembliams, pavyzdžiui, naudojama apsauginėms reikmėms sodininkystėje;

4.

širmos (pavyzdžiui, iš šiaudų arba vikšrių), naudojamos toms pačioms reikmėms kaip ir pirmiau minėti šiurkštūs dembliai, bet taip pat tinkamos tvoroms statyti bei keliukams grįsti.

4602

Pintinės, pinti dirbiniai ir kiti dirbiniai, tiesiogiai suformuoti iš pynimo medžiagų arba iš prekių, klasifikuojamų 4601 pozicijoje; dirbiniai iš šiūruoklių

4602 11 00

Iš bambuko

Šioje subpozicijoje klasifikuojami SS paaiškinimų 4602 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos i ir ii punktuose nurodyti dirbiniai, pavyzdžiui, kilimai iš augalinių medžiagų, sudaryti iš kartu sujungtų mažų demlių, pagamintų iš 4601 21 subpozicijoje klasifikuojamų demblių arba medžiagų dembliams gaminti.

4602 19 10

Šiaudiniai butelių įdėklai

Žr. SS paaiškinimų 4602 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 8 punktą.

4602 19 99

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

SS paaiškinimų 4602 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos ii punkte nurodyti dirbiniai, pavyzdžiui, kilimai iš augalinių medžiagų, sudaryti iš kartu sujungtų mažų demlių, pagamintų iš 4601 29 subpozicijoje klasifikuojamų demblių arba medžiagų dembliams gaminti;

2.

dirbiniai iš šiūruoklės. Šiūruoklė, taip pat vadinama augaline kempine, klasifikuojam 1404 90 00 subpozicijoje ir yra sudaryta iš įvairių rūšių moliūgų (Luffa cylindrica) ląstelyno.

X SKYRIUS

MEDIENOS ARBA KITŲ PLUOŠTINIŲ CELIULIOZINIŲ MEDŽIAGŲ PLAUŠIENA; PERDIRBTI SKIRTAS POPIERIUS ARBA KARTONAS (ATLIEKOS IR LIEKANOS); POPIERIUS IR KARTONAS BEI JŲ GAMINIAI

47 SKIRSNIS

MEDIENOS ARBA KITŲ PLUOŠTINIŲ CELIULIOZINIŲ MEDŽIAGŲ PLAUŠIENA; PERDIRBTI SKIRTAS POPIERIUS ARBA KARTONAS (ATLIEKOS IR LIEKANOS)

Bendrosios nuostatos

Sąvokas „pusiau balintas“ ir „balintas“ žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų ketvirtojoje pastraipoje.

Plaušiena laikoma pusiau balinta arba balinta, jeigu pagaminus ji buvo apdorota įvairaus intensyvumo procesais, kurių paskirtis – padidinti jos baltumą (šviesumą) tam tikrais būdais, ypač, įvairiu mastu šalinant arba keičiant plaušienos spalvinę medžiagą arba tiesiog pridedant fluorescencinių medžiagų.

4701 00

Mechaninė medienos plaušiena

4701 00 10

Termomechaninė medienos plaušiena

Žr. SS paaiškinimų 4701 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos paskutiniąją įtrauką.

4701 00 90

Kita

Žr. SS paaiškinimų 4701 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos pirmąsias tris įtraukas.

4703

Cheminė medienos plaušiena, natroninė arba sulfatinė, išskyrus tirpiąsias rūšis

Žr. šio skirsnio 1 pastabą.

4703 11 00

Spygliuočių

Šioje subpozicijoje klasifikuojama ypač ta plaušiena, kuri gaunama iš pušų, kėnių arba melsvųjų eglių.

4703 19 00

Ne spygliuočių

Šioje subpozicijoje klasifikuojama plaušiena paprastai gaunama iš tuopos ir drebulės, taip pat iš kietesnių medžių, pavyzdžiui, bukmedžio, kaštono, eukalipto ir kai kurių atogrąžų medžių. Pluoštai paprastai yra trumpesni negu spygliuočių plaušienoje.

4703 21 00

Spygliuočių

Žr. paaiškinimų 4703 11 00 subpozicijos paaiškinimus.

4703 29 00

Ne spygliuočių

Žr. paaiškinimų 4703 19 00 subpozicijos paaiškinimus.

4704

Cheminė medienos plaušiena, sulfitinė, išskyrus tirpiąsias rūšis

Šiai pozicijai mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4703 pozicijos ir jos subpozicijų paaiškinimai.

4706

Pluoštinė plaušiena, gauta iš perdirbti skirto popieriaus arba kartono (atliekų ir liekanų) arba iš kitų pluoštinių celiuliozinių medžiagų

Žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų trečiąją pastraipą.

4706 10 00

Medvilnės pūko plaušiena

Medvilnės pūko plaušiena, kurios sudėtyje dažniausiai yra didelis alfa celiuliozės kiekis (98 %–99 % masės) ir labai mažas pelenų kiekis (maždaug 0,05 % masės), nuo medvilnės pūkų, tik suspaustų į lakštus arba plokštes, klasifikuojamų 1404 20 00 subpozicijoje, atskiriama pagal tai, kad jos pluoštai, kurie kelias valandas po slėgiu buvo virinami natrio šarmo tirpale, yra daugiau ar mažiau suskaldyti, tuo tarpu 1404 20 00 subpozicijoje klasifikuojami medvilnės pūko pluoštai, kurie nebuvo veikiami tokiu procesu, paprastai išlaiko savo pradinę struktūrą ir ilgį.

4707

Perdirbti skirtas popierius arba kartonas (atliekos ir liekanos)

Šioje pozicijoje neklasifikuojamas ritininis popierius, kurio išoriniai sluoksniai buvo iš dalies įmirkyti vandenyje arba kitaip apgadinti (48 skirsnis).

4707 10 00

Nebalintas kraftpopieris ar kartonas arba gofruotas popierius ar kartonas

Žr. SS paaiškinimų 4707 10, 4707 20 ir 4707 30 subpozicijų paaiškinimus.

4707 20 00

Kitas popierius arba kartonas, daugiausia pagamintas iš balintos cheminės plaušienos, kurio visa masė nedažyta

Žr. SS paaiškinimų 4707 10, 4707 20 ir 4707 30 subpozicijų paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos popieriaus apdirbimo arba gamybos ar spausdinimo atliekos (pavyzdžiui, nuokarpos, nuopjovos) ir panaudotos perforuotos kortos bei juostos. Šios klasės perdirbimui skirtas popierius paprastai būna vien tik iš neprispausdinto popieriaus.

4707 30 10 ir 4707 30 90

Popierius arba kartonas, daugiausia pagamintas iš mechaninės popieriaus plaušienos (pavyzdžiui, laikraščiai, žurnalai ir kiti spaudiniai)

Žr. SS paaiškinimų 4707 10, 4707 20 ir 4707 30 subpozicijų paaiškinimus.

48 SKIRSNIS

POPIERIUS IR KARTONAS; POPIERIAUS PLAUŠIENOS, POPIERIAUS ARBA KARTONO GAMINIAI

Bendrosios nuostatos

Ritininis popierius, kurio išoriniai sluoksniai buvo iš dalies įmirkyti vandenyje arba kitaip sugadinti, yra klasifikuojami atitinkamose 4801–4811 pozicijų subpozicijose.

4801 00 00

Laikraštinis ritininis arba lakštinis popierius

Žr. šio skirsnio 4 pastabą ir SS paaiškinimų 4801 pozicijos paaiškinimus.

4802

Nepadengtas popierius ir kartonas, naudojami rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams, neperforuotas perforuotųjų kortų ir perforuotųjų juostų ritininis arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius) lakštais popierius, išskyrus popierių, klasifikuojamą 4801 arba 4803 pozicijoje; rankų darbo popierius ir kartonas

Žr. šio skirsnio 5 pastabą.

4802 10 00

Rankų darbo popierius ir kartonas

Žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų B dalį ir SS paaiškinimų 4802 pozicijos paaiškinimų antrąją ir trečiąją pastraipas.

4802 40 10 ir 4802 40 90

Popierius, naudojamas kaip apmušalų pagrindas

Popierius, naudojamas kaip apmušalų pagrindas, gali būti baltas arba spalvotas, įklijintas, išbaigtas mašininiu būdu, storos, bet lanksčios struktūros ir nelygaus paviršiaus. Šio popieriaus viena pusė tinkama padengti ir/arba spausdinti, kita pusė skirta klijams ar kitai limpančiai medžiagai. Šis apmušalų pagrindui naudojamas popierius turi išlikti patvarus gaminant sienų apmušalus ir tapetuojant.

4803 00

Žaliavinis popierius, naudojamas tualetiniam popieriui, veido servetėlėms, rankšluosčiams arba vystyklams gaminti ir panašus popierius, naudojamas buitinėms arba higieninėms reikmėms, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, krepinis arba nekrepinis, klostytas arba neklostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas, dažytu arba nedažytu, dekoruotu arba nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, ritininis arba lakštinis

4803 00 10

Celiuliozinė vata

Žr. SS paaiškinimų 4803 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 2 punkto antrąją įtrauką.

Dėl atviros pluoštų klodo struktūros peršviečiant jį šviesa matomos mažytės skylutės.

4803 00 31 ir 4803 00 39

Krepinis popierius ir celiuliozės pluoštų klodai (šilkinis popierius), kurių vieno sluoksnio kvadratinio metro (m2) masė

Sąvokos „krepinis popierius“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 4808 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 2 punkte.

Uždara pluoštų klojinio struktūra lemia kompaktiškesnę ir vientisesnę negu celiuliozinės vatos struktūrą.

4804

Nepadengtas ritininis arba lakštinis kraftpopieris ir kartonas, išskyrus klasifikuojamus 4802 arba 4803 pozicijoje

Sąvokų „ritininis arba lakštinis kraftpopieris“ apibrėžimus žr. šio skirsnio 6 pastaboje.

Kraftpopieris ir kraftkartonas yra labai atsparūs mechaniniams veiksniams. Jie paprastai neturi užpildų ir yra pakankamai stipriai įklijinti, beveik visada būna matiniai ir daugeliu atvejų satinuoti (blizginti) (t. y. kalandruoti tik iš vienos pusės) ir dažniausiai turi matomas vielos žymes.

Kraftpopieris ir kraftkartonas yra puiki pakavimo bei vyniojimo medžiaga. Jie taip pat naudojami kaip elektros kabelių popieriniai įvyniokliai, kaip plokščias paviršinis gofruoto kartono lakštas, popieriaus verpalams gaminti bei dervuoto, bituminio arba asfaltuoto popieriaus arba kartono gamyboje.

4804 11 11–4804 19 90

Kraftpopieris išoriniams daugiasluoksnio kartono sluoksniams (Kraftliner)

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą ir atitinkamus SS paaiškinimų subpozicijų paaiškinimus.

4804 21 10–4804 29 90

Maišinis kraftpopieris

Žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastabą ir atitinkamus SS paaiškinimų subpozicijų paaiškinimus.

4804 31 51

Elektrotechnikoje naudojamas izoliacinis kraftpopieris

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamas kondensatorių ir kabelių popierius.

Kondensatorių popierius yra plonas popierius, naudojamas elektrinių kondensatorių dielektrikams. Šio popieriaus gamybai naudojami pluoštai ypatingai valomi, kad iki minimumo būtų sumažintas lakštų akytumas ir būtų kruopščiai pašalintos visos pašalinės medžiagos (ypač metalas).

Kabelių popierius yra skirtas transformatorių ritėse naudojamiems elektros laidams izoliuoti arba naudojamas kaip izoliatorius kitoms elektrotechnikos reikmėms. Jis turi pasižymėti labai geromis izoliacinėmis savybėmis ir todėl jame negali būti jokių metalinių ar rūgštinių dalelių arba kitų elektrai laidžių priemaišų.

4804 41 91

Įmirkymui skirtas kraftpopieris

Šios rūšies popierių bei kartoną daugiausia sudaro medienos pluoštai, jo kvadratinio metro masė didesnė kaip 185 g, bet mažesnė kaip 225 g ir jis dažniausiai tiekiamas ritiniais, kurių plotis didesnis kaip 125 cm, bet mažesnis kaip 165 cm. Jo akytumo koeficientas, nustatytas Gurley akytumo matuokliu pagal Plaušienos ir popieriaus pramonės techninės asociacijos (Technical Association of the Pulp and Paper Industry (TAPPI)) nustatytus standartus, yra mažesnis kaip 13 sekundžių 100 cm3 oro ir 40 sekundžių 300 cm3 oro.

Įmirkymui skirtas kraftpopieris turi tokias pat savybes kaip sugeriamasis popierius. Galima perbraukti pirštu per ant popieriaus naujai nubrėžtą liniją neišsitepus rašalu.

Įmirkymui skirtas kraftpopieris yra ypatingai tinkamas įmirkyti sintetinėmis dervomis gaminant aukštu slėgiu laminuotus lakštus.

4805

Kitas nepadengtas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas, toliau neapdorotas ir neperdirbtas, išskyrus šio skirsnio 3 pastaboje nurodytus būdus

4805 11 00

Pusiau cheminis gofravimo popierius

Žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

4805 12 00

Gofravimo popierius iš šiaudų

Žr. šio skirsnio 4 subpozicijų pastabą.

4805 19 10

Gofravimo popierius, pagamintas iš popieriaus atliekų ir liekanų (Wellenstoff)

Žr. SS paaiškinimų 4805 19 subpozicijos paaiškinimus.

4805 24 00 ir 4805 25 00

Popierius ir kartonas išoriniams daugiasluoksnio kartono sluoksniams, pagamintas iš popieriaus atliekų ir liekanų (Testliner)

Žr. šio skirsnio 5 subpozicijų pastabą.

4805 30 10 ir 4805 30 90

Sulfitinis vyniojamasis popierius

Žr. šio skirsnio 6 subpozicijų pastabą.

4805 40 00

Filtravimo popierius ir kartonas

Žr. SS paaiškinimų 4805 40 subpozicijos paaiškinimus.

4805 50 00

Veltinis popierius ir kartonas

Žr. SS paaiškinimų 4805 50 subpozicijos paaiškinimus.

4805 91 00

Kurio kvadratinio metro (m2) masė ne didesnė kaip 150 g

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas popierius ir kartonas, pagamintas vien tik iš popieriaus atliekų (panaudoto popieriaus ir makulatūros), be priedų, kurio plyšimo indeksas yra ne mažesnis kaip 0,8 kPa, bet ne didesnis kaip 1,9 kPa.

4805 92 00

Kurio kvadratinio metro (m2) masė didesnė kaip 150 g, bet mažesnė kaip 225 g

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4805 91 00 subpozicijos paaiškinimai.

4805 93 20

Pagamintas iš popieriaus atliekų

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 4805 91 00 subpozicijos paaiškinimai.

4806

Augalinis pergaminas, riebalams nelaidus popierius, kalkės, blizgusis pergamentinis popierius ir kitas blizgusis, skaidrus arba pusiau permatomas ritininis arba lakštinis popierius

4806 10 00

Augalinis pergaminas

Žr. SS paaiškinimų 4806 pozicijų paaiškinimų pirmąsias keturias pastraipas.

4806 20 00

Riebalams nelaidus popierius

Žr. SS paaiškinimų 4806 pozicijų paaiškinimų penktąją–aštuntąją pastraipas.

4806 30 00

Kalkės

Žr. SS paaiškinimų 4806 pozicijų paaiškinimų devintąją pastraipą.

4806 40 10 ir 4806 40 90

Blizgusis pergamentinis popierius ir kitas blizgusis, skaidrus arba pusiau permatomas popierius

Žr. SS paaiškinimų 4806 pozicijų paaiškinimų dešimtąją ir vienuoliktąją pastraipas.

4808

Gofruotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (su priklijuotais plokščiais paviršiniais lakštais arba be jų), krepiniai, klostyti, įspaustiniai arba perforuoti, išskyrus popieriaus rūšis, aprašytas 4803 pozicijoje

4808 10 00

Gofruotas popierius ir kartonas, perforuoti arba neperforuoti

Žr. SS paaiškinimų 4808 pozicijos paaiškinimų 1 punktą.

4808 20 00

Maišinis kraftpopieris, krepinis arba klostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas

Žr. SS paaiškinimų 4808 pozicijos paaiškinimų 2, 3 ir 4 punktus.

4808 30 00

Kitas kraftpopieris, krepinis arba klostytas, įspaustinis arba neįspaustinis, perforuotas arba neperforuotas

Žr. SS paaiškinimų 4808 pozicijos paaiškinimų 2, 3 ir 4 punktus.

4808 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 4808 pozicijos paaiškinimų 2, 3 ir 4 punktus.

4809

Anglinis popierius (kalkė), savaiminio kopijavimo popierius ir kitas kopijavimo arba atspaudimo ritininis arba lakštinis popierius (įskaitant padengtą arba įmirkytą popierių, naudojamą kopijavimo aparatų matricoms arba ofsetinėms plokštėms), su atspaudais arba be atspaudų

4809 20 10 ir 4809 20 90

Savaiminio kopijavimo popierius

Žr. SS paaiškinimų 4816 pozicijų paaiškinimų A dalies 2 punktą. Tačiau šiose subpozicijose klasifikuojami produktai turi tenkinti šio skirsnio 8 pastaboje nurodytus išmatavimų kriterijus.

4809 90 10

Anglinis popierius (kalkė) arba panašus kopijavimo popierius

Žr. SS paaiškinimų 4816 pozicijų paaiškinimų A dalies 1 punktą. Tačiau šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai turi tenkinti šio skirsnio 8 pastaboje nurodytus išmatavimų kriterijus.

4809 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas kitas kopijavimo arba atspaudimo popierius, pavyzdžiui, karštų atspaudų popierius ir padengtas arba įmirkytas popierius, naudojamas kopijavimo aparatų matricoms arba ofsetinėms plokštėms. Tačiau šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai turi tenkinti šio skirsnio 8 pastaboje nurodytus išmatavimų kriterijus.

4810

Popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, dažytu ar nedažytu, dekoruotu ar nedekoruotu paviršiumi, su atspaudais arba be atspaudų, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius) lakštais

4810 13 20–4810 19 90

Popieriaus ir kartono rūšys, naudojamos rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams, kurių sudėtyje nėra pluoštų, gautų mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu, arba šie pluoštai sudaro ne daugiau kaip 10 % visų pluoštų masės

Žr. SS paaiškinimų 4810 13, 4810 14, 4810 19, 4810 22 ir 4810 29 subpozicijų paaiškinimus.

4810 22 10–4810 29 80

Popieriaus ir kartono rūšys, naudojamos rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams, kurių daugiau kaip 10 % visų pluoštų masės sudaro pluoštai, gauti mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu

Žr. SS paaiškinimų 4810 13, 4810 14, 4810 19, 4810 22 ir 4810 29 subpozicijų paaiškinimus.

4810 22 10 ir 4810 22 90

Lengvasis padengtas popierius

Žr. šio skirsnio 7 subpozicijų pastabą.

4810 92 10–4810 92 90

Daugiasluoksnis

Žr. SS paaiškinimų 4805 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2 punktą.

4811

Popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, įmirkyti, padengti, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba su atspaudais, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius), išskyrus prekes, aprašytas 4803, 4809 arba 4810 pozicijoje

Šioje pozicijoje klasifikuojamos tam tikros grindų dangos, netinkamos naudoti kaip sienų dangos, su popieriaus arba kartono pagrindu.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami gaminiai, tinkami naudoti kaip grindų ir sienų dangos (4823 pozicija).

4811 10 00

Dervuotas, bitumuotas arba asfaltuotas popierius ir kartonas

Šioje subpozicijoje klasifikuojami drėgmei atsparūs lakštai, sudaryti iš dviejų krepinio popieriaus lakštų, įmirkytų asfalte, ir tarp jų esančio plono aliuminio folijos lakšto.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos stogų plokštės, sudarytos iš kartono pagrindo, pilnai įvilkto arba iš abiejų pusių padengto asfaltu ar panašia medžiaga (6807 pozicija).

4811 51 00 ir 4811 59 00

Popierius ir kartonas, įmirkyti arba padengti plastikais (išskyrus adhezyvus)

Popierius ir kartonas, padengti arba aptraukti plastikais, klasifikuojami šioje subpozicijoje tik tada, jeigu plastiko storis yra ne didesnis negu pusė viso storio (žr. šio skirsnio 2 pastabos g punktą).

4811 60 00

Popierius ir kartonas, įmirkyti arba padengti vašku, parafinu, stearinu, alyva arba gliceroliu

Šioje subpozicijoje klasifikuojami parafinuotas popierius ir kartonas, skirti pieno, vaisių sulčių pakeliams arba diskų dėžutėms ir t. t. gaminti, vienoje pakelio pusėje turintys atspaudą arba iliustraciją, susijusią su viduje esančia preke.

4811 90 00

Kitas popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas vientisos formos popierius. Šios formos popierius susideda iš lakštų, dažniausiai suklostytų, arba tolygiais tarpais skersai perforuotų ritinių, taip sudarant seką formų, kurios gali būti atskirtos per perforacijos vietas. Popierius turi spausdintą medžiagą, kurią reikia užpildyti. Šie dirbiniai taip pat gali turėti šonines kreipiamąsias skylutes, dėl kurių juos galima naudoti greitos veikos spausdintuvuose ar skaičiavimo mašinose.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami dokumentų blankai su kopijų blankais (4820 40 10 subpozicija).

4814

Popieriniai apmušalai ir panašios sienų dangos; permatomos popierinės langų dangos

4814 10 00

Popierius iš pluoštų, grūdėtu paviršiumi („ingrain“)

Žr. šio skirsnio 9 pastabos a punkto ii papunktį ir SS paaiškinimų 4814 pozicijos paaiškinimų A dalies a punkto 2 papunktį.

4816

Anglinis popierius (kalkė), savaiminio kopijavimo popierius ir kitas kopijavimo arba atspaudimo popierius (išskyrus klasifikuojamus 4809 pozicijoje), popierinės kopijavimo aparatų matricos ir popierinės ofsetinės plokštės, supakuoti arba nesupakuoti dėžėse

4816 20 00

Savaiminio kopijavimo popierius

Žr. SS paaiškinimų 4816 pozicijos paaiškinimų A dalies 2 punktą. Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai negali būti šio skirsnio 8 pastaboje nurodytų išmatavimų (4809 pozicija).

4816 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 4816 pozicijos paaiškinimų A dalies 1 ir 3 punktus ir B dalies 1 punktą. Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai negali būti šio skirsnio 8 pastaboje nurodytų išmatavimų (4809 pozicija).

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos ofsetinės plokštės (žr. SS paaiškinimų 4816 pozicijos paaiškinimų B dalies 2 punkto antrąjį sakinį). Šiems produktams netaikomi jokie išmatavimų apribojimai.

4818

Tualetinis popierius ir panašus popierius, celiuliozinė vata arba celiuliozės pluoštų klodai, skirti naudoti buityje arba sanitarijos tikslams, susukti į ritinėlius, kurių plotis ne didesnis kaip 36 cm, arba supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą; nosinės, higieninės servetėlės, rankšluosčiai, staltiesės, stalo servetėlės, kūdikių vystyklai, tamponai, paklodės ir panašūs buitiniai, higieniniai arba ligoninėse naudojami dirbiniai, drabužiai ir drabužių priedai iš popieriaus plaušienos, popieriaus, celiuliozinės vatos arba celiuliozinių pluoštų klodų

4818 40 19

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kelnaičių įdėklai.

4818 40 90

Kūdikių vystyklai ir vystymo įklotai bei panašūs higieniniai dirbiniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai šlapimo nelaikantiems ir lovos įklotai neįgaliesiems.

4819

Dėžės, dėžutės, dėklai, krepšiai ir kitos pakavimo talpyklos iš popieriaus, kartono, celiuliozinės vatos arba celiuliozinių pluoštų klodų; dokumentų dėžės, laiškų dėtuvai ir panašūs dirbiniai iš popieriaus arba kartono, naudojami įstaigose, parduotuvėse arba turintys panašią paskirtį

4819 20 00

Sulankstomos dėžės, dėžutės ir dėklai iš negofruoto popieriaus arba kartono

Žr. SS paaiškinimų 4819 pozicijos paaiškinimų A dalies antrąją pastraipą.

4819 60 00

Dokumentų dėžės, laiškų dėklai, saugyklų dėžės ir panašūs dirbiniai, naudojami įstaigose, parduotuvėse arba turintys panašią paskirtį

Žr. SS paaiškinimų 4819 pozicijos paaiškinimų B dalį.

4820

Registravimo žurnalai, apskaitos knygos, užrašų knygelės, užsakymų knygos, kvitų knygelės, laiškinio popieriaus bloknotai, užrašų bloknotai, dienoraščiai ir panašūs dirbiniai, sąsiuviniai, biuvarai, segtuvai (su nuplėšiamais lapais arba kiti), aplankai, bylų viršeliai, įstaigų blankai su kopijų blankais, knygelės su įdėtomis kopijavimo kalkėmis ir kiti raštinės reikmenys iš popieriaus arba kartono; pavyzdžių arba kolekcijų albumai ir knygų viršeliai iš popieriaus arba kartono

4820 40 10 ir 4820 40 90

Dokumentų blankai su kopijų blankais, knygelės su įdėtomis kopijavimo kalkėmis

Žr. SS paaiškinimų 4820 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 4 ir 5 punktus.

4820 40 10

Vientisos formos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami vientisų formų rinkiniai, pagaminti iš vienas ant kito sudėtų tarpusavyje suspaustų, susegtų arba suklijuotų popieriaus juostelių, iš savaiminio kopijavimo popieriaus arba su įtarpuotais anglinio popieriaus (kalkės) lapais.

Taip pat žr. paaiškinimų 4811 90 00 subpozicijos paaiškinimus.

4823

Kitas popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, supjaustyti pagal nustatytus matmenis arba formą; kiti dirbiniai iš popieriaus plaušienos, popieriaus, kartono, celiuliozinės vatos arba celiuliozinių pluoštų klodų

4823 20 00

Filtravimo popierius ir kartonas

Žr. SS paaiškinimų 4823 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1 punktą.

4823 90 85

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 4823 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 3 ir 6–17 punktus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai, tinkami naudoti kaip grindų ir sienų dangos.

Šioje subpozicijoje tai pat klasifikuojamas kondensatorių popierius, kuris yra elektroizoliacinis popierius, naudojamas kondensatoriuose kaip dielektrikas. Jis yra ypač plonas (dažniausiai 0,006 mm –0,02 mm), ypatingai vienodo storio ir visai neakytas. Paprastai jis gaminamas iš natroninės arba sulfato plaušienos, ir kartais iš skudurų plaušienos. Kondensatorių popierius yra chemiškai neutralus, neturintis net mažiausių metalinių dalelių ir pasižymintis dideliu mechaniniu ir dielektriniu atsparumu (be dielektrinių nuostolių).

49 SKIRSNIS

SPAUSDINTOS KNYGOS, LAIKRAŠČIAI, REPRODUKCIJOS IR KITI POLIGRAFIJOS PRAMONĖS GAMINIAI; RANKRAŠČIAI, MAŠINRAŠČIAI IR BRĖŽINIAI

4901

Spausdintos knygos, brošiūros, lapeliai ir panašūs spaudiniai, tiek įrišti, tiek neįrišti

4901 99 00

Kiti

Žr. šio skirsnio 3 pastabą.

4905

Spausdinti visų rūšių žemėlapiai, hidrografijos arba panašios schemos, įskaitant atlasus, sieninius žemėlapius, topografinius planus ir gaublius

4905 10 00

Gaubliai

Žr. SS paaiškinimų 4905 pozicijos paaiškinimų paskutiniąją pastraipą prieš išimtis ir f punkto išimtis.

4905 91 00 ir 4905 99 00

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami reklaminės paskirties tikslūs topografiniai žemėlapiai, kuriuose yra arba nėra reklaminės medžiagos (pavyzdžiui, padangų arba automobilių gamintojų, naftos kompanijų ir t. t. išleisti kelių žemėlapiai).

4907 00

Neantspauduoti pašto, žyminiai (rinkliavos) ir panašūs einamosios arba naujos laidos ženklai, šalyje, kurioje jie turi arba turės jiems priskirtą nominalią vertę; markiruoti popieriaus dirbiniai; banknotai; čekių blankai; akcijos, sertifikatai, obligacijos ir panašūs vertybiniai popieriai

4907 00 10

Pašto, žyminiai (rinkliavos) ir panašūs ženklai

Žr. SS paaiškinimų 4907 pozicijos paaiškinimų A dalį.

4908

Atspaudžiamieji paveikslėliai (dekalkomanijos)

4908 10 00

Sustiklėjantys atspaudžiamieji paveikslėliai (dekalkomanijos)

Žr. SS paaiškinimų 4908 pozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą.

4911

Kiti spaudiniai, įskaitant spausdintus paveikslėlius ir fotografijas

4911 10 10 ir 4911 10 90

Prekybos reklaminė medžiaga, prekybos katalogai ir panašūs dirbiniai

Žr. SS paaiškinimų 4911 pozicijos paaiškinimų penktosios pastraipos 1 punktą.

4911 10 10

Prekybos katalogai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami leidiniai, aprašantys arba iliustruojantys produktus ir nurodantys kainą bei užsakymo numerį.

4911 91 00

Paveikslėliai, piešiniai ir fotografijos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, klasifikuojami 3703 pozicijoje, kurie buvo eksponuoti ir išryškinti.

Šioje subpozijoje taip pat klasifikuojamos meninės ekraninės nuotraukos (šilkografijos menas), net jeigu jos menininko pasirašytos bei sunumeruotos.

4911 99 00

Kiti

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami spausdiniai su viena arba keliomis magnetinėmis juostelėmis, pavyzdžiui, kelionės bilietai ir įsodinimo talonai (8523 21 00 subpozicija).

XI SKYRIUS

TEKSTILĖS MEDŽIAGOS IR TEKSTILĖS DIRBINIAI

Bendrosios nuostatos

1.

Kaip nurodyta SS paaiškinimuose (žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrųjų nuostatų Įžangos paskutiniąją pastraipą), XI skyrius yra padalintas į dvi dalis:

a)

pirmojoje dalyje (50–55 skirsniai) tekstilės dirbiniai yra grupuojami pagal tekstilės medžiagą, iš kurios jie yra pagaminti, o dirbiniai, sudaryti iš tekstilės medžiagų mišinio, klasifikuojami vadovaujantis šio skyriaus 2 pastaba;

b)

antrojoje dalyje (56–63 skirsniai), išskyrus 5809 00 00 ir 5902 pozicijas, skirsnio ar pozicijos lygmenyje neskirstoma pagal tekstilės medžiagas, iš kurių yra pagaminti dirbiniai. Tačiau daugelis Kombinuotosios nomenklatūros 56–63 skirsnių pozicijų yra suskirstytos pagal tekstilės medžiagų sudedamąsias dalis. Tokiais atvejais šiose subpozicijose turi būti klasifikuojama vadovaujantis šio skyriaus 2 subpozicijų pastabos nuostatomis.

2.

Šio skyriaus 2 subpozicijų pastaboje numatytos klasifikavimo taisyklės tekstilės dirbiniams, klasifikuojamiems 56–63 skirsnių pozicijose, kurių sudėtyje yra dvi ar daugiau tekstilės medžiagų. Šios prekės turi būti klasifikuojamos subpozicijoje, apimančioje prekes iš tos tekstilės medžiagos, kuri sudaro didesniąją masės dalį, kur reikia, atsižvelgiant į šio skyriaus 2 pastabos B dalies nuostatas.

Tai pat, taikant šią taisyklę, reikia atkreipti dėmesį į šio skyriaus 2 subpozicijų pastabos B dalies a–c punktų nuostatas.

3.

Gaires dėl šio skyriaus 2 pastabos aiškinimo galima rasti SS paaiškinimuose (žr., pavyzdžiui, šio skyriaus paaiškinimų Bendrųjų nuostatų I grupės A dalį).

Taikant 2 pastabą neatsižvelgiama į:

a)

kraštų siūlus, jei pastarieji nesudaro gatavo dirbinio esminės dalies, kaip, pavyzdžiui, tam tikrų audinių, naudojamų skėčiams arba šalikams, kraštai;

b)

audinyje esančius skiriamuosius siūlus, pažyminčius kirpimo vietą;

c)

siūlus („tikrieji“ siūlai), esančius audinio galuose, jeigu šie siūlai yra iš kitokios tekstilės medžiagos negu ta, iš kurios pagamintas pats audinys.

4.

Siūlams taikomų sąvokų „nebalinti“, „spalvoti“ ir „balinti“ ir audiniams taikomų sąvokų „nebalinti“, „balinti“, „dažyti“, „iš skirtingų spalvų siūlų“ ir „marginti“ apibrėžimus žr. šio skyriaus 1 subpozicijų pastabos a–h punktuose.

5.

Įvairių pynimo būdų aprašymus žr. SS paaiškinimų šio skyriaus paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų subpozicijų paaiškinimų I grupės C dalyje.

50 SKIRSNIS

ŠILKAS

5004 00

Šilko siūlai (išskyrus šilko atliekų verpalus), neskirti mažmeninei prekybai

5004 00 10

Nebalinti, plauti arba balinti

Nebalinti šilko siūlai sudaryti iš ne mažiau kaip vieno susuktų grège siūlų; jie dar nėra išvalyti (neišskirti klijai). Neišbalintuose šilko siūluose gali būti iki 30 % sericino (natūralių šilko klijų), o daugeliu atvejų jie vis dar yra natūralios, šiek tiek gelsvos spalvos. Nebalinti šilko siūlai paprastai toliau perdirbami, bet gali būti ir tiesiogiai panaudojami audinių gamyboje.

Plaunant nebalintus šilko siūlus jie išsivalo (pašalinami klijai), iš atskirų gijų pašalinamas sericinas, kuriuo jos yra padengtos. Tam dažniausiai naudojamas karštas muiluotas vanduo arba atskiestas kalio karbonato šarmas.

Vis dar išlikę natūralūs dažai suardomi balinant.

5005 00

Šilko atliekų verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5005 00 10

Nebalinti, plauti arba balinti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5004 00 10 subpozicijos paaiškinimai.

5007

Šilko arba šilko atliekų audiniai

5007 20 11–5007 20 71

Kiti audiniai, kurių sudėtyje esantis šilkas arba šilko atliekos, išskyrus šilko šukuotines pašukas, sudaro ne mažiau kaip 85 % masės

Žr. SS paaiškinimų 5007 20 subpozicijos paaiškinimus.

5007 20 11 ir 5007 20 19

Krepai

Šiose subpozicijose klasifikuojami audiniai, kurie paprastai yra lengvi ir kuriems gruoblėtą arba raukšlėtą paviršių suteikia naudojami krepiniai siūlai, t. y. labai sukrūs siūlai (paprastai nuo 2 000 iki 3 600 sūkių/m), turintys natūralų polinkį sudaryti kilpeles.

Šie siūlai gali būti naudojami metmenyse arba atauduose, arba abiejuose, vieni arba kombinuoti su lengvo sukrumo siūlais. Priešingo sukrumo siūlai yra dažnai kaitaliojami, t. y. po „S“ sukrumo siūlų eina „Z“ sukrumo siūlai, siekiant priešinga kryptimi pakreipti besiliečiančių siūlų sukrumo pobūdį ir taip subalansuoti išrangymą.

Šiose subpozicijose klasifikuojami tikrieji krepai, t. y. tie, kuriuose bent jau didžiąją dalį metmenų ar ataudų sudaro krepiniai siūlai. Labiausiai žinomi yra krepdešinas, marokenas, žoržetas, atlasas, „charmeuse“ krepas ir šifono krepai.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami audiniai, kurių tik viena pusė arba paviršiaus dalis (juostos, ruožai arba atraižos) yra krepuota.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami audiniai, kuriuose krepinė išvaizda gaunama kitais būdais, nenaudojant krepinių siūlų, pavyzdžiui, kai krepinę išvaizdą suteikia kombinuoti specialūs pynimo būdai (pavyzdžiui, „sable“) ir skirtingo dydžio bei sukrumo siūlai.

5007 20 21–5007 20 39

Eponžas, „habutai“, „honan“, „shantung“, „corah“ ir panašūs Tolimųjų Rytų audiniai, pagaminti tik iš šilko (nesumaišyto su šukuotinėmis pašukomis ar kitomis šilko atliekomis arba su kitomis tekstilės medžiagomis)

Šiose subpozicijose klasifikuojami audiniai, kurie pagal rūšį, audimą ir išvaizdą pasižymi skirtingomis individualiomis savybėmis.

Jie yra dažniausiai audžiami buitinėmis rankinėmis staklėmis paprastais pynimo būdais (drobiniu, ruoželiniu, satininiu) iš žaliavinio (nesusuktų) šilko gijų, kurios yra sudėtos jų nesusukus. Jų kraštai paprastai yra brokuoti. Jie yra perlenkiami piniginės principu: abu galai yra sudedami kartu per visą ilgį, kuris tuomet apvyniojamas apie juos. Kai kurios audinių rūšys (ypač iš Kinijos) kartais yra sulankstomos kitokiais būdais; vienas galas apačioje, kitas galas viršuje, o visas audinys sulankstomas armonikos principu, vieną jardą (0,91 m) medžiagos perlenkiant keturis kartus.

Tačiau jie gali būti sudėti skirtingai, pavyzdžiui, susukti.

Šiems audiniams priskiriami:

1.

habutai“; japoniški drobinio arba ruoželinio pynimo audiniai, išausti iš pirminių nesuktų siūlų. Sąvoka „habutai“ paprastai reiškia drobinio pynimo audinį, o „ruoželinis habutai“ – ruoželinio pynimo audinį.

Nebalinti šie audiniai palietus yra nelygūs (šiurkštūs) ir pilkšvai balto arba beveik balto atspalvio. Juos išplovus (pavyzdžiui, balinimo būdu), t. y. pašalinus šilko klijus, šie audiniai tampa balti arba beveik balti ir toliau neapdoroti gali būti naudojami dirbinių gamyboje.

Šių audinių balinimas paprastai užbaigiamas juos klijuojant ar užpildant, dėl ko audiniai tampa vienodesni, būna šviesesni ir sunkesni;

2.

eponžas; kiniški audiniai, pagal jų kilmės sritį vadinami shantung, honan, assan, antung, ninghai. Šie audiniai yra palyginti stori bei sunkesni negu pirmiau minėti japoniški audiniai. Nebalinti jie yra gelsvo arba rausvo atspalvio, o išplovus jie tampa panašios spalvos kaip nebalintas arba lengvai išplautas linas arba batistas. Jie gali būti su ranteliais arba be rantelių, rantelių pavidalą suteikia grogreninis pynimas (drobinis pynimas), naudojant skirtingo storio siūlus;

3.

Tasaro šilkas; audinys, kilęs iš šiaurės rytų Indijos, austas su laukinių šilkaverpių šilkinėmis gijomis. Sąvoka išplėsta, kad apimtų kiniškus audinius ir šiuo metu apima ir keliose Tolimųjų Rytų šalyse pagamintus panašių rūšių audinius iš šilko, kurį pagamina laukiniai šilkaverpiai, mintantys ąžuolo lapais;

4.

Corah“; audinys pagamintas Kalkutos srityje, labai panašus į japonišką „habutai“, bet skiriasi nuo jo, nes yra mažiau taisyklingas bei išaustas iš storesnių siūlų. Viena iš jo savybių yra per audinio kraštus pernertos juostelės.

5007 20 41

Ažūriniai audiniai

Ažūriniai audiniai yra tokie audiniai, kuriuose atstumai tarp atskirų ataudų siūlų ir atskirų metmenų siūlų yra ne mažesni kaip panaudotų siūlų skersmuo.

5007 20 61

Kurių plotis didesnis kaip 57 cm, bet ne didesnis kaip 75 cm

Šioje subpozicijoje klasifikuojami audiniai, kurie pagal savo plotį, yra naudojami kaklaraiščiams siūti.

51 SKIRSNIS

VILNA, ŠVELNIAVILNIŲ ARBA ŠIURKŠČIAVILNIŲ GYVŪNŲ PLAUKAI; AŠUTŲ VERPALAI IR AUDINIAI

5102

Nekaršti ir nešukuoti švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai

5102 11 00

Kašmyro (cashmere) ožkų

Žr. SS paaiškinimų 5102 11 subpozicijos paaiškinimus.

5103

Vilnos arba švelniavilnių ar šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų atliekos, įskaitant verpalų atliekas, bet neįskaitant išplaušintos žaliavos

5103 10 10

Nekarbonizuotos

Sąvokos „nekarbonizuotos“ aiškinimą žr. SS paaiškinimų 5101 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos B dalyje.

5103 10 90

Karbonizuotos

Sąvokos „karbonizuotos“ aiškinimą žr. SS paaiškinimų 5101 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos C dalyje.

5103 20 91

Nekarbonizuotos

Sąvokos „nekarbonizuotos“ aiškinimą žr. SS paaiškinimų 5101 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos B dalyje.

5103 20 99

Karbonizuotos

Sąvokos „nekarbonizuotos“ aiškinimą žr. SS paaiškinimų 5101 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos C dalyje.

5105

Sukaršta arba šukuota vilna ir švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai (įskaitant šukuotos vilnos gabalus)

5105 21 00

Šukuotos vilnos gabalai

Sąvokos „šukuotos vilnos gabalai“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 5105 pozicijos paaiškinimų septintojoje pastraipoje.

5105 31 00

Kašmyro (cashmere) ožkų

Žr. SS paaiškinimų 5102 11 subpozicijos paaiškinimus.

5106

Sukarštos vilnos verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5106 10 10

Nebalinti

Nebalinti vilnos verpalai yra verpalai, suverpti iš kruopščiai kelis kartus išvalytos vilnos. Jie nėra balinti, dažyti arba marginti ir todėl vis dar yra natūralios vilnos spalvos.

Taip pat žr. šio skyriaus 1 subpozicijų pastabos b punktą.

5106 20 10

Kurių sudėtyje vilna ir švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85 % masės

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik verpalai, kurių sudėtyje vilna ir švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85 % masės, kuriuose vilnos masė yra didesnė už švelniavilnių gyvūnų plaukų masę; priešingu atveju, verpalai yra klasifikuojami 5108 pozicijoje.

5106 20 91

Nebalinti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5106 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

5107

Šukuotos vilnos verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5107 10 10

Nebalinti

Žr. paaiškinimų 5106 10 10 subpozicijos paaiškinimus.

5107 20 10 ir 5107 20 30

Kurių sudėtyje vilna ir švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85 % masės

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik verpalai, kuriuose vilna ir švelniavilnių gyvūnų plaukai sudaro ne mažiau kaip 85 % masės, kuriuose vilnos masė yra didesnė už švelniavilnių gyvūnų plaukų masę; priešingu atveju, verpalai yra klasifikuojami 5108 pozicijoje.

5107 20 10

Nebalinti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5106 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

5107 20 51

Nebalinti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5106 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

5107 20 91

Nebalinti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5106 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

5108

Švelniavilnių gyvūnų plaukų (sukarštų arba šukuotų) verpalai, neskirti mažmeninei prekybai

5108 10 10

Nebalinti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5106 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

5108 20 10

Nebalinti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5106 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

52 SKIRSNIS

MEDVILNĖ

5201 00

Nekaršta ir nešukuota medvilnė

5201 00 10

Higroskopinta arba balinta

Higroskopinta medvilnė gali absorbuoti palyginti didelį kiekį drėgmės.

Balinta medvilnė yra medvilnė, iš kurios oksidacijos arba dezoksidacijos būdu naudojant įvairius chemikalus pašalinamos pašalinės spalvotos medžiagos, kurių neįmanoma pašalinti kitu būdu.

5208

Medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85 % masės ir kurių m2 masė ne didesnė kaip 200 g

5208 11 10

Audiniai, naudojami bandažų, tvarsliavos ir medicininės marlės gamybai

Tai ploni kaip marlė drobinio pynimo audiniai, paprastai išretėjantys. Jie audžiami iš pirminių siūlų, o jų 1 cm2 yra mažiau kaip 28 siūlai.

5208 21 10

Audiniai, naudojami bandažų, tvarsliavos ir medicininės marlės gamybai

Žr. paaiškinimų 5208 11 10 subpozicijos paaiškinimus.

5209

Medvilniniai audiniai, kurių sudėtyje medvilnė sudaro ne mažiau kaip 85 % masės ir kurių m2 masė didesnė kaip 200 g

5209 42 00

Džinsinis audinys

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą ir SS paaiškinimų šio skyriaus paaiškinimų Bendrųjų nuostatų I grupės C dalies subpozicijos paaiškinimus.

5211

Medvilniniai audiniai, kurių m2 masė didesnė kaip 200 g ir kurių sudėtyje medvilnė sudaro mažiau kaip 85 % masės ir yra maišyta daugiausia arba vien tik su cheminiais pluoštais

5211 42 00

Džinsinis audinys

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą ir SS paaiškinimų šio skyriaus paaiškinimų Bendrųjų nuostatų I grupės C dalies subpozicijos paaiškinimus.

5211 49 10

Žakardiniai audiniai

Žakardiniai audiniai yra tokie audiniai, kurių struktūra gaunama pakeliant atskirus metmenų siūlus. Tokiu būdu gaunami labai įvairūs sudėtingi raštai. Žakardiniai audiniai daugiausia naudojami apmušalams, čiužinių apvalkalams bei užuolaidoms.

53 SKIRSNIS

KITI AUGALINIAI TEKSTILĖS PLUOŠTAI; POPIERINIAI VERPALAI IR POPIERINIŲ VERPALŲ AUDINIAI

5308

Kitų augalinių tekstilės pluoštų verpalai; popieriniai verpalai

5308 10 00

Kokoso pluošto (plaušų) verpalai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik vieno ar dviejų siūlų kokoso pluošto (plaušų) verpalai. Iš trijų ar daugiau siūlų sudaryti kokoso pluošto (plaušų) verpalai klasifikuojami 5607 pozicijoje, kaip nurodyta šio skyriaus 3 pastabos A dalies d punkte.

54 SKIRSNIS

CHEMINĖS GIJOS; JUOSTELĖS IR PANAŠŪS DIRBINIAI IŠ CHEMINIŲ TEKSTILĖS MEDŽIAGŲ

Bendrosios nuostatos

Sąvokos „labai atsparūs tempimui siūlai“ apibrėžimą žr. šio skyriaus 6 pastaboje.

Elastomeriniai siūlai yra apibrėžti šio skyriaus 13 pastaboje.

5401

Siuvimo siūlai iš cheminių gijų, skirti arba neskirti mažmeninei prekybai

5401 10 12 ir 5401 10 14

Šerdinės sandaros siūlai

Šiose subpozicijose klasifikuojami šerdinės sandaros siūlai yra siuvimo siūlai, sudaryti iš kelių kartu susuktų siūlų; kiekvienas siūlas sudarytas iš sintetinės gijos, apsuktos nevientisais natūraliais, sintetiniais arba dirbtiniais tekstilės pluoštais.

Pagal jų panaudojimą, šie siūlai yra tvirti šerdinės sandaros siūlai, t. y. siūlai, turintys neelastinę šerdį.

Kadangi šie siūlai yra mišrūs siūlai, jie klasifikuojami šiose subpozicijose tik tada, kai gijų dalis sudaro didesnę masės dalį (žr. šio skyriaus 2 pastabą). Tai būdinga šerdinės sandaros siūlams.

Antra vertus, šiose subpozicijose neklasifikuojami minkšti šerdinės sandaros siūlai, kurių šerdis yra iš elastomerinių siūlų. Šių siūlų masė paprastai ne didesnė kaip 20 % (klasifikuojama pagal šio skyriaus 2 pastabą).

Be to, šiose subpozicijose neklasifikuojami gaminiai, sudaryti iš elastomerinių siūlų šerdies, apvytos gatavais siūlais, susuktais spirale (5606 00 91 subpozicija).

5401 10 16

Tekstūruotieji siūlai

Žr. SS paaiškinimų 5402 31–5402 39 subpozicijų paaiškinimus.

5402

Sintetiniai gijiniai siūlai (išskyrus siuvimo siūlus), neskirti mažmeninei prekybai, įskaitant sintetinius vienagijus siūlus, kurių ilginis tankis mažesnis kaip 67 deciteksai

5402 31 00–5402 39 00

Tekstūruotieji siūlai

Žr. SS paaiškinimų 5402 31–5402 39 subpozicijų paaiškinimus.

5402 46 00

Kiti, iš poliesterių, iš dalies orientuoti

Žr. SS paaiškinimų 5402 46 subpozicijos paaiškinimus.

5404

Sintetiniai vienagijai siūlai, kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 67 decitekso, o bet kuris skerspjūvio matmuo ne didesnis kaip 1 mm; juostelės ir panašūs dirbiniai (pavyzdžiui, dirbtiniai šiaudeliai) iš sintetinių tekstilės medžiagų, kurių matomasis plotis ne didesnis kaip 5 mm

Vienagijų siūlų ir kitų šiai pozicijai priskiriamų produktų aprašymą galima rasti SS paaiškinimų 5404 pozicijos paaiškinimuose.

5404 11 00–5404 19 00

Vienagijai siūlai

Šiose subpozicijose klasifikuojami sintetiniai vienagijai siūlai, naudojami šepečiams gaminti, sukarpyti reikiamo ilgio atkarpomis išskleistais galais („fleurees“).

Šiose subpozicijose neklasifikuojami antriniai arba daugiasukiai siūlai, gauti sudėjus ir susukus šioje subpozicijoje klasifikuojamus sintetinius vienagijus siūlus, kurie atitinkamai klasifikuojami 5401, 5402, 5406 arba 5607 pozicijoje. Tačiau nepriklausomai nuo jų skerspjūvio matmens, šioje subpozicijoje klasifikuojami vienagijai siūlai niekada nelaikomi 5607 pozicijoje klasifikuojamomis „virvėmis, virvelėmis, lynais ir trosais“.

Toliau pateikiama lentelė, apibendrinanti sintetinių vienagijų siūlų, juostelių ir panašių dirbinių klasifikavimą atsižvelgiant į jų skerspjūvio matmenį (arba plotį):

Image

5404 90 11

Dekoratyvinės juostelės, naudojamos pakavimui

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 3920 20 71 subpozicijos paaiškinimai, bet šiai subpozicijai priskiriamos dekoratyvinės juostelės matomasis plotis ne didesnis kaip 5 mm.

5405 00 00

Dirbtiniai vienagijai siūlai, kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 67 decitekso, o bet kuris skerspjūvio matmuo ne didesnis kaip 1 mm; juostelės ir panašūs dirbiniai (pavyzdžiui, dirbtiniai šiaudeliai) iš dirbtinių tekstilės medžiagų, kurių matomasis plotis ne didesnis kaip 5 mm

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5404 pozicijos paaiškinimai.

5408

Audiniai iš dirbtinių gijinių siūlų, įskaitant audinius iš medžiagų, klasifikuojamų 5405 pozicijoje

5408 22 10

Kurių plotis didesnis kaip 135 cm, bet ne didesnis kaip 155 cm, drobinio, ruoželinio, kryžminio ruoželinio arba atlasinio pynimo

Sąvokų „drobinis pynimas“, „ruoželinis pynimas“ ir „kryžminis ruoželinis pynimas“ apibrėžimus žr. SS paaiškinimų šio skyriaus paaiškinimų Bendrųjų nuostatų I grupės C dalies subpozicijų paaiškinimuose.

Atlasiniame pynime, susikirtimo taškai yra išbarstyti taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Tokiu būdu gaunamas lygus, blizgantis paviršius. Atlasas turi būti mažiausiai penkianyčio pynimo.

Toliau pateikiama pynimo schema:

 

Image

5408 23 10

Žakardiniai audiniai, kurių plotis didesnis kaip 115 cm, bet mažesnis kaip 140 cm, o m2 masė didesnė kaip 250 g

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5211 49 10 subpozicijos paaiškinimai.

55 SKIRSNIS

CHEMINIAI KUOKŠTELINIAI PLUOŠTAI

5516

Dirbtinių kuokštelinių pluoštų audiniai

5516 23 10

Žakardiniai audiniai, kurių plotis ne mažesnis kaip 140 cm (tikai, naudojami čiužinių apvalkalams)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5211 49 10 subpozicijos paaiškinimai.

56 SKIRSNIS

VATA, VELTINYS IR NEAUSTINĖS MEDŽIAGOS; SPECIALIEJI SIŪLAI; VIRVĖS, VIRVELĖS, LYNAI IR TROSAI BEI JŲ DIRBINIAI

Bendrosios nuostatos

Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo pozicijose žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

5601

Vata iš tekstilės medžiagų ir jos dirbiniai; tekstilės plaušeliai, kurių ilgis ne didesnis kaip 5 mm (flock), tekstilės dulkės ir gumuliukai

5601 10 10 ir 5601 10 90

Higieniniai paketai ir tamponai, kūdikių vystyklai, vystyklų įklotai ir panašūs sanitariniai vatos dirbiniai

Žr. SS paaiškinimų 5601 pozicijos paaiškinimų A dalies 2 punktą.

5601 21 10–5601 29 00

Vata; kiti vatos dirbiniai

Šiose subpozicijose klasifikuojami krapštukai, mediniai, plastikiniai arba sukto popieriaus pagaliukai, viename arba abiejuose galuose turintys vatos gumulėlį, kurie naudojami ausims, nosiai, nagams ir t. t. valyti, tepti antiseptikus arba odos losjonus ir kosmetikoje.

5601 21 10

Higroskopiška

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 5201 00 10 subpozicijos paaiškinimų sąvokos „higroskopiška“ paaiškinimai.

5601 30 00

Tekstilės pūkai, dulkės ir gumuliukai

Žr. SS paaiškinimų 5601 pozicijos paaiškinimų B ir C dalis.

5602

Veltinys, įmirkytas arba neįmirkytas, aptrauktas arba neaptrauktas, padengtas arba nepadengtas, laminuotasis arba nelaminuotasis

5602 10 11 ir 5602 10 19

Smaigstytinis veltinys

Žr. SS paaiškinimų 5602 pozicijos paaiškinimų ketvirtąją pastraipą.

5602 10 31–5602 10 39

Medžiagos, sudarytos iš tekstilės pluoštų klojinio, sutvirtinto kilpiniu dygsniavimu

Žr. SS paaiškinimų 5602 pozicijos paaiškinimų septintą pastraipą.

5606 00

Apvytiniai siūlai, apvytosios juostelės arba panašūs dirbiniai, klasifikuojami 5404 arba 5405 pozicijoje (išskyrus klasifikuojamus 5605 pozicijoje ir apvytinius ašutų verpalus); šeniliniai siūlai (įskaitant plaušelių šenilinius (flock chenille) siūlus); apskritai megztieji – kilpoti siūlai (loop wale-yarn)

5606 00 91

Apvytiniai siūlai

Apvytinių siūlų šerdis taip pat gali būti iš elastomerinio siūlo (žr. šio skyriaus 1 subpozicijų pastabos a punktą).

57 SKIRSNIS

KILIMAI IR KITA TEKSTILINĖ GRINDŲ DANGA

Bendrosios nuostatos

Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo pozicijose žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

5701

Rištiniai kilimai ir kita rištinė tekstilinė grindų danga, gatava arba negatava

SS paaiškinimų 5701 pozicijos paaiškinimuose aprašyti parengiamieji ir baigiamieji rištinių kilimų, kiliminių dangų ir kilimėlių gamybos etapai, kuriuos sudaro kelių ataudų siūlų paprastasis pynimas su metmenų siūlais taip, kad kilimo galai būtų prilaikomi. Šie austi galai kartais gali būti pagaminti pridėjus kraštus.

Baigiant gaminti kilimą, metmenys kerpami tam tikru atstumu nuo kilimo galų. Tokiu būdu gaunami kutai, sudaryti iš laisvų metmenų galų. Geros kokybės kilimų kutai kartais yra suskirstomi į pluoštelius, kurie surišami mazgais, nustumiant mazgus kuo arčiau austosios dalies tam, kad ataudų siūlai neišslystų iš kutų. Kilimai taip pat gali būti su pridėtais kutais, kurie nėra pagaminti iš paties kilimo metmenų.

Daugelio kilimų rašto foną galima atskirti nuo kraštų rėmelio. Kraštas suteikia fonui rėmus ir jungia kilimo kraštus ir galus.

Rankų darbo stačiakampio formos kilimų kraštai retai būna tiksliai lygiagretūs. Jeigu kontūro linija nėra labai sudėtinga, kilimo matmenys matuojami pagal vidurio liniją, būtent tiesia linija, jungiant priešingų kraštų vidurį.

Skaičiuojant kiekvieno kilimo plotą, neatsižvelgiama į kvadratinio decimetro skaičius po kablelio.

5702

Austiniai kilimai ir kita austinė tekstilinė grindų danga, nesiūtinė ir neklijuotinė, gatava arba negatava, įskaitant „Kelem“, „Schumacks“, „Karamanie“ ir panašius rankomis austus kilimėlius

5702 10 00

Kelem“, „Schumacks“, „Karamanie“ ir panašūs rankomis austi kilimėliai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tvirtos rankomis austos medžiagos. Paprastai jos būna įvairiaspalvės, lygaus paviršiaus be kilpelių ar pūkelių. Kai kuriose yra išilginiai tarpai tarp metmenų siūlų, sudarantys tarpą tarp skirtingų spalvų ataudų siūlų.

Šios medžiagos naudojamos grindims bei sofoms užkloti, pakabinti ant sienos arba portjeroms.

Jos yra egzotinės medžiagos, daugiausia kilusios iš Viduriniųjų Rytų ir gali būti rietime, nors paprastai gaminamos dydžiais, pritaikytais naudoti, apsiūtos, su kutais arba susiūtais kraštais arba kitaip pagamintos.

58 SKIRSNIS

SPECIALIEJI AUDINIAI; SIŪTINIAI PŪKINIAI TEKSTILĖS GAMINIAI; NĖRINIAI; GOBELENAI; APSIUVAI; SIUVINĖJIMAI

Bendrosios nuostatos

Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo pozicijose žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

5801

Pūkiniai audiniai ir šeniliniai audiniai, išskyrus audinius, klasifikuojamus 5802 arba 5806 pozicijoje

Nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo reikia pažymėti, kad klasifikuojant šenilinius audinius atsižvelgiama tik į tekstilės medžiagas, sudarančias šeninilių siūlų pūką.

Tam tikrais atvejais mezgimo mašinomis pagamintos aksomo arba pliušo imitacijos klasifikuojamos 5907 00 subpozicijoje arba 60 skirsnyje.

5801 21 00–5801 26 00

Iš medvilnės

Žr. SS paaiškinimų 5801 22 ir 5801 31 subpozicijų paaiškinimus.

5804

Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos, išskyrus austas, megztas arba nertas medžiagas; nėriniai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais, išskyrus medžiagas, klasifikuojamas 6002–6006 pozicijose

5804 10 11–5804 10 90

Tiulis ir kitos tinklinės medžiagos

Žr. SS paaiškinimų 5804 pozicijos paaiškinimų I grupę.

Mezgimo mašinomis (pavyzdžiui, Raschel mašina) pagaminta tiulio imitacija klasifikuojama 60 skirsnyje.

5804 10 11 ir 5804 10 19

Lygios

Šiose subpozicijose klasifikuojama lygūs tiuliai ir kitos tinklinės medžiagos, kurių visame paviršiuje yra tos pačios formos ir dydžio taisyklingų akučių eilės, be jokių raštų ar užpildytų akučių. Taikant šį apibrėžimą, neatsižvelgiama į mažas tuščias vietas, kurios atsiranda formuojant tokias akutes.

5804 21 10–5804 29 90

Mechaniniu būdu pagaminti nėriniai

Žr. SS paaiškinimų 5804 pozicijos paaiškinimų II grupę.

Dėl rankomis nertų nėrinių ir mechaninių būdu pagamintų nėrinių skirtumų žr. SS paaiškinimų 5804 21, 5804 29 ir 5804 30 subpozicijų paaiškinimus.

Reikia atkreipti dėmesį, kad megztos medžiagos, kurios labai panašios į nėrinius ir faktiškai prekyboje parduodamos kaip nėriniai, neklasifikuojamos 5804 pozicijoje. Tokios medžiagos yra gaminamos Raschel mašinomis ir gali būti atpažįstamos pagal tai, kad tinklinis dirbinys yra gaminamas kryžiuojant akutes, panašiai kaip mezgant metmenis, bet nenaudojant ataudų siūlų ir metmenų siūlų.

Užpildant dirbinio rašto vietas naudojami siūlai įveriami į tinklinio audinio mažų šešiakampių kraštus sudarančias akutes, kur jie tvirtinami siuvant juos grandinėle. Todėl tinklinis audinys nesibaigia, kur prasideda piešinys; priešingai, jis tampa pagrindu (ne visada taip būna mechaniniu būdu nertuose nėriniuose).

SS paaiškinimų 5804 21, 5804 29 ir 5804 30 subpozicijų paaiškinimuose nurodyti požymiai, kurie leidžia atpažinti mechaniniu būdu nertus nėrinius, kurie taikomi ir Raschel mašinomis pagamintiems nėriniams: akutės arba akučių dalys išlieka audinį sukarpius į juosteles, ištraukus piešinio siūlus, mechaniškai taisant defektus ir t. t.

Vis dėlto klasifikavimo tikslais, Raschel mašina pagamintos medžiagos yra laikomos nertomis ir turi būti klasifikuojamos 60 skirsnyje.

Medžiagos, imituojančios nėrinius (gipiūras), pagamintos tuo pačiu būdu kaip ir cheminiu būdu atlikti siuvinėjimai, nelaikomi mašinomis pagamintais nėriniais ir klasifikuojami 5810 pozicijoje.

5806

Siaurieji audiniai, išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 5807 pozicijoje; juostelės, kurias sudaro tik metmenys be ataudų, surišti adhezyvais (bolducs)

5806 20 00

Kiti audiniai, kurių sudėtyje elastomeriniai siūlai arba guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės

Sąvokos „elastomeriniai siūlai“ apibrėžimą žr. šio skyriaus 1 subpozicijų pastabos a punkte.

5806 32 10

Su tikraisiais (išaustais) kraštais

Siaurieji audiniai su tikraisiais (išaustais) kraštais yra tie, kurie susideda iš metmenų bei ataudų, kurių du išilginiai kraštai suformuoti sukant ataudų siūlus. Kai siūlas tęsiasi nenutrūkdamas, audinys neyra.

5806 40 00

Juostelės, kurias sudaro tik metmenys be ataudų, surišti adhezyvais (bolducs)

Žr. SS paaiškinimų 5806 pozicijos paaiškinimų B dalį.

5810

Siuvinėjimai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais

5810 10 10 ir 5810 10 90

Siuvinėjimai be matomo pagrindo

Žr. SS paaiškinimų 5810 10 subpozicijos paaiškinimus.

59 SKIRSNIS

ĮMIRKYTI, APTRAUKTI, PADENGTI ARBA LAMINUOTI TEKSTILĖS GAMINIAI; TEKSTILĖS DIRBINIAI, NAUDOJAMI PRAMONĖJE

Bendrosios nuostatos

Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo pozicijose žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

5911

Techninės paskirties tekstilės gaminiai ir dirbiniai, nurodyti šio skirsnio 7 pastaboje

Šioje pozicijoje klasifikuojami SS paaiškinimų 5911 pozicijos paaiškinimuose apibrėžti tekstilės gaminiai, rietime arba sukarpyti, kaip nurodyta šio skirsnio 7 pastabos a punkte, ir taip pat tekstilės dirbiniai (išskyrus klasifikuojamus 5908 00 00–5910 00 00 pozicijose), iškirpti numatyto dydžio, išskyrus stačiakampio formą, gabalais, sujungti ar kitaip pagaminti, turintys techninę paskirtį, pagaminti iš pirmiau minėtų gaminių rietime arba iš kitų tekstilės gaminių.

Dėl sąvokos „tekstilės gaminiai“ taikymo žr. šio skirsnio 1 pastabą.

5911 10 00

Tekstilės gaminiai, veltinys ir audiniai su veltinio pamušalu, aptraukti, padengti arba laminuoti guma, oda arba kita medžiaga; tinkami naudoti karštuvų apmušalams, ir panašios medžiagos, turinčios kitą techninę paskirtį, įskaitant siauruosius gaminius, pagamintus iš aksomo, įmirkyto guma, skirtus audimo velenų (metmenų velenų) (weaving spindles, weaving beams) dangoms

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai turi būti rietime arba sukarpyti reikiamo ilgio atkarpomis ar stačiakampio formos gabalais; jei jie yra kitokio pavidalo, tai klasifikuojami 5911 90 10 arba 5911 90 90 subpozicijoje.

Sąvoka „panašios medžiagos, turinčios kitą techninę paskirtį“ reiškia tik tekstilės gaminius, veltinius bei audinius su veltinio pamušalu, sujungtus su kitomis medžiagomis (pavyzdžiui, guma, oda), kaip nurodyta subpozicijos pavadinime. Šiems gaminiams priklauso marginimo kerza, skirta rotaciniams cilindrams uždengti, sujungta su guma, kurios m2 masė ne didesnė kaip 1 500 g (nepriklausomai nuo tekstilės medžiagos bei gumos santykio), arba kurios m2 masė didesnė kaip 1 500 g ir kurių sudėtyje tekstilės medžiaga sudaro daugiau kaip 50 % masės. Audiniai (kerza), kurių m2 masė didesnė kaip 1 500 g ir kurių sudėtyje guma sudaro ne mažiau kaip 50 % masės, klasifikuojami 4008 pozicijoje.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami pavarų diržams ar konvejerių juostoms gaminti naudojamas beltingas, kurį sudaro viena ar daugiau plokščio audimo juostų iš pynimo medžiagų, įterptų tarp dviejų poliamidininio audinio juostų, kuriame juostos iš pynimo medžiagų naudojamos tik sutvirtinimui, visos juostos suklijuotos adhezyvais jas veikiant termiškai, kurio (beltingo) storis yra mažesnis kaip 3 mm, neapibrėžto ilgio arba sukarpytas reikiamo ilgio atkarpomis. Šios rūšies beltingas, kurio storis didesnis kaip 3 mm, begalinis (sujungtais galais), arba su tvirtinimo įtaisais, klasifikuojamas 5910 00 00 pozicijoje.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami viengubų metmenų ir ataudų tekstilės gaminiai, padengti plastiku (5903 pozicija) arba guma (4008 arba 5906 pozicija).

5911 20 00

Sietų audiniai, gatavi arba negatavi

Žr. SS paaiškinimų 5911 pozicijos paaiškinimų A dalies 2 punktą.

Šie gaminiai gali būti rietime arba pagaminti pagal numatytą paskirtį (pavyzdžiui, iškirpti numatytos formos gabalais, apsiūti juostele, su pritaisytomis metalinėmis kilpelėmis).

Kai negatavi sietų audiniai yra rietime, jie turi būti neištrinamai pažymėti taip, kad būtų neabejotinai įrodyta, kad prekės yra skirtos sijojimui arba skirtos naudoti pramonėje panašioms reikmėms:

Žymė – stačiakampis ir jo įstrižainės, turi būti pažymėta tolygiais atstumais pagal abu medžiagos pakraščius – nekliudant audinio krašto taip, kad atstumas tarp dviejų iš eilės žymų, matuojamas tarp gretimų stačiakampio galų, yra ne didesnis už vieną metrą, o viename pakraštyje žymos yra išdėstytos taip, kad būtų per vidurį tarp kito pakraščio žymų (kiekvienos žymos centras turi būti vienodai nutolęs nuo priešingame krašte dviejų arčiausiai esančių žymų vidurio).

 

Stačiakampio kraštų linijų storis yra 5 mm, o įstrižainių storis – 7 mm. Stačiakampis, matuojamas nuo išorinio linijų krašto, yra bent 8 cm ilgio bei 5 cm pločio.

Žymos turi būti vienos spalvos, kuri išsiskirtų iš gaminio spalvos ir būtų neištrinama.

Kiekviena žyma dedama taip, kad stačiakampio ilgosios kraštinės būtų lygiagrečios gaminio metmenims (žr. eskizą toliau):

Image

Muitinės įstaigos gali pripažinti ir kitas žymas, kurios neabejotinai įrodo, kad prekės yra skirtos naudoti pramonėje, pavyzdžiui, sijojimui, filtravimui ir t. t., o ne drabužiams arba panašioms reikmėms.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami rėmeliai fotografiniam marginimui, kurie sudaryti iš audiniu aptraukto pagrindo (5911 90 90 subpozicija), rankiniai sietai ir rankiniai rėčiai (9604 00 00 pozicija).

5911 90 10 ir 5911 90 90

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami tekstilės gaminiai, išvardyti SS paaiškinimų 5911 pozicijos paaiškinimų A dalyje, išskyrus tekstilės gaminius, nurodytus 5911 10 00, 5911 20 00 ir 5911 40 00 subpozicijose, bei dirbiniai, nurodyti SS paaiškinimų 5911 pozicijos paaiškinimų B dalyje, išskyrus gatavus sietų audinius, klasifikuojamus 5911 20 00 subpozicijoje bei dirbinius, klasifikuojamus 5911 31 11–5911 32 90 subpozicijose.

Dėl dirbinių, pagamintų iš sujungtų vienagijų siūlų spiralių, kurie panaudojami panašiai kaip tekstilės audiniai ir veltinys popieriaus gamybos ar panašios paskirties mašinose, žr. SS paaiškinimų 5911 90 subpozicijos paaiškinimus.

60 SKIRSNIS

MEGZTINĖS ARBA NERTINĖS MEDŽIAGOS

Bendrosios nuostatos

Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo pozicijose žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

6002

Megztinės arba nertinės medžiagos, kurių plotis ne didesnis kaip 30 cm ir kurių sudėtyje elastomeriniai siūlai arba guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, išskyrus klasifikuojamas 6001 pozicijoje

Sąvokos „elastomeriniai siūlai“ apibrėžimą žr. šio skyriaus 13 pastaboje.

6003

Megztinės arba nertinės medžiagos, kurių plotis ne didesnis kaip 30 cm, išskyrus klasifikuojamas 6001 arba 6002 pozicijoje

6003 30 10

Raschel nėriniai

Raschel nėriniai yra nėrinių tipo raštuota megztinė medžiaga, pagaminta žakardine Raschel mašina. Raštuotosios dalies ir pagrindo medžiagos tankis gali skirtis. Tankio pasikeitimas medžiagos raštui gali suteikti šešėlio ir reljefinį efektą.

6004

Megztinės arba nertinės medžiagos, kurių plotis didesnis kaip 30 cm ir kurių sudėtyje elastomeriniai siūlai arba guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, išskyrus klasifikuojamas 6001 pozicijoje

Sąvokos „elastomeriniai siūlai“ apibrėžimą žr. šio skyriaus 13 pastaboje.

6005

Metmeninio mezgimo medžiagos (įskaitant megztas galionų mezgimo mašinomis), išskyrus klasifikuojamas 6001–6004 pozicijose

Metmeninio mezgimo medžiagos yra medžiagos, pagamintos metmeninio mezgimo mašinomis, Raschel mašinomis arba krošetinėmis galionų mašinomis. Skirtingai nuo ataudų mezgimo, jos mezgamos kaitaliojant tarpusavyje metmenų siūlus kilpelėmis. Metmeninį mezgimą sudaro viena ar daugiau siūlų sistemų, einančių išilgai medžiagos. Gretimi siūlai persipina ir tuo pat metu sudaro kilpas (daugiasiūlis metodas) (taip pat žr. šio skirsnio SS paaiškinimų Bendrųjų nuostatų A dalies II grupę).

Krošetinė galionų mašina priklauso metmeninio mezgimo mašinų grupei. Ja dirbama su išilgine metmenų sistema ir su horizontaliais ataudų siūlais. Krošetinėmis galionų mašinomis dažniausiai mezgamos juostos, skirtos aprangai (elastinės liemens ir kojų juostos, juostelės, skirtos vardui užrašyti, perpetukai, antpečiai, apkraštavimo juostelės, galvos juostos, užtrauktukų juostelės) ir dekoratyviniai kaspinai, skirti užuolaidoms bei pagalvėms papuošti.

6005 31 50

Raschel nėriniai, išskyrus skirtus užuolaidoms arba tinklines užuolaidines medžiagas

Žr. paaiškinimų 6003 30 10 subpozicijos paaiškinimus.

6005 32 50

Raschel nėriniai, išskyrus skirtus užuolaidoms arba tinklines užuolaidines medžiagas

Žr. paaiškinimų 6003 30 10 subpozicijos paaiškinimus.

6005 33 50

Raschel nėriniai, išskyrus skirtus užuolaidoms arba tinklines užuolaidines medžiagas

Žr. paaiškinimų 6003 30 10 subpozicijos paaiškinimus.

6005 34 50

Raschel nėriniai, išskyrus skirtus užuolaidoms arba tinklines užuolaidines medžiagas

Žr. paaiškinimų 6003 30 10 subpozicijos paaiškinimus.

61 SKIRSNIS

MEGZTI ARBA NERTI DRABUŽIAI IR JŲ PRIEDAI

Bendrosios nuostatos

1.

Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo pozicijose žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

2.

Dėl drabužių, pateikiamų mažmeninei prekybai skirtų rinkinių pavidalu, klasifikavimo, žr. šio skyriaus 14 pastabą.

3.

Kai 6103 arba 6104 pozicijoje klasifikuojamų kostiumo ar ansamblio viena iš sudedamųjų dalių turi apsiuvus ar apdailą, kurių nėra ant kitos dalies ar dalių, visi šie drabužiai klasifikuojami kaip kostiumai ar ansambliai, jei šie apsiuvai ar apdaila yra nežymūs ir yra ant vienos ar kelių drabužio vietų (pavyzdžiui, ant apykaklės ir rankogalių arba atlapų ir kišenių).

Tačiau, kai ši apdaila gauta mezgant drabužį, klasifikuoti šių drabužių kaip kostiumus arba ansamblius negalima, išskyrus tuos atvejus, kai apdaila yra emblema ar kitas panašus simbolis.

4.

Drabužiai, dengiantys viršutinę kūno dalį, kitaip negu drabužiai, dengiantys apatinę kūno dalį, ir drabužiai, dengiantys visą kūną (pavyzdžiui, paltai, suknelės), yra drabužiai, kurie:

pagal savo objektyvias savybes (stilių, sukirpimą ir t. t.) yra skirti dėvėti kaip, pavyzdžiui, striukės su gobtuvais, (kostiumo) švarkai ir ansamblių viršutinės dalys, marškiniai ir palaidinukės, viršutinės pižamų dalys, puloveriai, susagstomi megztiniai ir liemenės, viršutinės slidinėjimo kostiumų dalys ir t. t. (Jeigu nenurodyta kitaip, šie drabužiai nebūtinai turi visiškai dengti viršutinę kūno dalį.); ir

nedengia žemiau šlaunų vidurio. Vis dėlto, daugiausia dėl mados reikalavimų, kai kurios tokių drabužių dalys gali siekti ir žemiau šlaunų vidurio (pavyzdžiui, stilingi ir madingi kutai, taip pat frakų tradicinė apatinė dalis), tačiau neturi didelės reikšmės drabužio ilgiui, kadangi nekeičia jo pagrindinės paskirties, kuri yra dengti viršutinę kūno dalį.

6101

Vyriški arba berniukų paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių, striukės su gobtuvais (įskaitant slidinėjimo striukes), neperpučiamos striukės (wind-cheaters, wind-jackets) ir panašūs megzti arba nerti dirbiniai, išskyrus klasifikuojamus 6103 pozicijoje

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6201 91 00–6201 99 00 subpozicijų paaiškinimai.

6101 20 10

Paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Viena iš „paltų ir panašių dirbinių“ savybių yra ta, kad juos dėvint, jie turi dengti kūną ne mažiau kaip iki šlaunų vidurio.

 

Paprastai vyriškų drabužių (išskyrus berniukų) standartinių dydžių (normalaus dydžio) minimalus ilgis, išmatuotas ištiesus drabužį nuo apykaklės siūlės ties sprandu (septintojo slankstelio) iki drabužio apačios, atitinka toliau lentelėje pateiktus išmatavimus centimetrais (žr. eskizą toliau).

Image

Lentelėje pateikti išmatavimai parodo pagal daugelį standartinio dydžio (normalaus dydžio) vyriškų drabužių (išskyrus berniukų) apskaičiuotus vidurkius – S (mažas, maži dydžiai), M (vidutinis, vidutiniai dydžiai) ir L (didelis, dideli dydžiai).

Ilgis centimetrais, išmatuotas nuo apykaklės siūlės ties sprandu iki drabužio apačios, – vyriškų drabužių standartiniai dydžiai (išskyrus berniukų)

Image

Nepakankamai ilgi drabužiai, kad galėtų būti klasifikuojami kaip paltai ar panašūs dirbiniai, išskyrus puspalčius (puspalčių ir panašių gaminių apibrėžimą žr. toliau), kurie taip pat priklauso šiai grupei, turėtų būti klasifikuojami atitinkamai 6101 20 90, 6101 30 90 arba 6101 90 80 subpozicijoje.

Puspalčiai

Puspalčiai yra laisvo kirpimo viršutiniai drabužiai ilgomis rankovėmis, dėvimi ant visų kitų drabužių, skirti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Dažniausiai pasiūti iš sunkių, tankių tekstilės medžiagų, kitokių negu klasifikuojamų 5903, 5906 arba 5907 00 pozicijoje. Puspalčių ilgis – nuo žemiau šakumo iki šlaunų vidurio. Jie gali būti vienaeiliai arba dvieiliai.

Puspalčiai turi šiuos požymius:

pilną užsegimą priekyje, susagstomą sagomis, o kartais užtrauktuku arba spaudėmis,

pamušalą, kuris gali būti išimamas (jis gali būti su paminkštinimu ir (arba) dygsniuotas),

nugaros viduryje arba šonuose – skeltes.

Taip pat gali turėti:

kišenes,

apykaklę.

Puspalčiai neturi:

gobtuvo,

sutraukiamo raištelio arba kitos suveržimo priemonės drabužio liemens srityje ir/arba apačioje, išskyrus diržą.

Kalbant apie puspalčius sąvoka „ir panašūs gaminiai“ reiškia drabužius, turinčius tas pačias savybes kaip ir puspalčiai, bet dar turinčius ir gobtuvus.

6101 30 10

Paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Žr. paaiškinimų 6101 20 10 subpozicijos paaiškinimus.

6101 90 20

Paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Žr. paaiškinimų 6101 20 10 subpozicijos paaiškinimus.

6102

Moteriški ir mergaičių paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių, striukės su gobtuvais (įskaitant slidinėjimo striukes), neperpučiamos striukės (wind-cheaters, wind-jackets) ir panašūs megzti arba nerti dirbiniai, išskyrus klasifikuojamus 6104 pozicijoje

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6201 91 00–6201 99 00 subpozicijų paaiškinimai.

6102 10 10

Paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6101 20 10 subpozicijos paaiškinimai, pagal kuriuos moteriškų drabužių (išskyrus mergaičių) atitinkami išmatavimai yra tokie:

Ilgis centimetrais, išmatuotas nuo sprando siūlės iki drabužio apačios, – moterų standartiniai dydžiai (išskyrus mergaičių)

 

Image

6102 20 10

Paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Žr. paaiškinimų 6102 10 10 subpozicijos paaiškinimus.

6102 30 10

Paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Žr. paaiškinimų 6102 10 10 subpozicijos paaiškinimus.

6102 90 10

Paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Žr. paaiškinimų 6102 10 10 subpozicijos paaiškinimus.

6104

Moteriški arba mergaičių kostiumai, ansambliai, švarkai, sportiniai švarkai (bleizeriai), suknelės, sijonai, sijonai-kelnės, kelnės, kombinezonai su antkrūtiniais ir petnešomis, bridžai ir šortai (išskyrus maudymosi kostiumėlius), megzti arba nerti

6104 41 00–6104 49 00

Suknelės

Sąvoka „suknelės“ reiškia drabužius, skirtus uždengti kūną, paprastai einančius nuo pečių, kurių ilgis gali siekti kulkšnis arba būti dar ilgesnis, su rankovėmis arba be rankovių. Jas įmanoma dėvėti vienas, sykiu nedėvint jokių kitų drabužių. Ši sąvoka taip pat įvardija ir permatomas sukneles. Dėvint apatinius drabužius šie drabužiai taip pat klasifikuojami kaip suknelės. Kai tokių drabužių viršutinėje dalyje yra petnešos ir jų prilaikomas antkrūtinis drabužio priekyje arba priekyje ir nugaroje, jie laikomi suknelėmis tik tada, kai minėtų antkrūtinių dydis, kirpimas ir išdėstymas leidžia juos vilkėti kaip nurodyta pirmiau. Jeigu taip nėra, šie drabužiai laikytini sijonais ir klasifikuojami 6104 51 00–6104 59 00 subpozicijose.

6104 51 00–6104 59 00

Sijonai ir sijonai-kelnės

Sąvoka „sijonai“ reiškia drabužius, skirtus uždengti apatinę kūno dalį, paprastai einančius nuo juosmens, kurių ilgis gali siekti kulkšnis arba būti dar ilgesnis. Sijonai yra tokie drabužiai, su kuriais turi būti dėvimas dar bent vienas kitas drabužis, skirtas uždengti viršutinę kūno dalį, pavyzdžiui, marškinėliai, marškiniai, palaidinė, palaidinukė, megztinis arba kitas panašus drabužis. Kai tokie drabužiai turi petnešas, jie iš esmės ir toliau laikytini sijonais.

Kai neskaitant petnešų, jų priekyje ir (arba) nugaroje yra ankrūtiniai, tokie drabužiai ir toliau klasifikuojami kaip sijonai, kai minėtų ankrūtinių dydžio, kirpimo ir išdėstymo nepakanka, kad šį drabužį būtų galima dėvėti be pirmiau minėtų drabužių rūšių. Sijonai-kelnės yra drabužiai, pasižymintys pirmiau minėtomis savybėmis, bet dengiantys kiekvieną koją atskirai. Pagal jų kirpimą ir plotį jie skiriasi nuo šortų bei kelnių.

6106

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės, marškiniai ir marškiniai-palaidinukės, megzti arba nerti

Palaidinukės

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės yra lengvi įmantrios formos drabužiai, skirti uždengti viršutinę kūno dalį, paprastai laisvo kirpimo, su apykakle, rankovėmis arba be jų, įvairių rūšių iškirptėmis arba tik su petnešėlėmis, susagstomi sagomis arba kitomis užsegimo priemonėmis. Be sagų arba kitų susegimo priemonių gali būti tik drabužiai su labai gilia iškirpte, kuriuose yra arba nėra dekoratyvinių papuošimų, tokių kaip kaklaraištis, žabo, kaklaskarė, nėriniai ar siuvinėjimai.

Marškiniai ir marškiniai-palaidinukės

Moteriški arba mergaičių marškiniai ir marškiniai-palaidinukės yra drabužiai, skirti uždengti viršutinę kūno dalį, su pilnu arba daliniu (prie kaklo) susegimu, su rankovėmis, dažniausiai su apykakle, su kišenėmis arba be jų, išskyrus kišenes žemiau juosmens. Jų kirpimas panašus į vyriškų arba berniukų marškinių kirpimą, todėl jie dažniausiai susegami priekyje. Dvi dalys susegamos jas sujungus arba dedant dešiniąją pusę ant kairiosios.

Taikant šio skirsnio 9 pastabą, šioje pozicijoje klasifikuojami marškiniai ir marškiniai-palaidinukės gali būti susegami nepersiklojant kraštams.

Šioje pozicijoje klasifikuojamų drabužių ilgis yra žemiau juosmens, dažniausiai palaidinukės yra trumpesnės nei kiti pirmiau minėti drabužiai.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami drabužiai, kurie pagal jų ilgį gali būti dėvimi kaip suknelės.

6107

Vyriškos arba berniukų apatinės kelnės, trumpikės, naktiniai marškiniai, pižamos, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

6107 21 00–6107 29 00

Naktiniai marškiniai ir pižamos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos vyriškos arba berniukų pižamos, megztos arba nertos, kurios pagal savo bendrą išvaizdą ir audinio rūšį išimtinai arba daugiausia skirtos dėvėti kaip naktinis rūbas.

Pižamos susideda iš dviejų drabužių, būtent:

drabužio, skirto uždengti viršutinę kūno dalį, dažniausiai švarkelio tipo,

drabužio, susidedančio iš paprasto kirpimo kelnių arba šortų be susegimo arba su susegimu priekinėje drabužio dalyje.

Pižamų sudedamosios dalys turi būti viena kitą atitinkančio arba priderinamo dydžio bei turi būti to paties fasono, pagal audinį, spalvą, papuošimus ir apdailą turi būti atpažįstama, kad jos skirtos dėvėti kartu vienam asmeniui.

Pižamos turi būti atpažįstamos kaip patogūs dėvėti naktiniai drabužiai pagal:

audinio rūšį,

dažniausiai laisvą kirpimą, ir

tai, kad nėra nepatogių priedų, pavyzdžiui, didelių ir iškilių sagų bei pernelyg didelių papuošimų.

Kombinezono tipo vientisi naktiniai drabužiai, dengiantys ir viršutinę, ir apatinę kūno dalį bei apgaubiantys atskirai kiekvieną koją, klasifikuojami 6107 91 00 arba 6107 99 00 subpozicijoje.

6108

Moteriški arba mergaičių apatinukai, apatiniai sijonai, apatinės kelnės, kelnaitės, naktiniai marškiniai, pižamos, peniuarai, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

6108 31 00–6108 39 00

Naktiniai marškiniai ir pižamos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos moteriškos arba mergaičių pižamos, megztos arba nertos, kurios pagal savo bendrą išvaizdą ir audinio rūšį skirtos išimtinai arba daugiausia dėvėti kaip naktinis rūbas.

Pižamos susideda iš dviejų drabužių, būtent:

drabužio, skirto uždengti viršutinę kūno dalį, dažniausiai švarkelio, puloverio ar panašaus tipo drabužio,

drabužio, susidedančio iš paprasto kirpimo kelnių arba šortų su susegimu arba be jo.

Pižamų sudedamosios dalys turi būti vienas kitą atitinkančio arba priderinamo dydžio bei to paties fasono, audinio, pagal spalvą, papuošimus ir apdailą, turi būti atpažįstama, kad jos skirtos dėvėti kartu vienam asmeniui.

Pižamos, patogios dėvėti kaip naktinis drabužis, atpažįstamos pagal:

audinio rūšį,

dažniausiai laisvą kirpimą ir

tai, kad nėra nepatogių priedų, tokių kaip didelių ir iškilių sagų bei pernelyg didelių papuošimų.

Drabužių komplektai, sudaryti iš labai trumpų naktinių marškinių ir priderintų trumpikių, taip pat laikytini pižamomis.

Kombinezono tipo vientisi naktiniai drabužiai, dengiantys ir viršutinę, ir apatinę kūno dalį bei apgaubiantys atskirai kiekvieną koją, klasifikuojami 6108 91 00–6108 99 00 subpozicijose.

6109

Trumparankoviai marškinėliai, marškinaičiai ir kiti marškinėliai, megzti arba nerti

Drabužiai, paminėti šio skirsnio 2 papildomojoje pastaboje, turintys priekyje prie kaklo dalinį prakirpimą, susagstomą arba tiktai su vos vienas ant kito persiklojančiais kraštais, šioje pozicijoje neklasifikuojami. Remiantis šio skirsnio 4 ir 9 pastabų nuostatomis jie dažniausiai klasifikuojami atitinkamai 6105 arba 6106 pozicijoje, o pagal šio skirsnio 4 pastabos antrojo sakinio nuostatas vyriški ir berniukų berankoviai drabužiai klasifikuojami 6114 pozicijoje.

6110

Megztiniai, puloveriai, susagstomi megztiniai, liemenės ir panašūs dirbiniai, megzti arba nerti

Šioje pozicijoje klasifikuojami drabužiai, skirti uždengti viršutinę kūno dalį, su rankovėmis arba be jų, su bet kokia kaklo iškirpte, su apykakle arba be jos, su kišenėmis arba be jų.

Šie drabužiai apačioje, aplink iškirptę, rankogalius arba prakarpas rankovėms dažniausiai turi pakraščius arba megztus stulpelius.

Jie gali būti pagaminti iš bet kokios rūšies megztų arba nertų medžiagų, įskaitant lengvo, plono ar smulkaus mezgimo medžiagas, iš bet kokių tekstilės pluoštų.

Ant jų gali būti bet kokie papuošimai, taip pat nėriniai arba siuvinėtos detalės.

Šioje pozicijoje klasifikuojamų drabužių pavyzdžiai:

1.

megztiniai ir puloveriai, įskaitant ir medvilninius sportinius nertinius (su V formos apykakle, priglundančia, apvalia, atverčiama, polo arba golfo apykakle), kurie užsivelkami per galvą ir dažniausiai be iškirptės ir nesusagstomi;

2.

panašūs į pirmesnėje pastraipoje aprašytus drabužius, su apykakle arba be jos, bet su daline iškirpte, pavyzdžiui, priekinėje drabužio dalyje arba peties dalyje, susagstomi sagomis arba kitomis susegimo priemonėmis;

3.

liemenės ir susagstomi megztiniai, per visą ilgį susagstomi priekinėje dalyje sagomis arba kitomis susegimo priemonėmis, su apykakle arba be jos;

4.

drabužiai, „dvynių“ tipo rinkinio atveju, susidedantys iš puloverio (įvelkamo megztinio), su rankovėmis arba be jų, bei susagstomo megztinio su ilgomis arba trumpomis rankovėmis. Šie drabužiai turi būti suderintų dydžių bei tos pačios medžiagos ir spalvos. Jei yra raštų ir papuošimų, jie taip pat turi būti vienodi ant abiejų drabužių;

5.

drabužiai, aprašyti bet kurioje pirmesnėje pastraipoje, pasiūti iš trumparankoviams marškinėliams arba panašiems drabužiams naudojamos lengvos medžiagos, sutraukiamu raišteliu, lastikiniu juosmeniu (temple) arba kitaip suveržiama apatiniąja dalimi.

Šioje pozicijoje neklasifikuojama:

a)

moteriškos arba mergaičių palaidinukės (6106 pozicija);

b)

striukės su gobtuvu, neperpučiamos striukės, (wind-cheaters, wind-jackets) ir panašūs drabužiai (atitinkamai 6101 arba 6102 pozicija);

c)

trumparankoviai marškinėliai, apatiniai marškinėliai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai (6109 pozicija).

6110 12 10 ir 6110 12 90

Iš Kašmyro (cashmere) ožkų

Žr. SS paaiškinimų 5102 11 subpozicijos paaiškinimus.

6110 20 10

Lengvi ploni megztiniai (džemperiai ir puloveriai) su atverstinėmis, polo arba golfo apykaklėmis

Lengvi megztiniai (džemperiai ir puloveriai) su atverstinėmis, polo arba golfo apykaklėmis reiškia lengvus, aptemptus, plono mezgimo drabužius, dengiančius viršutinę kūno dalį, vienspalvius arba kelių spalvų, su rankovėmis arba be jų ir su atverstinėmis polo arba golfo apykaklėmis, be iškirptės.

Sąvoka „plonas mezgimas“ reiškia smulkų mezgimą, turintį horizontalia ir vertikalia mezginio kryptimi mažiausiai 12 kilpų/centrimetre, skaičiuojant 10 x 10 cm dydžio pavyzdžio vienoje pusėje.

Lengvi ploni su atverstinėmis, polo arba golfo apykaklėmis megztiniai (džemperiai ir puloveriai) paprastai yra mezgami lygiuoju skersiniu pynimu (lygusis mezgimas), lastikiniu mezgimu (1 × 1) arba interlokiniu mezgimu.

Lygusis skersinis pynimas (lygusis mezgimas) yra paprasčiausias skersinio mezgimo būdas (1 pav.), gerosios pusės kilpos atrodo kaip mažos V raidės arba apverstos V raidės (2 pav.), o kilpos išvirkščioje pusėje – kaip sujungtos kilpos (3 pav.).

Image

Image

 

Plonas lastikinis mezgimas – 1 geroji × 1 išvirkščioji kilpa (4 pav.) – kiekvienoje eilėje kaitaliojama geroji ir išvirkščioji kilpa (5 pav.), kad išilgai mezginio esančių stulpelių kitoje pusėje būtų įduba. Abi mezginio pusės atrodo vienodai (6 ir 7 pav.).

Image

Image

Image

Interlokinis mezgimas yra dvigubasis lastikinis mezgimas, kuris atrodo vienodai abiejose mezginio pusėse. Tai padaroma sukabinant dviejų gretimų stulpelių kilpas (8 pav.) taip, kad bet kurioje mezginio pusėje vieno stulpelio kilpa kaitaliotųsi su atitinkamo kitos pusės stulpelio kilpa (9 pav.). Todėl vienos pusės mezginio stulpeliai atitinka kitos pusės stulpelius (10 pav.).

 

Image

 

Image

 

Image

6110 30 10

Lengvi ploni megztiniai (džemperiai ir puloveriai) su atverstinėmis, polo arba golfo apykaklėmis

Žr. SS paaiškinimų 6110 20 10 subpozicijos paaiškinimus.

6111

Kūdikių drabužėliai ir drabužėlių priedai, megzti arba nerti

Žr. šio skirsnio 6 pastabos a punktą.

Šioje pozicijoje klasifikuojami drabužėliai, skirti mažiems vaikams, kurių ūgis ne didesnis kaip 86 cm (paprastai mažiems vaikams, kurių amžius apie 18 mėn.). Jiems priskiriami: paltukai, apsiaustai, pašiltinti pledai įvyniojimui, „vokeliai“, chalatai, dviejų dalių kostiumėliai, vaikiški kombinezonai, kelnės, viršutinės kelnės, plačios pusilgės kelnės, šliaužtinukai, liemenės, neperpučiamos striukės, suknelės, sijonai, bolero, švarkeliai, striukės su gobtuvais, pelerinos, sarafanai, palaidinukės, marškinių tipo palaidinukės, šortai ir t. t.

Kai kurie išvardyti drabužėliai priklauso naujagimio kraiteliui. Kai kurių naujagimio kraitelio dirbinių dydžio apibrėžti negalima, tačiau jie priskiriami šiai pozicijai, jeigu yra aiškiai atpažįstami kaip kūdikiams skirti drabužėliai.

Todėl šioje pozicijoje klasifikuojami:

1.

krikšto rūbeliai ir mantijos;

2.

„apsiaustai su gobtuvais“: maži berankoviai apsiaustai su gobtuvais;

3.

„vokeliai“: drabužėliai su rankovėmis ir gobtuvais, sudarantys kartu ir apsiaustėlį ir maišą (visiškai uždaras apačioje);

4.

„miegmaišiai“ kūdikiams, kurie taip pat gali būti paminkštinti, su rankovėmis arba prakarpomis rankoms. Toliau pateiktoje nuotraukoje parodytas tokio „miegmaišio“ pavyzdys.

Image

6112

Sportiniai kostiumai, slidinėjimo kostiumai ir maudymosi kostiumėliai, megzti arba nerti

6112 11 00–6112 19 00

Sportiniai kostiumai

Žr. SS paaiškinimų 6112 pozicijos paaiškinimų A dalį.

6112 31 10–6112 39 90

Vyriški arba berniukų maudymosi kostiumėliai (kelnaitės)

Žr. SS paaiškinimų 6112 pozicijos paaiškinimų C dalį, kurioje nurodyta, kad 6112 pozicijoje, inter alia, klasifikuojami maudymosi šortai ir glaudės, elastiniai arba neelastiniai.

Maudymosi šortai yra drabužiai, kurie, sprendžiant pagal jų bendrą išvaizdą, sukirpimą ir audinio pobūdį, yra skirti dėvėti tiktai arba daugiausia kaip maudymosi drabužiai, o ne kaip „šortai“, klasifikuojami 6103 ar 6104 pozicijoje. Paprastai jie gaminami vien tik arba daugiausia iš cheminių pluoštų.

Maudymosi šortai privalo turėti visus šiuos požymius:

jų viduje turi būti trumpikės, prisiūtos prie išorinių kelnaičių, arba bent pamušalas priekinėje dalyje arba tarpkojyje,

jie turi tampriai priglusti prie juosmens (pavyzdžiui, turėti juosmens sutraukimo juostelę arba visas jų juosmuo turi būti su elastiku).

Maudymosi šortai gali turėti kišenes, jeigu:

jų išorinės kišenės yra tvirtai ir sandariai (t.y. taip, kad neliktų atvirų tarpų) užsegamos (pavyzdžiui, užtrauktuku arba kibia (velcro tipo) juostele),

jų vidinės kišenės yra taip pat tvirtai ir sandariai užsegamos, kaip ir pirmiau minėtos išorinės kišenės. Tačiau jų vidinės kišenės, kai jos pritvirtintos prie šortų juosmens, gali būti užsegamos tik su užmetimu, jeigu jis visiškai uždengia kišenės angą.

Maudymosi šortai negali turėti šių požymių:

prarėžo priekinėje dalyje, net jeigu jis būtų užsegamas,

nevientiso juosmens, net jeigu jis būtų užsegamas.

6112 41 10–6112 49 90

Moteriški arba mergaičių maudymosi kostiumėliai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6112 31 10–6112 39 90 subpozicijų paaiškinimai.

6115

Pėdkelnės, triko, kojinės, puskojinės ir kiti panašūs megzti arba nerti dirbiniai, įskaitant laipsniškai kintančio suspaudimo kompresines kojines (pavyzdžiui, skirtas sergantiems varikoze) ir avalynę be pritvirtintų padų

6115 10 10 ir 6115 10 90

Laipsniškai kintančio suspaudimo kompresinės kojinės (pavyzdžiui, kojinės, skirtos sergantiems varikoze)

Žr. SS paaiškinimų 6115 10 subpozicijos paaiškinimus.

6117

Kiti gatavi drabužių priedai, megzti arba nerti; megztos arba nertos drabužių arba drabužių priedų dalys

6117 80 10 ir 6117 80 80

Kiti priedai

Žr. SS paaiškinimų 6117 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 12 punktą.

Šiose subpozicijose klasifikuojami sportininkų ir sportininkių naudojami sugeriantys prakaitą megzti galvos ir rankų raiščiai bei megztos sujungtos arba nesujungtos ausinės.

62 SKIRSNIS

DRABUŽIAI IR JŲ PRIEDAI, IŠSKYRUS MEGZTUS IR NERTUS

Bendrosios nuostatos

1.

Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo pozicijose žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

2.

Dėl drabužių, pateikiamų mažmeninei prekybai skirtų rinkinių pavidalu, klasifikavimo žr. šio skyriaus 14 pastabą.

3.

Kai 6203 ar 6204 pozicijoje klasifikuojamų kostiumo ar ansamblio viena iš sudedamųjų dalių turi apsiuvus ar apdailą, kurių nėra ant kitos ar kitų sudedamųjų dalių, visi šie drabužiai klasifikuojami kaip kostiumai ar ansambliai, jei šie apsiuvai ar apdaila turi nežymią reikšmę ir yra tik ant vienos ar kelių drabužio vietų (pavyzdžiui, ant apykaklės ir rankogalių arba ant atlapų ir kišenių).

Tačiau, kai ši apdaila yra gauta audžiant drabužio medžiagą, klasifikuoti šių drabužių kaip kostiumus arba ansamblius negalima, išskyrus tuos atvejus, kai ši apdaila yra emblema ar kitas panašus simbolis.

4.

Šiame skirsnyje klasifikuojami darbo ir specialieji drabužiai, kurie yra nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijose ir kurie dėl jų paprasto ar specialaus kirpimo bei dizaino, susijusio su drabužio paskirtimi, bei dėl atitinkamų audinių, paprastai tvirtų ir nesiglamžančių, akivaizdžiai skirti dėvėti vien tik arba daugiausia kitiems drabužiams arba asmenims pramoninėje, profesinėje ar buitinėje veikloje apsaugoti.

Paprastai tokio tipo drabužiai yra be papuošimų. Užrašai ar simboliai, esantys ant tokių drabužių, kurie yra susiję su atliekama veikla, nelaikomi papuošimais.

Tokio tipo drabužiai yra pasiūti iš medvilnės, sintetinių ar dirbtinių pluoštų, ar iš jų mišinio.

Tam, kad tokie drabužiai būtų tvirtesni, pasiuvus jie apsiuvami dviejų tipų siūlėmis: „apsaugine“ ir dviguba.

Darbo ir specialieji drabužiai dažniausiai yra susagstomi užtrauktukais, spaudėmis, kibiomis („velcro“) juostelėmis, sukryžiuojami ar surišami į mazgą, naudojant raiščius ar panašiai.

Tokio tipo drabužiai gali turėti kišenes, kurios paprastai yra prisiuvamos ant viršaus. Skeltės, prapjovimai paprastai siuvami iš tokio paties audinio kaip ir drabužis, tačiau jiems nesiuvamas pamušalas kaip kitoms drabužio dalims.

Kalbant apie darbo ir specialiuosius drabužius, reikėtų paminėti drabužius, kuriuos dėvi mechanikai, gamyklų darbininkai, mūrininkai, ūkininkai ir t. t. Šie drabužiai paprastai susideda iš dviejų dalių, kombinezono, kombinezono su petnešomis ir ankrūtiniu ir kelnių. Atliekant tam tikrus darbus, gali būti naudojamos prijuostės, apsiaustai nuo dulkių ir t. t. (gydytojams, medicinos seserims, valytojams, kirpėjams, kepėjams, mėsininkams ir t. t.)

Darbo ir specialiaisiais drabužiais laikytini tik tokie drabužiai, kurių prekinis dydis ne mažesnis kaip 158 (žmogaus ūgis = 158 cm).

Uniformos ir panašūs oficialūs drabužiai (pavyzdžiui, teisėjų mantijos, bažnytiniai drabužiai) nėra laikomi darbo ir specialiaisiais drabužiais.

5.

Mutatis mutandis taikomi 61 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų 4 punkto paaiškinimai.

6201

Vyriški arba berniukų paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių, striukės su gobtuvais (įskaitant slidinėjimo striukes), neperpučiamos striukės (wind-cheaters, wind-jackets) ir panašūs dirbiniai, išskyrus klasifikuojamus 6203 pozicijoje

6201 11 00–6201 19 00

Paltai, lietpalčiai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Viena iš „paltų ir panašių dirbinių“ savybių yra ta, kad dėvint jie turi dengti kūną bent jau iki šlaunų vidurio.

Paprastai vyriškų drabužių (išskyrus berniukų) standartinių dydžių (normalaus dydžio) minimalus ilgis, išmatuotas ištiesus drabužį nuo apykaklės siūlės ties sprandu (septintojo slankstelio) iki drabužio apačios, atitinka toliau lentelėje pateiktus išmatavimus centimetrais (žr. eskizą).

Image

Lentelėje pateikti išmatavimai parodo pagal daugelį standartinio dydžio (normalaus dydžio) vyriškų drabužių (išskyrus berniukų) apskaičiuotus vidurkius – S (mažas, maži dydžiai), M (vidutinis, vidutiniai dydžiai) ir L (didelis, dideli dydžiai).

Ilgis centimetrais, išmatuotas nuo apykaklės siūlės ties sprandu iki drabužio apačios, – vyriškų drabužių standartiniai dydžiai (išskyrus berniukų)

Image

Nepakankamai ilgi drabužiai, kad galėtų būti klasifikuojami kaip paltai ar panašūs dirbiniai, išskyrus puspalčius (puspalčių ir panašių dirbinių apibrėžimai pateikiami toliau), kurie taip pat priklauso šiai grupei, turėtų būti klasifikuojami 6201 91 00–6201 99 00 subpozicijose.

Puspalčiai

Puspalčiai yra laisvo kirpimo viršutiniai drabužiai, ilgomis rankovėmis, dėvimi ant visų kitų drabužių, skirti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Jie yra oficialesnės išvaizdos negu puspalčiai su gobtuvais (parkas) ir pasiūti iš sunkių, tankių audinių (pavyzdžiui, Tvido, „loden cloth“), kitokių, nei klasifikuojami 5602, 5603, 5903, 5906 arba 5907 00 pozicijoje. Puspalčiai gali būti įvairių ilgių: nuo žemiau šakumo iki pusės šlaunų. Jie gali būti vienaeiliai ar dvieiliai.

Puspalčiai turi šiuos požymius:

pilną užsegimą priekyje, susagstomą sagomis, o kartais užtrauktuku arba spaudėmis,

pamušalą, kuris gali būti išimamas (jis gali būti pamuštas ir (arba) dygsniuotas),

nugaros viduryje arba šonuose – skeltes.

Taip pat gali turėti:

kišenes,

apykaklę.

Puspalčiai neturi:

gobtuvo,

sutraukiamo raištelio arba kitos suveržimo priemonės drabužio liemens srityje ir (arba) apačioje, išskyrus diržą.

Kalbant apie puspalčius, sąvoka „ir panašūs dirbiniai“ reiškia drabužius, turinčius tas pačias savybes kaip ir puspalčiai, bet dar turinčius ir gobtuvus.

Šiose subpozicijose klasifikuojami drabužiai, vadinami puspalčiais su gobtuvais (parkas), kurie yra savito stiliaus drabužiai, skirti apsaugoti nuo šalčio, vėjo bei lietaus. Jie yra laisvo kirpimo viršutiniai drabužiai su ilgomis rankovėmis. Šiose subpozicijose klasifikuojami puspalčiai su gobtuvais (parkas) pasiūti iš sunkių, tankių audinių, kitokių nei klasifikuojami 5903, 5906 arba 5907 00 pozicijoje. Puspalčių su gobtuvu ilgis gali būti nuo pusės šlaunų iki kelių.

Puspalčiai su gobtuvais (parkas) turi turėti visus toliau išvardytus požymius:

gobtuvą,

pilną užsegimą priekyje, susegamą užtrauktuku, spaustukais ar kibiomis (velcro) juostelėmis, kuris dažnai uždengiamas apsauginiu krašteliu,

pamušalą, kuris paprastai yra dygsniuotas arba iš kailį imituojančios medžiagos,

sutraukiamą raištelį arba kitą suveržimo priemonę drabužio liemens srityje, išskyrus diržą,

išorines kišenes.

6201 91 00–6201 99 00

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojamos striukės su gobtuvais (anoraks), neperpučiamos striukės (wind-cheaters, wind-jackets) ir panašūs dirbiniai, aprašyti toliau:

1.

Striukės su gobtuvais (anoraks) (įskaitant slidinėjimo striukes) ir panašūs dirbiniai.

Striukės su gobtuvais (anoraks) yra drabužiai, skirti apsaugoti nuo vėjo, šalčio ir lietaus. Jos turi daug bendrų požymių su puspalčiais su gobtuvais (parkas), tačiau šalia kitų dalykų skiriasi savo ilgiu. Jų ilgis gali būti gerokai žemiau juosmens ir siekti iki šlaunų vidurio, bet ne daugiau.

Šiose subpozicijose klasifikuojamos striukės su gobtuvais (parkas) pasiūtos iš sunkių, tankių audinių (kitokių, negu klasifikuojamų 5903, 5906 arba 5907 00 pozicijoje).

Striukės su gobtuvais (anoraks) turi šiuos požymius:

gobtuvą (kartais paslepiamą drabužio apykaklėje),

pilną užsegimą priekyje, susagstomą užtrauktuku, spaustukais ar kibiomis (velcro) juostelėmis, kuris dažnai uždengiamas apsauginiu krašteliu,

pamušalą (kuris gali būti dygsniuotas arba pamuštas),

ilgas rankoves.

Be to, striukės su gobtuvais (anoraks) paprastai turi mažiausiai vieną iš šių požymių:

sutraukiamą raištelį ar kitą suveržimo priemonę drabužio liemens srityje ir (arba) drabužio apačioje,

prigludusius, elastinius arba kitais būdais sutrauktus rankogalius,

apykaklę,

kišenes.

Kalbant apie striukes su gobtuvais (anoraks) sąvoka „ir panašūs dirbiniai“ reiškia:

a)

drabužius, turinčius striukių su gobtuvais (anoraks) požymius, išskyrus arba:

gobtuvą, arba

pamušalą.

Jie taip pat apima drabužius, apibrėžiamus kaip striukės su gobtuvais (anoraks), kurie turi tik dalinį prakirpimą ir užsegimą priekyje. Ši sąvoka neapima drabužių, kurie neturi nei gobtuvo, nei pamušalo.

b)

drabužius be pamušalo ilgomis rankovėmis ir kurių ilgis gali siekti gerokai žemiau klubų, bet ne daugiau kaip iki šlaunų vidurio. Jie pasiūti iš tankaus audimo medžiagų (kitokių, nei klasifikuojamos 5903, 5906 arba 5907 00 pozicijoje), ir yra įmirkyti arba apdoroti, kad būtų atsparūs, ypač lietui.

Jie yra su gobtuvu, bet dažniausiai priekyje neturi prakirpimo per visą ilgį. Drabužiai su daliniu prakirpimu nebūtinai turi turėti susegimo priemones, bet šiuo atveju prie prakirpimo turi būti apsauginis įsiuvas. Jie paprastai turi elastines ar kitas suveržimo priemones rankogaliuose ar drabužio apačioje.

Drabužiai, kurie neturi nei gobtuvo, nei pamušalo, neapima sąvokos „striukės su gobtuvais (įskaitant slidinėjimo striukes) ir panašūs dirbiniai“, bet apima sąvoką „ir panašūs dirbiniai“, kai ši sąvoka yra minima prie neperpučiamų striukių (wind-cheaters).

2.

Neperpučiamos striukės (wind-cheaters, wind-jackets) ir panašūs dirbiniai:

a)

neperpučiamos striukės (wind-cheaters) yra drabužiai, skirti šiek tiek apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų. Jų ilgis siekia klubus ar truputį žemiau klubų. Striukės pasiūtos iš tankių audinių. Jos paprastai yra neperšlampamos, bet skirtingai nei striukės su gobtuvais (anoraks) neturi gobtuvo.

Neperpučiamos striukės (wind-cheaters) turi šiuos požymius:

ilgas rankoves,

pilną užsegimą priekyje, susagstomą užtrauktuku,

pamušalą, nedygsniuotą ir nepamuštą,

apykaklę,

suveržimo priemonę drabužio apatinėje dalyje (paprastai apačioje).

Be to, jų rankogaliai gali būti prigludę, elastiniai ar kitais būdais sutraukti.

b)

neperpučiamos striukės (wind-jackets) (paprastai vadinamos bliuzonais) yra viršutiniai drabužiai, dengiantys viršutinę kūno dalį. Paprastai jie yra laisvo kirpimo, suteikiančio drabužiui palaidinės išvaizdą ir jų ilgis siekia liemenį arba yra truputį žemiau liemens. Jie yra ilgomis rankovėmis, kurios baigiasi žemiau drabužio apačios. Tekstilės audinys, iš kurio jos yra pasiūtos, neapsaugo nuo blogų oro sąlygų.

Neperpučiamos striukės (wind-jackets) turi šiuos požymius:

uždarą kaklo iškirptę su apykakle arba be apykalės,

pilną ar dalinį prakirpimą priekyje, susagstomą bet kokiomis priemonėmis,

prigludusius, elastinius arba kitais būdais sutrauktus rankogalius,

elastinę arba kitą suveržimo priemonę drabužio apačioje.

Be to, neperpučiamos striukės (wind-jackets) gali turėti šiuos požymius:

išorines kišenes, ir (arba)

pamušalą, ir (arba)

gobtuvą.

Sąvoka „ir panašūs dirbiniai“, minima prie neperpučiamų striukių (wind-jackets), apima drabužius, kurie turi visus pirmiau b punkte išvardytus požymius, išskyrus vieną iš šių:

neuždarą kaklo iškirptę, arba

be prakirpimo priekyje, uždarą ar kitokią kaklo iškirptę, arba

prakirpimą priekyje be užsegimo priemonių.

Šiose subpozicijose neklasifikuojma:

a)

paltai, lietpalčiai, puspalčiai pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai, klasifikuojami 6201 11 00–6201 19 00 subpozicijose;

b)

paltai, apsiaustai, lietpalčiai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai, klasifikuojami 6202 11 00–6202 19 00 subpozicijose;

c)

striukės ir sportinės striukės (bleizeriai), klasifikuojamos 6203 31 00–6203 39 90 arba 6204 31 00–6204 39 90 subpozicijose;

d)

striukės su gobtuvais (anoraks), neperpučiamos striukės (wind-cheaters), įliemenuotos striukės ir panašūs dirbiniai, pasiūti iš tekstilės medžiagų, klasifikuojamų 5903, 5906 arba 5907 00 pozicijoje, arba pasiūti iš neaustinių medžiagų, klasifikuojamų 5603 pozicijoje, klasifikuojami 6210 pozicijoje.

6202

Moteriški ir mergaičių paltai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių, striukės su gobtuvais (įskaitant slidinėjimo striukes), neperpučiamos striukės (wind-cheaters, wind-jackets) ir panašūs dirbiniai, išskyrus klasifikuojamus 6204 pozicijoje

6202 11 00–6202 19 00

Paltai, lietpalčiai, puspalčiai, pelerinos, apsiaustai be rankovių ir panašūs dirbiniai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6201 11 00–6201 19 00 subpozicijų paaiškinimai, pagal kuriuos moteriškų drabužių (išskyrus mergaičių) išmatavimai yra šie:

Ilgis centimetrais, išmatuotas nuo apykaklės siūlės ties sprandu iki drabužio apačios, – moteriškų drabužių standartiniai dydžiai (išskyrus mergaičių)

 

Image

6202 91 00–6202 99 00

Kita

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6201 91 00–6201 99 00 subpozicijų paaiškinimai.

6204

Moteriški ir mergaičių kostiumai, ansambliai, švarkai, sportiniai švarkai (bleizeriai), suknelės, sijonai, sijonai-kelnės, kelnės, kombinezonai su antkrūtiniais ir petnešomis, bridžai ir šortai (išskyrus maudymosi kostiumėlius)

6204 41 00–6204 49 90

Suknelės

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6104 41 00–6104 49 00 subpozicijų paaiškinimai.

6204 51 00–6204 59 90

Sijonai ir sijonai-kelnės

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6104 51 00–6104 59 00 subpozicijų paaiškinimai.

6206

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės, marškiniai ir marškiniai-palaidinukės

Palaidinukės

Moteriškos arba mergaičių palaidinukės yra lengvi drabužiai, skirti uždengti viršutinę kūno dalį, puošnaus dizaino ir paprastai laisvo kirpimo, su apykakle arba be apykaklės, su rankovėmis arba be rankovių, su bet kokia kaklo iškirpte arba bent su petnešėlėmis, su užsegimu arba be jo. Jos taip pat gali turėti papuošimus, pavyzdžiui, kaklaraiščius, žabo, kaklaskares, nėrinius ar siuvinėjimus.

Marškiniai ir marškiniai-palaidinukės

Šioje pozicijoje klasifikuojamiems marškiniams ir marškiniams-palaidinukėms mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6106 pozicijos, kurioje klasifikuojami moteriški arba mergaičių marškiniai ir marškiniai-palaidinukės, megztos ar nertos, paaiškinimai.

Šioje pozicijoje klasifikuojamų drabužių ilgis yra žemiau liemens. Palaidinukės paprastai būna trumpesnės nei kiti pirmiau paminėti drabužiai.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami drabužiai, kurie pagal jų ilgį, gali būti dėvimi kaip suknelės.

6207

Vyriški arba berniukų apatiniai marškiniai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai, apatinės kelnės, trumpikės, naktiniai marškiniai, pižamos, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai

6207 21 00–6207 29 00

Naktiniai marškiniai ir pižamos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos vyriškos arba berniukų pižamos, išskyrus megztas ir nertas, kurios pagal savo bendrą išvaizdą ir audinio rūšį, yra išimtinai arba daugiausia skirtos dėvėti kaip naktinis rūbas.

Pižamos susideda iš dviejų drabužių, būtent:

drabužio, skirto uždengti viršutinę kūno dalį, dažniausiai švarkelio tipo,

drabužio, iš paprasto kirpimo kelnių ar šortų, be jokio užsegimo arba su užsegimu priekinėje drabužio dalyje.

Pižamų sudedamosios dalys turi būti viena kitą atitinkančio arba priderinamo dydžio bei turi būti to paties fasono, pagal audinį, spalvą, papuošimus ir apdailą turi būti atpažįstama, kad jos skirtos dėvėti kartu vienam asmeniui.

Pižamos turi būti atpažįstamos kaip patogūs dėvėti naktiniai drabužiai pagal:

audinio rūšį,

dažniausiai laisvą kirpimą, ir

tai, kad nėra nepatogių priedų, pavyzdžiui, didelių ir iškilių sagų bei pernelyg didelių papuošimų.

Kombinezono tipo vientisi naktiniai drabužiai, dengiantys ir viršutinę, ir apatinę kūno dalį bei apgaubiantys atskirai kiekvieną koją, klasifikuojami 6207 91 00–6207 99 90 subpozicijose.

6208

Moteriški arba mergaičių apatiniai marškiniai (be rankovių) ir kiti apatiniai marškiniai, apatinukai, apatiniai sijonai, apatinės kelnės, kelnaitės, naktiniai marškiniai, pižamos, peniuarai, maudymosi chalatai, kambariniai chalatai ir panašūs dirbiniai

6208 21 00–6208 29 00

Naktiniai marškiniai ir pižamos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos moteriškos arba mergaičių pižamos, išskyrus megztas ir nertas, kurios pagal savo bendrą išvaizdą ir audinio rūšį išimtinai arba daugiausia skirtos dėvėti kaip naktinis rūbas.

Pižamos susideda iš dviejų drabužių, būtent:

drabužio, skirto uždengti viršutinę kūno dalį, dažniausiai švarkelio arba puloverio ar panašaus tipo drabužio,

drabužio, sudaryto iš paprasto kirpimo kelnių ar šortų, be jokio užsegimo arba su užsegimu priekinėje drabužio dalyje.

Pižamų sudedamosios dalys turi būti viena kitą atitinkančio arba priderinamo dydžio bei turi būti to paties fasono, pagal audinį, spalvą, papuošimus ir apdailą turi būti atpažįstama, kad jos skirtos dėvėti kartu vienam asmeniui.

Pižamos turi būti atpažįstamos kaip patogūs dėvėti naktiniai drabužiai pagal:

audinio rūšį,

dažniausiai laisvą kirpimą, ir

tai, kad nėra nepatogių priedų, pavyzdžiui, didelių ir iškilių sagų bei pernelyg didelių papuošimų.

Drabužių komplektai, sudaryti iš labai trumpų naktinių marškinių ir priderintų trumpikių, taip pat laikytini pižamomis.

Kombinezono tipo vientisi naktiniai drabužiai, dengiantys ir viršutinę, ir apatinę kūno dalį bei apgaubiantys atskirai kiekvieną koją, klasifikuojami 6208 91 00–6208 99 00 subpozicijose.

6209

Kūdikių drabužėliai ir drabužėlių priedai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6111 pozicijos paaiškinimai.

6210

Drabužiai, pasiūti iš medžiagų, klasifikuojamų 5602, 5603, 5903, 5906 arba 5907 pozicijoje

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6201 11 00–6201 19 00 subpozicijų ir 6202 11 00–6202 19 00 subpozicijų paaiškinimai.

6210 10 90

Iš medžiagų, klasifikuojamų 5603 pozicijoje

Šioje subpozicijoje klasifikuojami steriliai supakuoti drabužiai, pasiūti iš neaustinių medžiagų, skirti klinikiniams tikslams, kurie kartą panaudojus yra išmetami kaip netinkami.

6211

Sportiniai kostiumai, slidinėjimo kostiumai ir maudymosi kostiumėliai bei kelnaitės; kiti drabužiai

6211 11 00 ir 6211 12 00

Maudymosi kostiumėliai bei kelnaitės

Žr. SS paaiškinimų 6211 pozicijos paaiškinimų pirmąją pastraipą.

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6112 31 10–6112 39 90 subpozicijų paaiškinimai.

6211 32 31

Kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš vieno ir tokio paties audinio

Tam, kad būtų galima sportinius kostiumus klasifikuoti šioje subpozicijoje, sportinio kostiumo sudedamosios dalys turi būti pasiūtos iš tos pačios struktūros, spalvos ir sudėties audinio; jos taip pat turi būti to paties fasono, atitinkančio arba priderinamo dydžio.

Kai viena iš sportinio kostiumo sudedamųjų dalių turi apsiuvus ar dekoracijas, kurių nėra ant kitos dalies, drabužiai klasifikuojami šioje subpozicijoje tik tada, jei šie apsiuvai ar dekoracijos turi nežymią reikšmę ir yra ant vienos ar kelių drabužio vietų (pavyzdžiui, ant apykaklės ir rankogalių).

Tačiau, kai apsiuvai ar dekoracijos yra gautos drabužio audimo metu, tokie drabužiai nėra klasifikuojami šioje subpozicijoje, išskyrus, kai dekoracija yra emblema ar kitas panašus simbolis.

6211 32 41 ir 6211 32 42

Kiti

Klasifikuojant šiose subpozicijose viršutinė ir apatinė sportinio kostiumo dalys turi būti sudėtos kartu.

6211 33 31

Kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš vieno ir tokio paties audinio

Žr. paaiškinimų 6211 32 31 subpozicijos paaiškinimus.

6211 33 41 ir 6211 33 42

Kiti

Žr. paaiškinimų 6211 32 41 ir 6211 32 42 subpozicijų paaiškinimus.

6211 42 31

Kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš vieno ir tokio paties audinio

Žr. paaiškinimų 6211 32 31 subpozicijos paaiškinimus.

6211 42 41 ir 6211 42 42

Kiti

Žr. paaiškinimų 6211 32 41 ir 6211 32 42 subpozicijų paaiškinimus.

6211 43 31

Kurių išorinis sluoksnis pasiūtas iš vieno ir tokio paties audinio

Žr. paaiškinimų 6211 32 31 subpozicijos paaiškinimus.

6211 43 41 ir 6211 43 42

Kiti

Žr. paaiškinimų 6211 32 41 ir 6211 32 42 subpozicijų paaiškinimus.

6212

Liemenėlės, juosmenėlės, korsetai, petnešos, keliaraiščiai ir panašūs dirbiniai bei jų dalys, megzti ar nerti arba nemegzti ar nenerti

6212 20 00

Juosmenėlės ir juosmenėlės-kelnaitės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos juosmenėlės-kelnaitės, megztos ar nertos arba nemegztos ar nenertos, kelnaičių formos kirpimo, su klešnėmis ar be klešnių arba su paaukštintu liemeniu, su klešnėmis ar be klešnių.

Jos turi turėti šiuos požymius:

a)

apjuosti juosmenį bei šlaunis ir turėti ne trumpesnius kaip 8 cm įsiuvus šonuose (matuojant nuo kojos į viršų),

b)

būti elastingos vertikaliai ir mažai elastingos horizontaliai. Sutvirtinimai ar įdėklas ties pilvu, net ir su nėriniais, kaspinais, apsiuvais ar panašiai yra priimtini, jei išlieka vertikalus elastingumas,

c)

tekstilės medžiaga sudaryta iš:

medvilnės ir ne mažiau kaip 15 % elastomerinių siūlų mišinio, arba

cheminio pluošto ir ne mažiau kaip 10 % elastomerinių siūlų mišinio, arba

medvilnės (ne daugiau kaip 50 %) ir cheminių pluoštų, kurių sudėtyje elastomeriniai siūlai sudaro ne mažiau kaip 10 % mišinio.

6217

Kiti gatavi drabužių priedai; drabužių arba drabužių priedų dalys, išskyrus klasifikuojamas 6212 pozicijoje

6217 10 00

Priedai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6117 80 10 ir 6117 80 90 subpozicijų paaiškinimai.

63 SKIRSNIS

KITI GATAVI TEKSTILĖS DIRBINIAI; RINKINIAI; DĖVĖTI DRABUŽIAI IR DĖVĖTI TEKSTILĖS DIRBINIAI; SKUDURAI

Bendrosios nuostatos

Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, klasifikavimo pozicijose žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

I. KITI GATAVI TEKSTILĖS DIRBINIAI

6305

Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti

Kai kurie maišai ir krepšiai, pagaminti iš tekstilės medžiagos, klasifikuojami, pavyzdžiui, 4202 ir 6307 pozicijose. Maišai ir krepšiai, pagaminti iš popieriaus, klasifikuojami 4819 pozicijoje, bet, jei jie pagaminti iš popierinių siūlų audinio, klasifikuojami šioje pozicijoje.

Paprastai maišai, pagaminti iš tekstilės medžiagos su popieriniu pamušalu, klasifikuojami šioje pozicijoje, bet popieriniai maišai su tekstilės medžiagos pamušalu yra klasifikuojami 4819 40 00 subpoziciojoje.

6305 10 10

Naudoti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik tokie dirbiniai, kurie buvo panaudoti transportuojant prekes mažiausiai vieną kartą ir kurie turi aiškius tokio panaudojimo požymius, pavyzdžiui, matyti gaminių, kurie buvo sudėti, likučiai, purvas, dėmės, skylės, įplėšimai, taisymo žymės, išilginės siūlės, ties anga turi surišimo ar susiuvimo žymes.

6307

Kiti gatavi dirbiniai, įskaitant drabužių iškarpas (lekalus)

6307 90 99

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

teniso rakečių, badmintono rakečių, golfo lazdų ir t. t. dėklai, dengiantys darbinę dalį, tačiau nedengiantys rankenos (headcovers), kurie pagaminti iš tekstilės audinio (paprastai padengto plastiku), turintys kišenėlę kamuoliams sudėti arba jos neturintys. Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojami dėklai, kurie dengia visą raketę ir kurie turi rankeną ar dirželį per petį arba jų neturi (4202 pozicija);

2.

turbanai, kurie yra pagaminti iš įmantraus austo audinio (paprastai medvilnės ar medvilnės ir šilko mišinio), kurio ilgis yra 4–5 m, o plotis apie 50 cm. Jie yra apkraštuoti, kartais kraštai yra papuošti kutais ir paprastai yra atskirai sulankstyti ir supakuoti.

XII SKYRIUS

AVALYNĖ, GALVOS APDANGALAI, SKĖČIAI, SKĖČIAI NUO SAULĖS, LAZDOS, LAZDOS-SĖDYNĖS, VYTINIAI, BOTAGAI IR JŲ DALYS; PARUOŠTOS NAUDOTI PLUNKSNOS IR JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖS GĖLĖS; DIRBINIAI IŠ ŽMONIŲ PLAUKŲ

64 SKIRSNIS

AVALYNĖ, GETRAI IR PANAŠŪS DIRBINIAI; TOKIŲ DIRBINIŲ DALYS

Bendrosios nuostatos

1.

Sąvokų „išoriniai padai“ ir batviršiai apibrėžimus žr. SS paaiškinimų šio skyriaus paaiškinimų Bendrųjų nuostatų C ir D dalyse.

Be to, iš dviejų ar daugiau medžiagų sudarytiems batviršiams (64 skirsnio 4 pastabos a punktas ir 1 papildomoji pastaba) taikoma:

a)

Batviršis – tai avalynės dalis, kuri dengia pėdos šonus bei viršų ir taip pat gali dengti koją. Jis siekia padą ir yra prie jo pritvirtintas. Batviršis netgi gali būti įleistas į padą.

Batviršį sudarančios medžiagos yra tos medžiagos, kurių visas paviršius arba jo dalis matosi išoriniame avalynės paviršiuje. Todėl pamušalas nėra laikomas batviršiu. Batviršį sudarančios medžiagos yra sujungtos viena su kita.

Bendras batviršį sudarančių medžiagų paviršiaus plotas apskaičiuojamas pašalinus priedus ir sutvirtinimus ir neatsižvelgiant į tas medžiagų dalis, kurias jų sujungimo vietose dengia kitos dalys.

Image

Pavyzdžiui, (A) yra oda, o (B) – tekstilės medžiaga, o plotas (C) – tekstilės medžiagos (B) dalis, esanti po ją dengiančia oda (A). Apskaičiuojant bendrą batviršį sudarančių medžiagų paviršiaus plotą neatsižvelgiama į tekstilės medžiagos plotą (C).

Neatsižvelgiama ir į visų rūšių užsegimus, pavyzdžiui, batraiščius, kibias jousteles (velcro tipo juosteles) ir t.t. (žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų D dalies paskutiniąją pastraipą).

b)

Pamušalas gali būti pagamintas iš bet kurios medžiagos. Jį gali sudaryti viena ar daugiau medžiagų. Pamušalas liečiasi su pėda ir naudojamas kaip paminkštinimas arba kaip apsauginės ar tik dekoratyvinės paskirties elementas. Pamušalas nėra matomas išoriniame avalynės paviršiuje, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas, pavyzdžiui, kaip aulo krašto paminkštinimas.

c)

Priedai ir sutvirtinimai apibrėžti 64 skirsnio 4 pastabos a punkte, 64 skirsnio 1 papildomojoje pastaboje ir SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų D dalies paskutiniojoje pastraipoje.

Priedai atlieka papuošimo funkciją, o sutvirtinimai – apsaugos arba sutvirtinimo funkciją. Jie tvirtinami ne tik prie pamušalo, bet ir prie išorinio batviršio paviršiaus. Jie gali būti ir įleisti į padą. Kadangi sutvirtinimai yra prie batviršio tvirtinami priedėliai, kurių paskirtis – papildomas jo sutvirtinimas, juos pašalinus negali pasimatyti pamušalas (net maža jo dalis), įskaitant paminkštinimą. Jeigu taip atsitinka, laikytini batviršį sudarančia medžiaga. Medžiaga taip pat nelaikoma priedu ar sutvirtinimu, o batviršio dalimi, jeigu po ja esančių medžiagų sujungimas nėra patvarus (patvaraus sujungimo pavyzdys gali būti susiūtos siūlės).

4 pastabos a punkte nurodyti panašūs priedai taip pat gali būti, pavyzdžiui, emblemos arba batų nosys.

Nustatant batviršio medžiagą, į liežuvėlį, kuris yra iš dalies arba pilnai uždengtas (vidinis liežuvėlis), neatsižvelgiama.

Žr. toliau pateiktą diagramą, kurioje vidinis liežuvėlis yra pažymėtas punktyrine linija.

Image

Diagramose ir po jomis esančiame tekste pateiktas pavyzdys, kaip reikėtų nustatyti batviršio medžiagą:

Image Image

Pirmiau pateiktose diagramose pavaizduotas batas pasiūtas iš odos ir tekstilės medžiagos. Norint nustatyti jo batviršį sudarančią medžiagą kaip ji apibrėžta 64 skirsnyje ir atmesti priedus ir sutvirtinimus, padarytos šios prielaidos:

1 ir 2.

Pašalinus odinę bato nosį (1) ir batviršio priekyje uždėtą lopinį (2), pasimatė tekstilės medžiaga (kuri nėra pamušalas). Odinės dalys (1 ir 2) laikytinos sutvirtinimais, nes jos atlieka apsaugos funkciją. Kadangi dalis po odinėmis dalimis (1 ir 2) esančios tekstilės medžiagos matosi paviršiuje, tekstilės medžiaga laikytina batviršio dalimi.

3.

Pašalinus odinę dalį (3), pasimatė tekstilės medžiagos dalis (diagramoje pažymėta raide A) ir pamušalo medžiagos dalis, esanti po odine dalimi (3). Kadangi tekstilės medžiaga dengia tik dalį paviršiaus ploto, esančio po dalimi (3), o pamušalas nelaikytinas batviršiu, kadangi po sutvirtinimais negali būti jokio pamušalo, odinė dalis laikytina batviršio dalimi.

4.

Ši odinė dalis (4) buvo užsiūta ant tekstilės medžiagos dalies, be to, ji taip pat dengia (A) odinę dalį (3). Kadangi po dalimi (4) yra iš dalies matoma tekstilės medžiaga, o po užleidimu (A) yra iš dalies matoma odinė dalis (3) ir kadangi odinė dalis (4) papildomai sutvirtina batviršio šoną, dalis (4) laikytina sutvirtinimu. Todėl odinė dalis (3) ir po dalimi (4) esanti tekstilės medžiaga, išskyrus tekstilės medžiagos dalį, esančią po dalimi (3), laikytinos batviršio dalimis.

5.

Pašalinus šią odinę dalį (5), pasimatė iš dalies matoma po ja esanti tekstilės medžiaga. Kadangi odinė dalis (5) sutvirtina viršutinę užkulnio dalį ir kadangi po ja yra iš dalies matoma tekstilės medžiaga, oda laikytina sutvirtinimu.

6.

Pašalinus odinį užkulnį (6), pasimatė pamušalo dalis ir iš dalies matoma tekstilės medžiaga. Kadangi tekstilės medžiaga dengia tik dalį paviršiaus ploto, esančio po oda, odinis užkulnis (6) neatlieka batviršio medžiagos sutvirtinimo funkcijos, todėl užkulnis laikytinas batviršio dalimi (o ne sutvirtinimu).

7.

Pašalinus šią odinę dalį (7), pasimatė iš dalies matoma po ja esanti tekstilės medžiaga. Kadangi odinė dalis (7) papildomai sutvirtina batviršio šoną, oda laikytina sutvirtinimu.

8.

Pašalinus odinę emblemą (8), pasimatė iš dalies matoma po ja esanti tekstilės medžiaga. Dėl to ir atsižvelgiant į tai, kad emblema yra panašus priedas, nurodytas 64 skirsnio 4 pastabos a punkte, emblema nelaikytina batviršio dalimi.

Apskaičiavus odos ir tekstilės medžiagos dalių, kurios buvo pripažintos batviršio dalimis, užimamo paviršiaus ploto procentines dalis, matyti, kad tekstilės medžiaga vyrauja (70 % sudaro tekstilės medžiaga). Todėl batas turėtų būti klasifikuojamas kaip avalynė su batviršiais iš tekstilės medžiagų.

2.

40 skirsnio 1 pastaboje apibrėžta sąvoka „guma“ taikoma visoje Kombinuotojoje nomenklatūroje; šio skirsnio 3 pastabos a punktas praplečia sąvoką „gumos“ šio skirsnio tikslams.

3.

39 skirsnio 1 pastaboje apibrėžta sąvoka „plastikai“ taikoma visoje Kombinuotojoje nomenklatūroje; šio skirsnio 3 pastabos a punktas praplečia sąvoką „plastikai“ šio skirsnio tikslams.

4.

Šiame skirsnyje vartojama sąvoka „oda“ apibrėžta 64 skirsnio 3 pastabos b punkte.

5.

Sąvoka „tekstilės medžiagos“ apibrėžta SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų E ir F dalyse. Todėl 50–60 skirsniuose apibrėžti pluoštai (pavyzdžiui, tekstilės pūkai), verpalai, audiniai, veltinys, neaustinės medžiagos, virvelės, virvės, lynai, trosai ir kt. yra tekstilės medžiagos, apibrėžtos 64 skirsnyje. Vertinant 59 skirsnyje klasifikuojamus gaminius, 59 skirsnio pastabos taikytinos tik atsižvelgiant į 64 skirsnio 3 pastabos a punkto nuostatas.

6402

Kita avalynė su guminiais arba plastikiniais išoriniais padais ir batviršiais

Šioje pozicijoje klasifikuojama „avalynė, pagaminta naudojant specialiąją technologiją“ ir kuri skirta „sportiniams užsiėmimams“, turinti vieno ar kelių sluoksnių suformuotą padą, neprilietą, pagamintą iš sintetinių medžiagų, specialiai sukurtų smūgiams, atsirandantiems dėl vertikalių ar šoninių judesių, amortizuoti, ir turinti tokius technologinius požymius kaip hermetiškos pagalvėlės, pripildytos dujų ar skysčio, mechaninės dalys, kurios amortizuoja arba neutralizuoja smūgius, arba specialiosios medžiagos, pavyzdžiui, nedidelio tankio polimerai.

Išvardyti „technologiniai požymiai“ neturėtų būti laikomi visų „sintetinių medžiagų“ požymiais, bet turėtų būti laikomi apibūdinančiais tik pirmiau minėtas „sintetines medžiagas“.

„Avalynė, skirta sportiniams užsiėmimams“ turėtų reikšti teniso batelius, krepšinio batelius, gimnastikos batelius, treniruočių batelius ir panašią avalynę, išskyrus, pavyzdžiui, avalynę, daugiausia ar išskirtinai dėvimą plaukiant kalnų kanojomis, vaikščiojant, keliaujant, pėsčiųjų žygiuose, kopiant į kalnus.

Batai, kurie dėl savo dydžio skirti avėti vaikams ir jaunimui, taip pat gali būti priskiriami „avalynei, skirtai sportiniams užsiėmimams“.

Šiame kontekste taikomi šie apibrėžimai:

a)

„vieno arba kelių sluoksnių suformuoti padai“ reiškia iš anksto suformuotus padus, pagamintus atskirai nuo batų liejimo (pavyzdžiui, liejimo įpurškiant ar išcentrinio liejimo), formavimo (pavyzdžiui, kompresinio presavimo) arba lydymo būdu. Prie batviršio jie paprastai priklijuojami ar prisiuvami, arba pritvirtinami naudojant abu būdus, tačiau nėra priliejami:

„vieno sluoksnio suformuotas padas“ reiškia batus, sudarytus iš batviršio ir išorinio pado,

„kelių sluoksnių suformuotas padas“ reiškia batus, sudarytus iš batviršio, tarppadžio (per visą ar dalinį bato ilgį) ir išorinio pado,

kur „suformuotas“ reiškia tą pado dalį, kurios pavidalą suformuoja tam tikra liejimo forma,

„neprilietas“ reiškia batus, kurių, atitinkamai, tarppadis ar vieno sluoksnio padas yra pagamintas atskirai nuo batviršio ir vėliau prie jo pritvirtintas, priklijuojant ar prisiuvant arba naudojant abu būdus. Tokie batai skiriasi nuo tų, kurių, atitinkamai, tarppadis ar vieno sluoksnio padas yra pritvirtinamas prie batviršio įliejant sintetinę medžiagą į formą, kurios vieną dalį sudaro batviršis.

Išskyrus tai, kas aiškiai išdėstyta pirmiau, sąvoka „neprilieti“ nėra naudojama tam, kad būtų išskirti batai, kurių gamyboje kitu būdu naudojamos kai kurios įliejimo technologijos;

b)

„mechaninės dalys“ reiškia tas bato dalis, išskyrus užsegimo mechanizmą, kurios kojai suteikia stabilumą;

c)

„nedidelio tankio polimerai“ reiškia medžiagas, kurių tankis yra mažesnis kaip 0,6 g/cm3.

6402 12 10–6402 19 00

Sportinė avalynė

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą.

6402 12 10–6402 12 90

Lygumų ir kalnų slidinėjimo avalynė ir snieglenčių batai

Šiose subpozicijose klasifikuojami batai ir avalynė, tinkama visoms slidinėjimo rūšims.

6402 19 00

Kita

Šio skirsnio 1 subpozicijų pastabos a punkte nurodyta tik avalynė, turinti charakteringą sportinę paskirtį, kurios pritvirtinti arba nuimami priedai, išvardyti subpozicijų pastaboje, dėl jų aukščio arba standumo ar slidumo ir t. t. daro šią avalynę nepatogią avėti bet kokiais kitais tikslais, ypač vaikščioti asfaltuotais keliais.

6402 20 00

Avalynė su batviršių dirželiais arba juostelėmis, kaiščiais, pritvirtintais (-omis) prie padų

Kad galima būtų klasifikuoti šioje subpozicijoje, nebūtina, kad kaiščiai matytųsi išoriniame pade, kuris liečiasi su žeme; jie taip pat gali būti pritvirtinti prie vidpadžio ir/arba prie tarppadžio. Šoninės dalys, išlendančios iš pado, nelaikytinos pado dalimi.

6402 99 31 ir 6402 99 39

Avalynė, kurios priekinės batviršių dalys sudarytos iš juostelių arba kurios priekinėse batviršių dalyse padarytos viena arba kelios išpjovos

Priekinės batviršių dalys reiškia tą batviršio dalį, kuri uždengia priekinę pėdos dalį.

6402 99 31

Kurios padų ir kulnų bendras aukštis didesnis kaip 3 cm

Šioje subpozicijoje nėra svarbu, ar kulnas gali būti atskirtas nuo pado, ar jis yra neatskiriama pado dalis (pavyzdžiui, padas su kiliniu pakulniu, plokščias padas).

Šioje diagramoje pateikiamas pavyzdys, kaip reikia matuoti:

A – vieta, kur prasideda batviršis

B – > 3 cm.

 

Image

Image

 

Image

Image

6403

Avalynė su išoriniais padais iš gumos, plastikų, odos arba kompozicinės odos ir su odiniais batviršiais

„Oda“ reiškia tik odą, kuri klasifikuojama 4107 ir 4112–4114 pozicijose (žr. šio skirsnio 3 pastabos b punktą). Todėl avalynė, kurios batviršiai yra pagaminti, pavyzdžiui, iš kailio ar kompozicinės odos, nėra klasifikuojama šioje pozicijoje, o klasifikuojama 6405 pozicijoje.

Kiek tai yra susiję su „avalyne, pagaminta naudojant specialiąją technologiją“, mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6402 pozicijos paaiškinimai.

6403 12 00 ir 6403 19 00

Sportinė avalynė

Žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastabą.

6403 12 00

Lygumų ir kalnų slidinėjimo avalynė ir snieglenčių batai

Žr. paaiškinimų 6402 12 10 ir 6402 12 90 subpozicijų paaiškinimus.

6403 19 00

Kita

Žr. paaiškinimų 6402 19 00 subpozicijos paaiškinimus.

6403 59 11–6403 59 39

Avalynė, kurios priekinės batviršių dalys sudarytos iš juostelių arba kurios priekinėse batviršių dalyse padarytos viena arba kelios išpjovos

Žr. paaiškinimų 6402 99 31 ir 6402 99 39 subpozicijų paaiškinimus.

6403 59 11

Kurios padų ir kulnų bendras aukštis didesnis kaip 3 cm

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6402 99 31 subpozicijos paaiškinimai.

6403 99 11–6403 99 38

Avalynė, kurios priekinės batviršių dalys sudarytos iš juostelių arba kurios batviršių priekinėse dalyse padarytos viena arba kelios išpjovos

Žr. paaiškinimų 6402 99 31 ir 6402 99 39 subpozicijų paaiškinimus.

6403 99 11

Kurios padų ir kulnų bendras aukštis didesnis kaip 3 cm

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6402 99 31 subpozicijos paaiškinimai.

6404

Avalynė su išoriniais padais iš gumos, plastikų, odos arba kompozicinės odos ir su batviršiais iš tekstilės medžiagų

Šioje pozicijoje klasifikuojama „avalynė, pagaminta naudojant specialiąją technologiją“ ir skirta sportiniams užsiėmimams, turinti vieno ar kelių sluoksnių suformuotą padą, neprilietą, pagamintą iš sintetinių medžiagų, specialiai sukurtų smūgiams, atsirandantiems dėl vertikalių ar šoninių judesių, amortizuoti, ir turinti tokius technologinius požymius, kaip hermetiškos pagalvėlės, pripildytos dujų ar skysčio, mechaninės dalys, kurios amortizuoja arba neutralizuoja smūgius, arba specialiosios medžiagos, pavyzdžiui, nedidelio tankio polimerai.

Išvardyti „technologiniai požymiai“ neturėtų būti laikomi visų „sintetinių medžiagų“ požymiais, bet turėtų būti laikomi apibūdinančiais tik pirmiau minėtas „sintetines medžiagas“.

„Avalynė, skirta sportiniams užsiėmimams“ turėtų reikšti avalynę, paminėtą šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje ir teniso batelius, krepšinio batelius, gimnastikos batelius, treniruočių batelius ir panašią avalynę, išskyrus, pavyzdžiui, avalynę, daugiausia ar išskirtinai dėvimą plaukiant kalnų kanojomis, vaikščiojant, keliaujant, pėsčiųjų žygiuose, kopiant į kalnus.

Batai, kurie dėl savo dydžio skirti avėti vaikams ir jaunimui, taip pat gali būti priskiriami „avalynei, skirtai sportiniams užsiėmimams“.

Šiame kontekste taikomi šie apibrėžimai:

a)

„vieno arba kelių sluoksnių suformuoti padai“ reiškia iš anksto suformuotus padus, pagamintus atskirai nuo batų liejimo (pavyzdžiui, liejimo įpurškiant ar išcentrinio liejimo), formavimo (pavyzdžiui, kompresinio presavimo) arba lydymo būdu. Prie batviršio jie paprastai priklijuojami ar prisiuvami, arba pritvirtinami naudojant abu būdus, tačiau nėra priliejami;

„vieno sluoksnio suformuotas padas“ reiškia batus, sudarytus iš batviršio ir išorinio pado,

„kelių sluoksnių suformuotas padas“ reiškia batus, sudarytus iš batviršio, tarppadžio (per visą ar dalinį bato ilgį) ir išorinio pado,

kur „suformuotas“ reiškia tą pado dalį, kurios pavidalą suformuoja tam tikra liejimo forma,

„neprilietas“ reiškia batus, kurių, atitinkamai, tarppadis ar vieno sluoksnio padas yra pagamintas atskirai nuo batviršio ir vėliau prie jo pritvirtintas, priklijuojant ar prisiuvant arba naudojant abu būdus. Tokie batai skiriasi nuo tų, kurių, atitinkamai, tarppadis ar vieno sluoksnio padas yra pritvirtinamas prie batviršio įliejant sintetinę medžiagą į formą, kurios vieną dalį pat sudaro batviršis.

Išskyrus tai, kas aiškiai išdėstyta, sąvoka „neprilieti“ nėra naudojama tam, kad būtų išskirti batai, kurių gamyboje kitu būdu naudojamos kai kurios įliejimo technologijos;

b)

„mechaninės dalys“ reiškia tas bato dalis, išskyrus užsegimo mechanizmą, kurios kojai suteikia stabilumą;

c)

„nedidelio tankio polimerai“ reiškia medžiagas, kurių tankis yra mažesnis kaip 0,6 g/cm3.

6404 11 00

Sportinė avalynė; teniso bateliai, krepšinio bateliai, gimnastikos bateliai, treniruočių bateliai ir panaši avalynė

Šioje subpozicijoje sąvoka „sportinė avalynė“ reiškia visų rūšių sportinę avalynę, kuri atitinka šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje išdėstytas sąlygas.

Šio skirsnio 1 subpozicijų pastabos a punkte nurodyta tik avalynė, turinti charakteringą sportinę paskirtį, kurios pritvirtinti arba nuimami priedai, išvardyti subpozicijų pastaboje, dėl jų aukščio arba standumo ar slidumo ir t. t. daro šią avalynę nepatogią avėti bet kokiais kitais tikslais, ypač vaikščioti asfaltuotais keliais.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami „bateliai, panašūs į teniso batelius, krepšinio batelius, gimnastikos batelius, treniruočių batelius“, apima batelius, kurie pagal jų formą, kirpimą ir išvaizdą turi aiškią sportinę paskirtį, pavyzdžiui, bateliai skirti buriuoti, žaisti skvošą, stalo tenisą, tinklinį.

Visi šie bateliai turi neslidžius išorinius padus ir juose pritaikytas tokias susegimo priemones, kurios suteikia kojai stabilumo (pavyzdžiui, raiščiai, lipnūs užsegimai).

Bateliai su tokiomis nereikšmingomis detalėmis kaip, pavyzdžiui, dekoratyvinės juostelės ar siūlės, etiketės (net jei jos yra prisiūtos ant viršaus), siuvinėjimai, marginti ar spalvoti batraiščiai klasifikuojami šioje subpozicijoje.

6406

Avalynės dalys (įskaitant batviršius, pritvirtintus arba nepritvirtintus prie padų, išskyrus išorinius padus); išimami vidpadžiai, pakulnės ir panašūs dirbiniai; getrai, antblauzdžiai ir panašūs dirbiniai bei jų dalys

Daugelis šioje pozicijoje klasifikuojamų avalynės dalių yra paminėtos SS paaiškinamų 6406 pozicijos paaiškinimuose. Šioje pozicijoje klasifikuojami mediniai padai sandalams („sveiki sandalai“ ir kiti), be batviršių ir be juostelių, raištelių ar dirželių.

Žr. šio skirsnio 2 pastaboje pateiktą gaminių, kurie šioje pozicijoje nelaikomi avalynės dalimis, sąrašą.

Avalynės sudedamosios dalys gali būti pagamintos iš bet kurių medžiagų, išskyrus asbestą, o jų sudėtyje gali būti metalo.

6406 99 30

Sujungtos batviršių detalės, pritvirtintos prie vidpadžių arba prie kitų pado dalių, bet nepritvirtintos prie išorinių padų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami avalynės dirbiniai, kurie dar nėra avalynė, sudaryti iš batviršio ir vienos ar kelių pado sudedamųjų dalių (ypač vidpadžio), bet be pritvirtinto išorinio (antrojo) pado.

65 SKIRSNIS

GALVOS APDANGALAI IR JŲ DALYS

6504 00 00

Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai, pinti arba pagaminti iš bet kurių medžiagų juostelių sujungimo būdu, su pamušalu arba be pamušalo, apdailintais arba neapdailintais kraštais

Sąvoka „skrybėlės ir kiti galvos apdangalai, su pamušalu ir apdailintais kraštais“ reiškia galvos apdangalus, su pilnu ar daliniu pamušalu, kuriuose pamušalas ir apdailos detalės gali būti iš kitos medžiagos negu galvos apdangalas.

Apdaila gali būti, pavyzdžiui: pamušalai, papuošimo juostelės (iš odos ar kokios nors kitos medžiagos), apvadai, skrybėlės kaspinai, pintiniai papuošimai, sagtys, sagos, kabošonai („cabochons“), ženkleliai, plunksnos, ornamentinės siūlės, dirbtinės gėlės, nėriniai, raišteliai pagaminti iš audinio ar kaspino ir t. t.

6505

Skrybėlės ir kiti galvos apdangalai, megzti arba nerti ar pagaminti iš nėrinių, veltinio arba iš kitų tekstilės medžiagų rietime (bet ne juostelių pavidalo), su pamušalu arba be pamušalo, apdailintais arba neapdailintais kraštais; tinkleliai plaukams iš bet kurios medžiagos, su pamušalu arba be pamušalo

Dėl turbanų klasifikavimo žr. paaiškinimų 6307 90 99 subpozicijos paaiškinimus.

6505 90 05

Iš veltinio, pagaminto iš kailio, arba iš veltinio, pagaminto iš vilnos ir iš kailio, pagaminti iš skrybėlių korpusų, gaubtų arba plokščių skrybėlių ruošinių, priskiriamų 6501 pozicijai

„Veltinis, pagamintas iš kailio“ reiškia veltinį, pagamintą iš triušio, zuikio, ondatros, nutrijos, bebro, ūdros kailio ar panašaus trumpo plauko kailio.

„Veltinis, pagamintas iš vilnos ir iš kailio“ gali būti pagamintas iš bet kokio santykio vilnos ir kailio mišinio ar kokios kitos šių dviejų medžiagų kombinacijos (pavyzdžiui, veltinis iš vilnos, padengtas kailio sluoksniu).

Veltinio iš kailio ir veltinio iš vilnos bei kailio sudėtyje taip pat gali būti ir kitų pluoštų (pavyzdžiui, sintetinio ar regeneruoto tekstilės pluošto).

6505 90 10–6505 90 80

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami dirbiniai iš veltinio, pagaminto iš vilnos, kuriame yra pridėto ar nepridėto kitokio pluošto (pavyzdžiui, sintetinio ar regeneruoto tekstilės pluošto); dirbiniai, pagaminti iš veltinio iš vilnos bei kailio, klasifikuojami 6505 90 05 subpozicijoje.

„Veltinis iš vilnos“ reiškia veltinį, pagamintą iš vilnos ar kailio, turintį panašumo į vilną (pavyzdžiui, iš vikunijos, kupranugario, veršiuko, karvės šerių ir t. t.).

6506

Kiti galvos apdangalai, su pamušalu arba be pamušalo, apdailintais arba neapdailintais kraštais

6506 99 10

Iš veltinio, pagaminto iš kailio, arba iš veltinio, pagaminto iš vilnos ir iš kailio, pagaminti iš skrybėlių korpusų, gaubtų arba plokščių skrybėlių ruošinių, priskiriamų 6501 pozicijai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6505 90 05 subpozicijos paaiškinimai.

6506 99 90

Kiti

Žr. paaiškinimų 6505 90 10–6505 90 80 subpozicijų paaiškinimus.

6507 00 00

Kaspinai, pamušalai, apvalkalai, skrybėlių pagrindai, skrybėlių karkasai, snapeliai ir pasmakrėje surišami raišteliai, skirti galvos apdangalams

Šioje pozicijoje neklasifikuojamos megztos galvos juostos, kurias naudoja sportininkai prakaitui sugerti (6117 80 10 ir 6117 80 80 subpozicijos).

66 SKIRSNIS

SKĖČIAI, SKĖČIAI NUO SAULĖS, LAZDOS, LAZDOS-SĖDYNĖS, VYTINIAI, BOTAGAI IR JŲ DALYS

1 pastabos c punktas

Skėčiai ir skėčiai nuo saulės, kurie yra priskiriami žaislams, paprastai skiriasi nuo skėčių ir skėčių nuo saulės, klasifikuojamų šiame skirsnyje, pagal jų sudedamąsias dalis, pagaminimo kokybę, kuri paprastai yra grubesnė, mažą dydį ir dėl to, kad jie negali būti efektyviai naudojami apsisaugant nuo lietaus ar saulės (taip pat žr. SS paaiškinimų 9503 pozicijos paaiškinimų D dalies paskutiniąją pastraipą). Nepažeidžiant nurodytų kriterijų, skėčių ir skėčių nuo saulės, priskiriamų žaislams, koto ilgis retai yra ilgesnis kaip 25 cm.


6601

Skėčiai, skėčiai nuo saulės (įskaitant skėčius-lazdas, sodo skėčius ir panašius skėčius)

Kiek tai yra susiję su skirtumu tarp šioje pozicijoje klasifikuojamų dirbinių ir tų, kurie yra klasifikuojami kaip žaislai, žr. paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų 1 pastabos c punktą.

Šioje pozicijoje taip pat klasifikuojami:

1.

nedidelio dydžio skėčiai nuo saulės ir skėčiai, kurie iš esmės yra skirti apsaugoti vaikus nuo saulės ar lietaus;

2.

nedidelio dydžio skėčiai nuo saulės, kurie tvirtinami prie vaikiško vežimėlio, siekiant apsaugoti vaikus nuo saulės.

Skėčiai ir skėčiai nuo saulės, kurie pagal jų gamyboje panaudotas medžiagas gali būti naudojami kaip karnavalui skirti dirbiniai, šioje pozicijoje neklasifikuojami, o klasifikuojami 9505 pozicijoje.

6601 10 00

Sodo skėčiai arba panašūs skėčiai

Žr. SS paaiškinimų 6601 10 subpozicijos paaiškinimus.

6603

Dirbinių, klasifikuojamų 6601 arba 6602 pozicijoj, dalys, puošmenos ir priedai

6603 20 00

Skėčių karkasai, įskaitant karkasus, sumontuotus ant kotų (skėčių)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

karkasai, sumontuoti ant kotų (ar skėčių), t. y. skėčio, skėčio nuo saulės ir t. t. karkasas, su priedais ar apdaila (ar aksesuarais) arba be jų;

2.

surinkti karkasai, be kotų (ar skėčių), su priedais ar apdaila (ar aksesuarais) arba be jų, t. y. turintys pilną sistemą išilginių ir skersinių virbų, kurie slenka kotu ir taip išskleidžia ar suskleidžia skėtį, skėtį nuo saulės ir t. t., tuo pat metu atremia bei ištempia apdengimą.

Tačiau paprasčiausi išilginių ir skersinių virbų karkasai, kurie nesudaro pilnos išilginių ir skersinių virbų sistemos šioje subpozicijoje neklasifikuojami, o klasifikuojami 6603 90 90 subpozicijoje.

6603 90 10

Rankenos ir lazdų bumbulai

Šioje subpozicijoje yra klasifikuojami skėčių ar skėčių nuo saulės, lazdelių, atramų, botagų, jojiko šmaikščių ir panašių daiktų rankenos (įskaitant rankenų ruošinius kaip tokius) ir lazdų bumbulai, kurie yra pritvirtinami prie rankoje laikomo galo.

6603 90 90

Kiti

Be karkasų, paminėtų paaiškinimų 6603 20 00 subpozicijos paaiškinimų paskutiniojoje pastraipoje, šioje subpozicijoje klasifikuojami nesurinkti išilginiai ir skersiniai virbai, o taip pat dirbiniai, paminėti SS paaiškinimų 6603 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 3–5 punktuose.

67 SKIRSNIS

PARUOŠTOS NAUDOTI PLUNKSNOS IR PŪKAI BEI DIRBINIAI IŠ PLUNKSNŲ ARBA IŠ PŪKŲ; DIRBTINĖS GĖLĖS; DIRBINIAI IŠ ŽMONIŲ PLAUKŲ

6702

Dirbtinės gėlės, lapai ir vaisiai bei jų dalys; dirbiniai, pagaminti iš dirbtinių gėlių, lapų arba vaisių

Žr. šio skirsnio 3 pastabą. Šio skirsnio 3 pastaboje sąvoka „panašiu būdu“ reiškia gaminimo būdą pašildant medžiagą, kad ši taptų lipni, ar naudojant stumdomas dalis, kurios prilimpa prie koto jas patrynus.

6703 00 00

Žmonių plaukai, sušukuoti, ištempti, išbalinti arba kitu būdu apdoroti; vilna arba kiti gyvūnų plaukai, taip pat kitos tekstilės medžiagos, paruoštos perukų arba panašių dirbinių gamybai

Šioje pozicijoje neklasifikuojamos natūralios garbanos iš neapdorotų žmonių plaukų, plautos arba neplautos, valytos arba nevalytos, tiesiog nukirptos ir jokiais kitais būdais neapdorotos (0501 00 00 pozicija).

XIII SKYRIUS

DIRBINIAI IŠ AKMENS, GIPSO, CEMENTO, ASBESTO, ŽĖRUČIO ARBA PANAŠIŲ MEDŽIAGŲ; KERAMIKOS DIRBINIAI; STIKLAS IR STIKLO DIRBINIAI

68 SKIRSNIS

DIRBINIAI IŠ AKMENS, GIPSO, CEMENTO, ASBESTO, ŽĖRUČIO ARBA PANAŠIŲ MEDŽIAGŲ

Bendrosios nuostatos

Šiame skirsnyje klasifikuojami ne tik gatavi dirbiniai, bet taip pat kai kuriose pozicijose klasifikuojami pusgaminiai, kuriems gali reikėti tolimesnio apdirbimo, kad juos galima būtų naudoti numatytiems tikslams (pavyzdžiui, 6812 pozicijoje klasifikuojami mišiniai, daugiausia sudaryti iš asbesto arba iš asbesto ir magnio karbonato).

6802

Apdoroti paminkliniai arba statybiniai akmenys (išskyrus skalūnus) ir jų dirbiniai, išskyrus prekes, klasifikuojamas 6801 pozicijoje; mozaikos kubeliai ir panašūs dirbiniai iš gamtinių akmenų (įskaitant skalūnus), pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo; dirbtinai nudažytos gamtinių akmenų (įskaitant skalūnus) granulės, trupiniai ir milteliai

Sąvokos „apdoroti paminkliniai arba statybiniai akmenys“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 2 pastaboje.

6802 10 00

Plytelės, kubeliai ir panašūs dirbiniai, stačiakampiai (įskaitant kvadratinius) arba kitos formos, kurių didžiausio ploto paviršius tilptų į kvadratą, kurio kraštinės trumpesnės kaip 7 cm; dirbtinai nudažytos granulės, trupiniai ir milteliai

Išsamesnę informaciją apie šioje subpozicijoje klasifikuojamus dirbinius žr. SS paaiškinimų 6802 pozicijos paaiškinimų septintoje pastraipoje.

6802 21 00–6802 29 00

Kiti paminkliniai arba statybiniai akmenys ir jų dirbiniai, tik suskaldyti arba supjaustyti, plokščiu arba lygiu paviršiumi

Šiose subpozicijose klasifikuojami akmenys ar jų dirbiniai (įskaitant nebaigtus gaminti dirbinius), paprastai suskaldyti arba supjaustyti, su vienu ar daugiau plokščių arba lygių paviršių. Pastarieji gali būti apdoroti kaltu, kirtikliu arba dantytuoju plaktuku.

6802 91 10

Poliruotas alebastras, dekoruotas arba kitu būdu apdorotas, bet neraižytas

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6802 93 10 subpozicijos paaiškinimai.

6802 92 10

Poliruoti, dekoruoti arba kitu būdu apdoroti, bet neraižyti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6802 93 10 subpozicijos paaiškinimai.

6802 93 10

Poliruotas, dekoruotas arba kitu būdu apdorotas, išskyrus raižytinius, kurių neto masė ne mažesnė kaip 10 kg

Be šių akmens dirbinių, kurių visas ar dalis paviršiaus poliruota, šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

akmens dirbiniai, kurių visas paviršius ar jo dalis nulyginta, šlifuota arba tekinta;

2.

dekoruoto akmens dirbiniai. Šie akmens dirbiniai padengti spalvotais, lakuotais ar kitokiais plokščiais piešiniais bei puošyba, pavyzdžiui, kai raštai iškalami ant poliruoto paviršiaus;

3.

inkrustuoto akmens dirbiniai su mozaikomis, metalo ornamentais ar paprastais kaltiniais užrašais;

4.

akmens dirbiniai su briaunelėmis ar grioveliais, pavyzdžiui, išilgai ornamentuoti, tokie kaip apvadai, cokoliai, nuožulnos, briaunelės ir puošyba iš rutuliukų;

5.

tekinto akmens dirbiniai, tokie kaip frontonai, baliustrados ir panašūs dirbiniai.

6802 93 90

Kitas

Šioje subpozicijoje klasifikuojami raižyti granito dirbiniai, dengti įdubusiais ar reljefiniais ornamentų motyvais, pavyzdžiui, lapais, girliandomis ir chimeromis, dekoruoti prašmatnesniu būdu nei pirmesnėse subpozicijose klasifikuojami dirbiniai.

Statulos, horeljefai ir bareljefai (išskyrus originalias statulas arba skulptūros darbus) taip pat klasifikuojami šioje subpozicijoje.

6802 99 10

Poliruoti, dekoruoti arba kitu būdu apdoroti, išskyrus raižytinius, kurių neto masė ne mažesnė kaip 10 kg

Žr. paaiškinimų 6802 93 10 subpozicijos paaiškinimus.

6802 99 90

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6802 93 90 subpozicijos paaiškinimai.

6803 00

Apdoroti skalūnai ir dirbiniai iš skalūnų arba iš aglomeruotų skalūnų

6803 00 10

Skalūnai, naudojami stogų ir sienų dangoms

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai gali būti stačiakampiai (įskaitant kvadratinius), daugiakampiai, suapvalinti ar bet kokio kito pavidalo. Jie yra vienodo, paprastai ne didesnio kaip 6 mm, storio.

6804

Girnakmeniai, tekėlai, šlifavimo diskai ir panašūs dirbiniai be aptaisų, naudojami šlifavimui, galandimui, poliravimui, pritrynimui arba tašymui, rankinio galandimo arba poliravimo akmenys bei jų dalys iš gamtinių akmenų, iš aglomeruotų gamtinių arba dirbtinių abrazyvų arba iš keramikos, su dalimis iš kitų medžiagų arba be tokių dalių

Šioje pozicijoje neklasifikuojama rankinio poliravimo akmenų, budžių, galąstuvų, honų, girnakmenių, tekėlų, šlifavimo diskų ir panašių dirbinių iš gamtinių ar dirbtinių aglomeruotų abrazyvų atliekos bei laužas (2530 90 98 subpozicija).

6804 10 00

Girnakmeniai ir tekėlai, naudojami malimui, šlifavimui arba masės trynimui

Žr. SS paaiškinimų 6804 10 subpozicijos paaiškinimus.

6804 21 00–6804 23 00

Kiti girnakmeniai, tekėlai, šlifavimo diskai ir panašūs dirbiniai

Žr. SS paaiškinimų 6804 pozicijos paaiškinimų pirmos pastraipos 2 ir 3 punktus.

6804 21 00

Iš aglomeruotų sintetinių arba gamtinių deimantų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai iš kokiu nors būdu aglomeruotų sintetinių arba gamtinių deimantų. Procese gali būti panaudotos kietėjančios mineralinės aglomeravimo medžiagos (pavyzdžiui, cementas) arba ne tokie kieti rišikliai (pavyzdžiui, dervos arba plastikai) arba keraminis degimas.

6804 22 12–6804 22 90

Iš kitų aglomeruotų abrazyvų arba iš keramikos

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 6804 21 00 subpozicijos paaiškinimai.

6804 22 12–6804 22 50

Iš dirbtinių abrazyvų, sutvirtintų rišikliu

Dirbtinių abrazyvų pavyzdžiai yra korundas, silikono karbidas (karborundas) ir boro karbidas.

6804 30 00

Rankinio galandimo arba poliravimo akmenys

Žr. SS paaiškinimų 6804 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 4 punktą.

6806

Šlako vata, akmens vata ir panašios mineralinės vatos; akytasis vermikulitas, keramzitas, termozitas (šlako pemza) ir panašios pūstosios mineralinės medžiagos; mišiniai ir dirbiniai iš šilumą izoliuojančių, garsą izoliuojančių ir garsą sugeriančių mineralinių medžiagų, išskyrus klasifikuojamus 6811 ar 6812 pozicijoje arba 69 skirsnyje

6806 10 00

Šlako vata, akmens vata ir panašios mineralinės vatos (įskaitant jų tarpusavio mišinius), palaidos, lakštais arba ritiniais

Žr. SS paaiškinimų 6806 pozicijos paaiškinimų pirmąsias tris pastraipas.

Sąvoka „panašios mineralinės vatos“ apima mineralines vatas, gautas iš akmens ar šlako mišinių, apdorotas pagal SS paaiškinimų 6806 pozicijos paaiškinimų pirmojoje pastraipoje pateiktą aprašymą.

6806 20 10

Keramzitas

Žr. SS paaiškinimų 6806 pozicijos paaiškinimų šeštąją pastraipą.

6806 20 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

akytasis vermikulitas ir panašūs pūstieji mineraliniai dirbiniai, išskyrus keramzitus (pūstąjį chloritą, perlitą ir obsidianą). Žr. SS paaiškinimų 6806 pozicijos paaiškinimų ketvirtąją ir penktąją pastraipas.

Tačiau pūstasis chloritas ir perlitas šioje subpozicijoje klasifikuojami tik tuomet, jei gavus tuščiavidures granules pūtimo procesas sustabdomas, t. y. prieš granulėms sprogstant ir susidarant įdubusiems sluoksneliams. Tokie produktai paprastai naudojami kaip filtravimo reagentai, o ne kaip šilumos ar garso izoliavimo medžiaga; dėl to jie klasifikuojami 3802 90 00 subpozicijoje (žr. SS paaiškinimų 3802 pozicijos paaiškinimus);

2.

šlako ar akmens „pemzos“, kurios, jeigu yra blokelių, plokščių ir panašių gaminių pavidalo, panašios į akytąjį stiklą, klasifikuojamą 7016 pozicijoje. Tokiais atvejais nuo akytojo stiklo jos atskiriamos taikant kriterijus, skirtus vatai, klasifikuojamai 6806 10 00 subpozicijoje ir vatai, klasifikuojamai 7019 pozicijoje, atskirti;

3.

granuliuotas aukštakrosnių šlakas (termozitas), kuris, panaudojus putodarą, žymiai išplėstas ir kurio piltinis tankis yra ne didesnis kaip 300 kg/m3 sausosios medžiagos masės.

6806 90 00

Kitos

Žr. SS paaiškinimų 6806 pozicijos paaiškinimų tekstą po žvaigždučių.

6807

Dirbiniai iš asfalto arba iš panašių medžiagų (pavyzdžiui, iš naftos bitumo arba iš akmens anglių dervos pikio)

6807 10 10

Stogų dangoms ir apdailai naudojami dirbiniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami stogų dangoms ir apdailai naudojami dirbiniai sudaryti mažiausiai iš trijų sluoksnių; viduriniojo sluoksnio, pagaminto iš popieriaus, statybinio kartono ar kitų medžiagų, pavyzdžiui, stiklo vatos, džiuto audinio, aliuminio folijos, veltinio, neaustinių medžiagų sluoksnio, įterpto tarp dviejų asfalto ar panašių medžiagų sluoksnių. Šių dengiamųjų sluoksnių sudėtyje taip pat gali būti kitų medžiagų arba jie gali būti jomis padengti (pavyzdžiui, smėliu).

6809

Dirbiniai iš gipso arba iš mišinių, daugiausia sudarytų iš gipso

6809 11 00 ir 6809 19 00

Plokštės, lakštai, plytelės ir panašūs neornamentuoti dirbiniai

Šiose subpozicijose klasifikuojami plokšti visokių rūšių dirbiniai, daugiausia naudojami pertvaroms ir luboms.

Paprastai perforuoti arba plonu popieriaus arba kitos medžiagos sluoksniu iš vienos arba abiejų pusių dengti dirbiniai nelaikomi dekoratyviniais. Jie taip pat gali būti paprastai padengti dažų arba lako sluoksniu. Bet koks dekoravimas, susidedantis, pavyzdžiui, iš įdubusių ar reljefinių motyvų arba paviršiaus dekoravimo ar dekoravimo masėje, reiškia, jog tokios plokštės, plytelės ir t. t. klasifikuojamos 6809 90 00 subpozicijoje.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos kvadratinės plytelės, kurių išorinis paviršius sudarytas iš perforuotų gipsinių kvadratų, o dvi stačiakampės ertmės gipso gylyje užpildytos mineralinės vatos juostelėmis ir iš vidaus pritvirtintos aliuminio folija dengtu popieriumi; šios plytelės skirtos sienų ir lubų dangų šilumos ir garso izoliacijai.

6810

Dirbiniai iš cemento, betono arba iš betoninio bloko (dirbtinio akmens), sutvirtinti arba nesutvirtinti

Betonas gaminamas iš cemento, užpildų (smėlio, žvyro) ir vandens mišinio, kuris stingdamas tampa labai kietu.

Sutvirtintame betone taip pat yra metalo strypai (armatūra) arba plieno tinklas.

Naudojant lengvesnius užpildus (pavyzdžiui, keramzitą, pemzos duženas, vermikulitą, granuliuotą šlaką) gaunamas „lengvasis betonas“.

6810 11 10

Iš lengvojo betono (daugiausia sudaryto iš pemzos duženų, granuliuotojo šlako ir iš panašių medžiagų)

Šioje subpozicijoje klasifikuojama statybiniai akyto betono blokai ir plytos, kurių tankis sukietėjus yra ne didesnis kaip 1,7 kg/dm3. Lengvasis betonas gerai izoliuoja šilumą, bet nėra toks stiprus kaip didesnio tankio betonas.

6810 91 10 ir 6810 91 90

Surenkamieji konstrukciniai elementai, naudojami statyboje arba civilinėje inžinerijoje

Žr. SS paaiškinimų 6810 91 subpozicijos paaiškinimus.

6812

Apdoroti asbesto pluoštai; mišiniai, daugiausia sudaryti iš asbesto arba iš asbesto ir magnio karbonato; tokių mišinių arba asbesto dirbiniai (pavyzdžiui, siūlai, audiniai, drabužiai, galvos apdangalai, avalynė, tarpikliai), sutvirtinti arba nesutvirtinti, išskyrus prekes, klasifikuojamas 6811 arba 6813 pozicijoje

6812 80 10 ir 6812 80 90

Iš krokidolito

Žr. SS paaiškinimų 2524 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

6812 80 10

Apdoroti pluoštai; mišiniai, daugiausia sudaryti iš asbesto arba iš asbesto ir magnio karbonato

Termino „apdoroti pluoštai“ apibrėžties žr. SS paaiškinimų 6812 pozicijos paaiškinimų pirmąją pastraipą. Tačiau krokidolito dirbinių atliekos klasifikuojamos 2524 10 00 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami mišiniai aprašyti SS paaiškinimų 6812 pozicijos paaiškinimų antrojoje pastraipoje.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojama dirbinių, daugiausia sudarytų iš asbesto arba asbesto ir magnio karbonato, atliekos nuolaužų ar dulkių pavidalu.

6812 80 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas popierius, statybinis kartonas ir veltinys, pagamintas iš krokidolito pluošto, popieriaus masės ir, galbūt, užpildo, jeigu jų sudėtyje esantis krokidolitas sudaro ne mažiau kaip 35 % masės. Kitais atvejais jie klasifikuojami 48 skirsnyje.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 6812 pozicijos paaiškinimus.

6812 92 00

Popierius, statybinis kartonas ir veltinys

Popierius, statybinis kartonas ir veltinys, pagaminti iš asbesto pluošto, popieriaus masės ir užpildo (gali būti), klasifikuojami šioje subpozicijoje, jeigu jų sudėtyje esantis asbestas sudaro ne mažiau kaip 35 % masės. Kitais atvejais jie klasifikuojami 48 skirsnyje.

Taip pat žr. SS paaiškinimų 6812 pozicijos paaiškinimus.

6812 99 10

Apdoroti asbesto pluoštai; mišiniai, daugiausia sudaryti iš asbesto arba iš asbesto ir magnio karbonato

Sąvokos „apdorotas asbestas“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 6812 pozicijos paaiškinimų pirmojoje pastraipoje. Tačiau asbesto dirbinių atliekos klasifikuojamos 2524 90 00 subpozicijoje.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami mišiniai aprašyti SS paaiškinimų 6812 pozicijos paaiškinimų antrojoje pastraipoje.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojama dirbinių, daugiausia sudarytų iš asbesto arba asbesto ir magnio karbonato, atliekos nuolaužų ar dulkių pavidalu.

6814

Apdorotas žėrutis ir žėručio dirbiniai, įskaitant aglomeruotą arba regeneruotą žėrutį, pritvirtintą prie popieriaus, kartono arba kitų medžiagų pagrindo arba be pagrindo

6814 10 00

Aglomeruoto arba regeneruoto žėručio plokštės, lakštai ir juostelės, pritvirtintos prie pagrindo arba be pagrindo

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos plokštės, lakštai ir juostelės yra suvyniotos į vidutinio ilgio rulonus arba paprasčiausiai supjaustytos kvadratais ar stačiakampiais. Bet kokia kitokia forma supjaustyti dirbiniai klasifikuojami 6814 90 00 subpozicijoje.

6814 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami žėručio lakštai arba atplaišos, supjaustyti tam tikra, skirta konkrečiam naudojimui, forma. Šie dirbiniai skiriasi nuo lakštų ir atplaišų, klasifikuojamų 2525 pozicijoje, pagal įvairias charakteristikas, išvardytas SS paaiškinimų 2525 pozicijos paaiškinimuose.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami žėručio lakštai ir atplaišos, net jei jie nesupjaustyti pirmiau aprašyta forma, kurie buvo apdoroti procesais, dėl kurių panaudojimo jie negali būti klasifikuojami 2525 pozicijoje, pavyzdžiui, poliruoti arba pritvirtinti prie pagrindo.

69 SKIRSNIS

KERAMIKOS DIRBINIAI

I. DIRBINIAI IŠ BIRIŲ SILIKATINIŲ UOLIENŲ ARBA IŠ PANAŠIŲ SILIKATINIŲ ŽEMIŲ IR UGNIAI ATSPARŪS DIRBINIAI

6901 00 00

Plytos, blokai, plytelės ir kiti keramikos dirbiniai iš birių silikatinių uolienų (pavyzdžiui, iš kizelgūro, trepelio arba iš diatomito) arba iš panašių silikatinių žemių

Žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų I poskirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų A dalį.

Šioje pozicijoje klasifikuojamos izoliacinės plytos, gaunamos formuojant ir degant molžemį.

6902

Ugniai atsparios plytos, blokai, plytelės ir panašūs ugniai atsparūs statybiniai keramikos dirbiniai, išskyrus dirbinius iš birių silikatinių uolienų arba iš panašių silikatinių žemių

Šioje pozicijoje klasifikuojami ugniai atsparūs dirbiniai turi pasižymėti dviem pagrindinėmis charakteristikomis: jie turi turėti mažiausiai 1 500 °C pirometro kūgio ekvivalentą (nustatomą pagal ISO rekomendaciją R 528-1966 ir R 1146-1969) ir iš tikrųjų turi būti skirti tokio atsparumo ugniai laipsnio reikalaujančiam naudojimui.

Taip pat žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų I poskirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų B dalį.

6902 10 00

Kurių sudėtyje esantys Mg, Ca arba Cr elementai, išreikšti MgO, CaO arba Cr2O3 kiekiu, atskirai arba kartu, sudaro daugiau kaip 50 % masės

Žr. SS paaiškinimų 6902 10 subpozicijos paaiškinimus.

6903

Kiti ugniai atsparūs keramikos dirbiniai (pavyzdžiui, retortos, tigliai, mufeliai, tūtos, kamščiai, atramos, kupeliacijos tigliai, vamzdžiai, vamzdeliai, įmovos ir strypai), išskyrus dirbinius iš birių silikatinių uolienų arba iš panašių silikatinių žemių

Šiai pozicijai pilnutinai taikoma paaiškinimų 6902 pozicijos paaiškinimų pirmoji pastraipa. Atitinkamai šioje pozicijoje neklasifikuojami audimo staklių siūlų kreiptukai iš aglomeruoto aliuminio oksido, įrankiai bei įrankių rankenos iš tų pačių ar kitų ugniai atsparių medžiagų, ugniai atsparūs aliuminio silikato rutuliukai kaip cheminio panaudojimo katalizatorių nešikliai įvairiuose gamybos procesuose ir t. t.

II. KITI KERAMIKOS DIRBINIAI

 

Bendrosios nuostatos

Šio poskirsnio pozicijose ir subpozicijose naudojamų sąvokų „porcelianas“ arba „kiniškasis porcelianas“, „dirbiniai iš keramikos“, „fajansiniai dirbiniai“ ir „akmens keramikos dirbiniai“ apibrėžimus žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų II poskirsnio paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

6904

Keraminės statybinės plytos, grindų blokai, atraminės arba užpildinės tuščiavidurės plytos ir panašūs dirbiniai

Statybinių plytų atskyrimo nuo šaligatvio arba grindinio plytelių ir grindų arba apdailinių plytelių kriterijai išdėstyti SS paaiškinimų 6907 pozicijos paaiškinimuose.

6905

Stogų čerpės, kaminų deflektoriai ir gaubtai, vidinės kaminų dangos, architektūrinės puošybos detalės ir kiti statybiniai keramikos dirbiniai

6905 10 00

Stogų čerpės

Žr. SS paaiškinimų 6905 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1 punktą.

Stogų čerpės nuo grindų ir apdailos plytelių gali būti atskiriamos pagal tai, kad jos dažniausiai yra su įlaidomis, iškyšomis ar kitas priemonėmis, kurių dėka jas galima sujungti tarpusavyje.

6905 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, nurodyti SS paaiškinimų 6905 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2, 3 ir 4 punktuose.

6907

Keraminės neglazūruotos šaligatvio arba grindinio plytelės ir grindų plytelės, kokliai arba sienų apdailos plytelės; keraminiai neglazūruoti mozaikos kubeliai ir panašūs dirbiniai, pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo

6907 90 10

Dvigubi „Spaltplatten“ rūšies blokeliai

Spaltplatten“ blokeliai gaminami naudojant ekstruzijos presą, kuriuo paruošta plastiko masė suformuojama į dvigubus blokelius, kurie pjaustomi pagal nustatytą ilgį, džiovinami ir išdegami.

Išdegti dvigubi blokeliai padalinami į atskirus blokelius. „Spaltplatten“ rūšies blokeliai turi charakteringas briaunas nugarėlėje.

Dėl gamybos ypatumų dvigubų „Spaltplatten“ rūšies blokelių dviejų ilgesniųjų pusių kraštas yra dantytas. Gamybos metu šis kraštas apsaugo priekinę blokelio pusę nuo sugadinimo. Didžiausias atstumas nuo vidaus krašto iki išorinio dantyto apsauginio krašto yra 2 mm.

Gaminami įvairių spalvų, formų ir dydžių dvigubi „Spaltplatten“ rūšies blokeliai. Jų paviršius gali būti plokščias, profiliuotas, banguotas ar kitokios struktūros.

Paprastai dvigubi „Spaltplatten“ rūšies blokeliai atrodo taip: žr. paveikslėlį

Image

6907 90 91

Akmens keramikos dirbiniai

Žr. paaiškinimų 6912 00 30 subpozicijos paaiškinimus.

6907 90 93

Fajansiniai dirbiniai ir dirbiniai iš tauriosios keramikos

Žr. paaiškinimų 6912 00 50 subpozicijos paaiškinimus.

6908

Keraminės glazūruotos šaligatvio arba grindinio plytelės ir grindų plytelės, kokliai arba sienų apdailos plytelės; keraminiai glazūruoti mozaikos kubeliai ir panašūs dirbiniai, pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo

6908 10 10

Iš paprastosios keramikos

Žr. paaiškinimų 6912 00 10 subpozicijos paaiškinimus.

6908 90 11–6908 90 29

Iš paprastosios keramikos

Žr. paaiškinimų 6912 00 10 subpozicijos paaiškinimus.

6908 90 11

Dvigubi „Spaltplatten“ rūšies blokeliai

Žr. paaiškinimų 6907 90 10 subpozicijos paaiškinimus.

6908 90 31

Dvigubi „Spaltplatten“ rūšies blokeliai

Žr. paaiškinimų 6907 90 10 subpozicijos paaiškinimus.

6908 90 91

Akmens keramikos dirbiniai

Žr. paaiškinimų 6912 00 30 subpozicijos paaiškinimus.

6908 90 93

Fajansiniai dirbiniai ir dirbiniai iš tauriosios keramikos

Žr. paaiškinimų 6912 00 50 subpozicijos paaiškinimus.

6909

Keramikos dirbiniai, skirti laboratorijoms, chemijos reikmėms arba turintys kitą techninę paskirtį; keraminiai loveliai, vamzdeliai ir panašūs skysčių rinktuvai, naudojami žemės ūkyje; keraminiai puodai, puodynės ir panašūs dirbiniai, naudojami prekėms gabenti arba pakuoti

6909 11 00–6909 19 00

Keramikos dirbiniai, skirti laboratorijoms, chemijos reikmėms arba turintys kitą techninę paskirtį

Žr. SS paaiškinimų 6909 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 1 ir 2 punktus.

6909 12 00

Dirbiniai, kurių kietumo ekvivalentas pagal Mohso skalę 9 arba didesnis

Žr. SS paaiškinimų 6909 12 subpozicijos paaiškinimus.

6909 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 6909 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 3 ir 4 punktus.

6912 00

Keraminiai stalo reikmenys, virtuvės reikmenys ir kiti buities bei tualeto reikmenys, išskyrus porcelianinius arba kiniškojo porceliano

Dėl klasifikavimo įvairiose šios pozicijos subpozicijose taip pat žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimus ir ypač II poskirsnio „Kiti keramikos dirbiniai“ paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.

Dėl stalo reikmenų, virtuvės reikmenų ir kitų dekoratyvaus pobūdžio buities reikmenų, ypač reikmenų su dekoratyviniais reljefiniais piešiniais ir pan., klasifikavimo žr. SS paaiškinimų 6913 pozicijos paaiškinimų B dalį.

1.

Šioje pozicijoje dažniausiai klasifikuojami alaus bokalai; tačiau jie klasifikuojami šioje, 6913 pozicijoje, jeigu:

jų briaunos forma ar apdorojimas trukdo iš jų gerti,

dėl formos sunku juos laikyti ir prinešti prie burnos,

jų reljefiniai raštai tokio pobūdžio ar tokie gausūs, jog juos sunku valyti,

jų neįprasta forma (pavyzdžiui, kaukolės ar moters krūtinės forma),

jie puošti nepatvariais dažais.

2.

Alaus bokalų formos dirbiniai su panašiais dekoratyviniais reljefiniais raštais, bet mažesnės kaip 0,2 litrai talpos, paprastai klasifikuojami 6913 pozicijoje.

6912 00 10

Dirbiniai iš paprastosios keramikos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, pagaminti iš geležingo ir kalkingo molio (plytų žemės), kurie skilimo vietoje atrodo kaip matinė, spalvinga (paprastai ruda, raudona ar geltona) žemės pavidalo medžiaga.

Jų šukės yra nevienalytės; nevienalyčių elementų (dalelių, intarpų, porų) skersmuo bendroje masėje turi būti didesnis kaip 0,15 mm. Todėl šie elementai matomi plika akimi.

Be to, jų akytumas (mirklumo (vandens įgeriamumo) koeficientas) yra ne mažesnis kaip 5 % masės. Akytumas matuojamas tokiu metodu:

Mirklumo koeficiento nustatymas

Objektas ir apibrėžimas

Bandymo tikslas yra nustatyti keraminės medžiagos mirklumo koeficientą. Šis koeficientas reiškia procentinę dalį, apskaičiuotą lyginant su pradine keraminės medžiagos mase.

Bandinių paruošimas ir bandymų atlikimas

Turi būti mažiausiai trys kiekvieno bandomo daikto gabalėliai. Jie turi būti paimti iš emaliuotų to paties dirbinio vietų ir turi turėti ne daugiau kaip vieną emaliuotą paviršių.

Gabalėlio paviršiaus plotas turi būti apie 30 cm2, o jo didžiausias storis – apie 8 mm, įskaitant emalę.

Džiovinkite gabalėlius džiovinimo krosnyje 3 valandas esant 105 °C temperatūrai ir, ataušinę džiovintuve, nustatykite jų masę (Wd) apvalindami iki 0,05 g. Tada nedelsiant panardinkite gabalėlius į distiliuotą vandenį taip, kad jie neliestų rezervuaro dugno.

Virinkite vandenyje 2 valandas, tada palikite gabalėlius vandenyje 20 valandų. Juos išimkite, nušluostykite nuo paviršiaus vandenį švaria ir kiek drėgna šluoste. Bet kurias angas ir įdubas išsausinkite kiek drėgnu plonu šepetėliu. Nustatykite „drėgnos būklės“ masę Ww. Gabalėlių mirklumo koeficientas gaunamas dauginant masės padidėjimą iš 100 ir dalinant iš sausos masės:

Formula

Rezultatų įvertinimas

Įvairių bandomų gabalėlių mirklumo koeficiento vidurkis, išreikštas procentine dalimi, yra keraminės medžiagos mirklumo koeficientas.

6912 00 30

Akmens keramikos dirbiniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, paprastai pagaminti iš masėje dažyto molio; jie pasižymi kompaktiška nepermatoma šuke, kuri yra išdegta pakankamai aukštoje temperatūroje, kad sustiklėtų. Peršviečiamumas nustatomas pagal fragmentą, kurio storis ne mažesnis kaip 3 mm, tokiu bandymu:

Peršviečiamumo bandymas

Apibrėžimas

Per 2–4 mm storio bandinio gabalėlį, patalpintą tamsiame kambaryje 50 cm atstumu iki naujos lempos, įdėtos į dėžę ir skleidžiančios nuo 1 350 iki 1 500 liumenų stiprumo šviesos spindulį, turi matytis objekto kontūrai. Po 50 valandų naudojimo lempą reikia pakeisti.

Bandymo įrenginys (žr. brėžinį toliau)

Įrenginys susideda iš dėžės, viduje išdažytos balta matine danga. Viename jos galų patalpinta lempa (A). Kitame gale anga padaryta taip, kad per bandinio gabalėlį (C) matytųsi objekto (B) kontūrai.

 

Dėžės matmenys tokie:

ilgis: lempos aukštis plius 50 cm,

plotis ir aukštis: apytiksliai 20 cm.

Angos skersmuo – apie 10 cm.

Image

Be to, jų akytumas (mirklumo koeficientas) yra ne didesnis kaip 3 % masės. Akytumas matuojamas metodu, išdėstytu paaiškinimų 6912 00 10 subpozicijos paaiškinimuose.

6912 00 50

Fajansiniai dirbiniai ir dirbiniai iš tauriosios keramikos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, pagaminti išdegant iš rinktinių molio rūšių mišinių (tauriosios keramikos), kartais sumaišytų su lauko špatu ir su įvairiais kiekiais kreidos (kietasis fajansas, mišrusis fajansas, minkštasis fajansas).

Fajanso dirbiniai pasižymi baltos arba šviesios spalvos šukėmis (pilkšvokomis, kreminėmis arba dramblio kaulo spalvos), o tauriosios keramikos dirbiniai – spalvotomis šukėmis (nuo geltonos iki rudos arba rausvai rudos spalvos). Dūžio vieta, kuri yra smulkiagrūdė, vienalytė; nevienalyčių elementų (dalelių, inkliuzų, porų) skersmuo bendroje masėje turi būti mažesnis kaip 0,15 mm; todėl šie elementai plika akimi nematomi.

Be to, jų akytumas (mirklumo koeficientas) yra ne mažesnis kaip 5 % masės. Akytumas matuojamas metodu, išdėstytu paaiškinimų 6912 00 10 subpozicijos paaiškinimuose.

6912 00 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, neatitinkantys nei reikalavimų, nurodytų dirbiniams, klasifikuojamiems kitose šios pozicijos subpozicijose, nei reikalavimų, taikomų porcelianui (6911 pozicija).

6913

Statulėlės ir kiti dekoratyviniai keramikos dirbiniai

Šioje pozicijoje klasifikuojamos dekoratyvinės lėkštės.

Lėkštė laikoma dekoratyvine, jei tuo pat metu:

1.

jos išorinė pusė dekoratyviai išpiešta (gėlėmis, augalais, peizažais, gyvūnais, žmonėmis, mitologinėmis būtybėmis, simboliais arba meno kūrinių, arba religinių kūrinių reprodukcijomis ir t. t.) ir dėl dekoratyvaus ploto ji akivaizdžiai tinka puošybai; ir

2.

ji nėra stalo servizo dalis; ir

3.

ji atitinka vieną ar daugiau iš šių sąlygų:

a)

išorinis jos kraštas turi vieną ar kelias kiaurymes, skirtas pakabinti ant tvirtinimo priemonės;

b)

ji importuojama su jai demonstruoti tinkančiu stovu, netinkamu naudoti atskirai;

c)

dėl savo formos, išmatavimų ar masės ji aiškiai netinkama naudingiems tikslams;

d)

dėl jai gaminti ar dekoruoti naudojamos medžiagos (ypač dažų ir metalo) ji netinkama naudoti kulinarijoje ar mityboje;

e)

jos naudingasis paviršius nelygus (dėl to ją sunku valyti).

6913 90 10

Dirbiniai iš paprastosios keramikos

Žr. paaiškinimų 6912 00 10 subpozicijos paaiškinimus.

6913 90 91

Akmens keramikos dirbiniai

Žr. paaiškinimų 6912 00 30 subpozicijos paaiškinimus.

6913 90 93

Fajansiniai dirbiniai ir dirbiniai iš tauriosios keramikos

Žr. paaiškinimų 6912 00 50 subpozicijos paaiškinimus.

6913 90 99

Kiti

Žr. paaiškinimų 6912 00 90 subpozicijos paaiškinimus.

70 SKIRSNIS

STIKLAS IR STIKLO DIRBINIAI

Bendrosios nuostatos

Sąvoka „optinis stiklas“ apima įvairias specialaus stiklo, naudojamo optiniams instrumentams gaminti, rūšis, ypač skirto naudoti, pavyzdžiui, fotografijoje, astronomijoje, mikroskopijoje, navigacijoje, ginklų sistemose (teleskopinio matymo prietaisuose ir t. t.), laboratorijų įrangai ir tam tikrų rūšių regos defektus koreguojantiems akių lęšiams gaminti. Optinio stiklo rūšių yra labai daug, tačiau jos pasižymi įprastu bendru bruožu – ypatingu skaidrumu ir švarumu, nors kartais optinis stiklas yra nuspalvintas taip, kad nežymiai sugertų tam tikro dažnio šviesą. Jos visiškai vienalytės, t. y. dažniausiai be rutulių ar nelygumų, ir pasižymi kitoms stiklo rūšims nebūdingais lūžio rodikliais bei sklaidos savybėmis.

Laikoma, kad mediniuose, metaliniuose ir t. t. rėmuose įtaisyti stiklo lakštai prarado esmines stiklo savybes ir klasifikuojami įvairiose pozicijose, pavyzdžiui:

1.

paveikslų rėminimui (4414 00, 8306 ir t. t. pozicijos);

2.

mechanizmams arba transporto priemonėms (XVI arba XVII skyrius);

3.

pastatų durims, langams ir t. t. (4418, 7610 ir t. t. pozicijos).

7001 00

Stiklo duženos ir kitos stiklo atliekos bei laužas; stiklo masė

7001 00 10

Stiklo duženos ir kitos stiklo atliekos bei laužas

Žr. SS paaiškinimų 7001 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos A dalį.

Sąvoka „duženos“ reiškia sudaužytą stiklą, pakartotinai naudojamą stiklui gaminti.

7001 00 91 ir 7001 00 99

Stiklo masė

Žr. SS paaiškinimų 7001 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos B dalį ir antrąją bei trečiąją pastraipas.

7002

Neapdorotas stiklas, turintis rutulių (išskyrus mikrosferas, klasifikuojamas 7018 pozicijoje), strypų arba vamzdžių pavidalą

Šioje pozicijoje klasifikuojami tik neapdoroti pusgaminiai, t. y. neapdoroti po liejimo, tempimo ar pūtimo, išskyrus strypų arba vamzdžių pjaustymą arba galų lydymą/liejimą siekiant juos nugludinti ar aplyginti, kad dirbinius būtų saugiau krauti, nepriklausomai nuo to, ar tokiu būdu apdorotus dirbinius galima naudoti papildomai neapdorojus ar negalima.

7002 10 00

Rutuliai

Žr. SS paaiškinimų 7002 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1 punktą ir priešpaskutiniąsias pastraipas.

7002 32 00

Iš kito stiklo, kurio linijinio plėtimosi koeficientas ne didesnis kaip 5 × 10–6 vienam Kelvino laipsniui temperatūrų intervale nuo 0 °C iki 300 °C

Pagrindinės šio stiklo charakteristikos yra: stiklas bešvinis, jo sudėtyje esančių kalio ir žemės šarminių oksidų kiekiai nepaprastai maži, o boro oksido kiekis – didelis. Toks stiklas pasižymi dideliu šilumos laidumu ir puikiu elastingumu, dėl ko yra atsparus staigiems temperatūros pokyčiams; todėl jis ypač tinka virtuvės reikmenims, stalo reikmenims, laboratoriniams indams, šviestuvų stiklui gaminti ir t. t.

7003

Lietinis stiklas ir valcuotasis stiklas, turintys lakštų arba profilių pavidalą, padengti absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu ar be tokio sluoksnio, bet kitu būdu neapdorotas

Šioje pozicijoje neklasifikuojamas flotacinis stiklas (float glass) (7005 pozicija).

Sąvokos „apdorotas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 2 pastabos a punkte.

7003 12 10–7003 19 90

Nearmuotieji lakštai

Sąvokos „armuotas“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 7003 pozicijos paaiškinimų priešpaskutiniojoje prieš išimtis pastraipoje.

7003 12 10–7003 12 99

Stiklo, pagaminto iš dažytos masės, drumsto, uždėtinio arba padengto absorbciniu, atspindinčiu ar neatspindinčiu sluoksniu

Sąvokos „absorbcinis ar atspindintis sluoksnis“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 2 pastabos c punkte. Sąvokos „drumstas“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 7003 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos B dalyje.

Uždėtinis stiklas yra peršviečiamas stiklas, paprastai gaminamas iš balto drumsto sluoksnio ir spalvoto sluoksnio; kol vis dar minkšti, šie du sluoksniai taip suspaudžiami vienas prieš kitą, kad susilydytų.

7003 20 00

Armuotieji lakštai

Žr. paaiškinimų 7003 12 10–7003 19 90 subpozicijų paaiškinimus.

7003 30 00

Profiliai

Stiklo profiliai gaminami nepertraukiamu procesu, kuriame stiklas formuojamas kai tik išliejamas iš aukštakrosnės ir likusio nepertraukiamo proceso metu. Vėliau stiklas pjaustomas norimo dydžio lakštais, bet po gamybos toliau neapdorojamas.

7004

Temptasis stiklas ir pūstinis stiklas, lakštai, padengti absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu ar be tokio sluoksnio, bet kitu būdu neapdoroti

Sąvokos „apdorotas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 2 pastabos a punkte.

7004 20 10–7004 20 99

Stiklas, pagamintas iš dažytos masės, drumstas, uždėtinis arba padengtas absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu

Žr. paaiškinimų 7003 12 10–7003 12 99 subpozicijų paaiškinimus.

7005

Flotacinis stiklas (float glass) ir stiklas šlifuotu arba poliruotu paviršiumi, lakštai, padengti absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu ar be tokio sluoksnio, bet kitu būdu neapdoroti

Sąvokos „apdorotas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 2 pastabos a punkte.

7005 10 05–7005 10 80

Nearmuotasis stiklas, padengtas absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu

Žr. paaiškinimų 7003 12 10–7003 19 90 subpozicijų paaiškinimus ir 7003 12 10–7003 12 99 subpozicijų paaiškinimų pirmos pastraipos pirmąjį sakinį.

7005 21 25–7005 21 80

Pagamintas iš dažytos masės, drumstas, uždėtinis arba tiktai nušlifuotu paviršiumi

Sąvokos „drumstas“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 7003 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos B dalyje.

7010

Didbuteliai, buteliai, flakonai, stiklainiai, ąsoti indai, buteliukai, ampulės ir kitos stiklinės talpyklos, naudojamos prekėms gabenti arba pakuoti; konservavimo stiklainiai; stikliniai kamščiai, dangteliai ir kiti uždarymo reikmenys

7010 90 21

Iš vamzdinio stiklo

Šios talpyklos yra apskrito skerspjūvio ir turi taisyklingas, vienodo storio, paprastai plonesnes kaip 2 mm, sieneles. Jose yra be reljefinių ženklų, pavyzdžiui, skaičių, emblemų, linijų arba šiurkščių vietų. Vizualiai apžiūrėjus beveik nesimato optinių stiklo iškraipymų.

Šių talpyklų tūrinė talpa paprastai yra nuo 1 iki 100 mililitrų.

Jos pirmiausia naudojamos farmacijos preparatams arba diagnostiniams reagentams pakuoti.

7013

Stiklo dirbiniai, naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį (išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 7010 arba 7018 pozicijoje)

7013 10 00

Iš stiklo keramikos

Sąvokos „stiklo keramika“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų paskutiniosios pastraipos 2 punkte.

7013 22 10 ir 7013 22 90

Iš švino krištolo

Sąvokos „švino krištolas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje.

7013 33 11–7013 33 99

Iš švino krištolo

Sąvokos „švino krištolas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje.

7013 41 10 ir 7013 41 90

Iš švino krištolo

Sąvokos „švino krištolas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje

7013 42 00

Iš stiklo, kurio ilginis plėtimosi koeficientas ne didesnis kaip 5 × 10–6 vienam Kelvino laipsniui temperatūrų intervale nuo 0 °C iki 300 °C

Žr. paaiškinimų 7002 32 00 subpozicijos paaiškinimus.

7013 91 10 ir 7013 91 90

Iš švino krištolo

Sąvokos „švino krištolas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje.

7015

Laikrodžių stiklai ir panašūs stiklai, nekorekcinių arba korekcinių akinių stiklai, išlenkti, gaubti, tuščiaviduriai arba panašūs stiklai, optiškai neapdoroti; tuščiavidurės stiklinės sferos ir jų segmentai, naudojami tokių stiklų gamybai

7015 10 00

Korekcinių akinių stiklai

Žr. SS paaiškinimų 7015 pozicijos paaiškinimų C dalį.

7015 90 00

Kiti

Žr. SS paaiškinimų 7015 pozicijos paaiškinimų A ir B dalis.

7016

Grindų blokai, plokštės, plytos, blokeliai, plytelės ir kiti statyboje naudojami dirbiniai iš presuoto arba iš formuoto stiklo, armuoti arba nearmuoti; stikliniai kubeliai ir kiti smulkūs stiklo dirbiniai, pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo, skirti mozaikai arba turintys panašią dekoratyvinę paskirtį; švinu aptaisyto stiklo langai (vitražai) ir panašūs dirbiniai; akytasis stiklas arba putstiklis, turintys blokų, lakštų, plokščių, gaubtų formų arba panašų pavidalą

Kvadrato formos valcuotasis stiklas (pavyzdžiui, baltasis stiklas arba į marmurą panašus stiklas) šioje pozicijoje neklasifikuojamas, o klasifikuojamas atitinkamai 7003 arba 7005 pozicijoje.

7017

Stiklo dirbiniai, skirti laboratorijoms, higienos arba farmacijos reikmėms, graduoti arba negraduoti, kalibruoti arba nekalibruoti

7017 10 00

Iš lydyto kvarco arba iš kitų lydytų silicio dioksidų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, kurių sudėtyje esantis silicio dioksidas sudaro ne mažiau kaip 99 % masės. Labai grynas kvarcinis smėlis, kalnų krištolas ar lakūs silicio junginiai naudojami kaip žaliava šios rūšies gaminiams. Iš kvarcinio smėlio pagaminti dirbiniai yra drumsti ir daugumoje peršviečiami. Tačiau iš kalnų krištolo ar lakaus silicio pagaminti stiklo dirbiniai yra idealiai švarūs ir skaidrūs.

7017 20 00

Iš kito stiklo, kurio ilginis plėtimosi koeficientas ne didesnis kaip 5 × 10–6 vienam Kelvino laipsniui temperatūrų intervale nuo 0 °C iki 300 °C

Žr. paaiškinimų 7002 32 00 subpozicijos paaiškinimus.

7018

Stikliniai karoliukai, perlų imitacijos, brangakmenių arba pusbrangių akmenų imitacijos ir panašūs smulkūs stiklo dirbiniai bei iš jų pagamintos prekės, išskyrus dirbtinę bižuteriją; stiklinės akys, išskyrus protezus; statulėlės ir kiti dekoratyviniai dirbiniai iš degtuvu apdoroto stiklo, išskyrus dirbtinę bižuteriją; stiklinės mikrosferos, kurių skersmuo ne didesnis kaip 1 mm

7018 10 11 ir 7018 10 19

Stikliniai karoliukai

Šiose pozicijose klasifikuojami:

1.

SS paaiškinimų 7018 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos A dalyje aprašyti dirbiniai;

2.

panašūs dirbiniai, prekyboje vadinami „stikliniais karoliukais“, susidedantys iš didesnio dydžio stiklinių karoliukų (apytiksliai iki lazdyno riešuto dydžio). Šie dirbiniai, daugiausia skirti vėriniams ir apyrankėms gaminti, tiekiami labai įvairių formų (pavyzdžiui, rutuliukų, pusrutuliukų, ašaros, kubelių, ritinėlių, mažų vamzdelių, kūgių, daugiasienių) ir taip pat yra kiaurai pragręžti.

Šiose subpozicijose maži vamzdeliai laikomi stikliniais karoliukais, jeigu jų išorinis skersmuo ir ilgis atitinkamai ne didesnis kaip 4 mm ir 24 mm. Jų nereiktų painioti su specialia standartinių švino stiklo vamzdelių rūšimi, naudojama kaitinamosioms lempoms ir volframo lempoms gaminti; šios rūšies vamzdeliai paprastai būna bespalviai ir klasifikuojami 7002 pozicijoje.

Šiose subpozicijose klasifikuojami dirbiniai paprastai pateikiami nesupakuoti, krepšiuose, dėžėse ir t. t.

Gabenimo ir pakavimo patogumui šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami identiško dydžio ir spalvos kartu suverti stikliniai karoliukai, neatskirti mazgais ir be susegimo priemonių. Tokie vėriniai paprastai surišami ryšeliais galus paliekant laisvus arba perrišant siūlais, ir dėl to jie nėra įprastai paruošti naudoti komplektai.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami:

a)

karoliukų vėriniai (surišti arba nesurišti į ryšelius), kuriuose skirtingų dydžių ar spalvų karoliukai išdėstyti taip, kaip įprastai madinga (pavyzdžiui, kaitaliojant spalvas arba dydžius kaip įprastai madinga arba suveriant karoliukus pagal dydį) arba kurių karoliukai atskirti mazgais (7117 pozicija);

b)

karoliukų vėriniai (net, jei sudaryti tik iš identiško dydžio, spalvos ar gamybos karoliukų), kuriuose yra sagtelės ar panašūs mechanizmai, arba kurie suverti į trumpus vėrinius, tinkamus nešioti ant kaklo (7117 pozicija).

7018 10 11

Raižytiniai ir mechaniniu būdu poliruoti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami raižytiniai ir mechaniniu būdu poliruoti karoliukai nuo „terminiu būdu poliruotų (heat polished)“ karoliukų, klasifikuojamų 7018 10 19 subpozicijoje, skiriasi savo idealiai lygiomis briaunomis ir aštriais kraštais. Be to, kiaurymių kraštai dažnai briaunoti (kartais ir poliruoti) bei su aštriai nupjautais kraštais, atitinkančiais gretutines briaunas, o „terminiu būdu poliruotų (heat polished)“ karoliukų skylučių kraštai dažnai užapvalinti ir jų aštrūs kraštai neatitinka gretutinių briaunų.

Dažniausiai raižomi ir mechaniniu būdu poliruojami dirbiniai daugiausia nurodyti paaiškinimų 7018 10 11 ir 7018 10 19 subpozicijų paaiškinimų pirmosios pastraipos 2 punkte.

7018 10 30

Perlų imitacijos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, aprašyti SS paaiškinimų 7018 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos B dalyje.

Dirbtinių perlų vėriniams mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7018 10 11 ir 7018 10 19 subpozicijų paaiškinimai.

7018 10 51 ir 7018 10 59

Brangakmenių arba pusbrangių akmenų imitacijos

Šiose subpozicijose klasifkuojami dirbiniai, aprašyti SS paaiškinimų 7018 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos C dalyje.

7018 10 51

Raižytinės ir mechaniniu būdu poliruotos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos raižytinės ir mechaniniu būdu poliruotos brangakmenių ir pusbrangių akmenų imitacijos nuo paprastų „terminiu būdu poliruotų“ dirbinių, klasifikuojamų 7018 10 59 subpozicijoje, skiriasi savo idealiai lygiomis briaunomis ir aštriais kraštais.

7018 10 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos koralų, karoliukų ir kabošonų imitacijos (išskyrus perlų imitacijas arba brangakmenių ir pusbrangių akmenų imitacijas), skirtos skrybėlių smeigtukų galvutėms, užsegamiems ilgiems auskarams bei mažiems stiklo vamzdeliams, iš kurių gaminami kutai, daryti.

Skirtumus tarp šioje subpozicijoje klasifikuojamų mažų stiklo vamzdelių, bei stikliniais karoliukais laikomų mažų stiklo vamzdelių, klasifikuojamų 7018 10 11 ir 7018 10 19 subpozicijose, žr. paaiškinimų šių subpozicijų paaiškinimų antrojoje pastraipoje.

7018 20 00

Stiklinės mikrosferos, kurių skersmuo ne didesnis kaip 1 mm

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, aprašyti SS paaiškinimų 7018 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos H dalyje.

7018 90 10

Stiklinės akys; prekės, pagamintos iš smulkių stiklo dirbinių

Žr. SS paaiškinimų 7018 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos E ir F dalis.

7018 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, aprašyti SS paaiškinimų 7018 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos G dalyje.

7019

Stiklo pluoštai (įskaitant stiklo vatą) ir jų dirbiniai (pavyzdžiui, verpalai, audiniai)

Šioje pozicijoje klasifikuojami stiklo dirbiniai gaminami iš tekstilinio stiklo, t. y. stiklo dirbiniai, kuriuose gijos daugiausia išdėstytos lygiagrečiai viena kitai. Tekstilinis stiklas yra dviejų rūšių:

ištisinis stiklo pluoštas susideda iš daugelio nepertraukiamų ir lygiagrečių gijų, kurių skersmuo paprastai būna tarp 5 ir 15 μm (mikronų). Šios gijos surišamos į verpalus (nepertraukiamoje sruogoje arba pusverpaliuose) naudojant „klijinantįjį agentą“ (sizing agent) (dažniausiai plastikinę medžiagą); pagal išvaizdą šios sruogos panašios į šilko pusverpalius,

stiklo kuokštelinis pluoštas susideda iš daugelio įvairaus ilgio gijų ir sudaro pusverpalį, kuris yra minkštas ir pūkuotas.

7019 11 00

Kapotos sruogos, kurių ilgis ne didesnis kaip 50 mm

Žr. SS paaiškinimų 7019 11 subpozicijos paaiškinimus.

7019 12 00

Pusverpaliai

Žr. SS paaiškinimų 7019 12 subpozicijos paaiškinimus.

7019 19 90

Iš kuokštelinių pluoštų

Žr. SS paaiškinimų 7019 19 subpozicijos paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami verpalai, pagaminti iš kuokštelinių pluoštų.

7019 31 00

Dembliai

Žr. SS paaiškinimų 7019 31 subpozicijos paaiškinimus.

7019 32 00

Plonos marškos (vualiai)

Žr. SS paaiškinimų 7019 32 subpozicijos paaiškinimus.

7019 90 10

Netekstiliniai pluoštai, palaidi arba kuokštų pavidalo

Palaidi pluoštai yra atskirų kartu sumaišytų įvairių ilgių gijų masė (stiklo kamšalas ir stiklo vata), naudojami šilumai arba garsui izoliuoti ir paprastai tiekiami ritiniais arba popieriniuose maišuose.

7020

Kiti stiklo dirbiniai

7020 00 07 ir 7020 00 08

Stiklinės vidinės termosų arba kitų vakuuminių indų kolbos

Žr. SS paaiškinimų 7020 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 4 punktą.

7020 00 08

Gatavos

Sąvoka „gatavos“ taikoma tik stiklinėms vidinėms kolboms, paruoštoms aptaisyti arba kitaip apdengti.

XIV SKYRIUS

GAMTINIAI ARBA DIRBTINIU BŪDU IŠAUGINTI PERLAI, BRANGAKMENIAI ARBA PUSBRANGIAI AKMENYS, TAURIEJI METALAI, METALAI, PLAKIRUOTI TAURIUOJU METALU, BEI JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖ BIŽUTERIJA; MONETOS

71 SKIRSNIS

GAMTINIAI ARBA DIRBTINIU BŪDU IŠAUGINTI PERLAI, BRANGAKMENIAI ARBA PUSBRANGIAI AKMENYS, TAURIEJI METALAI, METALAI, PLAKIRUOTI TAURIUOJU METALU, BEI JŲ DIRBINIAI; DIRBTINĖ BIŽUTERIJA; MONETOS

I. GAMTINIAI ARBA DIRBTINIU BŪDU IŠAUGINTI PERLAI IR BRANGAKMENIAI ARBA PUSBRANGIAI AKMENYS

7101

Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, apdoroti arba neapdoroti, surūšiuoti arba nesurūšiuoti, tačiau nesuverti, neaptaisyti ir neįtvirtinti; gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, laikinai suverti gabenimo patogumui

7101 10 00

Gamtiniai perlai

Žr. SS paaiškinimų 7101 pozicijos paaiškinimų pirmąsias keturias pastraipas.

7101 21 00 ir 7101 22 00

Dirbtiniu būdu išauginti perlai

Žr. SS paaiškinimų 7101 pozicijos paaiškinimų penktąją pastraipą.

7101 21 00

Neapdoroti

Žr. SS paaiškinimų 7101 pozicijos paaiškinimų šeštąją pastraipą.

7101 22 00

Apdoroti

Žr. SS paaiškinimų 7101 pozicijos paaiškinimų šeštąją pastraipą.

7102

Deimantai, apdoroti arba neapdoroti, tačiau neaptaisyti arba neįtvirtinti

7102 10 00

Nesurūšiuoti

Žr. SS paaiškinimų 7102 10 subpozicijos paaiškinimus.

7102 21 00 ir 7102 29 00

Pramoniniai

Žr. SS paaiškinimų 7102 21 ir 7102 29 subpozicijų paaiškinimus.

7102 21 00

Neapdoroti arba tik supjaustyti, suskaldyti arba grubiai apdoroti

Žr. SS paaiškinimų 7102 21 ir 7102 29 subpozicijų paaiškinimų trečiąją pastraipą.

Grubus apdorojimas yra ruošinio šlifavimas į kitą deimantą, siekiant sumažinti jį iki reikiamo dydžio.

7102 31 00 ir 7102 39 00

Nepramoniniai

Žr. SS paaiškinimų 7102 31 ir 7102 39 subpozicijų paaiškinimus.

7102 31 00

Neapdoroti arba tik supjaustyti, suskaldyti arba grubiai apdoroti

Žr. SS paaiškinimų 7102 31 ir 7102 39 subpozicijų paaiškinimų antrąją pastraipą.

Grubus apdorojimas yra ruošinio šlifavimas į kitą deimantą, siekiant sumažinti jį iki reikiamo dydžio.

7103

Brangakmeniai (išskyrus deimantus) ir pusbrangiai akmenys, apdoroti arba neapdoroti, surūšiuoti arba nesurūšiuoti, tačiau nesuverti, neaptaisyti arba neįtvirtinti; nesurūšiuoti brangakmeniai (išskyrus deimantus) ir pusbrangiai akmenys, laikinai suverti gabenimo patogumui

7103 10 00

Neapdoroti arba tik supjaustyti ar grubiai apdoroti suformuojant tam tikros formos ruošinius

Žr. SS paaiškinimų 7103 10 subpozicijos paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami akmenys, paruošti kaip dubletai ar tripletai (7103 91 00 arba 7103 99 00 subpozicija).

7103 91 00 ir 7103 99 00

Apdoroti kitu būdu

Žr. SS paaiškinimų 7103 91 ir 7103 99 subpozicijų paaiškinimus.

Kaip dubletai arba tripletai paruošti akmenys reiškia akmenis, gautus vieną akmenį (viršutinę dubleto arba tripleto dalį) ir arba vieną ar du kitus akmenis (paprastai mažiau kokybiškus) uždedant ant kitos medžiagos (pavyzdžiui, atkurtų akmenų arba stiklo).

Dėl akmenų, kurie šiose subpozicijose nelaikomi apdorotais kitu būdu, ir taip pat dėl akmenų, kurie, net jei neįtvirtinti ar neaptaisyti, klasifikuojami 90 arba 91 skirsnyje, žr. SS paaiškinimų 7103 pozicijos paaiškinimų trečiąją ir penktąją pastraipas.

Neapdoroti akmenys (paprastai vadinami „ruošiniais“) klasifikuojami 7103 10 00 subpozicijoje.

7103 91 00

Rubinai, safyrai ir smaragdai

Rubinai yra korundo rūšis, kurių raudona spalva atsiranda dėl chromo druskų pėdsakų.

Safyras taip pat yra korundo rūšis, kurio tamsiai mėlyna spalva atsiranda dėl kobalto druskų pėdsakų.

Smaragdas yra berilio rūšis. Smaragdai paprastai randami prizmės formos, o jų žalia spalva atsiranda dėl chromo oksido pėdsakų. Smaragdas kietesnis už kvarcą, bet minkštesnis už korundą ir deimantą, ir labai vertinamas dėl spalvos ir skaidrumo. Dažniausiai jis pjaustomas į stačiakampius arba kvadratus.

7104

Sintetiniai arba regeneruoti brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, apdoroti arba neapdoroti, surūšiuoti arba nesurūšiuoti, tačiau nesuverti, neaptaisyti arba neįtvirtinti; nesurūšiuoti sintetiniai arba regeneruoti brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, laikinai suverti gabenimo patogumui

7104 10 00

Pjezoelektrinis kvarcas

Žr. SS paaiškinimų 7104 10 subpozicijos paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

pjezoelektriniai kristalai, pagaminti iš cheminių junginių, tokių kaip Segneto arba Rošelio druska (kalio natrio tetrahidrato dvigubasis tartratas), bario titanatas, amonio ortomonofosfatas arba rubidžio ortomonofosfatas (3824 90 97 subpozicija);

b)

pjezoelektriniai kristalai, pagaminti iš gamtinių akmenų (pavyzdžiui, kvarco, turmalino) (7103 pozicija);

c)

pjezoelektriniai kristalai, pagaminti iš sintetinių akmenų, išskyrus kvarcą (7104 20 00 arba 7104 90 00 subpozicija);

d)

sumontuoti pjezoelektriniai kristalai (8541 60 00 subpozicija).

7104 20 00

Kiti, neapdoroti arba tik supjaustyti ar grubiai apdoroti suformuojant tam tikros formos ruošinius

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7103 10 00 subpozicijos paaiškinimai.

7104 90 00

Kiti

Mutatis mutandis taikomi SS paaiškinimų 7103 91 ir 7103 99 subpozicijų paaiškinimai.

7105

Gamtinių arba sintetinių brangakmenių arba pusbrangių akmenų dulkės arba milteliai

7105 10 00

Deimantų

Žr. SS paaiškinimų 7105 pozicijos paaiškinimų antrąją, trečiąją ir ketvirtąją pastraipas.

7105 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos dulkės ir milteliai, gauti iš granatų rūšies brangakmenių.

II. TAURIEJI METALAI IR METALAI, PLAKIRUOTI TAURIUOJU METALU

7106

Sidabras (įskaitant sidabrą, padengtą auksu arba platina), neapdorotas, pusiau apdorotas arba turintis miltelių pavidalą

7106 10 00

Milteliai

Sąvokos „milteliai“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje.

Miltelių pavidalo produktai, neatitinkantys šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje granulių dydžiui nustatytų reikalavimų, laikomi granulėmis, klasifikuojamomis 7106 91 10 arba 7106 91 90 subpozicijoje.

Sidabro arba jo lydinių gamybos atliekos, pavyzdžiui, pjuvenos, sąšlavos ir dulkės, tinkamos tik metalui regeneruoti arba naudoti cheminių medžiagų gamyboje, milteliais nelaikomos. Šios atliekos klasifikuojamos 7112 pozicijoje.

Tačiau pjuvenos, kurios buvo atskirtos nuo pašalinių medžiagų ir sugrupuotos pagal vienodą granulių dydį (pavyzdžiui, sijojant), laikomos milteliais, klasifikuojamais šioje subpozicijoje, jeigu jos atitinka pirmiau minėtus reikalavimus.

7106 91 10 ir 7106 91 90

Neapdorotas

Šiose subpozicijose klasifikuojami gaminiai, aprašyti SS paaiškinimų 7106 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos II grupėje.

Strypai, kurie dėl rinkodaros turi lygų paviršių ir prabą, klasifikuojami šiose subpozicijose.

Sidabro ir jo lydinių granulės, jeigu jos neatitinka šio skirsnio 1 subpozicijų pastaboje nustatytų reikalavimų, klasifikuojamos šiose subpozicijose.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami strypai, pagaminti tempiant ar valcuojant (7106 92 20 arba 7106 92 80 subpozicija).

7108

Auksas (įskaitant auksą, padengtą platina), neapdorotas, pusiau apdorotas arba turintis miltelių pavidalą

7108 11 00

Milteliai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7106 10 00 subpozicijos paaiškinimai.

7108 12 00

Kito pavidalo neapdorotas auksas

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7106 91 10 ir 7106 91 90 subpozicijų paaiškinimai.

7108 20 00

Skirtas monetoms kaldinti

Žr. SS paaiškinimų 7108 20 subpozicijos paaiškinimus.

7110

Platina, neapdorota, pusiau apdorota arba turinti miltelių pavidalą

Dėl lydinių klasifikavimo šios pozicijos subpozicijose žr. šio skirsnio 3 subpozicijų pastabą.

7110 11 00–7110 19 80

Platina

Sąvokos „platina“ apibrėžimą šių subpozicijų kontekste žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastaboje.

7110 11 00

Neapdorota arba turinti miltelių pavidalą

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7106 10 00 ir 7106 91 10 bei 7106 91 90 subpozicijų paaiškinimai.

7110 21 00

Neapdorotas arba turintis miltelių pavidalą

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7106 10 00 ir 7106 91 10 bei 7106 91 90 subpozicijų paaiškinimai.

7110 31 00

Neapdorotas arba turintis miltelių pavidalą

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7106 10 00 ir 7106 91 10 bei 7106 91 90 subpozicijų paaiškinimai.

7110 41 00

Neapdoroti arba turintys miltelių pavidalą

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7106 10 00 ir 7106 91 10 bei 7106 91 90 subpozicijų paaiškinimai.

7112

Tauriojo metalo arba metalo, plakiruoto tauriuoju metalu, atliekos ir laužas; kitos atliekos ir laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo arba tauriojo metalo junginių, dažniausiai naudojami tauriajam metalui regeneruoti

Tauriojo metalo arba metalo, plakiruoto tauriuoju metalu, kuris buvo išlydytas ir išlietas luitais, blokeliais ar panašiomis formomis, atliekos ir liekanos klasifikuojamos kaip neapdorotas metalas ir ne šioje pozicijoje.

III. BIŽUTERIJA, AUKSO IR SIDABRO DAILIEJI DIRBINIAI IR KITI DIRBINIAI

7113

Bižuterija ir jos dalys iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu

Žr. šio skirsnio 2 pastabos A punktą ir 9 pastabą.

7114

Aukso arba sidabro dailieji dirbiniai ir jų dalys iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu

Žr. šio skirsnio 2 pastabos A punktą ir 10 pastabą.

7116

Dirbiniai iš gamtinių arba iš dirbtiniu būdu išaugintų perlų, brangakmenių arba pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių arba regeneruotų)

Žr. šio skirsnio 2 pastabos B punktą.

7117

Dirbtinė bižuterija

Žr. šio skirsnio 11 pastabą.

7117 11 00–7117 19 99

Iš netauriojo metalo, padengto arba nepadengto tauriuoju metalu

Šiose subpozicijose klasifikuojamos:

1.

grandinėlės iš netauriojo metalo, sukarpytos atkarpomis, kurių kiekviena tinkama apdailinti iki atskiro dirbtinės bižuterijos dirbinio arba drabužių papuošalo, pavyzdžiui, pridedant sagteles. Tokios atkarpos paprastai nebus ilgesnės kaip du metrai;

2.

dekoratyviniai motyvai iš netauriojo metalo, kuriems taikomi SS paaiškinimų 7117 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos paaiškinimų b punkto paaiškinimai; jų pavyzdžiai pateikti toliau:

Image

7118

Monetos

7118 10 10 ir 7118 10 90

Monetos (išskyrus auksines monetas), nenaudojamos teisėtoje apyvartoje

Žr. SS paaiškinimų 7118 10 subpozicijos paaiškinimus.

XV SKYRIUS

NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ GAMINIAI

Bendrosios nuostatos

Spalvotųjų metalų atliekos ir laužas, kuris buvo išlydytas ir iš kurio buvo išlieti liejiniai, luitai, blokai ar panašios formos, yra klasifikuojamas kaip neapdorotas metalas, o ne kaip atliekos ar laužas. Atitinkamai šis metalas klasifikuojamas, pavyzdžiui, 7601 pozicijoje (aliuminis), 7801 (švinas), 7901 (cinkas), arba 8104 11 00 ar 8104 19 00 subpozicijoje (magnis).

Sąvoka „metalas“ taip pat apima amorfinės (nekristalinės) struktūros metalą, tokį kaip metalo stiklai ir milteliniai metalurgijos produktai.

72 SKIRSNIS

GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)

Bendrosios nuostatos

A.

Jeigu būtina atskirti kaltinius ir valcavimo produktus (7207, 7214, 7216, 7218, 7224 ir 7228 pozicijos), galima panaudoti nemažai įvairių būdų.

Jeigu turimas visas gaminys ar luitas, pirmiausia turi būti apžiūrėti ir įvertinti skerspjūvio skirtumai:

jei svyravimai nesikartoja reguliariu intervalu, produktas yra kaltinis,

kita vertus, jei matomi reguliariais intervalais besikartojantys svyravimai, arba jei skerspjūvis nekinta, produktas gali būti kaltinis ar valcuotas. Šiuo atveju būtina išnagrinėti visus šiuos kriterijus:

1.

skerspjūvio matmenys

Jeigu matmenys dideli (skerspjūvio plotas didesnis nei 150 000 mm2), produktas veikiausiai yra kaltinis. Jei matmenys nedideli (minimalus matmuo yra mažesnis nei 15 mm), produktas veikiausiai yra valcuotas;

2.

skerspjūvio forma

Jeigu forma paprasta (pavyzdžiui, kvadratas, stačiakampis, apskritimas, šešiakampis ir t. t.), produktas gali būti tiek valcuotas, tiek kaltinis, o sudėtingesnės formos produktai praktiškai visais atvejais yra valcavimo gaminiai;

3.

ilgis

Jeigu produktas ilgesnis kaip 5 metrai, galima beveik tvirtai teigti, jog tai valcuotas produktas; jei jis yra trumpesnis, tai gali būti tiek valcuotas produktas, tiek kaltinis;

4.

matmenų leistinos nuokrypos

Valcuotų produktų skerspjūvio matmenų leistinos nuokrypos yra griežčiau ribojamos nei kaltinių;

5.

metalografinis aspektas

Paprastai valcuotų produktų redukcinis koeficientas yra gerokai didesnis už atitinkamą kaltinių rodiklį, todėl beveik visada galima atskirti valcavimo produktus nuo kaltinių, ištyrus juos mikroskopu.

Pagrindiniai veiksniai, kurie turi būti ištirti, yra inkliuzijos ir struktūra:

a)

inkliuzijos valcavimo produktuose yra plonos, labai ištiestos ir beveik idealiai lygiagrečios valcavimo krypčiai; o kaltiniuose produktuose jos yra mažiau ištiestos (jų forma beveik elipsinė) ir nelygiagrečios;

b)

po grūdinimo patikrintų valcavimo produktų struktūra, jei produktas buvo grūdintas ir atleistas, turi turėti beveik nepriekaištingai tiesinius dalybos ženklus, lygiagrečius valcavimo krypčiai. Kaltiniuose tai pasitaiko daug rečiau, o kartais nepasitaiko iš viso;

6.

kiekis

Kaltiniai produktai paprastai pristatomi nedideliais kiekiais.

Valcavimas gali būtikarštasis arba šaltasis. Priklausomai nuo valcavimui skirto ruošinio formos, taip pat nuo valcavimo velenų formos ir padėties, šis procesas gali būti naudojamas gaminant plokščius produktus, pavyzdžiui, lakštą ir plokštę arba žiedą ir juostą arba apvalaus ar daugiakampio skerspjūvio strypus ir juostas arba kintamo skerspjūvio specialiuosius profilius, vamzdžius, vamzdelius ir t. t.

B.

Tam tikrų plastinės deformacijos rūšių (pavyzdžiui, valcavimas, kalimas, įspaudimas) apibrėžimai pateikti SS paaiškinimų 72 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų IV grupės A ir B dalyse.

C.

Skirtumus tarp karštojo valcavimo ar karštojo tempimo produktų ir produktų, gautų ar išbaigtų šaltojo proceso metu, žr. SS paaiškinimų 72 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų IV grupės B dalies paskutiniojoje pastraipoje.

Kai kurie minėti skirtumai tarp karštojo valcavimo ir šaltojo valcavimo produktų gali sumažėti ar išnykti, kai šaltojo valcavimo produktai yra grūdinami; be to, jei karštojo valcavimo produktams taikomas baigiamasis šaltasis apdirbimas, skirtumai gali apsiriboti paviršiaus kietumu ir išvaizda.

Karštojo valcavimo ar karštojo tempimo strypai, juostos, fasoniniai profiliai, kampuočiai ir specialieji profiliai gali būti šaltai apdoroti tempimo ar kitais būdais, o būtent – rektifikacijos ar kalibravimo būdu, suteikiant produktui geresnę išvaizdą. Po šios operacijos dirbiniai klasifikuojami kaip „šaltojo formavimo ar šaltojo apdorojimo“ gaminiai.

Tačiau šaltasis tiesinimas ir rupusis valymas nelaikomi rektifikavimo arba kalibravimo procesais, todėl neturi įtakos strypų, juostų, kampuočių, fasoninių profilių ir specialiųjų profilių, kurie, išskyrus karštąjį valcavimą arba ekstruziją, toliau neapdoroti, klasifikavimui. Taip pat tokie strypai ir juostos nelaikomi šaltai apdirbtais, jeigu yra susukti.

D.

Plakiravimo apibrėžimas pateiktas SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų IV grupės C dalies 2 punkto e papunktyje.

Netaurieji metalai, plakiruoti tauriaisiais metalais, nepriklausomai nuo plakiravimo storio, klasifikuojami 71 skirsnyje (žr. SS paaiškinimų 71 skirsnio paaiškinimus).

E.

Paviršinio apdorojimo komentarai pateikti SS paaiškinimų 72 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų IV grupės C dalies 2 punkto d papunktyje.

F.

Neužbaigti kaltiniai, bet jau nebeturintys grubių ruošinių, grubiai suformuotų kalimo būdu, klasifikuojamų 7207, 7218 arba 7224 pozicijoje, pavidalo, klasifikuojami užbaigtiems gaminiams skirtose, dažniausiai 82, 84, 85 ir 87 skirsnių, pozicijose. Taigi geležies arba plieno kaltiniai, skirti alkūniniams velenams gaminti, klasifikuojami 8483 pozicijoje.

I. PIRMINĖS MEDŽIAGOS; PRODUKTAI, TURINTYS GRANULIŲ ARBA MILTELIŲ PAVIDALĄ

7201

Ketus ir veidrodinis ketus (spiegeleisen), turintys luitų, blokų arba kitų pirminių formų pavidalą

Ketus ir veidrodinis ketus apibrėžti šio skirsnio 1 pastabos a ir b punktuose.

Šio skirsnio 1 pastabos a punkte apibrėžtas ketus, kurio sudėtyje esantis manganas sudaro daugiau kaip 6 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės, klasifikuojamas kaip veidrodinis ketus (7201 50 90 subpozicija). Jei lydinyje su šia procentine mangano dalimi yra kitas elementas, kurio ribinis kiekis didesnis negu nurodytas 1 pastabos a punkte, pavyzdžiui, silicio kiekis didesnis kaip 8 % masės, šis lydinys turi būti klasifikuojamas kaip ferolydinys; pateiktame pavyzdyje jis būtų klasifikuojamas 7202 21 00–7202 29 90 subpozicijose (ferosilicis). Jei lydinio sudėtyje yra daugiau kaip 30 % mangano ir 8 % silicio, jis turi būti laikomas ferosilikomanganu, klasifikuojamu 7202 30 00 subpozicijoje, o jeigu jo sudėtyje yra papildomas legiruojantis elementas ribiniu kiekiu, nurodytu 1 pastabos c punkte, toks lydinys turi būti klasifikuojamas 7202 99 80 subpozicijoje.

Šio skirsnio 1 pastabos a punkte apibrėžtas ketus, kuris nėra veidrodinis ketus ir todėl turi būti klasifikuojamas 7201 10 11–7201 50 90 subpozicijose, yra tas, kurio sudėtyje yra ne daugiau kaip 6 % mangano. Priklausomai nuo legiruojančio elemento kiekio, tarp šios rūšies ketaus išskiriamas nelegiruotasis ketus (7201 10 11–7201 20 00 subpozicijos) ir legiruotasis ketus (7201 50 10 arba 7201 50 90 subpozicija).

Legiruotasis ketus apibrėžtas šio skirsnio 1 subpozicijų pastabos a punkte; nelegiruotojo ketaus sudėtyje negali būti daugiau kaip (kartu arba atskirai paėmus):

0,2 % masės chromo,

0,3 % masės vario,

0,3 % masės nikelio,

0,1 % masės kiekvieno šių elementų: aliuminio, molibdeno, titano, volframo, vanadžio.

7201 50 10

Legiruotasis ketus, kurio sudėtyje esantis titanas sudaro ne mažiau kaip 0,3 %, bet ne daugiau kaip 1 % masės, o vanadis – ne mažiau kaip 0,5 %, bet ne daugiau kaip 1 % masės

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai dažniausiai naudojami detalėms gaminti, kurios turi būti ypač atsparios susidėvėjimui, pavyzdžiui, alkūniniai velenai, stabdžių būgnai, siurblių stūmokliai, valcavimo cilindrai, kalimo kūjų štampai, vamzdynų alkūnės, kristalizatoriai.

7201 50 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos šios ketaus rūšys:

1.

ketus, kurio sudėtyje yra nikelio (nuo 0,5 % iki 3,5 %), skirtas gaminiams, atspariems aukštam slėgiui, gaminti;

2.

Ni-hard“ ketus (kurio sudėtyje yra nuo 3,3 % iki 5 % nikelio ir nuo 1,4 % iki 2,6 % chromo), skirtas gaminiams, ypač atspariems susidėvėjimui, gaminti;

3.

ketus, kurio sudėtyje yra daug nikelio, chromo, silicio arba vario, skirto gaminiams, kurie turi būti atsparūs korozijai, gaminti;

4.

ketus, kurio sudėtyje yra nikelio ar chromo, skirtas šilumai atspariems gaminiams gaminti;

5.

ketus, kurio sudėtyje yra vario.

7202

Ferolydiniai

Šio skirsnio 1 pastabos c punkte apibrėžiami „ferolydiniai“, nurodant spalvotųjų legiravimo elementų kiekio ir elementinės geležies kiekio apribojimus.

Dėl ferolydinių klasifikavimo 7202 pozicijos subpozicijose žr. šio skirsnio 2 subpozicijų pastabą.

Taigi, pavyzdžiui, ferolydinys, kurio sudėtyje esantis manganas sudaro daugiau kaip 30 % ir silicis sudaro ne daugiau kaip 8 %, klasifikuojamas 7202 11 20–7202 19 00 subpozicijose; tačiau jeigu jo sudėtyje yra daugiau kaip 30 % mangano ir daugiau kaip 8 % silicio, jis klasifikuojamas 7202 30 00 subpozicijoje. Taip pat ferosilikomanganoaliuminio lydinio sudėtyje turi būti daugiau kaip 8 % silicio, daugiau kaip 30 % mangano ir daugiau kaip 10 % aliuminio, kad jis būtų klasifikuojamas 7202 99 80 subpozicijoje.

Jei dvigubi, trigubi arba susidedantys iš keturių dalių ferolydiniai tiksliai nenurodyti, jie klasifikuojami 7202 99 80 subpozicijoje.

Geležies ir plieno pramonės gamybos atliekos, kurios yra išlydomos ir iš jų išliejami grubūs luitai (lietos atliekos), turintys ferolydinio sudėtį bei naudojami kaip papildomi produktai gaminant specialiuosius plienus, klasifikuojami 7202 pozicijos subpozicijose pagal jų sudedamąsias medžiagas.

Šioje pozicijoje neklasifikuojamos spalvotųjų metalų lydymo nuosėdos, kurios dėl jose esančios sieros arba fosforo, arba kokių nors kitų priemaišų, negali būti naudojamos kaip ferolydiniai (dažniausiai 2620 pozicija).

7202 11 20–7202 19 00

Feromanganas

Feromanganas įgyja neapdirbtų ruošinių, turinčių balto atspindžio lūžį, pavidalą. Šis lydinys yra trapus ir labai kietas. Jis naudojamas plienui deoksiduoti, nusierinti ir įanglinti, o pridėjus mangano, – kaip legiravimo elementas.

7202 11 20 ir 7202 11 80

Kurio sudėtyje esanti anglis sudaro daugiau kaip 2 % masės

Šiose subpozicijose klasifikuojamos feromangano rūšys, kuriose yra didelis anglies kiekis (feromanganas su dideliu anglies kiekiu). Dažniausiai naudojamų lydinių sudėtyje yra 6–7 % anglies; mangano kiekis turi būti didesnis kaip 30 %, bet dažniausiai jo kiekis sudaro 70–80 % masės.

7202 19 00

Kitas

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas feromanganas su vidutiniu (1,25–1,5 %) arba nedideliu (mažiau kaip 0,75 %) anglies kiekiu; mangano kiekis gali svyruoti nuo 80 % iki 90 % masės.

Tokie produktai naudojami manganu legiruotam plienui, kuriam reikalingas nedidelis anglies kiekis, gaminti.

7202 21 00–7202 29 90

Ferosilicis

Ferosilicis turi blizgų pilką atspindžio lūžį ir yra trapus. Prekiaujama rūšimis, kurių sudėtyje yra nuo 10 % iki beveik 96 % silicio, o anglies kiekis yra labai nedidelis (0,1–0,2 %).

Ferosilicis naudojamas arba plienui rafinuoti, arba plienams, kurių sudėtyje yra silicio (ypač „elektrotechninio plieno lakštams ir plokštėms“) gaminti, arba (vietoje silicio, kuris yra daug brangesnis) kaip reduktorius (silicio-šiluminis procesas) kituose metalurgijos procesuose, pavyzdžiui, magnio metalurgijoje.

7202 30 00

Ferosilikomanganas

Ferosilikomanganas, taip pat vadinamas tiesiog silikomanganu, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 8 % ir iki 35 % silicio, daugiau kaip 30 % ir iki 75 % mangano bei iki 3 % anglies, naudojamas įvairiomis formomis.

Šio lydinio panaudojimai panašūs į ferosilicio, tačiau bendras silicio ir mangano poveikis sumažina nemetalinių medžiagų inkliuziją iki minimumo ir galiausiai sumažina deguonies kiekį.

7202 41 10–7202 49 90

Ferochromas

Ferochromas įgyja itin kietos kristalinės masės pavidalą ir kartais yra su labai išryškintais kristalais.

Paprastai šio lydinio sudėtyje yra 60–75 % chromo; anglies kiekis įprastiniame ferochrome sudaro 4–10 % ir gali būti net 0,01 %, atitinkamai mažėjant trapumui. Lydinys naudojamas chromo plienams gaminti.

7202 50 00

Ferosilikochromas

Ferosilikochromo sudėtyje paprastai yra 30 % silicio ir 50 % chromo, o anglies kiekis gali būti labai didelis arba labai mažas, kaip, pavyzdžiui, ferochromo atveju.

Lydinys naudojamas tam pačiam tikslui, kaip ir ferochromas; silicis palengvina plieno dezoksidavimą.

7202 60 00

Feronikelis

Šioje subpozicijoje klasifikuojamo feronikelio sudėtyje yra mažiau kaip 0,5 % sieros ir dažniausiai jis naudojamas kaip legiruojantis elementas nikelio plienui gaminti.

Feronikelis, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,5 % sieros, negali būti naudojamas nikelio plienams gaminti; jis laikomas tarpiniu nikelio metalurgijos produktu ir todėl klasifikuojamas 7501 pozicijoje.

Tačiau kai kurie lydiniai, prekyboje vadinami lietu nikeliu ir naudojami tam tikriems gaminiams, atspariems korozijai ar aukštoms temperatūroms, lieti, klasifikuojami šioje subpozicijoje. Tai, pavyzdžiui, taikoma tam tikroms austenitinio ketaus rūšims, prekyboje žinomoms įvairiais registruotais prekių ženklais, kurių sudėtyje yra iki 36 % nikelio, 6 % chromo, 6 % silicio, daugiau kaip 2 % anglies ir kartais nedideli kitų elementų kiekiai (aliuminio, mangano, vario, ir t. t.). Kombinuotojoje nomenklatūroje šie produktai negali būti laikomi ketumi, kadangi jų sudėtyje esantis nikelio kiekis yra didesnis kaip 10 %, taip pat jie negali būti laikomi ir plienu, nes jų sudėtyje esantis anglies kiekis yra didesnis kaip 2 %.

7202 99 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami ferosilikokalcis, feromanganotitanas, ferosilikonikelis, ferosilikoaliuminokalcis, feroaliuminis, ferosilikoaliuminis ir ferosilikomanganoaliuminis.

Feroaliuminio sudėtyje paprastai yra nuo 12 % iki 30 % aliuminio.

Kai kurios feroaliuminio rūšys dėl jų didelio atsparumo korozijai net ir esant labai aukštai temperatūrai ir dėl jų magnetinių ir šiluminių savybių kartais tiesiogiai naudojamos specialioms detalėms lieti.

Ferosilikoaliuminis naudojamas įvairiose lydinių rūšyse, kurių sudėtyje, pavyzdžiui, yra:

45 % silicio ir 20–25 % aliuminio,

65–75 % silicio, daugiau kaip 10 % ir iki 15 % aliuminio ir 3–4 % titano,

20–25 % silicio, 20–25 % mangano ir daugiau kaip 10 % ir iki 12 % aliuminio.

Ferosilikomanganoaliuminio sudėtyje paprastai yra 20 % silicio, 35 % mangano ir 10–12 % aliuminio.

7203

Juodųjų metalų produktai, gauti tiesiogiai redukuojant geležies rūdą ir kitus korėtus juodųjų metalų produktus, turintys luitų, granulių arba panašių formų pavidalą; geležis, kurios minimalus grynumas – 99,94 % masės, turinti luitų, granulių arba panašių formų pavidalą

7203 90 00

Kiti

Be produktų, paminėtų antrojoje 7203 pozicijos dalyje, kurie aprašyti SS paaiškinimų šios pozicijos paaiškinimų priešpaskutiniojoje pastraipoje, šioje subpozicijoje klasifikuojami korėti juodųjų metalų produktai, gauti kitais, nei tiesiogiai redukuojant geležies rūdą, būdais, t. y. produktai, gauti iš išlydyto ketaus naudojant atomizacijos technologiją.

7204

Juodųjų metalų atliekos ir laužas; geležies arba plieno laužo liejiniai, perlydyti

Be atliekų ir laužo, aprašytų SS paaiškinimų 7204 pozicijos paaiškinimų A dalyje, šioje pozicijoje taip pat klasifikuojami naudoti supjaustyti bėgiai, kurių ilgis mažesnis kaip 1,5 m (žr. paaiškinimų 7302 10 90 subpozicijos paaiškinimus).

7204 41 10

Tekinimo drožlės, kitos drožlės, skeveldros, frezavimo atliekos, pjuvenos

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos frezavimo atliekos ir pjuvenos, atskirtos nuo pašalinių objektų (pavyzdžiui, magneto pagalba) ir suvienodintos pagal granulių dydį (pavyzdžiui, sijojant). Priklausomai nuo granulių dydžio (žr. XV skyriaus 8 pastabos b punktą ir šio skirsnio 1 pastabos h punktą), šie produktai klasifikuojami 7205 10 00, 7205 21 00 arba 7205 29 00 subpozicijoje.

7204 49 10

Sutrupintos (susmulkintos)

Prie sutrupintų (susmulkintų) atliekų ir laužo priskiriami produktai, kurių 95 % masės dalelių matmenys ne didesni kaip 200 mm.

7204 49 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojama atliekų ir laužo masė, kurioje, pavyzdžiui, yra ketaus mišinio, alavuoto plieno ir skirtingų rūšių plieno.

7204 50 00

Laužo liejiniai, perlydyti

Perlydyti laužo liejiniai, turintys ferolydinių cheminę sudėtį, naudojami kaip priedai specialiam plienui gaminti, klasifikuojami atitinkamose 7202 pozicijos subpozicijose.

7205

Ketaus, veidrodinio ketaus (spiegeleisen), geležies arba plieno granulės ir milteliai

7205 21 00 ir 7205 29 00

Milteliai

Šiose subpozicijose klasifikuojami gaminiai gali būti maišomi arba su legiruojančiais elementais (dėl tam tikrų tikslų, paminėtų SS paaiškinimų 7205 pozicijos paaiškinimų B dalyje), arba su apsauginiais elementais (pavyzdžiui, cinku), siekiant užkirsti kelią spontaniškam geležies oksidavimuisi.

II. GELEŽIS IR NELEGIRUOTASIS PLIENAS

7208

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti

Šios pozicijos subpozicijose sąvoka „pakartotinas valcavimas“ reiškia procesą, kurio metu metalas praleidžiamas tarp priešinga kryptimi besisukančių velenų, ir tuo būdu yra sumažinamas jo storis. Šis procesas taip pat gali pagerinti metalo paviršių arba jo mechanines savybes. Tačiau sąvokai „pakartotinis valcavimas“ nepriskiriamas „išlyginamojo valcavimo“ procesas, kurio metu storis tik šiek tiek sumažinamas, arba kiti procesai, kurių metu metalui suteikiama forma, bet jo storis nesumažinamas.

7208 90 20 ir 7208 90 80

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami karštai valcuoti plokšti produktai, kuriems buvo pritaikytas vienas ar keli paviršiaus apdorojimo būdai, paminėti SS paaiškinimų 7208 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 3–5 punktuose, ir (arba), kurie yra supjaustyti į ruošinius, išskyrus stačiakampio (taip pat kvadrato) formas.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami karštai valcuoti plokšti produktai, kurie po valcavimo buvo apdoroti tokiais būdais, kaip gofravimas, perforavimas, nuožulnus nupjovimas ar kraštų apvalinimas.

Tačiau šiose subpozicijose produktai, kurių reljefe tiesiogiai po valcavimo atsiranda raštai, nelaikomi apdorotais.

7209

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, šaltai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti

7209 90 20 ir 7209 90 80

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7208 90 20 ir 7208 90 80 subpozicijų paaiškinimai.

7210

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti

Šioje pozicijoje plakiruoti produktai – produktai, kurie plakiruoti būdu, apibrėžtu SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų IV grupės C dalies 2 punkto e papunktyje, o padengti arba apvilkti produktai – tai produktai, apdoroti vienu iš apdorojimo būdų, nurodytų pirmiau minėtų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų d punkto iv ir v papunkčiuose.

7210 12 20

Alavuotoji (baltoji) skarda

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama lakuota alavuotoji skarda (7210 70 10 subpozicija).

7210 20 00

Padengti arba apvilkti švinu, įskaitant alavo-švino galvaninę dangą

Šioje subpozicijoje sąvoka „alavo-švino galvaninė danga“ reiškia plokščius valcavimo produktus, kurių storis yra mažesnis kaip 0,5 mm, kurie elektrolizės būdu arba panardinimo į skysto metalo vonią būdu yra padengti švino-alavo lydinio sluoksniu. Švino kiekis ant produkto abiejų paviršių negali būti didesnis kaip 120 g/m2.

7210 30 00

Elektrocheminiu būdu padengti cinku

Žr. SS paaiškinimų 7210 30, 7210 41 ir 7210 49 subpozicijų paaiškinimus.

7210 41 00

Gofruoti

Žr. SS paaiškinimų 7208 pozicijos paaiškinimų šeštąją pastraipą.

7210 61 00

Padengti arba apvilkti aliuminio-cinko lydiniais

Šioje subpozicijoje klasifikuojami plokšti valcavimo produktai, padengti arba apvilkti lydiniais, kuriuose aliuminio masė vyrauja cinko masės atžvilgiu. Leistini kiti lydinio elementai.

7210 90 80

Kiti

Be emaliuotų lakštų ar plokščių šioje subpozicijoje klasifikuojami sidabruoti, auksuoti ar platinuoti lakštai ir plokštės, t. y. naudojant procesus, išskyrus plakiravimą, dengti tauriaisiais metalais iš vienos ar abiejų pusių. Dažniausiai taikomi procesai yra elektrolitinis nusodinimas, purškimas ir išgarinimas vakuume (žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų IV grupės C dalies 2 punkto d (iv) papunktį).

7211

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti

Šioje pozicijoje neklasifikuojami plokšti valcavimo produktai, kurių forma yra kita nei kvadratas ar stačiakampis, net jeigu jų plotis ir yra mažesnis kaip 600 mm (7208 pozicija).

7212

Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7210 pozicijos ir jos subpozicijų paaiškinimai.

7212 10 10

Alavuotoji (baltoji) skarda, po paviršiaus apdorojimo toliau neapdorota

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama alavuotoji (baltoji) skarda, kuri po paviršiaus apdorojimo toliau neapdorota, išskyrus lakavimą (7212 40 20 subpozicija).

7212 50 61

Padengti arba apvilkti aliuminio-cinko lydiniais

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7210 61 00 subpozicijos paaiškinimai.

7214

Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karšto tempimo arba karšto išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus

7214 10 00

Kaltiniai

Dėl skirtumų tarp kaltinių ir valcavimo produktų žr. paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų A dalį.

7215

Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

7215 50 11–7215 50 80

Kiti, po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti

Karštai valcuotų strypų šaltoji apdaila gali būti atliekama naudojant tempimo arba kitus technologinius procesus, visų pirma rektifikacijos arba kalibravimo, kuriuos atlikus pagerinama gaminio apdailos kokybė. Apdailos kokybės gerinimas – tai gaminių skersmens ir ovališkumo nuokrypų mažinimas ir visų paviršiaus defektų, pavyzdžiui, mikroplyšių ir dekarbonizuotų zonų, šalinimas. Atlikus šią operaciją gaminius galima priskirti tokiems, kurie apibūdinami žodžiais „po šaltojo formavimo“ arba „po šaltosios apdailos“. Paprastai jų paviršius yra lygus ir beveik vienalytis. Jie yra be griovelių ir kitų paviršiaus defektų, nors kalibruotų strypų paviršiaus nelygumas gali būti nuo mažo iki vidutinio, atsižvelgiant į rektifikacijos laipsnį.

Kiti nepaminėti paviršiaus apdailos būdai, pavyzdžiui, poliravimas su šioms pozicijoms priskiriamais gaminiais nesietini (žr. paaiškinimų 7215 90 00 subpozicijos paaiškinimus).

7215 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kaltiniai, karštojo valcavimo ar karštojo tempimo strypai ir juostos, taip pat stypai ir juostos, pagamintos šaltojo apdorojimo būdu, kuriems buvo pritaikyti šie apdorojimo būdai:

1.

be paviršiaus apdorojimo, paminėto SS paaiškinimų 7214 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos 1–3 punktuose, toks paviršiaus apdorojimas kaip poliravimas, blizginimas, dirbtinis oksidavimas, fosfatavimas, oksalavimas, apvilkimas ir plakiravimas; arba

2.

mechaninis apdirbimas, pavyzdžiui, perforavimas ar kalibravimas.

7216

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

Šioje pozicijoje neklasifikuojami perforuoti kampuočiai ir „Halfeno“ kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, kurie klasifikuojami 7308 pozicijoje ir yra aprašyti paaiškinimų šios pozicijos paaiškinimuose.

7216 32 11

Lygiagrečiomis sienelėmis

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tiktai specialieji profiliai, kurių tiek išorinės, tiek vidinės sienelės yra lygiagrečios.

Specialiųjų profilių forma yra tokia:

 

Image

7216 32 91

Lygiagrečiomis sienelėmis

Žr. paaiškinimų 7216 32 11 subpozicijos paaiškinimus.

7216 50 91

Išgaubtų profilių (bulb flats)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami produktai, kurių skerspjūvis nekinta per visą jų ilgį, kaip parodyta toliau pateiktoje iliustracijoje; jų plotis paprastai nesiekia 430 mm. Profilio aukštis „a“ paprastai sudaro vieną septintąją išgaubto profilio ilgio „b“.

 

Image

7216 69 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, kurie buvo šaltai suformuoti arba šaltai apdoroti tempimo būdu mažinant sienelių storį.

7216 91 10 ir 7216 91 80

Pagaminti iš plokščių valcavimo produktų šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos būdu

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7215 90 00 subpozicijos paaiškinimai.

7216 91 10

Profiliuoti (briaunoti) lakštai

Profiliuoti (briaunoti) lakštai dažniausiai naudojami fasadams apkalti.

Jų tipinė forma yra tokia:

Image

 

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami profiliuoti lakštai su tvirtinimo įtaisais (7308 90 59 subpozicija).

7216 99 00

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7215 90 00 subpozicijos paaiškinimai.

III. NERŪDIJANTYSIS PLIENAS

7219

Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm

7219 90 20 ir 7219 90 80

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami plokšti karštai arba šaltai valcuoti produktai, kurių paviršius apdorotas vienu ar keliais būdais, paminėtais SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų IV grupės C dalies 2 punkto d ir e papunkčiuose, arba supjaustyti į profilius, išskyrus kvadrato arba stačiakampio formos.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami karštai valcuoti ar šaltai valcuoti plokšti produktai, kurie po valcavimo buvo apdoroti tokiais būdais, kaip perforavimas, nuožulnus nupjovimas ar kraštų apvalinimas.

7220

Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm

Šioje pozicijoje neklasifikuojami plokšti valcavimo produktai, kurių forma yra kita nei kvadratas ar stačiakampis, net jeigu jų plotis ir yra mažesnis kaip 600 mm (7219 pozicija).

IV. KITAS LEGIRUOTASIS PLIENAS; TUŠČIAVIDURIAI GRĘŽIMO STRYPAI IR JUOSTOS IŠ LEGIRUOTOJO ARBA IŠ NELEGIRUOTOJO PLIENO

7225

Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm

7225 11 00

Orientuoto grūdėtumo

Orientuoto grūdėtumo plokšti valcavimo produktai yra produktai, kurių magnetinės savybės yra kur kas geresnės lygiagrečiai valcavimo krypčiai, nei statmenai valcavimo krypčiai („Goso tekstūra“). Tokie produktai paprastai apvilkti izoliaciniu sluoksniu, kuris dažniausiai sudarytas iš į stiklą panašios plėvelės (dažniausiai iš magnio silikatų).

7226

Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kurių plotis mažesnis kaip 600 mm

7226 11 00

Orientuoto grūdėtumo

Žr. paaiškinimų 7225 11 00 subpozicijos paaiškinimus.

7226 99 10

Elektrocheminiu būdu padengti cinku

Žr. SS paaiškinimų 7210 30, 7210 41 ir 7210 49 subpozicijų paaiškinimus.

7226 99 30

Kitu būdu padengti arba apvilkti cinku

Žr. SS paaiškinimų 7210 30, 7210 41 ir 7210 49 subpozicijų paaiškinimus.

7227

Karštai valcuoti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo

7227 90 95

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos suvirinimo vielos, išskyrus vielas, klasifikuojamas 8311 pozicijoje.

7228

Kiti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš kito legiruotojo plieno; tuščiaviduriai gręžimo strypai ir juostos iš legiruotojo arba iš nelegiruotojo plieno

7228 40 10 ir 7228 40 90

Kiti strypai ir juostos, po kalimo toliau neapdoroti

Dėl skirtumų tarp kaltinių ir valcuotų produktų žr. paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų A dalį.

73 SKIRSNIS

GAMINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)

7301

Lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba iš plieno, išgręžiotos arba neišgręžiotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš elementų; suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš geležies arba iš plieno

Šioje pozicijoje klasifikuojamos lakštinės atraminės konstrukcijos ir suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, apdoroti gręžimu, sukimu ir t. t., jeigu po tokio apdorojimo šie dirbiniai neįgijo kitose pozicijose klasifikuotinų gaminių pobūdžio.

7301 20 00

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami perforuoti kampuočiai ir „Halfeno“ kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai (7308 pozicija).

7302

Geležinkelių ir tramvajaus kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, iešmų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai žuoliai), sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės

7302 10 10

Laidūs elektros srovei, su detalėmis, pagamintomis iš spalvotųjų metalų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tiktai elektros srovei laidūs bėgiai, išskyrus pastūmos bėgius, kurių kontaktinis paviršius yra pagamintas iš spalvotojo metalo (aliuminio, vario) arba turi jungiamųjų dalių, pagamintų iš spalvotųjų metalų.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami laidūs bėgiai, kurie taip pat dažnai vadinami „trečiaisiais (arba ketvirtaisiais) bėgiais“, turi tokį pat skersinį pjūvį kaip ir pastūmos bėgiai, arba turi dvigubos „T“, ar stačiakampio, ar trapecijos formos ir t. t. skerspjūvį ir yra pagaminti iš plieno, kuris paprastai yra minkštesnis už pastūmos bėgių plieną, nes jų mechanines savybes galima paaukoti jų elektrinių savybių labui. Elektrinė savitoji varža, kuri pastūmos bėgių pliene yra apie 0,19 × 10–6 ohm.m, tačiau plienui su nedideliu anglies kiekiu (apytikriai 0,08 %) ir nedideliu mangano kiekiu (0,20 %) – tiktai 0,11 ohm.m, o Armko geležiai (beveik gryna geležis: 99,9 %) – net 0,10 ohm.m.

Laidūs bėgiai gali turėti viršutinį, šoninį ar apatinį kontaktą. Jie dažnai apsaugomi dervų apvalkalu, išskyrus tą bėgio šoną, kuriuo juda kontaktinės pavažos.

7302 10 21–7302 10 29

Bėgiai (Vignole tipo)

Vignole tipo bėgiai, pavadinti jų išradėjo vardu, – tai bėgiai, paprastai naudojami įprastinio ir greitojo geležinkelio linijose arba kalnuotuose geležinkelio ruožuose, arba vietiniuose geležinkelio tinkluose.

Jie yra šios formos:

 

Image

7302 10 40

Rievėti (su grioveliais) bėgiai

Rievėti (su grioveliais) bėgiai – tai specialios paskirties bėgiai, skirti naudoti tramvajaus linijose ir pramonėje, pavyzdžiui, keliamuosiuosee kranuose ir antžeminiame transporte.

Bėgio profilis yra suprojekuotas taip, kad rato antbriaunis atitinka bėgio griovelio formą.

Jie yra šios formos:

 

Image

7302 10 90

Naudoti

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami naudoti bėgiai, kurie klasifikuojami kaip laužas 7204 pozicijoje, pavyzdžiui, susukti bėgiai ir supjaustyti bėgiai, trumpesni nei 1,5 m.

7303 00

Vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš ketaus

7303 00 10

Vamzdžiai ir vamzdeliai, tinkami naudoti slėgio sistemose

Šioje subpozicijoje klasifikuojami ketaus vamzdžiai ir vamzdeliai, paprastai naudojami dujų ir vandens tiekimo linijose (dažniausiai paslėptose po žeme), kurios gali atlaikyti ne mažesnį kaip 10,13 barų slėgį. Tokie vamzdžiai ir vamzdeliai gaminami beveik vien tik iš ypač atsparaus kalaus ketaus (minimali tempimo stiprumo riba – 420 MPa) ir pasižymi ypač geromis mechaninėmis savybėmis (ypač plastine deformacija), kad neskiltų dėl laipsniško dirvos poslinkio. Todėl jų takumo riba turi būti mažiausiai 300 MPa.

7304

Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno

Šioje pozicijoje klasifikuojami gaminiai, kurių ilgis nėra du kartus didesnis už jų skerspjūvio didžiausią išorinį matmenį, nelaikomi vamzdžiais arba vamzdeliais. Jie laikomi vamzdžio arba vamzdelio jungiamosiomis detalėmis (fitingais) (7307 pozicija) arba poveržlėmis (7318 pozicija).

7304 31 20

Preciziniai vamzdžiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamiems gaminiams būdingas lygus, blizgus ar poliruotas vidinis ar išorinis paviršiai; be to, šių gaminių leistinos nuokrypos yra griežtesnės nei leistinos karštai apdorotų vamzdžių nuokrypos.

Vamzdžiai, atitinkantys ISO 3304 standarto ir susijusių nacionalinių standartų reikalavimus, naudojami hidrauliniams ar pneumatiniams tinklams, amortizatoriams, hidrauliniams ar pneumatiniams varžtams, ir plačiai naudojami transporto priemonių, variklių ar mašinų dalims gaminti.

Tačiau vamzdžiai, atitinkantys ISO 2604 ir 6759 standartų ir atitinkamų nacionalinių standartų reikalavimus, naudojami kaip vamzdynai slėginėse talpose: elektrinių katiluose, garo perkaitintuvuose, šilumokaičiuose ir techninio vandens kaitintuvuose, kuriuose preciziniams vamzdžiams taikomos leistinos nuokrypos.

7304 39 10

Neapdoroti, tiesūs ir vienodo storio sienelėmis, skirti naudoti vien tik kitos formos skerspjūvio ir kito sienelių storio vamzdelių gamyboje

Šioje subpozicijoje klasifikuojami besiūliai plieniniai vamzdžiai dažniausiai gaminami pramušimo ir karštojo valcavimo būdu arba pramušimo ir karštojo tempimo būdu; paprastai šie gaminiai vadinami „ruošiniais“. Šie gaminiai turi būti perdaryti kitų formų ir sienelių storio vamzdžiais su sumažintomis matmenų nuokrypomis.

Šie vamzdžiai tiekiami su grubiai nupjautais galais ir pašalintomis atplaišomis, tačiau kitaip neapdoroti. Jų išorinis ir vidinis paviršiai yra šiurkštūs ir nuo jų nepašalintos nuodegos. Vamzdžiai nėra sutepti, apvilkti cinku ar dažyti.

7304 39 52 ir 7304 39 58

Vamzdžiai su įsriegtais sriegiais arba vamzdžiai, kuriuose sriegiai gali būti įsriegti (dujų vamzdžiai)

Šie vamzdžiai gaminami karštojo valcavimo ir kalibravimo būdu. Jų išorinis skersmuo yra nuo 13,5 iki 165,1 mm, ir jie tiekiami lygiais galais arba sriegiuotais galais su movomis. Jų paviršiai arba neapdoroti, arba su cinko ar kitos apsauginės medžiagos, pavyzdžiui, plastiko ar bitumo, sluoksniu.

Karštas apdirbimas suteikia šiems vamzdžiams mechaninių savybių, leidžiančių pjauti juos reikalingais ilgiais, lenkti ir, jeigu reikia, susriegti naudojimo vietoje.

Dažniausiai šie vamzdžiai naudojami garo, vandens ar dujų paskirstymui pastatuose.

Vamzdžiai atitinka ISO 65 standarto ir atitinkamų nacionalinių standartų reikalavimus.

7304 49 10

Neapdoroti, tiesūs ir vienodo storio sienelėmis, skirti naudoti vien tik kitos formos skerspjūvio ir kito sienelių storio vamzdžių ir vamzdelių gamyboje

Žr. paaiškinimų 7304 39 10 subpozicijos paaiškinimus.

7304 51 81

Preciziniai vamzdžiai

Žr. paaiškinimų 7304 31 20 subpozicijos paaiškinimus.

7304 59 10

Neapdoroti, tiesūs ir vienodo storio sienelėmis, skirti naudoti vien tik kitos formos skerspjūvio ir kito sienelių storio vamzdžių ir vamzdelių gamyboje

Žr. paaiškinimų 7304 39 10 subpozicijos paaiškinimus.

7305

Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7304 pozicijos paaiškinimai.

7306

Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7304 pozicijos paaiškinimai.

7306 30 11 ir 7306 30 19

Preciziniai vamzdžiai, kurių sienelių storis

Šiose subpozicijose klasifikuojami tiek preciziniai vamzdžiai, be kalibravimo daugiau neapdoroti, tiek suvirinti ir šaltai tempti preciziniai vamzdžiai.

1.

Vamzdžiai, be kalibravimo daugiau neapdoroti

Šie vamzdžiai dažniausiai gaunami tolydinio suvirinimo be metalo užpildo, elektrinės varžos ar indukcinio suvirinimo būdu iš ruloninių po šaltojo formavimo išilgine kryptimi karštai arba šaltai valcuotų plokščių valcavimo produktų.

Didžiąja dalimi šių vamzdžių paviršiai neturi nuodegų ir yra sutepti, atlikus jų formavimo, suvirinimo ir kalibravimo operacijas. Išorinių suvirinimo siūlių nėra, nes jos buvo nušlifuotos iš karto po suvirinimo. Kai kuriais atvejais suvirinimo siūlė taip pat pašalinama ir nuo vidinio gaminio paviršiaus.

Po šaltojo apdorojimo ir kalibravimo šie gaminiai pristatomi sukietėjusios būsenos, jeigu nebūtinas jų terminis apdirbimas struktūrai regeneruoti.

Dažniausiai šie vamzdžiai naudojami transporto priemonėms ar mašinų dalims, metaliniams baldams, dviračių rėmams, vaikiškų vežimėlių rėmams, vartams ir baliustradoms gaminti.

Vamzdžiai atitinka ISO standarto 3306 ir atitinkamų nacionalinių standartų reikalavimus.

2.

Suvirinti, tempti vamzdžiai

Šiuos vamzdžius galima atskirti nuo suvirintų precizinių vamzdžių, kurie po kalibravimo daugiau nebuvo apdoroti, pagal tai, jog nei ant išorinio, nei ant vidinio vamzdžio paviršiaus nėra suvirinimo siūlės, be to, šiems vamzdžiams taikomos griežtesnės matmenų užlaidos.

Šių vamzdžių panaudojimas sutampa su naudojimo būdais, išvardytais 7304 31 20 ir 7304 51 81 subpozicijose.

Vamzdžiai atitinka ISO standarto 3305 reikalavimus, arba ISO standartų 2604 ir 6758 reikalavimus, jei jie naudojami slėginiams indams.

7306 30 41 ir 7306 30 49

Vamzdžiai su įsriegtais sriegiais arba vamzdžiai, kuriuose sriegiai gali būti įsriegti (dujų vamzdžiai)

Šie vamzdžiai po karštojo apdorojimo gaminami suvirinimo-kalimo būdu. Dėl kitų charakteristikų ir panaudojimo žr. paaiškinimų 7304 39 52 ir 7304 39 58 subpozicijų paaiškinimus.

7306 50 20

Preciziniai vamzdžiai

Žr. paaiškinimų 7306 30 11 ir 7306 30 19 subpozicijų paaiškinimus.

7307

Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba iš plieno

7307 11 10 ir 7307 11 90

Iš nekaliojo ketaus

Sąvoka „nekalusis“ apima žvyninį grafitinį ketų.

Šiose subpozicijose klasifikuojamos ketaus jungiamosios detalės (fitingai), pavyzdžiui, alkūnės, atlankos, movos, tvarslės, sandarikliai ir trišakiai. Jie jungiami prie ketaus vamzdžių ar vamzdelių, prie kurių yra užsukami, sukabinami ar mechaniškai surenkami.

7307 19 10

Iš kaliojo ketaus

Kalusis ketus yra tarpinis produktas tarp žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) ir liejamojo plieno. Jis gali būti lengvai liejamas, sukietėja ir tampa kalus po tinkamo terminio apdorojimo. Terminio apdorojimo metu anglis iš dalies išnyksta arba pakeičia savo sudėtį; galiausiai ji nusėda gniutulėlių pavidalu, kurie nesilpnina metalo sukibimo taip, kaip grafito žvyneliai, esantys pilkojo ketaus sudėtyje.

Jeigu anglies kiekis sudaro ne daugiau kaip 2 % masės, produktai laikomi liejamuoju plienu ir klasifikuojami 7307 19 90 subpozicijoje (žr. šio skirsnio 1 pastabą).

Sąvoka „kalusis“ apima sferoidinį grafitinį ketų.

Taip pat žr. paaiškinimų 7307 11 10 ir 7307 11 90 subpozicijų paaiškinimų antrąją pastraipą.

7307 23 10

Alkūnės ir atlankos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos pastovaus storio sudaromųjų alkūnės ir atlankos, aprašytos ISO 3419-1981 standarte ir atitinkamuose nacionaliniuose standartuose.

Jų galai yra nupjauti statmenai, o gaminiuose su storesnėmis sienelėmis – su nupjautomis nuožulomis, kad būtų galima juos lengviau privirinti prie vamzdžių.

Jungiamosios detalės (fitingai) tiekiami su 45° arba 90° atlankomis (vadinamosiomis alkūnėmis), arba su 180° atlankomis (vadinamosiomis atlankomis).

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos nepastovaus storio alkūnės ir atlankos.

7307 23 90

Kiti

Šioje subpozicijoje daugiausia klasifikuojami trišakiai ir kryžmės, įvorės, kaiščiai, koncentriški ar ekscentriški tarpvamzdžiai, aprašyti ISO 3419-1981 standarte ir atitinkamuose nacionaliniuose standartuose.

Dėl galų išbaigimo žr. paaiškinimų 7307 23 10 subpozicijos paaiškinimus.

7307 93 11

Alkūnės ir atlankos

Žr. paaiškinimų 7307 23 10 subpozicijos paaiškinimus.

7307 93 19

Kiti

Žr. paaiškinimų 7307 23 90 subpozicijos paaiškinimus.

7307 93 91

Alkūnės ir atlankos

Žr. paaiškinimų 7307 23 10 subpozicijos paaiškinimus.

7307 93 99

Kitos

Žr. paaiškinimų 7307 23 90 subpozicijos paaiškinimus.

7308

Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, klasifikuojamus 9406 pozicijoje) ir metalinių konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba iš plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba iš plieno

Be gaminių, paminėtų SS paaiškinimų 7308 pozicijos paaiškinimuose, šioje pozicijoje klasifikuojami:

1.

perforuoti kampuočiai („rankiniai kampuočiai“ arba „Deksiono kampuočiai su prapjovomis“), paruošti naudoti surenkant metalines konstrukcijas, tokias kaip stelažai, lentynų rinkiniai, baldai, laiptai, pastoliai, stogų rėmai, ir tiekiami atskirai arba rinkiniais;

2.

„Halfeno“ kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, maždaug omegos formos skerspjūvio su užpakalinėje dalyje nereguliariais tarpais esančiomis šiek tiek išlenktomis įpjovomis, kad būtų galima įstatyti inkaro juostą, skirti įmontuoti į betonines grindis, sienas arba lubas bei įvairiai įrangai (mašinoms, geležinkelio bėgiams, konvejerio bėgiams, monobėgiams, kilnojamiesiems kranams, vamzdynams ir t. t.) tvirtinti specialiais varžtais.

7308 90 59

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos plokštės su izoliaciniu užpildu, esančiu tarp profiliuoto (briaunoto) lakšto sienelės, klasifikuojamos 7216 91 10 subpozicijoje, ir neprofiliuoto (nebriaunoto) lakšto sienelės.

7310

Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba iš plieno, kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

7310 21 11

Skardinės, tinkamos maisto produktams konservuoti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos skardinės, turinčios šiuos požymius:

skardinė:

turinti atspausdintą maisto produkto pavadinimą, arba

pateikiama be užrašų, o vėliau ant jos užklijuojama etiketė;

skardinės viršelis visuomet pilnai atsidaro, o skardinė taip pat gali turėti, pavyzdžiui, žiedą, leidžiantį atidaryti dangtelį.

Tačiau dangtelis gali būti tiekiamas atskirai.

7310 21 19

Skardinės, tinkamos gėrimams konservuoti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos skardinės, turinčios šiuos požymius:

ant skardinės korpuso visada atspausdintas gėrimo pavadinimas,

dangtelis visada atsidaro iš dalies, o skardinė taip pat gali turėti, pavyzdžiui, žiedą, atidarantį ar uždarantį užšovą.

Tačiau dangtelis gali būti tiekiamas atskirai.

7311 00

Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos iš geležies arba iš plieno

Šioje pozicijoje neklasifikuojami nešiojami padangų pūtimo siurbliai, kuriuose be suslėgto oro, taip pat yra talpa, manometras, užpildymo vamzdis ir antgalis, oro įleidimo ir išleidimo vožtuvai, ir kuriuose manometras naudojamas slėgiui padangoje išmatuoti, o ne slėgiui talpoje nustatyti (9026 20 40 arba 9026 20 80 subpozicija).

7312

Suvyta viela, lynai, kabeliai, pintos juostos, stropai ir panašūs gaminiai iš geležies arba iš plieno be elektros izoliacijos

7312 10 61–7312 10 69

Suvyta viela

Suvyta viela yra sudaryta iš apvalaus skerspjūvio vielos, kuri vienu ar daugiau sluoksnių susukta aplink šerdį. Suvyta viela, priklausomai nuo skerspjūvio, gali turėti apvalias, plokščias ar trikampes vijas.

7312 10 81–7312 10 98

Lynai ir kabeliai (įskaitant uždaros konstrukcijos lynus)

Virvės paprastai yra sudarytos iš kelių vijų, vienu ar daugiau sluoksnių susuktų aplink šerdį.

Uždaros konstrukcijos lynai turi vieną ar kelis išorinius sluoksnius, kurie visiškai arba iš dalies sudaryti iš sujungtų vielų, kurios užtikrina, jog paviršius yra nelaidus vandeniui ir pašaliniams objektams. Šių lynų skerspjūvio forma visada yra apvali.

7318

Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, įsukami kabliai, kniedės, pleištai, kaiščiai, poveržlės (įskaitant spyruoklines poveržles) ir panašūs gaminiai iš geležies arba iš plieno

7318 11 00

Stambieji medsraigčiai briaunotomis galvutėmis

Stambieji medsraigčiai briaunotomis galvutėmis – tai specifinės rūšies medsraigčiai su šešiakampėmis arba keturkampėmis galvutėmis (be įpjovų), kurie gali turėti pritvirtintus antgalius.

Naudojami dviejų rūšių stambieji medsraigčiai briaunotomis galvutėmis:

sraigtai, skirti geležinkelio bėgiams prie medinių pabėgių tvirtinti; tai, iš esmės, dideli medsraigčiai su šešiakampėmis arba keturkampėmis galvutėmis (žr. A pavyzdį);

sraigtai, skirti gegnėms ir kitiems stambiems medžio dirbiniams montuoti, kurių šerdies skersmuo dėl jų paskirties yra didesnis nei 5 mm (žr. B pavyzdį).

Image

A pavyzdys

Image

B pavyzdys

7318 14 91

Sraigtai su retu sriegiu

Šioje subpozicijoje klasifikuojami grūdinti sraigtai, turintys galvutę ir tvirtinimo sriegį (V profilio sriegį), skirti įsukti į metalo lakštą. Nemetrinis sriegis tęsiasi nuo galvutės iki liemens galo. Liemens galas yra smailus arba su kakliuku. Paprastai jie atrodo taip:

 

Image

7318 15 10

Netuščiavidurio skerspjūvio sraigtai, ištekinti iš juostų, strypų, profilių arba iš vielos, kurių šerdies storis ne didesnis kaip 6 mm

„Sraigtų staklių pagaminti“ gaminiai laikomi tokiais gaminiais, kurie ištekinti sraigtų staklėmis iš juostų, specialiųjų profilių arba vielos ir pilnai atpjauti. Šie gaminiai nebūtinai turi būti ištekinti per visą savo ilgį.

Be ištekinimo, šiems gaminiams gali būti atliekamos kitos metalo apdirbimo operacijos, pavyzdžiui, frezavimas, gręžimas, ištekinimas arba drožimas. Jie taip pat gali turėti prorėžų ar griovelių. Paviršiaus apdorojimas, kuris nekeičia formos ir kuris atliekamas po tekinimo, taip pat gali būti leidžiamas, jeigu šie gaminiai vis dar yra atpažįstami kaip gaminiai, gauti po tekinimo.

7318 15 20

Skirti geležinkelio bėgių konstrukcijų sudedamosioms dalims tvirtinti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

kabliniai varžtai, kurie paprastai turi kvadratinę ar trapecijos formos galvutę su kvadratiniu kakleliu arba be jo, naudojami metaliniams pabėgiams tvirtinti;

2.

sandūriniai varžtai, kurie paprastai turi kvadratinę ar apvalią galvutę ir ovalinį kaklelį, naudojami bėgiams vienas su kitu sujungti;

3.

kiti geležinkelio bėgių konstrukcinių medžiagų tvirtinimui naudojami varžtai, kurie paprastai tiekiami su pritvirtintomis veržlėmis, ir kurių koto storis yra ne mažesnis kaip 18 mm.

7318 15 30–7318 15 49

Be galvučių

Šiose subpozicijose klasifikuojami gaminiai, kurie paprastai atrodo taip:

 

Image

7318 15 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami sraigtai ir varžtai su kvadratinėmis galvutėmis, pritaikytomis galiniam raktui, su kvadratinėmis, aštuonkampėmis ar trikampėmis galvutėmis.

Image

Įvairių tipų sraigtai ir varžtai su apvaliomis galvutėmis, pavyzdžiui:

 

Image

7318 16 10

Ištekintos iš juostų, strypų, profilių arba iš vielos, netuščiavidurio skerspjūvio, kurių kiaurymės skersmuo ne didesnis kaip 6 mm

Žr. paaiškinimų 7318 15 10 subpozicijos paaiškinimus.

7318 16 91 ir 7318 16 99

Kitos, kurių vidinis skersmuo

Vidinis sriegio skersmuo turi būti matuojamas pagal sriegio tarpvijį. Kita vertus, varžtų sriegio skersmuo turi būti matuojamas pagal sriegio viršūnę.

7320

Spyruoklės ir lingių plokštės iš geležies arba iš plieno

7320 10 11

Daugiasluoksnės lingės ir jų lakštai

Daugiasluoksnės lingės yra karštai apdorotos lakštinės lingės su laipsniškai nuo vidurio iki galo siaurėjančiu skerspjūviu.

7320 20 81

Spiralinės suspaudimo spyruoklės

Spiralinės suspaudimo spyruoklės skirtos slėgio apkrovai, todėl jų vijos yra su tarpais.

7320 20 85

Spiralinės tempimo spyruoklės

Spiralinės tempimo spyruoklės skirtos tempimo apkrovai, todėl jų vijos yra be tarpų.

7320 20 89

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos spiralinės sukimo spyruoklės ir voliutos tipo spyruoklės. Spiralinės sukimo spyruoklės paprastai atrodo taip:

Image

Voliutos tipo spyruoklės paprastai atrodo taip:

 

Image

7320 90 30

Diskinės spyruoklės

Diskinės spyruoklės paprastai atrodo taip:

 

Image

7324

Santechnikos įranga ir jos dalys iš geležies arba iš plieno

7324 10 00

Kriauklės ir plautuvės iš nerūdijančiojo plieno

Nerūdijantysis plienas apibrėžtas 72 skirsnio 1 pastabos e punkte. Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai paprastai pagaminti iš austenitinio nerūdijančiojo plieno, kurio sudėtyje yra maždaug 18 % chromo ir 8 % nikelio.

Šie gaminiai gaminami arba iš nerūdijančiojo plieno lakšto giliojo ištempimo būdu, iš vieno lakšto pagaminant visą kriauklę, arba sujungiant vieną ar daugiau kriauklių su viena ar daugiau džiovyklų, turinčių lygų arba su grioveliais paviršių.

7326

Kiti geležies arba plieno gaminiai

7326 20 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nesupjaustyti išilgai gaminiai, sudaryti iš vienos ar daugiau plieno vielų, įterptų tarp dviejų popieriaus ar plastiko juostų. Šios prekės paprastai tiekiamos suvyniotos ant ričių ir naudojamos automatinėse maišų uždarymo mašinose.

Jeigu šie gaminiai supjaustomi nedideliais ilgiais (tinka maišams, maišeliams ir t. t. sandariai uždaryti), jie klasifikuojami 8309 pozicijoje (žr. SS paaiškinimų 8309 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 9 punktą).

74 SKIRSNIS

VARIS IR VARIO GAMINIAI

7406

Vario milteliai ir žvyneliai

7406 20 00

Plokštelinės struktūros milteliai; žvyneliai

Plokštelinės struktūros miltelius galima atskirti mikroskopu. Jie yra itin smulkūs, paprastai žvilgūs, šiek tiek tepaluoti ir dažniausiai naudojami kaip dažų pigmentai.

Žvynelius galima atskirti plika akimi arba per didinamąjį stiklą. Tai yra nedideli, ploni, netaisyklingos formos žvyneliai, kurie dažniausiai naudojami kaip dengimo medžiaga.

7407

Vario strypai, juostos ir profiliai

Šioje pozicijoje klasifikuojami uždaro kontūro (tuščiaviduriai) profiliai, jeigu jie neatitinka vamzdžių ir vamzdelių apibrėžimo.

7411

Variniai vamzdžiai ir vamzdeliai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7304 pozicijos paaiškinimai.

75 SKIRSNIS

NIKELIS IR NIKELIO GAMINIAI

7507

Nikelio vamzdžiai, vamzdeliai ir vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos)

7507 11 00 ir 7507 12 00

Vamzdžiai ir vamzdeliai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7304 pozicijos paaiškinimai.

76 SKIRSNIS

ALIUMINIS IR ALIUMINIO GAMINIAI

7601

Neapdorotas aliuminis

Šioje pozicijoje klasifikuojamas SS paaiškinimų 7601 pozicijos paaiškinimuose aprašytų formų aliuminis. Taip pat šioje pozicijoje klasifikuojamos šių produktų nuopjovos arba nuolaužos.

7601 20 91 ir 7601 20 99

Antriniai

Antrinis aliuminis gaunamas perlydant aliuminio atliekas ar laužą.

7602 00

Aliuminio atliekos ir laužas

Šioje pozicijoje neklasifikuojamos neapdorotos atliekos ir perlydytas laužas (7601 pozicija).

7602 00 11

Tekinimo drožlės, drožlės, atraižos, frezavimo atliekos, pjuvenos ir pjaustymo atliekos; dažytų, apvilktų arba tarpusavyje sujungtų lakštų ir folijos, kurių storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm, atliekos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos tekinimo drožlės, drožlės, atraižos, pjuvenos ir pjaustymo atliekos, susidariusios gaminių apdirbimo tekinimo, frezavimo, drožimo, gręžimo, šlifavimo staklėmis bei pjovimo arba dildymo metu.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos dažytų, apvilktų arba tarpusavyje sujungtų lakštų ir folijų, kurių storis (neįskaitant jokio pagrindo) ne didesnis kaip 0,2 mm, atliekos.

Siekiant pašalinti visas pašalines medžiagas (tepalus, alyvą, dangas, popierių, ir t. t.) prieš metalo regeneravimą šios atliekos turi būti specialiai apdorojamos.

7602 00 19

Kitos (įskaitant gamybos metu išbrokuotus gaminius)

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos visos aliuminio atliekos, kurios neklasifikuojamos 7602 00 11 subpozicijoje.

„Gamybos metu išbrokuoti gaminiai“ reiškia naujus, užbaigtus arba neužbaigtus gaminius, kurie dėl gamybos klaidos (pavyzdžiui, metalo struktūros defektas arba defektas, atsiradęs dėl netinkamo apdirbimo) gali būti panaudoti tiktai metalui regeneruoti.

7602 00 90

Laužas

Aliuminio laužas reiškia senus aliuminio gaminius, kurie nebetinka naudoti pagal jų pirminę paskirtį, nes yra lūžę, supjaustyti ar nusidėvėję, kartu su šių gaminių laužu.

7603

Aliuminio milteliai ir žvyneliai

7603 20 00

Plokštelinės struktūros milteliai; žvyneliai

Žr. paaiškinimų 7406 20 00 subpozicijos paaiškinimus.

7608

Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 7304 pozicijos paaiškinimai.

7612

Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos (įskaitant neišardomas arba išardomas cilindrines talpyklas), kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

7612 90 10

Neišardomos cilindrinės talpyklos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos neišardomos cilindrinės talpyklos, kurių didžiausias išorinis skersmuo paprastai ne didesnis kaip 40 mm ir yra mažesnis nei pusė talpyklos ilgio be kamščio. Tokios neišardomos cilindrinės talpyklos ypač dažnai naudojamos farmacijos produktams (tabletėms) saugoti.

78 SKIRSNIS

ŠVINAS IR ŠVINO GAMINIAI

7801

Neapdorotas švinas

7801 91 00

Kurio sudėtyje esančio stibio masė dominuoja, lyginant su kitų elementų mase

Šioje subpozicijoje klasifikuojami vario-stibio lydiniai, dažniausiai naudojami akumuliatoriaus plokštėms (92–94 % Pb, 6–8 % Sb) gaminti, ir trinariai (švino-stibio-alavo) lydiniai, kurių sudėtyje esančio stibio masė didesnė už alavo masę, naudojami tipografiniam šriftui (55–88 % Pb, 10–30 % Sb, 2–25 % Sn).

Stibis užtikrina didesnį švino kietumą ir trapumą.

7801 99 91

Švino lydiniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

švino-alavo-stibio lydiniai, kurių sudėtyje yra iki 20 % alavo ir 10 % stibio, naudojami kaip antifrikciniai lydiniai;

2.

švino-alavo lydiniai, naudojami lituoti;

3.

švino-arseno lydiniai (arsenas sukietina šviną ir palengviną sferinių švino šratų gavybą).

7806 00

Kiti švino gaminiai

7806 00 10

Talpyklos su antiradiaciniu švino apvalkalu, skirtos radioaktyvioms medžiagoms transportuoti arba saugoti (Euratomas)

Išskyrus transportui skirtas talpyklas, nurodytas 8609 00 10 subpozicijoje, šioje subpozicijoje klasifikuojamos visos talpyklų rūšys, pagamintos iš švino arba armuotos švinu, skirtos radioaktyvioms medžiagoms vežti arba sandėliuoti taip, kad išsiskirianti spinduliuotė negalėtų pakenkti šalia šių talpyklų esantiems objektams ar žmonėms. Šių talpyklų diapazonas yra nuo vien iš švino pagamintų paprastų cilindro formos būgnų su dangteliu ar paprastų nedidelių dėžių su dangčiu iki didelių talpų, su vidine danga iš nerūdijančiojo plieno arba be jos, išorėje dengtų ar sustiprintų plieno juostomis, su įrengtais kabliais, atramomis, dvigubomis sienelėmis, kraštais, specialiais vožtuvais, aušinamaisiais vandens cirkuliatoriais, sukamomis arba nesukamomis lentynomis ir t. t.

Kai kuriais atvejais jos gali būti su dviem arba daugiau atskiriamų koncentriškų gaubtų arba su tam tikru skaičiumi atskiriamų sudedamųjų dalių. Šios talpyklos turi būti atsparios karščiui, smūgiui ir vandeniui, korozijai, kurią gali sukelti jų turinys; be to, šios talpyklos tiek viduje, tiek išorėje turi būti lengvai dezaktyvuotos.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos nedidelės cilindro formos švininės talpyklos, skirtos radioaktyviųjų medžiagų impulsų skaitikliams (7806 00 90 subpozicija).

7806 00 50

Vamzdžiai, vamzdeliai ir vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos)

Žr. SS paaiškinimų 7806 pozicijos paaiškinimų trečiąją pastraipą.

Švino vamzdžiai ir vamzdeliai paprastai gaminami ekstruzijos būdu. Švino vamzdžiai, vamzdeliai ir jungiamosios detalės (įskaitant kanalizacijos gaudyklių alkūnes) yra daugiausia naudojamos vandeniui, dujoms arba rūgštims (pavyzdžiui, sieros rūgščiai arba vandenilio chlorido tirpalui) tiekti, kaip elektros kabelių apvalkalai ir pan.

7806 00 90

Kiti

Be gaminių, paminėtų SS paaiškinimų 7806 pozicijos paaiškinimų antrojoje pastraipoje, šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

švino plytos ar plokštės (kurios nėra gaminiai, klasifikuojami 7804 pozicijoje), apdorotos tokiu būdu, kad jas būtų įmanoma sujungti, formuojant sienas ar stogus, apsaugančius nuo spinduliuotės;

2.

nedidelės cilindro formos švino talpyklos, neišardomos arba išardomos į kelias sudėtines dalis, kurios veikia kaip radioaktyviųjų medžiagų impulsų skaitikliai. Šiose talpyklose yra anga Geigerio-Miulerio skaitikliui bei scintiliacijos skaitikliui įrengti, be to, jose dažnai įrengiami langeliai bandiniams įdėti;

3.

švino rėmai, skirti specialiems storiems stiklo lakštams, iš kurių gaminami šiltų kamerų, t. y. zonų, kuriose apdorojamos didelio radioaktyvumo medžiagos, langai;

4.

prietaisai, skirti spinduliuotės kolimacijai.

81 SKIRSNIS

KITI NETAURIEJI METALAI; KERMETAI; GAMINIAI IŠ ŠIŲ MEDŽIAGŲ

8101

Volframas ir volframo gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą

8101 10 00

Milteliai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami volframo milteliai, gauti vandeniliu redukuojant volframo trioksidą (arba volframo anhidridą).

8101 94 00

Neapdorotas volframas, įskaitant strypus ir juostas, pagamintus paprasto sukepinimo būdu

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

luitai, strypai ir juostos, dažniausiai prizmės pavidalo, kurie dar nebuvo kalti, valcuoti ar tempti, pagaminti miltelių sukepinimo būdu;

2.

volframo milteliai, suslėgti į tabletes, rombus ir t. t., išskirtinai dozavimo ar gabenimo tikslams.

8102

Molibdenas ir molibdeno gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą

8102 10 00

Milteliai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami molibdeno milteliai, gauti redukuojant gryną molibdeno oksidą ar amonio molibdatą.

8102 94 00

Neapdorotas molibdenas, įskaitant strypus ir juostas, pagamintus paprasto sukepinimo būdu

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8101 94 00 subpozicijos paaiškinimai.

8103

Tantalas ir tantalo gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą

8103 20 00

Neapdorotas tantalas, įskaitant strypus ir juostas, pagamintus paprasto sukepinimo būdu; milteliai

Neapdorotam tantalui mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8101 94 00 subpozicijos paaiškinimai.

Tantalo milteliai gaunami redukuojant tantalo oksidą arba elektrolizės būdu iš išlydyto tantalo-kalio fluorido.

82 SKIRSNIS

ĮRANKIAI, PADARGAI, PEILIAI, ŠAUKŠTAI IR ŠAKUTĖS IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ; JŲ DALYS IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ

8202

Rankiniai pjūklai; visų rūšių pjūklų pjaunamosios dalys (įskaitant išilginio pjovimo, išpjovų pjūklų ir bedantes pjūklų pjaunamąsias dalis)

8202 20 00

Juostinių pjūklų juostos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos paruoštos naudoti pjūklų pjaunamosios dalys (juostiniai pjūklai) ir geležtės, sujungtos į neapibrėžto ilgio juostas (jeigu jos skirtos naudoti kaip juostinių pjūklų pjaunamosios dalys).

Metalų apdirbimui skirtos juostinių pjūklų pjaunamosios dalys yra smulkiai dantytos pjūklų geležtės su dantimis, išdėstytais reguliariu žingsniu.

Ne metalų apdirbimui skirtos juostinių pjūklų pjaunamosios dalys yra gana stambiai dantytos pjūklų geležtės su lenktais dantimis (t. y. atskiri dantys yra šiek tiek palenkti kintamąja seka – į dešinę ir į kairę nuo išilginės geležtės ašies).

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos bedantės geležtės, kurių pjovimą užtikrina ant geležtės užnešti abrazyvai (pavyzdžiui, deimantų milteliai, dirbtinis korundas) (6804 pozicija).

8202 31 00

Kurių darbinė dalis pagaminta iš plieno

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama:

a)

bedantės diskinių pjūklų pjaunamosios dalys (8202 99 11 subpozicija);

b)

bedančiai pjaunamieji diskai, kurių pjovimą užtikrina ant disko paviršiaus esantys abrazyvai (pavyzdžiui, deimantų milteliai, dirbtinis korundas) (6804 pozicija).

8207

Rankinių įtaisų, su varikliu arba be variklio, arba staklių (pavyzdžiui, presavimo, štampavimo, perforavimo, išorinių arba vidinių sriegių sriegimo, gręžimo, tekinimo, pratraukimo, frezavimo, tekinimo arba veržimo) keičiamieji įrankiai, įskaitant metalo tempimo arba išspaudimo (ekstruzijos) (matricas) štampus, uolienų arba grunto gręžimo įrankius

8207 13 00–8207 19 90

Uolienų arba grunto gręžimo įrankiai

Paprastai šiose subpozicijose klasifikuojamų įrankių darbinė dalis yra plokštės, ašmenys ir t. t., klasifikuojami 8209 00 pozicijoje.

Tačiau įrankiai, kurių darbinė dalis – plokštės, strypai, ašmenys ir t. t. yra neįtvirtinti, o sudaryti iš sintetinio deimanto sluoksnio ant kermetų pagrindo, klasifikuojami 8207 19 10 subpozicijoje.

8207 40 10

Vidinių sriegių sriegimo įrankiai

Vidinių sriegių sriegimo įrankiai naudojami vidiniams sriegiams sriegti.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami įrankiai, skirti vidiniams sriegiams sriegti be medžiagos sluoksnio pašalinimo.

8207 40 30

Išorinių sriegių sriegimo įrankiai

Išorinių sriegių sriegimo įrankiai naudojami išoriniams sriegiams formuoti.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami įrankiai, skirti išoriniams sriegiams sriegti be medžiagos sluoksnio pašalinimo.

8207 70 31

Ašiniai (su jungiamaisiais galais)

Ašinio (su jungiamaisiais galais) įrankiai turi cilindrinį ar kūginį kotą, kurio pagalba įrankis įtvirtinamas įrankio laikiklyje.

Paprastai šie įrankiai atrodo taip:

 

Image

8212

Skustuvai ir skustuvų peiliukai (įskaitant juostų pavidalo skustuvų peiliukų ruošinius)

8212 20 00

Saugių skustuvų peiliukai, įskaitant juostų pavidalo skustuvų peiliukų ruošinius

Be juostų pavidalo ruošinių šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

nebaigti gaminti peiliukai, t. y. neužgaląsti peiliukai, perforuoti arba neperforuoti;

2.

juostų pavidalo peiliukai, užgaląsti tiktai iš vieno šono, neperforuoti, kurie įstatomi į skustuvą ritinėlių pavidalu.

8215

Šaukštai, šakutės, samčiai, putų graibštai, torto mentelės, žuvų peiliai, sviesto peiliai, cukraus žnyplės ir panašūs virtuvės arba stalo įrankiai

8215 10 20

Sudaryti vien tik iš gaminių, padengtų tauriuoju metalu

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami gaminiai su nedideliu ornamentu iš tauriųjų metalų (pavyzdžiui, žiedlapio raštas ant peilio rankenos).

8215 10 30

Iš nerūdijančiojo plieno

Nerūdijančiojo plieno sąvoka apibrėžta 72 skirsnio 1 pastabos e punkte.

8215 10 80

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8215 10 20 subpozicijos paaiškinimai.

8215 20 10

Iš nerūdijančiojo plieno

Nerūdijančiojo plieno sąvoka apibrėžta 72 skirsnio 1 pastabos e punkte.

8215 91 00

Padengti tauriaisiais metalais

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8215 10 20 subpozicijos paaiškinimai.

8215 99 10

Iš nerūdijančiojo plieno

Nerūdijančiojo plieno sąvoka apibrėžta 72 skirsnio 1 pastabos e punkte.

83 SKIRSNIS

ĮVAIRŪS GAMINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ

8302

Baldų, durų, laiptų, langų, langinių, kėbulų, balnų ir pakinktų, lagaminų, skrynių, dėžių ir panašių gaminių aptaisai, tvirtinimo ir montavimo įtaisai bei panašūs netauriųjų metalų gaminiai; skrybėlių kabyklos ir vagiai, gembės ir panašūs netauriųjų metalų gaminiai; ratukai su tvirtinimo įtaisais iš netauriųjų metalų; automatinės durų sklendės iš netauriųjų metalų

8302 20 00

Ratukai

Ratukai turi daug panaudojimo atvejų: jungiamosios detalės (fitingai) baldams, pianinams, ligoninių lovoms, kilnojamiesiems stalams ir t. t., taip pat prekių vežimėlių, neįgaliųjų asmenų vežimėlių ir t. t. ratukai.

Ratukai, neatitinkantys šio skirsnio 2 pastabos reikalavimų, paprastai klasifikuojami 8716 90 90 subpozicijoje.

8311

Viela, strypai, vamzdžiai, plokštės, elektrodai ir panašūs netauriųjų metalų arba metalų karbidų produktai su fliuso apvalkalais arba šerdimis, tinkami litavimui minkštuoju arba kietuoju lydmetaliu, suvirinimui arba metalų ar metalų karbidų nusodinimui; purškiamuoju būdu metalizuota viela ir strypai, pagaminti iš aglomeruotų netauriųjų metalų miltelių

8311 10 10

Suvirinimo elektrodai su geležinėmis arba plieninėmis šerdimis, padengti ugniai atspariomis medžiagomis

Šioje subpozicijoje žodžiai „ugniai atsparus“ reiškia, jog elektrodą dengianti medžiaga yra panaši į metalo krosnių fliusą ir veikia kaip ugniai atspari medžiaga. Apvilkimas naudojamas elektros lankui nukreipti ir nuodegoms, apsaugančioms suvirinimui skirtą gaminį, suformuoti.

XVI SKYRIUS

MAŠINOS IR MECHANINIAI ĮRENGINIAI; ELEKTROS ĮRANGA; JŲ DALYS; GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, TELEVIZIJOS VAIZDO IR GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, ŠIŲ GAMINIŲ DALYS BEI REIKMENYS

4 pastaba

Jeigu nenurodyta kitaip, perdavimas trumpais atstumais taip pat gali būti užtikrintas prietaisais (įmontuotais arba neįmontuotais į atskirus blokus), naudojančiais infraraudonąją spinduliuotę, radijo bangas ar lazerio spinduliuotės pluoštą ir t. t.

1 papildomoji pastaba

A.

Įrankiai, skirti mašinoms surinkti arba aptarnauti

Įrankiai, skirti mašinoms surinkti arba aptarnauti, klasifikuojami kartu su atitinkamomis mašinomis, jeigu atitinka jų tipui, numatomam panaudojimui ir tenkina šias tris sąlygas:

1.

tai turi būti rankiniai įrankiai, kurie klasifikuojami 4417 00 arba 8205 pozicijoje, arba, pavyzdžiui, įrankiai, klasifikuojami 8203 20 10, 8203 20 90, 8203 30 00, 8203 40 00, 8204 11 00, 8204 12 00, 9603 29 80, 9603 30 90, 9603 40 10, 9603 40 90, 9603 90 91 arba 9603 90 99 subpozicijoje.

Visais atvejais neklasifikuojami matavimo ir tikrinimo įrankiai, nurodyti 90 skirsnyje;

2.

šie įrankiai turi būti skirti atitinkamoms mašinoms surinkti arba aptarnauti. Kai įrankiai tapatūs, kartu su mašinomis klasifikuojami tik tokie įrankiai, kurie turi būti naudojami vienu metu. Kai įrankiai įvairūs, kartu su mašina leidžiama klasifikuoti tiktai po vieną kiekvienos rūšies įrankį;

3.

muitiniam įforminimui įrankiai turi būti pateikti tuo pačiu metu kaip ir atitinkamos mašinos, kurioms jie yra skirti.

B.

Keičiamieji įrankiai

Keičiamieji įrankiai klasifikuojami kartu su atitinkamomis mašinomis, jeigu jie atitinka šias tris sąlygas:

1.

tai turi būti įrankiai, kurie klasifikuojami 8207 pozicijoje, arba, pavyzdžiui, įrankiai, klasifikuojami 4016, 5911 ir 6909 pozicijose, arba 4205 00 11, 4205 00 19, 6804 10 00, 6804 21 00, 6804 22 12, 6804 22 18, 6804 22 30, 6804 22 50, 6804 22 90, 6804 23 00 ar 9603 50 00 subpozicijoje.

Liejimo formos (8480 pozicija) ir reikmenys, įskaitant pagalbinius įrankius (pavyzdžiui, klasifikuojamus 8466 pozicijoje), nelaikomi įrankiais ir todėl nėra apibūdinami pagal šios papildomosios pastabos nuostatas;

2.

šie įrankiai turi sudaryti įprastinės atitinkamų mašinų įrangos dalį.

Mašinos įrangos įprastine dalimi laikomi šie įrankiai:

a)

bet koks tapačių įrankių, kurie gali būti vienu metu pritaikyti mašinoje, skaičius;

b)

po vieną kiekvienos rūšies įrankį, jeigu įrankiai yra skirtingi;

3.

šie įrankiai paprastai turi būti parduodami kartu su mašina, kuriai yra skirti, ir muitiniam įforminimui pateikiami kartu su šia mašina.

3 papildomoji pastaba

Išardyta arba nesumontuota mašina gali būti importuojama keliose siuntose per tam tikrą laiko tarpą, jeigu tai būtina prekybos ar gabenimo patogumui užtikrinti.

Tam, kad skirtingas sudedamąsias dalis galima būti deklaruoti toje pačioje tarifinėje pozicijoje ar subpozicijoje kaip ir surinktą mašiną, deklarantas ne vėliau kaip pirmosios siuntos dieną turi pateikti muitinės postui atitinkamą prašymą raštu ir prie jo pridėti šiuos dokumentus:

a)

mašinos schemą arba, jeigu reikia, kelias schemas, kuriose nurodyti svarbiausių sudėtinių dalių serijos numeriai;

b)

bendrą prekių aprašą, kuriame nurodytos skirtingų dalių charakteristikos ir jų apytikrė masė, taip pat pirmiau minėtų pagrindinių dalių serijos numeriai.

Prašymas gali būti priimtas tiktai vykdant tiekimo kontraktą arba dėl mašinos, kuri Kombinuotojoje nomenklatūroje gali būti laikoma sukomplektuota.

Visos sudėtinės dalys turi būti importuojamas per tą patį muitinės postą per nustatytą laiko tarpą. Tačiau tam tikrais atvejais atitinkamos kompetentingos institucijos gali leisti importuoti per kelis muitinės postus. Nustatytas laiko limitas negali būti viršytas, nebent atitinkamos kompetentingos institucijos pateikia pagrįstą ir pateisintą prašymą terminui pratęsti.

Kiekvieno dalinio importo atveju turi būti pateiktas į siuntą įeinančių dalių sąrašas su nuorodomis į pirmiau minėtą bendrą prekių aprašą. Muitinės deklaracijoje, skirtoje kiekvienai siuntai, turi būti pateikti ir dalies arba dalių, esančių siuntoje, ir sukomplektuotos mašinos aprašymai.

84 SKIRSNIS

BRANDUOLINIAI REAKTORIAI, KATILAI, MAŠINOS IR MECHANINIAI ĮRENGINIAI; JŲ DALYS

Bendrosios nuostatos

8407 33 10, 8407 34 10, 8407 90 50 ir 8408 20 10 subpozicijose sąvoka „skirti pramoniniam surinkimui“ taikoma tik naujų transporto priemonių serijiniam surinkimui gamyklose, kurios gamina arba surenka automobilius (įskaitant ir subrangovus).

Subpozicija gali būti taikoma tik tiems varikliams, kurie faktiškai naudojami naujoms transporto priemonėms, kurių rūšys nurodytos subpozicijose, gaminti. Todėl subpozicijoje neklasifikuojami panašūs varikliai, naudojami kaip atsarginės dalys.

8402

Vandens garų arba kitų garų generavimo katilai (išskyrus centrinio šildymo karšto vandens katilus, taip pat galinčius generuoti mažo slėgio vandens garus); perkaitinto vandens katilai

8402 19 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami mišrūs kaitravamzdžiai vandens vamzdžių katilai ir taip pat specialūs rezervuarų tipo katilų variantai, pavyzdžiui, elektra šildomi garo katilai su šildymo elektra elementais vietoj degimo įrenginio.

8405

Generatorinių dujų arba vandens dujų generatoriai, su valytuvais arba be jų; acetileno dujų generatoriai ir panašūs vandens proceso dujų generatoriai, su valytuvais, arba be jų

8405 10 00

Generatorinių dujų arba vandens dujų generatoriai, su valytuvais arba be jų; acetileno dujų generatoriai ir panašūs vandens proceso dujų generatoriai, su valytuvais, arba be jų.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

miesto dujų generatoriai (dujinės orkaitės), kurie naudojami dujų gamyklose (8417 pozicija);

b)

elektrolitiniai dujų generatoriai (pavyzdžiui, priklausomai nuo naudojamo elektrolito, skirti azoto dioksidui, vandenilio sulfidui ar ciano vandenilio rūgščiai generuoti), turi būti klasifikuojami 8543 pozicijoje.

8407

Stūmokliniai vidaus degimo varikliai su kibirkštiniu uždegimu ir grįžtamai slenkamuoju arba rotaciniu stūmoklio judėjimu

8407 21 10–8407 29 80

Laivų varikliai

Šiose subpozicijose neklasifikuojami varikliai, naudojami laivuose kitais nei jų varymo tikslais.

8408

Stūmokliniai vidaus degimo varikliai su slėginiu uždegimu (dyzeliniai arba pusiau dyzeliniai varikliai)

8408 10 11–8408 10 99

Laivų varikliai

Žr. paaiškinimų 8407 21 10–8407 29 80 subpozicijų paaiškinimus.

8409

Dalys, tinkamos vien tik arba daugiausia varikliams, klasifikuojamiems 8407 arba 8408 pozicijoje

Be išimčių, nurodytų SS paaiškinimų 8409 pozicijos paaiškinimuose, toliau pateiktos dalys taip pat neklasifikuojamos šioje pozicijoje:

a)

vamzdžiai ir vamzdeliai iš nesukietinto vulkanizuoto kaučiuko (4009 pozicija);

b)

lankstūs vamzdeliai ir vamzdžiai iš netauriųjų metalų (8307 pozicija);

c)

tarpikliai ir panašūs sandarikliai (dažniausiai klasifikuojami pagal sudedamąją medžiagą arba 8484 pozicijoje).

8409 99 00

Kitos

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami išmetamųjų dujų turbokompresoriai, naudojami suspausti atmosferos orui, kuris reikalingas degimo procese, siekiant padidinti stūmoklinių vidaus degimo variklių galingumą. Kadangi turbina varomus oro kompresorius varo išmetamųjų dujų turbina, jie klasifikuojami 8414 pozicijoje.

8411

Turboreaktyviniai varikliai, turbosraigtiniai varikliai ir kitos dujų turbinos

8411 11 00–8411 12 80

Turboreaktyviniai varikliai

Šiose subpozicijose neklasifikuojami atskirai pateikti vadinamieji kuro sudeginimo pagalbiniai įtaisai (8411 91 00 subpozicija).

8411 99 00

Kitos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos dujų turbinų rotoriaus mentės, nepriklausomai nuo to, kai dujų turbina naudojama kaip pirminis variklis kartu su elektros generatoriumi.

8412

Kiti varikliai ir jėgainės

8412 21 20–8412 29 89

Hidrauliniai varikliai ir jėgainės

Šiose subpozicijose klasifikuojamos hidraulinių pavarų jėgainės.

8412 21 20 ir 8412 21 80

Tiesinio veikimo (cilindrai)

Šiose subpozicijose klasifikuojamos hidraulinės koordinatinio poslinkio ir blokavimo pavaros, naudojamos orlaivio įgulos sėdynių padėčiai nustatyti.

8413

Skysčių siurbliai su pritvirtintais matuokliais arba be jų; skysčių keltuvai

8413 50 20

Hidrauliniai įrenginiai

Žr. SS paaiškinimų 8412 pozicijos paaiškinimų B dalies 6 punktą.

8413 60 20

Hidrauliniai įrenginiai

Žr. SS paaiškinimų 8412 pozicijos paaiškinimų B dalies 6 punktą.

8413 70 51–8413 70 75

Spindulinio srauto siurbliai

Spindulinio srauto siurbliuose skystis yra varomas statmenai ašiai arba siurbliaračiui.

8413 70 81 ir 8413 70 89

Kiti išcentriniai (centrifuginiai) siurbliai

Šiose subpozicijose klasifikuojami būtent tie ašiniai išcentriniai siurbliai, kuriuose skystis varomas išilgai siurbliaračio ašies. Čia taip pat klasifikuojami mišrūs spinduliniai ir ašiniai siurbliai (pavyzdžiui, spindulinis įsiurbimas ir ašinis ištekėjimas arba ašinis įsiurbimas ir spindulinis ištekėjimas).

8413 81 00 ir 8413 82 00

Kiti siurbliai; skysčių keltuvai

Šiose subpozicijose neklasifikuojami:

a)

vadinamieji medicininiai nusiurbimo siurbliai, skirti išskyroms nutraukti, kuriuose be siurblio taip pat yra siurbimo įtaisas, naudojami operacinėse arba greitosios pagalbos automobiliuose (mobiliosiose operacinėse) (9018 pozicija);

b)

medicininiai siurbliai, kurie nešiojami, dedami prie kūno arba implantuojami į kūną ir kurie yra su atsargų rezervuaru ir veikia kaip medikamentų išdavimo įtaisai, prijungti prie tame pačiame korpuse įmontuoto siurblį varančio energijos šaltinio.

8414

Oro arba vakuuminiai siurbliai, oro arba kitų dujų kompresoriai ir ventiliatoriai; ventiliacijos arba recirkuliacijos gaubtai (traukos spintos) su įmontuotu ventiliatoriumi, su filtrais arba be filtrų

Šioje pozicijoje taip pat klasifikuojami ir elektriniai siurbliai, turbosiurbliai, elektriniai kompresoriai ir turbokompresoriai.

8414 10 89

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami skysčių-žiediniai vakuuminiai siurbliai ir membraniniai vakuuminiai siurbliai.

8414 20 20 ir 8414 20 80

Rankiniai arba kojiniai oro siurbliai

Šiose subpozicijose klasifikuojami tik tie siurbliai, kurie valdomi rankomis arba kojomis, t. y. valdomi vien tik žmogaus pastangomis, kaip aprašyta SS paaiškinimų 8414 pozicijos paaiškinimų A dalyje. Jie turi būti skirti būtent pneumatinėms padangoms (pavyzdžiui, dviračių, automobilių ir t. t.) ir panašiems gaminiams, pavyzdžiui, pripučiamiems čiužiniams, pripučiamoms pagalvėlėms ir pripučiamoms valtims pripūsti.

8414 51 00–8414 59 80

Ventiliatoriai

Šiose subpozicijose ventiliatoriais laikomi tik tie gaminiai, kurie pasižymi charakteristikomis, aprašytomis SS paaiškinimų 8414 pozicijos paaiškinimų B dalyje, ir atitinka šias sąlygas:

1.

oro arba dujų slėgis neturi būti didesnis kaip 2 barai;

2.

juose turi būti įmontuota tik vienas rotacinis paviršius (viena pakopa).

Oro kompresoriai, kurie neatitinka pirmiau nurodytų sąlygų, klasifikuojami 8414 80 11–8414 80 80 subpozicijose.

8414 59 40

Išcentriniai (centrifugavimo) ventiliatoriai

Išcentriniai (centrifugavimo) ventiliatoriai yra tie, kuriuose judantis oras arba kitokios dujos yra įsiurbiamos ašine kryptimi, o išstumiamos spinduline kryptimi.

8414 80 11 ir 8414 80 19

Turbokompresoriai

Turbokompresoriuje mentiračio velenas yra varomas išorinio variklio pagalba ir pumpuojamą orą arba kitokias dujas priverčia judėti mentiratis. Turbokompresoriai gali būti vienpakopiai arba daugiapakopiai, ašiniai arba spinduliniai. Pavyzdžiui, paprasti dviejų pakopų kompresoriai yra naudojami dulkių siurbliuose.

8414 80 11

Vienpakopiai

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami išmetamųjų dujų turbokompresoriai, kurie naudojami stūmokliniuose vidaus degimo varikliuose, kai reikalinga degimo procese suspausti atmosferos orą, siekiant padidinti variklio galingumą. Jie yra vienpakopiai oro turbokompresoriai (oro pūstuvai), naudojami didesniam kaip 2 barų viršslėgiui sudaryti, ir yra varomi išmetamųjų dujų turbinos, kuri yra įrengta šalia kompresoriaus korpuso, pagalba. Išmetamosios dujos į išmetamųjų dujų turbiną yra tiekiamos iš stūmoklinio vidaus degimo variklio, ant kurio ji yra sumontuota.

8414 90 00

Dalys

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos stūmoklinių vidaus degimo variklių išmetamųjų dujų turbokompresorių dalys. Tačiau išmetamųjų dujų turbinų, naudojamų su išmetamųjų dujų turbokompresoriais, dalys klasifikuojamos 8411 pozicijoje kaip dujų turbinos, kurios neturi degimo kameros, dalys.

8418

Šaldytuvai, šaldikliai ir kiti elektriniai arba neelektriniai šaldymo arba užšaldymo įrenginiai; šiluminiai siurbliai, išskyrus oro kondicionavimo įrenginius, klasifikuojamus 8415 pozicijoje

8418 69 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami „šalčio (sublimaciniai) džiovintuvai“, kurie yra įtaisai, naudojami orui džiovinti plaukymo baseinų pastatuose ir kitose drėgnose patalpose. Iš esmės jie yra sudaryti iš šaldymo įrenginio ir varikliu varomo ventiliatoriaus. Ventiliatorius įtraukia drėgną orą, kuris tada kanalu patenka į šaldymo įrenginio garintuvą, kuriame jis kondensuojasi ant šaltų sienų. Gautas kondensacinis vanduo yra surenkamas į lataką. Išdžiovintas oras per šildomą šaldymo įrenginio kondensatorių nukreipiamas kartotiniam pašildymui ir grąžinamas atgal į patalpą.

Tuo atveju, jeigu šalčio džiovintuvai yra naudojami suspaustam orui džiovinti suspausto oro sistemose, kurios taip pat klasifikuojamos šioje subpozicijoje, išdžiovintas suspaustas oras paprastai vėl pašildomas papildomai instaliuoto „oras-oras“ šilumokaičio tipo pagalba. Toks šilumokaitis perduoda šilumą, gautą iš drėgno suspausto oro, ateinančio per sieneles iš šalčio džiovintuvo pusės, į išdžiovintą suspaustą orą.

Šie įtaisai neskirti oro temperatūros sureguliavimo prietaisams.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojami įtaisai, skirti sausam ledui (ledo luitams) gaminti, kai staigiai sumažinamas aukšto slėgio anglies dioksido slėgis ir tokiu būdu gaunamas peršaldymas (8479 pozicija).

8419

Mašinos, pramoniniai arba laboratoriniai įrenginiai, šildomi arba nešildomi elektra (išskyrus krosnis, orkaites ir kitus įrenginius, klasifikuojamus 8514 pozicijoje), naudojami medžiagoms apdoroti įvairiais, su temperatūros pokyčiu susijusiais, procesais, kaip pavyzdžiui, šildymas, virimas arba kepimas, skrudinimas arba išdeginimas, distiliacija, rektifikacija, sterilizacija, pasterizacija, šutinimas vandens garais, džiovinimas, išgarinimas, garinimas, kondensacija arba šaldymas, išskyrus buitinę techniką; neelektriniai tekančio arba talpykloje laikomo vandens šildytuvai

8419 20 00

Medicininiai, chirurginiai arba laboratoriniai sterilizatoriai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami prietaisai, skirti kaip įranga klinikoms, operacinėms, medicinos centrams ir t. t., sudaryti iš talpyklų, kuriose medicininiai ir chirurginiai instrumentai, taip pat vata, absorbuojanti korpija ir kitos tvarstomosios medžiagos yra veikiamos 100 °C ar aukštesnės temperatūros, siekiant sunaikinti mikroorganizmus, kurių juose gali būti.

Paprastai jie yra lygiagretainio arba cilindro, stovinčio ant pagrindo, formos ir su nuimamomis grotelėmis. Talpyklos daugiausia gaminamos iš plieno arba aliuminio ir yra išklotos izoliacine medžiaga. Durelės gali būti įstiklintos, kad matytųsi talpyklos viduje esantys įrankiai. Kai kuri įranga yra spintelių arba kitokių baldų pavidalo. Tokiu atveju sterilizatoriuje gali būti lentyna įrankiams ir kitiems sterilizuojamiems daiktams laikyti; tai neturi įtakos jo klasifikavimui šioje subpozicijoje.

Šioje įrangoje kaitinimo šaltinis gali būti spiritas, benzinas, dujos arba elektra, o sterilizacija, priklausomai nuo įrangos konstrukcijos, atliekama verdančiu vandeniu (katiluose), suspaustais garais (autoklavuose) arba karštu sausu oru (orkaitėse).

8419 50 00

Šilumokaičiai

Šilumokaičiai yra naudojami:

1.

sukelti temperatūros pokyčius skysčiuose arba dujose nepakeičiant jų būvio; kai kuriais atvejais tokio temperatūros pokyčio pakanka, kad būtų atlikta sterilizacija arba pasterizacija;

2.

išgarinti arba kondensuoti skysčius.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

azoto ir kitų dujų kondensatoriai;

2.

prietaisai, vadinami „šaldikliais“, skirti tirpalams, daugiausia naudojamiems dažymui ir sausam valymui, aušinti ir kondensuoti;

3.

skysčių, garų arba dujų aušinimo įrenginiai, naudojami įvairiose pramonės šakose (pavyzdžiui, pieninėse, alaus daryklose);

4.

nepertraukiamo pasterizavimo įrenginiai, ypač naudojami pieninėse (plokšti pasterizatoriai).

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

tekančio arba talpykloje laikomo vandens šildytuvai, klasifikuojami 8419 11 00 arba 8419 19 00 subpozicijoje;

b)

įrenginiai, kuriuose:

šilumos apsikeitimas yra naudojamas skysčio arba dujų substancijos transformavimui į kietą būvį (pavyzdžiui, purškiamasis džiovinimas),

šilumos apsikeitimas tarp dviejų skysčių nevyksta per sienelę (pavyzdžiui, laisvo oro srauto aušykla).

Tokie įrenginiai paprastai klasifikuojami 8419 89 10 arba 8419 89 98 subpozicijoje.

8419 89 10

Aušinimo bokštai ir panašūs tiesioginio aušinimo įrenginiai (be skiriamosios sienelės), veikiantys naudojant uždaroje sistemoje cirkuliuojantį vandenį

Šioje subpozicijoje klasifikuojami aušinimo bokštai, kuriuose aušinamas vanduo atiduoda šilumą tiesiogiai į orą išgaravimo būdu. Pašildytas vanduo yra pumpuojamas į viršų, tada laisvai sruvena žemyn aušinimo bokšto viduje ir tokiu būdu kylančio oro pagalba yra ataušinamas (kamino efektas).

8419 89 98

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami įrenginiai, skirti šviežioms dešrelėms rūkyti, net kai dešrelės rūkymo metu taip termiškai apdorojamos, kad po to jos yra iš dalies arba visiškai paruoštos (išvirtos arba iškeptos). Jie sudaryti iš didelės kameros, kuri kaitinama garų gyvatuko pagalba; iš išorės ventiliatoriaus pagalba į kamerą pučiamas karštas arba šaltas dūmas. Jie yra su drėkinimo įrenginiais ir gyvatukais su šaltu vandeniu, skirtu aušinimui. Šviežios dešrelės į kamerą yra transportuojamos sukabintos ant judančių rėmų.

Įrengimai, vadinami „valgomųjų reikmenų išdavimo įtaisais“, skirti valgomiesiems reikmenims laikyti ir išduoti pietaujantiesiems valgyklose arba savitarnos restoranuose, šioje subpozicijoje neklasifikuojami net ir tais atvejais, kai jie yra su elektriniais šildymo prietaisais arba šildomomis vandens vonelėmis, skirtomis valgomiesiems reikmenims pašildyti (9403 pozicija).

8421

Centrifugos, įskaitant išcentrines (centrifugines) džiovyklas; skysčių arba dujų filtravimo arba valymo įrenginiai ir aparatai

8421 39 60

Veikiantys naudojant katalitinį procesą

Šioje subpozicijoje klasifikuojami katalitinio išmetamųjų dujų valymo įrenginiai, montuojami autotransporto priemonių dujų išmetimo sistemose arba pramonės gamyklų dujotiekių vamzdynuose, skirti azoto oksidui ir, galimas daiktas, kitiems teršalams (pavyzdžiui, anglies monoksidui ir angliavandeniliams) pašalinti iš išmetamųjų dujų arba dūmų, naudojant chemines reakcijas, siekiant sumažinti oro užterštumą. Katalitiniai konverteriai, sumontuoti autotransporto priemonėse, yra sudaryti iš korpuso, kuriame įdėta keraminė korėta medžiaga (monolitinė atrama), sudaryta iš kanalų, padengtų aktyvuota katalitine medžiaga. Pramonės gamyklose dūmų valymo įrenginiai sudaryti iš atraminio rėmo su dideliu katalitinių komponentų skaičiumi. Tačiau atskirai pateikiamos monolitinės atramos ir katalitiniai komponentai klasifikuojami kaip katalizatoriai 3815 pozicijoje.

8421 39 90

Kiti

Be įrenginių, kurie veikia naudojant elektrostatinį ir šiluminį procesą, šioje subpozicijoje klasifikuojami dujų valymo aparatai, kurie išskirsto dujų mišinį į atskirus komponentus proceso metu.

8422

Indų plovimo mašinos; butelių arba kitų talpyklų plovimo, valymo arba džiovinimo mašinos; butelių, skardinių dėžių, maišų arba kitų talpyklų pripildymo, uždarymo, sandarinimo arba žymėjimo (etikečių pritvirtinimo) mašinos; butelių, stiklainių, tūbelių ir panašių talpyklų uždarymo mašinos; kitos pakavimo arba vyniojimo mašinos (įskaitant vyniojimo į pakaitinus traukias (susitraukiančias) plėveles mašinas); gėrimų gazavimo mašinos

8422 90 10

Indų plovimo mašinų

Atskirai pateikti programuojami jungikliai su laikrodžio mechanizmu, skirti indų plovimo mašinoms, klasifikuojami pagal jų charakteristikas (pavyzdžiui, 9107 00 00 pozicijoje).

8423

Svėrimo mašinos (išskyrus svarstykles, kurių jautris ne mažesnis kaip 5 cg), įskaitant masės valdomas skaičiavimo arba kontrolės mašinas; visų rūšių svėrimo mašinų svareliai

8423 20 00

Konvejerinės nuolatinio prekių svėrimo svarstyklės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos elektromechaninės konvejeriams skirtos svarstyklės. Šių svarstyklių konstrukcija ir veikimo metodas yra tokie patys kaip ir elektromechaninių svarstyklių, aprašytų paaiškinimų 8423 81 10–8423 89 00 subpozicijų paaiškinimuose.

8423 30 00

Pastovios masės svėrimo svarstyklės ir nustatytos medžiagos masės atseikėjimo į maišą arba kitą talpyklą (fasavimo) svarstyklės, įskaitant kaušines svarstykles

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos elektromechaninės pirmiau aprašyto tipo svarstyklės. Šių svarstyklių konstrukcija ir veikimo metodas yra tokie patys kaip ir elektromechaninių svarstyklių, aprašytų paaiškinimų 8423 81 10–8423 89 00 subpozicijų paaiškinimuose.

8423 81 10–8423 89 00

Kitos svėrimo mašinos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos elektromechaninės svarstyklės, kuriose objektų masė keitiklio, sumontuoto svarstyklėse, pagalba konvertuojama į elektrinį signalą (srovę), kuris išmatuojamas svarstyklėse įmontuotu matuokliu prietaisu. Paprastai tokiose svarstyklėse įmontuoti matavimo keitikliai yra sudaryti iš apkrovos elementų (tenzodaviklių) arba strypų su tenzorezistoriais (elektrinėmis varžomis), sujungtų tarpusavyje į elektrinį tiltelį. Jėga, kuria spaudžia sveriama masė, deformuoja apkrovos elementus, sukeldama tenzorezistoriaus ilgio pokyčius (sutrumpėja arba pailgėja), ir tokiu būdu keičia varžą, kuri yra proporcinga sveriamai masei, ir kuri srovės pasikeitimo forma ir varžos matavimo tiltelio pagalba perduodama į matuoklį prietaisą svarstyklėse.

Be matuoklio prietaiso, vadinamo atsvėrimo įtaisu, svarstyklių vaizduoklio arba svėrimo indikatoriaus, kuris paprastai yra atskirame korpuse, elektromechaninės svarstyklės taip pat gali turėti ir kitus mazgus, kurie yra sujungti kartu (pavyzdžiui, klaviatūrą, atminties bloką, spausdintuvą, VDU, valdiklį ir kortos skaitytuvą, skirtą priėjimui prie svarstyklių kontroliuoti). Tokio tipo svėrimo sistemose prie bendro matavimo prietaiso gali būti prijungtos kelios svarstyklės (taip pat vadinamos „nuotolinio svėrimo terminalais“).

Pirmiau aprašytos svarstyklės taip pat gali būti aprūpintos sąsaja, per kurią svarstyklės gali būti prijungiamos prie automatinio duomenų apdorojimo įrenginio.

Elektromechaninės svarstyklės laikomos „elektroninėmis svarstyklėmis“, jeigu į svarstyklių matuoklį yra įmontuoti mikroprocesoriai, pavyzdžiui, norint suskaičiuoti pasverto kiekio kainą, naudojant vieneto kainą (pavyzdžiui, kilogramo kainą), kuris yra įvestas į svarstykles.

8424

Mechaniniai įtaisai (rankiniai arba kiti), skirti skysčiams arba milteliams išsvaidyti, paskleisti arba purkšti; gesintuvai, pripildyti arba nepripildyti; purkštuvai ir panašūs įtaisai; garosvaidžiai, smėliasvaidžiai ir panašios svaidymo mašinos

8424 30 10

Veikiantys naudojant suslėgtą orą

Šioje subpozicijoje klasifikuojami smėliasvaidžiai, kuriuose yra įmontuotas oro kompresorius, naudojamas uždegimo žvakėms arba monolitiniams elektriniams kondensatoriams valyti.

Valymas reiškia laidžiųjų kondensatoriaus medžiagų pašalinimą smėlio čiurkšlės pagalba, siekiant gauti reikiamą kondensatoriaus varžinę talpą.

8424 89 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos „plovimo mašinos“, skirtos automobiliams, metalinėms dalims ar kitokiems gaminiams plauti purškiant vandenį, benziną ar kitus skysčius; jos yra su siurbliu, žarnomis su antgaliais, taip pat, kur tinka, su maitinimo įtaisu, šildymo aparatu ir t. t., kurie sudaro užbaigta gaminį.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojami aukšto slėgio valymo vandeniu įtaisai (8424 30 01–8424 30 09 subpozicijos).

8426

Laivų derikai (kėlimo kranai su strėlėmis); kėlimo kranai, įskaitant kabelinius kranus; mobiliosios kėlimo konstrukcijos, apžarginiai transporteriai (straddle carriers) ir gamyklose naudojamos važiuoklės su kėlimo kranais

8426 41 00 ir 8426 49 00

Kiti savaeigiai kėlimo mechanizmai

Žr. SS paaiškinimų 8426 pozicijos paaiškinimų dalies „Savaeigiai ir kiti „mobilieji“ mechanizmai“ b punkto 2 papunktį.

Siekiant atskirti šiose subpozicijose klasifikuojamus savaeigius mechanizmus nuo varikliu varomų specialiosios paskirties autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8705 pozicijoje, šiose subpozicijose klasifikuojamos savaeigės mašinos dažniausiai turi šias charakteristikas:

1.

yra varomos variklio, kuris yra kėlimo įtaiso dalis;

2.

maksimalus greitis yra 20 km per valandą;

3.

yra su atskira kabina, kuri yra kėlimo įtaiso dalis;

4.

paprastai nejuda, kai yra apkrautos, arba, jeigu juda, tai jų judėjimas kėlimo operacijos metu yra apribotas ir epizodiškas.

8428

Kiti kėlimo, pernešimo, pakrovimo arba iškrovimo mechaniniai įrenginiai (pavyzdžiui, liftai, eskalatoriai, konvejeriai, lynų keliai)

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami vikšriniai keltuvai su vikšrų kelio sistemomis, kurios naudojamos neįgaliųjų vežimėliams ir jų keleiviams kelti laiptais aukštyn, jie priskiriami 8714 pozicijai, kaip neįgaliųjų vežimėlių reikmenys.

8428 90 30

Valcavimo staklių mechaniniai įrenginiai; produktų padavimo ir pašalinimo ritininiai konvejeriai (rolgangai); luitų, gumulų, juostų ir sliabų vartytuvai bei manipuliatoriai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos dvi mechaninių įrenginių, naudojamų valcavimo staklėse kaip pagalbiniai įrenginiai, grupės, būtent:

1.

valcuotų produktų (luitų, strypų, sliabų, metalo lakštų, juostų, vielos, vamzdžių ir t. t.) padavimo ir pašalinimo ritininiai konvejeriai;

2.

luitų, gumulų, juostų ir sliabų vartytuvai bei manipuliatoriai.

Šiems mechaniniams įrenginiams priklauso:

1.

valcavimo staklių ritininiai konvejeriai arba ritininiai konvejeriai, varomi arba nevaromi varikliu, skirti produktams paduoti į valcavimo staklių sekciją ir juos iš ten pašalinti, arba produktams transportuoti nuo vienos sekcijos prie kitos;

2.

prispaudimo ritiniai su analogiška pirmiau minėtų mechaninių įrenginių funkcija, sudaryti iš dviejų ritinių eilių, kuriomis praeina produktai;

3.

ritinių aušinimo konvejeriai, kurie yra įrengti valcavimo staklių linijos gale, ir kuriais produktai (pavyzdžiui, strypai ir viela) yra lėtai transportuojami ir atvėsinami aplinkos temperatūroje;

4.

valcavimo staklių kėlimo arba vartymo stalai su keletu vienas ant kito uždėtų ritinių komplektų (trijų aukštų ir dvigubų dviejų aukštų sekcijos). Tokį mechanizmą sudaro stalas, kuris vartosi ant ašies, esančios tolimiausiame valcavimo staklių taške. Staluose yra įmontuoti varikliu varomi ritiniai. Praėję pro vieną ritinių eilę, produktai patenka ant stalo, kuris tada juos apverčia ir išlygina prieš kitą ritinių eilę, tarp kurių produktai yra perstumiami varikliu varomų ritinių pagalba;

5.

stūmikliai, kurie naudojami valcavimo staklėse su lygiagrečiomis sekcijomis, skirti, pavyzdžiui, strypų nuo pirmojo stovo ritininio konvejerio perdavimui į antrąjį stovą;

6.

vartymo ir apsukimo prietaisai.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

automatiniai luitų manipuliatoriai ir mechaniniai įrenginiai (pavyzdžiui, kėlimo kranai ir tiltiniai kranai), kurie, nors ir naudojami padavimui į valcavimo stakles, pastarųjų darbe tiesiogiai nedalyvauja (8426 12 00, 8426 41 00, 8426 49 00 arba 8426 99 00 subpozicija);

b)

mechaniniai įrenginiai, skirti distanciniam darbui su labai radioaktyviomis medžiagomis (8428 90 95 subpozicija).

8429

Savaeigiai buldozeriai, buldozeriai su paslankiu verstuvu (angledozers), greideriai, lygintuvai, skreperiai, mechaniniai semtuvai, ekskavatoriai, vienkaušiai krautuvai, plūktuvai ir plentvoliai.

8429 30 00

Skreperiai

Žr. SS paaiškinimų 8429 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos C dalį.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami kombinuoti skreperiai, kurie susideda iš traktoriaus (net tik su viena ašimi) ir tinkamo skreperio. Vadovaujantis 87 skirsnio 2 pastaba kiekviena dalis privalo būti klasifikuojama savo atitinkamoje pozicijoje (8701 pozicijoje klasifikuojamas traktorius ir 8430 69 00 subpozicijoje – skreperis).

8432

Žemės ūkio, sodininkystės arba miškų ūkio mašinos, naudojamos dirvai paruošti arba dirbti; volai vejoms arba sporto aikštelėms voluoti

8432 30 11

Tikslaus sėjimo sėjamosios su centrine pavara

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos mašinos, kurios sėja sėklas ar atskirus grūdelius į dirvą eilėmis su reguliuojamais vienodais tarpais. Šios mašinos taip pat gali sėti sėklas keliomis eilėmis vienu metu.

8433

Javapjovės, derliaus nuėmimo arba kuliamosios mašinos, įskaitant šiaudų arba šieno presus arba presus-rinktuvus; vejapjovės arba šienapjovės; kiaušinių, vaisių arba kitų žemės ūkio produktų valymo, rūšiavimo arba atrankos mašinos, išskyrus mašinas, klasifikuojamas 8437 pozicijoje

8433 11 10–8433 19 90

Vejapjovės, naudojamos žolynams, parkų pievoms arba sporto aikštelėms pjauti.

Žr. SS paaiškinimų 8433 pozicijos paaiškinimų A dalies priešpaskutiniąją pastraipą, su nuoroda į važiuojančiąsias vejapjoves.

8438

Kitos mašinos, nenurodytos kitoje šio skirsnio vietoje, naudojamos maisto produktų arba gėrimų pramoniniam paruošimui arba gamybai, išskyrus gyvūninių arba nelakiųjų augalinių riebalų arba aliejų ekstrahavimo arba gamybos mašinas

8438 80 10

Arbatos arba kavos paruošimo

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos įvairių rūšių arbatų maišymo mašinos ir kavos malimo mašinos.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami pramoniniai arbatos ar kavos virimo aparatai (8419 81 20 subpozicija), kavos skrudinimo mašinos (8419 89 98 subpozicija), kavos miltelių (tirpios kavos) gamybos mašinos (8419 39 90 subpozicija).

8439

Pluoštinių celiuliozinių medžiagų plaušienos gamybos, popieriaus arba kartono gamybos arba apdailos mašinos

8439 30 00

Popieriaus arba kartono apdailos mašinos

Be mechaninių įrenginių, nurodytų SS paaiškinimų 8439 pozicijos paaiškinimų III grupėje, šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos mašinos, atliekančios pergamentinio popieriaus apdailą.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos:

a)

mašinos, kurių funkcijos analogiškos pirmiau nurodytoms mašinoms ir kuriomis apdorojami ne popieriaus arba kartono lakštai, bet šių medžiagų dirbiniai. Pavyzdžiui, mašinos, skirtos popieriniams puodeliams, talpykloms ir t. t. vaškuoti panardinimo būdu (8479 89 97 subpozicija). Mašinos, kuriomis gaminami popieriaus arba kartono dirbiniai, pavyzdžiui, popieriniai puodeliai, dėžutės, talpyklos ir t. t., klasifikuojamos 8441 pozicijoje;

b)

mašinos, kuriomis popieriaus arba kartono lakštai taip apdorojami, kad iš jų pagaminti dirbiniai Kombinuotojoje nomenklatūroje nebelaikomi popieriaus arba kartono dirbiniais. Pavyzdžiui, mašinos, skirtos padengti popierių abrazyvinėmis medžiagomis arba šviesai jautriomis emulsijomis (8479 89 97 subpozicija).

8441

Kitos popieriaus plaušienos, popieriaus arba kartono gamybos mašinos, įskaitant visų rūšių popieriaus ir kartono pjaustymo mašinas

8441 10 20

Kitos išilginio ir skersinio pjaustymo mašinos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos mašinos, kuriomis atliekamas arba vien tik skersinis pjaustymas, arba vienu metu išilginis ir skersinis pjaustymai iš ištisinių popieriaus rulonų į specifinio formato lakštus.

8441 10 30

Giljotininės pjaustymo mašinos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos mašinos, skirtos vienu peiliu pjaustyti popieriaus šūsnis tuo metu, kai skersinis, padėtas virš pjaustymo stalo, tvirtai prispaudžia popierių išilgai pjovimo vietos.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos mašinos su vienu peiliu ir sukamuoju pjaustymo stalu, skirtu knygų blokams apipjaustyti, kuriuo knygų blokai po pirmojo ir antrojo nupjovimų pasukami 90o kampu.

8441 10 40

Tripeiliai pjaustytuvai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos mašinos su trimis peiliais, išdėstytais 90o kampu vienas į kitą, kurios skirtos knygų blokams apipjaustyti. Du peiliai vienu metu apipjauna knygų blokų viršutinį ir apatinį kraštus, o tada trečiasis peilis apipjauna priekinį kraštą, arba atvirkščiai.

8441 10 80

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos rankinio valdymo arba pedalais valdomos mašinos.

8442

Mašinos, aparatai ir įranga (išskyrus stakles, klasifikuojamas 8456–8465 pozicijose), skirti plokštėms, cilindrams arba kitiems spaudos elementams paruošti arba gaminti; plokštės, cilindrai ir kiti spaudos elementai; plokštės, cilindrai ir litografiniai akmenys, paruošti naudoti spaudai (pavyzdžiui, nulyginti, šlifuoti arba poliruoti)

8442 30 10

Fotografinės teksto rinkimo ir komponavimo mašinos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos fotografinės teksto rinkimo ir komponavimo mašinos, kurios komponuoja nuosekliai fotografuodamos ženklus, esančius ant sukamųjų diskų, arba specialiųjų matricų paviršių, arba ženklus, sukurtus elektroniniame vamzdyje labai mažų persidengiančių taškų matrica. Be to, šioje subpozicijoje klasifikuojamos komponavimo mašinos, naudojančios į fotojuostą projektuojamą lazerio pluoštą.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojama:

a)

bendros paskirties automatinio duomenų apdorojimo mašinos, kurios, be turimų buhalterinės apskaitos ir atlyginimų skaičiavimo funkcijų, dar naudojamos, pavyzdžiui, fotokomponavimui, ir kurios šiuo tikslu tiesiogiai kabeliais yra prijungtos prie fotografinės teksto rinkimo mašinos tam, kad ją galima būtų kontroliuoti ir aprūpinti teksto rinkimo duomenimis (8471 pozicija – žr. šio skirsnio 5 pastabos A dalį);

b)

autonominiai telegrafo siųstuvai ir imtuvai (8517 pozicija).

8442 30 91

Skirti tekstui lieti ir rinkti (pavyzdžiui, linotipai, monotipai, intertipai), su liejimo įtaisu arba be jo

Šrifto liejimas gali būti rankiniu būdu atliekamas darbas arba jis gali būti mechanizuotas, naudojant daugiau arba mažiau sudėtingas mašinas. Klasifikuojama aparatūra ir mašinos:

1.

matricos, mažos plokštės, paprastai iš vario arba nikelio, įspaustos puansonu. Jos yra naudojamos atskiriems spaudos ženklams lieti;

2.

lyginimo stalai šrifto paviršiui lyginti rankiniu būdu. Tai yra iš esmės visiškai glotnus stalas su išdroža link centro ir su tvirtinimo įtaisu, laikančiu šriftą vietoje;

3.

automatinės šrifto liejimo mašinos. Šiose mašinose šriftas daromas kiekvieną raidę liejant atskirai, bet jis nerenkamas. Jas paprastai sudaro elektra kaitinamas tiglis su išlydytu metalu, formos aušinimo įtaisas kietėjimui spartinti ir šrifto lyginimo bei glotninimo mechanizmai;

4.

šrifto liejimo mašinos linijoms, tarpams (furnitūra) ir pan., veikiančios ekstruzijos būdu;

5.

komponavimo rinktuvai (arba rinktuvai), naudojami rinkimui pradėti, kuriuose viena arba daugiau šrifto eilučių renkama rankiniu būdu. Juos paprastai sudaro maža, gerai išlyginta medinė arba metalinė plokštė su antbriauniais dvejuose gretimuose kraštuose ir dažnai su slankiojamąją prispaudimo skerse. Pozicijoje klasifikuojami rinktuvai, panašūs, bet didesni, kuriuose telpa viso puslapio šriftas;

6.

šasi, ketaus arba plieniniai rėmai keliems spausdinamiems puslapiams laikyti. Rėmelyje nejudamai laikomas vienas, du arba keturi puslapiai, naudojant metalinius spraustuvus (specialius metalinius pleištus) arba mechaninio įspraudimo įtaisus (veržlėmis arba varžtais ir pan.), kurie irgi klasifikuojami šioje pozicijoje.

Be to, be pirmiau nurodytų šrifto liejimo ir rinkimo mašinų ir aparatų yra visa grupė kitų mašinų, kurios mechaniškai lieja šriftą ir jį renka. Tai daroma dvi skirtingas operacijas atliekant dvejomis skirtingomis, bet papildančiomis viena kitą mašinomis (pirmoji mašina gamina perforuotą popieriaus juostą, skirtą valdyti antrąją mašiną, kurios funkcija – lieti šriftą atskirai arba eilučių blokais), arba atliekant vieną operaciją ta pačia mašina. Šias, dažnai labai sudėtingas mašinas, sudaro:

1.

atskirų simbolių liejimo ir rinkimo mašinos (monotipas), kurios, valdomos prieš tai pradinio rinkimo mašina gauta perforuota juosta, pneumatinių relių pagalba renka specialias matricas, esančias mašinoje, kuri gamina atskirus šrifto simbolius ir surenka juos rinktuve (kuris pats yra mašinos dalis).

Šios mašinos yra naudojamos kartu su pradinio rinkimo mašina, turinčia klavišinį perforatorių, kuris popieriaus juostoje atlieka pradinį rinkimą. Šios pradinio rinkimo mašinos irgi klasifikuojamos šioje pozicijoje;

2.

klavišinės atskirų simbolių rinkimo ir liejimo mašinos, visas operacijas atliekant viena mašina (Rototype ir pan.);

3.

šrifto eilučių liejimo mašinos. Rankiniu būdu surinktų eilučių matricos įdedamos į mašiną, kuri lieja šriftą ir pateikia jį šrifto eilučių pavidalu;

4.

šrifto eilučių rinkimo ir liejimo mašinos. Šios mašinos yra sudėtingos klavišinės įvairių šriftų (Intertype, Linograph ir pan.) mašinos, kuriomis šriftas renkamas ir liejamas eilučių pavidalu vienoje mašinoje. Kai kuriose iš šių mašinų yra įrengtas įtaisas, kuriuo mašinos gali būti valdomos popieriaus juosta, prieš tai perforuota atskira mašina, irgi klasifikuojama šioje pozicijoje.

8442 30 99

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami mechaniniai įrenginiai, aparatai ir įranga, skirta plokščių, cilindrų arba kitų spaudos elementų, aprašytų SS paaiškinimų 8442 pozicijos paaiškinimų A dalies 1–3 punktuose, paruošimui arba gamybai.

8442 50 21–8442 50 80

Plokštės, cilindrai ir kiti spaudos elementai; blokai, plokštės, cilindrai ir litografiniai akmenys, paruošti naudoti spaudai (pavyzdžiui, nulyginti, šlifuoti arba poliruoti)

Gamtinis litografinis akmuo yra sudarytas iš kalkakmenio su smulkiais homogeniniais grūdeliais. Dirbtinas litografinis akmuo paprastai yra pagamintas iš cemento ir kalcio karbonato, kuris buvo sumaltas ir suspaustas.

Šiose subpozicijose litografiniai akmenys yra:

padengti iliustracijomis, nupieštomis ranka arba perkeltomis fotografiniu būdu, arba

nulygintas arba šlifuotas, kad be papildomo apdorojimo būtų tinkamas piešti arba rašyti.

Neapdorotas kalkakmenis (vadinamas „litografiniu akmeniu“) šiose subpozicijose neklasifikuojamas arba klasifikuojamas 2530 90 98 subpozicijoje.

8443

Spaudos mašinos, spausdinančios naudojant plokštes, cilindrus ir kitus spaudos elementus, klasifikuojamus 8442 pozicijoje; kiti spausdintuvai, kopijavimo ir faksimiliniai aparatai, kombinuoti arba nekombinuoti; jų dalys ir reikmenys

8443 31 10

Mašinos, atliekančios kopijavimo ir perdavimo faksu funkcijas, su spausdinimo funkcija ar be jos, kurių kopijavimo sparta ne didesnė kaip 12 nespalvotų puslapių per minutę

Kopijavimo spartai nustatyti turi būti atsižvelgiama tik į didžiausią kopijavimo spartą esant mažiausiai skiriamajai gebai (dpi).

8443 31 91

Mašinos, atliekančios kopijavimo funkciją skenuojant originalą ir spausdinant kopijas elektrostatiniu spausdinimo įtaisu

Žr. SS paaiškinimų 8443 pozicijos paaiškinimų II grupės A dalies 1 punktą.

Skenavimo procesą gali atlikti skaitmeninė arba optinė sistemos.

Elektrostatinio spausdinimo įtaisas veikia kaip ir elektrostatinis spausdintuvas.

Šioje pozicijoje klasifikuojamos mašinos be kopijavimo funkcijos atlieka faksimilinio ryšio arba spausdinimo funkciją.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos mašinos, kuriose kopijoms spausdinti naudojamas rašalo purkštukas arba termografinio kopijavimo įtaisas (8443 31 99 subpozicija).

8443 32 30

Faksimiliniai aparatai

Žr. SS paaiškinimų 8443 pozicijos paaiškinimų II grupės C dalį.

8443 39 10

Mašinos, atliekančios kopijavimo funkciją skenuojant originalą ir spausdinant kopijas elektrostatiniu spausdinimo įtaisu

Žr. subpozicijos 8443 31 91 paaiškinimus.

8443 39 31

Su įmontuota optine sistema

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos mašinos turi optinę sistemą (kurios pagrindinės dalys yra šviesos šaltinis, kondensorius, lęšiai, veidrodžiai, prizmės arba šviesolaidžių grįžtės arba panašūs įtaisai) originalui skenuoti.

8443 39 39

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriami šviesoraštinio kopijavimo ir diazokopijavimo aparatai, kurie naudojami peršviečiamiems originalams kopijuoti ant šviesai jautraus popieriaus. Dėl per peršviečiamą originalą praeinančios šviesos poveikio, diazo junginiai arba šviesai jautrios geležies druskos, esančios kopijavimo popieriaus sudėtyje, apšviestose zonose yra suskaidomos. Neapšviestos zonos tampa matomos po išryškinimo. Tokie aparatai paprastai atgamina melsvas kopijas, kuriose atskiros linijos nėra tokio paties ryškumo kaip originale.

Be to, šioje subpozicijoje klasifikuojamos kontaktinio spausdinimo mašinos ir termografinio kopijavimo aparatai.

8443 39 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami nekontaktiniai spausdintuvai, jei jų negalima prijungti prie automatinio duomenų apdorojimo mašinos arba tinklo, pavyzdžiui:

1.

terminiai spausdintuvai, kuriuose elektra kaitinama terminė spausdinimo galvutė su adatine matrica atspaudžia norimus rašmenis ant šilumai jautraus popieriaus;

2.

elektrostatiniai spausdintuvai, kuriuose rašomosios galvutės judantys metaliniai smaigaliai su statiniu krūviu ant elektrografinio popieriaus suformuoja nematomus rašmenis, sudarytus iš mažų taškelių, turinčių elektrostatinį krūvį. Taškelių su krūviu nudažymui ir matomų rašmenų sukūrimui yra naudojami skysti dažai.

Pirmiau išvardyti spausdintuvai yra valdomi duomenų laikmenų (pavyzdžiui, CD ROM, diskelių, magnetinių juostų arba puslaidininkių) arba mašinų, išskyrus automatinio duomenų apdorojimo mašinas (pavyzdžiui, skaitmeninių kamerų, vaizdo įrašymo kamerų arba korinio tinklo telefonų).

8443 91 10–8443 99 90

Dalys ir reikmenys

Be dalių ir reikmenų, išvardytų SS paaiškinimų 8443 pozicijos paaiškinimuose, šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

automatiniai tiektuvai, skirti alavuotajai skardai paduoti į spausdinimo mašinas;

2.

įtempimo sistemos, paprastai pneumatinės, skirtos popieriaus, traukiamo iš rulonų laikiklių, įtempimui palaikyti;

3.

antiofsetinio (anti-offsetting) spausdinimo įranga, išskyrus naudojančią purškimo metodą;

4.

spausdinimo grandinės, adatinės galvutės, šrifto galvutės ir ramunės formos šrifto galvutės.

8443 99 10

Elektroniniai mazgai

Elektroninius mazgus sudaro viena arba daugiau spausdintinių grandinių su įmontuotais elektroniniais integriniais grandynais, priskiriamais 8542 pozicijai. Jie taip pat gali būti sudaryti iš atskirų aktyviųjų elementų, atskirų pasyviųjų elementų, gaminių, priskiriamų 8536 pozicijai, arba kitų elektrinių arba elektromechaninių įtaisų, jeigu jie tebeturi elektroninių mazgų požymį.

Šioms subpozicijoms nepriskiriami:

a)

mechanizmai (be elektroninių komponentų);

b)

moduliai (sudaryti iš mechanizmų ir elektroninių mazgų), pavyzdžiui, kasečių, kompaktinių diskų arba skaitmeninių vaizdo diskų (DVD) sukliai, skirti duomenims, vaizdui ar garsui atkurti ir sudaryti iš mechanizmų ir elektroninių valdymo ir signalų apdorojimo mazgų.

8445

Tekstilės pluoštų paruošimo mašinos; verptuvai, dvejinimo arba sukimo mašinos ir kitos tekstilės siūlų gamybos mašinos; tekstilės lenkimo arba pervijimo mašinos (įskaitant ataudų pervijimo mašinas) ir mašinos, paruošiančios tekstilės siūlus ir verpalus naudoti mašinose, klasifikuojamose 8446 arba 8447 pozicijoje

8445 90 00

Kitos

Be mašinų, aprašytų SS paaiškinimų 8445 pozicijos paaiškinimų E dalyje, šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos mašinos, skirtos apmatų siūlams nuo mestuvų būgnų ant metmenų veleno surinkti, mašinos, kurios supina ir paduoda siūlą per pynimo ir siūlo vėrimo mašinas, skirtos siuvinėjimui.

Kita vertus, „rankinės sumezgimo mašinos“, kurios yra maži rankose laikomi įrankiai, skirti nutrūkusiems siūlams sumegzti, klasifikuojamos 8205 pozicijoje.

8446

Audimo staklės

Šioje pozicijoje klasifikuojamos audimo mašinos, aprašytos SS paaiškinimų 8446 pozicijos paaiškinimuose, įskaitant Axminster kilimų audimo stakles, aksomo (chenille) audimo stakles, pūkuoto audinio stakles, frotinio audinio stakles, krepo audimo stakles, lininio audinio stakles, burių audimo stakles, juostines stakles su pavara ir diržines stakles.

8447

Mezgimo mašinos, susiuvimo ir sumezgimo mašinos, apvytinių verpalų, tiulio, nėrinių, siuvinėjimų, aplikacijų gamybos mašinos, pynimo arba tinklų mezgimo mašinos ir pūko įsiuvimo mašinos

8447 20 20ir 8447 20 80

Plokščiojo mezgimo mašinos; mezgimo prisiuvant mašinos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos nėrimo mašinos, kurios faktiškai yra grandinėlės mezgimo (chain knitting) mašinos, skirtos ornamentiniams papuošimams, kutams, užuolaidoms, tinklams, nėriniams ir t. t. megzti (pavyzdžiui, galionų apsiuvimo staklės (galoon braiding looms), nėrinių rėmai, užuolaidų mezgimo mašinos ir kaspinų audimo staklės).

8447 90 00

Kitos

Be mašinų, aprašytų SS paaiškinimų 8447 pozicijos paaiškinimų C dalyje, šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

rankinės siuvinėjimo mašinos (siuvinėjimo mašinos su pantografinėmis šaudyklėmis), automatinės šaudyklinės siuvinėjimo mašinos su žakardo arba panašiais mechanizmais, siuvinėjimo mašinos su keliomis adatomis, ir automatinės siuvinėjimo mašinos su keliomis galvutėmis (su keletu mašinos galvučių vienose staklėse ir su žakardo arba panašiais mechanizmais);

2.

nėrinių audimo mašinos, kurios gamina nėrinius, sudarytus iš vieno ar kelių siūlų (nėriniai), naudojant rites;

3.

pynimo ir verpsčių mašinos, kurios susukdamos siūlus fiderių (stūmiklių) pagalba, kurie yra su siūlų ritėmis, ir judėdamos apskritimo ir sinusoidine trajektorijomis, pagamina dirbinio vienetą (pavyzdžiui, plokščias arba apvalias juosteles) arba tam tikros formos dirbinius (apvadus, pynutes, pussiūlius, vamzdžio pavidalo pynutes, apvadus drabužiams), arba apvelka sagas, medinius gaminius, griovelius ir t. t., naudodamos siūlus (pavyzdžiui., apvalaus pynimo staklės, vamzdinio pynimo staklės, užpildyto pynimo staklės).

Tačiau specialios pynimo mašinos, skirtos kabeliams ar kitokiems elektros laidams apipinti, arba kurios pina ar susuka lanksčius vielinius laidus, klasifikuojamos 8479 pozicijoje;

4.

papuošimus gaminančios mašinos (išskyrus pynimo mašinas, nurodytas pirmiau 3 punkte), įskaitant:

a)

mašinas aksomui (chenille) ir bumbulams gaminti;

b)

mašinas, skirtas apvaliam ir dekoratyviniam aksomui gaminti, bei mašinas, gaminančias aksomines girliandas Kalėdų eglutėms;

c)

kutų sukimo ir pjaustymo mašinas.

Tačiau balansuojančios staklės, t. y. audimo mašinos, kurios skirtos kaspinams arba papuošimams gaminti, klasifikuojamos 8446 pozicijoje, o nėrimo mašinos, skirtos papuošimams gaminti, klasifikuojamos 8447 20 20 arba 8447 20 80 subpozicijoje.

8448

Pagalbinės mašinos, naudojamos kartu su mašinomis, klasifikuojamomis 8444, 8445, 8446arba 8447pozicijoje (pavyzdžiui, nytkėlės mechanizmai, žakardo mašinos, automatinio sustabdymo įtaisai ir šaudyklių pakeitimo mechanizmai); dalys ir pagalbinė įranga, naudojama vien tik arba daugiausia su mašinomis, klasifikuojamomis šioje pozicijoje arba 8444, 8445, 8446ar 8447pozicijoje (pavyzdžiui, verpstės ir sparninės verpstės, karštuvų garnitūrai, šukos, filjerės, šaudyklės, nytelės ir nytys, mezgimo adatos)

8448 11 00 ir 8448 19 00

Pagalbinės mašinos, naudojamos kartu su mašinomis, klasifikuojamomis 8444, 8445, 8446arba 8447 pozicijoje

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos:

a)

mašinos, skirtos pašalinti likusius siūlus nuo audimo staklių šeivų, ir peilių valytuvai (8479 89 97 subpozicija);

b)

įranga, skirta tikrinti siūlų taisyklingumą, užvyniojant ant būgno arba lentos (9017 80 90 subpozicija);

c)

siūlų valytuvai, naudojantys elektroninius procesus, pavyzdžiui, fotoelementus (9031 80 34 arba 9031 80 38 subpozicija).

8450

Buitinės arba skalbyklose naudojamos skalbyklės, įskaitant mašinas, atliekančias skalbimo ir džiovinimo funkcijas

8450 11 11–8450 19 00

Mašinos, kurių talpa ne didesnė kaip 10 kg sausų skalbinių

Šiose subpozicijose klasifikuojamos: vonelės tipo skalbyklės su mentėmis, maišytuvais, pulsatoriais ir t. t., arba su purškimo sistema; būgninio tipo skalbyklės, įskaitant ir tas, kuriose skalbimo būgnas veikia kaip centrifuga skalbiniams išgręžti; kombinuotos skalbyklės, kuriose būgninis arba vonelės tipo skalbimo įtaisas yra kombinuojamas viename korpuse su centrifuga skalbiniams išgręžti, klasifikuojama 8421 pozicijoje.

Laikoma, kad šių skalbyklių sausų skalbinių talpa yra ne didesnė kaip 10 kg, jeigu būgno arba vonelės įkrovos tūris yra:

1.

ne didesnis kaip 120 litrų (120 dm3) būgninio tipo mašinose;

2.

ne didesnis kaip 150 litrų (150 dm3) vonelės tipo mašinose su mentėmis ar maišytuvais;

3.

ne didesnis kaip 200 litrų (200 dm3) vonelės tipo mašinose su pulsatoriais;

4.

ne didesnis kaip 250 litrų (250 dm3) vonelės tipo mašinose su purškimo sistema.

Nustatant tūrį, turėtų būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad:

1.

būgninio tipo mašinose nereikia atsižvelgti į būgno briauneles ar bet kokias kitas esančias ypatingas deformacijas;

2.

vonelės tipo mašinose imamas ne visas vonelės gylis (matuojant nuo viršutinio krašto), bet 10 cm mažesnis gylis.

8451

Mašinos (išskyrus mašinas, klasifikuojamas 8450 pozicijoje), naudojamos tekstilės siūlams, tekstilės gaminiams arba gataviems tekstilės dirbiniams skalbti, valyti, gręžti, džiovinti, lyginti, presuoti (įskaitant lydančiuosius presus), balinti, dažyti, taurinti, dailinti, padengti arba impregnuoti, ir mašinos, užtepančios pastos sluoksnį ant tekstilės audinio arba ant kito pagrindo, naudojamos linoleumo ir panašių grindų dangų gamyboje; tekstilės gaminių vyniojimo į rietimus, išvyniojimo iš rietimų, dvilinkavimo, kirpimo ir kraštų apkirpimo dantukais mašinos

8451 90 00

Dalys

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

specialūs kūgiai ir ritės dažymo mašinoms ir aparatams (klasifikuojami pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti, žr. XVI skyriaus 1 pastabos c punktą);

b)

peiliai ir pjaustytuvai derliaus nuėmimo mašinoms (8208 pozicija);

c)

elektrostatiniai prietaisai veliūrinių aplikacijų mašinoms (8543 pozicija).

8452

Siuvamosios mašinos, išskyrus brošiūravimo mašinas, klasifikuojamas 8440 pozicijoje; baldai, stovai ir dangčiai, specialiai pritaikyti siuvamosioms mašinoms; siuvamųjų mašinų adatos

8452 10 11 ir 8452 10 19

Siuvamosios mašinos (siuvančios tik šaudykliniais dygsniais), kurių viršutiniosios dalies masė be variklio ne didesnė kaip 16 kg, o su varikliu – ne didesnė kaip 17 kg; mašinų (siuvančių tik šaudykliniais dygsniais) viršutiniosios dalys, kurių masė be variklio ne didesnė kaip 16 kg, o su varikliu – ne didesnė kaip 17 kg

1.

Šiose subpozicijose klasifikuojamos siuvimo mašinos ir siuvimo mašinų galvutės, kurios turi abi toliau išvardytas savybes:

a)

jos turi būti siuvančios tik šaudykliniais dygsniais (tiesūs dygsniai, zigzaginiai dygsniai, dekoratyviniai dygsniai), t. y. dirbti su dviem siūlais, kurių vienas įvertas į adatą, o kitas šaudyklės tempiamas apačioje;

b)

galvutės masė neturi būti didesnė kaip 16 kg be variklio arba 17 kg su varikliu (tuo atveju, kai vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punktu nesukomplektuota galvutė turi būti klasifikuojama kaip sukomplektuota, skaičiuojama sukomplektuotos prekės masė).

2.

Siuvamosios mašinos galvutę sudaro mašinos darbinis įtaisas (įskaitant arba galvutėje įmontuotą variklį, arba prie galvutės įtaisytą variklį) ir dažniausiai svirtis su adatą varančiu mechanizmu bei pagrindas su šaudyklės mechanizmu ir, galimas daiktas, prispaudimo kojelės pakėlimo įtaisas. Rėmas, stalas, dangtis ir kiti baldai (įskaitant paminą) nėra galvutės dalis.

3.

Tačiau turėtų būti pažymėta, kad kai kuriose nešiojamosiose siuvamosiose mašinose pagrindas taip pat yra skirtas naudoti kaip stovas. Šiuo atveju jis yra laikomas siuvamąja mašina, o ne siuvamosios mašinos galvute.

8452 30 10

Su vienu plokščiu koteliu

Šios adatos yra naudojamos buitinėse siuvamosiose mašinose. Jos atrodo šitaip:

 

Image

8456

Staklės, naudojamos bet kurioms medžiagoms apdirbti pašalinant dalį medžiagos lazerio spinduliuote arba kitais šviesos ar fotonų pluoštais, ultragarsu, elektros iškrova, naudojant elektrocheminius procesus, elektronų pluoštą arba plazmos lanką

8456 10 00

Veikiančios naudojant lazerio spinduliuotę arba kitų šviesos ar fotonų pluoštų procesus

Be mašinų, nurodytų SS paaiškinimų 8456 pozicijos paaiškinimų A dalyje, šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos mašinos, skirtos elektrinėms varžoms paderinti spausdintinėje grandinėje lazerio spindulio pagalba. Laidžioji medžiaga, kurią sudaro rezistoriai, esantys ant spausdintinių grandinių izoliacinio pagrindo, kol pasiekiama reikalinga varža, šalinama lazerio spindulio pagalba.

8456 30 11

Pjaustymo viela

Šios mašinos yra su elektrodu, kurį sudaro mažo skersmens viela, vyniojama tarp dviejų ričių, įtaisytų priešingose apdirbamos detalės pusėse.

8457

Mechaninio apdirbimo centrai, vienpozicinės ir daugiapozicinės agregatinės metalo apdirbimo staklės

8457 10 10

Horizontalūs

Šioje subpozicijoje klasifikuojami mechaninio apdirbimo centrai, kur pjovimo įrankiai yra įstatomi tik į horizontalų suklį (špindelį) ir apdirbamoji detalė yra apdirbama iš šono.

8457 10 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami mechaninio apdirbimo centrai, kuriuose pjovimo įrankiai apdirbamos detalės atžvilgiu yra orientuoti iš viršaus (vertikalaus suklio (špindelio) mechaninio apdirbimo centrai) arba tie, kurie dirba naudodami pasukamą galvutę (universalūs mechaninio apdirbimo centrai).

8458

Metalo tekinimo staklės (įskaitant tekinimo centrus)

Šioje pozicijoje klasifikuojamos staklės, kurios skirtos specialiai metalui apdirbti ir kuriose metalo sluoksnis pašalinamas tekinimo įrankių pagalba. Dažniausiai apdirbamas ruošinys yra sukamas apie savo ašį. Tačiau šioje pozicijoje taip pat klasifikuojamos staklės, kuriose sukasi pats įrankis arba įrankis ir ruošinys kartu.

Be tekinimo staklių, nurodytų SS paaiškinimų 8458 pozicijos paaiškinimų trečiojoje pastraipoje, šioje pozicijoje klasifikuojamos specialios palengvintos ašių apdirbimo tekinimo staklės, žievės pašalinimo staklės ir suklio (špindelio) arba ašies tekinimo mašinos, taip pat universalios tekinimo staklės. Šios universalios tekinimo staklės yra panašios į tekinimo stakles su pavažomis, bet jos turi tam tikrą mechanizmą, kuris be tekinimo leidžia joms atlikti ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, gręžimo, frezavimo ir pjaustymo fiksuotu ilgiu.

8459

Gręžimo, ištekinimo, frezavimo, sriegių sriegimo arba įsriegimo, pašalinant dalį metalo, staklės (įskaitant linijines agregatines stakles), išskyrus tekinimo stakles (taip pat ir tekinimo centrus), klasifikuojamus 8458 pozicijoje

8459 10 00

Linijinės agregatinės staklės

Žr. SS paaiškinimų 8459 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 1 punktą.

8459 31 00 ir 8459 39 00

Kitos ištekinimo-frezavimo staklės

Žr. SS paaiškinimų 8459 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 3 punkto trečiąjį papunktį.

8460

Šerpetų pašalinimo, galandimo, šlifavimo, honingavimo, pritrynimo, poliravimo ar kitos metalo arba kermetų apdailos staklės, veikiančios naudojant šlifavimo diskus, abrazyvines arba poliravimo medžiagas, išskyrus krumplių pjovimo, krumplių šlifavimo ir krumplių apdailos stakles, klasifikuojamas 8461 pozicijoje

8460 11 00 ir 8460 19 00

Plokščių paviršių šlifavimo staklės, kurių pozicijos nustatymo tikslumas bet kurios vienos ašies atžvilgiu ne mažesnis kaip 0,01 mm

Šiose subpozicijose klasifikuojamos plokščių paviršių šlifavimo staklės, nurodytos SS paaiškinimų 8460 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 3 punkte.

Šios mašinos yra su matavimo arba reguliavimo prietaisais. Šie prietaisai apima:

1.

linijinius matavimo prietaisus su tiesioginiu rodmenų nuskaitymu, pavyzdžiui, logaritminės liniuotės ir nonijai, ant kurių tarpas, esantis tarp dviejų vienas paskui kitą einančių padalų, sutampa su mašinos elemento judėjimu, ne didesniu kaip 1/100 mm (0,01 mm);

2.

profilinius projektorius, atliekančius matavimus proceso metu. Šie projektoriai sudaryti iš matinio stiklo ekrano su padalomis, ant kurio daug kartų padidintas detalės ir įrankio vaizdas parodomas taip, kad bet koks detalės ar įrankio judėjimas, taip pat atliekamo darbo eiga gali būti įvertinami atsižvelgiant į padalas ekrane. Darbą taip pat galima patikrinti padedant ant ekrano tos detalės brėžinį, perkeltą ant skaidraus lapo, tokio mastelio, kuris atitinka profilinių projektorių padidinimo kartus. Šiuo atveju mašinos operatoriaus užduotis yra padaryti, kad detalės vaizdas sutaptų su brėžiniu, kuris matomas ekrane;

3.

prietaisus, ribojančius įrankio arba apdirbamos detalės laikiklio judėjimą reguliuojamo prietaiso, kurio padėtį nustato galinės matavimo plytelės (Juhansono plytelės), pagalba;

4.

elektroninius tikrinimo prietaisus ir valdiklius, skirtus honingavimo ir pritrynimo staklėms, ir kurie skalės su padalomis pagalba yra nustatomi galutiniam detalės matmeniui pasiekti. Jie lėtina įrankio greitį ir jį sustabdo, kai detalės matmuo pasiekia anksčiau nustatytą matmenį.

8460 21 11–8460 29 90

Kitos šlifavimo staklės, kurių pozicijos nustatymo tikslumas bet kurios vienos ašies atžvilgiu ne mažesnis kaip 0,01 mm

Žr. paaiškinimų 8460 11 00 ir 8460 19 00 subpozicijų paaiškinimus.

8460 21 11

Vidinių cilindrinių paviršių šlifavimo staklės

Vidinių cilindrinių paviršių šlifavimo staklės naudojamos detalių kiaurymių vidiniams skersmenims šlifuoti (pavyzdžiui, išgrąžų). Detalė yra tvirtinama griebtuve ir apdirbama šlifavimo akmenuku, kuris yra mažesnis už išgręžtos kiaurymės skersmenį.

8460 21 15

Necentrinio šlifavimo staklės

Necentrinio šlifavimo staklės yra naudojamos apdirbamų detalių išoriniams skersmenims šlifuoti. Necentrinio šlifavimo metu apdirbama detalė nėra įtvirtinama, o remiasi ant kreipiančiosios tarp besisukančio šlifavimo disko ir vedančiojo disko (taip pat varomojo). Reikalingas skersmuo nustatomas atstumu tarp šlifavimo disko ir vedančiojo disko.

8460 21 19

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos universalios šlifavimo staklės. Tokios staklės yra išorinio ir vidinio šlifavimo staklių derinys ir todėl gali vienu metu šlifuoti apdirbamosios detalės išorinį ir vidinį skersmenis.

8460 29 11

Vidinių cilindrinių paviršių šlifavimo staklės

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8460 21 11 subpozicijos paaiškinimai.

8460 29 19

Kitos

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8460 21 15 ir 8460 21 19 subpozicijų paaiškinimai.

8461

Metalo arba kermetų išilginio drožimo, skersinio drožimo, vertikaliojo drožimo, pratraukimo, krumplių pjovimo, krumplių šlifavimo, krumplių apdailos, pjaustymo, atpjovimo staklės ir kitos metalo arba kermetų apdirbimo pašalinant dalį metalo arba kermetų staklės, nenurodytos kitoje vietoje

8461 30 10 ir 8461 30 90

Pratraukimo staklės

Šiose subpozicijose klasifikuojamos pratraukimo staklės (žr. SS paaiškinimų 8461 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 4 punktą); tai staklės, turinčios daugiadantį pjovimo įrankį, vadinamą pratrauktuvu, kuris naudojamas detalių vidiniams ir išoriniams paviršiams apdirbti. Šiose staklėse apdirbamoji detalė yra tvirtinama nejudamai ir pratrauktuvas, patikimai pritvirtintas ant slankiojančios mechanizmo dalies, linijiniu pjovimo judesiu yra traukiamas arba stumiamas apdirbamosios detalės atžvilgiu.

Staklių šliaužiklis traukia vidinį pratrauktuvą, kuris apdirba ir kalibruoja iš anksto grubiai apdirbtus vidinius ruošinio paviršius. Išorinis pratrauktuvas apdirba plokštumas ir profilinius paviršius.

8461 40 11 ir 8461 40 19

Cilindrinių krumplių pjovimo

Šiose subpozicijose cilindriniais krumpliais laikomi tik tie krumpliai, kurie gaunami iš cilindrinių ruošinių ir kurie po pjovimo turi cilindrinę formą.

Šiose subpozicijose klasifikuojamos staklės, skirtos tiesiakrumpliams krumpliaračiams, sliekiniams krumpliaračiams, sliekračiams, reketams ir žvaigždutėms gaminti.

8461 40 31 ir 8461 40 39

Kitos krumplių pjovimo staklės

Šiose subpozicijose klasifikuojamos staklės, skirtos krumpliastiebiams, sraigtiniams krumpliaračiams ir sliekračiams, išskyrus cilindrinius krumplius, gaminti.

8461 40 71 ir 8461 40 79

Su mikrometrine derinimo sistema, kurių pozicijos nustatymo tikslumas bet kurios vienos ašies atžvilgiu ne mažesnis kaip 0,01 mm

Dėl matavimo ir reguliavimo prietaisų žr. paaiškinimų 8460 11 00 ir 8460 19 00 subpozicijų paaiškinimus.

8470

Skaičiavimo mašinos ir kišeninės duomenų įrašymo, atkūrimo ir rodymo ekrane mašinėlės, atliekančios skaičiavimo funkcijas; apskaitos mašinos, pašto siuntų frankavimo mašinos, bilietų išdavimo mašinos ir panašios mašinos su skaičiavimo įtaisais; kasos aparatai

8470 10 00

Elektroniniai skaičiuotuvai, galintys veikti be išorinio elektros maitinimo šaltinio, ir kišeninės duomenų užrašymo, atkūrimo ir rodymo ekrane mašinėlės, atliekančios skaičiavimo funkcijas

Šioje subpozicijoje, pavyzdžiui, klasifikuojami:

1.

elektroniniai skaičiuotuvai su laiko ir datos rodytuvu bei žadintuvu, arba, pavyzdžiui, papildomu chronometro prietaisu, laikmačiu arba muzikiniais klavišais;

2.

elektroninės baterijomis maitinamos kišeninės mašinėlės, kurios be aritmetinių operacijų dar papildomai turi atminties įrenginį, kuriame galima laikyti telefono abonentų knygą, tvarkaraštį, užrašų bloknotą, kalendorių ir t. t. (kartais vadinamos „skaitmeninėmis užrašų knygutėmis“);

3.

maži elektroniniai kišeniniai prietaisai (taip pat vadinami „minikompiuteriais“), kurie, priklausomai nuo atminties modulių, naudojamų tuose prietaisuose, gali būti naudojami žodžiams ir sakiniams, kurie verčiami į pasirinktą užsienio kalbą, sudaryti; taip pat jie gali atlikti nesudėtingus skaičiavimus. Jie turi raidinę-skaitmeninę klaviatūrą ir stačiakampį vaizduoklį.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

rankiniai laikrodžiai ir kišeniniai laikrodžiai, kuriuose įmontuotas mažas elektroninis skaičiuotuvas (9101 arba 9102 pozicija);

b)

cigarečių žiebtuvėliai su įmontuotu mažu elektroniniu skaičiuotuvu ir taip pat, galimas daiktas, elektroniniu laikrodžiu (9613 pozicija);

c)

panašūs prietaisai be skaičiavimo funkcijos (8543 pozicija).

8470 30 00

Kitos skaičiavimo mašinos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos neelektroninės skaičiavimo mašinos, paminėtos SS paaiškinimų 8470 pozicijos paaiškinimų A dalyje, kurios skaičiavimui naudoja mechaninius prietaisus, paprastai krumpliastiebinę pavarą, nepriklausomai nuo to, ar jie valdomi rankiniu būdu, ar varikliu, ar elektromagnetiniu būdu.

8470 90 00

Kiti

Be mašinų, išvardytų SS paaiškinimų 8470 pozicijos paaiškinimų B ir D dalyje, šioje subpozicijoje klasifikuojamos mašinos, skirtos etiketėms, pagal masę ir vieneto įkainį nurodančioms apskaičiuotą pardavimo kainą, išduoti, bei mašinos, naudojamos mokamiems automobilių kelių bilietams, kuriuose tuo pačiu metu suskaičiuojamos sumos, išduoti.

Šiai subpozicijai nepriskiriami atskirai pateikiami spausdintuvai (8443 pozicija).

8471

Automatinio duomenų apdorojimo mašinos ir jų įtaisai; magnetiniai arba optiniai (duomenų) skaitymo skaitliai, užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos, nenurodytos kitoje vietoje

8471 70 30

Optinės, įskaitant magnetooptines

Žr. šio skirsnio 2 papildomąją pastabą.

8472

Kitos biuro mašinos (pavyzdžiui, hektografai arba rotorinės spaudos mašinos, adresavimo mašinos, banknotų išdavimo automatai, monetų rūšiavimo, skaičiavimo arba pakavimo mašinos, pieštukų drožtuvai, perforavimo arba susegimo apkabėlėmis mašinos)

Šiai subpozicijai nepriskiriamos rašomosios mašinėlės su specialiu įtaisu, skirtu adresų lentelėms spausdinti naudojant trafaretus 8469 pozicija).

8472 90 70

Kitos

Be mašinų, aprašytų SS paaiškinimų 8472 pozicijos paaiškinimų penktosios pastraipos 2, 3, 5, 7–11 ir 16–22 punktuose, šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

mašinos, skirtos dvipusiam sutarčių, žiniaraščių, planų, asmens tapatybės kortelių ar kitų dokumentų padengimui (aptaisymui) permatoma plėvele, siekiant apsaugoti tuos dokumentus nuo senėjimo, klastojimo, supurvinimo ar suglamžymo;

Tačiau panašios mašinos, kurios naudojamos ne biuruose (vadinamieji karšto sandarinimo presai) ir kurios naudoja šilumą ir spaudimą tam, kad būtų galima termoplastiko permatomas plėveles, pagamintas iš sintetinės medžiagos, uždėti ant paviršiaus arba paveikslų, nuotraukų, meninių spaudinių ar kitokių spaudinių antrosios pusės, šioje subpozicijoje neklasifikuojamos, o klasifikuojamos 8477 pozicijoje;

2.

elektrinės graviravimo mašinos, kurios, pavyzdžiui, naudojamos konstravimo biuruose.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

spausdintuvai, klasifikuojami 8443 pozicijoje;

b)

elektroninės baterijomis maitinamos kišeninės mašinėlės, kurios be aritmetinių operacijų dar papildomai turi atminties įrenginį, kuriame galima laikyti telefono abonentų knygą, tvarkaraštį, užrašų bloknotą, kalendorių ir t. t. (kartais vadinamos „skaitmeninėmis užrašų knygutėmis“) (8470 10 00 subpozicija).

8473

Dalys ir reikmenys (išskyrus dangčius, futliarus ir panašius dirbinius), skirti vien tik arba daugiausia mašinoms, klasifikuojamoms 8469–8472 pozicijose

Be dalių, mazgų ir reikmenų, paminėtų SS paaiškinimų 8473 pozicijos paaiškinimuose, šioje subpozicijoje dar klasifikuojama:

1.

Vinčesterio tipo arba plonasluoksnės technologijos metodu atlikti magnetinės galvutės išoriniai magnetinių atminties diskų įrenginiai, sumontuoti arba nesumontuoti ant atraminių svirčių arba korpusuose;

2.

duomenų atminties mazgai (vadinamieji galvutės/diskai/mazgai (HDAs)), skirti pastoviai instaliuoti į atminties disko įtaisą ir sudaryti iš kelių magnetinių diskų, tvirtai pritvirtintų ant atraminės ašies, duomenų galvutės svirčių su skaitymo/rašymo galvutėmis, iš valdymo, priėjimo ir padėties nustatymo mechanizmų, kurie sumontuoti į vieną hermetišką korpusą;

3.

spausdinimo ir rašymo kasetės, kurios yra aiškiai pakeičiamų reikmenų modelio ir kurios specialiame korpuse turi ir spausdinimo ir redagavimo juosteles.

8473 10 11 ir 8473 10 19

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8473 21 10

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8473 29 10

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8473 30 20 ir 8473 30 80

Mašinų, klasifikuojamų 8471 pozicijoje, dalys ir reikmenys

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos klaviatūros, skirtos automatinio duomenų apdorojimo mašinoms, esančios savo atskiruose korpusuose (8471 60 60 subpozicija).

8473 30 20

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8473 40 11 ir 8473 40 18

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8473 40 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos adresavimo mašinose naudojamos adresų lentelės, ant kurių esantys adresai nukopijuojami, įspaudžiant užrašus, spausdinant arba atspaudžiant. Todėl minimos lentelės gali būti pagamintos iš metalo arba sintetinės medžiagos, arba gali turėti mažų įmontuotų plokštelių (kortelių, trafaretų), pagamintų iš kartono ir t. t., formą.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos adresų lentelės, kuriose užrašai dar neįspausti, atspausdinti arba atspausti, jeigu jos yra atpažįstamos kaip adresų lentelės, skirtos adresavimo mašinoms. Tačiau tokio tipo dirbiniai, padaryti iš popieriaus arba kartono, t. y. maži trafaretai, kurie yra aptaisyti kartoniniuose rėmuose ir kurie tokiu būdu gali būti įkišami į adresavimo mašinas, klasifikuojami 4816 pozicijoje.

8473 50 20

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8477

Gumos (kaučiuko) arba plastikų apdirbimo mašinos ir šių medžiagų produktų gamybos mašinos, nenurodytos kitoje šio skirsnio vietoje

Be mašinų, paminėtų SS paaiškinimų 8477 pozicijos paaiškinimuose, šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

guminių padų ir guminių kulnų pašalinimo mašinos, kurios nors ir naudojamos batų pramonėje, neskirtos išdirbtoms arba žalioms odoms ar kailiams apdoroti;

2.

putplasčio, akytosios gumos, porolono ir panašių medžiagų blokelių pjaustymo mašinos, kurios naudoja pjaustymo mašinos juostinio pjūklo peilį.

8479

Specialias funkcijas atliekančios mašinos ir mechaniniai įrenginiai, nenurodyti kitoje šios skirsnio vietoje

8479 40 00

Lynų arba kabelių gamybos mašinos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

mašinos ir prietaisai, skirti virvelėms, kordams, virvėms ar kabeliams iš tekstilės pluošto gaminti, pavyzdžiui:

a)

vijimo mašinos, kurios suveja vijas iš dviejų arba daugiau atskirų gijų (kabelio gyslų);

b)

virvių ar kabelių sukimo mašinos, kurios susuka dvi ar daugiau vijų, taip pagamindamos didesnio skersmens virves arba kabelius;

c)

kombinuotos vijimo ir virvių arba kabelių susukimo mašinos, daugiausia naudojamos tvirtesniems kordams ir mažesnio skersmens lynams ir kabeliams gaminti;

2.

mašinos ir prietaisai, skirti vieliniams lynams ir kabeliams, išskyrus elektros kabelius, gaminti, ir kurios veikia tokiu pačiu principu, kaip ir mašinos bei prietaisai, aprašyti pirmiau 1 punkte;

3.

mašinos ir prietaisai, skirti elektros laidams sukti arba pinti, ir bendraašių kabelių gamybos mašinos.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos mašinos, kurios atlieka prieš suvijimą vykdomas operacijas, t. y. šukavimą, išskleidimą, sudvejinimą, nuoseklųjį traukimą ar verpimą, arba rėmų, naudojamų verpimo staklėse, susukimą; kai kurias tokio tipo mašinas susukant lyno siūlus taip pat galima naudoti ploniems kordams gaminti (8445 pozicija).

8479 89 97

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

garažo vartų atidarymo sistemos, kurios yra mechaniniai įtaisai, skirti automatiškai atidaryti ir uždaryti plokštuminius garažo vartus su distanciniu radijo valdymu. Jos yra sumontuotos ant garažo lubų ir iš esmės sudarytos iš elektrinio valdomojo variklio su pavaros ašimi, jungiamuoju bėgiu su galios perdavimo įtaisu bei darbiniu pečiu, pritvirtintu prie garažo vartų. Valdomasis variklis kabeliu yra prijungtas prie nuotolinio valdymo radijo imtuvo, kuris įjungia elektros tiekimą valdančiajam varikliui, kai gauna kontrolinius signalus iš automobilyje esančio nuotolinio valdymo radijo siųstuvo. Tačiau šių sistemų nuotoliniam valdymui reikalingi radijo siųstuvai ir imtuvai šiai subpozicijai nepriskiriami, o atsižvelgiant į jų savybes priskiriami 8526 pozicijai;

2.

tam tikros spausdintinių plokščių gamybos mašinos ir įtaisai (mechaniškai apdirbant ir išpjaunant didesnius popieriaus laminato, stiklo pluošto audinio, keramikos arba kitų izoliacinių medžiagų lakštus), pavyzdžiui:

a)

valymo šepečiais mašinos ir ultragarsinės plovimo mašinos, skirtos izoliacinės medžiagos lakštams valyti;

b)

valcavimo arba užliejimo mašinos, kurios naudojamos fotorezistui, rišikliui arba klijams padengti ant izoliacinės medžiagos lakštų;

3.

spausdintinių plokščių surinkimo mašinos, skirtos aktyviems, pasyviems arba jungiamiesiems komponentams montuoti ant spausdintinių plokščių (manipuliatoriai). Šie komponentai yra automatiškai tiekiami į mašiną juostinio (diržinio) tiekiklio pagalba. Mašina tiksliai įstato komponentus į jiems skirtas vietas spausdintinėje plokštėje ir atlieka jų montavimą. Po komponentų montavimo spausdintinėje plokštėje jie yra tvirtinami, pavyzdžiui, litavimo, kontaktinio sujungimo būdu. Be puslaidininkinių įtaisų surinkimo, šios mašinos taip pat gali paimti ir įstatyti į vietą laikiklyje kitus komponentus.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos tokios mašinos ir įtaisai, kurie naudojami gaminti vien tik arba daugiausia puslaidininkinius ruošinius arba plokšteles, puslaidininkinius įtaisus, elektroninius integrinius grandynus arba plokščiuosius vaizduoklius (8486 pozicija).

8481

Čiaupai, ventiliai, vožtuvai ir panašūs vamzdynų, kaitrovamzdžių, katilų, rezervuarų, cisternų, bakų ir panašių gaminių įtaisai, įskaitant slėgio mažinamuosius (redukcinius) ir termostatinius reguliuojamuosius vožtuvus

8481 10 05

Kombinuoti, su filtrais arba su tepalinėmis

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai, sudaryti iš įvairių komponentų, kurie atlieka suspaustos oro sistemos reguliavimo funkcijas, būtent: oro filtravimo (siekiant pašalinti nešvarumus, pavyzdžiui, vandenį, rūdis, purvą ir t. t.), reikiamo darbinio slėgio sureguliavimo, tepimo (siekiant užtikrinti sklandų pneumatinių komponentų darbą).

Paprastai jie atrodo šitaip:

 

Image

8486

Mašinos ir aparatai, naudojami vien tik arba daugiausia puslaidininkių ruošiniams ar plokštelėms, puslaidininkiniams įtaisams, elektroniniams integriniams grandynams ar plokštiesiems vaizduokliams gaminti; mašinos ir aparatai, nurodyti šio skirsnio 9 pastabos C dalyje; dalys ir reikmenys

Šioje pozicijoje neklasifikuojamos, inter alia:

a)

spausdintinių plokščių gamybos mašinos ir įtaisai, kaip apibrėžta 85 skirsnio 5 pastaboje;

b)

elektros mašinos ir prietaisai plokštėms arba integriniams grandynams tikrinti ir defektams aptikti bei jų vietai nustatyti atliekant elektrinius matavimus, įskaitant prietaisus, turinčius ženklinimo aptikimo arba rūšiavimo įtaisą, patikrintiems gaminiams dėti į tam tikrą laikymo tarą (90 skirsnis).

8486 20 10

Staklės, veikiančios naudojant ultragarso procesus

Žr. SS paaiškinimų 8456 pozicijos paaiškinimų antrąją pastraipą.

8486 20 90

Kiti

Be mašinų, išvardytų 8486 pozicijos SS paaiškinimų B dalyje, šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

puslaidininkių plokštelių raižymo arba pjovimo staklės;

2.

puslaidininkių plokštelių greitojo kaitinimo aparatai;

3.

staklės bet kokiai medžiagai apdirbti, kai jos dalis šalinama veikiant lazeriu ar kitokia šviesa arba fotonų pluoštu;

4.

spausdinto arba plauto izoliacinio pagrindo džiovinimo įtaisai ir plokštelių nepertraukiamojo džiovinimo įtaisai.

8486 40 00

Mašinos ir aparatai, nurodyti šio skirsnio 9 pastabos C dalyje

Be mašinų, išvardytų 8486 pozicijos SS paaiškinimų D dalyje, šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

lustų klijavimo aparatai ir automatiniai lustų prijungtuvai, skirti puslaidininkiniams įtaisams arba elektroniniams integriniams grandynams surinkti;

2.

fotoaparatai, kaip rašto gamybos aparatai, kokie yra naudojami kaukėms arba tinkleliams gauti ant fotorezistu dengtų pagrindų;

3.

ženklinimo instrumentai, kaip rašto gamybos aparatai, kokie yra naudojami kaukėms arba tinkleliams gauti ant fotorezistu dengtų pagrindų;

4.

tam tikros hibridinių integrinių grandynų gamybos mašinos ir įtaisai (mechaniškai apdirbant ir išpjaunant didesnius keramikos arba kitų izoliacinių medžiagų lakštus), pavyzdžiui:

a)

valymo šepečiais mašinos ir ultragarsinio plovimo mašinos, skirtos izoliacinės medžiagos lakštams valyti;

b)

valcavimo arba užliejimo mašinos, kurios naudojamos fotorezistui, rišikliui arba klijams dengti ant izoliacinės medžiagos lakštų.

85 SKIRSNIS

ELEKTROS MAŠINOS IR ĮRANGA BEI JŲ DALYS; GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, TELEVIZIJOS VAIZDO IR GARSO ĮRAŠYMO IR ATKŪRIMO APARATAI, ŠIŲ GAMINIŲ DALYS IR REIKMENYS

8501

Elektros varikliai ir generatoriai (išskyrus generatorinius agregatus)

Šioje pozicijoje klasifikuojami stiklo valytuvų rotoriniai elektros varikliai, be svirčių arba šluostytuvo šepetėlių, bet įskaitant atitinkamus pavaros mechanizmus (cilindrinę pavarą ir osciliatoriaus jungiamąją trauklę), kurie sukamąjį judesį paverčia svyruojamuoju.

8502

Elektros generatoriniai agregatai ir vieninkariai elektros keitikliai

Be elektrinės įrangos, aprašytos SS paaiškinimų 8502 pozicijos paaiškinimų I ir II grupėse, šioje pozicijoje klasifikuojami pakopiniai keitikliai, Vardo-Leonardo (Ward-Leonard) agregatai ir rotaciniai defazatoriai.

8502 39 20

Turbogeneratoriai

Turbogeneratoriai yra tiesiogiai varomi dujų arba garo turbinomis. Jie turi vientisą cilindrinį rotorių su išilginėmis išdrožomis, kuriame įmontuotos indukcinės apvijos. Rotorius gali būti sudarytas iš vienos dalies arba iš kelių vientisų sekcijų.

Turbogeneratoriai paprastai yra aušinami oru, bet didelės galios turbogeneratoriai aušinami vandeniliu.

8503 00

Dalys, skirtos naudoti vien tik arba daugiausia su mašinomis, klasifikuojamomis 8501 arba 8502 pozicijoje

Šioje pozicijoje neklasifikuojamos atšakinės grandinės plokštės, skirtos elektros varikliams (8536 pozicija).

8504

Elektros transformatoriai, statiniai keitikliai (pavyzdžiui, lygintuvai) ir induktyvumo ritės

Be gaminių, paminėtų SS paaiškinimų 8504 pozicijos paaiškinimuose, šioje pozicijoje klasifikuojami:

1.

reguliuojamieji transformatoriai (pavyzdžiui, rodyklės transformatorius) ir kintamojo koeficiento reguliavimo transformatoriai;

2.

lauko dispersijos transformatoriai, skirti liuminescencinėms lempoms;

3.

specialūs ryšių transformatoriai;

4.

kompensavimo ritės;

5.

galios ritės;

6.

išlyginimo indukcinės ritės;

7.

ritės su judančia šerdimi, skirtos induktyvumui modifikuoti;

8.

elektrinių dujošvyčių lempų ir vamzdelių balastai (slopintuvai);

9.

Papino (Pupin) ritės;

10.

Godefroy ritės;

11.

stabilizuoto maitinimo paketai (lygintuvas su stabilizatoriumi).

Šioje pozicijoje taip pat klasifikuojami seleninių lygintuvų elementai, viengubi (konkrečiai, seleno plokštelės) arba sudėtiniai.

Tačiau šioje pozicijoje neklasifikuojami silikono ar germanio viengubi puslaidininkinių diodų lygintuvai, sudarantys diskrečiuosius komponentus (pavyzdžiui, lygintuvų diodus), arba lygintuvai, sudarantys integrinius grandynus, ypač mikroelektroninius grandynus, su aušinimo ar izoliaciniais prietaisais arba be jų ir t. t. Vadovaujantis šio skirsnio 8 pastaba tokie komponentai klasifikuojami 8541 arba 8542 pozicijoje (taip pat žr. šio skirsnio 2 pastabą).

Be to, šioje pozicijoje neklasifikuojami:

a)

komutatoriai, skirti daugiapoziciniams transformatoriams (8536 pozicija);

b)

lyginimo lempos, vamzdeliai ir vožtuvai, pavyzdžiui, gazotronai (phanotrons), triatronai (thryatrones), ignitronai (ignitrons) ir aukštosios įtampos lygintuvinės lempos, skirtos rentgeno įrangai (8540 89 00 subpozicija);

c)

įtampos reguliatoriai, klasifikuojami 9032 pozicijoje.

8504 40 30

Skirti naudoti su ryšių aparatūra, automatinio duomenų apdorojimo mašinomis ir jų įtaisais

Šioje subpozicijoje klasifikuojami statiniai keitikliai, skirti naudoti su ryšių aparatūra arba automatinio duomenų apdorojimo mašinomis ir jų įtaisais, kurie:

paprastai turi stabilizavimo grandines,

turi tipinę išėjimo įtampą, pavyzdžiui, lygią 3,3, 5, 12, 24, 48 ar 60 V.

Statiniai keitikliai, skirti naudoti su ryšių aparatūra arba automatinio duomenų apdorojimo mašinomis ir jų įtaisais, konvertuoja kintamąją srovę (AC), imamą iš tinklo, į reikalingą nuolatinę srovę (DC).

Taip vadinamas nenutrūkstamas energijos tiekimas (UPS), naudojamas su automatinio duomenų apdorojimo mašinomis, užtikrina energijos „atsargą“ (su „energijos tiekimas geras“ signalu) nutrūkus energijos tiekimui, tokiu būdu neprarandant duomenų.

8504 90 05

Mašinų, klasifikuojamų 8504 50 20 subpozicijoje, elektroniniai mazgai

„Elektroninių mazgų“ apibrėžimą žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimuose.

8504 90 91

Mašinų, klasifikuojamų 8504 40 30 subpozicijoje, elektroniniai mazgai

„Elektroninių mazgų“ apibrėžimą žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimuose.

8505

Elektromagnetai; nuolatiniai magnetai ir gaminiai, kurie po įmagnetinimo gali tapti nuolatiniais magnetais; griebtuvai, spaustuvai ir panašūs laikikliai su elektromagnetiniais ir nuolatiniais magnetais; elektromagnetinės reguliuojamosios ir nereguliuojamosios sankabos bei stabdžiai; elektromagnetiniai kėlimo įrenginiai

8505 90 10

Elektromagnetai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami elektriniai magnetai, įmontuoti asmeninių automobilių durelėse ir sudarantys centrinio durų užrakto sistemos dalį. Tokios sistemos yra prijungtos prie automobilio maitinimo šaltinio ir yra aktyvuojamos valdymo signalų, siunčiamų iš sistemai priklausančio elektrinio valdiklio, pagalba. Jeigu vienerios transporto priemonės durys yra atidarytos arba uždarytos rankiniu būdu, tai kitos automobilio durys bus vienu metu užrakintos arba atrakintos elektromagnetų pagalba.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojami solenoidų valdomi vožtuvai, skirti stūmokliniams kibirkštinio uždegimo arba stūmoklinio slėginio uždegimo vidaus degimo varikliams, kurių vožtuvų korpusai ir adatiniai vožtuvai atitinkamai yra su įrengtomis magneto vijomis ir polių šuntais (8409 91 00 arba 8409 99 00 subpozicija).

8506

Galvaniniai elementai ir galvaninės baterijos

8506 10 11

Cilindriniai elementai

Cilindriniai elementai yra apvalaus skerspjūvio. Teigiamas ir neigiamas poliai yra išdėstyti priešinguose galuose. Cilindrinio elemento ilgis yra didesnis už jų skersmenį:

 

Image

8506 10 15

Diskiniai elementai

Diskinių elementų aukštis yra mažesnis už skersmenį arba jam lygus:

 

Image

8506 10 91

Cilindriniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 11 subpozicijos paaiškinimus.

8506 10 95

Diskiniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 15 subpozicijos paaiškinimus.

8506 30 10

Cilindriniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 11 subpozicijos paaiškinimus.

8506 30 30

Diskiniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 15 subpozicijos paaiškinimus.

8506 40 10

Cilindriniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 11 subpozicijos paaiškinimus.

8506 40 30

Diskiniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 15 subpozicijos paaiškinimus.

8506 50 10

Cilindriniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 11 subpozicijos paaiškinimus.

8506 50 30

Diskiniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 15 subpozicijos paaiškinimus.

8506 60 10

Cilindriniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 11 subpozicijos paaiškinimus.

8506 60 30

Diskiniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 15 subpozicijos paaiškinimus.

8506 80 11

Cilindriniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 11 subpozicijos paaiškinimus.

8506 80 15

Diskiniai elementai

Žr. paaiškinimų 8506 10 15 subpozicijos paaiškinimus.

8507

Elektros akumuliatoriai, įskaitant jų skirtuvus (separatorius), stačiakampius (įskaitant kvadratinius) arba ne stačiakampius

8507 20 41–8507 20 98

Kiti rūgštiniai švino akumuliatoriai

Šiose subpozicijose klasifikuojami elektros rūgštiniai švino akumuliatoriai, paminėti SS paaiškinimų 8507 pozicijos paaiškinimų, trečiosios pastraipos 1 punkte, išskyrus akumuliatorius, skirtus stūmokliniams slėginio uždegimo varikliams užvesti (žr. 8507 10 41–8507 10 98 subpozicijas).

Šie akumuliatoriai, pavyzdžiui, yra naudojami elektra varomuose automobiliuose ir energijai į telekomunikacijų elektros įrenginius tiekti.

8507 30 20–8507 30 89

Nikelio-kadmio

Šiose subpozicijose klasifikuojami akumuliatoriai ypač naudojami kalnakasių saugos lempose ir dažnai naudojami vietoj sausų baterijų tokiuose prietaisuose kaip nešiojamieji radijo imtuvai, televizoriai, elektriniai skutimosi prietaisai ir kiti elektros prietaisai.

8507 80 20–8507 80 80

Kiti akumuliatoriai

Šiose subpozicijose klasifikuojami sidabro-cinko ir sidabro-kadmio akumuliatoriai.

8507 90 20–8507 90 90

Dalys

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos akumuliatorių elementų jungiamosios dalys (8536 90 85 subpozicija).

8509

Elektromechaniniai buitiniai prietaisai su įmontuotu elektros varikliu, išskyrus 8508 pozicijoje klasifikuojamus dulkių siurblius

8509 80 00

Kiti prietaisai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami elektriniai manikiūro ir pedikiūro rinkiniai su įmontuotu elektros varikliu, kuris yra laidu prijungtas prie maitinimo šaltinio, priklausančio tam prietaisui.

8510

Skustuvai, plaukų kirpimo mašinėlės ir kiti plaukų šalinimo įtaisai su įmontuotu elektros varikliu

8510 10 00

Skustuvai

Skustuvai, kurie yra kartu su plaukų kirpimo mašinėlėmis, klasifikuojami šioje subpozicijoje.

8511

Elektros uždegimo arba paleidimo įranga, naudojama kibirkštinio arba slėginio uždegimo vidaus degimo varikliuose (pavyzdžiui, uždegimo magnetos, magnetų generatoriai, uždegimo ritės, uždegimo žvakės, kaitinimo žvakės, paleidimo varikliai); generatoriai (pavyzdžiui, nuolatinės arba kintamosios srovės) ir išjungikliai, naudojami kartu su šiais varikliais

8511 40 00

Paleidimo varikliai ir dvigubos paskirties starteriai-generatoriai

Šioje subpozicijoje klasifikuojama įranga paprastai naudoja 6, 12 arba 24 V įtampą ir turi specialius tvirtinimo prie variklių įtaisus.

Šiai subpozicijai priskiriami:

1.

paleidimo varikliai su paslankiuoju inkaru, paleidimo varikliai su slankiojančiu tiektuvu, paleidimo varikliai su sraigtiniu judėjimu bei paleidimo varikliai su slankiojančiu stūmokliu ir sraigtiniu judėjimu;

2.

įtaisas, kuris viename įtaise jungia paleidimo variklį ir generatorių.

8512

Elektrinė apšvietimo arba signalizacijos įranga (išskyrus gaminius, klasifikuojamus 8539 pozicijoje), dviračių, motociklų arba autotransporto priemonių stiklų valytuvai ir apsaugos nuo stiklų apšalimo ir aprasojimo įranga

8512 30 10

Apsaugos nuo įsilaužimo įranga, skirta autotransporto priemonėms

Žr. SS paaiškinimų 8512 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 11 punktą.

8512 90 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami rėmai ir priekinių žibintų reflektoriai bei valytuvų svirtys, su stiklo šluostikliais arba be jų, skirtos elektriniams stiklų valytuvams.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojami lempų laikikliai (8536 61 10 arba 8536 61 90 subpozicija).

8514

Pramoninės arba laboratorinės elektrinės krosnys ir orkaitės (įskaitant veikiančias taikant indukcijos arba dielektrinių nuostolių principą); kiti pramoniniai arba laboratoriniai terminio medžiagų apdorojimo įrenginiai, veikiantys taikant indukcijos arba dielektrinių nuostolių principą

8514 20 80

Dielektrinės krosnys ir orkaitės

Mikrobangų krosnys, skirtos naudoti restoranuose, valgyklose ir t. t. skiriasi savo atiduodamąja galia ir talpa nuo 8516 pozicijoje klasifikuojamų buitinių prietaisų. Krosnys, kurių atiduodamoji galia didesnė kaip 1 000 W arba jų talpa didesnė kaip 34 litrai, laikomos pramoninėmis krosnimis. Mikrobangų krosnims, kurių korpuse taip pat įmontuotas grilis arba kito tipo krosnis, pirmiau minėta atiduodamoji galia taikoma tik mikrobangų krosniai. Tokio rinkinio klasifikavimui krosnies talpos požymis įtakos nedaro.

Mikrobangų krosnys, kurių atiduodamoji galia mažesnė nei 1 000 W, o talpa mažesnė nei 34 litrai, laikomos buitinėmis krosnimis (8516 pozicija).

8516

Elektriniai tekančiojo arba talpykloje laikomo vandens šildytuvai ir panardinamieji šildytuvai; elektriniai patalpų šildymo aparatai ir dirvos šildymo aparatai; elektroterminiai šukuosenų aparatai (pavyzdžiui, plaukų džiovintuvai, plaukų suktuvai, kaitrinės plaukų sukimo žnyplės) ir rankų džiovintuvai; elektrinės laidynės; kiti buitiniai elektroterminiai prietaisai; varžiniai elektriniai kaitinimo elementai, išskyrus klasifikuojamus 8545 pozicijoje

8516 10 11–8516 10 90

Elektriniai tekančiojo arba talpykloje laikomo vandens šildytuvai ir panardinamieji šildytuvai

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

vandens šildytuvai, veikiantys ir kaip tekančiojo vandens, ir kaip talpykloje laikomo vandens šildytuvai;

2.

elektriniai katilai, kurie gamina tik karštą vandenį, arba karštą vandenį ir žemo slėgio garą vienu metu.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami elektra šildomi garo katilai ir „perkaitinto vandens“ katilai (8402 pozicija) ir elektra šildomi elektriniai katilai, skirti centrinei šildymo sistemai (8403 pozicija).

8516 21 00–8516 29 99

Elektriniai patalpų šildymo aparatai ir dirvos šildymo aparatai

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

elektrinė šildymo įranga, skirta saunoms;

2.

baterijomis maitinami šildymo įtaisai, skirti automobilių apledėjusioms durų spynoms pašildyti ir atitirpdinti, kai spynoje yra įmontuotas šildymo elementas. Šie maži nešiojamieji prietaisai gali turėti lempą, kuri klasifikuojama 8513 pozicijoje, skirtą darbo vietai apšviesti.

8516 50 00

Mikrobangų krosnys

Žr. paaiškinimų 8514 20 80 subpozicijos paaiškinimus.

8516 60 10

Viryklės (bent su viena orkaite ir kaitviete)

Viryklės yra sudarytos iš bent vienos kaitvietės ir orkaitės (kuri taip pat gali turėti mikrobangų įrenginį arba grilį).

8516 79 70

Kiti

Be prietaisų, aprašytų SS paaiškinimų 8516 pozicijos paaiškinimų E dalies 5–20 punktuose, šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

saunos su infraraudonaisiais šildytuvais (atskiros kabinos);

2.

kojų šildymo plokštės;

3.

elektra šildomi batų kurpaliai;

4.

prietaisai, skirti kontaktiniams lęšiams valyti, sudaryti iš dviejų mažų elektra šildomų kamerų su užsukamais dangteliais; viena skirta kontaktiniams lęšiams laikyti, kita – valymo skysčiui pašildyti.

8516 80 20 ir 8516 80 80

Kontaktiniai elektriniai kaitinimo elementai

Šiose subpozicijose klasifikuojami laidai, kabeliai, juostelės ir panašūs gaminiai, kurie yra izoliuoti ir skirti luboms, sienoms, vamzdžiams, konteineriams ir t. t. šildyti.

Tačiau šiose subpozicijose neklasifikuojami kaitinamieji varžai, prijungti prie įrangos dalių, pavyzdžiui, lyginimo laidynių pagrindo plokščių ir elektrinių viryklių plokščių (8516 90 00 subpozicija).

8517

Telefono aparatai, įskaitant koriniams tinklams arba kitiems belaidžiams tinklams skirtus telefonus; kita balso, vaizdo ar kitų duomenų perdavimo arba priėmimo aparatūra, įskaitant aparatūrą, skirtą laidinio ar belaidžio tinklo ryšiui (pavyzdžiui, vietiniam ar plačiajam tinklui), išskyrus perdavimo arba priėmimo aparatūrą, klasifikuojamą 8443, 8525, 8527arba 8528 pozicijoje

8517 12 00

Telefonai, skirti koriniams tinklams arba kitiems belaidžiams tinklams

Žr. SS paaiškinimų 8517 pozicijos paaiškinimų I grupės B dali.

8517 18 00

Kiti

Be telefono aparatų, aprašytų SS paaiškinimų 8517 pozicijos paaiškinimų I grupės A dalyje, šioje subpozicijoje klasifikuojami spaudžiamieji mygtukai, telefono aparatai su įmontuotu magnetinių kortelių skaitymo įrenginiu, duomenų vaizduokliu, elektronine grandinių plokšte su mikroprocesoriumi, keliomis duomenų laikmenomis, laikrodžiu ir moduliatoriumi-demoduliatoriumi (modemu). Šie prietaisai gali būti naudojami ne tik kaip telefono aparatai, bet taip pat (pavyzdžiui, prekybos centruose) ir kaip duomenų terminalai, pavyzdžiui, magnetinėms kreditinėms kortelėms arba čekiams patvirtinti arba pardavimo duomenims telefono linijomis perduoti į automatinio duomenų apdorojimo mašinas.

8517 62 00

Balso, vaizdo ar kitų duomenų priėmimo, keitimo ir perdavimo arba atkūrimo aparatūra, įskaitant komutatorius ir maršruto parinkimo aparatus

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos dvi mašinų grupės:

1.

balso, vaizdo arba kitų duomenų priėmimo, keitimo ir perdavimo mašinos;

2.

balso, vaizdo arba kitų duomenų atkūrimo mašinos.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

tinklo sietuvo plokštės;

2.

modemai;

3.

kartotuvai;

4.

centrinės stotys;

5.

tiltai (įskaitant komutatorius);

6.

maršruto parinkimo aparatai.

Šiai subpozicijai priskiriami aparatai, sudaryti iš visų elementų, reikalingų signalams perduoti ir priimti, sumontuoti vienoje dėžėje arba korpuse. Šiuo atveju, pavyzdžiui, tai yra tokie aparatai, kaip portatyvios radijo stotelės, kuriose yra baterijos arba akumuliatoriai, reikalingi jų darbui, arba siųstuvo-imtuvo aparatai, kurių energijos šaltinis gali būti atskiras ir prijungtas prie aparato tik kabeliu.

Šiai subpozicijai taip pat priskiriami įtaisai, kuriuose siųstuvo ir imtuvo elementai yra įmontuoti skirtinguose balduose ar korpusuose, jeigu jie sudaro funkcinį vienetą. Kad siųstuvo-imtuvo aparatai būtų laikomi sudarančiais funkcinį vienetą, jie turi būti sumontuoti netoli vienas kito (pavyzdžiui, tame pačiame pastate arba toje pačioje transporto priemonėje) ir turėti tam tikrus bendrus elementus, pavyzdžiui, anteną.

Šiai subpozicijai taip pat priskiriamos vadinamosios „belaidės ausinės su mikrofonu“, skirtos naudoti vien tik arba daugiausia su koriniams tinklams skirtais telefonais (mobiliaisiais telefonais), kurios prikabinamos prie ausies, kad liktų laisvos rankos. Jas naudojantis vartotojas gali valdyti tokias telefono funkcijas kaip, pavyzdžiui, atsiliepimas į skambutį, pokalbio pabaiga ir numerio rinkimas (pavyzdžiui, paskutiniojo surinkto numerio kartojimas), ne didesniu kaip 10 m atstumu nuo telefono bei gali reguliuoti garso stiprumą ausinėje. Šiose ausinėse įmontuotas radijo siųstuvas (imtuvas) ryšiui su mobiliuoju telefonu palaikyti belaidės technologijos priemonėmis, pavyzdžiui, „Bluetooth“.

8517 69 10

Vaizdo telefonai

Žr. SS paaiškinimų 8517 pozicijos paaiškinimų II grupės C dalį.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos uždaro tinklo televizijos sistemos, kurias sudaro viena kamera, skydas su keliais iškvietimo mygtukais ir vienas arba daugiau monitorių, prijungtų prie ryšių tinklo, ir bendraašiai (koaksialiniai) kabeliai įvairiems elementams sujungti, pateikiamos kaip mažmeninei prekybai skirti rinkiniai.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami gaminiai taip pat gali būti derinami su elektrine durų atidarymo įranga, signalizacijos įtaisu arba šviesos šaltiniu..

8517 69 39

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

stacionarieji imtuvai (įskaitant naudojamus daugiausia dideliuose įrenginiuose) ir specialieji įtaisai, pavyzdžiui, apsaugos įtaisai (pavyzdžiui, spektro apgrėžikliai); tam tikri imtuvai, vadinami „išskirstytojo dažnio signalų imtuvai“, taikantys dauginių imtuvų metodą tilsmui įveikti;

2.

radiotelefoniniai imtuvai, skirti variklinėms transporto priemonėms, laivams, lėktuvams, traukiniams ir pan;

3.

darbuotojų buvimo vietos nustatymo radiotelegrafinių sistemų imtuvai;

4.

radijo imtuvai, skirti sinchroniniam vertimui daugiakalbėse konferencijose;

5.

specialieji imtuvai pavojų signalams iš laivų, lėktuvų ir pan. priimti;

6.

telemetrinių signalų imtuvai;

7.

„faksimiliniai“ radiotelegrafiniai aparatai priimti ir įjautrintame popieriuje atspausdinti dokumentų, laikraščių, planų, pranešimų ir pan. kopijas.

8517 69 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

stacionarieji siųstuvai. Tam tikrų tipų, naudojami daugiausia dideliuose įrenginiuose, įskaitant specialiuosius įtaisus, pavyzdžiui, apsaugos įtaisus (pavyzdžiui, spektro apgrėžiklius), ir dauginius įtaisus (naudojamus siųsti daugiau kaip du pranešimus vienu metu);

2.

radiotelefoniniai siųstuvai, skirti variklinėms transporto priemonėms, laivams, lėktuvams, traukiniams ir pan;

3.

siųstuvai, naudojami radiotelegrafinėse darbuotojų buvimo vietos nustatymo sistemose;

4.

radijo siųstuvai, skirti sinchroniniam vertimui daugiakalbėse konferencijose;

5.

automatiniai pavojų signalų iš laivų, lėktuvų ir pan. siųstuvai;

6.

„faksimiliniai“ radiotelegrafiniai aparatai siųsti dokumentų, laikraščių, planų, pranešimų ir pan. kopijas;

7.

telemetrinių signalų siųstuvai.

8518

Mikrofonai ir jų stovai; garsiakalbiai, sumontuoti arba nesumontuoti korpusuose; ausinės, uždedamos ant galvos arba įdedamos į ausį, sumontuotos atskirai arba kartu sus mikrofonu, ir rinkiniai, sudaryti iš mikrofono ir vieno ar kelių garsiakalbių; elektriniai garsinio dažnio stiprintuvai; elektriniai garso stiprintuvai

Šioje pozicijoje klasifikuojami atskirai pateikiami belaidžiai mikrofonai, ausinės, į ausį įdedamos ausinės ir garsiakalbiai, sujungti arba nesujungti.

Šiai pozicijai nepriskiriami:

1.

atskirai pateikti laidinių telefono aparatų belaidžiai rageliai (žr. SS paaiškinimų 8517 62 subpozicijos paaiškinimus);

2.

atskirai pateiktos belaidės ausinės su mikrofonu (ausinių ir mikrofono derinys) ir su numerio rinkimo geba (žr. KN paaiškinimų 8517 62 00 subpozicijos paaiškinimus).

8518 40 81

Vienkanaliai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami stiprintuvai gali sukurti tik vieną įvesties signalą, kurį jie perduoda per vieną ar daugiau išvadų (pavyzdžiui, į garsiakalbius).

8519

Garso įrašymo arba atkūrimo aparatai

8519 81 15

Kišeniniai kasetiniai grotuvai

Siekiant nustatyti tokio aparato matmenis, taikoma 85 skirsnio 1 subpozicijų pastaba ir turi būti atsižvelgiama į dėžutės matmenis; neatsižvelgiama į išsikišimus, pavyzdžiui, valdymo mygtukus, uždarymo įtaisus ir tvirtinimo sąvaržas.

8519 81 35

Kiti

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami garso atkūrimo aparatai, vadinami MP3 grotuvais, naudojantys optines laikmenas ir turintys įtaisus, kurie gali būti vėliau įjungti radijo laidų signalams priimti naudojant programinę įrangą (8527 pozicija).

8519 81 45

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8519 81 35 subpozicijos paaiškinimai.

8519 81 65

Kišeniniai įrašantieji mamgnetofonai

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8519 81 15 subpozicijos paaiškinimai.

8519 81 95

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8519 81 35 subpozicijos paaiškinimai.

8522

Dalys ir reikmenys, tinkami vien tik arba daugiausia aparatams, klasifikuojamiems 8519–8521 pozicijose

8522 90 41 ir 8522 90 49

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8523

Diskai, juostos, kietosios būsenos išliekamosios atmintinės, lustinės kortelės ir kitos laikmenos, skirtos garsui ar kitiems reiškiniams įrašyti, įrašytos arba neįrašytos, įskaitant diskų gamyboje naudojamas matricas ir ruošinius, bet išskyrus gaminius, klasifikuojamus 37 skirsnyje

Jei šios pozicijos laikmenos yra pateikiamos kartu su kitais gaminiais, turėtų būti taikomi šie klasifikavimo principai:

1.

jei laikmenos ir kiti gaminiai sudaro mažmeninei prekybai pateikiamą rinkinį pagal 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktą, rinkinys turėtų būti klasifikuojamas taikant tą taisyklę, arba

2.

jei laikmenos ir kiti gaminiai nesudaro mažmeninei prekybai pateikiamo rinkinio pagal 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktą, laikmenos turėtų būti klasifikuojamos jų atitinkamoje subpozicijoje.

8523 21 00

Kortelės su magnetine juostele

Be to, šioje subpozicijoje klasifikuojami spaudiniai, pavyzdžiui, kelionės bilietai ir įsodinimo talonai su viena arba keliomis magnetinėmis juostelėmis.

8523 29 15

Neįrašyti

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos juostelės, kurios prieš naudojimą turi būti supjaustomos reikiamu dydžiu.

8523 40 11

Lazerinių skaitymo sistemų diskai, kurių įrašymo talpa ne didesnė kaip 900 megabaitų, išskyrus triniuosius

Šiai subpozicijai priskiriami įrašomieji kompaktiniai diskai (CD-R).

CD-R paprastai gaminami iš bespalvio permatomo polikarbonato, jų storis 1,2 mm. Viršutinė pusė padengta atspindinčiu aukso arba sidabro spalvos sluoksniu ir ant jos galima rašyti. Apatinė pusė padengta dažų sluoksniu ir apsauginiu sluoksniu. Jie yra 8 arba 12 cm skersmens arba gali būti kortelės formos.

Jų įrašymo talpą galima patikrinti skaitytuvais ir (arba) rašytuvais ir atitinkama įrašymo programine įranga.

Nors įrašyti į šiuos diskus galima per vieną arba kelis kartus, įrašytos informacijos negalima ištrinti.

8523 40 13

Lazerinių skaitymo sistemų diskai, kurių įrašymo talpa didesnė kaip 900 megabaitų ir ne didesnė kaip 18 gigabaitų, išskyrus triniuosius

Šiai subpozicijai priskiriami įrašomieji universalieji skaitmeniniai diskai (DVD-/+R).

Skirtingai nei 8523 40 11 subpozicijai priskiriami CD-R, DVD-/+R sudaro du suklijuoti 0,6 mm storio polikarbonato sluoksniai. Šį fizinį skirtumą galima nustatyti žiūrint į disko išorinį kraštą. Jie yra 8 arba 12 cm skersmens.

Jų įrašymo talpą galima patikrinti skaitytuvais ir (arba) rašytuvais ir atitinkama įrašymo programine įranga.

Nors įrašyti į šiuos diskus galima per vieną arba kelis kartus, įrašytos informacijos negalima ištrinti.

8523 40 19

Kitos

Šiai subpozicijai priskiriami:

1.

optiniai diskai, kuriuose įrašytą informaciją galima ištrinti ir įrašyti naujus duomenis („perrašomieji kompaktiniai diskai“ (CD-RW) ir „perrašomieji universalieji skaitmeniniai diskai“ (DVD-/+RW)). Juos galima atpažinti naudojant automatinio duomenų apdorojimo mašinų diskų įrašymo programinę įrangą;

2.

perrašomieji DVD-RAM ir „minidiskai“, kurie paprastai yra įdėti į kasetes.

8523 52 10ir 8523 52 90

Lustinės kortelės

Žr. SS paaiškinimų 8523 pozicijos paaiškinimų C dalies 2 punktą.

Be to, šiose subpozicijose klasifikuojami elektroninės nekontaktinių skaitytuvų kortelės (žetonai), paprastai turinčios apviją, kurią aktyvina skaitytuvo signalas ir kuri tiekia įtampą mikrograndinei maitinti, kodo generatorius, kuris generuoja duomenis, gavęs signalą iš apvijos, ir signalo perdavimo antena.

8525

Radijo arba televizijos laidų perdavimo aparatūra, su priėmimo arba garso įrašymo ar atkūrimo aparatūra arba be jos; televizijos kameros, skaitmeniniai fotoaparatai ir vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu

Šioje pozicijoje klasifikuojamos šiluminio vaizdo gavimo kameros su infraraudonojo spektro vaizdo signalų formuotuvu, kuris pagauna šilumos spinduliavimą ir pakeičia jį į vaizdus, kurie rodo atskirų objektų arba paviršių temperatūras skirtingais pilkos spalvos atspalviais arba skirtingomis spalvomis, bet kurie neskirti temperatūrai matuoti arba pateikti išmatavimų reikšmes skaičiais.

8525 60 00

Perdavimo aparatūra su įmontuota priėmimo aparatūra

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami įtaisai, kuriuose siųstuvo ir imtuvo elementai yra įmontuoti skirtinguose balduose ar korpusuose, jeigu jie sudaro funkcinį vienetą. Kad siųstuvo-imtuvo aparatai būtų laikomi sudarančiais funkcinį vienetą, jie turi būti sumontuoti netoli vienas kito (pavyzdžiui, tame pačiame pastate arba tame pačiame automobilyje) ir turėti tam tikrus bendrus elementus, tokius kaip anteną.

8525 80 11–8525 80 99

Televizijos kameros, skaitmeniniai fotoaparatai ir vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu

Žr. SS paaiškinimų 8525 pozicijos paaiškinimų B dalį.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami elektroniniai skaitymo įrenginiai, skirti silpnaregiams (žr. paaiškinimų 8543 70 90 subpozicijos paaiškinimus).

8525 80 30

Skaitmeniniai fotoaparatai

Šiai subpozicijai priskiriami skaitmeniniai fotoaparatai visuomet gali įrašyti nejudamo vaizdo kadrus (nuotraukas) į vidinę atmintinę arba į keičiamąsias laikmenas.

Daugelio šiai subpozicijai priskiriamų fotoaparatų konstrukcija atitinka įprastinio fotoaparato konstrukciją ir jie neturi atlenkiamo vaizdo ieškiklio.

Be to, šie fotoaparatai gali atlikti vaizdo fiksavimo funkciją, dėl to juos galima naudoti vaizdų sekai (filmams) įrašyti.

Fotoaparatai priskiriami šiai subpozicijai, jeigu jie gali, panaudojant didžiausią atmintinės talpą, padaryti mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašą (filmą), kurio kokybė – 800 × 600 vaizdo elementų (arba aukštesnė), 23 kadrų per sekundę (arba didesniu) dažniu.

Lyginant su 8525 80 91 ir 8525 80 99 subpozicijoms priskiriamomis vaizdo kameromis su vaizdo magnetofonu, daugelis skaitmeninių fotoaparatų (kuomet naudojami kaip vaizdo kameros) negali atlikti vaizdo mastelio pokyčio funkcijos darant vaizdo įrašą. Nepriklausomai nuo atminties talpos, kai kuriuose fotoaparatuose vaizdo įrašymas po tam tikro laiko automatiškai nutraukiamas.

8525 80 91 ir 8525 80 99

Vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu

Šioms subpozicijoms priskiriamos vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu visuomet gali įrašyti vaizdų seką (filmus) į vidinę atmintinę arba į keičiamąsias laikmenas.

Šioms subpozicijoms priskiriamų vaizdo kamerų su vaizdo magnetofonu konstrukcija paprastai skiriasi nuo 8525 80 30 subpozicijai priskiriamų skaitmeninių fotoaparatų konstrukcijos. Jos dažnai turi atlenkiamą vaizdo ieškiklį ir dažnai pateikiamos kartu su nuotolinio valdymo pulteliu. Jos visuomet gali atlikti vaizdo mastelio pokyčio funkciją darant vaizdo įrašą.

Šios skaitmeninės vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu taip pat gali atlikti nejudamo vaizdo kadrų (nuotraukų) įrašymo funkciją.

Skaitmeniniai fotoaparatai nepriskiriami šioms subpozicijoms, jeigu jie gali, panaudojant didžiausią atmintinės talpą, padaryti mažiausiai 30 minučių trukmės vaizdo įrašą (filmą), kurio kokybė – 800 × 600 vaizdo elementų (arba aukštesnė), 23 kadrų per sekundę (arba didesniu) dažniu.

8525 80 99

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos vaizdo kameros (vadinamieji „kamkoderiai“), skirtos įrašyti ne tik kameros fiksuojamą garsą ir vaizdus, bet ir išorinių šaltinių, pavyzdžiui, DVD grotuvų, automatinio duomenų apdorojimo mašinų arba televizijos imtuvų signalus. Taip įrašyti vaizdai gali būti atkuriami išorinio televizijos imtuvo arba monitoriaus ekrane.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami „kamkorderiai“, kuriuose vaizdo įvestis yra užtverta plokštele ar kitu būdu arba kuriuose vaizdo sąsaja gali būti nuosekliai aktyvuojama kaip vaizdo įvestis, naudojant programinę įrangą. Nepaisant to, aparatas yra skirtas televizijos programoms arba kitiems iš išorės ateinantiems vaizdo signalams įrašyti.

Tačiau „kamkorderiai“, kuriais galima įrašyti tik vaizdo kameros fiksuojamus vaizdus ir juos atkurti naudojant išoriniu televizijos imtuvu, klasifikuojami 8525 80 91 subpozicijoje.

8527

Radijo laidų priėmimo aparatūra, su kuria kartu viename korpuse sumontuota arba nesumontuota garso įrašymo ar garso atkūrimo aparatūra arba laikrodis

Dėl siųstuvų su įmontuotais imtuvais žr. paaiškinimų 8525 60 00 subpozicijos paaiškinimus.

8527 12 10 ir 8527 12 90

Kišeniniai kasetiniai grotuvai su radijo imtuvu

Žr. paaiškinimų 8519 81 15 subpozicijos paaiškinimus.

8527 13 10

Su lazerine skaitymo sistema

Ši subpozicija apima radijo imtuvus su įmontuotu garso įrašymo arba garso atkūrimo aparatu, turinčiu lazerinę skaitymo sistemą, į kuriuos gali būti įmontuotas kitoks garso įrašymo arba garso atkūrimo aparatas (pavyzdžiui, kasetinis) arba laikrodis.

Šiai subpozicijai taip pat priskiriami garso atkūrimo aparatai, vadinami MP3 grotuvais, naudojantys optines laikmenas ir turintys įtaisus, kurie gali būti vėliau įjungti radijo laidų signalams priimti naudojant programinę įrangą.

8527 13 99

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8527 13 10 subpozicijos paaiškinimai.

8527 21 20

Su lazerine skaitymo sistema

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8527 13 10 subpozicijos paaiškinimai.

8527 21 70

Su lazerine skaitymo sistema

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8527 13 10 subpozicijos paaiškinimai.

8527 91 11–8527 91 99

Su garso įrašymo arba atkūrimo aparatais

Stereosistemos (gero garso atkūrimo kokybės sistemos), turinčios radijo imtuvą, pateiktos kaip mažmeninei prekybai skirtas rinkinys, sudarytos iš modulinių mazgų atskiruose korpusuose, pavyzdžiui, derinyje su kompaktinių diskų grotuvu, kasetiniu magnetofonu, stiprintuvu su ekvalaizeriu, visada klasifikuojamos šiose subpozicijose, kadangi radijo imtuvas suteikia jiems jų pagrindinę charakteristiką.

8527 91 11 ir 8527 91 19

Su kuriais kartu tame pačiame korpuse sumontuoti vienas arba keli garsiakalbiai

Šiose subpozicijose klasifikuojami aparatai, kuriuose yra neatskiriami garsiakalbiai.

Tačiau šiose subpozicijose neklasifikuojami aparatai, kurie turi nuimamus garsiakalbius, net jeigu tie garsiakalbiai gali būti pritvirtinti tvirtinimo įtaisais (8527 91 35, 8527 91 91 arba 8527 91 99 subpozicija).

8527 91 35–8527 91 99

Kiti

Jeigu stereosistemų (gero garso atkūrimo kokybės sistemų) garsiakalbiai yra specialiai skirti toms sistemoms ir supakuoti kartu su kitomis sudedamosiomis komplekto dalimis, jie klasifikuojami šiose subpozicijose.

8527 91 35

Su lazerine skaitymo sistema

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8527 13 10 subpozicijos paaiškinimai.

8528

Monitoriai ir projektoriai, be televizinio signalo priėmimo aparatūros; televizinio signalo priėmimo aparatūra, su radijo imtuvais arba su garso ar vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatais arba be jų

Remiantis Kombinuotosios nomenklatūros 3 bendrosios aiškinimo taisyklės c punktu, vaizdo priežiūros sistemos, sudarytos iš riboto televizijos kamerų skaičiaus ir vieno monitoriaus, priskiriamos šiai pozicijai, kai yra supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius.

Tokių vaizdo priežiūros sistemų sudedamosios dalys klasifikuojamos atskirai, kai tokios sistemos nėra supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius (žr. SS paaiškinimų XVI skyriaus paaiškinimų VII grupę).

Šioje pozicijoje neklasifikuojami elektroniniai skaitymo įrenginiai, skirti silpnaregiams (žr. paaiškinimų 8543 70 90 subpozicijos paaiškinimus).

8528 41 00

Priskiriami aparatams, naudojamiems vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemoje, klasifikuojamoje 8471 pozicijoje

Šios subpozicijos monitorių veikimas pagrįstas elektroninio vamzdžio (CRT) vaizduoklio technologija.

Dėl šiai subpozicijai priskiriamų monitorių savybių dažniausiai yra lengviau į juos žiūrėti iš arti ilgą laiką.

Šiai subpozicijai priskiriamiems monitoriams būdingos šios savybės:

1.

jie gali priimti signalą tik iš 8471 pozicijai priskiriamos automatinio duomenų apdorojimo mašinos centrinio procesoriaus;

2.

jų pločio ir aukščio santykis dažniausiai yra 4:3 arba 5:4;

3.

į juos dažnai įmontuoti pokrypio ir apsukimo reguliavimo mechanizmai, o jų paviršius neblizgus;

4.

į juos gali būti įmontuoti daugiausia du garsiakalbiai.

CRT tipo monitoriai turi šias charakteristikas:

1.

jie turi ypatingų jungčių, kaip antai SUB-D jungtys;

2.

jų taško žingsnis ekrane yra nuo 0,41 mm vidutinei skiriamajai gebai, ir jis mažėja didėjant skiriamajai gebai.

Šiai subpozicijai priskiriami monitoriai negali:

būti prijungti prie vaizdo šaltinio, kaip antai DVD įrašymo ir atkūrimo aparatas, kamera arba vaizdo įrašymo aparatas, palydovinis imtuvas arba video žaidimų mašina,

turėti sudėtinių dalių (pavyzdžiui, chroma dekoderį, Y/C skirtuvą), dėl kurių monitorius gali rodyti vaizdą gavęs sudėtinį vaizdo moduliavimo dažnių juostos signalą (CVBS) arba vaizdo sandų signalą (kurio bangos forma atitinka televizijos transliavimo standartus, kaip antai NTSC, SECAM, PAL, D-MAC), arba S-video signalą, arba kai jie gali atkurti vaizdą gavę vaizdo sandų signalus (pavyzdžiui, YUV, YCBCR, YPBPR), serijinio skaitmeninio sietuvo (SDI), didelio raiškumo SDI (HD-SDI) ir skaitmeninius vaizdo „DV“ signalus (pavyzdžiui, MPEG1, MEPG2, MPEG4),

turėti infraraudonosios spinduliuotės imtuvą signalams iš infraraudonosios spinduliuotės nuotolinio valdymo pultelio priimti,

turėti programų keitimo mygtuką „+/–“,

turėti DVI-D, DVI-I sietuvus ir didelio raiškumo multimedijos sietuvą (HDMI), net jei šie sietuvai nepalaiko didelės spartos skaitmeninio turinio apsaugos (HDCP) kodo,

turėti sietuvus įstatomiems moduliams arba kitiems įtaisams, dėl kurių jie gali būti prijungti prie vaizdo šaltinio arba priimti televizijos signalus,

būti naudojami kitose sistemose negu automatinio duomenų apdorojimo sistemos (pavyzdžiui, namų kino sistemose, vaizdo redagavimo sistemose, medicininėse vizualizavimo sistemose, spausdinimo sistemose arba grafikos pramonėje išbandant spalvas prieš spausdinimą).

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos 8531 pozicijos švieslentės.

8528 49 10

Nespalvoto arba kito vienspalvio vaizdo

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8528 49 35–8528 49 99 subpozicijų paaiškinimai.

8528 49 35–8528 49 99

Spalvoto vaizdo

Šiose subpozicijose klasifikuojami monitoriai, nebent galima įrodyti, kad jie atitinka tokio tipo monitorius, kurie naudojami vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemose.

Dėl šioms subpozicijoms priskiriamų monitorių savybių dažniausiai yra lengviau į juos žiūrėti iš arti ilgą laiką, pavyzdžiui, parodose ir namų kino sistemose, televizijos studijose ir vaizdo priežiūros sistemose.

Į kai kuriuos monitorius lengviau žiūrėti iš labai arti, pavyzdžiui, naudojamus matavimo, tikrinimo arba medicinos reikmėms, transporto priemonių priežiūrai skirtose galinio vaizdo kamerose arba radionavigaciniuose aparatuose.

Kai kuriuose monitoriuose įtaisytos jungtys ir sietuvai, kaip antai Cinch/RCA, BNC, SCART, Mini DIN 4-pin/Hosiden, DVI-D, DVI-I ir didelio raiškumo multimedijos sietuvas (HDMI). Šios jungtys ir sietuvai leidžia priimti signalus iš vaizdo šaltinio, kaip antai DVD įrašymo ir atkūrimo aparatas, kamera arba vaizdo įrašymo aparatas, palydovinis imtuvas arba video žaidimų mašina. Be to, šiuose monitoriuose gali būti įtaisyti sietuvai, skirti automatinio duomenų apdorojimo mašinoms, priskiriamoms 8471 pozicijai.

Kai kurie monitoriai gali turėti sietuvų, dėl kurių galima priimti signalus iš šių šaltinių: kasos aparatai, bankomatai (ATM), radionavigaciniai aparatai, skaitmeninio programinio valdymo pultai arba programuojamieji atmintinės valdikliai, aparatai, skirti matavimui, tikrinimui arba medicinos reikmėms, priskiriami 90 skirsniui.

Be to, jie gali turėti atskirus raudonojo (R), žaliojo (G) ir mėlynojo (B) signalų įėjimus arba gali turėti sudėtinių dalių (pavyzdžiui, chroma dekoderių, Y/C skirtuvą), dėl kurių monitorius gali rodyti vaizdą gavęs sudėtinį vaizdo moduliavimo dažnių juostos signalą (CVBS) arba vaizdo sandų signalą (kurio bangos forma atitinka transliavimo standartus, kaip antai NTSC, SECAM, PAL, D-MAC), arba S-video signalą, arba kai jie gali atkurti vaizdą gavę vaizdo sandų signalus (pavyzdžiui, YUV, YCBCR, YPBPR), serijinio skaitmeninio sietuvo (SDI), didelio raiškumo SDI (HD-SDI) ir skaitmeninius vaizdo „DV“ signalus (pavyzdžiui, MPEG1, MEPG2, MPEG4).

Juose gali būti įtaisytos jungtys garso signalams priimti.

Šioms subpozicijoms nepriskiriami:

a)

vaizdo telefonai (8517 69 10 subpozicija);

b)

8531 pozicijai priskiriamos švieslentės.

8528 51 00–8528 59 90

Kiti monitoriai

Šių subpozicijų monitorių veikimas pagrįstas skystųjų kristalų (LCD), organinių šviesos diodų (OLED) arba plazminių vaizduoklių technologijomis.

Šiose subpozicijose klasifikuojami monitoriai, kurių projektorius ir ekranas yra viename korpuse.

8528 51 00

Priskiriami aparatams, naudojamiems vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemoje, klasifikuojamoje 8471 pozicijoje

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8528 41 00 subpozicijos paaiškinimai.

Šioje subpozicijoje klasifikuojami monitoriai turi šias būdingas charakteristikas, būtent, paprastai turi 48,5 cm (19 colių) arba mažesnį ekrano įstrižainės ilgį.

8528 59 10 ir 8528 59 90

Kiti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8528 49 35–8528 49 99 subpozicijų paaiškinimai.

Šiose subpozicijose klasifikuojamų monitorių ilgio ir pločio santykis dažnai yra 16:9 arba 16:10.

8528 61 00–8528 69 99

Projektoriai

Šiose subpozicijose neklasifikuojami gaminiai, kuriuos sudaro projektorius ir ekranas viename korpuse (8528 51 00–8528 59 90 subpozicijos), arba su televizinio signalo priėmimo aparatūra (8528 72 10 subpozicija).

8528 69 10

Atliekantys iš automatinio duomenų apdorojimo mašinos gautos skaitmeninės informacijos vaizdo formavimą plokščiajame vaizduoklyje (pavyzdžiui, skystųjų kristalų įtaise)

Be aparatų su skystųjų kristalų ekranu (LCD) šiai subpozicijai taip pat priskiriami aparatai, kurių veikimo principas pagrįstas skaitmeninio šviesos apdorojimo technologija. Svarbiausia jų dalis – mechaninis mikroveidrodinis įtaisas, kurį valdo puslaidininkis.

8528 71 11–8528 71 19

Imtuviniai vaizdo derintuvai (tiuneriai)

Šioms subpozicijoms priskiriami aparatai su įmontuotais imtuviniais vaizdo derintuvais, kuriais aukšto dažnio televizijos signalai keičiami į vaizdo įrašymo ar atkūrimo aparatų arba monitorių naudojamus signalus.

Šiuose aparatuose įmontuotos selektyvinės grandinės, kuriomis nustatomas konkretus kanalas arba nešlio dažnis, ir demoduliavimo grandinės. Jie paprastai skirti darbui su individualia antena arba bendra antena (aukšto dažnio kabelinis paskirstymas). Išvesties signalas gali būti naudojamas kaip įvesties signalas vaizdo monitoriams arba vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatams. Jį sudaro pirminis kameros signalas (t. y. perdavimo tikslais nemoduliuotas).

Kartais tokie aparatai taip pat būna su dekodavimo įtaisu (spalvos) arba sinchronizacijos atskyriklio grandine.

8528 71 11

Elektroniniai mazgai, skirti montuoti į automatinio duomenų apdorojimo mašinas

Termino „elektroniniai mazgai“ apibrėžimą žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimuose.

8528 72 10–8528 72 99

Kiti, spalvoti

Šioms subpozicijoms priskiriami aparatai su skystųjų kristalų ekranu (LCD ekranu).

8528 72 10

Televizijos vaizdo projektavimo įranga

Šioje subpozicijoje klasifikuojama projektavimo įranga, turinti televizijos imtuvus. Tokia įranga vaizdas į ekraną projektuojamas naudojant optinę sistemą. Ši įranga gali taikyti elektroninio vamzdžio arba plokščiojo ekrano (pavyzdžiui, DMD, LCD, plazminio) technologiją.

Projekcinis ekranas gali būti arba įmontuotas tame pačiame korpuse kaip ir televizijos imtuvas, arba gali būti pateikiamas atskiras.

8528 72 31–8528 72 75

Su įmontuotu kineskopu (integral tube)

Šiose subpozicijose klasifikuojami aparatai, kurie apjungia derintuvo (tiunerio) ir monitoriaus funkcijas tame pačiame korpuse, su galimu kiekvieno jų tam tikrų elementų naudojimu tuo pačiu metu. Paprastai šiai kategorijai priklauso buitiniai televizijos imtuvai.

Ekrano įstrižainės matmenys reiškia kineskopo aktyviąją dalį, matuojant tiesiąja linija.

8529

Dalys, tinkamos naudoti vien tik arba daugiausia su aparatais, klasifikuojamais 8525–8528 pozicijose

Šiai pozicijai nepriskiriami trikojai, skirti naudoti su fotoaparatais arba kameromis, kurie priskiriami 8525 pozicijai arba 90 skirsniui (klasifikuojama pagal medžiagą, iš kurios jie pagaminti).

8529 90 20–8529 90 97

Kitos

Šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

apskritosios skalės (diskai);

2.

derinimo blokai;

3.

televizijos kamerų diafragmos;

4.

vadinamieji „PAL-Secam“ adapteriai. Tai yra dekoderių plokštės (spausdintinės plokštės su įmontuotais elektros komponentais), skirtos paskesniam montavimui į televizijos imtuvus, kurie turi priimti PAL sistemos signalus taip, kad šie aparatai galėtų priimti dvejopus PAL/Secam signalus.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami bangolaidžiai (vamzdžiai, klasifikuojami pagal jų sudedamąsias medžiagas).

8529 90 65

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8531

Elektriniai garso arba vaizdo signalizacijos aparatai (pavyzdžiui, skambučiai, sirenos, švieslentės, apsaugos nuo įsilaužimo arba priešgaisrinės signalizacijos įranga), išskyrus įranga, klasifikuojamą 8512 arba 8530 pozicijoje

8531 10 30 ir 8531 10 95

Apsaugos nuo įsilaužimo arba priešgaisrinės signalizacijos ir panaši įranga

Žr. SS paaiškinimų 8531 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos E dalį.

Šiose subpozicijose neklasifikuojama variklinėse transporto priemonėse naudojama apsaugos nuo įsilaužimo signalizacijos įranga (8512 30 10 subpozicija).

8531 20 20–8531 20 95

Švieslentės su skystųjų kristalų įtaisais (LCD) arba su šviesos diodais (LED)

Šiose subpozicijose klasifikuojami kintami elektroliuminescencinio diodo rodmenys, daugiausia naudojami kaip skaitmeniniai ir/arba raidiniai-skaitmeniniai ženklai arba švieslentės, pavyzdžiui, sudaryti iš įvairių šviesos diodų elementų. Kiekvieną ženklą sudaro tam tikras skaičius šviesos diodų, turinčių komponentų formą, kurie yra arba atskiri, arba prijungti prie vieno mikroprocesoriaus lusto. Šie įtaisai yra sumontuoti ant spausdintinės grandinės su tvarkykle/dekoderiu. Kiekvienas skaitmuo arba skaitmenų rinkinys yra padengtas permatoma medžiaga, kuri sustiprina diodų sukuriamų šviesos taškų intensyvumą, kad būtų sukuriamos figūros arba raidės, kaip impulso, kurį grandinei panaudoja įvesties signalas, funkcija.

8531 90 85

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos apsaugos nuo vagysčių etiketės, pritvirtintos prie prekių, kurios, patekusios į ties išėjimu iš parduotuvės įrengtą įsilaužimo signalizacijos įrangos, klasifikuojamos 8531 10 30 subpozicijoje, zoną, veikia sistemos imtuvo elektroniką ir įjungia signalizaciją.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojamos popierinės etiketės spausdintinės grandinės pavidalu (8534 00 pozicija).

8534 00

Spausdintinės grandinės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos popierinės etiketės spausdintinių grandinių pavidalu, apsaugančios nuo vagysčių, pavyzdžiui, bibliotekos knygas.

8536

Elektros aparatūra, naudojama elektros grandinėms įjungti, išjungti, perjungti ar apsaugoti, taip pat elektros grandinėms prijungti arba sujungti (pavyzdžiui, jungikliai, relės, saugikliai, viršįtampių slopintuvai, kištukai, kištukiniai lizdai, elektros lempų laikikliai ir kitos jungtys, jungiamosios dėžutės), skirta ne aukštesnei kaip 1 000 V įtampai; šviesolaidžių, šviesolaidžių grįžčių arba kabelių jungtys

Be aparatų, aprašytų SS paaiškinimų 8536 pozicijos paaiškinimuose, šioje pozicijoje klasifikuojami:

1.

komutaciniai skydai, skirti telefonų stotims;

2.

susikirtimo arba sandūrų plokštės, skirtos orinėms tramvajaus linijoms;

3.

jungiamosios plokštės, skirtos elektros varikliams;

4.

komutatoriai, skirti daugiapoziciniams transformatoriams;

5.

jungiamosios dalys, skirtos akumuliatoriaus elementams;

6.

vadinamieji indukciniai nekontaktiniai jungikliai, t. y. elektroniniai jungikliai, turintys įmontuotą laisvo spinduliavimo indukcinę ritę bekontakčiam jungikliui įjungti (uždaryti), kai metalinis objektas patenka į indukcinės ritės sklaidos lauką. Tokie jungikliai vietoj mechaninio valdymo elektrinių galinių jungiklių naudojami, pavyzdžiui, staklėse, konvejeriuose ir svarstyklėse.

7.

įjungimo ir išjungimo jungikliai, sumontuoti tame pačiame korpuse šalia intensyvumo moduliavimo prietaiso (apšvietimo reguliatoriaus (dimmer). Šio prietaiso pagalba galima ne tik įjungti ir išjungti nuo maitinimo šaltinio veikiančias lempas, bet ir visą laiką keisti jų intensyvumą;

8.

vadinamieji kontaktiniai padėklai elektros grandinėms sujungti. Jie sudaryti iš dviejų vienas ant kito uždėtų lanksčių plastiko plėvelių, ant kurių vienodais atstumais yra įmontuota daug elektrai laidžių kontaktinių taškų iš silikono kaučiuko. Tokie kontaktiniai padėklai, pavyzdžiui, yra sumontuoti po telefonų aparatų klavišais. Kiekvieną kartą, kai nuspaudžiamas klavišas, atitinkamas kontaktas nukreipia dvi plėveles, kad jos susiliestų, ir taip sudaromas elektrinis kontaktas;

9.

elektroniniai jungikliai, kurie veikia nekontaktiniu būdu, naudodami puslaidininkinius komponentus (pavyzdžiui, tranzistorius, tiristorius, integrinius grandynus).

Tačiau šioje pozicijoje neklasifikuojama:

a)

elektros linijų izoliaciniai ekranai (dažniausiai 7326 pozicija);

b)

valdymo įranga geležinkeliams ir kitoms komunikacijos trasoms (8530 pozicija).

8536 50 11

Mygtukiniai jungikliai

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami jutikliniai jungikliai (8536 50 19 subpozicija).

8536 69 10–8536 69 90

Kiti

Šioms subpozicijoms priskiriami elektromechaniniai kištukai ir kištukiniai lizdai, kurie leidžia atlikti daugiakanalį prietaisų, kabelių ir jungčių skydų sujungimą tiesiog įkišant įmontuotus kištukus į įmontuotus kištukinius lizdus ir neatliekant jokių surinkimo darbų.

Abiejose jungčių pusėse gali būti po kištuką arba po kištukinį lizdą arba vienoje pusėje gali būti kištukas arba kištukinis lizdas, o kitoje pusėje – kitas jungiamasis įtaisas (pavyzdžiui, apspaustinis, veržiamasis, lituotinis arba sraigtinis).

Šiai subpozicijai taip pat priskiriami įkišami sukabinimo įtaisai, kuriuose yra kištukas ir kištukinis lizdas (dvi detalės). Kištuko detalėje ir kištukinio lizdo detalėje yra vienas kištukinis lizdas ir kitas jungiamasis įtaisas.

Šioms subpozicijoms nepriskiriamos jungčių arba kontaktų detalės, su kuriomis elektrinis sujungimas atliekamas kitais būdais (pavyzdžiui, apspaustiniai, sraigtiniai, lituotiniai arba veržiamieji gnybtai). Jos priskiriamos 8536 90 subpozicijai.

8536 69 10

Bendraašių kabelių

Šiai subpozicijai priskiriami tik bendraašių jungčių kištukai ir kištukiniai lizdai, kai bendraašius kabelius galima nuolat prijungti prie kontaktų kituose galuose (žr. pavyzdžius 1–4 pav.).

 

Image

8536 69 30

Spausdintinių grandinių

Šiai subpozicijai priskiriamos visos kištukų ir kištukinių lizdų jungtys, prie kurių iš vienos arba iš abiejų pusių galima tiesiogiai prijungti spausdintines grandines (tiesioginės jungtys; žr. pavyzdžius 5–9 pav.).

1. Kištukų ir kištukinių lizdų jungtys, skirtos spausdintinėms grandinėms vertikaliai tvirtinti:

 

Image

 

2. Vienpusės ir dvipusės kištukų ir kištukinių lizdų jungtys, skirtos spausdintinėms grandinėms horizontaliai tvirtinti:

 

Image

 

Šiai subpozicijai nepriskiriami kištukų ir kištukinių lizdų jungties komponentai su adatėlėmis ir skylutėmis (pavyzdžiui, kaiščių arba kištukinio lizdo gnybtų plokštelės), kurie nuolat prijungti prie grandinės plokštės ir kuriuos galima sujungti su jungtimi (8536 69 90 subpozicija).

8536 69 90

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriamos visos kitos kištukų ir kištukinių lizdų jungtys bei toliau pavaizduotos jungtys:

 

Image

8536 70 00

Šviesolaidžių, šviesolaidžių grįžčių arba kabelių jungtys

Žr. šio skyriaus 6 pastabą.

Žr. SS paaiškinimų 8536 pozicijos paaiškinimų IV grupę.

8536 90 01

Surinkti elektros grandinių elementai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami paruošti montavimo elementai, skirti elektros energijai perduoti. Tokie elementai suteikia erdvinio lankstumo elektros energijai tiekti lempoms ir elektra varomoms mašinoms bei įrenginiams. Prijungimo taškai, per kuriuos tiekiama elektros srovė, yra gnybtų arba šliaužiklio tipo.

Tipiniai naudojimo atvejai parodyti schemose toliau:

 

Image

 

Image

8536 90 10

Laidų ir kabelių jungtys ir kontaktų elementai

Šiai subpozicijai priskiriami visi gnybtų įtaisai, pritvirtinti prie laidų arba kabelių galų, su kuriais elektrinis sujungimas atliekamas kitais būdais negu įkišant (apspaustiniai, sraigtiniai, lituotiniai arba veržiamieji gnybtai).

8537

Skydai, plokštės, pultai, stendai, skirstomosios spintos ir kiti konstrukcijų pagrindai, kuriuose sumontuoti du arba daugiau aparatų, klasifikuojamų 8535 arba 8536 pozicijoje, naudojami elektros srovės valdymui arba paskirstymui, įskaitant konstrukcijų pagrindus, kuriuose sumontuoti prietaisai arba aparatai, klasifikuojami 90 skirsnyje, ir skaitmeninio programinio valdymo aparatai, tačiau neįskaitant komutatorių, klasifikuojamų 8517 pozicijoje

Šioje pozicijoje klasifikuojami mazgai, sumontuoti ant stovų (pavyzdžiui, skydų, skirstomųjų dėžučių) iš tokių pačių aparatūros, klasifikuojamos 8536 pozicijoje, detalių (pavyzdžiui, šviesos jungiklių).

8537 10 91

Programuojamieji atminties valdikliai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos plokščių spintos, turinčios atminties įrenginį, skirtos mašinų elektriniams parametrams tikrinti. Jose įmontuota ne tik įranga, klasifikuojama 8535 arba 8536 pozicijoje (pavyzdžiui, relės), bet taip pat, pavyzdžiui, tranzistoriai ar dvikrypčiai tiristoriai (triakai), klasifikuojami 8541 pozicijoje kaip jungiklių prietaisai, ir kuriuose be tų jungiklių elementų, taip pat yra mikroprocesoriai (pavyzdžiui, loginiam apdorojimui bei įvesčių ir išvesčių valdymui), sąsajos ir maitinimo šaltinis (maitinimo tiekimo blokas).

8537 10 99

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

nuotoliniai kabelio valdymo įrenginiai, skirti vaizdo įrašymo magnetofonams. Tai yra elektrinio valdymo padėklai (su mygtukiniais jungikliais ir kitais elektriniais komponentais, sumontuotais skyde), kurie per jungiamąjį kabelį naudojami visoms prijungto vaizdo įrašymo magnetofono funkcijoms vykdyti;

2.

elektrinio valdymo įtaisai, skirti automatinėms smulkių prekių išdavimo mašinoms. Jie sudaryti iš valdymo padėklo, kuris be relių ir elektrinių jungiklių dar turi dvikrypčius tiristorius (triakus) ir integrinius grandynus.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

elektriniai valdymo įtaisai, vadinami valdymo svirtimi (joystick), kaip minima 84 skirsnio 5 pastabos C dalyje (8471 pozicija);

b)

belaidžiai infraraudonosios spinduliuotės įtaisai, skirti televizijos imtuvų, vaizdo įrašymo magnetofonų arba kitų elektrinių įrenginių nuotoliniam valdymui (8543 pozicija).

8538

Dalys, tinkamos naudoti vien tik arba daugiausia su aparatais, klasifikuojamais 8535, 8536 arba 8537 pozicijoje

8538 90 11

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8538 90 91

Elektroniniai mazgai

Žr. paaiškinimų 8443 99 10 subpozicijos paaiškinimus.

8539

Kaitinamosios elektros arba dujošvytės lempos, įskaitant sandarias kryptinių spindulių ir ultravioletines arba infraraudonąsias lempas; lankinės lempos

Išskyrus tam tikras lankines lempas (žr. paaiškinimų 8539 41 00–8539 49 30 subpozicijų paaiškinimus), kurios yra specialiai įrengtos ar sumontuotos, šioje pozicijoje klasifikuojamos tik lempos ir vamzdžiai bei jų dalys, kurie yra atpažįstami pagal XVI skyriaus 2 pastabos b punktą.

Aparatūra su tokiomis įmontuotomis lempomis (sudarytomis, pavyzdžiui, iš paprasto reflektoriaus su laikikliu ar pagrindu) klasifikuojama atitinkamoje pozicijoje kaip apšvietimo įranga (9405 pozicija), šildymo įtaisai (pavyzdžiui, 7321 pozicija) ar medicinos įrenginiai (9018 pozicija) ir t. t.

8539 21 30–8539 29 98

Kitos kaitinamosios lempos, išskyrus ultravioletines arba infraraudonąsias lempas

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos:

a)

reostatinės lempos su anglies kaitinamaisiais siūlais ir kintamosios varžos reostatinės lempos su geležies kaitinamaisiais siūlais vandenilio aplinkoje (8533 pozicija);

b)

tam tikro ilgio elektros lempų komplektai, sudaryti iš nustatyto skaičiaus dekoratyvinių lempų, kurios daugiausia naudojamos Kalėdų eglutėms papuošti (9405 pozicija).

8539 31 10–8539 39 00

Dujošvytės lempos, išskyrus ultravioletines lempas

Šiose subpozicijose klasifikuojamos:

1.

ksenono lempos;

2.

spektrinės dujošvytės lempos;

3.

rusenančiojo išlydžio lempos;

4.

raidinės skaitmeninės lempos.

8539 41 00–8539 49 30

Ultravioletinės arba infraraudonosios lempos; lankinės lempos

Šiose subpozicijose klasifikuojama:

1.

ultravioletiniai vamzdžiai ir lempos. Be naudojimo atvejų, paminėtų SS paaiškinimų 8539 pozicijos paaiškinimų D dalies pirmojoje pastraipoje, galima paminėti ir šiuos:

a)

aktino-cheminis spausdinimas;

b)

vitaminizavimas;

c)

sterilizavimas;

d)

fotochemiją;

e)

ozono gamybą.

2.

infraraudonosios lempos ir vamzdžiai. Be naudojimo atvejų, paminėtų SS paaiškinimų 8539 pozicijos paaiškinimų D dalies antrojoje pastraipoje, galima paminėti ir šiuos:

a)

patalpų šildymas;

b)

įranga, skirta infraraudoniesiems spinduliams (pavyzdžiui, nuo vagysčių apsaugantys prietaisai);

c)

moksliniai tyrinėjimai (pavyzdžiui, spektrinė analizė).

3.

lankinės lempos, aprašytos SS paaiškinimų 8539 pozicijos paaiškinimų E dalyje.

Lankinės lempos su anglies elektrodo siūlu yra sumontuotos, pavyzdžiui, kino projektorių įrangoje, klasifikuojamoje 9007 pozicijoje, arba yra naudojamos dokumentų kopijavimo įrenginiuose.

8539 41 00 subpozicijoje klasifikuojamos elektros lankinės lempos, kurios turi specialius laikiklius, taip pat šviesos nukreipimo įrangą, sudarytos iš vienos ar daugiau lankinių lempų, sumontuotų ant paslankaus laikiklio, bei daugiausia skirtos naudoti fotografijos arba kinematografijos studijose.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami:

a)

liuminescenciniai diodai (8541 pozicija);

b)

elektroliuminescenciniai prietaisai, paprastai juostelės, plokštelės arba skydeliai, kurių pagrindą sudaro elektroliuminescencinės medžiagos (pavyzdžiui, cinko sulfidas), įterptos tarp dviejų laidžiosios medžiagos sluoksnių (8543 pozicija).

8539 90 10 ir 8539 90 90

Dalys

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

lizdai, skirti kaitinamosioms ir dujošvytėms elektros lempoms ir kolboms;

2.

volframo kaitinamieji siūlai, spiralės, supjaustyti reikalingais ilgiais ir paruošti montavimui;

3.

metalo elektrodai dujošvytėms lempoms ir vamzdžiams;

4.

stiklinės dalys (išskyrus izoliacines dalis, klasifikuojamas 8547 90 00 subpozicijoje), skirtos montuoti lempų ar vamzdžių viduje;

5.

kaitinamųjų siūlų laikiklio kronšteinai.

8540

Elektroninės lempos ir elektroniniai vamzdžiai, su termoelektroniniais katodais, šaltaisiais katodais ar fotokatodais (pavyzdžiui, vakuuminės, garų ar dujų lempos ir vamzdžiai, gyvsidabrio lygintuvinės lempos ir vamzdžiai, elektroniniai vamzdžiai, televizijos kamerų vamzdžiai)

8540 11 11–8540 11 99

Spalvoto vaizdo

Šiose subpozicijose klasifikuojami SS paaiškinimų 8540 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos 2 punkte aprašyti elektroniniai vamzdžiai, kurie atitinka toliau išvardytas sąlygas:

1.

turi plyšinę kaukę;

2.

žingsnis tarp tos pačios spalvos eilučių ekrano centre yra ne mažesnis kaip 0,4 mm.

Dėl ekrano įstrižainės matavimo žr. paaiškinimų 8528 72 31–8528 72 75 subpozicijų paaiškinimus.

8540 60 00

Kiti elektroniniai vamzdžiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami elektroniniai vamzdžiai, aprašyti SS paaiškinimų 8540 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos 2 punkto d papunktyje, išskyrus klasifikuojamus 8540 11 ir 8540 12 subpozicijose.

8540 71 00–8540 79 00

Mikrobanginės lempos (pavyzdžiui, magnetronai, klistronai, bėgančiosios bangos lempos, atbulinės bangos lempos), išskyrus elektronines lempas su valdymo tinkleliu

Šiose subpozicijose klasifikuojamos lempos, aprašytos SS paaiškinimų 8540 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos 4 punkte.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami Geiger-Müller elektroniniai vamzdžiai (9030 90 85 subpozicija).

8540 81 00 ir 8540 89 00

Kitos elektroninės lempos ir kiti elektroniniai vamzdžiai

Be elektros srovės lygintuvinių lempų ir vamzdžių, nurodytų SS paaiškinimų 8540 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos 1 punkte, šiose subpozicijose klasifikuojami fanotronai, tiratronai, ignitronai ir aukštos įtampos lygintuvinės lempos, skirtos rentgeno aparatams.

8541

Diodai, tranzistoriai ir panašūs puslaidininkiniai įtaisai; šviesai jautrūs puslaidininkiniai įtaisai, įskaitant fotovoltinius elementus, sumontuoti arba nesumontuoti moduliuose arba plokštėse; šviesos diodai; sumontuoti pjezoelektriniai kristalai

8541 40 90

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriami fotovoltiniai elementai, sumontuoti moduliuose arba plokštėse, kuriuose yra gretšakės diodų (bet nėra užtvarinių diodų). Gretšakės diodai nėra elementai, tiesiogiai teikiantys energiją, pavyzdžiui, varikliui (žr. SS paaiškinimų 8501 ir 8541 pozicijų paaiškinimus).

8541 90 00

Dalys

Be dalių, paminėtų SS paaiškinimų 8541 pozicijos paaiškinimuose, šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

laikikliai ir korpusai, skirti pjezoelektriniams kristalams;

2.

metalo, steatito ir t. t. korpusai, skirti sumontuotiems puslaidininkiams.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos:

a)

elektros jungtys, skirtos srovės pravedimui tarp jungties kištukų (arba kontaktų), ir elektrodai (8536 pozicija);

b)

grafitinės dalys (8545 90 90 subpozicija).

8542

Elektroniniai integriniai grandynai

Šioje pozicijoje klasifikuojami keičiamieji programuojamosios atminties moduliai, kurie yra monolitinio integrinio grandyno, skirto elektroniniams vertimo prietaisams, klasifikuojamiems 8470 10 00 ir 8543 70 10 subpozicijose, formos.

Šiai pozicijai nepriskiriami diskai (kartais vadinami plokštelėmis), kurie taikomi elektronikos srityje ir yra sudaryti iš cheminių elementų su priedais, poliruoti arba nepoliruoti ir padengti epitaksiniu sluoksniu arba nepadengti, jeigu, siekiant sudaryti pavienes zonas, jie nebuvo atrankos būdu legiruoti arba atlikta difuzija (3818 00 pozicija).

8542 31 10 ir 8542 31 90

Procesoriai ir valdikliai, kombinuoti arba nekombinuoti su atmintinėmis, keitikliais, loginiais grandynais, stiprintuvais, laikrodžiais ir sinchronizavimo grandinėmis ar kitomis grandinėmis

Šioms subpozicijoms priskiriami:

1.

mikroprocesoriai, taip pat dar vadinami duomenų apdorojimo mikroblokais (MPU), kurie yra integriniai grandynai ir kurie gali būti apibrėžiami kaip įtaisai, atliekantys pirmines komandų, jų vykdymo ir sistemos valdymo funkcijas. Jie sudaryti iš šių pagrindinių dalių:

aritmetinio-loginio bloko (ALU),

komandų dekoderio ir programų skaitiklio,

valdymo įrenginio,

įvesties/išvesties (I/O) įtaiso, skirto komunikacijai su kitais įtaisais.

Mikroprocesorius gali veikti tik tada, kai be vidinės atmintinės dar yra naudojama išorinė atmintinė arba kitas įtaisas.

Jie gali turėti vieną ar daugiau mikroprograminių atmintinių (RAM arba ROM), skirtų mikrokomandoms užkrauti arba laikyti, tokiu būdu padidinant pirminių komandų skaičių valdymo įrenginyje.

Mikroprograminė atmintinė ROM, kurią gali turėti mikroprocesorius, yra skirta dvinarėms pagrindinėms komandoms laikyti ir neturi būti laikoma tikrąją programos atmintine, laikančia atmintyje komandas, kurios turi būti įvykdytos.

Šie gaminiai gali turėti komandų spartinančiąją atmintinę arba atlikti mikroperiferines funkcijas.

Mikroprocesoriai, kurie pagaminti tik konkrečiai paskirčiai ir pagrįsti modeliais „pagal užsakymą“, „loginių elementų matrica“ arba „etaloninis elementas“, priskiriami šioms subpozicijoms.

Mikroprocesorių apdorojimo geba reiškia kiekvieno žodžio, kurį aritmetinio ir loginio įrenginio kaupiklis gali apdoroti per vieną mikrokomandos ciklą, ilgį.

2.

mikrovaldikliai ir mikrokompiuteriai, kurie yra integriniai grandynai, sudaryti mažiausiai iš šių pagrindinių dalių:

mikroprocesoriaus, taip pat vadinamo duomenų apdorojimo mikrobloku (MPU),

programos atmintinės (pavyzdžiui, RAM, ROM, PROM, EPROM, E2ROM, flash E2PROM), susietos su komandų dekoderiu ir turinčios programą, nustatančią komandų seką,

duomenų atmintinės (pavyzdžiui, RAM arba E2PROM), kurią sudaro iš išorės neveikiamas lustas, priešingai nei mikroprocesoriai,

išorinės magistralės (duomenims, adresams arba komandoms).

Mikrovaldikliai yra programuojami arba gali būti programuojami tam, kad jie atliktų specialias funkcijas ir tik konkrečiai paskirčiai (pavyzdžiui, televizorių imtuvams, vaizdo įrašymo ir atkūrimo aparatams ar mikrobangų krosnelėms).

Mikrokompiuteriai gali būti nepriklausomai veikiantys (autonominiai) ir skirti bendram naudojimui (pavyzdžiui, didieji kompiuteriai, minikompiuteriai ir asmeniniai kompiuteriai). Mikrokompiuteriai yra laisvai programuojami pagal vartotojo reikalavimus.

Mikrovaldikliai, kurie pagaminti tik konkrečiai paskirčiai ir pagrįsti modeliais „pagal užsakymą“, „loginių elementų matrica“ arba „etaloninis elementas“, priskiriami šiai subpozicijai.

Mikrovaldiklių arba mikroprocesorių apdorojimo geba reiškia kiekvieno žodžio, kurį aritmetinio loginio įrenginio kaupiklis gali apdoroti per vieną mikrokomandos ciklą, ilgį.

3.

valdymo grandinės, kurios yra integriniai grandynai, naudojamos tam, kad būtų paveiktas mašinos technologinis procesas arba darbo režimas (pavyzdžiui, automatinio duomenų apdorojimo mašinos). Valdymo grandinės (pavyzdžiui, diskinis atminties įrenginys, atmintinės, elektros varikliai arba katodinių spindulių kineskopai) paprastai gali interpretuoti signalus ir pagal tą interpretaciją nustatyti konkrečių funkcijų trukmę ir seką (pavyzdžiui, automatinio duomenų apdorojimo sistemos įvesties, apdorojimo, laikymo ir išvesties funkcijos).

8542 31 10

Prekės, nurodytos šio skirsnio 8 pastabos b punkto 3 papunktyje

Žr. SS paaiškinimų 8542 pozicijos paaiškinimų III grupę.

8542 32 10

Prekės, nurodytos šio skirsnio 8 pastabos b punkto 3 papunktyje

Žr. SS paaiškinimų 8542 pozicijos paaiškinimų III grupę.

8542 32 45

Statinės laisvosios kreipties atmintinės (S-RAM), įskaitant sparčiąsias laisvąsias kreipties atmintines (cache-RAM)

Sparčiosios laisvosios kreipties atmintinės (cache-RAM) yra statinės laisvosios kreipties atmintinės, kurių kreipties trukmė yra spartesnė už pagrindinės atminties kreiptį. Cache-RAM paprastai yra naudojamos kaip laikinosios buferinės atmintys, skirtos greičio diferencialui tarp centrinio procesoriaus ir pagrindinės atminties aptarnauti.

8542 32 61–8542 32 75

Programuojamosios, elektra trinamos pastoviosios atmintinės (E2PROM), įskaitant flash E2PROM atmintines

E2PROM iš esmės yra baitinės trinamosios atmintinės.

Flash E2PROM yra atmintinės, taip pat dar vadinamos „flash atmintinėmis“, „flash EPROM“ arba „flash EEPROM“.

Flash atmintinės gali būti pagrįstos EPROM arba E2PROM technologija ir yra elektra trinamos arba visiškai (didžioji dalis), arba sektoriais (puslapiais arba blokais).

Šių atmintinių programavimas, skaitymas ir trynimas gali būti atliekamas nuo dvigubo arba viengubo maitinimo šaltinio.

Flash atmintinės, pagrįstos EPROM technologija, turi matricinę struktūrą, sudarytą iš narvelio su vienu tranzistoriumi.

Flash atmintinės, pagrįstos E2PROM technologija, turi matricinę struktūrą, sudarytą iš narvelio su dviem ar daugiau tranzistorių, arba iš narvelio su vienu tranzistoriumi, kombinuoto su kitu šio sektoriaus tranzistoriumi (puslapio ar bloko). Pastarasis tipas, be to, skiriasi nuo EPROM technologija pagrįstų atmintinių tuo, kad jos turi tam tikrų E2PROM būdingų elementų (pavyzdžiui, E2PROM komandų seką).

8542 32 90

Kitos atmintinės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos asociatyviosios atmintinės (CAM) ir feroelektrinės atmintinės.

Asociatyviosios atmintinės (CAM) yra turinio asociaciniai duomenų laikymo įrenginiai. Šių įrenginių duomenų laikymo vietos yra nustatomos greičiau pagal jų turinį arba jų turinio dalį, o ne pagal jų pavadinimus ar pozicijas (adresus).

Feroelektrinės atmintinės yra liekamosios atmintinės, gaunamos derinant feroelektrinę ir puslaidininkinę medžiagą. Feroelektrinė medžiaga sugeba išlaikyti elektrines poliarizacijas, kai nebelieka taikomo elektrinio lauko.

Šie įrenginiai yra ir elektra programuojami, ir trinami.

8542 39 10 ir 8542 39 90

Kiti

Šiose subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

pagal užsakymą pagamintos loginės grandinės, kurios yra skirtos ir pagamintos tik vienam vartotojui. Gamybos procesas apima maršruto parinkimą ir narvelių (loginių elementų) sutalpinimą, naudojant tik pagal užsakymą pagamintas difuzijos kaukes. Pagal užsakymą pagamintos loginės grandinės yra skirtos specifinėms taikymo funkcijoms atlikti. Jos yra žinomos kaip specifiniams taikymams skirti integriniai grandynai, taip vadinamosios ASIC;

2.

loginių elementų matricos, kurios yra loginiai integriniai grandynai, sudarytos iš pastoviųjų ir taisyklingai išdėstytų neutralių loginių elementų (pavyzdžiui, tranzistoriaus narveliai iš loginių IR-, IR-NE-, ARBA- arba ARBA-NE- elementų). Loginių elementų matricos yra programuojamos pagal vartotojui specializuotą šių loginių elementų vidinę jungtį, naudojant vieną arba daugiau metalizavimo paveikslų;

3.

standartiniai narveliai, kurie yra loginiai integriniai grandynai, sudaryti iš anksto nustatytų grandyno dalių ir pastoviųjų grandynų dalių, turinčių specializuotą, vartotojui skirtą išdėstymą. Šios grandynų dalys gali turėti bet kurią integrinę funkciją (pavyzdžiui, loginę funkciją arba atminties funkciją);

4.

programuojamosios loginės grandinės, kurios yra integriniai grandynai, sudarytos iš pastoviųjų loginių elementų. Šių grandynų galutinę funkciją nustato vartotojas, išlydant lydžiąją jungę arba elektra programuojant vidines jungtis tarp loginių elementų;

5.

standartinės loginės grandinės, kurios yra loginiai integriniai grandynai, sudarytos iš mažiau nei 150 loginių elementų (pavyzdžiui, IR, IR-NE, ARBA, ARBA-NE). Šie įtaisai gali sujungti keletą funkcijų arba identiškų ir savarankiškų funkcijų grupes;

6.

sietuvo grandynai, kurie yra integriniai grandynai, atliekantys ryšio funkciją (pavyzdžiui, atliekant kodų keitimą, atliekant konversiją tarp nuosekliųjų bitų ir lygiagrečiųjų bitų arba atliekant sinchronizavimą), siekiant sujungti programas, integrinius grandynus, išorinius įrenginius arba sistemas su skirtingomis charakteristikomis.

7.

išoriniai mikroįrenginiai, kurie yra integriniai grandynai, atliekantys specifines funkcijas, kurios papildo mikroprocesorių, mikrovaldiklių ar mikrokompiuterių veikimą bei pagerina jų išorinės komunikacijos, valdymo ir sąsajos savybes.

Išorinio mikroįrenginio techninėse sąlygose aiškiai nurodyta su mikroprocesoriumi, mikrovaldikliu ar mikrokompiuteriu susijusi jo paskirtis ir santykis.

Komunikacijos, valdymo ir sąsajos funkcijas gali atlikti: magistralės valdikliai, atmintinės valdikliai (DRAM valdikliai, atminties dispečeriai (MMU), tiesioginės kreipties į atmintį valdikliai) arba periferiniai įrenginių sietuvo valdikliai (grafiniai valdikliai, vietinio tinklo valdikliai, universalūs asinchroniniai imtuvo/siųstuvo valdikliai, klaviatūros valdikliai, talpiosios atmintinės valdikliai);

8.

galios valdymo grandinės („smartpower circuits“), kurios yra analoginiai integriniai grandynai, sujungiantys skaitmeninius ir analoginius grandynus (galios tranzistoriai), skirtus loginiams išvesties signalams ir galios išvesties signalams valdyti. Šie įtaisai gali užtikrinti, pavyzdžiui, apsaugą nuo vidinės energijos eikvojimo, gedimų valdymą arba diagnozavimo gebėjimą.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos programuojamosios pastoviosios atmintinės (PROM) (8542 32 90 subpozicija).

8542 39 10

Prekės, nurodytos šio skirsnio 8 pastabos b punkto 3 papunktyje

Žr. SS paaiškinimų 8542 pozicijos paaiškinimų III grupę.

8543

Tam tikras tik jiems būdingas funkcijas atliekančios elektros mašinos ir aparatai, nenurodyti kitoje šio skirsnio vietoje

8543 70 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

elektrostatiniai įrenginiai (pavyzdžiui, pūkų audimo staklėms (flocking machines));

2.

elektroliuminescenciniai įrenginiai, paprastai juostelių, plokštelių arba skydelių pavidalo;

3.

termoelektriniai generatoriai, sudaryti iš termobaterijos, kuri susideda iš kintamo termoporų skaičiaus bei šilumos šaltinio (pavyzdžiui, butano dujos), gaminantys nuolatinę srovę Zėbeko efekto pagalba;

4.

statinės elektros neutralizavimo įrenginiai;

5.

išmagnetinimo įrenginiai;

6.

smūginės bangos generatoriai;

7.

skaitmeniniai skrydžių parametrų savirašiai (skrydžių savirašiai), turintys atsparių ugniai, nedūžtančių elektroninių prietaisų pavidalą ir skirti nepertraukiamam konkretaus skrydžio duomenims įrašyti skrydžio metu;

8.

belaidžiai infraraudonosios spinduliuotės prietaisai, skirti televizorių, vaizdo įrašymo prietaisų ar kitos elektros įrangos nuotoliniam valdymui;

9.

elektroniniai garso efektų prietaisai, naudojami kaip išoriniai įrenginiai elektrinėms gitaroms, siekiant išgauti įvairius efektus (pavyzdžiui, garso dvigubinimą, garso iškraipymą, aido efektą). Šie prietaisai nėra patalpinami gitaros korpuse, bet nuo galios stiprintuvo laidais prijungiami prie gitaros;

10.

elektroniniai skaitymo prietaisai, skirti regėjimo negalią turintiems žmonėms. Šie prietaisai sudaryti iš viename korpuse sumontuotos kameros, kuri skenuoja originalų tekstą (pavyzdžiui, laikraštį arba knygą), ir ekrano, kuris atkuria padidintos formos vaizdą.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami maži elektroniniai prietaisai, kurie nesumontuoti ant pagrindo plokštės (įskaitant taip vadinamuosius „minikompiuterius“) ir kurie gali būti naudojami žodžiams arba sakiniams sudaryti, kurie priklausomai nuo atminties modulių, naudojamų kartu su tais prietaisais, yra verčiami į pasirinktą užsienio kalbą. Jie turi raidinę-skaitmeninę klaviatūrą ir stačiakampį ekraną. Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojami panašūs prietaisai, turintys skaičiavimo funkcijas (8470 pozicija).

Šioje subpozicijoje neklasifikuojami:

a)

elektrostatiniai filtrai ir elektromagnetiniai vandens valymo aparatai (8421 pozicija);

b)

ultravioletinės spinduliuotės aparatai, naudojami pieno produktams apdoroti (8434 pozicija);

c)

įranga, skirta įvairiems gaminiams valyti ultragarso pagalba (ypač metalinių dalių) ir ultragarso generatoriai (8479 pozicija);

d)

suvirinimo ultragarsu aparatai (8515 pozicija);

e)

ultravioletinės spinduliuotės aparatai, skirti medicinos tikslams, net jeigu jų naudojimui nereikalingas specialistas (9018 pozicija);

f)

elektriniai reguliavimo prietaisai, skirti elektriniams arba neelektriniams kintamiesiems, klasifikuojamiems 9032 pozicijoje, reguliuoti.

8544

Izoliuotieji (įskaitant emaliuotuosius arba anoduotuosius) laidai, kabeliai (įskaitant bendraašius kabelius) ir kiti izoliuotieji elektros laidininkai, su pritvirtintomis jungtimis arba be jų; šviesolaidžių kabeliai, sudaryti iš atskirų aptrauktų šviesolaidžių, sumontuoti arba nesumontuoti kartu su elektros laidininkais, su pritvirtintomis jungtimis arba be jų

Šioje pozicijoje neklasifikuojami atskirai pateikti kabelių jungtys ir jungikliai. Elektros laidininkų jungtys ir jungikliai klasifikuojami 8535 arba 8536 pozicijoje.

Šviesolaidžių kabelių jungtys turi būti klasifikuojamos 8536 70 00 subpozicijoje.

8544 70 00

Šviesolaidžių kabeliai

Šiai subpozicijai taip pat priskiriami ryšio sistemose naudojami šviesolaidžių kabeliai, sudaryti iš šviesolaidžių, kurie kiekvienas atskirai padengti dvigubu akrilato polimero sluoksniu ir aptraukti apsauginiu apvalkalu. Šią dangą sudaro vidinis apvalkalas iš minkštojo akrilato ir išorinis apvalkalas iš įvairiaspalvio kietojo akrilato.

Atskirų šviesolaidžių danga juos apsaugo ir užtikrina konstrukcijos vientisumą, pavyzdžiui, apsaugodama atskiras skaidulas nuo lūžimo.

 

Image

1.

šviesolaidžio šerdis (stiklo pluošto šerdis);

2.

šviesolaidžio plakiravimas (stiklas);

3.

vidinis apvalkalas iš minkštojo akrilato;

4.

spalvinis identifikatorius;

5.

išorinis apvalkalas iš kietojo akrilato.

8545

Angliniai elektrodai, angliniai šepetėliai, lempų angliukai, baterijų angliukai ir kiti grafito arba kiti anglies gamininiai, turintys metalo arba jo neturintys, skirti naudoti elektrotechnikoje

8545 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

angliniai elektrodai žaibolaidžiams;

2.

kontaktai elektriniams valdymo įrenginiams arba reostatams.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos elektrodams skirtos pastos sudedamosios dalys, daugiausia sudarytos iš karbonizuotos medžiagos (3824 pozicija).

8547

Elektros mašinų, aparatų arba įrangos izoliaciniai įtaisai, išskyrus izoliatorius, klasifikuojamus 8546 pozicijoje, pagaminti vien tik iš izoliacinių medžiagų, neįskaitant smulkių metalinių detalių (pavyzdžiui, lizdų su sriegiais), įdėtų formavimo metu ir skirtų tik dirbiniui surinkti; elektros grandinių izoliaciniai vamzdeliai ir jų jungtys, pagaminti iš netauriųjų metalų, padengtų izoliacinėmis medžiagomis

8547 20 00

Plastikiniai izoliaciniai įtaisai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos izoliacinės dalys, pagamintos presuojant dervoje įmirkytą stiklo pluoštą arba uždedant vieną ant kito ar presuojant prieš tai dirbtine derva įmirkytus popieriaus arba austinės medžiagos sluoksnius, jeigu aptariami dirbiniai yra kieti ir nelankstūs (žr. SS paaiškinimų 39 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų paaiškinimų „Plastikų ir medžiagų, išskyrus tekstilinius gaminius, deriniai“ d punktą).

8547 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami izoliaciniai įtaisai iš popieriaus arba statybinio kartono, asbesto cemento ir žėručio, o taip pat elektros grandinių izoliaciniai vamzdeliai ir jų jungtys, nurodyti SS paaiškinimų 8547 pozicijos paaiškinimų B dalyje.

8548

Galvaninių elementų, galvaninių baterijų ir elektros akumuliatorių atliekos ir laužas; išeikvoti galvaniniai elementai, išeikvotos galvaninės baterijos ir išeikvoti elektros akumuliatoriai; mašinų arba aparatų elektros įrangos dalys, nenurodytos kitoje šio skirsnio vietoje

8548 90 90

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojama:

1.

elektros ritės be magnetinių šerdžių, kurios yra vienodai tinkamos naudoti mašinose arba aparatuose, klasifikuojamuose įvairiose pozicijose, pavyzdžiui, transformatoriams, klasifikuojamiems 8504 pozicijoje, ir elektromagnetams, klasifikuojamiems 8505 pozicijoje (taikomas XVI skyriaus 2 pastabos c punktas);

2.

vėlinimo linijos, kurios naudojamos, pavyzdžiui, automatinio duomenų apdorojimo mašinose arba televizijos imtuvuose;

3.

elektroniniai filtrai, naudojami elektromagnetinių, elektromechaninių arba elektroakustinių vibracijų įvairiems dažniams selektyviai perduoti;

4.

elementai iš ferito arba kitos keramikos (pavyzdžiui, naudojami labai aukštų dažnių perdavimo aparatūros cirkuliatoriuose arba kaip elektros kabelių aukštų dažnių filtras), kurie yra elektros dirbinių dalys, vienodai tinkamos naudoti mašinose arba aparatuose, klasifikuojamose skirtingose šio skirsnio pozicijose.

XVII SKYRIUS

ANTŽEMINIO, ORO, VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS IR PAGALBINĖ TRANSPORTO ĮRANGA

2 papildomoji pastaba

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų XVI skyriaus paaiškinimų 3 papildomosios pastabos paaiškinimai.

86 SKIRSNIS

GELEŽINKELIO ARBA TRAMVAJAUS LOKOMOTYVAI, RIEDMENYS IR JŲ DALYS; GELEŽINKELIŲ ARBA TRAMVAJŲ BĖGIŲ ĮRENGINIAI IR ĮTAISAI BEI JŲ DALYS; VISŲ RŪŠIŲ MECHANINĖ (ĮSKAITANT ELEKTROMECHANINĘ) EISMO SIGNALIZACIJOS ĮRANGA

8602

Kiti lokomotyvai; lokomotyvų tenderiai

8602 10 00

Dyzeliniai-elektriniai lokomotyvai

Dauguma dyzelinių variklių, naudojamų vilkimui, yra dyzeliniai-elektriniai varikliai.

8603

Keleiviniai savaeigiai geležinkelio arba tramvajaus vagonai, prekiniai vagonai ir pusvagoniai (atviros platformos), išskyrus klasifikuojamus 8604 pozicijoje

8603 10 00

Maitinami išorinio elektros energijos šaltinio

Žr. SS paaiškinimų 8603 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos A dalį.

8606

Nesavaeigiai prekiniai geležinkelio arba tramvajaus vagonai

8606 91 10

Specialiai pritaikyti labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami geležinkelio ir tramvajaus prekiniai vagonai, prekiniai vagonai ir pusvagoniai turi būti su apsauginiais skydais, sudarančiais jų neatskiriamą dalį, kurie užtikrina efektyvią apsaugą nuo radiacijos.

8606 91 80

Kiti

Šioje pozicijoje klasifikuojami izoliuotieji arba refrižeratoriniai vagonai, išskyrus klasifikuojamus 8606 10 subpozicijoje.

Vagonai ir vagonai su šilumine izoliacija yra transporto priemonės, turinčios aušinimo šaltinį (ledą, sausą ledą, eutektinę akumuliacinę plokštę, suskystintas dujas ir t. t.), išskyrus šaldymo įrenginį.

Refrižeratoriniai vagonai yra transporto priemonės su šilumine izoliacija, turinčios šaldymo įrenginį (kuris veikia kompresijos, absorbcijos ar kitu būdu).

8607

Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvų arba riedmenų dalys

8607 11 00–8607 19 99

Vežimėliai, vienaašiai (Bisselio) vežimėliai, ašys, ratai ir jų dalys

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

vežimėliai ir vienaašiai (Bisselio) vežimėliai lokomotyvams;

2.

vienaašiai (Bisselio) vežimėliai, kurie yra vežimėlio ir Bisselio vežimėlio kombinacija, ir kurie taip pat naudojami lokomotyvams;

3.

vežimėliai su varikliais (vežimėliai su įmontuotu elektros varikliu) geležinkelio cisternoms, geležinkelio vagonams, vagonams, pusvagoniams ir lokomotyvams;

4.

vežimėliai keleiviniams vagonams ir prekiniams vagonams.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos vežimėlių ir Bisselio vežimėlių dalys, tokios kaip hidrauliniai amortizatoriai vežimėliams.

Tačiau šiose subpozicijose neklasifikuojamos spyruoklės (7320 pozicija).

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos surinktos arba nesurinktos ašys ir ratai bei jų dalys, nurodytos SS paaiškinimų 8607 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 2 ir 3 punktuose.

Šiose subpozicijose kaip ratų dalys neklasifikuojami guminiai ratlankiai ir garso slopinimo boksai (atitinkamai 4011 arba 4012 pozicija).

8607 21 10–8607 29 90

Stabdžių mechanizmai ir jų dalys

Šiose pozicijose neklasifikuojami įtaisai, vadinami „bėgių stabdžiais“ (8608 00 pozicija).

Tam tikros stabdžių dalys taip pat neklasifikuojamos šiose subpozicijose, pavyzdžiui, kranai, ventiliai ir vožtuvai, mašinisto valdomas suspausto oro stabdžių valdymo vožtuvas (8481 20 90 subpozicija).

8607 91 10–8607 99 90

Kitos

Be dalių, nurodytų SS paaiškinimų 8607 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 4 ir 8–11 punktuose, šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos lokomotyvų pavaros ir movos trauklės.

87 SKIRSNIS

ANTŽEMINIO TRANSPORTO PRIEMONĖS, IŠSKYRUS GELEŽINKELIO IR TRAMVAJAUS RIEDMENIS; JŲ DALYS IR REIKMENYS

Bendrosios nuostatos

1.

Visoje Kombinuotojoje nomenklatūroje „naujos transporto priemonės“ reiškia transporto priemones, kurios dar niekada nebuvo užregistruotos.

2.

Visoje Kombinuotojoje nomenklatūroje „naudotos transporto priemonės“ reiškia transporto priemones, kurios bent vieną kartą buvo užregistruotos.

8701

Traktoriai ir vilkikai (išskyrus traktorius ir vilkikus, klasifikuojamus 8709 pozicijoje)

8701 10 00

Traktoriai, valdomi pėsčiojo traktorininko

Šioje subpozicijoje klasifikuojami įrenginiai, aprašyti SS paaiškinimų 8701 pozicijos paaiškinimų šeštojoje ir septintojoje pastraipose, įskaitant traktorius, valdomus pėsčiojo traktorininko. Šio tipo traktoriai daugiausia naudojami sodininkystėje.

Keičiami padargai, skirti naudoti su traktoriais, valdomais pėsčiojo traktorininko (akėčios, plūgai ir t. t.), vis dėlto yra klasifikuojami atskirai, net jeigu jie yra sumontuoti ant traktoriaus, valdomo pėsčiojo traktorininko.

Tačiau, jeigu padargai arba darbo įrankiai yra pastoviai pritvirtinti prie važiuoklės su varikliu ir kartu su pastaruoju sudaro vieną mechaninį įrenginį, toks įrenginys klasifikuojamas toje pozicijoje, kuri apima tą darbo įrenginį. Tai yra taikoma motorizuotiems plūgams ir motorizuotiems kultivatoriams (8432 pozicija).

8701 30 10

Sniegaeigiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos traktoriaus tipo transporto priemonės su pridėtiniais plačiais vikšrais, kurios skirtos sniegui kalnų slidinėjimo trasose lyginti, purenti ir t. t.

Mašinos ir darbo įrankiai, skirti tvirtinti prie šio tipo transporto priemonių kaip keičiama įranga (verstuvai, rotoriniai sniego plūgai ir t. t.), klasifikuojami jų atitinkamose pozicijose (8430, 8479 ir t. t. pozicijos) net ir tuomet, kai jie pateikiami kartu su transporto priemone, pritvirtinti prie jos arba nepritvirtinti.

8701 90 11–8701 90 90

Kiti

Šioms subpozicijoms priskiriamos visureigės transporto priemonės, naudojamos kaip traktoriai, kurioms būdingos šios charakteristikos:

viena vairuotojui skirta sėdynė,

standartinis buksyravimo kablys,

valdomos vairu su dviem rankenomis, kuriose įtaisyti valdymo įtaisai,

vairavimas atliekamas pasukant abu priekinius ratus ir paremtas lengviesiems automobiliams būdinga vairavimo sistema (Ackerman principas),

visi jų ratai turi stabdžius,

automatinė sankaba ir atbulinės eigos pavara,

variklis specialiai sukonstruotas naudoti sudėtingomis vietovės sąlygomis ir, dirbdamas prie mažų apsukų, išvysto trauką, pakankamą prikabintai įrangai vilkti,

sukimo momentas perduodamas ratams velenais, o ne grandine,

visų transporto priemonių padangos turi nelygioms vietovėms pritaikytą gilų protektoriaus raštą,

priekabos be stabdžių sistemos buksiravimo galia yra ne mažesnė kaip dviguba pačios transporto priemonės masė.

Jeigu šios transporto priemonės turi visas minėtas charakteristikas ir atitinka paaiškinimų 8701 90 11–8701 90 50 subpozicijų paaiškinimus, jos turi būti klasifikuojamos kaip žemės ūkio arba miškų ūkio traktoriai. Kitais atvejais jos priskiriamos 8701 90 90 subpozicijai.

Jeigu visureigės transporto priemonės neturi visų šių charakteristikų, jos turi būti priskiriamos 8703 pozicijai.

Šioms subpozicijoms taip pat nepriskiriami vadinamieji „Quad“ automobiliukai (8703 pozicija arba 9503 00 10 subpozicija (žr. paaiškinimų šios subpozicijos paaiškinimus)).

8701 90 11–8701 90 50

Ratiniai žemės ūkio traktoriai (išskyrus traktorius, valdomus pėsčiojo traktorininko) ir miškų ūkio traktoriai

Šiose subpozicijose klasifikuojami žemės ūkio arba miškų ūkio traktoriai, kurie turi bent tris ratus ir atsižvelgiant į jų konstrukciją ir įrangą akivaizdžiai skirti žemės ūkio, sodininkystės ar miškų ūkio tikslams. Šio tipo transporto priemonės važiuoja tik ribotu maksimaliu greičiu (paprastai ne didesniu kaip 25 km per valandą važiuojant automagistrale).

Žemės ūkio traktoriai paprastai yra su hidrauline įranga, kuri leidžia pakelti arba nuleisti žemės ūkio padargus (akėčias, plūgus), kai variklio galingumas yra pakankamas mašinoms arba padargams bei priekabų prikabinimo įrangai valdyti. Jie taip pat gali turėti hidraulinę įrangą, skirtą darbo įrenginiams (šieno krautuvams, mėšlo krautuvams ir t. t.) valdyti, kai šie laikytini reikmenimis.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami specialiai sumontuoti žemės ūkio traktoriai, pavyzdžiui, traktoriai su apžargine važiuokle (straddle tractors), naudojami vynuogynuose ir medelynuose, bei darbui kalvotose vietovėse skirti traktoriai (hill tractors) ir įrankius gabenantys traktoriai (tool-carrying tractors).

Net jeigu keičiami žemės ūkio mechaniniai įrenginiai pateikiami pritvirtinti prie traktoriaus, jie klasifikuojami jų atitinkamoje pozicijoje (8432, 8433 ir t. t. pozicija).

Kitas miškų ūkio traktorių požymis yra tas, kad jie turi pastoviai pritvirtintą gervę, skirtą rąstams vilkti.

Pagal šio skyriaus 2 pastabą traktoriai, klasifikuojami šiose subpozicijose, taip pat gali turėti tam tikras modifikacijas, kurios be pagrindinės paskirties leidžia jiems gabenti žemės ūkio arba miškų ūkio mechaninius įrenginius, įrankius, trąšas, sėklas ir t. t.

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos žoliapjovės (vadinamos važiuojamosiomis žoliapjovėmis arba sodų traktoriais), turinčios pastoviai pritvirtintą pjovimo įtaisą ir ne daugiau kaip vieną variklį, kuris skirtas tik pjovimo įrenginiui valdyti (žr. paaiškinimų 8433 pozicijos paaiškinimus).

8701 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

viešųjų darbų traktoriai;

2.

vienaašiai traktoriai autotransporto priemonėms su priekabomis.

8703

Automobiliai ir kitos autotransporto priemonės, daugiausia skirtos žmonėms vežti (išskyrus klasifikuojamas 8702 pozicijoje), įskaitant lengvuosius keleivinius-krovininius automobilius (universalus) ir lenktyninius automobilius.

Šiai pozicijai priskiriamos „universalios transporto priemonės“, pavyzdžiui, autotransporto priemonės, kuriomis galima vežti ir žmones, ir krovinius:

1.

Pikapai:

Šio tipo kelių transporto priemonėje paprastai būna daugiau negu viena sėdynių eilė ir ji būna padalyta į dvi atskiras sekcijas – uždarą saloną žmonėms vežti ir atvirą arba dengtą platformą kroviniams vežti.

Tačiau tokios kelių transporto priemonės turi būti priskiriamos 8704 pozicijai, jeigu didžiausias kroviniams skirtos sekcijos grindų ilgis sudaro daugiau negu 50 % transporto priemonės važiuoklės bazės ilgio arba jeigu transporto priemonės turi daugiau negu dvi ašis.

2.

Autofurgonai:

Autofurgonas – tai kelių transporto priemonė su daugiau negu viena sėdynių eile, kuri privalo turėti SS paaiškinimų 8703 pozicijos paaiškinimuose nurodytus požymius.

Tačiau autofurgonai su viena sėdynių eile, kurių užpakalinėje dalyje nėra sėdynių ir saugos įrangos nuolatiniam montažui skirtų tvirtinimo vietų ir jungiamųjų detalių, su keleiviams vežti ir kroviniams vežti skirtas sekcijas skiriančia nuolatine sienele ar pertvara arba langais kėbulo šonuose ar be jų, turi būti priskiriami 8704 pozicijai.

8703 21 10–8703 24 90

Kitos autotransporto priemonės su stūmokliniu kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliu ir slankiąja stūmoklio eiga

Cilindro darbinio tūrio apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 8407 31, 8407 32, 8407 33 ir 8407 34 subpozicijų paaiškinimuose.

Šiose subpozicijose klasifikuojami „universalai“ ir „bendrosios paskirties autotransporto priemonės“, nurodytos SS paaiškinimų 8703 pozicijos paaiškinimų penktojoje ir šeštojoje pastraipose.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojami nedideli lenktyniniai automobiliai (vadinamieji „skelteriai“ (skelters) arba „vaikštynės“ (go-carts)) be kėbulų, kuriuose sumontuoti stūmokliniai kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliai su slankiąja stūmoklio eiga, ir galintys išvystyti gana didelius greičius.

8703 31 10–8703 33 90

Kitos autotransporto priemonės su stūmokliniu slėginio uždegimo vidaus degimo varikliu (dyzeliu arba pusiau dyzeliu)

Šiose subpozicijose klasifikuojami „universalai“ ir „bendrosios paskirties autotransporto priemonės“, nurodytos SS paaiškinimų 8703 pozicijos paaiškinimų penktoje ir šeštoje pastraipose.

8704

Autotransporto priemonės, skirtos kroviniams vežti

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8703 pozicijos paaiškinimai.

Cilindro darbinio tūrio apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 8407 31, 8407 32, 8407 33 ir 8407 34 subpozicijų paaiškinimuose.

Šioje pozicijoje klasifikuojami keturiais ratais varomi visureigiai automobiliai, turintys šarnyrines važiuokles, kurių priekinėje korpuso dalyje yra dyzelinis variklis ir vairuotojo kabina su valdymo įranga. Galinė dalis sudaryta iš dviejų ratų važiuoklės, be įrangos, bet turinti galimybę tvirtinti joje įvairius įrenginius.

Tačiau šioje pozicijoje neklasifikuojamos transporto priemonės su prie jų pritvirtinta žemės ūkio arba kita specialiosios paskirties įranga (8705 pozicija).

8704 10 10 ir 8704 10 90

Nemagistraliniai savivarčiai

1.

Šiose subpozicijose daugiausia klasifikuojamos autotransporto priemonės, skirtos naudoti karjeruose, kasyklose arba statybos aikštelėse, kelio darbams, oro uostuose ir uostuose bei turinčios priekyje arba gale sumontuotą savivartinį kėbulą ar apačioje atsidarantį kėbulą, kuris yra specialiai suprojektuotas smėliui, žvyrui, žemėms, akmenims ir t. t. vežti. Pavyzdžiai, iliustruojantys įvairių tipų savivarčius, yra pateikti šių pastabų pabaigoje.

2.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos mažesnio krovumo autotransporto priemonės, kurios naudojamos statybos aikštelėse žemėms, nuolaužoms, nesukietėjusiam cementui ar betonui ir t. t. vežti. Tokios autotransporto priemonės turi fiksuotą arba šarnyrinę važiuoklę, yra varomos dviem arba keturiais ratais, savivarčio piltuvas yra įrengtas virš vienos ašies, o vairuotojo sėdynė – virš kitos. Vairuotojo sėdynė ne visada yra kabinos viduje.

 

Image

 

Image

 

Image

8704 21 10

Specialiai pritaikytos labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8606 91 10 subpozicijos paaiškinimai.

8704 21 31–8704 21 99

Kitos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos „universalios paskirties autotransporto priemonės“, nurodytos SS paaiškinimų 8704 pozicijos paaiškinimų antrojoje pastraipoje.

8704 22 10

Specialiai pritaikytos labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8606 91 10 subpozicijos paaiškinimai.

8704 23 10

Specialiai pritaikytos labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8606 91 10 subpozicijos paaiškinimai.

8704 31 10

Specialiai pritaikytos labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8606 91 10 subpozicijos paaiškinimai.

8704 31 31–8704 31 99

Kitos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos „universalios paskirties autotransporto priemonės“, nurodytos SS paaiškinimų 8704 pozicijos paaiškinimų antrojoje pastraipoje.

8704 32 10

Specialiai pritaikytos labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8606 91 10 subpozicijos paaiškinimai.

8707

Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701–8705 pozicijose, kėbulai (įskaitant kabinas)

8707 10 10

Skirti pramoniniam surinkimui

Šioje subpozicijoje sąvoka „skirti pramoniniam surinkimui“ taikoma tik kėbulams, kurie naudojami autotransporto priemonės surinkimo arba gamybos įmonėje (arba kėbulai, kuriuos naudoja subrangovai mazgų surinkimui), kurioje gaminamos naujos autotransporto priemonės.

Ši subpozicija gali būti taikoma tik tiems kėbulams, kurie faktiškai yra naudojami naujoms autotransporto priemonėms, klasifikuojamoms šioje pačioje subpozicijoje, gaminti. Vadinasi, ji netaikoma panašiems kėbulams, kurie yra naudojami kaip atsarginės dalys.

8707 90 10

Skirti pramoniniam surinkimui: Traktorių, valdomų pėsčiojo traktorininko, klasifikuojamų 8701 10 subpozicijoje; Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8704 pozicijoje, su stūmokliniu slėginio uždegimo vidaus degimo varikliu (dyzeliu arba pusiau dyzeliu), kurio cilindrų darbinis tūris ne didesnis kaip 2 500 cm3, arba su stūmokliniu kibirkštinio uždegimo vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbinis tūris ne didesnis kaip 2 800 cm3; Specialių autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8705 pozicijoje

Žr. paaiškinimų 8707 10 10 subpozicijos paaiškinimus.

„Cilindro darbinio tūrio“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 8407 31, 8407 32, 8407 33 ir 8407 34 subpozicijų paaiškinimuose.

8708

Autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8701–8705 pozicijose, dalys ir reikmenys

Pramoniniam surinkimui skirtoms dalims ir reikmenims mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8707 10 10 subpozicijos paaiškinimai.

8708 70 91

Žvaigždinės, vientisos, lietinės geležinės arba plieninės stebulės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos stebulės paprastai yra naudojamos autobusams arba autotransporto priemonėms, skirtoms kroviniams vežti. Jos yra žvaigždės formos, paprastai su penkiomis arba šešiomis briaunomis ir naudojamos su nuimamais ratlankiais.

8708 70 99

Kiti

Be dalių ir reikmenų, nurodytų SS paaiškinimų 8708 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos K dalyje, šioje subpozicijoje klasifikuojami ratų balansavimo svarmenys.

8708 80 55

Skersiniai stabilizatoriai; kiti torsiono strypai

Skersiniai stabilizatoriai yra autotransporto priemonių spyruoklės, perduodančios vienoje pakabos pusėje atsiradusias apkrovimo jėgas kitai pusei.

Jie dažniausiai sudaryti iš plieninių apvalaus skerspjūvio strypų, paprastai sulenktų panašiai į U raidės formą.

Paprastai jie atrodo šitaip:

 

Image

Torsiono strypai yra plieniniai strypai, paprastai apvalaus skerspjūvio, tačiau gali būti ir kvadratinio skerspjūvio arba sudaryti iš stačiakampių strypų pynės.

Torsiono strypai yra tiesinės formos, t. y. vienam strypo galui suteiktas sukimo momentas yra proporcingas kito jo galo pasukimo kampui.

Paprastai jie atrodo šitaip:

Image

8708 99 10–8708 99 97

Kiti

Šiose subpozicijose neklasifikuojamos:

a)

autotransporto priemonių, klasifikuojamų 8702–8704 pozicijose, važiuoklės be įmontuoto variklio, bet su kabina (8702, 8703 arba 8704 pozicija);

b)

autotransporto priemonės sėdynių atramos galvai (9401 arba 9404 pozicija).

8709

Savaeigiai vežimėliai be kėlimo ir krovimo įrangos, naudojami gamyklose, sandėliuose, uostuose arba oro uostuose kroviniams trumpais nuotoliais vežti; traktoriai ir vilkikai, naudojami geležinkelio stočių platformose; išvardytų transporto priemonių dalys

8709 11 10

Specialiai pritaikytos labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8606 91 10 subpozicijos paaiškinimai.

8709 19 10

Specialiai pritaikytos labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8606 91 10 subpozicijos paaiškinimai.

8712 00

Dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius) be variklio

Šiai pozicijai priskiriami nesukomplektuoti dviračiai, turintys pagrindines sukomplektuotų dviračių savybes (Kombinuotosios nomenklatūros 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punktas):

Nesukomplektuotas dviratis, surinktas arba nesurinktas, klasifikuojamas kaip 8712 pozicijos prekė, jeigu jį sudaro rėmas, šakės ir bent dvi toliau išvardytos sudedamosios dalys:

ratų komplektas;

pavaros mechanizmas (įskaitant ašį ir švaistiklį);

vairo įtaisas (įskaitant vairą ir vairo kotą);

stabdžių sistema.

8712 00 10

Be rutulinių guolių

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės be rutulinių guolių.

8713

Vežimėliai neįgaliesiems su varikliais arba be jų, su kitomis mechaninėmis pavaromis arba be jų

8713 90 00

Kiti

Kelių transporto priemonės su varikliu, specialiai skirtos neįgaliesiems, nuo 8703 pozicijoje klasifikuojamų kelių transporto priemonių atskiriamos pagal šiuos pagrindinius požymius:

jų didžiausias greitis 10 km/val, t. y. greitas pėsčiojo tempas,

jų didžiausias plotis 80 cm,

turi du žemę liečiančius ratų komplektus,

turi specialią įrangą negaliai palengvinti (pavyzdžiui, kojoms stabilizuoti pakojus).

Tokios kelių transporto priemonės gali turėti:

papildomą (virsti neleidžiančių) ratų komplektą,

vairavimo ir kitus valdymo įtaisus (pavyzdžiui, vairalazdę), kuriais lengva naudotis; tokie valdymo įtaisai paprastai yra sumontuoti viename iš porankių; jie niekada nebūna įrengti kaip atskira, reguliuojama vairo kolonėlė.

 

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos elektra varomos kelių transporto priemonės panašios į kėdes su ratukais, kurios skirtos tik neįgaliesiems vežioti. Jos gali atrodyti taip:

Image

Tačiau motoroleriai su varikliu (manevringieji motoroleriai) ir atskirai sumontuota reguliuojama vairo kolonėle šioje subpozicijoje neklasifikuojami. Jie gali atrodyti taip ir yra klasifikuojami 8703 pozicijoje:

 

Image

8714

Transporto priemonių, klasifikuojamų 8711–8713 pozicijose, dalys ir reikmenys

8714 91 10–8714 99 90

Kitos

Šiose subpozicijose klasifikuojamos dalys ir reikmenys, skirtos gamybai, aprūpinimui ar remontui:

1.

motociklų ir dviračių priekabų;

2.

pedalinių transporto priemonių su pagalbiniu varikliu, t. y. pedalinių transporto priemonių, kurios gali būti varomos pedalais ir kurios turi sumontuotą pagalbinį variklį (kurio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 m3);

3.

kitų, neturinčių variklio pedalinių transporto priemonių (įskaitant prekinius triračius).

8714 94 10

Inercinės stabdomosios stebulės ir stebuliniai stabdžiai

Stabdomosios stebulės paprastai yra atbulinio pedalo mynimo tipo.

Tačiau trinkelių tipo stabdžiuose stabdymo veiksmas vykdomas rankiniu būdu, troso arba trauklės pagalba.

Paprastai jie atrodo šitaip:

 

Image

8714 94 90

Dalys

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos stabdžių svirtys.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojamos kaučiuko (gumos) stabdžių kaladėlės (4016 99 99 subpozicija) arba stabdžių kreipiamosios dalys (paprastai 8307 10 00 arba 8307 90 00 subpozicija).

8716

Priekabos ir puspriekabės; kitos nesavaeigės transporto priemonės; jų dalys

8716 10 91–8716 10 99

Kitos, kurių masė

„Masė“ reiškia transporto priemonės masę su visa pastoviai sumontuota įranga ir priedais.

8716 39 10

Specialiai pritaikytos labai radioaktyvioms medžiagoms vežti (Euratomas)

Mutatis mutandis taikomi paaiškinimų 8606 91 10 subpozicijos paaiškinimai.

88 SKIRSNIS

ORLAIVIAI, ERDVĖLAIVIAI IR JŲ DALYS

1 subpozicijų pastaba

Stacionariai įrengtiems įrenginiams nepriklauso, pavyzdžiui, gelbėjimo įranga (pavyzdžiui, gelbėjimosi valtys, parašiutai ir evakuaciniai loviai) ir keičiama ginklų sistemų įranga.

Jeigu nesukomplektuota arba nebaigta gaminti mašina vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punktu klasifikuojama kaip sukomplektuotas gaminys, atitinkamos subpozicijos nustatymui turi būti naudojama įprastinė darbinė masė.


8802

Kiti orlaiviai (pavyzdžiui, sraigtasparniai, lėktuvai); erdvėlaiviai (įskaitant palydovus) ir suborbitinės bei erdvėlaivių paleidimo raketos

8802 11 00 ir 8802 12 00

Sraigtasparniai

Šiose subpozicijose klasifikuojamos tik tos mašinos, kurių kilimas ir keliamoji jėga įgyjami vieno ar daugiau variklių varomų sraigtų pagalba.

89 SKIRSNIS

LAIVAI, VALTYS IR PLAUKIOJANTIEJI ĮRENGINIAI

1 papildomoji pastaba

Sąvoka „laivai, kurie pagal savo konstrukciją priskirtini jūrų laivams“ reiškia laivus, kurie dėl savo konstrukcijos arba įrangos, gali plaukti jūra net blogo oro sąlygomis (kai vėjo jėga pagal Boforto (Beaufort) skalę yra apie 7). Tokie laivai paprastai būna su vandens nepraleidžiančiais deniais ir orų pokyčiams atspariais denio antstatais.

Sąvoka „korpuso bendras ilgis“ reiškia korpuso ilgį, matuojamą nuo esančio pačiame priekyje pirmagalio taško iki paties galinio laivagalio taško, bet neįskaitant išsikišimų, pritvirtintų prie laivo korpuso arba nepritvirtintų (pavyzdžiui, vairų, bušpritų, žvejybos platformų ar nardymo bortų).

Sąvoka „jūrų laivai“ reiškia laivus ir transporto priemones su oro pagalve, kurie tenkina pirmiau išvardytas sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar jie iš tikrųjų daugiausia naudojami pakrantės vandenyse, limanuose ar ežeruose ir t. t.

Toliau reikia pažymėti, kad:

1.

trumpesni kaip 12 m ilgio laivai, kurie suprojektuoti kaip jūrų laivai, priskiriami „žvejybiniams laivams“ tik tada, kai jie yra specialiai tam skirti ir turi įrengtą profesionalios žvejybos įrangą, net jeigu jie kartais gali būti naudojami ir pramogoms;

2.

sąvoka „gelbėjimo valtys“ apima laivus, kurie yra padėti ant jūrų laivų denių ir skirti įgulai ir keleiviams gelbėti, jeigu laivas atsiduria pavojuje; taip pat ji apima gelbėjimo valtis, kurios yra išdėstytos išilgai kranto tinkamose vietose ir yra skirtos plaukti į pagalbą nelaimės ištiktiems laivams.


8901

Kruizų laivai, ekskursijų laivai, keltai, krovininiai laivai, baržos ir panašios vandens transporto priemonės žmonėms arba kroviniams vežti

Pusiniai korpusai arba korpusų trečdaliai šioje pozicijoje neklasifikuojami, o klasifikuojami pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti (pavyzdžiui, 7308 pozicija).

8901 90 10

Jūrų

Laivai, suprojektuoti baržoms arba lichteriams gabenti, taip pat klasifikuojami šioje subpozicijoje. Tokiuose laivuose standartinio tipo konteineriai yra pakeičiami baržomis arba lichteriais, kurie atplaukia vandeniu tam, kad būtų pakrauti į plaukiojančią bazę, suskirstytą į vertikalias sekcijas, kuriose gali tilpti trys arba keturios baržos ar lichteriai. Tokiuose laivuose yra įrengti judamieji portaliniai kranai, panardinamos kėlimo platformos ar kitokios baržų pakrovimo, tvarkymo ir iškrovimo priemonės.

Šioje subpozicijoje klasifikuojama tik plaukiojanti bazė (mother ship); baržos eilės tvarka yra naudojamos kaip vidaus vandenų laivybos laivai, po to kelionės metu tampa „konteineriais“, o po to vėl naudojamos kaip vidaus vandenų laivybos laivai ir klasifikuojamos 8901 90 91 arba 8901 90 99 subpozicijoje.

8904 00

Vilkikai ir vilkikai-stūmikai

Dėl pusinių korpusų arba korpusų trečdalių klasifikavimo žr. paaiškinimų 8901 pozicijos paaiškinimus.

8904 00 91 ir 8904 00 99

Vilkikai stūmikai

Laivai, kurie suprojektuoti naudoti ir kaip vilkikai-stūmikai, ir kaip vilkikai, aprašyti SS paaiškinimų 8904 pozicijos paaiškinimų antrojoje pastraipoje, visais atvejais klasifikuojami šiose subpozicijose.

8905

Plūduriuojantys švyturiai, priešgaisriniai laivai, žemsiurbės, plaukiojantieji kranai ir kiti specialūs laivai, kurių tinkamumas laivybai yra pagalbinė funkcija; plaukiojantieji dokai; plaukiojančiosios arba gramzdinamosios gręžybos arba verslinės-žvejybinės platformos

Dėl pusinių korpusų arba korpusų trečdalių klasifikavimo žr. paaiškinimų 8901 pozicijos paaiškinimus.

8906

Kiti laivai, įskaitant karinius laivus ir gelbėjimo laivus, išskyrus irklines valtis

Dėl pusinių korpusų arba korpusų trečdalių klasifikavimo žr. paaiškinimų 8901 pozicijos paaiškinimus.

XVIII SKYRIUS

OPTIKOS, FOTOGRAFIJOS, KINEMATOGRAFIJOS, MATAVIMO, TIKRINIMO, TIKSLIEJI, MEDICINOS ARBA CHIRURGIJOS PRIETAISAI IR APARATAI; LAIKRODŽIAI; MUZIKOS INSTRUMENTAI; JŲ DALYS IR REIKMENYS

90 SKIRSNIS

OPTIKOS, FOTOGRAFIJOS, KINEMATOGRAFIJOS, MATAVIMO, TIKRINIMO, TIKSLIEJI, MEDICINOS ARBA CHIRURGIJOS PRIETAISAI IR APARATAI; JŲ DALYS IR REIKMENYS

Bendrosios nuostatos

Šiam skirsniui priskiriami trikojai, kurie skirti naudoti tik arba daugiausia su šiam skirsniui priskiriamais aparatais (žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų III grupę).

Trikojai, skirti naudoti su fotoaparatais arba kameromis, priskiriamais šiam skirsniui ir 8525 pozicijai, klasifikuojami pagal medžiagą, iš kurios jie pagaminti.

Šiame skirsnyje nurodytos trikojų dalys klasifikuojamos pagal medžiagą, iš kurios jos pagamintos.

9001

Šviesolaidžiai ir šviesolaidžių grįžtės; šviesolaidžių kabeliai, išskyrus klasifikuojamus 8544 pozicijoje; poliarizacinių medžiagų lakštai ir plokštės; neaptaisyti lęšiai (įskaitant kontaktinius lęšius), prizmės, veidrodžiai ir kiti neaptaisyti optiniai elementai iš bet kurių medžiagų, išskyrus tokius elementus iš optiniu būdu neapdoroto stiklo

Šioje pozicijoje klasifikuojami gaminiai, naudojami su regimąja šviesa, ir gaminiai, naudojami su nematomos spektro dalies spinduliuote (infraraudonąja ir ultravioletine spinduliuote).

Tačiau šioje pozicijoje neklasifikuojami elektroniniai „optiniai“ elementai, pavyzdžiui, elektrostatiniai lęšiai, elektromagnetiniai lęšiai ir vadinamieji lauko lęšiai (paprastai 85 skirsnis).

9001 10 10–9001 10 90

Šviesolaidžiai, šviesolaidžių grįžtės ir kabeliai

Šiose subpozicijose neklasifikuojami adapteriai ir jungtys, skirti šviesolaidžiams, šviesolaidžių grįžtėms ir šviesolaidžių kabeliams sujungti.

Taip pat žr. paaiškinimų 8536 70 00 subpozicijos paaiškinimus.

9001 20 00

Poliarizacinių medžiagų lakštai ir plokštės

Šiai subpozicijai priskiriamos į ritinius susuktos poliarizacinių medžiagų folijos, skirtos naudoti skystųjų kristalų (LCD) modulių gamyboje.

Image

9001 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

lazerių rubino stiklai ir kiti optiniai elementai;

2.

plastikiniai Fresnelio (Fresnel) lęšiai, skirti naudoti, pavyzdžiui, pritaikius jiems tvirtinimo įtaisą, kaip televizoriaus rodomo vaizdo didinamieji ekranai.

9005

Binokliai, monokuliarai, kiti optiniai teleskopai ir jų tvirtinimo įtaisai; kiti astronomijos prietaisai ir jų tvirtinimo įtaisai, išskyrus radioastronomijos prietaisus

Šioje pozicijoje klasifikuojami aparatai, kuriuose naudojami naktinio matymo vaizdo stiprintuvai.

9006

Fotoaparatai (išskyrus kino kameras); fotoblykstės ir fotoblyksčių lempos, išskyrus dujošvytes lempas, klasifikuojamas 8539 pozicijoje

9006 10 00

Fotoaparatai, naudojami spausdinimo plokštėms arba cilindrams paruošti

Žr. SS paaiškinimų 9006 pozicijos paaiškinimų I grupės trečiosios pastraipos 17 punktą.

9010

Fotolaboratorijų (įskaitant kino laboratorijas) aparatai ir įranga, nenurodyti kitoje šio skirsnio vietoje; negatoskopai, projekcijos ekranai

9010 50 00

Kiti fotolaboratorijų (įskaitant kino laboratorijas) aparatai ir įranga; negatoskopai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami spausdintinės plokštės eksponavimo aparatai, kurie kopijuoja spausdintinių grandinių paveikslų fotografijos negatyvinius vaizdus, eksponuojant juos ant plokščių izoliacinės medžiagos, iš kurios spausdintinės plokštės yra pagamintos, paviršiaus. Tokį aparatą iš esmės sudaro eksponavimo kamera su joje įmontuotomis ultravioletinių spindulių lempomis. Į eksponavimo kamerą įdedamas fotografijos negatyvinis vaizdas ir izoliacinės medžiagos plokštė, ant kurios vakuume eksponuojamas negatyvinis vaizdas.

9013

Skystųjų kristalų įtaisai, išskyrus gaminius, tiksliau aprašytus kitose pozicijose; lazeriai, išskyrus lazerinius diodus; kiti optiniai aparatai ir prietaisai, nenurodyti kitoje šio skirsnio vietoje

9013 80 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami televizorių rodomo vaizdo didinamieji ekranai, sudaryti iš plastikinio optinio elemento (Fresnelio lęšio), rėmelio ir metalinių strypų įrenginio, specialiai skirto ekranui televizoriaus priekyje tvirtinti.

9017

Braižybos, ženklinimo arba matematinių skaičiavimų prietaisai (pavyzdžiui, braižybos mašinos, pantografai, matlankiai, slankmačiai, braižiklinės, logaritminės liniuotės, diskiniai skaičiuotuvai); rankiniai ilgio matavimo prietaisai (pavyzdžiui, matuoklės ir tieslės (matuojamosios juostos), mikrometrai, slankmačiai), nenurodyti kitoje šio skirsnio vietoje

9017 10 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami braižybos stalai su pantografais arba kitais panašiais prietaisais.

9017 20 05–9017 20 90

Kiti braižybos, ženklinimo arba matematinių skaičiavimų prietaisai

Šiose subpozicijose klasifikuojami:

1.

koordinatografai, kurie nėra skirti fotogrametrijai;

2.

raidiniai trafaretai, aiškiai atpažįstami kaip specializuoti braižybos ar ženklinimo prietaisai.

9018

Medicinos, chirurgijos, stomatologijos arba veterinarijos aparatai ir įrankiai, įskaitant scintigrafijos aparatus, kiti elektriniai medicinos aparatai ir įrankiai, naudojami regėjimui tikrinti

9018 50 10

Neoptiniai

Be ultragarsinės bendrojo naudojimo diagnostikos įrangos, šioje subpozicijoje klasifikuojami specialūs aparatai, skirti akims tirti ultragarsu (pavyzdžiui, prietaisai skirti akies ragenos ir akies lęšio storiui arba akies obuolio ilgiui nustatyti).

9018 90 85

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

elektriniai defibriliatoriai, perduodantys srovės impulsus, atstatančius normalią širdies funkciją. Su šiais prietaisais, kurie turi impulsų generatorių ir du defibriliatoriaus elektrodus, paciento elektrokardiogramos (EKD) signalas, ateinantis iš elektrodų, yra rodomas ekrane arba atspausdinamas prietaise įmontuotu spausdintuvu;

2.

medicinos aparatai, skirti pūsti dujas į žmogaus pilvo ertmę, siekiant ištirti įvairius organus endoskopu. Prie šių aparatų, kurie yra aprūpinti matavimo prietaisais ir ekranais, yra prijungtos dvi žarnos, kurių galai sujungti su užsukimo čiaupu ir ilga adata;

3.

medicininiai išskyrų išsiurbimo siurbliai, sudaryti iš siurblio ir siurbimo įtaiso ir kurie yra naudojami operacinėse arba greitosios pagalbos automobiliuose;

4.

kontraceptiniai aparatai, žinomi kaip „vidiniai gimdos prietaisai (VGP)“, pagaminti iš plastiko ir vario vielos, koloidinio pavidalo vario arba hormonų įdėtinio elemento.

9021

Ortopedijos įtaisai, įskaitant ramentus, chirurginius diržus ir vyturus; įtvarai ir kiti įtaisai, naudojami lūžiams gydyti; dirbtinės kūno dalys; klausos aparatai ir kiti įtaisai, dedami ant kūno, nešiojami arba implantuojami į kūną, skirti fiziniam trūkumui ar negaliai kompensuoti

Šioje pozicijoje sąvoka „fiziniam trūkumui ar negaliai kompensuoti“ reiškia tik tuos įtaisus, kurie iš tikrųjų perima arba pakeičia tos kūno dalies funkciją, kuri turi fizinę negalią arba defektą.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami įtaisai, kurie tik palengvina negalios arba defekto padarinius.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami reikmenys, nurodomi kaip skirti ostomijai (3006 91 00 subpozicija).

9021 39 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos:

1.

plokštelės, kurios visam laikui lieka kūne, pavyzdžiui, pakeičiančios kaulą arba jo dalį;

2.

austos juostelės iš cheminio pluošto, kurios yra implantuojamos į kelio sąnarį, pakeičiančios raiščius esant chroniškam kelio sąnario raiščio nestabilumui.

9021 40 00

Klausos aparatai, išskyrus jų dalis ir reikmenis

Šioje subpozicijoje klasifikuojami įtaisai, nurodyti SS paaiškinimų 9021 pozicijos paaiškinimų IV dalyje, net jeigu jie yra akinių rėmelių formos.

9021 50 00

Širdies raumenų stimuliatoriai, išskyrus jų dalis ir reikmenis

Šioje subpozicijoje klasifikuojami tik širdies raumenų stimuliatoriai. Atsižvelgiant į šio skirsnio 1 ir 2 pastabas, širdies raumenų stimuliatorių dalys ir reikmenys, tokie kaip gaubteliai, gaubtelių pusės, gaubtelių dangteliai ir elektrodai, klasifikuojami 9021 90 90 subpozicijoje.

Atskirai pateikiami galvaninės baterijos ir elektros akumuliatoriai, skirti širdies raumenų stimuliatoriams, klasifikuojami 8506 arba 8507 pozicijoje. Įkrovikliai, turintys transformatoriaus pirminę apviją, skirti implantuoto širdies raumens stimuliatoriaus akumuliatoriui pakrauti, sužadinant srovę antrinėje stimuliatoriaus apvijoje, klasifikuojami 8504 pozicijoje.

9021 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami įtaisai, skirti fiziniam trūkumui ar negaliai kompensuoti:

1.

įtaisai, implantuoti žmogaus kūne, kurie veikia kaip medikamentų išdavimo įtaisai, turintys tame pačiame korpuse „medicininį siurblį“, siurblio maitinimo šaltinį ir medikamentui skirtą talpyklą;

2.

„žiediniai protezai“, t. y. nerūdijančiojo plieno žiedai, padengti dviem plastiko ir dirbtinio pluošto sluoksniais. Jie yra chirurginiu būdu pritvirtinami prie širdies vožtuvo, tam, kad būtų atstatytas širdies vožtuvo gebėjimas užsidaryti, pavyzdžiui, esant mitraliniam nepakankamumui;

3.

„skėčio formos“ filtrai, skirti implantavimui į širdies kraujagyslę (vena cava inferior), siekiant užkirsti kelią trombozėms ir embolijoms, migruojančioms į širdį. Jie sudaryti iš labai mažo skėčio formos rėmelio, pagaminto iš nerūdijančio plieno lydinio, kuris yra padengtas plonu sintetinės elastinės medžiagos sluoksniu, ir kraujagyslėje išsiskleidžia kaip skėtis;

4.

plastikiniai pastovūs šlapimtakio plėtikliai. Šie dygliuoto strypo pavidalo įtaisai įtaisai į šlapimtakį, kad ištekėtų šlapimas.

9022

Aparatai, kurių veikimas pagrįstas rentgeno, alfa, beta arba gama spinduliuotės naudojimu, skirti arba neskirti naudoti medicinoje, chirurgijoje, stomatologijoje arba veterinarijoje, įskaitant radiografijos arba radioterapijos aparatus, rentgeno vamzdelius ir kitus rentgeno spinduliuotės generatorius, valdymo pultus, ekranus, tyrimų arba gydymo procedūrų stalus, krėslus ir panašią įrangą

9022 12 00

Kompiuterinės tomografijos aparatai

Žr. SS paaiškinimų 9022 12 subpozicijos paaiškinimus.

Tačiau vaizdo įrašymo sistemos, kurios nėra sumontuotos rentgeno aparatuose ir kurios iš išorinės vaizdo kameros gautus vaizdo analoginius signalus keičia į skaitmeninius, juos redaguoja ir saugo, yra klasifikuojamos 8543 pozicijoje. Paprastai jos yra sudarytos iš analoginio-skaitmeninio keitiklio, kompiuterio, monitorių ir turi juostinę magnetinę arba diskinę atmintinę.

9022 90 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami berilio langai, skirti rentgeno vamzdžiams.

9025

Hidrometrai (areometrai) ir panašūs plūdrieji matuokliai, termometrai, pirometrai, barometrai, higrometrai (drėgmėmačiai) ir psichrometrai, su rašytuvais arba be rašytuvų, ir bet kurios šių prietaisų tarpusavio kombinacijos

9025 11 20 ir 9025 11 80

Skystiniai, tiosioginio skaitymo

Tiesioginio skaitymo termometrai yra tokie termometrai, kuriuose temperatūra skalėje parodoma termometre esančio skysčio lygiu.

9026

Prietaisai ir aparatai, skirti srautui (debitui), lygiui, slėgiui arba kitiems kintamiesiems skysčių arba dujų kintamiesiems matuoti arba tikrinti (pavyzdžiui, srautomačiai, lygmačiai, manometrai, šilumomačiai), išskyrus prietaisus ir aparatus, klasifikuojamus 9014, 9015, 9028 arba 9032 pozicijoje

9026 20 20–9026 20 80

Slėgiui matuoti arba tikrinti

Šiose subpozicijose klasifikuojami manometrai, sumontuoti į padangų pripūtimo prietaisą, ir jie yra laikomi manometrais net jeigu jų prijungimas prie išorinio oro tiekimo šaltinio nėra numatytas, tačiau turi sumontuotą savo suspausto oro talpyklą.

9027

Fizinės arba cheminės analizės prietaisai ir aparatai (pavyzdžiui, poliarimetrai, refraktometrai, spektrometrai, dujų arba dūmų analizės aparatai); prietaisai ir aparatai, skirti klampumui, akytumui, plėtimuisi, paviršinei įtempčiai arba panašiems kintamiesiems matuoti arba tikrinti; šilumos, garso arba šviesos kiekių matavimo arba tikrinimo prietaisai ir aparatai (įskaitant eksponometrus); mikrotomai

9027 10 10

Elektroniniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami lazeriniai oro dalelių skaitikliai. Tai yra elektroniniai įtaisai dulkių kiekiui filtruotame ore nustatyti ir stebėti, pavyzdžiui, pramonės gamyklose arba medicinos srityje. Lazerio spindulys prietaiso matavimo kameroje dėl oro mėginyje esančių dulkių dalelių skleidžia išsklaidytąją šviesą, kuri lęšių sistemos pagalba fokusuojama į spindulį, kurį, savo ruožtu, sugauna fotodiodas ir konvertuoja elektros signalu. Iš anksto suprogramuotų informacijos duomenų pagalba yra nustatomas dulkių dalelių santykis, o matavimo rezultatai rodomi prietaiso skaitmeniniame rodytuve arba atspausdinami išorinio juostinio spausdintuvo pagalba. Per sąsają elektros signalo pavidalu matavimo rezultatai taip pat gali būti kabeliu perduoti į automatinio duomenų apdorojimo mašiną.

9027 30 00

Optinės spinduliuotės diapazono (ultravioletinės, matomosios, infraraudonosios spinduliuotės) spektrometrai, spektrofotometrai ir spektrografai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami mikroprocesorinio valdymo elektroniniai įtaisai (daugiakanaliai optiniai analizatoriai), skirti spektrinių analizių optinių signalų bangų ilgiams matuoti ir analizuoti. Optinių signalų bangų ilgiai, matuojami detektorių pagalba, yra konvertuojami į skaitmeninius elektros signalus ir palyginami su etaloniniu dydžiu. Palyginimo rezultatas kompiuterio pagalba įvertinamas ir parodomas išoriniuose monitoriuose, kurie gali būti sujungti su ta įranga.

9027 50 00

Kiti optinės spinduliuotės diapazono (ultravioletinės, matomosios, infraraudonosios spinduliuotės) prietaisai ir aparatai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami elektroniniai įtaisai, naudojami ligoninių chemijos laboratorijose visiškai automatizuotai kraujo serumo analizei atlikti. Jų pagrindą sudaro pats analizatorius (su mėginių paruošimo įtaisu, reagentų matavimo aparatu ir fotometrine matavimo sistema, kurioje naudojama halogeninė lempa yra šviesos šaltinis, o fotodiodai – detektoriai), tikrinimo ir įvertinimo įtaiso (su mikroprocesoriais ir ekranu matavimo rezultatams rodyti) bei spausdintuvo, skirto rezultatams įrašyti. Visi trys prietaisai tarpusavyje sujungti elektros kabeliais.

9027 80 97

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos klimatinės kameros, kuriose yra slėgio kamera, elektrinis šildytuvas, oro drėkintuvas ir elektros įrenginys, kuriame elektroniniai komponentai yra veikiami tam tikrų slėgio, temperatūros ir drėgmės sąlygų, imituojančių aplinkos poveikius ir sąlygas, veikiančias tam tikra seka, siekiant nustatyti elektroninių komponentų tarnavimo laiko trukmę, izoliaciją ir t. t.

9030

Osciloskopai, spektro analizatoriai ir kiti kiekybinių elektros charakteristikų matavimo arba tikrinimo prietaisai ir aparatai, išskyrus skaitiklius, klasifikuojamus 9028 pozicijoje; alfa, beta, gama, rentgeno, kosminės arba kitos jonizuojančios spinduliuotės matavimo arba registravimo prietaisai ir aparatai

Pagal Kombinuotosios nomenklatūros 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktą prietaisai ir aparatai, naudojami kiekybinėms elektros ir kitoms ne elektros charakteristikoms matuoti ir tikrinti, taip pat klasifikuojami 9030 pozicijoje, jeigu jų esminį požymį nulemia tai, kad jie daugiausia naudojami kiekybinėms elektros charakteristikoms matuoti ir tikrinti. Pavyzdžiui, taip yra su katodinių spindulių osciloskopais bei oscilografais, ir šviesos pluošto bei ultravioletinės spinduliuotės oscilografais (9030 20 10–9030 20 30 subpozicijos).

Tačiau šioje pozicijoje neklasifikuojami prietaisai ir aparatai, kurių esminio požymio neįmanoma nustatyti dėl to, kad jie tuo pačiu yra naudojami ir kiekybinėms elektros ir kitoms ne elektros charakteristikoms matuoti. Todėl pagal Kombinuotosios nomenklatūros 3 bendrosios aiškinimo taisyklės c punktą prietaisai, skirti autotransporto priemonių variklių ir uždegimo sistemų analizavimui, matuojant tokias kiekybines elektros charakteristikas kaip įtampa ir varža bei matuojant kiekybines kitas ne elektros charakteristikas, tokias kaip rotacijos greitis, kontaktų kampas ir kontaktų pertraukiklio taškų būklė, klasifikuojami 9031 pozicijoje.

9030 20 30

Kiti, su rašytuvais

Šioje subpozicijoje klasifikuojami šviesos ir ultravioletinio pluošto oscilografai, skirti greitiems kiekybinių elektros charakteristikų pokyčiams matuoti ir registruoti. Šie prietaisai taip pat yra žinomi kaip šviesos pluošto rašytuvai, ultravioletinio pluošto rašytuvai arba kilpiniai oscilografai, kurie užrašo analizuojamų ciklinių reiškinių skleidžiamus signalus, šviesos arba ultravioletinio pluošto arba šviesai jautraus popieriaus pagalba.

9030 39 00

Kiti, su rašytuvais

Šioje subpozicijoje klasifikuojami elektros charakteristikų bandymo prietaisai arba sistemos, kurie matuodami arba tikrindami tokias kiekybines elektros charakteristikas kaip talpa, induktyvumas, pilnutinė varža, varža ir įtampa, nustato spausdintinių grandinių ar kitų elektroninių komponentų tinkamumą naudoti ir parodo bet kokius defektus, pavyzdžiui, trumpuosius jungimus arba trūkius.

Šie prietaisai arba sistemos paprastai yra sudaryti iš matavimo arba tikrinimo įrenginio (su įvesties klaviatūra, programine atmintimi ir CRT išvadu), kuris atlieka matavimus ir gautus rezultatus lygina su standartine skaitine reikšme bei juos parodo vaizduoklyje, valdymo įrenginio (su automatinio duomenų apdorojimo mašina arba mikroprocesoriais), išvesties duomenų spausdintuvo, skirto bandymo rezultatams spausdinti, ir rūšiavimo įrenginio, kuris patikrintus komponentus išrūšiuoja pagal konkrečias faktines reikšmes ir atskiria komponentus su defektais.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojami elektros prietaisai, skirti integrinių grandynų arba elektroninių komponentų pakuočių hermetiškumui tikrinti (9031 pozicija).

9030 82 00

Puslaidininkinių plokštelių ar įtaisų charakteristikoms matuoti arba tikrinti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami elektros charakteristikų bandymo prietaisai arba sistemos, skirti kiekybinėms elektros charakteristikoms, pavyzdžiui, įtampai, dažniui ir t. t. matuoti ir tikrinti, kad būtų nustatytas puslaidininkinių plokštelių, lustų ir kitų puslaidininkinių įtaisų tinkamumas naudoti ir vizualiai rodyti įvairius jų defektus, pavyzdžiui, nuokrypius nuo nustatytos skaitinės reikšmės.

Šie prietaisai arba sistemos paprastai yra sudaryti iš matavimo arba tikrinimo įrenginio (su įvesties klaviatūra, programine atmintimi ir CRT išvadu), kuris atlieka matavimus ir gautus rezultatus lygina su ataskaitos verte bei juos parodo vaizduoklyje, valdymo įrenginio (su automatinio duomenų apdorojimo mašina arba mikroprocesoriais), išvesties duomenų spausdintuvo, skirto bandymo rezultatams spausdinti, ir rūšiavimo įrenginio, kuris patikrintus komponentus išrūšiuoja pagal konkrečias faktines reikšmes ir atskiria komponentus su defektais.

Tačiau šioje subpozicijoje neklasifikuojami elektros prietaisai, skirti integrinių grandynų arba elektroninių komponentų pakuočių hermetiškumui tikrinti (9031 pozicija).

9031

Matavimo arba tikrinimo prietaisai, įrankiai ir mašinos, nenurodyti kitoje šio skirsnio vietoje; profilių projektoriai

9031 20 00

Bandymų stendai

Bandymų stendai, skirti dyzelinių variklių kuro įpurškimo siurbliams tikrinti, turi pagrindinius komponentus, kurie visi yra pritvirtinti prie to paties stovo, elektros variklį, įpurškimo įtaisus ir graduoto stiklo vamzdelius, skirtus įpurškimo siurblio išeigai tikrinti; papildomai jie gali turėti pagalbinį prietaisą (stroboskopą), skirtą tiksliam kuro įpurškimų laikui tikrinti.

9031 80 32 ir 9031 80 34

Geometriniams dydžiams matuoti arba tikrinti

Geometriniai dydžiai yra šie: ilgis, atstumas, skersmuo, spindulys, kreivumas, kampas, pokrypis, tūris ir paviršiaus nelygumas.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami laboratoriniai interferometrai, skirti plokštiems paviršiams tikrinti (9027 50 00 subpozicija).

9031 80 91

Geometriniams dydžiams matuoti arba tikrinti

Žr. SS paaiškinimų 9031 80 32 ir 9031 80 34 subpozicijų paaiškinimus.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami gulsčiukai.

91 SKIRSNIS

LAIKRODŽIAI IR JŲ DALYS

9102

Rankiniai, kišeniniai ir kiti panašūs laikrodžiai, įskaitant chronometrus, išskyrus klasifikuojamus 9101 pozicijoje

Šioje pozicijoje klasifikuojami laikrodžio ir elektroninio kalkuliatoriaus deriniai, kurie kartu turi rankinio arba kišeninio laikrodžio išvaizdą.

Šioje pozicijoje neklasifikuojami elektroniniai kalkuliatoriai su laiko ir datos rodytuvu bei žadintuvu (8470 10 00, 8470 21 00 arba 8470 29 00 subpozicija).

9111

Rankinių, kišeninių ir kitų panašių laikrodžių korpusai ir kitos jų dalys

Laikrodžių dirželiai, juostelės ar apyrankės, pritvirtintos prie laikrodžių korpusų, klasifikuojamos laikrodžių korpusų subpozicijose. Tačiau, jeigu šios dalys pateikiamos kartu su laikrodžių korpusais, bet prie jų nėra pritvirtintos, jos yra klasifikuojamos atitinkamoje pozicijoje kaip atskirai pateikiami laikrodžių dirželiai, juostelės ar apyrankės (9113 pozicija).

9114

Kitos laikrodžių dalys

9114 10 00

Spyruoklės, įskaitant plaukines spyruokles

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos visos spyruoklės, naudojamos laikrodžių mechanizmuose.

Be pagrindinių spyruoklių ir plaukinių spyruoklių, dar yra šios:

1.

trinties spyruoklės;

2.

valdymo spyruoklės;

3.

reketo (pakėlimo) mechanizmo, balansyro, įtempiklio spyruoklės ir skersinės spyruoklės.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos laikrodžių korpusų arba panašaus tipo korpusų spyruoklės, apibrėžtos XV skyriaus 2 pastaboje kaip bendrosios paskirties dalys.

Pagrindinės spyruoklės, sumontuotos savo tvirtinimo įtaisuose, klasifikuojamos 9114 90 00 subpozicijoje.

9114 90 00

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

elektrinių arba elektroninių komponentų mazgai, atpažįstami kaip laikrodžio dalys – pavyzdžiui, elektroninis kurantų įtaisas;

2.

gaminiai, vadinami „balansyro varžtais“ arba „balansyro varžtais su galvutėmis“;

3.

pleištai, paprastai pagaminti iš plastiko, įstatyti tarp korpuso ir laikrodžio mechanizmo;

4.

kvarciniai osciliatoriai laikrodžiams (kvarciniai rezonatoriai, sujungti su elektroniniu mikrograndynu, skirti svyravimams palaikyti).

92 SKIRSNIS

MUZIKOS INSTRUMENTAI; ŠIŲ DIRBINIŲ DALYS IR REIKMENYS

9207

Muzikos instrumentai, kurių garsui sukurti arba stiprinti būtinai naudojama elektra (pavyzdžiui, vargonai, gitaros, akordeonai)

9207 10 30

Klavišiniai pianinai

Klavišinių pianinų diapazonas ir klavišų plotis, priešingai nei sintezatorių ir klavišinių muzikos instrumentų, yra lygiai toks pat kaip ir akustinių pianinų (9201 pozicija). Juose naudojami garsų pavyzdžių atrinktuvai tam, kad kaip galima tiksliau būtų atkuriamas akustinių pianinų garsas. Grojimo būdas, įskaitant ir pedalus, tiksliai atitinka akustinių pianinų grojimo būdą. Paprastai jose yra įmontuoti stiprintuvai ir garsiakalbiai.

9207 10 50

Sintezatoriai

Sintezatoriai skiriasi nuo kitų muzikos instrumentų, klasifikuojamų 9207 10 subpozicijoje, tuo, kad be išgaunamų iš anksto užprogramuotų (arba „iš anksto nustatytų“) garsų, kurie taip pat gali būti moduliuojami, jie leidžia atlikėjams patiems programuoti garsus. Sintezatoriai gali turėti ir kitų įmontuotų elektroninių komponentų, tokių kaip, pavyzdžių atrinktuvai, stiprintuvai, garsiakalbiai, sekos derintuvai, aido, garso išsklaidymo, iškraipymo ir kitokių efektų įrenginiai bei elektroniniai mušamieji instrumentai.

9207 10 80

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami klavišiniai muzikos instrumentai, kurie leidžia atlikėjui naudotis tik iš anksto užprogramuotais („iš anksto nustatytais“) garsais. Muzikantas negali sukurti ir programuoti savo kūrybos garsų. Klavišiniai muzikos instrumentai taip pat gali turėti įmontuotus stiprintuvus ir garsiakalbius.

XIX SKYRIUS

GINKLAI IR ŠAUDMENYS; JŲ DALYS IR REIKMENYS

93 SKIRSNIS

GINKLAI IR ŠAUDMENYS; JŲ DALYS IR REIKMENYS

9305

Gaminių, klasifikuojamų 9301–9304 pozicijose, dalys ir reikmenys

9305 91 00

Kovinių ginklų, klasifikuojamų 9301 pozicijoje

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos dalys, nurodytos SS paaiškinimų 9305 pozicijos paaiškinimų 1–7 punktuose, jeigu atsižvelgiant į jų tipą ir gamybos pobūdį, jos akivaizdžiai netinkamos naudoti kaip dalys, skirtos medžiokliniams, sportiniams, šaudymo į taikinius ir kitiems ginklams, klasifikuojamiems 9302 00 00, 9303 ir 9304 00 00 pozicijose.

9306

Bombos, granatos, torpedos, minos, raketos ir panašūs koviniai ginklai bei jų dalys; šoviniai ir kiti šaudmenys, sviediniai, kulkos ir jų dalys, įskaitant šratus ir šovinių kamšalus

9306 21 00

Šoviniai

Šovinį sudaro šių sudedamųjų dalių visuma: sviedinys (šratas arba kulka), kuris paleidžiamas iš šaunamojo ginklo, tūtelė su sprogstamuoju užtaisu ir metalinis apvalkalas su sprogstamąja kapsule.

9306 30 10

Revolverių ir pistoletų, klasifikuojamų 9302 pozicijoje, ir automatinių šautuvų, klasifikuojamų 9301 pozicijoje

Šioje subpozicijoje klasifikuojami šoviniai, kurie skirti naudoti su šaunamaisiais ginklais, turi bendrą bruožą – yra trumpi ir kompaktiški.

Dalių pavyzdžiai yra šie: korpusai, turintys įmontuotą sprogstamąją kapsulę; pagrindai iš bronzos; kulkos. Neapdorotos arba tik grubiai apdorotos dalys taip pat yra klasifikuojamos šioje subpozicijoje.

9306 30 30

Kovinių ginklų

Šioje subpozicijoje klasifikuojami graižtvinių šautuvų arba karabinų kulkiniai, tušti, padegantieji, prieššarviniai ir t. t. šoviniai (išskyrus mokomuosius ir panašius šovinius, kurie yra be parako užtaiso (9306 30 97 subpozicija)).

XX SKYRIUS

ĮVAIRŪS PRAMONĖS DIRBINIAI

94 SKIRSNIS

BALDAI; PATALYNĖS REIKMENYS, ČIUŽINIAI, ČIUŽINIŲ KARKASAI, DEKORATYVINĖS PAGALVĖLĖS IR PANAŠŪS KIMŠTINIAI BALDŲ REIKMENYS; ŠVIESTUVAI IR APŠVIETIMO ĮRANGA, NENURODYTI KITOJE VIETOJE; ŠVIEČIANTIEJI ŽENKLAI, ŠVIEČIANČIOSIOS IŠKABOS IR PANAŠŪS DIRBINIAI; SURENKAMIEJI STATINIAI

9401

Sėdimieji baldai (išskyrus klasifikuojamus 9402 pozicijoje), transformuojami arba netransformuojami į gulimuosius baldus, ir jų dalys

9401 10 00

Sėdimieji baldai, naudojami orlaiviuose

Šioje subpozicijoje klasifikuojami sėdimieji baldai paprastai yra pagaminti iš lengvų, bet dėvėjimui atsparių medžiagų (pavyzdžiui, duraliuminio).

Daugeliu atvejų nuo kitose transporto priemonėse naudojamų sėdimųjų baldų juos galima atskirti pagal konstrukcijos ypatumus (reguliuojama padėtis, specialūs tvirtinimo prie grindų ar sienų būdai, saugos diržai arba jų montavimui skirtos vietos ir t. t.).

Orlaiviuose naudojami katapultos krėslai nelaikomi sėdimaisiais baldais, klasifikuojamais 9401 pozicijoje, ir yra klasifikuojami kaip orlaivio dalys (8803 pozicija).

9401 30 10

Apmušti, su atlošais ir su pritvirtintais ratukais arba slystukais

Sąvokos „apmušti sėdimieji baldai“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 9401 61 ir 9401 71 subpozicijų paaiškinimuose).

9401 90 10

Sėdimųjų baldų, naudojamų orlaiviuose

Šioje subpozicijoje neklasifikuojamos hidraulinės pavaros, naudojamos orlaivio įgulos sėdynių padėčiai nustatyti ir fiksuoti (8412 21 20 arba 8412 21 80 subpozicija).

9403

Kiti baldai ir jų dalys

Stalai, pagaminti iš skirtingų medžiagų, klasifikuojami pagal medžiagą, iš kurios pagamintas stovas (kojos ir rėmas), išskyrus atvejus, kai pagal Kombinuotosios nomenklatūros 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktą medžiaga, iš kurios pagamintas stalo viršus, lemia esminius stalo požymius, pavyzdžiui, dėl to, kad jo vertė yra didesnė (kaip antai, kai viršus, pagamintas iš tauriojo metalo, stiklo, marmuro ar retos medienos, atveju).

9404

Čiužinių karkasai; patalynės reikmenys ir panašūs baldų reikmenys (pavyzdžiui, čiužiniai, vatinės antklodės, dygsniuotos pūkinės antklodės, dekoratyvinės pagalvėlės, pufai ir pagalvės), spyruokliniai, kimštiniai, užpildyti bet kuriomis medžiagomis arba pagaminti iš akytos gumos ar iš plastikų, apmušti arba neapmušti

9404 10 00

Čiužinių karkasai

Žr. SS paaiškinimų 9404 pozicijos paaiškinimų A dalį.

9404 90 10 ir 9404 90 90

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami dirbiniai, išvardyti SS paaiškinimų 9404 pozicijos paaiškinimų B dalies 2 punkte.

Šiose subpozicijose taip pat klasifikuojamos elektra šildomos pagalvėles, kurių viduje yra akytasis plastikas arba putplastis, akytoji guma, medvilnė, veltinys ar flanelė.

9405

Šviestuvai ir apšvietimo įranga, įskaitant atvirose vietose ir patalpose naudojamus prožektorius, bei jų dalys, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai su stacionariai įtvirtintu šviesos šaltiniu bei jų dalys, nenurodyti kitoje vietoje

9405 40 10

Atvirose vietose ir patalpose naudojami prožektoriai

Žr. SS paaiškinimų 9405 pozicijos paaiškinimų I grupės trečiąją ir ketvirtąją pastraipas.

9405 91 11

Briaunoti stiklai, plokštelės, rutuliai, kriaušės pavidalo pakabučiai, gėlės žiedo pavidalo detalės, karuliai ir panašios sietynų apdailos detalės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamas stiklas, skirtas sietynams papuošti, tačiau būna panaudotas ne kaip atskiras elementas, bet kaip atskiro šviesos šaltinio elementų rinkinys. Jo pagrindinė paskirtis yra atspindėti ir išsklaidyti šviesą, kad būtų pasiekiami tam tikri šviesos efektai. Šie gaminiai taip pat skirti prietaisams, prie kurių yra tvirtinami, papuošti ir dekoruoti.

9405 91 19

Kiti (pavyzdžiui, šviesos sklaidytuvai, lubiniai plafonai, vazos arba taurės formos gaubtai, lempų gaubtai, apvalūs stikliniai gaubtai, tulpės žiedo formos detalės)

Šioje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, naudojami šviesai susilpninti ir išsklaidyti, tokiu būdu pasiekiant pageidaujamą apšvietimo efektą arba pagerinant natūralų efektą. Kaip ir dirbiniai, klasifikuojami 9405 91 11 subpozicijoje, jie paprastai sujungia savo įprastinę taikomąją funkciją kaip aksesuarai su daugiau ar mažiau ryškiu ornamentiniu pobūdžiu, bet kitaip nei minėtoje subpozicijoje klasifikuojami dirbiniai, dažniausiai yra naudojami tik po vieną kiekvienam šviesos šaltiniui.

9406

Surenkamieji statiniai

9406 00 11

Mobilūs namai

Mobilūs namai, pavyzdžiui, turi šiuos pažymius:

išorinės sienos gali būti surinktos iš įvairių medžiagų (medienos, plastiko, aliuminio ir t. t.);

paprastai jų ilgis yra nuo 7 iki 11 m, plotis ir aukštis – nuo 3 iki 4 m, o masė – nuo 1 iki 4,5 t;

jie gali turėti dvišlaitį stogą;

jų interjeras pilnai įrengtas, kad tenkintų gyvenamąsias sąlygas;

jie turi vieną arba dvi ašis viduryje, ant kurių užmauti mažesnio dydžio ratai, ir buksyravimo įtaisą, kuris leidžia vilkti juos nedideliais atstumais keičiant toje teritorijoje gyvenamąją vietą;

kadangi jie neturi nei elektrinių signalinių šviesų, nei stabdžių sistemos ir jiems netaikomas valstybinis registravimas, jų judėjimas plentais turi būti atliekamas užkėlus juos kėlimo priemonių pagalba ant priekabos arba sunkvežimio.

95 SKIRSNIS

ŽAISLAI; ŽAIDIMAI IR SPORTO REIKMENYS; JŲ DALYS IR REIKMENYS

9503 00

Triratukai, paspirtukai, pedaliniai automobiliukai ir panašūs žaislai su ratukais; lėlių vežimėliai; lėlės; kiti žaislai; sumažinto dydžio („skalės“) modeliai ir panašūs pramogoms skirti modeliai, veikiantys arba neveikiantys; visų rūšių dėlionės

Šioje pozicijoje klasifikuojama:

1.

pripučiami gaminiai, įvairių formų ir dydžių, skirti žaisti vandenyje, pavyzdžiui, maudymosi ratai, gyvūnų pavidalo žaislai ir t. t., papuošti arba nepapuošti, skirti arba neskirti sėdėti juose arba ant jų;

2.

pripučiamosios valtys, skirtos vaikams jose žaisti.

Šioje pozicijoje neklasifikuojama:

a)

pripučiamosios rankų ir kaklo pagalvėlės, pripučiamieji diržai ir panašūs gaminiai, skirti ne saugumui ar gelbėjimui, leidžiantys asmeniui plūduriuoti, t. y. laikytis vandens paviršiuje, pavyzdžiui, mokantis plaukti (9506 pozicija);

b)

pripučiamieji čiužiniai (pagal sudedamąją medžiagą);

c)

gaminiai, kurie dėl savo dizaino skirti tik gyvūnams (pavyzdžiui, medžiaginės pelės, kuriose yra katžolių, „graužiamieji“ buivolų odos batai, plastikiniai kaulai).

Taip pat žr. šio skirsnio 5 pastabą.

9503 00 10

Triratukai, paspirtukai, pedaliniai automobiliukai ir panašūs žaislai su ratukais; lėlių vežimėliai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami žaislai su ratukais, varomi vidaus degimo variklių ir pritaikyti vaikams važinėtis, vadinamieji „Quad“ automobiliukai, jeigu jų charakteristikos neviršija šių ribų:

greitis – ne didesnis kaip 20 km/val;

bendroji masė – ne didesnė kaip 50 kg;

variklio galia – ne didesnė kaip 49 cm3;

turi vieną pavarą;

turi tik užpakalinių ratų stabdžių sistemą.

Kitaip nei dauguma šioje subpozicijoje klasifikuojamų žaislų su ratukais, „Quad automobiliukai“ yra pritaikyti važinėtis nelygiomis vietovėmis.

Quad“ automobiliukai, neatitinkantys bent vieno pirmiau nurodytų kriterijų, turi būti klasifikuojami 8703 pozicijoje.

9503 00 21

Lėlės

Žr. SS paaiškinimų 9503 pozicijos paaiškinimų C dalies pirmąsias dvi pastraipas.

Taip pat žr. paaiškinimų 9503 00 81–9503 00 99 subpozicijų paaiškinimus.

Vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punktu šioje subpozicijoje klasifikuojamos nesurinktos arba išardytos lėlės.

9503 00 29

Dalys ir reikmenys

Žr. SS paaiškinimų 9503 pozicijos paaiškinimų C dalies trečiąją pastraipą.

9503 00 35 ir 9503 00 39

Kiti konstravimo rinkiniai ir konstruojami žaislai

Šiose subpozicijose klasifikuojami konstravimo rinkiniai ir konstruojami žaislai, išskyrus pagal mastelį sumažintus modelių rinkinius, kurie turi žaislų pobūdį. Tokie gaminiai turi šiuos požymius:

jie yra sudaryti iš dviejų ar daugiau atskirų komponentų, pateikiamų kartu vienoje pakuotėje;

atskiri komponentai yra vienas kitą papildantys ir nėra tinkami žaisti su kiekvienu atskirai. Su tokiais konstravimo rinkiniais gali būti pateikiama surinkimo instrukcija.

9503 00 41 ir 9503 00 49

Žaislai, vaizduojantys gyvūnus arba kitas ne žmonių pavidalo būtybes

Vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punktu, šiose subpozicijose klasifikuojami nesurinkti arba išardyti žaislai, vaizduojantys gyvūnus arba kitas ne žmogaus pavidalo būtybes.

9503 00 75 ir 9503 00 79

Kiti žaislai ir modeliai su varikliais

Šiose subpozicijose sąvoka „variklis“ reiškia bet kokį motorą arba variklį, klasifikuojamą 8406–8408, 8410–8412 arba 8501 pozicijose, pavyzdžiui, pneumatinius variklius, smagračius, spyruokle arba svarsčiais varomus variklius.

9503 00 81–9503 00 99

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojamos žmogaus pavidalo statulėlės, pavyzdžiui, filmo, pasakos arba komiksų knygutės personažų pavidalo, indėnai, astronautai arba kareiviai, be judančiųjų dalių ir be nuimamų drabužių, pritvirtinti prie plokštelės, pjedestalo ar panašaus pagrindo, kurio pagalba neparemta figūrėlė išlaiko savo padėtį.

Tokios statulėlės dažnai priklauso kolekcionuojamų statulėlių serijoms. Kadangi jos yra mažos, lengvos ir tvirtos, jas vaikai naudoja kaip žaislus. Todėl jų žaidimų funkcija lemia jų dekoratyvinę vertę.

Vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punktu, šiose subpozicijose klasifikuojamos nesurinktos arba išardytos žmogaus pavidalo statulėlės (alaviniai kareivėliai ir panašios statulėlės).

9504

Pramogų reikmenys, stalo arba kambario žaidimai, įskaitant pinbolo stalus, biliardo stalus, specialius kazino lošimų stalus ir automatinę kėglių takų įrangą

9504 20 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami biliardo stalų priedai, pavyzdžiui, biliardo lazdos, biliardo lazdų stovai, rutuliai, biliardo kreida ir rutulio arba pavažų tipo žymekliai.

9504 90 10

Varžybiniams žaidimams skirti elektrinių lenktyninių automobilių rinkiniai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami takai, kurie turi dvi ar daugiau juostas, skirtas dviem ar daugiau mašinoms lenktyniauti vienu metu.

9505

Šventiniai, karnavaliniai arba kiti pramogoms skirti dirbiniai, įskaitant priemones, naudojamas triukams rodyti ir pokštams krėsti

Be SS paaiškinimų 9505 pozicijos A dalies paaiškinimuose minėtų pavyzdžių, gaminiai privalo turėti dekoratyvinę vertę (dizainą ir papuošimus) ir būti sukurti, pagaminti ir laikomi išimtinai tik proginiais dirbiniais, kad juos būtų galima priskirti šventiniams dirbiniams. Šie gaminiai naudojami konkrečią dieną arba metų laikotarpį.

Dėl jų konstrukcijos ir dizaino (įspaudų, puošybos detalių, simbolių ir įrašų) šie gaminiai yra skirti naudoti konkrečioje šventėje.

„Šventė“ yra konkreti diena arba metų laikotarpis, su kuria tam tikra bendruomenė sieja jai būdingus simbolius ir susijusius papročius. Kai kurios iš šių švenčių pradėtos švęsti senovėje kaip ritualinis konkrečių religinių apeigų laikymasis; kitos – švenčiamos plačiai ir yra svarbios tautiniame gyvenime. Pavyzdžiui, tokios šventės yra Kalėdos, Velykos, Helovinas, Šv. Valentino diena, gimimo dienos ir vestuvės.

Šventiniais dirbiniais taip pat laikomi šie gaminiai:

statulėlės, dekoruotos progine apranga, simbolizuojančios švenčių temas arba šventėms būdingą veiklą;

dirbtiniai Helovino moliūgai (besišypsantys arba ne);

per Velykas tradiciškai naudojami dirbiniai (pavyzdžiui, dirbtiniai velykiniai kiaušiniai (nenaudojami pakavimui), geltoni velykiniai viščiukai ir velykiniai zuikučiai);

su tam tikra švente siejamos spausdintos popierinės puošmenos, skirtos dėti aplink tortus;

proginio dizaino ir dekoratyvinės paskirties keramikos dirbiniai.

Šventiniais nelaikomi praktinės paskirties dirbiniai, net jeigu jų dizainas arba dekoravimas tinka konkrečiai šventei.

Šiai pozicijai nepriskiriami:

a)

žaislai, įskaitant kimštinius gyvūnus, ir žaidimai;

b)

nuolatiniai magnetai su papuošimais (vadinamieji šaldytuvų magnetukai);

c)

fotografijų rėmeliai;

d)

dirbtiniai velykiniai kiaušiniai, naudojami pakavimui;

e)

angelų statulėlės;

f)

miniatiūrinės puošmenos (pavyzdžiui, rankinės arba skambučio formos), naudojami kaip šokolado arba saldainių pakuotės;

g)

pakuotės ir dėžutės (pavyzdžiui, Kalėdų eglutės ar Kalėdų Senio formos);

h)

žvakidės su proginiais papuošimais;

ij)

proginio dizaino ir praktinės paskirties keramikos dirbiniai;

k)

staltiesės, stalo uždangalai ir stalo servetėlės su šventinėmis puošmenomis;

l)

drabužiai ir kostiumai.

9506

Bendrųjų fizinių pratimų, gimnastikos, atletinių sporto šakų, kitų sporto šakų (įskaitant stalo tenisą) arba lauko žaidimų reikmenys ir įrangą, nenurodyti kitoje šio skirsnio vietoje; plaukimo baseinai ir pliuškenimosi baseinai

9506 11 10

Lygumų slidinėjimui skirtos slidės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos slidės yra labai lengvos ir siauresnės kaip kalnų slidinėjimo slidės.

9506 11 80

Kitos slidės

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos šuolių nuo tramplino slidės (ski-jumpers’ skis). Jos yra gerokai ilgesnės ir platesnės kaip įprastos slidės. Paviršius be briaunų ir su keliomis išdrožomis.

9506 29 00

Kita

Šioje subpozicijoje klasifikuojama rankų ir kaklo pagalvėlės, pripučiamieji diržai ir panašūs gaminiai, skirti ne saugumui ar gelbėjimui, leidžiantys asmeniui plūduriuoti ant vandens mokantis plaukti.

Šioje subpozicijoje neklasifikuojama:

a)

gelbėjimosi diržai ir gelbėjimosi liemenės (pagal sudedamąją medžiagą);

b)

pripučiamieji gaminiai, skirti žaisti (9503 pozicija).

9506 31 00

Golfo lazdos ir golfo lazdų komplektai

Golfo lazdos turi plieninį, aliumininį arba anglies pluošto kotą, kurio viename gale yra rankena iš odos arba gumos, o kitame gale – plieninė arba medinė galvutė. Įvairios galvutės yra skirtingų aukščių, kad būtų pasiekiama skirtinga kamuolio lėkimo trajektorija.

9506 32 00

Kamuoliai

Golfo kamuolių paviršiai, kad kamuolys skristų tiesiai, yra su pusrutulio formos išpjovomis. Varžybose naudojamų kamuolių maksimali masė yra 45,93 g ir mažiausias skersmuo –42,67 mm.

9506 40 10

Raketės, kamuoliukai ir tinkleliai

Stalo teniso kamuoliukai yra rutulio pavidalo, pagaminti iš celiulioido arba panašių medžiagų, masė –2,7 g, jų skersmuo yra 40 mm ir perimetras maždaug –12,6 cm.

Stalo teniso tinkleliai yra 15,25 cm aukščio ir 183 cm pločio.

9506 59 00

Kitos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos badmintono raketės, kurios yra mažesnės ir lengvesnės, negu lauko teniso raketės; jų kotai yra plonesni ir lankstesni.

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojamos ir skvošo raketės.

9506 61 00

Lauko teniso kamuoliukai

Lauko teniso kamuoliukai, kurie pagaminti iš gumos ir dengti veltiniu, yra besiūliai. Jų skersmuo svyruoja nuo 6,35 iki 7,30 cm. Jų minimali masė yra 56,0 g, o maksimali masė 59,4 g.

9506 69 10

Kriketo ir polo kamuoliai

Kriketo kamuoliai sudaryti iš odos apvalkalo, kurio viduje yra presuotų pakulų, pjuvenų ir kamštinės medžiagos. Jų perimetras – nuo 20,50 iki 22,90 cm. Jų masė – nuo 133 iki 163 g.

Polo kamuoliukai yra pagaminti iš medžio, bambuko ar plastiko; jų skersmuo svyruoja nuo 7,6 iki 8,9 cm, o masė – nuo 120 iki 135 g.

9506 69 90

Kiti

Šiai subpozicijai priskiriami visų dydžių ir bet kokio pavidalo bei svorio „žongliravimo kamuoliukai“, skirti vaikams arba suaugusiesiems.

9506 70 10

Pačiūžos

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos pačiūžos su pritvirtintais batais.

9506 70 30

Riedučiai

Šioje subpozicijoje klasifikuojami riedučiai su pritvirtintais batais.

9506 91 10

Fizinių pratimų prietaisai su keičiamomis apkrovomis

Šioje subpozicijoje klasifikuojami, pavyzdžiui, tokie fizinių pratimų prietaisai, kaip irklavimo treniruokliai, ergometriniai dviračiai, ėjimo ir bėgimo takeliai, kurie mechanizmo pagalba gali reguliuoti pageidaujamą apkrovimą.

9506 99 10

Kriketo ir polo reikmenys, išskyrus kamuolius

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos kriketo lazdos (iš kietos medienos, kurių maksimalus plotis –10,8 cm, o maksimalus ilgis –96,5 cm) ir polo lazdos (plaktukai).

9506 99 90

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos vadinamosios skraidančios „frisbees“ lėkštės, skirtos ir vaikams, ir suaugusiems.

9507

Meškerykočiai, meškeriojimo kabliukai ir kiti meškeriojimo reikmenys; žūklės graibštukai, tinkleliai drugeliams gaudyti ir panašūs tinkleliai; paukščių muliažai, naudojami paukščiams vilioti (išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 9208 arba 9705 pozicijoje) ir panašūs medžioklės arba šaudymo reikmenys

9507 10 00

Meškerykočiai

Žr. SS paaiškinimų 9507 pozicijos paaiškinimų 3 punktą.

9507 90 00

Kiti

Šioje subpozicijoje klasifikuojami:

1.

graibštai sugautoms žuvims iškelti, tinkleliai drugeliams gaudyti ir panašūs tinkleliai, nurodyti SS paaiškinimų 9507 pozicijos paaiškinimų 2 punkte;

2.

meškeriojimo reikmenys (išskyrus meškerykočius), nurodyti SS paaiškinimų 9507 pozicijos paaiškinimų 3 punkte;

3.

medžioklės arba šaudymo masalai ir reikmenys, nurodyti SS paaiškinimų 9507 pozicijos, paaiškinimų 4 punkte.

96 SKIRSNIS

ĮVAIRŪS PRAMONĖS DIRBINIAI

9601

Apdorotas dramblio kaulas, apdoroti kaulai, vėžlių šarvai, ragai, elnių ragai, koralai, perlamutras ir kitos gyvūninės raižybos medžiagos bei šių medžiagų dirbiniai (įskaitant dirbinius, pagamintus formavimo būdu)

Sąvokos „apdoroti“ apibrėžimą žr. SS paaiškinimų 9601 pozicijos paaiškinimų antrojoje pastraipoje.

9602 00 00

Apdorotos augalinės arba mineralinės raižybos medžiagos ir šių medžiagų dirbiniai; formuoti arba raižyti vaško, stearino, gamtinių lipų, gamtinių dervų dirbiniai arba dirbiniai iš modeliavimo pastų ir kiti formuoti arba raižyti dirbiniai, nenurodyti kitoje vietoje; apdorota nesukietinta želatina (išskyrus želatiną, klasifikuojamą 3503 pozicijoje) ir dirbiniai iš nesukietintos želatinos

Sąvokai „apdoroti“ apibrėžti mutatis mutandis taikoma SS paaiškinimų 9601 pozicijos paaiškinimų antroji pastraipa.

Aglomeruotos jūros putos ir aglomeruotas gintaras, pateikti plokštelių, strypų, lazdelių ir panašiais pavidalais, toliau neapdoroti, išskyrus paprastą formavimą, klasifikuojami 2530 pozicijoje.

9603

Šluotos, šepečiai (įskaitant šepečius – sudėtines mašinų, prietaisų arba transporto priemonių dalis), rankiniai mechaniniai grindų šlavimo įtaisai be variklio, plaušinės šluotos ir plunksninės dulkių šluostės; mazgeliai ir kuokšteliai, paruošti naudoti šluotų arba šepečių gamyboje; dažymo pagalvėlės ir voleliai; valytuvai su gumos sluoksniu, skirti langų stiklams, šaligatviams ir pan. valyti (išskyrus valytuvus su guminiu velenėliu)

9603 10 00

Šluotos ir šepečiai, surišti iš vytelių arba iš kitų augalinių medžiagų, su rankenomis arba be rankenų

Žr. SS paaiškinimų 9603 pozicijos paaiškinimų A dalį.

9603 21 00–9603 29 80

Dantų šepetėliai, skutimosi šepetėliai, plaukų šepečiai, nagų šepetėliai, blakstienų teptukai ir kiti asmens tualetui skirti šepečiai, įskaitant šepečius – prietaisų sudėtines dalis

Blakstienų teptukai paprastai yra sudaryti iš kelių plaukų kuokštelių, kurie stačiu kampu pritvirtinti prie rankenėlės.

Šiose subpozicijose neklasifikuojami drabužių šepečiai ir batų šepečiai (9603 90 91 subpozicija).

9603 40 90

Dažymo pagalvėlės ir voleliai

Žr. SS paaiškinimų 9603 pozicijos paaiškinimų F dalies dvi pirmąsias pastraipas.

9603 90 10

Rankiniai mechaniniai grindų šlavimo įtaisai be variklio

Žr. SS paaiškinimų 9603 pozicijos paaiškinimų C dalį.

9606

Sagos, spraustukai, spausteliai ir kniedinės spraustės, sagų formos ir kitos šių dirbinių dalys; sagų ruošiniai

9606 30 00

Sagų formos ir kitos sagų dalys; sagų ruošiniai

Žr. SS paaiškinimų 9606 pozicijos paaiškinimų ketvirtosios pastraipos 1, 2 ir 3 punktus.

9608

Tušinukai; rašymo priemonės ir žymekliai su antgaliais, pagamintais iš veltinio ir iš kitų akytųjų medžiagų; automatiniai plunksnakočiai, stilografai ir kiti plunksnakočiai; kopijavimo stilografai (rapidografai); automatiniai pieštukai su išstumiamomis arba išslystančiomis šerdelėmis; plunksnakočių koteliai, pieštukų koteliai ir panašūs koteliai; išvardytų dirbinių, išskyrus klasifikuojamus 9609 pozicijoje, dalys (įskaitant antgalius ir spaustukus)

9608 10 10–9608 10 99

Tušinukai

Žr. SS paaiškinimų 9608 pozicijos paaiškinimų 1 punktą.

Dirbiniai, klasifikuojami šioje subpozicijoje, gali turėti įmontuotą elektroninį laikrodį (dažniausiai su skaitmeniniu rodytuvu).

9608 31 00–9608 39 90

Automatiniai plunksnakočiai, stilografai ir kiti plunksnakočiai

Žr. SS paaiškinimų 9608 pozicijos paaiškinimų 3 punktą.

9608 40 00

Automatiniai pieštukai su išstumiamomis arba išslystančiomis šerdelėmis

Žr. SS paaiškinimų 9608 pozicijos paaiškinimų 5 punktą.

9608 91 00

Plunksnos ir plunksnų antgaliai

Šioje subpozicijoje taip pat klasifikuojami antgaliai, skirti specialiems su trafaretais naudojamiems plunksnakočiams.

9608 99 20 ir 9608 99 80

Kiti

Šiose subpozicijose klasifikuojami tušinukų rutuliukai; jie paprastai yra pagaminti iš volframo karbido, bet taip pat būna pagaminti ir iš kitų metalų (išskyrus pagamintus iš plieno, kurie klasifikuojami 7326 arba 8482 pozicijoje), kurių skersmuo – 0,6–1,25 mm.

Tačiau plunksnų ir plunksnų antgalių rutuliukai klasifikuojami 9608 91 00 subpozicijoje nepriklausomai nuo medžiagos, iš kurios jie pagaminti (žr. SS paaiškinimų 9608 pozicijos paaiškinimų „dalys“ paaiškinimus).

9609

Pieštukai (išskyrus pieštukus, klasifikuojamus 9608 pozicijoje), spalvotieji pieštukai, pieštukų šerdelės, pastelės, angliniai pieštukai, rašymo arba piešimo kreidelės ir siuvėjų kreidelės

9609 10 10 ir 9609 10 90

Pieštukai ir spalvotieji pieštukai, kurių šerdelės turi kietą apvalkalą

Žr. SS paaiškinimų 9609 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos B dalį.

9609 20 00

Pieštukų šerdelės, juodos arba spalvotos

Žr. SS paaiškinimų 9609 pozicijos paaiškinimų trečiosios pastraipos 7 punktą.

9612

Rašomųjų mašinėlių juostelės arba panašios juostelės, įmirkytos rašalu ar kitu būdu paruoštos atspaudams gauti, suvyniotos arba nesuvyniotos ant ričių, sudėtos arba nesudėtos į kasetes; antspaudų pagalvėlės, įmirkytos arba neįmirkytos rašalu, su dėžutėmis arba be jų

9612 10 10–9612 10 80

Juostelės

Žr. SS paaiškinimų 9612 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 1 punktą.

9612 20 00

Antspaudų pagalvėlės

Žr. SS paaiškinimų 9612 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 2 punktą.

9613

Cigarečių žiebtuvėliai ir kiti žiebtuvėliai, mechaniniai arba nemechaniniai, elektriniai arba neelektriniai bei jų dalys, išskyrus žiebtuvėlių akmenėlius ir dagtis

Šioje subpozicijoje klasifikuojami žiebtuvėliai su elektroniniu mini kalkuliatoriumi ir (arba) elektroniniu laikrodžiu.

9614 00

Pypkės (įskaitant pypkių kaušelius) ir cigarų arba cigarečių kandikliai bei jų dalys

9614 00 10

Grubiai apdoroti pypkių ruošiniai, pagaminti iš medienos arba iš šaknų ir naudojami pypkių gamyboje

Žr. SS paaiškinimų 9614 pozicijos paaiškinimų pirmosios pastraipos 4 punktą.

XXI SKYRIUS

MENO KŪRINIAI, KOLEKCIONAVIMO OBJEKTAI IR ANTIKVARINIAI DAIKTAI

97 SKIRSNIS

MENO KŪRINIAI, KOLEKCIONAVIMO OBJEKTAI IR ANTIKVARINIAI DAIKTAI

9705 00 00

Zoologijos, botanikos, mineralogijos, anatomijos, istorijos, archeologijos, paleontologijos, etnografijos arba numizmatikos kolekcijos ir kolekcionavimo objektai

1.

Šioje subpozicijoje klasifikuojamos transporto priemonės priskiriamos kolekcionavimo objektams, jeigu jos atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendime, priimtame byloje Nr. C 200/84, išdėstytus šiuos kriterijus:

turi tam tikrą išskirtinę vertę;

paprastai nėra naudojamos pagal jų pradinę paskirtį;

yra specialių sandorių, nesusijusių su įprastinės prekybos panašiomis prekėmis sandoriais, objektas;

jų vertė yra aukšta; ir

iliustruoja reikšmingą žmogaus pasiekimų žingsnį arba tos evoliucijos laikotarpį.

Atsižvelgiant į faktą, kad autotransporto priemonė iš esmės yra vartojimo reikmuo, kurio tarnavimo laikotarpis sąlygiškai trumpas ir kuris yra priklausomas nuo pastovios technikos raidos, pirmiau paminėtos išankstinės sąlygos, sudarančios minėtų sprendimų pagrindą, tiek, kiek joms akivaizdžiai neprieštarauja faktai, gali būti taikomos šiais atžvilgiais:

transporto priemonės, kurios išlaikė savo pirminę būklę be esminių važiuoklės, vairavimo arba stabdžių sistemų, variklio ir t. t. pakeitimų, esančios bent 30 metų senumo ir tokio modelio arba tipo, kuris daugiau nebegaminamas;

visos transporto priemonės, pagamintos iki 1950 metų, net jeigu jos yra nevažiuojančios.

2.

Šioje pozicijoje taip pat klasifikuojami istorinę vertę turintys kolekcionavimo objektai:

a)

autotransporto priemonės, nepriklausomai nuo jų pagaminimo datos, kurioms turima įrodymų, jog jos buvo naudojamos kokio nors istorinio įvykio metu;

b)

lenktyniniai automobiliai, kuriems turima įrodymų, jog jie buvo suprojektuoti, pagaminti ir naudoti tik lenktynėms ir kurie pasiekė žymių sportinių laimėjimų prestižinėse nacionalinėse arba tarptautinėse varžybose.

Įrodymai gali būti pateikiami pristatant atitinkamą dokumentaciją, pavyzdžiui, informacinius žinynus arba specializuotą literatūrą, arba pateikiant pripažintų ekspertų nuomones.

3.

Pirmiau minėti paaiškinimai mutatis mutandis taikomi motociklams.

4.

Tikslios kopijos, kurios neatitinka pirmiau išvardytų kriterijų, yra neįskaitomos.


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 275/2008 (OL L 85, 2008 3 27, p. 3).

(2)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(3)  OL L 198, 1987 7 20, p. 1.

(4)  OL C 90, 2008 4 11, p. 1.

(5)  OL L 286, 2007 10 31, p. 1.

(6)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(7)  OL L 17, 1997 1 21, p. 1.

(8)  Kai produktas yra per kietas, kad būtų galima atlikti darbinės kūgio penetracijos testą ASTM D 217 metodu, reikia atlikti kūgio penetracijos testą ASTM D 937 metodu.

(9)  Dujinė būsena nustatoma 15 °C temperatūroje ir 1 013 milibarų slėgyje.

(10)  „Atitinkami terminai“: kopijuoti negatyvai – dupe negative (anglų kalba) – contretype négatif (prancūzų kalba) – Dup Negativ (vokiečių kalba) – controtipi negativi (italų kalba) – duplicaat-negatief (olandų kalba); tarpiniai negatyvai – intermediate negative (anglų kalba) – internégatif (prancūzų kalba) – Zwischennegativ (vokiečių kalba) – internegativi (italų kalba) – internegatief (olandų kalba).