—

susirinkusi Kigalyje (Ruanda) 2007 m. lapkričio 19–22 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą Kotonu 2000 m. birželio 23 d. (Kotonu susitarimas) (2), iš dalies pakeistą Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. (3), ir ypač į jo 8 straipsnį, 17 straipsnio 2 dalį ir 20, 31, 33, 96 bei 97 straipsnius,

—

pabrėždama, kad „politinė aplinka, garantuojanti taiką, saugumą ir stabilumą, pagarbą žmogaus teisėms, demokratijos bei teisinės valstybės principus ir gerą valdymą, yra neatskiriama ilgalaikės plėtros dalis“ (Kotonu susitarimo preambulė),

—

pabrėždama, kad, vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimo 9 straipsniu, pagarba „visoms žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant pagarbą pagrindinėms socialinėms teisėms, demokratija, grindžiama teisinės valstybės principais, ir skaidrus bei atskaitingas valdymas yra neatsiejama tvarios plėtros dalis“,

—

pabrėždama, kad, vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimo 11 straipsniu, šalys turi vykdyti „aktyvią, išsamią ir integruotą taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo politiką pagal šią partnerystę“, grindžiamą „nuosavybės principu“, ir ji visų pirma turi būti koncentruojama į regioninių pajėgumų formavimą,

—

atsižvelgdama į savo 2004 m. lapkričio 25 d. 8-oje sesijoje Hagoje priimtą rezoliuciją dėl AKR ir ES politinio dialogo (Kotonu susitarimo 8 straipsnis),

—

atsižvelgdama į savo 2005 m. balandžio 21 d. 9-oje sesijoje Bamake priimtą rezoliuciją dėl AKR valstybių atkūrimo po konfliktų,

—

atsižvelgdama į savo 2005 m. lapkričio 24 d. 10-oje sesijoje Edinburge priimtą rezoliuciją dėl nacionalinių parlamentų vaidmens įgyvendinant Kotonu partnerystės susitarimą,

—

atsižvelgdama į savo 2006 m. birželio 22 d. 11-oje sesijoje Vienoje priimtą rezoliuciją dėl regioninės integracijos vaidmens prisidedant prie taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdama į rezoliuciją dėl AKR ir ES bendradarbiavimo ir dalyvavimo AKR šalių rinkimų procesuose ir Jungtinės asamblėjos vaidmens (ACP-EU 2748/99/fin),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui, pavadintą „ES parama rinkimams ir rinkimų stebėjimas“ (COM(2000) 0191),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizacijos procesą trečiosiose šalyse (4),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2001 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl ES paramos rinkimams ir rinkimų stebėjimo (5),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2004 m. kovo 31 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos valdymo (6) ir 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pagalbos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse (7),

—

atsižvelgdama į 2005 m. spalio 24 d. priimtą Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaraciją ir Tarptautinių rinkimų stebėtojų elgesio kodeksą, kuriems 2007 m. gegužės 16 d. pritarė Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Chartiją, Afrikos Sąjungos steigiamąjį aktą, Visuotinę žmogaus ir tautų teisių deklaraciją ir visas susijusias tarptautines ir regionines teisės priemones,

—

atsižvelgdama į Naująją Afrikos vystymosi partnerystę (angl. NEPAD), kurioje sukuriant Afrikos partnerių tarpusavio vertinimo sistemą (angl. APRM) nustatyta Afrikos vyriausybių veiklos visose srityse vertinimo sistema,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų ir kitas tarptautines teisės priemones, kuriose raginama nedelsiant planingai sukurti ilgalaikes teigiamos diskriminacijos priemones, kurios pašalintų dėl istorinės raidos, tradicijų arba papročių atsiradusį disbalansą, dėl kurio moterys negali dalyvauti viešojoje veikloje,

—

atsižvelgdama į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnio 3 dalį ir ESBO įsipareigojimus, dėl kurių 1990 m. sutarta Kopenhagoje,

—

atsižvelgdama į 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

—

atsižvelgdama į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą,

—

atsižvelgdama į visus susitarimus tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių,

—

atsižvelgdama į Politikos reikalų komiteto pranešimą (ACP-EU 100.123/07/fin.),

A.

kadangi demokratijos vystymas ir įtvirtinimas ir teisinės valstybės principai bei pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra visuotinis Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslas ir privalo būti neatsiejama Europos Sąjungos išorės politikos dalis,

B.

kadangi pastangos propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją kaip pagrindinius ES išorės santykių politikos tikslus nepavyks, jei neatsiejamiems principams nebus suteikta pakankama pirmenybė su saugumu susijusių, ekonominių ir politinių interesų atžvilgiu,

C.

kadangi skurdo mažinimui, kuris yra pagrindinis Sąjungos vystymo politikos tikslas, būtina, kad egzistuotų tikra dalyvavimo demokratija ir atskaitingos, nekorumpuotos vyriausybės,

D.

kadangi Jungtinė asamblėja, kuri atstovauja AKR ir ES valstybių žmonėms, yra svarbi AKR ir ES santykių dalis ir gali reikšmingai prisidėti prie būsimo AKR ir ES bendradarbiavimo politinių aspektų stiprinimo,

E.

kadangi Kotonu susitarimas suteikia AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai įgaliojimus dialogo ir konsultacijų būdu skatinti demokratinius procesus,

F.

kadangi AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja yra unikalus dialogo tarp AKR ir ES parlamentų narių forumas, kuriame, be kita ko, aptariami žmogaus teisių ir demokratijos klausimai,

G.

kadangi politinė demokratija kur kas daugiau nei vien periodiškas balsavimas ir apima visą piliečių dalyvavimo sprendimų priėmime procesą,

H.

kadangi piliečių teisė dalyvauti viešųjų reikalų tvarkyme gali būti įgyvendinta naudojant įvairias demokratines politines priemones,

I.

kadangi būtina didinti besivystančių šalių parlamentų gebėjimus siekiant, kad jie galėtų veiksmingai naudotis savo vykdomosios valdžios kontrolės ir biudžeto valdymo galiomis,

J.

pripažindama nevalstybinių subjektų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo gyvybinę svarbą demokratijos veikimui ir bažnyčių ir religinių bendruomenių ar organizacijų, tradicinių bendruomenės lyderių ir pilietinės visuomenės, veikiančios nevyriausybinių organizacijų ir forumų pavidalu, galimą svarbų taikos skatinimo arba tarpininkavimo vaidmenį sukuriant galimybes aptarti ir išspręsti nesutarimus,

K.

manydama, kad žiniasklaidos laisvė yra viena iš esminių demokratinių rinkimų sudedamųjų dalių, nes piliečiai privalo turėti teisę į informaciją apie įvairius politinius požiūrius, o tai reiškia, kad visos demokratinės politinės jėgos ir rinkimuose dalyvaujantys kandidatai turi turėti galimybę be kliūčių naudotis žiniasklaida,

L.

kadangi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nurodoma, kad visi piliečiai turi teisę laisvai rinkti pasirinktus atstovus vykdomuose slaptu balsavimu, periodiškai rengiamuose ir teisinguose rinkimuose, remiantis visuotine bei lygia rinkimų teise, ir kadangi ši teisė yra esminis demokratijos ir teisinės valstybės principų elementas, kurio ES ir AKR valstybės laikosi vadovaudamosi savo įvairiais teisiniais įsipareigojimais,

M.

kadangi Europos Sąjunga privalo atlikti svarbų vaidmenį remdama AKR valstybes, palaikydama žmogaus teises ir demokratiją, skatindama šių teisių sklaidą vykdydama savo išorės veiklą ir greitai ir veiksmingai reaguodama, kai reikšmingai ir nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės,

N.

manydama, kad vyrų ir moterų lygybė ir moterų dalyvavimas priimant sprendimus įstatymų leidžiamosios arba vykdomosios valdžios lygmenyse yra esminės gero valdymo sudedamosios dalys,

O.

kadangi žmogaus teisių, neapsiribojant vien pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, bet apimant taip pat ekonomines, socialines bei kultūrines teises, visuotinumas, individualumas ir nedalomumas turi būti užtikrinami ir propaguojami,

P.

kadangi politinis pliuralizmas, žodžio laisvė, lygios galimybės naudotis žiniasklaida kampanijos metu, slaptas balsavimas ir pagrindinių kandidatų teisių laikymasis yra pagrindinės demokratinių, laisvų ir teisingų rinkimų sudedamosios dalys,

Q.

pripažindama, kad rinkimų procesas yra itin svarbus nustatant, kiek laikomasi pagrindinių politinio pliuralizmo principų, taigi būtina, kad valstybės organizuotų rinkimus vadovaudamosi tarptautiniu ir regioniniu mastu pripažintais standartais,

R.

kadangi rinkimų stebėjimo ir rinkimų vykdymo pagalba yra svarbios ES pasaulinės strategijos, pagal kurią ES santykiuose su besivystančiomis šalimis siekia pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos stiprinimo, teisinės valstybės principų įgyvendinimo bei skatina vystymąsi, sudedamosios dalys,

S.

kadangi demokratijos propagavimas teikiant pagalbą rinkimų vykdymui turi būti grindžiamas politinių sąlygų atitinkamoje šalyje išankstiniu stebėjimu ir rinkimų įvertinimas turi būti nuolatinio stebėjimo ir paramos demokratizacijai proceso dalis,

T.

kadangi rinkimų įvertinimas, ypač tada, kai jį atlieka demokratiškai išrinkti parlamento nariai, būtinas stiprinant rinkimų proceso teisėtumą, didinant visuomenės pasitikėjimą rinkimais, vengiant rinkimų klastojimo, geriau ginant žmogaus teises ir sprendžiant konfliktus;

U.

kadangi tolygiai iš AKR ir ES atstovų sudarytos rinkimų stebėjimo delegacijos ir misijos gali tuo pat metu svariai prisidėti prie kritinės padėties atitinkamose šalyse švelninimo,

V.

kadangi Europos Parlamentas dėl savo demokratinio teisėtumo ir specifinės kompetencijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį ES vykdomuose rinkimų įvertinimuose ir kadangi ši EP veikla atkreipia didesnį politinį dėmesį į tokias misijas,

W.

itin susirūpinusi dėl to, kad daugelis nestabilių AKR valstybių, kurios yra pereinamajame etape tarp konflikto ir demokratijos ir kurių instituciniai gebėjimai vykdyti laisvus, teisingus ir saugius rinkimus riboti, gali lengvai vėl patekti į konfliktinę padėtį, jei jų rinkimų ir rinkimų proceso nepadės užtikrinti rinkimų taikdariai,

X.

taip pat susirūpinusi dėl to, kad ginkluotų saugumo pajėgų buvimas greta balsavimo punktų, šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės paplitimas ir piliečių ginklavimasis kai kuriose AKR šalyse padidino grasinimus, užpuldinėjimus ir smurtą rinkimų metu ir apsunkino daugelio žmonių balsavimą,

Y.

manydama, kad moterų, kaip demokratinio proceso subjektų, dalyvavimas AKR ir ES bendradarbiavimo sprendimų priėmime nėra pakankamas ir dėl to būtinos specialios priemonės šiam disbalansui pašalinti,

Z.

įvertindama tai, kad tokios AKR ir ES valstybės kaip Ruanda, Švedija, Pietų Afrikos Respublika, Uganda ir kt., kurios įveikė moterų atstovavimo nacionaliniuose parlamentuose 30 proc. slenkstį, tai atliko formaliai įtvirtindamos įvairių formų teigiamą diskriminaciją, palankią moterims,

AA.

įsitikinusi, kad būtinai reikia sukurti pilietinio švietimo, mokymo ir visuomenės informavimo struktūras, skirtas kandidatams, rinkėjams ir rinkimus organizuojantiems darbuotojams,

AB.

manydama, jog nacionalinės vyriausybės turėtų nustatyti politinių partijų valstybinį finansavimą, siekiant išvengti jų priklausomybės nuo išorinės įtakos ir užkirsti kelią tam, kad partijos būtų priklausomos nuo išorinių finansavimo šaltinių, kurie gali pasinaudoti įtaka siekdami savo specifinių interesų tokiose šalyse ir skatinti korupciją,

AC.

pripažindama, kad institucinių struktūrų, kuriomis siekiama remti demokratiją, gerą valdymą, taiką bei saugumą, kūrimas ir joms teikiama parama yra laisvų ir teisingų rinkimų ir rinkimų procesų tobulinimo pagrindas,

AD.

atkreipdama dėmesį, kad kai kuriose AKR valstybėse opozicijos partijoms įvairiais būdais trukdoma laisvai veikti pritraukiant naujus narius, įgyvendinant jų teises į susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę,

1.

ragina visas valstybes pripažinti, kad visuotiniu ir slaptu balsavimu grindžiami rinkimai svarbūs kaip vienas iš demokratiją užtikrinančių principų, ir suprasti, kad laisvi ir teisingi rinkimai ir nacionalinių institucijų teisėtumas yra būtina demokratijos sąlyga;

2.

patvirtina, kad egzistuoja tarptautinėse ir regioninėse teisės priemonėse išdėstyti visuotiniai demokratiniai principai ir standartai, kuriais turėtų vadovautis valstybės, kuriančios demokratines institucijas ir struktūras;

3.

ragina valdžioje esančias vyriausybes užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp politinių partijų ir grupių, siekiant, kad rinkimai atitiktų tarptautinius standartus; taip pat pabrėžia, kad reikia vengti įvairių vėlyvų rinkimų sistemos pakeitimų, pvz., procedūrų pokyčių arba rinkėjų išbraukimo iš sąrašų;

4.

ragina valstybes naudoti politinę sistemą — besiremiančią santykinės (absoliučios) daugumos, proporcinio atstovavimo ar mišriomis taisyklėmis — kuri atspindėtų valstybių istorines ir kultūrines sąlygas ir kuria būtų atsižvelgiama į pagrindinius visų piliečių dalyvavimo demokratiniame valdyme principus;

5.

ragina valstybes naudoti rinkimų organizavimo modelį, kuris būtų pagrįstas nepriklausomu modeliu ir kuriuo būtų atsižvelgiama į istorinę ir kultūrinę atitinkamos valstybės raidą bei būtų užtikrinami laisvi ir teisingi rinkimai; pabrėžia, kad šios rinkimus organizuojančios institucijos privalo būti nešališkos vyriausybės atžvilgiu ir įdarbinti nepriklausomus ir nešališkus pareigūnus;

6.

pabrėžia, kad visuose pasirengimo rinkimams procesuose būtinos priemonės, skirtos užkirsti kelią nesąžiningai naudotis balsavimo teise bei klastoti rinkimus, ir pagrįstomis administracinio darbo sąnaudomis pasiekta kuo aiškesnė ir paprastesnė tvarka, kuria užtikrinama, kad kiekvienas teisę balsuoti turintis asmuo būtų įtrauktas į rinkimų sąrašus;

7.

pabrėžia, kad rinkimų procese būtinos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad balsuodami žmonės nepatirtų kliūčių ar represijų, ir reikalavimas užtikrinti, kad skaičiuojant balsus nebūtų manipuliuojama ir kad rezultatų nustatymo procesas būtų skaidrus ir viešai prieinamas visais etapais;

8.

pabrėžia, kad valstybės institucijų ar trečiųjų šalių vykdomos priemonės, kuriomis sąmoningai bandoma daryti įtaką pasirengimui rinkimams, jų organizavimui, rezultatams, arba bandymas tuos rezultatus klastoti turi užtraukti deramas baudžiamojoje teisėje įtvirtintas nuobaudas;

9.

ragina visas valstybes toliau stiprinti moterų, kaip rinkėjų ir kaip kandidačių, vaidmenį politinėje veikloje, nustatant savanoriškas arba konstituciškai nustatytas lyčių kvotas ir sukuriant paskatas moterims tapti kandidatėmis;

10.

ragina vyriausybes nustatyti teisinę tvarką, kuri sudarytų sąlygas nepriklausomos, laisvos ir subalansuotos spaudos egzistavimui, užtikrinant, kad valstybės įtaka nebūtų monopolinė arba vyraujanti, ir sudarant palankias sąlygas įvairiai privačiai žiniasklaidai, kurioje nevyrautų viena grupė ar asmuo;

11.

ragina politines institucijas masinėje žiniasklaidoje, ypač per televiziją, o dar svarbiau — per radiją, pateikti objektyvią informaciją apie rinkimus, pvz., apie registravimo tvarką, rinkimų sistemas, balsavimo punktų atidarymo laiką ir konkuruojančias partijas ar kandidatus, nes radijas gali pasiekti ir neraštingus bei atokių vietovių gyventojus; mano, kad taip pat svarbu šią informaciją transliuoti vietos ir regioninėmis kalbomis;

12.

ragina visas vyriausybes pripažinti tarptautinius žmogaus teisių standartus, be kita ko, susijusius su žodžio ir susirinkimų laisve su parama opozicijos teisėms reikšmingai dalyvauti rinkimų procesuose;

13.

ragina visas valstybes sudaryti sąlygas piliečių (ypač tradiciškai visuomenės atstumtų arba mažumų grupių) lygiam dalyvavimui ir politinei lygybei ir organizuoti visapusiškai platų ir visuotinį su rinkimais susijusį mokymą;

14.

ragina visas valstybes sukurti teisines priemones, kuriomis, siekiant skatinti politinę konkurenciją, būtų ginamas veiksmingas opozicijos dalyvavimas ir opozicijai būtų suteikta laisvė telktis ir siūlyti alternatyvią politiką;

15.

ragina AKR ir ES valstybes įgyvendinti nacionalinę politiką, kuri remtųsi pagarba demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis, principais ir standartais ir kuria būtų siekiama sukurti teisinę valstybę, būtų užtikrinamas rinkimų procesų skaidrumas, stiprinamas teisės ir saugumo paslaugų veiksmingumas bei kovojama su diskriminacine atskirties politika ir smurtu rinkimų metu;

16.

ragina AKR ir ES valstybes, kad lyčių lygybės klausimai būtų įtraukti į nacionalinę politiką nustatant teisės nuostatas, kuriomis būtų įtvirtinta moterims palanki teigiama diskriminacija (kvotos) ir kuriomis būtų užtikrinama, kad tokiomis teigiamos diskriminacijos priemonėmis būtų galima pasiekti, jog mažiausiai 30 proc. su sprendimų priėmimu susijusių pareigų užimtų moterys;

17.

ragina valstybes užtikrinti, kad politinėms partijoms skirtuose įstatymuose būtų numatytos esminės nuostatos dėl moterų įtraukimo į partijų rinkimų sąrašus ir tokiose partijose nustatant aiškius reikalavimus būtų skatinama vidaus demokratija; taip pat ragina valstybes užtikrinti, kad mažai lėšų turinčios moterys gautų specialią paramą rinkimų kampanijoms ir kad jos turėtų vienodas galimybes konkuruoti su dažniausiai labiau pasiturinčiais oponentais vyrais;

18.

ragina valstybes įsteigti konstituciškai nepriklausomą rinkimų instituciją, kuri nepriklausytų nuo kitų valdžios institucijų nurodymų ir kontrolės ir kuri būtų atsakinga už rinkimų organizavimą, vykdymą bei priežiūrą; rinkimų apygardų ribų nustatymą; rinkėjų sąrašų sudarymą, priežiūrą, pataisymus bei atnaujinimą; prieš balsavimą ir jo metu pateiktų rinkimų skundų svarstymą ir sprendimus dėl jų ir su rinkimais susijusių rinkėjų švietimo programų kūrimą ir vykdymą bei kitas funkcijas;

19.

ragina AKR valstybes taikyti griežtas nuobaudas už netinkamą kampanijos lėšų panaudojimą, nesąžiningą rinkimų pažadų naudojimą ir dovanas, kuriomis siekiama daryti esminę įtaką rinkimams, balsų pirkimą, grasinimą smurtu už opozicijos kandidatą ketinantiems balsuoti žmonėms ir rinkimų klastojimą;

20.

ragina AKR šalis sukurti nacionalines visų politinių partijų finansavimo sistemas, pagrįstas proporciniu partijų atstovavimu nacionaliniuose parlamentuose ir naudojamas Pietų Afrikos Respublikoje, Namibijoje bei Seišeliuose, be to, ragina AKR valstybes uždrausti išorinį politinių partijų finansavimą;

21.

pabrėžia, kad rinkimai negali būti sėkmingi, jei kreipiamas nepakankamas dėmesys į visus tris rinkimų proceso etapus — laikotarpį prieš rinkimus, rinkimų laikotarpį ir laikotarpį po rinkimų — nes kiekvienas iš šių etapų savaip reikšmingas ir tai turi būti pripažinta;

22.

ragina visas valstybes visapusiškai rengtis rinkimams pasitelkiant rinkimus organizuojančią instituciją, kuri stiprintų žodžio laisvę ir partijų laisvę sutelkti ir pritraukti naujus narius;

23.

ragina, kad rinkėjų registravimas būtų skaidrus ir apimtų visus piliečius bei sudarytų galimybes plataus masto rinkėjų švietimui; taip pat ragina, kad rinkėjų sąrašai būtų parengiami laiku, siekiant, kad visi piliečiai būtų informuoti apie savo įregistravimą ir kad iki piliečių balsavimo liktų pakankamai laiko pateikti skundams;

24.

ragina rinkimus organizuojančias institucijas visais galimais būdais užtikrinti, kad, suteikiant visas galimybes patekti į balsavimo punktus ir skaidriai skaičiuojant ir apibendrinant balsavimo rezultatus, balsavimas vyktų teisingai ir saugiai;

25.

ragina kandidatus ir partijas visais galimais būdais užkirsti kelią su rinkimais susijusiam smurtui ir grasinimams;

26.

pabrėžia, kad rinkimų stebėtojai turi vadovautis Tarptautinio rinkimų stebėjimo elgesio kodeksu (kuris 2005 m. spalio mėn. pasirašytas JT) ir stebėtojus pakvietusios valstybės turi atkreipti deramą dėmesį į jų rekomendacijas;

27.

ragina visas valstybes priimti taisykles, kuriose būtų užtikrintas kuo didesnis rinkimų proceso skaidrumas, skatinti ir remti nešališkų vidaus stebėtojų, atstovaujančių pilietinės visuomenės organizacijoms, dalyvavimą jiems suteikiant leidimus — akreditaciją, kad jie galėtų patekti į visus balsavimo punktus, dalyvautų per balsavimą nuo pat balsavimo punktų atidarymo iki balsų skaičiavimo pabaigos ir pateiktų tvarkos įvertinimą — šiuo atžvilgiu jie turi įsipareigoti išlikti griežtai politiškai nešališki;

28.

ragina AKR valstybes suteikti akredituotiems partijos atstovams teisę laisvai patekti į balsavimo punktus nuo pat jų atidarymo iki uždarymo ir per balsų skaičiavimą — šie atstovai privalo elgtis visiškai nešališkai ir nepropaguoti savo partijos; pritaria požiūriui, kad kritinis konkuruojančių politinių jėgų stebėjimas iš esmės sumažinta piktnaudžiavimo ir sukčiavimo riziką;

29.

pabrėžia, kad reikia vienodo AKR ir ES atstovavimo pagrindu paskirti JPA rinkimų stebėtojus ir siųsti juos į visas AKR valstybes, kuriose Europos Sąjunga remia demokratinius procesus; taip pat pabrėžia, kad svarbu šias rinkimų stebėtojų delegacijas decentralizuotai siųsti į įvairius miestus ir regionus siekiant susidaryti kuo išsamesnį vaizdą apie tai, kas vyksta;

30.

mano, kad būtina rinkimų stebėtojams pateikti instrukcijas apie atitinkamą šalį, jos politinę ir socialinę padėtį; jie į šią šalį turėtų atvykti gana anksti, kad galėtų apie ją sužinoti vietoje ir susipažinti su vietove, už kurią jie atsakingi; išvykti jie turėtų tik tada, kai bus galima numatyti rinkimų rezultatus; tik tada bus galima pateikti patikimą įvertinimą;

31.

ragina, kad visuose nacionaliniuose rinkimų įstatymuose būtų numatytos veiksmingų priemonių teikiamos galimybės pateikti protestus ir skundus dėl rinkimų nepriklausomiems teismams ir būtų pripažinta laikotarpio po rinkimų svarba;

32.

ragina, kad vyriausybėms, kurios buvo sudarytos po teisėtų, tarptautinius ir regioninius standartus atitinkančių rinkimų, po rinkimų būtų suteikta parama ir kad būtų laikomasi griežtos pozicijos vyriausybių, kurios sudarytos ne po laisvų ir teisingų rinkimų, atžvilgiu;

33.

ragina tarptautinę pagalbą teikiančią bendruomenę, ypač Europos Komisiją, organizuoti po rinkimų teikiamą paramą, kuri sustiprintų naujai išrinktas demokratines institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas bei nevalstybinius subjektus ir kuri būtų ypač skirta demokratijos įgyvendinimui šalyje stebėti;

34.

ragina AKR ir ES valstybes užtikrinti, kad buvusių kovotojų ir nereguliarių pajėgų nuginklavimui, demobilizavimui ir reintegravimui būtų teikiama pirmenybė visose atkūrimui po konfliktų skirtose programose, taip užtikrinant saugumą ir išvengiant prievartos pasirengimo demokratinėms reformoms laikotarpiu, kai vykdomi rinkimai;

35.

ragina valstybes, o ypač AKR ir ES valstybes, remti ir stiprinti Nairobio protokolo dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės įgyvendinimą ir stebėjimą, siekiant užtikrinti, kad šie ginklai nebūtų naudojami rinkimų eigoje priešininkams ir rinkėjams įbauginti;

36.

ragina AKR ir ES sukurti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad rengiantis rinkimams ir po rinkimų tokios konfliktų paliestos valstybės kaip Kongo Demokratinė Respublika, Ruanda, Siera Leonė ir Liberija būtų paremtos išdėstant taikos palaikymo pajėgas, siekiant įtvirtinti taiką ir saugumą atliekant šiose šalyse demokratines reformas;

37.

ragina ES sukurti centrą, kuris būtų naudojamas koordinuojant paramą demokratizacijai ir rinkimų vykdymo (stebėjimo) pagalbą; taip pat ragina ES reikšti vieningą poziciją demokratijos ir su rinkimais susijusiais klausimais;

38.

rekomenduoja, kad siekiant kuo didesnio ES veiksmingumo ir pajėgumo demokratijos ir rinkimų vykdymo (stebėjimo) pagalbos klausimais visos trys ES institucijos atliktų apibrėžtus ir vienas kitą papildančius vaidmenis;

39.

pripažįsta demokratijos svarbą ilgalaikio ekonomikos vystymosi sėkmei ir užkertant kelią (smurtiniams) konfliktams;

40.

pripažįsta Europos Komisijos atliktą rinkimų stebėjimo darbą ir pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atliko EP nariai, dalyvaudami ES rinkimų stebėjimo delegacijose, bei pareiškia norą tęsti jau pradėtą glaudų bendradarbiavimą;

41.

pabrėžia, kad svarbu, jog EB politika būtų aiškiai nuosekli, vertinant rinkimus kaip tęstinį procesą ir suderinant rinkimų stebėjimą ir jų vykdymo pagalbą, siekiant išvengti pažeidimų viso rinkimų ciklo metu;

42.

ragina ES ir AKR šalis veikti bendrai ir stiprinti bendradarbiavimą demokratijos vystymo ir rinkimų procesų srityse; taip pat rekomenduoja padidinti AKR ir ES jungtinių misijų skaičių, ypač demokratizacijos srityje;

43.

ragina ES ir AKR valstybes remti bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, nevalstybiniais subjektais, nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene, vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės judėjimais, siekiant pagerinti arba sustiprinti paramą demokratiniam valdymui;

44.

ragina valstybes apmokyti rinkimus organizuojančius darbuotojus ir parlamentų administratorius ir didinti jų gebėjimus (taip pat remti ir stiprinti politines partijas);

45.

ragina gerbti ir užtikrinti nepalankiose sąlygose esančių ir visuomenės atstumtų grupių, pvz., neįgaliųjų, tautinių ir kitų mažumų bei perkeltųjų asmenų, lygias galimybes balsuoti ir pilietines (politines) jų teises;

46.

rekomenduoja vykdyti aukšto lygio mokymo veiklą, kuri būtų skirtą pilietinei visuomenei, nacionaliniams parlamentams, Visos Afrikos Parlamentui ir rinkimus organizuojantiems darbuotojams ir kuri turėtų būti atliekama iš anksto, nuolat, o ne prieš pat rinkimų laikotarpį;

47.

ragina valstybes remti ilgalaikę politiką, kuria siekiama gerinti šalių gebėjimus vykdyti rinkimus ir įtvirtinti demokratiją;

48.

ragina valstybes stebėti rinkimų procesus, jei esama sąlygų surengti demokratinius rinkimus ir jei dėl tokio stebėjimo kreipiasi atitinkamos šalys, siekiančios užtikrinti, kad rinkimai būtų laisvi ir teisingi, ir remti iniciatyvas, kuriomis teikiama rinkimų vykdymo pagalba, geriau planuojant ir įgyvendinant atliekamą veiklą;

49.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Afrikos Sąjungos komisijai, Visos Afrikos Parlamentui ir nacionaliniams bei regionų parlamentams, Europos Komisijai, Tarybai pirmininkaujančiai šaliai ir Afrikos Sąjungai.

—

susirinkusi Kigalyje (Ruanda) 2007 m. lapkričio 19–22 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Kotonu 2000 m. birželio 23 d. pasirašyto AKR ir ES partnerystės susitarimo (2) tikslus investicijų, paramos privačiojo sektoriaus vystymuisi ir prekybos srityje,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi konferencijos (UNCTAD) 2005 m. ir 2006 m. ataskaitas dėl pasaulio investicijų ir jos pranešimą dėl Afrikos ekonominio vystymosi: investicijų vaidmens persvarstymo (2006 m.),

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijos (UNIDO) 2005 m. ir 2006 m. Afrikos užsienio investicijų apžvalgos ataskaitas,

—

atsižvelgdama į savo 2002 m. kovo 21 d. Keiptauno deklaraciją dėl būsimų derybų dėl naujos prekybos tvarkos,

—

atsižvelgdama į JT deklaraciją (2000 m.) dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) ir įsipareigojimą panaikinti skurdą,

—

atsižvelgdama į tarptautinės bendruomenės įsipareigojimus, prisiimtus Jungtinių Tautų konferencijoje dėl finansų ir vystymosi (Monterėjus, 2002 m.), ypač dėl tarptautinių išteklių sutelkimo, grynojo finansinių išteklių srauto didinimo ir techninio vystomojo bendradarbiavimo, inter alia, siekiant TVT,

—

atsižvelgdama į Ekonominio vystymosi, finansų ir prekybos komiteto pranešimą (ACP-EU 100.126/07/fin.),

A.

kadangi TUI jas priimančių šalių vystymosi procese atlieka svarbų vaidmenį, ypač teikdamos kapitalą ir technologijas, o su jomis kartu — ir įgūdžius, praktinę patirtį ir prieigą prie rinkos, ir visa tai padeda gerinti išteklių naudojimo veiksmingumą ir didinti produktyvumą,

B.

kadangi privataus kapitalo srautas į besivystančias šalis pastaraisiais metais didėjo ir, palyginti su oficialia pagalba vystymuisi (OPV), įgijo vis didesnę reikšmę kaip finansavimo šaltinis,

C.

kadangi TUI didina ekonomikos augimą, nes į priimančiosios šalies gamybos procesą integruojami nauji ištekliai ir technologijos; kadangi jos gali padidinti AKR šalių tiekimo pajėgumus ir padėti sukurti dinamišką investicijų ir eksporto tinklą, kurį turint šioms šalims bus lengviau pasiekti ekonomikos augimo ir vystymosi tikslus, taip pat ir TVT,

D.

mano, kad TUI gali atlikti svarbų vaidmenį pertvarkant Afrikos šalių ekonomiką, bet poveikis priklauso ir nuo kokybės, ir nuo kiekio; pabrėžia, kad pagrindinis ES ir Afrikos santykių uždavinys — kritiškai mąstyti apie tai, kaip pritraukti ir reguliuoti tokias TUI, kuriomis būtų remiamas tinkamas ekonomikos augimas, kuriamos darbo vietos, remiama ir atnaujinama vietos pramonė,

E.

žinodama, kad įvairiuose AKR regionuose ir jų viduje kyla labai skirtingos kliūtys TUI srautams, inter alia: pagrindiniai valdymo klausimai, teisinė sistema ir įmonėms sudaroma aplinka, institucijų tvirtumas, finansinio tarpininkavimo laipsnis, vietovės veiksniai, pvz., transportas ir infrastruktūra, švietimas, kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas ir sveikata,

F.

kadangi dauguma AKR šalių priėmė teisės aktus, kuriuose užsienio investuotojams teikiamos plačios garantijos ir galimybės, įskaitant žemės ir nekilnojamojo turto nuosavybės ir užsienio valiutos apribojimų sumažinimą, taip užtikrinant užsienio investuotojams teisę išsigabenti kapitalą ir pelną,

G.

kadangi daugelis AKR šalių priėmė teisės aktus, kuriuose užsienio investuotojams leidžiama dalyvauti privatizavimo programose ir jiems teikiamos dosnios mokestinės paskatos,

H.

kadangi AKR šalys sudarė 210 dvišalių sutarčių dėl investicijų su ES valstybėmis narėmis ir vis daugiau jų sudaro su kitomis, besivystančiomis, šalimis,

I.

kadangi papildomų finansinių išteklių prieinamumas, įskaitant didesnius teigiamus TUI srautus ir prekybos galimybes, labai svarbus siekiant AKR šalių ekonominio ir socialinio stabilumo bei tvaraus vystymosi,

1.

mano, kad atsižvelgiant į tai, jog ilgalaikiam vystymuisi finansuoti nepakanka išteklių, o iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus vis sunkiau, ekonomikos atsinaujinimo strategijose vis svarbiau tampa pritraukti TUI;

2.

pabrėžia, kad siekiant spartinti AKR šalių vystymąsi ir konkurencingumą svarbu joms padėti pritraukti daugiau TUI ir perduoti joms reikiamas technologijas;

3.

mano, kad TUI pritraukimo politika turėtų būti persvarstyta ir rimtai atsižvelgta į sąnaudų ir naudos santykį — aplinkos blogėjimą, socialines problemas ir įnašą siekiant tvaraus nacionalinės šalių ekonomikos vystymosi tikslų;

4.

dar kartą patvirtina, kad AKR šalys pirmiausia pačios atsakingos už savo vystymąsi, ir primena, kad šalies atsakomybė už vystymosi pastangas, įskaitant makroekonominį stabilumą ir verslo aplinką, yra didžiulė;

5.

pabrėžia, kad lemiamą įtaką sprendimams investuoti į priimančiąją šalį turi vietovės veiksniai, apimantys ekonominę ir socialinę infrastruktūrą, verslo aplinką, vietos rinkos sąlygas, išteklių prieinamumą, aktyvias investicijų skatinimo iniciatyvas ir lėšų turėjimą;

6.

teigiamai vertina didesnį valdymo tobulinimui ir skaidrumo didinimui skiriamą dėmesį siekiant užtikrinti, kad nauda pasiektų neturtinguosius;

7.

pabrėžia, kad daugeliui AKR šalių reikia iš esmės padidinti valstybės investicijas spręsti problemoms, kurias sukelia didelės regiono išlaidos transportui, dažniausiai mažos rinkos, mažas žemės ūkio produktyvumas, žemės ūkiui nepalankios klimato sąlygos, daug ligų ir lėta technologijų skverbtis iš užsienio;

8.

pripažįsta, kad priimančiųjų šalių teikiamos paskatos — patrauklumo veiksniai — ir regioninis bendradarbiavimas gali teikti daugiau finansinio stabilumo, užtikrinti geresnį politikos koordinavimą, geresnį infrastruktūros planavimą ir dinamiškesnį pramonės vystymąsi, galintį padėti sukurti palankesnę investavimo aplinką ir vidaus, ir užsienio įmonėms;

9.

ragina AKR šalis vis labiau didinti atitinkamas regioninės integracijos iniciatyvas ir darbo pasidalijimą;

10.

pabrėžia buveinės šalių teikiamų paskatų — patrauklumo veiksnių, apimančių, inter alia, rinkos ir prekybos sąlygas, verslo sąlygas ir buveinės šalies vyriausybės politikos priemones, lemiamą svarbą;

11.

ragina ES valstybes nares ir Europos Komisiją toliau kokybiškai kontroliuoti ir audituoti Europos tarptautines bendroves, ypač opiuose sektoriuose, taikant joms aukštesnius įmonių atsakomybės standartus, keičiantis surinkta informacija su priimančiosios šalies politikos formuotojais ir nustatant drausminimo priemones ir kompensavimo sistemas, kai esama aiškių įrodymų, kad daroma žala priimančiosios šalies ekonomikai;

12.

ragina ES valstybes nares susitarti dėl kolektyvinės investavimo AKR šalyse galimybių pristatymo sistemos, taip pat skatinti plėsti dvišales sutartis dėl investicijų — jas sudaryti ne tik su Vokietija, Jungtine Karalyste, Belgija, Prancūzija ir Nyderlandais, kaip dažniausiai daroma dabar, bet ir su kitomis šalimis;

13.

ragina ES valstybes nares skubiai susitarti dėl kolektyvinės naujoviškų investicijų skatinimo priemonių sistemos, apimančios, inter alia, apčiuopiamas finansines ir kitas paskatas įmonėms ir institucijoms perkelti technologiją į AKR šalis ir mokesčių lengvatas į AKR šalis investuojančioms įmonėms; vis dėlto pabrėžia, kad tai negali pakeisti vystymosi finansavimo ir geresnės, labiau prognozuojamos OPV;

14.

pabrėžia, kad reikia išnagrinėti, kaip TUI susijusios su vietos investicijomis, ir kad reikia struktūrizuotai diskutuoti apie tai, kaip skatinti tarptautinių ir vietos įmonių ryšius, taip pat viešųjų ir privačiųjų subjektų dialogą, kad būtų pašalintos pagrindinės investavimo kliūtys;

15.

yra susirūpinusi, kad trūksta informacijos apie tai, kokį poveikį į ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) įtrauktos nuostatos dėl investicijų daro valstybėms ir regionams;

16.

prašo Europos Komisiją kasmet pranešti apie TUI, kurių kilmės vieta — ES, dalį, palyginti su TUI iš likusių pasaulio regionų;

17.

ragina Europos investicijų banką stiprinti ir gerinti Investicijų priemonės rezultatyvumą, kad ši priemonė būtų perspektyvi pagalba AKR šalių privačiajam sektoriui;

18.

ragina Kotonu susitarimo šalis išplėsti Investicijų priemonės įgaliojimus ir į juos įtraukti investicijų skatinimą, kad šia priemone pirmiausia būtų skatinama bendra veikla;

19.

ragina Europos Komisiją ir Kotonu susitarimo šalis 10-ojo EPF pagrindu sukurti deramai finansuojamą AKR investicijų garantijų agentūrą, kaip numatyta Kotonu susitarimo 77 straipsnio 4 dalyje;

20.

pabrėžia, kad skubiai reikia iš naujo apibrėžti bendrų AKR ir ES institucijų — Įmonių plėtros centro ir Žemės ūkio ir kaimo bendradarbiavimo techninio centro — vaidmenį ir įgaliojimus pavedant jiems tikslingai skatinti investicijas ir skirti jiems atitinkamą papildomą finansavimą;

21.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares padidinti finansinę ir techninę paramą AKR nacionalinėms ir regioninėms investicijų skatinimo agentūroms, be kitų dalykų, joms suteikiant konkretų įgaliojimą išorės investicijų srityje;

22.

pabrėžia, kad AKR ir ES bendradarbiaudamos turi šalinti struktūrinius AKR šalių trūkumus — privalo pritraukti ir išlaikyti TUI srautus; ragina visas Kotonu susitarimo šalis ypač stengtis sutelkti išteklius infrastruktūros plėtrai, investicijoms į socialinę sritį, į ekonomiką ir geram valdymui;

23.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog taikant tinkamą politiką ir pasitelkiant reikiamas institucijas dėl tikėtino teigiamų TUI srautų į AKR valstybes, ypač į gamtinių išteklių sritį, augimo susiformuotų darnus poveikis vystymuisi; ragina AKR valstybes įvykdyti šios srities įsipareigojimus, o tarptautinę bendruomenę — remti šį procesą;

24.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES tarybai, Europos Komisijai, Pasaulio bankui, Europos investicijų bankui ir Afrikos plėtros bankui.

—

susirinkusi Kigalyje (Ruanda) 2007 m. lapkričio 19–22 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į EB sutarties 177–181a straipsnius,

—

atsižvelgdama į bendrus Europos Sąjungos (ES) tikslus, apibrėžtus Europos konsensuse dėl vystymosi (2),

—

atsižvelgdama į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą Kotonu 2000 m. birželio 23 d. (Kotonu susitarimas) (3), pakeistą Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. (4),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą „Paspartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo — Europos Sąjungos įnašas“ (5),

—

atsižvelgdama į vis didesnį viešųjų ir privačiųjų partnerysčių vaidmenį teikiant visuotines viešąsias gėrybes, kaip apibrėžta Komisijos komunikate „Sveikatos ir skurdo mažinimas besivystančiose šalyse“ (6),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą „ES veiksmų žmogiškųjų išteklių krizei besivystančių šalių sveikatos apsaugos srityje išspręsti strategija“ (7),

—

atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2006 m. pranešimą apie sveikatą pasaulyje „Dirbkime kartu sveikatos labui“ (8),

—

atsižvelgdama į 2006 m. gegužės 27 d. 59-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos (PSA) rezoliuciją „Visuomenės sveikata, naujovės, pagrindiniai moksliniai tyrimai sveikatos srityje ir intelektinės nuosavybės teisės: pasaulinė strategija ir veiksmų planas“ (9),

—

atsižvelgdama į Europos ir besivystančių šalių klinikinių bandymų partnerystę (EBŠKBP),

—

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 18 d. priimtą Europos bendrijos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (2007–2013 m.) (10),

—

atsižvelgdama į savo 2004 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl su skurdu susijusių ligų ir reprodukcinės sveikatos AKR šalyse atsižvelgiant į 9-ąjį EPF (AKR–ES 3640/04/fin.) (11),

—

atsižvelgdama į savo 2004 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl pagalbos ir aprūpinimo maistu (AKR–ES 3692/04/fin.) (12),

—

atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl sunkių ir užleistų ligų besivystančiose šalyse (13),

—

atsižvelgdama į Aplinkos ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (AKR–ES 100.083/07/fin.),

A.

kadangi visuomenės sveikata yra pagrindinė teisė ir būtina vystymosi ir ekonominio klestėjimo sąlyga ir todėl vystymosi politika turėtų būti grindžiama galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir vaistus,

B.

kadangi prieiga prie sveikatos priežiūros yra klausimas, susijęs su pasauliniu saugumu ir žmogaus teisėmis, nes užkrečiamųjų ligų atsiradimas ir atsinaujinimas gali lemti plačiai paplitusį skurdą, negalią, didelį sergamumo procentą ir nestabilumą bei jos gali greitai paplisti visame pasaulyje,

C.

kadangi pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų iki nustatytos datos 2015 m. yra nepakankama ir reikia tvirčiau įsipareigoti juos pasiekti,

D.

kadangi kasdien 27 tūkst. žmonių miršta dėl nepakankamų galimybių gauti svarbiausių vaistų,

E.

kadangi 25 proc. iš 10 mln. kasmet mirštančių vaikų miršta nuo ligų, nuo kurių galima apsisaugoti vakcinomis,

F.

kadangi kasmet pirmaisiais savo gyvenimo metais daugiau nei 28 mln. vaikų neturi galimybės būti imunizuoti,

G.

kadangi be trijų daugiausia aukų nusinešančių ligų — ŽIV/AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės (TB) — esama daugybės kitų ligų, kuriomis iš viso serga apie 1 mlrd. žmonių, t. y. šeštadalis pasaulio gyventojų,

H.

kadangi tarp šių negydomų ligų yra afrikinė tripanosomozė (miegligė), Mycobacterium ulcerans infekcija, Čago liga, dengė karštligė, žarnyno helmintozė, vaikų diarėja, leišmaniozė (Kala Azar), raupsai, limfinė filariozė (dramblialigė), onchocerkozė, šistosomatozė (bilharciozė), trachoma bei diabetas, psichinės ligos ir epilepsija,

I.

kadangi dėl ribotų gydymo paslaugų negydomos ligos lemia milžinišką neįgalumo ir skurdo naštą, bet jų moksliniams tyrimams, inter alia, ES lygmeniu, skiriama palyginti mažai lėšų,

J.

kadangi vaistų kūrimo moksliniai tyrimai daugiausia orientuojami į išsivysčiusiose šalyse parduodamus vaistus ir į išsivysčiusiame pasaulyje vyraujančias ligas,

K.

kadangi reikia daugiau „taikomųjų“ mokslinių tyrimų ir plėtros, kurie paskatintų mokslines žinias ir pagrindinius tyrimus paversti klinikiniais bandymais ir naujų produktų registravimu,

L.

kadangi viena iš didžiausių grėsmių — užsikrėtimas ir TB, ir ŽIV, o dar tik 0,5 proc. ŽIV pacientų patikrinta dėl TB ir 70 proc. TB pacientų patikrinta dėl ŽIV, taigi akivaizdu, jog būtina didesnė finansinė parama, ištekliai ir glaudesnis su ligomis susijusių programų vykdytojų ir tarnybų bendradarbiavimas,

M.

kadangi labai sunku nustatyti ir gydyti vaistams atsparią MDR TB formą,

N.

kadangi suklastoti vaistai pasaulio rinkoje sudaro 6–10 proc. ir manoma, kad 25 proc. Afrikoje suvartojamų vaistų yra suklastoti,

O.

kadangi prevencija — pats veiksmingiausias kovos su lytiniu keliu perduodamomis ligomis būdas, o prieiga prie informacijos apie šeimos planavimo, motinų ir reprodukcinę sveikatą bei paslaugas yra labai svarbi mažinant skurdą, kovojant su ŽIV/AIDS, ir atvirkščiai,

P.

kadangi pasaulyje trūksta apie 4,3 mln. sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant 2,4 mln. gydytojų, medicinos seserų ir akušerių trūkumą 57 skurdžiausiose pasaulio valstybėse, ir ši problema itin didelė kaimo vietovėse,

Q.

kadangi didesnės mergaičių galimybės gauti išsilavinimą ir didesnė sveikatos apsaugos srityje dirbančių moterų dalis — du veiksniai, skatinantys moteris naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis,

R.

kadangi teikiama pagalba dažnai pernelyg trumpalaikė ir nenumatoma, kad būtų galima padengti ilgalaikes periodines sveikatos sektoriaus išlaidas, dažnai labai sudėtinga dėl dalyvaujančių tarptautinių organizacijų daugybės ir nesuderinta su vyriausybės prioritetais ir gebėjimų didinimo pastangomis,

S.

kadangi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko politikos priemonės kartais tampa milžiniškomis kliūtimis neturtingoms šalims, nes joms nustatomos per griežtos ir nelanksčios valstybės išlaidų valdymo taisyklės, nesuderinamos su TVT siekimu sveikatos, vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūros srityse,

1.

ragina AKR valstybes 15 proc. metinių viešųjų išlaidų skirti sveikatos sektoriui (Abudžos deklaracija (14)), o ES — įgyvendinti Europos Parlamento tikslą 20 proc. įsipareigotos suteikti finansinės pagalbos skirti sveikatai ir švietimui;

2.

pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis pažado 0,7 proc. nacionalinių pajamų skirti pagalbai užsienio šalims ir užtikrinti, kad ši pagalba būtų koordinuojama, prognozuojama ir ilgalaikė;

3.

ragina ES, TVF ir Pasaulio banką netaikyti per daug griežtų ir nelanksčių taisyklių valstybės išlaidoms ir pagalbos sąlygomis, techninėmis konsultacijomis ir prekybos susitarimais neskatinti netinkamų rinkos reformų viešųjų paslaugų srityje;

4.

mano, kad šalių strateginiuose dokumentuose (10-ajam Europos plėtros fondui), skurdo mažinimo strateginiuose dokumentuose ir vidutinio laikotarpio išlaidų planuose, įskaitant jų biudžetus, sveikatos klausimui reikėtų skirti daug daugiau dėmesio ir reikėtų užtikrinti, kad atliekant informacinius tyrimus dėmesys būtų sutelkiamas veiklai sveikatos sektoriuje;

5.

pabrėžia nacionalinės politinės vadovybės ir atskaitomybės svarbą ir ragina AKR šalių vyriausybes ir Komisiją užtikrinti, kad pilietinė visuomenė bei paveiktos ir atstumtos bendruomenės dalyvautų kuriant ir įgyvendinant politiką;

6.

tikina, kad pagalbos įsipareigojimai turėtų atspindėti bendrą šalių gyventojų sveikatos būklę ir to rezultatus, o ne tik padėtį, susijusią su ŽIV/AIDS, TB ir maliarija;

7.

pritaria 2006 m. pranešime apie sveikatą pasaulyje pateikiamai rekomendacijai 50 proc. sveikatai skirtos tarptautinės pagalbos skirti sveikatos sistemų tobulinimui, likusius 50 proc. — darbo jėgos stiprinimui;

8.

pritaria, kad reikia stiprinti sveikatos sistemas AKR šalyse: gerinti būtinų ir nepatentuotų vaistų prieinamumą, integruotu valdymu mažinti biurokratiją, didinti išlaidų panaudojimo veiksmingumą, gerinti efektyvumą — pertvarkyti paslaugas ir taikyti decentralizuotas sveikatos apsaugos sistemas ir skirstyti išteklius taip, kad būtų geriau atsižvelgiama į gyventojų poreikius;

9.

remia visas priemones, kuriomis didinamas svarbiausių vaistų prieinamumas, ypač neturtingiesiems ir pažeidžiamoms AKR šalių bendruomenėms;

10.

ragina kurti ir stiprinti valstybių lygmens sveikatos reguliavimo sistemas ir kokybės užtikrinimo sistemas siekiant integruoti viešųjų ir privačiųjų sveikatos paslaugų teikėjų ir vaistų tiekėjų veiklos planavimą ir priežiūrą;

11.

pabrėžia, kad teigiamą vaidmenį stiprinant sveikatos apsaugos sektorių gali atlikti viešosios ir privačiosios partnerystės, viešojo vystymosi partnerystės ir Šiaurės–Pietų partnerystės, ypač nepakankamai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse;

12.

pabrėžia, kad vyriausybės politika turėtų būti grindžiama susirgimų prevencija, kuri būtų vykdoma pasitelkiant vakcinavimo kampanijas, užtikrinant maisto (mitybos) saugą ir švaraus geriamojo vandens tiekimą bei tinkamas sanitarines sąlygas, tabako, alkoholio kontrolės programas ir higienos, saugių lytinių santykių, sveiko gyvenimo būdo skatinimo bei kitas šviečiamąsias programas;

13.

pabrėžia, kad informavimas ir skiepai — veiksmingiausias būdas užkirsti kelią infekcinėms ligoms ir joms kontroliuoti ir kad besivystančiose šalyse yra gerokai daugiau galimybių panaudoti esamas, taip pat naujas ir nepakankamai naudojamas vakcinas ir kurti geresnes vakcinas;

14.

ragina taikyti prevencines priemones, įskaitant didesnį ilgalaikių insekticidais apdorotų apsauginių antimaliarinių tinklų naudojimą, stovinčio vandens šaltinių šalinimą, simptomų atpažinimo mokymus, ŽIV pacientų tikrinimą dėl TB ir atvirkščiai ir lytinės (reprodukcinės) sveikatos bei ŽIV/AIDS programas, ir skirti joms atitinkamai lėšų;

15.

ragina farmacijos bendroves stengtis didinti būtinų ir nebrangių vaistų prieinamumą AKR šalyse, ypač skirtų negydomoms ligoms gydyti;

16.

mano, kad sveikatos infrastruktūra ir logistinės grandinės yra pagrindinis dalykas siekiant pagerinti sveikatos priežiūros rezultatus, įskaitant personalą, klinikas ir ligonines, vaistų bei vakcinų tiekimo ir platinimo kanalus;

17.

ragina atnaujinti pastangas atkurti, kurti ir sustiprinti sveikatos sistemas pasitelkiant didesnius metinius biudžetus ir ES pagalbą siekiant pagerinti prieigą prie kokybiškų paslaugų, diagnostikos, vakcinų ir vaistų, ypač neturtingiesiems ir rizikos grupėms priklausantiems asmenims;

18.

teigiamai vertina pasaulinių sveikatos partnerysčių, pvz., Pasaulinio vakcinacijos ir imunizacijos aljanso (angl. GAVI) ir Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo (angl. GFATM), pastangas remti sveikatos apsaugos sistemų stiprinimą besivystančiose šalyse;

19.

ragina imtis iniciatyvų siekiant pagreitinti vietos gyventojų prieigą prie tinkamos diagnostikos paslaugų, saugių kraujo ėmimo būdų ir saugių kraujo išteklių užtikrinant tinkamą mokymą, techninę pagalbą ir infrastruktūrą, inter alia, kaimo vietovėse, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog vykdant visas imuniteto stiprinimo programas būtų užkertamas kelias pakartotiniam medicinos technikos panaudojimui;

20.

pažymi, kad patikimų duomenų rinkimas ir pagrindinių sveikatos parametrų stebėsena suteikia galimybę vykdyti įrodymais pagrįstą politiką, kuri galėtų būti daug veiksmingesnė;

21.

pritaria PSO pirminio kokybės vertinimo programai, skirtai naujų svarbiausių vaistų vertinimui ir tiekimui bei gebėjimų stiprinimui;

22.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl ES veiksmų žmogiškųjų išteklių krizei besivystančių šalių sveikatos apsaugos srityje išspręsti strategijos ir ragina aktyviau imtis priemonių šioje srityje; dar kartą kartoja, kad medicinos personalui būtina sukurti geresnes darbo sąlygas, mokymo ir karjeros galimybes bei paskatas nekeisti darbo, partnerystės susitarimus ir mainų programas;

23.

ragina AKR šalių vyriausybes padaryti visuomenę teisingesnę — siekti lyčių lygybės sveikatos apsaugos, švietimo srityse, statuso darbo vietoje klausimais, stiprinti socialinį moterų statusą ir savarankiškumą, o ugdant žmogiškuosius išteklius ir plečiant karjeros galimybes sveikatos apsaugos sektoriuje daugiausia dėmesio skirti moterims ir mergaitėms;

24.

skatina ES parengti ir įgyvendinti ES etiško elgesio įdarbinant sveikatos apsaugos darbuotojus kodeksą ir remti pasaulinį kodeksą, kad būtų išvengta „protų nutekėjimo“ iš besivystančių šalių į išsivysčiusias; mano, kad teikiant ES ir tarptautinę pagalbą reikėtų užtikrinti ilgalaikį žmogiškųjų išteklių finansavimą, kaip investicijas į sveikatos sistemą;

25.

mano, kad investicijos į vandens tiekimą, sanitarinių sąlygų gerinimą ir infrastruktūrą bei švietimas apie sveikatos, švaraus vandens, sanitarinių sąlygų ir higienos sąsajas yra labai svarbūs kovojant su vandeniu plintančiomis ligomis ir sveikatos sistemų plėtotei;

26.

teigiamai vertina Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliuciją dėl visuomenės sveikatos, naujovių, pagrindinių mokslinių tyrimų sveikatos srityje ir intelektinės nuosavybės teisių, kuri padeda pagrindus siekiant nustatyti besivystančių šalių sveikatos mokslinių tyrimų poreikius ir prioritetus;

27.

teigiamai vertina negydomų ligų įtraukimą į ES Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą ir joje taikomiesiems moksliniams tyrimams skiriamą didelį dėmesį; prašo Komisiją remti institutus, norinčius bendradarbiauti pagal visuomenės sveikatos iniciatyvas, orientuotas į šiuos sektorius, ir užtikrinti, kad remiantis viešosiomis lėšomis finansuojamais moksliniais tyrimais pagaminti nauji vaistai būtų prieinami visiems;

28.

pabrėžia, kad dabar reikėtų, jog šį didesnį politinį įsipareigojimą ES ir tarptautiniu lygiu atitiktų ilgalaikė finansinė parama ir glaudesnis šalių partnerių, akademinės visuomenės ir pramonės bendradarbiavimas siekiant rezultatų plėtojant naujas diagnostikos priemones ir saugius bei veiksmingus vaistus;

29.

pripažįsta EBŠKBP vaidmenį šalyse, kurioms būdingos tam tikros ligos, rengiant vietos klinikines, etines ir socialines sąlygas atitinkančius naujų vaistų ir vakcinų klinikinius bandymus ir ragina išplėsti EBŠKPB veiklos sritį įtraukiant kitas negydomas ligas ir kitus klinikinio vystymo etapus (I ir IV etapus);

30.

ragina vaistų klinikinius bandymus labiau pritaikyti atskiroms lytims; pabrėžia, kad reikia plėsti medicinos mokslinius tyrimus atliekančių asmenų žinias apie įvairų moterų ir vyrų gyvenimo būdą ir gyvenimo sąlygas, kad į tai būtų atsižvelgta kuriant naujus vaistus ir vakcinas;

31.

ragina stiprinti vietos mokslinius tyrimus, klinikinius bandymus ir gamybos gebėjimus, taip pat regioninės ar nacionalinės nepatentuotus vaistus gaminančios farmacijos pramonės plėtrą nukentėjusiuose regionuose ir bendrų projektų kūrimą — nuo naujų ligų nustatymo iki naujų vaistų kūrimo; ragina rengti tyrimus, kurie apimtų operacinių ir sveikatos sistemų tyrimus, kuriais siekiama veiksmingesnių intervencijų ir atsižvelgiama į kultūrinius vaistų skyrimo, vartojimo, galimybės jų gauti ar įpirkti ir paskirstymo klausimus;

32.

ragina skatinti priemonių, kuriomis siekiama gerinti galimybę gauti vaistų ar juos įpirkti, įskaitant diferencijuotas kainas, aukas ir nuolaidas, premijas už naujoves, mokesčių lengvatas, paskatas, išankstinius pirkimo įsipareigojimus ir įsipareigojimus į rinką pateikti vaistus tais atvejais, kai donorai iš anksto įsipareigoja subsidijuoti vaistų, atitinkančių anksčiau nustatytus standartus, pirkimą; taip pat ragina skatinti gamybos technologijos ir patirties perdavimą šalims, kurioms būdingos tam tikros ligos;

33.

teigiamai vertina spartesnės besivystančiam pasauliui skirtų vaistų ir vakcinų gamybos vystymo ir plėtros priemones, pvz., išankstinius įsipareigojimus pateikti į rinką vaistus;

34.

mano, kad vaistų tikrinimas ir registravimas turėtų atitikti šalių, kurioms būdingos tam tikros ligos, prioritetus ir turėtų būti taikomos specialios geresnio negydomoms ligoms skirtų vaistų rizikos ir naudos santykio vertinimo procedūros;

35.

mano, kad viešojo ir privataus sektoriaus plėtojama partnerystė (VPP) yra sėkmingas pavyzdys siekiant farmacijos bendrovių ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų bendradarbiavimo kuriant naujoviškus gydymo būdus ir stiprinant gebėjimus;

36.

primena apie besivystančių šalių teisę pasinaudoti joms suteiktomis lankstumo galimybėmis pagal Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), ypač nepelningose srityse, kurios nedaro įtakos EBVO rinkai, išsaugant paskatas pagal intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir sprendžiant kontrolės problemas, susijusias su vaistų registravimu ir rinkodara; mano, kad šios teisės gali būti naudingos ginčuose dėl naujų vaistų licencijavimo ir farmacijos pramonės intelektinės nuosavybės teisių tais atvejais, kai kyla grėsmė svarbesniems visuomenės interesams;

37.

pabrėžia pastarojo meto Brazilijos pavyzdį — ji pasinaudojo visomis TRIPS susitarimo teikiamomis galimybėmis, susijusiomis su privalomu vaistų licencijavimu ir kitais intelektinės nuosavybės teisių aspektais;

38.

labai nerimauja, kad kai kurios AKR vyriausybės nustato mokesčius, muito rinkliavas ir mokesčius veikliosioms vaistų sudėtinėms medžiagoms, baigtiems farmacijos produktams ir vakcinoms, o dėl to vaistai tampa neįperkami neturtingųjų bendruomenėms; ragina Europos Komisiją tai ištirti ir paskatinti vyriausybes atsisakyti šių mokesčių;

39.

pabrėžia, kad svarbu, jog būtų laikomasi paskirtų vaistų režimo siekiant sumažinti atsparumą vaistams ir, kai įmanoma, nustatyti vaistų derinius, dozes ir trumpesnį vaistų režimą;

40.

ragina AKR šalis ir ES remti kovą su suklastotais vaistais stiprinant veiksmingą medicinos produktų ir medžiagų kokybės kontrolę bei muitinės ir policijos bendradarbiavimą ir skatinant tarptautinį susitarimą, kuriuo siekiama suklastotų vaistų gamybą ir prekybą jais laikyti nusikaltimu;

41.

ragina AKR šalis įsipareigoti įdiegti artemizinu pagrįstą kombinuotą gydymą, kuris pripažintas kaip veiksmingiausias maliarijos gydymo būdas, ir pagreitinti jo taikymą; ragina donorus finansuoti vaistus, naudojamus taikant artemizinu pagrįstą kombinuotą gydymą, ir remti jų įsigijimą, pirminį kokybės vertinimą ir gamybą;

42.

pabrėžia bendrą išsivysčiusių ir besivystančių šalių interesą, pvz., kontroliuoti atsparumą mikrobams, sukurti geresnius antivirusinius vaistus ir vakcinas nuo gripo; pažymi, kad negydomų ligų moksliniai tyrimai gali duoti papildomos naudos — padėti daugiau sužinoti apie kitas ligas: pvz., vakcinų ir imuniteto moksliniai tyrimai gali suteikti daugiau žinių apie alerginius sutrikimus, kuriais suserga vis daugiau žmonių Europoje;

43.

ragina įgyvendinti pasaulinį kovos su TB planą ir mano, kad būtina kurti naujus ir greitus TB diagnozavimo, įskaitant vaistams atsparią MDR TB formą, testus, kurie tiktų esant ribotoms lėšoms, ir ragina užtikrinti, kad visi kuriami vaistai nuo TB būtų patikrinti bandymais su sergančiaisiais MDR TB forma;

44.

mano, kad reikia kovoti su ŽIV/AIDS užtikrinant visuotinę prieigą prie prevencijos, gydymo ir slaugos, įskaitant galimybę gauti antivirusinių vaistų, nemokamų patarimų ir prieigą prie tyrimų, ir sustiprinant pastangas kurti mikrobicidus bei vakcinas;

45.

ragina tarptautinę donorų bendruomenę remti PSO ir jos prevencinę chemoterapijos strategiją didinant galimybę gauti tinkamų ir patikimų geros kokybės antihelmintinių vaistų (albendazolio, ivermektino, prazikvantelio), kad būtų galima užkirsti kelią parazitinių kirmėlių infekcijoms ir jas gydyti, bei ragina įkurti pasaulinę aprūpinimo infrastruktūrą;

46.

ragina AKR šalis ir ES įsipareigoti tobulinti psichinių ir neurologinių ligonių priežiūrą gerinant pirminę slaugą ir bendruomeninę reabilitaciją bei didinant visuomenės ir specialistų sąmoningumą ir kovojant su atskirtimi bei diskriminavimu;

47.

mano, kad tarnybos, gebančios diagnozuoti, veikti ir gydyti tokiais atvejais kaip diabetas, padėtų išgelbėti daugybę gyvybių ir sumažinti neįgalumo atvejų; ypač reikėtų pagerinti galimybę gauti insulino ir vaistų bei įsteigti specialistų ir jų mokymo tinklus;

48.

ragina AKR vyriausybes ir Komisiją remti makšties fistulės prevencijos ir gydymo programas, įskaitant įstatymų dėl įstatymu leidžiamo santuokos amžiaus taikymą, visuotinę galimybę gauti akušerinės priežiūros paslaugas ir informacijos apie reprodukcinę sveikatą bei moterų ir mergaičių socialinę reintegraciją po gydymo;

49.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Tarybai, PSO, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai, Pasaulio bankui ir TVF.

—

susirinkusi Kigalyje (Ruanda) 2007 m. lapkričio 19–22 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į Kotonu susitarimą, ypač į jo 30 straipsnį (Regionų bendradarbiavimas) ir 32 straipsnį (Aplinka ir gamtiniai ištekliai),

—

atsižvelgdama į Naujosios Afrikos vystymosi partnerystės (angl. NEPAD) aplinkos iniciatyvą,

—

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos asamblėjos 2007 m. sausio 29–30 d. sesijoje priimtą Sprendimą dėl klimato kaitos ir vystymosi ir Sprendimą dėl Sacharos iniciatyvos žaliosios sienos įgyvendinimo,

—

atsižvelgdama į 2004 m. gegužės 4–5 d. Gaboronėje (Botsvana) surengtoje 79-ojoje AKR ministrų tarybos sesijoje priimtą sprendimą Nr. 3, kuriame dar kartą patvirtinta, kad reikia integruoti kovos su dykumėjimu politikos priemones ir išdžiūvusios žemės klausimus, kad būtų galima spręsti lemiamos reikšmės tvaraus valdymo problemas — sausros, miškų nykimo ir vandens išteklių klausimus,

—

atsižvelgdama į 2004 m. birželio 23–24 d. Mapute (Mozambikas) surengtame 4-ajame AKR valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime priimtą Sprendimą Nr. 3/LXXIX/04, kuriame pabrėžiamas nepaprastas daugelio AKR valstybių, regionų ir gyventojų pažeidžiamumas ištikus stichinėms nelaimėms ir su jomis susijusioms aplinkosaugos problemoms, ir paragino įsipareigoti remti aktyvias šių problemų sprendimo iniciatyvas,

—

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios šalies 2007 m. kovo 8–9 d. išvadas, kuriose pabrėžiama, kaip svarbu pasiekti strateginį tikslą — sumažinti vidutinę pasaulio temperatūrą tiek, kad ji daugiau kaip 2o C neviršytų prieš pramoninę erą buvusio lygio,

—

atsižvelgdama į 2007 m. birželio mėn. Heiligendame vykusiame Didžiojo aštuoneto (G8) susitikime pasiektą ES, Kanados ir Japonijos susitarimą iki 2050 m. bent dvigubai sumažinti pasaulyje išmetamų CO2 dujų kiekį,

—

atsižvelgdama į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC), kuriai 2007 m. paskirta Nobelio taikos premija, ataskaitas, ypač ketvirtąją IPCC II-osios darbo grupės parengtą įvertinimo ataskaitą „Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

—

atsižvelgdama į 2005 m. Tūkstantmečio ekosistemų įvertinimo pranešimą, kuriame nagrinėjamas daugelio gamtinių planetos išteklių naudojimas ir blogėjimas,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) ir jos Kioto protokolą,

—

atsižvelgdama į 21 darbotvarkę, Rio de Žaneiro aplinkos ir vystymosi deklaraciją ir Tvaraus miškų valdymo principų pranešimą, kuriuos 1992 m. birželio 3–14 d. Rio de Žaneire (Brazilija) surengtoje Jungtinių Tautų aplinkos ir vystymosi konferencijoje (angl. UNCED) patvirtino daugiau nei 178 vyriausybės ir kuriuose išdėstyti principai buvo dar kartą ryžtingai patvirtinti 2002 m. rugpjūčio 26 d.–rugsėjo 4 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vykusiame pasaulio aukščiausio lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais (angl. WSSD),

—

atsižvelgdama į 1994 m. birželio 17 d. Paryžiuje priimtą ir 1996 m. gruodžio 26 d. įsigaliojusią Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvenciją,

—

atsižvelgdama į baigiamąjį 2005 m. sausio 18–22 d. vykusios Pasaulio konferencijos nelaimių rizikos mažinimo klausimais pranešimą, o ypač į Hyogo veiksmų programą 2005–2015 m.: tautų ir bendruomenių atsparumo gaivalinėms nelaimėms stiprinimas,

—

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 57/256 dėl Yokohamos strategijos ir veiksmų plano saugesniam pasauliui — stichinių nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir jų padarinių mažinimo gairių, taip pat į 2005 m. sausio mėn. Mauricijuje surengto tarptautinio susitikimo mažose salose esančių besivystančių valstybių klausimais JT „Barbadosas plius 10“ išvadas,

—

atsižvelgdama į ankstesnes savo rezoliucijas — 1999 m. balandžio 1 d. Strasbūre priimtą rezoliuciją dėl klimato kaitos ir mažose salose esančių besivystančių valstybių AKR ir ES bendradarbiavimo pagrindu (2), 2004 m. vasario 19 d. Adis Abeboje priimtą rezoliuciją dėl Ramiajame vandenyne, Indijos vandenyne ir Karibų jūros regione ciklonų daromos žalos ir poreikio greitai reaguoti į stichines nelaimes (3), 2004 m. lapkričio 25 d. Hagoje priimtą rezoliuciją dėl ciklono Karibų regione padarytos žalos (4) ir 2005 m. lapkričio 24 d. Edinburge priimtą rezoliuciją dėl gamtinių nelaimių priežasčių ir pasekmių (5),

—

atsižvelgdama į Aplinkos ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (APP/3802/05),

A.

kadangi stichinės nelaimės ir gamtinių išteklių mažėjimas kelia didelę grėsmę skurdo mažinimui ir galimybei pasiekti TVT,

B.

kadangi AKR šalių įnašas į klimato kaitos priežastis nežymus, tačiau jos patiria didžiausius šios kaitos padarinius; kadangi klimato kaita gali sulėtinti tvaraus vystymosi pažangą — tiesiogiai dėl didėjančio poveikio arba netiesiogiai dėl mažėjančių galimybių prisitaikyti,

C.

kadangi stichinės nelaimės ypač kenkia besivystančioms šalims — niekais paverčia vystomojo bendradarbiavimo naudą, slopina tolesnį ekonomikos augimą, trukdo mažinti skurdą ir sparčiai naikina biologinę įvairovę,

D.

kadangi AKR valstybės susiduria su kritine problema — reikia veiksmingai šalinti ilgalaikį stichinių nelaimių poveikį valstybės ir regiono mastu vystant ir stiprinant rizikos mažinimo, padarinių šalinimo ir valdymo veiklą,

E.

kadangi AKR šalys pasauliui teikia daug ekosistemos paslaugų už tai negaudamos deramo atlygio,

F.

kadangi nauji tyrimai patvirtina, kad Afrika — klimato kaitos požiūriu vienas pažeidžiamiausių žemynų — patiria daug sunkumų ir turi mažai galimybių prisitaikyti; kadangi planuojama, kad iki 2020 m. 75–250 mln. afrikiečių dėl klimato kaitos trūks vandens; prognozuojama, kad labai nukentės žemės ūkio gamyba, žvejyba ir galimybės gauti maisto,

G.

kadangi prognozuojama, kad dėl klimato kaitos iki 2050 m. vandens išteklių sumažės taip, kad jų nebeužteks daugelio mažų salose esančių valstybių, pvz., Karibų jūros, Indijos ir Ramiojo vandenynų valstybių, paklausai patenkinti — šioms valstybėms itin kenkia jūros lygio kilimas ir stichinės nelaimės,

H.

kadangi baigiantis XXI a. planuojamas jūros lygio kilimas turės įtakos žemai išsidėsčiusioms pakrančių vietovėms, kuriose gyvena daug gyventojų; manoma, kad daugės potvynių, audrų, didės erozija ir kils kitų pakrantėms būdingų pavojų, darančių poveikį vietos ištekliams, turizmui, gyvenvietėms, įrenginiams ir gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai,

I.

kadangi su klimatu nesusiję sunkumai gali pabloginti galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos ir stichinių nelaimių sumažindami sugebėjimus prieš ją atsilaikyti, prie jos prisitaikyti ir susilpnindami prevencijos ir padarinių mažinimo politikos priemones, nes ištekliai bus naudojami tarpusavyje priešingiems tikslams siekti,

J.

kadangi nedaug tvarumo skatinimo ir pažeidžiamumo klimato kaitos ir stichinių nelaimių atžvilgiu mažinimo planų apima prisitaikymo sugebėjimų skatinimą,

K.

kadangi nelaimių rizikos mažinimas — daugiausia valstybių vidaus pareiga ir kadangi reikia stiprinti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę,

L.

kadangi aplinkos problemos, pasirengimas nelaimėms, jų prevencija ir klimato kaitos mažinimas neintegruoti į visas EB pagalbos programas ir su jomis susijusias priemones, tačiau yra svarbūs visoms šalims,

M.

kadangi energetinio saugumo ir kitų klimato kaitos mažinimo veiksmų skatinimo politika būsimaisiais dešimtmečiais turės didelį poveikį galimybėms išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį stabilizuoti žemesniame lygyje,

N.

kadangi Švarios plėtros mechanizmo (ŠPM), Pasaulio aplinkos fondo (PAF) ir vystomosios pagalbos technologijų perkėlimui pagrindu į besivystančias šalis pervedami pinigų srautai iki šiol buvo maži ir geografiniu požiūriu nevienodai paskirstyti,

O.

kadangi didinant vystymosi tvarumą — keičiant vystymosi kryptis — galima daug prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, bet įgyvendinimui gali prireikti tiek išteklių, kad būtų galima įveikti daugelį kliūčių,

1.

pabrėžia, kokią grėsmę stichinės nelaimės ir klimato kaita kelia tvariam vystymuisi, skurdo mažinimui ir galimybei pasiekti TVT; taip pat pažymi 7-ojo TVT svarbą užtikrinant aplinkos tvarumą;

2.

pažymi, kad vis daugėja stichinių nelaimių ir jos dažnėja, didėja pražūtingas jų poveikis, o neturtingi žmonės šiais atvejais ypač pažeidžiami; pabrėžia, kad tampa vis sunkiau atskirti stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, nes riziką lemia ne tik gamtiniai pavojai, bet ir žmogaus veikla, nepakankamas planavimas;

3.

pabrėžia, kad reikia veiksmingos pasaulinės reakcijos į stichinių nelaimių problemą AKR šalyse, kuriose išvystytos pramonės šalys turėtų imtis atsakomybės ir vadovauti šalinant prie klimato kaitos prisidėjusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį;

4.

prašo AKR ir ES vyriausybes ir parlamentus užtikrinti, kad gamtinių išteklių naudojimas neišderintų ekologinės pusiausvyros; šiuo požiūriu su susirūpinimu pažymi, kad besaikis medžių kirtimas ir neteisėti miškininkystės darbai gali sukelti dykumėjimą ir kitus klimato pokyčius, todėl dėl šios veiklos turėtų būti imamasi veiksmų vykdant atsakingą ir veiksmingą miškininkystės politiką, taikant deramą miško atsodinimo praktiką ir tvarią žemės ūkio praktiką; ragina gamtinius išteklius naudojančias įmones laikytis aplinkosaugos normų ir teisės aktų;

5.

pažymi klimato kaitos padarinius ir jos keliamas problemas — ekstremalias oro sąlygas, mažėjančius gamtinius išteklius — visa tai daro didelį poveikį vystymuisi ir saugumui, didina pažeidžiamumą, kelia konfliktus dėl gamtinių išteklių, dėl nelaimių vyksta migracija; todėl pabrėžia, kad nelaimių rizikos mažinimas turi apimti klimato kaitos mažinimą ir prisitaikymą prie jos;

6.

pažymi, kad stichinės nelaimės gali sukelti didelio masto gyventojų judėjimą, ir pripažįsta, kad nelaimių rizikos mažinimas yra pirmiausia valstybių vidaus pareiga, tačiau AKR ir ES vyriausybėms privalu parodyti solidarumą su nelaimių ištiktomis tautomis;

7.

pabrėžia PSO įspėjimus dėl itin didelio pavojaus, kurį pasaulinio atšilimo procesai kelia sveikatai Pietų šalyse, ypač maliarijos ir regėjimo sutrikimų požiūriu; ragina imtis veiksmų ir remti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią šioms didėjančioms sveikatos problemoms, jas švelninti ir suvaldyti;

8.

ragina patvirtinti aiškius laikotarpius nustatančią išsamią nelaimių rizikos mažinimo, pasirengimo nelaimėms ir klimato kaitos strategijų integravimo į nacionalinius vystymosi planus, ES vystymosi politiką ir humanitarinę pagalbą strategiją; pabrėžia, kad šiomis strategijomis turi būti remiami pilietinės visuomenės, vietos bendruomenių ir institucijų veiksmai, atitinkantys ilgalaikį požiūrį į tai, kaip mažinti pažeidžiamumą nelaimių atžvilgiu;

9.

ragina ES valstybes nares remti AKR šalių veiksmus, kuriais jos kuria į žmones orientuotas nelaimių rizikos mažinimo priemones, klimato kaitos ir prieškrizinius planus, apimančius klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos strategijas, ankstyvo įspėjimo sistemas, pasirengimo nelaimėms ir evakuacijos strategijas, avarines saugos zonas, draudimo sistemas ir greitos sklaidos humanitarinių išteklių finansavimą; taip pat ragina AKR šalis užtikrinti, kad šie veiksmai būtų nacionalinis ir vietos prioritetas, kuriam įgyvendinti būtų sukurtas tvirtas institucinis pagrindas ir šis įgyvendinimas vyktų atsižvelgiant į pažeidžiamų grupių poreikius;

10.

ragina ES bent 10 proc. papildomo finansavimo skirti nelaimių rizikai mažinti numatytiems humanitarinės paramos biudžetams ir iš esmės padidinti iš vystomosios pagalbos biudžetų nelaimių rizikos mažinimui ir klimato kaitos mažinimui bei prisitaikymui prie jos skiriamas lėšas nepakenkiant kitoms priemonėms, ypač būtiniausios sveikatos apsaugos ir švietimo srityse;

11.

pabrėžia, kad AKR valstybėms ir regionams reikia tarptautinės bendruomenės paramos, būtinos siekiant tobulinti jų nacionalines ir regionines nelaimių mažinimo, pasirengimo joms ir ankstyvo įspėjimo priemones, informuoti visuomenę apie nelaimių mažinimą bei prognozavimą ir reaguoti į avarinius atvejus;

12.

apgailestauja, kad AKR ir ES Gamtinių katastrofų infrastruktūrai skirta labai mažai išteklių, nors jos poreikiai vis didėja, tačiau teigiamai vertina jos kūrimą; ragina ES šiai infrastruktūrai iš 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF) ir pagal kitas ES biudžeto eilutes skirti papildomų lėšų, kad AKR valstybėms ir regionams nelaimių rizikos mažinimo ir avarijų padarinių šalinimo, atstatymo ir vystymo pajėgumų kūrimo, geresnių ankstyvo įspėjimo ir greito reagavimo sistemų kūrimo srityse būtų suteikta pakankama parama;

13.

todėl ragina Europos Komisiją iš 10-ojo EPF toliau remti AKR ir ES Gamtinių katastrofų infrastruktūrą ir toliau plėsti jos taikymą iš AKR vidaus bendradarbiavimui skirtų išteklių suteikiant bent 250 mln. EUR ir panaudojant dalį išteklių, laikomų siūlomoje „atsargoje“, skirtoje padėti AKR regionams ir valstybėms, ypač mažoms salose esančioms AKR valstybėms, išsamiai įgyvendinti bendrą visų AKR šalių pasirengimo stichinėms nelaimėms ir jų valdymo programą ir ilgalaikį atstatymą nelaimėms praėjus;

14.

mano, kad Europos plėtros fondui reikia skirti pakankamai lėšų, kad būtų galima padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį; šioje srityje pabrėžia, kaip svarbu kurti pajėgumus, užkirsti kelią stichinėms nelaimėms, skatinti švietimą, kurti darbo infrastruktūrą ir didinti vaistų prieinamumą; pažymi, kad reikės kurti mokslo, poveikio ir prisitaikymo, rizikos prognozavimo ir Švarios plėtros mechanizmo (ŠPM) projektų rengimo infrastruktūrą;

15.

pabrėžia, kad būtina gausiau finansuoti nelaimių prevencijai, pasirengimui joms, jų mažinimui ir valdymui, prisitaikymui prie klimato kaitos ir Pietų–Pietų bendradarbiavimui šiose srityse stiprinti reikalingų žmogiškųjų išteklių ugdymą;

16.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo greičiau būtų galima sutelkti reikiamą finansinę paramą ir ją skirti nelaimių padarinių likvidavimui ir humanitarinei pagalbai;

17.

pabrėžia, kad reikia nuolat atnaujinti AKR šalių aplinkosaugos planus ir integruoti aplinkos klausimus į šalies strateginius dokumentus (ŠSD), regioninius strateginius dokumentus (RSD) ir temines programas; pabrėžia, kaip svarbu į šį procesą įtraukti valstybių parlamentus ir pilietinę visuomenę;

18.

mano, kad vystymosi politikos neįmanoma atsieti nuo aplinkos politikos ir kitų politikos krypčių, ir ragina vadovautis visuotiniu tvarios vystymosi politikos požiūriu, kuriuo aplinkosaugos aspektas integruojamas į AKR šalies ir regioninius strateginius dokumentus, taip pat į visas vystymosi programas ir projektus;

19.

ragina Pasaulinį klimato kaitos aljansą tapti pagrindine priemone sprendžiant nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos mažinimo klausimus;

20.

ragina AKR vyriausybes kurti prieškrizinius nelaimių padarinių likvidavimo ir nenumatytų atvejų sprendimo planus, apimančius evakuacijos strategijas, avarines saugos zonas, draudimo sistemas ir greitos sklaidos humanitarinių išteklių finansavimą;

21.

pabrėžia, kad reikia tikrai visuotinio požiūrio į stichines nelaimes ir klimato kaitą, ir ragina tarptautinę bendruomenę įsipareigoti rasti pažangius tarptautinius sprendimus; todėl ragina JT tarptautinėje klimato konferencijoje pradėti derybas dėl išsamaus po 2012 m. įsigaliosiančio susitarimo, kuris būtų grindžiamas Kioto protokolu ir jį išplėstų;

22.

ragina išsivysčiusias šalis daugiau išteklių skirti dabartinėms pagal Kioto protokolą veikiančioms finansavimo priemonėms ir siekti, kad šie įnašai taptų privalomuoju įsipareigojimu;

23.

ragina keistis gerąja patirtimi, perduoti technologijas ir informuoti apie žemės naudojimo planavimą, statybą rizikos zonose, saugias pastatų konstrukcijas ir kritinės infrastruktūros apsaugą;

24.

ragina gerinti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų lengviau keistis informacijos ir ryšių technologijomis (IRT) ir toliau finansuoti žemųjų technologijų sprendimus kaimo ir atokiose vietovėse, pvz., radiją;

25.

ragina AKR šalis regiono mastu susitarti dėl upių baseinų valdymo ir imtis suderintų priemonių vandens ir žvejybos išteklių valdymo srityse;

26.

pažymi, kad naudodamos atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., saulės, vėjo ir biomasės energiją, AKR šalys mažiau priklausytų nuo naftos; ragina ES ir jos valstybes nares perduoti reikiamą technologiją ir suteikti deramą finansavimą; taip pat ragina Europos Komisiją persvarstyti kriterijus ir į juos įtraukti aplinkos apsaugos, pažeidžiamumo ir izoliuotumo nustatymo kriterijus, pagal kuriuos nustatoma teisė gauti 10-ojo EPF finansavimą pagal Energetikos ir Vandens priemones;

27.

ragina AKR ir ES šalis nustatyti specialų tikslinį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo rodiklį ir mano, kad atsinaujinantiems energijos šaltiniams turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys Kotonu susitarimu grindžiamose AKR ir ES vystomojo bendradarbiavimo programose;

28.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES tarybai, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

—

susirinkusi Kigalyje (Ruanda) 2007 m. lapkričio 19–22 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) ir Didžiųjų ežerų regiono,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos ir JT Generalinio Sekretoriaus mėnesines ataskaitas šiuo klausimu,

—

atsižvelgdama į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinės Respublikos rytuose (2),

—

atsižvelgdama į Didžiųjų ežerų regiono valstybių ir vyriausybių vadovų 2006 m. gruodžio 16 d. Nairobyje (Kenija) pasirašytą Didžiųjų ežerų regiono saugumo, stabilumo ir vystymosi paktą,

—

atsižvelgdama į 1989 m. lapkričio 20 d. Tarptautinę vaiko teisių konvenciją, kurioje draudžiama vaikus įtraukti į ginkluotus konfliktus,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos misijos pranešimą dėl 2006 m. liepos 30 d. ir spalio 29 d. Kongo Demokratinėje Respublikoje surengtų prezidento ir teisės aktų leidybos organo rinkimų,

—

atsižvelgdama į bendrus Tarybos veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos (ES) misija teikti konsultacijas reformuojant KDR saugumo sektorių,

—

atsižvelgdama į Kimberley procesą, kuriuo siekiama pagaliau panaikinti „kruvinųjų“ deimantų apyvartą ir pagerinti gamtiniais ištekliais turtingų šalių valdymą tikrinant ir išsamiai skelbiant visus bendrovių atliekamus mokėjimus ir vyriausybių gaunamas pajamas iš naftos, dujų ir kasybos produktų,

A.

kadangi daug metų trukę ginkluoti konfliktai tiesiogiai ar netiesiogiai pareikalavo 4 mln. aukų ir dėl jų buvo perkelta mažiausiai 1,5 mln. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, taip pat sunaikinta socialinė ir ekonominė KDR infrastruktūra,

B.

su susirūpinimu primindama, kad nuo 2006 m. pabaigos maždaug 300 000 Šiaurės Kivu provincijoje gyvenančių asmenų buvo priversti bėgti iš namų dėl karo, kuriame dalyvavo reguliariosios KDR ginkluotosios pajėgos, pašalinto generolo Laurento Nkundos sukilėlių pajėgos ir kitos ginkluotos grupuotės — bendras perkeltųjų asmenų skaičius padidėjo iki 800 000 žmonių,

C.

labai susirūpinusi dėl didėjančio smurto, plačiai paplitusio žmogaus teisių pažeidinėjimo, prievartavimo ir kitų formų prieš moteris vykdomo lytinio smurto, plintančio iš rytinių Šiaurės Kivu ir Pietų Kivu provincijų,

D.

labai susirūpinusi dėl to, kad vis daugėja vaikų kareivių ir juos KDR rytuose vis labiau verbuoja ginkluotos nereguliariosios pajėgos,

E.

susirūpinusi KDR rytuose beveik nuolat tvyrančiu nesaugumu, dėl kurio humanitarinėms organizacijoms tampa neįmanoma civiliams gyventojams skirstyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis,

F.

atsižvelgdama į tai, kad šalyje yra užsienio ginkluotų grupuočių (pvz., buvusios Ruandos karinės pajėgos (Ex-FAR)/Interahamwe (Demokratinės Ruandos išlaisvinimo pajėgos), kurios ir toliau nebaudžiamos daro žiaurius nusikaltimus — žudo, prievartauja, kankina ir rengia reidus, versdamos civilius gyventojus persikelti į KDR rytus ir į kaimynines šalis, ir tai kelia grėsmę šalies saugumui, stabilumui ir vystymuisi,

G.

kadangi Didžiųjų ežerų regione vyraujantys ginkluoti konfliktai ir siaučiančios ginkluotos perbėgėlių grupuotės kelia didelę grėsmę taikai, stabilumui, demokratijai ir regiono vystymuisi; kadangi tai kenkia regiono valstybių bendradarbiavimui ir niekais paverčia tarptautinės bendruomenės pastangas pasiekti, kad energingai pradėtų kurtis klestinčios to regiono demokratinės valstybės ir pagerėtų jų gyventojų gyvenimo sąlygos,

H.

kadangi dėl šių priežasčių būtina imtis visų priemonių, kad konfliktai būtų nutraukti, visos ginkluotos grupuotės išformuotos ir užkirstas kelias visiems būsimiems konfliktams siekiant visų Didžiųjų ežerų regiono tautų labui įtvirtinti taiką ir demokratiją, skatinti regiono stabilumą ir vystymąsi, kad teisėtos KDR institucijos galėtų skirti savo energiją atstatyti šaliai, kuri per nuolatinius karus buvo sunaikinta,

I.

kadangi ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, ir Didžiųjų ežerų regione taiką ir saugumą galima pasiekti tik pašalinus Kongo Demokratinėje Respublikoje esančių užsienio ir valstybės vidaus ginkluotų grupuočių ir jų politinių organizacijų keliamą grėsmę ir galutinai nuginklavus visas tame regione plėšikaujančias sukarintas grupuotes,

J.

kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) tiria nusikaltimus, kurie Kongo Demokratinėje Respublikoje galėjo būti padaryti nuo 2004 m.,

K.

atsižvelgdama į 2007 m. rugpjūčio 28 d. Kigalyje „trišalio plius“ vadovų, t. y. KDR, Ruandos, Ugandos ir Burundžio kariuomenių vadų, susitikimo šalių ir 2007 m. rugsėjo 16 d. tų šalių užsienio reikalų ministrų prisiimtus įsipareigojimus siekti taikos neutralizuojant atitinkamose teritorijose esančias ginkluotas sukilėlių pajėgas; atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 3–4 d. Kinšasoje vykusio susitikimo pabaigoje paskelbtą bendrą KDR ir Ruandos užsienio reikalų ministrų deklaraciją,

L.

kadangi KDR ir Ruandos Respublikos vyriausybių bendrame komunikate dėl bendro būdo nutraukti grėsmę, kylančią abiejų šalių ir Didžiųjų ežerų regiono taikai ir stabilumui, kurį tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir dalyvaujant Jungtinių Amerikos Valstijų ir ES atstovams 2007 m. lapkričio 9 d. pasirašė abiejų šių šalių užsienio reikalų ministrai, apibrėžiamos naujos šio regiono valstybių taikos ir bendradarbiavimo perspektyvos,

M.

kadangi KDR prezidentas Joseph Kabila ir jo Ugandos kolega Yoweri Museveni 2007 m. rugsėjo mėn. susitiko Tanzanijoje siekdami remiant Jungtinėms Tautoms sukurti bendrą kariuomenę, kad būtų pašalinti nestabilumą regione keliantys Viešpaties pasipriešinimo armijos (angl. LRA) sukilėliai, ir imtis bendrų naftos žvalgymo projektų,

N.

kadangi KDR turi gausių gamtinių mineralinių, miško ir kitų išteklių, kuriuos reikia valdyti apdairiai ir veiksmingai, siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį šalies vystymąsi,

O.

atsižvelgdama į Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyvą (angl. EITI), kurios šalis yra KDR,

P.

atsižvelgdama į KDR vyriausybės sprendimą persvarstyti per karą ir pereinamuoju laikotarpiu pasirašytas kasybos ir miškininkystės sutartis,

Q.

kadangi 2005 m. gruodžio 18 d. Kongo gyventojų priimta naujoji konstitucija — tvirtas pagrindas teisinei valstybei ir tikrai demokratinei visuomenei kurti,

R.

kadangi 2006 m. liepos 30 d. ir spalio 29 d. surengti daugiapartiniai prezidento ir teisės aktų leidybos organo rinkimai suteikė gyventojams vilties, kad po daugelio diktatūros ir karo metų prasidės taikos, stabilumo ir klestėjimo era; kadangi šiuo metu rengiami savivaldybių rinkimai,

S.

kadangi visi Kongo piliečiai turi vienodą teisę, kad juos apsaugotų vyriausybės struktūros, pirmiausia suteikdamos jiems saugumą, gindamos juos pačius ir jų nuosavybę,

T.

kadangi Kongo parlamentas neseniai priėmė įstatymą dėl politinės opozicijos Kongo Demokratinėje Respublikoje statuso, kad būtų stiprinama demokratija ir politinės opozicijos vaidmuo valdant šalį,

1.

ragina visas KDR rytuose vykstančiuose konfliktuose dalyvaujančias pajėgas gerbti žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę, nutraukti visus išpuolius prieš civilius gyventojus ir leisti humanitarinėms agentūroms padėti civiliams gyventojams;

2.

ragina pranešti apie visus žmogaus teisių pažeidėjus, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai, lytinio smurto prieš moteris vykdytojus ir vaikų kareivių verbuotojus, juos įvardyti, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti pagal valstybių vidaus ir tarptautinę baudžiamąją teisę;

3.

ragina KDR vyriausybę ir Jungtinių Tautų misiją Kongo Demokratinėje Respublikoje užtikrinti deramą humanitarinių organizacijų narių saugumą;

4.

ragina ES ir AKR šalių vyriausybes, ES Tarybą, Europos Komisiją, JT ir Afrikos Sąjungą (AS) padaryti viską, kas įmanoma, kad rytinės KDR dalies gyventojams būtų suteikta veiksminga ir pakankama pagalba ir padedama likviduoti humanitarinę katastrofą;

5.

reiškia didelį susirūpinimą dėl valstybių viduje perkeltų asmenų ir kaimyninėse šalyse esančių pabėgėlių padėties ir skaičiaus ir ragina KDR institucijas ir priimančiąsias šalis padaryti viską, kas tik įmanoma, kad Kongo pabėgėliai galėtų saugiai sugrįžti — šiuo tikslu pirmiausia reikia visapusiškai bendradarbiauti su JT pasauline maisto programa (angl. WFP) ir JT vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (angl. UNHCR);

6.

ragina Europos Komisiją ir Tarybą bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir KDR vyriausybe parengti KDR humanitarinę programą siekiant Kongo gyventojams teikti didesnę ir geresnę medicininę pagalbą;

7.

ragina Europos Komisiją remti, taip pat ir finansiškai, Kivu taikos konferencijos surengimą, kad gyventojai galėtų dalyvauti ieškant ilgalaikių sprendimų;

8.

deramai pažymi abipusius Burundžio, KDR, Ugandos ir Ruandos įsipareigojimus, ypač 2007 m. lapkričio 9 d. Nairobyje Ruandos ir KDR vyriausybių pasirašytą bendrą komunikatą, kuriais siekiama rasti suderintą ilgalaikį regiono saugumo problemų sprendimą, ir giria šalis už pastangas;

9.

ragina visas suinteresuotąsias šalis griežtai laikytis prisiimtų įsipareigojimų, o JT, ES ir AS, atitinkamų valstybių partnerius ir dėl Didžiųjų ežerų regiono palankiai nusiteikusius subjektus — tvirtai ir aktyviai remti pastangas, kuriomis Didžiųjų ežerų regione siekiama įgyvendinti šiuos įsipareigojimus ir Saugumo, stabilumo ir vystymosi paktą;

10.

ragina KDR vyriausybę, remiant Jungtinių Tautų misijai Kongo Demokratinėje Respublikoje, kurios išteklius reikia didinti, ir vadovaujantis 2007 m. lapkričio 9 d. bendro komunikato 9 dalies b punktu, išformuoti ex-FAR/Interahamwe, kaip genocidą vykdančią karinę KDR organizaciją, ir tuo pačiu metu atlikti neteisėtų Šiaurės ir Pietų Kivu ginkluotų grupuočių išformavimo operacijas;

11.

teigiamai vertina 2007 m. rugsėjo 3–4 d. Kinšasoje vykusiame Ruandos ir KDR užsienio reikalų ministrų susitikime pareikštą šių valstybių valią normalizuoti abiejų šalių santykius ir ragina jas tai padaryti;

12.

prašo, kad visos Saugumo, stabilumo ir vystymosi paktą pasirašiusios Didžiųjų ežerų regiono valstybės jį ratifikuotų ir visapusiškai įgyvendintų;

13.

ragina KDR vidaus ir tarptautiniu lygmeniu įtvirtinti teisinės valstybės principą, ypač valdymo ir saugumo srityse;

14.

prašo atkurti ir gerbti valstybės autoritetą visoje šalyje — tai reiškia, kad reikia nuginkluoti visas nereguliariąsias pajėgas;

15.

ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES valstybes nares ir AKR valstybes, laikytis įsipareigojimų bendradarbiauti su KDR ir padėti sukurti stabilumą šalies rytuose;

16.

ragina JT, ES, AS ir kitus KDR partnerius toliau remti šalies institucijų pastangas reformuoti armiją, policiją, saugumo tarnybas ir teisinę sistemą, kad būtų atkurta valstybė ir jos autoritetas — būtini elementai siekiant įtvirtinti taiką ir saugumą šalyje ir visame Didžiųjų ežerų regione;

17.

reiškia pasitenkinimą, kad KDR buvo sukurtos demokratiškai išrinktos institucijos, ir ragina šalies lyderius imtis visų reikiamų iniciatyvų demokratijai įtvirtinti ir užtikrinti, kad laikydamosi konstitucijos visos aktyvios Kongo tautos jėgos dalyvautų šalies valdyme;

18.

teigiamai vertina tai, kad KDR parlamentas priėmė įstatymą, kuriame nustatomas politinės opozicijos statusas, ragina jį greitai paskelbti ir sėkmingai taikyti;

19.

ragina ES ir tarptautinę bendruomenę remti vietos ir savivaldybių rinkimų, kuriuos buvo planuota surengti 2007 m., organizavimą — tai paskutinis Kongo rinkimų proceso etapas;

20.

pažymi sprendimą persvarstyti per karą ir pereinamuoju laikotarpiu sudarytas miško išteklių naudojimo sutartis siekiant dėl jų persiderėti ir ragina KDR vyriausybę įdiegti skaidrias šalies gamtinių išteklių valdymo priemones, kad Parlamentas ir pilietinė visuomenė galėtų teikti Kongo gyventojų interesus atitinkančius pasiūlymus;

21.

mano, kad šalies gamtinių išteklių prieinamumas, demokratinė kontrolė ir teisingas perskirstymas gyventojų naudai būtinas tvariam šalies vystymuisi;

22.

ragina Europos Komisiją ir ES Tarybą stiprinti dabartinius bendradarbiavimo su KDR vyriausybe ryšius šalies gamtinių išteklių naudojimo priežiūros srityje;

23.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES tarybai, Europos Komisijai, KDR ir Didžiųjų ežerų regiono šalių vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Afrikos Sąjungos Komisijai.