16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/1

1.1

Komitetas mano, kad būtina nedelsiant gerokai sustiprinti iki šiol taikytas priemones Europos mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) srityje, gerinti joms būtinas pagrindines sąlygas ir sukurti finansines sąlygas.

Siekiant geriau panaudoti ir atskleisti jau turimą ir kuriamą Europos bendrijos potencialą, be Bendrijos, valstybių narių ir pramonės vykdomų pajėgių mokslinių tyrimų ir plėtros programų, moksliniams tyrimams ir plėtrai vykdyti reikalinga Europos vidaus rinka — Europos mokslinių tyrimų erdvė.

1.2

Todėl Komitetas pritaria Komisijos ketinimui stiprinti ir toliau plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Nurodyti tikslai ir pasiūlymai iš esmės yra teisingi ir remtini. Tačiau juos būtina papildyti, o atskirais atvejais — paaiškinti arba pataisyti.

1.3

Komitetas remia tikslą sukurti patrauklią Europos mokslo darbuotojų darbo rinką, papildomai užtikrinančią ir palaikančią judumą. Daugiausia dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su darbo sąlygomis, patraukliu darbo užmokesčiu, socialinės apsaugos teisėmis ir garantijomis, kurias galima perkelti į visas Europos šalis, ir galimybėmis šeimai būti kartu. Šioje srityje visų pirma valstybėse narėse esama labai didelių trūkumų! Todėl Komitetas kreipiasi ypač į valstybes nares ir atitinkamus socialinius partnerius, kad jie pašalintų minėtus trūkumus ir visų pirma jauniems mokslo darbuotojams užtikrintų patrauklias profesines galimybes, kurios galėtų konkuruoti su labai gabiems akademikams suteikiamomis alternatyviomis profesinėmis galimybėmis. Tada daugiau jaunų žmonių vėl bus pasirengę investuoti savo energiją ir laiką į atitinkamas labai sudėtingas, didelius reikalavimus keliančias ir siauros srities studijas ir taip prisidėti sprendžiant pavojų keliantį kvalifikuotų mokslo ir technologijų srities darbuotojų ir aukštųjų mokyklų absolventų trūkumą Europoje.

1.4

Komitetas remia Europos Vadovų Tarybos suformuluotą Barselonos tikslą. Tačiau remiantis iki šiol priimtais sprendimais, Bendrijos skiriamos lėšos sudarytų tik apie 2 proc. (tai sudaro tik vieną penkiasdešimtąją!) pagal Barselonos tikslą visų siekiamų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Siekiant Barselonos tikslo pats didžiausias politinis įsipareigojimas tenka valstybėms narėms, o ekonominis įsipareigojimas — pramonei. Komiteto rekomendacijos visų pirma skiriamos Tarybai, Parlamentui ir valstybėms narėms, kad šios darytų viską, kas būtina, kad Europos moksliniai tyrimai ir plėtra būtų geriausi pasaulyje, ir šiam tikslui pasiekti imtųsi visų būtinų priemonių.

1.5

Komitetas dar kartą rekomenduoja padidinti Europos bendrijos įnašą finansuojant bendrąsias išlaidas, skiriamas MTP, bent iki 3 proc., taip sustiprinant svertinį Bendrijos vykdomo mokslinių tyrimų finansavimo poveikį, skatinantį valstybes nares ir pramonę investuoti į mokslinius tyrimus. Be to, dalis struktūrinių fondų lėšų turi būti panaudota infrastruktūros priemonėms MTP srityje finansuoti ir finansavimo per EIB galimybėms gerinti. Ši rekomendacija tapo dar svarbesnė dėl ilgą laiką nepakankamai įvertintų didelių energetikos ir klimato problemų.

1.6

Komitetas remia tikslą sukurti su mokslu ir technologijomis susijusią pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kurią vėliau taip pat būtina nuolatos ir patikimai remti. Šios infrastruktūros tikslas bus pasiektas ir ji duos gerų rezultatų, jei valstybėse narėse įsikūrusios šios srities institutų ir universitetų grupės bendradarbiaus ir pramonės įmonės aktyviai dalyvaus su technologijomis susijusiuose projektuose. Tik toks tinklas suformuoja visumą ir užtikrina europinę pridėtinę vertę.

1.7

Komitetas remia tikslą stiprinti mokslinių tyrimų institutus — ir juos koordinuojančias organizacijas — kaip svarbius mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatorius ir vykdytojus. Jiems būtinas patikimas ilgalaikis planavimas, atitinkamas aprūpinimas ir pakankama sprendimų priėmimo laisvė. Būtinos sąlygos yra didesnė atsakomybė naudojant finansinius išteklius, patikima ir pakankamai didelė pradinio finansavimo dalis, bendras projektų finansavimas, galimybė perkelti metinį biudžetą, pažangiausiems mokslininkams ir dėstytojams tenkančių ir pažangai trukdančių pernelyg didelių administracinių užduočių mažinimas, paskatos ir parama geriausiems moksliniams tyrimams, konkurso keliu skiriant papildomą finansavimą.

1.8

Komiteto nuomone, bendros technologijų iniciatyvos ir technologijų platformos yra svarbios priemonės, kuriant technologijų naujoves strategiškai svarbiose mokslinių tyrimų srityse. Joms būtinų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių atveju, vykdant bendras mokslinių tyrimų programas, svarbų vaidmenį atlieka tinkamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas. Kuriamos Europos technologijų instituto (ETI) žinių ir naujovių bendruomenės (angl. Knowledge and Innovation Communities, KICs) turi pasinaudoti ten sukaupta patirtimi. Naudingą įnašą šioje srityje gali suteikti ERA-Net, CORNET projektų ir EUREKA branduolių patirtis.

1.9

Komitetas remia tikslą Europos mokslinių tyrimų erdvę atverti pasauliui. Tačiau šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra jos patrauklumas: šią užduotį bus galima laikyti išspręsta tik tada, kai ne tik pasaulinio lygio pajėgiausių ir daugiausiai pasiekusių mokslo darbuotojų skaičiaus, bet ir jų kokybės požiūriu bus pažabotas „protų nutekėjimas“, kuriuo skundžiamasi šiuo metu. Tačiau, norint pasiekti šį tikslą, turi atitikti visi svarbūs veiksniai: lygis, aprūpinimas, darbo sąlygos, pagrindinės politinės sąlygos, tobulėjimo galimybės ir veiksmų laisvė, asmeninės pajamos ir visuomenės pripažinimas.

1.10

Komitetas pritaria atvirojo koordinavimo metodo taikymui, kuriuo įvertinami strateginiai valstybių narių tikslai ir politikos sritys ir kurio sukaupta patirtimi keičiamasi, siekiant darnos ir optimalios Europos mokslinių tyrimų politikos. Ir priešingai, reikia atmesti iš viršaus į apačią vykdomą (angl. top-down), smulkmenišką ir mokslinių tyrimų organizacijų arba bendrovių lygmenį siekiantį Europos mokslinių tyrimų koordinavimą, kuris atliekamas siekiant visuotinio supaprastinimo. Todėl būtina išvengti įspūdžio, kad Komisija siekia centralizuotai valdyti Europos mokslinius tyrimus. Siekiama suderintos pusiausvyros tarp Bendrijos sistemos, valstybių narių savarankiškumo ir institucijų bei asmenų rodomos iniciatyvos ir kūrybingumo. Tik esant metodų, požiūrių ir temų pasirinkimo įvairovei, kiekvienu atveju galima pasiekti geriausių rezultatų, procesų ir naujovių.

1.11

Komitetas pakartoja savo įspėjimą dėl biurokratijos mažinimo. Todėl jis rekomenduoja į būsimą Komisijos darbotvarkę įtraukti dar vieną svarbų politinį tikslą — biurokratijos mažinimą. Tai reiškia, kad kartu su valstybėmis narėmis ir mokslinių tyrimų organizacijomis reikia kurti koncepcijas, siekiant supaprastinti pernelyg didelį reguliavimą ir Europos, valstybių narių, regionų ir institucijų pareigos teikti ataskaitas, paraiškų teikimo procedūrų, tikrinimo, vertinimo ir tvirtinimo procedūrų ir kt. įvairovę ir sumažinti iki būtinos apimties. Netgi konkursai dėl finansavimo skyrimo kompetencijos centrams visų pirma didina pastangas, kurias mokslo darbuotojai skiria biurokratinėms procedūroms. Todėl dar svarbiau, kad mažinant ir paprastinant procedūras būtų surastas iš esmės priimtinas sprendimas. Pavienių asmenų baimė suklysti neturi lemti pernelyg didelio visų suinteresuotų subjektų reglamentavimo ir varžymo.

1.12

Komitetas mano, kad finansavimą skiriančių organizacijų, ypač Komisijos, veikloje turi dalyvauti išskirtinę kompetenciją mokslo srityse turintys pareigūnai, kurie yra ir bus geriausiai ir per ilgesnį laiką susipažinę su atitinkama specialia sritimi, jos ypatumais ir jos ypatinga bendruomene (nuolatinė darbo vietų rotacija mažina jos našumą!).

1.13

Komitetas rekomenduoja Europos mokslinių tyrimų erdvę papildyti Europos žinių erdve, siekiant sukurti Europos žinių visuomenę. Tam būtina, kad visi piliečiai įgytų nuodugnų, plataus profilio išsilavinimą, o mokslininkai ir inžinieriai — papildomai būtiną aukštos kokybės specialųjį išsilavinimą. Iš to taip pat išplaukia ryšys su tinkamu „žinių valdymu“. Moksliniai tyrimai ir plėtra vykdomi remiantis turimomis žiniomis siekiant įgyti naujų žinių.

1.14

Komitetas rekomenduoja sukurti bendras, aiškias ir suprantamas taisykles, skirtas įvairioms Bendrijos MTP finansavimo ir koordinavimo priemonėms, įskaitant apibendrinantį visų Komisijos turimų ir MTP tikslams skirtų finansavimo ir koordinavimo priemonių ir būdų sąrašą (ir naudojimo instrukciją). Iš jo paaiškėtų, ar didėjančiai priemonių įvairovei dar būdingas pakankamas uždavinių aiškumas bei konkretumas ir ar galimiems naudotojams ir Komisijos pareigūnams jos vis dar aiškios ir jas įmanoma taikyti, ar jas reikia pertvarkyti iš naujo.

1.15

Dauguma Žaliojoje knygoje paliestų temų reikalauja skirtingo vertinimo. Siekiant jas nagrinėti šiuo ir kitais aspektais, Komitetas nurodo į visą savo nuomonės tekstą.

2.1

Komisijos komunikatas parengtas jau prasidėjus diskusijai ir patvirtinus šiuo metu galiojančią Septintąją mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) bendrąją programą, pasirinkus mokslinių tyrimų temas (vadinamąsias specialiąsias programas), turint priemones ir dalyvavimo taisykles. Todėl šiame komunikate Komisijai svarbu ne mokslinių tyrimų turinys, o tik strateginiai Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslai.

2.2

Šiuo tikslu po istorinės apžvalgos pateikiama Europos mokslinių tyrimų erdvės uždavinių ir tikslų santrauka ir, atsižvelgiant į konstatuotą esamą padėtį, diskutuojama, tikrinama ir priderinama prie naujų procesų. Komunikato išeities taškas yra Europos mokslinių tyrimų ir plėtros svarba Lisabonos strategijai ir jų konkurencingumas pasauliniu lygiu.

2.3

Pabrėžiami šie ypatingi uždaviniai ir tikslai:

2.4

Pateikiama iki šiol pasiektų rezultatų santrauka ir ja remiantis grindžiamos pažangios EMTE konsolidavimo ir tolimesnės plėtros priemonės. Dabartinė ES mokslinių tyrimų bendroji programa, Komisijos nuomone, yra aiškiai skirta įgyvendinti EMTE; jos finansavimas labai išaugo, nors mažiau, nei pradžioje siūlė Europos Komisija (ir rekomendavo Komitetas!). Naujos iniciatyvos, pradėtos pagal Septintąją bendrąją programą (2007-2013 m.), pvz., Europos mokslinių tyrimų taryba, turės didelį poveikį Europos moksliniams tyrimams. Būsimasis Europos technologijos institutas taip pat galėtų prisidėti kuriant pasaulinio lygio žinių ir naujovių bendruomenes.

2.5

Kartu atkreipiamas dėmesys į, Komisijos požiūriu, silpnąsias vietas, kurios turi būti pašalintos, pvz., (sutrumpinta):

2.6

Kiti Žaliosios knygos klausimai nagrinėjami pateiktose Komiteto pastabose.

2.7

Siekdama paskatinti plataus masto diskusiją dėl Žaliosios knygos, Komisija joje suformulavo 35 konkrečius klausimus. Parlamento, Tarybos, EESRK, Regionų komiteto, valstybių narių ir mokslo darbuotojų bei mokslinių tyrimų institutų atsakymai į šiuos klausimus 2008 m. turėtų būti įtraukti į pasiūlymus dėl priemonių. 3-iame skyriuje netiesiogiai atsakoma į daugumą šių klausimų. Nuomonė kai kuriais specialiais klausimais pateikta 4-ame skyriuje.

3.1

Mokslinės kompetencijos svarba. Komitetas ne kartą (1) yra atkreipęs dėmesį į tai, kad aukščiausi moksliniai ir techniniai laimėjimai ir jų pavertimas konkurencinga ekonomine jėga yra lemiamos sąlygos, siekiant išvengti pavojaus mūsų ateičiai kitų pasaulio šalių atžvilgiu ir Europos socialiniam modeliui.

Todėl būtina nedelsiant gerokai sustiprinti iki šiol taikytas priemones Europos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, nustatyti reikalingus politikos prioritetus, gerinti joms būtinas pagrindines sąlygas ir sukurti finansines sąlygas. Labai svarbu taikyti kompetencijos kriterijais pagrįstą konkurencingumo principą. Komitetas jau ne kartą išreiškė savo nuomonę (2) dėl reikalingos valstybės pagalbos taisyklių.

3.2

Europos mokslinių tyrimų ir plėtros vidaus rinka. Siekiant geriau panaudoti ir atskleisti jau turimą ir kuriamą Europos bendrijos potencialą, greta Bendrijos ir valstybių narių bei pramonės vykdomų pajėgių mokslinių tyrimų ir plėtros programų, moksliniams tyrimams ir plėtrai vykdyti reikalinga Europos vidaus rinka — Europos mokslinių tyrimų erdvė.

3.3

Pritarimas iš esmės. Todėl Komitetas pritaria Žaliojoje knygoje Komisijos pareikštam ketinimui konsoliduoti, stiprinti ir toliau plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę, tęsiant vykstantį iš esmės teigiamą procesą. Joje Komitetas taip pat pastebi nagrinėjamas svarbias temas, kurios buvo aptariamos jo ankstesnėse rekomendacijose (3). Komisijos nurodyti tikslai yra teisingi, o jos pateikti pasiūlymai iš esmės vertinami kaip tinkami ir remtini; tačiau juos būtina papildyti, o kai kur taip pat būtini paaiškinimai arba pataisymai.

3.4.1

Mokslo bendruomenė. Beveik prieš penkiasdešimt metų buvo įsteigta Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) (4). Šiuo tikslu savarankiškas tarptautinės mokslo bendruomenės, t. y. tarptautiniu lygiu vadovaujančių mokslininkų organizacijos (5), pastangas rėmė svarbūs Europos politikai.Taip Europoje buvo sukurtas tyrimų centras, skirtas vykdyti itin aukšto lygio tyrimus, kurio statyba būtų viršijusi pavienių šalių galimybes arba pasirengimą pačioms finansuoti ir naudoti šią įrangą. Dėl panašių priežasčių vėliau buvo įsteigtos kitos tarpvalstybinės europinės organizacijos (6), pvz., ECMWF, EMBO ESRF, ESO, ESA ir ILL.

3.4.2

Europos bendrija.1957 m. kovo 25 d. Romoje pasirašyta Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (EAEB arba EURATOM sutartis) yra viena iš trijų Europos Bendrijų steigimo sutarčių; taip prasidėjo Bendrijos dalyvavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje  (7). 1986 m. įsigaliojus Pirmajai MTP bendrajai programai, buvo padėtas kertinis akmuo bendrajai, EURATOM tikslus viršijančiai Bendrijos mokslinių tyrimų politikai. Atsižvelgiant į Lisabonos strategiją, 2000 m. priimtu sprendimu dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės buvo patvirtintas Europos politikos siekis sukurti Europos moksliniams tyrimams skirtą formalią sistemą. Europos mokslinių tyrimų erdvė kartu turėtų tapti simboliniu vardu, grindžiamu Lisabonos strategija ir tikslais.

3.4.3

Barselonos tikslas. Kaip buvo ne kartą pažymėta, Komitetas remia Barselonos tikslą, kurį, remdamasi Lisabonos strategija, prieš penkerius metus suformulavo Europos Vadovų Taryba. Šiame tiksle numatyta, kad bendrosios išlaidos, skiriamos Sąjungoje moksliniams tyrimams ir plėtrai, turi būti padidintos tiek, kad 2010 m. sudarytų apie 3 proc. BVP. Du trečdalius reikiamos investicijų apimties turėtų finansuoti privatus sektorius. Tačiau remiantis iki šiol priimtais sprendimais, Bendrijos skiriamos lėšos sudarytų tik apie 2 proc. (tai sudaro tik vieną penkiasdešimtąją!) pagal Barselonos tikslą visų siekiamų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

3.5

Politiniai valstybių narių įsipareigojimai. Siekiant Barselonos tikslo pats didžiausias politinis įsipareigojimas tenka valstybėms narėms, o ekonominis įsipareigojimas — pramonei ir privačiam sektoriui. Šie Komiteto patarimai ir raginimai skiriami ypač Tarybai, Parlamentui ir valstybėms narėms, kad, siekdamos Barselonos tikslo, jos skubiai imtųsi visų būtinų veiksmų ir remtų Žaliojoje knygoje suformuluotus tikslus, siekiant Europos mokslinius tyrimus ir plėtrą išvesti į pirmąsias gretas pasaulyje ir imtųsi visų kitų būtinų priemonių.

3.6

Geresnis svertinio Bendrijos vykdomo mokslinių tyrimų finansavimo poveikio panaudojimas. Tačiau Bendrijos vykdomas mokslinių tyrimų finansavimas taip pat yra labai svarbus. Finansavimas daro ne tik integruojamąjį ir koordinuojamąjį poveikį, bet ir visų pirma svertinį poveikį investicijoms į valstybių narių ir pramonės mokslinius tyrimus. Todėl šį svertinį poveikį reikia dar labiau stiprinti, kad pagaliau būtų įneštas būtinas galutinis valstybių narių ir pramonės įnašas, siekiant iki šiol nepasiekto Barselonos tikslo. Europa turi suvokti savo ankstesnį pirmaujančios mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės vaidmenį ir jį vėl atgaivinti.

3.6.1

Bendrijos įnašo didinimas. Šiuo klausimu Komitetas konstatavo (8), kad šiuo metu patvirtinto Bendrijos MTP biudžeto nepakanka, siekiant pasinaudoti šiuo svertiniu poveikiu. Todėl Komitetas dar kartą skubiai rekomenduoja, peržiūrint 2008 m. biudžetą, padidinti Europos bendrijos bendrąsias išlaidas, numatytas MTP Europos mokslinių tyrimų erdvėje, nuo šiuo metu esančių mažiau nei 2 proc. bent iki 3 proc. Taip pat ragina papildomai panaudoti didelę dalį Struktūrinių fondų lėšų infrastruktūros priemonėms MTP (9) srityje finansuoti (10) ir gerinti finansavimo per EIB galimybes.

3.6.2

Skubaus politinio sprendimo būtinybė. Būtent Komisijos paskelbti duomenys (11) apie dabartinę Europos mokslinių tyrimų padėtį ir jų finansavimą, palyginti su tarptautinio lygio konkurentais, reikalauja ypatingos skubos, dėl kurios minėta Komiteto rekomendacija turėtų virsti politiniu sprendimu. Be to, padėtį apsunkina labai rimtos ir ilgą laiką nepakankamai įvertintos energetikos ir klimato problemos!

3.7

Kritinė masė, išteklių ir kompetencijos susiejimas, europinė pridėtinė vertė. Bendrija visų pirma turėtų pradėti ir remti tuos mokslo ir technologijų pažangai labai svarbius mokslinių tyrimų uždavinius ir projektus, kuriems vykdyti būtinos didesnės nei pavienių valstybių narių galimybės ir ekonominis pajėgumas arba kurie dėl Bendrijos masto veiksmų ir Europos masto tinklų kūrimo įgytų gerokai didesnį poveikį. Dėl to jie leistų kurti svarbią pridėtinę vertę, palyginti su pavienių valstybių pastangomis.

3.8

Infrastruktūra ir pažangiausi mokslinių tyrimų institutai. Daugelyje ypač svarbių mokslinių tyrimų sričių brangi infrastruktūra ir dideli prietaisai yra techninė sąlyga, būtina iš esmės naujoms žinioms įgyti ir technologijų pažangai užtikrinti, kuri suteikia technologijų plėtrai (ikikonkurenciniame etape) naujų galimybių gerinti ir kurti naujoves. Todėl Komitetas teikia ypatingą svarbą Žaliojoje knygoje minėtam pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimo tikslui. Ji yra pažangiausių mokslinių tyrimų pagrindas ir varomoji jėga. Jie ypač traukia geriausius pasaulinio lygio mokslininkus ir inžinierius ir taip puikiai pasitarnauja kitam remtinam ir svarbiam tikslui — būtent kurti itin aukštos kokybės mokslinių tyrimų institutus, suteikiančius Europos moksliniams tyrimams ir Europos mokslinių tyrimų erdvei pripažinimą.

3.8.1

EMTIS  (12) sąrašas. Todėl Komitetas pritaria EMTIS sąrašui, kurį rengiant dalyvavo valstybės narės ir Komisija, o patvirtino ir rėmė Taryba (13). Kartu Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad, be valstybių narių pirminių pastangų, ateityje taip pat prireiks didesnių, užtikrintų ir ilgalaikių Komisijos pastangų. Čia ypač akivaizdus politikos siekis užtikrinti ypatingus mokslo ir technologijų pradininkų pasiekimus. Todėl Komitetas primygtinai remia siekį nuosekliai laikytis plano ir lemiamą Bendrijos dalyvavimą, finansuojant šių įrenginių statybą ir ilgalaikį naudojimą. Komitetas taip pat pažymi tinkamo sutarčių sudarymo svarbą, siekiant atverti šiuos įrenginius ir padidinti jų patrauklumą partneriams arba naudotojams iš visos Europos mokslinių tyrimų erdvės, ir pritaria pastangoms sudaryti partnerystės ir dalyvavimo sutartis (14).

3.8.2

Finansavimo pastovumas. Labai svarbu, kad ilgalaikių (dėl didelių investicijų) projektų finansavimas būtų ir liktų patikimas ir pastovus, kol bus pasiekti jų tikslai ir kol jie pasieks mokslinės kompetencijos rodiklius. Dėl dažnai kintančio, neužtikrinto arba netgi nutrūkstančio finansavimo šioje srityje ne tik neracionaliai naudojamos didelės investicijos ir mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros srityje atlikti darbai, bet ir suyra sukurti tinklai, nutrūksta tarptautinis bendradarbiavimas ir prarandamas pasitikėjimas ateities pažadais; jis taip pat pažeidžia Europos mokslininkų ir inžinierių darbo rinką.

3.8.3

Universitetų ir institutų dalyvavimas. Atsakingas valstybėse narėse įsikūrusių svarbių universitetų grupių, institutų ir mokslinių tyrimų organizacijų dalyvavimas kuriant ir naudojant atitinkamus tyrimų įrenginius yra pagrindinė šių svarbių investicijų į infrastruktūros projektus sėkmės sąlyga ir būtina pažangiausių mokslinių tyrimų bazės plėtra: tik toks tinklas suformuoja visumą ir užtikrina europinę pridėtinę vertę. Todėl taip pat būtina tinkamai finansuoti šių tinklų kūrimą ir atitinkamai aprūpinti specialiąsias programas „Bendradarbiavimas“ ir „Idėjos“. Tam ypač būtina užtikrinti pakankamai lėšų, skirtų kelionių ir pragyvenimo išlaidoms padengti bei nuotolinio ryšio sistemoms ir pagalbiniams prietaisams. Be to, čia Komitetas atkreipia dėmesį į ypatingą judumo skatinimo svarbą.

3.8.4

Nekliudomas judumas. Komitetas remia tikslą Europos mokslinių tyrimų erdvėje užtikrinti nekliudomą judumą tarp valstybių narių, tarp organizacijų ir tarp privataus bei viešojo sektoriaus. Judumas ne tik skatina profesinį tobulėjimą ir leidžia keistis žiniomis ir profesine patirtimi, bet ir plečia akiratį, stiprina gebėjimą vertinti ir ugdo kultūrų supratimą. Todėl būtina įveikti arba pašalinti visus trūkumus ir netinkamas priemones, kliudančias judumui. Greta tarpvyriausybinių kliūčių, nepakankamo įgytų socialinių teisių pripažinimo ir perkėlimo, šiems trūkumams priskirtina pvz., šeimai persikeliant ir keičiant butą ar nekilnojamąjį turtą tenkanti mokesčių našta.

3.8.5

Padėtis naujosiose valstybėse narėse. Būtina kurti paskatas, kad pageidaujamas naujųjų valstybių narių mokslininkų judumas Europoje nelemtų ilgalaikio šių šalių „protų nutekėjimo“ į kitas Europos valstybes. Jau ankstesnėje nuomonėje Komitetas yra pabrėžęs, kad dėl šios priežasties patrauklių mokslinių tyrimų įstaigų kūrimas naujose valstybėse narėse yra nepaprastai svarbus.

3.9

Europos mokslinių tyrimų erdvės vertinimas. Esant sėkmingam ir veiksmingam tarptautiniam bendradarbiavimui, ypač vykdant didelio masto Europos bendrijos projektus, dalyvaujančios šalys įgyja bendrumo pojūtį, kuris yra naudingas Europos mokslinių tyrimų erdvės simboliui ir vertinimui.

3.10

Iniciatyvos ir specializuotos konferencijos. CERN pavyzdys, taip pat Europos branduolių sintezės mokslinių tyrimų įrenginių plėtra rodo mokslinės bendruomenės norą ir sugebėjimą savo iniciatyva ieškoti ir rasti bendradarbiavimo partnerių ir įtikinti trečiųjų šalių vyriausybes vykdyti tarptautinį finansavimą. Būtina sąlyga yra lėšų skyrimas ypač svarbioms specializuotoms mokslo ir technologijų konferencijoms Europoje organizuoti ir ypač jaunesnių Europos mokslininkų dalyvavimas taip pat tarptautinėse konferencijose.

3.10.1

Mokslo ir technologijų asociacijos — pilietinės visuomenės organizacijos. Specializuotos konferencijos yra pagrindiniai forumai, kuriuose skelbiami ir vertinami tyrimų rezultatai, keičiamasi žiniomis ir idėjomis, užmezgamas bendradarbiavimas ir kuriamos naujos arba patobulintos koncepcijos. Tokias konferencijas paprastai organizuoja atitinkamos specializuotos mokslo ir technologijų asociacijos (15), kurios yra tipinės pilietinės visuomenės organizacijos. Todėl Komitetas rekomenduoja labiau atkreipti į jas dėmesį ir pripažinti jų laimėjimus bei labiau pasinaudoti jų vykdoma veikla skleidžiant žinias, vertinant rezultatus ir koordinuojant mokslinius tyrimus bei ją remti.

3.11

Bendrosios programos. Komitetas mano, kad Bendrijos MTP bendroji programa ir Europos atominės energijos bendrijos bendroji programa yra pagrindinės Bendrijos priemonės įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Papildant specialiąsias programas „Infrastruktūros ir idėjos“, svarbių paskatų vykdant koordinuotą bendradarbiavimą (žr. 3.13 punktą) teikia visų pirma specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ ir „Žmonės“ bei su jomis susijusios paramos priemonės. Todėl nuo jų tinkamo vykdymo priklauso pagrindinė tarptautinio, sinergiją kuriančio tapatybės formavimo, susijusio su Europos moksliniais tyrimais ir Europos mokslinių tyrimų erdve, dalis.

3.11.1

Fundamentalieji moksliniai tyrimai ir taikymas. Būtina pabrėžti, kad buvo aiškiai įtraukti fundamentalieji moksliniai tyrimai ir pripažinta esminė jų svarba pažangai ir naujovėms. Iš to taip pat išplaukia, kad būtinas numatomo fundamentaliųjų mokslinių tyrimų finansavimo ir taikomųjų bei su produktais ir procesais susijusių mokslinių tyrimų finansavimo subalansavimas. Kaip jau buvo ne kartą pažymėta (16), tarp šių sričių nėra aiškios ribos, o tik daugialypė tarpusavio sąveika; šios sritys daro poveikį viena kitai.

3.11.2

Bendros technologijų iniciatyvos, technologijų platformos ir ETI. Komitetas pabrėžia ypatingą Bendrų technologijų iniciatyvų ir technologinių platformų vaidmenį. Jos padeda steigti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes strateginių mokslinių tyrimų srityje ir vykdyti bendras mokslinių tyrimų programas. Komitetas rekomenduoja steigiant Europos technologijų instituto ETI Žinių ir naujovių bendruomenes (angl. Knowledge and Innovation Communities, KICs) pasinaudoti ten kaupiama patirtimi. Naudingą įnašą taip pat gali teikti ERA-NET projektų ir EUREKA grupių patirtis.

3.11.3

MVĮ. Ypač svarbu viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, taip pat pramonės įmonių partnerysčių, atveju įtraukti pakankamai mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Komitetas pritaria, kad Komisija šiuo klausimu deda ypatingas pastangas ir siekia tai daryti ateityje. Be to, šioje srityje gali prisidėti pagal ERA-NET pradėtas CORNET (angl. Collective Research Networking) projektas (17).

3.11.4

Informacijos konfidencialumas Informacijos apie naujai įgytas žinias perdavimas buvo ir yra vienas iš šiuolaikinio mokslo sėkmę lemiančių veiksnių (žr. taip pat 4.4.2 Laisva prieiga). Šalia teisės į nuosavybę aspektų, tai taip pat susiję su informacijos perdavimo ribojimo problema: esant kokiam naujos arba novatoriškos technologijos išvystymo lygiui konfidencialumo klausimai dėl rinkos ekonomikoje vykstančios konkurencijos (18) gali trukdyti būtinam keitimuisi žiniomis ir tolimesniam bendradarbiavimui su partneriais iš pramonės įmonių ir tarp jų. Komitetas rekomenduoja išsamiai ištirti šį svarbų klausimą, nes nuo jo priklauso bendradarbiavimo, ypač tarp viešojo ir privačiojo sektorių, sėkmė.

3.12

Mokslinių tyrimų institutų stiprinimas. Komitetas remia ypač svarbų tikslą stiprinti mokslinių tyrimų institutus — ir juos koordinuojančias organizacijas — kaip mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatorius ir vykdytojus. Juose koordinuojama, planuojama ir atliekami moksliniai tyrimai ir juose sukurta atmosfera, veiksmų laisvė ir mokslinių tyrimų vykdymo ypatumai lemia atitinkamos mokslinių tyrimų organizacijos ir konkretaus mokslinių tyrimų instituto gerą vardą ir sėkmę. Todėl šioms mokslinių tyrimų organizacijoms ir mokslinių tyrimų institutams reikia ilgalaikio patikimo planavimo, pakankamo aprūpinimo ir pakankamos sprendimų priėmimo laisvės. Būtina sąlyga — didesnė finansinių išteklių naudojimo atsakomybė, patikima ir pakankamai didelė institucijų pradinio finansavimo dalis (paprastai ne mažesnė kaip 75-80 proc.), bendras projektų finansavimas, galimybė perkelti metinį biudžetą, pažangiausiems darbuotojams tenkančios pernelyg didelės administracinės naštos mažinimas, paskatos ir parama geriausiems moksliniams tyrimams konkurso keliu ir atsižvelgiant į rezultatus skiriant papildomą pakankamos trukmės finansavimą.

3.13

Atvirasis koordinavimas. Svarbių postūmių valstybių narių vykdomos mokslinių tyrimų politikos ir strateginių tikslų atvirajam tarpusavio koordinavimui ir vertinimui suteikia Europos lygmeniu vykstantys gerų rezultatų davę sprendimų priėmimo procesai, susiję su Komisijos mokslinių tyrimų politikos iniciatyvomis, ir jų parengiamieji konsultacijų etapai. Komiteto nuomone, taip pat svarbios ir tikslingos yra jų ribas viršijančios, su valstybėmis narėmis susijusios ir tarp valstybių narių ir regionų vykdomos priemonės, kuriomis siekiama suderinti ir koordinuoti specialias temas arba infrastruktūros projektus, kad būtų pasiekta daugiau darnos ir sukurta optimali Europos mokslinių tyrimų politika. Todėl koordinavimas pageidautinas kuriant europines tarpvyriausybines mokslinių tyrimų organizacijas, skirtas įgyvendinti didelius projektus ir kurti infrastruktūrą (žr. 3.8 punktą). Be to, Komisijos koordinavimas sietinas ir su pagal Septintąją bendrąją programą vykdomomis paramos priemonėmis (žr. 3.11 punktą)

3.14

Atmetamas pernelyg išsamus koordinavimas. Tačiau reikia atmesti ketinimą taikyti iš viršaus į apačią vykdomą (angl. top-down), smulkmenišką ir mokslinių tyrimų organizacijų arba bendrovių lygmenį siekiantį Europos mokslinių tyrimų koordinavimą, kuris prasmingas tik pats sau arba siekiant visuotinio supaprastinimo. Tai — pvz., prisidengiant siekimu išvengti dvigubų tyrimų (19) ir nenuoseklumo — ribotų būtiną mokslinių tyrimų požiūrių ir metodų įvairovę (žr. ypač 4.7.1 punktą) ir sukeltų neigiamą mokslo darbuotojų, institucijų ir dalyvaujančių pramonės įmonių reakciją;

Bet kuriuo atveju būtina išvengti įspūdžio, kad Komisija siekia centralizuotai valdyti Europos mokslinius tyrimus; priešingu atveju tai būtų dar vienas reiškinys, didinantis esamą valstybių narių piliečių susirūpinimą (20) dėl Briuselio siekiamo pernelyg didelio centralizavimo. Labiau siekiama Bendrijos sistemos, valstybių narių savarankiškumo ir sprendimų priėmimo laisvės subalansuotos pusiausvyros ir institucijų bei asmenų rodomos iniciatyvos ir kūrybingumo.

3.14.1

Metodų, požiūrių ir temų pasirinkimo įvairovė. Tik esant metodų, požiūrių ir temų pasirinkimo įvairovei, kiekvienu atveju gali būti pasiekta geriausių rezultatų, procesų ir naujovių. Įvairovė yra ne išlaidavimas, o būtina optimizavimo ir evoliucijos priemonė, siekiant naujų žinių ir gebėjimų. Komitetas rekomenduoja, kad, nagrinėjant šį svarbų su apribojimu susijusį klausimą, būtų ypač atsižvelgta į Europos mokslinių tyrimų tarybos nuomonę.

3.15

Dar vienas tikslas — biurokratijos mažinimas. Nepaisant to, Komitetas, atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones, rekomenduoja Komisijai į būsimą Europos mokslinių tyrimų erdvės politinę darbotvarkę įtraukti dar vieną svarbų tikslą — biurokratijos mažinimą. Kartu su valstybėmis narėmis ir mokslinių tyrimų organizacijomis reikia kurti koncepcijas, siekiant supaprastinti pernelyg didelį reguliavimą ir Europos, valstybių narių, regionų ir institucijų pareigos teikti ataskaitas, paraiškų teikimo procedūrų, tikrinimo arba vertinimo procedūrų ir kt. įvairovę arba jas sujungti ir sumažinti iki būtinos apimties. Netgi Komiteto remiami konkursai dėl kompetencijos, finansavimo skyrimo ir kt. visų pirma didina pastangas, kurias mokslo darbuotojai skiria administracinėms ir vertinimo procedūroms. Todėl dar svarbiau, kad, mažinant ir paprastinant visas procedūras, būtų surastas priimtinas sprendimas. Komitetas jau (21) atkreipė dėmesį į tai, kad pavienių asmenų klaidų arba netinkamų veiksmų baimė neturi lemti pernelyg didelio visų suinteresuotų subjektų reglamentavimo arba silpninimo. Ši nuostata vienodai taikoma finansavimą skiriančioms organizacijoms ir mokslo darbuotojams.

3.16

Patraukli darbo rinka ir geresnės profesinės raidos galimybės. Komitetas remia svarbų tikslą sukurti patrauklią darbo rinką mokslo darbuotojams. Klausimai, susiję su darbo sutarties sudarymo sąlygomis, darbo užmokesčiu, socialine apsauga ir garantijomis, šeimos buvimo kartu skatinimo aspektu turėtų būti sprendžiami taip, kad, pvz., dėl nepakankamo darbo užmokesčio, užtrukusių derybų dėl darbo sutarties sąlygų arba slegiančio netikrumo dėl savo tolimesnės profesinės karjeros mokslo darbuotojai nepasijustų išnaudojami dėl savo idealizmo ir nemanytų, kad jų investicija į labai aukšto lygio ir siauros srities išsilavinimą Europoje neužtikrina sėkmingos ir naudos teikiančios profesinės raidos.

3.16.1

Trūkumai valstybėse narėse. Šioje srityje visų pirma valstybėse narėse esama didelių trūkumų ir vis dar galima pastebėti neigiamų reiškinių (22)! Todėl šiuo klausimu Komitetas kreipiasi ypač į valstybes nares ir atitinkamus socialinius partnerius, kad jie pašalintų minėtus trūkumus ir visų pirma jauniems mokslininkams užtikrintų patrauklias, perspektyvą užtikrinančias profesines galimybes, kurios galėtų konkuruoti su pažangiausiems mokslininkams teikiamomis alternatyviomis profesinėmis galimybėmis. Tik tokiu atveju daugiau gabių jaunų žmonių bus vėl pasirengę investuoti savo energiją ir laiką į atitinkamas didelius reikalavimus keliančias, siauros srities studijas ir prisidėti sprendžiant grėsmę keliantį mokslo ir technologijų srities darbuotojų ir atitinkamos krypties aukštųjų mokyklų absolventų trūkumą Europoje.

3.16.2

Lyčių lygybė. Komitetas patvirtina savo poziciją dėl vienodų galimybių ir vienodo lyčių vertinimo. Reikalingi gabiausi abiejų lyčių atstovai — svarbiausia gebėjimai ir rezultatai. („Mokslininko“, „mokslo darbuotojo“ ir „inžinieriaus“ sąvokos vartojamos apibūdinti abiejų lyčių asmenims.)

3.16.3

Galimybės laisvai judėti tarp institutų, sričių, sektorių ir valstybių narių. Komitetas taip pat remia Žaliojoje knygoje suformuluotą tikslą gerokai pagerinti galimybę laisvai judėti tarp institutų, dalykų, sektorių ir valstybių narių. Viena vertus, Komitetas nurodo jau minėtas rekomendacijas šiuo klausimu, kita vertus — ankstesnę rekomendaciją dėl patrauklios stipendijų sistemos (mokslinių atostogų), mokslo įstaigoms ir pramonei vykdant keitimąsi darbuotojais.

3.16.4

Šeimos buvimo kartu aspektas. Komitetas jau keletą kartų atkreipė dėmesį į labai svarbų judumo skatinimo aspektą, t. y. sąlygų šeimai būti kartu sudarymą ir skatinimą. Tai ypač susiję su sutuoktinių profesine veikla (pvz., karjeros siekiančiomis poromis), tinkamomis mokyklomis vaikams, parama keičiant butą arba nekilnojamąjį turtą (išlaidų kompensavimas, mokesčiai) ir kt.

3.17

Atvira pasauliui Europos mokslinių tyrimų erdvė. Atvira pasauliui Europos mokslinių tyrimų erdvė Žaliojoje knygoje vertinama kaip ypač svarbus tikslas. Komitetas tam visiškai pritaria. Tai, ar šis tikslas bus iš tiesų pasiektas, taps svarbiu Lisabonos strategijos sėkmės įrodymu.

3.17.1

Svarbiausias kriterijus yra patrauklumas. Tačiau pagrindinis kriterijus, svarbesnis už formalesnį ir daug kartų jau įgyvendintą principinio erdvės atvėrimo aspektą, yra Europos mokslinių tyrimų erdvės patrauklumas: pažangiausių tarptautinio lygio mokslininkų pakvietimas yra pirmas būtinas žingsnis, tačiau po to reikia pasiekti, kad jie atvyktų iš tiesų, ir, ne Europoje dirbančių mokslininkų atveju, svarbu užtikrinti, kad jie vėliau sugrįžtų į Europą.

3.17.2

Kova su „protų nutekėjimu“. Šią užduotį bus galima laikyti išspręsta tik tada, kai ne tik pasaulinio lygio pajėgiausių ir daugiausiai pasiekusių mokslininkų ir inžinierių skaičiaus, bet ir jų kokybės požiūriu bus pažabotas „protų nutekėjimas“, kuriuo taip akivaizdžiai skundžiamasi šiuo metu. Tačiau, norint pasiekti šį tikslą, turi atitikti visi svarbūs veiksniai: lygis, aprūpinimas, darbo sąlygos, patikimos pagrindinės politinės sąlygos, tobulėjimo galimybės ir veiksmų laisvė, asmeninės pajamos (įskaitant socialines garantijas) ir visuomenės pripažinimas.

3.18

Pirmųjų laimėjimų tąsa. Nors vis dar esama trūkumų ir neįvykdytų užduočių, Komitetas su pasitenkinimu konstatuoja, kad ankstesnės Europos mokslinių tyrimų politikos pastangos, susijusios su mokslinių tyrimų erdve, davė pirmų teigiamų rezultatų ir iš esmės yra nukreiptos teisinga linkme. Todėl svarbu tęsti pradėtą procesą sparčiai didinant Europos MTP potencialą, pasitelkiant į konkurenciją orientuotą skatinimo politiką, kuriant tinklus, pasinaudojant integracijos poveikiu ir ypač kuriant patrauklias ir patikimas pagrindines sąlygas (vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir centralizavimo!). Europos mokslinių tyrimų erdvė turi tapti pasaulinės reikšmės sąvoka.

3.19

Europos žinių erdvė. Komitetas jau ne kartą pažymėjo, kad Europos mokslinių tyrimų erdvę turėtų papildyti Europos žinių erdvė (23). Tikslas sukurti Europos žinių visuomenę tapo svarbiu stimulu visiems piliečiams įgyti nuodugnų, plataus profilio išsilavinimą, o mokslininkams ir inžinieriams — papildomai būtiną aukštos kokybės specialųjį išsilavinimą. Visą gyvenimą trunkantis bei savarankiškas mokymasis taip pat yra labai svarbūs. Be to, su Europos mokslinių tyrimų erdve susijusioje nuomonėje, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad būtinas tinkamas „žinių valdymas“, kuris turi užtikrinti Europos mokslinių tyrimų erdvėje jau sukauptų žinių dokumentavimą, tvarkymą, sklaidą, prieigą ir išsaugojimą. Moksliniai tyrimai ir plėtra vykdomi remiantis turimomis žiniomis siekiant įgyti naujų žinių.

3.19.1

Žinių valdymas ir technologijos. Be to, žinių valdymas yra svarbus saugiai taikant (24) technologinius procesus, siekiant užtikrinti optimalų naudojimą, kiek galima sumažinti riziką ir nesukelti pavojaus gyventojams. Šiuo klausimu Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, taip pat ateityje turėtų imtis atitinkamų iniciatyvų ir remti būtinas mokslinių tyrimų programas.

3.19.2

Vadovėliai ir apžvalgos. Svarbus vaidmuo išsaugant, aiškinant ir tvarkant žinias ir ypač užtikrinant aukštos kokybės išsilavinimą tenka kokybiškiems vadovėliams, apžvalgoms ir žinynams. Jiems rengti reikia patirties, pastangų ir laiko, o taip pat atleisti autorius nuo kitų užduočių. Komitetas rekomenduoja šią veiklą įtraukti į finansuojamų užduočių sąrašą, nes šis varginantis darbas jo autoriams paprastai neduoda jokios finansinės naudos.

4.1

1-3 klausimai. Europos mokslinių tyrimų erdvės vizijos elementai. Pagrindinė sąlyga yra palankus visuomenės požiūris į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kai suvokiama ir pripažįstama jų svarba gerovei, konkurencingumui, pažangai ir kultūrai. Taip pat labai svarbus pakankamas skirtingų mokslo disciplinų atstovų bendravimas, ypač gamtos ir humanitarinių mokslų, įskaitant bandymus susitarti dėl bendrų metodikos principų. Tai yra ir išankstinė sąlyga visuose politikos lygmenyse sukuriant būtinas pagrindines sąlygas ir nustatant prioritetus. Be to, Komisija ir valstybės narės simpoziumais ir konferencijomis gali dar labiau nei iki šiol skatinti mokslo bendruomenės ir visos pilietinės visuomenės keitimąsi patirtimi ir propaguoti Europos mokslinių tyrimų erdvę; svarbus vaidmuo čia taip pat turi tekti žiniasklaidai, pagrindinį dėmesį skiriant informacijai, o ne nuomonėms. Komitetas remia Komisijos siekį pradėti viešuosius debatus ir tolimesnius veiksmus.

4.2

8 ir 10 klausimai: Doktorantai. Viskas prasideda nuo jaunų mokslininkų, įgijusių visavertį universitetinį išsilavinimą, t. y. nuo doktorantų. Jie yra ne studentai ar praktikantai (25), o svarbūs mokslinių tyrimų ir mokymo proceso vykdytojai. Moksliniai tyrimai ir mokymas bei darbas su literatūra, dalyvavimas konferencijose, seminaruose ir vadinamosiose „vasaros mokyklose“ yra geriausias įgūdžių atnaujinimas; būtina primygtinai skatinti dalyvavimą juose ir sudaryti tam sąlygas. Turi būti užtikrinama ir skatinama iniciatyva ir savarankiškumas bei atlyginama už juos, nes šie įgūdžiai neatsiranda mokymo mokykloje metu.

4.3

12 ir kiti klausimai: Reikia pradėti nuo ETI ir jo atskirų žinių ir naujovių bendruomenių ir iš jų mokytis.

4.3.1

18 klausimas: Pirmiausia reikia sukaupti patirties iš atskirų atvejų. Išsiaiškinti su rizika ir atsakomybe susijusius klausimus, pvz., kai vienas iš partnerių pasitraukia.

4.3.2

19 klausimas. Pirmiausia pasinaudoti jau egzistuojančių mokslinių tyrimų organizacijų virtualių institutų patirtimi valstybėse narėse, priešingu atveju — remtis „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up) principu!

4.3.3

20 klausimas, (i) dalis. Reikėtų gauti susijusių institutų pasiūlymus.

4.3.4

20 klausimas, (ii) dalis. Nėra objektyvaus vertinimo kriterijų. Šiuo klausimu Komitetas turi labai rimtų abejonių. Gali būti, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas kiekybiniams ir „objektyvaus vertinimo“ kriterijams, kurių iš tiesų moksliniuose tyrimuose beveik nėra (26). Jie galbūt naudingi vykdant su produkto kūrimu susijusią veiklą, tačiau mokslinių tyrimų atveju jie įneštų trumparegiškumo ir paviršutiniškumo (pirkimų rinkodara). Netgi pramonės mokslinių tyrimų institutams suteikiamos galimybės vykdyti ilgalaikius ir fundamentaliuosius tyrimus, kurių svarbą rodo būtent sėkmingiausiai veikiantys institutai (27), kurių veiklos negalima lengvai pagrįsti nustatytomis ir „objektyvaus vertinimo“ kriterijais iš anksto pagrįstomis vertinimo procedūromis. Be to, Komitetas nurodo ankstesnėse nuomonėse pateiktus teiginius šiuo klausimu (28).

4.4

Klausimas 21. Keitimasis žiniomis: neapdoroti duomenys. Tai sunkus ir keblus klausimas. Kalbant apie neapdorotus duomenis (Kurioje tyrimų grandinės vietoje atsiranda „neapdoroti duomenys“? Jų teisingumą pirmąjį tyrimą atlikęs asmuo dažnai dar turi patikrinti arba įvertinti.), šis klausimas susijęs su asmeniniu mokslo darbuotojų tarpusavio pasitikėjimu (29). Klausime neužsimenama apie jų eksperimentinės ir tarpasmeninės veiklos (gebėjimas dirbti grupėje, konkurencija, prioritetai ir kt.) suvokimą; būtinos tiesioginio keitimosi žiniomis paskatos. Rezultatų kartojamumas yra labai svarbus. Iš aukščiau ir Europos lygmeniu nustatytos tvarkos taikymas yra nepatartinas; galbūt naudinga gauti rekomendacijas, kokį minimalų laikotarpį būtina saugoti įrašytus „neapdorotus duomenis“ ir kas už tai atsako. Nepaisant to (žr. taip pat 3.19.1), kyla klausimas dėl bendro žinių valdymo, užtikrinant žinių išsaugojimą. Jei būtina, Europos mokslinių tyrimų taryba taip pat turėtų nagrinėti šį klausimą.

4.4.1

Dar kartą dėl 21 klausimo. Naudojimosi ir keitimosi informacija ribojimas. Klausimų grupė nagrinėja dar vieną problemą, būtent netrukdomą ir greitą naudojimąsi informacija, kuri jau paskelbta dalykiniuose žurnaluose, leidžiamuose mokslinių leidyklų. Dėl dabartinio autorių teisių aiškinimo nebeleidžiama nemokamai naudotis bibliotekomis internete, o elektroninių kopijų jau negalima persiųsti. Tai labai riboja galimybes naudotis svarbiais mokslo ir technologijų literatūros fondais ir ypač trukdo keistis mokslo informacija ir stabdo pažangą.

4.4.2

Laisva prieiga. Komitetas dar labiau ragina Komisiją pasirūpinti šiuo klausimu ir ieškoti naujų, geresnių sprendimų. Viena iš galimybių būtų laisvos prieigos informacinės sistemos (30), pvz., pripažintuose recenzuojamuose laisvos prieigos periodiniuose leidiniuose (žr. taip pat toliau).

4.4.3

23 klausimas. Atidėjimo laikas. Šiuo klausimu Komitetas jau ne kartą pasisakė už atidėjimo laikotarpio taikymą, siekiant išspęsti konfliktą tarp poreikio „kuo skubiau paskelbti“ (mokslo darbuotojai vertinami pagal jų paskelbtas publikacijas) ir būtinybės „visų pirma užregistruoti patentą“.

4.5

25-29 klausimai. Mokslinių tyrimų programų ir prioritetų optimizavimas. Iš esmės šiuo atveju turėtų būti pasinaudota ankstesne patirtimi, susijusia su ERA-NET projektais.

4.5.1

25 klausimas. Vertinimo principai. Klausimas dėl bendrų — turbūt turima omenyje suvienodintų — recenzavimo, kokybės užtikrinimo ir vertinimo principų yra labai sudėtingas, nes, viena vertus, nėra tobulų ekspertizės procedūrų, o tik geresnės arba ne tokios geros procedūros, o, kita vertus, skirtingos mokslinių tyrimų organizacijos, bent jau kalbant apie procedūros dalis, vertinimą atlieka skirtingai, todėl kriterijus turi būti įvairiomis procedūromis vertinama (santykinė) sėkmė. Todėl Komitetas ir šiuo klausimu iš esmės turi abejonių dėl numatomo suvienodinimo. Nors recenzavimas be abejonės yra geriausia procedūra (31), tačiau jo kokybė ir veiksmingumas labai priklauso nuo tam tikrų ypatumų (32). Visų pirma reikėtų vengti paviršutiniškumo, kuris šiuo metu nesunkiai atsiranda dėl dažnai reikalaujamo nuolatinio arba daugkartinio vertinimo; todėl galioja principas: vertinti rečiau, bet nuodugniau.

4.5.2

Dar kartą dėl 25 klausimo ir šiek tiek plačiau. Kompetentingi pareigūnai. Ypač svarbu, kad finansavimą skiriančių organizacijų, taigi ir Komisijos, veikloje būtinai dalyvautų išskirtinę kompetenciją mokslo srityse turintys pareigūnai, kurie yra ir bus geriausiai ir per ilgesnį laiką susipažinę — taip pat patys vykdydami mokslinius tyrimus — su atitinkama specialia sritimi, jos ypatumais, kolegomis ir jos „bendruomene“ (nuolatinė darbo vietų rotacija mažina našumą!). Šiuo atveju taip pat galioja: pavienių asmenų klaidų arba netinkamų veiksmų baimė neturi lemti pernelyg didelio visų suinteresuotų subjektų reglamentavimo arba silpninimo. Šiuo atveju reikėtų imti pavyzdį iš ypač daug pasiekusių mokslinių tyrimų organizacijų.

4.5.3

26 klausimas. Supaprastinimas. Būtinybė labiau supaprastinti atitinkamas taisykles ir procedūras, siekiant mažinti mokslininkams tenkančias pernelyg dideles administracines ir kitokias užduotis, yra ne kartą minėtas tikslas. Tačiau Komitetas gerai supranta, kad jo bendras raginimas dėl įvairovės ir „iš apačios į viršų“ principo gali būti vertinamas kaip tam tikras prieštaravimas raginimui skubiai supaprastinti ir sumažinti pernelyg didelius biurokratinius reikalavimus. Todėl Komitetas remia koordinuotas priemones (žr. taip pat 3.15 punktą) bendrai vertinant visus tuos veiksmus, kuriuose plačiu mastu dalyvauja arba turės dalyvauti Bendrijos paramos programos. Vertinimo procedūrų pasirinkimo klausimu turėtų būti išklausyta Europos mokslinių tyrimų tarybos nuomonė.

4.5.4

29 klausimas: Dalyvavimas tarpvalstybinėse mokslinių tyrimų organizacijose. Būtina patikslinti sąvoką „dalyvauti“. Narystė konsultaciniuose organuose, o esant Bendrijos bendram finansavimui, žinoma, ir atitinkamuose priežiūros organuose, atrodo tikslinga. Tačiau aiškiai nerekomenduojama narystė tiesioginiuose vykdomuosiuose organuose.

4.6

30 ir 31 klausimai. Atvirumas pasauliui — tarptautinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje. Komitetas visiškai remia mokslinių tyrimų politikos tikslą. Kalbant apie priemones, būtina skirti, viena vertus, programas, kurioms reikalingi dideli įrenginiai, pvz., greitintuvai, branduolio sintezės įrenginiai, palydovai, vėjo tuneliai ir kt., ir, kita vertus, programas, vykdomas daugelyje centrų ir bendrai naudojant įrenginius. Reikėtų pasinaudoti jau esamais pavyzdžiais ir juose sukaupta patirtimi, tačiau darant apibendrinimus kyla pavojus, kad nebus atsižvelgiama į atskirų atvejų skirtumus. Iš esmės Komitetas mano, kad šiuo atveju jau esama sukurtų ir veikiančių mechanizmų arba yra buvę atvejų, todėl papildomų priemonių nereikia.

4.7

Bendra pastaba dėl pateiktų klausimų. Skaitant Komisijos klausimus susidaro įspūdis, kad ji nuolat ieško bendrų taisyklių, kurios turėtų galioti visiems pasitaikantiems atvejams. Komitetas labai abejotų tokio ketinimo tikslingumu (žr. taip pat 3.14.1 punktą).

4.7.1

Ne suvienodinimas, o veiksmų laisvė ir „iš apačios į viršų“ principas. Todėl būtina atmesti visas pastangas, kuriomis siekiama plataus masto suvienodinimo. Būtent suvienodinimas trukdo visų pirma empiriniu būdu nustatyti atitinkamus geriausius veiklos metodus (pasiteisinusi praktika), vykstant „iš apačios į viršų“ principo atveju iš esmės įmanomai konkurencijai tarp įvairių veiklos būdų, požiūrių ir metodų kultūrinėje srityje, taip pat pasinaudoti evoliucinės raidos privalumais. Tik taip paaiškėja, koks veiklos būdas yra ypač sėkmingas, nusipelnė tolimesnės paramos ir gali būti pavyzdys kitiems.

4.7.2

Nepakanka veikiančių mechanizmų. Ir politiniu lygmeniu, ir programų bei projektų lygmeniu jau veikiantys mechanizmai suteikia pakankamą ir racionalią veiksmų laisvę. Tolimesnės priemonės ir taisyklės gali būti pradėtos taikyti arba pritaikytos tam tikru laiku ir mastu, jei toks konkretus poreikis bus gerai pagrįstas.

4.8

Ankstesnės Bendrijos finansavimo ir koordinavimo priemonės. Kita vertus, Komitetas rekomenduoja sukurti bendras, aiškias ir suprantamas taisykles, skirtas įvairioms Bendrijos MTP finansavimo ir koordinavimo priemonėms. Būtų naudinga, jeigu Komisija parengtų visų jos turimų ir MTP tikslams skirtų finansavimo ir koordinavimo priemonių, būdų ir pan. sąrašą bei aprašą, t. y. naudojimo instrukciją. Iš jos paaiškėtų, ar didėjančiai priemonių įvairovei dar būdingas pakankamas uždavinių aiškumas bei konkretumas ir ar galimiems naudotojams ir patiems Komisijos pareigūnams jos vis dar aiškios ir jas įmanoma taikyti, ar jas reikia keisti siekiant aiškumo.

ILL

:

Institut Laue-Langevin

ECMWF

:

European Centre for Medium-Range Weather Forecasts

ESRF

:

European Synchrotron Radiation Facility

ESO

:

European Southern Observatory

EMBO

:

European Molecular Biology Organization

ESA

:

European Space Agency

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/11

1.1

Farmacijos pramonė pagrįstai laikoma svarbiu strateginiu sektoriumi, o jos produktai nepaprastai reikalingi Europos piliečių sveikatai ir gerovei. Ji reikšminga ir užimtumo požiūriu.

1.2

Turint omenyje šią nuostatą ir Europos nuosmukį farmacinių mokslinių tyrimų srityje, sprendimas įsteigti NVI BĮ (Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrąją įmonę) ypač pagrįstas. Komitetas palankiai vertina šį sprendimą ir jam pritaria visų pirma todėl, kad jis reiškia tikrą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

1.3

Iš svarbiausių NVI BĮ uždavinių išskirtini šie:

1.4

EESRK palankiai vertina tai, kad prieš rengiant reglamentą buvo plačiai konsultuojamasi, ir pritaria pasiūlymui kasmet skelbti NVI BĮ veiklos ataskaitą. Tačiau Komitetas apgailestauja, kad išsamiai neįvertinta ankstesnių Europos technologijų platformų veikla ir jos rezultatai.

1.5

Dėl finansinių priežasčių (turint omenyje, kad lėšos skiriamos iš įvairių šaltinių ir kad Bendrija skiria daug lėšų), Komiteto nuomone, reikėtų aiškiau apibrėžti, kaip bus naudojami galutiniai mokslinių tyrimų produktai, visų pirma išaiškinant intelektinės nuosavybės ir patentų klausimus.

1.6

EESRK manymu, reikėtų apsvarstyti, kaip Europos investicijos galėtų atsipirkti. Be to, būtų gerai numatyti, kad moksliniais tyrimais sukurtas pelnas būtų investuojamas Bendrijos teritorijoje.

2.1

Svarstomo pasiūlymo priimti reglamentą tikslas yra sukurti pirmąsias viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) srityje. Jame apibrėžiama viena iš dviejų pirmųjų bendrų technologijų iniciatyvų (BTI) — naujoviškų vaistų iniciatyva (1).

2.2

Bendrų technologijų iniciatyvų tikslas yra sudaryti galimybę pramonei, mokslinių tyrimų įstaigoms, valstybėms narėms ir Komisijai visas ar dalį savo lėšų skirti tikslinėms mokslinėms programoms.

2.3

Skirtingai nuo tradicinės strategijos, pagal kurią atskiri projektai finansuojami iš viešųjų lėšų, BTI apima didelio masto mokslinių tyrimų programas, kuriose numatyta atlikti bendrus strateginę reikšmę turinčius mokslinius tyrimus. Naujoji koncepcija turėtų padėti sukurti Europos moksliniams tyrimams ir inovacijoms reikalingą kritinę masę, suvienyti mokslo bendruomenę svarbiausiose strateginėse srityse ir suderinti projektų finansavimą, kad mokslinių tyrimų rezultatais būtų galima kuo greičiau pasinaudoti. BTI apima esmines sritis, kuriose turimos priemonės nei savo apimtimi, nei tempais negali užtikrinti Europai lyderės pozicijos pasaulinėje konkurencijoje. Tai sritys, kuriose moksliniams tyrimams skirtas valstybės, Europos ir privačiojo sektoriaus finansavimas gali suteikti pastebimos papildomos naudos visų pirma todėl, kad paskatintų privatųjį sektorių didinti išlaidas moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai.

2.4

BTI Naujoviškų vaistų iniciatyva (NVI) numatoma remti naujų žinių, priemonių ir metodų, kurie leistų greičiau pasiūlyti veiksmingesnių ir saugesnių vaistų, kūrimą.

2.5

Naudojant naują finansavimo būdą, NVI turėtų pritraukti daugiau privačių investicijų į MTTP, suaktyvinti žinių perdavimą tarp universitetų ir įmonių ir sudaryti mažosioms ir vidutinėms įmonėms palankesnes sąlygas dalyvauti europiniuose moksliniuose tyrimuose.

3.1

Per pastaruosius 10-15 metų farmaciniai moksliniai tyrimai Europoje laipsniškai menko. 1990-2005 m. JAV investicijos į MTTP išaugo 4,6 karto, o Europoje vos 2,8 karto. Įmonės vis dažniau pažangiausius savo mokslinių tyrimų padalinius perkelia į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, paprastai į Jungtines Amerikos Valstijas, o pastaruoju metu — į Aziją.

3.1.1

Susiklosčiusi padėtis gali turėti rimtų pasekmių Europos konkurencingumui, kadangi inovacijos ir pažangiosios technologijos — tai ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindas. Tai ir buvo viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių parengti BTI „Naujoviški vaistai“.

3.2

Vyriausybė numato savo veiksmus valstybės mastu, o pramonė orientuojasi į padėtį visame pasaulyje. Didžiosios valstybės, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija, turi vieningą investicijų strategiją, suteikiančią įmonėms galimybę geriau planuoti ir pritraukti lėšas. Europoje nacionalinės valdžios institucijos nekoordinuoja savo investicijų į MTTP, todėl farmacijos bendrovės turi skirti lėšų, kad pritaikytų savo veiklą prie vietos padėties.

3.3

Bendrijos teisės aktu galėtų būti nustatyta tikslinga ir nuosekli MTTP programa, kuri būtų finansuojama iš visų Europos MTTP investicijų šaltinių (viešųjų ir privačiųjų), ir pakeisti susiklosčiusią padėtį Europos Sąjungos naudai. Šio tikslo ir siekiama nagrinėjamame reglamente.

4.1

Pasiūlymas priimti reglamentą dėl Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės įsteigimo [COM(2007) 241] kyla iš Septintosios bendrosios programos (7-oji BP), patvirtintos Sprendimu Nr. 1982/2006/EEB. Jame numatytas Bendrijos indėlis Europos lygiu kuriant ilgalaikes viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes mokslinių tyrimų srityje.

4.2

Šios partnerystės sudaromos pagal Bendrų technologijų iniciatyvų (BTI) modelį ir atsižvelgiant į buvusių Europos technologijų platformų (ETP) atliktą darbą.

4.3

Taryba savo Sprendime Nr. 971/2006/EEB dėl specialiosios „Bendradarbiavimo“ programos pabrėžė, kad būtina steigti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, ir nurodė šešias sritis, kuriose reikėtų bendrų technologijų iniciatyvų, kad būtų galima atgaivinti Europos mokslinius tyrimus:

4.4

Atsižvelgiant į šią bendrąją strategiją, nuomonėje svarstomame Pasiūlyme priimti reglamentą COM(2007) 241 numatoma įgyvendinti bendrą technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“ (BTI NV) įsteigiant Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrąją įmonę (NVI BĮ).

4.5

Komisijos tikslas, — įsteigus Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrąją įmonę, paskatinti aktyviau dalyvauti tuos subjektus, kurie šiandien neturi galimybių vykdyti sudėtingas ir brangias mokslinių tyrimų programas (universitetai, mažosios ir vidutinės įmonės, klinikų centrai, valdžios institucijos ir kt.).

4.6

NVI BĮ bus steigiama kaip bendra įmonė, kurios steigėjai bus Europos bendrija, atstovaujama Komisijos, ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA) ir kuri veiks kaip Bendrijos įstaiga pagal Tarybos reglamentą, priimtą atsižvelgiant į Sutarties 171 straipsnį. Prie jos galės prisijungti valstybės narės, 7-ojoje bendrojoje programoje dalyvaujančios šalys ir MTTP veikla užsiimantys bei piniginį įnašą padarę juridiniai asmenys.

4.7

Programai bus skirtas dviejų milijardų eurų biudžetas, kuris turi būti investuotas per septynerius metus lygiomis dalimis paskirsčius investicijas Komisijai (7-oji bendroji programa pagal Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 54 straipsnio nuostatas) ir EFPIA priklausančioms įmonėms, kurios visų pirma skirs darbuotojus, įrangą, vartojimo reikmenis ir kt.

4.8

NVI BĮ rems valstybėse narėse ir šalyse, susijusiose su 7-ąja bendrąja programa, atliekamus mokslinius tyrimus. Milijardo eurų Bendrijos įnašas bus skirtas mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei universitetams, atliekantiems mokslinius tyrimus, kurių rezultatai gali būti panaudoti farmacijoje. Tokią pat sumą investuos projekte dalyvaujančios didžiosios įmonės, padengdamos savo išlaidas moksliniams tyrimams ir į šią veiklą įtraukdamos MVĮ ir universitetus.

4.9

NVI bendroji įmonė laikoma tarptautine institucija, turinčia juridinio asmens statusą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EEB 2 straipsnyje ir Direktyvos 2004/18/EEB 15 straipsnyje; jos buveinė bus Briuselyje, o savo veiklą ji pradės 2017 m. gruodžio mėn., nebent Taryba nustatytų vėlesnę datą.

5.1

Farmacijos pramonė pranešime „Naujoviškos Europos kūrimas“ pagrįstai laikoma svarbiu strateginiu sektoriumi, o jos produktai yra nepaprastai reikalingi Europos piliečių sveikatai ir gerovei. Iš esmės, racionaliai ir teisingai vartojant farmacijos produktus, galima pagerinti gyvenimo kokybę.

5.2

Be to, farmacijos pramonė Europoje yra sukūrusi daug darbo vietų. 2004 m. šiame sektoriuje buvo įdarbinta 612 000 darbuotojų, iš kurių 103 000 turėjo aukštą kvalifikaciją mokslinių tyrimų srityje.

5.3

NVI BĮ steigiama pirmiausia dėl visiems žinomos priežasties — būtina sustabdyti Europos nuosmukį farmacinių mokslinių tyrimų srityje ir pakeisti šią tendenciją į priešingą; ši tendencija jau buvo apžvelgta 2003 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate „Stipresnė Europos farmacijos pramonė pacientų labui: raginimas veikti“.

5.4

Šiuo tikslu būtina keisti nusistovėjusias dvišalio bendradarbiavimo formas. Reikalinga nauja europinė koncepcija, kad universitetai, atitinkamos MVĮ ir valstybės įstaigos galėtų tiesiogiai bendradarbiauti su farmacijos sektoriumi atsižvelgiant į 7-ojoje bendrojoje programoje numatytas finansines nuostatas.

5.5

Iš svarbiausių NVI BĮ uždavinių išskirtini šie:

6.1

EESRK palankiai vertina tai, kad prieš parengiant šį reglamentą buvo plačiai konsultuojamasi, ir pritaria, kad būtų įgyvendintos tikslinės mokymo programos reikiamai kvalifikacijai šiame sektoriuje užtikrinti, nes šis sektorius yra labai svarbus Europos ekonomikai ir piliečių gyvenimo kokybei.

6.2

Kaip nurodyta 4.2 punkte, BTI pratęsia buvusių Europos technologijų platformų (ETP) veiklą. Vis dėlto šioms platformoms retai tepavykdavo įgyvendinti joms skirtą užduotį — sukurti strategiją moksliniams tyrimams Europoje atnaujinti. Mintis sukurti BTI visų pirma kilo supratus, kad į projektą nepavyko visapusiškai įtraukti MVĮ, turėjusių iš esmės padidinti šio pramonės sektoriaus konkurencingumą.

6.2.1

Todėl EESRK apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme išsamiau neanalizuojama ankstesnė Europos technologijų platformų (ETP) veikla; jų veikla neįvertinta, neįvardijami jos rezultatai, nėra ir jokių bibliografinių nuorodų.

6.2.2

Dėl šios priežasties, kalbėdamas apie BVI, Komitetas pritaria pasiūlymui teikti metines ataskaitas, kuriose būtų įvardijami veiklos rezultatai ir padaryta pažanga.

6.3

Nepaisant išsakytų minčių, EESRK palankiai vertina pasiūlymą įsteigti naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrąją įmonę. Ji iš tiesų turi esminių savybių, reikalingų farmaciniams moksliniams tyrimams Europoje atnaujinti, kadangi užtikrina tikrą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Ši iniciatyva atitinka Lisabonos strategijos tikslą į MTTP veiklą investuoti 3 proc. BVP, iš kurių du trečdalius turi skirti privatusis sektorius.

6.3.1

Vis dėlto, kadangi finansavimas teikiamas iš įvairių šaltinių ir didelę dalį lėšų skirs Bendrija, Komitetas mano, kad reikėtų aiškiau apibrėžti mokslinių tyrimų galutinių produktų naudą ir paskirtį. Todėl patentų ir intelektinės nuosavybės klausimas, kuris reglamente ir jo priede nagrinėjamas tik bendrais bruožais, turėtų būti tiksliau ir išsamiau išaiškintas, kad netrukdytų sklandžiai įsteigti NVI BĮ.

6.3.2

Daugumos Europoje veikiančių farmacijos pramonės bendrovių veikla yra pasaulinio masto. Kadangi Bendrijos teikiamo finansavimo dalis yra didelė, reikėtų pasvarstyti, kaip būtų galima susigrąžinti Europos investicijas. Šiuo požiūriu reglamente, nesudarant kliūčių naudoti naujoviškus vaistus ES nepriklausančiose šalyse, galėtų būti numatytos nuostatos, reglamentuojančios visų mokslinio tyrimo etapų eigą ir molekulių, gautų atlikus šiuos mokslinius tyrimus, gamybą visoje Europos Sąjungoje. Be to, pageidautina, kad šiose nuostatose būtų numatyta, jog mokslinių tyrimų, kuriuos finansuoja NVI BĮ, pelnas būtų skiriamas investicijoms Bendrijos teritorijoje.

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/15

1.1

EESRK iš esmės pritaria Komisijos strategijai. Taigi, Komitetas laikosi nuomonės, kad sprendimas atnaujinti investicijas į MTTP yra tinkama priemonė siekiant Europos įmonėms nubrėžti aiškias gaires pasitelkus naują instrumentą, kuris suteiktų galimybę sutelkti dabartinį suskaidytą ES finansavimą ir išvengti netolygaus programų pasiskirstymo, dėl kurio buvo beveik neįmanoma įvertinti pasiektų rezultatų.

1.2

Komitetas pritaria ketinimui kasmet skelbti ARTEMIS rezultatus. Tačiau Komitetas apgailestauja, kad nepateikta išsami senųjų Europos technologijų platformų veiklos ir pasiekimų ataskaita.

1.3

Komiteto požiūriu, bendroji įmonė ARTEMIS, grindžiama valstybinio ir privataus sektorių partneryste, yra tinkamas pagrindas Europos mokslinių tyrimų erdvei kurti ir svarus indėlis didinant Europos įmonių konkurencingumą.

1.4

Išreikšdamas palankią nuomonę apie nagrinėjamą pasiūlymą, Komitetas pabrėžia siūlomos novatoriškos investicijų strategijos, kuri leistų suvienyti Bendrijos, įmonių, skirtingų valstybių narių ir dalyvaujančių MTTP struktūrų išteklius, svarbą.

1.5

Vertindamas šią novatorišką partnerystės struktūrą, kuri gali tapti sudėtinga, kai reikės spręsti pradėtų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo klausimą, EESRK palankiai vertina tai, kad reglamento dėl bendrosios įmonės 24 straipsnyje daug dėmesio skiriama intelektinei nuosavybei ir šis klausimas yra išsamiai išnagrinėtas.

1.6

Taigi, Komiteto manymu, būtina:

2.1

Aptariamo pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą tikslas — užmegzti pirmąsias viešojo ir privataus sektorių partnerystes MTTP sektoriuje. Jame pristatoma viena iš dviejų pirmųjų bendrųjų technologijų iniciatyvų (BTI). Ji susijusi su įterptosiomis kompiuterinėmis sistemomis (1).

2.2

Bendras BTI tikslas — pramonei, mokslinių tyrimų institucijoms, valstybėms narėms ir Komisijai suteikti galimybę suvienyti visus arba dalį jų išteklių vykdant konkrečias mokslinių tyrimų programas.

2.3

Priešingai nei tradicinė strategija, kai valstybinis finansavimas projektams suteikiamas atskirai išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį, BTI yra susijusios su plataus masto mokslinių tyrimų programomis, kurias vienija bendri strateginiai mokslinių tyrimų tikslai. Ši nauja koncepcija turėtų leisti sudaryti Europos moksliniams tyrimams ir inovacijoms būtiną kritinę masę, sutelkti pagrindinių strateginių sričių mokslininkų bendruomenę ir suderinti projektų finansavimą, kad atsirastų galimybė greičiau pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais.

2.4

Šiuo pasiūlymu nustatomas įterptųjų kompiuterinių sistemų BTI ARTEMIS steigimo teisinis pagrindas.

2.5

BTI ARTEMIS yra susijusi su „nematomais“ kompiuteriais (integruotomis sistemomis), valdančiais daugelį įrengimų: nuo automobilių bei lėktuvų iki telefonų, taip pat energetikos tinklus ir daugelį buities prietaisų, pavyzdžiui, skalbimo mašinas, televizorius ir kt.

2.6

Numatoma, kad 2010 m. pasaulyje bus daugiau nei 16 milijardų, o 2020 m. — daugiau nei 40 milijardų integruotų procesorių. 2010 m. ši įranga ir įterptoji programinė įranga sudarys 30-40 proc. naujų gaminių vertės: 41 proc. plataus vartojimo elektronikos prekių, 37 proc. telekomunikacijos įrangos, 36 proc. automobilių ir 33 proc. medicinos įrangos.

2.7

Per septynerius metus moksliniams tyrimams skirta ARTEMIS biudžeto dalis sudarys 2,7 milijardo eurų. 60 proc. šių lėšų planuojama gauti iš pramonės, 410 milijonų eurų skirs Komisija ir 800 milijonų eurų bus numatyta valstybių narių programose.

3.1

Informacijos ir ryšių technologijos (IRT) turi didžiulę ekonominę ir socialinę reikšmę, joms tenka labai svarbus vaidmuo įgyvendinant persvarstytą Lisabonos strategiją, kurioje pabrėžiama, kad žinios ir naujovių diegimas ES padeda skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą.

3.2

Numatoma, kad per artimiausius dešimt metų bendros išlaidos MTTP visame pasaulyje turėtų padidėti maždaug 170 proc., o išlaidos įterptosioms sistemoms — 225 proc., ir jei 2002 m. jos sudarė 58 milijardus eurų, tai 2015 m. turėtų pasiekti 132 milijardus eurų (2).

3.3

Europos Sąjungoje moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai IRT srityje skiriama maždaug 18 proc. visų MTTP išlaidų, o Jungtinėse Amerikos Valstijose — 34 proc., Japonijoje — 35 proc. (3) Padalinus iš gyventojų skaičiaus, ES išlaidos sudaro maždaug 80 eurų gyventojui, o Jungtinėse Amerikos Valstijose — 350 eurų, Japonijoje — 400 eurų. Moksliniai tyrimai įterptųjų sistemų tema sudaro didžiąją mokslinių tyrimų IRT srityje dalį. Europoje jiems skiriama 380 milijonų eurų viešųjų lėšų ir daugiau nei 50 proc. įmonių lėšų, skirtų moksliniams tyrimams informacijos ir ryšių technologijų srityje.

3.4

Jei ES nori ir ateityje atlikti svarbų vaidmenį šiame dideles plėtros galimybes turinčiame sektoriuje, ji turi daugiau investuoti šioje strateginėje srityje ir geriau tas investicijas panaudoti, o ne pasikliauti pastangas išsklaidančia ir darbo dubliavimą skatinančia mokslinių tyrimų struktūra. Šiuo metu ES įmonės negali pasinaudoti jokia sistema, kuri padėtų vystyti technologijas ir sukurti reikiamas normas.

3.4.1

Iš esmės, pažangą varžo nekoordinuojami įmonių tikslai MTTP srityje, dubliuojamas darbas ir neveiksmingas moksliniams tyrimams skiriamų ribotų išteklių naudojimas.

3.4.2

Komisija savo pasiūlymu siekia pakeisti susiklosčiusią padėtį.

4.1

Sprendimas dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo, išdėstytas dokumente COM(2007) 243 galutinis, yra susijęs su Sprendimu Nr. 1982/2006/EEB dėl Septintosios bendrosios programos, kuriame numatoma, kad Bendrija prisidės prie ilgalaikės viešojo ir privataus sektorių partnerystės mokslinių tyrimų srityje užmezgimo Europos mastu.

4.2

Ši partnerystė įgyvendinama vykdant „bendrąsias technologijų iniciatyvas“ (BTI), o jos pagrindą sudaro buvusios „Europos technologijų platformos“ (ETP).

4.3

Sprendime Nr. 971/2006/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ (4) Komisija pabrėžė, kad būtina plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir nurodė šešias sritis, kuriose tikslinga vykdyti bendrąsias technologijų iniciatyvas siekiant paskatinti Europos mokslinius tyrimus. Šios sritys yra:

4.4

Atsižvelgiant į šią bendrą strategiją, nagrinėjamame Pasiūlyme COM(2007) 243 pateiktame reglamente numatyta taikyti Tarybos reglamentą dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų bendrą technologijų iniciatyvą.

4.5

Pasirinktoji įmonė, plėtojanti veiklą labai svarbia „pažangiųjų funkcijų įterpimo“ linkme, priklauso strateginei sričiai, apimančiai automobilių sektorių, buities prietaisus, komunikacijų, kontrolės ir biuro įrangą.

4.6

Numatyta, kad šiuose sektoriuose, kuriuose jau šiandien įterptosios sistemos yra plačiai naudojamos prietaisų kontrolei, per ateinančius penkerius metus įterptųjų sistemų bus naudojama dar daugiau: jos turėtų sudaryti 35-40 proc. galutinių gaminių vertės dalį, jų bendras skaičius 2010 m. turėtų būti 16 milijardų, o 2020 m. — 40 milijardų.

4.7

Pagrindinė sprendimo vykdyti BTI priežastis yra noras sukurti Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą, kuri padėtų ES ekonomikai pirmauti pasaulyje įterptųjų kompiuterinių sistemų — naujovių, kurias būtina diegti svarbiausiuose sektoriuose siekiant užtikrinti Europos įmonių konkurencingumą ir vystymąsi, — srityje.

4.8

Tokiai iniciatyvai kaip ARTEMIS, Komisijos teigimu, tenka ypač svarbus vaidmuo, jei norima išvengti to, kas įvyko Europos pramonės asmeninių kompiuterių ir interneto sektoriuje, kurių gamyba buvo perkelta iš Europos į Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją ir kitur būtent todėl, kad buvo per mažai investuojama į mokslinius tyrimus ir naujoves.

4.9

Prieš pristatant BTI ARTEMIS vyko išsamios konsultacijos su suinteresuotais subjektais ir Bendrijos lygiu buvo įgyvendinta keletas svarbių iniciatyvų ir surengta svarbių konferencijų. Šios iniciatyvos tikslai ir paskirtis buvo iš anksto pateikti vertinti akademiniam sluoksniui ir įmonėms, kurių kompetencija įterptųjų sistemų srityje buvo pasinaudota rengiant nagrinėjamą pasiūlymą Valstybės narės pripažino, kad tik Europos Sąjungos lygiu galima išspręsti ateities problemas.

—

finansinio ARTEMISIA įnašo, ne didesnio nei 20 milijonų eurų arba sudarančio 1 proc. projektų bendrų išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 milijonų eurų;

—

finansinio Bendrijos įnašo, ne didesnio nei 10 milijonų eurų;

—

natūrinių ARTEMIS valstybių narių įnašų.

—

finansinio Bendrijos įnašo iki 410 milijonų eurų;

—

ARTEMIS valstybių narių įnašų, tiesiogiai išmokėtų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros organizacijoms, dalyvaujančioms MTTP projektuose;

—

natūrinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros organizacijų įnašų.

4.12.1

Laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisijos įnašas sudarys iki 420 milijonų eurų. Šios lėšos bus skirtos pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“, kurią vykdant, vadovaujantis Tarybos Reglamento Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įgyvendinama 7-oji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa. 2008 m. prireiks 42,5 milijonų eurų.

4.12.2

Dideles investicijas pateisina tai, kad būsimi ARTEMIS rezultatai atitinkamose srityse taip pat taps svarbiomis gairėmis visoms Europos Sąjungos politikos kryptims, visų pirma aplinkosaugos, transporto, energetikos ir vidaus rinkos. Taigi, jie taps konkrečiu indėliu įgyvendinant Lisabonos konkurencingumo tikslus ir Barselonos tikslus dėl išlaidų mokslinių tyrimų srityje. Siūloma iniciatyva yra aukštų tikslų siekiančios Bendrijos strategijos, kurią įgyvendinant taip pat siūloma įsteigti Europos technologijos institutą (ETI), dalis.

4.14

Komisijos manymu, įsteigus bendrąją įmonę ARTEMIS, neginčijama nauda Bendrijai bus tokia:

5.1

EESRK iš esmės pritaria Komisijos strategijai. Taigi, Komitetas laikosi nuomonės, kad investicijos į MTTP yra tinkama priemonė siekiant Europos įmonėms nubrėžti aiškias gaires pasitelkus naują instrumentą, kuris suteiktų galimybę sutelkti dabartinį suskaidytą ES finansavimą ir išvengti netolygaus programų pasiskirstymo, dėl kurio buvo beveik neįmanoma įvertinti pasiektų rezultatų.

5.2

Tačiau, kaip nurodoma 4 straipsnio 2 dalyje, BTI pagrindą sudaro buvusių „Europos technologijų platformų“ (ETP) veikla. Tačiau šioms platformoms tik pavieniais atvejais pavyko pasiekti užsibrėžto tikslo tapti strateginiu postūmiu plėtojant Europos mokslinius tyrimus. Taip atsitiko iš dalies todėl, kad dalyvaujantiems subjektams nebuvo suteikti derami įgaliojimai. BTI sukurta pripažįstant dalinę ETP nesėkmę atliekant savo vaidmenį — svariai prisidėti didinant pramonės konkurencingumą.

5.2.1

Todėl EESRK apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme nepateikta išsamesnė Europos technologijų platformų (ETP) iki šiol atliktų darbų apžvalga: neparengta ataskaita, nepaminėti pasiekti rezultatai ir nėra jokios bibliografinės nuorodos.

5.2.2

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas pritaria pareikštam ketinimui kasmet pateikti BTI rezultatų ir pažangos ataskaitą.

5.3

Komiteto nuomone, bendroji įmonė ARTEMIS, grindžiama valstybinio ir privataus sektorių partneryste, yra tinkamas pagrindas Europos mokslinių tyrimų erdvei kurti ir svarus indėlis didinant Europos įmonių konkurencingumą.

5.4

Jei ateityje bus prieinamos vis „protingesnės“ sistemos, tai gali labai paskatinti gaminti vis saugesnius gaminius ir rengti aukšto lygio mokymus bei įgyti aukšto lygio kvalifikaciją, o tai sudarytų palankias sąlygas kurti darbo vietas ir plėtoti užimtumą.

5.5

Išreikšdamas palankią nuomonę apie nagrinėjamą pasiūlymą, Komitetas visų pirma nori pabrėžti novatoriškos investicijų strategijos svarbą.

5.5.1

Iš tiesų, pirmąkart vykdant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas bus naudojami ne tik Bendrijos ir įmonių (o tai neįprasta), kurioms atstovaus ARTEMISIA, ištekliai, bet ir įvairių valstybių narių ir dalyvaujančių MTTP organizacijų ištekliai.

5.5.2

Vertindamas šią novatorišką bendradarbiavimo struktūrą, kuri gali tapti sudėtinga, kai reikės spręsti pradėtų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo klausimą, EESRK palankiai vertina tai, kad reglamento dėl bendrosios įmonės 24 straipsnyje daug dėmesio skiriama intelektinei nuosavybei ir šis klausimas yra išsamiai išnagrinėtas.

5.6

Tačiau Komitetas mano, kad norint pasiekti užsibrėžtų tikslų ir kuo geriau išnaudoti visas šios naujos struktūros galimybes, būtina:

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/19

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria sprendimui įsteigti „Švaraus dangaus“ bendrąją įmonę. Komiteto manymu, atnaujinus viešųjų ir privačių lėšų investavimą į MTTP, galėtų būti sukurta stabili struktūra Europos verslui, įveiktas dabartinis Bendrijos finansavimo susiskaidymas, koordinuojami moksliniai tyrimai, kurie dažnai yra per daug išsklaidyti, ir taip padidintas jų veiksmingumas.

1.2

Komitetas pritaria šio sektoriaus pasirinkimui, kuris atitinka Lisabonos strategiją ir suteikia naujų impulsų daug aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinančiai techniškai novatoriškai pramonės šakai bei skatina labai reikalingą pažangą aplinkosaugos srityje.

1.3

Savo palankioje nuomonėje EESRK pirmiausia norėtų pabrėžti siūlomos strategijos, skirtos investicijoms skatinti ir moksliniams tyrimams koordinuoti, svarbą ES. Komitetas tiki, kad ši strategija bus stiprus impulsas kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir labai prisidės prie Europos įmonių konkurencingumo šiame sektoriuje.

1.4

Tačiau, atsižvelgiant į finansavimo šaltinių įvairialypiškumą, suinteresuotų subjektų skaičių ir realius Bendrijos išteklius reikėtų tiksliau apibrėžti mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą ir nuosavybę, ypač su intelektinės nuosavybės teisėmis ir patentais susijusius klausimus.

1.5

Komiteto nuomone būtinos šios priemonės:

2.1

Siūlomo Tarybos reglamento tikslas — pradėti pirmąją viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę MTTP srityje. Tai yra pirmoji bendra technologijų iniciatyva (BTI). Ši iniciatyva skirta aeronautikos ir oro transporto sričiai ir pavadinta „Švarus dangus“.

2.2

Pasitelkus BTI, siekiama suteikti galimybę pramonei, mokslinių tyrimų organizacijoms, valstybėms narėms ir Komisijai kartu naudoti kai kuriuos arba visus turimus išteklius pasirinktoms mokslinių tyrimų programoms.

2.3

Skirtingai nei tradicinių strategijų atveju, kai valstybinis finansavimas skiriamas atskiriems projektams, BTI apima bendrus strateginius mokslinius tikslus turinčias plataus masto mokslines programas. Pasitelkus šį naują metodą tikimasi sukurti pakankamai priemonių Europos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, konsoliduoti mokslinę bendruomenę svarbiausiose strateginėse srityse ir suderinti projektų finansavimą, kad būtų galima greičiau taikyti mokslinių tyrimų rezultatus. BTI yra skirtos konkrečioms sritims, kurių šiuo metu turimos priemonės nei savo apimtimi nei greičiu neatitinka reikalavimų, kurių Europai reikia norint išlikti pasaulinės konkurencijos lydere. Tai sritys, kuriose esant nacionaliniam, Europos masto ir privačiam mokslinių tyrimų finansavimui būtų sukurta didelė pridėtinė vertė, ypač skatinant didesnes privačias MTTP išlaidas.

2.4

Pagrindinis BTI tikslas aeronautikos ir oro transporto srityje vadinamas „Švariu dangumi“ — spartinti aplinkos neteršiančių oro transporto technologijų plėtrą ES siekiant jas kuo greičiau įdiegti. Kartu su reikalavimu išlaikyti konkurencingumą šioje srityje, šios technologijos turėtų padėti siekti Europos strateginių aplinkos apsaugos bei socialinių prioritetų ir kartu tvaraus ekonomikos augimo.

3.1

Atsižvelgiant į prognozuojamą dvigubą oro eismo apimčių padidėjimą per kitus 20 m. ir į tai, kad norint užtikrinanti Europos ekonomikos augimą bei socialinę pažangą reikia sukurti ekologišką susisiekimo sistemą keleiviams ir kroviniams, ši programa yra būtina ir pagrįsta.

3.2

Sprendimas veikti Europos lygmeniu atrodo tinkamas, nes suinteresuotiems subjektams valstybėse narėse nepakanka turimų ekonominių išteklių ir mokslinių žinių.

3.3

Valstybėms narėms būtina tiesiogiai dalyvauti ir siekiant sutelkti finansavimą, ir todėl, kad dauguma sprendimų ir toliau bus priimami nacionaliniu lygmeniu, nepaisant kvietimų dalyvauti programose, toliau vykstant visų programos etapų kontrolei ir rezultatų vertinimui.

3.4

Aeronautikos sektorius greitai susidurs su dideliais išbandymais, pvz., neigiamu poveikiu aplinkai, dėl kurio jo plėtra galėtų būti pristabdyta.

3.5

Didžiausi prioritetai yra aviacijos poveikio klimatui ribojimas ir akustinės taršos sumažinimas. Siekiant Bendrijos teisės aktuose numatyto sumažinimo, artimiausioje ateityje reikės svarbių technologinių pokyčių. (Europos aeronautikos technologijų platforma ACARE strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje nustatė tikslą iki 2020 m. sumažinti išskiriamą CO2 iki 50 %, NOx iki 80 % ir akustinę taršą iki 50 %).

3.6

Europos aeronautikos pramonė, šiuo metu turinti tris milijonus darbuotojų Europoje, taip pat susiduria su aršia konkurencija dėl viešojo sektoriaus investicijų kituose pasaulio regionuose, ypač Jungtinėse Valstijose, kur šiam sektoriui skirtos priemonės tris kartus viršija Europos viešasias investicijas.

3.7

Viešosios investicijos svarbios ir todėl, kad vienas šio sektoriaus bruožų — lėta investicijų grąža; tai gali būti rinkos nesėkmės dėl trūkstamų investicijų į MTTP aeronautikos srityje priežastis.

3.8

Aeronautikos ir oro transporto įtraukimas į specialiąją programą „Bendradarbiavimas“ (plg. 4.3 punktą) motyvuojamas siekiu gerinti gyvenimo sąlygas esamoms ir būsimoms kartoms mažinant oro transporto priemonių poveikį aplinkai, gerinant vietos oro kokybę ir mažinant triukšmą prie oro uostų esančiose vietovėse bei sudarant geresnes sąlygas keliauti.

4.1

Siūlomas reglamentas, kuriuo įsteigiama „Švaraus dangaus“ bendroji įmonė (COM(2007) 315), yra numatytas Septintojoje bendrojoje programoje pagal Sprendimą 1982/2006/EEB. Jame numatytas Bendrijos įnašas steigiant ilgalaikes viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes mokslinių tyrimų srityje Europos lygiu.

4.2

Šios partnerystės įgyvendinamos kaip bendros technologijų iniciatyvos (BTI) ir remiasi buvusių Europos technologijų platformų (ETP) darbu.

4.3

Taryba savo Sprendime Nr. 971/2006/EEB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ pabrėžė būtinybę steigti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, nurodydama šešias sritis, kuriose vertėtų parengti bendras technologijų iniciatyvas, kad būtų atnaujinti Europos moksliniai tyrimai. Sritys yra šios:

4.4

Atsižvelgiant į šią bendrą strategiją, COM(2007) 315 galutinis komunikatu siūlomame reglamente numatyta įgyvendinti bendrą technologijų iniciatyvą (BTI) aeronautikos ir oro transporto srityje įsteigiant „Švaraus dangaus“ bendrąją įmonę.

4.5

„Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės tikslai yra aiškiai ir išsamiai paaiškinti svarstomo reglamento priede pateiktų įstatų 3 straipsnyje. Šie tikslai apima įvairias plataus užmojo veiklos rūšis, kurios apibendrintos reglamento 3 straipsnyje:

4.5.1

Todėl „Švarus dangus“ užtikrina įvairios mokslinių tyrimų veiklos integravimą ir koordinavimą atsižvelgiant į masto ekonomiją. Ji bus kuriama šešiose technologinėse srityse, kurios vadinamos integruotųjų technologijų parodomųjų pavyzdžių padaliniais (ITPPP):

Kiekvieno ITPPP technologiniai tikslai jau yra nustatyti.

4.6

„Švaraus dangaus“ bendroji įmonė turėtų būti laikoma tarptautine organizacija, turinčia juridinio asmens statusą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB 22 straipsnyje ir Direktyvos 2004/18/EB 15 straipsnyje. Jos būstinė bus Briuselyje ir savo veiklą nutrauks 2007 m. gruodžio mėn., jeigu Taryba savo sprendimu jos nepratęs.

4.7.1

Pasiūlymas yra Tarybos reglamentas, kurio priede pateikti bendrosios įmonės įstatai. Jis remiasi Sutarties 171 straipsniu. Bendroji įmonė turi būti Bendrijos įsteigta įstaiga ir, nors jos biudžetas reglamentuojamas pagal Tarybos reglamento 1605/2002 185 straipsnį, jį formuojant reikia atsižvelgti į šios iniciatyvos ypatumus, susijusius su viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėmis, kuriose privataus sektoriaus įnašas beveik tokio pat dydžio kaip ir viešojo sektoriaus.

—

Komisijos atstovaujama Europos bendrija,

—

12 ITPPP lyderių ir ne daugiau kaip 74 asocijuotieji nariai, kuriems taikomos svarstomo reglamento priede pateiktų įstatų 2 straipsnyje išdėstytos prisijungimo taisyklės,

—

visi viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektai, įsisteigę valstybėje narėje ar prie Septintosios bendrosios programos prisijungusioje asocijuotojoje šalyje, gali teikti paraišką tapti „Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės nariu tik tuo atveju, jei: kaip ITPPP lyderiai jie įsipareigoja prisidėti prie išteklių, kurie būtų proporcingi ir atitiktų visą BTI veiklą, kaip asocijuotųjų narių, jų įsipareigojimai yra proporcingi ITPPP, kuriame jie dalyvauja, biudžetui ir atitinka ITPPP reikalavimus.

4.9.1

„Švaraus dangaus“ bendrosios įmonės eksploatavimo išlaidos lygiomis dalimis piniginiais įnašais apmoka Europos bendrija, kuri dengia 50 proc. visų išlaidų, ir likusieji nariai, kurie apmoka kitą 50 proc. dalį.

4.9.2

Didžiausias Bendrijos įnašas, skirtas bendrajai įmonei „Švarus dangus“, apimantis eksploatavimo išlaidas ir mokslo tiriamąją veiklą, yra 800 mln. eurų, kuris sumokamas iš Septintąją mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos bendrąją programą įgyvendinančios specialiosios „Bendradarbiavimo“ programos temai „Transportas“ skirtų biudžeto asignavimų pagal Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 54 straipsnio nuostatas.

5.1

Komitetas pritaria sprendimui įsteigti „Švaraus dangaus“ bendrąją įmonę pagal Septintosios bendrosios programos nuostatas. Jis mano, kad investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą atnaujinimas yra tinkamas būdas sukurti stabilią struktūrą Europos verslui, įveikti dabartinį Bendrijos finansavimo susiskaidymą ir išvengti pernelyg plataus programų išskirstymo, dėl ko beveik neįmanoma įvertinti rezultatų.

5.2

Iniciatyva atitinka ES politikos kryptis ir tikslus, Lisabonos strategijoje nustatytas gaires, pabrėžiant žinias ir inovacijas Bendrijos paramos augimui ir užimtumui srityje. Ji apima priemones, susijusias su ES prekybos taršos leidimais sistema (EPS), ir turėtų paspartinti ACARE aplinkos apsaugos strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės įgyvendinimą.

5.3

EESRK mano, kad „Švaraus dangaus“ įmonė, kurios pagrindas, kaip ir kitų BTI, Septintoji bendroji programa, yra grindžiama viešojo ir privataus sektoriaus partneryste ir yra tvirtas pagrindas kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę bei svariai prisidėti prie Europos įmonių konkurencingumo didinimo.

5.4

Savo palankioje nuomonėje EESRK pirmiausia norėtų pabrėžti siūlomos strategijos, skirtos investicijoms skatinti ir moksliniams tyrimams koordinuoti, svarbą ES.

5.5

Tačiau, turint omenyje sukurtą daugialypę finansavimo sistemą ir su tuo susijusias dideles Bendrijos lėšas, EESRK mano, kad vertėtų geriau apibrėžti minėtų mokslinių tyrimų galutinių produktų naudojimą ir paskirstymą. Todėl Reglamento 20 straipsnyje, kuriame tik nustatomi principai, patentų ir intelektinės nuosavybės klausimai turėtų būti aiškiau ir tiksliau apibrėžti, kad netrukdytų įgyvendinti „Švaraus dangaus“ BTI ir ją vykdyti.

5.6

Kad būtų pasiekti šios naujos priemonės tikslai ir ji atneštų kuo didesnę naudą, EESRK mano būtina:

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/22

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria sprendimui įsteigti bendrąją įmonę ENIAC (1).

1.1.1

Komitetas laikosi nuomonės, kad skatinant investicijas į MTTP pasitelkus viešąjį ir privatų finansavimą, įmonėms bus nubrėžtos aiškios gairės, kurios padės sutelkti dabartinį suskaidytą ES finansavimą ir koordinuoti pernelyg dažnai padrikai vykstančius mokslinius tyrimus pagerinant jų veiksmingumą.

1.2

Komitetas džiaugiasi, kad buvo pasirinktas šis sektorius. Jis ne tik yra novatoriškas techniniu požiūriu, bet ir turi plačias ateities galimybes ir sukuria darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojams, jį vystant tiesiogiai prisidedama prie Lisabonos tikslų konkurencingumo srityje ir Barselonos tikslo moksliniams tyrimams skirti 1 proc. BVP, o tai pat prie kitų Bendrijos politikos krypčių — aplinkosaugos, transporto, energetikos, sveikatos — įgyvendinimo.

1.3

Pritardamas nagrinėjamam pasiūlymui, EESRK visų pirma nori pabrėžti siūlomos investicijų ir mokslinių tyrimų koordinavimo strategijos svarbą Europos Sąjungai. Komitetas mano, kad ši strategija yra tinkamas pagrindas kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir svarus indėlis didinant šio sektoriaus Europos įmonių konkurencingumą.

1.4

Vertindamas šią novatorišką bendradarbiavimo struktūrą, kuri gali tapti sudėtinga, kai reikės spręsti ENIAC pradėtų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo ir jų diegimo pramonėje klausimus, EESRK džiaugiasi, kad daug dėmesio skirta intelektinės nuosavybės taisyklėms.

1.5

Komitetas palankiai vertina tai, kad ypač daug dėmesio skirta nanoelektronikos gamybos įmonių perkėlimo į kitus pasaulio regionus pavojui. EESRK pritaria pasiūlymui, kad reikia laikytis specializuoto sektorinio požiūrio.

1.6

Galiausiai, Komitetas mano, kad, siekiant kuo geriau išnaudoti visas šios naujos struktūros teikiamas galimybes, reikia:

2.1

Svarstomo pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą tikslas yra užmegzti vieną pirmųjų viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) srityje. Jame apibrėžiama viena iš pirmųjų bendrų technologijų iniciatyvų (BTI), kuri yra susijusi su nanotechnologijų sritimi ir pavadinta ENIAC.

2.2

BTI tikslas — pramonei, valstybėms narėms ir Komisijai sudaryti galimybę bendrai sutelkti visas ar dalį savo lėšų tikslinėms mokslinėms programoms vykdyti.

2.3

Priešingai nei tradicinė strategija, kai valstybinis finansavimas projektams suteikiamas atskirai išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį, BTI yra susijusios su plataus masto mokslinių tyrimų programomis, kurias vienija bendri strateginiai mokslinių tyrimų tikslai. Šis naujas požiūris turėtų padėti sukurti Europos moksliniams tyrimams ir inovacijoms reikalingą kritinę masę, suvienyti mokslo bendruomenę svarbiausiose strateginėse srityse ir suderinti projektų finansavimą, kad mokslinių tyrimų rezultatus būtų galima kuo greičiau pritaikyti. BTI apima esmines sritis, kuriose turimos priemonės nei savo apimtimi, nei tempais negali užtikrinti Europai lyderės pozicijos pasaulinėje konkurencijoje. Tai sritys, kuriose moksliniams tyrimams skirtas valstybės, Europos ir privačiojo sektoriaus finansavimas gali suteikti didelės papildomos naudos visų pirma todėl, kad paskatintų privatųjį sektorių didinti išlaidas moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai.

2.4

Su nanoelektronika susijusios BTI, pavadintos ENIAC, bendras tikslas — prisidėti vystant pagrindinius gebėjimus nanoelektronikos srityje siekiant padidinti Europos konkurencingumą. Todėl nagrinėjamu pasiūlymu nustatomas ENIAC steigimo teisinis pagrindas.

3.1

Kadangi pažangiuose aukštosios technologijos gaminiuose nuolat didėja elektronikos komponentų kiekis, Europos konkurencingumo ir pramonės augimo požiūriu nanotechnologijų sektorius yra vienas iš strateginių sektorių.

3.2

Nanotechnologijų sektorius gamina įranga, be kurios negali išsiversti stambiosios pramonės įmonės, dirbančios labai įvairiose srityse: telekomunikacijų, vartojimo prekių, daugialypės terpės paslaugų, švietimo, transporto, sveikatos priežiūros, saugumo ir aplinkos.

3.3

Numatoma, kad nanotechnologijos pramonės (kuriai priklauso ne tik tiesioginiai gamintojai, bet ir gamybos įrangos bei žaliavų tiekėjai) įmonių sudaromos rinkos vidutinis metinis augimo rodiklis turėtų siekti maždaug 15 proc. Būtina dėti reikiamas pastangas, kad būtų išsaugotas šis aukštas augimo rodiklis.

3.4

Taigi, Bendrijos lygiu vykdomos iniciatyvos tikslas turėtų būti — išsaugoti ir stiprinti pasaulio lyderio poziciją atitinkamuose sektoriuose vykdant MTTP programas, kurios leidžia įgyvendinti reikiamus tikslus pramoninio panaudojimo srityje siekiant sudėtingesnių technologinių tikslų, vis didesnio konkurencingumo ir kuriant naujas darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojams, turintiems aukšto lygio profesinius gebėjimus.

3.5

Įsteigus viešąjį ir privatų sektorių apimančią bendrąją įmonę turėtų būti sudarytos sąlygos sektoriaus MTTP kokybiniam šuoliui. Jis būtinas norint įveikti skirtingose valstybėse narėse vykdomų mokslinių tyrimų programų dabartinį susiskaidymą, kai nesugebama pasiekti kritinės masės ir nėra galimybės sutelkti atitinkamų programų finansavimui būtinas lėšas.

3.6

Atsižvelgiant į tai, reikėjo pasirinkti būtent Europos Sąjungos lygį, kadangi tik šiuo lygiu galima išspręsti sudėtingas problemas, kurias nanotechnologijų sektorius privalo įveikti.

3.7

Įtvirtinus Bendrijos dimensiją, turėtų sumažėti biurokratijos ir tapti paprastesnės administracinės procedūros, kad vietoje šiuo metu taikomų skirtingų nacionalinių procedūrų būtų taikoma bendra visai Europai procedūra ir, palyginti su šiandienine Europos mastu susidariusia padėtimi, sutrumpėtų sutarčių MTTP srityje pasirašymo terminai (žr. EUREKA) ir būtų išvengta skirtingų vertinimo bei kontrolės procedūrų.

3.8

Viešąjį ir privatų sektorių apimančios įmonės, kurioje tiesiogiai dalyvauja valstybės narės ir atitinkamų sektorių įmonės, įsteigimas yra novatoriškas žingsnis palyginti su Europos MTTP Bendrijos programose šiuo metu numatytomis dalyvavimo procedūromis. Be to, gausūs finansiniai ištekliai, kurie įgyvendinant programą bus skirti Bendrijos lygiu, leis sukaupti kritinę ekonominę masę, kuri būtina norint įgyvendinti aukštus programos tikslus.

3.9

Valstybių narių ir įmonių dalyvavimas ir jų tiesioginis įsipareigojimas padengti ne mažiau kaip 50 proc. su moksliniais tyrimais susijusių išlaidų, turės multiplikatoriaus poveikį — taps postūmiu pritraukiant naujus finansinius išteklius ir leis reikšmingai prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės vystymo.

3.10

Tiesioginis valstybių narių dalyvavimas būtinas ne tik siekiant sutelkti investicijas, bet ir (ypač) todėl, kad sprendimai — visų pirma konkursai pasiūlymams teikti ir nuolatinė tiesioginė visų proceso etapų kontrolė — ir toliau bus priimami nacionaliniu lygiu.

3.11

Kitas būtinas veiksnys — tiesioginis pramonės dalyvavimas, kadangi šios aukštus siekius keliančios MTTP programos rezultatai gali pasitarnauti įgyvendinant svarbius ir aktualius šio Europos pramonės sektoriaus tikslus konkurencingumo srityje ir tokiu būdu daryti teigiamą poveikį užimtumui šiame sektoriuje.

4.1

Mokslinių tyrimų programų gairės apibrėžtos Septintojoje bendrojoje programoje (7BP). Ji grindžiama tvirtu įsitikinimu, kad, siekiant konkurencingos ir dinamiškos ekonomikos, būtina aktyviau investuoti į MTTP.

4.2

Įsteigiant bendrąją įmonę BTI-ENIAC, bus tiesiogiai prisidėta prie Lisabonos darbotvarkės tikslų konkurencingumo srityje ir Barselonos darbotvarkės tikslų, susijusių su išlaidomis moksliniams tyrimams, įgyvendinimo. Netiesiogiai bus prisidėta ir prie kitų ES politikos krypčių — aplinkosaugos, transporto, energetikos ir sveikatos — įgyvendinimo.

4.3

Bendrijos politikos pagrindą, kuriuo remiantis bus įgyvendinama BTI-ENIAC, visų pirma sudaro Europos iniciatyva „Nanomokslai ir nanotechnologijos: 2005-2009 m. Europos veiksmų planas“ (COM(2005) 243 galutinis) ir atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinio komiteto (SCENHIR) darbai.

5.1

Sprendimas dėl bendrosios įmonės ENIAC įsteigimo, išdėstytas dokumente COM(2007) 356 galutinis, yra susijęs su Sprendimu Nr. 2006/1982/EEB dėl Septintosios bendrosios programos, kuriame numatoma, kad Bendrija prisidės prie ilgalaikės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės mokslinių tyrimų srityje užmezgimo Europos mastu.

5.2

Ši partnerystė įgyvendinama vykdant bendras technologijų iniciatyvas (BTI), o jos pagrindą sudaro buvusios Europos technologijų platformos (ETP).

5.3

Sprendime Nr. 2006/971/EEB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ (2) Taryba pabrėžė, kad būtina plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę ir nurodė šešias sritis, kuriose tikslinga vykdyti bendrąsias technologijų iniciatyvas siekiant paskatinti Europos mokslinius tyrimus. Šios sritys yra:

5.4

Atsižvelgiant į šią bendrą strategiją, nagrinėjamame pasiūlyme (COM(2007) 356 galutinis) priimti reglamentą numatyta įsteigti bendrąją įmonę ENIAC, dirbančią nanoelektronikos srityje.

5.5

Bendroji įmonė ENIAC laikoma tarptautine institucija, turinčia juridinio asmens statusą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB 22 straipsnyje ir Direktyvos 2004/18/EB 15 straipsnio c punkte. Jos buveinė bus Briuselyje, o savo veiklą ji baigs 2017 m. gruodžio 31 d., nebent Taryba nustatytų vėlesnę datą.

5.8.1

Bendrosios įmonės ENIAC einamosios išlaidos, nurodytos 4 straipsnyje, padengiamos iš šių įnašų:

Bendrosios įmonės ENIAC MTTP veikla laikotarpiu iki 2017 m. gruodžio 31 d. padengiama iš šių įnašų:

5.8.2

Laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio 31 d. maksimalus „Komisijos“ įnašas sudarys 450 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“, kurią vykdant, vadovaujantis Tarybos Reglamento Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įgyvendinama 7-oji bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa.

—

apibrėžti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų darbotvarkę, skirtą pagrindinių gebėjimų nanoelektronikos srityse vystymui, siekiant padidinti Europos įmonių konkurencingumą ir paskatinti jų tvarų vystymąsi bei sudaryti sąlygas naujų rinkų atsiradimui,

—

remti MTTP veiklą suteikiant finansinę paramą atrinktų projektų dalyviams,

—

skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, skirtą telkti ir koncentruoti Bendrijos, atskirų šalių ir privačias pastangas, bei skatinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą,

—

užtikrinti nanoelektronikos bendros technologijų iniciatyvos veiksmingumą ir tvarumą,

—

užtikrinti Europos MTTP pastangų sinergiją ir koordinavimą, visų pirma laipsnišką su šia sritimi susijusios veiklos, šiuo metu įgyvendinamos pagal tarpvyriausybines MTTP programas (EUREKA), integraciją į bendrosios įmonės ENIAC veiklą.

6.1

EESRK pritaria sprendimui įsteigti bendrąją įmonę ENIAC ir šiuo tikslu parengtam reglamento projektui. Pritardamas nagrinėjamam pasiūlymui, EESRK visų pirma nori pabrėžti siūlomos investicijų ir mokslinių tyrimų koordinavimo strategijos svarbą Europos Sąjungai.

6.2

Kaip ir teikdamas nuomonę dėl kitų, su Tarybos sprendimu 2006/971/EEB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ susijusių reglamentų, Komitetas laikosi nuomonės, kad papildomos investicijos į MTTP yra tinkama priemonė siekiant Europos įmonėms nubrėžti aiškias gaires, kurios padėtų sutelkti dabartinį suskaidytą ES finansavimą ir išvengti netolygaus programų pasiskirstymo.

6.3

Pristatoma iniciatyva atitinka Sąjungos politikos kryptis ir tikslus bei Lisabonos strategijos,, kurioje pabrėžiama, kad žinios ir naujovių diegimas Bendrijoje padeda skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, gaires. Nanotechnologija šiuo metu atlieka išskirtinį vaidmenį skatinant naujovių diegimą daugelyje Sąjungos vystymuisi ir augimui strategiškai svarbių sektorių (mobiliojo ryšio, transporto, apskaitos, gamybos automatizavimo, sveikatos priežiūros ir kt.). Įsteigus bendrąją įmonę, Europa gali įgyti priemonę, kuri leis jai išsaugoti, o galbūt ir vystyti, pajėgumą kurti ir gaminti produktus, atitinkančius pačios Sąjungos nustatytus aukštos kokybės, tvarumo ir aplinkosaugos standartus. Šis įmonės įsteigimas yra atspirties taškas Europos mokslinių tyrimų erdvei kurti ir svarus indėlis didinant Europos įmonių konkurencingumą.

6.4

Komitetas palankiai vertina tai, kad prie reglamento projekto, kuriuo steigiama ši BTI, pateiktame „Poveikio vertinime“ ypač daug dėmesio skiriama nanoelektronikos gamybos įmonių perkėlimo į kitus pasaulio regionus pavojui. Minėtas klausimas yra svarbus, kadangi šios įmonės sukuria didelę papildomą naudą, kuri neatskiriama nuo augimo ir užimtumo. Be to, jos užtikrins dalinę lėšų, kurias Sąjunga ketina panaudoti šio sektoriaus vystymui, investicijų grąžą. Todėl EESRK pritaria pateiktam pasiūlymui laikytis specializuoto sektorinio požiūrio siekiant paremti šia ypač svarbią pramonę.

6.5

Vertindamas šią novatorišką bendradarbiavimo struktūrą, kuri gali tapti sudėtinga, kai reikės spręsti ENIAC pradėtų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo ir jų diegimo pramonėje klausimus, EESRK palankiai vertina pastangas apibrėžti įstatų 23 straipsnyje išdėstytas taisykles intelektinės nuosavybės srityje. Be to, Komitetas džiaugiasi, kad reglamento veiksmų plane daug dėmesio skirta sveikatos ir saugumo problemoms.

6.6

Komitetas mano, kad, siekiant kuo sėkmingiau įgyvendinti bendrosios įmonės tikslus ir išnaudoti visas šios naujos struktūros teikiamas galimybes, reikia:

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/27

1.1

Pateikęs nuomones dėl Žaliosios knygos dėl Bendrijos acquis  (1) ir dėl Komisijos komunikato dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis, įgyvendinimo (2), EESRK remia Komisijos iniciatyvą persvarstyti 1994 m. spalio 26 d. Direktyvą 94/47/EB (3) siūloma forma ir atsižvelgiant į Komiteto pastabas bei rekomendacijas (4).

1.2

EESRK iš esmės palaiko Komisijos pasiūlymo ketinimus praplėsti direktyvos taikymo sritį, apibrėžti ir paaiškinti naujų produktų pobūdį, sugriežtinti ikisutartinės informacijos ir sutarties informacijos reikalavimus, standartizuoti atsisakymo laikotarpį iš šiuo laikotarpiu uždrausti visus mokėjimus dėl bet kokių priežasčių.

1.3

Komitetas vertina aptakų šio pasiūlymo pobūdį, kuris valstybėms narėms suteikia galimybę imtis tolesnių veiksmų vartotojams apsaugoti pagal Sutartyje nustatytus principus. Tačiau EESRK mano, kad pačios Komisijos požiūriu, kuris išdėstytas Žaliojoje knygoje dėl Bendrijos acquis persvarstymo, jei kuri nors sritis ir pateisina maksimalų suderinimą, tai būtent ši, nes aptariama teisė yra labai unikali ir nacionaliniu lygiu jos daugialypio teisinio statuso sandara ir ypatybės labai neatitinka, o jų poveikis įvairiose nacionalinėse teisinėse sistemose labai skiriasi, ypač kalbant apie trumpiausią ir ilgiausią sutarčių galiojimo laikotarpį, anuliavimą, paskelbimą negaliojančiomis, nutraukimą ar atšaukimą.

1.4

Todėl Komitetas apgailestauja, jog nepaisant to, kad Komisija pripažįsta, kad daugelis šiame sektoriuje kylančių problemų yra tarpvalstybinio pobūdžio ir todėl valstybės narės negali pačios jų tinkamai išspręsti dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų, galiausiai ji tik atkreipia dėmesį į ribotą su šiomis teisėmis susijusių aspektų skaičių. Ir vėl daugelis klausimų paliekami spręsti valstybėms narėms, o tai beveik nepadeda susidoroti su pasiūlyme nurodytais sunkumais.

1.5

Be to, nors Komitetas sutinka, kad reikia nustatyti minimalaus suderinimo sistemą, jis kaip ir kitos Bendrijos institucijos (5) mano, kad priemonių vartotojų teisėms ginti lygis yra per žemas. Patirtis rodo, kad dauguma valstybių narių nepasinaudojo šia nuostata ir, priešingai, ją pritaikė pažodžiui (6). Dėl šios priežasties nebuvo užtikrintas tinkamas vartotojų apsaugos lygis, todėl EESRK ragina Komisiją, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, reglamentuoti kitus ne mažiau svarbius pasiūlymo aspektus, pradedant nuo didesnės vartotojų apsaugos.

1.6

Todėl Komitetas siūlo patobulinti keletą su teisine sistema susijusių nuostatų, taikomų aptariamoms teisėms, pagrindinės sutarties turiniui ir jos sąsajai su papildomomis sutartimis, ypač nesusijusiomis su kreditu, siekiant sustiprinti ir užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugą.

1.7

Kaip ir ankstesnėse nuomonėse (7) EESRK taip pat nori pabrėžti susitariančiųjų šalių (ypač prasčiau informuotų vartotojų) tinkamo informavimo svarbą. Todėl EESRK mano, kad būtų naudinga nepanaikinti galimybės valstybėms narėms imtis proporcingų ir atgrasančių baudžiamųjų sankcijų už direktyvoje nustatytas teises rimtai pažeidžiančius veiksmus, kurių pagrindines ypatybes reikėtų tinkamai apibrėžti.

1.8

Komitetas ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti dėl konsultacinio dokumento (8) gautas pastabas, ypač susijusias su valstybėmis narėmis, su kuriomis buvo konsultuojamasi naudojant šį dokumentą, ir neįtrauktas į ataskaitą (9) dėl direktyvos taikymo, kuri apėmė tik 15 valstybių narių. Komisija taip pat turėtų išsamiai išnagrinėti 25 valstybes nares apimančią Lyginamąją analizę (10) ir dėmesį telkti į valstybių narių skirtumus.

1.9

Konkrečiai EESRK siūlo keletą pakeitimų (11) ir pateikia keletą rekomendacijų, skirtų pasiūlymo teisiniams aspektams tobulinti ir kitų direktyvų, ypač Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos (12), idėjoms, sąvokoms ir praktikai konsoliduoti bei suderinti. Į tai reikia atsižvelgti norint didinti vartotojų saugumą ir pasitikėjimą šia sutarčių rūšimi, kurią sudaryti taip dažnai paskatina aršios rinkodaros ir pardavimo kampanijos (13).

2.1

Komisija siūlo persvarstyti 1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/47/EB dėl pirkėjų apsaugos, susijusios su teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais pirkimo sutarčių tam tikrais aspektais. Pasiūlymas parengtas pagal 2000 m. balandžio 13 d. Tarybos išvadas dėl direktyvos taikymo ataskaitos (14) ir 2002 m. liepos 4 d. rezoliucijoje (15) pateiktas Europos Parlamento rekomendacijas.

2.2

Šios direktyvos persvarstymas buvo planuojamas Komisijos komunikate dėl 2002-2006 m. vartotojų politikos strategijos (16) ir ji priklauso vadinamajam „vartotojų acquis communautaire“, išdėstytam su šį klausimą nagrinėjančioje Žaliojoje knygoje (17).

2.3

Nagrinėdama direktyvos taikymui trukdančias aplinkybes, Komisija mano, kad dėl sektoriaus rinkos pokyčių atsirado nemažai naujų produktų, kurie, įskaitant atostogoms skirtus būstus, nepriklauso direktyvos taikymo sričiai.

2.4

1999 m. Komisijos parengtoje ataskaitoje dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/47/EB (18) taikymo jau buvo nurodyta gausybė direktyvos perkėlimo trūkumų, o 2000 m. balandžio mėn. Taryba priėmė išvadas (19), nustatančias keletą veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti persvarstant direktyvą.

2.5

2001 m. Europos Parlamento Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir vartotojų politikos komiteto (20) nuomonėje taip pat pabrėžiamas direktyvoje nurodytas žemiausias priimtinas vartotojų apsaugos priemonių lygis.

2.6

2002 m. liepos 4 d. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje taip pat rekomendavo Komisijai priimti priemonių aukštam vartotojų apsaugos lygiui užtikrinti.

2.7

Todėl Komisija mano, kad šios direktyvos persvarstymas yra skubus ar net prioritetinis klausimas dėl „vartotojų patiriamų problemų aktualumo, visų pirma dėl perpardavimo ir naujų produktų“, kurie „panašiai parduodami ir ekonomiškai labai panašūs į pakaitinį naudojimąsi bendra nuosavybe“, pavyzdžiui, „sumažintų tarifų atostogų klubai ir perpardavimo sutartys“.

2.8

Kaip vieną iš tai pagrindžiančių svarbiausių priežasčių Komisija nurodo būtinybę atnaujinti ikisutartinės ir sutarčių informacijos reikalavimus, standartizuoti draudimo, susijusio su užstatais arba išankstiniais mokėjimais atsisakymo laikotarpiu, sąlygas, suderinti atsisakymo laikotarpio trukmę ir apsvarstyti baudžiamųjų sankcijų galimybę.

2.9

Su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis buvo tariamasi per 2004-2006 m. vykusius susitikimus.

2.10

Gavusi duomenų apie skundus, susijusius su pakaitiniu naudojimusi bendra nuosavybe, visų pirma naujais produktais, pavyzdžiui, atostogų klubais, sumažintų tarifų turizmo sutartimis, perpardavimo ir keitimosi sutartimis, Komisija paskelbė konsultacinį dokumentą (21). Šiais klausimais taip pat buvo diskutuojama valstybių narių ekspertų nuolatinės darbo grupės acquis peržiūrai 2006 m. kovo mėn. posėdyje.

2.11

Siūlomas persvarstymas yra įtrauktas į Komisijos programą Bendrijos acquis  (22) modernizuoti ir supaprastinti.

2.12

Komisija mano, kad šio pasiūlymo teisiniu pagrindu turėtų likti Sutarties 95 straipsnis (vidaus rinkos sukūrimas) ir kad pagal subsidiarumo principą jame neturėtų būti pastabų apie pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe teisių teisinį statusą atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių nuostatas šiuo klausimu.

2.13

Komisija pabrėžia šio klausimo tarpvalstybinius aspektus ir iš esmės mano, kad „dauguma vartotojų skundų yra tarpvalstybinio pobūdžio“. Tačiau ji nagrinėja tik tuos aspektus, kurie, jos nuomone, „kelia didžiausią susirūpinimą ir dėl kurių reikia imtis veiksmų Bendrijos mastu“, o visus kitus palieka nacionaliniams teisės aktams. Ji išbraukė visas nuostatas, susijusias su teise atšaukti arba nutraukti sutartį (kurios buvo įtrauktos į Direktyvą 94/47/EB), net jei jos yra susijusios su sutarties atsisakymo teise.

3.1.1

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai, bet atkreipia dėmesį į jos vėlavimą, nes su šiomis problemomis susidurta dar 1999 m., todėl jos galėjo būti jau seniai išspręstos.

3.1.2

EESRK taip pat nori pabrėžti, kad kai kurie šiame dokumente minimi klausimai jau nagrinėti 1993 m. vasario 24 d. nuomonėje (23), kai buvo rengiama ši direktyva.

3.1.3

Komitetas mano, kad teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties 153 straipsnis, o ne 95 straipsnis, nes ši problema nėra susijusi vien tik su vidaus rinka, tai taip pat vartotojų apsaugos klausimas.

3.1.4

EESRK pritaria pasiūlymo taikymo srities praplėtimui apimant tam tikrą kilnojamąjį turtą siekiant veiksmingai atsižvelgti į nuolatinius naujus rinkos pokyčius.

3.1.5

Komitetas pritaria pasiūlymui iš dalies keisti esamas apibrėžtis (24), nes taip jos bus pritaikytos naujiems sektoriuje parduodamiems produktams.

3.1.6

EESRK pritaria ketinimui palikti draudimą atlikti bet kokius mokėjimus ar palikti užstatą, nes šis draudimas yra veiksmingas būdas, leidžiantis vartotojams pasinaudoti teise atsisakyti sutarties be jokio finansinio spaudimo. Jis taip pat mano, kad praplėtus nuostatų taikymą trečiosioms šalims bus tinkamai atsižvelgta į perpardavimo ir keitimosi sutartis.

3.1.7

Komitetas palankiai vertina persigalvojimo laikotarpio pratęsimą iki 14 dienų, taip standartizuojant šio proceso terminus, nors, kaip nurodyta ankstesnėse nuomonėse (25), jis norėtų, kad šis terminas būtų skaičiuojamas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis. Verta paminėti, kad priėmusi Direktyvą 97/7/EB Taryba paskelbė pranešimą, raginantį Komisiją apsvarstyti galimybę suderinti vartotojų apsaugos direktyvose numatyto persigalvojimo laikotarpio apskaičiavimo būdus.

3.1.8

Kaip nurodyta ankstesnėse nuomonėse (26) ir nepažeisdamas pasiūlymo 1 straipsnio trečios dalies, EESRK mano, kad Komisija būtinai turi pateikti išsamesnes sutarties atsisakymo, nutraukimo ir atšaukimo teisių pobūdžio, apribojimų ir poveikio apibrėžtis. Kitokiu atveju siekiamas tikslas suderinti teisės aktus nebus pasiektas, nes visos valstybės narės priims savo teisės aktų, kurie neišvengiamai turės neigiamų pasekmių tarpvalstybinių santykių vystymui.

3.1.9

Kadangi šios direktyvos tikslas — suderinti nacionalinius teisės aktus, susijusius su tokio pobūdžio teise, EESRK mano, kad priešingai pasiūlymo 4 konstatuojamajai daliai ir nepaisant įvairiose šalyse esančių skirtumų, Komisija turėtų padaryti daugiau apibrėždama šių teisių teisinį statusą (27), kitaip tariant, nurodydama, ar jos yra daiktinės (in rem), ar su kreditu susijusios teisės. Kitokiu atveju šis pasiūlymas nepadės išspręsti nustatytų problemų. Todėl Komisija turėtų nustatyti pagrindinius su šia teise susijusius reikalavimus ir visų pirma, jeigu tai daiktinė teisė (in rem), būtinus registracijos reikalavimus.

3.1.9.1

EESRK ragina Komisiją apibrėžti teisės naudotis bendra nuosavybe teisinį statusą, nesvarbu, ar tai yra daiktinė teisė, ar teisė, susijusi su asmeniniu įsipareigojimu (teisė į paslaugą), su neišvengiamais padariniais pagal Briuselio reglamentą ir Romos I reglamentą taikomiems principams. Jei tai nebus padaryta, nebus pasiektas trokštamas tikslas suderinti teisės aktus ir nebus įgytas vartotojų bei prekybininkų pasitikėjimas. Iš esmės savo pirmiau nurodytoje nuomonėje (28) EESRK jau prisidėjo prie apibrėžties formulavimo teigdamas, kad pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe sutartis yra daiktinė (in rem) arba asmeninė teisė (in personam). Tai nėra nuomos teisė, nes nuomos teisės negalima perleisti. Perleista teisė taikoma nepadalytam daiktui (nepadalytam butui) ir yra (arba gali būti) daiktinės nuosavybės teisės pobūdžio.

3.1.10

Nepažeisdamas šios teisės teisinės formos, kuri galėtų būti sui generis, (ir būtent dėl šios priežasties) EESRK sutinka su kai kuriais pasiūlyme nustatytais svarbiausiais aspektais: nuostatų taikymo kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei teisei naudotis būstu (kuri reiškia nakvynę) už atlygį mažiausiai vienerius metus.

3.1.11

Be 2 straipsnyje jau išvardytų produktų Komitetas ragina Komisiją nustatyti bendrąją sąlygą (su svarbiausių aspektų apibrėžtimis), kuri direktyvai įsigaliojus supaprastintų prisitaikymą prie ateityje rinkoje galinčių pasirodyti naujų produktų (29), kurie negali atitikti naujų produktų apibrėžtyse nustatytų reikalavimų.

3.1.12

EESRK mano, kad galimybė, jog vartotojas turės grąžinti ar sumokėti bet kokią sumą laiku pasinaudojęs atsisakymo teise aiškiai pažeidžia šią teisę, pagrįstą nuostata, kad vartotojas neturi pateikti atsisakymo priežasčių ar sumokėti bet kokią sumą. Todėl pasiūlymo 5 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnio 6 dalį reikėtų išbraukti.

3.1.13

Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į nuorodą į neseniai priimtą Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą (30), kuriai jis pritaria. Tačiau Komitetas nurodo, kad nei tos direktyvos 14 ir 15 straipsniuose, nei aptariamajame pasiūlyme neminima šiuo metu galiojanti direktyva.

3.1.14

Nors EESRK pritaria minimalaus suderinimo principui, jis mano, kad siūloma direktyva yra griežtesnė nei šiuo metu galiojančioji, nes valstybėms narėms suteikiama galimybė priimti priemonių didesnei vartotojų teisių apsaugai, bet tik susijusių su atsisakymo teise (teisės atsisakyti sutarties laikotarpio pradžia ir įgyvendinimo būdai). Tačiau galiojančios direktyvos 11 straipsniu (31) leidžiama šia galimybe pasinaudoti plačiau. EESRK ragina Komisiją įtraukti panašią nuostatą.

3.1.15

Komitetas mano, kad Komisija turėtų nustatyti veiksmingą sankcijų sistemą, ne tik siekiant atgrasyti nuo direktyvoje nustatytus įsipareigojimus pažeidžiančios veiklos, bet ir teisinio aiškumo bei saugumo sumetimais (32). Komitetas remia galimybę, kad pagal anksčiau Komisijos apibrėžtą sistemą (33) valstybės narės, o ne Komisija, galėtų taikyti baudžiamąsias sankcijas, kurios būtų proporcingos, bet pakankamai griežtos, kad atgrasytų nuo ypač didelio piktnaudžiavimo.

3.1.16

EESRK sutinka, jog reikia įtraukti reguliaraus persvarstymo nuostatą, kurios nėra galiojančioje direktyvoje, kad dokumentas pernelyg greitai nepasentų.

3.1.17

Nors kai kurioms valstybėms narėms (34) buvo iškeltos bylos už neteisingą kai kurių direktyvos nuostatų perkėlimą, EESRK stebisi, kad Komisija nesiėmė priemonių, visų pirma dėl direktyvos perkėlimo termino (1997 m. balandžio 30 d.) nesilaikymo. Tik dvi valstybės narės (35) laikėsi šio termino. Todėl kalbant apie naują direktyvą Komitetas ragina Komisiją griežčiau reaguoti į tokius rimtus Bendrijos teisės pažeidimus.

3.2.1

EESRK mano, kad 2 straipsnio 1 dalies g punkte pateikta apibrėžtis, susijusi su 7 straipsnio nuostatomis, yra per griežta, nes papildomas sutartis apibūdina jų tarpusavio papildomumas. Todėl reikėtų atsižvelgti ne į prijungiamumą, o į papildomumą, nes daugelis visų pirma su kreditu susijusių sutarčių sudaro išorinius sutarčių derinius, nors jos dėl savo teisinio statuso yra teisiškai atskiros ir netelpa į šiuo metu siūlomą apibrėžtį.

3.2.2

Komitetas nepritaria 3 straipsnio 2 dalies formuluotei ypač dėl raštiškos informacijos, kuri būtų teikiama tik jos prašančiam vartotojui arba jei reikia. Kadangi šis straipsnis yra susijęs su ikisutartine informacija, kuria remdamasis vartotojas priims sprendimą, ar pasirašyti sutartį, EESSRK mano, kad tokia rašytinė informacija turėtų būti privaloma, ir ragina Komisiją įtraukti šią sąlygą.

3.2.3

Komitetas ragina Komisiją pakeisti 3 straipsnio 4 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, I priedo 1 dalį, III priedo f punktą ir IV priedo d dalį į nuostatas, panašias į šiuo metu galiojančios direktyvos 4 straipsnyje (36) nustatytas nuostatas, užtikrinančias didesnę vartotojų apsaugą. Todėl ne tik informacijos pateikimas vartotojo valstybės narės kalba tampa privalomas, bet ir reikalaujama patvirtinto vertimo į tos valstybės narės kalbą, kurioje yra turtas, ypač su registracijos reikalavimais susijusiais klausimais.

3.2.3.1

Iš esmės EESRK gali numatyti, kad prekybininkai pradės plačiai taikyti standartines sutartis, pagal kurias vartotojai turės patvirtinti parinktą kalbą be jokios galimybės patiems pasirinkti ar derėtis, o tai gali rimtai pažeisti jų ekonominius interesus.

3.2.4

Komitetas ragina Komisiją iš dalies pakeisti 4 straipsnio 2 dalį išbraukiant frazę „jei šalys aiškiai nesusitaria kitaip“, nes tai svarbi informacija, kuri negali būti palikta atitinkamų šalių nuožiūrai. Patirtis rodo, kad dėl šios frazės prekybininkai vienpusiškai siūlys standartines sutartis, o vartotojai neturės kito pasirinkimo kaip tik joms pritarti.

3.2.4.1

Teisinio aiškumo ir saugumo sumetimais EESRK taip pat mano, kad Komisija turėtų paaiškinti (standartizuoti), kas yra „nuo prekiautojo valios nepriklausančios aplinkybės“, kurios bus neatsiejama sutarties dalis pagal 4 straipsnio 2 dalį.

3.2.4.2

Dėl šio straipsnio Komitetas taip pat ragina Komisiją nustatyti šios informacijos, kuri būtų teikiama tinkamu, objektyviu ir aiškiu būdu (37) ir turėtų būti atspausdinta tokio dydžio šriftu, kad tekstą būtų lengva skaityti (38), perdavimo metodą.

3.2.5

Komitetas siūlo Komisijai paaiškinti 4 straipsnio 3 dalies frazę „prekiautojas atkreipia vartotojo dėmesį į jo teisę atsisakyti sutarties“, nes jos konkreti teisinė prasmė nėra aiški.

3.2.6

Jeigu 5 straipsnio 1 dalį reikėtų suprasti kaip nustatančią du pasinaudojimo sutarties atsisakymo teise laikotarpius, tai EESRK ragina Komisiją nustatyti tik vieną nuostatą, suteikiančią vartotojui galimybę atsisakyti sutarties per 14 dienų nuo tos dienos, kai buvo pasirašyta galutinė sutartis, jei anksčiau buvo pasirašyta įpareigojanti sutartis ir jei tuo metu nebuvo naudojamasi turtu.

3.2.7

Kaip ir ankstesne nuomonėse Komitetas ragina Komisiją nustatyti pranešimo apie sutarties atsisakymą pobūdį, siekiant užtikrinti, kad abi šalys turėtų įrodymų, jog informacija buvo perduota. Iš esmės galiojančioje direktyvoje naudojama formuluotė yra tinkamesnė (39).

3.2.8

EESRK mano, kad 8 straipsnio antraštinę dalį reikėtų pakeisti į „privalomasis teisių pobūdis“, nes šio straipsnio tikslas yra ne nustatyti direktyvos privalomumą, o užtikrinti, kad tos teisės nebūtų išimtinės ar ribotos.

3.2.9

Teisminio ir administracinio pažeistų teisių gynimo klausimu Komitetas mano, kad Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos (40) 11 ir 12 straipsnių nuostatos būtų tinkamesnės, nes jos platesnės ir suprantamesnės. Todėl Komitetas ragina Komisiją pasiūlymo 9 straipsnį pakeisti į panašias taisykles.

3.2.10

EESRK norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į šio pasiūlymo vertimus į skirtingas kalbas, nes kai kuriuos aspektus reikėtų išversti tiksliau (41).

4.1

EESRK mano, kad be pirmiau minėtų neįtrauktų problemų pasiūlyme neatsižvelgiama į kitus klausimus, kuriuos būtų tikslinga apsvarstyti peržiūrint direktyvą.

Šie klausimai yra:

—

[…] sutartis ir 3 straipsnio 1 dalyje minimas dokumentas pirkėjo nuožiūra būtų sudarytas valstybės narės, kurioje pirkėjas gyvena, arba valstybės narės, kurios pilietybę turi pirkėjas, valstybine kalba arba viena iš keleto valstybinių kalbų. Tačiau valstybė narė, kurioje pirkėjas gyvena, gali pareikalauti, kad sutartys visada būtų sudarytos bent jau viena ar keliomis jos valstybinėmis kalbomis […]

—

ir pardavėjas pateikia pirkėjui patvirtintą sutarties vertimą į valstybės narės, kurioje yra aptariamasis nekilnojamasis daiktas, valstybinę kalbą arba vieną iš jos valstybinių kalbų, jei tik ji yra ir Bendrijos oficiali kalba.“

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/33

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/33

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/34

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/34

1.1

Komitetas labai rimtai vertina energijos našumo, klimato kaitos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo klausimus ir pritaria kovo 8-9 d. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadoms atkreipdamas dėmesį į tris pagrindinius Europos energetikos politikos aspektus:

1.2

Biokuro pažangos ataskaitoje Komisija nurodo, kad nenustačius privalomų tikslų nebus įmanoma pasiekti patenkinamo biokuro naudojimo lygio. Joje teigiama, kad tikslas iki 2010 m. pasiekti 5,75 proc. rinkos dalies yra nerealus ir kad dėl šios priežasties, siekiant įvykdyti Tarybos nustatytus reikalavimus ir pasinaudojant Direktyvos 2003/30/EB 4 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe (vadinama „persvarstymo išlyga“), turėtų būti nustatytas tikslas iki 2020 m. pasiekti 10 proc. — šį tikslą Komisija laiko įgyvendinamu. Labai keista, bet Komisija teigia, jog scenarijus, numatantis 14 proc. biokuro naudojimo lygį, yra naudingas, nors deklaruojamas tikslas yra 10 proc. — komunikate leidžiamasi į populizmą ir kalbama apie nerealius rezultatus.

1.3

Vis dėlto, naudojant pirmosios kartos biokurą kyla daug sunkumų, jis ne visai atitinka Europos siekius. Gamybos ir aplinkosaugos sąnaudos didelės, grūdai sunaudojami ne žmonių ir gyvulių reikmėms, o kitiems tikslams, ir, kaip teigia Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), dėl biokuro gamybos didėja grūdų kainos pasaulio rinkose.

1.4

Todėl biokuro naudojimas kelia etinių klausimų, pavyzdžiui, maisto ir kuro konkurencija, o Komisija linkusi jų nesureikšminti. Komitetas pabrėžia, kad reikia, jog pasaulinės institucijos ir žemės ūkio bei maisto srityje dirbančios agentūros, pavyzdžiui, FAO ir Pasaulio maisto programa (WFP) glaudžiau bendradarbiautų.

1.5

Nei Komisijos dokumente, nei pridedamame poveikio tyrime neužsimenama apie didelius sunkumus.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti šioms su biodyzelinu susijusioms problemoms:

Dirbant su etanoliu kyla šios problemos:

1.6

Komitetas pabrėžia, kad reikia atidžiai įvertinti socialinį, ekonominį biokuro gamybos plėtojimo poveikį, jo poveikį aplinkai ir su biokuru susijusius techninius klausimus. Vienas iš konkrečių klausimų — biokuro žaliavų produktyvumas: iš vienos tonos runkelių pagaminama maždaug 400 litrų bioetanolio (apie 1 500 Mcal). Žinant, kiek reikia energijos norint biomasę paversti biokuru, šis santykis tampa neekonomiškas ir neproduktyvus. Daug produktyviau būtų biomasę tiesiogiai naudoti elektros energijai ar šilumai gaminti, jūrų arba miestų viešajam transportui.

1.7

Komitetas pažymi, kad vertinant tik aplinkosaugos požiūriu reikia atsižvelgti į pavojų, kylantį dėl miško kirtimo ir žaliavos saugojimo. Reikia aiškiai ir atidžiai ištirti su tuo susijusius biologinius ir biocheminius aspektus.

1.8

Komitetas linkęs kelti ir „mokslo etikos“ klausimą. Žemės planeta yra atvira sistema, neišvengiamai krypstanti į pusiausvyros tašką, kuris reikš jos pabaigą. Mokslininkai privalo sulėtinti šią neigiamą tendenciją, o politikos priemonėmis turi būti sudaryta galimybių atlikti reikiamą darbą ir tyrimus.

1.9

Komitetas rekomenduoja atlikti rimtą analizę ir išsiaiškinti, ar cheminių procesų, kuriuose dalyvauja ne angliavandenilių molekulės, metu gali susidaryti laisvieji radikalai, sukeliantys oksidacinį stresą, laikomą pradine patologine pavojingų ligų būkle. Ši rekomendacija grindžiama atitinkamų duomenų šioje srityje trūkumu.

1.10

Komitetas mano, kad būtina speciali dirvožemio priežiūra ir apsauga. Jis turi būti apsaugotas, nes jis saugo mus. Dėl netinkamai parengtos eksploatacijos politikos ir dirvožemio nualinimo vandens sluoksniai vis mažėja ir blogėja. Norint, kad dirvožemis atsigautų, turi būti užtikrinta pasėlių rotacija.

1.11

Komitetas ragina Komisiją ir visas Europos institucijas sutelkti dėmesį į vandens naudojimą gaminant biokurą. Jau nekalbant apie kitą žalingą klimato kaitos poveikį, mažėjantys vandens ištekliai kai kuriuose regionuose gali pasiekti kritinę būklę. Tarptautinio vandens valdymo instituto atliktuose tyrimuose apskaičiuota, kad vienam litrui biokuro pagaminti reikia mažiausiai 1 000 litrų, o gal net 4 000 litrų vandens, nelygu, kokios rūšies produktas ir kokia gamybos vieta.

1.12

Be šių svarbių klausimų, kuriuos būtų galima išspręsti, jeigu būtų patvirtintos biokuro gamybos metodams taikomos kontrolės ir sertifikavimo priemonės iš dalies nustatant produkto atsekamumą, Komitetas mano, kad reikia toliau remti antrosios ir net trečiosios kartos biokuro, pavyzdžiui, biobutanolio, mokslinius tyrimus ir gamybos plėtojimą. Biobutanolio garų slėgis žemas, ir jis gerai toleruoja vandens užterštumą benzino mišiniuose, todėl jį galima naudoti turimuose benzino tiekimo ir paskirstymo kanaluose. Maišant benziną su biobutanoliu, pastarojo koncentracija gali būti didesnė, nei šiuo metu benzino mišiniams naudojamo biokuro, o transporto priemonių modifikuoti nereikia. Be to, naudojant biobutanolį galima sutaupyti daugiau kuro, nei naudojant benzino etanolio mišinius, ir taip pagerinti energijos našumą bei sumažinti sunaudojimą vieno litro gamybai. Naujos kartos biokuras, kurio energijos našumas didelis, o aplinkosaugos sąnaudos mažos, gaunamas naudojant atliekas ir biochemiją siekiant palengvinti natūralius celiuliozės skaidymo procesus, kurie yra sudėtingi ir brangūs.

1.13

Komitetas mano, kad biokuro gamybos plėtojimas gali suteikti Europos ekonomikai galimybių ir padėti pasiekti Lisabonos darbotvarkės tikslus. Šie konkretūs veiksmai numatyti Septintojoje bendrojoje programoje, bet reikia geresnės įvairių suinteresuotų subjektų sąveika: ūkininkų, perdirbimo pramonės, aplinkosaugos, vietovių išsaugojimo asociacijų, darbuotojų organizacijų, kurios vis labiau suinteresuotos tvariu vystymusi taikant vis pažangesnius įmonių socialinės atsakomybės modelius.

1.14

Reikėtų skatinti ūkininkavimo sektorių atrasti galimybių biokuro gamybos plėtojimo srityje, nes ūkininkai padeda apsaugoti pirminį aplinkosaugos turtą ir bendrus išteklius, pavyzdžiui, žmonių ir gyvūnų vartojimui skirtą maistą ir vandenį. Būtent ūkininkų asociacijų funkcija — nuolat informuoti kaimo bendruomenes apie tarptautinės bendruomenės svarstomas taisykles, kuriomis reglamentuojama biokuro gamyba ir pardavimas. Sertifikavimo, atsekamumo ir atitikties kontrolės skatinimas yra veiklos sritys, kuriose tikimasi didelės įvairių žemės ūkio organizacijų paramos Europos Sąjungos, valstybių narių ir vietos lygmeniu. Komitetas mielai bendradarbiautų su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis, kurios yra išreiškusios susidomėjimą ir aktyviai dalyvauja rengiant keletą Komiteto nuomonių šiais ir kitais energijos našumo, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir klimato kaitos klausimais.

1.15

Aišku, kad, atsižvelgiant į mokesčių reglamentavimą, ypač muitus biokurui, paramą ūkininkams ir automobilių pramonei reikiamiems moksliniams tyrimams atlikti, vartotojams — biokurui nepritaikytiems automobiliams perdirbti ir biokuro gamintojams, kandidatų valstybės paramai gauti sąrašas — begalinis. Vokietija pastaruoju metu iš esmės sumažino mokestines paskatas, ir iš karto sumažėjo vartojimas, o pramonė pradėjo protestuoti. Investicijoms reikia apibrėžtumo ir stabilumo, o biokuro rinkų dar beveik nėra. Vis dėlto suteikta pagalba neturi iškreipti konkurencijos.

1.16

Transporto sektoriui, pavyzdžiui, netaikoma išmetamųjų teršalų kvotų sistema. Komitetas siūlo Komisijai išanalizuoti galimybę išplėsti išmetamųjų teršalų sertifikatų sistemą ir taikyti ją transportui, nes jie gali dar labiau skatinti ieškoti naujų sprendimų žalingų išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti. Tiriamojoje nuomonėje, kurią paprašė parengti Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jacques Barrot, Komitetas planuoja iškelti darbinę hipotezę.

1.17

Komitetas pritaria EP rezoliucijai dėl biomasės ir biokuro strategijos, kurioje EP ragina Komisiją sukurti privalomą ir išsamią sertifikatų sistemą, kurią diegiant visais etapais būtų sudarytos sąlygos tvariai biokuro gamybai, taip pat remti Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (GMES) kūrimą ir naudojimą siekiant stebėti žemės naudojimą gaminant bioetanolį, kad būtų užkirstas kelias naikinti drėgnuosius atogrąžų miškus ir išvengta kito neigiamo poveikio aplinkai.

1.18

Atsižvelgdamas į šioje nuomonėje nurodytas problemas, Komitetas ragina Komisiją nuolat tikrinti, kaip laikomasi 10 proc. tikslo, ir būti pasirengus teikti pasiūlymus padėčiai pakeisti, jeigu problemos negali būti išspręstos patenkinamai ir ilgam.

2.1

Komisija pristato Ataskaitą apie biokuro vartojimo pažangą pabrėždama, kad tikimasi, jog 2005-2020 m. laikotarpiu tik transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (šiuo atveju tik CO2) kiekis per metus padidės 77 mln. tonų — tai sudarys daugiau negu 60 proc. bendro išmetamųjų dujų kiekio padidėjimo, kuris, manoma, pasieks 126 mln. tonų per metus.

2.2

Pabrėžiamas ir kitas labai svarbus veiksnys — transportas beveik visiškai priklauso nuo naftos importo, o šis energijos šaltinis yra viena didžiausių tiekimo saugumo problemų. Jeigu biokuro būtų naudojama iš esmės daugiau, ši priklausomybė sumažėtų.

2.3

Biokuro gamybos plėtojimo nauda mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nebus jaučiama, jeigu jam gaminti bus skiriami esami pasėlių plotai arba bus naudojama didelės biologinės įvairovės žemė (pavyzdžiui, drėgnieji atogrąžų miškai).

2.4

2001 m. biokuro rinkos dalis buvo tik 0,3 proc., ir tik penkios valstybės narės turėjo patirties jį naudoti. Nenustatant jokių įsipareigojimų, Direktyvoje 2003/30/EB numatytas tikslas iki 2010 m. pasiekti 5,75 proc. benzino ir dyzelino rinkos dalies ir tarpinis tikslas — iki 2005 m. pasiekti 2 proc. rinkos dalies.

2.5

Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta persvarstymo išlyga, kuria Komisijai suteikiama galimybė pateikti pasiūlymų dėl privalomų nacionalinių tikslų, jeigu dėl nepateisinamų priežasčių bus iš esmės nukrypta nuo 2 proc. tikslo.

2.6

Svarbų vaidmenį atlieka Bendroji žemės ūkio politika, ypač 2003 m. įvykdžius jos reformą. Atsiejus išmokas ūkininkams nuo išauginamų pasėlių, reforma suteikė galimybių panaudoti žemę nemaistiniams augalams, dažnai skirtiems biokuro gamybai.

2.7

2007 m. bus išmokėtas priedas už „energinius augalus“ ir kartu taikomos medienos energijos gamybą skatinančios priemonės bei parama atsinaujinančiai energijai pagal kaimo plėtros programas (1). Biokuro naudojimas labai padidėjo, bet tik dvi valstybės narės pasiekė nustatytus tikslus.

2.8

Bendras rezultatas — 1 proc. 2005 m.: 1,6 proc. tenka biodyzelinui ir 0,4 proc. — etanoliui. Šiuo pagrindu Komisija daro išvadą, kad 5,75 proc. rodiklis, kurį planuojama pasiekti iki 2010 m., nebus pasiektas.

2.9

Iš patirties matyti, kad teigiamų rezultatų pasiekta taikant mokesčių paskatų politikos priemones (neapribojant leistinos paramos dydžio) ir įpareigojant tiekėjus į rinką pateikti tam tikrą nurodytą procentinę biokuro dalį. Komisija mano, kad įpareigojimai — veiksmingiausias metodas.

2.10

Savo komunikate Komisija pareiškia, kad „Sąjungoje vis labiau aštrėja būtinybė pasiųsti aiškų signalą apie jos ryžtą sumažinti savo priklausomybę nuo naftos vartojimo transportui“. Biokuras laikomas vienintele praktine priemone apsidrausti nuo didelių naftos kainų.

2.11

Šis signalas turi būti siunčiamas nustatant teisiškai privalomus tikslus, jeigu norima, kad jis padarytų įtikimą poveikį naftos gamintojams, kurie ES rinkoje vien tik transporto sektoriuje parduoda 300 mln. tonų naftos.

2.12

Manoma, kad sėkmingiausia strategija būtų skatinti bendrus 27 valstybių narių mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Realus tikslas būtų iki 2020 m. pasiekti 10 proc. rinkos dalį.

2.13

Norint, kad transporto priemonių gamintojai pritaikytų savo projektavimo procesus, būtina aiški teisinė sistema, kurioje biurokratinė našta būtų kuo mažesnė ir būtų nustatyti tarpiniai tikslai, pavyzdžiui, iki 2015 m.

2.14

Nagrinėjant poveikį ekonomikai ir aplinkai pateiktas ne vienas naftos kainų, importo, žemės ūkio kainų konkurencingumo, galinčių paskatinti „antrosios kartos biokuro“ sektoriaus augimą ir padėti sumažinti aplinkosaugos sąnaudas, naujų technologijų plėtros tendencijų scenarijus.

2.15

Kalbant apie sąnaudas, jeigu, tarkime, 2020 m. biokuro būtų sunaudojama 14 proc. daugiau, sąnaudos padidėtų 11,7-17,2 mlrd. eurų, jei naftos kaina būtų 48 dolerių už barelį ir 5,2-11,4 mlrd. eurų, jei naftos kaina būtų 70 dolerių už barelį. Biodyzelino ir bioetanolio kaina pasiskirsčiusi atitinkamai 69-76 eurai ir 63-85 eurai už barelį (pagal 2007 m. gegužės 25 d. dolerio ir euro keitimo kursą (1,3444) atitinkamai 92,76-102,18 dolerio ir 84,76-114,28 dolerio už barelį).

2.16

Dėl sumažėjusių atsargų laikymo sąnaudų (vis dar laikantis 14 proc. iki 2020 m. plano) būtų sutaupyta 1 mlrd. eurų (pagal 10 proc. planą — 720 mln. eurų). Geriausias sprendimas — tiekimas ir iš trečiųjų šalių, ir iš valstybių narių, ir pageidautina, kad kartu į rinką patektų ir antrosios kartos biokuras.

2.17

Šis planas turėtų teigiamą poveikį užimtumui (jeigu bioetanolis daugiausia būtų gaminamas Bendrijoje, būtų sukurta 144 000 papildomų darbo vietų (100 000 pagal 10 proc. scenarijų), o Bendrijos BVP padidėtų 0,23 proc. Galiausiai, esant teigiamam mokslinių tyrimų, ypač antrosios kartos biokurui, poveikiui būtų išsaugotas atsinaujinančios energijos sektoriaus konkurencingumas.

2.18

Komisijos skaičiavimu, taikant metodą „nuo šaltinio iki automobilio rato“ ir optimalius, ekonomiškiausius būdus galima pasiekti, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 35-50 proc. Naudojant Brazilijoje iš cukranendrių pagamintą etanolį šis kiekis sumažėjo 90 proc., o iš palmių aliejaus ir sojų pagamintą biodyzeliną — atitinkamai 50 proc. ir 30 proc. Gaminant antrosios kartos biokurą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 90 proc. Pasitvirtinus 14 proc. scenarijui kasmet būtų išmetama maždaug 101-103 mln. tonų CO2 ekvivalento dujų mažiau (arba 71-75 milijonų tonų CO2 ekvivalento dujų pagal 10 proc. scenarijų).

2.19

Komunikate laikomasi nuomonės, kad 14 proc. dalis aplinkosaugos požiūriu būtų įmanoma, jeigu biomasė nebūtų pradėta auginti tam netinkamoje žemėje, pavyzdžiui, drėgnuosiuose atogrąžų miškuose ir didelės gamtinės vertės buveinėse.

2.20

Komisija baigia apžvalgą teigdama, kad padidėjęs biokuro naudojimas gerokai padidins tiekimo saugumą ir sumažins išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tikslinėmis paskatomis ir (arba) paramos politikos priemonėmis skatinant naudoti antrosios kartos procesus turėtų būti panaikinta didelės gamtinės vertės žemės arba netinkamų biokuro gamybos sistemų naudojimo rizika.

2.21

Norint pasiekti šiuos tikslus, reikės:

2.22

Galiausiai Komisija siūlo pakeisti biokuro direktyvą, nustatyti 10 proc. minimalios biokuro dalies iki 2020 m. standartą ir užtikrinti, kad būtų naudojamas našus ir aplinkai tinkamas biokuras.

3.1

Biodyzelinas gaunamas spaudžiant rapsų, sojų ir saulėgrąžų sėklas ir vykdant peresterinimo reakciją, kuriai vykstant pradinės alkoholio sudedamosios dalys (glicerolis) pakeičiamos metilo alkoholiu (metanoliu). Bioetanolis yra alkoholis (etanolis arba etilo alkoholis), gaunamas vykstant fermentacijos procesui naudojant įvairius daug angliavandenių turinčius žemės ūkio produktus ir cukrų, pavyzdžiui, grūdus (kukurūzus, sorgą, kviečius, miežius), cukrinius pasėlius (runkelius ir cukranendres), vaisius, bulves ir išspaudas. Produktai, gauti chemiškai jungiant biologinės kilmės molekules su iškastinės kilmės molekulėmis, taip pat laikomi biokuru. Geriausias pavyzdys — ETBE, etilo tretinis butilo eteris, gaunamas vykdant bioetanolio ir izobuteno reakciją.

3.2

Etanolis turi puikaus kuro savybių — didelį oktaninį skaičių, gali būti maišomas (E5, E10) be didelių variklio pakeitimų, tačiau norint jo naudoti daugiau, reikia specialaus variklio (E85).

3.3

Etanolio naudojimo sunkumų daugiausia kyla dėl jo maišymo su benzinu. Netgi esant mažai procentinei etanolio daliai labai padidėja garų slėgis (vidutiniškai 10 kPa), padidėja ir išmetamų garų kiekis. Kadangi etanolis giminingas vandeniui, gali kilti sunkumų dėl galutinės produkto kokybės. Reikia vengti įprastinio angliavandenilinio benzino mišinių su etanolio turinčiu benzinu: pastarasis turėtų būti skirstomas atskiru logistikos ir platinimo tinklu.

3.4

Dyzeliniams varikliams galima naudoti biodyzelino ir įprasto dyzelino mišinius. Europos šalyse standartinės kokybės dyzeline naudojama 5 proc. (B5) dalis, ir dar nekilo jokių suderinamumo sunkumų. Kuras, kuriame yra daug biodyzelino (daugiau nei 8-10 proc.), gali kelti rūpesčių kai jis naudojamas transporto priemonėse, kurių variklių tarpikliai pagaminti iš nesuderinamų polimerų. Daugiausia sunkumų kyla dėl smulkiųjų kietųjų dalelių ir smulkiųjų dulkių filtrų, kuriems pakeisti reikia daug darbo ir lėšų. Todėl kai kurie gamintojai jau suderino savo transporto priemonių specifikacijas, o kiti taiko garantijas tik B5 mišiniams. Dėl higroskopinių, dezinfekcinių savybių ir mažo patvarumo rezervuaruose didelę procentinę biodyzelino dalį turintiems mišiniams reikia specialiai pritaikyti transporto priemones ir produkto platinimo sistemas.

3.5

Komisija įtikinamai pabrėžia, kad reikia ryžtingiau skatinti biokuro gamybos plėtojimą. Realiai vertindama padėtį, ji nemano, kad ateityje dabartinę benzino gamybą (2004 m. 1,2 mlrd. tonų pasaulio mastu) pavyks visiškai pakeisti biokuru (2005 m. — 46 mln. tonų, iš jų 3 mln. — ES, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje), bet direktyvoje ir konkrečiai kiekvienai valstybei narei nustatytais tikslais siekiama, kad biokuras po šiek tiek daugiau nei 13 metų sudarytų bent 10 proc. kuro dalį.

3.6

Vandenilis, kurį kai kurie Europos automobilių gamintojai bent eksperimentiškai jau naudoja kaip energijos vektorių, vis dar iš esmės gaminamas elektrolizės būdu arba išgaunamas iš gamtinių dujų ar kito iškastinio kuro. Tai nė kiek nesumažins išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Nepaisant naujausių vandenilio gamybos iš biomasės, kartais naudojant biotechnologijas arba atsinaujinančius šaltinius, mokslinių tyrimų, galimam vandeniliu varomų automobilių paplitimui ir pateikimui į rinką įtaką taip pat daro didelė kuro sudedamųjų dalių kaina. Kad vandenilis taptų ekonomiškai įmanomu alternatyviu energijos šaltiniu, turi būti mažinamos gamybos išlaidos. Naujojo Pietų Velso universitetas vykdydamas mokslinius tyrimus užsibrėžė pasiekti šį tikslą naudodamas atskiras iš titano oksido pagamintas keramines saulės energijos plokštes. Titanas — labai populiari medžiaga vandeniliui gaminti naudojant saulės energiją: jis turi reikiamų puslaidininkio savybių ir yra nelaidus vandeniui. Vis dėlto natūralus nepakeistas titanas dar yra nepakankamai veiksmingas.

4.1

Parodydama galimą naudą, Komisija vengia atkreipti dėmesį į biokuro gamybos plėtojimo problemas ir sunkumus, nors keletas įspėjimų pateikiama. Komitetas, priešingai, mano, kad Komisijos pasiūlymas turi būti nagrinėjamas atidžiai ir apdairiai, kad išsprendus vieną problemą nebūtų sukurta kitų, didesnių, ir kad būtų ne vien pabrėžiami pranašumai, bet ir išryškinami trūkumai. Gana keista, kad siekiant pabrėžti pasiūlymo naudą pasitelkiamas nerealus scenarijus, pagal kurį iki 2020 m. būtų pasiekta 14 proc. rinkos dalis. Jeigu būtų pasiektas 10 proc. tikslas, nauda objektyviai būtų daug mažesnė.

4.2

Nei Komisijos dokumente, nei pridedamame poveikio tyrime didelių sunkumų neįvardijama. Pavyzdžiui, gaminant biokurą susidarančių atliekų šalinimas turėtų būti modernizuotas ir atnaujintas atsižvelgiant į naujas biokuro elementų sistemas ir gamyboje naudojamas elektronines technologijas.

4.3

Atkreipiamas dėmesys į šiuos su biodyzelinu susijusius aspektus:

4.4

Bioetanolio:

Tuo tarpu nauda slypi galimybėje išplėsti sėjomainą kaitaliojant žmonių ir gyvūnų maistui auginamus augalus su kitais specifiniais augalais, skirtais biomasės ir energijos gamybai. Tai turi būti atliekama atsižvelgiant į regione auginamus pasėlius. Bet kuriuo atveju, Europoje auginamiems augalams taikomos dirvožemio apsaugos ir trąšų naudojimo taisyklės.

4.5

Biokurui gaminti reikia dideliais kiekiais auginamų tam tikrų augalų. Tai reiškia, kad teks atsisakyti kitų augalų, kurių reikia neturtingesnėms šalims ir už kuo mažesnę kainą. Biokuro gamybai galima būtų naudoti celiuliozę, bet reikia pažymėti, kad gamybai būtinas cheminis ir fizinis apdorojimas (tam tikras masės išpūtimas), kad celiuliozė galėtų reaguoti. Taip pat reikia pabrėžti likučių ir panaudotų katalizatorių klausimą, nes jie apsunkina atliekų šalinimą tolesniais apdorojimo etapais.

4.6

Dideliu mastu galima naudoti glicerolį — nevalytą, gryną arba maišytą su kitu kuru. Reikia nurodyti šios alternatyvos trūkumus: grynojo glicerolio naudojimo sąnaudas, jo apdorojimo sąnaudas (jeigu naudojamas nevalytas), mažą jo šilumingumą ir visais atvejais būtinumą skaidyti deginimo metu susidarančias nuodingąsias medžiagas (daugiausia akroleiną, taip pat vadinamą akrilo aldehidu).

4.7

Kitas metodas galėtų būti grindžiamas genetiniu organizmų modifikavimu, kad tam tikri augalai visų pirma tiktų biologiniam apdorojimui, būtų našūs ir gamybos metu jiems būtų sunaudojama mažai energijos. Genetinė inžinerija taip pat galėtų būti taikoma modifikuoti organizmus, kurie gali padėti lengviau naudoti celiuliozę.

4.8

Techniniu atžvilgiu taip pat kyla žaliavų produktyvumo gaminant biokurą klausimas: iš vienos tonos runkelių pagaminama maždaug 400 litrų bioetanolio (apie 1 500 Mcal). Ar šio skaičiaus pakanka bendram teigiamam įvertinimui žinant galimą pavojų aplinkai ir šios rūšies energijos naudojimo trūkumus?

4.9

Kitas ne mažiau reikšmingas aspektas susijęs su išgavimo procesais, jų selektyvumu ir fermentacijos procesais, kurie, jeigu atliekami siekiant didžiausios galimos galutinio produkto kokybės, yra gana brangūs. Vis dėlto, jeigu naudojamame kure pasitaiko nešvarumų, dėl antrinių reakcijų padidėja ekonominiai nuostoliai, pablogėja gauto kuro kokybė ir susidarančių atliekų bei likučių savybės.

4.10

Vertinant tik aplinkosaugos požiūriu reikia apsvarstyti miško nykimo pavojų (dabar miškai nyksta Malaizijoje ir Indonezijoje, nes ten gaminamas palmių aliejus, o Malavyje ir Ugandoje — dėl braivėlio (lot. Jatropha) kultivavimo maisto auginimui skirtose vietovėse arba didelės gamtinės vertės drėgnųjų atogrąžų miškų zonose) ir žaliavų sandėliavimo riziką. Reikia aiškiai ir atidžiai ištirti su tuo susijusius biologinius ir biocheminius aspektus.

4.11

Reikia įvertinti ir „etinį“ aspektą — maisto ir kuro konkurenciją. Dėl didėjančios biokuro „varyklų“ paklausos neišvengiamai didėja kokybiškų žaliavų, pavyzdžiui, kviečių, kukurūzų ir ryžių, kainos (2007 m. FAO ir WFP ataskaita). Meksikoje tortiljų kaina padidėjo 60 proc. ir sukėlė visuomenės neramumų ir protestų. Nuo metų pradžios, Kinijoje pakilus sojų kainai, mėsos kainos pakilo 43 proc., o kiaušinių kainos — 16 proc. Kukurūzų ir avižų kainos atitinkamai pakilo 40 proc. ir 20 proc. Indijoje maistinių javų kaina pakilo 10 proc., kviečių — 11 proc. Remiantis JAV žemės ūkio departamentu, Jungtinėse Valstijose paukštienos kainos padidės 10 proc., kiaušinių — 21 proc., pieno — 14 proc. Jeigu ateityje iš maistinių javų gaunamo kuro vertė viršys iš jų gaunamo maisto vertę, rinka taps energetikos ekonomika — maisto kainos didės kartu su naftos kainomis, didindamos maisto trūkumo riziką taip pat ir Europoje.

4.12

Daugėjant gamybos įmonių (vien Jungtinėse Valstijose statomos 79 įmonės, o 116 jau veikia) proporcingai padidės maistinių javų vartojimas, kuris, remiantis Žemės politikos instituto (angl. EPI) duomenimis, sieks apie 139 mln. tonų — dvigubai daugiau, nei nurodoma JAV žemės ūkio departamento prognozėje. Kadangi iš vienos kukurūzų tonos gaunama 110 galonų (416,19 litrų) etanolio (šiek tiek daugiau negu keturi pilni visureigio bakai), problema tikrai įgauna rūpestį keliantį mastą.

4.13

Vienoje pastarojo meto nuomonių (2) Komitetas taip pat pabrėžė, kad reikia saugoti biologinę įvairovę, ypač drėgnuosius atogrąžų miškus, nes jie yra ne tik gyvūnų, kurie kitaip neišvengiamai išnyktų, buveinė, bet ir vieninteliai, paskutiniai planetos „plaučiai“. Intensyvus cukranendrių Brazilijoje ir palmių Malaizijoje ir Indonezijoje auginimas, dėl kurio kasdien vienos rūšies pasėlių ūkiams aukojama šimtai hektarų miško, turi liautis.

4.14

Kyla ir „mokslo etikos“ klausimas. Žemės planeta yra atvira sistema, neišvengiamai krypstanti į pusiausvyros tašką, kuris reikš jos pabaigą. Mokslininkai privalo sulėtinti šią neigiamą tendenciją, o politikos priemonėmis turi būti sudaryta galimybių atlikti reikiamą darbą ir tyrimus.

4.15

Turi būti aiškiai įvardijamos ne tik ekonominės sąnaudos, bet ir išlaidos aplinkosaugai bei sveikatai. Siekiant tiksliai įvertinti ir išnagrinėti poveikį, reikia daug pastangų.

4.16

Rekomenduojama atlikti rimtą analizę ir išsiaiškinti, ar degimo procesuose, kuriuose dalyvauja ne angliavandenilių molekulės, dėl oksidavimosi slėgio gali susidaryti laisvieji radikalai (laisvieji radikalai yra viena pagrindinių onkologinių patologijų priežasčių). Nėra patikimų duomenų apie galimą jų padaugėjimą dėl biokuro gamybos.

4.17

Būtina rūpintis dirvožemiu ir jį saugoti. Jis turi būti apsaugotas, nes jis saugo mus. Dėl netinkamai parengtos eksploatacijos politikos ir dirvožemio nualinimo vandens sluoksniai vis mažėja ir blogėja. Norint, kad dirvožemis atsigautų, turi būti užtikrinta pasėlių rotacija.

4.18

2007 m. gegužės 7-10 d. Romoje surengtoje Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Pasaulio maisto saugos komiteto 33-ojoje sesijoje šiam klausimui svarstyti skiriama daug dėmesio (45 punktas): „Bioenergija kiekvienu iš keturių maisto saugos aspektų ir teikia galimybių, ir kelia pavojų atsižvelgiant į tinkamumą, prieinamumą, pastovumą ir panaudojimą. Bioenergijos padarinius maisto saugai lems svarstomos sistemos mastas ir tipas, biržos prekių ir energetikos rinkų struktūra, pasirinkti žemės ūkio, energetikos, aplinkos ir prekybos politikos variantai. Bioenergijos sektoriuje sparčiai vyksta technologiniai pokyčiai, maisto saugos srityje skatinantys daugiau neapibrėžtumo“.

4.19

Tame pačiame pranešime FAO pabrėžia, kad 2006 m. įsimintiniausias maisto ir pašarų rinkų bruožas buvo maistinių javų, ypač kviečių ir kukurūzų, kainų didėjimas — jos iki lapkričio mėn. pasiekė jau visą dešimtmetį nematytas aukštumas. Svarbiausia grūdų rinkų varomoji jėga buvo blogas derlius didžiausią pasiūlą teikiančiose šalyse ir didėjanti grūdų paklausa biokuro gamybai. Ryžių ūkiuose taip pat vyravo ribota pasiūla.

4.20

Kaip 2006 m. gruodžio 21 d. pranešė leidinys „Asia Times Online“, Kinija pastaruoju metu irgi ėmėsi veiksmų etanolio gamybai iš kukurūzų sumažinti. „Kinijoje svarbiausia aprūpinti maistu 1,3 mlrd. gyventojų, o tada remsime biokuro gamybą“, paskelbė Wangas Xiaobingas, Žemės ūkio ministerijos pareigūnas.

4.21

2007 m. liepos 20 d. Italijos laikraštis „La Repubblica“ išspausdino straipsnį, pavadintą „Biokuro ir spagečių karas“. Kylant biokurui naudojamų kukurūzų kainoms, 20 proc. brangs makaronų gaminiai. Ūkininkams perėjus prie kukurūzų biokuro gamybai auginimo, pagrindinė itališkų makaronų gaminių žaliava — kietieji kviečiai — pabrango 30 proc. Tarp 2007 m. balandžio 3 d. ir 2007 m. birželio 14 d. kviečių kaina Čikagos biržoje pakilo nuo 3,6404 dolerių už bušelį (27 kg) iki 5,64 dolerių. Kadangi Italija yra didžiausia kietųjų kviečių pasaulyje vartotoja (28 kg vienam gyventojui per metus) ir gamintoja (3,2 milijonai tonų), tad jos gyventojai labai jautriai reaguoja į tokius kainų pokyčius.

4.22

Vandens sunaudojimas biokuro gamybai — dar vienas aspektas, kuriam skiriama nepakankamai dėmesio. Naujausiuose 2007 m. gegužės 10 d. paskelbtuose Tarptautinio vandens valdymo instituto atliktuose tyrimuose apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, Šri Lankoje vienam litrui biokuro pagaminti reikia 1 000-4 000 litrų vandens, nelygu, kokios rūšies įrenginiai ir gamybos metodai. Brazilijoje apskaičiuota, kad vienam litrui etanolio reikia 2 200 litrų vandens, o Indijoje, kur lietaus nėra gausu ir pasėlius reikia laistyti, — etanoliui reikia 3 500 litrų laistomojo vandens! Šiuos skaičius patvirtina ir 2003 m. Delfto mieste įkurtas tarptautinis UNESCO vandens švietimo institutas (UNESCO-IHE), bendradarbiaujantis su vietos universitetu, taip pat ir naujausi tyrimai, atlikti Kolorado universiteto žemės ūkio fakultete, kuriame šiuo metu išvedinėjama ypatinga mažiau vandens reikalaujanti kukurūzų veislė. Šie duomenys taip pat pateikiami tinklavietėje: www.waterfootprint.org.

4.23

Nuo su vandeniu susijusių problemų Europoje labiausiai kenčia pietiniai regionai. Šie regionai jau daugelį metų išgyvena vandens trūkumą, o dėl temperatūros kilimo ir su tuo susijusio garavimo, ši problema ateityje dar padidės, tuo tarpu šiauriniuose regionuose, bent jau kol kas, vandens trūkumo nejaučiama.

4.24

Toliau pateiktoje (ENI atstovo Mario Marchionna pastaruoju metu surengtame Italijos cheminės inžinerijos asociacijos (AIDIC) seminare pristatytoje) lentelėje palyginamos iškastinio kuro ir biokuro sąnaudos atitinkamam energijos kiekiui išgauti:

4.25

Komisija mano, kad norint iki 2020 m. pasiekti 10 proc. tikslą ES reikiamam biokuro kiekiui pagaminti turėtų pakakti 18 mln. ha dirbamos žemės:

4.26

Komisija teigia, kad biokuro naudojimo plėtojimas duos daug naudos, ypač besivystančioms šalims, kurios daugiau gamybos galės orientuoti į eksportą. Vis dėlto Afrikos ūkininkai reiškia susirūpinimą dėl iki šiol padarytų investicijų ekonominio pelno. Leidinio „African Agriculture“2007 m. birželio 10 d. numerio straipsnyje „Ar rūpestis dėl braivėlio (lot. Jatropha) — tik miražas?“ keliama keletas rimtų klausimų (braivėlis yra ypatingos priežiūros nereikalaujantis krūmas, subrandinantis žmonėms nuodingų aliejaus sėklų, iš kurių galima pagaminti neblogos kokybės biodyzeliną).

4.27

Kaip pranešama „East African Business Week“ (vienos pagrindinių Kenijos leidybos grupių „Nation Media Group“ internetinio žurnalo) 2007 m. gegužės 7 d. numeryje, Afrikos aplinkosaugos asociacijos taip pat stengiasi būti išgirstos. Miškų nykimas kasmet padidėja 2,2 proc., palyginti su 0,2 proc. pasaulio vidurkiu, — esant tokiam tempui šalis iki 2040 m. nebeturės miškų. Pilietinės visuomenės aktyvistų grupė įkūrė koaliciją „Mabiros miškui išsaugoti“. Koalicija pavadinta pagal mišką, kurį Ugandos vyriausybė nusprendė perduoti įmonei „Sugar Corporation of Uganda Ltd“ ir taip išplėsti etanoliui skirtoms cukranendrėms auginti numatytus žemės plotus. Apie 7 100 ha arba ketvirtis didžiausio šalyje neliesto miško bus paaukota keletui tonų bioetanolio pagaminti, nors jis netgi gali būti naudojamas ekologiškuose Europos autobusuose!

4.28

Komisija šiuo atžvilgiu beveik neturi ką pasakyti ir vien lyg tarp kitko pamini, kad reikia kaip nors priešintis maistinių augalų ir didelės gamtinės vertės žemės naudojimui, ir mano, kad šią problemą galima išspręsti vien atgrasančiomis ekonominės politikos priemonėmis. Atvirai kalbant, sunku pastebėti, kad Komisija parodytų bent kiek drąsos. Komitetas labai susirūpinęs dėl GMO platinimo keliamo pavojaus aplinkai. Naudoti GMO pirmiau minėtiems tikslams būtų kur kas priimtiniau. GMO platinimo pavojus tikras ir jų naudojimą galima įvertinti tik užbaigus visus galimo jų pavojingumo mokslinius tyrimus; bet kuriuo atveju reikia išsaugoti likusią ES biologinę įvairovę.

4.29

Komitetas mano, kad būtina aktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, siekiančiomis kovoti su badu pasaulyje, ypač FAO ir WFP (Pasaulio maisto programa), ir apgailestauja, kad Komisija poveikio įvertinime nusprendė nepalaikyti ryšio su šiomis tarptautinėmis agentūromis, atliekančiomis didelį darbą ir neslepiančiomis visų su biokuro gamybos plėtojimu susijusių problemų ir pavojų, ypač kalbant apie vandens išteklių naudojimą.

4.30

Komitetas pažymi 2007 m. kovo 8-9 d. pavasario Tarybos išvadas, kuriose daug dėmesio skiriama Europos energetikos politikai (EEP) ir numatyti trys pagrindiniai tikslai:

4.31

Europos Vadovų Taryba remia ir patvirtina bendro pobūdžio Komisijos pasiūlymus dėl energetikos ir specialiuosius dėl biokuro, tačiau formuluotė apie įsipareigojimą pasiekti 10 proc. tikslą kelia didelių abejonių: „Privalomasis šio tikslo pobūdis nustatytas tinkamai, jeigu gamyba bus tvari, antrosios kartos biokuras taps komerciniu požiūriu perspektyvus, o kuro kokybės direktyva bus iš dalies pakeista ir joje bus numatytos atitinkamos mišinių dalys“.

4.32

Labai svarbu yra išsiaiškinti, kaip valstybės narės gali tikrai veiksmingai pasinaudoti šiomis nuostatomis. Ypač nuoroda į antrosios kartos biokuro rinkos atsiradimą kelia problemų. Rekonstruoti esamas, jau pradėtas statyti ir planuojamas statyti pirmosios kartos biokuro gamyklas būtų labai brangu, nes jų gamybos procesai labai skiriasi nuo antrosios kartos kurui gaminti taikomų procesų. Nesant galimybių gaminti šį kurą, Tarybos sprendimas nebus privalomas. Kalbant apie tvarumą, kartu su šiuo metu galiojančiomis direktyvomis reikės papildomų Europos teisės aktų siekiant užtikrinti, kad gaminant biomasę griežtai laikomasi nustatytų reikalavimų ir kad biokurui auginami augalai nekonkuruoja su žmonių ir gyvūnų maistui auginamais augalais. Kalbant apie būtinus kuro kokybės direktyvos pakeitimus, pažymėtina, kad ši procedūra yra gana sudėtinga ir standartizacijos įstaigos, ypač Europos standartizacijos komitetas (CEN), analizuojantis su techninėmis specifikacijomis susijusias problemas, turi skirti jai daug dėmesio.

4.33

Antrosios kartos biokuro gamybos srityje jau esama keleto galimybių gaminti etanolį biologinio fermentacijos ir distiliacijos proceso būdu ir taikant termocheminį biomasės dujinimo procesą išgaunant sintetines dujas (H2 ir CO), iš kurių, vykstant fermentacijai suderintame cikle arba bendros gamybos būdu, susidaro etanolis ir energija. Pirmasis gamybos įrenginys, kurio galingumas 180 000 tonų per metus, šiais metais pradės veikti Porvoo, Suomijoje, o kitą toje pačioje vietovėje planuojama pradėti eksploatuoti 2008 m. pabaigoje. Tačiau šių procesų metu gautas energijos našumas yra labai žemas, o kai kuriais atvejais — netgi neigiamas. Todėl buvo ištirta galimybė naudojant saulės šviesą kaip energijos šaltinį ir tinkamus katalizatorius sukurti fotocheminius procesus ir sustiprinti gautos medžiagos savybes. Biobutanolis yra viena naujos kartos biokuro gamybos galimybių. Jo garų slėgis žemas, ir jis gerai toleruoja vandens užterštumą benzine, todėl jį galima naudoti turimuose benzino tiekimo ir paskirstymo kanaluose. Maišant benziną su biobutanoliu, pastarojo koncentracija gali būti didesnė, nei šiuo metu benzino mišiniams naudojamo biokuro, o transporto priemonių modifikuoti nereikia. Be to, naudojant biobutanolį galima sutaupyti daugiau kuro, nei naudojant benzino etanolio mišinius, ir taip pagerinti energijos našumą bei sumažinti sunaudojimą vieno litro gamybai. Biobutanolis gali būti gaminamas bioetanolio gamyklose.

4.34

Šioms technologijoms Septintojoje bendrojoje programoje skirta daug išteklių — jos turi įdomių savybių ir teikia galimybių gaminti „švarų biokurą“:

EESRK nuomone, Europa turėtų skirti daugiau lėšų antrosios kartos biokuro moksliniams tyrimams.

5.1

Komitetas pritaria Europos energetikos politikos tikslams: jeigu juos norima pasiekti, reikės rasti būtinų investicijų finansavimo būdų įtraukiant Europos finansines institucijas.

5.2

Komitetas mano, kad ypač daug dėmesio reikėtų skirti biokuro, ypač antrosios kartos kuro, sektoriaus moksliniams tyrimams neaukojant kitų galimybių, pavyzdžiui, galimybės gaminti vandenilį naudojant saulės energiją arba apdoroti biomasę.

5.3

Komitetas rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti biologinei įvairovei ir siekti, kad biokurui būtų naudojami tik nemaistiniai augalai, kad nekiltų pavojaus, jog maistas ir kuras pradės konkuruoti, kai milijonams žmonių vis dar trūksta maisto ir jie miršta iš bado. Pirmiau minėto FAO pranešimo išvadose teigiama, kad pasaulyje 854 mln. žmonių vis dar maitinasi nepakankamai, ir tai atspindi nepakankamą pažangą siekiant Pasaulio aukščiausio lygio susitikime dėl maisto numatytų užduočių ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Nors daugelyje, ypač į pietus nuo Sacharos esančių, Afrikos šalių daugėja galimybių sumažinti badaujančiųjų skaičių, jis gali dar labiau padidėti, nes kyla maisto kainos, gali sumažėti grūdų pasiūla, gresia konfliktai, ligos ir klimato kaita. Remiantis amerikiečių mokslininkų Ford Runge ir Benjamin Senauer iš Minesotos universiteto skaičiavimais, dėl maistinių javų kainų pokyčių badaujančių žmonių skaičius pasaulyje iki 2025 m. ne sumažės iki 600 mln., kaip prognozuojama, bet padvigubės iki 1,2 mlrd.

5.4

Siekdamas aplinkosaugos tikslų, mažesnio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, optimalaus energijos suvartojimo, alternatyvios energijos naudojimo, energetikos autonomijos ir energijos tiekimo saugumo, Komitetas siūlo labiausiai šių tikslų siekti padedantiems produktams taikyti specialų režimą (teikti mokesčių, administracines ir kitas paskatas).

5.5

Komitetas mano, kad dabartiniu etapu taikant esamas technologijas sunaudojama daug energijos, vandens ir žemės (hektaro našumas toks, kad paskyrus trečdalį viso Italijos ploto rapsų sėklų auginimui gauto biodyzelino pakaktų pakeisti tik 10 proc. bendro Italijoje sunaudojamos naftos kiekio ir 40 proc. transporto priemonių sunaudojamo dyzelino).

5.6

Komitetas mano, kad kartu su pasiūlymu dėl naujos direktyvos turėtų būti pateiktas išsamus ir platus masto ekonominis, aplinkosaugos ir socialinis įvertinimas, kuris, atsižvelgiant į klausimo svarbą, bent jau šiuo etapu neatrodo esąs pakankamai struktūrizuotas.

5.7

Kad kovoje su aplinkos tarša pasiekti rezultatai nenueitų veltui, būtina užtikrinti biokuro gamybą iš vietinių žemės ūkio produktų. Jie neturėtų būti gabenami iš tolimų kraštų, kad būtų išvengta su tuo susijusio iškastinio kuro naudojimo. Energijos gamyba iš žemės ūkio produktų atliekų yra sudėtinga, nes atliekos sukaupiamos toli viena nuo kitos esančiose vietose ir jų transportavimas į perdirbimo gamyklas yra brangus, be to, dėl didelio jose esančio vandens kiekio perdirbamų atliekų apimtis yra labai didelė. Dėl išvardytų priežasčių šios rūšies biomasę geriau perdirbti vietoje.

5.8

Komitetas mano, kad reikia remti biokuro sudedamųjų dalių technologijų mokslinius tyrimus, t. y. tokių biokuro sudedamųjų dalių, kurios paversdamos cheminę energiją elektros energija naudoja biokatalizatorius. Šio energijos gamybos proceso metu atsiranda galimybė atgauti visus augalo, iš kurio gaunama biomasė, fotosintezės metu sukauptus elektronus (24 elektronai kiekvienai į CO2 ir vandenį oksiduotai gliukozės molekulei).

5.9

Komitetas pritaria Europos Parlamentui, kuris 2006 m. gruodžio 14 d. Strasbūre priimtos rezoliucijos dėl biomasės ir biodegalų strategijos konstatuojamosiose dalyse pažymėjo, kad „… transporto sektoriuje išmetama daugiau negu 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nors šis sektorius neįtrauktas į prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą …“. Todėl Komitetas siūlo Komisijai numatyti išplėsti „baltųjų sertifikatų“ sistemą ir taikyti ją transporto sektoriui.

5.10

Toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas „prašo Komisijos sukurti privalomą ir išsamią sertifikatų sistemą, kurią diegiant visais etapais būtų sudarytos sąlygos tvariai biokuro gamybai, įskaitant auginimo ir perdirbimo stadijų standartus ir bendrą per produkto gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą, kuri būtų taikoma Europos Sąjungoje pagamintam arba importuotam biokurui“ ir „remti Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (angl. GMES) sukūrimą ir naudojimą siekiant stebėti žemės naudojimą gaminant bioetanolį, kad būtų užkirstas kelias naikinti drėgnuosius atogrąžų miškus ir kitas neigiamas poveikis aplinkai“. Komitetas pritaria Europos Parlamento pasiūlymams ir juos remia.

5.11

Komitetas pažymi, kad kai kurių naujųjų valstybių narių transporto priemonių parkas labai senas, jį sudaro pačios nenašiausios iš turtingų rinkų pargabentos naudotos transporto priemonės. Vienam gyventojui tenkančios pajamos šiose šalyse gana mažos, mažos jos ir tam tikruose pagrindiniuose kitų šalių, kuriose pajamos vienam gyventojui didesnės, sektoriuose. Todėl netikslinga svarstyti galimybę taikyti įpareigojimus ir primesti išlaidas šiems Europos piliečiams, kuriems privatus automobilis yra būtina darbo priemonė.

5.12

Komitetas mano, kad šiuo etapu biokuras gali paremti kuro rinką, tačiau jis negali būti struktūrinis atsakas į rinkos poreikius. Bet kuriuo atveju, gamyba turi būti atidžiai stebima siekiant išvengti šioje nuomonėje išdėstyto pavojaus aplinkai ir socialinės rizikos. Komiteto nuomone, atsižvelgdama į šioje nuomonėje minimas problemas, Komisija turėtų nuolat tikrinti 10 % tikslo įgyvendinimą ir būti pasirengusi teikti pasiūlymus jo patikslinimui, jei tvariomis priemonėmis šias problemas nesiseka tinkamai išspręsti.

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/44

1.1

EESRK pritaria Europos Komisijos iniciatyvai persvarstyti Bendrijos strategiją dėl kelių transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo.

1.2

Pagal Komisijos pasiūlymą, kurį Taryba planuoja patvirtinti, atlikus motorinių transporto priemonių technologinius patobulinimais, iki 2012 m. lengvųjų automobilių išmetamųjų CO2 dujų kiekį siekiama sumažinti iki 130 g/km. Jei techniniu požiūriu bus įmanoma, šį kiekį siekiama sumažinti dar 10 g/km naudojant pakaitines technologijas ir daugiau biokuro, kad 2012 m. būtų pasiektas bendrasis tikslas — 120 g/km.

1.3

EESRK mano, kad ši aukštų tikslų siekianti iniciatyva bus sėkminga tik tada, jei ji bus įgyvendinama įvairiomis suderintomis priemonėmis ir jei nustatant jai įgyvendinti skirtą laiką bus atsižvelgta į tai, kad gamintojai privalo suderinti pasirinktas technologijas su visais jų gaminamais modeliais — tai sudėtingas procesas, kurio sąnaudos gali būti įvairios. Kitais žodžiais, kalbant apie išmetamąsias CO2 dujas, lengvųjų automobilių tobulinimas turi būti suderintas su gamintojo pajėgumu patobulinimus taikyti ir ekonominiu, ir technologijų požiūriu, taip pat su galimų pirkėjų perkamąja galia.

1.4

Atsižvelgdamas į šiuos veiksnius, kartu pabrėždamas poreikį raginti gamintojus sparčiau mažinti degalų naudojimą ir taršą, EESRK pažymi, kad būtinos didesnės pastangos siekiant nustatyti socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu veiksmingiausią teisinį pagrindą.

1.5

Todėl EESRK rekomenduoja pavesti atlikti visapusišką ir išsamų poveikio vertinimą ir nustatyti naudą bei sąnaudas, susijusias su įvairiomis galimybėmis, pvz., transporto priemonių technologijų tobulinimu ir kitomis: infrastruktūros tobulinimu, pakaitiniais degalais, mokesčių lengvatomis, informavimu pasitelkiant įvairias švietimo formas apie ekologišką važiavimą (tai visų pirma būtina miestų aglomeracijose (1)), paklausos reguliavimu ir išmetamųjų CO2 dujų apmokestinimu. EESRK taip pat mano, kad viena reikėtų apsvarstyti ir kaip vieną iš taikytinų priemonių pasiūlyti naudoti padangas, kurių pasipriešinimas riedėjimui yra žemas, o tai, remiantis gamintojų duomenimis, leidžia sumažinti degalų suvartojimą nuo 3 iki 4 proc. To paties tikslo siekia ir Komisija siūlydama sukurti slėgio padangose kontrolės sistemas.

1.6

Taikant protingą ir apgalvotą visų galimų priemonių derinį, būtų galima pasiekti išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo tikslų nestabdant automobilių parko atnaujinimo — apribojant ir paskirstant finansinę naštą ir neperkeliant jos galimiems naujų automobilių pirkėjams.

1.7

EESRK taip pat tikisi, kad pasirinktos teisinės priemonės bus kuo neutralesnės gamintojų konkurencijos požiūriu, jomis nebus nustatyti privalomi apribojimai į rinką tiekiamiems modeliams; šios priemonės, paskatins pirkėjus rinktis mažiau teršalų išmetančius automobilius. Išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo tikslai turi siejami su esamais produkto rūšių skirtumais, taikant parametrus, laikomus informatyviausiais ir proporcingais išmetamųjų CO2 dujų kiekiui.

1.8

Ypač svarbu, kad parametrai, naudojami kaip priemonė skatinti vartotojus rinktis tam tikrus transporto priemonių tipus, padėtų pasirinkti tokias transporto priemones, kurios atitinka realius vartotojų poreikius ir nebūtų skatinamas vartojimas ir tarša, kurie neatitinka kasdienių vartotojų poreikių.

1.9

EESRK reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ketinimo siūlyti teisės aktus dėl nedidelės galios prekybos transporto priemonių. Šias verslo tikslais naudojamas transporto priemones galimi pirkėjai nuodugniai įvertina, kadangi jų sunaudojamų degalų, vadinasi ir išmetamųjų CO2 dujų, kiekis turi didelės įtakos verslo sąnaudoms. Dėl šios priežasties šiuo metu rinkoje esančioms transporto priemonėms taikomi patys efektyviausi sprendimai — dažniausiai naudojami dyzeliniai varikliai. Bet kuriuo atveju, EESRK mano, kad, prieš priimdama sprendimą, Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą, pagrįstą dabartinės taršos iš nedidelės galios prekybos transporto priemonių tyrimais. Šiuo metu tokių duomenų nėra.

1.10

Galiausiai, EESRK mano, kad valstybės narės turėtų plėtoti veiklą ir kitomis kryptimis, nei anksčiau (keliai, patobulintas kelių apšvietimas ir kt.), pvz., pirkti aplinkai mažiau kenksmingas transporto priemones viešojo transporto priemonių parkams ir įsipareigoti ne tik plėsti infrastruktūros tinklus, per kuriuos būtų galima platinti mažiau kenksmingus aplinkai degalus, pvz., gamtines dujas, bet ir sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti automobilius, naudojančius gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas. EESRK jau yra parengęs nuomones šiais klausimais (2).

2.1

1995 m. buvo pasiūlyta išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo Bendrijos strategija, įskaitant priemones, susijusias su transporto priemonių gamintojų teikiama pasiūla ir vartojimo paklausa.

2.2

Kalbant apie pasiūlą reikia pasakyti, kad,1998 m. Europos gamintojai sudarė savanorišką susitarimą, kuriuo siekiama iki 2008 m. sumažinti automobilių išmetamųjų CO2 dujų kiekį iki 140 g/km. Japonijos ir Korėjos gamintojai po metų prisiėmė tokį patį įsipareigojimą, kurį rengiasi įgyvendinti 2009 m.

2.3

Paklausos srityje Europos Komisijos strategijoje numatyta vienu metu skatinti vartotojų informavimą apie išmetamąsias CO2 dujas (kad jie galėtų pagrįstai pasirinkti transporto priemonę) ir taikyti skirtingus tikslinius mokesčius už automobilius.

2.4

Praktiškai pasiūlos srityje pasiekta žymių laimėjimų, nors vien jų nustatytiems tikslams pasiekti neužtenka, kadangi — nepakankamas kitų dviejų priemonių — vartotojų informavimo ir skatinimo ir mokestinių priemonių — indėlis. Komisija tai pripažįsta ir savo komunikate pažymi, kad „poveikio tyrimai parodė, kad automobilių technologijų patobulinimai daugiausiai lėmė“ išmetamųjų CO2 dujų kiekio sumažėjimą.

2.5

Vidutinis išmetamųjų CO2 dujų kiekis 1995-2004 m. sumažėjo 13 proc. — nuo 186 g/km iki 161 g/km. 2004 m. 30 proc. į rinką pateiktų transporto priemonių išmetė mažiau nei 140 g/km CO2 dujų.

2.6

Kita vertus, vartotojai pradėjo rinktis didesnius, sunkesnius ir galingesnius automobilius, kadangi manoma, jog jie yra saugesni, ir todėl, kad daug gyventojų išsikėlė gyventi toliau nuo miestų centrų. Dėl to informavimo apie išmetamas CO2 dujas (ženklinimą) poveikis vartotojų pasirinkimui buvo nedidelis.

2.7

Kita paklausos formavimo priemonė — apmokestinimas, siekiant mažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį — dar nėra taikoma Europos lygmeniu (3); šią priemonę savo iniciatyvose taiko mažiau nei pusė valstybių narių. Paradoksalu, tačiau kai kuriais atvejais pritaikius priemones, tarša tik padidėjo. Pvz., padidinus mokesčius už dyzelinius degalus, sulėtėjo dyzelinių degalų vartojimo proceso augimas, ankstesniais metais vykęs daugelyje valstybių narių, kuriose didžioji dalis automobilių yra dyzeliniais varikliais.

2.8

Galima daryti išvadą, kad 2008 ir 2009 m. nustatyti tikslai tikriausiai nebus pasiekti dėl išorinių veiksnių, kliudančių taršos mažinimo procesui, kuris, pasirašius savanoriškus susitarimus, buvo pradėtas kartu su automobilių technologijų peržiūrėjimu, ir dėl nesugebėjimo geriau pasinaudoti numatytomis priemonėmis. Todėl Komisija nusprendė persvarstyti strategiją ir paskelbė gaires nustatantį komunikatą (kurį EESRK aptaria), o 2008 m. pirmojoje pusėje rengiasi pasiūlyti konkretų teisės akto projektą.

3.1

Šiame komunikate Komisija siūlo siekti ES tikslo iki 2012 m. sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį iki 120 g/km bendromis ES ir valstybių narių pastangomis.

3.2

Todėl, iki 2008 m. vidurio Komisija pasiūlys teisės aktus, kuriais bus siekiama privalomo išmetamųjų CO2 dujų kiekio sumažinimo iki 130 g CO2/km tikslo vidutiniškai naujam automobilių parkui, tobulinant transporto priemonių variklių gamybos technologijas.

3.3

Tolesnio sumažinimo, 10 g/km ar ekvivalentiško, jei techniškai įmanoma, turi būti siekiama taikant kitus technologinius patobulinimus ir naudojant daugiau biokuro, konkrečiai:

3.4

Komisija sutinka, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai, įgyvendinantys vidutiniškai naujo automobilių parko tikslą bus tokie, kad galėtų užtikrinti konkurenciniu požiūriu neutralius, socialiai teisingus ir tvarius sumažinimo tikslus, kurie būtų nešališki įvairių Europos automobilių gamintojų atžvilgiu ir nepagrįstai neiškreiptų automobilių gamintojų konkurencijos.

3.5

Komisija ragina valstybes nares suderinti jų automobilių apmokestinimo politikos nuostatas taip, kad visoje ES būtų remiamas ekonomiškų automobilių įsigijimas, o gamintojams padedama laikytis įsigaliosiančių degalų efektyvumo nuostatų.

3.6

Komisija taip pat siūlo nustatyti mokesčius, diferencijuotus pagal visus rinkoje esančius automobilių tipus tam, kad laipsniškai būtų pereita prie atitinkamai mažiau aplinką teršiančių automobilių.Tai būtų veiksmingas būdas mažinti gamintojų išlaidas, susidarančias vykdant reikalavimus.

3.7

Teigiama, kad fiskalinės paskatos yra veiksmingas būdas skatinti žmones rinkoje įsigyti mažiausiai teršiančias lengvąsias transporto priemones. Taip pat pabrėžiamas poreikis veiksmingiau informuoti potencialius pirkėjus apie transporto priemonių suvartojamus degalus (2007 m. Komisija planuoja priimti pasiūlymą dėl Direktyvos 1999/94/EB dėl degalų taupymo lygio ženklinimo dalinio pakeitimo).

3.8

Galiausiai, Komisija pažymi, kad valstybės narės, siekdamos sumažinti degalų naudojimą, privalo skatinti aplinkos neteršiantį važiavimą (ekologišką važiavimą) rengdamos mokymus ir (arba) informavimo kampanijas.

3.9

Gamintojai taip pat kviečiami iki 2007 m. vidurio pasirašyti savanorišką susitarimą dėl geros praktikos parduodant ir reklamuojant automobilius ir skatinti tvarų vartojimą.

4.1

EESRK visiškai sutinka, kad būtina persvarstyti Bendrijos strategiją dėl kelių transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekio, kuris sudaro apie 20 proc. visos taršos, mažinimo.

4.2

EESRK taip pat pabrėžia sudėtingumą šio persvarstymo, kuriuo turėtų būti siekiama toliau mažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį nepakenkiant transporto priemonių sektoriaus, kuris veikia ypač konkurencingoje pasaulio rinkoje, konkurencingumui.

4.3

Reikėtų priminti, kad vien Europos automobilių pramonės sektoriuje tiesiogiai dirba 2 mln. žmonių, o netiesiogiai kituose sektoriuose — 10 mln. Automobilių pramonė sudaro 3,5 proc. ES BVP, o grynojo eksporto vertė siekia 33,5 mlrd. eurų, be to, valstybės narės iš automobilių apmokestinimo kasmet gauna 365 mlrd. Eurų.

4.4

Ne veltui komunikate „Konkurencinga automobilių pramonės reguliavimo sistema XXI amžiuje“ (4) (CARS 21) Komisija siekė nustatyti automobilių sektoriaus pramonės politiką, kuri yra labai svarbi Europos ekonomikai.

Komunikatas „CARS 21“ yra Komisijos atsakymas į Automobilių pramonės konkurencingumo aukščiausio lygio grupės „CARS 21“, kurią sudarė pramonės, svarbių pilietinės visuomenės organizacijų ir Komisijos atstovai, 2005 m. gruodžio mėn. parengtas rekomendacijas ir baigiamąją ataskaitą. Dokumente pabrėžiama, kad, norint pasiekti aukštų tikslų sudėtingose srityse, pvz., sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį ir nepakenkti pramonės konkurencingumui ar užimtumui, būtina laikytis integruoto požiūrio ir nustatyti visų suinteresuotųjų subjektų įnašą įgyvendinant bendrą visuotinės svarbos tikslą.

4.5

EESRK taip pat nuogąstauja dėl galimo sprendimų neigiamo poveikio pramonės išlaidoms, kadangi tokie sprendimai gali tiesiogiai ar netiesiogiai kelti pavojų užimtumo lygiui automobilių pramonės sektoriuje ir todėl paskatinti priimti strateginius sprendimus perkelti gamybą už ES ribų.

4.6

Atsižvelgdamas į šiuos veiksnius, EESRK sutinka, kad automobilių gamintojai turi būti raginami sparčiau mažinti degalų suvartojimą ir taršą, tačiau pažymi, kad būtina ieškoti kitų būdų nustatyti socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu veiksmingiausią teisinį pagrindą, skirtą išmetamųjų CO2 dujų kiekiui mažinti.

4.6.1

EESRK, siekdamas, kad būsimi Bendrijos teisės aktai dėl kelių transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo būtų kuo veiksmingesni, pateikia šia rekomendacijas:

4.6.2

Visos šios priemonės neturėtų pakenkti esamo automobilių parko atnaujinimui — tam reikėtų paskirstyti su išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimu susijusią finansinę naštą. EESRK pažymi, kad, remiantis Europos klimato kaitos programa (6), dėl ekologiško važiavimo Europoje išmetamųjų CO2 dujų kiekis iki 2010 m. (per 2006-2010 m. laikotarpį) galėtų sumažėti 50 mln. tonų, o bendras TNO ir IEEP (7) tyrimas rodo, kad ekologiškas važiavimas yra ne tik techniškai įmanomas, bet ir veiksmingas bei išmatuojamas.

4.6.3

Kita vertus, jei 120 g/km būtų pasiekta tik tobulinant automobilio technologijas, vidutinė automobilio pardavimo kaina padidėtų maždaug 3 600 eurų. Siekiant pateikti išsamią informaciją, reikėtų pasakyti, remiantis tais pačiais šaltiniais (8), kad net ir pasiekus 130 g/km tikslą, automobilių pirkėjams reikėtų mokėti gerokai daugiau, t. y. apie 2 500 eurų.

4.6.4

Komisija pažymėjo, kad Europos automobilių parkas atnaujinimas vidutiniškai kas 12 metų, todėl akivaizdu, kad dėl didesnių kainų automobilių pakeitimo ciklas dar sulėtėtų. Taip pat akivaizdu ir tai, kad toks kainų padidėjimas turėtų socialinių pasekmių — neturtingiems visuomenės sluoksniams būtų dar sunkiau įsigyti automobilį.

4.7

Galiausiai EESRK nepritaria Komisijos nuomonei, kad dėl papildomų technologijų išmetamųjų CO2 dujų kiekis gali sumažėti 10 g/km, kadangi vis dar neaiškios biokuro patekimo į rinką galimybės, ir negalima teigti, kad dėl jų išmetamųjų CO2 dujų kiekis sumažės 5 g/km. EESRK nuomone, būtina nustatyti visą rinkinį priemonių, kurios galėtų būti aiškiai stebimos, pvz., su ekologišku važiavimu ir infrastruktūra susijusios priemonės.

5.1

Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktas bendrąsias pastabas ir šiuo metu vykstančius svarstymus Europos Parlamente, EESRK tikisi, kad būsima teisinė priemonė nesumažins potencialių vartotojų galimybių įsigyti naujus automobilius (būtina užtikrinti automobilių parko atnaujinimą) ir kad ji leis žymiai paskatinti mažiau teršiančių transporto priemonių modelių paklausą.

5.2

Nesant visapusiško ir išsamaus poveikio vertinimo, kuriame būtų pateiktos su įvairiais pasirinkimais susijusios sąnaudos ir nauda, EESRK pasilieka teisę parengti nuomonę dėl išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo tinkamų ir techniškai pagrįstų ribų vėliau, tačiau rekomenduoja, kad nustatant numatomą teisinę priemonę būtų atsižvelgta į automobilių gamybos ciklo sudėtingumą ir mažiausiai septynerių metų trukmę (9).

5.3

Atsižvelgdama į teisės akto rengimo trukmę taikant bendro sprendimo procedūrą, EESRK mano, kad galutinis tekstas, kuriuo nustatomi reikalavimai, iki 2009 m. nebus parengtas. Atsižvelgiant į ankstesnes pastabas dėl sektoriui būdingų pramoninių ciklų, anksčiausia įsigaliojimo data yra 2015 m. Ji sutaps su Reglamento EURO 6 dėl taršos mažinimo įsigaliojimu, pagal kurį, kaip ir išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo atveju, reikės struktūriškai modifikuoti automobilius.

5.4

Yra pavojus, kad tikslai, kuriuos siekiama įgyvendinti iki 2012 m. yra techniškai neįgyvendinami ir tai gali neigiamai paveikti Europos automobilių pramonės konkurencingumą ir užimtumą šiame sektoriuje.

5.5

EESRK pritaria teisinei priemonei, kuri nedarytų įtakos gamintojų konkurencijai; kitaip tariant, nereikėtų nustatyti apribojimų dėl į rinką tiekiamų modelių, bet paskatinti vartotojus pirkti mažiau teršiančius modelius; reikalavimai dėl išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo turi atitikti modelių skirtumus, šiam tikslui naudojami parametrai turi būti informatyviausi ir proporcingi išmetamajam CO2 dujų kiekiui.

5.6

Šiuo požiūriu pasirinkti parametrai turi padėti užtikrinti, kad dėl įvairių rinkos segmentų keliamos taršos mažinimo ir neišvengiamo su transporto priemonėmis susijusių sąnaudų didėjimo nebūtų pakenkta galimybei įsigyti (angl. affordability) transporto priemonę, t. y. kad vartotojai galėtų įsigyti naują transporto priemonę pagal savo perkamąją galią.

5.6.1

Vienas iš galimų parametrų galėtų būti transporto priemonės svoris (jį pasiūlė Europos automobilių gamintojų asociacija (EAGA)), kadangi jis tiesiogiai susijęs su išmetamųjų CO2 dujų kiekiu. EESRK primena, kad 1996-2005 m. transporto priemonės svoris padidėjo 32 kg, o kartu ir išmetamųjų CO2 dujų kiekis — 6,6 g/km. Pavyzdžiui, Japonijos išmetamųjų CO2 dujų mažinimo strategijoje automobilio svoris bus pagrindinis parametras. 2006 m. šioje šalyje priimtas sprendimas iki 2015 m. pasiekti 138 g/km. EAGA palankiai vertina šio parametro įvedimą, kadangi tai taip pat yra žingsnis siekiant pasaulio mastu suderinti CO2 dujų išmetimo mažinimo politiką.

5.6.2

Reikia taip pat pažymėti, kad šiuo metu svarstomi kiti parametrai, pagal kuriuos būtų nustatomi ir atskiriami modelių tipai. Reikia paminėti EP pranešėjo Parlamento nario Chriso Davieso pasiūlymą naudoti parametrą „transporto priemonės pėdsakas“ (automobilio užimamas plotas, skaičiuojamas pagal ratų bazę ir atstumą tarp vėžių (10)).

5.6.3

EESRK mano, kad būtų naudinga ir tinkama naudoti tūrio parametrą (transporto priemonės ilgis × plotis × aukštis). Tai būtų naudinga priemonė skatinti vartotojus pasirinkti transporto priemonę, atitinkančią realius jų poreikius ir išvengti per didelio CO2 dujų kiekio išmetimo, kuris galimas tais atvejais jei transporto priemonės dydis neatitinka praktinių poreikių. Kitais žodžiais, asmuo, norintis pirkti sportinį automobilį (SUV — Sport Utility Vehicle), kuris gali vežti daugiau keleivių ir krovinių, mokės daugiau, nes tokio tipo transporto priemonė jam yra tikrai reikalinga, o asmuo, neturintis tokių poreikių, domėsis kitais rinkos segmentais.

5.7

Pirmiau minėtas Europos Parlamento pranešėjas Chris Davies pasiūlė nustatyti „Anglies normų mažinimo sistemą“ (angl. CARS), kuria nustatomi mokesčiai už normų viršijimą ir išmokos už mažesnius, nei norma, rodiklius. EESRK mano, kad prekybos CO2 taršos leidimais sistema tik automobilių sektoriuje yra neįmanoma.

Kalbant apie šiuo aukštus tikslus — taršos leidimų nebus tiek daug, kad būtų užtikrintas geras sistemos veikimas.

5.7.1

Todėl EESRK siūlo taikyti „atvirą“ prekybos taršos leidimais sistemą (t. y. siūloma leisti prekiauti taršos leidimais su kitais sektoriais), kurios lankstumas užtikrintų bendro išmetamųjų CO2 dujų kiekio sumažinimą, kartu transporto priemonių gamintojams būtų nustatyti taršos leidimų pirkimo apribojimai. EESRK palankiai vertina šią „atvirą“ sistemą, kurią reikėtų nustatyti, o jos ekonominiai padariniai turės būti įvertinti atsižvelgiant į pasikeitimus, kurie įvyks iki 2015 m. prekybos taršos leidimais rinkoje. Komitetas dar kartą pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią, kad minėti ekonominiai padariniai darytų neigiamą įtaką galutinio pirkėjo galimybei įsigyti (angl. affordability) transporto priemonę.

5.8

Komunikate pareikšto raginimo nustatyti geros praktikos kodeksą automobilių rinkodaros ir reklamos srityje klausimu EESRK mano, kad beveik visose valstybėse narėse yra sudaryti susitarimai (dažnai labai griežti) dėl taisyklių šioje srityje. Tačiau EESRK iš esmės pritaria šių taisyklių suderinimui ir neprieštarauja Komisijos siūlomam Europos geros praktikos kodeksui, kuris būtų skirtas automobilių gamintojams.

5.9

EESRK taip pat pažymi, kad Komisija savo komunikate pabrėžia ketinimą parengti teisinę priemonę, skirtą nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekiui sumažinti.

5.9.1

EESRK mano, kad nedidelės galios prekybos transporto priemonėms (N1 kategorija ir su ja susiję lengvieji automobiliai) ši priemonė nėra būtina, kadangi jos skirtos komerciniams tikslams, o jų sunaudojimų degalų ir išmetamųjų CO2 dujų kiekis savaime yra svarbiausias veiksnys pirkėjams, kadangi šie parametrai turi didelį poveikį verslo sąnaudoms. Dėl minėtos priežasties šiuo metu rinkoje esančioms transporto priemonėms taikomi patys efektyviausi sprendimai — dažniausiai naudojami dyzeliniai varikliai.

5.9.2

Bet kuriuo atveju, EESRK mano, kad, prieš priimdama sprendimą, Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą, pagrįstą naujausiais duomenimis apie nedidelės galios prekybos transporto priemonių taršą. Šiuo metu tokių duomenų nėra.

5.9.3

Nedidelės galios prekybos transporto priemonėms nustačius tikslus sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį g/km, neturint tikslių atitinkamų duomenų, kyla pavojus, kad gali sumažėti atskirų transporto priemonių krovumas, o dėl to mažėja efektyvumas, kadangi tokiu atveju reikia daugiau transporto priemonių (galinčių pervežti tuos pačius krovinius) arba didesnių kitos kategorijos transporto priemonių (dėl to didėja bendra tarša).

5.10

EESRK taip pat mano, kad automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamųjų CO2 dujų kiekio mažinimo klausimas turi būti nagrinėjamas išsamiai, atsižvelgiant į transporto priemonių gyvavimo laiką — nuo pagaminimo iki sunaikinimo. Atsižvelgdamas į pirmiau minėtus teiginius, EESRK pabrėžia poreikį koordinuoti ir derinti teisėkūros ir reguliavimo iniciatyvas, susijusias su motorinių transporto priemonių pramone bei darančias poveikį išmetamųjų CO2 dujų kiekiui ir išvengti prieštaravimų, kurie stabdytų šių iniciatyvų įgyvendinimą.

5.11

EESRK mano, kad būsimose mokslinių tyrimų programose pirmenybė turi būti nedelsiant teikiama projektams, kurie skirti techniškai įgyvendinamiems ir ekonominiu požiūriu tvariems būdams išmetamųjų CO2 dujų kiekiui visame pasaulyje mažinti (ne vien su transportu susijusią taršą), atsižvelgiant į poveikį, kurį lemia įvairių taršos šaltinių gyvavimo ciklas. EESRK mano, kad šių mokslinių tyrimų projektų spektras turi būti labai platus ir jie turi padėti rasti trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės sprendimus nuolat laikantis tinkamos kainos (angl. affordability) (tiek gamintojui, tiek galutiniam pirkėjui) tikslo ir taip skatinti atnaujinti automobilių parką siekiant tvaraus mobilumo.

5.12

Galiausiai, EESRK mano, kad valstybės narės turėtų plėtoti veiklą kitomis kryptimis nei anksčiau (keliai, patobulinti šviesoforai ir kt.) pvz., pirkti aplinkai mažiau kenksmingas transporto priemones viešojo transporto priemonių parkams ir įsipareigoti plėsti infrastruktūros tinklus, per kuriuos būtų galima platinti mažiau kenksmingus aplinkai degalus, pvz., gamtines dujas ir sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti automobilius naudojančius gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas.

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/49

16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/50

1.1

EESRK pritaria Pasiūlymui priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl sistemų, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos, atrankos ir leidimo išdavimo, rekomenduoja skubiai jį priimti nustatant, kad jis įsigalioja nedelsiant.

1.2

Komitetas visiškai pritaria šio pasiūlymo I antraštinės dalies 1 straipsnio 1 dalyje nustatytam prioritetiniam tikslui: sukurti judriojo ryšio palydovinių sistemų operatorių atrankai ir leidimo išdavimui valstybėse narėse skirtą viena bendrą Bendrijos lygiu koordinuojamą procedūrą.

1.3

EESRK mano, kad sprendimą nedelsiant priimti būtina dėl šių priežasčių:

1.4

EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į palydovinio ryšio sistemų aprėptį, jų sukūrimas ir panaudojimas yra svarbiausia iniciatyva, kurios įgyvendinimas užtikrintų Europos kosmoso pramonės plėtrą ir konkrečios ryšių srityje taikomos įrangos pažangą. Be to, ši iniciatyva atitinka tvarų vystymasį skatinančią Lisabonos strategiją, visų pirma todėl, kad jos įgyvendinimas tiesiogiai prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo didėjančio konkurencingumo sąlygomis.

1.5

Komitetas džiaugiasi, kad Europa šioje srityje turi daug techninių išteklių, o tai ypač naudinga priimant šį pasiūlymą. Iš tiesų, trys iš didžiausių pasaulio palydovinio ryšio sistemų operatorių yra Europoje ir palydovinis ryšys sudaro 40 proc. šiuo metu gaunamų Europos kosminės erdvės sektoriaus pajamų.

1.6

EESRK palankiai vertina konsensusą, kurį Komisija pasiekė skatindama priimti šį pasiūlymą, kuriam dar jo rengimo metu pritaria visi konsultacijose dalyvavę subjektai: palydovų pramonės atstovai, telekomunikacijų tinklų operatoriai, Europos kosmoso agentūra ir nacionalinės valstybių narių reguliavimo institucijos.

1.7

Komitetas taip pat mano, kad šiuo metu svarstomoje galutinėje sprendimo redakcijoje vienodai atsižvelgiama į visus skirtingus konsultacijų metu pareikštus požiūrius. Šie požiūriai visų pirma susiję su atrankos metodais ir kriterijais, būtinybe nacionaliniu lygiu sudaryti lankstesnes sąlygas, nustatant terminą leidimui gauti bei pastarojo galiojimo laiką, ir poreikiu labiau derinti nacionalines leidimų išdavimo procedūras.

1.8

EESRK rekomenduoja priimti siūlomą sprendimo redakciją, tačiau pateikia šią pastabą: taikant nuostatas dėl atrankos ir leidimo išdavimo, būtina nustatyti taisykles, saugančias piliečių asmeninius interesus ir užtikrinančias palydovinių sistemų galutinių įrenginių vartotojų privatumą.

2.1

Sukurti ir įgyvendinti transeuropinę palydovinio ryšio sistemą reiškia pasiūlyti alternatyvią ir naujovišką platformą, kuria, nepaisant galutinių vartotojų buvimo vietos, galima teikti įvairių rūšių telekomunikacijų ir transliavimo paslaugas, pvz., prieigą prie didelės spartos interneto ir (arba) intraneto, judriosios daugialypės terpės paslaugas, visuomenės apsaugą, ne karinio pobūdžio krizių valdymą (stichinės ir humanitarinės nelaimės), saugumo ir vidaus tvarkos užtikrinimą, laivyno valdymo (angl. fleet management) įrenginius, nuotolinės medicinos pagalbos paslaugas ir kt.

2.2

Sukurta sistema padėtų plėtoti vidaus rinką, sustiprintų konkurenciją, kadangi būtų teikiama daugiau transeuropinių paslaugų, paskatintų veiksmingas investicijas, ypač pradėjus teikti naujas paslaugas, kuriomis būtų užtikrintas ryšys atokiose sausumos zonose ir jūrų erdvėse.

2.3

Transeuropinėms sistemoms visų pirma būtina sukurti judriojo ryšio palydovinių sistemų operatorių atrankai skirtą Bendrijos procedūrą ir nustatyti nacionaliniu lygiu koordinuojamo leidimų išdavimo nuostatas. Suderinus judriojo ryšio palydovinių sistemų atrankos kriterijus bus galima Europoje įgyvendinti vieningą šios srities politiką. Valstybėms narėms atrinkus skirtingus judriojo ryšio sistemų operatorius, naudojančius skirtingus palydovus, gali atsirasti sudėtingi ir žalingi trukdžiai ar netgi iškilti pavojus sklandžiam visos sistemos veikimui tuo atveju, jei tam pačiam operatoriui skirtingose valstybėse narėse būtų priskiriami skirtingi radijo dažniai. Todėl atsižvelgiant į šias galimas grėsmes ir siekiant užtikrinti leidimų išdavimo tvarkos nuoseklumą įvairiose valstybėse narėse, labai svarbu Bendrijos lygiu nustatyti vienalaikio spektro paskyrimo ir darnaus leidimų išdavimo sąlygas, nepažeidžiant konkrečių Bendrijos teisei neprieštaraujančių nacionalinių sąlygų.

2.4

Palydovinis ryšys yra labai svarbus vidaus rinkai. Kadangi jis aprėpia didesnę nei vienos šalies teritoriją, jis yra reguliuotinas tarptautiniu lygiu, atsižvelgiant į palydovinio ryšio reikšmingą indelį įgyvendinant Europos Sąjungos tikslus — plėsti plačiajuosčio ryšio aprėptį.

3.1

Siūlomu sprendimu, kuris remiasi Sutarties 95 straipsniu, būtų nustatyta teisinė judriojo palydovinio ryšio paslaugų atrankos ir leidimų išdavimo sistema. Ši atranka turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į bendruosius tikslus ir laikantis pasiūlyme aprašytos konkurencinės atrankos procedūros. Joje dalyvautų Komisija, padedama Ryšių komiteto. Leidimai (teisės naudoti radijo spektrą) atrinktiems operatoriams būtų išduodami nacionaliniu lygiu, laikantis būtinojo darniųjų sąlygų rinkinio, kaip nustatyta pasiūlyme.

4.1

Komisija siūlo, kad įgyvendinant sprendimą būtų atsižvelgta į šiuos aspektus:

4.2

EESRK mano, kad pirmųjų dviejų-trijų judriojo ryšio palydovinės sistemos operatorių, kurie teiks transeuropines paslaugas naudodami 2 GHz dažnių juostą, atranka ir leidimų jiems išdavimas baigsis iki 2008 m. pabaigos arba 2009 m. pradžioje.