24.1.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/1

---

Pranešimas straipsniu Nr. 37 pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 4 straipsnio 3 dalį

Sankcijos pagal nacionalinę teisę už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis

(2008/C 18/01)

BELGIJA

Šios bausmės numatytos 2007 m. balandžio 25 d. įstatymo, iš dalies keičiančio 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymą dėl užsienio piliečių atvykimo, buvimo, įsikūrimo šalies teritorijoje ir išvykimo iš jos, 3 straipsnyje. 2007 m. gegužės 10 d. įstatymas, kuriuo 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymas papildomas nauju 4a straipsniu, paskelbtas leidinyje Moniteur Belge.

Šie pakeitimai dar neįsigaliojo. Minėto įstatymo 48 straipsnyje numatyta, kad jų įsigaliojimo datą numato Karalius. Ta data negali būti vėlesnė negu pirmoji trylikto mėnesio, einančio po įstatymo paskelbimo Moniteur Belge mėnesio, diena.

BULGARIJA

Pagal Baudžiamojo kodekso 279 straipsnio 1 dalį „Bet kuris į šalį atvykstantis ar iš jos išvykstantis asmuo, kuris kerta sieną be atsakingos Vyriausybės tarnybos leidimo arba turi tokį leidimą, tačiau kerta sieną tam tikslui neskirtoje vietoje, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų ir bauda nuo 100 iki 300 levų.“

Nusikaltimo recidyvas yra sunkinanti aplinkybė. Recidyvo atveju baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki šešerių metų ir bauda nuo 100 iki 300 levų.

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Čekijos Respublikos savo teisės aktuose nustatė sankcijas už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ar ne nustatytomis jų darbo valandomis. Šios sankcijos išvardytos Įstatymo dėl užsieniečių buvimo Čekijos Respublikos teritorijoje (Nr. 326/1999 Coll.) 157 paragrafe.

157 paragrafas:

1.   Užsienietis yra laikomas padariusiu nusikaltimą, jeigu jis ar ji:

a)	kerta valstybės sieną ne sienos perėjimo punkte;

b)	neteisėtai naudojasi kelionės dokumentu (108 paragrafas), kuris buvo išduotas kitam užsieniečiui, ar kelionės dokumentu, išduotu pagal specialų 21 teisės akto nuostatas);

c)	vengia leidimo gyventi šalyje patikrinimo ar patikrinimo kertant sieną;

n)	kerta valstybės sieną sienos perėjimo punkte ne nustatytomis jo darbo valandomis ar ne pagal sienos perėjimo punkto paskirtį.

2.   Už bet kurį iš 1 dalies a–e punktuose nurodytų nusikaltimų gali būti skiriama bauda iki 10 000 kronų (CZC); už bet kurį iš 1 dalies f–n punktuose nurodytų nusikaltimų gali būti skiriama bauda iki 5 000 CZC; už bet kurį iš 1 dalies o–w punktuose nurodytų nusikaltimų gali būti skiriama bauda iki 3 000 CZC.

DANIJA

Pagal Įstatymo dėl užsieniečių 38 straipsnio 3 dalį atvykti ar išvykti iš šalies, kuri nėra prisijungusi prie Šengeno susitarimo, paprastai galima tik nustatytuose sienos perėjimo punktuose jų darbo valandomis.

Pagal 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis, kuris atvyksta į šalį nepraėjęs pasų kontrolės ar ne nustatytomis sienos perėjimo punkto darbo valandomis, baudžiamas bauda ar laisvės atėmimu iki šešių mėnesių.

VOKIETIJA

Užsieniečių apsigyvenimo, įsidarbinimo ir integracijos Vokietijos Federacinėje Respublikoje įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 13 straipsnio 1 dalis bei 98 straipsnio 5 dalis

98 straipsnis. Piniginės baudos

1.   Jei asmuo nerūpestingai atlieka 95 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte, 2 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytus veiksmus, jis pažeidžia viešąją tvarką.

2.   Asmuo pažeidžia viešąją tvarką, jei jis:

1)	nepateikia įrodymų pagal 4 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį,

2)	neleidžia sienos apsaugos pareigūnams atlikti patikrinimo kertant sieną pagal 13 straipsnio 1 dalies antrą sakinį; arba

3)	nepateikia arba laiku neparodo, nepateikia arba ne laiku pateikia, nepalieka arba laiku nepalieka 48 straipsnio 1 arba 3 dalies pirmame sakinyje nurodyto liudijimo arba dokumentų.

3.   Asmuo pažeidžia viešąją tvarką, jei jis sąmoningai arba dėl nerūpestingumo

1)	nevykdo vykdytinų įsipareigojimų pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą sakinį arba 4 dalį, arba nesilaiko geografinių apribojimų pagal 54a straipsnio 2 dalį arba 61 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį;

2)	atvyksta arba išvyksta ne per leistiną sienos perėjimo punktą arba neturi paso arba kito lygiaverčio dokumento, pažeisdamas 13 straipsnio 1 dalį;

3)	nesilaiko vykdytino nurodymo pagal 46 straipsnio 1 dalį, 54a straipsnio 1 dalies antrą sakinį arba 3 dalį, arba 61 straipsnio 1 dalies antrą sakinį;

3a)	nesiregistruoja, registruojasi netinkamai arba ne laiku pagal 54a straipsnio 1 dalies pirmą sakinį;

4)	nepateikia 80 straipsnio 4 dalyje nurodytų prašymų; arba

5)	nesilaiko teisinio potvarkio pagal 99 straipsnio 1 dalies 7 arba 10 punktą, jei juose už tam tikras aplinkybes nurodoma taikyti šiuos nurodymus dėl piniginių baudų.

4.   Atvejais, nurodytais 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte, galima bausti už bandymą pažeisti viešąją tvarką.

5.   Viešosios tvarkos pažeidimai atvejais, nurodytais 2 dalies 2 punkte, gali užtraukti piniginę baudą iki penkių tūkstančių eurų, o atvejais, nurodytais 1 ir 2 dalies 1 ir 3 punktuose bei 3 dalies 2 punkte, gali užtraukti piniginę baudą iki trijų tūkstančių eurų, o kitais atvejais – piniginę baudą iki vieno tūkstančio eurų.

6.   Šios nuostatos netaikomos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsnio 1 daliai.

13 straipsnis. Sienos kirtimas

1.   Į VFR teritoriją atvykstama ir iš jos teritorijos išvykstama tik per leistinus sienos perėjimo punktus ir nustatytomis darbo valandomis, jei netaikomos išimtys kitais teisiniais potvarkiais ar tarpvalstybiniais susitarimais. Atvykdami ir išvykdami užsieniečiai privalo turėti pripažintą ir galiojantį pasą arba kitą lygiavertį dokumentą pagal 3 straipsnio 1 dalį ir leisti sienos apsaugos pareigūnams atlikti patikrinimą kertant sieną.

2.   Sienos perėjimo punkte užsienietis laikomas atvykusiu, tik kai jis kerta sieną ir pereina sienos perėjimo punktą. Jei patikrinimą kertant sieną vykdyti įgaliotos institucijos prieš priimdamos sprendimą neįleisti užsieniečio (šio įstatymo 15 straipsnis, Prieglobsčio įstatymo 18 ir 18a straipsniai) arba rengdamos, užtikrindamos arba vykdydamos šią priemonę leidžia jam tam tikru tikslu laikinai pereiti sienos perėjimo punktą, tokiu atveju užsienietis nelaikomas atvykusiu į šalį pagal pirmą sakinį tol, kol šios institucijos gali atlikti užsieniečio buvimo kontrolę. Kitais atvejais užsienietis laikomas atvykusiu į šalį, kai jis kerta sieną.

ESTIJA

Už neteisėtą Estijos Respublikos valstybės sienos ar laikinosios sienos linijos kirtimą baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso (skelbtas Riigi Teataja (Valstybės žinios) I 2001, 61, 364; 2007, 2, 7) 258 straipsnį.

Baudžiamasis kodeksas:

258 paragrafas. Neteisėtas Estijos Respublikos valstybės sienos ar laikinosios sienos linijos kirtimas.

1.   Neteisėtas Estijos Respublikos valstybės sienos ar laikinosios sienos linijos kirtimas:

1)	nepaisant ženklo, reikalaujančio sustoti, ar valstybės sienos apsaugos pareigūno įsakymo;

2)	grupės asmenų;

3)	transporto priemone vietoje, kuri nėra nustatyta sienos kirtimo vieta;

4)	pažeidėjui už tokį patį nusižengimą jau buvo paskirta administracinė nuobauda baudžiamas pinigine bauda arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2.   Už tokį patį nusikaltimą, padarytą:

1)	panaudojus smurtą; arba

2)	sukėlus sunkų sveikatos sutrikdymą;

baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

Sankcijos už sienos režimo pažeidimą ir neteisėtą Estijos Respublikos valstybės sienos ar laikinosios sienos linijos kirtimą yra nustatytos Valstybės sienų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse (paskelbta Riigi Teataja (Valstybės žinios) I 1994, 54, 902; 2006, 26, 191):

17 straipsnis. Sienos režimo pažeidimas

Už sienos režimo pažeidimą baudžiama bauda iki 200 baudos vienetų.

17 straipsnis. Neteisėtas Estijos Respublikos valstybės sienos ar laikinosios sienos linijos kirtimas

Už neteisėtą Estijos Respublikos valstybės sienos ar laikinosios sienos linijos kirtimą baudžiama bauda iki 200 baudos vienetų.

GRAIKIJA

Įstatymo Nr. 3386/2005 83 straipsnis reglamentuoja sankcijų skyrimą už neteisėtą sienų kirtimą. Trečiųjų valstybių piliečiai, atvykstantys ar mėginantys atvykti į Graikijos teritoriją nesilaikydami teisinių formalumų, baudžiami mažiausiai trijų mėnesių laisvės atėmimu ir 1 500 EUR bauda.

ISPANIJA

Ispanijos teisė reglamentuoja tokias aplinkybes, o atitinkamos sankcijos nustatytos toliau nurodytuose dokumentuose.

1)   Užsienio valstybių piliečiai sulaikomi, jeigu mėgina neteisėtai atvykti į šalį ne per nustatytą sienos perėjimo punktą ar ne nustatytomis jo darbo valandomis

Tokiomis aplinkybėmis 2003 m. lapkričio 20 d. Konstitucinio įstatymo Nr. 14/2003, iš dalies keičiančio 2000 m. sausio 11 d. Konstitucinį įstatymą Nr. 4/2000 dėl užsienio valstybių piliečių teisių ir laisvių Ispanijoje ir jų socialinės integracijos su pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 22 d. Konstituciniu įstatymu Nr. 8/2000, 58 straipsnis teisiškai reglamentuoja grąžinimą (refoulment); tai laikoma sankcija, taikoma tais atvejais, kai užsienio valstybių piliečiai siekia neteisėtai atvykti į šalį, kaip tai nustatyta Karališkojo dekreto Nr. 2393/2004 157 straipsnio 1 dalies B punkte, t. y. užsienio valstybių piliečiai, sulaikyti prie arba netoli sienos.

Užsienio valstybių piliečių grąžinimas – tai atitinkamų asmenų grąžinimas į jų kilmės valstybę ar valstybę, iš kurios jie atvyko, taikant administracinę procedūrą, kuri skiriasi nuo deportavimo ir yra greitesnė.

2)   Neteisėtai į šalį atvykę ir Ispanijos teritorijoje sulaikyti užsienio valstybių piliečiai

Pagal Konstitucinio įstatymo Nr. 14/2003 53 straipsnį tai yra nusikaltimas, už kurį baudžiama deportavimu iš Ispanijos teritorijos vadovaujantis to paties įstatymo 57 straipsniu.

PRANCŪZIJA

Su šiomis sankcijomis susijusios Prancūzijos teisės nuostatos įtvirtintos CEDESA (Code de l'entrée et du séjour des étrangers et du droit d'asile), paprastai taikomo tais atvejais, kai trečiosios valstybės pilietis pažeidžia atvykimo į Prancūzijos teritoriją ir buvimo joje sąlygas, L. 621-1, L. 621-2 ir R. 621-1 straipsniuose.

Šiuose straipsniuose numatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 3 750 EUR bauda. Be to, nuteistam užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į teritoriją ilgiausiai vienerius metus.

ITALIJA

Pagal 1930 m. liepos 24 d. įstatymo Nr. 1278 1 straipsnį visi asmenys, išvykstantys iš teritorijos ne per nustatytus sienos perėjimo punktus, siekdami išvengti patikrinimo, baudžiami viena sankcija, nepaisant to, ar jie turi pasą ar lygiavertį dokumentą.

Pasų klausimą reglamentuojančio įstatymo Nr. 1185/67 24 straipsnyje nustatytos administracinės sankcijos visiems asmenims, išvykstantiems iš šalies teritorijos be galiojančio paso ar kito lygiaverčio dokumento (užslėpta ekspatriacija).

Šiame straipsnyje taip pat nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės:

—	ekspatriacija be galiojančių dokumentų, jeigu pasą buvo atsisakyta išduoti arba jis atimtas,

—	ekspatriacija be galiojančių dokumentų, jeigu asmuo neatitinka ekspatriacijos sąlygų, jam buvo paskirtas areštas ar administracinė sankcija.

KIPRAS

Užsieniečių ir imigracijos įstatymo (L.178 (I)/2004), 105 skyriaus 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi imigrantai, neleistinai atvykstantys į Kipro Respubliką, laikomi padariusiais pažeidimą ir baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda iki 5 000 svarų (CYP) arba ir laisvės atėmimu, ir bauda, nebent toks asmuo įrodo:

a)	kad jis teisėtai atvyko į Kipro Respubliką iki šio įstatymo įsigaliojimo;

b)	kad, atvykęs į Kipro Respubliką oru ir nesantis asmeniu, anksčiau pripažintu imigrantu, kuriam uždrausta atvykti į šalį, pats prisistatė artimiausiai esančiam imigracijos pareigūnui;

c)	kad jis turi pagal šį įstatymą ar kitus šio įstatymo pagrindu priimtus teisės aktus išduotą pažymėjimą ar leidimą pasilikti Kipro Respublikoje; arba

d)	kad jo pažymėjimui ar leidimui netekus galios ar jį panaikinus, jis neturėjo pagrįstos galimybės išvykti iš Kipro Respublikos.

LATVIJA

Pagal Latvijos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 194 straipsnį už valstybės sienos, sienos teritorijos, pasienio zonos, sienos kontrolės ar sienos perėjimo punkto tvarkos pažeidimą asmuo baudžiamas įspėjimu, bauda iki 150 latų (LVL) arba administraciniu areštu iki 15 dienų.

Už neteisėtą tyčinį valstybės sienos kirtimą baudžiama nuo 50 iki 250 LVL bauda.

Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, neteisėtai tyčia kertantis valstybės sieną, jeigu per vienerių metų laikotarpį jis tai padaro pakartotinai, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, areštu arba bauda iki 60 MGL.

LIETUVA

Sankcijos už neteisėtą sienos kirtimą skiriasi atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą ir yra nuo 250 iki 500 litų (LTL) arba iki dvejų metų laisvės atėmimo.

Jeigu neteisėtas valstybės sienos kirtimas yra susijęs su prekyba žmonėmis, tada, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, sankcijos gali siekti iki dešimties metų laisvės atėmimo.

Ištrauka iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso

205 straipsnio 2 dalis. Neteisėtas valstybės sienos kirtimas dėl neatsargumo – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.

Ištraukos iš Baudžiamojo kodekso

291 straipsnis. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas

1.   Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2.   Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise.

3.   Užsienietis, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.

292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną

1.   Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2.   Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3.   Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.

4.   Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

LIUKSEMBURGAS

Kadangi vienintelė Liuksemburgo išorės siena yra oro uostas, Liuksemburgas nėra numatęs sankcijų šiuo klausimu.

VENGRIJA

Neteisėtai į šalies teritoriją atvykę asmenys laikomi padariusiais administracinį pažeidimą.

Kaip administracinė sankcija, taikant užsieniečių kontrolės procedūrą užsieniečiui, pažeidusiam ar pasikėsinusiam pažeisti atvykimo ir išvykimo taisykles, gali būti taikomas išsiuntimas ir draudimas atvykti į šalį ir būti jos teritorijoje ar atskiras draudimas atvykti į šalį ir būti jos teritorijoje.

Be to, institucija, nagrinėjanti užsieniečio, be leidimo ar neleistinu būdu perėjusio Vengrijos Respublikos sieną, administracinius pažeidimus, gali skirti jam baudą iki 100 000 forintų (HUF). Be to, iš šalies išsiųsto užsieniečio buvimas Vengrijos teritorijoje be leidimo yra laikomas baudžiamuoju nusižengimu, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų pagal mūsų baudžiamąją teisę.

Teisės aktai, kuriais remiamasi:

—	2001 m. Įstatymo XXXIX dėl užsieniečių atvykimo ir buvimo (toliau – ESF) 32 straipsnio 2 dalies a punktas,

—	1978 m. Įstatymas Nr. IV dėl baudžiamojo kodekso (toliau – CrC), 214 straipsnis,

—	Vyriausybės dekreto Nr. 218/1999 dėl administracinių teisės pažeidimų 22 straipsnio 1 dalis.

Asmens dalyvavimas, pagalba ir (arba) sąlygų, palengvinančių neteisėtą atvykimą ir (arba) išvykimą iš šalies teritorijos, sudarymas laikoma nusikalstama veika.

Sąlygų, palengvinančių neleistiną sienos perėjimą, sudarymas yra laikomas nusikaltimu, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.

Tokias sąlygas sudaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų, jeigu jis veikia dėl finansinių paskatų ar sudaro sąlygas neleistinai pereiti sieną daugiau kaip vienam asmeniui.

Tokias sąlygas sudaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų, jeigu jis elgiasi nežmoniškai ar jei asmuo, kuris sudaro tokias sąlygas, yra ginkluotas ar toks asmuo padeda neteisėtai pereiti sieną užsiimdamas tuo kaip verslu.

Rengimasis sudaryti neteisėtą sienos perėjimą lengvinančias sąlygas taip pat laikomas nusikaltimu, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Užsienietis, kuris organizuoja ar sudaro neteisėtą asmenų ar jų grupių atvykimą ar išvykimą (sienos kirtimą) arba buvimą lengvinančias sąlygas arba dalyvauja prekyboje žmonėmis, išsiunčiamas iš šalies taikant užsieniečių kontrolės procedūrą, be to, užsienietis, kurio atvykimas ir buvimas šalyje pažeidžia viešąjį saugumą ar kelia jam grėsmę, išsiunčiamas iš šalies užsieniečių kontrolės tikslais.

Minėti įstatymai:

—	CrC 218 straipsnis. Prekyba žmonėmis.

MALTA

Svarbu pažymėti, kad Imigracijos įstatymo (217 skyrius) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Be to, Imigracijos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta:

NYDERLANDAI

Užsieniečių įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje kartu su 46 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad už pažeidimus arba reikalavimo nesilaikymą baudžiama laisvės atėmimu iki šešių mėnesių arba 2 kategorijos pinigine bauda. 4 kategorijos piniginės baudos maksimalus dydis yra 16 750 EUR.

Reikalavimas pereiti sieną sienos perėjimo punkte nustatytas Užsieniečių dekreto (Vreemdelingenbesluit) 4.4 straipsnyje.

2000 m. Užsieniečių įstatymas, 108 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys:

1.

Už pagal 5.1, 5.2, 46.2 (preambulė ir b punktas) straipsniuose nustatytos sąlygos pažeidimą ir 56.1 straipsnio nuostatų nesilaikymą ir pagal 6.1, 54, 55, 57.1, 58.1 arba 65.3 straipsnius nustatyto įpareigojimo nesilaikymą baudžiama laisvės atėmimu iki šešių mėnesių arba 2 kategorijos pinigine bauda.

2.	Už pagal 4.1 ar 4.2 straipsniuose nustatytų sąlygų pažeidimą baudžiama laisvės atėmimu iki šešių mėnesių arba 4 kategorijos pinigine bauda.

3.	1 ir 2 dalyse nurodytos veikos yra laikomos nusikaltimais.

AUSTRIJA

Šengeno sienų kodekso 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad, nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių ar savo tarptautinių įsipareigojimų apsaugos srityje, valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę nustatytų sankcijas už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis. Šios sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Austrijos federalinio įstatymo dėl užsieniečių kontrolės taikymo, dokumentų išdavimo užsieniečiams ir atvykimo dokumentų išdavimo 120 paragrafas (2005 m. Užsieniečių kontrolės įstatymas – FPG), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys I Nr. 100/2005

Neleistinas gyvenimas šalyje

1.   Bet koks užsienio valstybės pilietis, kuris:

1)	neteisėtai atvyksta į Austrijos Federacinės Respublikos teritoriją; arba

2)

neteisėtai pasilieka Austrijos Federacinės Respublikos teritorijoje; laikomas padariusiu administracinį teisės pažeidimą ir baudžiamas pinigine bauda iki 2 180 EUR, o nemokumo atveju – laisvės atėmimu iki trijų savaičių. Nusikalstamos veikos padarymo vieta laikoma atvykimo punktas ar paskutinė žinoma gyvenamoji vieta; jeigu atvykstama pasinaudojant viešojo transporto priemone, nusikalstamos veikos padarymo vieta laikoma artimiausia įmanoma išlaipinimo vieta, kurioje pagal transporto įmonės tvarkaraštį yra įmanoma išlipti iš viešojo transporto priemonės.

2.   Bet kuris, padaręs nusikaltimą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, nors toks asmuo jau buvo baustas už panašų nusikaltimą ir jam paskelbtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jį privaloma vykdyti, baudžiamas bauda iki 4 360 EUR, o nemokumo atveju – laisvės atėmimu iki šešių savaičių.

3.   Laikoma, kad 1 ir 2 dalyse nurodytas administracinis pažeidimas nėra padarytas:

1)	jeigu vienintelė išeitis buvo išvykti iš šalies į kitą šalį, į kurią neleidžiama deportuoti (50 paragrafas);

2)	jeigu užsieniečio deportavimo procedūra yra sustabdyta;

3)	trečiojo asmens valstybės piliečio, veikiančio to asmens naudai, laikino gyvenimo be vizos atveju; arba

4)	kai užsieniečiui yra atimta jo asmens laisvė.

4.   Pagal 1 dalies 2 podalį skiriama sankcija neapima tokių priemonių administracinio teisės pažeidimo, padaryto tuo pačiu metu pagal 1 dalies 1 podalį, atveju.

5.   Laikoma, kad administracinis teisės pažeidimas pagal 1 dalį nėra padarytas, jeigu užsienietis pateikė prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir buvo pripažintas turinčiu teisę į prieglobstį ar turinčiu teisę į papildomą apsaugą Austrijoje. Administracinės sankcijos skyrimo procedūra sustabdoma prieglobsčio suteikimo procedūros laikotarpiui.

16 paragrafas. Federalinis Austrijos įstatymas, reglamentuojantis pasų kontrolę sienos perėjimo punktuose (Sienų kontrolės įstatymas – GrekoG), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys 1996/435, Federalinio Austrijos įstatymų leidinio 2004/151 redakcija:

Baudžiamosios teisės nuostatos

1.   Bet kuris asmuo, kuris:

1)	neturėdamas tam leidimo, pašalina, paslepia ar pakeičia vieną iš 5 paragrafe nurodytų ženklų;

2)	kerta sieną pažeisdamas 10 paragrafe nurodytą tvarką; arba

3)	kaip asmuo, kuriam taikoma kontrolė kertant sieną, jos vengia; arba

4)	kėsinasi kirsti sieną ar ją kerta ne per sienos perėjimo punktus, kur taikoma pasienio kontrolė ir nesilaiko nustatytų sienos kirtimo maršrutų; arba

5)	nepaisydamas įspėjimo, atsisako pateikti informaciją dėl to, ar jis ketina kirsti ar kirto sieną ar pateikia dėl to melagingą informaciją; arba

6)	nepaisydamas prašymo susilaikyti nuo tokių veiksmų, nesilaiko 11 paragrafo 2 dalies 3 podalyje nustatytos tvarkos ir todėl yra atsakingas už sienos kontrolės tvarkos pažeidimą ar už pavėlavimą į pagal tvarkaraštį važinėjančią transporto priemonę,

jeigu veika neatitinka nusikaltimo, kuris yra teismingas teismams arba kuriam yra taikomas kitoks teisinis reglamentavimas ir nustatyta tokio pat griežtumo ar griežtesnė sankcija, sąlygų, laikomas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, už kurį sankciją skiria regioninės administracinės institucijos arba federalinės policijos įstaigos veikimo teritorijoje; skiriama bauda iki 2 180 EUR arba laisvės atėmimas iki šešių savaičių. Išskyrus 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, už tyčines veikas taip pat skiriama sankcija.

2.   1 dalies 5 podalis netaikomas, jei asmuo, kuriam taikomas įpareigojimas pateikti informaciją, atsisako ją pateikti ar pateikia melagingą informaciją, nes kitu atveju toks asmuo užsitrauktų atsakomybę už nusikaltimą, už kurį yra baudžiama.

LENKIJA

Lenkijoje tokios sankcijos nustatytos Lenkijos baudžiamojo kodekso 264 straipsnyje. Tai sankcijos asmenims, neteisėtai kirtusiems Lenkijos valstybės sieną.

Tokie asmenys gali būti nubausti trimis skirtingais būdais: bauda, laisvės apribojimu ar laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Jeigu asmuo neteisėtai kerta Lenkijos sieną, panaudodamas smurtą, grasinimus, apgaulę ar bendradarbiaudamas kartu su kitais asmenimis, jis baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki trejų metų.

Jeigu asmuo organizuoja neteisėtą sienos perėjimą, už tai nustatyta sankcija nuo šešių mėnesių iki aštuonerių metų.

PORTUGALIJA

1998 m. rugpjūčio 8 d. Dekreto-įstatymo Nr. 244/98 9 straipsnyje nustatyta, kad „Visi asmenys, atvykstantys į Portugalijos teritoriją arba iš jos išvykstantys, privalo tai daryti tam tikslui nustatytuose sienos perėjimo punktuose nustatytomis jų darbo valandomis, nepažeidžiant nuostatų dėl laisvo asmenų judėjimo, nustatytų Šengeno susitarimą įgyvendinančioje konvencijoje.“

To paties dekreto-įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „užsieniečių atvykimas į Portugalijos teritoriją, pažeidžiant 9 straipsnį, yra laikomas neteisėtu.“

148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „9 straipsnio reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 EUR.“

RUMUNIJA

Geo NR. 105/2001 dėl Rumunijos valstybės sienos 70 straipsnio pirmoje įtraukoje nustatyta:

SLOVĖNIJA

Atvykimas į Slovėnijos Respubliką yra laikomas neteisėtu, jeigu užsieniečiai:

—	atvyksta į šalį net ir tuo atveju, jei juos buvo atsisakyta įleisti,

—	vengia kontrolės kertant sieną,

—	atvykdami į šalį, pasinaudoja kito asmens, suklastotu ar kitaip pakeistu kelionės ar kitu dokumentu, kurį būtina pateikti atvykstant, arba jeigu pateikia melagingą informaciją sienos kontrolės įstaigoms (Ztuj 11 straipsnis).

Užsieniečiams už neteisėtą atvykimą į Slovėnijos Respubliką skiriama bauda nuo 20 000 iki 100 000 tolarų (SIT) (nuo 83,46 iki 417,29 EUR) (Ztuj 98 straipsnis).

Fiziniams asmenims, padariusiems nusikaltimą dėl to, kad jie kirto valstybės sieną ne sienos perėjimo punkte ar pažeisdami nustatytą sienos perėjimo punkto naudojimo paskirtį, ne nustatytomis jo darbo valandomis ar ne nustatytoje sienos perėjimo punkto vietoje, skiriama bauda nuo 100 000 SIT (417,29 EUR) (Valstybės sienos kontrolės įstatymo, Ur. l. RS Nr. 20/2004, 43 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka).

Padėjimas užsieniečiams neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ar apsigyventi

Asmenys, sudarantys sąlygas, palengvinančias užsieniečiui atvykti, apsigyventi ar vykti tranzitu per Slovėnijos Respublikos teritoriją ar padedantys jam tai padaryti, negali pažeisti įstatymo, nustatančio užsieniečių atvykimo, apsigyvenimo ar tranzito per Slovėnijos Respublikos teritoriją sąlygas, nuostatų (Ztuj 13a ir 13b straipsniai).

Asmenys, sudarantys sąlygas, palengvinančias užsieniečiams atvykti, vykti tranzitu ar apsigyventi Slovėnijos Respublikos teritorijoje arba padedantys jiems tai padaryti arba pasikėsinantys sudaryti užsieniečiams tokias sąlygas ar taip jiems padėti, priešingai ankstesnės dalies nuostatoms, baudžiami bauda nuo 100 000 iki 240 000 SIT (nuo 417,20 iki 1 001,5 EUR).

Juridiniai asmenys, padarę nurodytą pažeidimą, baudžiami bauda nuo 500 000 iki 1 000 000 SIT (nuo 2 086,46 iki 4 172,93 EUR), o atsakingas juridinio asmens asmuo baudžiamas bauda nuo 150 000 iki 300 000 SIT (nuo 625,94 iki 1 251,88 EUR).

SLOVAKIJA

Pagal Įstatymo Nr. 48/2002 Coll. dėl užsieniečių buvimo šalyje 76 straipsnį, neteisėtas valstybės sienos perėjimas yra laikomas pažeidimu, už kurį skiriama bauda iki 50 000 SKK (76 str. 2 d.). Bet kuris užsienietis, atvykęs į Slovakijos Respublikos teritoriją be leidimo, policijos skyriaus išsiunčiamas iš šalies administracine tvarka ir jam atimama teisė pakartotinai atvykti į šalį laikotarpiui iki penkerių metų, ir toks laikotarpis turi būti bent vieneri metai (Įstatymo dėl užsieniečių buvimo šalyje 57 str. 1 d.).

2006 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymas Nr. 300/2005 Coll. („Baudžiamasis kodeksas“); šio įstatymo 354 straipsnyje (valstybės sienų perėjimas panaudojant smurtą) nurodyta, kad „Visi asmenys, kirtę sieną, panaudodami smurtą ar grasinimus jį panaudoti, baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.“

Baudžiamojo kodekso 357 straipsnyje nustatyta, kad „Visi asmenys, atvykę į Slovakijos Respublikos teritoriją oro transportu, pažeisdami tarptautinius skrydžius reglamentuojančias taisykles, baudžiami laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki trejų metų.“

Baudžiamojo kodekso 355 straipsnyje nustatyta sankcija asmenims už prekybą žmonėmis:

—	tas, kas organizuoja neteisėtą valstybės sienos perėjimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų (355 str. 1 d.),

—

tas, kas organizuoja neteisėtą valstybės sienos perėjimą, turėdamas tikslą gauti finansinės ar kitokios materialinės naudos, ar tas, kuris pagamina, įsigyja, pateikia ar turi suklastotą kelionės dokumentą ar asmens tapatybės dokumentą, siekdamas neteisėtai kirsti valstybės sieną, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų (355 str. 2 d.),

—	veikos, už kurias minėtos sankcijos gali būti padidintos (laisvės atėmimas iki dvidešimties metų), nurodytos 355 str. 3–5 d.

SUOMIJA

Suomijos baudžiamajame kodekse (39/1889) ir jo pakeitimų 7 skirsnyje dėl sienos pažeidimo (563/1998) nustatyta:

1.   Asmuo, kuris:

1)	kerta Suomijos sieną be galiojančio paso ar kito kelionės dokumento ar kitaip nei iš teisėto išvykimo punkto arba į teisėtą atvykimo punktą, ar pažeidžiant įstatymo nustatytą draudimą, arba kuris pasikėsina tai padaryti;

2)	kitaip pažeidžia sienos perėjimą reglamentuojančias nuostatas; arba

3)	be leidimo lieka, persikelia arba imasi pasienio zonoje draudžiamų priemonių, kaip apibrėžta Pasienio zonos įstatyme (403/1947), baudžiamas už sienos pažeidimą bauda ar laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2.   Užsienietis, kuriam neleidžiama atvykti į šalį arba kuris deportuojamas dėl 1 poskirsnyje nurodytos veikos, arba užsienietis, kuris prašo prieglobsčio ar kreipiasi dėl leidimo gyventi Suomijoje išdavimo kaip pabėgėlis, nebaudžiamas už sienos pažeidimą. Užsienietis, padaręs 1 poskirsnyje nurodytą veiką dėl to, kad jis tapo prekybos žmonėmis, kurią reglamentuoja 25 straipsnio 3 dalis ar 25 straipsnio 3a dalis, auka, taip pat nebaudžiamas už sienos pažeidimą (650/2004).

7a straipsnis – Nesunkus sienos pažeidimas (756/2000)

1.   Jeigu sienos pažeidimas, atsižvelgiant į neteisėto buvimo ar persikėlimo neilgą trukmę, draudžiamos veikos pobūdį ar kitas pažeidimo aplinkybes yra laikytinas nesunkiu, vertinant visą pažeidimo visumą, pažeidėjas baudžiamas bauda už nesunkų sienos pažeidimą.

2.   7 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat taikomos 1 dalyje nurodytoms veikoms.

ŠVEDIJA

Sankcijos yra nustatytos Užsieniečių įstatymo 20 skyriaus 4 paragrafe.

Užsienietis, tyčia neteisėtai perėjęs išorės sieną, kaip apibrėžta Šengeno susitarime, baudžiamas bauda arba su laisvės atėmimu susijusia bausme iki vienerių metų.

ISLANDIJA

Bendroji baudžiamosios teisės nuostata yra pateikta Užsieniečių įstatymo Nr. 96/2002 57 straipsnyje.

Pagal jos pirmąją dalį asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešių mėnesių, jeigu jis, inter alia, tyčia ar dėl nerūpestingumo pažeidžia šio įstatymo nuostatas ar kitas pagal šį įstatymą nustatytas taisykles, draudimą, įsakymą ar sąlygą. Sankcijos už neleistiną išorės sienų kirtimą ne sienos perėjimo punktuose ar ne nustatytomis jų darbo valandomis grindžiamos šia nuostata. Šios ir kitos sankcijos turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos.

NORVEGIJA

Norvegijoje tai reglamentuojama Imigracijos įstatymo (Įstatymo dėl užsienio piliečių atvykimo į Norvegijos Karalystę ir jų buvimo pagal 1988 m. birželio 24 d. įstatymą Nr. 64) 47 skirsnio 1 dalies a punktu (žr. 23 skirsnio 2 dalį) ir Sienų įstatymo (1950 m. liepos 14 d. Įstatymo Nr. 2 dėl įvairių sienų ženklinimo ir priežiūros priemonių) 4 skirsniu (žr. 3 skirsnio 1 dalį Nr. 3 ir 1950 m. lapkričio 7 d. reglamento Nr. 4 4 skirsnio c punktą).

Imigracijos įstatymo 47 skirsnio „Bausmės“ 1 dalyje teigiama:

„Kiekvienas asmuo bus baudžiamas baudomis, šešių mėnesių neviršijančia laisvės atėmimo bausme arba abiem bausmėmis, jei

a)	tyčia ar dėl aplaidumo pažeis šį įstatymą arba šio įstatymo pagrindu priimtus teisės aktus, draudimus, potvarkius ar sąlygas (...)“.

Imigracijos įstatymo 23 skirsnio „Sienų kirtimas ir sienų kontrolė“ 2 dalyje tvirtinama:

Sienų įstatymo pagrindu skiriamos bausmės

Bausmės reglamentuojamos Sienų įstatymo 4 skirsniu. Jame teigiama, kad:

Sienų įstatymo 3 skirsnio 1 dalyje Nr. 3 teigiama, kad:

Minėto įstatymo pagrindu 1950 m. lapkričio 7 d. priimto reglamento Nr. 4 dėl įvairių sienų klausimų 4 skirsnio c punkte teigiama:

„Norvegijos–Sovietų Sąjungos (Rusijos) sieną arba šalia esančią teritoriją draudžiama:

(…)

b)	kirsti sausumos, jūros arba oro transportu be Norvegijos sienų įgaliotinio Norvegijos-Sovietų Sąjungos (Rusijos) sienai leidimo (...)“.

---

24.1.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/10

---

Pranešta straipsniu Nr. 37 pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)

Bendrų išorės sausumos sienų bendra kontrolė pagal 17 straipsnį

(2008/C 18/02)

BELGIJA

Ši tvarka Belgijai netaikoma.

BULGARIJA

2006 m. gruodžio 21 d. Bulgarijos Respublika ir Rumunijos Vyriausybė pasirašė susitarimą dėl bendros sienų kontrolės, kuris įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d.

ČEKIJOS RESPUBLIKA

—

Čekijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos susitarimas dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir vandens eismo kontrolę kertant sieną, sudarymo, pasirašytas 1995 m. gegužės 19 d. Furte (įsigaliojo 1996 m. birželio 1 d., paskelbtas Tarptautinių sutarčių rinkinyje kaip Nr. 157/1996).

—	Čekijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimas dėl bendradarbiavimo sienų kontrolės srityje, pasirašytas 1999 m. gegužės 25 d. Prahoje (įsigaliojo 2002 m. lapkričio 1 d., paskelbtas Tarptautinių sutarčių rinkinyje kaip Nr. 140/2002).

—

Čekoslovakijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimas dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir vandens eismo kontrolę kertant sieną, sudarymo, pasirašytas 1991 m. gegužės 17 d. Vienoje (įsigaliojo 1992 m. spalio 1 d., paskelbtas Tarptautinių sutarčių rinkinyje kaip Nr. 27/1994).

—	Čekijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos susitarimas dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir vandens eismo kontrolę kertant sieną, sudarymo, pasirašytas 1999 m. gegužės 24 d. Bratislavoje (įsigaliojo 2001 m. kovo 12 d., paskelbtas Tarptautinių sutarčių rinkinyje kaip Nr. 24/2001).

DANIJA

Ši tvarka Danijai netaikoma.

VOKIETIJA

—	Vokietijos Federacinės Respublikos ir Čekijos Respublikos sutartis dėl supaprastinto dokumentų tvarkymo pasienyje geležinkelio, kelių ir vandens transporte

—	Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl supaprastinto dokumentų tvarkymo pasienyje

ESTIJA

Estijos Vyriausybės ir Latvijos Vyriausybės susitarimas dėl bendros sienų kontrolės organizavimo buvo sudarytas ir įsigaliojo 1994 m. rugpjūčio 31 d. (paskelbtas Riigi Teataja (Valstybės žinios) II 1994, 24, 81).

GRAIKIJA

Graikija nėra sudariusi susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis dėl bendros kontrolės.

ISPANIJA

Ispanija šiuo metu nėra pasirašiusi jokių tokio pobūdžio susitarimų.

PRANCŪZIJA

Prancūzijai šis straipsnis netaikomas.

ITALIJA

Italija pradėjo derybas su Slovėnijos Respublika.

KIPRAS

17 straipsnis Kipro Respublikai netaikomas, nes ji neturi jokių bendrų sausumos sienų su valstybėmis narėmis.

LATVIJA

Latvijos Respublika yra sudariusi susitarimus dėl bendros sienų kontrolės su:

1.	Lietuvos Respublika: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo atliekant kontrolę jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose. Sudarytas 1995 m. birželio 9 d.

2.	Estijos Respublika: Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendros sienų kontrolės organizavimo. Sudarytas 2006 m. rugpjūčio 30 d.

LIETUVA

Dvišaliai susitarimai pagal 17 straipsnį sudaryti su Latvija ir Lenkija.

LIUKSEMBURGAS

Ši tvarka Liuksemburgui netaikoma.

VENGRIJA

Vengrija atlieka bendrą kontrolę su:

—	Slovakija Pagal Vyriausybės dekretą Nr. 91/2005. (V.6.) dėl 2003 m. spalio 9 d. Bratislavoje pasirašyto Vengrijos Respublikos Vyriausybės ir Slovakijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės kelių, geležinkelių ir vandenų eismo kontrolės kertant sieną paskelbimo.

—	Austrija Pagal Vyriausybės dekretą Nr. 124/2004. (IV.29) dėl 2004 m. balandžio 29 d. Vienoje pasirašyto Vengrijos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės kelių, geležinkelių ir vandenų eismo kontrolės kertant sieną paskelbimo.

—	Slovėnija Pagal Vyriausybės dekretą Nr. 148/2004. (V.7) dėl 2004 m. balandžio 16 d. Liublijanoje pasirašyto Vengrijos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl valstybės kelių, geležinkelių ir vandenų eismo kontrolės kertant sieną paskelbimo.

Vengrija bendradarbiauja su Austrija mišraus patruliavimo srityje pasienio teritorijose pagal 2006 m. įstatymą XXXVII dėl 2004 m. birželio 6 d. Hailigenbriune pasirašyto Vengrijos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo tarptautinio nusikalstamumo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje paskelbimo.

Šie susitarimai su Slovakija ir Slovėnija buvo pasirašyti spalio mėnesį ir įsigalioja 2007 m.

MALTA

17 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Maltai, nes ji neturi jokių sausumos sienų.

NYDERLANDAI

Nyderlandai yra sudarę dvi sutartis bendros kontrolės srityje:

1.	Enschedės sutartį. Tai dvišalė sutartis su Vokietija.

2.	Beneliukso sutartį.

AUSTRIJA

Slovakijos Respublika:

—

Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimas dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelio, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, sudarymo, redakcija, dėl kurios apsikeista 1993 m. gruodžio 22 d. ir 1994 m. sausio 14 d. notomis, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 561/1992.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Slovakijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl muitinės kontrolės punktų statybos ir tranzitu vykstančio geležinkelių transporto muitinės kontrolės, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 36/2004.

Slovėnijos Respublika:

—	Austrijos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos susitarimas dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių ir kelių transporto muitinės kontrolę, sudarymo, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 94/2001.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendrų muitinės kontrolės punktų statybos, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 39/2004.

Čekijos Respublika:

—	Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimas dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, sudarymo, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 561/1992.

—

Susitarimas, sudarytas pagal 1991 m. birželio 17 d. Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, sudarymo 2 straipsnio 4 dalį dėl naujo Austrijos muitinės kontrolės punkto statybos prie Reintalio–Postornos sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 710/1993.

—

Susitarimas, sudarytas pagal 1991 m. birželio 17 d. Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, sudarymo 2 straipsnio 4 dalį dėl naujo Austrijos muitinės kontrolės punkto statybos prie Miterecbacho–Hnanicės sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 711/1993.

—

Susitarimas, sudarytas pagal 1991 m. birželio 17 d. Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, sudarymo 2 straipsnio 4 dalį dėl naujo Čekijos muitinės kontrolės punkto statybos prie Guglvaldo–Predni Vytono sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 712/1993.

—

Susitarimas, sudarytas pagal 1991 m. birželio 17 d. Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, 2 straipsnio 4 dalį dėl naujo Čekijos muitinės kontrolės punkto statybos prie Šionebeno–Zadni Zvonkovo sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 713/1993.

—

Susitarimas, sudarytas pagal 1991 m. birželio 17 d. Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, sudarymo 2 straipsnio 4 dalį dėl naujo Austrijos muitinės kontrolės punkto statybos Linco centrinėje stotyje, Fraištato, Summerau, Horni Dvoristės, Kaplicės ir Česke Budejovicų geležinkelio stotyse ir dėl tranzito muitinės kontrolės prie Linco centrinės stoties ir Česke Budejovicų stočių linijų, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 386/1994.

—

Susitarimas, sudarytas pagal 1991 m. birželio 17 d. Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, sudarymo 2 straipsnio 4 dalį dėl naujo Čekijos muitinės kontrolės punkto statybos prie Gmiundo–Bleilebenštrasės/Česke Velenicės sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 384/1994.

—

Susitarimas, sudarytas pagal 1991 m. birželio 17 d. Austrijos Respublikos ir Čekoslovakijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir jūrų transporto muitinės kontrolę, 2 straipsnio 4 dalį dėl naujo Čekijos muitinės kontrolės punkto statybos prie Šlago/Chlumo prie Tršebonės sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 385/1994.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl naujo Austrijos muitinės kontrolės punkto statybos prie Pihrabriuko–Nove Hradų sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 135/2000.

—

Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl naujo Austrijos muitinės kontrolės punkto ir naujo Čekijos muitinės kontrolės punkto statybos prie Gmiundo–Česke Velenicės pasienio kontrolės punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 136/2000.

—

Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl naujų muitinės kontrolės punktų statybos Gmiundo ir Česke Velenicės geležinkelio stotyse ir dėl tranzito muitinės kontrolės tarp Švarzenau ir Veselio stočių ant į Lužnicės, Švarzenau ir Česke Budejovicus vedančios linijos, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 166/2002.

—

Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl naujų muitinės kontrolės punktų statybos pietinėje Vienos geležinkelio stotyje, Hohenau, Bržeclavo ir Brno–hlavní nádrazí / Briuno – centrinėse stotyse ir dėl tranzito muitinės kontrolės ant pietinės Vienos geležinkelio stoties ir Brno–hlavní nádrazí / Briuno – centrinių stočių linijos, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 71/2006.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl naujų muitinės kontrolės punktų statybos prie Fratres–Slavonicos sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 70/2006.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl naujų muitinės kontrolės punktų statybos prie Grameteno–Nòva Bistršicės sienos perėjimo punkto, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 72/2006.

Vengrijos Respublika:

—	Austrijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos susitarimas dėl geležinkelių transporto muitinės kontrolės, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 134/1992.

—	Austrijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos susitarimas dėl kelių transporto ir laivų bei geležinkelio transporto muitinės kontrolės, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 794/1992.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl susitarimo dėl geležinkelių transporto muitinės kontrolės įgyvendinimo, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 327/1993.

—

Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas, iš dalies keičiantis Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 14 d. susitarimą dėl susitarimo dėl geležinkelių transporto muitinės kontrolės įgyvendinimo, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 636/1995.

—

Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl sienos perėjimo punkto statybos tarp Liucmansburgo ir Žiros vietos valdžios institucijų ir dėl bendro muitinės kontrolės punkto statybos Austrijos teritorijoje, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 245/2001.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl jūrų sienos kirtimo punkto Fertėrakošo, Noizydlio ežere, ir dėl bendro muitinės kontrolės punkto statybos Vengrijos teritorijoje, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 96/2002.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendro muitinės kontrolės punkto statybos prie Miorbišo–Fertėrakošo sienos perėjimo punkto Austrijos teritorijoje, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 97/2002.

—	Austrijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl muitinės kontrolės punktų statybos ir bendradarbiavimo eismo per sieną kontrolės srityje, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. III 31/2004.

LENKIJA

Lenkija yra pasirašiusi dvišalius susitarimus dėl supaprastintos sienų kontrolės su kaimyninėmis valstybėmis:

1.	Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos susitarimas dėl supaprastintos sienų kontrolės, sudarytas 1992 m. liepos 29 d. Varšuvoje.

2.	Lenkijos Respublikos ir Čekijos Respublikos susitarimas dėl supaprastintos sienų kontrolės, sudarytas 1999 m. gegužės 25 d. Prahoje.

3.	Lenkijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos susitarimas dėl supaprastintos sienų kontrolės, sudarytas 2002 m. lapkričio 29 d. Stara Liubovnėje.

4.	Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos susitarimas sienos klausimais, sudarytas 1997 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje.

Pagal minėtų susitarimų nuostatas ir dvišalių susitikimų protokolus (kuriuose dalyvavo Lenkijos sienos apsaugos institucijos ir kaimyninių valstybių sienos tarnybų atstovai), susitarimų šalių kompetentingos institucijos gali bendrai kontroliuoti eismą per bendras sienas savo teritorijose. Lenkija dalyvauja atliekant šią bendrą eismo per sieną kontrolę.

PORTUGALIJA

Portugalija taiko Kodekso 20 straipsnį.

RUMUNIJA

Rumunija ir Vengrija

2004 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta Rumunijos ir Vengrijos Respublikos konvencija dėl kelių ir geležinkelių eismo kontrolės. Rumunija ir Vengrija pasirašė šios konvencijos įgyvendinimo susitarimą 2006 m. gruodžio 21 d.

Rumunija ir Bulgarija

Susitarimas dėl bendros sienų kontrolės tarp šių dviejų valstybių pasirašytas 2006 m. gruodžio 21 d.

SLOVĖNIJA

Dvišaliai susitarimai dėl supaprastintos sienų kontrolės.

Susitarimas su Austrijos Respublika:

—	Slovėnijos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimas dėl supaprastintos geležinkelių ir kelių transporto kontrolės kertant sieną (Ur. l. RS Nr. 82/1989).

—	Susitarimas dėl bendrų sienų kontrolės tarnybų įsteigimo (Ur. l. RS Nr. 48/2004).

Susitarimas su Vengrijos Respublika:

—	Slovėnijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos susitarimas dėl kelių ir geležinkelių transporto kontrolės kertant sieną (Ur. l. RS Nr. 125/2000).

—	Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Slovėnijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos susitarimo dėl kelių ir geležinkelių transporto kontrolės kertant sienas įgyvendinimo geležinkelio transporto srityje (Ur. l. RS Nr. 6/2001).

—	Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Slovėnijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos susitarimo dėl kelių ir geležinkelių transporto kontrolės kertant sieną įgyvendinimo kelių transporto srityje (Ur. l. RS Nr. 59/2004).

Sienų kontrolė atliekama vieną kartą sustojus, kertant Slovėnijos ir Austrijos bei Slovėnijos ir Vengrijos valstybės sienas.

SLOVAKIJA

—	Čekoslovakijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimas dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių, kelių ir vandenų transporto kontrolės procedūras kertant sieną, sudarymo, pasirašytas 1991 m. birželio 17 d. Vienoje.

—	Slovakijos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Federalinės Vyriausybės susitarimas dėl sienos kontrolės punktų nustatymo ir dėl sienos kontrolės keliaujant per sieną geležinkelių transportu, pasirašytas 2004 m. balandžio 28 d.

—	Slovakijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutartis dėl kelių, geležinkelių ir vandenų transporto kontrolės kertant sieną, pasirašytas 2003 m. spalio 9 d. Bratislavoje.

—	Slovakijos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl 2003 m. spalio 9 d. Slovakijos Respublikos ir Vengrijos Respublikos sutarties dėl kelių, geležinkelių ir vandenų transporto kontrolės kertant sieną įgyvendinimo, pasirašytas 2003 m. spalio 9 d. Bratislavoje.

—	Slovakijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimas dėl sąlygų, palengvinančių geležinkelių ir kelių transporto kontrolės procedūras kertant sieną, sudarymo, pasirašytas 2002 m. birželio 29 d. Stara Liubovnėje.

—	Slovakijos Respublikos ir Čekijos Respublikos sutartis dėl sąlygų, palengvinančių kelių, geležinkelių ir vandenų transporto kontrolės procedūras kertant sieną, sudarymo, pasirašytas 1999 m. gegužės 24 d. Bratislavoje.

SUOMIJA

Suomija neturi bendrų sausumos sienų su valstybėmis narėmis, kurios netaiko 20 straipsnio.

ŠVEDIJA

Švedija nėra sudariusi jokio dvišalio susitarimo pagal Šengeno sienų kodekso 17 straipsnio 1 dalį.

ISLANDIJA

Islandija neturi bendrų sausumos sienų su jokia valstybe nare ir todėl ši nuostata jai netaikytina.

NORVEGIJA

Norvegija nėra sudariusi jokio panašaus dvišalio susitarimo.

---

24.1.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/15

---

Pranešta straipsniu Nr. 37 pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 21 straipsnio c punktą

Valstybės narės galimybė teisės aktais nustatyti prievolę turėti ar nešiotis dokumentus

(2008/C 18/03)

BELGIJA

Šis įpareigojimas nustatytas 1981 m. spalio 8 d. Karališkojo dekreto dėl asmenų, kurie nėra piliečiai, patekimo į teritoriją, gyvenimo, įsisteigimo ir deportavimo 38 straipsnyje:

BULGARIJA

Įpareigojimas turėti konkrečius dokumentus ar nešiotis juos su savimi nustatytas Įstatyme dėl Bulgarijos asmens tapatybės dokumentų ir Įstatyme dėl ES piliečių ir jų šeimos narių atvykimo, apsigyvenimo ir išvykimo iš Bulgarijos Respublikos:

1.   Įstatymas dėl Bulgarijos asmens tapatybės dokumentų

6 straipsnis: „Piliečiai privalo pateikti savo asmens tapatybę įrodantį dokumentą, jeigu to reikalauja tinkamai įstatymo įgalioti pareigūnai.“

29 straipsnio 1 dalis: „Bet kuris Bulgarijos pilietis, gyvenantis Bulgarijoje, privalo kreiptis su prašymu išduoti asmens tapatybės kortelę per 30 dienų nuo tos dienos, kai jam sukanka 14 metų.“

55 straipsnio 1 dalis: „Bet kuriam užsienio valstybės piliečiui, kuriam yra sukakę 14 metų ir kuriam suteikta teisė gyventi Bulgarijos Respublikoje 3 mėnesius ar ilgiau, išduodamas šalyje gyvenantiems užsieniečiams skirtas Bulgarijos asmens tapatybės dokumentas.“

57 straipsnio 1 dalis: „Užsienio valstybių piliečiams skirti Bulgarijos asmens tapatybės dokumentai galioja visoje Bulgarijos Respublikos teritorijoje kartu su užsienio valstybės piliečio tarptautiniu kelionės dokumentu.“

57 straipsnio 2 dalis: „Asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai, kurie kreipiasi dėl apsaugos ar kuriems tokia apsauga buvo suteikta pagal Įstatymą dėl prieglobsčio ir pabėgėlių, gali įrodyti savo tapatybę tik pateikdami Bulgarijos asmens tapatybės dokumentą.“

58 straipsnis: „Bulgarijos Respublikos teritorijoje 3 mėnesius ar trumpiau gyvenantys užsienio valstybių piliečiai privalo įrodyti savo tapatybę, pateikdami tarptautinį kelionės dokumentą, su kuriuo jie atvyko į valstybę, išskyrus užsienio valstybių piliečius, turinčius laikinąjį pabėgėlio pažymėjimą.“

2.   Įstatymas dėl Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių atvykimo, apsigyvenimo ir išvykimo iš Bulgarijos Respublikos

4 straipsnio 1 dalis: „Europos Sąjungos piliečiai, atvykdami į Bulgarijos Respublikos teritoriją ir išvykdami iš jos, privalo su savimi turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą.“

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Užsieniečių pareiga pateikti kelionės dokumentą (asmens tapatybės įrodymą), policijos pareigūnui paprašius, nustatyta Įstatymo Nr. 326/1999 Coll. dėl užsieniečių buvimo Čekijos Respublikos teritorijoje 103 paragrafo d punkte. Pagal šį įstatymą užsienietis, policijos pareigūnui paprašius, privalo pateikti kelionės dokumentą.

DANIJA

Pagal Įstatymo dėl užsieniečių 39 straipsnio 1 dalį užsienietis, atvykdamas, būdamas ir išvykdamas iš šalies, privalo turėti pasą ar kelionės dokumentą, o pagal 39 straipsnio 3 dalies 1 punktą, užsieniečiui būnant šalyje, pasas ar kelionės dokumentas paprašius privalo būti pateiktas valstybės institucijoms.

Pagal 39 straipsnio 4 dalies 1 punktą Šiaurės šalių piliečiai atleidžiami nuo šių įpareigojimų, o pagal to paties straipsnio 2 dalį integracijos reikalų ministras gali atleisti kitus užsieniečius nuo pareigos su savimi nešiotis pasą ar kitą kelionės dokumentą (žr. Potvarkio dėl užsieniečių 5 straipsnio 2 dalį). Pagal Potvarkio dėl užsieniečių 5 straipsnio 2 dalį priimtos nuostatos yra skelbiamos kartą per metus Danijos Valstybės žiniose (Statstidende).

VOKIETIJA

Užsieniečių apsigyvenimo, įsidarbinimo ir integracijos Vokietijos Federacinėje Respublikoje įstatymo (Aufenthaltsgesetz) 3 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 2 sakinys, 48 straipsnis, 82 straipsnis:

3 straipsnis. Privalomas pasas

1)   Užsieniečiai gali atvykti į Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją arba joje būti, tik jei jie turi pripažintą ir galiojantį pasą arba kitą lygiavertį dokumentą, išskyrus atvejus, kai jiems teisiniu potvarkiu leidžiama nesinešioti paso.

2)   VFR Vidaus reikalų ministerija arba jos įgaliota įstaiga pagrįstais atskirais atvejais gali prieš užsieniečiui atvykstant į šalies teritoriją padaryti išimtį ir leisti jam kirsti šalies sieną ir po to būti šalyje iki šešių mėnesių be paso.

13 straipsnis. Sienos kirtimas

1)   Į VFR teritoriją atvykstama ir iš jos teritorijos išvykstama tik per leistinus sienos perėjimo punktus ir nustatytomis darbo valandomis, jei netaikomos išimtys pagal kitus teisinius potvarkius ar tarpvalstybinius susitarimus. Atvykdami ir išvykdami užsieniečiai privalo turėti pripažintą ir galiojantį pasą arba kitą lygiavertį dokumentą pagal 3 straipsnio 1 dalį ir leisti sienos apsaugos pareigūnams atlikti patikrinimą kertant sieną.

2)   Sienos perėjimo punkte užsienietis laikomas atvykusiu, tik kai jis kerta sieną ir pereina sienos perėjimo punktą. Jei patikrinimą kertant sieną vykdyti įgaliotos institucijos prieš priimdamos sprendimą neįleisti užsieniečio (šio įstatymo 15 straipsnis, Prieglobsčio įstatymo (Asylverfahrensgesetz) 18 ir 18a straipsniai) arba rengdamos, užtikrindamos arba vykdydamos šią priemonę leidžia jam tam tikru tikslu laikinai pereiti sienos perėjimo punktą, užsienietis nelaikomas atvykusiu į šalį pagal pirmą sakinį tol, kol šios institucijos gali atlikti užsieniečio buvimo kontrolę. Kitais atvejais užsienietis laikomas atvykusiu į šalį, kai jis kerta sieną.

48 straipsnis. Privalomas asmens tapatybės nustatymas

1)   Šį įstatymą vykdyti įgaliotai institucijai pareikalavus, užsienietis privalo parodyti, pateikti ir laikinai atiduoti savo pasą, kitą lygiavertį dokumentą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir savo leidimą gyventi arba pažymą dėl atidėto išsiuntimo iš šalies, jei tai būtina vykdant arba užtikrinant priemonių pagal šį įstatymą taikymą.

2)   Užsienietis, neturintis paso ir negalintis jo gauti reikalaujamu būdu, savo asmens tapatybę gali patvirtinti pateikęs pažymą dėl leidimo gyventi arba dėl atidėto išsiuntimo iš šalies, jei šioje pažymoje pateikiama informacija apie asmenį ir jo nuotrauka ir jei ji nurodoma kaip asmens tapatybę patvirtinančiam dokumentui lygiavertis dokumentas.

3)   Jei užsienietis neturi galiojančio paso arba kito lygiaverčio dokumento, jis privalo bendradarbiauti įsigyjant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir privalo, šį įstatymą vykdyti įgaliotai institucijai pareikalavus, parodyti, pateikti ir laikinai atiduoti kitus turimus liudijimus bei dokumentus, galinčius turėti reikšmės nustatant jo tapatybę bei pilietybę ir nustatant ir taikant galimybę jį grąžinti į kitą valstybę. Jei užsienietis nevykdo savo įsipareigojimų pagal pirmą sakinį ir jei turimi faktai leidžia manyti, kad jis tokius dokumentus turi, jis ir jo turimi daiktai gali būti apžiūrėti. Užsienietis turi toleruoti taikomą priemonę.

82 straipsnis. Užsieniečio bendradarbiavimas

1)   Užsienietis privalo nedelsdamas ginti savo interesus ir nurodyti jam palankias aplinkybes, jei jos nėra akivaizdžios arba žinomos, iš karto nurodydamas pagrįstas aplinkybes ir pateikdamas reikalaujamus įrodymus apie savo padėtį, kitas reikalaujamas pažymas ir leidimus bei kitus reikalaujamus įrodymus, kuriuos jis gali pateikti.

Imigracijos institucija gali jam suteikti tinkamą terminą įrodymams pateikti. Pasibaigus terminui galima nebeatsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

2)   Protesto procedūroje šio straipsnio 1 dalis taikoma atsižvelgiant į aplinkybes.

3)   Užsieniečiui turi būti nurodomos jo pareigos pagal šio straipsnio 1 dalį ir jo pagrindinės teisės ir pareigos pagal šį įstatymą, ypač įsipareigojimai pagal 44a, 48, 49 ir 81 straipsnius bei galimybė pateikti prašymą pagal 11 straipsnio 1 dalies 3 sakinį. Jei nustatomas terminas, jam turi būti nurodomos termino praleidimo pasekmės.

4)   Jei tai būtina rengiant ir vykdant priemones pagal šį įstatymą ir pagal kitų įstatymų nuostatas dėl užsieniečių teisių, galima duoti nurodymą, kad užsienietis asmeniškai atvyktų į kompetentingą instituciją ir valstybės, kurios pilietis jis gali būti, atstovybes ir būtų atliktas jo medicininis patikrinimas siekiant nustatyti jo galimybes keliauti. Jei užsienietis nevykdo nurodymo pagal pirmą sakinį, nurodymą galima vykdyti priverstinai. Atitinkamai taikomi Federacinio policijos įstatymo (Bundespolizeigesetz) 40 straipsnio 1 ir 2 dalys, 41 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 sakiniai.

ESTIJA

Reikalavimai asmens tapatybės dokumentams, jų galiojimas ir tikrinimo tvarka nustatyta Asmens tapatybės dokumentų įstatymo (paskelbtas Riigi Teataja (Valstybės žinios) I 1999, 25, 365; 2006, 29, 221), 5–8 straipsniuose ir 17–18 straipsnių 1 dalyje.

Reikalavimas turėti asmens tapatybės dokumentą kertant valstybės sieną nustatytas Valstybės sienų įstatymo (paskelbto Riigi Teataja (Valstybės žinios) I 1994, 54, 902; 2006, 26, 191) 11 straipsnio 1–2 dalyse.

Su užsieniečiais susijusių pranešimų ir patikrų tvarka nustatyta Įstatymo dėl užsieniečių (paskelbto Riigi Teataja (Valstybės žinios) I 1993, 44, 637; 2007, 9, 44) 15 straipsnyje ir 15 straipsnio 1 dalyje.

GRAIKIJA

Pareiga užsieniečiams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, turėti ar nešiotis su savimi dokumentus, nustatyta įstatymo Nr. 3386/2005, reglamentuojančio užsieniečių atvykimą ir gyvenimą Graikijoje, 6 ir 8 straipsniuose. Visų pirma 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad trečiųjų valstybių piliečiai, atvykdami į Graikiją, privalo su savimi turėti pasą ir vizą, jeigu tai yra būtina pagal galiojančias tarptautines konvencijas, Bendrijos teisę ir nacionalinės teisės nuostatas. Įstatymo Nr. 3386/2005 8 straipsnio 2 dalis draudžia trečiųjų valstybių piliečiams atvykti į Graikijos teritoriją, jeigu jie neturi paso ar kito kelionės dokumento, užtikrinančio jų grįžimą į kilmės valstybę ar tranzito valstybę, taip pat būtinų dokumentų, pateisinančių jų kelionės tikslą.

ISPANIJA

Ispanijos teisinėje sistemoje yra nustatytas įpareigojimas ir Ispanijos, ir kitų valstybių piliečiams turėti ir pateikti jų asmens tapatybę įrodančius dokumentus. Šie du nurodymai yra nustatyti šiuose teisės aktuose:

a)   Ispanijos piliečiams:

2005 m. gruodžio 23 d. Karališkojo dekreto Nr. 1553/2005, reglamentuojančio nacionalinio asmens tapatybės dokumento ir jo elektroninio parašo patvirtinimų išdavimą, 2 straipsnyje nustatyta:

1.	„Ispanijos piliečiai nuo 14 metų privalo įsigyti nacionalinį asmens tapatybės dokumentą.“

2.	„Visi asmenys, privalantys įsigyti nacionalinį asmens tapatybės dokumentą, taip pat privalo parodyti jį, kai to reikalauja valstybės institucija ar jos atstovai.“

1992 m. vasario 21 d. Konstitucinio įstatymo Nr. 1/1992 dėl piliečių saugumo 9 straipsnyje įtvirtinta visų Ispanijos piliečių teisė turėti nacionalinį asmens tapatybės dokumentą, kai jiems sukanka keturiolika metų, ir įpareigojimas įsigyti tokį dokumentą.

To paties konstitucinio įstatymo 20 straipsnyje apsaugos pajėgų ir apsaugos institucijų atstovams suteikiama teisė reikalauti, kad asmenys įrodytų savo tapatybę gatvėje, siekiant, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams ir jie būtų ištirti. Asmens pasipriešinimo ar atsisakymo atveju taikomos Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

b)   Užsienio valstybių piliečiams:

2003 m. lapkričio 20 d. Konstitucinio įstatymo Nr. 14/2003, iš dalies keičiančio 2000 m. sausio 11 d. Konstitucinį įstatymą Nr. 4/2000 dėl užsienio valstybių piliečių teisių ir laisvių Ispanijoje ir jų socialinės integracijos, su pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 22 d. Konstituciniu įstatymu Nr. 8/2000, 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas užsienio valstybių piliečiams Ispanijos teritorijoje turėti dokumentus, įrodančius jų asmens tapatybę ir teisinę padėtį Ispanijoje.

2004 m. gruodžio 30 d. Karališkojo dekreto Nr. 2393/2004, kuriuo priimamos 2000 m. sausio 11 d. Konstitucinio įstatymo Nr. 4/2000 dėl užsienio valstybių piliečių teisių ir laisvių Ispanijoje ir jų socialinės integracijos įgyvendinimo nuostatos, 100 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

1992 m. vasario 21 d. Konstitucinio įstatymo Nr. 1/1992 dėl piliečių saugumo 11 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybių piliečiams Ispanijos teritorijoje privaloma su savimi turėti jų tapatybę ir teisinę padėtį Ispanijoje įrodančius dokumentus.

PRANCŪZIJA

Prancūzijos teisės aktuose šis įpareigojimas nustatytas Kodekso dėl užsieniečių atvykimo ir buvimo ir prieglobsčio teisės (Code de l'entrée et du séjour des étrangers et du droit d'asile, CESEDA) L. 611-1 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, tikrinant asmens tapatybę, užsienio valstybių piliečiai, teisėsaugos institucijų pareigūnams, teisėsaugos institucijų atstovams ir jų pavaduotojams paprašius ir jiems prižiūrint, turėtų turėti galimybę pateikti dokumentus, pagal kuriuos jiems yra suteiktas leidimas keliauti ar būti Prancūzijos teritorijoje.

ITALIJA

Nacionalinės teisės aktuose, konkrečiai 1931 m. birželio 18 d.Testo Unico Leggi di Pubblica Sicurezza Nr. 773 (T.U.L.P.S.) 3 straipsnyje numatyta galimybė turėti asmens tapatybės dokumentą. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad „pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytą tvarką meras išduoda asmens tapatybės kortelę asmenims, kuriems sukako 15 metų ir kurių gyvenamoji vieta yra toje savivaldybėje, šiems asmenims pateikus prašymą“.

Dėl pareigos su savimi nešiotis asmens tapatybės dokumentą to paties T.U.L.P.S. 4 straipsnyje nustatyta, kad policijos institucija pagal savo jurisdikciją gali įsakyti pavojingam asmeniui ar įtariamajam pateikti asmens tapatybės kortelę ir rodyti ją kiekvieną kartą, kai to paprašo policijos pareigūnas.

Išnagrinėjus šiuos straipsnius, daroma išvada, kad įpareigojimas nešiotis minėtą dokumentą nustatytas tik pavojingam asmeniui ar įtariamajam; kitiems asmenims (ne pavojingiems ir ne įtariamiesiems) yra nustatyta Baudžiamojo kodekso 651 straipsnyje įtvirtinta pareiga pateikti valstybės pareigūnui informaciją apie jų asmens tapatybę, padėtį ar asmenines savybes, kai to pareikalauja pareigūnas.

Kalbant apie šalyje teisėtai gyvenančius užsieniečius, toks asmuo turi teisę būti įtrauktas į savivaldybės, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, registrą ir teisę turėti asmens tapatybės kortelę, kuri negalioja ekspatriacijos atveju.

KIPRAS

Reglamento (EB) Nr. 562/2006 21 straipsnyje (Patikrinimas teritorijoje) nustatyta, kad kontrolės kertant vidaus sienas panaikinimas neturi įtakos valstybės narės galimybei teisės aktais nustatyti prievolę turėti ar nešiotis dokumentus.

Kipro Respublika yra įtvirtinusi tokią nuostatą savo nacionalinės teisės aktuose. Pagal 2006 m. Gyventojų registracijos įstatymą (L. 13 (I)/2006) bet kuris budintis policijos pareigūnas, bet kuris registraciją atliekančios institucijos darbuotojas ar kitas Migracijos ir civilinės registracijos departamento direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo gali pareikalauti iš bet kurio asmens pateikti asmens tapatybės kortelę. Jeigu toks asmuo jos nepateikia per nustatytą laiką, jis laikomas padariusiu nusikaltimą ir baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba bauda iki tūkstančio svarų arba ir laisvės atėmimu, ir bauda. Taip pat pagal Policijos įstatymo (L.73(I)/2004) 28 straipsnį bet kuris policijos darbuotojas gali sustabdyti, sulaikyti ir apieškoti bet kurį asmenį, i) jeigu jis mato, kad tas asmuo daro kokią nors veiką ar dalyką, ii) kurį jis įtaria bet kurios veikos ar dalyko darymu ar kokio nors dalyko turėjimu arba iii) jeigu jis mato, kad tas asmuo turi ką nors, kam yra reikalingas galiojančių įstatymų nustatytas leidimas, ir gali pareikalauti, kad toks asmuo tokį leidimą pateiktų.

LATVIJA

2002 m. lapkričio 4 d. Latvijos Respublikos Ministrų kabineto taisyklėse Nr. 499 „Latvijos Respublikos pasienio zonos ir sienos teritorijos režimą reglamentuojančios taisyklės“ nustatyta, kad visi asmenys nuo 15 metų, būdami sienos teritorijoje (kuri yra ne platesnė nei 2 km nuo valstybės sienos linijos) prie Latvijos Respublikos teritorijos sienos, privalo su savimi turėti asmens tapatybės dokumentus. Kitais atvejais Latvijos Respublikos teisės aktais nereikalaujama nuolat su savimi nešiotis asmens tapatybės dokumentus.

LIETUVA

Pagal Lietuvos teisės aktus Lietuvos ir ES piliečiams nėra privaloma su savimi nešiotis asmens dokumentų.

Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio 5 dalį visi piliečiai pasienio zonoje privalo su savimi nešiotis asmens tapatybės dokumentus.

Visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų privalo įsigyti ir turėti nacionalinę asmens tapatybės kortelę arba pasą. Pagal Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties visi ES piliečiai privalo turėti asmens tapatybės dokumentus ir visi trečiųjų šalių piliečiai privalo turėti ir su savimi nešiotis asmens tapatybės dokumentus.

LIUKSEMBURGAS

Užsienio valstybių piliečiams nustatytas įpareigojimas visada su savimi nešiotis leidimą gyventi šalyje.

VENGRIJA

2001 m. Įstatymo XXXIX dėl užsieniečių atvykimo ir buvimo šalyje 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi užsieniečiai, valdžios institucijoms paprašius, privalo turėti galimybę pateikti savo kelionės dokumentus, leidimą gyventi šalyje ar dokumentus, tinkamus užsieniečio asmens tapatybei nustatyti.

MALTA

Svarbu pažymėti, kad šiuo metu Imigracijos įstatyme (217 skyriuje) yra nustatytas reikalavimas atvykimo punkte pateikti pasą ar kitą atitinkamą dokumentą. Tačiau nėra teisės aktų nuostatų, kuriose būtų nurodyta, kad tokius dokumentus privaloma nešiotis visada.

Tačiau praktiškai nacionalinės institucijos gali paprašyti trečiųjų šalių piliečių prireikus pateikti atitinkamus dokumentus. Taigi iš jų tikimasi, kad jie, būdami Maltoje, visada su savimi turės tokius dokumentus.

NYDERLANDAI

Nyderlanduose pagal Asmens tapatybės nustatymo reikalavimų įstatymą (Wet op de identificatieplicht) asmenys nuo 14 metų privalo pateikti tapatybės įrodymą patikrinimui pagal pirmą pareikalavimą (asmens tapatybės nustatymo reikalavimas). Tas pats taikytina ir užsienio valstybių piliečiams.

Užsieniečių dekreto (Vreemdelingenbesluit arba Vb) 4.21 straipsnyje nurodomi dokumentai, kuriuos asmenys gali naudoti savo tapatybei įrodyti Nyderlanduose pagal Užsieniečių įstatymo 50.1 straipsnį. Šiame straipsnyje išskiriamos šios grupės:

—	užsienio valstybių piliečiai, teisėtai gyvenantys pagal leidime gyventi nustatytas sąlygas nustatytą arba nenustatytą laikotarpį,

—	šalyje teisėtai gyvenantys užsienio valstybių piliečiai, esantys Bendrijos piliečiais,

—	asmenys, pateikę prašymą suteikti prieglobsčio prašytojo leidimą gyventi šalyje nustatytą laikotarpį,

—	ankstesnėse įtraukose nenurodyti užsienio valstybių piliečiai.

Taikant specialias sąlygas, išskiriamos šios kategorijos:

a)	pagal laikiną ar nuolatinį leidimą gyventi šalyje teisėtai gyvenantys užsienio piliečiai (Užsieniečių įstatymo 8 straipsnio a–d punktai), kaip asmens tapatybės dokumentą gavę atskirą dokumentą, patvirtinantį leidimą gyventi, pagal Užsieniečių reglamento 7a–7d priedus;

b)

ES ir (arba) EEE valstybių narių ar Šveicarijos piliečiams, teisėtai gyvenantiems šalyje, kaip nurodyta Užsieniečių įstatymo 8.e straipsnyje, galiojantis nacionalinis pasas ar galiojanti asmens tapatybės kortelė. Teisėtai šalyje gyvenantiems užsienio valstybių piliečiams, kaip nurodyta Užsieniečių įstatymo 8.e straipsnyje, kaip ES ir (arba) EEE valstybių narių ar Šveicarijos piliečio šeimos nariams, turintiems kitą pilietybę: — galiojantis nacionalinis pasas su reikalaujama įvažiavimo viza, jeigu nuo atvykimo į šalį yra praėję mažiau kaip trys mėnesiai, — galiojantis nacionalinis pasas su įvažiavimo spaudu, jeigu nėra būtina įvažiavimo viza ir jeigu nuo atvykimo į šalį yra praėję mažiau kaip trys mėnesiai, — galiojantis nacionalinis pasas kartu su kompetentingų valdžios institucijų išduotu pareiškimu dėl to, kad yra kreiptasi dėl gyventojo kortelės išdavimo, jeigu nuo šio pareiškimo išdavimo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai, — gyventojo kortelė pagal Užsieniečių reglamento 7e priedą;

c)	užsienio valstybių piliečiams, pateikusiems prašymą išduoti prieglobsčio prašytojo terminuotą leidimą gyventi, bus suteiktas asmens tapatybės dokumentas pagal Užsieniečių reglamento 7f priedą priėmimo centre;

d)

pagal Užsieniečių įstatymo 8j straipsnį teisėtai šalyje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai, nes yra išsiuntimo kliūčių, kaip apibrėžta Užsieniečių įstatymo 64 straipsnyje, ir dėl išvykimų moratoriumo teisėtai šalyje gyvenantys asmenys kaip asmens tapatybės įrodymą gaus leidimą gyventi šalyje patvirtinantį dokumentą pagal Užsieniečių reglamento 7f2 priedą (W2 dokumentą), jeigu jie dar neturi galiojančio dokumento, pateikiamo kertant sienas;

e)	(įtariamoms) prekybos žmonėmis aukoms, teisėtai gyvenančioms šalyje, kaip apibrėžta Vw 8.k straipsnyje, suteikiamas dokumentas, patvirtinantis teisę gyventi šalyje pagal Užsieniečių reglamento 7f2 priedą (W2 dokumentas), jeigu jie dar neturi galiojančio dokumento, pateikiamo kertant sienas;

f)

be lydinčiųjų asmenų vykstantiems nepilnamečiams užsienio valstybių piliečiams, laukiantiems sprendimo dėl prašymo pratęsti ankstesniame etape išduoto leidimo gyventi galiojimą ar jį pakeisti, taikant tuos apribojimus, suteikiamas leidimą gyventi šalyje patvirtinantis dokumentas pagal Užsieniečių reglamento 7f2 priedą (W2 dokumentas), jeigu jie dar neturi galiojančio dokumento, pateikiamo kertant sienas;

g)	kiti užsienio valstybių piliečiai.

Kitų užsienio valstybių piliečių atveju atitinkamas asmens tapatybės dokumentas laikomas galiojančiu dokumentu, pateikiamu kertant sienas, kaip to reikalaujama pagal Vb, siekiant patekti į Nyderlandų teritoriją, arba kitas galiojantis dokumentas, pateikiamas kertant sienas, kartu su galiojančia viza. Sienos kirtimo dokumentai, kurie yra būtini, norint patekti į Nyderlandų teritoriją, yra nustatytieji, kaip apibrėžta Vb 2.3 straipsnyje. Ši nuostata taikoma ne tik užsienio valstybių piliečiams, kuriems yra suteiktas leidimas gyventi šalyje neribotą laikotarpį, tačiau taip pat neteisėtai mūsų valstybėje gyvenantiems užsienio valstybių piliečiams. W2 dokumentas gali būti išduodamas tik labai išimtinėmis aplinkybėmis, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad susijęs asmuo jau buvo atleistas nuo reikalavimo turėti pasą.

Speciali taisyklė pagal Vb 2.4 straipsnį taikoma tranzitu vykstantiems keleiviams. Užsienio valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi kitoje Šengeno erdvės valstybėje narėje, gali judėti Šengeno teritorijoje be vizos ilgiausiai tris mėnesius. Tokiais atvejais jie privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą.

Užsieniečių įstatymo 50 straipsnis

1.   Už sienos kontrolę ir už užsienio valstybių piliečių priežiūrą atsakingi pareigūnai turi teisę sulaikyti asmenis, kad nustatytų jų tapatybę, pilietybę ir padėtį, susijusią su jų teise gyventi šalyje, remdamiesi faktinėmis aplinkybėmis, kurios, vertinant objektyviai, leidžia pagrįstai įtarti, kad asmuo gyvena šalyje neteisėtai, arba kitais atvejais siekiant kovoti su neteisėtu gyvenimu šalyje kirtus sieną. Tam, kas teigia esąs Nyderlandų pilietis, tačiau negali to įrodyti, gali būti pritaikytos 2 ir 5 dalyse nurodytos prievartos priemonės. Dokumentai, kuriuos su savimi privalo turėti užsienio valstybės pilietis, siekiant nustatyti jo tapatybę, pilietybę ir padėtį pagal gyvenimo šalyje įstatymą, nurodomi Tarybos potvarkyje.

2.   Jeigu negalima nedelsiant nustatyti sulaikyto asmens tapatybės, jis gali būti nugabentas į nustatytą apklausos vietą. Ten jis gali būti laikomas ne ilgiau kaip šešias valandas, tačiau šis laikas bet kuriuo atveju neapima laiko nuo vidurnakčio iki 9 valandos ryto.

3.   Jeigu negalima nedelsiant nustatyti sulaikyto asmens tapatybės ir jeigu paaiškėja, kad šis asmuo neturi teisės gyventi šalyje, arba jeigu nedelsiant nepaaiškėja, kad šis asmuo turi teisę gyventi šalyje, jis gali būti nugabentas į apklausos vietą. Šioje vietoje jis gali būti laikomas ne ilgiau kaip šešias valandas, tačiau šis laikas bet kuriuo atveju neapima laiko nuo vidurnakčio iki 9 valandos ryto.

4.   Jei vis dar yra pagrindo įtarti, kad sulaikytas asmuo neturi teisės gyventi šalyje, Karališkosios Marechaussee vyriausiasis pareigūnas arba policijos komisaras, turintis įgaliojimus toje vietoje, kur yra minėtas asmuo, tyrimo tikslais gali pratęsti 2 ir 3 dalyse nustatytą terminą iki 48 valandų.

5.   1 dalyje nurodyti pareigūnai turi teisę apieškoti sulaikyto asmens drabužius ir patį sulaikytąjį, taip pat jo daiktus.

6.   Išsamesnės taisyklės, susijusios su minėtų šio straipsnio dalių taikymu, nustatomos Tarybos potvarkiu.

2000 m. Užsieniečių dekreto 4.21 straipsnis

1.   Nustatytieji dokumentai, apibrėžti įstatymo 50.1 straipsnio paskutiniame sakinyje, yra šie:

a)	teisėtai šalyje gyvenantiems užsienio valstybių piliečiams, kaip apibrėžta įstatymo 8a–8d straipsniuose: tai įrodantis kompetentingų valdžios institucijų išduotas dokumentas, kurio pavyzdį nustato ministerijos reglamentas;

b)

teisėtai šalyje gyvenantiems užsienio valstybių piliečiams, kaip apibrėžta įstatymo 8e straipsnyje: galiojantis nacionalinis pasas ar galiojanti asmens tapatybės kortelė, jeigu jie yra valstybės, nurodytos 8.7.1 straipsnyje, piliečiai arba jeigu jie neturi tokios pilietybės: 1. Galiojantis nacionalinis pasas su būtina įvažiavimo viza, jeigu nuo atvykimo į šalį yra praėję ne daugiau kaip trys mėnesiai. 2. Galiojantis nacionalinis pasas su įvažiavimo spaudu, jeigu nėra būtina įvažiavimo viza ir jeigu nuo atvykimo į šalį yra praėję ne daugiau kaip trys mėnesiai. 3. Galiojantis nacionalinis pasas kartu su kompetentingų institucijų išduotu pareiškimu, nurodytu 8.13 straipsnio 4 dalyje, jeigu nuo pareiškimo išdavimo yra praėję ne daugiau kaip šeši mėnesiai. 4. Kompetentingų institucijų išduotas leidimą gyventi patvirtinantis dokumentas, kaip apibrėžta 8.13 straipsnio 5 dalyje ar 8.20 straipsnio 1 dalyje;

c)	užsienio valstybių piliečiams, pateikusiems prašymą suteikti laikiną prieglobsčio prašytojo leidimą gyventi, kaip apibrėžta Įstatymo 28 straipsnyje: kompetentingų institucijų išduotas tai įrodantis dokumentas, kurio pavyzdį apibrėžia ministerijos reglamentas;

d)

užsienio valstybių piliečiams, išskyrus nurodytus c punkte, turintiems teisę gyventi šalyje, kaip apibrėžta įstatymo 8 straipsnio f, g, h, j arba k punktuose, neturėjusiems galiojančio dokumento pagal Įstatymo dėl sienų kirtimo nuostatas: kompetentingų institucijų išduotas dokumentas, kurio pavyzdį apibrėžia ministerijos reglamentas, pateikiamas kartu su papildomu dokumentu, apibrėžtu 4.29 straipsnio 3 dalyje, kuriame yra nurodyta informacija apie padėtį pagal Įstatymą dėl gyvenimo šalyje;

e)	kitiems užsienio valstybių piliečiams – galiojantis sienos kirtimo dokumentas, būtinas atvykstant į Nyderlandus pagal įstatymo nuostatas, arba kitas sienos kirtimo dokumentas, kuriame yra įregistruota būtina viza ar kuriame yra įrašas apie padėtį pagal Įstatymą dėl gyvenimo šalyje.

2.   Vaikams iki 12 metų neišduodamas joks kitas dokumentas, išskyrus nurodytus 1 dalies a arba b punktuose, nebent, ministro nuomone, jie turi pagrįstą priežastį gauti tokį dokumentą.

3.   1 dalies a–d punktuose paminėtame dokumente turi būti pranešimas, kuriame nurodoma, ar užsienio valstybės piliečiui leidžiama dirbti ir ar tokiam darbui yra būtinas darbo leidimas pagal Užsieniečių darbo įstatymą (Wet arbeid vreemdelingen).

4.   Jeigu 1 dalies a ar b punkte nurodyto užsienio valstybės piliečio gyvenimui Nyderlanduose yra taikomi apribojimai pagal 3.4 straipsnio 4 dalį, dokumente turi būti toks įrašas: „Siekis pragyventi iš valstybės lėšų gali turėti pasekmių teisei gyventi šalyje“ („beroep op de publieke middelen kan gevolgen hebben voor verblijfsrecht“).

AUSTRIJA

Federalinio įstatymo dėl Austrijos piliečių pasų sistemos 2 paragrafas (1992 m. Pasų įstatymas), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys (BGBl.) 1992/839, BGBl. I 2006/44 redakcija

Atvykimas į šalį ir išvykimas iš jos

1)   Jeigu tarpvyriausybiniai susitarimai ar tarptautinė praktika nenustato kitaip, Austrijos piliečiai (piliečiai) privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą (pasą ar pasą pakeičiantį dokumentą), kad galėtų atvykti į Federacinės Respublikos teritoriją ar iš jos išvykti. Nepaisant asmens atsakomybės pagal 24 paragrafo 1 dalį, negali būti atsisakyta į šalį įleisti galiojančio kelionės dokumento neturinčio piliečio, kuris gali įrodyti savo pilietybę ir tapatybę.

2)   Jeigu ir tiek, kiek Federalinė valdžia yra įgaliota sudaryti tarpvyriausybinius susitarimus pagal Austrijos federalinės konstitucijos (B-VG) 66 straipsnio 2 dalį, ji turi teisę, siekdama sudaryti sąlygas, palengvinančias keliones į užsienį, sudaryti tarptautinius susitarimus, suteikiančius piliečiams teisę keliauti į kitas valstybes ir atvykti į Federacinės Respublikos teritoriją pateikiant kitus dokumentus, nei nustatyti 1 dalyje. Jeigu tik tokio pobūdžio susitarimai sudaro sąlygas, palengvinančias keliones į Austrijos Respublikos kaimyninių valstybių pasienio teritorijas, juose gali būti nuostatų, reglamentuojančių, kad bet koks tokio pobūdžio sąlygų sudarymas taikomas tik tiems piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar gyvenamoji vieta yra Austrijos Respublikos pasienio teritorijose.

Susitarimai pagal PassG 2 paragrafo 2 dalį:

—

Austrijos Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos susitarimas dėl vietos eismo kertant sieną (dabar – Slovėnijos Respublika), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 379/1968, Federalinio Austrijos įstatymų leidinio Nr. 143/1996 redakcija – žr. 3, 4 ir 7 straipsnius (šiuo metu persvarstomi).

—	Austrijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas, reglamentuojantis keleivių vietinį eismą kertant sieną, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 164/1974 – žr. 2–4 ir 7–9 straipsnius.

Federalinio Austrijos įstatymo dėl užsieniečių kontrolės, dokumentų užsieniečiams išdavimo ir įvažiavimo dokumentų išdavimo 15 paragrafas (2005 m. Užsieniečių kontrolės įstatymas – FPG), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, I Nr. 100/2005

Teisėto atvykimo į Federacinės Respublikos teritoriją sąlyga

1)   Jeigu federalinės teisės ar tarptautinių susitarimų nuostatos ar tarptautinė praktika nenustato priešingai, užsieniečių teisėtam atvykimui į Federacinės Respublikos teritoriją yra būtinas galiojantis kelionės dokumentas (įpareigojimas turėti pasą).

Kiti kelionės dokumentai pagal FPG 15 paragrafo 1 dalį:

—	Užsieniečių pasai (FPG 88–93 paragrafai)

—	Konvenciniai kelionės dokumentai (FPG 94 paragrafas)

—	Privilegijų ir imunitetų turėtojams – asmens tapatybės kortelės su nuotrauka (FPG 95 paragrafas)

—	Skubūs kelionės dokumentai Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams (FPG 96 paragrafas)

—	Trečiųjų šalių piliečių repatriacijos kelionės dokumentas (FPG 97 paragrafas)

2005 m. Užsieniečių kontrolės įstatymo (FPG) 16 paragrafas, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys I Nr. 100/2005

Bendrosios sąlygos, reglamentuojančios reikalavimą turėti pasą

1)   Jeigu to reikalauja viešasis interesas, ypač dėl paso ir užsieniečių kontrolės ir užsienio politikos, federalinis vidaus reikalų ministras turi teisę, pasikonsultavęs su užsienio reikalų federaliniu ministru, priimti reglamentą, kuriuo pripažįstama, kad tam tikro pavyzdžio kelionės dokumentai, išduoti valstybių, kurios nėra Sutarties šalys, nėra tinkami ir neatitinka reikalavimo turėti pasą.

2)   Užsieniečiai, įregistruoti bendrame kelionės dokumente, gali atvykti į šalį arba iš jos išvykti tik kartu su to kelionės dokumento, kuriame jie yra įregistruoti, savininku. Tai netaikoma priemonėms, kurių buvo imtasi deportacijos ar išsiuntimo į užsienį atveju pagal 5–10 skyrius.

3)   Užsieniečiai, kuriems yra išduotas kolektyvinis pasas, atitinka reikalavimą turėti pasą, tačiau jiems leidžiama atvykti į šalį arba iš jos išvykti tik kartu. Kiekvienam iš keliaujančios grupės narių būtina turėti institucijų išduotą dokumentą, įrodantį jo tapatybę. Tai netaikoma priemonėms, kurių buvo imtasi deportacijos ar išsiuntimo į užsienį atveju pagal 5–10 skyrius.

2005 m. Užsieniečių kontrolės įstatymo (FPG) 17 paragrafas, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys I Nr. 100/2005

Reikalavimo turėti pasą apribojimas

1)   Jeigu ir tiek, kiek Federalinė valdžia yra įgaliota sudaryti tarpvyriausybinius susitarimus pagal Austrijos federalinės konstitucijos (B-VG) 66 straipsnio 2 dalį, ji turi teisę, taikydama abipusiškumo principą, susitarti, kad užsieniečiai, kuriems taikomas reikalavimas turėti pasą, turi teisę atvykti į šalį, laikinai gyventi Federacinės Respublikos teritorijoje ir išvykti iš šalies, turėdami kitus kelionės dokumentus, nei paminėti 15 paragrafo 1 dalyje ir 16 paragrafo 3 dalyje. Tokie užsieniečiai atitinka reikalavimą turėti pasą.

2)   Susitarimai pagal 1 dalį, skirti sudaryti sąlygas, palengvinančias keliones į Austrijos Respublikos pasienio teritorijas, gali nustatyti, kad užsieniečiams, atvykusiems į šalį su tokio pobūdžio kelionės dokumentu, leidžiama būti Austrijos Respublikos pasienio teritorijose. Tokiais atvejais tarptautinis susitarimas taip pat gali nustatyti, kad į šalį įvažiuoti skirtą dokumentą, laikiną gyvenimą šalyje ir išvykimą iš šalies turi vizuoti Austrijos valdžios institucija.

3)   Jeigu to reikalauja viešasis interesas, vidaus reikalų federalinis ministras turi teisę, pasikonsultavęs su užsienio reikalų federaliniu ministru, priimti reglamentą, nustatantį, kad tam tikriems užsieniečiams, kuriems yra taikomas reikalavimas turėti pasą, leidžiama atvykti į Austrijos Federacinės Respublikos teritoriją, ten laikinai gyventi ir išvykti iš šalies remiantis kitais dokumentais. Tokie užsieniečiai atitinka reikalavimą turėti pasą.

4)   EEE ir Šveicarijos piliečiai taip pat gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimą turėti pasą, jeigu jie turi asmens tapatybės kortelę ir gali atvykti į šalį, laikinai gyventi Federacinės Respublikos teritorijoje ir išvykti iš šalies remiantis tokio pobūdžio kelionės dokumentu.

Susitarimai pagal FPG 17 paragrafo 1 dalį:

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių susitarimas dėl jų pajėgų statuso (NATO susitarimas dėl pajėgų statuso), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys III Nr. 135/1998, Federalinio Austrijos įstatymų leidinio III Nr. 96/1999 redakcija, kartu su valstybių, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių ir kitų partnerystėje taikos labui dalyvaujančių valstybių susitarimu dėl jų pajėgų statuso (NATO PfP susitarimas), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys III Nr. 136/1998, Federalinio Austrijos įstatymų leidinio III Nr. 178/1998 redakcija – žr. NATO susitarimo dėl pajėgų statuso III straipsnio 1 dalį.

Susitarimai pagal FPG 17 paragrafo 2 dalį: (žr. susitarimus pagal Austrijos paso įstatymo (PassG) 2 paragrafo 2 dalį)

2005 m. Užsieniečių kontrolės įstatymo (FPG) 18 paragrafas, BGBl. I Nr. 100/2005

Reikalavimo turėti pasą išimtys

1.   Užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti pasą šiais atvejais:

1)	yra išduotas priėmimo pareiškimas (19 paragrafas);

2)	suteikta teisė laikinai gyventi šalyje pagal Austrijos įstatymą, reglamentuojantį įsisteigimo teisę ir teisę laikinai gyventi šalyje, tais atvejais, kai užsienietis neturi jokio kelionės dokumento; arba

3)	tranzito atveju (48 paragrafas).

2.   Neleidžiama atsisakyti įleisti į šalį užsieniečius, pripažintus turinčiais teisę į prieglobstį arba turinčiais teisę į papildomą apsaugą Austrijoje, kurie neturi jokio galiojančio kelionės dokumento, tačiau kurie gali pateikti prima facie savo tapatybės įrodymų, nepaisant jų atsakomybės pagal 120 ir 121 paragrafus.

FPG 19 paragrafas – priėmimo pareiškimas

1)   Kompetentingos kitos valstybės institucijos prašymu surašomas priėmimo pareiškimas dėl užsieniečio, kuriam taikomas priverstinis išsiuntimas iš minėtos valstybės teritorijos į Austrijos Federacinės Respublikos teritoriją ir kurį Austrijos Respublika privalo priimti pagal tarptautinį susitarimą (4 dalis), pagal Europos bendrijos konvenciją arba tarptautinę praktiką.

2)   Priėmimo pareiškimas turi būti aiškiai pavadintas tokiu; jame turi būti nurodyta užsieniečio tapatybė ir pilietybė.

3)   Jei tarptautiniame susitarime ar Europos bendrijos konvencijoje nenustatyta kitaip, priėmimo pareiškimo galiojimo trukmė turi būti nustatyta atsižvelgiant į trukmę, nustatytą užsieniečiui sugrįžti; įvažiavimui į valstybę turi būti nurodytas nustatytas valstybės Sutarties šalies sienos perėjimo punktas arba nustatyta vietovė.

4)   Jeigu ir tiek, kiek Federacinės Respublikos vyriausybė yra įgaliota sudaryti tarpvyriausybinius susitarimus pagal Austrijos federalinės konstitucijos (B-VG) 66 straipsnio 2 dalį, ji turi teisę, taikydama abipusiškumo sąlygą, susitarti, kad asmenims, neteisėtai atvykusiems į kitos valstybės teritoriją arba nebeatitinkantiems atvykimo į tą šalį ar laikino gyvenimo joje sąlygų, leidžiama grįžti į Federacinę Respubliką (konvencija dėl pakartotinio priėmimo).

2005 m. Užsieniečių kontrolės įstatymo (FPG) 23 paragrafas, Federalinis Austrijos įstatymų leidinys I Nr. 100/2005

Medicininė pažyma

1.   Siekiant užkirsti kelią pavojui visuomenės sveikatai, Austrijos sveikatos ir moterų reikalų federalinis ministras turi teisę priimti reglamentą, nurodantį tam tikras valstybes, kuriose yra ypač padidėjusi rizika užsikrėsti:

1)	registruotina liga, kuri gali būti nesunkiai perduodama įprastai bendraujant (sunki liga), kaip apibrėžta 1950 m. Austrijos epidemijų įstatyme (Epidimiegesetz), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 186/1950;

2)	bet kokia kita sunkia infekcine liga, kuri nėra registruotina arba apie kurią nėra būtina pranešti; arba

3)	registruotina tuberkulioze, kaip apibrėžta Austrijos tuberkuliozės įstatymo 3 paragrafo a punkte – Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, Nr. 127/1968 – ir dėl to kyla rizika, kad dideliam kiekiui žmonių kils pastovus ir didelis pavojus.

2.   Užsieniečiai, laikinai gyvenantys toje valstybėje, kuri yra įvardyta reglamente pagal 1 dalį, per šešių mėnesių laikotarpį iki jų atvykimo į Federacinės Respublikos teritoriją, turi teisę gauti vizą, jeigu pateikia medicininę pažymą, patvirtinančią, kad jie neserga tomis reglamente pagal 1 dalį išvardytomis ligomis.

3.   Reglamente turi būti nustatyta liga, atitinkanti 1 dalyje nustatytas sąlygas, medicininės pažymos turinys ir galiojimo laikas.

LENKIJA

Lenkija nenustatė jokių specialių teisės aktų dėl asmens tapatybės dokumentų turėjimo ar nešiojimo.

PORTUGALIJA

1995 m. vasario 21 d. įstatymo Nr. 5/95 (Įstatymo dėl privalomo įpareigojimo nešiotis asmens tapatybės dokumentus) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Vyresni kaip 16 metų piliečiai privalo su savimi nešiotis asmens tapatybės dokumentus visose viešose vietose, viešai prieinamose vietose ar vietose, kurias prižiūri policija.“

To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „pagal 1 dalį asmens tapatybės dokumentais yra laikoma:

a)	asmens tapatybės kortelė arba pasas – Portugalijos piliečiams;

b)	leidimas gyventi šalyje, asmens tapatybės kortelė arba pasas – Europos bendrijos valstybių narių piliečiams;

c)	leidimas gyventi šalyje, užsieniečio asmens tapatybės kortelė arba pasas – ne ES valstybių piliečiams.“

SLOVĖNIJA

Užsieniečiai privalo įrodyti savo tapatybę, pateikdami užsienio kelionės dokumentą, asmens tapatybės kortelę arba kitą tinkamą dokumentą, kurį reikalaujama turėti užsieniečio šalyje ir kuris įrodo užsieniečio tapatybę, užsieniečio kelionės dokumentą, užsieniečio asmens tapatybės kortelę, tarptautinę asmens tapatybės kortelę ar kitą viešą dokumentą su nuotrauka, išduotą valstybės institucijos, pagal kurį galima nustatyti užsieniečio tapatybę. Policijos pareigūnui paprašius, užsieniečiai privalo įrodyti savo tapatybę, pateikdami minėtus dokumentus, ir taip pat privalo pateikti leidimą, įrodantį, kad jie atvyko į Slovėnijos Respubliką ir joje gyvena teisėtai (Ztuj-1-UPB3, Ur. l. RS 75 straipsnis (Slovėnijos valstybės žinios) Nr. 107/2006).

Už dokumento, įrodančio jų teisę atvykti į šalį ir joje būti, nepateikimą policijos pareigūnui, šio prašymu, arba už savo tapatybės įrodymo nepateikimą, policijos pareigūno prašymu, užsieniečiai baudžiami 20 000 SIT (83,46 EUR) bauda (Ztuj 97 str. 3 ir 4 d.).

SLOVAKIJA

Panaikinus sienų kontrolę prie vidaus sienų, valstybės narės gali, pagal Šengeno sienų kodekso 21 straipsnio c ir d punktus teisės aktais nustatyti prievolę turėti ar nešiotis dokumentus ir trečiosios šalies piliečių prievolę pranešti apie savo buvimą valstybės narės teritorijoje pagal Šengeno konvencijos 22 straipsnį. Panaikinus sienų kontrolę, įpareigojimas trečiųjų šalių piliečiams (analogiškai Slovakijos piliečių įpareigojimui) turėti galiojantį kelionės dokumentą (įskaitant, jei būtina, vizą, asmens tapatybės kortelę ar leidimą gyventi jų buvimo Slovakijos Respublikos teritorijoje metu) tikriausiai bus ir toliau taikomas. Įpareigojimas dėl užsieniečių registracijos pagal įstatymo Nr. 48/2002 Coll. 49 straipsnio 2 dalį taip pat bus toliau taikomas.

SUOMIJA

Užsieniečių įstatymo (301/2004) 13 straipsnis – Pasai

Atvykdami į Suomiją ir joje būdami, užsieniečiai privalo turėti galiojantį pasą, išduotą jų valstybės ar gyvenamosios vietos valstybės institucijų, kurį jie privalo pateikti sienos kontrolės institucijoms ar policijai, joms to paprašius.

Įpareigojimas su savimi nešiotis dokumentus būnant šalyje nacionalinės teisės aktuose nenustatytas.

ŠVEDIJA

Nacionalinės teisės nuostatos dėl 21 straipsnio c punkto nustatytos Užsieniečių įstatymo 9 skyriaus 9 paragrafe.

9 paragrafas

Švedijoje gyvenantis užsienietis privalo, policijos pareigūnui paprašius, pateikti pasą ar kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę gyventi Švedijoje. Užsienietis taip pat privalo, reaguodamas į Migracijos valdybos ar policijos įstaigų šaukimą, asmeniškai atvykti į valdybą ar policijos įstaigą ir pateikti informaciją apie savo buvimą Švedijoje. Jeigu užsienietis to nepadaro, policijos pajėgos jį gali atvesdinti. Jeigu, atsižvelgiant į asmenines užsieniečio aplinkybes ar dėl kokių nors kitų priežasčių galima daryti prielaidą, kad užsienietis nereaguos į šaukimą, jis gali būti atvesdintas be jokio šaukimo.

Pakrančių apsauga privalo bendradarbiauti, policijai vykdant kontrolės veiksmus, visų pirma atliekant patikrinimus, kuriuos ji vykdo ir kurie yra susiję su jūrų eismu. Jeigu patikrinimus atlieka pakrančių apsauga, pakrančių apsaugos pareigūnui būtina parodyti pasą ar kitą dokumentą.

Pagal 1 ir 2 dalį atliekami patikrinimai gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad užsienietis neturi teisės gyventi Švedijoje arba jeigu patikrinimas yra būtinas dėl kitų specialių priežasčių.

RUMUNIJA

Užsieniečių įstatymo Nr. 194/2002 104 straipsnyje nustatyta:

1)	Leidimas gyventi šalyje įrodo užsieniečio tapatybę ir jo teisę būti Rumunijoje, taip pat trukmę ir priežastį, dėl kurios tokia teisė jam buvo suteikta.

2)	Leidimo gyventi šalyje savininkas privalo nuolat su savimi turėti šį leidimą, neatiduoti jo ir pateikti kompetentingoms institucijoms kiekvieną kartą, kai jo yra prašoma tai padaryti.

ISLANDIJA

Pagal nacionalinės teisės aktus Islandijos piliečiai neprivalo nešiotis asmens tapatybės dokumentų. Tačiau pagal Policijos įstatymo 15 straipsnio 5 dalį policija gali paprašyti asmens (Islandijos ar užsienio valstybės piliečio) nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą ir kaip to įrodymą pateikti asmens tapatybės dokumentą.

Pagal Įstatymo Nr. 96/2002 dėl užsieniečių 5 straipsnio 1 dalį į Islandiją atvykstantis užsienietis privalo, nebent kitaip nustatyta teisingumo ministro priimtose taisyklėse, turėti pasą ar kitą asmens tapatybės dokumentą, pripažįstamą kelionės dokumentu. Pagal to paties įstatymo 53 straipsnį bet kuris užsienietis, paprašytas policijos, privalo pateikti savo asmens tapatybės dokumentus ir prireikus pateikti informacijos, kad būtų galima išsiaiškinti jo tapatybę ir buvimo Islandijoje teisėtumą.

Teisingumo ministras gali nuspręsti, kad užsieniečiai, išskyrus Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos piliečius, privalo su savimi nešiotis pasus ar kitus asmens tapatybės dokumentus visada jų buvimo Islandijoje metu. Ministras gali atleisti kitus užsieniečius nuo šios pareigos.

Kaip nurodyta pirmiau, Islandijos valdžios institucijos turi pakankamai galimybių priversti užsienietį nešiotis ar turėti dokumentus tiek jam atvykstant į Islandiją, tiek būnant šalyje. Kontrolės, kertant vidaus sienas, panaikinimas neturi įtakos minėtų nuostatų įgyvendinimui.

NORVEGIJA

Šis klausimas reglamentuojamas Imigracijos įstatymo (1988 m. birželio 24 d. įstatymo Nr. 64 dėl užsienio valstybių piliečių atvykimo į Norvegijos Karalystę ir jų buvimo Karalystėje) 44 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nustatyta, kad:

Kai to reikalauja policija, bet kuris užsienio valstybės pilietis privalo pateikti savo tapatybės įrodymą ir prireikus pateikti informacijos, skirtos nustatyti užsienio valstybės piliečio tapatybę ir jo buvimo Karalystėje teisėtumą.

Taigi pagal šią nuostatą yra nustatytas įpareigojimas užsienio valstybių piliečiams turėti ir su savimi nešiotis asmens tapatybės dokumentus. Piliečiams toks įpareigojimas nenustatytas.

---

24.1.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 18/25

---

Pranešta dokumentu Nr. 37 pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 21 straipsnio d punktą

Trečiosios šalies piliečių prievolė pranešti apie savo buvimą valstybės narės teritorijoje

(2008/C 18/04)

BELGIJA

Šis įpareigojimas yra išsamiai nustatytas šiuos teisės aktuose:

—

1980 m. gruodžio 15 d. Įstatymo dėl asmenų, kurie nėra piliečiai, patekimo į teritoriją, gyvenimo, įsisteigimo joje ir deportavimo 5 straipsnyje: „Asmenys, kurie nėra piliečiai, nesantys įstaigoje, kurioje jie pagal įstatymą turi būti įregistruoti kaip keliautojai, privalo registruotis savivaldybės, kurioje yra apsistoję, administracijoje per tris darbo dienas nuo jų atvykimo į Karalystę, nebent jie priskiriami vienai iš asmenų, kurie nėra piliečiai, kategorijų, kurios karaliaus yra atleistos nuo šio įpareigojimo. Karalius nustato registracijos būdą ir registruojant išduodamo dokumento, įrodančio, kad registracija yra atlikta, formą.“

—

1981 m. spalio 8 d. Karališkojo dekreto dėl asmenų, kurie nėra piliečiai, patekimo į teritoriją, gyvenimo, įsisteigimo joje ir deportavimo 18 straipsnyje: „Pareiga registruotis vietos valdžios institucijose netaikoma: 1. Asmenims, kurie nėra piliečiai ir kurie gydomi ligoninėje ar panašioje įstaigoje jų apsilankymo Belgijoje metu. 2. Asmenims, kurie nėra piliečiai ir kurie yra suimti ir laikomi įkalinimo ar socialinės rūpybos įstaigoje.“

—

1981 m. spalio 8 d. Karališkojo dekreto dėl asmenų, kurie nėra piliečiai, patekimo į teritoriją, gyvenimo, įsisteigimo joje ir deportavimo, 27 straipsnyje: „Vaikai iki 15 metų, kurie nėra piliečiai, privalo būti registruojami vietos valdžios institucijose savo tėvo ar motinos ar už juos atsakingo asmens ar institucijos.“

—

1981 m. spalio 8 d. Karališkojo dekreto dėl asmenų, kurie nėra piliečiai, patekimo į teritoriją, gyvenimo, įsisteigimo joje ir deportavimo, 28 straipsnyje: „Asmenys, kurie nėra piliečiai, gyvenantys gyvenamosiose priekabose, automobiliuose ar laivuose, privalo per nustatytą terminą registruotis savivaldybėje, kurioje jie pageidauja gauti oficialius pranešimus, ir yra įtraukiami į asmenų, kurie nėra piliečiai, sąrašą. Vietos savivaldybės institucijos atsako už pažymos, kuria pripažįstama, kad šie asmenys yra įtraukti į šios savivaldybės sudaromą asmenų, kurie nėra piliečiai, sąrašą, išdavimą.“

BULGARIJA

Trečiųjų šalių piliečių pareigą pranešti apie savo buvimą valstybės narės teritorijoje pagal Šengeno konvencijos 22 straipsnį reglamentuoja Įstatymas dėl užsienio valstybių piliečių Bulgarijos Respublikoje:

18 straipsnio 1 dalis: „Atvykdami į Bulgarijos Respubliką, užsienio valstybių piliečiai užpildo pagal vidaus reikalų ministro patvirtintą modelį adreso kortelę, kurioje jie nurodo savo apsilankymo tikslą ir raštu nurodo adresą, kuriuo jie apsistos.“

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Trečiųjų šalių piliečių pareigą pranešti apie savo buvimą Čekijos Respublikos teritorijoje pagal Šengeno konvencijos 22 straipsnio nuostatas nustato Įstatymas Nr. 326/1999 Coll. dėl užsieniečių buvimo Čekijos Respublikos teritorijoje (VII skyrius, 93–102 paragrafai dėl pranešimo apie buvimą teritorijoje).

Pagal šį įstatymą užsienietis privalo pranešti policijai apie savo buvimą Čekijos Respublikos teritorijoje per tris dienas nuo atvykimo.

DANIJA

Danija pasirinko neįgyvendinti Šengeno konvencijos 22 straipsnio.

Užsieniečių įstatyme ir Užsieniečių potvarkyje nėra jokios nuostatos, kuri įpareigotų trečiųjų šalių piliečius pranešti apie savo buvimą šalyje, jiems atvykus iš kitos Šengeno valstybės.

VOKIETIJA

Pagal Šengeno konvencijos 22 straipsnį trečiųjų šalių piliečiai privalo pranešti apie savo buvimą valstybės narės teritorijoje. Vokietijoje atitinkamas reikalavimas pranešti apie buvimą yra reglamentuotas Registracijos pamatinio įstatymo 11, 14 ir 16 straipsniuose nustatytų taisyklių bei atitinkamų federacinių žemių įstatymų dėl registracijos taisyklių.

Pagal Registracijos pamatinį įstatymą arba sutampančias federacinių žemių įstatymų dėl registracijos taisykles visuotinai privaloma registruotis įsigyjant butą šalyje (privaloma registracija) ir privaloma registruotis išvykstant į užsienį (privalomas išsiregistravimas). Privaloma registracija arba išregistravimas turi būti atlikti per vieną ar dvi savaites po įsikraustymo į butą arba išsikrausčius ir atsisakant buto. Už registraciją atsakingos savivaldybės registro institucijos.

Visuotinė privaloma registracija taikoma ir Vokietijos piliečiams, ir užsieniečiams. Kitų ES valstybių narių piliečiai ir trečiųjų šalių piliečiai neišskiriami.

Specialiai privalomai registracijai apgyvendinimo įstaigose ir ligoninėse arba kitose globos įstaigose visuotinės privalomos registracijos nuostatos netaikomos.

ESTIJA

Pagal Valstybės sienų įstatymo (paskelbto Riigi Teataja (Valstybės žinios) I 1994, 54, 902; 2006, 26, 191) 9 straipsnį, valstybės sieną galima kirsti sienos perėjimo punktuose. Dėl šios priežasties apie buvimą pranešti nebūtina.

GRAIKIJA

Įstatymo Nr. 3386/2005 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai privalo tik atvykę į Graikiją apie tai pranešti juos apgyvendinantiems asmenims ir pateikti savo pasą ar kitą tarptautinių konvencijų pripažįstamą kelionės dokumentą, įvažiavimo vizą ar leidimą gyventi šalyje. Apgyvendinantys ar laikiną gyvenimo vietą suteikiantys asmenys privalo nedelsdami pranešti Policijos departamentui ir kompetentingai Užsieniečių ir imigracijos tarnybai apie jų apgyvendinamų užsieniečių atvykimą ir išvykimą. Užsieniečiams ir kitiems asmenims, pažeidusiems atitinkamas nuostatas, skiriama bauda nuo 1 500 iki 3 000 EUR.

ISPANIJA

Pagal Ispanijos teisę trečiųjų šalių piliečiai tam tikrais atvejais privalo pranešti apie tai, kad jie atvyko į šalį.

2004 m. gruodžio 30 d. Karališkojo dekreto Nr. 2393/2004, kuriuo priimamos 2000 m. sausio 11 d. Konstitucinio įstatymo Nr. 4/2000 dėl užsienio šalių piliečių teisių ir laisvių Ispanijoje ir jų socialinės integracijos įgyvendinimo nuostatos, 12 straipsnyje nustatyta:

1.	„Užsienio šalių piliečiai, atvykstantys į Ispanijos teritoriją iš šalies, su kuria Ispanija yra pasirašiusi susitarimą dėl sienų kontrolės panaikinimo, privalo pranešti apie savo atvykimą asmeniškai Ispanijos policijos įstaigoms.“

2.	„Jeigu atvykimo metu asmuo apie tai nepraneša, jis privalo apie tai pranešti Nacionaliniam policijos komisariatui ar Užsieniečių tarnybai per tris darbo dienas nuo atvykimo.“

PRANCŪZIJA

Prancūzijos teisės aktuose šis įpareigojimas nustatytas CESEDA (Code de l'entrée et du séjour des étrangers et du droit d'asile) L. 531-2, R. 211-32, R.211-33, R.212-5 ir R.212-6 straipsniuose, kuriuose teigiama, kad trečiųjų šalių piliečiai, atvykdami į metropolijos teritoriją, privalo apie tai pranešti.

ITALIJA

Informacija bus paskelbta vėliau.

KIPRAS

Nuostatuose Nr. 242/72 su pakeitimais, priimtuose pagal Užsieniečių ir imigracijos įstatymo su pakeitimais 105 skyriaus 35 ir 36 dalis, nustatyta, kad bet kuris į Kipro Respubliką atvykęs užsienietis per septynias dienas nuo atvykimo privalo atvykti į registracijos pareigūno biurą tame registracijos rajone, kuriame asmuo ketina turėti gyvenamąją vietą ar numatytą gyvenamąją vietą ir pagal šią nuostatą jam yra išduodamas registracijos pažymėjimas.

LATVIJA

Trečiųjų šalių piliečiai, kreipdamiesi dėl nuolatinio ar laikino leidimo gyventi Latvijos Respublikoje, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

LIETUVA

Trečiųjų šalių piliečiams nenustatyta pareiga pranešti apie savo buvimą Lietuvos teritorijoje pagal Šengeno konvencijos 22 straipsnio nuostatas.

LIUKSEMBURGAS

Trečiųjų šalių piliečiai privalo per tris dienas pranešti apie savo buvimą šalyje komunai ar viešbučiui, kuriame jie yra apsistoję.

VENGRIJA

2001 m. Įstatymo Nr. XXXIX dėl užsieniečių atvykimo ir buvimo šalyje 88 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiai privalo pranešti apie savo gyvenamąją vietą Užsieniečių kontrolės institucijoms.

MALTA

Šiuo metu trečiųjų šalių piliečiai įpareigoti laikytis tik atvykimo reikalavimų, kaip nustatyta Imigracijos įstatymo 217 skyriuje ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Šengeno konvencijos 22 straipsnyje nustatyti teisės aktai turi būti priimti prieš Maltai prisijungiant prie Šengeno zonos.

NYDERLANDAI

Užsieniečių dekreto 4.4 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybės pilietis, atvykdamas ar išvykdamas iš Nyderlandų per išorės sieną, privalo vykti per prie išorės sienos esantį sienos perėjimo punktą nustatytomis jo darbo valandomis ir prisistatyti už sienų kontrolę atsakingam pareigūnui. Tam tikromis aplinkybėmis mūsų ministras gali atleisti nuo šio reikalavimo. Šio straipsnio nuostatos netaikomos Beneliukso šalių piliečiams.

Sąlyginiam patekimui į šalies teritoriją taip pat gali būti nustatytas registracijos reikalavimas. Registracijos reikalavimas – per tris dienas pranešti tos savivaldybės, kur apsistos užsienio valstybės pilietis, Regioninės policijos užsieniečių kontrolės įstaigos skyriui. Jeigu dėl šeštadienio, sekmadienio ar nacionalinės šventės užsienio pilietis per tris dienas negali įvykdyti registracijos reikalavimo, ant sienos kirtimo dokumento pažymima: „Pranešti apie savo buvimą ne vėliau kaip .... (data).“

Užsieniečių dekreto 4.39 straipsnyje taip pat nustatyta, kad užsienio valstybės pilietis, neturintis teisės gyventi šalyje, privalo nedelsdamas asmeniškai atvykti pas savivaldybės, kurioje jis yra apsistojęs, regioninės policijos komisarą.

Užsieniečių dekreto 4.47 straipsnyje nustatyta:

1)	„Teisėtai šalyje gyvenantis užsienio valstybės pilietis, kaip apibrėžta įstatymo 8.i straipsnyje, atvykęs į Nyderlandus ilgiau nei trims mėnesiams, privalo per tris dienas nuo atvykimo į Nyderlandus asmeniškai atvykti pas savivaldybės, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, regioninės policijos komisarą.

2)	Skaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, atsižvelgiama į ankstesnį gyvenimo Nyderlanduose laiką per šešių mėnesių laikotarpį iki atvykimo.

3)	Jeigu užsienio valstybės piliečiui nėra sukakę 12 metų, apie jo buvimą šalyje turi pranešti asmuo, su kuriuo toks vaikas gyvena.“

Užsieniečių dekreto 4.48 straipsnyje nustatyta:

1)

„Teisėtai šalyje gyvenantis užsienio valstybės pilietis, kaip apibrėžta įstatymo 8.i straipsnyje, kuris atvyko į Nyderlandus ne ilgiau kaip trims mėnesiams, privalo per tris dienas nuo atvykimo į Nyderlandus asmeniškai atvykti pas savivaldybės, kurioje yra jo gyvenamoji vieta, regioninės policijos komisarą.

2)	Bet koks registracijos reikalavimas užsienio valstybės piliečiui, kuriam nėra sukakę 12 metų, pagal pirmą šio straipsnio dalį yra privalomas asmeniui, su kuriuo toks vaikas gyvena.

3)	Šio straipsnio 1 dalis netaikoma užsienio valstybių piliečiams, apsigyvenusiems viešbutyje ar institucijoje, kurios savininkas, nuomininkas ar valdytojas pagal savivaldybės teisės aktus privalo oficialiai pranešti nustatytoms institucijoms apie apgyvendinimo paslaugų suteikimą asmenims.“

Užsieniečių dekreto 4.49 straipsnyje nustatyta:

1)

„Užsienio valstybės pilietis, turintis vizą ar sienų kirtimo dokumentą, kuriame atitinkama kompetentinga institucija yra įspėjusi apie būtinybę pranešti Nyderlandų užsieniečių kontrolės institucijai, per tris dienas nuo atvykimo į Nyderlandus privalo asmeniškai atvykti pas tame įspėjime nurodytos savivaldybės regioninės policijos komisarą.

2)	Šio straipsnio 1 dalis netaikoma piliečiams tos valstybės, kuri yra Europos bendrijos steigimo sutarties ar Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, ar Šveicarijos piliečiams.“

Užsieniečių dekreto 4.50 straipsnyje nustatyta:

1)	„Užsienietis, atvykęs į Nyderlandus ieškoti darbo kaip jūrininkas ar laivo denyje, per tris dienas nuo atvykimo į Nyderlandus privalo asmeniškai atvykti pas savivaldybės, kurioje jis ieško darbo, regioninės policijos komisarą.

2)	Šio straipsnio 1 dalis netaikoma piliečiams tos valstybės, kuri yra Europos bendrijos steigimo sutarties ar Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, ar Šveicarijos piliečiams.“

AUSTRIJA

Austrijos federalinio įstatymo, reglamentuojančio įpareigojimą registruotis policijoje (1991 m. Įstatymas dėl pareigos registruotis – MeldeG), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys, 1992/9, Federalinio Austrijos įstatymų leidinio I 2006/45 redakcija, 5 paragrafas.

Apsigyvenimas viešbučiuose

Federalinio Austrijos įstatymo, reglamentuojančio pareigą registruotis policijoje (1991 m. Įstatymas dėl pareigos registruotis – MeldeG), Federalinis Austrijos įstatymų leidinys 1992/9, Federalinio Austrijos įstatymų leidinio I 2006/45 redakcija, 6 paragrafas.

3 paragrafas. Įstatymas dėl pareigos registruotis (MeldeG) – apgyvendinimas butuose, registracija

4 paragrafas. MeldeG – Apsigyvenimas butuose; registracijos panaikinimas

I paragrafas. MeldeG – Sąvokų apibrėžtys

II paragrafas. MeldeG – Įregistruotų duomenų pakeitimas

LENKIJA

Pagal 1974 m. balandžio 10 d. Įstatymo dėl gyventojų registro ir asmens tapatybės kortelių (Įstatymų leidinys 06.139.993 su vėlesniais pakeitimais) 23–26 straipsnius Lenkijos Respublikos teritorijoje esantys užsieniečiai privalo pranešti apie savo buvimą šalyje pagal minėtame įstatyme nustatytas taisykles.

Užsieniečiai, apsistoję ne viešbutyje, būste, kuris jiems yra suteiktas dėl darbo, mokslo, medicininio gydymo ar atostogaujant, privalo pranešti apie savo laikiną buvimą ne vėliau kaip per keturias dienas nuo Lenkijos Respublikos sienos kirtimo.

Jeigu ketvirtoji buvimo šalyje diena yra ne darbo diena, paskutine pranešimo diena yra laikoma kita darbo diena.

Apie laikiną turistų grupės buvimą praneša grupės vadovas, kuris privalo pateikti viešbučio valdytojui ar įgaliotam viešbučio darbuotojui turistų grupės narių sąrašą ir kelionės dokumentus, suteikiančius šiems asmenims teisę būti Lenkijos Respublikos teritorijoje.

1.

Užsienietis, pranešdamas apie savo nuolatinį buvimą šalyje, turi pateikti visus būtinus duomenis, taip pat savo gyventojo kortelę, išduotą suteikus jam leidimą apsigyventi, EB ilgalaikį leidimą gyventi šalyje, pabėgėlio statusą ar leidimą laikinai būti šalyje įrodantį dokumentą, leidimą apsigyventi, EB ilgalaikį leidimą gyventi šalyje, sprendimą suteikti tokiam asmeniui pabėgėlio statusą Lenkijos Respublikoje arba sprendimą suteikti jam leidimą laikinai būti šalyje.

2.

Užsienietis, pranešantis apie laikiną buvimą šalyje, trunkantį ne ilgiau kaip tris mėnesius, pateikia būtinus duomenis ir vizą, o jeigu jis kirto sieną pagal susitarimą, panaikinantį ar apribojantį reikalavimą turėti vizą – kelionės dokumentą, užsieniečio laikinąją asmens tapatybės kortelę, gyventojo kortelę ar terminuotą leidimą gyventi šalyje, leidimą apsigyventi ar EB ilgalaikį leidimą gyventi šalyje ar sprendimą suteikti tokiam asmeniui pabėgėlio statusą Lenkijos Respublikoje ar sprendimą suteikti leidimą laikinai būti šalyje.

PORTUGALIJA

1998 m. rugpjūčio 8 d. Dekreto-įstatymo Nr. 244/98, iš dalies pakeisto 2003 m. vasario 25 d. Dekretu-įstatymu Nr. 34/2003, 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė pranešti apie atvykimą į šalį: „Iš kitos valstybės narės į šalį per sieną, kai nėra taikoma kontrolė kertant sieną, atvykstantys užsieniečiai privalo apie tai pranešti per tris darbo dienas nuo tokio atvykimo.“

RUMUNIJA

Užsieniečių įstatymo Nr. 194/2002 102 straipsnyje nustatyta, kad:

SLOVĖNIJA

Nuolatinės ir laikinosios gyvenamosios vietos ir svečių registravimo bei išregistravimo būdus ir tvarką reglamentuoja Įstatymas dėl gyventojų registracijos (ZPPreb-UPB1, Ur. l. RS Nr. 59/2006), kuriame nustatytas įpareigojimas užsieniečiams registruotis įvairiais būdais, atsižvelgiant į gyvenimo šalyje rūšį.

1.   Apgyvendinimas turistų ar viešbučio įstaigoje

Turistų ar viešbučio įstaigos – tai įstaigos, skirtos priimti asmenis ir juos apgyvendinti nakčiai ar skirtos jų poilsiui (viešbučiai, moteliai, sveikatingumo kurortai, nakvynės namai, svečių namai, turistinės sodybos, poilsio namai, stovyklos, jachtų prieplaukos, kalnų nameliai ir kiti namai ar pastatai, naudojami apgyvendinimui ar poilsiui).

Turistų ar viešbučio įstaigoje apsistojusiems užsieniečiams apgyvendinimą teikiantis asmuo privalo juos registruoti atitinkamoje policijos įstaigoje per 12 valandų nuo jų priėmimo ir išregistruoti per 12 valandų nuo jų išvykimo (ZPPreb 10 straipsnio 1 dalis).

Apgyvendinimą teikiantis asmuo – tai juridinis asmuo, nepriklausomas verslininkas ar fizinis asmuo, priimantis svečius už užmokestį, mokamą už apgyvendinimą nakčiai ar suteikiamą poilsį, arba kaip savo veiklos dalį siūlantis asmenims laikiną apgyvendinimą.

2.   Gyvenimas apgyvendinimo įstaigose

Apgyvendinimo įstaiga – tai būstas vienam asmeniui, studentų gyvenamieji bendrabučiai ir studentų apgyvendinimo įstaigos, senelių namai, priežiūros namai ir kiti būstai, skirti bendram apgyvendinimui arba vykdyti veiklą, susijusią su gyvenimu 24 valandas per parą.

Apgyvendinimą teikiantis asmuo privalo registruoti leidimo gyventi neturinčius užsieniečius, apsistojusius apgyvendinimo įstaigoje, atitinkamoje policijos įstaigoje per tris dienas nuo jų atvykimo ir išregistruoti per tris dienas nuo jų išvykimo (ZPPreb 10 str. 2 d.). Apgyvendinimą teikiantis asmuo privalo registruoti leidimą gyventi turinčius užsieniečius, apsistojusius apgyvendinimo įstaigoje, atitinkamoje vietos valdžios įstaigoje per tris dienas nuo jų atvykimo ir išregistruoti per tris dienas nuo jų išvykimo (ZPPreb 11 str. 2 d.).

3.   Gyvenimas ne turistų, viešbučio ar apgyvendinimo įstaigose

Leidimo gyventi neturintys užsieniečiai, apsistoję ne turistų ar viešbučio įstaigoje, privalo registruotis atitinkamoje policijos įstaigoje per tris dienas nuo nacionalinės sienos kirtimo ar gyvenamosios vietos pakeitimo ir išsiregistruoti prieš išvykdami (ZPPreb 10 str. 3 d.). Užsieniečiai, turintys galiojantį leidimą gyventi, neįregistravę savo nuolatinės ar laikinos gyvenamosios vietos Slovėnijos Respublikoje vietos valdžios įstaigoje, privalo registruoti savo laikiną gyvenamąją vietą vietos valdžios įstaigoje per tris dienas nuo persikėlimo (ZPPreb 12 str. 3 d.).

Leidimą gyventi turintys užsieniečiai privalo pranešti apie savo laikiną gyvenamąją vietą vietos valdžios įstaigai per tris dienas nuo persikėlimo, jeigu jie apgyvendinami laikinai ar gyvena ne savo nuolatinėje ar laikinoje gyvenamojoje vietoje poilsio namuose, butuose ir kitose panašiose apgyvendinimo vietose (išskyrus turistų apgyvendinimo įstaigas ar viešbučius) ir ketina ten pasilikti ilgiau kaip 60 dienų ir jau yra įregistravę nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą vietos valdžios įstaigoje (ZPPreb 12 str. 1 d.).

4.   Apgyvendinimas sveikatos įstaigoje

Sveikatos priežiūros institucijos, priimančios užsieniečius gydymui, privalo pranešti apie tai kompetentingai įstaigai per 24 valandas nuo jų priėmimo (Ztuj 84 straipsnis).

SLOVAKIJA

Informacija bus paskelbta vėliau.

SUOMIJA

Užsieniečių įstatymo (301/2004) 130 straipsnio 3 dalis

ŠVEDIJA

Nėra su 21 straipsnio d punktu susijusių nacionalinės teisės nuostatų, išskyrus Užsieniečių įstatymo 13 paragrafo 6 straipsnį, kuris suformuluotas taip:

ISLANDIJA

Pagal Įstatymo dėl užsieniečių Nr. 96/2002 17 straipsnio 1 dalį trečiosios šalies pilietis, kuriam suteiktas leidimas gyventi Islandijoje, per vieną savaitę nuo atvykimo privalo pranešti valdžios institucijoms apie savo buvimą šalyje. Ta pati taisyklė taikoma trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam prašyti leidimo arba kuriam būtina turėti leidimą gyventi šalyje.

NORVEGIJA

Šį klausimą reglamentuoja Imigracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, susijusi su pranešimu apie buvimą šalyje kirtus išorės sienas:

Be to, Imigracijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje dėl pranešimo valdžios institucijoms nustatytas įpareigojimas užsienio valstybių piliečiams pranešti apie savo buvimą teritorijoje. Joje nustatyta:

---