ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 16
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

51 tomas
2008m. sausio 23d.

Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Komisija

2008/C 016/01

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )

1

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Komisija

2008/C 016/02

Euro kursas

5

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2008/C 016/03

Valstybių narių perduota trumpa informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, perdirbimu ir prekyba

6

 

V   Skelbimai

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

2008/C 016/04

Pranešimas apie viešuosius konkursus EPSO/116-117/08 ir EPSO/AST/45/08

13

 

KITI AKTAI

 

Komisija

2008/C 016/05

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

14

2008/C 016/06

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

23

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 

II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Komisija

23.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 16/1

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 16/01)

Sprendimo priėmimo data

2007 10 10

Pagalbos Nr.

N 239/07

Valstybė narė

Rumunija

Regionas

—

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Compania Naţională a Huilei S.A.

Teisinis pagrindas

Proiectul Strategiei industriei miniere pentru perioada 2007-2020

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Parama esamai gamybai

Pagalbos forma

Dotacija

Biudžetas

1 289 562 000 RON

Intensyvumas

—

Trukmė

2007–2010 m.

Ekonomikos sektoriai

Akmens anglies pramonė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministerul Economiei şi Finanţelor

Calea Victoriei nr. 152, sector 1

Bucureşti

România

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 11 14

Pagalbos Nr.

N 330/07

Valstybė narė

Vokietija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Förderprogramm Sicherheitsforschung — Forschung für die zivile Sicherheit

Teisinis pagrindas

Förderprogramm Sicherheitsforschung — Kabinettsbeschluss vom 24. Januar 2007

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Bendra suteiktos pagalbos suma: 123 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

100 %

Trukmė

Iki 2010 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Bundesministerium für Bildung und Forschung

Heinemannstraße 2

D-53175 Bonn

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 11 30

Pagalbos Nr.

N 359/07

Valstybė narė

Suomija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Energiatukiohjelman N 75/02 muuttaminen ja jatkaminen.

Förlängning och ändring av stödordning N 75/02 för energisektorn

Teisinis pagrindas

Valtionavustuslaki (688/2001), Valtioneuvoston asetus energiatuen myöntämisen yleisistä ehdoista (luonnos).

Statsunderstödslag (688/2001), Statsrådets förordning om allmänna villkor för energistatsunderstöd (utkast)

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Aplinkos apsauga

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

2008: 26 mln. EUR, 2009: 27 mln. EUR, 2010: 30 mln. EUR, 2011: 32 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

50 %

Trukmė

2008 1 1-2012 12 31

Ekonomikos sektorius

Apdirbamoji pramonė; Elektros, dujų ir vandens tiekimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Kauppa-ja teollisuusministeriö

PL 32

FI-00023 Valtioneuvosto

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 12 5

Pagalbos Nr.

N 409/07

Valstybė narė

Vengrija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Kutatási és Technológiai Innovációs Alapból nyújtott állami támogatások

Teisinis pagrindas

A Kutatási és Innovációs Alapról szóló 2003. évi XC. törvény

A Kutatási és Technológiai Innovációs Alap kezeléséről és felhasználásáról szóló 133/2004. (IV. 29.) kormányrendelet

A Kutatási és Technológiai Innovációs Alapból nyújtott állami támogatások szabályairól szóló 146/2007. (VI. 26.) kormányrendelet

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Planuojamos metinės išlaidos: 50 000,00 mln. HUF; bendra suteiktos pagalbos suma: 350 000,00 mln. HUF

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2007-2013 12 31

Ekonomikos sektorius

—

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

—

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 11 28

Pagalbos Nr.

N 541/07

Valstybė narė

Vokietija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Ergänzung zur Methode zur Berechnung des Beihilfelements von Bürgschaften (hier Betriebsmittelkredite)

Teisinis pagrindas

—

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

—

Pagalbos forma

Garantija

Biudžetas

—

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2007 11 28-2013 12 31

Ekonomikos sektorius

Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

—

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Komisija

23.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 16/5

Euro kursas (1)

2008 m. sausio 22 d.

(2008/C 16/02)

1 euro=

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,4494

JPY

Japonijos jena

154,13

DKK

Danijos krona

7,4508

GBP

Svaras sterlingas

0,74265

SEK

Švedijos krona

9,4995

CHF

Šveicarijos frankas

1,599

ISK

Islandijos krona

96,98

NOK

Norvegijos krona

8,044

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

26,2

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

259,72

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6982

PLN

Lenkijos zlotas

3,6523

RON

Rumunijos lėja

3,7813

SKK

Slovakijos krona

33,948

TRY

Turkijos lira

1,7754

AUD

Australijos doleris

1,6876

CAD

Kanados doleris

1,4953

HKD

Honkongo doleris

11,3186

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,9336

SGD

Singapūro doleris

2,0943

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 382,8

ZAR

Pietų Afrikos randas

10,4966

CNY

Kinijos ženminbi juanis

10,4925

HRK

Kroatijos kuna

7,3123

IDR

Indijos rupija

13 740,31

MYR

Malaizijos ringitas

4,775

PHP

Filipinų pesas

59,947

RUB

Rusijos rublis

35,918

THB

Tailando batas

44,775

BRL

Brazilijos realas

2,6579

MXN

Meksikos pesas

15,9188

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

23.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 16/6

Valstybių narių perduota trumpa informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, perdirbimu ir prekyba

(2008/C 16/03)

XA numeris: XA 200/07

Valstybė narė: Slovėnijos Respublika

Regionas: Vitanjės savivaldybė

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Podpore programom razvoja podeželja v občini Vitanje 2007-2013

Teisinis pagrindas: Pravilnik o dodeljevanju državnih pomoči v občini Vitanje (III. Poglavje)

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma:

 

2007 m. – 15 375 EUR

 

2008 m. – 15 700 EUR

 

2009 m. – 16 100 EUR

 

2010 m. – 16 500 EUR

 

2011 m. – 16 900 EUR

 

2012 m. – 17 300 EUR

 

2013 m. – 17 800 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

1.   Investicijos į žemės ūkio valdas:

—

iki 40 % reikalavimus atitinkančių išlaidų investicijoms.

Pagalbos tikslas – investuoti į ūkių objektų atstatymą, įsigyti žemės ūkio gamybos įrangos, investuoti į daugiamečių kultūrų auginimą ir gerinti ūkio dirbamąją žemę bei ganyklas

2.   Tradicinių pastatų apsauga:

—

pagalba gali būti teikiama iki 60 % faktinių išlaidų, susijusių su investicijomis į žemės ūkio valdose esančių gamybinių ir negamybinių paveldo objektų apsaugą. Investicijos į kultūros paveldo, susijusio su ūkio gamybiniais ištekliais, apsaugą neturi būti skirtos ūkio gamybos pajėgumams didinti

3.   Draudimo įmokų mokėjimas:

—

savivaldybės teikiama pagalba yra lygi skirtumui tarp draudimo įmokų bendro finansavimo iš šalies biudžeto sumos ir iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimo įmokoms, susijusioms su kultūrų bei produktų draudimu ir gyvulių draudimu ligos atveju, padengti

4.   Techninė parama:

—

iki 100 % išlaidų, susijusių su ūkininkų švietimu bei mokymu, konsultavimo paslaugomis ir forumų, konkursų, parodų bei mugių organizavimu, leidiniais, katalogais bei interneto svetainėmis ir mokslo žinių skleidimu. Ši pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos ir neturi apimti tiesioginių išmokų gamintojams pinigais

Taikymo data: Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. (arba nuo minėtų taisyklių įsigaliojimo dienos)

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: Iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Paremti MVĮ

Nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 straipsnius ir reikalavimus atitinkančias išlaidas: Valstybės pagalbos teikimo Vitanjės savivaldybėje taisyklių II skyriuje numatytos priemonės, apimančios valstybės pagalbą remiantis toliau nurodytais 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL L 358, 2006 m. gruodžio 16 d., p. 3), straipsniais:

4 straipsnis: „Investicijos į žemės ūkio valdas“;

5 straipsnis: „Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga“;

12 straipsnis: „Draudimo įmokų mokėjimas“;

15 straipsnis: „Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje“

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis: žemdirbystė ir gyvulininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Občina Vitanje

Grajski trg 1

SLO-3205 Vitanje

Svetainė: http://www.uradni-list.si/1/ulonline.jsp?urlid=200770&dhid=91166

Kita informacija: Priemonė, susijusi su draudimo įmokų, skirtų kultūroms ir produktams apdrausti, mokėjimu, apima toliau nurodytas nepalankias oro sąlygas, kurios gali būti prilyginamos stichinėms nelaimėms: pavasario šalnas, šalnas, krušą, žaibą, žaibo sukeltą gaisrą, audras ir potvynius.

Savivaldybės taisyklės atitinka Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 reikalavimus, susijusius su priemonėmis, kurias turi priimti savivaldybė, ir taikomomis bendrosiomis nuostatomis (etapų iki pagalbos teikimo, pagalbos kaupimo, skaidrumo ir pagalbos teikimo stebėjimo)

Atsakingo asmens parašas

Slavko VETRIH

meras

XA numeris: XA 202/07

Valstybė narė: Vokietijos Federacinė Respublika

Regionas: Freistaat Bayern

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Evaluation der Wirksamkeit von Maßnahmen zur Salmonellenbekämpfung bei kleinen und mittleren Betrieben mit über 1 000 Legehennen (Juli bis Dezember 2007)

Teisinis pagrindas: Vollzugshinweise zur Durchführung der Evaluation der Wirksamkeit von Maßnahmen zur Salmonellenbekämpfung bei kleinen und mittleren Betrieben mit über 1 000 Legehennen

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Iki 100 000 EUR; 60 % pagalbos sudaro finansavimas iš valstybės išteklių ir 40 % – parafiskaliniai mokesčiai

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 % laboratorinių tyrimų atlikimo išlaidų;

iki 100 % išlaidų skiepams, bet ne daugiau kaip 0,10 EUR už vienos vištos dedeklės paskiepijimą

Taikymo data: 2007 m. liepos ir rugpjūčio mėn.

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: Kompensuojamos išlaidos, patirtos dėl priemonių, kurių buvo imtasi iki 2007 m. gruodžio mėn. (laboratorinių bandymų, skiepų)

Pagalbos tikslas: Nustatyti salmoneliozės atvejus mažuose ir vidutiniuose Bavarijos ūkiuose, kuriuose yra daugiau nei 1 000 vištų dedeklių; įvertinti priemonių, skirtų salmoneliozei tuose ūkiuose kontroliuoti, veiksmingumą;

Užtikrinti, kad tuose ūkiuose būtų galima atlikti salmoneliozės laboratorinius tyrimus ir tai naminių paukščių savininkams nekainuotų, ir finansuoti atitinkamą dėl skiepų patirtų išlaidų dalį, jeigu savininkas, gavęs veterinaro patarimą, nusprendžia juos skiepyti (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnis)

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis. Subsidijuojamų paslaugų teikimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

a)

Bayerisches Staatsministerium für Umwelt, Geseundheit und Verbraucherschutz

Rosenkavalierplatz 2

D-81925 München

b)

Bayerische Tierseuchenkasse

Arabellastr. 29

D-81925 München

Visos užklausos turi būti siunčiamos

Bayerisches Staatsministerium für Umwelt, Gesundheit und Verbraucherschutz

Beatrix Tischler

Tel 089/9214-2113

beatrix.tischler@stmugv.bayern.de

Sabine Böttcher

Tel 089/9214-3511

sabine.boettcher@stmugv.bayern.de

Tinklavietė: http://portal.versorgungskammer.de/pls/portal/docs/PAGE/BTSK/KAMPF/SALMONELLENPROJEKT/VOLLZUGSHINWEISE %20EU-FASSUNG.PDF

Kita informacija: —

XA numeris: XA 203/07

Valstybė narė: Slovėnijos Respublika

Regionas: Šmarjės pri Jelšacho savivaldybė.

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Dodeljevanje državnih pomoči za ohranjanje in razvoj kmetijstva ter podeželja v občini Šmarje pri Jelšah 2007-2013

Teisinis pagrindas: Pravilnik o dodeljevanju pomoči za ohranjanje in razvoj kmetijstva ter podeželja v občini Šmarje pri Jelšah za programsko obdobje 2007-2013

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma:

 

2007 m. – 109 000 EUR

 

2008 m. – 115 000 EUR

 

2009 m. – 125 000 EUR

 

2010 m. – 125 000 EUR

 

2011 m. – 125 000 EUR

 

2012 m. – 125 000 EUR

 

2013 m. – 125 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

1.   Investicijos į pirminės gamybos ūkius:

—

iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;

—

iki 40 % reikalavimus atitinkančių išlaidų kitose vietovėse;

—

jeigu per penkerius metus nuo įsisteigimo investuoja jaunieji ūkininkai, pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 % (tokios investicijos turi būti nurodytos verslo planuose, kaip nustatyta 22 straipsnio c punkte, ir turi būti tenkinamos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnyje nustatytos sąlygos).

Pagalbos tikslas – investicijos, skirtos ūkių objektams atstatyti, žemės ūkio produktų gamybos įrangai įsigyti, daugiametėms kultūroms auginti, ūkio dirbamajai žemei ir ganykloms gerinti

2.   Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga:

—

iki 100 % faktinių išlaidų, susijusių su investicijomis į neproduktyvius objektus;

—

iki 60 % faktinių išlaidų arba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 75 % išlaidų, susijusių su investicijomis į produktyvius objektus ūkiuose, jeigu investicijomis nepadidinamas ūkio gamybos pajėgumas;

—

iki 100 % išlaidų dydžio papildoma pagalba gali būti suteikta padengti papildomoms išlaidoms, patirtoms naudojant tradicines medžiagas, būtinas pastatų paveldo savybėms išlaikyti

3.   Ūkio pastatų perkėlimas visuomenės interesų labui:

—

iki 100 % faktinių išlaidų, jeigu perkėlimas tėra esamų pastatų išardymas, sugriovimas ir atstatymas;

—

jeigu dėl perkėlimo ūkininkas gauna šiuolaikiškesnius pastatus, jis turi padengti ne mažiau kaip 60 % arba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 50 % atitinkamų pastatų vertės padidėjimo po perkėlimo. Jeigu pagalbos gavėjas yra jaunasis ūkininkas, jis turi padengti ne mažiau kaip atitinkamai 55 % ir 45 % išlaidų;

—

jeigu dėl perkėlimo padidėja gamybos pajėgumas, pagalbos gavėjas turi padengti ne mažiau kaip 60 % arba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 50 % išlaidų, susijusių su šiuo padidėjimu. Jeigu pagalbos gavėjas yra jaunasis ūkininkas, jis turi padengti ne mažiau kaip atitinkamai 55 % ir 45 % išlaidų

4.   Pagalba draudimo įmokoms mokėti:

—

savivaldybės teikiamo bendro finansavimo suma yra lygi draudimo įmokų bendro finansavimo iš nacionalinio biudžeto ir iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų draudžiant kultūras, produktus ir gyvulius nuo ligų, skirtumui

5.   Pagalba žemės sklypams perskirstyti:

—

iki 100 % reikalavimus atitinkančių teisinių ir administracinių išlaidų

6.   Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti:

—

iki 100 % faktinių išlaidų; ši pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos ir neturi apimti tiesioginių išmokų gamintojams

7.   Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje:

—

teikiama pagalba sudaro iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų

Taikymo data: Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. (arba nuo minėtų taisyklių įsigaliojimo dienos)

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: Iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Paremti MVĮ

Nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 straipsnius ir reikalavimus atitinkančias išlaidas: Valstybės pagalbos teikimo apsaugai ir žemės ūkio bei kaimo plėtrai Šmarjės pri Jelšacho savivaldybėje 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu taisyklių projekto II skyriuje numatytos priemonės laikomos valstybės pagalba pagal toliau nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL L 358, 2006 12 16, p. 3), straipsnius:

4 straipsnis „Investicijos į žemės ūkio valdas“;

5 straipsnis „Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga“;

6 straipsnis „Ūkio pastatų perkėlimas visuomenės interesų labui“;

12 straipsnis „Pagalba draudimo įmokoms mokėti“;

13 straipsnis „Pagalba sklypams perskirstyti“;

14 straipsnis „Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti“;

15 straipsnis „Techninės paramos teikimas“

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis. Žemdirbystė ir gyvulininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Občina Šmarje pri jelšah

Aškerčev trg 12

SLO-3240 Šmarje pri Jelšah

Tinklavietė: http://www.uradni-list.si/1/ulonline.jsp?urlid=200770&dhid=91163

Kita informacija: Priemonė, susijusi su draudimo įmokų, skirtų kultūroms ir produktams apdrausti, mokėjimu, taikoma toliau nurodytų nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos stichinėms nelaimėms, atveju: pavasario šalnų, krušų, žaibo, žaibo sukelto gaisro, audrų ir potvynių.

Savivaldybės taisyklės atitinka Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 reikalavimus, susijusius su priemonėmis, kurių turi imtis savivaldybė, ir taikomomis bendrosiomis nuostatomis (dėl etapų iki pagalbos teikimo, pagalbos kaupimo, skaidrumo ir pagalbos teikimo stebėjimo)

Atsakingo asmens parašas

Zinka BERK

Ūkio departamento vadovė

XA numeris: XA 209/07

Valstybė narė: Vokietijos Federacinė Respublika

Regionas: Rheinland-Pfalz

Pagalbos schemos pavadinimas: Entwicklungsprogramm „Agrarwirtschaft, Umweltmaßnahmen, Landentwicklung“ (PAUL) nach Verordnung (EG) Nr. 1698/2005

—   Code 112— „Förderung der Niederlassung von Junglandwirtinnen und Junglandwirten (FNJ)“

—   Code 121.1— „Grundsätze für die einzelbetriebliche Förderung landwirtschaftlicher Unternehmen“ (Agrarinvestitionsförderungsprogramm — AFP)

—   Code 121.2— „Förderung von Spezialmaschinen für Weinbausteillagen und moderne Umwelttechniken“

Teisinis pagrindas: Entwicklungsprogramm „Agrarwirtschaft, Umweltmaßnahmen, Landentwicklung“ (PAUL) nach Verordnung (EG) Nr. 1698/2005 in Verbindung mit den zur Umsetzung erlassenen Landesrichtlinien

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos:

—

—

112 kodas

—

„Förderung der Niederlassung von Junglandwirtinnen und Junglandwirten (FNJ)“

Kasmet apie 0,7 mln. EUR viešųjų lėšų visoms reikalavimus atitinkančioms pagalbos priemonėms. Dauguma lėšų skiriama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnio nuostatas remiamiems planams bendrai finansuoti. Iš šių lėšų pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 89 straipsnio nuostatas remiamiems planams numatoma skirti apie 0,3 mln. EUR.

—

—

121.1 kodas

—

„Grundsätze für die einzelbetriebliche Förderung landwirtschaftlicher Unternehmen“(Agrarinvestitionsförderungsprogramm – AFP)

Kasmet apie 8,7 mln. EUR viešųjų lėšų visoms reikalavimus atitinkančioms priemonėms. Daugiau kaip 50 % šių lėšų šalis skiria pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnio nuostatas remiamiems planams bendrai finansuoti. Iš šių lėšų pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 89 straipsnio nuostatas remiamiems nacionaliniams planams numatoma skirti apie 3,6 mln. EUR. Nacionalinis finansavimas šiai priemonei daugiausia skiriamas iš bendros užduoties „Verbesserung der Agrarstruktur und des Küstenschutzes“ (GAK) (Žemės ūkio struktūros ir pakrančių apsauga), kuri pagal Reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 jau buvo registruota visai Vokietijos Federacinei Respublikai (plg. su registracijos numeriu XA 08/2007), lėšų. Reino kraštas-Pfalcas teikia papildomą finansavimą (2007 m. – 0,1 mln. EUR; 2008 m. – 0,4 mln. EUR; 2009 m. – 0,1 mln. EUR), visų pirma gyvūnų gerovės priemonėms (pvz., vištų dedeklių laikymo sąlygoms keisti – jos laikomos ne narveliuose, o gali laisvai judėti vištidėse ir lauke).

—

—

121.2 kodas

—

„Förderung von Spezialmaschinen für Weinbausteillagen und moderne Umwelttechniken“

Kasmet apie 0,55 mln. EUR viešųjų lėšų visoms reikalavimus atitinkančioms pagalbos priemonėms. Daugumą lėšų šalis skiria pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnio nuostatas remiamiems planams bendrai finansuoti. Iš šių lėšų pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 89 straipsnio nuostatas remiamiems nacionaliniams planams numatoma skirti apie 0,1 mln. EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

—

—

112 kodas

—

„Förderung der Niederlassung von Junglandwirtinnen und Junglandwirten (FNJ)“

10 000 EUR fiksuota išmoka įsisteigimui.

—

—

121.1 kodas

—

„Grundsätze für die einzelbetriebliche Förderung landwirtschaftlicher Unternehmen“ (Agrarinvestitionsförderungsprogramm – AFP)

Nuo orientacinės sumos priklausanti dotacija (iki 90 % reikalavimus atitinkančių išlaidų), kurios dydis yra toks:

—

iki 30 % už planą, kuriuo įvykdomi specialūs reikalavimai (pvz., gyvūnų gerovės ir gyvūnų higienos arba ūkio pastatų perkėlimo vietų sukūrimo),

—

iki 25 % (= standartinis dydis) kitoms reikalavimus atitinkančioms investicijoms,

—

iki 10 % orientacinės sumos (ne daugiau kaip 20 000 EUR asmeniui) papildomai jauniesiems ūkininkams.

—

—

121.2 kodas

—

„Förderung von Spezialmaschinen für Weinbausteillagen und moderne Umwelttechniken“

Dotacija iki 20 % orientacinės sumos (iki 90 % reikalavimus atitinkančių išlaidų), ne daugiau kaip 25 000 EUR ūkiui.

Parama investicijoms į žemės ūkius pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 4 straipsnio nuostatas yra ribojama iki 400 000 EUR per trejus prekybos metus

Taikymo data:

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: Iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas:

—

—

112 kodas

—

„Förderung der Niederlassung von Junglandwirtinnen und Junglandwirten (FNJ)“

Gerinti jaunųjų ūkininkų ir vynuogininkų pasirengimą perimti ūkius arba vynuogynus ir spartinti perimtų įmonių struktūrinę plėtrą, kad padidėtų jų konkurencingumas.

Priemonė pagrįsta Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 7 straipsnio nuostatomis („Pagalba jaunųjų ūkininkų įsisteigimui“).

—

—

121.1 kodas

—

„Grundsätze für die einzelbetriebliche Förderung landwirtschaftlicher Unternehmen“ (Agrarinvestitionsförderungsprogramm – AFP)

Siekiant remti konkurencingą, tvarų, aplinką tausojantį, gyvūnų gerovę skatinantį ir daugiafunkcinį žemės ūkį, gali būti remiamos investicijos į žemės ūkio produktų pirminės gamybos ūkius. Reikia atsižvelgti ne tik į gyvenimo, darbo ir gamybos sąlygų gerinimą, bet ir į vartotojų interesus, kaimo plėtrą ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Pagrindiniai tikslai:

—

didinti konkurencingumą gerinant gamybos ir darbo sąlygas, ypač mažinant gamybos išlaidas, gerinant kokybę ir didinant ūkio vertę pagal ES Lisabonos strategiją,

—

išlaikyti ir gerinti natūralią aplinką bei gerinti higienos sąlygas ir gyvūnų gerovės standartus.

Priemonė pagrįsta Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 4 straipsnio nuostatomis („Investicijos į žemės ūkio valdas“).

—

—

121.2 kodas

—

„Förderung von Spezialmaschinen für Weinbausteillagen und moderne Umwelttechniken“

Siekiant sumažinti gamybos išlaidas ir kartu pagerinti aplinkos apsaugą remiamas spartus ypač aplinką tausojančių žemės ūkio technologijų diegimas. Remiamos investicijos į patvirtintus specialius lauko darbų įrenginius, naudojamus šiose srityse: vynuogynų stačiose įkalnėse apdirbimas, aplinkai nekenksmingų augalų apsaugos priemonių naudojimas auginant vaismedžius ir vynuogynus, skysto mėšlo laistymo mašinų papildomų prietaisų naudojimas, žemės ūkio vilkikų arba savaeigių darbo mašinų pasaulinių vietos nustatymo sistemų (GPS) prietaisų naudojimas bei kitos pažangios žemės ūkio technikos naudojimas.

Priemonė pagrįsta Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 4 straipsnio nuostatomis („Investicijos į žemės ūkio valdas“)

Ekonomikos sektorius (-iai): Visi žemės ūkio produktų gamybos sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Dienstleistungszentrum Ländlicher Raum Mosel

Einzelbetriebliche Förderung und Marktförderung

Görresstraße 10

D-54470 Bernkastel-Kues

Tinklavietė: Teisės akto projektas yra pateikiamas adresu

http://www.mwvlw.rlp.de/internet/nav/c11/c1130850-d5f2-2c01-33e2-dce3742f2293&class=net.icteam.cms.utils.search.AttributeManager;uBasAttrDef=aaaaaaaa-aaaa-aaaa-eeee-000000000008.htm

(skyriuje „Medien-Download“: „Einzelbetriebliches Förderungsprogramm“).

Federacinės valstybės gairių (teisės aktas, paraiškos blankas ir t. t.) galutinės versijos bus pateiktos adresu www.dlr.rlp.de (skyriuje „Fachportale“: „Förderung“)

Kita informacija: Teisės akto 3 dalis – „Förderung von Investitionen zur Diversifizierung (FID)“ (Parama investicijoms į diversifikaciją) – nėra šio pranešimo objektas. Šios dalies nuostatos įgyvendinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 53 straipsnį kartu su Reglamentu (EB) Nr. 1998/2006

XA numeris: XA 210/07

Valstybė narė: Prancūzija

Regionai: Teritorinės savivaldybės (regionai, departamentai), norinčios papildyti valstybės skiriamą pagalbą arba pačios skirti tokio pobūdžio pagalbą

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Aides de démarrage aux groupements de producteurs reconnus dans le secteur de l'horticulture ornementale et de la pépinière

Teisinis pagrindas: articles L 621-1 et s. du Code rural

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Medtinis pagalbos dydis – 500 000 EUR VINIFLHOR'ui, jei bus skirta lėšų iš biudžeto; teritorinėms savivaldybėms suma nenustatyta

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Ne daugiau kaip 100 % turinčių teisę į pagalbą gamintojų grupių organizacijos steigimo ir administracinės veiklos faktinių išlaidų, nuo 5 % iki 1 % (mažėjantis dydis per 5 metus) skaičiuojant nuo per 5 metus parduotos produkcijos vertės. Bendra valstybės pagalbos suma vienai gamintojų grupei negali viršyti 400 000 EUR

Taikymo data: nuo Komisijos pranešimo apie informacijos apie pagalbos schemą gavimą

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: šešeri metai

Pagalbos tikslas: Ši pagalba taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 9 straipsnį. Dekoratyvinės sodininkystės ir daigynų sektorius Prancūzijoje apima maždaug 6 000 ūkių arba 22 000 ha, tačiau organizacijos ir pasiūlos sutelkimo požiūriu yra labai silpnas. Dėl vis didesnės perdirbančios žaliavas pramonės koncentracijos ir vis griežtinamų reikalavimų perdirbamų produktų kiekiui, gamai ir kokybei Prancūzijos valdžios institucijos mano esant reikalinga remti sodininkystės sektoriaus organizavimą siekiant paskatinti reikiamą sektoriaus struktūrizaciją taip išlaikant atitinkamą produkciją, dėl kurios, išlaikant kaimo aplinką ir orientuojantis į aplinkos sutvarkymą, sukuriamos reikalingos darbo vietos

Ekonomikos sektorius (-iai): Dekoratyvinė sodininkystė ir daigynai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Office National Interprofessionnel des Fruits, des Légumes, des Vins et de l'Horticulture (VINIFLHOR)

TSA 40004

F-93555 Montreuil sous Bois Cedex

Tinklavietė: www.viniflhor.fr

skyrelis: espace fruits et légumes

poskyris: réglementation française, punktas: aides d'Etat

Kita informacija: Teritorinės savivaldybės, teikiančios pagalbą, papildančią VINIFLHOR finansavimą, turi laikytis tokių pačių sąlygų, kaip biuro nustatytosios ir tikrinti, ar neviršijamas pagalbos dydis

Pagalbos numeris: XA 211/07

Valstybė narė: Airijos Respublika

Regionas: Visa valstybė narė

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Equine Technical Support and Equine Breeding Schemes 2007-2013

Teisinis pagrindas: National Development Plan 2007-2013

Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 1,57 mln. EUR kasmet 2007–2013 m.

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Pagalbos intensyvumas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 ir 16 straipsniuose

Įgyvendinimo data:

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: Iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: gerinti negrynaveislių žirgų auginimo kokybę sudarant eržilų genetinių savybių indeksus, imant atsitiktinius kraujo mėginius ir atliekant DNR tyrimus, siekiant patikrinti kilmę kilmės knygose, ir tobulinant kilmės knygų registravimo sistemas;

skatinti naudoti daugiau airiškų negrynaveislių žirgų sporto ir laisvalaikio srityse rengiant bendrą skatinimo veiklą ir dalyvaujant varžybose, mugėse ir parodose;

remti kokybišką negrynaveislių žirgų auginimą rengiant mokymo kursus, investuojant į dresavimo pastatus ir įrangą, teikiant reklaminę ir šviečiamąją informaciją seminaruose, tinklavietėse, žiniasklaidoje ir spausdintą medžiagą;

remti tyrimų atlikimą, duomenų rinkimą ir analitinį darbą negrynaveislių žirgų sektoriuje, siekiant pagerinti genetinę žirgų veisimo kokybę.

Ši pagalba teikiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 ir 16 straipsnius – „Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje“ ir „Parama gyvulininkystės sektoriui“

Sektorius (-iai): A00122 – Avių, ožkų, arklių, asilų, mulų ir arklėnų auginimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Department of Agriculture, Fisheries and Food

Agriculture House

Kildare Street

Dublin 2

Ireland

Tinklavietė: http://www.agriculture.gov.ie/equine_ndp/technical_breeding/terms_conditions

XA numeris: XA 217/07

Valstybė narė: Austrija

Regionas: Žemutinė Austrija

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Richtlinie für die Gewährung eines Zuschusses des Landes Niederösterreich zu den Prämienkosten für die Rinderversicherung

Teisinis pagrindas: NÖ Landwirtschaftsgesetz

Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Planuojamas lėšų poreikis Žemutinėje Austrijoje yra 300 000 EUR per metus

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Mokama daugiausiai 25 % sumokėtų įmokų dydžio pagalba

Įgyvendinimo data: 2007 m. birželio mėn.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: Nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2013 m.

Pagalbos tikslas: Gyvulininkystės ūkiuose, įsikūrusiuose visų pirma alpinėse pievose ir kalnų ganyklose, jau keletą metų patiriami vis stipresni stichiniai meteorologiniai reiškiniai. Dėl nenuspėjamų orų gyvuliams gali kilti didelis pavojus. Smarkių audrų išgąsdinti gyvuliai gali susižeisti arba nukristi iš didelio aukščio. Be minėtų pavojų, mūsų platumose dėl klimato kaitos plinta gyvulių kritimą sukeliančios ligos, kurių priežastis – vis didėjantis vabzdžių ir parazitų paplitimo arealas.

Šiomis taisyklėmis siekiama sukurti paskatų sudaryti draudimo sutartis, pagal kurias būtų atlyginami gyvulininkystės nuostoliai, patiriami dėl gyvulių kritimo dėl ligų arba nelaimingų atsitikimų. Tikslas – mažinti gyvulininkystės finansinius nuostolius ir prisidėti prie gyvulininkystės išsaugojimo Žemutinėje Austrijoje

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemutinės Austrijos žemės ūkio valdos, kuriose auginami gyvuliai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Amt der Niederösterreichischen Landesregierung

Abteilung Landwirtschaftsförderung

Landhausplatz 1

A-3109 St. Pölten

Tinklalapis: http://www.noe.gv.at

Kita informacija: Pagalbos schema „Pagalba draudimo įmokoms mokėti“ pagrįsta Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 12 straipsniu.

Pagalba neturi neigiamos įtakos draudimo paslaugų vidaus rinkos veikimui. Žemutinės Austrijos žemės vyriausybė užtikrins, kad pagalba nebūtų teikiama tik vienos draudimo bendrovės teikiamoms draudimo paslaugoms ir kad teikiant pagalbą nebūtų reikalaujama sudaryti draudimo sutartis su viena iš Austrijos vietinių draudimo bendrovių

V Skelbimai

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

23.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 16/13

PRANEŠIMAS APIE VIEŠUOSIUS KONKURSUS EPSO/116-117/08 IR EPSO/AST/45/08

(2008/C 16/04)

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) rengia šiuos viešuosius konkursus:

—

EPSO/AD/116/08 ir EPSO/AD/117/08 – kovos su sukčiavimu srities administratoriams (AD8) ir vyriausiesiems administratoriams (AD11)

—

EPSO/AST/45/08 – kovos su sukčiavimu srities asistentams (AST4)

Pranešimai apie konkursus skelbiami tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis 2008 m. sausio 23 d. Oficialiajame leidinyje C 16 A.

Išsamią informaciją galima rasti EPSO interneto svetainėje http://europa.eu/epso.

KITI AKTAI

Komisija

23.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 16/14

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2008/C 16/05)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimas Komisijai turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 510/2006/EEB

„ČESKÉ PIVO“

EB Nr. CZ/PGI/005/00375/14.10.2004

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga

Pavadinimas:

Úřad průmyslového vlastnictví

Adresas:

Antonína Čermáka 2a

CZ-160 68 Praha 6-Bubeneč

Telefonas:

(420) 220 383 111

Faksas:

(420) 224 324 718

El. paštas:

posta@upv.cz

2.   Grupė

Pavadinimas:

Sdružení České pivo

Adresas:

Lípová 15

CZ-120 44 Praha 2

Telefonas:

(420) 224 914 566

Faksas:

(420) 224 914 542

El. paštas:

—

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( X )

3.   Produkto rūšis

2.1 klasė – alus.

4.   Specifikacija

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas: „České pivo“

4.2.   Apibūdinimas: Savitumo alui „České pivo“ suteikia keletas veiksnių, pirmiausia gamyboje naudojamos žaliavos, per daugelį metų sukaupta aludarių patirtis ir ypatingi alaus gamybos procesai. Dėmesio vertos „České pivo“ gamybos ypatybės yra mentalo paruošimo procesas, misos virimas ir dviejų etapų fermentacija. Pabaigus visą gamybos procesą (atidus žaliavinės medžiagos parinkimas, salyklo gamybos procesas ir alaus ruošimas tradicinėje Čekijos vietovėje) gaunamas charakteringas ir savitas gerai žinomas produktas.

Toliau pateikiami techniniai „České pivo“ parametrai. Šis alus išsiskiria tuo, kad jame dominuoja salyklas ir apyniai, jis yra tik šiek tiek pasterizuotas, mielės arba esteris yra priimtini, o pašaliniai skoniai ar kvapai neleidžiami. Dėl gana nedidelio nepageidaujamų šalutinių fermentacijos produktų kiekio „České pivo“ aromatas nėra labai intensyvus. Šis alus gali būti nuo vidutiniškai iki labai aštraus, su lėtai išsiskiriančiu anglies dvideginiu. Jis taip pat gali būti nuo vidutiniškai iki labai intensyvaus skonio, daugiausia dėl nefermentuoto liekamojo ekstrakto, susijusio su skirtumu tarp matomosios ir faktinės atenuacijos. Mažesnė atenuacija – tai ir mažesnė alkoholio koncentracija. Kartumas yra viena svarbiausių „České pivo“ savybių. Šio alaus skonis gali būti nuo vidutiniškai iki gana smarkiai jaučiamo ilgai išliekančio kartumo, su vidutiniškai arba tik šiek tiek jaučiamu aitrumu. Kartumas burnoje išlieka ilgiau, taip ilgesnį laiką stimuliuodamas skonio receptorius. Stipresnis kartumas padeda ir virškinimo procesui. Kitos „České pivo“ savybės – tai didesnė polifenolių koncentracija ir didesnis rūgštingumas.

Šviesus alus (šviesusis lager tipo alus, šviesusis draught tipo alus ir baltas alus) turi šviesaus salyklo ir apynių kvapo, kuris gali būti nuo silpnai iki vidutiniškai stipraus. Paprastai toks alus yra aukso spalvos – nuo vidutinio iki didesnio intensyvumo. Alus putoja, jį pilant į stiklinę susidaro tiršta balta puta. Tamsus alus (tamsusis lager tipo alus ir tamsusis draught tipo alus) išsiskiria tamsaus ir spalvoto salyklų aromatu. Jis yra vidutiniškai aštrus, dėl didelio skirtumo tarp matomosios ir faktinės atenuacijos ir dėl žaliavose, iš kurių verdamas alus, esančių nefermentuotinų medžiagų, jam būdingas sodrus skonis. Skonio sodrumas veikia alaus kartumą. Antriniai karamelės ir saldoki skoniai ir aromatai yra leistini.

Kokybės parametrai

Šviesusis lager tipo alus

Pradinis su apyniais virtos misos ekstraktas: 11,00–12,99 (masės proc.)

Alkoholio koncentracija: 3,8–6,0 (tūrio proc.)

Spalva: 8,0–16,0 (EBC vnt.)

Karčiosios medžiagos: 20–45 (EBC vnt.)

pH vertė: 4,1–4,8

Skirtumas tarp matomosios ir faktinės atenuacijos: 1,0–9,0 (santykinis, proc.)

Polifenoliai: 130–230 (mg/l)

Tamsusis lager tipo alus

Pradinės su apyniais virtos misos ekstraktas: 11,00–12,99 (masės proc.)

Alkoholio koncentracija: 3,6–5,7 (tūrio proc.)

Spalva: 50–120 (EBC vnt.)

Karčiosios medžiagos: 20–45 (EBC vnt.)

pH vertė: 4,1–4,8

Skirtumas tarp matomosios ir faktinės atenuacijos 2,0–9,0 (santykinis, proc.)

Šviesusis draught tipo alus

Pradinės su apyniais virtos misos ekstraktas: 8,00–10,99 (masės proc.)

Alkoholio koncentracija: 2,8–5,0 (tūrio proc.)

Spalva: 7,0–16,0 (EBC vnt.)

Karčiosios medžiagos: 16–28 (EBC vnt.)

pH vertė: 4,1–4,8

Skirtumas tarp matomosios ir faktinės atenuacijos: 1,0–11,0 (santykinis, proc.)

Tamsusis draught tipo alus

Pradinės su apyniais virtos misos ekstraktas: 8,00–10,99 (masės proc.)

Alkoholio koncentracija: 2,6–4,8 (tūrio proc.)

Spalva: 50–120 (EBC vnt.)

Karčiosios medžiagos: 16–28 (EBC vnt.)

pH vertė: 4,1–4,8

Skirtumas tarp matomosios ir faktinės atenuacijos: 2,0–11,0 (santykinis, proc.)

Baltas alus

Pradinės su apyniais virtos misos ekstraktas: daugiausia 7,99 (masės proc.)

Alkoholio koncentracija: 2,6–3,6 (tūrio proc.)

Spalva: 6,0–14,0 (EBC vnt.)

Karčiosios medžiagos: 14–26 (EBC vnt.)

pH vertė: 4,1–4,8

Skirtumas tarp matomosios ir faktinės atenuacijos: 1,0–11,0 (santykinis, proc.)

4.3.   Geografinė vietovė: „České pivo“ gamybos vietovė apibrėžiama taip:

pietvakariai: Chebská pánev, Český les, Šumava, Blanský les ir Novohradské hory prieškalnės;

pietūs: Třeboňská pánev, pietinis Českomoravská vrchovina kraštas ir Dyjės ir Moravos upės už Hodonyno;

pietryčiai: vakarinės ir šiaurinės saugomos Baltųjų Karpatų kraštovaizdžio vietovės pakraščiai;

rytai: vakariniai, šiauriniai ir pietrytiniai Beskidų saugomos kraštovaizdžio vietovės pakraščiai;

vakarai: Ohržės upė, Mostecká pánev ir Elbės upė iki Děčín;

šiaurės vakarai: Ploučnicės upė, Kamenicės upė ir Lužické hory;

šiaurė: Liberecká pánev, pietiniai Krkonoše šlaitai, Broumovské hory ir pietiniai Orlické hory šlaitai;

šiaurės rytai: Kralický Sněžník, Rychlebské hory ir Zlatohorská vrchovina prieškalnės, Opavicės upė iki santakos su Opavos upe, Opavos upė iki santakos su Oderio upe, Oderio upė iki santakos su Olšės upe, Olšės upė iki santakos su Lomnos upe bei Lomnos upė iki saugomos Beskidų kraštovaizdžio vietovės.

Geografinę nuorodą „České pivo“ sudaro ir šalies pavadinimas, nes daugiausia dėl tam tikro daugelį šimtmečių apibrėžtai vietovei būdingo gamybos būdo „České pivo“ siejamas su beveik visa dabartine Čekijos teritorija. Šimtus metų visiškai subrandintas žemutinės fermentacijos alus čia gaminamas daugiausia taikant tą patį metodą, kurį sudaro mentalo ruošimas, misos virimas, faktinis apynių virimas ir atskiras dviejų etapų fermentavimas (žr. 4.5 dalį). Paprastai aluje „České pivo“ yra daugiau nefermentuoto ekstrakto, didesnis polifenolio kiekis, jo rūgštingumas didesnis, spalva ryškesnė, skonis kartesnis ir aštresnis nei kitų rūšių alaus.

Dėl būdingų taikomo gamybos būdo ypatybių, kurios nulėmė „České pivo“ savybes, šio alaus pavadinimas tapo žinomas ir išplito ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu; šį gaminį nedviprasmiškai imta sieti su vietove, kurioje jis pagamintas, t. y. su Čekija.

„České pivo“ koncepcijos svarbą ir kokybės žinomumą patvirtina ir tai, kad šis pavadinimas buvo įtrauktas į 1985 m. Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Portugalijos Respublikos vyriausybių susitarimo dėl kilmės nuorodų, kilmės pavadinimų ir kitų geografinių ir panašių nuorodų apsaugos saugomų nuorodų sąrašą. Tuo metu nustatytas ribas turinti vietovė buvo tik šalies teritorijos dalis. Suskilus Čekijos ir Slovakijos Federacinei Respublikai ji sudarė didžiąją nepriklausomos valstybės dalį. Vartotojai visame pasaulyje „České pivo“ pavadinimą aiškiai sieja ne tik su vieta, kurioje jis pagamintas, t. y. su Čekija, bet ir su konkrečiomis alaus savybėmis ir kokybe.

Geografinės nuorodos „České pivo“ registravimo pareiškėjas – gamintojų, gaminančių alų beveik visoje Čekijoje, asociacija. Be jokios abejonės, „České pivo“ savybėms ir vardui įtakos turėjo neįkainojama per daugelį metų Čekijos salyklo gamintojų ir aludarių sukaupta ir iš kartos į kartą nustatytas ribas turinčioje Čekijos vietovėje perduodama patirtis.

Pagal plotą Čekija yra viena mažųjų Europos valstybių. Dabar, kaip ir praeityje, dėl nedidelio jos ploto ir reljefo galima užtikrinti gamybos sąlygų (taikomos technologijos ir naudojamų žaliavų bei gamintojų įgūdžių) atitiktį visoje nustatytas ribas turinčioje vietovėje.

Dėl pirmiau išdėstytų faktų ir ypač dėl būdingų bei tradicinių alaus gamybos metodų, kurie skiriasi nuo taikomų aplinkinėse vietovėse, nepakartojamo šio alaus skonio bei būdingų savybių (žr. 4.2 dalį) ir jo populiarumo toli už nustatytas ribas turinčios vietovės ribų, nustatytos teritorijos homogeniškumas yra akivaizdus ir neginčytinas.

Apyniai

Žatecko yra didžiausia Čekijos vietovė, kurioje auginami apyniai, apimanti 355 apynius auginančias savivaldybes Louny, Chomutov, Kladno, Rakovník, Rokycany ir Plzeň-sever rajonuose. Antra pagal dydį – Úštěcko, kuri apima 220 apynius auginančių savivaldybių Litoměřice, Česká Lípa ir Mělník rajonuose. Trečia pagal dydį – Tršicko, kur apyniai auginami 65 savivaldybėse Olomouc, Přerov ir Prostějov rajonuose.

Apynius auginančios Čekijos vietovės išsidėsčiusios pereinamose zonose tarp jūrinio ir žemyninio klimato. Be to, Žatecko vietovė yra lietingoje Krušné hory ir Český les dalyje, dėl to šioje vietovėje yra susiformavusios ypatingos sąlygos.

Čekijos vietovėse, kur auginami apyniai, esama įvairių rūšių dirvožemių (juodžemis, išplautžemiai, rudžemiai) ir įvairių dirvožemio klasių (smėlingas dirvožemis, priemolis ir molingas dirvožemis). Šie dirvožemiai susiformavo ant įvairių petrografinių geologinių sluoksnių.

Apynius auginančioje Žatecko vietovėje dauguma apynių sodų auga ant permos geologinės formacijos sluoksnių kilmės dirvožemiuose. Šių dirvožemių, vadinamų permos raudonaisiais sluoksniais, sudėtyje yra daug geležies junginių (6–7 % geležies oksido), mangano ir kitų metalų junginių.

Rytinė Úštěcko apynius auginančios vietovės dalis yra išsidėsčiusi ant terciaro kreidos periodo formacijos, o centrinė dalis – Polepská blata – ant kvartero periodo nuosėdų. Vakarinėje Úštěcko vietovės dalyje yra gausybė bazaltinių vulkaninių riedulių.

Tršicko apynius auginančios vietovės dirvožemiai yra daugiausia kvartero ir iš dalies terciaro kilmės.

Žatecko apynius auginančios vietovės permos raudonieji dirvožemiai yra laikomi geriausiu dirvožemiu geros kokybės apyniams auginti. Tai daugiausia moliniai priemolio dirvožemiai, kurie, kai yra šiek tiek giliau apdirbti, geba sugerti vandenį bei orą ir pasisavinti daug maistinių dirvožemio medžiagų. Geriausiai apyniams auginti tinka šiek tiek rūgštinga arba neutrali dirva. Dirvožemio tinkamumą apyniams auginti lemia ne tik natūralios jo savybės, bet nemažai ir dirvožemio gerinimo bei apdirbimo lygis, naudojamas organinių ir mineralinių trąšų kiekis ir kiti ilgalaikio apdirbimo būdai, kurie sukuria palankias sąlygas auginti ir gerinti apynius.

4.4.   Kilmės įrodymas: Kiekvienas alaus gamintojas yra sudaręs visų savo žaliavų tiekėjų sąrašą. Žaliavinių medžiagų kilmė nurodoma pristatymo dokumentuose. Be to, Čekijoje auginamų apynių kilmės atsekamumas yra vienas iš Akto Nr. 97/1996 Coll reikalavimų. Sudaromas ir galutinių produktų pirkėjų sąrašas. Visos produkto pakuotės suteikia būtiną informaciją apie gamintoją ir patį produktą. Tai užtikrina tikslų produkto atsekamumą. Pats gamybos procesas yra atidžiai ir tiksliai kontroliuojamas, o duomenys apie kiekvieną siuntą registruojami, kad būtų galima atitinkamai atsekti kiekvienos pagamintos „České pivo“ siuntos žaliavų kilmę. Atitiktį specifikacijoms kontroliuoja Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcijos vietos padalinys.

4.5.   Gamybos būdas: Alaus žaliavos

Salyklas – naudojamas šviesusis salyklas, dar vadinamas „Pilsener“ salyklu, kuris gaminamas iš pavasarinių dvieilių miežių. Salyklui gaminti naudojamos kultivuojamos miežių rūšys, kurias patvirtino Brno esanti Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcija ir alui „České pivo“ gaminti rekomendavo Prahos alaus ir salyklo gamybos mokslinių tyrimų institutas (visą išsamią informaciją apie ataušintą ir nukoštą misą žr. toliau pateiktoje lentelėje).

Pagal dabartinius tarptautinius ir Europos miežių, naudojamų alaus gamybai, kokybės reikalavimus pirmenybė teikiama rūšims su aktyvia fermentine veikla, dideliu ekstrakto kiekiu ir gerais galutinės atenuacijos rodikliais. Kita vertus, dėl liekamojo ekstrakto „České pivo“ būdingi mažesni proteolitiniai bei citoliziniai pasikeitimai ir atenuacijos lygis. Atsižvelgiant į tai, rūšims, tinkamoms „České pivo“ gaminti, yra nustatyti šie pagrindiniai parametrai:

Naudojami Čekijoje auginti apyniai ir apdoroti apynių produktai, visų pirma apynių rūšys, auginamos parinktose 1) Žatecko, 2) Úštěcko ir 3) Tršicko vietovėse. Apyniai auginami priemolyje arba molingoje priesmėlio dirvoje. Žatecko regionui būdingi permos raudonieji dirvožemiai. Pati palankiausia vidutinė metinė temperatūra apyniams auginti yra 8–10 °C.

Šie apyniai gerokai išsiskiria ir skiriasi nuo kitose pasaulio vietovėse auginamų apynių, pirmiausia dėl alfa karčiosios rūgšties ir beta karčiosios rūgšties santykio. Visur kitur auginamuose apyniuose šių rūgščių santykis yra 2,5: 1, o šioje vietovėje auginamų apynių rūgščių santykis siekia vidutiniškai 1: 1,5. Dar viena savybė, dėl kurios šie apyniai išsiskiria iš kitų apynių, yra beta fernerzeno kiekis, kuris sudaro 14–20 % viso eterinių aliejų kiekio. Šioje vietovėje auginamas apynių rūšis ir apskritai visas apynių rūšis, skirtas „České pivo“ gamybai, turi patvirtinti priežiūros institucijos ir rekomenduoti Alaus ir salyklo gamybos mokslinių tyrimų institutas.

Vanduo. „České pivo“ gamybai naudojamas vietos šaltinių vanduo. Naudojamas vanduo yra nuo minkšto iki vidutinio kietumo.

Alaus mielės. Naudojamos žemutinės fermentacijos mielių atmainos (Saccharomyces cerevisiae subsp. uvarum), kurios yra tinkamos „České pivo“ gamybai ir kurios nulemia matomosios ir faktinės atenuacijos skirtumą, nustatytą specifikacijoje. Dažniausiai naudojamos Nr. 2, 95 ir 96 mielių atmainos, kurios yra įtrauktos į Alaus ir salyklo gamybos mokslinių tyrimų instituto alaus mielių reprodukcijos rinkinį ir registruotos numeriu RIBM 655; jų gauti gali kiekvienas „České pivo“ gamintojas.

Gamyba

Alaus gamybos procesas prasideda alaus darykloje, kur sumaltas salyklas sumaišomas su vandeniu ir fermentuojamas; taip nefermentuotas krakmolas virsta fermentuoti tinkama sacharoze. Fermentavimo proceso metu taikomas 1–3 fermentavimo etapų mentalo paruošimo būdas; infuzinis fermentavimas nėra taikomas. Ne mažiau kaip 80 % viso salyklo malinio sudaro salyklas, pagamintas iš patvirtintų grūdų rūšių, kurios užtikrina „České pivo“ skonio savybes.

Salyklo malinio sudėtis, įskaitant perdirbtą kiekį, registruojama alaus gamybos žurnale, o salyklo kilmę patvirtina pristatymo dokumentai. Temperatūra ir mentalo virimo laikas taip pat įrašomi alaus gamybos žurnale. Baigus mentalo paruošimo procesą ir netirpius salyklo komponentus atskyrus vadinamuoju skaidrinimo būdu, pradedama ruošti misa: ji verdama su apyniais. Šiame etape, trunkančiame 60–120 minučių, turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 6 % garavimo greitis. Apyniai gali būti įmaišomi per ne daugiau kaip tris etapus. Šviesiajame lager tipo aluje turi būti ne mažiau kaip 30 % Čekijoje augintų apynių arba iš jų pagamintų produktų, o kitų rūšių aluje – ne mažiau kaip 15 %. Apynių sudėtis, įskaitant žaliavinių medžiagų sudėtį, registruojama alaus gamybos žurnale; žaliavinių medžiagų kilmę patvirtina pristatymo dokumentai. Baigus virti misą, su apyniais virta misa aušinama iki 6–10 °C temperatūros, tada paliekama nusistovėti ir sotinama dujomis. Paskui sudedamos išskirtinai tik žemutinei fermentacijai naudojamos alaus mielės (Saccharomyces cerevisiae subs. uvarum).

Fermentacija vyksta ne aukštesnėje kaip 14 °C temperatūroje, ir šis technologinis procesas paprastai atskiriamas nuo antrinės fermentacijos, t. y. taikoma dviejų etapų fermentacija. Fermentacijos temperatūros intervalas registruojamas fermentacijos žurnale. Antrinės fermentacijos procesas vyksta esant beveik 0 °C temperatūrai. Kai rezervuaruose pasibaigus antrinei fermentacijai yra baigiamas brandinimo procesas, alus yra filtruojamas ir pilstomas į statines, butelius, skardines arba cisternas. Galima gaminti ir nefiltruotą alų. Galutinis produktas turi atitikti 4.2 dalyje nurodytus kokybės parametrus.

Visa alaus gamybos technologija yra nuolat stebima.

Kontrolės būdas

Misa

Pradinės misos ekstraktas: bandinys imamas praėjus 10 min. nuo skaidrinimo pradžios.

Ekstrakto nustatymas: piknometriniu būdu, naudojant sacharimetrą arba specialų aparatą (A. Paar arba kitą ekstraktui matuoti tinkamą aparatą).

Misos skaidrumas 25 °C temperatūroje: matuojama nefelometru 25 °C temperatūroje, pamaišius 30 min.

Paskutinės misos ekstrakto matavimas 25 °C temperatūroje: ekstraktas matuojamas taikant tokį pat būdą, kaip ir matuojant pradinės misos ekstraktą.

Su apyniais virta misa

Su apyniais virtos misos ekstraktas: bandinys imamas praėjus 15 min. po misos virimo.

Ekstrakto nustatymas: piknometriniu būdu, naudojant sacharimetrą arba specialų aparatą (A. Paar arba kitą ekstraktui matuoti tinkamą aparatą).

Nusodinamų kietųjų dalelių kiekis: pamaišytos su apyniais virtos misos vertinimas vizualiai, praėjus 5 min. po misos virimo Imhoff kūgyje ar kitame mažame inde, kuriame būtų galima vertinti nusodinamų kietųjų dalelių kiekį.

Su apyniais virtos misos skaidrumas: su apyniais virta misa filtruojama (analitinis filtro popierius, mėlyna juostelė) ir košinys vertinamas nefelometru 90° kampu. Dalis matavimo vykdoma 20 °C temperatūroje (kaitinama 20 min.) ir dalis – 5 °C temperatūroje (kaitinama 20 min.).

Su apyniais virtos misos kartumo nustatymas: iso-α-karčiųjų rūgščių kiekis (IBU).

Su apyniais virtos misos faktinė atenuacija: nustatoma naudojant rekomenduojamus būdus.

Žalias alus

Mikroskopinis mielių ląstelių skaičiaus skystyje nustatymas.

Mielių gyvybingumo nustatymas (naudojant metileno mėlynus dažus).

Iso–α–karčiųjų rūgčių nustatymas, naudojant rekomenduojamus būdus.

Pagamintas alus

Bendroji analizė: matomasis ir tikrasis ekstraktas, alkoholio koncentracija, ekstrakto pradinėje misoje skaičiavimas, iso–α–karčiųjų rūgščių nustatymas (IBU), alaus skaidrumas 90° laipsnių kampu, faktinė atenuacija ir alaus spalva.

Patikros atliekamos alaus daryklų laboratorijose arba specializuotose laboratorijose (pvz., Alaus ir salyklo gamybos mokslinių tyrimų institute) vadovaujantis alaus ir salyklo gamybos įmonių analizės normatyvais arba Analytica-EBC.

4.6.   Ryšys su geografine vietove: Iš archeologinių radinių akivaizdžiai matyti, kad alų gamino jau iki slavų gyvenę nustatytos geografinės vietovės (toliau – atitinkama vietovė) gyventojai ir patys slavai. Pirmieji įrašai apie alaus gamybą atitinkamoje vietovėje yra susiję su Břevnovský klášter (Brenovo vienuolynu), kuriame benediktinų vienuoliai alų ir vyną gamino dar 993 m.

Seniausias įrašas apie apynių auginimą šioje vietovėje yra įsteigimo raštas, pagal kurį princas Bžetislavas I suteikė dešimtinę už apynius, Žatece ir Stara ir Mlada Boleslave augintus Stara Boleslavo Šv. Vaclovo kapitulai. Pirmas tiesiogiai su alaus gamyba susijęs istorinis dokumentas yra Vyšegrado kapitulos įsteigimo raštas, kurį 1088 m. išleido pirmasis Bohemijos karalius Vratislovas II. Šiame dokumente, kurio kopija yra išsaugota iki šių dienų, minima apynių dešimtinė ir kitos dovanos, tokios kaip nekilnojamasis turtas ir išmokos, kurias gavo Vyšegrado kapitulos kanauninkai. Daugelyje kitų dokumentų, kurių amžius siekia 1090–1100 m., kalbama apie apynių auginimą, salyklą, alų, leidimus gaminti alų ir alaus eksportą. Nuo 1330 m. ir vėliau daugybės įrašų apie salyklo ir alaus gamybą esama karalių, didikų ir piliečių dokumentuose.

Alaus gamybos procesas buvo perduodamas iš kartos į kartą. Pirmiausia alaus gamyba buvo individualių asmenų (pvz., miestiečių, turėjusių leidimą gaminti alų, ir didikų) privilegija. XIV a. pradėta kurti salyklo ir alaus gamintojų gildijas; alaus gamyba žemutinės ir viršutinės fermentacijos būdu ėmė sparčiai plisti, kol galiausiai pradėjo steigtis pramoninės alaus daryklos, tęsusios „České pivo“ tradicijas iki šių dienų. Ypač svarbus įvykis buvo miestiečių alaus daryklos įsteigimas 1842 m. Pilzene.

Alaus gamyba žemutinės fermentacijos būdu buvo dar labiau patobulinta, o tradicinės šio alaus savybės visiškai skyrėsi nuo iki tol gaminto alaus savybių. Šis aukso spalvos putojantis malonaus apynių skonio su švelnia tankia puta gėrimas paplito visame pasaulyje. Tai buvo naujos epochos pradžia pasaulinėje alaus gamybos pramonėje, kuri dar neregėtu greičiu plėtėsi ne tik Čekijoje, bet ir Austrijoje-Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Per kitus dešimtmečius buvo įsteigta daugybė alaus daryklų su moderniausia įranga. Laipsniškai tobulėjant mašinoms ir technologijoms alaus virimas virto modernia didelio masto alaus gamyba. Tačiau pagrindinis principas išliko toks pat. Alus, kurio gamybai buvo ir yra naudojamos vietos žaliavos (t. y. žaliavinės medžiagos auginamos atitinkamose vietovėse, joms būdingame dirvožemyje ir būdingomis klimato sąlygomis), įgijo pagarbą ir užėmė tvirtas pozicijas vidaus rinkoje ir užsienyje. Jo populiarumą patvirtina daugybė įrašų apie „České pivo“ eksportą ne tik praeityje, bet dabar.

„České pivo“ pirmiau aprašytu būdu, pagrįstu Čekijos aludarių įgūdžiais, gaminamas tik toje atitinkamoje vietovėje, daugiausia iš tam tikros kokybės vietos žaliavų ir vietos šaltinių vandens. Visa tai suteikia „České pivo“ tam tikrų savybių, kurias nulemia unikali jo sudėtis.

Prahos Alaus ir salyklo gamybos mokslinių tyrimų instituto atlikti tyrimai parodė, kad „České pivo“ smarkiai skiriasi nuo užsienio gamintojų alaus. Buvo atliktas kruopštus analitinis ir juslinis pasirinktų čekiškų ir užsieninių alaus rūšių vertinimas.

Buvo sukurtas išsamus analitinis ir statistinis modelis, sudaręs galimybę nustatyti įvairių alaus rūšių panašumus ir skirtumus. Šie rezultatai buvo apdoroti taikant kelių aspektų statistinius metodus (veiksnių, sklaidos ir grupių analizę ir t. t.). Tyrimai parodė, kad „České pivo“ išsiskiria iš tos pačios kategorijos kitų šalių alaus rūšių.

„České pivo“ sudėtyje dažniausiai yra liekamojo (nefermentuoto) ekstrakto, kuris yra vienas būdingiausių šio alaus požymių. Kitos savybės, skiriančios šį alų nuo užsieninio alaus rūšių, yra intensyvesnė spalva, didesnis kartumas, rūgštingumas ir polifenolio kiekis. Intensyvesnę spalvą ir didesnį polifenolio kiekį lemia Čekijoje daugiausia vykdomas mentalo paruošimo procesas. Visi šie parametrai priklauso nuo žaliavų kokybės ir sudėties bei techninių ir technologinių sąlygų. Technologiniu požiūriu salyklo malinio sudėtis, apynių kategorija, pasirinkta mielių atmaina ir naudojamas fermentacijos metodas – visi šie dalykai ir alaus gamybos tradicijos bei žmogiškasis veiksnys yra būdingiausias šiam alui. Jusliniu požiūriu galima sakyti, kad „České pivo“ yra sodresnio skonio kartesnis alus; kartumo pojūtis išlieka ilgiau, o pašalinių kvapų ir skonių pasitaiko rečiau.

Šio alaus gamybos unikalumą lemia kelių šimtmečių senumo alaus gamybos tradicijos atitinkamoje vietoje ir iš kartos į kartą ligi šių dienų perduodamas tam tikra forma išsaugotas amatas. Palankios atitinkamos vietovės sąlygos apyniams auginti ir aukšto lygio profesionalių darbuotojų įgūdžiai, sukaupti per visų lygių studijas Čekijos mokyklose, užtikrina gerą „České pivo“ vardą visame pasaulyje. Pavadinimas „České pivo“ jau buvo išsamiai apibūdintas Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Portugalijos Respublikos vyriausybių susitarimo dėl kilmės nuorodų, kilmės pavadinimų ir kitų geografinių ir panašių nuorodų apsaugos priede. Šis susitarimas buvo paskelbtas užsienio reikalų ministro 1987 m. gegužės 18 d. potvarkyje Nr. 63/1987 Coll.

2003 m. Čekijos turizmo sektoriuje buvo atlikta apklausa, kaip žmonės suvokia Čekiją ir dėl kokių priežasčių turistai renkasi keliones į šią šalį. Tiriamųjų grupėje buvo turistai iš Vokietijos, Austrijos, Lenkijos, Italijos, Nyderlandų, Jungtinių Valstijų, Japonijos, Skandinavijos šalių, Rusijos, Pietų Korėjos ir arabų šalių. Iš viso buvo apklausta 1 800 respondentų (150 respondentų iš kiekvienos šalies arba šalių grupės). Vyrai sudarė apie 66 % apklaustųjų. Apklausa parodė, kad Čekija daugiausia yra siejama su Praha (47 %) ir puikiu alumi (45 %). Klausimas, į kurį turėjo atsakyti respondentai, buvo toks: „Kai išgirstu pavadinimą „Čekija“, pirmiausia pagalvoju apie...“

„České pivo“ populiarumą rodo ir nuosekliai didėjantis jo eksportas.

4.7.   Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Státní zemědělská a potravinářská inspekce

Adresas:

Květná 15

CZ-603 00 Brno

Telefonas:

(420) 543 540 205

Faksas:

(420) 543 540 210

El. paštas:

sekret.ur@spzi.gov.cz

4.8.   Ženklinimas etiketėmis: Nuoroda „České pivo“ yra produkto pagrindinėje etikėje pavaizduoto prekės ženklo dalis.

„České pivo“ specifikacijoje nėra jokių nurodymų, draudžiančių naudoti nuorodą į Čekijos produkciją tuo atveju, kai alus pagal nacionalinius ir Bendrijos reikalavimus nėra klasifikuojamas kaip „České pivo“. Tačiau tokios nuorodos neturėtų būti naudojamos kaip prekės ženklo dalis pagrindinėje tokių alaus rūšių etiketėje.

Kiekviena nuoroda į „SGN“, „Saugoma geografinė nuoroda“ ir susijusį Bendrijos simbolį turi būti aiškiai susijusi su terminu „České pivo“ ir negali sudaryti įspūdžio, kad su šia etikete yra registruoti kokie nors kiti terminai.

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

23.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 16/23

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2008/C 16/06)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimas Komisijai turi būti pateiktas per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„CEBREIRO“

EB Nr. ES/PDO/005/0443/15.12.2004

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga

Pavadinimas:

Subdirección General de Calidad y Promoción Agroalimentaria. Dirección General de Industrias Agroalimentarias y Alimentación. Secretaría General de Agricultura y Alimentación del Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación. España

Adresas:

Paseo Infanta Isabel, 1, E-28071 Madrid

Telefonas:

(34) 91 347 53 94

Faksas:

(34) 91 347 54 10

El. paštas:

sgcaproagro@mapya.es

2.   Grupė

Pavadinimas:

Quesería Castelo de Brañas SL

Adresas:

Acceso al Mercado Ganadero s/n. Pedrafita do Cebreiro (Lugo)

Telefonas:

(34) 982 367 163

Faksas:

(34) 982 367 163

El. paštas:

—

Pavadinimas:

Da Ma del Carmen Arrojo Valcárcel (Quesería XAN BUSTO)

Adresas:

Nullán. As Nogais (Lugo)

Telefonas:

(34) 982 161 020

Faksas:

(34) 982 161 020

El. paštas:

—

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai (X) kiti ( )

3.   Produkto rūšis

1.3 klasė – sūris

4.   Specifikacija

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas: „Cebreiro“

4.2.   Apibūdinimas: Sūris gaminamas iš pasterizuoto karvės pieno. Gamybos procese, įskaitant koaguliacijos, sutraukto pieno masės pjaustymo, varvinimo, minkymo ir sūdymo, formavimo, slėgimo, brandinimo ir, kai taikoma, rūkymo etapus, sūris įgyja šias savybes:

Fizinės savybės

—

Forma: grybo arba virėjo kepurės formos sūris, sudarytas iš dviejų dalių: įvairaus skersmens ne aukštesnio nei 12 cm cilindro formos pagrindo ir ne aukštesnės kaip 3 cm kepurės, kurios skersmuo yra 1–2 cm didesnis nei pagrindo.

—

Svoris: nuo 0,3 kg iki 2 kg.

Organoleptinės savybės

—

Kol šviežias, šis sūris neturi aiškiai matomos plutos. Mišinys yra baltos spalvos, granuliuotas, minkštas, palietus primena molio masę, yra lipnus ir tirpsta ant liežuvio. Jo skonis ir kvapas primena pieno, iš kurio jis pagamintas, skonį bei kvapą ir yra šiek tiek rūgštokas.

—

Kai sūris išrūkomas, susidaro nežymiai matoma pluta. Sūrio masė gali būti nuo geltonos iki ryškiai geltonos spalvos, kartais yra kietos konsistencijos, ir visada yra labiau kieta nei sviestinga. Sūrio skonis turi šiokį tokį metalo atspalvį, šiek tiek pikantiškas ir pieniškas, yra būdingo aromato.

Analitinės savybės

—

Drėgmės santykis: priklauso nuo sūrio subrendimo laipsnio, bet visada yra mažesnis nei 50 %.

—

Riebalų santykis: mažiausiai 45 % ir daugiausia 60 % (skaičiuojama sausoje masėje).

—

Baltymai: santykis didesnis kaip 30 %.

4.3.   Geografinė vietovė: Vietovė, kurioje gaminamas pienas ir sūriai su saugoma kilmės vietos nuoroda „Cebreiro“ – tai geografinė vietovė, kurią sudaro šios Lugo provincijos savivaldybės: Baleira, Baralla, Becerreá, Castroverde, Cervantes, Folgoso do Courel, A Fonsagrada, Láncara, Navia de Suarna, As Nogais, Pedrafita do Cebreiro, Samos ir Triacastela.

4.4.   Kilmės įrodymas: Tik į atitinkamą registrą įtrauktuose ūkiuose gaunamas pienas gali būti naudojamas sūriams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Cebreiro“ gaminti.

Atitinkamai tik į kontrolės institucijos registrus įtrauktose pieninėse pagaminti ir, kai reikia, į tokius registrus įtrauktos rūkyklose išrūkyti sūriai gali būti paženklinti saugoma kilmės vietos nuoroda „Cebreiro“.

Siekiant užtikrint atitiktį specifikacijos ir kokybės vadovo nuostatoms, kontrolės institucija pildys gyvulių ūkių, pieninių ir rūkyklų monitoringo registrus. Visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems priklauso į šiuos registrus įtrauktas turtas, bus patikrinti siekiant nustatyti, ar produktai su saugoma kilmės vietos nuoroda „Cebreiro“ atitinka specifikacijos reikalavimus.

Šios patikros bus pagrįstos ūkių ir įrangos tikrinimu, dokumentų peržiūra ir žaliavų bei sūrių analize.

Jei bus nustatyta, kad žaliavos arba sūriai pagaminti nesilaikant specifikacijos reikalavimų, jų nebus galima parduoti su saugoma kilmės vietos nuoroda „Cebreiro“.

Sūrius su saugoma kilmės vietos nuoroda kontrolės institucija paženklins numeruota papildoma etikete, kurią ji patikrins, pateiks ir išduos remiantis kokybės vadove nustatytomis taisyklėmis.

4.5.   Gamybos būdas: Sūriai gaminami iš nenugriebto natūralaus pieno, gaunamo iš Galisijos šviesiųjų, švicų ir frizų veislių karvių, ar sukryžmintų šių veislių karvių pieno. Piene nėra nei krekenų, nei konservantų ir jis apskritai turi atitikti taikytinuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Be to, negali būti vykdoma jokia pieno standartizacija, jis turi būti tinkamai laikomas ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje, kad būtų išvengta mikroorganizmų dauginimosi. Prieš pradedant gamybą, pienas 30 min. pasterizuojamas 62 °C temperatūroje, jei pasterizuojama inde, arba 20 sekundžių 72 °C temperatūroje, jei pasterizuojama pasterizavimo aparate.

Sūrio gamybos procesai yra tokie:

Koaguliacija – ją paskatina gyvulinis raugas arba kiti koaguliacijos fermentai, kuriuos leidžiama naudoti pagal kokybės vadovo nuostatas; šis procesas vyksta 26–30 °C temperatūroje, naudojant tiek raugo, kad krekėjimas užtruktų ne trumpiau kaip 60 minučių.

Sutraukto pieno masės pjaustymas – sutraukto pieno masė pjaustoma į 10–20 mm gabalėlius.

Varvinimas – po pirminio nuvarvinimo pačiame inde sutrauktas pienas dedamas į medžiaginius maišelius, kurie paliekami kaboti 5–10 valandų, kol vyksta antras nuvarvinimo etapas.

Minkymas ir sūdymas – kai sutrauktas pienas nuvarvinamas, jis minkomas, kol virsta vientisa mase, kuri palietus primena molį, ir kartu pasūdomas natrio chloridu.

Formavimas ir slėgimas – mišinys perkeliamas į formas, kurios slegiamos skirtingą laiką, priklausomai nuo naudojamo slėgio ir sūrių dydžio. Po to sūriai išimami iš formų ir perkeliami į šaltas saugyklas, kur brandinami 2–6 °C temperatūroje ne trumpiau kaip valandą. Po to sūriai, kurie parduodami švieži, pateikiami rinkai.

Rūkymas (neprivalomas) – jei sūris rūkomas, šis gamybos procesas vykdomas patalpose, kuriose santykinė drėgmė siekia 70–80 %, o temperatūra – 10–15 °C. Sūris rūkomas ne trumpiau kaip 45 dienas. Tai, kad sūris buvo rūkomas, turi būti nurodyta ant etiketės.

Siekiant apsaugoti produkto kokybę ir užtikrinti jo atsekamumą, sūriai su saugomomis nuorodomis paprastai turėtų būti parduodami nepjaustyti, supakuoti pakuotėje, kuriai leidimą suteikė kontrolės institucija.

Tačiau kontrolės institucija gali išduoti leidimą parduoti sūrį ir dalimis, įskaitant pjaustymą prekybos vietose, jei šiuo tikslu nustatyta tinkama kontrolės sistema, kuri užtikrina produkto kilmę, kokybę, puikią apsaugą ir tinkamą pristatymą vartotojui, kad būtų išvengta bet kokios painiavos.

4.6.   Ryšys su geografine vietove:

Istorinis

Teigiama, kad šių sūrių kilmė susijusi su pirmaisiais vienuoliais, kurie įsikūrė Cebreiro kaime, esančiame prie Galisijos ribos, šalia pagrindinio piligrimų kelio, vedančio į Santjagą (El Camino francés), ir kurie atvyko tarnauti į IX a. pabaigoje piligrimų poreikiams pastatytą ligoninę. Ištisus šimtmečius piligrimai ragaudavo šio sūrio Cebreiro kalnuose ir išgarsino jį Ispanijoje ir visoje Europoje.

Nacionaliniame istorijos archyve ir Simancas bendrajame archyve saugomuose dokumentuose esama įdomių duomenų apie metinę sūrių siuntą iš Cebreiro, skirtą Portugalijos karališkiesiems rūmams Karolio III valdymo laikotarpiu. Sūrį gamindavo šios vietovės kaimo gyventojai (daugiausia moterys) nuo lapkričio mėn. Du tuzinai sūrių visuomet būdavo pagaminami per paskutinės dvi metų savaites, išnaudojant šaltą sezoninį orą, kad sūriai geriau laikytųsi, ir dovanojami Portugalijos karalienei per pirmąsias dvi sausio mėn. savaites.

Be to, esama nemažai XVIII–XIX a. dokumentų, liudijančių to meto „Cebreiro“ sūrio populiarumą.

Vėlesniuose darbuose, pavyzdžiui, Geografía General del Reino de Galicia (Galisijos karalystės bendroji geografija, 1936 m.), pateikiama informacija apie „Cebreiro“ sūrį, jo savybes ir gamybos būdą.

Dar vėliau, praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje, Ispanijos ir ypač Galisijos sūrių specialistas Carlos Compairé Fernández išleido ne vieną darbą, kuriame pateikiami išsamūs šių sūrių tyrimai, įskaitant cheminę ir bakteriologinę analizę. Juos galima vadinti pirmaisiais „Cebreiro“ sūrio moksliniais tyrimais.

„Inventario Español de Productos Tradicionales“ (Ispanijos tradicinių produktų aprašas), kurį 1996 m. išleido Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerija, skyriuje apie sūrį pateikiama išsami informacija apie „Cebreiro“ sūrį, įskaitant jo savybes, gamybos būdą, istoriją ir ekonominę svarbą.

Gamtinis

Su saugoma kilmės vietos nuoroda „Cebreiro“ susijusios vietovės klimatas yra jūrinis kalnų klimatas, jaučiama gerokai mažesnė jūros įtaka ir ryškesnės žemyninio klimato savybės. Tai smarkia riboja žemės ūkio veiklą. Didelėje vietovės dalyje, esančioje daugiau kaip 1 000 metrų virš jūros lygio, vyrauja „labai šalta“, palyginti su įprastais Galisijos orais, oro temperatūra; toje vietovės dalyje šalnų nebūna vos 5 mėn. per metus.

Šios nepalankios aplinkos sąlygos lemia tai, kad šios vietovės ekonomikai ypač didelės įtakos turi gyvulininkystė, nes šis sektorius geba geriau nei žemdirbystės sektorius prisitaikyti prie klimato, dirvožemio ir kalnuotos vietovės sąlygų ir pasinaudoti geromis natūraliomis kalnų pievomis ir pašaru bei gyvuliais, prisitaikiusiais prie darganoto klimato.

Geografinės aplinkos poveikis konkrečioms sūrio savybėms

Geografinėje vietovėje, kurioje gaminamas „Cebreiro“ sūris, yra daugybė kalnais apsuptų slėnių, kur didelę gamtovaizdžio dalį sudaro pievos ir ganyklos.

Ši unikali aplinka įvairiai veikia išskirtines „Cebreiro“ sūrio savybes:

—

Pirma, kaip jau minėta, geografinė aplinka palanki auginti daug geros kokybės pašaro.

—

Be to, pienas gaminamas mažuose šeimų ūkiuose, naudojant tradicinius bandos priežiūros būdus. Vietos veislių gyvuliai vis dar sudaro didelę bandos dalį, ir jie šeriami daugiausia pašaru, pagamintu ūkyje, racioną papildant ganyklų žole, jei leidžia oro sąlygos.

—

Koncentruoti pašarai, kuriais papildomi gyvulių energijos poreikiai, sudaro tik nedidelę dalį. Šis tradicinis modelis, pagal kurį stengiamasi maksimaliai sumažinti sąnaudas už ūkio ribų, prisideda prie šių mažų šeimos ūkių ekonominio pajėgumo.

—

Dėl šių ūkių savybių juose pagamintas pienas idealiai tinka sūrių gamybai. Moksliškai įrodyta, kad dėl šios natūralesnės gamybos sistemos ir gyvulių šėrimo būdo pieno maistinės savybės yra geresnės, KLA (konjuguotos linolio rūgšties) ir omega-3 riebiųjų rūgščių dalį riebaluose, nes kuo daugiau žolių karvės ėda, tuo daugiau susidaro šių mitybos požiūriu naudingų riebalų, o tai turi įtakos sūrio savybėms.

—

Galiausiai regiono ūkininkai perėmė senas sūrio gamybos tradicijas su unikaliomis jos savybėmis, tokiomis kaip savotiška tradicinė virėjo kepurės forma, pagal kurią bemat galima atpažinti šį sūrį, ir jų produktas tapo gerai žinomu ir vertinamu vartotojų.

4.7.   Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Dirección General de Producción, Industrias y Calidad Agroalimentaria

Adresas:

San Caetano, Santiago de Compostela

Telefonas:

(34) 981 54 47 77

Faksas:

(34) 981 54 00 18

El. paštas:

dxpica.mrural@xunta.es

4.8.   Ženklinimas etiketėmis: Sūriai, parduodami su saugoma kilmės vietos nuoroda „Cebreiro“, kai jie sertifikuojami kaip atitinkantys specifikaciją ir atitinkamas taisykles, turi būti paženklinti numeruotu antspaudu, etikete ar papildoma etikete, kurią patvirtina ir išduoda kontrolės institucija ir kurioje turi būti nurodytas nuoseklus abėcėlinis kodas ir oficialus kilmės vietos nuorodos logotipas.

Žodžiai „Denominación de Origen Protegida Cebreiro“ turi būti užrašyti ir ant etiketės, ir ant papildomos etiketės. Be to, ant rūkytų „Cebreiro“ sūrių etikečių turi būti aiškiai matomas žodis „curado“ (rūkytas).

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.