15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/1

1.

reikalaujant, kad visos valstybės narės, priimdamos atitinkamą teisėkūros priemonę, laikytųsi bendrijos civilinės saugos standartų;

2.

numatant Bendrijos civilinės saugos mechanizmui šias priemones:

3.

priimti ES teisės aktus, numatančius civilinę ir baudžiamąją atsakomybę, kad stichines nelaimes sukeliantys asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir nubausti.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/2

1.1

Šia Žaliąją knyga ir imdamasi tolesnių priemonių po keleto iniciatyvų, kurių tikslas — sukurti Europos teisinę erdvę, Komisija pradeda konsultacijų procesą dėl galimybės sukurti Bendrijos teisinę priemonę piniginių reikalavimų vykdymo veiksmingumui padidinti, užtikrinant, kad pinigų sumos skolininko banke bet kurioje valstybėje narėje būtų įšaldomos, kai tik prasideda teismo procesas.

1.2

Remiantis šia Žaliąja knyga, kartu su kuria būtina perskaityti ir išnagrinėti prie jos pridedamą darbo dokumentą (1) ir ją pagrindžiančią užsakytą studiją, atrodo, kad Komisija rengiasi pasiūlyti neprivalomą reglamentą, kuriame būtų nustatoma Europos vykdomojo rašto dėl arešto teisinė sistema prevencinio banko sąskaitų arešto forma, neatsižvelgiant į skolos pobūdį ar į suinteresuotųjų šalių statusą. Tačiau objekto ir subjekto apibrėžtyse nenuosekliai vartojamos sąvokos, o Komisijos dokumento vertimai į kai kurias kalbas yra ypač nepatikimi.

1.3

Šios priemonės poveikio tyrimų atlikta nebuvo, o lyginamosios teisės studijos, kuriomis ji paremta, apima tik 15 iš 27 valstybių narių. Tokiomis aplinkybėmis Komitetas, pritardamas Komisijos susirūpinimui, mano, kad šios priemonės poreikis nebuvo deramai įrodytas subsidiarumo ir proporcingumo principų požiūriu — gal lygiaverčio rezultato būtų galima pasiekti tiesiog pakeitus dvi Briuselio I reglamento nuostatas.

1.4

Komitetas taip pat nemato jokio loginio paaiškinimo, kodėl tokio pobūdžio iniciatyvos taikymo sritis buvo apribota iki prevencinio pinigų sumų banko sąskaitose arešto. Komitetas siūlo praplėsti šią taikymo sritį, kad ji apimtų kitą skolininko kilnojamąjį turtą, ir, atlikus būtinus pakeitimus, areštą, kai išduodamas vykdomasis raštas. Komitetas taip pat mano, kad būtina užtikrinti, jog kartu su šia priemone būtų įgyvendinama iniciatyva dėl banko sąskaitų skaidrumo, įsipareigojimo teikti informaciją ir būtino konfidencialumo bei duomenų apsaugos taisyklių.

1.5

Komitetas pritaria Komisijos pozicijai, kad jei tokios priemonės įgyvendinimas būtų neabejotinai būtinas, neprivalomas reglamentas dėl skolininko banko sąskaitų įšaldymo valstybėje narėje, kurioje kreditorius negyvena ir nėra įsisteigęs, būtų tinkamiausias sprendimas.

1.6

Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, ir norėdamas atsakyti į Komisijos prašymą pateikti nuomonę, Komitetas pateikia išsamų techninių ir teisinių rekomendacijų rinkinį, kuriame nurodoma, kokia, jo nuomone, turėtų būti tinkamiausia iniciatyvos sistema (visų pirma teismo jurisdikcijos požiūriu), vykdomojo rašto išdavimo sąlygos, sumų, kurios gali būti areštuojamos, dydis, išimtys, skolininko ir trečiųjų šalių, kurios turi bendras sąskaitas (kai dalijamasi atsakomybe arba kai atsakomybė yra santykinė), apsaugos garantijos, apeliacinių skundų teikimo tvarka ir terminai, teisinių išlaidų sistema, bankų, kuriuose laikomos sąskaitos, įsipareigojimai ir atsakomybė bei nacionalinės ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės, kurios taip pat gali būti taikomos.

2.1

Šia Žaliąja knyga Komisija pradeda suinteresuotųjų šalių konsultacijų procesą dėl piniginių reikalavimų vykdymo gerinimo. Kaip galimą sprendimą ji siūlo sukurti Europos banko sąskaitų arešto sistemą.

2.2

Komisija pradeda nuo Europos teisinės erdvės civilinėje byloje priimto sprendimo vykdymo problemų įvardijimo, kurių iškyla dėl nacionalinių taisyklių šioje srityje nesutapimo, ir pripažįsta, jog Reglamentas (EB) 44/2001 (Briuselis I) (2) neužtikrina, kad ex parte teismo suteikta apsauginė priemonė, tokia kaip banko sąskaitos areštas, bus pripažinta ir įvykdyta kitoje valstybėje narėje, ne toje, kurioje ši priemonė buvo nustatyta.

2.3

Komisijos nuomone, šis trūkumas galėtų iškreipti nuo teismo sistemų veiksmingumo priklausančių verslo įmonių konkurenciją tose šalyse, kuriose jos vykdo savo veiklą. Todėl tai galėtų trukdyti sklandžiai veikti vidaus rinkai, kuriai būtinas vienodas piniginių reikalavimų patenkinimo veiksmingumas ir greitis.

2.4

Todėl Komisija siūlo sukurti Europos vykdomąjį raštą dėl banko sąskaitų arešto, kuris leis kreditoriui apsaugoti jam priklausančią pinigų sumą arba į kurią jis turi reikalavimo teisę, tokiu būdu neleidžiant išsiųsti arba pervesti lėšas, kurias skolininkas Europos Sąjungos teritorijoje turi vieno arba kelių bankų sąskaitose ir pateikia išsamią galimos teisinės sistemos analizę, kurios kriterijus ji nustato 23 klausimų forma.

3.1

Ši iniciatyva puikiai dera su platesniu priemonių, kurias Komisija priėmė pagirtinai siekdama sukurti Europos teisinę erdvę, rinkiniu ir yra teisinio pagrindo (3) vidaus rinkai sukurti dalis, ypač po to, kai Briuselio konvencija tapo Bendrijos reglamentu (4) ir Reglamentu, sukuriančiu Europos vykdomąjį raštą (5).

3.2

Praktinėse Komisijos pastabose dėl teismo sprendimų vykdymo problemų skirtingose Europos valstybėse ir dėl šiuos teismo sprendimus reglamentuojančių taisyklių skirtumų, susijusių su nepakankamu jų vykdymo proceso suderinimu ES lygiu, su Komisijos teisingai nurodytais padariniais (6) yra tiesos. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad neseniai įstojus 12 naujų valstybių narių, ši padėtis tik pablogės. Tačiau šioje Žaliojoje knygoje Komisija praleido būtiną savo iniciatyvos analizę subsidiarumo ir proporcingumo principų požiūriu.

3.3

Tai nereiškia, kad nebuvo galima pasiekti tokio pat arba lygiaverčio poveikio rezultato tiesiog iš dalies pakeitus vieną ar dvi Briuselio I reglamento nuostatas (t. y. 31 ir 47 straipsnius) (7) praplečiant taikymo sritį, bet nepakeičiant esamos sistemos. Tai būtų buvę akivaizdžiai naudinga teisės aktų paprastinimo atžvilgiu.

3.4

Komisija dar neatliko preliminaraus poveikio vertinimo, kuriame būtų atsižvelgiama ne tik į 15 valstybių narių, kurių padėtis jau buvo išnagrinėta studijoje (8), kuria pagrįsta Žalioji knyga, bet ir į visas dabartines valstybes nares. Prie jos turi būti pridėtas tinkamas priemonių vertinimas, kurio tikslas — užtikrinti didesnį skolininko turto ir būtinos prieigos prie informacijos apie jo banko sąskaitas (nepažeidžiant banko paslapties apsaugos) skaidrumą, nes tik atsižvelgus į visus šiuos veiksnius galima atlikti teisingą iniciatyvos vertinimą ir nustatyti a) jos reikalingumą; b) taikymo sritį ir c) loginį pagrindą.

4.1

Komitetas suskirstė savo pastabas į dvi kategorijas:

4.2.1

Kadangi tikėtina, jog paskelbus Žaliąją knygą, bus parengta teisinė priemonė (tikriausiai Bendrijos reglamento forma), sąvokoms, kuriomis bus apibūdinamas paskirtos procedūrinės priemonės pobūdis, apibrėžti vartojami terminai privalo būti aiškūs bei techniškai ir teisiškai tikslūs visomis Bendrijos kalbomis.

4.2.2

Šiuo metu mažiausiai penkių kalbų versijose (9) Komisijos svarstomos priemonės tipui nustatyti vartojami terminai yra dviprasmiški ir nevisai lygiaverčiai. Dėl teisinio nuostatų pobūdžio galėtų kilti techninė ir teisinė sumaištis. Todėl, siekiant išvengti neaiškumų dėl neteisingų terminų vartojimo (10), Komisija turėtų nedelsiant imtis priemonių vertimų tikslumui užtikrinti.

4.2.3

Atsižvelgiant į siūlomų sąlygų (poreikis įrodyti fumus boni iuris ir periculum in mora) ir paskirties (įšaldyti arba užblokuoti banko sąskaitose esančias pinigų sumas, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje piniginiam turtui atgauti; aišku, tik civilinio ar komercinio pobūdžio, o ne susijusiam su kriminalinėmis bylomis) analizę galima daryti išvadą, kad tai teismo apsauginė priemonė prevencinio arešto forma.

4.3.1

Komitetas taip pat abejoja dėl teismo apsauginės priemonės taikymo srities apribojimo banko sąskaitomis.

4.3.2

Piniginio turto areštas, kuris būtinai turi būti visapusiškas, turėtų būti taikomas visam skolininko turtui neviršijant nurodytos areštuoti sumos. Apsauginė priemonė, kaip pavyzdžiui pasiūlytoji, galėtų būti taikoma ir kitam skolininko turtui, įskaitant skolos vertybinius popierius, akcijas, obligacijas, kitus daiktus, į kuriuos skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą trečiosioms šalims, o ne tik tam tikrose banko ar kitų finansinių įstaigų sąskaitose esančius pinigus, areštuoti. Nėra priežasties manyti, kad priemonės taikymo sritį praplėsti mažų mažiausiai apimant kilnojamąjį turtą, kurio nereikia registruoti, ir skolininko piniginius reikalavimu (įskaitant akcijas, obligacijas, nuomą, kitas pajamas, tretiesiems asmenims priklausančius pinigus ir t. t.), t. y. su banko sąskaita tiesiogiai susijusį turtą, būtų pernelyg sudėtinga;

4.3.3

Be to, nėra jokio loginio paaiškinimo Bendrijos priemonės taikymo sričiai apriboti iki prevencinio banko sąskaitų arešto — būtų naudinga ją praplėsti (atlikus reikiamus pakeitimus), kad ji apimtų šio turto areštą, kai tik išduodamas vykdomasis raštas, atsižvelgiant į tai, kad galėtų iškilti tokių pat kliūčių, susijusių su turto areštu ar dingimu (kurie iš dalies pateisina priemonę).

4.3.4

Todėl Komisija turėtų tinkamai įvertinti ir pagrįsti priemonės, kuri apima tik prevencinį skolininko banko sąskaitose laikomų pinigų areštą, vertingumą ir išlaidas.

4.4.1

Prašymo išduoti apsauginį vykdomąjį raštą laiko klausimas yra automatiškai išsprendžiamas dėl jo pobūdžio, kaip nurodyta pirmiau. Pagal geros teisinės praktikos pavyzdžius, prašymą dėl apsauginio vykdomojo rašto turėtų būti galima pateikti bet kuriuo su tuo susijusio teismo proceso metu, o tiksliau prieš pateikiant pagrindinį ieškinį, kaip parengiamąją ir prevencinę procedūrą, nes tada tai turėtų daugiausiai praktinės naudos.

4.4.2

Reikia atsižvelgti į akivaizdžias konkrečias režimo ypatybes, priklausomai nuo to, ar apsauginė priemonė taikoma prieš pateikiant pagrindinį ieškinį arba prieš priimant ieškinį patenkinantį sprendimą, prieš ar per sprendimo vykdymą, ar aukštesnės instancijos teismui buvo pateikta apeliacinis skundas dėl pirmos instancijos teismo priimto vykdomojo rašto, arba galiausiai, jei vykdytina teisė nėra vykdomasis raštas (raštas, skolinis įsipareigojimas, čekis ar kitas vykdomasis dokumentas).

4.5.1

Į klausimą dėl teismo kompetencijos svarstyti ir išduoti apsauginius vykdomuosius raštus iš dalies atsakyta anksčiau. Akivaizdu, kad kompetenciją turi tas teismas, kuris atsakingas už bylos nagrinėjimą, nuo pat ieškinio pateikimo/sprendimo įvykdymo dienos.

4.5.2

Valstybės, kurioje yra banko sąskaitos, teismui taip pat turėtų būti suteikiama jurisdikcija, tačiau tokiu atveju vykdomojo rašto reikalaujama prieš pateikiant ieškininį pareiškimą/vykdomąjį raštą. Tokiu atveju vis dėl to turi būti užtikrinta, kad kai tik pateikiamas pagrindinis ieškinys/sprendimo vykdymas, atsakomybė už jau suteiktą teismo apsauginę priemonę pereina teismui, kuriame nagrinėjama pagrindinė byla. Netgi tuo atveju, jei tai priklauso kitos šalies jurisdikcijai, tos šalies teismas turėtų su tuo sutikti nereikalaudamas vykdyti pripažinimo procedūros (12).

4.6.1

Būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi sąlygų, kurias Komisija pakankamai aiškiai nurodo Žaliosios knygos 3.2 punkte, t. y. fumus boni iuris ir periculum in mora sąlygų. Vis dėlto tais atvejais, jei teismas jau yra priėmęs sprendimą arba suteikęs bet kurią kitą vykdytiną teisę, bus reikalaujama tik įrodymo dėl periculum in mora, kitais žodžiais — įrodymo, jog būtina skubiai išduoti arešto vykdomąjį raštą.

4.6.2

Kita vykdomojo rašto išdavimo sąlyga galėtų būti įrodymas, kad kreditorius dėjo pakankamai pastangų skolai susigrąžinti susitarus su skolininku ir nesiekiant išieškos teismo keliu.

4.6.3

Reikalavimo dėl skolininko išklausymo prieš areštuojant sąskaitą netaikymas yra esminis siekiant, kad sprendimas būtų veiksmingas. Tačiau tai turėtų būti glaudžiai siejama su garantijos pateikimu, kurios dydį turi nustatyti teisėjas ir kuri turi būti tokia, kad pakaktų bet kokio dydžio nuostoliams ar žalai atlyginti, jeigu priemonė panaikinama nagrinėjant bylą iš esmės arba pateikus apeliacinį skundą (tuo atveju, jei tai neturi sustabdomojo poveikio), tačiau tokiu atveju potvarkis dėl tokios priemonės turi būti priimamas anksčiau nei įsigalioja ar priimamas vykdomasis raštas.

4.7.1

Suma, kuri turi būti apsaugoma vykdomuoju raštu, neturi viršyti tariamai mokėtinos ir negrąžintos sumos, pridėjus delspinigius (pagal sutartį arba pagal įstatymą), susikaupusius iki dienos, kurią kreipiamasi dėl vykdomojo rašto.

4.7.2

Kalbant apie atsargumo priemones, kurios bet kuriuo atveju yra laikinos, ir atsižvelgiant į rimtas į bankų sąskaitose įšaldytų sumų pasekmes, Komitetas nemano, kad būtų teisėta įtraukti dar ir kitas sumas, skirtas konkrečiai padengti būsimų palūkanų mokėjimus, išlaidas teisininkams, banko mokesčius, teismo išlaidas ir pan.

4.7.3

Komitetas supranta, kad dėl tokios sistemos įgyvendinimo bankai patirs papildomų išlaidų. Tačiau jis nemano, jog vis dėlto būtų teisėta šias išlaidas įtraukti į, tariamojo skolininko numatytas įšaldyti sumas bet kuriose jo banko sąskaitose. Turėtų būti palikta teisė nacionaliniuose teisės aktuose numatyti priemones dėl bankų mokesčių ir jų išieškojimo iš kreditorių, kurie naudojasi šia procedūra. Šie mokesčiai yra pridedami prie teismo išlaidų, kurios bus nustatytos proceso pabaigoje.

4.7.4

Bendrijos priemonėje turėtų taip pat būti numatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomos neareštuojamos pinigų sumos, kad skolininkas (jei tai privatus asmuo, o ne verslo įmonė) galėtų patenkinti savo ir savo šeimos pagrindinius poreikius, kuriuos patenkinti galėtų trukdyti vykdomasis raštas.

4.7.5

Išdavus apsauginį vykdomąjį raštą, bankas turėtų informuoti teismą apie visus vykdomojo rašto dėl arešto apribojimus, kurie priklauso nuo skolininko sąskaitos rūšies (einamoji sąskaita, kaupiamoji sąskaita, hipotetinė sąskaita ir pan.), į ją sumokėtų pajamų ar uždarbio pobūdžio (atlyginimas, honorarai, alga, pensija ir metinės išmokos, socialinio draudimo įmokos ir pan.) ir su sąskaita susijusių išlaidų pobūdžio (hipoteka, sumos už automobilį, nuoma, vartojimo kreditas, šeimos maistui skirti pinigai ir pan.), vadovaujantis šalies, kurioje yra banko sąskaita, teise ir tuo atveju, jeigu bankas turi tokią informaciją.

4.8.1

Analogiškai, nėra jokio pagrindo išplėsti apsauginio vykdomojo rašto taikymo siekiant, kad jis būtų taikomas trečiųjų asmenų vardu atidarytoms banko sąskaitoms. Tais atvejais, jei neįmanoma tiksliai nustatyti, kokia sąskaitoje esančių pinigų dalis priklauso skolininkui, turėtų būti daroma prielaida, kad kiekvienas turi po lygiai.

4.8.2

Taip pat neturėtų būti areštuojama keletas sąskaitų tam, kad susidarytų atitinkama suma, nors iš tikrųjų tai nelengva padaryti, kai sąskaitos laikomos skirtingų šalių bankuose: galimas dalykas, kad kiekvieno kompetenciją turinčio teismo buvo paprašyta išduoti vykdomąjį raštą, nežinant, ar tokio paties rašto nebuvo prašoma kitur. Ši problema tęsis tol, kol visi procesiniai veiksmai nebus administruojami centralizuotai teismo, kuris turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

4.8.3

Todėl reikėtų, papildant šią iniciatyvą, nustatyti aiškius įsipareigojimus teikti informaciją — ją turėtų teikti šalis, prašanti areštuoti, ir bankai, kurie privalo vykdyti apsauginius vykdomuosius raštus — taip pat įpareigoti skirtingų valstybių narių bankus ir teismus bendradarbiauti laikantis konfidencialumo, duomenų apsaugos ir banko paslapties apsaugos taisyklių, kaip nurodyta tyrimo, kuriuo grindžiama Žalioji knyga, medžiagoje.

4.8.4

Pavyzdžiui, galėtų būti nustatyta, kad areštuota suma būtų ex-post sumažinta per tam tikrą nustatytą trumpą laiką ir tai turėtų būti atlikta kuo greičiau gavus atitinkamą informaciją iš skirtingų bankų, jei jų yra daugiau nei vienas.

4.9.1

Svarbu užtikrinti skolininko apsaugą, suteikiant jam/jai galimybes užginčyti vykdomąjį raštą per atitinkamą laiką (Komitetas siūlo ne trumpesnį kaip 20 kalendorinių dienų laikotarpį), kad galėtų įrodyti:

4.9.2

Tuo tikslu turėtų būti numatyta, kad kompetentingas teismas privalo kuo skubiau informuoti skolininką nustačius, kad sąskaitoje yra pakankamai lėšų įšaldyti jo tariamai skolingą sumą. Atitinkamas bankas tokią pat informaciją turėtų pateikti skolininkui kuo skubiau po to, kai sąskaita yra įšaldoma teismo numatytomis sąlygomis.

4.9.3

Bendrijos priemonėje taip pat turėtų būti numatytos apsaugos priemonės ir sprendimo užginčijimo/apskundimo apeliacine tvarka pagrindas arba motyvai, juos suderinus Bendrijos lygiu, siekiant užtikrinti vienodų taisyklių taikymą bet kuriame kompetentingame teisme ir vienodas apsaugos priemones. Ne mažiau svarbu bus nustatyti apeliacinio skundo pobūdį (ar jis yra ar nėra laikinai sustabdantis) ir teismo, turinčio kompetenciją jį nagrinėti, pobūdį tais atvejais, jei vykdomąjį raštą išduodantis teismas ir bylą iš esmės nagrinėjantis teismas priklauso skirtingų šalių jurisdikcijai.

4.9.4

Taip pat svarbu nustatyti terminą, per kurį turi būti pareikštas pagrindinis ieškinys arba pateiktas prašymas dėl exequatur procedūros, skaičiuojant nuo dienos, kurią kreditorius yra informuojamas apie vykdomojo rašto įvykdymą. Komitetas mano, kad tam turėtų būti skirta 60 kalendorinių dienų, nepaisant teismo sprendimo išduoti apsauginį vykdomąjį raštą.

4.10.1

Žaliojoje knygoje Komisija aiškiai nenurodo teisinės priemonės, kuri bus naudojama jos iniciatyvai įgyvendinti. Atsižvelgiant į puoselėjamus tikslus, ši priemonė, skirta užtikrinti procedūrų vienodumą skirtingose valstybėse narėse, EESRK nuomone turėtų būti pateikta kaip reglamentas, kadangi šia forma yra įprasta Europos teismams pateikti ir kitas panašias priemones.

4.10.2

Kitoks, tačiau glaudžiai susijęs yra klausimas dėl jo taikymo sirities. Jei bus nuspręsta, kad tokios priemonės tikrai reikia, Komisija galėtų (kaip ir kitų panašių priemonių atveju) numatyti, kad ši procedūra būtų taikoma tik tarptautiniams atvejams ir būtų neprivaloma („28 režimas“), o kreditoriai galėtų pasirinkti arba Bendrijos suderintą priemonę, arba teisėtą galimybę naudotis privatinės tarptautinės teisės taikytinomis nuostatomis.

5.1

Svarstant vien tik formos klausimą, Komitetas pritaria nuomonei, kad exequatur procedūra turėtų būti panaikinta sprendimui išduoti apsauginį vykdomąjį raštą neatsižvelgiant į tai, kuriai jurisdikcijai priklauso teismas.

5.2

Komitetas taip pat mano, kad taisyklėse, kuriomis teismas įpareigojamas informuoti banką ir tariamąjį skolininką, neturėtų būti nereikalingų formalumų, jeigu jie garantuoja priemonės autentiškumą ir skolininko tapatybę. Šiam tikslui tiktų taisyklės, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1348/2000 (14). Nustatant, kurias sąskaitas reikėtų įšaldyti, reikėtų elgtis kuo atidžiau, kad neprireiktų bendro vykdomojo rašto dėl arešto.

5.3

Komitetas taip pat mano, kad teismo išduotą vykdomąjį raštą bankas turėtų pradėti vykdyti laikydamasis teismo nustatytų terminų, tuo pačiu užtikrindamas bet kurių jau pradėtų teisėtų operacijų (pavyzdžiui, ankstesnių įsipareigojimų pagal raštiškas garantijas, skolinius įsipareigojimus arba čekius) ir įsipareigojimų pirmumo teisę turintiems kreditoriams, pavyzdžiui, valstybei, socialinio draudimo institucijoms arba darbdaviams, apsaugą. Bet kuriuo atveju bankas turėtų būti atsakingas už sąskaitos likutį vykdomojo rašto dėl jos arešto gavimo dieną ir turėtų užtikrinti, kad sąskaita būtų įšaldoma automatiškai vos tik bankas gauna minėtą raštą, netgi siųstą elektroniniu būdu, jeigu jis gaunamas pasibaigus darbo dienai. Bankas turėtų prisiimti atsakomybę už aplaidumą, jeigu iš sąskaitos dingsta pinigai po to, kai buvo gautas vykdomasis raštas dėl arešto.

5.4

Komitetas pritaria nuostatai, kad bankai turėtų įsipareigoti skubiai pranešti teismui (elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis) apie vykdomojo rašto įvykdymą.

5.5

Bendrijos teisės aktuose turėtų būti išdėstytos keleto kreditorių, turinčių reikalavimo teisę į tą pačią sąskaitą, patenkinimo tvarka. Komitetas pasisako už nacionalinės teisės aktų taikymą.

5.6

Komiteto nuomone, praktinis vykdomojo rašto vykdymas turėtų būti reglamentuojamas pagal šalies, kurios jurisdikcijai tai priklauso, teisę, laikantis bendrų ginčo sprendimui taikomų taisyklių.

5.7

Galiausiai, Komitetas ypač norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad reikėtų nustatyti mechanizmą, kuris būtų taikomas su siūlomos sistemos veikimu susijusių dokumentų vertimui, atsižvelgiant į tokiam mechanizmui skirtas nuostatas, nustatytas vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 21 straipsnio 2 dalies b punktu.

—

Komisijos komunikatą Veiksmų planas, skirtas padėti vartotojams kreiptis į teismą ir spręsti vartotojų ginčus vidaus rinkoje, 1996 m. vasario 14 d. (COM(96) 13 galutinis);

—

Komisijos komunikatą Dėl teismo sprendimų priėmimo ir vykdymo Europos Sąjungoje didesnio veiksmingumo [COM(97) 609 galutinis, OL C 33, 1998 1 31];

—

Žaliąją knygą dėl teisinės pagalbos vartotojams ir vartotojų ginčų sprendimo bendrojoje rinkoje [COM(93) 576 galutinis];

—

Žaliąja knygą dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų civilinėje ir komercinėje teisėje [COM(2002) 196 galutinis, 2002 4 19];

—

1995 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl mokėjimo terminų komerciniuose sandoriuose ir atitinkamą Komisijos komunikatą; OL L 127, 1995 6 10 ir atitinkamai OL C 144 1995 6 10;

—

1998 m. gegužės 19 d. Direktyvą 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus;

—

2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose.;

—

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I), OL L 12, 2001 1 16; EESRK nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Henri Malosse (CES 233/2000, 2000 m. kovo 1 d., OL C 117, 2000 4 26);

—

2004 m. balandžio 21 d. Reglamentą (EB) Nr. 805/2004 (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą; EESRK nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Guido Ravoet (CESE 1348/2002, 2002 m. gruodžio 11 d., OL C 85, 2003 4 8);

—

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose; OL L 174, 2001 6 27; EESRK nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Bernardo Hernįndez Bataller (CESE 228/2001, 2001 m. vasario 28 d., OL C 139, 2001 5 11);

—

Abipusio teismo sprendimų pripažinimo civilinėse ir komercinėse bylose principo įgyvendinimo priemonių programą (OL C 12, 2001 1 15);

—

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, 2000 6 30); EESRK nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Guido Ravoet (CESE 79/2001, 2001 m. sausio 26 d., OL C 75, 2000 3 15);

—

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo, idem; EESRK nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Braghin (CES 940/1999, 1999 m. spalio 20 d., OL C 368, 1999 12 20);

—

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse; Idem. EESRK nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Bernardo Hernįndez Bataller (CES 947/1999, 1999 m. spalio 21 d., OL C 368, 1999 12 20);

—

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, (OL L 174, 2001 6 27); EESRK nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Daniel Retureau (CESE 227/2001, 2001 m. vasario 28 d., OL C 139, 2001 5 11);

—

2006 m. gruodžio 12 d. Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399, 2006 12 30); EESRK nuomonės dėl reglamento projekto pranešėjas Jorge Pegado Liz (COM(2004) 173 galutinis, 2004 3 19) (CESE 133/2005, 2005 2 22, OL C 221, 2005 9 8);

—

pasiūlymą priimti Reglamentą, nustatantį Europos reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (COM(2005) 87 galutinis, 2005 3 15); EESRK nuomonės šiuo klausimu pranešėjas Jorge Pegado Liz (CESE 243/2006, 2006 2 14).

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/8

1.1

Europos mašinų gamybos pramonė yra itin svarbi pramonės šaka, turinti strateginės reikšmės Europos ekonomikai. 2006 m. 130 000 įmonių, kurios trečdalį savo produkcijos eksportuoja į užsienį, apyvarta siekė šimtus milijardų eurų. ES mašinų ir elektromechanikos pramonėje dirba virš 4 milijonų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, sukuriančių didelę pridėtinę vertę.

1.2

Mašinų gamybos ir elektromechanikos pramonė, plėtodama mokymąsi visą gyvenimą, keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, taip pat aukščiausiu lygiu užtikrindama savo gebėjimą konkuruoti ir įsitvirtinti pasaulio rinkose, labiau nei kitos pramonės šakos gali padėti pasiekti Lisabonos darbotvarkės tikslus.

1.3

Komitetas remia Komisijos iniciatyvą stiprinti šio sektoriaus konkurencingumą ir tobulinti jo teisinę bazę, užtikrinant geresnį ir veiksmingesnį reguliavimą ir atsižvelgiant į sektoriaus, kurį sudaro dešimtys tūkstančių mažųjų ir vidutinių įmonių, pobūdį. Geresnė teisėkūra — bent jau šiame sektoriuje — nereiškia, kad nereikia rengti teisės aktų, o tai, kad reikia sukurti tvirtą, aiškią ir lengvai taikomą teisinę bazę, kuri būtų įgyvendinama patiriant kuo mažiau administracinių išlaidų.

1.4

Komitetas džiaugiasi Komisijos sprendimu pavesti jam šią nelengvą užduotį, t. y. remiantis kuo didesniu konsensusu nustatyti šiuo metu galiojančių Bendrijos teisės aktų sritis, kurias reikia paprastinti, atsižvelgiant į pradėtą veiklą, kuri paskatino teisėkūros organus rengti geresnius ir paprastesnius teisės aktus.

1.5

Komitetas pažymi, kad šiuo metu yra įgyvendinamos įvairios, su aptariamu sektoriumi susijusios teisės aktų leidybos iniciatyvos: turi būti suderinti įvairūs interesai, t. y. ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos. Vidaus rinkos sukūrimas neturėtų užgožti kitokio pobūdžio sričių, kurioms, siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų, turėtų būti skiriamas kuo didesnis dėmesys, pavyzdžiui, sveikatos ir darbuotojų saugai, vartotojų teisių ir aplinkos apsaugai. Komiteto nuomone, reikia parengti skirtingas iniciatyvas apjungiančią ir suderinančią strategiją.

1.6

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, išdėstytą 2007 m. vasario 17 d. komunikate, kuriuo siekiama pakeisti naująjį požiūrį ir rinkos priežiūros srityje sustiprinti valstybių narių, kurios ne visada šiam tikslui skiria pakankamai išteklių, veiklos reikšmę. EESRK ragina paskirti daugiau darbuotojų dirbti Komisijos tarnybose, kurios koordinuoja, stebi, o tam tikrais atvejais net kontroliuoja akreditavimo procedūras, notifikuojančiųjų įstaigų veiklą ir jų sertifikavimo kokybę. Komitetas pritaria, kad būtų sukurta pramonės atstovų ir valstybių narių „komunikacijos platforma“, kurios veikla turi būti proporcinga ir suderinta su direktyvų tikslais bei Bendrijos politika, laipsniškai pasiekiant rinkų priežiūros modelių ir sistemų konvergenciją.

1.7

Standartizacijos srityje Komitetas ragina užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų ex ante dalyvauti standartų nustatymo veikloje, tiek aktyviau įsitraukdami į techninių komitetų veiklą, ypač vietos lygiu, tiek ir atlikdami poveikio įvertinimą. Tačiau nereikėtų pernelyg dažnai konsultuotis elektroninėmis ryšio priemonėmis: nors tai yra išties naudinga priemonė, ji negali būti vienintelis konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais būdas, ypač šioje srityje.

1.8

„Darniųjų“ standartų klausimu Komitetas mano, kad tokie standartai turėtų būti nemokami arba kainuoti ne daugiau kaip simbolinį mokestį, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir atkreipia dėmesį į nevienodas sąlygas tarp įmonių, kurios yra įsisteigusios šalyse, kurių kalbomis standartai yra skelbiami (anglų, prancūzų ir kartais vokiečių), ir tų šalių įmonių, kurios patiria kartais itin dideles vertimo išlaidas.

1.9

Komitetas pabrėžia, kad būtina pašalinti visas nepagrįstas administracines išlaidas, taip sumažinant gamybos sistemai tenkančią finansinę naštą.

1.10

Komitetas rekomenduoja Komisijai rimtai apsvarstyti būtinybę skatinti standartų stabilumą, taip pat atsižvelgti į pramonės atstovų ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pateiktus pasiūlymus. Teisinės sistemos ir teisinės normatyvinės bazės klausimu Komitetas rekomenduoja Komisijai, prieš priimant teisės aktą, įvertinti, ar tokių pačių rezultatų nebūtų galima pasiekti kitais būdais, pavyzdžiui, taikant savireguliaciją ar bendrąjį reguliavimą, siekiant užtikrinti aukščiausią skaidrumo ir visų suinteresuotų šalių dalyvavimo lygį, ir visada atsižvelgti į pagrindinį standarto tikslą ir jo turinį kaip į būtiną nuorodą į skirtingus Sutarties straipsnius, kurie sudaro teisinį pagrindą.

1.11

Komitetas ragina šalinti technines kliūtis vidaus rinkos sukūrimui. Nepagrįstos nacionalinės ir vietos lygio taisyklės sudaro tikras, neįveikiamas kliūtis laisvam prekių judėjimui.

1.12

Komitetas rekomenduoja, kad ateityje prieš priimant teisės aktus visada būtų atidžiai atliktas ex ante poveikio vertinimas, atsižvelgiant į proporcingumą, taip pat, kad vėliau būtų vykdoma labai griežta ex post stebėsena, siekiant atitaisyti žalą, kuri priešingu atveju būtų neatitaisoma sektoriaus įmonių ateičiai.

1.13

Europos sektorinis socialinis dialogas atliks itin svarbų vaidmenį nustatant visas bendras iniciatyvas, remiančias darbo vietų kūrimą ir sektoriaus konkurencingumą atsižvelgiant į darbuotojų, visuomenės ir aplinkos apsaugos principus, kurių negalima atsisakyti. Įmonių socialinės atsakomybės praktika gali sudaryti geresnes sąlygas šiam nuolat vykstančiam įmonių ir suinteresuotų subjektų dialogui siekiant užkirsti kelią netinkamam mašinų naudojimui, ugdyti sąmoningumą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir užmegzti gerus santykius su atitinamu teritoriniu vienetu bei galutiniais vartotojais.

2.1

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojų Margot Wallström ir Günter Verheugen iniciatyva Europos Komisija paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę, kurios tikslas — ištirti pramonės, ir ypač mašinų, sektoriui taikomos reguliavimo sistemos bendrą darną, kad būtų galima nustatyti galimo paprastinimo mastą. Be šį sektorių reglamentuojančių teisės aktų, tyrimas privalo apimti visą su mašinų sektoriumi susijusią reglamentavimo aplinką.

2.2

Siekdama įtraukti suinteresuotąsias šalis į paprastinimo procesą, ypač nustatant, kokios teisinės nuostatos gali sukelti ypatingų problemų jas administruojant, Komisija pripažįsta, kad Komitetas, kuris yra sukaupęs daug vertingos patirties ir kurio sudėtis yra išties pliuralistinė, yra ideali organizacija apmąstymams ir Europos ūkio subjektų, darbuotojų ir pilietinės visuomenės požiūrių suderinimui.

2.3

Atsižvelgdama į Komiteto patirtį, sukauptą rengiant daugelį nuomonių dėl geresnės teisėkūros ir paprastinimo (1), ir vadovaudamasi Europos Komisijos ir EESRK bendradarbiavimo protokolo 8 straipsnio nuostatomis, Komisija paveda šią svarbią užduotį Komitetui. Komisijos teigimu, jeigu šis Komiteto darbas bus produktyvus ir naudingas, Komisija gali teikti panašius prašymus dėl daugelio kitų sričių, kurios yra svarbios jos — ir EESRK — geresnės teisėkūros darbotvarkei.

2.4

Vėliau Komisija patikslino savo poziciją paaiškindama, kad geresnė teisėkūra nereiškia mažiau teisės aktų ir kad reikia išsaugoti bent jau tokį patį darbuotojų, vartotojų ir aplinkos apsaugos lygį, siekiant užtikrinti tokią reglamentavimo aplinką, kuri sudarytų sąlygas didesniam konkurencingumui.

3.1

Visų pirma Komitetas norėtų pabrėžti, kad jį labai domina uždavinys suderinti skirtingų veikėjų interesus siekiant pateikti pasiūlymą dėl šiuo metu galiojančios teisinės ir reglamentavimo aplinkos gerinimo ir paprastinimo. Didžiausias EESRK privalumas — tai jo gebėjimas daryti poveikį sprendimų priėmimo procesui užtikrinant, kad įvairiems interesams atstovaujantys pilietinės visuomenės atstovai pasiektų kuo didesnio masto konsensusą. Puoselėdamas Bendrijos vertybes bei principus ir rengdamas subalansuotas, kokybiškas ir naujoviškas nuomones, Komitetas tapo svarbiu ir stipriu ES institucijų partneriu. Komiteto nariai šį Komisijos prašymą vertina kaip akstiną ar netgi iššūkį nepriekaištingai atlikti šią užduotį ir taip dar labiau išplėsti Sutartyse pripažintą organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį — susitikti, diskutuoti ir derėtis.

3.2

Komitetui suteikta galimybė ankstyvuoju laikotarpiu nurodyti konkrečias sritis, kuriose reikia įsikišimo siekiant pagerinti reglamentavimo aplinką, atveria kelią naujų metodų taikymui Europos institucijų bendradarbiavimo srityje. Be abejonės, kiekviena suinteresuota šalis savo ruožtu jau pranešė Komisijai apie savo reikalavimus ir pageidavimus. Gamybininkai, eksploatuotojai, darbuotojai, vartotojai, standartizacijos organizacijos ir valstybinės valdžios institucijos jau nurodė, kaip jos norėtų „pagerinti“ šiuo metu galiojančius teisės aktus. Iki šiol naudoti konsultacijų metodai vis dėlto neleido tiksliai suderinti skirtingų organizacijų pozicijų, nes tai viena, tai kita šalis jausdavosi nepakankamai išklausyta.

3.3

Tačiau Komitetas gali pateikti tokią suderintą poziciją, nes jo nariai ne tik turi kvalifikuotos patirties skirtingose srityse, bet ir paprastai gali pasinaudoti svarbiais dalykiniais ryšiais, ieškodami reikalingos informacijos. Šį klausimą Komitetas iš dalies svarstė nuomonėje savo iniciatyva dėl Pramonės permainų mechaninės inžinerijos sektoriuje  (2).

3.4

EESRK konstatuoja, kad buvo pradėtos vykdyti arba paskelbtos skirtingos iniciatyvos dėl Bendrijos taisyklių pramoninės gamybos srityje ir ypač mašinų pasektoryje. Dėl šių iniciatyvų kyla skirtingų ir sudėtingų problemų. Būtų naudinga ištirti šias problemas atsižvelgiant į skirtingus interesus, kuriuos saugo Bendrijos taisyklės: laisvas prekių judėjimas, darbuotojų sveikata ir sauga, vartotojų teisių apsauga, aplinkos apsauga, ekonominiai ir socialiniai Lisabonos strategijos tikslai. Šios taisyklės remiasi skirtingais teisės aktais ir toks jų tyrimas niekada nebuvo atliktas. Komitetas yra įsitikinęs, kad iš tikrųjų atėjo laikas visą šį klausimą išsamiai ir metodiškai ištirti.

3.5

Pramoninių medžiagų gamybos ir prekybos srityje ES taisyklės buvo kuriamos laipsniškai. Tai iš esmės užtikrino teisės aktų suderinimą, kuris labai supaprastino reglamentavimo aplinką, nors reikia pabrėžti, kad šis procesas dar nėra baigtas.

3.6

Nuo devintojo dešimtmečio antrosios pusės priimti Bendrijos teisės aktai remiasi dviem didelėmis taisyklių grupėmis: vienos reglamentuoja rinką, o kitos — darbo vietą. Kad šių taisyklių įgyvendinimas būtų veiksmingas, reikia, jog jame dalyvautų daug skirtingų veikėjų: standartizacijos organizacijos ir notifikuojančiosios įstaigos, projektuotojai ir gamintojai, importuotojai ir platintojai, surinkėjai ir montuotojai, viešosios tikrinimo ir drausminės organizacijos (įskaitant muitinę ir teismus), verslininkai, darbuotojai ir jų atstovai ir t. t. Vartotojų organizacijos, kurių dalyvavimas iki šiol buvo laikomas nepakankamu, išreiškė savo ypatingą norą vykdyti konkrečią ir iniciatyvią veiklą šioje srityje. Visų minėtų veikėjų bendradarbiavimas, kaip ir valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu ir ES lygiu, yra itin svarbus.

3.7

Neatrodo, kad šių taisyklių taikymas sukeltų itin didelių sunkumų, tačiau šis iš esmės teigiamas vertinimas neturėtų užgožti tam tikrų konkrečių problemų.

4.1

Kiekvienais metais Europos Sąjungoje dėl nelaimingų atsitikimų darbe žūsta 6 000-8 000 žmonių (iš kurių 40 proc. jaunesni nei 35 metų amžiaus), o šimtai tūkstančių susižaloja. Dalis šių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl darbo įrankių. Kai kuriais atvejais jų priežastis — asmeninės apsaugos priemonių neveiksmingumas arba nepakankami mokymai. Maždaug ketvirtadalis ES darbuotojų teigia, kad jie privalo naudotis asmeninės apsaugos priemonėmis, kad užtikrintų savo saugą ir sveikatos apsaugą. Pagrindiniai fiziniai veiksniai, sudarantys rizikos faktorių darbo aplinkoje, paprastai yra susiję su darbo įrankiais: triukšmas, vibracija, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji spinduliuotė. Ergonominiai veiksniai yra itin svarbūs sveikatos apsaugos ir darbo saugos srityje. Kai kuriais atvejais dėl darbo įrankių darbuotojas gali turėti tiesioginį sąlytį su cheminėmis medžiagomis, todėl asmeninės apsaugos priemonių veiksmingumas kartais gali turėti lemiamos reikšmės.

4.2

Reikia itin didelį dėmesį skirti plataus vartojimo prekėms, nes visuomenė dažnai negalvoja ir, be abejonės, nėra įspėta apie įsigyjamų ar nuomojamų mašinų potencialius pavojus. Deja, dėl netinkamo naudojimo vartotojai patiria daugybę nelaimingų atsitikimų, kurie neįtraukiami į statistiką.

5.1

Reikėtų pažymėti, kad bendrojoje rinkoje veiklą vykdančių veikėjų bendradarbiavimas susiduria su realiais sunkumais ir netgi su stipriu nenoru veikti visiškai skaidriai, kadangi privataus sektoriaus veikėjai nori apsisaugoti nuo konkurencijos arba galimų sankcijų, o viešasis sektorius vadovaujasi biurokratine inercija, kuri kartais yra giliai įsišaknijusi. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad reikia stiprinti gamintojų ir naudotojų bendradarbiavimą ir kad būtina užtikrinti didesnį skaidrumą standartizacijos organizacijoms, priežiūros ir notifikuojančiosioms įstaigoms ir konsultantams, kurie verslininkams suteikia techninę paramą, aiškinant „naujojo požiūrio“ direktyvų pagrindinius reikalavimus.

5.2

Ši problema turėjo būti pati aktualiausia Komisijai, kuri neseniai ėmėsi iniciatyvos persvarstyti „naująjį požiūrį“. Ji buvo paskelbta 2007 m. vasario 14 d. ir pavadinta Naujas teisės aktų paketas dėl prekių judėjimo vidaus rinkoje. Jį sudaro pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (COM(2007) 37 galutinis) (3) ir Pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (COM(2007) 53 galutinis) (4). Pakete siūloma sustiprinti rinkos priežiūros struktūras, kad būtų nustatyti ir iš Bendrijos vidaus rinkos pašalinti nesaugūs gaminiai ir kad būtų imtasi veiksmų prieš nelegalia gamyba užsiimančias įmones. Bandymo, sertifikavimo ir tikrinimo organizacijos, dalyvaujančios gaminių tikrinime, bus griežčiau kontroliuojamos akreditavimo būdu, siekiant užtikrinti vienodą reglamentavimo lygį tiek įmonėms, tiek ir kontroliuojančioms organizacijoms. (Šiuo metu Europos Sąjungoje veikia maždaug 1 800 notifikuojančiųjų įstaigų, t. y. laboratorijų, tikrinimo ir sertifikavimo centrų. Jie yra privatūs subjektai, kuriuos akredituoja valstybinės valdžios institucijos). Būtina pažymėti, kad kai kurias iš šių „nepriklausomų“ organizacijų tiesiogiai įsteigė gamybinių įmonių asociacijos, todėl šiuo požiūriu interesų konfliktas gali tapti tikra problema. Pavyzdžiui, vienoje valstybėse narėje vien keltuvų sektoriuje buvo akredituota 80 notifikuojančiųjų įstaigų.

5.2.1

Praėjus 22 metams nuo 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijos, kurioje buvo nustatyti naujojo požiūrio principai, Komisija siūlo atnaujinti ir sustiprinti rinkų priežiūrą, užtikrinant vis didesnį CE ženklų patikimumą. Nors Komiteto nuomone, naujojo požiūrio metodas, kuriuo remiamasi 25 direktyvose (iš kurių 21 direktyvoje nurodomi reikalavimai ženklui suteikti, o 4 direktyvose tokie reikalavimai nenurodomi), ir davė gerų rezultatų bei sudarė geresnes sąlygas vidaus rinkai vystyti, tačiau tuo pačiu metu Komitetas mano, kad siūlymas persvarstyti yra tinkamas. Valstybių narių įgaliojimų ir atsakomybės sritys turi būti išplėstos, kaip ir Komisijos, kuri turės paskirti daugiau darbuotojų, kad galėtų užtikrinti nuolatinę rinkos priežiūros, notifikuojančiųjų įstaigų akreditavimo procedūrų, o tam tikrais atvejais ir šių įstaigų veiklos stebėseną. Komisijos apklausos duomenimis, dauguma šio sektoriaus organizacijų pasisakė už tokį nacionalinių ir Europos institucijų sustiprinimą.

5.3

Komitetas teigiamai vertina šią iniciatyvą, kuri apriboja sprendimų priėmimą kieno nors nuožiūra ir nevienodą vertinimą, kurie kliudo vidaus rinkos vystymuisi ir sukuria nepalankias konkurencines sąlygas standartus atitinkantiems rinkos operatoriams. Konkurencijos iškraipyma, kurį sukelia nepakankamai „atidi“ priežiūra, yra itin opi problema, kuri parodo vieną iš naujojo požiūrio metodo taikymo trūkumų. Be to, itin svarbu užtikrinti reguliavimo sistemos paprastumą ir aiškumą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir stiprinti rinkos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą tiek ES ir EEE teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Komitetas pritaria tam, kad būtų sukurta pramonės atstovų ir valstybių narių „komunikacijos platforma“, kurios veikla turėtų būti proporcinga ir suderinta su direktyvų tikslais bei Bendrijos politika, laipsniškai pasiekiant rinkų priežiūros modelių ir sistemų konvergenciją. Labai svarbu, kad šioje veikloje dalyvautų ir muitinės.

5.4

Europos lygiu būtų tikslingas glaudesnis visų atitinkamų generalinių direktoratų (pavyzdžiui, ENTR, ENV, EMPL, SANCO) bendradarbiavimas, kurie kartu galėtų parengti galiojančių direktyvų taikymo „vadovą“. Tokie vadovai, be abejonės, nepakeistų standartų, tačiau galėtų būti labai vertingi ir padėti sutaupyti daug lėšų, skirtų bereikalingoms konsultacijoms apmokėti.

5.5

Sezoniniams gaminiams, pavyzdžiui, sodo darbų mašinoms, reikėtų nustatyti paspartintas procedūras, kad nebūtų praleistos rinkų teikiamos galimybės. Šiuo tikslu Komitetas siūlo įsteigti „Tarpininkavimo institutą“, į kurį būtų galima kreiptis prašant patenkinti specialius ir pagrįstus poreikius, tačiau užtikrinant griežtą visų standartų, ypač saugos, taikymą.

6.1

Kitas Komisijos paskelbtas prioritetas — sumažinti nereikalingą administracinio darbo naštą, kuri turi didelio poveikio konkurencingumui. Komitetas labai susidomėjęs seka Komisijos darbą šioje srityje, konkrečiai — 2007 m. sausio 24 d. paskelbtą veiksmų programą, kuria siekiama iki 2012 m. ketvirtadaliu sumažinti įmonėms tenkančią administracinio darbo naštą.

6.2

Komisija galėtų padėti konkrečiai išspręsti tam tikras direktyvų taikymo problemas, pavyzdžiui, sucentralizuodama visus pranešimus, kurie šiuo metu turi būti išsiųsti atskiroms valstybėms narėms, susiduriant su dideliais sunkumais vien jau nustatyti tikslų adresą. Tai taikytina Direktyvai 2000/14/EB dėl triukšmo emisijos, pagal kurią visoms valstybėms narėms ir Komisijai turi būti išsiųsta atitikties deklaracija, arba Direktyvai 97/68/EB dėl įrengimų variklių išmetamų teršalų, pagal kurią įmonės, pasirinkusios „lanksčią schemą“ turi pranešti kiekvienos valstybės narės atsakingoms įstaigoms apie gautą tipo patvirtinimą ir kas šešis mėnesius joms atsiskaityti.

6.3

Įmonėms labai sunku praktiškai įgyvendinti direktyvas dėl darbuotojų apsaugos nuo fizinių veiksnių. Itin problematiška įgyvendinti direktyvą dėl vibracijos (2002/44/EB) arba dėl nejonizuojančios optinės spinduliuotės darbuotojams keliamos rizikos (2005/25/EB), ypač MVĮ. Tokios problemos gali iškilti ir taikant būsimą direktyvą dėl dirbtinės optinės spinduliuotės. Būtinos praktinio direktyvų įgyvendinimo nuostatos, nes prie6ingu atveju jos nepasiekia savo tikslų. Aišku, jeigu nebus įmanoma konkrečiai taikyti direktyvų, reikės apsvarstyti ir skubiai parengti būtinus pakeitimus, kad įmonės galėtų įgyvendinti savo teisinius įsipareigojimus.

6.4

Pramoninės gamybos ir ypač mašinų sektoriuje būtina atsižvelgti į įvairius reikalavimus, kurie yra susiję su administracinės naštos klausimu. Įvairių veikėjų veiksmų atsekamumas yra itin svarbus tiek naudotojų fizinės saugos sumetimais, tiek ir rinkoje susidariusių sutartinių santykių teisinio apibrėžtumo požiūriu. Todėl reikia rasti subalansuotus sprendimus, kurie išsaugo skaidrumo ir atsekamumo reikalavimus ir nepadidina nereikalingų administracinių išlaidų.

7.1

Techniniai standartai užima svarbią vietą Bendrijos taisyklių taikyme. Jie konkrečiai apibrėžia teisės aktuose išdėstytus pagrindinius saugos reikalavimus. Standartų laikymasis — tai prielaida, kad nepažeidžiamos direktyvos. Patvirtintų notifikuojančiųjų įstaigų atliekamas sertifikavimas, kai reikalinga, yra neatsiejamas nuo teisės aktų sistemos, kurią sudaro taisyklės.

7.2

Apskritai, Europos standartizacijos organizacijos atliko labai naudingą darbą pagal Komisijos įgaliojimus. Bet kuriuo atveju nustatant standartus turėtų dalyvauti daugiau suinteresuotų veikėjų, nes tai vėliau sumažintų konfrontaciją, kadangi reikia pripažinti, jog šiuo metu standartus nustato keletas išrinktųjų. Dauguma naudotojų pramonės įmonių neturi nei galimybių, nei išteklių šiai veiklai nuosekliai sekti. Darbuotojų ir vartotojų dalyvavimas yra dar menkesnis. Tokioje situacijoje sunku atsižvelgti į įgytos patirties svarbą. Kai kurie standartai neišsprendžia daugelio žemiausiu lygiu iškeltų problemų. Komitetas rekomenduoja, kad techniniuose komitetuose aktyviau dalyvautų suinteresuotieji subjektai, ypač vietos lygiu, nes šiame sektoriuje nedaug asmenų turi tikrą sprendimų priėmimo galią. Komitetas išreiškia susirūpinimą, kad augančios standartizacijos išlaidos gali pradėti kliudyti ne tik konkurencingumui, bet ir saugai tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nutariama rizikuoti ir netinkamai naudoti mašinas pagal standartus neatitinkančias paskirtis. Kai kurios Rytų Europos MVĮ dažnai „užmerkia akis“ arba naudojasi reglamentavimo „spragomis“.

7.3

Komitetas teigiamai vertina 2007 m. kovo 15 d. paskelbtas iniciatyvas pagal Europos standartizacijos veiksmų planą, kuriame kiekviena valstybė narė raginama pateikti ataskaitą, kaip nacionaliniu lygiu vykdomos priemonės, skirtos aktyvesniam suinteresuotų veikėjų dalyvavimui įgyvendinant europinę ir tarptautinę standartizaciją. Savo ruožtu Komisija turėtų surinkti pateiktas pastabas ir įtraukti jas į Europos standartus. Labai svarbu, kad tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygiu MVĮ dalyvautų standartizacijos procedūrose. Jų indėlis būsimuose standartizacijos procesuose turi būti veiksmingas ir konkretus.

7.4

Tam tikrais atvejais verslininkams gali būti sunku vykdyti visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus sveikatos ir saugos srityse. Tais atvejais, kai naudojamasi mašinomis, rizikos įvertinimai, atliekami jų gamintojų ir jas naudojančios įmonės, privalo būti papildomojo pobūdžio. Jeigu standartuose nenumatoma teikti pakankamai informacijos apie vis dar gresiantį pavojų, į kurį įmonė privalo atsižvelgti, gali kilti problemų. Jeigu įmonės nebus tinkamai informuotos apie vis dar gresiantį pavojų, susijusį su perkamomis mašinomis, joms bus sunku vykdyti rizikos įvertinimo įsipareigojimus, nustatytus pagrindų Direktyvoje 89/391/EEB ir jos 19 antrinių direktyvų dėl aktyvios ir pasyvios darbuotojų apsaugos.

7.5

Gali būti sunku išplatinti šiuos standartus mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kadangi juos brangu įsigyti. Nors po standartizacijos seka sertifikavimo procedūros, paprastai patiriamos administracinės išlaidos yra daug aukštesnės negu numatyta teisės aktais.

7.6

Europos standartizacijos komiteto (ESK) specialistų atliekama rizikos analizė verslininkams yra labai svarbi, nes jie ją privalo papildyti konkrečia faktinės darbo aplinkos, kurioje mašinos bus naudojamos, analize. Šių darniųjų standartų kaina yra aukšta, ypač MVĮ. Komitetas rekomenduoja apsvarstyti pasiūlymą „darniuosius“ standartus, kuriuos ESK rengia pagal EK įgaliojimus, mašinų naudotojams teikti nemokamai arba už simbolinę kainą, kad jie galėtų įgyvendinti savo teisinius įsipareigojimus. Nemokamas platinimas internetu jau yra vykdomas telekomunikacijų sektoriuje, kurio kai kurie ETSI (Europos telekomunikacijų standartizacijos instituto) standartai yra internete.

8.1

Komitetas pabrėžia, kad nebūtina nuolat keisti direktyvų, kurių įgyvendinimas buvo ir yra sėkmingas. Be abejonės, atliktas darbas ir rezultatai, kurių pagrindu iš esmės buvo patobulinta Pagrindų direktyva 98/37/EB, vadinamoji „Mašinų direktyva“, buvo itin sudėtingi, tačiau galiausiai buvo rasta optimali įvairių interesų pusiausvyra. Vis dėlto buvo atvejų, kai galbūt būtų buvę geriau pernelyg daug „netobulinti“ direktyvų, pavyzdžiui, iš dalies keičiant Direktyvą dėl žemos įtampos (73/23/EB) arba, kaip nurodė mašinų gamintojų asociacija savo 2004 m. lapkričio 5 d. rašte, sujungiant direktyvą 87/404/EEB ir Slėginių įrenginių direktyvą 97/23/EB.

8.2

Tapo akivaizdu, jog rinkai reikia tvirtos ir aiškios reglamentavimo sistemos, kad nereikėtų nerimauti planuojant investicijas ir laikytis aiškių taisyklių, kurios nebūtų pernelyg dažnai keičiamos. Kita vertus, kyla labai realus pavojus, kad „paprastinimas“ gali lemti didesnes administracines ir atitikties vertinimo procedūrų, kurios tampa vis sudėtingesnės, išlaidas.

8.3

Be to, kalbant apie galimybę taikyti Sutarties 95 straipsnį, Komitetas supranta gamybos įmonių poreikius, tačiau pabrėžia, kad teisinė normatyvinė bazė, kuria remiantis priimamos nuomonės, turi atitikti pagrindinius Sutarčių principus, ypač kalbant apie skirtingų standartų teisinį pagrindą. Savaime aišku, šio dokumento tikslas ir nuostatos yra objektyvūs kriterijai skirtingų standartų taikymui. Šiuo klausimu priėmęs ne vieną sprendimą, savo nuomonę pareiškė ir Europos Teisingumo Teismas. Vienoje neseniai priimtame sprendime Teismas atmetė galimybę taikyti mišrų teisinį pagrindą, kai normatyvinės nuostatos viena kitai prieštarauja arba kai jų kumuliacija apriboja Parlamento teises. Projektuojant gaminius, kai siekiama kito tikslo, ne visada galima patenkinti įmonių pageidavimą remtis Sutarties 95 straipsnio 3 dalimi, kuris, kaip žinoma, riboja valstybių narių teises sustiprindamas Bendrijos taisykles, kaip numatyta, pavyzdžiui, 137 ir 175 straipsniuose (5). Iš tiesų, įmonės atkreipia dėmesį į tai, kad jos patiria papildomas išlaidas (kurias padengia galutinis vartotojas), susijusias su mašinų projekto arba gamybos būdo keitimu, kurį reikia atlikti kurios nors valstybės narės reikalavimu. Reikia numatyti papildomus teisinius modelius, kurie nesidubliuotų, bet iki minimumo sumažintų valstybių narių galimybę nustatyti skirtingas ir atskiras priemones, kurios turi atitikti protingumo ir proporcingumo principus.

8.4

Neseniai priimta REACH direktyva yra vartotojų ir darbuotojų apsaugos kertinis akmuo. Komitetas pritarė patvirtintiems techniniams sprendimams ir lankstumo perspektyvai, susijusiai su paprastinimu, tačiau jam kelia susirūpinimą tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės gali susidurti su tam tikrais sunkumais, ypač jeigu importo kontrolė nebūtų tokia griežta, kaip reikalaujama taikant šią svarbią direktyvą. Todėl EESRK ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių rinkos priežiūros procedūras, kadangi būtent šiame sektoriuje joms anksčiau sunkiai sekėsi veiksmingai įgyvendinti šią užduotį, iš dalies todėl, jog įgaliotoms priežiūros institucijoms labai trūko išteklių. Šiuo klausimu būtų galima numatyti, laikantis principo, pagal kurį pirmumas teikiamas valstybių narių gamybai, užduočių paskirstymą priežiūros institucijoms, pavyzdžiui, pagal gaminio tipą (vožtuvai, keltuvai ir prekių tvarkymo mašinos, siurbliai ir kompresoriai, apdirbamosios pramonės mašinos ir t. t.).

8.5

Nepaisant didelio mašinų gamybos pramonės sektorius indėlio visos Europos ekonomikos požiūriu, susidaro įspūdis, jog valstybės narės labai mažai investuoja į institucijas, už kurių veiklą jos atsako. Komisija galėtų prašyti teikti tokius duomenis ir palyginti juos su realiai pasiektais rezultatais. Dažnai patikrinimų kokybė ir skaičius priklauso nuo asmeninių gebėjimų ar valios, tačiau tai yra labai susiję ir su turimais ištekliais.

9.1

Nacionaliniuose teisės aktuose vis dar išlieka įvairių techninių kliūčių, kurios įmonėms sukelia didelių problemų. Pavyzdžiui, tokį poveikį jaučia ne keliais judančių mašinų sektorius, kai tokios mašinos turi būti vežamos viešaisiais keliais. Kadangi vienos valstybės narės įteisina griežtesnes taisykles nei kitos, įmonėms būtina įsigyti keleto skirtingų tipų mašinų. Kyla neaiškumų ir dėl terminologijos, pavyzdžiui, dėl skirtumo tarp „firmos“ ir „įmonės“. Kai kuriose valstybėse narėse numatyti tikrinimo reikalavimai kainuoja papildomų lėšų, kurios dažnai padvigubėja kiekvienoje šalyje, kurioje numatytas tam tikros įstaigos atliekamas tikrinimus kūrimo, bandymų ar vežimo etapuose. Komitetas rekomenduoja skubiai suderinti standartus, ypač saugos priemonių srityje. Kalbant apie traktorius, pavyzdžiui, be šiuo metu galiojančių nuostatų dėl galinio vaizdo veidrodžių ir greičio apribojimo reikia numatyti technines specifikacijas dėl priekinių ir galinių žibintų ir ypač dėl stabdymo nuotolio. Šiuo metu Europos keliais važinėja net prieš 40 metų pagaminti traktoriai. Traktorių parko laipsniškas pakeitimas užtikrintų daug veiksmingesnius aktyvios ir pasyvios saugos lygius.

9.2

Mašinų naudojimo viešuosiuose keliuose reguliavimo srityje Komitetas rekomenduoja:

10.1

Komitetas ragina teisės aktų leidėjus ir suinteresuotus veikėjus ateityje glaudžiau bendradarbiauti ateityje formuojant reguliavimo politiką, plėtoti veiksmingą dialogą ir vengti pernelyg aktyvaus elektroninio konsultavimosi, kadangi būtinas interaktyvus šalių dialogas. Komiteto nuomone, tam tikrose srityse nuolatinis ir dažnas konsultavimasis užkirstų kelią problemoms ir taip užtikrintų geresnę teisės aktų kokybę ir veiksmingesnius standartus.

10.2

Komitetas mano, kad itin svarbu įvairiems atvejams vystyti poveikio vertinimo metodologiją, kuri būtų vienoda visoms Europos institucijoms, t. y. Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat tinkamą kokybės kontrolės sistemą.

10.3

Komisija turėtų visada pagalvoti, ar siekiami tikslai tikrai reikalauja reglamentavimo bazės ir ar nepakantų savireguliacijos arba bendro reguliavimo. Komiteto nuomone, iš skirtingų galimybių reikia pasirinkti tą, kuri gali užtikrinti tuos pačius tikslus patiriant mažiau išlaidų ar mažesnę administracinę naštą ir garantuoti didesnį skaidrumą ir kuo didesnį suinteresuotų subjektų dalyvavimą.

10.4

Svarbų vaidmenį turi atlikti sektoriaus veikėjų socialinis dialogas. Bendri interesai praktiškai gali būti realizuojami konkrečiomis iniciatyvomis mokymui, ypač darbo saugos srityje, plėtoti, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, kuris ne tik padeda tobulinti įgūdžius, bet ir suteikia žinių valdymo ir organizaciniais klausimais, susijusiais su geresniu ir saugesniu mašinų eksploatavimu. Įmonių socialinės atsakomybės klausimas, įgyvendinamas remiantis plataus masto dialogu su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis, gali turėti teigiamo poveikio saugios ir produktyvios įmonių kultūros vystymui, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kuriose daug sudėtingiau valdyti riziką.

10.5

Komitetas mano, jog būtų naudinga padaryti apžvalgą, kuri leistų visiems suinteresuotiems veikėjams įvertinti pasiektus rezultatus ir reglamentavimo bazės trūkumus. Tokia apžvalga leistų darniai judėti į priekį ir užtikrinti, kad šiuo metu rengiamos įvairios iniciatyvos neteiktų dalinių ar prieštaraujančių sprendimų. Komisijos sprendimas aptarti su suinteresuotaisiais subjektais naująją Mašinų direktyvą — tai žingsnis teisinga linkme. Reikia daugiau tokio pobūdžio iniciatyvų. Konkrečiai Komitetas pabrėžia, kad įvairios iniciatyvos, vykdomos pagal veiklos programas administracinės naštos mažinimo ir naujojo požiūrio srityje, yra tarpusavyje susijusios (2007 m. vasario 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą priimti Tarybos ir Europos Parlamento reglamentą ir sprendimą dėl naujojo požiūrio persvarstymo masto remiantis viešosioms konsultacijomis dėl vidaus rinkos ateities). Komitetas yra įsitikinęs, kad tinkamas šių iniciatyvų parengimas ir suderinimas gali realiai pagerinti šiuo metu galiojantį reguliavimą ir jo nuoseklų taikymą 27 valstybėse narėse.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/15

1.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos „geresnio reglamentavimo“ siekį, kuriuo norima „skatinti glaudesnę skirtingų politikos sričių sąveiką, suteikti apibrėžtumą ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą (pvz., aplinkos apsaugą ir saugumą), kartu bandant mažinti pramonei tenkančią reguliavimo naštą“. Jis pritaria Komisijos siekiui laikytis visuotinio požiūrio ir vienu metu apimti skirtingus pramonės vystymosi ir jos konkurencingumo aspektus bei įvairius suinteresuotus subjektus.

1.2

Apskritai bendras iniciatyvoje CARS 21 išdėstytas požiūris atitinka tikslą derinti už politinius sprendimus atsakingų asmenų ir įvairių suinteresuotų pramonės subjektų, kuriems, EESRK nuomone, būtina visiška parama, veiksmus. Komisijos komunikate, kuris yra jau atlikto teisėkūros darbo dalis ir kuriame apibrėžiamos priemonės, kurias reikės ateityje įgyvendinti, parodoma šio požiūrio svarba ir sunkumai, su kuriais susiduriama.

1.3

Šio požiūrio laikymasis naudingas tuo, kad visiems suinteresuotiems subjektams taps aiškesni Europos politikos principai automobilių pramonės srityje. Visose svarbiose srityse gerinamas ES politikos nuspėjamumas ir palaipsniui mažinama pramonei tenkanti reguliavimo našta.

1.4

Administracinės naštos mažinimą 38 EB direktyvas pakeičiant atitinkamomis JT EEK taisyklėmis galima laikyti tiesiogine šio požiūrio laikymosi nauda. Be to, darbas, atliktas sprendžiant klausimus aplinkos ir kelių eismo saugumo srityse aiškiai rodo, kad integruotas požiūris gali būti taikomas praktikoje ir reglamentavimo aplinkai jis suteikia daugiau teisėtumo visų suinteresuotų subjektų akyse, o pramonės grupėms reglamentavimo aplinka tampa labiau nuspėjama. Taigi, toks požiūris padeda siekti konsensuso, kuriuo gali būti grindžiami visų suinteresuotų subjektų veiksmai.

1.5

Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į problemas, kylančias laikantis šio požiūrio. Esama trejopo pobūdžio problemų:

1.6

Komisijos komunikate pateiktas 39 priemonių arba iniciatyvų sąrašas yra labai ilgas; vertinant kiekvieną priemonę atskirai, visos jos atrodo priimtinos. Tačiau visų 39 punktų įgyvendinimas bus sudėtingesnis ir kils problemų dėl suderinamumo ir tvarkaraščio. Nors aplinkos ir saugumo klausimai nagrinėjami remiantis integruotu požiūriu, šių klausimų nagrinėjimo pobūdis — neintegruotas. Produktų, atitinkančių visus nustatytus reikalavimus, kainos klausimo — tokį klausimą savo ataskaitoje kėlė aukšto lygio grupė — kėlimas, be abejonės, užtikrintų integraciją, tačiau taip pat aiškiai parodytų, kad būtina pasirinkti. Aukšto lygio grupė siekė, kad jos išvados būtų derinamos su visiems priimantiems politinius sprendimus skirtu veiksmų planu. Šiame dokumente išdėstomas integruotas požiūris, kurį Komisija siekė skatinti CARS 21 iniciatyva. EESRK gali tik apgailestauti, kad Komisija savo komunikate nepasiūlė tokio veiksmų plano, netgi pakeista forma.

1.7

Aukšto lygio grupė didelę savo tyrimų dalį atliko atsižvelgdama į automobilių gamintojų interesus. Tai lėmė, kad problemos, kurias reikia spręsti, dažniausiai susijusios su produktais ir technologijomis. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad toks tyrimas būtų lėmęs kitokį požiūrį, jei būtų labiau atsižvelgta į vairuotojų interesus. Todėl ateityje atliekant vertinimą ir kitus vėlesnius vertinimus būtina keisti suinteresuotų subjektų sąrašą.

1.8

Taikant integruotą ar visuotinį požiūrį kyla pavojus, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas teigs, jog prisitaikyti turi kiti. Todėl pramonininkai gali teigti, kad tokiose srityse kaip kelių eismo saugumas arba aplinkosauga už infrastruktūrą atsakingų tarnybų arba vartotojų veiksmai trukdo visiškai įgyvendinti jų planus, visų pirma techninio pobūdžio.

1.9

Visi pateikti pavyzdžiai rodo, kad Komisijos komunikate negalima išsamiai išnagrinėti klausimų, susijusių su viešąja politika automobilių sektoriuje ir būtinybe pasirinkti. Todėl EESRK remia pasirinktą požiūrį: turi būti tęsiamos viešos diskusijos apie automobilių pramonės politiką su socialiniais partneriais ir apskritai visomis suinteresuotomis šalimis siekiant nustatyti, kokias galimybes reikia pasirinkti tam tikru metu, o ne sudaryti visų kelių, kuriuos būtų galima pasirinkti siekiant pažangos, sąrašą ir leisti ekspertams bei pramonininkams patiems nuspręsti, kurį iš jų pasirinkti.

1.10

Komunikato pabaigoje Komisija pateikia išvadą, kad tai „unikali galimybė pasiekti kitokią politikos formavimo kultūrą pramonės politikos atžvilgiu. Komisijos nuomone, tokie principai kaip teisės aktų kokybė, supaprastinimas, poveikio vertinimas, konsultacijos su suinteresuotais asmenimis, įgyvendinimo laikas ir priemonių pasirinkimas turėtų būti teisės aktų projektų rengimo pagrindu“.

EESRK pritaria šiai koncepcijai ir šia nuomone norėtų padėti Komisijai ją visiškai įgyvendinti.

Siekdamas šio tikslo, EESRK rekomenduoja:

2.1.1

Įgyvendindama savo politiką, kuria siekiama gerinti teisės aktų kokybę ir atremti vis didėjančios pasaulinės konkurencijos iššūkius, 2004 m. Komisija paprašė aukšto lygio grupės CARS 21, vienijančios svarbiausius suinteresuotus subjektus (valstybės narės, gamintojai, NVO ir Europos Parlamento nariai) ir trijų Komisijos narių, atsakingų už labiausiai susijusias sritis (įmonės ir pramonė, aplinka, transportas), parengti rekomendacijas dėl būsimos politikos gairių.

2.1.2

Konkrečiau kalbant, tuo metu sudarytai aukšto lygio grupei buvo pavesta parengti rekomendacijas dėl valstybės politikos ir teisės aktų Europos automobilių pramonės srityje trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės perspektyvoje. Rekomendacijos turėtų padėti gerinti automobilių sektoriaus konkurencingumą pasauliniu lygiu, išsaugoti darbo vietas, užtikrinti pažangą, kuriant saugesnius ir ekologiškesnius automobilius, kurių kainos būtų prieinamos privatiems vartotojams.

2.1.3

Taip Komisija ketino aiškiai į Lisabonos darbotvarkę orientuotomis pramonės politikos priemonėmis atnaujinti automobilių sektorių. Siekiant užtikrinti tvariai vystyti ekonomiškai priimtiną gamybą, kuri kartu būtų atsakinga socialiniu požiūriu ir nedarytų žalos aplinkai, Komisija norėtų prieš įgyvendinant šiuos tikslus pradėti plataus masto visų suinteresuotų subjektų konsultacijų procesą, leidžiantį išanalizuoti automobilių sektoriaus dabartinę padėtį ir ateitį, taip pat pasiekti kuo platesnį konsensusą dėl būtinų priemonių. Šiuo atveju aukšto lygio grupę sudarė suinteresuotų subjektų atstovai: automobilių gamintojai, degalų gamintojai, automobilių platintojai, elektroninės įrangos tiekėjai ir remonto įmonės, automobilių naudotojai, nacionalinės valdžios institucijos ir trys su šia sritimi labiausiai susiję generaliniai direktoratai (Aplinkos, Energetikos ir transporto bei Įmonių ir pramonės). Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas buvo atsakingas už darbų, vykusių 2005 m., koordinavimą. 2005 m. balandžio mėn. buvo surengtas viešas klausymas. 2005 m. gruodį darbo grupė priėmė ataskaitą. 2006 m. dėl šių išvadų buvo surengtos plataus masto viešos konsultacijos. Komisijos komunikatas remiasi CARS 21 ataskaita ir 2006 m. pateiktomis 34 nuomonėmis.

2.1.4

CARS 21 ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į pagirtinas Komisijos pastangas sustabdyti spartų nekoordinuojamų ir dėl to ne visada tarpusavyje suderinamų teisės aktų iniciatyvų atsiradimą.

2.1.5

Todėl, kaip ne kartą minėta ataskaitoje, darbo grupė laikosi požiūrio, kurį ji vadina holistiniu ir kuriuo siekiama išsiaiškinti įvairių sričių tarpusavio sąveiką. Taigi, aukšto lygio grupės nariai siekia, kad taisyklės būtų suprantamesnės bei labiau nuspėjamos, o įvairūs Komisijos generaliniai direktoratai nesiimtų priemonių, kurių poveikis nežinomas ir negalima patikrinti jų suderinamumo.

2.1.6

Darbo grupė savo baigiamojoje ataskaitoje pateikė 18 rekomendacijų, suskirstytų į 7 dalis: teisės aktų gerinimas, aplinka, kelių eismo saugumas, prekyba, moksliniai tyrimai ir technologijų vystymas, apmokestinimas ir mokestinės paskatos bei intelektinė nuosavybė. Be to, priimantiesiems politinius sprendimus ir įstatymų leidėjams parengtas veiksmų planas, kuris turės įtakos automobilių pramonei artimiausiu 10 metų laikotarpiu. Veiksmų planu, parengtu visiškai atsižvelgiant į Komisijos nustatytus tikslus, norima suteikti Europos automobilių sektoriaus politikai daugiau nuoseklumo ir užtikrinti didesnį jos nuspėjamumą, kurie svarbūs privatiems investuotojams siekiant užtikrinti sektoriaus konkurencingumą. Nustačius teisės aktų gaires artimiausiu 10 metų laikotarpiui, šis veiksmų planas galėtų užtikrinti minėtą nuspėjamumą.

2.1.7

Komisijos komunikatas yra atsakas į CARS 21 grupės ataskaitą. Dokumente pateikiamas Komisijos atliktas rekomendacijų vertinimas bei 2006 m. surengtų konsultacijų metu apie CARS 21 ataskaitą išsakyta nuomonė. Komunikate nurodoma kryptis, kuria ateityje Komisija siūlo plėtoti automobilių sektoriaus politiką. Toliau pateikiamos svarbiausios veiksmų sritys:

3.1.1

Komitetas pritaria pasiūlymui pagrindų direktyvą dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ateityje taikyti visoms transporto priemonių rūšims. Jis atkreipia ypatingą dėmesį į šios tvarkos svarbą atsarginių dalių ženklinimui.

3.1.2

EESRK pritaria siekiui supaprastinti ir internacionalizuoti reglamentavimą, tačiau mano, kad jo derinimas neturi būti laikomas absoliučiu prioritetu pamirštant kitus aspektus.

3.1.3

Šiuo požiūriu EESRK visiškai pritaria Komisijos nuostatoms, kad būtina „išsaugoti ES galimybę priimti teisės aktus nepriklausomai nuo JT/EEK sistemos, kai to reikia ES tikslų įgyvendinimui sveikatos, aplinkosaugos ar kitose politikos srityse, ir sieks toliau palaipsniui diegti JT/EEK taisykles atsižvelgdama į šią aplinkybę“. Kadangi tokios taisyklės gali turėti neigiamos įtakos tarptautinei prekybai ir patekimui į rinką, ši išlyga turėtų būti išsaugota, kad Europos pramonininkams būtų užtikrinta galimybė reaguoti, jei kituose pasaulio kraštuose galiotų nuostatos, galinčios apriboti jų konkurencingumą.

3.2.1

EESRK palankiai vertina priimtų ir numatytų priemonių kokybę aplinkos neteršiančiam, tausiam kelių transportui skatinti. Atsižvelgiant į Komisijos, kuri pabrėžia siekį išnagrinėti „būsimo reguliavimo poveikį užimtumui ir konkurencingumui“, įsipareigojimus, EESRK nori atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad verslininkams turi būti numatyta laiko įdiegti technologijas, kurios yra būtinos norint laikytis šių griežtesnių taisyklių ir užtikrinti, kad produktai labai nepabrangs ir galiausiai nesulėtės transporto priemonių parko atnaujinimas. Šio klausimo svarba buvo pabrėžta CARS 21 ataskaitoje, tačiau Komisijos komunikate į jį nepakankamai atsižvelgiama.

3.2.2

Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą ateityje labiau atsižvelgti į transporto priemonių realiai išmetamus teršalus (8 punktas), tačiau apgailestauja, kad Komisija iš to nedaro reikiamų išvadų dėl transporto priemonių kontrolės, priežiūros ir remonto.

3.2.3

EESRK pabrėžia, kad Komisijos siūlomo integruoto požiūrio esmė yra tai, kad jo laikantis daugiausia dėmesio skiriama teršalų išmetimui, visų pirma kalbant apie naujų automobilių, kurie bus parduoti per artimiausius metus Europoje, CO2 išmetimą. Komisija atsižvelgia tik į technologinius (biokuras, vandenilis, pažangios transporto priemonės ir sistemos) arba ekonominius (galimas kelių transporto sektoriaus įtraukimas) sprendimus, kuriuos ji ketina skatinti. EESRK apgailestauja, kad Komisija nepakankamai išnagrinėjo kitas galimybes, teikiamas holistinio požiūrio, kurio laikantis pabrėžiama automobilių ir kelių transporto svarba Europos visuomenei.

3.2.4

Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, CARS 21 ataskaitoje nuogąstaujama dėl transporto priemonių parko atnaujinimo tempo, kuris laikomas svarbiausiu veiksniu. Be to, pabrėžiama eismo spūsčių problema. EESRK pageidauja, kad aplinką mažiau teršiančių automobilių naudojimo skatinimas būtų derinamas su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, remiant naujas naudojimosi automobiliu formas, kurias ateityje reikės apsvarstyti kartu su technologiniais sprendimais.

3.2.5

EESRK norėtų pabrėžti, kad saugesnių transporto priemonių pasiūla ir paklausa turėtų būti skatinama. Todėl Komisija turėtų dėti pastangas ir taikyti koordinuotas, techniškai neutralias ir kiek įmanoma labiau suderintas mokesčių paskatas kai kurioms transporto priemonėms ir degalams, pavyzdžiui, atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį, kadangi tai padėtų mažinti šių dujų kiekį ir darytų tiesioginę įtaką vartotojams ir paklausai.

3.3.1

EESRK remia visuotinį Komisijos siūlomą požiūrį, kuriuo siekiama veiksmingos kelių eismo saugumo strategijos, kuri „turėtų būti grindžiama bendradarbiavimu tobulinant transporto priemonių technologiją, kelių infrastruktūrą, vairuotojų elgseną ir priverstinio vykdymo priemones“.

3.3.2

Šioje srityje susiduriama su tais pačiais klausimais kaip ir nagrinėjant aplinkos apsaugos temą. „Naudotojui priimtina kaina“ — tai viena svarbiausių CARS 21 ataskaitos formuluočių, aiškiai parodančių, kad kartais būtina atsižvelgti ir į kitus aspektus, deja, aplinkos apsaugos ir saugumo nenaudai. Komunikate ši formuluotė neminima.

3.3.3

Komisijos komunikate siūlomos šios kelių transporto saugumo priemonės (2):

3.3.4

EESRK mano, kad svarbu, jog dėl šių pasiūlymų pernelyg nepadidėtų naujų automobilių kainos, todėl siūlo daugiau dėmesio skirta transporto priemonių įsigijimo kainoms bei jų poveikiui transporto priemonių parko atnaujinimo tempui, taigi, kelių transporto saugumui. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad vėluoja antrasis direktyvos dėl pėsčiųjų apsaugos projekto etapas, dėl to sutrumpėja laikotarpis, per kurį gamintojai turi ją įgyvendinti ir darosi sudėtingiau planuoti reikalingas priemones. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia skubiai išsiaiškinti, koks būtų direktyvos įgyvendinimo grafikas ir kokių išsamių reikalavimų turėtų laikytis gamintojai. Jis ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad su kelių transporto saugumu taip pat susiję ir vartotojai, kurie privalo prižiūrėti savo senus automobilius. Komitetas mano, kad reikia įvertinti ir suskirstyti numatytas priemones atsižvelgiant į sąnaudas ir kiekvienos iš jų teikiamą naudą, palyginant, kiek jos kainuos vartotojui ir kokį poveikį turės eismo įvykių statistikai, mirtiniems eismo įvykiams bei sužalojimams. Kartu EESRK ragina Komisiją nesutelkti dėmesio tik į technologijas, tačiau numatyti priemones, kurios padėtų formuoti eismo dalyvių elgseną (mokymas, prevencija, kelio ženklai ir pan.). Todėl EESRK pabrėžia, kad ateityje reikėtų atkreipti dėmesį į pasekmes, susijusias su demografiniais pokyčiais, ir į faktą, kad vyresnio ir senyvo amžiaus vairuotojai sudarys nuolat didėjančią automobilių ir kelių naudotojų dalį.

3.3.5

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir CARS 21 ataskaitoje pateiktą nuomonę, EESRK atkreipia dėmesį į mokesčių lengvatų svarbą skatinant saugesnių transporto priemonių paklausą. Reikia skatinti saugesnių ir mažiau aplinką teršiančių automobilių pasiūlą ir paklausą.

3.8.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos „geresnio reglamentavimo“ siekį, kuriuo norima „skatinti glaudesnę skirtingų politikos sričių sąveiką, suteikti apibrėžtumą ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą (pvz., aplinkos apsaugą ir saugumą) tuo pačiu bandant mažinti pramonei tenkančią reguliavimo naštą“. Jis pritaria pareikštam norui laikytis visuotinio požiūrio ir apimti įvairius pramonės vystymosi ir jos konkurencingumo aspektus bei įvairius suinteresuotus subjektus.

3.8.2

Kalbant apie socialinius ir pramonės klausimus, kurie buvo aptarti pirmuose ataskaitos puslapiuose, EESRK pritaria Komisijos norui juos susieti, kadangi, pirma, užimtumas yra tiesiogiai susijęs su Europos pramonės konkurencingumu, antra, su vietomis, kuriose įsikūrusios pramonės įmonės. Šiuo požiūriu Komitetas iš esmės pritaria pasiūlymui išnagrinėti pramonės padėtį Europoje.

3.8.3

EESRK pritaria Komisijos vertinimui, kad „Europos rinkai skirtų transporto priemonių surinkimas daugiausiai bus atliekamas Europoje“, tačiau, kaip ir Komisija, mano, jog tai dar neužtikrina stabilaus užimtumo.

3.8.4

EESRK prašo Komisijos vėl pradėti dialogą su socialiniais partneriais siekiant numatyti ir valdyti darbo vietų perkėlimą ES teritorijoje ir už jos ribų, kaip nurodoma CARS 21 ataskaitoje. Komitetas taip pat prašo Komisijos pradėti svarstymus dėl sektoriuje vykstančios raidos poveikio antro ir aukštesnio lygių subrangovams, kurie yra ypač pažeidžiami dėl šiuo metu vykstančių pokyčių.

3.8.5

Komitetas visiškai pritaria komunikate numatytoms pagalbos priemonėms ir pasiūlymui surengti Restruktūrizavimo forumą apie automobilių pramonę, kad būtų galima atremti kylančius iššūkius, geriau nuspėti pokyčius ir prie jų prisitaikyti. EESRK ragina Komisiją šiame darbe ir nustatant pagalbos priemones atsižvelgti į visą automobilių sektorių, visų pirma negamybinės grandies dalyvius. Iš esmės, tokio pobūdžio iniciatyvos turi būti priimamos tariantis ar numatant bendrą sektoriaus strategiją, kuri tenkintų įvairius jos dalyvius. EESRK pabrėžia, kad šiame darbe ir diskusijoje jam turi būti skiriamas svarbus vaidmuo, kad jis galėtų užtikrinti visų socialinių partnerių, ir bendrąja prasme, suinteresuotų subjektų atstovavimą.

3.8.6

Pavyzdžiui, MVĮ arba mikroįmonėse mokymo poreikis yra didesnis ir dažnai ne taip gerai patenkinamas, todėl ir šio sektoriaus dalyviai privalo turėti galimybę pasinaudoti struktūriniais fondais ir kitomis restruktūrizavimui skirtomis paramos priemonėmis.

3.8.7

Komisija baigia savo komunikatą teigdama, kad tai

„unikali galimybė pasiekti kitokią politikos formavimo kultūrą pramonės politikos atžvilgiu. Komisijos nuomone, tokie principai kaip teisės aktų kokybė, supaprastinimas, poveikio vertinimas, konsultacijos su suinteresuotais asmenimis, įgyvendinimo laikas ir priemonių pasirinkimas turėtų būti teisės aktų projektų rengimo pagrindu“.

3.8.8

EESRK pritaria šiai koncepcijai ir tikisi šia nuomone padėti Komisijai ją visiškai įgyvendinti. Todėl Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į vietomis fragmentišką siūlomo požiūrio pobūdį. Tiksliau tariant, nors 21 ataskaitoje atlikti tyrimai ir išvados, kurias jais besiremdama padarė Komisija, ir nebuvo pamiršti, diskusijoje buvo menkai atsižvelgta į vartotojus ir negamybinę grandį. Todėl bendras automobilių temos ir aplinkos apsaugos bei saugumo klausimų nagrinėjimas EESRK atrodo nepakankamai holistinis: susidaro įspūdis, kad pramonė pernelyg sutelkusi dėmesį į produktą ir technologijas ir nepakankamai atsižvelgiama į tokius klausimus kaip transporto priemonių parkai ir automobilių naudojimas.

3.8.9

Todėl EESRK pritaria nuomonei, kad 2009 m. susumuojant rezultatus turėtų būti labiau atsižvelgta į šią nuomonę ir į su šia sritimi susijusių negamybinių grandžių ir transporto priemonių naudotojų požiūrį. Šiuo tikslu „konsultacijos su suinteresuotais asmenimis“ turi būti atviros ir geriau organizuojamos, kad nagrinėjamoje automobilių srityje būtų atsižvelgta ne tik į automobilių gamintojus ir kad „nuodugnų poveikio vertinimą“ būtų galima parengti atsižvelgiant į naujas sąlygas. Kadangi kalbama apie poveikio tyrimus, reikėtų pagerinti jų kokybę. Tyrimai turėtų būti objektyvūs, nešališki, grindžiami bendru požiūriu, remtis faktine ir patikrinta informacija. Negerai, kai vienai Komisijos tarnybai pavedama pateikti politinę nuomonę apie tam tikrą problemą ir ji pati šiuo klausimu atlieka poveikio analizę. EESRK pritaria pasiūlymui įsteigti Poveikio analizių komitetą ir ragina Komisiją įtraukti tuos suinteresuotus subjektus, kuriuos greitai pamiršta privatūs subjektai, „kuriantys“ automobilių sektorių, kurį reikia reguliuoti.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/21

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/21

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/22

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/22

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina Europos Komisijos tikslus ir siūlomas priemones bei jiems pritaria. Efektyvus energijos vartojimas yra pagrindinė ir pati svarbiausia veiksmų sritis siekiant Europos energetikos politikos (EEP) tikslų: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį (priemonė padėsianti kovoti su visuotiniu klimato atšilimu), energetinę priklausomybę nuo ES nepriklausančių valstybių ir užtikrinti Europos sistemos konkurencingumą išlaikant prieinamą energijos tiekimą.

1.2

Atsižvelgdamas į, inter alia, naujausią Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) ataskaitą, EESRK mano, kad šis tikslas yra realus, tačiau būtina dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų sumažintas energijos vartojimas ir taptų techniškai įmanoma sutaupyti daugiau nei 20 proc. energijos. Šis tikslas turi būti numatytas nacionaliniuose veiksmų planuose, sudarytuose remiantis pradinėmis finansinėmis ir technologinėmis sąlygomis, siekiant užtikrinti vienodą tikslų pasiskirstymą atsižvelgiant į valstybių narių galimybes. Reikės nustatyti ir tarpinius tikslus, pvz., 2012 m. ir 2016 m., kad būtų galima imtis naujų priemonių tuo atveju, jeigu pažanga pasirodys pernelyg lėta.

1.3

EESRK siūlo Komisijai pradėti specialias diskusijas dėl gyvenimo būdo ir „gyvenimo kokybės“. EESRK klausia Komisijos, ar ji tiki, kad tokiu tempu augant vartojimui ir didėjant teršalų išmetimui tikrai bus įmanoma užtikrinti ateities kartoms tokį pat gyvenimo būdą? Suvokime, kad tai neįmanoma, slypi iššūkis, kurį atremti galima tik ryžtingai, drąsiai ir tinkamu metu imantis veiksmų. Be to, svarstant šią problemą reikia suprasti, kad, staiga išaugus gyventojų perkamajai galiai, sutaupyta energija rikošeto principu neturi būti naudojama dar didesniam vartojimui finansuoti.

1.4

EESRK siūlo įtraukti dar vieną prioritetinę veiklą — kurti centrinio šildymo ir aušinimo tinklus, kadangi tai leistų išvengti 33 proc. pirminės energijos transformacijos nuostolių.

1.5

EESRK rekomenduoja imtis prioritetinių iniciatyvų, kurios sudarytų sąlygas kurti ir vystyti su efektyviu energijos vartojimu susijusias darbo vietas, diegti naujas integruotas energetikos paslaugas, taikyti mokslinius tyrimus ir panaudoti taikomosios veiklos rezultatus (R&D), vystyti kietųjų miesto atliekų perdirbimą ir apdorojimą, kadangi tai taip pat leidžia sukurti daug darbo vietų, bei skatinti bendros socialinės atsakomybės iniciatyvas. Labai svarbu skatinti studijuoti su energetika susijusias mokslo sritis aukštojo ir universitetinio mokslo studijų metu.

1.6

Siekiant įgyvendinti septyniasdešimt penkias veiksmų plane numatytas iniciatyvas, atlikti jų stebėseną ir įvertinti visų siūlomų priemonių veiksmingumą, reikės daugiau Komisijos darbuotojų, kurie turės užtikrinti šios veiklos plėtojimo stebėseną. EESRK rekomenduoja atlikti šio poreikio išsamią analizę, kad būtų galima skirti pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

1.7

EESRK mano, kad būtina stiprinti ES gebėjimą atstovauti bendrai pozicijai energijos efektyvumo klausimu tarptautinių santykių srityje. Šiuo tikslu Komitetas rekomenduoja Komisijai įvertinti ar, prireikus, pakeisti sutartis, kad būtų galima sustiprinti bendrą išorės atstovavimą, paliekant galimybę valstybėms narėms laisvai nuspręsti, koks energijos derinys geriausiai atitinka jų poreikius.

1.8

EESRK rekomenduoja, kad mokesčių politikoje, remiančioje Veiksmų plane numatytų tikslų įgyvendinimą, būtų atsižvelgiama į pažeidžiamiausias socialines grupes — bedarbius, pensininkus ir darbuotojus. Į šių socialinių grupių interesus turi būti atsižvelgta vykdant bet kokias „energijos mokesčio“ įvedimo ar mokesčių paskatų iniciatyvas.

1.9

EESRK smerkia nesugebėjimą tinkamai derinti transporto ir energetikos politikos krypčių, kadangi kartu su aplinkos ir pramonės politikos kryptimis šios politikos kryptys apima techninius ir pramoninius poreikius ir problemas, kurie vieni kitus papildo. Komitetas yra pagrįstai susirūpinęs, kad dėl minėto suderinimo trūkumo šis Komisijos dokumentas bus kur kas mažiau veiksmingas nei galėjo būti.

1.10

Pagrindiniu veiklos prioritetu turi būti gyvenamieji namai. Būtų galima daug sutaupyti aiškiai išsprendus kai kuriuos pagrindinius klausimus, pvz., didelės mokesčių naštos, susijusios su priemonėmis, kuriomis siekiama gerinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinimu, administracinės naštos panaikinimo (licencijos, leidimai) ir viešojo finansavimo, skirto gerinti operatorių žinias ir juos mokyti. Gyvenamiesiems namams, kurie turi energijos taupymo sertifikatus, turėtų būti taikoma mokesčių lengvata, o jei tokio namo savininkas negauna apmokestinamųjų pajamų, elektros energijos tiekimui turėtų būti taikoma energijos premija. Lengvatiniai tarifai turėtų būti taikomi tuomet, kai metinis energijos suvartojimas yra mažesnis už tam tikrą lygį. Visi statybos pramonėje dirbantys asmenys turi būti mokomi, kokiais būdais galima pasiekti didesnį energijos vartojimo efektyvumą pastatuose. Taip pat reikalingos naujos paskatos siekti šių tikslų.

1.11

EESRK mano, kad reikalingų investicijų finansavimą turėtų pasidalyti viešasis ir privatusis sektoriai. Atsižvelgiant į kai kuriose valstybėse narėse jau sėkmingai taikomą praktiką, reikėtų aktyviau kurti specialius fondus naudojant nedidelę aktyviai sektoriuje veikiančių įmonių pelno dalį, tačiau reikia stebėti, kad nepadidėtų galutiniams vartotojams taikomi tarifai arba nesumažėtų svarbios investicijos, kurios reikalingos gamybos sektoriui.

1.12

EESRK mano, kad, sprendžiant šį svarbų uždavinį, labai svarbus pilietinės visuomenės ir darbdavių, profesinių sąjungų ir aplinkos apsaugos organizacijų dalyvavimas. Laukiamų rezultatų galima pasiekti tik formuojant plačiosios visuomenės įgūdžius, gilinant žinias ir ugdant sąmoningumą, kadangi galutiniai vartotojai yra didžiausi energijos vartotojai. Energijos vartojimas gyvenamuosiuose namuose, privačiame transporte ir darbo veikloje tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno asmens. Labai svarbu mokyti „atsakingo energijos vartojimo“ pradedant jau vaikų darželiuose ir tęsiant vėliau. Visa visuomenė privalo įsipareigoti siekti šio tikslo, nes tai yra ir privalo tapti naujos civilizacijos simboliu. Kiekvienas europietis privalo jausti, kad nors truputį prisideda prie energijos taupymo, kad ir būsimos kartos galėtų džiaugtis gamtos paveldu, kuriam dėl taršos ir su ja susijusios klimato kaitos šiuo metu yra iškilusi didelė grėsmė.

1.13

EESRK pabrėžia, kad buitinių prietaisų pramonė pasiekė puikių rezultatų naudodama ženklinimą. Iki 70 proc. energijos sutaupantys šaldytuvai ir iki 60 proc. energijos sutaupančios skalbimo mašinos rodo, koks veiksmingas yra šis metodas. EESRK ragina taikyti ekologiško dizaino praktiką viešųjų pastatų, gyvenamųjų namų, viešojo ir privataus transporto sektoriuose, t. y. sektoriuose, kuriuose yra labai aukštas energijos suvartojimo lygis (iki 70 proc. visos suvartotos energijos).

1.14

Energijos praradimas gamybos, perdavimo ir paskirstymo etapuose reikalauja išskirtinio dėmesio. Prarandama daugiau nei trečdalis energijos — 480 Mtne. Naudojant aukštos įtampos nuolatinės srovės perdavimą nuostoliai sumažinami nuo daugiau nei 10 proc. iki 3 proc. energijos 1 000 km. Be to, nuolatinės srovės perdavimas turi privalumų elektrinio bei magnetinio lauko poveikio žmonėms požiūriu ir panaikina kintamosios srovės perdavimo metu generuojamas ypač žemo dažnio elektromagnetines bangas.

1.15

Atsižvelgdamas į puikius saulės šilumos energijos srityje pasiektus rezultatus, EESRK ragina Komisiją ir Tarybą skatinti šios technologijos sklaidą ir ją remti.

1.16

EESRK pritaria Komisijos tikslui sparčiau plėtoti termofikacijos jėgaines, tačiau mano, kad būtina sparčiau patvirtinti tokių jėgainių efektyvumo matavimui skirtą standartinį reguliavimą. EESRK mano, kad būtų naudinga investuoti į trigeneravimą skatinančias programas, kur kurui būtų naudojama biomasė. Reikėtų skatinti mikrotermofikacijos įrenginius (pagal Direktyvą 2004/8/EB, tai termofikacijos įrenginiai, kurių didžiausias galingumas yra mažiau kaip 50 kW). Tokie įrenginiai turėtų būti įtraukiami į energijos taupymo ir poveikio aplinkai mažinimo iniciatyvų programas, paprasčiau integruojami į nacionalinius tinklus ir turėtų tapti paskirstytos gamybos vystymo dalimi. Tačiau verslui reikėtų suteikti paramą, skirtą padengti papildomas sistemos sukelto dabartinių perdavimo tinklų pakeitimo išlaidas.

1.17

Dujų ir elektros rinkos nebuvo visiškai liberalizuotos. Įmonės, kurios tvarko techninius monopolius, turi būti teisiniu požiūriu atskirtos nuo laisvos konkurencijos sąlygomis veikiančio verslo.

1.18

EESRK mano, kad kuriant nuotolinės energijos skirstymo valdymo sistemą ir siekiant kuo veiksmingiau išnaudoti tinklo apkrovą, įdiegti elektroniniai skaitikliai būtų naudingi. Tokie skaitikliai yra tinkama priemonė ir atitinka energijos efektyvumo sritį reglamentuojančiose Europos direktyvose numatytus reikalavimus.

1.19

Transporto sektoriuje buvo dedama daug pastangų mažinant energijos suvartojimą ir teršalų išmetimą. Tačiau nuolatinis CO2 išmetalų didėjimas, visų pirma dėl vis didesnio privataus, o taip ir kitų rūšių transporto naudojimo, verčia imtis naujų priemonių (CO2 išmetalai iš kelių transporto nuo 1990 m. iki 2004 m. padidėjo 26 proc.). Komisija atidžiai nagrinėja poveikio vertinimą dėl teisės aktų dėl procedūrų, skirtų pasiekti 120 g. CO2/km tikslą, patvirtinimo. EESRK rekomenduoja patvirtinti visas šiam tikslui pasiekti būtinas priemones, tačiau yra labai svarbu užtikrinti, kad tos priemonės būtų protingos ir ekonomiškai pagrįstos techniniu ir gamybos požiūriu.

1.20

Komitetas mano, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad plačiu mastu iškastinį kurą keičiant biodegalais gali kilti pavojus, kad bus sukurta konkurencija tarp degalų ir maisto produktų gamybos skirstant derlingus sklypus. Maisto produktų kainos augs kartu su energijos produktų kainomis, kurios savo ruožtu labai priklauso nuo iškastinio kuro kainų. Taigi, gali būti sukurta konkurencija (1) tarp šiaurės „automobilistų“ ir nepalankiose sąlygose gyvenančių ir badą kenčiančių pietuose esančių šalių gyventojų.

1.21

EESRK visiškai remia Komisijos siūlomas iniciatyvas, finansavimą ir mokesčių strategiją, ypač tas, kurios apima EIB ir ERPB. Komitetas taip pat remia veiksmus, skirtus padidinti Europos banko sektoriaus suinteresuotumą teikti finansinę paramą nacionalinių energetikos planų įgyvendinimui. EESRK ragina surengti šiam tikslui skirtą konferenciją dėl efektyvaus energijos vartojimo finansavimo ir taip padidinti suinteresuotųjų šalių suvokimą ir paskatinti Europos bankininkystės sektoriaus dalyvavimą svarbiame Europos ekonomikos modernizavimo projekte.

1.22

EESRK pritaria, kad būtų sukurta „Merų konferencija“, bet mano, kad sukviesti 20 Europos svarbiausių miestų merų tėra menkas tikslas. Turėtų būti siekiama daug daugiau, o vietos patirtis turėtų būti išnaudojama daug veiksmingiau. Vienas iš būdų sujungti administratorių, atsakingų už miesto transporto politiką, ir administratorių, atsakingų už gretimas veiklos sritis, darančias tiesioginį poveikį visuomenei, patirtį — sukurti portalą arba kitokią ryšio priemonę, skirtą keistis patirtimi tarp ES didmiesčių ir miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 80 proc. ES gyventojų.

1.23

EESRK apgailestauja, kad Veiksmų plane nepakankamai dėmesio skiriama socialinių partnerių ir socialinio dialogo vaidmeniui visuose energijos taupymo politikos įvertinimo, skatinimo ir vystymo lygiuose. EESRK ragina Komisiją imtis veiksmų, skirtų skatinti ekologinio tvarumo klausimų įtraukimą į įvairias veikiančias socialinių dialogų struktūras, ypač į sektorinį dialogą ir Europos darbo tarybas. Padėdamos skleisti geriausios patirties pavyzdžius, profesinių sąjungų organizacijos vaidina svarbų vaidmenį ugdant žinias ir suvokimą Europos ir nacionaliniu lygmeniu.

1.24

Labai svarbu, kad energijos taupymo klausimas būtų sprendžiamas pasitelkiant įmonių socialinės atsakomybės gerąją praktiką, ypač daugiatautėse įmonėse, kur sprendžiant visas su efektyviu energijos vartojimu susijusius klausimus taip pat būtinas aktyvesnis socialinis dialogas.

1.25

Komisija tvirtai pabrėžia tarptautinį energijos intensyvumo didinimo problemos aspektą. EESRK pritaria partnerytės pasiūlymams ir tam, kad būtų parengtas Tarptautinis pagrindų susitarimas. Planuojamos tarptautinės konferencijos dėl efektyvaus energijos vartojimo klausimu EESRK įspėja dėl nepakankamai įvertinto poreikio įtraukti AKR ir Euromed valstybes bei EKP programas. Norint pasiekti tvaraus vystymosi tikslus, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, todėl reikia daugiau diplomatinių pastangų, kad, pasibaigus Kioto protokolo galiojimui, iki 2009 m. būtų pasirašytas naujas tarptautinis susitarimas. Šis klausimas bus aptartas šiais metais įvyksiančioje konferencijoje, kuri bus surengta Balyje.

2.1

Vadovaudamasi 2006 m. pavasarį vykusios Europos Vadovų Tarybos, kuri pritarė Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija“ pateiktoms rekomendacijoms, nurodymu Komisija paskelbė komunikatą „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“.

2.2

Komunikate pateikiamais pasiūlymais iki 2020 m. siekiama 20 proc. sutaupyti tikėtino energijos suvartojimo, įvertinant BVP augimą ir nedarant kitokios intervencijos. Įgyvendinus šį planą, būtų sutaupyta iki 390 Mtne energijos per metus, o CO2 išmetalai būtų sumažinti 780 Mt per metus. Siūlomos priemonės turėtų užtikrinti bendrą 1 proc. sumažėjimą per metus, manant, kad BVP augimas bus 2,3 proc., ir darant prielaidą, kad nebus vykdomos jokios naujos intervencijos, ir tai duotų 0,5 proc. metinį suvartojimo padidėjimą. Papildomas investicijas turėtų kompensuoti daugiau kaip 100 mlrd. eurų, kurie kasmet bus sutaupomi iš degalų.

2.3

Žaliojoje knygoje dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos pradėtos diskusijos išsivystė į sudėtinį nuoseklų 75 priemonių, kurios apima visas energiją taupyti leidžiančias sritis, pasiūlymą. Prioritetinių veiklos sričių sektoriai yra pastatų sektorius ir transporto sektorius, kuriuose suvartojama didžioji dalis naftos produktų, tačiau tiek pat dėmesio turėtų būti skiriama taupymui, kurį galima pasiekti pramonėje bei vykdant energijos gamybą, perdavimą ir transformavimą.

2.4

Komisijos plane nustatyti trumpojo ir ilgesnio laikotarpio veiksmai, kurių bus imamasi per ateinančius šešerius metus. Norint iki 2020 m. pasiekti, kad būtų sutaupoma 20 proc. energijos, bus reikalingas tolesnių veiksmų planas.

2.5

Žvelgiant į taupymo galimybes, galima vertingai sutaupyti galutinio vartojimo sektoriuose, įskaitant 25 proc. gamybos pramonėje, kur daugiausia leistų sutaupyti periferinė įranga, pvz., varikliai, ventiliatoriai ir apšvietimas. Transporto atveju numatoma galimybė sutaupyti 26 proc. energijos, stiprinant įvairias transporto rūšis ir perėjimą prie kitų transporto priemonių, kaip tai nustatyta Baltojoje knygoje dėl transporto politikos. Sutaupyti 27 proc. numatyta gyvenamųjų namų sektoriuje izoliuojant sienas ir stogus, gerinant apšvietimą ir naudojant efektyvesnius buitinius prietaisus. Komercinės paskirties pastatuose bendrai pagerinus energijos valdymo sistemas galima sutaupyti iki 30 proc. energijos.

2.6

Dėl numatomų struktūrinių pakeitimų, ankstesnės politikos poveikio ir naujų technologijų tikimasi pagerinti energijos intensyvumą 1,8 proc. arba 470 Mtne per metus. Tai reiškia, kad bendras energijos intensyvumo sumažinimas, įskaitant 20 proc., kurį tikimasi pasiekti taikant naujas siūlomas priemones (1,5 proc., t. y. 390 Mtne per metus 2005-2020 m. laikotarpiu), turėtų siekti 3,3 proc. per metus. Darant prielaidą, kad vidutinis metinis BVP augimas yra 2,3 proc. per metus, bendras energijos sutaupymas per metus sudarytų 1 proc.

2.7

Vykdant veiksmų plane numatytas priemones pagerės aplinkos būklė, sumažės iškastinio kuro importas, o tai reikš ir mažesnę priklausomybę nuo trečiųjų šalių. O dėl technologinių naujovių, kurias paskatins siūlomi procesai, ES pramonė taps pelningesnė ir konkurencingesnė, kartu atsiras teigiamas poveikis užimtumui.

2.8

Plano struktūrą sudaro 10 skubių prioritetinių veiksmų ir Komisija ragina valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas ir visas suinteresuotąsias šalis įgyvendinti ir kitas priemones, kad būtų pasiektas dar geresnis rezultatas. Pateikiamos sektorinės ir horizontaliosios priemonės.

2.9

Priemonėmis dėmesys telkiamas į poreikį nustatyti dinamiškus energijos vartojimo reikalavimus, pagerinti naujų ir veikiančių gamybos pajėgumų efektyvumą ir sumažinti perdavimo ir paskirstymo nuostolius energijos perdavimo sektoriuje, taip pat patvirtinti holistinį metodą transporto sektoriaus atžvilgiu.

2.10

Strateginis energetikos technologijų planas, kuris bus patvirtintas 2007 m., dar labiau paspartins dėl efektyvumo gaunamą naudą.

2.11

Nuolatinis dėmesys skiriamas kainų pokyčiams, didėja ir suinteresuotumas šiuo klausimu. Be to, labai svarbu, kad visais lygiais būtų patvirtintos tinkamos finansavimo priemonės, kartu įgyvendinant mokesčių politiką ir kitas iniciatyvas, skirtas gamintojams ir vartotojams.

2.12

Efektyvaus energijos vartojimo klausimus būtina spręsti pasauliniu lygiu, todėl labai svarbūs yra tarptautiniai susitarimai ir partnerystė.

2.13

Laukiamų rezultatų padės pasiekti ir galiojančių direktyvų ir reglamentų, pvz., Direktyvos dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, Ženklinimo direktyvos ir jos 8 įgyvendinančiųjų direktyvų, Pastatų energinio naudingumo direktyvos, Ekologinio projektavimo direktyvos, „Energy star“ reglamento, kruopštus įgyvendinimas.

2.14.1

Prietaisų ir įrangos ženklinimas ir minimalūs energetinio naudingumo standartai. Pagrindų direktyvos 92/75/EB atnaujinimas, į ją įtraukiant naujus dinamiškus standartus prietaisams. Ypač bus stengiamasi mažinti prarandamą energiją, kai įranga veikia budėjimo režimu. Iš pradžių dėmesys bus kreipiamas į keturiolika prioritetinių produktų grupių. Siekiama užtikrinti, kad iki 2010 m. daugumai produktų, kuriems tenka didelė bendrai sunaudojamos energijos dalis, būtų taikomi minimalūs standartai ir efektyvumo reitingas (ženklinimas), remiantis Ekologinio projektavimo direktyva.

2.14.2

Pastatų naudingumo reikalavimai ir labai mažai energijos sunaudojantys pastatai („pasyvieji namai“). Pastatų energinio naudingumo direktyvos apimties išplėtimas (kuri dabar taikoma, jei viršijama 1 000 m2 naudingo ploto riba) ir pasiūlymas 2009 m. patvirtinti naują direktyvą dėl minimalių ES energinio naudingumo reikalavimų (kWh/m2) naujiems ir renovuotiems pastatams. Statybų sektoriuje bus parengtos tikslinės strategijos, skirtos labai mažai energijos naudojantiems namams.

2.14.3

Veiksmingesnės energijos gamybos ir skirstymo užtikrinimas. Energijos transformavimo sektorius sunaudoja maždaug trečdalį visos pirminės energijos, o vidutinis elektros gamybos transformacinis efektyvumas yra apie 40 proc. Naujos kartos gamybos objektai gali pasiekti beveik 60 proc. efektyvumą. Taip pat galima žymiai sumažinti ir elektros perdavimo bei skirstymo nuostolius, dažnai siekiančius net 10 proc. Bus parengti minimalaus efektyvumo reikalavimai naujoms elektros, šildymo ir aušinimo instaliacijoms, mažesnėms kaip 20 MW. Įgyvendinant Direktyvą dėl termofikacijos skatinimo (2004/8/EB) yra galimybių pasiekti dar didesnę pažangą. Galiausiai bus pasiūlyti šilumos tinklams taikytini minimalūs energetinio efektyvumo reikalavimai.

2.14.4

Automobilių degalų vartojimo efektyvumo užtikrinimas. Siekdama mažinti CO2 išmetalų kiekį, prireikus, 2007 m. Komisija siūlys teisės aktus, kad iki 2012 m. būtų pasiektas 120 g CO2/km tikslas. Vertinama galimybė naudoti apmokestinimo priemones CO2 išmetalų atžvilgiu. Nustačius didžiausių trinties pasipriešinimo ribų standartus ir naudojant teisingą padangų oro slėgį, padangų sektorius gali padidinti automobilių energijos vartojimo efektyvumą (iki 5 proc.). Siekdama paskatinti viešojo transporto naudojimą ir įdiegti kitas griežtesnes priemones, kurios padėtų išspręsti problemą, ypač didelių spūsčių zonose, Komisija ketina išleisti Žaliąją knygą dėl miesto transporto.

2.14.5

Tinkamo energijos vartojimo efektyvumo investicijų finansavimo, skirto mažoms ir vidutinėms įmonėms ir energetinių paslaugų bendrovėms, skatinimas. Komisija kreipsis į bankininkystės sektorių, ragindama šį pasiūlyti finansavimą, skirtą energijos taupymo galimybėms. Siekiant skatinti ekologines inovacijas, bus sudarytos galimybės, visų pirma MVĮ, gauti Bendrijos finansavimą, pvz., Žalieji investicijų fondai ir Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa.

2.14.6

Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas naujosiose valstybėse narėse. Komisija ragins daugiau sanglaudos fondo lėšų naudoti įgyvendinant didelius efektyvaus energijos vartojimo projektus.

2.14.7

Nuoseklus mokesčių naudojimas. Komisija parengs Žaliąją knygą dėl netiesioginių mokesčių ir susijusios Energijos mokesčio direktyvos peržiūros, kad sudarytų sąlygas integruoti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos elementus. Taip pat bus išnagrinėta galimybė suteikti mokesčių lengvatas siekiant skatinti įmones gaminti, o vartotojus naudoti energiją taupančius prietaisus ir įrangą.

2.14.8

Visuomenės informavimas apie energijos vartojimo efektyvumo svarbą. Bus skatinamas įgūdžių vystymas, mokymas ir energetikos vadovų informavimas bei šiam tikslui skirtų priemonių naudojimas. Mokykloms bus suteikta mokomoji medžiaga.

2.14.9

Energijos vartojimo efektyvumas užstatytose teritorijose. 2007 m. Komisija suburs „Merų konferenciją“, kurioje nuolat dalyvaus 20 didžiausių ir pirmaujančių Europos miestų merai, kurie keisis geriausia patirtimi.

2.14.10

Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas pasaulio mastu. Siekiama sudaryti pagrindų susitarimą su šalimis, pagrindinėmis išorės prekybos partnerėmis, ir tarptautinėmis organizacijomis dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo galutinio vartojimo sektoriuose ir transformuojant energiją.

3.1

Komisijos Veiksmų plane pateikiamas išsamus požiūris į iniciatyvas, kurios būtinos norint pasiekti pasiūlyme nustatyto tikslo — kad iki 2020 m. būtų sutaupoma 20 proc. energijos ir 780 Mt per metus sumažinama CO2 išmetalų. Atsižvelgdamas į, inter alia, naujausią Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) pranešimą, EESRK mano, kad šis tikslas yra realus, tačiau būtina dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų sumažintas energijos vartojimas ir taptų techniškai įmanoma sutaupyti daugiau nei 20 proc. energijos. Siekiant šio tikslo, turi būti įgyvendinami nacionaliniai veiksmų planai, leidžiantys pasiekti laukiamų rezultatų vykdant visus juose numatytus veiksmus. Šie planai turi būti diferencijuojami remiantis pradinėmis finansinėmis ir technologinėmis sąlygomis, tokiu būdu užtikrinant vienodą siekiamų tikslų pasiskirstymą tarp valstybių narių, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų galimybes.

3.2

Reikės nustatyti ir tarpinius tikslus, pvz., 2012 m. ir 2016 m., kad būtų galima imtis naujų priemonių, jei pažanga pasirodys pernelyg lėta. 2009 m. numatytas persvarstymas atrodo pernelyg artima ateitis, kad būtų galima priimti gerai apgalvotą sprendimą. EESRK taip pat rekomenduoja nustatyti ilgalaikius tikslus (2040 m. ar 2050 m.), taip užtikrinant energijos taupymo tikslų tęstinumą. Po kelerių metų milijardus eurų siekiančios investicijos į energijos gamybą naudojant iškastinį kurą bus jau atgyvenusios, todėl būtina kuo skubiau ir veiksmingiau pakeisti įrenginius. Tai bus labai didelis iššūkis, kuris prieštaraus šiuo metu stebimai tendencijai, pvz., kuomet dieną naktį apšviečiami stikliniai iki 120 aukštų siekiantys pastatai arba transporto infrastruktūrai priklausančių teritorijų energijos suvartojimas. Būtina, kad viešosios valdžios institucijos kuo skubiau suvoktų didelę problemos, susijusios su energijos šaltinių pakeitimu, reikšmę.

3.3

Komisijos planas turėtų sumažinti energijos vartojimą ir leisti išlaikyti tokią pat gyvenimo kokybę. Šiuo tikslu iki 2020 m. planuojama sumažinti energijos intensyvumą 3,3 proc., t. y. atsižvelgiant į stabilų 2,3 proc. BVP augimą per metus 1 proc. sumažinti metinį energijos suvartojimą. Tai sudaro bendrą 14 proc. sumažėjimą 2005-2020 m. laikotarpiu. EESRK siūlo Komisijai pradėti specialias diskusijas dėl gyvenimo būdo ir „gyvenimo kokybės“. Tikimasi geresnės gyvenimo kokybės, kurią galima pamatuoti buitinių prietaisų, mobiliųjų telefonų ar automobilių, tenkančių vienam asmeniui, skaičiumi. Kiti tai matuoja pasitelkdami CO2 išmetalų, išmetamų kietųjų dalelių, smulkiųjų dulkių, transporto kamščių, kelionės laiko ir viešųjų paslaugų kokybės aspektus. Be abejo, kalbant vien tik apie efektyvų energijos vartojimą ir sutaupymą, tikslų bus pasiekta greičiau tik tuomet, jei sąvoka „gyvenimo būdas“ aplinkos neteršimo požiūriu bus pakeista tik labai nežymiai. EESRK klausia Komisijos, ar ji tiki, kad ateities kartoms tikrai bus įmanoma išlaikyti tokį pat gyvenimo būdą didėjant vartojimui ir teršalų išmetimui? Ši problema taip pat apima poreikį sustabdyti atgalinį poveikį, kai sutaupyta energija naudojama tolesniam vartojimui finansuoti. Todėl būtina laiku numatyti ekonomikos sistemos pertvarkymą skatinant kurti tinkamą infrastruktūrą ir siūlant naujoms kartoms laikytis tinkamų principų, pvz. (2):

3.3.1

Būtina visais lygiais — regionų, vietos ir nacionaliniu — parengti planus ir skleisti atsakomybę dėl efektyvaus energijos vartojimo. Regionų valdžios institucijos privalo dalyvauti įgyvendinant šį svarbų uždavinį. Šio projekto svarba ir mastas, iš tiesų yra didelis iššūkis. Bus atsisakyta kai kurių su XX-ojo amžiaus pažanga siejamų gyvenimo būdo įpročių, o pati estetikos samprata, kalbant apie energijos efektyvumą, turėtų apimti ir etinio vertinimo priimtinumo aspektą, kuris jau nagrinėtas kalbant apie retų gyvūnų rūšių kailius arba apie dramblio kaulo dirbinius. Todėl nereikėtų laikyti priimtinais dangoraižių iš stiklo arba sportinių automobilių. Vykstant tokiems esminiams dabartinės vertybių sistemos pokyčiams, būtinas privačių įmonių bendradarbiavimas. Jos turi pasinaudoti proga kuo anksčiau persiorientuoti, skatinti energijos efektyvumą ir pasauliniu mastu gauti iš to naudos, propaguojant šias naujas vertybes reklaminiuose užrašuose, kuriuose dažnai pateikiama prieštaringa informacija, pvz., automobilių reklamoje išaukštinant masę ir bereikalingą galią kaip prestižo simbolį.

3.4

Veiksmų plane nustatyta dešimt prioritetinių veiklos sričių, kurios suskirstytos į keturias prioritetines sritis: gyvenamųjų ir komercinių pastatų naudojimo, transporto, pramonės ir žemės ūkio veiklos. Šiose srityse suvartojama daugiau nei 90 proc. visos energijos. Taip pat bus imamasi kitų priemonių šiose srityse: tarptautinių susitarimų, kuriais siekiama sudaryti standartų parengimo partnerystę ir informavimo, mokymo ir komunikacijos, siekiant iki aukščiausio galimo laipsnio išplėtoti visų suinteresuotųjų šalių sinergiją ir atsakomybę.

3.5

EESRK siūlo pridėti papildomą prioritetinę veiklą, įdiegiant šildymui ir aušinimui naudojamo iškastinio kuro sumažinimui skirtas priemones, ir pažymi, kad pasiūlyme nenagrinėjama galimybė įdiegti centrinio šildymo ir aušinimo tinklus, nors tai leistų išvengti 33 proc. pirminės energijos praradimo perdavimo etapu. Tokį potencialą galima netgi padvigubinti, jei kartu būtų naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių ar taikomos atliekų šalinimo sistemos, sutaupant iki 50,7 Mtne energijos per metus. EESRK siūlo greta prioritetinių veiklos sričių imtis naujų konkrečių iniciatyvų, kurios palengvintų su efektyvaus energijos vartojimo sektoriumi susijusių naujo tipo darbo vietų kūrimą ir vystymą, platintų naujas integruotas energetikos paslaugas, skatintų naujus energiją taupančius produktus, kurie teršia mažiau, skatintų mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (R&D) nacionaliniu ir Europos lygiais, iš esmės padidinat jiems skirtą biudžetą, ir leistų visapusiškai išnaudoti visus šiuo metus turimus technologinius išteklius. Tolesnės veiklos sritys turėtų būti: kietųjų miesto atliekų perdirbimo ir šalinimo vystymas — tai apima daug įvairių veiklos sričių — ir bendros socialinės atsakomybės iniciatyvų ir savanoriškų susitarimų versle skatinimas, kur dalyvautų darbuotojai ir būtų taikomos Bendrijos ekologinės vadybos ir audito sistemos (EMAS) procedūros.

3.6

Komisijos pasiūlyme pateikiama daug teisėkūros priemonių, pvz., peržiūrėti direktyvas, reglamentus ir veikiančias priemones, siekiant sugriežtinti standartus (2007 m. vasario 7 d. pranešimas dėl didžiausios leistinos CO2 išmetalų ribos automobilių pramonėje). EESRK pažymi Komisijos pasiūlymus ir š. m. kovo mėn. vykusios Europos Vadovų Tarybos sprendimus, tačiau pabrėžia, kad po 2004 m. gegužės mėn. ir 2007 m. sausio mėn. plėtros etapų į naująsias valstybes nares buvo eksportuota daug naudotų automobilių. Tai ir toliau vyksta ir netgi intensyvėja. EESRK mano, kad praeis daug metų, kol šiose valstybėse narėse bus pakeistas automobilių parkas, ir kad yra neįtikėtina, jog nustačius privalomus standartus dabartiniam automobilių parkui bus galima tai pasiekti.

3.7

Dokumente nesvarstomas poreikis stiprinti Bendrijos atsakomybę ir galias, siekiant užsibrėžtų tikslų ir norint tarptautiniams partneriams pateikti bendrą poziciją. EESRK pritaria Europos Vadovų Tarybos dokumento nuostatoms ir EEP (Europos energetikos politikos) patvirtinimui, kur energetikos politika vertinama kaip viena iš prioritetinių ES ateities politikos krypčių ir stiprinama ES užsienio politika ir bendradarbiavimas. Esamus teisinius Sutarties apribojimus, kurie išlaiko valstybių narių teisę priimti sprendimus dėl energetikos politikos, iš dalies kompensuoja tikras atstovavimo galių stiprinimas trečiųjų šalių atžvilgiu, nors 174 straipsnio 4 dalyje nustatyta bendra kompetencija ir specialus vaidmuo bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis. Be abejonės, kuo geresnis politikos krypčių derinimas, tuo didesni ES derybiniai pajėgumai. EESRK ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apsvarstyti, jei reikia, galimybę pakeisti sutartis, kad Bendrijai suteikus bendrą atstovavimą ji įgautų daugiau galių išorės partnerių atžvilgiu.

3.8

Direktyvoje dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų (2006/32/EB) minima platesniu baltųjų sertifikatų taikymu ir nacionaliniais veiksmų planais, kuriuos turės įvertinti Komisija, grįsta strategija. Pats Veiklos planas smarkiai padidins Komisijos darbo krūvį teisėkūros ir reguliavimo iniciatyvų ir priežiūros požiūriu. EESRK mano, kad nors dėl, inter alia, neatitikimo tarp valstybių narių reguliavimo ir buvo tam tikrų kliuvinių pradedant baltųjų sertifikatų rinkos veikimą, kol kas ši patirtis teikia vilčių. Su direktyvos tikslais susijusioms veiklos sritims ir siekiant Komisijai sudaryti sąlygas veiksmingiau dirbti šiuo klausimu, reikia paskirti daugiau Komisijos personalo. Komisija mano, kad reikėtų 20 darbuotojų. EESRK rekomenduoja atlikti išsamų išteklių poreikio įvertinimą ir tikisi, kad tokie ištekliai bus suteikti.

3.9

Sutaupymas, kuris atsiras įgyvendinus siūlomas priemones, turės įtakos PVM pajamų sumažėjimui, taigi tai gali turėti įtakos Bendrijos biudžetui, nors tai iš dalies kompensuos naujų, su efektyviu energijos vartojimu susijusių veiklos sričių didėjimas. EESRK ragina Komisiją ištirti šį scenarijų, kadangi jis neapsvarstytas poveikio įvertinimo pranešime. EESRK mano, kad dabartinių ES išteklių nepakaks visoms Bendrijos programoms, kurių finansavimas nuolat mažinamas. Tai pasakytina ir apie ypač naudingus projektus, įskaitant tuos, kuriais siekiama taupyti energiją. Įvedus energijos mokestį, viena iš tokios mokesčių politikos sričių turi būti atsižvelgiama į pažeidžiamas socialines grupes ir neturi būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam socialinės apsaugos ir viešųjų paslaugų lygiui.

3.10

Veiksmų planui poveikį daro patirti sunkumai siekiant Baltojoje knygoje dėl transporto nustatytų tikslų. Savo vidutinės trukmės įvertinime Komisija pažymi, kad iki šiol patirtos kliūtys ir sunkumai trukdė sustiprinti geležinkelių ir jūrų transportą — tai būtų leidę sutaupyti nemažai energijos. Tokiam sustiprinimui turi būti suteikta visiška pirmenybė, atsižvelgiant į laiką, būtiną infrastruktūrai sukurti ir žmonių įpročiams pakeisti. Būtina sutelkti didesnį dėmesį gerinant transportą darbuotojams, kurie šiuo metu patiria didelių sunkumų, nes politika yra labiau nukreipta į skubų finansinį pelną, o ne į viešojo transporto poreikių tenkinimą, t. y. pirmenybė teikiama investicijoms į greitąsias linijas. Palengvinus žmonių vykimą į darbą ne tik būtų sumažintas energijos vartojimas, bet žymiai pagerėtų ir žmonių gyvenimo kokybė. Viešojo transporto sistemų stiprinimui būtinoms viešosioms investicijoms kelią neišvengiamai pastojo, inter alia, sudėtinga penkerių metų ekonomikos krizė, kuri padarė neigiamą poveikį daugelio valstybių narių viešosioms lėšoms. Nesugebėjimas įdiegti svarbios infrastruktūros, Bendrijos finansavimo sumažinimas strateginiams planams, pvz., TEN koridorių projektui (finansavimas sumažintas nuo 20 mlrd. eurų iki 7,5 mlrd. eurų) ir stiprios Europos automobilių pramonės strategijos lėmė tai, kad toks planas paseno. EESRK šiuo metu rengia svarbią nuomonę dėl transporto tinklų miesto zonose, kurioje pabrėžiama būtinybė laipsniškai mažinti viešojo transporto sistemą ir siūlomi sprendimai, padėsiantys mažinti lengvųjų automobilių srautą (3). EESRK smerkia nesugebėjimą tinkamai derinti transporto ir energetikos politikos krypčių, kadangi kartu su aplinkos ir pramonės politikos kryptimis šios politikos kryptys apima techninius ir pramoninius poreikius ir problemas, kurie vieni kitus papildo. Komitetas yra pagrįstai susirūpinęs, kad dėl minėto suderinimo trūkumo, šis Komisijos dokumentas bus kur kas mažiau veiksmingas nei galėjo būti.

3.11

Šios problemos daro poveikį Komisijos teisėkūros veiklai, komunikatams ir rekomendacijoms. Su tokiomis pat problemomis susiduriama tiek Briuselyje, tiek nacionaliniu lygmeniu, be to, padėtį blogina tai, kad nacionalines politikos kryptis reikia derinti ES lygiu (o ne atvirkščiai).

3.12

Europos energetikos politika turi būti darni visų socialinių grupių atžvilgiu, kad jos visos turėtų vienodas galimybes gauti energijos tiekėjų teikiamas paslaugas pirkdamos efektyvesnius buitinius prietaisus ir nuomodamosi butus. Energetikos politika turėtų daryti teigiamą poveikį užimtumui ir būsto sektoriuje tai tikrai įmanoma pasiekti trumpuoju laikotarpiu. Kiekvienos iniciatyvos, kuria siekiama didinti energijos efektyvumą, teikiamų lengvatų tikslas turėtų būti pabrėžti jų naudą vartotojui, kad laipsniško išlaidų atsipirkimo laikotarpis būtų pagrįstai trumpas ir lengvai nustatomas.

3.13

Finansavimas turi būti teikiamas ne tik iš viešųjų lėšų. Naudojant mažą didelių energetikos ir elektros sektoriuose gaunamo pelno dalį, galima sukurti fondą (kai kuriose valstybėse narėse toks metodas jau išbandytas). Tačiau dėl šio proceso negalima didinti kainų galutiniams vartotojams ir riboti verslo strateginių investicijų. Žinoma, būtina atsižvelgti į dideles investicijas, kurias turi atlikti gamybos pramonė norėdama patenkinti didėjančią paklausą vis labiau didėjant išlaidoms. Tuo tarpu kitų iškastinių išteklių kaina yra susijusi su naftos kainos tendencijomis, tačiau jų mokslinių tyrimų išlaidos yra daug mažesnės nei paskirstymo sektoriuje. Todėl, nustatant indėlį į fondą, reikėtų atsižvelgti į didelius mokslinių tyrimų išlaidų skirtumus. Galima imtis priemonių dėl valstybėse narėse galiojančių teisės aktų dėl energetikos pramonės reikalavimų, taikomų investicijoms į mokslinius tyrimus dėl efektyvaus energijos vartojimo ir kainų kontrolei, skirtumų. Toks sprendimas leistų mažesniems turto savininkams padidinti savo namų energijos efektyvumą be finansinių išteklių, taip suformuojant vertingą ciklą, leidžiantį sukurti naujas darbo vietas.

3.14

Bet kokias mokesčių lengvatas reikėtų naudoti labai atsargiai, tinkamai atsižvelgiant į mažiausias pajamas gaunančias grupes, nes jos nemoka mokesčių, taigi nedalyvautų ir priemonėse, kuriomis ketinama palengvinti efektyvaus energijos vartojimo politiką. Asmenims, kurie dėl savo per mažų pajamų tiesiogiai nemoka mokesčių, galima taikyti energijos efektyvumo premiją.

3.15

EESRK mano, kad yra labai svarbu Europos, nacionaliniu, vietos ir regioniniu lygmenimis vystyti suvokimo didinimo kampanijas vienu metu pasirenkant vieną temą (pvz., vieną mėnesį Europoje dėmesys galėtų būti sutelkiamas į elektros lemputes, kitą mėnesį — į viešojo transporto vystymą, dar kitą — į aplinkai nekenkiantį ir efektyvų šildymą ir aušinimą ir t. t.). Tokiomis kampanijomis būtų skleidžiamos idėjos ir pasiūlymai, kurie padėtų vis didesnei visuomenės daliai suvokti šį gyvybiškai svarbų poreikį. Apčiuopiamų rezultatų bus įmanoma pasiekti tik pasitelkus masinį suvokimo didinimą. Demokratinės diskusijos, įvairių suinteresuotųjų šalių atstovų dalyvavimas ir vyriausybių vaidmuo yra labai svarbūs elementai siekiant veiksmingai valdyti planuojamus veiksmus. Daugiau techninių konsultantų energijos efektyvumo srityje turinčios valstybės narės turėtų prižiūrėti konsultantų mokymus kitose ES valstybėse narėse — taip būtų užtikrintas vienodas Veiksmų plano sėkmei būtinų žinių skleidimas. Valstybių narių universitetuose ir aukštosiose mokyklose reikėtų skatinti vykdyti tyrimus energijos srityje sudarant sąlygas tarpregioniniam bendradarbiavimui. Čia Komisija galėtų imtis veiksmingo koordinuojančio vaidmens.

3.16

Būtina labai atsakingai imtis veiksmų, kurie padėtų išlaikyti esminę pusiausvyrą tarp būtinumo įgyvendinti visus įmanomus patobulinimus ir gamybos sistemų gebėjimo prisitaikyti prie labai staigių pokyčių. Yra reali grėsmė, kad intensyviai energiją vartojanti pramonė susidurs su per didelėmis kainomis, ir todėl ji gali persikelti į mažiau „trukdžių“ turinčias vietas. Pokyčių sparta turi būti griežtai susieta su galimybėmis prisitaikyti prie išlaidų ir įsisavinti tokius pokyčius. Reikėtų sukurti priemones, kurios leistų pasirašyti ilgalaikes stabilias energijos kainas garantuojančias sutartis už tai įsipareigojant investuoti į inovacijas, technologijas ar infrastruktūrą gamybos, transporto ir paskirstymo srityse. Investicijas reikėtų vertinti pagal tai, ar energija vartojama efektyviai. Reikėtų palankiai vertinti savanoriškų sutarčių pasirašymą, tačiau taip pat būtina užtikrinti veiksmingą ir savalaikę regionų lygio struktūrų kontrolę. Be to, nustačius, kad tokios sutartys nepakankamai veiksmingos, numatyti jas pakeisti privalomo pobūdžio įsipareigojimais.

3.17

Nustatant priemones taip pat visuomet būtina atsižvelgti į rinkos, kuri tampa vis globalesnė, būklę. Galimas energijos kainų padidėjimas gali sukelti didelių problemų daug energijos suvartojantiems sektoriams, pvz., aliuminio ar cemento pramonei. Privalu nepamiršti Lisabonos tikslų ir nuolat užtikrinti Europos sistemos konkurencingumą; būtina sudaryti sąlygas remtis tokiomis energijos kainomis, kurios atitinka pasaulinę ekonomikos sistemą. Be to, Europa privalo netoleruoti nuolatinių kai kurių sektorių ar verslų skleidžiamų grasinimų perkelti įmones. Vien tik savo pelno dalies didinimo tikslu įmones perkeliančiam verslui reikėtų taikyti baudas, nes tai neišvengiamai sukelia socialines — kartais itin rimtas — problemas, o tai daro poveikį bendruomenei, be to, iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, nes į rinką pateikiami kitose tolerantiškesnių valstybių, kuriose netaikomi tokie pat suvaržymai, rinkose pagaminti produktai.

4.1

Dėl suprantamų priežasčių EESRK nediskutuos dėl visų pateiktų veiksmų (apie 75), tačiau Komitetas mano, kad reikėtų pateikti pastabas dėl dokumente ir prieduose pateikiamų svarbiausių priemonių ir pasiūlymų. EESRK buvo surengtas klausymas, kurio metu kalbėtojai pateikė naudingos informacijos, suteikusios gilesnių žinių, padėjusių Komitetui nagrinėti šį klausimą.

4.2

Pirmiausia, iki šiol patvirtintos priemonės dėl dinamiško energetinio naudingumo reikalavimų energiją vartojantiems produktams, pastatams ir energetikos paslaugoms davė sėkmingus rezultatus. Gamintojai ir vartotojai labai susidomėjo naujų vis efektyvesnių produktų tiekimu ir naudojimu ir įrodė, kad toks susidomėjimas išliks. Greitas pasiekiamo sutaupymo patvirtinimas ir vis plačiau naudojamas švietimas ir suvokimo didinimas aplinkosaugos klausimais rodo, kad šios politikos kryptys yra naudotinos trumpuoju laikotarpiu, ir jomis galima pasiekti laukiamų rezultatų. Visuomenė, kuri vis daugiau dėmesio skiria siūlomų produktų savybėms, puikiai priėmė ekologišką dizainą. Būtina dar labiau skatinti kai kurių gamintojų jau naudojamą būdą pabrėžti savo produktų efektyvų energijos vartojimą ir suteikti vartotojams išsamias nuorodas dėl tų produktų naudojimo taupant energiją. Dėmesio vertas ir JAV modelis, kur buvo sukurtos specialios paskatos verslui, kuris naudoja ekologišką dizainą, ir tai davė labai puikių rezultatų. EESRK mano, kad verslo tinklo rėmimas suteikiant mokesčių lengvatas verslui, kuris vysto ir gamina itin taupančius energiją produktus, duos gerų rezultatų, jei tokia sistema bus taikoma kartu naudojant veiksmingą, išsamią rinkos ir produktų priežiūrą, panašią į vykdomą mašinų sektoriuje. Tokią priežiūrą reikia suprasti kaip garantą doriems gamintojams, kad nenueis perniek jų atliktos investicijos į energijos efektyvumą. Rekomenduoti atlikti šią veiklą regionų valdžios institucijoms, kurios už ją yra atsakingos.

4.2.1

Ženklinimas yra gera patirtis, todėl jį reikėtų skatinti ir patvirtinti kuo didesniam produktų skaičiui ir nedelsiant imti taikyti mašinų ir statybų sektoriuose. EESRK remia ir ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti pasiūlymą 14 minimų produktų nustatyti minimalius energijos energetinio naudingumo standartus, ypatingą dėmesį skiriant specialiems rinkos segmentams, kad nauja reguliavimo sistema neiškraipytų konkurencijos. Būtina nustatyti ir kitus galutinio vartojimo produktus, kuriems reikėtų nustatyti minimalius standartus. EESRK remia pirmumo teikimą energijos vartojimo mažinimui „budėjimo“ ir „miego“ režimais, kadangi mano, kad tai yra labai svarbu, nes naudojant šiuos režimus galima sutaupyti iki 70 proc. prietaisų sunaudojamos energijos, palaipsniui pakeičiant šiuo metu naudojamus prietaisus. EESRK mano, kad „Energy star“ susitarimu reikėtų nustatyti privalomą šio ženklo reikalavimą ES atviro konkurso būdu perkamai įrangai (kaip tai padaryta JAV), ir tikisi, kad čia Komisija pati parodys pavyzdį (4). Dėl tokio tipo susitarimo taip pat reikėtų vesti derybas su kitais pagrindiniais gamintojais iš Rytų Azijos, kurie šiuo metu užima žymią elektronikos prietaisų rinkos dalį.

4.2.2

Yra pavojus, kad dėl to, jog trūksta skubių procedūrų, skirtų ženklinimo tikslumui patikrinti ir baudimui už pažeidimus, buitinių prietaisų srityje gerus ketinimus turinčios ir į efektyvų energijos vartojimą investuojančios įmonės patirs nuostolių, o standartų neatitinkantys produktai pateks į rinką. Reikėtų skatinti senesnių buitinių prietaisų (apie 200 milijonų buitinių prietaisų Europoje yra senesni nei 10 metų) keitimą, siekiant didesnio energijos taupymo; taip pat būtina užkirsti kelią neefektyviai energiją vartojančių pasenusių prietaisų patekimui į naudotų daiktų rinką besivystančiose šalyse. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad buitinių prietaisų pirkimo finansavimui skirtos iniciatyvos būtų taikomos tik efektyviai energiją vartojantiems produktams.

4.2.2.1

Čia reikėtų pabrėžti, kad atsisakydama laikytis savanoriškų savireguliacijos taisyklių elektros buitinių prietaisų pramonė leidžia manyti, kad būtinos privalomos rinkos reguliavimo priemonės. Kadangi trūksta metodų, kaip nubausti gamintojus ir importuotojus, kurie be jokių skrupulų nustatytų energijos taupymo priemonių neatitinkančius produktus klasifikuoja kaip A klasės produktus, rinkoje lengvai plinta fiktyvūs, mažai energijos suvartojantys prietaisai. Smerkiami Europos verslo, kuris ragina nustatyti taisykles, trūkumai vis dėlto verčia susimąstyti dėl savanoriškų susitarimų veiksmingumo.

4.2.3

Daug sutaupyti galima statybos sektoriuje, kur netgi šiandien galima taikyti alternatyvias medžiagas, statybos metodus ir šildymo būdus, pvz., kondensavimo katilus, kurie naudodami slaptąją šilumą (paprastai prarandamą) leidžia sutaupyti nuo 6 iki 11 proc. energijos. Oro aušinimui naudojamą energiją galima sumažinti pastatų išorėje įmontavus saulės skydus, nes viduje įmontuoti saulės skydai suteikia apsaugą nuo šviesos tačiau išsaugo daug šilumos energijos. Visų pirma, reikia skatinti taip vadinamų „pasyviųjų namų“ statybą (labai mažai energijos sunaudojantys namai). Tai namai, kurie per metus (žiemą ir vasarą) suvartoja mažiau nei 15 kWh/m2 energijos pagrindinėms reikmėms: aušinimui, šildymui. Skaičiuojant kartu su pagrindiniu suvartojimu reikėtų nurodyti ir bendro suvartojimo (pakankamo kiekio) ribas (apšvietimas, prietaisai — efektyvumas + pakankamumas), įskaitant skalbinių džiovinimą (1 kilogramo skalbinių džiovinimui reikia 3 ar 4 kartus daugiau energijos nei vienam skalbimui). Atsižvelgiant į tai, kad energijos suvartojimą galima sėkmingai sumažinti vidutiniškai nuo 180 kWh/m2 iki apytiksliai 15 kWh/m2 per metus, galima sutaupyti iki 90 proc. energijos (galima paminėti 1997 m. Vysbadene pastatytų 22 „pasyviųjų namų“ pavyzdį. Vidutinis jų energijos suvartojimas siekia 13,4 kWh/m2 per metus. Arba 32 pasyvieji namai, 1998 m. pastatyti Kronsberge, kurių vidutinis energijos suvartojimas — 14,9 KWh/m2 per metus). Būtina skatinti tokios rūšies produktų rinkos atsiradimą Europoje, kad šias technologijas būtų galima plačiai taikyti prieinamomis kainomis.

4.2.4

EESRK pabrėžia, kad yra būtinos viešosios investicijos į efektyvų energijos vartojimą socialiniuose ir viešuosiuose pastatuose bei į energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, ypač naujosiose valstybėse narėse, kur galima pasiekti įspūdingų energijos taupymo rezultatų. Ragindamas vykdyti teisės aktų suderinimo programas ir plėtoti specialistų mokymą, EESRK siūlo šiam tikslui paskirti dalį struktūrinių fondų lėšų. Europos finansines institucijas taip pat reikėtų paraginti daugiau investuoti į efektyvaus energijos vartojimo modernizavimą pastatuose.

4.2.4.1

Tinkami pasyvieji namai privalo turėti tam tikras statybines savybes (optimalią sienų ir grindų izoliaciją, grynam orui iš po namo patekti skirtus ventiliavimo latakus), kurios sukelia sunkumų ir yra brangios, jei norima tokį standartą pritaikyti jau pastatytiems pastatams. Tai reiškia, kad geriausia būtų sutelkti pastangas į tai, kad kuo daugiau naujų pastatų, ypač viešųjų pastatų — pastarųjų atžvilgiu reikėtų nustatyti privalomas taisykles — atitiktų „pasyviųjų namų“ standartą. Be to, labai svarbu, kad pasyviųjų namų efektyvaus energijos vartojimo sprendimai būtų kuo dažniau taikomi remontuojant ar prižiūrint privačius pastatus, o šiam procesui skatinti būtų galima naudoti atnaujinamuosius fondus su labai mažomis palūkanomis. Būtina atminti, kad dauguma pastatų, kurie bus naudojami 2020 m., jau yra pastatyti dabar. Kalbant apie nuomojamus pastatus, kyla klausimas, kaip pasiekti, kad gyvenamuosiuose namuose į energijos taupymą daug investuotų savininkai, nes paprastai tiesioginę naudą gauna nuomininkai.

4.2.4.2

Pranešime dėl poveikio įvertinimo SEC(2006) 1175 Komisija tikisi, kad pakeitus Pastatų energinio naudingumo direktyvą (2002/91/EB) sumažinant dabartinę 1 000 m2 ribą, nuo kurios taikomi minimalūs reikalavimai (sustiprinant reikalavimus viešiesiems pastatams) ir imant plačiau taikyti baltųjų sertifikatų schemą, bus sutaupyta 140 Mtne. EESRK išreiškia susirūpinimą, kad toks tikslas trumpuoju laikotarpiu gali būti per drąsus (5). EESRK mano, kad valstybės narės turėtų patvirtinti bendras priemones, skirtas įvertinti reguliavimo poveikį (pvz., šilumos izoliacijos kokybę), ir kad valstybėms narėms turėtų būti privaloma patvirtinti tinkamas priežiūros priemones (žr. neatitikimus tarp, pvz., Prancūzijos, kur priežiūra labai nedidelė, ir Flandrijos, kur priežiūra itin griežta). Taryba ir Europos Parlamentas turėtų įvertinti, ar yra teisinis pagrindas įgalioti Komisiją vietoj naujos direktyvos šiuo klausimu išleisti reglamentą, paprasčiausiai nuo 2009 m. panaikinant Direktyvą 2002/91.

4.2.4.3

Neseniai paskelbtoje disertacijoje (6) pabrėžiama, kad:

4.2.4.4

Iš šios analizės galima spręsti, kad pakankamai storas (bent 16 cm) izoliacijos sluoksnis visuomet leis susigrąžinti padarytas investicijas, kuriomis siekiama pasyviųjų namų tikslo, ypač jei lyginsime su įprastais pastatais. Eksploatavimo požiūriu, viso pastato izoliavimas yra svarbiausia priemonė iš visų, nes bendra priemonių analizė leidžia nustatyti optimalią investicijų Tikrąją dabartinę vertę (angl. NPV).

4.2.5

Kalbant apie baltuosius sertifikatus, reikia pasakyti, kad teigiamą juos įdiegusių valstybių patirtį aptemdė kai kurių ES valstybių delsimas pramoninių inovacijų srityje. Iš tiesų veiksmingai baltųjų sertifikatų schemai būtini technine ir ekonomine prasme realūs tikslai, įvairios tikslų siekimo galimybės (sektoriai, projektai, veikėjai, išlaidos), užtikrintas tinkamas rinkos veikimas (poreikio ir teikimo struktūra, aplinkos sąlygos) aiškios, nediskriminuojančios ir racionalizuojančios taisyklės (patekimo į rinką sąlygos, rinkos taisyklės) ir tinkamos baudos. Ar šios būtinos sąlygos galimoje Europos baltųjų sertifikatų rinkoje yra sukurtos? Reikėtų skleisti tokią praktiką, tačiau laikytis reikiamo atsargumo.

4.3

Nuostoliai transformacijos etapu sudaro 33 proc. bendro gyvenamuosiuose namuose ir pramonėje suvartojamo energijos kiekio, t. y. daugiau nei 580 Mtne. EESRK mano, kad ši sritis neabejotinai turi tapti pagrindine veiklos sritimi. Ilgo nuotolio perdavimo metu atsirandantys nuostoliai yra pagrindinis faktorius. Modernios aukštos įtampos nuolatinės srovės perdavimo linijos, kur per 1 000 km tinklo prarandama tik 3 proc. energijos, yra metodas, užtikrinantis vystymo galimybes. Leisdama žymiai sutaupyti, ši technologija leidžia ne tik sutaupyti, bet ir panaikina kintamosios srovės perdavimo metodo daromą elektromagnetinį poveikį, pavyzdžiui, ypač žemo dažnio (angl. ELF) elektromagnetines bangas, kurios generuojamos kintamosios srovės perdavimo metu. Tokio tipo perdavimas pagal dabartines technologijas (jau keletą dešimtmečių jos naudojamos Švedijoje, JAV ir kuriamos visame pasaulyje) yra ekonomiškai naudingas perduodant energiją dideliais atstumais. Tačiau perduodant energiją trumpesniais atstumais būtina atsižvelgti į dažniausiai naudojamų vietinių žemos įtampos linijų kintamosios srovės transformavimo išlaidas. Specialiais mokslinių tyrimų projektais turėtų būti siekiama sumažinti tokias išlaidas (7).

4.3.1

Kita veiklos sritis yra saulės šilumos energijos technologijos, kurias būtų galima diegti kartu su Euromed valstybėmis, kurių didelės dykumų zonos nuolat gauna saulės spindulių. Naujame Vokietijos Federalinės Respublikos aplinkos apsaugos ministro pranešime pabrėžiamas svarbus Nobelio premijos laureato italo C. Rubbia sukurtos technologijos, kuri dabar bandoma Granadoje, vaidmuo. Italijos kompanija „Enel“, bendradarbiaudama su ENEA (Nacionalinė alternatyvių energijos šaltinių agentūra) neseniai pradėjo įgyvendinti projektą, kurio metu pirmą kartą pasaulyje atlikta kombinuoto ciklo dujų ir saulės šilumos energijos įrenginių energijos integravimas. Archimedo projektas, naudojant pažangią ir išskirtinę ENEA sukurtą technologiją, leidžia užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos, kurios šaltinis — saulė, gamybą. Šis projektas pasižymi ir kitais pasaulio mastu unikaliais ypatumais, kadangi jį vykdant panaudojami penki nauji patentai, kaip pavyzdžiui, išlydytos druskos, skystis, kuris, jį šildant, skleidžia šilumą, iš kurios gaminama energija. Iki šiol naudotus skysčius buvo galima kaitinti iki 300 laipsnių temperatūros. Archimedo projekte naudojamų skysčių kaitinimo temperatūra gali siekti 550 laipsnių, t. y. tokią pat temperatūrą kaip ir iškastinis kuras šiluminėse jėgainėse, tad jie gali būti integruojami į tradicines elektrines tokiu būdu padėdami užtikrinti energetikos sistemos stabilumą.

4.3.2

EESRK rekomenduoja, kad Europos institucijos imtųsi ryžtingų veiksmų šioje srityje ir patvirtintų specialias saulės šilumos energijos vystymą remiančias priemones.

4.3.3

Šilumos ir elektros kogeneracija (termofikacija), kalbant apie elektros gamybos metu išsiskiriančią šilumą arba išsiskyrusią šilumą (pvz., pramoninėse krosnyse), naudojamą elektros gamybai, galėtų smarkai padidinti kuro efektyvumą nuo 35 iki 70 proc. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į papildomas tinklų tvarkytojams tenkančias išlaidas dėl paskirstytos gamybos ir aktyvaus paskirstymo, todėl reikėtų skatinti būtinas investicijas, atsižvelgiant į įvairių valstybių narių skirtingas ekonomines sąlygas. EESRK remia Komisijos siekį sukurti didelio efektyvumo termofikacijos jėgainę, nors skaičiavimo metodų reguliavimo pagrindų įvedimas buvo atidėtas iki 2010 m. ir kilmės garantijos suteikiamos tiems, kurių atitiktis minimaliems reikalavimams ne visuomet patikrinama. EESRK svarsto, ar įmanoma sutrumpinti skaičiavimo metodų suderinimo laiką, kad būtų galima plėtoti termofikaciją vidaus rinkoje; skirtingi teisės aktai įvairiose valstybėse šiuo metu to daryti neleidžia. Kiekviena valstybė narė turi teisę pasirinkti savo jėgainės energetinio efektyvumo skaičiavimo metodus ir suderinti juos su Bendrijos sistema, kuri turėtų atitikti direktyvos nuostatas. Tačiau praktikoje taip nėra ir jėgainės rezultatai dėl įvairių valstybių narių skaičiavimo metodų labai smarkiai skiriasi. Toks suderinimas taip pat būtų veiksminga priemonė kovojant su sukčiavimu. ES turi imtis veiksmų, nes, kaip matyti iš valstybių narių pateiktų įvertinimo pranešimų dėl termofikacijos vystymo pažangos, siekiant padidinti tokiu būdu gaminamos elektros dalį, pirmojo vasario 21 d. patikrinimo rezultatai neatitinka strateginių tikslų.

4.3.4

EESRK ragina Komisiją ir Tarybą labiau remti trigeneravimo programas, kurio metu naudojama aušinimo metu susidaranti šiluma. Čia ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tokių jėgainių COP (energetinio naudingumo koeficientus), t. y. santykį tarp aušinimo energijos išeigos ir šilumos energijos sąnaudų. Palyginus su įprastų prietaisų COP verte 2,0, tokios jėgainės atsižvelgiant į naudojamą šilumą leidžia pasiekti 0,7-1,3 COP vertę (8). Rinkoje jau yra medžio atliekų regeneratorių, kurie gali naudoti vaisių (sėklas, lupenas) ir žemės ūkio (alyvuogių liekanas, saldžiųjų kukurūzų burbuolės kotus) perdirbimo produktus, pjuvenas ir kitas medžio apdirbimo liekanas, sausas šakas, žievę, kavos pupelių lukštus, palmių atliekas, pramonines atliekas ir nebetinkamas pakavimo medžiagas. Iš 100 kg tokių atliekų pagaminama 70 kW nuolatinės elektros energijos (daugiausia 80) ir 130 kW šilumos ir aušinimo energijos. 1 tona medžio atliekų, kurių kaina yra 70 eurų, pakeičia 160 litrų dyzelino, kuris kainuoja 175 eurus.

4.3.5

Komitetas pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų ir įgyvendinti priemones siekiant riboti produktų pakavimui skirtų medžiagų, kurias būtų galima perdirbti, naudojimą. Gamybai, o vėliau ir šių pakuočių sunaikinimui sunaudojama labai daug energijos atsižvelgiant į tai, kad dauguma jų yra biologiškai neskaidomos ir yra didelės taršos priežastis.

4.4.1

Šiuo metu energetikos rinka neišnaudoja visų savo efektyvumo galimybių, todėl būtinas didesnis elektros stočių energetinio efektyvumo ir nuostolių perdavimo tinkluose skaidrumas. Dujų ir elektros rinkos nebuvo visapusiškai liberalizuotos. Kai kuriais atvejais kainų nustatymo ir paties liberalizavimo proceso skaidrumo trūkumas tampa kliūtimi tikrai energijos efektyvumo politikai. Todėl reikėtų išplėtoti verslo, kuris valdo techninius monopolius, teisinio atskyrimo nuo laisvos konkurencijos sąlygomis veikiančio verslo sąvoką, kaip tai nustatyta direktyvose dėl elektros ir dujų rinkų liberalizavimo (atitinkamai Direktyva 2003/54/EB ir Direktyva 2003/55/EB), ir nustatyti griežtesnius nuosavybės atskyrimo reikalavimus.

4.4.2

Sektoriaus kainų politika turėtų skatinti efektyvų energijos vartojimą ir taupymą, ypač iškastinio kuro atžvilgiu, ir skatinti energijos iš atsinaujinančių šalinių vartojimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamoms vartotojų grupėms laikantis principo, pagal kurį būtina jiems užtikrinti bazinėms reikmėms būtiną energijos kiekį, tačiau atsižvelgiant į jų ekonominį interesą taupyti energiją: pavyzdžiui, būtų tikslinga pažeidžiamoms vartotojų grupėms nustatyti socialinius tarifus, tačiau iki tam tikros suvartojimo ribos, arba užtikrinti šeimoms finansinę paramą.

4.4.3

Naudinga energijos taupymą skatinanti schema yra elektroniniai skaitikliai, kurie leidžia sukurti nuotolinio energijos paskirstymo sistemą ir optimaliai valdyti tinklo apkrovimą. Pasak bendrovės ENEL (didžiausia elektros energijos tiekėja Italijoje), kuri savo 30 mln. vartotojų aprūpino nemokamais elektroniniais skaitikliais, nuoseklus energijos vartojimo organizavimas vykdant tikslinę kainų politiką leidžia taikyti efektyvesnę gamybą, ypač ne piko metu. Elektroniniai skaitikliai suteikia galutiniams vartotojams daugiau žinių apie energijos vartojimą ir skatina protingiau naudoti išteklius. Direktyvose dėl energijos tiekimo paslaugų ir energijos tiekimo saugumo šie elektroniniai skaitikliai buvo pripažinti priemone, padedančia užtikrinti energijos efektyvumą.

4.4.4

Paskirstytos gamybos modelis (t. y. kai yra daug įvairių gamintojų, tarp jų ir labai mažų) sukelia daug problemų dėl vidutinės ir žemos įtampos tinklų, kurie sukurti vien tik vienos krypties srovei, naudojimo procedūrų. Norint pritaikyti tinklus naujiems gamybos metodams reikalingos labai didelės investicijos. Žinoma, vietinė elektros gamyba leistų patirti daug mažesnius nuostolius perdavimo metu, tačiau tam būtinos labai didelės investicijos, be to, jaučiamas didelis priešiškumas net ir nedidelėms vietinėms jėgainėms.

4.5

Transporto sektoriuje buvo dedama daug pastangų, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir teršalų išmetimą, tačiau čia reikia imtis naujų priemonių, kadangi šiame sektoriuje sparčiausiai didėja energijos vartojimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas (CO2 išmetalai iš kelių transporto nuo 1990 m. iki 2004 m. padidėjo 26 proc.). Tai, kad Europos pramonė priklauso nuo trečiųjų šalių gaminamo transporto kuro (kurio 98 proc. sudaro iškastinis kuras), dar labiau verčia imtis esminių veiksmų gerinant efektyvų energijos vartojimą ir mažinant išmetalų kiekius bei dujų ir naftos produktų importą.

4.5.1

Rimtas ženklas rinkai yra visai neseniai priimtas Komisijos sprendimas dėl 120 g. CO2/km tikslo, padangų ženklinimo ir specialių didžiausių trinties pasipriešinimo ribų, taip pat dėl reikalavimų dėl kuro, benzino mišinių, kuriame yra didelis etanolio, biodegalų lygis, mažai anglies turinčio kuro ir labai mažai sieros turinčio dyzelino tikslų įgyvendinimo parengiant teisės aktus. Nuo 2011 m. iki 2020 m. ES kuro tiekėjai privalės pasiekti, kad jų gaminamas kuras perdirbimo, transportavimo ir naudojimo metu į aplinką išskirtų 10 proc. mažiau šiltnamio poveikį sukeliančių dujų. Toks sumažinimas lems, kad iki 2020 m. į aplinką bus išmesta 500 mln. tonų mažiau anglies dvideginio. Tokio sprendimo priežastis buvo faktas, kad nuo 1995 m. iki 2004 m. išmetalų kiekis sumažėjo nuo 186 g CO2/km iki 163 g CO2/km, t. y. tik 12,4 proc., o bendras suvartojamas energijos kiekis smarkiai padidėjo, todėl sumažinti žalingus išmetalus yra dar sudėtingiau. Šis neatitikimas rodo, kad būtų naudinga padidinti energetikos požiūriu neveiksmingiems prabangiems automobiliams taikomą mokestį. Tokia praktika jau yra įgyvendinama kai kuriose valstybėse narėse. Komisija mano, kad iki 2020 m. CO2 išmetalų bus sumažintas dar 400 mln. tonų.

Europos automobilių gamintojų asociacija (angl. ACEA) paragino šio proceso pradžią iš 2012 m. nukelti bent į 2015 m., ir, kaip rekomenduoja aukšto lygio grupė Automobiliai 21, į procesą įtraukti visus veikėjus. Europos gamintojai jaučia, kad jei jie neįsitrauks į ilgalaikį planavimą pakeisti modelius, aptariamos priemonės lems nedarnias išlaidas Europos verslui.

4.5.2

EESRK pabrėžia, kad didelio masto iškastino kuro keitimas biokuru gali lemti tai, kad degalų gamyba ims konkuruoti su maisto gamyba dirbamos žemės atžvilgiu. Tokiu atveju maisto kainos pakiltų iki energijos gamybos kainos lygio, kuri susilygintų su iškastinio kuro kaina, ir šiaurėje gyvenantys motorinėmis transporto priemonėmis važinėjantys asmenys imtų „konkuruoti“ (9) su badaujančiaisiais vargšais iš pietų. Kyla tikra etikos problema — žemės ištekliai šiaurės pusrutulyje naudojami kuro gamybai, tačiau tie žemės ūkio ištekliai galėtų išgelbėti milijonus žmonių pietuose nuo bado. Ajovos visas kukurūzų derlius galėtų būti naudojamas etanolio gamybai. Jei manysime, kad 25 galonų sportinio automobilio (SUV) kuro bake telpa 94,5 litrai kuro, o tai atitinka vieno žmogaus maisto metų racioną, problema tampa apčiuopiama ir spręstina. EESRK ketina išleisti nuomonę dėl šio klausimo (10).

4.5.3

EESRK pažymi, kad Komisija skatina savanoriškus susitarimus ir praneša apie privalomas priemones. Komisija pati pripažįsta, kad esant savireguliacijai tikslai gali būti pasiekti daug greičiau ir ekonomiškiau nei taikant teisinius reikalavimus. Savanoriški susitarimai gali turėti privalumų reguliavimo atžvilgiu. Tokius susitarimus galima greitai ir mažesnėmis sąnaudomis įgyvendinti ir taip pasiekti sparčią pažangą. Jie yra lankstūs ir juos galima suderinti su technologinėmis galimybėmis ir rinkos tendencijomis. EESRK prašo Komisijos atidžiai išnagrinėti mažos pažangos dėl CO2 išmetalų Europos automobilių pramonėje priežastis, nors ši pramonė pirmauja investicijų moksliniams tyrimams ir vystymuisi srityje. EESRK pritaria Komisijos pareiškimui, kad įpareigojantys standartai ne visuomet leidžia pasiekti didžiausias mokslinių tyrimų galimybes ir gali trukdyti sprendimų, kuriuos reikia patvirtinti, pažangai.

4.5.4

Statybos pramonė gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant energijos efektyvumo, vykdant naujų namų statybą ir pritaikant jau esamus pastatus. Tačiau daugelyje šalių ši pramonės šaka vėlavo diegti pažangiausius metodus ir stabdė aukštesnių standartų taikymą. Reikėtų dėti daugiau pastangų formuojant šiame sektoriuje veikiantiems operatoriams naują poreikį siekti aukštesnių standartų taikymo ir įgyvendinimo bei juos įtikinti, kad visuomet būtų pirmieji bandant diegti vis griežtesnius energijos standartus. Projektuotojams, vadovams ir visiems statybos sektoriuje dirbantiems specialistams turi būti užtikrintas tinkamas mokymas apie galimas priemones, kurios padėtų siekti energijos efektyvumo, ir numatytos naujos paskatos šiems tikslams įgyvendinti.

4.6

EESRK visiškai remia Komisijos siūlomas iniciatyvas, finansavimą ir mokesčių strategiją, ypač tas, kurios apima EIB ir ERPB. Komitetas taip pat remia veiksmus, skirtus padidinti Europos banko sektoriaus suinteresuotumą teikti finansinę paramą nacionalinių energetikos planų įgyvendinimui. Šiam tikslui yra labai svarbu panaikinti likusias teisines kliūtis energijos vartojimo efektyvumo sprendimus siūlančioms bendrovėms.

4.6.1

EESRK ragina surengti specialią konferenciją dėl efektyvaus energijos vartojimo finansavimo, siekiant padidinti suinteresuotųjų šalių suvokimą ir paskatinti Europos bankininkystės sektorių dalyvauti svarbiame Europos ekonomikos modernizavimo projekte. Bankai galėtų dalyvauti tam tikrame tūkstantmečio iššūkyje, nustačius apdovanojimus tiems bankams, kurie patvirtins geriausius efektyvaus energijos vartojimo sprendimus.

4.7

EESRK nuomone, pats svarbiausias aspektas yra plačiosios visuomenės suvokimo didinimo kampanijos, kurias galėtų vykdyti nacionalinės ir vietinės valdžios institucijos, gamintojai ir energijos tiekėjai. Būtina pabrėžti regioninės valdžios institucijų, kaip „nešališkų“ informacijos perdavimo visuomenei kanalų, vaidmenį. Reikėtų kuo plačiau informuoti apie sėkmingus energijos taupymo paskatų rezultatus. Nurodant tikrąsias produktų savybes, turėtų būti reklamuojamas efektyvus energijos vartojimas ir aplinkos išsaugojimas, todėl reikėtų skatinti tinkamesnį požiūrį į tai, kas lemia aplinkos būklę, nes šiuo metu tai pernelyg dažnai siejama su produktais, kuriuos iš tiesų naudojant energija vartojama neefektyviai. EESRK pritaria, kad būtų sukurta „Merų konferencija“, bet mano, kad sukviesti 20 Europos svarbiausių miestų merų tėra menkas tikslas. Turėtų būti siekiama daug daugiau, o vietos patirtis turėtų būti išnaudojama daug veiksmingiau. Vienas iš būdų sujungti administratorių, atsakingų už miesto transporto politiką, ir administratorių, atsakingų už gretimas veiklos sritis, darančias tiesioginį poveikį visuomenei, patirtį — sukurti portalą, skirtą keistis patirtimi tarp ES didmiesčių ir miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 80 proc. gyventojų. „Efektyviai energiją vartojančių municipalitetų sertifikatų“ (pirmas sertifikatas buvo suteiktas nedideliam Italijos municipalitetui Varese Ligure) teikimas, be jokios abejonės, yra svarbi paskata vietinės valdžios institucijoms tvirtinti efektyvaus energijos vartojimo politikos kryptis. Komisija taip pat galėtų surengti „Europos efektyvaus energijos vartojimo varžybas“ tarp Europos mokyklų ir įsteigti prizus už geriausius efektyvaus taupymo ir kokybės sujungimo sprendimus.

4.7.1

EESRK apgailestauja, kad Veiksmų plane nepakankamai dėmesio skiriama socialinių partnerių ir socialinio dialogo vaidmeniui visais energijos taupymo politikos įvertinimo, skatinimo ir vystymo lygmenimis. EESRK ragina Komisiją imtis veiksmų, skirtų skatinti ekologinio tvarumo klausimų įtraukimą į įvairias veikiančias socialinių dialogų struktūras, ypač į sektorinį dialogą ir Europos darbo tarybas. Gerinant darbuotojų informavimą, konsultavimą ir didinant jų dalyvavimą, puikių rezultatų efektyvaus energijos vartojimo prasme duotų su darbu susietas metodas, nes taip būtų apsvarstyti pramonės procesai ir naujos technologijos, darbuotojų judėjimo klausimai, atliekų perdirbimas ir darbas namuose. Todėl pats svarbiausias dalykas yra tai, kad darbuotojų atstovai privalo dalyvauti efektyvaus energijos vartojimo strategijose. Viena iš galimų socialinių partnerių diskusijų sričių yra kolektyvinės sutartys, kuriomis, remiantis tikrąja partneryste, darbuotojams būtų paskiriama tam tikra verslo taupymo dalis. Padėdamos skleisti geriausios patirties pavyzdžius, profesinių sąjungų organizacijos vaidina svarbų vaidmenį didinant žinias ir suvokimą Europos ir nacionaliniu lygmeniu.

4.7.2

Labai svarbu, kad energijos taupymo klausimas būtų sprendžiamas pasitelkiant gerą bendros socialinės atsakomybės patirtį, ypač daugiatautėse visuomenėse. Jį svarstant, būtinas aktyvesnis socialinis dialogas, kad būtų galima spręsti su efektyviu energijos vartojimu susijusias problemas ir siekiant padėti apibrėžti saikingo anglies naudojimo Europos strategiją atsižvelgiant jos neigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, kietųjų dalelių, keliančių pavojų daugelyje Europos miestų, problema. Geros praktikos skleidimas, pavyzdžiui, nenaudojant anglies spausdintuvuose arba kitos iniciatyvos, padeda didinti sąmoningumą ir skatinti teigiamą požiūrį į tvarų vystymąsi skatinančias politikos kryptis.

4.8

Komisija tvirtai pabrėžia tarptautinį energijos intensyvumo didinimo problemos aspektą. EESRK pritaria partnerytės pasiūlymams ir tam, kad būtų parengtas Tarptautinis pagrindų susitarimas. Planuojamos tarptautinės konferencijos dėl efektyvaus energijos vartojimo klausimu EESRK įspėja apie nepakankamai įvertintą poreikį įtraukti AKR ir Euromed valstybes bei EKP programas. Norint pasiekti tvaraus vystymosi tikslus, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas, todėl reikia daugiau diplomatinių pastangų, kad, pasibaigus Kioto protokolo galiojimui, iki 2009 m. būtų pasirašytas naujas tarptautinis susitarimas. Šis klausimas bus aptartas šiais metais įvyksiančioje konferencijoje, kuri bus surengta Bali.

4.9

Europos pramonė, plėtojanti svarbias energijos taupymo technologijas, vystydama bendradarbiavimą pramonės srityje, gali suteikti svarią pagalbą kitoms valstybėms gerinant jų elektros gamybą, energijos vartojimo kokybę ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir taip prisidėti prie bendro energijos vartojimo mažinimo.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/35

1.1

Komisija turėtų nustatyti įvairių oro uostų tipų projektavimo kriterijus siekdama užtikrinti, kad oro uostai būtų praktiški, funkcionalūs ir pasiteisintų komerciškai sąnaudas padengiant oro uostų rinkliavomis.

1.2

Valstybė turėtų padengti oro uostų saugumo išlaidas. Tai yra nacionalinio saugumo problema.

1.3

Reikėtų skatinti regioninių oro uostų statybą ir veiklą. Jie atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį regionų ekonomikoje. Be to, jie mažina spūstis didžiuosiuose oro uostuose ir dažnai būna labai naudingi paieškos ir gelbėjimo operacijoms.

1.4

Oro uostus reikia laikyti pagrindines viešąsias paslaugas teikiančia struktūra, kuri nebūtinai turi būti pelninga, ir tam tikromis aplinkybėmis jai gali prireikti finansinės pagalbos. Gana įprasta skirti pagalbą viešajam transportui.

1.5

Komisija turėtų nustatyti oro uostų procesų (pvz., registravimo, keleivių paieškos) planavimo kriterijus, tuomet įvertinti pakeisto reguliavimo poveikį svarbiausių procesų dinamikai ir atitinkamą poveikį išteklių kiekiui bei išlaidas, kurias patirs operatoriai toliau laikydamiesi susitarimų dėl paslaugų lygio, o svarbiausia — orlaivio parengimo eiliniam reisui laiko kriterijaus.

1.6

Komisija turėtų pripažinti kokio dydžio mokesčių reikia siekiant užtikrinti, kad mažiausiuose oro uostuose, kur keleivių srautas gali būti nepakankamas verslo ekonomikai paremti, būtų laikomasi reikalavimų.

1.7

Oro uostai turi laikytis konkrečių norminių reikalavimų, kurie sudaro privalomą minimumą. Dėl išlaidų, susijusių su šių reikalavimų laikymusi, ne visada įmanoma patenkinti primygtinius pigių skrydžių oro linijų prašymus dėl žemesnio paslaugų lygio ir atitinkamai mažesnių oro uosto rinkliavų. Todėl oro uostai turėtų turėti teisę savo apmokestinimo struktūroje atspindėti oro uosto išlaidas ir jas susigrąžinti nepriklausomai nuo oro linijų reikalaujamo paslaugų lygio.

1.8

Didelės valstybinės kapitalo subvencijos oro uostams gali iškreipti konkurenciją.

1.9

Reikėtų užtikrinti tinkamą infrastruktūrą kroviniams.

1.10

Reikėtų įvesti biometrinį saugumą, kad dažnai skraidantys keleiviai būtų aptarnaujami greitai. Jeigu būtina, už tai gali būti imamas mokestis.

1.11

Laikantis galiojančių šios srities europinių teisės aktų, oro uostai privalo pasirūpinti, kad įranga ir paslaugos atitiktų specialius neįgalių ir ligotų asmenų poreikius.

2.1

Pagrindinė oro uostų užduotis ir komercinė veikla — užtikrinti orlaivių aptarnavimą jiems nutūpus iki pakylant, taip pat keleivių ir krovinių aptarnavimą, kad oro vežėjai galėtų teikti oro susisiekimo paslaugas. Šiuo tikslu oro uostai leidžia naudotis infrastruktūros objektais ir teikia paslaugas, susijusias su orlaivių skrydžiais ir keleivių bei krovinių aptarnavimu, kurių sąnaudas jie paprastai susigrąžina nustatę oro uostų rinkliavas.

2.2

Būtina sukurti bendrą sistemą, reguliuojančią esminius oro uostų mokesčių ypatumus ir jų nustatymo metodus, nes, nesant tokios sistemos, oro uostus valdančių institucijų ir oro uostų paslaugų teikėjų (pvz., oro linijų, krovinių ekspeditorių ir kiti paslaugų teikėjų) tarpusavio santykiuose gali būti nesilaikoma pagrindinių reikalavimų.

2.3

Ši direktyva turėtų būti taikoma Bendrijos teritorijoje esantiems oro uostams, aptarnaujantiems daugiau kaip vieną milijoną keleivių per metus.

2.4

Oro uostų mokesčiai neturėtų būti diskriminacinio pobūdžio. Tokia nuostata taikoma paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2.5

Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti įsteigta nepriklausoma reguliavimo institucija siekiant užtikrinti tos valstybės sprendimų nešališkumą ir tinkamą bei veiksmingą šios direktyvos taikymą. Gyvybiškai svarbu, kad oro uostų naudotojai iš oro uostą valdančios institucijos reguliariai gautų informaciją apie tai, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuojamos oro uosto rinkliavos.

2.6

Oro uostai turėtų informuoti oro uostų paslaugų teikėjus apie stambius infrastruktūros projektus, kadangi nuo jų priklauso oro uostų rinkliavų dydis.

2.7

Atsiradus pigias skrydžių paslaugas teikiantiems oro vežėjams, juos aptarnaujantiems oro uostams turėtų būtų leista taikyti rinkliavas, atitinkančias jų infrastruktūrą ir (arba) paslaugų lygį, kadangi oro vežėjai yra teisėtai suinteresuoti iš oro uosto reikalauti kainą atitinkančios kokybės paslaugų. Tačiau galimybė naudotis žemesnio lygio infrastruktūra ir paslaugomis turėtų būti suteikiama be išimties visiems to pageidaujantiems oro vežėjams.

2.8

Kadangi Bendrijoje taikomi skirtingi sumų su saugumu susijusioms sąnaudoms padengti nustatymo ir apmokestinimo metodai, būtina suderinti pagrindą, kuriuo remiantis nustatomos su saugumu susijusios sąnaudos tuose Bendrijos oro uostuose, kuriuose jos būna įtrauktos į oro uosto rinkliavas.

2.9

Už sumokamas rinkliavas oro uosto paslaugų teikėjams turėtų būti suteiktos nustatyto būtino lygio paslaugos. Tą turėtų užtikrinti oro uostą valdančioji institucija ir oro uosto paslaugų teikėjams oro uoste atstovaujančios asociacijos(-ų) reguliariai sudaromu susitarimu dėl paslaugos lygio.

2.10

Numatyto veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl Bendrijos lygiu šie tikslai dėl jų masto ir poveikio būtų įgyvendinti geriau.

2.11

Valstybės narės užtikrina, kad prieš galutinai patvirtindama naujos infrastruktūros projektus, oro uostą valdanti institucija konsultuosis su oro uosto paslaugų teikėjais.

2.12

Kad oro uosto veikla būtų sklandi ir efektyvi, valstybės narės užtikrina, kad oro uostą valdanti institucija ir oro uosto paslaugų teikėjams atstovaujanti asociacija (asociacijos) derybų keliu sieks sudaryti susitarimą dėl oro uosto terminale (terminaluose) teikiamų paslaugų kokybės lygio. Toks susitarimas sudaromas bent kartą per dvejus metus ir apie jį pranešama kiekvienos valstybės narės nepriklausomai reguliavimo institucijai.

2.13

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad oro uostą valdanti institucija, siekdama teikti tikslines paslaugas ar leisti naudotis konkrečiais terminalais ar terminalo dalimis, galėtų keisti konkrečių oro uosto paslaugų, terminalų ar terminalo dalių kokybę bei apimtį. Oro uosto rinkliavų dydį galima keisti pagal tokių paslaugų kokybę ir apimtį.

2.14

Valstybės narės paskiria arba įsteigia nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją, kuri užtikrintų teisingą priemonių, būtinų šiai direktyvai vykdyti, taikymą.

2.15

Valstybės narės garantuoja nepriklausomos reguliavimo institucijos nepriklausomumą užtikrindamos, kad ji bus teisiškai atskirta ir funkcionaliai nepriklausoma nuo bet kurios oro uostą valdančiosios institucijos ir oro vežėjo.

3.1

Sveikintina tai, kad Komisija ketina nustatyti pagrindines taisykles ir kriterijus Bendrijos oro uostams valdyti ir tvarkyti.

3.2

Svarbu, kad oro uostų nustatyti mokesčiai būtų aiškūs ir skaidrus, kadangi daugeliu atvejų oro uostuose veikia monopolijos.

3.3

Norint, kad visos oro linijos turėtų vienodas sąlygas, reikia racionaliai ir nediskriminuojant spręsti orlaivių stovėjimo aikštelių skirstymo klausimą. Jeigu ilgą laiką nesinaudojama brangiomis terminalo stovėjimo aikštelėmis, tos teisės turėtų būti atimtos.

3.4

Nuolatiniai prasti oro linijų bendrovių veiklos rezultatai, susiję su jų orlaivių stovėjimo laiku, ir nuolatiniai vėlavimai, kurie ilgainiui lemia rimtus oro uosto eismo sutrikimus, turėtų būti sprendžiami baudomis ir nuobaudomis.

3.5

Pagrindiniuose oro uostuose reikėtų panaikinti įgytas teises ir tuos laiko tarpsnius kas kažkiek metų reikėtų parduoti aukcione.

3.6

Visi ES oro uostai, kai įmanoma, turėtų taikyti tokią pačią formulę nusileidimo ir parkavimo bei kt. mokesčiams apskaičiuoti. Nusileidimo mokesčiai visada turėtų atspindėti geriausius laiko tarpsnius labiausiai pageidaujamu metu, kad būtų skatinamas tolygesnis oro uosto infrastruktūros naudojimas.

3.7

Siekiant paspartinti eismą ir padidinti pajėgumą, oro uostus reikėtų skatinti įrengti moderniausią navigacijos įrangą. Reikėtų stengtis, kad pakilimo takų pajėgumai būtų pakankami vienam nusileidimui arba pakilimui kas 35 sekundes. Padidėjus tokiam veiksmingumui, sutrumpės laukimo laikas piko metu ir tai turės teigiamos įtakos išmetamų teršalų kiekiui.

3.8

Komisija turėtų prižiūrėti nacionalinių aviacijos reguliavimo institucijų veiklą ir atlikti jos auditą, siekdama įsitikinti, kad tos institucijos užtikrintai ir tolygiai atlieka savo pareigas.

3.9

Pakeitimus dėl saugumo ir kitas atitinkamas sąnaudas turėtų padengti valstybė, kaip yra kitų transporto rūšių, pavyzdžiui, geležinkelių, atveju. Tas sąnaudas reikėtų atidžiai tikrinti, kadangi sudėtingos įrangos instaliavimas mažiems ir vidutinio dydžio oro uostas gali būti brangus. Tai gali būti ekonomiškai nenaudinga.

3.10

Reguliavimo institucija turėtų užtikrinti, kad oro uostų mažmeninės prekybos skyriuose kainos nebūtų didesnės už kainas šalia esančiuose miestuose.

3.11

Gali būti sudėtinga sukurti bendrą pagrindą svarbiausiems oro uosto mokesčių ypatumams reguliuoti, tų mokesčių nustatymo tvarką ir pasirinkti bendrą pagrindą, kai įvairiose valstybėse narėse sąnaudos darbuotojams, statyboms ir infrastruktūrai skiriasi. Be to, valstybės narės taiko skirtingą planavimo politiką ir taisykles.

3.12

Tais atvejais, kai siūloma direktyvą taikyti Bendrijos teritorijoje esantiems vietos oro uostams, kurie yra didesni už mažiausius, reikėtų patikslinti „minimalaus dydžio“ sąvoką.

3.13

Oro uostams turėtų būti leista nustatyti mokesčius, kad gautų pakankamai pelno ir galėtų vėl investuoti į infrastruktūrą ir kitą įrangą.

3.14

Jeigu pigus vežėjas nenori nieko mokėti oro uostui, tokiu atveju sunku padengti oro uosto išlaidas, susijusias su reikalavimų laikymusi, saugumu ir pan.!

3.15

Kad oro uostų veikla būtų sklandi ir efektyvi, oro linijų turėtų būti reikalaujama su oro uostu pasirašyti susitarimą dėl paslaugų lygio siekiant užtikrinti oro uosto teikiamų paslaugų kokybę.

3.16

Nemažai oro linijų yra potencialios oro uosto klientės ir ne visos jų yra pigios oro linijos. Kai kuriais atvejais ypač svarbu yra derinimas siekiant išlaikyti pajamų srautus, kurie gali skirtis priklausomai nuo keleivio profilio. Šiems pajamų srautams iškyla pavojus todėl, kad mažesniuose oro uostuose dominuoja pigūs vežėjai.

3.17

Reikėtų aiškiai apibrėžti ir standartizuoti patikrinimams naudojamą saugumo įrangą. Visuomenė greitai praras pasitikėjimą apsaugos sistema, jeigu sistemos nebus standartizuotos. Saugumo patikrinimo metu vienuose oro uostuose tas pats objektas gali būti pastebėtas, o kituose — ne. Įmonė valdo keleivių registravimo programą vis didesniame skaičiuje Amerikos oro uostų. Už metinį 99.95 JAV dolerių mokestį ši įmonė atitinkamą administracinį patikrinimą praėjusiems asmenims išduoda biometrinę tapatybės kortelę, kuri jos turėtojams suteikia teisę į paprastesnę patikrinimo procedūrą. Šis pavyzdys rodo, kaip technologijų pažanga gali palengvinti keleivių kasdienybę ir sumažinti eiles.

3.18

Dėl komercinės vertės turėtų būti nustatyta žemės aplink ir netoli oro uostų paskirtis siekiant užkirsti kelią spekuliavimui žeme ir jo neskatinti.

3.19

Nors saugumo priemonės oro uostuose atrodo griežtos, vis dar pasitaiko daug keleivių bagažo vagysčių. Šią problemą reikėtų skubiai spręsti.

3.20

Oro uostų parduotuvėse turėtų būti aiškiai apibrėžta „neapmokestinamų ir neapmuitinamų prekių“ reikšmė ir nurodyta matomose vietose, kad keleiviai žinotų, kokios yra su tuo susijusios išlaidos.

3.21

Keleiviams apsaugoti Komisija turėtų sukurti interneto tinklavietę, kurioje jie aiškiai galėtų matyti, kokie atitinkami mokesčiai taikomi įvairiuose oro uostuose, pvz., leidimosi mokesčiai, kt., kurie nurodyti bilietuose ir kuriuos turi sumokėti keleiviai.

4.1

Oro uostai turėtų būti patogūs klientams (oro linijoms ir keleiviams) ir turėtų būti projektuojami su jais konsultuojantis.

4.2

Komisija turėtų nustatyti tam tikrus kriterijus, susijusius su būtiniausia erdve, numatyta bagažo atsiėmimui, saugumo priemonėmis ir pasų kontrole.

4.3

Projektavimas turėtų užtikrinti sklandų keleivių srautą į oro uostą ir iš jo bei oro uosto patogumą klientams.

4.4

Būtų gerai teikti sudėtingesnę įrangą toms oro linijoms, kurios nori ją turėti ir už ją sumokėti.

4.5

Oro uostuose naudojami ženklai yra ypač svarbūs ir daugelyje Europos oro uostų jie yra neaiškūs. Tokius ženklus, kai įmanoma, reikėtų standartizuoti.

4.6

Keleiviams turėtų būti numatytos tinkamos vietos atsisėsti ar palaukti. Reikėtų kuo labiau palengvinti prieigą prie terminalų., pirmiausia neįgaliems ir specialių poreikių keleiviams, pvz., ir keleiviams su mažais vaikais.

4.7

Oro uosto terminalo projektavimo principai yra paremti keleivių srautais piko valandomis. Todėl šiuos piko valandų kriterijus reikėtų išnagrinėti atsižvelgiant į keleiviams ypač svarbius procesus (registravimą ir saugumo patikrinimą) ir skelbti kaip atskaitos tašką šio sektoriaus įmonėms.

4.8

Būtiniausi veiklos kriterijai turėtų būti taikomi pagal atitinkamus projektavimo standartus. Reikėtų vengti situacijų, kai oro linijos oro uostui nustato būtiniausius kriterijus, kurie viršija projektavimo standartą.

4.9

Oro uostai turi užtikrinti, kad jų įranga ir teikiamos paslaugos, už kurias atsako tik jie arba bendradarbiaudami su oro vežėjais, atitiktų specialiuosius neįgalių arba sergančių keleivių poreikius. Remiantis ankstesniais svarstymais (TEN/21 Nuomonė dėl riboto judrumo asmenų teisių keliaujant oru) EESRK mano, kad oro uostai laikosi šių įpareigojimų ir atitinka reikalavimus, keliamus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru. Žr. šio reglamento 9 str. ir 1 priedą.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/39

1.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir pritaria Komisijos dokumente pateikiamai analizei ir aprašymui. Veiksmingai atremti pasaulines klimato kaitos grėsmes ir toliau tenkinti aukštus energijos poreikius — svarbus tarptautinis uždavinys.

1.2

Akmens anglimi kūrenamos elektrinės į atmosferą išmeta 24 proc. viso (ES) išmetamų CO2 dujų kiekio. Todėl tokios elektrinės yra tinkamiausios CCS įrangai montuoti, t. y. CO2 surinkimo ir nuolatinio saugojimo sistemoms įdiegti.

1.3

Ateinančiais dešimtmečiais akmens anglis turėtų išlikti Europos energijos šaltinių derinyje. Dėl savo savybių (prieinamumas, įperkamumas ir vaidmuo stabilizuojant energetikos rinkas) akmens anglis išlieka svarbiausiu ekonomiškos elektros gamybos kuru. Akmens anglies atsargos ES ir pasaulyje pasiskirsčiusios nevienodai. Akmens anglies technologijomis galima žymiai sumažinti išmetamą CO2 kiekį (1). Šiuo tikslu trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje būtina sukurti rinkos ir reguliavimo pagrindus, skatinančius investicijas į naujausias technologijas, kurios gerintų akmens anglimi kūrenamų elektrinių elektros gamybos efektyvumą ir mažintų išmetamą CO2 kiekį.

1.4

Šiuo metu nėra patvirtintų ekonomiškai efektyvių komercinių priemonių, kurios užtikrintų beveik viso akmens anglimi kūrenamų elektrinių išmetamo CO2 kiekio pašalinimą ir izoliavimą. Tokios technologijos dar tik kuriamos. Tačiau teršalų beveik neišmetančių akmens anglies technologijų kūrimo ir pardavimo perspektyvos per ateinančius dvidešimt metų yra daug žadančios.

1.5

EESRK patvirtina savo nuomonę, kad išmetamų teršalų apribojimo iššūkio mastas yra toks, jog būtina vystyti visus potencialiai gyvybingus energijos šaltinius ir technologijas taip, kad juos būtų galima kuo geriau taikyti praktikoje ir prekyboje. Pereinant prie tausios energetikos, svarbus vaidmuo tenka akmens angliai, kitam iškastiniam kurui, branduolinei energijai, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms ir energijos taupymui. Kiekvienas iš šių elementų turi prisidėti tuomet ir tiek, kiek leidžia techninis pagrįstumas ir prieinama kaina.

1.6

EESRK teigiamai vertina tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje, po 2020 m., CO2 surinkimo ir saugojimo technologija turėtų leisti pasiekti CO2 beveik neišskiriančią elektros gamybą akmens anglimi kūrenamose elektrinėse. Iki 2020 m. susidarys naujas apie 350 GW elektros gamybos pajėgumų poreikis, o iki 2030 m. toks poreikis pasieks apie 500 GW, tam reikės apie 600-800 mlrd. eurų investicijų. Siekiant įgyvendinti šį metodą, jau dabar būtini suderinti moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla (MTTPD).

1.7

Nuolat gerinant elektrinių efektyvumą ir vystant teršalų beveik neišskiriančias technologijas, akmens anglis padės įgyvendinti klimato apsaugos reikalavimą. Vis dėlto būtina, kad CCS technologijų teikiami lūkesčiai nepadarytų tokio poveikio, kad jau dabar plačiu CCS technologijų taikymu grindžiamos energetikos strategijos ir nustatomi tikslai būtų tvirtinami kaip „privaloma priemonė“.

1.8

Siekiant kuo labiau sutrumpinti ilgai trunkančias statybas, bet nesumažinti aukščiausių saugumo standartų, būtina supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir bendradarbiaujant nacionalinėms reguliavimo institucijoms tokias procedūras palaipsniui suderinti.

1.9

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad akmens anglis — kaip pagrindinis elektros gamybos kuras ir gyvybiškai svarbi plieno gamybos ir kitų gamybinių procesų dalis — atliks labai svarbų vaidmenį tenkinant būsimą energijos poreikį pereinant prie vandenilio ekonomikos. Suskystintą akmens anglį galima naudoti kaip žalios naftos pakaitalą. Iš akmens anglies taip pat galima gaminti sintetines dujas.

1.10

Išlieka poreikis patvirtinti tinkamus politinius ir ekonominius rusvosios ir juodosios akmens anglies kasybos iš vietinių klodų pagrindus. Akmens anglies kasyba ir energijos transformavimas gali labai prisidėti prie vietinės gerovės ir užimtumo didinimo. Išlaikyti dabartinį iškastiniu kuru (daugiausia — akmens anglimi) kūrenamų elektrinių lygį labai svarbu ir dėl socialinės padėties naujose valstybėse narėse: iš 286 500 anglies kasybos pramonėje dirbančių darbuotojų naujose valstybėse narėse šioje pramonėje dirba 212 100 asmenų. Kasyklų operatoriai visame ES anglies pramonės sektoriuje privalo siekti žymiai pagerinti labai sunkias kalnakasių darbo sąlygas, kelti jų kvalifikaciją, didinti darbo saugą ir gerinti darbo aplinką.

1.11

EESRK taip pat mano, kad Komisijos dokumentas ir jos nustatyti CCS įdiegimo bei šios technologijos taikymo pradžios terminai yra optimistiniai. Komisija turėtų sutelkti dėmesį į priemones, kurios leistų iki 2015 m. pradėti eksploatuoti 10-12 demonstracinės veiklos elektrinių ir sukurti CCS technologijų pagrindus, kuriuose būtų atsižvelgiama į didžiausias grėsmes, tačiau tokie pagrindai turi būti patikimi ir ne per daug ribojantys. Labai svarbu pasiekti tarpinį didesnio efektyvumo etapą, todėl per didelis skubėjimas ir pernelyg griežtos taisyklės gali labai pakenkti šiai visame pasaulyje svarbiai idėjai.

1.12

Be to, EESRK ragina vykdyti aktyvią mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių srityje, kuri turėtų prisidėti prie saugaus ES energijos šaltinių derinio. Tuo pačiu metu, pernelyg nedelsiant, turėtų būti suformuota integruota ES energetikos rinka.

2.1

Komitetas jau keletą kartų nagrinėjo su iškastiniu kuru susijusius klausimus ankstesnėse savo nuomonėse. Paskutinė buvo tiriamoji nuomonė dėl Energijos tiekimo Europos Sąjungoje: optimalaus energijos rūšių derinimo strategija  (2), kurioje teigiama, kad ES privalo dėti dideles pastangas, siekdama sukurti švarias akmens anglies technologijas: gerinti elektrinių efektyvumą ir anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo komercinį pritaikymą. Dėl atitinkamų politinių sprendimų padidėjo ir vis dar didėja dujų naudojimas. Jau akivaizdu, kad tolesnis tokios tendencijos išlikimas yra problemiškas. Vis sunkiau akmens anglį pakeisti dujomis; taip pat dujos negali pakeisti branduolinės energijos dėl išmetamųjų teršalų kiekio, nes dujos, kaip ir nafta, yra vertinga žaliava didelę pridėtinę vertę sukuriantiems gamybiniams procesams.

2.2

Šį pasiūlymą dėl tausios elektros energijos gamybos deginant iškastinį kurą, kuris priklauso energijos ir klimato paketui „Europos energetikos politika — poreikis imtis veiksmų“, Komisija paskelbė 2007 m. sausio 10 d.

2.3

Minėtam paketui taip pat priklauso, visų pirma, pasiūlymas nustatyti tikslus dėl klimato kaitos, t. y. 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą išsivysčiusiose šalyse arba bet kokiu atveju 20 proc. — vien tik ES. Pakete toliau nagrinėjami šie klausimai: dujų ir elektros energijos vidaus rinka, elektros ir dujų tinklų tarpusavio sąveika, būsimas branduolinės energijos vaidmuo siūlomoje Branduolinėje informacinėje programoje. Taip pat pateikiamos atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač biodegalų transportui, skatinimo gairės bei apibūdinama Europos energetikos strateginio technologijų plano ateitis. 2007 m. kovo 9 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino šiame pakete numatytus tikslus ir pagrindines politikos kryptis.

2.4

Komunikate apžvelgiami veiksmai, būtini tam, kad iškastinio kuro, visų pirma akmens anglies, naudojimas ir toliau padėtų užtikrinti saugų energijos tiekimą ir jos įvairovę Europoje ir pasaulyje, atsižvelgiant į darnaus vystymosi strategiją ir klimato kaitos politikos tikslus. Šiame komunikate atsižvelgiama į atliktą darbą ir 2006 m. gautas nuomones iš antrosios Europos klimato kaitos programos (ECCPII) vykdytojų, aukšto lygio pareigūnų grupės konkurencingumo, energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais (ALG), Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (BP7) rengėjų ir elektrinių, kuriose naudojamos teršalų neišskiriančio iškastinio kuro technologijos, platformos dalyvių.

3.1

Komisijos dokumente nagrinėjamas iškastinio kuro vaidmuo elektros energijos gamyboje ir teigiama, kad Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų šalių iškastinis kuras užima svarbią vietą energijos šaltinių derinyje. Šis kuras ypač svarbus gaminant elektros energiją: virš 50 proc. ES elektros energijos šiuo metu pagaminama naudojant iškastinį kurą (daugiausiai akmens anglį ir gamtines dalis), o kelete šalių (Lenkijoje, Graikijoje) ši dalis sudaro net 80 proc. Akmens anglis — pagrindinis šaltinis, užtikrinantis energijos tiekimo saugumą ES, jis toks išliks ir ateityje. Akmens anglis — tai iškastinis kuras, kurio atsargų yra daugiausia ir kuris yra plačiausiai paplitęs pasaulyje. Skaičiuojama, kad rusvosios anglies išteklių užteks 130 metų, o juodosios akmens anglies — 200 metų.

3.2

Tačiau akmens anglis gali būti toliau naudojama ES ir pasaulio ekonomikos bei energijos tiekimo saugumui užtikrinti tik tuo atveju, jei bus taikomos technologijos, leidžiančios labai sumažinti ją deginant išsiskiriančio CO2 pėdsakus. Jei bus sukurtos tokios pakankamo masto technologijos, jas taikant bus galima rasti sprendimų, kaip naudoti ir kitas iškastinio kuro rūšis, įskaitant elektros energijos gamybą deginant dujas. Todėl Europos Sąjungai reikia rasti tausaus akmens anglies naudojimo technologinius sprendimus ne tik tam, kad akmens anglis išliktų Europos energijos šaltinių derinyje, bet ir siekiant užtikrinti galimybę didinti akmens anglies naudojimą pasaulyje nedarant nepataisomos žalos pasaulio klimatui.

3.3

Švarios akmens anglies technologijos yra sukurtos ir šiandien jos plačiai taikomos elektros energijos gamybos sektoriuje, ir taip labai sumažinami iš akmens anglimi kūrenamų elektrinių išmetamų SO2, NOx, sveikatai žalingų dalelių ir dulkių kiekiai. Švarios akmens anglies technologijos taip pat leido nuosekliai didinti akmens anglies konversijos į elektros energiją našumą. Tokie pasiekimai — svarbūs pažangos laipteliai ieškant naujų technologinių sprendimų, vadinamųjų „tausių akmens anglies technologijų“, kai anglimi kūrenamose elektrinėse pritaikoma CO2 surinkimo ir saugojimo koncepcija (CCS).

3.4

Komisija mano, kad per ateinančius 10-15 metų tikrai pavyks pasiekti, kad tausios akmens anglies technologijos taptų ekonomiškai naudingos. Tačiau tai pareikalaus drąsių pramoninių investicijų į keletą bandomųjų elektrinių Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir atitinkamų politinių iniciatyvų gana ilgą laiką, pradedant nuo dabar ir galbūt iki 2020 m. ar dar ilgiau.

3.5

Siekdama palengvinti tokį vystymą, 2007-2013 m. Komisija gerokai padidins energetikos srities mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą, o tausių iškastinio kuro technologijų demonstravimą įtrauks tarp prioritetų. Bendram tokių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pastangų koordinavimui bei sinergijos didinimui ES ir nacionaliniu lygmeniu tinkama priemonė bus Europos strateginis energetikos technologijų planas. Remdamasi sėkmingais MTTP projektų rezultatais, Komisija nustatys, koks būtų tinkamiausias paramos būdas, kad iki 2015 m. būtų suprojektuota, pastatyta ir pradėta eksploatuoti iki 12 didelių komercinių elektrinių, kuriose būtų demonstruojamos tausios iškastinio kuro technologijos.

3.6

Komisija įvertins neseniai padarytas ir planuojamas investicijas, ar naujai pastatytos ir statomos iškastinį kurą naudojančios elektrinės Europos Sąjungoje taiko geriausias ir našiausias prieinamas technologijas ir ar nauji akmens anglį ir dujas naudojantys įrenginiai yra parengti taip, kad CCS įrangą būtų galima įrengti vėliau („parengta surinkimui“). Jei pasirodys, kad ne, Komisija nedelsdama ketina pasiūlyti privalomas teisines priemones po to, kai bus atliktas išsamus poveikio vertinimas.

3.7

2007 m. Komisija įvertins potencialią CCS keliamą riziką ir nustatys CCS veiklos licencijavimo ir tinkamo su CO2 surinkimu ir saugojimu susijusios aplinkos rizikos valdymo reikalavimus. Sukūrus tinkamo valdymo sistemą, ji gali būti derinama su dabartinės aplinkos reguliavimo sistemos pakeitimais ES lygmeniu, kad būtų pašalintos visos nereikalingos kliūtys CCS technologijoms. Komisija taip pat įvertins, ar reikia iš dalies keisti veikiančius dokumentus (pvz., Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą ar Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės direktyvą), arba pasiūlys laisvai pritaikomą reguliavimo sistemą. Komisija įvertins, kuriuos reguliavimo aspektus geriau spręsti ES lygmeniu, o kuriuos palikti nacionaliniam lygmeniui.

3.8

Komisija mano, kad reikalinga aiški ir iš anksto sukurta ilgalaikė sistema, kuri palengvintų sklandų ir greitą perėjimą prie elektros gamybos naudojant anglį su CCS įrenginiais. Ji reikalinga, kad elektros gamybos įmonės galėtų įsipareigoti skirti reikalingas investicijas ir vykdyti mokslinius tyrimus, tvirtai žinodamos, kad jų konkurentės laikysis tokios pat krypties. Remdamasi šiuo metu turima informacija, Komisija mano, kad nuo 2020 m. visos naujos akmens anglimi kūrenamos elektrinės bus statomos su CCS įrenginiais. Dabartinės elektrinės laipsniškai turėtų laikytis tokio paties principo. Komisija įvertins, koks bus optimalus iškastinį kurą naudojančių elektrinių modifikavimo tvarkaraštis po to, kai bus įrodytas tausių akmens anglies technologijų ekonominis perspektyvumas.

3.9

Elektros energijos gamyboje susidarančio CO2 surinkimo ir jo tolesnio saugojimo sąnaudos esant dabartinio lygmens technologijoms gali siekti iki 70 eurų už toną CO2, todėl naudoti šias technologijas dideliu mastu kol kas pernelyg brangu. Turimi vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos modeliai bei tyrimai leidžia manyti, kad iki 2020 m. CCS sąnaudos sumažės iki 20-30 eurų už toną CO2. Vadinasi, iki 2020 m. arba netrukus po to akmens anglimi kūrenamose elektrinėse su CCS įranga elektros energijos gamybos sąnaudos bus tik 10 proc. didesnės už dabartines, o gal net ir tokios pačios.

3.10

Neigiamas tausių iškastinio kuro technologijų ir CCS poveikis aplinkai gali atsirasti daugiausia dėl galimo CO2 nutekėjimo iš saugyklų. Nutekėjimo poveikis gali būti vietinio (vietinei biosferai) ir pasaulinio masto (klimatui). Tačiau Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje šiais klausimais daroma išvada, kad, remiantis patirtimi, CO2 dalis, laikoma gerai parinktose ir valdomose saugyklose, per 100 metų greičiausiai viršys 99 proc. Taigi vietos parinkimas ir valdymas — pagrindiniai veiksniai, skirti mažinti riziką. Komisijos poveikio vertinime, skirtame teisinei sistemai, bus nustatyta visa galima rizika ir nurodytos atitinkamos saugos priemonės.

3.11

Tikimasi, kad tausių iškastinio kuro technologijų poveikis bus akivaizdžiai teigiamas. Pirmiausia, žinoma, CCS technologija apie 90 proc. veiksmingai sumažins iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių išskiriamą anglies dvideginio kiekį. Taip bendras Europos Sąjungoje (ES-27) išskiriamo CO2 kiekis iki 2030 m. sumažės 25-30 proc., palyginti su 2000 m. Įgyvendinant scenarijų, numatantį dar daugiau naudoti akmens anglies išteklių, darniam pasaulio ekonomikos vystymuisi ir klimato kaitos sprendimui nepaprastai svarbią reikšmę turi kuo ankstesnis trečiųjų šalių įsitraukimas plėtojant ir diegiant tausias akmens anglies technologijas, ypač jų CCS komponentą. Tausių akmens anglies technologijų sėkmė, visų pirma plataus masto CCS komercializacija, taip pat pagerins vargingiausių pasaulio dalių, kurios dar neturi galimybių naudoti energiją, prieigą prie energijos šaltinių.

4.1

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir pritaria Komisijos dokumente pateikiamai analizei ir aprašymui. Veiksmingai atremti pasaulines klimato kaitos grėsmes ir toliau tenkinti aukštus išsivysčiusių šalių ir sparčiai didėjančius besivystančių šalių ekonomikos energijos poreikius — svarbus tarptautinis uždavinys.

4.2

Akmens anglimi kūrenamos elektrinės į atmosferą išmeta 24 proc. viso (ES) išmetamų CO2 dujų kiekio. Iškastiniu kuru kūrenamų elektrinių išskiriami teršalai yra labai koncentruoti, nes dideliuose deginimo įrenginiuose sunaudojama daug kuro, todėl tokios elektrinės yra tinkamiausios CCS įrangai montuoti, t. y. CO2 surinkimo ir nuolatinio saugojimo sistemoms įdiegti. Tokias sistemas sudaro trys santykinai nepriklausomi etapai:

4.3

Ateinančiais dešimtmečiais akmens anglis turėtų išlikti Europos energijos šaltinių derinyje. Dėl savo savybių (prieinamumas, įperkamumas ir vaidmuo stabilizuojant energetikos rinkas) akmens anglis išlieka svarbiausiu ekonomiškos elektros gamybos kuru. Akmens anglies atsargos ES ir pasaulyje pasiskirsčiusios nevienodai. Apskritai vilčių teikia tai, kad didžiausi akmens anglies ištekliai yra politiškai stabiliose išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Atsargos išsivysčiusiose ES šalyse labai išeikvotos dėl ilgalaikio jų naudojimo ir kai kurios ES valstybės nusprendė palaipsniui mažinti ar net visai nutraukti akmens anglies kasybą.

4.4

Trečdalis ES valstybių gali pasikliauti vietinėmis akmens anglies atsargomis, o kiti du trečdaliai valstybių daugiausiai priklauso nuo importuojamos akmens anglies. 2006 m. ES buvo iškasta 161,6 mln. tonų akmens anglies ir 235,3 mln. tonų buvo importuota. Tais pačiais metais rusvosios akmens anglies sunaudojimas pasiekė 373,8 mln. tonų, tačiau šis poreikis buvo visiškai patenkintas iš vietinių atsargų. Todėl būtina vystyti ir dideliu mastu įdiegti priemones, kurios smarkiai sumažintų akmens anglimi kūrenamų elektrinių išmetamą CO2 kiekį.

4.5

Akmens anglies technologijomis galima labai sumažinti išmetamą CO2 kiekį (3). Šiuo tikslu trumpalaikėje ir vidutinės trukmės perspektyvoje būtina sukurti rinkos ir reguliavimo pagrindus, skatinančius investicijas į naujausias technologijas, kurios gerintų akmens anglimi kūrenamų elektrinių elektros gamybos efektyvumą ir mažintų išmetamą CO2 kiekį. Taip pat būtina, kad Komisija, valstybės narės ir pramonės atstovai bendradarbiaudami skatintų pasauliniu lygiu derinamus mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir demonstracinę veiklą švarių akmens anglies technologijų srityje, pvz., anglies surinkimo ir saugojimo, kuris ilgalaikėje perspektyvoje leis pasiekti CO2 beveik neišskiriančią elektros energijos gamybą naudojant akmens anglį.

4.6

Šiuo metu nėra patvirtintų ekonomiškai efektyvių priemonių, kurios užtikrintų beveik viso akmens anglimi kūrenamų elektrinių išmetamo CO2 kiekio pašalinimą ir izoliavimą. Tokios technologijos dar tik kuriamos. Tačiau teršalų beveik neišmetančių akmens anglies technologijų kūrimo ir pardavimo perspektyvos per ateinančius dvidešimt metų yra daug žadančios. Manoma, kad elektrinėse įdiegta CCS įranga dėl savo energijos sunaudojimo sumažina elektros gamybos efektyvumą. Bendras efektyvumo sumažėjimas priklauso nuo naudojamos technologijos, pvz., technologijai OXYFUEL, kuriai teikiama pirmenybė, reikia 8-10 proc. pagaminamos elektros energijos, o kitoms technologijoms jos reikia dar daugiau. Taigi reikės daugiau kuro norint pagaminti 1 MWh į tinklą pateikiamos elektros energijos, o juk svarbiausia — didesnis gamybos efektyvumas. Būsimosios CCS įrenginių modifikacijos gali sunaudoti dar daugiau energijos savo funkcijoms atlikti.

4.7

Pereinamuoju laikotarpiu ekonomiškai efektyvus būdas apriboti išmetamo CO2 kiekio augimą yra veikiančių ir naujų akmens anglimi kūrenamų elektrinių efektyvumo didinimas. Planuotojai turėtų sutelkti dėmesį į geriausios rinkoje esančios technologijos įdiegimą į naujas akmens anglimi kūrenamas elektrines, kurios turi būti pastatytos artimiausiu metu. Iš tiesų labai svarbu, kad tokios elektrinės būtų suprojektuotos taip, kad, esant praktinėms sąlygoms, į jas būtų galima įdiegti ekonomiškai efektyvias CCS modifikacijas, kai šia technologija bus pradėta prekiauti.

4.8

EESRK patvirtina savo nuomonę, kad išmetamų teršalų apribojimo iššūkio mastas yra toks, jog būtina vystyti visus potencialiai gyvybingus energijos šaltinius ir technologijas taip, kad juos būtų galima kuo geriau taikyti praktikoje ir prekyboje. Pereinant prie tausios energetikos svarbus vaidmuo tenka akmens angliai, kitam iškastiniam kurui, branduolinei energijai, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms ir energijos taupymui. Kiekvienas iš šių elementų turi prisidėti tuomet ir tiek, kiek leidžia techninis pagrįstumas ir prieinama kaina.

4.9

Kad ir kokie daug žadantys būtų pagrįsti lūkesčiai, susiję su CCS technologijomis, neturi atsitikti taip, kad, tarsi remiantis plačiu CCS technologijų taikymu, energetikos strategijos ir nustatomi tikslai būtų tvirtinami kaip „privaloma priemonė“.

5.1

Europos elektros gamyboje akmens anglis užima labai svarbią vietą, tačiau 70 proc. akmens anglimi kūrenamų elektrinių yra senesnės nei 20 metų. Šiek tiek padidėjus elektros energijos suvartojimui ir daugeliui veikiančių elektrinių pasiekus techninės ir ekonominės naudojimo trukmės pabaigą, iki 2020 m. susidarys naujas apie 350 GW elektros gamybos pajėgumų poreikis, o iki 2030 m. toks poreikis pasieks apie 500 GW. Skaičiuojant akmens anglimi kūrenamų elektrinių, kuriose įdiegta CCS technologija, sąnaudas ES, taikomas optimistinis sąnaudų modelis: naujos 300 MW pajėgumo elektrinės sąnaudos siekia 500 mln. eurų (apie 1,7 mln. eurų vienam MW). Šiuolaikiškoms nuo dabar iki 2020 m. pastatytoms elektrinėms modifikuoti reikėtų apie 0,5-0,7 mln. eurų 1 MW, o dabar veikiančioms elektrinėms — netgi daugiau nei 1 mln. eurų 1 MW. Taigi, jeigu iki 2030 m. norėsime 500 GW pajėgumo elektros gamybos objektus modernizuoti įdiegdami pažangiausias CCS technologijas, tam reikės apie 600-800 mlrd. eurų investicijų.

5.2

EESRK teigiamai vertina tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje, po 2020 m., CO2 surinkimo ir saugojimo technologija turėtų leisti pasiekti CO2 beveik neišskiriančią elektros gamybą akmens anglimi kūrenamose elektrinėse. Siekiant įgyvendinti šį metodą, jau dabar būtini suderinti moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla (MTTPD).

5.2.1

Ateinantį dešimtmetį išmetamo CO2 kiekį ekonomiškai efektyviai gali sumažinti didesnis akmens anglies sudeginimo efektyvumas, kurį lems labiau paplitęs moderniausių technologijų naudojimas akmens anglimi kūrenamose elektrinėse.

5.2.2

Šios strategijos papildo viena kitą, remiantis techniniais sprendimais, kurie turi pasitvirtinti: modernių ir efektyvių elektros gamybos deginant akmens anglį technologijų naudojimas trumpuoju laikotarpiu gali sudaryti sąlygas mažiau sąnaudų reikalaujančiam anglies dvideginio surinkimui ilgalaikėje perspektyvoje, su sąlyga, kad tokios elektrinės bus suprojektuotos taip, kad būtų galima įdiegti ekonomiškai efektyvias anglies dvideginio surinkimo technologijas, kai jomis bus pradėta prekiauti.

5.2.3

Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje nurodyta, kad norint iš pagrindų pakeisti energetikos sistemą mažiau anglies dioksido (CO2) išmetančia ar visai jo neišmetančia, patikima, konkurencinga ir tvaria sistema, reikia naujų technologijų, su kuriomis susijusi rizika yra pernelyg didelė, o pelnas — pernelyg neaiškus, kad privačios įmonės imtųsi finansuoti visas moksliniams tyrimams, kūrimui, demonstravimui ir įdiegimui būtinas investicijas. CCS ir švarios anglies technologijos yra įtrauktos į Septintosios bendrosios programos energetikos biudžetą, kuris 2007-2013 m. laikotarpiu sudaro 2 350 milijonų eurų.

5.2.4

Būtina tinkamai apibrėžti sąvoką „parengta surinkimui“. Norint užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą, būtinas bendras reguliavimo institucijų ir šios pramonės darbas. Be atitinkamų ir stabilių politikos pagrindų prekybos rinkos naudos neduos.

5.2.5

EESRK mano, kad būtina skubiai didinti elektrinių pajėgumą ir jas modernizuoti. Atsižvelgiant į numatomą priklausomybę nuo importuojamos energijos (iki 2030 m. ji pakils iki 69 proc.), siekiant garantuoti energijos tiekimo saugumą, būtina užtikrinti įvairių energijos šaltinių derinį. Stabilizavus akmens anglies indėlį į elektros gamybą, galima labai prisidėti prie energijos tiekimo saugumo užtikrinimo Europos Sąjungoje.

5.2.6

Nuolat gerinant elektrinių efektyvumą ir vystant teršalų beveik neišskiriančias technologijas, akmens anglis padės vykdyti klimato apsaugos reikalavimą. Nustatant prekybos taršos leidimais kiekvienoje ES valstybėje narėje taisykles, dėmesys turėtų būti skiriamas efektyvumui gerinti, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

5.2.7

Siekiant kuo labiau sutrumpinti ilgai trunkančias statybas, bet nesumažinti aukščiausių saugumo standartų, būtina supaprastinti leidimų išdavimo procedūras ir bendradarbiaujant nacionalinėms reguliavimo institucijoms tokias procedūras palaipsniui suderinti.

5.3

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad akmens anglis — kaip pagrindinis elektros gamybos kuras ir gyvybiškai svarbi plieno gamybos ir kitų gamybinių procesų dalis — atliks labai svarbų vaidmenį tenkinant būsimą energijos poreikį pereinant prie vandenilio ekonomikos. Suskystintą akmens anglį galima naudoti kaip žalios naftos pakaitalą. Iš akmens anglies taip pat galima gaminti sintetines dujas. Tokios technologijos ir toks akmens anglies naudojimas palaipsniui bus vis svarbesni tausių energijos šaltinių derinyje. Komisijos projekte neaptariamos šios svarbios akmens anglies dabartinio ir būsimo naudojimo sritys.

5.4

Dėl šiuo metu vykstančių aktyvių diskusijų dėl akmens anglies naudojimo potencialo ateinančiais dešimtmečiais akmens anglies kasybos klausimai buvo nustumti į antrą planą. Tačiau išlieka poreikis patvirtinti tinkamus politinius ir ekonominius rusvosios ir juodosios akmens anglies kasybos iš vietinių klodų pagrindus. Kasyba ir energijos transformavimas gali žymiai prisidėti prie vietos lygio gerovės ir užimtumo didinimo. Deginant vietinę anglį, kasybos, transformavimo ir paskirstymo pridėtinė vertė išlieka Europos Sąjungoje. Naudojant naftą arba dujas, apie 75 proc. visos kainos sudaro importavimo išlaidos.

5.5

Išlaikyti dabartinį iškastiniu kuru (daugiausia — akmens anglimi) kūrenamų elektrinių lygį labai svarbu ir dėl socialinės padėties naujose valstybėse narėse: iš 286 500 ES anglies kasybos pramonėje dirbančių darbuotojų naujose valstybėse narėse šioje pramonėje dirba 212 100 asmenų. Reikia labai atsakingai vertinti visoje Europos Sąjungoje angliakasių patiriamas labai sunkias darbo sąlygas.

5.6

Akmens anglies kasybos zonų mažinimas dėl regioninio planavimo ir aplinkos apsaugos taisyklių sudaromų per didelių kliūčių anksčiau dažnai tapdavo delsimo ir papildomos naštos kasykloms priežastimi. Palyginti su kitais pramonės sektoriais, išteklių vieta ir kasyklų technologinio proceso mobilumas kasant žaliavas kelia specifinių problemų. Todėl kuriant teisinius aplinkosaugos klausimų pagrindus (pvz., teisės aktus dėl atliekų, dirvožemio apsaugos ir vandens apsaugos) būtina atsižvelgti į tokią specifinę padėtį.

5.7

EESRK taip pat mano, kad Komisijos dokumentas ir jos nustatyti CCS įdiegimo bei šios technologijos taikymo pradžios terminai yra optimistiniai. Nors principai žinomi, technologiniams sprendimams reikės daug daugiau laiko. Kol kas negalima tikėtis perversmo šioje srityje, todėl reikia nuosekliai ir intensyviai dirbti įgyvendinant šias idėjas. Komisija turėtų sutelkti dėmesį į priemones, kurios leistų iki 2015 m. pradėti eksploatuoti 1 012 demonstracinės veiklos elektrinių ir sukurti CCS technologijų pagrindus, kuriuose būtų atsižvelgiama į didžiausias grėsmes, tačiau tokie pagrindai turi būti patikimi ir ne per daug ribojantys. Labai svarbu pasiekti tarpinį didesnio efektyvumo etapą, todėl per didelis skubėjimas ir pernelyg griežtos taisyklės gali labai pakenkti šiai svarbiai idėjai.

5.8

Be to, EESRK ragina vykdyti aktyvią mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklą atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių srityje, kuri turėtų prisidėti prie saugaus ES energijos šaltinių derinio. Tuo pačiu metu, pernelyg nedelsiant, turėtų būti suformuota integruota ES energetikos rinka.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/44

1.1

Komitetas džiaugiasi siūlomu nauju reglamentu. Priėmus pasiūlymą bus panaikinti Reglamentas Nr. 684/92 ir Reglamentas Nr. 12/98.

1.2

Miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugų srityje keleivių saugumas taip pat turėtų būti svarbiausias prioritetas. Visi kiti klausimai turi būti laikomi ne tokiais svarbiais.

1.3

Naujuoju reglamentu turėtų būti prisidedama prie kelių eismo saugumo, nes tarptautinės ir tolimojo susisiekimo autobusų paslaugos, kurios teikiamos kelete valstybių narių, būtų griežčiau kontroliuojamos.

1.4

Komitetas vertina šį pasiūlymą, nes jis yra geresnio reglamentavimo programos dalis ir atitinka tikslą supaprastinti ir atnaujinti acquis.

1.5

EESRK rekomenduoja:

1.5.1

Išsamiau paaiškinti frazę „sunkūs arba pakartotiniai smulkūs Bendrijos kelių transporto teisės aktų pažeidimai“. Kas yra smulkus pažeidimas? Už kiek smulkių pažeidimų skiriama administracinė nuobauda?

1.5.2

Taip pat reikia pateikti pažeidimų, kurie būtų laikomi sunkiais, sąrašą.

1.5.3

Subsidiarumo principas negali būti naudojamas vežėjams nerezidentams diskriminuoti ir į šį pasiūlymą reikėtų įtraukti daugiau jų apsaugos priemonių.

1.5.4

Pirmenybė taip pat turėtų būti teikiama visos ES duomenų bazei kurti, kad būtų galima patikrinti licencijų duomenis ir kitą reikiamą informaciją bei supaprastinti informacijos mainus.

1.5.5

Pagal 23 straipsnio 3 dalį vežėjui turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti specialia apeliacijų sistema, jei priimančioji valstybė narė taiko administracines sankcijas kabotažinio transporto operacijos atveju. Tai neturi apriboti baudžiamojo persekiojimo galimybės.

2.1

Direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis vežėjo kelių transportu verslu ir Reglamentais (EEB) Nr. 684/92 bei (EB) Nr. 12/98 dėl patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką iš pradžių buvo labai svarbus keleivių vežimo kelių transportu vidaus rinkos komponentas.

2.2

Direktyva įvedė būtiniausius kokybės standartus, taikomus norintiems užsiimti vežėjo kelių transportu verslu, tuo tarpu kiti du reglamentai liberalizavo tarptautines nemaršrutinio keleivių vežimo paslaugas, sukūrė specialią leidimų teikti tarptautines maršrutinio keleivių vežimo paslaugas išdavimo tvarką ir taip pat leido teikti kabotažo paslaugas vykdantiems tarptautinius vežimus.

2.3

Šios taisyklės turėtų būti suderintos su nauja teisine struktūra, numatyta reglamente dėl keleivių vežimo geležinkeliais ir keliais viešųjų paslaugų, kuris bus netrukus priimtas Parlamente ir Taryboje. Taisykles taip pat reikia suformuluoti aiškiau ir tam tikrais atvejais supaprastinti, nes atsižvelgiant į įgytą patirtį galima daryti išvadą, kad dalis teisinių nuostatų yra susijusios su nereikalinga administracine našta.

2.4

Vežėjai, kurie verčiasi tarptautiniu keleivių vežimu tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, privalo turėti Tarptautinę keleivių vežimo kelių transportu licenciją, išduotą valstybės narės, kur vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos, jei nenurodyta kitaip.

2.5

Reglamente Nr. 684/92 buvo numatyta galimybė patekti į tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką, o Reglamente (EB) Nr. 12/98 buvo nustatytos sąlygos, kurių laikydamiesi vežėjai nerezidentai galėjo teikti paslaugas valstybėje narėje.

3.1

Pasiūlymo tikslas — persvarstyti ir konsoliduoti Reglamentą Nr. 684/92 ir Reglamentą Nr. 12/98 dėl patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką. Jame paaiškinamos galiojančios teisinės nuostatos ir pakeičiami tam tikri nuostatų aspektai siekiant padidinti jų bendrą nuoseklumą ir sumažinanti administracinę naštą.

3.2

Šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys:

3.2.1

Reguliarios paslaugos — tai paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytose sustojimo vietose. Šioms paslaugoms teikti reikalingas leidimas, išduotas valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs vežėjas ir įregistruota (-os) transporto priemonė (-ės). Leidimai jų turėtojui (-ams) suteikia teisę teikti reguliarias paslaugas visų valstybių narių teritorijose, kurias kerta teikiamų paslaugų maršrutai.

3.2.2

Specialiosios reguliarios paslaugos — tai reguliarios paslaugos, kai vežami konkrečių kategorijų keleiviai, atsisakant kitų keleivių. Jos apima:

Teikiant specialiąsias reguliarias paslaugas, dėl kurių organizatorius ir vežėjas sudaro sutartį, leidimo (licencijos keleiviams vežti nustatytais maršrutais) nereikia.

3.2.3

Vienkartinės paslaugos — tai paslaugos, kurioms netaikoma reguliarių paslaugų, įskaitant specialiąsias reguliarias paslaugas, apibrėžtis ir kurių pagrindinė savybė yra ta, kad jas teikiant yra vežamos užsakovų arba paties vežėjo iniciatyva sudarytos keleivių grupės. Šioms paslaugoms teikti leidimo (licencijos keleiviams vežti nustatytais maršrutais) nereikia.

3.2.4

Vežimo savo sąskaita veikla — tai vežimo paslaugos, kurias įmonė teikia savo darbuotojams arba ne pelno organizacija savo nariams, vykdydama socialinę veiklą, jei:

Šiai veiklai netaikoma jokia leidimų sistema, bet reikalingi valstybės narės, kurioje įregistruota transporto priemonė, kompetentingų institucijų išduoti sertifikatai.

3.2.5

Kabotažas — tai vidaus kelių transporto paslaugų teikimas, kai jas laikinai teikia vežėjai nerezidentai.

3.2.6

Kabotažinio transporto operacijos yra leidžiamos šioms paslaugoms:

Valstybės narės nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus vežėjams nerezidentams taiko tokiomis pat sąlygomis kaip ir savo piliečiams.

4.1

8 straipsniu supaprastinama leidimo (licencijos keleiviams vežti nustatytais maršrutais) gavimo sistema. Kalbant apie galimybę patekti į rinką, paraiška išduoti leidimą gali būti atmesta tik tuo atveju, jeigu paslauga, dėl kurios buvo pateikta paraiška, turėtų didelio neigiamo poveikio tam tikruose ruožuose pagal įsipareigojimą teikti viešąsias paslaugas teikiamoms panašioms paslaugoms. Tai suprantamas dalykas.

4.2

Su šalimis, per kurias vykstama tranzitu ir kuriose keleiviai nei įlaipinami, nei išlaipinami, nebus konsultuojamasi, tačiau jos bus informuojamos apie tai, kad buvo išduotas leidimas teikti paslaugą. Tai padidins sistemos veiksmingumą.

4.3

Subsidiarumo principas yra taikomas, nes pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Tačiau siekiant užtikrinti, kad vežėjai nerezidentai nebūtų diskriminuojami, būtinos apsaugos priemonės.

4.4

18 straipsnio 2 dalies klasifikacija, susijusi su važiavimo bilietais, turėtų būti išsamesnė.

4.5

Vežėjas privalo išduoti individualius arba kolektyvinius važiavimo bilietus. Jei įgaliotam tikrinančiam pareigūnui patikrinus (po to, kai vežėjas bilietus išdavė), keleivis (-iai) neturi galiojančio (-ų) važiavimo bilieto (-ų), vežėjas negali būti laikomas už tai atsakingu. Po to, kai išduodami važiavimo bilietai, už jų pateikimą įgaliotam tikrinančiam pareigūnui yra atsakingi keleiviai.

5.1

Bendrai šiuo pasiūlymu pasiekiami Komisijos nustatyti tikslai.

5.2

Klausimus, susijusius su sunkiais ir smulkiais pažeidimais bei administracinėmis sankcijomis, kurios gali būti taikomos, reikėtų aptarti išsamiau. Reikėtų apibrėžti skirtingų kategorijų pažeidimų pobūdį ir rūšis, kad visoje Bendrijoje šios apibrėžtys būtų nuoseklios.

5.3

Sunkių pažeidimų arba pakartotinių smulkių pažeidimų atveju, priimančioji valstybė narė gali paprašyti tarptautinę transporto licenciją išdavusios valstybės narės licencijos turėtojui taikyti administracines sankcijas (pvz., laikinai arba visam laikui panaikinti keletą arba visus patvirtintus licencijos egzempliorius arba laikinai arba visam laikui panaikinti licenciją). Tai neturi apriboti baudžiamojo persekiojimo galimybės priimančioje valstybėje narėje.

5.4

Kadangi, kai taikomomos sankcijos arba atsisakoma išduoti leidimą, yra numatoma apeliacijų sistema, tokios apeliacijos visų suinteresuotųjų šalių turi būti laikomos sąžiningomis ir nediskriminuojančiomis.

5.5

Reikia sukurti visos ES duomenų bazę, kad valstybės narės galėtų greitai ir veiksmingai keistis informacija, susijusia su miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų veikla. Be to, jei transporto priemonę tikrina įgaliotas tikrinantis pareigūnas, turėtų būti įmanoma nurodžius tarptautinės transporto licencijos (Bendrijos licencijos) numerį nedelsiant gauti visus reikiamus duomenis licencijos galiojimui patikrinti.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/47

1.1

Komitetas dar kartą reiškia savo pritarimą, kad už rimtus nusižengimus aplinkai galėtų būti taikomos baudžiamosios sankcijos. EESRK nuomone, Komisijai turi būti suteikti įgaliojimai priversti valstybes nares prireikus taikyti proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas bei užtikrinti Bendrijos politikos vykdymą, visų pirma sunkiais gamtos apsaugos pažeidimo atvejais. Šios sankcijos turi būti taikomos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės baudžiamosios teisės sistemą. Komisijai turi būti suteikta galia kontroliuoti baudžiamosios teisės nuostatų veiksmingumą minėtoje srityje ir ši galia turi būti aktyviai realizuojama.

1.2

Pasiūlymas priimti direktyvą yra ypač susijęs su nusikalstamų struktūrų daromais pažeidimais (o tai pasiūlymo projekte vertinama kaip sunkinančioji aplinkybė). Komitetas yra įsitikinęs, kad už tokią veiklą turėtų būti taikomos sankcijos, be to, reikėtų suderinti valstybių narių baudžiamosios teisės normas. Tačiau sutarties ir teisminės praktikos nuostatos kovos su nusikalstamų struktūrų vykdoma veikla srityje yra aiškios: valstybių narių baudžiamosios teisės normos iš esmės gali būti derinamos tik remiantis ES sutarties VI dalyje numatytomis policijos ir teismų bendradarbiavimo nuostatomis, o ne EB steigimo sutartimi, kaip siūlo Komisija.

1.3

Komitetas taip pat abejoja, ar bandymas nustatyti laisvės atėmimo bausmes už tam tikrus pažeidimus neviršija pirmuoju ramsčiu suteiktos kompetencijos, kadangi taip kišamasi į tinkamiausių sankcijų parinkimą, o tai a priori turėtų išlikti valstybių narių kompetencijos sritis.

1.4

Komitetas mano, kad Bendrijai turėtų būti suteikta kompetencija tik nustatyti vykdytinus įsipareigojimus ir numatyti baudžiamąsias sankcijas. Norint imtis kitų veiksmų ir numatyti sankcijų tvarką, reikėtų remtis pamatiniu sprendimu, kuris pagrįstas ES sutarties VI dalimi.

1.5

Komitetas taip pat abejoja, ar Bendrijos teisėje gali būti nurodytas maksimalus sankcijos dydis.

1.6

Komitetas norėtų, kad dėl kompetencijų pasidalijimo iškilę akivaizdūs politiniai aspektai ir Parlamento vaidmuo leidžiant baudžiamosios teisės klausimus apimančius teisės aktus būtų tiksliau apibrėžti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ar tarpinstituciniame susitarime, arba reformoje, kurią dabar vykstanti Tarpvyriausybinė konferencija (TVK) galėtų įtraukti į Sutarčių reformos procesą. Pastaroji galimybė būtų tinkamesnė, kadangi būtina kuo skubiau nustatyti veiksmingas sankcijas ir apsaugoti aplinką.

2.1

1998 m. Europos Taryba pateikė pasirašyti Konvenciją dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę. Tai buvo svarbus žingsnis į priekį, kadangi ši Konvencija tapo pirmąja tarptautine konvencija, kurioje veiksmai, darantys arba galintys padaryti žalos aplinkai, laikomi nusikaltimu. Tačiau Vokietija, o vėliau Prancūzija ir Jungtinė Karalystė atsisakė ratifikuoti Konvenciją. Todėl Danija ir Komisija pasiūlė papildomas iniciatyvas, kurių tikslas —saugoti aplinką taikant baudžiamąją teisę.

2.2

Danijos pasiūlymu, nepaisant Komisijos nuomonės ir pasiūlymų, priimtame Tarybos pamatiniame sprendime buvo apibrėžti nusikaltimai aplinkai, už kuriuos valstybės narės buvo raginamos numatyti baudžiamojo pobūdžio sankcijas. Sprendimo nuostatų pagrindu tapo 1998 m. lapkričio 4 d. Europos Tarybos konvencija dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, kurią šiuo metu yra pasirašiusios dešimt valstybių narių.

2.3

Komisija savo nepritarimą pasirinktam teisiniam pagrindui yra pareiškusi įvairioms Tarybos tarnyboms. Komisija teigė, kad tinkamas teisinis pagrindas šiuo atveju būtų EB steigimo sutarties 175 straipsnio 1 punktas, ir 2001 m. kovo 15 d. pateikė Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymą priimti direktyvą dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, kurios pagrindą sudarė šis straipsnis (1), nors EB steigimo sutarties 174 straipsnyje nėra numatyta, kad Bendrijai būtų suteikta kokia nors kompetencija baudžiamosios teisės srityje.

2.4

2002 m. balandžio 9 d. Europos Parlamentas pareiškė savo nuomonę dėl pasiūlymo priimti direktyvą ir dėl pamatinio sprendimo projekto. Jis pritarė tuo metu Komisijos išsakytai nuomonei dėl Bendrijos įgaliojimų išplėtimo (direktyva ir pamatinis sprendimas).

2.5

Tačiau Taryba priėmė ne Komisijos pasiūlytą direktyvą ir pamatinį sprendimą, o iš dalies pakeistą jos pamatinio sprendimo projektą, besiremiantį ES sutarties 34 straipsniu. Tarybos nuomone šis dokumentas yra tinkama priemonė siekiant valstybes nares įpareigoti numatyti baudžiamąsias sankcijas, kadangi dauguma valstybių narių nepritarė, kad būtų pripažinta Bendrijos kompetencija baudžiamosios teisės srityje ir buvo įsitikinusios, kad šie klausimai yra susiję su ES sutarties VI antraštinės dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis policijos ir teismų bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.

2.6

Šiuo klausimu kreiptasi į Teisingumo Teismą, kuris 2005 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą (2).

2.7

Parlamentas pritaria Teismui ir generaliniam advokatui ir mano, kad Bendrija neturi bendros kompetencijos suderinti baudžiamosios teisės normų, tačiau Bendrija galėtų pareikalauti, kad atskirose ir aiškiai apibrėžtose srityse, šiuo atveju, aplinkosaugos, valstybės narės nustatytų baudžiamąsias sankcijas.

Komisija labai plačiai išaiškino sprendimą, suteikdama sau labai plačius įgaliojimus daugelyje Bendrijos politikos sričių, išskyrus aplinkos politiką.

2.8

ETT priėmus sprendimą, Komisija pateikė naują pasiūlymą priimti direktyvą, kadangi Teismas pamatinį sprendimą paskelbė negaliojančiu. Teismas nusprendė, kad nors iš esmės nei baudžiamoji teisė, nei baudžiamojo proceso teisė nepriklauso Bendrijos kompetencijos sričiai, tai nėra kliūtis Bendrijos įstatymų leidžiamajai valdžiai tais atvejais, kai valstybės narės kovodamos su rimta žala aplinkai privalo taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas, nustatyti „su valstybių narių baudžiamąja teise susijusias priemones“, kurios yra būtinos visiškam Bendrijos aplinkos apsaugos srities teisės aktų veiksmingumui užtikrinti (3). Komitetas primena, kad Teismas pabrėžė, jog baudžiamosios bylos iš esmės nepriklauso Bendrijos kompetencijai ir pagal Europos Sąjungos sutartį išskirtinai laikoma valstybių narių suverenumo sritimi. Pirmiau minėta „su baudžiamąja teise susijusių priemonių“ sąvoka yra gana nekonkreti, todėl jos aiškinimai gali būti labai įvairūs ir dažnai prieštarauti vienas kitam.

2.9

Remdamasi šiuo sprendimu, Komisija pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą priimti direktyvą (4), kuriame numatyti kaltinimai ir baudžiamosios sankcijos, kadangi ji laikosi nuomonės, kad vien administracinės sankcijos arba tam tikros atskirose šalyse numatytos baudžiamosios sankcijos yra pernelyg skirtingos arba pernelyg švelnios, kad turėtų tinkamą atgrasantį poveikį (ypač organizuoto nusikalstamumo atžvilgiu), todėl reikėtų suderinti bent būtiniausias baudžiamosios teisės normas, taikomas rimto nusižengimo aplinkai atveju, nepriklausomai nuo to, ar nusižengimas būtų padarytas iš nusikalstamų arba kriminalinių paskatų, ar dėl didelio aplaidumo.

2.10

Ankstesnėje savo nuomonėje (5) Komitetas pritarė pirmajam Komisijos pasiūlymui priimti direktyvą ir jos pamatinio sprendimo projektui, kuriuose buvo numatyta, kad valstybės narės siekdamos kovoti su nusižengimais aplinkai turės taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas. Nors išankstiniu procedūriniu teismo sprendimu Komitetui buvo užkirsta galimybė dalyvauti procese, jis parėmė Komisijos sprendimą, kuriam pritarė Parlamentas, pateikti ieškinį dėl pamatinio sprendimo panaikinimo.

2.11

Todėl šioje nuomonėje bus bandoma įvertinti:

2.12

Priėmus minėtą sprendimą, politiniu lygiu ir teisinėje doktrinoje kilo plataus masto diskusijos dėl Bendrijos kompetencijos išplėtimo įgyvendinant Bendrijos politiką baudžiamosios teisės srityje ir dėl Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties (EEBSS) viršenybės Europos Sąjungos sutarties (ESS) atžvilgiu šiose srityse konstitucingumo ar nekonstitucingumo. Komitetas (6) turės į tai atsižvelgti, kadangi yra pateikta daug pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriuos Komisija ketina persvarstyti, kaip, pavyzdžiui, ji neseniai persvarstė intelektinės nuosavybės teisės aktus (7).

2.13

Daugelis valstybių narių nesutinka, kad Komisija per daug plačiai interpretuotų Teismo sprendimą tiek nustatydama naujų pasiūlymų dėl aplinkosaugos turinį, tiek imdamasi EB steigimo sutartyje nenumatytų veiksmų, t. y. apibrėžti „minimalias“ baudžiamąsias priemones, kurios leistų veiksmingai įgyvendinti Bendrijos politiką (o ne vien tik akivaizdžiai horizontalią aplinkos apsaugos politiką). Šios valstybės narės teigia, kad Teismo praktikos taikymas turėtų apsiriboti aplinkos apsaugos politika, atsižvelgiant į šios politikos horizontalų ir tarptautinį pobūdį ir į priimto sprendimo formulavimą, o ne suteikti Komisijai įgaliojimą taikyti šią teismo praktiką bet kurioje Bendrijos politikos srityje.

2.14

Nagrinėdamas nuomonėje aptariamą klausimą Komitetas reikš savo nuomonę tik dėl pasiūlymų, susijusių su aplinka, kadangi tai vienintelė sritis, kuriai yra konkrečiai taikomas Teismo sprendimas.

2.15

Taigi, Komisija nusprendė pasiūlyti kaltinimus ir baudžiamąsias sankcijas, nustatydama minimalias bausmes už „aplinkosaugos nusikaltimus“, ir juos taikyti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie padarė, bendrininkavo darant ar kurstė daryti rimtus nusižengimus aplinkai arba padarė tokius nusižengimus dėl didelio aplaidumo. Pasiūlyme numatytos laisvės atėmimo bausmės ir (arba) piniginės baudos, bei papildomos sankcijos (5 straipsnis) gali būti išplėstos arba papildytos kaltinimais ir sankcijomis pagal nacionalinę teisę.

3.1

Komitetas apgailestauja, kad jau keletą metų aplinkos srityje vėluojama nustatyti baudžiamąsias sankcijas, kurių principui ir dydžiui pritarimą Komitetas pareiškė jau 2005 m., kuomet Komisija pateikė pasiūlymus priimti direktyvą ir pamatinį sprendimą. Ši padėtis gali dar ilgai tęstis, kadangi institucijos nesutaria dėl EB steigimo ir ES sutartyse apibrėžtų kompetencijų padalijimo. Komitetas tikisi, kad institucijos netrukus ras politinį sprendimą, įskaitant ir sprendimą dėl Parlamento dalyvavimo, ir kad neseniai prasidėjusi TVK padės išaiškinti sutartis, o jei tai nepavyks, tą bus galima padaryti pasitelkiant būsimą Teismo praktiką.

3.2

Nusižengimai aplinkai, už kuriuos gali būti skirtos baudžiamosios sankcijos, apibūdinami kaip „didelė žala“. Šį apibrėžimą reikės aiškinti jį perkeliant į nacionalinę teisę ir į skirtingų valstybių narių teismo praktiką baudžiamosiose bylose.

3.3

Komitetas pabrėžia, kad šia direktyva visų pirma siekiama kovoti su „rimtais nusižengimais“, ypač padarytais nusikalstamų organizacijų, arba fizinių asmenų padarytais stambaus masto nusižengimais. Direktyvos tikslas — Bendrijos lygiu suartinti tokiais atvejais taikomas sankcijas, kad nusikaltėliai negalėtų pasinaudoti teisės aktų spragomis. Tačiau organizuoto nusikalstamumo klausimai yra sprendžiami vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties VI antraštinės dalies nuostatomis dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, todėl jiems turi būti sukurta atitinkama teisinė priemonė, pavyzdžiui, priimtas pamatinis sprendimas.

3.4

Kaltinimo pobūdis toks platus, kad vienas Didžiosios Britanijos dienraštis suabejojo, ar privatus asmuo prisiskynęs laukinių gėlių patektų į kalėjimą, jei puokštėje būtų saugomų augalų rūšių. Reikia pabrėžti, kad baudžiamosios sankcijos yra numatytos tik už „rimtus“ nusižengimus ir turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Siekiant teismų nepriklausomumo, baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui, kuris atsako už sankcijų skyrimą, turi būti palikta teisė kiekvienu atveju įvertinti nusikaltimą ir skirti jam proporcingą bausmę.

3.5

Komitetas teigiamai vertina, kad pasiūlymo priimti direktyvą trečiame straipsnyje išsamiai išvardijami neteisėti veiksmai, kuriems ji taikoma. Tai atitinka bendrą teisės principą nulla poena sine lege  (8), užtikrinantį baudžiamosios teisės aktų aiškumą ir tikslumą, kad suinteresuoti asmenys aiškiai žinotų atitinkamas teises ir pareigas, kitaip tariant, sankcijos nebūtų taikomos be konkretaus teisinio pagrindo.

3.6

Akivaizdu, kad Komisijos pasiūlyta baudžiamųjų sankcijų sistema yra taikoma visų — nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių — aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams. Tokia plati taikymo sritis galėtų kelti teisinių sunkumų bendrosios teisės nacionalinio pagrindimo bei nepriklausomų kontrolės priemonių, taikomų tarptautinėje teisėje, požiūriu. Baudžiama už „rimtus nusižengimus“ ar jie būtų padaryti šalies viduje, ar už jos ribų. Tačiau Komitetas pritaria dalykiniam ir teritoriniam taikymui, kurį lemia pats aplinkos apsaugos pobūdis, kadangi nusižengiant šioje srityje, žala dažniausiai padaroma aplinkai apskritai, nepriklausomai nuo šalių sienų.

3.7

Juridiniams asmenims yra numatytos baudžiamosios ir nebaudžiamosios sankcijos, tačiau nėra pakankamai aišku, ar fiziniams asmenims taikomos baudžiamosios sankcijos gali būti skirtos, pavyzdžiui, susijusių įmonių arba bendrovių vadovams. Sankcijos yra taikomos tik tiems asmenims, kurie yra tiesioginiai juridiniai asmenys, patys padarę arba kurstę veiksmus, už kuriuos gali būti keliama byla. Komitetas mano, kad direktyva turėtų numatyti sankcijas vadovams, kurie paprasčiausiai nesugebėjo prižiūrėti savo pavaldinių veiklos, ir taikyti jas, net jei tai būtų tik papildomos sankcijos.

3.7.1

Komitetas pažymi, kad septintame pasiūlymo straipsnyje nustatyta minimali didžiausios baudos suma, tačiau valstybės narės perkeldamos teisės aktus tam tikrais atvejais gali numatyti griežtesnes bausmes. Tai užtikrina bendrai taikomą minimalią baudą, tačiau šalių baudžiamosios teisės principai gali prieštarauti vieni kitiems. Komitetas norėtų, kad būtų griežčiau suderintos baudžiamosios teisės nuostatos siekiant išvengti bet kokių bandymų ieškoti palankesnės teisinės padėties, net jei dėl to reikėtų padidinti minimalią didžiausios piniginės baudos sumą.

3.8

Kaip teigiama Komisijos poveikio aplinkai vertinime, valstybėms narėms suteikta daug laisvės taikant bausmes. Komiteto manymu, kadangi perkeliant gali atsirasti neatitikimų, kurie trukdys veiksmingai suderinti baudžiamąją aplinkos apsaugos teisę, reikia užtikrinti nuolatinę nacionalinės praktikos kontrolę. Apskritai, vertindamos valstybės narės turėtų vengti„mažiau kainuojančių“ užterštų zonų susidarymo. Todėl, Komitetas reiškia pritarimą siūlomam teisniam pagrindui (EB sutarties 175 straipsnis).

3.9

Komitetas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie laisvės atėmimo bausmes siūlomas derinimas remiantis trijų lygių schema atitinka 2002 m. balandžio 25-26 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos priimtas išvadas. Be to, be padarytos žalos atlyginimo yra numatytos alternatyvios sankcijos, pavyzdžiui, draudimas vykdyti tam tikra ekonominę veiklą. Tuo tarpu dauguma rimtų nusikaltimų aplinkai jau patenka į Pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl neteisėtu ir nusikalstamu būdu įgytų lėšų, priemonių ir turto konfiskavimo taikymo sritį.

3.10

Beje, sprendimas nustatyti didžiausią bausmę, kuri svyruotų nuo dvejų iki penkerių metų, būtų gana keistas: būtų geriau pasirinkti vieną minimalų didžiausios bausmės laikotarpį, kadangi taip būtų lengviau suderinti normas, jei tai neapribotų teisėjų laisvės priimti sprendimą.

3.11

Tačiau Komisija mano, kad valstybių narių vertinimo ribų nustatymas atliekant perkėlimą prieštarautų direktyvos tikslams. Tokiu būdu Komitetui priimtini principai baudžiamosios teisės srityje prieštarauja Komisijos siūlomiems principams. Todėl reikėtų atsižvelgti į realias taikymo aplinkybes ir pasirinkti, kuriais principais remtis, kad būtų galima įgyvendinti pasiūlymu nustatytus tikslus.

3.12

EESRK suvokia, kad dabartiniame Bendrijos integracijos proceso etape neįmanoma priimti reglamento šiuo klausimu. Tačiau Komitetui susirūpinimą kelia du klausimai: būtinybė nustatyti aiškias administracinės sankcijos ir nusikaltimo ribas ir būtinybė užtikrinti, kad perkėlimas netaps valstybių narių įstatymų esminių skirtumų priežastimi. Būtų nelogiška, jei už tam tikrą elgesį vienoje valstybėje narėje būtų baudžiama, o kitoje ne.

3.13

Direktyvos įgyvendinimo vertinimo ataskaita, remiantis 8 straipsniu, turi būti pateikta ir EESRK.

3.14

Turi būti atsižvelgta į EESRK jau pareikštą nuomonę (9) šiais klausimais:

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/51

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas susipažino su Europos Komisijos priimtomis nuostatomis.

1.2

Komitetas pageidautų, kad visos maistui skirtiems gyvūnams naudojamos farmakologinės medžiagos būtų pateikiamos Europos vaistų vertinimo agentūrai (EVVA), o didžiausią likučių kiekį (DLK) įvertintų Veterinarinių vaistų komitetas (VVK).

1.3

Farmakologinius produktus gyvūnams gaminančios įmonės turėtų gauti EVVA leidimą ir turėti VVK atliktą DLK vertinimą.

1.4

Kad produktai būtų nevaržomai platinami Europos bendrijoje, šie leidimai turi galioti visose ES valstybėse narėse.

1.5

Reikėtų supaprastinti pateikimo į rinką tvarką, tačiau išlaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

1.6

Piliečiams svarbu, kad Europos dokumentai būtų aiškūs ir suprantami. Galėdami juos suprasti, piliečiai geriau supras ir įvertins Europos vaidmenį kasdieniame gyvenime.

2.1

Siekiama toliau riboti farmakologiškai aktyvių medžiagų poveikį vartotojams.

2.2

Pasiūlymu turėtų būti siekiama ne tik užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, bet ir supaprastinti teisės aktus.

2.3

Siekiant pagrindinio tikslo, reikia atsižvelgti į konkrečius uždavinius:

3.1

Dabartinė DLK reglamentuojanti teisinė bazė lėmė tam tikras problemas:

4.1

Siūlomi šie pagrindiniai pakeitimai:

4.2

Komisija konsultavosi su suinteresuotomis šalimis, kad galėtų įvertinti, kokių pakeitimų gali reikėti.

5.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas susipažino su Europos Komisijos priimtomis nuostatomis.

5.2

Komitetas pageidauja, kad visos maistui skirtiems gyvūnams skirtos farmakologinės medžiagos būtų pateikiamos Europos vaistų agentūrai, o didžiausią likučių kiekį įvertintų Veterinarinių vaistų komitetas.

5.3

Farmakologinius produktus gyvūnams gaminančios įmonės turi gauti EVVA leidimą ir turėti VVK atliktus DLK įvertinimus.

5.4

Kad produktai būtų nevaržomai platinami Europos bendrijoje, šie leidimai galios visoje Europoje.

5.5

Reikėtų supaprastinti pateikimo į rinką tvarką, tačiau išlaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

5.6

Naujos mokslinės žinios padės nustatyti, ar produktai nėra kenksmingi ir kiek laiko turi praeiti nuo to momento, kai gyvūnui buvo skirta vaistų, iki jo paskerdimo ir suvartojimo.

5.7

Naujos mokslinės žinios turėtų padėti Tarybai nustatyti didžiausią likučių kiekį.

5.8

Prašymas dėl procedūrų: šiuo metu galiojanti tvarka pasiteisino, reikėtų išsaugoti esamą prašymų suteikti leidimą sistemą.

5.9

Klasifikuojant farmakologiškai aktyvias medžiagas reikėtų atsižvelgti į:

5.10

EVVA turėtų konsultuotis su etaloninėmis laboratorijomis, kad galėtų nustatyti likučių analizės tvarką.

5.11

Gyvūninės kilmės maisto produktai turi netrukdomai judėti Europos Sąjungoje.

5.12

Piliečiams svarbu, kad Europos dokumentai būtų aiškūs ir suprantami. Galėdami juos suprasti, piliečiai geriau supras ir įvertins Europos vaidmenį kasdieniame gyvenime.

5.13

Mėsos produktai iš kitų šalių nei Bendrija, kuriems pagaminti buvo naudojami Europos Sąjungoje neaprobuoti vaistai, turėtų būti pateikti EVVA ir mokslininkų ištirti, ar nėra kenksmingi, o vėliau Veterinarinių vaistų komitetas turi įvertinti DLK; visi šie veiksmai reikalingi visapusiškai vartotojų apsaugai užtikrinti.

5.14

Komisija turėtų pagalvoti, kaip tam tikras gyvūnų rūšis (ožkos, triušiai ir pan.) aprūpinti vaistinėmis medžiagomis, kurių laboratorijos negamina, kadangi tai nepelninga.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/53

1.1

Apskritai Komitetas palankiai vertina pasiūlymą priimti reglamentą.

1.2

EESRK turi tam tikrų abejonių, ar siūlomu reglamentu tikrai supaprastinamas šiuo metu galiojantis reglamentas ir ar tai padės sumažinti administracinę naštą tiek valstybėms narėms, tiek suinteresuotoms šalims.

1.3

Komitetas mano, kad Europos Komisijos pasiūlyta galutinių vartotojų apibrėžtis yra netiksli, kadangi ji gali būti taikoma bet kuriam individui. Todėl EESRK siūlo Komisijai šią sąvoką apibrėžti daug tiksliau.

1.4

EESRK mano, kad duomenys apie aplinką turėtų būti renkami visų pirma valstybėms narėms atliekant jūroje tyrimus, kurie yra mokslinių žuvininkystės sektoriaus programų dalis.

1.5

Komiteto nuomone, Komisija turėtų labiau patikslinti reikalavimų nesilaikymo, už kurį valstybėms narėms taikomos nuobaudos, priežastis ir padaryti atitinkamas finansines pataisas.

1.6

EESRK prašo Komisijos išbraukti nuostatą, kad ekonominių duomenų rinkėjams turi būti užtikrinta galimybė patekti į verslo veiklai skirtas patalpas, kadangi dėl to gali kilti teisinių problemų.

1.7

EESRK mano, kad Komisija turėtų aiškiai numatyti valstybių narių finansavimą laivuose dirbančių stebėtojų programoms ir iki būtiniausio minimumo sumažinti įgulų vykdomas savarankiškos duomenų atrankos programas, kadangi jos gali per daug apsunkinti darbą.

1.8

Kalbant apie žvejybos poveikio aplinkai įvertinimą, Komiteto nuomone, būtina, kad Europos Komisija aiškiai nurodytų, kokie duomenys bus reikalingi ir kas juos gaus.

1.9

Komitetas mano, kad bus sudėtinga pritaikyti duomenis, pagal kuriuos galima įvertinti rūšių sąveikos mastą, todėl siūlo šį punktą išbraukti.

1.10

Kalbant apie surinktų pirminių duomenų valdymą ir naudojimą, Komitetas norėtų pabrėžti šių duomenų konfidencialumo svarbą visiems tiems, kurie pagal pasiūlymą dėl reglamento turi galimybę jais naudotis.

1.11

Komitetas mano, kad 2008 m. pradėti įgyvendinti Bendrijos ir nacionalines programas bus praktiškai neįmanoma, todėl rekomenduoja Komisijai jų įgyvendinimą pradėti 2009 m.

2.1

Sistemingas patikimų pagrindinių duomenų apie žuvininkystę rinkimas yra žuvų išteklių vertinimo ir mokslinių rekomendacijų pagrindas, taigi labai svarbus ir įgyvendinant bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP).

2.2

Europos Komisija patikrino dabartinę duomenų rinkimo sistemą (1) praėjus keleriems metams po to, kai ji buvo įgyvendinta, ir mano, kad reikėtų ją persvarstyti siekiant tinkamai atsižvelgti į žuvininkystės valdymą pagal su laivynu susijusius aspektus, būtinybę sukurti į ekosistemą orientuotą metodą, siekį, kad duomenys apie žuvininkystę būtų aukštesnės kokybės, išsamesni ir būtų geresnės sąlygos jais naudotis, veiksmingesnę paramą mokslinių rekomendacijų teikimui ir valstybių narių bendradarbiavimo skatinimui.

2.3

Todėl ji pateikė pasiūlymą priimti Tarybos reglamentą dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramos bendrosios žuvininkystės politikos mokslinėms rekomendacijoms rengti, kūrimo (2), kuris yra nagrinėjamas šioje nuomonėje ir kurio tikslas — sukurti ilgalaikes ir tinkamai integruotas regionines duomenų atrankos programas, pagal kurias būtų renkami biologiniai, ekonominiai ir socialiniai duomenys bei duomenys apie aplinką ir kurios patenkintų naujus poreikius, kylančius dėl būtinybės pereiti prie žuvininkystės vadybos ir prie į ekosistemą orientuotos žuvininkystės vadybos.

2.4

Pasiūlymu siekiama, kad naujoji duomenų rinkimo sistema apimtų visus etapus nuo duomenų rinkimo jūroje iki juos panaudoja galutiniai vartotojai. Be to, pasiūlyme numatytos šios naujovės: duomenų apie aplinką įtraukimas siekiant stebėti žvejybos poveikį jūrų ekosistemai, piniginės nuobaudos taisyklių nesilaikančioms valstybėms narėms, prieigos prie duomenų ir jų naudojimo gerinimas bei visų susijusių šalių administracinės naštos mažinimas (supaprastinamas).

3.1

Siekiant pagerinti mokslines rekomendacijas, pasiūlyme dėl reglamento nustatomos žuvininkystės sektoriaus biologinių, ekonominių, aplinkos ir socialinių duomenų rinkimo ir tvarkymo įgyvendinant daugiametes programas bei jų naudojimo BŽP tikslams taisyklės.

3.2

Šie pagrindiniai žuvininkystės duomenys turėtų padėti įvertinti įvairių žvejybos laivų veiklą, parengti santraukas pagal surinktus duomenis remiantis kitomis Bendrijos BŽP taisyklėmis, apskaičiuoti bendrą sugautų žuvų ir išmetamą žuvų kiekį pagal konkrečius išteklius ir laivų grupes, klasifikuoti pagal geografines sritis ir laikotarpius, nustatyti žuvų išteklių gausą ir pasiskirstymą, įvertinti žvejybos poveikį aplinkai, įvertinti žuvininkystės sektoriaus socialinę ir ekonominę būklę, palengvinti Bendrijos laivų iškrovimo ir importo kainų stebėseną ir įvertinti pramonės ekonominę ir socialinę padėtį.

3.3

Šios veiklos finansavimas numatytas 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2006, nustatančiame Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti (3), dėl kurio Komitetas jau pateikė savo nuomonę (4).

3.4

Pasiūlyme dėl reglamento ypatinga reikšmė teikiama kokybės kontrolei ir surinktų duomenų tinkamumui skiriant Bendrijos finansinę paramą, jei vykdoma kokybės kontrolė ir duomenys atitinka nustatytus kokybės standartus.

3.5

Yra ir kita grupė Bendrijos reglamentų, nustatančių žuvininkystės duomenų rinkimo ir tvarkymo taisykles, kurie apima nuostatas dėl duomenų apie žvejybos laivus, jų veiklą ir sugaunamą žuvies kiekį, taip pat apie kainų stebėseną, atsitiktinai sugaunamus banginių šeimos gyvūnus ir apie gelminės žvejybos sąlygas, į kurias turėtų būti atsižvelgta pasiūlyme dėl reglamento, jei norima sukurti visapusišką ir nuoseklią duomenų rinkimo sistemą.

3.6

Apskritai Komitetas palankiai vertina pasiūlymą priimti reglamentą. Tačiau su nerimu pastebi, kad vis augantis Bendrijos reglamentų skaičius lemia didesnę administracinę naštą. Šiuo atveju EESRK turi tam tikrų abejonių, ar pasiūlymas dėl reglamento tikrai reikštų dabar galiojančių reglamentų supaprastinimą, padėsiantį sumažinti administracinę naštą tiek valstybėms narėms, tiek suinteresuotoms šalims.

3.7

Be to, EESRK džiaugiasi, kad pasiūlyme didelis dėmesys skiriamas žvejybos veiklos poveikio aplinkai aspektams ir kad pasiūlymas gali suteikti reikiamų duomenų norint žuvininkystės vadybą orientuoti į ekosistemą.

4.1

Pasiūlyme dėl reglamento visų pirma apibrėžiamos kai kurios pagrindinės sąvokos: žuvininkystės sektorius, poilsinė žvejyba, jūrų regionai, pirminiai duomenys, išsamūs duomenys, suvestiniai duomenys, su laivynu susijusių duomenų atranka, Bendrijos žvejybos laivas ir galutiniai vartotojai. EESRK mano, kad pastarojo termino apibrėžtis yra netiksli, kadangi kalbama apie „fizinius arba juridinius asmenis arba organizacijas, suinteresuotus moksline žuvininkystės sektoriaus duomenų analize“. Pagal tokią apibrėžtį, Komiteto nuomone, bet kas gali būti vadinamas galutiniu vartotoju. Todėl EESRK siūlo Europos Komisijai pakeisti apibrėžtį ir labiau patikslinti, kas yra tikrieji galutiniai vartotojai.

4.2

Duomenų rinkimo atžvilgiu Komisija apibrėš daugiametę Bendrijos duomenų rinkimo programą, kuri apims:

4.3

Pagal Bendrijos programą valstybės narės parengs nacionalines duomenų rinkimo programas, kurios apims duomenų rinkimo ir analizės bei jų teisingumo ir tikslumo vertinimo procedūras ir metodus. Nacionalines programas visų pirma sudarys:

4.4

Savo pasiūlyme Komisija numato, kad Bendrijos ir nacionalinės programos bus rengiamos trejiems metams. Pirmosios programos turėtų būti sudaromos 2008-2010 metams imtinai. Komitetas mano, kad 2008 m. pradėti įgyvendinti programas bus praktiškai neįmanoma, todėl rekomenduoja Komisijai jų įgyvendinimą nukelti į 2009 m.

4.5

Valstybės narės koordinuoja nacionalines programas su kitomis to paties jūrų regiono valstybėmis narėmis ir deda pastangas koordinuoti veiklą su trečiosiomis šalimis, turinčiomis suverenių arba jų jurisdikcijai priklausančių vandenų tame pačiame jūrų regione, kaip daroma ir regioninėse žuvininkystės organizacijose.

4.6

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) vertins nacionalines programas, galimus jų pakeitimus ir numatomų rinkti duomenų svarbą mokslui. Komisija tvirtins nacionalines programas remdamasi ŽMTEK įvertinimu.

4.7

Komitetas pritaria duomenų rinkimo ir tvarkymo planui pagal daugiametes programas. Tačiau norėtų atkreipti Komisijos dėmesį, kad iš pasiūlymo priimti reglamentą teksto negalima suprasti, kokį poveikį kasdieniniam laivo įgulos darbui turės žuvininkystės duomenų, ypač susijusių su žuvininkystės sektoriaus veiklos poveikiu aplinkai, rinkimas. Šiuo klausimu EESRK mano, kad duomenys apie aplinką turėtų būti renkami visų pirma valstybėms narėms atliekant tyrimus jūroje, kurie yra mokslinių žuvininkystės sektoriaus programų dalis.

4.8

Komisija numato įtraukti naują aspektą, kad valstybės narės, nesilaikančios pasiūlyme dėl reglamento nustatytų taisyklių, galės būti baudžiamos sumažinant ar netgi nutraukiant finansinę paramą jų nacionalinėms programoms. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui ir tiki, kad valstybės narės įvykdys savo įsipareigojimus ir išvengs nuobaudų. Vis dėlto, Komiteto nuomone, Komisija turėtų aiškiau patikslinti reikalavimų nesilaikymo, už kurį skiriamos nuobaudos, priežastis ir padaryti finansines pataisas.

4.9

Kaip nurodyta 4.3 punkte, daugiametes nacionalines duomenų atrankos programas sudarys:

4.10

Komitetas pakartoja pastabas, išsakytas nuomonėje dėl Reglamento (EB) Nr. 861/2006, kurioje teigė, kad, norint pagerinti mokslines rekomendacijas, reikia turėti galimybę per valstybes nares padengti išlaidas, kurias patiria Bendrijos žuvininkystės sektorius atlikdamas tyrimus ir siekdamas įvertinti žvejybos poveikį aplinkai bei socialinę ir ekonominę sektoriaus padėtį.

4.11

Komisija nustato, kad valstybės narės turės sudaryti sąlygas duomenų rinkėjams atlikti savo darbą užtikrindamos jiems galimybę patekti į:

4.12

EESRK norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į teisinius sunkumus, kurie gali kilti, jei ekonominių duomenų rinkėjams bus suteikta galimybė patekti į verslo veiklai skirtas patalpas. Todėl prašo Komisijos šią nuostatą išbraukti.

4.13

Galiausiai, renkant žuvininkystės duomenis pagal nacionalines programas, viena, stebėtojai dirba laivuose, jei tai būtina renkant duomenis, antra, jūroje atliekami moksliniai tyrimai siekiant, nepriklausomai nuo komercinės žvejybos subjektų teikiamos informacijos, įvertinti žuvų išteklių gausą bei pasiskirstymą ir žvejybos poveikį aplinkai.

4.14

EESRK nuomone, reikalingos abi sistemos norint papildyti žuvininkystės duomenų rinkimo sistemą, ir Komisija turėtų aiškiai numatyti laivuose dirbančių stebėtojų programomų finansavimą per valstybes nares. Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį, kad tais atvejais, kai dėl akivaizdaus vietos laive trūkumo ar dėl saugumo sumetimų nėra galimybių įsileisti į laivą paskirto stebėtojo, savarankiškos duomenų atrankos programos, kurias turėtų vykdyti įgulos, gali per daug apsunkinti jų darbą.

4.15

Kalbant apie žvejybos poveikio aplinkai įvertinimą, Komiteto nuomone būtina, kad Europos Komisija aiškiai nurodytų, kokie duomenys bus reikalingi ir kas juos gaus.

4.16

Pasiūlyme dėl reglamento nustatyta, kad atsakomybė už surinktų pirminių duomenų slaptumą ir saugų laikymą kompiuterinėse duomenų bazėse tenka valstybėms narėms. Be to, valstybės narės yra atsakingos už surinktų pirminių duomenų ir iš jų gautų išsamių bei suvestinių duomenų kokybę ir tikslumą.

4.17

Komiteto nuomone, teisinga šią atsakomybę priskirti valstybėms narėms, kadangi slaptumas žvejybos įmonėms yra pats svarbiausias.

4.18

Duomenų slaptumas yra ypač svarbus, kadangi nacionalinėse kompiuterinėse duomenų bazėse bus laikomi visi pirminiai duomenys, surinkti pagal:

Taip pat pasiūlyme dėl reglamento nurodyti duomenys:

4.19

Kalbant apie duomenis, pagal kuriuos galima įvertinti rūšių sąveikos mastą, Komitetas mano, kad dėl jų dviprasmiškumo ir netikslumo tokio pobūdžio įvertinimas yra neįmanomas. Todėl siūlo šią nuostatą išbraukti.

4.20

Valstybės narės apdoroja pirminius duomenis ir sudaro išsamių arba suvestinių duomenų grupes vadovaudamosi taikomais tarptautiniais standartais ir protokolais, dėl kurių susitarta regionų lygiu. Valstybės narės, sudarydamos susitarimus su Komisija, užtikrina jai ir atitinkamoms mokslinėms organizacijoms prieigą prie šių duomenų.

4.21

Valstybės narės išsamius ir suvestinius duomenis perduoda saugia elektronine forma.

4.22

Valstybės narės gali atsisakyti perduoti atitinkamus išsamius ir suvestinius duomenis tik tuo atveju, jei iš jų gali būti nustatyta fizinio ir (arba) juridinio asmens tapatybė, arba tada, kai galutiniai vartotojai nevykdo pasiūlyme dėl reglamento nustatytų įsipareigojimų.

4.23

Dėl surinktų duomenų valdymo ir naudojimo Komitetas norėtų pabrėžti surinktų pirminių duomenų slaptumo svarbą, ypač tų, kurie susiję su laivo veikla ir yra gauti stebint palydovinėmis stebėjimo sistemomis, todėl prašo Komisijos šį klausimą spręsti kitaip.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/57

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas susipažino su Europos Komisijos pasiūlytomis priemonėmis.

1.2

EESRK pritaria, kad reikėtų supaprastinti ir patikslinti teisės aktus, taikomus tiek plačiajai visuomenei, tiek įmonėms, tiekiančioms gyvūnams skirtus farmacijos preparatus.

1.3

Šiame pasiūlyme dėl direktyvos laikomasi proporcingumo principo, kadangi numatomi tik nedideli pakeitimai, pagrįsti naujausiais moksliniais duomenimis ir ekspertų nuomonėmis.

1.4

Siūlomos direktyvos taikymo sritis apima ir maistinių gyvūnų importą iš trečiųjų šalių.

1.5

Pasiūlymas dėl direktyvos neprieštarauja įsipareigojimams PPO.

1.6

Ateityje nesant galimybės naudoti oestradiolį 17β ir esteriams būdingų savybių turinčius jo darinius, poveikis ūkininkavimui ir gyvūnų gerovei bus nedidelis.

1.7

Nebūtina nustatyti didžiausius likučių kiekius.

1.8

Poveikis mažosioms ir vidutinėms įmonėms taip pat bus nedidelis.

2.1

Šio pasiūlymo tikslas — iš dalies pakeisti 1996 m. balandžio 29 d. Direktyvą 96/22/EB, iš dalies pakeistą Direktyva 2003/74/EB. Siūloma direktyva draudžiama pateikti į rinką tam tikras gyvūnams, kurių mėsa bei jos produktai skirti vartoti žmonėms, skiriamas medžiagas 4 straipsnio 2 punkte nenumatytais tikslais.

Uždraustų medžiagų sąrašas:

A sąrašas:

B sąrašas:

2.2

Siūlomi šie pakeitimai:

2.3

Komisija siūlo labai mažai pakeitimų, kurie yra būtini siekiant užkirsti kelią tolesnėms naminių gyvūnėlių kančioms, kai nėra galimybių juos tinkamai gydyti, ir atsižvelgia į mokslininkų bei ekspertų rekomendacijas dėl oestradiolio 17ß (1).

3.1

Pagal Tarybos direktyvos 96/22/EB 2 straipsnio a punktą draudžiama pateikti į rinką II priede išvardytas medžiagas, skiriamas visų rūšių gyvūnams.

3.2

Produktų, kuriuose yra tirostatinį poveikį turinčių medžiagų, kainų palyginimas rodo, kad ekonominiu požiūriu nelabai naudinga juos skirti maistiniams gyvūnams.

3.3

Neteisėtas naudojimas labiau susijęs su neteisėta šių medžiagų gamyba ar importu. Per pastaruosius penkerius metus neužfiksuotas nė vienas neteisėtas stilbenų, stilbenų darinių, jų druskų ar esterių naudojimo atvejis.

3.4

Šioje direktyvoje neleidžiama išduoti leidimų prekiauti produktais, kuriuose yra naminių gyvūnėlių hipertireozei gydyti skirtų medžiagų.

3.5

1981 m. Europos Sąjunga uždraudė (Direktyva 81/602/EEB) naudoti augimą skatinantį hormoninį poveikį turinčias medžiagas (t. y. oestradiolį 17β) ūkiuose laikomiems gyvūnams.

3.6

Nors iš pradžių Direktyva 96/22/EB buvo siekiama uždrausti naudoti oestradiolį 17β ir esteriams būdingų savybių turinčius jo darinius bet kuriems tikslams, galiausiai ja tebuvo sumažintas atvejų, kuriais oestradiolis 17β gali būti skiriamas, skaičius. Šis produktas yra kancerogeninis, kadangi turi navikų susidarymą ir augimą skatinantį poveikį.

3.7

2005 m. spalio 11 d. Tarybai ir Parlamentui pateiktoje ataskaitoje daroma išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog jau yra įprasta naudoti alternatyvias medžiagas, pvz., prostaglandinus, galima būtų atsisakyti naudoti oestradiolį 17β maistiniams gyvūnams.

3.8

Ne visada yra galimybė tinkamai gydyti hipertireoze sergančius naminius gyvūnėlius.

4.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas susipažino su Europos Komisijos pasiūlytomis priemonėmis.

4.2

Su oestradioliu 17ß susiję siūlomi pakeitimai yra tiesioginis Direktyvos 2003/74/EB 11a straipsnyje reikalaujamų veiksmų rezultatas.

4.3

Siūloma labai mažai pakeitimų, kurie yra būtini siekiant užkirsti kelią tolesnėms naminių gyvūnėlių kančioms, kai nėra galimybių juos gydyti.

4.4

Šis pasiūlymas svarbus gyvūnų savininkams, veterinarijos praktika besiverčiantiems veterinarijos gydytojams, veterinarijos farmacijos pramonei ir leidimus išduodančioms valstybių narių institucijoms.

4.5

Šis pasiūlymas padės užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

4.6

Išduodant naujus leidimus, reikės atsižvelgti į galimą piktnaudžiavimą. Jeigu yra didelė tikimybė, kad tam tikromis vaistų formomis bus piktnaudžiaujama, paraiškos gali būti atmestos.

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/58

15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/59

1.1

Prekybos pokyčiai ir vis didesnė ekonomikos integracija į pasaulinės prekybos sistemą priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių. Vienas svarbiausių jų yra tarptautinis gamybos pasidalijimas, kuris įvairiais gamybos proceso etapais sudarė sąlygas vis dažniau prekiauti tarpiniais produktais (prekėmis ir paslaugomis). Prekyba tarpiniais produktais yra viena svarbiausių pramonės permainų varomųjų jėgų ir ypatinga tarptautinio darbo pasidalijimo forma.

1.2

Esant tokioms sąlygoms, užsakomųjų paslaugų matu tampa tarpinių produktų išorės prekybos srautai. Ši sąvoka skiriasi nuo įprastos apibrėžties ir iš dalies sutampa su tuo, kas yra vadinama „įmonių perkėlimu“. Kad šias sąvokas būtų galima geriau atskirti, galima vartoti „užsienyje užsakomų paslaugų“ apibrėžtį.

1.3

Paslaugų užsakymą užsienyje lemia daugelis veiksnių. Diskusijose šiuo klausimu dažniausiai minimos nedidelės darbo sąnaudos (mažesnis darbo užmokestis ir (arba) socialinė apsauga). Tačiau svarbus vaidmuo tenka taip pat ir žaliavų kainoms ir nedideliam atstumui iki naujų, sparčiai augančių rinkų. Paslaugų užsakymą užsienyje taip pat gali lemti mažesnė jų savikaina dėl ne tokių griežtų aplinkos apsaugos įstatymų arba mokesčių lengvatų.

1.3.1

Paslaugų užsakymas užsienyje nėra naujas reiškinys. Tai yra gamybos organizavimas, pagrįstas darbo pasidalijimu, kuriuo remdamosi įmonės gamina tai, ką jos gali pagaminti geriausiai ir pačiomis mažiausiomis sąnaudomis. Informacinės technologijos ir pigus ryšys leidžia dar labiau paspartinti šią plėtrą ir sudaro sąlygas tarptautinei prekybai daugelyje naujų sričių, ypač paslaugų sektoriuje.

1.3.2

Pigi ir veiksminga transporto sistema yra pagrindinė paslaugų užsakymo užsienyje sąlyga.

1.4

Šiuo metu pasaulyje prekiaujama prekėmis, kurių kiekis yra penkiolika kartų didesnis negu 1950 m., o jų dalis pasaulio BVP padidėjo tris kartus. Pasaulinė paslaugų prekyba dabar auga beveik vienodai kaip ir prekyba prekėmis, ir sparčiau nei BVP. Paslaugos sudaro šiek tiek mažiau negu 20 proc. pasaulio prekybos.

1.5

1992-2003 m. tarpinių produktų dalis, palyginti su bendrąja importo apimtimi, padidėjo nuo 52,9 proc. iki 54,1 proc., o gamybos priemonių — nuo 14,9 proc. iki 16,6 proc. Plataus vartojimo prekių dalis šiek tiek sumažėjo. Tarp įvairių tarpinių produktų gerokai didesnė dalis tenka dalims ir sudedamosioms dalims.

1.6

Tendencijos regionų lygiu taip pat labai skiriasi. Mažėjant 15 Europos Sąjungos valstybių narių, Japonijoje ir JAV importuojamų tarpinių produktų daliai, Kinijoje, Pietryčių Azijoje ir naujosiose ES valstybėse narėse (10 Europos Sąjungos valstybių narių) ji didėjo.

1.7

Prekyba paslaugomis sparčiai augo pirmiausiai „kitų paslaugų“ kategorijoje, apimančioje su verslu susijusias paslaugas. Iš jų labiausiai augo finansinių, kompiuterių ir informacinių technologijų paslaugų prekyba. Paslaugų užsakymai naudingiausi buvo JAV, 15 Europos Sąjungos valstybių narių ir ypač Indijai.

1.8

ES sėkmingai išsaugojo lyderės poziciją pasaulinės prekybos srityje, tiek prekių, tiek ir paslaugų sektoriuje. Europos ekonomika pirmauja daugelyje vidutinių technologijų pramonės sričių ir kapitalui imlių prekių srityje. Susirūpinimą kelia didėjantis prekybos su Azija deficitas ir menki informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus rodikliai.