28.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/1

SPECIALIOJI ATASKAITA Nr. 7/2007

dėl su Bendrijos žuvininkystės išteklių apsaugos taisyklėmis susijusių kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemų su Komisijos atsakymais

(pagal EB sutarties 248 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

(2007/C 317/01)

TURINYS

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

I–III

SANTRAUKA

1–13

ĮVADAS

1–5	Bendrijos žuvininkystės išteklių valdymo tikslas ir pagrindinės ypatybės

6–9	Pagrindinės politikos ir priemonės

10–11

Finansiniai iššūkiai

12–13

Pagrindiniai teisės aktai

14–17

AUDITO POBŪDIS

14	Audito tema ir klausimai

15–17

Audito apimtis ir metodas

18–120

PASTABOS

18–51

Abejotini duomenys apie kvotų išnaudojimą, ribota jų priežiūra

19–43

Daug trūkumų nacionalinėse sugavimų registravimo sistemose

44–51

Nepakankama Komisijos priežiūra

52–87

Ribotas nacionalinių inspektavimų veiksmingumas

53–58

Nėra bendrųjų kontrolės standartų

59–73

Sunkiai įvertinamas ir ne visuomet pakankamas kontrolės lygis

74–87

Trūksta kontrolės veiklos optimizavimo

88–106

Dažnai netinkamos pažeidimų tolesnių priemonių ir sankcijų skyrimo sistemos

89–94

Iš esmės nepakankamai griežtos nacionalinės sistemos

95–106

Spaudimo valstybėms narėms priemonės veiksmingos tik ypatingais atvejais

107–120

Kontrolės kontekstas: perteklinė žvejyba kelia pavojų taisyklių laikymuisi ir patikrų veiksmingumui

108–112

Pertekliniai pajėgumai – labai svarbus rizikos veiksnys Bendrijos veiksmų nesėkmei

113–120

Nuo šiol metodas iš esmės grindžiamas žvejybos pastangų apribojimu

121–136

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

127–128

Duomenų apie sugavimus kokybė

129–130

Inspektavimo sistemų veiksmingumas

131–133

Atgrasomų sankcijų taikymas

134–136

Perteklinių pajėgumų mažinimas ir tinkamos lydinčiosios priemonės

Priedas. Supaprastinta duomenų apie sugavimus surinkimo ir priežiūros schema

Komisijos atsakymai

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

BŽP	Bendroji žuvininkystės politika
ES	Europos Sąjunga
EŽF	Europos žuvininkystės fondas
DG FISH	Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinis direktoratas
GT	Didžioji tona – laivo tonažo matavimo vienetas
ICES	Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba
ISO	Tarptautinė standartizacijos organizacija
kW	Kilovatas – laivo galios matavimo vienetas
MAGP	Daugiametė orientavimo programa
STECF	Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas
TAC	Bendri leistini sugavimai
VMS	Laivų stebėjimo sistema (Vessel Monitoring System), kuria laivai kontrolės institucijoms reguliariai praneša apie savo buvimo vietą

SANTRAUKA

Bendroji žuvininkystės politika buvo sukurta 1983 m., siekiant tausojančiai naudoti gyvuosius vandens išteklius. Sugavimų apribojimas, nustatant bendrus leistinus sugavimus (TAC) ir nacionalines kvotas, yra šios politikos kertinis akmuo. Kad ji sėkmingai veiktų, reikia turėti patikimus ir išsamius duomenis bei taikyti veiksmingas inspektavimo ir sankcijų skyrimo sistemas.

II.

Audito metu buvo tikrinami šie trys elementai. Pagal audito, atlikto Komisijoje ir šešiose pagrindinėse valstybėse narėse (1), žuvininkystės srityje rezultatus Audito Rūmai daro išvadą, kad:

—

duomenys apie sugavimus nėra nei išsamūs, nei patikimi, todėl nėra žinomas tikslus sugaunamų išteklių kiekis. Tai trukdo tinkamai taikyti TAC ir kvotų sistemas. Valstybių narių teisinė sistema ir galiojančios procedūros neužtikrina nei surenkamų duomenų išsamumo, nei kad jų tvirtinimo metu bus aptikti neatitikimai. Be to, Komisija negali tinkamai nustatyti klaidų ir trūkumų valstybių narių perduodamuose duomenyse ir laiku priimti visus išteklių išsaugojimui būtinus sprendimus (18–51 dalys),

—

inspektavimo sistemos neužtikrina nei pažeidimų prevencijos, nei jų nustatymo veiksmingumo. Kadangi nėra bendrų kontrolės standartų, nėra užtikrinamas pakankamas kontrolės lygis ir inspektavimo veiklos optimizavimas valstybėse narėse. Be to, yra ribojama Komisijos atliekamų nacionalinių sistemų vertinimo darbų apimtis ir taikymo sritis, todėl ji negali pateikti nuomonės apie bendrą nacionalinių sistemų veiksmingumą (52–87 dalys),

—

nustatytų pažeidimų nagrinėjimo procedūros negali užtikrinti su kiekvienu pažeidimu susijusių tolesnių priemonių taikymo ir, tuo labiau, sankcijos skyrimo. Jei sankcijos ir yra skiriamos, iš esmės jos yra mažai atgrasomos. Jei valstybė narė pažeidžia Bendrijos teisės aktus, vienintelė Komisijos priemonė, kurios veiksmingumas pasitvirtino, yra Teisingumo Teisme pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Tačiau dėl tam tikrų ypatybių jos taikymas yra ribotas ir gali ilgai užtrukti (88–106 dalys),

—

pertekliniai pajėgumai neigiamai veikia žvejybos pramonės pelningumą, o leistinų sugavimų mažinimas skatina šių apribojimų nesilaikymą ir turi įtakos perduotų duomenų kokybei. Po žvejybos pajėgumų pritaikymo programų nesėkmės dabartinis metodas yra iš esmės pagrįstas žvejybos pastangų sumažinimu ir nėra tinkamas spręsti perteklinių pajėgumų problemą. (107–120 dalys).

Jei tokia padėtis išliks ir toliau, ji gali turėti rimtų pasekmių ne tik ištekliams, bet ir žuvininkystės pramonės ateičiai bei su ja susijusiems regionams.

III.

Jei politinės institucijos nori, kad BŽP pasiektų savo žuvų išteklių tausojančio naudojimo tikslą, turi būti labiau sustiprintos esamos kontrolės, inspektavimo ir sankcijų skyrimo sistemos, visų pirma, įgyvendinant šias rekomendacijas:

—	valstybės narės turėtų patobulinti duomenų apie sugavimus kokybę, atlikdamos sistemingas atitikties patikras, taip pat ir tarpvalstybinių operacijų atveju. Šiuos duomenis turėtų patvirtinti nepriklausoma institucija,

—	Komisija turėtų kuo skubiau užtikrinti kuo daugiau apimančios su žvejybos veikla susijusių duomenų registravimo ir perdavimo elektroninės sistemos įdiegimą ir sustiprinti jai perduodamos informacijos kontrolę, visų pirma plėtojant atskirų duomenų analizę,

—	valstybės narės turėtų tobulinti su inspektavimo veikla susijusias analizės, programavimo ir tolesnių veiksmų priemones, kad būtų užtikrintas pakankamas bendras kontrolės lygis ir optimalus išteklių paskirstymas,

—	valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų priminti apie atgrasomų sankcijų skyrimo būtinybę,

—	Bendrijos įstatymų leidėjas teisės aktuose turėtų aiškiai išdėstyti įvairius veiksmingai inspektavimo ir sankcijų sistemai būtinus elementus,

—	Bendrijos įstatymų leidėjas turėtų sustiprinti Komisijos gebėjimą daryti spaudimą įsipareigojimų nesilaikančioms valstybėms narėms,

—	Komisija ir valstybės narės turėtų patvirtinti ryžtingas priemones, skirtas mažinti perteklinius struktūrinius žvejybos pajėgumus.

ĮVADAS

Bendrijos žuvininkystės išteklių valdymo tikslas ir pagrindinės ypatybės

Kasmet Bendrijos uostuose iškraunama daugiau nei 4,4 milijono tonų žuvies ir vėžiagyvių, kurių vertė iš viso sudaro 6 100 milijonų eurų (2). Europos Sąjungoje (ES) žuvininkystės pramonėje sukurta 230 000 darbo vietų, o kai kuriuose pakrantės regionuose ji vaidina pagrindinį vaidmenį ir yra sunkiai pakeičiama.

Bendrijos žuvininkystės ištekliai (3) yra mūsų bendras paveldas. Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – „garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami, užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas“ (4). Ši tausojančios žuvininkystės sąvoka, nors jos formuluotė tada ir skyrėsi, egzistavo jau nuo 1983 m., kai buvo sukurta BŽP (5).

Beveik po dvidešimties metų Komisija privalėjo pateikti neigiamą BŽP įvertinimą, pripažindama, kad ją įgyvendinant „nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo, t. y. tausojančio išteklių naudojimo“ (6). Komisija teigė, kad ši nesėkmė buvo kiek ekologinė – „daugelis išteklių šiuo metu viršija saugias biologines ribas“, – tiek ekonominė ir socialinė – „žuvininkystės sektorius yra ekonomiškai pažeidžiamas dėl per didelių investicijų, greito sąnaudų augimo ir išteklių nykimo. Tai atspindi mažas pelningumas ir nuolat mažėjantis užimtumas“.

Šį įvertinimą patvirtina paskutiniai turimi duomenys. Už biologinius vertinimus atsakingi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslininkai išnagrinėjo tam tikro išteklių kiekio naudojimą Atlanto vandenyno šiaurės-rytų pakrantėje, kuri yra pagrindinė Bendrijos žuvininkystės išteklių koncentracijos vieta (7). Pagal jų darbo rezultatus yra pereikvojama 81 % vertintų išteklių (8). Ekonominiu požiūriu Eurostato skaičiai patvirtina nustatytą nesėkmę ir rodo, kad Bendrijos sugavimų kiekis Atlanto šiaurės-rytų pakrantėje ir toliau mažėja. 1995–2005 m. šis sumažėjimas iš viso sudarė 30 %.

5.	Be to, 2002 m. Johanesburge vykusiame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dėl darnaus vystymo Europos Sąjunga pritarė veiksmų planui, kurio vienas tikslų yra atkurti visus žuvų išteklius iki tokio lygio, kad ne vėliau kaip iki 2015 m. būtų gaunamas didžiausias ilgalaikis sugaunamas kiekis.

Pagrindinės politikos ir priemonės

Žuvys yra atsinaujinantys gamtos ištekliai, kuriuos sunku įvertinti kiekybiškai ir kurių veisimosi ir judėjimo veiksnių nėra įmanoma valdyti tiesiogiai. Todėl sugavimų apribojimas yra vienintelis įtakos jų atsargoms turintis būdas. Tokiu būdu „apsaugos, kontrolės ir vykdymo“ veikla yra svarbiausia, visų pirma, nustatant išteklių apsaugos ir valdymo tvarką ir užtikrinant tinkamą atitinkamų teisės aktų laikymąsi.

Europos Sąjungoje pagrindinė šių išteklių valdymo priemonė yra sugavimų kiekio ribojimas, pagrindinėms rūšims nustatant bendrus leistinus sugavimus (TAC), kurie kvotų forma yra paskirstomi tarp įvairių valstybių narių. TAC kasmet patvirtina Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymus, pagrįstus mokslinėmis išvadomis (9). Jose nurodomas žuvų, kurias galima gaudyti nesukeliant pavojaus atsargų atsinaujinimui, kiekis. Mokslininkai naudoja savo pačių nustatytus duomenis ir žvejų deklaruotus duomenis apie sugavimų kiekį.

Anksčiau privalomo žvejybos laivyno pajėgumų mažinimo politika buvo taikoma su leistinų sugavimų ribojimu. Tačiau patyrus nesėkmę, šios politikos buvo atsisakyta vykdant 2002 m. BŽP reformą. Šiuo metu taikant Bendrijos priemones yra nustatomos tik pajėgumų ribos ir atsižvelgiama į žvejybos pastangas, t. y. laivyno veiklą. Paskutinis šią sistemą papildantis elementas yra „techninės priemonės“. Iš esmės jos patikslina žvejybos įrangos ypatybes ir (arba) nustato mažiausius kai kurių rūšių dydžius.

Jei įvairios politikos nustatomos Bendrijos lygmenyje, tai pagrindinę atsakomybę užtikrinant veiksmingą kontrolės ir inspektavimo bei BŽP (10) politikos taisyklių vykdymą prisiima valstybės narės (11). Jos turi visišką laisvę nustatant kvotų valdymo ir inspektavimų organizavimo tvarką bei pažeidimų atveju skiriamų sankcijų pobūdį. Komisija yra atsakinga už BŽP taisyklių taikymo valstybėse narėse vertinimą ir kontrolę bei paprastesnį pastarųjų bendradarbiavimą ir koordinavimą.

Finansiniai iššūkiai

10.

Bendrijos indėlis į „kontrolės ir vykdymo“ veiklą, jei vertintume tik tiesiogiai jai skiriamus asignavimus, apsiriboja 46 milijonais eurų (12). Finansiniai iššūkiai yra daug didesni, jei atsižvelgiama į visokeriopą veiklą, skirtą taisyti, bent iš dalies, su išteklių valdymo politikos trūkumais susijusias pasekmes, tai yra struktūrinę paramą žuvininkystės sektoriui (837 milijonai eurų) ir tarptautinius susitarimus žuvininkystės srityje (156 milijonai eurų).

11.	Be to, žuvų ištekliai yra tiesiogiai su Europos Sąjunga susijęs turtas, nes ši yra atsakinga už jų valdymą. Šio turto įvertinimo pinigine verte sunkumai neturi nustelbti jo realybės ir reikšmės.

Pagrindiniai teisės aktai

12.	Tarybos reglamentas dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (13) yra pagrindinis dokumentas. V jo dalyje yra nustatyti tikslai ir įvairios Bendrijos vykdomos jų pasiekimo priemonės.

13.

Su kontrolės sistema (14) ir duomenų apie sugavimus surinkimu (15) susijusios nuostatos pateiktos specialiuose senesniuose reglamentuose. Kiti su kontrole susiję reikalavimai yra įtraukti į metinių reglamentų, vadinamų „TAC ir kvotų“ reglamentais (16), priedus ir į reglamentus, nustatančius atkūrimo priemones arba konkrečių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (17).

AUDITO POBŪDIS

Audito tema ir klausimai

14.

Sugavimų apribojimas nustatant TAC ir kvotas yra Bendrijos žuvininkystės išteklių valdymo politikos kertinis akmuo. Jos sėkmė priklauso nuo patikimų ir išsamių duomenų bei veiksmingų inspektavimo ir sankcijų skyrimo sistemų taikymo. Todėl Audito Rūmai nusprendė, kad vertėtų atlikti auditą, siekiant atsakyti į šį klausimą:

„Ar Komisija ir valstybės narės taiko būtinas veiksmingos kontrolės, inspektavimo ir sankcijų skyrimo sistemos priemones, siekiant apsaugoti žuvininkystės išteklius?“

Buvo nagrinėjami keturi konkretūs audito tikslai:

a)	Ar duomenys apie sugavimus yra patikimi ir veiksmingai stebimi? (neatsižvelgiant į atskirų deklaracijų kokybę)

b)	Ar inspektavimo sistemos taip pat yra kiek įmanoma veiksmingos?

c)	Ar pažeidimų priežiūros sistemos yra tinkamos ir veiksmingos?

d)	Kaip iš tiesų atsižvelgiama į su per dideliais žvejybos pajėgumais susijusią būdingą riziką?

Audito apimtis ir metodas

15.

Audito darbas iš esmės buvo skirtas duomenų rinkimo, inspektavimo ir sankcijų skyrimo sistemų Komisijos būstinėje ir valstybėse narėse analizei. Audito įrodymai buvo renkami ir nagrinėjami atliekant interviu, analizuojant dokumentus ir duomenis. Siekdami papildyti, testuoti ir patvirtinti savo žinias apie sistemą, auditoriai atliko nemažai kontrolės testų, tikrindami sugavimų registravimą ir inspektavimų ataskaitas. Kadangi nėra specialių reglamentuojančių nuostatų, pasirinkti kriterijai buvo tarptautinių institucijų patvirtinti ir šioje srityje taikomi bendrieji standartai (18).

16.

Šiam auditui buvo pasirinktos šešios valstybės narės, atsižvelgiant į sugavimų jose dydį ir į iškrovimų vertę. Tai – Danija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė, sudarančios apie 70 % sugavimų ir daugiau 80 % iškrovimų vertės (19). Patikros vietoje buvo vykdomos 2006 m. balandžio–lapkričio mėn.

17.	Ši ataskaita yra skelbiama praėjus beveik penkeriems metams nuo paskutiniojo bendrojo BŽP reglamento paskelbimo, Komisija besirengiant taisyti „kontrolės“ reglamentą, siekdama 2008 m. pateikti dokumento pasiūlymą Tarybai.

PASTABOS

Abejotini duomenys apie kvotų išnaudojimą, ribota jų priežiūra

18.

TAC ir kvotų sistema yra pagrįsta sugavimų kiekio ribojimu. Jos įgyvendinimo kokybė priklauso nuo registravimo ir tvirtinimo sistemos (žr. 1 priedą), padedančios gauti išsamius ir patikimus duomenis, ir nuo veiksmingos šių duomenų priežiūros sistemos, siekiant išvengti kvotų viršijimo, veikimo. Tačiau nei viena, nei kita minėta sistema iš esmės neatitinka šių kriterijų.

Daug trūkumų nacionalinėse sugavimų registravimo sistemose

19.	Nacionalinėse duomenų apie sugavimus surinkimo, tvirtinimo ir kaupimo sistemose yra daug, kartais rimtų, trūkumų, todėl Komisijai perduodami abejotinos kokybės duomenys. Tačiau nei viena, nei kita minėta sistema iš esmės neatitinka šių kriterijų.

Neišsamūs deklaravimo duomenys, nuo pažeidimų neapsaugotos nacionalinės duomenų surinkimo sistemos

20.

Kvotų išnaudojimas yra prižiūrimas naudojant deklaravimo sistemą, kuriai informacija teikiama pagal trijų pagrindinių rūšių žvejų ar pirmųjų supirkėjų parengtus dokumentus: laivo žurnalą (20), iškrovimo deklaraciją (21) ir pardavimo pažymą (22). Šie dokumentai ar jų kopijos, priklausomai nuo situacijos, turi būti perduoti laivo vėliavos valstybės narės ir (arba) iškrovimo valstybės narės, ir (arba) pirmojo pardavimo valstybės narės (tokiu būdu šiame procese gali dalyvauti iki trijų valstybių narių) institucijoms. Už duomenų apie sugavimus perdavimą Komisijai visuomet yra atsakinga iškrovimo valstybė narė, todėl tai gali būti kita valstybė nei ta, kuriai taikoma minėtų sugavimų kvota (laivo vėliavos valstybė narė).

Per daug lanksti Tarybos nustatyta teisinė sistema

21.

Pirmasis sistemos trūkumas yra Bendrijos teisės aktuose nustatytos deklaravimo duomenų rengimo sąlygos. Jos nepadeda užtikrinti, kad gauti duomenys bus kiek įmanoma tikslesni ir aiškesni:

pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, laivo žurnalai turi būti perduoti per 48 valandas po iškrovimo pabaigos (23), nors visa juose pateikta informacija turi būti įrašyta prieš iškrovimo pradžią. Tokiu būdu, baigdamas rengti sugavimų deklaracijas, žvejys labai dažnai gali žinoti, ar jis bus patikrintas, ar ne, todėl tai gali turėti įtakos deklaruotų skaičių kokybei. Komisijos darbai parodė, kad, esant toms pačioms sąlygoms, deklaruoti kiekiai yra didesni iškrovimo inspektavimų atveju (24);

b)	iškrautų kiekių svėrimas nėra Bendrijos bendroji prievolė. Kai kuriais atvejais iškrovimo deklaracijose įrašyti kiekiai yra tik daugiau ar mažiau aiškūs, daugiau ar mažiau tikslūs skaičiavimai;

c)	laivo žurnale deklaruotų kiekių skaičiavimų toleruojama riba yra 20 %. Neatlikus patikrinimų iškrovimo metu, nėra įmanoma taikyti sankcijų tais atvejais, kai deklaruojami iki 36 % mažesni kiekiai (25);

d)	pardavimo pažymų atveju, pirkėjo ir pardavėjo interesų skirtumas turėtų užtikrinti juose pateiktos informacijos kokybę, tačiau tai ne visuomet pastebima praktikoje. Iš tiesų kai kuriais žvejybos sričių atvejais kai kurie operatoriai kontroliuoja žvejybos ir gamybos ar tiekimo veiklą.

22.

Suprasdama šiuos trūkumus Komisija kai kurioms specifinėms žvejybos sritims nustatė specialias nuostatas, skirtas ištaisyti kai kuriuos šiuos trūkumus. Tokiu būdu atkūrimo planuose toleruojama riba buvo sumažinta iki 8 % bei nustatytas privalomas svėrimas per aukcionus ir laivo žurnalo kopijos perdavimas tik atvykus į uostą. Kai kurios valstybės narės šias nuostatas dar labiau išplėtė ar apibendrino.

23.

Be to, 2006 m. gruodžio mėn. paskelbtame reglamente (26) numatyta palaipsniui popierines deklaracijas iš dalies pakeisti elektronine deklaracijų sistema. Tokiu būdu būtų darbas būtų atliekamas greičiau, patikimiau ir ekonomiškiau. Taip pat laivo žurnale pateiktų duomenų perdavimo prieš atvykimą į uostą prievolė panaikins kontrolės trūkumą, susijusį su popierinį dokumentą pateikti numatytu 48 valandų terminu. Tačiau ši prievolė bus efektyvi tik praėjus 24 mėnesiams po reglamento įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo, kurias dar reikia parengti ir patvirtinti.

24.

Viena ES nepriklausanti valstybė, Norvegija, nustatė procedūras, pagal kurias vykdoma griežtesnė pardavimo operacijų kontrolė ir suteikiama geresnė apsauga. Po paskutinio sugavimo žvejys pardavimo organizacijai pateikia išsamų krovinio aprašą. Tuomet šis krovinys tą pačią dieną yra parduodamas elektroniniame aukcione (27) prieš iškrovimą ir privalomą pasvėrimą. Prieš laivui paliekant krantą yra parengiama pardavimo pažyma, kurią pasirašo pirkėjas ir žvejys. Toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu galint patikrinti parduodamą produkciją ir patvirtinamąjį dokumentą yra palengvinamas inspektorių darbas.

Į duomenų surinkimo sistemą neįrašyti duomenys apie sugavimus: išmetimas į jūrą

25.

Daug žuvies, dažniausiai jau nebegyvos, yra išmetama per bortą dėl teisinių (28) ar ekonominių priežasčių (29). Šis reiškinys, sudarantis 13 % Atlanto vandenyno šiaurės-rytų zonoje (30), yra ne tik rimtas išteklių švaistymas, dėl to taip pat sumažėja už jų būklės vertinimą atsakingų mokslininkų naudojamos informacijos kokybė.

26.

Tuo tarpu Norvegijoje, kai žvejys sugauna žuvis, kurių imti jis negali, jam yra draudžiama jas išmesti į jūrą. Kad ši prievolė žvejui būtų kiek įmanoma ekonomiškai neutrali, jis gauna nedidelę šios „nelegalios“ žuvies pardavimo įplaukų dalį, padengiančią jo išlaidas, o likusi dalis yra skiriama į valstybės fondą.

Neišsamus ar pavėluotas duomenų surinkimas

27.

Visų pirma, kai kuriose valstybėse narėse vykdant kai kurią žuvininkystės veiklą visiškai išvengiama deklaruojamų duomenų apie sugavimus surinkimo:

a)	Ispanijoje prižiūrint kvotas nėra atsižvelgiama į jokius mažesnių nei 10 metrų ilgio laivų sugavimus, tuo tarpu šie laivai sudaro svarbią nacionalinio laivyno dalį (31);

b)	Prancūzijoje veikla Viduržemio jūroje ir užjūrio departamentuose nė kiek nebuvo prižiūrima pagal nacionalinę statistinių duomenų apdorojimo sistemą.

28.

Antra, kai kurios valstybės narės savo informacinėje sistemoje vis dar neįdiegė vieno ar kito iš trijų pagrindinių deklaravimo dokumentų surinkimo, kai jis yra privalomas, kartais jau daugiau nei 20 metų:

a)	Prancūzijoje nacionalinės institucijos iškrovimo deklaracijų reikalauja tik nuo 2005 m. ir į jas ne visuomet buvo atsižvelgiama 2006 m. nacionalinėje duomenų apie sugavimus priežiūros sistemoje;

b)	Italijoje ir Ispanijoje kvotų išnaudojimas prižiūrimas remiantis tik vieno tipo dokumentu;

c)	Ispanijoje ir Prancūzijoje nėra registruojamos šaldytų produktų pardavimo pažymos, kuriose yra pateikti labai dideli kiekiai (32);

d)	Jungtinėje Karalystėje pardavimo pažymų registravimas yra privalomas tik nuo 2006 m.

29.

Be to, pagal valstybėse narėse naudojamas duomenų surinkimo sistemas ne visuomet galima nustatyti ir reikalauti trūkstamų dokumentų:

a)	anot už duomenų apie sugavimus centralizavimą atsakingos tarnybos, Prancūzijoje nebuvo registruoti jokie duomenys apie 5 % didesnių nei 10 metrų ilgio laivų sugavimus 2005 m.;

b)	Jungtinėje Karalystėje nėra jokios sistemos, leidžiančios patikrinti pateiktų pardavimo pažymų, susijusių su mažesniais nei 10 metrų laivais, išsamumą, nors jos yra vienintelis informacijos šaltinis, skirtas šios laivyno dalies sugavimų priežiūrai;

c)	Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje nėra deklaravimo dokumentų serijos numerių tikrinimo sistemos, kad būtų galima užtikrinti jų išsamumą;

Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje nėra vykdoma pastovi VMS (33) duomenų ir deklaravimo dokumentų duomenų atitikties kontrolė. Keturiose iš penkių šalių, kuriose buvo atlikti su šiuo klausimu susiję testai, Audito Rūmai nustatė akivaizdžius trūkumus, dėl kurių kompetentingos institucijos negalėjo pateikti tinkamų atsakymų.

30.

Pagaliau jų išsamumui neigiamą poveikį taip pat gali turėti vėlavimas renkant ir tvirtinant duomenis. Taip atsitinka tais atvejais, kai sugavimai nėra patvirtinami prieš galutinių praėjusių metų skaičių pateikimo Komisijai galutinį terminą. Buvo nustatyti keli šio pobūdžio trūkumai:

a)	Jungtinėje Karalystėje dėl pataisymų, atliktų po galutinio 2006 m. vasario 15 d. (34) termino, buvo viršytos 2005 m. 3 išteklių kvotos bei padidėjo dar 3 išteklių viršijimas;

Italijoje už kvotų priežiūrą atsakinga tarnyba gavo aštuonias papildomas melsvojo tuno deklaracijas, praėjus galutinių skaičių pateikimo terminui. Jas pateikė žvejys, kuris nustebo, kai atsakingos institucijos sumažino jo kitų metų kvotą dėl mažo 2005 m. deklaruotų sugavimų skaičiaus: atsižvelgus į papildomus kiekius, atsiranda nacionalinės kvotos viršijimas.

Ribota ne visuomet veiksmingų patvirtinimo patikrinimų apimtis

Nė viena iš aplankytų valstybių narių negali nustatyti visų deklaracijose pasitaikančių trūkumų

31.

Pagal Bendrijos teisės aktus (35) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų patvirtinimo sistemą, susidedančią iš kryžminių patikrų ir įvairių privalomų deklaracijų gautų duomenų ir VMS duomenų kontrolės. Juose taip pat numatyta, kad siekiant palengvinti šias patikras, kiekviena valstybė narė sukuria duomenų bazę, bet nėra patikslinamas nei atliktinų patvirtinimo patikrinimų pobūdis, nei apimtis.

32.

Nė viena valstybė narė neturėjo visiškai integruotos tvirtinimo sistemos, t. y. sistemos, kuri leistų atlikti visų to paties pobūdžio deklaracijų duomenų automatinę ir sistemingą kontrolę:

a)	nė vienoje aplankytoje valstybėje narėje nėra automatinių ir sistemingų atitinkamų duomenų kryžminių patikrų trijuose pagrindiniuose deklaravimo dokumentuose ir VMS dokumentuose;

b)	Prancūzijoje, neatsižvelgus į iškrovimo deklaracijas, tvirtinimo sistema papildoma neišsamiais duomenimis apie pardavimus (36), kartais nesutampančiais (37) su laivo žurnale nurodytais duomenimis;

c)	talijoje naudojant tik vieną deklaravimo dokumentą, skirtą vienos rūšies, kuriai taikoma kvota, priežiūrai, nėra įmanoma atlikti duomenų kryžminių patikrų, be to, 2005 m. ir iš dalies 2006 m. naudotas modelis neatitiko Bendrijos teisės aktų nuostatų;

d)	Danijoje ir Ispanijoje kryžminės iškrovimo deklaracijų ir pardavimo pažymų duomenų patikros atliekamos tik fizinio patikrinimo atveju.

33.	Be to, visose aplankytose valstybėse narėse, išskyrus Nyderlandus, jokie fizinių patikrinimų metu nustatyti skaičiai nėra įtraukti į sugavimų deklaracijų tvirtinimo sistemą, nors jie, a priori, yra patikimesni už deklaracijose pateiktus skaičius.

Ne visų valstybių narių nustatytų trūkumų atveju imamasi tinkamų tolesnių veiksmų

34.	Visose aplankytose šalyse buvo nepakankamai parengti kryžminių patikrų dokumentai, pagal kuriuos būtų galima patikrinti, ar jos iš tiesų buvo atliktos ir ar buvo imtasi tinkamų su nustatytais trūkumais susijusių tolesnių veiksmų.

35.

Prancūzijoje tvirtinimo sistemą silpnina teisiniai klausimai. Nacionalinės administracijos institucijose vyksta debatai, ar deklaravimo duomenys yra statistinio pobūdžio, ar ne. Kadangi nėra teisinio aiškumo, inspektoriams nėra sistemingai pranešama apie už duomenų apie sugavimus tvarkymą atsakingos tarnybos nustatytus už toleruojamą ribą didesnius nukrypimus.

36.	Pagaliau visose aplankytose valstybėse narėse dėl trūkumų tvirtinimo sistemose Audito Rūmai rado deklaravimo trūkumų (38), kurie nebuvo nustatyti ar ištaisyti.

Trūksta integravimo ir suderinimo Bendrijos lygmenyje

Kadangi įvairių valstybių narių sistemų sąveika yra labai ribota, tai turi neigiamos įtakos patikrinimų išsamumui

37.

Kadangi nėra įvairių nacionalinių duomenų apie sugavimus surinkimo sistemų sąveikos ir susiejimo, tai sumažina kontrolės galimybes ir apriboja tvirtinimo sistemų efektyvumo mastą. Pavyzdžiui, pirmojo pardavimo kitoje nei laivo vėliavos ar iškrovimo šalyje atveju nėra įmanoma atlikti automatinių pardavimo pažymoje bei laivo žurnale ir iškrovimo deklaracijoje pateiktų duomenų kryžminių patikrų (39).

Netikslūs ir nenuoseklūs nacionaliniai perskaičiavimo koeficientai

38.

TAC ir kvotos yra nustatyti tonomis, išreikštomis gyvuoju svoriu – sveikomis žuvimis sugavimo metu. Tuo tarpu deklaravimo dokumentuose, naudojamuose kaip pamatinė medžiaga sugavimų priežiūrai (40), naudojamas neto svoris. Šių dviejų vienetų skirtumas iš esmės atsiranda dėl žuvies supjaustymo laivų denyje. Vieno dydžio pavertimas kitu atliekamas pasitelkiant perskaičiavimo koeficientus. Jie yra grindžiami nuo seno naudojamais duomenimis (41), kurie niekuomet nebuvo griežtai patikrinti ir dažnai skirtingose valstybėse narėse skiriasi. Todėl patvirtinti skaičiai apie sugavimus nėra tikslūs ir nepagrįstai, dažnai reikšmingai, skiriasi tonažas, naudojamas kvotų priežiūrai, priklausomai nuo iškrovimo vienoje ar kitoje šalyje (42).

Rimtos atsekamumo problemos dviejose aplankytose šalyse

39.

Duomenų atsekamumas nėra užtikrinamas dviejose aplankytose šalyse, t. y neįmanoma patikrinti, ar Komisijai perduoti konsoliduoti duomenys atitinka patvirtintų atskirų duomenų sumą. Tai yra rimtas trūkumas, kadangi neįmanoma susieti kvotų priežiūrai naudojamų ir atskirose deklaracijose pateiktų duomenų:

Prancūzijoje šešių nagrinėtų rūšių atveju nacionalinių institucijų pateiktose išsamiose ataskaitose bendrosios sumos labai skyrėsi nuo galutinių Komisijai pateiktų skaičių (žr. 1 lentelę). Prancūzijos institucijos pateikė paaiškinimus dėl galimo šio skirtumo atsiradimo, bet jos negalėjo pateikti palyginimo;

1 lentelė

	Rūšys (tonomis)
	ANF (Jūrų velnias)	BFT (Melsvasis tunas)	COD (Menkė)	HKE (Jūrų lydeka)	SRX (Raja)	WHG (Merlangas)
Auditoriams pateiktos išsamios bendrosios sumos	19 910,5	1 683,1	5 537,7	13 167,4	56,9	13 391,4
DG FISH pateikti duomenys	15 981,9	1 864,4	6 528,9	7 425,1	48,5	12 914,4
Skirtumas (tonomis)	3 928,6	– 181,3	– 991,2	5 742,3	8,4	477,0
Skirtumas %	24,6 %	–9,7 %	–15,2 %	77,3 %	17,3 %	3,7 %

Ispanijoje 2005 m. Žuvininkystės ir jūrų reikalų generaliniam direktoratui (DG FISH) deklaruoti duomenys apie ispanų laivų iškrovimus Ispanijoje yra maždaug 40 % (43) mažesni už duomenis, įrašytus į nacionalines duomenų bazes; Ispanijos institucijos sutiko, kad jos DG FISH nepateikė deklaracijų apie 148,5 tūkstančio tonų žuvies, susijusių su rūšimis, kurioms netaikomos kvotos, bet negalėjo pateikti paaiškinimo dėl skirtumą sudarančios kitos 20,5 tūkstančio tonų dalies;

Italijos centrinės tarnybos parengė dokumentą, kuriame nurodyta, kad 2005 m. buvo iškrauta 97,5 tonų melsvojo tuno Salerno srityje. Patikrinimo vietoje metu atsakingos kontrolės institucijos teigė, kad tais metais nebuvo iškrauta jokia šios rūšies žuvis. Dviejose iš septynių iškrautus kiekius patvirtinančiose deklaracijose apie sugavimus buvo nurodytas kito regiono uostas. Išnagrinėjus VMS signalus nepavyko sužinoti tikslios atitinkamų laivų vietos nurodytą iškrovimo dieną (44).

Nepatikimi duomenys apie kvotų priežiūrą

Valstybėse narėse nėra integruoto audito ir sertifikavimo sistemos

40.	Nė viena aplankyta valstybė narė neatliko savo duomenų apie sugavimus surinkimo ir tvirtinimo sistemos integruoto audito, siekiant įvertinti informacinių programų kokybę. Be to, pagal šias sistemas nustatyti ir Komisijai perduoti duomenys niekuomet nebuvo patvirtinti nepriklausomos institucijos.

41.

Tačiau pirminėje reglamento apie kontrolę (45) versijoje buvo numatyta, kad kiekviena valstybė narė pirmaisiais metais po reglamento įsigaliojimo turi Komisijai pateikti ataskaitą, kurioje aprašoma, kaip renkami ir tikrinami duomenys, ir nurodomas tokių duomenų patikimumas. Šis reikalavimas vėliau nebuvo išlaikytas (46).

Komisija supranta šią situaciją

42.	Komisija supranta, kad jai pateikiamų duomenų kokybė nėra patikima, ir ji apie tai jau pranešė viešai (47).

43.	Vis dėlto pagal šiuos nepatikimos kokybės duomenis Komisija bando sustabdyti kvotų pereikvojimą ir, prireikus, skirti sankcijas.

Nepakankama Komisijos priežiūra

44.

Kadangi už savo kvotų valdymą ir priežiūrą, visų pirma, atsako valstybės narės, jos turi taikyti būtinas priemones, kad jos nebūtų viršytos, pavyzdžiui, prireikus, uždrausti atitinkamą žvejybos veiklą. Tuo tarpu Komisija turi tikrinti, ar valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų. Šiam tikslui ji turi galimybę savo iniciatyva sustabdyti tam tikros rūšies žvejybą (48).

Nepakankama informacinė sistema

45.

Informacinė sistema, kuria Komisija kas mėnesį gauna valstybių narių parengtus duomenis apie sugavimus, turi keletą trūkumų. Visų pirma, kaip pirmiau minėta, perduotos informacijos kokybė nėra patikima. Be to, ne visos valstybės narės sistemingai perduoda savo ataskaitas numatytais terminais, o tai apriboja Komisijos reagavimo galimybes. Taip pat, kadangi informacija yra kaupiama visus metus, nėra įmanoma atlikti vienų ir kitų metų konkrečių laikotarpių palyginimo testų ar nustatyti informacijos apdorojimo vėlavimų. Pagaliau, kadangi nėra atliekami kai kurie paprasti logiški testai, nėra įmanoma tuoj pat nustatyti kai kurių, netgi rimtų, deklaravimo trūkumų (49).

Trūksta duomenų kokybės įvertinimo

46.	Komisija nelygina DG FISH žuvininkystės politikos įgyvendinimo tikslais perduotų duomenų su to paties pobūdžio iš Eurostato gautais duomenimis (50), kurie kai kuriais atvejais, labai skiriasi.

47.

Nuo 1999 m. Komisija turi galimybę patekti į atsargines nacionalines kompiuterines rinkmenas (51). Ši galimybė turėtų padėti įvertinti jai perduotų duomenų kokybę. Tačiau duomenų apie sugavimus atveju su šiuo klausimu susijusį pirmąjį prašymą valstybėms narėms ji pateikė tik 2007 m. Komisija menką naudojimąsi šia priemone aiškina tuo, kad jos kontrolės ir inspektavimo padaliniai neturi pakankamai darbuotojų, kurie iš tikrųjų mokėtų analizuoti ir apdoroti duomenis bei atlikti jų kontrolę.

2 lentelė

Žuvininkystės generalinio direktorato ir Eurostato duomenų skirtumų pavyzdžiai

Melsvasis tunas 2005 m. (BFT) (tonomis)
Valstybė narė	Kvota	DG FISH duomenys	Eurostato duomenys	Skirtumas
Valstybė narė	Kvota	DG FISH duomenys	Eurostato duomenys	tonos	%
Prancūzija	6 983	8 936	9 726	– 791	–8,8 %
Italija	4 888	4 879	4 272	607	12,4 %
Ispanija	5 857	5 850	5 650	200	3,4 %

Ribota priežiūra

48.

Komisijos įdiegta priežiūros ir įspėjimo sistema yra pagrįsta kiekvienos rūšies, kuriai nustatyta kvota (52), automatiniu visos kvotos ir apie sugavimus pateiktų duomenų palyginimu. Kai sunaudojimo lygis pasiekia iš anksto nustatytą ribą, įspėjamasis pranešimas yra siunčiamas atitinkamai valstybei narei, raginant ją perduoti informaciją apie priemones, kurias ji ketina taikyti.

49.

Su sugavimų deklaracijų rengimu ir keitimosi kvotomis tarp valstybių narių priežiūra susiję vėlavimai kartu su dėl specialių sąlygų (53), kompensavimo galimybių, perkėlimų ar proporcingo sumažinimo kitais metais ir skirtingomis sąlygomis atsiradusiu painumu, dar pridėjus šiai procedūrai skiriamų žmogiškųjų išteklių trūkumą, visa tai turi neigiamos įtakos jos veiksmingumui. 2005 m. sistema nesutrukdė oficialiai viršyti 26 kvotas, kurių 11 – labai žymiai (54).

Ribotos veikimo galimybės

50.

Komisija turi teisę savo iniciatyva uždrausti žvejybą (55). Tačiau praktikoje, kadangi reikia surinkti pakankamus įrodymus, kad būtų gautas patikinimas, jog kvota buvo išeikvota, šios nuostatos taikymas apsiriboja rūšimis, susijusiomis su nedideliu laivų ir iškrovimų kiekiu. Be to, siekdama išvengti bet kokios teisinės rizikos, prieš imdamasi veiksmų Komisija siekia labai aukšto patikimumo lygio, dėl to atidedama jos sprendimo priėmimo data ir sumažėja priemonės efektyvumas.

51.

Tokiu būdu kvotų priežiūra yra nepakankama, nes ji yra pagrįsta abejotinos kokybės duomenimis. Komisija atlieka tik ribotas patikras, be jokios realios priverstinių veiksmų galimybės. Be to, administracinės patikros, net jei jos yra efektyvios, ne visuomet užtikrina informacijos deklaracijose tikrumą. Jos turi būti atliekamos kartu su fizinėmis patikromis.

Ribotas nacionalinių inspektavimų veiksmingumas

52.

Tausojančio žuvininkystės išteklių valdymo politikos sėkmė priklauso nuo efektyvaus įvairių reglamentuojančių nuostatų taikymo. Tam reikia numatyti veiksmingas kontrolės ir inspektavimo sistemas, kurios galėtų nustatyti pažeidimus ir padėtų jų išvengti. Todėl yra būtini bendrieji referenciniai standartai, tinkamas kontrolės lygis ir inspektavimo veiklos optimizavimas. Nė vienos iš šių trijų sąlygų nebuvo galima patikrinti.

Nėra bendrųjų kontrolės standartų

Kadangi nėra bendrųjų standartų …

53.	Bendrijos teisės aktai įpareigoja valstybes nares taikyti būtinas priemones vykdant efektyvią BŽP taisyklių kontrolę ir inspektavimą (56). Tačiau šios sąvokos nėra apibrėžtos jokiose gairėse.

54.

Po BŽP reformos 2002 m., visų pirma atsižvelgiant į atkūrimo planus, Komisija į teisės aktus įtraukė inspektavimo standartus, kiekybinius kontrolės tikslus ir su nacionalinės kontrolės programomis susijusius reikalavimus. Tačiau jie ir toliau apsiriboja konkrečiais atvejais ir atsiranda rizika, kad dėl tokių reikalavimų didinimo atsiras tapačių ir painių prievolių, kurias bus sunku valdyti ir jų laikytis reikšmingai nepažeidžiant žvejybos sričių, kurioms šie planai nėra skirti, kontrolės lygio.

… vykdoma skirtinga ir menkai toleruojama praktika …

55.

Kadangi nėra bendrųjų standartų, kiekviena valstybė narė savo kompetencijos srityje sukūrė savo sistemą su savo požymiais. Šios įvairios nacionalinės sistemos buvo nustatomos taikant skirtingas procedūras ir praktikas. Dėl tokios įvairovės operatoriams sudaromos galimybės kritikuoti jų manymu diskriminuojančias praktikas ir suabejoti BŽP svarba, todėl jie yra dar mažiau linkę laikytis taisyklių.

… bei ribojama Komisijos įvertinimų taikymo sritis

56.	Komisijos užduotis – vertinti ir kontroliuoti BŽP taisyklių taikymą valstybėse narėse (57), visų pirma, sekti, kaip jos laikosi savo įsipareigojimų įgyvendinant veiksmingą kontrolės ir inspektavimo sistemą. Kas trejus metus yra skelbiamos jos darbų ataskaitos (58).

57.

Neturėdama reglamentuojančių nuostatų ir nenustačiusi visuotinai pripažintų standartų, Komisija neatliko valstybėse narėse naudojamų bendrųjų sistemų įvertinimų. Jos inspektavimo darbai iš esmės buvo skirti nacionalinių sistemų procedūroms, susijusioms su specialiomis reglamentuojančiomis nuostatomis, nes tik jas taikant galima parengti teisminio nagrinėjimo metu naudojamas išvadas. Tačiau šis metodas jai neleidžia pareikšti nuomonės apie bendrą inspektavimo ir kontrolės sistemų veiksmingumą, kurį kiekviena valstybė narė turi užtikrinti atsižvelgdama į Bendrijos teisės aktus.

58.

Audito Rūmai savo ruožtu įvertino įvairių aplankytų valstybių narių inspektavimo ir kontrolės sistemų veiksmingumą, remdamiesi bet kokiai kontrolės sistemai taikomais standartais (59). Šie standartai gali būti išskirti į dvi dideles kategorijas: užtikrinančius pakankamą kontrolės lygį ir garantuojančius efektyvų inspektavimų pasirinkimą.

Sunkiai įvertinamas ir ne visuomet pakankamas kontrolės lygis

59.

Kiekvienoje kontrolės sistemoje, kad ji būtų veiksminga, turi būti užtikrintas minimalus fizinio inspektavimo lygis, siekiant vietoje patikrinti teisės aktų laikymąsi. Šis lygis turi būti įvertintas ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu požiūriu. Todėl reikia apibrėžti minimalius inspektavimo požymius, inspektavimo veiklos priežiūrą ir inspektavimo operacijų įvykimo ir kokybės kontrolę.

Nėra bendrų reglamentuojančių inspektavimų standartų

60.

Kaip nurodyta pirmiau, inspektavimo sąvoka nėra apibrėžta Bendrijos teisės aktuose. Taigi terminas „inspektavimas“ gali reikšti tik kelių minučių žvejybos leidimo patikrą arba kelias dienas trunkančią daug inspektorių įtraukiančią operaciją, kurios metu išsamiai patikrinamas krovinys, žvejybos įranga ir visi dokumentai. Be to, esant tokiai situacijai kai kurios valstybės narės į savo kontrolės statistiką gali įtraukti inspektavimus, neturinčius tiesioginio ryšio su nuostatų dėl ištekliaus išsaugojimo laikymųsi, bet, pavyzdžiui, susijusius su sveikatos ar saugos reikalavimais.

61.

Kad būtų naudinga, kontrolė nebūtinai turi būti išsami. Tačiau kiekvienas veiksmingas inspektavimas, priklausomai nuo jo pobūdžio, turi turėti tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, iškrovimo metu atliekama kontrolė, kai inspektoriai nedalyvauja operacijose nuo pradžios iki pabaigos ir netikrina triumo turinio savo darbų pabaigoje, negali būti panaudojama nuomonei dėl deklaruotų sugavimų kiekių tikslumo susidaryti.

62.

Ne visos valstybės narės nustatė visų pagrindinių inspektavimų tipų veiksmingumui reikalingus kriterijus. Komisija tik 2007 m. ėmėsi atitinkamų veiksmų, nustatydama kriterijus, kuriuos turi atitikti nacionaliniai inspektavimai, kad jie galėtų būti įtraukti kaip tokie į jos trimetes įvertinimo ataskaitas. Tačiau dėl valstybėse narėse naudojamų informacinių sistemų trūkumų gali būti sudėtinga nustatyti ir išvardyti šiuos kriterijus atitinkančius inspektavimus.

Prastai dokumentuoti inspektavimai …

63.	Gerai parengti atskirų inspektavimų dokumentai yra esminė sąlyga. Tai, visų pirma, leidžia patikrinti atliktų patikrų kokybę ir apimtį bei yra būtinas veiksmų, kurių gali būti imtasi pažeidimo atveju, veiksmingumo elementas.

64.	Bendrijos teisės aktuose nėra numatytos tipinės visose inspektavimo institucijose naudotinos kontrolės formos (60). Kadangi nėra suderintos praktikos, tai suteiktų daugiau skaidrumo bei palengvintų įvairių inspektavimo institucijų visose valstybėse narėse bendradarbiavimą.

65.

Audito Rūmai valstybėse narėse nustatė šiuos su inspektavimo dokumentais susijusius trūkumus:

a)	Italijoje buvo rengiama tik dėl pažeidimo faktų atliekamų inspektavimų ataskaita, kurioje išsamiai išdėstyti tik nusikalstami faktai;

b)	Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje pagal kontrolės ataskaitas nėra įmanoma patikrinti, kaip laikomasi kai kurių pagrindinių su inspektavimo veiksmingumu (61) susijusių sąlygų, arba jose yra pateikiama prieštaringa informacija.

… ne visuomet perkelti į centralizuotas duomenų bazes

66.	Centralizuotas visų inspektavimo ataskaitų įrašymas į kompiuterizuotą duomenų bazę yra būtinas. Tik tai, palengvinant atsekamumą ir duomenų panaudojimą, suteikia galimybę įvertinti visą inspektavimo veiklą, visų pirma, jos apimtį ir rezultatus.

67.	Taip pat ir šioje srityje Bendrijos teisės aktuose nėra nustatyti jokie reikalavimai ar standartai, todėl kiekviena valstybė narė gali turėti savo sistemą arba neturėti jokios.

68.	Audito Rūmų audito metu Ispanija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė neturėjo centralizuotos inspektavimo ataskaitų registravimo sistemos.

Ribota kokybės kontrolė

69.

Veiksminga kontrolės sistema priklauso nuo kokybės kontrolės, padedančios užtikrinti atlikto darbo atitikimą atitinkamiems taikomiems standartams. Jei visose aplankytose šalyse yra peržiūrimi darbai, pagal kuriuos parengiamas pasiūlymas sankcijai, nėra peržiūrimos kitos inspektavimo ataskaitos, todėl nėra įmanoma nustatyti ir taisyti kai kurių su kontrole susijusių trūkumų.

70.

Penkiose iš šešių aplankytų valstybių narių Audito Rūmai nustatė atvejus, kai konstatavus pažeidimus, nebuvo imtasi tolesnių procedūrose numatytų veiksmų ir nebuvo dokumentais pagrįstos šio sprendimo priežastys. Šeštojoje šalyje, Italijoje, tai buvo neįmanoma, nes yra dokumentuojami tik su nustatytu pažeidimu susiję inspektavimai.

Kartais nepakankamas inspektorių skaičius

71.	Inspektorių skaičius ir žuvininkystės kontrolei skirta jų veiklos dalis turi būti pakankami, kad būtų užtikrintas tinkamas patikrų lygis ir atgrasomasis jų poveikis. Tačiau dėl skirtingų vietinių priežasčių (62) nėra įmanoma nustatyti atitinkamų visuotinių normų.

72.

Tačiau audito pabaigoje keliose valstybėse narėse inspektavimo veiklos lygio trūkumas buvo pripažintas arba įrašytas:

a)	Ispanijoje pagal 2003 m. nacionalinių institucijų atliktą įvertinimą reikėjo 139 inspektorių, tačiau 2006 m. jų buvo 91;

b)	Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse) inspektorių neabejotinai nepakanka; kiekviena iš dviejų inspektorių sudaryta grupė buvo vidutiniškai atsakinga už, atitinkamai, 11 ir 10 kelis kartus per dieną vykdomo iškrovimo vietų.

73.

Tuo tarpu Prancūzijoje ir Italijoje nėra įmanoma pateikti nuomonės apie kai kurių inspektavimo institucijų žuvininkystės kontrolei skirtos veiklos lygį. Iš tikrųjų jos vykdo kontrolės misiją kitose srityse ir neturi tinkamos analitinės priemonės, todėl negali pateikti tikslios ir patikrinamos informacijos apie žuvininkystės kontrolės veiklą (žr. 83 dalį).

Trūksta kontrolės veiklos optimizavimo

74.	Be tinkamo bendro kontrolės lygio, kontrolės sistemos veiksmingumo užtikrinimo sąlyga yra optimalus turimų išteklių panaudojimas.

Per daug ribotos galimybės susipažinti su kontrolės tikslų programavimui ir atrankai reikalingais duomenimis

75.	Geros žinios apie įvairią žuvininkystės veiklą, susijusius subjektus, praeityje nustatytus pažeidimus ir skirtas sankcijas yra būtinos rengiant patikimą rizikos analizę bei nustatant tinkamą kontrolės strategiją ir programą.

76.

Veiklos lygmenyje inspektavimų veiksmingumas priklauso nuo inspektorių sugebėjimo iš įvairių galimų kontrolės tikslų atrinkti patį įdomiausią pagal savo požymius (63). Kad to būtų pasiekta, būtina turėti šią įvairią informaciją apimančias duomenų bazes ir kad šie duomenys būtų patikimi, išsamūs ir nauji, o kiekvienas inspektorius galėtų tiesiogiai ir nedelsdamas jais pasinaudoti inspektavimo vietoje.

77.

Kai kuriais atvejais valstybės narės neturi jokios informacinės sistemos, leidžiančios rinkti, kaupti ir atrinkti duomenis:

a)	nėra inspektavimo duomenų bazės Italijoje, ji labai neišsami Prancūzijoje;

b)	pagal sugavimų registravimo sistemą nėra įmanoma nustatyti patikimos informacijos; pavyzdžiui, Prancūzijoje nėra įmanoma sužinoti iškrovimų kiekio pagal uostą.

78.

Kitais atvejais šiomis sistemomis negali naudotis visi darbuotojai, kuriems jų galėtų reikėti:

a)	Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje ne visi inspektoriai savo veiklos bazėse gali tiesiogiai naudotis duomenimis apie sugavimus ir (arba) VMS duomenimis;

b)	nė vienoje šalyje inspektoriai neturi tiesioginės operatyvios galimybės gauti kitų valstybių narių įrašytus duomenis (duomenis apie kitoje šalyje iškrautus sugavimus, užsienio laivų VMS padėtį prieš jiems įplaukiant į inspektoriaus šalies jurisdikcijai priklausančius vandenis ir pan.).

Nepakankamas strateginis programavimas ir taktinių tikslų nustatymas

79.

Didžioji dalis valstybių narių nevykdo rizikos analizės, skirtos parengti oficialų strateginį dokumentą, nustatantį inspektavimo prioritetus ir naudojamą kaip pagrindas racionaliam išteklių paskirstymui, visų pirma atsižvelgiant į patikrų ekonominės naudos aspektą. Net jei bendrosios kontrolės programos yra naudojamos, jose ne visuomet yra nustatomi siektini kiekybiniai tikslai ir naudotini ištekliai.

80.

Esant tokiai situacijai negalima užtikrinti tinkamos skirtų išteklių pobūdžio, programuotų kontrolės veiksmų ir žuvininkystės veiklai, vykdomai atitinkamos valstybės narės kompetencijos srityje, pagrindinės būdingos rizikos pusiausvyros. Dviejuose aplankytuose regionuose Ispanijoje buvo nustatyta, kad didelė inspektavimų dalis buvo skirta žuvininkystės veiklai su palyginus nedideliu pažeidimų skaičiumi.

81.

Veiklos požiūriu, kadangi nėra tinkamai vykdoma inspektavimų atranka, tai turi neigiamą poveikį kontrolės efektyvumui. Jungtinėje Karalystėje buvo nustatyta, kad inspektoriai padidino laivų, kuriuose nebuvo rasta jokių pažeidimų, patikrinimų skaičių, tačiau tuo pačiu metu kiti veikiantys dideli laivai nebuvo patikrinti nė karto.

82.

Tačiau patikros, įtraukiant įmonių apskaitos duomenų tikrinimą, pavyzdžiui, bendrų patikrinimų su mokesčių administracija metu, buvo veiksmingos keliose šalyse: Danijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Iš tiesų šių inspektavimų metu galima nustatyti žuvininkystės administracijoms perduotų duomenų ir valdymo informacijos neatitikimus, visų pirma įmonėse, vykdančiose žuvininkystės ir pirmojo pirkėjo veiklą. Tačiau kadangi nėra teisės aktų reikalavimų, šis metodas nėra paplitęs.

… kartais sudėtingi dėl inspektavimo institucijų gausos

83.

Inspektavimo institucijų gausa gali padidinti dubliavimosi ar „aklojo taško“ riziką nustatant veiklos sritis bei gali atsirasti nelanksčios struktūros, ribojančios kontrolės išteklių paskirstymą atsižvelgiant į besikeičiančius prioritetus:

a)	Prancūzijoje aštuonios penkių ministerijų žinybos buvo įtrauktos į inspektavimo ir vykdymo sistemą, nors atsakinga institucija, Žuvininkystės ministerija, neturi jokių tiesioginių kontrolės priemonių įstaigų, kuriomis ji remiasi ir kurių veiklą ir išteklius ji turi koordinuoti, atžvilgiu;

Ispanijoje nustatytas kompetencijos dubliavimasis, susijęs su laivų, veiklą vykdančių vidaus (64) ir išorės vandenyse, žuvininkystės kontrole, be to, tą patį veiklą išorės vandenyse vykdančio laivo iškrautą krovinį du kartus toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu gali patikrinti nacionaliniai inspektoriai kaip iškrovimo operacijas, ir regioniniai inspektoriai – kaip pirminį pardavimą;

c)	Prancūzijos ir Italijos nacionalinės institucijos negali tiksliai įvertinti su žuvininkystės kontrole susijusių finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių; šios informacijos nežinojimas apriboja išteklių perskirstymo galimybes.

Nėra vykdoma patikrų veiksmingumo priežiūra

84.	Viena pagrindinių veiksmingos inspektavimo sistemos sudedamųjų dalių yra jos veiksmingumo įvertinimas. Tam, kad būtų įvertinta bendra kontrolės sistemos kokybė ir pasirinktų metodų konkrečiose srityse pagrįstumas, yra būtina nustatyti atitinkamus rodiklius.

85.

Tikrintose valstybėse narėse tik viena jų nustatė tikrą veiksmingumo rodiklį, tačiau jo kokybei neigiamos įtakos turi inspektavimų priežiūros sistemos trūkumai (65). Kitais atvejais naudojamais vertinimo rodikliais galima įvertinti tik bendrą operatyvinę veiklą (66), tačiau jie nepateikia informacijos apie konkrečius regionus ar žvejybos sritis. Todėl pagal juos nėra įmanoma pateikti nuomonės apie kontrolės ir inspektavimo veiklos veiksmingumą.

Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (Vigo) – ribotos kompetencijos koordinavimo instrumentas

86.

Vigo (Ispanijoje) įsikūrusi Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra buvo įsteigta „organizuoti valstybių narių atliekamą žuvininkystės kontrolės ir tikrinimo veiklos koordinavimą ir padėti joms bendradarbiauti, kad būtų laikomasi bendros žuvininkystės politikos taisyklių siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą jos taikymą“ (67). Priešingai tam, ką sako jos pavadinimas, ši agentūra neturi tinkamų su žuvininkystės kontrole susijusių įgaliojimų.

87.

Kadangi jos pirmoji darbo programa buvo patvirtinta 2007 m., dar per anksti spręsti apie galimą jos veiklos poveikį įvairiems audito metu nustatytiems trūkumams. Tačiau jau dabar galima apgailestauti, kad taip vadinamų Bendrijos inspektorių (68) įgaliojimai apsiriboja veiksmais jūroje, ir kad agentūros kompetencijos sričiai nepriklauso su pažeidimų tolesnėmis priemonėmis ir jų sankcijomis susijęs bendradarbiavimas.

Dažnai netinkamos pažeidimų tolesnių priemonių ir sankcijų skyrimo sistemos

88.

Tam, kad pažeidimų tolesnių priemonių ir sankcijų skyrimo sistema veiktų veiksmingai reikia, kad būtų nagrinėjamas kiekvienas spėjamas pažeidimas ir, kai skiriama sankcija, ji turi būti atgrasoma. Tai taikoma tiek ekonominių subjektų pažeidimams, kuriuos nagrinėja nacionalinės institucijos, tiek Komisijos nustatytiems valstybių narių įsipareigojimų nevykdymo atvejams.

Iš esmės nepakankamai griežtos nacionalinės sistemos

89.

Nacionalinės pažeidimų tolesnių priemonių ir sankcijų skyrimo sistemos pagal Bendrijos teisės aktus turi užtikrinti, kad kiekvienam pažeidimui turi būti taikomas atitinkamos tolesnės priemonės, o prireikus – atgrasoma sankcija (69). Trūkumai galiojančių procedūrų ir skiriamų sankcijų lygmenyje apsunkina šios prievolės laikymąsi.

Tolesnės priemonės kartais apribojamos dėl teisinių ar procedūrinių priežasčių

90.

Kai kuriais atvejais taikomos procedūros nėra vykdomos, kadangi atsakingos institucijos mano, kad jos yra per brangios, arba jos nėra taikomos dėl teisinių priežasčių, o tai trukdo paskelbti bet kokį nuosprendį:

Jungtinėje Karalystėje, tiksliau Anglijoje ir Velse, kadangi nėra administracinių sankcijų sistemos, atsižvelgiant į bylos vertumo („visuomenės intereso“) įvertinimą, pagal kurį procedūros sąnaudų ir taikomos bausmės santykis yra per didelis, 90 % (70) 2005 m. nustatytų pažeidimų atveju nebuvo pareikštas ieškinys, o inspektavimo institucija pateikė tik įspėjimą;

b)	Prancūzijoje dėl teisinių priežasčių apie duomenų apie sugavimus registravimo metu nustatytus trūkumus nėra pranešama inspektoriams, kad būtų pradėtas galimas teisminis procesas (žr. 35 dalį).

Neišsami informacija apie sankcijas ir jų istoriją

91.

Keliose aplankytose valstybėse narėse nėra centralizuotos elektroninės saugyklos, kurioje būtų kaupiama visa su pažeidimais žuvininkystės srityje ir juos padariusiais subjektais susijusi informacija. Dėl šios priežasties baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos savo sprendimo negali pagrįsti išsamiomis žiniomis apie pažeidimų istoriją. Be to, dėl žinių apie skirtas sankcijas pagal kiekvieno pažeidimo rūšį stokos nėra įmanoma įvertinti inspektavimo veiklos veiksmingumo, todėl atsiranda kliūčių geram strateginiam patikrų programavimui ir tinkamai jų atrankai (žr. 63 dalį). Ispanija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė neturi duomenų bazės, kurioje būtų pateikta informacija apie visas su žuvininkystės sritimi susijusias skirtas sankcijas. Danijoje ji naudojama tik nuo 2004 m.

Integracijos ir suderinimo trūkumas Bendrijos lygmenyje

92.

Integracijos ir suderinimo trūkumas Bendrijos lygmenyje silpnina sankcijų veiksmingumą. Pirmoji kliūtis: veiksmingas sankcijos taikymas užsienio piliečiui, nebesančiam valstybės, kurioje buvo padarytas pažeidimas, jurisdikcijoje. Antroji kliūtis: veikiau, negalėjimas šalies institucijoms atsižvelgti į kitų valstybių narių nustatytus pažeidimus dėl teisinių priežasčių ar dėl informacijos gavimo sunkumų.

93.	Valstybių narių taikytinų priemonių rimtų pažeidimų (71) atveju sąrašo, kurį turėjo parengti Taryba, vis dar nėra. Iki šiol Komisija Tarybai nėra pateikusi su šiuo klausimu susijusio pasiūlymo.

Komisijos manymu nepakankamai atgrasomos sankcijos

94.

Net be aiškios priemonės Komisijai pavyko padaryti išvadą dėl iš esmės mažai atgrasomų sankcijų. Ji tai viešai pareiškė, teigdama, kad „suma, kurią sumokėjo žvejybos pramonė pritaikius sankcijas […], yra apytiksliai lygi 2 tūkstantosioms visų iškrovimų […] vertės. Rizikuojame, kad tokią baudų už BŽP taisyklių pažeidimus sumą žvejybos pramonė palaikys įprastinėmis veiklos sąnaudomis ir tai jos iš tikrųjų nepaskatins laikytis taisyklių“ (72).

Spaudimo valstybėms narėms priemonės veiksmingos tik ypatingais atvejais

95.

Tam, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų, Komisija gali prašyti Teisingumo Teismo taikyti bendrąją procedūrą dėl įsipareigojimo nevykdymo arba taikyti vieną su BŽP susijusių specialių procedūrų. Tačiau šios abi procedūros turi požymių dėl kurių jas naudoti yra sudėtinga ir, išskyrus ypatingus atvejus, nelabai veiksminga.

Ilgos, sudėtingos ir tik ypatingais atvejais efektyvios su įsipareigojimų nevykdymu susijusios procedūros …

96.

Dėl savo pobūdžio su įsipareigojimų nevykdymu susijusios procedūros yra ilgos. Prieš kreipimąsi į Teisingumo Teismą turi būti parengtas oficialus pareiškimas dėl įsipareigojimų nevykdymo, o vėliau – pagrįsta nuomonė. Kiekviename šiame etape yra būtinas net tik išsamus parengiamasis darbas, DG FISH atitinkamų tarnybų bendradarbiavimas, bet ir Komisijos teisės tarnybos dalyvavimas. Prie visų šių užduočių įvykdymo terminų prisideda tai, kad su pažeidimais susijusius sprendimus Komisija priima tik kas tris mėnesius. Tokiu būdu, procedūros dėl pažeidimų žuvininkystės ir kitose srityse užtrunka kelerius metus.

97.

Be to, Komisija turi atlikti rimtą inspektavimo darbą, susijusį su įsipareigojimų nevykdymu įgyvendinant kontrolės, inspektavimo ar sankcijų skyrimo procedūras. Kadangi nėra lengvai patikrinamų įvertinimo kriterijų, ji turi padidinti įrodymų mastą, kad parodytų, jog nusižengimai yra nuolatiniai ir bendrojo pobūdžio, todėl tam yra būtini dažni patikrinimai, tuo labiau, kad praktikoje Komisijos inspektoriai negali konstatuoti pažeidimų be nacionalinių ekspertų dalyvavimo. Galiausiai dėl užduoties masto yra sudėtinga vienu metu nagrinėti daugiau nei vieną tokio pobūdžio atvejį (73).

98.

Pagaliau nuosprendis dėl įsipareigojimų nesilaikymo (74) nėra veiksmingas pats savaime, nes valstybės įsipareigojimas apsiriboja sprendimo priemonių taikymu. Tam, kad būtų skirta finansinė sankcija, reikia, kad po pirmojo nuosprendžio būtų pateiktas antrasis (75) dėl pirmajame sprendime numatytų nuostatų nesilaikymo. Tam Komisija turi pateikti įrodymą, kad įsipareigojimai nebuvo vykdomi visą laiką nenutrūkstamai nuo pirmojo sprendimo priėmimo.

99.	Praktikoje žuvininkystės srityje buvo tik vienas atvejis, kai valstybei narei reikėjo mokėti finansinę sankciją (76). Šis nuosprendis buvo paskelbtas 2005 m. dėl 1991 m. sprendimo nevykdymo byloje, kurioje pirmieji pažeidimai buvo konstatuoti 1984 m., t. y. praėjus 21 metams.

100.

Tačiau šio vienintelio sprendimo poveikis buvo labai svarbus. Tai suteikė galimybę nacionalinėms institucijoms per kelis mėnesius priversti nustatyti ir taikyti daugelį netaikomų ar nepakankamai taikomų procedūrų, nors jos buvo privalomos jau daugelį metų, ne tik šalyje, kuriai buvo skirta sankcija, bet ir kitose valstybėse narėse, kuriose buvo nagrinėjami panašūs ieškiniai.

… ribotos ir sunkiai įgyvendinamos specialios procedūros …

101.

Viena specifinių Komisijos veiklos priemonių yra galimybė imtis prevencinių veiksmų (77), kai atsiranda pavojus, kad žvejybos veikla rimtai paveiks išteklių išsaugojimą. Tačiau su būtinų įrodymų surinkimu ir proporcingumo principo laikymusi susiję sunkumai iki šiol nepaskatino Komisijos taikyti šias priemones, tuo labai, kad tokio sprendimo efektyvumas būtų ribotas, nes jis taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

102.

Kita vertus, kai yra nustatoma, kad buvo viršytos ankstesnės kvotos (78), Komisija turi teisę sumažinti nusižengusios valstybės narės žvejybos galimybes ateityje (79). Tam reikia, kad Komisija gautų pakankamus įrodymus apie klaidingus valstybių narių perduotus galutinius sugavimų skaičius. Praktikoje ši nuostata buvo įgyvendinta tik vieną kartą (80), atsižvelgiant į informaciją, gautą iš vienos sankciją gavusios valstybės narės nacionalinių inspektavimo institucijų.

103.	Kontrolės taisyklių nesilaikymo atveju Komisija negali nutraukti valstybei narei pagal BŽP skiriamos paramos teikimo.

104.	Be to, ji niekuomet neįvertino, kaip valstybės narės laikosi įsipareigojimo iš BŽP taisyklių nesilaikiusių paramos gavėjų susigrąžinti lėšas, skiriamas iš žuvininkystės struktūrinių fondų (81).

… dėl kurių valstybėse narėse išlieka rimti trūkumai

105.	Pagaliau dėl ką tik apžvelgtų sankcijų sistemos trūkumų nenuostabu, kad Audito Rūmai nustatė rimtų neatitikimų valstybėms narėms taikant priemones, skirtas užtikrinti tausojantį žuvininkystės išteklių valdymą, nors Komisija apie šią situaciją žino jau daugelį metų.

106.	Tokia situacija taip pat yra susijusi su tuo, kad parengusi inspektavimo ataskaitas Komisija nacionalinių institucijų oficialiai neprašo paaiškinti nustatytų trūkumų ir prireikus pateikti veiksmų planą jiems ištaisyti.

Kontrolės kontekstas: perteklinė žvejyba kelia pavojų taisyklių laikymuisi ir patikrų veiksmingumui

107.

Be pirmiau minėtų trūkumų, kontrolės ir inspektavimo sistemų veiksmingumui pavojų kelia labai aukšto lygio būdinga rizika, susijusi su dideliu žvejybos pertekliumi. Iš tiesų esant tokiai situacijai žvejybos pramonė yra rimtai skatinama nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Esant toms pačioms sąlygoms, veiksmingos patikros galimos tik sustiprinus inspektavimo priemones ir kontrolės lygį. Tačiau, nors apie šią situaciją yra žinoma jau daugelį metų, ji nebuvo efektyviai sprendžiama.

Pertekliniai pajėgumai – labai svarbus rizikos veiksnys Bendrijos veiksmų nesėkmei

108.

Pertekliniai pajėgumai gali būti apibrėžti kaip laivyno sugavimų pajėgumų, ir sugavimų, atitinkančių tausojantį ištekliaus naudojimą, skirtumas. Nepaisant su jų išmatavimu susijusių sunkumų, Bendrijos laivyno perteklinių pajėgumų faktas buvo pabrėžtas Žaliojoje knygoje. Anot Komisijos (82), Bendrijos laivynas „šiuo metu yra per didelis […], taupaus išteklių valdymo kontekste, reikėtų maždaug 40 % sumažinti mirtingumą dėl žvejybos.“

Pertekliniai pajėgumai – perteklinės žvejybos veiksnys

109.	Pertekliniai pajėgumai yra perteklinės žvejybos veiksnys. Jie turi įtakos pramonės ir teisės aktų leidėjo elgsenai, nes mažina sektoriaus įmonių, kurios turi patirti išlaidas dėl gamybos priemonių pertekliaus, pelningumą.

110.	Žvejybos pramonė yra suinteresuota kiek įmanoma daugiau eksploatuoti savo per didelius laivus ir viršyti nustatytą žvejybos limitą. Atsiranda rizika, kad jie deklaruos mažesnius sugavimus nei iš tikrųjų arba į jūrą išmes mažiausiai naudingą žuvų dalį (žr. 25 dalį).

111.

Priimdama TAC ir kvotas Ministrų Taryba turi atkreipti dėmesį į skirtingus trumpalaikius aplinkosauginius ir socialinius-ekonominius interesus. Dėl to ji gali nustatyti sugavimų kiekius, didesnius už mokslininkų rekomenduojamus (žr. 3 lentelę), siekdami nedelsiant apsaugoti pramonės interesus. Be to, toks sprendimas priimamas neturint jokios priemonės, kurią taikant būtų galima objektyviai įvertinti, kokį poveikį vienam ir kitam šių interesų turės nustatyti sugavimų lygiai.

3 lentelė

Mokslinės nuomonės ir TAC skirtumų pavyzdžiai

	Menkė Šiaurės jūra	Silkė Šiaurės jūra	Stauridė Šiaurės jūra	Merlangas Šiaurės jūra
2006 m. mokslinė nuomonė (tonomis)	0	< 425 000	< 18 000	< 17 300
2006 m. TAC (tonomis)	23 205	454 751	42 727	23 800
2006 m. mokslinė nuomonė (tonomis)	0	< 245 000	< 18 000	< 15 100
2007 m. TAC (tonomis)	19 957	341 063	42 727	23 800

Ankstesnių pajėgumų sumažinimo politikų nesėkmė

112.

Pirmasis veiksmas, skirtas sumažinti Bendrijos laivyno pajėgumus siekia 1986 m., kai buvo įgyvendinta pirmoji daugiametė orientavimo programa (MAGP). Po jos sekė dar trys panašios, nustatančios įvairių Bendrijos laivyno segmentų pajėgumų ar pastangų ribas (83). Tačiau dėl bendro per daug kuklių tikslų, valdymo sunkumų ir struktūrinių fondų naudojimo laivų modernizavimui ir statybai poveikio šios programos nepavyko. Todėl Komisija 2003 m. turėjo šio metodo atsisakyti.

Nuo šiol metodas iš esmės grindžiamas žvejybos pastangų apribojimu

113.	Vykdant 2002 m. BŽP reformą, Europos Bendrija valstybėms narėms perdavė savo įgaliojimus dėl žvejybos pajėgumų sumažinimo, apsiribodama nuostatomis, skirtomis valdyti žvejybos pastangas.

Bendrijos tikslo sumažinti žvejybos pajėgumus atsisakymas

114.

Pajėgumų sumažinimo tikslus pakeitė viršutinių ribų sąvoka. Išreikštos pajėgumų vienetais jos reiškia maksimalų lygį, kurio negali viršyti nacionaliniai laivynai. Šios ribos buvo nustatytos atsižvelgiant į istorinį lygį, ir yra sumažinamos tik laivyno pasitraukimo Bendrijai finansuojant atveju. Ši sistema neįpareigoja ir neskatina valstybių narių sumažinti savo perteklinius pajėgumus.

Žvejybos pastangų sumažėjimas ne visuomet turi įtakos pajėgumų sumažėjimui

115.

Nuo šiol Bendrijos veiksmai iš esmės yra pagrįsti žvejybos pastangų sumažinimu. Kadangi žvejybos pastangos yra apibrėžiamos kaip pajėgumų (GT ar kW) ir vykdomos veiklos (dienomis jūroje) sandauga, ji gali būti sumažinta paprasčiausiai sumažinus vieną iš šių veiksnių – veiklą. Tokiu atveju pertekliniai pajėgumai ir toliau mažins žvejybos pramonės pelningumą. Siekdama kompensuoti savo veiklos sumažėjimą pastaroji netgi gali bandyti padidinti produktyvumą, investuodama į technologinę įrangą, pavyzdžiui sonarus ar efektyvesnius žvejybos įrenginius, de facto padidinančius esamus jos žvejybos pajėgumus.

Sunkiai kontroliuojamos priemonės

116.	Reglamentuojančios žvejybos pastangų ribojimo priemonės yra taikomos vis didesniam žvejybos sričių skaičiui, todėl jų įgyvendinimas ir kontrolė tampa vis sudėtingesni ir painesni.

117.

Be to, du didelius trūkumus turi žvejybos pajėgumų matavimas tonažu (GT) ir variklio galia (kW). Pirmasis yra susijęs su nepakankamais referenciniais vienetais, naudojamais realiam sugavimų pajėgumui įvertinti, visų pirma, našumo padidėjimui, susijusiam su technologijų pažanga, kuri, Komisijos nuomone, galėtų siekti 1–3 % per metus, o kai kuriose žvejybos srityse dar daugiau (84). Antrasis – su sunkumu nuosekliai ir tiksliai išmatuoti šiais dviem matavimo vienetais pagrįstus duomenis (85).

118.

Kasmet kiekviena valstybė narė Komisijai turi pateikti ataskaitą apie pastangas, skirtas pasiekti tvarų žuvininkystės pajėgumų ir jos galimybių subalansavimą (86). Tačiau tik kelios jų pateikia perteklinių pajėgumų įvertinimą. Be to, skirtingos valstybės naudoja skirtingas metodinius principus. Taigi Komisija negali susidaryti tikslaus vaizdo apie egzistuojančius neatitikimus ir vis dar nėra patikrinusi pateiktų įvertinimų kokybės.

Rizika, kad dėl skiriamų Bendrijos lėšų padidės pajėgumai

119.	Naujas Europos žuvininkystės fondas (EŽF) teikia paramą žvejybos laivų variklių atnaujinimui, jei naujojo variklio galia, atsižvelgiant į aplinkybes, yra mažesnė ar lygi senojo galiai. Žinant kW kontrolės problemas, dėl šios nuostatos gali iš tiesų padidėti žvejybos pajėgumai.

120.

Taigi Bendrijos politikos nesugebėjo išspręsti rimtų perteklinių Europos laivyno pajėgumų klausimo (87). Į dabartinę sistemą, pagal kurią pajėgumų valdymas yra patikimas valstybėms narėms, o Bendrijos veiksmai sutelkiami žvejybos pastangų ribojimui, nėra įtraukta jokia suvaržymo priemonė, kuri padėtų sumažinti šiuos perteklinius pajėgumus. Todėl perteklinių pajėgumų problema turėtų išliki ateityje; ji ir toliau iš esmės apsunkins BŽP taisyklių, visų pirma susijusių su TAC ir kvotomis, laikymąsi.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

121.

TAC ir kvotų sistema, Bendrijos žuvininkystės išteklių valdymo politikos kertinis akmuo, negali gerai funkcionuoti dėl neišsamaus duomenų apie sugavimus pobūdžio ir nepatikimos jų kokybės. Galiojanti teisinė sistema ir procedūros neužtikrina nei duomenų surinkimo išsamumo, nei neatitikimų nustatymo juos tvirtinant. Komisija taip pat ne visuomet gali nustatyti valstybių narių perduodamų duomenų klaidas ir trūkumus ir laiku priimti būtinus sprendimus dėl ištekliaus apsaugos (žr. 18–51 dalis).

122.

Inspektavimo sistemos neužtikrina pažeidimų prevencijos ar jų nustatymo veiksmingumo. Kadangi nėra bendrų standartų, veikia skirtingos nacionalinės sistemos, kurios negarantuoja pakankamo kontrolės lygio ir inspektavimo veiklos optimizavimo. Be to, tai riboja Komisijos darbo, įvertinant nacionalines priemones, apimtį ir taikymo sritį, ir jos galimybes pateikti nuomonę apie bendrą nacionalinių sistemų veiksmingumą (žr. 52–87 dalis).

123.

Nustatytų pažeidimų nagrinėjimo procedūros negali užtikrinti su kiekvienu pažeidimu susijusių tolesnių priemonių taikymo ir, tuo labiau, sankcijos. Jei sankcijos ir yra skiriamos, iš esmės jos yra mažai atgrasomos. Pažeidimo, kai valstybė narė nesilaiko Bendrijos teisės aktų nuostatų, atveju Komisija turi tik vieną pasiteisinusią priemonę – ieškinio dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo pareiškimą Teisingumo Teismui. Tačiau dėl tam tikrų požymių šios priemonės naudojimas yra ribotas ir ji nėra pakankamai lanksti (žr. 88–106 dalis).

124.

Pertekliniai pajėgumai neigiamai veikia žvejybos pramonės pelningumą, o leistinų sugavimų mažinimas skatina šių apribojimų nesilaikymą ir turi įtakos perduotų duomenų kokybei. Po žvejybos pajėgumų pritaikymo programų nesėkmės dabartinis metodas yra iš esmės pagrįstas žvejybos pastangų valdymu ir nėra tinkamas spręsti perteklinių pajėgumų problemą (žr. 107–120 dalis).

125.

Audito Rūmų darbas parodė, kad nepaisant neseniai atliktų patobulinimų kontrolės, inspektavimo ir sankcijų priemonės negali užtikrinti veiksmingo žuvininkystės išteklių valdymo taisyklių, visų pirma TAC ir kvotų, taikymo. Ši situacija yra sudėtinga dar ir todėl, kad dėl pajėgumų ir sugavimų galimybių nesubalansuotumo yra sunku spontaniškai taikyti teisės aktų nuostatas. Pastaraisiais metais žymiai sumažėjus iškrovimų skaičiui, ši besitęsianti situacija neabejotinai turės rimtos įtakos ne tik ištekliams, bet ir žuvininkystės pramonės ateičiai bei su ja susijusiems regionams.

126.	Jei politinės institucijos nori, kad BŽP pasiektų savo žuvininkystės išteklių tausojančio naudojimo tikslą, turi būti labiau sustiprintos esamos kontrolės, inspektavimo ir sankcijų skyrimo priemonės, visų pirma, įgyvendinant toliau paminėtas rekomendacijas.

Duomenų apie sugavimus kokybė

127.

Siekiant pagerinti žuvininkystės išteklių valdymui naudojamų duomenų apie sugavimus kokybę, taip pat turi būti pagerinta jų surinkimo, tvirtinimo ir priežiūros kokybė. Todėl valstybės narės turėtų:

a)	užtikrinti, kad būtų veiksmingai parengti, tinkamai užpildyti ir kiek įmanoma greičiau atsakingų institucijų pateikti visi teisės aktuose numatyti deklaravimo dokumentai;

b)	pasinaudojant informacinėmis priemonėmis nuolat tikrinti visų šiuose dokumentuose pateiktų duomenų, prireikus, ir su VMS duomenimis, suderinamumą;

c)	sukurti jų atitinkamų sistemų sąveiką, kad būtų galima tikrinti dokumentų apie iškrautus kiekius vienoje šalyje suderinamumą su jų pirmuoju pardavimu kitoje;

d)	patvirtinti Komisijai perduotų duomenų patikimumą kasmet nepriklausomos institucijos pateikiamu sertifikatu apie paskutinių mėnesių suvestines ataskaitas.

128.

Taip pat reikia, kad Komisija:

kuo skubiau parengtų ir patvirtintų Reglamento dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių (88) įgyvendinimo taisykles, užtikrindama, kad šios priemonės įgyvendinimo sąlygos būtų kiek įmanoma geriau apsaugotos nuo pažeidimų ir palengvintų nacionalinių sistemų sąveiką;

b)	iš naujo apibrėžtų valstybių narių perduodamų ataskaitų formą, kad būtų palengvinta jų analizė ir vykdoma veiksminga kontrolė;

c)	nuolat naudotųsi savo teise patekti į atsargines kompiuterines rinkmenas su svarbia informacija ir tam daugiau nebereikėtų išankstinio prašymo;

d)	suderintų skirtingose valstybėse narėse taikomus perskaičiavimo koeficientus, siekiant gauti „gyvojo svorio ekvivalento“ kiekius;

e)	tikrintų iš Eurostato ir iš DG FISH gaunamų duomenų suderinamumą.

Inspektavimo sistemų veiksmingumas

129.

Kad valstybių narių vykdomos patikros ir inspektavimai būtų veiksmingesni ir nuoseklesni, o Komisija geriau apie juos žinotų ir vertintų, reikia, kad, jei taip dar nėra, valstybės narės:

a)	nustatytų minimalius inspektavimų požymius ir bazines patikras, kurias turi įtraukti;

b)	užtikrintų tinkamas galimybes gauti visą patikrų planavimui ir atrankai naudingą informaciją;

c)	nustatytų rizikos analize pagrįstą kontrolės strategiją;

d)	atsižvelgdamos į atitinkamus tikslus, įvertintų savo kontrolės veiklą;

e)	vykdant patikrų priežiūrą garantuotų inspektavimo darbo kokybę;

f)	visus savo inspektavimo darbo rezultatus įrašytų į centralizuotas duomenų bazes.

130.

Kita vertus, Komisija turėtų:

a)	pasiūlyti Tarybai į teisės aktus, kaip būtinus veiksmingo reglamentavimo elementus, perkelti pirmesnėje dalyje minėtas rekomendacijas;

b)	reikalauti, kad valstybės narės parengtų veiksmų planą kiekvienam svarbiam nustatytam trūkumui.

Atgrasomų sankcijų taikymas

131.

Kad būtų užtikrintas atgrasomų sankcijų pobūdis, valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų priminti, kad prieš skiriant sankciją, pagal Europos Sąjungos teisės aktus jos turi atsižvelgti į atgrasomą baudos pobūdį, jį palyginus su ekonomine nauda, kurią operatorius gauna dėl savo pažeidimo, ir bendram ištekliui padarytos žalos rimtumą.

132.

Kad būtų išvengta pažeidėjų migravimo į kitas valstybes nares, kur už pažeidimus baudžiama švelniau, reikėtų, kad Taryba paragintų valstybes nares suvienodinti skirtas sankcijas, pavyzdžiui, paskelbiant priemonių, valstybių narių taikomų patiems rimčiausiems pažeidimams pagal teisės aktus (89), katalogą.

133.

Kad būtų sustiprintos Komisijos galimybės daryti spaudimą valstybėms narėms, reikėtų, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas užtikrintų, kad jo priimamos valdymo priemonės yra patikrinamos, išnagrinėtų galimybę sustiprinti Komisijos inspektorių galias ir išplėsti Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros įgaliojimus bei nustatytų lankstesnes sankcijų taikymo priemones, pavyzdžiui, galimybę nutraukti Bendrijos paramos teikimą žuvininkystės srityje valstybei narei nesilaikant su kontrole susijusių įsipareigojimų.

Perteklinių pajėgumų mažinimas ir tinkamos lydinčiosios priemonės

134.	Valstybių narių ir Komisijos pastangos, skirtos sumažinti per didelės žvejybos lygį, turi būti sustiprintos nustatant ambicingus pajėgumų sumažinimo tikslus ir patvirtinant žvejyba besiverčiantiems gyventojams naudingas socialines-ekonomines priemones.

135.	Kadangi apibrėžiant tinkamas priemones reikia gerai žinoti socialines-ekonomines žvejybos pramonės realijas ir sugavimus ribojančių sprendimų poveikį, Komisija turi tobulinti savo informacines ir analizės priemones šioje srityje.

136.

Be rekomenduotų kontrolės, inspektavimo ir sankcijų skyrimo sistemų techninių patobulinimų BŽP sėkmė ir šios veiklos tęstinumas gali būti pasiekti tik supratus, ko nori visos dalyvaujančios šalys, bei teikiant tinkamą finansinę paramą, skirtą palengvinti pajamų šaltinių, papildančių šio ištekliaus naudojimą.

Šią ataskaitą Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2007 m. spalio 25 d. įvykusiame Audito Rūmų posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Hubert WEBER

Pirmininkas

(1) Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse).

(2) Šaltinis: Eurostatas, BŽP skaičiais, 2006 m. leidimas.

(3) Pagal tarptautinę teisę pakrančių valstybės turi suverenias teises į visus gamtos išteklius savo „išskirtinėje ekonominėje zonoje“, t. y. iki 200 jūrmylių nuo jų pakrantės besidriekiančiuose vandenyse. Tačiau Viduržemio jūroje šios zonos nėra ir nacionalinio suvereniteto vandenys apsiriboja teritorine jūra, t. y. 12 jūrmylių zona. Bendrijos lygmeniu žuvininkystės išteklių valdymas kiekvienos valstybės narės teritoriniuose vandenyse ar išskirtinėje ekonominėje zonoje yra išskirtinė Europos Sąjungos atsakomybė. Už šių ribų ištekliai yra valdomi tarptautiniais susitarimais.

(4) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 2 straipsnio 1 dalis (OL L 358, 2002 12 31, p. 59).

(5) 1983 m. sausio 25 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 170/83, nustatančio Bendrijos žuvų išteklių apsaugos ir valdymo sistemą, 1 straipsnis (OL L 24, 1983 1 27, p. 1).

(6) Žalioji knyga dėl Bendrosios žuvininkystės politikos ateities, COM(2001) 135 galutinis, 2001 3 20.

(7) 2005 m. Atlanto vandenyno šiaurės-rytų pakrantė sudarė 76 % 5,6 milijono tonų Bendrijos laivyno sugautų išteklių visuose pasaulio regionuose.

Šaltinis: Eurostatas, trumpa statistika 10/2007, 2007 m. sausio 15 d.

(8) Komisija, Mémo/06/268, 2006 m. liepos 5 d.

(9) Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) parengtos mokslinės nuomonės, kurias Komisija pateikė Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui (STECF), sudarytam iš nacionalinių ekspertų, žuvininkystės sektoriaus ir kitų suinteresuotųjų šalių, visų pirma aplinkos apsaugos nevyriausybinių organizacijų, atstovų.

(10) Kiekviena valstybė narė kontroliuoja jos teritorijoje ar jos suverenitetui, ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse vykdomą veiklą.

(11) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 1 dalis.

(12) Visi su asignavimais susiję skaičiai yra 2007 m. mokėjimų asignavimai.

(13) Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002.

(14) 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 261, 1993 10 20).

(15) 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2807/83, nustatantis išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (OL L 276, 1983 10 10).

(16) 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 27/2005, nustatantis 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (OL L 12, 2005 1 14, p. 1).

(17) 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2004, nustatantis menkių išteklių atkūrimo priemones;

2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis šiaurinių jūrų lydekų išteklių atkūrimo priemones;

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones;

2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2006, nustatantis jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą.

(18) Šių standartų šaltinis buvo įvairių inspektavimus atliekančių institucijų veiklos bendrieji kriterijai (ISO/IEC 17 020: 1998 m.); COSO įmonių rizikos valdymo sistema (2004 m.); Norvegijos generalinio auditoriaus institucijos „Studija apie žuvininkystės išteklių valdymą“; Europos Audito Rūmų nuomonė dėl vieno bendro audito modelio (OL C 107, 2004 4 30); Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui siekiant tolygaus ir efektyvaus BŽP politikos įgyvendinimo, COM(2003) 130 galutinis; ES Komisijos vidaus kontrolės standartai Nr. 11 „Rizikos analizė ir valdymas“, Nr. 17 „Priežiūra“, Nr. 7 „Tikslų nustatymas“, Nr. 10 „Veiklos rezultatų priežiūra“ ir Nr. 9 „Metinis darbo planas“.

(19) Eurostato paskelbti sugavimų 2003 m. ir iškrovimų 2002 m. duomenys.

(20) Laivo žurnalas yra dokumentas, kuriame laivo kapitonas kasdien įrašo numatomą kiekvienos rūšies sugavimų ir laive laikomų atsargų kiekį, sugavimų datą ir vietą; jo kopija turi būti perduota laivo vėliavos valstybės narės institucijoms; Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4 dalis.

(21) Iškrovimo deklaracija yra dokumentas, kuriame laivo kapitonas nurodo tikslius kiekvienos rūšies iškrautus kiekius; viena jo kopija turi būti perduota laivo valstybės narės institucijoms, kita – jei ji skiriasi, iškrovimo valstybės narės institucijoms; Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4 dalis.

(22) Pardavimo pažyma yra aukcionų ar pirmojo pardavėjo parengtas dokumentas, kuriame nurodomas kiekvienos rūšies svoris ir geografinė kilmės vieta; ji turi būti perduota valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko pirmasis pardavimas, institucijoms; Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 9 straipsnis.

(23) Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 4.2 punktas.

(24) Šis skirtumas pasiekė 48,7 % menkės iškrovimų Lenkijoje atveju; DG FISH šaltinis: sugavimų registravimo Baltijos jūroje 2005 ir 2006 m. įvertinimo ataskaita.

(25) Jei tikslus sugavimų kiekis yra 1 000 kg, laivo žurnale deklaravus 800 kg bus išlaikyta 20 % riba patikrinimo iškrovimo metu atveju; jei patikrinimo nėra, iškrovimo deklaracijoje deklaravus 640 kg, atsiras 20 % skirtumas, palyginus su deklaracija laivo žurnale ir, jei yra nustatomas dviejų deklaracijų skirtumas, sankcija negalės būti skirta, nepaisant bendro mažesnio nei 36 % deklaruoto kiekio.

(26) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių (OL L 409, 2006 12 30).

(27) Aukcionas šiuo atveju nėra fizinė vieta, bet visiškai kompiuterizuota sistema, kuria pardavimų organizacija perduoda informaciją apie jūroje vis dar vykdomus sugavimus pirkėjams, kurie varžosi nuotoliniu būdu, nematydami prekės.

(28) Žvejai negali iškrauti žuvų, kurių dydis neatitinka minimalaus nustatyto, arba jų rūšį gaudyti yra draudžiama (išnaudota kvota, nėra leidimo ir pan.).

(29) Žvejai labiau linkę laivo denyje nelaikyti menkos vertės žuvų rūšių, kurias reikia tvarkyti ir kurios užima vietą triumuose arba, rūšių, kurioms nustatyta kvota, atveju, žuvų, kurios dėl savo dydžio yra palyginus nedidelės vertės.

(30) Išmetimai į jūrą pasaulio žvejyboje; atnaujinta, FAO, 2005 m.

(31) Mažesni nei 10 metrų ilgio laivai sudaro 67 % laivyno pagal laivų skaičių ir atitinkamai 11 % ir 3 % pagal kW ir GT išreikštus pajėgumus.

(32) Anot Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos generalinio direktorato rinkodaros tarnybos, 298 000 tonų 2005 m.; Prancūzijoje pagal INSEE duomenis jos sudarė 40 % 2005 m. iškrautų kiekių.

(33) Sistema, kuria laivai reguliariai kontrolės institucijoms praneša apie savo buvimo vietą.

(34) Iš dalies dėl registravimo vėlavimų ir iš dalies dėl to, kad nacionaliniai inspektoriai nustatė nedeklaruotų iškrovimų atvejų.

(35) Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsnis.

(36) Atsižvelgiama tik į pardavimų aukcione duomenis, nors didelė pardavimų dalis (daugiau nei 20 % iškrautų kiekių) yra vykdoma ne aukcione.

(37) Aukciono duomenys apima produktų, iškrautų kitoje valstybėje narėje ir apie kuriuos ji, o ne Prancūzija, turi pranešti Komisijai, pardavimus.

(38) Visų pirma, skirtumai tarp iškrovimo deklaracijose ir (arba) pardavimo pažymose bei laivo žurnaluose nurodytų kiekių, didesni už teisės aktuose nustatytą leistiną ribą.

(39) Reglamente (EEB) Nr. 2847/93 nustatyta, kad laivo žurnalo ir iškrovimo deklaracijos kopijos turi būti perduotos iškrovimo valstybės narės ir vėliavos valstybės narės institucijoms, o pardavimo pažyma – tik kompetentingoms valstybės narės, kurios teritorijoje buvo įvykdytas pirmasis pardavimas, institucijoms.

(40) Iškrovimo deklaracijos ir pardavimo pažymos.

(41) Prieš Bendrijos TAC ir kvotų sistemos sukūrimą.

(42) 100 kg šviežios išskrostos menkės atitiks 124 kg išnaudotos kvotos, jei iškrovimas vykdomas Prancūzijoje, ir 111 kg, jei jis vykdomas Lietuvoje;

100 kg šviežio išskrosto jūrų velnio be galvos atitiks 250 kg išnaudotos kvotos, jei iškovimas vykdomas Švedijoje, ir 325 kg, jei iškrovimas vykdomas Vokietijoje.

(43) 262,900, palyginti su 431,9 tūkstančio tonų, taigi 169,0 tūkstančių tonų skirtumas.

(44) Iš tikrųjų, šios sistemos neturėjo du laivai, o kitų penkių laivų atveju, iškrovimo dieną nebuvo gautas joks signalas (vienu atveju laivas nebeperdavė signalų daugiau nei 3 metus iki nurodytos iškrovimo datos, o kitu atveju – daugiau nei dvejus metus).

(45) Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19 straipsnio 5 dalis.

(46) Reglamento (EB) Nr. 2846/98 1 straipsnio 13 dalies c pastraipa.

(47) 2005 m. atitikties suvestinės 12 p. ji teigia: „Valstybių narių pateikti duomenys Komisijai yra pagrįsti laivų savininkų ar agentų vykdytų sugavimų ir iškrovimų deklaracijomis. Komisijos nuomone, šie duomenys ne visuomet gali atspindėti tikrovę. Mokslinėse ataskaitose buvo kelis kartus parėžiama, kad neteisingos ar nepakankamos ataskaitos apie sugavimus ar iškrovimus gali turėti neigiamą poveikį tiksliam svarbių išteklių įvertinimui. Šią abejonę patvirtina kelerius metus Komisijos inspektorių teikiamos pastabos“. http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/control_enforcement/scoreboard/archives/scoreboard2005/management_en.htm

(48) Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 3 dalis.

(49) 2005 m. Italijos institucijos galėjo deklaruoti melsvojo tuno, rūšies, kuriai taikoma kvota, sugavimus rūšių, kurioms kvota netaikoma, kategorijoje.

(50) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1382/91 dėl duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktų kiekius teikimo (OL L 133, 1991 5 28, p. 1).

(51) 1998 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2846/98, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 358, 1998 12 31, p. 5).

(52) 2005 m. – 229.

(53) Pavyzdžiui, kartais tam tikroms kvotoms galima priskirti tam tikru metų laikotarpiu tam tikros apimties, kitoje zonoje vykdytus sugavimus arba, kai kurių kvotų atveju, tam tikrų rūšių papildomi sugavimai yra iš dalies įtraukiami į leistiną tikslinių rūšių kiekį.

(54) Žymus pereikvojimas: daugiau nei 5 % kvotos ir (arba) 10 % TAC, ir (arba) daugiau nei 100 t; kartą nustačius, visos šios 26 pereikvotos sumos buvo atimtos iš atitinkamų 2006 m. kvotų; Reglamentas (EB) Nr. 742/2006.

(55) Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 3 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 26 straipsnio 4 dalis.

(56) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnis.

(57) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 26 straipsnio 1 dalis.

(58) Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 35 straipsnį; paskutinioji paskelbta ataskaita: Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo valstybėse narėse 2003–2005 m. kontrolės, COM(2007) 167 galutinis, 2007 4 10.

(59) Žr. 15 dalį.

(60) 1999 m. Komisijos tarnybos buvo parengusios pasiūlymą dėl inspektavimo ataskaitų suderinimo, tačiau jis nebuvo įgyvendintas.

(61) Pavyzdžiui, inspektavimo iškrovimo metu atveju: inspektoriaus dalyvavimas nuo iškrovimo operacijų pradžios iki pabaigos, pakankamos krovinio imties svėrimas; inspektavimo jūroje atveju: laivo žurnalo nuorodų ir krovinio atitikimas.

(62) Pavyzdžiui, naudojamos žvejybos srities rūšies, laivyno dydžio ir sudėties, pakrančių ilgio ir jų pobūdžio, jurisdikcijai priklausančių vandenų ploto, rinkodaros praktikos ir pan.

(63) Žvejybos licencijos, žvejybos teisės, sugavimų istorija, inspektavimų istorija, sankcijų istorija, apyvarta, VMS judėjimo istorija ir pan.

(64) Ispanijoje vidaus vandenys, tam tikrame regione, yra zona, besidriekianti nuo kranto menamos horizontalios linijos („Lineas de Base Recta“), jungiančios du labiausiai šiame regione nutolusius pakrantės taškus.

(65) Prancūzija matuoja nusižengimų procentinę dalį (nustatytų pažeidimų skaičiaus ir inspektavimų skaičiaus santykį); institucijų paskelbta dalis yra 6,6 %, o apskaičiuota pagal auditorių gautus duomenis 12,4 %.

(66) Bendras inspektavimų žemėje ar jūroje skaičius, bendras inspektavimams skirtų valandų skaičius ir pan.

(67) 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(68) Iš tikrųjų kiekvienos valstybės narės skirti nacionaliniai inspektoriai, dalyvaujantys inspektavimuose agentūros koordinuojamų operacijų kontekste.

(69) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 25 straipsnis.

(70) Iš 202 pažeidimų, nustatytų iškrovimo inspektavimų metu atliekant inspektavimą denyje, buvo pateikti 167 žodiniai įspėjimai, 14 įspėjimų raštu, apie 20 pranešta teisminėms institucijoms, o dėl vieno pažeidimo sprendimas dar nepriimtas.

(71) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 25 straipsnio 4 dalis.

(72) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui – Valstybių narių ataskaitos apie veiką, šiurkščiai pažeidusią bendrosios žuvininkystės politikos taisykles 2004 m., COM(2006) 387, 2006 m. liepos 14 d. Taip pat žr. trečiąją bendrosios žuvininkystės politikos atitikties suvestinę (p. 40).

(73) Komisija įvertino, kad 2005 m. 15 % inspektavimo padalinio išteklių buvo skirta darbui su Prancūzija susijusių teisminių veiksmų srityje.

(74) Pagal Sutarties 226 straipsnį.

(75) Pagal Sutarties 228 straipsnį.

(76) Byla C-304/02 Komisija prieš Prancūziją; ieškinys dėl EB sutarties 228 straipsnio nesilaikymo; priimtas nuosprendis sumokėti vienkartinę 20 milijonų eurų sumą ir 57,8 milijono eurų baudą už kiekvieną šešių mėnesių laikotarpį (sprendimas priimtas 2005 m. liepos 12 d.); Prancūzija sumokėjo vienkartinę sumą ir vieną baudą.

(77) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 26 straipsnio 3 dalis.

(78) T. y. kitos, nei susijusios su paskutiniaisiais finansiniais metais, kuriems taikomas valdymo mechanizmas, leidžiantis, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, perkelti pereikvotas ankstesnių metų kvotas į atitinkamas kitų finansinių metų kvotas.

(79) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalis.

(80) 2007 m. vasario 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 147/2007, 2007–2012 m. pritaikantis tam tikras žuvies kvotas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 23 straipsnio 4 dalį.

(81) 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką 18 straipsnis (OL L 337, 1999 12 30, p. 10).

(82) Žalioji knyga dėl BŽP ateities, COM(2001) 135, 3.3 skirsnis.

(83) Žvejybos pastangos išreiškiamos kaip gamybos pajėgumų ir žvejybos laiko sandauga.

(84) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl žvejybos pajėgumo ir pastangų rodiklių pagerinimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką, COM(2007) 39 galutinis, 2007 2 5.

(85) Dėl variklio galios, kadangi yra naudojamas elektroninis greičio ribotuvas, sudėtinga patikrinti deklaruotų skaičių teisingumą; dėl tonažo, vienetas pradėtas naudoti per daug neseniai, kad būtų atlikti patikimi palyginimai su istoriniais duomenimis.

(86) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 14 straipsnis.

(87) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) pažymi, kad „jau nekalbant apie praneštus gana nežymius sumažinimus, palyginus su esamu žvejybos galimybių ir laivyno pajėgumų nesubalansuotumu, kad būtų atstatyta pusiausvyra, reikia sumažinti ES laivyno pajėgumus (gebėjimą) gaudyti žuvį, o ne vien tik fizinius pajėgumus“. Komisijos nuomonė dėl metinės ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui dėl valstybių narių pastangų 2005 m., siekiant tvaraus žvejybos pajėgumų ir galimybių subalansavimo, COM(2006) 872 galutinis, 2007 m. sausio 9 d.

(88) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1966/2006.

(89) Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 25 straipsnio 4 dalis.

PRIEDAS

SUPAPRASTINTA DUOMENŲ APIE SUGAVIMUS SURINKIMO IR PRIEŽIŪROS SCHEMA

Komisijos atsakymai

SANTRAUKA

Bendrosios žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslas yra išsaugoti ir valdyti vandens išteklius. Bendrija turi teisės aktų leidybos įgaliojimus, kai Taryba, pasitarusi su Parlamentu, priima sprendimą. Už BŽP taisyklių taikymą ir įgyvendinimą atsakingos valstybės narės.

Komisija mano, kad BŽP sėkmė priklauso nuo kontrolės kokybės, inspektavimo ir sankcijų.

Kontrolės ir įgyvendinimo srityje Komisijos teisės aktais ketinama suderinti valstybių narių veiksmus bei užkirsti kelią politikos klaidoms tais atvejais, kai valstybės narės neveiksmingai imasi savo atsakomybės.

Komisija palaiko Audito Rūmų išvadas dėl kontrolę, inspektavimą ir įgyvendinimą reglamentuojančių nuostatų trūkumų, kurie kelia pavojų BŽP veiksmingumui.

Atsižvelgdama į tokią padėtį, Komisija jau pradėjo svarstymus dėl ambicingos Europos žuvininkystės kontrolės politikos reformos.

Audito Rūmų rekomendacijos dėl padėties pagerinimo gali veiksmingai prisidėti prie šios reformos sėkmės.

Nepaisant to, per pastaruosius metus jau buvo dedamos pastangos BŽP taisyklių kontrolei ir įgyvendinimui pagerinti bei valstybių narių veiksmams labiau suvienodinti ir suderinti. Visų pirma 2002 m. BŽP reforma ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros įkūrimas atvėrė naujų galimybių.

Kad BŽP būtų veiksminga, reikia supaprastinti tvarką ir sustiprinti Bendrijos galias bei Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros įgaliojimą.

BŽP sėkmė iš esmės priklauso nuo valstybių narių įsipareigojimo ir jų pastangų veiksmingai kontroliuoti bei įgyvendinti BŽP taisykles. Kai kuriuos Komisijos pasiūlymus buvo sunku priimti Taryboje, visų pirma pasiūlymus, skirtus galimybei naudotis nykstančiais ištekliais apriboti, žvejybos pajėgumui derinti su ištekliais arba Komisijos galioms didinti.

II.

Norėdama užtikrinti tinkamą BŽP taisyklių taikymą, Komisija nacionalinių kontrolės ir įgyvendinimo sistemų trūkumus prireikus šalina pradėdama pažeidimų procedūras ir atlikdama kitus įgyvendinimo veiksmus, aktyviai remdama geresnį nacionalinių valstybės institucijų bendradarbiavimą, priimdama naujus teisės aktus ir teikdama tiesioginę paramą valstybių narių kontrolės institucijoms. Tačiau šie veiksmai ne visada buvo pakankamai veiksmingi ar sėkmingi.

Kalbant apie duomenų registravimą ir perdavimą, valstybės narės turi įdiegti reikiamas sistemas su žvejybos veikla susijusiems duomenims registruoti, duomenų kryžminiams patikrinimams atlikti ir duomenims tvirtinti bei pagerinti įsipareigojimų perduoti duomenis kontrolę ir įgyvendinimą.

III.

Komisija pritaria Audito Rūmų analizei ir išvadoms. Šiomis rekomendacijomis jau rėmėsi Komisijos pasiūlymai ir jomis turi būti grindžiama numatyta Europos žuvininkystės kontrolės politikos reforma.

Už nacionalinių sankcijų taikymo sistemų taikymą atsakingos valstybės narės. Sprendimą dėl tokių sistemų suderinimo Bendrijos lygmeniu priima Bendrijos teisės aktų leidėjas.

ĮVADAS

1.–9.

BŽP tikslas yra užtikrinti gyvų vandens išteklių naudojimą, kuriuo būtų sudarytos pastovios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos. Tuo remiantis, esamuose BŽP teisės aktuose nustatytas sugavimo, pajėgumų ir pastangų ribojimu bei techninėmis priemonėmis pagrįstas žvejybą reglamentuojantis pagrindas.

Šios politikos sėkmė labiausiai priklauso nuo visų susijusių šalių dalyvavimo. Nors Komisija privalo siūlyti naujus teisės aktus ir kontroliuoti, kaip valstybės narės taiko taisykles, BŽP tikslams pasiekti ypač svarbus valstybių narių įsipareigojimas. Tik valstybės narės gali užtikrinti oficialų BŽP taisyklių priėmimą ir imtis veiksmų, kurie reikalingi siekiant tinkamai juos taikyti.

Norint pagerinti sistemos veiksmingumą, 2002 m. reformoje pristatytas naujas požiūris į žuvininkystės valdymą, pagrįstas ilgalaikiais valdymo planais ir išteklių atnaujinimo planais išskirtiniams atvejams. Be to, ilgai galiojusi žvejybos pajėgumų valdymo sistema buvo pakeista stiprinant žvejybos pastangų valdymą laikantis esamų žvejybos pajėgumams nustatytų apribojimų.

Pagal pagrindinio reglamento (1) V skyrių ir kontrolės reglamentą (2) valstybės narės turi priimti priemones, paskirti finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir sukurti administracinę bei techninę struktūrą, kuri būtina veiksmingai BŽP teisės aktų kontrolei, inspektavimui ir įgyvendinimui užtikrinti.

Taisyklės grindžiamos valstybių narių įpareigojimu pasiekti veiksmingą kontrolės sistemą, kai reikia, remiantis Komisijos nustatytomis išsamiomis taisyklėmis.

Komisijos siekis buvo nustatyti išsamias kontrolės, inspektavimo ir įgyvendinimo užduočių taisykles, kurios būtų skirtos konkretiems žuvininkystės sektoriams ar sritims arba, esant bendriems veiksniams, būtų bendriau taikomos laikantis įgaliojimams nustatytų ribų bei dėmesį skiriant BŽP tikslų įgyvendinimo prioritetams; atsižvelgdama į tai Komisija vertina, kaip valstybės narės taiko BŽP taisykles.

Šiuo atžvilgiu Komisija įsipareigoja vykdyti inspektavimą valstybėse narėse pagal horizontaliąsias ir specialiąsias inspektavimo programas. Dėl tokio inspektavimo metu nustatytų trūkumų Komisija ėmėsi veiksmų tinkamiausiu ir veiksmingiausiu, jos nuomone, būdu, atsižvelgdama į jų rimtumą bei klausimų skubumą ir politinį aktualumą.

Po daugelio Komisijos inspektorių išvadų paprastai yra susisiekiama su susijusia valstybe nare arba toliau atliekamas inspektavimas. Rimtesni atvejai ar principiniai dalykai sprendžiami politiniu lygmeniu. Esant rimtiems trūkumams arba jei jie tęsiasi, susijusiai valstybei pradedama pažeidimo procedūra.

Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-304/-02 Komisija prieš Prancūziją (3) pateikė Bendrijai aiškų valstybių narių vaidmens ir įsipareigojimų dėl BŽP taisyklių kontrolės ir įgyvendinimo patvirtinimą. Pagal šį sprendimą Prancūzijai buvo nurodyta sumokėti vienkartinę 20 milijonų eurų sumą bei šešis mėnesius mokėti 57 761 250 eurų periodinę baudą. Antrojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje Komisija nusprendė, kad Prancūzijos pastangas gerinant kontrolės, teisminio proceso ir baudų sistemą galima laikyti iš esmės patenkinamomis ir kad antros baudos skyrimas būtų neproporcingas. Tačiau Prancūzijai buvo nurodyta, jog ateityje bus labai svarbu, kad Prancūzija tęstų savo pastangas ir toliau stiprintų šią pažangą.

Be pažeidimo procedūros, kuri ilgai trunka, Komisija padeda valstybėms narėms vykdyti jų užduotis valstybėms narėms teikdama informaciją ir nurodymus, kurdama pagrindą keistis gerąja patirtimi ir kai kuriems žuvininkystės sektoriams sudarydama svarbiausių standartų sąrašą kiekvieno tipo inspektavimui.

Galiausiai valstybėse narėse atliekami inspektavimai suteikia Komisijai informaciją, kurios reikia esamam BŽP pagrindui įvertinti. Prireikus, ji pateiks Tarybai naujus teisės aktų pasiūlymus, skirtus esamiems trūkumams ir prieštaravimams pašalinti.

AUDITO POBŪDIS

17.	Į šios ataskaitos pastabas bus atsižvelgta ruošiantis peržiūrėti ir persvarstyti kontrolės reglamentą.

PASTABOS

18.	2008 m. bus baigtas valstybių narių sugavimų registravimo ir patikrinimo sistemų vertinimas, nes pagrindinė problema yra nepatikimi duomenys. Tai svarstoma peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

19.

Audito Rūmų minėtus nacionalinių sugavimo registravimo sistemų trūkumus taip pat nustatė Žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinio direktorato tarnybos.

Norint pagerinti duomenų, ypač susijusių su ištekliais, kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai (pvz., juodasis paltusas, Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacija (NAFO)), patikimumą, Komisija savo iniciatyva atlieka trečiųjų šalių duomenų kryžminius patikrinimus bei įdiegė perspėjimo sistemas.

Be to, Komisija kai kurioms valstybėms narėms pradėjo pažeidimo procedūras, kuriose, be kitų dalykų, dėmesys skiriamas duomenų apie sugavimus patikimumui (pvz., Jungtinei Karalystei, Airijai, Ispanijai, Portugalijai ir Lenkijai).

20.

Kad būtų pagerintas duomenų perdavimas tarp valstybių narių ir Komisijos, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 įpareigoja valstybes nares paskirti vieną valstybės instituciją, atsakingą už su žvejyba susijusios informacijos rinkimo ir patikrinimo koordinavimą bei informacijos teikimą Komisijai ir bendradarbiavimą su ja. Be to, sistema buvo dar labiau sustiprinta nustatant reikalavimą, kad pirmieji pardavimai vyktų tik registruotuose aukcionuose arba per registruotus pirkėjus.

Be to, Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, nustatančio išsamias elektroninio duomenų perdavimo įgyvendinimo taisykles, padidins patvirtinimo sistemų veiksmingumą. Pavyzdžiui, nustatomame numatytas skubus elektroninis pažymos kopijos perdavimas laivo vėliavos valstybei ir iškrovimo valstybės valdžios institucijoms tam, kad ją galima būtų kryžmiškai patikrinti su iškrovimo deklaracija.

21.

a)	Elektroninio laivo žurnalo įdiegimas išspręs Audito Rūmų nustatytas problemas. Įpareigojimas kasdien elektronine forma įrašyti ir perduoti laivo žurnalą, iškrovimo deklaraciją ir pervežimo duomenis labai padidins priežiūros, kontrolės ir stebėjimo operacijų jūroje bei žemėje veiksmingumą ir našumą.

b)	Komisija nuolat palaikė bendros sistemos visų žuvų svoriui nustatyti plėtojimą ir nurodo, kad įpareigojimas sverti jau yra nustatytas kai kuriuose ypatinguose žuvininkystės sektoriuose, pavyzdžiui, pelaginių žuvų žvejybai, o nuo 2008 m. – žvejybai Baltijos jūroje.

c)	Taryba jau pritarė žemesnei leistino nuokrypio ribai kai kuriems ypatingiems žuvininkystės sektoriams, kuriems taikomos išteklių atkūrimo priemonės (pvz., jūrinių lydekų, menkių, plekšnių). Be to, Komisija peržiūri leistino nuokrypio klausimą peržiūrėdama ir persvarstydama kontrolės reglamentą.

d)	Pardavimų pažymų informacijos kokybė bendrų pirkėjų ir pardavėjų interesų atveju yra vienas klausimų, kuris nagrinėjamas peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

23.

Reglamentas dėl elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo padidins tvirtinimo sistemų veiksmingumą, pavyzdžiui, nustatydamas skubų pardavimų pažymos kopijos elektroninį perdavimą laivo vėliavos valstybei ir iškrovimo valstybės valdžios institucijoms tam, kad ją galima būtų kryžmiškai patikrinti su iškrovimo deklaracija. 2006 m. gruodžio 30 d. paskelbus Tarybos reglamentą, Komisija skubiai parengė pasiūlymą dėl jo įgyvendinimo taisyklių. Šis pasiūlymas jau buvo aptartas su valstybėmis narėmis pirmąjį 2007 m. pusmetį, jį priimti tikimasi iki 2007 m. pabaigos.

24.

Komisija vertina galimybes pagerinti padėtį, susijusią su duomenimis apie sugautus kiekius ir pardavimą bei duomenų perdavimo laiku.

Nepaisant to, Norvegijos iškrovimo ir pardavimų priežiūros sistema taikoma tik nacionaliniame kontekste, o Bendrijos atsakomybė yra kitokio pobūdžio nei Norvegijos, ypač kai tai susiję su subsidiarumo principu.

25. ir 26.

Komisija mano, kad nacionalinės administracijos ir mokslininkai gali patikimai apskaičiuoti atgal į jūrą išmetamų žuvų kiekius. Tačiau problema yra ta, kad į šiuos kiekius nėra atsižvelgiama sugavimų deklaracijose. Tačiau į atgal į jūrą išmetamų žuvų kiekius (paprastai skaičiavimus) atsižvelgia mokslininkai (Tarptautinė jūros tyrimo taryba) vertindami daugumą išteklių. Norėdama išspręsti atgal į jūrą išmetamų žuvų problemą, 2002 m. Komisija pristatė pirmąjį veiksmų planą (4). Vis dėlto jis nedavė rezultatų, kurių buvo tikėtasi, todėl Komisija dabar siūlo visai naują būdą Komunikate dėl nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politikos (5). Dėl šio komunikato vyksta plataus masto konsultavimosi procedūra ir Komisija ketina pristatyti pirmus konkrečius pasiūlymus dėl naujos politikos dėl atgal į jūrą išmetamų žuvų įgyvendinimo 2008 m. Šis naujasis būdas panašus į draudimą sužvejotas žuvis išmesti atgal į jūrą, kuris taikomas kai kuriose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje.

27.

Pažeidimo procedūros pradedamos, kai valstybėse narėse nustatomi kontrolės ir įgyvendinimo sistemų trūkumai.

a)	Problemos Ispanijos sugavimų registravimo ir ataskaitų rengimo sistemoje sprendžiamos pažeidimo procedūros, kuri vykdoma Ispanijos atžvilgiu, metu.

Kalbant apie žvejybą Viduržemio jūroje, Viduržemio jūros reglamentas bei reglamentas dėl paprastųjų tunų (6) nustato statistinį sugavimų stebėjimą. Be to, Tarptautinė Atlanto tunų išsaugojimo ir Indijos vandenyno tunų komisijų, kurių darbas apima Atlanto ir Indijos vandenynus, nustato įpareigojimus dėl sugavimų ir pastangų statistikos. Atsižvelgdama į tai, Prancūzija perduoda duomenis Komisijai, o jie perduodami šioms Regioninio valdymo žuvininkystės organizacijoms.

28.

Norėdama pagerinti padėtį, Komisija problemas dėl kryžminio patikrinimo ir duomenų patikrinimo įtraukė į pažeidimo procedūras, vykdomas susijusių valstybių narių atžvilgiu.

b)	Kvotos išnaudojimo priežiūros trūkumai Italijoje ir Ispanijoje yra nagrinėjami pažeidimo procedūrų metu.

c)	Komisija žino apie problemas dėl sugavimų priežiūros Ispanijoje ir Prancūzijoje ir ėmėsi reikiamų veiksmų.

d)	Komisija nustatė trūkumus Jungtinės Karalystės kontrolės ir įgyvendinimo sistemoje ir šiai valstybei narei pradėjo pažeidimo procedūrą padėčiai ištaisyti.

29.

Kaip nurodyta pastabose dėl 27 ir 28 dalių, Komisija pradėjo pažeidimo procedūras valstybėms narėms dėl trūkumų jų kontrolės ir įgyvendinimo sistemoje.

c)	Komisija mano, kaip pabrėžė Audito Rūmai, kad šią problemą dėl deklaracijos dokumentų išsamumo reikia spręsti kontrolės politikos peržiūros kontekste.

Komisija taip pat nustatė trūkumus kryžminiuose patikrinimuose naudojant laivų stebėjimo sistemos duomenis. Šie klausimai Italijos, Prancūzijos, Graikijos ir Jungtinės Karalystės atveju nagrinėjami pažeidimo procedūrų metu. Dėl Nyderlandų ir Danijos Komisija nerado trūkumų, kurių užtektų pažeidimo procedūrai pateisinti.

30.

Komisija apie padėtį žino. Dėl šios priežasties ji remiasi ne tik valstybių narių perduotais duomenimis, bet taip pat naudojasi kitais turimais atitinkamais duomenimis ir uždraudė žvejybą, jeigu jos pačios skaičiavimas parodė, jog ištekliai baigėsi.

a)	2005 m. sugavimo kiekiai, kuriuos Jungtinė Karalystė viršijo, buvo visiškai išskaičiuoti iš Jungtinės Karalystės 2006 m. kvotos.

b)	Komisija žino apie problemas Italijoje dėl paprastųjų tunų sugavimo deklaracijų ir ruošia kitus veiksmus, kurių bus imamasi dėl šios situacijos.

31.	Valstybės narės yra įpareigotos įdiegti sistemą, leidžiančią veiksmingai patikrinti duomenis ir atlikti kryžminius patikrinimus. Komisija kaip ir Audito Rūmai apgailestauja, kad šiuo metu duomenų patikrinimai ir kryžminis patikrinimas nėra veiksmingai taikomi.

32.

Dėl faktų, nustatytų inspektavimo misijų valstybėse narėse metu, kryžminių patikrinimų sistemų valstybėse narėse kontrolė tapo vienu iš prioritetinių Komisijos klausimų, į kurį buvo atsižvelgta kelių pažeidimo procedūrų metu.

Tvirtinimo sistemų veiksmingumo klausimas yra vienas prioritetinių klausimų, kurį reikia nagrinėti peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

33.

Pagal 2006 ir 2007 m. Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos juodojo paltuso atkūrimo planus Komisija paprašė Ispaniją pataisyti laivų, atvykstančių iš Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos zonos, sugavimo rodiklius pagal uostuose atliktų inspektavimų rezultatus. Tai iš esmės leido Komisijai realiu laiku sekti Ispanijos kvotos naudojimą.

34.	Minėtas klausimas yra pažeidimo procedūrų, pradėtų kelioms valstybėms narėms, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei, Airijai, Ispanijai, Portugalijai ir Lenkijai, objektas.

35.	Prancūzijos kontrolės ir įgyvendinimo sistemos trūkumus Komisija nagrinėjo Europos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C 304/02. Tačiau Komisija ir toliau lieka dėmesinga siekdama užtikrinti, kad Prancūzija ir toliau vykdytų veiksmus, kurie toliau stiprintų padarytą pažangą.

36.	Komisijos inspektorių valstybėse narėse vykdytų misijų metu nustatyti panašūs faktai, kai kurie iš jų buvo ar yra nagrinėjami pažeidimo procedūrų metu.

37.

Valstybių narių tvirtinimo sistemų nesuderinamumą tyrė Komisijos tarnybos.

Be to, rengiamas Komisijos reglamentas, nustatantis išsamias elektroninio duomenų perdavimo įgyvendinimo taisykles, padidins tvirtinimo sistemų veiksmingumą. Pavyzdžiui, jis siūlo skubų elektroninį pardavimų pažymos kopijos perdavimą laivo vėliavos valstybei ir iškrovimo valstybės valdžios institucijoms tam, kad ją būtų galima kryžmiškai patikrinti su iškrovimo deklaracija.

38.

Bendrijos teisės aktai reikalauja, kad skaičiuojant žvejybos laivuose esantį sugautą kiekį būtų naudojamas tas perskaičiavimo koeficientas, kurį nustatė valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas.

Be abejonių, būtina toliau stengtis suderinti perskaičiavimo koeficientus.

2006 m. lapkričio mėnesį pirmą kartą Tarptautinėje Atlanto tunų išsaugojimo komisijoje buvo sutarta dėl paprastajam tunui taikomų perskaičiavimo koeficientų.

Tęsiasi diskusijos Bendrijos lygmeniu ir Komisija mano, kad Tarptautinėje Atlanto tunų išsaugojimo komisijoje padaryta pažanga gali būti pavyzdys.

Komisija palaiko Audito Rūmų nuomonę dėl būtinybės nustatyti suderintus, tikslius ir susietus koeficientus Bendrijos lygmeniu.

39.	Kalbant apie problemas dėl sugavimų duomenų atsekamumo, šiuo metu vertinamos sugavimų registravimo sistemos, o rezultatai bus pateikti 2008 m.

41.

Kontrolės reglamentas nustato reikalavimą pateikti ataskaitą apie tai, kaip duomenys buvo renkami ir tikrinami praėjus 12 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo dienos. Valstybių narių pateiktą informaciją daugiausia sudarė ilgi bendri taikomos sistemos, kurioje trūko naudingų elementų, leidžiančių ją tinkamai įvertinti, apibūdinimai.

Nustatyti duomenų perdavimo įpareigojimus bus vienas dalykų, kuriuos reikės apsvarstyti peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

42.

Komisijos ataskaitoje Tarybai ir Europos Parlamentui dėl bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo valstybėse narėse 2003–2005 m. stebėjimo (7) pabrėžta nepatikima duomenų kokybė.

Apie prastą duomenų kokybę buvo užsimenama ir 2003, 2004 bei 2005 m. atitikties vertinimo suvestinėse (Compliance Scoreboard).

43.	Kalbant apie turimus nepatikimus duomenis, Komisija nustato per didelį sugautą kiekį ne tik pagal iš valstybių narių gautą informaciją, bet ir pagal kitus turimus duomenis, pavyzdžiui, pagal informaciją, gautą remiantis inspektavimo misijų valstybėse narėse metu nustatytais faktais.

45.

Artėjančia kontrolės reglamento peržiūra ir persvarstymu bus pagerintas duomenų pateikimas ir analizė. Tačiau problemos esmę galima nustatyti tik rengiant inspektavimo misijas pagrindiniams duomenims analizuoti vietoje ir fiziškai patikrinti iškrovimus, už kuriuos visų pirma yra atsakingos valstybės narės.

46.

Šiam klausimui spręsti 2006 m. balandžio mėnesį buvo pasirašytas Žuvininkystės ir jūros reikalų generalinio direktorato bei Eurostato susitarimo memorandumas siekiant išvengti neatitikimų tarp Žuvininkystės ir jūros reikalų generalinio direktorato vykdomos kvotos priežiūros ir Eurostato sugavimų ir iškrovimų statistikos.

Be to, Komisija nagrinės, ar (ir kokiu būdu) būtų galima dar pagerinti padėtį.

49.	26 atvejais, kai buvo viršyta kvota, 2005 m. Komisija visiškai išskaičiavo šias sumas iš susijusioms valstybėms narėms nustatytų žvejybos galimybių 2006 m.

50.

Paprastai valstybė narė laikinai uždraudžia žvejybą gavusi Komisijos sprendimą. Tačiau kai valstybės narės nesiėmė veiksmų, Komisija buvo priversta uždrausti žvejybą savo iniciatyva. Šie atvejai dar kartą pabrėžė būtinybę padidinti Komisijos inspektorių įgaliojimus laisvai rinkti įrodymus valstybėse narėse. Tačiau iki šiol Komisijos inspektorių įgaliojimai lieka riboti. Todėl reikia daugiau pastangų ir Komisija mano, kad tai yra prioritetinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

51.

Komisija naudojasi visomis priverčiamojo pobūdžio priemonėmis, įskaitant pažeidimo procedūras ir žvejybos uždraudimą. Be to, Komisijos patikrinimo tarnyba pritaikė savo strategiją, kad dėmesį skirtų iškrovimo duomenų analizei ir ataskaitoms apie fizinius patikrinimus.

Norėdamas sustiprinti Komisijos atliekamą duomenų kontrolę, Žuvininkystės ir jūros reikalų generalinis direktoratas paprašė Jungtinio tyrimų centro pagerinti galimybes nustatyti klaidas duomenyse taikant sudėtingesnius duomenų analizės būdus. Tačiau labai sunku nustatyti sukčiavimą analizuojant paprastą sukauptą duomenų bazę.

52.	Komisijos inspektorių vykdomi inspektavimai iš esmės leido Komisijai nustatyti trūkumus, apie kuriuos kalbama šioje ataskaitoje, ir jais buvo remiamasi nagrinėjant valstybių narių pažeidimus. Trūkumai nacionalinėse inspektavimo sistemose sprendžiami pažeidimo procedūromis ar kitais veiksmais.

53.

Komisijos taikytu metodu buvo siekiama nustatyti konkrečias išsamias taisykles atsižvelgiant į valdymo ir išteklių atkūrimo planus bei tam tikras žvejybos zonas ir tam tikrus žvejybos tipus.

Komisija nustatė būtinų standartų sąrašą kiekvieno tipo inspektavimui, kurį naudos valstybės narės, bei pasiūlė gaires. Nepaisant to, Komisija mano, kad būtų tinkama nustatyti tam tikras bendras taisykles inspektavimo tvarkai (inspektavimo ataskaitų formatą, inspektavimo tvarką, priemonių dėl pažeidimo procedūrų vadovą), kurios veiksmingai prisidėtų prie vienodų sąlygų nustatymo. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra galėtų prisidėti prie šios užduoties remdamasi savo įgaliojimais. Komisijos iniciatyva panašios nuostatos jau buvo nustatytos kai kurių Regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų lygmeniu.

55.

Dabartinė sistema buvo nustatyta remiantis valstybėms narėms nustatytu įpareigojimu įdiegti veiksmingą kontrolės sistemą.

Komisija mano, kad bendrų taisyklių plėtojimą riboja tai, kad nėra bendrų veiksnių.

Be to, kaip nurodyta pastabose dėl 53 dalies, tai, kad nėra išsamių taisyklių, nesumažina valstybių narių įsipareigojimo sukurti veiksmingą kontrolės sistemą.

57.

Atlikti inspektavimai suteikė Komisijai patikimų žinių apie specialių nuostatų taikymą ir valstybių narių inspektavimo bei priežiūros sistemų veikimą ir faktiškai leido Komisijai nustatyti esminius trūkumus valstybėse narėse.

Nors Komisija sutelkė savo išteklius į didelės rizikos atvejus, buvo atlikti bendri įvertinimai vykdant horizontaliąsias inspektavimo programas dėl duomenų apie sugavimus perdavimo sistemų (2005–2006 m.), rinkos reglamentų (2004 m.), trečiųjų šalių laivų iškrovimo (2005 m.), laivų stebėjimo sistemos įgyvendinimo (2004–2006 m.) ir giliavandenių žuvų žvejybos Europos vandenyse (2005–2006 m.).

Be to, nuo 2004 m. Komisija reguliariai naudojo klausimynų rinkinį ir vertinimo lapus valstybių narių kontrolės sistemoms įvertinti – visų pirma jų atitikčiai neseniai priimtoms taisyklėms ir atskirų inspektavimų kokybei vertinti. Be to, buvo nustatyti atitikties rodikliai (inspektavimų intensyvumas ir kokybė), kurie buvo naudojami valstybių narių atitikčiai BŽP įvertinti atsižvelgiant į pažeidimo procedūras.

59.	Komisija parengė gaires ir prioritetus kai kuriuose žuvininkystės sektoriuose; ir jų veiksmingumas pasitvirtino. Tolesni veiksmai šia kryptimi yra numatyti peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

60.

Esant tokioms aplinkybėms Komisija neseniai (8) nustatė gaires, kaip nurodyta pastabose dėl 59 dalies.

Be to, ji nustatė valstybėms narėms gaires būtiniausiems standartams kiekvieno tipo inspektavimui nustatyti. Valstybės narės palankiai įvertino šias pastangas.

Kontrolės reglamento peržiūra ir persvarstymas suteiks galimybę įtraukti šiuos standartus į BŽP teisės aktus. Be to, ir toliau bus būtina tęsti valstybių narių bendradarbiavimą. Visų pirma tikimasi, kad šiuo atžvilgiu svarbią funkciją atliks Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra.

61.

Kalbant apie pageidavimą patikrinti žuvų triumus iškrovimo pabaigoje, Komisija tiki, kad tai turėtų būti visapusiško inspektavimo dalis. Šis būdas taip pat parodytas teisės aktuose, taikomuose pelaginių žuvų žvejybai nuo 2005 m. ir žvejybai Baltijos jūroje nuo 2008 m. Taip pat žr. pastabas dėl 60 ir 62 dalių.

62.

Komisija daugelį metų buvo atidi šiam dalykui ir galiausiai 2007 m. buvo sudarytos sąlygos nustatyti bendrus veiksmingų inspektavimų kriterijus.

Komisija pažymi, kad padėtis valstybėse narėse skiriasi ir kad kai kurios iš jų savo inspektoriams yra nustačiusios taikomos tvarkos gaires.

Išteklių atnaujinimo ir daugiamečio valdymo planuose buvo nustatytos inspektavimo gairės inter alia menkių atnaujinimo programa Šiaurės ir Baltijos jūroms, paprastajam tunui ir juodajam paltusui.

63.

Jau 2005 m. Komisija pradėjo diskusijas dėl atskirų inspektavimų dokumentavimo ir tęsė jas 2006 m. byloje C-304/02 prieš Prancūziją.

Atsižvelgdama į visas inspektavimų ataskaitas apimančios duomenų bazės sukūrimą ir vadovaudamasi kai kuriuose savo komunikatuose (pvz., komunikate dėl šiurkščių pažeidimų (9)) pateiktomis nuomonėmis, Komisija 2007 m. pavasarį pradėjo diskusiją su valstybėmis narėmis.

64.	Komisija tikisi, kad Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra atliks svarbią funkciją gerinant skaidrumą ir derinimą bei koordinuos bendros praktikos nustatymą pagal jungtinės veiklos planų sritis.

65.	Komisija mano, kad sunormintos inspektavimo žinios ir ataskaitos padidins žuvininkystės inspektavimų kontrolės kokybę ir ketina šį klausimą kaip prioritetinį nagrinėti peržiūrėdama ir persvarstydama kontrolės reglamentą.

66. ir 67.

Komisija laiko tai patikimu gerosios patirties pavyzdžiu ir ketina imtis šio klausimo peržiūrėdama ir persvarstydama kontrolės reglamentą.

68.	Nuo Audito Rūmų atstovų apsilankymo susijusiose valstybėse narėse buvo padaryta pažanga. Dvi iš keturių minėtų valstybių narių (Jungtinė Karalystė ir Prancūzija) jau įgyvendino tokią sistemą.

73.	Vertinant inspektavimų kiekį ir apimtį turi būti atsižvelgiama tik į inspektavimus, kurie atitinka būtiniausius kokybės standartus.

77.	Žr. pastabą dėl 63 dalies.

78.	Vis daugiau valstybių narių dabar suteikia savo inspektoriams galimybę realiu laiku naudotis tokiais duomenimis savo darbo vietoje. Tačiau dabartinė padėtis lieka nepatenkinama, o klausimas dėl galimybės naudotis laivų stebėjimo sistemos duomenimis lieka Komisijos prioritetu.

79. ir 81.

Vis daugiau valstybių narių pradėjo naudoti pavojaus analizės būdus siekdamos veiksmingiausiu būdu panaudoti ribotus išteklius.

82.

Valstybių narių atliekamas kryžminis sugavimo duomenų tikrinimas kartu su kitais tikslais (mokesčių, muito ir (arba) kitais) surinktų duomenų tikrinimu yra iš tiesų svarbus ir Komisija tikrai palankiai žiūri į veiksmus šia kryptimi. Vis dėlto tai turi būti daroma rūpestingai ir tinkamai atsižvelgiant į tai, kad aptariami duomenys buvo surinkti visai kitais tikslais (duomenų palyginimo problema ir duomenų apsaugos reikalavimai).

83.	Inspektavimo tarnybų įvairovė iš tiesų gali kelti pavojų ir Komisija jau yra keletą kartų pabrėžusi šią problemą (10). Tačiau pagal EB sutartį valstybės narės gali nevaržomos nustatyti savo administracijos struktūrą.

84. ir 85.

2007 m. pradžioje Komisija nustatė standartinį šabloną, kuris būtų naudojamas teikiant statistinius duomenis apie inspektavimus. Be to, galėtų būti taikomi rodikliai: veikla galėtų būti vertinama pagal inspektorių skaičių; rezultatų vertinimas, pavyzdžiui, galėtų būti grindžiamas laivų stebėjimo sistemos perdavimo intervalų skaičiumi, vėlavimų, apie kuriuos pranešta, duomenų rinkimo sistemoje skaičiumi, laivo žurnalų darna, iškrovimo deklaracijomis, laivų stebėjimo sistema ir pan.

86. ir 87.

Komisija mano, kad padėtis pagerės įsteigus Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą.

Agentūra yra įgaliota organizuoti operatyvų valstybių narių bendradarbiavimą priimdama jungtinės veiklos planus, kuriais įgyvendinami konkretūs kontrolės ir inspektavimo planai. Be kitų dalykų ji turi įvertinti, ar yra pakankamai nacionalinių inspektavimo ir priežiūros priemonių. Be to, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra turi garantuoti koordinavimą siekdama užtikrinti, kad šios priemonės būtų naudojamos racionaliai. Galiausiai ji padės valstybėms narėms, kad būtų suderinti inspektavimo metodai ir tvarka. Tokiu būdu kontrolės ir inspektavimo veikla turi pagerėti tiek kiekybės, tiek kokybės atžvilgiu. Padidinti įgaliojimai galėtų dar labiau pagerinti padėtį.

88.

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Valstybių narių ataskaitos apie veiką, šiurkščiai pažeidusią bendrosios žuvininkystės politikos taisykles“ (11), Komisija paragino valstybes nares nustatyti atgrasomųjų poveikio priemonių sistemą ir iš dalies pakeisti atitinkamus nacionalinius teisės aktus, kad poveikio priemonės atitiktų prevencinių priemonių reikalavimus.

92.

Tolesnis integravimas ir derinimas galėtų prisidėti prie valstybių narių atliekamo veiksmingos sankcijų sistemos įgyvendinimo gerinimo. Šiuo atžvilgiu Komisija šiuo metu nagrinėja galimybę į numatomas naujas iniciatyvas dėl neteisėtos, nereglamentuotos ir nedeklaruojamos (NNN) žvejybos įtraukti suderintas sankcijas, kurios būtų taikomos tam tikriems konkretiems nusižengimams, susijusiems su neteisėta, nereglamentuojama ir nedeklaruojama žvejyba. Be to, planuojama peržiūrėti ir persvarstyti kontrolės reglamentą, o tai suteiks galimybę atkreipti dėmesį į šį klausimą.

93.

Norint parengti pasiūlymą dėl sankcijų katalogo, reikia toliau gerinti informacijos, kurią valstybės narės pateikia savo ataskaitose apie šiurkščius pažeidimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1447/1999, vienodumą ir toliau nagrinėti atitinkamus šiurkščius pažeidimus. Kaip nurodyta pastabose dėl 92 dalies, Komisija ketina šį klausimą nagrinėti artimiausiu metu.

95.

Pažeidimų procedūros davė rezultatų. Komisija pradėjo pažeidimo procedūras kelioms valstybėms narėms. Europos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje C-304/02 šiame teisminiame procese dalyvavusios valstybės narės buvo priverstos labai pasistengti ir pagerinti atitinkamų įsipareigojimų laikymąsi.

Be pažeidimo procedūrų Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 įgalioja Komisiją imtis prevencinių priemonių, uždrausti žvejybą, kai Komisija mano, kad valstybė narė išnaudojo savo kvotą, ir sustabdyti Bendrijos finansinę paramą.

96. ir 97.

Valstybėms narėms pradėtas pažeidimo procedūras apriboja EB sutarties 226 straipsnio nuostatos. Tam, kad būtų pakeisti jų esminiai tikslai ir procedūriniai veiksmai, reikia iš dalies pakeisti Sutartį.

Tai, kaip Komisija vykdo pažeidimo procedūras, yra nustatyta Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Komisijai bylose dėl pažeidimo tenka įrodinėjimo pareiga, kuri tampa ypač svarbi tais atvejais, kai tariamą valstybės narės reikalavimų nesilaikymą sudaro konkreti administracinė praktika. Tokiu atveju iš esmės svarbu parodyti, kad trūkumai yra bendri ir nuolatiniai. Tai reikalauja nuolatinių Komisijos pastangų renkantis tinkamus įrodymo būdus.

99.

Byla C-304/02 pabrėžė sunkumus renkantis tinkamus įrodymo būdus tokiose situacijose, kai aptariama valstybės narės administracinė praktika, o padarytos pastangos faktiškai prisidėjo prie kur kas didesnės baudos nei tos, kurios buvo nustatytos kurioje nors kitoje iš penkių Europos Teisingumo Teismo pagal EB sutarties 228 straipsnį išspręstų bylų, nustatymo.

101.	Prevencinės priemonės pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 26 straipsnį gali būti tik laikinos ir ribotos laiko atžvilgiu (ilgiausiai iki 6 mėnesių, kaip nurodyta). Taigi tokios prevencinės priemonės gali būti naudojamos tik esant išskirtinėms aplinkybėms.

102.

Nuo 1996 m. kasmet buvo vykdomas įpareigojimas išskaičiuoti sumas iš būsimų žvejybos galimybių taikant Reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas. Esant įprastoms sąlygoms per didelis sužvejotų žuvų kiekis būtų buvęs nustatytas tais metais, kai buvo sužvejota per daug žuvų arba kitais metais, todėl niekada nebuvo būtinybės imtis papildomo veiksmo.

Tačiau 2007 m. pirmą kartą atlikus nacionalinį tyrimą dvi valstybės narės Komisijai pranešė apie didelius sugavimo kiekius, kurie buvo iškrauti 2001–2004 m. ir neįregistruoti. Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 847/96 nenumato išskaičiavimų dėl tokio „istorinio išeikvojimo“, Komisija turėjo priimti ad hoc reglamentą. Šis ad hoc reglamentas (12) pateikė sprendimą, pagrįstą šio reglamento biologinių ir socialinių bei ekonominių padarinių analize.

Galiausiai, reaguodama į tokią padėtį Taryba savo posėdyje 2007 m. birželio 11 ir 12 d. pakvietė Komisiją nustatyti principus dėl planuojamų peržiūrėti ES kontrolės reglamentų, kurie būtų taikomi kiekvienu tokiu per didelio sužvejotų žuvų kiekio atveju, apie kurį sužinoma kuriame nors ES žuvininkystės sektoriuje.

103.

Dabartiniai BŽP teisės aktai tik leidžia Komisijai sustabdyti Bendrijos finansavimą, kai nesilaikoma su žvejybos pajėgumais susijusių taisyklių. Komisija tiki, kad būtų naudinga išplėsti tokių priemonių taikymą, todėl ji paieškos galimybių teikti pasiūlymus dėl šio dalyko peržiūrėdama ir persvarstydama kontrolės reglamentą.

104.

Valstybės narės turi kontroliuoti, ar paramos gavėjai laikosi BŽP taisyklių. Užbaigiant žuvininkystės struktūrinių fondų programas (pagal Reglamentą (EB) Nr. 1260/99), Komisijos funkcija yra kontroliuoti, kad valstybės narės tinkamai vykdytų programas, ir, nustačius neatitikimą, susigrąžinti neteisėtai sumokėtas Bendrijos lėšas.

105.	Keliose valstybėse narėse buvo tikrai pagerėjusi padėtis, būtent kontroliuojant pelaginių žuvų žvejybą, taip pat trečiųjų šalių iškrovimui vykdomos uosto valstybės kontrolės srityje.

106.

Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 27 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad Komisija suteiktų galimybę susijusiai valstybei narei pasinaudoti inspektavimo misijos ataskaitomis ir suteikti jai galimybę pateikti pastabas dėl misijos metu nustatytų faktų.

Be to, numatoma perduodant misijos ataskaitas paprašyti valstybių narių pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių jos imsis trūkumams pašalinti.

107.	Europos laivyno žvejybos pajėgumas neatitinka esamų išteklių, nors padėtis šiuo atžvilgiu valstybėse narėse labai skiriasi. Komisija sustiprins savo pastangas gerinant valstybių narių per didelio pajėgumo vertinimą ir ragins jas suderinti savo pajėgumus su žvejybos galimybėmis.

111.

Padaryta pažanga vertinant sugavimų lygio ir didėjančio duomenų kiekio bei konsultacijų dėl sprendimų ekologinių, socialinių, ekonominių padarinių poveikį esamam bendrų leistinų sugavimų kiekiui. Padėtį gerina Komisijos pastangos renkant duomenis ir vis svarbesniu tampantis Žuvininkystės mokslo technikos ir ekonomikos komiteto indėlis. Naujasis duomenų rinkimo reglamentas padės gerinti padėtį dėl informacijos kiekio ir kokybės trūkumų, atsiradusių dėl valstybių narių duomenų stokos.

113.

Bendras požiūris į žvejybos pajėgumą pasikeitė. Pagal dabartinę teisinę bazę žvejybos pajėgumą valdo įtraukimo į (pasitraukimo iš) laivyno režimas, kuriuo valstybių narių laivynams nustatytas pajėgumus 2003 m. sausio 1 d. atitinkantis lygis (arba stojimo į ES dieną valstybėms narėms, kurios įstojo į ES vėliau). Ilgalaikiai planai ir pastangų apribojimai taip pat skatina pritaikyti laivyno pajėgumą. Palankiai vertinamas pajėgumų mažinimas teikiant pagalbą atsisakantiems žvejybos laivų pagal Europos žuvininkystės fondą, kuri sustiprinama pagal išteklių atkūrimo planus.

114.

Valstybės narės gali nevaržomos išlaikyti savo laivynų pajėgumų žemiau 2003 m. sausio 1 d. lygio (o valstybės narės, kurios į ES įstojo vėliau –žemiau lygio jų įstojimo dieną), bet įtraukimo į (pasitraukimo iš) laivyno režimo poveikis yra toks, kad pajėgumai gali tik mažėti (2003–2005 m. laivyno pajėgumas buvo sumažintas 6,27 % tonažo ir 7,28 % variklio galios atžvilgiu (13)).

115.

Pagal valdymo planus, kurie nustato pastangų mažinimo pagrindą, valstybės narės privalo nuspręsti, ar toks mažinimas bus vykdomas:

a)	trumpinant žvejybos laiką, bet nemažinant pajėgumų;

b)	mažinant pajėgumus, bet netrumpinant žvejybos laiko, arba

c)	derinant a ir b punktuose nurodytus būdus.

Kalbant apie didesnį technologijos naudojimą, šis klausimas nepriklauso nuo problemų, susijusių su pastangų mažinimu. Komisijos nuomone, laivų sugavimų veiksmingumo gerinimas yra įprastas veiksmas, kai nustatomi pastangų apribojimai.

116.

Komisija pasiūlė gana paprastą ir kontroliuojamą pastangų režimą, bet per Taryboje vykusias diskusijas dėl daugelio nukrypti leidžiančių nuostatų buvo sukurta kur kas sudėtingesnė sistema. Nukrypti leidžiančios nuostatos buvo nustatytos valstybėms narėms prašant ir iš tikrųjų labai sumažino galimybę kontroliuoti visą sistemą.

117.	Neseniai Komisija priėmė komunikatą, pradedantį diskusiją dėl žvejybos pajėgumo ir pastangų rodiklių pagerinimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (14).

118.	Komisija patvirtina, kad ne visos valstybės narės vertina savo pajėgumo atitiktį esamiems ištekliams, ir dar kartą paragino susijusias valstybes laikytis šio įsipareigojimo.

119. ir 120.

Komisija žino apie pavojų dėl variklių galios matavimo patikimumo ir imasi veiksmų norėdama tai glaudžiai stebėti ir bandyti pagerinti padėtį.

Minėta nuostata nebuvo įtraukta į pirminį Komisijos pasiūlymą.

Galiausiai, norint išvengti žvejybos pajėgumų didėjimo šios priemonės buvo griežtai apribotos ir sukurtos taip, kad ir toliau mažintų pajėgumus nustatant reikalavimą sumažinti 20 %, kai dideliems laivams keičiamas variklis, bei finansuojant žvejybos laivų atsisakymą. Tuo pat metu ši procentinė dalis bus nuolat išskaičiuojama iš aukščiausios leisto laivyno pajėgumo ribos.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

121.

Komisija pritaria Audito Rūmų išvadai dėl nuostatų dėl kontrolės, inspektavimo ir įgyvendinimo trūkumų, kurie kelia pavojų bendrosios žuvininkystės politikos veiksmingumui.

Atsižvelgdama į tokią padėtį, Komisija jau pradėjo svarstymus dėl ambicingos Europos žuvininkystės kontrolės politikos reformos.

Audito Rūmų rekomendacijos dėl padėties pagerinimo gali veiksmingai prisidėti prie šios reformos sėkmės.

124.

Šis požiūris į pajėgumo valdymą yra sunkaus kompromiso, pasiekto 2002 m. BŽP reformos metu, rezultatas ir yra grindžiamas:

a)	įtraukimo į (pasitraukimo iš) laivyno režimu užkertant kelią pajėgumų didėjimui;

b)	valstybės pagalbos laivų statybai ir modernizavimui nutraukimu (išskyrus dėl saugos priežasčių ir kai pajėgumas gaudyti žuvis nedidėja);

c)	daugiamečiais valdymo režimais, į kuriuos įtrauktas pastangų valdymas ir kuriuose nustatyta vidutinė bei ilga žuvininkystės pramonės perspektyva;

d)	nuolatinio pajėgumų atsisakymo finansiniu paskatinimu; ir

e)	oficialiu įpareigojimu valstybėms narėms nustatyti priemones savo laivynų pajėgumams pritaikyti.

Taigi pastangų valdymas, nors ir svarbus, nėra vienintelis minėto režimo elementas – būtent visų elementų poveikis nulems šios naujos politikos veiksmingumą sprendžiant per didelio pajėgumo klausimą. Tinkamai ir iki galo pritaikytas pajėgumas bus neišvengiamas naujos politikos rezultatas.

127.	Komisija ir toliau darys spaudimą valstybėms narėms, kad padėtų pagerinti padėtį ir ketina pasinaudoti būsima kontrolės reglamento peržiūra ir persvarstymu kaip proga sprendžiant klausimą dėl sugavimo duomenų patikimumo Bendrijoje.

128.

a)	Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas turi balsuoti dėl siūlomų elektroninio registravimo įgyvendinimo taisyklių iki 2007 m. pabaigos;

b)	iš naujo nustatytas valstybių narių siunčiamų ataskaitų formatas jų analizei ir kontrolei palengvinti buvo sėkmingai patikrintas ir bus valstybėms narėms pristatytas 2007 m. rudenį;

c)	tai klausimas, nagrinėjamas peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

Nuo 2005 m. Komisija dėjo pastangas perskaičiavimo koeficientų taikymui pagerinti – sudarė ir paskelbė tinklalapyje išsamų nuo 2005 m. valstybių narių naudojamų perskaičiavimo koeficientų sąrašą bei pateikė du neoficialius dokumentus po susitikimų su valstybėmis narėmis ir Norvegija. Šiuo metu toliau tobulinamas paskutinis dokumentas. Jis bus aptartas su valstybėmis narėmis iki 2007 m. pabaigos, o tada Komisija ketina parengti teisės akto pasiūlymą šiuo klausimu.

e)	Norėdama užtikrinti, kad abiejų šalių gauti duomenys būtų darnūs, Komisija glaudžiai dirba su Eurostatu pagal susitarimo memorandumą.

129.	Nacionalinių kontrolės sistemų veiksmingumo ir darnumo klausimas nagrinėjamas peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

130.

a)	Į Audito Rūmų rekomendacijas, minimas pastabose dėl 129 dalies, atsižvelgiama peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

b)	Kaip nurodyta pastabose dėl 106 dalies, Komisija prašys valstybių narių pateikti veiksmų planą trūkumams, kuriuos nustatė Komisijos inspektoriai misijų valstybėse narėse metu, pašalinti.

131.	Komisija mano, kad būtina tolesnė integracija ir derinimas norint pagerinti valstybių narių vykdomą veiksmingos sankcijų sistemos įgyvendinimą ir ieškos tokių galimybių peržiūrėdama bei persvarstydama kontrolės reglamentą.

132.	2007 m. spalio mėn. Komisija pasiūlė pirmąjį sankcijų derinimą kovojant prieš neteisėtą, nereglamentuojamą ir nedeklaruojamą žvejybą. Galimybės peržiūrėti rimtų pažeidimų sąrašą bei visų sankcijų katalogo nustatymas bus nagrinėjami persvarstant kontrolės reglamentą.

133.	Galimybė nustatyti kryžminio reikalavimų laikymosi priemones yra prioritetinis klausimas. Jis bus nagrinėjamas peržiūrint ir persvarstant kontrolės reglamentą.

134.

Komisija palaiko pastangas sumažinti pajėgumus ir gali pasiūlyti atitinkamą pagrindą siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, bet negali valstybėms narėms nustatyti specialių pajėgumų sumažinimo tikslų. Komisija planuoja toliau nurodyti, kaip būtų geriausia įvertinti pajėgumų ir išteklių pusiausvyrą, kad valstybės narės galėtų imtis savo įsipareigojimų pritaikant savo žvejybos pajėgumus pagal Reglamento 2371/2002 11 straipsnio 1 dalį esant vienodoms sąlygoms. Ji taip pat apsvarstys, kaip geriausiai paskatinti ir padrąsinti sumažinti pajėgumus, tačiau Komisija neketina siūlyti sistemos Europos lygmeniu, kurioje būtų konkretus pajėgumų planinis rodiklis kiekvienam laivyno segmentui, kaip buvo padaryta daugiametėse valdymo programose iki 2002 m., nes tokia mikrovaldymo sistema nepadarė norimo poveikio, ją aiškiai atmetė daugelis valstybių narių 2002 m. BŽP reformos metu.

135.

Komisija skyrė išteklius poveikio vertinimo pajėgumui didinti tiek viduje (sukuriant Žuvininkystės ir jūrų reikalų generaliniame direktorate ekonomikos padalinį), tiek išorėje (pvz., sustiprėjęs Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto vaidmuo teikiant socialinio ir ekonominio pobūdžio konsultacijas, dažnesnis naudojimasis išorės konsultantų atliktais poveikio vertinimo tyrimais). Be to, Komisija daug investavo norėdama pagerinti ES socialinių ir ekonominių duomenų rinkimo sistemą pagal duomenų rinkimo reglamentą.

136.

Europos žuvininkystės fondas skirtas tam, kad teiktų valstybėms narėms galimybes naudoti lėšas būtinai jų žuvininkystės sektoriaus struktūrinei pertvarkai ir susijusioms priemonėms, skirtoms socialiniams padariniams sušvelninti. Šiuo atžvilgiu Komisija dabar nagrinėja nacionalinius strateginius planus, kuriuos valstybės narės turėjo sudaryti pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 15 straipsnį, ir veiklos programas, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai patvirtinti.

Panašiai Europos žuvininkystės fondo 4 prioritetinė kryptis leidžia valstybėms narėms įgyvendinti vietos strategijas veiksmams įvairinti ir ekonominiam sričių, kuriose žuvininkystė yra svarbi, pagrindui plėtoti.

(1) Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002.

(2) Reglamentas (EB) Nr. 2847/93.

(3) Dvylika valstybių narių parėmė Prancūzijos pasiūlymą, kad paskyrus baudą nebūtų nurodyta sumokėti vienkartinę baudą.

(4) COM(2002) 656.

(5) COM(2007) 136.

(6) Žr. reglamentus (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 36, 2007 2 8, p. 6) ir (EB) Nr. 643/2007 (OL L 151, 2007 6 13, p. 1).

(7) COM(2007) 167 galutinis.

(8) Susitikimas su valstybėmis narėmis 2007 m. kovo 7 d.

(9) COM(2007) 448 galutinis.

(10) COM(2004) 849; SEC(2004) 1718; COM(2001) 526.

(11) COM(2007) 448 galutinis.

(12) Reglamentas (EB) Nr. 147/2007 (OL L 46, 2007 2 16, p. 10).

(13) 2005 m. metinė ataskaita, COM(2006) 872.

(14) COM(2007) 39 galutinis.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 317

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	50 tomas 2007m. gruodžio 28d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Audito Rūmai
2007/C 317/01	Specialioji ataskaita Nr. 7/2007 dėl su Bendrijos žuvininkystės išteklių apsaugos taisyklėmis susijusių kontrolės, inspektavimo ir sankcijų sistemų su Komisijos atsakymais	1