22.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 314/1

2007 m. gegužės 25 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija„Lygių galimybių sudarymas visam jaunimui — visapusiškas dalyvavimas visuomenėje“

(2007/C 314/01)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

Kadangi

(1)	2007 m., kurie yra Europos lygių galimybių visiems metai (1), siekiama pabrėžti socialine sanglauda grindžiamos teisingos visuomenės vertę ir skatinti plačius debatus, kuriais ieškoma būdų gerinti nepalankioje padėtyje esančių grupių ir su diskriminacija susiduriančių grupių dalyvavimą;

(2)

2004 m. gegužės 18 d. rezoliucija (2) Taryba dar kartą patvirtino, kad bendrosios socialinės sąlygos, kurioms esant jaunimas užauga, turi tiesioginės įtakos politinės strategijos ir priemonių, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir socialinė bei profesinė integracija, sėkmei ir kad sąlygos, kurioms pats jaunimas paprastai neturi jokios įtakos, dažnai užkerta kelią jų dalyvavimui visuomenėje, riboja jų galimybę naudotis pilietinėmis teisėmis ir akivaizdžiai prieštarauja lygių galimybių principui;

(3)	2004 m. gegužės 18 d. (3) Taryba pabrėžė, koks svarbus jaunimo vaidmuo kovojant su rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu, taip pat su susijusia netolerancija ir visų formų diskriminacija, taip pat jo vaidmuo skatinant kultūrų įvairovę, tarpusavio pagarbą, toleranciją ir solidarumą;

(4)

2005 m. pavasario susitikime Europos Vadovų Taryba priėmė Europos jaunimo paktą, kuris yra atnaujintos Lisabonos strategijos dalis, siekdama horizontaliomis politinėmis priemonėmis skatinti jaunimo švietimą ir mokymą, mobilumą ir profesinę integraciją bei dalyvavimą visuomenėje, tokiu būdu skirdama ypatingą dėmesį mažiau galimybių turinčiam jaunimui;

(5)

2006 m. pavasario susitikime Europos Vadovų Taryba apibūdino socialinę sanglaudą ir lygių galimybių sudarymo visiems skatinimą kaip esminį pagrindą valstybių narių ekonominės ir užimtumo politikos reformoms vykdyti, atitinkantį Lisabonos proceso tikslus, ir nurodė, kad Europos jaunimo pakto įgyvendinimo priemonės yra prioritetinės;

(6)

socialinė įtrauktis yra svarbus Veiklaus jaunimo programos (4) prioritetas, todėl buvo nustatyta strategija, kaip sudaryti galimybes dalyvauti programos veikloje, visų pirma jaunimui, turinčiam prastesnes švietimo, socialines bei ekonomines, kultūrines ir geografines sąlygas, bei neįgaliam jaunimui;

(7)

pasiūlyme 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimui Taryba nurodė Europos jaunimo pakto tolesnio įgyvendinimo keturis pagrindinius prioritetus: paramą jaunimui pereinamaisiais etapais, kai iš švietimo ir mokymo sistemos patenkama į darbo rinką, individualių integracijos kelių poreikį, nuoseklių vietos ir regioninių pakto įgyvendinimo strategijų poreikį ir poreikį labiau įtraukti jaunimo aspektą į bendrą Lisabonos strategijos įgyvendinimą;

(8)

2007 m. pavasario susitikime Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos 2007 m. rudenį pateikti tarpinį pranešimą, susijusį su jos pasiūlymu dėl Jungtinių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių (2008–2011 m.). Siekdama gerinti galimybes patekti į darbo rinką, ji paragino sustiprinti požiūrį į darbą kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą. Valstybės narės susitarė toliau plėtoti politiką, kuria skatinamas jaunimo – aktyvaus ekonomikos ir darbo rinkos dalyvio – vaidmuo, įskaitant pereinamąjį etapą, kai baigus mokymo įstaigą pradedama profesinė veikla, siekdamos išnaudoti visą jo potencialą prisidėti prie mūsų visuomenės ekonominio ir socialinio vystymosi;

(9)

vykdant struktūrinį dialogą 2007 m. balandžio mėn. Kelne pirmininkaujanti Vokietija surengė jaunimui skirtą renginį, kuriame jaunimas ir jaunimo organizacijų atstovai nustatė tam tikrus politinius prioritetus ir įsipareigojimus, kuriais siekiama geresnio lygių galimybių sudarymo ir dalyvavimo visuomenėje, ir parengė veiksmų planą,

PAŽYMI, kad

lygios galimybės dalyvauti visuomenėje turi reikšti viso jaunimo teisę į kokybišką švietimą ir mokymą, teisę būti aprūpintais būstu, rasti „tinkamą darbą“ ir dalyvauti visose atitinkamose socialinės apsaugos ir (arba) įdarbinimo sistemų srityse pagal nacionalinę teisę ir praktiką laikantis Bendrijos teisės, ir dalyvauti su juo susijusiose socialinėse bei politinėse diskusijose ir sprendimų priėmimo procesuose; taip pat ne mažiau svarbu turėti sąlygas sveikam ir nepriklausomam gyvenimo būdui turint laisvo laiko savo interesams plėtoti;

Europos lygių galimybių visiems metais siekiama, kad Europos Sąjungos gyventojai suvoktų turintys teises į vienodas sąlygas, ir pradėti debatus dėl įvairovės naudos ir visuomenei, ir individui. Kad jaunimas galėtų naudotis savo teisėmis, jam reikia jo poreikius atitinkančios informacijos ir paramos jo dalyvavimui kovojant su visų formų diskriminacija. Tokią informaciją ir paramą turi teikti ne tik šeimos, bet ir visa visuomenė, visų pirma švietimo sistemos atstovai, jaunimo srityje dirbantys asmenys, NVO, žiniasklaida ir visų lygių administracija bei nacionalinės kovos su diskriminacija įstaigos;

valstybių narių ir Europos politikoje, kuria siekiama geresnės socialinės ir profesinės jaunimo integracijos, turi būti atsižvelgiama į ypač daug problemų nepalankioje padėtyje esančiose miesto ir kaimo vietovėse, ir pripažįstama, kad jaunimo politika turi būti siekiama vykdyti tikslingą ir įvairius sektorius apimančią veiklą, kad būtų užtikrintos lygios galimybės tokiose vietovėse augančiam jaunimui;

4.	kad lygių ateities galimybių užtikrinimas mažiau galimybių turinčiam jaunimui taptų realybe, būtina imtis konkrečių priemonių, kuriomis siekiama skatinti jų individualaus potencialo plėtojimą ir nugalėti visuomenėje įsivyravusius stereotipus bei prietarus;

5.	kad būtų įgyvendinta politika, kuria gerbiamos ateities kartų teisės, reikia pašalinti struktūrines kliūtis lygioms galimybėms ir jaunimo dalyvavimui visuomenėje. Tai taip pat padeda kovoti su jaunimo diskriminacija ne tik dėl amžiaus, bet dažnai ir su diskriminacija dėl keleto pagrindų.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS

1.	skatinti įvairių formų struktūrinį dialogą su jaunimu ir deramai visais lygiais atsižvelgti į to dialogo rezultatus;

gerinti priemonių, kuriomis įgyvendinamas Europos jaunimo paktas, nuoseklumą siekiant užtikrinti tvarų jaunimo dalyvavimą ir užtikrinti, kad tokios priemonės iš tiesų būtų naudingos grupėms, kurioms jos skirtos, visų pirma mažiau galimybių turinčiam jaunimui, atsižvelgiant į jo poreikius, biografiją ir motyvaciją;

siekti, be kita ko, konsultuojantis su socialiniais partneriais, plėtoti jaunimui skirtą subalansuotą požiūrį darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros srityje, sudaryti palankesnes sąlygas baigus mokymo įstaigą pradėti profesinę veiklą ir išvengti nedarbo ir nepatikimų darbo sąlygų bei padėti suderinti šeimos, asmeninį ir profesinį gyvenimą;

pabrėžti jaunimo politikos tikslus taikant atvirą koordinavimo metodą socialinės apsaugos bei socialinės įtraukties srityje ir prireikus teikti atitinkamus pasiūlymus Socialinės apsaugos ir Užimtumo komitetams, kad būtų stiprinamas jaunimo aspektas ir skatinama jaunimo socialinė įtrauktis bei mažinama skurdo rizika;

pabrėžti keturių atviro koordinavimo metodo prioritetų – dalyvavimo, informavimo, savanoriškos veiklos ir geresnio jaunimo supratimo ir išmanymo – svarbą jaunimo srityje siekiant užtikrinti sėkmingą įtraukties politikos įgyvendinimą ir stiprinti atviro koordinavimo metodo poveikį formuojant politiką, kuria siekiama lygių galimybių ir geresnės socialinės bei profesinės integracijos;

plėsti žinias apie jaunų moterų ir vyrų gyvenimo kokybę Europoje, visų pirma apie jų gyvenimo ir darbo sąlygas, nuostatas, vertybes, rūpesčius ir aktyvesnio dalyvavimo visuomenėje galimybes, pasinaudojant turimais moksliniais tyrimais, procedūromis ir duomenimis, įskaitant 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, kad tokie duomenys ir rezultatai taptų prasmingesni ir palyginamesni;

7.	visokeriopai naudotis Veiklaus jaunimo programa siekiant sudaryti dideles ir plačias neformaliojo ir neinstitucinio mokymosi galimybes, kad kuo daugiau jaunų žmonių galėtų įgyti aktyviam pilietiškumui būtinus gebėjimus bei kompetenciją ir turėti sąlygas nepriklausomam ir sveikam gyvenimo būdui;

laikantis 2006 m. gegužės 19 d. Tarybos rezoliucijos (5) didinti neformaliojo ir neinstitucinio mokymosi, taip pat savanoriškos veiklos, galimybes ir gerinti gautų rezultatų ir įgytos patirties pripažinimo sąlygas; visų pirma reikėtų didinti tarpkultūrinio mokymosi galimybes, taip skatinant šias vertybes: tarpusavio pagarbą, įvairovę, lygybę, žmogiškąjį orumą ir solidarumą. Siekiant šio tikslo jaunimo turėtų būti prašoma dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Europos kultūrų dialogo metus (2008 m.);

kartu su jaunimo organizacijomis, pačiu jaunimu ir kitais jaunimo politikos dalyviais ieškoti būdų, kaip užtikrinti aktyvesnį viso jaunimo dalyvavimą su juo susijusiose diskusijose ir sprendimų priėmimo procesuose, to siekiant stimuliuoti jaunimo iš nepalankioje padėtyje esančių miesto ir kaimo vietovių dalyvavimo naujas formas;

10.	labiau akcentuoti jaunimui susirūpinimą keliančius klausimus kovos su diskriminacija politikoje ir padėti jaunimui bei jo organizacijoms kovoti su diskriminacija, nelygybe, socialine atskirtimi ir netolerancija;

11.	skatinti socialinį sporto ir kultūros aspektą – socialinės integracijos veiksnį siekiant kovoti su diskriminacija ir didinti jaunimo toleranciją;

12.	plėtojant ES strategiją vaiko teisių srityje, atsižvelgti į viso jaunimo teises turėti lygias galimybes ir dalyvauti visuomenėje;

13.	užtikrinti, kad vertinant ir vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Europos lygių galimybių visiems metais (2007 m.) visais lygiais – Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos – būtų atsižvelgiama į jaunimą ir jaunimo politikos svarbiausius aspektus.

PRAŠO KOMISIJOS

vykdant įsipareigojimus užtikrinti lygias galimybes ir geresnę profesinę bei socialinę integraciją toliau plėtoti glaudų atitinkamų jos tarnybų bendradarbiavimą, kad būtų stiprinamas socialinės įtraukties politikos krypčių jaunimo aspektas, ir bendradarbiavimą įgyvendinant atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti;

2.	pateikti Tarybai susipažinti informaciją apie Europos jaunimo pakto įgyvendinimo padėties su jaunimu susijusią analizę, kuri reguliariai atliekama vertinant nacionalines reformų programas.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ

sudaryti palankesnes sąlygas vietos ir (arba) regioninėms strategijoms kurti toliau įgyvendinant Europos jaunimo paktą. Vykdant tokias strategijas turėtų dalyvauti visi atitinkami suinteresuoti subjektai, socialiniai partneriai bei pats jaunimas ir turėtų būti padedama įdiegti individualias paramos priemones, skirtas skatinti kokybiškas bei nesunkiai prieinamas orientavimo ir konsultavimo paslaugas, susijusias su pereinamaisiais etapais, kai iš švietimo ir mokymo sistemos patenkama į darbo rinką, ir tinkamas sąlygas siekiant suderinti šeimos, asmeninį ir profesinį gyvenimą;

nacionalinėse reformų programose ir pagrindinėse politikos kryptyse, kurios turi įtakos jaunimo gyvenimo kokybei, pirmenybę teikti jaunimui susirūpinimą keliantiems klausimams, visų pirma stiprinant įvairius sektorius apimantį jaunimo politikos ir kitų atitinkamų politikos sričių (švietimo, ekonominės ir užimtumo, šeimos, socialinės, sveikatos apsaugos ir sporto politikos, vaiko teisių politikos, lyčių lygybės politikos, kultūros politikos, taip pat aprūpinimo būstu ir regioninio bei vietos planavimo politikos) bendradarbiavimą;

toliau dėti pastangas mažinant vidurinės mokyklos nebaigusių asmenų skaičių nustatant atitinkamas skatinamąsias priemones ir veiksmus, visų pirma imantis konkrečių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti visapusišką mažiau galimybių turinčio jaunimo dalyvavimą švietimo sistemoje, ir didinant švietimo bei mokymo kokybę ir patrauklumą;

4.	naudotis Europos struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo, ištekliais formuojant ir numatant Europos jaunimo paktą atitinkančias priemones, kad paktas būtų toliau įgyvendinamas, visų pirma vietos ir regioniniu lygiu;

5.	laikantis struktūrinio dialogo principo plėtoti ar didinti jaunimo dalyvavimą nepalankioje padėtyje esančių miesto bei kaimo vietovių socialinės erdvės planavimo procedūrose ir platinti rezultatus bei patirtį pasitelkiant atvirą koordinavimo metodą.

(1) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 771/2006/EB, paskelbiantis Europos lygių galimybių visiems metus (2007 m.): Teisingos visuomenės linkme (OL L 146, 2006 5 31, p. 1).

(2) Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl jaunimo socialinės integracijos (dok. 9601/04, 2004 m. gegužės 18 d.).

(3) Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų deklaracija dėl rasizmo ir netolerancijos, susijusių su jaunais žmonėmis (dok. 9405/04, 2004 m. gegužės 28 d.)

(4) OL L 327, 2006 11 24, p. 30.

(5) Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl neformalaus ir neinstitucinio mokymosi Europos jaunimo reikalų srityje vertės pripažinimo (OL C 168, 2006 7 20, p. 1).

22.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 314/4

TARYBOS REKOMENDACIJA

2007 m. gruodžio 6 d.

dėl bendradarbiavimo svarbiuose tarptautinio masto renginiuose vadovo, skirto policijos ir saugumo institucijoms

(2007/C 314/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Saugumo vadovą, skirtą policijos institucijoms ir tarnyboms naudoti tarptautiniuose renginiuose, įskaitant Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir Valstybių narių bendradarbiavimo, siekiant išvengti teroro aktų olimpinių žaidynių ir lygiaverčių sporto renginių metu, vadovą,

kadangi:

(1)	Europos Sąjungos tikslas, inter alia, – plėtojant bendrą valstybių narių policijos bendradarbiavimo veiklą suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo srityje.

(2)	Valstybėse narėse dažnai vyksta svarbūs tarptautinio masto renginiai.

(3)

Valstybės narės teisėsaugos institucijos, prižiūrinčios svarbius tarptautinio masto renginius, turi užtikrinti renginio saugumą, atsižvelgdamos į viešosios tvarkos perspektyvą ir kovos su terorizmu perspektyvą. Atsižvelgiant į renginio pobūdį (politinis, sporto, socialinis, kultūrinis ar kt.) viena perspektyva gali būti svarbesnė už kitą ir jomis gali užsiimti skirtingos institucijos, bet reikia atsižvelgti į abi perspektyvas.

(4)	Svarbu, kad kompetentingos valdžios institucijos galėtų naudotis praktiška priemone, kurioje būtų pateiktos gairės ir patarimai, grindžiami ankstesnių renginių metu įgyta patirtimi ir gera praktika.

(5)	Prireikus vadovas turėtų būti tikslinamas ir atnaujinamas atsižvelgiant į būsimą patirtį ir tolesnę geriausios praktikos raidą,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS

1)	Sustiprinti bendradarbiavimą, ypač praktinį bendradarbiavimą, ir paspartinti kompetentingų valdžios institucijų keitimąsi informacija siekiant užtikrinti visuomenės saugumą svarbiuose tarptautinio masto renginiuose, kurie vyksta ES valstybėse narėse.

2)	Tuo tikslu užtikrinti, kad atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos galėtų naudotis priede pateiktu Bendradarbiavimo svarbiuose tarptautinio masto renginiuose vadovu, skirtu policijos ir saugumo institucijoms.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gruodžio 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Alberto COSTA

PRIEDAS

BENDRADARBIAVIMO SVARBIUOSE TARPTAUTINIO MASTO RENGINIUOSE VADOVAS, SKIRTAS POLICIJOS IR SAUGUMO INSTITUCIJOMS

ĮVADAS

I.1.

Tikslas

I.2.	Pagrindiniai principai

II.	INFORMACIJOS VALDYMAS

II.1.

Kontaktiniai punktai

II.1.1.

Nuolatiniai kontaktiniai punktai

II.1.2.

Konkretiems renginiams skirti kontaktiniai punktai

II.2.

Keitimasis informacija

II.3.

Grėsmės įvertinimas ir rizikos analizė

III.	RENGINIŲ VALDYMAS

III.1.

Oranizuojančiosios valstybės narės atitinkamų valdŽios institucijų ir tarnybų pareigos

III.2.

Viešosios tvarkos ir saugumo palaikymas

III.2.1.

Viešoji tvarka ir saugumas

III.2.2.

Nusikalstamumo problema

III.2.3.

Terorizmo grėsmė

III.3.

Operatyvinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis

III 3.1.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

III.3.2.

Operatyvinė parama

III.3.3.

Ryšių palaikymo pareigūnai

III.3.4.

Stebėtojai

III.3.5.

Finansinės priemonės ir įranga

III.3.6.

Informavimo planas

III.4.

Žiniasklaidos strategija

III.5.

Instrukcijos, mokymas ir pratybos

IV.	ĮVERTINIMAS

IV.1.

Konkretaus renginio įvertinimas

IV.2.

Strateginis įvertinimas

A PRIEDAS

Ryšių palaikymo pareigūnų paramos ar pareigūnų teikiamos kito pobūdžio operatyvinės paramos prašymų standartinė forma

B PRIEDAS

Galimų demonstrantų ir kitų grupuočių susidarymo rizikos analizė

C PRIEDAS

Keitimosi informacija apie terorizmo grėsmę keliančius asmenis standartinė forma

D PRIEDAS

Keitimosi informacija apie terorizmo grėsmę keliančias grupes standartinė forma

E PRIEDAS

Nuorodos į dokumentus

F PRIEDAS

Su viešąja tvarka susiję nuolatiniai kontaktiniai punktai

I. ĮVADAS

I.1 Tikslas

Šis vadovas – praktinis dokumentas, kuriame pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai Europos teisėsaugos institucijoms, prisiimančioms atsakomybę už saugumą svarbiuose tarptautinio masto renginiuose (pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse arba kituose svarbiuose sporto renginiuose (1), svarbiuose socialinio pobūdžio renginiuose arba aukšto lygio politikų susitikimuose, pavyzdžiui, G8 susitikimuose). Todėl šiame vadove išdėstyti principai turėtų būti taikomi tik atitinkamais atvejais ir kai tai naudinga, visapusiškai laikantis nacionalinės teisės aktų. Jie taip pat neturėtų daryti poveikio jokioms dvišaliuose susitarimuose arba susitarimo memorandumuose nustatytoms sąlygoms.

Šis vadovas – nuolat atnaujinamas dokumentas, kuris turi būti iš dalies keičiamas ir tikslinamas atsižvelgiant į būsimą patirtį bei geriausios praktikos raidą (žr. IV.2 Strateginis įvertinimas).

Į dabartinę vadovo redakciją yra įtraukti šie dokumentai: Saugumo vadovas, skirtas policijos institucijoms ir tarnyboms naudoti tarptautiniuose renginiuose, įskaitant Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir Valstybių narių bendradarbiavimo, siekiant išvengti teroro aktų olimpinių žaidynių ir lygiaverčių sporto renginių metu, vadovas. Teisėsaugos institucijos, prižiūrinčios svarbius tarptautinio masto renginius, turi užtikrinti renginio saugumą atsižvelgiant į viešosios tvarkos perspektyvą ir kovos su terorizmu perspektyvą. Atsižvelgiant į renginio pobūdį (politinis, sporto, socialinis, kultūros ar kt.) viena perspektyva gali būti svarbesnė už kitą ir jomis gali užsiimti skirtingos institucijos, bet reikia atsižvelgti į abi perspektyvas.

I.2. Pagrindiniai principai

Viešoji tvarka turėtų būti užtikrinama vadovaujantis teisėtumo, proporcingumo ir nuosaikumo principais, pirmenybę teikiant mažiau trikdančiam metodui. Kai įmanoma, turėtų būti mažiau remiamasi policija ir daugiau – dialogu, partneryste, o viešoji erdvė turėtų būti valdoma derybomis.

Valstybių narių teisėsaugos institucijos, atsakingos už saugumą svarbiuose tarptautinio masto renginiuose, pirmiausia politiniuose renginiuose, turi stengtis užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės, pirmiausia teisė laisvai reikšti nuomonę ir rengti taikius susirinkimus. Turėtų būti siekiama kuo veiksmingiau užkirsti kelią asmenų arba grupių, kurių tikslai ar veiksmai yra smurtinio ar kitų nusikalstamų formų pobūdžio, įsikišimui.

Nors už saugumo užtikrinimą renginio metu pirmiausia yra atsakinga priimančioji valstybė narė, visos kitos valstybės narės ir Europos Sąjungos (ES) kompetentingi organai dėl renginio tarptautinio pobūdžio privalo padėti ir prisidėti prie tokio saugumo užtikrinimo.

II. INFORMACIJOS VALDYMAS

II.1. Kontaktiniai punktai

II.1.1. Nuolatiniai kontaktiniai punktai

Pagal 1997 m. gegužės 26 d. Tarybos bendruosius veiksmus 97/339/TVR dėl bendradarbiavimo teisėtvarkos ir saugumo srityje (2) kiekviena valstybė narė turi įsteigti bent vieną nuolatinį kontaktinį punktą.

Kontaktiniai duomenys ir kita aktuali informacija apie nuolatinį (-ius) kontaktinį (-ius) punktą (-us) turėtų būti pateikiami Tarybos generaliniam sekretoriatui (jos elektroninio pašto adresas nurodytas priede F), kuris juos išplatintų valstybėms narėms. Apie visus atitinkamus informacijos apie valstybės narės nuolatinį (-ius) kontaktinį (-ius) punktą (-us) pasikeitimus turėtų būti pranešama ta pačia tvarka.

Visi nuolatiniai kontaktiniai punktai turėtų atitikti šiuos standartus:

—	veikti 24 valandas per parą (tiek, kiek būtina prieš renginį, jo metu ir jam pasibaigus),

—	juose turi dirbti darbuotojai, pakankamai mokantys bent dar vieną ES instituciją kalbą,

—	juose turi būti įrengti nuolat veikiantys ryšių palaikymo kanalai ir informacinė sistema, įskaitant telefoną, faksą ir el. paštą, kurie prireikus būtų apsaugoti kodais, bei prieiga prie interneto,

—	jie turi turėti pakankamus vertimo raštu pajėgumus, kad būtų galima keistis informacija.

II.1.2. Konkretiems renginiams skirti kontaktiniai punktai

Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną ar kelis konkrečius kontaktinius punktus, skirtus kiekvienam svarbiam tarptautinio masto renginiui. Atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ar sistemas, tai gali būti tas (tie) pats (patys) nuolatinis (-iai) kontaktinis (-iai) punktas (-ai). Visi konkretiems renginiams skirti kontaktiniai punktai turėtų atitikti pirmiau minėtus standartus.

Organizuojančioji valstybė narė kitų valstybių narių nuolatiniams kontaktiniams punktams (žr. F priedą) pateikia informaciją apie konkrečiam renginiui skirtą (-us) kontaktinį (-ius) punktą (-us). Kiekviena valstybė narė savo ruožtu informuoja organizuojančiąją valstybę narę apie savo tam renginiui skirtą kontaktinį (-ius) punktą (-us).

Konkrečiam renginiui skirtas (-i) kontaktinis (-iai) punktas (-ai) galėtų vykdyti darbą, palengvinantį:

—	nacionalinės ir kitų valstybių narių, trečiųjų šalių, atitinkamų ES organų ir kitų šaltinių informacijos rinkimą ir analizę,

—	formos ir turinio kokybės kontrolę,

—	patikimų ir veiksmingų atitinkamų svarbiausių nacionalinių bei tarptautinių dalyvių ryšių palaikymo kanalų – pageidaujama saugių kanalų – kūrimą,

—	keitimąsi informacija per esamus saugius ryšių palaikymo kanalus,

—	keitimąsi informacija bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, atitinkamais ES organais ir kitomis tarptautinėmis institucijomis,

—	apdorotos informacijos skleidimą jų atitinkamoms saugumo tarnyboms, policijos institucijoms ir kitoms tarnyboms, pavyzdžiui, organizuojančiosios valstybės tarnyboms, taip pat atitinkamai kitų valstybių narių valdžios institucijoms bei tarnyboms ir atitinkamiems ES organams,

—	galimų demonstrantų ir kitų grupuočių susidarymo grėsmės įvertinimo ir rizikos analizių teikimą organizuojančiajai valstybei narei,

—	renginio stebėjimą, vertinimą ir su juo susijusią tolesnę veiklą.

II.2. Keitimasis informacija

Valstybė narė organizuojančiosios valstybės narės analogiškoms institucijoms turėtų nedelsdama pateikti informaciją, kuri, jos nacionalinės valdžios institucijos nuomone, yra svarbi toje valstybėje narėje vyksiančio renginio saugumui užtikrinti. Perduodamos informaciją valstybės narės turėtų laikytis savo pareigų dėl informacijos konfidencialumo.

Informacija turėtų būti keičiamasi per esamus ryšių palaikymo kanalus ir sistemas. Informacija, įskaitant asmens duomenis, turėtų būti keičiamasi griežtai laikantis kiekvienu atveju taikomų nacionalinės bei tarptautinės teisės ir sutarčių nuostatų (3).

Dalyvaujančių valstybių narių kontaktiniai punktai tam turėtų sudaryti palankias sąlygas.

Apdorota surinkta informacija turėtų būti išplatinta atitinkamoms valdžios institucijoms ir tarnyboms. Atitinkami kontaktiniai punktai gali koordinuoti ir organizuoti įvairių valstybių narių saugumo tarnybų, policijos institucijų ir tarnybų ryšius.

Organizuojančiosios valstybės narės kontaktinis (-iai) punktas (-ai) turėtų palengvinti atitinkamos informacijos apie renginį rinkimą, analizę ir keitimąsi ja su kitomis valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis ir atitinkamais ES organais bei kitomis tarptautinėmis institucijomis. Informacija, inter alia, galėtų apimti:

—	prieš renginį gautą informaciją ir žvalgybos duomenis, kurie gali turėti įtakos renginio eigai ar apskritai viešosios tvarkos palaikymui ir saugumui,

—	informaciją apie asmenis, susijusius su teroristų organizacijoms, teroro aktais ar kita svarbia nusikalstama veika, kurie gali būti netiesiogiai susiję su terorizmu,

—

informaciją apie pareigūnams (valstybių ir vyriausybių vadovams, parlamento nariams, kitiems ypač svarbiems asmenims ir pan.), sportininkams, lankytojams (žiūrovams) ir renginių vietose gresiančios rizikos laipsnį. Atitinkamą informaciją apie tuos asmenis savarankiškai turėtų teikti ne tik priimančioji valstybė narė, kuri yra pirmiausia už tai atsakinga, bet ir visos kitos valstybės narės,

—	kitą informaciją apie ES valstybių narių arba trečiųjų šalių uždavinius ir interesus organizuojančiojoje valstybėje, kad jie būtų geriau apsaugoti,

—	informaciją ir žvalgybos informaciją, susijusią su galimais demonstrantais ir kitomis grupuotėmis,

—	renginio metu gautą ar prašytą informaciją apie asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, įskaitant jų vardą ir pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, kilmę, sulaikymo aplinkybes ir (arba) tikslų įvykdyto nusikaltimo apibūdinimą,

—	informaciją apie taikomus teisės aktus ir policijos teisėsaugos politiką (kitose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse),

—	incidentų ir įvertinimo ataskaitas bei su jomis susijusią informaciją.

II.3. Grėsmės įvertinimas ir rizikos analizė

Saugumo požiūriu ypač svarbus atitinkamas ir laiku atliktas tarptautiniam renginiui kylančių grėsmių (susijusių su terorizmu, viešąja tvarka, organizuotu nusikalstamumu ir kitų) įvertinimas. Turėtų būti atliktas ne tik atitinkamos grėsmės konkretus įvertinimas, bet ir analizė, apimanti saugumui užtikrinti svarbios informacijos apie konkrečią padėtį rinkimą, vertinimą ir skleidimą.

Analizė bus rengiama remiantis ne tik pačios organizuojančiosios valstybės turima žvalgybos informacija, bet ir kitų valstybių narių pateikta informacija ir vertinimais. Kuo anksčiau prieš tarptautinį renginį kiekvienas kontaktinis punktas analogiškam organizuojančiosios valstybės punktui turėtų pateikti nuolatinės grėsmės įvertinimą, t. y. susijusį su asmenimis ar grupėmis, kurie turėtų vykti į renginį ir galėtų kelti grėsmę viešosios tvarkos palaikymui ir (arba) saugumui (pavyzdžiui, žinomi galimi demonstrantai ir kitos grupuotės). Įvertinimas turėtų būti pateiktas organizuojančiajai valstybei narei ir kitoms su tuo susijusioms šalims, t. y. tranzito ar kaimyninėms šalims.

Analizės struktūra gali būti panaši į B, C ir D prieduose pateiktos bendrosios analizės struktūrą. Jei tokios informacijos nėra, organizuojančioji valstybė apie tai atitinkamai informuojama. Valstybės narės atitinkamomis priemonėmis šią informaciją nedelsdamos turėtų perduoti organizuojančiajai valstybei per esamus saugius ryšių palaikymo kanalus.

Pagal Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją) (4) Europolas gali teikti atitinkamą informaciją bei analizes ir remdamasis valstybių narių pateiktais duomenimis rengti bendrus grėsmės įvertinimus. Ši informacija turėtų būti pateikiama kuo anksčiau. Jei tokios informacijos nėra, organizuojančioji valstybė apie tai gali būti atitinkamai informuojama.

Tinkamos, būtinos ir reikiamos saugumo priemonės turėtų būti parenkamos remiantis grėsmės įvertinimu, apimančiu galimą žalą, ir rizikos analize. Dėl šios priežasties ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki atitinkamo renginio atsakinga organizuojančioji valstybė, kuriai atitinkamais atvejais padeda kitų valstybių narių ir ES kompetentingi organai, turėtų parengti atnaujintą grėsmės įvertinimą ir rizikos analizę. Artėjant renginiui informacija turėtų būti reguliariai atnaujinama. Kai iki renginio lieka ne mažiau kaip trys mėnesiai, kiekvieną mėnesį, o prireikus kas savaitę prieš reginį turėtų būti teikiamos mėnesinės analizės. Šie įvertinimai ir analizės turėtų būti išplatintos prisidedančiosioms valstybėms ir organams.

Renginio metu padėties ataskaitos turėtų būti pateikiamos kasdien. Šios ataskaitos turėtų būti grindžiamos organizuojančiosios valstybės, kitų valstybių narių ir ES kompetentingų organų pateikta informacija. Iškilusios rizikos lygio įvertinimas turėtų būti grindžiamas patruliuojančios policijos arba renginiui skirtų kontaktinių punktų pateikta naujausia informacija. Informacija turėtų būti kuo išsamesnė, jei tai įmanoma atsižvelgiant į turimą informaciją.

III.

RENGINIŲ VALDYMAS III.1.

Oranizuojančiosios valstybės narės atitinkamų valdŽios institucijų ir tarnybų pareigos Organizuojančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turėtų parengti bendrą operatyvinį planą, pagal kurį būtų sudaromi visi kiti išsamūs planai. Ji taip pat turėtų parengti planus, kurie apimtų politinį lygį (strateginis), bendrą operatyvinį lygį (operatyvinis) ir faktinį pajėgų dislokavimo vietoje lygį (taktinis). Planavimo procedūra turėtų prasidėti kuo anksčiau.

Prieš renginį organizuojančioji valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžtos visų dalyvaujančių institucijų ir tarnybų funkcijos, o apie jų atitinkamas pareigas būtų informuotos visos dalyvaujančios šalys.

Organizuojančioji valstybė narė galėtų parengti bendrą formą, kurioje atsispindėtų visi taikyti procesai ir svarbiausi dalyviai (pvz., susitikimo organizavimas, saugumo užtikrinimas, viešosios tvarkos palaikymas, teisminės tarnybos, socialinės ir prevencinės tarnybos, sveikatos priežiūros tarnybos, viešasis transportas ir kiti infrastruktūros aspektai). Šis projektas galėtų būti naudinga priemonė, padedanti įsivaizduoti planavimo struktūrą, ir užtikrinti, kad būtų įtraukti visi būtini procesai.

Galėtų būti sudaryta projekto koordinavimo grupė, kurią sudarytų visų dalyvaujančių institucijų ir tarnybų atstovai. Ši grupė turėtų reguliariai susitikti prieš renginį, jo metu ir jam pasibaigus siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nuosekliai ir suderintai. Grupė pirmiausia būtų atsakinga už visų valdžios institucijų ir tarnybų veiksmingų ryšių kanalų veikimo užtikrinimą.

Atsakingos institucijos ir tarnybos turėtų užtikrinti, kad būtų materialinių, techninių ir personalo išteklių, būtinų pavestoms užduotims veiksmingai, kokybiškai ir sparčiai atlikti. Organizuojančiosioms valstybėms narėms būtų ypač naudinga visų turimų išteklių ir atitinkamų kontaktinių punktų duomenų bazė.

Organizuojančiųjų valstybių narių policijos institucijos turėtų užtikrinti, kad su praktiniu renginio organizatoriumi būtų sudaryti visi su viešosios tvarkos palaikymu policijos pajėgomis susiję reikiami susitarimai ir imtasi visų reikiamų priemonių. Organizatoriui tenka pagrindinė atsakomybė už renginį ir atsižvelgiant į jo pobūdį turėtų būti sudarytas vykdytinų reikalavimų sąrašas. Priemonės, inter alia, galėtų apimti:

renginio vietas, kuriose neturėtų būti viešosios tvarkos pažeidimų (susitikimų patalpos, viešbučiai),

—	įėjimo kontrolę ir, jei įmanoma, išorinių ribų apsaugą, ir atsakomybę už šiuos aspektus,

—	saugumo priemones, kurių turi imtis organizatorius, t. y. vidaus stebėjimą video kameromis,

—	visapusišką ir nuolat atnaujinamą keitimąsi informacija apie delegatus ir kitus renginio dalyvius (vardas ir pavardė, pareigos, buvimo trukmė, apgyvendinimas, transportas ir pan.),

—	priemones, susijusias su ypač svarbių asmenų apsauga ir viešbučių saugumu.

—

III.2.

Viešosios tvarkos ir saugumo palaikymas III.2.1.

Viešoji tvarka ir saugumas Laikydamosi I.2 skirsnyje išdėstytų pagrindinių principų, organizuojančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos turėtų nustatyti aiškią bendrą politikos strategiją, kurios tarptautiniuose renginiuose laikytųsi policija. Šią bendrą politikos strategiją galėtų sudaryti šie aspektai:

policijos veiksmai, skirti užtikrinti taikių demonstracijų apsaugą,

—	palaikydama dialogą ir būdama tinkamai pasirengusi policija turėtų kontroliuoti padėtį, tokiu būdu apribodama ar užkirsdama kelią riaušėms ar rimtesniems viešosios tvarkos sutrikdymams,

—	savo nuožiūra ir prireikus policija turėtų išlikti kuo mažiau pastebima ir būti labai tolerantiška taikių susirinkimų ir demonstracijų atžvilgiu,

—	pagal nacionalinės teisės aktus asmenys turėtų būti areštuojami tik siekiant juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, laikinai sulaikyti ir pan.,

—	apskritai policijos pastangos turėtų būti nukreiptos į grupuotes, planuojančias ar demonstruojančias norą kurstyti viešosios tvarkos sutrikdymus,

—	turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas atitinkamose srityse, pavyzdžiui, pasienio, su kitomis valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis, ES organais ir tarptautinėmis institucijomis.

—	Organizuojančioji valstybė narė, kurioje vyksta daugiau nei vienas renginys, savo teritorijoje turėtų užtikrinti, kad policijos teisėsaugos politika būtų kuo labiau pritaikyta įvairiems renginiams. Tinkamais atvejais politikos priemonės gali būti derinamos su kitomis valstybėmis narėmis.

Siekdamos užtikrinti, kad susirinkimai ir teisėtos demonstracijos vyktų taikiai, organizuojančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos iš anksto turėtų pradėti dialogą su asmenimis ir grupėmis (įskaitant aktyvistų grupes ir demonstrantus), vietos valdžios institucijomis, atitinkamomis infrastruktūros tarnybomis, vietos gyventojais ir kitais svarbiausiais dalyviais. Šis dialogas turėtų būti grindžiamas bendra atsakomybe. Jis turėtų prasidėti ankstyvame parengiamajame etape ir turėtų būti palaikomas prieš renginį, jo metu ir jam pasibaigus.

Konstruktyvaus ir abipuse pagarba grindžiamo tinklo sukūrimas padės užkirsti kelią galimiems viešosios tvarkos sutrikdymams ir bus tarpininkavimo priemonė konfrontacinės padėties atveju.

Nacionaliniu lygiu turėtų būti nustatyta dialogo struktūra arba sudarytos grupės ir atsižvelgta į skirtingas įvairių valstybių narių kultūras rengiantis ir įgyvendinant užduotis (5).

Turėtų būti sukurti kompetentingų valdžios institucijų ir įvairių organizacijų, pilietinių asociacijų ir demonstrantų atstovų ryšių palaikymo kanalai. Demonstracijų organizatoriai ir visos atitinkamos šalys gali būti konsultuojamos šiais klausimais:

praktiniais, t. y. apgyvendinimo ir logistikos,

—	atitinkamų taikomų teisės aktų dėl demonstracijų, žodžio laisvės, pilietinio nepaklusnumo ir pan.,

—	policijos teisėsaugos politikos, vykdomos tais atvejais, kai policija gali naudotis savo įgaliojimais, ir nurodymų dėl policijos jėgos naudojimo,

—	policijos ir kitų atitinkamų institucijų kontaktinių punktų.

—	Turi būti apsvarstyta galimybė šią informaciją išplatinti įvairiomis kalbomis (pavyzdžiui, pateikiant dokumentų rinkinius, patalpinant tinklavietėse). Informacija iš užsienio atvykusiems asmenims gali būti teikiama atitinkamuose kontaktiniuose punktuose.

III.2.2.

Nusikalstamumo problema Laikydamosi taikomų teisės aktų ir nustatytos politikos valstybių narių teisėsaugos tarnybos turėtų siekti, kad smurtinėse demonstracijose įvykdytos nusikalstamos veikos ar kiti viešosios tvarkos sutrikdymai svarbių renginių metu būtų metodiškai tiriami baudžiamojo proceso tvarka.

Organizuojančiojoje valstybėje iš esmės ir visapusiškai laikantis nacionalinės teisės už visų rūšių nustatytą ir nuolat vykdomą nusikalstamą veiką turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn arba tai turėtų daryti kitos šalies kompetentingos teisės institucijos. Jei organizuojančiojoje valstybėje narėje neįmanoma imtis neatidėliotinų teisėsaugos veiksmų, kitos valstybės narės turėtų stengtis nustatyti savo piliečių tapatybę ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn pagal nacionalinės teisės aktus, atsižvelgdamos į turimus įrodymus ir kiekvieno atvejo aplinkybes.

Organizuojančioji valstybė narė turėtų sudaryti sąlygas, kad būtų užtikrintas aprūpinimas pakankamais ištekliais, reikalingais areštams bei baudžiamųjų veikų tyrimui, ir būtų suteikta pakankamai patalpų sulaikymui ir kardomajam kalinimui. Patartina rengtis blogiausiam scenarijui, kai dalyvauja daug nusikaltėlių.

Todėl teisėsaugos institucijos turėtų būti pasirengusios susidoroti su dideliu darbo krūviu ir turėti reikiamų pajėgumų:

skubiems sprendimams dėl kardomojo kalinimo priimti,

—	skubiems sprendimams dėl tyrimo priemonių, kuriems būtinas teismo sprendimas, priimti,

—	dideliam baudžiamųjų bylų skaičiui nagrinėti,

—	atsakyti į kitų valstybių narių teisinius prašymus.

—

III.2.3.

Terorizmo grėsmė Kadangi ES ir kai kurios jos valstybės narės yra svarbūs tarptautinės politikos subjektai, ES ir jos valstybės narės gali tapti politinių ar religinių motyvų turinčių teroristų taikiniais. Be tarptautinių teroro aktų prieš ES ar jos valstybes nares svarbių renginių metu, yra ES ar jos valstybėse narėse esančių teroristų grupių ar organizacijų išpuolių galimybė.

Tokių teroro aktų taikiniu gali būti pats renginys, ypač svarbūs asmenys, ES politikai, valstybių narių nacionalinės delegacijos ar renginyje dalyvaujantys asmenys. Tarptautinės žiniasklaidos dalyvavimas yra svarbus nusikaltėliui, nes tai suteikia galimybę pristatyti grupės ar organizacijos ideologiją.

Siekiant užkardyti teroro aktus, informacija ir žvalgybos informacija apie teroristų grupes ir organizacijas yra būtina ir turėtų būti prieinama bet kuriuo metu. Todėl organizuojančiajai valstybei narei ir jos teisėsaugos tarnyboms yra svarbu bendrai naudotis bendro pobūdžio ir konkrečiam renginiui skirta informacija ir žvalgybos informacija. Teisėsaugos tarnybos turėtų nuspręsti, kurios teroristų grupės ar organizacijos ir pavieniai asmenys galėtų būti svarbūs, ir patikrinti savo duomenų bazes atsižvelgdamos į renginį. Be to, visos kitos valstybės narės turėtų savarankiškai teikti reikiamą informaciją apie tokius asmenis, grupes ar organizacijas.

Tinkamos, būtinos ir reikiamos saugumo priemonės turėtų būti parenkamos remiantis grėsmės įvertinimu ir rizikos analize.

III.3.

Operatyvinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis III.3.1.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas Tarpvalstybinis bendradarbiavimas bus būtinas, kai organizuojančioji valstybė narė ir dalyvaujančios šalys įdiegs bendrą lankstų pasienio režimą, siekdamos sustiprinti policijos pastangas pasienio regionuose, pritaikytas konkrečiai situacijai ar grėsmei. Prireikus turėtų būti vykdomas bendras arba koordinuojamas prevencinis patruliavimas ar patikrinimai.

Atitinkamas Šengeno acquis dalis taikančioms valstybėms narėms Šengeno sienų kodekso (6)

23–31 straipsniai dėl laikino vidaus sienų kontrolės atkūrimo gali būti naudinga priemonė siekiant sutrukdyti į renginio vietą nuvykti asmenims ar grupėms, kurie laikomi keliančiais grėsmę viešosios tvarkos palaikymui ir (arba) saugumui.

Todėl turėtų būti parengta būtina galimo išsiuntimo priemonių greito ir veiksmingo įgyvendinimo tvarka.

III.3.2. Operatyvinė parama

Organizuojančioji valstybė narė pagal nacionalinės teisės aktus (7) gali paprašyti kitos valstybės narės operatyvinės paramos – dislokuoti policijos ar žvalgybos pareigūnus konkretaus renginio atveju. Išsamus operatyvinės paramos prašymas, įskaitant prašymo priežasčių išdėstymą, turėtų būti pateiktas kuo anksčiau. Šiuo tikslu šio dokumento priede pateikiama standartinė forma (A priedas).

Atsižvelgiant į prašomos paramos pobūdį, paskirtas (-i) pareigūnas (-ai) turėtų turėti su pavestomis užduotimis susijusių reikalingų žinių ir patirties.

Užsienio pareigūnų suteikta operatyvinė parama turėtų būti įtraukta į organizuojančiosios valstybės kompetentingų institucijų operatyvinius planus. Todėl užsienio pareigūnai turėtų:

—	būti kuo labiau įtraukti į operatyvinės informacijos struktūrą,

—	būti trumpai informuoti apie operatyvinius planus ir atitinkamas strategijas, įskaitant viena iš jų darbo kalbų parengtas instrukcijas dėl jėgos naudojimo ir pan.,

—	turėti galimybę prieš renginį susipažinti su vieta ir dislokuotomis policijos pajėgomis ir pan.,

—	išklausyti atitinkamas informavimo sesijas (t. y. susijusias su jų užduotimi ir jei jos vyksta jiems suprantama kalba), ir

—	tam tikrais atvejais aktyviai dalyvauti policijos pajėgų dislokavimo vietoje.

Organizuojančiosios kompetentingos institucijos yra atsakingos už užsienio pareigūnų fizinį saugumą. Užsienio pareigūnai turi užtikrinti, kad jų veiksmai nekeltų nereikalingų konfliktų, pavojaus ar nepateisinamos rizikos.

Kai užsienio pareigūnai dislokuojami vietoje, jie turėtų visais klausimais kreiptis į priimančiosios šalies kompetentingų valdžios institucijų narius, kurie yra tinkamai informuoti apie operatyvinį planą ir gali bendrauti užsienio pareigūnui suprantama kalba, bei paprastai būti jų prižiūrimi. Užsienio pareigūnų, priimančiojo (-iųjų) kontaktinio (-ių) punkto (-ų), dislokuotų policijos pajėgų vadovų ir kitų svarbiausių dalyvių ryšių palaikymo kanalai turėtų būti veiksmingi ir visiškai veikiantys renginio metu, o prireikus, taip pat prieš jį ir jam pasibaigus.

III.3.3. Ryšių palaikymo pareigūnai (8)

Organizuojančiosios valstybės narės prašymu kiekviena valstybė narė arba ES ar kita kompetentinga organizacija prireikus gali paskirti renginio ryšių palaikymo pareigūnus. Prašymas dėl ryšių palaikymo pareigūnų turėtų būti pateikiamas kuo anksčiau ir ne vėliau kaip likus 6 savaitėms iki renginio. Šiuo tikslu šio dokumento A priede pateikiama standartinė forma.

Suinteresuotos valstybės narės gali paprašyti, kad organizuojančioji valstybė narė pateiktų kvietimą atsiųsti ryšių palaikymo pareigūną.

Ryšių palaikymo pareigūnais gali būti keičiamasi pagal organizuojančiosios valstybės narės ir kitų susijusių valstybių narių dvišalius susitarimus.

Ryšių palaikymo pareigūnas turėtų būti paskirtas ne vėliau kaip likus dviems savaitėms iki renginio; tada turėtų prasidėti bendradarbiavimas. Organizuojančioji valstybė, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis narėmis, turėtų priimti sprendimą dėl ryšių palaikymo pareigūnų paskyrimo ir užduočių pasitelkdamos savo atitinkamus kontaktinius punktus.

Ryšių palaikymo pareigūnas, atsižvelgiant į jo įgūdžius, gali būti paskirtas į priimantįjį (-čiuosius) kontaktinį (-ius) punktą (-us) (bet kurį iš šių punktų), kad būtų atsakingas už ryšių su buveinės valstybe palaikymą; tokiu atveju organizuojančioji valstybė narė turėtų aprūpinti tinkamomis ryšių priemonėmis.

Ryšių palaikymo pareigūnai turėtų atlikti patariamąjį ir pagalbinį vaidmenį. Kitos šalies ryšių palaikymo pareigūnai neturėtų būti ginkluoti ir neturėtų turėti oficialių policijos įgaliojimų priimančiojoje šalyje (9). Atsižvelgiant į jų konkrečią užduotį, ryšių palaikymo pareigūnai turėtų turėti atitinkamos patirties viešosios tvarkos palaikymo ar kovos su terorizmu srityje, pirmiausia turėtų:

—	gerai žinoti savo nacionalinę struktūrą ir valdžios institucijas,

—	turėti viešosios tvarkos palaikymo patirties ypač svarbiuose renginiuose,

—	turėti prieigą prie visų naudingų informacijos šaltinių savo buveinės valstybėje, įskaitant policijos bei kitų atitinkamų šaltinių informaciją apie ekstremizmą ir kitas atitinkamas grupuotes,

—	sugebėti organizuoti žvalgybos veiklą nacionaliniu lygiu prieš renginį ir jo metu ir analizuoti atitinkamą informaciją,

—	gerai mokėti organizuojančiosios valstybės narės pasirinktą (-as) darbo kalbą (-as).

Atvykę ryšių palaikymo pareigūnai turėtų nedelsdami prisistatyti į paskirtą kontaktinį punktą, kad būtų paaiškintos jiems skirtos užduotys ir įgaliojimai. Organizuojančioji valstybė narė organizuoja šį akreditavimo procesą.

III.3.4. Stebėtojai

Valstybės narės, organizuojančiajai valstybei narei sutikus, gali siųsti stebėtojus įgyti saugumo ir viešosios tvarkos tarptautinių renginių metu palaikymo patirties, kurią būtų galima panaudoti būsimuose renginiuose jų buveinės šalyse. Stebėtojas gali prisidėti prie organizuojančiosios valstybės narės atliekamo vertinimo, jei to prašoma.

Stebėtojams turėtų būti sudaroma kuo daugiau galimybių dalyvauti planavimo posėdžiuose, informavimo sesijose, koordinavimo posėdžiuose, operatyvinio dislokavimo ir kitoje veikloje siekiant kuo didesnės vizito teikiamos naudos. Atvykę į paskirtą kontaktinį punktą stebėtojai nedelsdami praneša apie savo atvykimą. Organizuojančioji valstybė narė organizuoja akreditavimo procesą.

III.3.5. Finansinės priemonės ir įranga

Organizuojančioji valstybė narė paprastai turėtų padengti į jos teritoriją atvykstančių pakviestų užsienio pareigūnų apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas. Kelionės išlaidas paprastai padengia buveinės šalis.

Visas su į organizuojančiąją valstybę narę siunčiamais stebėtojais susijusias išlaidas turėtų apmokėti siunčiančioji valstybė. Organizuojančioji valstybė narė galėtų, jeigu įmanoma, suteikti stebėtojams reikalingas ryšių priemones ir kitą įrangą.

Organizuojančioji valstybė narė gali susitarti dėl kitų valstybių narių teikiamos laikino aprūpinimo įranga ar kitais ištekliais paramos, jei įmanoma, sudarydama dvišalius ir (arba) daugiašalius susitarimus.

III.3.6. Informavimo planas

Atitinkamų policijos institucijų ir tarnybų keitimasis informacija užtikrinamas pasitelkiant išsamų informavimo planą. Visos organizuojančiosios valstybės narės dalyvaujančios šalys turėtų parengti bendrą informavimo strategiją, kad būtų išvengta dubliavimosi ar neišsamios informacijos skleidimo.

Siekiant išvengti žinių spragų (pvz., kalbos), į informavimo planą turėtų būti įtraukti ryšių palaikymo pareigūnai ir kitas personalas.

Taip pat į informavimo planą turėtų būti įtrauktos kitos pajėgos (pvz., ugniagesių komanda, gelbėjimo tarnybos).

III.4. Žiniasklaidos strategija

Siekiant užtikrinti tikslų tarptautinių įvykių nušvietimą žiniasklaidoje laiku, turėtų būti iš anksto numatyta ryšių su žiniasklaida strategija prieš renginį, jo metu ir jam pasibaigus.

Žiniasklaidai turėtų būti suteikta kuo daugiau laisvės nušviesti įvykį, kad būtų užtikrinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta teisė laisvai reikšti savo nuomonę. Žiniasklaidos strategija turėtų būti orientuota į atvirumą ir skaidrumą.

Rekomenduojama, kad žiniasklaidai būtų paskirtas atskiras kontaktinis punktas siekiant užtikrinti koordinuotą įvykių nušvietimą žiniasklaidoje. Gerokai prieš renginį organizuojančioji valstybė narė turėtų nustatyti bendrą žiniasklaidos strategiją, kurioje, inter alia, būtų:

—	nurodytas žiniasklaidai skirtas kontaktinis punktas, kuris žiniasklaidai nurodytų atitinkamus atstovus spaudai,

—	nurodyta kiekvieno atstovo spaudai kompetencijos sritis, ir

—	visuomenei teiktina informacija apie policijos priemones ir veiksmus, kurių bus imtasi neramumų atveju.

III.5. Instrukcijos, mokymas ir pratybos

Europos instrukcijų, mokymo ir pratybų (IMP) programos kūrimas grindžiamas tarptautiniais strateginiais susitarimais ir bendrai sukurtomis procedūromis bei darbo metodais. Dalyvaudami IMP veikloje, pareigūnai, komandos, organizacijos ir šalys gali pasirengti tokiems įvykiams, kokie aprašyti šiame vadove (10).

Šiame vadove apibrėžti svarbūs renginiai apima tarptautinius ir tarpvalstybinius aspektus ir dėl jų reikia:

—	valstybėms narėms keistis informacija apie renginį: informacijos valdymas,

—	žinoti organizuojančiosios valstybės narės policijos struktūrą,

—	įgyti svarbių renginių organizavimo patirties ir keistis tokia informacija: seminarai apie įgytą patirtį ir atvejų tyrimas.

Pirmiau minėtus elementus galima panaudoti kaip įnašą, leidžiantį nuolat atnaujinti ir tobulinti šį vadovą.

Europos policijos koledžas (CEPOL) prisideda kuriant, plėtojant ir įgyvendinant IMP. Jei įmanoma, IMP veikla turėtų būti įtraukta į esamus CEPOL procesus ir rezultatus.

IV. ĮVERTINIMAS

IV.1. Konkretaus renginio įvertinimas

Organizuojančioji valstybė narė turėtų inicijuoti renginio metu saugumo srityje vykdomų veiksmų ir kitų susijusių veiksnių įvertinimą. Reikėtų paraginti visus svarbiausius dalyvius prisidėti prie įvertinimo, kuris turėtų būti grindžiamas išankstiniu renginio planavimu. Atlikdama vertinimą organizuojančioji valstybė narė gali pasinaudoti kitų valstybių narių įvertinimais, tačiau dėl to turėtų būti susitarta iš anksto.

Organizuojančioji valstybė turėtų parengti vertinimo ataskaitą kuo greičiau pasibaigus renginiui. Kilus bet kokio pobūdžio incidentams, į vertinimo ataskaitą taip pat turėtų būti įtraukta incidento ataskaita.

Po renginio turėtų būti surengtas pristatymas spaudai ir parengta bendra vertinimo ataskaita dėl atitinkamų saugumo aspektų. Ataskaitoje turi būti daroma speciali nuoroda į viešosios tvarkos pažeidimus (ar jų nebuvimą), terorizmo grėsmę ar incidentus, sunkius nusikaltimus, dalyvavusias grupes ir įgytą patirtį.

Ataskaita ir (arba) įgyta patirtis turėtų sudaryti pagrindą IMP procesams (žr. III.5 dalį). CEPOL turėtų užtikrinti tarptautinės patirties įgyvendinimą IMP programoje. Atskiros valstybės narės yra atsakingos už jų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu. CEPOL išplatins ataskaitą nacionalinėms policijos akademijoms.

Per kontaktinį (-ius) punktą (-us) ataskaita turėtų būti išplatinta atitinkamiems ES organams ir kitoms susijusioms arba kitaip suinteresuotoms šalims ar organams siekiant užtikrinti, kad būsimų svarbių tarptautinių renginių organizatoriams būtų perduota įgyta patirtis ir jie gautų rekomendacijas.

IV.2. Strateginis įvertinimas

Siekiant pasidalinti patirtimi ir geriausia praktika, prireikus turėtų būti rengiamas ekspertų susitikimas, kurį organizuotų kompetentinga Tarybos darbo grupė.

Dalyviai turėtų būti vyresnieji policijos pareigūnai, turintys viešosios tvarkos palaikymo svarbiuose tarptautiniuose renginiuose patirties. Viena iš šio ekspertų susitikimo temų turėtų būti tolesnis šio vadovo tobulinimas ir koregavimas atsižvelgiant į naujausių įvykių metu įgytą patirtį.

A PRIEDAS

RYŠIŲ PALAIKYMO PAREIGŪNŲ PARAMOS AR PAREIGŪNŲ TEIKIAMOS KITO POBŪDŽIO OPERATYVINĖS PARAMOS PRAŠYMŲ STANDARTINĖ FORMA

1.	Prašomos paramos pobūdis (ryšių palaikymo pareigūnas, stebėtojas, tarpininkas ar kita)

2.	Renginys (-iai)

3.	Laikotarpis

4.	Veiksmo vieta

5.	Užduočių aprašymas (kuo išsamesnis)

6.	Kalbų mokėjimas (darbo kalbos renginio metu)

7.	Kiti specialūs gebėjimai (tam tikrų grupių pažinojimas, tarpininkavimo patirtis ir pan.)

Prieš atvykimą parengtinos užduotys:

—	ryšių palaikymas su buveinės šalimi,

—	tam tikros rūšies informacijos rinkimas,

—	kitos užduotys.

9.	Ryšio priemonės (mobilusis telefonas, internetas)

10.	Kitos rūšies reikalinga įranga

11.	Atsakymą prašome pateikti iki

B PRIEDAS

GALIMŲ DEMONSTRANTŲ IR KITŲ GRUPUOČIŲ SUSIDARYMO RIZIKOS ANALIZĖ

1.	Žinomos grupės, kuri gali dalyvauti demonstracijose ar kitaip turėti įtakos renginiui, pavadinimas

2.	Sudėtis, narių skaičius

3.	Skiriamieji ženklai (drabužiai, logotipai, vėliavos, šūkiai ar kiti išoriniai požymiai)

4.	Grupės pobūdis (smurto naudojimas, viešosios tvarkos sutrikdymo rizika?)

5.	Demonstravimo būdai ir (arba) aktyvistų metodai

Vidaus struktūra ir grupės veikimas:

—	vadovavimas,

—	ryšio priemonės,

—	kita struktūrinė informacija.

7.	Sąsajos su kitomis grupėmis (nacionalinėmis ar tarptautinėmis)

Ankstesniuose atitinkamuose incidentuose dalyvavę nariai:

—	incidento pobūdis,

—	vieta (šalis),

—	asmeniškai ar grupėje,

—	su pirmiau minėtais dalykais susiję apkaltinamieji nuosprendžiai pagal nacionalinę teisę.

Elgesys:

—	policijos tarnybų ir veiksmų atžvilgiu,

—	vietos gyventojų atžvilgiu,

—	ginklų naudojimas,

—	alkoholio ar narkotikų vartojimas,

—	kaukių nešiojimas,

—	tipiškas elgesys skirtingo pobūdžio renginiuose.

10.	Sąsajos su žiniasklaida ir nuostatos jos atžvilgiu (žiniasklaidos strategija, atstovas spaudai ir pan.)

11.	Interneto tinklavietės ir skelbimų lentos ir pan.

12.	Pasirinktas kelionės maršrutas

13.	Transporto priemonės

14.	Pasirinkta apsistojimo vieta

15.	Apsistojimo trukmė

16.	Trečiųjų šalių ryšių palaikymo pareigūnų suteikta informacija apie galimus šių šalių demonstrantus ar aktyvistus

17.	Kita svarbi informacija

18.	Informacijos šaltiniai ir suteiktos informacijos tikslumo bei patikimumo analizė

C PRIEDAS

D PRIEDAS

E PRIEDAS

NUORODOS Į DOKUMENTUS

—	Konvencija dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) (OL C 316, 1995 11 27, p. 2),

—	1997 m. gegužės 26 d. Tarybos bendrieji veiksmai 97/339/TVR dėl bendradarbiavimo teisėtvarkos ir saugumo srityje (OL L 147, 1997 6 5, p. 1),

—	Protokolas dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą (OL C 340, 1997 11 10, p. 93),

—	Nicos sutartis, Deklaracija dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimų vietos (OL C 80, 2001 3 10, p. 85),

—	2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (OL L 101, 2001 4 11, p. 1),

—

2006 m. gruodžio 4 d. Tarybos rezoliucija dėl atnaujinto vadovo, pateikiančio tarptautinio policijos bendradarbiavimo rekomendacijas ir priemones, skirtas smurto ir neramumų tarptautinio masto futbolo rungtynėse, kuriose dalyvauja bent viena valstybė narė, prevencijai ir kontrolei (OL C 322, 2006 12 29, p. 1),

—	2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1),

—	2004 m. birželio 8 d. Belgijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės sutartis dėl tarpvalstybinės policijos intervencijos,

—

Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Austrijos Respublikos konvencija dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija srityje (Priumo sutartis) (Tarybos dokumento Nr. 16382/06),

—	Konflikto valdymo rekomendacijų vadovas (Tarybos dokumento Nr. 7047/01),

—	2001 m. liepos 13 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir panašaus lygio renginių metu (Tarybos dokumento Nr. 10916/01),

—	Priemonių, kurių gali būti imtasi Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir lygiaverčių renginių metu, sąrašas (Tarybos dokumento Nr. 11572/01),

—	Strateginė informacija apie Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir kitus lygiaverčius renginius – rizikos analizė (dok. 11694/01 ENFOPOL 92),

—	2001 m. lapkričio 27 d. darbo pogrupio EUCPN JAI 82 išvados (Tarybos dokumento Nr. 14917/01),

—	Vadovas, skirtas policijos institucijoms ir tarnyboms naudoti tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos susitikimuose (Tarybos dokumento Nr. 12637/02),

—	Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų lygiaverčių renginių saugumas – tarptautinis bendradarbiavimas Lakeno Europos Vadovų Tarybos susitikime (Tarybos dokumento Nr. 9029/02),

—	Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašių renginių saugumo vadovas (Tarybos dokumento Nr. 9069/02),

—	Europos Vadovų Tarybos susitikimų saugumas (Tarybos dokumento Nr. 11836/02),

—	Valstybių narių bendradarbiavimo, siekiant išvengti teroro aktų olimpinių žaidynių ir lygiaverčių sporto renginių metu, vadovas (Tarybos dokumento Nr. 5744/04),

—	Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategija (Tarybos dokumento Nr. 14469/3/05),

—	Europolo parama valstybėms narėms – svarbiausi tarptautiniai sporto renginiai (Europolo bylos Nr. 2570-50r1).

F PRIEDAS

SU VIEŠĄJA TVARKA SUSIJĘ NUOLATINIAI KONTAKTINIAI PUNKTAI

(Bendrųjų veiksmų 97/339/TVR 3 straipsnio b punktas (OL L 147, 1997 6 5, p. 1))

Atnaujintą informaciją siųsti adresu: pcwp@consilium.europa.eu

DIENSTSTELLE

ANSCHRIFT

TELEFON

TELEFAX

E-MAIL

Federal Police PCN/DAO

Fritz Toussaint 47

B-1050 Brussels

(32-2) 642 63 80

(32-2) 646 49 40

dga-dao@skynet.be

Ministry of the Interior, Crisis Centre

Hertogstraat 53

B-1000 Brussels

(32-2) 506 47 11

(32-2) 506 47 09

Directorate for International Operational Police Cooperation

Ministry of the Interior

(359) 22 82 28 34

(359) 29 80 40 47

NCB@mvr.bg

Police Presidium of the Czech Republic

International Police Co-operation Division

Strojnická 27

PO Box 62/MPS

CZ-Praha 7

(420) 974 83 42 10

(420) 974 83 47 16

sirene@mvcr.cz

Danish National Police

Polititorvet 14

DK-1780 København V

(45) 33 14 88 88

(45) 33 32 27 71

NEC@politi.dk

Bundeskriminalamt

Thaerstr. 11

D-65193 Wiesbaden

(49) 61 15 51 31 01

(49) 61 15 51 2141

@bka.bund.de

Bundesministerium des Innern

Lagezentrum

Alt-Moabit 101

D-10559 Berlin

(49) 301 86 81 10 77

(49) 301 86 81 2926

poststelle@bmi.bund.de

Central Law Enforcement Police

Ädala 4E

EE-10614 Tallinn

(372) 612 39 00

(372) 612 39 90

julgestuspolitsei@jp.pol.ee

Ministry of Public Order

International Police Cooperation Division

Kanellopoulou 4

GR-10177 Athens

(30) 210 69 77 56 23

(30) 21 06 92 40 06

registry@ipcd.gr

Dirección general de la policía, Comisaría general de seguridad ciudadana, Centro nacional de coordinación

C/Francos Rodríguez 104

E-28039 Madrid

(34) 913 22 71 90

(34) 913 22 71 88

cgsc.cgeneral@policia.es

Ministère de l'intérieur

Direction Générale de la Police Nationale

Cabinet «Ordre Public»

11 rue des Saussaies

F-75008 Paris

(33) 140 07 22 84

(33) 140 07 64 99

Office of Liaison and Protection Section,

An Garda Siochána

Dublin 8

Ireland

(353) 16 66 28 42

(353) 16 66 17 33

gdalp@iol.ie

Ministero dell'interno

Dipartimento della Pubblica Sicurezza

Ufficio Ordine Publico

Piazza del Viminale 1

I-00184 Roma

(39) 06 46 52 13 09

(39) 06 46 52 13 15

(39) 06 46 53 61 17

cnims@interno.it

Ministry of Justice and Public Order

Police Headquarters

—	European Union and International Police Cooperation Directorate

CY-Nicosia, 1478

(357) 22 80 89 98 (24h)

357) 22 80 80 80 (24h)

(357) 22 30 51 15

(357) 22 80 86 05 (24h)

euipcd@police.gov.cy

—	Operations Office of the Cyprus Police Headquarters

(357) 22 80 80 78

(357) 99 21 94 55

(357) 22 80 85 94

operations.office@police.gov.cy

Operative Control Bureau of Public Security Department

Central Public Order Police Department

State Police

Brīvības iela 61

LV-1010 Riga

(371) 707 54 30

(371) 707 53 10

(371) 727 63 80

armands.virsis@vp.gov.lv

vpdd@vp.gov.lv

Lithuanian Criminal Police Bureau

International Liaison Office

Liepyno 7

LT-08105 Vilnius

(370-5) 271 99 00

(370-5) 271 99 24

office@ilnb.lt

Direction Générale de la Police Grand-Ducale

Direction des Opérations

Centre d'Intervention National

L-2957 Luxembourg

(352) 49 97 23 46

(352) 49 97 23 98

cin@police.etat.lu

International Law Enforcement Cooperation Centre

National Police

Teve utca 4-6

H-1139 Budapest

(36-1) 443 55 57

(36-1) 443 58 15

intercom@orfk.police.hu

Malta Police Force

Police General Headquarters

M-Floriana

(356) 21 22 40 01

(356) 21 25 21 11

(356) 21 23 54 67

(356) 21 24 77 94

cmru.police@gov.mt

Ministry of the Interior and Kingdom Relations, National Crisis Centre

PO Box 20011

2500 EA The Hague

The Netherlands

(31) 704 26 50 00

(31) 704 26 51 51

(31) 703 61 44 64

ncc@crisis.minbzk.nl (24h) (NL/EN)

Federal Ministry of the Interior

Directorate General for Public Safety

Operations and Crisis Coordination Centre

Minoritenplatz 9

A-1014 Wien

(43) 15 31 2 6 32 00

(43) 15 31 2 6 37 70 (24h)

(43) 15 31 2 6 31 20 (24h)

(43) 15 31 26 10 86 12 (e-fax, 24h)

ekc@bmi.gv.at (24h)

General Headquarters of Police

Crises Management and Anti Terrorism Bureau

ul. Puławska 148/150

PL-02-624 Warszawa

(48-22) 601 36 40

(48-66) 763 13 25

(48-22) 601 32 37

ncbwarsaw@policja.gov.pl

contact point concerning counter-terrorism

Division on Combating Terrorist Acts

Central Bureau of Investigation

National Police Headquarters

(48-22) 601 32 75

(48-22) 601 42 93

counterterror@policja.gov.pl

Ministério da Administração Interna

Gabinete Coordenador de Segurança

Av. D. Carlos I- 7o

P-1249-104 Lisboa

(351) 213 23 64 09

(351) 213 23 64 25

gsc@sg.mai.gov.pt

International Police Cooperation Centre (IPCC)

Calea 13 Septembrie 1-5

RO-Bucharest

(40) 213 16 07 32

(40) 213 12 36 00

ccpi@mai.gov.ro

Operational Anti-Terrorist

Coordination Centre (Romanian Information Service)

Bulevardul Libertatii 14-16

RO-Bucharest

(40) 214 02 35 98

(40) 213 45 10 66

ipct@dcti.ro

International Police Cooperation Sector in Criminal Police Directorate

Štefanova 2

SLO-1000 Ljubljana

(386) 14 72 47 80

(386) 12 51 75 16

interpol.ljubljana@policija.si

Prezídium Policajného zboru

Úrad medzinárodnej policajnej spolupráce

Pribinova 2

SK-812 72 Bratislava

(421) 961 05 64 50

(421) 961 05 64 59

spocumps@minv.sk

Helsinki Police Department

Operational Command Centre

Pasilanraitio 13

FI-00240 Helsinki

(358-9) 189 40 02

(358-9) 189 28 21

johtokeskus@helsinki.poliisi.fi

National Criminal Police, International Police Cooperation Division (IPO)

POB 12256

S-10226 Stockholm

(46) 84 01 37 00

(46) 86 51 42 03

ipo.rkp@polisen.se

Home Office

Public Order Unit

2 Marsham Street

London SW1P 4DF

POB 8000

London SE 11 5EN

United Kingdom

(44) 20 70 35 35 09

(44) 20 70 35 18 10

Christian.Papaleontiou@homeoffice.gsi.gov.uk

David.Bohannan@homeoffice.gsi.gov.uk

Serious Organised Crime Agency International Crime

(44) 20 73 28 81 15

(44) 20 73 28 81 12

london@soca.x.gsi.gov.uk

(1) Rekomendacijos dėl tarptautinio policijos bendradarbiavimo tarptautinėse futbolo rungtynėse pateikiamos atskirame vadove: žr. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujinto vadovo, pateikiančio tarptautinio policijos bendradarbiavimo rekomendacijas ir priemones, skirtas smurto ir neramumų tarptautinio masto futbolo rungtynėse, kuriose dalyvauja bent viena valstybė narė, prevencijai ir kontrolei (OL C 322, 2006 12 29, p. 1).

(2) OL L 147, 1997 6 5, p. 1.

(3) Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL L 239, 2000 9 22, p. 19) 46 straipsnis ir Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Austrijos Respublikos konvencijos dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija srityje (Priumo sutarties) 26 straipsnis.

(4) OL C 316, 1995 11 27, p. 2.

(5) Darbo pogrupio EUCPN JAI 82 2001 m. lapkričio 27 d. išvadų 3 puslapyje išvardyti elementai.

(6) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

(7) Įskaitant Priumo sutarties 26 straipsnį.

(8) Žr. 2001 m. liepos 13 d. Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadų dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir panašaus lygio renginių metu II(1)(c) punktą.

(9) Bendrųjų veiksmų 97/339/BUSP 2 straipsnis.

(10) Atsakomybė už IMP veiklą svarbiuose renginiuose tenka valstybei narei, kurioje vyksta renginys. Tai reiškia, kad valstybės narės pačios yra atsakingos už tai, kad užtikrintų, jog IMP veikla būtų valdoma veiksmingai, todėl šiame vadove šiuo klausimu nenumatoma daugiau pagalbos ar nurodymų.

22.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 314/24

2007 m. gegužės 25 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje ateities perspektyvų

(2007/C 314/07)

Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai,

ATSIŽVELGDAMI Į

(1)	Tarybos prašymą (1) 2009 m. įvertinti Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje bendrąją sistemą, kuri buvo patvirtinta 2002 m.;

(2)

pirmąjį pasikeitimą nuomonėmis apie Europos jaunimo politikos ateities perspektyvas, surengtą 2007 m. vasario 16 d. Švietimo, jaunimo ir kultūros tarybos posėdyje, remiantis pirmininkaujančių Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos parengtu bendru svarstymui skirtu dokumentu, siekiant įvertinti bendradarbiavimo sistemą;

(3)	Europos Komisijos Europos politikos patarėjų biuro atliktą darbą (2), kuriame pabrėžiama, kaip svarbu investuoti į jaunimo gerovę, sveikatą, švietimą, integravimą į darbo rinką ir aktyvų pilietiškumą;

(4)

Europos Komisijos tarpinį pranešimą 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai pavadinimu „Socialinės tikrovės apžvalga“ (3), kuriame pabrėžiamas vienodų sąlygų visoms kartoms sudarymo aspektas globalizacijos bei demografinių pokyčių aplinkoje ir kuriuo sudaromos sąlygos atviroms diskusijoms dėl socialinių klausimų ir problemų, kurios taip pat turės esminį poveikį Europos jaunimo socialinei padėčiai;

(5)	Tarybos prašymą (4) skatinti struktūrinį dialogą su jaunimu siekiant, kad jaunimas ir jaunimo organizacijos visais lygiais aktyviau dalyvautų formuojant ir įgyvendinant su jais susijusią politiką ir tokiu būdu skatinant jų aktyvų pilietiškumą;

(6)	2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos jaunimo paktą, kuriame nustatytos prioritetinės veiksmų sritys, kuriose reikalingas aktyvesnis jaunimo ir visų su jaunimo politika susijusių veikėjų dalyvavimas:

1.	PAŽYMI, kad pagal Europos jaunimo paktą, siekiant veiksmingos ir tvarios jaunimo politikos formavimo reikalingas tikras tarpsektorinis požiūris atitinkamose politikos srityse, kurį nustatant ir įgyvendinant Taryba ketina iš esmės prisidėti;

BE TO, PAŽYMI, kad atsižvelgiant į visose valstybėse narėse pastebimus demografinius pokyčius — ateinančiais dešimtmečiais ir toliau mažės jaunimo skaičius palyginti su visų gyventojų skaičiumi — tarpsektorinė strategija yra vis reikalingesnė, siekiant sukurti tvarią politiką, sudarančią vienodas sąlygas visoms kartoms, kuria privalumai bei neišvengiama našta paskirstomi vienodai visoms amžiaus grupėms ir kuri sudaro sąlygas jaunimui įgyti jo amžių ir poreikius atitinkantį savarankiškumo lygį;

ATKREIPIA DĖMESĮ, kad atviras koordinavimo metodas ir Europos jaunimo paktas yra pagrindinės priemonės, skirtos plėtoti jaunimo politiką Europoje. Siekiant veiksmingumo, nuoseklumo ir matomumo, turėtų būti kuriamos iniciatyvos, skirtos užtikrinti, kad šios priemonės ateityje galėtų geriau sąveikauti ir taip viena kitą papildytų. Reikėtų vengti iš valstybių narių reikalauti pateikti daugiau pranešimų, nei šiuo metu reikalaujama;

4.	PABRĖŽIA „Veiklus jaunimas“ programos (5) svarbą aktyvinant Europos bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje, Europos struktūrinių fondų svarbą prisidedant prie Europos jaunimo pakto įgyvendinimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu bei atviro koordinavimo metodo svarbą;

PALANKIAI VERTINA Komisijos iniciatyvas, kuriose pabrėžiamas jaunų moterų ir vyrų, kaip esminio Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ateities visuomenės struktūros pagrindo, vaidmuo, skatinant taikyti tikrą tarpsektorinį požiūrį jaunimo politikos formavimo srityje, stiprinant struktūrinį dialogą su jaunimu ir skatinant jaunimo savarankiškumą bei aktyvų pilietiškumą;

6.	PAREIŠKIA esantys pasiryžę padėti kurti, paspartinti ir toliau tęsti tokias iniciatyvas, tuo pat metu siekiant Europos Parlamento, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto paramos, ir atsižvelgiant į atitinkamų regioninių ir vietos veikėjų vaidmenį;

6a.	priimdami šias išvadas KETINA atitinkamais pasiūlymus dėl būsimų teminių ir struktūrinių perspektyvų prisidėti prie išsamios diskusijos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje ateities perspektyvų ir prie bendradarbiavimo sistemos įvertinimo 2009 m.;

atsižvelgdami į tai, MANO, kad itin svarbūs yra šie klausimai:

Europos bendradarbiavimas jaunimo politikos srityje yra vienas iš būdų, kuriuo sprendžiami jaunimo gyvenimo kokybės Europoje klausimai, pasitelkiant konkrečias jaunimo politikos priemones, taip pat suaktyvinant jaunimo aspekto integravimą į susijusias politikos sritis ir tarpsektorinį koordinavimą su jomis. Šis bendradarbiavimas galėtų būti sustiprintas siekiant:

—

gerinti jaunimo socialinę įtrauktį ir sudaryti jam palankesnes sąlygas tapti savarankiškam ir taip reaguoti į demografines problemas, visų pirma:

—	suteikiant visam jaunimui galimybę įgyti reikiamus pagrindinius gebėjimus ir kompetenciją,

—	sudarant palankesnes sąlygas pereinamuoju etapu, kai iš švietimo ir mokymo sistemos patenkama į darbo rinką,

—	derinant lankstumą, įskaitant iš jaunimo reikalaujamą didesnį mobilumą, ir saugumą (darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra),

—	skatinant jaunimo verslumo potencialą, ir

—	prireikus remiant politiką, kuri suteikia dar vieną galimybę jaunimui plėtoti savo žmogiškąjį kapitalą ateičiai;

—	gerinti sąlygas, kurių reikia gyvenant daugiakultūrinėje visuomenėje, skatinant tarpkultūrinius jaunimo gebėjimus;

—	skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir vertybėms – tolerancijai, tarpusavio pagarbai, įvairovei, lygybei ir solidarumui – bei kovoti su visų formų diskriminacija;

—	didinti jaunimo gerovę, be kita ko, sudarant sąlygas jauniems žmonėms gyventi sveiką gyvenimą;

—	skatinti jaunimo dalyvavimą kultūrinėje ir kūrybinėje veikloje;

—	teikti paramą jaunimui sudarant sąlygas geriau derinti darbą, šeimos ir asmeninį gyvenimą, kad jie galėtų panorėję sukurti šeimą ir visokeriopai dalyvauti mokymo bei švietimo procese arba tuo pat metu pradėti dirbti;

—	gerinti jaunimo, gyvenančio nepalankioje padėtyje esančiose miesto ir kaimo vietovėse, socialines ir ekonomines sąlygas.

Jaunimo politikos plėtojimas taikant tarpsektorinį metodą ir glaudžiai bendradarbiaujant su jaunimu, jaunimo srityje dirbančiais asmenimis ir jaunimo organizacijomis yra itin svarbus. Be kitų parengtinų pasiūlymų, esamos struktūrinio dialogo priemonės, pvz., jaunimui skirti pirmininkaujančios valstybės narės renginiai ir Europos jaunimo savaitė, turėtų būti naudojamos rengiant neformalius forumus, kuriuose dalyvautų susijusios politikos srityse dirbantys Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento veikėjai. Reikėtų pasirūpinti, kad kuriant tokius forumus ir vykdant jų veiklą jaunimo atstovai dalyvautų iš pat pradžių, ypatingą dėmesį skiriant socialiniu, kultūriniu ar ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiam jaunimui.

Turėtų būti rengiami pasiūlymai dėl didesnio su jaunimo sritimi susijusio tarpsektorinio bendradarbiavimo Taryboje ir jos organuose.

Reguliariai pateikiamas Europos jaunimo pranešimas apie jaunimo padėtį Europoje galėtų padėti analizuoti ir atkreipti dėmesį į jaunimui susirūpinimą keliančius klausimus ir jo gyvenimo kokybę bei plėtoti jaunimo politiką Europoje. Vykdant struktūrinį dialogą jaunimas turėtų aktyviai prisidėti prie pranešimų proceso. Pranešimai turėtų būti laikomi realiomis paskatomis diskusijoms pagal jų teminius prioritetus skatinti.

Siekiant išvengti papildomų pareigų teikti pranešimus nustatymo, tai turėtų būti daroma remiantis rengiant pranešimus pagal atvirą koordinavimo metodą surinkta informacija, galbūt papildant juos atitinkamais valstybių narių, jaunimo organizacijų ir mokslinių tyrimų sektoriaus pateiktais duomenimis bei geros praktikos struktūriniais pavyzdžiais.

Siekiant padidinti tęstinumą, nuoseklumą ir matomumą jaunimo srityje, turėtų būti optimaliai pasinaudota trijų pirmininkaujančių valstybių narių bendradarbiavimu pagal 18 mėnesių programas. Laikantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių (6), tai apimtų laiku vykdomą bendradarbiavimą su trimis iš eilės pirmininkaujančiomis valstybėmis narėmis ir Komisija, kad remiantis Tarybos patvirtinta darbotvarke būtų aiškiai nustatyti teminiai prioritetai ateinantiems trejiems metams.

Pirmininkaujančios valstybės narės visų pirma turėtų skirti dėmesį tam, kad būtų susieti atskiri struktūrinio dialogo su jaunimu etapai ir kad būtų užtikrinta galimybė atsižvelgti į su jaunimu apsvarstytus klausimus.

Turėtų būti sukurta tarpvalstybinė sistema, kuria būtų sudaromos palankesnės sąlygos keistis su jaunimo politika susijusių vietos ir regiono veikėjų geriausia praktika, ypatingą dėmesį skiriant mokymosi kartu veiklai, susijusiai su Europos jaunimo pakto įgyvendinimo vietinių strategijų klausimais. Šio keitimosi rezultatai turėtų būti lengvai prieinami visoms suinteresuotoms šalims ir jie turėtų būti sistemingai vertinami bei panaudojami, tokiu būdu taip pat prisidedant prie jaunimo reikalų ministrų indėlio įgyvendinant Lisabonos tikslus.

Šiai keitimosi veiklai turėtų būti padedama planavimo, struktūros nustatymo bei įvertinimo gairėmis. Reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti prizų skyrimo sistemą, kad būtų atkreiptas dėmesys į puikius sėkmingo vietinių strategijų įgyvendinimo pavyzdžius ir didinamas informuotumas apie Europos mastu jaunimo srityje atliktą darbą.

(1) Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos jaunimo reikalų sprendimo – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas (OL C 292, 2005 11 24, p. 5).

(2) http://ec.europa.eu/dgs/policy_advisers/publications/index_en.htm

(3) COM (2007) 63 galutinis.

(4) Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl jaunimo dalyvavimo ir informavimo aktyviam jo Europos pilietiškumui skatinti bendrų tikslų įgyvendinimo (OL C 297, 2006 12 7, p. 6).

(5) OL L 327, 2006 11 24, p. 30.

(6) OL L 285, 2006 10 16, p. 47.

22.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 314/28

Komisijos informacija, susijusi su Tarybos direktyvos įgyvendinimu 93/42/EEB

(Tekstas svarbus EEE)

Direktyvą atitinkančių darniųjų standartų antraščių ir nuorodinių žymenų skelbimas

(2007/C 314/09)

Europos standartizacijos organizacija (1)	Standarto nuorodinis žymuo ir antraštė (Nuorodinis dokumentas)	Pakeičiamo standarto nuorodinis žymuo	Pakeičiamo standarto atitikties prielaidos atšaukimo data Pastaba 1
CENELEC	EN 60118-13:1997 Klausomieji aparatai. 13 dalis. Elektromagnetinis suderinamumas (EMS) (IEC 60118-13:1997)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60118-13:2005 Elektroakustika. Klausos aparatai. 13 dalis. Elektromagnetinis suderinamumas (IEC 60118-13:2004)	EN 60118-13:1997 2.1 pastaba	2008 2 1
CENELEC	EN 60522:1999 Rentgeno vamzdžių rinkinių reguliariojo filtravimo nustatymas (IEC 60522:1999)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60580:2000 Elektrinė medicinos įranga. Dozės ir ploto sandaugos matuokliai (IEC 60580:2000)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-1:1990 Elektrinė medicinos įranga. 1 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai (IEC 60601-1:1988)	NĖRA	-
	Keitinys EN 60601-1:1990/A1:1993 (IEC 60601-1:1988/A1:1991)	3 pastaba	-
	Keitinys EN 60601-1:1990/A2:1995 (IEC 60601-1:1988/A2:1995)	3 pastaba	-
	Keitinys EN 60601-1:1990/A13:1996	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1996 7 1)
CENELEC	EN 60601-1-1:2001 Elektrinė medicinos įranga. 1-1 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai. Gretutinis standartas. Elektrinių medicinos sistemų saugos reikalavimai (IEC 60601-1-1:2000)	EN 60601-1-1:1993 + A1:1996 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 12 1)
CENELEC	EN 60601-1-2:2001 Elektrinė medicinos įranga. 1-2 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai. Gretutinis standartas. Elektromagnetinis suderinamumas. Reikalavimai ir bandymai (IEC 60601-1-2:2001)	EN 60601-1-2:1993 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 11 1)
CENELEC	Keitinys EN 60601-1-2:2001/A1:2006 (IEC 60601-1-2:2001/A1:2004)		2009 3 1
CENELEC	EN 60601-1-3:1994 Elektrinė medicinos įranga. 1 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai. 3. Gretutinis standartas. Bendrieji radiacinės saugos reikalavimai, keliami diagnostinei rentgeno įrangai (IEC 60601-1-3:1994)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-1-4:1996 Elektrinė medicinos įranga. 1-4 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai. Gretutinis standartas. Programuojamosios elektrinės medicinos sistemos (IEC 60601-1-4:1996)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-1-4:1996/A1:1999 (IEC 60601-1-4:1996/A1:1999)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 12 1)
CENELEC	EN 60601-1-6:2004 Elektrinė medicinos įranga. 1-6 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai. Gretutinis standartas. Taikomumas (IEC 60601-1-6:2004)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-1-8:2004 Elektrinė medicinos įranga. 1-8 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai. Gretutinis standartas. Elektrinių medicinos sistemų ir elektrinės medicinos įrangos pavojaus signalizavimo sistemų bendrieji reikalavimai, bandymai ir nurodymai (IEC 60601-1-8:2003)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-1-8:2004/A1:2006 (IEC 60601-1-8:2003/A1:2006)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2007 1 1)
CENELEC	EN 60601-2-1:1998 Elektrinė medicinos įranga. 2-1 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami nuo 1 MeV iki 50 MeV srities elektronų greitintuvams (IEC 60601-2-1:1998)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-1:1998/A1:2002 (IEC 60601-2-1:1998/A1:2002)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 6 1)
CENELEC	EN 60601-2-2:2000 Elektrinė medicinos įranga. 2-2 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami aukštadažnei chirurginei įrangai (IEC 60601-2-2:1998)	EN 60601-2-2:1993 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 8 1)
CENELEC	EN 60601-2-2:2007 Elektrinė medicinos įranga. 2-2 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami aukštadažnei chirurginei įrangai (IEC 60601-2-2:2006)	EN 60601-2-2:2000 2.1 pastaba	2009 10 1
CENELEC	EN 60601-2-3:1993 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai trumpabangės terapijos įrangai (IEC 60601-2-3:1991)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-3:1993/A1:1998 (IEC 60601-2-3:1991/A1:1998)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 7 1)
CENELEC	EN 60601-2-4:2003 Elektrinė medicinos įranga. 2-4 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami širdies defibriliatoriams (IEC 60601-2-4:2002)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-5:2000 Elektrinė medicinos įranga. 2-5 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami ultragarsinei fizioterapijos įrangai (IEC 60601-2-5:2000)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-7:1998 Elektrinė medicinos įranga. 2-7 dalis. Diagnostinių rentgeno aparatų aukštosios įtampos generatorių ypatingieji saugos reikalavimai (IEC 60601-2-7:1998)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-8:1997 Elektrinė medicinos įranga. 2-8 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami terapinei nuo 10 kV iki 1 MV srities rentgeno įrangai (IEC 60601-2-8:1987)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-8:1997/A1:1997 (IEC 60601-2-8:1987/A1:1997)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1998 6 1)
CENELEC	EN 60601-2-10:2000 Elektrinė medicinos įranga. 2-10 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami nervų ir raumenų stimuliatoriams (IEC 60601-2-10:1987)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-10:2000/A1:2001 (IEC 60601-2-10:1987/A1:2001)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 11 1)
CENELEC	EN 60601-2-11:1997 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai gama spindulinės terapijos įrangai (IEC 60601-2-11:1997)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-11:1997/A1:2004 (IEC 60601-2-11:1997/A1:2004)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2007 9 1)
CENELEC	EN 60601-2-12:2006 Elektrinė medicinos įranga. 2-12 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami plaučių vėdintuvams. Intensyviosios slaugos vėdintuvai (IEC 60601-2-12:2001)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-13:2006 Elektrinė medicinos įranga. 2-13 dalis. Anestezinių sistemų ypatingieji saugos reikalavimai ir esminės eksploatacinės charakteristikos (IEC 60601-2-13:2003)	EN 740:1998 + A1:2004 + AC:1998 2.3 pastaba	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-13:2006/A1:2007 (IEC 60601-2-13:2003/A1:2006)	3 pastaba	2010 3 1
CENELEC	EN 60601-2-16:1998 Elektrinė medicinos įranga. 2-16 dalis. Specialieji saugos reikalavimai hemodializės, hemodiafiltracijos ir hemofiltracijos įrangai (IEC 60601-2-16:1998)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-17:2004 Elektrinė medicinos įranga. 2-17 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami brachiterapijoje naudojamiems automatinio valdymo įvedimo įrenginiams (IEC 60601-2-17:2004)	EN 60601-2-17:1996 + A1:1996 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2007 3 1)
CENELEC	EN 60601-2-18:1996 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai endoskopijos aparatams (IEC 60601-2-18:1996)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-18:1996/A1:2000 (IEC 60601-2-18:1996/A1:2000)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 8 1)
CENELEC	EN 60601-2-19:1996 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai kūdikių inkubatoriams (IEC 60601-2-19:1990)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-19:1996/A1:1996 (IEC 60601-2-19:1990/A1:1996)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1998 6 13)
CENELEC	EN 60601-2-20:1996 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai gabenamiesiems inkubatoriams (IEC 60601-2-20:1990 + A1:1996)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-21:1994 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai spinduliuotiniams naujagimių šildytuvams (IEC 60601-2-21:1994)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-21:1994/A1:1996 (IEC 60601-2-21:1994/A1:1996)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (1998 6 13)
CENELEC	EN 60601-2-22:1996 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai lazerinei diagnostikos ir terapijos įrangai (IEC 60601-2-22:1995)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-23:2000 Elektrinė medicinos įranga. 2-23 dalis. Transkutaninio parcialinio slėgio stebėsenos įrangos specialieji saugos reikalavimai ir esminis įvertinimas (IEC 60601-2-23:1999)	EN 60601-2-23:1997 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 1 1)
CENELEC	EN 60601-2-24:1998 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami infuzijos siurbliams ir valdikliams (IEC 60601-2-24:1998)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-25:1995 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai elektrokardiografams (IEC 60601-2-25:1993)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-25:1995/A1:1999 (IEC 60601-2-25:1993/A1:1999)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 5 1)
CENELEC	EN 60601-2-26:2003 Elektrinė medicinos įranga. 2-26 dalis. Specialieji saugos reikalavimai, keliami elektroencefalografams (IEC 60601-2-26:2002)	EN 60601-2-26:1994 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2006 3 1)
CENELEC	EN 60601-2-27:1994 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami elektrokardiografinės kontrolės įrenginiui (IEC 60601-2-27:1994)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-27:2006 Elektrinė medicinos įranga. 2-27 dalis. Ypatingieji saugos, įskaitant pagrindines eksploatacines charakteristikas, reikalavimai, keliami elektrokardiografinės stebėsenos įrangai (IEC 60601-2-27:2005)	EN 60601-2-27:1994 2.1 pastaba	2008 11 1
CENELEC	EN 60601-2-28:1993 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai medicininei diagnostikai skirtiems rentgeno spinduliuotės šaltinių ir rentgeno vamzdžių blokams (IEC 60601-2-28:1993)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-29:1999 Elektrinė medicinos įranga. 2-29 dalis. Specialieji saugos reikalavimai spindulinėje terapijoje naudojamiems simuliatoriams (IEC 60601-2-29:1999)	EN 60601-2-29:1995 + A1:1996 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2002 4 1)
CENELEC	EN 60601-2-30:2000 Elektrinė medicinos įranga. 2-30 dalis. Specialieji saugos reikalavimai, įskaitant esmines eksploatacines charakteristikas, keliami netiesioginės automatinės ciklinės kraujospūdžio stebėsenos įrangai (IEC 60601-2-30:1999)	EN 60601-2-30:1995 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 2 1)
CENELEC	EN 60601-2-31:1995 Elektrinė medicinos įranga. 2-31 dalis. Specialieji saugos reikalavimai išoriniams širdies stimuliatoriams su vidiniu srovės šaltiniu (IEC 60601-2-31:1994)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-31:1995/A1:1998 (IEC 60601-2-31:1994/A1:1998)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 1 1)
CENELEC	EN 60601-2-32:1994 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai su rentgenu susietai įrangai (IEC 60601-2-32:1994)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-33:2002 Elektrinė medicinos įranga. 2-33 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami medicininės diagnostikos magnetinio rezonanso įrangai (IEC 60601-2-33:2002)	EN 60601-2-33:1995 + A11:1997 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 7 1)
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-33:2002/A1:2005 (IEC 60601-2-33:2002/A1:2005)	3 pastaba	2008 11 1
CENELEC	EN 60601-2-34:2000 Elektrinė medicinos įranga. 2-34 dalis. Specialieji saugos reikalavimai, įskaitant esmines eksploatacines charakteristikas, keliami tiesioginės kraujospūdžio stebėsenos aparatams (IEC 60601-2-34:2000)	EN 60601-2-34:1995 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 11 1)
CENELEC	EN 60601-2-35:1996 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai šildomiesiems medicininiams užklotams, pagalvėlėms ir čiužiniams (IEC 60601-2-35:1996)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-36:1997 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai išorinės litotripsijos įrangai (IEC 60601-2-36:1997)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-37:2001 Elektrinė medicinos įranga. 2-37 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami ultragarsinei medicinos diagnostikos ir stebėsenos įrangai (IEC 60601-2-37:2001)	NĖRA	-
	Keitinys EN 60601-2-37:2001/A1:2005 (IEC 60601-2-37:2001/A1:2004)	3 pastaba	2008 1 1
	Keitinys EN 60601-2-37:2001/A2:2005 (IEC 60601-2-37:2001/A2:2005)	3 pastaba	2008 12 1
CENELEC	EN 60601-2-38:1996 Elektrinė medicinos įranga. 2 dalis. Specialieji saugos reikalavimai elektra valdomoms ligoninių lovoms (IEC 60601-2-38:1996)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-38:1996/A1:2000 (IEC 60601-2-38:1996/A1:1999)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 1 1)
CENELEC	EN 60601-2-39:1999 Elektrinė medicinos įranga. 2-39 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami peritoninės dializės įrangai (IEC 60601-2-39:1999)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-40:1998 Elektrinė medicinos įranga. 2-40 dalis. Specialieji saugos reikalavimai elektromiografams ir sužadinamojo biopotencialo analizatoriams (IEC 60601-2-40:1998)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-41:2000 Elektrinė medicinos įranga. 2-41 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami chirurginiams ir diagnostiniams šviestuvams (IEC 60601-2-41:2000)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-43:2000 Elektrinė medicinos įranga. 2-43 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami rentgeno aparatams, naudojamiems intervencinėse procedūrose (IEC 60601-2-43:2000)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-44:2001 Elektrinė medicinos įranga. 2-44 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami kompiuterinės tomografijos rentgeno įrangai (IEC 60601-2-44:2001)	EN 60601-2-44:1999 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 7 1)
CENELEC	Keitinys EN 60601-2-44:2001/A1:2003 (IEC 60601-2-44:2001/A1:2002)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 12 1)
CENELEC	EN 60601-2-45:2001 Elektrinė medicinos įranga. 2-45 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami mamografinei rentgeno įrangai ir mamografinėms stereotaktinėms priemonėms (IEC 60601-2-45:2001)	EN 60601-2-45:1998 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 7 1)
CENELEC	EN 60601-2-46:1998 Elektrinė medicinos įranga. 2-46 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami operaciniams stalams (IEC 60601-2-46:1998)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-47:2001 Elektrinė medicinos įranga. 2-47 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, įskaitant esmines naudojimo charakteristikas, keliami ambulatorinėms elektrokardiografinėms sistemoms (IEC 60601-2-47:2001)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-49:2001 Elektrinė medicinos įranga. 2-49 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami daugiafunkcinei paciento stebėsenos įrangai (IEC 60601-2-49:2001)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-50:2002 Elektrinė medicinos įranga. 2-50 dalis. Ypatingieji saugos reikalavimai, keliami kūdikių fototerapijos įrangai (IEC 60601-2-50:2000)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60601-2-51:2003 Elektrinė medicinos įranga. 2-51 dalis. Vienkanaliams ir daugiakanaliams elektrokardiografams keliami ypatingieji saugos reikalavimai, iš esmės apimantys registravimą ir analizę (IEC 60601-2-51:2003)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60627:2001 Diagnostinė rentgeno vizualizavimo įranga. Bendrosios paskirties ir mamografijos sklaidos slopinimo tinklelių charakteristikos (IEC 60627:2001)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60645-1:2001 Elektroakustika. Audiometrai. 1 dalis. Grynojo tono audiometrai (IEC 60645-1:2001)	EN 60645-1:1994 2.1 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 10 1)
CENELEC	EN 60645-2:1997 Audiometrai. 2 dalis. Kalbinės audiometrijos įranga (IEC 60645-2:1993)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60645-3:1995 Audiometrai. 3 dalis. Trumpieji klausos tikrinimo signalai, naudojami audiometrijoje ir neurootologijoje (IEC 60645-3:1994)	NĖRA	-
CENELEC	EN 60645-4:1995 Audiometrai. 4 dalis. Išplėstosios aukštųjų dažnių juostos audiometrijos įranga (IEC 60645-4:1994)	NĖRA	-
CENELEC	EN 61217:1996 Radioterapijos įranga. Koordinatės, judesiai ir skalės (IEC 61217:1996)	NĖRA	-
CENELEC	Keitinys EN 61217:1996/A1:2001 (IEC 61217:1996/A1:2000)	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2003 12 1)
CENELEC	EN 61676:2002 Elektrinė medicinos įranga. Radiologinėje diagnostikoje netiesioginiam rentgeno vamzdžio elektros įtampos matavimui naudojami dozavimo instrumentai (IEC 61676:2002)	NĖRA	-
CENELEC	EN 62083:2001 Elektrinė medicinos įranga. Radioterapinių procedūrų planavimo sistemų saugos reikalavimai (IEC 62083:2000)	NĖRA	-
CENELEC	EN 62220-1:2004 Elektrinė medicines įranga. Skaitmeninės rentgeno vizualizavimo įrangos charakteristikos. 1 dalis. Detektoriaus kvantinio našumo nustatymas (IEC 62220-1:2003)	NĖRA	-

1 pastaba.

Atitikties prielaidos atšaukimo data dažniausiai sutaps su paskelbimo netekusiu galios data („dow“), nustatyta Europos standartizacijos organizacijos, bet šių standartų vartotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti kitaip.

2.1 pastaba.

Naujojo (arba su keitiniais) standarto taikymo sritis yra tokia pati kaip pakeičiamo standarto. Suėjus nustatytam terminui, pakeičiamas standartas nebesuteikia atitikties esminiams direktyvos reikalavimams prielaidos.

2.3 pastaba.

Naujojo standarto taikymo sritis yra siauresnė negu pakeičiamo. Suėjus nustatytam terminui, (iš dalies) pakeičiamas standartas nebesuteikia atitikties esminiams direktyvos reikalavimams, taikomiems tiems gaminiams, kuriuos aprėpia naujojo standarto taikymo sritis, prielaidos. Atitikties esminiams direktyvos reikalavimams, taikomiems tiems gaminiams, kuriuos vis dar aprėpia (iš dalies) pakeičiamo standarto taikymo sritis, bet neaprėpia naujojo standarto taikymo sritis, prielaida lieka galioti.

pastaba 3.

Keitinių atveju nuorodinis standartas yra EN CCCCC:MMMM, jo ankstesnieji keitiniai, jeigu tokių buvo, ir naujasis nurodomas keitinys. Todėl pakeičiamas standartas (3 skiltis) yra EN CCCCC:MMMM ir jo ankstesnieji keitiniai, jeigu tokių buvo, bet be naujojo nurodomo keitinio. Suėjus nurodytam terminui, pakeičiamas standartas nebesuteikia atitikties esminiams direktyvos reikalavimams prielaidos

Pavyzdys. Standartui EN 60601-1:1990 taikoma:

CENELEC

EN 60601-1:1990

Elektrinė medicinos įranga

1 dalis. Bendrieji saugos reikalavimai

(IEC 60601-1:1988)

(Nuorodinis standartas yra EN 60601-1:1990)

NĖRA

(Nėra pakeičiamo standarto)

–

Keitinys EN 60601-1:1990/A1:1993

(IEC 60601-1:1988/A1:1991)

(Nuorodinis standartas yra EN 60601-1:1990

+ EN 60601-1:1990/A1:1993)

3 pastaba

(Pakeičiamas standartas EN 60601-1:1990)

–

Keitinys EN 60601-1:1990/A2:1995

(IEC 60601-1:1988/A2:1995)

(Nuorodinis standartas yra EN 60601-1:1990

+ EN 60601-1:1990/A1:1993

+ EN 60601-1:1990/A2:1995)

3 pastaba

(Pakeičiamas standartas EN 60601-1:1990

+ EN 60601-1:1990/A1:1993)

–

Keitinys EN 60601-1:1990/A13:1996

(Nuorodinis standartas yra EN 60601-1:1990

+ EN 60601-1:1990/A1:1993

+ EN 60601-1:1990 /A2:1995

+ EN 60601-1:1990/A13:1996)

3 pastaba

(Pakeičiamas standartas EN 60601-1:1990

+ EN 60601-1:1990/A1:1993

+ EN 60601-1:1990/A2:1995)

Terminas pasibaigęs

(1996 7 1)

(1) CEN: rue de Stassart/De Stassartstraat 36, B-1050 Brussels, tel: (32-2) 550 08 11, fax: (32-2) 550 08 19 (http://www.cenorm.be)

CENELEC: rue de Stassart/De Stassartstraat 35, B-1050 Brussels, tel: (32-2) 519 68 71, fax: (32-2) 519 69 19 (http://www.cenelec.org)

ETSI: 650, route des Lucioles, F-06921 Sophia Antipolis, tel: (33) 492 94 42 12, fax: (33) 493 65 47 16 (http://www.etsi.org)

22.12.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 314/46

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2007/C 314/16)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 510/2006

„ARROZ DEL DELTA DEL EBRO“ ARBA „ARRÒS DEL DELTA DE L'EBRE“

EB Nr.: ES/PDO/005/0336/11.03.2004

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Subdirección General de Sistemas de Calidad Diferenciada. Dirección General de Alimentación. Secretaría General de Agricultura, Pesca y Alimentación del Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación

Adresas:

Paseo Infanta Isabel, 1

E-28071 Madrid

Telefonas:

(34) 913 47 53 94

Faksas:

(34) 913 47 54 10

El. paštas:

sgcaproagro@mapya.es

2. Grupė:

Pavadinimas:

Consejo Regulador de la Indicación Geográfica Protegida «Arroz del Delta del Ebro»

Adresas:

C/Prim 92 de Amposta

E-43870 Amposta (Tarragona)

Telefonas:

(34) 977 70 10 20 — 977 48 77 77

Faksas:

(34) 977 70 01 90 — 977 48 77 78

El. paštas:

info@arrossaires.com

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.6. klasė. Grūdinės kultūros

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas: „Arroz del Delta del Ebro“ arba „Arròs del Delta de l'Ebre“

4.2. Apibūdinimas: Balti Oryza sativa L rūšies ryžiai, gaminami iš „Bahía“, „Tebre“, „Sénia“, „Fonsa“, „Bomba“ ir „Montsianell“ porūšių, atitinkantys komercinę „ekstra“ kategoriją.

Labiausiai paplitę porūšiai – „Bahía“, „Sénia“ ir „Tebre“, kurių savybės labai panašios.

Pagrindinio porūšio („Bahía“) ryžio grūdo specifinės savybės:

Pagrindinės skirtingų ryžių porūšių savybės:

Visi šie porūšiai pasižymi vienodomis virimo savybėmis ir grūdų vientisumu. Jie labai tinka vietinei virtuvei, kur gausu ryžių patiekalų, dėl unikalios savybės ilgai išlaikyti aromatą (skirtingai nuo ilgagrūdžių ryžių).

Šiems porūšiams būdinga didelė krakmolo koncentracija. Vadinamasis „perlinis“ grūdas absorbuoja kitų ingredientų aromatą, lemia virtų ryžių spalvinę išvaizdą.

Pieš siunčiant, visi šie porūšiai, kuriuos siūloma įtraukti į SKVN „Arroz del Delta del Ebro“ registrą, privalo atitikti „ekstra“ rūšies savybes – grūdai turi būti sveiki, be pelėsių, puvimo židinių, vabzdžių ir parazitų; švarūs; be blogo ar pašalinio kvapo; sausi – drėgnumas neturi viršyti 15 %; be lukšto likučių.

4.3. Geografinė vietovė: Geografinė būsimos SKVN „Arroz del Delta del Ebro“ gamybos ir apdirbimo zona sutampa su Ebro deltos teritorija, į kurią patenka dalis Taragonos provincijos Baix Ebre ir Montsià regionų.

Gamybos zoną sudaro žemės plotai, esantys municipalinėse Deltebre ir Sant Jaume d'Enveja teritorijose, ir Ebro deltos žemės plotai, priklausantys L'Aldea, Amposta, L'Ampolla, Camarles ir Sant Carles de la Rаpità municipalinėms teritorijoms, tinkamoms ryžių auginimui.

Malimo ir valymo zona sutampa su municipalinėms gamybos teritorijomis, neperžengiant nacionalinio greitkelio 340 ribų, išskyrus Amposto municipalitetą, kur minėta riba gali būti A7 automagistralė. Ryžiai bus auginami ūkiuose, įtrauktuose į Kontrolės tarybos registrą ir įsikūrusiuose leidžiamų porūšių gamybos zonose.

4.4. Kilmės įrodymas: Ryžiai turi būti užauginti Kontrolės tarybos registre nurodytuose sertifikuotuose ūkiuose, įsikūrusiuose leidžiamose porūšių gamybos zonose. Ryžiai tikrinami pagal specifikacijos apraše nurodytą sistemą, sandėliuojami ir pakuojami Kontrolės tarybos pakuotojų ir platintojų registre įregistruotose įmonėse. Gauti ryžiai, kurie tikrinami gaminant ir pakuojant, taip pat atlikus fizinį, cheminį ir juslinį patikrinimą, į rinką patenka turėdami saugomą kilmės vietos nuorodą, paženklinti etiketėmis ir etikečių nugarėlėmis, arba yra ypatingai geros kokybės, su Kontrolės tarybos išduotu numeriu.

4.5. Gamybos būdas: Ryžių augimą sudaro šie etapai: sėja, dygimas, krūmijimasis, bamblėjimas, plaukėjimas, žydėjimas ir brendimas.

Sėjos laikotarpis – nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios. Sėjimo kiekis – 35–38 kg per dieną (160–175 kg/ha), jei „neprispaudžiami“, ir 45–50 kg per dieną (205–228 kg/ha), jei „prispaudžiami“. Atsižvelgiant į porūšį paliekami apsemti vandeniu nuo iki 5 iki 10 cm.

Po 15–20 dienų ryžiai pradeda dygti. Dygimo procesą stabdo piktžolės, dumbliai ir laukiniai ryžiai. Būtent nuo šio momento, siekiant pašalinti šių piktybinių augalų vegetaciją, ryžiai apdirbami atitinkamais herbicidais. Jei sąlygos palankios augti laukiniams ryžiams, sėklos turi būti apdirbamos prieš sėją iš jų pašalinant pelėsius.

Be žemės tręšimo prieš sėją, birželio mėnesį turi būti atliekamas papildomas dirvos tręšimas azotinėmis trąšomis.

Nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, krūmijimosi etapu, vandens lygis padidinamas iki 15–20 cm, o vanduo nuolatos atnaujinamas.

Rugsėjo pradžioje, nuleidus vandenį, pradedamas derliaus nuėmimas, kuris gali trukti maždaug iki spalio 10 d. Derliaus nuėmimo pradžia – kai pastebimi ryžių grūdų subrendimo požymiai, datą taip pat nurodo Kontrolės taryba. Geriausia ryžių derlių nuimti tada, kai ryžių grūdų drėgnumas yra 18–21 %.

Nugabenus ryžius į gamyklą, prieš silosuojant jie išdžiovinami specialia džiovinimo įranga iki 14–15 % drėgnumo.

Siekiant išlaikyti geresnes ryžių savybes iki apdirbimo proceso, į silosinę pučiamas apie 5 °C arba kambario temperatūros oras.

Atėjus apdirbimo laikui, ryžiai išimami iš silosinių. Pirmiausia pašalinami nešvarumai ir nuo grūdo atskiriami lukštai akmeniniais abrazyvais arba guminiais voleliais. Po to ryžiai patenka ant densimetrinių stalų, ant kurių atskiriami grūdai, likę su dalimi ar visu lukštu, kurie grąžinami į lukštenimo įrangą, ir lukštenimo procesas pakartojamas.

Sveiki ryžių grūdai po išlukštenimo vadinami išlukštentais, „cargo“ arba nesuskaldytais grūdais. Išlukštenus ryžių grūdus ir juos apvalius nuo apyvaisių, ryžiai šlifuojami abrazyviniais akmenukais, kad taptų balti.

Paskui ryžių grūdai rūšiuojami: sveiki grūdai atskiriami nuo suskaldytų grūdų ir grūdų dalių, pašalinamos sėklos bei sėklų dalys ir perdirbimo metu atsiradusios gamybinės atliekos. Po šio proceso gaunami apdirbti ryžiai.

Paskutinė operacija – grūdų su defektais (žalių arba raudonų) atskyrimas pagal spalvas. Vėliau, prieš pradedant pakavimą ar pylimą į maišus, galima atlikti paskutinį rūšiavimą, pučiant orą ir naudojant specialią vibruojančią įrangą.

Ryžiai pakuojami ir pilami į maišus įvairiose SKVN numatytose pakuotėse, naudojant automatines linijas. Kiekvienoje pakuotėje turi būti tos pačios rūšies „ekstra“ kokybės ryžiai. Siekiant užtikrinti produkto atsekamumą, pakuojant atliekami visi specifikacijos apraše nurodyti patikrinimai ir laikomasi visų jame nurodytų reikalavimų.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Istorinis:

Ryžiai kilo iš Azijos pietryčių – iš ten, kur anksčiau buvo senoji Kinija. Daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų iš šio žemės kampelio šie augalai išplito po likusią Aziją bei Artimuosius Rytus. Kiek vėliau ryžiai paplito ir Viduržemio šalyse, o maždaug VIII a. pasiekė Ispaniją, kurią tuo metu valdė musulmonai. Žodis „ryžiai“ kilęs iš arabų žodžio „al-ruzz“ (ispaniškai – „arroz“).

Ebro deltos ryžiai – tradicinė kultūra, labai susijusi su Ebro deltos fizinėmis bei geologinėmis struktūromis ir transformacijomis. Ryžiai buvo pastebėti ir paplito tarp vartotojų, kurie ryžių savybes mielai sieja su Ebro deltos zonos ypatybėmis.

Išliko daug rašytinių šaltinių, patvirtinančių tradicinio ryžių auginimo ir Ebro deltos zonos ryšius. Čia reikėtų išskirti Lluís Solé y Sabaris veikalą „Katalonijos geografija“ (1958 m.), kuriame rašoma, kad „jau iš XV a. mus pasiekia žinios apie pirmuosius mėginimus auginti ryžius Ebro deltoje, nors šie ryžiai labiausiai išpopuliarėjo XIX a.“. Kitoje šio veikalo dalyje randame įrašą, kuriame sakoma, kad „…deltos, kuri buvo naudojama daugiausiai ginamųjų gyvulių ganykloms, dešinėje esantis antroje XIX a. pusėje iš Xerta upės atsiradęs kanalas, kasmet užliedamas deltos žemes gėlu vandeniu, padarė šias žemes tinkamas ryžiams auginti, nes potvynių metu iš druskingo dirvožemio buvo išplaunamas druskos perteklius. Ryžių auginimas šiose žemėse vis populiarėjo“.

Vienuose iš pirmųjų turimų šaltinių rašoma, kad 1697 m. tose žemėse gyvenę vienuoliai benediktinai iš Benifassaro vienuolyno bandė auginti ryžius užliejamose ir durpingose Karovos žemėse. Nepaisant gana neblogų rezultatų, vėlesniais metais šie augalai nebebuvo auginami, nes nebuvo drėkinimo kanalų sistemos ir žemių buvo neįmanoma užlieti.

Nuo 1857 m. Canal de la Derecha vanduo pasiekė Ampostą. Tai suteikė galimybę auginti daugiau ryžių.

1872 metais pradedamas projektas Canal de la Izquierda, kuris užbaigtas 1912 m. gegužės 5 d. 1907 m. šiaurinės deltos dalies, arba kairiosios deltos gyventojai įsteigia Ebro ūkininkų drėkintojų profsąjungą. Puikus abiejų kanalų panaudojimas žemei drėkinti minėtose žemėse leidžia dar labiau išplėsti ryžiams auginti skirtą teritoriją.

Gamtos:

— Orografija ir dirvožemio veiksniai:

Ebro deltos ryžių auginimo plėtrą lėmė tiek specifinės klimato ir dirvožemių savybės, tiek gruntinio vandens druskingumas ir jo buvimas virš jūros lygio. Deltoje vyrauja plokščias reljefas. Net apie 60 % šio reljefo taškų neiškilę aukščiau nei vienas metras virš jūros lygio, galima rasti net žemiau jūros lygio esančių vietovių. 30 % šios teritorijos yra 1–2 metrai virš jūros lygio, ir tik 10 % šios teritorijos viršija 2 metrų aukštį virš jūros lygio.

Tai aliuviniai dirvožemiai, kurie susiformavo iš sąnašų. Tai liudija ir labai ryškus susisluoksniavimas – dėl to dar sunkiau priskirti šios deltos dirvožemį vienam konkrečiam tipui. Paviršinio dirvožemio sluoksnio struktūroje yra upių dumblo. Šio sluoksnio gylis labai skiriasi. Tokio tipo dirvožemį labai lengva dirbti, tačiau jis labai priklauso nuo drėkinimo. Aukštesnėse vietose esančio dirvožemio sluoksnis yra gana plonas.

Žemesnėse vietovėse labai jaučiama jūros įtaka. Potvynių ir atoslūgių metu iš jūros vandens ant upės paliktų sąnašų nusėda didelis smėlio kiekis. Iš gręžinių paėmus žemės mėginius nustatyta, kad gruntą sudaro ploni molio sluoksniai, gerokai storesni smėlio sluoksniai, o žemė prisotinta labai sūraus požeminio vandens. Prasto nutekėjimo vietose su nuolatine šonine infiltracija ilgainiui rinkosi organinės kilmės nuosėdos, todėl susidarė gausūs durpių klodai. Be žemių aukštose ir žemose vietose bei durpingų vietovių likusiame deltos paviršiuje yra kitokių dirvožemių. Šiuos dirvožemius sudaro įvairių proporcijų molio, dumblo ir smėlio mišiniai. Proporcijos priklauso nuo to, kiek atitinkamos vietovės nutolusios nuo upės ir jūros.

— Klimato:

Delta yra Viduržemio jūros klimato zonoje, todėl galima teigti, kad deltoje vyrauja Viduržemio jūros klimato meteorologinės sąlygos – šiltas jūros ir hidrologiškai sausas Viduržemio jūros klimatas. Žiemos švelnios, be didesnių šalčių ir be gausių kritulių, dominuoja sausoki šiaurės ir šiaurės vakarų vėjai. Vasaros dažniausiai būna šiltos, vyrauja subtropinė temperatūra, būna didelių sausrų, vyrauja drėgni pietų-pietryčių vėjai. Vasarą krituliai taip pat negausūs, nereguliarūs, daugiausiai kritulių iškrenta metų laikų kaitos metu (rudenį ir pavasarį). Oro drėgmė juntama visus metus.

— Hidrografijos:

Minėtos zonos hidrografiją lemia Ebro upė. Ta pati drėkinančiojo vandens kilmė – pagrindinis faktorius, kuris lemia tolygų derlingumą visoje zonoje, o šios zonos žemės ūkio produkciją išskiria iš kitų zonų produkcijos. Dėl palyginti nedidelės demografinės ir pramoninės koncentracijos Ebro upės pakrantėse drėkinamojo vandens kokybė labai gera. Drėkinimo kanalus ir kitas drėkinimo priemones prižiūri atitinkamos drėkintojų bendrijos ir profsąjungos.

Reziumuodami galime pasakyti, kad skirtingų porūšių produkcijos kokybė beveik nesiskiria, kad, nepaisant tam tikro pradinio skirtumo, daugumos porūšių – išskyrus „Bomba“ – kokybės rodikliai yra panašūs. Prie esminių veiksnių, lemiančių kokybės skirtumus, reikėtų priskirti ne vien skirtingus ryžių porūšius, bet ir geografinių zonų, kuriose auginami ryžiai, ypatumus, aplinką, vandens ypatybes, klimatą, brendimo laikotarpį. Atsižvelgdami į visus šiuos veiksnius galime teigti, kad beveik visų šioje zonoje auginamų ryžių savybės yra labai panašios.

Ypatingos šios zonos gamtinės savybės tiesiogiai susijusios su ryžių savybėmis. Klimato ir dirvožemio ypatybės, didelis dirvožemio druskingumas ir požeminio vandens lygis lemia vienodą ryžių auginimo specifiką visoje saugomoje teritorijoje. Deltos ryžių laukai, plytintys 40° šiaurės platumos ir esantys 19 °C izotermėje, priskiriami prie vienų labiausiai ryžiams auginti tinkamų zonų visame pasaulyje. Šiose zonose surenkamas gausiausias ryžių derlius.

Dėl puikių, įvairiems ryžių porūšiams priskiriamų savybių ir geografinės padėties šioje zonoje auginami ryžiai vartotojų laikomi pačios aukščiausios kategorijos ryžiais ir vertinami dėl baltos perlinės spalvos, gero skonio bei struktūros. Taip pat labai vertinamos ir jų kulinarinės savybės, pavyzdžiui, grūdų birumas (grūdų sukibimas: 7,3) ir vandens sugėrimas (1,93 gramų vandens vienam gramui ryžių), dėl kurių ryžių aromatas išlieka puikus įvairiuose patiekaluose.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Calitax

Adresas:

Tuset, 10

E-08006 Barcelona

Telefonas:

(34) 932 17 27 03

Faksas:

(34) 932 18 51 95

El. paštas:

—

Ši kontrolės institucija atitinka EN-45011 normoje nustatytus kompetentingai priežiūros institucijai keliamus reikalavimus.

4.8. Ženklinimas etiketėmis: Kontrolės taryba numeruoja ir išduoda etiketes, etikečių nugarėles ir kitus kokybę patvirtinančius ženklus. Jie išduodami patvirtintam gamintojui, kad jų nebūtų galima panaudoti kelis kartus.

Ant etikečių privaloma nurodyti saugomą kilmės vietos nuorodą „Arroz del Delta del Ebro“ arba „Arròs del Delta de l'Ebre“, serijos numerį ir kitus galiojančiuose įstatymuose numatytus duomenis.

(1) (vandens g/ryžių g)

(2) pagal skalę: 9 = labai gerai; 7 = gerai; 5 = normaliai; 3 = nepatenkinamai

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 314

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	50 tomas 2007m. gruodžio 22d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2007/C 314/01	2007 m. gegužės 25 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijaLygių galimybių sudarymas visam jaunimui — visapusiškas dalyvavimas visuomenėje	1

	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2007/C 314/02	2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos rekomendacija dėl bendradarbiavimo svarbiuose tarptautinio masto renginiuose vadovo, skirto policijos ir saugumo institucijoms	4

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2007/C 314/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4848 — Basell/Lyondell) ( 1 )	22

2007/C 314/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4860 — HRE/DEPFA) ( 1 )	22

2007/C 314/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4969 — DZ Equity Partner/Welle Holding/PAIDI Möbel) ( 1 )	23

2007/C 314/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4806 — DSB/First/Öresundståg) ( 1 )	23

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Komisija
2007/C 314/11	GR-Elliniko: Reguliaraus oro susisiekimo paslaugų teikimas — Graikijos Respublikos kvietimas dalyvauti viešame konkurse, paskelbtas remiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 4 straipsnio 1 dalies d punktu, teikti reguliaraus oro susisiekimo paslaugas trimis maršrutais, kuriems taikomi viešuosius interesus atitinkantys įpareigojimai.	37

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2007/C 314/12	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4959 — Goldman Sachs/MatlinPatterson/Bankenservice Kassel) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	40

2007/C 314/13	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4986 — EQT V/Securitas Direct) ( 1 )	41

	KITI AKTAI
	Taryba
2007/C 314/14	Pranešimas asmenims, grupėms ir subjektams, įtrauktiems į Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą (žr. 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą 2007/871/BUSP)	42

	Komisija
2007/C 314/15	Panaikinimo paraiškos paskelbimas pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 12 straipsnio 2 dalį	44

2007/C 314/16	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	46

	Klaidų ištaisymas
2007/C 314/17	Kvietimo teikti paraiškas užimti Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) mokslinio komiteto nario pareigas, klaidų ištaisymas (OL C 307, 2007 12 18)	52

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2007/C 314/07	2007 m. gegužės 25 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje ateities perspektyvų	24

	Komisija
2007/C 314/08	Euro kursas	27

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2007/C 314/09	Komisijos informacija, susijusi su Tarybos direktyvos įgyvendinimu 93/42/EEB ( 1 )	28

2007/C 314/10	Prancūzija iš dalies keičia su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo tarp Ajačo, Bastijos, Kalvio ir Figario bei Marselio, Nicos ir Paryžiaus (Orly) oro uostų ( 1 )	36

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,438
JPY	Japonijos jena	163,27
DKK	Danijos krona	7,4624
GBP	Svaras sterlingas	0,7236
SEK	Švedijos krona	9,4453
CHF	Šveicarijos frankas	1,6612
ISK	Islandijos krona	91,73
NOK	Norvegijos krona	8,034
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,585274
CZK	Čekijos krona	26,448
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	254,04
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6968
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,625
RON	Rumunijos lėja	3,4965
SKK	Slovakijos krona	33,599
TRY	Turkijos lira	1,7172
AUD	Australijos doleris	1,6613
CAD	Kanados doleris	1,4356
HKD	Honkongo doleris	11,2184
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8786
SGD	Singapūro doleris	2,0935
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 352,58
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,1045
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,5975
HRK	Kroatijos kuna	7,306
IDR	Indijos rupija	13 556,75
MYR	Malaizijos ringitas	4,8166
PHP	Filipinų pesas	59,619
RUB	Rusijos rublis	35,563
THB	Tailando batas	43,62


	(1) Tekstas svarbus EEE