10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/5

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto narių skyrimas ir rezervo sąrašo sudarymas

(2007/C 268/08)

Remdamasi 2005 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimo 2005/629/EB (1), įsteigiančio Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą, 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsnio 1 dalimi, Komisija nusprendė paskirti šio komiteto nariais nuo 2007 m. lapkričio 1 d. 1 lentelėje nurodytus asmenis.

Remiantis sprendimo 2005/629/EB 4 straipsnio 4 dalimi, sudarytas tinkamų kandidatų, kurie gali pakeisti pagal sprendimo 2005/629/EB 6 straipsnio 3 dalį ŽMTEK paliekančius narius, rezervo sąrašas; jis pateiktas 2 lentelėje.

1 lentelė

Mokslininkų, paskirtų ŽMTEK nariais, sąrašas

Narys

Institucija

1.	Abella J. Alvaro

Agenzia Regionale per la Protezione Ambientale della Toscana (ARPAT) — Risorse Ittiche e Biodiversità Marina

2.	Andersen Jesper Levring

Institute of Food and Resource Economics (FOI), Fisheries Economics and Management

3.	Bailey Nicholas

Fisheries Research Services Marine Laboratory, Aberdeen

4.	Balguerias Eduardo

Instituto Español de Oceanografía, Centro Oceanográfico de Canarias

5.	Cardinale Massimiliano

Fiskeriverket, Havsfiskelaboratoriet — Swedish Board of Fisheries, Institute of Marine Research

6.	Casey John

CEFAS Lowestoft, Fisheries Laboratory

7.	Curtis Hazel Clare

Seafish

8.	Daures Fabienne

IFREMER, Département d'Économie

9.	Di Natale Antonio

Aquastudio

10.	Didier Gascuel

Pôle Halieutique — Agrocampus Rennes — Unit «Study methods of fisheries system»

11.	Dobby Helen

Fisheries Research Services Marine Laboratory, Aberdeen

12.	Doring Ralf

University of Greifswald, Institute for sustainable development of landscapes of the earth — Botanical Institute

13.	Evelina Sabatella Carmen

IREPA Onlus, Istituto Ricerche Economiche per la Pesca e l'Acquacoltura

14.	Figueiredo da Silva Rosa Ivone Maria Ribeiro

IPIMAR

15.	Graham Norman

Irish Marine Institute — Fisheries Science Service

16.	Guillen Jordi Garcia

GEM, Universidad de Barcelona Facultad Económicas

17.	Gustavsson Tore Karl-Erik

Fiskeriverket, National Board of Fisheries

18.	Hatcher Aaron

University of Portsmouth, Centre for the Economics and Management of Aquatic Resources (CEMARE), Department of Economics

19.	Hoof Luc van

Wageningen IMARES — Netherlands Institute for Fisheries Research — Institute for Marine Resources and Ecosystem

20.	Kirkegaard Eskild

Fiskeriundersøgelser (DFU) — Danish Institute of Fisheries Research (DIFRES)

21.	Kraak Sarah

Wageningen IMARES — Netherlands Institute for Fisheries Research — Institute for Marine Resources and Ecosystem

22.	Kuikka Sakari

Finnish Game and Fisheries Research Institute

23.	Martin Paloma

CSIC Instituto de Ciencias del Mar

24.	Oostenbrugge Hans van

Landbouw Economisch Instituut — LEI, Fisheries Section

25.	Parkes Graeme

MRAG Marine Resources Assessment Group

26.	Polet Hans

Ministerie van de Vlaamse Gemeenschap Departement Zeevisserij — CLO Sea Fisheries Department

27.	Prellezzo Raul Iguaran

AZTI — Tecnalia/Unidad de Investigación Marina

28.	Ratz Hans-Joachim

Bundesforschungsanstalt für Fischerei — Institut für Seefischerei

29.	Σωμαράκης Στυλιανός (Somarakis Stylianos)

Τμήμα Βιολογίας, Πανεπιστήμιο Κρήτης (Department of Biology, University of Crete)

30.	Stransky Christoph

Bundesforschungsanstalt für Fischerei — Institut für Seefischerei

31.	Vanhee Willy

Ministerie van de Vlaamse Gemeenschap Departement Zeevisserij — CLO Sea Fisheries Department

32.	Virtanen Jarno

Finnish Game and Fisheries Research Institute

2 lentelė

Mokslininkai, įtraukti į ŽMTEK ekspertų rezervo sąrašą

Kandidatas

Institucija

1.	Adrian D. Rijnsdorp

Wageningen IMARES — Institute for Marine Resources & Ecosystem Studies

2.	Agnew David

MRAG Marine Resources Assessment Group

3.	Anderson John

Sea Fish Industry Authority

4.	Ardizzone Giandomenico

Dipartimento Biologia Animale e dell'Uomo — Università di Roma «La Sapienza»

5.	Arneri Enrico

Consiglio Nazionale delle Ricerche (CNR) — Istituto di Scienze Marine (ISMAR) — Sezione Pesca Marittima, Ancona

6.	Arrizabalaga Haritz

AZTI — Tecnalia/Unidad de Investigación Marina

7.	Aurizennea Hilario Murua

AZTI — Tecnalia/Marine Resources Division

8.	Baro Jorge Dominguez

Instituto Español de Oceanografía (IEO) — Centre Oceanográfico de Murcia

9.	Beddington John

MRAG Marine Resources Assessment Group

10.	Bertignac Michel

Ifremer Laboratoire Ressources Halieutiques de Lorient

11.	Bianchini Marco

Consiglio Nazionale delle Ricerche — Istituto Biologia Agroambientale e Forestale

12.	Cindy Van Damme

Wageningen IMARES — Institute for Marine Resources & Ecosystem Studies

13.	Clarke Elizabeth Diane

Fisheries Research Services Marine Laboratory, Aberdeen

14.	Clarke Maurice

Irish Marine Institute, Fisheries Science Service

15.	Farina Perez Antonio Celso

Instituto Español de Oceanografía, Centro Oceanográfico A Coruña

16.	Gårdmark Anna

Fiskeriverket — Kustlaboratoriet, Swedish Board of Fisheries — Institute of Coastal Research

17.	Grohsler Tomas

Federal Research Centre for Fisheries Research, Institute for Baltic Sea Fisheries

18.	Heessen Henk

Wageningen IMARES — Institute for Marine Resources & Ecosystem Studies

19.	Jensen Sverdrup Sten

Institute for Fisheries Management & Coastal Community Development

20.	Jos G.P. Smit

LEI-DLO, Agricultural Economics Research Institute

21.	Keatinge Michael

Bord Iascaigh Mhara — Irish Sea Fisheries Board

22.	Kjærsgaard Jens

Danish Research Institute of Food Economics, Fisheries Economics and Management Division

23.	Κουτράκης Εμμανουήλ (Koutrakis Emmanouil)

Ινστιτούτο Αλιευτικών Ερευνών — Εθνικό Ίδρυμα Αγροτικής Έρευνας (ΕΘ.Ι.ΑΓ.Ε.) (Fisheries Research Institute National Agricultural Research Foundation)

24.	Le Pape Olivier

Pôle Halieutique — Agrocampus Rennes — Unit «Study methods of fisheries system»

25.	Lopez Abellan Luis José

Instituto Español de Oceanografía (IEO) — Centro Oceanográfico de las Canarias

26.	Lorance Pascal

IFREMER — Département Écologie et Modèles pour l'Halieutique

27.	Malvarosa Loretta

IREPA Onlus, Istituto Ricerche Economiche per la Pesca e l'Acquacoltura

28.	Marchal Paul

IFREMER Département Halieutique de Manche Mer du Nord

29.	Massuti Sureda Enric

Instituto Español de Oceanografía (IEO) — Centro Oceanográfico de los Baleares

30.	O'Neill Finbar Gerard

Fisheries Research Services Marine Laboratory, Aberdeen

31.	Πετράκης Γεώργιος (Petrakis George)

Ελληνικό Κέντρο Θαλασσίων Ερευνών (ΕΛ.ΚΕ.Θ.Ε.) — Ινστιτούτο Θαλασσίων Βιολογικών Πόρων (ΙΘΒΠ) (Hellenic National Centre for Marine Research — Institute of Marine Biological Resources)

32.	Piet Gerjan

Wageningen IMARES — Institute for Marine Resources & Ecosystem Studies

33.	Placenti Vincenzo

ARGO

34.	Quincoces Inaki Abad

AZTI — Tecnalia/Marine Resources Division

35.	Sala Antonello

Consiglio Nazionale delle Ricerche (CNR) — Istituto di Scienze Marine (ISMAR) — Sezione Pesca Marittima, Ancona

36.	Ulrich-Rescan Clara

Danmarks Fiskeriundersøgelser (DFU)/Danish Institute of Fisheries Research (DIFRES)

37.	Ungaro Nicola

ARPA Puglia — Agenzia Regionale Protezione Ambiente (Regional Agency for the Environmental Protection)

38.	Wilson Douglas Clyde

Institute for Fisheries Management and Coastal Community Development North Sea Centre

39.	Wright John Peter

Fisheries Research Services Marine Laboratory, Aberdeen

(1) OL L 225, 2005 8 31, p. 18, su ištaisymais, išdėstytais OL L 316, 2005 12 2, p. 23.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/8

Valstybių narių perduota trumpa informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, perdirbimu ir prekyba

(2007/C 268/09)

Pagalbos Nr.: XA 146/07

Valstybė narė: Prancūzija

Regionas: Vandėjos departamentas

Pagalbos schemos pavadinimas: «Fonds pour les manifestations agricoles ou agroalimentaires»: aides pluriannuelles en faveur de l'agriculture vendéenne au travers de soutiens aux manifestations agricoles ou agroalimentaires (assistance technique: promotion)

Teisinis pagrindas: Article L.1511-5 du Code général des collectivités territoriales

Convention cadre en cours entre l'État et le département de la Vendée

Pagal šias dvi pagalbos schemas planuojamos metinės išlaidos: 150 000 EUR per metus

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Su žemės ūkiu ir su žemės ūkio maisto produktais susijusiems renginiams skirtuose fonduose numatytos subsidijos, paremtos plačia geografine renginio apimtimi ir sklaida, kai biudžetas ne mažesnis kaip 1 520 EUR ir kai neviršijama:

750 EUR konkursams ir renginiams,

4 500 EUR mugėms ir parodoms,

9 000 EUR salonams

Visais atvejais bus atsižvelgta į tokias faktines išlaidas: tiesiogines organizavimo ar dalyvavimo renginiuose išlaidas, faktines logistikos išlaidas, pvz., parodų inventoriaus pirkimas ir nuoma arba pristatymo stendų įrengimas.

Pagalbos suma neturi viršyti 80 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, o pagalbos suma galės būti koreguojama iki reikiamo dydžio, jei operacijos finansavime dalyvaus kitos valstybinės institucijos

Įgyvendinimo data: Kai tik Komisija patvirtins gavusi pranešimą

Pagalbos laikotarpis: Penkeri metai nuo Komisijos pranešimo gavimo apie šią pagalbos schemą patvirtinimo

Pagalbos tikslas: Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsniu, bus finansuojamos skatinamosios priemonės, mugių ir parodų organizavimas ir dalyvavimas, viešųjų ryšių priemonės, apklausos ir rinkos tyrimai.

Pagalbos tikslas — remti su žemės ūkiu ar žemės ūkio maisto produktais susijusių renginių organizavimą siekiant sudaryti palankias sąlygas kokybiškos vietinės produkcijos gamybai ir ją skatinti.

Iš su žemės ūkiu ar su žemės ūkio maisto produktais susijusiems renginiams skirtų fondų bus skiriama pagalba ūkininkų grupėms, augintojų susivienijimams ir gamintojų asociacijoms, gaminantiems Vandėjos žemės ūkio produkciją ir tik su MVĮ produktais susijusioms priemonėms. Atsižvelgiant į šias sąlygas, pagalba bus siūloma visiems suinteresuotiesiems lygiomis teisėmis ir jų nediskriminuojant.

Visa pagalba bus teikiama natūra kaip subsidijuojamos paslaugos. Remiantis atleidimu nuo žemės ūkio mokesčio pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnį tiesioginių išmokų pagalbos gavėjams išmokėta nebus.

Pagalbos taikymo sritis neapims jokių išlaidų, susijusių su degustavimu ir nemokamų mėginių dalijimu, taip pat su operacijomis, kurios bus atliekamos pardavimo vietose arba kurios iš principo bus priskiriamos su reklama susijusioms operacijoms, kaip apibrėžta Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose gairių 152 punkte

Ekonomikos sektorius: Visi žemės ūkio arba žemės ūkio maisto produktų sektoriai, turintys MVĮ statusą, kaip apibrėžta Bendrijos teisėje

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Conseil Général de la Vendée

Direction de l'Environnement et de l'Aménagement

Service de l'Agriculture et de la Pêche

40, rue Maréchal Foch

F-85923 La Roche sur Yon Cedex 9

Tinklalapis: www.vendee.fr (departamento tinklalapis)

Skyrelis: www.vendee.fr/conseil-general

Poskyris: www.vendee.fr/conseil-general/guide-subventions

Aprašymas bus paskelbtas, kai šią pagalbos schemą įregistruos Komisija

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: XA 147/07

Valstybė narė: Italija

Regionas: Sardegna

Pagalbos pavadinimas ar individualią pagalbą gaunančios įmonės pavadinimas: Misura n. 323 del PSR 2006/2013 «Tutela e riqualificazione del patrimonio rurale»

Azione 3 «Conservazione e recupero degli elementi architettonici tipici del paesaggio rurale della Sardegna»

Azione 4 «Riqualificazione delle strutture e del contesto paesaggistico nelle aziende agricole»

Teisinis pagrindas: Regolamento (CE) n. 1698/2005 del Consiglio, del 20 settembre 2005, sul sostegno allo sviluppo rurale da parte del Fondo europeo agricolo per lo sviluppo rurale (FEASR), articolo 57

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 10 mln. EUR nuo 2009 m.

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 75 % reikalavimus atitinkančių išlaidų (reglamento 5 straipsnis)

Taikymo data: Kai gaunamas Europos Komisijos pranešimas

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: 2009 1 1-2013 12 31

Pagalbos tikslas: Pagalba MVĮ

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkio produkcija

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Regione autonoma della Sardegna

Assessorato dell'Agricoltura e riforma agropastorale

Via Pessagno, 4

I-09125 Cagliari

Tinklavietė: http://intranet.sardegnaagricoltura.it/documenti/misura323/

Prieigos duomenys: naudotojo vardas — intrasaa — slaptažodis — agripass

Kita informacija: —

Alfonso Orefice

Generalinis direktorius

Pagalbos Nr.: XA 148/07

Valstybė narė: Lietuvos Respublika

Regionas: —

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje

Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 3D-237 „Dėl žemės ūkio veiklos subjektų lavinimo ir mokymo, mokslo žinių sklaidos, žemės ūkio parodų, mugių, žemės ūkio konkursų organizavimo finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (décret ministériel no 3D-237 du 16 mai 2007)

Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 7 000 000 LTL pagal oficialų Euro kursą (2 027 340 EUR)

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

Tinkamos išlaidos, susijusios su žemės ūkio veiklos subjektų lavinimu ir mokymu kompensuojamos taip:

—	iki 70 proc. tinkamų išlaidų — žemės ūkio veiklos subjektų mokymui pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą;

—	iki 50 proc. tinkamų išlaidų — žemės ūkio veiklos subjektų mokymui pagal TR1, TR2 kategorijos traktorių vairuotojų (traktorininkų) ir SZ kategorijos savaeigių žemės ūkio mašinų vairuotojo (traktorininko) mokymo programas;

—	iki 90 proc. tinkamų išlaidų — konferencijų ir seminarų, profesinių, švietėjiškų renginių organizavimui ir leidinių leidybai.

2.	Iki 100 proc. kompensuojamos tinkamos išlaidos, susijusios su konkursų, parodų, mugių organizavimu ir dalyvavimu juose.

3.	Iki 90 proc. kompensuojamos tinkamos išlaidos, susijusios su mokslo žinių sklaida.

4.	Iki 90 proc. kompensuojamos tinkamos išlaidos katalogams, tinklavietėms ir kitiems leidiniams.

Įgyvendinimo data:

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis:

Pagalbos tikslas: Pagalba MVĮ

Užtikrinti techninės paramos teikimą žemės ūkio sektoriuje.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnis

Pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančios išlaidos:

Išlaidos, susijusios su žemės ūkio veiklos subjektų lavinimu ir mokymu (žemės ūkio veiklos subjektų mokymu pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą; žemės ūkio veiklos subjektų mokymu pagal TR1, TR2 kategorijos traktorių vairuotojų (traktorininkų), SZ kategorijos savaeigių žemės ūkio mašinų vairuotojo (traktorininko) mokymo programas; konferencijų ir seminarų organizavimu; profesinių, švietėjiškų renginių organizavimu; leidinių leidyba):

—	lektorių, dėstytojų, komisijų ar egzaminų komisijų narių, renginių organizatorių, informacinės medžiagos rengėjų atlyginimai;

—	ryšių (telefono, pašto, interneto);

—	transporto;

—	komandiruočių;

—	patalpų ir įrangos nuomos;

—	renginio vietos įrengimo;

—

vertimų;

—	informacinės ir metodinės medžiagos įsigijimo ir parengimo;

—	leidinių parengimo, maketavimo ir leidybos;

—	informacijos sklaidos (išlaidos renginio medžiagai išleisti ir pranešimams publikuoti, skelbimams spaudoje, informacinėms radijo ir televizijos laidoms rengti ir transliuoti);

—	organizacinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su žemės ūkio veiklos subjektų lavinimu ir mokymu.

Išlaidos, susijusios su konkursų, parodų, mugių organizavimu ir dalyvavimu juose:

—	dalyvavimo mokesčiai;

—

kelionės;

—	publikavimo;

—	parodos patalpų nuomos;

—	simboliniams konkursų prizams, kurių vertė neviršija 250 EUR už vieną prizą vienam laimėtojui).

Išlaidos, susijusios su mokslo žinių sklaida, jei atskiros bendrovės, prekių ženklai arba kilmė nėra nurodoma (išskyrus produktus, kuriuos apima 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (OL L 93, 2006 3 31, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1) (konferencijų ir seminarų organizavimui, profesinių, švietėjiškų renginių organizavimui, leidinių leidybai):

—	lektorių, dėstytojų, komisijų ar egzaminų komisijų narių, renginių organizatorių, informacinės medžiagos rengėjų atlyginimai;

—	ryšių (telefono, pašto, interneto);

—	transporto;

—	komandiruočių;

—	patalpų ir įrangos nuomos;

—	renginio vietos įrengimo;

—

vertimų;

—	informacinės ir metodinės medžiagos įsigijimo ir parengimo;

—	leidinių parengimo, maketavimo ir leidybos;

—	informacijos sklaidos (išlaidos renginio medžiagai išleisti ir pranešimams publikuoti, skelbimams spaudoje, informacinėms radijo ir televizijos laidoms rengti ir transliuoti);

—	organizacinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su mokslo žinių sklaida.

Išlaidos katalogams, tinklavietėms ir kitiems leidiniams, kuriuose pateikiama faktinė informacija apie atitinkamo regiono arba atitinkamo produkto gamintojus, jei ši informacija ir jos pateikimas yra neutralus ir jei visi gamintojai turi lygias galimybes būti minimi šiuose leidiniuose:

—	leidinių parengimo, maketavimo ir leidybos;

—	metodinės ir techninės medžiagos įsigijimo ir parengimo;

—	ryšių (telefono, pašto, interneto);

—	transporto;

—	komandiruočių;

—

vertimų;

—	publikavimo;

—	organizacinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su katalogų, tinklaviečių ir kitų leidinių leidyba

Ekonomikos sektorius (-iai): Pirminė žemės ūkio produktų gamyba

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Gedimino pr. 19 (Lelevelio g. 6)

LT-01103 Vilnius

Tinklavietė: http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_66.cfm&langparam=LT

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: XA 174/07

Valstybė narė: Prancūzija

Regionas: Visą šią veiklą galės finansuoti visos pageidaujančios teritorinės valdžios institucijos (regionų ir generalinės tarybos), įskaitant užjūrio departamentus

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Aides en faveur de la sélection dans le secteur de l'élevage

Teisinis pagrindas: Le code rural, en particulier le chapitre III du titre V du livre VI

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos: 15 mln. EUR, su sąlyga, kad bus reikalingų lėšų

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 16 straipsnyje nustatytas ribas, dengti ne daugiau kaip 100 % nei nurodyta a punkte, ne daugiau kaip 70 % nei nurodyta b punkte ir ne daugiau kaip 40 % nei nurodyta c punkte veiklos, aprašytos „Pagalbos tikslas“ dalyje, išlaidų:

Taikymo data: Nuo tos dienos, kai Komisija įregistruos šią pagalbos schemą

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: 2007-2013

Pagalbos tikslas: Pagalba grindžiama Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 16 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktais. Ji skiriama siekiant pagerinti galvijų, avių, ožkų ir kiaulių bandų genetinę kokybę vykdant veislininkystės programas, nes Prancūzijoje auginami skirtingos kiekybinės svarbos veislių gyvuliai.

Pagalba, kurią bus galima teikti naujoms investicijoms į naujoviškos veislininkystės metodų ir būdų diegimą, bet kuriuos atveju turės būti nutraukta 2011 m. gruodžio 31 d.

Vykdant pirmiau minėtas tris veislininkystės programos dalis tiesioginė pagalba gyvulių augintojams nebus teikiama: ji bus skiriama Prancūzijos valdžios institucijų įgaliotoms organizacijoms pagal šioje schemoje nurodytas sąlygas, kad būtų vykdoma veikla, kuriai skiriama pagalba

Ekonomikos sektorius (-iai): Galvijų, avių, ožkų ir kiaulių auginimo sektorius

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Ministère de l'Agriculture et de la Pêche, DGPEI

3, rue Barbet de Jouy

F-75349 Paris 07 SP

Office national interprofessionnel de l'élevage et de ses productions

80, avenue des Terroirs de France

F-75607 Paris Cedex 12

Tinklavietė: http://www.office-elevage.fr/aides-nat/aides-nat.htm

Kita informacija: Tais atvejais, kai teritorinės valdžios institucijos teikia finansavimą kartu su gyvulininkystės įstaiga, jos privalo laikytis tų pačių sąlygų, kurių laikosi gyvulininkystės įstaiga, taip pat tikrinti, ar laikomasi nustatytų pagalbos ribų

Pagalbos Nr.: XA 175/07

Valstybė narė: Vengrija

Regionas: Visa šalies teritorija

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: A 2007. évben tavaszi fagykárt szenvedett mezőgazdasági termelők hitelhez jutási lehetőségének támogatása

Teisinis pagrindas:

—	az Európai Bizottság 1860/2004/EK rendelete (2004. október 6.) az EK-Szerződés 87. és 88. cikkének csekélyösszegű (de minimis) támogatásokra való alkalmazásáról a mezőgazdasági és halászati ágazatban (HL L 325/4., 2004. 10.28.);

—	2006. évi LXXXVIII. törvény a nemzeti agrár-kárenyhítési rendszerről

—	A földművelésügyi és vidékfejlesztési miniszter /2007. (…..) FVM rendelete a 2007. évben tavaszi fagykárt szenvedett mezőgazdasági termelők hitelhez jutási lehetőségéről

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Metinis biudžetas: 250 mln. HUF

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Bendras pagalbos, skirtos patirtiems nuostoliams sumažinti, ir paramos kreditų bei garantijų forma intensyvumas gali sudaryti ne daugiau kaip 80 % negautų pajamų

Įgyvendinimo data: Nuo 2007 m. liepos mėn.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: Iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Pagalbos tikslas — iš dalies kompensuoti nuostolius, kuriuos ūkininkai patyrė 2007 m. pavasarį dėl blogų meteorologinių sąlygų. Ūkininkai negavo labai didelės dalies pajamų (gamybos nuostoliai siekė 50 % — 100 %). Be patirtiems nuostoliams sumažinti skirtos pagalbos, kaip kompensacija šie ūkininkai galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis, kurioms gali būti teikiamos garantijos.

Remiamasi Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 11 straipsniu

Didžiausias pagalbos intensyvumas (dalinis patirtų nuostolių kompensavimas, lengvatinės paskolos ir garantijos) — 80 % negautų pajamų

Ekonomikos sektorius (-iai): Augalininkystės sektorius (vynuogės, vaisiai)

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Földművelésügyi és Vidékfejlesztési Minisztérium

H-1055 Budapest

Kossuth Lajos tér 11

Interneto svetainė: http://www.fvm.hu/main.php?folderID=1846&articleID=10748&ctag=articlelist&iid=1

Budapeštas, 2007 m. liepos 12 d.

Dr. András Máhr

Valstybės sekretorius

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/13

(2007/C 268/10)

XA numeris: XA 176/07

Valstybė narė: Vokietija

Regionas: Freistaat Bayern

Pagalbos pavadinimas ar individualią pagalbą gaunančios įmonės pavadinimas: Förderung des Einsatzes von Dorfhelferinnen, Betriebshelfern und Melkerhelfern

Teisinis pagrindas: Bayerisches Agrarwirtschaftsgesetz (BayAgrarWiG) vom 8. Dezember 2006

3 Zuwendungsbescheide an sozial tätige Dienstleistungsunternehmen

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba visa įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 3,3 mln. EUR trims įmonėms, teikiančioms pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 2 dalies b punktą

Didžiausias pagalbos intensyvumas: Iki 35 %

Taikymo data: Taikoma kasmet

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė: 2013 finansiniai metai

Pagalbos tikslas: Teikti laikiną socialinę pagalbą žemės ūkio ir miškininkystės įmonėms įdarbinant profesionalių ūkio ir (arba) verslo, kaimo ar namų ūkio pagalbininkus sezoniniam arba nuolatiniam darbui.

Pagalbos teisinis pagrindas — Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnio 2 dalies b punktas

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis ir miškininkystė: Subsidijuojamų paslaugų teikimas.

Nuoroda: Pamatinės schemos (2006/C 319/01) Nr. 179

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Bayerisches Staatsministerium für Landwirtschaft und Forsten

Referat B 1

Ludwigstr. 2

D-80539 München

Tel. (49-89) 2182-2222

Tinklavietės: http://www.servicestelle.bayern.de/bayern_recht/recht_db.html?http://by.juris.de/by/gesamt/AgrarWiG_BY.htm#AgrarWiG_BY_rahmen

http://www.stmlf.bayern.de/agrarpolitik/programme/26373/foerdkath.pdf

http://www.stmlf.bayern.de/agrarpolitik/programme/26373/foerdev.pdf

http://www.stmlf.bayern.de/agrarpolitik/programme/26373/foerdmelk.pdf

Kita informacija: —

XA numeris: XA 177/07

Valstybė narė: Slovėnijos Respublika

Regionas: Območje občine Dolenjske Toplice

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Ukrepi za ohranjanje in spodbujanje razvoja kmetijstva in podeželja v Občini Dolenjske Toplice za programsko obdobje 2007-2013

Teisinis pagrindas: Pravilnik o ohranjanju in spodbujanju razvoja kmetijstva in podeželja v Občini Dolenjske Toplice za programsko obdobje 2007-2013

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Vidutinė numatoma metinė pagalbos suma 2007–2013 m. laikotarpiu yra 33 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

Investicijos į ūkius pirminei žemės ūkio produktų gamybai

—	iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų investicijoms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;

—	iki 40 % reikalavimus atitinkančių išlaidų investicijoms kituose regionuose;

Pagalbos tikslas yra remti investicijas, skirtas atstatyti ūkio objektus, pirkti žemės ūkio produkcijai reikalingą įrangą, investuoti į daugiametes kultūras ir pagerinti dirbamosios žemės ir ganyklų kokybę.

Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga

—	iki 100 % realių išlaidų investicijoms į su gamyba nesusijusius objektus;

—	iki 75 % išlaidų žemės ūkio gamybos priemonėms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba 60 % kitose vietovėse (ūkio pastatams: kluonams, džiovykloms, aviliams, malūnams, lentpjūvėms), jeigu investicijos nėra skirtos ūkio gamybiniams pajėgumams didinti;

—	papildoma pagalba gali sudaryti iki 100 % išlaidų, siekiant padengti papildomas išlaidas, patirtas naudojant tradicines medžiagas, būtinas pastato paveldo savybėms išsaugoti.

Pagalba draudimo įmokoms mokėti

—	pagal Slovėnijos vyriausybės priimtą nutarimą dėl draudimo įmokų žemės ūkio gamyboje bendro finansavimo einamaisiais metais, pagalba gali sudaryti iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimo įmokoms.

Pagalba sklypams perskirstyti

—	iki 100 % faktinių išlaidų, patirtų įgyvendinant teisines ir administracines procedūras.

Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti

—	iki 100 % rinkos tyrimams, produkto koncepcijos formavimo ir dizaino reikmėms skirtų išlaidų, įskaitant pagalbą, teikiamą kilmės vietos nuorodų pripažinimo arba specifinių savybių sertifikatų išdavimo paraiškoms rengti pagal atitinkamus Bendrijos reglamentus;

—	išlaidos, susijusios su kokybės užtikrinimo sistemų, rizikos veiksnių analize ir svarbiaisiais kontrolės taškais pagrįstų sistemų, atsekamumo sistemų, autentiškumo laikymosi užtikrinimo ir prekybos normų arba aplinkosaugos audito sistemų įdiegimu, įskaitant mokymo išlaidas.

Pagalba techninės paramos teikimui žemės ūkio sektoriuje

—	iki 100 % išlaidų, susijusių su ūkininkų lavinimu ir mokymu, konsultacinėmis paslaugomis ir skirtų forumams, konkursams, parodoms, mugėms organizuoti, publikacijoms ir katalogams leisti, tinklavietėms kurti ir mokslo žinioms skleisti

Taikymo data: 2007 m. liepa (arba Taisyklių įsigaliojimo diena)

Pagalbos schemos taikymo ar individualios pagalbos teikimo trukmė: Pagalba teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Remti MVĮ

Nuoroda į reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 straipsnius ir pagalbos teikimo kriterijus atitinkančios sąnaudos:

—	4 straipsnis. Investicijos į žemės ūkio valdas;

—	5 straipsnis. Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga;

—	12 straipsnis. Pagalba draudimo įmokoms mokėti;

—	13 straipsnis. Pagalba sklypams perskirstyti;

—	14 straipsnis. Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti;

—	15 straipsnis. Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje

Ekonomikos sektorius(-iai): Žemės ūkis: ariamosios žemdirbystės ir gyvulininkystės sektorius

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas: Občina Dolenjske Toplice, Zdraviliški trg 8, SLO-8350 Dolenjske Toplice

Tinklavietė: http://www.uradni-list.si/1/ulonline.jsp?urlid=200765&dhid=90765

Kita informacija: Priemonė, pagal kurią dengiamos draudimo įmokos draudžiant pasėlius ir produktus, yra taikoma teikiant pagalbą dėl blogų oro sąlygų, kurias galima laikyti stichine nelaime — pavasario šalnų, krušų, žaibų, žaibų sukeltų gaisrų, uraganų ir potvynių.

Savivaldybės taisyklės atitinka reglamento (EB) Nr. 1857/2006 reikalavimus dėl savivaldybių taikomų priemonių ir bendrų įgyvendinamų nuostatų (pagalbos teikimo tvarka, pagalbos kaupimas, pagalbos skaidrumas ir pagalbos kontrolė).

Atsakingo asmens parašas

Dolenjske Toplice savivaldybės direktorius

Goran Udovč

XA numeris: XA 178/07

Valstybė narė: Slovėnijos Respublika

Regionas: Območje občine Tolmin

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Podpore programom razvoja podeželja v občini Tolmin 2007-2013

Teisinis pagrindas: Pravilnik o dodeljevanju pomoči za ohranjanje in razvoj kmetijstva ter podeželja v občini Tolmin (III. poglavje)

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma:

2007: 35 063 EUR

2008: 50 000 EUR

2009: 55 000 EUR

2010: 60 000 EUR

2011: 65 000 EUR

2012: 70 000 EUR

2013: 75 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

Investicijos į pirminę gamybą ūkiuose

—	iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų investicijoms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;

—	iki 40 % reikalavimus atitinkančių išlaidų investicijoms kituose regionuose.

—	jei investuoja jaunieji ūkininkai per penkerius metus nuo ūkio įkūrimo, pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 %.

Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga

—	iki 100 % realių išlaidų, skirtų investicijoms į su gamyba nesusijusius objektus;

—	iki 75 % išlaidų žemės ūkio gamybos priemonėms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba 60 % kitose vietovėse, jeigu investicijos nėra skirtos ūkio gamybiniams pajėgumams didinti;

—	papildoma pagalba gali sudaryti iki 100 % išlaidų, siekiant padengti papildomas išlaidas, patirtas naudojant tradicines medžiagas, būtinas pastato paveldo savybėms išsaugoti.

Pagalba techninei paramai žemės ūkio sektoriuje teikti

—

iki 100 % išlaidų, susijusių su ūkininkų lavinimu ir mokymu, konsultacinėmis paslaugomis ir skirtų forumams, konkursams, parodoms, mugėms organizuoti ir jose dalyvauti, taip pat publikacijoms (katalogams, tinklavietėms), pakeitimo paslaugoms ir ūkinėms bendrijoms. Pagalba turi būti teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos ir negali apimti tiesioginių išmokų gamintojams pinigais

Taikymo data: 2007 m. liepa (arba Taisyklių įsigaliojimo diena)

Pagalbos schemos taikymo ar individualios pagalbos teikimo trukmė: Pagalba teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Remti MVĮ

Nuoroda į reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 straipsnius ir pagalbos teikimo kriterijus atitinkančios sąnaudos: Pagalbos teikimo kaimo plėtros programoms Tolmino savivaldybėje taisyklių III skyriuje numatytos priemonės, kurios laikomos valstybės pagalba pagal toliau nurodytus 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkių produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL L 358, p. 3, 2006 12 16) straipsnius:

4 straipsnis. Investicijos į žemės ūkio valdas;

5 straipsnis. Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga;

15 straipsnis. Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje

Ekonomikos sektorius(-iai): Žemės ūkis: ariamosios žemdirbystės ir gyvulininkystės sektorius

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas: Občina Tolmin, Ulica padlih borcev 2, SLO-5220 Tolmin

Tinklavietė: http://www.obcina.tolmin.si/datoteka/934815ad542a4a7c5e8a2dfa04fea9f5

Kita informacija: Savivaldybės taisyklės atitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 reikalavimus dėl savivaldybių taikomų priemonių ir bendrų įgyvendinamų nuostatų (pagalbos teikimo tvarka, pagalbos kaupimas, pagalbos skaidrumas ir pagalbos kontrolė).

Atsakingo asmens parašas

Meras

Uroš Brežan

XA numeris: XA 179/07

Valstybė narė: Slovėnijos Respublika

Regionas: Območje občine Grosuplje

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Dodeljevanje pomoči za ohranjanje in razvoj kmetijstva in podeželja v občini Grosuplje za programsko obdobje 2007-2013

Teisinis pagrindas: Pravilnik o dodeljevanju pomoči za ohranjanje in razvoj kmetijstva in podeželja v občini Grosuplje za programsko obdobje 2007-2013

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma:

2007: 120 000 EUR

2008: 120 000 EUR

2009: 135 000 EUR

2010: 135 000 EUR

2011: 135 000 EUR

2012: 135 000 EUR

2013: 135 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

Investicijos į pirminę gamybą ūkiuose:

—	iki 50 % išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;

—	iki 40 % kitose vietovėse.

Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga:

—	100 % išlaidų investicijoms į su gamyba nesusijusius objektus;

—	iki 60 % išlaidų investicijoms į gamybos priemones arba 75 % išlaidų investicijoms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, jeigu investicijos nėra skirtos ūkio gamybiniams pajėgumams didinti;

—	papildoma pagalba gali sudaryti iki 100 % išlaidų, siekiant padengti papildomas išlaidas, patirtas naudojant tradicines medžiagas, būtinas pastato paveldo savybėms išsaugoti.

Pagalba draudimo įmokoms mokėti:

—	savivaldybės finansuojama suma padengia bendro draudimo įmokų finansavimo iš nacionalinio biudžeto skirtumą, sudarantį iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimo įmokoms, draudžiant pasėlius ir produktus, taip pat apdraudžiant gyvulius nuo ligų.

Pagalba sklypams perskirstyti:

—	iki 100 % faktinių išlaidų, patirtų įgyvendinant teisines ir administracines procedūras.

Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti:

—	iki 100 % pagalbos teikimo sąlygas atitinkančių išlaidų, teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos, ir negali apimti tiesioginių išmokų gamintojams pinigais.

Pagalba techninei paramai žemės ūkio sektoriuje teikti:

—	iki 100 % išlaidų, susijusių su ūkininkų lavinimu ir mokymu, konsultacinėmis paslaugomis ir trečių šalių teikiamoms pakeitimo paslaugoms ir skirtų forumams, konkursams, parodoms, mugėms organizuoti, publikacijoms, katalogams leisti ir tinklavietėms kurti.

Ūkio pastatų perkėlimas visuomenės interesų labui:

—	iki 100 % realių išlaidų, jei perkėlimas yra susijęs tik su esamų statinių išardymu, perkėlimu ir surinkimu iš naujo;

—

jeigu dėl perkėlimo ūkininkas gauna pelno dėl to, kad naudoja šiuolaikiškesnius įrenginius, jis turi padengti ne mažiau kaip 60 % (arba 50 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse) atitinkamų įrenginių vertės padidėjimo po perkėlimo. Jeigu pagalbos gavėjas — jaunasis ūkininkas, jis turi padengti ne mažiau kaip atitinkamai 55 % arba 45 % vertės padidėjimo;

—	jeigu dėl perkėlimo padidėja gamybos pajėgumai, gavėjas turi padengti ne mažiau kaip 60 % (arba 50 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse) išlaidų, susijusių su šiuo padidėjimu. Jeigu pagalbos gavėjas — jaunasis ūkininkas, jis turi padengti ne mažiau kaip atitinkamai 55 % arba 45 % išlaidų

Taikymo data: 2007 m. liepos mėn. (arba data, nuo kurios taikomas teisinis pagrindas)

Pagalbos schemos taikymo ar individualios pagalbos teikimo trukmė: Pagalba teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Remti MVĮ

Nuoroda į reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 straipsnius ir pagalbos teikimo kriterijus atitinkančios sąnaudos: Pagalbos teikimo kaimo plėtros programoms Grosupljės savivaldybėje 2007–2013 m. taisyklių II skyriuje numatytos priemonės, kurios laikomos valstybės pagalba pagal toliau nurodytus 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkių produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL L 358, 2006 12 16, p. 3) straipsnius:

4 straipsnis. Investicijos į žemės ūkio valdas;

5 straipsnis. Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga;

6 straipsnis. Ūkio pastatų perkėlimas visuomenės interesų labui;

12 straipsnis. Pagalba draudimo įmokoms mokėti;

13 straipsnis. Pagalba sklypams perskirstyti;

14 straipsnis. Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti;

15 straipsnis. Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje

Ekonomikos sektorius(-iai): Žemės ūkis: ariamosios žemdirbystės ir gyvulininkystės sektorius. Ištekliai skiriami investicijoms į ariamosios žemdirbystės ir gyvulininkystės sektorius, išskyrus šiltakraujų arklių, naminių paukščių ar triušių auginimą. Pagalba teikiama smulkiems atrajotojams auginti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas: Občina Grosuplje, Taborska c. 2, SLO-1290 Grosuplje

Tinklavietė: http://www.uradni-list.si/1/ulonline.jsp?urlid=200765&dhid=90769

XA numeris: XA 180/07

Valstybė narė: Slovėnijos Respublika

Regionas: Območje občine Metlika

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Podpore ohranjanju in spodbujanju razvoja kmetijstva in podeželja v občini Metlika 2007-2013

Teisinis pagrindas: Pravilnik o ohranjanju in spodbujanju razvoja kmetijstva in podeželja občini Metlika za programsko obdobje 2007-2013 (II. Poglavje)

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Per 2007–2013 m. laikotarpį planuojamos metinės išlaidos sudaro 40 000 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

Investicijos į pirminę gamybą ūkiuose:

—	iki 40 % investicijų sumos mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir kitose vietovėse.

Pagalbos tikslas — remti investicijas, skirtas atstatyti ūkio objektus, pirkti žemės ūkio produkcijai reikalingą įrangą, investuoti į daugiametes kultūras ir pagerinti dirbamosios žemės kokybę.

Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga:

—	iki 100 % išlaidų investicijoms į su gamyba nesusijusius objektus;

—	iki 60 % išlaidų ūkiuose esančioms gamybos priemonėms, jeigu investicijos nėra skirtos ūkio gamybiniams pajėgumams didinti;

—	papildoma pagalba gali sudaryti iki 100 % išlaidų, siekiant padengti papildomas išlaidas, patirtas naudojant tradicines medžiagas.

Pagalba draudimo įmokoms mokėti:

—	pagal Slovėnijos vyriausybės priimtą nutarimą dėl žemės ūkio gamybos draudimo įmokų bendro finansavimo einamaisiais metais, savivaldybės parama padengia iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimo įmokoms, draudžiant pasėlius ir produktus nuo nepalankių oro sąlygų ir gyvulius nuo ligų.

Pagalba sklypams perskirstyti:

—	iki 100 % faktinių išlaidų, patirtų įgyvendinant teisines ir administracines procedūras.

Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti:

—	iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, susijusių su žemės ūkio produktų kokybės gerinimu. Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos, ir negali apimti tiesioginių išmokų ūkiams pinigais.

Pagalba techninei paramai žemės ūkio sektoriuje teikti:

—

iki 100 % išlaidų, susijusių su ūkininkų lavinimu ir mokymu, konsultacinėmis paslaugomis ir trečių šalių teikiamomis pakeitimo paslaugomis ir skirtų forumams, konkursams, parodoms, mugėms organizuoti, publikacijoms, katalogams leisti ir tinklavietėms kurti. Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos, ir negali apimti tiesioginių išmokų ūkiams pinigais

Taikymo data: 2007 m. liepos mėn. (arba data, nuo kurios įsigalioja Taisyklės)

Pagalbos schemos taikymo ar individualios pagalbos teikimo trukmė: Pagalba teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Remti MVĮ

Nuoroda į reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 straipsnius ir pagalbos teikimo kriterijus atitinkančios sąnaudos: Pagalbos teikimo apsaugai ir žemės ūkio ir kaimo plėtros programoms Metlikos savivaldybėje 2007–2013 m. taisyklių II skyriuje numatytos priemonės, kurios laikomos valstybės pagalba pagal toliau nurodytus 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkių produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL L 358, 2006 12 16, p. 3) straipsnius:

4 straipsnis. Investicijos į žemės ūkio valdas;

5 straipsnis. Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga;

12 straipsnis. Pagalba draudimo įmokoms mokėti;

13 straipsnis. Pagalba sklypams perskirstyti;

14 straipsnis. Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti;

15 straipsnis. Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje

Ekonomikos sektorius(-iai): Žemės ūkis: Pasektoriai: gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, ožkos, avys, bitės), ariamoji žemdirbystė, daugiametės ganyklos (sodai) ir daržininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas: Občina Metlika, Mestni trg 24, SLO-8330 Metlika

Tinklavietė: http://www.uradni-list.si/1/ulonline.jsp?urlid=200764&dhid=90697

Savivaldybės administracijos direktorius

Danica Puljak

XA numeris: XA 181/07

Valstybė narė: Slovėnijos Respublika

Regionas: Območje občine Semič

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Pomoči za ohranjanje in razvoj kmetijstva in podeželja v občini Semič

Teisinis pagrindas: Pravilnik o dodeljevanju pomoči za ohranjanje in razvoj kmetijstva in podeželja v občini Semič (II. poglavje)

Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma:

2007: 26 290 EUR

2008: 26 380 EUR

2009: 26 460 EUR

2010: 26 530 EUR

2011: 26 600 EUR

2012: 26 670 EUR

2013: 26 740 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

Investicijos į pirminę gamybą ūkiuose:

—	iki 50 % pagalbos mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;

—	iki 40 % kitose vietovėse.

Pagalbos tikslas — modernziuoti ūkius, tvarkyti ganyklas, ūkių žemių ir ūkių prieigas.

Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga:

—	iki 100 % lėšų investicijoms į su gamyba nesusijusius objektus;

—	iki 75 % išlaidų ūkių gamybos priemonėms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba 60 % kitose vietovėse, jeigu investicijos nėra skirtos gamybiniams pajėgumams didinti;

—	papildoma pagalba gali sudaryti iki 100 % išlaidų, siekiant padengti papildomas išlaidas, patirtas naudojant tradicines medžiagas, būtinas pastato paveldo savybėms išlaikyti.

Ūkio pastatų perkėlimas visuomenės interesų labui:

—

iki 100 % realių išlaidų, jei perkėlimas yra susijęs tik su esamų statinių išardymu, perkėlimu ir surinkimu iš naujo; jeigu dėl perkėlimo ūkininkas gauna naudos dėl to, kad naudoja šiuolaikiškesnius įrenginius, jis turi padengti ne mažiau kaip 60 % (arba 50 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse) atitinkamų įrenginių vertės padidėjimo po perkėlimo. Jeigu pagalbos gavėjas — jaunasis ūkininkas, jis turi padengti ne mažiau kaip atitinkamai 55 % arba 45 % vertės padidėjimo;

—

jeigu dėl perkėlimo padidėja gamybos pajėgumai, pagalbos gavėjas turi padengti ne mažiau kaip 60 % (arba 50 % mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse) išlaidų, susijusių su šiuo padidėjimu. Jeigu pagalbos gavėjas — jaunasis ūkininkas, jis turi padengti ne mažiau kaip atitinkamai 55 % arba 45 % išlaidų.

Pagalba draudimo įmokoms mokėti:

—	pagal Slovėnijos Vyriausybės priimtą nutarimą dėl žemės ūkio gamybos draudimo įmokų bendro finansavimo einamaisiais metais, savivaldybės parama padengia iki 50 % pagalbos teikimo kriterijus atitinkančių išlaidų draudimo įmokoms, draudžiant pasėlius, produktus ir gyvulius nuo ligų.

Pagalba sklypams perskirstyti:

—	iki 100 % faktinių išlaidų, patirtų įgyvendinant teisines ir administracines procedūras.

Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti:

—	iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos, ir negali apimti tiesioginių išmokų ūkiams pinigais.

Pagalba techninei pagalbai žemės ūkio sektoriuje teikti:

—

iki 100 % išlaidų, susijusių su ūkininkų lavinimu ir mokymu, konsultacinėmis paslaugomis ir trečių šalių teikiamomis pakeitimo paslaugomis ir skirtos forumams, kuriuose ūkiai keičiasi žiniomis, konkursams, parodoms, mugėms organizuoti, publikacijoms, katalogams leisti ir tinklavietėms kurti. Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos, ir negali apimti tiesioginių išmokų gamintojams pinigais

Taikymo data: 2007 m. liepos mėn. (arba data, nuo kurios taikomos Taisyklės)

Pagalbos schemos taikymo ar individualios pagalbos teikimo trukmė: Pagalba teikiama iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Remti MVĮ

Nuoroda į reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 straipsnius ir pagalbos teikimo kriterijus atitinkančios sąnaudos: Pagalbos teikimo apsaugai ir žemės ūkio ir kaimo plėtros programoms Semič savivaldybėje 2007–2013 m. taisyklių projekto II skyriuje numatytos priemonės, kurios laikomos valstybės pagalba pagal toliau nurodytus 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkių produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL L 358, 2006 12 16, p. 3) straipsnius:

4 straipsnis. Investicijos į žemės ūkio valdas;

5 straipsnis. Tradicinių kraštovaizdžių ir pastatų apsauga;

6 straipsnis. Ūkio pastatų perkėlimas visuomenės interesų labui;

12 straipsnis. Pagalba draudimo įmokoms mokėti;

13 straipsnis. Pagalba sklypams perskirstyti;

14 straipsnis. Pagalba kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai skatinti;

15 straipsnis. Techninės paramos teikimas žemės ūkio sektoriuje

Ekonomikos sektorius(-iai): Žemės ūkis: ariamosios žemdirbystės ir gyvulininkystės sektorius

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas: Občina Semič, Štefanov trg 9, SLO-8333 Semič

Tinklavietė: http://www.uradni-list.si/1/ulonline.jsp?urlid=200765&dhid=90792

Semič meras

Ivan Bukovec

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/22

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių 8 straipsnio 2 dalį

(2007/C 268/13)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 (1) 9 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo paskelbimo datos.

GTG ĮREGISTRAVIMO PAŽYMA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 509/2006

„DWÓJNIAK“

EB Nr.: PL/TSG/007/036/06.09.2005

1. Pareiškėjų grupės pavadinimas ir adresas

Pavadinimas:

Krajowa Rada Winiarstwa i Miodosytnictwa przy Stowarzyszeniu Naukowo — Technicznym Inżynierów i Techników Przemysłu Spożywczego

Adresas:

ul. Czackiego 3/6

PL-00-043 Warszawa

Telefonas:

(48-22) 828 27 21

El. paštas:

krwim@sitspoz.pl

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Lenkija

3. Produkto specifikacija

3.1. Registruojamas pavadinimas

„Dwójniak“

Į rinką pateikiamo produkto etiketėje gali būti nurodyta tokia informacija: „midus, pagamintas pagal senovės lenkų tradiciją“. Ši informacija verčiama į kitas oficialias kalbas.

3.2. Nurodyti, ar pavadinimas:

	yra specifinis
	apibūdina žemės ūkio produkto ar maisto produkto specifines savybes

Pavadinimas „Dwójniak“ kilęs nuo skaitvardžio „2“ (lenk. „dwa“) ir yra tiesiogiai susijęs su istoriškai nustatyta produkto sudėtimi bei jo gamybos būdu — vandens ir medaus proporcija midaus misoje, kurią sudaro 1 dalis medaus ir 1 dalis vandens. Taigi šis pavadinimas atspindi specifinę produkto savybę. Kadangi žodis „dwójniak“ naudojamas tik konkrečiam midaus tipui apibūdinti, reikia pripažinti, kad ir pats pavadinimas yra specifinis.

3.3. Ar išimtinės pavadinimo naudojimo teisės siekiama pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį?

	Įregistravimas su išimtine pavadinimo teise
	Įregistravimas be išimtinės pavadinimo teisės

3.4. Produkto tipas

1.8 klasė. — Kiti I priede nurodyti produktai.

3.5. Žemės ūkio arba maisto produkto, kurio pavadinimas nurodytas 3.1. punkte, apibūdinimas

Midus „Dwójniak“ — skaidrus fermentuotas gėrimas iš midaus misos, išsiskiriantis specifiniu medaus aromatu bei naudojamos žaliavos skoniu.

Šio produkto skonis gali būti praturtintas naudojamais prieskoniais. Produkto spalva gali būti nuo aukso iki tamsiai gintarinės ir priklauso nuo gamyboje naudoto bičių medaus rūšies.

Šiam midui būdingos fizikinės ir cheminės savybės:

—	alkoholio kiekis gėrime — 15–18 tūrio proc.,

—	redukuojančiųjų cukrų kiekis po inversijos — 175–230 g/l,

—	bendras rūgštingumas, išreikštas obuolių rūgšties kiekiu — 3,5–8 g/l,

—	lakusis rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties kiekiu — ne didesnis kaip 1,4 g/l,

—	bendras cukraus kiekis (gramais), kurio vertė, pridėjus faktinę alkoholio koncentraciją gėrime (tūrio proc.), padaugintą iš 18, yra ne mažesnė kaip 490,

—

becukrio ekstrakto ne mažiau kaip:

—

25 g/l,

—	30 g/l, jei midus vaisinis,

—	pelenų ne mažiau kaip 1,3 g/l, jei midus vaisinis.

Gaminant šį produktą draudžiama naudoti konservantus, stabilizatorius, dirbtinus maistinius dažiklius arba aromatus.

3.6. Žemės ūkio arba maisto produkto, kurio pavadinimas nurodytas 3.1. punkte, gamybos būdo aprašymas.

Žaliavos:

—

Toliau nurodytų savybių turintis natūralus bičių medus:

—	vandens kiekis ne didesnis kaip 20 % (m/m),

—	redukuojančiųjų cukrų kiekis ne mažesnis kaip 70 % (m/m),

—	sacharozės kartu su melecitoze kiekis ne didesnis kaip 5 % (m/m),

—	bendras 1 mol/l NaOH tirpalo rūgštingumas 100 g medaus kiekyje — 1–5 ml,

—	5-hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekis 100 g medaus ne didesnis kaip 4,0 mg.

—	Viršutinės fermentacijos midaus mielės, skirtos midui su didele alkoholio koncentracija gaminti.

—	Prieskoninės žolelės ir šakniniai prieskoniai: gvazdikai, cinamonas, muskato riešutai arba imbieras.

—	Natūralios vaisių sultys arba švieži vaisiai.

—	Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis (gali būti).

Gamybos būdas

1 etapas

Midaus misos sotinimas (virinimas) 95–105 °C temperatūroje. Būtina medaus ir vandens proporcija: 1 tūrio dalis medaus ir 1 tūrio dalis vandens (vanduo gali būti maišomas su vaisių sultimis) pagamintame produkte. Cukraus koncentracija yra per aukšta, kad mielės galėtų rūgti vykstant fermentacijai, todėl paruošiama tokios proporcijos misa: 1 tūrio dalis medaus ir 2 tūrio dalys vandens. Gali būti pridedama prieskoninių žolelių ir šakninių prieskonių. Gaminant vaisinį midų, ne mažiau kaip 30 % vandens pakeičiama vaisių sultimis. Siekiant užtikrinti šiam produktui būdingą tinkamą medaus ir vandens kiekį, likusi medaus dalis pridedama paskutiniame fermentacijos etape arba laikymo metu.

Tiksli vandens ir medaus proporcija išsaugoma ir reikiamas ekstraktas gaunamas naudojant virimo katilą su garų apdangalu. Toks produkto gamybos būdas sulaiko cukraus karamelizaciją.

2 etapas

Misos ataušinimas iki 20–22 °C temperatūros, kuri yra optimali mielėms daugintis. Misa turi būti atvėsinta jos pagaminimo dieną, o aušinimo laikas priklauso nuo aušintuvo pajėgumo. Vėsinimas garantuoja misos mikrobiologinį saugumą.

3 etapas

Nusistovėjimas — į midaus misą fermentavimo rezervuare supilamas mielių tirpalas.

4 etapas

A.	Greita fermentacija per 6–10 dienų. Išlaikant iki 28 °C temperatūrą, užtikrinama teisinga fermentavimo proceso eiga.

B.	Lėta fermentacija per 3–6 savaites. Lėtos fermentacijos laikas užtikrina atitinkamų fizikinių ir cheminių rodiklių gavimą.

Šiame etape galima įdėti likusį medaus kiekį, skirtą reikiamai proporcijai produkte išlaikyti.

5 etapas

Nusistovėjusios misos nupylimas nuo mielių nuosėdų.

Kai alkoholio kiekis pasiekia ne mažiau kaip 12 tūrio proc., misą būtina nupilti į laikymo rezervuarus, siekiant užtikrinti atitinkamas fizikines ir chemines bei organoleptines midaus savybes. Misos laikymas ant mielių nuosėdų pasibaigus lėtai fermentacijai neigiamai veikia jos organoleptines savybes dėl mielių autolizės.

6 etapas

Laikymas (brandinimas) ir nupylimas nuo nuosėdų (dekantavimas) — šį veiksmą būtina kartoti pagal poreikį, siekiant išvengti nepageidaujamų nuosėdose vykstančių procesų (mielių autolizė). Laikant galima atlikti technologinius veiksmus, pvz., pasterizavimą, filtravimą.

Šiame etape galima įdėti likusį medaus kiekį, skirtą reikiamai proporcijai produkte išlaikyti, jeigu tai nebuvo padaryta paskutiniame fermentavimo etape. Šis etapas svarbus tuo, kad užtikrina atitinkamų organoleptinių produkto savybių išsaugojimą.

Mažiausias produkto laikymo laikotarpis — 2 metai.

7 etapas

Paruošimas (sudėties suderinimas) — galutinio produkto su jam būdingomis organoleptinėmis ir fizikinėmis bei cheminėmis savybėmis, nurodytomis 3.5 punkte (Žemės ūkio arba maisto produkto apibūdinimas), paruošimas. Siekiant užtikrinti reikiamus rodiklius, organoleptines ir fizikines bei chemines savybes galima pakoreguoti taip:

—	-papildomai pasaldinti midų bičių medumi,

—	įdėti prieskoninių žolelių ir šakninių prieskonių ekstrakto,

—	įdėti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

Šio etapo tikslas — išgauti specifinių savybių produktą „Dwójniak“.

8 etapas

Produkto išpilstymas į tarą 18–25 °C temperatūroje. Patariama naudoti tradicines pakuotes, pvz., stiklinius siaurakakčius ąsočius, keraminę tarą arba ąžuolo statines.

3.7. Specifinės žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybės

„Dwójniak“ specifinės savybės užtikrinamos:

—	ruošiant misą (žaliavos sudėtis ir proporcijos),

—	laikant ir brandinant,

—	fizikinėmis ir cheminėmis bei organoleptinėmis savybėmis.

Misos paruošimas (žaliavos sudėtis ir proporcijos)

Produkto specifines savybes užtikrina visų pirma griežtas nustatytų vandens ir medaus proporcijų midaus misoje išlaikymas — 1 dalis medaus ir 1 dalis vandens. Šios proporcijos nulemia visus tolimesnius produkto gamybos etapus, dėl kurių šis midus įgauna specifines savybes.

Laikymas ir brandinimas

Pagal senovės lenkų receptūrą, produktas įgauna specifines savybes dėl atitinkamo jo laikymo ir brandinimo laikotarpio. Midaus „Dwójniak“ atveju šis laikotarpis trunka ne trumpiau kaip 2 metus.

Fizikinės ir cheminės bei organoleptinės savybės

Laikantis visų specifikacijoje nurodytų gamybos etapų, gaunamas nepakartojamo skonio ir aromato produktas. Išskirtinis produkto skonis ir aromatas atsiranda dėl atitinkamo cukraus bei alkoholio kiekio:

—	redukuojančiųjų cukrų kiekis po inversijos — didesnis kaip 175–230 g/l,

—	bendras cukraus kiekis gramais, kurio vertė, pridėjus faktinę alkoholio koncentraciją gėrime (tūrio proc.), padaugintą iš 18, yra ne mažesnė kaip 490,

—	alkoholio kiekis gėrime — 15–18 tūrio proc.

Produkto gamyboje naudojant griežtai nustatytas sudedamųjų dalių proporcijas, jis įgauna specifinę klampią ir skystą konsistenciją, išskiriančią jį iš kitų midaus rūšių.

3.8. Tradicinės žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybės

Tradicinis gamybos būdas

Midų gamyba Lenkijoje turi ilgesnę kaip tūkstantis metų tradiciją ir yra labai įvairi. Gamybos būdai vystėsi ir buvo tobulinami, dėlto atsirado daug įvairių midų rūšių. Jų gamybos istorija prasideda kartu su Lenkijos valstybės sukūrimu. Ispanų diplomato, pirklio ir keliautojo Ibrahimo Ibn Jakubo 966 m. užrašuose pažymėta, kad „Mieszko I šalyje kartu yra ne tik maisto, mėsos, ariamosios žemės, bet ir gausu medaus, o slavų vynai ir svaiginamieji gėrimai vadinami midumi“ (Mieszko I — pirmasis istorinis Lenkijos valdovas). Anonimo Galluso, kuris rašė XI a. pabaigos ir XII a. pradžios Lenkijos istoriją, kronikose taip pat yra daug informacijos apie midų gamybą.

Adomo Mickevičiaus nacionalinėje lenkų epopėjoje „Ponas Tadas“, kurioje aprašyta 1811–1812 m. bajorų istorija, galima rasti daug informacijos apie midų gamybą, jų vartojimo būdus bei jų rūšis. Pastabas apie midų taip pat galima rasti Tomo Zano (1796–1855 m.) eilėraščiuose bei Henriko Sienkevičiaus trilogijoje, kurioje aprašoma XVII a. Lenkijos Respublikos istorija (1884 m. išleista knyga „Ugnimi ir kardu“, 1866 m. — „Tvanas“ bei 1887 ir 1888 m. — „Ponas Volodijovskis“).

Lenkijos XVII-XVIII a. kulinarines tradicijas aprašančiuose šaltiniuose rasime ne tik bendrą informaciją apie midų, bet ir apie jų ypatingas rūšis. Priklausomai nuo gamybos būdo, midus buvo vadinamas „Półtorak“, „Dwójniak“, „Trójniak“ ir „Czwórniak“. Kiekvienas pavadinimas skirtas kitokios rūšies midui, kurio gamyboje naudojamos kitos vandens arba sulčių ir medaus proporcijos ir kurio laikymo laikotarpis yra skirtingas. Produkto „Dwójniak“ gamybos technologija beveik nesikeičia šimtmečius, išskyrus kai kuriuos nedidelius pakeitimus.

Tradicinė sudėtis

Tradicinis midų skirstymas į „Półtorak“, „Dwójniak“, „Trójniak“ ir „Czwórniak“ Lenkijoje egzistuoja daugelį amžių ir vartotojų sąmonėje išliko iki šiol. Pasibaigus II-ajam pasauliniam karui, pabandyta įteisinti tradicinį midų padalijimą į keturias kategorijas. Tai padaryta 1948 m., priėmus Vyno, vaisių vyno, midaus gamybos ir šių produktų pardavimo įstatymą (1948 m. lapkričio 18 d. Lenkijos Respublikos įstatymų biuletenis („Dziennik Ustaw“)). Šiame įstatyme buvo numatytos midų gamybos taisyklės, kuriomis nustatytos tikslios vandens ir medaus naudojimo proporcijos bei technologiniai reikalavimai. Vandens ir medaus kiekis „Dwójniak“ gamyboje apibrėžtas taip: „Pavadinimas „Dwójniak“ gali būti taikomas tik midui, pagamintam iš vienos tūrio dalies natūralaus medaus ir vienos tūrio dalies vandens“.

3.9. Minimalūs reikalavimai ir specifinių savybių tikrinimo tvarka

Būtina kontrolė apima:

—	nustatytų midaus misos proporcijų išlaikymą,

—	laikymo laikotarpio užtikrinimą,

—	gatavo produkto organoleptines savybes (skonis, kvapas, spalva, skaidrumas),

—

gatavo produkto fizikinius ir cheminius rodiklius: alkoholio kiekis, bendras cukraus kiekis, redukuojančiųjų cukrų kiekis po inversijos, bendras rūgštingumas, lakusis rūgštingumas, becukris ekstraktas bei pelenų kiekis vaisiniame miduje — šie kiekiai turi atitikti specifikacijos 3.5 punkte nurodytus kiekius.

Būtina kontrolė atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Taip pat kontrolę rekomenduojama atlikti vykdant toliau nurodytus gamybos etapus. Toliau nurodytų etapų kontrolė nėra privaloma, tačiau patariama ją atlikti siekiant išvengti galimų klaidų atskiruose gamybos etapuose:

4 etapas

Vykstant fermentavimo procesui būtina reguliariai laboratoriškai kontroliuoti organoleptines produkto savybes (skonį ir kvapą) bei fizikinius ir cheminius rodiklius, pvz., alkoholio ir cukrų kiekį, kuris keičiasi vykstant alkoholio fermentacijos procesui.

6 etapas

Laikymo laikotarpiu būtina reguliariai tikrinti produkto pagrindines organoleptines savybes bei fizikinius ir cheminius rodiklius: alkoholio kiekį, bendrą cukraus kiekį, bendrą rūgštingumą, lakųjį rūgštingumą.

8 etapas

Prieš pilstant turi būti patikrintos 3.5 punkte (Žemės ūkio arba maisto produkto apibūdinimas) nurodytos atskiros fizikinės ir cheminės bei organoleptinės savybės.

4. Įstaigos arba institucijos, tikrinančios produkto atitiktį specifikacijai

4.1. Pavadinimas ir adresas

Pavadinimas:

Główny Inspektorat Jakości Handlowej Artykułów Rolno — Spożywczych

Adresas:

ul. Wspólna 30

PL-00-930 Warszawa

Telefonas:

(48-22) 623 29 00

Faksas:

(48-22) 623 29 98

El. paštas:

—

Viešoji įstaiga/Viešoji institucija

Privati įstaiga/Privati organizacija

4.2. Įstaigos arba institucijos specialios užduotys

4.1 dalyje minėta kontrolės institucija yra atsakinga už visos specifikacijos kontrolę.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/28

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2007/C 268/14)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„AFUEGA'L PITU“

EB Nr. ES/PDO/005/0307/20.08.2003

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Subdirección General de Calidad Agroalimentaria y Agricultura Ecológica. Dirección General de Industria Agroalimentaria y Alimentación. Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación de España

Adresas:

Infanta Isabel, 1

E-28071 Madrid

Telefonas:

(34) 91 347 53 94

Faksas:

(34) 91 347 54 10

El. paštas:

sgcaproagro@mapya.es

2. Grupė:

Pavadinimas:

Quesería La Borbolla, C.B. y otros

Adresas:

La Borbolla, 9

E-33820 Grado

Telefonas:

(34) 985 75 08 10

Faksas:

(34) 985 75 08 10

El. paštas:

queseríalaborbolla@hotmail.com

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) Kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.3 klasė — Sūriai

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas: „Afuega'l Pitu“

4.2. Apibūdinimas: „Afuega'l Pitu“ yra riebus sūris, kuris gali būti šviežias arba brandintas, jis gaminamas iš visiškai pasterizuoto karvės pieno, koaguliuojant jį pieno rūgštimi. Masė — balta arba raudonai oranžinė, spalva priklauso nuo to, ar dedama paprikų. Jei sūriai brandinami 60 dienų, pienas gali būti ir nepasterizuotas.

Galutinis produktas — sūris, kurio forma primena nupjautą kūgį arba cukiniją, sūrio svoris — 200–600 gramų, aukštis — apie 5–12 cm, skersmuo ties pagrindu — 8–14 cm; sūris turi natūralią žievelę, kurios konsistencija priklauso nuo brandinimo laiko ir nuo to, ar buvo dėta paprikų.

Sūris turi keturis tradicinius pavadinimus, nors galutinės sūrio savybės yra panašios:

Atroncau blancu: neminkytas, nupjauto kūgio formos, baltas.

Atroncau roxu: minkytas, nupjauto kūgio formos, raudonai oranžinis.

Trapu blancu: minkytas, cukinijos formos, baltas.

Trapu roxu: minkytas, cukinijos formos, raudonai oranžinis.

Cheminė sudėtis: sausoji medžiaga sudaro bent 30 % sūrio, riebalų ir baltymų sausojoje medžiagoje atitinkamai yra bent 45 % ir 35 %, o pH svyruoja nuo 4,1 iki 5.

Organoleptinės savybės: sūris yra baltos spalvos, brandinamas gali pagelsti arba įgyti raudonai oranžinę spalvą, jei įdėta paprikų. Sūris yra švelnaus rūgštoko skonio, nesūrus ar mažai sūrus, riebus ir gana sausas, o raudonos spalvos sūriams būdingas stipresnis ir pikantiškesnis skonis. Sūris yra švelnaus aromato, kuris sustiprėja brandinant; masė palyginti minkštos konsistencijos, tačiau brandinamas sukietėja.

4.3. Geografinė vietovė:: Sūrio „Afuega'l Pitu“ saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama sūriams, pagamintiems Morsino, Riosos, Santo Adriano, Grado, Salaso, Pravijos, Tineo, Belmontės, Kudiljero, Kandamo, Las Regeraso, Muros del Nalono ir Soto del Barko savivaldybėse. Šioje teritorijoje vyksta visi sūrio gamybos etapai, įskaitant brandinimą ir kaip žaliavos naudojamo pieno gamybą.

4.4. Kilmės įrodymas: Sertifikuojant bus tikrinama produkto išvaizda ir dokumentai, atrenkami pavyzdžiai. Pagal minėtus reikalavimus „Afuega'l Pitu“ saugoma kilmės vietos nuoroda gali būti suteikiama tiktai sūriams, pagamintiems iš pieno, gauto iš registruotų gyvulininkystės sektoriaus įmonių ir perdirbto pieninėse, kurios registruotos reguliavimo tarnyboje pagal taisykles, numatytas šiame dokumente, SKVN taisyklėse, taip pat Kokybės ir sąlygų vadove, ir kurias patikrino bei sertifikavo reguliavimo tarnybos techniniai darbuotojai, atsižvelgdami į taikytinas procedūras.

Sūriai, atitinkantys sertifikavimo sąlygas, bus žymimi papildomomis numeruotomis reguliavimo tarnybos suteiktomis etiketėmis su „Afuega'l Pitu“ saugomos kilmės vietos nuorodos logotipu.

4.5. Gamybos būdas: Sūriai, turintys saugomas nuorodas, gaminami iš pieno, gauto higieniškomis sąlygomis iš sveikų Fresian ir Asturiana de los Valles veislių karvių ir iš šių veislių kryžminimo būdu išvestų veislių karvių pagal taikytinus teisės aktus.

Galvijai šeriami pagal tradicinę praktiką — melžiamos karvės bandos ganomos ištisus metus, jų pašarų racioną sudaro šviežia žolė, šienas ir ūkiuos gaminamas silosas.

Galvijai dalį dienos laikomi tvarte, kitą dalį — lauke. Tai reiškia, kad gyvuliai didžiąją dienos dalį praleidžia ganyklose, o į tvartus sugenami sutemus, kai ateina laikas melžti. Tvartuose karvės lieka per naktį, o rytą pamelžtos vėl išgenamos į ganyklas. Melžiamos karvės gauna šviežių pašarų, šieno, ūkiuose gaminamo siloso ir (ypač blogomis oro sąlygomis) šiek tiek grūdų bei koncentruotų pašarų iš ankštinių augalų.

Į pieną, supiltą į krekinimo indą, dedamas truputis skysto šliužo fermento, o jei pienas pasterizuotas — pieno fermentų. Inde temperatūra būna nuo 22 iki 32 °C. Krekinimas trunka 15–20 valandų.

Po krekinimo sutraukto pieno masė sukrečiama į perforuotas formeles, pagamintas iš plastiko, atitinkančio maisto kokybės reikalavimus, kuriose išrūgos nuvarva maždaug per dvylika valandų.

Po dvylikos valandų dar drėgna varškė sukrečiama į mažesnes formas ir apibarstoma druska. Po dvylikos valandų sūriai išimami iš formų ir dedami ant perforuotų padėklų, kad visiškai išdžiūtų. Paskui sūriai sukraunami brandinimo patalpoje.

Jei sūriai gaminami iš minkytos masės, sutraukto pieno masė džiovinama didesniuose plastikiniuose induose, su marle, ir maždaug po paros sukrečiama į minkytuvą. Minkoma sūrio masė sūdoma; gali būti dedama apie 1 % paprikų — tada bus pagamintas trapu roxu rūšies sūris. Išminkyta masė, su paprikomis ar be paprikų, sukrečiama į formas arba suvyniojama į marlę ir paliekama džiūti dar parai.

Brandinimo patalpose sūriai laikomi nuo penkių (švieži sūriai) iki 60 (brandinti sūriai) dienų — laikas priklauso nuo sūrių brandinimo lygio.

Supakuoti sūriai su etiketėmis ant patvirtintų pakuočių iki pardavimo laikomi šaltuose sandėliuose, kuriuose temperatūra būna nuo 4 °C iki 10 °C.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Istorinis ryšys

Šis sūris, vadinamas quesu de puñu arba queso de Afueg'l Pitu, rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVIII amžiaus kaip mokesčių mokėjimo priemonė (iki XIX amžiaus). XIX a. pabaigoje Félix Aramburu y Zuloaga apibūdino šį sūrį kaip „paprastą queso de puñu ar de afuega el pitu, gaminamą beveik visose Astūrijos savivaldybėse“. Vėliau Octavio Bellmunt ir Fermín Canella veikale Astūrija rašė apie šių sūrių populiarumą, pažymėdami, kad jie „žinomi visur ir vadinami afuega el pitu ar kitais pavadinimais“.

Nors šios bibliografinės nuorodos liudija sūrių paplitimą įvairiose Astūrijos savivaldybėse, vietovės konkrečiai nenurodytos, todėl iki šiol nėra apibrėžtų ribų (galbūt dėl to, kad sūriai gaminami daugelyje savivaldybių). Norint patvirtinti, kad gamyba vyksta tik nustatytoje geografinėje vietovėje, reikia atsižvelgti į naujesnius dokumentus, liaudies išmintį ir pirmųjų įmonių, pradėjusių gaminti sūrį, registrą.

Sūrio pavadinimo kilmė neaiški — tai suteikia jam žavesio. Pažodžiui „Afuega'l Pitu“ reiškia „pasmaugti vištą“ — keistas, įvairiai aiškintas pavadinimas. Interpretacijų būta visokių: nuo aiškinimų, kad pavadinimas atsispindi maišo (fardela), kuriame sūris džiovinamas, užraukimą, iki teiginių, kad jis susijęs su sunkumais ryjant sūrį; buvo ir tvirtinimų, esą pavadinimas atsirado dėl to, kad šiuo sūriu tradiciškai buvo šeriamos vištos.

Panašios formos, tokį patį laiką brandinti ir panašių skonio savybių turintys sūriai buvo žinomi kaip „Afuega'l Pitu“ palei Narsėjos ir Nalono upes įsikūrusiose savivaldybėse, kur jie populiariausi.

Išskirtinis sūrio gamybos būdas ilgainiui nusistovėjo, vienas gaminys imtas vadinti keturiais tradiciniais pavadinimais. Keturi sūriai skiriasi spalva (raudona arba balta — tai priklauso nuo to, ar dedama paprikos, ar ne) ir forma (nupjauto kūgio arba cukinijos; sūrio forma priklauso nuo naudojamos formų sistemos).

Ryšys su gamta

Apibrėžtoje vietovėje vyrauja jūrinis klimatas — gausūs, nuolatiniai ir nesmarkūs krituliai ištisus metus, vidutinio intensyvumo saulės spinduliavimas, didelis debesuotumas. Šios sąlygos turi įtakos melžiamų karvių šėrimo racionui, o kartu ir galutiniam produktui, nes:

—	dėl tokio klimato vešliose šios vietovės pievose ir ganyklose greitai auga puikios kokybės žolė. Tokiomis sąlygomis užtikrinamas ne tik ištisus metus naudojamo šviežio pašaro šaltinis, bet ir pašarų atsargos, naudojamos esant prastam orui;

—	tokiomis sąlygomis galima parengti metinį naudojimo planą, kuriame pagrindinis dalykas būtų laukų naudojimo periodiškumo nustatymas, įtraukiant ganymą ir (arba) šienavimą;

—	tokiomis klimato sąlygomis gyvulius lauke galima laikyti beveik visus metus.

Visos šios sąlygos lemia didelį aukštos kokybės pieno primilžį ir ypatingą pieno sudėtį, ypač jo riebalines ir organines rūgštis. Iš tokio pieno pagamintas sūris įgyja nepaprastų organoleptinių savybių — ypatingą kvapą ir skonį.

Klimatas turi įtakos ir paties gaminio parengiamajam procesui. Taip yra dėl to, kad gaminio savybės priklauso nuo vietos aplinkos sąlygų, ypač džiovinimo ir formavimo etapuose (nes gamybos mastas palyginti mažas). Ypatingą gaminio konsistenciją lemia didelė drėgmė ir švelni temperatūra, taip pat sūrio gamintojų, pritaikiusių gamybos procesą tokioms klimato sąlygoms, patirtis.

Geografinės vietovės teritorijai būdingi statūs šlaitai, išsidėstę netoli vienas kito tarp pakrantės (labai žemai) ir takoskyros (labai aukštai). Daugiau nei pusė teritorijos yra aukščiau negu 400 m virš jūros lygio, o daugiau nei ketvirtadalis — aukščiau negu 800 m virš jūros lygio.

Tokia vietovė palanki gyvuliams auginti — naudoti aukštos kokybės gamtinius išteklius statesnių šlaitų plotuose, kurie nelabai tinka kitai žemės ūkio veiklai, taip pat ganyti gyvulius didžiulėse užliejamose pievose, kurių labai daug slėniuose, išraižytuose Nalono ir Narsėjos upių bei jų intakų vagų.

Vietovė turėjo įtakos ir sūrio gamybos reikšmei, nes dėl kalnuoto reljefo susisiekimas istoriškai buvo kur kas sunkesnis. Tai skatino anų laikų ūkininkus praktikuoti perteklinę pieno produktų gamybą, o paprasčiausia buvo gaminti sūrį savaiminio rūgštinimo būdu. Ir nors pripažįstama, kad vietovės ypatumai lėmė sudėtingas gyvenimo sąlygas, akivaizdu, kad laikui bėgant kaimai tapo vis mažiau izoliuoti. Žinoma, tai savo ruožtu turėjo įtakos ir gamybai, o ypač — sūrių prekybai, nes juos buvo galima gabenti į didelius miestus, kurie visada buvo netoli, bet atrodė sunkiai pasiekiami.

Kita išskirtinė ypatybė — dirvožemis. Jis gana rūgštingas (pH 6,9–6,5), daug organinių medžiagų, palyginti subalansuotas azoto, fosforo, magnio ir kalio kiekis. Tokios dirvos savybės lemia ypatingą, subalansuotą mineralinę sudėtį, būdingą tiktai šios vietovės ganykloms.

Ganyklose želia daugybė įvairių augalų, daugiausia — žemės ūkio paskirties (žolių, ankštinių ir lūpažiedžių augalų), puikiai tinkančių ganomiems galvijams.

Tai, kad ganyklose gyvuliai ganomi reguliariai ir nuolatos, tiesiogiai veikia tiek augaliją, tiek ir dirvos sudėtį — į dirvožemį patenka daug naudingų organinių medžiagų. Taip iš dalies yra dėl to, kad gyvuliai beveik nuolatos laikomi ganyklose.

Anksčiau minėtos pievų augalų rūšys laikui bėgant nekito: tai lėmė gyvulių ganiavos ciklas — sėklos su jų mėšlu patenka į žemę.

Žmogiškasis ryšys

Nuo senų laikų šios vietovės ūkių struktūrai būdingi maži elementai, tai caserías [sodybos], kurių savininkai stengėsi būti savarankiški ir naudojo savo užauginamą derlių ir produktus, gaunamus iš laikomų galvijų ir avių.

Sūriai buvo gaminami iš pieno pertekliaus. Jų vertė siejama su išskirtine konsistencija ir skoniu, kurio neįmanoma supainioti su kitu, kad ir koks iš keturių tradicinių sūrių būtų turimas omenyje. Anot žymaus Ispanijos sūrių žinovo Enrico Canuto: „Jei kur nors Ispanijoje pasakytumėte“ afuega'l pitu„, galimas daiktas, niekas nežinotų, kas tai yra, o jei žinotų, nieko daugiau aiškinti nereikėtų: tai Astūrijos sūris.“

Šio amato tradicijos buvo perduodamos iš kartos į kartą: motinos išmokydavo gaminti sūrius dukteris, o šios — savo dukteris, ir galiausiai tai tapo verslu, kuris plėtojamas dabar (gamybos procese dalyvauja šeimoms priklausančios pieninės, kuriose sūrį tradiciniais būdais ir toliau gamina daugiausia moterys).

Laikui bėgant ūkininkai tapo savarankiški, atsirado turgavietės, į jas buvo gabenami visi vietos sūriai (ypač į Grado turgų). Gerėjo susisiekimas, todėl prekybą galima buvo plėtoti ir už gamybos teritorijos, ir už Astūrijos ribų.

Antrojoje praėjusio amžiaus pusėje Ispanijos teisės aktuose imta reikalauti, kad pardavimui skirti sūriai, brandinami mažiau kaip šešiasdešimt dienų, būtų gaminami iš pasterizuoto pieno. Tada buvo sukurtas specialus fermentas, su kuriuo sūrius galima gaminti iš pasterizuoto pieno ir suteikti jiems tokias pačias organoleptines ir reologines savybes, kuriomis pasižymi sūriai, pagaminti iš neperdirbto pieno, ir garantuoti reikiamas higienos sąlygas.

Yra to fermento atmainų, turinčių ypatingų diacetilo išskyrimo pasterizuotame piene savybių. Iš tiesų, sūrio „Afuega'l Pitu“ sutraukto pieno masei ir pačiam sūriui būdingas diacetilo kvapas.

Sūrio „Afuega'l Pitu“ varžybos, kuriose dalyvauja visi vietos gamintojai, Morsino savivaldybėje vyksta nuo 1981 m. Varžybos pradėtos rengti jaunų žmonių, kuriuos parėmė Hermandado de la Probe bendruomenės, grupelės iniciatyva siekiant paskatinti šios sūrio rūšies gamybą. Nors šiuo metu sūris „Afuega'l Pitu“ palyginti dar mažai žinomas, tačiau produktas, kurį ūkininkai vartojo tiktai savo reikmėms ir menką perteklių parduodavo Grado turguje, jau virto skanėstu, pageidaujamu daugelyje Astūrijos ir visos Ispanijos restoranų. Iš tiesų, šis sūris jau žinomas ne tik Ispanijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Consejo Regulador de la DOP Afuega'l Pitu

Adresas:

Polígono ind. Silvota, C/ Peñamayor, Par. 96

E-33192 Llanera

Telefonas:

(34) 985 26 42 00

Faksas:

(34) 985 26 56 82

El. paštas:

info@alcecalidad.com

Reguliavimo tarnyba, kaip žemės ūkio produktų sertifikavimo įstaiga, atliks užduotis pagal EN 45 011 standarte nurodytus kriterijus.

4.8. Ženklinimas etiketėmis: Ant visų vartoti skirtų sūrių su „Afuega'l Pitu“ saugoma kilmės vietos nuoroda bus klijuojamos etiketės ir antrinės etiketės, kurias numeruoja, tvirtina, tikrina ir teikia reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į kokybės vadove pateiktas taisykles. Be kitų duomenų ir reikalavimų, numatytų galiojančiuose teisės aktuose, turi būti aiškiai užrašyta: Denominación de Origen Protegida — „Afuega'l Pitu“.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/33

Paraiškos paskelbimas pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2007/C 268/15)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006(1) (1) 7 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„CHOURIÇA DOCE DE VINHAIS“

EB Nr.: PT/PGI/005/0461/20.04.2005

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informavimo tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Gabinete de Planeamento e Políticas

Adresas:

Rua Padre António Vieira, n.o 1-8o

P-1099-073 Lisboa

Telefonas:

(351) 213 819 300

Faksas:

(351) 213 876 635

El. paštas:

gppaa@gppaa.min-agricultura.pt

2. Grupė:

Pavadinimas:

ANCSUB — Associação Nacional de Criadores de Suínos de Raça Bísara

Adresas:

Edifício da Casa do Povo — Largo do Toural

P-5320-311 Vinhais

Telefonas:

(351) 273 771 340

Faksas:

(351) 273 770 048

El. paštas:

ancsub@bisaro.info

Sudėtis:

Gamintojas ir (arba) perdirbėjas ( X ) Kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.2 klasė — mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti)

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1.

Pavadinimas „Chouriça Doce de Vinhais“

4.2.

Apibūdinimas Į plonąsias kiaulės arba karvės žarnas kimšta rūkyta dešra, kurios sudėtyje yra Bísaro veislės arba šios veislės kryžminimo būdu gautų veislių (F1 gyvulių, išvestų sukryžminus į kilmės knygą įtrauktas grynaveisles Bísaro kiaules, ir kitų veislių gyvulius) regione gaminama duona arba migdolai ir „Tras-os-Montes“ aliejus (ši duona nepakeičiama, nes gaminiui ji suteikia specifinį skonį ir tekstūrą), kiaulių kraujas, medus, lazdynų riešutai. Dešra yra pasagos formos, maždaug 20–25 cm ilgio, ir 2–3 cm skersmens. Ji yra juodos spalvos, nehomogeniška, kaip ir pati masė, turinti šviesesnės spalvos zonų, kuriose galima aptikti atitrūkusių mažų mėsos gabaliukų pluoštų ir riešutų. Žarna yra prilipusi prie masės ir iš išorės galima pastebėti mėsos gabaliukus, lazdynų riešutus arba migdolus. Gatava dešra sveria apie 150 g.

4.3.

Geografinė vietovė Atsižvelgiant į tai, kad šio produkto gaminimo būdas yra tradicinis, kad gyvuliai turi būti šeriami specialiu pašaru, kad vietos gyventojai privalo mokėti tinkamai rūpintis gyvuliais, ir į tai, kad norint gauti tikrai išskirtinės kokybės žaliavą, pagrindinio gyvulių pašaro auginimui reikalingas specifinis dirvožemis, „Chouriça Doce de Vinhais“ dešrai gaminti naudojamos Bísaro veislės ir kryžminių veislių kiaulės gimsta, auga, dauginasi, skerdžiamos ir pjaustomos Bragansos apygardos Alfandegos da Fe, Bragansos, Karazeda de Ansiaineso, Freišo de Espanada a Sinta, Masedo de Kavaleiroso, Miranda do Doraso, Mirandelos, Mogadoro, Tore de Monkorvo, Vila Floro, Vimiozo ir Vinjaiso savivaldybėse ir Vila Realio apygardos Alijo, Botikaso, Šaveso, Mesao Frijo, Mondin de Basto, Montalegrės, Mursos, Regvos, Ribeira de Penos, Sabrozos, Santa Marta de Penaguiao, Valpasoso, Vila Poka de Agiaraso ir Vila Realo savivaldybėse, nes tik šiose vietovėse aptinkama šios veislės kiaulėms tinkamo pagrindinio pašaro ir tik čia turima reikiamų gyvulininkystės įgūdžių.

Atsižvelgiant į ypatingas oro sąlygas, reikalingas „Chouriça Doce de Vinhais“ gaminti, į gyventojų įgūdžius ir taikomą saugią bei nekintamą vietos metodiką, perdirbimo geografinė vietovė apsiriboja Bragansos apygardos Alfandegos da Fe, Bragansos, Karazedos de Ansiaineso, Freišo de Espanada a Sinta, Masedo de Kavaleiroso, Miranda do Doraso, Mirandelos, Mogadoro, Tore de Monkorvo, Vila Floro, Vimiozo ir Vinjaiso savivaldybėmis.

4.4.

Kilmės įrodymas „Chouriça doce de Vinhais“ gali būti gaminamas tik tinkamai licencijuotose įmonėse, kurios veikia minėtoje perdirbimo vietovėje. Visas gamybos procesas griežtai kontroliuojamas, ir tai leidžia užtikrinti gaminio atsekamumą. Pirminė žaliava gaunama iš Bísaro veislės kiaulių, įrašytų į Zootechninį veislės registrą, arba iš kryžminimo būdu gautų kiaulių (F1), kurių vienas iš tėvų yra Bísaro veislės, įrašytas į Suaugusių kiaulių zootechninio registro knygą, auginamas gyvulininkystės įmonėse, turinčiose žemės plotų, kuriuose taikoma tradicinė gyvulininkystės sistema (pusiau ekstensyvioji gyvulininkystė) ir kuriose gaminamas tradicinis pašaras. Būtina pažymėti, kad kiaulės ėda daug kaštonų, todėl išskirtinės jų mėsos organoleptinės savybės yra plačiai žinomos. Kiaulės skerdžiamos licencijuotose skerdyklose ir pjaustomos gaminio geografinėje gamybos vietovėje veikiančiose licencijuotose įmonėse. Perdirbimo operacijos gali būti atliekamos tik tose įmonėse, kurios turi gamintojų susivienijimo suteikiamas veiklos licencijas, ir tik gavus kontroliuojančios įstaigos sutikimą. Kiekviena dešra yra pažymėta numeruotu sertifikavimo ženklu, todėl galima patikimai atsekti gaminį pagaminusią žemės ūkio įmonę. Gaminio kilmę galima įrodyti bet kuriame gamybos etape pagal serijos numerį, kuris yra privaloma sertifikavimo ženklo dalis.

4.5.

Gamybos būdas Neriebi mėsa, galvos mėsa, šoninė ir pilvo mėsa supjaustoma į vidutinio dydžio gabaliukus, kurie sudedami į indą ir verdami sūdytame vandenyje, kol suminkštėja. Duona su pluta supjaustoma plonomis riekėmis ir suminkštinama mėsos sultinyje. Gauta masė pagardinama prieskoniais, į ją dedama mažais gabaliukais suplėšytos kiaulės mėsos, aliejaus, kraujo, medaus, migdolų ir (arba) lazdynų riešutų. Patikrinus, ar įdėta pakankamai prieskonių, masė nedelsiant kemšama į kiaulių žarnas. Rūkoma ant silpnos ugnies naudojant ąžuolo ir (arba) kaštono malkas. Po to dešra vytinama arba jai leidžiama stabilizuotis (ne mažiau kaip 15 dienų). Visada tik kilmės vietoje supakuotos „Chouriça Doce de Vinhais“ dešros į rinką tiekiamos nepjaustytos. Atsižvelgiant į gaminio sudėtį ir pobūdį, jo negalima pjaustyti į gabalus arba griežinėliais. Dešros pakuojamos normalioje ar kontroliuojamoje atmosferoje arba vakuume, naudojant gaminiui nekenksmingas ir jo neveikiančias medžiagas. Gaminys gali būti pakuojamas tik geografinėje perdirbimo vietovėje, kad būtų užtikrintas atsekamumas ir kad būtų galima vykdyti kontrolę bei užkirsti kelią produkto skonio ir mikrobiologinių savybių pokyčiams.

4.6.

Ryšys su geografine vietove Nuo seno šioje vietovėje egzistavusios kiaulininkystės svarbą liudija įvairios zoomorfinės skulptūros ir tai, kad įvairiuose savivaldos registruose minimi paršeliams ir iš jų gaminamiems gaminiams taikomi mokesčiai. Gaminio ryšys su geografine vietove nustatomas pagal vietinių gyvulių veislę, jų šėrimą vietinės kilmės produktais, žinias, susijusias su mokėjimu pjaustyti ir sūdyti kiaulės kumpį, laipsnišką rūkymą ant silpnos ugnies naudojant vietines malkas ir pagal brandinimą labai šaltoje bei sausoje šiam regionui būdingoje aplinkoje.

4.7.

Kontrolės institucija

Pavadinimas:

Tradição e Qualidade — Associação Interprofissional para Produtos Agro-Alimentares de Trás-os-Montes

Adresas:

Av. 25 de Abril, 273 S/L

P-5370-202 Mirandela

Telefonas:

(351) 278 261 410

Faksas:

(351) 278 261 410

El. paštas:

tradição-qualidade@clix.pt

Pripažinta, kad įstaiga „Tradição e Qualidade“ atitinka standarto 45011:2001 reikalavimus.

4.8.

Ženklinimas etiketėmis Ant etiketės būtinai turi būti užrašas „Chouriça Doce de Vinhais — Indicação Geográfica Protegida“, atitinkamas Bendrijos logotipas ir „Vinhais“ gaminio logotipas, kurio pavyzdys pateikiamas toliau. Ant etiketės taip pat būtinai turi būti sertifikavimo ženklas, ant kurio turi būti nurodytas gaminio pavadinimas, speciali nuoroda, kontrolės įstaigos pavadinimas ir serijos numeris (skaitmeninis arba raidinis-skaitmeninis gaminio atsekamumo kodas).

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

10.11.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 268/36

Paraiškos paskelbimas pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2007/C 268/16)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„BUTELO DE VINHAIS“, „BUCHO DE VINHAIS“ arba „CHOURIÇO DE OSSOS DE VINHAIS“

EB Nr.: PT/PGI/005/0459/20.04.2005

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informavimo tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Gabinete de Planeamento e Políticas

Adresas:

Rua Padre António Vieira, n.o 1-8o

P-1099-073 Lisboa

Telefonas:

(351) 213 819 300

Faksas:

(351) 213 876 635

El. paštas:

gppaa@gppaa.min-agricultura.pt

2. Grupė:

Pavadinimas:

ANCSUB — Associação Nacional de Criadores de Suínos de Raça Bísara

Adresas:

Edifício da Casa do Povo

Largo do Toural

P-5320-311 Vinhais

Telefonas:

(351) 273 771 340

Faksas:

(351) 273 770 048

El. paštas:

ancsub@bisaro.info

Sudėtis:

Gamintojas ir (arba) perdirbėjas ( X ) Kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.2 klasė — mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti)

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka).

4.1. Pavadinimas: „Butelo de Vinhais“, „Bucho de Vinhais“ arba „Chouriço de Ossos de Vinhais“

4.2. Apibūdinimas: Į kiaulės skrandį (bucho), pūslę arba storąsias žarnas (palaio) kimšta rūkyta dešra, kurios sudėtyje yra Bísaro veislės arba šios veislės kryžminimo būdu gautų veislių (ne mažiau kaip 50 % Bísaro veislės) kiaulių (F1 gyvulių, išvestų sukryžminus į kilmės knygą įtrauktas grynaveisles Bísaro kiaules, ir kitų veislių gyvulius) mėsa, riebalai, kaulai ir kremzlės iš šonkaulių bei stuburo srities. Dešra yra gelsvos, rausvos arba tamsios kaštonų spalvos. Gaminys sveria 1–2 kg, yra apvalios, ovalo ar cilindro formos ir skirtingo dydžio priklausomai nuo naudojamo apvalkalo (į skrandį arba į pūslę kimšta dešra yra 10–15 cm skersmens, į storąsias žarnas kimšta dešra yra apie 20 cm ilgio ir 10–15 cm skersmens); iš išorės galima pastebėti joje esančius kaulus.

4.3. Geografinė vietovė: Atsižvelgiant į tai, kad šio produkto gaminimo būdas yra tradicinis, kad gyvuliai turi būti šeriami specialiu pašaru, kad vietos gyventojai privalo mokėti tinkamai rūpintis gyvuliais, ir į tai, kad norint gauti tikrai išskirtinės kokybės žaliavą, pagrindinio gyvulių pašaro auginimui reikalingas specifinis dirvožemis, „Butelo de Vinhais“ dešrai gaminti naudojamos Bísaro veislės ir kryžminių veislių kiaulės gimsta, auga, dauginasi, skerdžiamos ir pjaustomos Bragansos apygardos Alfandegos da Fe, Bragansos, Karazeda de Ansiaineso, Freišo de Espanada a Sinta, Masedo de Kavaleiroso, Miranda do Doraso, Mirandelos, Mogadoro, Tore de Monkorvo, Vila Floro, Vimiozo ir Vinjaiso savivaldybėse ir Vila Realio apygardos Alijo, Botikaso, Šaveso, Mesao Frijo, Mondin de Basto, Montalegrės, Mursos, Regvos, Ribeira de Penos, Sabrozos, Santa Marta de Penaguiao, Valpasoso, Vila Poka de Agiaraso ir Vila Realo savivaldybėse, nes tik šiose vietovėse aptinkama šios veislės kiaulėms tinkamo pagrindinio pašaro ir tik čia turima reikiamų gyvulininkystės įgūdžių. Atsižvelgiant į ypatingas oro sąlygas, reikalingas „Butelo de Vinhais“ dešrai gaminti, į gyventojų įgūdžius ir taikomą saugią bei nekintamą vietos metodiką, perdirbimo geografinė vietovė apsiriboja Bragansos apygardos Alfandegos da Fe, Bragansos, Karazedos de Ansiaineso, Freišo de Espanada a Sinta, Masedo de Kavaleiroso, Miranda do Doraso, Mirandelos, Mogadoro, Tore de Monkorvo, Vila Floro, Vimiozo ir Vinjaiso savivaldybėmis.

4.4. Kilmės įrodymas: „Butelo de Vinhais“ dešra gali būti gaminama tik tinkamai licencijuotose įmonėse, kurios veikia minėtoje perdirbimo vietovėje. Visas gamybos procesas griežtai kontroliuojamas, ir tai leidžia galimybę užtikrinti gaminio atsekamumą. Pirminė žaliava gaunama iš Bísaro veislės kiaulių, įrašytų į Zootechninį veislės registrą, arba kryžminimo būdu gautų kiaulių (F1), kurių vienas iš tėvų yra į Suaugusių kiaulių zootechninio registro knygą įrašyta Bísaro veislės kiaulė, auginamų gyvulininkystės įmonėse, turinčiose žemės plotų, kuriuose taikoma tradicinė gyvulininkystės sistema (pusiau ekstensyvioji gyvulininkystė) ir kuriose gaminamas tradicinis pašaras. Būtina pažymėti, kad kiaulės ėda daug kaštonų, todėl išskirtinės jų mėsos organoleptinės savybės yra plačiai žinomos. Kiaulės skerdžiamos ir pjaustomos gaminio geografinėje vietovėje veikiančios licencijuotose įmonėse. Perdirbimo operacijos gali būti atliekamos tik tose įmonėse, kurios turi gamintojų susivienijimo suteikiamas veiklos licencijas, ir tik gavus kontroliuojančios įstaigos sutikimą. Kiekviena dešra yra pažymėta numeruotu sertifikavimo ženklu, todėl galima patikimai atsekti gaminį pagaminusią žemės ūkio įmonę. Gaminio kilmę galima įrodyti bet kuriame gamybos etape pagal serijos numerį, kuris yra privaloma sertifikavimo ženklo dalis.

4.5. Gamybos būdas: Mėsa su kaulais ir kremzlėmis supjaustoma į mažus gabaliukus, kurie sudedami į indą, pagardinami druska, česnaku, maltais raudonaisiais pipirais ir lauro lapais; į indą pilama vandens ir regione gaminamo vyno (minėto vyno sandara ir rūgštingumas yra labai svarbūs masės ir galutinio produkto kokybei) ir viskas sumaišoma. Ši masė, kuri vietos gyventojams žinoma adoba pavadinimu, paliekama nuo vienos iki trijų dienų. Patikrinus, ar įdėta pakankamai prieskonių, masė kemšama į iš anksto pavirintas ir viename gale medvilniniu siūlu užrištas storąsias kiaulių žarnas, skrandį arba pūslę. Kitas dešros galas užrišamas po to, kai mėsos masė pasidaro vientisa. Tradiciškai rūkoma ant silpnos ugnies ne trumpiau kaip 15 dienų naudojant ąžuolo ir (arba) kaštono malkas. Po to dešra vytinama vėsioje aplinkoje. Visada tik kilmės vietoje supakuotos „Butelo de Vinhais“ dešros į rinką tiekiamos nepjaustytos. Atsižvelgiant į gaminio sudėtį ir pobūdį, jo negalima pjaustyti į gabalus arba griežinėliais. Dešros pakuojamos normalioje ar kontroliuojamoje atmosferoje arba vakuume, naudojant gaminiui nekenksmingas ir jo neveikiančias medžiagas. Gaminys gali būti pakuojamas tik geografinėje perdirbimo vietovėje, kad būtų užtikrintas atsekamumas ir kad būtų galima vykdyti kontrolę bei užkirsti kelią produkto skonio ir mikrobiologinių savybių pokyčiams.

4.6. Ryšys su geografine vietove: Nuo seno šioje vietovėje egzistavusios kiaulininkystės svarbą liudija įvairios zoomorfinės skulptūros ir tai, kad įvairiuose savivaldos registruose minimi paršeliams ir iš jų gaminamiems gaminiams taikomi mokesčiai. Gaminio ryšys su geografine vietove nustatomas pagal vietinių gyvulių veislę, jų šėrimą vietinės kilmės produktais, žinias, susijusias su mokėjimu pjaustyti ir sūdyti kiaulės kumpį, laipsnišką rūkymą ant silpnos ugnies naudojant vietines malkas ir pagal brandinimą labai šaltoje bei sausoje šiam regionui būdingoje aplinkoje.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Tradição e Qualidade — Associação Interprofissional para Produtos Agro-Alimentares de Trás-os-Montes

Adresas:

Av. 25 de Abril, 273 S/L

P-5370-202 Mirandela

Telefonas:

(351) 278 261 410

Faksas:

(351) 278 261 410

El. paštas:

tradição-qualidade@clix.pt

Pripažinta, kad įstaiga „Tradição e Qualidade“ atitinka standarto 45011:2001 reikalavimus.

4.8. Ženklinimas etiketėmis: Ant etiketės būtinai turi būti užrašas „Butelo de Vinhais — Indicação Geográfica Protegida“, „Bucho de Vinhais — Indicação Geográfica Protegida“ arba „Chouriço de Ossos de Vinhais — Indicação Geográfica Protegida“, atitinkamas Bendrijos logotipas ir „Vinhais“ gaminio logotipas, kurio pavyzdys pateikiamas toliau. Ant etiketės taip pat būtinai turi būti sertifikavimo ženklas, ant kurio turi būti nurodytas gaminio pavadinimas, speciali nuoroda, kontrolės įstaigos pavadinimas ir serijos numeris (skaitmeninis arba raidinis-skaitmeninis gaminio atsekamumo kodas).

(1) OL L 93, 2006 4 31, p. 12.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 268

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	50 tomas 2007m. lapkričio 10d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Komisija
2007/C 268/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4755 — Bayerische Landesbank/Hypo Alpe-Adria-Bank International) ( 1 )	1

2007/C 268/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4754 — Mondadori/Sanoma/JV) ( 1 )	1

2007/C 268/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4913 — Euraleo/Capitoloquattro/Sirti) ( 1 )	2

2007/C 268/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4684 — AIG/ORCO/Hospitality Invest) ( 1 )	2

2007/C 268/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4866 — Arques/Actebis) ( 1 )	3

2007/C 268/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.4858 — Oaktree/Conbipel) ( 1 )	3

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4683
JPY	Japonijos jena	163,22
DKK	Danijos krona	7,4538
GBP	Svaras sterlingas	0,70040
SEK	Švedijos krona	9,2908
CHF	Šveicarijos frankas	1,6483
ISK	Islandijos krona	88,31
NOK	Norvegijos krona	7,8115
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5842
CZK	Čekijos krona	26,730
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	253,71
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7018
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,6365
RON	Rumunijos lėja	3,4122
SKK	Slovakijos krona	33,144
TRY	Turkijos lira	1,7536
AUD	Australijos doleris	1,5993
CAD	Kanados doleris	1,3790
HKD	Honkongo doleris	11,4198
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,9056
SGD	Singapūro doleris	2,1171
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 331,45
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,6572
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,8813
HRK	Kroatijos kuna	7,3385
IDR	Indijos rupija	13 398,24
MYR	Malaizijos ringitas	4,8726
PHP	Filipinų pesas	62,961
RUB	Rusijos rublis	35,9140
THB	Tailando batas	46,316

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2007/C 268/07	Euro kursas	4

2007/C 268/08	Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto narių skyrimas ir rezervo sąrašo sudarymas	5

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2007/C 268/09	Valstybių narių perduota trumpa informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, perdirbimu ir prekyba	8

2007/C 268/10	Valstybių narių perduota trumpa informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, perdirbimu ir prekyba	13

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2007/C 268/11	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4853 — PPG/SigmaKalon) ( 1 )	20

2007/C 268/12	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4943 — Groupe Norbert Dentressangle/Christian Salvesen) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	21

	KITI AKTAI
	Komisija
2007/C 268/13	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių 8 straipsnio 2 dalį	22

2007/C 268/14	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	28

2007/C 268/15	Paraiškos paskelbimas pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	33

2007/C 268/16	Paraiškos paskelbimas pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	36


	(1) Tekstas svarbus EEE