26.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/1

I–VII

1–9

1

2–3

4–6

7–9

10–52

10–42

10–18

19–21

22–23

24

25–28

29–31

32–33

34

35–38

39–42

43–45

46–52

53–57

I.

Eksporto grąžinamosios išmokos – tai žemės ūkio produktų eksportuotojams mokamos subsidijos, skirtos kompensuoti ES vidaus rinkos kainų ir žemesnių pasaulinės rinkos kainų skirtumą. Nors grąžinamųjų išmokų suma pastaraisiais metais mažėjo, tačiau ji vis dar yra didelė ir 2005 m. sudarė apie 3 000 milijonų eurų. Panaši tendencija išliko ir 2006 m. (2 500 milijonų eurų grąžinamųjų išmokų).

II.

Siekiant įsitikinti, jog grąžinamosios išmokos mokamos tik už reikalavimus atitinkančias prekes ir tam, kad būtų išvengta klaidingų prašymų, būtina atlikti eksporto siuntų patikras. Jos atliekamos išvežimo iš valstybės narės – prekių kilmės šalies – ir išvežimo iš ES teritorijos vietoje. Šias patikras sudaro ne mažiau nei 5 % visų eksporto deklaracijų fizinis patikrinimas išvežimo vietoje ir vėlesnės vizualios sukeitimo patikros ES pasienyje, siekiant įsitikinti, kad deklaruotos prekės, dėl kurių prašoma išmokų, iš tikrųjų buvo eksportuotos.

III.

Audito Rūmų audito metu buvo nagrinėjama ši patikrų sistema ir buvo siekiama nustatyti, ar jos valstybėse narėse atliekamos pagal Bendrijos teisės aktų reikalavimus. Be to, buvo tikrinama, ar Komisija tinkamai prižiūri šių patikrų atlikimą ir imasi atitinkamų veiksmų, jei nustatoma, kad jų atlikimas yra nepakankamas.

IV.

Fizinių patikrų atveju Audito Rūmai nustatė, kad nepaisant to, jog valstybės narės ir laikėsi reikalavimo fiziškai patikrinti 5 % eksporto deklaracijų, taikyti metodai turėjo trūkumų, dėl kurių, kai kuriais atvejais žymiai, sumažėjo šių fizinių patikrų veiksmingumas. Pavyzdžiui:

V.

Sukeitimo patikrų audito metu buvo nustatyta, kad:

VI.

Dėl Komisijos vykdomos patikrų priežiūros ir jos taisomųjų veiksmų pastebėjus trūkumus, Audito Rūmai nustatė, kad:

VII.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas pastabas, Audito Rūmai rekomenduoja:

1.

Eksporto grąžinamosios išmokos – tai subsidijos, mokamos žemės ūkio produktų eksportuotojams į ne ES šalis, skirtos skatinti eksportą, kompensuojant ES vidaus rinkos kainų ir žemesnių pasaulinės rinkos kainų skirtumą. Grąžinamosios išmokos mokamos atsižvelgiant į eksportuotų prekių kiekį, o jų dydis priklauso nuo šių prekių rūšies ir charakteristikų. Tam tikrais atvejais išmokos taip pat skiriasi pagal paskirties šalį. Į ne ES šalis eksportuojami produktai paprastai yra vežami sunkvežimiais (priekabomis) konteineriuose ir nesupakuoti laivais.

2.

2005 m. eksporto grąžinamųjų išmokų išlaidos, palyginti su 1988 m., sumažėjo nuo 9 800 milijonų eurų iki 3 000 milijonų eurų. 1 diagramoje parodytas išmokų paskirstymas pagal valstybes nares, o 2 diagramoje – pagal pagrindinius produktus 2005 m. 2006 m. eksporto grąžinamosios išmokos sudarė 2 500 milijonų eurų.

3.

Eksporto grąžinamųjų išmokų išlaidos, kaip pavaizduota toliau 1 lentelėje, iš dalies sumažėjo dėl mažinamo ES ir pasaulinės rinkos kainų skirtumo, kuriam įtakos turėjo viena po kitos vykdomos BŽŪP reformos bei GATT ir PPO tarptautinės prekybos derybų rezultatai. 2005 m. pabaigoje, Dohos derybų raundo metu buvo tikimasi, kad eksporto subsidijos bus panaikintos 2013 m. pabaigoje. Tačiau derybos vis dar vyksta ir dar nėra žinomas galutinis rezultatas.

4.

Kad būtų apsaugoti Bendrijos finansai, buvo sukurta kontrolės sistema, kurią sudaro fizinės ir sukeitimo patikros (pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 386/90) bei mokėjimo paraiškų dokumentų patikrinimas (2).

5.

Fizinės patikros, kurias atlieka muitinės tarnybos, yra skirtos patikrinti, ar prekės atitinka eksporto deklaracijoje pateiktą aprašymą, kokybę ir kiekį. Jei to negalima padaryti vizualiai (pavyzdžiui, pieno, mėsos ar perdirbtų produktų atveju), prekių pavyzdžiai yra siunčiami tolesniam laboratoriniam tyrimui. Fizinės patikros gali būti atliekamos vidaus pakrovimo vietose (paprastai komercinėse patalpose), vidaus muitinės įstaigose arba išvežimo iš ES teritorijos vietose.

6.

Sukeitimo patikros yra vizualus patikrinimas, kad prekės, patvirtintos kaip iš ES išvežamos prekės, yra tos pačios, kurios pradžioje buvo pakrautos ir deklaruotos. Šios patikros atliekamos išvežimo iš ES vietose. 1 priede pateikiama bendra sistemos veikimo apžvalga.

7.

Audito metu buvo siekiama nustatyti:

8.

Audito Rūmai:

9.

Auditas buvo atliekamas 2004–2006 m. Komisijoje ir 11 valstybių narių: Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje (4), Vengrijoje (4), Nyderlanduose, Lenkijoje (4), Slovėnijoje (4) ir Jungtinėje Karalystėje.

10.

Valstybės narės privalo atlikti 5 % visų eksporto deklaracijų pagal produktų sektorių fizines patikras, išskyrus mažos vertės ar kiekio deklaracijas (mažiau nei 200 eurų arba mažiau nei tam tikras nustatytas svoris, priklausomai nuo produkto). Jos gali keisti deklaracijų skaičių pagal produktų sektorių, jei siuntas fizinėms patikroms pasirenka taikydamos rizikos analizę. Tačiau reikalavimo dėl bendrų 5 % deklaracijų laikytis privaloma.

11.

Komisija yra nustačiusi daug įvairių kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti atliekant rizikos analizę, pavyzdžiui, produktų charakteristikas ir vertę, prekybos pobūdį, eksportuotojų patikimumą ir pan (5). Rizikos analizė, vadovaujantis teisės aktais, yra oficialiai taikoma septyniose valstybėse narėse (Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje). Kitos valstybės narės taiko taisyklę, pagal kurią turi būti patikrinti 5 % kiekvieno produktų sektoriaus deklaracijų. Tokiu atveju deklaracijos pasirenkamos pagal teisės akte nenustatytus rizikos kriterijus arba atsitiktiniu būdu.

12.

Audito Rūmų audito metu valstybės narės laikėsi reikalavimo dėl 5 % fizinių patikrų atlikimo. Aplankytose valstybėse narėse, kuriose rizikos analizė buvo oficialiai patvirtinta, Komisijos nustatytų kriterijų paprastai buvo laikomasi.

13.

Prancūzijoje ir Vokietijoje galutinį sprendimą dėl eksporto deklaracijų atrankos priima vietinė muitinės įstaiga. Jungtinėje Karalystėje rizikos analizė valdoma centralizuotai visoje šalyje. Pagal rizikos analizės sistemą patikroms pasirinktas deklaracijas vietinės muitinės įstaigos dažnai turėdavo panaikinti ar pakeisti dėl sistemų problemų ir dėl to, kad sistema atrinkdavo per daug panašių siuntų. Panaikinimo atvejai ir sistemų problemos kelia abejonių dėl rizikos analizės Jungtinėje Karalystėje veikimo.

14.

Atliekant rizikos analizę, Komisija numato, kad I priede nenurodytų prekių (perdirbtų produktų) (6) atveju valstybės narės gali sumažinti patikras iki 0,5 % deklaracijų, nes su jomis susijusi rizika yra mažesnė. Ten, kur rizikos analizė nėra atliekama (t. y. kitose 18 valstybių narių), ir toliau yra tikrinami 5 % visų šių mažos rizikos deklaracijų.

15.

Tačiau abiem atvejais (rizikos analizės arba 5 % pagal produktų sektorių) fizinių patikrų duomenų peržiūros metu paaiškėjo, kad buvo atlikta daug mažos vertės (mažiau nei 200 eurų) eksporto grąžinamųjų išmokų deklaracijų patikrų. Kad būtų geriau panaudotos patikrinimų galimybės, nustatant jų minimalų skaičių reikėtų atmesti su mažais produktų kiekiais ar nedidelėmis grąžinamomis sumomis susijusias eksporto deklaracijas, nebent yra sukčiavimo ar piktnaudžiavimo rizika. Audito Rūmai nustatė, kad pagal šią sistemą ne visuomet buvo atrenkamos mažos vertės deklaracijos. 2 lentelėje parodytas valstybių narių CATS duomenų bazėje (7) pateiktų mažos vertės deklaracijų patikrų 2005 kalendoriniais metais dažnumas. 6–13 % visų atliktų patikrų buvo mažos vertės deklaracijų patikros. Išsamesnė analizė rodo, kad šios patikros sudaro tik 0,1 % patikrintų eksporto prekių vertės.

16.

Nors valstybės narės atitiko 5 % minimalių patikrų reikalavimą, daugelis jų atliko daugiau mažos vertės deklaracijų patikrų iš esmės dėl skirtingo teisės aktų interpretavimo. Šios mažos vertės deklaracijos buvo įtrauktos į tikrintinų 5 % minimalios populiacijos skaičiavimą. Tuo tarpu taip neturėjo būti. Todėl patikrų buvo atlikta daugiau už teisės aktuose numatytą jų minimalų skaičių. Pagal 2 lentelę matyti, kad buvo atlikta 1 500–3 800 siuntų, kurių nereikėjo tikrinti, patikrų.

17.

Tam, kad muitinių ištekliai būtų panaudoti efektyviau ir rezultatyviau, galima būtų padidinti reikalaujamą siuntų de minimis vertę, siekiant atsižvelgti į minimalią populiaciją, ir atlikti patikras (žr. 19–21 dalis dėl ekonominės naudos). Padidinus fizinėms patikroms skirtų deklaracijų minimalią vertę, žymiai sumažėtų tikrintinų deklaracijų skaičius. Suprantama, jei riba padidinama, jos nesiekiančios mažesnės vertės eksporto prekės ir toliau turi būti tikrinamos, jei nustatoma sukčiavimo ar piktnaudžiavimo požymių.

18.

Tas pats pasakytina ir apie sukeitimo patikras. 3 lentelėje pateikiama siuntų, tikrintų sukeitimo patikrų metu rytiniame ES pasienyje, vertės analizė. Reikėtų pabrėžti, kad prekių lydimuose dokumentuose (eksporto deklaracijoje ar kontroliniame egzemplioriuje T5) nėra jokio reikalavimo nurodyti prašomų grąžinamųjų išmokų vertę ir jokios lengvai gaunamos informacijos apie taikomą grąžinamosios išmokos dydį, visų pirma, konkursų procedūrų ir I priede nenurodytų prekių nustatytų dydžių atveju. Todėl pareigūnams yra sunku patikroms atrinkti tinkamiausias siuntas.

19.

Kai siuntos pateikiamos eksportui išvykimo muitinės įstaigoms (šis atvejis paprastai pastebimas Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriuose Prancūzijos uostuose), fizinių patikrų išlaidos, atsižvelgiant į vietos sąlygas, prekybos įmonėms gali svyruoti nuo 120 iki 400 eurų. Šias išlaidas sudaro konteinerių pervežimas uosto teritorijoje iš ar į atitinkamą iškrovimo vietą ir atlyginimas už darbą pakraunant ir iškraunant konteinerius (žr. 1 langelį).

1 langelisVienas Jungtinės Karalystės eksportuotojas nusprendė atsisakyti savo prašymo dėl 293,28 eurų grąžinamosios išmokos, nes fizinėms patikroms atlikti konteinerio vietą būtų reikėję keisti 51 kartą. Už tai būtų turėjęs mokėti pats eksportuotojas, be to, laivas būtų išplaukęs 5 valandomis vėliau.

20.

Kai siuntos yra pateikiamos eksportui vidaus pakrovimo vietose, prekybos išlaidų nebūna, nes paprastai siuntos pateikiamos prieš pakrovimą eksportuotojų patalpose. Dviejose aplankytose valstybėse narėse, Vokietijoje ir Italijoje (9), fizinių patikrų išlaidas moka eksportuotojas. Viena valanda darbo pakrovimo vietoje kainuoja apie 180 eurų.

21.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtus dalykus matyti, kad patikrų išlaidos gali būti didesnės už grąžinamąsias išmokas, todėl akivaizdu, kad su maža grąžinamųjų išmokų verte susijusių deklaracijų patikros nėra ekonomiškos.

22.

Bendrijos teisės aktuose yra aiškiai nustatyta, kad fizinės patikros turi būti atliekamos dažnai ir be išankstinio įspėjimo, ir kad tos fizinės patikros, apie kurias eksportuotojas buvo specialiai ar implicitiniu būdu iš anksto įspėtas, neturi būti įtrauktos į minimalių reikalaujamų patikrų skaičiavimą. Paprastai šių reikalavimų nesilaikymą Komisija vertina kaip pagrindinių kontrolės priemonių vykdymo trūkumą, kurį atitinkama valstybė turėtų ištaisyti.

23.

Audito Rūmai nustatė, kad apie fizines patikras, kai jos atliekamos pakrovimo vietoje, kuri dažnai yra pačių eksportuotojų patalpose, daugeliu atvejų buvo iš anksto žinoma keliose valstybėse narėse: Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Audito Rūmai pastebėjo, kad pareigūnų atvykimas prieš prekių pakrovimo pradžią buvo dažnas atvejis. Nuolat prieš pakrovimo pradžią pradedamos patikros prilygsta implicitiniam įspėjimui apie jas tuo, kad jei muitinės pareigūnas neatvyksta prieš pakrovimo pradžią, prekybininkas žino, kad siuntos fizinė patikra nebus atlikta. Atsiranda rizika, kad bus pakrauti netinkami produktai ar nepakankamas jų kiekis ir bus pateikti prašymai dėl grąžinamųjų išmokų, kurias gauti prekybininkas neturi teisės. Tai turi neigiamą poveikį kontrolės tikslams ir jos veiksmingumui.

24.

Birūs produktai, daugiausiai grūdai ir cukrus, paprastai yra eksportuojami laivais į vieną paskirties vietą. Kiekvienas laivo krovinys gali turėti labai didelę vertę eksporto grąžinamųjų išmokų atžvilgiu (pavyzdžiui, 2003 m. pabaigoje Tunisui skirto 6 700 tonų baltojo cukraus vertė sudarė 3,4 milijono eurų). Tačiau dėl administracinių su eksporto licencijomis susijusių priežasčių eksportuotojas dažnai turi pateikti kelias visos siuntos eksporto deklaracijas. Audito metu nustatyta, kad iš tiesų fizinės patikros metu tikrinama tik viena viso laivo krovinio deklaracija. Nors šio metodo taikymas nepažeidžia galiojančių teisės aktų, tokių atliekamų fizinių patikrų poveikis yra ribotas, nes jos apima tik laivo krovinio dalį ir tokiu būdu sumažėja patikrinimo efektyvumas (žr. 2 langelį).

2 langelis2006 m. liepos mėn. vienas eksportuotojas pateikė šešias eksporto deklaracijas dėl 1 147 tonų baltojo cukraus, kuris turėjo būti pakrautas į vieną laivą eksportui į Libiją (bendra eksporto grąžinamųjų išmokų vertė – 268 600 eurų). Viena 200 tonų deklaracija buvo atrinkta fizinei patikrai (eksporto grąžinamosios išmokos vertė – 46 840 eurų). Jungtinės Karalystės muitinė stebėjo 200 tonų dalies pakrovimą į laivą. Fizinis patikrinimas prasidėjo 06.20 val. ir baigėsi 07.10 val.

25.

Atlikus fizines patikras muitinės paprastai reikalauja užplombuoti transporto priemones. Vėliau tokių siuntų sukeitimo patikros dažniausiai nėra atliekamos, nebent plombos buvo sulaužytos ar nuimtos. Teisės aktuose yra numatyta, kad tokiu atveju turi būti atliktos specialios sukeitimo patikros. Atsižvelgiant į tokią plombų, virtualių siuntos leidimų, vertę, jų naudojimas ir paskirtis turi būti aiškūs ir nedviprasmiški.

26.

Įprastos eksporto deklaracijų tvirtinimo administracinės procedūros metu muitinė taip pat gali uždėti muitinės plombas ant konteinerių, priekabų ir sunkvežimių, neatlikus fizinės patikros. Tokie atvejai, visų pirma, buvo nustatyti Belgijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Be to, be būtinų fizinių patikrų muitinė taip pat plombuoja pagal TIR procedūrą (10) vežamas siuntas (žr. 3 langelį ir 1 paveikslą).

3 langelis2001 m. 20 tonų jautienos siunta buvo įforminta Ispanijos muitinėje eksportui į Rusiją. Ispanijos muitinės užplombuota siunta buvo pateikta laikinam saugojimui šaldymo saugykloje Hamburge (muitinės prižiūrimas iškrovimas ir priėmimas). Muitinei prižiūrint prekės buvo iškeltos iš šaldymo saugyklos jų gabenimui sunkvežimiu į Rusiją. Nors prekės ir buvo plombuotos, Vokietijos muitinė paėmė pavyzdį ir jį ištyrus paaiškėjo, kad tos prekės klasifikuojamos kaip valgomieji galvijienos subproduktai, už kurias grąžinamosios išmokos nebuvo mokamos. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus, Ispanijoje buvo atlikta daugiau patikrinimų ir nustatyta daugiau pažeidimų, kurie sudarė apie 497 000 eurų, iš kurių 56 000 eurų – tam pačiam eksportuotojui nustatytos palūkanos. Baigiant administracines procedūras 2006 m. pabaigoje mokėjimo agentūra pateikė pranešimą dėl susigrąžinimo. Šiuo metu byloje laukiama galutinio nacionalinio teismo sprendimo. Patikrinus kontrolinius egzempliorius T5, maždaug 80 % atvejų siuntos jas išvežant buvo muitinės užplombuotos neatlikus fizinių patikrų ir tokiu būdu neįtrauktos į galimų sukeitimo patikrų įvairiose išvežimo iš Bendrijos vietose populiaciją.

27.

Audito Rūmų audito metu buvo nustatyta, kad danų ir olandų siuntėjų (eksportuotojų) uždėtos plombos, kurias jie turėjo teisę dėti patys, galėjo sukelti abejonių išvežimo iš ES muitinės įstaigoms, nes šias „įmonių plombas“ buvo sunku atskirti nuo „muitinės plombų“.

28.

Tokiu būdu didelė siuntų dalis teisėtai ar netyčia nėra įtraukiama į sukeitimo patikroms numatytų siuntų populiaciją, nes nėra aiškiai nustatyta tikroji uždėtos plombos vertė, ir todėl galima manyti, kad fizinė patikra jau buvo atlikta. Danijos muitinė, kad būtų išvengta bet kokių nesusipratimų nuo 2006 m. vasario 1 d. pakeitė plombų naudojimo taisykles.

29.

Teisės aktuose nustatyta (11), kad paprastai išvykimo muitinės įstaigos privalo atlikti bent vieną sukeitimo patikrą per dieną, kai siuntos išgabenamos iš skirtingų išvežimo vietų ES teritorijoje. Siuntos patikroms turėtų būti atrinktos kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į rizikos analizę.

30.

Ši „vienos dienos taisyklė“ buvo interpretuojama labai įvairiai. Jungtinėje Karalystėje, jei siuntos vežamos kasdien septynias dienas iš eilės ir pakraunamos į laivą, kuris išplaukia septintąją dieną, bus tikrinama tik viena siunta. Tačiau jei siuntos išvežamos iš ES per muitinės įstaigą Latvijos ir Rusijos pasienyje kasdien septynias dienas iš eilės, bus atliktos septynios sukeitimo patikros. Ši taisyklė taip pat yra taikoma Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Nyderlandų uostuose.

31.

Kita interpretavimo problema yra susijusi su siuntomis (sunkvežimiu, priekaba ar konteineriu), kurios turi daug eksporto deklaracijų, kai kuriais retais atvejais net iki 30. Dėl neaiškių teisės aktų nuostatų ir skirtingo jų interpretavimo kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Latvija, Vengrija ir Slovėnija) tikrina visą siuntą, tuo tarpu didžioji dalis kitų valstybių narių tikrinimui pasirinko tik vieną deklaraciją.

32.

Specialios sukeitimo patikros turi būti atliktos išvežimo iš ES teritorijos muitinės įstaigose, jei nustatoma, kad prieš prekių išvežimą uždėtos plombos buvo nuimtos, sulaužytos arba kad nebuvo suteiktas leidimas (12) nedėti plombų. Specialios sukeitimo patikros gali būti išsamių fizinių patikrų priežastis.

33.

Audito metu nustatyta, kad išvežimo iš ES teritorijos muitinės įstaigose rytiniame ES pasienyje (Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje) buvo tikrinamas kiekvienas sunkvežimis (priekaba), todėl buvo galima patikrinti visas plombas. Tuo tarpu galutinai iš Bendrijos teritorijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės uostų, išvežamos siuntos (dažniausiai konteineriai) nėra tikrinamos taip griežtai. Taip yra todėl, kad šių valstybių narių muitinės pareigūnai neatlieka nuolatinių plombų patikrinimų, kai siuntos atvežamos į fizinio išvežimo iš ES vietą. Todėl siuntos su sulaužytomis, sugadintomis plombomis arba visai be jų yra nustatomos ne visuomet ir tokiu būdu gali būti išvengta jų specialių sukeitimo patikrų. Kad ši problema būtų išspręsta, Prancūzijos muitinė nustatė 2 % papildomų nacionalinių siuntų plombų patikrų.

34.

Iš esmės sukeitimo patikrų metu vizualiai patikrinama, ar prekės sutampa su jų lydimaisiais dokumentais. Dažnas metodas, nustatytas aplankytose muitinės įstaigose uostuose, buvo konteinerio durų atidarymas ir tik tų prekių, kurios yra iš karto matomos, identifikavimas. Šis metodas vadinamas „vizualine patikra atidarius galines duris“. Jis buvo dažnai pasirinktas dėl to, kad nebuvo tinkamų įrengimų iškrauti prekes, visų pirma, mažuose uostuose (pavyzdžiui, Trieste, Diunkerke). Geriausia praktika buvo nustatyta muitinės įstaigose rytiniame ES pasienyje, kur buvo kruopščiai tikrinamos brezentu dengtuose sunkvežimiuose vežtos siuntos.

35.

Išvykimo muitinės įstaigos atitinkamoms mokėjimo agentūroms valstybėse narėse privalo pranešti apie sukeitimo patikrų metu nustatytus pažeidimus ir gali paprašyti su tolesnėmis taikytomis priemonėmis susijusios informacijos.

36.

Informaciją apie pažeidimus Danijos, Latvijos, Lenkijos ir Slovėnijos išvykimo muitinės pateikė atsakingoms kitų valstybių narių mokėjimo agentūroms. Tačiau daugeliu atveju, nors ir buvo prašiusios, jos negavo grįžtamosios informacijos apie tolesnes taikytas priemones.

37.

Specifinė problema buvo nustatyta Danijos muitinės įstaigoje Alborge. Šiai įstaigai atlikus patikras išvežimo iš ES vietoje buvo nustatyti dažni plombų nebuvimo atvejai. Tačiau užuot atlikus privalomas specialias sukeitimo patikras, muitinės įstaiga atsisakė patvirtinti, kad prekės buvo išvežtos iš ES teritorijos. Ji negalėjo identifikuoti prekių, nes nebuvo plombų. 2004 m. rugpjūčio mėn.–2006 m. vasario mėn. ši įstaiga informavo mokėjimo agentūras kitose valstybėse narėse, kad ji negali patvirtinti 280 (13) siuntų išvežimo iš ES, nes plombos buvo nuimtos. Atsakymai buvo gauti tik apie du atvejus (14) iš 280. Anot Danijos muitinės, mokėjimo agentūros Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje neatsakė į jokį Danijos institucijų siųstą pranešimą. 17 panašių su iš Danijos eksportuotomis prekėmis susijusių atvejų Alborgo muitinė nusiuntė informaciją Danijos mokėjimo agentūrai ir tokiu būdu buvo panaikintos eksporto grąžinamosios išmokos.

38.

Problemą galima pailiustruoti atveju, kai Danijos muitinė sunkvežimio kabinoje rado 30 muitinės patvirtintų įmonės plombų komplektą. Šios plombos, apsisaugojant nuo sukeitimo tranzito metu, turėjo būti uždėtos pakrovimo vietoje Prancūzijoje. Tačiau iš tiesų jomis galima buvo laisvai naudotis.

39.

Viena iš pagrindinių sąlygų, pagal kurią turėtų būti mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, yra patvirtinimas, kad prekės paliko Bendrijos muitinės teritoriją. Visų eksportuotų prekių eksporto deklaracija arba lydimasis tranzito siuntos dokumentas (T5 kontrolinė kopija) turi būti antspauduoti ir pasirašyti nacionalinių institucijų (muitinės), tokiu būdu patvirtinant prekių išvežimą.

40.

Jungtinėje Karalystėje už konteineriuose jūra eksportuotų prekių išvežimo patvirtinimą buvo atsakingi laivybos agentai ir (arba) uosto operacijų vykdytojai. Pagal teisės aktus yra reikalaujama, kad prekių išvežimą tvirtintų „kompetentingos institucijos“ (15). Laivybos agentai ir uosto operacijų vykdytojai negali būti jomis laikomi. Jungtinės Karalystės muitinei atlikus šios sistemos patikras paaiškėjo, kad 21 % iš 913 patikrintų prašymų buvo pateikti neteisingi duomenys apie prekių išvežimo datą. Atsižvelgiant į Jungtinėje Karalystėje matytas procedūras atsiranda rizika, kad bus patvirtinta neteisinga prekių išvežimo data ir kad dėl kryžminių komercinių dokumentų patikrų stygiaus bus patvirtintas deklaracijų neatitinkančių prekių išvežimas.

41.

Jei prekės eksportuojamos jūra, Bendrijos nuostatose yra numatytos įvairios sudėtingos galimybės nustatyti muitinės įstaigą, kuri būtų atsakinga už prekių iš ES išvežimą ir už sukeitimo patikras, atsižvelgiant į tai, ar muitinė jūrų transportą (laivybos paslaugas) patvirtino kaip „reguliarias“ ar kaip „nereguliarias“ linijas. Reguliariomis linijomis vežamos prekės yra tos prekės, kurios yra plukdomos tik tarp Bendrijos muitinės teritorijos uostų.

42.

Audito metu nustatyta, kad kai kurios siuntos gali išvengti sukeitimo patikrų galutinėje išvežimo iš ES vietoje, pavyzdžiui, jei prieš jų vežimą sausuma į ES pasienio punktą, jos yra gabenamos jūra tarp valstybių narių naudojant „reguliarias“ linijas. Gali būti patvirtinta tokia išvežimo vieta, kuri nėra tikroji išvežimo iš Bendrijos muitinės teritorijos vieta, todėl atsiranda rizika, kad bus patvirtintos neteisingos išvežimo datos ir kad prekės, kurioms buvo patvirtintos grąžinamosios išmokos, gali būti vėl įvežtos į ES teritoriją (žr. 2 ir 3 paveikslus).

43.

Valstybės narės privalo pranešti apie su eksporto grąžinamosiomis išmokomis susijusių fizinių patikrų metu nustatytus pažeidimus. 4 lentelėje parodytos fizinių patikrų metu nustatytų ir 2000–2005 m. OLAF (16) pateiktų pažeidimų vertė, kuri iš viso sudarė 3,5 milijono eurų. Tokiu būdu reikėtų pažymėti, kad per pastaruosius penkerius metus pagal visus metodus nustatytų su eksporto grąžinamosiomis išmokomis susijusių pažeidimų suma sudarė 98,6 milijono eurų, t. y. apie 16 % visų su žemės ūkio sritimi susijusių pažeidimų, apie kuriuos tuo laikotarpiu buvo pranešta OLAF, tuo tarpu eksporto grąžinamosios išmokos sudarė 8,6 % žemės ūkio išlaidų. Todėl, nors valstybės narės ir atlieka tiek fizinių patikrų, kiek jų yra reikalaujama, su nustatytų pažeidimų verte susiję rezultatai yra palyginti nežymūs.

44.

Praneštų pažeidimų dalis, išreikšta patikrintų deklaracijų (kai šią informaciją pateikė valstybės narės) vertės procentine dalimi, taip pat yra palyginti nežymi. Pagal 2005 m. valstybių narių metines ataskaitas bendra praneštų pažeidimų, nustatytų atlikus fizines patikras, dalis sudaro 0,2 % patikrintų eksporto grąžinamųjų išmokų sumos (17).

45.

Palyginti nežymi pažeidimų nustatymo dalis galėtų būti pavaizduota fizinių patikrų metu nustatytų pažeidimų vertę lyginant su nustatyta verte taikant kitus metodus. 5 lentelėje pagal OLAF apie pažeidimus praneštą informaciją pateikiamas fizinių patikrų metu nustatytų pažeidimų vertės ir ex post patikrų (18) metu nustatytos vertės komerciniuose dokumentuose palyginimas. Rezultatas (11 su 1 ex post patikrų naudai) rodo, kad ex post patikros, atliktos po fizinio prekių eksporto, kol kas yra veiksmingesnė pažeidimų nustatymo priemonė. Nors atliekant ex post patikras galima nustatyti tik kelių rūšių fizinių patikrų metu nustatytus pažeidimus, abu patikrų būdai yra reikalingi bendram kontrolės procesui. Vis dėlto, šie skaičiai rodo, kad fizinės ir sukeitimo patikros galėtų būti tikslingesnės.

46.

Komisija nuolat atlieka eksporto grąžinamųjų išmokų kontrolės procedūrų auditus valstybėse narėse. Taip pat pagal valstybių narių metines ataskaitas yra atliekami dokumentų auditai. Audito Rūmai įvertino šių 2001–2004 m. atliktų auditų ataskaitas ir padarė išvadą, kad fizinių ir sukeitimo patikrų sistemos pagrindinės kontrolės procedūros buvo pakankamos. Komisijos auditai apėmė pagrindines Reglamento (EEB) Nr. 386/90 sritis, susijusias su rizikos analizės sistemų taikymu, pakankamu patikrų skaičiumi, tinkamu patikrų dokumentų rengimu, prekių išvežimo tvirtinimu, plombavimo procedūromis ir prekių kilme. Be to, pagal su eksporto grąžinamosiomis išmokomis susijusį Reglamentą (EEB) Nr. 4045/89 buvo tikrinamas išankstinis finansavimas ir patikrinimų metodika.

47.

Su valstybių narių metinėmis ataskaitomis pagal Reglamentą (EEB) Nr. 386/90 susijusios Komisijos priemonės apima visus akivaizdžius atliktinų patikrų skaičiaus neatitikimo atvejus (t. y. pačių valstybių narių praneštą informaciją apie trūkumus). Nors valstybių narių iškelti klausimai buvo aptarti prekybos mechanizmų komiteto posėdžiuose, vis dar reikia papildomų priemonių patikrų nuspėjamumo (2003 m. balandžio mėn. Italijos iškeltas klausimas) ir galimo sukeitimo patikrų išvengimo (2004 m. gegužės mėn. Danijos iškeltas klausimas) srityse. Siekdami įvertinti valstybių narių metinių ataskaitų tikslumą, Audito Rūmai tikrino pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta 2004 m., vertes ir nustatė, kad Nyderlandų institucijos pranešė apie bendrą 1,4 milijono eurų sumą. Pagal Audito Rūmų atlikto audito rezultatus, ši suma vėliau sumažėjo iki 78 000 eurų.

48.

Kaip parodyta 6 lentelėje, po Komisijos auditų valstybėse narėse, dėl pastarųjų kontrolės sistemas veikiančių trūkumų buvo atlikti finansinių klaidų taisymai. 67 % arba 34 milijonai eurų yra taisymai, susiję su sukeitimo, fizinių ir dokumentų patikrų trūkumais (Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje), o 33 % arba 16,5 milijono eurų yra susiję su gyvūnų gerovės priemonių laikymosi trūkumais (Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose).

49.

Tačiau su atitikimo trūkumais, veikiančiais sukeitimo patikras Italijoje ir Nyderlanduose, kur audito vizitai buvo atlikti 2001 m. ir 2002 m., susiję atvejai vis dar nėra baigti nagrinėti. Tai taip pat taikytina 2004 m. atliktiems auditams, kur dėl ataskaitų tvirtinimo procedūrų finansinių klaidų taisymai gali būti atlikti Vokietijoje, Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Komisijos auditoriai nustatė su fizinių ir sukeitimo patikrų kokybe, cukraus eksportu, baudų taikymu, rizikos analizės sistemų kokybe ir tikrinimų dažnumo atitikimu susijusius trūkumus.

50.

Komisija vis dar nesiėmė efektyvių veiksmų, skirtų tikslinti ir (arba) griežtinti teisės aktus, atsižvelgiant į tvirtinimo audito metu nustatytus faktus. Patikrų nuspėjamumo problema buvo pažymėta 2004 m. birželio mėn. Nyderlanduose, 2004 m. gegužės mėn. Ispanijoje ir 2005 m. kovo mėn. Belgijoje atliktų auditų ataskaitose, tačiau iki šiol nebuvo pateikta jokių aiškių pasiūlymų.

51.

Nors pagal pačios Komisijos vidaus standartus yra numatytas privalomas 16 mėnesių (be taikinimo) ir 24 mėnesių (su taikinimu) laikotarpis tarp audito vizito ir galutinio sprendimo, šių terminų nebuvo iki galo laikomasi fizinių ir sukeitimo patikrų audito atveju.

52.

Pagrindinius su šia ataskaita susijusius klausimus (pastabas) Audito Rūmai nurodė savo preliminariose išvadose, kurias pateikė valstybėms narėms. 2005 m. balandžio mėn. jos taip pat buvo pateiktos Komisijai. Šie klausimai dar kartą buvo nagrinėjami Prekybos mechanizmų komiteto posėdžiuose (paskutinysis įvyko 2006 m. viduryje). Tačiau Komisija iki šiol netaikė jokių konkrečių priemonių su šiomis išvadomis susijusiems klausimams spręsti.

53.

Fizinių patikrų atveju Audito Rūmai nustatė, kad valstybėms narėms interpretuojant teisinę sistemą dažnai daug patikrų eksportuotojų patalpose buvo atliekama pakrovimo proceso pradžioje. Todėl eksportuotojas gali numatyti patikras ir tokiu būdu sumažėja jų veiksmingumas. Teisės aktuose yra aiškiai nustatyta, kad patikros turi būti atliekamos dažnai, be išankstinio įspėjimo, o tos, apie kurias eksportuotojas buvo specialiai ar implicitiniu būdu iš anksto įspėtas, nėra laikomos minimalius reikalavimus atitinkančiomis patikromis.

1 rekomendacijaKomisija turėtų užtikrinti tinkamą teisės aktų taikymą, kad patikros eksportuotojų patalpose būtų atliekamos jų nenumačius ir be implicitinio išankstinio įspėjimo. Atsižvelgiant į Audito Rūmų ir savo pačios pastabas, ji turėtų užtikrinti veiksmingą tolesnių priemonių taikymą šiuo atžvilgiu, nustatydama, ar šių kriterijų neatitinkančios patikros gali būti įtrauktos į 5 % privalomų minimalių patikrų skaičiavimą.

54.

Buvo atlikta daug mažos vertės deklaracijų fizinių patikrų, o tai prieštarauja teisės aktams. 6–13 % 2005 m. atliktų fizinių patikrų sudarė tik 0,1 % visos grąžinamųjų išmokų, kurioms taikomos šios patikros, vertės. Tai buvo ypač dažnas atvejis, kai valstybės narės atrinkdamos deklaracijas netaikė rizikos analizės, o trijose Audito Rūmų aplankytose valstybėse narėse, nors jos ją ir taikė, buvo reguliariai tikrinamos mažos vertės siuntos.

2 rekomendacijaKomisija turėtų peržiūrėti metodą, pagal kurį valstybės narės atrenka deklaracijas fizinėms patikroms. Ji turėtų apsvarstyti privalomą rizikos analizės taikymą ir padidinti minimalią grąžinamosios išmokos vertę, į kurią atsižvelgiant atliekamos deklaracijos fizinės patikros. Tai padidintų fizinių patikrų ekonominę naudą ir padėtų užtikrinti efektyvesnį muitinės išteklių panaudojimą, atrenkant didesnės vertės ir didesnės rizikos siuntas.

55.

Nesupakuotų siuntų atveju atliekant fizines patikras gali būti patikrinta tik maža tikrintino krovinio dalis. Jei tai atliekama atskirai ir papildomai netikrinama, ar visa siunta atitinka deklaracijas ir grąžinamųjų išmokų mokėjimo reikalavimus, patikrinimas gali prarasti dalį savo vertės.

3 rekomendacijaKomisija turėtų patikslinti, ar tuo atveju, kai fizinei patikrai atrenkama nesupakuotų siuntų dalis, nacionalinės institucijos turi tikrinti visą siuntą, pavyzdžiui, taikydamos kryžmines patikras su kitais dokumentais ir užtikrindamos, kad nėra atliekami vien tik vienos siuntų dalies patikrinimai.

56.

Sukeitimo patikrų atveju Audito Rūmai nustatė, kad:

4 rekomendacijaAudito Rūmai rekomenduoja, kad:Reglamentuojantys sukeitimo patikrų reikalavimai turėtų užtikrinti, jog vizualiai būtų patikrinta visa patikrai atrinkta siunta.Reikėtų apsvarstyti reikalavimą, kad būtinų sukeitimo patikrų skaičius būtų nustatytas atsižvelgiant į minimalų deklaracijų skaičių, o ne į „vienos patikros per dieną“ taisyklę.Komisija turėtų imtis priemonių, kad užtikrintų, jog ant prekių, už kurias mokamos eksporto grąžinamosios išmokos, siuntų uždėtų plombų vertė būtų aiški ir nedviprasmiška, ir jog būtų atliekamos visų eksporto prekių sukeitimo patikros, išskyrus tas, kurios buvo patikrintos fizinių patikrų metu ir užplombuotos išvykimo muitinėje.Komisija turėtų peržiūrėti sukeitimo patikras (ir specialias sukeitimo patikras) reglamentuojančius teisės aktus, kad būtų užtikrintas jų suderintas taikymas valstybėse narėse ir kad už šias patikras atsakingiems pareigūnams ES pasienyje būtų aišku, kurias siuntas tikrinti.Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi informacijos apie pažeidimus, nustatytus sukeitimo patikrų metu, perdavimo ir su jais susijusių tolesnių priemonių taikymo procedūrų, ir kad atitinkamos valstybės narės šias priemones efektyviai taikytų.

57.

Dėl Komisijos priežiūros taikant reglamentuojančią sistemą ir veiksmų, skirtų ištaisyti nustatytus jos veiklos trūkumus:

Reikia rimtai atsižvelgti į Audito Rūmų nustatytus trūkumus, kad būtų užtikrinta, jog fizinių ir sukeitimo patikrų sistema Komisijai suteikia didesnį patikinimą dėl su eksporto grąžinamosiomis išmokomis susijusių išlaidų.

5 rekomendacijaAudito Rūmai rekomenduoja, kad:Komisija pasiūlytų teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų sustiprinti fizines ir sukeitimo patikras bei užtikrintų suderintą ir veiksmingą šių patikrų taikymą. Tai taip pat garantuotų patikrų nenuspėjamumą, jos būtų privalomai atrenkamos pagal rizikos analizę ir būtų užtikrinta, kad sukeitimo patikros taikomos toms eksporto prekėms, kurios prieš tai nebuvo tikrintos fizinių patikrų metu.Komisija ypač atidžiai patikrintų prieš pakrovimą atliktų prekių patikrų pagrįstumą, kad būtų nustatyta, ar šios patikros atitinka kriterijus, pagal kuriuos įvertinamas minimalus teisės aktuose nustatytas patikrų skaičius.